KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

Jurgita Samsanavičienė

PACIENTŲ POŽIŪRIAI Į ONKOLOGINIO SKAUSMO KONTROL ĖS KLIŪTIS

Magistro darbas

Darbo vadovas

prof. Z. Liubarskienė

KAUNAS, 2009

9

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

SLAUGOS FAKULTETAS

SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA

TVIRTINU: Slaugos fakulteto dekanė Prof. Dr. J. Macijauskienė 2009 m. mėn. d.

PACIENTŲ POŽIŪRIAI Į ONKOLOGINIO SKAUSMO KONTROL ĖS

KLI ŪTIS

Klinikin ės slaugos magistro baigiamasis darbas

Konsultantas

Kauno medicinos universiteto skausmo

klinika

doc. dr. A. Ščiupokas

Konsultantė

Socialines farmacijos skyrius,

Farmakologijos ir farmakoterapijos

katedra, Farmacijos mokslų fakultetas,

Kopenhagos universitetas

R. Jacobsen

Recenzentas

Vadovė

prof. Z. Liubarskienė

Atliko

1 gr. stud.

Jurgita Samsanavičienė

Samsanavičienė J., Pacientų požiūriai į onkologinio skausmo kontrolės kliūtis. Klinikinės

slaugos magistro baigiamasis darbas / darbo vadovė prof. Z. Liubarskienė; Kauno medicinos

universitetas, Slaugos fakultetas, Slaugos ir rūpybos katedra. – Kaunas, 2009. –58 p.

SANTRAUKA

Darbo tikslas – ištirti pacientų požiūrius į onkologinio skausmo kontrolės kliūtis. Darbo

uždaviniai. Ištirti sergančiųjų onkologinėmis ligomis pacientų: požiūrį į skausmą ir jo kontrolę bei

požiūrio poveikį patiriamo skausmo intensyvumui; bendravimą su gydytoju skausmo kontrolės

klausimais ir jo poveikį patiriamo skausmo intensyvumui; analgetikų vartojimo rekomendacijų

laikymąsi ir kokį poveikį tai turi patiriamo skausmo intensyvumui; patiriamo analgetikų

nepageidaujamo poveikio įtaką skausmo kontrolei; emocines būsenas ir jų poveikį patiriamo skausmo

intensyvumui.

Metodai. Tyrimas kiekybinis analitinis atliekant anoniminę apklausą. Tyrimo klausimyną

sudaro 6 anketos ir demografinis klausimynas. 5 anketos kol kas nebuvo naudotos Lietuvoje: Trumpa

Skausmo Intensyvumo skalė (angl. Brief Pain Inventory (BPI), Short form); Modifikuotas Barjerų

klausimynas (angl. The Barriers Questionnaire-II); Modifikuota Paciento Dalyvavimo Gydyme

klausimyno versija (angl. Modified Version of the Patients’ Perceived Involvement in Care Scale);

Vaistų vartojimo rekomendacijų laikymosi vertinimo skalės variantas (angl. Medication Adherence

Report (MAR)). Sensoriniams trukdžiams įvertinti sudarytas klausimas, kuriuo paciento prašoma atsakyti ar

jis dėl šalutinio analgetikų poveikio kada nors buvo nustojęs vartoti analgetikus. Jei dėl šalutinio vaistų

poveikio pacientas nustojo vartoti analgetikus, prašoma juos nurodyti. Anketos buvo adaptuojamos ir

verčiamos iš anglų į lietuvių kalbą. HAD skalė (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale) Lietuvoje

jau adaptuota.

Apklausa atlikta Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Skausmo gydymo poskyryje

ir KMUK Šeimos medicinos klinikoje. Tyrimas vyko nuo 2007-03-31 iki 2008-02-01. Tyrimui atlikti

gautas KMU bioetikos centro leidimas Nr. BC-SLF(B)-32 ir KMUK generalinio direktoriaus leidimas.

Įtraukimo kriterijai: pacientas sergantis onkologine liga; gydomas ambulatoriškai; pacientui

diagnozuotas lėtinis skausmas; vartoja opioidinius analgetikus; gali kalbėti ir suprasti lietuviškai;

pacientas 18 metų ar vyresnis.

Rezultatai: Tyrimo imtis – 30 respondentų (po lygiai vyrų ir moterų), 29–77 m. amžiaus.

Stipriausio skausmo vidurkis 5,50, silpniausio – 2,33 balų (pagal skausmo skaitmeninę skalę).

Statistiškai patikimai (p = 0,03) didesnis skausmas apklausos metu buvo vyrų. Statistiškai

patikimai (p = 0,04) didesnės kliūtys tinkamai skausmo kontrolei rasti tarp žemesnį išsimokslinimą

9

turinčių respondentų. Statistiškai patikimai ryškiausiai su skausmo intensyvumu siejosi pritarimas

nuomonei, kad vaistai gali palengvinti auglio sukeltą skausmą, t.y. labiau su tuo sutiko tie

respondentai, kurių suvokiamas stipriausias (p = 0,03), silpniausias (p = 0,03) ir vidutinis (p = 0,03)

skausmas buvo didesnis. Tačiau statistiškai patikimų skirtumų tarp pacientų – gydytojo bendravimo

skausmo klausimais reikšmių ir pacientų amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos ar išsimokslinimo,

nerasta. Statistiškai patikimai (p = 0,03) respondentai gyvenantys mieste geriau laikosi vaistų

vartojimo rekomendacijų nei gyvenantys kaime arba miestelyje. Turintys nepalankesnius įsitikinimus

apie analgetikų fiziologinius poveikius prasčiau laikosi vaistų vartojimo rekomendacijų. Statistiškai

patikimai respondentai, jaučiantys didesnį stipriausią skausmą ir tie, kurių skausmo vidurkis didesnis

apskritai, linkę rečiau praleisti analgetikų dozę ar nustoti juos vartoti, kai skausmas sumažėja.

Dažniausiai pasireiškę šalutiniai poveikiai, dėl kurių nustota vartoti opioidinius analgetikus buvo: labai

didelis nuovargis (16,70 %), mieguistumas (20 %), pykinimas (20 %), burnos sausumas (20 %),

apetito stoka (20 %), prakaitavimas (23,33 %), niežulys (16,70 %), nuotaikos svyravimas (16,70 %).

Didelė tikimybė, kad 30 proc. (n = 9) sergančiųjų onkologinėmis ligomis jaučia nerimą, o – 27 proc.

(n = 8) – depresiją. Depresijos balas statistiškai patikimai (p = 0,01) aukštesnis tarp žemesnį

išsimokslinimą turinčių respondentų..

Išvados: Sergantieji onkologinėmis ligomis mano, kad analgetikai gali veiksmingai

kontroliuoti auglio keliamą skausmą. Didžiausios kliūtys tinkamai skausmo kontrolei yra

susirūpinimas dėl tolerancijos, priklausomybės baimė, taip pat baimė, kad opioidiniai analgetikai

pakenks imuninei sistemai ir noras būti „geru pacientu“ – nekalbėti apie skausmą. Vyresnis amžius ir

žemesnis išsimokslinimas labiau susiję su didesnėmis kliūtimis tinkamai skausmo kontrolei. Trečdalis

sergančiųjų onkologinėmis ligomis niekada nevengia ir nepamiršta suvartoti paskirtų analgetikų.

Beveik pusė sergančiųjų onkologinėmis ligomis analgetikų dozes praleidžia arba ją pakoreguoja pagal

save. Tik šeštadalis sergančiųjų onkologinėmis ligomis niekada nenustoja vartoti analgetikų skausmui

sumažėjus. Dėl pasireiškusio analgetikų šalutinio poveikio juos vartoti nustojo kas trečias sergantysis

onkologine liga. Sąsajų tarp skausmo intensyvumo ir analgetikų vartojimo nutraukimo nenustatyta.

Trečdalis sergančiųjų onkologine liga gali turėti tam tikrų psichikos sutrikimų (galimi nerimas arba

depresija). Galima depresija stipriau pasireiškusi tarp besiskundžiančių buvusiu stipresniu didžiausiu,

didesniu silpniausiu skausmu ir didesniu skausmo vidurkiu, patirtu per pastarąsias 24 val. Sergantieji

onkologinėmis ligomis yra pasyvūs gydytojo teikiamos informacijos priėmėjai ir nelinkę,

bendradarbiaujant su gydytoju, ieškoti kitokių galimų skausmo gydymo variantų ar diskutuoti dėl

pasiūlyto. Požiūrio į bendravimą su gydytoju ir patiriamo skausmo intensyvumo sąsajos yra pavienės.

Praktin ės rekomendacijos slaugytojams, dirbantiems su sergančiaisiais onkologine liga ir

patiriančiais skausmą, parengtos remiantis išanalizuota moksline literatūra ir gautais tyrimo rezultatais.

10

Samsanavičienė J. Patients attitudes towards barriers for oncologic pain control. Diploma

work for Master of Clinical Nursing / Supervisor Prof. Zita Liubarskienė; Department of Nursing and

Care, Faculty of Nursing, Kaunas University of Medicine. Kaunas, 2009. – 58 p.

SUMMARY

Aim of the study – to evaluate patients attitudes towards barriers for control of oncologic

pain. Objectives: to evaluate characteristics of oncologic patients: attitudes towards pain and its

control, perception of pain intensity; communication with physician about pain control and pain

intensity; adherence of analgesics use related with pain intensity; analgesics side effects impact on pain

control; emotional conditions and influence on pain intensity.

Methods. The study was quantitative analytical, including anonymous survey. The

questionnaire comprised 6 subscales (all of them except HAD not used in Lithuania this far) and

demographic set. Subscales included Brief Pain Inventory (BPI; short form), the Barriers

Questionnaire-II, Modified Version of the Patients’ Perceived Involvement in Care Scale, Medication

Adherence Report (MAR), and Hospital Anxiety and Depression Scale (HAD). For evaluation of

sensoric disorders the questionnaire was constructed that consisted of questions concerning patient's

refusal to get analgesic due to its side effects. The questionnaires were adapted and translated from

English to Lithuanian.

The survey was conducted during April 31, 2007 and February 1, 2008 at Pain Treatment

division and Department of Family Medicine, Kaunas University Hospital. The permission for study

was obtained from University Bioethics Center and head of Kaunas University Hospital. Inclusion

criteria: patient with oncologic disease, treated on out-patient basis, having chronic pain, using opioid

analgesics, able to speak and understand Lithuanian, aged 18 or older.

Results. The sample comprised 30 responders (15 men and 15 women) aged 29–77 year old.

Average score for maximal pain was 5.50 pts, for minimal pain 2.33 pts. The pain was significantly

more expressed in men (p = 0,03). More barriers for pain control were perceived by low educated

patients (p = 0,04). The pain intensity was mostly related with the attitude that medication can alleviate

oncologic pain. No significant differences regarding patients' age, gender, residence or education were

observed. However, urban residents are more compliant concerning medication use than other subjects

(p = 0,03). Additionally, patients with negative attitudes about physiologic mechanisms of analgesics

show poorer adherence. The responders having more expressed pain are more prone to follow

11

analgesics dosages and regimen. Main side effects for refusal of opioid analgesics: considerable

fatigue (16,70 %), drowsiness (20 %), nausea (20 %), dry mouth (20 %), loss of appetite (20 %),

sweating (23,33 %), pruritus (16,70 %), and mood disorders (16,70 %). Altogether, 30 % of oncologic

patients are likely to have anxiety and 27 % depression. Moreover, depression score is significantly

(p = 0,01) higher among low educated responders.

Conclusions: Oncologic patients think that analgesics are effective for oncologic pain

control. The main barriers for pain control are concern about toleration, fear of addiction and negative

impact of analgesics on immune system, as well as patient's reluctance to talk about pain. Older age

and lower education are associated with higher barriers for pain control. One third of oncologic

patients strictly follow instructions for analgesics use, while about half of patients adjust the usage

pattern individually. Only one sixth of oncologic patients don't change usage pattern after pain

alleviation. Every third patient stops to use analgesics due to side effects. There are no associations

between pain intensity and analgesics use. One third of oncologic patients are likely to have mental

disorders such as anxiety or depression. The latter is more expressed among patients suffering stronger

pain. Oncologic patients are passive recipient of information about pain control from physician.

Oncologic patients don‘t subjected to seek other treatment or give opinion about treatmen that

physician recommended. There are no associations between pain intensity and communication with

physician about pain control.

Practical recommendations are set for nurses who care about oncologic patients suffering

pain. Recommendations are formulated according to scientific literature analysis and study findings.

12

PADĖKA

Už tai, kad gimė mano baigiamasis magistro studijų darbas, tema „Pacientų požiūriai į

onkologinio skausmo kontrolės kliūtis“, esu dėkinga visam būriui nuoširdžių žmonių, kurie manimi

tikėjo ir pasitikėjo. Ypač noriu padėkoti:

� Savo šeimai už kantrybę ir moralinį palaikymą;

� Magistrinio darbo vadovei prof. Z. Liubarskienei, kuri skatino, rėmė moraliai, davė

daug naudingų patarimų ir skyrė daug laiko diskusijoms, rašant baigiamąjį magistro

studijų darbą;

� Darbo konsultantei R. Jacobsen už naudingos mokomosios literatūros

rekomendavimą, už vertingus patarimus rašant literatūros apžvalgą, už pagalbą

atliekant skaičiavimus;

� Darbo konsultantui doc. dr. A. Ščiupokui už skirtą laiką ir patarimus rengiant darbą,

bei renkant duomenis;

� KMUK Skausmo gydymo poskyrio slaugytojai už bendradarbiavimą ir informavimą

apie atvykstančius, įtraukimo kriterijus atitinkančius, pacientus;

� Respondentams už nuoširdų bendradarbiavimą ir skirtą laiką anketų pildymui.

TURINYS

SANTRUMPOS....................................................................................................................................................................... 9

ĮVADAS ................................................................................................................................................................................ 10

Darbo tikslas ir uždaviniai ..................................................................................................................................................... 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA.......................................................................................................................................... 13

1.1 Onkologinio skausmo mastai ir apibrėžtis ................................................................................................................... 13

1.2 Onkologinio skausmo kontrolės aspektai..................................................................................................................... 14

1.2.1 Lėtinio skausmo įvertinimas ................................................................................................................................. 14

1.2.2 Sveikatos priežiūros aspektas................................................................................................................................ 16

1.2.3 Etinis ir psichologinis aspektas ............................................................................................................................. 16

1.3 Lėtinio skausmo medicininės kontrolės principai ........................................................................................................ 18

1.3.1 Opioidinių analgetikų vartojimas .......................................................................................................................... 19

1.3.2 Skausmo kontrolės opioidais nepageidaujami poveikiai....................................................................................... 19

1.3.3 Skausmo medicina ................................................................................................................................................ 20

1.4 Efektyvios skausmo kontrolės kliūtys.......................................................................................................................... 21

1.4.1 Su sveikatos sistema susijusios onkologinio skausmo kontrolės kliūtys............................................................... 21

1.4.2 Su sveikatos sistemos darbuotojais susijusios onkologinio skausmo kontrolės kliūtys ........................................ 22

1.4.3 Su pacientu susijusios onkologinio skausmo kontrolės kliūtys............................................................................. 24

2. TYRIMO METODAI IR SUBJEKTAI ............................................................................................................................. 28

2.1 Tyrimo metodai............................................................................................................................................................ 28

2.2 Tyrimo subjektai .......................................................................................................................................................... 28

2.3 Klausimyno sudėtis ......................................................................................................................................................29

2.3.1 Anketų adaptacija.................................................................................................................................................. 31

2.4 Duomenų apdorojimas ................................................................................................................................................. 32

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS................................................................................................................ 33

3.1 Įsitikinimai apie onkologinį skausmą ir jo kontrolę vaistais ........................................................................................ 36

3.2 Požiūris į bendravimą su gydytoju ............................................................................................................................... 39

3.3 Vaistų vartojimo rekomendacijų laikymosi vertinimas................................................................................................ 41

3.4 Šalutinio vaistų poveikio pasireiškimas ....................................................................................................................... 44

3.5 Depresijos ir nerimo pasireiškimas tarp tyrimo subjektų ............................................................................................. 46

IŠVADOS .............................................................................................................................................................................. 50

REKOMENDACIJOS ........................................................................................................................................................... 51

LITERATŪRA ...................................................................................................................................................................... 53

Publikacijos magistro darbo tema ...................................................................................................................................... 57

PRIEDAI................................................................................................................................................................................ 58

9

SANTRUMPOS

BK2 – barjerų klausimynas.

EB – emocinės būsenos klausimynas.

HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale.

KMUK – Kauno medicinos universiteto klinikos.

PDG – paciento dalyvavimo gydyme klausimynas.

PSO – pasaulio sveikatos organizacija.

ŠVP – šalutinio vaistų poveikio klausimynas.

TSĮ – trumpas skausmo įvertinimo klausimynas.

VVR – vaistų vartojimo rekomendacijų laikymosi vertinimo klausimynas.

10

ĮVADAS

Skausmo problema opi daugeliui žmonių, aktuali visuomeniniu, psichologiniu ir etiniu

požiūriu. Onkologinės ligos – vienos pirmaujančių tarp visų ligų. Net apie 50 proc. ligonių, susirgusių

onkologine liga, pagydoma. Tačiau didžiausią baimę žmonėms kelia tai, kad liga siejama su skausmu.

Lietuvoje onkologinių ligų sukeltą skausmą kasdien kenčia 3–4 tūkstančiai ligonių, iš jų apie trečdalis

– labai stiprų skausmą.

Onkologinio skausmo ypatybė ta, jog jis pacientui sukelia psichologinių išgyvenimų ir labiau

žlugdančių asmenybę minčių, nei ne onkologinius skausmus kenčiantiems pacientams. Onkologinio

skausmo paplitimą didžia dalimi lemia neracionalus opioidinių analgetikų vartojimas bei tai

įtakojantys ar su tuo susiję veiksniai.

Skausmo kontrolė yra tik viena iš pagrindinių grandžių, gydant ir slaugant onkologinius

ligonius. Veiksmingas skausmo kontroliavimas susijęs su daugybe kliūčių. Literatūroje akcentuojamos

su pacientu ir medicinos personalu susijusios, bei sveikatos priežiūros sistemos sukuriamos

onkologinio skausmo kontrolės kliūtys.

Kauno medicinos universiteto kontaktai su Kopenhagos universitetu suteikė galimybę

remiantis jų tyrimo metodika ištirti Lietuvos onkologinėmis ligomis sergančių pacientų požiūrius į

skausmo kontrolę. Anonimine anketine apklausa bus tiriami onkologine liga sergantys ir lėtinį

skausmą kenčiantys pacientai. Tokiu būdu bus sužinota pacientų požiūriai į skausmą, analgetikų

vartojimą, skausmo kontrolę. Remdamiesi depresijos ir nerimo sutrikimų atrankos anketa - HAD skale

(HAD - angl. Hospital Anxiety and Depression) bus sužinota pacientų emocinę būseną. Vienoje iš

anketų patys pacientai įvertins patiriamo skausmo dydį. Septynios tyrimo klausimų grupės leis

nagrinėti ryšį tarp pacientų požiūrio į analgetikus, jų bendravimo su gydytoju, emocinės būsenos,

skausmo intensyvumo ir demografinių duomenų. Taigi šiame darbe skausmas bus vertinamas ir

sveikatos priežiūros etiniu – psichologiniu aspektu.

Darbo hipotezė:

Nepaisant efektyvių skausmo kontrolės galimybių onkologine liga sergantiesiems, išlieka

daug kliūčių pilnam skausmo kontrolės įgyvendinimui.

Tikimasi ateityje palyginti šio tyrimo duomenis su gautais duomenimis tyrimo, kuris

lygiagrečiai bus atliekamas ir Kopenhagos universiteto mokslininkų.

Pirmą kartą bus tiriama, nustatyta ir aprašyta onkologinėmis ligomis sergančių pacientų

požiūriai į skausmą ir jo kontrolės kliūtis, panaudojant sudėtingą metodiką, apimantį kognityvinių

faktorių, emocinės ir dvasinės būsenos bei bendravimo tyrimą.

11

Bus adaptuotos ir pasiūlytos tyrimui onkologinio skausmo kontrolės kliūčių tyrimo anketos.

Šis onkologinių pacientų požiūrių tyrimas bus pirmas mėginimas giliau pažvelgti į efektyvios skausmo

kontrolės kliūtis.

Darbo tikslas – ištirti pacientų požiūrius į onkologinio skausmo kontrolės kliūtis.

12

DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: ištirti pacientų požiūrius į onkologinio skausmo kontrolės kliūtis.

Darbo uždaviniai:

1. Ištirti sergančiųjų onkologinėmis ligomis pacientų požiūrius į skausmą ir jo kontrolę bei

požiūrio poveikį patiriamo skausmo intensyvumui.

2. Ištirti sergančiųjų onkologinėmis ligomis pacientų bendravimą su gydytoju skausmo

kontrolės klausimais bei jo poveikį patiriamo skausmo intensyvumui.

3. Ištirti, kaip sergantieji onkologinėmis ligomis pacientai laikosi analgetikų vartojimo

rekomendacijų ir kokį poveikį tai turi patiriamo skausmo intensyvumui.

4. Ištirti analgetikų nepageidaujamo poveikio įtaką skausmo kontrolei.

5. Ištirti sergančiųjų onkologinėmis ligomis pacientų emocines būsenas bei jų poveikį

patiriamo skausmo intensyvumui.

13

1. LITERAT ŪROS APŽVALGA

Onkologinė liga ir žodis „skausmas“, rodos, dėl įvairių priežasčių, tapę neatsiejami.

Literatūros apžvalgoje bus aptarta kas yra skausmas ir jo kilmė, lėtinis skausmas, kokie jo padariniai.

Skausmo suvokimas – visuomet subjektyvus, tad čia reikalingas ypač atidus įvertinimas, kuriam

apžvalgoje bus skiriama nemažai dėmesio. Į skausmo vertinimą žvelgiama tiek sveikatos priežiūros

aspektu, tiek etiniu-psichologiniu. Trumpai apžvelgta opioidinių analgetikų vartojimas ir dažniausi

nepageidaujami jų poveikiai bei skausmo medicinos vaidmuo kovojant su skausmu. Literatūroje

sutiktos aprašomos efektyvios onkologinio skausmo kontrolės kliūtys suskirstytos į tris grupes: su

sveikatos sistema, su sveikatos sistemos darbuotojais ir su pacientu susijusios. Tačiu nereikėtų

pamiršti, jog jos, daugiau ar mažiau, susiję viena su kita.

Rengiant literatūros apžvalgą neišvengta žodžių junginio „skausmo gydymas“, kuris

naudojamas mokslinėje literatūroje, kaip ir žodžių junginys „skausmo kontrolė“. Onkologinėmis

ligomis sergančiųjų skausmą dažniausiai neįmanoma greitai numalšinti visiškai ir visam laikui, t.y.

išgydyti. Todėl kintantis, neišgydomas skausmas turi būti prižiūrimas, t.y. kontroliuojamas. Todėl

darbe vartojamas žodžių junginys „skausmo kontrolė“.

1.1 Onkologinio skausmo mastai ir apibrėžtis

Skausmas - tai periferinio dirgiklio informacijos perdavimas į centrinę nervų sistemą [13].

Tai objektyvus audinių pažeidimo reiškinys, kurio subjektyvioji išraiška priklauso nuo individo

išsimokslinimo, kultūros, ankstesnio patyrimo, motyvacijos ir kitų socialinių faktorių [3].

Onkologinės ligos - vienos pirmaujančių tarp visų ligų. Manoma, kad mirčių skaičius nuo

onkologinių ligų augs, pranašaujama 12 milijonų mirčių 2030 m [19]. Dauguma onkologine liga

sergančių ligonių (70 proc.) yra nurodę, kad skausmas jiems reiškia ligos progresavimą ir būklės

blogėjimą [4].

Onkologinis skausmas yra savita lėtinio, t.y. daugiau nei 3–6 mėnesius trunkančio bei

pasikartojančio, skausmo rūšis [2,13]. Onkologinės ligos nustatymo metu skausmą kenčia 20–50 proc.

ligonių, o ligai išplitus jų skaičius padidėja iki 75-80 proc. Lietuvoje tokį skausmą kasdien kenčia 3–4

tūkstančiai ligonių [15].

Lėtinis skausmas smarkiai pablogina gyvenimo kokybę, neigiamai veikia fizinę,

psichologinę ir dvasinę žmogaus būseną. Neslopinamas skausmas sukelia kančias, depresiją,

savarankiškumo praradimą bei neigiamai veikia kasdienę veiklą [14].

14

Skausmo suvokimas sąlygojamas biologinių, psichologinių, socialinių bei dvasinių veiksnių:

• Biologiniai veiksniai – tai ligos progresavimo, skirtingų skausmo sindromų,

patologinių procesų somatinėje ir/arba nervų sistemos srityje, pasekmė [3, 4, 22].

• Psichologiniai veiksniai – tai ligonio nuotaikos, depresijos, nerimas, suicidinės

mintys ir pan. [4, 13, 22].

• Socialiniai veiksniai – tai darbo netekimas, nutrūkę santykiai, izoliacija ir pan. [4,

22].

• Dvasiniai veiksniai – tai kančia, mirties baimė, neviltis [4, 13, 22].

1.2 Onkologinio skausmo kontrolės aspektai

2001 m. spalio 24 d. Lisabonoje įvykusiame XI Europos onkologų suvažiavime ECCO 11

(angl. The European Cancer Conference) buvo pristatytas piramidinis onkologinių ligų sukelto

skausmo diagnostikos ir malšinimo modelis, pagal kurį pacientas ir jo skausmas suprantami kaip

visuma, kreipiamas dėmesys ne tik į fizinę skausmo prigimtį, bet ir į psichologines ir socialines

problemas [15].

Galutinių ligos stadijų pacientų kenčiamas skausmas yra aktuali tiek sveikatos priežiūros, tiek

medicinos etikos problema – skausmas yra viena iš svarbiausių gydytojo asistuojamos savižudybės

prašymo priežasčių [40].

1.2.1 Lėtinio skausmo įvertinimas

Skausmas - individuali patirtis, todėl gydytojas vertina skausmo intensyvumą bei skiria

atitinkamą gydymą remdamasis tik iš ligonio gauta informacija. Skirtingos etiologijos skausmas

sukelia skirtingą subjektyvią paciento skausmo patirtį. [54]. Lėtinio skausmo diagnostika turi būti

išsamesnė, įvertinant visus skausmo komponentus [13]. Taigi be skausmo turi būti įvertinti ir kiti

simptomai, kurie taip pat gali turėti įtakos skausmo pojūčiui. Tai miego sutrikimai, bloga nuotaika, depresinė

būsena ir t.t.. Jeigu įmanoma, atsakymus reikėtų patikrinti, apklausus šeimos narį, kuris galbūt suteiks

informacijos, kurią ligonis nutyli arba negali suteikti [15]. Daugumai onkologine liga sergančiųjų skausmo

kontrolė nepakankama. Nepakankamas skausmo įvertinimas yra viena dažniausių to priežasčių [4, 15,

54]. Skausmo intensyvumas yra pirmas veiksnys apibrėžiantis skausmo poveikį pacientui bei skausmo

kontrolės skubumą. Taip pat reikia nepamiršti, jog onkologinis skausmas yra nuolat besikeičiantis, tad

ir jo įvertinimas turi būti nuolat kartojamas [54].

15

Onkologine liga sergantieji dažnai būna per daug silpni, kad ištvertų ilgą skausmo įvertinimo

procedūrą ar negali pasakyti apie savo skausmą. Tačiau, kai įmanoma, reikėtų skausmą vertinti

naudojant klausimynus sudarytus sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Tokių klausimynų

naudojimas būtų pirmas žingsnis vertinant skausmą, tai taip pat taupo tiek gydytojo tiek paciento laiką

[54].

Skausmo skalės yra pagrindinė diagnostinė priemonė kliniškai vertinant skausmo

intensyvumą, (LR SAM įsakymas Nr. V-608 (2004 08 26)) [12] . Gali būti taikomos šios skalės

(priedas Nr.2):

a) Žodinė;

b) Skaitmeninė;

c) „Veidukų“ .

Skausmo intensyvumo įvertinimas pagal šias skales pažymimas paciento medicinos

dokumentuose ir yra laikomas pagrindu skirti atitinkamą skausmo malšinimo vaistą.

Labai svarbu patiriamo skausmo intensyvumo vertinimas skaitmeninėje skalėje (>6 – skausmo

intensyvumas didelis). E. C. Huskissono (1974) vizualaus atitikmens skalė (Visual Analogue Scale –

VAS) – tai 100 mm ilgio tiesės atkarpa, kurios kraštinės reikšmės – „nėra skausmo“ ir „nepakeliamas

skausmas“. Paciento prašoma pažymėti šiame intervale savo jaučiamą skausmą, o po to liniuote

išmatuojamas nurodytos atkarpos ilgis – gaunama skaitmeninė skausmo išraiška. Yra parengtos

„kišeninės“ VAS skalės, primenančios liniuotę.

Skausmo kokybinis vertinimas atliekamas naudojant lietuviškąjį skausmo klausimyną (A.

Pakula 1986) bei naudojant skausmažodžius [17,13]. Skausmažodžiai padeda pacientui greičiau, tiksliau

apibūdinti skausmą, nes dažnai jam sunku greitai surasti skausmą apibūdinančių žodžių [54].

Pacientams, kurie apibūdina skausmo intensyvumą 3 balais (skalėje nuo 0 iki 10), bet negali

miegoti, vaikščioti ir pan., gali būti reikalingas skubesnis dėmesys skausmo kontrolei, nei pacientui, kuris

skausmą apibūdina 8 balais, tačiau neturi minėtų ir panašių nusiskundimų. Svarbu išsiaiškinti kiek

skausmas kliudo paciento veiklai – galbūt skausmo kontrolė padės tai atstatyti [54].

Skausmo psichologinis vertinimas atliekamas naudojant HAD skalę (liet. adaptacija, R.

Bunevičius, S. Žilėnienė, 1991). Anketos vertinimas yra paprastas ir nereikalauja specialių psichologijos ar

psichiatrijos žinių. HAD skalė nėra psichikos sutrikimų diagnostikos instrumentas, ji tik padeda atrinkti

asmenis, kurie gali sirgti depresija ar nerimo sutrikimais.

Diagnozuojant skausmo ligą taip pat svarbu: gyvenimo su skausmu kokybės vertinimas

(Oswestry klausimynas, SF-36 klausimynas, liet. adaptacija, K. Petrikonis, 2005); bendros būklės,

homeostazės rodiklių (arterinio kraujo spaudimo, širdies susitraukimų dažnio) vertinimas; neurologinės

būklės vertinimas; mioskeletinės būklės vertinimas; skausmo farmakologiniai testai; skausmo

diagnostinės blokados; kontrolinis farmakologinis gydymas [13].

16

1.2.2 Sveikatos priežiūros aspektas

„Skausmas yra didžiausia sveikatos priežiūros problema Europoje. Nors ūminis skausmas

pagrįstai laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, lėtinis ir pasikartojantis skausmas yra specifinė

sveikatos priežiūros problema, savarankiška liga“ (Europos skausmo draugijų federacija (EFIC),

2001). Ji reikalaujanti specialaus gydymo, kurio tikslas – ligonio funkcinės, fizinės bei psichologinės

būsenos pagerinimas [3, 57].

Tradiciškai, onkologinis skausmas gydomas remiantis JAV AHCPR agentūros (angl. Agency

for Health Care Policy and Research) bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamomis

trijų pakopų skausmo malšinimo pakopomis. Skausmo gydymas, remiantis išanalizuota literatūra,

trumpai aptartas skyriuje „Lėtinio skausmo medicininės kontrolės principai“.

Atsižvelgiant į skausmo fenomeno daugiadimensiškumą, pastaraisiais metais pasaulyje vis

plačiau taikomas multidisciplininis skausmo gydymas, kai pacientas yra prižiūrimas ne tik medicinos

ir slaugos specialistų, bet ir psichologų bei socialinių darbuotojų. Empiriškai įrodyta, kad

multidisciplininė skausmo kontrolė yra geresnė, nei ta, kurią pavyksta pasiekti tik vaistais nuo

skausmo [26, 25].

Sveikatos sistemos požiūriu, onkologiniams ligoniams, kenčiantiems skausmus, turėtų būti

užtikrintas gydymo ir slaugos vientisumas, kai ligonis stebimas nuo diagnozės nustatymo iki

paskutinių ligos stadijų tiek ligoninėje, tiek namie. Bendrosios praktikos gydytojai turėtų atsižvelgti

tiek į individualius pacientų poreikius tiek ir į skausmo gydymo specialistų skiriamas analgetikų dozes,

tiek į radiologų rekomendacijas. Esant skausmo paūmėjimui pacientai turėtų būti siunčiami į

aukštesnės pakopos skausmo gydymo įstaigas – skausmo kabinetus ligoninėse ar specializuotas

skausmo klinikas, kuriose be skausmo gydymo specialistų dirba slaugytojos, fizioterapeutai,

psichologai, socialiniai darbuotojai. Paskutinių ligos stadijų pacientai turėtų būti prižiūrimi įvairių

disciplinų specialistų paliatyvios slaugos ligoninėse ar namuose [2, 3, 17, 13, 15].

1.2.3 Etinis ir psichologinis aspektas

Lėtinis skausmas yra laikomas atskira liga, o ligos sąvoka dar labiau sutvirtinta 2004 10 11

Deklaracija paskelbta Ženevoje, kuri teigia, kad „skausmo gydymas yra žmogaus teisė“ prilyginama

visoms kitoms visuotinėms žmogaus teisėms [17].

Patofiziologinė lėtinio skausmo priežastis gali būti patologinis procesas somatinėje srityje

ir/arba pirminė ar antrinė periferinės ar centrinės nervų sistemos disfunkcija; taip pat jį gali sukelti

psichologiniai ir socialiniai veiksniai [4]. Skausmas paveikia žmogaus darbingumą, savigarbą,

17

nuotaiką, gyvenimo kokybę ir aplinkinius asmenis, nuo ilgalaikio skausmo blogėja atmintis ir dėmesio

koncentracija [4]. Lėtinio skausmo priežastis taip pat gali būti blogai gydomas ūminis skausmas,

emociškai jautrus pacientas, žemas intelektas ir galimybė suprasti, bloga kentėjimo strategija,

skausmingi įvykiai anamnezėje, užsitęsęs skausmas, chirurginės komplikacijos [13]. Kita vertus,

skausmas gali būti taip ilgai įsiskverbęs, kad malšinant skausmą gali prireikti tokio papildomo gydymo

kaip antidepresantai [54]. Taip pat skausmo malšinimui trukdančius įsitikinimus, baimes geriausiai

gali identifikuoti įgudęs psichologas, nes ši informacija kartais būna sunkiai prieinama, atskleidžiama

netiesiogiai [4]. Dauguma pacientų sergančių onkologine liga prisitaiko prie streso, ligos simptomų,

depresijos ir kt. sutrikimų. Kaip ten bebūtų pacientai su onkologiniu skausmu pasižymi didesne

depresija ir nerimu nei pacientai nekenčiantys skausmo. Iš daugelio simptomų, atsirandančių sergant

onkologine liga, nuotaikos sutrikimus yra sunkiausia atpažinti [54].

Onkologine liga sergantieji patenka į skausmo „ratą“: skausmas sukelia psichologinį distresą,

o psichologiniai veiksniai (nerimas, depresija) ir subjektyvi skausmo prasmė sustiprina onkologinio

skausmo jutimą [4].

Onkologinio skausmo kontrolė yra prasminga ne vien sveikatos priežiūros prasme.

Veiksmingas skausmo malšinimas šalina gyvybės nutraukimo – eutanazijos problemą. Eutanazija

apibrėžiama kaip mirtis, sukeliama vieno asmens intencijos numarinti kitą asmenį, motyvuojant vien

geriausia nauda asmeniui, kuris miršta [34].

Lydimi skausmo ir kitų simptomų bei suvokdami beprasmybę, nusilpimą, pažeminimą,

artimųjų varginimą ar net skurdinimą, onkologiniai pacientai išgyvena dvasines kančias, kurios dar

labiau sustiprina skausmo pojūtį. Tokių pacientų atžvilgiu gali būti svarstomi net eutanazijos

galimybės klausimai. Tačiau gyvybės nutraukimas nėra moraliai pateisinamas nepakeliamu skausmu.

Užuot teikiant eutanaziją, kaip alternatyvą, su skausmu galima dažnaiusiai efektyviai kovoti,

pasitelkiant šiuolaikines skausmo malšinimo priemones [48].

Apibendrinant galima sakyti, jog suminiam skausmo jutimui įtakos turi ne tik somatinė,

bet ir ligonio psichikos būsena, pyktis, nerimas, baimė, jo socialinė ir kultūrinė aplinka. Sprendžiant

šias problemas galima gerokai sumažinti analgetikų ir kitų medikamentų dozes. Tam būtina, kad

pacientas būtų gydomas vadinamuoju komandos metodu. Kartu dirbtų anesteziologas, onkologas,

neurologas, psichiatras ar psichoterapeutas, socialinis darbuotojas, taip pat būtų padedama ligonio

šeimai [15].

18

1.3 Lėtinio skausmo medicininės kontrolės principai

Pasaulyje vis labiau populiarėja lėtinio onkologinio skausmo gydymas opioidais, kita vertus,

jie onkologiniam skausmui gydyti yra vartojami nuo seno, jų veiklumas patikrintas daugiametės

praktikos [2]. Morfino suvartojimas (kg/mln. gyv.), PSO laikomas rodikliu siekiant įvertinti skausmo

malšinimo lygį šalyje (Lietuvoje jis vienas žemiausių pasaulyje) [15].

Bendri skausmo gydymo tikslai – tai skausmo šaltinio ar priežasties diagnozavimas ir

pašalinimas, skausmo pašalinimas ar nuslopinimas. Gydant skausmą svarbu palaikyti pastovią

analgetikų koncentraciją – taip aktyviai slopinama skausmą sukeliančių medžiagų gamyba pažeidimo

vietoje [9].

Terminologija. Opiatai - tai vaistai (morfinas, kodeinas), kurie gaunami iš opijaus, esančio

aguonų sultyse. Opioidais vadinami visi natūralūs ir sintetiniai vaistai, kurie veikia kaip morfijus. Žodis

narkotikas, kilęs iš graikų kalbos žodžio, buvo siejamas su visomis medžiagomis, kurios sukelia miegą, o

vėliau tapo stiprių opioidinių analgetikų sinonimu. Šiandien šis terminas vartotinas tik kalbant apie

medžiagas, kurios sukelia pripratimą. Opioidai - tai sintetiniai, pusiau sintetiniai ar natūralūs preparatai,

kurie veikia opioidinius receptorius ląstelės membranoje. Žinomos kelios rūšys opioidinių receptorių - mu,

delta, kappa, sigma ir epsilon. Sigma receptoriai nėra tikrieji opioidiniai receptoriai, nes poveikio į juos

nenaikina naloksonas. Epsilon receptorių vaidmuo taip pat nėra aiškus [2].

Pagrindiniai skausmo gydymo principai: prevencija, pastovios analgetikų koncentracijos

palaikymas, skausmo protrūkio gydymas. Amerikos anesteziologų asociacija praktinėse

rekomendacijose suformulavo lėtinio skausmo gydymo tikslus: skausmo gydymas, skausmo kontrolė;

funkcinės, fizinės ir psichologinės būklės pagerinimas bei gyvenimo kokybės atstatymas; gydymo

išlaidų sumažinimas [3].

Taigi esant lėtiniam skausmui medikamentais gydoma ilgai.

Yra pagrindiniai trys principai gydant vaistais [2]:

1. Pakopinis vaistų skyrimas.

2. Pirmenybė geriamiems vaistams.

3. Reguliarus dozavimas

Pagal PSO standartus, pirmo pasirinkimo vaistai vidutinio ir intensyvaus onkologinio

skausmo gydymui turėtų būti stiprūs ilgo poveikio opioidai, vartojami peroraliai visą parą. Kartu turėtų

būti išrašomi ir skausmo proveržiams skirti bei dažniausius šalutinius poveikius (pavyzdžiui, vidurių

užkietėjimą, pykinimą, centrinės nervų sistemos slopinimą) neutralizuojantys vaistai. Opioidų dozė

turėtų būti nuolat koreguojama atsižvelgiant į individualią paciento reakciją – nuskausminimo

efektyvumą bei pašalinių poveikių sunkumą [57].

19

1.3.1 Opioidinių analgetikų vartojimas

Lengviausiai prieinama vaisto forma – geriamieji vaistai (per os – per burną), bei

transderminės sistemos [14]. Kiti: parenterinis (į veną, raumenis, poodį), transmukozinis, rektalinis,

neuroaksialinis būdas [2].

Pradėjus lėtinį skausmą malšinti opioidais, ligoniai turi būti dažnai stebimi. Vertinamas

vartojamos dozės analgezinis efektyvumas, taip pat nepageidaujamų poveikių įtaka bendrai ligonio

būklei. Skiriant naujo vaisto ligonis toliau turi būti sekamas apie mėnesį. Skausmo malšinimą su

ligoniu reikėtų aptarti kas tris mėnesius ar dažniau. Be to, ligonis turi būti padrąsintas kreiptis pagalbos

iškilus bet kokiems su gydymu susijusiems klausimams [14].

1.3.2 Skausmo kontrolės opioidais nepageidaujami poveikiai

Skiriant opioidinių analgetikų dažnai nerimaujama dėl galimos narkomanijos, tolerancijos ir

fizinės priklausomybės atsiradimo. Narkomanija apibūdinama kaip psichologinė priklausomybė

vartojant medžiagas dėl jų teikiamo fizinio poveikio, kai vartojama, nepaisant gresiančios žalos.

Tolerancija formuojasi dėl ilgą laiką vartojamų opioidų ar kitų vaistų vykstant fiziologinei

neuroadaptacijai, dėl to tenka didinti vaisto dozę. Ji gali pasireikšti nepakankamu analgeziniu veikimu

ar nepageidaujamais poveikiais. Gydymo opioidais metu atsirandanti tolerancija yra įprastas reiškinys,

kuris laikui bėgant išnyksta, ir todėl neturėtų būti interpretuojama kaip priklausomybės pradžia.

Atsiradus abstinencijos požymiams (natūrali fizinės priklausomybės reakcija) dėl staigaus opioidinių

preparatų vartojimo nutraukimo, nereikėtų maišyti fizinės priklausomybės su narkomanija. Dėl tokių

priežasčių dozę reikia mažinti palaipsniui, negalima nutraukti staiga [14, 15].

Pradėjęs malšinti skausmą, gydytojas visada turi atsižvelgti į galimus vaistų nepageidaujamus

poveikius, numatyti planą jiems šalinti ir viską paaiškinti ligoniui [14, 15]. Nepageidaujamus

poveikius – pvz., tokius kaip mieguistumas, sumišimas, pykinimas ir vėmimas, ligonis pradeda

toleruoti praėjus savaitei ar 10 dienų. Jeigu nepageidaujami poveikiai tampa netoleruojami, skausmui

malšinti reikėtų titruoti opioido dozę, skirti adjuvantinę terapiją ar keisti opioidus [14]. Toliau

aptarsime dažniausiai pasitaikančius opioidų nepageidaujamus poveikius, aprašomus literatūroje.

Dažniausias nepageidaujamas opioidinių analgetikų poveikis – obstipacija. Kitaip nei kiti

nepageidaujami poveikiai, vidurių užkietėjimas nepranyksta. Būtina profilaktika - laiku pradėti vartoti

stimuliuojančių žarnyno veiklą vaistų, skysčių, taikyti specialią dietą ir kt.[2, 14, 15].

Pykinimas ir vėmimas. Opioidai stimuliuoja chemoreceptorių trigerinę zoną, padidina

vestibulinio aparato jautrumą, todėl pykinimas ir vėmimas intensyvėja judant. Pradedant gydyti reikėtų

20

paskirti ir vaistų nuo pykinimo, vėliau pykinimas paprastai sumažėja [2, 14].

Traukuliai . Pasireiškia retai, nes traukulius sukelia didelės opioidų dozės. Dažniau seniems

ligoniams ir esant inkstų funkcijos nepakankamumui [2].

Širdies ir kraujagyslių sistema. Opioidai didina histamino išskyrimą, vystosi periferinė

vazodilatacija. Mažina simpatinės nervų sistemos tonusą, dominuoja parasimpatinė nervų sistema.

Vartojant dideles dozes pasireiškia bradikardija, sukelta n. vagus centro stimuliacijos. Tiesioginis

poveikis miokardui menkas - mažėja deguonies suvartojimas, kairiojo skilvelio diastolinis slėgis ir

širdies darbas. Didelės opioidų dozės esant hipovolemijai sukelia hipotenziją [2].

Šlapimo susilaikymas atsiranda dėl padidėjusio sfinkterio tonuso. Pamažu išsivysto tolerancija

[2].

Oda. Vartojant morfiną, parausta oda dėl histamino išsiskyrimo ir periferinių kraujagyslių

išsiplėtimo. Atsiranda niežulys, ypač vartojant opioidus neuroaksialiai. Naloksonas ir

antihistamininiai vaistai sumažina niežulį [2].

1.3.3 Skausmo medicina

Skausmo medicina - nauja medicinos sritis. Tai ne tik moksliniai skausmo patofiziologijos

tyrimai, klinikinis naujų medikamentų bei įrangos pritaikymas skausmui gydyti. Skausmo gydymo

socialiniai aspektai [2]:

• pripažinta ligonių teisė į skausmo malšinimą;

• skausmas įpareigoja gydytojus aiškintis jo priežastį, matuoti skausmo intensyvumą,

registruoti ir kartotinai vertinti gydymo veiksmingumą;

• skausmas pripažintas penktuoju gyvybiniu rodikliu;

• kuriami skausmo gydymo standartai;

• medicinos personalas mokomas skausmo vertinimo ir gydymo principų;

• ligoniai ir jų artimieji pratinami prie veiksmingo skausmo, kaip ir kitų ligos simptomų,

malšinimo.

Skausmo pripažinimas savarankiška liga - prielaida, kurios pagrindu formuojasi nauja skausmo

gydytojo specialybė. Naujas požiūris turėtų būti aktualus įvairių specialybių gydytojams, nes atsiranda

nauja terpė bendradarbiavimui gydant skausmą [2, 3].

Pasaulinės sveikatos organizacijos metodinės rekomendacijos įpareigoja kurti skausmo

gydymo įstaigas, reorganizuoti gydytojų ir sveikatos organizatorių mokymą, keisti įstatymus,

lengvinant analgetikų gavimą, ugdyti visuomenės nepakantumą blogai malšinamam skausmui bei

išgyvendinti nepagristą opioidofobiją [3].

21

Skausmo klinika yra asmens sveikatos priežiūros grandis, teikianti pagalbą skausmo

ligoniams. Pagrindinis jos tikslas ir uždavinys – teikti medicininę pagalbą lėtinį skausmą patiriantiems

ligoniams. Skausmo klinikoje dirba anesteziologai – reanimatologai (chirurginio profilio) ir neurologai

(konservatyviosios medicinos profilio) [17]. Skausmo gydymo tarnybos turėtų būti visose

daugiaprofilinėse ligoninėse [13].

Visais atvejais, prieš išleidžiant po konsultacijos pacientą į namus, jis apmokomas vertinti

savo skausmą, pagal paskyrimus vartoti vaistus, reguliariai pildyti skausmo dienyną [17].

Skausmo kontrolė yra tik viena iš pagrindinių grandžių gydant onkologinėmis ligomis

sergančiuosius. Tai viena iš sudėtinių paliatyvaus gydymo ir slaugos dalių. Yra daug kitų išplitusios

onkologinės ligos simptomų: dusulys, nerimas, šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimai, pragulos. Todėl

onkologinėmis ligomis sergantiesiems svarbu užtikrinti slaugos ir gydymo vientisumą. O tai gali

padėti išspręsti paliatyvios priežiūros komandos [15].

1.4 Efektyvios skausmo kontrolės kliūtys

Efektyvi skausmo kontrolė sutinka begalę kliūčių, kurios labai įvairios. Nepaisant efektyvių

JAV AHCPR (angl. Agency for Health Care Policy and Research) bei PSO rekomenduojamų skausmo

gydymo gairių, onkologinis skausmas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tebėra plačiai paplitęs [15]. Tokios

situacijos susidarymui didelę įtaką turi onkologinio skausmo kontrolės kliūtys, kurios gali būti susiję

su sveikatos apsaugos sistema, sveikatos priežiūros darbuotojais bei pačiu pacientu [4].

Jungtinių Amerikos valstijų tyrimai parodė, kad pacientai vis geriau gydomi tinkamais

skausmą malšinančiais vaistais, tačiau dauguma vis dar patiria nemažėjantį onkologinį skausmą.

Tačiau keliamas klausimas, kokie gali būti kiti pagalbos būdai pacientui, norint suvaldyti auglio

keliamą skausmą [38].

1.4.1 Su sveikatos sistema susijusios onkologinio skausmo kontrolės kliūtys

Sveikatos apsaugos sistema dažnai neskiria reikiamo dėmesio onkologinio skausmo

malšinimui [4]. Su sveikatos priežiūros sistema siejamos onkologinio skausmo kontrolės kliūtys yra

sudėtingi biurokratiniai opioidų tiekimo, skyrimo ir vartojimo tvarkos nuostatai, taip pat sveikatos

priežiūros nuoseklumo problemos, kuomet pacientas lankosi pas daugybę skirtingų gydytojų

daugybėje skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų ir niekas negali arba nenori prisiimti atsakomybės už

bendrą skausmo gydymą eigą. Toli nuo ligonio esančios vaistinės, didesnių opioidų dozių trūkumas ar

22

nebuvimas vaistinėse, bendruomenės slaugytojų, padedančių vartoti vaistus, trūkumas taip pat kelia

dideles kliūtis [14]. Šios onkologinio skausmo kontrolės kliūtys nepalankiai veikia skausmo gydymą

tik atskirose šalyse, prie kurių, ko gero, priskirtina ir Lietuva [15].

Empiriniai tyrimai parodė, kad su opioidų skyrimu susijusių teisinių reikalavimų pakeitimai

turėjo mažiau įtakos skausmo kontrolės rezultatams nei nuo pacientų ar gydytojų priklausančios

kliūtys [40].

1.4.2 Su sveikatos sistemos darbuotojais susijusios onkologinio skausmo kontrolės kliūtys

Efektyvus gydytojo ir paciento bendravimas yra kertinis akmuo sėkmingai skausmo

kontrolei [50]. Bendruomenės slaugytojos dažnai susiduria su lėtiniu skausmu, jos turėtų būti specialiai

rengiamos bendrauti su tokiais ligoniais. Pageidautina, kad slaugytojos mokėtų atpažinti skausmą

kenčiančius ligonius, laiku nusiųstų pas gydytoją, padėtų emociškai [14]. Gydytojas turėtų laikytis šių

principų paciento vizito metu [50]:

1. Užmegzti šiltus santykius.

2. Skatinti pasidalinti informacija.

3. Palengvinti pacientui priimti sprendimus.

Pacientą būtina klausti apie skausmą, jo intensyvumą, pastovumą – tai palengvina skausmą,

nes jie ne visada tai pasako [15]. Pirmas uždavinys, kurio bendraudamas su skausmo ligoniu turėtų

laikytis slaugos specialistas, būtų išskirti paciento individualius bruožus, kurie galėtų turėti svarbos

jam suvokiant skausmą. Tai svarbu, siekiant vertinti skausmą objektyviai ir suteikiant adekvačią

pagalbą. Kitas svarbus klausimas yra tai, kad slaugos specialistas turi žinoti bendrus skausmo

vertinimo ir diagnostikos kriterijus, bet jų netaikyti aklai. Visada reikia prisiminti, kad skausmas

yra individualus patyrimas, ir reikia tikėti ligoniu, ką jis sako apie skausmą, kad ir kaip neįtikėtinai tai

kartais atrodo. Ligonio elgesys skausmo metu yra savitas, ir net jeigu ligonis, pasiskundęs skausmu,

staiga užmigo, nereiškia, kad jam neskauda ir nereikia pagalbos. Skausmas slopina žmogaus

aktyvumą ir psichomotorines reakcijas.

Bendravimo pagrindinis etinis aspektas yra pranešimas (informavimas). Pranešimo perdavimo

etikos aspektai susiję su tiesa, sąžiningumu, patikimumu ir nuoširdumu. Šie aspektai formuluojami

daugmaž kaip reikalavimai adekvačiam bendravimui [8]. Jie netgi yra išdėstyti LR Pacientų teisių ir

žalos sveikatos atlyginimui įstatyme. Jame pažymima, kad priežiūros teikėjas įsipareigoja teikti

išsamią ir teisingą informaciją apie ligonio sveikatos būklę ir galimą gydymąsi (LR Pacientų teisių ir

žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Vilnius, 2004. Žin., 2004, Nr. 115-4284). Pacientas, žinodamas

jam gręsiančius pavojus, gali planuoti savo gyvenimą – kažko atsisakyti, kažką pakeisti. Jei

23

informacijos užtenka ir ji suvokiama, pacientą įgalina savo savarankiškumą naudoti racionaliau savo

elgesio valdymui, atsižvelgiant į riziką [10]. Be to, nuo supratingų pacientų neturėtų būti nuslepiama

jokia informacija, kurios jie nori. O paciento noras gauti informaciją nebūtinai turi būti išreikštas

žodžiu. Jei pacientas neklausinėja, tai dar nereiškia, jog tai yra nesuinteresuotumo požymis. Taip pat

teisė žinoti nepriklauso nuo to, ar pacientas jam viską išaiškinus, ką nors dar galės pakeisti, ar ne [10].

Tarp nekontroliuojamo skausmo ir eutanazijos yra tiesioginis ryšys. Iš Olandijos šeimos

gydytojų darbo tyrimo paaiškėjo, kad 85 procentai pacientų, kuriems įvykdyta eutanazija ar padėta

numirti, sirgo onkologine liga. Šių gydytojų buvo paprašyta įvertinti paskutinio paciento, kurio

prašymą jie patenkino, kančias ir būsimo gyvenimo trukmę. Gyvenimo trukmė prašymo metu 63

procentais atvejų įvertinta mažiau nei 2 savaitės; 90procentų pacientų kentė stiprias fizines, o 71

procentas – psichines kančias. „Bendras silpnumas“, „priklausomybė“, „orumo praradimas“ ir

„skausmas“ buvo dažniausiai pasitaikantys kančios aspektai [8].

Paciento informavimas, galimybė pačiam sergančiajam pasidalinti informacija, šiltų santykių

užmezgimas skatins pasitikėjimą [11]. O tai savo ruožtu leis tobulinti skausmo kontrolę.

Daugumai onkologine liga sergančiųjų skausmo kontrolė nepakankama. Nediagnozuotas

skausmas [4] ir nepakankamas skausmo įvertinimas yra viena dažniausių to priežasčių [4, 54].

Apžvelgiant kitų šalių tyrimų rezultatus 20–80 proc. gydytojų manė, kad netinkamas skausmo

įvertinimas yra viena iš pagrindinių onkologinio skausmo gydymo kliūčių. Dauguma jų patys

nenaudojo lengvai prieinamų ir patikimų priemonių skausmo intensyvumui nustatyti bei nevertino

skausmo tipų. Tarp naudojančiųjų skausmo įvertinimo priemones klinikoje populiariausios buvo

skausmo intensyvumo skalės, nusakančios skausmą pagal vizualinę analogiją (VAS) ir žodinę skalę.

Pastarosios priemonės buvo naudojamos 70–80 proc. atvejų. Išsamesnės skausmo vertinimo

priemonės, įtraukiančios psichologinius ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės elementus

(pavyzdžiui, Trumpas skausmo klausimynas), buvo naudojamos tik pavieniais atvejais [46].

Daugumoje apklausų, kuriose tirtas opioidinio tipo analgetikų skyrimo onkologinio skausmo

gydymui tinkamumas, iki 50 proc. gydytojų teigė, kad opioidinius analgetikus skiria esant vidutiniam

arba sunkiam onkologiniam skausmui. Daugumos respondentų teigimu, pirmo pasirinkimo vaistas

buvo morfinas. Dažniausiai vaistai buvo rekomenduojami vartoti peroraliniu būdu. Tik 30 proc. ir

mažiau gydytojų teigė rutiniškai skiriantys vidurius laisvinančius ir antiemetinius vaistus [23].

Išvados tokios, jog gydytojų žinių apie onkologinio skausmo gydymo principus variacijų

spektras buvo platus: nuo 25–30 proc. iki beveik 100 proc. apklaustųjų tvirtino esą susipažinę su PSO

patvirtintomis onkologinio skausmo gydymo rekomedacijomis. Kalbant konkrečiau, gydytojai

nepakankamai gerai suprato analgetinio bei šalutinio opioidų poveikio tolerancijos ir pripratimo prie

opioidų mechanizmus. Galimų opioidų administravimo būdų išmanymas Vakarų šalių gydytojų tarpe

buvo pakankamas. Pagrindinės gydytojų minimos skausmo gydymo problemos buvo neefektyvus

24

nuskausminimas, nesuvaldomi šalutiniai opioidų poveikiai, opioidų dozavimas, vyresniojo amžiaus

pacientų skausmo įvertinimas, pacientų sveikatos būklės sekimas, skausmo proveržių suvaldymas ir

psichologinė parama onkologine liga sergantiesiems [40].

Kai kurie medikai įsitikinę, kad su pažengusia onkologine liga susijęs skausmas negali būti

visiškai numalšintas. Tačiau pagal duomenis, patenkinamas nuskausminimas, skiriant vaistus ar kitą

gydymą, gali būti pasiektas 95 proc. onkologinių pacientų [4].

1.4.3 Su pacientu susijusios onkologinio skausmo kontrol ės kliūtys

Onkologinio skausmo kontrolės kliūtys, susijusios su pacientu, pasaulyje yra plačiai tiriamos

tiek kokybiniais, tiek kiekybiniais socialinių mokslų tyrimo metodais.

Pasak tyrėjų, pacientai vizito metu norėtų aktyviau išreikšti savo asmeninius poreikius. Be

to, jie norėtų, kad gydytojai bendrautų sklandžiau bei pirmieji pradėtų kalbą apie pacientų baimes,

susijusias su auglio keliamu skausmu. Tyrėjai priėjo išvados, jog gydytojai daugiausia kalbėjo apie

fiziologinius skausmo aspektus, pamiršdami pacientams rūpimus psichologinius dalykus. Tyrimai,

kuriuose taikyti kiekybiniai metodai, buvo orientuoti į bendravimo apie skausmą apimtį. Šių tyrimų

rezultatai priklausė nuo klausimynuose užduotų klausimų: pavyzdžiui., 93–100 proc. onkologine liga

sergančių pacientų apie savo skausmą kalbėjo su gydytoju; 63 proc. tokių pacientų su gydytoju aptarė

visus simptomus, įskaitant skausmą; 7 proc. apie skausmą ir analgetikus nekalbėjo su niekuo ir laukė,

kada skausmas sumažės savaime [44, 42].

Fatalizmas ir noras įtikti gydytojui taip pat viena iš dažniau minėtinų kliūčių efektyviai

skausmo kontrolei [14, 38].

Analgetikų vartojimo rekomendacijų laikymosi problemos tarp onkologinėmis ligomis

sergančiųjų tirtos mažiau nei bendravimas apie skausmą. Coward ir kt. nagrinėjo dvidešimties pacientų

su išplitusiomis į kaulus auglio metastazėmis - skausmo ir kovos su juo patirtį kokybiniame tyrime ir

nustatė, jog daugiau negu pusė pacientų nevartojo medikamentų nuo skausmo taip, kaip rekomendavo

gydytojas. Miakowski ir kt. atliko prospektinį tyrimą atsitiktinės atrankos imtyje, į kurią buvo įtraukti

65 sergantieji onkologine liga. Tyrėjai nustatė, kad opioidinių analgetikų, skirtų vartoti skausmo

protrūkių atvejais, vartojimo rekomendacijų laikymasis buvo daug prastesnis, lyginant su analgetikais,

paskirtais įprastu paros režimu, vartojimo rekomendacijų laikymusi. Minėtame tyrime tik 22-27 proc.

ligonių tiksliai laikėsi analgetikų, skirtų vartoti skausmo protrūkių atvejais, vartojimo rekomendacijų.

Tuo tarpu pacientų, tiksliai pagal rekomendacijas vartojančių įprastu paros režimu paskirtus

analgetikus, proporcija siekė 85-91 proc. [42, 44].

Lietuvoje šiuo klausimu buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio rezultatai parodė, jog

25

dauguma tiek onkologinį, tiek neonkologinį lėtinį skausmą, pacientai suvokė kaip neišvengiamą ligos

progresavimo rodiklį. Tik trečdaliui onkologinių pacientų skausmo malšinimas turėjo prioritetinę vertę

[4].

Skausmas visada yra individuali patirtis, todėl gydytojas vertina skausmo intensyvumą bei

skiria atitinkamą gydymą remdamasis tik iš ligonio gauta informacija. Pakankamas ir kokybiškas

paciento – gydytojo bendravimas skausmo klausimais yra vienas svarbiausių sėkmingos skausmo

kontrolės elementų [40]. Tačiau dažniausiai pastebimas nepakankamas pacientų bendravimas su

gydytoju skausmo klausimais bei nereguliarus prirašytų analgetikų vartojimas, esant klaidingai

įsitikinus, jog skausmas yra neišvengiamas onkologinės ligos palydovas ar, kad analgetikai atneša

daugiau žalos nei naudos. Be to, fiziologinė ir emocinė paciento būsena, kaip antai: nepageidaujamo

analgetikų poveikio padariniai ir depresija - taipogi gali turėti įtakos neadekvačiam analgetikų

vartojimui ir patiriamo skausmo stiprumui [4, 42, 44, 54].

Išsamus skausmo kontrolės planas gali pareikalauti informacijos apie paciento ir jo šeimos

įsitikinimus dėl onkologinio skausmo kontrolės. Daugeliu atveju įsitikinimai ir patirtis yra įsigalėjusi

paciento ir jo šeimos narių mintyse. Tai gali lemti skausmo kontrolės plano vykdymą. Pacientų ir jo

šeimos narių nuostatos apie skausmą ir jo malšinimą svarbios tuo, jog (kaip minėta aukščiau) jie

dažniausiai turi klaidingą įsitikinimą apie analgetikus ir ypač neigiamą požiūrį į opioidinius

analgetikus [22, 38, 54]. Neigiami įsitikinimai neigiamai veikia skausmo jutimą yra rizikos faktorius

silpnam atsakui į skausmo valdymą [42].

Nors nuotaikos sutrikimai tarp onkologinėmis ligomis sergančiųjų yra dažnas reiškinys,

skausmo kontrolės kliūčių tyrimo kontekste psichologiniai-emociniai faktoriai nebuvo tiriami taip

plačiai, kaip, pavyzdžiui, psichologinės-kognityvinės kliūtys. Atliktos tik kelios apklausos, kuriose

įvertinta emocinių faktorių tokių kaip nerimas, depresija, nuotaikos svyravimai, stresas - įtaka

onkologinio skausmo kontrolės kokybei. Visuose šiuose tyrimuose pastebėtas ryšys tarp psichologinių-

emocinių ir kognityvinių skausmo gydymui aktualių veiksnių. Depresija, niūri nuotaika ir stresas buvo

susiję su pesimistiškais įsitikinimais apie skausmo sumažinimo galimybę bei nepalankia nuomone apie

opioidinių analgetikų vartojimą. Tokie rezultatai leidžia manyti, jog psichologiniai-kognityviniai ir

emociniai faktoriai yra tampriai susiję. Be to, mažas studijų, nagrinėjančių pacientų emocines būsenas

skausmo gydymo kontekste, skaičius nurodo į tokio pobūdžio tyrimų stoką, o tai svarbu medicininės

etikos problemas nagrinėjantiems mokslininkams - psichologiniai nuotaikos sutrikimai yra kofaktoriai,

didinantys onkologinėmis ligomis sergančiųjų, o ypač tų, kurių liga toli pažengusi, savižudybės riziką

[35].

Vienas svarbiausių skausmo kontrolės opioidais tikslų yra pacientui priimtina analgezijos ir

šalutinio opioidų poveikio pusiausvyra. Pripratimo, tolerancijos ir nepageidaujamo poveikio baimė

tampa pagrindiniu veiksniu, dėl kurio pacientai vengia opioidų [14, 38, 4]. Ši baimė dažnai atsiranda iš

26

nesupratimo apie psichologinės ir fizinės priklausomybės bei tolerancijos skirtumus [4241].

Narkomanijos baimė – viena pirmųjų baimių, nes narkotinių analgetikų vartojimas iki šiol laikomas

pavojingu paciento sveikatai [14, 38, 15]

Nuo 20 iki 75 proc. pacientų, kuriems opioidų pagalba kontroliuojamas onkologinis skausmas,

skundžiasi analgetikų sukeliamomis šalutinėmis reakcijomis [18]. Studijos, kuriose buvo tiriamas

analgetikų vartojimo rekomendacijų laikymosi ryšys su šių vaistų pašaliniu poveikiu, vienareikšmiškai

parodė, jog pašalinių poveikių patirtis praeityje, ypač jei šalutiniai poveikiai buvo labai intensyvūs ar

nemalonūs, skatino pacientus atsisakyti analgetikų vartojimo net jaučiant stiprų skausmą [47]. Šie

rezultatai patvirtina nuomonę, jog pacientai skirtingai vertina skirtingus medicininius simptomus, o

skausmo gydymo rezultatai būna geresni, jei atsižvelgiama į paciento prioritetus šių simptomų atžvilgiu

[53].

Taigi su pacientu susijusias skausmo kontrolės kliūtis apibrėžiame kaip veiksnius, neigiamai

veikiančius skausmo kontrolę , t.y. didinančius pacientų patiriamo skausmo intensyvumą.

• Remiantis multidimensine skausmo samprata [4, 33, 40], šios kliūtys yra:

a) Kognityvinės kliūtys t.y. neigiamos pacientų nuostatos, įsitikinimai, nuomonės

apie onkologinio skausmo kontrolę ir analgetikų poveikį (įsitikinimas, kad

skausmas neišvengiamas ir nepagydomas,);

b) Afekto trukdžiai, t.y. neigiamos pacientų emocijos (netikėjimas vaistais, baimė

neturėti nieko atsargai, ištikus dar stipresniems skausmams, priklausomybės

baimė);

c) Sensorinės kliūtys, t.y. nepageidaujamas fiziologinis analgetikų poveikis.

• Remiantis empirinių tyrimų apžvalga [31, 40], šios kliūtys taipogi yra:

a) Nepakankamas pacientų bendravimas su gydytoju skausmo klausimais, nenoras

pranešti apie skausmą, nepalankūs pacientų įsitikinimai apie bendravimą skausmo

klausimais (t.y., noras būti “padoriu” pacientu, tikėjimas, kad gydytojas turėtų

gydyti auglį, o ne rūpintis nuskausminimu);

b) Netikslus gydytojo paskirtų analgetikų vartojimo rekomendacijų laikymasis.

Rengiant literatūros apžvalgą neišvengta žodžių junginio „skausmo gydymas“, kuris

naudojamas mokslinėje literatūroje, kaip ir junginys „skausmo kontrolė“. Onkologinėmis ligomis

sergančiųjų skausmą dažniausiai neįmanoma greitai numalšinti visiškai ir visam laikui, t.y. išgydyti.

Todėl kintantis, neišgydomas skausmas turi būti prižiūrimas, t.y. kontroliuojamas. Todėl darbe

vartojamas žodžių junginys „skausmo kontrolė“.

27

Apžvelgus onkologinio skausmo kontrolės kliūtis, matyti, jog jos tarpusavy labai susijusios.

Nepakankamą gydytojo – paciento bendravimą skausmo klausimais galima interpretuoti kaip

medicinos etikos problemą, tiek kaip su pacientu, tiek kaip su gydytoju susijusią skausmo kontrolės

kliūtį. Ji iš visų kliūčių nepalankiausiai veikia skausmo kontrolę.Nuo paciento priklausančių kliūčių

tarpe paminėtina netikslus vaistų vartojimo rekomendacijų laikymasis, klaidingi įsitikinimai apie

galimą skausmo kontrolę bei analgetikų poveikį. Pastaroji kliūtis (t.y. įsitikinimai) yra susijusi tiek su

kitomis kliūtimis (t.y. bendravimu apie skausmą ir analgetikų vartojimu), tiek su atsako į analgetikus

neefektyvumu. Tyrimų metodikos požiūriu pastebėtinas bendravimo apie skausmą ir analgetikų

vartojimo rekomendacijų laikymosi vieningo konceptualaus supratimo ir bendrų tiriančių priemonių

nebuvimas. Tą patį galima pasakyti ir apie nuo gydytojo priklausančių onkologinio skausmo kliūčių

tyrimo metodus. Nepaisant metodologinių trūkumų, pastarųjų skausmo gydymo kliūčių tyrimų

apžvalgoje pastebėta, jog kai kuriose šalyse tiek gydytojų žinios, tiek jų vartojami skausmo vertinimo

būdai, tiek opioidų skyrimas akivaizdžiai geriau atitiko PSO rekomenduojamus skausmo gydymo

standartus. Tad galima manyti, jog kultūrinių, socialinių ir ekonominių faktorių įtakos skausmo

gydymo kokybei tyrimai padėtų geriau suprasti onkologinio skausmo paplitimo priežastis bei sukurti

efektyvesnes intervencines ir edukacines onkologinio skausmo gydymo programas.

28

2. TYRIMO METODAI IR SUBJEKTAI

2.1 Tyrimo metodai

Tyrimas atliekamas tokia eiga:

1. Literatūros apžvalga ir klausimyno (anketų) parinkimas.

2. Anketų vertimas į lietuvių kalbą ir pilotinis tyrimas.

3. Duomenų rinkimas ir duomenų bazės sudarymas.

4. Statistinė duomenų analizė ir rezultatų interpretavimas.

Tyrimo metodas – kiekybinis analitinis aprašomasis tyrimas, anoniminė anketinė apklausa.

Tyrimui atlikti buvo gautas Kauno medicinos universiteto bioetikos centro leidimas Nr. BC-

SLF(B)-32 (priedas nr.3) bei KMUK generalinio direktoriaus J. Pundziaus leidimas ir sudaryta sutartis

dėl apklausos vykdymo. Apklausa atlikta Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Skausmo

gydymo poskyryje bei KMU Šeimos Medicinos Klinikoje. Tyrimas pradėtas 2007 03 31 ir baigtas

2008 02 01.

Tyrimo klausimyną sudaro 6 anketos ir įvesti papildomi klausimai demografiniams

respondentų duomenims surinkti (apie pacientų lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenamosios vietos tipą).

Visa tai padės atsakyti į iškeltus tyrimo uždavinius. Klausimynas pateiktas pirmame priede.

Klausimynas aprašytas toliau skyrelyje 2.3 Klausimyno sudėtis, anketų adaptacijos eiga skyrelyje 2.3.1

Anketų adaptacija.

2.2 Tyrimo subjektai

Į tyrimą buvo įtraukti visi į KMUK Skausmo gydymo poskyrį ir Šeimos medicinos kliniką

besikreipiantys pacientai, atitinkantys šiuos kriterijus:

1. Pacientas sergantis onkologine liga;

2. Pacientas gydomas ambulatoriškai;

3. Pacientas, kuriam diagnozuota lėtinis skausmas;

4. Pacientas vartoja opioidinius analgetikus;

5. Pacientas gali kalbėti ir suprasti lietuviškai.

6. Pacientas 18 metų ar vyresnis.

29

2.3 Klausimyno sudėtis

1) Paciento patiriamas skausmas, kaip nepriklausomas kintamasis, sensorinis matmuo, vertinamas

Trumpa Skausmo Intensyvumo skale (angl Brief Pain Inventory (BPI), Short form) – Trumpas

skausmo įvertinimo klausimynas (TSĮ). TSĮ, - tai daugiadimensinė onkologinio skausmo vertinimo

anketa. Klausimynas turi ilgąją ir trumpąją formą, šiame darbe naudojama – trumpoji.

Klausimynas yra lengvai pildomas, tai užima nedaug laiko – trumpoji forma apie 5 minutes.

Klausimyno patikimumas – Cronbach alpha svyruoja 0,77 iki 0,91 bei validumas įrodytas daugiau

nei 25 skirtingomis kalbomis bei skirtingose kultūrose (kinų, prancūzų, italų ir kt.) [20, 22, 39, 54].

TSĮ įvertina koks respondento skausmas buvo stipriausias, silpniausias per pastarąsias 24 valandas

(onkologinis skausmas gali būti labai kintantis), koks jo skausmo vidurkis, koks skausmas dabar.

Skausmo dydis žymimas pasirenkant vieną iš 11 skaičių nuo 0 (jokio skausmo) iki 10

(nepakeliamas skausmas). Paskutinis klausimas apie tai, kiek patiriamą skausmą palengvino vaistai

nuo skausmo per pastarąsias 24 valandas. Į klausimą taip pat atsakoma pasirenkant vieną iš 11

duotų skaičių procentais: nuo 0 proc. (jokio palengvėjimo) iki 100 proc. (skausmas visai išnyko).

Gautais TSĮ klausimyno rezultatais remsimės atsakant į visus iškeltus tyrimo uždavinius.

2) Kognityvinėms kliūtims įvertinti pasirinktas Modifikuotas Barjer ų klausimynas (BK2), angl.

The Barriers Questionnaire-II). Klausimyną sudaro 27 teiginiai, skirti išmatuoti mastą, kaip

žmonės laikosi aštuonių įsitikinimų apie skausmą ir analgetikų naudojimą, sergant onkologine liga.

Po kiekvienu teiginiu dalyviai vertino sutikimo laipsnį skalėje nuo 0 (visiškai nesutinku) iki 5

(visiškai sutinku). Aukštesniais balais nurodoma stipresni barjerai. Anketos 1, 8 ir 24 klausimo

balai prieš skaičiuojant rezultatus buvo reversiškai perskaičiuojami. Minėti aštuoni įsitikinimai yra

šie: priklausomybės baimė; susirūpinimas dėl tolerancijos; susirūpinimas dėl šalutinio vaistų

poveikio; fatališki įsitikinimai; troškimas būti geru pacientu; baimė atitraukti gydytoją nuo ligos

gydymo; susirūpinimas dėl gebėjimo pastebėti pakitimų organizme; baimė, kad opioidiniai

analgetikai pakenks imuninei sistemai. Taigi, BK2 apima keturis subskales: a) Fiziologinis

padariniai susiję su analgetikų naudojimu (susijęs su tolerancija ir šalutiniais poveikiais bei

susirūpinimas dėl gebėjimo pastebėti pakitimus organizme; 12 teiginių); b) fatališki įsitikinimai

apie auglį ir jo gydymą (3 teiginiai); c) Bendravimo (pvz.: tikėjimas, kad geri pacientai

nesiskundžia skausmu ar pranešant gali atitraukti gydytoją nuo ligos gydymo) (6 teiginiai); d)

Šalutinio poveikio (pvz.: baimė priprasti ar baimė, kad analgetikai pakenks imuninei sistemai; 6

teiginiai). Psichometrinės klausimyno savybės tvirtos, tai įvertinta skirtingose klinikinėse atrankose

su onkologine liga sergančiaisiais [37, 50]. Gautais BK2 klausimyno rezultatais remsimės atsakant

į pirmąjį tyrimo uždavinį.

30

3) Pacientų – gydytojo bendravimo skausmo klausimais kokybei įvertinti pasirinkta modifikuota

Paciento Dalyvavimo Gydyme klausimyno versija (PDG), angl. Modified Version of the Patients’

Perceived Involvement in Care Scale. Originali versija demonstravo puikias psichometrines

savybes, t.y., buvo patikima ir konstruktyviai validi [50]. PDG vertina tokius dalykus kaip

informacijos teikimas pacientui, paciento dalyvavimas priimant sprendimus, gydytojo elgesys

pokalbio metu. Skaičiuojant rezultatus teiginiai buvo suskirstyti į tris subskales: paciento

aktyvumas, gydytojo elgesys ir paciento savijauta dėl gydytojo elgesio. PDG klausimyną sudaro 20

teiginių. Į teiginius atsakoma pažymint vieną iš skaitmenų nuo 0 (visada) iki 5 (niekada) esančių po

teiginiu. Didesni balai reiškia didesnes bendravimo kliūtis. Anketos 1, 5, 9, 13 ir 17 klausimų balai

prieš skaičiuojant rezultatus buvo reversiškai perskaičiuojami. Gautais lietuviško PDG rezultatais

bus remiamasi atsakant i 2-ajį uždavinį.

4) Vaistų vartojimo rekomendacijų laikymosi tikslumui įvertinti pasirinkta MAR (angl. Medication

Adherence Report) skalės variantas, vertinantis, chroniškomis ligomis sergančių pacientų

nusakomą vaistų rekomendacijų laikymąsi [39]. Skalės validumas empiriškai pagrįstas įvairaus

pobūdžio tyrimuose [30, 32, 36]. Vaistų vartojimo rekomendacijų laikymosi vertinimo (VVR)

klausimų grupę sudaro 4 klausimai, klausiantys apie analgetikų vartojimo įpročius. Po klausimu

pažymimas vienas iš duotų pasirenkamųjų atsakymų: 1 (niekada); 2 (retai); 3 (kartais); 4 (dažnai);

5 (labai dažnai). Didesni balai rodo dažnesnį rekomendacijų nesilaikymą. Gautais lietuviškais

adaptuotos skalės rezultatais bus remiamasi atsakant į 3-iąjį uždavinį.

5) Sensoriniams trukdžiams įvertinti sukonstruotas klausimas, kuriuo paciento prašoma atsakyti, ar dėl

šalutinio analgetikų poveikio kada nors buvo nustojęs vartoti šiuos vaistus (opioidinius analgetikus). Tai

penkta klausimyno anketa – ”Šalutinis vaistų poveikis” (ŠVP). Atsakymo variantai: TAIP t.y. buvo

nustojęs, ir NE, t.y. niekada nenustojo vartoti analgetikų dėl šalutinio jų poveikio. Jei dėl šalutinio vaistų

poveikio pacientas nustojo vartoti analgetikus, prašoma pažymėti tuos šalutinius poveikius ir

parašyti nepaminėtus. Toks klausimo pobūdis pasirinktas remiantis empiriniais tyrimais, parodžiusiais,

jog pacientai skirtingai vertina įvairius simptomus, t.y. yra tokių žmonių, kurie verčiau renkasi kęsti

skausmą, nei kai kuriuos kitus analgetikų sukeliamus fiziologinius pokyčius [36]. Gautais atsakymais į

pastarajį klausimyną bus remiamasi atsakant į 4-ąjį uždavinį.

6) Afekto trukdžiams įvertinti pasirinkta HAD (angl. Hospital Anxiety and Depression Scale) skalė.

Tam, kad būtų paprasčiau, pacientams pateikiamame klausimyne ši skalė pavadinta tiesiog

emocinės būsenos klausimynu (EB). Ši skalė yra plačiai naudojama depresijos ir nerimo sutrikimų

31

atrankai, kuri 1983 m. buvo pasiūlyta psichiatrų A. S. Zigmont ir R. P. Snaith [57]. 1991 m. ji buvo

išversta į lietuvių kalbą [6]. HAD skalę sudaro instrukcija ir 14 teiginių, skirtų depresijos (7 teiginiai) ir

nerimo (7 teiginiai) simptomams įvertinti. Kiekvienam teiginiui pateikiami keturi atsakymai, iš kurių

tiriamasis pažymi atsakymą, artimiausią jo savijautai per praėjusią savaitę. Kiekvienas atsakymas

vertinamas balu nuo 0 iki 3; didesnis balas atitinka sunkesnį depresijos ar nerimo atvejį. Depresijos ir

nerimo rezultatai sumuojami ir vertinami atskirai: 0—7 balai — depresijos ar nerimo nėra, 8—10 balų —

abejotini požymiai, 11–21 balas – didelė tikimybė, kad asmuo turi tam tikrų psichikos sutrikimų. Anketos

vertinimas yra paprastas ir nereikalauja specialių psichologijos ar psichiatrijos žinių. HAD skalė nėra

psichikos sutrikimų diagnostikos instrumentas, ji tik padeda atrinkti asmenis, kurie gali sirgti depresija

ar nerimo sutrikimais. Tiek originalios skalės, tiek jos vertimų validumas ne kartą įrodytas

empiriškai [27, 45]. Skalė gan plačiai naudojama Lietuvos tyrejų [5, 28, 29]. Gautais EB klausimyno

rezultatais bus remiamasi atsakant į 5-ąjį uždavinį.

2.3.1 Anketų adaptacija

Tyrimo klausimyną sudaro 6 anketos. Iš jų 5 anketos nebuvo naudotos Lietuvoje (priedo Nr.1:

1 – 5 anketos). Anketos gautos iš Kopenhagos universiteto, Farmacijos fakulteto, su kuriuo

dalyvaujama bendrame projekte „Onkologinio skausmo gydymo barjerai“. Projektas vykdomas Vaistų

vartojimo kokybės tyrimų centre1.

Anketų adaptacija vyko tokia tvarka:

1. Anketos (priedo Nr.1: 1 – 5, anketos) buvo adaptuojamos ir verčiamos iš anglų į

lietuvių kalbą.

2. Vertimo tvarka:

a. Profesionalus anglų kalbos specialistas (pirmasis specialistas) anketas iš anglų

kalbos išvertė į lietuvių;

b. Kitas profesionalus anglų kalbos specialistas (antrasis specialistas) išverstas

anketas vertė atgal į anglų kalbą;

c. Pirmasis specialistas suderino anglišką originalą su gautu anglišku variantu iš

antrojo specialisto.

3. Neiškilus esminių skirtumų tarp anketos vertimų variantų, anketa pateikta pilotiniam

tyrimui.

4. Adaptuojant anketas buvo įvesti papildomi klausimai (pirma klausimų grupė, aprašyta

toliau šiame skyriuje).

1 http://www.fkl-center.dk/?page=7&lang=da

32

5. Lietuvišką anketos variantą užpildė 10 savanorių. Savanoriais tapo į Kauno medicinos

universiteto klinikų Šeimos medicinos kliniką užsukę ir gydytojo konsultacijos laukę

pacientai. Iš jų 3 buvo vyrai ir 7 moterys, nuo 28 iki 70 metų. Amžiaus vidurkis 50,5

metų. Pusė savanorių atsakė turintys aukštąjį išsimokslinimą, 1 – pradinį, 1 – vidurinį

ir 3 – aukštesnįjį. Šeši savanoriai gyvena mieste ir 4 kaimo gyvenvietėje. Užpildžius

anketą, savanoriai buvo trumpai apklausti, ar anketa suprantama, klausimai aiškūs,

pildymo tvarka suprantama.

6. Išanalizavus pilotinio tyrimo duomenis, atlikus nedidelius anketos maketavimo ir

klausimų formuluotės pataisymus, anketa pateikta pagrindiniam tyrimui.

2.4 Duomenų apdorojimas

Anketos tolimesnei analizei imamos, kai visi klausimyno klausimai atsakyti. Visos anketos

nagrinėjamos atskirai ir ieškant anketų tarpusavio sąsajų.

Tyrėjo dalyvavimas klausimyno pildymo metu leido išvengti nepilno anketų užpildymo.

Atsakas į anketas buvo 100 proc.

Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant statistinės analizės „SPSS Windows 13.0“ ir

„Excel 2003“ programas. Kiekybiniams kintamiesiems aprašyti naudotas aritmetinis vidurkis, mediana

ir standartinis nuokrypis (prie vidurkio žymima ±). Kokybiniai kintamieji aprašyti nurodant procentus

ir atsakymų dažnį (n). Skirtumams tarp grupių naudoti neparametriniai statistiniai kriterijai (kadangi

imties dydis 30): vidurkiams palyginti taikytas Mann-Whitney testas, kokybinių kintamųjų

pasiskirstymo tolygumui grupėse įvertinti naudotas chi kvadrato testas. Kiekybinių kintamųjų

tarpusavio sąsajai įvertinti taikytas Spirmeno (Spearman) koreliacijos koeficientas (r). Pasirinktas

statistinio patikimumo lygmuo 95 proc. (skirtumai statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05).

33

3. TYRIMO REZULTATAI IR J Ų APTARIMAS

Imties charakteristika. Tyrime dalyvavo 30 respondentų. Pasiskirstymas pagal lyt į: 50 proc.

vyrų (n = 15) ir 50 proc. moterų (n = 15). Respondentų amžiaus vidurkis 55,5 metai. Amžiaus mediana

54, standartinis nuokrypis 12,84. Jauniausiam respondentui 29 metai, vyriausiam – 77. Pasiskirstymas

pagal gyvenamąja vietą: 70 proc. (n = 21) gyvena mieste, 30 proc. (n = 9) – miestelyje arba kaime.

Dauguma - 63,33 proc. (n = 19) tiriamųjų turėjo aukštesnįjį arba aukštąjį išsimokslinimą.

Pradinį arba vidurinį išsimokslinimą turėjo 36,66 proc. (n = 11) tiriamųjų. Pradinį išsimokslinimą

turėjo 4 vyriausi respondentai, kurių amžius buvo 70-77 m. Statistiškai patikimų ryšių tarp amžiaus ir

išsimokslinimo – nerasta.

Respondentų skausmo intensyvumo įvertinimas. Išanalizavus TSĮ klausimyną, paaiškėjo

respondentų patiriamo skausmo intensyvumas. Anketoje buvo vertinamas skausmas patirtas per

pastarąsias 24 val. Kaip žinoma iš literatūros, jau ligos nustatymo metu skausmą kenčia 20-50 proc.

ligonių, o ligai išplitus jų skaičius padidėja iki 75-80 proc [15]. Barbara ir kt. [22] tyrimo metu taip pat

užfiksavo, jog jų tyrimo metu 75 proc. pacientų jautė skausmą, tačiau jų apklausa buvo atlikta tarp

pacientų, kuriems liga buvo diagnozuota ką tik. Šio tyrimo anketų pildymo metu nejautė jokio

skausmo tik 10 proc. (n = 3) respondentų. Vienas respondentas praėjusių 24 val. laikotarpiu nejautė

absoliučiai jokio skausmo. Taip pat vienas respondentas per praėjusias 24 val. nejautė jokio skausmo,

ir tik anketos pildymo metu jaučiamo skausmo stiprumas buvo 1 balas. Kad nebuvo jokio

palengvėjimo, t.y. 0 procentų, pavartojus analgetikus, teigė 6,66 proc. (n = 3) respondentų, ir tiek pat

teigė, jog skausmas visai, 100 procentų, išnyko. Pastarųjų 3 repondentų skausmo intensyvumo

įvertinimas visose kategorijose buvo platus: nuo 0 iki 10 balų. Todėl jokios prielaidos, kad, galbūt tai

tebuvo silpnas skausmas, ir dėl to skausmas sumažėjo 100 procentų – negalima.

Stipriausio skausmo vidurkis buvo 5,50 balai. Kad stipriausio skausmo nebuvo (minimalus

balas, t.y. 0 – „jokio skausmo“) žymėjo 10 proc. (n = 3) respondentų. Maksimalų skausmo

intensyvumo balą (10 balų įvertintą skausmo intensyvumą t.y. „nepakeliamas skausmas“) žymėjo

6,70 proc. (n = 2). Dažniausias stipriausio skausmo intensyvumo vertinimo balas buvo 8 (pagal žodinę

skalę tai atitinka „stiprų“ skausmą), jį žymėjo 26,70 proc. (n = 8). Vis tik skausmo intensyvumo balo

mediana yra 6, o standartinis nuokrypis 2,88. Iš to galima daryti prielaidą, kad skausmo kontrolė

išlieka nepakankama, nors ir labai maža dalis kentėjo „nepakeliamą skausmą“.

Silpniausio skausmo vidurkis – 2,30 balų. Silpniausio skausmo balai pasiskirstę mažesniu

spinduliu, t.y. mediana 2 ir standartinis nuokrypis 1,88. Maksimaliai silpniausias skausmas buvo

įvertintas 7 balais dešimties balų skalėje. Matyti, jog silpniausias skausmas yra ženkliai mažesnis už

34

stipriausią, kaip ir turėtų būti. Net 26,7 proc. (n = 8) žymėjo jog silpniausias skausmas yra 0 balų, t. y.

„jokio skausmo“. Tokį rezultatą galima vertinti teigiamai, tačiau nemaža dalis respondentų išlieka

paros bėgyje nors ir su silpnu skausmu, bet vis tiek su skausmu. Silpniausio skausmo įvertinimo balais

pasiskirstymas pateiktas 1 paveiksle, iš kurio matyti, kad dažniausias (56,66 proc. (n = 17))

silpniausias skausmas išlieka 2-4 balai. Vertinant pagal skausmo intensyvumo žodinę skalę (priedas nr.

2) silpniausias skausmas išlieka silpno – vidutinio skausmo ribose.

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

0 2 4 6 8

Skausmo intensyvumas balais

Res

pond

entų

ska

ičiu

s (n

)

1 pav. Silpniausio skausmo įvertinimas balais (10 balų skaitmeninėje skalėje)

Skausmo vidurkis, buvęs per pastarąsias 24 val., yra labai nevienodas: bendras skausmo

vidurkis 4 balai, mediana 5, standartinis nuokrypis 2,14. Taigi dažniausias žymėtas skausmo vidurkis 5

balai, jį žymėjo 30 proc. (n = 9) respondentų. Didžiausias skausmo vidurkis buvo įvertintas 8 balais

dešimties balų skalėje, bet taip įvertino tik vienas respondentas. Galima daryti išvadą, kad skausmo

vidurkis paros laike vis dar išlieka nepakankamai mažas.

Jaučiamo skausmo apklausos metu vidurkis buvo 3,7, t. y. artimas skausmo vidurkiui per

praėjusias 24 val., jo ribos 0-10 balų. Tačiau skausmo intensyvumo įvertinimas išsidėstęs daugiau apie

mažesnius balus: mediana 4, standartinis nuokrypis 2,46.

Gydymas ar vaistai nuo skausmo patiriamą skausmą per praėjusias 24 val. sumažino

vidutiniškai 55 procentais. Daugiau nei pusei respondentų – 63,33 proc. (n = 19) skausmas palengvėjo

50 proc. ir daugiau.

Visos aukščiau minėtos patiriamo skausmo intensyvumo vidutinės charakteristikos

pateikiamos 1 lentelėje. Nerasta koreliacijos tarp skausmo stiprumo ir skausmo palengvėjimo,

pavartojus analgetikus.

35

1 lentelė

Patiriamo skausmo intensyvumo vidutinės charakteristikos.

Skausmo intensyvumas Vidurkis Mediana Standartinis

nuokrypis Minimumas Maksimumas

Stipriausias skausmas, buvęs

per pastarąsias 24val. 5,5 6 2,88 0 10

Silpniausias skausmas, buvęs

per pastarąsias 24val. 2,3 2 1,88 0 7

Skausmo vidurkis, buvęs per

pastarąsias 24val. 4,0 5 2,14 0 8

Skausmas jaučiamas dabar 3,7 4 2,46 0 10

Kiek gydymas ar vaistai nuo

skausmo palengvino patiriamą skausmą per

pastarąsias 24 valandas

(proc.)

55,0 50 30,48 0 100

Statistiškai patikimai (p = 0,03) didesnis skausmo įvertinimas balais apklausos metu buvo

vyrų. Apskritai tiek stipriausio, silpniausio ir skausmo vidurkio, bei skausmo apklausos metu balų

vidurkiai buvo aukštesni tarp vyrų. Vyrų skausmo vidurkis apklausos metu buvo 4,60 ±2,38 balai,

moterų - 2,80 ±2,24 balai. Tačiau statistiškai patikimo ryšio tarp lyties ir nuskausminimo efektyvumo

– nerasta. Galbūt tai įtakojo nedidelė tiriamųjų imtis. Kita vertus įmanoma, jog vaistų efektyvumą

malšinant skausmą nulemia daug kitų priežasčių, o lytis nėra svarbus veiksnys.

Skausmo stiprumas nebuvo susijęs nei su amžiumi, nei su gyvenamąja vieta. Tačiau rasta

koreliacija tarp išsimokslinimo ir patiriamo skausmo intensyvumo. Žemesnio išsimokslinimo

respondentai žymėjo didžiausią stipriausią skausmą apskritai (p = 0,02), kaip ir jaučiamo skausmo

stiprumą anketos pildymo metu (p = 0,03). Tiek stipriausio, tiek silpniausio skausmo ir skausmo

vidurkio bei skausmo, jaučiamo apklausos metu vidurkis buvo žemesnis tarp aukštesnio

išsimokslinimo respondentų. O ir analgetikai pastariesiems labiau palengvino skausmą. Aukštesnio

išsimokslinimo respondentams analgetikai palengvino patiriamą skausmą, per pastarąsias 24 val.,

vidutiniškai 9,40 procentais efektyviau nei žemesniojo išsimokslinimo respondentams. Patiriamo

skausmo charakteristikos priklausomai nuo tiriamųjų išsimokslinimo pateiktos 2 lentelėje, o statistiškai

reikšmingi rezultatai paryškinti. Iš tokių rezultatų galima daryti prielaidą, jog išsimokslinimas turi

didelį vaidmenį išsakant skausmo intensyvumą. Tačiau neaišku, ar labiau išsilavinę respondentai iš

tiesų jaučia mažesnį skausmą, ar tik linkę kitiems skausmą parodyti mažesnį, įvertinant mažesniais

balais.

36

2 lentelė

Patiriamo skausmo intensyvumo charakteristikos priklausomai nuo tiriamųjų išsimokslinimo.

Skausmo intensyvumas Išsimokslinimas N

(%) Vidurkis

Standartinis

nuokrypis p

Pradinis arba

vidurinis

11

(36,7) 7,2 1,99

Stipriausias skausmas, buvęs per

pastarąsias 24val. Aukštesnysis arba

aukštasis

19

(63,3) 4,5 2,91

0,02

Pradinis /vidurinis 11

(36,7) 2,9 1,51

Silpniausias skausmas, buvęs per

pastarąsias 24val. Aukštesnysis arba

aukštasis

19

(63,3) 2,0 2,02

0,12

Pradinis arba

vidurinis

11

(36,7) 4,9 1,13

Skausmo vidurkis, buvęs per

pastarąsias 24val. Aukštesnysis arba

aukštasis

19

(63,3) 3,5 2,43

0,12

Pradinis arba

vidurinis

11

(36,7) 5,0 2,19

Skausmas jaučiamas dabar Aukštesnysis arba

aukštasis

19

(63,3) 3,0 2,35

0,03

Pradinis arba

vidurinis

11

(36,7) 49,0 29,81

Kiek gydymas ar vaistai nuo skausmo

palengvino patiriamą skausmą per

pastarąsias 24 valandas (proc.) Aukštesnysis arba

aukštasis

19

(63,3) 58,4 31,13

0,43

3.1 Įsitikinimai apie onkologinį skausmą ir jo kontrol ę vaistais

Įsitikinimai skausmo ir jo kontrolės klausimais buvo tiriamas BK2 klausimynu, kuriame

aukštesni balai žymi stipresnius barjerus. Vertintas kiekvieno teiginio balų vidurkis. Kai vidurkis lygus

3 balams ir daugiau – vertinta kaip galima reikšminga kliūtis, neigiamas įsitikinimas. Tokių teiginių

buvo 17 iš galimų 27. Didžiausios kliūtys tinkamai skausmo kontrolei išryškėjo šios:

o Susirūpinimas dėl tolerancijos;

o Priklausomybės baimė, taip pat baimė, kad opioidiniai analgetikai pakenks

imuninei sistemai;

o Noras būti geru pacientu – nekalbėti apie skausmą.

37

Šias kliūtis išryškinantys anketos klausimai pateikti 3 lentelėje su balų vidurkiais ir

standartiniais nuokrypiais. Didžiausiu vidurkiu ir netgi mažiausiu standartiniu nuokrypiu išsiskyrė

respondentų pritarimas teiginiams, jog yra pavojus priprasti prie analgetikų ir kad šie gali užslėpti

sveikatos pokyčius (3 lentelė).

3 lentelė

BK2 anketos klausimų vidutin ės reikšmės ir jų pasiskirstymas.

Eil.

Nr. Anketos klausimas

Balų

vidurkis

Standartinis

nuokrypis

1 „Yra pavojus priprasti prie nuskausminamųjų.“ 4,0 1,14

2 „Nuskausminamųjų sukeltą mieguistumą sunku kontroliuoti.“ 3,6 1,59

3 „Nuskausminamieji silpnina imuninę sistemą.“ 3,2 1,49

4 „Nuskausminamųjų sukelto sumišimo neįmanoma kontroliuoti.“ 3,0 1,75

5 „Vartojant nuskausminamuosius, organizmas pripranta prie jų poveikio, ir greitai

jie tampa neveiksmingi.“ 3,8 1,39

6 „Vartojant nuskausminamuosius, tampa neįmanoma sužinoti, ar atsirado kokie

nors nauji skausmai.“ 3,5 1,70

7 „Daugelis sunkiai sergančių žmonių pripranta prie nuskausminamųjų.“ 3,9 1,30

8 „Svarbu būti stipriam ir nekalbėti apie skausmą.“ 3,8 1,59

9 „Nuskausminamųjų vartojimas gali pažeisti imuninę sistemą.“ 3,3 1,58

10 „Jei vartojate nuskausminamuosius, kai skauda šiek tiek, skausmui sustiprėjus jie

nebus tokie veiksmingi.“ 3,4 1,52

11 „Nuskausminamieji gali neleisti suprasti, kas vyksta Jūsų organizme.“ 3,8 1,22

12 „Nuskausminamieji gali pakenkti imuninei sistemai.“ 3,3 1,58

13 „Jei nuskausminamuosius vartosite dabar, vėliau jie nebus tokie veiksmingi.“ 3,1 1,48

14 „Nuskausminamieji gali užslėpti sveikatos pokyčius.“ 4,0 0,96

15 „Nuskausminamieji labai skatina pripratimą.“ 3,5 1,46

16 „Gydytojus gali erzinti, kai jiems pasakojama apie skausmą.“

3,0 1,88

17 „Jei kalbėsiu apie skausmą, žmonės manys, kad aš mėgstu skųstis.“ 3,3 1,84

Dar 1984 m. Jones ir jos kolegos atrado sąsają tarp susirūpinimo dėl analgetikų tolerancijos

gydant onkologine liga sergančiųjų skausmą vaistais ir pranešimų apie padidėjusį skausmą [22]. Šis

skausmo intensyvumo ir susirūpinimo dėl tolerancijos ryšys buvo pagrindas, dėl kurio buvo patariama

mokyti pacientus pakantumo sprendžiant šią problemą, norint pasiekti paskirtų analgetikų vartojimo

režimo laikymosi [22].

Galimų balų minimali suma 0, maksimali – 135. Gauti tyrimo rezultatai: minimali bendra

balų suma 33, maksimali surinktų balų suma – 107. Balų pasiskirstymas pavaizduotas grafiškai

2 paveiksle, iš kurio matyti, kad daugiausia respondentų (n = 20) susitelkę nuo 67 iki 90 balų. Iš to

38

galima daryti išvadą, kad respondentai linkę labiau pritarti klaidingiems teiginiams, nei nepritarti.

0102030405060708090

100110120130

0 5 10 15 20 25 30

Respondentų skaičius (n)

Ben

dra

ba

lų s

uma

2 pav. BK2 bendrų balų sumos pasiskirstymas

Statistiškai patikimai (r = 0,45, p = 0,01) vyresni respondentai žymėjo aukštesnius balus BK2

klausimyne. Taigi vyresnio amžiaus respondentai daugiau turi neigiamų įsitikinimų skausmo ir jo

kontrolės klausimais, nei jaunesnio amžiaus. Toks pats faktas buvo rastas ir Jungtinių Amerikos

valstijų mokslininkų (r = 0,73, p = 0,01) [37]. Statistiškai patikimai (p = 0,04) aukštesni barjerų balai

(86,63 ±13,24) rasti tarp pradinį arba vidurinį išsimokslinimą turinčių respondentų nei pas turinčius

aukštesnįjį arba aukštąjį išsimokslinimą (73,63 ±14,61). Sąsajų tarp aukštesnių barjerų balų ir lyties ar

gyvenamosios vietos nenustatyta.

Suvokiamų barjerų ir patiriamo skausmo intensyvumo tarpusavio sąsajos yra pavienės.

Ryškiausiai su skausmo intensyvumu siejosi pritarimas nuomonei, kad vaistai gali palengvinti auglio

sukeltą skausmą, t.y. labiau su tuo sutiko tie respondentai, kurių suvokiamas stipriausias (r = -0,39,

p = 0,03), silpniausias (r = -0,40, p = 0,03) ir vidutinis (r = -0,40, p = 0,03) skausmas buvo didesnis.

Iš gautų rezultatų galima daryti prielaidą, jog įsitikinimai, susiję su analgetikais, skausmo

malšinimo galimybėmis, nėra susiję su respondento patiriamu skausmu. Netgi priešingai, patiriantys

didesnį skausmą labiau sutiko, jog auglio keliamą skausmą galima palengvinti. Kita vertus, galbūt tai

tik sutapimas, jog respondentai su tokiu įsitikinimu tuo metu jautė didesnį skausmą. Šiuo klausimu

reikalingi didesnės apimties ar pakartotiniai tyrimai, tam, kad įsitinkti, ar tikrai patiriamo skausmo

patirtis neįtakoja įsitikinimų.

39

3.2 Požiūris į bendravimą su gydytoju

Respondentų požiūris į bendravimą su gydytoju skausmo kontrolės klausimais vizito metu

buvo tiriamas PDG klausimynu. Klausimyną sudaro 20 teiginių, kurie vertina informacijos teikimą

pacientui, paciento dalyvavimą sprendimų priėmime, gydytojo elgesį vizito metu. Skaičiuotas

atsakymų vidurkis, aukštesni balai žymi didesnes kliūtis, bendraujant su gydytoju. Taigi vidurkis lygus

3 balams ir daugiau – vertinta kaip galimai reikšminga kliūtis efektyviam bendravimui.

Vertinant pavieniui, 5 teiginiai turėjo vidurkį didesnį nei 3 balai. Visi šie teiginiai priklauso

paciento aktyvumo subskalei. Toks rezultatas leidžia manyti, kad respondentai pasyviai reiškia savo

abejones dėl pasiūlyto gydymo, tuo labiau nesiūlo kažkokio sprendimo ir nereikalauja kokio nors

konkretaus tyrimo, ar gydymo būdo, klausimus užduoda atsižvelgdami į gydytojo nuotaiką, o taip pat

neišsako savo nuomonės apie pasiūlytą gydymą. Galbūt pacientai apskritai skausmo kontrolės

klausimais turi mažai žinių, todėl tiesiog tampa pasyviais gydytojo pateikiamos informacijos

priėmėjais, tuo labiau, kad respondentai atsižvelgia į gydytojo nuotaikas. Šių teiginių vidutinės

charakteristikos pateiktos 4 lentelėje. Kiek mažiau į gydytojo nuotaikas atsižvelgiama, kai kalbama

apie skausmo simptomus (balų vidurkis 2,0 ±1,55), ar apibūdinami simptomai (balų vidurkis 2,1

±1,83). Gal taip dėl to, jog būtent skausmas yra kreipimosi priežastis, kurį ir turi apibūdinti. O

gydytojai, respondentų nuomone, linkę skatinti kalbėti apie tai (balų vidurkis 2,7 ±1,66) ir klausti, kas

galėjo tai sukelti (balų vidurkis 2,3 ±1,86). Be abejo, taip ir turėtų būti, jei gydytojas nori išsiaiškinti

tiksliai apie paciento skausmą. Respondentų nuomone, gydytojas pakankamai išaiškina pacientams

apie ligos simptomus ir jos gydymą (balų vidurkis 1,3 ±1,44). Taip pat gydytojai pakankamai dažnai

paklausia, ar sutinka su jo sprendimais (balų vidurkis 1,7 ±1,87) ar, kiek rečiau, prašo apie tai išsakyti

savo nuomonę (balų vidurkis 2,9 ±1,83). Dažniau pastebėta, kad gydytojas nemėgsta gaišti laiko

gydymo variantų aptarimui (balų vidurkis 2,4 ±1,73) . Gydytojai, savo ruožtu, paisydami etikos normų

ir paciento teisių, suteikia tiek informacijos, kiek, jo nuomone, reikalinga. Tačiau pastebėta, jog

pakankamai dažnai respondentai prašo gydytojo smulkiau paaiškinti gydymą (balų vidurkis 1,6 ±1,79)

ar prašo rekomendacijų (balų vidurkis 1,6 ±1,69) ar klausia apie savo ligos simptomus (balų vidurkis

2,37 ±1,75). Respondentai nemano, kad gydytojai nemėgsta būti klausinėjami (balų vidurkis 1,9

±1,65). Bet, kaip minėta, respondentai nemaža dalimi atvejų yra pasyvūs informacijos priėmėjai.

Aktyvus paciento dalyvavimas savo sveikatos priežiūroje galėtų sumažinti kliūtis tinkamai

bendraujant su sveikatos priežiūros specialistais bei naudojant opioidinius analgetikus, sumažinti

skausmo lygį [50].

40

4 lentelė

Paciento aktyvumo subskalės vidutinės charakteristikos

PDG klausimas Vidurkis Standartinis nuokrypis

Minimumas Maximumas

„Aš reiškiu abejones dėl mano gydytojo pasiūlytų testų ar gydymo.“

3,7 0,27 1 5

”Aš savo gydytojui pasiūlau taikyti tam tikrą gydymą.“

4,1 0,29 0 5

„Aš užduodu klausimus, nekreipdamas dėmesio į gydytojo reakciją.“

3,2 0,37 0 5

„Aš primygtinai reikalauju, kad man dėl ligos simptomų būtų atlikti tam tikri testai ar taikomas tam tikras gydymas.“

3,4 0,35 0 5

„Aš išsakau savo nuomonę apie gydytojo man rekomenduojamus testus ar gydymą.“

3,4 0,33 0 5

PDG anketos minimali galimų surinkti balų suma – 0, o maksimali – 100. Tyrimo rezultatas:

minimali surinkta balų suma 27, o maksimali – 89 balai. Kaip matyti iš 3 paveikslo, dažniausia bendra

PDG balų surenkama suma nuo 30 iki 60 balų. Galima daryti prielaidą, jog kliūtys susijusios su

bendravimu su gydytoju, nėra ryškios.

0102030405060708090

100

1 3 5 7 9 11 13 15 17 19 21 23 25 27 29

Respondentų skaičius

PD

G b

alų

sum

a

3 pav. PDG bendrų balų sumos pasiskirstymas

Rasta tendencija, kad vyresni respondentai palankiau vertina gydytojo suteiktą informaciją

skausmo kontrolės klausimais (r = 0,37, p < 0,05). Tačiau statistiškai patikimų skirtumų tarp pacientų

– gydytojo bendravimo skausmo klausimais reikšmių ir respondentų lyties, gyvenamosios vietos ar

išsimokslinimo, nerasta. Labiau linkę į depresiją ir nerimą respondentai, labiau linkę būti aktyvesniais

bendraujant su gydytoju.

Statistiškai patikimai (r = -0,50, p = 0,02) respondentai, kritiškiau vertinantys save ir gydytoją

bendravimo aspektais, žymėjo, kad pavartojus analgetikus skausmas sumažėjo labiau.

41

Požiūrio į bendravimą su gydytoju ir patiriamo skausmo intensyvumo rastos tik pavienės

statistiškai patikimos sąsajos.

3.3 Vaistų vartojimo rekomendacijų laikymosi vertinimas

Vaistų vartojimo rekomendacijų laikymasis buvo vertinamas VVR klausimynu, kurį sudarė 4

klausimai. Prie kiekvieno klausimo – galimi atsakymai (balai prie atsakymo): niekada (1), retai (2),

kartais (3), dažnai (4), labai dažnai (5). Galima bendra didžiausia balų suma 20, mažiausia – 4. VVR

skalės bendros vidutinės aprašomosios charakteristikos pateikiamos 5 lentelėje. Iš lentelės matyti, kad

bendras vidurkis yra 13 balų, o minimali surinkta balų suma 8, t.y. didesnė nei galima. Taigi visumoje

respondentai linkę dažniau nesilaikyti rekomenduojamų vaistų vartojimo rekomendacijų.

5 lentelė

VVR aprašomosios charakteristikos

Vidurkis 13,0

Mediana 12

Standartinis

nuokrypis 3,65

Minimumas 8

Maximumas 20

Bendros VVR klausimų vidutinės charakteristikos pateikiamos 6 lentelėje. Iš lentelės matyti,

jog visų klausimų balų vidurkis yra panašus, kiek labiau išsiskiria paskutinis klausimas nr. 4. Iš to

galima daryti prielaidą, kad respondentai apskritai labai linkę nustoti vartoti analgetikus, kai tik

skausmas sumažėja.

Tarpusavio klausimų koreliacija parodė, jog respondentai, kurie linkę vengti vartoti

analgetikus, juos taip pat linkę apskritai nustoti vartoti skausmui sumažėjus (p = 0,006) ar praleisti

paskirtas dozes (p = 0,006).

42

6 lentelė

VVR vidutin ės charakteristikos

Klausimo nr.

Klausimas Vidurkis Mediana Standartinis nuokrypis

Minimumas Maksimumas

1 Kaip dažnai vengiama vartoti analgetikus

2,7 3 1,26 1 5

2

Kaip dažnai pamirštama suvartoti analgetikų dozę

2,7 2 1,05 1 5

3

Kaip dažnai praleidžiama analgetikų dozė arba ji koreguojama pagal savo poreikius

2,5 3 1,17 1 5

4

Kaip dažnai nustojama vartoti analgetikus, kai skausmas sumažėja

3,4 4 1,36 1 5

Prie klausimo „Kai kurie žmonės vengia vartoti nuskausminamuosius. Kaip dažnai Jūs tai

darote?“ dažniausiai respondentai žymėjo atsakymą „kartais“ – 40 proc. (12), o 20 proc. (6) –

„dažnai“. Tačiau 27 proc. (8) žymėjo, jog niekada nevengia vartoti analgetikų. Kartais suvartoti vaistus

nuo skausmo pamiršta 30 proc. (9) respondentų, retai – 33 proc. (10) ir niekada – 27 proc. (8). Beveik

pusė – 46 proc. (14) respondentų kartais praleidžia savo analgetikų dozę arba pakoreguoja ją pagal

savo poreikius, o 30 proc. (9) – žymėjo, kad niekada to nedaro. Tik 16 proc. (5) respondentų niekada

nenustoja vartoti analgetikų, kai skausmas sumažėja. Respondentai dažniausiai linkę nustoti vartoti

analgetikus, kai skausmas sumažėja, nes 23 proc. (7) žymėjo „labai dažnai“, 33 proc. (10) – „dažnai“ ir

23 proc. (7) „kartais“ nustoja vartoti analgetikus, kai skausmas sumažėja.

Vaistų vartojimo rekomendacijų laikymasis nepakankamai geras, nes apskritai ne daugiau

kaip trečdalis pacientų žymėjo, kad niekada nevengia vartoti analgetikų (26,7 proc.), nepamiršta

suvartoti analgetikus (26,7 proc.) , nepraleidžia dozės (30 proc.) ir nenustoja jų vartoti skausmui

susilpnėjus (16,7 proc.). Pagal šį klausimyną, panašiame tyrime beveik 40 proc. respondentų

nustodavo, savo nuožiūra, vartoti analgetikus kartais, dažnai arba visada [43].

Statistiškai patikimai (p = 0,03) respondentai gyvenantys mieste geriau laikosi vaistų

vartojimo rekomendacijų nei gyvenantys kaime arba miestelyje. Gyvenančių mieste atsakymų balų

vidurkis 10,1 ±3,67, kaime arba miestelyje – 12,9 ±2,93. Vaistų vartojimo rekomendacijų laikymosi

sąsajų su lytimi, išsimokslinimu ar amžiumi – nerasta. Kitame panašiame tyrime respondentai su

43

aukštesniu išsimokslinimu apskritai turėjo palankesnį požiūrį į medikamentus, nei su žemesniu

išsimokslinimu [43].

Rasta statistiškai patikimai neigiama koreliacija (r = -0,40, p = 0,023) tarp VVR skalės ir

fiziologinių padarinių subskalės. T.y. turintys nepalankesnius įsitikinimus apie analgetikų fiziologinius

poveikius (susirūpinimas dėl šalutinio vaistų poveikio, dėl tolerancijos ir gebėjimo pastebėti pakitimus

organizme) prasčiau laikosi vaistų vartojimo rekomendacijų.

Vertinant respondentų skausmo intensyvumą ir vaistų vartojimo rekomendacijų laikymąsi

rasta pavienės sąsajos. Statistiškai patikimai respondentai, jaučiantys didesnį stipriausią skausmą ir tie,

kurių skausmo vidurkis didesnis apskritai, linkę rečiau praleisti analgetikų dozę ar nustoti juos vartoti,

kai skausmas sumažėja. Rezultatų reikšmės 7 lentelėje, statistiškai patikimos reikšmės paryškintos.

7 lentelė

Skausmo intensyvumo ir VVR sąsajos

Klausimas

Stipriausias skausmas,

buvęs per

pastarąsias

24val.

Silpniausias skausmas,

buvęs per

pastarąsias

24val.

Skausmo vidurkis, buvęs per pastarąsias 24val.

Skausmas jaučiamas dabar

Kiek gydymas ar vaistai nuo skausmo palengvino patiriamą skausmą per pastarąsias 24 valandas (proc.)

r -0,234 -0,245 -0,239 0,110 0,307 1. Kaip dažnai vengiama vartoti analgetikus p 0,213 0,191 0,204 0,563 0,099

r -0,202 -0,088 -0,122 0,111 -0,233 2. Kaip dažnai pamirštama suvartoti analgetikų dozę p 0,284 0,642 0,522 0,559 0,215

r -0,392 -0,294 -0,368 -0,313 -0,056 3. Kaip dažnai praleidžiama analgetikų dozė arba ji koreguojama pagal savo poreikius

p 0,032 0,115 0,046 0,092 0,769

r -0,455 -0,360 -0,405 -0,314 -0,076 4. Kaip dažnai nustojama vartoti analgetikus, kai skausmas sumažėja

p 0,012 0,051 0,026 0,091 0,690

44

3.4 Šalutinio vaistų poveikio pasireiškimas

Šalutinio opioidinių analgetikų poveikio pasireiškimo dažnis buvo vertinamas ŠVP

klausimynu. Rezultatai parodė, kad 33 proc. (n = 10) respondentų dėl šalutinio analgetikų poveikio

buvo nustoję juos vartoti. Tai leidžia manyti, kad tie respondentai rinkosi kęsti skausmą, nei šalutinius

poveikius. Likusieji 67 proc. (n = 20) respondentų nebuvo nustoję vartoti analgetikų, dėl pašalinio jų

poveikio. Tačiau jų ir nebuvo klausiama ar buvo apskritai šalutinis poveikis pasireiškęs. Iš to galima

daryti prielaidą, jog pastariesiems bet kuriuo atveju svarbiau nekentėti skausmo. Nustojusiųjų vartoti

analgetikus buvo paprašyta pažymėti pasireiškusius simptomus ir įrašyti nepaminėtus. Nustojusių ir

nenustojusių vartoti analgetikus dėl šalutinio poveikio pacientų pasiskirstymas pateikiamas 4

paveiksle.

4 pav. Opiodinių analgetikų vartojimo nutraukimas dėl šalutinio jų poveikio

Sąsajų tarp analgetikų vartojimo nutraukimo dėl šalutinio jų poveikio ir demografinių

charakteristikų, emocinės būsenos nenustatyta.

Dažniausiai pasireiškęs šalutinis poveikis, dėl kurio nustota vartoti opioidinius analgetikus

buvo:

o labai didelis nuovargis (n = 5; 16,70 %),

o mieguistumas (n = 6; 20 %),

o pykinimas (n = 6; 20 %),

o burnos sausumas (n = 6; 20 %),

o apetito stoka (n = 6; 20 %),

o prakaitavimas (n = 7; 23,33 %),

o niežulys (n = 5; 16,70 %),

o nuotaikos svyravimas (n = 5; 16,70 %).

n = 20

67 %

n = 10

33 %

Ne, nebuvau nustojęs vartoti analgetikų, dėl šalutinio jų poveikio

Taip, buvau nustojęs vartoti analgetikus dėl šalutinio jų poveikio.

45

Burnos sausumas, vartojant ilgalaikiam gydymui morfiną, buvo dažniausias šalutinis

poveikis tiek tarp onkologinių, tiek tarp neonkologinių ligonių [1]. Visi pasireiškę opioidinių

analgetikų šalutiniai poveikiai, dėl kurių nustota juos vartoti, ir respondentų skaičius, pateikti 5

paveiksle, iš kurio matyti, kad tik netikėtas svorio padidėjimas pasireiškė vos vienam respondentui. 5

paveiksle pavaizduoti šalutiniai poveikiai, kurie pasireiškė tik tiems 10 respondentų, kurie dėl minimų

šalutinių poveikių nustojo vartoti analgetikus.

Labai didelis nuovargis

Mieguistumas

Pykinimas

Viduriavimas

Galvos svaigimas

Obstipacija

Odos bėrimai

Pilvo skausmai

Rėmuo

Vėmimas

Burnos sausumas

Apetito stoka

Prakaitavimas

Niežulys

Haliucinacijos

Sunkus mąstymas

Kita

Nuotaikos svyravimai

Mėšlungiškas krūpčiojimas

Nesugebėjimas sutelkti dėmesį

Netikėtas svorio padidėjimas

0 2 4 6 8

Pa

šalin

is p

ove

ikis

Respondentų skaičius

5 pav. Opiodinių analgetikų vartojimo nutraukimas dėl šalutinio jų poveikio

46

3.5 Depresijos ir nerimo pasireiškimas tarp tyrimo subjektų

Emocijos yra vienas iš skausmo psichologinių komponentų. O depresija ir nerimas pakeičia

emocijų pasireiškimą. Skausmo psichologinis vertinimas buvo atliktas naudojant HAD skalę (EB

klausimynas). Vertinant EB klausimyną, nerimo ir depresijos balai sumuojami atskirai. Didelė

tikimybė, kad 30 proc. (n = 9) pasireiškęs nerimas, o – 27 proc. (n = 8) – depresija. Dar 20 proc.

(n = 6) yra abejotini nerimo požymiai ir, kiek mažesnei daliai, 13 proc. (n = 4) yra abejotini depresijos

pasireiškimo požymiai. Respondentų pasiskirstymas nerimo ir depresijos atžvilgiu pavaizduota 6 ir 7

paveiksle.

6 pav. Nerimo pasireiškimas tarp respondentų

7 pav. Depresijos pasireiškimas tarp respondentų

50 % n = 15

20 % n = 6

30 % n = 9

Nerimo nėra

Abejotini požymiai

Didelė tikimybė, kad asmuo turi tam tikrų psichikos sutrikimų

60 % n = 18

13 % n = 4

27 % n = 8

Depresijos nėra

Abejotini požymiai

Didelė tikimybė, kad asmuo turi tam tikrų psichikos sutrikimų

47

Respondentų nerimo balų vidurkis 8,70 ±4,85, kiek mažesnis – depresijos – 7,53 ±5,05. Nerimas ir

depresija stipriai teigiamai koreliuoja (r = 0,788, p < 0,001). Šie balai yra aukštesni, palyginus su

onkologinėmis ligomis sergančiųjų HAD skalės balais Vakarų šalyse [45, 53].

Depresijos balas statistiškai reikšmingai (p = 0,01) aukštesnis tarp pradinį arba vidurinį

išsimokslinimą turinčių respondentų (10,3 ±5,44), nei tarp aukštesnįjį arba aukštąjį turinčiųjų (5,8

±4,10). Nerimo balas tokio statistiškai reikšmingo skirtumo neturėjo.

Tarp emocinės būsenos ir amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos statistiškai reikšmingų sąsajų

nerasta. Kai tuo tarpu 1998-2000 m. Pizos skausmo terapijos ir paliatyviosios terapijos skyriuje atlikto

tyrimo rezultatai patvirtino, kad psichikos sutrikimai dažniau pasitaiko tarp moterų ir jaunų ligonių [7].

Įdomu ar tai įtakoja kitos ligos, o galbūt toks ryšys būtų rastas ir tarp onkologine liga sergančiųjų,

esant didesnei imčiai?

Galima depresija labiau išreikšta tarp respondentų, kurie skundžiasi didesniu stipriausiu

skausmu (r = 0,55, p = 0,002), didesniu silpniausiu (r = 0,42, p = 0,02) ir apskritai didesniu skausmo

vidurkiu (r = 0,67, p = 0,009), buvusiu per pastarąsias 24 val. Nerimas su skausmo intensyvumu turi

mažiau statistiškai reikšmingų sąsajų. Galimas nerimas labiau išreikštas tarp respondentų, kurie

skundžiasi tik didesniu stipriausiu skausmu (r = 0,42, p = 0,018), buvusiu per pastarąsias 24 val. ir

kurių skausmas anketos pildymo metu buvo stipresnis (r = 0,36, p = 0,046).

Tačiau kitų šalių tyrimuose labiau akcentuojamas didesnis nerimo, o ne depresijos

pasireiškimo sąsajos su didesniu skausmu. Ward su kolegomis tyrimais patvirtino, kad pranešimai apie

onkologinį skausmą buvo susiję su pacientų nerimu. Taip pat 1993 m. Ward su kolegomis pranešė, kad

labiau sunerimę pacientai atitinkamai buvo linkę vartoti mažiau analgetikų ar juos vartoti netinkamai

[22]. Šiame tyrime statistiškai patikimo ryšio tarp vaistų vartojimo rekomendacijų laikymosi ir

emocinių būsenų nerasta. Tai gali įtakoti ir nedidelė tiriamųjų imtis.

Iškelta darbo hipotezė, kad nepaisant efektyvių skausmo kontrolės galimybių onkologine liga

sergantiesiems, išlieka daug kliūčių pilnam skausmo kontrolės įgyvendinimui, pasitvirtino.

Dar kartą peržvelgus visus rezultatus, matyti, kad nors onkologinių susirgimų dėsningu

palydovu yra skausmas, tačiau patys ligoniai patiria baimę tuomet, kai jiems siūlomą skausmą

malšinančios priemonės. Jie baiminasi priprasti prie analgetikų, baiminasi, kad analgetikai užslėps

sveikatos pokyčius. Tai gal, ligoniai nebuvo pakankamai gydytojų informuoti?

Taip pat pastebėta, jog respondentai, bendraujant su gydytoju yra gana pasyvūs. Galbūt jiems

trūksta padrąsinimo kalbėti iš savo gydytojo? Kita vertus, bendravimas su gydytoju, pačių respondentų

48

vertinimu, nėra toks jau neigiamas.

Vyresni ir žemesnio išsimokslinimo respondentai labiau negatyviai įsitikinę skausmo

kontrolės klausimais, nei jaunesni ir aukštesnio išsimokslinimo asmenys. Tie respondentai, kurių

skausmas buvo intensyvesnis, labiau pritarė nuomonei, kad vaistai padeda nuslopinti auglio keliamą

skausmą.

Nustatyta, kad respondentų gyvenamoji vieta turi įtakos vaistų vartojimo rekomendacijų

laikymuisi: gyvenantys mieste jų laikosi geriau už kitus respondentus. Tačiau nerasta jokių sąsajų tarp

vaistų vartojimo rekomendacijų laikymosi ir lyties, išsimokslinimo ar amžiaus. Atsakymo turbūt

reikėtų ieškoti psichologinėse aplinkybėse, todėl platesnis kokybinis tyrimas galbūt padėtų labaiu

pažinti šį reiškinį.

Tyrimais įrodyta, kad vaistai sukelia šalutinius poveikius. Dažniausi Opioidinių analgetikų

sukeliami šalutiniai poveikiai: labai didelis nuovargis, mieguistumas, pykinimas, burnos sausumas,

prakaitavimas, apetito stoka, nuotaikos svyravimai, niežulys. Dėl minėtų šalutinių poveikių trečdalis

respondentų nustojo vartoti analgetikus.

Onkologinius susirgimus, kaip rodo gauti rezultatai, lydi ne tik patiriamas skausmas, bet ir

nerimas, depresija. Nustatyta, kad depresija dažniau pasireiškusi tarp žemesnio išsimokslinimo

respondentų ir tų, kurie patiria didesnį skausmą. Ar nerimas ir depresija kyla iš beviltiškumo, kurį

gimdyti gali tiek susirgimas, tiek ir skausmas? Ar, būtent skausmo padarinys yra ir nerimas, ir

depresija? Ar tiesiog linkę į depresiją buvo linkę ir mažiau vartoti analgetikų (remiantis Ward ir kitų

tyrėjų duomenimis), tai ir skausmas to pasekoje blogai malšinamas, dėl ko jis tampa dar intensyvesnis?

Tokiu būdu gali susidaryti uždaras ratas. Linkę manyti, kad juo efektyvesnė bus skausmo kontrolė, tuo

bus mažiau šių neigiamų psichologinių išgyvenimų.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nors onkologiniai susirgimai yra glaudžiai susiję su

skausmu, o vėliau ir su depresija bei nerimu, tačiau žinios, informacijos kiekis bei platesnis požiūris į

gyvenimą, pasaulį ir save patį (visa tai, į ką nukreipia išsimokslinimas) pozityviai tarnauja skausmo

kontrolei.

Būtų įdomu atlikti kokybinį tyrimą šio darbo tematika. T. y., kokybinį tyrimą atlikti pagal tas

pačias tyrimo anketas, klausimus pateikiant atvira forma. Apsiribojant vien atsakymais, kurie rodo

pritarimo ar nepritarimo laipsnį, prarandame daug svarbios informacijos. Kiekybiniu tyrimu sužinoma

tik tendencija, kur link krypsta požiūris. Paaiškėjo, jog pacientai turi daug neigiamų įsitikinimų apie

opioidinius analgetikus, netinkamai laikosi vaistų vartojimo rekomendacijų, nemaža dalis, kenčiančių

didesnį skausmą, linkę į depresiją ar nerimą. Kita vertus, bendravimas su gydytoju, nėra labai

neigiamai vertinamas pačių respondentų. Tad kur tos spragos, dėl kurių onkologinis skausmas,

pažangių technologijų laikais, vis dar nėra pakankamai gerai kontroliuojamas, reikėtų ieškoti

tolimesniuose tyrimuose. Tokiems tyrimams atlikti reikia didelio pasiryžimo ir stiprių žmonių –

49

nelengva surasti žmonių sutinkančių kalbėti apie savo skausmą, kuris kankina ilgą laiką. Daugelis

tokių žmonių, kuriems reikalinga ypač veiksminga skausmo kontrolė, yra pernelyg jau silpni, kad

pajėgtų pakankamai ilgai kalbėti ir atsiverti, ar išvis kalbėti. Sunku ir suvokti, kokios tai kančios, juk

ligonis, be skausmo ir savo ligos, dar gali turėti aibę kitų rūpesčių. Vertėtų giliau ištirti, kiek įtakoja

respondentų įsitikinimus šeima (atlikta keletas tokių tyrimų užsienio šalyse) ar kiti informacijos

šaltiniai, išsilavinimas, medicinos darbuotojai ir, žinoma, sveikatos apsaugos įstatymai. Sveikatos

darbuotojai, drauge su sergančiojo artimaisiais, galėtų daug nuveikti, kad onkologine liga sergantysis,

kenčiantis lėtinį skausmą – nebekentėtų, o galėtų nuveikti prasmingų darbų, nebūtų našta pats sau ir

kitiems.

50

IŠVADOS

1. Sergantieji onkologinėmis ligomis mano, kad analgetikai gali veiksmingai kontroliuoti auglio

keliamą skausmą. Didžiausios kliūtys tinkamai skausmo kontrolei yra susirūpinimas dėl

tolerancijos, priklausomybės baimė, taip pat baimė, kad opioidiniai analgetikai pakenks imuninei

sistemai, bei noras būti geru pacientu – nekalbėti apie skausmą. Vyresnis amžius ir žemesnis

išsimokslinimas susijęs su didesnėmis kliūtimis tinkamai skausmo kontrolei. Suvokiamų kliūčių ir

patiriamo skausmo intensyvumo tarpusavio sąsajos yra pavienės.

2. Sergantieji onkologinėmis ligomis yra pasyvūs gydytojo teikiamos informacijos priėmėjai ir

nelinkę, bendradarbiaujant su gydytoju, ieškoti kitokių galimų skausmo gydymo variantų ar

diskutuoti dėl pasiūlyto. Požiūrio į bendravimą su gydytoju ir patiriamo skausmo intensyvumo

sąsajos yra pavienės.

3. Trečdalis sergančiųjų onkologinėmis ligomis niekada nevengia ir nepamiršta suvartoti paskirtų

analgetikų. Beveik pusė sergančiųjų onkologinėmis ligomis analgetikų dozes praleidžia arba ją

pakoreguoja pagal savo poreikius. Tik šeštadalis niekada nenustoja vartoti analgetikų skausmui

sumažėjus. Vaistų vartojimo rekomendacijų laikymosi ir patiriamo skausmo intensyvumo

tarpusavio sąsajos yra pavienės.

4. Dėl pasireiškusio analgetikų šalutinio poveikio juos vartoti nustojo kas trečias sergantysis

onkologine liga. Sąsajų tarp skausmo intensyvumo ir analgetikų vartojimo nutraukimo nenustatyta.

5. Trečdalis sergančiųjų onkologine liga gali turėti tam tikrų psichikos sutrikimų (galimi nerimas

arba depresija). Nerimas ir depresija stipriai teigiamai koreliuoja. Galima depresija stipriau

pasireiškusi tarp besiskundžiančių buvusiu stipresniu didžiausiu, stipresniu silpniausiu skausmu ir

stipresniu skausmo vidurkiu, patirtu per pastarąsias 24 val.

51

REKOMENDACIJOS

Rekomendacijos paruoštos įvairių sričių (bendrosios praktikos, bendruomenės ir kt.)

slaugytojams(-joms), kuriems tenka slaugyti sergančius onkologine liga, skausmą patiriančius

pacientus. Taip pat šią informaciją slaugytojai(-jos) galėtų suteikti pacientą slaugantiems artimiesiems.

Bendraujant su sergančiu onkologine liga, skausmą patiriančiu pacientu svarbu:

o Pacientą išklausyti ir išgirsti;

o Paklausti apie skausmą: ar skauda, jei taip, tai kur ir koks jis (aštrus, duriantis

maudžiantis ir t.t.);

o Perspėti pacientą, kad kalbėjimas apie skausmą nėra silpnumo požymis. Tai tiesiog

dažna medicinos problema, kurią reikia nedelsiant spręsti.

o Išmatuoti skausmą: naudokite skalę nuo 0 iki 10 balų, kur 0 – visai neskauda, 10 –

nepakeliamai skauda.

o Skatinti pacientą rašyti skausmo užrašus: tegul pacientas pažymi (jei gali pats, ar

padedamas Jūsų, ar artimųjų) kada skausmas atsiranda, kur, koks jis, koks skausmo

intensyvumas balais; kokius vaistus vartojo skausmui sumažinti, ar nepasireiškė vaistų

nepageidaujamas poveikis; kas padeda skausmą malšinti, ar kas išprovokuoja skausmo

protrūkį; kaip skausmas įtakoja paciento kasdienę veiklą, nuotaiką. Skausmo užrašai

pravers konsultuojantis su gydytoju dėl skausmo kontrolės, nereikės gaišti laiko

bandant prisiminti smulkmenas, susijusias su skausmu – pacientas ir gydytojas

sutaupys laiko.

o Nevartoti sudėtingų terminų;

o Išsklaidyti klaidingus įsitikinimus: perspėti pacientą, kad jei skausmą pradės gydyti

anksti, jis nestiprės.

o Išsiaiškinti, ar pacientas neturi su analgetikų (opioidų) vartojimu susijusių baimių;

o Suteikti informacijos apie skausmo kontrolės galimybes, t.y. skatinti pacientą kalbėtis

su gydytoju apie skausmą, klausti apie jo gydymo galimybes ir variantus. Suteikti

pacientui informacijos apie arčiausiai esančius, skausmo gydymo kabinetus ar

klinikas;

o Atkreipti dėmesį į lytį: vyras gali labiau išsakyti skausmą, nei moterys.

o Atkreipti dėmesį į išsimokslinimą. Pastebėta, jog aukštesnis išsimokslinimas susijęs

su mažesniu skausmo išreiškimu. Nepamiršti, kad paciento erudicija gali įtakoti

išsakomo skausmo stiprumą. Tačiau tai nebūtinai gali reikšti, jog mažesnį skausmą

išsakančiam skauda tikrai mažiau, nei didesnį skausmą išsakančiam.

52

o Atkreipti dėmesį, kad žmogaus požiūris į skausmą ir jo kontrolę gali įtakoti vartojamų

analgetikų efektyvumą.

Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai gali turėti daug juos kamuojančių problemų.

Tame tarpe yra šalutinio poveikio pasireiškimas, vartojant opioidinius analgetikus. Kas trečias

sergantysis gali atsisakyti vartoti analgetikus ir verčiau kęsti skausmą, nei pašalinį poveikį. Sekančiai

išvardinti dažniausiai pasireiškiantys šalutiniai poveikiai:

1. Netikėtas svorio padidėjimas

2. Labai didelis nuovargis

3. Mieguistumas

4. Nesugebėjimas sutelkti dėmesį

5. Pykinimas ir vėmimas.

6. Viduriavimas

7. Galvos svaigimas

8. Vidurių užkietėjimas.

9. Odos bėrimai

10. Pilvo skausmai

11. Rėmuo

12. Burnos sausumas.

13. Apetito stoka

14. Prakaitavimas

15. Niežulys

16. Nuotaikos svyravimai

17. Haliucinacijos

18. Sunkus mąstymas

19. Mėšlungiškas krūpčiojimas

53

LITERAT ŪRA

1. Andersen, G.; Sjogren, P.; Hansen, S. H.; Jensen, N-H.; Christup, L. Onkologinio ir

neonkologinio skausmo ilgalaikio gydymo morfinu farmakologinės pasekmės. (Mokslinių

leidinių apžvalga), Skausmo medicina 2005, Nr. 2 (11), 29 p.

2. Baublienė, J. Skausmo farmakoterapija. Prieiga per internetą:

<http://www.news.lt/Upload/200410/Skausmo%20farmakoterapija_Baubliene%20J.pdf>

(žiūrėta 2007 01 03).

3. Baublienė, J. Skausmo gydymo samprata. Prieiga per internetą:

<http://www.news.lt/Upload/200310/Samprata.doc> (žiūrėta 2006 01 03)

4. Birbilaitė, S.; Sargautytė, R. Onkologinio skausmo gydymo psichologiniai trukdžiai. Skausmo

medicina, 2005, Nr. 4 (13), 15-23 p.

5. Bulotiene, G.; Ostapenko, V.; & Veseliunas, J. Psychological adaptation of breast cancer

patients. Acta Medica Lithuania, 2006, 13(2): 92-96 p.

6. Bunevicius, A.; Zileniene, S. 1991. Palyginamasis MMPI ir HAD skaliu ivertinimas. Lietuvos

Aukstuju Mokyklu Mokslo Darbai: Psichologija, 11: 95-102 p.

7. Ciaramella, A.; Grosso, S.; et al. Kai skausmas nėra visiškai paaiškinamas organiniais

pakitimais: psichiatrinė perspektyva ir lėtinis skausmas. (Mokslinių leidinių apžvalga)

Skausmo medicina, 2005, Nr. 2 (11), 29 p.

8. Have ten H. A.; Meulen ter R. H.; Leeuwen van E. Medicinos etika. Charibdė, Vilnius. 2003.

364-366 p.

9. Kubilius, V. Kaip efektyviau valdyti skausmą. Farmacija ir laikas, 2006, Nr., 8.

10. Liubarskienė, Z. Normatyvioji medicinos etika. Bendrasis vadovėlis. KMU leidykla. Kaunas.

2005. 180 p.

11. Liubarskienė, Z.; Šoliūnienė, L.; Kilius, V.; Peičius, E. Pacientų pasitikėjimas sveikatos

priežiūra. Medicina. 2004 t 40, Nr. 3, 278-285 p.

12. LR SAM įsakymas Nr. V-608 (2004 08 26).

13. Marchertienė, A.; Petrikonis, K.; Sargautytė, R.; Ščiupokas, A. Skausmo ligos diagnostikos ir

gydymo pagrindai. VI –asis Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas. Druskininkai, 2006, p.

42-45 p.

14. Radžiūnas, A. Lėtinis skausmas: gydymo kliūtys ir naujausios galimybės. Gydymo menas,

2006, Nr. 4.

15. Skorupskienė, D. Onkologinių ligų sukelto skausmo konservatyvaus gydymo gairės. Medicina,

2004; 40 (9), 917-923 p.

54

16. Skorupskienė, D. Vėžinis skausmas ir jo gydymas. Skausmo medicina, 2003, Nr. 1 (5). 27-31

p.

17. Ščiupokas, A. Ambulatorinė skausmo ligonių priežiūra ir slauga. Kauno medicinos

universiteto Anesteziologijos klinika, Lietuvos skausmo draugija. Mokomojo seminaro –

konferencijos pranešimų santraukos, Kaunas, 2005.

18. Anderson, K. .; Richman, S. P.; Hurley, J.; Palos, G.; Valero, V.; Mendoza, T. R.; Gning, I.;

Cleeland, C. S. Cancer pain management among underserved minority outpatients - Perceived

needs and barriers to optimal control. Cancer, 2002; 94:2295-304 p.

19. Available at URL <http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs297/en/index.html> (2008 01

10)

20. Available at URL:

<http://www.lsdregistry.net/fabryregistry/hcp/partic/assess/freg_hc_p_BPI.asp > (žiūrėta 2009

01 23)

21. Available at URL: <http://www.mdanderson.org/departments/prg/display.cfm?id=0ee7830a-

6646-11d5-812400508b603a14&pn=0ee78204-6646-11d5-

812400508b603a14&method=displayfull > (žiūrėta 2009 01 23)

22. Barbara, A., et al. Patients and family members: the role of knaowledge and attitudes in cancer

pain. Journal of pain and symptom management, 1996, October, , Nr. 12, 209-220 p.

23. Barclay, S.; Todd, C.; Grande, G.; Lipscombe, J. Controlling cancer pain in primary care: the

prescribing habits and knowledge base of general practitioners. Pain Symptom Manage 2002;

23:383-92 p.

24. Bardi, A., et al. Complementary and alternative medicine therapies in relieving cancer pain: a

systematic review. Journal of Clinical Oncology, 2006, Nr. 24: 5457-5464 p.

25. Becker N.; Højsted J.; Sjøgren P.; Eriksen J. Sociodemographic predictors of treatment

outcome in chronic non-malignant pain patients. Do patients receiving or applying for

disability pension benefit from multidisciplinary pain treatment? Pain. 1998 Sep;77(3): 279-87

p.

26. Becker N.; Sjøgren P.; Bech P.; Olsen A. K.; Eriksen J. Treatment outcome of chronic non-

malignant pain patients managed in a danish multidisciplinary pain centre compared to general

practice: a randomised controlled trial. Pain. 2000 Feb; 84(2-3): 203-11 p.

27. Bjelland, I.; Dahl, A. A.; Haug, T. T.; Neckelmann, D. The validity of the Hospital Anxiety

and Depression Scale. An updated literature review. Psychosom. Res, 2002, 52(2): 69-77 p.

28. Bunevicius, A.; Peceliuniene, J.; Mickuviene, N.; Valius, L.; Bunevicius, R. Screening for

depression and anxiety disorders in primary care patients. Depress. Anxiety. 2007, 24 (7): 455-

460 p.

55

29. Bunevicius, R.; Peceliuniene, J.; Mickuviene, N.; Bunevicius, A.; Pop, V. J.; Girdler, S. S.

2007. Mood and thyroid immunity assessed by ultrasonographic imaging in a primary health

care. J Affect.Disord. 97 (1-3): 85-90 p.

30. Clatworthy, J.; Bowskill, R.; Rank, T.; Parham, R.; Horne, R. Adherence to medication in

bipolar disorder: a qualitative study exploring the role of patients' beliefs about the condition

and its treatment. Bipolar Disorders, 2007, 9(6): 656-664 p.

31. Cleeland, C. S. 1987. Barriers to the management of cancer pain. Oncology (Williston.Park),

1(2 Suppl): 19-26 p.

32. Ediger, J. P.; Walker, J. R.; Graff, L.; Lix, L.; Clara, I.; Rawsthorne, P.; Rogala, L.; Miller, N.;

McPhail, C.; Deering, K.; Bernstein, C. N. Predictors of Medication Adherence in

Inflammatory Bowel Disease. American Journal of Gastroenterology, 2007, 102(7): 1417-

1426 p.

33. Elliott, B. A.; Elliott, T. E.; Murray, D. M.; Braun, B. L.; Johnson, K. M. Patients and family

members: The role of knowledge and attitudes in cancer pain. Journal of Pain and Symptom

Management, 1996, 12(4): 209-220 p.

34. Encyclopedia of Applied Ethics. Volume 2. Academic Press, San Diego, 1998, 176 p.

35. Foley, K. M. The relationship of pain and symptom management to patient requests for

physician-assisted suicide. Pain Symptom Manage 1991; 6:289-97 p.

36. George, J.; Kong, D. C. M.; Thoman, E.; Stewart, K.Factors Associated with Medication

Nonadherence in Patients with COPD. Chest, 2005, 128: 3198-3204 p.

37. Gunnarsdottir, S.; Donovan, H. S.; Serlin, R. C.; Voge, C.; Ward, S. 2002. Patient-related

barriers to pain management: the barriers questionnaire II (BQ-II). Pain, 99(3): 385-396 p.

38. Gunnarsdottir, S.; Ward, S. Patient-related barriers to pain management: the iceland barriers

questionaire II. Journal of pain and symptom management, 2005, March, Vol. 29, Nr. 3, 273-

285 p.

39. Horne, R.; Weinman, J. 1999. Patients' beliefs about prescribed medicines and their role in

adherence to treatment in chronic physical illness. Journal of Psychosomatic Research, 47(6):

555-567 p.

40. Jacobsen, R., Liubarskienė, Z., Moldrup, C., Christrup, L., Sjogren, P., Samsanavičienė, J.

Onkologinio skausmo kontrolės kliūtys – empirinių tyrimų apžvalga. Medicina, Nr. 6, 2009.

Spaudoje.

41. Jacobsen, R.; Møldrup, C.;, Christrup, L.; Sjøgren, P. Patient-related barriers to cancer pain

management: a systematic exploratory review. Scan J Caring Sci. In press.

56

42. Jacobsen, R.; Sjøgren, P.;, Møldrup, C.; Christrup, L. Physician-related barriers to cancer pain

management with opioid analgesics: a systematic review. Opioid Manag. 2007 Jul-Aug;

3(4):207-14 p.

43. Mardby, A.; Akerlind, I.; Jorgensen, T. Beliefs about medicines and self – reported adherence

among pharmacy clients. Patients Education and Counseling 69, 2007, 158-164 p.

44. Pargeon, K. L.; Hailey, B.J. Barriers to effective cancer pain management: a review of the

literature. Pain Symptom Manage. 1999 Nov; 18(5):358-68 p.

45. Philip, R. S. The Hospital Anxiety And Depression Scale. Health and Quality of Life

Outcomes 2003, 1:29doi:10.1186/1477-7525-1-29

46. Porzio, G.; Valenti, M.; Aielli, F.; Verna, L.; Ricevuto, E.; Rispoli, A. I.; Cannita, K.;

Marchetti, P.; Ficorella, C. Assessment and treatment of symptoms among Italian medical

oncologists. Support Care Cancer, 2005; 13:865-9 p.

47. Schumacher, K. L.; West, C.; Dodd, M.; Paul, S .M.; Tripathy, D.; Koo, P.; Miaskowski C. A.

Pain management autobiographies and reluctance to use opioids for cancer pain management.

Cancer Nurs, 2002; 25:125-33 p.

48. Singer, P.A.; Siegler, M. Euthanasia – a critique. New England Journal of Medicine 322 (26),

1990, 1881-1882 p.

49. Skarstein, J.; Aaass, N.; Fossa, S.D.; Skovlund, E.; Dahl, A.A. Anxiety and depression in

cancer patients: relations between the Hospital Anxiety and Depression Scale and the

European Organization for Research and Treatment of Cancer Core Quality of Life

Questionnaire. Psychosom Res. 2000; 49: 27-34 p.

50. Smith, M. Y.; Winkel, G.; Egert, J.; Az-Wionczek, M.; DuHamel, K. N. Patient-physician

communication in the context of persistent pain: validation of a modified version of the

patients' Perceived Involvement in Care Scale. Journal of Pain and Symptom Management,

2006, 32(1): 71-81 p.

51. Stromgren, A. S.; Goldschmidt, D.; Groenvold, M.; et al. Self-assessment incancer patients

referred to palliative care: a study of feasibility and symptom epidemiology. Cancer. 2002;

94:512-520 p.

52. Stromgren, A. S.; Sjogren, P.; Goldschmidt, D.; Petersen, M. A.; Pedersen, L.; Groenvold, M.

Symptom priority and course of symptomatology in specialized palliative care. Journal of Pain

and Symptom Management, 2006, 31(3): 199-206 p.

53. Stromgren, A. S.; Sjogren, P.; Goldschmidt, D.; Petersen, M. A.; Pedersen, L.; Groenvold, M.

Symptom priority and course of symptomatology in specialized palliative care. J Pain

Symptom Manage 2006; 31:199-206 p.

57

54. Syrjala, K. O.; Cleeland, C. S. 2001. How To Asses Cancer Pain. In D. C. Turk & R. Melzack

(Eds.), Handbook of Pain Assessment: 579-600. New York, London: The Guilford Press.

55. WHO‘s pain ladder. Available at URL:

<http://www.who.int/cancer/palliative/painladder/en/index.html> (2007 12 20)

56. Zigmond A. S.; Snaith R. P.: The Hospital Anxiety and Depression scale. Acta Psychiatr

Scand. 1983; 67:361-370 p.

57. Zigmont, A. S.; Snaith, R. P. The Hospital Depression and Anxiety Scale. - 1983, Vol. 67,

361- 370 p.

Publikacijos magistro darbo tema

1. Jacobsen, R.; Liubarskienė, Z.; Moldrup, C.; Christrup, L.; Sjogren, P.; Samsanavičienė, J.

Onkologinio skausmo kontrolės kliūtys – empirinių tyrimų apžvalga. Medicina, Nr. 6, 2009.

Spaudoje.

2. Jacobsen., R.; Samsanaviciene, J.; Liubarskiene, Z. Barriers to pain management among

Lithuania cancer patients. Pain practice. Pateiktas leidybai rankraštis.

58

PRIEDAI

59

Priedas Nr. 1 Nr._____

Gerb. Paciente, siekdami įvertinti skausmo kontrolės bei gydymosi organizavimą ir norėdami

padėti pacientams, atliekame Jūsų ir kitų pacientų anketinę apklausą. Mums yra labai svarbi Jūsų nuomonė

apie skausmo kontrolę, todėl pateikiame 6 anketas ir labai prašome Jūsų jas užpildyti. Tyrimas yra

konfidencialus, t.y. Jūsų asmens duomenys niekur nebus viešinami ir Jūs nenukentėsite, nepatirsite jokios

žalos dėl pateikiamų atsakymų. Anonimiškumas ir gautų duomenų konfidencialumas garantuojamas. Iš

anksto dėkojame Jums už Jūsų geranorišką pagalbą ir sugaištą laiką.

Po klausimu užbraukite kvadratėlį , esantį prie Jums tinkamiausio atsakymo arba įrašykite savo atsakymą.

Atsakymą pažymėkite taip : ⌧

1) Jūsų lytis:

� Vyras

� Moteris

2) Jūsų amžius:

Įrašykite savo amžių: ____________

3) Jūsų išsimokslinimas: � Pradinis � Vidurinis � Aukštesnysis � Aukštasis � Kita: (įrašykite)

_____________

4) Jūsų gyvenamoji vieta: � Miestas � Miestelis � Kaimo gyvenvietė � Kita (įrašykite)

______________

1. TRUMPAS SKAUSMO ĮVERTINIMO KLAUSIMYNAS

Užbraukite po klausimu kvadratėlį, kuris geriausiai atitinka Jūsų nuomonę (po kiekvienu klausimu pažymėkite tik

vieną kvadratėlį šalia skaičiaus). Atsakymą pažymėkite taip : ⌧

1) Prašome įvertinti savo stipriausią skausmą, buvusį per pastarąsias 24val., pažymėdami geriausiai jį atitinkantį skaičių:

�0 �1 �2 �3 �4 �5 �6 �7 �8 �9 �10 Jokio Nepakeliamas

skausmo skausmas

2) Prašome įvertinti savo silpniausią skausmą, buvusį per pastarąsias 24val., pažymėdami geriausiai jį atitinkantį skaičių:

�0 �1 �2 �3 �4 �5 �6 �7 �8 �9 �10 Jokio Nepakeliamas

skausmo skausmas

3) Prašome įvertinti savo skausmo vidurk į, buvusį per pastarąsias 24val., pažymėdami geriausiai jį atitinkantį skaičių:

�0 �1 �2 �3 �4 �5 �6 �7 �8 �9 �10 Jokio Nepakeliamas

skausmo skausmas

60

Priedo Nr. 1 tęsinys

4) Prašome įvertinti, kokį skausmą jaučiate dabar, pažymėdami geriausiai jį atitinkantį skaičių: �0 �1 �2 �3 �4 �5 �6 �7 �8 �9 �10

Jokio Nepakeliamas skausmo skausmas

5) Kiek gydymas ar vaistai nuo skausmo palengvino patiriamą skausmą per pastarąsias 24 valandas? Pažymėkite procentus, geriausiai parodančius, kiek skausmas palengvėjo:

�0% �10% �20% �30% �40% �50% �60% �70% �80% �90% �100% Jokio Skausmas palengvėjimo visai išnyko

2. BARJERŲ KLAUSIMYNAS 2 Mes norime išsiaiškinti Jūsų požiūrį į skausmo kontrolę, norime sužinoti ką Jūs manote. Kai kurie teiginiai gali atrodyti panašūs į kitus, bet prašome įvertinti visus teiginius. Vertindami,žemiau pateikiamus teiginius, apibraukite vieną iš skaičių, kuris labiausiai atitinka Jūsų nuomonę, nuo 0 (visiškai nesutinku) iki 5 (visiškai sutinku) esančių po teiginiu. Taigi, kuo didesnį skaičių apibraukiate – tuo labiau sutinkate su teiginiu.

1) Auglio keliamą skausmą galima palengvinti.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 2) Yra pavojus priprasti prie nuskausminamųjų.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 3) Nuskausminamųjų sukeltą mieguistumą sunku kontroliuoti.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 4) Nuskausminamieji silpnina imuninę sistemą.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 5) Nuskausminamųjų sukelto sumišimo neįmanoma kontroliuoti.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 6) Vartojant nuskausminamuosius, organizmas pripranta prie jų poveikio, ir greitai jie tampa neveiksmingi.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 7) Vartojant nuskausminamuosius, tampa neįmanoma sužinoti, ar atsirado kokie nors nauji skausmai.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 8) Nuskausminamieji gali veiksmingai kontroliuoti auglio keliamą skausmą.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 9) Daugelis sunkiai sergančių žmonių pripranta prie nuskausminamųjų.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku

61

Priedo Nr. 1 tęsinys 10) Nuskausminamųjų keliamo pykinimo neįmanoma palengvinti.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 11) Svarbu būti stipriam ir nekalbėti apie skausmą.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 12) Gydytojui svarbu susikoncentruoti į ligos gydymą, o ne gaišti laiką skausmo kontroliavimui.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 13) Nuskausminamųjų vartojimas gali pažeisti imuninę sistemą.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 14) Dėl nuskausminamųjų poveikio žmogus gali pasakyti ar padaryti kažką, dėl ko jis ar kiti jausis nesmagiai.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 15) Jei vartojate nuskausminamuosius, kai skauda šiek tiek, skausmui sustiprėjus jie nebus tokie veiksmingi.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 16) Nuskausminamieji gali neleisti suprasti, kas vyksta Jūsų organizme.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 17) Nuskausminamųjų sukelto vidurių užkietėjimo palengvinti neįmanoma.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 18) Jei gydytojams tenka rūpintis skausmo palengvinimu, jie nesusitelks į ligos gydymą.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 19) Nuskausminamieji gali pakenkti imuninei sistemai.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 20) Lengviau iškęsti skausmą, negu nepageidaujamą nuskausminamųjų poveikį.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 21) Jei nuskausminamuosius vartosite dabar, vėliau jie nebus tokie veiksmingi.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 22) Nuskausminamieji gali užslėpti sveikatos pokyčius.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku

62

Priedo Nr. 1 tęsinys 23) Nuskausminamieji labai skatina pripratimą.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 24) Vaistai gali palengvinti auglio sukeltą skausmą.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 25) Gydytojus gali erzinti, kai jiems pasakojama apie skausmą.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 26) Nusiskundimai dėl patiriamo skausmo gali atitraukti gydytojus nuo auglio gydymo.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku 27) Jei kalbėsiu apie skausmą, žmonės manys, kad aš mėgstu skųstis.

0 1 2 3 4 5 Visiškai nesutinku Visiškai sutinku

3. PACIENTO DALYVAVIMAS GYDYME

Prašome, vertinant žemiau pateikiamus teiginius, apibraukti vien ą iš skaičių, kuris labiausiai atitinka Jūsų nuomonę, nuo 0 (visada) iki 5 (niekada), esančių po teiginiu. Taigi, kuo mažesnį skaičių apibraukiate – tuo dažniau atsitinka tai, kas parašyta teiginyje. 1) Mano gydytojas nemėgsta gaišti laiko galimų gydymo variantų aptarimui.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 2) Aš prašau gydytojo smulkiau paaiškinti gydymą ar procedūrą.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 3) Aš reiškiu abejones dėl mano gydytojo pasiūlytų testų ar gydymo.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 4) Aš kalbuosi su savo gydytoju apie savo skausmo simptomus nepriklausomai nuo jo reakcijos.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 5) Mano gydytojas nemėgsta, kai aš klausinėju.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 6) Aš prašau savo gydytojo rekomendacijų dėl savo ligos simptomų.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 7) Aš savo gydytojui pasiūlau taikyti tam tikrą gydymą.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 8) Aš užduodu klausimus, nekreipdamas dėmesio į gydytojo reakciją.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 9) Mano gydytojas vizito metu susitelkia tik į vieną ar dvi temas, ir dėl to man sunku pakalbėti apie kitas mano problemas ar rūpimus klausimus.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada

63

Priedo Nr. 1 tęsinys 10) Paprastai aš labai smulkiai apibūdinu savo ligos simptomus.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 11) Aš primygtinai reikalauju, kad man dėl ligos simptomų būtų atlikti tam tikri testai ar taikomas tam tikras gydymas.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 12) Mano gydytojas manęs klausia, ar sutinku su jo sprendimais.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 13) Man sunku kalbėti su savo gydytoju, nes jis visada skuba.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 14) Savo gydytojo aš daug klausinėju apie savo ligos simptomus.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 15) Aš išsakau savo nuomonę apie gydytojo man rekomenduojamus testus ar gydymą.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 16) Mano gydytojas skatina mane pasikalbėti apie asmeninius rūpimus klausimus, susijusius su ligos simptomais.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 17) Mano gydytojas praleidžia nedaug laiko, aiškindamas man apie galimus gydymo variantus.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 18) Mano gydytojas klausia mano nuomonės apie tai, kas galėjo sukelti mano patiriamus simptomus.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 19) Mano gydytojas skatina mane pasakyti savo nuomonę apie man paskirtą gydymą.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada 20) Mano gydytojas man pilnai išaiškina mano ligos simptomus ar gydymą.

0 1 2 3 4 5 Visada Niekada

4. VAISTŲ VARTOJIMO REKOMENDACIJ Ų LAIKYMOSI VERTINIMAS

Prašome atsakyti į klausimą apibraukiant vieną iš skaičių esančių po klausimu (1, 2, 3, 4

ar 5), kuris parodo, kaip dažnai Jūs patiriate tai, kas nurodyta klausime.

1) Kai kurie žmonės vengia vartoti nuskausminamuosius. Kaip dažnai Jūs tai darote?

1 2 3 4 5

Niekada Retai Kartais Dažnai Labai dažnai 2) Kai kurie žmonės pamiršta suvartoti savo nuskausminamųjų dozę. Kaip dažnai Jums taip atsitinka?

1 2 3 4 5

Niekada Retai Kartais Dažnai Labai dažnai

64

Priedo Nr. 1 tęsinys

3) Kai kurie žmonės praleidžia savo nuskausminamųjų dozę arba ją pakoreguoja pagal savo poreikius.

Kaip dažnai Jūs tai darote?

1 2 3 4 5

Niekada Retai Kartais Dažnai Labai dažnai

4) Kai kurie žmonės nustoja vartoti nuskausminamuosius, kai skausmas sumažėja. Kaip dažnai Jūs tai darote?

1 2 3 4 5

Niekada Retai Kartais Dažnai Labai dažnai

5. ŠALUTINIS VAISTŲ POVEIKIS

Prašome, pažymėkite atsakymą užbraukdami atitinkam ą kvadratėlį taip: ⌧ Ar kada nors buvote nustojęs vartoti nuskausminamuosius vaistus dėl šalutinių šių vaistų poveikio? Taip □

Ne □

Jei taip, kokie šalutiniai vaistų poveikiai privertė Jus tai padaryti? Pažymėkite (užbraukdami

kvadratėlį taip: ⌧ ) šiuos šalutinius poveikius tarp žemiau išvardintų, ir užrašykite tuos šalutinius

poveikius, kurie nėra paminėti. □ Netikėtas svorio padidėjimas □ Labai didelis nuovargis

□ Mieguistumas □ Nesugebėjimas sutelkti dėmesį

□ Pykinimas □ Viduriavimas

□ Galvos svaigimas □ Vidurių užkietėjimas

□ Odos bėrimai □ Pilvo skausmai

□ Rėmuo □ Vėmimas

□ Burnos sausumas □ Apetito stoka

□ Prakaitavimas □ Niežulys

□ Nuotaikos svyravimai □ Haliucinacijos

□ Sunkus mąstymas □ Mėšlungiškas krūpčiojimas

□ _______________ □ _______________

65

Priedo Nr. 1 tęsinys

6. EMOCINĖS BŪSENOS KLAUSIMYNAS

Perskaitykite kiekvieną teiginį ir pabraukite atsakymą, kuris artimiausias Jūsų savijautai per praėjusią savaitę. Ilgai nesvarstykite, nes pirma reakcija į klausimą tiksliau atspindi Jūsų savijautą nei apgalvotas atsakymas.

Aš jaučiu įtampą ir nerimą • Beveik visą laiką, nuolat • Didelę laiko dalį, dažnai • Retkarčiais • Niekada nejaučiu

Aš jaučiuosi užslopintas, lėčiau galvoju ir judu • Beveik visą laiką • Labai dažnai • Kartais, nestipriai • Visiškai ne

Mane ir dabar džiugina tai, kas teikė džiaugsmo anksčiau • Visiškai tiek pat • Mažiau nei anksčiau • Daug mažiau • Beveik visai nedžiugina

Mane apima baimė, lydima vidinio virpulio ar spaudimo po krūtine • Visiškai ne • Kartais • Gana dažnai • Labai dažnai, nuolat

Aš jaučiu baimę, lyg kažkas siaubingo turėtų atsitikti • Labai aiškiai ir stipriai • Taip, bet nestipriai • Nestipriai, bet manęs tai nejaudina • Visiškai ne

Aš nustojau rūpintis savo išvaizda • Pradėjau visiškai nesirūpinti • Nesirūpinu tiek, kiek reikėtų • Rūpinuosi, bet mažiau nei anksčiau • Rūpinuosi tiek pat, kiek visuomet

Aš galiu juoktis ir suprasti humorą • Taip pat kaip anksčiau • Mažiau ir sunkiau • Daug mažiau ir sunkiau • Visiškai negaliu

Jaučiu, kad nenurimstu vietoje • Labai stipriai • Gana stipriai • Truputį • Visiškai ne

Mane vargina neramios mintys ir rūpesčiai • Didžiąją laiko dalį, nuolat • Daug laiko, dažnai • Retkarčiais, bet nedažnai • Tik retkarčiais

Iš gyvenimo aš laukiu kažko malonaus • Tiek pat, kiek visada • Mažiau nei anksčiau • Daug mažiau nei anksčiau • Visiškai nelaukiu

Man linksma • Niekada • Labai retai • Kartais • Didžiąją laiko dalį

Mane staiga apima didelis nerimas ar baimė • Tikrai, labai dažnai • Pakankamai dažnai • Retai • Niekada

Aš galiu ramiai sėdėti ir atsipalaiduoti • Visada • Dažnai • Retai • Niekada

Man suteikia džiaugsmo gera knyga, radijo ar televizijos laida • Dažnai • Kartais • Retai • Labai retai

Dar kartą dėkojame Jums už tai, kad neatsisakėte mums padėti. Linkime Jums kuo greičiau atstatyti savo sveikatą.

Tyrėjai

66

Priedas Nr. 2

Skausmo intensyvumo vertinimo skalės

"Veidukų skalė"

1 "veidukas" 2 "veidukas" 3 "veidukas" 4 "veidukas" 5 "veidukas"

Skaitmeninė skalė

0 1-2-3 4-5 6-7-8 9-10

Žodinė skalė

Nėra skausmo

Silpnas skausmas

Vidutinis skausmas

Stiprus skausmas

Nepakeliamas skausmas

67

Priedas Nr. 3