LIETUVOS ŠILUMOS TIEKĖJŲ ASOCIACIJA

Nr. IS-809/5342019-08-23/2019-08-26

Vilniu9

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMĄ IR JO ĮGYVENDINIMĄ LYDINČIŲ BEI SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ

INFORMACIJOS SUVESTINĖ

I SKYRIUS. TEISĖS AKTAI

Šio skyriaus IS-809/534-I-1 priede pateikiama: AM 2019-08-21pranešimas. Miestų ateitis – pagal Lietuvos urbanistinės politikos kryptis, AM patvirtintos Lietuvos urbanistinės politikos kryptys ir lydintys dokumentai pateikiami

IS-809/534-I-1-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-809/534-I-2 priede pateikiama Baltpool 2019-08-21 pranešimas. Nuo rugpjūčio 26 d. startuoja prekyba lignino ir medienos

biokuro mišiniu Nauja Prekybos biokuro produktais sąlygų redakcija ir lydintys dokumentai pateikiami IS-

809/534-I-2-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-809/534-I-3 priede pateikiama LVAT 2019 m. rugpjūčio 14 d.nutartis Administracinė byla Nr. A-4745-415/2019. Ginčas

buitinio šilumos vartotojo dėl valstybės teisinės pagalbos aiškinatis šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas.

Šio skyriaus IS-809/534-I-4 priede pateikiama AM 2019 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. D1-492 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

APLINKOS MINISTRO 2016 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. D1-971 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.07.03:2017 „STATINIŲ TECHNINĖS IR NAUDOJIMO PRIEŽIŪROS TVARKA. NAUJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO OBJEKTŲ FORMAVIMO TVARKA“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“.

II SKYRIUS. TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI IR PASIŪLYMAI;

Šio skyriaus IS-809/534-II-1 priede pateikiama; AM teikimas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektaų,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo

18 d. įsakymo Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir Projektus lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-II-1-1 priedas.zip ; .

Šio skyriaus IS-809/534-II-2 priede pateikiama: AM teikimas DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2011 M.

SAUSIO 5 D. ĮSAKYMO NR. D1-14 „DĖL MEDIENOS KURO PELENŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“,

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2011 M. SAUSIO 5 D. ĮSAKYMO NR. D1-14 „DĖL MEDIENOS KURO PELENŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ projektas ir Projektą lydintys dokumentai IS-809/534-II-2-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-809/534-II-3 priede pateikiama: AM teikimas DĖL APLINKOS MINISTRO 2017 M. SPALIO 16 D. ĮSAKYMO NR. D1-

845 „DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ATRANKOS DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO PROJEKTO DERINIMO,

APLINKOS MINISTRO 2017 M. SPALIO 16 D. ĮSAKYMO NR. D1-845 „DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ATRANKOS DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ pakeitimo projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-II-3-1 priedas.zip

Šio skyriaus IS-809/534-II-4 priede pateikiama: Grupės Seimo narių teikiamas LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ

VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO projektas ir Projektą lydintys dokumentai.

Šio skyriaus IS-809/534-II-5 priede pateikiama: EM teikimas „DĖL 04.1.1-LVPA-V-115 PRIEMONĖS „AIE NAMŲ ŪKIAMS““ EM teikimą „DĖL 04.1.1-LVPA-V-115 PRIEMONĖS „AIE NAMŲ ŪKIAMS““ lydintys

dokumentai pateikiami IS-809/534-II-5-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-809/534-II-6 priede pateikiama: EM teikimas DĖL SKATINIMO KVOTŲ PASKIRSTYMO TVARKARAŠČIO

PROJEKTO TEIKIMO IŠVADOMS GAUTI, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Elektros energijos iš atsinaujinančių

išteklių skatinimo kvotų paskirstymo tvarkaraščio 2020–2022 metams patvirtinimo“ projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-II-6-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-809/534-II-7 priede pateikiama: LŠTA 2019-08-20 raštas Nr. 81 AB „Amber Grid“ Dėl gamtinių dujų kokybės reikalavimų.

Šio skyriaus IS-809/534-II-8 priede pateikiama: AM teikimas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. D1-68 „Dėl Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. D1-68 „Dėl Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-II-8-1 priedas.zip ;

III SKYRIUS. TEISĖS AKTŲ TAIKYMO PRAKTIKA

Šio skyriaus IS-809/534-III-1 priede pateikiama Baltpool 2019-08-20 pranešimai apie BK kainas ir BK kainų indeksus, Baltpool 2019-08-19 pranešimas 2019 m. liepos prekybos biokuru apžvalga.

Šio skyriaus IS-809/534-III-2 priede pateikiama LŠTA pranešimo projektas. LŠTA pranešimas spaudai: biokuro kaina ir pigesnės šilumos

viltys

Šio skyriaus IS-809/534-III-3 priede pateikiama LŠTA informacija apie atliekamą darbą. Reikalavimai vamzdžiams.

IV SKYRIUS. VIEŠOJI INFORMACIJA;

Šio skyriaus IS-809/534-IV-1 priede pateikiama: AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2019-08-21 Pranešimai žiniasklaidai „VILNIAUS ŠILUMOS

TINKLAMS VADOVAUS GERIMANTAS BAKANAS“, LRT.lt 2019.08.21 www.lrt.lt, „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAMS VADOVAUS

GERIMANTAS BAKANAS“.

Šio skyriaus IS-809/534-IV-2 priede pateikiama BETA 2019 m. rugpjūčio 16 d. www.delfi.lt, „APLINKOS MINISTERIJA SKELBIA

SEPTINTĄ KVIETIMĄ TEIKTI PARAIŠKAS DAUGIABUČIŲ RENOVACIJAI – SKIRS 150 MLN. EURŲ“.

Šio skyriaus IS-809/534-IV-3 priede pateikiama Baltpool 2019-08-21 pranešimas. Lenkai specializuotame leidinyje „Biomasa“ pasakoja

„Baltpool“ sėkmės istoriją

Šio skyriaus IS-809/534-IV-4 priede pateikiama Vytautas Budzinauskas, BNS, 2019 m. rugpjūčio 19 d. www.delfi.lt, „VAIČIŪNAS:

LATVIŲ SPRENDIMAS DĖL ASTRAVO AE – MORALINIS LIETUVOS PRALAIMĖJIMAS“,

BNS ir lrytas.lt inf. 2019-08-20 www.lrytas.lt, “PO LATVIJOS ŽINUTĖS LIETUVAI DĖL ASTRAVO AE ELEKTROS – ATSARGUS EKSPERTŲ ŽVILGSNIS”,

D. Kreivys: nesėdėsime rankų sudėję dėl nacionaliniam saugumui grėsmes keliančių Latvijos energetinių sprendimų,

Edgaras Savickas Verslo žurnalistas 2019 m. rugpjūčio 20 d. www.delfi.lt, „ASTRAVO AE DAR NEVEIKIA, O BALTIJOS ŠALYS JAU PYKSTASI – MASKVAI TURĖTŲ PATIKTI“.

Šio skyriaus IS-809/534-IV-5 priede pateikiama 2019-08-21 www.15min.lt, „PASLAPTINGA RUSIŠKOS IR BALTARUSIŠKOS

ELEKTROS IMPORTUOTOJA UŽMINĖ NAUJŲ MĮSLIŲ“, 2019-08-22 Naglis Navakas „Verslo žinios“ www.vz.lt, „VERT PATIKSLINO

„SPECTRUM BALTIC“ ELEKTROS IMPORTO LEIDIMĄ“.

V SKYRIUS. RENGINIAI

Šio skyriaus IS-809/534-V-1 priede pateikiama Lietuvos standartizacijos departamentas 2019 m. rugsėjo 17 d. kviečia į nemokamą seminarą

„Lietuvos standarto LST EN ISO 50001:2018 Energijos naudojimo vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo nurodymai taikymas“.

Šio skyriaus IS-809/534-V-2 priede pateikiama 11th Annual Baltic & Nordic Energy Summit, 11th Annual Baltic & Nordic Energy Summit programa pateikiama IS-809/534-V-2-1

priedas.pdf ; .

VI SKYRIUS. NAUDINGA INFORMACIJA

Šio skyriaus IS-809/534-VI-1 priede pateikiama AB „Panevėžio energija“ 2019-08-20 pranešimas. „PATARIMAI EFEKTYVIAM

ŠILUMOS VARTOJIMUI“

Šio skyriaus IS-809/534-VI-2 priede pateikiama AB „Šiaulių energija“ 2019-08-20 pranešimas. „TARPTAUTINĖS ASOCIACIJOS

EUROHEAT&POWER TINKLALAPIO SVEIKINIME LIETUVOS ŠILUMININKŲ BENDRUOMENEI MINIMI IR AB „ŠIAULIŲ ENERGIJA“ PASIEKIMAI“

Šio skyriaus IS-809/534-VI-3 priede pateikiama AB „Šiaulių energija“ 2019-08-20 pranešimas. „GYVENTOJAI KVIEČIAMI TEIKTI

PARAIŠKAS DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI)“

Šio skyriaus IS-809/534-VI-4 priede pateikiama VERT 2019-08-22 pranešimas. „SPECTRUM BALTIC“ SIA patikslintas leidimas

importuoti elektros energiją iš Kaliningrado srities VERT 2019-08-22 posėdžio dokumentai pateikiami IS-809/534-VI-4-1 priedas.pdf ;

Šio skyriaus IS-809/534-VI-5 priede pateikiama LEA informacija. dėl projekto ENSMOV klausimyno, Projekto ENSMOV klausimyno dokumentai pateikiami IS-809/534-VI-5-1 priedas.zip ;

Šio skyriaus IS-809/534-VI-6 priede pateikiama EM 2019-08-22 pranešimas. Derinimui su visuomene teikiami įstatymo pakeitimai dėl

mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos liberalizavimo, Energetikos ministerijos užsakymu pernai atlikta nepriklausoma Liberalizavimo galimybių

studija pateikiama IS-809/534-VI-6-1 priedas.pdf ;

I SKYRIUS.

TEISĖS AKTAI

IS-809/534-I-1 priedas

AM 2019-08-21pranešimas. Miestų ateitis – pagal Lietuvos urbanistinės politikos kryptis

Lietuvos urbanistinės politikos kryptys, kurias praėjusią  savaitę patvirtino aplinkos ministras, turėtų tapti vertybiniu pagrindu tvariems miestams ir kitoms gyvenamosioms vietovėms planuoti. Kartu patvirtintos ir rekomendacijos šioms kryptims įgyvendinti.

Išskirtos keturios pagrindinės šalies urbanistinės politikos kryptys. Tai klimato kaitos poveikio švelninimas ir atsparumo ekstremaliems klimato reiškiniams stiprinimas, sinergijos tarp urbanizuotų ir neurbanizuotų teritorijų sukūrimas ir ryšių stiprinimas, visuomenės ir vietos bendruomenių gyvybingumas bei socialinės ir kultūrinės atskirties mažinimas ir darnus urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų vystymas.

Šios pagrindinės kryptys, kaip sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius Narmontas, bus integruotos į šalies teritorijos bendrojo plano koncepcijos sprendinius ir padės nustatyti urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų darnaus vystymosi prioritetus socialiniu, kultūriniu, ekonominiu ir aplinkos aspektu.

Rekomendacijos urbanistikos politikos kryptims įgyvendinti skirtos visoms interesų grupėms, kurios turi tiesioginę ar netiesioginę įtaką urbanistiniam vystymui. Išskiriamos penkios tokios grupės: valstybės ir savivaldos institucijos, pilietinė visuomenė (piliečiai, nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenės ir jų asociacijos), profesionalai bei juos vienijančios organizacijos ir akademinė bendruomenė. Būtina, kad jos ne tik dalyvautų, bet ir bendradarbiautų.

Poreikis suformuoti urbanistinės politikos kryptis kilo todėl, kad šalies urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų plėtra yra nepakankamai koordinuota ir kompleksiška. Šios teritorijos, jų ištekliai ir infrastruktūra naudojami nepakankamai racionaliai ir veiksmingai, aplinkosaugos priemonės ne visada apsaugo gyventojus nuo neigiamo urbanizacijos poveikio, o pokyčiai urbanizuotose teritorijose dažnai daro neigiamą poveikį fizinei, socialinei, kultūrinei ir ekonominei aplinkai, gyventojų sveikatai, užimtumui ir veiklos plėtojimui.

Urbanistinės politikos, kuri nustatytų šalies darnaus miestų planavimo kryptis, būtinybę pažymėjo jau pirmojo Lietuvos urbanistinio forumo, kurį inicijavo Aplinkos ministerija, dalyviai 2007-aisiais. Šią idėją itin akcentavo dešimtasis urbanistinis forumas 2016 metais.

Siekdama parengti urbanistinės politikos kryptis, Aplinkos ministerija 2017 m. pradėjo diskusijas su suinteresuotomis grupėmis ir ekspertais. Atsižvelgus į jų pastabas, siūlymus bei įžvalgas ir buvo parengtas dabartinis dokumentas.

Ryšių su visuomene skyrius_______

AM patvirtintos Lietuvos urbanistinės politikos kryptys ir lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-I-1-1 priedas.zip;

IS-809/534-I-2 priedas

Baltpool 2019-08-21 pranešimas. Nuo rugpjūčio 26 d. startuoja prekyba lignino ir medienos biokuro mišiniu

Mieli biokuro biržos dalyviai,informuojame, kad BALTPOOL UAB generalinio direktoriaus 2019-08-20 įsakymu Nr. IS-

190037 nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. (įskaitant) įsigalioja nauja Prekybos biokuro produktais sąlygų redakcija.

Biokuro biržos operatorius BALTPOOL UAB (toliau – Operatorius), atsižvelgiant į biokuro rinkos dalyvių išsakytą poreikį ir pastabas, nuo 2019 m. gruodžio 27 d. pasiūlys rinkos dalyviams naują produktą – lignino ir medienos biokuro mišinį. Lignino ir biokuro mišinio produktų pirkimo-pardavimo sandoriams bus taikoma tokia pati tvarka, kokia taikoma medienos skiedros produktų sandoriams..

Operatorius ir toliau siekia supaprastinti prekybą biržoje. Vienas iš būdų tai įgyvendinti – teisės aktų, reglamentuojančių biržos veiklą, konsolidacija. Todėl Operatorius nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. (imtinai) perkelia Nestandartines prekybos kuro produktais organizavimo sąlygų nuostatas į Prekybos biokuro produktais sąlygas.

Taip pat dokumente yra priimti keletas redakcinio pobūdžio pakeitimų, kurie papildomų teisių ir (ar) pareigų biržos dalyviams nesukels.

 Susipažinti su naująją dokumento redakcija galima čia =>>Lyginamasis dokumento variantas =>>    Pagarbiai,Biokuro biržos operatorius BALTPOOLtel. +370 5 239 3158

______

Nauja Prekybos biokuro produktais sąlygų redakcija ir lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-I-2-1 priedas.zip;

IS-809/534-I-3 priedas

Administracinė byla Nr. A-4745-415/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02290-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 28.5(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Teisės skyriaus 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (2.2) NO-2-4540 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo.

2. Pareiškėjo teigimu, tam, kad galėtų įvykdyti savo pareigas pagal vartojimo sutarties sąlygas, jam turėjo būti suteiktas sutarčių sąlygų išaiškinimas. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į viešąją įstaigą „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ (toliau – ir Teisės klinika), kuri, pareiškėjo teigimu, netinkamai suteikė pirminę teisinę pagalbą dėl sutarties išaiškinimo, todėl pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė taip pat tinkamai neišsprendė pareiškėjo prašymo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. su prašymu, kurį 2018 m. gegužės 31 d. patikslino, kreipėsi į Tarnybą, kad ši padėtų apskųsti Teisės klinikos specialistų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, kuriais jie netinkamai suteikė pirminę teisinę pagalbą.

3. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nepriėmė jokio sprendimo, o tik pateikė atsakymą dėl prašymo suteikti pirminę teisinę pagalbą, bet ne dėl prašymo suteikti pagalbą dėl pirminę teisinę pagalbą teikusių specialistų veiksmų apskundimo teismui.

4. Pareiškėjo teigimu, jis tokio prašymo Tarnybai neteikė. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba Sprendime neatsakė į minėtus jo prašymus, o tik į jos pačios išgalvotus prašymus.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.6. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba 2018 m. gegužės 17 d. gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę

pagalbą. Kadangi pareiškėjo reikalavimas buvo neaiškiai suformuluotas, atsakovas paprašė pareiškėjo prašymą patikslinti. 2018 m. gegužės 31 d. Tarnyba gavo pareiškėjo patikslintą prašymą. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, dalį jo tenkino ir 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l836-10456 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. rašto apskundimo, o dėl likusios dalies skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Teisės klinikos ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų apskundimo.

7. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes iš jo kartu su prašymu pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba Teisės klinikos specialistų buvo suteikta 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. vasario 20 d. Be to, pareiškėjui Teisės klinika du kartus

atsakė ir raštu (2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. raštai). Iš pridėtų dokumentų taip pat nustatė, kad pareiškėją konsultavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai. Todėl atsakovas manė, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba jau buvo suteikta.

8. Tarnybos teigimu, pareiškėjo argumentas, kad jis Tarnybos neprašė suteikti pirminę teisinę pagalbą, prieštarauja jo paties kartu su prašymu pateiktiems dokumentams, todėl yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad jis neprašė pirminės teisinės pagalbos specialistų išaiškinti vartojimo sutarčių sąlygas.

9. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendrija nebendradarbiavo su pareiškėju, neteikė informacijos, kokiu pagrindu yra skaičiuojamos (energijos vartojimo) sąskaitos. Tarnyba 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (2.2)-NTP-2-1380-8114 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

10. Tarnyba mano, kad Sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktais, nenukrypdama nuo juose įtvirtintų nuostatų ir neperžengdama savo kompetencijos ribų.

II.

11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. su prašymu (reg. Nr. (2.2) VPT-1-1836) kreipėsi į Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi pareiškėjo reikalavimas buvo neaiškiai suformuluotas, Tarnyba 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-4116 kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti, su kokiu konkrečiu klausimu pareiškėjas kreipėsi į pirminę teisinę pagalbą teikiančius specialistus ir kas jam buvo atsakyta. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, dalį jo tenkino ir 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l836-10456 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) apskundimo, o dėl likusios dalies skundžiamu 2018 m. birželio 7 d. Sprendimu Nr. (2.2) NO-2-4540 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą – organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą.

13. Teismas nurodė, kad Tarnyba Sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes nustatė, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba Teisės klinikos specialistų jau buvo suteikta 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. vasario 20 d. Be to, pareiškėjui du kartus buvo atsakyta raštu (2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. raštai). Taip pat nustatė, kad pareiškėją konsultavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai. Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjas jau pasinaudojo pirmine teisine pagalba, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 2, 3, 9, 11, 15 straipsniais.

15. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. Tarnybai pateikė nustatytos formos užpildytą prašymą (reg. Nr. (2.2) VPT-1-1836) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Prašyme buvo nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba reikalinga kreipiantis į teismą, jog būtų suteikta tinkama, efektinga, kokybiška pirminė teisinė pagalba. Taip pat prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja nukreipė į Teisės kliniką. Kadangi Teisės klinikoje pareiškėjui nebuvo tinkamai teikiama pirminė teisinė pagalba, dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją raštu su prašymu suteikti pirminę teisinę pagalbą, išaiškinant klausimą dėl pareiškėjo pareigų vykdymo pagal energijos paslaugų vartojimo sutartis dėl mokėjimo dalies.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose buvo nurodyta, kad 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Teisės kliniką, nurodydamas, kad gaudamas šilumos, šalto ir karšto vandens paslaugas buvo įpareigotas mokėti už nemokius kitus namo gyventojus, kadangi su pareiškėju buvo sudarytos sutartys su tiekėjais dėl minėtų paslaugų. Paaiškinimuose taip pat buvo nurodyta, kad jeigu galėtų būti interesų konfliktas, tai tinkamą pirminę teisinę pagalbą turėtų suorganizuoti Tarnyba. Be kita ko, pareiškėjas norėjo apskųsti teismui pirminę teisinę pagalbą teikusių specialistų veiksmus, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. raštą. Be to, pareiškėjui nebuvo aišku, kaip namo bendrija renka pinigus iš gyventojų.

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su Tarnybos argumentais ir padarė išvadą, jog pareiškėjo Tarnybai pateiktame prašyme ir jo patikslinime expressis verbis (tiesiogiai) buvo nurodyta, jog pareiškėjas pageidavo, kad Tarnyba organizuotų tinkamą pirminės teisinės pagalbos teikimą bei kad pareiškėjui būtų suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. atsakymo ir pirminę teisinę pagalbą teikusių specialistų veiksmų apskundimo.

18. Iš byloje esančio Teisės klinikos 2018 m. gegužės 18 d. atsakymo buvo matoma, jog pareiškėjui pirminė teisinė pagalba Teisės klinikos specialistų buvo suteikta 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 13 d. Du kartus: 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. Teisės klinika atsakymus pateikė raštu.

19. Pareiškėjui pirminė teisinė pagalba buvo suteikta dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo. Tai patvirtino pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. raštas, adresuotas Teisės klinikai. Dėl šio klausimo pareiškėjas buvo kreipęsis ir į Vilniaus miesto savivaldybę, tai patvirtino 2018 m. gegužės 17 d. Tarnybai adresuoto prašymo turinys, kuriame buvo nurodyta, kad „taip pat į savivaldybę kreipiausi raštu su prašymu suteikti pirminę teisinę pagalbą išaiškinant klausimą

vykdymo pareiškėjo pareigų pagal energijos paslaugų vartojimo sutartis mokėjimo dalyje“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) atsakymas „Dėl pirminės teisinės pagalbos“ (šiuo raštu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į paslaugų tiekėjus ir į namo, kuriame gyveno, bendrijos pirmininką).

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba buvo ne kartą suteikta dėl minėtų sutarčių sąlygų išaiškinimo. Teismas padarė išvadą, jog Tarnyba pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, atsisakė pareiškėjui organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą tuo klausimu, kuriuo jam pirminė teisinė pagalba buvo ne kartą teikta.

21. Teismas akcentavo tai, jog skundžiame Sprendime buvo nurodyta, kad Tarnyba 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-1312-2886 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl vartojimo energijos sutarčių aiškinimo, nes tai neįėjo į antrinės teisinės pagalbos turinį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtino, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. I-2996-811/2018 pareiškėjo A. M. skundą dėl Tarnybos minėto sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018, minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

22. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios rašytinės medžiagos taip pat buvo matoma, jog pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą iš dalies buvo patenkintas ir 2018 m. birželio 7 d. priimtas sprendimas Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l836-10456 suteikti pareiškėjui A. M. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) apskundimo. Taigi pareiškėjui šiuo sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl pirminę teisinę pagalbą teikusio subjekto veiksmų (parengto atsakymo) apskundimo. Tai buvo nurodyta ir skundžiamame Sprendime, su kuriuo pareiškėjas nesutiko.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Tarnybai pateiktame ir jo patikslinime prašyme buvo nurodyta, jog pareiškėjui buvo neaišku, kaip namo bendrija renka pinigus iš gyventojų. Iš Sprendimo turinio buvo matoma, jog Tarnyba ir į šį pareiškėjo teiginį atsakė, nurodydama, kad 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-1380-8114, pareiškėjui A. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus, nes minėta bendrija nebendradarbiavo su pareiškėju, neteikė informacijos kokiu pagrindu yra skaičiuojamos (energijos vartojimo) sąskaitos.

24. Iš Sprendime išnagrinėto pareiškėjo Tarnybai adresuoto 2018 m. gegužės 17 d. prašymo ir jo 2018 m. gegužės 31 d. patikslinimo turinio teismas nustatė, kad Tarnyba pakankamai aiškiai ir motyvuotai atsakė į visus esminius pareiškėjo minėtuose prašymuose išdėstytus argumentus.

25. Teismas padarė išvadą, kad Tarnybos Sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nebuvo pagrindo jį panaikinti. Kadangi skundžiamas Sprendimas nenaikinamas, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą.

III.

26. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundą atmetė dėl to, kad ne vieną kartą jam buvo suteikta teisinė pagalba. Pareiškėjo teigimu, teisinė pagalba, kurios jis prašė ir kuri turėjo būti suteikta, suteikta nebuvo.

28. Pareiškėjas mano, kad teismas neįvertino pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų ir jais nesivadovavo.

29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Tarnyba teigia, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, grindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą.

31. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines bei materialines teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (2.2) NO-2-4540, kuriuo atsakyta į pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti

kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012).

34. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, taip pat jo vėliau pateiktą papildomą informaciją, šioje byloje skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą – organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą, nes nustatė, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba Teisės klinikos specialistų jau buvo suteikta, taip pat pareiškėją konsultavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai, bei padarė išvadą, kad pareiškėjas jau pasinaudojo pirmine teisine pagalba. Ginčijamame Sprendime Tarnyba taip pat pažymėjo, jog pareiškėjui yra suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018  m. gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) apskundimo (Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1836-10456).

35. Nors pareiškėjas teigia, kad Tarnyba šiuo atveju neatsakė į jo prašymus, o tik į jos pačios išgalvotus prašymus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą, turėjo aiškiai suformuluoti prašymą, nes tik tokiu atveju viešojo administravimo subjektas gali pateikti tikslų ir aišku atsakymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-333/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nebuvo pakankamai aiškus, todėl Tarnyba 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-4116 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti konkrečią su jo prašymu susijusią informaciją (b. l. 4). Taigi Tarnyba suteikė pareiškėjui galimybę aiškiai ir konkrečiai suformuluoti, ko jis prašo Tarnybos, ir šia galimybe pareiškėjas pasinaudojo, 2018 m. gegužės 31 d. raštu pateikęs papildomą informaciją (b. l. 6). Įvertinusi pareiškėjo pateikto prašymo ir papildomų duomenų visumą Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas siekė: 1) kad Tarnyba organizuotų tinkamą pirminės teisinės pagalbos teikimą; 2) kad pareiškėjui būtų suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. atsakymo ir pirminę teisinę pagalbą teikusių specialistų veiksmų apskundimo, ir Sprendime pasisakė dėl abiejų šių klausimų.

36. Pažymėtina, jog Įstatymo 15 straipsnio, reglamentuojančio pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarką, 5 dalyje nustatyta, kad asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktą pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Tarnyba nustatė, jog pareiškėjui pirminė teisinė pagalba jau ne kartą buvo suteikta Teisės klinikos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistų, organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą tuo pačiu klausimu Tarnybai nebuvo pagrindo.

37. Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog tokia pirminė teisinė pagalba, kokią jis siekė gauti, jam nebuvo suteikta, šiuo aspektu pažymėtina, ką akcentavo ir Tarnyba skundžiamame Sprendime, pareiškėjui Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1836-10456 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl pirminės teisinės pagalbos, apskundimo. Taigi pareiškėjui yra suteikta antrinė teisinė pagalba apskųsti, jo teigimu, netinkamą pirminės teisinės pagalbos teikimą.

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Tarnyba pakankamai aiškiai ir motyvuotai atsakė į visus esminius pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. prašyme ir jo 2018 m. gegužės 31 d. patikslinime išdėstytus argumentus. Taigi Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. (2.2) NO-2-4540 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nebuvo pagrindo jį panaikinti. Atitinkamai, nebuvo pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

39. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

40. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų padarė teisingą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo. Teismo pareiga įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nereiškia, kad kiekvienas įrodymas, ištirtas byloje, turi būti nurodytas sprendime. Įrodymų viseto duomenų pagrindu teismas padaro išvadas, ar tam tikros aplinkybės yra nustatytos ir egzistuoja, ar jos nepasitvirtino (yra paneigtos). Todėl, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo

priimtą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė

IS-809/534-I-4 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMASDĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2016 M. GRUODŽIO 30 D.

ĮSAKYMO NR. D1-971 „DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.07.03:2017 „STATINIŲ TECHNINĖS IR NAUDOJIMO PRIEŽIŪROS TVARKA. NAUJŲ

NEKILNOJAMOJO TURTO KADASTRO OBJEKTŲ FORMAVIMO TVARKA“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO2019 m. rugpjūčio 23 d. Nr. D1-492

Vilnius

1. P a k e i č i u statybos techninį reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“:

1.1. papildau 81 punktu:„81. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento

ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1).“;

1.2. papildau 9.43 papunkčiu:„9.43. 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 dėl

elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73);“;

1.3. papildau 9.44 papunkčiu:„9.44. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą;“;1.4. papildau 9.45 papunkčiu:„9.45. Elektroninių dokumentų nuorašų ir išrašų spausdinimo rekomendacijas, patvirtintas

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-67 „Dėl Elektroninių dokumentų nuorašų ir išrašų spausdinimo rekomendacijų patvirtinimo.“;

1.5. papildau 511 punktu:„511. Naudotojo ar techninio prižiūrėtojo sprendimu gali būti rengiamas ir pildomas popierinis

arba elektroninis statinio techninis pasas ar pastato techninis-energetinis pasas, elektroninis statinio techninės priežiūros žurnalas, elektroniniai statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktai (toliau – elektroniniai statinio techninės priežiūros dokumentai).“;

1.6. papildau 512 punktu:„512. Pildant elektroninį statinio techninės priežiūros dokumentą, privaloma užtikrinti, kad

būtų naudojamos elektroninio statinio techninės priežiūros dokumento pildymo priemonės, užtikrinančios kiekvieno pildančio ir pasirašančio asmens identifikavimą ir autentifikavimą, šių asmenų įrašų, duomenų ir dokumentų atsekamumą. autentiškumą, kaupimo, saugojimo patikimumą ir prieigą valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovams, turintiems teisę elektroniniuose statinio techninės priežiūros dokumentuose daryti ir (ar) peržiūrėti įrašus. Elektroniniuose statinio techninės priežiūros dokumentuose turi būti sudaryta galimybė formuoti oficialiųjų elektroninių

dokumentų nuorašus ir išrašus su išsamiais oficialiųjų elektroninių dokumentų metaduomenimis [9.45]. Pildydamas elektroninius statinio techninės priežiūros dokumentus, pasirašantysis asmuo privalo naudoti kvalifikuotą elektroninį parašą [9.43].“;

1.7. papildau 513 punktu:„513. Valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovams, turintiems teisę elektroniniuose

statinio techninės priežiūros dokumentuose daryti ir (ar) peržiūrėti įrašus, būtų suteikti prisijungimo duomenys ir teisės, suteikiančios prieigą prie elektroninių statinio techninės priežiūros dokumentų, galimybę daryti ir (ar) peržiūrėti įrašus, ir informacija, kaip prisijungti prie elektroninių statinio techninės priežiūros dokumentų. Turi būti pateikti visi saugaus prisijungimo prie elektroninių statinio techninės priežiūros dokumentų duomenys (nuoroda, naudotojo vardas, slaptažodis ir kt.), jei šių duomenų reikia norint prisijungti prie elektroninių statinio techninės priežiūros dokumentų. Naudotojas arba jo įgaliotas techninis prižiūrėtojas privalo užtikrinti saugaus prisijungimo prie elektroninių statinio techninės priežiūros dokumentų reikalavimų įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovams, turintiems teisę elektroniniuose statinio techninės priežiūros dokumentuose daryti ir (ar) peržiūrėti įrašus, šie duomenys, teisės ir informacija, kaip prisijungti prie elektroninių statinio techninės priežiūros dokumentų, suteikiami šių subjektų atstovams pareikalavus.“;

1.8. pakeičiu 52 punktą ir jį išdėstau taip:„52. Statinio techniniame pase (Reglamento 1 priedas) nurodomos statinio techninės,

ekonominės, gaisrinės saugos ir konstruktyvinės charakteristikos, jų pokyčiai po statinio kapitalinio remonto, paskirties keitimo, rekonstravimo ar bendrųjų statinio inžinerinių sistemų įrengimo, pertvarkymo, išmontavimo, informacija Naudotojui. Pastato techniniame-energetiniame pase papildomai nurodomos pastato išorės atitvarų energetinės charakteristikos (Reglamento 1 priedo 2 lentelės „Išorės atitvarų charakteristikos“ 6 skiltis). Statinio gaisrinės saugos ir gaisrinės saugos sistemų charakteristikos statinio techniniame, pastato techniniame-energetiniame pase nurodomos, kai statinio projekto rengimo metu buvo rengiama gaisrinės saugos dalis.“;

1.9. pakeičiu 55.3 papunktį ir jį išdėstau taip:„55.3. naujai statomiems statiniams – statinio statybos rangovas prieš pradedant statybos

užbaigimo procedūras [9.18].“;1.10. pakeičiu 57 punktą ir jį išdėstau taip:„57. Statinio techninės priežiūros dokumentus saugo Naudotojas arba jo įgaliojimu techninis

prižiūrėtojas. Statinio techninio paso ar pastato techninio-energetinio paso II dalis „Statinio (jo dalies) priežiūros ir naudojimo atmintinė“ (elektroninė arba popierinė versija) pateikiama visiems Naudotojams. Statinio techninės priežiūros dokumentus saugantis asmuo privalo saugoti visus oficialiuosius elektroninius dokumentus iš elektroninių statinio techninės priežiūros dokumentų su priedais (nuotraukos, brėžiniai ir kitus priedai), elektroninį statinio techninį pasą, elektroninį pastato techninį-energetinį pasą, elektroninį statinio techninės priežiūros žurnalą, elektroninį statinio periodinių ir specialiųjų apžiūrų aktą, kaip vieną oficialųjį elektroninį dokumentą, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu [9.43], atsako už šiuos dokumentus ir jų priedus, užtikrina, kad būtų laikomasi nustatytų šių dokumentų saugojimo reikalavimų [9.44] iki statinių perleidimo naujajam Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui. Statinių perleidimo atveju visi oficialieji elektroniniai dokumentai iš elektroninių statinio techninės priežiūros dokumentų su priedais (nuotraukos, brėžiniai ir kiti priedai), kiti išvardinti elektroniniai dokumentai, kaip vienas oficialusis elektroninis dokumentas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu [9.43], perduodami naujajam Naudotojui ar techniniam prižiūrėtojui. Naujasis Naudotojas ar techninis prižiūrėtojas atsako už šiuos dokumentus ir jų priedus, privalo juos saugoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi jų saugojimo reikalavimų [9.44].“;

1.11. papildau 971 punktu:„971. Sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimui bendrojo naudojimo patalpos, vėdinimo

kanalai ir vamzdynai, šiukšlių šalintuvai valomi ir dezinfekuojami pagal faktinį poreikį, tačiau ne rečiau kaip: vėdinimo kanalai ir vamzdynai – kartą per trejus metus, naudojami šiukšlių šalintuvai – du kartus per metus, jeigu jų naudojimo norminiuose dokumentuose nenustatyta kitaip.“;

1.12. pakeičiu 108.2.1 papunktį ir jį išdėstau taip:„108.2.1. ar statinio techniniame pase (techninės apskaitos kortelėje), pastato techniniame-

energetiniame pase įrašyti statinio techninių, ekonominių, konstruktyvinių, gaisrinės saugos ir energetinių charakteristikų pakeitimai po statinio kapitalinio remonto, paskirties keitimo, rekonstravimo ar bendrųjų statinio inžinerinių sistemų įrengimo, pertvarkymo, išmontavimo (jei tokie darbai atlikti);“;

1.13. pakeičiu 1 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).2. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1.8, 1.12 ir 1.13 papunkčiai įsigalioja 2019 m.

lapkričio 1 d.

Žemės ūkio ministras, pavaduojantis aplinkos ministrą Andrius Palionis

Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017„Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka.Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektųformavimo tvarka“1 priedas

(Statinio techninio (techninio-energetinio) paso forma)

STATINIO TECHNINIS (TECHNINIS-ENERGETINIS)PASAS Nr. .......

I DALIS 1. INFORMACIJA PIE STATINĮ

Adresas ________________________________________________________________(gatvė, numeris, kaimas, miestas, rajonas)

Unikalus numeris ______________________________________________________ Nuosavybės forma _______________________________________________________

(privati, viešoji, mišri)Savininkas _____________________________________________________________ Statinio naudojimo paskirtis _______________________________________________ Statinys pastatytas (rekonstruotas) __________________________________________

(metai) Projektavo _____________________________________________________________

(organizacija, projekto vadovas) Statė (rekonstravo) ______________________________________________________ Pasą parengęs asmuo _____________________________________________________

(organizacija, pareigos, vardas, pavardė, parašas)

2. STATINIO APIBŪDINIMAS

Aprašomas statinys, jo aukštis, aukštų aukštis, matmenys plane, iš kokių konstrukcijų pastatytas (pamatai, karkasas, sienos, perdangos, denginys, pertvaros ir kt.), iš kokių dalių sudarytas, kiti duomenys.

Pateikiama informacija apie dokumentus, kuriais užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal rangos sutartį (jei statiniui projektuoti specialieji reikalavimai išduoti po 2016 m. gruodžio 31 d.; kai per 5 metus po specialiųjų reikalavimų (išduotų po 2016 m. gruodžio 31 d.) išdavimo negautas statybą leidžiantis dokumentas ir kai dėl specialiųjų reikalavimų nesikreipta, – jei prašymas gauti statybą leidžiantį dokumentą (kuris buvo priimtas) pateiktas po 2016 m. gruodžio 31 d.). Prie statinio techninio paso pridedama rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento (draudimo bendrovės išduoto laidavimo draudimo rašto, lėšų įmokėjimą į notaro depozitinę sąskaitą patvirtinančio dokumento, mokėjimo atidėjimą patvirtinančio dokumento ar kredito įstaigos garantijos) kopija (dokumento pavadinimas, numeris ir lapų skaičius nurodomas 6 lentelėje).

3. BENDRI DUOMENYS

Užstatymo plotas ________________ m2.Pastato bendras plotas ________________ m2.Pastato skirtingos naudojimo paskirties patalpų plotai:____________________ _______________ m2.

16

(patalpų paskirtis)____________________ _______________ m2.

(patalpų paskirtis)____________________ _______________ m2.

(patalpų paskirtis)Pastato tūris _________________________ m3.Didžiausias statinyje galinčių būti žmonių skaičius________________ vnt.Sprogimo ar gaisro pavojingumo kategorija________________.Atsparumo ugniai laipsnis, gaisro apkrovos kategorija________________.

Žalingi veiksniai (jei yra) 1 lentelė

Nr. Statinio dalisAplinkos agresyvumas

temperatūra,oC

drėgmė,%

cheminis užterštumas

kita

1 2 3 4 5 6

Išorės atitvarų charakteristikos 2 lentelė

Nr. Išorinės atitvaros Plotas, m2 Konstrukcija Apdaila Šilumos laidumas,

W/(m2K)1 2 3 4 5 6

Pastaba. 6 skiltis pildoma tik pastato techniniame-energetiniame pase.

Inžinerinės sistemos ir įranga statinyje 3 lentelė

Nr. Inžinerinės sistemos ir įranga Vieta statinyje Charakteristikos, fizinės

ir energinės savybės Pastabos

1 2 3 4 5

Gaisrinės saugos sistemos 4 lentelėNr. Sistema Pagrindinės charakteristikos Pastabos1 Stacionari gaisro gesinimo

sistema(tipas, čiurkšlių skaičius, vandens tiekimas, debitas ir pan.)

2 Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema

(tipas, detektorių tipas, kiekis ir pan.)

3 Perspėjimo apie gaisrą ir evakuacijos valdymo sistema

(tipas, valdymas, charakteristikos ir pan.)

4 Dūmų ir šilumos valdymo sistema

Statinio vertė 5 lentelė

17

Pagrindiniai statinio dokumentai (projektai, garantinių prievolių užtikrinimo dokumentas, brėžiniai* ir kt.) 6 lentelė

Nr. Dokumento pavadinimas Dokumento Nr.ar kodas Lapų skaičius

1 2 3 4

* Pase nurodant gaisrinės saugos charakteristikas, pridedami brėžiniai, kuriuose nurodoma:1. Lauko gaisrinio vandentiekio (gaisrinių hidrantų) tinklas ar vandens telkiniai

(šaltinius) gaisrui gesinti.2. Gaisrinės technikos įvažiavimą į sklypą, privažiavimą prie statinių ir apsisukimo (jei

reikia) aikštelės.3. Žmonių evakuacija, evakuacijos kelių ir išėjimų ilgiai, pločiai.4. Gaisro ar degimo produktų sklidimo ribojimo statinyje sprendiniai, statinio

suskirstymas priešgaisrinėmis užtvaromis, priešgaisrinių sklendžių, tambūrų–šliuzų įrengimas.5. Angų užpildai priešgaisrinėse atitvarose.6. Lengvai numetamos konstrukcijos.7. Gaisro gesinimo ir gelbėjimo darbams skirtos priemonės (gaisriniai laiptai, išlipimai

ant stogo, sausvamzdžiai, gaisriniai liftai ir kt.).

II DALIS STATINIO (JO DALIES) PRIEŽIŪROS IR NAUDOJIMO ATMINTINĖ

Pateikiama informacija apie vėdinimo, oro kondicionavimo, dujų, elektros, silpnųjų srovių, šildymo, vandentiekio, nuotekų, gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo ir kitas inžinerines sistemas, jų naudojimą ir priežiūrą, patalpų klimato rekomendacijos.

Iš viso ___________________ lapų.

Pasą sudarė __________________________________(vardas, pavardė, parašas)

Pareigos _____________________________________Pasas sudarytas 20_ _ m. ________ mėn. _ _ d.

______________________

18

II SKYRIUS.

TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI IR PASIŪLYMAI;

19

IS-809/534-II-1 priedas

20

_______

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir Projektus lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-II-2-1 priedas.zip;

21

IS-809/534-II-2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJABiudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius,

tel. 8 706 63661, faks. 8 706 63663, el. p. info@am.lt, http://am.lrv.lt.Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188602370

Aplinkos apsaugos agentūraiAplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijosLietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijosLietuvos šilumos tiekėjų asociacijaiLietuvos biomasės energetikos asociacijai LITBIOMALietuvos Respublikos susisiekimo ministerijaiLietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos Teisingumo ministerijaiEkonomikos ir inovacijų ministerijaiEnergijos ministerijai

Nr. (17)-D8-

Į Nr.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2011 M. SAUSIO 5 D. ĮSAKYMO NR. D1-14 „DĖL MEDIENOS KURO PELENŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“

Lietuvos Respublikos (toliau – LR) aplinkos ministerija parengė ir pakartotinai teikia derinti LR aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. D1-14 „Dėl Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – Įsakymo projektas).

Įsakymo projekto tikslas – suvienodinti reikalavimus (kriterijus) panaudojant pelenus kaip statybinę medžiagą, statybinės medžiagos papildą ar pakaitalą civilinės inžinerijos statinių statyboje su Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimuose1 nustatytais išsamiais pelenų panaudojimo civilinėje inžinerijoje reikalavimais.

Įsakymo projektu keičiamos nuorodos į galiojančius teisės aktus, nustatomi reikalavimai medienos kuro pelenų laikymo vietoms, įgyvendinant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą2. Sąvoka „augavietė“ įtvirtinta Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatyme, todėl siūloma panaikinti šią sąvoką. Patikslinama sąvoka „energiniai augalai“ taip, kaip ji apibrėžta LR terminų banke. Taip pat LR aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d.

1 Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 „Dėl Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimo patvirtinimo“.2 Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 11, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas.

22

įsakymas Nr. D1-14 „Dėl Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patikslinamas pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas.

Įsakymo projektas skelbtas LR Seimo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) projektų registravimo posistemėje. Jis buvo derintas su Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos biomasės energetikos asociacija LITBIOMA, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos ministerijomis, Kelių ir transporto tyrimo institutu, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Į didžiąją daugumą gautų pastabų buvo atsižvelgta. Informacija apie pastabas, į kurias nebuvo atsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies, pateikiama Įsakymo projekto derinimo pažymoje.

Suinteresuotos institucijos ir visuomenė gali susipažinti su Įsakymo projektu ir teikti pastabas ir pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo Įsakymo projekto paskelbimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje TAIS.

Įsakymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės (vadovė Agnė Bagočiutė, tel. 8 706 63670, el. p. agne.bagociute@am.lt) vyriausioji patarėja Laura Zukė, tel. 8 706 62705, el. p. laura.zuke@am.lt.

PRIDEDAMA: 1. Įsakymo projektas, 4 lapai.2. Įsakymo projekto lyginamasis variantas, 4 lapai.3. Derinimo pažyma, 2 lapai.4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, 1 lapas.

Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius

L. Zukė, 8 706 62705, el. p. laura.zuke@am.lt_______

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2011 M. SAUSIO 5 D. ĮSAKYMO NR. D1-14 „DĖL MEDIENOS KURO PELENŲ TVARKYMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO“ projektas ir Projektą lydintys dokumentai IS-809/534-II-2-1 priedas.zip;

23

IS-809/534-II-3 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJABiudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 4, LT-01105 Vilnius,

tel. (8~5) 266 3661, faks. (8~5) 266 3663, el. p. info@am.lt, http://am.lrv.lt.Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188602370

LR kultūros ministerijaiLR sveikatos apsaugos ministerijaiLR žemės ūkio ministerijaiLR vidaus reikalų ministerijaLR teisingumo ministerijaiLR ekonomikos ir inovacijų ministerijaiAplinkos apsaugos agentūraiLietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybaiLietuvos savivaldybių asociacijaVšĮ ,,Investuok Lietuvoje“Lietuvos pramoninkų konfederacijai

2019-08- Nr. (10)-D8-

Į

DĖL APLINKOS MINISTRO 2017 M. SPALIO 16 D. ĮSAKYMO NR. D1-845 „DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ATRANKOS DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO PROJEKTO DERINIMO

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupė parengė Planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto aplinkos ministro 2017 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. D1-845 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimo projektą. Projektas parengtas:

1) įgyvendinant Teisinio reguliavimo tinkamumo patikrų projekto (projekto Nr. 10.1.4-ESFA-V-921-01-0001) metu pateiktus pasiūlymus dėl teisinio reglamentavimo gamybos projektų srityje, reikalingo reguliavimo naštai mažinti ar kitaip teisinio reglamentavimo kokybei ir efektyvumui didinti, tobulinimo;

2) įgyvendinant Rekomendacijų, pateiktų Aplinkos apsaugos agentūros veiklos organizavimo per taršos leidimų sistemą vidaus audito ataskaitoje Nr. 4-4-(1)-19-01, įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą 2019 m. liepos 25 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-442, rekomendaciją Nr.1.9;

2) įvertinus praktinio taikymo problemas ir pasiūlymus, gautus iš įmonių, rengiančių informaciją atrankai dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Pagrindiniai Tvarkos aprašo pakeitimo projekto aspektai:1. Nustatyta į aplinkos orą numatomų išmesti teršalų kiekio duomenų pateikimo forma;2. Detalizuojami reikalavimai dėl priemonių galimam reikšmingam neigiamam poveikiui

aplinkai išvengti ar užkirsti jam kelią įgyvendinimo etapo nurodymo;3. Detalizuojami reikalavimai dėl informacijos atrankai turinio ir apimties;4. Patikslintos nuostatos dėl dokumentų teikimo elektroninėmis priemonėmis galimybių;5. Patikslinti reikalavimai dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, tvarkos aprašas

papildytas Atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo informacijos 24

santraukos, teikiamos poveikį aplinkai patiriančiai valstybei, forma;6. Papildyta atrankos išvados forma;7. Patikslinamos nuostatos, susijusios su asmens duomenų apsauga;8. Atlikti redakcinio pobūdžio pataisymai.Su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene konsultuojamasi aprašo pakeitimo projektą

skelbiant Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). Prašome pagal kompetenciją teikti išvadas ar pasiūlymus dėl aprašo pakeitimo projekto iki 2019 m. rugsėjo mėn. 2 d. Nepateikus išvadų ar pasiūlymų iki nurodyto termino, konstatuosime, kad aprašo pakeitimo projektui pritariate.

PRIDEDAMA:1. Aprašo projektas, 9 lapai.2. Projekto lyginamasis variantas, 8 lapai.3. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma, 1 lapas.4. Atitikties lentelė, 6 lapai.

Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius

M. Raulinaitis, 8 706 63 653, el. p. mindaugas.raulinaitis@am.lt

_______

APLINKOS MINISTRO 2017 M. SPALIO 16 D. ĮSAKYMO NR. D1-845 „DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ATRANKOS DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ pakeitimo projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-II-3-1 priedas.zip

25

IS-809/534-II-4 priedas

Rūšis: Įstatymo projektas Reg. Nr.: XIIIP-3788 Reg. data: 2019-08-22

Priimanti institucija: Lietuvos Respublikos Seimas Būsena: Registruotas

Eurovoc terminai: Nėra

Parengė:

Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Jonas Jarutis, Seimo narė Guoda Burokienė, Seimo narė Aušrinė Norkienė, Seimo narys Juozas Varžgalys, Seimo narys Gintautas Kindurys, Seimo narys Valius Ąžuolas, Seimo narys Zenonas Streikus, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo narys Vytautas Rastenis, Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas

Derinimas:Ryšys su ES teisės aktais:

Nėra

Su projektu dirba: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija Varianto

apibūdinimas: Kalba: Lietuvių

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOSPIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328

19 STRAIPSNIO PAKEITIMOĮSTATYMO PROJEKTAS

1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimasPakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas, kai yra tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos

sąlygos ir yra bent viena iš šių sąlygų: 1) vidaus sandoris yra sudaromas dėl vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo

paslaugų teikimo;2) perkant pagal šį įstatymą būtų neįmanoma įsigyti tą patį pirkimo objektą gaunant didesnę

ekonominę ir/ar socialinę naudą už pinigus;3) yra būtina užtikrinti viešąjį interesą, paslaugos teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir

prieinamumą ir perkantysis subjektas gali šias aplinkybes pagrįsti.“.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

TeikiaSeimo nariai:

Jonas JarutisGuoda BurokienėAušrinė NorkienėJuozas Varžgalys

Gintautas KindurysValius Ąžuolas

Zenonas StreikusTomas TomilinasVytautas Rastenis

26

Aurimas Gaidžiūnas_______

Projektolyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOSPIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328

19 STRAIPSNIO PAKEITIMOĮSTATYMAS

  

1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimasPakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:„2. Vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai yra tenkinamos šio straipsnio

1 dalyje išdėstytos sąlygos ir yra bent viena iš šių sąlygų: 1) vidaus sandoris yra sudaromas dėl vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo

paslaugų teikimo;2) ir perkant pagal šį įstatymą būtų neįmanoma įsigyti tą patį pirkimo objektą gaunant

didesnę ekonominę ir/ar socialinę naudą už pinigus;3) yra būtina užtikrinti viešąjį interesą, paslaugos teikimo nepertraukiamumąo, gerąos

kokybęės ir prieinamumąo ir perkantysis subjektas gali šias aplinkybes pagrįsti.“.

Teikia

Seimo nariai: Jonas Jarutis

Guoda BurokienėAušrinė NorkienėJuozas Varžgalys

Gintautas KindurysValius Ąžuolas

Zenonas StreikusTomas TomilinasVytautas Rastenis

Aurimas Gaidžiūnas_______

AIŠKINAMASIS RAŠTASDĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 10 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMO,LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS,

TRANSPORTO AR PAŠTO PASLAUGŲ SRITIES PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ, ĮSTATYMO NR. XIII-328 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS

ĮSTATYMO NR. I-533 91 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:Rengti įstatymų pakeitimo projektus paskatino šiuo metu taikomas ydingas ir neaiškus vietos savivaldos

institucijų diskrecijos teisės administruoti ir organizuoti viešąsias paslaugas įgyvendinimo ir vidaus sandorių reguliavimas. Tai sukelia daug neaiškumų ir klausimų, neleidžia užtikrinti efektyvaus vietos savivaldos institucijų

27

veikimo bei siekti ilgalaikių vietos savivaldos tikslų. Tuo pačiu tai nepagrįstai riboja vietos savivaldos institucijų diskreciją spręsti dėl geriausių viešųjų paslaugų teikimo bei vietos savivaldos bendruomenės interesų tenkinimo būdų.

Dabartinis reguliavimas yra ydingas ir neaiškus dėl šių priežasčių: 1) teisės aktuose pripažįstamas didesnis vietos savivaldos institucijų savarankiškumas vandens tiekimo,

nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau tokio reguliavimo įgyvendinimas yra pilnai nesureguliuotas susijusiuose teisės aktuose;

2) teisės aktuose pripažįstama vietos savivaldos institucijų diskrecija ir savarankiškumas, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą bei tenkinant vietos savivaldos bendruomenės interesus, tačiau jų įgyvendinimas yra susietas su skirtingo pobūdžio ir neaiškaus turinio kriterijais, kurie neapima socialinės ir (ar) ekonominės naudos už pinigus analizės.

Pirma, pagal Vietos savivaldos įstatymą, vietos savivaldos institucijos turi teisę spręsti dėl viešųjų paslaugų teikimo būdo, taisyklių, režimo steigiant ūkio subjektus ar teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant viešųjų paslaugų teikėją bei jo atžvilgiu įgyvendinant viešųjų paslaugų teikimo priežiūrą ir kontrolę. Kartu vietos savivalda yra skatinama veikti efektyviai ir strategiškai vertinti priimamus sprendimus. Tačiau faktiškai, esant realiam poreikiui, savivaldybės neturi priemonių užtikrinti strateginio pobūdžio sprendimų priėmimą ir efektyvų viešųjų paslaugų teikimą ilguoju laikotarpiu. Tam trukdo neaiškus reguliavimas bei jame numatyti skirtingo pobūdžio bei neaiškaus turinio kriterijai, kurie turi būti tenkinami, siekiant pasinaudoti vietos savivaldos institucijoms suteikta diskrecija. Konkrečiai skirtinguose teisės aktuose yra nustatyti šie skirtingi kriterijai:

1. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, vietos savivaldos institucijos gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tuo pagrindu, kad kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams geros kokybės ir už mažesnę kainą.

2. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, vietos savivaldos institucijos gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo tuo pagrindu, kad (1) nauja ūkinė veikla yra būtina, siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus, (2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik (3) jeigu tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės.

3. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (toliau – Pirkimų įstatymas), vietos savivaldos institucijos turi teisę sudaryti vidaus sandorius tuo pagrindu, jog, perkant viešojo pirkimo būdu, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.

Kiekvienu iš nurodytų atvejų yra nustatyti savo esme panašūs, tačiau dėl nepagrįstų ir neaiškių priežasčių – skirtingi kriterijai. Tokie skirtumai yra nepateisinami, nes vidaus sandorių sudarymas yra neatsiejamai susijęs su vietos savivaldos institucijų teise priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, teise steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti bei teise pavesti naują ūkinę veiklą vykdyti jau veikiančioms savivaldybės valdomoms įmonėms. Todėl turėtų būti taikoma vieninga sistema, vertinant vietos savivaldos institucijų teises dėl vieno iš aukščiau nurodytų institutų naudojimo.

Nustatyti skirtingi kriterijai taip pat yra neaiškaus turinio. Jų turinys yra nepaaiškintas nei teisės aktuose, nei lydimuosiuose dokumentuose, nei institucijų gairėse ar rekomendacijose. Todėl nėra jokio aiškumo, ką būtent reiškia tokios neapibrėžtos savybės kaip „gera kokybė“, „nepertraukiamumas“, „mažesnė kaina“, „būtinumas“ ir pan. Tai lemia vietos savivaldos institucijų veiksmų ir priimamų sprendimų neužtikrintumą, kai net, jų įsitikinimu, pagrindus šias savybes, jos vėliau gali būti pripažintos nepakankamomis, būtent dėl jų turinio neaiškumo.

Dar daugiau – nustatyti kriterijai yra visiškai nesusieti su socialinės ir (ar) ekonominės naudos už pinigus analize, kuri yra visuotinai taikoma itin reikšminguose ir padidinto skaidrumo reikalaujančiuose projektuose, pavyzdžiui, finansuojamuose iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų3. Būtent socialinės ir (ar) ekonominės naudos už pinigus analizė leidžia iš tiesų įvertinti konkretaus vietos savivaldos institucijos planuojamo sprendimo ir jo įgyvendinimo būdo pagrįstumą. Pavyzdžiui, ar racionalu ir naudinga vietos savivaldos bendruomenės poreikį dėl šilumos tiekimo ar susisiekimo vietiniais maršrutais paslaugų tenkinti, steigiant savivaldybės kontroliuojamą ūkio subjektą ir jo kontrolėje sutelkiant visą reikalingą infrastruktūrą, ar naudingiau tai daryti viešojo pirkimo būdu įsigyjant atitinkamas paslaugas, ar viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu?

Socialinės ir (ar) ekonominės naudos už pinigus analizė yra pagrindinė ir visuotinai naudojama konkrečių sprendimų vertinimo priemonė, pagal kurią yra įvertinamas finansinis, ekonominis, socialinis, aplinkos ir pan. poveikis. Atliekant analizę yra nustatomos projekto išlaidos ir jo nauda, įvairus galimas poveikis ir jis įvertinamas pinigine išraiška. Gaunamos reikšmės yra palyginamos su alternatyviais įgyvendinimo scenarijais, atsižvelgiant į tokių scenarijų skirtumus ir panašumus.

Tokia išsami socialinės ir (ar) ekonominės naudos už pinigus analizė leidžia pagrįstai spręsti, ar ketinamas pasirinkti sprendimas yra pagrįstas ir tinkamas, ar verta tokį sprendimą įgyvendinti. Tokio rezultato niekaip neįmanoma gauti sprendimus vertinant tik pagal dabar nustatytus neapibrėžtus ir turinio prasme neaiškius kriterijus. Dabartinis reguliavimas ne tik nepadeda vietos savivaldos institucijoms priimti teisingų sprendimų, bet dėl savo neaiškumo ir

3 https://ppplietuva.lt/lt/leidiniai/investiciju-projektu-kuriems-siekiama-gauti-finansavima-is-europos-sajungos-strukturines-paramos-ir-ar-valstybes-biudzeto-lesu-rengimo-metodika

28

neapibrėžtumo – dar ir trukdo. Todėl yra nesudarytos galimybės vietos savivaldos institucijoms faktiškai įgyvendinti joms suteiktą diskrecijos teisę bei pasiekti reikalaujamą efektyvumą, strateginį ir ilgalaikį sprendimų vertinimą.

Todėl nors iš esmės yra pripažįstama vietos savivaldos institucijų diskrecija spręsti dėl viešųjų paslaugų teikimo bei vietos savivaldos bendruomenės poreikių užtikrinimo, t. y. sudaryti vidaus sandorius, priimti sprendimus dėl naujų viešųjų paslaugų teikėjų steigimo, naujų ūkinių veiklų pradėjimo ar jų pavedimo vidaus sandorio pagrindu jau veikiančiam ar naujam ūkio subjektui, tačiau nustatyti neaiškūs kriterijai neleidžia faktiškai pasinaudoti šia diskrecija.

Antra, Vietos savivaldos įstatyme nustatytas reguliavimas taip pat išskiria didesnį vietos savivaldos institucijų savarankiškumą ir veikimą be išankstinio Konkurencijos tarybos leidimo tais atvejais, kai veikla yra vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo srityje ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose. Šios sritys yra išskirtos todėl, kad dėl savo specifiškumo ir poreikio nenutrūkstamai užtikrinti susijusių paslaugų teikimą, jos yra paliekamos vietos savivaldos institucijų kontrolėje. Tačiau Vietos savivaldos įstatyme pagrįstai nustatyto didesnio savarankiškumo įgyvendinimas nurodytose srityse faktiškai praranda reikšmę, neįtvirtinus to vidaus sandorių reguliavime (Viešųjų pirkimų įstatyme bei Pirkimų įstatyme). Todėl toks teisės aktų tarpusavio prieštaringumas lemia vietos savivaldos institucijoms suteiktų teisių neveiksmingumą ir visišką neaiškumą dėl realiai vietos savivaldos institucijoms suteikiamo didesnio savarankiškumo neabejotinai prioritetinėse ir vietos bendruomenei itin svarbiose srityse.

Tuo tarpu vietos savivaldos institucijų veikla ir didesnis nepriklausomumas tokiose srityse, kaip vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose, yra visuotinai pripažįstamas. Tai yra specifinio pobūdžio viešosios paslaugos, kurių nenutrūkstamas teikimas yra išimtinai reikšmingas vietos savivaldos bendruomenei. Todėl, perdavus šių paslaugų teikimą bei susijusią infrastruktūrą privačiam ir išimtinai pelno siekiančiam subjektui, būtų gerokai sunkiau užtikrinti ir kontroliuoti paslaugų nepertraukiamumą.

Daugumoje šių sričių taip pat yra reikalingos didelės pradinės investicijos infrastruktūrai ir realus apsisprendimas padaryti tas investicijas, būtent viešojo intereso užtikrinimo tikslais. Dėl šios priežasties tokiose srityse objektyviai sunkiai gali atsirasti konkurencija. Paslaugų specifika lemia tai, kad susidaro natūrali monopolija, kur veikia vienas ir prie rinkos poreikių prisitaikęs tiekėjas, dažnai operuojantis susijusia infrastruktūra. Sutelkti šias paslaugas ir infrastruktūrą privataus subjekto rankose būtų itin rizikinga dėl jau aukščiau aptarto siekio šiose srityse išlaikyti nepriklausomumą bei užtikrinti paslaugų nepertraukiamumą pačiose vietos savivaldos bendruomenei svarbiausiose srityse.

Neatsitiktinai šiose srityse yra pastebimos visuotinės tendencijos grąžinant arba naujai perduodant šias sritis būtent į viešojo sektoriaus kontrolę. Šias tendencijas labiausiai atspindi toliau pateikiami pavyzdžiai apie didžiausias ekonomikas kuriančių valstybių pasirinkimus pereiti nuo privataus prie viešojo sektoriaus:

1. Vandens tiekimo sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija ryškiai pastebima Prancūzijoje (106 atvejai), Didžiojoje Britanijoje (61 atvejis), Ispanijoje (27 atvejai), Vokietijoje (17 atvejų). Prancūzija iki tol buvo žinoma kaip turinti ilgiausią istoriją vandens tiekimo sektoriaus privatizavime, kur veikė visame pasaulyje gerai žinomi tiekėjai „Veolia“ ir „Suez“.

2. Energijos tiekimo sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija labiausiai pastebima Vokietijoje (284 atvejai). Tokios pačios tendencijos matomos ir Lietuvoje, susigrąžinant šilumos tinklus. Mastą energijos srityje be kita ko padidina ir siekis diegti atsinaujinančius energijos šaltinius, užtikrinti aplinkos apsaugą ir mažinti taršą.

3. Atliekų tvarkymo sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija labiausiai pastebima Vokietijoje (13 atvejų) ir Didžiojoje Britanijoje (7 atvejai).

4. Transporto sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija labiausiai pastebima Prancūzijoje (20 atvejų).

5. Sveikatos ir socialinio sektoriaus grąžinimo viešajam sektoriui tendencija labiausiai pastebima Norvegijoje ir kitose Skandinavijos valstybėse (37 atvejai).

Pagrindinės tokių tendencijų susiformavimo priežastys yra siekis užtikrinti finansavimo skaidrumą ir mažinti kaštus, gerinti paslaugų kokybę, susigrąžinti šių paslaugų operavimo priežiūrą bei kontrolę, užtikrinti skaidrumą ir atskaitingumą. Nors daugelis šių paslaugų perkėlimo viešajam sektoriui atvejų vyksta būtent paskutiniu metu ir dar negalima pilnai įvertinti viešojo sektoriaus dėl tokio perkėlimo sutaupytų sumų, tarptautinėje bendruomenėje jau yra pateikiamas ne vienas ženklaus sutaupymo pavyzdys.

Norvegijoje (Bergene) dviejų pagyvenusių žmonių priežiūros centrų perkėlimas į viešojo sektoriaus rankas leido sutaupyti apie 0,5 mln. Eur. Didžiojoje Britanijoje (Londone) viešasis sektorius sutaupė apie 1 mlrd. Eur, kai perėmė transporto paslaugų teikimą. Ispanijoje (Valjadolide) buvo paskaičiuota, kad teritorijų ir gatvių priežiūros paslaugos, užtikrinant jas vidaus sandorio pagrindu, kainavo apie 70 % pigiau, nei perkant iš išorinių tiekėjų. Ispanijoje (Kastelfadelse) atliekų tvarkymo paslaugas perkėlus į viešojo sektoriaus rankas buvo sutaupyta apie 3  mln. Eur. Tai tik keli pavyzdžiai, tačiau įvertinus visus pastaruoju laikotarpiu vykstančius viešųjų paslaugų perėmimus iš privataus į viešojo sektoriaus rankas, tokių pavyzdžių bus gerokai daugiau.

Todėl akivaizdu, kad Vietos savivaldos įstatyme nustatytas didesnis vietos savivaldos institucijų savarankiškumas veikiant tokiose srityse kaip vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo

29

ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose, yra pagrįstas ir labai reikšmingas. Todėl turėtų būti užtikrintas visapusiškas tokio savarankiškumo įgyvendinimas, pašalinant dabartinio reguliavimo trūkumus Viešųjų pirkimų įstatyme ir Pirkimų įstatyme.

Dėl aukščiau identifikuotų dabartinio teisinio reguliavimo trūkumų, praktikoje vietos savivaldos institucijos susiduria su eile neigiamo pobūdžio pasekmių. Tam tikrais atvejais visiškai dirbtinai skatinamas viešųjų paslaugų perkėlimas į privataus sektoriaus rankas eliminuoja vietos savivaldos institucijų diskreciją spręsti dėl efektyviausio ir ilgalaikėje perspektyvoje naudingiausio viešųjų paslaugų teikimo būdo bei vietos savivaldos bendruomenės poreikių užtikrinimo. Skirtingose vietos savivaldos institucijose nustatytos panašaus pobūdžio problemos tendencingai rodo, jog jos kyla būtent dėl aukščiau aptartų teisinio reguliavimo trūkumų.

Konkrečiai, dabartinio teisinio reguliavimo trūkumai yra akivaizdūs žemiau analizuojamais atvejais konkrečiose vietos savivaldybėse ir konkrečių faktinių aplinkybių kontekste. Kaip jau minėta, analogiškos problemos fiksuojamos ne tik Lietuvos mastu, tačiau ir visoje Europoje, kur vis dažniau yra atsigręžiama į tai, kad tam tikros viešųjų paslaugų sritys tam tikrais atvejais turi būti išlaikomos vietos savivaldos institucijų rankose. Neaiškus vietos savivaldos institucijų diskrecijos reguliavimas šiose srityse lemia toliau aptariamas problemas:

1. Priklausomybė nuo privataus sektoriaus. Perdavus infrastruktūrą privačiam sektoriui, vietos savivaldos institucijos praranda savo savarankiškumą, teikiant viešąsias paslaugas, ir tampa priklausomos nuo privataus sektoriaus. Tokia situacija lemia vietos savivaldos institucijų derybinės galios praradimą santykiuose su viešąsias paslaugas teikiančiu privačiu subjektu. Kadangi vietos savivaldos institucija bet kuriuo atveju turi užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą, privatus subjektas gali lengvai manipuliuoti, reikalaudamas didesnės kainos, papildomų mokėjimų, mažindamas paslaugų kokybę. Jeigu tokiam privačiam subjektui yra perduota su paslaugų teikimu susijusi infrastruktūra ir dėl to atitinkamai rinkoje nėra konkurencijos, ilgalaikėje perspektyvoje vietos savivaldos institucijos neturi realių svertų, kaip užtikrinti aukštą kokybę ir racionalią kainą. Tuomet viešųjų paslaugų teikimas tampa priklausomas nuo vieno konkretaus privataus subjekto ir susidaro monopolija. Tokiais atvejais, kai egzistuoja monopolijos ar dominuojančios padėties susikūrimo rizika, viešųjų paslaugų teikimas bei susijusi infrastruktūra turėtų priklausyti viešajam sektoriui.

Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje žaliųjų plotų šienavimo ir želdynų priežiūros paslaugas daugiau nei 10 metų teikė vienas privataus sektoriaus subjektas. Kadangi šioje paslaugų teikimo rinkoje nebuvo susidariusi konkurencija, privataus sektoriaus subjektas turėjo derybinę galią, nevyko lygiavertės derybos dėl paslaugų teikimo kokybės ar kainos. Todėl buvo taikomos ženkliai didesnės kainos nei įprasta. Situaciją pavyko pakeisti tik dalį tokių paslaugų pavedus teikti savivaldybės valdomai įmonei. Tai padidino konkurenciją ir panaikino privataus sektoriaus subjekto turėtą derybinę galią. Todėl minėtų paslaugų teikimo kaina buvo sumažinta net 18 %. Akivaizdu, kad vienvaldės pozicijos suteikimas būtent privačiam ūkio subjektui lemia neigiamas pasekmes, kurios vienu ar kitu būdu neleidžia tenkinti vietos savivaldos bendruomenės interesų už mažiausią kainą ir efektyviausiu būdu.

2. Neužtikrintas privataus sektoriaus veiklos tęstinumas. Viešųjų paslaugų teikimas dažnai nesudaro galimybių privačiam subjektui iš tokios veiklos generuoti jo užsibrėžto pelno. Paaiškėjus veiklos nuostolingumui, privataus sektoriaus subjektai dažnai nutraukia paslaugų teikimą arba reikalauja reikšmingų papildomų mokėjimų.

Pavyzdžiui, Telšių rajono savivaldybė 2017 m. buvo sudariusi sutartį su privataus sektoriaus subjektu dėl keleivių vežimo paslaugų teikimo. Iki sutarties pabaigos likus dar beveik pusei metų, privatus sektoriaus subjektas pranešė apie sutarties nutraukimą, motyvuodamas, kad jam yra nuostolinga vežti keleivius. Sutartis buvo nutraukta neatsižvelgiant į tai, kad, teikiant keleivių vežimo paslaugas, kartu buvo užtikrinamas ir moksleivių vežimas į mokyklas iš aplinkinių Telšių rajono savivaldybės vietovių.

3. Dideli sutarčių su privačiu sektoriumi priežiūros ir administraciniai kaštai. Net ir perdavus konkrečių viešųjų paslaugų teikimą privačiam subjektui, vietos savivaldos institucijos bet kuriuo atveju išlieka atsakingos, kad tokios paslaugos būtų savalaikiai ir kokybiškai teikiamos vietos bendruomenei. Todėl vietos savivaldos institucijos privalo administruoti tokių paslaugų teikimą ir kontroliuoti susijusių sutarčių vykdymą. Tai reikalauja didelės apimties papildomų kaštų, nes tokia priežiūra turi būti atliekama nuolatos ir ją turi atlikti kompetentingi specialistai. Tokiai funkcijai paskyrus vidinius darbuotojus gali kilti ne tik kompetencijos klausimas. Sutelkus priežiūrą ir kontrolės vykdymą viename ar keliuose specialistuose, didėja korupcijos rizika. Dažniausiai siekiant iš tikrųjų veiksmingos sutarčių vykdymo priežiūros, vietos savivaldos institucijos turi samdyti išorės specialistus, kurie profesionaliai ir nešališkai atliktų sutarties vykdymo priežiūrą. Tai reiškia ne tik ženklius papildomus kaštus, tačiau ir sudėtingą tokių specialistų paieškos procedūrą. Vietinėje konsultantų rinkoje nėra tiek daug kompetentingų specialistų, nes vietos savivaldos institucijų įgyvendinami projektai yra vienkartiniai ir jų priežiūrai yra reikalingos specializuotos žinios. Kontrolė taip pat yra reikalinga ir tais atvejais, kai viešosios paslaugos yra teikiamos vietos savivaldos institucijų kontroliuojamų subjektų, tačiau tuomet ji įgyvendinama per bendrą tokio subjekto kontrolę. Kontrolės procesą ženkliai palengvina ir tai, kad toks subjektas dažniausiai būna įsteigtas konkrečiai viešajai paslaugai teikti ir dėl to yra suinteresuotas tos paslaugos teikimu, o ne išimtinai pelno siekimu.

4. Žinių trūkumas tinkamai atlikti pradines pirkimo procedūras ir tinkamai apsibrėžti pirkimo objektą . Vietos savivaldos institucijos neretai susiduria su problema, kad netinkamai apibrėžtas pirkimo objektas, o neapgalvota konkrečių viešųjų paslaugų teikimo specifika lemia tai, kad faktinis vietos savivaldos poreikis yra nepatenkinamas. Kartais itin detaliai apsibrėžti pirkimo objektą yra faktiškai neįmanoma, nes neįmanoma numatyti visų įmanomų gyvenimo atvejų. Tokiu atveju iš privataus sektoriaus subjektų neretai pritrūksta lankstumo, siekiant atitinkamas

30

paslaugas suteikti tinkamai ir pagal konkrečią faktinę situaciją, o ne tik formaliai – pagal sutarties nuostatas. Todėl viešosios lėšos yra mokamos už ne visiškai poreikius atitinkančias paslaugas.

Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybėje, sudarius sutartį su privataus sektoriaus subjektu dėl aplinkos tvarkymo paslaugų teikimo, buvo netinkamai apibrėžtas pirkimo objektas. Todėl vykdant sutartį teko susidurti su tokia situacija, kad paslaugos buvo teikiamos išimtinai formaliai ir šiukšlės buvo surenkamos tik per visą šaligatvio plotą (kaip tai buvo numatyta sutartyje), tačiau nebuvo surenkamos tos šiukšlės, kurios yra nukritusios nuo šaligatvio ant važiuojamosios kelio dalies arba ant šalia šaligatvio einančio žolės ploto. Taip pat dalį šiukšlių išvis buvo atsisakoma surinkti, motyvuojant tuo, kad jos nepatenka į bendrą apibrėžimą „įvairios atliekos“ ir yra priskiriamos atskiroms šiukšlių rūšims, tokioms kaip „padangos“, „langai“ ir pan. Kai aplinkos tvarkymo paslaugas atlieka savivaldybės valdoma įmonė, abu subjektai turi bendrą viešojo intereso siekimo požymį, kuris užtikrina ne formalų požiūrį į sutarties objektą, o konkrečios problemos išsprendimą.

5. Negalėjimas užtikrinti operatyvaus problemos sprendimo. Vietos savivaldos esmė ir tikslas yra susijęs būtent su tuo, kad atitinkamos problemos turi būti sprendžiamos ne centralizuotai valstybiniu lygiu, tačiau operatyviai ir atsižvelgiant į konkrečios vietos savivaldos poreikius. Tuo tarpu tokio pobūdžio paslaugas įsigyjant viešojo pirkimo / pirkimo procedūrų pagrindu, sutartis yra sudaroma su tiekėju, nepriklausomai nuo jo buveinės vietos ir gebėjimo prisitaikyti prie konkrečios vietos savivaldos bendruomenės poreikių. Todėl vietos savivaldos institucijos negali užtikrinti operatyvios reakcijos į staiga atsiradusias problemas. Dar daugiau, yra tokių situacijų, kurių nenumatysi ir iš anksto dėl jų sutarties nesudarysi, tačiau atsiradus poreikiui, atitinkamos paslaugos ar darbai turi būti suteikiami greitai ir operatyviai. Tokiu atveju vietos savivaldos institucijoms, siekiant tinkamai suteikti viešąsias paslaugas ir tinkamai vykdyti savo savarankiškąsias funkcijas, yra neabejotinai būtina ir reikšminga, kad pasitelkiamas subjektas būtų prieinamas kaip įmanoma greičiau. Tai ypatingai svarbu vandens tiekimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo, nuotekų valymo srityse.

Pavyzdžiui, Anykščių rajono savivaldybėje, vykdant sutartį dėl medžių pjovimo paslaugų teikimo, teko susidurti su tokia situacija, kai buvo reikalinga skubiai suteikti paslaugas ir pašalinti didelio vėjo sukeltus padarinius, t. y. ant kelio užvirtusius prilaužytus medžius. Tačiau paslaugos negalėjo būti tinkamai ir laiku suteiktos, nes paslaugų teikėjas buvo įsikūręs ne Anykščių rajono savivaldybėje, o Kaune. Todėl dar turint suplanuotų paslaugų teikimų kitiems subjektams ir kitose vietose, realiai paslauga buvo suteikta po reikšmingai ilgesnio laiko tarpo. Tuo tarpu anksčiau analogiškas paslaugas perkant iš savivaldybės kontroliuojamos įmonės, kuri yra įsteigta konkrečiai savivaldybei ir konkrečiai paslaugai teikti, paslaugos būdavo suteikiamos, atsižvelgiant į savivaldybės poreikius ir greitai sprendžiant kilusias problemas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, siūlomais įstatymų pakeitimais siekiama išspręsti identifikuotas problemas dėl neaiškaus teisinio reguliavimo apibrėžiant vietos savivaldos institucijų diskreciją bei teisę priimti sprendimus dėl pakankamai efektyvaus ir racionalaus vietos savivaldos bendruomenės poreikių tenkinimo būdo. To neužtikrina dabartinis reguliavimas, kuriame (1) vietos savivaldos institucijų teisė priimti sprendimus yra susieta su skirtingais ir neaiškaus turinio kriterijais, o ne su ekonominės ir (ar) socialinės naudos vertinimu bei (2)  dėl teisės aktų tarpusavio nesuderinamumo neužtikrinta vietos savivaldos institucijų teisė veikti vietos savivaldos bendruomenei itin reikšmingose srityse, tokiose kaip vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Jonas Jarutis bei kiti Seimo nariai.3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:Šiuo metu vietos savivaldos institucijų diskreciją bei veikimą užtikrinant vietos savivaldos bendruomenės

interesus reguliuoja Vietos savivaldos įstatymas bei Viešųjų pirkimų įstatymas ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas.

Vietos savivaldos įstatymas: 1. Bendrai suteikia teisę spręsti dėl viešųjų paslaugų užtikrinimo būdo, taisyklių, režimo, šiuo tikslu

steigiant ūkio subjektus ar teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant viešųjų paslaugų teikėjus (9 straipsnio 1 dalis). 2. Suteikia teisę steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tais atvejais, kai kiti tiekėjai viešųjų paslaugų

neteikia arba negali jų teikti gyventojams geros kokybės ir už mažesnę kainą (9 straipsnio 2 dalis). 3. Suteikia teisę pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą, kai tenkinamos šios sąlygos: (1) nauja ūkinė veikla

yra būtina, siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus, (2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir (3) tik jeigu tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. Papildomai siekiant vykdyti naują ūkinę veiklą turi būti gautas Konkurencijos tarybos išankstinis leidimas (9 (1) straipsnio 1–2 dalys).

4. Suteikia teisę pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą be Konkurencijos tarybos išankstinio leidimo, kai veikla yra vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo veikla ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose (9(1) straipsnio 3 dalis).

31

Viešųjų pirkimų įstatymas (10 straipsnis) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas (19 straipsnis) numato galimybę sudaryti vidaus sandorius tais atvejais, kai tenkinamos bendrosios vidaus sandorių sudarymo sąlygos, t. y. (1) perkančioji organizacija kitą perkančiąją organizaciją kontroliuoja taip, kaip savo pačios tarnybą ar struktūrinį padalinį, (2) daugiau kaip 80 % kontroliuojamos perkančiosios organizacijos per paskutinius 3 finansinius metus gautų vidutinių pajamų yra gauta iš sutarčių, sudarytų su kontroliuojančia perkančiąja organizacija ar su juridiniais asmenimis, kuriuos kontroliuoja ta perkančioji organizacija, (3) kontroliuojamoje perkančiojoje organizacijoje nėra tiesioginio privataus kapitalo dalyvavimo; bei tenkinama papildoma sąlyga, jog, perkant viešojo pirkimo būdu, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo.

Pažymėtina, kad tik bendrosios sąlygos yra numatytos vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų ir direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų. Abi direktyvos nenumato vidaus sandorių reguliavimo sugriežtinimo. Priešingai, direktyvose vidaus sandorių koncepcija dar labiau išplėtota – atsirado įvairesnių vidaus sandorio formų.

Vidaus sandoriai galimi, kai perkančioji organizacija perka iš savo kontroliuojamo juridinio asmens, kuriame privataus kapitalo dalyvavimas leistinas tik išimtiniais atvejais (t. y. kai privataus kapitalo dalyvavimas privalomas pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkančius Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis, ir jis nesuteikia kontrolės, blokavimo ar lemiamos įtakos sprendimams teisės) ir kurio daugiau kaip 80 % veiklos skiriama kontroliuojančiai perkančiajai organizacijai. Vidaus sandoriai leistini ir tada, kai kontroliuojama perkančioji organizacija perka iš kontroliuojančio subjekto arba iš kito tos pačios perkančiosios organizacijos kontroliuojamo subjekto, arba kai perkančioji organizacija perka iš juridinio asmens, kurį ji kontroliuoja bendrai kartu su kitomis perkančiosiomis organizacijomis.

Tuo tarpu papildoma sąlyga dėl to, jog, perkant viešojo pirkimo būdu, būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo, yra nustatyta išimtinai nacionalinėje Lietuvos teisėje ir neturi jokių sąsajų su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu. Aplinkybę, kad papildoma sąlyga yra perteklinė, vertinant pagal minėtose direktyvose nustatytą reguliavimą, patvirtino ir generalinio advokato Gerard Hogan išvada Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nagrinėjamoje byloje C-285/18. Išvadoje akcentuojama tai, kad papildoma sąlyga nustato griežtesnį reguliavimą nei jis reikalaujamas direktyvose.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:Siūlomais Vietos savivaldos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymų pakeitimais bus pasiekti šie rezultatai:1. Bus tarpusavyje suderinti teisės aktai, kurie reguliuoja vietos savivaldos institucijų diskreciją bei

veikimą, užtikrinant vietos savivaldos bendruomenės interesus. Todėl neliks dabar esančių neaiškumų dėl Vietos savivaldos įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, kurie tam tikrais atvejais neleidžia vietos savivaldos institucijoms realizuoti joms suteiktas teises ir įgyvendinti joms priskirtas funkcijas.

2. Bus daugiau aiškumo, užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme numatytą vietos savivaldos institucijų savarankiškumą, veikiant vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros bei tvarkymo paslaugų srityje, taip pat – maitinimo paslaugų teikimo ugdymo, globos arba sveikatos priežiūros įstaigose, kuris šiuo metu yra neefektyvus dėl neaiškaus jo reguliavimo vidaus sandorių atžvilgiu.

3. Bus daugiau aiškumo, užtikrinant vietos savivaldos institucijų galimybes, priimant sprendimus dėl viešųjų paslaugų teikimo, remtis socialiniu ekonominiu vertinimu, kuris pagal įprastinę praktiką yra naudojamas itin reikšminguose ir padidinto skaidrumo reikalaujančiuose projektuose, pavyzdžiui, finansuojamuose iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų įstatymų keitimų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai vertino siūlomų įstatymų keitimų poveikį konkurencijai. Tačiau galimas poveikis konkurencijai nenustatytas. Kadangi jais siekiama suderinti teisės aktus ir pašalinti neaiškumus, siūlomi įstatymų pakeitimų projektai neturės įtakos nei vienai iš susijusių sričių, t. y. nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepaveiks ūkio subjektų įėjimo į rinką, ūkio subjektų galimybių konkuruoti ar paskatų veiksmingiau konkuruoti.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:Priimti įstatymų pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms, nes siūlomais įstatymų pakeitimais nėra siūlomas

naujas reguliavimas ar nustatoma nauja sistema, jais siekiama tik suderinti teisės aktus ir pašalinti neaiškumus bei teisinį neapibrėžtumą ir nustatyti aiškesnes sąlygas vietos savivaldos institucijų diskrecijos įgyvendinimui bei sprendimų priėmimui.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

32

Siekiant užtikrinti vieningą reguliavimą ir maksimalią susijusių teisės aktų tarpusavio atitiktį, siūlomi kelių šiame aiškinamajame rašte aptariamų įstatymų pakeitimai: Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir Vietos savivaldos įstatymo.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. Įstatymo projekte sąvokos nekeičiamos ir naujos nesiūlomos.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti:Priėmus įstatymo projektus, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui

įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Priimti įstatymų projektai papildomų išlaidų nepareikalaus.13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą,

įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:Savivaldos institucijos, viešosios paslaugos, ūkinė veikla, naujas viešųjų paslaugų teikėjas, sprendimas dėl

naujos ūkinės veiklos, nauja ūkinė veikla, vidaus sandoriai, savivaldybė, perkančioji organizacija, perkantysis subjektas.15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:Nėra kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų.

Teikia

Seimo nariai: Jonas JarutisGuoda BurokienėAušrinė NorkienėJuozas Varžgalys

Gintautas KindurysValius Ąžuolas

Zenonas StreikusTomas TomilinasVytautas Rastenis

Aurimas Gaidžiūnas

33

IS-809/534-II-5 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJABiudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 203 4407,

faks. (8 5) 203 4692, el. p. info @enmin.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 302308327

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai

KopijaVšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai

2019-08- Nr. (18.4-17)3-

DĖL 04.1.1-LVPA-V-115 PRIEMONĖS „AIE NAMŲ ŪKIAMS“

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), vadovaudamasi 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių4 (toliau - VPAT) 123 punktu, teikia derinti įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 1-298 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą (toliau – PIP projektas). 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioritetų įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planas papildytas I skyriaus dvyliktuoju skirsniu – nauja 04.1.1-LVPA-V-115 priemone „AIE namų ūkiams“. Vadovaujantis VPAT 121 punktu, kartu su PIP projektu teikiamas 04.1.1-LVPA-V-115 priemonės „AIE namų ūkiams“ pagrindimas.

Informuojame, kad PIP projektas buvo derintas su institucijomis bei partneriais, nurodytais reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnio 1 dalyje. PIP projektui pateiktų pastabų ir pasiūlymų derinimo lentelė paskelbta Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainėje http://www.esinvesticijos.lt ir pridedama prie šio rašto.

PIP projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS). PIP projektą parengė Energetikos ministerijos Investicijų skyrius (vadovas-skyriaus vedėja Violeta Greičiuvienė, tel. 8 5 2034679 papild. 1, el. p. violeta.greiciuviene@enmin.lt, tiesioginis rengėjas – patarėja Renata Ambrazevičienė, tel. 8 5 2034679 papild. 8, el. p. renata.ambrazeviciene@enmin.lt). Pastabas ir pasiūlymus, jei tokių būtų, PIP projektui, prašytume pateikti per TAIS nurodytą terminą.

PRIDEDAMA:1. PIP projektas, 2 lapai;2. 04.1.1-LVPA-V-115 priemonės „AIE namų ūkiams“ pagrindimas, 3 lapai;3. 04.1.1-LVPA-V-115 priemonės „AIE namų ūkiams“ įgyvendinimo plano derinimo

lentelė, 2 lapai.

Teisės skyriaus vedėja,pavaduojanti ministerijos kanclerį Ramunė Mikalauskienė

R. Ambrazevičienė, tel. 8 5 2034679 papild. 8, el. p. renata.ambrazeviciene@enmin.lt

________4 patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1090 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“

34

EM teikimą „DĖL 04.1.1-LVPA-V-115 PRIEMONĖS „AIE NAMŲ ŪKIAMS““ lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-II-5-1 priedas.zip;

35

IS-809/534-II-6 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJABiudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 38, LT-01104 Vilnius, tel. (8 5) 203 4407,

faks. (8 5) 203 4692, el. p. info@enmin.lt.Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 302308327

Pagal adresatų sąrašą 2019-08-

Nr. (8.3-10 E)3-

DĖL SKATINIMO KVOTŲ PASKIRSTYMO TVARKARAŠČIO PROJEKTO TEIKIMO IŠVADOMS GAUTI

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) parengė ir teikia derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo tvarkaraščio 2020–2022 metams patvirtinimo“ projektą (toliau – Nutarimo projektas).

Nutarimo projekto pagrindinis tikslas – įgyvendinti 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1890 (toliau – Įstatymo pakeitimai) 4, 6, 10, 14 straipsnių nuostatas dėl Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo tvarkaraščio (toliau – Tvarkaraštis).

Siekiant įgyvendinti šį tikslą Nutarimo projekte reglamentuotos šios nuostatos:1. nustatomos 2020–2022 metų informacijos, apie planuojamus organizuoti skatinimo kvotų

paskirstymo aukcionus (toliau – aukcionas), skelbimo Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje datos, planuojamas paskirstyti metinis elektros energijos kiekis ir didžiausias viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikis 12 metų laikotarpiu, išlaikant principą nedidinti kainos elektros energijos vartotojams;

2. nustatoma formulė, kuria vadovaujantis apskaičiuojamas elektros energijos metinis gamybos kiekis paskirstomas aukcione, kuriame dalyvauja Lietuvos ir kitų valstybių narių, turinčių su Lietuva susitarimą dėl dalyvavimo aukcione. Atskirų aukcionų organizavimas, esant Lietuvos ir kitos valstybės narės susitarimui, leis užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ir kitų valstybių narių dalyviams;

3. Elektros tinklų operatoriai įpareigojami viešai skelbti informaciją apie elektros tinklų pralaidumus, tinklų rekonstrukcijas ir plėtros planus;

4. Nustatoma, kad Energetikos ministerija iki 2023 m. liepos 1 d. įvertina tolesnę atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir pateikia siūlymus dėl tolesnės plėtros.

Priėmus nutarimo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Aukciono dalyviai iš anksto žinos planuojamų aukcionų datas, esamus pralaidumus bei planuojamą plėtrą tinkluose, todėl galės tinkamai įsivertinti savo galimybes ir pasiruošti aukcionui.

Siūlomoms Nutarimo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Neigiamo poveikio administracinei naštai nenumatoma.

Teikiamas Nutarimo projektas nėra notifikuotinas Europos Komisijai.Vadovaujantis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Numatomo teisinio

36

reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“, 4 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas.

Nutarimo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

Nutarimo projektas atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 94.2 papunktį.

Nutarimo projektu užtikrinamas teisinis reglamentavimas, atitinkantis Įstatymo pakeitimo 4, 6, 10, 14 straipsnių nuostatas dėl Tvarkaraščio.

Nutarimo projektas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS).

Nutarimo projektą parengė Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupė (vedėja Dovilė Zdanavičienė, tel. (8 5) 203 4667 (1), el. p. dovile.almanyte@enmin.lt; tiesioginė rengėja – patarėja Lina Sveklaitė tel. (8 5) 203 4667 (2), el. p. lina.sveklaite@enmin.lt).

Maloniai prašome pastabas dėl Nutarimo projekto pateikti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka iki 2019 m. rugpjūčio 29 d.

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo tvarkaraščio 2020–2022 metams patvirtinimo“ projektas, 2 lapai.

Energetikos viceministras Egidijus Purlys

L. Sveklaitė, tel. (8 5) 203 4667(2), el. p. lina.sveklaite@enmin.lt Originalas nebus siunčiamas

_______

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo tvarkaraščio 2020–2022 metams patvirtinimo“ projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-II-6-1 priedas.zip;

37

IS-809/534-II-7 priedas

38

39

IS-809/534-II-8 priedas

40

__________

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. D1-68 „Dėl Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas ir Projektą lydintys dokumentai pateikiami IS-809/534-II-8-1 priedas.zip;

41

III SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ TAIKYMO PRAKTIKA

42

IS-809/534-III-1 priedas

43

Baltpool 2019-08-19 pranešimas. 2019 m. liepos prekybos biokuru apžvalga

Pirkėjams užsitikrinus pusę reikiamo biokuro šildymo sezonui, liepą rinka nurimo Liepą biokuro biržos BALTPOOL apyvarta, lyginant su birželio, sumažėjo beveik perpus

(46 proc.) nuo 9,18 mln. Eur iki 4,98 mln. Eur. Kaip ir birželio mėnesį, apyvarta mažėjo dėl sumažėjusio aktyvumo šildymo sezono pasiruošimui. Lietuvos šilumos tiekėjai jau yra užsitikrinę 48,51 proc. reikiamo šildymo sezono poreikio ilgalaikiais kontraktais. Palyginus liepos ir birželio rezultatus, ilgalaikių sandorių pardavimai sumažėjo tris kartus  – nuo 7,5 mln. Eur iki 2,5 mln. Eur.

Iš viso liepą buvo parduota 35 368 tne medienos skiedros, ↓56 proc. mažiau nei birželio mėnesį (63 460 tne). Didžioji dalis kuro (45 proc.) buvo nupirkta ilgalaikiais kontraktais, ketvirčio bei pusmečio trukmės sandoriais, 33 proc. – savaitės trukmės sandoriais, 21 proc. – mėnesio trukmės sandoriais. Svertinė visų sudarytų sandorių kaina, lyginant su birželio mėnesiu, mažėjo ↓3 proc. nuo 144,67 Eur/tne iki 140,84 Eur/tne, pokytis per metus siekė ↓27 proc., lyginant su 2018 m. liepos mėn. kaina (192,84 Eur/tne). 2019-07 m. biokuro birzos apzvalga

44

45

46

47

48

49

50

IS-809/534-III-2 priedas

Projektas

LŠTA pranešimas spaudai: biokuro kaina ir pigesnės šilumos viltys

Praeitų metų šildymo sezonas išliks istorijoje kaip brangaus biokuro laikotarpis. Prieš 2018-2019 m. šildymo sezoną pirkto biokuro kaina siekė vidutiniškai 234 Eur/tne. Paprastai vasarą jis būdavo pigesnis – apie 170 Eur/tne. Biokuro tiekėjai tokį brangumą teisino „objektyviomis“ priežastimis: pabrangusiu dyzelinu, padidėjusiu darbo užmokesčiu darbuotojams ar pan.

Šiais metais situacija yra kitokia. Biokuras atpigo daugiau kaip trečdaliu (nors nei dyzelinas, nei darbuotojų atlyginimai nesumažėjo). Šilumos tiekėjai 2019-2020 m. šildymo sezonui biokurą perka vidutiniškai po 160 Eur/tne. Jo ilgalaikiais sandoriais biržoje įsigyta vidutiniškai daugiau nei pusė reikiamo kiekio. Likusi dalis bus perkama vėliau trumpalaikiais sandoriais, kurie dažniausiai (išskyrus praėjusią žiemą) žymiai brangesni. Tačiau nupirkto biokuro dalis atskirose įmonėse yra skirtinga: vienos šilumos tiekimo įmonės beveik pilnai apsirūpino, tikėtina, pigesniu biokuru, o kitos negali to padaryti. Kodėl? Čia jau painaus ir nekorektiško valstybinio reguliavimo šilumos ūkyje pasekmė.

Pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose, kur veikia nepriklausomi šilumos gamintojai ir konkuruojama mėnesiniuose šilumos gamybos aukcionuose, iš anksto nežinoma, kas juos laimės, kiek bus gaminama šilumos ir kiek tiksliai reikės biokuro. Jeigu bus šilta žiema – biokuro nesunaudosi. Biokuro saugojimo apimtis riboja priešgaisrinės saugos taisyklės, be to, ilgainiui jo šiluminė vertė mažėja. Nupirkus biokurą ir jo nesunaudojus „įšaldomos“ apyvartinės lėšos, o jų palūkanos į šilumos kainas neįskaičiuojamos. Visa tai lemia finansinius nuostolius.

Suprantama, kad šilumos vartotojai tikisi, jog pigesnis biokuras proporcingai mažins galutines šilumos kainas. Tačiau ir šiuo požiūriu situacija kiekviename mieste gali būti skirtinga. Kodėl? Dėl dabartinio reguliavimo. Pavyzdžiui, Lietuvoje, kaip reta Europoje, už šilumą atsiskaitoma vienanare kaina (ct/kWh).

Norit palaikyti šildymo sistemos veiksnumą, reikia nuolat gauti tam tikrą sumą pastovių reguliatoriaus nustatytų pajamų (įrenginių aptarnavimui ir remontams, darbo apmokėjimui ir t.t.), tačiau šilumos tiekėjus jos pasiekia priklausomai nuo oro, t. y. nuo parduotų kilovatvalandžių skaičiaus. Pavyzdžiui, jeigu pasitaiko šilta žiema, pastoviųjų pajamų pakankamai nesurenkama. O jeigu seka dvi neįprastai šiltos žiemos, kaip kad buvo pastarosios, tuomet susikaupia didelis negautų pajamų dydis. Kadangi reguliuojama šilumos tiekimo paslauga apmokama tik ja besinaudojančių vartotojų, valstybinis reguliavimas įpareigoja trūkstamas pastoviąsias išlaidas apmokėti kitais metais. Analogiškai su permoka – ją būtina grąžinti vartotojams, jeigu buvo surinkta per daug lėšų pastoviosioms išlaidoms padengti. O kur dar kitos dėl valstybinio reguliavimo permokėtos arba nesurinktos lėšos, kurios gali būti kompensuojamos per eilę metų. Šios ir panašios aplinkybės lemia, kad Lietuvoje šilumos kainodara yra paini ir sunkiai suvokiama, kainos kas mėnesį „šokinėja“, o biokuro kainų pokyčiai nebūtinai tiesiogiai atsispindės galutinėje šilumos kainoje.

Kokia išeitis? Dviračio išradinėti nereikia. Labiau išsivysčiusiose Europos šalyse šilumos ūkyje taikoma tik dvinarė šilumos kaina ir griežtai atskiriamos pajamos, būtinos ūkio veiksnumui palaikyti ir pagamintai šilumai apmokėti. Tuomet nesusidaro situacija, kai šalčiausiais mėnesiais vartotojai apmoka ir vasaros išlaidas - todėl ir piktinamasi Lietuvoje šildymo sąskaitomis. Naudojant vienanarę šilumos kainą atsiskaitymams, išauga kompensacijos socialiai remtiniems vartotojams žiemos mėnesiais, o ir eiliniam šilumos vartotojui žiemos mėnesių sąskaitos sunkiai pakeliamos, todėl tuo laikotarpiu įsiskolinimai neįprastai išauga. Nors Lietuvos valdininkai deklaruoja norą siekti skaidrumo ir aiškumo, tačiau šilumos kainodara vis labiau komplikuojama ir eiliniam šilumos vartotojui seniai tapo „neįkandama“.

51

IS-809/534-III-3 priedas

LŠTA informacija apie atliekamą darbą. Reikalavimai vamzdžiams

E.Morkuno darbo pradžia, Matomai reikes pakviesti isusitikima del pilno darbo aprasymo

From: Egidijus Morkūnas <egismork@gmail.com> Sent: Tuesday, August 06, 2019 5:19 PMTo: Vytautas Stasiūnas <v.stasiunas@lsta.lt>Subject: Reikalavimai vamzdžiams

Egidijus Morkūnas

Reikalavimai šilumos tiekimo tinklų vamzdžiams

- plieno kokybė turi atitikti P235GH arba P265GH pagal EN 10216-2 arba 10217-2;- plienas turi būti ramaus stingimo (EN 10216-2; 10217-2 p. 7.2); tai užtikrina plieno cheminė

sudėtis (C - 0,12÷0,22%; Mn – 0,35÷0,65 %; Si – 0,14÷0,30%; P – ne daugiau 0,04 %; S – ne daugiau 0,05%);

- plieno mechaninės savybės (stiprumo riba σB = 380÷500 MPa, takumo riba στ = 210÷300 MPa, στ/σB75%);

- plieniniai vamzdžiai gali būti besiūliai arba turėti išilginę ar spiralinę siūlę, - suvirinimo siūlės mechaninės savybės turi būti ne blogesnės negu pagrindinio metalo.- fasoninių dalių plienas turi būti tokios pačios arba geresnės kokybės;- plieninio vamzdžio skersmuo, sienutės storis bei nuokrypos turi atitikti LST EN 253:2004

reikalavimus.- vamzdynų elementai (alkūnės, perėjimai, trišakiai) turi būti gaminami tik iš besiūlių arba

tiesiasiūlių vamzdžių. Fasoninius vamzdynų elementus draudžiama gaminti iš vamzdžių su spiraline siūle.

- kartu su plieniniais vamzdžiais turi būti pateikiami 3.1.B sertifikatai pagal EN 1024.- draudžiama montuoti vamzdžius nesant jų sertifikatui.

Žymėjimas:- vamzdžiai turi turėti sekančius identifikavimo ženklinimus kiekvieno atskiro vamzdžio

išorėje, vamzdžio gale;- plieno lydymo partijos Nr., arba vamzdžio Nr.;- plieno markė;- vamzdžio Ø ir S.

Hidraulinis slėgio bandymas:- kiekvienam vamzdžiui turi būti atliekamas hidrostatinis bandymas;

Vamzdžių galai:- vamzdžių galų nuožulos turi būti suformuojamos pagal EN 10217-2.

Eksploatuojamų vamzdynų remontui, modernizavimui, kai keičiama dalis vamzdyno, o ne visas vamzdynas, būtina naudoti medžiagas, numatytas eksploatuojamo vamzdyno projekte.

52

IV SKYRIUS.

VIEŠOJI INFORMACIJA;

53

IS-809/534-IV-1 priedas

AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2019-08-21 Pranešimai žiniasklaidai

VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAMS VADOVAUS GERIMANTAS BAKANAS

Šiandien sostinės savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vadovu paskirtas Gerimantas Bakanas. Naujasis VŠT generalinis direktorius pakeitė nuo šių metų kovo pabaigos šias pareigas laikinai ėjusią įmonės Finansų departamento direktorę Ramutę Ribinskienę.

G. Bakanas yra baigęs verslo vadybos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Pastaruosius keletą metų G. Bakanas ne tik dirbo nepriklausomu VŠT valdybos nariu, bet ir vadovavo stambioms užsienio įmonėms, kuriose įgijo didelės patirties gamybos organizavimo, personalo valdymo, pokyčių inicijavimo, efektyvios veiklos rodiklių siekimo ir kitose srityse.

„Konkurencingas vadovo atrankos konkursas lėmė tai, kad įmonė turės aukštos kvalifikacijos profesionalą. Todėl jam pagrįstai keliu aukščiausius tikslus –  suvaldyti kylančius iššūkius, užtikrinti tvarią ir pažangią veiklą, paslaugų kokybę ir gyventojams palankią kainą”, – akcininkų lūkesčius naujam įmonės vadovui išsakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Pastaraisiais metais G. Bakanas vadovo vienai didžiausių Latvijos įmonių – Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklai. Prieš tai jis ėjo Talino įmonės „CEE Railroad reform“ valdybos nario pareigas, dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ gen. direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už organizacijos veiklos ir procesų valdymą, pirkimų, turto valdymą, informacinių technologijų ir komunikacijos bei prevencijos veiklų organizavimą, įmonės atstovavimą valstybinėse, ES bei tarptautinėse institucijose ir kitas veiklas. G. Bakanas yra dirbęs AB „Klaipėdos nafta“ administracijos direktoriumi ir LR Specialiųjų tyrimų tarnyboje Strateginės analizės padalinio vadovu.

Pasak naujojo VŠT vadovo, iššūkių valdymas tapo viena svarbiausių jo darbinės veiklos funkcijų, savotiška specializacija. „Vilniaus šilumos tinklus vertinu kaip organizaciją su rimtais iššūkiais, todėl dalyvavimas įmonės vadovo atrankoje atitiko mano karjeros tikslus. Žinau, kad laukia daug sunkių darbų – tarptautinis arbitražas, diskusijos su reguliuotoju, bendrovės veiklos pertvarka siekiant didesnio efektyvumo“, – sako G. Bakanas.

Į VŠT generalinio direktoriaus poziciją pretendavo net 78 kandidatai. Įmonės vadovo atranka prasidėjo 2019 m. birželio mėnesį, kai savo veiklą pradėjo nauja VŠT valdyba, kuriai

54

vadovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

_______

VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAMS VADOVAUS GERIMANTAS BAKANASLRT.lt 2019.08.21 www.lrt.lt,

# Vilniaus šilumos tinklai # Gerimantas Bakanas

Trečiadienį sostinės savivaldybės valdomos bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) vadovu paskirtas Gerimantas Bakanas. Naujasis VŠT generalinis direktorius pakeitė nuo šių metų kovo pabaigos šias pareigas laikinai ėjusią įmonės Finansų departamento direktorę Ramutę Ribinskienę.

G. Bakanas yra baigęs verslo vadybos studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Pastaruosius keletą metų G. Bakanas ne tik dirbo nepriklausomu VŠT valdybos nariu, bet ir vadovavo stambioms užsienio įmonėms, kuriose įgijo didelės patirties gamybos organizavimo, personalo valdymo, pokyčių inicijavimo, efektyvios veiklos rodiklių siekimo ir kitose srityse.

Pastaraisiais metais G. Bakanas vadovo vienai didžiausių Latvijos įmonių – Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklai. Prieš tai jis ėjo Talino įmonės „CEE Railroad reform“ valdybos nario pareigas, dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ gen. direktoriaus pavaduotoju, atsakingu už organizacijos veiklos ir procesų valdymą, pirkimų, turto valdymą, informacinių technologijų ir komunikacijos bei prevencijos veiklų organizavimą, įmonės atstovavimą valstybinėse, ES bei tarptautinėse institucijose ir kitas veiklas. G. Bakanas yra dirbęs AB „Klaipėdos nafta“ administracijos direktoriumi ir LR Specialiųjų tyrimų tarnyboje Strateginės analizės padalinio vadovu.

Į VŠT generalinio direktoriaus poziciją pretendavo net 78 kandidatai. Įmonės vadovo atranka prasidėjo 2019 m. birželio mėnesį, kai savo veiklą pradėjo nauja VŠT valdyba, kuriai vadovauja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.

55

IS-809/534-IV-2 priedas

APLINKOS MINISTERIJA SKELBIA SEPTINTĄ KVIETIMĄ TEIKTI PARAIŠKAS DAUGIABUČIŲ RENOVACIJAI – SKIRS 150 MLN. EURŲ

BETA 2019 m. rugpjūčio 16 d. www.delfi.lt,

Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) administruojama daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa laukia naujo paraiškų antplūdžio – Aplinkos ministerija ką tik paskelbė jau septintą kvietimą ir iki 2020-ųjų metų vasario 1-osios BETA priims gyventojų ir savivaldybių paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti.

Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintos paraiškos gali būti teikiamos Būsto energijos taupymo agentūrai (paraiškos priimamos visuose BETA regioniniuose padaliniuose) iki kitų metų vasario 1 d.

Aukščiausias prioritetas šiame kvietime bus taikomas tiems projektams, kurie anksčiau parengs investicijų planą, suderins jį su BETA ir pradės techninio darbo projekto pirkimą ar net jį parengs. „Prioritetas bus skiriamas tiems projektams, kurie bus greitesni – jeigu kažkurie būsto savininkai iki paskutinės dienos, kada galima teikti paraiškas, jau bus pasirengę techninį darbo projektą bei turės leidimą statybai, jie renovaciją galės pradėti dar nesulaukę kitų metų pradžios“, – teigia BETA direktorius Valius Serbenta.

Taip pat bus atsižvelgiama į kitus kvietime numatytus atrankos kriterijus: ar projektas įtrauktas į savivaldybių parengtas kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, aukštesnė energinio naudingumo klasė bei energinis efektyvumas, didesnis gyventojų palaikymas.

Kvartalinė renovacija – du zuikiai vienu šūviuAplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Marius

Narmontas išskiria kitą ne mažiau svarbią detalę, kuri taip pat turės didesnę reikšmę vertinant gautas paraiškas – ar pastatas yra įtrauktas į kvartalinės daugiabučių renovacijos programą. „Šiame kvietime paraiškas gali teikti tiek pavieniai namai, tiek savivaldybės, norinčios atlikti kvartalinę daugiabučių renovaciją. Didesnį dėmesį skirsime pastarajai – tai reiškia, kad jeigu gausime daugiau paraiškų nei yra skirta finansavimo (150 mln. eurų), prioritetą teiksime kompleksinės renovacijos paraiškoms. Ji leidžia ne tik atnaujinti pastatą ir pagerinti jo energinį efektyvumą, tačiau ir sutvarkyti daugiabučius supančią aplinką, pertvarkyti viešąsias erdves, išspręsti automobilių stovėjimo aikštelių ir kitas infrastruktūrines problemas. Taip gyventojai nušauna du zuikius vienu šūviu“, – teigia M. Narbutas.

Pašnekovas džiaugiasi, kad į daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą aktyviai įsitraukia savivaldybės, kurių administruojama kvartalinė pastatų renovacija įgauna vis didesnį pagreitį. „Džiugu matyti, kad dauguma savivaldybių jau yra pasirengusios arba baigia pasiruošti kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Greičiausiai, didžioji dalis paraiškų septinto kvietimo metu bus atitinkančios kompleksinės renovacijos principą“, – pasakoja M. Narmontas.

Anot jo, savivaldybių vaidmuo čia yra labai svarbus, nes tvarkant pavienį pastatą, sutvarkyti jo aplinką yra daug sudėtingiau. Kadangi daugiabučių infrastruktūra dažniausiai naudojasi ne vieno pastato gyventojai, todėl kvartalinė renovacija leidžia išspręsti šią problemą.

Renovacijos nauda – ne tik materiali

56

Viena iš pagrindinių priežasčių, skatinanti gyventojus teikti paraiškas renovacijai – sumažėjusios išlaidos šildymui. Atnaujintas daugiabutis vidutiniškai po renovacijos sutaupo 50 proc. šiluminės energijos.

Būsto energijos taupymo agentūra teigia, kad sumažėjusios sąnaudos šildymui nėra vienintelis paskatinimas renovuojant daugiabutį namą. Gyventojai pastebėjo, jog daug įtakos turi ir padidėjusi gyvenimo kokybė. Taip pat renovuoti būstai dažnai siejami su būsto vertės padidėjimu, yra paklausesni nuomotis ar įsigyti būstą planuojantiems žmonėms.

Naujausio visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis 62% renovuotinų daugiabučių gyventojų Lietuvoje norėtų atnaujinti savo namus, dalyvaudami Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.

Daugiabučių atnaujinimui – 150 mln. eurųIš viso šio kvietimo metu numato daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo)

programai skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų vertės.

Pagal šį kvietimą vykdomiems projektams Valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Taip pat, valstybė pilnai padengia visas nepasiturintiems gyventojams tenkančias išlaidas.

Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuoti jau 2274 daugiabučiai, kuriuose yra daugiau kaip 65 tūkst. butų, o šiuo metu yra atnaujinami dar 407 pastatai. Investicijos į šių namų sudaro apie 700 mln. eurų.

57

IS-809/534-IV-3 priedas

Baltpool 2019-08-21 pranešimas. Lenkai specializuotame leidinyje „Biomasa“ pasakoja „Baltpool“ sėkmės istoriją

Užsienio žiniasklaida neretai linksniuoja „Baltpool“, kaip inovatyvų prekybos biokuru pavyzdį. Tai ir malonu, ir naudinga, mat, vienas svarbiausių energijos išteklių biržos „Baltpool” tikslų – plėstis į užsienio rinkas. „Šiuo metu biokuro birža veika Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, partneriai kompanijos sukurtoje biržoje biokuru prekiauja Danijoje, netrukus atsidarys birža Suomijoje. Aktyviai vyksta derybos dėl plėtros Lenkijoje bei Švedijoje“ , – šį mėnesį rašo specializuotas Lenkijos žurnalas „Biomasa“.

20 leidinio psl. „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas keliais sakiniais apibrėžia bendrovės veiklą Lietuvoje bei 18 leidinio psl. pateikiami praėjusių metų „Baltpool“ pasiekimai skaičiais bei kalbama apie biokuro biržos plėtrą į užsienį =>> 

58

IS-809/534-IV-4 priedas

VAIČIŪNAS: LATVIŲ SPRENDIMAS DĖL ASTRAVO AE – MORALINIS LIETUVOS PRALAIMĖJIMAS

Vytautas Budzinauskas, BNS, 2019 m. rugpjūčio 19 d. www.delfi.lt,

Žygimantas Vaičiūnas

Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę (AE), Lietuvos energetikos ministras teigia, kad kaimynų sprendimą galima iš dalies vertinti kaip moralinį Lietuvos pralaimėjimą.

Vis dėlto, pasak Žygimanto Vaičiūno, Rygos sprendimai nebuvo netikėti, turint omenyje Lietuvos sprendimus neįsileisti elektros iš Astravo. Ministro teigimu, Lietuvai nutraukus prekybą su Baltarusija pradėjus veikti Astravo AE, Latvija pradės prekybą ant sienos su Rusija. „Latvijos žingsnis yra galbūt tam tikras moralinis Lietuvos pralaimėjimas, bet technine, praktine prasme niekas nuo to iš esmės nepasikeičia, nes Lietuvos ir Latvijos prekybos zonos yra viena kainų zona, kitaip tariant, ta elektros kaina, kuri yra Latvijoje, taip pat yra analogiška kaina ir Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė Ž. Vaičiūnas. „Nieko sensacingo šiame sprendime nėra: turime ir Latvijos ministro komentarą, kad iš esmės tai yra skirta deficitui (elektros Latvijoje deficitui – BNS) sumažinti“, –pridūrė ministras.

Vis dėlto, anot jo, dar nėra aišku, kaip bus užtikrinta, kad AE elektra nepatektų į regioną – dėl latvių sprendimo vyks techninės diskusijos. „Latvija tiek premjero, tiek ministro lygmeniu aiškiai akcentavo, kad tai nėra susiję su prekyba Astravo AE energija, tai turbūt atviras klausimas, kokiu būdu bus užtikrinta, kad Astravo AE elektra nepatektų į Rusiją ir kad ja nebūtų prekiaujama. Tai čia yra tolesnių mechanizmų vertinimas, šiandien nesiimčiau vertinti, tai turbūt daugiau klausimai pačiai Latvijai“, – sakė ministras.

Jis nesiėmė svarstyti, kokius instrumentus ir metodiką pasitelks Latvija atskirti Astravo elektrą nuo Rusijos elektros. „Po Latvijos šio principinio politinio sprendimo seks tolimesni žingsniai ir akivaizdu bus tai, kad prekybos sąlygos – ar tai būtų Rusijai, ar netiesiogiai Baltarusijai – Baltijos šalyse bus žymiai sudėtingesnės, negu buvo iki šiol“, – įsitikinęs ministras.

Ministras taip pat teigė, kad nors Latvijos sprendimas turinio prasme nėra naujas, vis dėlto dabar galima matyti pasikeitusią orientaciją. „Šis sprendimas skiriasi nuo ankstesnių sprendimų, kurie buvo prieš metus laiko priimti Latvijoje: nekalbama apie Astravo AE energijos importą, kalbama apie trečiąsias šalis, konkrečiai būtent Rusiją. Iš esmės, šis sprendimas gal net palankesnis Lietuvai, nei buvo prieš tai“, – svarstė ministras.

Ž. Vaičiūnas vis dėlto neatmetė galimybės, kad iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa 2025 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai Astravo elektra pateks į Baltijos regioną, veikiantį posovietinėje elektros sistemoje. „Neišvengiamai iki sinchronizacijos, fizine prasme elektros srautas iš Astravo atominės elektrinės yra techniškai galimas, dėl to, kad mūsų visa sistema veikia IPS/UPS arba BRELL žiede, ir dėl to neišvengiamai fizine prasme mes tą (sistemos – BNS) elektrą turime. Komercine prasme mūsų įstatymas aiškiai nurodo, kad tokia elektra neturėtų būti prekiaujama ir turi būti panaikintas „Nord Pool Spot“ biržos taškas tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, – sakė ministras.

Ž. Vaičiūnas teigė aptaręs situaciją su Latvijos ekonomikos ministru Ralfu Nemiro. Jis tikisi, kad po 2025 metų visos Baltijos šalys laikysis susitarimų dėl prekybos su trečiosiomis šalimis.

59

Birželį jis buvo užsiminęs, kad nors Lietuva jau yra priėmusį įstatymą neįsileisti Astravo AE elektros, Latvijai ir Estijai gali būti sunkiau atsispirti galimam Rusijos ir Baltarusijos spaudimui.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Baltarusijos Astravo atominė elektrinė 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.

Jėgainės pirmąjį bloką planuojama paleisti šių metų pabaigoje, antrąjį – 2020 metais.BNS

_______

PO LATVIJOS ŽINUTĖS LIETUVAI DĖL ASTRAVO AE ELEKTROS – ATSARGUS EKSPERTŲ ŽVILGSNIS

BNS ir lrytas.lt inf. 2019-08-20 www.lrytas.lt,

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus atvertas kelias Astravo atominės elektrinės (AE) srautams, ekspertai sutaria, kad kalbėti apie solidarią abiejų šalių laikyseną energetikoje šiuo atveju yra sunku. 

Lietuvai ketinant atsisakyti importo iš Baltarusijos po to, kai šioje šalyje pradės veikti nesaugia laikoma Astravo AE, Latvija argumentuoja, jog Baltijos regione pritrūks elektros. Šiuo metu trečiųjų šalių – Rusijos ir Baltarusijos – prekyba elektra su Baltijos šalimis vyksta išimtinai per Lietuvą. 

Latvijos ekspertas Reinis Aboltinis sako, kad galimybių Latvijai fiziškai įsileisti Astravo elektrą yra mažai. Energetikos eksperto Ryto Staselio teigimu, susidariusi situacija gali sukelti Briuselio spaudimą Lietuvai dėl jos priimto Astravo AE elektros importą draudžiančio įstatymo.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis praėjusią savaitę teigė, kad jo šalies vyriausybė nėra nusprendusi pirkti elektros energijos iš Baltarusijos, jį citavo portalas skaties.lv. Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sako suprantantis Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo, bet teigia, kad sprendimas dėl prekybos elektra su trečiosiomis šalimis priimtas atsižvelgus į Latvijos interesus išvengti elektros trūkumo.

Latvijos elektros perdavimo sistemos operatorius AST komentavo BNS, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuva ketina sumažinti pralaidumą su Baltarusija po Astravo AE paleidimo iki 0 megavatų (MW), norima užtikrinti prekybos galimybes tarp Baltijos šalių ir Rusijos. 

„Siekiant užtikrinti prekybą elektra tarp Baltijos šalių ir Rusijos, Latvijos Ekonomikos ministerija paprašė Latvijos perdavimo sistemos operatoriaus (AST – BNS) parengti pajėgumų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką taip, kad prekybos pajėgumai būtų nustatyti ties Latvijos ir Rusijos siena, kai tik Lietuva sumažins prekybos pajėgumus iš Baltarusijos į Lietuvą iki 0 MW“, – rašoma AST atsakyme BNS. 

Latvija šiuo metu turi 330 kilovoltų (kV) elektros jungtį su Rusija, o su Baltarusija jungčių neturi. 

Ekspertai: šalių solidarumo požiūriu situacija sudėtingaNacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) ekspertas R. Staselis teigia, kad dėl

susidariusios situacijos kils rimtų diskusijų ne tik tarp Lietuvos ir Latvijos. Tačiau tiksliai prognozuoti, kokie bus sprendimai, sunku. 

60

„Manau, kad bus įvairių dalykų, diskusijų Vilniuje, Rygoje, Taline, Briuselyje. Neatmetu tikimybės, kad netgi bus spaudimas „antiastraviniam“ įstatymui, kuris galioja pas mus (...) Nesiryžčiau šiandien prognozuoti, ką Europos Komisija tokiu atveju „kaltų“ labiau, ar latvių neištikimybę jų politinėms deklaracijoms, ar mūsų Astravo įstatymą“, – BNS sakė R. Staselis. 

Pasak jo, klausimų galima sulaukti ir iš Lenkijos pusės, nes, jo žiniomis, būtent Lenkija nenori importuoti elektros iš trečiųjų šalių.

„Mano turimomis žiniomis, ta paskutinė politinė deklaracija ryšium su roadmap'u (gairėmis – BNS) dėl sinchronizacijos, tai ta nuostata, kuri tąsyk mane šiek tiek nustebino, kad ji tokia griežta (uždaromos prieigos prie trečiųjų šalių importo), tai buvo ne tik Lietuvos, bet ypač Lenkijos iniciatyva. Lenkai vis dar nenori į savo rinką įsileisti elektros energijos iš pašalio arba nori žinoti, iš kur ji“, – aiškino NLEA ekspertas. 

R. Staselis turėjo omenyje šių metų birželį Briuselyje pasirašytą aukščiausio lygio politinį susitarimą – dėl sinchronizavimo projekto įgyvendinimo. Baltijos šalys susitarė, jog įgyvendinus projektą – po 2025 metų – prekyba elektra su trečiosiomis šalimis nevyks. 

Savo ruožtu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas nesutiko su mintimi, kad dėl Astravo AE įstatymo Lietuva gali patirti spaudimą iš Briuselio.  

„Manau, kad reikia įvertinti visas dedamąsias situacijos ir matydami pakankamai ambicingus ES atsinaujinančios energetikos plėtros planus ir jie dar ambicingėja sulig naujos Europos Komisijos atėjimu. Akivaizdu, kad pripažįstama pati problema nelygių konkurencinių sąlygų tarp Europos Sąjungos elektros energijos gamintojų ir trečiųjų šalių. Tai yra esminis dalykas, kuris mūsų situaciją daro žymiai komfortiškesnę“, – BNS teigė ministras. 

Nepriklausomas Latvijos energetikos ekspertas Reinis Aboltinis teigia, kad dar sunku komentuoti, kodėl Latvijoje žengti žingsniai prekiauti elektra su Rusija. Vis dėlto čia gali būti pragmatinių priežasčių – elektros gamybos deficitas. Jis atkreipė dėmesį, kad importuoti daugiau elektros iš Skandinavijos būtų sudėtinga, turint omenyje dabartinį jungčių „NordBalt“ ir „Estlink“ apkrovimą. 

Kita vertus, jis sako, jog žvelgiant solidarumo požiūriu, situacija yra komplikuota. „Jeigu visa tai tiesa, tai solidarumo požiūriu neatrodo gerai, nes Lietuva siekė įtikinti Latviją

ir Estiją eliminuoti Baltarusijos elektrą, – kuri gali būti ateityje iš dalies pagaminta Astravo AE, – iš elektros importo. Bet elektronai, žinoma, neturi šalies ar gamybos šaltinio etiketės, tad iš esmės, jeigu ir nutrauki importą iš Baltarusijos, bet importuoji iš Rusijos, tai gali būti tranzitas iš Baltarusijos ir nukeliauti per Latviją į Lietuvą“, – aiškino Latvijos ekspertas. 

R. Staselio teigimu, „būtų teisinga pageidauti iš kaimynų, kad jie suprastų, kas yra mums Astravas“. Jis taip pat užsiminė, kad diskusijoms laiko buvo anksčiau, o be to, Latvija gali subsidijuoti elektros gamybą ir taip spręsti problemas. 

Anot jo, Latvijos „žvilgsniai į liniją link Pskovo“, tai yra į savo jungtį su Rusija, krypsta jau kurį laiką.

„Tas latvių žvilgsnis į liniją link Pskovo, bent kiek aš žinau, radosi paaiškėjus, kad sinchronizacija vyks per Lenkiją. Tada latviai prisiminė turį šitą liniją ir kad atseit norėtų ją išlaikyti ir maža to, sustiprinti ir gauti europinį finansavimą. Bet, kiek turiu žinių, Briuselyje jiems buvo mandagiai atsakyta, kad to stipriai nebus (...)“, – kalbėjo ekspertas. 

R. Staselis abejoja, kiek patikima šiuo metu yra Latvijos-Rusijos jungtis. „Vargu, ar latvių sistema, jeigu jie palieka šitą atvirą pjūvį, ar jų perdavimo sistema tam

pasirengusi. Iš to, ką matau kas vyksta diskusijose, tai Latvijoje yra dėl to didelių abejonių. Ir aš turiu žinių, kad latviai yra klausę kolegų Lietuvoje, ar pavyzdžiui, jeigu jiems reiktų Kruonio (HAE – BNS) paslaugų rezervams, palikus šitą pjūvį, tai aišku, atsakymas buvo „ne“, nes tai yra Astravo įstatymo veiksnys, bet kad apie tai yra galvojama kaip opcija, kaip variantas, kaip padaryti saugesnį tą interfeisą (jungtį – BNS), tai yra faktas“, – sakė R. Staselis.

Kaliningrado klausimas lieka atviras Rugpjūtį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) suteikė Latvijos bendrovei

„Spectrum Baltic“ leidimą importuoti elektrą iš Kaliningrado srities. 

61

Bendrovė pateikė preliminarią neįpareigojančią elektros pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą su Rusijos koncerno „Rosenergoatom“ įsteigta bendrove „Baltijskaja AES“, Kaliningrado srityje stačiusią atominę jėgainę. 

BNS teiravosi „Spectrum Baltic“, ar ji ketina kokiu nors būdu importuoti Astravo AE elektrą, tačiau ji teigė, kad galės pakomentuoti situacija tik rugsėjo pabaigoje. 

Latvijos ekspertas R. Aboltinis mano, kad Astravo AE elektra, labiausiai tikėtina, negalės patekti į Lietuvą per Kaliningradą: Kaliningradas turi nuosavus gamybos pajėgumus, kurie esą padengia tiek pačios srities, tiek eksporto į Lietuvą poreikį. 

„Jeigu fizinis elektros srautas iš Baltarusijos į Lietuvą yra nutraukiamas, Astravo AE elektra keliaus per Baltarusijos sistemą į kitas vietas ir kitas jungtis. Latvija neturi jokių jungčių su Baltarusija, bet turi vieną su Rusija. Taigi, vienintelis būdas kaip Baltarusijos elektra (įskaitant ir Astravo) gali patekti į Latviją ir keliauti toliau, pavyzdžiui, į Lietuvą, yra per Rusiją ir Latvijos-Rusijos jungtį. Vis dėlto ir tokia įvykių eiga gali būti vertinama tik kaip laikina, kadangi Baltijos šalys planuoja desinchronizuotis nuo BRELL (posovietinės) sistemos“, – aiškino R. Aboltinis.  

R. Staselis, paklaustas, ar įmanoma, kad per Kaliningradą į Lietuvą atitekės Astravo AE elektra, teigė, kad daug kas priklauso nuo galimos Rusijos, Latvijos teisinės „ekvilibristikos“ .

Energetikos ministras Žygimantas  Vaičiūnas nesiėmė prognozuoti galimybės apeiti Lietuvos įstatymus. 

„Dėl Kaliningrado, turime esamas jungtis, vyksta prekyba. Kokie galėtų būti variantai, apeinant įstatymą, šiai dienai nekomentuočiau, nes tai yra pirmiausia „Nord Pool Spot“ prekybos biržos kompetencijos dalykai, jeigu kalbame apie virtualius prekybos taškus. Kol kas prekyba yra paremta tarpsisteminiais srautais ir būtent tokia metodika nustatomos prekybos biržoje apimtys“, – aiškino jis.

Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ teigė, kad importas iš Kaliningrado srities galimas tik ta apimtimi, kiek yra laisvos generuojamos galios, nesuvartojamos Kaliningrado srityje. 

Dėl Latvijos sprendimo „Litgrid“ mano, jog kadangi jis yra „politinis, reikėtų sulaukti Latvijos operatoriaus AST sprendimų ar veiksmų, kaip jis techniškai ir teisiškai galėtų būti įgyvendinamas“. 

Ministras Ž. Vaičiūnas teigia, kad Latvijos pozicija iš dalies reiškia moralinį Lietuvos pralaimėjimą ir kaimynai galbūt galėjo rinktis kitokį variantą elektros deficitui sumažinti. Kita vertus, Lietuvai priėmus įstatymą dėl Astravo AE, jau anksčiau buvo galima tikėtis tokio latvių ėjimo. Ministras taip pat sako, kad dėl Latvijos sprendimo lieka daug neatsakytų techninių klausimų.

Vytautas Budzinauskasredakcija@bns.lt, +370 5 205 85 19, Verslo naujienų skyrius 191712

62

_______

D. Kreivys: nesėdėsime rankų sudėję dėl nacionaliniam saugumui grėsmes keliančių Latvijos energetinių sprendimų

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys po praėjusią savaitę pasirodžiusių pranešimų, kad Latvija ketina iš Baltarusijos pirkti elektros energiją ir ją perparduoti Lietuvai, kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos pirmininką Alminą Mačiul. Parlamentaras prašo atlikti Lietuvos elektros biržoje veikiančio dalyvio „Spectrum Baltic" patikrą, nustatant šios įmonės savininkus, jų sąsajas su Rusijos ar Baltarusijos energetikos įmonėmis bei atitikimą nacionalinio saugumo reikalavimams.

Kaip skelbta viešojoje erdvėje, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba suteikė leidimą Latvijos bendrovei „Spectrum Baltic" Lietuvos elektros biržoje prekiauti Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje įsigyta elektros energija. Panaudojant vadinamuosius apsikeitimo sandorius tarp Rusijos ir Baltarusijos elektros prekybos įmonių naudos gavėju iš tikrųjų bus Astravo atominė elektrinė (AE).

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Dainius Kreivys pažymi, kad Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba galimai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus,

63

suteikdama galimybę prekiauti „Spectrum Baltic" baltarusiška elektra. Be to, Seimas įstatymu yra pripažinęs, kad Baltarusijoje statoma Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Įstatyme numatytas ir elektros importo iš Baltarusijos draudimas, kai šalyje pradės veikti Astravo AE.

„Įgyvendinant apsikeitimo sandorį Lietuvos elektros biržoje leidimą elektra prekiauti turinti Latvijos „Spectrum Baltic" iš tiesų prekiaus baltarusiška elektra ir pažeis Lietuvos įstatymų reikalavimus bei nacionalinio saugumo interesus. Egzistuoja didelė tikimybė, kad būtent tai ir įvyks. Tikrai neketiname sėdėti rankų sudėję ir stebėti, kaip „broliukai latviai“ apsukriai pardavinės mums Astrave pagamintą elektros energiją, todėl, nors ir gavome tokią dovanėlę ypatingos vienybės – Baltijos kelio 30-mečio – išvakarėse, kreipiuosi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydamas įvertinti išduotą leidimą bei jos sandorių atitikimą Lietuvos nacionaliniam saugumui - negalime numoti ranka į „broliukų“ mėginimus pasipelnyti mūsų saugumo sąskaita“, – teigė D. Kreivys.

Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatyme numatytas elektros importo iš Baltarusijos draudimas, kai joje pradės veikti Astravo AE. Šiame įstatyme taip pat nurodoma, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai yra suteikta teisė atlikti įmonių, veikiančių strategiškai svarbiuose sektoriuose ir galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, patikrą savo iniciatyva.

ELTA_______

ASTRAVO AE DAR NEVEIKIA, O BALTIJOS ŠALYS JAU PYKSTASI – MASKVAI TURĖTŲ PATIKTI

Edgaras Savickas Verslo žurnalistas 2019 m. rugpjūčio 20 d. www.delfi.lt,

Netoli Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė gamybą turėtų pradėti 2020 metais, o Baltijos šalių pasitraukimas iš Maskvoje valdomo BRELL žiedo numatomas 2025 metais. Tai reiškia, kad dar bent 5 metus baltarusiškos elektros Lietuva neišvengs.

Lietuvoje pirkti Astravo AE pagamintą elektrą draudžiama įstatymu, tačiau ji šalį gali pasiekti per Latviją ar Kaliningradą.

„Praėjusios savaitės Latvijos vyriausybės sprendimas yra politinis žingsnis, pripažįstantis, kad tuo metu, kai Lietuva atsisakys prekybos su Baltarusija, pralaidumas bus atvertas tarp Latvijos ir Rusijos. Toks pareiškimas aiškus. Iš esmės tai yra tiesioginė sąsaja tarp Rusijos ir Latvijos. Kaip žinia, Latvija neturi jungčių su Baltarusija, todėl tiesiogiai prekyba negalima, o kiek bus galimi netiesioginiai prekybos srautai šiai dienai dar sunku prognozuoti, nes iš esmės turi būti parengta pralaidumo metodika. Tokie sprendimai pagal Europos Sąjungos teisę turi būti daromi trijų, o šiuo atveju netgi daugiau šalių (su Švedija ir Suomija). Šiai dienai yra politinis signalas, o tolimesnius žingsnius vertinsime kartu su Lietuvos perdavimo sistemos operatoriumi“, – apie susiklosčiusią situaciją laidoje DELFI 11 sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas svarstė, kad Lietuvos vartotojus Astravo (Baltarusijos) elektra gali pasiekti per Kaliningrado sritį. „Tai vyktų mainų būdu – Karaliaučiaus elektra gali būti sumainyta su Baltarusijos elektra ir tuo būdu parduota į Lietuvą. Lygiai tokį patį žingsnį darėme dujų srityje. Prašėme parduoti dujas iš E.ON`o ir mainyti su „Gazprom“. „Gazprom“ su tuo nesutiko ir tai buvo vienas iš argumentų arbitraže prieš „Gazprom“. Toks kelias įmanomas. Galbūt yra techninių būdų tai užkardyti, bet mes susiduriame su ne tiek tuo, ar pirksime, ar nepirksime Astravo elektrą. Mes esame integruoti IPS/UPS sistemoje ir būdami tos sistemos dalimi, fiziškai negalime išvengti elektronų iš Astravo. Jei norime išvengti to, kad pirksime elektrą ir finansuosime antrojo bloko Astrave statybą, turėtume daryti politinius ir teisinius žingsnius –

64

trauktis iš BRELL žiedo. Nekalbu apie linijų nutraukimą. Deja, šiandien turime situaciją, kaip su mokiniu, kuris sako, kad nori mokytis geriau, bet nori palaukti kitų metų“, – sakė jis.

Žygimantas Vaičiūnas, Arvydas Sekmokas5 sunkūs metaiŽ. Vaičiūnas priminė, kad desinchronizacija nuo IPS/UPS neįmanoma be sinchronizacijos

su kontinentinės Europos tinklais. „Dėl to pastaraisiais metais pasiektas didžiulis proveržis šioje srityje, – sakė jis. – Birželį sudėtos esminės šio projekto įgyvendinimo datos, gautas techninių sąlygų katalogas. Jos šiuo metu yra įgyvendinamos. Nėra jokių prielaidų teigti, kad sinchronizacija negalėtų būti įgyvendinta 2025 metais. Dėl to turėjome ginčų su Latvija ir Estija, bet jie išspręsti. Po 2025 metų neplanuojama turėti prekybos su trečiosiomis šalimis, t.y. su Rusija ir Baltarusija. Šiandien ir dabar negalime nukirpti visų linijų su Rusija ir Baltarusija, nes esame tos sistemos dalimi.“

Savo ruožtu A. Sekmokas įspėjo, kad kitais metais atsivers tam tikra juodoji skylė. „Labai panašu, kad Astravo AE pradės veikti 2020 metais, tuo metu desinchronizacija numatoma tik 2025 metais. Reiškia, kad 5 metus mes ir toliau priklausysime IPS/UPS sistemai, finansuosime ją, o taip pat ir Astravo AE. Tikėtina, kad Astravo elektros kaina bus žema, tačiau turėsime mokėti pakankamai aukštą politinę priklausomybės kainą. Mūsų elektros perdavimo sistema tebėra ir iki 2025 metų bus valdoma iš dispečerinės Maskvoje. Tai reiškia, kad mes pakliūsime į tokią situaciją, kai vėl bus pasirinkimas: traukiamės iš BRELL žiedo, bet tai reikš brangesnę elektrą; arba mes liekame BRELL žiede ir toliau atidėliojame. Nebūtinai pastarąjį variantą pasirinks Lietuva, tai gali daryti Latvija, jei gaus pakankamai geras pajamas iš prekybos elektra. Visas procesas yra deklaracijų lygyje. Ko mums trūksta, tai – generacijos“, – DELFI laidoje sakė buvęs ministras.

Ž. Vaičiūnas sutiko, kad dėl 2020–2025 metų laikotarpio yra iššūkių. „Turime suprasti, kad dar neaišku, kada Astravas bus paleistas. Jau 3 ar 4 kartus paleidimo data buvo atidėta, drįsčiau teigti, kad bus dar sprendimų dėl vėlinimo. Pirma, dėl strestestų įgyvendinimo – dirbame su Europos Komisija, t.y. siekiame vėlinti datą. Antra, siekiame ankstinti sinchronizavimo datą. Taip laiko atotrūkis tarp 2020 ir 2025 metų bus maksimaliai sumažintas“, – teigė jis.

Arvydas SekmokasGeopolitinis siekisA. Sekmokas pabrėžė, kad Astravo AE yra geopolitinis Rusijos projektas, kuriuo siekiama

supriešinti Baltijos šalis. „Šis klausimas nepagrįstai tampa prieštaravimo tašku. Latvija yra suvereni valstybė ir Lietuva negali iš jos reikalauti, kad ji pirktų ar nepirktų elektros iš Baltarusijos. Kaip Latvijos premjeras ir pasakė: nėra Astravo elektros, yra Baltarusijos elektra, elektra iš Rusijos. Priekaištai latviams ir yra tai, ko siekia Maksva – kad Baltijos šalys būtų supriešintos. Lietuva, Latvija ir Estija jau buvo supriešintos dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, atsirado nesutarimai dėl Visagino projekto“, – dėstė pašnekovas.

65

Žygimantas VaičiūnasŽ. Vaičiūnas teigė, kad dėl branduolinės saugos visų trijų valstybių pozicija yra vienoda.

„Yra skirtingi požiūriai dėl elektros energijos importo. Džiaugiuosi, kad čia Lietuva turi svertą, įstatymą, kuriuo vadovaujantis galime priimti tokius sprendimus, kad neimportuotume elektros energijos iš trečiųjų šalių apskritai, kai bus paleistas Astravas“, – sakė ministras.

A. Sekmokas apibendrino, kad momentaliai Astravo elektros Lietuvoje išvengti neįmanoma. „Matome, kad 2018 metais, lyginant su 2017 metais, importas iš trečiųjų šalių Lietuvoje beveik padvigubėjo. Esame vis labiau priklausomi nuo elektros importo. Be elektros negyvensi, kaip ir be duonos, bet žingsniai į priekį, be abejo, yra galimi. Žingsniai turi būti politiniu ir teisiniu lygiu. T.y. pranešimas apie pasitraukimą iš BRELL sutarties. Tada dar iki tos datos pradėti derybas dėl to, kokie bus santykiai su Baltarusija, su Karaliaučimi – kokios išliks linijos, kaip vyks ar nevyks prekyba. Galime būti tuo ledlaužiu, kuris padės Baltijos šalims pasitraukti iš IPS/UPS sistemos. Tam reikia politinės valios, tam reikia sutarimo tarp visų trijų Baltijos šalių“, – kalbėjo A. Sekmokas.

66

IS-809/534-IV-5 priedas

PASLAPTINGA RUSIŠKOS IR BALTARUSIŠKOS ELEKTROS IMPORTUOTOJA UŽMINĖ NAUJŲ MĮSLIŲ2019-08-21 www.15min.lt,

Teisę importuoti elektrą iš Kaliningrado ir Baltarusijos į Lietuvą gavusi Latvijos įmonė „Spectrum Baltic“ sukėlė gandų ir nuostabos reakciją energetikų tarpe. Paaiškėjus, kad Latvija žada prekiauti Astravo atominės elektrinės gaminama energija, Lietuvoje licenciją elektros importui gavo niekam negirdėta įmonė su vienu darbuotoju. Importo monopolį turinti „Inter Rao“ stebisi naujoko įžūlumu, o kiti svarsto, kad už latvių įmonės slepiasi apsukrūs elektros prekiautojai.

Pasigirdo kalbų, kad tai statytinė įmonė, už kurios slepiasi gerai elektros importo schemas Baltijos šalyse žinantys specialistai.

Nustebo ir rusiškos elektros importo monopolį turintys „Inter Rao“, kurie neigia kažkaip susiję su naujoku. Yra manančių, kad formaliai iš Kaliningrado elektrą pirksianti įmonė gali pritaikyti schemą, kuri leis parduoti Astravo elektrą Lietuvoje. Paslaptinga latvių bendrovė žada viską atskleisti tik rugsėjo pabaigoje.

Atitiko visus reikalavimusLatvijos elektros tiekėja SIA „Spectrum Baltic“ gavo Valstybinės energetikos reguliavimo

tarybos (VERT) leidimą importuoti elektros energiją iš Kaliningrado srities bei Baltarusijos. Tiesa, iki šiol įmonė nėra prekiavusi elektra. Oficialiai skelbiama, kad ji nuomoja automobilius. „Spectrum Baltic“ pateikė VERT preliminarią neįpareigojančią elektros pirkimo–pardavimo sutartį, pasirašytą su Baltijos atomine elektrine Kaliningrade („Baltiyskaya AES“), kurios statyba yra sustabdyta nuo 2013 m. Sutartis su elektros pardavėju reikalinga norint gauti leidimą. Planuota statyti Baltijos atominė elektrinė turi licenciją tiekti elektrą, nors pati jos negamina. Lietuvoje svarstoma, kad "Spectrum Baltic" turi planą, kaip prekiauti Astravo atominės elektrinės elektra įtraukiant į tai ir Kaliningradą.

Teigiama, kad „Spectrum Baltic“ pateikė Lietuvoje visus numatytus dokumentus, kurie reikalingi leidimui gauti, ir dokumentai atitinka Leidimų išdavimo taisyklių reikalavimus.

Elektra dar neprekiavoLatvijos registro duomenys rodo, kad „Spectrum Baltic“ yra įregistruota 2015 metais

Rygoje. Bendrovėje, kaip rodo oficialūs duomenys, yra tik vienas darbuotojas, o vienintelė akcininkė – Latvijos pilietė Elvira Šaripova. Apie ją taip pat informacijos beveik nėra, o pati bendrovė nėra žinoma Lietuvos elektros tiekėjams.

Tiesa, kai kurie jų neoficialiai teigė girdėję, kad šią įmonę yra įkūrę buvę Latvijos elektros energijos sistemos operatoriaus darbuotojai, tačiau to įrodymų nepavyko gauti.

15min kreipėsi ir į pačią „Spectrum Baltic“. Bendrovės atstovė Paula Hvesko tik informavo, kad „valdybos nariai dabar yra komandiruotėje“, o oficialus pranešimas bus išplatintas rugsėjo pabaigoje.

Kėsinasi į „Inter Rao“ daržą?Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos ekspertas Rytas Staselis atkreipė dėmesį, kad

rusiškos elektros importo rinkoje didžiausią vaidmenį atliko „Inter Rao“, todėl Latvijos kompanijos sprendimas importuoti elektrą iš Kaliningrado bei Baltarusijos, kur karaliauja „Rosatom“, gali būti vertinamas kaip akibrokštas. O gal tai tarpusavyje susijusios įmonės?

„Inter Rao“ ir patys gali užsiimti elektros importu iš Baltarusijos, tad sunku pasakyti, kokioje čia schemoje dalyvauja ta niekam nežinoma Latvijos bendrovė“, – sakė R.Staselis.

„Inter Rao Lietuva“ atstovas Juozas Ruzgys 15min patvirtino, kad bendrovė turi išskirtines teises į rusiškos elektros importą. „Pagal Rusijoje galiojančius teisės aktus, išskirtinę teisę elektros energijos eksportui ir importui per Rusijos Federacijos sieną turi PJSC „Inter RAO“ ir, kiek mums žinoma, šios tvarkos keisti nenumatoma. Tad šioje srityje niekas neturėtų keistis“, – teigė jis.

Turinčių teisę importuoti – dešimtys67

Kiek kitaip yra su baltarusiška elektra. Išskirtinių teisių čia niekas neturi, ir kompanijos šiuo metu gali importuoti energiją iš kaimyninės valstybės. VERT viešai skelbia įmonių, kurios turi licencijas importuoti baltarusišką elektrą, sąrašą. Joje – 21 įmonė, tad išskirtinių teisių čia niekam nesuteikta. Pavyzdžiui, tokią teisę turi ir valstybei priklausanti „Lietuvos energijos gamyba“, ir nepriklausomi tiekėjai „Energijos kodas“. Susipažinti su sąrašu galima čia.

Be to, į šį verslą vis drąsiau koją kelia ir Ukrainos įmonės. Ukrainoje pradėjo veikti didmeninės elektros prekybos birža, šalis taip pat pradėjo importuoti elektrą iš Baltarusijos, ir ją greičiausiai importuos pradėjus veikti Astravo atominei elektrinei.

„Inter Rao Lietuva“ elektrą iš Baltarusijos importuoja esant palankioms kainoms ir poreikiui. „Tačiau ši elektra sudaro nedidelę dalį viso importuojamo elektros kiekio, apie kuriuos viešai skelbiama bendrovės finansinėse ketvirtinėse ataskaitose“, – sakė J. Ruzgys. 2018 metais bendrovė skelbia importavusi 783 GWh iš viso įmonių grupės suprekiauto 6235 GWh kiekio, o 2019 m. I ketvirtį – tik 60 GWh iš 2135 Gwh.

Importuotojai teigia, kad panaikinus elektros jungčių pralaidumus komercinei prekybai su Baltarusija, importas iš šios šalies nevyks.

______

VERT PATIKSLINO „SPECTRUM BALTIC“ ELEKTROS IMPORTO LEIDIMĄ2019-08-22 Naglis Navakas „Verslo žinios“ www.vz.lt,

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patikslino „Spectrum Baltic“ SIA

išduotame leidime nurodytas sąlygas importuoti elektros energiją Karaliaučiaus srities. Tai tarnyba padarė vadovaudamasi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo

taisyklėmis ir atsižvelgdama į preliminarioje sutartyje su akcine bendrove „Baltiyskaya AES“ numatytas veiklos sąlygas.

„Spectrum Baltic“ SIA leidimas įsigalioja pradėjus Baltijos atominės elektrinės Kaliningrado srityje komercinį eksploatavimą. Taip pat bendrovė įpareigota pateikti VERT pasirašytą ilgalaikę komercinę sutartį, kuri pagrįstų, kad importuojama elektros energija yra pagaminta Baltijos atominėje elektrinėje Karaliaučiaus srityje.

Konstatavus, kad „Spectrum Baltic“ SIA, importuodama elektros energiją iš trečiųjų šalių, nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, VERT gali sustabdyti leidimo galiojimą ar jį panaikinti.

Kaip rašė VŽ, praėjusią savaitę VERT bendrovei suiteikė licenciją elektros importui iš Karaliaučiaus srities, remdamasi tuo, kad  bendrovė yra pateikusi preliminarią neįpareigojančią pirkimo-pardavimo sutartį.

Baltijos AE – tai Kaliningrade „Rosatom“ statyta atominė elektrinė. Ji nebuvo pastatyta, o šiuo metu jos statybvietė yra konservuojama.

SIA „Spectrum Baltic“ taip pat turi 2019 m. birželio 21 d. išduotą leidimą importuoti elektros energiją iš Baltarusijos.

68

V skyrius.

RENGINIAI

69

IS-809/534-V-1 priedas

LST EN ISO 50001 – seminaras

From: Linas Bielickas <Linas.Bielickas@lsd.lt> Sent: Thursday, August 22, 2019 3:37 PMTo: Linas Bielickas <Linas.Bielickas@lsd.lt>Subject: LST EN ISO 50001 - seminarasImportance: High

Laba diena,Lietuvos standartizacijos departamentas 2019 m. rugsėjo 17 d. kviečia į nemokamą seminarą

„Lietuvos standarto LST EN ISO 50001:2018 Energijos naudojimo vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo nurodymai taikymas“, kuris įvyks Lietuvos standartizacijos departamente (Algirdo g. 31, Vilnius). Seminaro pradžia 10.00 val.

Būtina išankstinė registracija. Norinčius dalyvauti seminare prašome iki š. m. rugsėjo 13 d. registruotis, registracijos nuoroda pateikta žemiau.

RegistracijaPrie šio laiško pridedama seminaro programa.

Gražios dienos.

Pagarbiai,Linas Bielickas

Organizacinio standartų skyriaus vyriausiasis specialistastel. (8 5) 270 9365, mob. 8 659 93 234, el. p. linas.bielickas@lsd.lt    

Lietuvos standartizacijos departamentasAlgirdo g. 31, LT-03219 Vilniuswww.lsd.lt

STANDARTAS – TILTAS, JUNGIANTIS PASAULIUS________

Seminaro „Lietuvos standarto LST EN ISO 50001:2018 Energijos naudojimo vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo nurodymai taikymas“

programa

10.00 – 12.00 Energijos naudojimo efektyvumo iššūkiai.Standartas LST EN ISO 50001:2018

Taikymo sritis; Terminai ir apibrėžtys; Organizacijos kontekstas; Lyderystė; Planavimas;

12.00 – 12.45 Pertrauka12.45 – 16.15

70

Standartas LST EN ISO 50001:2018 (tęsinys) Palaikymas; Veikla; Veiksmingumo įvertinimas; Gerinimas; Atitikimas tarp ISO 50001:2011 ir ISO 50001:2018;

16.15 – 16.45 Diskusijos.

Pranešėjas – TUV Thuringen e.V. padalinio Lietuvoje UAB „TUV Uolektis“ plėtros vadovas Tomas Pivoras

71

IS-809/534-V-2 priedas

11th Annual Baltic & Nordic Energy Summit

From: Joanna Fitzpatrick <joanna.fitzpatrick@eelevents.co.uk> Sent: Thursday, August 08, 2019 10:56 AMTo: Vytautas Stasiūnas <v.stasiunas@lsta.lt>Subject: 11th Annual Baltic & Nordic Energy Summit

Dear Vytautas,I have been unsuccessful in reaching you by the telephone, but I would like to get in touch regarding our upcoming 11th Annual Baltic & Nordic Energy Summit, taking place on 30-31 October 2019 in Tallinn, Estonia. To view the programme agenda and the full list of speakers for the event, please visit the following link: http://www.eelevents.co.uk/programme/2019-BES.pdfIn recognition of the increasingly interconnected energy markets, the 2019 Summit will be expanding to include the Nordic region, thus creating the new Baltic and Nordic Energy Summit. Now in its 11th year, this market leading business-focused Summit brings together Energy sector thought leaders to debate the future policy framework, market dynamics and investment opportunities in the region. Key topics to be addressed in 2019 include:

Progress on the ITC Agreement and tariff models for the common gas market Technology-neutral, subsidy-free renewable energy auctions in the region Opportunities and national rules in renewable gas markets National Energy Climate Plans: new directives and support schemes across the region Distributed generation: new legal frameworks and opportunities for investment Electricity market integration with Central Europe

With a mixture of lively debates, case studies and keynotes, delegates will immerse themselves in a diverse programme delivered by respected thought leaders in the SEE Energy landscape.35+ Speaker line-up includes:

Hando Sutter, Chairman of the Management Board,Eesti Energia Andrus Liivand, CEO, Chairman of the Management Board,Elektrum Eesti Taavi Veskimägi, Chairman of the Board and CEO,Elering Andrius Smaliukas, CEO,BALTPOOL Gatis Junghāns, Member of the Board,AST Herkko Plit, CEO,Baltic Connector Janis Bethers, CEO,Enefit SIA

Please note that we currently have discounted delegate seats at the Super Early Bird rate of £590 + 10% admin fee.When would be a good time for me to call back to discuss the event further?Kind regards,

Joanna FitzpatrickBusiness Development Manager+44 (0)20 3872 6503joanna.fitzpatrick@eelevents.co.uk

EEL Events 55 Princes Gate, Exhibition RoadLondon SW7 2PN, United Kingdomwww.eelevents.co.uk 

_______

11th Annual Baltic & Nordic Energy Summit programa pateikiama IS-809/534-V-2-1 priedas.pdf;

72

VI SKYRIUS

NAUDINGA INFORMACIJA

73

IS-809/534-VI-1 priedas

AB „Panevėžio energija“ 2019-08-20 pranešimas

PATARIMAI EFEKTYVIAM ŠILUMOS VARTOJIMUI

AB „Panevėžio energija“ vykdydama su Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija pasirašytą Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą, kuriuo įsipareigojo šviesti ir konsultuoti energijos vartotojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais, parengė lankstuką „Patarimai efektyviam šilumos naudojimui“. Tai informacija vartotojui, ką reikėtų daryti, norint sumažinti šilumos suvartojimą pastate. Kiekvienas vartotojas šį lankstuką ras apsilankęs bet kuriame bendrovės padalinyje ar bendrovės internetiniame puslapyje www.pe.lt.

Apie Panevėžio daugiabučių namų renovacijos naudą daugiau informacijos galite rasti, pasinaudoję geografine informacine sistema . AB „Panevėžio energija“ interneto svetainės www.pe.lt skyrelyje „Gyventojams“/„Šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose“/„Namo informacija“ teikiama informaciją apie Panevėžio daugiabučių namų šilumos sąnaudas ir mokesčius. Pasinaudojus paprastu prisijungimu, tiesiog paspaudus ant nurodyto žemėlapio, norimą objektą galima rasti paieškos langelyje suvedus namo adresą. Paspaudę ant objekto esančio apskritimo, gausite informaciją apie pastatą: tikslų adresą, šilumos tiekimo sistemos tipą, namo renovacijos būseną, butų skaičių, suvartotą šilumos kiekį kvadratiniam metrui šildyti, mokesčio dydį (kainą) už kvadratinio metro šildymą.

Geografinė informacinė sistema skirta šilumos vartotojų patogumui, analizuojant šilumos sąnaudas ir mokesčius už suvartotą šilumą daugiabučiame name.

Kiekvieno konkretaus namo faktiniai mokėjimai už šilumą yra skirtingi. Panevėžio, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Kėdainių, Zarasų renovuotų ir nerenovuotų namų gyventojai, kuriems tiekiama AB „Panevėžio energija“ šiluma, gali lengvai sužinoti, kiek jų name yra suvartojama šilumos energijos bei kiek tenka už ją mokėti. Namo informaciją pamatyti ir palyginti šilumos suvartojimus su kitais panašaus dydžio namais galima bendrovės interneto svetainės www.pe.lt skyriuje „Gyventojams“/„Šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose“/ „Namo informacija“. 

Atnaujinta 2019-08-20

74

75

IS-809/534-VI-2 priedas

AB „Šiaulių energija“ 2019-08-20 pranešimas.

TARPTAUTINĖS ASOCIACIJOS EUROHEAT&POWER TINKLALAPIO SVEIKINIME LIETUVOS ŠILUMININKŲ BENDRUOMENEI MINIMI IR AB „ŠIAULIŲ ENERGIJA“

PASIEKIMAI

Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo istorija pradėta skaičiuoti nuo 1939 metų vasaros. Tarptautinė asociacija Euroheat&Power, sveikindama Lietuvos šilumininkų bendruomenę su šiuo jubiliejumi, savo tinklalapyje publikavo straipsnį apie Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo 80 metų raidą (straipsnį rasite čia , lietuviškai jį galima skaityti čia ).

Straipsnį iliustruoja AB „Šiaulių energija“ termofikacinės elektrinės nuotrauka, atkreipiant skaitytojų dėmesį į tai, kad Lietuva jau senokai įvykdė Europos Sąjungos tikslą – sumažinti anglies išmetimą 20 proc. iki 2020 metų. Taigi, centralizuotas šilumos tiekimas – ne tik patogus ir patikimas, bet ir palankus gamtai, kas ypač svarbu, galvojant apie mūsų ir ateities kartų ateitį.

76

IS-809/534-VI-3 priedas

AB „Šiaulių energija“ 2019-08-20 pranešimas.

GYVENTOJAI KVIEČIAMI TEIKTI PARAIŠKAS DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI)

AB „Šiaulių energija“ – Šiaulių miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratorius – ragina gyventojus atkreipti dėmesį į Aplinkos ministerijos paskelbtą naują kvietimą teikti paraiškas daugiabučiams renovuoti pagal valstybinę Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą .

Gyventojai, norintys atnaujinti savo daugiabutį namą, 2019 m. rugpjūčio 14 d.–2020 m. vasario 1 d. VšĮ ,,Būsto energijos taupymo agentūra“ turi pateikti parengtą ir patvirtintą daugiabučio namo investicijų planą kartu su kitais kvietime nurodytais priedais.

Valstybės parama AB „Šiaulių energija“ Daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus specialistai

primena, kad valstybės parama skiriama projektams, pasiekusiems ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę. Taip pat paramos gali tikėtis projektai, po namo atnaujinimo sutaupę ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų ir kultūros paveldo objektai, kai sutaupoma ne mažiau kaip 25 proc. energijos.

Valstybė pilnai (100 proc.) kompensuoja atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimą, įskaitant investicijų plano, techninio darbo projekto parengimo ir ekspertizės, pastato energinio naudingumo sertifikato, parengto ir išduoto prieš atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimą, pastato energinio naudingumo sertifikato, parengto ir išduoto po atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo, parengimo, techninės (projektavimo) užduoties, topografinio plano parengimo, prisijungimo sąlygų, specialiųjų reikalavimų gavimo, statybą leidžiančio dokumento išdavimo išlaidas.

Visiems butų savininkams investicijas į daugiabučio atnaujinimą ir vyriausybės nustatytas energinio efektyvumo didinimo priemones valstybė kompensuoja 30 proc.

40 proc. valstybės parama teikiama tokioms priemonėms kaip įrengtas atskiras arba modernizuotas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengti balansiniai ventiliai ant stovų, sutvarkyta šildymo sistema, butuose įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisai, daliklių sistema ar termostatiniai ventiliai.

Nepasiturintiems gyventojams, turintiems teisę į kompensacijas už šildymą (pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą) ir dalyvaujantiems daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, valstybė padengia visas projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat patį kreditą ir palūkanas.

Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms ir vienam iš šeimos narių netekus darbo, būsto atnaujinimo paskolos ir palūkanų įmokas taip pat kompensuos valstybė, net jeigu šeima gyvens jau modernizuojamame ar ką tik atnaujintame name. Svarbiausia sąlyga – šeimai turi būti suteikta teisė į kompensaciją už šildymą.

Kas turi teisę į valstybės paramą Teisę padengti visas projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, taip pat

apmokėti patį kreditą ir palūkanas turi buto savininkas, kuris atitinka šiuos reikalavimus:

77

turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją (pagal energijos ar kuro sąnaudų normatyvą būsto naudingajam plotui, bet ne didesniam už Įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą, šildyti);

su kitais daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkais įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, dalyvavo

sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priėmime ir priimant šį sprendimą pritarė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui(jei buto savininkas priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo pasisakė prieš dalyvavimą programoje, jis netenka teisės į valstybės paramą atnaujinimui ).

Tam, kad nepasiturintys asmenys, turintys teisę į kompensacijas už šildymą, gautų paramą, jie turi laiku sutvarkyti dokumentus valstybės paramai gauti.

Kredito ir palūkanų apmokėjimas 5 metus nuo pirmojo išmokėjimo mokamos  lengvatinės palūkanos iki 3 proc. Jei paskola

imama ilgesniam laikotarpiui, po 5 metų mokamos su kredito įstaiga sutartos palūkanos.Kad valstybė kompensuotų būstui modernizuoti skirtą kreditą ir palūkanas, savo

daugiabučio namo atnaujinime ketinanti dalyvauti nepasiturinti šeima ar vienas gyvenantis asmuo turi raštu kreiptis į savivaldybės, kurioje yra deklaravęs gyvenamąją vietą, administraciją, kad ši išduotų pažymą, patvirtinančią teisę į kompensaciją už šildymą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Jeigu buto savininkui paskirta būsto šildymo išlaidų kompensacija, kreipiantis dėl teisės į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatymo, nereikia pakartotinai teikti dokumentų, reikalingų piniginei socialinei paramai gauti. Už pateiktų duomenų ir informacijos teisingumą atsako juos pateikęs buto savininkas. Teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatoma laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis Įstatymu, nustatoma teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, valstybė taip pat padengia visas projekto parengimo, statybos bei techninės priežiūros išlaidas.

AB ,,Šiaulių energija“ daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus specialistai teikia konsultacijas bei atvyksta į daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimus pristatyti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo procesus. Jei pageidaujate, kad AB ,,Šiaulių energija“ daugiabučių namų renovacijos administravimo skyriaus specialistai dalyvautų Jūsų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ir pristatytų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo eigą, prašome kreiptis el. paštu renovacija@senergija.lt arba tel. (841) 591 238.

RENOVACIJA: Ežero g. 31, Šiauliuose daugiabutis prieš ir po renovacijos.

78

IS-809/534-VI-4 priedas

VERT 2019-08-22 pranešimas. „SPECTRUM BALTIC“ SIA patikslintas leidimas importuoti elektros energiją iš Kaliningrado srities

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), vadovaudamasi Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėmis ir atsižvelgdama į preliminarioje sutartyje su akcine bendrove „Baltiyskaya AES“ numatytas veiklos sąlygas, priėmė sprendimą patikslinti „SPECTRUM BALTIC“ SIA išduotame leidime sąlygas importuoti elektros energiją iš šalies, kuri nėra valstybė narė (Kaliningrado srities, Rusijos Federacijos).  

„SPECTRUM BALTIC“ SIA leidimas įsigalioja pradėjus Baltijos atominės elektrinės Kaliningrado srityje komercinį eksploatavimą. Taip pat bendrovė įpareigota pateikti VERT   pasirašytą ilgalaikę komercinę sutartį, kuri pagrįstų, kad importuojama elektros energija yra pagaminta Baltijos atominėje elektrinėje Kaliningrado srityje.

Konstatavus, kad „SPECTRUM BALTIC“ SIA, importuodama elektros energiją iš trečiųjų šalių, nesilaikė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, VERT gali sustabdyti leidimo galiojimą ar jį panaikinti.

Išsamiai susipažinti su 2019 m. rugpjūčio 22 d. posėdžio medžiaga galite čia.    ***

„SPECTRUM BALTIC“ SIA išduotas leidimas importuoti elektros energiją iš Kaliningrado srities

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) išdavė leidimą „SPECTRUM BALTIC“ SIA importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra ES valstybės narės, – elektros energija bus importuojama iš Kaliningrado srities (Rusijos Federacijos).

„SPECTRUM BALTIC“ SIA turi nepriklausomo  elektros energijos tiekėjo leidimą (išduotas 2019-02-20), tačiau norint importuoti elektros energiją iš valstybių, kurios nėra ES narės, privaloma laikytis šių sąlygų:

teikti informaciją VERT apie reguliuojamą veiklą; importuoti elektros energiją galima tik pagal sutartis su valstybių, kurios nėra ES valstybės

narės, asmenimis; su perdavimo sistemos operatoriumi atsiskaityti už įėjimą į Lietuvos Respublikos elektros

energijos rinką; negalima įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal

sutartį. „SPECTRUM BALTIC“ SIA pateikė VERT preliminarią (neįpareigojančią) elektros pirkimo–

pardavimo sutartį, pasirašytą tarp bendrovės ir akcinės bendrovės „Baltiyskaya AES“. Išsamiai susipažinti su 2019 m. rugpjūčio 8 d. posėdžio medžiaga galite čia.  

_____

VERT 2019-08-22 posėdžio dokumentai pateikiami IS-809/534-VI-4-1 priedas.pdf;

79

IS-809/534-VI-5 priedas

LEA informacija. dėl projekto ENSMOV klausimyno

From: tadas.norvydas@ena.lt <tadas.norvydas@ena.lt> Sent: 2019 m. rugpjūčio 9 d., penktadienis 11:22To: 'valdas.lukosevicius@lsta.lt' <valdas.lukosevicius@lsta.lt>Subject: FW: Dėl projekto ENSMOV klausimyno

Lietuvos energetikos agentūra dalyvauja mokslinių tyrimų ir inovacijų programos HORIZON 2020 projekte ENSMOV (pridedu trumpą aprašymą, PDF). Projekto tikslas – tobulinti energijos taupymo politikos priemonių įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą. Norint, kad projekto rezultatai būtų kaip galima naudingesni visoms valstybėms ir jų institucijoms labai svarbus yra suinteresuotų institucijų indėlis – nuomonė, pasiūlymai, pastabos.Šiuo atveju – šilumos tiekėjų, kurie sudarė „savanoriškus susitarimus“. Tikiuosi, kad išsakysite savo narių nuomonę.

Norėdami nustatyti prioritetinius klausimus efektyvumo priemonių rengimui, įgyvendinimui, stebėjimui ir vertinimui parengėme klausimyną (anglų kalba). Jei galėtumėt skirti keletą minučių atsakymas – būtume labai dėkingi.

Klausimyną galima pildyti internete, paspaudus šią nuorodą – https://response.questback.com/energysavingtrust/eeoalternativemeasures.Arba galima pildyti pridėtą word‘inį variantą ir atsiųsti jį man atgal.

Jei galėsit skirti tam laiko, labai lauksime jūsų nuomonės, pasiūlymų ar pastabų iki rugpjūčio 30 d.

PagarbiaiTadas Norvydas_________________________________Lietuvos energetikos agentūraEnergetikos tyrimų ir stebėsenos skyriaus vadovas Tel. +370 680 70 589Gedimino pr. 38, LT-01104, VilniusEl. paštas tadas.norvydas@ena.ltwww.ena.lt

_______

Projekto ENSMOV klausimyno dokumentai pateikiami IS-809/534-VI-5-1 priedas.zip;

80

IS-809/534-VI-6 priedas

EM 2019-08-22 pranešimas. Derinimui su visuomene teikiami įstatymo pakeitimai dėl mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos liberalizavimo

Šiandien (rugpjūčio 22 d.) Energetikos ministerija viešam derinimui teikia Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma palaipsniui atsisakyti elektros energijos kainos reguliavimo buitiniams vartotojams. Tai reiškia, kad gyventojai savarankiškai ir pagal savo poreikius turės pasirinkti vieną iš daugelio nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, iš kurio įsigys elektrą. Šiais pakeitimais siekiama sukurti labiau gyventojų ekonominius interesus atitinkančią mažmeninę elektros energijos tiekimo rinką.

Elektros energijos įsigijimo kaina ir jos tiekimas galutinėje elektros kainoje sudaro apie 44 proc. ir ši kainos dalis nebebus reguliuojama. Toliau liks reguliuojamos kitos sudedamosios galutinės elektros kainos dalys – elektros energijos perdavimas, skirstymas bei viešuosius interesus atitinkančios paslaugos.

Pereidama į atvirą ir konkurencijos pagrindais veikiančią elektros energijos rinką, kurioje elektros energijos tiekimo paslaugas teiktų tik nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, Lietuva įgyvendins ES įsipareigojimus. Estija elektros energijos tiekimo rinką visiškai liberalizavo 2013 m., Latvija – 2015 m.

Atsiradus didesnei ir skaidriai elektros energijos tiekėjų konkurencijai, tikimasi, kad gėrės vartotojų aptarnavimo bei paslaugų kokybė, o vartotojai galės rinktis jų poreikius atitinkančius nepriklausomų elektros energijos tiekėjų pasiūlymus.

Šiuo metu beveik visi buitiniai vartotojai elektrą perka naudodamiesi visuomeninių tiekėjų (daugiausia „Lietuvos energijos tiekimo“) paslaugomis, o elektros energijos kaina ne dažniau kaip kas pusę metų yra nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimu.

Energetikos ministerija siūlo mažmeninės elektros energijos tiekimo rinkos namų ūkių vartotojams liberalizavimą įgyvendinti trimis etapais.

Pirmuoju etapu – nuo 2021 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinės elektros energijos kainos reguliavimo tiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. bus didesnis nei 5 000 kWh, taip pat visiems buitiniams vartotojams, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų ir atitinkamoms bendrijoms bei bendruomeninėms organizacijoms ir asociacijoms. Tai negaliotų pažeidžiamiems vartotojams, tai yra tiems, gyventojams, kurie gauna socialinę paramą.

Antruoju etapu – nuo 2022 m. sausio 1 d. būtų atsisakyta galutinių elektros energijos kainų reguliavimo visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2021 m. gegužės  31 d. bus daugiau nei 1 000 kWh, išskyrus pažeidžiamus vartotojus.

Trečiuoju etapu – nuo 2023 m. sausio 1 d. galutinės elektros energijos kainos būtų nebereguliuojamos visiems buitiniams vartotojams ir jie turėtų pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.

Priėmus visus reikalingus teisės aktus bus sukurta sistema, kuri leis gyventojams lengvai ir  greitai pasirinkti ir keisti elektros energijos tiekėjus bei patogiai atsiskaityti už elektros energiją. 

81

Visi šie pakeitimai sudarys sąlygas palaipsniui atsisakyti visuomeninio elektros energijos tiekimo ir sukurti aktyvią ir konkurencingą mažmeninę elektros energijos tiekimo rinką, kurioje buitiniai vartotojai galėtų efektyviai pasinaudoti nepriklausomų elektros energijos tiekėjų paslaugomis.

Taip pat yra numatoma nustatyti vartotojų informavimo bei tiekėjų nediskriminavimo priemones, kurios sudarys sąlygas nuosekliam ir skaidriam perėjimui prie mažmeninės elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams rinkos sąlygomis.

Elektros energijos tiekėjų konkurencija ir vartotojo galimybės keisti bei rinktis tiekėją ir lyginti siūlomą kainodarą leis vartotojams sutaupyti ir gauti finansiškai naudingiausius elektros energijos tiekimo kainos pasiūlymus, atitinkančius vartotojo elektros energijos vartojimo įpročius ir poreikius.

Siekiant apsaugoti socialiai pažeidžiamus vartotojus yra numatoma, kad visuomeninis elektros energijos tiekimas jiems pasibaigtų paskutiniuoju etapu nepriklausomai nuo suvartojamo elektros energijos suvartojamo. Be to, siūloma įtvirtinti įstatymu, kad jiems bus taikoma palankesnė garantinio tiekimo kainodara, jei jie laiku nepasirinktų nepriklausomo elektros energijos tiekėjo arba jų pasirinktas tiekėjas nevykdytų savo pareigų.

Siekiant užtikrinti, kad rinkos liberalizavimo procesas vyktų sklandžiai, efektyviai ir duotų laukiamų rezultatų, Energetikos ministerijos užsakymu pernai buvo atlikta nepriklausoma Liberalizavimo galimybių studija. Su ja galima susipažinti čia.

Lietuva kartu su Europos Komisija, Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija ir Švedija yra sutarusios dėl yra konkurencingos Baltijos šalių elektros energijos rinkos vystymo ir integracijos į ES rinką. Pagal šį planą numatyta panaikinti  nacionalinį galutinių elektros energijos kainų reguliavimą buitiniams vartotojams.

_______

Energetikos ministerijos užsakymu pernai atlikta nepriklausoma Liberalizavimo galimybių studija pateikiama IS-809/534-VI-6-1 priedas.pdf;

82