LSMU IR LSMU LIGONINėS KAUNO KLINIKŲ SAVAITRAŠTIS. 2015 M. GRUODŽIO 18 D.Nr. 42 (2078) ISSN 1648-620X

2 p.

2 p.

S. Gelman – pirmoje eilėje trečia iš kairės, iš dešinės antra R. Šepetienė, trečia dr. R. Vosyliūtė.

Mielieji,sutinkant 2016-uosius, bûkite atviri naujovėms, vieningi ir pasirengę prasmingiems darbams. Išmintis telydi Jūsų sprendimus, sėkmė – dar-bus, geranoriškumas – žmones, esančius šalia.Linkiu Jums kuo didžiausios sėkmės, svarbių laimėjimų, sielos ramybės, geros sveikatos Jums ir Jūsų artimiesiems.Jaukių šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

Gerbiamieji Universiteto bend ruomenės nariai, sveikinu Jus

artėjančių šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga.Linkiu drąsių idėjų ir atradimų džiaugsmo, kurti ir

sėk mingai darbuotis garsinant Universiteto vardą. Gražių, jaukių švenčių! Ramybės ir santarvės Jūsų namams, stiprios sveikatos ir žemiškos laimės.

Prof. Remigijus ÞaliûnasLSMU rektorius

Kauno klinikų administracijos vardu Generalinis direktorius

prof. habil. dr. Renaldas Jurkevièius

Ðviesių ðv. Kalëdų, laimingų Naujųjų metų!

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geo-mokslų skyrius gruodžio 10 d. surengė aštuntąją jaunųjų moks-lininkų konferenciją „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų pers-pektyvos“, kurioje labai gerai įvertinti LSMU atstovai.

V. Valuckienės nuotr.

LSmU jaUnųjų mokSLininkų Sėkmė

Organizuotos konferencijos tikslas – apžvelgti geriausiųjų

jaunųjų mokslininkų darbus bio-, nanotechnologijų, biochemijos, bio-medicinos ir geomokslų sandūroje. Konferencijos darbas vyko trijose sekcijose, kurioms pirmininkavo konferencijos organizacinio komite-to LMA tikrieji nariai. „Biologijos ir

geomokslų“ sekcijai pirmininkavo habil. dr. Mečislovas Žalakevičius, prof. Vincas Būda, prof. Robertas Mokrikas, „Medicinos“ – prof. Vy-tautas Basys ir prof. Vytautas Jonas Sirvydis, „Biochemijos ir biotechnolo-gijos“ – prof. Kęstutis Sasnauskas ir prof. Vytas Antanas Tamošiūnas. Mūsų Alma Mater atstovavo ir pra-

nešimus skirtingose sekcijose skaitė 11 LSMU MA jaunųjų mokslininkų. Iš viso konferencijoje pranešimus skai-tė 31 jaunasis mokslininkas. Kartu su LSMU atstovais konferencijoje da-lyvavo ir Vilniaus universiteto, Vals-tybinio mokslinių tyrimų instituto, Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto atstovai. Džiugu, kad „Medi-cinos“ sekcijoje visos trys pirmosios vietos atiteko LSMU MA jauniesiems mokslininkams, kurie už geriausius pranešimus buvo apdovanoti diplo-mais ir atminimo dovanomis.

Trečiadienį Kauno klinikose pristatyta knyga „Sportinės traumos: diagnostika, gydymas, reabilitacija ir prevencija“ – pirmoji pagal-ba saugant sportininkus nuo traumų ir jas veiksmingai gydant. Šią unikalią knygą, skirtą sporto treneriams, sportininkams, me-dikams ir sportuojančių vaikų tėvams, išleido Lietuvos krepšinio federacija kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kau-no klinikų specialistais.

kaUno kLinikoSe –naUjoS knygoS PriStatymaS

Pristatymo metu Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil.

dr. Renaldas Jurkevičius džiaugėsi, kad jau dešimtmetį trunkantis bendradarbiavimas su Lietuvos krepšinio federacija atnešė tokių prisirpusių darbo vaisių. „Kauno klinikų medikai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai jau visą dešimtmetį rūpinasi geriausių Lietuvos sportininkų sveikatos priežiūra. Ši knyga – apibendrintas to įrodymas“, – kalbėjo rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas. Lietuvos krepšinio federacija,

atsidėkodama už ilgametę pagalbą ir vaisingą bendradarbiavimą, įteikė LSMU ir Kauno klinikų vadovams simbolines dovanas – vardinius Lietuvos rinktinės krepšininkų iškovotus Europos čempionato si-dabro medalius. „Ši knyga, už kurią mes labai dėkojame medikams ir treneriams, yra investicija į mūsų sportininkų ir būsimų sportininkų ateitį. Jei ji bent kiek prisidės prie to, kad sportininkai ilgiau galėtų džiuginti pergalėmis, investicija bus atsipirkusi“, – sakė LKF prezidentas Arvydas Sabonis.

K. Šimatonio nuotraukos

Mielieji, laukiantys Kalėdų švenčių,artinasi visiems brangi Kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė, kurios laukiame su labai atvira širdimi. Šiam brangiam svečiui turime paruošti centrinę širdies vietą, nes Išganytojas nori būti pakviestas į mūsų širdis, t. y. į mūsų gyvenimą kaip vilties ir meilės Nešėjas ir mūsų gyvenimo Vedlys. Pop. Pranciškus mūsų klausia: „Ar mes tikrai laukiame? O gal esame užsidarę? Ar yra mumyse vietos Viešpačiui, ar tik šventėms, išlaidavimui, triukšmui? O gal mūsų siela uždaryta, o ant jos durų mes pakabinome labai mandagų užrašą: „Prašome netrukdyti!“. Šiandien turime vis ir vis kartoti: „Ateik“ ir stengtis, kad mūsų siela nebūtų uždara, kad prie jos nebūtų užrašo „Prašome netrukdyti“. Tegul Jūsų kūčių vakaro stalas būna apstus tarpu-savio meilės, atlaidumo ir santaikos. Telaimina Kūdikėlis Jėzus visų Jūsų kilnų pašaukimą, puoselėjant brangiausią tur-tą – žmogaus Gyvybę. Visiems linksmų Šventų Kalėdų!

Su gilia visiems pagarba ir uþtarimu maldoje Jus sveikina Vyr. kapelionas mons. Artûras Jagelavièius

informacija2 avevita/2015 m. gruodžio 18 d., Nr. 42

1 p.

1 p.

Pritarta LSmU 2016 m. StUdentų Priėmimo taiSykLių nUoStatomSLietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoratas, išklausęs Studijų centro vadovės prof. Raimondos Brunevičiūtės informaciją, nutarė pritarti LSMU 2016 m. studentų priėmimo taisyklių nuostatoms atsižvelgiant į teisinę bazę.

AVE VITA inf.

rektorato PoSėdyje. 2015 m. grUodžio 7 d.

LSmU jaUnųjų mokSLininkų SėkmėI vietą laimėjo Sigita Gelman (LSMU MF Gastroenterologijos klinika, pranešimas „Portinės hipertenzijos gydymo transjugulinio intrahepatiniu portosisteminiu šuntavimu artimieji rezultatai“, vadovas – prof. habil. dr. L. Kupčinskas), II vietą – Ramunė Še-petienė (LSMU KI, pranešimas „Kylan-čiosios aortos dilatacinės patologijos morfogenezė: Fibrilino-1 (FBN1) geno polimorfizmų ir transformuojančio augimo faktoriaus beta (TGF-beta1) sąsajų tyrimas“, vadovė – prof. habil. dr. V. Lesauskaitė), III vietą – dr. Rūta Vosyliūtė (LSMU MF Histologijos ir

embriologijos katedra, pranešimas „Išeminio miokardo elektrinio signalo alternavimo mechanizmų tyrimas“, vadovas – habil. dr. J. Jurevičius).Norime nuoširdžiai padėkoti vi-siems konferencijoje dalyvavusiems LSMU MA doktorantams (S. Gelman, D. Hoppenot, S. Jankevičiūtei, G. Ste-ponaičiui, R. Šepetienei, V. Žaltaus-kei, U. Gyvytei, R. Zykui) ir mokslo daktarams (dr. J. Karčiauskienei, dr. N. Kupstytei, dr. R. Vosyliūtei), kurie garsina Universitetą, vykdydami Alma Mater atliekamų mokslinių tyrimų sklaidą.

Mokslo centro inf.

kaUno kLinikoSe –naUjoS knygoS PriStatymaS

„Šiems žmonėms dažnai tenka ba-lansuoti tarp sportininko poreikių ir jo sveikatos išsaugojimo. Tam reikia didelės patirties ir žinių, kurios visada turi būti pagrįstos sporto medicinos faktais, duomenimis ir įrodymais, – kalbėjo vienas knygos bendraautorių, Kauno klinikų Sporto traumų ir artroskopijų sektoriaus vadovas profesorius Rimtautas Gudas. – Į šią knygą sudėjome daugybę naujausių žinių apie sporto traumas. Tai – prak-tika patikrinta informacija, kuri yra labai naudinga visiems žmonėms, susijusiems su aktyviu sportu“.Kartu su prof. R. Gudu mokomąją knygą kūrė ir kiti Kauno klinikų sporto medikai – Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio rinktinių gydytojai Vytenis Trumpickas ir dr. Gediminas Tankevičius, kineziterapeutas do-centas Laimonas Šiupšinskas, vyrų krepšinio rinktinės kineziterapeutas Petras Mikučionis, LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto docentas Arvydas Ūsas, biomedicinos mokslų daktaras Evaldas Kandratavičius,

LSMU Sporto instituto doktorantė Aušra Piktuižytė ir biomedicinos mokslų srities doktorantas Deivydas Velička.Knyga bus naudinga ne tik sporto medikams, bet ir su sportininkais dirbantiems treneriams, kinezitera-peutams, reabilitologams, gydyto-jams ortopedams traumatologams ir visų kitų sričių sporto ir medicinos specialistams. Joje aprašyti visi traumą patyrusiojo sportininko gy-dymo, reabilitacijos, profilaktikos ir psichologiniai grįžimo į prieš traumą buvusius fizinio aktyvumo lygius as-pektai. „Knygoje aprašytos traumos, būdingos daugeliui sporto šakų, o jų profilaktikos principai universalūs“, – sakė prof. R. Gudas.

Iš pradžių ši mokomoji knyga, išleista 1000 egzempliorių tiražu, bus išsiun-tinėta sporto mokykloms ir krepšinio klubams. Ribotą skaičių knygų bus galima įsigyti internetu www.mesuz-lietuva.com. Esant poreikiui bus spausdinama papildyta laida.

Kauno klinikų ir LKF inf.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mokomajame laboratoriniame korpuse (MLK) diegiami vieno iš pasaulinių ly-derių kompanijos „Laerdal Medical“ praktinių įgūdžių mokymo simuliatoriai ir manekenai. Simuliacijos metu vykstantis tikrovės atkūrimas ir realių klinikinių situacijų perkėlimas į nerizikingą pacientui aplinką tampa itin reikšmingu mokymosi etapu, galin-čiu suteikti reikalingų įgūdžių ir patirties.

LSmU LygiUojaSi į PaSaULio PirmūnUS: mokymai naUdojant SimULiaciją

K. Šimatonio nuotr.

Sim manekenais įdiegta kompiuterio LLEAP programa, leidžianti valdyti visus manekenus taikant vieno-dą standartą, saugoti ir peržiūrėti mokymo sesijas, naudoti filmuotą medžiagą aptarimuose ir kt. LSMU Medicininės simuliacijos centro, Anesteziologijos klinikos, Ekstrema-liosios medicinos katedros, Slaugos ir rūpybos katedros, Akušerijos ir ginekologijos klinikos, Intensyviosios terapijos klinikos atstovams moko-mąjį kursą tris dienas skaitė svečias iš Norvegijos Berge’as Solheimas, Europos, Artimųjų Rytų ir Afrikos regionų „Laerdal Medical“ techninės pagalbos vadybininkas. Pasak kurso vadovo Berge’o Solheimo, „simuliaci-jos mokymai prisideda prie gyvybių išsaugojimo ir tą įrodo kruopščiai surenkama statistika“. Nuo šiol LSMU studentai, įvairių spe-cialybių rezidentai ir jau praktikuo-jantys gydytojai turės galimybę mo-kytis ir situaciją spręsti realiai. Pasak dr. Arūno Gelmano, „po simuliacijos mokymo žmonės išeina suprakaitavę ir padažnėjusiu širdies ritmu“, tai įrodo realybės pajautimą ir įtampos aktyvėjimą. Tik realiai išgyvendami klinikinę praktiką, kursų dalyviai įgaus neįkainojamos patirties, prisi-dėsiančios prie gyvybių gelbėjimo.

Jungtinių Amerikos Valstijų medici-nos instituto ataskaitoje „Klysti yra

žmogiška“ („To Err is Human“) anali-zuojama, kad net mažiausia mediko klaida gali priartinti paciento mirtį. Pastaruoju metu paciento saugumas tampa pačiu svarbiausiu prioritetu tiek Lietuvoje, tiek visame pasauly-je. Saugumą laiduoja profesio nalus medicinos specialistų darbas, atsa-komybės jausmas, kompetencijos. Klinikiniai įgūdžiai bei nuolatinis mokymasis ir pasikartojimas turi itin didelę įtaką. Simuliacijos meto-das – tai realių situacijų atkartoji-mas – pastaruoju metu tampa pačia veiksmingiausia praktine priemone, imituojančia klinikinę praktiką. Kaip pastebi pasaulyje lyderiaujan-čios „Laerdal Medical“ simuliacijos įrangos kūrėjai, simuliacija nėra vien technologija: simuliacija – tai moky-mo metodika, kuri leidžia išbandyti interaktyvųjį mokymą bei darbą ko-

mandoje, naudojant realius scenarijus ir nesukeliant rizikos pacientui. Anot LSMU Medicininės simuliacijos centro vadovo dr. Arūno Gelmano, virtua-lu – tai nėra netikra. Simuliacija – tai realybė, arba situacija, yra reali, vyks-ta realūs veiksmai, tik pacientas yra netikras. Simuliacija yra vienintelis metodas, kurį taikant įmanoma realiai dirbti ir kartu – mokytis. Šio proceso metu studentai skatinami įsijausti į situacijos sudėtingumą, žaibiškai priimti sudėtingus sprendimus, gel-bėti gyvybę. Visa tai ypač svarbu retų klinikinių situacijų metu. LSMU Medicininės simuliacijos centras kuriasi naujai įrengtose Mokomojo laboratorinio korpuso patalpose (MLK), kuriose diegiama pasaulio lyderės „Laerdal Medical“ simuliacijos įranga. Mokymo simulia-toriai ir manekenai išdėstyti keliose, moderniai įrengtose patalpose. Dirbti su SimMom, SimMan Essential ir ALS

3 p.

LSMU ligoninės Kauno klinikų miestelyje statybos ar remontai – įprastas reiškinys. Šiuo metu atnaujinamos Akušerijos ir gineko-logijos bei Neonatologijos klinikos. Greitai Kauno Perinatologijos centras taps dar patrauklesne vieta susilaukti naujagimio.

kaUno PerinatoLogijoS centro LaUkia dideLi Pokyčiai

„Kauno klinikos jau gerą dešimtmetį garsėja išskirtine sveikatos priežiū-ros paslaugų nėščiosioms, gimdy-vėms ir naujagimiams kokybe“, – pasakoja Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta

Nadišauskienė. Šiuo metu klinikoje vyksta remonto darbai, optimizuo-jama paslaugų teikimo tvarka, reor-ganizuojamas komandinis darbas su neonatologais. „Mes lygiuojamės į aukščiausio lygio Vakarų šalių gim-

dymo įstaigas, kuriose gerai jaučiasi tiek karališkų šeimų atstovės, tiek paprastos pacientės“, – vykstančių renovacijų poreikį įvardijo profesorė. Kauno klinikose saugu ir komfortiška gimdyti. Be to, užtikrinamos inte-gruotos sveikatos priežiūros paslau-gos ne tik nėščiajai ir gimdyvei, bet ir naujagimiui.

informacija 3avevita/2015 m. gruodžio 18 d., Nr. 42

4 p.

2 p.„Mes su kolegomis iš Akušerijos ir ginekologijos klinikos dirbame ko-mandinį darbą, todėl garantuojame skubiausią pagalbą naujagimiui iš karto po jo gimimo“, – tikina Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vado-vė doc. Rasa Tamelienė. Abi klinikos įsikūrusios viename pastate, todėl renovacija vyksta iš karto abejose klinikose. Vykstant remontui ir statyboms, darbas Akušerijos ir ginekologijos ir Neonatologijos klinikose tikrai nesto-ja. „Nėščiosios vis dar renkasi mūsų gimdymo įstaigą akušerijos paslau-goms, aktyviai dalyvauja pamokė-lėse nėščiosioms, prireikus drąsiai kreipiasi pagalbos į mūsų specialis-tus“, – džiaugiasi prof. R. Nadišaus-kienė. Šiais metais gimdymų skaičius Kauno klinikose netgi padidėjo, pa-lyginti su 2014-aisiais – iki gruodžio mėnesio priimti 3136 gimdymai. Ma-

noma, kad metų pabaigoje skaičius pasieks ne mažiau kaip 3250. Šiuo metu remontas vyksta Gim-dymo, Naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, todėl jie laikinai perkelti į kitas patalpas. „Džiaugiamės, kad tiek pacientės, tiek klinikos personalas kantriai laukia gerų pasikeitimų, ne-paisydami laikinų nepatogumų – juk nuo kitų metų nebus modernesnės vietos nei dirbti, nei gimdyti“, – už supratingumą dėkoja klinikos va-dovė.Laikini nepatogumai privertė abi klinikas optimizuoti paslaugas. Po gimdymo moterys išleidžiamos namo kur kas greičiau – praleidus parą ligoninėje, atlikus cezario pjūvio operaciją – po 3 parų. Bet kurią sa-vaitės dieną jos gali atvykti į apžiū-ros kabinetą Kauno klinikų Moterų konsultacijoje arba neonatologui konsultuoti dėl naujagimio būklės

ar svorio. Taip pat atsirado galimybė pasikonsultuoti žindymo klausimais ambulatoriškai. Gydytojo konsultacija ir tyrimai atliekami operatyviai, ne-verčiant mamų su mažyliais laukti.Remonto darbai Akušerijos ir gineko-logijos bei Neonatologijos klinikose vyks iki 2016-ųjų rugpjūčio. Per maždaug metus truksiantį remontą 4 aukštų pastatas, 2012 m. laimėjęs Lietuvos metų gaminio apdovano-jimą, bus iš esmės rekonstruotas: atnaujintos gimdymo palatos, Akuše-rijos ir Ginekologijos skyrių palatos, Neonatologijos klinikos palatos bei Naujagimių reanimacijos ir intensy-viosios terapijos skyrius. Po rekons-trukcijos padidės gimdymo palatų skaičius (nuo 7 iki 9), visose bus televizorius, patogūs baldai gimdyvei ir jos artimiesiems, kai kuriose – sū-kurinės vonios ar kitos gimdymui palengvinti skirtos priemonės. Atnaujintos palatos bus panašesnės

kaUno PerinatoLogijoS centro LaUkia dideLi Pokyčiai

Kauno klinikų archyvo nuotr.

į viešbučio kambarius nei į gydymo įstaigos palatas. Personalo darbo ir poilsio vietos sudarys sąlygas ko-kybiškesniam ir profesionalesniam darbui. Neišnešiotų naujagimių susi-laukusioms šeimoms bus sudarytos dar geresnės sąlygos kengūros prie-žiūros metodui taikyti – bus pasta-tyta daugiau patogių fotelių Nauja-gimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje. Remonto darbai finansuojami iš

Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbia-vimo programos projekto „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos sveikatos mokslų univer-siteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikos, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“, specialiųjų Akuše-rijos ir ginekologijos, Neonatologijos klinikų lėšų, taip pat bendrojo LSMU ligoninės Kauno klinikų biudžeto.

Kauno klinikų inf.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų bendruomenė sveikino Širdies ir kraujagyslių centro vadovę doc. dr. Jurgitą Plisienę, ku-riai suteiktas „2015 metų Lietuvos kardiologo“ titulas. Dėkodama už sveikinimą kardiologė teigė, kad šis titulas skirtas ne tik jai, bet visai ligoninės kardiologų komandai, su kuria teko išgyventi produktyviausius profesine prasme gyvenimo metus.

2015 metų LietUvoS kardioLogo titULaS – doc. dr. jUrgitai PLiSienei

Doc. dr. Jurgita Plisienė.

Zita Katkienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė

Lietuvos širdies asociacija ir Lietu-vos kardiologų draugija kiekvienais

metais renka metų Lietuvos kardio-logą. „2015 metų Lietuvos kardiolo-go“ titulas doc. dr. Jurgitai Plisienei suteiktas už indėlį į kardiologijos mokslo plėtrą Lietuvos žmonių svei-katos labui. Titulas buvo suteiktas per metinę ataskaitinę Lietuvos kardiologų konferenciją, vykusią Kaune. Gavusi garbingą apdovanojimą 2015 metų kardiologė doc. dr. Jurgita Plisienė dėkojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriui prof. Remigijui Žaliūnui, LSMU ligoninės

Kauno klinikų generaliniam direk-toriui prof. Renaldui Jurkevičiui bei prof. Rimantui Benečiui už suteiktą galimybę, Šiaulių ligoninės kardio-logams – už palaikymą, entuziazmą ir komandinį darbą, LSMU kole-goms – už gražų bendradarbiavimą, kardiochirurgams – už žalią koridorių Šiaulių krašto pacientams.„Labiausiai dėkoju savo šeimai, vyrui Evaldui, be kurio pritarimo, palaiky-mo ir kantrybės šis projektas nebūtų įgyvendintas“, – teigė 2015 metų Lietuvos kardiologė doc. dr. Jurgita Plisienė. Kad žmogus būtų įvertintas, reikia nemažai ir paties pastangų. Kardiolo-gė doc. dr. J. Plisienė teigia – dirbant mėgiamą darbą, kuris mielas šir-

džiai, ir rezultatai puikūs. Kardiologo darbas, pasak medikės – ne vieno žmogaus triūsas. Kardiologija – ko-mandos darbas, o geroje komandoje yra ir optimizmo, ir entuziazmo, ir

palaikymo, ir projektai įgyvendinami drauge. Tad ir šiuo apdovanojimu Širdies ir kraujagyslių centro vadovė linkusi dalytis su kitais. „Be abejo, šis apdovanojimas yra ne tik garbė, bet ir įpareigojimas nesu-stoti, žengti tolyn, įgyvendinti dar daug projektų ir plėtoti Lietuvos kar-diologiją ne tik stambiose klinikose, bet ir Šiaurės Lietuvoje“, – neslėpė entuziazmo doc. dr. J. Plisienė. „Man jau vaikystėje tarsi programa-vosi būsimoji profesija – kardiologi-ja“, – šypsosi didelių šios profesijos aukštumų pasiekusi gydytoja. Kaune 1971 metais gimusi J. Plisienė aukštąjį medicinos mokslą įgijo Kau-no medicinos universiteto Medicinos fakultete. 2001 metais baigė Kauno medicinos universiteto Kardiologi-jos rezidentūrą. Nuo tada iki dabar dirba Kauno klinikų Kardiologijos klinikoje gydytoja kardiologe, o in-tervencine kardiologe dirbo iki 2006 metų. Klinikinio bei mokslinio darbo patirties sėmėsi ir Europos klinikose. 2001–2002 m. ir 2004–2006 m. kliniki-

nį ir mokslinį darbą dirbo Vokietijoje, Acheno (Aachen) RWTH universiteto klinikoje, kur stažuotis teko dar ne kartą. Šiame universitete apgynė disertaciją ir 2004 m. jai suteiktas medicinos daktaro laipsnis, kuris 2006 m. nostrifikuotas Lietuvoje. Doc. dr. J. Plisienė yra daugelio moks-lo straipsnių autorė, kurių daugu-ma – tarptautiniai straipsniai, turintys aukštą citavimo indeksą. Taip pat yra dviejų vadovėlių bendraautorė.Medicinos mokslų daktarė dirba ir pedagoginį darbą. Dvejus metus dir-bo LSMU Medicinos fakulteto Anato-mijos instituto lektore. Nuo 2013 m. iki dabar – LSMU Medicinos fakulteto Anatomijos instituto docentė. Nuo praėjusių metų gegužės mėnesio doc. dr. Jurgita Plisienė – Respubliki-nės Šiaulių ligoninės Širdies ir krau-jagyslių centro vadovė. Čia dirbdama ir turėjo galimybę atsiskleisti ne tik kaip puiki kardiologė, bet ir organiza-torė, koordinatorė, nuo kurios spren-dimų priklauso kardiologijos pažanga ir naujovės Šiaurės Lietuvoje.

Lapkričio 28 dieną į viešbučio „Park Inn Radisson Kaunas“ kon-ferencijų salę rinkosi Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplan-tacijos asociacijos (LNDTA) nariai į savo dešimtąjį suvažiavimą. Registracijos metu kiekvienam suvažiavimo dalyvui buvo įteikta asociacijos dovana – Kauno klinikų nefrologų išleistas vadovėlis „Klinikinė nefrologija“. Jis pasieks ir nedalyvavusius suvažiavime LNDTA narius.

LietUvoS nefroLogija – kUr eSame, kUr eiSime

Prof. Vytautas Kuzminskis, LNDTA prezidentas

Asociacijos prezidentas prof. V. Kuzminskis savo ataskaitinia-

me pranešime pabrėžė, kad asociaci-ja padidėjo iki 292 narių. Profesorius nagrinėjo LNDTA valdybos darbą, apžvelgė visų 10 LNDTA organizuotų arba remtų konferencijų turinį. Pa-dėkota visų pranešimų autoriams

už sugaištą laiką ir didelį darbą, rengiant turiningus pranešimus. Per praėjusius trejus metus – nuo 9-ojo suvažiavimo – LNDTA valdyba daug dirbo inicijuodama ir dalyvau-dama rengiant svarbius nefrologijai normatyvinius dokumentus. Beveik 3 metus darbo grupė rengė SAM įsakymą – naują inkstų transplanta-cijos aprašo redakciją. Daugiau nei 2 metus buvo dirbama rengiant SAM

įsakymo, skirto dializės kokybei, pakeitimus. Pagaliau buvo patvirtinta nauja nefrologo norma. Po ilgų dis-kusijų su ligonių kasa šiek tiek pa-gerėjo peritoninės dializės situacija, tačiau jos taikymas vis dar dirbtinai ribojamas. Nepavyko LNDTA (nors buvo daug raštų ir audiencijų SAM) sugrąžinti apmokėjimo už ligoninėje atliekamas hemodializes ir hemofil-tracijas. Įvedus australietišką koda-vimo sistemą, Lenkijoje ir Vokietijoje už šias procedūras ligoninėms moka-ma atskirai, o Lietuvoje – ne (dėl to 2012 metais Lietuvoje ligoninės ne-gavo apie 11 mln. litų). Ataskaitiniu laikotarpiu stiprėjo LNDTA ryšiai su Europos nefrologų asociacija (ERA/EDTA): 2014 m. Baltijos šalių nefrolo-

gų asociacijų konferencijoje Dubin-giuose 2 pranešimus padarė tuome-tis Europos nefrologų prezidentas prof. R. Vanholderis, 2015 m. pava-sarį Kaune bendroje konferencijoje su kardiologais 2 pranešimus skaitė dabartinis prezidentas A. Wiecekas.Į LNDTA struktūrą įeina 4 komitetai: klinikinės nefrologijos, dializės, transplantacijos ir dializės inžinie-rių. Klinikinės nefrologijos komiteto pirmininkė prof. I. Bumblytė kalbėjo apie nuveiktus komiteto darbus. Išverstos ir išleistos tarptautinės lėtinės inkstų ligos, ūminio inkstų nepakankamumo, glomerulonefritų, inkstinės anemijos gairės. Surinkti duomenys apie ambulatorinę ir stacionarinę nefrologijos pagalbą

Lietuvoje. Jie buvo pateikti ERA/EDTA suvažiavime, Baltijos šalių nefrologų asociacijų konferencijoje Dubingiuo-se. Daug dirbta tobulinant nefrologo normą, išleistos atmintinės-reko-mendacijos apie radiokontrastinės nefropatijos profilaktiką (doc. I. Ska-rupskienė), pacientų, laukiančių inksto transplantacijos, širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimą (dr. L. Razukevičienė). Gaila, kad liko nebaigtas darbas – glomerulonefri-tų diagnostikos ir gydymo aprašai. LNDTA nariai įtemptai dirbo juos rengdami namie, ir 2 dienas tęsė darbą bei diskutavo Druskininkuose. Reikia tikėtis, kad kitos kadencijos klinikinės nefrologijos komitetas šį darbą baigs.

informacija4 avevita/2015 m. gruodžio 18 d., Nr. 42

3 p.

LietUvoS nefroLogija – kUr eSame, kUr eiSimeDializės komiteto pirmininkas V. Vai-nauskas konstatavo, kad per pasta-ruosius penkerius metus sergančių galutiniu inkstų nepakankamumu ir gydomų hemodialize pacientų skaičius stabilizavosi ties 1330–1360 riba. Viešosiose įstaigose dializuo-jasi 33 proc., o privačiose – 77 proc. pacientų. Vienai hemodializės vietai tenka 2,2 paciento, kitaip sakant, dializės pajėgumai leistų dializuoti dvigubai daugiau ligonių. 14 proc. pacientų yra dializuojami per ilga-laikius kateterius, kurie yra galimos infekcijos šaltinis. Turint galvoje, kad vidutinis hemodializuojamo Lietuvos paciento amžius yra apie 65 metai – tai pakenčiamas rodiklis. Daugiausia (skaičiuojant vienam mln. gyventojų) hemodializuojamų pacientų yra Panevėžio (560/1 mln.) ir Kauno (550/1 mln.) apskrityse, daug mažiau – Vilniaus (400/1 mln.). Didesnis hemodializuojamų pacientų skaičius rodo geresnį jų nustatymą, geresnį šeimos gydytojų ir nefrologų darbą. Vis dar aktuali virusinių hepa-titų tarp hemodializuojamų pacientų problema – B hepatitu serga 6,2 proc., C hepatitu – 6,4 proc. ligonių. V. Vainauskas paneigė gandus, kad privatūs hemodializės centrai neno-riai rekomenduoja savo pacientus į laukiančiųjų inkstų transplantacijos sąrašus: šiemet 81 proc. transplan-tuotų pacientų buvo iš privačių cent-rų (kur, kaip minėjome, hemodia-lizuojama 2/3 ligonių). Transplantacijos komiteto pirminin-kė D. Aleknienė kalbėjo apie inkstų transplantacijos problemas. Nuo įtraukimo į laukiančiųjų transplan-tacijos sąrašus iki transplantacijos

Lietuvoje laukiama vidutiniškai 18 mėnesių. Tai geras rodiklis. Apie 20 proc. laukiančiųjų yra labai sensiti-zuoti (t. y. jų kraujyje daug antikūnų, kurie gali atakuoti persodintą inkstą) arba laukia pakartotinės transplan-tacijos. Buvo pateikti šie statistiniai duomenys: Santariškių klinikose ste-bimi 476 pacientai po inksto trans-plantacijos, Kauno klinikose – 240, Antakalnio ligoninėje – 70, vadinasi, šiuo metu Lietuvoje su persodintu inkstu gyvena 786 pacientai.LNDTA regionų atstovai (valdybos nariai) nagrinėjo tam tikrų regionų laimėjimus ir problemas: Vilniaus (R. Dobrovolskienė), Kauno (prof. E. Žiginskienė), Klaipėdos (R. Dar-gevičienė), Šiaulių (A. Tamošaitis), Panevėžio (M. Sakalauskienė).Prieš suvažiavimą buvo sudaryta kompetentingų nefrologų komisija

geriausiems jauniesiems nefrologams mokslininkams išrinkti. Suvažiavime geriausiai buvo įvertinta E. Brazdžiū-tė (Santariškių klinikos). Jai buvo įteiktas Europos nefrologų asociacijos (ERA/EDTA) prizas – 3 metų nemoka-ma narystė šioje asociacijoje, taip pat jai bus sumokėtas registracijos mo-kestis į vieną iš asociacijos renginių. Antrąją ir trečiąją vietas užėmusios K. Petrulienė (LSMU Nefrologijos kli-nikos doktorantė) ir V. Petrauskienė (Kauno klinikos) buvo apdovanotos LNDTA, kuri pažadėjo sumokėti kitų metų ERA/EDTA mokestį. Penkiuose LNDTA suvažiavimuose rinktas prezidentu prof. V. Kuzminskis apžvelgė per 12 prezidentavimo metų asociacijos nuveiktus darbus: – 74 proc. padidėjo narių skaičius, orga-nizuota daugiau nei 50 konferencijų įvairių specialybių gydytojams, slau-

gytojams, dializės inžinieriams. Tai apie 500 pranešimų, dešimtys tūks-tančių skaidrių, kurias pranešėjams reikėjo kruopščiai rengti. Prof. V. Kuz-minskis padėkojo visiems lektoriams už šį didelį intelektinį ir nemokamą darbą. Pasidžiaugta išaugusiu Klaipė-dos, Šiaulių, Panevėžio kraštų LNDTA narių skaičiumi ir kompetencija. Konstatuota, kad LNDTA tapo žinoma ir gerbiama Europos nefrologų. Atskirai prof. V. Kuzminskis apžvelgė naujos LNDTA valdybos laukiančias problemas – mažėjanti farmacijos kompanijų parama, Vilniaus ir Kauno nefrologų tarpusavio santykiai, jau-nųjų nefrologų įdarbinimas, gydytojo nefrologo darbo stacionare ir ambu-latorinėje grandyje normatyvų nebu-vimas. Analizuojant Vilniaus ir Kauno nefrologų tarpusavio santykius, prof. V. Kuzminskis konstatavo – greita Kauno nefrologijos centro, tapusio didžiausiu Baltijos šalyse dializės centru, turinčiu 11 mokslo daktarų, 50 gydytojų baigusių rezidentūrą, konkuruojančių inkstų transplanta-cijos srityje, plėtra sukėlė neigiamą dalies vilniečių reakciją. Juk Vilniuje atliktos pirmosios hemodializės ir inkstų transplantacijos, Vilniuje buvo stipri nefrologijos mokykla, turinti tradicijas. Ypač situacija paaštrėjo, kai kilo klausimas: kodėl Kauno nef-rologai gali transplantuoti inkstus tik iš Kauno klinikose mirusių donorų, o Vilniaus – iš 9 Lietuvos ligoninių?Prof. V. Kuzminskis siūlė baigti konfrontaciją tarp dviejų Lietuvos universitetinių nefrologijos centrų, suvienyti LNDTA ir Lietuvos inkstų fondo pastangas, skleidžiant nef-rologijos žinias, pradėti organizuoti bendras išvykas į donorines ligo-

nines su paskaitomis reanimatolo-gams. Baigdamas prof. V. Kuzminskis padėkojo visiems LNDTA nariams, savo kasdieniu darbu prisidėjusiems prie Lietuvos nefrologijos plėtros, valdybos nariams – už konstruktyvų bendradarbiavimą, o ypatinga padė-ka – 12 metų didelio organizacinio darbo naštą nešusioms asociacijos sekretorėms – prof. E. Žiginskienei ir doc. I. Skarupskienei.Kitą dieną vyko rinkimai. Kol buvo skaičiuojami balsai, delegatai klau-sėsi pranešimų: prof. E. Žiginskie-nės – apie naujos redakcijos dializės kokybės reikalavimus, dr. L. Rimše-vičiaus – apie dializės srities inova-cijas, dr. S. Kybartienės-Mačiulaitės – apie centrinių venų stenozes po ilgalaikės kateterizacijos, E. Brazdžiū-tės – apie pirmines glomerulopatijas Lietuvoje, prof. A. Jankauskienės – apie vaikų nefrologiją, A. Bartašiū-naitės – apie nestandartines inkstų transplantacijas, L. Peleckaitės – apie retroperitoninę fibrozę. Buvo pa-skelbti slapto balsavimo rezultatai – LNDTA prezidente 3 metų kadencijai tapo LSMU Nefrologijos klinikos vadovė prof. I. Bumblytė, viceprezi-dentu R. Laugalys. Prof. I. Bumblytės rinkiminės kalbos siūlymus stipriai parėmė suvažiavimo dalyviai (180 – balsavo už, 20 – prieš).Ateities uždaviniai: „Daugiau žinoti apie tam tikrų regionų problemas, poreikius…“; „Plačiau įtraukti jau-nimą į LNDTA veiklą…“; „Stiprinti bendradarbiavimą su giminingomis specialybėmis…“; „Organizuojant konferencijas daugiau orientuotis į turinį, o ne į prabangą…“.Apibendrinant – suvažiavimas praėjo įdomiai, gyvai, sklandžiai. Konstatuo-ta, kad Lietuvos nefrologija yra gana aukšto lygio, o esančios problemos turi skatinti ją dar tobulėti.

Prof. V. Kuzminskis, E. Brazdžiūtė. Asmeninė nuotr.

LSMU Veterinarijos akademijos vivariumas pastatytas dar 1936 m. (bendras patalpų plotas – 470 m2), šiemet duris atvėrė po atliktos patalpų rekonstrukcijos bei renovacijos, atsižvelgiant į ES reikalavimus.

dUriS atvėrė modernUS LSmU va vivariUmaS tiekimas naudojimui moksliniuose tyrimuose ir studijose. Eksperimentiniai tyrimai su la-boratoriniais gyvūnais atliekami mikrobiologijos, farmakologijos, tok-sikologijos, fiziologijos, patologinės anatomijos bei maistinių, pašarinių žaliavų, gyvūninių produktų, pavojin-giausių mikotoksinų tyrimams, naujų medikamentų testavimui ir kt. Vivariumas vykdo švietėjišką veiklą. Ekskursijų bei atvirų durų dienų metu Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų jaunieji gamtininkai lankosi vivariume ir sužino, kokios yra gyvūnų teisių problemos, įsitikina eksperimentinių gyvūnų nauda mokslui ir visuomenei.LSMU gimnazijos moksleiviai taip pat jau netrukus galės per biologijos pamokas lankytis Universiteto viva-riume, kur įgis žinių apie naminių gyvūnų laikymą, mitybą bei jų prie-žiūrą, taip pat praktinių įgūdžių.LSMU VA vivariume auginami ir vei-siami eksperimentiniai gyvūnai. Pa-dalinyje auginamos įvaisinės BALB/c pelės, Wistar populiacijos žiurkės, jūrų kiaulytės, Naujosios Zelandijos (baltieji) triušiai. Vivariumo vedėjas V. Kazakevičius teigia, kad siekiant užtikrinti veisiamų gyvūnų genetinį grynumą, griežtai laikomasi veisimo taisyklių. Linijos tikrinamos pagal genetiškai determi-nuotus požymius (reciprokinės izo-transplantacijos ir Polimerazės gran-dinės reakcijos metodais), atliekami klinikiniai ir morfologiniai tyrimai.

tus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus bandomųjų gyvūnų veisimui, tiekimui ir naudojimui. Naudojant eksperimentinius gyvūnus Universitete atsiranda platesnės galimybės biomedicinos ir žemės ūkio mokslo sričių fundamentiniams ir taikomiesiems tyrimams, užtikri-nant jų laikymo sąlygas, sveikatą ir gerovę. Taip pat vivariume sudarytos sąlygos kokybiškoms studijoms bei švietėjiškai veiklai, panaudojant eksperimentinius gyvūnus: pelytes, žiurkes, jūros kiaulytes ir triušius. Pagrindinė vivariumo darbo kryptis – eksperimentinių gyvūnų veisimas ir

išplėstos patalpos, kad pagerintų mokslo tiriamųjų darbų kokybę, se-nieji gyvūnų narveliai pakeisti nau-jais, kurie atitiktų gyvūnų gerovės keliamus reikalavimus. Taip pat įsi-gytos aplinkai nekenkiančios gyvūnų narvelių sistemos bei metabolinės kameros, transportavimo narvai. Anot prorektoriaus veterinarinei me-dicinai ir gyvulininkystei profesoriaus A. Sederevičiaus reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos sveikatos mokslų uni-versiteto vivariumas renovuotas ir visiškai atitinka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2012 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. B1-866 patvirtin-

Jolanta Jonikienė

Vivariume nuo šiol galės vykti ne tik mokslinis tiriamasis darbas,

bet ir paskaitos. Patalpose įrengtos mokymo klasės, į kurias gyvūnai transportavimo narveliuose liftu atvežami studentams. Dėl tokio pa-tobulinimo gyvūnai patiria mažiau streso, o studentai gali komfortiš-

kai klausytis paskaitų.Vivariumo veterinarijos gydytoja R. Ivanauskaitė džiaugiasi, kad po modernios padalinio rekonstrukcijos buvo išspręsta gyvūnėlių transporta-vimo problema, o moderniai įrengto-je mokymo klasėje per dieną lankosi ir klausosi paskaitų, atlieka praktikos darbus net kelios grupės studentų.2007 m. buvo modernizuotos ir

Autorės nuotraukos R. Ivanauskaitė, V. Kazakevičius.

LSMU GIMNAZIJOS LAIKRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 2013 M. LAPKRIČIO MėN.

LSMUkas

2015 M. gruodIs Nr. 3 (10)

aUginame kaLėdaSKalėdos – bene vienintelė metų

šventė, kurios laukia visi. Gali pamiršti, kadais buvęs vaiku, bet tą dieną vis tiek tikiesi dovanų. Tą dieną spjauni į logiką ir leidiesi nešamas pasakos. Trauki iš dėžių visą sezoną dūlėjusius nykštukus, elnius, fėjas, nudžiungi užtikęs pamirštą elfą, nusijuoki, pasisodinęs ant lentynos pilvotą Kalėdų senelį. Pilna burna kemši imbierinius sausainius ir nori jais dalintis su kiekvienu nepažįstamuoju. Ir nuo to šviesiau. Tampi laimingesnis. Juk tai ne konkreti diena, koks skirtumas, kokie skaičiai suraityti kalendoriaus lapelyje… Tai laukimas. Tai būsena. Tai penas dvasiai. Tai mintys apie artimus ir brangius. Mintys apie mus jau palikusius, bet šįkart prisimeni juos su meile ir be liūdesio. Tai viltys. Tai daugybė svajonių. Tai pats geriausias metas…LSMU gimnaziją taip pat apėmusi Kalėdų laukimo karštinė. Puošiamės, gundome nykštukus savo jaukiomis erdvėmis, ir šie mielai įsikuria… Mo-kytojai bando nepasiduoti pasakų įtakai ir iš paskutiniųjų stengiasi darbuotis įprastai, bet nelengva už-duotis, kai klasė mintimis jau nukly-dusi į dovanų ir dalijimosi maratoną, akyse – spalvingi auksuoti kaspinai, žaliaskarių apdarai ir švytėjimas. Laukti Kalėdų liko visai nedaug – dar-bų dar daug, bet malonių. Tiksliau, tai ne darbai – tai pabuvimas kartu.Ačiū dailės, technologijų mokyto-

Tegul Kalėdų spindesys visas blogas mintis virš miško išbarstys. Tegu visus Jus aplankys nykštukai.

Lai būna jų kalėdiniai maišiukai pilni svajonių, meilės ir darnos, kad su džiaugsmu sulauktume naujos dienos. Tegu Naujieji atneša visiems stiprybės, kūrybinių minčių, akimirkų puikių!

Linksmų švenčių linki pavaduotojos Giedrė, Jolita, Inga

jams, kuratorei Sandrai ir Mokinių tarybos atstovams už kalėdinį( idė-jos autorė mokytoja Jolita Grabliaus-kaitė) gimnazijos papuošimą. Kaip ir kasmet kalėdinių kompiuteri-nių atvirukų konkursą organizuoja IT mokytojai Kristina ir Kęstutis.Antrus metus bus vykdomas bendras LSMU gimnazijos ir „Varpelio“ ber-niukų chorinio dainavimo mokyklos projektas „Antrosios prancūziškos Ka-lėdos su Pascal Riou eilėmis ir pran-cūzų autorių kūriniais fortepijonui“.Jau trečius metus gimnazijoje prieš Kalėdas organizuojama rusų, vokie-čių, anglų, prancūzų kalbų popietė „Gruodžio svajonės“.Gruodžio 21 d. 18 val. visa LSMU gimnazijos bendruomenė kviečiama į kalėdinę šventę – miuziklą pagal V. Palčinskaitės pasaką „Septynios snieguolės ir vienas nykštukas“. Miuziklo kompozitorė Indra Mažui-kaitė-Kubiliūnienė, režisierė Inga Vaitekūnė, meno vadovė Giedrė Druskienė, choreografė Eglė Glinskie-nė. Pagrindinius vaidmenis atlieka buvęs LSMU mokyklos mokinys Rokas Lažaunykas, etikos mokytoja Dalia Kraskauskaitė, 5b klasės moki-nys Radvilas Rumšas. Miuzikle šoks I gimnazijos klasių (vadovas K. Kon-dratavičius), 5–6 klasių (vadovė Eglė Glinskienė) tautinių šokių kolektyvai, gimnazijos mokytojos, dainuos kla-sių tėvų komitetų pirmininkų choras. Rūbus spektakliui pasiuvo gimnazi-jos mokytojos Ilona Murašovienė ir

Giedra Aldakauskienė. Tikimės, kad miuziklas bus puiki kalėdinė dovana.Gruodžio naktį paslaptingą, kai aplink stebuklais sninga, vaikšto pasaka spalvota ir ne mūsų sugalvota. Ji kur-ta iš e-dienyno, kurį TAMO pavadino. Ją užrašė du nykštukai, kad skaitytų mokinukai, žinoma, ir jų tėvai, atsi-davę angelai.Pasakoj daug pagyrimų, pažymių ir priminimų, savarankiškų darbų, atsiskaitymų rimtų. Mokiniams aš palinkėsiu mokslui skirti daug jėgų, gauti pažymių puikių, eit į pamokas kasdieną, kur sėkmė lankys kiekvieną. Tegu šypsosi tėvai, metai baigias – ir gerai.Ir Šventų Kalėdų rytą tegu snaigės baltos krinta. Lai jos neša sėkmę, juoką, lai jos šoka linksmą šokį. Tegu džiugina visus, lai Kalėdos baltos bus!

Neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Inga Vaitekūnė

Šiemet prieš Kalėdas gimnazijoje įsikūrė nykštukai.

Agnė Semėnaitė „Snieguolė ir septyni nykštukai“. IT konkurso „BEBRAS“ šių metų prizininkė: 2 vieta Lietuvoje (iš 7169 5–6 da-lyvių). Emilija Svirskytė, 8b

6

2015 M. gruodIs Nr. 3 (10)

LSMUkas

6b klasė savo eglutę papuošusi 84 Švelniukais pasakė: „Auklėtoja, per dvi minutes padarėme tokį gerą darbą“.

aPie kaLėdų LaUkimąArtėjantis Šv. Kalėdų laikotarpis

verčia širdį plakti stipriau. Kiekviena savaitė, diena nuo Advento pradžios artina prie suburiančios, suartinančios šeimą, draugus ir kaimynus šventės – šv. Kalėdų. Tas laukimo mėnuo yra pilnas pasiruošimų, bėgimo, ieškojimo, bet kartu tai ir apmąstymų laikas. Tikriausiai nėra kito laiko metuose, kada šaltais snieguotos žiemos vakarais geriant šiltą arbatą papuoštuose namuose, kvepiančiuose cinamonu ir mandarinais, kyla mintys, prisiminimai apie tai, kokie buvo metai, kas per juos pasikeitė, ko pasiekėme, ką patyrėme. Vis dažniau norisi prisiminti tai, kas gera. Viduje vis dažniau kylantis džiugesys skatina norą dėkoti kiekvienam už buvimą šalia, už pokalbį, reikšmingą žvilgsnį, pagalbą, juoką, net liūdesį ar nusivylimą, išgyventą kartu.Kalėdų laukimas – ypatingas laikotar-pis ir mūsų gimnazijai. Šiuo laikotar-piu itin atsigręžiama į šalia esančius žmones, ne tik draugus, kolegas, artimuosius, bet ir tuos, kurie liūdi, vargsta, serga. Mūsų gimnazijoje organizuojamos labdaros akcijos, ka-lėdiniai koncertai, adventiniai rytme-

čiai, klasių pasibuvimai. Jaučiama, kad daugeliui kolegų, mokinių šis laikas kitoks – kitokio pasiruošimo, kitokių pamokų, susitikimų, užsiėmi-mų, projektų, nes stipriau kalbama apie vidinį pasaulį, vertybes. Tokiu būdu mūsų gimnazija įgyvendina pagrindinius mokyklos tikslus, kurie yra orientuoti ne tik į intelektinių ir fizinių galių ugdymą, bet ir į dvasi-nio pasaulio, nes tik taip auginama aktyvi, kūrybinga, atsakinga, išmin-tinga asmenybė.Antikos filosofas L. A. Seneka teigė: „Perkainok pats save: atmesk pini-gus, namus, garbę, apžiūrėk savo vidų“. Nors šiais laikais labiau verti-namas pragmatiškumas, visgi turime nepamiršti, jog yra žmogaus vidus, kuris, kartais, rodos, toks neapčiuo-piamas, nenusakomas, kartais net sunkiai pažįstamas, be vertybių, bet be dvasinio žmogaus pasaulio nėra balanso, nėra TIKRO ŽMOGAUS. Aš norėčiau pasidalinti perskaityta istorija apie laukimą:„Susapnavo močiutė, kad pas ją ateis Jėzus. Moteris puolė ruošti valgį, tvarkytis namus. Pasibeldžia kaimynė į duris ir sako: „Gal gali paskolinti miltų?“ O močiutė atkerta: „Oi, negaliu. Laukiu labai svarbaus

svečio, netrukdyk man“. Po kurio laiko vėl i duris beldžia. Šį kartą jaunuolis, pardavinėjantis visokias smulkmenas. Jis sako: „Ponia, gal įsigysite kokį daiktelį? Man labai reikia pinigėlių?“. Bet močiutė ir vėl atsako: „Netrukdyk! Laukiu svarbaus svečio“. Pavakare ateina prie jos

durų senutė ir prašo duonos riekės. Tačiau močiutė ir jai atsako. Moteriš-kė atsigula miegoti ir priekaištauja Dievui: „Aš visą dieną Tavęs laukiau, o tu taip ir nepasirodei“. O Viešpats jai ir atsako: „Aš tris kartus pas tave beldžiausi, tačiau tu mane nuo durų pavarei“.

Dievo atvaizdas yra kiekviename žmoguje. Per šias keturias džiaugs-mingo laukimo savaites pagalvo-kime, kaip elgiamės su kitais, ką galime patobulinti, ištaisyti, kad ne tik šventės būtų jaukios, bet ir atei-nantys Naujieji Metai būtų nauji.Etikos mokytoja Dalia Kraskauskaitė

LaUkiame tikyboS Pamokų

Paauglys tik mėgina atrasti tikrąsias vertybes. Jam dažnai

kyla klausimų, kas yra teisinga ir koks turiu būti. Į šiuos klausimus mūsų gimnazijoje padedama at-sakyti tikybos pamokose. Mūsų tikybos mokytojas Mantvydas Ran-dis – neeilinis mokytojas. Jis ugdo asmenybes ne tik pamokose, bet ir po pamokų. Mokytojas pasakoja paties išgyventas istorijas, kurios moko, kad klysti galima, bet visuo-met klaidas galima ir ištaisyti. Mūsų kalba yra paaiškinama, koks turi būti doras žmogus, skatinamos diskusijos įvairiausiomis temomis ir neverčiama atsisakyti savo nuomonės vien todėl, kad ji nesutampa su Mokytojo. Įdomiose ir išskirtinėse diskusijose dalyvaujame ne vien per pamokas. Mokytojas beveik kiekvieną pamoką pristato po naują krikščionišką renginį, kuriame galėtume dalyvauti. Lapkričio šeštą būrys mūsų mokinių

su mokytoju vyko į Baltriškes. Pra-leisti visą savaitgalį vienuolyne ir gyventi pagal vienuolių dienotvarkę tik rai buvo išskirtinė patirtis. Tai buvo puikiai praleistas savaitgalis! Be to, Mantvydas Randis su savo grupe „Chebra“ groja įvairiuose krikščioniškuose renginiuose. Smagu, kad Krikščioniškos muzikos festiva-lyje „Sielos“ dalyvavo ir mūsų gim-nazijos moksleivių muzikos grupės „KAM“ nariai. Tas, kuris į pamoką ateina kiekvieną savaitę, net ir ne-norėdamas, yra skatinamas ugdyti save, nes mato tikėjimą iš kitos, dažnai mums netikėtos, perspekty-vos. Šiemet į gimnazijos adventinį rytmetį mokytojo Randžio pakviestas atvyko garbus svečias – Kauno ar-kivyskupijos vyskupas Kęstutis Kė-valas. Gerbiamas vyskupas papasa-kojo apie Advento reikšmę laukiant Kristaus gimimo bei papildė tikybos mokytojo mintį, jog artimo meilė

praturtina mus kaip asmenybes.Tokių mokytojų kaip mūsų Mantvy-das yra vienetai. Ne veltui antrus metus iš eilės jis išrinktas Metų mokytoju.

Gabija Imbrasaitė, IIg

Tikybos mokytoju dirbu, nes jau-čiu, kad šiuo momentu Dievas

nori, kad aš čia būčiau. Dirbdamas šį darbą jaučiuosi naudingas ir reikalin-gas, ko nejutau bandydamas save ki-tur. Galima sakyti, kad jaučiu pašau-kimą. Kaip tai jaučiu? Nebūna visada lengva, bet dažnai Dievas ir laimina įvairioms sėkmėms, nuotykiams, džiaugsmams. Ilgai priešinausi šitai profesijai, bet tikėjimas buvo stip-resnis ir dabar esu čia. Kai esi ten, kur Aukščiausiasis nori, tada nebūni labai turtingas, bet būni laimingas. Štai todėl esu mokytojas.

Tikybos mokytojas Mantvydas Randis

LSmUg kaLėdinė akcija – kaLėdinėS egLUtėS konkUrSaS „PaPUošk kaLėdų egLę šveLniUkaiS ir Padėk vaikamS SU negaLia!“Kviečiame visus LSMU gimnazijos bend ruomenės narius, mokytojus, mokinius bei jų tėvelius iki gruodžio 22 d. už simbolinę 1,00 Eur kainą įsigyti švelniuką, prisidėti prie akcijos bei dalyvauti konkurse.LSMUG mokinių taryba rinks pačią originaliausiai, gražiausiai ar gausiausiai Švelniukais papuoštą klasę, kuri bus apdovanota simboliniu prizu. Visos LSMUG klasės dalyvaus ir „ALGOJIMAS“ konkurse bei, SVARBIAUSIA, prisidės prie šios kilnios akcijos!

gera daryti SmagU

LSMU gimnazijos mokiniai noriai dalyvauja „Algojimo“ Švelniukų akcijoje.

7

2015 M. gruodIs Nr. 3 (10)

LSMUkas

8 p.

LSmU gimnazijoje PakviPo kaLėdomiS! Per technologijų pamokas mokiniai siuvo nykštukus, kuriais puošė savo gimnaziją. Kepė tradicinius kūčiukus bei visų mėgia-mus imbierinius sausainukus. Kalėdomis kvepėjo visa mokykla. Šv. Kalėdos pamažu ateina į kiekvieno iš mūsų širdį.

Ilona Murašovienė, Giedra Aldakauskienė

Baigiasi metai… Vis dažniau nejučiomis sustoji ir atsigręži atgal pagalvoti apie

nuveiktus darbus, prisimeni džiugias akimir-kas, kartu ir nesėkmes, kurios tik dar labiau skatina tobulėti. Džiaugiuosi, kad 2015 me-tai man padovanojo galimybę dvi savaites pažinti Vokietijos kultūrą ir tradicijas, ben-drauti ir drauge mokytis su kolegomis iš 12 pasaulio šalių. Kiekvienais metais Goethe’s institutas skiria 10 stipendijų vokiečių kal-bos mokytojams ir dėstytojams kelti savo kvalifikaciją Vokietijos seminaruose ir kur-suose. 2015 metais tarp šių mokytojų buvau ir aš. Džiugu, kad įgytos žinios padeda kartu su mūsų gimnazijos mokytojais tęsti antrus metus vykdomą mokykloje projektą „Inte-gruotas gamtos mokslų ir vokiečių kalbos mokymas“. Dėkoju Goethe’s institutui už įvertinimą ir pasitikėjimą, LSMU gimnazijai už palaikymą!

Vokiečių ir rusų k. mokytoja J. Valentukonienė

LSmU gimnazijoS mokytoja – 2015 metų goethe’S inStitUto StiPendininkė

Jau tapo tradicija kas mėnesį gim-nazijoje popietę skirti susitikimams

su iškiliomis mokslo, kultūros, meno asmenybėmis. Gruodžio 8 d. gimna-zistai ir mokytojai susitiko su filoso-fu, eseistu, idėjų istoriku, buvusiu Europos Parlamento nariu, Suomijos garbės konsulu Kaune, Vytauto Di-džiojo ir Helsinkio universitetų prof. habil. dr. Leonidu Donskiu. „Meilė ir draugystė kaip moderniosios visuo-menės pradžia“ – tokia tema kalbėjo garbus svečias mūsų gimnazijos auditorijai, pradėjęs nuo meilės ir draugystės kaip modernaus žmogaus jausmų Viljamo Šekspyro tragedijoje „Romeo ir Džiuljeta“, žymiųjų Euro-pos tapytojų kūrinių analizės, meilės simbolikos juose, didžiųjų humanis-tų Tomo Moro ir Erazmo Roterdamie-

aPie meiLę ir draUgyStę kaiP modernioSioS viSUomenėS Pradžią

čio draugystės iki XX amžiaus meilės ir draugystės kaip paskutinės vilties totalitarinėje tikrovėje Džordžo Orve-lo romane „1984-ieji“. Tai buvo puiki filosofijos, dailės istorijos, muzikos, etikos, literatūros pamoka. Pusantros valandos prabėgo greitai ir paliko neišdildomą įspūdį. Pabaigoje pade-klamuotas Edgaro Alano Po originalo kalba „Eldorado“ tarsi pakvietė mus:Virš mėnulio kalnųIr jo slėnių tamsių,Žemiau saulės šešėlių kaskadųJoki priekin šauniai, –Jam atsakė tasai, –Jei tu ieškai šalies Eldorado.Norisi dar klausytis, bendrauti, mė-gautis profesoriaus įžvalgomis ir pa-siklausyti jo atliekamų „The Beatles“ dainų… Tikimės susitikti dar kartą.

Šiais metais džiaugiamės puikiais mokslo rezultatais, gerai išlaikytais

valstybiniais brandos egzaminais, laimėtomis prizinėmis vietomis įvai-riuose respublikiniuose konkursuose, septintąja vieta Lietuvos mokinių olimpiniame festivalyje, puikiai pra-dėtu projektu su JAV berniukų ir mer-gaičių gimnazijomis, taip pat atliktais pastato renovacijos darbais ir naujai įrengtomis edukacinėmis erdvėmis.Dar 2014 m. kartu su Lietuvos aplin-

renovUotaS gimnazijoS PaStataS ir įrengtoS naUjoS edUkacinėS erdvėS

kos apsaugos investicijų fondu (toliau – LAAIF) pradėtas „Mokslo paskirties pastato 1C2p, Seredžiaus g. 4, Kaunas, atnaujinimo (modernizavi-mo) darbai“ projektas baigiamas įgy-vendinti. Birželio mėn. UAB „Mitnija“ pradėti rangos darbai neatpažįstamai pakeitė ne tik pastatą: šiuolaikinio di-zaino ventiliuojamas fasadas, pakeista visa pastato šildymo sistema, įrengtas naujas modernus šilumos mazgas, vė-dinimo ir rekuperacijos sistema Sporto

ir Iškilmių salėse, pakeista ir pagal šiuolaikinius reikalavimus apšildyta stogo danga, sutvarkytos palėpės, įrengta lietaus kanalizacijos ir nuotekų sistema, sutvarkytas balkonas, įrengti nauji evakuaciniai laiptai. Kitais me-tais planuojame paruošti apželdinimo projektą. Visus šiuos darbus atliko-me pritarus LSMU Tarybai ir Senatui (mūsų steigėjas finansavo 50 proc. rangos darbų). Kartu norisi padėkoti Vilniaus dailės akademijos Kauno fa-kulteto dekanui prof. Jonui Audėjaičiui už įdomiai ir skoningai parinktas šiltas fasado spalvas.Džiaugiamės, kad per šiuos metus įrengėme naujas Kūrybines dirbtuves ir jas aprūpinome saugia šiuolaikine įranga. Chemijos kabinete įrengtas naujas laboratorinis stalas, I–II g. klasių kuratorės turi naujas patalpas. Rekonstravome du užsienio kalbos kabinetus, įrengėme naujas atitvaras (už jas norime padėkoti verslininkui Edvardui Duobai) III–IV g. klasių kura-torių kabinete ir prie sporto salės.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazijaSeredžiaus g. 4, LT-47182 KaunasTel.: 8 37 363156, 8 645 11785.El. p.: rastine@lsmumokykla.lt

Vilma KaTKauSKiEnė, redaktorėJolita GRaBLiauSKaiTė, fotografėnijolė DRaGŪniEnė, operatorėaida JaKimavičiEnė, korektorėJelena BaBachina, maketuotoja

redakcija:

Džiaugiamės, kad prieš Kalėdas profesorius Leonidas Donskis rado laiko susitikti su mūsų gimnazijos bendruomene.

8

2015 M. gruodIs Nr. 3 (10)

LSMUkas

7 p.

Debatų veikla Lietuvoje gyvuoja jau daugiau nei

20 metų. Mūsų gimnazijos debatų klubas veiklą pra-dėjo 2014-ųjų metų rudenį. Debatų klubo vadovė Eglė Kavaliūnaitė, buvusi naciona-linių ir tarptautinių turnyrų nugalėtoja, mano, jog debatai naudingi visiems mokiniams: išmokstama argumentuotai pasakyti savo nuomonę, mo-komasi išklausyti ir suprasti savo oponentą, ugdomi viešojo kalbėjimo įgūdžiai. Nors debatų veikla mūsų gimnazijoje neseniai prasidėjo, tačiau jau galime pasidžiaugti mūsų mokinių pasiekimais: 2015-ųjų pavasarį Darius Jokubauskas laimėjo antrą vietą Lietuvos viešojo kalbėjimo turnyre, prieš mėnesį vykusiame Lietuvos naujokų turnyre mūsų komanda – Justas Daujotas, Gabija Imbrasaitė ir Džiugas Grėbliūnas – lai-mėjo pirmą vietą.

debatų kLUbaS

kia anglų kalba. Smagu pasidžiaugti, kad trečius metus konkurse daly-vauja ir I vietą laimi Vilniaus licėjaus komanda. II ir III vietas pasidalino KTU ir Jono Jablonskio gimnazijų komandos. Išmaniausios komandos vardą pelnė svečiai iš Lenkijos, dau-giakalbiškiausios komandos titulas atiteko LSMU gimnazijos komandai (Adelė Brinkytė, Monika Kviescins-kaitė ir Nursultan Mambetkazijev, mokytoja Rūta Slavickienė).Nuoširdžiai dėkojame Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriui už pagalbą organizuojant renginį, kon-kurso rėmėjams, įsteigusiems prizus nugalėtojams ir specialių nominacijų laimėtojams: Lietuvos sveikatos moks-lų universitetui, Elektronikos namams UAB „Etopas“, UAB „DTS Solutions“, UAB „Druskininkų Rasa“, užsienio kalbų knygynui „Humanitas“ ir Oxford University Press leidyklai. Dėkojame konkursą organizavusiam LSMU gim-nazijos direktoriui Arūnui Bučniui, mokinių ir mokytojų komandai.J. V. Gėtė yra sakęs, kad patirtis – tai amžina gyvenimo mokykla. Labai ti-kimės, kad po konkurso dalyviai įgijo patirties, mokytojai pasisėmė idėjų kasdieniam kūrybiniam darbui. Orga-nizatoriams malonu buvo girdėti klau-simą: „Ar susitiksime kitais metais?“ Tad iki kitų susitikimų, keliaujant „Per pasaulį daugiakalbiais batais“.

Jūratė Zybartienė, anglų kalbos mokytoja, konkurso koordinatorė

keLionė „Per PaSaULį daUgiakaLbiaiS bataiS“

Jau trečius metus LSMU gimnazijoje organizuojamas tarptautinis užsienio kalbų konkursas I gimnazijos (devintų) klasių mokiniams. Lapkričio 27 dieną, avėdami daugiakalbiais batais, į LSMU gimnaziją sugužėjo nemažas pulkas konkurso dalyvių iš Vilniaus, Šilutės, Marijampolės, Raseinių, Garliavos, Kaišiadorių rajono, Kauno bei kaimynės Lenkijos. Dvylika komandų buvo paruošusios namų darbus – gyvai įgarsino animacinio filmo „Liolekas ir Bolekas“ ištraukas. Kūrybiškiausiais ir originaliausiais šios užduoties atlikėjais komisija

išrinko Šilutės Vydūno ir LSMU gimnazijų komandas. Atlikdami kitas konkurso užduotis, komandų nariai turėjo pademonstruoti antrų užsienio kalbų žinias ir gebėjimą dirbti komandoje. Populiariausia tarp antrų kalbų lieka rusų kalba, jai nenusileidžia vokiečių, tačiau labai džiugina, kad prancūzų ir net ispanų kalbos buvo įtrauktos į daugiakalbę užduotį. Užduotims atlikti prireikė ne tik anglų kalbos, bet ir geografijos, istorijos, literatūros žinių.Konkursą anglų kalba vedė III klasės mokinys Justas Daujotas, sužavėjęs visus svečius savo bendravimu, pui-

renovUotaS gimnazijoS PaStataS ir įrengtoS naUjoS edUkacinėS erdvėSPagaliau duris atvėrė taip ilgai visų laukta Poilsio erdvė. Tad turime dar vieną daugiafunkcę edukacinę erdvę. Kaip ir buvo tikėtasi, ji įspūdinga. Čia per ilgąją valgymo pertrauką mokiniai gali pasiruošti pamokoms, konsultuotis vieni su kitais. Poilsio erdvėje priimami svečiai, rengiami kameriniai susitikimai. Dar šiais metais naujoje erdvėje planuojame įrengti penkias darbo kompiuteriais vietas, išmanųjį televizorių. Galime pasidžiaugti puikiu architektės Edi-tos Stankevičiūtės Righetto sukurtu interjeru, dėkojame verslininkui Dainiui Stundžiui už pagalbą poilsio erdvę aprūpinant baldais. Noriu pažymėti, kad visi šie gražūs darbai nebūtų atlikti be mūsų visų noro keistis ir kurti. Visiems šiems darbams pritarė LSMU Taryba ir Senatas, nuoširdžiai talkino LSMU

rektorius prof. habil. dr. Remigijus Žaliūnas, prof. habil. dr. Donatas Va-siliauskas, Gimnazijos taryba. Noriu padėkoti ir visiems mokinių tėvams, kurių mokestis už mokslą suteikė galimybę pakeisti mūsų interjerą. Ačiū ir mūsų ūkiniam personalui: ūkvedžiui Gintarui Bazevičiui, buhal-terėms Gailei Sadauskienei ir Linai Tamulionytei, darbininkams Rimui Stašinskui, Eugenijui Kernagiui, Rolandui Čepui ir šauniam valytojų kolektyvui.Ateina naujieji 2016 m. Planų turime daug. Norisi sutvarkyti Iškilmių salę, reikalingas sporto aikštynas vidi-niame kieme, laiptinės priestatas, dar laukia remonto antras ir trečias aukštai. Tikiuosi, kad tokioms mūsų svajonėms per kelerius metus lemta išsipildyti, nes juk to norime visi.

LSMU gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys

kodėL man gera dirbti LSmU gimnazijoje mUzikoS mokytoja?Prieš metus atėjusi dirbti į

LSMU gimnaziją, pagalvojau, ar nepadariau klaidos, išeidama iš puikios mokyklos, kurioje viskas buvo sava. Žinojau, kad LSMU gimnazija siekia aukštų tikslų. Buvo šiek tiek neramu. Iš pradžių buvo nedrąsu, sunku, bet padėjo mokiniai – pasitempę, reiklūs, drąsiai reiškiantys savo nuomonę, muzikalūs. Suvokiau, jog šioje gimnazijoje turėsiu daug ką nuveikti.Pasidarė įdomu daryti kažką kitaip, ieškoti kažko naujo. Priėmiau gimna-zijos iššūkius, o jų čia būna kiekvie-ną dieną. Gimnazijos vaikai daug žino ir moka, yra labai daug muzikalių, su kuriais

labai smagu dirbti, bendrauti, kal-bėtis. Ir kiek dar mokinių, kuriančių muziką, dainas, grojančių įvairiais instrumentais. Čia tikras lobynas, kiek dar neatrastų talentų. Kaip smagu, kai atbėgęs mokinys paprašo paklausyti jo sukurtos dainos, nori parodyti, kaip jis išmoko pagroti. Šios gimnazijos bendruomenei, ypač tėveliams, noriu įdiegti, kad muzi-kinis lavinimas vaikui duoda labai daug. Vaikas tampa turtingesnis, vaikas būna jautresnis kitam, įžval-gesnis, darbštesnis – mokydamasis muzikos turi daug groti, todėl iš-moksta būti kantresnis. Susipažinęs su muzika, pamilsta ją ir be jos jau nebegali gyventi. Ieško tokių pačių.

Juk taip nuostabu bendrauti per muziką.Džiaugiuosi, kad Respublikinėje mu-zikos olimpiadoje dalyvavo dvi mūsų mokinės – Ieva Raubytė (7a) užėmė III vietą.Smagu, kad šiais metais LSMU gim-nazijos bendruomenei kuriamas kalėdinis spektaklis bus miuziklas pagal V. Palčinskaitės pasaką „Septy-nios snieguolės ir vienas nykštukas“. Džiaugiuosi, kad esu miuziklo meno vadovė.Man gera čia dirbti muzikos mokyto-ja. Ir visai nejaučiu, kad sustiprintas chemijos, biologijos mokymas užgož-tų norą mokytis muzikos.

Muzikos mokytoja Giedrė Druskienė

Respublikinės olimpiados dalyvės. Antra iš kairės – Ieva Raubytė 7a kl. mokinė, III vietos laimėtoja.

Kamilė Neverdauskaitė, 6c

Bernardas Gončaras, 5a

Ne vieną kartą LSMU gimnazijos mokiniai lankėsi LSMU ligoninės

Kauno klinikų Kraujo centre bei savanoriavo jų organizuojamose akcijose. Šiais metais Kraujo centro darbuotojai atvyko į mūsų gimnaziją, kurioje gruodžio 10 d. buvo Kraujo donorystės akcija. Akcijos metu kraujo donorais galėjo tapti moki-niai, sulaukę 18 metų, mokytojai bei gimnazistų tėveliai. Iš anksto norą dalyvauti akcijoje pareiškė 30 gim-nazijos bendruomenės narių, tačiau akcijos dieną skaičius išaugo iki 38. Po privalomųjų procedūrų – anketos

kraUjo donoryStėS akcija

pildymo, hemoglobino koncentraci-jos kraujyje nustatymo, pokalbio su šeimos gydytoju – kraujo donorais tapo 31 gimnazijos bendruomenės narys. Buvo paaukota beveik 14 litrų kraujo. Akcijos metu ant simbolinių popierinių kraujo lašelių buvo rašo-mi ir pakabinti ant eglutės linkėjimai ligoniams. Eglutę Kraujo centro darbuotojai nuvežė į Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyrių. Dėkojame vi-siems, dalyvavusiems akcijoje, geru-mu sušildžiusiems Kalėdų laukimą.

Socialinė pedagogė Edita

9

2015 M. gruodIs Nr. 3 (10)

LSMUkas

neSenkantiS dvaSingUmo šaLtiniS

PaSaULiS – ne tik bioLogija, chemija, fizika ir matematikaJeigu paklaustume bet kurios nors

kitos Kauno mokyklos mokinių, ką jie žino apie LSMU gimnazistus, turbūt išgirstume tokius atsaky-mus: „Daug žino“, „Mažai miega“, „Mokosi ir daugiau nieko nevei-kia“, „Neturi gyvenimo“, „Kala formules“ ir t. t. Dėl to, kad daug žino ir mokosi, galima nesiginčyti, tačiau visa kita yra tikrai netiesa. Be to, kad savo gimnazijoje stipriai gilinamės į tiksliuosius mokslus,

visi mokytojai moko to, kas svar-biausia – žmogiškųjų vertybių, ruošia mus ateičiai, moko mus būti gerais žmonėmis. Pirmiausia, mano mokykla mane išlaisvino. Aš sugebu kalbėti, nebijau pasakyti savo nuomonę, anksčiau laikytą po devyniais užraktais. Taip pat čia skatinamas mano kūrybiškumas, kurį turi kiekvienas, bet tiesiog bijo ar nežino, kaip jį išreikšti. Čia yra galimybė tai padaryti visiems.

Mokykloje aš dar labiau pamilau teatrą, į kurį nueiname bent kartą per mėnesį. Mes mokomės žiūrėti į pasaulį ne tik kaip biologinių, cheminių ir fizinių veiksnių darinį, bet kaip į gėrio, meilės ir grožio tvirtovę. Ir žinau, kad vaikus iš mano mokyklos į gyvenimą moky-tojai išleis su pilnu kraičiu dvasinių vertybių, kurių kartais taip stinga šiuolaikiniam žmogui.

Agnietė, IVb klasė

Nuo mažens knygų skaitymas man – vienas maloniausių

būdų praleisti laisvalaikį. Tačiau iki dešimtos klasės jaukiems vakarams prie arbatos puodelio pasirinkdavau pasaulinę literatūrą: lietuvių klasika manęs netraukė, nesidomėjau ja.

atradaU LietUvių LiteratūrąDabar gėda prisipažinti – lietuvių literatūrą nuvertinau, manydama, jog ji nesugebėsianti duoti pakankamai medžiagos apmąstymams, suteikti dvasinio peno, ugdyti. Šioje mokykloje mano požiūris kaipmat pasikeitė. Ir kaip pasikeitė! Tarp

lietuviškų – ne tik žodžiu, bet ir dvasia – eilučių išgirdau sąskambį, giminingą mano sielos stygų skambesiui. Versdama knygos lapus randu atsaką į kiekvieną menką jausmą, jaučiu, kaip augu, kaip tvirčiau įsitvirtinu šaknimis istorinėje

dirvoje, kaip pro jas skverbiasi tautos išmintis ir priverčia mane augti, tarsi medį stiebtis aukščiau, link saulės, gėrio link. Tampu geresnė per tautos savastį. Atradau nesenkantį dvasingumo šaltinį, kuris

numalšins kiekvieno, pasigedusio amžinosios, tikrosios literatūros troškulį. Belieka tik stebėtis, kaip galėjau nepajusti jo anksčiau, džiaugtis, kad vis dėlto toks yra.

Beata Mongird, IVb klasė

„LSMU gimnazijoje išskirtinis dėmesys skiriamas biologijai, chemijai, daugu-ma mokinių nori būti gydytojais“, – taip dažnas apibūdintų mokyklą. Bet tikrai niekas nepaneigs, kad tai ir šokanti, grojanti, dainuojanti mokykla. Vien per pastarąjį mėnesį sėkmingai pasirodėme įvairiuose dainų konkur-suose bei muzikos olimpiadoje (su mokytoja G. Druskiene), koncertavo-me muzikos festivalyje „Sielos“ (su mokytoju M. Randžiu), gimnazijos tautinių šokių šokėjai, žinome, stato vieną šokį po kito – ruošiasi būsi-miems pasirodymams, jiems vadovau-ja K. Kondratavičius. O LSMU gimnazis-tas su gitara – įprastas vaizdas.Pirmąsyk drįsome išbandyti jėgas ir respublikiniame moksleivių ir studentų muzikos ir audiovizualinio

Pamėgę teatrą

šokanti, grojanti, dainUojanti LSmU gimnazijameno festivalyje-konkurse „Daina.LT 2015“, kuriame dalyvavo per 100 dalyvių iš visų respublikos kampelių. Mūsų mokyklai atstovavo dvi ko-mandos: dainą „Trys mylios girelės“ modernizavo Gustė Zakšauskaitė ir Žygimantas Vaičiukynas, o dainą „Tylūs tylūs vakariele“ modernizavo Deimantė Garkauskaitė, Viltė Liau-dinskaitė bei Dominykas Latakas. Pastaroji komanda pateko tarp lau-reatų. Mokinius dalyvauti konkurse paskatino ir konsultavo mokytojai G. Liaudinskienė ir M. Randis. Kaip patys konkurso organizatoriai sako, renginio tikslas – skatinti moks-leivių domėjimąsi liaudies dainomis, inovatyvia jų raiška ir sklaida, ugdyti kūrybiškumą bei estetinį skonį, ku-riant audiovizualinius darbus – meni-

nes dainų vizualizacijas. Taip moder-niai liestis prie savo šalies kultūros, ją pažinti bei pateikti kitiems (svar-bus buvo ir internetinis balsavimas – Gustės numeris užėmė 3 vietą!) ne tik įdomu, bet ir prasminga. Juk mu-zika, kaip sakė M. K. Čiurlionis, – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gy-venimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas. Belieka nuoširdžiai pasidžiaugti muzikuojančiais LSMU gimnazijos mokiniais. Ir nelabai svarbu, gydyto-jai, mokytojai ar politikai jie užaugę bus – muzikuojantis žmogus – gražus žmogus.

Lietuvių kalbos mokytoja Gitana Liaudinskienė

Viltė Liaudinskaitė, Deimantė Garkauskaitė, Dominykas Latakas kuria lietuvių liaudies dainos vizualizaciją.

Kelią į teatrą, kai dar buvau visai maža, parodė tėveliai. Ir ko

tik nemačiau – lėlių spektakliai, miuziklai, net baletas ir, žinoma, ašaras išspaudžiančios dramos. Puikiai prisimenu, kokį nerealų jausmą palikdavo tamsa, garsai, muzika… Šiek tiek tas kelias buvo

pradėjęs užželti, kai atėjo tikrų išbandymų metas – paauglystė. Bet šiandien drąsiai galiu sakyti – esu įsimylėjusi teatrą. Ir tikrai ne aš viena. Daugelis bendramokslių mielai lankosi spektakliuose, o iniciatyva dažniausiai kyla iš gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų – važiuojame į

Vilnių (pvz., žiūrėjome „Atžalyną“), į Panevėžį (žiūrėjome „Meilę, džiazą ir velnią“), o Kauno dramos teatre – nuolatiniai lankytojai (labai patiko „Moderatoriai“, Advento laikotarpį pasitikome su „Liūdnu dievu“). Nekantriai laukiame gruodžio pabaigos – važiuosime į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, mūsų laukia „Gulbių ežeras“ (bilietų pritrūkome – tiek norinčių į baletą!).

Kodėl taip pamėgom teatrą? Prie-žasčių daug: teatre gėriesi, atveri sielą, permąstai vertybes, gal net teatrališkai pažvelgi į savo gyve-nimą. O kaip įdomu lyginti knygą, kiną, teatrą! Taip darėme per lie-tuvių kalbos pamokas perskaitę Sauliaus Šaltenio pjesę „Riešutų duona“, pažiūrėję Arūno Žebriūno filmą tuo pačiu pavadinimu bei pamatę Keistuolių teatro spektaklį

„Škac, mirtie, visados škac“. Kiek-viena meno rūšis kalbėjo apie tą patį, bet vis kita kalba. O tų meno kalbų mes ir mokomės, pirmiausia pažindami, po to diskutuodami ir, žinoma, vertindami. Nenorime augti būdami kultūros užribiuose, norime užaugti aktyvūs kultūros vartotojai ar net kūrėjai.

LSMU gimnazijos IIc klasės mokinėGabija Lapinskaitė

ar gaLima UžSiaUginti kaLėdaS? Linksma žiemaKalėdų senelis snaiges jau ridenaIr šiaurės pašvaistė nušvinta dažniau.Ir elniai šiauriniai į kelią jau rengias,Juk laukia kiekvienas gražių dovanų.

Jakuškaitė Emilija, 5 kl.

Kalėdos – tai pats gražiausias metų laikas. Tai baltas, spindintis, pievas ir laukus nuklojęs sniegas, nors ir šaltas, vis tiek sušildantis ir pradžiuginantis mūsų jaut-rias širdis. Tai ilgi ir jaukūs vakarai žvakių šviesoje. Tai karšti, aromatingi gėrimai ir minkšti, trapūs sausainiai. Tai laukimas…, laukimas kažko nuostabaus, įdomaus, gra-žaus ir nežemiško. Tai dovanos – kai kam

daugybė, kažkam vos viena. Tai buvimas drauge su šeima, draugais, mylimaisiais. Svarbiausia – tai laikas, kai kiekvienas iš mūsų esame (ar stengiamės būti) geresni, atlaidesni, tai akimirkos, kai pasaulį mato-me šviesesnėmis spalvomis. Gražių ir šiltų švenčių!

Olivija Krasauskaitė, 7b

Kalėdos,Kai ore tvyro nepaaiškinamas nerimas,Kai miestas nušvinta ryškiomis spalvomis,Kai danguje šoka žvaigždės ir norisi viskuo dalintis… Kai spragsi židinys, namai pakvimpa cina-monu ir obuoliais…

Kai visi aplink tau šypsosi ir nori būti geresni…Tuomet supranti, kad atėjo Kalėdos.

Širvinskaitė Giedrė, 7b

Stebuklų naktisTik staiga kažkas sugirgžda,Žingsniai girdisi tylojIr mana širdis suvirpaŠventės nuojautoj baltoj.Žingsnių aidas vis artėjo,Virto gaudesiu stipriu...Ir varpeliams suskambėjusėmė snigti stebuklu.

Kotryna Gulbinaitė, 7b

Eglutė skarota, eglutė žalia. Mes ją nupjovėm ir prijungėm Wi-fi. Nors ir nupjovėm, bet ji kadaise augo. Užaugo. Mūsų dova-nos po ja taip pat. Tik… gal ne Aukštaitijos šile, bet Honkongo fabrike. Štai taip materialiosios Kalėdos ir išdygsta. O tai toli gražu nėra tikroji šventė… Joms subręsti reikia man pačiam, o ne vargšui medeliui, kaip sakė „Maxima“. O taip, eglės nega-na. Reikia paruošti savo sielą. Nurimti. Susikaupti. Pasistengti atsiriboti nuo šio pasaulio „blizgučių“. Pastebėti šalia esančius žmones. Juos mylėti. Džiaugtis. Tiesiog reikia stengtis pasiekti harmoniją su aplinka. Suprasti, kad materialūs džiaugsmai yra trumpalaikiai ir visgi beverčiai. Taip, galbūt tai ir skamba gana banaliai, bet tokia (ne)lengva formule naudojantis bandysiu brandinti savąsias Kalėdas. O ką auginsite jūs?

Dominykas Latakas, IIIb

informacija10 avevita/2015 m. gruodžio 18 d., Nr. 42

LSmu Leidybos namai vydūno mokomasis korpusas, Šiaurės pr. 57, LT-49264 KaunasEl. p.: avevita@lsmuni.lt https://www.facebook.com/savaitrastis.ave.vitaišeina kiekvieną penktadienį http://lsmuni.lt/lt/struktura/neakademiniai-padaliniai/leidybos-namai/leidiniai/

Redakcinės kolegijos pirmininkas:Edgaras STanKEvičiuS, Leidybos namų direktoriusRedakcinė kolegija:algimantas TamELiS, medicinos fakulteto dekanasantanas SEDEREvičiuS, prorektorius veterinarinei medicinai ir gyvulininkysteiingrida uLOZiEnė, mokslo centro vadovė

Spausdino uaB „arx reklama“,Savanorių pr. 363a, KaunasEl. paštas: info@arxreklama.ltTiražas – 1300 egz.

Leidinys skirtas LSmu ir LSmu ligoninės Kauno klinikų darbuotojams, studentams

Redakcija:Loreta GiEDRaiTiEnė, l. e. p. vyriausioji redaktorė,tel. 327217, viet. 5138irena BuBnYTė, redaktorė nijolė DRaGŪniEnė, operatorėaida JaKimavičiEnė, korektorėJelena BaBachina, maketuotoja

Daiva PEnTiOKiniEnė, Kauno klinikų direktorė valdymui ir plėtraiDaiva ZaGuRSKiEnė, Slaugos koordinavimo tarnybos vadovo pavaduotoja

Korespondentai:Džiuljeta KuLviETiEnė,Jolanta JOniKiEnė,

redakcija: rėmėjaS:

Kvietimo pavadinimas Kvietimas mokslininkams ir tyrėjams dalyvauti 7BP, EUREKA, EUROSTARS tiksli-niuose informaciniuose bei kontaktams užmegzti skirtuose renginiuose

Finansavimo suma Visos su kelione susijusios išlaidos.Finansavimo intensyvumas 100 proc.Trukmė Kiekvieno renginio atveju nustatoma individualiai.Finansuojamos veiklos Mokslininko arba tyrėjo, ketinančio dalyvauti 7BP, EUREKA, EUROSTARS projek-

tuose, kelionės išlaidų apmokėjimas. Kelionė turi būti susijusi su partnerių paieška, kontaktų užmezgimu.

Tikslinės grupės Mokslininkai, tyrėjai.Kitos sąlygos Paraiškos priimamos likus ne mažiau kaip 14 d. iki renginio pradžios. Prelimi-

narus renginių sąrašas pateikiamas www.mita.lt.Paraiškos pateikimo terminas

Nuolat**Informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

Kvietimo pavadinimas Kvietimas patento paraiškos paieškos projektams vykdytiFinansavimo suma Iki 159 291 Eur. Didžiausias galimas paramos, teikiamos tam pačiam išradimui

patentuoti, dizainui registruoti ar patento paraiškos paieškai atlikti, dydis – 28 962 Eur.

Finansavimo intensyvumas Iki 80 proc. projekto tinkamų išlaidų.Finansuojamos veiklos Patento paraiškų paieška – patento paraiškose nurodytų išradimų technikos

lygio paieška Europos patentų tarnyboje.Tikslinės grupės Lietuvos Respublikoje registruotos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės,

mokslo ir studijų institucijos.Kitos sąlygos Su kvietimu susiję dokumentai skelbiami MITA svetainėje: http://www.mita.lt/

lt/inovacijos/intelektine-nuosavybe/kvietimai/Paraiškos pateikimo terminas

Iki 2015 m. gruodžio 31 d., 17.00 val.**Informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

Kvietimo pavadinimas Dėl prašymų ūkio subjektų užsakomiems MTEP darbams skatinti skirtoms lėšoms gauti teikimo

Galimi pareiškėjai Valstybinės mokslo ir studijų institucijos (išskyrus kolegijas), sudariusios sutartis su ūkio subjektais dėl MTEP darbų vykdymo iki 2015 m. gruodžio 31 d., o šių užsakymų ar jų etapų įvykdymo laikotarpis yra 2016 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. Taip pat pareiškėjai gali teikti prašymus dėl užsakymų, kurių sutarčių pasirašymo ir įvykdymo laikotarpis buvo 2015 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d., kartu su užsakymų įvykdymą patvirtinančiais dokumentais, jei prašymai nebuvo pateikti 2015 m. antrojo kvietimo metu (US-01).

Tikslinės grupės Valstybinės mokslo ir studijų institucijos.Kitos sąlygos Agentūrai teikiama:

■ institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens pasirašytas įgaliojimas darbuotojui pateikti paraišką Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros informacinės sistemos (MTEPIS) priemonėmis (laisva forma);■ paraiška MTEPIS priemonėmis.

Papildoma informacija Su kvietimu susiję dokumentai skelbiami MITA svetainėje: http://www.mita.lt/lt/nacionalines-programos/ukio-subjektu-uzsakymai/kvietimai/

Paraiškos pateikimo terminas

Iki 2016 m. sausio 15 d., 15.15 val.**Informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

Kvietimo pavadinimas BONUS programos kvietimas teikti paraiškas2015 m. lapkričio 9 d. paskelbtas tarptautinis paraiškų konkursas „Mėlynoji Baltija“ (angl. „Blue Baltic“) mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams pagal Jungtinę Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą BONUS (http://www.bonusportal.org/).

Programos tikslas Sujungti tam tikrose šalyse vykdomus Baltijos jūros mokslinius tyrimus į tarptautiniu bendradarbiavimu grįstą tarpdisciplininę, ilgalaikę, integruotą programą siekiant Baltijos regiono darnios plėtros. Šia programa skatinami aukšto mokslinio lygio daugiašaliai tyrimai, kurie padės formuoti naują, pro-tingą, ne utilitariniu, bet ekosisteminiu principu grįstą Baltijos jūros valdymą, darnų, ekosistemą ir jos išteklius saugantį naudojimą. BONUS programa jungia visas 8 aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusias šalis (Daniją, Estiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Suomiją, Švediją, Vokietiją) ir Europos Komisiją; Rusija programoje dalyvauja dvišalio susitarimo pagrindu. Programai valdyti BONUS valstybės narės yra įsteigusios Europos ekonominių interesų grupę (BONUS EEIG), kurios sekretoriatas yra Helsinkyje.

Finansuojamos veiklos ■ Projekto vykdytojo darbo užmokestis.■ Projekto vykdytojo socialinio draudimo ir kitos įmokos.■ Išlaidos paslaugoms (išskyrus autorinius darbus).■ Išlaidos autoriniams darbams.■ Išlaidos prekėms.■ Išlaidos komandiruotėms.■ Išlaidos ilgalaikiam materialiajam, taip pat nematerialiajam turtui.■ Netiesioginės išlaidos.

Galimi pareiškėjai ir partneriai

Projektus gali įgyvendinti mokslinių tyrimų ir verslo partnerių konsorciumai iš BONUS programoje dalyvaujančių šalių: Estijos, Danijos, Latvijos, Lenkijos, Lietu-vos, Suomijos, Švedijos Vokietijos ir trečiųjų šalių. Pagal šį kvietimą numatyta, kad į kai kurias temas verslo įsitraukimas yra privalomas. Konkursuose gali dalyvauti ne mažiau kaip iš trijų partnerių sudaryti tarptautiniai konsorciumai, kuriuose skatinamas mažų ir vidutinių įmonių bei kitų suinteresuotųjų grupių įtraukimas.

Paraiškų teikimo tvarka Paraiškos elektroninėje paraiškų sistemoje anglų kalba teikiamos iki 2016 m. kovo 10 d. 17 val. (Centrinės Europos laiku). Pareiškėjai, planuojantys teikti paraiškas pagal šį kvietimą, jas turės užregistruoti iki 2016 m. vasario 9 d. Lietuvos dalyviai, rengdami tematinių (ne – inovacinių) kvietimų paraiškas, turi atsižvelgti į BONUS projektų finansavimo tvarkos aprašo reikalavimus.

Daugiau informacijos Su kvietimu susiję dokumentai skelbiami Lietuvos mokslo tarybos svetainėje http://www.lmt.lt/lt/kvietimu-kalendorius/kvietimas/297. Nacionalinių taisyklių klausimais galite konsultuotis:BONUS nacionalinė atstovė (moksliniai tyrimai) – Lietuvos mokslo tarybos Tarptautinių programų skyriaus vyriausioji specialistė Kornelija Janavičiūtė, tel. 8 (5) 2107396, el. p. kornelija.janaviciute@lmt.lt;BONUS nacionalinė atstovė (inovacijos) – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Tarptautinių programų skyriaus vedėja Anzelma Ūselienė, tel. 8 (5) 2127437, el. p. anzelma.useliene@mita.lt.

Paraiškos pateikimo terminas

Iki 2016 m. kovo 10 d. 17 val. (Centrinės Europos laiku).**Informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

Kvietimo pavadinimas Programos „EuroNanoMed II“ 2016 metų kvietimas NAUJAS!!!Kvietimo aprėptis Kvietimas skirtas teikti paraiškas vykdyti mokslo projektus šių nanomedicinos

srities tematikų:■ regeneracinė medicina (Regenerative medicine);■ diagnostika (Diagnostics);■ tikslinės vaistų pristatymo sistemos (Targeted delivery systems).

konkUrSiniai kvietimai teikti ParaiškaS eUroPoS SąjUngoS ir kitų finanSavimo šaLtinių Paramai gaUti

Plėtros tarnyba informuoja apie šiuo metu galiojančius kvietimus Europos Sąjungos finansavimo ir kitų šaltinių paramai gauti (paskelbti iki 2015-12-15).

Prašome atkreipti dėmesį, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja LSMU Projektinės veiklos vyk-dymo tvarka (toliau – Tvarka). Su Tvarka galima susipažinti LSMU intranete, programoje „First Class“. Atsižvelgdami į šią Tvarką, visi Universiteto padaliniai prieš teikdami projektų paraiškas privalo Plėtros tarnybai pateikti Tvarkoje nurodytus dokumentus.

Plėtros tarnyba

mokSLo, inovacijų ir technoLogijų agentūroS (toliau – mita) kvietimai

LietUvoS mokSLo taryboS (toliau – taryba) kvietimai

Galimi pareiškėjai ir partneriai

Paraišką gali teikti projekto vykdytojai(as) kartu su vykdančiąja institucija ir tarptautiniais partneriais iš Belgijos, Islandijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Graikijos, Latvijos, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos.Tarptautiniai partneriai gali būti:■ mokslo ir studijų institucija;■ sveikatos priežiūros įstaiga;■ privataus sektoriaus atstovas (pirmenybė teikiama smulkiajam ir vidutiniam verslui).Didžiausias partnerių skaičius tarptautiniame projekte – 7.

Paraiškų teikimo tvarka Paraiškos teikiamos programos „EuroNanoMed II“ elektroninėje sistemoje: https://www.pt-it.de/ptoutline/application/EURONANOMED2016

Finansavimo suma Lietuvos indėlis į kvietimo biudžetą – 100 tūkst. eurų.Daugiau informacijos Su kvietimu susiję dokumentai skelbiami Lietuvos mokslo tarybos svetainėje

http://www.lmt.lt/lt/mkf/era-net/euronanomed.html ir http://www.euronano-med.net/joint-calls/7th-joint-call-2016/.

Paraiškos pateikimo terminas

Iki 2016 m. vasario 11 d. 17 val. (Centrinės Europos laiku).**Informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

11 p.

informacija 11avevita/2015 m. gruodžio 18 d., Nr. 42

10 p.

Kvietimo pavadinimas Kvietimas teikti paraiškas pagal COST programąPareiškėjas Paraiškas gali teikti Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys. Kiekvienas

juridinis asmuo paraišką teikia savarankiškai.Finansuojamos veiklos COST programos remiamos veiklos: komandiruotės, konferencijos, semi-

narai, posėdžiai, trumpalaikės mokslinės išvykos, tyrėjų mainai, moky-mai, leidyba ir kt. Kompensuojamos kiekvienos COST valstybės narės 2 atstovų, vykstančių į veiklos narių susitikimus, išlaidos.

Finansavimo suma COST veiklai skiriamas finansavimas siekia apie 100 000 eurų 4 metams.Kitos sąlygos Paraiškos gali būti teikiamos tik toms COST veikloms, kurios yra patvir-

tintos COST aukšto lygio pareigūnų posėdyje ir kurių COST veiklos valdy-mo komitete Lietuva atstovo neturi arba turi tik vieną kitos nei pareiš-kėjo institucija atstovą (įskaitant ir veiklos koordinatorių). Tarptautinę paraišką vertinęs ekspertas negali teikti paraiškos dalyvauti toje COST veikloje. Paraiška teikiama elektroniniu būdu, užpildžius formą Tarybos elektroninėje sistemoje http://sistema.lmt.lt.

Paraiškos pateikimo terminas

Nuolat**Informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

Kvietimo pavadinimas Paraiškos gauti paramą paskelbti mokslo straipsnius ir išleisti knygasParamos tikslas Skatinti Lietuvos mokslo plėtrą ir jo žinomumą pasaulyje, sudaryti vi-

siems Lietuvos mokslininkams tokias sąlygas, kad mokslininko ar insti-tucijos, kurioje jis dirba, finansinės galimybės neturėtų įtakos pasiektų mokslinių tyrimų rezultatų sklaidai.

Pareiškėjas Prašymus gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys tyrėjai, kurių straipsniai yra priimti spausdinti recenzuojamuose aukš-to mokslinio lygio žurnaluose arba kurių parengta ar sudaryta aukšto mokslinio lygio knyga yra recenzuota ir ją norima išleisti prestižinėje užsienio leidykloje.

Finansavimo suma Iki 2027 EurKitos sąlygos Parama gali būti teikiama tik leidyklos išlaidų apmokėjimui. Straipsnio

ar knygos parengimo, vertimo, redagavimo, maketavimo ir pan. išlaidos, kurias turėjo pareiškėjas, nėra remiamos. Prašymą dėl paramos paskelb-ti straipsnį turi teisę teikti tik pirmasis straipsnio autorius arba autorius, straipsnyje nurodytas asmeniu kontaktams.

Paraiškos pateikimo terminas

Nuolat**Informuoti Plėtros tarnybą apie ketinimą teikti paraišką el. p. pletra@lsmuni.lt

Kauno klinikų moterų choras „Kanklės“ (vadovė Audronė Marcin-kevičiūtė, koncertmeisterė Asta Juršienė) gruodžio mėnesį mini iškilų 70 m. gyvavimo ir veiklos jubiliejų.

„medikai negaLi be dainoS gyvent...“

K. Šimatonio nuotr.

Džiuljeta Kulvietienė

Įspūdingos sukakties proga choras „Kanklės“ visus savo gerbėjus, ben-

dradarbius ir apskritai geros muzikos mylėtojus bei ligoninės pacientus pakvietė į Kauno klinikų Didžiąją auditoriją ir padovanojo neišdildomą įspūdį palikusį jubiliejinį koncertą.„Kauno klinikos šiais metais švenčia 75 m. jubiliejų. Choras „Kanklės“ nedaug jaunesnis už pačias Klinikas. Kūrybinis choro jubiliejus yra tarsi skambus šių jubiliejinių 2015 m. akcentas. Choro „Kanklės“ veiklos ir pasiekimų datos, šioms datoms prisiminti atidaryta nuotraukų paroda yra tarsi gyva visų mūsų mylimos bei gerbiamos darbovietės – Kauno kli-nikų – istorija“, – sveikindamas sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.Prof. habil. dr. R. Jurkevičius padė-kojo visų kartų choro „Kanklės“ cho-ristėms už skambias gražias dainas, kuriomis jos garsina Kauno klinikų vardą.Klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. R. Jurkevičius kartu su Klinikų direktore valdymui ir plėtrai dr. Daiva Pentiokiniene bei Klinikų Žmoniškųjų išteklių tarnybos vadove Gabija Mikelioniene įteikė padėkos raštus Kauno klinikų moterų choro „Kanklės“ vadovei A. Marcinkevičiū-tei, koncertmeisterei A. Juršienei, choro vadybininkei Neringai Šamans-kienei, skaitovei Onai Šervenikienei ir visoms choristėms.„Laimės, sveikatos, kūrybinės sė-kmės bei pasisekimo darbe jums ir jūsų šeimoms. Gražių švenčių“, –

sveikindamas linkėjo LR Seimo Švie-timo, mokslo ir kultūros komiteto narys prof. Arimantas Dumčius bei įteikė sveikinimo raštus.Generaliniam direktoriui prof. habil. dr. R. Jurkevičiui pasidžiaugus Klinikų centrinių rūmų vestibiulyje atidary-ta nuotraukų paroda, skirta choro „Kanklės“ istorijai, buvo prisimintas choro nueitas kelias.Kauno klinikų moterų choro „Kank-lės“ veiklos pradžia – 1945 m. gruo-dis, kai negausus klinikose dirbančių moterų būrelis, vadovaujamas medi-ko Broniaus Puodžiūno, pirmą kartą koncertavo ligoninėje gydomiems pacientams.Augant ir plečiantis Klinikoms, gau-sėjo ir chorisčių skaičius, o chorui vadovauti ėmėsi žinomi chorvedžiai profesionalai. Nuo 1946 m. vadova-vo nusipelnęs Lietuvos TSR meno veikėjas Andrius Kairys. Jį pakeitė ir iki 1949 m. chorui dirigavo ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojas Jeronimas Sipaitis. 1949–1967 m. choro vairą perėmė Lietuvos TSR nusipelnęs meno veikėjas Antanas Olšauskas.1966 m. chorui suteiktas pavyzdinio moterų choro „Kanklės“ vardas. Taigi ateinantieji, 2016-ieji metai, chorui vėl bus neeiliniai: 50 metų su skam-biu vardu „Kanklės“.1967–1973 m. chorui vadovavo Lietu-vos TSR nusipelnęs artistas Aloyzas Čižas, 1973–1979 m. – Pranas Jurko-nis, 1980–1987 m. – Vilija Leišienė, 1987–1992 m. – Irena Gražulytė. Nuo 1973 m. chormeistere pradėjo dirbti Audronė Marcinkevičiūtė. Nuo 1992 m. A. Marcinkevičiūtė ėmėsi choro meno vadovo ir dirigento

pa reigų bei sėkmingai vadovauja „Kank lėms“ iki šiol.Kolektyvas dalyvauja Kauno miesto ir respublikinėse dainų šventėse. „Kanklės“ dainavo I, II ir III Pasaulio lietuvių dainų šventėse, ne kartą koncertavo Rygoje, Taline, Jelgavoje, daugelyje Lietuvos miestų. Choras pabuvojo Užkarpatėje, Maskvoje ir Sankt Peterburge bei kituose Rusijos miestuose, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Italijoje, Austrijoje, Olandi-joje, Kroatijoje, Šveicarijoje, Belgijoje ir kt.Medikių choras dalyvavo Lietuvos muzikų draugijos surengtose akcijo-se neįgaliesiems „Pabūkime drauge, supraskime vienas kitą“, tradiciniuo-se šv. Kalėdų koncertuose Maltos ordino Panemunės, Šančių senelių namuose, neįgaliųjų vaikų namuose, sanatorijose, Onkologijos bei kitose ligoninėse.Dėkingi klausytojai atmena „Kanklių“ skambius balsus K. ir M. Petrauskų muziejuje, J. Gruodžio memorialinia-me muziejuje, kalėdinėse popietėse Klinikose gydomiems vaikučiams, koncertuose „Linkime pasveikti“, festivaliuose „Su Jūra dainuok“, „Cantate Domino“, „Ave Maria“,

draugystės koncertuose su I muzikos mokyklos choru. Jau daug metų cho-ras rengia kūrybines stovyklas Nidoje ir su dideliu pasisekimu koncertuoja Nidos bendruomenei. Prof. habil. dr. R. Jurkevičius perdavė chorui buvu-sio Neringos savivaldybės mero, o nuo 2013 m. – Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjo svei-katai, mediko, diplomato ir politinio bei visuomenės veikėjo Antano Vin-kaus sveikinimus.Šventinio koncerto iškilmingą nuotai-ką tarsi kasą pynė ne tik choro atlie-kamos dainos, skaitovės O. Šerveni-kienės skaitomos eilės, bet ir gausūs svečių sveikinimo žodžiai.Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus atstovas Vilius Kaminskas įteikė padėkos raštus ir linkėjo dai-navimo džiaugsmo bei bendrystės jausmo. Su sveikinimais ir dova-nomis atvyko „Kaunėnų“ bendruo-menės centro direktorius Antanas Visockis.Lietuvos chorų sąjungos Kauno sky-riaus atstovė Jovita Kulikauskienė sveikindama priminė, kad dainuojan-tys žmonės (įrodyta mokslo) gyvena bent 15 m. ilgiau, nei nedainuojan-tys, ir perdavė choro „Gintaras“ lin-

kėjimus. Su sveikinimais atskubėjo ir Kauno įgulos Karininkų ramovės moterų choro „Indraja“ atstovės. Už gražią muziką ir žodžius bei pozi-tyvią energiją sveikindamos dėkojo kolegės – Kauno klinikų moterų vokalinio ansamblio „Kolegės“ medi-kės. Prie sveikinimų prisidėjo buvusi choro „Kanklės“ dirigentė ir vadovė Irena Gražulytė.Buvęs choro „Kanklės“ dirigentas ir vadovas Pranas Jurkonis dirigavo chorui atliekant dainą „Skrenda ger-vės“. Muziką šiai dainai parašė pats maestro P. Jurkonis, žodžius – Genutė Brazauskienė. P. Jurkonis pasidalijo prisiminimais, kaip choras nuo 18 narių išaugo iki 75.Dainomis prie sveikinimų prisidėjo ir Muzikos akademijos 4 kurso studen-tė, mecosopranas Iveta Kalkauskaitė (vokalo mokytoja Birutė Sodaitytė).„Su artėjančiomis šventėmis. Ra-mybės jūsų šeimoms, nepamirškite dainos, nes su daina – lengviau. Juk „medikai negali be dainos gyvent“, – išleisdamos klausytojus po jubilieji-nio koncerto ir atsisveikindamos iki kitų, ne mažiau šventiškų susitikimų, linkėjo choro „Kanklės“ choristės bei atliko kūrinį „Medikų daina“.

Eleonora Samsonaitė

LSMU VASA Maisto draugija lankėsi Valdovų rūmuose vykusioje eks-kursijoje „Istoriniai gardėsiai Lie-tuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, kur susipažino su valdovų meniu XIII–XVIII amžiais. Tuo metu maisto racioną sudarė 70 proc. grūdinių kultūrų, 20 proc. mėsos gaminių ir tik 10 proc. pieno produktų. Pus-

iStoriniai gardėSiai Ldkryčiai būdavo lengvi, dažniausiai alaus sriuba, kurią, beje, valgė ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Tiesa, alus buvo geriamas labai silpnas, vietoje vandens. Pietūs taip pat nebūdavo sotūs, o vakarienę valdovai valgyda-vo ilgai, tris arba keturias valandas, ir labai gausią. Ant stalo visada, iš-skyrus pasninko laikotarpį (valdovai pasninkaudavo gana dažnai ir griež-tai), būdavo žvėrienos. Medžioklė

buvo viena smagiausių pramogų! Karalienės Bonos Sforzos laikais ant stalo atsirado itališkų patiekalų (lazanija) ir gėrimų (vynai). Vynas puotų metu liedavosi per kraštus, o valdovai puotaudavo labai ilgai – vie-na puota galėjo trukti net dvi savai-tes! Būtent karalienė Bona Sforza atvežė iki šiol naudojamas šakutes. LDK jos buvo pradėtos naudoti anks-čiau nei Prancūzijoje. Juodą duoną išstūmė balta kvietinė duona. Deser-tus valdovai mėgo tokius: karalius Žygimantas Senasis skanavo agurkų su medumi, o karalienė – kriaušių.

Tais laikais obuoliai ir kriaušės LDK buvo egzotika, o bulvės buvo augi-namos gėlių darželyje. Svarbu paminėti, kad cepelinai ir kugelis nėra nacionaliniai lietuvių valgiai, jie į mūsų šalį atkeliavo iš Vokietijos (tuo metu Vokiečių ordi-no). Taigi ekskursijos metu sužinojo-me tikrai įdomių ir naudingų dalykų apie LDK valdovų virtuvę ir valgymo papročius. Taip pat padiskutavome su Muzeologijos katedros vedėju, knygos „Maistas ir valgymo kultūra LDK XIII–XVIII a.“ autoriumi prof. Rimvydu Laužiku.

informacija12 avevita/2015 m. gruodžio 18 d., Nr. 42

Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame Tarptautinių ryšių ir studijų centro prodekaną

dr. Alvidą Šarlauską, mirus brangiam tėveliui. Tarptautinių ryšių ir studijų centro kolektyvas

Gruodžio 22 d. 14 val. LSMU MA Neurologijos klinikos docentas dr. Kęstutis Petrikonis Neurologijos klinikos auditorijoje (Neurologijos klinika, Eivenių g. 2, auditorijos Nr. 446) skaitys viešąjį pranešimą „Ankstyvos demencijų diagnostikos galimybės ir perspektyvos“.

vieðasis praneðimas!

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSĄ EITI ŠIAS PAREIGAS:

VIEŠOJI ĮSTAIGA LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS, kodas 302536989, A. Mickevičiaus g. 9, Kaunas, SKELBIA VIEŠĄJĮ KONKURSĄ EITI ŠIAS DĖSTYTOJŲ IR MOKSLININKŲ PAREIGAS:

Medicinos akademijoje:Medicinos fakultete:■ Vadovo Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikoje,■ Vadovo Chirurgijos klinikoje,■ Vadovo Intensyviosios terapijos klinikoje,■ Vadovo Kardiologijos klinikoje,■ Vadovo Neurologijos klinikoje,■ Vadovo Psichiatrijos klinikoje,■ Vadovo Vidaus ligų klinikoje.

Odontologijos fakultete:■ Vadovo Veido ir žandikaulių chirur-gijos klinikoje.

Veterinarijos akademijoje:Veterinarijos fakultete:■ Vedėjo Užkrečiamųjų ligų katedroje.

Pretendentai turi atitikti reikalavimus pagal Lietuvos sveikatos mokslų uni-versiteto senato 2014 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. 48-02 patvirtintą Lietuvos

sveikatos mokslų universiteto katedros vedėjo, instituto, profilinės ir veterinari-jos klinikų vadovo rinkimų reglamentą.Dokumentus pateikti iki 2016 m. sausio 18 d. Personalo tarnybai (III a., kab. Nr. 55), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, M. Jankaus g. 2, Kaunas.Papildoma informacija pateikta Lie-tuvos sveikatos mokslų universiteto tinklalapyje www.lsmuni.lt. Pasitei-rauti: tel. 8 (37) 327270.

Medicinos akademijoje:Medicinos fakultete:■ 1 profesoriaus (1,0 et., mokslo kryptis – medicina) Anato-mijos institute,■ 1 lektoriaus (1,0 et., mokslo kryptis – medicina) Fiziologijos ir farmakologijos institute,■ 1 vyriausiojo mokslo darbuotojo (0,25 et., mokslo kryptis – medicina) Virškinimo sistemos tyrimų instituto Chirurginės gastroenterologijos laboratorijoje,■ 2 lektorių (1,0 et. ir 0,5 et., mokslo kryptis – biofizika) Fizikos, matematikos ir biofizikos katedroje,■ 1 asistento (1,0 et., mokslo kryptis – filologija) Kalbų ir edukacijos katedroje,■ 2 lektorių (0,5 et. ir 0,4 et., mokslo kryptis – medicina) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje,■ 1 profesoriaus (1,0 et., mokslo kryptis – medicina) Inten-syviosios terapijos klinikoje,■ 1 profesoriaus (0,25 et., mokslo kryptis – medicina) Neu-rochirurgijos klinikoje,■ 1 lektoriaus (0,25 et., mokslo kryptis – medicina) Radio-logijos klinikoje,■ 1 profesoriaus (0,25 et., mokslo kryptis – medicina) ir 1 docento (0,25 et., mokslo kryptis – medicina) Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje,■ 1 asistento (1,0 et., mokslo kryptis – medicina) Vidaus ligų klinikoje.

Odontologijos fakultete:■ 1 lektoriaus (1,0 et., mokslo kryptis – odontologija) Dantų ir burnos ligų klinikoje,■ 1 asistento (1,0 et., mokslo kryptis – odontologija) Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje.

Visuomenės sveikatos fakultete:■ 1 jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 et., mokslo kryptis – visuomenės sveikata) Sveikatos tyrimų instituto Vaikų ir jaunimo sveikatos laboratorijoje.

Kardiologijos institute:■ 2 vyriausiųjų mokslo darbuotojų (0,25 et. ir 0,25 et., mokslo kryptis – medicina) Klinikinės kardiologijos laboratorijoje,■ 1 jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 et., mokslo kryptis – visuomenės sveikata) Populiacinių tyrimų laboratorijoje,■ 1 jaunesniojo mokslo darbuotojo (0,5 et., mokslo kryp-tis – biofizika) Vaistinių medžiagų ikiklinikinių tyrimų labo-ratorijoje.

Veterinarijos akademijoje:Veterinarijos fakultete:■ 1 profesoriaus (0,5 et., mokslo kryptis – veterinarija) Ne-užkrečiamųjų ligų katedroje,■ 3 lektorių (3 po 0,25 et., mokslo kryptis – biologija) ir 1 asistento (1,0 et., mokslo kryptis – biologija) Mikrobiologijos ir virusologijos institute.

Pretendentai turi atitikti pareigybės kvalifikacinius reikalavi-mus pagal Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2014 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 47-03 patvirtintą kvalifikacinių ir atestacijos reikalavimų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėms nustatymo, konkursų į dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigas skelbimo, organizavimo ir vykdymo bei dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką www.lsmuni.lt/naujienos/konkursaipareigomsužimti/.Papildomi kvalifikaciniai reikalavimai: 1. Ne mažesnė kaip 10 metų pedagoginio darbo patirtis dėstant Žmogaus anatomiją visų fakultetų studentams – profesoriaus pareigoms eiti Anatomijos institute. 2. Darbo patirtis dėstant patofiziologijos dalyką – lektoriaus pareigoms eiti Fiziologijos ir farmakologijos institute. 3. Darbo patirtis pilvo chirurgijos arba gastroen-terologijos srityje, turėti molekulinės biologijos, genetinių

ir epigenetinių tyrimų, eksperimentinės chirurgijos žinių ir įgūdžių – vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti Chirur-ginės gastroenterologijos laboratorijoje. 4. Gebėti dėstyti anglų ir danų kalbas – asistento pareigoms eiti Kalbų ir edukacijos katedroje. 5. Galiojanti medicinos praktikos licencija (gydytojo akušerio ginekologo – Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, gy-dytojo anesteziologo reanimatologo – Intensyviosios terapijos klinikoje, gydytojo neurochirurgo – Neurochirurgijos klinikoje, gydytojo radiologo – Radiologijos klinikoje, gydytojo širdies chirurgo (profesoriui) ir gydytojo kraujagyslių chirurgo (do-centui) – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje, vidaus ligų gydytojo – Vidaus ligų klinikoje, gydytojo endodon-tologo – Dantų ir burnos ligų klinikoje, gydytojo odontologo ortopedo – Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikoje) dėstytojų pareigoms eiti. 6. Darbo patirtis atliekant vaikų ir jaunimo sveikatos tyrimus – jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti Sveikatos tyrimų instituto Vaikų ir jaunimo sveikatos labo-ratorijoje. 7. Galiojanti gydytojo anesteziologo reanimatologo licencija – Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos labo-ratorijoje vyriausiojo mokslo darbuotojo (0,25 et.) pareigoms eiti. 8. Darbo patirtis planuojant, organizuojant ir įgyvendi-nant tarptautinius ir nacionalinius širdies ir kraujagyslių ligų chirurgijos tyrimus, gebėjimas formuoti, organizuoti ir įdiegti naujausius kardiochirurgijos tyrimų ir jų vertinimo metodus bei, naudojantis pagrindinėmis vadybos kompetencijomis (pla-navimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės), organizuoti mokslinės laboratorijos darbą – Kardiologijos instituto Klinikinės kardiologijos laboratorijoje vyriausiojo mokslo darbuotojo (0,25 et.) pareigoms eiti. 9. Turėti darbo su išeminės ligos registru įgūdžių, gebėti verifikuoti išeminės ligos atvejus pagal PSO MONICA programos protokolą ir klinikinių, instrumentinių ir laboratorinių tyrimų rezultatus, koduoti ir vertinti elektrokar-diogramas remiantis Minesotos kodu – jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijoje. 10. Darbo patirtis su ląstelių kultūromis, jų auginimu ir kultivavimu, fluorescencinių žymenų į ląsteles įvedimu, midkūnių iš ląstelių išgryninimu ir išvalymu, plazmi-džių dauginimu – jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti Kardiologijos instituto Vaistinių medžiagų ikiklinikinių tyrimų laboratorijoje. 11. Darbo patirtis mikrobiologijos srityje (dėstyti dalyką ir vesti laboratorinius darbus). Pretendentas privalo pateikti šiuos dokumentus:1. Prašymą leisti dalyvauti konkurse.2. Atestacijos kortelę pagal Universiteto patvirtintą formą.3. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.4. Gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą (pagal Europass formą).5. Pastarųjų 5-erių metų publikacijų sąrašą ir svarbiausių straipsnių kopijas (jei siekiama pirmą kartą Universitete eiti profesoriaus, docento, vyriausiojo mokslo arba vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas, teikiamas publikacijų po daktaro disertacijos gynimo sąrašas).6. Aukštojo mokslo baigimo, mokslo laipsnio, pedagoginio vardo dokumentų (su priedais) originalus ir kopijas (origi-nalai, sutikrinus juos su pateiktomis kopijomis, bus grąži-nami) arba, jeigu dokumentai siunčiami paštu – nuorašus, patvirtintus notaro.7. Dokumentų, patvirtinančių pretendento atitiktį kvalifikaci-niams reikalavimams, originalus ir kopijas (originalai, sutik-rinus juos su pateiktomis kopijomis, bus grąžinti) arba, jei dokumentai siunčiami paštu – nuorašus, patvirtintus notaro.8. Gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresą bei telefono numerį.Dokumentus pateikti iki 2016 m. sausio 18 d. Personalo tarny-bai (III a. kab. Nr. 55), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, M. Jankaus g. 2, Kaunas.Papildoma informacija pateikta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tinklalapyje www.lsmuni.lt. Pasiteirauti: tel. 8 (37) 327270.

Prof. Remigijus Žaliūnas, Rektorius

■ Gydytojo hematologo 0,5 et. Onkologijos ir hematologijos klinikoje;■ Gydytojo akušerio ginekologo 2,0 et. (0,75 et., 0,25 et., 1,0 et.) Akušerijos ir ginekologijos klinikoje.■ Gydytojo radiologo 1,25 et. Radiologijos klinikoje.

Kvalifikaciniai reikalavimai: aukštasis universitetinis išsilavinimas, galiojanti atitinkama licencija.

■ Medicinos fiziko 0,5 et. Onkologijos ir hematologijos klinikoje;■ Medicinos psichologo 0,5 et. Onkologijos ir hematologijos klinikoje;

Kvalifikaciniai reikalavimai: atitinkamos srities aukštasis universitetinis išsi-lavinimas (bakalauro ir magistro kvalifikacinis laipsnis).

Prašymą dalyvauti konkurse, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, gyvenimo aprašymą, išsilavinimą bei turimą specialybę ir kvalifika-cinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų kopijas, (rekomendacijas), pateikti Kauno klinikų Žmogiškųjų išteklių tarnybai per 10 dienų nuo paskel-bimo datos.

Prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Generalinis direktorius

ADMINISTRACIJA SKELBIA KONKURSĄ EITI ŠIAS PAREIGAS:

PadėkaNuoširdžiai dėkoju Kauno klinikų Neurologijos skyriaus gyd. Danguolei Šurkienei. Nuo 2013 m. ši puiki gydytoja man padeda gyventi su Parkinsono liga. Ačiū nuostabiai gydytojai Audronei Juosponytei.Esu dėkinga už Jūsų profesionalumą, kantrybę, sąžiningai atliekamą sunkų mediko darbą.Šviesių šv. Kalėdų!

Su pagarba, Birutė Ona Kazlauskienė

Dovanoti viltį – tai surasti ramybę

Gruodžio 21 d. 11–12 val. – LSMU VA centriniuose rūmuose (Tilžės g. 18)Gruodžio 22 d. 11–12 val. – LSMU administracijos rūmuose (M. Jankaus g. 2)nuo 14.00 val. – LSMUL Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje (Eivenių g. 2)Norintieji į savo namus parsinešti taikos simbolį, prašome atsinešti savo žvakę ir užsidegti ją nuo atneštos Betliejaus taikos ugnies (neturintys žva-kės galės įsigyti už auką).

Betliejaus taikos ugnis atkeliauja į Lietuvą jau 19-ąjį kartą. Tai – žmonijos brolybės, draugystės ir taikos simbolis. Simbolinė žvakės liepsna perduoda-ma iš rankų į rankas, raginant uždegti taiką ir ramybę pirmiausia mūsų visų širdyse bei skleisti ją savo šeimoje.

LSMU akademinė sielovada

betLiejaUS taikoS UgniS

Kviečiame į arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus SJ vadovaujamas kalėdinio susikaupimo pamaldas gruodžio 22 d. 16.00 val. LSMUL Kauno

klinikų Šv. Luko koplyčioje.