m k f plëðrumo anatomija - straipsniai · jau minëjau, kad al jarreau ku-ria labai apgalvotà,...

7 meno dienos | 2011 m. kovo 11 d. | Nr. 10 (932) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2011 m. kovo 11 d., penktadienis Nr. 10 (932) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

2Al Jarreau vël koncertavo Vilniuje

3Valstybinio Vilniaus kvarteto sukaktis

6Jaunøjø menininkø paroda „Sezonas“

812 „Kino pavasario“ filmø

Agnë Naruðytë

Pastebëjau, kad ástriþas takas, ku-riuo reikia nusileisti nuo Naciona-linës dailës galerijos kalniuko, ve-da ne tik Neries ir miesto link. Juoeinant, kai kas paaiðkëja. Taip atsi-tiko ir po parodos „Zoo fotografi-ja. Kaunas. Paskutinis sovietmeèiodeðimtmetis“ – einu sau per ámir-kusià tuðtumà beviltiðkai maþa ir lë-ta, prasilenkiu su grupele tamsiøfigûrø ir tik po keliø þingsniø su-prantu, kad kaþkas kà tik buvo per-plëðæs susiliejusá miesto vaizdà: trysspalvos ant praeinanèio vaikino ke-purës – geltona, þalia ir raudona. Iðtikrøjø, tai toks áprastas reginys, kadjo beveik nebepastebiu, o jei paste-biu, tai kreivai ðypteliu, pagalvoju-si apie simboliø banalëjimà, nepa-þástamas Afrikos valstybes, pingantápatriotizmà ir kt. Bet ðákart toji ke-purë priminë kaþkà, ko nebuvauspëjusi kaip reikiant ásisàmoninti –parodoje juk maèiau tas tris spal-vas, net uþsiraðiau: „vandentiekiovamzdis, nudaþytas þalsvais ir gels-vais dryþiais, o jungtis – raudonai“.Ir uþsiraðiusi patraukiau toliau, nesdar reikëjo pamatyti daug fotografi-jø, kurios dvideðimt metø ramiai saudulkëjo ir pelijo niekam nereikalin-guose archyvuose. Tik balzganamedienos snaudulyje blykstelëjusiosspalvos, tiksliau – jø nepastebimu-mas, sugràþino á praeitá: taip, norsir neryðkiai ir ne ta tvarka, nudaþy-ti vamzdá, kaip tai padarë VisvaldasDragûnas (a.a.), 9-ojo deðimtmeèiopradþioje buvo valdþios nubrëþtø ri-bø paþeidimas, pasiprieðinimo ak-tas, beveik nusikaltimas, kurá reikë-jo slëpti, o ne rodyti.

Ðis trumpasis jungimas iðryðkinotai, kas parodoje pristatomai Kau-no „Plëðriøjø“ sekcijai tikriausiai irbuvo svarbiausia – laisvës diskursà.Þinoma, diskursas – tai tik ðiø lai-kø þodis, svetimkalbiu neutralumupridengiantis „laisvës“ sàvokoje su-skambantá patosà, kuris dabar yra

kiek numirëliðkai salstelëjæs. O jukanuomet ðio þodþio jungimas suþodþiu „Lietuva“ keldavo toká pataitrø malonumà kaip tø trijø spal-vø derinimas: geltona, þalia, rau-dona. Tai ávykdavo taip retai, kadnieko pridengti nereikëdavo. Prie-ðingai, norëdavosi, kad þodþiø jun-ginys degintø kuo ilgiau. Net keis-ta, kaip sunku apie tai kalbëti perlaiko atstumà – vis labiau blunkadirbtinokai pagraþinto atminties fil-mo spalvos.

Taigi: Kaunas, 9-ojo deðimtmeèiopradþia. Lietuvos fotografija kles-ti – jos meistrai pripaþinti Mask-voje, rengiamos teminës ir perso-nalinës parodos, leidþiami albumai,juose – ðiø dienø gyvenimas, bettauresnis, dinamiðkesnis, jausmin-gesnis, poetiðkesnis. Pridëjus reikia-mà demonstracijø, Lenino paminklø,

komunistø ir pionieriø fotografijøkieká, galima dokumentuoti nykstan-èias tradicijas, tvirtinti lietuviðkà ta-patybæ ir gilintis á þmoniø psicholo-gijà, kasdienybæ, bûtá. Viskas vykstasklandþiai. Viskas gerai. Bet ðtaiVilniuje visa tai nubraukia Vytau-tas Balèytis, Remigijus Paèësa, Al-fonsas Budvytis, Violeta Bubelytë irAlgirdas Ðeðkus, parodydami sovie-tinës tikrovës tuðtumà ir bûties ne-tvarumà, ðaipydamiesi ið skambiøpartijos ðûkiø absurdo, paspalvin-dami pilkà fotografijos uniformà.Jie iðsklaido vienà iliuzijà po kitos:Lietuvos fotografijos mokyklos, nu-fotografuotos realybës, realybës.Þinoma, tai – netinkama fotografi-ja. Bet netrukus „neteisingai“ imafotografuoti ir kiti (Gintautas Tri-

N U K E L T A Á 7 P S L .

Plëðrumo anatomijaParoda „ZOO fotografija. Kaunas. Paskutinis sovietmeèio

deðimtmetis“ Nacionalinëje dailës galerijoje

Ekspozicijos vaizdas V . A U K Ð T A I È I O N U O T R .

I Ð LDM NDG A R C H Y V O

Elena Grudzinskaitë. „Privatumas. Normos“. 2010 m.

Gerbiamieji skaitytojai,Gerbiamieji skaitytojai,Gerbiamieji skaitytojai,Gerbiamieji skaitytojai,Gerbiamieji skaitytojai,

Atëjo laikas vël Jus prAtëjo laikas vël Jus prAtëjo laikas vël Jus prAtëjo laikas vël Jus prAtëjo laikas vël Jus praðyti, kad paraðyti, kad paraðyti, kad paraðyti, kad paraðyti, kad paremtumëte mûsø savaitremtumëte mûsø savaitremtumëte mûsø savaitremtumëte mûsø savaitremtumëte mûsø savaitraðtá,aðtá,aðtá,aðtá,aðtá,skirskirskirskirskirdami jo leidybai 2 prdami jo leidybai 2 prdami jo leidybai 2 prdami jo leidybai 2 prdami jo leidybai 2 proc. savo pajamø mokesèio. Toc. savo pajamø mokesèio. Toc. savo pajamø mokesèio. Toc. savo pajamø mokesèio. Toc. savo pajamø mokesèio. Tai galite padarytiai galite padarytiai galite padarytiai galite padarytiai galite padaryti

uþpildæ Vuþpildæ Vuþpildæ Vuþpildæ Vuþpildæ Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR05alstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512.12.12.12.12.AdrAdrAdrAdrAdresuokite jà taip:esuokite jà taip:esuokite jà taip:esuokite jà taip:esuokite jà taip:

VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 30000VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 30000VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 30000VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 30000VðÁ „Meno dienos“, ám. kodas 300007987,7987,7987,7987,7987,sàsk. Nrsàsk. Nrsàsk. Nrsàsk. Nrsàsk. Nr. L. L. L. L. LT247T247T247T247T247044060003988597, Bernar044060003988597, Bernar044060003988597, Bernar044060003988597, Bernar044060003988597, Bernardinø g. 1dinø g. 1dinø g. 1dinø g. 1dinø g. 10–8,0–8,0–8,0–8,0–8,

LLLLLTTTTT-0-0-0-0-011111124 Vilnius124 Vilnius124 Vilnius124 Vilnius124 VilniusFormà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuose, mûsø rFormà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuose, mûsø rFormà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuose, mûsø rFormà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuose, mûsø rFormà galite gauti Mokesèiø inspekcijos skyriuose, mûsø redakcijojeedakcijojeedakcijojeedakcijojeedakcijoje

arba pasinaudoti VMI elektrarba pasinaudoti VMI elektrarba pasinaudoti VMI elektrarba pasinaudoti VMI elektrarba pasinaudoti VMI elektronine deklaronine deklaronine deklaronine deklaronine deklaravimo sistema.avimo sistema.avimo sistema.avimo sistema.avimo sistema.Be to, primename, kad iki kovo 22 d. galite prBe to, primename, kad iki kovo 22 d. galite prBe to, primename, kad iki kovo 22 d. galite prBe to, primename, kad iki kovo 22 d. galite prBe to, primename, kad iki kovo 22 d. galite pratæsti „7 meno dienø“atæsti „7 meno dienø“atæsti „7 meno dienø“atæsti „7 meno dienø“atæsti „7 meno dienø“

prprprprprenumerenumerenumerenumerenumeratà. atà. atà. atà. atà. PrPrPrPrPrenumerenumerenumerenumerenumeratos kaina mënesiui – 8 Lt, atos kaina mënesiui – 8 Lt, atos kaina mënesiui – 8 Lt, atos kaina mënesiui – 8 Lt, atos kaina mënesiui – 8 Lt, iki metø pabaigosiki metø pabaigosiki metø pabaigosiki metø pabaigosiki metø pabaigos – – – – –5656565656 Lt. Pr Lt. Pr Lt. Pr Lt. Pr Lt. Preeeeenumernumernumernumernumeratà priima visi paðto skyriai ir interneto tinklalapisatà priima visi paðto skyriai ir interneto tinklalapisatà priima visi paðto skyriai ir interneto tinklalapisatà priima visi paðto skyriai ir interneto tinklalapisatà priima visi paðto skyriai ir interneto tinklalapis

wwwwwwwwwwwwwww.post.lt.post.lt.post.lt.post.lt.post.lt

2 psl. 7 meno dienos | 2011 m. kovo 11 d. | Nr. 10 (932)

M u z i k a

Algirdas Klova

Al Jarreau daþniausiai pristato-mas kaip dþiazo dainininkas, bet tainëra iðsamus, aiðkus jo meninësveiklos apibûdinimas. Þinoma, im-provizacija, kuri labiausiai bûdingadþiaziniam dainavimui, pirmauja ðionuostabaus atlikëjo sceninëje, o galir ne tik, veikloje, taèiau muzikinëmedþiaga, pasirenkamos temos ga-li bûti ið popmuzikos, roko, ritmen-bliuzo pasaulio. Harmonija, ritmas,instrumentuotë ir improvizacija su-silieja á bendrà fussion muzikos re-zultatà. Labai stipri, nuolat su AlJarreau grojanèiø muzikantø gru-pë, puikiai atliekanti ir pritariamo-jo vokalo funkcijà, drauge su solis-tu sukuria tà genialø produktà, kurátikrai galima pavadinti muzika.

Ðiemet kovo 12-àjà Al Jarreausukanka 71 metai, taèiau scenoje jisnuolat trykðta energija. Pastebëti-nas nuostabiai ðiltas ir nereþisuotasjo bendravimas su publika, ásimenajo ðokis ir, þinoma, uþdegantis juo-kas. Prie viso to negali nepridëtinuostabaus vyksmo scenoje, kurisyra tiek organiðkas ir natûralus, kadnespecialiai sukuria puikø ðou. Taipir ðá kartà Vilniuje, kovo 2 dienà,viskas buvo iðnaudota natûraliamvyksmui – dovanotas þaislinis með-kiukas virto scenos partneriu, o gar-baus amþiaus ir ligos kiek suvarþy-tas judesys, pabrëþtas kaip ðouelementas, sukûrë naujà personaþà.

Ðtai dar vienas prie aplinkos pri-

taikytas improvizacinis momentas(manau, kad to tikrai nebuvo Mask-voje ar Peterburge) – koncerto Vil-niuje metu vokalinëje improvizaci-joje skambëjo Lietuvos, Latvijos irEstijos valstybiø pavadinimai. Tai darkartà árodo, koks áþvalgus ir rûpes-tingas menininkas yra Al Jarreau.

Spaudos konferencijoje paklaus-tas, kaip jis pats apibûdintø savomuzikiná stiliø, Al Jarreau teigë,jog jis – daugiaveidis. Dþiazas jamlabai svarbus dalykas, bet ne vie-nintelis. Daþniausiai jo improviza-

ciniai momentai tarnauja ávairiau-sios muzikos atlikimui (èia pat mu-zikas pademonstravo kelis visiðkaiskirtingus dainavimo pavyzdþius.)Anot Al Jarreau, dþiazas suteikialaisvës, „atriða rankas“, padeda ið-reikðti save muzika ir reikalauja,kad bûtum pakankamai techniðkaiprofesionalus.

Tikrai turbût neámanoma ávardy-ti, kokiam stiliui atstovauja ðis, vie-nas labiausiai pasaulyje gerbiamøvokalistø. Tai vienas ið nedaugelioatlikëjø, pelnæs „Grammy“ apdova-

nojimus dþiazo, popmuzikos ir rit-menbliuzo kategorijose. Galimeprisiminti: 1977 m. jam áteiktas„Grammy“ apdovanojimas uþ ge-riausià dþiazinio vokalo atlikimà(albumas „Look to the Rainbow“);1978 m. Al Jarreau apdovanotas ka-tegorijoje „Geriausias dþiazinio vo-kalo atlikimas“ (albumas „All FlyHome“); 1981 m. geriausias pop-muzikos vokalo atlikimas (albumas„Breakin’ Away“) ir geriausias dþia-zinio vokalo atlikimas, daina „BlueRondo A La Turk“ ið albumo „Bre-akin’ Away“; 1992 m. geriausias rit-menbliuzo vokalo atlikimas (albu-mas „Heaven and Earth“); 2007 m.geriausias tradicinis ritmenbliuzovokalinis atlikimas, albumas „GodBless the Child“. Taip pat ir geriau-sia popmuzikos instrumentuotë,daina „Mornin’“ ið albumo „Givinit up“.

Negalime pamirðti, kad Al Jar-reau karjera virðûnæ pasiekë jau1977 m., kai „Warner Brothers Re-cords“ iðleido jo dvigubà albumàpavadinimu „Look to the Rain-bow“. Jau spaudos konferencijojedainininkas uþsiminë, kad koncer-te atliks itin senas ir jam mielas dai-nas ið savo pirmøjø albumø, o sce-noje svajingai tarë: „Keliausime ilgàkelià atgal, iki pat þvaigþdþiø“. Tosdainos suskambëjo visiðkai kitaip,naujai ir ðiuolaikiðkai. Buvo atlik-tos þymiausios, per visà ilgà koncer-tiná kelià ðimtus kartø dainuotos ir,þinoma, áraðytos dainos: „We’re in

Keliaujantis po dþiazo labirintusPo devyneriø metø Al Jarreau vël koncertavo Vilniuje

this Love Together“, „BoogieDown“, „Mornin’“, „Roof Garden“,„Look to the Rainbow“ ir daugeliskitø. Á kiekvienà tø dainø buvo pa-þvelgta individualiai, áterptos voka-linës ir instrumentinës solo impro-vizacijos.

Jau minëjau, kad Al Jarreau ku-ria labai apgalvotà, bet natûralø sce-niná vyksmà, ir manau, kad tam pa-deda jaunystëje ágytas psichologoiðsilavinimas. Spaudos konferenci-joje menininkas ilgai aiðkino, kadjis daug labiau gali padëti þmonëmskaip dainininkas, nei kaip bûtø ga-lëjæs tai daryti bûdamas psicholo-gas: „Daþnai susijaudinu, kai ser-gantis þmogus pasako, kad manoatliekama daina padeda jam kovo-ti su liga, iðgyventi ir pagaliau ðyp-sotis.“

Turbût psichologijos þiniø pritai-kymas paèiam sau padeda ir priim-ti kritikà. Paklaustas, ar yra tekæ gir-dëti kritikos savo atþvilgiu, AlJarreau atsakë: „Þinoma, yra tekægirdëti, tik að nelabai tos kritikosieðkau. Reikëtø kreipti á jà dëmesátik priklausomai nuo to, kas tà kri-tikà iðsako. Jei kritikuojantis þmo-gus tau yra svarbus, tai ir kritikasvarbi.“

Spaudos konferencijoje, paëmæsá rankas nuotraukà, darytà Vilniu-je po koncerto 2002 metais, Al Jar-reau jà atidþiai apþiûrëjo ir nusi-ðypsojæs tarë: „Mes buvom darbeveik vaikai.“

D . J A D E V I È I E N Ë S N U O T R .Al Jarreau

Svetur

„Mistras“ gráþo iðMaskvos

Vilniaus maþojo teatro spektak-lis „Mistras“ kà tik sugráþo ið Mask-vos, kur prestiþiniame festivalyje„Auksinë kaukë“ atidarë nekonkur-sinæ programà „Kaukë plius“. Vse-volodo Mejerholdo centre, á kurávargiai sutilpo visi, norëjæ iðvystinaujausià „lietuviðkà“ Rimo Tumi-no darbà, „Mistras“ buvo parody-tas du vakarus, taip pat buvo su-rengtas trupës susitikimas suþiûrovais ir kritikais.

Anot festivalio organizatoriø,Rusijos teatro visuomenë ádëmiaiseka Rimo Tumino kûrybinæ veiklàne tik J. Vachtangovo teatre, kuriamreþisierius vadovauja nuo 2007-øjø,bet ir jo ákurtame Vilniaus maþaja-me. Vilniuje iðvydæ „Mistrà“ „Auk-

sinës kaukës“ ekspertai nedvejoda-mi pakvietë spektaklá á festivalá, tra-diciðkai daug dëmesio skiriantá nau-josios dramaturgijos pastatymams.„Mistro“ autorius Marius Ivaðkevi-èius Rusijos publikai puikiai þino-mas: Rimo Tumino „Madagaskaras“sëkmingai buvo parodytas Maskvo-je ir Sankt Peterburge, be to, kitasM. Ivaðkevièiaus pjeses noriai statopatys rusø reþisieriai. Vienas tokiøpastatymø – Chabarovsko Jaunojoþiûrovo teatro „MalÛð“ – ðiemet netnominuotas „Auksinës kaukës“ ap-dovanojimui kaip maþosios formosspektaklis.

Kaip liudija po spektaklio su-rengto susitikimo dalyviø klausimai,nors „Mistro“ tema Maskvos pub-likai pasirodë gana egzotiðka, ji la-bai jautriai bandë gilintis á kûrinioprasmes ir – kad ir kaip paradoksa-lu – áþvelgë spektaklyje gerokai dau-

giau nei lietuviø teatrinë bendruo-menë.

„Ir Mickevièius, ir Mistras, abuuþsikrëtæ vëlyvuoju bonapartizmu,abu persirengia tais paèiais istori-niais kostiumais. [...] Bet abu jie tar-nauja Dievui, jau pralaimëjusiamVaterlo mûðá. Spektaklio kûrëjaiironizuoja romantinæ laikysenà, yrakaþkas komiðko puolusios didybëskopijose. Taèiau ne tik ironija – am-þina romantizmo palydovë – nu-spalvina Mickevièiaus ir Mistro san-tykius. Èia yra vietos ir patiemsrimèiausiems pamàstymams apieLietuvà, Lenkijà ir Rusijà, naciona-linæ tapatybæ, apie ryþtà kautis iðpaskutiniøjø arba susitaikymà isto-riniø aplinkybiø akivaizdoje, apienamus ir ðeimà. Mistras – ne tik pra-naðas, bet ir gundytojas, jis Micke-vièiaus demonas, jo kankintojas irpoeto dvasios vampyras“, – po spek-taklio raðë teatro kritikë Olga Ga-lachova.

„Auksinë kaukë“, teikianti svar-biausius Rusijos teatro apdovano-jimus, Maskvoje tæsis iki balandþiovidurio. Tarp kasmetinio festivalio-konkurso nominantø yra ir RimoTumino „Dëdë Vania“, sukurtasJ. Vachtangovo teatre, uþ scenog-rafijà ðiam spektakliui nominuo-tas ir Adomas Jacovskis. 1999 m.Rimas Tuminas yra gavæs „Auksi-næ kaukæ“ uþ „Maskaradà“ kaip ge-riausià Rusijoje parodytà uþsieniospektaklá.

VMT INF.

Premjeros

LNDT teatro studijaKovo 14, 15, 25 ir 26 d. 18.30 val.

naujai atidarytoje Lietuvos naciona-linio dramos teatro studijoje bus ro-domas suomiø reþisieriaus Kristia-no Smedso spektaklis „Liûdnosdainos ið Europos ðirdies“. Nuo ðioljis bus átrauktas á didþiausio Lietu-vos dramos teatro repertuarà.

Teatro studija ákurta buvusioje te-atro repeticijø salëje. Èia vyks netik repeticijos – bus rodomi spek-takliai, rengiami kûrybiniai susiti-kimai, ávairûs teatriniai projektai.Kamerinë ir mobili studijos erdvëleis teatrui plëtoti gyvybiðkai svar-bià edukacinæ veiklà ir skatins kû-rybiná procesà.

„Liûdnø dainø ið Europos ðir-dies“ kûrëjai suteikia þodá þmo-nëms, kurie prieð savo valià tapopriklausomi nuo visuomenæ val-danèiø jëgø malonës. Jie kalba apiemûsø Europà, vartotojiðkumo sub-jaurotà kontinentà, kuriame bejë-giðkumas gimdo smurtà. Taèiau,kad ir apie kokius skaudþius daly-kus kalbëtø, jie ieðko groþio bjau-rume, o tikëjimas stebuklo galimy-be visuomet yra ðalia.

Kovo 13 d. 17 val. Lietuvos na-cionalinio dramos teatro Maþojojesalëje ávyks kito Smedso spektaklio„Neþinomas kareivis“ videofilmoperþiûra.

Suomijos nacionalinio teatrospektaklis, pastatytas pagal to paties

pavadinimo Väinö Linnos romanà(1954), sukëlë karðtas diskusijas apieðalies istorijos interpretacijà.

V. Linnos romane „Neþinomaskareivis“ apraðomi karo potyriaiþvelgiant eilinio þmogaus akimis.Suomijoje ðis kûrinys vienbalsiaiávardijamas kaip „karo kritika ir pa-minklas suomiø kareiviui“. „Neþino-mas kareivis“ – vienas garsiausiø vi-sø laikø Suomijos literatûros kûriniø,ir ðio romano veikëjai jau ágijo ar-chetipiná statusà Suomijos kultûro-je – ypaè po to, kai 1955 m. pasiro-dë Edvino Laine’o ekranizacija.

Kristiano Smedso reþisuotas„Neþinomas kareivis“ sukëlë tikràsprogimà suomiø teatre. Perkëlæsromanà á didþiulæ Suomijos nacio-nalinio teatro scenà, Smedsas nu-valë visas dulkes ir voratinklius nuoteatro suvokimo. Kritikams puto-jant pykèiu dël nepagarbaus reþisie-riaus elgesio su nacionaliniais he-rojais – áskaitant ir prezidentà –spektaklis kiekvienà vakarà surink-davo pilnà salæ susidomëjusiø þiû-rovø.

LNDT INF.

A . A H O N E N N U O T R .

D . M A T V E J E V O N U O T R .

„Neþinomas kareivis“


M u z i k a

Valstybinis Vilniaus kvartetas(Audronë Vainiûnaitë, Artûras Ði-lalë, Girdutis Jakaitis ir AugustinasVasiliauskas) Lietuvos ir pasauliopublikai grieþia jau 45-erius metus.Jubiliejiná 2010–2011 metø sezonà,tæsdamas savo misijà propaguotilietuviø muzikà, kolektyvas pradë-jo bûtent lietuviø kompozitoriø(Onutës Narbutaitës, Juliaus Juze-liûno, Vytauto Lauruðo, Stasio Vai-niûno) kûriniø styginiø kvartetuikoncertu. Po jo sekë dar trys kon-certai: du ið jø skirti L. van Beetho-veno, J. Brahmso styginiø kvarte-tams, o treèiasis – F. Schubertomuzikai skirtas vakaras, kuriamebuvo atliktas garsusis „Foreliø“kvintetas.

Vilniaus kvarteto kûrybinës veik-los sukakties proga savo mintimis,prisiminimais ir jubiliejinio sezonokoncertø vertinimais dalijasi iðkilûsLietuvos muzikologai, kompozito-riai ir atlikëjai, ne vienà deðimtme-tá stebëjæ kvarteto veiklà bei patysbendradarbiavæ su ðiuo kolektyvu.

Muzikologas Algirdas Ambrazas:Valstybinio Vilniaus kvarteto veik-là seku nuo pat jos pradþios ir visàlaikà negaliu atsistebëti jos inten-syvumu ir mastu. Ðio talentingø mu-zikø kolektyvo repertuare – ávairiøepochø ir kraðtø kompozitoriø su-kurtas kvartetinës muzikos auksofondas. Ypaè dþiugina atlikëjø dë-mesys lietuviø kompozitoriø kûry-bai. Jie ne tik gyvu atlikimu ir ára-ðais plokðtelëse áamþino mûsømuzikos klasikø (pradedant M.K.Èiurlioniu ir J. Gruodþiu) palikimà,bet ir inspiravo daugelá ðiuolaikiniøautoriø sukurti vertingus kûrinius,paprastai pasiþyminèius modernia,sudëtinga muzikos kalba.

Metams slenkant kiek pakitokvarteto sudëtis, bet iðliko stabiliitin aukðta atlikimo kultûra – groji-mo meistriðkumas, nepriekaiðtingasansamblis, puikus stiliaus pojûtis.Tuo turëjau progos dar kartà ásiti-kinti, apsilankæs viename ið jubilie-jiniø Valstybinio Vilniaus kvartetokoncertø lapkrièio 21 d., kuriamebuvo atlikti du vëlyvieji L. van Be-ethoveno kvartetai (Nr. 11 f-moll irNr. 15 a-moll). Koncerte buvo átai-giai atskleista ðiø ðedevrø muzikosgelmë, reiðkiamø nuotaikø, skam-bëjimo spalvø ávairovë.

Ðauniesiems Vilniaus kvartetonariams linkiu nuolat tobulëjant su-laukti artëjanèio jø veiklos auksiniojubiliejaus.

Muzikologë Vytautë Markeliûnie-në: Vilniaus kvarteto koncertinëveikla mano kartà lydëjo nuo patvaikystës. Sykiu formavo ir ðio þan-ro vertybiná suvokimà, jo vietàmuzikos þanrø hierarchijoje, o drau-ge – augant ðio ansamblio repertua-rui – gilëjo ir istorinës kvarteto þanroerdvës samprata. Visada imponavoVilniaus kvarteto stygininkø darbð-tumas, meninë orientacija, profesi-niø ágûdþiø mastas. O dabar, gal-vojant apie pastaruosius Vilniauskvarteto kûrybinës veiklos deðimt-

Proga prisimintiValstybinio Vilniaus kvarteto kûrybinës veiklos sukaktis

meèius, negali neþavëti dar ir tai,kad minimo ansamblio koncertinë-je veikloje iðliko didþiulë pagarbaplëtojamam þanrui, tradicijoms, overtybiniø kriterijø visumos nenu-stelbë noras prisitaikyti ar pataikau-ti publikai.

Tarp Lietuvos kameriniø ansam-bliø, ko gero, bûtø sunku rasti kitàtoká, kuris taip nuosekliai, atkakliaiir su meile puoselëtø lietuviø kom-pozitoriø kvartetø istorijà. Juk dau-gelis kûriniø ir radosi ið dalies to-dël, kad Vilniaus kvartetas savopatirtimi dràsino autorius ir skati-no ðio þanro plëtotæ Lietuvoje, o sy-kiu savomis interpretacijomis kûrëásimintinus tø kûriniø meniniusvaizdinius. Kvarteto veiklos bran-doje susiformavo ir dar vienas kon-certinës veiklos matmuo, kuris, sa-kyèiau, yra taip pat unikalus mûsøinterpretacinëje praktikoje, – tai di-dþiuliai monografiniai ciklai. Juoseatsiskleidë Vilniaus kvarteto gebëji-mas áþvelgti þanro transformacijas,vidinio turinio ávairovæ bei stiliausplotá. Tad Vilniaus kvarteto kûrybi-në veikla – dràsiai teigèiau – mûsømuzikinëje kultûroje sudaro sava-rankiðkà reikðmingà „opusà“.

Kompozitorius Vytautas Lauruðas:Nuo pasiruoðimo tarptautiniamkonkursui Ljeþe (Belgija, 1972 m.)iki dabar mane su Vilniaus kvartetusieja glaudûs kûrybiniai ryðiai. Visusstyginiø kvartetui paraðytus manokûrinius atliko Vilniaus kvartetas.Stebiu ðio kolektyvo veiklà ne vie-nà deðimtmetá ir galiu labai atsakin-gai tarti, kad Vilniaus kvartetas yravisos Lietuvos pasididþiavimas.Sunku bûtø rasti þemynà, kur jie ne-bûtø gastroliavæ. Visur jø atlieka-mas menas sulaukia aukðèiausiøávertinimø. Vilniaus kvartetas, ða-lia plataus klasikinio repertuaro,daug dëmesio skiria lietuviø kom-pozitoriø kûrybai, tà ypaè malonupabrëþti.

Vilniaus kvarteto repertuare yraðeði mano kvartetiniai kûriniai, ku-rie kartais ávairiomis progomis at-liekami. Dþiaugiuosi, kad savo ju-biliejiniuose koncertuose Vilniauskvartetas atliko mano treèiàjá sty-giniø kvartetà „Kopø vëjas“. Ðiskvartetas gimë muzikologës Onu-tës Narbutienës uþsakymu ThomoMano festivaliui Nidoje. Deja,Onutei ðio kvarteto premjeros su-laukti neteko, ji netikëtai palikomus premjeros iðvakarëse, o að pa-skyriau ðá kûriná Onutës atminimui.Tai buvo bendra Vilniaus kvartetoir mano dovana þymiai mûsø muzi-kologei atminti.

Raðydamas ðá kvartetà, stengiausikaip nors atspindëti nuostabià Ne-ringos gamtà, kuria visi taip þavisi.Savo nuostabiais ðtrichais AudronëVainiûnaitë, Arûnas Ðilalë, Girdu-tis Jakaitis ir Augustinas Vasiliaus-kas sukûrë ásimintinà Nidos groþá –ne vienas klausytojas juokavo, kad,klausydamasis kvarteto muzikos,pajuto smëlá tarp dantø.

Naudodamasis proga, noriu pa-linkëti Vilniaus kvartetui ir toliau

taip puikiai atstovauti kamerinësmuzikos þanrui pasaulyje. Galiu at-virai pasakyti, kad meistriðkas Vil-niaus kvarteto grojimas uþkreèiamane noru raðyti ðiam kolektyvuinaujà kûriná.

Kompozitorë Onutë Narbutaitë:Vilniaus kvartetas yra vienas svar-biøjø Lietuvos kultûros þenklø. Ið-skirtinai gausus, nuolat ávairiomiskryptimis besipleèiantis kvarteto re-pertuaras, kûrybiðkos koncertinësveiklos formos ir ákvëptos interpre-tacijos paliko pëdsakus jau ne vie-nos melomanø kartos sàmonëje.Mano akiratyje ðis ansamblis atsi-rado ir ásirëþë atmintin nuo pirmø-jø sàmoningesniø, bet dar vaikiðkømuzikinës scenos stebëtojos áspû-dþiø. Jau tada savo aukðtu kokybi-niu lygiu jis buvo ryðkus orientyrasaugantiems, savo kelio ieðkantiemsmuzikams. Vëliau teko patirti, kadVilniaus kvartetas yra kantrus, pa-garbus, labai atsakingas ir jautruskompozitoriaus partneris. Pirmaskûrybinis kontaktas buvo labai ne-tikëtas – kompozicijos mokytojasBronius Kutavièius pasiûlë kolek-tyvui pagroti mano (vienuolikto-kës!) kvartetà, ir, nors man tuomettai atrodë fantastika, jie sutiko. Sutuo áraðu ir ástojau á Konservatorijà(dabar – Lietuvos muzikos ir teat-ro akademija). Nuostabu, kad me-tams bëgant ir ðiek tiek kintantkvarteto sudëèiai (tuometines PetroKuncos ir Donato Katkaus pozicijasgaliausiai perëmë Artûras Ðilalë irGirdutis Jakaitis) tas atvirumas ne-paþástamoms, á „patikimà“ klasiki-niø vertybiø sàraðà neáraðytoms mu-zikinëms teritorijoms në kiekneiðblëso. Dël lietuviø opusø gau-sos savo repertuare (ðalia daugybëskitos muzikos) vargu ar koks kitasansamblis su Vilniaus kvartetu ga-lëtø konkuruoti. Bet svarbiausia nesàraðø ilgumas, o gyvas uþ jø slypin-tis kûriniø gyvenimas. Daugybë lie-tuviðkø opusø tapo tokia pat visa-verte repertuaro dalimi, kaip irklasikiniai kûriniai: jie gráþta á kvar-teto koncertus, átraukiami á uþsie-nio gastroliø programas, nesibijantsudëtingø ir anaiptol ne populisti-niø opusø. Ðia prasme Vilniauskvarteto „uþsienio politika“ nuo se-no iðskirtinë. Juk ne paslaptis, kadtai, kas kartais vadinama „naciona-linës muzikos propagavimu“, daþ-nu atveju vis dar tëra tuðti þodþiai.

Esu labai dëkinga ðio ansambliodalyviams uþ bendras patirtis, uþ jøsàþiningumà, uþ norà ir sugebëjimàpajusti, atliepti, rasti prasmes nau-jose partitûrose, uþ profesiná beiemociná dosnumà perteikiant ma-no muzikà klausytojams. Dabarmus sieja ir mano Mamos muziko-logës Onos Narbutienës atminimas.Þinau, koks brangus ir mielas jaibuvo ilgametis bendravimas, daly-vavimas kvarteto programose, kiekgraþiø akimirkø buvo iðgyventa kar-tu ne tik Vilniuje, bet ir vaþinëjantpo Lietuvos miestelius. O ir pasku-tinis jos komentaro palydëtas kon-certas buvo vienas ið Vilniaus kvar-

teto ciklo „Mozartas ir Viena“ kon-certø Vilniaus filharmonijoje 2007-øjø vasario pabaigoje.

Ðiandien, kai net artimiausiojeaplinkoje nusipiginimas tampa be-veik norma, linkiu Vilniaus kvarte-tui nepavargti ir tauriai, „riteriðkai“,su jam bûdinga iðtikimybe eiti pa-sirinktu nelengvu keliu.

Pianistas Jurgis Karnavièius: Ge-rai prisimenu tuos, dabar jau ganë-tinai nutolusius laikus, kai, dar be-simokydami M.K. Èiurlionio menømokykloje, su bendraamþiais kole-gomis eidavome á Filharmonijàklausytis Vilniaus kvarteto koncer-tø. Kiekvienas ðio kolektyvo pasi-rodymas mums buvo tikra ðventë –ið scenos sklindanèioms geromsemocijoms buvo neámanoma atsi-spirti, jos skatino entuziastingà no-rà dar daugiau dirbti ir tobulëti. Irnors per tuos kelis praëjusius de-ðimtmeèius pavyko apsilankyti nevisuose kvarteto koncertuose, ðiø ið-skirtiniø muzikantø kûrybinei raiðkainiekada netapome abejingi. Aukð-èiausio lygio profesinis meistriðku-mas visada buvo neatsiejamas ðiokolektyvo bruoþas, o kai kurias ypaèádvasintas interpretacijas prisimenutaip aiðkiai, lyg jos bûtø skambëju-sios vakar...

Visada stebëjausi ir þavëjausiypatingu kvarteto sugebëjimu ati-tinkamai koreguoti savo, kaip atli-këjø, nuostatas, uþmezgant puikøkontaktà su vienu ar kitu solistu.Priklausomai nuo tokio atlikëjo va-lios, tas pats kvarteto ne vienà deðimtákartø grotas kûrinys atsiverdavo visnaujomis esminëmis prasmëmis arsuspindëdavo naujais niuansais. Kogero, kamerinë muzika ypaè þavibûtent dël to gebëjimo èia pat rea-guoti á partnerio kaþkaip kitaip su-grotà frazæ, kitoká atsikvëpimà, pau-zæ ar garso tembrà. Tokios akimirkosteikia didþiulá pasitenkinimà pir-

miausia paèiam atlikëjui, leidþia pa-tirti didþiulá dvasiná pakylëjimà.

Manau, Vilniaus kvartetas labainusipelno pagarbos uþ tai, kad ne-pasidavë ðiandien didelei pagundaisiekti pigaus populiarumo bet ko-kia kaina. Ðá sudëtingà gyvenimoegzaminà sugeba iðlaikyti tik stip-rûs, ið esmës menui, o ne komerci-niams interesams atsidavæ þmonës.Bendrauti su jais ir kartu kurti yragarbë, malonumas, laimë. Esu dë-kingas likimui, kad turëjau ne vie-nà progà visa tai pajusti.

Sauliaus Karoso labdaros ir para-mos fondo direktorë Birutë Karosie-në: Valstybiná Vilniaus kvartetà ste-biu, stebiuosi ir juo gëriuosi nuo patjø muzikinës veiklos pradþios, kaidar tuo metu buvæs Aukðtojo ir spe-cialiojo vidurinio mokslo ministras,profesorius Henrikas Zabulis „pa-laimino“ juos antroms (kvarteto)studijoms – aspirantûrai Maskvoje.Nepaprastai dþiaugëmës mûsø„Lietuvos kvartetu“, kai 1964 m. iðBelgijos Ljeþo tarptautinio konkur-so atveþë á Lietuvà sidabro medalá.Bet tartum dar brangesnë tapo tuometu mûsø jaunojo Valstybinio Vil-niaus kvarteto pergalë – 1972 m.konkurse laimëtas aukso medalis.Pagaliau, po 40-ies jø intensyvioskoncertinës veiklos ne tik Lietuvos,bet ir garsiausiose pasaulio sceno-se metø, sulaukëme jø ávertinimoNacionaline premija. Nedaug pa-saulyje girdime styginiø kvartetø,savo koncertiniu repertuaru apglë-busiø tokià gausybæ kûriniø, ávai-riausiø teminiø koncertiniø progra-mø, kuriø virðûnëje sutvisko visiJ. Haydno kvartetai ir kurià vaini-kavo L. van Beethoveno visø 16 sty-giniø kvartetø ciklas. Nuoðirdþiau-siai sveikinu Vilniaus kvartetà45-meèio proga, linkëdama sveika-tos ir iðtvermës.

PARENGË RASA AUKÐTUOLYTË

Valstybinis Vilniaus kvartetas su Krzysztofu Pendereckiujo festivalyje Liuslavicuose. 1980 m.

S . C H M I E L I O N U O T R .


Vasará „Menø spaustuvëje“ sveèia-vosi jau antrieji rezidentai ið Nor-vegijos – Bergene ásikûrusi ðiuolai-kinio ðokio ir teatro trupë„Winterguests“. Norvegø meninin-kai èia repetavo naujausià savospektaklá ir surengë kûrybinesdirbtuves ðiuolaikinio ðokio stu-dentams ir profesionalams. Suintriguojanèiai pavadintu „gaga“ðokio stiliumi mûsø ðokëjus supa-þindino „Maria Kong“ ðokio trupësákûrëjas Léo Lérus. Ið Gvadeluposkilæs ðokëjas ðokio technikàtobulino Paryþiaus konservatorijoje,kur mokësi improvizacijos ir kom-pozicijos, gilinosi á Angelino Preljo-cajo, Okado Naharino, Merce’oCunninghamo kûrybà. Jis yra ðokæstokiose pasaulyje garsiose trupësekaip „Batsheva“ (Izraelis), „RandomDance Company“ (Jungtinë Kara-lystë) ar „Carte Blanche“ (Norvegi-ja), ne kartà vieðëjo Lietuvoje.

Esate trisdeðimties ir galite pasi-girti turtinga kûrybine biografija.

Man gyvenime pasisekë sutiktinemaþai nuostabiø þmoniø, kurie

mane daug ko iðmokë. Esu kilæs iðnedidelës Gvadelupos salos Kari-buose, nesitikëjau, kad tapsiu tokiøþinomø trupiø dalyviu. Tikrai nega-lëèiau skøstis.

Lietuvoje lankotës nebe pirmà kartà.Esu èia buvæs su trupe „Random

Dance“, 2004 m. pasirodëme festi-valyje „Naujasis Baltijos ðokis“, ðo-kome tàdien, kai Lietuva ástojo á Eu-ropos Sàjungà. Po metø buvaupakviestas á tà patá festivalá dalyvau-ti atrenkant dalyvius Tarptautinei ðo-kio studijø programai D.A.N.C.E.

Koká áspûdá anuomet paliko Lietu-vos ðokëjai?

Pasaulyje yra nemaþai þmoniø,jauèianèiø ir suvokianèiø judesá beiðoká. Manau, kad lietuviams bûdin-gas romantinis poþiûris á ðoká, á me-nus. Vertinu tà romantikà ir nuoðir-dø santyká su ðokiu, taèiau pasaulinëðokio scena labai ávairi. Esu ásitiki-næs, kad Lietuvai bûtina glaudesnësàveika su pasauliu.

Kaip jauèiatës vël atvykæs?

dinome „Ydingas“. Kaip kûrëjai iratlikëjai mes nuolat siekiame tobu-lumo, taèiau jis neámanomas, nesasmenybæ formuoja ir trûkumai. Armes norime tai ávardyti kaip trûku-mus ar tiesiog pateikti portretà?Esu juodaodis ir daliai þmoniø taigali atrodyti kaip trûkumas. Musdomina iðankstinës nuostatos, ho-mofobija, rasizmas, religija... Kur-dami spektaklá þiûrime asmeniniusvaizdo áraðus tinklalapyje „Youtu-be“. Tai pritrenkiantis fenomenas.Stebint ðiuos áraðus susidaro áspû-dis, kad daug þmoniø labai pasitikisavimi, nepaisydami savo trûkumøir netobulumo. Ðiuose vaizdo ára-ðuose atsispindi matyti kultûrø skir-tumai, kylantys nesusipratimai, kàjau ir kalbëti apie tai, kad ne vienaspasisakymas yra homofobiðkas arrasistinis.

Ar jau þinote, kaip ðitai atspindësi-te scenoje?

Ðiuo metu dar ne, vis dar ieðko-me spektaklio formos.

Judesio autentiðkumasPokalbis su ðokëju Léo Lérus


Paulina Pukytë

Kaip þinote, Dariaus Mikðioprojekte ðiø metø Venecijos biena-lëje menininkai valstybës stipendi-jos laureatai kvieèiami „dalyvautiLietuvos meno kolekcijoje, kuriospristatymas vyks Vilniuje ir Vene-cijoje 2011-aisiais metais“. Kolek-cija bus sudaryta ið jø kûriniø. Kvie-time teikti darbus sakoma: „Nebuskûriniø atrankos kriterijø. Kûriniuskolekcijai siûlys patys autoriai“ ir„kûrinio parinkimo kriterijus busvienintelis: Jûsø manymu geriausiaskûrinys, sukurtas stipendijos gavi-mo laikotarpiu arba keliais metaisvëliau“. Be to, „vienintelis kolekci-jos kuratorius yra valstybë“, todël„tik valstybë ir niekas kitas spren-dþia kolekcijos sudëties klausimà“.Jokiø kitø sàlygø menininkams arjø kûriniams projekto apraðyme ne-buvo iðkelta. Be to, þadama, kad ko-lekcijos katalogas „ilgainiui tapsikonografijos ðaltiniu“ (?). Todël,kaip ir maþdaug treèdalis valstybësstipendijà gavusiø menininkø, ry-þausi pasiûlyti ðiai kolekcijai savodarbà, sukurtà 2010-aisiais, praëjusdvejiems metams po stipendijos ga-vimo. Mano kûrinys vadinasi taip:„2011 m. Venecijos bienalës Lietu-vos paviljone rodyti tik baltarusioMaximo Tyminko darbà „Penkioslyrinës dainos apie fizikà“, gyvai“.Tai apropriacija-intervencija, kritið-kai tirianti atstovavimà, reprezen-tavimà, menininkø bendruomenësidëjà, valstybës ir tautybës, kaip me-

Mano kûrinio nepriëmë á Venecijà...Diskriminacijos analizë

atsirasti kolekcijoje? O gal tai reið-kia, kad konceptualûs arba ribotosfizinës formos neturintys meno kû-riniai á ðià kolekcijà ið principo ne-priimami? Ar tai iðties bûtø tikslusir adekvatus mûsø meninës scenosatspindëjimas ir dokumentavimas?2. „Neprodukuojame (?) naujø dar-bø“ (nuo kurios tiksliai datos dar-bas tampa „nauju“?) „ir instaliaci-jø, sukurtø „parodai Venecijoje“.Ar tai reiðkia, kad stipendijos gavi-mo laikotarpiu negalima buvo kur-ti darbø, potencialiai skirtø Vene-cijos bienalei (ne Mikðio bienalësprojektui)? Vadinasi, eilinis Lietu-vos menininkas negali net minèiøturëti kada nors dalyvauti Veneci-jos bienalëje? 3. „Darbø reikia to-kiø, kokie jie buvo planuoti ir ku-riami stipendijos gavimo metu.“ Artai reiðkia, kad buvo patikrinta netik kiekvieno darbà pasiûliusio dai-lininko paraiðka stipendijai, bet irkiekviena ataskaita apie tai, kà dai-lininkas ið tikrøjø per tà laikotarpásukûrë? Ar tai taip pat reiðkia, kadmenininkai, gavæ stipendijas, priva-lo kurti ir kuria bûtent tai ir tiktaitai, kam tos stipendijos praðë? 4.„Darbas turi egzistuoti.“ Ar gali bû-ti, kad pats „idëjø menininkas“ ne-þinotø, jog meno kûriniai, kurie yraintervencijos, apropriacijos, perfor-mansai ir pan., egzistuoja tik juoságyvendinant? 5. „Pasiûlymas kolek-cijai negali bûti idëja, kurià reikëtøágyvendinti kolekcijos sudarytojo pa-stangomis.“ Aha, kaip ir átariau, ple-bëjø stipendiatø kûriniai NEGALI

no ekspozicijos pagrindo, idëjà, taippat istorijos (meno ir ne meno) kû-rimà ir interpretavimà. Iðeities tað-kas: baltarusiai laiko save tikraisiaislietuviais, o istorinæ Lietuvos vals-tybæ – savo valstybe („Lietuvostûkstantmetis (2009) – tai didelëbaltarusiø ðventë.“ Jonas Rudokas,

tarusiais arba atkurti LDK kaipbendrà lietuviø, lenkø, baltarusiø irþydø valstybæ (þr. ten pat).

Taèiau mano kûrinio nepriëmë!Kas nepriëmë? Kuratorë valstybë?Kodël? Staiga atsirado daugybënaujø, anksèiau neskelbtø kriterijøir sàlygø, kurios man buvo pateik-

bûti idëjos, nes idëjø menininkasLietuvoje yra tik vienas, o visi liku-sieji kuria mikrobanginës krosnelësdydþio fizinius objektus. O gal èiadaroma prielaida, kad valstybë,skirdama stipendijas menininkams,kiðasi á jø kûrybà tiek, kad neremtøkonceptualaus meno kûrimo (norsparëmë konceptualø Mikðio pro-jektà)? 6. Be to, „tai nebûtø korek-tiðka kitø autoriø atþvilgiu“. Nuokada meno kûrinys turi bûti korek-tiðkas? O svarbiausia, ar ðie manokûrinio „trûkumai“, o ypaè „neko-rektiðkumas“ kitø autoriø kûriniøatþvilgiu, ið tiesø nëra beveik visosDariaus Mikðio kûrybos strategija,jos esmë?

Man taip pat buvo pasakyta, kadðiam Mikðio projektui „svarbiausiayra metodologinis tikslumas ir do-kumentalumas“, kuriam neva prieð-tarautø mano darbo átraukimas (tikað niekaip nesuprantu, kaip bûtentprieðtarautø?), nors visiðkai nekrei-piama dëmesio á tà faktà, kad ko-lekcijoje bus surinkti toli graþu nevisø valstybës stipendijà gavusiømenininkø darbai ir ne visas jø me-ninës kûrybos spektras. Kaip tuo-met su ta metodologija?

Galiausiai ið projekto autoriaus,idëjø menininko, gavau dar ir tokáklausimà apie mano konceptualøkûriná: tai kas vis dëlto bus dedamaá kolekcijos saugyklà? Gal jis juo-kauja? Abejoju. Institucinis menasturi bûti rimtas.

Man èia labai patinka. „Menøspaustuvë“ – puiki erdvë kûrybai,èia labai graþu, o investicijos á ðácentrà teikia daug vilèiø. Be to,„Menø spaustuvës“ repertuaras irbendra atmosfera, kai visame pa-state nuolat kas nors vyksta, suku-

ria puikias sàlygas kûrybai.

Rezidencijos „Menø spaustuvëje“metu kartu su choreografu AlanuLucienu ¨yenu kûrëte naujà spek-taklá.

Tai mudviejø duetas, kurá pava-

„Kaip iðsiskyrë kaimynø keliai“, Kul-tûros barai 2011-1, p. 72–77, pagal Â.Äåðóæèíñêèé, Òàéíû båëî-ðóññêîé èñòîðèè, Ìèíñê, 2009,ñ. 11, 207). Ðiame kûrinyje atsigræ-þiama ir á pirmuosius praëjusio am-þiaus deðimtmeèius, kai ne tik vykopirmoji tautinë lietuviø dailës pa-roda bei buvo sukurta tautinë lietu-viø valstybë, bet ir buvo bandymø(kurie „neturëjo jokios perspekty-vos“) sukurti bendrà valstybæ su bal-

tos kaip prieþastys, dël kuriø manokûrinys neva negali bûti priimtas áðià kolekcijà: 1. „Kolekcijos artefak-tai yra talpinami kataloge tokie, ko-kie jie atsiranda kolekcijoje.“ Kà taireiðkia? Ar tai, kad, pavyzdþiui, jeikolekcijai siûlomas videodarbas, taikataloge jis bus ádëtas kaip kom-paktinis diskas ar atvirkðèiai, „atsi-ras“ kolekcijoje kaip vieno sustin-gusio kadro reprodukcija? O kaiptada su garso kûriniais? Kaip jie gali

P. P U K Y T Ë S N U O T R .

Léo Lérus N U O T R A U K A I Ð „M E N Ø S P A U S T U V Ë S “ A R C H Y V O

P a s t e b ë j i m a i


T e k s t a i

Giedra Radvilavièiûtë

Jokio deja vu. Tame sode buvaubuvusi anksèiau. Vasarà. Dabar bu-vo ankstyvas pavasaris. Saulë á darnepripratusias akis spigino taip, kadtrumpam dingdavo sveika nuovoka,atrodë, kad iðtirpsta ir kûnas. Já vëlpajusdavau, kai ðviesa pasislëpda-vo uþ debesies ir staiga pasidaryda-vo ðalta kaip þiemà, – sausá sena-miesty eidavau gatvës viduriu, kadant galvos kaip Trockiui nenukris-tø ledo kaltas.

Praeità vasarà sodo vartus atida-rëme dviese, iki galo, ant rudos þo-lës ávaþiavo dvi maðinos. Ið pradþiøir dabar viskas vyko panaðiai. Tiktada ðpiþiniame puode virëm þuvie-næ, o dabar visi atsineðë kas kà turi.Á – kas kà turi – traiðkanotomis aki-mis þiûrëjo priklydæs katinas, su ið-plëðtu kailyje trikampiu, kiekvienàakimirkà pasirengæs ðokti á ðonà, jeikas trepteltø koja. Alkis jaunystëjeman asocijuodavosi su Knutu Ham-sunu, o dabar – su Herta Muller: „Jivalgë tai, kà buvo ámanu rasti lage-rio kieme ir fabriko teritorijoje. Pik-tþoliø þiedus, lapus ir sëklas. Ir viso-kiausius gyvius: kirmëles ir vikðrus,lervas ir vabalus, sraiges ir vorus.O sniegu nuklotame lagerio kieme –suðalusá sarginiø ðunø mëðlà.

Ðiuo metø laiku ypaè yra juntamiávairûs gamtiniai paþadai. Tarsi vis-kas savo vietose, bet tarsi kai kotrûksta, nes nëra vasarà atsirandan-èio sklidinumo. Tuðèios medinës ko-pëtëlës prie namo sienos – jomis tu-rëtø kabarotis gëlës daigai. Langailaukia, kol juos atplëð ir nuplaus vistoji pati moteris, þvilgèiojanti á sa-vo atspindá stikle ir kasmet galvo-janti, kad sensta. Spaudþiamas priestiklo laikraðtis su pernykðtëmisnaujienomis valant langà cypia kaipatsivesti peliukai. O jaunos mote-rys tokiu metø laiku, per þiemà abe-jojusios, pastoja arba jau gimdo irjei turi kiemus, tai dþiausto kûdi-kiø drabuþius vëjyje, nusegdamosjuos nuo virvës daþniausiai pauos-to. „Áspëk, kas kvepia? Neáspëjai. /Lelijos? Liepos? Vëjai? Ne.“ Taipkvepia maþo vaiko oda. Radauskàskaièiusios mamos sapne.

Ið visø èia dalyvaujanèiø gimtadie-nio ðventëje paþinojau tik vienà þmo-gø. Santykis su juo per daugelá pa-þinties metø keitësi taip, kaipkeièiasi santykis su gera knyga. Pir-màkart skaitydama pajunti smalsu-mà patenkinantá sluoksná, antrà kar-

Pavasaris. Iðnykimo mechanizmaitekstai su nuotraukomis turëtø bûtisusijæ, bet bûtinai netiesiogiai.“ Dai-lininkë pasisiûlys fotografijas pada-ryti pati, „muiline“. Nesutiksiu, nesjas ásivaizduosiu vaiskias, savaran-kiðkas, net truputá amþinas. Paklau-siu dar: „O tu vaþiuosi á Ðveicarijàfotografuoti Nabokovo? Á Briuselá –Cortazaro? Skrisi á Londonà pa-þiûrëti, kà mato Shakespeare’as irWoolf?“ Dailininkë lygiai ta paèiaintonacija pridurs: „Eisi á Marku-èius atspëti, á kà þiûri Puðkinas?.. Tuskæsti modernizme. Uþ lango jau ki-ta epocha, viskà galima pateikti vi-saip.“ Dailininkë atsainiai paims uþ-kiðtà uþ paveikslo virtuvëje rëmomano paèios fotografijà, darytà prieðtrisdeðimt metø. Keturiø nuotraukøvertikalëje, pagamintoje Jaltos par-duotuvës automate, að, gyva, nesi-drovëjau negyvam objektyvui pateik-ti pozø: iðkiðtas lieþuvis, plaukaiuþversti ant veido, profilis ir þvilgs-nis ið po peties. Tada irgi buvo pa-vasaris. (Tada að buvau Ieva.) Dai-lininkë sudauþys kiauðinio galàkaþkodël ne á manojo kiauðinio ga-là, bet á lëkðtutæ, tarsi virtuvëje së-dëtø viena, ir paklaus: „Geriau pa-sakyk, kas ðita pasiutusi moterisfotografijose?“

Dabar pasijuntu esanti keistomisaplinkybëmis. Na, pavyzdþiui, einuneseniai pro Auðros vartus nusipir-kusi maisto. Maiðelyje duona, uo-gienë, mineralinis, sausainiai, viðta,kirmëlës ir vikðrai, lervos ir vaba-lai, piktþoliø þiedai, lapai ir sëklos.Ant grindinio sëdi mergaitë su ðu-niu. Apsiavusi mano violetiniais ba-tais, kuriuos prieð dvi dienas pali-kau vidinio kiemo konteineryje.Ðalia stovi berniukas. Lenkë turis-të duoda zlotø, uþsegamos jos ran-kinës garsas spragteli kaip prade-dant filmuoti naujà epizodà dublis.Iðimu ið maiðelio uogienës stiklai-ná, mergaitë paima já, pakelia á prie-blandà norëdama paþiûrëti atidþiauir klausia: „Eti ogurcy marinovan-nyje ili solionyje? Eti ogurcy mari-novannyje ili solionyje? Eti ogur-cy...“ Neatsisukdama á jà pagreitinuþingsná, bëgu beveik, kol iðnyra ki-ti, nebe filmo vaizdai, nors uþraðaiðvyti kaip titrai – „Lietuvos spauda“,„Rojaus arka“, 34 autobusas. Ðokuant laipteliø á tiesiai prieð mane at-sivërusias duris – ið vairuotojo ka-binos sklinda senas Dogos valsas –ir jau nuo stoties, niekieno nema-toma ir nieko nematydama, vaþiuo-ju ið karto visomis kryptimis.

Trupës, kuriose ðokote, pasiþymiitin stipria atlikimo technika. Artechnika Jums svarbi?

Ðiame darbe atlikimo technikanëra svarbi. Taèiau esu ásitikinæs,kad ávaldyti technikà ir kuo ávaires-nes jos rûðis yra be galo svarbu kiek-vienam atlikëjui. Technika suteikiaðokëjui detaliø þiniø apie kûnà, jogalimybes. Todël manau, kad ðokiotechnika bûtina net performan-

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

sams, nors èia ji ir ne tokia akivaiz-di. Taigi visus tuos metus baleto mo-kiausi ne be reikalo.

Pristatëte mûsø ðokëjams ne bale-tà, o visai kitoká stiliø „gaga“. Kastai?

Tai choreografo Ohado Nahari-no propaguojamas stilius, pagrástasimprovizacija, judesio intencijomisir kokybe. Èia svarbu suvokti, kadðokëjas nëra vien judesio vykdyto-jas, bet ir atlikëjas, kuriam malonuatlikti ar dalyvauti atliekant vienà

Laisvydë Ðalèiûtë. Ið serijos „Pasivaikðèiojimas“. 2008 m.

ar kità judesá. Manau, kad paþintissu ðiuo stiliumi labai naudinga ðo-këjams. Ji reikalauja kruopðtausdarbo su judesio kokybe ir sukuriaryðá tarp judesio suvokimo ir asme-ninio judëjimo stiliaus. Skatina ðo-këjø individualumà ir reikalauja iðjø màstymo ir aistros.

Èia nëra „pataisymø“, juos kei-èia „pasiûlymai“. Choreografasgali pasiûlyti keisti màstymo armatymo kryptá, bet ne taisyti patájudesá. Profesionalumo prasme la-bai svarbu, kad ðokëjai tiksliai, at-

liktø judesius, bet kur kas svarbiaukitas lygmuo – kad judesys bûtø au-tentiðkas ir nuoðirdus.

Kaip sekësi dirbti su mûsø ðokë-jais?

Buvo smagu dalintis patirtimi,nes tai darau labai retai. Iki ðiol „ga-ga“ dësèiau tik Norvegijoje. Semi-naras Vilniuje truko trumpai. Kaipirmà kartà pats susidûriau su ðiuostiliumi, man prireikë nemaþai lai-ko, kad kitaip suvokèiau, kaip turë-tø bûti formuojamas judesys. Ma-

nau, kad seminare sukûrëme pui-kià atmosferà, bet turëjome ðiektiek per maþai laiko.

Kas, Jûsø nuomone, ðiuo metuaktualiausia ðiuolaikiniam ðokiui?

Manau, jis aðtriai pajuto „gyvojomeno“ poreiká. Ðiais laikais viskasvyksta labai greitai, gauname begalæinformacijos, manau, kad ðiuolaiki-nis ðokis turëtø tapti atviresnis ir at-sikratyti intravertiðkumo.

KALBË JOS I GODA DAPÐYTË

tà – meistrystës, treèià – atspëjinëji pa-slaptis, jei jø yra. Skaitytum tokià kny-gà dar kartà, tai perskaitytum ir tàtekstà, kurio autorius paraðyti ne-norëjo.

– Adomai, einam pasivaikðèioti pomiðkà, – pasakiau berniukui, kuris èiavaikðèiojo vienas tarp suaugusiøjø, beþaislø, neðinas lengvomis kaip voraimintimis. Ið pradþiø nuëjome prietvenkinio ir þiûrëjom á sulipusias vie-na ant kitos, suakmenëjusias ir susi-poravusias vandenyje dar prieð mû-sø erà varles. Berniukas iðlankstë dukrûmo pumpurø origami, nenuplëð-damas jø nuo ðakø, ir tuoj pat vëlkruopðèiai juos suskliaudë. Pralin-dom pro tvorà ir taku nuëjom prieupës. Upë ðniokðtë pavojingai arti, tar-si pakilusi nuo þemës. Pavasario tuð-tumoje ji buvo vienintelis garsas.Na, dar vaiko klausimas:

– Mama sakë, kad jûs raðote. Ka-da jûs raðote?

– Dabar, – atsakiau.– Dabar gi mes einam skinti þi-

buèiø.Vaikas palypëjo ant kalniuko ir

ëmë rinkti iðsibarsèiusias ant drëgnosrudos þolës þmoniø akis. Be baimësdëjo jas á saujà, tarsi jos ið tikrøjø bû-tø gëlës. Vienos per þiemà kaþkienoiðverktos, rausvos, kitos – akløjø –balzganos, bet daugiausia þydrø, pla-èiame pasaulyje þuvusiø pilotø.

Gráþæs vaikas valgë uþ du. Sama-

nø spalvos striukëje tarsi katino kai-lyje kabaliavo iðplëðtas medþiagostrikampis, atsiknojo lendant pertvorà. Sëdëjau ant sodo namo laip-teliø ir iðgirdau, kaip pastogëjeskimbtelëjo pakabinti po mediniuskrituliu metaliniai vamzdeliai va-gims ir piktosioms dvasioms gaudy-ti, ðákart paliesti vëjo. Atsimenu,kaip jie skambëjo praeità vasarà –vienas ið daugelio garsø, vienas iðturgaus garsø. O dabar – pratisai so-lo, ágarsindami tûkstantá nutekëju-siø gimimo dienø. Kvepëjo ðaðlykaisir agurkais. Tada kaþkas pievelëjemanæs pasigedo: „Adomë-ë-ëli, kurpalikai te-e-età?“ Adomas prabëgopro mane siaurais laiptais á namà,þibutëmis palietë petá ir ðûktelëjo:„Ji liko prie upës.“ Maèiau, kaip pa-tvinusi Neris neða mano perðvieèia-mà ðeðëlá ir tai paskandindama, taiiðplukdydama iðmeta á krantà tiesValakampiais ðalia kitø polietileni-niø maiðeliø. Rusas ðiukðlininkasrenka nebyliame paplûdimyje mai-ðelius, butelius, kartonines dëþutesá didelá juodà maiðà ir mokydama-sis lietuviø kalbos asmenuoja: „Aðmyrðtu, tu myrðti, jis, ji myrðta.“

Kai naktá vaþiavom ið sodo, gali-nëje sëdynëje þagsëjau. Tas, kurisvairavo maðinà, net sustabdë jà, ið-lipo paþiûrëti, ið kur sklinda toks ne-aiðkus garsas. Ar durys uþdarytos,gal bagaþinëje kas þlegsi? Patikri-

no dël visa ko prieðais mane gume-lëmis uþrauktø priekiniø sëdyniø ki-ðenes, atsirëmæs á tamsà parûkë.

Dar vëliau pasirodë kitø þenklø.Vienas raðytojas sakë, kad þmogusnegali iðnykti ið karto ir suvisam. Iðpradþiø jis pavirsta á kaþkà, sveti-mà sau ir esme, ir forma, pavyz-dþiui, á valsà... Ir tik vëliau pranyks-ta galutinai.

Ið pavasario sode dienos gavau ákompiuterá nuotraukø. Visi stoviaplink stalà lauke po tamsiu brezen-to skëèiu. Ant ieðmø – ðaðlykai. Ma-tosi Adomo, einanèio á namà, nu-gara, aukðtyn iðkeltoje jo rankoje –þuvusiø pasaulyje pilotø akys. Antsodo namo laipteliø – anglies mai-ðelis. Kai nusiunèiau laiðkà su klau-simu, kodël nuotraukose manæs në-ra, tai laiðkas nuëjo á juodraðèius.Ir taip keturis kartus, paskui siun-tinëti atsibodo.

Þinau, tai tæsis ir toliau. Per Ve-lykas sëdësiu savo virtuvëje su pa-þástama dailininke. „Sugalvojauprojektà, – pasakysiu jai. – Idëja la-bai paprasta: kà mato raðytojø pa-minklø akys? Reikia rasti fotogra-fà, kuris liptø ant raðytojø paminkløkopëèiomis, keltøsi kranais, gultø-si ant jø antkapiø bareljefø, ðlietøsiprie jø biustø ir monumentø akiø ly-gyje nufotografuotø tai, kas plyti ap-link. Parodoje prie fotografijø paka-bintume trumpas iðtraukas ið knygø,


D a i l ë

Jolanta Marciðauskytë-Juraðienë

Áprasta manyti, kad Dailës aka-demijoje egzistuoja tam tikros hie-rarchinës arba kokybinës (koncep-tualumo prasme) perskyros tarpskirtingø disciplinø. Tokios kaip ke-ramika, tekstilë arba grafika, kuriosreikalauja didþiausio kruopðtumo irtechnikos ávaldymo, daþnai laiko-mos amatininkiðkomis, kas meni-ninkui anaiptol nëra komplimentas.Tuo tarpu fotomedija ir ypaè skulp-tûra iðgyvena itin gerus laikus, titu-luojamos dabartiniu avangardu. Oreikia pripaþinti, kad tai toli graþune visais atvejais bûna tiesa.

Gal juokais, o gal ir ne tarp skir-tingomis „vertybëmis“ atstovaujan-èiø blokø kartkartëmis ásiþiebia ne-dideli ginèai, daþniausiai grástistereotipais, inspiruojami noro pa-sismaginti, paerzinant kaimynus.Bene geriausiai tai atspindi grafi-ko Giedriaus Jonaièio videofilmo„Karas“ epizodas, kuriame jis su-sprogdina Skulptûros katedros du-ris. Todël buvo bent kiek keista ið-girsti apie bendrà jaunøjø skulptoriøir grafikø parodà. Pakvipo mitø lau-þymu, nedidele provokacija.

Dviejø skulptoriø ir keturiø gra-fikø paroda suræsta ekspromtu, persavaitæ. Be dideliø uþmojø, kame-rinio pobûdþio, pasitikint paties þiû-rovo galiomis sujungti neartikuliuo-tas, parodoje eksponuojamuosedarbuose iðmëtytas uþuominas irsusidaryti savo asmeniná pasakoji-mà. Èia iðryðkëjo pastaraisiais me-tais postuluojama iliustratyvumovengimo dogma. Beveik visi kûriniaipasiþymi atvirumu interpretacijai,skatina þiûrovo darbà su savimi. Ma-

SezoniniaiJaunøjø menininkø paroda „Sezonas“ Vilniaus grafikos meno centro ekspozicijø salëje „+“

þoje galerijos patalpoje ratu iðdësty-ti darbai veikia kaip asociatyvios,vienas á kità nukreiptos nuorodos.Taèiau paradoksalu, kad nors kiek-vienas jø, imant atskirai, transliuo-ja savitas istorijas, sustatyti ir skai-tomi ratu visi kartu jie ágauna ganailiustratyvià pasakojamàjà formà.

Pirma pamatome Elenos Grudzins-kaitës ofortà, kuriame pavaizduotasmedþioklinis ðautuvas, nukreiptas átoliau aptinkamus ðekspyriðkai iðsi-pusèiusius Monikos Puzauskaitës pe-lëdþiukus („Dingæ“ ið serijos „Rau-donoji knyga“, 2010). KarolioStrautnieko miðke kiûtinantis vilkas(„Pilve“, 2010) ðalia skulptorës Ma-rijos Ðnipaitës Kalëdomis atsiduo-danèios trobelës scenografijos („Se-zoninis“) ið karto primena pasakàapie Raudonkepuraitæ, nors tikiu,kad toks „ansamblis“ susidarë visið-kai atsitiktinai. Lauros Grybkauskai-tës „Bûsena“ su eglutes primenan-èiu ornamentu vëlgi tarsi „trobelæ“apgaubiantis iðorinis fonas, nors irþymintis daugiau vidiná autorës jaus-mà ir visai nëra Ðnipaitës instaliaci-jos uþbaigimas. Kiek suglumsti tikiðvydæs skulptoriaus Rafalo Pieslia-ko (vienintelio parodos dalyvio, jaupalikusio savo alma mater prieð ke-

letà metø) instaliacijà su këde ir virðjos tásanèia nuoga elektros lempu-te. Pastaroji ið karto atsineða ðizo-freniðkas kitose jo parodose tran-sliuotas reikðmes, kurios ðitameteigiamame miðko, medþioklës, eg-luèiø kontekste atrodo gan sveti-mos. Be to, tiek Ðnipaitës, tiek Pies-liako instaliacijos mena interjerus(vienu atveju – kaþkà panaðaus á me-dþiotojo namelá, kitu – siaubo filmoscenografijà), kurie egzistuodamiðalia tarsi turëtø mesti vienas kitammeðkeræ, taèiau taip nenutinka. Pa-rodos organizatoriai metë retà irplatø tinklà – nuo ðventiðkumo, vai-kiðko naivumo iki brutalumo ar uþ-slëptos agresijos, ir pastaroji daliskaþkaip prasprûdo. Nors visos ki-tos þuvys uþkibo tvirtai.

Parodos pavadinimas „Sezonas“,kilæs nuo Ðnipaitës instaliacijos, netik puikiai „sukabino“ darbus, betir padëjo parodai iðsiskleisti keliaissluoksniais, kuriø kontûrus numa-të ir parodos organizatoriai. Pavyz-dþiui, sezonas – laiko tarpas, per ku-rá sukurti darbai, arba nuoroda á„tam tikrà laikotarpá, kuriam bûdin-ga vis nauja, bet periodiðka nuotai-ka, atmosfera ir reiðkiniai“. Ganaabstrakti koncepcija suveikë kaip

savotiðkas saugiklis, taèiau pasiro-dë esanti visiðkai pakankama ir netatskleidþianti ádomius probleminiustaðkus. Vienas tokiø – pusmetinismenininko studento gyvenimo cik-las, kai dukart per metus esi privers-tas sustoti tam tikrame patikrospunkte ir priduoti ciesoriui ataskaitàapie tai, kà esi nuveikæs, árodyti, kadmenininko vaidmuo yra stropiai at-liekamas. Tik nedidelë dalis perþiû-roms skirtø ar net diplominiø dar-bø uþsitarnauja teisæ bûti pavadinta

Elena Grudzinskaitë. „Privatumas. Normos“. 2010 m.

Rûta Jakutytë

Atidarant parodà buvo pakarto-ti dar prieð gerà deðimtmetá Valenti-no Antanavièiaus pasakyti þodþiai –„mano menas yra miðrainë“. Prista-tomø darbø ávairumas tai patvirti-na: rodomi kûriniai nuo 7-ojo de-ðimtmeèio, kai tapytojas aðtriaikritikavo sovietmetá, iki ðiais metaissukurtø darbø, kuriuose matomadaugiau sàsajø su popmeno esteti-ka ir ðiandienos problemomis.

Menotyrininkë Skaidra Trilupai-tytë apibûdino VDA dëstytojo Va-lentino Antanavièiaus kûrybà kaipterpæ tarp natûros ir kultûros. Dai-lininko asambliaþuose naudotos irnatûralios medþiagos (medis), ir se-noviðki unikalûs rakandai, austi au-deklai, ir fabrikinës gamybos daiktai(nukirpti lëliø plaukai, manekenai,kaklaraiðèiai). Sudëti á vienà kûrinájie savaime sukuria reikðmiø prieð-taravimus, todël norisi já vadinti nenatûros ir kultûros tandemu, o pop-

Miðrainë su sentimentalumo padaþuValentino Antanavièiaus personalinë paroda „Titaniko“ ekspozicijø II a. salëse

kultûros apraiðkomis kûriniuose(nors ir ið paþiûros tæsianèiuose lie-tuviðkà tradicijà). Temos kartais pa-siskolintos ið liaudies kûrybos (vel-niai, lietuviðkø pasakø herojëSigutë), taèiau veikëjai suasmeni-nanti – visuose asambliaþuose justi

menininko interpretacijos. Pavyz-dþiui, kûrinyje „Moèiutës poilsis“(2009) senolës veidà atstoja akmuosu nupaiðytais veido bruoþais, o la-biausiai dëmesá patraukia didþiulësjos pëdos, kyðanèios ið po ilgo sijo-no. Greièiausiai tuo norima akcen-tuoti visà dienà dirbanèios, kojø ne-pailsinanèios kaimo moèiutësvargà. Ðis darbas labiau susijæs sutradicija, o ðtai kûrinys „Mitologi-nis paukðtis“ (2011) jau miðrus: ko-jos pagamintos ið medþio ðakø,paukðtis papuoðtas nukirptais lëlësplaukais, taip siejant du istoriniuslaikotarpius ir dvi skirtingas kûry-bos tradicijas.

Kûriniu „Baidyklë“ (2010) Valen-tinas Antanavièius primena, kadskaudi praeitis neturi bûti uþmirð-ta. Arklio kaukolë, apsiausta raudo-na medþiaga – savotiðkas sovietme-èio simbolis, dar labiau paryðkintasties galva pritvirtintomis raudono-mis vëliavëlëmis su penkiakampeþvaigþde, kad nekiltø abejoniø.

Dailininko asambliaþams kaip vi-suomet netrûksta humoro. „Ekolo-ginë katastrofa“ (2010), orientuotaá dabartines realijas, visiðkai papras-tomis priemonëmis priverèia þiûro-và nusiðypsoti – pliuðinis pingvinasspokso savo didelëmis plastikinë-mis akimis pro dujokaukës stiklus.Taèiau kai kurie asambliaþai gali pa-sirodyti ir kiek perlenkæ lazdà: „Ak-tyvistë“ (2010) – manekenas su la-kûno kepure ir kaklaraiðèiu turbûtturëtø reikðti pasiðaipymà ið femi-nisèiø ávaizdþio. Taèiau atrodo, kadèia per maþai atsiskleidþia kûrëjostipriosios savybës ir savitas braiþas,kuris aiðkiausiai matomas „Scenospersonaþuose“ bei ankstyvojoje ta-pyboje (eksponuojami tik 7–8-ojodeðimtmeèio tapybos darbai). Gata-vø, o ne susikurtø (perdirbtø) objek-tø derinys stokoja autoriaus tveriamosavitumo, kuris aiðkiai jauèiamas„Pagoniðkame stabe“ (2010) – èiaið virvës sumeistrauta þmogaus fi-gûra. Þmogystos galvà atstoja ap-

versta pintinë – plokðèias, beveidisblynas, verèiantis susimàstyti apietai, kad daþnai tarnaujame dirbti-niams ðiuolaikiniams stabams.

Parodoje galima apþiûrëti ir ta-pybos darbø, bet labiausiai vis dël-to intrigavo asambliaþai. Lietuvojeði technika nebuvo itin populiari,nors 7–8-ame deðimtmetyje asam-bliaþø pasitaikydavo Èeslovo Lu-kensko, Vinco Kisarausko, Rai-mondo Martinëno, Algimanto JonoKuro ir kt. kûryboje. Valentinas An-tanavièius, ko gero, labiausiai më-go ir daþniausiai naudojosi ðiuo þan-ru savo idëjoms iðreikðti. Aliuzija ámiðrainæ visomis prasmëmis pasi-teisino, tik pridurèiau, kad nemaþaijoje ir sentimentalumo padaþo.

Paroda veikia iki kovo 12 d.Vilniaus dailës akademijos ekspo-

zicijø salës „Titanikas“ (Maironio g.3, Vilnius) dirba antradiená–penkta-diená 12–18 val., ðeðtadiená 12–15 val.

Valentinas Antanavièius.„Aktyvistë“. 2010 m.

Marija Ðnipaitë. „Sezoninis“. 2010 m.

M. Ð N I P A I T Ë S N U O T R A U K O S

meno kûriniais, daþniausiai jie pa-silieka eskizo stadijoje. Tik iðgyve-nus keletà sezonø kartais pasisekasukurti ið tiesø kaþkà savarankiðkoir ádomaus, tad paroda ne tik yrasavotiðkai reprezentuojanti, bet irreflektyvi tiek savo, tiek kolegø at-þvilgiu. Pernai panaðiu metu vykoVytauto Michelkevièiaus kuruotaparoda „Akademija“, kurioje dalyva-vusios giminiðkos skulptûra ir foto-medija bandë suèiupti ðità buvimostudentu menininku problemà, taèiau„Sezonas“ iðplaukë daug natûraliauir poetiðkiau, tarsi elegantiðkai su-mëtæs pëdas tirpstanèiame sniege.

Parodos pavadinimas itin tinka,kai ji vyksta keièiantis sezonams. Opavasarëjant visad traukia á miðkà.

Paroda veikia iki kovo 12 d.Vilniaus grafikos meno centras

(Latako g. 3, Vilnius) dirba antradie-ná–penktadiená 11–18 val., ðeðtadie-ná 11–15 val.


F o t o g r a f i j a

makas, Alvydas Lukys, RemigijusTreigys, Raimundas Urbonas...), irkaitos nebegalima sustabdyti. Nu-krypimas tampa tendencija, nutás-tanèia á dabartá, perþengianèia ne-priklausomybës slenkstá, ágyjanèiakonceptualumo reputacijà ir pernaipristatyta NDG parodoje „Nuobo-dulys“. Taèiau apie tai, kad Kauneegzistavo savita ðio judëjimo atða-ka – „Plëðrieji“, þinojo ar prisiminënedaugelis.

Sovietmeèiu Kaunas buvo ypatin-ga vieta. Prisimenu, kaip devintojodeðimtmeèio pradþioje pirmà kar-tà eidama Laisvës alëja negalëjauatsistebëti, kad kai kurie (o gal netvisi) parduotuviø pavadinimai pa-raðyti tik lietuviø kalba. Be to, Kau-ne buvo „Þalgiris“, tarpukario Lie-tuvos dvasios likuèiai, „Nemuno“þurnalas, „Antis“ ir Romo Kalan-tos iðdeginta skylë socializmo per-galës mite. Þiûrint ið Vilniaus, at-rodë, kad Kaune laisvës daugiau.Bet ðtai Arûnas Kulikauskas, tadaFotografijos meno draugijos Kau-no skyriuje ákûræs jaunøjø sekcijà,per spaudos konferencijà pasakojokitaip. Jø rengiamas parodas Kau-nas „dusinæs tyla“ – nors ir galimakur nors „Santakos“ kino teatre,ypaè jei ten dirba tavo teta, pakabintikeistas, svetimas, nesuprantamas, lygnegrabiai padarytas, lyg neþinia apiekà pasakojanèias fotografijas, niekasapie tai nieko nepasakys, niekas ne-sureaguos ir tai bus baisiau nei ar-ðiausia kritika. Net nebûtina paro-dos nukabinti, persekioti kûrëjø(tiesa, Kulikauskà kartkartëmisareðtuodavo uþ neleistinø objektø,tokiø kaip geleþinkelio stotis ar ka-peikø praðantis elgeta, fotografavi-mà) – geriausiai naikina tylos vaku-umas, uþgesinantis tavo balsà,iðsiurbiantis pasiryþimà kà nors da-ryti, kurti.

Vis dëlto vienas dalykas dar galiiðgelbëti – tai bendruomenë. KaiNDG auditorijoje susëdæ Kulikaus-kas, Saulius Paukðtys ir GiedriusLiagas pakaitomis pasakojo, kaipjie „gërë“ – ir idëjas, ir alkoholá, irvienas kito draugystæ, buvo aiðku,kad taip jie neleido numirti kûrybi-niam ánirðiui. Gërimas, ir idëjinis,ir tas peiktinas svaiginamasis, kom-pensuoja tylà, gal net jà sutrina ðne-komis (ne veltui viena patriotiðkiau-siø Vytauto Kernagio dainø, vertusilieþuvá atlikti girtuokliui neáveikia-mus viraþus, buvo kaip tik apie tai).Bendruomenë, jos susibûrimai Ku-likausko ir Stulgaièio laboratorijo-se atstojo ir mokyklos, ir legitima-cijos, ir kritikos institucijas. Jie buvænegailestingi – ne tik jø laisvæ var-þiusioms institucijoms, cenzoriamsir fotografijos tradicijai, bet ir sau:savo paèiø silpnoms idëjoms bei kû-rybiniam brokui. Tai ir reiðkæs ben-druomenës pavadinimas – „Plëðrie-ji“, visada pasiruoðæ pulti ir taipiðvalyti fotografijos genofondà. Betne maþiau ádomi ir pavadinimo ge-nezë – jo ryðys su paprasta gyveni-mo situacija: vienas bendruomenësnarys, Gintautas Stulgaitis (a.a.), tu-

rëjo laboratorijà Zoologijos sode,kur, savaime suprantama, buvo irPlëðriøjø þvëriø skyrius. Kauno tik-rovë ir laisvës ilgesys susipynë vie-name þodyje.

Parodos pavadinimas „Zoo foto-grafija“ yra triguba nuoroda: á bû-tent taip pavadintà vagono fotogra-fijà ir su vagonais susijusià tremtiesatmintá (tai Kulikauskas, 1984), ánaujametiná atvirukà su pastipusiakate, tapusià grupës simboliu (vëlKulikauskas, 1984), ir á laboratori-jos vietà. Taèiau èia yra ir viena ne-numatyta sàsaja, sujungianti foto-grafijà, kinà, laisvës diskursà irKaunà. 1984 m. (jau treèià kartà ra-ðau ðià datà) filme „Mano maþytëþmona“ (reþ. Raimundas Banionis)yra scena, kurioje ásimylëjëliø po-relë vaikðto po zoologijos sodà. Jøpokalbis lyg ir nekaltas, visiðkai tin-kamas ðiai vietai, bet kaþkodël su-kasi tik apie nelaisvæ: plëðriøjø þvë-riø, gyvenanèiø voljere – beveiklaisvëje („jeigu gali laisvë bûti be-veik“), paukðèiø, kuriems kerpamisparnai, ir beþdþioniø:

– O tu þinai, kad beþdþionëmskiekvienà dienà duoda svaigalø?

– Konjako?– Norëtum. Jos gauna kasdien

pusæ stiklinës vyno, tai, kas vadina-ma raðalu, kur ið supuvusiø obuo-liø spaudþia. Beþdþionë panaðiau-sia ið þvëriø á þmones, vynas joms

tiná lietuviðkos fotografijos frakà.Laisvës buvo prisigëræs ir nufotog-rafuotos tikrovës bjaurumas, ran-duotas pasidygëjimas savimi, iðkiekvienos emulsijos poros varvan-tis nudëvëtas paprastumas ir skur-das – Kaunas atrodo neremontuo-tas visà amþiø, aplipæs dulkëmis,beveik iki kaulø apgrauþtas tirps-tanèio sniego ir lietaus. Taip juk ne-galima buvo vaizduoti tarybinës tik-rovës. Ir pats poþiûris á fotografijàbuvo laukinis, nes në vienas „plëð-rusis“ nesilaikë jokiø taisykliø, ne-bent taisyklës suardyti paèià foto-grafijos sampratà, paneigti visusatsakymus á klausimà „kas tai?“ irpalikti þiûrovà nesvaraus abejojimobûsenos, kai nebeþinai, ar èia rim-ta, ar ne, ar tai svaiginantis absur-do atsivërimas, ar tiesiog pakvailio-jimas.

Laisvi buvo fotografai ir vienaskito atþvilgiu. Parodoje pristatytipenki autoriai – penkios fotografi-jos koncepcijos. Ðtai SauliusPaukðtys dekonstravo iliuzinæ foto-grafijos erdvæ, suardë jos vientisu-mà, klijuodamas nuotraukas lyg at-minties atplaiðas, á sutemusià,nudrengtà miesto „realybæ“ áterp-damas, pavyzdþiui, ðvytintá ðeimyni-nio gyvenimo negatyvà – kaip jau-kios rutinos priebëgà nuo sistemosðalèio. Jo fotografuojami þmonësskaudþiai paprasti, nespinduliuo-

væ jis þvelgë tokiais neáprastais kam-pais, kad vaizdas jau nebëra maty-mo ekvivalentas, bet kalba apie tai,ko negalima, niekada nepavykstapamatyti – kaip ta vyriðko nugarauþ langà sauganèiø grotø, beveiksimbolinë laiko fotografija. Gintau-tas Stulgaitis, prieðingai, stengësigràþinti fotografijà prie meno iðta-kø – tapë ðviesa, kurdamas ne na-tiurmortus, o erdvës filosofijà,vaikðèiodamas briaunomis tarpðviesos ir tamsos, tarp tikrovës ir at-spindþio, tarp daikto ir jo antrinin-ko, tarp fotografijos ir tapybos. Jofotografijos „nuðviestas“ skuduras,suolelis ar eiliniai lëbautojai atro-do lyg klasikinës tapybos dvasios,aplankiusios kasdienybæ.

Arûno Kulikausko kûryba perdaug ávairi, kad jà bûtø galima api-bûdinti dviem sakiniais ar pristaty-ti ant vienos NDG maþosios salëssienos. Tad ðalia garsiosios pastipu-sios katës ir „Zoo daikto“ parody-tas tik vienas projektas, kuriuo jisuþbëga uþ akiø ðiuolaikinio menoapropriacijoms. Anuomet jis pasi-savino seno namo palëpëje rastà ne-gatyvø archyvà, kurá bûtø sunaiki-næ praeities „kultûriniø dulkiø“valytojai – 1939 m. kaþkieno Palan-goje fotografuotus þmones. Matanttris kartus vis kita spalva atspaus-dintà kadrà, stiprëja uþmarðties irpersiklojusiø laiko sluoksniø nuo-jauta: kopose stovi vyras su chalatuir portfeliu, moteriðkës, apsimetu-sios japonëmis (skëèiai, gëlëtos suk-nelës, primenanèios kimono). Kiek-vienas kadras vis klausia: kas taipkeistai fotografavo 1939 metais Lie-tuvoje? Kol kas nieko apie tai neþi-nome.

Lygiai taip pat galëjome toliauneþinoti ir apie „Plëðriuosius“, ypaètodël, kad jau mirusiø fotografø,Stulgaièio ir Dragûno, darbai po tru-putá geso asmeniniø saugyklø tylo-je, galëjo ne tik iðsitrinti ið kolekty-vinës atminties, bet ir iðnykti fiziðkai.Galëjo, jei ne parodos kuratorës irfotografas Gintaras Èesonis, pasi-rûpinæs ðiø fotografø archyvø perë-mimu ir iðsaugojimu. Jau minëtosdidelës (nes joje turëjo tilpti visasnatûralaus dydþio vaikas) Dragûnofotografijos banguoti ir pageltæ

Plëðrumo anatomijaA T K E L T A I Ð 1 P S L .

kraðtai uþkonservavo naikinimoprocesà – dar kiek, jei nebûtø pa-dirbëjæ Lietuvos dailës muziejausrestauratoriai, ant nuotraukos uþ-raðyta dedikacija „Sûnui Jonuko të-velis. Atminèiai“ bûtø tik liûdnaiironiðkas naikinanèios laiko galiospatvirtinimas.

Ið naujo atrastos, atkurtos, vël su-gràþintos á kultûrà Kauno fotogra-fijos nëra tik normalûs vienetiniaiatspaudai, atlikti dabar jau pasenu-sia technologija ir laikinai uþpildævienà NDG salæ ir du koridorius.Tai yra ir negailestingos liudininkëskultûrinës atminties teisme – vaiz-das po vaizdo veriasi vis gilesnë ne-þinojimo duobë. Kiek dar visko pa-mirðta? Kà mums sako tie pamirðtifaktai? Parodoje surinkta doku-mentinë medþiaga atgaivina „Plëð-riøjø“ arðulá, kartais nebeásivaiz-duojamà fotografiná idealizmà:„Þiemà pakeleivingomis maðino-mis vaþiuodavau fotografuoti á mið-kà, – pasakoja Kulikauskas, – áklim-pæs iki paþastø brisdavau persniegus, kad nufotografuoèiau ko-ká nors visiðkai paprastà medá arðiaip vaizdà (kam to reikëjo, iki ðiolneþinau).“ Uþ fotografavimà galë-jai bûti areðtuotas, galëjai kurti þi-nodamas, kad beveik niekam tai ne-rûpës, parduodavai ðaldytuvà (taiLiagas), kad surengtum parodà.Taip gyvenant, didþiausias laisvëspojûtis gimsta tada, kai kloji sluoks-niais prasmes, o tarpsluoksniuosesusikaupusi tyla virsta laisve màs-tyti, kai gali fotografijomis juoktisið þiûrovo noro viskà suprasti leng-vai, paskubomis, be pastangø, ir lë-tinti, lëtinti, lëtinti jo þingsnius. Jukið esmës tai ir sakë Stulgaitis: „Aðnorëèiau, kad mano darbuose atsi-skleistø gyvenimo prieðtaravimø irsantykiø visuma. Vienu þodþiu, no-riu, kad þmonës màstytø, kad þiû-rëtø taip, kaip þiûri kartais uþsigal-vojæ á peizaþus, ugná, dangø, lietø.“

Uþsigalvojæs esi laisvas.

Paroda veikia iki balandþio 3 d.Nacionalinë dailës galerija (Kon-

stitucijos pr. 22, Vilnius) dirba ant-radiená, treèiadiená, penktadiená irðeðtadiená 12–19 val., ketvirtadiená13–20 val., sekmadiená 12–17 val.

Gintautas Stulgaitis. „Natiurmortai“. 1980–1990 m. Ið Stulgaièiø ðeimosarchyvo

atsipalaidavimui, kad neiðprotëtøuþ grotø.

Jaunimo bendruomenës, arba„ðutvës“, apie kurià pasakojama fil-me, susibûrimo vieta buvo fotola-boratorija, kur buvo ryðkinamos netik vestuvinës, bet ir „nelegalios“pusiau apsinuoginusios Auksës (In-geborga Dapkûnaitë) nuotraukos.Nelegalumas, beveik laisvë sovieti-niame voljere, alkoholis nuo iðpro-tëjimo ir normalumo ribas perþen-gusi fotografija – ðtai tokios jungtys,liudijanèios idëjø apytakos intensy-vumà ir plotá dusinanèioje tyloje.

Vis dëlto svarbiausia laisvës dis-kurso reiðkimosi vieta buvo paèiosfotografijos. Parodos kuratorësMargarita Matulytë ir Ieva Mazû-raitë-Novickienë pasakojo, kaip jasið pradþiø sutrikdë ryðkios, „velyki-nës“ fotografijø spalvos – áþûliau neituo metu Vilniuje iðgraþinusios ðven-

jantys „dvasingumo“ ir „dramatiz-mo“, kaip buvo áprasta Lietuvos fo-tografijoje, ðiek tiek nudëvëti nuo-vargio – tolimi fasadinei sovietmeèiokultûrai, bet labai tikri. Þiûrint á Vis-valdo Dragûno iðdidintus ir beveikiki durianèio aðtrumo iðryðkintusmedþio iðtrupëjimus duryse, daþønelygumus sienose, atrodo, kad jamrûpëjo á fotografijà „paimti“ nedaikto atspindëtà ðviesà, o patádaiktà. Todël ant palangës pastaty-tas sûnus yra natûralaus dydþio,kaip tikras, o jau minëtas nudaþy-tas vamzdis tarsi pridedamas tam,kad já galëtum palyginti su jo foto-grafine kopija. Tai jau ne fotografi-jos, bet fotoobjektai – irgi ribiniseksperimentas tuo metu.

Giedrius Liagas ir buvo tas, ku-ris áleido á fotografijà daugiausiaispalvø, perdirbo jos medþiagà kar-tais beveik neatpaþástamai. Á tikro-

Arûnas Kulikauskas. „Sportinis automobilis“. 1983 m. A U T O R I A U S N U O S A V Y B Ë


K i n a s

„Kino pavasaris“ prasidës jau atei-nantá ketvirtadiená. Kaip visada,programoje gausu filmø, kuriuosbûtina pamatyti. Tai – ir didþiøjøfestivaliø laureatai, ir tiesiog ádo-mûs ðiuolaikinio kino reiðkiniai.Ðiemet festivalio programà papuoðÐarûno Barto filmø retrospektyva,galësime pamatyti visus pernaisukurtus lietuviðkus filmus ir dauglietuviðkø premjerø. BesiþavintiemsRytais – Lietuvoje vis dar nepa-mirðto Kim Ki-duko retrospektyva.Labiau á Balkanus pasislinkusikonkursinë programa prasidësfestivaliui artëjant á pabaigà, todëljà pristatysime vëliau. Dabar pata-rimai tiems, kurie ið „Kino pavasa-rio“ laukia originalaus, netikëto irjaudinanèio kino, sugebanèiopaþadinti ið gilaus þiemos miego.Rekomenduojamus filmus patei-kiame abëcëlës tvarka.

„Apie dievus ir þmones“ („DesHommes et des Dieux“, Prancûzi-ja, 2010, 120 min.)

Apie kà. Filmo pagrindas – tikriávykiai. 1996 m. Alþyre buvo pa-grobti septyni trapistø ordino vie-nuoliai, gyvenæ kalnø kaimelyje. Podviejø mënesiø buvo rasti jø kûnai,o penkiasdeðimt ðeðias pagrobimodienas ir mirties aplinkybes iki ðiolgaubia paslaptis. Neaiðku, ar vie-nuolius pagrobë islamistai, ar jiemskaltæ sumanæs suversti Alþyro sau-gumas. Vienuoliai ásikûrë Alþyre netam, kad átikintø musulmonus pri-imti krikðèionybæ, bet tam, kad liu-dytø tikëjimà, suvoktà kaip atsivë-rimà kitam þmogui.

Kodël. Didþiuoju Kanø festivalioprizu pernai ir geriausio prancûzøfilmo „Cezariu“ praëjusià savaitæapdovanotas Xavier Beauvois fil-mas – ne apie kankinius. Reþisie-riui svarbiau atskleisti vienuoliø pa-sirinkimo motyvus, kai jie turinuspræsti, ar liks islamistø terorizuo-jamame kaime, ar pasitrauks ið vie-nuolyno. Jie lieka ne todël, kadtrokðta aukos, bet todël, kad nenoripalikti globojamø vietos þmoniø. Fil-mas apie tikràjà krikðèionybæ, kuriostikslas – ne suprieðinti þmones, betiðtiesti jiems pagalbos rankà.

Kam. Neefektingø, bet giliø fil-mø gerbëjams. Vertinantiems geràvaidybà ir originalø garso takelá.

„Aurora“ (Rumunija, Ðveicarija,Prancûzija, Vokietija, 2010, 181min.)

Apie kà. Apie nevykëlá, kuris ne-tikëtai pradeda ðaudyti á nepaþásta-mus þmones. Prieð tai ið jo buto imadingti daiktai, já palieka þmona, dar-be atsiranda problemø. Bet akivaiz-dþiausias filme – herojaus konflik-tas su tikrove. Ji paprasèiausiai„uþkniso“. Todël vyras skelbia jaikarà.

Kodël. Cristi Puiu filmai yra iððû-kis ir kino stereotipams, ir jø sufor-muotiems þiûrovams. Ðie „Auroro-je“ paverèiami lëtos þmogþudystësliudininkais, nors iki pat finalo tekslaukti reþisieriaus nuorodø, kas ir

kodël þudo, kodël bûtent tuos þmo-nes, o ne kitus? Puiu priverèia klaustisavæs, ar gyvenime mes taip pat su-prantame viskà, kas supa, ir kodëlþmonës elgiasi taip, kaip elgiasi?Tikrovë – pagrindinis filmo perso-naþas. Sutirðtinæs buitines jos deta-les, reþisierius kuria absurdiðkàerdvæ, prilygstanèià Ionesco ir Kaf-kai.

Kam. „Pono Lazaresku mirties“ir naujojo rumunø kino gerbëjams.Labai juodø komedijø mëgëjams.

„Kai mes iðeiname“ („Die Frem-de“, „When we Leave“, Vokietija,2010, 119 min.)

Apie kà. Apie dvideðimt penke-riø moterá Umajà, kuri gráþta iðStambulo su sûneliu á Berlynà passavo tëvus. Moteris nebegali pakæstivyro patyèiø ir nori pagaliau spræs-ti pati, kaip jai gyventi. Bet Umajosðeima negali perþengti religijos irpaproèiø barjerø. Kad iðsaugotø re-putacijà, ji privalo gràþinti dukterájos vyrui. Umaja pabëga. Ji siekiaintegruotis á visuomenæ, kurios da-limi jauèiasi, – dirbti, mokytis, patiauginti sûnø. Bet ji niekada nepasi-jus saugi.

Kodël. Vokietijoje vis atviriau kal-bama apie joje gimusiø turkø pro-blemas, susijusias su jø tapatybe. In-tegracijos problemos ir taikus ávairiøtradicijø bei religijø sugyvenimas –globalaus pasaulio aktualija – filmepateikta pasitelkus tradicinës me-lodramos konvencijas.

savo rezidencijà, 80 þmoniø aptar-naujanèio personalo ir þmonà – vo-kieèiø RAF teroristæ MagdalenàKopp. Berlyne Carlosas planavo te-roristinius aktus visoje Europoje.Taip pat jis gyveno Vengrijoje, áta-riama, kad ir Lenkijoje. Þlugus so-vietø reþimui, Carlosas rado prie-globstá Sudane, kur 1994 m. já irsugavo prancûzø agentai. Prancû-zijoje jis buvo nuteistas kalëti iki gy-vos galvos. Ten ir atlieka bausmæ.Carlosas tapo ne vieno detektyvi-nio romano personaþo prototipu.

Kodël. Reþisierius Olivier Assa-yasas sako, kad svarbu suvokti te-roristo psichikà, jo vidinæ logikà:„Carlosas buvo ne pabaisa, o sudë-tingas þmogus. Tam tikra prasme jisatspindi visà 7-ojo deðimtmeèiokartà, nuëjusià kelià nuo idealizmoiki cinizmo.“ Assaysas (g. 1955)Prancûzijoje turi kultinio reþisie-riaus statusà ir laikomas postmo-dernistiniu Franšois Truffaut tradi-cijos tæsëju.

Kam. Kairuoliams. Assayaso ger-bëjams. Venesuelos prezidento Hu-go Chavezo, kuris iki ðiol vadinaCarlosà „revoliucijos kareiviu“,draugams. Veiksmo ir biografiniøfilmø mëgëjams.

„Keturi metø laikai“ („Le Quat-tro volte“, Italija, Vokietija, Ðveica-rija, 2010, 88 min.)

Apie kà. Apie senà piemená, ku-ris gyvena Kalabrijos kalnø kaime-lyje. Jis serga ir geria vaistus, paga-

Prasideda kino maratonas12 „Kino pavasario“ filmø, kuriuos bûtina pamatyti

vaizdø. Þiûrovas turi pagalvoti, kadsurastø visus elementus. Tam tikraprasme jis turi tapti operatoriumiir suprojektuoti savo peizaþà arbapasidaryti montaþininku, dëliojan-èiu filmo visumà. Jo uþduotis – „uþ-baigti“ filmà, prisiimti uþ já atsako-mybæ.“

Kam. Nebijantiems iððûkiø. Filo-sofams. Tikintiems, kad kinas galiegzistuoti uþ humanistinës ir antro-pocentristinës paradigmos ribø.

„Nepaleisk manæs“ („Never Letme Go“, D. Britanija, JAV, 2010,103 min.)

Apie kà. Apie tris jaunuolius (Ca-rey Mulligan, Andrew Garfield,Keira Knightley), kurie kartu pra-leido vaikystæ internate. Vëliau jiesuþino, kad tai nebuvo paprasta mo-kykla, jie yra klonai, atsarginës þmo-niø dalys.

Kodël. Tai ne pirmas filmas apieþmones, kurie tampa atsarginiø or-ganø banku, bet pirmas toks þmo-giðkas filmas. Jame nëra jokiø iðori-niø mokslinës fantastikos filmøpoþymiø. Greièiau atvirkðèiai – re-þisierius Markas Romanekas pa-kvieèia mus keliauti atgal, á 9-àjá ir10-àjá deðimtmeèius, ir atkuria pra-ëjusá laikà: kasetinius magnetofo-nus, nemadingas dabar ðukuosenasir keistai atrodanèius automobilius.Filmas prisodrintas keistos poezi-jos, subtiliø niuansø, tai ir meilës is-torija, ir subtili refleksija apie bren-dimà.

Kam. Kazuo Ishiguro skaityto-jams. Kameriniø filmø gerbëjams.

„Norvegø giria“ („Norway no mo-ri“, „Norwegian Wood“, Japonija,2010, 133 min.)

Apie kà. Keturiø dvideðimtmeèiøjaponø meilës istorija, kurios fonas –audringi 1968-ieji. Herojus siejadaugybë paslapèiø. Naoko ir Kizu-ki taip artimai bendrauja nuo patvaikystës, kad seksas tarp jø neáma-nomas. Kizuki nusiþudo, apimtadepresijos Naoko suartëja su Vata-nabe. Ðis turi ryðá su kita mergina.Jo laukianti, trykðtanti gyvybe Mi-dori yra visiðka liûdnosios Naokoprieðingybë.

Kodël. Reþisierius Tran AnhHungas siekia, kad kiekvienas fil-mo kadras iðliktø þiûrovo atminty-je. Jis tiesiog atakuoja tø vaizdøgroþiu – medþiø, þolës, drëgnos ly-

gumos ar pajûrio uolø, kur filmo he-rojus degina lauþus praradæs myli-màjà. Neátikëtinu groþiu filme pa-þenklinti net kanèios vaizdai. Betkartu tai ir bandymas pasiprieðintieuropietiðkai tokiø istorijø pasako-jimo tradicijai, kai stengiamasi vi-sais bûdais iðspausti þiûrovo aðarà.Filme sujungiama tai, kà mûsø tra-dicija atskiria, – meilë ir seksas,gamta ir dvasingumas, mirtis ir gy-venimas. Gal todël savo knygà ek-ranizuoti Murakami patikëjo ne eu-ropieèiui, o ið Vietnamo kilusiamreþisieriui.

Kam. Haruki Murakami gerbë-jams. Besimëgaujantiems kino gro-þiu.

„Pasinerk á tuðtumà“ („Enter theVoid“, Prancûzija, Vokietija, Itali-ja, 2010, 156 min.)

Apie kà. Skandalingasis GasparasNoé dar labiau provokuojanèiamefilme pasakoja savà reinkarnacijosversijà, besirutuliojanèià ðiuolai-kiniame Tokijuje. Þiûrovai matopasaulá dvasios – filmo pradþioje nu-ðauto narkotikø prekeivio amerikie-èio Oskaro – akimis. Jis stengiasigráþti á gyvenimà ir suprasti, kodëlþuvo.

Kodël. Reþisierius mëgsta per-þengti estetines, gero skonio, por-nografijos ribas, bandyti þiûrovøpsichikos ir apskritai atsparumà, ðo-kiruoti natûralistiðkais vaizdais.Formaliu poþiûriu „Pasinerk á tuð-tumà“ – iðskirtinis kûrinys. Kame-ra nuosekliai rodo pasaulá kaip sub-jektyvø, tik kaip gryna savimonëegzistuojanèio personaþo poþiûrá,bûtent þiûrëjimas yra vienintelis joegzistencijos bûdas. Taèiau filmo tu-rinys, deja, ákalintas „Tibeto miru-siøjø knygos“ interpretacijos rë-muose.

Kam. Tikintiems reinkarnacija.Besidomintiems ðiø dienø kinokraðtutinumais. Snobams. Budis-tams. Stipriø nervø þmonëms.

„Poezija“ („Chi“, „Poetry“, P. Ko-rëja, 136 min.)

Apie kà. Apie vieniðà ðeðiasde-ðimtmetæ Mijà, kurià supa kanèiair blogis. Jos paauglys anûkas susi-painioja su nusikaltëliais, santykiaisu dukra sudëtingi, moteris slaugo


Kam. Mëgstantiems jaudinanèiusfilmus, nesigëdijantiems kino suþa-dintø aðarø, aktorës Sibil Kekilligerbëjams.

„Karlosas Ðakalas“ („Carlos“,Prancûzija, Vokietija, 2010, 330min.)

Apie kà. Apie pavojingiausià ir la-biausiai ieðkomà 8-ojo ir 9-ojo de-ðimtmeèiø teroristà Carlosà – ið Ve-nesuelos kilusá Ramirezà IljièiøSanchezà (g. 1949). Jis studijavoMaskvoje, treniravosi Kuboje, Jor-danijoje ir Irake. Dauguma jo te-roro aktø Londone, Paryþiuje, Vie-noje buvo nukreipti prieð Izraelá irþydus, nes Carlosas kovojo palesti-nieèiø pusëje. 1976 m. jis atsidûrëRytø Berlyne. Èia Carlosà globojoVDR saugumas „Stasi“. Jis turëjo

mintus ið dulkiø, kurias kasdien ren-ka nuo baþnyèios grindø. Filmas ba-lansuoja tarp etnografinio, antropo-loginio dokumento apie ramøvalstieèiø gyvenimà, kurio ritmà þy-mi darbas ir religiniai ritualai, ir fi-losofinio esë apie þmogaus ir gam-tos ryðá, gyvybës ir mirties ciklà.

Kodël. Tai – vienas originaliausiøpaskutiniø metø filmø. ReþisieriusMichelangelo Frammartino teigia:„Sekame keturiø personaþø – pie-mens, jaunos oþkos, medþio ir an-glies likimus, taèiau ið tikrøjø filmoherojë yra siela. Filmavome kûnustaip, kad iðkeltume tà vidiná buvi-mà. Tai – pavirðiø filmas, bet sukur-tas su nuostata ir ásitikinimu, kadkamera sugeba pagauti po pavir-ðiais slypinèià esmæ. Filmas sudë-liotas ið paprastø, beveik primityviø

„Apie dievus ir þmones“

„Norvegø giria“


Simboliðkà filmà pasirinko TV3ðvæsti Lietuvos nepriklausomybësdienà. Ðávakar (11 d. 23 val.) galësi-me pasiþiûrëti Jameso Camerono„Titanikà“. Þinoma, iðgirdæ þodá„Titanikas“ pirmiausia prisimenikatastrofà. Katastrofiðkos nuotai-kos Lietuvoje dabar madingos. Netreanimuotø „Giminiø“ anonse An-tano Ðurnos vaidinamas patriotas,ðeimos tëvas ir tikras klasikinis lie-tuvis oportunistas kaþkam priekaið-tauja, kad ne tokià Lietuvà ásivaiz-davo prieð dvideðimt metø. Að taippat ásivaizdavau jà kitokià. Bet ne-su Ðeputis, tik Ûbis, todël ir sakau,kad ne marsieèiai tà Lietuvà sukû-rë, o mes patys. Savo rankomis irsavo balsais, kuriuos atiduodame vi-sokioms persirengëliø partijoms irgraþuliams.

Man „Titanikas“ – meilës istori-ja. Galite ðaipytis, bet ji graþi ir liûd-na, nors filmas gana nuobodus. Bet

Palaimintieji tyliKrësle prie televizoriaus

Leonardo DiCaprio gerbëjams at-rodo kitaip. Ir að juos suprantu –DiCaprio yra ne tik graþuolis, betir labai geras aktorius. Tik manau,kad geriausiai jam sekasi MartinoScorsese filmuose. Todël mielai nepirmà ir ne antrà kartà pasiþiûrë-siu „Aviatoriø“, kurá BTV ðiandienrodo per pietus (11 d. 14.45) tiems,kurie jau atmintinai moka visø Lie-tuvos televizijø ðventiniø dienø tvar-karaðtá, primenantá vaiðiø stalà sutradicinëmis miðrainëmis ir ðako-èiais. Kasmet kartojasi pamaldos iriðkilmingi Seimo posëdþiai, veidaiir þodþiai. Tada jau tikrai geriau pri-siminti keistuolá vieniðiø HowardàHughes’à – turtuolá, iðradëjà ir ki-no kûrëjà. Jis buvo mizantropas, oypaè nekentë veidmainiø, ðventei-vø ir apsimetëliø. Be to, sinefilasScorsese filme prikelia Holivudoaukso amþiø ir mitines jo figûrasKatharine Hepburn, Avà Gardner,

Errolà Flynnà, Charlie Chaplinà,Joan Crowford, Orsonà Wellesà...Turiu prisipaþinti, kad daþnai þiû-rëdamas Scorsese filmus pasijuntutaip, lyg bûèiau gráþæs á jaunystæ irlaikyèiau kino istorijos egzaminà.

Dar vieno iðmintingo ðio savait-galio filmo – Jacques’o Audiard’o2005 m. „Plakti mano ðirdis nusto-jo“ (LTV, 13 d. 22.15) herojus – taippat mizantropas. Dvideðimt aðtuo-neriø Tomas (Romain Duris) einatëvo pëdomis, o ðis uþsiima neðva-riomis machinacijomis nekilnoja-muoju turtu. Taèiau vienà dienà To-mas pradeda mokytis groti pianinu.Mokytoja – jauna vietnamietë pia-nistë. Tomas nujauèia, kad ðis susi-tikimas – paskutinë proga pakeistigyvenimà, tapti savarankiðkam, pa-galiau tapti geresniam.

Seniai mëgstu Audiard’à. Jo fil-mø pavadinimai tokie pat keisti(„Þiûrëk á krentanèius þmones“,„Ant mano lûpø“, „Kuklus didvy-ris“) kaip ir jø herojai. Juos jungiabrendimo motyvas, nors pats garsiau-sias ir, ko gero, geriausias reþisieriauskûrinys „Pranaðas“, pasakojantis jau-no arabo brendimo kalëjime istori-jà, – tai ir negailestingas kaltinimassistemai ir visuomenei.

„Plakti mano ðirdis nustojo“ – ly-riðkesnis, reþisierius palieka þiûro-vams vilties. Audiard’as sako: „Mëgs-tu dramas, nes jose visada veikiakaukës. Laukiu akimirkos, kai pa-sirodo mano herojus. Svarbu, kadjis formuotøsi mûsø akyse. Ið patpradþiø supratau, kad „Plakti ma-no ðirdis nustojo“ semsis jëgø ið ak-toriø arba aktoriaus. Tad juos reikë-

jo rodyti stambiu planu. Pasaulis ap-link juos turëjo egzistuoti tik garsøforma arba þmoniø, pasakojanèiø,kas jame vyksta, þodþiais. Tai teat-raliðkas triukas. Daugumos filmøpersonaþai privalo bûti didvyriai.Klausimas, kaip jie turi tapti tokie?O kas jiems atsitiks, kai jie nebebusdidvyriai? Su kokiais iððûkiais jieprivalo susidoroti? Að atsakau á tuosklausimus ekrane nerodydamas ið-orinio pasaulio. Mano herojus turibrautis per gyvenimà kaip uþpuoli-kø bûrys.“

Dabar turëèiau bandyti ið deðim-tà kartà rodomø komedijø iðrinktikurià nors ne tokià vulgarià, ið tøpaèiø trileriø – labiau pamirðtà, pa-minëti vienà kuo nors iðsiskiriantálietuviðkà filmà (kelintà kartà vienðiemet LTV rodo Raimondo Vaba-lo „Skrydá per Atlantà“?), bet to-kia neviltis dvelkia ið televizijos pro-gramø, kad vis daþniau pagalvoju,

„Plakti mano ðirdis nustojo“

neágalø vyrà ir pati serga mirtina li-ga. Taèiau ta elegantiðka ponia turipaslaptá. Ji yra vietiniø kultûros na-mø poezijos bûrelio narë. Poezijo-je Mija atranda kelià, vedantá jà vi-siðko iðsilaisvinimo link. Ji pradedafiksuoti akimirkas, gestus, mintis.Tai savotiðka meditacija, kuri jai pa-dës kitaip paþvelgti á artimuosius,iðlaisvins ið baimës ir pykèio.

Kodël. Garsiosios „Oazës“ auto-rius Lee Changdongas pats yra ra-ðytojas. „Poezija“ – tai ir meditaci-ja apie kino prigimtá. Poezija,kinas, budistinë uþuojauta filmesusilieja ir tampa nuoroda á vidináiðsilaisvinimà, kiekvienam prieina-ma, nors ir neávardyta paslaptimi.Todël tai vienas ið vis retesniø ðiuo-laikiniame kine filmø, kuriø auto-riai dalijasi su þiûrovais savo vidinepatirtimi.

Kam. Vertinantiems iðmintingàkinà. Poetams. Ieðkantiems bûdø ið-silaisvinti.

„Socializmas“ („Film Socialis-me“, Prancûzija, Ðveicarija, 2010,101 min.)

Apie kà. Filosofinë kelionë Vi-durþemio jûra (ji labai svarbi Go-dard’o kino istorijos koncepcijai) ikiEuropos iðtakø primena asociacijø

ir aliuzijø dëlionæ, þodþiø ir vaizdøkoliaþà, sudëliotà ið garsiø filosofø(Sartre’as, Derrida ir kiti) teiginiøir chrestomatiniø filmø (Eizenðtei-no, Varda ir kitø) kadrø. Laivas –savotiðka metafora: paskutiniais de-ðimtmeèiais Godard’as surengë nevienà iðkylà á kino istorijà. Tai – irparadoksø filmas. Godard’as norigráþti atgal á praeitá, bet naudojasinaujausiais kino technikos laimëji-mais. Jis bando prikelti praeities ai-dus ir garsus.

Ir Godard’as, ir filmo persona-þai pabrëþia citatiðkumo principà,taip ágyvendindami postmo-dernistinio meno postulatà: kûrybaðiais laikais yra tik nuolatinis idë-jø, vaizdø ir þodþiø „recyckling“,perdirbimas. Vienas didþiøjø kinoeksperimentuotojø Jeanas-LucasGodard’as yra iðtikimas savo prin-cipams: jis siekia priversti þiûrovàmàstyti, nors kartais neatsisako irpaprastos propagandos.

Kodël. Nes kinas dabar retai su-teikia galimybæ patirti tikrà intelek-tualiná malonumà.

Kam. Kairuoliams. Intelektua-lams. Snobams. Dëlioniø ir koliaþømëgëjams. Tikintiems Godard’ogenialumu.

„Tylûs stebëtojai“ („Ovsianki“,Rusija, 2010, 75 min.)

Apie kà. Popieriaus kombinato

A T K E L T A I Ð 8 P S L .

direktorius Mironas nori palaidotisavo þmonà Tanià ten, kur jie pra-leido medaus mënesá, Rusijos gilu-moje, prie graþaus eþero. Jis praðodraugo fotografo, kad ðis vyktø kar-tu ir padëtø atsisveikinti su þmo-na. Jà Mironas nori sudeginti prievandens, sekdamas ugrofinø tau-telës ritualais. Vyrai iðsirengia á il-gà kelionæ. Mironas pasakoja drau-gui apie savo gyvenimà. Kai jiepasiekia ðventàjá eþerà, naðlys suvo-kia, kad nebuvo vienintelis, mylë-jæs Tanià.

Kodël. Aleksejus Fedorèenka –unikalus reþisierius net tarp rusøautorinio kino kûrëjø. Jis iðgarsëjovadinamuoju „mocumentary“ „Pir-mi Mënulyje“. Naujame filme Fe-dorèenka rodo Rusijà kaip kultûrøkapines. „Tylûs stebëtojai“ sulaukëgana kontroversiðkø vertinimø: vie-niems sukëlë susiþavëjimà ypatin-ga vizualinë filmo estetika, kiti tailaiko ðiuolaikinio kino narcisizmopoþymiu.

Kam. Rusø autorinio kino gerbë-jams. Pritariantiems filmo herojui,teigianèiam, kad „þmogus mirðta,lieka tik meilë“.

„Vaikams viskas gerai“ („The Kidsare All Right“, JAV, 2010, 104 min.)

Apie kà. Apie krizæ, iðtikusià lai-mingà porà, kuri augina du vaikus.Vaikai nori suþinoti, kas buvo jø

biologinis tëvas. Taip namuose pa-sirodo tas treèias... Polas (MarkRuffalo) kadaise uþ spermà gavo 60doleriø ir apsidþiaugë galëjæs kaþ-kam padaryti gera. Dabar jam pri-klauso ekologinë ferma ir jis paten-kintas suþino, kad turi du þaviusvaikus. Jis net uþmezga romanà suvieno ið jø mama.

ar ne laikas baigti ðiuos raðinëlius.Þinoma, galiu priminti, kad Clin-

tas Eastwoodas savaime yra verty-bë, todël net jo 1982 m. sukurtas„Dangaus lapinas“ (LNK, ðiànakt,11 d. 01.15) apie NATO lakûnà,gaunantá uþduotá pavogti virðgarsi-ná sovietø lëktuvà, savaip ádomusir pamokomas ðaltojo karo liudiji-mas. Vaikams galiu parekomenduo-ti Gilo Kenano „Þarijos miestà“(TV3, 13 d. 11.45) apie poþemiø gy-ventojus, kurie turi sugalvoti, kaippabëgti ið tamsoje vis labiau dûstan-èio miesto. Filmas turi ekologiniøpoteksèiø, todël dar ir aktualus. Betgeriau pacituosiu neseniai iðgirstàfrazæ: „Palaiminti tie, kurie neturiko pasakyti, bet nepaisant to tyli.“Manau, kad ji labai tinka ðitam il-gam savaitgaliui.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Aviatorius“

Kodël. Reþisierë Lisa Choloden-ko apverèia aukðtyn kojom tradici-nës komedijos apie vedybinæ krizæsiuþetà. Filmo pora yra dvi lesbie-tës – gydytoja Nikë (Annette Be-ning uþ ðá vaidmená buvo nominuo-ta „Oskarui“) ir svajingoji Dþiuli(Julianne Moore). Jos kartu jau be-

veik dvideðimt metø, nuo tada, kaiNikë iðgelbëjo Dþiulës gyvybæ. Cho-lodenko tikslas nebuvo árodyti, kadgyvenimas netradicinëje ðeimojegali bûti natûralus ir visavertis. Jiþengia dar toliau ir rodo ðeimà, kurvyras visai nebereikalingas, o ben-dro gyvenimo harmonija gali netpasirodyti pakankamai konservaty-

vi, ir taip atskleidþia visuomenëjevykstanèias svarbias permainas.

Kam. Komedijø entuziastams.Subtiliø dialogø ir Julianne Mooregerbëjams. Þmonëms. Nepraradu-siems sugebëjimo màstyti homofo-bams.

PARENGË Þ . P.

„Vaikams viskas gerai“


K o v o 1 1 – 2 0

„7md“ rekomenduojaP a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Paroda „ZOO fotografija. Kaunas. Paskutinis

sovietmeèio deðimtmetis“

iki 20 d. — Algimanto Ðvëgþdos (1941—

1996) tapyba, grafika, pieðiniai

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

iki 20 d. — Elenos Kniûkðtaitës tapybos

darbø paroda

Radvilø rûmaiVilniaus g. 22

Paroda „Leonas Lagauskas. Estampai.

Pieðiniai. 1954—2009 metø kûryba“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Mados paroda „Art Deco stilius (1918—

1939)“ ið Aleksandro Vasiljevo kolekcijos

Paroda „Karalienës Viktorijos laikø mada

1830—1900 m.“ ið Aleksandro Vasiljevo

kolekcijos

Paroda „Gotika. Renesansas. Barokas —

Valdovø rûmø interjero vertybës“

Paroda „Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës

valdovø rûmø radiniai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

Paroda „Lietuvos Sentikiø baþnyèiai 300 metø“

Paroda „Kazio ir Gabrielës Varneliø dovana“

Senasis arsenalasArsenalo g. 3

Lietuvos proistorë

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená — ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 1644

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus bernardinës: kasdienybë ir

ðventës. Archeologiniø tyrinëjimø medþiaga“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

iki 13 d. — paroda „If it’s Part Broke, Half Fix it“

Carsteno Nicolai paroda „Pionier“

ÐMC skaitykloje — Benoît Maire ir Falke

Pisano instaliacija „Vieniða dykuma“

„Lietuvos aido“ galerijaÞemaitijos g. 11

iki 19 d. — Kazës Zimblytës (1933—1999) ir

Gintauto Trimako paroda „Laikas ir erdvë“

LDS galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 12 d. — „2011 — Vilnius — vartai á

Aukðtaitijà“

Jaunøjø grafikos ir skulptûros menininkø

paroda „Sezonas“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Þilvino Kempino kûrybos paroda

„Arkos“ galerijaAuðros Vartø g. 7

iki 19 d. — tarptautinio kûrybinio projekto

„Ieðkokim pakrantës“ paroda

Ketvirtoji raðto meno paroda

VDA galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 19 d. — Wladysùawo Radziwillowicziaus

tapybos paroda „Sunny Hotel“

Ryèio Valantino tapybos paroda

„Titaniko“ ekspozicijø salësMaironio g. 3

Valentino Antanavièiaus personalinë paroda

iki 12 d. — studentø ir dëstytojø paroda

„Latvijos ir Lietuvos metalo menas“

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Laimos Matijoðaitytës-Martinkienës „Poli-

morfiniai“

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

iki 12 d. — Jolantos Kyzikaitës tapybos ir

pieðiniø paroda „Laikinai iðvykus“

nuo 17 d. — Naglio R. Baltuðniko paroda

Vilniaus rotuðëDidþioji g. 31

Aukðtaitijos regiono menininkø paroda

„Vilnius — vartai á Aukðtaitijà 2011“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Lietuvos kinas. 1909—2009“

iki 15 d. — paroda „Vilnius — vartai á Aukð-

taitijà“

Savicko paveikslø galerijaTrakø g. 7

iki 20 d. — Aleksandro Vozbino tapybos

paroda „Erotinës istorijos“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos parodø salëÐv. Jono g. 11

Vilniaus miesto technologijø mokytojø

metodinës tarybos paroda „Mëlyna“

Studija-galerija „D’Arijauspapuoðalai“Dominikonø g. 7/20

Vinco Andriaus tapybos ir pasteliø paroda

„Fragmentai“

„Juðkus Gallery“Barboros Radvilaitës g. 6 b

Vaidoto Þuko tapybos darbø paroda „Kol dar

esame Lietuvoje...“

VDA tekstilës galerija-dirbtuvë„Artifex“Gaono g. 1

Monikos Þaltauskaitës-Graðienës paroda

„Kvëpavimas“

Galerija „Actus magnus“Pilies g. 36—44

Ispanø menininkës Ariadnos Parreu paroda

„Teleportretai“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Þvilgsnis á Aukðtaitijà“

Uþupio galerijaUþupio g. 3

iki 19 d. — Linos ir Adomo Ðimkaièiø paroda

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 16 d. — paroda „Lietuviø tautinis ir

archeologinis kostiumas“

nuo 18 d. — Knygneðio dienai skirta fotogra-

fijø paroda „Paminklai Lietuvos knygneðiams“

Meno galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Þibunto Mikðio (Prancûzija) ir Rainerio

G. Mordmüllerio (Vokietija) darbø paroda

„Draugystës kûriniai“

„Skalvijos“ galerijaA. Goðtauto g. 2/15

Jaunø menininkø grupës „Ukrop“ paroda

„Identity“

KAUNAS

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

iki 13 d. — italø menininkës Ileana Florescu

paroda „Panardinta biblioteka. Simfonija

tolimam kraðtui“

Tadeuszo Rolkes fotografijø paroda „Viskas

yra fotografija“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Paroda „Angis. Retrospektyva“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Elenos Jakutytës kûrybos paroda

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Kæstuèio Grigaliûno personalinë paroda

„Mirties dienoraðèiai“

Maironio lietuviø literatûrosmuziejusRotuðës a. 13

„Sugráþimai“ (skirta iðeiviø raðytojø kultûri-

niam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje

1944—1950 metais)

„Stepui Zobarskui — 100“

Vytauto Butkaus paroda „Fotografijos“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Keramikos paroda „Pavasaris 2011“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Skulptûrø paroda „Zimbabvës skulptûros

meistrai“

Antano Martinaièio (1939—1986) ir jo

sûnaus Arvydo Martinaièio tapybos paroda

K L A I P Ë D A

Dailës parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Mindaugo ir Neringos Bumbliø instaliacija

„Paskutinis tabu“

iki 13 d. — „Jaunojo tapytojo prizo“ meni-

ninkø paroda „Ateinantys“

Konstantino Gaitanþi tapybos paroda

„Neuschwabenland“

Kultûrø komunikacijø centrasDarþø g. 10 / Baþnyèiø g. 4

Kaligrafinio paveikslo konkurso paroda

„Mano vaikystës karaliø pasaka“, skirta

M.K. Èiurlionio 100-osioms mirties meti-

nëms

nuo 18 d. — videomeno paroda „Sudie,

Baltazarai“

Ð I A U L I A I

Galerija „Laiptai“Þemaitës g. 83

Antano Matulevièiaus tapybos darbø paroda

„Laisvës ilgesio þenklai“

iki 17 d. — Jono Sidaravièiaus (1937—2002)

kûrybos paroda

Dailës galerijaVilniaus g. 245

iki 15 d. — Jeano Lancri grafikos darbø

paroda „Velo=Love“

Paroda „Socialus 7 “priklausomybë(s)“

ÐU menø fakulteto II kurso grafikos studen-

tø darbø paroda „Savimylos“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras18—20 d. 18.30 — PREMJERA! G. Verdi

„OTELAS“. Muzikos vad. ir dir. — G. Rinkevi-

èius, reþ. — E. Nekroðius. Scenogr. —

M. Nekroðius, kost. dail. — N. Gultiajeva

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

12 d. 18.30 — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — I. Buèienë

13 d. 12 val. — A. Lindgren „PEPË ILGA-

KOJINË“. Reþ. — E. Jaras

18 d. 18.30 — R.W. Fassbinderio „JUODOJI

NAÐLË (LAISVËS KAINA) “. Reþ. — Y. Ross

Maþoji salë

17 d. 18.30 — R. Granausko „DUBURYS“.

Reþ. — S. Raèkys

18 d. 18.30 — P. Süskindo „KONTRABOSAS“.

Reþ. — V. Masalskis

Vilniaus maþasis teatras12 d. 18.30 — B. Clarko „PALAUKIT, KIENO

ÈIA GYVENIMAS? “. Reþ. — J. Vaitkus

13 d. 16 val. — M. Ivaðkevièiaus „MADA-

GASKARAS“. Reþ. — R. Tuminas, A. Dapðys

15, 16 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus

„MISTRAS“. Reþ. — R. Tuminas

17 d. 18.30 — A. Strindbergo „FREKEN

JULIJA“. Reþ. — A. Areima

18 d. 18.30 — D. Lindsay-Abaire „TRIUÐIO

LANDA“. Reþ. — V. Malinauskas

Valstybinis jaunimo teatras12 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

12 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

13 d. 12 val. — J. Kelero, A. Jalianiausko

„PAIKA PELYTË“. Reþ. — A. Jalianiauskas

(Salë 99)

13 d. 18 val. — A. Slapovskio „BAUSTI

NEGALIMA PASIGAILËTI (Pjesë Nr. 27)“.

Reþ. — D. Tamulevièiûtë (Salë 99)

16 d. 18 val. — M. McDonagho

„PAGALVINIS“. Reþ. — J. Vaitkus

17 d. 18 val. — W. Shakespeare’o „JEI TAIP,

TAI ÐITAIP“. Reþ. — P.E. Budraitis

18 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN SHOW —

VISKAS APIE VYRUS“. Reþ. — P.E. Landi

Vilniaus teatras „Lëlë“Didþioji salë

12 d. 12 val. — „EGLË ÞALÈIØ KARALIENË“.

Reþ. ir dail. — V. Mazûras

12 d. 18.30 — „PRIVATI VALDA“ (pagal

M. Martinaièio pjesæ „Avinëlio teismas“).

Reþ. ir dail. — V. Mazûras

13 d. 12 val. — Just. Marcinkevièiaus

„GRYBØ KARAS“. Reþ. — A. Mikutis

18 d. 18.30 — „GELEÞIS IR SIDABRAS“ (pagal

V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. — R. Kazlas

Maþoji salë

12 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „SNIEGUOLË

IR SEPTYNI NYKÐTUKAI“ (pagal broliø

Grimmø pasakà). Reþ. — N. Indriûnaitë

13 d. 14 val. — N. Indriûnaitës „MUZIKINË

DËÞUTË“ (pagal V. Odojevskio pasakà).

Reþ. ir dail. — J. Skuratova

13 d. 18.30 — K.I. Galczynskio „ÞALIOJO

ÞÀSINËLIO TEATRAS“. Reþ. ir dail. —

A. Mikutis

„Menø spaustuvë“12 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „SENELËS

PASAKA“. Reþ. — A. Giniotis

(teatras „Atviras ratas“)

12, 13 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREM-

JERA! „PAUKÐÈIAI“. Choreogr. — G. Ivanauskas

(G. Ivanausko teatras)

12 d. 17, 19.30 Kiðeninëje salëje — „CUK-

RUS“. Reþ. ir choreogr. — N. Liñana („Segun-

do Acto Produccions“, Ispanija)

13 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „AVINËLIO

KELIONË“. Reþ. — S. Degutytë („Stalo teatras“)

13 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — J. Tertelio

„PRA“. Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras

ratas“)

14 d. 16 val. Infotekoje — „PASAKØ POPIETË

MAÞYLIAMS“. Pasakas seka S. Degutytë

(„Stalo teatras“)

15 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — PREMJERA!

„KOKIA ÈIA TEISYBË? “ („Trupë liûdi“)

15 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „NUTOLÆ

TOLIAI“ (pagal P. Ðirvá). Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

16 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ANTIGONË

(NE MITAS) “. Reþ. — I. Stundþytë (teatras

„Atviras ratas“)

16 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — C. Grauþinio

„VISKAS ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþinis


17 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „ATVIRAS

RATAS“. Reþ. — A. Giniotis (teatras „Atviras

ratas“)

17 d. 20 val. Juodojoje salëje — „PHANTOM/

GHOST“ (Vokietija). Atlikëjai D. von Lowtzo-

was, Th. Myntheris

18 d. 19 val. Juodojoje salëje — M. Crimpo

„PASIKËSINIMAI“. Reþ. — C. Grauþinis


„Raganiukës teatras“12 d. 12 val. — „KARLSONAS IR MAÞYLIS“

(pagal A. Lindgrend). Reþ. — L. Urbonavièiûtë

13 d. 12 val. — knygelës „Maþojo dinozau-

riuko istorija“ pristatymas

KAUNAS

Kauno dramos teatras12 d. 15 val. Tavernos salëje — I. Hagerup

„STIKLINË ARBATOS SU CITRINA“.

Reþ. — D. Juronytë

12 d. 18 val. Ilgojoje salëje — A.M. Sluckai-

tës „ANTIGONË SIBIRE“ (pagal J. Anouilh‘aus

„Antigonæ“). Reþ. — J. Juraðas

12 d. 18 val. Penktojoje salëje — H. Ibseno

„ÐMËKLOS“. Reþ. — A. Areima.

13 d. 12 val. Maþojoje scenoje — A. Sunklo-

Dailë

Dviejø originaliai màstanèiø menininkø susitikimas labai intriguoja. Ikikovo 19 d. „Lietuvos aido“ galerijoje (Þemaitijos g. 11, Vilnius) veikiaKazës Zimblytës (1933–1999) ir Gintauto Trimako (g. 1958 m.) paroda „Lai-kas ir erdvë“. Galerija dirba antradiená–penktadiená 12–18 val., ðeðtadiená12 – 16 val.

Kovo 18 d., penktadiená, 16 val. Nacionalinës dailës galerijos auditorijojeávyks susitikimas su modernaus ir ðiuolaikinio meno muziejaus „Tate“ (Di-dþioji Britanija, Londonas) vadovu þiniasklaidos ir auditorijos formavi-mo reikalams Marcu Sandsu. Sveèias skaitys paskaità „Kaip praplësti lan-kytojø ratà galerijos erdvëje ir uþ jos ribø“. Po paskaitos planuojamadiskusija. Áëjimas nemokamas.

Muzika

Kovo 18, 19 20 d. 18.30 Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatrepremjera – Giuseppe Verdi „Otelas“. Muzikos vadovas ir dirigentas – Gin-taras Rinkevièius, dirigentas – Martynas Staðkus, reþisierius EimuntasNekroðius, scenografas – Marius Nekroðius, kostiumø dailininkë Nadeþ-da Gultiajeva, ðviesø dailininkas – Levas Kleinas, choro meno vadovas –Èeslovas Radþiûnas.

Teatras

Kovo 12 d. 19 val. „Menø spaustuvëje“ vyks ðokio ir gyvos muzikos spek-taklis „Cukrus“. Spektaklyje pasaulis skyla á dvi dalis: vaizdo projekcijosherojë – maþa mergaitë – gyvena saldþiame ir paprastame pasaulyje, oscenoje suaugusieji kovoja su cukraus vilionëms, jas nugali arba joms pa-siduoda. Ðokis – Noelia Liñana (Ispanija), gyva muzika – Paco Enlaluna(gitara ir vokalas), vaizdo projekcijos aktorës – Noelia Liñana, AinaraGarcía


Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

daitës „KIÐKIS PABËGËLIS“ (pagal L. Jakima-

vièiaus knygelæ „Lapë ir kalioðai“).

Reþ. — A. Sunklodaitë

13 d. 15 val. Penktojoje salëje — Keturakio

„AMERIKA PIRTYJE“. Reþ. — V. Lencevièius

13, 15, 16 d. 18 val. Ilgojoje salëje —

A. Èechovo „PALATA“. Insc. aut. ir reþ. —

R. Kazlas

16 d. 18 val. Penktojoje salëje — D. Danis

„AKMENØ PELENAI“. Reþ. — A. Jankevièius

17 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srlbjanoviè

„SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

17 d. 19 val. Parketinëje salëje — „VISKAS

ARBA NIEKO“. Reþ. — C. Grauþinis („Cezario

grupë“ ir „Menø spaustuvë“)

Kauno muzikinis teatras11 d. 18 val. — G. Kuprevièiaus „KARALIENË

BONA“. Dir. — V. Visockis

12 d. 18 val. — C. Porterio „BUÈIUOK MANE,

KEIT“. Dir. — J. Geniuðas

13 d. 12 val. — W.A. Mozarto „MAÞOJI

BURTØ FLEITA“. Dir. — V. Visockis

13 d. 18 val. — L. Adomaièio „DULKIØ

SPINDESYS“. Choreogr. ir libreto aut. —

D. Bervingis ir G. Visockis

17 d. 18 val. — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“

Dir. — J. Geniuðas

Kauno maþasis teatras12 d. 18 val. — V. Balsio „ÞMOGUS MEDYJE“.

Reþ. — V. Balsys

13 d. 18 val. — „MOKËK — DUOSIU“ (pagal

G. Gugevièiûtës pjesæ „Labas gyvenimas“).

Reþ. — V. Balsys

Kauno valstybinis lëliø teatras11 d. 16 val. — vaikø popgrupës „Laðeliukai“

koncertas

12 d. 12 val. — „NYKÐTUKAS NOSIS“.

Reþ. — A. Stankevièius

13 d. 12 val. — „KARALAITËS BUÈINYS“.

Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras12 d. 18.30 — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Dir. — M. Barkauskas, S. Domarkas

Ð I A U L I A I

Ðiauliø dramos teatras12 d. 18 val. — Moliêre’o „ÐYKÐTUOLIS“.

Reþ. — R. Teresas

13 d. 12 val. — „JONIUKAS AVINIUKAS IR

SESYTË ELENYTË“. Reþ. — J. Þibûda

13 d. 18 val. — C. Goldoni „VIEÐBUÈIO

ÐEIMININKË“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

P A N E V Ë Þ Y S

J. Miltinio dramos teatras11, 12 d. 17 val. — PREMJERA! H. Grekovo

„HANANA“. Reþ. — R. Atkoèiûnas (2-jø

veiksmø spektaklis)

13 d. 18 val. — „2 VYRAI IR 1 TIESA“.

Reþ. — A. Gricius („Domino“ teatras)

16 d. 18 val. — P. Shaferio „MEILËS

ELIKSYRAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija11 d. 13 val. Skuodo kultûros centre, 11 d.

16 val. Salantuose, — Valstybinis Vilniaus

kvartetas, J. Gedmintaitë (sopranas). Progra-

moje J. Naujalio, W.A. Mozarto, M. Ravelio

kûriniai

12 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos kamerinis orkestras.

Solistai L. Skride (fortepijonas), A. Baliunytë

(arfa), V. Eidukaitytë-Storastienë (klavesi-

nas). Dir. — R. Zollmanas (Belgija). Progra-

moje F. Martino, W.A. Mozarto kûriniai


joje salëje, — kamerinë opera „Gëliø mergy-

të“. Komp. — V. Ðvedas, libreto aut. —

J. Degutytë, reþ. — J. Javaitis. Dir. —

F. Kalininas. Atlikëjai I. Anankaitë (sopranas),

I. Simonavièiûtë (sopranas), E. Klimaitë

(sopranas), I. Misiûra (bosas-baritonas),

G. Arbaèiauskas. Groja instrumentinis

ansamblis: L. Baublytë (fleita), A. Þiûra

(klarnetas), D. Kalinauskas (bosinis klarne-

tas), R. Chaèaturian (fortepijonas)

13 d. 16 val. Vilniuje, Taikomosios dailës

muziejuje, — Valstybinis Vilniaus kvartetas.

Solistas V. Giedraitis (klarnetas). Programoje

W.A. Mozarto, M. Ravelio kûriniai


joje salëje, — F. Liszto gimimo 200-osioms

metinëms. M. Rubackytë Programoje

F. Schuberto, F. Liszto kûriniai

„Naujoji muzikø karta“16 d. 18 val. Kauno filharmonijoje, 18 d.

19 val. Vilniaus ðokio teatre, 19 d. 18 val. —

Klaipëdos koncertø salëje — pianisto

K. Uinsko koncertas „Romantikos keliais“

V I L N I U S

Kongresø rûmai11, 12 d. 19 val. — PREMJERA! P. Èaikovskio

opera „EUGENIJUS ONEGINAS“. Dir. —

G. Rinkevièius, reþ. — D. Ibelhauptaitë,

scenogr. — D. Birdas, kost. ir grimo dail. —

J. Statkevièius, ðviesø dail. — P. Mumfordas

Lietuvos muzikos ir teatroakademija14 d. 18 val. — Gnesinø muzikos akademijos

ir Alfredo Ðnitkës muzikos instituto Fortepi-

jono katedros vedëja, profesorë V. Nosina

(fortepijonas, Rusija). Programoje J.S. Bacho,

L. van Beethoveno, A. Skriabino, C. Debussy,

M.K. Èiurlionio kûriniai

18 d. 18 val. — D. Kirilausko fortepijono

klasës ir Estijos muzikos akademijos prof.

A. Juozapënaitës-Esmaa fortepijono klasës

studentas M. Neverovas. Programoje

L. van Beethoveno, R. Schumanno, F. Liszto,

E. Griego, G. Bergo, C. Nielseno kûriniai

Lietuvos muzikø rëmimo fondas13 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje bazili-

koje — Lietuvos Mokslø akademijos miðrus

choras (choro meno vad. ir dir. — V. Versec-

kas, chorm., koncert. ir dir. — J. Tauèaitë),

I. Milkevièiûtë (sopranas), B. Vasiliauskas

(vargonai). Programoje K. Kavecko,

J. Naujalio, A. Martinaièio ir kt. kûriniai

Kazimiero baþnyèia15 d. 18.30 — J. Landsbergytë (vargonai)

Klubas „Jazz kablys“16 d. 19 val. — P. Vyðniausko mokiniai ir Jam

session. Dalyvauja saksofonininkai

R. Barzdþius, T. Botyrius, M. Jankovskytë,

R. Jaunius, J. Kuraitis, J. Maksimowiczius,

G. Mockus, D. Praspaliauskis, G. Remeikis,

J. Sakalytë, S. Ðipavièius, K. Vaiginis, trimiti-

ninkas V. Skudas, klaviðininkas L. Bëkða

17 d. 19 val. — „Skulptorius, matematikas ir

lûpinë armonikëlë — ar tai ámanoma? Taip,

jei tai — ritmenbliuzas!“ Dalyvauja

L. Pivoriûnas, A. Bukartas ir draugai

Vilniaus B. Dvariono deðimtmetëmuzikos mokyklaT. Kosciuðkos g. 13

14 d. 17.30 — B. Dvariono deðimtmetës

muzikos mokyklos choras „Andante“ (vad. —

A. Stankevièienë), moksleiviø simfoninis

orkestras (meno vad. ir dir. — M. Barkaus-

kas), pianistai I. Grodytë, G. Urvelytë,

J. Klenovska, D. Kiauka, K. Mièiûnas,

D. Viduto, S. Ðakenis, G. Polikaitytë,

S. Petruèionytë, D. Barkovski, solistai —

M. Skalskis, L. Jonuðis, K. Ðimelis, E. Chajec-

kytë, R. Tallat-Kelpðaitë

Uþutrakio dvaras11 d. 19 val. — koncertas „Dainuoju Lietuvai“.

Dalyvauja A. Janutas (tenoras), J. Sakalaus-

kas (baritonas) bei pianistë B. Asevièiûtë

KAUNAS

Kauno filharmonijaE. Griego ir M.K. Èiurlionio muzikos festivalis

11 d. 17 val. — Kauno miesto simfoninis

orkestras (vyr. dir. — M. Pitrënas), Kauno

valstybinis choras (meno vad. ir vyr. dir. —

P. Bingelis). Solistas M. Janèkaitis (barito-

nas). Dir. — P. Bingelis

12 d. 17 val. — Europos ðaliø kino forumas

„Scanorama“ pristato C.Th. Dreyerio nebylø

filmà „Þanos d‘Ark aistra“. Komp. —

B. Kutavièius. Atlieka Ðv. Kristoforo kameri-

nis orkestras. Dir. — D. Katkus

13 d. 17 val. — Lietuvos nacionalinis simfo-

ninis orkestras. Solistas V. Landsbergis

(fortepijonas). Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejus16 d. 17.30 — „Amerikos virtuozø“ (Borow-

sky ðeima) koncertas

K L A I P Ë D A

Klaipëdos koncertø salë17 d. 18 val. — M. Rubackytës vakaras „Tu

esi mano ramybë“

V a k a r a i

V I L N I U S

Raðytojø klubas16 d. 17.30 — vakaras „Mûsø dvasios gyvens

inkiluos“, skirtas J. Strielkûnui atminti.

Dalyvauja V. Daujotytë, poezijà skaitys

aktorë O. Dautartaitë, dainuos K. Jakutis.

Vilniaus mokytojø namai13 d. 15 val. Svetainëje — Vilniaus kupiðkë-

nø klubo popietë. Sveèiuose aktorius

R. Adomaitis

14 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo

„Paþinkime Vilniø“. Vakaro vieðnia Vilniaus

„Ainiø“ klubo tarybos narë G. Mareckaitë

15 d. 18 val. Svetainëje — Þemaièiø vakaras.

. otuzo knygos „Tytuvënø Bernardinø

vienuolyno kalvarijø maldynas ir giesmynas“

su kompaktine plokðtele sutiktuvës. Renginá

veda D. Juodkaitë-Dirgëlienë

16 d. 18 val. Svetainëje — Knygneðio dienai.

J. Þitkausko eilëraðèiø knygos „Grafomano

áðventinimas“ sutiktuvës. Dalyvauja

J. Þitkauskas, Z. Þepnickienë, V. Povilionienë,

D. Gintalas, L. Degësys, R. Sadauskas,

S. Lipskis, S. Bareikis, J. Ðalkauskas. Renginá

veda M. Kavaliauskas

16 d. 18 val. Didþiojoje salëje — A. Oþog–

Gunios vakaras. Vakare taip pat dalyvauja

A. Lioznaja (smuikas), I. Kozlova, L. Koroliova

(fortepijonas)

17 d. 18 val. Svetainëje — S. Jesenino

poezijos knygos „Baltoji obelø pûga.

Áåëûõ ÿáëîíü äûì“ pristatymas.

Dalyvauja knygos sudarytojas J. Jasaitis,

poetas A. Skyrelis, aktorius J. Ðèiuckis,

skaitovas J. Ðalkauskas, literatûros kritikas

S. Lipskis. Dainas pagal S. Jesenino eilërað-

èius atliks L. Nazarenko ir L. Majorovas

Nacionalinë dailës galerija17 d. 18 val. — „Ðveicarijos menininkø

portretai“. Filmas „Paulas Klee: angeliðka

tyla“ (reþ. M. Gaumnitzas)

18 d. 16 val. — susitikimas su modernaus ir

ðiuolaikinio meno muziejaus „Tate“

(D. Britanija) vadovu þiniasklaidos ir auditori-

jos formavimo reikalams M. Sandsu.

Sveèias skaitys paskaità „Kaip praplësti

lankytojø ratà galerijos erdvëje ir uþ jos

ribø“

KAUNAS

Maironio lietuviø literatûrosmuziejus16 d. 18 val. — „Just. Marcinkevièiui atminti —

Mënuo be Poeto“. Dalyvauja raðytoja

A. Ruseckaitë, aktoriai I. Paliulytë ir

P. Venslovas, kompozitorius

G. Kuprevièius

Menininkø namai13 d. 17 val. — projektas „Geras dþiazas —

geriems þmonëms“. „Mockûnas — Anderskov

Quartet“

M E N A S

Deginantis gyvenimo artumas : [grafikë] Elvyra Kairiûkðtytë, 1950-2006 / [sudarë Ksenija

Jaroðevaitë, Kristina Kleponytë, Regina Norvaiðienë, Ramutë Rachlevièiûtë]. – Vilnius : Tyto

alba, 2010 (Kaunas : Kopa). – 290, [1] p. : iliustr., faks., portr. – Santr. angl. – Tiraþas 1000 egz. –

ISBN 978-9986-16-796-9

Raimundas Sliþys : [tapytojas] / sudarë Ramutë Rachlevièiûtë. – Vilnius : Tyto alba, 2010

(Vilnius : Standartø sp.). – 391, [1] p. : iliustr., faks. – Santr. angl. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN

978-9986-16-797-6 (ár.)

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Aklavietë : [romanas] / Sandra Brown ; ið anglø kalbos vertë Dalia Judita Vabalienë. – Vilnius :

Alma littera, 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 203, [1] p. – Tiraþas 4500 egz. – ISBN 978-9955-

38-854-8 (ár.) : [16 Lt 95 ct]

Atkelkit vartus : [poezija] / Juta Èeièytë ; [iliustracijos J. Èeièytës pieðiniai]. – Vilnius : Atkula, 2010

([Vilnius] : Biznio maðinø komp. sp.). – 72 p. : iliustr. – Tiraþas [150] egz. – ISBN 978-9955-505-86-0

Gyvenimo tarpsniai : [eilëraðèiai] / Ipolitas Skridla. – Vilnius : [I. Skridla], 2010. – 77, [4] p. :

iliustr. – Tiraþas [100] egz. – ISBN 978-609-408-088-3

Karo meto dienoraðtis / G. Petkevièaitë-Bitë ; [sudarytoja Jerutë Vaièekauskienë]. – Panevëþys :

E. Vaièekausko knygyno leidykla, 2008-2011. – 3 t. – ISBN 978-9955-758-12-9 (ár.)

T. 2. – 2011 (Kaunas : Arx Baltica). – 527, [1] p. : iliustr., faks. – Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-

9955-758-20-4

Laiko pameistrys = ×àëÿäíiæ ÷àñó = Czeladnik czasu : [knyga Èeslovo Miloðo 100-

osioms gimimo metinëms / projekto autorë ir koordinatorë Birutë Jonuðkaitë ; meniniø

fotografijø autorius Algimantas Aleksandravièius]. – Vilnius : Homo liber : Lietuvos raðytojø

sàjungos fondas, 2010 (Vilnius : Standartø sp.). – 410, [2] p. : iliustr., faks., portr. – Gretut.

tekstas liet., baltar., lenk. – Tiraþas [600] egz. – ISBN 978-609-446-004-3 (ár.)

Laiðkai ið Zanzibaro 1891 m. = Listy z podróýy do Zanzibaru 1891 r. : [grafo Jono Tiðkevièiaus

(1867-1903) laiðkai ið kelionës á Afrikà] / Trakø istorijos muziejus ; [sudarë Virgilijus

Poviliûnas, Irena Senulienë ; vertë á lietuviø k. UAB „Mokslo namai“]. – [Trakai : Trakø istorijos

muziejus], 2010 ([Vilnius] : Mardosø sp.). – 118, [1] p. : iliustr., faks., þml. – (Muziejaus

rinkiniai / Trakø istorijos muziejus). – Gretut. tekstas liet., lenk. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-8056-00-6 (ár.)

Liepø medaus nebus : romanas / Violeta Þidonytë. – Kaunas : Kalendorius, 2011 (Kaunas :

Auðra). – 207, [1] p. – Premijuotas Amerikos LTS organizuotame literatûriniame konkurse

„Tûkstantis metø Lietuvai“. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-746-65-2

Nuo Tëvo Dangaus… : [ezoterinis romanas] / Saulë Zujûtë. – Kaunas : Mijalba, 2011 (Vilnius : Logotipas). –

215, [1] p. – (Senojo Meistro istorijos ; 3). – Tiraþas [500] egz. – ISBN 978-609-8050-09-7

Paklydæs tramvajus : poezijos rinktinë / Nikolajus Gumiliovas ; [vertë Gintaras Patackas]. –

Kaunas : Kalendorius, 2011 (Kaunas : Auðra). – 118, [2] p. : portr. – Gretut. tekstas liet., rus. –

Tiraþas [900] egz. – ISBN 978-9955-746-71-3 (ár.) : [16 Lt]

Pasiimk mano ðirdá : romanas / Mary Higgins Clark ; ið anglø kalbos vertë Liudvikas Gadeikis. –

Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Auðra). – 315, [3] p. – Tiraþas 2600 egz. – ISBN 978-

9955-38-847-0 (ár.) : [23 Lt 24 ct]

Pimpadrylio poteriai : eilëraðèiø rinkinys / Vytautas Bajoras ; [iliustravo V. Bajoras, A.

Jegorovas, A. Ðeðeikaitë]. – [Jieznas (Prienø r.) : V. Bajoras, 2010]. – 77, [2] p. : iliustr. – Tiraþas

[500] egz. – ISBN 978-609-408-097-5

Sugráþimas á Braitshedà : romanas / Evelyn Waugh ; ið anglø kalbos vertë Rasa

Drazdauskienë. – Vilnius : Tyto alba, 2010 (Vilnius : BALTO print/Logotipas). – 395, [2] p. –

(Klasika). – Tiraþas 2000 egz. – ISBN 978-9986-16-805-8 (ár.)

Svetimðalë : lemtingas susitikimas / Diana Gabaldon ; ið anglø kalbos vertë Renata

Valotkienë. – Vilnius : Alma littera, 2011- . – (Ár.)

D. 1. – 2011 (Kaunas : Spindulio sp.). – 470, [1] p. – Tiraþas 6000 egz. – ISBN 978-9955-38-

916-3 : [25 Lt 36 ct]

Ðeðios progos numirti : [publicistika ir biografijos epizodai] / Algimantas Èekuolis ; [parengë

Loreta Paðkevièienë]. – Vilnius : Alma littera, 2011 (Vilnius : Standartø sp.). – 251, [2] p. –

Tiraþas 10 000 egz. – ISBN 978-9955-38-900-2 (ár.) : [18 Lt 36 ct]

Tavo balsas, Mylimoji, primena… : laiðkai, eilëraðèiai, atsiminimai / Antanas Gediminas Paþëra ;

[redaktorius ir sudarytojas Vidmantas Valiuðaitis]. – Vilnius : Savas takas ir Ko, 2010 (Vilnius :

Sapnø sala). – 398, [2] p. : iliustr. – Tiraþas 600 egz. – ISBN 978-9955-9640-8-7 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Darbënai / Richard Scarry ; [ið anglø kalbos vertë Zuzana Ðiuðaitë]. – Vilnius : Alma littera,

2011 (Vilnius : Standartø sp.). – [42] p. : iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-38-917-

0 (ár.) : [16 Lt 95 ct]

Kikas : [pasaka] / È. Torsonas ; [ið anglø kalbos vertë Roma Zagorskienë ; pieðiniai autoriaus]. –

Vilnius : Alma littera, 2011 (Vilnius : Sapnø sala). – [48] p. : iliustr. – Tiraþas 4000 egz. – ISBN

978-9955-38-925-5 (ár.) : [8 Lt 47 ct]

Ragana Lilë Mandolane : [apysaka] / Knister ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas ;

iliustravo Birgit Rieger. – Vilnius : Alma littera, 2011 (Kaunas : Auðra). – 198, [2] p. : iliustr. –

Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-38-924-8 (ár.) : [11 Lt 30 ct]

Tamsos angelas : [romanas] / L.J. Smith ; ið anglø kalbos vertë Viktorija Labuckienë. – Vilnius

: Alma littera, 2011 (Vilnius : Standartø sp.). – 179, [2] p. – (Nakties pasaulis ; [kn. 4]). –

Tiraþas 2200 egz. – ISBN 978-9955-38-921-7 (ár.) : [19 Lt 77 ct]


K o v o 1 1 – 1 7

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „Meno dienos“,

Bernardinø g. 10, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2617247. Faks. 2611926.

El. paðtas [email protected]. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 1000 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas,

Atviros visuomenës instituto Pagalbos fondas Lietuvoje

Redaktorius – Linas VildþiûnasAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëDailë – Monika Krikðtopaitytë | Muzika – Kamilë RupeikaitëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras – Sigita IvaðkaitëPublicistika – Laima Kreivytë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitëwww.7md.lt – Julijus Lozoraitis

Biutiful ****Tai filmas apie mylintá tëvà, kenèiantá meiluþá, uþsidariusá savyje vyrà ir

sûnø, nelegalø verslininkà, vieniðà vyriðká, gyvenantá ne paèioje graþiau-sioje Barselonos dalyje ir korumpuotoje visuomenëje. Uþ Uksbalio, skaus-mingai suvokianèio savo laisvo kritimo bûsenà, vaidmená Javieras Barde-mas pernai buvo apdovanotas Kanø kino festivalio prizu geriausiamaktoriui, o Alejandro Gonzãlezo I¹ãrritu („Babelis“) filmas nominuotas„Auksiniam gaubliui“ ir „Oskarui“. Personaþo vidinæ dramà paryðkina irkonfliktas su geriausiu vaikystës draugu, kuris tapo policininku. Uksbalissuvokia, kad turi ginti tai, kas jam yra brangiausia... Taip pat vaidina BlancaPortillo, Ruben Ochandiano, Martina Garcia (Ispanija, Meksika, 2010).(Vilnius)

Kai sutiksi aukðtà tamsiaplauká ****Kad ir kokius personaþus rodytø Woody Allenas, jis niekad nenori jø

teisti. Allenas gali suprasti ir pateisinti paèius keisèiausius poelgius arkvailystes, nes bûdamas tikras iðminèius þino, kad tokia yra þmogaus pri-gimtis. Gal todël kiekvienas Alleno filmas atrodo taip, tarsi jis bûtø apietave ar ðiaip mielà ir artimà þmogø. Net jei ðie tokie originalai ar siaubûnaikaip keturiasdeðimt ðeðto Anglijoje kurto Alleno filmo herojus Alfis, kurisvienà naktá atsibunda ir puola á panikà suvokæs, kad jam liko gyventi labainedaug. Alfis nusprendþia elgtis taip, kaip visi jo amþiaus vyriðkiai: ið esmëspakeisti gyvenimà, t.y. rasti jaunà, graþià moterá. Filme pamatysime ne tikAlfio dramà, juolab kad jis turi þmonà, su kuria pragyveno keturiasdeðimtmetø, sudëtingà ðeimos dramà iðgyvenanèià dukterá... Vaidina Anthony Hop-kinsas, Naomi Watts, Laura Linney, Antonio Banderas, Joshas Brolinas,Freida Pinto (JAV, Ispanija, 2010). (Vilnius)

Kazino Dþekas **Filmo herojus Dþekas uþ didþiulius honorarus parûpindavo klientams

politinæ átakà, naudingus ástatymus, mokesèiø lengvatas, o jø konkuren-tams – þalingus ástatymø papildymus. Jis mokëjo pasinaudoti politikø rin-kimø kampanijomis ir pateikti jiems savo klientø argumentus bei jø dova-nas. Dþekas dirbo iðkart kelioms pusëms, o neðvariems pinigams plautinaudojo labdaros ir religines organizacijas. Tiems, kurie dar turi iliuzijø,susijusiø su politika ir politikais, pamokantis George’o Hickenlooperiofilmas gali padaryti didelá áspûdá. Likusiems – pagrindiná vaidmená sukû-ræs Kevinas Spacey. Taip pat vaidina Rachelle Lefevre, Kelly Preston, BarryPepper (Kanada, 2010). (Vilnius)

Mechanikas **Jei dar nenusibodo kino odës tobuliems samdomiems þudikams, uþ ku-

riø pilkos iðvaizdos slypi jautri vyriðka siela, tai Simono Westo pasakojimasapie vienà toká, kuris perteikia savo amato gudrybes jaunesniam ir gabes-niam, patiks. Pagrindinius vaidmenis sukûrë Jasonas Stathamas, Benas Fos-teris ir Donaldas Sutherlandas (JAV, 2011). (Vilnius, Marijampolë)

Tikras iðbandymas *****Naujas broliø Joelio ir Ethano Coenø filmas atidarë ðiømetá Berlyno

kino festivalá ir turi ðansø tapti pelningiausiu visø laikø vesternu. Sukurtaspagal vieno didþiøjø amerikieèiø literatûros keistuoliø Charleso Portiso ro-manà, filmas nëra tik 1969 m. vesterno su Johnu Wayne’u perdirbinys. Bro-liai sakosi labiau likæ iðtikimi romanui. Jie pasakoja istorijà apie keturiolik-metæ mergaitæ (Hailee Steinfeld) ið laukiniø Vakarø, kuri pasamdo ðerifàRusterá Koburnà (Jeff Bridges), kad ðis surastø jos tëvo þudikà. Pasirinki-mas gana keistas, nes Rusteris – degradavæs alkoholikas, jo galimybëmisnebetiki niekas, iðskyrus filmo herojæ. Kartu su mergaite bei ðerifu þudikoieðkoti vyksta ir Teksaso reindþeris Labefas (Matt Damon). Nors Coenaiistorijà papildo savo mëgstamais ironija ir juodu humoru, ðis filmas – tikrasvesternas. Arkliai, banditai, ðerifas, auksas, revolveris, nuostabûs peizaþai,kvapà gniauþianèios dvikovos árodo, kad tai – bene gryniausias (þanro po-þiûriu) Coenø filmas, tarsi broliai ið tikrøjø bûtø uþaugæ ranèoje (JAV, 2010).(Vilnius)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis11—17 d. — Pasaulinë invazija: mûðis dël Los

Andþelo (JAV) — 11, 13.40, 16.30, 19.15, 22 val.

11—15, 17 d. — Meilë kaip seilë 3 (Rusija) —

11, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45; 17 d. — 11,

13.15, 15.45, 18.15

11—17 d. — Potiche. Þmonos maiðtas

(Prancûzija) — 11.15, 13.30, 16, 18.30, 21 val.

14—17 d. — Likimo ekspertai (JAV) — 20.45

11—13 d. — Rango (JAV) — 12.20, 14.50

16 d. — Savaitë be þmonø (JAV) — 19 val.

11 d.— „Happyedless“ 3D vaizdo ir tikro

garso koncertas — 19, 21 val.

17 d. — „Kino pavasaris“ (visas repertuaras

www.kinopavasaris.lt)

Tikras iðbandymas (JAV) — 12.10, 15.15,

17.45, 20.10

11—13 d. — Didþiosios motuðës namai:

obuolys nuo obels… (JAV) — 15.30, 18.40,

21.15; 14—17 d. —12.40, 15.30, 18.40, 21.15

Kazino Dþekas (JAV) — 15.45, 18.50, 21.30

11, 17 d. — Ilgo plauko istorija (JAV) — 11.45,

14 val.; 12—16 d. — 11.45, 14, 16.30

12 d. — Guliverio kelionës (JAV) — 11.30;

13 d. — 13 val.

11—17 d. — Sanctum (3D, Australija, JAV) —

14.30, 20.30; Piktas vairuotojas (3D, JAV) —

11.30, 17.30; 12—16 d. — Juodoji gulbë (JAV) —

18.45, 21.15; 11—13 d. — Be ásipareigojimø

(JAV) — 20.45; 14—17 d. — 14.50; 11—13 d. —

Kovotojas (JAV) — 18.10; 14—17 d. — 12.20

11—17 d. — Vykrutasai (Rusija) — 14, 16.10,

21.40; Karaliaus kalba (Australija, D. Britani-

ja) — 13.15, 18.45; Biutiful (Ispanija, Meksi-

ka) — 15.45, 21.15

Forum Cinemas Akropolis11—17 d. — Pasaulinë invazija: mûðis dël Los

Andþelo (JAV) — 10.15, 13, 15.45, 18.30, 21.15

Meilë kaip seilë 3 (Rusija) — 11.30, 14, 16.45,

19.15, 21.40

11—13 d. — Rango (JAV) — 12, 14.30


17—20 d. — „Kino pavasaris“

11—13 d. — Vykrutasai (Rusija) — 11, 13.15,

15.30, 18, 21 val.; 14, 15, 17 d. —13.15,

15.30, 18, 21 val.; 16 d. — 13.15, 15.30

Didþiosios motuðës namai: obuolys nuo

obels… (JAV) — 12.15, 15, 17.45, 20.15

Guliverio kelionës (JAV) — 11.15, 13.30, 16 val.

11—13 d. — Ilgo plauko istorija (JAV) — 11.45,

14.15, 16.30; 14—17 d. — 14.15, 16.30

11—14, 16, 17 d. — Ilgo plauko istorija (3D,

JAV) — 10.45

11—14, 16, 17 d. — Sanctum (3D, Australija,

JAV) — 13.45, 17.15, 17.40, 20.30; 15 d. — 20.30

11—17 d. — Be ásipareigojimø (JAV) — 17, 19.30

11—13 d. — Juodosios raganos metai (JAV) —

21.50; 14—17 d. — 14.30, 21.50

11—17 d. — Ið kur tu þinai? (JAV) — 18.45,

21.30

Piktas vairuotojas (JAV) — 18.15, 20.45

„Skalvijos“ kino centrasMoterø filmø festivalis „Ðerðëliafam”

11 d. — Belvilis—Tokijas (Prancûzija) — 15 val.

11 d. — Premjera! Paskui saulæ ir oþkas (dok.

f., reþ. G. Þickytë) — 17 val.

11 d. — Premjera! Nadieþda (dok. f., reþ.

D. Rust) — 17 val.

11 d. — Vyðniø þydëjimas — Hanami (Vokie-

tija) — 18.30

11 d. — Þigola (Prancûzija) — 21 val.

12 d. — Paslaptingas þodþiø gyvenimas

(Ispanija) — 15, 19 val.

12 d. — 53 þiemos dienos (Ispanija) — 17 val.

12 d. — Tëve mûsø, kuris esi medyje (Pran-

cûzija, Australija, Vokietija, Italija) — 21 val.

13 d. — Liûdesio pienas (Ispanija, Peru) — 15 val.

13 d. — Dalykai, kuriø tau niekad nesakiau

(Ispanija) — 17 val.

13 d. — Ðeima (Danija) — 19 val.

13 d. — Pasimatymas (Prancûzija) — 21 val.

12 d. — animacijos programa „Ðerðiukai“ —

13 val.; 13 d. — 13 val.

14 d. — Triuðio urvas (JAV) — 19.30; 15 d. —

21 val.; 16 d. — 19.10; 17 d. — 17 val.

14 d. — Geresniame pasaulyje (Danija,

Ðvedija) — 14.30 (seansas senjorams); 14 d. —

21.10; 16 d. — 17 val.; 17 d. — 20.40

16 d. — 8 pasimatymai (Ispanija) — 21 val.;

17 d. — 18.50

14 d. — „Nepatogaus kino“ diskusijø klubas.

Brolienës (dok. f., Kamerûnas, D. Britanija) —

17 val.

15 d. — Frankofonijos dienø seansas. Namai

(Prancûzija) — 19.10

Ozo kino salë11 d. — Paskutinis (reþ. A. Maceina) — 14 val.

Rimtauto Ðilinio filmai

11 d. — Lietuvos Respublikos premjerai —

16 val.

11 d. — Lietuva II Pasauliniame kare

(2006 m., 53 min.) — 18 val.

12 d. — Atsisveikinimas (reþ. T. Donela) —

14 val.

12 d. — Anarchija Þirmûnuose (reþ.

S. Drunga) — 16 val.

12 d. — Að aptarnavau Anglijos karaliø

(Èekija) — 18 val.

14, 15 d. — Juozas Miltinis. Neþinomas

interviu (reþ. R. Banionis) — 14 val.; Bandy-

mas iðsiaiðkinti (reþ. A. Grikevièius)

14, 15 d. — Þvëris, iðeinantis ið jûros

(reþ. V. Þalakevièius) — 16 val.

14, 15 d. — Duburys (reþ. G. Lukðas) —

18 val.

16, 17 d. — Giedrë (reþ. D. Vaiðnoras) —

14 val.

16, 17 d. — Myliu kulkà tavo ðirdyje

(reþ. D. Vaiðnoras) — 16 val.

16, 17 d. — Mergina, kuri þaidë su ugnimi

(Ðvedija, Danija, Vokietija) — 18 val.

KAUNAS

Forum Cinemas11, 12 d. — Pasaulinë invazija: mûðis dël Los

Andþelo (JAV) — 12.15, 15.15, 18.30, 21.30,

23.59; 13—17 d. — 12.15, 15.15, 18.30, 21.30

11, 12 d. — Meilë kaip seilë 3 (Rusija) — 11.30,

13.45, 16.15, 18.45, 21.15, 23.30;13—17 d. —

13.45, 16.15, 18.45, 21.15

11, 12 d. — Potiche. Þmonos maiðtas (Pran-

cûzija) — 15.30, 18, 20.30, 23 val.; 13—17 d. —

15.30, 18, 20.30

11—13 d. — Rango (JAV) — 11.15, 14 val.

15 d. — Galbût, maþyte (JAV) — 17.15


18 d. — „Happyedless“ 3D vaizdo ir tikro

garso koncertas — 19, 21 val.

11, 12 d. — Didþiosios motuðës namai:

obuolys nuo obels… (JAV) — 10.30, 13.15,

15.45, 18.15, 20.45, 23.15; 13—17 d. —

10.30, 13.15, 15.45, 18.15, 20.45

11, 12 d. — Sanctum (3D, Australija, JAV) —

13.30, 17, 20.15, 23.45; 13—17 d. — 13.30,

17, 20.15

11—13 d. — Karaliaus kalba (Australija,

D. Britanija) — 16.30, 19.15; 14—17 d. —

11.15, 16.30, 19.15

11—13 d. — Piktas vairuotojas (JAV) — 21.45;

14—17 d. — 14, 21.45

11—17 d. — Kazino Dþekas (JAV) — 14.45,

19.30

11—14, 16, 17 d. — Vykrutasai (Rusija) —

17.15, 22 val.; 15 d. — 22 val.

11—17 d. — Ilgo plauko istorija (3D, JAV) —

10.45

11—13 d. — Ilgo plauko istorija (JAV) —

12.45

11—17 d. — Guliverio kelionës (JAV) — 12.30

Cinamonas12, 13 d. — Rango (JAV) — 15, 17.15

17 d. — Savaitë be þmonø (JAV) — 19.30

11—17 d. — Pasaulinë invazija: mûðis dël Los

Andþelo (JAV) — 11.30, 15.15, 17.30, 19.45,

22 val.

Akvariumas (JAV) — 13.45

Didþiosios motuðës namai: obuolys nuo

obels... (JAV) — 12.15, 14.30, 16.45, 19, 21.10

Sanctum (3D, Australija, JAV) — 16.10,

18.15, 20.15, 22.15

11—16 d. — Piktas vairuotojas (JAV) — 12.45,

19.30, 21.45; 17 d. — 12.45, 21.45

11—17 d. — Vykrutasai (JAV) — 12.30, 19.15

Mergina, kuri uþkliudë ðirðiø lizdà (Ðvedija,

Danija, Vokietija) — 21.15

Alfa ir omega (JAV, Indija) — 11 val.

Be ásipareigojimø (JAV) — 14.45, 17 val.

11, 14—17 d. — Juodosios raganos metai

(JAV) — 15 val.

11, 14—17 d. — Ilgo plauko istorija (JAV) —

11.15, 13.15, 17.15; 12, 13 d. — 11.15, 13.15

K L A I P Ë D A

Forum Cinemas11—17 d. — Pasaulinë invazija: mûðis dël Los

Andþelo (JAV) — 12, 15.15, 18.30, 21.30

Meilë kaip seilë 3 (Rusija) — 10.45, 13.30,

15.45, 18.15, 20.45; Karaliaus kalba (Australija,

D. Britanija) — 11.15, 16.15, 21.15; Juodoji

gulbë (JAV) — 13.45, 18.45

11—13 d. — Rango (JAV) — 10.30, 13 val.


11—13 d. — Didþiosios motuðës namai:

obuolys nuo obels… (JAV) — 15.30, 18,

20.30; 14, 15, 17 d. — 13, 15.30, 18, 20.30;

16 d. — 15.30

11—17 d. — Sanctum (3D, Australija, JAV) —

16, 19, 22 val.; Piktas vairuotojas (JAV) — 14,

17.30, 21 val.; Ilgo plauko istorija (3D, JAV) —

10.15, 13.15; Guliverio kelionës (JAV) — 11 val.

Ð I A U L I A I

Forum Cinemas11—17 d. — Vykrutasai (Rusija) — 19, 21.10

Dþiulijos akys (Ispanija) — 15.15, 20.30

11—13 d. — Rango (dubliuotas lietuviðkai) —

11.30, 14.10


Sanctum (3D, JAV) — 15.30, 18.30, 21.30

11—13 d. — Juodoji gulbë (JAV) — 17, 20 val.;

14—17 d. — 14, 17, 20 val.

11—17 d. — Ilgo plauko istorija (JAV) —

11.45, 14.15, 16.40; Ilgo plauko istorija (3D,

JAV) — 10.15

11—15, 17 d. — Ið kur tu þinai? (JAV) —

12.45, 18.15; 16 d. —12.45

11—15, 17 d. — Be ásipareigojimø (JAV) —

15.45, 20.45; 16 d. — 15.45

11—17 d. — Kovotojas (JAV) — 12.30, 18 val.

11—13 d. — Guliverio kelionës (JAV) — 11.30

11—17 d. — Guliverio kelionës (3D, JAV) —

13 val.

M A R I J A M P O L Ë

Spindulys11, 12, 13 d. — Megamaindas (JAV) — 15,

17.30; 14—17 d. — 13; 15; 17.30

Mechanikas (JAV), 11—17 d. 20 val.

Maþoji salë

11, 12, 13 d. — Ilgo plauko istorija (JAV) —

13.15, 15.15; .14—17 d. — 15.15

11—17 d. — Paskutinis tëvø iðbandymas:

maþieji Fakeriai (JAV) — 15.17, 19.15

„Potiche. Þmonos maiðtas“

m k f plëðrumo anatomija - straipsniai · jau minëjau, kad al jarreau ku-ria labai apgalvotà,...

Documents