VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETO DVISAVAITIS LAIKRAÐTIS

http://www.vtu.ltLeidþiamas nuo 1973 m.spalio 17 d.; antradieniais

2006 m. geguþës 23 d.Nr. 10 (1313)

LYDËJO SËKMËEglë NavickienëMUC direktorë

Architektûros fakulteto Meninio ugdymo centro moksleiviai dalyvavo vaikøpieðiniø, kompiuterinës grafikos darbø bei maketø konkurse „Mano atnaujin-tas bûstas – atnaujintas miestas“, kurá organizavo Vilniaus miesto savivaldybëir programos „Atnaujinkime bûstà – atnaujinkime miestà“ koordinatoriai.

Lietuvos energetikos muziejuje ávyko apdovanojimø ceremonija, paskelbti kûry-biðkiausi, originaliausi autoriai bei áteikti specialûs konkurso rëmëjø prizai. Ar-chitektûros fakulteto Meninio ugdymo centro moksleivë Gabrielë Meðliuvaitë laimë-jo III-iàjà vietà, o moksleiviai Karolis Gaidelis, Marija Vaitkutë – Liberalø ir centrosàjungos ásteigtus prizus (moksleiviø vadovas – Albertas Lagunovièius).

GAUSËJA DOKTORANTØ GRETOSJurga Kairytë

Pernai á doktorantûrà priimti 66 doktorantai, ið jø 6 – á neakivaizdines studi-jas. Ir baigiantis 2005 m. mûsø universiteto doktorantûroje studijavo 258 dok-torantai. Ið jø 212 pasirinko dienines, o 46 neakivaizdines studijø formas.

Technologinius mokslus studijavo 150 dieninës ir 34 neakivaizdinës studijø for-mos doktorantai. Socialinius mokslus pasirinko atitinkamai 39 ir 11, fiziniusmokslus – 12, humanitarinius – 11 ir 1 doktorantai.

Pernai daugiausia (53) doktorantø turëjo Aplinkos inþinerijos fakultetas. Trimismaþiau studijavo Fundamentiniø mokslø fakultete. Statybos ir Verslo fakultetuosestudijavo po 43, Elektronikos – 22, Transporto inþinerijos – 18, Mechanikos ir Ar-chitektûros fakultetuose po 13 ir A. Gustaièio aviacijos institute – 3 doktorantai.

Per pastaruosius penkerius metus doktorantø gretos nuo 183 iðaugo iki 258(pernai).

KONFERENCIJA„TRANSBALTICA 2006“

Doc. dr. Darius BazarasTIF prodekanas

Transporto inþinerijos fakultetas kartu su parodø centru „LITEXPO“ surengëkonferencijà “Transbaltica 2006”, kurios tema „Šiuolaikinio transporto siste-mos problematika ir transporto specialistø ruoðimas“. Konferencijos dalyviuspasveikino LR susisiekimo ministras P. Èësna, rektorius prof. habil. dr. R. Gi-nevièius, dekanas prof. habil. dr. L. P. Lingaitis.

Perskaityti praneðimai: „Baltijos jûros regiono logistikos centrø tinklo formavi-mas – vizija, problemos, perspektyvos“ (dr. A.Šakalys, dr. A.Vasilis Vasiliauskas),„Transporto inþinerijos fakulteto studijø programø raida“ (doc. dr. V. Bartulis), „Tranzi-tiniø kroviniø veþimo per Lietuvà problemos ir sprendimo kryptys“ (prof. habil. dr.R. Palðaitis), „Saugaus eismo uþtikrinimo Lietuvoje problemos“ (prof. habil. dr. A. Pi-kûnas), „Transporto priemoniø stabdymo proceso tyrimai ir eismo sauga“ (prof. habil.dr. M. Bogdevièius), „Logistikos sistemø raida ir logistikos paslaugø rinkos perspekty-vos Lietuvoje“ (doc. dr. D. Bazaras), „Lietuvos keliø asfaltbetonio dangos ilgaamþið-kumo padidinimo technologiniai bûdai“(prof. habil. dr. H. Sivilevièius), „Etanolio pa-naudojimo dyzeliniame variklyje efektyvumas“ ( S. Rynkeviè, dr. S. Pukalskas).

Konferencijos dalyviai pateikë daug klausimø, diskutavo. Praneðimai yra iðleistiatskiru leidiniu.

VIZITAS Á TIURINGIJOS ÞEMÆDoc. dr. Gintautas BureikaProf. habil.dr. Alvydas Pikûnas

Ðiø eiluèiø autoriai buvo iðvykæ á Vokietijà ir pagal SOCRATES mainø pro-gramà skaitë paskaitas Erfurto aukðtosios technikos mokyklos studentams.

Bûdami transporto inþinerijos specialistai, daugiausia bendravome su Transpor-to ir susisiekimo katedros dëstytojais, studentais. Prof. Alvydas Pikûnas gvil-deno keliø eismo saugumo problemas, o doc. Gintautas Bureika skaitë paskaitasapie transporto priemoniø alternatyvius degalus.

Iðvykos metu susipaþinome ir su Erfurto kultûriniu gyvenimu. Ðiame mieste XVI a.pradþioje mokësi ir savo veiklà plëtojo þymusis katalikø baþnyèios reformatorius, te-ologas Martynas Liuteris. Taip pat su kolegomis ið Vokietijos aplankëme ir didþiøjøliteratûros klasikø Johano Volfgango Giotës ir Fridricho Ðilerio miestà Veimarà.

Ðiuo vizitu VGTU ir Erfurto aukðtosios technikos mokyklos dëstytojø bendradar-biavimas nesibaigia. Jau sutarta, kad geguþës mënesá á Transporto inþinerijos fa-kultetà atvyks sveèiai ið Erfurto dëstyti mûsø studentams, susipaþinti su Vilniumibei Lietuva.

Antanas Šniukðtinaitis

Skaitytojus pasiekë storas (44 pus-lapiai), spalvotas ðiø metø „Gedimi-no universiteto“ þurnalo antrasis nu-meris. Bendroje numeracijoje, kuripradëta 1998 m. rugsëjá, tai jau pen-kiasdeðimtasis, – vadinasi, jubilieji-nis, – numeris.

Pastarojo bei visø iðleistø þurnalo„gimimo“ istorija, turinio kaita, iðti-kimybë pirmajame numeryje iðsaky-tiems siekiams, tikslams prisiminta ðiaisukakèiai skirtame renginyje. Daug gra-þiø þodþiø iðsakyta tuometiniam rekto-riui, dabar pirmajam prorektoriui prof.Edmundui Kazimierui Zavadskui, „Ge-dimino universiteto“ sumanytojui bei vi-sokeriopai padëjusiam, kad leidinys sukiekvienu numeriu vis tvirèiau atsistotøant kojø.

Penkiasdeðimt numeriø bei ateitiesplanus apþvelgë þurnalo vyr. redakto-rius doc. Algimantas Nakas, prof. Ed-

mundas Kazimieras Zavadskas, „Moks-lo ir gyvenimo“ vyr. redaktorius JuozasBaldauskas ir kiti. Nemaþai minèiø ið-sakë ir nuotaikingos vakaronës dalyviai.

Kartu pristatyta ir Juliaus Norkevi-èiaus knyga „Dienos, kuriø neskaièia-vo... VGTU garbës mecenatas Gedimi-nas Orentas“. Visi kalbëjusieji teigiamai

jà vertino. Nemaþai prasmingø þodþiøiðsakyta ir Spaudos atgavimo, kalbosir knygos dienos proga.

Penkiasdeðimtojo þurnalo numeriobei knygos sutiktuves praturtino stu-dentø choro „Gabija“ ir tautiniø ðokiøansamblio „Vingis“ nuotaikingas kon-certas.

Penkiasdeðimtmeèio istorijos puslapiai

KONCERTASTRIGUBAI ŠVENTEI

Alek

so J

auni

aus

nuot

r.

Studentai ir meno vadovë Rasa Viskantaitë, kaip visada, dainavo pakiliai nusiteikæ. Nuotaikai atsiliepë ir tai, kad Lietuvos suaugusiø chorø konkurse„Gabijai“ suteikta aukðèiausia 1–ojo lygio (reprezentaciniø chorø) kategorija.

Prof. Edmundas Kazimieras Zavadskas pristato þurnalopenkiasdeðimtàjá numerá ir knygà

Vyr. redaktorius doc. Algimantas Nakas sveikina Astà Verbickienæ, ant kurios peèiø gulavisi þurnalo leidimo rûpesèiai

Popietës dalyviai buvo dëmesingi

2 Inþinerija, 2006 m. geguþës 23 d.

REKTORATE(2006 05 15)

Posëdis prasidëjo dekanø, rek-torato nariø, prorektoriø, rektoriausinformacija.

Rektoratas apsvarstë studijø koky-bës priemoniø plano vykdymo 2005-2006 m.m. eigà; matematikos daly-ko modulio pakeitimus darbo progra-mose, atsiþvelgiant á skaitiniø meto-dø svarbà technologijos srities stu-dijø programose; 2006 m. I ketvirèiopajamø ir iðlaidø sàmatos ávykdymoataskaità; universiteto Skaièiavimocentro darbà; kai kuriuos bendruo-sius klausimus.

Visais svarstytais klausimais Rek-toratas priëmë atitinkamus nutari-mus.

Pasaulinës intelektinës nuosavybësorganizacijos aukso medalis ir ser-tifikatas Lietuvos iðradëjui, mûsø uni-versiteto profesoriui BronislovuiSpruogiui skiriamas pirmà kartà.Prof. habil. dr. Antanas R. Jankûnasdalinasi mintimis apie universitetinæautonomijà ir demokratijà („Kaunodiena“ Nr. 107, 2006 05 13).Vidaus audito skyriaus vedëja VilijaRemeikienë paskirta Ekonomikos di-rekcijos direktore.Penktajai klausytojø grupei áteiktiStatybos saugos ir sveikatos darbekoordinatoriø kursø baigimo kvalifi-kaciniai paþymëjimai.Bibliotekos darbuotojos sukûrë vi-sateksèiø straipsniø duomenø bazæ„Vilniaus Gedimino technikos univer-siteto mokslo þurnalai (VGTU 04)“.Priëmimo komisija, besidomintiemsstudijomis mûsø universitete, paren-gë, iðspausdino ir iðplatino plakatà„Priëmimas á pagrindines studijas2006 m.“ bei iliustruotà leidiná„Suþinok apie studijas Vilniaus Ge-dimino technikos universitete“.Universiteto Priëmimo komisijos tin-klalapyje paskelbta konkursinio baloskaièiuoklë.Ðiandien prasideda tradicinë Elek-tronikos fakulteto organizuojamakonferencija „Elektronika 2006“. Ðijubiliejinë deðimtoji konferencija tæ-sis tris dienas. Jos dalyviai praneði-mus skaitys sistemø inþinerijos, kom-piuteriø technologijø, mikroelektroni-kos, telekomunikacijø inþinerijos,aukðtøjø daþniø technologijos, mik-robangø sekcijose.Kas yra aukðtis? Á ðá klausimà tokiopavadinimo raðiniu iðsamiai atsakoGeodezijos ir kadastro katedros ve-dëjas doc. Èeslovas Aksamitauskasir prof. Algimantas Zakarevièius(„Mokslas ir gyvenimas“ Nr. 5, 2006 m.geguþë).Tarp trijø bendrabuèiø ir bibliotekosyra dvi uþtvertos aikðtelës. Jos be-veik pustuðtës, bet èia ne kiekvienasstudentas gali pasistatyti automobilá.Apie tai pasakoja raðinys „Studentuspiktina iðrinktøjø privilegijos“ („15min.“ – 2006 05 04).

Ieva ÈepononëVerslo vadybos fakulteto studentëKataþina AndrikonytëAplinkos inþinerijos fakulteto studentë

Atëjus ilgai lauktai Europos savai-tei, komandos turëjo pateikti savoprojekto rezultatus ir apginti inten-syvaus darbo vaisius.

Pirmàjà dienà surengtas stendø kon-kursas. Dalyviai juos stengësi kuokûrybingiau reklamuoti stenduose beibendraudami, organizuodami ávairiasakcijas, sudominti konferencijos daly-vius ateiti á vieðà projekto pristatymà.

Dr. Stanislav StupakMedþiagø atsparumo katedros docentas

1998 m. VGTU Medþiagø atsparu-mo katedros iniciatyva atgaivintaðalies universitetø studentø medþia-gø mechanikos ir atsparumo respub-likinë olimpiada. Šiemet penkiø uni-versitetø 22 studentai vël susirinkoLietuvos þemës ûkio universitete.

Medþiagø mechanikos uþdavinius 3valandas sprendë Lietuvos þemës

Kalbininkai pataria

TOLIMESNISKELIAS, betTOLESNIS

BÛDASRegina Þukienë

Technikos mokslo kalboje pasta-ruoju metu turbût dël panaðausskambëjimo þodis tolimesnis ganadaþnai painiojamas su þodþiu toles-nis, pvz.: t o l i m e s n i u o s e(=tolesniuose) skyriuose bus nag-rinëjamos atsinaujinanèiø energijosðaltiniø galimybës; t o l i m e s n i a m(=tolesniam) analizës etapui bus tai-komas naujesnis metodas.

Remiantis „Dabartiniu lietuviø kal-bos þodynu“ (Vilnius, 2000), galimateigti, jog þodis tolesnis reiðkia nuo-sekliai vykstantá veiksmà laiko atþvil-giu (tolesnis gyvenimas), o tolimas(taigi ir jo darinys tolimesnis) reiðkiatoliau esantá dalykà (Tolimieji Rytai,tolimas, tolimesnis kelias); atskirtà di-delio laiko tarpà (tolima praeitis), kànors nedaug bendro turintá (tolimasgiminaitis).

Beje, ðalia ðiø ið iðorës panaðiøderinamøjø paþyminiø tolesnis ir to-limesnis gana daþnai netinkamai pa-vartojamas paþymimasis þodis keliasbûdo reikðme, pavyzdþiui: t o l i-m e s n i s (=tolesnis) problemossprendimo k e l i a s (=bûdas); t o-l i m e s n i s (=tolesnis) produkci-jos realizavimo k e l i a s (=bûdas)iðspræstø dvi problemas.

Taigi aptartieji paþyminiai ir jø pa-þymimieji þodþiai reiðkia skirtingusdalykus, todël jø painioti nederëtø,nes tolimesnis kelias nëra tas pats,kas tolesnis bûdas.

Š. m. birþelio mën. 6 d. 14.30 val.Elektronikos fakulteto 406 a.

Elektroniniø sistemø katedroshab. dr. Liudmila NICKELSONvieðame EF Tarybos posëdyje

skaitys paskaità

SINGULIARINIØINTEGRALINIØ

LYGÈIØ METODO TAIKYMASELEKTROMAGNETINIØLAUKØ TRIMAÈIUOSEDARINIUOSE TYRIMUI

* * *Š. m. birþelio mën. 6 d. 15.30 val.

Elektronikos fakulteto 406 a.Elektroniniø sistemø katedros

doc. dr. Dalius NAVAKAUSKASvieðame EF Tarybos posëdyje

skaitys paskaità

ÐIUOLAIKINËSINTELEKTUALIOSIOS

SISTEMOS

Elektronikos fakulteto Tarybospirmininkas

Nuoðirdþiai uþjauèiame Kompiute-riø inþinerijos katedros laboratorijosvedëjà Arvydà STANKEVIÈIØ, mirusþmonai.

VGTU Elektronikos fakulteto darbuotojai

Po sunkios ligos mirus tëvams,nuoðirdþià uþuojautà reiðkiame pir-mojo kurso grupës SAIm-5 seniûneiGenoefai GRIGORJEVAI.

Inþinerinës architektûros katedros kolektyvas

Antroji diena buvo skirta pasirengi-mui pristatyti projektà. Ji buvo produk-tyvi, kadangi turëjome parengti bendràprojekto pristatymà, kuriame aiðkiai ið-siskirtø mûsø projekto dalys: teorinëapþvalga, statistinë analizë ir atliktasámoniø tyrimas. Nepaisant, kad kolegosið Vokietijos studijuoja magistrantûrospirmame kurse, jie mokësi ið mûsø, omes ið jø. Kolegos ið Vokietijos labaidaug dëmesio skyrë teorinei analizei,o Austrijos studentai – ne analizuoja-mos temos esmei ir logikai, o jos pri-statymui. Mûsø dëka projektas tapoiðskirtiniu tyrimø rezultatais. Savo ko-legas mums pavyko átikinti, kad teorija

be praktikos nëra tokia reikðminga.Kiekvienas procesas yra tarsi þaidi-

mas, kuriame dalyvauja þiûrovai ir þai-dëjai. Jei tu þinai teorijà, gali bûti tikþiûrovas, o jei nori tapti þaidëju, turi ágy-ti praktiniø þiniø! Mûsø projektas, oypaè tiriamoji dalis sulaukë labai dide-lio konferencijos dalyviø ir vertintojø dë-mesio. Tyrimas buvo apibûdintas kaipprofesionalus, aukðto lygio ir labai in-formatyvus. Taip pat sulaukta nuomo-niø, kad toká tyrimà gali atlikti profesio-nalai, labai kompetentingi darbuotojai.

Mes árodëme, kad VGTU studentaituri pakankamai þiniø ir ágûdþiø tokiamtyrimui atlikti.

Ateina jubiliejai, nors nelaukiam,Juos atneða greiti laiko þirgai.O dienos bëga, vis á tolá ðaukiaIr nesustoja, nors labai praðai.

60 metø jubiliejaus,ðios graþios ir prasmingossukakties proga nuoðirdþiai

sveikiname

doc. dr. Vaciø MALIÐAUSKÀ.Tegul kiekviena diena Jums neða

sëkmæ, dþiaugsmà ir kuo geriausiànuotaikà!

EF Elektroniniø sistemø katedros kolektyvas

STUDENTØ SËKMË EUROSAVAITËJE (2)

Patenkinti tarptautinio projekto laimëtojai

RESPUBLIKINË OLIMPIADA MAO 2006ûkio, Kauno technologijos, Klaipëdos,Ðiauliø bei Vilniaus Gedimino technikosuniversitetø studentai. Mûsø universite-tui atstovavo Medþiagø mechanikosolimpiados (dalyvavo 72 ávairiø pagrin-diniø studijø II kurso studentai) nuga-lëtojai Viktor Skrickij (TI-4/1), Rytis Mu-ðauskas (ETS-4/2), Kristupas Veteris(STu-4), Mantas Juknys (S-4/2), Povi-las Varasimavièius (TI-4/1). Patikrinusiir ávertinusi 4 merginø ir 18 vaikinø dar-bus, olimpiados þiuri nustatë, kad pir-màjà vietà iðkovojo VGTU studentas

Rytis Muðauskas, antràjà – KTU stu-dentas Ernestas Petravièius, o treèiàjà,ketvirtàjà ir penktàjà – VGTU studentaiKristupas Veteris, Mantas Juknys ir Vik-tor Skrickij.

Geriausiems áteikti diplomai. Mûsøuniversiteto studentams studijø prorek-torius doc. Alfonsas Daniûnas skyrë pi-nigines premijas.

Kitais, 2008-aisiais metais medþiagømechanikos ir atsparumo respublikinëolimpiada vyks Vilniaus Gedimino tech-nikos universitete.

VGTU Kompiuteriø inþinerijoskatedros darbuotojai nuoðirdþiaiuþjauèia laboratorijos vedëjà Arvy-dà STANKEVIÈIØ, mirus þmonai.

Olimpiados nugalëtojas Rytis Muðauskas VGTU medþiagø mechanikos uþdaviniø sprendëjø komanda

Auto

riø n

uotr.

Geguþës 30 d. 8 val. 45 min.L 402 aud. Fundamentiniø

mokslø fakulteto tarybos atvirameposëdyje doc. A. Krylovas

skaitys vieðà paskaità

SVYRAVIMØLYGÈIØ ASIMPTOTINIS

VIDURKINIMAS

FMF tarybos pirmininkasprof. habil. dr. L. Saulis

Auto

riaus

nuo

tr.

Inþinerija, 2006 m. geguþës 23 d. 3

Julius Kontrimas

Ne taip jau paprasta atsekti kam,kada, kaip gimë mintis surengti eks-pozicijà universiteto pirmajam Gar-bës mecenatui Gediminui Orentui. Taiiðnarplioti palikime istorikams. Kurkas svarbiau, kad Bibliografijos ir in-formacijos skyriaus vedëja AurelijaStriogienë, bibliotekininkës Ona Jur-ðaitë, Liana Jakuboviè ëmësi darboir per ganëtinai trumpà laikà paren-gë turiningà teminæ parodà.

Tai padaryti nebuvo itin lengva. Sun-kiausia buvo parengti skaitytojams

Julius Norkevièius

Gerokai prieð Studentø atstovybësorganizuojamà renginá sklandë ðne-kos, kad Rektorato, dëstytojø ir stu-dentø susitikime bus karðta. Rekto-rius prof. Romualdas Ginevièius áþan-gos þodyje pastebëjo, kad studentaisusëdo kairëje Didþiosios aulos pu-sëje, o dëstytojai – deðinëje. Atseit,aptariamo klausimo du nuomoniø po-liai. Vadinasi gali vykti principingasdalykinis pokalbis.

Ar prognozës pasitvirtino? Tiesa, bu-vo bandanèiø neargumentuotais,ne kartà girdëtais abstrakèiais kaltini-mais „ápûsti“ karðtà diskusijà. Bet kadtø „pûtëjø“ ne tiek jau gausiai susirin-ko. Be to, jø gretos greitai ëmë retëti,kai aulos deðiniosios pusës sudëtis ikipokalbio pabaigos liko nepasikeitusi.

Susitikimo organizatoriai pokalbiuipasiûlë studijø kokybës klausimà. Rek-torius glaustai aptarë pagrindinius kom-ponentus, kurie bene daugiausia turiátakos þiniø kokybei. Bet iðsakyti argu-mentai studentø beveik nesudomino.Jie laikësi pokalbiui pasiûlyto plano irþërë ið anksto pasiruoðtas tiesas. Ir pra-sidëjo þodþio poþiûrio linksniuotë, de-rinant su dëstymu.

Pasak studentø, dël nepatenkinamosstudijø kokybës (deja, në vienas kalbë-jusysis savo teiginio nepagrindë, norsekspertø, net tarptautiniø, tyrimai rodo,kad mûsø universiteto studijø kokybëvisumoje nëra bloga) kaltas tik dëstyto-jas. Studentai jau pirmose paskaitoseásitikina, kad perteikiama tik vadovëlinëmedþiaga. O, kokie gudruèiai ir mokytiðiandienos mûsø studentai! Jeigu jietaip gerai þino viskà, kas paraðyta aukð-tosios mokyklos vadovëliuose, tai ko-

mecenato pristatymà. Bibliotekininkëmsnepavyko aptikti iðsamaus GediminoOrento gyvenimo apraðymo. Pristatymàteko lasioti ið biografijos trupinëliø, ku-rie iðbarstyti „Inþinerijos“, „Mokslo ir gy-venimo“, „Gairiø“, kitø periodiniø leidi-niø spausdintuose raðiniuose. Kai pra-dëta rinkti, pasirodo, kad ne taip ma-þai raðyta apie Gediminà Orentà.Spausdinti jo pakilûs patriotiniai pasi-sakymai. Nemaþai mecenato apsilan-kymo universitete akimirkø iðsaugojofotografas Aleksas Jaunius. Parodos or-ganizatorëms pavyko gauti pluoðtà Ge-dimino Orento Venesueloje darytø nuo-

traukø. Taip pamaþu susikaupë nema-þai medþiagos, kuri sunkiai tilpo net ke-turiuose stenduose.

Parodos sutiktuviø dalyviams ekspo-zicijà pristatë Bibliotekos direktorë Ri-mutë Abramèikienë bei viena ið jos ren-gëjø Aurelija Striogienë.

Pirmasis su bûsimu mecenatu susipa-þino ir pradëjo bendrauti tuometinis rek-torius prof. Edmundas Kazimieras Za-vadskas. Jis turëjo kà prisiminti ir paro-dos sutiktuviø dalyvius vedë á paþintiespradþià, negailëdamas gerø þodþiø Ge-diminui Orentui. Pabrëþë, kad jau patspirmasis apsilankymas universitete átiki-

no, jog tai neatsitiktinis susitikimas, o juosiekiama ilgalaikio dalykinio bendravi-mo. Tai árodë tolimesnë veikla. Kalbëto-jas priminë apie Gedimino Orento skir-tas vardines stipendijas (daugiau kaipðimtas) studentams, bièiuliø klubo orga-nizavimà, kitas pastangas moralinei ir netmaterialinei paramai.

Þiniasklaidos ir renginiø direkcijos di-rektorius doc. Algimantas Nakas ypaèpabrëþë Gedimino Orento patriotiðku-mà, jo rûpestá plëtoti studentø tautiná nu-siteikimà, atgaivinti ikikarinës Lietuvosuniversitetø tradicijas. Prof. Leonas Sau-lis yra prasitaræs, kad bendravimas su

Gediminu Orentu, atkûrus nepriklauso-mybæ, buvo reikalingas ir reikðmingas,apsaugojæs nuo vidinio pasimetimo, pa-dëjæs orientuotis naujose aplinkybëse.

Parodos sutiktuviø dalyviai iðklausëGedimino Orento didþiai patriotiðko, tu-riningo, jaudinanèio pasisakymo, kai jambuvo suteiktas Rektorato garbës nariovardas, áraðo. Klausytasi atidþiai, o pas-kutiniai þodþiai palydëti plojimais. Kartuapgailestauta, kad dël ligos ekspozici-jos negalëjo apþiûrëti pats mecenatas.

P.S. Teminæ parodà galima apþiûrëtibeveik iki birþelio vidurio.

Penkiasdeðimtmeèio istorijos puslapiai

EKSPOZICIJA GARBËS MECENATUI

Teminæ ekspozicijà pristato Bibliografijos ir informacijos skyriaus vedëja Aurelija Striogienë Ir ðá kartà aktyviausios parodos lankytojos – Bibliotekos darbuotojos

Alek

so J

auni

aus

nuot

r.

Mintys po renginio

POÞIÛRIO LINKSNIUOTËdël jie taip verþiasi á universitetà, sukel-dami didþiulius konkursus?! Be to, sa-kykime, matematikos, fizikos, chemijos,ekonomikos dëstytojus studijø progra-mos ápareigoja iðaiðkinti pagrindiniusðiø dalykø dësnius, kuriuos bûtina þi-noti bûsimam inþinieriui ir kurie aiðkiai,suprantamai iðguldyti vadovëliuose. Taiapie kokius atradimus norima iðgirstipaskaitose, kai ne vienam, sakykime,dviejø skaièiø sumos kvadratas ar Niu-tono dësniai yra naujiena, kai ne vie-nas nesugeba teisingai paraðyti papras-èiausios reakcijos lygties, vadovauda-masis medþiagø valentingumu? Todëlperðasi iðvada, kad ðis priekaiðtas ne-argumentuotas ar net iðgalvotas. Arba,kaip þemaièiai sako, girdëjo, kad skam-bina varpai, bet neþino, kurioje baþny-èioje. Kai kuriais atvejais gal ir moty-vuotai papriekaiðtauta, kad kai kuriedëstytojai perteikia tik vadovëlinæ me-dþiagà. Bet esu ásitikinæs, kad ði didak-tinë pastaba ne aksioma ir negalimajos nepamatuotai, neapgalvotai kartoti.

Susitikime buvo linksniuojama, kaddëstytojai neádomiai skaitos paskaitas,nebendrauja su auditorija, neskatinadiskusijos, teorijos nesusieja su gyve-nimu, su bûsima specialybe ir pan. irt. t. Vëlgi kyla klausimas: nejaugi visidëstytojai tokie?! Jei bûtø konkreèiai,argumentuotai pasakoma, kad to ar anodëstytojo, sakykime, dël tokiø prieþas-èiø paskaitos neádomios, nepatrauklios,tai galima dalykiðkai diskutuoti ir net ieð-koti bûdø, kaip ðá nepageidaujamà reið-kiná paðalinti. Bet kai þeriami priekaið-tai, vadovaujantis principu, jog girdë-jom ðitaip studentus kalbanèius, tai irberiami abstraktûs kaltinimai visai uni-versiteto pedagoginei bendruomenei. Otai jau ir nekorektiðka, ir nesàþininga!

Keistas pasirodë bei nesàþiningumupadvelkë ir Studentø atstovybës atstovonekonkreèiø priekaiðtø apibendrinimas.Jis kategoriðkai tvirtino, kad neádomiospaskaitos neskatina lankyti paskaitø, gi-

lintis á dëstomà dalykà, siekti giliø þi-niø, rûpestingai atlikti skiriamas uþduo-tis. Norëjosi ið vietos ðûktelëti, kad stu-dijos ne ádomybiø þarstymas, kad tarpmokymosi vidurinëje, gimnazijoje iraukðtojoje mokykloje negalima raðyti ly-gybës þenklo. Bet laiku jaunàjá apiben-drintojà patikslino Aplinkos inþinerijosfakulteto prodekanas, kad dëstytojà la-bai stengtis taip pat neskatina, kai ma-to neþingeidþià, abejingà, net paðali-niais darbais uþsiimanèià auditorijà. Pri-mindamas, kad paskaita tai ne bendro-jo lavinimo mokyklos pamoka, kad no-rint tapti specialistu, bûtina daug dirbtisavarankiðkai, gilintis ir á tai, kas ið pir-mo þvilgsnio atrodo neádomu. Nesutik-dama su ðiais teiginiais, Studentø at-stovybës aktyvistë paklausë, o kà da-ryti, jei nenuobodþiauti, kai ástojai ne átà studijø programà á kurià norëjai, apie

kurià ne vienerius metus svajojai.Kaþkas ið auditorijos mestelëjo: ið-

stoti ið universiteto. Verslo vadybos fa-kulteto docentas, kurá diskusijos vedan-tysis pristatë, kaip „ponà rudu kostiu-mu“, tvirtai pasakë, kad viskas priklau-so nuo studento poþiûrio. Deja, apta-riant studijø kokybës klausimà, ði ne-paprastai svarbi pasiûlytos diskusijos

potemë kaþkodël buvo beveik ignoruo-jama. Susitikimo organizatoriai jos ne-átraukë net á diskusijos siûlomà temati-kà. O kai uþsiminë apie nusiraðinëjimoprieþastis, tai kai kuriø studentø iðsa-kytas poþiûris nemaþai daliai susirinku-siøjø sukëlë daugiau negu juokà. At-seit, jei daugelis nusiraðinëja ir namøuþduotis, ir per egzaminus, bet gaunagerus balus, tai ko jis blogesnis uþ sà-þiningà atsakymà blogiau ávertintas?! Irðitaip màstantis prisideda prie nusira-ðinëtojø, prie vieðø „paruoðtukø“ ga-mintojø. Senato pirmininkas ðiai blogy-bei siûlë vaistà, bûtent: gerai apgalvo-tas problemines namø uþduotis, ðitaipsuformuluoti ir egzaminø bilietø klausi-mus. Bet studentai ðio vertingo pasiû-lymo nenorëjo iðgirsti.

Ir visai be reikalo nesiklausë. Dar se-nosios kartos pedagogikos klasikai áro-

dë, kad pamokos, paskaitos kokybë,apskritai pedagoginio proceso sëkmëvienodai priklauso nuo abiejø ðios veik-los dalyviø – mokinio, studento ir mo-kytojo, dëstytojo. Paraðæs tai, prisimi-niau analizuotus Statybos fakulteto pir-makursiø þiemos egzaminø sesijos þi-niaraðèius. Jie rodo, kad tas pats dës-tytojas dëstë visoms akademinëms gru-pëms, bet egzamino rezultatai labaiskirtingi. Tai kà tokiu atveju kaltinti? Ar-ba perþiûrëti þiniaraðèiai sako, kad tikvienintelës akademinës grupës visi ikivieno studentai atvyko á egzaminus. Netne vienerius metus analizavæ egzami-nø þiniaraðèius Studijø direkcijos dar-buotojai sako, jog anksèiau paminëtasatvejis – retas.

Paminëti pavyzdþiai taip pat raginasakyti, kad studijø sëkmë, jo kokybëlabai priklauso ir nuo studento poþiû-rio á studijas, nuo jo nusiteikimo dirbti,gilintis á pasirinktà specialybæ. Todël, ið-ëjus ið Studentø atstovybës organizuo-tos diskusijos, labai norëjosi papraðytistudentø, kad, prieð priekaiðtaudamidëstytojams, labai kritiðkai ávertintø sa-vo poþiûrá á studijas bei norà, pasiryþi-mà tapti geru, kvalifikuotu specialistu.Ir apskritai kiekvienam, prieð garsiai pa-sakant vienokias ar kitokias pastabas,priekaiðtus, pirmiausia bûtina nepapras-tai skvarbø þvilgsná nukreipti á save, kadgalëtum objektyviai ir visapusiðkai áver-tinti savo kasdienos veiklà.

Prieð iðsiskirstant susitarta, kad studen-tø, universiteto vadovybës, dëstytojø su-sitikimai vyks sistemingai. Tikëkime, kadateityje tokiems pokalbiams bus kruopð-èiau pasirengta, kad siûloma tema bûtødalykiðkai, produktyviai aptarta.

Redakcijos prieraðas. Gal raðinioautorius klysta, gal ne taip suprato su-sitikimo dalyviø iðsakytas mintis?! Re-dakcija laukia kiekvienos nuomonës irpasiryþusi visas spausdinti.

Rektorius prof. Romualdas Ginevièius (centre), Studijø atstovybës prezidentui Justui Nugarui irstudijø prorektoriui doc. Alfonsui Daniûnui (deðinëje) aktyviai klausantis, vardija komponentus, nuokuriø priklauso studijø kokybë

Alek

so J

auni

aus

nuot

r.

4 Inþinerija, 2006 m. geguþës 23 d.

Doc. dr. Angelë KaulakienëLietuviø kalbos katedros vedëja

Ðiø metø pradþioje metrologai su-laukë naujo terminografijos leidinio –„Penkiakalbio aiðkinamojo metrologi-jos terminø þodyno“ (Vilnius: Moksloir enciklopedijø leidybos institutas,2006. 1163 p.), kurá parengë Vilniausuniversiteto Fizikos fakulteto Radiofi-zikos katedros doc. dr. Vytautas Va-liukënas ir to paties fakulteto Kietojokûno elektronikos katedros prof. ha-bil. dr. Pranas Juozas Þilinskas.

Metrologijos terminø þodynas atsi-rado ne tuðèioje vietoje. Beveikprieð deðimtmetá ðiø autoriø buvo ið-leistas, tiesa nedidukas, „Tarptautinispagrindiniø ir bendrøjø metrologijos ter-minø þodynas“ (Vilnius: Mokslo ir en-ciklopedijø leidybos institutas, 1997. 96

p.).„Penkiakalbá aiðkinamàjá metrologijos

terminø þodynà“ sudaro pagrindinë da-lis – abëcëlinis aiðkinamasis 7790 lietu-viðkø terminø þodynas, keturios jø atitik-menø anglø, prancûzø, vokieèiø ir rusøkalbomis rodyklës ir priedai. Kiekvienasterminas apraðomas tokia tvarka:pradþioje teikiamas termino numeris, poto kirèiuotas terminas, jo apibrëþtis ir ati-tikmenys minëtomis kalbomis.

Aiðkus ðio metrologijos þodyno irnorminamasis aspektas. Nuoroda þr. (=þiûrëk) raðoma, kai vietoj pateikto ter-mino siûloma vartoti kità, áprastesná arlietuviðkà, terminà, pvz., tûrio analizë þr.voliumometrija, absorbcija þr. sugertis;nuoroda dar þr. (= dar þiûrëk) pateiktàterminà susieja su kitu terminu, pvz.,aneroidas dar þr. aneroidinis baromet-ras, o nuoroda ntk. (= neteiktinas) nu-rodomas nevartotinas terminas.

Priedus sudaro santrumpø sàraðëlis(p. 1115–1122), kuriame pateikta JAV,Europos, Rusijos standartø institutø,metrologijos komitetø, biurø, komisijø,kalibravimo tarnybø, sertifikacijos ástai-gø pavadinimø santrumpos; SI vienetøsistema (p. 1123–1130); pagrindiniø dy-dþiø ir jø matavimo vienetø simboliai(p. 1131–1152); pagrindiniø konstantøvertës (p. 1153–1156); nemetriniai JAV(US) ir D.Britanijos (UK) vienetai (p.1157–1161) ir nemetriniai Lietuvoje var-toti vienetai (p. 1162–1163).

Kaip matyti, tai rimtas ir solidus, Vals-tybinës lietuviø kalbos komisijos ap-svarstytas terminografijos veikalas. Ávai-riapusæ metrologijos informacijà èia raskiekvienas, kas domisi ir kam aktualiði mokslo sritis.

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASSKELBIA KONKURSÀ IÐVARDINTOSE KATEDROSE UÞIMTI ÐIAS PAREIGAS:

FIZINIØ, BIOMEDICINOS IR TECHNOLOGIJOS MOKSLØ SRITYSE

1. Geotechnikos katedra – docento (1 vieta);(darbo pobûdis: skaityti inþinerinës geologijos kurso paskaitas, vesti pratybas, laboratori-nius darbus, vadovauti praktikai, kursiniams darbams, baigiamiesiems darbams, vykdytimokslo tiriamuosius darbus)

2. Metaliniø ir mediniø konstrukcijø katedra – docento (2 vietos).(darbo pobûdis: skaityti metaliniø, mediniø ir kompozitiniø konstrukcijø kurso paskaitas,vesti pratybas, laboratorinius darbus, vadovauti kursiniams darbams, baigiamiesiems dar-bams, vykdyti mokslo tiriamuosius darbus)

Dokumentai priimami nuo 2006-05-25 iki 2006-06-09 Personalo direkcijoje,Saulëtekio al. 11 (Saulëtekio rûmai, centrinis korpusas, 501 kab.), tel. 274 50 09.

Rektorius

Prof. Algis Butkus

Tëvai moko vaikus. Siuvëjas þiûri,ar parankinis gerai prisiuvo sagas.Mokiniui atrodo, kad tai nebûtina.

Sovietmetyje ðviesaus rytojaus te-oretikai nusprendë, kad visi lygûs,gabûs, darbðtûs... todël mokymosi sëk-më turi bûti kaip plane numatyta: ið 25studentø grupëje turi baigti 20. Kuo ge-resni egzaminø paþymiai, tuo geresnispedagogas, fakultetas ir aukðtoji mo-kykla.

Prisimenu: gal 1980 m., pasipiktinæspaþangumo manija, tuometinis rekto-rius prof. A. Èyras visø dëstytojø pasi-tarime (jie ðiandien iðnykæ) pasakë „Ko-kia nesàmonë, jei studentas atëjo –„patenkinamai“, iðsiþiojo – „gerai“, at-sakë á vienà klausimà – „labai gerai“.Docentas R. Þ., nutaræs palengvinti stu-dentams gyvenimà, á egzaminø bilietusáraðë tik po vienà klausimà. O atsitikotaip. Paima atëjusysis egzaminø bilie-tà, perskaito vienintelá klausimà ir lapelápadeda ant stalo. Taip atsisakë laikyti

Lietuvos AIDS centras kartu su ko-pijavimo paslaugø tinklu „Copy1“ at-eina á pagalbà studentams. Nuo ne-pageidaujamø ligø bei nuo pavasari-nio nuovargio skirtingø rûðiø specia-listai studentams siûlo gintis spalvo-mis.

Nuo geguþës 3 dienos iki birþelio15 dienos jaunimui prieinamiausio-se vietose kopijavimo paslaugø tinklas„Copy1“ ir Lietuvos AIDS centras vyk-dys akcijà „Spalvota (ne) dovana“. Jostikslas – padëti studentams karðèiau-siu diplominiø, kursiniø ir kitø raðto dar-bø metu bei artëjant vasarai suteikti ga-limybæ nemokamai ir anonimiðkai pa-

sitikrinti savo lytinæ sveikatà. Uþsuku-siems á kopijavimo paslaugø centrà„Copy1“, uþ minimalià kainà busspausdinamas arba kopijuojamas rei-kiamas kiekis lapø spalvotai. Be to, èiauþsukusiems studentams bus dalija-mos akcijos atvirutës ir dovanos.

Dovanà galima pasilikti sau arba pa-dovanoti kitam, o su atvirute visi yralaukiami AIDS centre (Vytenio g. 37/59). Èia anonimiðkai ir nemokamai busgalima pasitikrinti dël ÞIV. Gautà akci-jos atvirutæ specialistai atitinkamai pa-þymës. Pateikus paþymëtà atvirutæ ko-pijavimo paslaugø tinklo „Copy1“ dar-buotojams, spalvoto spausdinimo ir ko-pijavimo paslaugomis galima bus nau-

dotis net iki liepos 1 dienos. Geguþës3 – birþelio 15 dienomis akcija vykstaðiuose centruose: Gedimino pr. 44,Daukanto a. 2, Ðaltiniø g. 3a., Didlau-kio g. 92.

Per 2006 metø tris pirmuosius më-nesius mûsø ðalyje nustatyta 16 naujøÞIV infekcijos atvejø – 9 per sausá, 4per vasará, 3 per kovà. Uþsikrëtusiøjøamþiaus vidurkis – 33 metai. Pernai pertà patá laikotarpá nustatyti 22 ÞIV atve-jai. Jauniausiam ÞIV infekuotam asme-niui diagnozës nustatymo metu buvo15 metø. Apie 26 procentus visø ÞIVuþsikrëtusiøjø asmenø sudaro jaunimasiki 26 metø.

Ið „Lietuvos ryto“

Naujos knygos

DOVANA METROLOGAMS

Knygos virðelis Kokia jûsø nuomonë?

KAM TIE EGZAMINAI...

LYTINÆ SVEIKATÀ STUDENTAI GALËS IŠSITIRTI VELTUI

egzamino apie 30 proc. studentø, nesir to vienintelio klausimo gerai nemo-këjo.

Šiandien VGTU diegiama þiniø tikri-nimo sistema, ávertinanti kiek bûsima-sis inþinierius „uþsidirbo“ per visà se-mestrà laboratoriniuose darbuose, se-minaruose ir kolokviume. Viskas gerai,bet... nelabai, nes kai „uþsidirbama“ 50proc. balø, tûlas Jonaitis visai neatei-na á egzaminà. Kaip tokiu atveju pasi-elgti? Juk egzamino rezultatai turi bûtidokumentaliai slaptai áforminti, uþraðytiir áraðyti á laikmenas!

Jei, pavyzdþiui, Vokietijoje egzaminàgalima perlaikyti (sumokëjus) kartà, taimûsuose daug kartø nuo birþelio ikispalio (rugsëjo). Taigi sovietinë plani-në sistema dar gyva.

Kad studentai ir moksleiviai nusira-ðinëja – ne paslaptis. Galima pasvajo-ti, kad egzaminas vyks kaip pasakojomûsø seneliai. Profesorius palieka stu-dentà savo bibliotekoje, o pats iðeinaskaityti paskaitos; studentas sàþiningaipasiruoðia ir iðlaiko egzaminà.

Laisvë be atsakomybës ir kompiute-

rizacija privedë studijas prie tokios bûk-lës, kai studentas ar magistrantas galistudijuoti (?!) sëdëdamas namuose,kontoroje ar uþsienyje, o kursinius pro-jektus ir baigiamuosius darbus nusipirk-ti pagal skelbimà ant stulpo prie uni-versiteto. Kursinis projektas su skaièia-vimais ir brëþiniais kainuoja 300 Lt, obaigiamasis darbas kiek brangiau.Šiuolaikinio pinigø laikmeèio studentuitai parankiau ir greièiau, negu knistisInternete ar bibliotekoje, neþinant kassvarbiausia. Pigiau atseina masinës ga-mybos „ðpargalkos“. Jos daromos pa-gal vieno „kaliko“ konspektus. (Jeiguta pagalbinë medþiaga daroma trijø for-matø, perraðant ranka, tai paskaitø pra-leidinëtojas bent þino kurioje pusëjeskamba varpai).

O gal, gerbiami kolegos, panaikinamtà studentiðkà baubà ir suteikiam laikojaunimui dþiaugtis diskotekose, baruo-se ir... Airijos braðkiø laukuose? Juk iðbado mirti Lietuvoje neleis mums ES,kaip tai daro su palestinieèiais. Kalbantrimtai – vadovaujanèiøjø liberalizmas(sau!) ar neiðvirs á „Auksines laisves“, ku-rias turëjo aukðtuomenë 1688–1795 m.?Interesø (þemiðkø) mûðiai Lietuvos sei-me, ministerijose ir kai kuriuose univer-sitetuose taip galvoti suteikia pagrindo.

Kelininkø ðventës proga asfaltuojama automobiliø stovëjimo aikðtelë Alekso Jauniaus nuotr.

Scenoje „siautëja“ „Vingis“ Alekso Jauniaus nuotr.

SL 342. 1 sp. l. Tiraþas 700 egz. Spausdino UAB „Baltijos kopija“.

Redakcija:vyr. redaktorius Julius Norkevièius

maketuotoja Birutë Bilotienë, teksto rinkëja Nijolë Strumilienë

Redakcijos adresas: Saulëtekio 11, Vilnius, 415 k.tel. 274 49 37, v. 9937, el. paðtas: inzinerija@adm.vtu.lt

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETASpraneša, kad 2006 m. birþelio 2 d. 13 val. VGTU Senato posëdþiø salëje (Sau-

lëtekio al. 11, Vilnius) vyks atviras Elektronikos fakulteto tarybos ir habilitacijoskomisijos posëdis, kuriame bus nagrinëjamas doc. dr. Jurij NOVICKIJ, teikianèiomokslo darbø apþvalgà „STIPRIØ IMPULSINIØ MAGNETINIØ LAUKØ GENERA-VIMAS IR TAIKYMAS PUSLAIDININKINIØ MEDÞIAGØ BEI MANGANITØ ELEK-TRINIØ SAVYBIØ TYRIMUOSE“, praðymas atlikti habilitacijos procedûrà.

Habilitacijos procedûros komisijos sudëtis: prof. habil. dr. Roma Rinkevi-èienë – pirmininkë (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos moks-lai, elektros ir elektronikos inþinerija 01T); prof. habil. dr. Romanas Martavièius(Vilniaus Gedimino technikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elek-tronikos inþinerija 01T); prof. habil. dr. Stanislovas Ðtaras (Vilniaus Gediminotechnikos universitetas, technologijos mokslai, elektros ir elektronikos inþinerija01T); habil. dr. Eugenijus Ðatkovskis (Vilniaus Gedimino technikos universitetas,fiziniai mokslai, fizika 02P); doc. habil. dr. Þilvinas Andrius Kancleris (Puslaidi-ninkiø fizikos institutas, fiziniai mokslai, fizika 02P); prof. habil. dr. StanislavasSakalauskas (Vilniaus universitetas, fiziniai mokslai, fizika 02P); prof. habil. dr.Stasys Vygantas Augutis (Kauno technologijos universitetas, technologijos mokslai,matavimø inþinerija 10T).

Habilitacijai teikiamà mokslo darbø apþvalgà galima perþiûrëtiVilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje.