lŠmpsf naujienlaiŠkis

NAUJAIS MOKSLO METAIS – DĖMESYS PAMOKOS KOKYBEI IR TĖVŲ DALYVAVIMUI

MOKYKLOS GYVENIME

Ateinančiais mokslo metais pirmą kartą pedagogams bus

mokama už kolegų pavadavimą, mokiniai turės daugiau galimybių

dalyvauti popamokinėje veikloje, o mokyklų vadovai nebeves pamokų

– taip bus užtikrintas optimalesnis darbo krūvis ir atlygis mokytojams.

Šias artėjančių mokslo metų naujoves spaudos konferencijoje įvardijo

švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Kiekviena pamoka yra svarbi „Pagrindinis švietimo uždavinys artėjančiais mokslo metais –

pagerinti mokinių pasiekimus, sumažinti atotrūkį tarp mokyklų veiklos

kokybės. Ypatingą dėmesį turime skirti pamokai. Neturi būti nė vienos

praleistos pamokos. Kiekviena pamoka labai svarbi vaiko mokymuisi ir ne bet kokia pamoka, o veiksminga

pamoka, kurioje vyksta aktyvus mokymasis. Nuo šių mokslo metų pirmą kartą bus mokama mokytojams už

kolegų pavadavimą, kad nedingtų nė viena pamoka“, - sakė A. Pitrėnienė.

Geri darbai taurina sielą ir nuteikia ją dar geresniems darbams (Ž.Ž.Ruso)

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija „NAUJIENLAIŠKIS“ (2015 m. rugsėjo mėn.)

2

Ministrė pabrėžė, kad kiekvienas mokinys savo mokykloje turi gauti kokybišką ugdymą ir savalaikę

pagalbą. „Kiekvienam mokiniui turi būti suteikta galimybė gauti nemokamas mokytojų konsultacijas savo

mokyklose.

Konsultacijos gali būti teikiamos po nesėkmingo kontrolinio darbo ar iškilus neaiškumams mokantis,

neatidedant pagalbos vėlesniam laikui. Tokios konsultavimui skirtos valandos yra numatytos bendruosiuose

ugdymo planuose ir jos turi būti panaudojamos“, - sakė švietimo ir mokslo ministrė.

Mažiau pamokų penktadieniais, daugiau laiko socialinei veiklai Pirmą kartą mokykloms rekomenduojama penktadieniais turėti mažiau pamokų. Visoms mokyklos

rekomenduojama organizuoti fiziškai aktyvią 25 min. pertrauką, tai turėtų prisidėti prie mokinių sveikatos

gerinimo.

Pasak ministrės, kiekviena disciplina yra svarbi: ir kūno kultūra, ir menai, ir pilietinis ugdymas.

Kalbėdami apie ugdymo kokybę kalbame ne tik apie akademinius pasiekimus, bet atsakingos, pilnavertės,

pilietiškos asmenybės ugdymą. Todėl nuo šių mokslo metų daugiau laiko – nuo buvusių 5 val. iki 20 val. –

numatoma skirti socialinei veiklai. Ji padeda ugdyti mokinių pilietiškumą, kūrybiškumą, atsakingumą. Taip pat

mokykla privalo pasiūlyti pasirenkamųjų dalykų, kurių turinys siejamas su nacionalinio saugumo temomis.

Jau padaryti pirmieji žingsniai keičiant egzaminų sistemą ir įvedant kriterinį kaupiamąjį vertinimą – tai

mokykliniam egzaminui prilyginamas brandos darbas. Jį abiturientai galės rinktis 2017 m. Laukia dar vienas

svarbus iššūkis – diskusija su aukštosiomis mokyklomis dėl brandos darbo įvertinimo panaudojimo atrenkant

abiturientus studijoms.

Švietimo finansavimo pokyčiai: neformaliojo švietimo krepšelis, klasės krepšelis Plečiant popamokinės veiklos galimybes, nuo spalio 1 d. įvedamas neformaliojo švietimo krepšelis.

Kiekvienam mokiniui, dalyvaujančiam neformaliajame vaikų švietime, numatoma po 15 eurų per mėnesį.

Formaliojo švietimo mokinio krepšelį planuojama keisti klasės krepšeliu. Pasak ministrės A. Pitrėnienės,

mokinio krepšelis šiandien nebeatitinka mokyklų poreikių. Siekiant užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę

mokyklose, užtikrinti socialinį teisingumą ugdytis kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo gyvenamosios

vietovės, mokyklos tipo ir dydžio, parengta ir nuo 2016 m sausio 1 d. bus išbandoma „klasės krepšelio“

metodika.

2015/2016 m.m. - Mokyklos bendruomenės metai Švietimo ir mokslo ministrė paskelbė ateinančius mokslo metus Mokyklos bendruomenės metais.

„Skatiname tėvus, mokyklas aktyvesniam bendradarbiavimui dėl kokybiškesnio vaikų ugdymo, palankesnės

mokymo aplinkos kūrimo. Tyrimai rodo reikšmingą ryšį tarp tėvų įsitraukimo ir mokinių pasiekimų: jis

glaudžiai susijęs su mokinių daroma pažanga ir mokymosi pasiekimais“, - sakė ministrė A. Pitrėnienė.

Gegužę atliktos tėvų apklausos duomenimis, apie pusę tėvų (48 proc.) kasdien arba beveik kasdien

kalbasi su savo vaiku apie tai, kaip jam sekasi mokykloje. Su mokytojais dauguma tėvų (39 proc.) bendrauja tik

kartą per trimestrą ar pusmetį, kartą per mėnesį ir dažniau – tik 16 proc. Penktadalis tėvų norėtų būti aktyvesni

mokyklos veikloje: juos tereikia paskatinti, pakviesti.

Į mokyklas ateis daugiau pirmokų Rugsėjo 1-ąją į mokykla ateis tūkstančiu pirmokų daugiau nei pernai – per 29 tūkstančius. Šiemet

pirmokų bus daugiau negu jas baigs abiturientų.

Abiturientų, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau kaip 3 tūkstančiais: nuo 30,5 tūkst. iki 27

tūkst.

Mažėja ir bendras mokinių skaičius: jų mokysis 13 tūkst. mažiau nei pernai, arba 330 tūkst. Bendrai

pastaraisiais metais mokinių mažėjimas lėtėja (palyginimui 2010-2011 m.m. mažėjo 24 tūkst. 2014-2015 m.m.

– 12 tūkst.)

Mokyklų ir mokytojų skaičius išlieka panašus kaip pernai: apie 33 tūkst. mokytojų ir apie 1200 mokyklų.

3 tūkstančiais mažėja ir studentų aukštosiose mokyklose: studijuos apie 135 tūkst. studentų (pernai 138

tūkst.).

VYRIAUSYBĖ PATVIRTINO NEFORMALIOJO UGDYMO KREPŠELIO LĖŠŲ NAUDOJIMO

TVARKĄ

Vyriausybė patvirtino Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo

metodikos pakeitimus, kuriuose numatoma neformaliojo ugdymo krepšelio lėšų

skyrimo ir naudojimo tvarka. Dabar švietimo teikėjai galės naudotis nuo spalio 1 d.

įvedamu neformaliojo ugdymo krepšeliu, kuriam šiems metams iš 2015 metų

Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto skirta 3,24 mln. eurų.


3

„Tikimės, kad atsiras naujesnių, įdomesnių neformaliojo ugdymo formų, todėl suteikiame galimybę

programas rengti įvairių sričių atstovams. Neformaliojo ugdymo veiklų gali pasiūlyti ir medikai, ir

tautodailininkai ar audėjai. Kodėl kalvis negalėtų savo amato pamokyti jaunų vyrukų, kurie nenori šokti ar

dainuoti? Svarbiausia, kad sudomintų mokinius ir šie įsitrauktų į neformalųjį ugdymą“, - sako švietimo ir

mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Pasak ministrės, į neformaliajam ugdymui skirtas lėšas negali pretenduoti bendrojo ugdymo mokyklos,

bet programas gali kurti pedagogų grupės ar pavieniai mokytojai, taip pat ir tie, kurie galbūt neteko darbo

uždarius mokyklą. Plaukimo pamokos galėtų būti rengiamos savivaldybės baseinuose, teatro studijos – kultūros

namuose. Užsiėmimus galima organizuoti ir muziejuose, bibliotekose ar daugiafunkciniuose centruose.

Pastaruosius, anot ministrės, reikia išnaudoti neformaliajam ugdymui, nes jie, kaip ir mokyklos, vos pasibaigus

mokslo metams paprastai užveria duris, nors turėtų būti atvirkščiai.

„Atsiras žmonių, kurie anksčiau nėra rašę ar registravę programos. Todėl už neformalųjį ugdymą

atsakingi savivaldybių švietimo skyrių specialistai padės jiems tai padaryti. Taip pat suteiksime galimybę

lankyti specialius kursus tiems žmonėms, kurie neturi pedagoginio pasirengimo“, - pažymi A. Pitrėnienė.

Pinigai bus išdalyti savivaldybėms pagal mokinių skaičių. Tikimasi šių lėšų pagalba papildomai užimti 20

proc. mokinių daugiau nei dabar, t.y., papildomai įvairiomis neformaliojo švietimo paslaugomis galės

pasinaudoti dar 67 tūkst. vaikų. Rekomenduojama lėšų suma vienam neformaliojo vaikų švietimo programoje

dalyvaujančiam vaikui yra 15 eurų per mėnesį. Šiomis lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta

programa.

PROFESINĖS SĄJUNGOS NORI IŠGIRSTI VYRIAUSYBĖS NUOMONĘ DĖL SUSITARIMŲ

VYKDYMO

2015 m. liepos 28 d. susitikimo su Darbo partijos pirmininku V.

Mazuroniu metu buvo sutarta, kad iki 2015 m. rugpjūčio 15 d. bus

suorganizuotas susitikimas tarp švietimo ir mokslo ministrės Audronės

Pitrėnienės ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų

federacijos atstovų, kuriame bus aptariama kaip yra vykdomi Premjero

potvarkiu 2014 m. rugpjūčio mėn. sukurtos tarpinstitucinės darbo

grupės priimti susitarimai.

2015 m. rugpjūčio 12 d. LR Seime, Darbo partijos frakcijoje,

įvyko posėdis, kuriam vadovavo Darbo partijos pirmininko

pavaduotojas, Seimo narys V. Bukauskas. Posėdyje dalyvavo švietimo

ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė, viceministrė G.Krasauskienė, LŠĮPS pirmininkas E.Jesinas, LŠPS pirmininko

pavaduotojas E.Milešinas, LŠPS tarptautinė sekretorė T.Babrauskienė, LMPS pirmininkė J.Voloskevičienė,

KŠDPS atstovas D.Trachanavičius.

Posėdžio metu švietimo ir mokslo ministrė A.Pitrėnienė atsakė į liepos 28 d. susitikimo metu iškeltus

profesinių sąjungų nuogąstavimus dėl minėtos derybinės grupės priimtų susitarimų vykdymo:

1. Dėl švietimo finansavimo nuo BVP: finansavimas mažėja, nors lėšų poreikis Vyriausybei buvo

pateiktas didesnis negu 2015 m. biudžetas. Teikiant biudžeto projektą 2016 metams, į poreikius buvo įtraukti

prioritetai, kurie suderinti tarpinstitucinėje darbo grupėje, taip pat ir su socialiniais partneriais. ŠMM nuomonė

atitinka Valstybės švietimo strategijos nuostatas, kad 2017 metais švietimo ir mokslo išlaidos turėtų sudaryti

bent 5,8% nuo BVP. Tam 2016 metams papildomai reikia 361 mln. Eur. (tuomet švietimo biudžetas sudarytų

5,2% nuo BVP). 2016 m. teikdami valstybės biudžeto lėšų poreikį švietimui ir mokslui bei investicijų projektus

prašėme skirti papildomai 215,3 mln. Eur. (švietimo reikmėms – 147,7 mln. Eur; mokslo ir studijų reikmėms –

67,6 mln. Eur.) Derybos dar nebaigtos. Šiuo metu švietimo finansavimas yra 4,13% nuo BVP.

2. Dėl R koeficiento didinimo: gavus duomenis iš mokinių registro apie mokinių skaičių 2015 m. rugsėjo

1 d. bus daromas Mokinio krepšelio metodikos pakeitimas, numatoma didinti R koeficientą nuo 12,86 iki 13,06.

Pakeitimai įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. R koeficiento padidinimui reikės 10,5 mln. Eur. Eksperimentinėje

Klasės krepšelio metodikoje R koeficientas numatytas 13,06.

3. Dėl darbo užmokesčio didinimo pedagoginiams darbuotojams: pedagoginių darbuotojų tarnybinių

atlyginimų koeficientų minimaliai „šakučių“ ribai pakelti iki vidurkio, reikia ją padidinti 5%, kad būtų pasiektas

iki krizinis lygis reikia 18,3 mln. Eur. Vyksta derybos su Vyriausybe, kad tam būtų skirta bent 4 mln. Eur.

4. Dėl 5 kontaktinių valandų išėmimo iš vadovų darbo ir antros sutarties sudarymo: ministerija

savivaldybių administracijoms yra išsiuntusi raštą, kuriame prašoma nesudarinėti papildomų darbo sutarčių su


4

vadovais ir kontaktines valandas atiduoti kitiems pedagogams. Išimti gali būti tik tuo atveju kai nėra tos srities

pedagogų. Rugsėjo mėnesį, kai bus užpildytas mokytojų registras, ŠMM atliks tyrimą, kaip padidėjo mokytojų

krūviai išėmus pamokas iš mokyklų vadovų krūvių.

5. Dėl Klasės krepšelio modelio: bazinis klasės dydis nemažintas, nes jis naudojamas apskaičiuoti

sąlyginį klasės dydį, kuris apskaičiuojamas faktinį mokinių skaičių padalinus iš bazinio klasės dydžio.

Metodikoje yra trys klasės krepšelio dydžiai. Bazinio klasės dydžio sumažinimas dirbtinai padidintų lėšas. Taip

pat papildomas Klasės krepšelis skiriamas, jeigu apskaičiavus sąlyginį klasių skaičių, lieka 3 ir daugiau

mokinių (pvz.: 3 klasėje yra 51 mokinys. Padalinus 51 iš 24 gauname 2 komplektus ir dar lieka 3 mokiniai. Tai

reiškia, kad mokykla gaus lėšas 3 komplektams. Vidutinis mokinių skaičius klasėje bus 17, tai reiškia, kad bus

skirti 3 vidutinio dydžio krepšeliai. Griežtesnis valdymo lėšų paskirstymas numatytas Eksperimentinėje

mokymo lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo (klasės krepšelio) metodikoje, valdymui skiriama 10% nuo ugdymo

planui įgyvendinti apskaičiuotų lėšų (dabartinėje metodikoje nuo ugdymo planui apskaičiuotų lėšų valdymui,

administravimui ir pagalbai skiriama 8-20%). Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. eksperimentinės mokymo lėšų

apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos taikyti negalime, nes 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybės

biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme yra nurodomas mokinio krepšelio dydis, įgaliojimai ŠMM

dėl mokinio krepšelio paskirstymo ir perskirstymo, atsiskaitymas už mokinio krepšelio panaudojimą (įstatymas

nebus keičiamas metų eigoje). Be to, atsirastų dar papildomų lėšų poreikis rugsėjo-gruodžio mėnesiais

eksperimentui vykdyti – 1,5 mln. Eur.

6. Dėl pedagogų skaičiaus optimizavimo: sukurta tvarka, patvirtinta ministro įsakymu, tačiau pažymėtina,

kad lėšų poreikis gerokai viršija skirtas lėšas. Savivaldybėms pateikus ataskaitas matysime, ar buvo pasiekti

numatyti kriterijai, pvz. ar padidėjo mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, ar padidėjo mokytojų

pedagoginių valandų skaičius, ar sumažėjo pedagoginių darbuotojų skaičius. Pedagoginių darbuotojų, įgijusių

teisę į visą senatvės pensiją, kai darbo sutartys nutraukiamos šalių susitarimu, skaičius paimtas iš pedagogų

registro ir paskaičiavimai buvo pateikti darbo grupės nariams, kuriant tvarkos aprašą. ŠMM rugsėjo mėnesį

atliks tyrimą ar lėšos skirtos šiai priemonei buvo panaudoti tikslingai.

7. Dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties derybų: derybos vykdomos su Jungtine švietimo profesinių

sąjungų atstovybe ir dviem atskiromis profesinėmis sąjungomis, tokie yra suteikti Vyriausybės įgaliojimai

ŠMM. Derybos vyksta periodiškai, pagal abiejų šalių sutartą reglamentą.

Profesinių sąjungų atstovai, išklausę ministrės atsakymus į pateiktus klausimus, apgailestavo, kad tai, kas

yra sutarta ir suderinta tarpinstitucinėje darbo grupėje, kaip ir ankstesnėse įvairiose derybose, „gražiai atgulė

lape“. Visų susitarimų vykdymas nukeliamas metams ir ilgiau. Tokia LR Vyriausybės pozicija tikrai netenkina

švietimo bendruomenės.

Po profesinių sąjungų siūlymo spręsti šią problemą aukštesniame – Vyriausybės – lygmenyje, Seimo

narys V.Bukauskas pritarė, kad būtinas susitikimas su LR Vyriausybės vadovu A.Butkevičiumi, kurio metu,

kartu su ŠMM ministre A.Pitrėniene, būtų ieškoma galimybių pradėti vykdyti įsipareigojimus, suderintus

Premjero potvarkiu sudarytoje darbo grupėje. Nutarta tokį susitikimą organizuoti artimiausiu laiku.

AR NAUJO SOCIALINIO MOELIO TIKSLAS – SUKELTI ŠALYJE ĮTAMPĄ?

Liepos 15 d. Panevėžyje miesto profesinių sąjungų,

priklausančių LPSK, LDF, LPS ,,Solidarumas”, iniciatyva

įvyko pirmasis susitikimas naujajam socialiniam modeliui

aptarti.

Planuojamus pokyčius darbo santykiuose ir

socialiniame draudime susirinkusiems panevėžiečiams

pristatė prof. dr. T.Medaiskis ir dr. V. Petrylaitė, į klausimus

atsakė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo

departamento Darbo teisės skyriaus vedėja V.Baliukevičienė

bei Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio

draudimo skyriaus vedėjas V. Kalinauskas.

Lietuvos profesinių sąjungų nuomonę dėl naujojo modelio išsakė Lietuvos profesinės sąjungos

,,Solidarumas’’ pirmininkė K. Krupavičienė, jos pavaduotojai R. Ramanauskas ir A.Markevičius, atsakingoji

sekretorė J. Pretzsch, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas A. Jurgelevičius.

Kalbėta apie nepakankamą siūlomų pokyčių viešinimą, jų atotrūkį nuo gyvenimo realijų, vienašališkus

keitimus suderintuose dokumentuose, nepaaiškinamą skubotumą. A.Markevičius atkreipė visų dėmesį į tai, kad


5

apklausose investuotojai nenurodo nepakankamo darbo santykių liberalumo Lietuvoje kaip priežasties

neinvestuoti, atvirkščiai, nurodo visai kitus motyvus. Gi Lietuvoje imamasi spręsti darbo santykių klausimus,

skaudžiausius dirbantiems.

Susitikime dalyvavęs ir susirinkusiųjų plojimais sutiktas LR Seimo narys N.Puteikis akcentavo, jog

,,naujajame modelyje darbdaviui viskas, o darbuotojui – nieko’’, o pats modelis linksta Rumunijos ir Bulgarijos

šalyse veikiančiųjų link.

Miesto Tarybos narė G.Umbrasienė pasiūlė modelio rengėjams įvertinti jo veikimo pasekmes regioniniu

aspektu, nes regionuose su dideliu nedarbo lygiu darbo santykių liberalizavimas gali dar labiau pabloginti

situaciją ir įstumti žmones į beviltišką padėtį.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius išreiškė susirūpinimą tuo, kad

modelio autoriai ir rėmėjai vietoj plačios ir atsakingos diskusijos siūlo profesinėms sąjungoms siūlomo modelio

trūkumus įveikti organizuotais veiksmais, taip keliant socialinę įtampą šalyje.

Susitikime taip pat dalyvavo miesto Tarybos nariai M.Leliukas ir A.Petrauskas, vicemeras P.Luomanas,

administracijos direktoriaus pavaduotoja S.Jakštienė, VDI Panevėžio skyriaus vedėjas, Panevėžio raj. Tarybos

ir Trišalės Tarybos narys R.Trota.

Susitikimą moderavo .Soms, N.Staišiūnienė, E.Pribušauskas. Po diskusijų sutarta organizuoti mažiausiai

dar vieną susitikimą Panevėžyje, tarp kitų klausimų aptariant socialinio dialogo svarbą darbo santykiuose.

2015 rugsėjo 10 d. 12 val.

Kviečiame į visuotinę protesto akciją

BAUDŽIAVAI DARBE - NE!

DARBUOTOJŲ GARANTIJŲ

MAŽINIMUI - NE!

12 - 13 val. mitingas prie Seimo

13 - 14 val. eisena Gedimino prospektu

14 - 15 val. protesto akcijos pabaiga prie

Vyriausybės

Kviečiame visus atvykti į protesto

akciją ir tarti „Ne!" baudžiavinių

darbo sąlygų įteisinimui naujajame

Darbo kodekse:

Darbuotojo atleidimui, įspėjus prieš 3

dienas – NE!

Darbo užmokesčio sumažinimui – NE!

Išeitinių išmokų ir įspėjimo terminų

mažinimui – NE!

Maksimalios darbo laiko savaitės

ilginimui iki 60 valandų – NE!

Terminuotų darbo sutarčių įvedimui

nuolatinio pobūdžio darbui - NE!

Atostogų už darbo stažą panaikinimui –

NE!

Darbo stažo pensijai gauti ilginimui

penkeriais metais – NE!

Darbuotojų auginančių vaikus garantijų

mažinimui – NE!

Profesinių sąjungų veiklos suvaržymui –

NE!


6

ATGARSIAI IŠ VII PASAULINIO EI KONGRESO

Liepos 21-26 dienomis, Kanados sostinėje Otavoje, vyko Pasaulinės švietimo

profesinės sąjungos (EI – Education International) VII-asis Pasaulinis kongresas, kurio

leitmotyvu tapo keletą metų EI organizuojamos kampanijos šūkis „Susivienyti dėl

kokybiško išsilavinimo! Geresnis išsilavinimas, geresniam pasauliui“.

Kas ketverius metus rengiamas kongresas – aukščiausias EI valdymo organas, jame

šiemet dalyvavo virš 1700 dalyvių iš 170 šalių, iš jų – 950 delegatų. Kongrese dalyvavo ir

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos (LŠMPSF) atstovė, Lietuvos švietimo profesinės

sąjungos tarptautinė sekretorė Tatjana Babrauskienė.

Kongreso atidarymo dieną, įkvepiančioje kalboje EI prezidentė Susan Hopgood pažymėjo, kad Pasaulinė

švietimo profesinė sąjunga laikoma įtakingiausia organizacija, kuri pasisako už kokybišką švietimą. EI

nustatytus tikslus ir standartus gerbia ir į juos atsižvelgia daugelyje šalių visame pasaulyje. „Daug durų

atsidaro, jei esate 32 milijonų švietimo darbuotojų balsas“ – sakė Susan Hopgood.

Kongresas pateikė rezoliucijas (http://www.ei-ie.org/congress7/en/publications/resolutions ), iš kurių

buvo priimtos ir patvirtintos net 48, dalijant jas į temines grupes:

1. Geros kokybės švietimas ir prieiga prie viešosiomis lėšomis finansuojamos ir viešai reguliuojamos

švietimo sistemos.

2. Mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų gerovės klausimai, pagarba žmogaus teisėms, profesinė laisvė ir

veiksmingas profesinės sąjungos dalyvavimas.

3. Etninės, negalios, socialinės-ekonominės, religinės ir t.t. formų diskriminacijos švietimo sistemoje.

4. Profesinių sąjungų vaidmuo formuojant švietimo politiką šalyje. Nacionalinis ir tarptautinis

bendradarbiavimas, demokratija ir tvari plėtra, socialinės problemos – sveikata ir sauga.

5. Pasaulinės švietimo profesinės sąjungos struktūros valdymas, sėkmingas visų VII kongresų rezoliucijų

sprendimų įgyvendinimas.

LŠMPSF savo veikloje visapusiškai atsižvelgs į visas EI suvažiavimo rezoliucijas, tačiau suteiks

pagrindinį dėmesį prioritetiniams Lietuvai dalykams – suteikti kokybišką išsilavinimą visiems, stabdyti

švietimo ir mokslo privatizavimą ir komercializaciją. Labai svarbūs darbai laukia įgyvendinant antros teminės

grupės rezoliucijas, pavyzdžiui, dėmesys jauniems mokytojams, kurie susiduria su prastomis darbo sąlygomis,

gauna mažus darbo užmokesčius ir turi mažas atlyginimo augimo perspektyvas.

Remdamasi Kongreso rezoliucijomis, LŠMPSF daugiau dėmesio skirs pagalbiniam švietimo personalui,

jų darbo sąlygoms, terminuotoms darbo sutartims, užimtumo ir socialinėms darbuotojų garantijoms visuose

švietimo lygmenyse. Labai svarbus yra dalyvavimas Europos profesinių sąjungų judėjime, siekiant įvertinti

neoliberalios švietimo politikos procesus, riziką ir problemas, kurie kelia grėsmę galimybėms gauti kokybišką

išsilavinimą visiems.

Kongresas priėmė rezoliucijas, kurios ateinančius ketverius metus bus organizacijų narių politinės ir

strateginės veiklos kryptys. Žvelgiant atgal, 2007 metais vykusiame V-me Pasauliniame EI kongrese

rezoliucijos sprendimu buvo įkurta darbo grupė ikimokyklinio ugdymo klausimams spręsti, siekiant užtikrinti

ikimokyklinio ugdymo kokybę visiems vaikams. Dabar šios darbo grupės rekomendacijos yra įgyvendinamos

daugelyje nacionalinių vyriausybių švietimo politikose, įskaitant besivystančių šalių sistemas. Per pastarąjį

dešimtmetį, pasauliniu mastu švietimo srityje buvo skatinamas kokybiškas išsilavinimas ir formuojami aukšti

mokytojų darbo sąlygų standartai. Siekiant šių standartų ir toliau turi vykti tvarus ir aktyvus bendradarbiavimas.

Kongreso delegatai pabrėžė pagalbinio švietimo personalo svarbą. Buvo pristatyta video medžiaga

(https://www.youtube.com/watch?t=13&v=1gN_HXijU_I ), skirta šiems darbuotojams. EI delegatai pripažino

šių žmonių švietimo institucijose svarbą, nors jų darbas nėra pakankamai vertinamas, tai pavyzdžiui,

bibliotekininkai, maitinimo darbuotojai, psichologai, budėtojai ir t.t. Vaizdo medžiagoje šių darbuotojų

darbas lyginamas su kosmonautų pasiekimais atvirame kosmose – ar išsilaipinimas Mėnulyje būtų įmanomas

be NASA pagalbinio personalo? Ar geras atlyginimas turi būti mokamas tik astronautams? Pasaulinės švietimo

profesinės sąjungos delegatai ragino dalyvaujančias organizacijas savo veikloje sutelkti dėmesį į pagalbinius

švietimo darbuotojus, didinant informuotumą apie tai, koks yra kasdieninis šių žmonių indėlis vaikams ir visai

švietimo sistemai.

LŠMPSF nariai ateityje priims savo rezoliucijas atsižvelgdami į VII-ojo Pasaulinio EI kongreso

sprendimus.

Suvažiavimo dalyviai grįžo į savo kasdieninį gyvenimą įkvėpti imtis tolesnių veiksmų siekiant

bendradarbiavimo, stiprinant socialinį dialogą bei profesinių sąjungų įtaką ir kovojant už švietimo kokybę ir

prieinamumą visame pasaulyje.

http://www.ei-ie.org/congress7/en/publications/resolutions

https://www.youtube.com/watch?t=13&v=1gN_HXijU_I


7

REKOMENDACINIS APLINKRAŠTIS/KREIPIMĄSIS DĖL DARBO SĄLYGŲ, UGDYMO

KOKYBĖS IR FINANSAVIMO GERINIMO IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO

PROGRAMAS VYKDANČIOSE ĮSTAIGOSE

Švietimo ir mokslo ministerija savivaldybėms išsiuntė rekomendacinį

aplinkraštį/kreipimąsi dėl darbo sąlygų, ugdymo kokybės ir finansavimo gerinimo

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose įstaigose.

ŠMM atsižvelgdama į švietimo ir mokslo ministro 2015-03-13 įsakymu "Nr.

V-216 patvirtintos darbo grupės dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

finansavimo, ugdymo kokybės ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimo siūlymą ir

norėdama, kad ankstyvasis vaikų ugdymas ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio

ugdymo programas įgyvendinančiose įstaigos būtų kuo kokybiškesnis, prašo savivaldybių skirti įstaigoms

reikiamą finansavimą visus metus ir atkreipti dėmesį į sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d.

įsakymu Nr. V-313 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar)

priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (toliau - Higienos norma)

vykdymą, užtikrinant, kad:

• Visos įstaigos veiktų, tik turėdamos Higienos normose nustatytą Higienos leidimą / pasą (Higienos

normos 4.16 p.);

• Ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupių sąrašai negali viršyti pagal amžiaus grupes nurodyto

vaikų skaičiaus. Tokios grupės gali būti suformuotos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko

dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus: grupėse iki 1 metų gali būti ne daugiau kaip 6

vaikai, nuo 1 iki 1,5 metų - ne daugiau kaip 10 vaikų, nuo 1,5 iki 3 metų - ne daugiau kaip 15 vaikų, nuo 3 iki 7

metų - ne daugiau kaip 20 vaikų. Skirtingo amžiaus vaikų grupėse nuo gimimo iki 3 metų gali būti ne daugiau

kaip 8 vaikai (Higienos normos 9 d.);

• Vienu metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėje su vaikais nuo gimimo iki 1 metų dirbtų

ne mažiau kaip 2 pedagogai; su vaikais nuo 1 iki 7 metų turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų - ne

mažiau kaip 1 pedagogas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas) (Higienos

normos 12 d.).

Pažymime, kad šis reikalavimas privalo būti taikomas visose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

grupėse nuo jų darbo laiko pradžios iki galo (nepriklausomai nuo to, ar grupės darbo laikas yra 4, 6, 10, 12 ar

kt. valandos).

Taip pat ŠMM siūlo peržiūrėti savivaldybių rengiamus ir tvirtinamus dokumentus dėl Įstaigose

numatomų / leistinų etatinių normatyvų.

ŠMM rekomenduoja savivaldybių administracijų švietimo padaliniams imtis aktyvesnio Įstaigų

motyvavimo, informavimo ar konsultavimo dėl galimybių Įstaigas drausti Bendruoju civilinės atsakomybės

draudimu.

SOCIALINIO DIALOGO SVARBA KRETINGOS RAJONE LŠĮPS Kretingos rajono susivienijimas

Socialinis dialogas – tai socialinių partnerių

bendradarbiavimas. Tęsdami bendradarbiavimą LŠĮPS Kretingos

rajono susivienijimas į savo išplėstinį posėdį pasikvietė Kretingos

savivaldybės švietimo skyriaus vedėją A. Sungailą, mokyklų,

gimnazijų, kuriuose yra įsikūrusios profesinės

organizacijos (Kretingos M.Daujoto, Kūlupėnų M.Valančiaus

pagrindinių mokyklų, Vydmantų, Darbėnų, Salantų gimnazijų,

Kartenos mokyklos- daugiafunkcio centro), direktorius.

Socialinio dialogo pagrindas yra aktyvūs socialiniai partneriai,

nepriklausomos profesinės sąjungos ir kitos organizacijos. Todėl švietime socialinis dialogas dažniausiai ir

vyksta tarp mokytojų ir mokyklos administracijos arba profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, valdžios

institucijų ir socialinių partnerių. Posėdžio tema „Socialinio dialogo svarba“. Po LŠĮPS Kretingos rajono

susivienijimo pirmininkės pranešimo ir profesinių organizacijų pirmininkų savo veiklos pristatymo vyko

diskusija, kaip vietose sekasi tęsti užsimezgusį dialogą. Švietimo skyriaus vedėjas A. Sungaila akcentavo


8

susikalbėjimo tarpusavyje svarbą, apžvelgė situaciją rajone. Pirmininkai patvirtino, kad daug problemų

sprendžiama kartu su direktoriais ir pripažino, kad profsąjungos mokykloje padeda gerinti ugdymo procesą bei

darbo sąlygas, apginti savo narių teises. Visa tai daroma derybų keliu.

Daugumą darbdavio ir darbuotojo santykių aspektų reglamentuoja Darbo kodeksas. Tačiau kiekviena

įstaiga – savita. O tai reiškia, jog įstatymuose kiekvieno ypatumo nenumatysi. Kad būtų lengviau tartis

darbdaviui ir darbuotojui, praverčia kolektyvinė sutartis, kuri ne tik suteikia aiškumo, bet ir atveria kelius

socialiniam dialogui. Tokia sutartis labiau asocijuojasi ne su apribojimais, o su galimybėmis, nes naudos iš jos

gauna abi pasirašiusios pusės. Kalbama buvo ir apie Kretingos rajono teritorinės švietimo sektoriaus

kolektyvinės sutarties pasirašymo galimybę, nes šios sutarties sudarymas yra naudingas ir darbuotojams, nes jie

gauna galimybę derėtis dėl geresnių darbo sąlygų ir jas raštiškai įforminti. Tačiau darbdaviams ji taip pat

naudinga, nes geresnės sąlygos darbuotojams padeda motyvuoti žmones. Kolektyvinėje sutartyje turi būti

aiškiai numatytas mechanizmas, kaip toliau bendradarbiauti, būtų įvardinti terminai, per kiek laiko darbdavys

turi atsakyti profsąjungai, jei ši kreipiasi. Kitaip tariant, sutartimi ne tik apibrėžiamos darbo sąlygos, bet ir

numatomas tarpusavio bendradarbiavimo aspektai. Iš išorės į sutarties sudarymą nesikiša niekas, tai – įstaigos

vidaus dalykas, taigi, kelias atrodo paprastas – abi pusės tiesiog turi sutarti.

Mokytojų, kurie yra pagrindiniai ugdymo proceso vykdytojai, laukia ne darbo sąlygų gerinimo, o

nemalonių siurprizų. Valdžios politiniai žaidimai vis mažiau leidžia tikėtis, kad bus įgyvendinti socialinių

partnerių susitarimai. Švietimo sistemos finansavimo bei pedagogų darbo užmokesčio sistemų keitimas,

garbaus amžiaus mokytojų socialinių garantijų užtikrinimas ir kiti pokyčiai atidėliojami.

Tikimės, kad bendradarbiavimas tarp profesinės sąjungos ir vadovų mokyklose ir toliau bus sklandus ir,

kad visi profsąjungos atstovų iškelti klausimai bus sprendžiami teigiamai, t.y. atsižvelgiant į jų nuomonę.

Esame įsitikinę, jog siekiant darbuotojų gerovės, socialinis dialogas tarp profesinės sąjungos ir vadovų –

būtinas ir neišvengiamas.

SUSITIKIMAS SU RAJONO VADOVAIS LŠĮPS Kelmės rajono susivienijimas

Rugpjūčio 12 d. vyko kasmetinis Kelmės rajono savivaldybės mero Vaclovo Andrulio ir savivaldybės

administracijos direktorės Irenos Sirusienės susitikimas su švietimo įstaigų profesinių sąjungų atstovais.

Susitikime dalyvavo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos Kelmės rajono susivienijimo pirmininkė

Lilija Paradnikienė, Kelmės rajono profsąjungos pirmininkės pavaduotoja Levonė Enzelienė, „Aukuro"

pagrindinės mokyklos profsąjungos pirmininkė Sigita Rukaitė ir „Ąžuoliuko" lopšelio-darželio profsąjungos

pirmininkė Elena Tulčinienė.

Savivaldybės vadovai atsakė į profsąjungų atstovų

klausimus, diskutuota švietimo darbuotojams aktualiomis

temomis. Iškelti pedagogams rūpimi klausimai apie išeitines

kompensacijas mokytojams, pasitraukusiems iš aktyvios

pedagoginės veiklos. Kelmės rajone planuoja nebedirbti 15

pedagogų senjorų, tačiau išeitinių išmokų, matyt, užteks ne

visiems, nes ŠMM skyrė tik 40 proc. visų reikiamų lėšų.

Atitinkamai sumažinta lėšų dalis, kurią skiria savivaldybė iš

perskirstomų 7 proc. mokinio krepšelio lėšų. Susitikimo metu

kalbėta apie pakankamo darbo krūvio sudarymą mokytojams,

lėšas neformaliojo ugdymo programoms įgyvendinti, vaikų

vasaros poilsio organizavimą ir galimybes mokytojams vasarą

dirbti su vaikais. Keltas klausimas ir dėl kontaktinių valandų paskirstymo. Atsižvelgdami į švietimo ir mokslo

ministrės Audronės Pitrėnienės rekomendaciją, profesinių sąjungų atstovai pageidavo, kad rajono mokyklose su

mokyklų vadovais nebūtų sudaromos papildomos darbo sutartys dėl mokytojų pareigų, išskyrus atvejus, kai

mokykloje trūksta specialistų.

Meras V. Andrulis ir administracijos direktorė I. Sirusienė išsakė nuomonę, kad turi vykti dialogas tarp

mokyklų vadovų ir profsąjungų atstovų. Iškilus diskutuotiniems atvejams, savivaldybės administracija

dalyvautų juos aiškinantis.


9

Į klausimus taip pat atsakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vijoleta Norkutė

bei Finansų skyriaus vedėja Vida Sinkevičienė.

LŠĮPS Kelmės rajono susivienijimo pirmininkė Lilija Paradnikienė išsakė daugelį metų puoselėjamą

mintį pasirašyti kolektyvinę ar trišalę sutartis tarp rajono savivaldybės administracijos, profsąjungos ir

darbdavio.

MOKYKLŲ DIREKTORIAMS PAKANKA ADMINISTRACINIO DARBO LŠĮPS Telšių rajono susivienijimas

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos

(LŠĮPS) Telšių rajono susivienijimo pirmininkė

Zofija Jesinienė ir Prezidiumo nariai rugpjūčio 17 d.

susitiko su Telšių r. savivaldybės mero pavaduotoju

Petru Kuizinu, laikinai einančiu mero pareigas.

Pokalbyje dalyvavo Telšių r. savivaldybės

administracijos Švietimo, kultūros sporto ir jaunimo

reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė

bei šio skyriaus vyriausieji specialistai Gintarė

Abromavičienė ir Gediminas Gudas.

Socialinių partnerių susitikime aptartas profesinių sąjungų atstovams nerimą sukėlęs savivaldybės tarybai

teikiamas sprendimo projektas, kuriame numatoma, jog kai kurių švietimo įstaigų vadovams bus leista dirbti

pagal papildomą sutartį, t.y., turėti pamokų. „Tai yra negerai. Mokyklų vadovų atlyginimai palyginti su

mokytojų yra kartais nepadoriai per dideli. Po ilgo profesinių sąjungų spaudimo pagaliau pavyko su Švietimo ir

mokslo ministerijos vadovybe sutarti, jog ir vadovams nenukentėtų atlyginimas, ir mokytojams galėtų šiek tiek

padidėti darbo krūvis. Todėl kai kurių mokyklų direktorių noras turėti dar ir pamokų yra netoleruotinas.

Savivaldybė, kaip steigėjas, privalo valdyti šią situaciją“, – pabrėžė Z.Jesinienė. Profesinės sąjungos lyderei

pritarė l. e. mero pareigas P.Kuizinas. Sutarta, jog mokyklų direktoriai negalės dirbti papildomo darbo, jei tai

nebus suderinta su profesinių sąjungų atstovais.

Susitikime aptartos ir kitos problemos: etatų skaičius švietimo įstaigose, klasių komplektavimas,

pedagogų įdarbinimo klausimai.

PATYS DIDŽIAUSI SKURDŽIAI – MOKYKLŲ VADOVAI LŠĮPS Telšių rajono susivienijimas

Tik prasidėjus vasarai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ministrė Audronė Pitrėnienė pateikė

informaciją dėl pasikeitusio Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo

tvarkos aprašo. Panaikinta prievolė mokyklų vadovams turėti 5 kontaktines valandas ir rekomenduota jų

atsisakyti perleidžiant krūvį mokytojams. Ne visi tą padarė, oi, ne visi... Telšiškiai nuo kitų rajonų irgi

neatsiliko.

Naujai įsigaliojusi tvarka nė kiek nežalinga mokyklų direktoriams. Jų alga nesumažės, nes Lietuvos

švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS) ir kiti pedagogų teisių gynėjai kartu su ŠMM surado būdą, iš kur

gauti finansavimą. "Po ilgo profesinių sąjungų spaudimo pagaliau pavyko su ŠMM vadovybe sutarti, jog ir

vadovams nenukentėtų atlyginimas, ir mokytojams galėtų šiek tiek padidėti darbo krūvis",— sakė LŠĮPS Telšių

rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė.

Kone du mėnesius kai kurių mokyklų direktoriai tylėjo ir kažko laukė. Gal geresnių laikų? Sulaukė. Prieš

pat rugsėjo 1-ąją, kai turi prasidėti pasiruošimas mokslo metams ir viskas sustyguota, keletas gudročių mokyklų

direktorių kreipėsi į Savivaldybės tarybą prašydami "pašalpos", t.y. leisti greta ir taip nemažo atlyginimo

papildomai užsidirbti išsaugant kontaktines valandas. Mat šiuo atveju greta nepakitusio atlyginimo jau prisidės

papildomas uždarbis už išdirbtą laiką su mokiniais.

Z.Jesinienė neliko sužavėta tokiu vadovų akiplėšiškumu. "Mes stengiamės dėl mokytojų, jog būtų

išsaugotas teisingumas. Reikėjo 15 mln. litų (4 mln. 344 tūkst. 300 Eur), kad už papildomas kontaktines


10

valandas galėtų sumokėti mokytojams. Tvarka pažeista, nė vienas iš kandidatų į papildomą uždarbį nesuderino

su profesinės sąjungos atstovais, nesitarta ir su kolegomis",— piktinosi Z.Jesinienė.

Nors A.Pitrėnienė nerekomendavo leisti direktoriams sudaryti antrųjų sutarčių, Telšių rajono

savivaldybės tarybai vyr. specialistė Ilma Gintalienė parengė raštą dėl leidimo dirbti papildomai Telšių dailės

mokyklos direktoriui Valdemarui Eitučiui, Upynos pagrindinės mokyklos direktorei Stanislavai Grigolienei,

Eigirdžių pagrindinės mokyklos direktorei Danutei Juškienei, Telšių muzikos mokyklos direktoriui Antanui

Kontautui, Viešvėnų pagrindinės mokyklos direktoriui Jonui Petrauskui, Telšių Naujamiesčio mokyklos

direktoriui Kęstučiui Saplinskui, Telšių Žemaitės gimnazijos direktoriui Žydrūnui Želniui, Nevarėnų

pagrindinės mokyklos direktorei Irenai Žutautienei. Teikdami prašymus Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo

reikalų skyriui, kiekvienas jų rado pasiteisinimą.

LŠĮPS Telšių susivienijimo ir Prezidiumo nariai prieš savaitę susitiko su valdininkais. Aptartas profesinių

sąjungų atstovams nerimą sukėlęs sprendimo projektas, kuriame numatoma, jog kai kurių švietimo įstaigų

vadovams leis turėti pamokų. "Tai yra negerai. Mokyklų vadovų atlyginimai palyginti su mokytojų yra kartais

nepadoriai per dideli. Kai kurių direktorių noras turėti dar ir pamokų yra netoleruotinas. Savivaldybė, kaip

steigėjas, privalo valdyti šią situaciją",— pabrėžė Z.Jesinienė. Sutarta, jog mokyklų direktoriai negalės dirbti

papildomo darbo, jei tai nebus suderinta su profesinių sąjungų atstovais. Z.Jesinienė tikino, kad tokį žingsnį

supranta dėl specifinių švietimo įstaigų vadovų prašymų (muzikos, dailės ir spec.mokyklų), tačiau bendrojo

lavinimo įstaigų vadovų — ne. Svarstytas klausimas Švietimo komitete. Tvarką pažeidė visi, išskyrus Upynos

mokyklos direktorę.

Švietimo komitete daugiausiai diskusijų sukėlė Ž.Želnio prašymas, nes manoma, kad mieste tikrai

atsirastų matematikas, galintis ateiti į Žemaitės gimnaziją. J.Petrausko užmojis taip pat sulaukė komentarų.

D.Juškienė lietuvių kalbos pamokų nedėsto, tačiau turi "Maironiečių būrelį". Anot Z.Jesinienės, ji galėtų

savanoriškai vieną valandą dirbti su mokiniais. Iki šiol ją tokia alga tenkino, tačiau nuo rugsėjo 1- osios prašo

daugiau.

Nevarėnų situacija suprantama, nes nėra kam dėstyti matematikos, kiti mokytojai turi pakankamus

krūvius, o iš miesto esą neapsimoka dėl 5 savaitinių valandų vykti į kaimą.

Klausimą Švietimo komitetas atidėjo. Žurnalistai informuoti, kad LŠĮPS Telšių rajono susivienijimas ir

ateityje kontroliuos, kad Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius tinkamai atliktų švietimo įstaigų

priežiūrą, o mokyklų direktoriai vykdytų jiems paskirtas pareigas.

KAIŠIADORIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE ĮSTEIGTA TRIŠALĖ

ŠVIETIMO TARYBA

Liepos 9 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija,

savivaldybėje veikiančios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ir

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kaišiadorių rajono skyrius

pasirašė susitarimą, kuriame numatoma įsteigti Kaišiadorių rajono

savivaldybės trišalę švietimo tarybą, patvirtinti jos veiklos nuostatus bei

reglamentą. Šį trišalį susitarimą pasirašė Kaišiadorių rajono savivaldybės

meras Vytenis Tomkus, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos

direktorius Česlovas Neviera, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Kaišiadorių rajono skyriaus pirmininkė

Rita Mikučauskienė, Kaišiadorių švietimo darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Irena

Šimkūnaitė, Kaišiadorių rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Silvanavičius.

Trišalės švietimo tarybos nariais lygiateisiais atstovavimo pagrindais gali būti Kaišiadorių rajono

savivaldybės administracijos, švietimo darbuotojų profesinių sąjungų ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos

Kaišiadorių rajono skyriaus atstovai. Vadovaudamosi Trišalės švietimo tarybos nuostatais, šalys įsipareigoja

nagrinėti švietimo politikos, socialines ir darbo problemas, bendradarbiauti įgyvendinant švietimo

politiką Kaišiadorių rajono savivaldybėje, keistis aktualia informacija socialiniais ir darbo klausimais,

konsultuotis dėl šalims priimtinų šių klausimų sprendimo būdų, teikti, esant suderintai šalių nuomonei, teisės

aktų projektus aktualiausiais Kaišiadorių rajono savivaldybės švietimo politikos klausimais, pateiktais svarstyti

Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai ir Savivaldybės vykdomajai institucijai, įvertinant finansines

galimybes, atsižvelgti į šalių susitarimu priimtus Trišalės švietimo tarybos nutarimus.


11

LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINIŲ SĄJUNGŲ FEDERACIJA

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga Adresas: J.Jasinskio g. 9-413, LT-01112, Vilnius, Lietuva

Tel./Faksas: +370 5 2130252

El.paštas: [email protected]

Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga Adresas: J.Jasinskio g. 9-413, LT-01112, Vilnius, Lietuva

Tel.: +370 647 16443


Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga Adresas: J.Jasinskio g.9-402, LT-01112, Vilnius, Lietuva

Tel.: +370 5 2620103


Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga Adresas: K.Kalinausko g. 2B, LT-03107, Vilnius

Tel.: +370 675 12834


mailto:[email protected]




lŠmpsf naujienlaiŠkis

Documents