cmyk

1

cmyk

TRUPMENOSIevos MartInaItytės „kosMosas“

Lietuvaitė tapytoja Ieva Martinai-tytė-Mediodija gyvena bei kuria Lietuvoje ir Niujorke. Kaunas - jos gimtinė, Vilnius - mylimas mies-tas, o meilė - anapus Atlanto. „Esu tarsi įstrigusi tarpinėje erdvėje“, - kalba dailininkė, Vilniuje atidariusi parodą.

2

PRISIPAŽINIMAIInesos PalIulytės DIDžIojI MeIlė

Kaunietė aktorė ir režisierė I.Pa-liulytė, pristatyta šių metų Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai, prisipažįsta: „Save daliju vaikams ir teatrui“. Jos spektakliuo-se greta profesionalių aktorių vaidina vaikai nuo 2 iki 18 metų.

5

MAISTASeDMunDas seIlIus roDo, kaIP šeIMaI kePa antį

16

TIKĖTI AR NE?11 MItų aPIe sveIką gyvenseną. PasItIkrInkIte, ar gyvenate

6

„Respublikos“ leidinys Nr.46 (935) 2012 m. lapkričio 17 d.

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.

„Visas gyvenimas buvo tikras mūsų gyvas dialogas. Aš ją labai gerbiau kaip žmogų ir kaip moterį. Ji buvo graži moteris ir talentinga aktorė. Tikrai retai taip pasitaiko. Kaip sakoma, kad Dievas duoda ir dribteli. Matyt, kažkokią misiją žmogus turėjo atlikti“, - Juliui/Brigitai pasakojo apie lemtingą susitikimą su iš-skirtine partnere Eugenija Pleškyte, anapus išėjusia lapkričio 3-iąją, teatro ir kino aktorius Antanas Šurna.

3

Antano Šurnos mylima aktorė

skaItytojaI, teIsIngaI IšsPrenDę kryžIažoDį, šįsyk bus ItIn gausIaI aPIPIltI DovanoMIs

10 kvIetIMų į auksInį sankt Peterburgo cIrką

� šIaulIų arenoje (lapkričio 21 d.)

� vIlnIaus arenoje (lapkričio 24 d.)

� PanevėžIo arenoje (lapkričio 26 d.)

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

GRAžIAuSIAPrieš keletą mėnesių pavargu-

sio ir prislėgto bičiulio paprašytas pasakyti ką nors gražaus, nė ne-svarstydamas jam papasakojau apie šv.Pranciškų Asyžietį, savo broliukams prie laužo riečiantį is-toriją apie bažnyčios peliuką - pa-tį asketiškiausią ir patį alkaniau-sią peliuką pasaulyje, kuris kartą vakarinėse mišiose pastebėjo per Pakylėjimą nuo ostijos atskylantį mažutį gabalėlį Viešpaties kūno ir nukrintantį ant marmurinių grin-dų... O naktį atšmireno ir tą tru-pinėlį labai pamaldžiai sugraužė. Nuo Dievo kūno peliukui netikėtai išaugo sparneliai ir jis tapo broliu Šikšnosparniu.

Draugas ėmė garsiai kvato-tis...

Išties, pagalvojau, kad ir koks sunkus, kad ir kaip sodriai ašaro-mis vilgytas gyvenimas būtų, kiek-vienas, net vargingiausias šios Žemės keleivis patvirtins - gyveni-mas yra brangi dovana, gyveni-mas yra nepaprastai gražus.

Ne išimtis ir manasis - vos pasineriu į jau išgyventas dienas, jau prabėgusius pro mano akis vaizdus, išgirstas melodijas ir žo-džius, mano venomis nubanga-vusias emocijas, uostus kvapus, liestus kūnus, tuoj pat imu svajin-gai dūsauti: „Visgi - nepaprastai gražu visa tai“...

Ir jei koks skeptikas paklaus-tų: „Kas būtent?“, net springda-mas imčiau vardyti, pradėdamas, žinoma, nuo žaliakasių laumių, laužus miško tankmėje kūrenan-čių nykštukų, trigalvių slibinų ir gerųjų burtininkų, mokančių pa-siversti nematomais... Na, taip - į manąją gyvenimo grožio ka-riauną galvotrūkčiais išsirikiuotų visi vaikystės pasakų personažai, nešini sapnuose ir praplaukian-čiuose debesyse matytais vaiz-dais, apkaišytais pačios gražiau-sios gyvenime girdėtos poezijos posmais...

Prie jų netruktų atsirasti įspū-dingi burlaiviai, kuriais svajonėse apkeliavau visą pasaulį, vieto-vaizdžiai ir siužetai, raminę mane juodžiausiomis nemigos valando-mis, kaitinę kraują, siuntę spalvas ir laimę į rutinos nubrozdintą kas-dienybę...

O šiandien anas bičiulis pa-skambinęs man tarė dar liūdnes-niu balsu nei anąsyk: „Apgavai tu mane. Ana tavo istorija apie šv.Pranciškų - netikra, jos nebuvo. Tai tik N.Kazantzakio romano iš-trauka“...

Na, taip, bičiuli, nebuvo. Kaip ir fantastiškiausių gyvių, jaukiai tupiančių man prie kojų, kaip eg-zotiškiausių kelionių ir svaigiau-sių meilės nuotykių, kaip Kalėdų Senelio, Velykų Bobutės, aitvarų ir kaukų, kaip fėjų ir kalbančio kati-no, kaip visų tų akimirkų, kuriose aš - gražus, stiprus, išmintingas...

Tačiau tau, kaip ir hipoteti-niam mano klausinėtojui - skep-tikui, kiekvienas, net vargingiau-sias šios Žemės keleivis patvirtins: gyvenimas yra brangi dovana, gyvenimas yra nepaprastai gra-žus, o visų brangiausias ir visų gražiausias jis tuo, ko iš tiesų - nėra.

Rimvydas StankevičiuS

Taip jau atsitiko, kad lietuvaitė dailininkė Ieva Martinaitytė, kuri prieš penkiolika metų išvyko tobulintis į Niujorką, ten surado ir savo antrąją puselę Tomą. Kaip pati sako, ji kol kas viena koja yra Lietuvoje, o kita - Amerikoje. Šiandien panašios istorijos nestebina, nes menininkai ne tik gimtinėje semiasi kūrybos impulsų, bet ir ieško platesnių horizontų.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Ieva, kurios pavardė (pagal ame-rikietį vyrą) dabar yra Mediodija (Mediodia), ką tik atidarė savo darbų parodą sostinės „Vartų“ meno gale-rijoje. Tapytoja savo kūrybą Lietu-voje yra eksponavusi penkis kartus, o dar jos parodos buvo surengtos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Italijoje, Suomijoje, Rumunijoje ir kt.

Meilę surado menų Mekoje

Iš Kauno menininkų šeimos kilusi Ieva 1992 m. baigė Vilniaus dailės akademiją ir pasinaudojo ga-limybe tęsti magistrantūros studijas meno koledže Niujorke. „Sunku bu-vo atsispirti tokiam dėstytojo Kęs-tučio Zepkaus pasiūlymui. Juk taip norėjosi Lietuvai atgavus nepriklau-somybę ir atsivėrus plačiau sienoms pasižvalgyti po pasaulį, pamatyti ne tik dangoraižius, bet ir kitą kultūrą, didžiąją menų Meką“, - prisiminė dailininkė kitą dieną po tapybos ir piešinių parodos „Tuštumos simu-liakrai“ atidarymo.

Pasak dailininkės, akademijos studentai tuo permainų Lietuvoje laikotarpiu dažniau būdavo mitin-guose ar karštose vietose negu paskaitose. Ignoruodami kai kurių „sovietinių“ dėstytojų požiūrį į me-ną ir dėstymo metodiką, būsimieji menininkai, tarp kurių buvo ir Ieva, troško naujovių, žinių, šiuolaikinio meno idėjų.

„Kiek aš laiko būsiu Niujorke, neplanavau, - pasakojo pašnekovė. - Nei sapnuoti nesapnavau, kad ten per vieną didelę šventę dangų nuplieskiančių fejerverkų šviesoje sutiksiu likimo man skirtą žmogų. (Šypsosi.) Iš tiesų juk niekas neži-

no, kur, kokiame pasaulio krašte jo laukia tikra meilė. Man tuo meilės miestu tapo Niujorkas, o susituokę su Tomu ir susilaukę dukrelės įsi-kūrėme netoli jo esančiame ramia-me miestelyje“. Ievos vyras - rašy-tojas, tikras amerikietis, turintis ispaniško ir dar kitų tautybių kraujo. Abu sutarė, kad prieš septynerius metus gimusi dukra Eli dar turės ir lietuvišką Onos vardą. Jeigu ne toks likimo posūkis, dailininkė ti-kriausiai būtų grįžusi į Lietuvą, į sa-vo mylimą miestą Vilnių ar Kauną, kuriame yra gimusi ir gyvena jos tėvai. Mama - tapytoja, o tėtis - odos dirbinių meistras.

Apie kūrybą

„Vartų“ galerijos dviejose salėse iškabinti paveikslai nukelia mus tarsi į kosminę ar interneto erdvę, kurioje

galima rasti visko. Pati autorė teigia, kad ji kurdama paveikslus jaučiasi kaip žaidėjas, įnikęs į kompiuterinę erdvę, kurioje pasijunta esąs tar-pinėje erdvėje tarp seno ir naujo, virtualaus ir realaus pasaulio. „Kai pradedu tapyti ir piešti, man norisi, kad ta drobės erdvė būtų gyva kaip filmas, kad atrodytų, jog viskas ju-da, sukasi, kvėpuoja. O tai padaryti dviejose paveikslo dimensijose yra ganėtinai sunku. Tai, ką matote ma-no darbuose, yra tarsi mano sąmo-nės žemėlapiai“, - sako dailininkė.

Uraganas Ievai nesutrukdė

Ieva tikėjosi „Vartų“ galerijoje su-sitikti su žinoma JAV dailininke niu-jorkiete Alison Šots (Alyson Shotz), kurios paroda buvo suplanuota tuo pačiu metu. Deja, tas susitikimas neįvyko. Menininkė neatvažiavo

dėl praūžusio uragano Sendi, kuris padarė didžiulių nuostolių Niujorke. Vanduo užliejo ir A.Šots dirbtuves bei sunaikino dalį kūrinių. Tiesa, kelis savo darbus Alison suspėjo at-siųsti į Vilnių, o pati turėjo rūpesčių gelbstint savo turtą. O štai lietuvaitei pasisekė išvengti stichijos padarinių. Ji sėkmingai kitą dieną po uragano siautėjimo automobiliu pasiekė oro uostą ir atskrido į gimtinę. Pavie-šėjusi dvi savaites, aplankiusi tė-vus Kaune ir palikusi Vilniuje savo paveikslus, I.Mediodija išvyko pas vyrą ir dukrą. „Išvykstu neilgam. Atstumas tarp gimtinės ir Amerikos didelis, gimtinės ilgesys dar dides-nis. Tad vasarą čia grįšiu su dukra, kuri su seneliais kalba lietuviškai“. Akimirką susimąsčiusi moteris pri-sipažino: „Nesijaučiu esanti meilės tremtinė. Visada esu laukiama Lie-tuvoje ir bet kada į ją galiu sugrįžti“.

Parengė Deimantė ZaiLSkaitĖ

Kas Kur Koncertuos

Petras VYŠNIAUSKAS

Pirmą kartą saksofonininkas Petras Vyšniauskas koncertuos su simfoniniu orkestru. Taigi Lietuvos valstybinis

simfoninis orkestras, kuriam diriguos Ričardas Šumila, lapkričio 23-iąją kviečia į išskirtinį renginį, kai vienas žymiausių lietuvių saksofonininkų Kongresų rūmuose klausytojus užburs kerinčiais saksofono garsais. Daug koncertuojantis ir keliaujantis P.Vyšniauskas, kuriam šiemet sukako 55 metai, šį koncertą vertina kaip savo gimtadienio dovaną. Pasak jo, koncertuoti su simfoniniu orkestru visada yra malonu. Kadangi saksofonas yra labai „jaunas“ instrumentas, atkeliavęs į muzikos pasaulį tik XIX amžiuje, kūrinių saksofonui su orkestru taip pat nėra daug. Tad šiame simfoniniame koncerte daugelis gerai žinomų kompozitorių impresionistų kūrinių, sukurtų kitiems instrumentams ar balsui, skambės atliekami saksofonu.

Kas Kur Kviečia

Kostas SMORIGINAS

Kitą savaitę Kauno „žalgirio“ arenoje koncertuos aktorius, režisierius, bardas

Kostas Smoriginas, savo gerbėjus pradžiuginęs nauja kompaktine plokštele.Menininkas, pirmiausiai pripažinimą pelnęs kaip teatro aktorius ir režisierius, dar studijų laikais pradėjo kurti dainas pagal garsių Lietuvos poetų žodžius. Vėliau su kolegomis aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė sėkmingai koncertuojantį „Aktorių trio“. Nuolat užsiėmusio menininko koncertai, kuriems jis ruošiasi itin atsakingai ir kruopščiai, - visada laukiami gerbėjų. Su savo klausytojais K.Smoriginas susitiks lapkričio 22-ąją Kauno „žalgirio“ arenoje. Koncerto metu savo gerbėjus džiugins senomis ir naujomis dainomis.

Dailininkės „kosmosas“ abipus Atlanto

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

n ieva Martinaitytė-Mediodija pasiilgsta vilniaus senamiesčio alsavimo

n iš parodos „vartų“ meno galerijoje. „kosminės paralelės“.

cmyk

3

cmyk / 3

Deimantė ZaiLSkaitĖ

- Šių metų dokumentiniame filme apie E.Pleškytę „Savi ke-liai“ įamžintas įdomus judviejų dialogas, kur nevengiate žodiš-kai pasikandžioti, vienas ki-tą patraukiate per dantį. Toks bendravimo stilius jums buvo įprastas?

- Mes visą gyvenimą šitaip ben-dravome. Kodėl žmonės būtinai turi bendrauti arba už rankų susiėmę ir į akis žiūrėdami, arba nekęsdami vie-nas kito, arba labai rimtai apsivilkę juodus kostiumus, dar ką nors. Ben-dravimas turi būti natūralus.

Tai buvo mano partnerė, mes maždaug trisdešimt metų bendra-vome, daug vaidmenų esame kartu suvaidinę, todėl dabar mane apėmęs graudulys. Visas gyvenimas buvo ti-kras mūsų gyvas dialogas. Aš ją labai gerbiau kaip žmogų ir kaip moterį. Ji buvo graži moteris ir talentinga aktorė. Tikrai retai taip pasitaiko. Kaip sakoma, kad Dievas duoda ir dribteli. Matyt, kažkokią misiją žmo-gus turėjo atlikti. Visada sakau, kad kiekvienas ateiname su savo misija į šį pasaulį. Tai vienas ateina, pavyz-džiui, negražus, bet labai talentingas aktorius. O būna taip, kad duoda ir to, ir ano. Ir Eugenijos atveju tiesiog buvo toks gražus sutapimas. Pasku-tinį kartą su ja matėmės filmuojant dokumentinį filmą „Savi keliai“ - ten mus susodino vienas prieš kitą ir, kaip visada, mes kabinomės vienas kitam į barzdą.

- Su E.Pleškyte būdavo sun-ku teatro scenoje ar filmavimo aikštelėje?

- Vaidinti buvo lengva ir labai malonu. Kai partneris yra pasitikin-tis, tvirtas, žinantis, ko nori, užtenka pamatyti ašarą jo akyje ir iš karto tai duoda stimulą stengtis. Bet va repe-tuoti tai būdavo košmaras. Apskritai - repeticijos visada man yra sunkiau-sias dalykas, o čia dar ir charakteris jos žemaitiškas, ir užsispyrimas, ir moteris. Su vyru tai dar gali susitarti, o su moterimi tu niekaip nesusitarsi. Arba turi ją perlaužti ir ką nors įrody-ti, arba turi prie jos prieiti švelnumu, gudrumu. Visokių ten būdavo foku-sų, mes su ja pasipjaudavome, tikrai pasipjaudavome.

- Bet durų netrankydavote?- Būdavo, būdavo, ir ne vieną

kartą. Antono Čechovo „Žuvėdrą“ repetuojant, atsimenu, buvo visko. Tau atrodo, kad tu esi teisus, o part-nerei atrodo, kad jinai teisi. Reikalin-gas kompromisas, bet kai emocijos užvaldo, - juk menas yra emociona-lus dalykas, - nors tu pasiusk, kie-kvienas gina savo tiesą. Laimingi tie žmonės, kurie visada klauso režisie-riaus. „Lipk ant stalo“, - sako jis. Tas ir lipa. „Gulk ant grindų“, - jis gula ir neklausia, nei kam, nei kodėl. Bet aš niekada to negalėdavau daryti. Visada buvau maištininkas, visada aiškinda-vausi, kodėl aš tai turiu daryti, visada gindavau savo tiesą.

- Nepaisant visko, scenoje ju-du vienas kitam labai tikote, tai prieš keturiasdešimt metų pa-stebėjo ir režisierius Marijonas Giedrys. Ne veltui filmuojant istorinį filmą „Herkus Mantas“ jūs įkūnijote didįjį prūsų vadą, o E.Pleškytė - jūsų žmoną Ko-tryną.

- Kadaise manęs klausė, koks vaidmuo geriausias. Už Kotrynos vaidmenį pastarajame filme Eugeni-jai būčiau davęs „Oskarą“. Ten, kur ji eina po mūšio per lauką paklaikusi: „Kur Montė, kur Montė“, - fantas-tiškai atrodė. Visada būna, kad su vienu partneriu įvyksta kažkokia kibirkštis, su kitu - ne. Ir kada žmo-gui atrodo, kad jis pats viską padaro, paprastai tai būna užprogramuota likimo jau iš anksto. Pavyzdžiui, Akademiniame dramos teatre įvyko konfliktas ir ji atėjo į Jaunimo teatrą, kur tuo metu dirbau (ir tebedirbu) aš. Nors atsitiktinumo ten ypatingo ir nebuvo, mes juk mokėmės toje pačioje konservatorijoje, tik ji kursu anksčiau. Taigi mes, kaip sakoma, visi iš vieno katilo.

Ir šis įvykis - mirtis - atneša ne tik ramybę, bet ir tokią filosofi-nę gaidą: dėl ko mes visi ardomės, draskomės? Juk mes atėjome į šį pasaulį išmokti kažkokios pamokos, kiekvienas nešame savo kryžių, kaip sako katalikybė. Užtat mes iš ti-krųjų turime gerbti vienas kitą, nes visi mokomės gyvenimo mokykloje. Man teko garbė su Eugenija kartu mokytis - gyventi šitame gyvenime, bendrauti ir dirbti. Nieko nepadary-

si, žmogaus gyvenime yra du svar-biausi taškai - gimimas ir mirtis. Ir dabar - mirtis artimos kolegės, su kuria mes labai daug bendravome, kurią labai gerbiau ir mylėjau, nes ji iš tikrųjų buvo neeilinė partnerė.

- O gyvenime su Eugenija nebuvote poruojamas?

- Oi, visą laiką būdavo, kad jeigu mes važiuodavome į kokį susitiki-mą, tai visada sakydavo, jog atva-žiavo vyras su žmona. Visa Lietuva buvo mus sutuokusi.

- Simboliška, kad šitiek me-tų nesiskiriate su jus puošiančia barzda, kuri yra kaip savotiškas „Herkaus Manto“ reliktas.

- Vieną kartą esu nusiskutęs barzdą dėl labai gero draugo režisie-riaus iš Baltarusijos. O visais kitais atvejais, gavęs pasiūlymą, iš karto klausiu: ar su barzda galėsiu? Jeigu ne, iš karto sakau: ne, ne, ačiū, la-bai brangiai kainuoja, jūs tiek pinigų neturėsite, mat kiekvienais metais jinai vis brangsta. Tai dabar drąsiai galima sakyti, kad mano barzda kai-nuoja apie pusę milijono.

- Atsitiktinumas ar ne, kad kadaise būtent jums buvo pa-tikėta sukurti legendinį Herkų Mantą, nors į šį vaidmenį pre-tendavo ir dar du žinomi aktoriai Regimantas Adomaitis ir Juozas Budraitis?

- Sėkmę man nulėmė ponas Dievas, taip buvo užrašyta knygose, kad aš turiu tai padaryti, ir padary-ti, matyt, gerai - galbūt dėl to netgi gimiau. Atsitiktinumais aš netikiu, nebūna atsitiktinumų gyvenime.

O suvaidinti istorinę asmenybę yra labai sunku. Visa laimė, kad nėra išlikę Herkaus Manto portretų, kurie įspraustų į tam tikrus rėmus. O čia tik aptakiai buvo parašyta, kad jis yra baigęs mokslus Vokietijoje, išmokytas visų karo subtilybių, nepaprastai talen-tingas ir gabus, atsivertė į kitą tikėjimą ir vokiečius mušė jų pačių išmokytais metodais. Juk jis viską išmanė apie vokiečius, užtai jiems ir buvo toks bai-sus, vadintas net piktąja dvasia. Kai jį pagavo, tai iš tikrųjų pakorė už kojų ir dar pervėrė kardu širdį - įsivaizduojate, kokį siaubą jis buvo įvaręs.

O filmas baigiasi labai gražiu ka-dru... Tuo metu, kai filmas pasirodė, buvo toks pakilimas, kad net sklandė kalbos Klaipėdoje statyti paminklą Herkui Mantui. Sakiau, imkite pa-skutinį kadrą, kur jis visas kruvinas su kardu ir kalaviju, bet stovi vienas prieš visą šitą armadą. Todėl ir išliko Herkaus Manto legenda, nes reikia būti visiškai kvailam: žinoti, kad tu pralaimėsi, ir eiti kariauti. Tai įsivaiz-duojate, kokią valią žmogus turėjo turėti, kad ėjo žinodamas, jog vis tiek pralaimės, bet išliks legenda, laisvės simbolis ateities kartoms. Ne tas vergas, kuris prispaustas, o tas, kuris neišdrįsta pakelti akių ar kumščio. Tokie vienetai gimsta per tūkstantį metų. Kaip ir didieji Lie-tuvos kunigaikščiai, bet viskas vyko panašiu metu - 13-ame amžiuje. Man labai patinka ta finalinė vieta, nes ji parodo, kad tokių žmonių nugalėti neįmanoma, tokios tautos nugalėti neįmanoma, ją galima tik papirkti arba sunaikinti, - taip ir elgėsi vo-kiečiai. Ten galiojo posakis „skaldyk ir valdyk“. Taip, slapta ir gudrumu, Prūsija ir buvo nukariauta, nes jėga

nieko negalėjo padaryti. Labai įdomi tauta buvo, labai įdomi.

- Kaip jūs, būdamas mies-tietis, tiksliau - iš Kauno, taip puikiai susitvarkėte su jojimo ant žirgo užduotimi?

- Kai aš pradėjau filmuotis, tai tik ant paveikslėlio buvau matęs žirgus, ir dar kaime. Mokantis visokių foku-sų buvo - kaip mes į Lenkiją važia-vome, kaip man ten tokį juodą eržilą atvedė, - kaip dabar atsimenu, - jis priekinėmis kanopomis kasa že-mę, šnirpščia. Klausia, kas čia jūsų herojus, o aš susitraukęs stoviu. (Juokiasi.) Na, tai prašome poną pašuoliuoti, jie maždaug pažiūrės, kokį man žirgą duoti. Na, galvoju, dabar man bus, sudie, Lietuvėle, - bet užlipau ir nujojau iki tokios smėlio krūvos, prisistabdžiau žir-gą, paskui nuo jo nušokau ir kažką sujuokavau, kad vakar buvo sunki diena ir nenoriu daugiau kratytis. Bet arklininkams tai labai patiko ir aš buvau priimtas kaip savas. Ten man visko teko išmokti, pavyzdžiui, lenkai mane išmokė kautis su kardu, todėl kai aš grįžau į Lietuvą, su ka-laviju jau dirbau kaip reikiant.

- Ar negraudu, kad, nuo „Herkaus Manto“ praėjus ke-lioms dešimtims metų, teatsi-rado vienas lietuvių istorinis kūrinėlis apie kitą legendinę asmenybę Tadą Blindą.

- Kai sovietmečiu buvo draudžia-ma kažką panašaus daryti, tada buvo labai įdomu pramušti tą visą cenzūrą - visas dėmesys buvo nukreiptas į Ezopo kalbą, visus simbolius, me-taforas - tiek vaizdines, tiek kalbi-nes. Jos buvo labai reikšmingos. O dabar daryk ką nori ir niekas nieko nedaro. Nes nėra ką daryti, proble-mų tai nėra. Negi dabar rodysi, kaip ten visi vagia? Dvidešimt metų vogė, tai reikia sustoti vieną kartą. Tai aš ir sakau, kad kol tie perdylos neiš-mirs, tarp jų ir aš, tol nieko nebus, jaunimas turi ateiti į valdžią ir visur kitur. Turi mylėti tą žemę, kurioje gyvena, nes žemė yra gyva, turinti dvasią, mes ją galime susprogdinti, mes ją galime išgelbėti. Jinai yra gy-va ir jinai jau kratosi mūsų. Nuo viso šito nihilizmo, nuo visos šitos šlykš-tynės, kuri dabar vyksta gyvenime, - kitaip negaliu pavadinti, - žemė pra-dės purtytis. Ir jinai jau purtosi, pa-žiūrėkite, tai taifūnai, tai vandenynai pakyla, tai lėktuvai krenta. O kas čia vyksta? Mama žemė kratosi. Užten-ka. Atėjo laikas.

prisipažinimaij/b žmonės

Teatro ir kino aktorius Antanas Šurna (72 m.) yra sukrėstas arti-mos scenos partnerės Eugenijos Pleškytės, po sunkios ligos išėjusios lapkričio 3-iąją, netekties. Susigraudinęs jis prisipažįsta, kad nepa-prastai gerbė ir mylėjo iškilią aktorę, su kuria atlikti duetai aukso raidėmis įrašyti į Lietuvos teatro ir kino istoriją.

Antano Šurnos

mylima aktorė

n neprilygstamas duetas: aktoriai antanas Šurna ir eugenija Pleškytė atliko pagrindinius vaidmenis Marijono Giedrio filme „Herkus Mantas“

Reda

kcijo

s arc

hyvo

nuo

tr.

4

cmykcmyk4

karjeraj/b žmonės

Ar operos solistui Merūnui Vitulskiui (29 m.), dalyvaujančiam populiariame televizijos šokių projekte, dar nesisapnuoja painūs šokių žingsneliai, kuriuos jis nenuilstamai gludina kone kiekvieną dieną?

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Kankinasi mokydamasis šokti

Gerbėjus džiugindamas stipriu balsu M.Vitulskis įsitikinęs, kad profesionalus dainininkas privalo mokėti ir šokti. „Bet gyvenime aš dar nieko panašaus nesu daręs. Labai sudėtinga, nes nėra kada žingsnių mokytis, iš karto reikia kurti choreografiją. O kai bagažo nėra - nelengva. Šiek tiek pasise-mi ir teorijos, kaip koją dėti, kaip ką. Bet, aišku, iki gero vaizdo tai toli gražu“, - save kritiškai vertina Merūnas. Gražiausias šokis jam yra valsas, mažiau prie širdies - loty-niški ritmai.

Iš Kauno kilęs dainininkas nie-kada nėra mokęsis šokti, netgi mokykloje, priešingai nei daugelis vaikų, nelankė jokio šokių būrelio. „Šokiai man buvo svetimas daly-kas, - prisipažįsta jis. - O ekrane aš negaliu į save žiūrėti, jaučiu dis-komfortą. Man tai daryti yra labai sudėtinga, tai yra viena iš meno sričių, kuri rimtai neliesta. O šokių reikia spektakliams. Kodėl nepa-sinaudoti pasiūlymu, kai atsiranda galimybė dirbti su gerais profe-sionalais? Taip ir šokau į ugnį, - sako dainininkas, aiškindamas ko-kios priežastys paskatino nerti į šokių projektą. - Būtent dėl fizi-nės parengties ir dėl ateities - dėl spektaklių. Vaidinant reikia įvairių kaskadinių gebėjimų, ką ir kalbėti apie aktorinius. Šokių irgi reikia. Tai turbūt silpniausia mano vieta. Kol kas kankinuosi, - atsidūsta. - Buvau gastrolėse, kol visi kiti toliau dirbo. Šiuo metu šoka vienuoliktą ar dvyliktą šokį, o aš tik penktą šeštą“.

Merūnas buvo išvykęs į Ispaniją - debiutavo operoje „Traviata“, kur kuria Alfredo vaidmenį. „Užsienyje yra tokių teatrų, kurie turi tik biurą, jie visas patalpas ir atlikėjus nuo-moja, veža iš užsienio, kiekvienam pastatymui surenka naują komandą. Gal tai yra įdomu, nes lankantieji spektaklius kaskart gali pamatyti vis naują kolektyvą“, - apie darbą su agentūra ir kelių mėnesių darbines išvykas pasakoja dainininkas, beje, per pastaruosius metus numetęs bene trisdešimt kilogramų.

Tokiais pasiūlymais Merūnas labai džiaugiasi, nes Lietuvos dai-nininkui tai yra gana geras pasieki-mas: „Lietuva Europoje muzikine prasme gana užmiršta. Kai kurie paklausti nelabai ir žino, kas yra Lietuva. Tai yra liūdniausia. Bet kai pasakai, kad tai yra Urmana, - atpažįsta. Džiaugiuosi, kad aš irgi

galiu prisidėti prie Lietuvos vardo garsinimo. Ir pačiam yra malonu, kai ištaria: „Jeigu Lietuvoje visi dainuoja taip - tada labai puiku. Tik kodėl jūs neprasimušate?“ Tada aiškini, kad buvo tokie so-vietų laikai, gyvenome po didele uždanga, todėl ir negalėjome pra-simušti. Šiaip vertinimais esu labai patenkintas, agentūra į mane deda daug vilčių, ji realiai mane augina ir brandina“.

Tikrasis pašaukimas

Lietuvos nacionaliniame ope-ros ir baleto teatre kitų metų va-sarį Merūno laukia pasirodymas operoje „Madam Baterflai“, kur jis atliks Pinkertono vaidmenį. Operos solistas nenori eiti pačiu lengviausiu keliu pataikaudamas plačiajai klausytojų auditorijai. Dėl savo pasirinkimo jis sako niekada nesigailėjęs: „Tiesą sakant, aš ir nežinau, kodėl pasirinkau būtent operinę muziką. Galbūt tėveliai, seneliai, gal proseneliai kažko dau-giau įkrėtė į genus, nes šioje sri-tyje viskas pavyksta daug greičiau ir lengviau negu kitiems. Matyt, iš esmės tai ir lėmė, kad aš pasi-rinkau būtent šitą specialybę. Juk visų svajonė daryti tai, kas būtų ir darbas, ir gyvenimo būdas“.

Merūnas atsimena, kai būda-mas aštuonerių ar devynerių pirmą kartą atėjo į Kauno muzikinį teatrą pasižiūrėti operetės „Linksmoji našlė“. Kaip šiandien atsimena, tada jį labiausiai sužavėjo tai, kad labai didelė žmonių grupė kuria vieną veikalą. Jis per trumpą laiką aplankė tuo metu rodomus mu-zikinius spektaklius. Nors norėjo sekti senelio dailininko pėdomis, kurį vadina savo idealu, nors vie-nu metu net svarstė apie vienuolio

pasirinkimą, ganėtinai vėluodamas pasuko muzikos keliu ir neapsiriko.

Be fortepijono, dainininkas dar moka groti fleita ir gitara. Neatsi-mena, kada paskutinį kartą buvo išsitraukęs šiuos muzikos instru-mentus. „Tai realiai eina iš klau-sos, be jokių mokytojų pagalbos, tik vienintelis fortepijonas per-prastas studijuojant akademijoje. Aš gana vėlai pradėjau bendrauti su muzika“, - muzikos kelią prisi-mena jis. Tai suteikia vilties, kad ir mokymasis šokti netruks padaryti didžiulę pažangą.

Nepagydomas meilės ligonis

Pagrindinės vertybės, kurių laikosi Merūnas kaip asmenybė, yra šios: „Labai svarbus dalykas yra ir pasitikėjimas. Su žmonėmis, kuriais nepasitikiu arba kurie to neverti, nelabai ir bendrauju. Būtų sudėtinga gyventi be pasitikėjimo. Pagrindinis dalykas - mylėti žmo-nes, tada, manau, ir tave mylės. Nes kad ir kiek aš gyvenime esu nudegęs, kai atveriu širdį, o tau „prišiukšlina“, nepasimokau ir to-liau darau tą patį. Galbūt tai krau-nasi į tavo kito gyvenimo krepšelį? Trečias dalykas, be abejo, šeima, nes būtų labai sunku be šeimos,

be žmonių, pas kuriuos gali ateiti vakare ir pasiguosti, pakalbėti“.

Gal dėl šios priežasties į šo-kių projektą Merūną lydi žmona Erika, kuri vienu metu vyrą pava-davo projekte ir šoko su Andriumi Butkumi. Kai dainininkas darbuo-jasi užsienyje, santykiai su žmona neatšąla dėl visagalio interneto. „Ji yra šaunuolė, be to, ji atrado save per šokius, tai yra labai svar-bu“, - žmonai pagyrų negaili Me-rūnas, o paklaustas apie laimingos santuokos receptą, susimąsto. Su Erika draugavęs maždaug šešerius metus, kaip šeima - dar tik vie-nus, Merūnas įsitikinęs, kad dviejų žmonių meilė pereina tam tikrus skirtingus etapus - metams bėgant santykiai tik stiprėja, gražėja, nes žmogų vis labiau pažįsti.

O ką Merūnui sunkiau prižiū-rėti - balsą ar žmoną? „Ir tai, ir tai nelengva. Gerklę gali pagydyti, o kai susergi meile - turbūt niekada nepagysi. Dar nepagijau nuo mei-lės. Kažkur skaičiau, kad moksli-ninkai nustatė, jog meilė vis dėlto yra psichologinė liga. Manau, kad aš esu nepataisomas ligonis“, - juo-kiasi Merūnas.

Jiedu su žmona sostinėje šiuo metu nuomojasi butą ir svarsto galimybę susisukti jaukius savo namus.

Merūnui šokiai dar svetimiStasio žumbio nuotr.

n Šokio subtilybių Merūnas mokosi labai kantriai

cmyk

5

cmyk / 5

Kai kaunietės teatro artistės ir režisierės bei vaikų studijos „Mano teatras“ įkūrėjos Inesos Paliulytės, (55 m.) pasiūlytos šiųmetei Lietuvos nacionalinei kultūros ir meno premijai, paklausiau, kas yra jos didžioji gyvenimo meilė, tikėjausi atsakymo, kad tai teatras. „Ne, mieloji, didžioji mano meilė - vaikai“, - atsakė menininkė ir pridūrė, kad ji atėjo į sceną dalytis tuo, ką pati jaučia ir nori, kad jaustų kiti.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

- Kaip manote, kaip meilė sulig gyvenimo vingiais ir pa-tirtimi gali keistis?

- Nelygu kokia tai meilė... Ne-derėtų meilės sąvokos painioti su aistra. Motina savo vaiką myli visą gyvenimą, nesvarbu, tas vaikas ge-ras ar blogas, sveikas ar ne, ji myli savo atžalą be išlygų. Skaudu, kai atsiranda išimčių... Žmogus turi mylėti savo šeimą, kaip medis, ku-ris gyvybės syvų semiasi iš šaknų. Turi mylėti ir savo darbą, pasirin-kimą gyventi taip, o ne kitaip. Šia prasme man pavyko.

- Jums meilę scenai tikriau-siai išugdė jūsų mama išraiškos šokių Lietuvoje pradininkė, gar-saus šokių kolektyvo „Sonata“ įkūrėja Kira Katerina Daujotai-tė. Ar iš jos paveldėjote artistiš-kumą ir norą būti ne tik artiste, režisiere, bet ir pedagoge? Su aktore Nijole Lepeškaite šalia Kauno dramos teatro, dabar jau Nacionalinio, esate įkūrusios vaikams labai reikalingą teatro mokyklėlę?

- Iš mamos paveldėjau kūry-bingumą, orumą ir meilę žmogui. Miela kolegė N.Lepeškaitė prikal-bino mane kartu steigti mokyklė-lę ir taip pat paakino beveik visų mano pjesių bei spektaklių atsi-radimą. Mat rašyti pjesę, kurioje vaidina apie 200 vaikų, o paskui dar ir režisuoti yra alinantis dar-bas. Nelieka laiko niekam kitam. Su vaikais repetuojame apie pusę metų, mokydamiesi išgirsti, suvok-ti, bandydami „girdėti ir klausytis savo minčių“. Juk paprastai vyrau-ja praktika mechaniškai išmokyti vaiką teksto, ir jis susikaustęs tai „atbarabanija“. Teatro mokyklėlės mažyliai dažnai ir skaityti nemoka, ir tekstą perpranta tik per veiksmą. Juk toks darinys kaip teatro moky-klėlė unikalus: 200 vaikų nuo dviejų iki aštuoniolikos metų. Ir vaidina jie teatro scenoje su profesiona-liais aktoriais.

- Kodėl jums taip rūpi, kad vaikai mokytųsi ne tik scenos meno, išraiškos, judesio, bet ir dvasinių dalykų? Juk neatsi-tiktinai sėkmės sulaukusiam ir neseniai režisierės Dalios Tamu-

levičiūtės atminimui skirtame festivalyje pagrindinį apdova-nojimą pelniusiam spektakliui „Liūdnas Dievas“ pasirinkote siužetą apie legendinį pedagogą, kūno ir dvasios gydytoją, rašy-toją humanistą Janušą Korčaką.

- Būdama idealistė, šventai tikiu meno ugdomąja, humanistine misija. Visuose savo spektakliuose kalbu vaikams apie meilę, pasiaukojimą, mirtį ir atleidimą. Negaliu nekalbėti. Menininkas neturi teisės tylėti, kai žeminamas vaikas. Mes turime rėkti apie skriaudžiamus, sergančius, sto-kojančius dėmesio vaikus. Privalo-me! Įvairios ugdymo įstaigos kviečia vaikus mokytis anglų kalbos, plau-kioti baseine, žiūrėti animacinius filmukus ir tai vadinama - estetiniu ugdymu, o aš šaukiu: atsipeikėkite, ko mokome savo vaikus?! Juk auga „turėtojų“ karta. Mes privalome juos prakalbinti...

- Spektaklį „Liūdnas Die-vas“ taikėte ir suaugusiesiems, ir vaikams, o paprastą, bet labai įtaigų scenovaizdį ir kostiumus kūrė jūsų dukra dailininkė Ko-tryna Daujotaitė. Kaip abi suta-riate kurdamos spektaklį?

- Niekada nestatau spektaklio vaikams, statau žmonėms. „Liū-dnas Dievas“ ir „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacijai buvo pasiū-lytas suaugusiųjų kategorijoje... Vaikas - toks pats žmogus, tik jam reikia daug daugiau dėmesio. Su dukra esame kaip kumštis, dažnai matome tomis pačiomis akimis, aš ja absoliučiai pasitikiu, neabejoju jos skoniu ir profesionalumu. O šiaip jau esu kategoriška, matau, uodžiu, jaučiu ir esu tikra, kad turi būti tik taip, o ne kitaip... Kai spektaklis jau būna baigtas, o aš atsipeikėjusi nuo to „nešiojimo“, tada prašom patarinėti, kritikuoti. Tačiau spektakliai, sukurti jau-triausiam žiūrovui, mūsuose netu-ri atgarsio, jie „neperspektyvūs“, juos patogiau apeiti, nepastebėti...

- Jūsų spektakliai yra apie kuriantį žmogų ir savo talentą dalijantį kitiems. Jus domina žmogaus siela, kūrybinės ga-lios. Kuo skiriasi jūsų spekta-kliai nuo jaunų teatro režisie-rių darbų?

- Esame pašaukti mylėti, iš-tverti, dalytis, viltis ir tikėti. Tai mano gyvenimas. Aš į sceną taip pat atėjau dalytis. O kas dėl jau-nimo, tai aš gyvenu taip, mąstau, myliu, ilgiuosi, jie kitaip... Ir tai ne kartų problema.

- Netrukus scenos šviesą išvysiančiame spektaklyje „As-trida“ apie genialiąją švedų vai-kų rašytoją Astridą Lindgren pagrindinį vaidmenį patikėjote kiek primirštai puikiai akto-rei Doloresai Kazragytei. Kaip jums atrodo, kodėl paprastai toks neilgas moterų aktorių karjeros scenoje laikotarpis?

- Todėl, kad moteris (nepaisant deklaruojamos lyčių lygybės) vis dar mieliau suvokiama „prieme-nėje“. Pjeses rašo vyrai, režisuoja vyrai. Moteris tempia ant savo pe-čių keturis namų kampus. Moteris

darbštesnė, gyvybingesnė, dažnai talentingesnė, bet ji Lietuvos kul-tūrinėje erdvėje sistemingai nuty-lima. Vyrai dažnai nepastebi moters vaidmens, ką ji benuveiktų. O iš tiesų juk moterų kūrybos laikotar-pis netrumpas... Štai artistės Maja Pliseckaja, Alisa Freindlich ir kt. - Rusija joms stato spektaklius, jos rašo, dėsto, yra laukiamos, gerbia-mos, o mūsų Tėvynėje senatvė ar branda dažniausiai nutylima. Kiek fantastiškų moterų aktorių iškeliavo anapus nesuvaidinę savo vaidmens! O moterys režisierės dar keistesnis darinys... Aš myliu senus veidus, pažvelkite į Astridos Lindgren vei-dą, jis kalba. O vienas jaunas žmogus man mestelėjo: koks nereklaminis tas veidas ir į tokį spektaklį vaikai neis. Netikiu... Baisiausia, kad vai-kai auga „plastmasinės“ jaunys-tės kulte, regi glotnius unifikuotus veidelius ir priima tai kaip normą. Esu taip auklėta, jog jaučiu pagarbą senatvei ir vaikystei. Manau, kad žiūrovai plūstų į spektaklį su Gra-žina Balandyte, Danute Juronyte ir mano minėtomis Doloresa ir Nijole, bet „postsovietinei“ režisūros kartai tai neįdomu.

- Kuo jus patraukė A.Lind-gren asmenybė?

- Tik keli faktai: būdama vy-resnė nei 80-ies, ji parašo „Ronją - plėšiko dukterį“, rašytoja visu savo gyvenimu teigė, kad kūryba ne-pavaldi amžiui. Būdama 86-erių, ji tampa Švedijos visuomeninės nuomonės formuotoja, ji pakeičia nevykusį mokesčių įstatymą. „Pa-garba vaikui, štai ko man norėtųsi iš suaugusiųjų, bandykite žvelg-ti į juos maždaug taip, kaip turi-te žvelgti į kitus suaugusiuosius. Duokite vaikams meilės, daugiau meilės ir dar daugiau meilės. Vaikų statusas visuomenėje visada atsi-spindi su vaikais dirbančių žmonių atlyginimuose ir socialinėse sąlygo-se“, - taip kalbėjo rašytoja, kurios klausėsi ir jos šalis, o taip pat ir

visas pasaulis.

- Ką ryškiausiai pati pame-nate iš vaikystės?

- Pamenu mūsų namus Kaune, Obuolių gatvėje. Tėvelį, mamą, apsuptą jos šokėjų, nuolatos skam-bančią klasikinę muziką, pokalbius, kūrybinius ginčus ir begalinę mei-lę. Aš buvau laiminga. Galiu kaip kadaise A.Lindgren pasakyti: „Vai-kystė - tai aš“.

- Kaip nutiko, kad pasirin-kote ne šokį, o dramą, skaitote poeziją?

- Man visada patiko portretai, fo-tografijos, mane domina žmogus, koks jis, kodėl, iš kur jis toks, o ne kitoks, kaip jis kuria, iš kur randasi kūryba... Aš ir dabar galvoju, kad drama tam tinkamiausia ir, žinoma, literatūra.

- Jūsų ir teatro režisieriaus Algimanto Pociūno dukra daili-ninkė Kotryna yra prasitarusi, kad taip pat norėjo būti aktore, bet jūs prieštaravote. Kodėl?

- Kreipdama dukrą į kūrybą, bandžiau apeiti teatrą - būti mote-rimi teatre vyrų eroje nelengva.

- Jūsų kūryba neliko ne-pastebėta. Esate pelniusi už spektaklius ir „Auksinį scenos kryžių“, ir kaunietiškąją „For-tūną“. Ką jums pačiai reiškia apdovanojimai?

- Mes, teatro žmonės, kuria-me namuose, Lietuvoje. Ir todėl esame laimingi! Nors... Pastebė-kite, kokiais automobiliais mes va-žiuojame, patyrinėkite, kaip ir kur gyvena aktoriai, kaip verčiasi per galvą, kad užmokėtų žiemą už šil-dymą... O apdovanojimai? Tai tylus džiaugsmas su mama ir dukra... Ir žinojimas, kad visa tai laikina.

prisipažinimaij/b žmonės

Būdama idealistė, šventai tikiu meno ugdomąja, humanistine misija. Visuose savo spektakliuose kalbu vaikams apie meilę, pasiaukojimą, mirtį ir atleidimą. Negaliu nekalbėti

Didžioji Inesos Paliulytės meilė?truMpai

keli faktai iš inesos pa-liulytės biografijos:

• Gimė 1957 m. Norilske (Ru-sija).

• Mokėsi: Kauno J.Naujalio me-no mokykloje, Juozo Miltinio studijoje Panevėžyje, 1979-1982 m. studijavo Maskvos valstybiniame teatrinio me-no isntitute.

• Nuo 1979 m. vaidina Kauno valstybiniame dramos teatre, kuriame sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų. Taip pat kuria poezijos spektaklius bei kitus teatro projektus.

• Svarbiausi apdovanojimai: 2005 m. „Fortūnos“ prizas už vaidmenį spektaklyje „4.48 Psichozė“; 2006 m. „Auksinis scenos kryžius“ ir „Fortūnos“ diplomas už spektaklį „Ander-seno gatvė“, kuriame dalyvavo „Mano teatro“ vaikai; 2009 m. „Fortūnos“ prizas už svarų in-dėlį į teatro pedagogiką, dar-bą su vaikais kuriant spektaklį „Liūdnas Dievas“ ir kt.

n inesa Paliulytė: „atleiskite, kad taip sergu vaikais ir smerkiu nemeilę senatvei“

Viktoro Purio nuotr.

6

cmykcmyk6

TikėTi ar ne?j/b miTyba

apie sveiką gyvenseną

Sveikas gyvenimo būdas - šiandien populiarus reiškinys, bet dažnai labai įvairiai traktuojamas. Druska ir cukrus tai kenksmingi, tai naudingi. Cholesterolis pavojingas, bet nepaprastai reikalingas. Kas yra pramanas, o kas tiesa?

„Po 18 val. negalima valgyti“Jeigu jūs „vieversys“ ir gulatės 21 val., vakarie-

nė šeštą vakaro tikrai gali būti paskutinis valgymas. Jeigu jūs „pelėda“ ir gulatės po vidurnakčio ar vėliau, vakarienę pamiršite gerokai iki vidurnakčio. Sveikas, normaliai virškinantis žmogus turi valgyti ne dažniau kaip kas 5 valandas, tai yra ir „pelėdos“, ir „vieversiai“ turi vakarieniauti likus 4-4,5 val. iki miego, o prieš porą valandų iki miego galima išgerti šilto pieno arba kefyro. Vakarienei tinka baltymingas maistas su daržovėmis, o norintiems išlaikyti liekną taliją patartina vengti an-gliavandenių ir „saldžių“ daržovių - bulvių, kukurūzų, morkų ir burokėlių.

„Monodietos - tinkama mityba“Nors dabar yra labai daug madingų monodietų, ver-

tėtų prisiminti, kad bet kuri iš jų yra pavojinga sveikatai. Iš tiesų galima pasirinkti bet kurį, net kaloringiausią produktą (pavyzdžiui, šokoladą) ir griežtai laikantis šokolado dietos sumažinti kūno masę. O pasekmė - antrojo tipo diabetas dėl sunaikintos kasos. Kefyro, agurkų, varškės, obuolių, grikių, ananasų, abrikosų, baltymų ir kitokios dietos realiai kenkia sveikatai, nes vartojant vieną produktą susidaro mikro- ir makroele-mentų, vitaminų, ląstelienos arba baltymų trūkumas ir tai negali neveikti vidaus organų būklės bei visos žmogaus išvaizdos.

„Produktų derinimas - sveikos gyvensenos raktas“

Iš tiesų patirtis rodo ir mokslas patvirtina, kad žmogus yra „visaėdis“, ir nėra jokio reikalo produktus skirstyti į suderinamus ir nelabai. Iš tiesų, baltymingas maistas apdorojamas rūgščioje skrandžio terpėje, o angliavande-nius veikia šarminė plonojo žarnyno aplinka. Bet nereikia pamiršti dvylikapirštės žarnos, kur drauge ir sklandžiai virškinami ir baltymai, ir angliavandeniai, ir net riebalai! Be to, „monoproduktų“ beveik nebūna. Pavyzdžiui, grikių kruopose yra ir riebalų, ir baltymų, ir angliavandenių. Pasi-rodo, esama labai glaudaus mišrios (baltymų ir angliavan-denių) mitybos ir nuotaikos ryšio. Pastaruoju metu būtent tokį mitybos variantą gydytojai psichoterapeutai svarsto kaip galimą gydomąją dietą ir kaip realią alternatyvą plačiai vartojamiems naujos kartos antidepresantams.

„Vandens gėrimas naudingas tik to vandens gamintojams“

Visi žino, kad 8 proc. žmogaus kūno sudaro van-duo. Taip pat visiems žinoma, kad be maisto žmogus gali apsieiti iki 14 dienų, o be vandens - vos tris. Bet reikia suprasti, kad organizmui reikia būtent vandens, o ne sulčių, giros, limonado, mineralinio arba kavos. Jausdamas troškulį, organizmas dažnai siunčia mums signalus, o mes, nemokėdami jų iššifruoti, šį „SOS“ vertiname kaip alkį ir vietoj gryno vandens stiklinės pradedame ką nors kramtyti. Suaugusiam sveikam žmo-gui individualias vandens atsargas kasdien reikia papil-dyti 1,5 l gryno geriamojo vandens. Arbatos, kompotai, energiniai gėrimai ir alus vandens atsargų nepapildo! Galima gerti ir daugiau, bet svarbu nepersistengti. Kad ir kaip būtų keista, ir kava, ir alus, ir sultinys, ir sultys yra maistas, turintis kalorijų, kurios gali pakeisti jūsų kūno svorį ir apimtį.

„Kai kurie produktai skaido riebalus“

Ananasai, papajos, greipfrutai, česnakai, jūros ko-pūstai, baltymingi produktai. Ko iš jų riebalai „bijo“ labiausiai? Iš tiesų riebalai ima „skaidytis“ tik tada, kai energijos suvartojate daugiau, negu gaunate su maistu. Ir joks ananasas jums nepadės. O sultys - tai skystos ir koncentruotos kalorijos, daug mažiau naudingos už savo „gimdytojus“ vaisius, kuriuose yra daug ląste-lienos, padedančios pasisotinti, o paskui geriau šalinti maistą. Taigi „sulčių - riebalų degintojų“ reklama yra ne daugiau kaip rinkodaros triukas.

„Naudingiausi produktai - liesi ir 0 proc. riebumo“

Tai taip pat grynai reklaminis triukas, rinkodaros išradingumas ir jaukas vartotojams. Jei ignoruosime maistą, kuriame yra riebalų, galime rimtai pakenkti sveikatai. Net pusę galvos smegenų sudaro rieba-lai, todėl riebalų nereikia paversti savo pagrindiniu priešu. Produktai, kuriuose riebalų beveik nėra, nepasotina, tad žmogus vis kramto ką nors „0 proc. riebumo“. Ir persivalgo, nuoširdžiai tikėdamas, kad valgo mažai ir viską daro teisingai. Svoris auga, nuotaika bjūra.

„Augalinis aliejus be cholesterolio“Ir tai - reklamos spąstai vartotojui. Juk cholestero-

lio yra tik gyvulinės kilmės produktuose ir jo apskritai neturi būti augaliniuose produktuose. O dėl aliejaus kenksmingumo ir naudingumo, tai garsios firmos į ly-derio pozicijas išstūmė alyvuogių aliejų, tuo tarpu „sa-vas“ saulėgrąžų aliejus yra daug naudingesnis. Kepti tinka rafinuotas aliejus, o salotoms - ne, nes beveik visos naudingos medžiagos, įskaitant vitaminus A ir E, dingsta apdorojant šį produktą termiškai. Todėl uždaryti salotas reikia tik nerafinuotu pirmojo šalto spaudimo aliejumi. Tai - „gyvas“ produktas ir vitaminų bei mi-kro- ir makroelementų lobynas. Garstyčių ir linų aliejai labai naudingi moterims menopauzės metu, o moliūgų sėklų aliejus itin tinka bet kokio amžiaus ir profesijos vyrams. Tačiau reikia atsiminti, kad tai - kaloringiau-sias produktas. Nevartojančioms gyvo augalinio aliejaus moterims gresia odos sausumas, ankstyvos raukšlės, ciklo sutrikimai. Taigi rinktis nerafinuotą aliejų verta ir dėl grožio.

„Saldumynai būtini smegenims“Šiuo klaidingu požiūriu grindžiama ne viena visokiau-

sių saldėsių ir šokolado reklamos kampanija. Prisimin-kime XX a. - revoliucijos, karai, badas. Ar saldumynai rūpėjo, kai duona būdavo kepama iš išspaudų? Bet dėl to žmonės silpnaprotyste nesirgo ir niekas nuo gliukozės trūkumo nemirdavo. Užtat XXI a. antrojo tipo diabetas ir metabolinis sindromas tapo tikra rykšte. Kodėl? Dėl netinkamo produktų pasirinkimo ir piktnaudžiavimo cu-krumi, rafinuotu maistu, kepinių pomėgio. Dabar viskas yra saldu - košės, varškė, sūreliai, jogurtai, visur pilna šo-koladukų ir sausainių su įvairaus skonio įdarais, ledų, želė ir kitokių desertų. Tai ką gi galima ir naudinga valgyti?

Šokolado, kuriame kakavos yra 70 proc. ir daugiau. Jį galima skanauti nors kasdien, bet nepamirštant ka-loringumo.

Marmelado (bet tik natūralaus). Jo galima duoti ir vaikams, nes šokoladas iki 6-7 metų apskritai nereko-menduojamas.

Medaus, taip pat natūralaus, iš cukrumi nemaitin-tų bičių.

Ir, aišku, vaisių - juose užtenka gliukozės aktyviai gyvensenai palaikyti.

„Nuo vaisių nestorėjama, jie - sveikos gyvensenos pagrindas“

1 kg virtos dešros yra vidutiniškai 2800 kalorijų, 1 kg vynuogių nuo dešros atsilieka vos 800 kalorijų. Tačiau mažai kas vienu prisėdimu sudoros kilogramą dešros, o kilogramą sveriančią vynuogių kekę įveiktų daugelis. Tuo tarpu dirbantiesiems sėdimą darbą, kurie neplanuoja didinti svorio, reikia suvartoti 2400 kalori-jų (moterims) ir 3200 kalorijų (vyrams). O tiems, kas nori mesti svorį ir stebi kiekvieną talijos centimetrą, atitinkamai reikėtų neperžengti 1800 ir 2600 kalorijų ribos.

„Energiniai gėrimai nekenksmingi“Jeigu energiniai gėrimai nebus parduoti laiku, aliu-

mininės skardinės turinys ją pragrauš. Argumentai, kad šios „gaivinamos“ drėgmės organizmas ilgai savyje ne-laiko, skamba tiesiog naiviai. Kofeinas ir cukrus - pa-grindiniai sveikatos priešai. Danijoje ir Prancūzijoje šie gėrimai pardavinėjami specialiuose vaistinių skyriuose. O nėščiosioms jų vartoti nerekomenduojama.

„Raudonasis vynas padeda suliesėti“Bet koks alkoholis - tai nenaudingos kalorijos, ku-

rios, be visa kita, dar ir didina apetitą. Išties gerame vyne yra bioflavonoidų, tačiau naudingų medžiagų šiame gėrime vis tiek mažiau negu kenksmingų, ypač kepenims. Bioflavonoidų gausu mėlynėse ir avietėse. Beje, Europos psichoterapeutai pradėjo vartoti naują terminą - alkoholinė anoreksija. Tai maksimalus alko-holio kiekis minimaliai valgant.

Parengė Milda kunSkaitĖ

11 mitų

cmyk

7

cmyk

7

k

INTERNETE - WWW.RESPUBLIKA.LT 2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis RAŠYKITE MUMS: sportas@respublika.netLeidinys Nr. 91 (269)

DIENRAŠČIO „RESPUBLIKA“ PRIEDAS

REGBIS �

Prancūzijos Bordo „Begles“ ekipoje žaidžiantis vienintelis profesionalus Lietuvos rinktinės regbininkas 22-ejų Karolis Navickas, rinktinėje debiutavęs neseniai prasidėjusiose Europos čempionato Nacijų taurės 2A diviziono kovose, tiki, kad lietuviai yra pajėgūs prasibrauti į aukštesnį divizioną.

Sidas AKSOMAITIS„Respublikos“ žurnalistas

Nors Lietuvos regbio rinktinė pralaimėjo pirmas dvi 2A divizio-no dvikovas (17:34 išvykoje su Malta ir 16:24 Šiauliuose su Olan-dija), 202 cm ūgio ir 115 kg svorio grumtynių antrosios linijos žaidė-jas, Lietuvos daugkartinio čempio-no „Vairo“ klubo auklėtinis visur stengiasi išlikti optimistas. Anot K.Navicko, pasitelkus užsispyri-mą, kantrybę ir valią galima kal-nus nuversti.

Rinktinei kovingumo netrūksta

- Kas nulėmė Lietuvos rinktinės nesėkmę Europos čempionato Nacijų taurės 2A diviziono starte? - pasiteiravo „Sporto žmonės“ K.NAVICKO.

- Pirmosiose rungtynėse su Malta jautėme, kad dar nesame pakankamai susižaidę. Aš į Maltą atskridau tiesiai iš Prancūzijos, neturėjau galimybės pasitreniruo-ti kartu su komanda. Susižaidimo trūko ir ginantis, ir atakuojant. Ypač daug klaidų gindamiesi pa-darėme pirmajame kėlinyje - no-rėjome varžovus paspausti, bet už šiurkščias klaidas gavome baudas, o varžovai rinko taškus. O mače su olandais, pernai rungtyniavu-siais aukštesniame pogrupyje, pristigome ir geresnių sprendi-mų, ir tikslumo, ir sėkmės.

- Kokie rinktinės žaidimo elementai jums kelia didžiau-sią nerimą?

- Su treneriais stebėjome ir analizavome vaizdo medžiagą. Ka-dangi rungtyniauju Prancūzijoje, kur žaidžiamas aukščiausio lygio regbis, į akis iškart krito spragos mūsų rinktinės gynyboje. Darome daug techninių klaidų, kurios da-bartiniame regbyje yra labai svar-bios ir nulemia mačo baigtį. O ap-siginti juk yra svarbiausia bet ku-rioje komandinėje sporto šakoje. Džiugina, kad į rinktinę pakviesti sportininkai pasižymi charakte-riu, dideliu atsidavimu ir darbu treniruotėse bei kovingumu.

- Kaip vertinate Lietuvos rinktinės galimybes patekti į aukštesnį divizioną?

- Visąlaik galvoju pozityviai ir tikiu, kad ten prasimušime. Tikrai galime tai padaryti, turime daug ta-lentingo jaunimo. Tačiau šiuo metu išgyvename kartų kaitą: senesni žaidėjai, turintys daug patirties ir

esantys labai vertingi rinktinei, jau baigia karjerą, o senbuvius keičian-tis jaunimas dar turi daug ko išmok-ti. Gal dėl to ir susiduriame su sun-kumais. Nes rinktinių lygmenu vis-ką lemia patirtis.

Sėkmė susideda iš daug smulkmenų

- Ar labai skiriasi treniruo-čių ir žaidimo strategija Lie-tuvoje ir Prancūzijoje?

- Mūsų šalies regbininkai iš-mano elementarią regbio taktiką, tačiau vien to neužtenka. Aukš-čiausiu lygiu rungtyniaujantys sportininkai daug dėmesio skiria daugybei smulkmenų, atskiriems technikos elementams: kada ir kaip koją pasukti, kaip gintis... Prancūzijoje šių elementų svarbą supranta visi, o Lietuvoje dauge-lį sportininkų dar reikia to moky-ti. Užtat ir skiriasi tie lygiai. Pran-cūzai regbininkai - tokie pat žmo-nės kaip ir mes, tačiau jie labiau pasitiki savimi, yra geriau pasi-kaustę psichologiškai, jų visiškai neveikia jaudulys ir žinojimas, kad rungtynes stebi šeimos, kiti artimieji. O lietuvius tai kausto, norėdami pasirodyti prieš arti-muosius jie dažnai perdega ir da-ro klaidas.

- Kokį įspūdį paliko Lietu-vos regbininkų žaidimo lygis?

- Senbuviai tikrai nenuvylė, o su jaunimu nebuvo pakankamai laiko susipažinti. Reikėtų pabūti ilgiau, kad pamatytum tikrą situ-aciją. Stengiuosi padėti jaunimui, perteikti naudingą informaciją. Noro mokytis jie nestokoja, todėl tikiu, kad laikui bėgant Lietuvoje atsiras dar ne vienas aukščiausio

lygio žaidėjas. Grįžau padėti jau-nimui, kad jie ateityje galėtų rung-tyniauti aukščiausiu lygiu ir gerin-tų Lietuvos rinktinės rezultatus.

- Kaip manote, ar realu Lie-tuvoje sukurti profesionalią regbio struktūrą, kuri veikia kitose šalyse?

- Klubų lygmeniu, manau, tą įgyvendinti bus tikrai sunku. Reg-bio šalyse užsienyje talentų atran-ka pradedama jau mokyklose - ten sukurta pamainos rengimo siste-ma panaši į tą, kuri veikia Lietuvos krepšinyje. Užsienyje vyksta tar-pmokyklinės regbio varžybos, bu-riamos komandos akademijose. Tai didžiulis įdirbis. O Lietuvos rink-

tinės išsaugojimu pasirūpinti bū-tina, ji turi tikrai daug gabių žaidė-jų. Galbūt būtų įmanoma paskatin-ti į rinktinę patenkančius sporti-ninkus premijomis, kad jie, atsida-vę sunkiai ir nepigiai sporto šakai, būtų gyvi ne tik entuziazmu.

Sunkiai dirbant galima pasiekti viską

- Ar pakankamas dėmesys Lietuvoje teikiamas vaikų reg-biui - suaugusiųjų regbio pa-matui?

- Ir mano buvęs treneris Sigi-tas Kukulskis, ir kiti treneriai dir-ba su vaikais, stengiasi, ieško perspektyvių vaikų mokyklose.

Tačiau nemažai tėvelių bijo, kad žaidžiant regbį vaikų laukia daug traumų, todėl mieliau leidžia at-žalas į futbolo treniruotes. Trau-mų baimė išties yra perdėta - techniškai žaidžiant regbį traumų tikimybė yra tokia pati kaip ir ki-tose sporto šakose. Regbis tik žiūrint per televiziją galbūt atrodo šiurkštus ir skaudus sportas, o iš tiesų toks nėra. Trenerių dėmesio vaikų sportui tikrai pakanka, tik būtų smagiau, jei treniruotis atei-tų kuo daugiau vaikų.

- O ar lengvas buvo jūsų ke-lias į profesionalų regbį?

- Daug išbandymų turėjau per-eiti... Profesionalo karjerą pradė-jau 2009-aisiais Maskvos srities Monino „VVA - Podmoskovje“ ekipoje, kuri yra viena pajėgiausių ir Rusijos aukščiausiojoje lygoje, ir Europoje. Ten rungtyniavau po-rą sezonų, tapau Rusijos čempio-nu. Paskui buvau pakviestas į Pie-tų Afrikos Empangenio miesto ekipą. Tapęs geriausiu šio klubo žaidėju buvau išsiųstas į atranką ir, ją įveikęs, atsidūriau viename stipriausių pasaulio klubų - Pietų Afrikos Natalo regiono „Sharks“. Su šio klubo jaunimo komanda ta-pau Pietų Afrikos vicečempionu. Paskui išvažiavau į Angliją, ten pasirašiau sutartį su stipriausioje šios šalies regbio lygoje rungty-niaujančia „Sale Sharks“ ekipa. Tačiau joje žaidžiau vos dvi savai-tes, nes susilaužiau riešą. Išsigy-dęs rankos traumą nusprendžiau karjerą tęsti Prancūzijoje.

- Į ką labiausiai turėtų kreipti dėmesį jaunieji mūsų šalies regbininkai, kad galėtų pakartoti jūsų pasiekimus, o gal net ir pralenkti jus?

- Reikia daug kantrybės, nusi-teikti dideliam ir sunkiam darbui, turėti užtektinai valios. Lietu-viams patekti į aukščiausią ly-gmenį sunku jau vien todėl, kad jie nėra regbio šalies atstovai. Galbūt į elitines lygas prasimušti lengviau grumtynių pirmosios ir antrosios linijų žaidėjams, nes to-kių žaidėjų pasaulyje trūksta. Ta-čiau įdėjus daug darbo ir pastangų prasimušti į aukščiausią lygmenį įmanoma visų pozicijų žaidėjams. Svarbu tuo tikėti.

K.Navickas: „Tikiu, kad prasimušime aukščiau“

RECEPTAS. Vienintelis profesionalus Lietuvos rinktinės regbininkas Karolis Navickas sako, kad sunkiai dirbant įmanoma pasiekti viską

�

Irmantas KUKULSKISLietuvos nacionalinės regbio rinktinės vyriausiasis treneris

Niekam abejonių nekelia tai, kad tarp grumtynių žaidėjų dominuojantis K.Navickas yra aukšto lygio regbininkas

ir savo darbą atlieka profesionaliai, tačiau, kaip sakoma, vienas lauke - ne karys. Kad turime tikrai gerą komandą, galėtume sakyti, jei tokio meistriškumo patyrusių žaidėjų turėtume bent 8-10. Kad aukšto meistriškumo žaidėjų būtų daugiau, mūsų šių dienų jaunimas tu-rėtų matyti interesą pasilikti Lietuvoje. Būtina sukurti geras sąlygas jiems čia treniruotis, o dabar mes neturime nei akademijos, nei bazės, kurioje regbi-ninkai galėtų sportuoti ir tobulėti. Kai žaidėjai praneša išvažiuojantys į užsienį, pirmiausia kyla klausimas, ar jie ten

važiuoja dirbti, ar žaisti. Deja, dažniau-siai išgirstame atsakymą, kad žmonės išvažiuoja dirbti. Dėl emigracijos kenčia ne tik regbis, bet ir kitos sporto šakos. Sportui trūksta ir valstybės dėmesio. Valstybė regbio sporto šakai metams skiria apie 140 tūkst. litų. Išvežti vieną rinktinę į turnyrą užsienyje kainuoja apie 100 tūkst. litų, o rinktinių yra net kelios. Šiandien jauniems regbinin-kams tobulėti Lietuvoje yra sudėtinga. Tikimės, kad kitąmet sulauksime daugiau paramos iš rėmėjų ir padėtis kiek pagerės.

KOMENTARAS

Giedriaus Baranausko nuotr.

Mūsų šalies regbininkai išmano elementarią regbio taktiką, tačiau vien to neužtenka. Aukščiausiu lygiu rungtyniaujantys sportininkai daug dėmesio skiria daugybei smulkmenų, atskiriems technikos elementams

�

8

cmykcmyk

� �

cmyk

futbolas �

Sporto žmonės2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis2

savaitės gimtadieniai �

Rasa Kreivytė (1967 m. lapkričio 18 d.)

Krepšininkė, trenerė. Buvusi Lie-tuvos rinktinės žaidėja. Su naciona-line komanda 1��7 m. tapo europos čempione.

Darius DiKčiuS (1975 m. lapkričio 18 d.)

Krepšinio treneris. Šiuo metu treniruoja Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinę ir Kauno klubą „LSu-Baltai“.

Jonas KazLauSKaS (1954 m. lapkričio 21 d.)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris. 1��� m. laimėjo eurolygą, 2000 m. - olimpinių žaidynių bron-zos medalį.

Kazys SteponavičiuS (1952 m. lapkričio 22 d.)

Buvęs dviratininkas, treneris. Lietuvos tautinio olimpinio komi-teto generalinio direktoriaus pava-duotojas.

Jevgenijus ŠuKLinaS (1985 m. lapkričio 23 d.)

Kanojos irkluotojas. Londono olimpinių žaidynių vicečempio-nas, 2007 ir 2010 m. europos čem-pionas.

Kova dėl čempionų titulo ir elementaraus išlikimo, snaiperiški rekordai ir sugrįžimas prie mėgėjų futbolo - šiais metais Lietuvos futbolo A lygoje tikrai nebuvo nuobodu. Tiesa, dramatiškų permainų ir jėgų pusiausvyros pokyčių neįvyko. Ir lyderiai, ir vidutiniokai, ir autsaideriai sezoną užbaigė prognozuojamai, be didesnių išsišokimų.

Evaldas GeLuMBauSKaS„Respublikos“ žurnalistas

Šiais metais Lietuvos futbolo A lygos čempionatas buvo kaip reta intriguojantis. Iki paskutinio - 36-ojo čempionato turo pabaigos išliko intriga dviejų šiuo metu neabejoti-nai stipriausių komandų - Panevėžio „Ekrano“ ir Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) „Žalgiris“ - čem-pioniškose lenktynėse. Nuo pirmo čempionato turo intrigų rezginį pin-ti pradėjo A lygos debiutantė Vil-niaus REO komanda. Ambicingi (ir labai įžeidūs) antrosios sostinės fut-bolo ekipos vadovai taip užsižaidė savo intrigomis, kad įpusėjus A ly-gos sezonui buvo priversti savano-riškai pasitraukti iš kovos lauko. Intrigos netrūko ir kovoje dėl bron-zos medalių, dėl kurių kovojo sta-gnuojanti Marijampolės „Sūduva“ ir šį sezoną suspurdėjusi Pakruojo „Kruoja“. Gerąją intrigą kūrė ir vi-sų laikų Lietuvos čempionatų rezul-tatyvumo rekordus viršijęs „Šiau-lių“ puolėjas Artūras Rimkevičius.

Tiesa, A lygoje netrūko ir netra-dicinių eksperimentų. Unikalų, hu-manitarinį „nemokamų futbolininkų importo“ projektą per sezoną įvyk-dė Klaipėdos „Atlantas“. Klaipėdie-čiai vasarą vienu kartu pakeitė be-veik visus savo futbolininkus. Pasi-traukusių lietuvių vietas užėmė „nemokama“ darbo jėga iš užsienio. Oficialiai buvo teigiama, kad visi už-sieniečiai „Atlante“ žaidžia už dyką,

tiesa, su viltimi, kad po sėkmingo pasirodymo kitą sezoną jie bus pa-kelti į „profesionalų“ rangą. Kiek pagrįsta ši viltis, tikriausiai nežino net ir uostamiesčio ekipos vadovai. Tuo labiau kad kaip mėgėjai žai-džiantys futbolininkai pademonstra-vo gana neprastus rezultatus.

Kova dėl sosto

Panevėžio „Ekranas“ penktus metus iš eilės finišavo pirmoje vie-toje, VMFD „Žalgiris“ antrus me-tus liko už panevėžiečių nugaros. Taigi A lygos fronte nieko naujo. Tiesa, šį kartą Panevėžio ekipą nuo persekiotojų skyrė vos vienas taš-kas. Tai mažiausias atstumas per visą penkerių metų etapą. Tik 2009 m. Vilniaus „Vėtra“ metė iššūkį „Ekranui“ ir paskutinėse čempio-nato rungtynėse galėjo išlyginti taškų santykį (ir išplėšti papildo-mas - „Auksines“ rungtynes), bet tąsyk „Ekranas“ vilniečių aikštėje įrodė, kad yra vertas čempionų ti-tulo, ir įveikęs „Vėtrą“ finišavo tu-rėdamas šešių taškų persvarą.

Šį kartą finišas nebuvo toks dramatiškas. Paskutinėse čempio-nato rungtynėse „Ekrano“ futboli-ninkai Pakruojyje 2:0 palaužė tik dėl savo garbės kovojusią „Kruoją“ ir įraitė dar vieną įrašą A lygos nu-galėtojų taurėje. Savo ruožtu be-veik idealiai antroje sezono dalyje žaidęs „Žalgiris“ čempioniškas am-bicijas ir viltis turės atidėti dar vie-nam sezonui. Tiesa, šį sezoną „Žal-giris“ bent jau vieną trofėjų iš „Ekrano“ perėmė. Gegužę Lietu-vos futbolo federacijos (LFF) tau-rės finale Marijampolėje po baudi-nių serijos 3:1 nugalėję panevėžie-čius, „Žalgirio“ futbolininkai į sos-tinę parvežė LFF taurę.

Čempionų charakteris

„Kiekvieni metai būna sunkūs, tačiau šie ypač, visais atžvilgiais.

Ne paslaptis, kad turėjome sunku-mų, tad ta pergalė dvigubai reikš-mingesnė ir saldesnė. Išsaugojo-me kantrybę ir pasiekėme didelę, galutinę pergalę. Nepaisant per se-zoną komandoje įvykusių pokyčių, džiugu, kad neturėjome didelių duobių“, - po paskutinio mačo su Pakruojo „Kruoja“ teigė „Ekrano“ vyriausiasis treneris Valdas Urbo-nas.

Apie „Ekrano“ sunkumus se-zono viduryje žinojo visa Lietuva. Klubo prezidento Aušrio Labino teigimu, komandos finansinę gero-vę sutrikdė „Snoro“ banko krizė, jame laikytos klubo lėšos buvo įšal-dytos. Dėl to vėlavo atlyginimai, žaidėjai negavo premijų už pasku-tinį A lygos čempionų titulą, o va-sarą „Ekraną“ abipusiu sutarimu paliko komandos lyderiai - Mantas Savėnas, Andrius Velička ir Ramū-nas Radavičius. Apie desperatišką „Ekrano“ norą bet kokiais būdais atsikratyti finansinių įsipareigoji-mų šiems futbolininkams byloja ir faktas, kad R.Radavičius papildė

pagrindinių varžovų - VMFD „Žal-giris“ ekipos - gretas.

Tačiau nei finansinės proble-mos, nei sudėties pokyčiai „Ekra-no“ nesužlugdė. Komandą papildė jaunesni (ir pigesni) futbolininkai - Arsenijus Buinickis, Žilvinas Ky-mantas ir Edvinas Girdvainis, o iš-ėjusių lyderių našta pasidalijo ir an-troje sezono dalyje atsiskleidė Vi-talijus Kavaliauskas, Aurimas Ver-telis ir Vytautas Lukša. Nors antro-je čempionato dalyje „Žalgiris“ įnir-tingai lipo ant kulnų čempionams ir po pergalės 32-ajame ture (2:1) su-mažino atsilikimą iki vieno taško, čempionišką egzaminą „Ekrano“ žaidėjai ir treneriai išlaikė. Jie ne tik laimėjo paskutines ketverias A ly-gos rungtynes, bet ir žengė į LFF taurės turnyro pusfinalį.

Neužkariauta aukštuma

Šių metų pradžioje „Žalgirio“ vadovai atvirai pareiškė, kad ko-mandai keliami aukščiausi tikslai - laimėti A lygą ir iškovoti LFF tau-

rę. Į šias aukštumas komandą tu-rėjo atvesti Vitalijų Stankevičių vy-riausiojo trenerio poste pakeitęs kroatas Damiras Petravičius. Prieš sezoną „Žalgiris“ sulaukė solidaus pastiprinimo - į Vilnių atvyko Ško-tijos jaunimo rinktinėje žibėjęs puolėjas Kalumas Eliotas (Kalum Elliot), iš Belgijos sugrįžo Mantas Kuklys, iš Kroatijos - Tomislavas Pekas ir kt. Jau sezonui įsibėgėjus ekipą papildė ir veteranas Andrius Skerla.

Tačiau „Žalgirio“ ambicijos at-simušė į „Ekrano“ sieną. A lygos pirmojo rato dvikovoje Panevėžyje pergalę (1:0) iškovojo „Ekranas“ ir po pirmojo rato čempionai turėjo dviejų taškų pranašumą. Ir vėliau D.Petrovičiaus vadovaujama ko-manda nedemonstravo čempioniš-ko žaidimo. Klubo vadovų kantrybė išseko po nesėkmingo pasirodymo Europos lygos varžybose (1:1 ir 1:5 su Miodlingeno „Admira Waker“ klubu) ir 22-ajame ture lygiosiomis (2:2) pasibaigusio mačo su Mari-jampolės „Sūduva“. Likus 14-ai tu-

a lygos statistiKa

Intriguojantys Lietuvos futbolo A lygos sezono viražai

rų iki čempionato pabaigos „Ekra-nas“ turėjo 8 taškų persvarą. Tuo-met „Žalgiris“ atliko bene reikš-mingiausią manevrą. Komandos vyriausiojo trenerio poste bendros kalbos su žaidėjais neradusį D.Pe-travičių pakeitė lenkas Marekas Zubas. Be to, liepą komandą papil-dė iš Vroclavo „Slask“ ekipos pe-rėjęs puolėjas Kamilas Bilinskis, R.Radavičius ir kroatas Andras Svrljuga.

Naujojo stratego debiutas Pa-nevėžyje nebuvo sėkmingas - ma-čas baigėsi be įvarčių, bet per li-kusius 13 turų „Žalgiris“ skynė pergales. Vis dėlto net ir tokios įspūdingos pergalių serijos nepa-kako. Sezono finiše paaiškėjo, kad futbolo stebuklą sukurti galėju-siam M.Zubui pritrūko dviejų pir-mose rungtynėse Panevėžyje pra-rastų taškų.

Bronzinis pastovumas

Marijampolės „Sūduva“ trečią kartą per pastaruosius ketverius metus džiaugėsi bronzos meda-liais. Tiesa, kaip ir prieš kiekvieną sezoną, Marijampolės klubo vado-vai planavo, kad jų komanda daly-vaus kovoje dėl aukštesnių vietų. Tačiau išskirtiniu finansiniu stabi-lumu garsėjantis futbolo klubas ir vėl sezoną baigė trečioje vietoje. Vis dėlto šį kartą jau teko rimtai paprakaituoti ir kaunantis dėl bronzos. Tik priešpaskutiniame A lygos ture „Sūduvai“ pavyko ly-giosiomis 1:1 užbaigti rungtynes su Pakruojo „Kruoja“ ir užsitikrin-ti bronzinę ramybę.

„Labai džiaugiuosi, kad išsau-gojome trečią vietą. Tai yra vieni sunkiausiai iškovotų bronzos me-dalių „Sūduvos“ istorijoje, nors šiemet komandos biudžetas buvo didesnis nei praėjusiais metais“, - po sezono reziumavo „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Muraus-kas.

Prieš sezoną Virginijaus Liub-šio treniruota „Sūduva“ neslėpė ambicijų. Komanda išsaugojo pa-grindinius žaidėjus - Povilą Lukšį ir Ričardą Beniušį, Povilą Leimo-ną, Andrių Urbšį, Nerijų Radžių ir kt. Problemų buvo tik vartininkų grandyje, kur pasitraukus Sauliui

Klevinskui ir Armantui Vitkauskui atsivėrė nemenka spraga. Vis dėl-to gerų žinių buvo daugiau. „Sū-duvą“ papildė buvęs FBK „Kau-nas“ ekipos lyderis brazilas Rafa-elis Ledesma. 28-erių puolėjas turėjo tapti Marijampolės klubo vedliu kovoje dėl aukščiausių vie-tų. Ir nors futbolininkas pelnė 21 įvartį ir savo žaidimu ne kartą džiugino futbolo mėgėjus, koman-dai didesnių pergalių neatnešė.

„Sūduva“ jau įpusėjus sezonui pasitraukė iš kovos dėl aukso ir iki pat čempionato pabaigos turėjo at-mušinėti į trečiąją vietą nusitaikiu-sios „Kruojos“ antpuolius. Beje, tarpusavio mačuose „Sūduva“ pra-laimėjo trejas rungtynes ir tik pa-skutinį susitikimą užbaigė lygio-siomis. Skaudžiausią smūgį ko-manda patyrė LFF taurės ketvirt-finalyje, kai Klaipėdoje 0:1 nusi-leido vietos „Atlantui“. Jau po ke-lių dienų 34-ojo A lygos turo rung-tynėse „Sūduva“ varžovus įveikė 5:1. Tokiomis duobėmis buvo pa-ženklintas ir visas Marijampolės klubo sezonas.

Sužlugusios „Kruojos“ ambicijos

Sezono pradžioje „Kruojos“ vadovybė savo ambicijomis beveik nenusileido „Žalgiriui“. Vos 5 tūkst. gyventojų turinčio miestelio komandai buvo iškeltas tikslas - patekti į prizininkų trejetą. Ir ne-būtinai finišuoti trečioje vietoje. Šių tikslų Pakruojo ekipai siekti turėjo padėti būrys futbolo legio-nierių iš Ukrainos, bei ukrainietis treneris Sergejus Vorobejus. Pas-tarasis formaliai „asistavo“ Aidui Dambrauskui, bet realiai vadovavo

visam komandos žaidimui. Į Pa-kruojį atvyko ir patyrę Tomas Mi-klinevičius bei Irmantas Zelmikas, sezono viduryje komandą papildė Nerijus Mačiulis, Valdas Trakys ir Arvydas Veikutis.

Tačiau duobė, į kurią „Kruoja“ įkrito trečiame A lygos rate, buvo per gili, kad komanda galėtų pre-tenduoti į aukščiausias vietas. Nuo 20 iki 24 turo „Kruoja“ pralaimėjo 4 iš 5 rungtynių ir jai beliko „bron-zinė“ viltis. Po tokios serijos su klubu atsisveikino keli ukrainie-čiai, komandą paliko ir treneriu S.Vorobejus. Iš ukrainietiško legi-ono liko tik gynėjas Konstantinas Matsionas ir puolėjas Sergejus Žy-galovas.

„Patekome į duobę. Vyrai ne-betikėjo savimi, galbūt ir treneriu, kuris išsisėmė. Bandome pakelti jų nuotaiką ir atvesti į pakilią būseną“, - po permainų kalbėjo A.Dambraus-kas. Trenerio viltys pasiteisino, bet kaip ir „Žalgirio“ atveju ne iki galo. Per paskutinius 12 turų „Kruoja“ iškovojo 8 pergales, patyrė 3 nesėk-mes ir vieną mačą baigė lygiosio-mis. Būtent šios lygiosios su „Sū-duva“ ir paliko Pakruojo komandą ketvirtoje vietoje.

2009-aisiais A lygoje debiuta-vusi Pakruojo „Kruoja“ padarė dar vieną žingsnį į priekį. Pradėjusi nuo 8-os, vėliau žengusi į 7-ą, o

pernai - į 5-ą, šiemet „Kruoja“ fi-nišavo aukščiausioje per klubo is-toriją - 4-oje vietoje. Bet klubo va-dovų šis pasiekimas nenudžiugino. Dar prieš sezoną neoficialioje aplinkoje buvo kalbama, kad Pa-kruojo ekipą galinga finansinė in-jekcija rėmėjai palepino tikėda-miesi, kad investicijos atsipirks A lygos medaliais ir Europos taurių turnyrais 2013 metais.

Vidutiniokų klubas

Šiais metais vieną poziciją pra-rado „Šiauliai“, o Gargždų „Ban-ga“ ir Alytaus „Dainava“ kaip ir pernai patvirtino, kad priklauso A lygos vidutiniokų klubui. Tam pa-čiam, į kurį šį sezoną pretendavo įstoti ir Vilniaus REO ir kuriame praėjusius kelerius metus dalyva-vo Tauragės „Tauras“.

Galima pasidžiaugti, kad šiais metais nebeliko tokių beviltiškų autsaiderių (bent jau vertinant pa-gal surinktus taškus) kaip pernai turnyro lentelės dugne finišavusi Klaipėdos „FC Klaipėda“ (33 rungtynės - 9 taškai) ir tas pats „Atlantas“ (33 rungt. - 11 tšk.). Nė

viena komanda nepraleido trižen-klio įvarčių skaičiaus (pernai „Atlantas“ praleido 121 įvartį). Nė viena komanda nebaigė sezono sa-vo sąskaitoje turėdama vienženklį iškovotų taškų kraitį. Net ir pasku-tinius 12 turų visoms komandoms technines pergales (0:3) dalijęs REO klubas galutinėje įskaitoje tik 4 taškais atsiliko nuo Tauragės „Tauro“.

Būtent „Tauras“ šį sezoną ga-lėtų realiausiai pretenduoti į sil-pniausios A lygos komandos titulą. Visą sezoną už „ačiū“ žaidę Tau-ragės klubo futbolininkai antroje sezono dalyje išsikvėpė ir per pa-skutinius du ratus (18 rungtynių) surinko vos 7 taškus (dvi pergalės prieš REO ir lygiosios su „Atlan-tu“). Finišo tiesiojoje jie į priekį praleido ir po pirmų dviejų ratų vos 7 taškus turėjusį, bet rudeniop įsibėgėjusį Klaipėdos „Atlantą“.

Snaiperių karalystė

R.Ledesma, K.Eliotas, K.Bi-linskis, A.Buinickis - įvarčius pel-nyti galinčių futbolininkų šį sezoną A lygoje netrūko. Tačiau visus juos pranoko „Šiaulių“ ekipos puo-lėjas A.Rimkevičius. 29-erių fut-bolininkas, neradęs laimės Graiki-joje, pernai grįžo į Lietuvą ir apsi-vilko „Šiaulių“ klubo marškinė-lius. Praėjusiame sezone spėjęs pelnyti 9 įvarčius, šiais metais A.Rimkevičius per 29 rungtynes įmušė net 35 įvarčius. Tai geriau-sias visų laikų Lietuvos čempio-natų rezultatas.

Tiesa, šiais metais pradžia ne-buvo lengva ir tokios įvarčių au-dros nežadėjo. Pirmame rate A.Rimkevičius pasižymėjo vos kartą, tuo metu žalgirietis K.Elio-tas jau per pirmus keturis turus pelnė 7 įvarčius. Po 13 turų A.Rimkevičiaus sąskaitoje buvo tik 5 įvarčiai, o „Žalgirio“ puolėjas buvo pelnęs 12 įvarčių. Tačiau 14-ojo turo mačas su „Tauru“ pavirto A.Rimkevičiaus benefisu. Jis pel-nė 6 įvarčius ir padėjo komandai iškovoti pergalę (7:3). Per likusius 22 A lygos turus „Šiaulių“ puolė-jas pelnė 24 įvarčius ir tvirtai ap-lenkė oponentus.

Labiausiai nuo A.Rimkevi-čiaus kentėjo „Tauro“, „Atlanto“ ir „Dainavos“ ekipos. Į Tauragės komandos vartus puolėjas pelnė 12, o į Klaipėdos ir Alytaus - po 8 įvarčius.

Įspūdingą sezoną A.Rimkevi-čius sėkmingai užbaigė vilkėda-mas Lietuvos rinktinės marškinė-lius. Paskutinėse sezono draugiš-kose rungtynėse Lietuva 2:4 nu-sileido Armėnijai, o A.Rimkevičius pelnė abu lietuvių įvarčius.

Tiesa, A.Rimkevičiui reikėtų dar bent penkių tokių pačių A ly-gos sezonų, kad rezultatyviausių visų laikų Lietuvos čempionatų žaidėjų sąrašuose pavytų P.Luk-šį. „Sūduvos“ puolėjas šiais me-tais pelnė 12 įvarčių. 33 metų P.Lukšio sąskaitoje iš viso jau 204 įvarčiai.

KūNo KuLTūroS Ir SporTo DEpArTAMENTAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

1. (2011 M. - 1.) pANEVėžIo „EKrANAS“

36 rungtynės, 27 pergalės, 7 lygiosios, 2 pralaimėjimai, 83 įmušti - 25 praleisti įvarčiai, 88 taškai.rezultatyviausi: Vitalijus Kavaliaus-kas - 10 įvarčių, Aurimas Vertelis ir Andrius Velička (iki liepos 1 d.) - po 8, Mantas Savėnas (iki gegužės 16 d.) ir Ramūnas Rada-vičius (iki liepos 1 d.) - po 7.Vyr. treneris Valdas Urbonas.

2. (2) fuTBoLo (VMfD) „žALgIrIS“

36 rungt., 27 perg., 6 lyg., 3 pral., 80-21, 87 tšk.rezultatyviausi: Calum Elliot 16 (Škotija), Kamil Bilinski (Lenkija) 12, Mantas Kuklys 8, Pavel Komolov (Rusija) 6, Tomislav Pek (Kroatija) ir R.Radavičius (nuo liepos 22 d.) - po 4.Vyr. treneriai: Damir Petravič (Kro-atija) (iki 22 turo), Marek Zub (Lenkija) (nuo 23 turo).

3. (3) MArIjAMpoLėS „SūDuVA“

36 rungt., 21 perg., 7 lyg., 8 pral., 77-37, 70 tšk.rezultatyviausi: Rafael Ledesma (Brazilija) 21, Povilas Lukšys 12, Ričardas Beniušis, Sergej Loginov (Ukraina), Marius Šoblinskas ir Tadas Eliošius - po 5.Vyr. treneriai: Vir-ginijus Liubšys (iki 19 turo) ir Darius Gvildys (nuo 20 turo).

4. (5) pAKruojo „KruojA“

36 rungt., 20 perg., 5 lyg., 11 pral., 56-31, 65 tšk.rezultatyviausi: Sergej Žigalov (Ukraina) 15, Artūras Žulpa 7, Gvidas Juška ir Ernestas Veliulius - po 4, Tomas Miklinevičius ir Irmantas Zelmikas - po 3.Vyr. treneris Aidas Dambrauskas.

5. (4) ŠIAuLIų „ŠIAuLIAI“

36 rungt., 17 perg., 4 lyg., 15 pral., 79-57, 55 tšk.rezultatyviausi: Artūras Rimkevi-čius 35, Santiago Cesanelli (Argen-tina) 10, Igors Kozlovs (Latvija) 9, Robertas Vėže-vičius 8, Andrius Bartkus 3.Vyr. treneriai: Deivis Kančelskis (iki 12 turo) ir Gediminas Jarmalavičius (nuo 13 turo).

6.(6) gArgžDų „BANgA“

36 rungt., 13 perg., 8 lyg., 5 pral., 43-41, 47 tšk.rezultatyviausi: George Alaver-dašvili (Gruzija) 11, Aurelijus Staponka 8, Giorgi Nikabadze (Gruzija) 5, Serge Tatiefang (Kame-rūnas) 3.Vyr. treneris Vaidas Žutautas.

7. (8) ALyTAuS „DAINAVA“

36 rungt., 8 perg., 5 lyg., 23 pral., 42-71, 32 tšk.rezultatyviausi: Arsenijus Buinic-kis (iki 19 turo) 11, Paulius Sakalis 7, Lukas Kochanaus-kas (iki liepos 20 d.) ir Martynas Biržinis - po 4, Mindaugas Strauka 3.Vyr. treneris Rimvydas Kochanauskas.

8. (11) KLAIpėDoS „ATLANTAS“

36 rungt., 7 perg., 6 lyg., 23 pral., 33-92, 27 tšk.rezultatyviausi: Tino Lagator (Prancūzija) 11, Evaldas Razulis 4. Gediminas Kruša 3, Taciano Jean (Brazilija) 2.Vyr. treneriai: Romualdas Norkus (iki 19 turo), Sebastian Roques (nuo 20 turo).

9. (7) TAurAgėS „TAurAS“

36 rungt., 7 perg., 2 lyg., 27 pral., 35-97, 23 tšk.rezultatyviausi: Vladas Petkevičius ir Roman Kuzin (Rusija) - po 5, Alessandro Mascia (Italija, iki birželio 26 d.) 4, Marius Kižys ir Tomas Sirevičius - po 3.Vyr. treneris Giovanni Scanu (Italija).

10. (-) VILNIAuS rEo

36, 5 perg., 4 lyg., 27 pral., 26:81, 19 tšk.rezultatyviausi: Gajus Kulbis 4, Mindaugas Grigalevičius (iki birželio 30 d.), To-mas Ražanauskas, Andrius Lipskis ir Soslan Džiojev (Rusija) - po 3.Vyr. treneriai: Stasys Baranauskas (iki 11 turo), Viačes-lavas Sukristovas (nuo 12 turo).

geriausi. panevėžio „Ekranas“ penktus metus iš eilės iškovojo A lygos nugalėtojų titulą�

Valdo Knyzelio/LFF nuotr.

Žingsnis. VMfD „žalgiris“ futbolininkams šį sezoną pavyko iš „Ekrano“ perimti Lff taurę

�

Kazimiero Linkevičiaus nuotr.

Kiekvieni metai būna sunkūs, tačiau šie ypač, visais atžvilgiais. Ne paslaptis, kad turėjome sunkumų, tad ta pergalė dvigubai reikšmingesnė ir saldesnė

Valdas urBonaS„Ekrano“ vyriausiasis treneris

�

cmyk

9

cmyk

� �

cmyk

futbolas �

Sporto žmonės2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis 3Sporto žmonės 2012 m. lapkričio 17 d., šeštadienis2

savaitės gimtadieniai �

Rasa Kreivytė (1967 m. lapkričio 18 d.)

Krepšininkė, trenerė. Buvusi Lie-tuvos rinktinės žaidėja. Su naciona-line komanda 1��7 m. tapo europos čempione.

Darius DiKčiuS (1975 m. lapkričio 18 d.)

Krepšinio treneris. Šiuo metu treniruoja Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) rinktinę ir Kauno klubą „LSu-Baltai“.

Jonas KazLauSKaS (1954 m. lapkričio 21 d.)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris. 1��� m. laimėjo eurolygą, 2000 m. - olimpinių žaidynių bron-zos medalį.

Kazys SteponavičiuS (1952 m. lapkričio 22 d.)

Buvęs dviratininkas, treneris. Lietuvos tautinio olimpinio komi-teto generalinio direktoriaus pava-duotojas.

Jevgenijus ŠuKLinaS (1985 m. lapkričio 23 d.)

Kanojos irkluotojas. Londono olimpinių žaidynių vicečempio-nas, 2007 ir 2010 m. europos čem-pionas.

Kova dėl čempionų titulo ir elementaraus išlikimo, snaiperiški rekordai ir sugrįžimas prie mėgėjų futbolo - šiais metais Lietuvos futbolo A lygoje tikrai nebuvo nuobodu. Tiesa, dramatiškų permainų ir jėgų pusiausvyros pokyčių neįvyko. Ir lyderiai, ir vidutiniokai, ir autsaideriai sezoną užbaigė prognozuojamai, be didesnių išsišokimų.

Evaldas GeLuMBauSKaS„Respublikos“ žurnalistas

Šiais metais Lietuvos futbolo A lygos čempionatas buvo kaip reta intriguojantis. Iki paskutinio - 36-ojo čempionato turo pabaigos išliko intriga dviejų šiuo metu neabejoti-nai stipriausių komandų - Panevėžio „Ekrano“ ir Vilniaus miesto futbolo draugijos (VMFD) „Žalgiris“ - čem-pioniškose lenktynėse. Nuo pirmo čempionato turo intrigų rezginį pin-ti pradėjo A lygos debiutantė Vil-niaus REO komanda. Ambicingi (ir labai įžeidūs) antrosios sostinės fut-bolo ekipos vadovai taip užsižaidė savo intrigomis, kad įpusėjus A ly-gos sezonui buvo priversti savano-riškai pasitraukti iš kovos lauko. Intrigos netrūko ir kovoje dėl bron-zos medalių, dėl kurių kovojo sta-gnuojanti Marijampolės „Sūduva“ ir šį sezoną suspurdėjusi Pakruojo „Kruoja“. Gerąją intrigą kūrė ir vi-sų laikų Lietuvos čempionatų rezul-tatyvumo rekordus viršijęs „Šiau-lių“ puolėjas Artūras Rimkevičius.

Tiesa, A lygoje netrūko ir netra-dicinių eksperimentų. Unikalų, hu-manitarinį „nemokamų futbolininkų importo“ projektą per sezoną įvyk-dė Klaipėdos „Atlantas“. Klaipėdie-čiai vasarą vienu kartu pakeitė be-veik visus savo futbolininkus. Pasi-traukusių lietuvių vietas užėmė „nemokama“ darbo jėga iš užsienio. Oficialiai buvo teigiama, kad visi už-sieniečiai „Atlante“ žaidžia už dyką,

tiesa, su viltimi, kad po sėkmingo pasirodymo kitą sezoną jie bus pa-kelti į „profesionalų“ rangą. Kiek pagrįsta ši viltis, tikriausiai nežino net ir uostamiesčio ekipos vadovai. Tuo labiau kad kaip mėgėjai žai-džiantys futbolininkai pademonstra-vo gana neprastus rezultatus.

Kova dėl sosto

Panevėžio „Ekranas“ penktus metus iš eilės finišavo pirmoje vie-toje, VMFD „Žalgiris“ antrus me-tus liko už panevėžiečių nugaros. Taigi A lygos fronte nieko naujo. Tiesa, šį kartą Panevėžio ekipą nuo persekiotojų skyrė vos vienas taš-kas. Tai mažiausias atstumas per visą penkerių metų etapą. Tik 2009 m. Vilniaus „Vėtra“ metė iššūkį „Ekranui“ ir paskutinėse čempio-nato rungtynėse galėjo išlyginti taškų santykį (ir išplėšti papildo-mas - „Auksines“ rungtynes), bet tąsyk „Ekranas“ vilniečių aikštėje įrodė, kad yra vertas čempionų ti-tulo, ir įveikęs „Vėtrą“ finišavo tu-rėdamas šešių taškų persvarą.

Šį kartą finišas nebuvo toks dramatiškas. Paskutinėse čempio-nato rungtynėse „Ekrano“ futboli-ninkai Pakruojyje 2:0 palaužė tik dėl savo garbės kovojusią „Kruoją“ ir įraitė dar vieną įrašą A lygos nu-galėtojų taurėje. Savo ruožtu be-veik idealiai antroje sezono dalyje žaidęs „Žalgiris“ čempioniškas am-bicijas ir viltis turės atidėti dar vie-nam sezonui. Tiesa, šį sezoną „Žal-giris“ bent jau vieną trofėjų iš „Ekrano“ perėmė. Gegužę Lietu-vos futbolo federacijos (LFF) tau-rės finale Marijampolėje po baudi-nių serijos 3:1 nugalėję panevėžie-čius, „Žalgirio“ futbolininkai į sos-tinę parvežė LFF taurę.

Čempionų charakteris

„Kiekvieni metai būna sunkūs, tačiau šie ypač, visais atžvilgiais.

Ne paslaptis, kad turėjome sunku-mų, tad ta pergalė dvigubai reikš-mingesnė ir saldesnė. Išsaugojo-me kantrybę ir pasiekėme didelę, galutinę pergalę. Nepaisant per se-zoną komandoje įvykusių pokyčių, džiugu, kad neturėjome didelių duobių“, - po paskutinio mačo su Pakruojo „Kruoja“ teigė „Ekrano“ vyriausiasis treneris Valdas Urbo-nas.

Apie „Ekrano“ sunkumus se-zono viduryje žinojo visa Lietuva. Klubo prezidento Aušrio Labino teigimu, komandos finansinę gero-vę sutrikdė „Snoro“ banko krizė, jame laikytos klubo lėšos buvo įšal-dytos. Dėl to vėlavo atlyginimai, žaidėjai negavo premijų už pasku-tinį A lygos čempionų titulą, o va-sarą „Ekraną“ abipusiu sutarimu paliko komandos lyderiai - Mantas Savėnas, Andrius Velička ir Ramū-nas Radavičius. Apie desperatišką „Ekrano“ norą bet kokiais būdais atsikratyti finansinių įsipareigoji-mų šiems futbolininkams byloja ir faktas, kad R.Radavičius papildė

pagrindinių varžovų - VMFD „Žal-giris“ ekipos - gretas.

Tačiau nei finansinės proble-mos, nei sudėties pokyčiai „Ekra-no“ nesužlugdė. Komandą papildė jaunesni (ir pigesni) futbolininkai - Arsenijus Buinickis, Žilvinas Ky-mantas ir Edvinas Girdvainis, o iš-ėjusių lyderių našta pasidalijo ir an-troje sezono dalyje atsiskleidė Vi-talijus Kavaliauskas, Aurimas Ver-telis ir Vytautas Lukša. Nors antro-je čempionato dalyje „Žalgiris“ įnir-tingai lipo ant kulnų čempionams ir po pergalės 32-ajame ture (2:1) su-mažino atsilikimą iki vieno taško, čempionišką egzaminą „Ekrano“ žaidėjai ir treneriai išlaikė. Jie ne tik laimėjo paskutines ketverias A ly-gos rungtynes, bet ir žengė į LFF taurės turnyro pusfinalį.

Neužkariauta aukštuma

Šių metų pradžioje „Žalgirio“ vadovai atvirai pareiškė, kad ko-mandai keliami aukščiausi tikslai - laimėti A lygą ir iškovoti LFF tau-

rę. Į šias aukštumas komandą tu-rėjo atvesti Vitalijų Stankevičių vy-riausiojo trenerio poste pakeitęs kroatas Damiras Petravičius. Prieš sezoną „Žalgiris“ sulaukė solidaus pastiprinimo - į Vilnių atvyko Ško-tijos jaunimo rinktinėje žibėjęs puolėjas Kalumas Eliotas (Kalum Elliot), iš Belgijos sugrįžo Mantas Kuklys, iš Kroatijos - Tomislavas Pekas ir kt. Jau sezonui įsibėgėjus ekipą papildė ir veteranas Andrius Skerla.

Tačiau „Žalgirio“ ambicijos at-simušė į „Ekrano“ sieną. A lygos pirmojo rato dvikovoje Panevėžyje pergalę (1:0) iškovojo „Ekranas“ ir po pirmojo rato čempionai turėjo dviejų taškų pranašumą. Ir vėliau D.Petrovičiaus vadovaujama ko-manda nedemonstravo čempioniš-ko žaidimo. Klubo vadovų kantrybė išseko po nesėkmingo pasirodymo Europos lygos varžybose (1:1 ir 1:5 su Miodlingeno „Admira Waker“ klubu) ir 22-ajame ture lygiosiomis (2:2) pasibaigusio mačo su Mari-jampolės „Sūduva“. Likus 14-ai tu-

a lygos statistiKa

Intriguojantys Lietuvos futbolo A lygos sezono viražai

rų iki čempionato pabaigos „Ekra-nas“ turėjo 8 taškų persvarą. Tuo-met „Žalgiris“ atliko bene reikš-mingiausią manevrą. Komandos vyriausiojo trenerio poste bendros kalbos su žaidėjais neradusį D.Pe-travičių pakeitė lenkas Marekas Zubas. Be to, liepą komandą papil-dė iš Vroclavo „Slask“ ekipos pe-rėjęs puolėjas Kamilas Bilinskis, R.Radavičius ir kroatas Andras Svrljuga.

Naujojo stratego debiutas Pa-nevėžyje nebuvo sėkmingas - ma-čas baigėsi be įvarčių, bet per li-kusius 13 turų „Žalgiris“ skynė pergales. Vis dėlto net ir tokios įspūdingos pergalių serijos nepa-kako. Sezono finiše paaiškėjo, kad futbolo stebuklą sukurti galėju-siam M.Zubui pritrūko dviejų pir-mose rungtynėse Panevėžyje pra-rastų taškų.

Bronzinis pastovumas

Marijampolės „Sūduva“ trečią kartą per pastaruosius ketverius metus džiaugėsi bronzos meda-liais. Tiesa, kaip ir prieš kiekvieną sezoną, Marijampolės klubo vado-vai planavo, kad jų komanda daly-vaus kovoje dėl aukštesnių vietų. Tačiau išskirtiniu finansiniu stabi-lumu garsėjantis futbolo klubas ir vėl sezoną baigė trečioje vietoje. Vis dėlto šį kartą jau teko rimtai paprakaituoti ir kaunantis dėl bronzos. Tik priešpaskutiniame A lygos ture „Sūduvai“ pavyko ly-giosiomis 1:1 užbaigti rungtynes su Pakruojo „Kruoja“ ir užsitikrin-ti bronzinę ramybę.

„Labai džiaugiuosi, kad išsau-gojome trečią vietą. Tai yra vieni sunkiausiai iškovotų bronzos me-dalių „Sūduvos“ istorijoje, nors šiemet komandos biudžetas buvo didesnis nei praėjusiais metais“, - po sezono reziumavo „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Muraus-kas.

Prieš sezoną Virginijaus Liub-šio treniruota „Sūduva“ neslėpė ambicijų. Komanda išsaugojo pa-grindinius žaidėjus - Povilą Lukšį ir Ričardą Beniušį, Povilą Leimo-ną, Andrių Urbšį, Nerijų Radžių ir kt. Problemų buvo tik vartininkų grandyje, kur pasitraukus Sauliui

Klevinskui ir Armantui Vitkauskui atsivėrė nemenka spraga. Vis dėl-to gerų žinių buvo daugiau. „Sū-duvą“ papildė buvęs FBK „Kau-nas“ ekipos lyderis brazilas Rafa-elis Ledesma. 28-erių puolėjas turėjo tapti Marijampolės klubo vedliu kovoje dėl aukščiausių vie-tų. Ir nors futbolininkas pelnė 21 įvartį ir savo žaidimu ne kartą džiugino futbolo mėgėjus, koman-dai didesnių pergalių neatnešė.

„Sūduva“ jau įpusėjus sezonui pasitraukė iš kovos dėl aukso ir iki pat čempionato pabaigos turėjo at-mušinėti į trečiąją vietą nusitaikiu-sios „Kruojos“ antpuolius. Beje, tarpusavio mačuose „Sūduva“ pra-laimėjo trejas rungtynes ir tik pa-skutinį susitikimą užbaigė lygio-siomis. Skaudžiausią smūgį ko-manda patyrė LFF taurės ketvirt-finalyje, kai Klaipėdoje 0:1 nusi-leido vietos „Atlantui“. Jau po ke-lių dienų 34-ojo A lygos turo rung-tynėse „Sūduva“ varžovus įveikė 5:1. Tokiomis duobėmis buvo pa-ženklintas ir visas Marijampolės klubo sezonas.

Sužlugusios „Kruojos“ ambicijos

Sezono pradžioje „Kruojos“ vadovybė savo ambicijomis beveik nenusileido „Žalgiriui“. Vos 5 tūkst. gyventojų turinčio miestelio komandai buvo iškeltas tikslas - patekti į prizininkų trejetą. Ir ne-būtinai finišuoti trečioje vietoje. Šių tikslų Pakruojo ekipai siekti turėjo padėti būrys futbolo legio-nierių iš Ukrainos, bei ukrainietis treneris Sergejus Vorobejus. Pas-tarasis formaliai „asistavo“ Aidui Dambrauskui, bet realiai vadovavo

visam komandos žaidimui. Į Pa-kruojį atvyko ir patyrę Tomas Mi-klinevičius bei Irmantas Zelmikas, sezono viduryje komandą papildė Nerijus Mačiulis, Valdas Trakys ir Arvydas Veikutis.

Tačiau duobė, į kurią „Kruoja“ įkrito trečiame A lygos rate, buvo per gili, kad komanda galėtų pre-tenduoti į aukščiausias vietas. Nuo 20 iki 24 turo „Kruoja“ pralaimėjo 4 iš 5 rungtynių ir jai beliko „bron-zinė“ viltis. Po tokios serijos su klubu atsisveikino keli ukrainie-čiai, komandą paliko ir treneriu S.Vorobejus. Iš ukrainietiško legi-ono liko tik gynėjas Konstantinas Matsionas ir puolėjas Sergejus Žy-galovas.

„Patekome į duobę. Vyrai ne-betikėjo savimi, galbūt ir treneriu, kuris išsisėmė. Bandome pakelti jų nuotaiką ir atvesti į pakilią būseną“, - po permainų kalbėjo A.Dambraus-kas. Trenerio viltys pasiteisino, bet kaip ir „Žalgirio“ atveju ne iki galo. Per paskutinius 12 turų „Kruoja“ iškovojo 8 pergales, patyrė 3 nesėk-mes ir vieną mačą baigė lygiosio-mis. Būtent šios lygiosios su „Sū-duva“ ir paliko Pakruojo komandą ketvirtoje vietoje.

2009-aisiais A lygoje debiuta-vusi Pakruojo „Kruoja“ padarė dar vieną žingsnį į priekį. Pradėjusi nuo 8-os, vėliau žengusi į 7-ą, o

pernai - į 5-ą, šiemet „Kruoja“ fi-nišavo aukščiausioje per klubo is-toriją - 4-oje vietoje. Bet klubo va-dovų šis pasiekimas nenudžiugino. Dar prieš sezoną neoficialioje aplinkoje buvo kalbama, kad Pa-kruojo ekipą galinga finansinė in-jekcija rėmėjai palepino tikėda-miesi, kad investicijos atsipirks A lygos medaliais ir Europos taurių turnyrais 2013 metais.

Vidutiniokų klubas

Šiais metais vieną poziciją pra-rado „Šiauliai“, o Gargždų „Ban-ga“ ir Alytaus „Dainava“ kaip ir pernai patvirtino, kad priklauso A lygos vidutiniokų klubui. Tam pa-čiam, į kurį šį sezoną pretendavo įstoti ir Vilniaus REO ir kuriame praėjusius kelerius metus dalyva-vo Tauragės „Tauras“.

Galima pasidžiaugti, kad šiais metais nebeliko tokių beviltiškų autsaiderių (bent jau vertinant pa-gal surinktus taškus) kaip pernai turnyro lentelės dugne finišavusi Klaipėdos „FC Klaipėda“ (33 rungtynės - 9 taškai) ir tas pats „Atlantas“ (33 rungt. - 11 tšk.). Nė

viena komanda nepraleido trižen-klio įvarčių skaičiaus (pernai „Atlantas“ praleido 121 įvartį). Nė viena komanda nebaigė sezono sa-vo sąskaitoje turėdama vienženklį iškovotų taškų kraitį. Net ir pasku-tinius 12 turų visoms komandoms technines pergales (0:3) dalijęs REO klubas galutinėje įskaitoje tik 4 taškais atsiliko nuo Tauragės „Tauro“.

Būtent „Tauras“ šį sezoną ga-lėtų realiausiai pretenduoti į sil-pniausios A lygos komandos titulą. Visą sezoną už „ačiū“ žaidę Tau-ragės klubo futbolininkai antroje sezono dalyje išsikvėpė ir per pa-skutinius du ratus (18 rungtynių) surinko vos 7 taškus (dvi pergalės prieš REO ir lygiosios su „Atlan-tu“). Finišo tiesiojoje jie į priekį praleido ir po pirmų dviejų ratų vos 7 taškus turėjusį, bet rudeniop įsibėgėjusį Klaipėdos „Atlantą“.

Snaiperių karalystė

R.Ledesma, K.Eliotas, K.Bi-linskis, A.Buinickis - įvarčius pel-nyti galinčių futbolininkų šį sezoną A lygoje netrūko. Tačiau visus juos pranoko „Šiaulių“ ekipos puo-lėjas A.Rimkevičius. 29-erių fut-bolininkas, neradęs laimės Graiki-joje, pernai grįžo į Lietuvą ir apsi-vilko „Šiaulių“ klubo marškinė-lius. Praėjusiame sezone spėjęs pelnyti 9 įvarčius, šiais metais A.Rimkevičius per 29 rungtynes įmušė net 35 įvarčius. Tai geriau-sias visų laikų Lietuvos čempio-natų rezultatas.

Tiesa, šiais metais pradžia ne-buvo lengva ir tokios įvarčių au-dros nežadėjo. Pirmame rate A.Rimkevičius pasižymėjo vos kartą, tuo metu žalgirietis K.Elio-tas jau per pirmus keturis turus pelnė 7 įvarčius. Po 13 turų A.Rimkevičiaus sąskaitoje buvo tik 5 įvarčiai, o „Žalgirio“ puolėjas buvo pelnęs 12 įvarčių. Tačiau 14-ojo turo mačas su „Tauru“ pavirto A.Rimkevičiaus benefisu. Jis pel-nė 6 įvarčius ir padėjo komandai iškovoti pergalę (7:3). Per likusius 22 A lygos turus „Šiaulių“ puolė-jas pelnė 24 įvarčius ir tvirtai ap-lenkė oponentus.

Labiausiai nuo A.Rimkevi-čiaus kentėjo „Tauro“, „Atlanto“ ir „Dainavos“ ekipos. Į Tauragės komandos vartus puolėjas pelnė 12, o į Klaipėdos ir Alytaus - po 8 įvarčius.

Įspūdingą sezoną A.Rimkevi-čius sėkmingai užbaigė vilkėda-mas Lietuvos rinktinės marškinė-lius. Paskutinėse sezono draugiš-kose rungtynėse Lietuva 2:4 nu-sileido Armėnijai, o A.Rimkevičius pelnė abu lietuvių įvarčius.

Tiesa, A.Rimkevičiui reikėtų dar bent penkių tokių pačių A ly-gos sezonų, kad rezultatyviausių visų laikų Lietuvos čempionatų žaidėjų sąrašuose pavytų P.Luk-šį. „Sūduvos“ puolėjas šiais me-tais pelnė 12 įvarčių. 33 metų P.Lukšio sąskaitoje iš viso jau 204 įvarčiai.

KūNo KuLTūroS Ir SporTo DEpArTAMENTAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

„Sporto žmonių“ leidybą dalinai finansuoja Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

1. (2011 M. - 1.) pANEVėžIo „EKrANAS“

36 rungtynės, 27 pergalės, 7 lygiosios, 2 pralaimėjimai, 83 įmušti - 25 praleisti įvarčiai, 88 taškai.rezultatyviausi: Vitalijus Kavaliaus-kas - 10 įvarčių, Aurimas Vertelis ir Andrius Velička (iki liepos 1 d.) - po 8, Mantas Savėnas (iki gegužės 16 d.) ir Ramūnas Rada-vičius (iki liepos 1 d.) - po 7.Vyr. treneris Valdas Urbonas.

2. (2) fuTBoLo (VMfD) „žALgIrIS“

36 rungt., 27 perg., 6 lyg., 3 pral., 80-21, 87 tšk.rezultatyviausi: Calum Elliot 16 (Škotija), Kamil Bilinski (Lenkija) 12, Mantas Kuklys 8, Pavel Komolov (Rusija) 6, Tomislav Pek (Kroatija) ir R.Radavičius (nuo liepos 22 d.) - po 4.Vyr. treneriai: Damir Petravič (Kro-atija) (iki 22 turo), Marek Zub (Lenkija) (nuo 23 turo).

3. (3) MArIjAMpoLėS „SūDuVA“

36 rungt., 21 perg., 7 lyg., 8 pral., 77-37, 70 tšk.rezultatyviausi: Rafael Ledesma (Brazilija) 21, Povilas Lukšys 12, Ričardas Beniušis, Sergej Loginov (Ukraina), Marius Šoblinskas ir Tadas Eliošius - po 5.Vyr. treneriai: Vir-ginijus Liubšys (iki 19 turo) ir Darius Gvildys (nuo 20 turo).

4. (5) pAKruojo „KruojA“

36 rungt., 20 perg., 5 lyg., 11 pral., 56-31, 65 tšk.rezultatyviausi: Sergej Žigalov (Ukraina) 15, Artūras Žulpa 7, Gvidas Juška ir Ernestas Veliulius - po 4, Tomas Miklinevičius ir Irmantas Zelmikas - po 3.Vyr. treneris Aidas Dambrauskas.

5. (4) ŠIAuLIų „ŠIAuLIAI“

36 rungt., 17 perg., 4 lyg., 15 pral., 79-57, 55 tšk.rezultatyviausi: Artūras Rimkevi-čius 35, Santiago Cesanelli (Argen-tina) 10, Igors Kozlovs (Latvija) 9, Robertas Vėže-vičius 8, Andrius Bartkus 3.Vyr. treneriai: Deivis Kančelskis (iki 12 turo) ir Gediminas Jarmalavičius (nuo 13 turo).

6.(6) gArgžDų „BANgA“

36 rungt., 13 perg., 8 lyg., 5 pral., 43-41, 47 tšk.rezultatyviausi: George Alaver-dašvili (Gruzija) 11, Aurelijus Staponka 8, Giorgi Nikabadze (Gruzija) 5, Serge Tatiefang (Kame-rūnas) 3.Vyr. treneris Vaidas Žutautas.

7. (8) ALyTAuS „DAINAVA“

36 rungt., 8 perg., 5 lyg., 23 pral., 42-71, 32 tšk.rezultatyviausi: Arsenijus Buinic-kis (iki 19 turo) 11, Paulius Sakalis 7, Lukas Kochanaus-kas (iki liepos 20 d.) ir Martynas Biržinis - po 4, Mindaugas Strauka 3.Vyr. treneris Rimvydas Kochanauskas.

8. (11) KLAIpėDoS „ATLANTAS“

36 rungt., 7 perg., 6 lyg., 23 pral., 33-92, 27 tšk.rezultatyviausi: Tino Lagator (Prancūzija) 11, Evaldas Razulis 4. Gediminas Kruša 3, Taciano Jean (Brazilija) 2.Vyr. treneriai: Romualdas Norkus (iki 19 turo), Sebastian Roques (nuo 20 turo).

9. (7) TAurAgėS „TAurAS“

36 rungt., 7 perg., 2 lyg., 27 pral., 35-97, 23 tšk.rezultatyviausi: Vladas Petkevičius ir Roman Kuzin (Rusija) - po 5, Alessandro Mascia (Italija, iki birželio 26 d.) 4, Marius Kižys ir Tomas Sirevičius - po 3.Vyr. treneris Giovanni Scanu (Italija).

10. (-) VILNIAuS rEo

36, 5 perg., 4 lyg., 27 pral., 26:81, 19 tšk.rezultatyviausi: Gajus Kulbis 4, Mindaugas Grigalevičius (iki birželio 30 d.), To-mas Ražanauskas, Andrius Lipskis ir Soslan Džiojev (Rusija) - po 3.Vyr. treneriai: Stasys Baranauskas (iki 11 turo), Viačes-lavas Sukristovas (nuo 12 turo).

geriausi. panevėžio „Ekranas“ penktus metus iš eilės iškovojo A lygos nugalėtojų titulą�

Valdo Knyzelio/LFF nuotr.

Žingsnis. VMfD „žalgiris“ futbolininkams šį sezoną pavyko iš „Ekrano“ perimti Lff taurę

�

Kazimiero Linkevičiaus nuotr.

Kiekvieni metai būna sunkūs, tačiau šie ypač, visais atžvilgiais. Ne paslaptis, kad turėjome sunkumų, tad ta pergalė dvigubai reikšmingesnė ir saldesnė

Valdas urBonaS„Ekrano“ vyriausiasis treneris

�

10

cmykcmyk

nuojauTos galiaj/b legendos

Gražuolė amerikietė Greisė Keli (Grace Kelly) į istoriją įėjo kaip garsi kino aktorė, „Oskaro“ laureatė bei Monako princo Renjė (Rainier) III žmona. Regis, apie ją skaitytojai žino viską. O pasirodo - ne. Mažai kam teko girdėti, kad Greisė turėjo aiškiaregystės dovaną ir iš anksto žinojo, kad jos gyvenimas tragiškai nutrūks...

Greisė gimė 1929 m. Filadelfi-joje turtingo pramonininko Džono Kelio (John Kelly) šeimoje. Šeima buvo ne tik turtinga, bet ir turėjo ry-šių su pramogų verslo sluoksniais. Greisės mama Margareta jaunystėje buvo fotomodelis, o dėdė Džordžas Kelis (George Kelly) buvo žinomas dramaturgas, Pulicerio premijos laureatas. Mergaitė mokėsi reli-giniame koledže, pradėjo vaidinti mokyklos spektakliuose. Baigusi koledžą, Greisė išvyko į Niujor-ką, kur pradėjo dirbti fotomodeliu ir kartu mokytis aktoriaus meis-triškumo Amerikos dramos meno akademijoje. Iš pradžių merginai pasisekdavo nusifilmuoti tik rekla-moje, bet 1949 m. jai pagaliau nusi-šypsojo sėkmė: Brodvėjuje ji suvai-dino A.Strindbergo pjesėje „Tėvas“. Nuo tada ji pradėjo filmuotis kine, daugiausia vesternuose ir nuotykių filmuose. Pradedančiosios aktorės partneriai buvo tokios žvaigždės kaip Garis Kuperis (Gary Cooper), Klarkas Geiblas (Clark Gable) ir Ava Gardner (Ava Gardner). Iš viso G.Keli nusifilmavo vos daugiau kaip 10 filmų, užtat pelnė gražiausios Ho-livudo aktorės vardą, o 1954 m. už vaidmenį filme „Mergina iš kaimo“ buvo įvertinta „Oskaru“.

Netrukus į jaunąją žvaigždę at-kreipė dėmesį garsusis režisierius Alfredas Hičkokas (Alfred Hitch-cock). G.Keli nusifilmavo trijuose jo filmuose - „Ž - tai žmogžudystė“, „Langas į kiemą“ ir „Pagauti va-gį“. Trečiasis filmas buvo sukamas Prancūzijos Rivjeroje. Ten Greisė ir susipažino su Monako kunigaikščiu Renjė III. 1956 m. balandžio 18 d. jie susituokė ir tuo G.Keli karjera kine baigėsi. Ji tapo kunigaikštiene Gra-cija Patricija (Gracia Patricia) ir trijų vaikų - Karolinos, Albero ir Stefani - mama. Greisės ir Renjė sūnus - dabartinis Monako kunigaikštis Al-beras II (Albert).

Kaip liudija artimi žmonės, ku-nigaikštienė Gracija turėjo aiškia-regystės dovaną. Ji dažnai nujaus-davo stichines nelaimes ir bėdas, kurios ištikdavo jos artimuosius ir pažįstamus. Įvykius ji tiesiog ma-

tydavo mintyse. Jei kuris nors iš vaikų pargriūdavo ir susižeisdavo, Gracija iškart pajusdavo skausmą toje vietoje, kurią susitrenkė vai-kas. Kartą kunigaikštienė susijau-dinusi pareiškė namiškiams, kad atsitiko nelaimė jos motinai ir kad ją dabar veža į ligoninę... Buvo pa-skambinta į Ameriką, bet pasirodė, kad šiuo metu su kunigaikštienės mama viskas gerai. Tačiau Gracija nenusiramino ir toliau tvirtino, kad nelaimė įvyko. Kaip nustebo šeima, kai kitą dieną jiems buvo pranešta, kad vakar kunigaikštienės mamai prasidėjo kraujoplūdis ir ji buvo iš-vežta į ligoninę! Tiesiog artimieji ne iškart apie tai sužinojo.

1980 m. kunigaikštienė Gracija slapta apsilankė Šiaurės Karoli-nos parapsichologijos institute ir 6 valandas dalyvavo įvairiausiuo-se testuose. Vienas iš jų vadinosi

„Lenktynės“: bandymo dalyvis kompiuterio monitoriuje stebi ke-turių žirgų lenktynes. Jo užduotis - numatyti, kuris iš žirgų laimės. Rezultatą kompiuteris parenka visiškai atsitiktinai. Testas buvo kartojamas dešimtis kartų ir vi-sus kartus Gracija atspėdavo! Pa-prastai garsūs aiškiaregiai teisingą rezultatą atspėja ne daugiau kaip 70 proc. atvejų, o čia - visas 100! Taip pat, kitaip nei kiti ekstrasen-sai, Gracija numatė savo mirtį. Mintis apie greitą žūtį nepaliauja-mai persekiojo ją dvejus metus iki lemtingosios dienos. Ji ne kartą sa-

kė, kad netrukus mirs, ir tai įvyks Monake. Ji regėdavo save gulinčią karste, vyko gedulingos pamaldos, vaikai raudojo prie motinos kūno... Tiesa, pačios mirties akimirkos ji neregėjo.

1982 m. rugsėjo 13 d. Gracija važiavo automobiliu su jauniausia dukra Stefani, pati vairavo „Rover“. Netikėtai kunigaikštienę ištiko in-sultas, automobilis tapo nevaldo-mas, posūkyje nuvažiavo nuo kelio ir nukrito ant kalno šlaito. Ištraukta iš sudaužytos mašinos kunigaikš-tienė buvo dar gyva, mirė kitą dieną ligoninėje, taip ir neatgavusi sąmo-nės. Gracijos dukrai Stefani buvo sulaužytas kaklas, bet ji išgijo. Kunigaikštienė buvo palaidota Gri-maldžių šeimos rūsyje. Po mylimos žmonos mirties kunigaikštis Renjė daugiau nevedė, mirė 2005 m. ir buvo palaidotas šalia žmonos.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Aiškiaregė kunigaikštienėGreisė Keli dažnai nujausdavo stichines nelaimes ir bėdas, kurios ištikdavo jos artimuosius ir pažįstamus. Įvykius ji tiesiog matydavo mintyse

EPA-Eltos nuotr.

cmyk

11

cmyk / 11

visaTaj/b mokslas

Nauji kompiuteriniai modeliai leidžia manyti, kad gyvybei tinka-mų planetų gali būti daug daugiau, nei manyta anksčiau.

Mokslininkai sukūrė modelius, padedančius nustatyti planetas, esančias tolimose Saulės sistemose, kuriose galėtų egzistuoti gyvybė.

Gyvybei tinkamų planetų skai-čiavimai iki šiol remdavosi tikimy-be, kad jų paviršiuje yra vandens. Tačiau naujasis modelis leidžia mokslininkams nustatyti plane-tas, turinčias požeminio vandens,

kuris dėl planetinės šilumos yra skystas. Vanduo yra būtina sąlyga gyvybei egzistuoti.

Planetose, esančiose per arti žvaigždės, paviršinis vanduo išga-ruoja ir patenka į atmosferą. Pavirši-nis vanduo planetose, esančiose to-liau nuo savo saulės, virtęs ledu.

Iki šiol laikytasi nuostatos, kad tam, jog vanduo egzistuotų pra-džią gyvybei duoti galinčia skystąja forma, planeta turi būti tinkamu atstumu nuo savo saulės - gyvy-bės zonoje.

Tyrimą atlikęs Šonas Makma-honas (Sean McMahon) iš Aberdi-no universiteto teigė: „Tai atstumo nuo žvaigždės ribos, kuriose į Žemę

panašių planetų paviršius ne per karštas ir ne per šaltas, kad van-duo būtų skystas. Taigi tradiciškai žmonės sakydavo, kad jei planeta yra „Auksaplaukės zonoje“, kur nėra per karšta ir ne per šalta, tuomet jos paviršiuje gali būti skysto van-dens ir tai gali būti gyvybei tinka-ma planeta“.

Tačiau tyrėjai pradeda manyti, kad ši teorija yra per daug papras-ta. Planetos gali turėti du šilumos šaltinius - tiesioginę šilumą iš saulės ir šilumą, kuri sugeneruojama giliai planetos viduje.

Pro plutą leidžiantis gilyn į Že-mės gelmes, temperatūra vis labiau kyla. Net kai paviršius padengtas

ledu, vanduo gali egzistuoti po žeme.

„Po Žemės paviršiumi yra reikš-minga mikroorganizmų gyvenamoji zona, besitęsianti keletą kilometrų. Kai kurie mokslininkai mano, kad dauguma Žemės gyvybės gali gyven-ti šioje gelmių biosferoje“, - teigė tyri-mui vadovavęs Džonas Parnelis (John Parnell) iš Aberdino universiteto.

Taigi universiteto mokslininkai kuria modelius, galinčius numa-tyti, kurios toli esančios planetos gali slėpti požeminius skysto van-dens telkinius ir galbūt nežemišką gyvybę.

„Jei atsižvelgiama į gelmių bios-ferų tikimybę, tada kyla problema,

kaip tai suderinti su siauros gyvy-bės zonos, apibrėžiamos tik pagal sąlygas paviršiuje, idėja“, - aiškino Š.Makmahonas.

Kai tolstama nuo žvaigždės, iš jos planetos gaunamos šilumos kiekis mažėja, o paviršinis vanduo užšąla. Tačiau po žeme esantis van-duo liks skystas, jei vidinė šiluma bus gana didelė.

Taigi net ir planeta, esanti taip toli nuo žvaigždės, kad iš jos ne-gauna beveik jokios saulės šilumos, vis tiek po žeme gali slėpti skysto vandens.

„Taigi gyvybei tinkamų planetų bus kelis kartus daugiau“, - tvirtino Š.Makmahonas.

2010 metais Tarantulo ūke mokslininkai aptiko keturias mil-žiniškas žvaigždes, kurių masė iki 300 kartų didesnė nei Saulės. Paaiškėjo, kad jų masė dvigubai didesnė nei mokslininkų laikyta maksimalia žvaigždėms.

Tai privertė suabejoti egzis-tuojančiais žvaigždžių formavi-mosi modeliais ir iškėlė klausimą: kaip šios monstrės tapo tokios milžiniškos?

Dabar nauji skaičiavimai at-skleidė, kad žvaigždės galėjo su-sidaryti tuomet, kai lengvesnės žvaigždės, skriejusios viena aplink kitą dvinarėje sistemoje, susidūrė ir susiliejo. Kitais žodžiais tariant, tai buvo milžiniškas kratinys.

„Įsivaizduokite dvi didžiules žvaigždes, skriejančias arti viena kitos, tačiau šią porą į skirtingas puses traukia gretimų žvaigždžių gravitacinė trauka. Jei jų pirminė sukimosi orbita ištempiama gana daug, tuomet prasilenkdamos žvaigždės susiduria ir suformuoja vieną ypač masyvią žvaigždę“, - teigė tyrimo vadovas Sambaranas Banerjė (Sambaran Banerjee) iš Bonos universiteto Vokietijoje.

Norint įminti šią mįslę, prirei-kė iš tiesų milžiniškų skaičiavimų. S.Banerjė su kolegomis kompiute-riais modeliavo sąveiką tarp žvaigž-džių į R136 panašiame telkinyje. R136 - regionas Tarantulo ūke, kur susiformavo visos keturios ultrama-syvios žvaigždės. Tarantulo ūkas, 1000 šviesmečių skersmens dujų ir dulkių debesis, taip pat vadinamas „30 Doradus“ („30 Dor“) kompleksu, yra Didžiajame Magelano Debesy-je, trečioje pagal artumą Paukščių Takui galaktikoje.

Į tyrėjų R136 primenančio tel-kinio modelį įtraukta daugiau kaip 170 tūkst. žvaigždžių, visos jos iš pradžių buvo normalios masės ir erdvėje pasiskirstė laukiamu bū-du. Norėdama apskaičiuoti, kaip ši sistema keičiasi bėgant laikui, kom-piuterinė simuliacija turėjo daugy-bę kartų spręsti 510 tūkst. lygčių sistemą, atsižvelgdama į tokius veiksnius kaip trauka, branduolinės reakcijos ir kiekvienos žvaigždės iš-skiriama energija bei tai, kas vyksta, kai dvi žvaigždės susiduria.

„Turint šias sudedamąsias da-lis, mūsų R136 modeliai yra sudė-tingiausi ir intensyviausi N-kūnų

skaičiavimai, kurie kada nors buvo atlikti“, - teigė tyrimų komandos nariai. Tyrėjai naudojo N-kūnų integravimo kodą, sukurtą Kem-bridžo astronomo, ir surado naują būdą, kaip pagreitinti skaičiavi-mus. Tam jie pasitelkė vaizdo žai-dimų kortas, kurias įdėjo į kitais požiūriais paprastus kompiuterius.

Bonos mokslininkai nustatė, kad „žvaigždės monstrės“ susi-formavo jų modeliuotame į R136 panašiame telkinyje. Kiekviena jų iš pradžių buvo didelė, bet įpras-ta žvaigždė, priklausanti dvinarei porai, ne sunkesnė nei universali 150 Saulės masių riba. Tačiau vie-nu metu netolimų žvaigždžių gra-vitacinė trauka iškreipė jų orbitas, tad žvaigždžių pora susidūrė.

„Nors dviejų ypač masyvių žvaigždžių susidūrimas susijęs su ypač sudėtinga fizika, mes vis tiek įsitikinę, kad tai paaiškina, kaip atsirado žvaigždės monstrės, ku-rias matome Tarantulo ūke“, - sakė S.Banerjė.

„Galime lengviau atsikvėpti, nes susidūrimas reiškia, kad ul-tramasyvias žvaigždes paaiškinti daug lengviau. Vis dėlto viršų ima žvaigždžių formavimosi universa-lumas“, - pridūrė jis.

Marso paviršių netolimoje pra-eityje formavo plokščių tektonika, teigiama naujame tyrime. Dėl to planeta gali tapti dar geresne kan-didate gyvybei egzistuoti, nei ma-nyta anksčiau.

Marse kas keletą milijonų me-tų gali vykti ir seisminiai poslinkiai - „Marso drebėjimai“.

Mokslininkai ilgą laiką manė, kad plokščių tektonika, kai didžiulės plutos plokštės traukiasi viena nuo kitos, susiduria ir neria viena po ki-ta, neegzistuoja niekur kitur Saulės sistemoje, išskyrus Žemę. Tačiau šis reiškinys stebimas ir Marse, teigia-ma naujame tyrime.

„Marsas yra pirminėje plokš-čių tektonikos stadijoje. Tai leidžia mums pamatyti, kaip galėjo at-rodyti ankstyvoji Žemė, ir padėti suprasti, kaip plokščių tektonika prasidėjo mūsų planetoje“, - teigė tyrimo autorius An Jinas (An Yin), planetų geologas iš Kalifornijos universiteto Los Andžele.

Jei A.Jinas teisus, gyvybei rau-donojoje planetoje įsitvirtinti galėjo būti lengviau, nei manė mokslinin-kai. Plokščių tektonika, anglį ir kitas medžiagas iškeldama iš Marso vi-daus į paviršių, galėjo padėti apsi-rūpinti maisto medžiagomis, kurių reikia organizmams išgyventi.

A.Jinas analizavo apie 100 nuo-traukų, kurias padarė NASA „Mars Odyssey“ ir „Mars Reconnaissance Orbiter“ kosminiai aparatai. Iš jų maždaug dešimtyje matyti plokščių tektonikos įrodymų, teigė jis.

„Kai tyrinėjau Marso palydovi-nes nuotraukas, dauguma darinių atrodė labai panašūs į sprūdžių sistemas, kurias mačiau Himalajuo-se ir Tibete, taip pat Kalifornijoje, įskaitant geomorfologiją“, - aiški-no A.Jinas.

Pavyzdžiui, jis pastebėjo stačias uolas, kurias galima palyginti su uo-lomis, sukurtomis sprūdžių Kalifor-nijos mirties slėnyje. Nuotraukose taip pat matyti labai lygi ir plokščia kanjono sienos pusė. Anot A.Jino, tai dar vienas stiprus tektoninio ak-tyvumo įrodymas.

Be to, Marse yra ilgos, tiesios ugnikalnių grandinės, įskaitant tris, kurie sudaro Tarsijos kalnyną, netoli didžiulio Olimpo kalno. Šios liniji-nės grandinės galėjo susiformuoti judant plokštei, esančiai virš „karšto-

jo“ Marso mantijos taško. Manoma, kad būtent taip susiformavo Havajų salos Žemėje.

„Tokių ypatybių nepamatysite jokiose kitose Saulės sistemos pla-netose, išskyrus Žemę ir Marsą“, - teigė A.Jinas.

Marse taip pat yra ilgiausia ir giliausia kanjonų sistema Saulės sistemoje. Marinerio slėnis drie-kiasi beveik 4 tūkst. kilometrų, jis maždaug devynis kartus ilgesnis nei Žemės Didysis kanjonas. Moks-lininkai jau keturis dešimtmečius svarsto, kaip Marinerio slėnis susi-formavo. A.Jinas mano, kad tai dar vienas Marso plokščių tektonikos įrodymas.

„Iš pradžių apie plokščių tekto-niką negalvojau, tačiau kuo ilgiau analizavau, tuo labiau įsitikinau, kad Marsas daug labiau skiriasi nuo to, ko tikėjosi kiti mokslininkai. Pamačiau, kad teiginys, jog tai tie-siog didžiulis plyšys, kuris atsivėrė, yra neteisingas. Iš tiesų tai plokštės, kuri juda horizontaliai, riba. Tai šoki-ruoja, tačiau įrodymai gana aiškūs“, - tvirtino mokslininkas.

„Sluoksnis skyla ir ilgą atstumą juda horizontaliai. Tai labai panašu į Žemės Negyvosios jūros sprūdžių sistemą, kuri taip pat atsivėrė ir juda horizontaliai“, - pridūrė A.Jinas.

Marinerio slėnis žymi dviejų plokščių, kurios viena kitos atžvil-giu horizontaliai pajudėjo maždaug 150 kilometrų, susitikimo tašką, teigė mokslininkas. Jis šias plokštes vadina Marinerio slėnio pietine ir Marinerio slėnio šiaurine bei mano, kad tai greičiausiai yra vienintelės plokštės Marse (o Žemėje yra sep-tynios mantijos plokštės).

„Žemės „kiaušinio lukštas“ labai suskilęs, taigi jos paviršius turi tiek daug plokščių. Marsas suskilęs tik šiek tiek, tačiau vieną dieną gali tapti labai suskilęs. Tačiau viskas vyksta labai lėtai dėl mažo plane-tos dydžio, nes ten mažiau proce-są skatinančios terminės energijos. Tai gali būti priežastis, kodėl Marse plokščių mažiau nei Žemėje“, - aiš-kino A.Jinas. Mokslininkas mano, kad plokštės aktyvios ir dabar, tad retkarčiais jos gali sukelti „Marso drebėjimus“.

„Manau, sprūdis vis dar aktyvus, bet ne kiekvieną dieną. Jis prabun-da retkarčiais, per ilgą laiko tarpą, galbūt kas milijoną ar daugiau me-tų“, - tvirtino jis.

Juliaus/Brigitos, Lrt inf.

Tūkstančiai šviesmečių nuo žmonių planetos

gyvybei tinkaMų plane-tų gali būti daugiau, nei Manyta

Marso, kaip ir ŽeMės, paviršius sudarytas iš slenkančių plokščių

Mokslininkai paaiškino, kaip susidaro ŽvaigŽdės, kurių neturėtų būti

NASA nuotr.

12

cmykcmyk12

palikimasj/b fauna

„Begaliniai yra tik du dalykai: Visata ir žmogaus kvailybė.

Tiesa, dėl Visatos nesu visai tikras!“ - šie Alberto Einšteino (Albert Einstein) žodžiai ateina į galvą visada, kai pasaulį sukrečia dar viena naujiena, kad koks nors turčius visą savo turtą paliko šu-niui, katei arba kitam gyvūnui.

14 milijonų - vištai

Vien JAV yra apie milijoną testamentų, kuriuose minimi gy-vūnai. Vidutinė suma, kurią gau-na keturkojai paveldėtojai, yra 10 tūkst. dolerių. Televizijos kam-panijos NBC atliktos apklausos duomenimis, 72 proc. naminių gyvūnų savininkų yra pasirengę įtraukti savo augintinius į teisė-tų paveldėtojų sąrašą. Pagrindi-nė priežastis, kodėl rašomi tokie testamentai, yra ta, kad šeiminin-kams mirus gyvūnas bus užmig-dytas tik todėl, kad jo nebus kur dėti, o pinigų prieglaudoms išlai-kyti katastrofiškai trūksta. Tarp reitingų, kuriuos skelbia žurnalas „Forbes“, yra turtingiausių gyvū-nų, paveldėjusių didžiulius turtus, sąrašas. Pirmąją vietą jame užima grafienės Karlotos fon Libenš-tein (Carlotta von Liebenstein) testamentas: 1992 m. ji savo šu-nį apdovanojo 139 milijonais Vo-kietijos markių, dabar šie pinigai padalyti jo šuniukams. Antrojoje vietoje - višta, valdanti 14 mln. dolerių, Kokerio spanielių veislės šuo su 6 mln., taip pat turtingų-jų augintinių sąraše yra veislinis jautis, vėžlys ir papūga.

Maiklas Džeksonas skyrė turtus beždžionei

Pirmas žmogus, savo turtą užrašęs gyvūnams, buvo garsusis kardinolas Rišeljė (Richelieu), labai mylėjęs kates. Jis įsteigė specialią kačių prieglaudą ir jai testamentu paliko nemažą sumą. Bet jo numylėtinės nieko negavo: viską „prichvatizavo“ testamento

vykdytojas. Popžvaigždė Maiklas Džeksonas (Michael Jackson) paliko pinigų savo mylimai bež-džionei, taip pat pasielgė ir Kopen-hagos gyventoja, šešioms vietos zoologijos sodo šimpanzėms tes-tamentu skyrusi po penkis tūks-tančius dolerių. Priešmirtiniame brito dizainerio Aleksandro Ma-kvyno (Alexander McQuin) laiške nurodyta, kad 50 tūkst. svarų turi

gauti jo trys šunys. Amerikiečio iš Ohajo valstijos paskutinioji va-lia buvo pastatyti bendrabutį ka-tėms su patogiais miegamaisiais, valgykla ir koncertų sale, kurioje katės galėtų klausytis muzikos, ir patogiu stogu pasivaikščiojimams.

Vedybos su šunimi

Kaip nuskriaustiems testa-mento autoriaus giminaičiams apginti savo teises į palikimą? Čia neįtikėtiną išradingumą pa-demonstravo vieno amerikiečio kino prodiuserio našlė, kuriai jis paliko vos 1 centą, o šuniui užrašė 65 mln. dolerių. Teismas pripažino testamentą teisėtu, juolab testato-rius dar būdamas gyvas įformino „žmogiškus“ šuns dokumentus. Taigi nuskriaustajai našlei liko tik ištekėti už šuns ir tapti paveldėto-ja. Rusijoje prieš pusantro šimto metų pirklė Marija Leontjeva iš Jaroslavlio gubernijos Ugličio miesto pasakišką tais laikais 100 tūkst. rublių sumą užrašė savo mylimam šuneliui kiemsargiui. Giminaičiai bandė užginčyti pas-kutiniąją moters valią, bet mies-to galva padarė viską, kad bylą teisme laimėtų šuo: tokiu atveju tiesioginiu paveldėtoju tapdavo miesto iždas.

Beje, pagal daugumos pasaulio šalių įstatymus gyvūnai ir augalai laikomi tokiais pačiais daiktais, kaip butas, mašina, televizorius, drabužiai ar baldai. O daiktai ne-gali būti teisinių sandorių dalyviai. Šalyse, kuriose gyvūnai paveldėti negali, norintieji pasirūpinti savo augintiniu turi teisę įpareigoti pa-veldėtojus laikyti ir deramai rūpin-tis jam priklausiusiais gyvūnais.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Turtingiausi pasaulio gyvūnaiišradiMų aukos

išradiMai, nuŽudę savo išradėjus

Naujovių troškimas, sieki-mas ką nors keisti, pertvarkyti, išrasti žmonijai padovanojo to-kius nuostabius daiktus kaip ga-ro variklis, automobilis ir kom-piuteris. Būtent išradingumas yra pagrindinė priežastis, kodėl nebesėdime olose, baidydami žvėris ir slėpdamiesi nuo griaus-tinio. Bet išradėjo veikla gali būti ir pavojinga - kai kurie išradė-jai per savo išradimus prarado gyvybę.

Henris smolinskis (Hen-ry smolinski)

„Northrop“ inžinierius metė darbą, kad įsteigtų bendrovę „Advanced Vehicle Engineers“ skraidantiems automobiliams gaminti. 1973 m. buvo paga-minti du pirmieji prototipai - lėktuvo „Cessna Skymaster“ ir automobilio „Ford Pinto“ hi-bridai. Masinę gamybą rinkai buvo planuojama pradėti jau kitais metais, tačiau 1973 m. rugsėjo 11-ąją išradėjas žuvo. Tai atsitiko per bandomąjį skry-dį - atitrūko bandomojo eg-zemplioriaus sparno atrama.

francas reicheltas (franz reichelt)

Gimė Austrijoje, bet didžią-ją laiko dalį praleido Prancūzi-joje, dirbo siuvėju. Laisvalai-kiu Francas bandė pagaminti kostiumą-parašiutą lakūnams. Pirmuosius savo kostiumo ban-dymus išradėjas atliko su ma-nekenais. Rezultatai buvo ne-blogi, ir jis ryžosi su savo išrastu kostiumu nušokti nuo Eifelio bokšto. Nukritęs iš 57 m aukš-čio ant sušalusios žemės, jis žuvo iškart.

Horacijus lousonas Han-lis (Horace lawson Hunley)

Buvo advokatas ir Luizianos valstijos įstatymų leidžiamojo susirinkimo naryas. Jo aistra buvo povandeniniai laivai. Pi-lietinio karo metais jis padėjo parengti projektus ir pastatyti trijų skirtingų modelių povan-deninius laivus ir nuskendo kartu su trečiuoju modeliu.

tomas Midglis jaunesny-sis (thomas Midgley jr.)

Buvo žinomas chemikas. Išgarsėjo darbu apie etiliuotą benziną ir freono dujas. Sukū-rė lynų sistemą kūnui lovoje prilaikyti (sirgo poliomielitu). Išradėjas susipainiojo virvėse ir 1944 m. lapkričio 2 d. jo iš-radimas jį pasmaugė.

Marija sklodovska kiuri (Marie Curie)

Išgarsėjo radioaktyvumo tyrinėjimais. Be to, būtent ji atrado polonį ir radį. Ji tapo pirmąja mokslininke, gavusia dvi Nobelio premijas - fizikos ir chemijos, bet yra ir pirmoji savo atrasto radioaktyvumo auka. M.Kiuri mirė 1934 m. lie-pos 4 d. nuo anemijos, kurią sukėlė apšvitinimas.

cmyk

13

cmyk / 13

Ar vėlyvas ruduo - palankus metas meškerioti upėje dugnine? Tradiciškai tokiu metu dugninėmis gaudomos vėgėlės, tačiau sėkmingai galima gaudyti ir kitas žuvis, ypač karšius ir kuojas, tik masalą reikia užmesti kitose vietose nei vasarą, nes žuvys dabar buriasi į žiemavietes.

viktoras aRMaLiS

Maitinasi toliau nuo kranto

Žuvų susitelkimo vietos pri-klauso ne tik nuo metų laiko, bet ir nuo vandens lygio, temperatū-ros bei maisto gausos. Jei vanduo atvėsęs, upėse žuvys laikosi toliau nuo kranto, giliose vietose, todėl masalą reikia užmesti kur kas to-liau nei vasarą. Antra, toliau nuo kranto stipresnė tėkmė, todėl ten-ka naudoti sunkesnes šėrykles - ne lengvesnes nei 50-60 g. Meškerioti sunkiomis šėryklėmis reikalingas toliašaudis „feeder“ meškerykotis, kuriuo sunkus montažas su šėrykle lengvai nusviedžiamas 60-80 m. Kad masalo užmetimas būtų ypač sklandus, geriausia naudoti 0,12-0,15 mm skersmens pintą valą, prie kurio tvirtinamas 5-8 m ilgio 0,25-0,30 mm skersmens vienagyslio valo pasaitėlis. Pastarasis montažo elementas atlieka dvi funkcijas - vienagysliai valai retai apsiveja aplink viršūnėlės valo žiedelį. Be to, vienagyslis valas nebijo aštrių kliuvinių. Tad, naudodami pasaitė-lį, galėsite drąsiai meškerioti ten, kur dugnas nusėtas akmenimis ar aštriabriaunėmis moliuskų kriau-klėmis, ir neprarasite dugninių montažų.

Susimazgantys pavadėliai

Rudenį vanduo nuskaidrėja, todėl žuvys geriau mato dugninės montažo elementus. Storą valą jos pastebi iš karto ir prie masalo ne-siartina, jei pavadėlis, prie kurio pririštas kabliukas, labai išsiskiria dugno fone. Kad kibimas būtų ge-resnis, rudenį būtinai reikia naudoti plonus pavadėlius - 0,12-0,14 mm skersmens, tačiau čia slypi pavojus - toks plonas valas susimazgo nuo vėjelio pūstelėjimo, o toli skrieda-mas virš vandens gali keliolika kar-

tų apsivyti aplink pagrindinį valą. Žuvys jį gana gerai įžiūri, todėl prie masalo nesiartins. Situaciją sunki-na tai, kad į montažą įeina šėryklė, kuria užmetamas jaukas. Šėryklės aerodinamika taip pat nėra ideali, o ir ant kabliuko užvertas masalas dar labiau įsuka pavadėlį. Kaip iš-vengti valo ir pavadėlio susipynimo rizikos, kad paskui, laukiant kibimo, nereikėtų spėlioti, ar pavadėliai nesusimazgė su valu? Apsisaugoti nuo nemalonių staigmenų galima naudojant montažą, kuris vadinasi „helicopter“. Šio gana nesudėtingo montažo šerdis - sukutis, kuris už-

veriamas ant pasaitėlio. Tarp šėry-klės, kuri tvirtinama montažo gale prie segtuko su sukučiu, „apauto“ silikoniniu vamzdeliu, paliekamas 20 cm atstumas. Čia tvirtinamas dar vienas segtukas su sukučiu, taip pat „apautas“ silikoniniu vamz-deliu. Virš jo užveriamas karoliukas amortizatorius, į kurį remiasi suku-tis, o už 15 cm ant valo tvirtinamas švininis šratelis, ribojantis sukučio slydimą valu. Belieka tik prie su-kučio pririšti 40-60 cm ilgio pava-dėlį su kabliuku ir galima užmesti masalą. Toks montažas užtikrina svarbiausią dalyką - pavadėlis, už-

metant masalą, sukasi aplink pasai-tėlį, o ne apsiveja aplink jį.

Patikimas mazgas

Kad masalą be dvejonių būtų galima užmesti stipriu meškery-kočio mostu, vienagyslis pasaitėlis su pagrindiniu pintu valu turi būti sujungtas patikimu mazgu, kuris lengvai slysta pro valo žiedelius. Užsitikrinę ir šį dalyką, galime sutelkti dėmesį vien tik metimų, nuo kurių priklauso meškeriojimo sėkmė, tikslumui. Jei šėryklė kris kaskart į kitą vietą, jaukas išsi-

drabstys dideliame plote ir žuvys juo gardžiuosis toli nuo masalo, tad ir tikimybė, kad pastebės jį, sumažės. Na, o tikslūs metimai į vieną vietą suformuoja ant dugno gausiai nužertą jaukų plotelį, ku-riame žuvys ima rankioti masalą. Iš to plotelio tėkmė neša jauko daleles pasroviui ir privilioja į rei-kiamą vietą atokiau besiburiančias žuvis. Labai svarbu pasidaryti tin-kamą jauko mišinį, mat jis neturi būti labai lipnus. Kitaip vanduo neišplaus jauko iš šėryklės. Į jauką reikia įmaišyti 10 proc. musės ler-vų ar kapotų sliekų. Šis priedas bus puikiu masalu. Be to, toks „tvirtas“ masalas nenusmunka nuo kabliuko stipriu mostu užmetant montažą. Taigi nereikės dvejoti, kad masalas netinkamai užvertas ant kabliuko.

Įtemptas valas

Pintas valas idealiai perteikia kibimo niuansus, tačiau jis turi būti tinkamai įtemptas. Todėl, užmetus masalą, meškerykočio viršūnėlė panardinama į vandenį ir valas ne-stipriu trūktelėjimu paskandinamas. Paskui meškerykotis guldomas ant laikiklio, o valas įtempiamas tiek, kad liauna dugninės viršūnėlė šiek tiek užsiriestų. Nepamirškite, kad, naudojant pintą valą, nepageidautina stipriai pakirsti kimbančią žuvį - už-tenka pakelti dugninės viršūnėlę ir pajusite, kad meškerykotis links-ta. Tada patartina stiproku mostu atplėšti žuvį nuo dugno ir, greitai sukant ritės rankenėlę, nuplukdyti ją į šoną nuo jauko, kilimėlio, ties kuriuo sukinėjasi jos gentainės. Ne-pageidautina, kad žuvis blaškytųsi ten, baidydama kitas. Tuo labiau kad ichtiologai įrodė, jog streso ar rimto pavojaus akivaizdoje žuvų oda išski-ria vadinamąjį baimės feromoną, ku-ris signalizuoja kitoms žuvims, kad kilo kažkokia grėsmė. O kai užkibusi žuvis atsidurs prie kranto, reikia ją iškelti iš vandens graibštu.

disTancijaj/b žūklė

Žūklės prognozė50 proC. teisybėsgeriausias laikas žūklei pagal kibimo kalendorių š.m.

lapkričio 18 d.

10.00-12.30, 15.30-18.30 val.

lapkričio 24 d.9.30-11.30, 17.30-18.30 val.

Masalą reikia užmesti toli

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

arsenalaspatikiMas stovas

Meškeriojant tėkmėje nenaudojami kibimo signalizatoriai, nes labai daž-nai jų aliarmas būna klaidingas, kai tėkmė stumteli šėryklę ar gramzdą dugnu. Meškeriotojas kibimą nusta-to, stebėdamas lanksčią dugninės viršūnėlę, todėl labai svarbu, kad meškerykotis būtų įtvirtintas lygia-grečiai kranto linijai, o tai geriausiai užtikrina specialūs „Salmo“ meškerių laikikliai, kurių kojų aukštis - regu-liuojamas.

n vienas dažniausių rudens laimikių - kuojos

vyniok ant ūsoypatinga forMa

Kad, meškeriojant upėje, tėkmė nenuneštų į šalį nuo vietos, kur dugnas nu-žertas jauku, naudojamos ne tik sunkios, bet ir ypatingos formos „Salmo“ šėryklės, nes trikampės arba ovalo formos šėryklės - aptakesnės ir geriau priglunda prie dugno.

n Rudenį universalus masalas - sliekas

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

Pripažinto novelisto Davido Foenkino filmo „subtilumas“ DvD laimėjo:• Sima Ardavičiūtė

(Kaunas)• Danguolė Miškinienė

(Varėna)

PRAėJuSIOS SAVAITėS prizo laiMėtojai

šaCHMatai

Nr.1 M.Čandleris - P.Litlvudas, 1996 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 S.Danailovas - G.Forintošas, 1996 m. Juodieji pradeda ir laimi.

Nr.3 F.Lazaro etiudas, 1945 m. Baltieji pradeda ir pasiekia lygiąsias.

PRAėJuSIOS SAVAITėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1...Bb2 2.Bb2 Va2 0:1 (3.Ba2 Bb1x).

2 padėtis 1...Žg3 2.hg3 fg3 3.Ke1 (3.Žf3 Vh1x) 3...Bf1 0:1 (4.Kf1 Vh1x).

3 padėtis 1.Bb4 (gresia 2.Bbb5 ir 3.Ba5x) 1...ab4 2.Bh1 ir 3.Ba1x.

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

Skaitytojai, teisingai išsprendę kryžiažodį, šįsyk bus itin gausiai apipilti dovanomis.

sPręskIte kryžIažoDį Ir laIMėkIte

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki lapkričio 20 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sMs

PavyzdyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

vertikaliai: valentinas. Šinkariukas. kama. tunisas. Sala. Paketas. Šitas. Hera. Šavelis. Ononas. Na. derybos. Snukis. rišaras. Peilis. GS. vatinukas. rainis. re. Omaras. Žirnis. dar. Naras. Plekas. Šyla. Pegasas. Maišai. Migis. darbas. kelis. Maršas. kodas. ilas. vikis. va. los. kiras. Man. iN. Šonas. lt. Narvelis. akmuo. vytautas. trasatas. as.

HOrizONtaliai: apvalaina. Senovė. ankara. kala. tona. dama. rimas. ra. dinara. Šešuras. Parakas. klavyras. dailina. kebas. Marlonas. Stelos. Paršas. Utis. Žlibas. vt. vynas. riešas. Šer. is. Parkas. kola. Seinai. vinis. etaloninis. kirasa. Nulis. kokas. Šokis. Medis. aa. iltinis. Šilas. kS. tas. dygis. arnas. Gralis. valua. eseras. vantos.

PaŽyMėtUOSe laNGeliUOSe: konsteblis.

PRAėJuSIOS SAVAITėSatsakyMai

jūsų laukia10 kvietimų į auksinio sankt Peterburgo cirko pasirodymus:

• Šiaulių arenoje (lapkričio 21 d.),

• Vilniaus arenoje (lapkričio 24 d.) ir

• Panevėžio arenoje (lapkričio 26 d.).

Laimėtojai bus skelbiami dienraščiuose „Respublika“ ir Vž lapkričio 21 d. Būkite atidūs, nes tą pačią dieną cirko pasirodymai vyks Šiauliuose.

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

galvosūkiaij/b žaidimai

išbrauk sudoku

(LAPKRIčIO 19-25 D.)Horoskopas

avinai turėtų lai-kyti paslaptyje visus savo planus, tada

bus daugiau galimybių juos įgy-vendinti. Kitą savaitę galėsite sutvarkyti susikaupusius reika-lus. Jums bus suteikta puiki gali-mybė pakelti savo gerovę.

jaučiai turėtų nesikišti į aplinkinių žmonių reikalus, kad

nepatektų į keblią padėtį. Kitą savaitę jokiu būdu nesiimkite svetimo darbo, net jei galite len-gvai jį atlikti. Vis tiek atsisakykite jį dirbti, nes būtumėte pasmerk-ti naudos neduosiančiai veiklai.

dvyniai turėtų būti paskirti į aukš-tesnį postą. Darbe

gali būti svarbių įvykių, kurie pareikalaus keisti strategiją. Tai nesutrukdys pasiekti galutinį tikslą. Palankiai susiklosčius aplinkybėms, jūs galėsite įgy-vendinti daugelį norų, padidinti pasitikėjimą savo jėgomis.

vėžiai neturėtų iki paskutinės minu-tės atidėlioti svarbių

verslo klausimų sprendimo, nes kitą savaitę gali susiklostyti ne-paprastos aplinkybės, sugriau-siančios visus jūsų planus. Pasi-stenkite geriau suprasti arti-muosius, atleiskite vieni kitiems abipuses nuoskaudas.

liūTams atėjo metas visas jėgas skir-ti savo karjerai. Atei-

nančiomis dienomis aplinkybės tam iš esmės bus palankios. Bet tai, kaip jūs atliksite naujas parei-gas, jau priklausys tik nuo jūsų pačių. Nors turėsite išlaidų, jūsų finansinė padėtis išliks stabili.

mergelės gali tikėtis sėkmės profe-sinėje veikloje. Arti-

miausią savaitę renkite susitiki-mus ir derybas su reikalingais žmonėmis, derinkite su jais savo idėjas, tada būtinai sulauksite pagalbos. Jums suteikiamas šan-sas įgyvendinti seniai puoselėja-mus sumanymus.

svarsTyklės turės galimybių pa-siekti teigiamų rezul-

tatų. Ne kartą atsidursite aplinki-nių dėmesio centre dėl savo mokėjimo patraukti žmones. Toks bendravimas jums bus naudingas - sužinosite daug įdo-maus.

skorpionai ki-tą savaitę nesunkiai atliks savo pareigas ir

realizuos visas idėjas. Atkakliai siekite tikslo, bet venkite didelių finansinių įsipareigojimų. Spręs-dami įvairius klausimus, elkitės taktiškiau ir apdairiau - tai leis išvengti ginčijamų situacijų.

Šaulių laukia di-delių galimybių ir lai-mėjimų savaitė. Dar-

be viskas klosis jūsų naudai, vy-resnybė ir partneriai įvertins jū-sų pastangas. Tai padės kelti jū-sų profesinį lygį ir kopti karjeros laiptais. Daugiau dėmesio skirki-te mylimam žmogui.

ožiaragiai be didelių laiko ir jėgų sąnaudų pasieks įspū-

dingų profesinės veiklos rezulta-tų. Pasistenkite pasinaudoti pa-lankiomis aplinkybėmis. Neatsi-sakykite dirbti viršvalandžių - tai neužtikrins didelio algos priedo, bet pakels jūsų autoritetą.

vandeniams bus patikėta svarbi užduotis. Jūs ją atlik-

site ir pelnysite teigiamą įverti-nimą. Jūsų finansinė padėtis te-bėra stabili. Labai pravers trum-pas poilsis. Apskritai kita savaitė bus palanki kopti karjeros laip-tais ir kaupti vertingą patirtį.

žuvis ateinančios savaitės įvykiai ti-kriausiai paskatins

priimti svarbius sprendimus. Kad neapsiriktumėte, turite blai-viai įvertinti savo sugebėjimus ir galimybes, aiškiai suformuluoti reikalavimus sau ir numatyti ke-lią į užsibrėžtą tikslą.

Eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

skorPIonas-šaulys

n Poetė Violeta PALČINSKAITĖ(1943 m. lapkričio 20 d.)

n Teatro režisierius Eimuntas NEKROŠIUS(1952 m. lapkričio 21 d.)

n Aktorius ir režisierius Albinas KELERIS(1957 m. lapkričio 22 d.)

pagalbinės SKAIčIų SuMų REIKŠMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėJuSIOS SAVAITėS atsakyMai

6 2 1 37 3 4 5 1 6

11 4 8

73 1 9

72 6 7 8 38 7

9 3 1 45 2 4 7 3 1

6 92 3 7 9 4 64 9 6 5 8

5 4 1 23 5 9 4 1

3 2 1 98 1 5 3

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėJuSIOS SAVAITėS atsakyMai

5 8 1 2 6 3 7 4 96 9 4 5 7 8 1 2 32 3 7 9 4 1 6 5 81 5 2 6 3 7 9 8 49 4 8 1 5 2 3 6 73 7 6 4 8 9 5 1 28 6 5 7 9 4 2 3 14 1 9 3 2 6 8 7 57 2 3 8 1 5 4 9 6

7 1 8 4 9 3 6 5 29 6 5 2 1 8 4 3 74 3 2 7 5 6 8 1 95 4 3 1 8 2 9 7 66 9 1 5 7 4 3 2 82 8 7 3 6 9 1 4 53 7 6 8 2 1 5 9 48 5 4 9 3 7 2 6 11 2 9 6 4 5 7 8 3

PRAėJuSIOS SAVAITėS atsakyMai

8 G E R U M A S

16

cmykcmyk

Operos solistui Edmundui Seiliui (37 m.) drąsiai galima kabinti kulinarijos meistro etiketę - būdamas laisvesnis nuo darbų jis su didžiuliu užsidegimu gali ištisas valandas praleisti virtuvėje ir savo namiškius - žmoną Kristiną Zmailaitę ir septynmetę dukrą Barborą - palepinti įmantriais patiekalais. Pavyzdžiui, kad ir kepta antimi, kurią sutiko paruošti ir „Juliaus/Brigitos“ skaitytojams.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

„Svarbiausia, kad iki aštuonio-likos metų aš nelabai darydavau valgyti, nes ir mano mama, ir ypač sesuo yra tikrai labai geros šeimi-ninkės, todėl man nebuvo reikalo gaminti. Bet paskui, kai buvau stu-dentas, teko pradėti gaminti, nes valgyti tai norėjosi. (Juokiasi.) Bū-davo, paskambini telefonu mamai ir klausi, kaip išsikepti kotletų“, - pasakoja senus laikus prisiminęs operos dainininkas E.Seilius.

Vilniaus pakraštyje esančių namų virtuvėje dažniausiai valgį ruošia pats E.Seilius. Jis džiaugia-si, kad prie namų jiedu su žmona nepatingėjo įsirengti daržą - nors tam reikia priežiūros ir laiko, bet visą rūpestį atperka derlius. Štai šiais metais šeima džiaugėsi labai

gausiu pomidorų derliumi. Tuo tarpu operos solistė K.Zmailaitė prisipažįsta, jei tik yra galimybė negaminti, mielai virėjo prijuostę perleidžianti sutuoktiniui Edmun-dui. Tik apgailestauja, kad ruoš-damas valgį jis aukštyn kojomis apverčia visą virtuvę. „Aš tai sa-kau, kad tikri šefai patys nesitvar-ko, - į tai juokaudamas atsako iš

Marijampolės kilęs dainininkas. - Man būna bėda su sriubomis, to-dėl prašau, kad jos išvirtų mūsų mama (taip vadina savo žmoną - red. past.). Bet dabar jau mane uošvis pamokė, tai ir aš šiek tiek linkstu į sriubų meistro pusę, nes senelio sriubos iš tikrųjų yra aukš-čiausio lygio.

Jei tik važiuojame į Šiaulius, vi-

sada būna gaminama sriuba ir kol-dūniukai. Kai senelis čia atvažiuoja ir jam atsibosta ramstyti kampus, jiedu su Barbora pradeda daryti virtinukus. Būna koldūnų lipdy-mo vakaras - tiek jų prispausdina, kad mes ilgam turime ką valgyti“. (Juokiasi.)

Kaip tik E.Seilius ir K.Zmailaitė ruošiasi šventiniam laikotarpiui ir

jau parengė muzikinę programą, tinkančią advento ir Kalėdų laiko-tarpiui. Vienas koncertas jau įvyko E.Seiliaus gimtojoje Marijampolėje, o kitas netrukus įvyks Šiauliuose, iš kur yra kilusi K.Zmailaitė. Taigi panašu, kad artimiausiu laiku rim-tojo žanro dainininkų šeima neturės labai daug laiko suktis prie puodų.

maisTasj/b saviTarna

Dar vienas Edmundo Seiliaus talentas

šventinis keptos anties reCeptas

JuMS REiKėS:• anties (šįkart ji - 2,4 kg),• 2-3 litrų naminių obuolių

sulčių,• druskos ir pipirų,• daugiau nei dešimt obuolių

(vien ančiai prikimšti prireiks 4 ar 5),

• keli šlakeliai alyvuogių aliejaus,

• peletrūnų ar kitokių žalumynų,

• dviejų arbatinių šaukštelių medaus,

• nedidelio gabalėlio sviesto,• sulčių iš pusės apelsino.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

n Pirmas žingsnis. nusipirkite antį, ją prikimškite obuolių geriau atsivežtų iš sodo, pasūdykite, apibarstykite pipirais ir užmerkite naminėse obuolių sultyse. Palikite stovėti ganėtinai ilgai - galima ir parai.

n Antras žingsnis. „kiek mane mokino ir kiek aš žinau, kepant vandens paukščius - žąsis ar antis - geriausiai naudoti druską ir pipirus, daugiau nereikia jokių gudrybių“, - pataria dainininkas e.Seilius. Po marinavimo prieskoniai nusiplauna, todėl prieš kepimą antį ištrinkite peletrūnais. „Mūsų močiučių daržuose lig šiol auginamų

lietuviškų peletrūnų skonis ir kvapas iš tikrųjų yra išskirtinis“, - išduoda operos dainininkas.

n Trečias žingsnis. kad pačioje pradžioje nepridegtų, metalinį kepimo indą ištepkite alyvuogių aliejumi, tik jo daug nereikia, nes būdama riebi antis savaime išskirs daug riebaliukų. Įkaitiname orkaitę iki 200 laipsnių ir pašaukite dangčiu uždengtą antį maždaug valandai.

n Ketvirtas žingsnis. Po valandėlės, kai antis jau apkeps, ją ištraukite iš orkaitės ir su šakute pabadykite odelę, tiesa, tai galite padaryti ir iš anksto prieš pašaudami į orkaitę.

n Penktas žingsnis. tada paruoškite glaistą: ištirpinkite medų su sviestu, įpilkite šiek tiek aliejaus, išspauskite pusės apelsino sulčių, įberkite šiek tiek druskos - viską gerai išmaišykite ir aptepkite antį. tada ją vėl pašaukite į orkaitę, ugnį šiek tiek sumažindami. kad antis apskrustų, dabar geriau jos nebedenkite.

n Šeštas žingsnis. anties šonuose arba kitoje skardoje išdėliokite obuoliukus. kaip patikrinti, ar antis jau iškepė? e.Seilius moko, kad daugelis daro klaidą, kai duria peiliu, nes tai reikia daryti šakute. iš viso antis kepa apie porą valandų.

n Septintas žingsnis. Prie keptos anties šeimininkai pasiūlė pasigaminti ypatingą garnyrą: jums reikės 1 stiklinės kuskuso, samčio natūralaus paukštienos sultinio, kurį geriau atskiesti vandeniu, kad nebūtų toks riebus.

n Aštuntas žingsnis. kiek beri kuskuso, tiek reikia įpilti ir vandeniu atskiesto sultinio - vadinasi, irgi vienos stiklinės. Skystimą supilkite į puodą ir užvirkite, tada berkite saują razinų, jas prieš tai pamirkę virintame vandenyje, smulkintų petražolių, kuskuso. viską gerai išmaišykite, uždenkite, išjunkite puodą ir kelias minutes palikite pastovėti, tada įberkite kelias skilteles smulkintų česnakų, druskos ir išgarinkite.

n Devintas žingsnis. Pagrindinis ingredientas - šviežiai grūstas kuminas, kurio įberkite du gerus arbatinius šaukštelius. O tada svarbiausias dalykas - viską labai greitai ir gerai išmaišyti. ir viskas. traukite antį ir dėkite ją ant papuošto stalo. Skanaus.