CIVILINĖS SAUGOS SISTEMOS BŪKLĖS LIETUVOJE2019 METAIS APŽVALGA

Civilinės saugos sistemos būklės Lietuvoje 2019 m. apžvalga (toliau – apžvalga) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – Civilinės saugos įstatymas) 11 straipsnio 4 punktu, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) ne rečiau kaip kartą per metus aptaria šalies civilinės saugos sistemos (toliau – sistema) būklę, vertina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir imasi priemonių jam gerinti. Apžvalgą kiekvienais metais rengia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD) ir patalpina interneto svetainėje http://pagd.lrv.lt/ šalies gyventojams susipažinti.

PAGRINDINIAI FAKTAI

Valstybės institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas: 16 valstybės institucijų yra pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. 13 valstybės institucijų yra iš dalies pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. 0 valstybės institucijų nepasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.Savivaldybių pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas: 46 savivaldybės yra pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. 13 savivaldybių pasirengusios iš dalies reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. 1 savivaldybė nepasirengusi reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.Lietuvoje kilo: 1 valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. 12 savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų. 722 ekstremalieji įvykiai.Civilinės saugos pratybos:Valstybės institucijos: Surengtos 2 valstybinio lygio civilinės saugos pratybos. 10 institucinio lygio civilinės saugos pratybų. Pratybų nerengė ir nedalyvavo kitų institucijų rengiamose pratybose 3 valstybės

institucijos (Nacionalinė teismų administracija, Seimo kanceliarija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba).

Savivaldybės: 54 savivaldybės iš 60 surengė pratybas.Civilinės saugos mokymai: Ugniagesių gelbėtojų mokykloje apmokyta 814 asmenų. Priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose apmokyta 2014 asmenų. Valstybės institucijos apmokė 3991 valstybės tarnautoją ir darbuotoją, dirbantį pagal darbo

sutartį. Parengta ir nuotolinio mokymo „Moodle“ aplinkoje patalpinta medžiaga civilinės saugos

klausytojų mokymams pagal 2 programas.Sistemos subjektų veiklos kontrolė:Valstybės institucijos: Patikrintos 5 valstybės institucijos (3 įvertintos gerai, 2 – nepatenkinamai).Savivaldybės: Patikrinta 19 savivaldybių administracijų (11 įvertintos gerai, 5 – patenkinamai, 3 –

nepatenkinamai). Savivaldybės 2019 m. patikrino 467 ūkio subjektus ir kitas įstaigas, iš jų 69 ūkio subjektus

ir 398 kitas įstaigas. 264 (57 proc.) savivaldybių patikrintuose ūkio subjektuose ir kitose įstaigose civilinės saugos būklė įvertinta gerai, 164 (35 proc.) – patenkinamai, 39 (8 proc.) – nepatenkinamai.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema:

2

Gyventojams perspėti buvo naudojamos 859 sirenos, iš kurių 532 sumontuotos savivaldybių centruose ir 327 – kaimo gyvenamosiose vietovėse. Jomis perspėjama apie 53 proc. šalies gyventojų.

Šalies gyventojams PAGD išsiuntė 15 trumpųjų perspėjimo pranešimų į mobiliuosius telefonus.

Savivaldybės savo teritorijos gyventojams išsiuntė 24 trumpuosius perspėjimo pranešimus į mobiliuosius telefonus.

Kolektyvinės apsaugos statiniai:2019 m. savivaldybės numatė 1938 kolektyvinės apsaugos statinius, kuriuose vietos užtektų

1219 tūkst. (apie 43 proc.) šalies gyventojų. Ekstremalių situacijų komisijų ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų veikla: Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija į posėdžius rinkosi 4 kartus. Valstybės institucijų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai sušaukti 25 kartus. Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijos į posėdžius rinkosi 284 kartus. Savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai sušaukti 78 kartus.Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų tvarkymas: PAGD įvykdžius 2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas atsargų kaupimo

užduotis, bendras valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų užpildymo santykio vidurkis padidėjo 4 proc. (iki 77 proc.).

Pasirengimas galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje: 2019 m. spalio 1–4 d. šalyje surengtos valstybinio lygio funkcinės pratybos ,,Civilinės

saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus branduolinei avarijai atominėje elektrinėje, esančioje Baltarusijos Respublikos teritorijoje“ yra vienos didžiausių civilinės saugos pratybų nepriklausomos Lietuvos istorijoje, pratybų rekomendacijų įgyvendinimui būtina skirti reikiamą dėmesį;

valstybės institucijos ir savivaldybių administracijos, nors nustatė pasirengimo galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje trūkumus, daugeliu atvejų strateginio planavimo dokumentuose šiems trūkumams šalinti neplanuoja investicinių lėšų (vien valstybės institucijų ir įstaigų deklaruota poreikių suma viršija 130 mln. EUR, prioritetinės sritys: radiacinė žvalgyba, gyventojų perspėjimas, gyventojų apšvitos kontrolė ir dezaktyvavimas, sveikatos priežiūros paslaugų užtikrinimas);

savivaldybės nėra pasirengusios savarankiškai tinkamai organizuoti gyventojų apšvitos kontrolės ir dezaktyvavimo funkcijų atlikimą, tam trūksta žmogiškųjų, materialinių ir finansinių resursų, lėšų poreikis šioms funkcijoms užtikrinti nėra detaliai įvertintas ir sprendžiamas;

valstybės institucijos ir savivaldybių administracijos nepakankamai bendradarbiauja siekiant įgyvendinti funkcijas, numatytas Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, tai daro įtaką žmogiškųjų, materialinių ir finansinių resursų planavimui;

gyventojų informavimas branduolinės ir (ar) radiologinės avarijos atveju numatomas vykdyti naudojant www.lt72.lt svetainę, tačiau esami techniniai sprendimai neužtikrina šios informacinės platformos tinkamo veikimo esant padidėjusiam vartotojų skaičiui;

pasirengimui stiprinti būtina investuoti į civilinės saugos pratybų organizavimą ir civilinės saugos mokymą, šiuo metu tam skiriamos lėšos neįgalina organizuoti tinkamo masto pratybų, atitinkamai pastebėtos spragos turi būti integruojamos į civilinės saugos mokymo programas.

IŠVADOS

Valstybės institucijos:1. Valstybės institucijos, vykdydamos ekstremaliųjų situacijų prevenciją, iš esmės tinkamai

įgyvendina tvarkos aprašo nuostatas. Tačiau atlikus parengtų prevencijos priemonių planų apžvalgą, konstatuotina, kad numatytos prevencijos priemonės, kaip ir savivaldybių institucijų, ne visada atitinka galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metu nustatytus pavojus, yra susijusios su tiesioginių institucijos funkcijų įgyvendinimu, neskirtos institucijos veiklos tęstinumui

3

užtikrinti ir darbuotojams apsaugoti, susijusios su įprastiniu institucijų ūkinių priemonių ar paslaugų aprūpinimu, arba institucijos prevencijos priemonės suprantamos kaip rekomendacijų teikimas gyventojams.

2. Valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybės, planuodamos darbuotojų dalyvavimą civilinės saugos mokymo kursuose, neskiria pakankamai dėmesio į neapmokytus ekstremalių situacijų komisijos, ekstremaliųjų situacijų operacijų centro narius, naujai priimtus civilinės saugos darbuotojus, jie nesiunčiami kelti kvalifikacijos į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Organizuojant civilinės saugos mokymus darbo vietoje, nepakankamai naudojamos elektroninio mokymo technologijos.

3. Valstybės institucijos nesinaudoja ekstremaliųjų situacijų operacijų centru pratybų metu, taip sudarant galimybę centro nariams formuoti reikalingus įgūdžius, išbandyti ekstremaliųjų situacijų valdymo plano veiksmingumą.

Savivaldybės:1. Ne visos savivaldybės 2019 m. vykdė joms pavestas funkcijas civilinės saugos srityje,

siekdamos įgyvendinti 2018 m. joms iškeltus siūlymus ir rekomendacijas. Įvertinus savivaldybės institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas konstatuotina, kad 46 savivaldybės yra pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, 13 savivaldybių – pasirengusios iš dalies, o 1 savivaldybė nepasirengusi reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.

Išanalizavus savivaldybių prevencijos priemonių planus matyti, kad planuojamos priemonės dar ne visada atitinka galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metu nustatytus pavojus, yra formalios, abstrakčios, bendro pobūdžio. Be to, svarbu, kad savivaldybės, planuodamos priemones, įvertintų finansines galimybes ir skirtų atitinkamus resursus.

Prevencijos priemonių planuose nėra aiškiai atskirti tikslai ir priemonės, o vertinimo kriterijus nuo vertinimo reikšmių.

2. Savivaldybės beveik nesinaudoja galimybe rengti investicinius projektus ekstremaliųjų situacijų prevencijos ir pasirengimo srityje. Daugeliu atveju prašoma Vidaus reikalų ministerijos spręsti konkrečios savivaldybės pasirengimo problemas skiriant papildomas tikslines lėšas valstybės deleguotai civilinės saugos funkcijai.

3. Savivaldybės, planuodamos darbuotojų dalyvavimą civilinės saugos mokymo kursuose, neskiria pakankamai dėmesio į neapmokytus ekstremalių situacijų komisijos, ekstremaliųjų situacijų operacijų centro narius, naujai priimtus civilinės saugos darbuotojus ir nesiunčia jų kelti kvalifikacijos į Ugniagesių gelbėtojų mokyklą.

Organizuojant civilinės saugos mokymus darbo vietoje, nepakankamai naudojamos elektroninio mokymo technologijos.

I SKYRIUSEKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS IR EKSTREMALIEJI ĮVYKIAI

2019 m. šalyje paskelbta 12 (26 mažiau nei 2018 m.) savivaldybės lygio ekstremaliųjų situacijų, 1 valstybės lygio ekstremalioji situacija1 ir užregistruoti 722 ekstremalieji įvykiai2.

1 Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti staigų didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą ar padaryti kitą žalą.2 Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis, pasiekęs ar viršijęs gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, kuris kelia pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų socialinėms sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai.

4

2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m.0

100

200

300

400

500

600

700

800 659618

624722

1130 38

12

Ekstremalieji įvykiai Ekstremaliosios situacijos

1 pav. Ekstremaliosios situacijos ir ekstremalieji įvykiai 2016–2019 m.

Dėl Gedimino pilies kalno šlaitų deformacijų Vilniaus m. savivaldybėje nuo 2017 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu paskelbta ir vis dar tęsiasi valstybės lygio ekstremalioji situacija.

Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 668 ,,Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ nuo 2019 m. liepos 3 d. paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje, kuri tęsėsi iki 2020 m. vasario 26 d.

5

2019 m. Lietuvoje užregistruoti 722 ekstremalieji įvykiai. Daugiausia jų kilo Marijampolės (210) ir Šiaulių (134) apskrityse, mažiausia – Alytaus (18) ir Utenos (18) apskrityse.

Vilniau

sKau

no

Klaipėd

osŠia

ulių

Panevė

žio

Alytau

s

Utenos

Marijam

polės

Taurag

ėsTel

šių

6993

58

134

32 18 18

210

45 45

Ekstremalieji įvykiai pagal apskritis 2019 m.

2 pav. Ekstremaliųjų įvykių pasiskirstymas 2019 m. pagal apskritis

Didžiąją ekstremaliųjų įvykių dalį (621 arba 86 proc.) sudarė rasti sprogmenys (2018 m. – 87 proc., 2017 m. – 90 proc., 2016 m. – 86 proc.). Pvz., Marijampolės apskrities savivaldybėse užregistruota 210 ekstremaliųjų įvykių, iš kurių 193 pagal ekstremaliojo įvykio kriterijų 14.6 (rastas sprogmuo). Kitų ekstremaliųjų įvykių 2019 m. buvo 101 (14 proc.): 29 įvykiai, susiję su gripo epidemija, 22 įvykiai, susiję su afrikiniu kiaulių maru, ir 50 kitų įvykių.

3 pav. Ekstremaliųjų įvykių pasiskirstymas pagal kriterijus 2019 m.

PAGD, nuo 2013 m. įgyvendindamas Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programą, iš savivaldybių administracijų surinko informaciją apie užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas. 2019 m. dėl  teritorijų išvalymo poreikį pateikė tik 15 savivaldybių. Bendras preliminarus siūlomų išvalyti galimai užterštų teritorijų plotas sudarė virš 1 700 ha civilių teritorijų, iš jų – didžioji dalis miškai (2018 m. – virš 3 000 ha, 2017 m. – virš 3 000 ha).

6

II SKYRIUSCIVILINĖS SAUGOS TEISINĖS BAZĖS POKYČIAI

2019 m. buvo pakeistos ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių, ūkio subjektų ir kitų įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo metodinės rekomendacijos. Šio dokumento keitimo pagrindinis tikslas – siekti, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planai būtų veiksmingi ir jais būtų vadovaujamasi gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Šie pakeitimai įsigaliojo 2020 m. gegužės 1 d. ir tikimasi, kad jie prisidės prie civilinės saugos parengties gerinimo sistemos subjektuose.

Patikslintas 2010 m. rugsėjo 16 d. PAGD direktoriaus įsakymas Nr. 1-266 „Dėl duomenų, reikalingų civilinės saugos uždaviniams vykdyti savivaldybės administracijoje, kaupimo, tvarkymo ir teikimo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“, patikslinti informacijos gavėjai įvykus valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reorganizacijai.

2019 m. kovo 20 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-275 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1V-218 „Dėl Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodika (toliau – metodika) buvo išdėstyta nauja redakcija. Atsižvelgiant į pakeitimus, metodikoje nebeliko biudžeto lėšų poreikio valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų atsakingojo saugotojo funkcijoms atlikti, biudžeto lėšų poreikis skiriamas iki 12 proc. (buvo 15 proc.) apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo, pakito biudžeto lėšų poreikio darbo užmokesčiui ir įmokoms valstybiniam socialiniam draudimui apskaičiavimas ir savivaldybių teritorinis skirstymas pagal gyventojų skaičių.

III SKYRIUSGALIMŲ PAVOJŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ RIZIKOS ANALIZĖS ATLIKIMAS, EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS VYKDYMAS,

GYVENTOJŲ ŠVIETIMAS

Rizikos analizės atlikimas

Visos savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę savo savivaldybės teritorijoje buvo atlikusios jau ankstesniais metais. Vykdydamos Galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės (toliau – rizikos analizė) rekomendacijų nuostatą, kad rizikos analizė turi būti atnaujinama ne rečiau kaip kartą per trejus metus – 55 savivaldybės (91,7 proc.) (2018 m. – 55 savivaldybės (91,7 proc.), 2017 m. – 57 savivaldybių (95 proc.) ją peržiūrėjo ir atnaujino. Atnaujinant rizikos analizes buvo vertinti tokie nauji pavojai kaip branduolinės avarijos, masinis užsieniečių (migrantų, pabėgėlių) antplūdis, komunikacijų sistemų nutraukimas ir (ar) gedimas, inžinerinių ir (ar) hidrotechninių statinių (įrenginių) avarijos ir (ar) gedimai, elektroninių ryšių teikimo sutrikimas ir (ar) gedimas (kibernetinės atakos). Be to, naujai įvertinta padidėjusi epizootijų rizika ir žemės ūkio augalų žūtis, sukelta meteorologinio ar hidrologinio reiškinio.

Daugiausia savivaldybės nustatė priimtinos rizikos pavojų – 582 (2018 m. vidutinės rizikos pavojų – 631, 2017 m. – 619). Labai didelės rizikos pavojų daugiausia nustatyta Klaipėdos, Marijampolės, Kauno, Vilniaus ir Panevėžio apskričių savivaldybėse.

2019 m., kaip ir 2018–2017 m., iš 29 valstybės institucijų visos (100 proc.) buvo atlikusios rizikos analizę ir įvertinusios galimus pavojus, kurie gali kilti institucijos kompetencijai priskirtoje veiklos srityje (sektoriuje) ir daryti jai neigiamą įtaką.

Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko rizikos analizę dar 2015–2016 m., tačiau 2020 m. planuoja ją atlikti iš naujo.

Valstybės institucijos ir savivaldybės, atsižvelgdamos į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir kylančias naujas grėsmes, turėtų kompleksiškai plėtoti veiklos tęstinumo ir Lietuvos gyventojų

7

saugumo užtikrinimo priemones. Šiam tikslui įgyvendinti pirmiausia reikia nuolat stebėti ir analizuoti galimų pavojų rizikos lygio pokyčius, o atsiradus naujiems pavojams – peržiūrėti atliktas rizikos analizes ir įvertinti šiuos pavojus. Atliekant rizikos analizę turi būti įvertinami visi galimi pavojai, gresiantys valstybės institucijos valdymo ir veiklos sritims (sektoriams), neturi būti apsiribojama pavojais, kurie gali sutrikdyti tik pačios institucijos veiklą. Apie valstybės institucijos kompetencijai priskirtoje veiklos srityje (sektoriuje) gresiančius pavojus, jų rizikos lygį ir rizikos mažinimo priemones šios institucijos privalo informuoti gyventojus.

Pažymėtina, kad ne visos institucijos (pvz., Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Seimo kanceliarija) atsižvelgia į Nacionalinėje rizikos analizėje nustatytus pavojus.

Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymas

Įgyvendinant Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašo (toliau – tvarka) nuostatas, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos ekstremaliųjų situacijų prevenciją vykdo jų kompetencijai priskirtose veiklos srityse ir rengia prevencijos priemonių planus (toliau – PPP).

Įvertinus savivaldybių parengtus PPP, konstatuotina, kad visos šalies savivaldybės prevencijos priemones planuoja 3 metų laikotarpiui, numato atsakingus vykdytojus, tikslus ir priemones jiems pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis savivaldybių (6 proc.) tikslus ir priemones supranta kaip tapačius. Ne visos savivaldybės (30 proc.) tinkamai įgyvendino nauja redakcija išdėstytoje tvarkoje nustatytą reikalavimą iki 2017 m. pabaigos PPP nustatyti prevencijos priemonių vertinimo kriterijus ir jų reikšmes: nenustatė minėtų kriterijų ar jų reikšmių arba atskirai jų neišskyrė.

Vadovaudamosi minėtos tvarkos nuostata, kad PPP rengiami ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui ir atsižvelgdamos į praėjusių metų civilinės saugos būklės apžvalgos rekomendaciją peržiūrėti ir prireikus atnaujinti rizikos analizę, atitinkamai įvertinti ir prireikus patikslinti esamus PPP, apie 30 proc. savivaldybių (Vilniaus apskrities ir kt.) 2019 m. patikslino turimus arba parengė ir patvirtino naujus 2019–2021 m. PPP. Didžioji dalis savivaldybių (67 proc.) minėtus planus parengė ir patikslino 2018 m.

Atsižvelgiant į tvarkos reikalavimus, 2019 m. PPP buvo planuotos priemonės, skirtos gresiančioms ekstremaliosioms situacijoms, nustatytoms atlikus rizikos analizę, išvengti arba jų susidarymo galimybėms sumažinti, o joms susidarius – padariniams sumažinti. Pagal grėsmių lygį savivaldybių prevencijos priemonės planuotos beveik tolygiai, kiek didesnė jų dalis skirta didelės rizikos grėsmėms (38 proc.) ir vidutinės rizikos (35 proc.). Labai didelės rizikos grėsmės skirta 27 proc. priemonių.

27%

38%

35%

Labai didelės rizikos grėsmėmsDidelės rizikos grėsmėmsVidutinės rizikos grėsmėms

4 pav. Savivaldybių numatytų prevencinių priemonių pasiskirstymas pagal grėsmės lygius

Kitos savivaldybių planuotos priemonės buvo susijusios su civilinės saugos mokymu, pratybomis, gyventojų informavimu ir švietimu, kurios įvardijamos kaip pačios veiksmingiausios.

Bendras visų savivaldybių 2019 m. suplanuotų prevencijos priemonių įvykdymo procentas yra aukštas (84 proc.) (2018 m. – 96 proc., 2017 m. – 91 proc.). Pagrindinės priežastys, dėl kurių

8

suplanuotos priemonės neįgyvendinamos ar įgyvendinamos nekokybiškai, savivaldybių vertinimu, yra ribotas prevencinės veiklos finansavimas ir dažna specialistų kaita.

Prevencijos priemonių planavimas šalies mastu atskirose savivaldybėse yra labai skirtingas, todėl atitinkamai skiriasi ir jų įgyvendinimas, pvz., daugiausia priemonių planavo Vilniaus (266) ir Kauno (242) apskričių savivaldybės, mažiausiai (54) – Panevėžio apskrities savivaldybės. Pažymėtina, kad kai kurios savivaldybės vykdo prevencijos priemones, neįtrauktas į PPP, pvz., Klaipėdos r. savivaldybės vykdomas pasiruošimo ir veiksmų 2019 m. galimam potvyniui planas.

Vis dėlto iš savivaldybių PPP analizės matyti, kad planuojamos priemonės ne visada atitinka rizikos analizės metu nustatytus pavojus, yra formalios, abstrakčios, bendro pobūdžio.

Svarbu, kad savivaldybės, planuodamos prevencijos priemones, įvertintų finansines galimybes ir skirtų atitinkamus resursus.

Ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos (toliau – valstybės institucijos) rengia ne trumpesnius kaip 3 metų laikotarpiui PPP, tačiau iš 29 valstybės institucijų parengtų PPP visiškai atitinka tvarkoje nustatytus reikalavimus 19.

Pažymėtina, kad valstybės institucijos iki 2017 m. pabaigos PPP turėjo nustatyti prevencijos priemonių vertinimo kriterijus ir jų reikšmes. 2019 m. iš 29, tai padarė 22 (2018 m. iš 29 – 20), o 7 (Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas prie TM), Krašto apsaugos ministerija, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos Seimas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Teisingumo ministerija) nenustatė kriterijų ar jų reikšmių. 4 valstybės institucijos PPP nenustatė tikslų ar įgyvendinimo terminų.

2019 m. naujus PPP parengė 3 valstybės institucijos (Kalėjimų departamentas prie TM, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija ir Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba prie VRM), o peržiūrėjo ir patikslino jau esamus PPP 7 valstybės institucijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos ministerija neužtikrino numatytų PPP priemonių vykdymo, nes rengiama PPP nauja redakcija.

Valstybės institucijų planuojamų PPP prevencinių priemonių apie 15 proc. skirtos civilinės saugos mokymui, 13 proc. – pratyboms ir 7 proc. – visuomenės informavimui. Daugiausia (virš 80 proc.) planuojamų priemonių mokymui ir pratyboms skiria Krašto apsaugos ministerija.

Pagal grėsmių lygį valstybės institucijos daugiau priemonių planavo vidutinės rizikos grėsmėms – 21 proc., didelės rizikos grėsmėms skyrė 16 proc., labai didelės rizikos – 13 proc.

15 proc.

13 proc.

7 proc.

Sritis

MokymasPratybosVisuomenės informavimas

13 proc.

16 proc.

21 proc.

Grėsmės

Labai didelės rizikos grėsmėmsDidelės rizikos grėsmėmsVidutinės rizikos grėsmėms

5 pav. Valstybės institucijų numatytų prevencinių priemonių pasiskirstymas pagal sritis ir grėsmės lygius

Iš viso valstybės institucijos 2019 m. suplanavo 537 prevencijos priemones, iš jų įvykdė 75 proc. Ir savivaldybės institucijų, ir valstybės institucijų bendras planuojamų ir įgyvendintų PPP priemonių skaičius yra labai skirtingas, todėl nevertintinas, pvz., daugiausia priemonių (41)

9

suplanavo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas prie VRM), iš jų įgyvendino 27 proc., mažiausiai (6) numatė Nacionalinė teismų administracija, iš jų įvykdė 67 proc.

2018 m. sistemos būklės apžvalgoje valstybės institucijoms pasiūlyta PPP susieti su strateginiais veiklos planais. Atsižvelgdamos į šią rekomendaciją, 2019 m. 12 valstybės institucijų prevencijos priemones integravo į strateginio planavimo dokumentus, 10 – iš dalies, 7 – neintegravo. Užsienio reikalų ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba planuoja tai padaryti artimiausiu metu.

 Įgyvendamos tvarkos nuostatas, 19 valstybės institucijų savo interneto svetainėje skelbia gyventojams aktualią informaciją apie planuojamas prevencijos priemones, 10 – apie prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatus.

Apibendrinant galima teigti, kad valstybės institucijos, vykdydamos ekstremaliųjų situacijų prevenciją, iš esmės tinkamai įgyvendina tvarkos aprašo nuostatas. Tačiau atlikus parengtų PPP apžvalgą, konstatuotina, kad numatytos prevencijos priemonės, kaip ir savivaldybių institucijų, ne visada atitinka galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metu identifikuotas grėsmes, susijusios su tiesioginių institucijos funkcijų įgyvendinimu, tačiau neskirtos įstaigos veiklos tęstinumui užtikrinti ir darbuotojams apsaugoti, susijusios su įprastiniu institucijų ūkinių priemonių ar paslaugų aprūpinimu, arba institucijos prevencijos priemonės suprantamos kaip rekomendacijų teikimas gyventojams.

Gyventojų švietimas

Gyventojų švietimas civilinės saugos klausimais yra viena iš svarbiausių civilinės saugos funkcijų, kurią organizuoja savivaldybės.

Savivaldybės gyventojų civilinės saugos švietimo renginių metinius grafikus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tokius grafikus 2019 m. buvo parengusios visos, išskyrus, Skuodo r., savivaldybės ir juose suplanavo 659 (2018 m. – 721) gyventojų švietimo priemones, įvykdė daugiau nei planavo – 694 (2018 m. – 768). Pažymėtina, kad savivaldybės planuoja ir įgyvendina labai skirtingą švietimo priemonių skaičių, pvz., jau minėta Skuodo r. savivaldybė nurodė, kad nesuplanavo ir nevykdė nė vienos gyventojų švietimo priemonės, tačiau vykdė po 1 akciją, konkursą ir stovyklą, išdalijo 100 atmintinių ir lankstinukų, tuo tarpu Marijampolės savivaldybė įvykdė 30 suplanuotų priemonių. Šalies mastu mažiausiai aktyvios buvo Alytaus apskrities savivaldybės, kurios suplanavo ir įvykdė 29 priemones. Biržų r., Varėnos r. (suplanuota 1 priemonė, įgyvendintos 2), Kazlų Rūdos, Jurbarko r., Mažeikių r., Telšių r., Molėtų r., Zarasų r. savivaldybės įvykdė daugiau priemonių nei suplanavo.

Didžiausią šviečiamojo pobūdžio medžiagos dalį sudarė mokomoji medžiaga (atmintinės, lankstinukai, plakatai, įvairaus pobūdžio rekomendacijos). Populiariausia ir gyventojams priimtiniausia civilinės saugos aktualijų viešinimo forma yra žiniasklaida (televizija, radijas, interneto svetainės, laikraščiai bei žurnalai). Taip pat efektyvūs yra įvairūs renginiai (akcijos, konkursai, stovyklos ir kt.), kurių metu vyksta betarpiškas bendravimas su gyventojais.

Daugiausia 2019 m. gyventojų švietimo srityje savivaldybės dėmesio skyrė informacinio pobūdžio tematikai: saugus elgesys ir veiksmai gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai, gyventojų perspėjimo ir informavimo organizavimas, saugus elgesys gamtoje, vandens telkiniuose ir prie jų, gaisro gesinimo priemonės ir būdai, dūmų detektoriai.

LT72 – Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė, administruojama PAGD, taip pat labai prisideda prie gyventojų švietimo. Svetainėje patalpinti įvairūs patarimai, kaip elgtis gyventojui iškilus gamtinės, techninės ar socialinės kilmės pavojams. Atsižvelgiant į Lietuvos kaimynystėje pastatytą atominę elektrinę ir galimus pavojus, interneto svetainėje LT72 daug dėmesio skirta patarimams, kaip elgtis, jei atsitiktų avarija atominėje elektrinėje.

10

6 pav. Infografikas, kur yra saugu įvykus branduolinei avarijai

Taip pat svetainėje yra įdėti žemėlapiai, kuriuose galima įvesti savo esamos vietos adresą ir sužinoti, kokių apsaugomųjų veiksmų reikėtų imtis atominės elektrinės avarijos atveju, kur yra artimiausi kolektyvinės apsaugos statiniai, sirenos ir pavojingieji objektai. Tokiu būdu žmonės yra informuojami, kad nepanikuotų, išliktų ramūs ir žinotų, ką daryti ištikus nelaimei.

Kitas gyventojams svarbus dalykas yra gauti perspėjimo pranešimus į savo mobilųjį įrenginį. Svetainėje yra aprašyti pagrindiniai žingsniai, kaip reikėtų nustatyti mobilųjį telefoną, kad gyventojas gautų minėtus pranešimus.

2019 m. pasaulyje kilo naujas pavojus gyventojams – koronavirusas (COVID-19). Svetainėje LT72 išsamiai pateikiama sergamumo virusu Lietuvoje statistika, patarimai, kaip išvengti užsikrėtimo ir ką daryti, jei susirgote.

Svetainė turi savo paskyrą socialiniame tinkle Facebook ir vis labiau populiarėja, vis daugiau žmonių pamėgsta arba seka šią svetainę.

IV SKYRIUS

PASIRENGIMAS EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS

Pasirengimas galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje

Pasirengimas galimai avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje (toliau – AE) buvo viena iš svarbiausių 2019 m. veiklos krypčių kaip valstybės institucijoms, taip ir savivaldybėms.

Siekiant patikrinti funkcijas, numatytas Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, 2019 m. spalio 1–4 d. šalyje surengtos valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos tema ,,Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus branduolinei avarijai atominėje elektrinėje, esančioje Baltarusijos Respublikos teritorijoje“. Pratybų metu valstybės ir savivaldybių institucijos praktiškai patikrino gyventojų evakavimo procedūras, jodo profilaktiką, gyventojų sanitarinį švarinimą, valstybės rezervo civilinės saugos priemonių pasitelkimą, radiacinės žvalgybos iš oro organizavimą, žvalgybinių grupių ėminių paėmimą ir pristatymą tirti laboratorijoms, gyventojų laikinojo perkėlimo organizavimą. Daug dėmesio buvo skirta ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų veiklai, gyventojų perspėjimui ir informavimui. Informacija (tekstinė ir vaizdinė – žemėlapiai, ikonos) buvo teikiama gyventojams www.lt72.lt svetainėje.

11

Nors pratybų dalyviai ir vertintojai pratybų organizavimą įvertino labai aukštai, pratybos parodė ir tam tikrus trūkumus. Būtina iš esmės modernizuoti esamą perspėjimo sirenomis sistemą, taip pat tobulinti ir plėsti perspėjimo trumposiomis žinutėmis sistemos infrastruktūrą, preliminariais skaičiavimais tam reikėtų skirti ne mažiau kaip 6 mln. EUR. Lietuvos gyventojų informavimui skirtą www.lt72.lt svetainę būtina stiprinti, kad būtų užtikrintas jos veikimas esant padidėjusiam vartotojų skaičiui. Preliminariais skaičiavimais tam reikėtų apie 50 tūkst. EUR per metus. Informacijos apsikeitimas ir sprendimai turi būti perduodami visoms institucijoms, dalyvaujančioms situacijos valdyme, todėl ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų veiklai užtikrinti ir palaikyti, jų funkcionalumui padidinti reikalinga specializuota informacinė platforma. Preliminariais skaičiavimais tam reikėtų apie 1,5 mln. EUR informacinei sistemai sukurti ir 250 tūkst. EUR per metus jai palaikyti. Pratybose buvo naudojamas blogiausias avarijos Baltarusijos AE scenarijus, tačiau jis nėra naudojamas valstybės institucijų ir savivaldybių žmogiškųjų, materialinių ir finansinių išteklių planavimui ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimui. Funkcinių pratybų planavimui ir vykdymui reikėtų skirti ne mažiau kaip 350 tūkst. EUR per metus. Pratybos aiškiai parodė lėšų trūkumą užtikrinant tinkamą civilinės saugos sistemos pajėgų (priešgaisrinių gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kt.) ir savivaldybių materialinį aprūpinimą. Nustatyti šie didžiausi trūkumai: asmeninės apsaugos priemonės (kombinezonai, dujokaukės, respiratoriai, kalio jodidas, pasyvūs (TLD) ir skaitmeniniai dozimetrai), evakavimo ir sanitarinio švarinimo funkcijai savivaldybėms trūksta paruoštų žmonių ir įrangos, nėra numatyti tinkami miesto infrastruktūros objektai švarinimo funkcijai atlikti, turi būti toliau sprendžiami kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimo, siekiant užtikrinti evakuotų ar laikinai perkeltų gyventojų būtiniausias gyvenimo sąlygas, klausimai. Lėšų poreikis šioms funkcijoms užtikrinti turi būti detaliai įvertintas.

2019 m. PAGD parengė projekto paraišką „Pasirengimo galimai avarijai Baltarusijos branduolinėje elektrinėje investicinis projektas“ (toliau – projektas), kuri buvo atrinkta Europos Komisijos ir 2019-07-10 pasirašyta sutartis Nr. ECHO/SUB/2019/TRACK1/807526. Projekto tikslas – Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgumų, skirtų pasirengti ir reaguoti į branduolines ir (ar) radiologines avarijas, trūkumo vertinimo pagrindu parengti investicinį projektą ir įvertinti jo finansavimo iš Europos Sąjungos fondų ar kitų tarptautinių finansinių institucijų galimybes. Projekte be savivaldybių dalyvauja virš 20 valstybės institucijų.

PAGD, remdamasis Valstybiniu gyventojų apsaugos planu branduolinės ar radiologinės avarijos atveju ir Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis, parengė klausimynus 17 savivaldybių, esančių iki 100 km atstumu nuo Baltarusijos AE, ir 19 valstybės institucijų dėl turimų priemonių (žmogiškųjų, finansinių, materialinių išteklių), priemonių trūkumo ir numatomų priemonių įsigijimo planų. Prasčiausia situacija savivaldybėse yra su gyventojų apšvitos kontrole ir dezaktyvavimo funkcijos atlikimu. Didžioji dalis savivaldybių nėra numačiusios jodo išdalinimo ir saugojimo. Dauguma savivaldybių neturi radiacijos matavimo prietaisų. Savivaldybės numatė kolektyvinės apsaugos statinius, bet nėra išspręstas jų aprūpinimo klausimas. Skubių apsaugomųjų veiksmų zonoje esančios savivaldybės dar tik rengia detalius gyventojų evakavimo planus. Taip pat dauguma savivaldybių nenumatė ir neišbandė senų, neįgalių ir slaugomų gyventojų evakavimo. Iš 19 valstybės institucijų atsakymus pateikė 17. 7 valstybės institucijos nustatė pajėgumų trūkumą, bendra poreikių suma viršija 130 mln. EUR.

Civilinės saugos mokymas

Civilinės saugos mokymas buvo organizuojamas Ugniagesių gelbėtojų mokykloje (toliau – UGM), PAGD priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose (toliau – PGV), ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, aukštosiose neuniversitetinėse mokyklose – kolegijose, universitetuose, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, ūkio subjektuose ir kitose įstaigose.

Civilinės saugos mokymas UGM vyko kontaktiniu, nuotoliniu ir mišriu būdais. 2019 metais UGM pagal 17 civilinės saugos mokymo programų apmokyta 814 asmenų (2018 m. – 838, 2017 m. – 647). Pagal įvadinio civilinės saugos mokymo programas apmokyti 663 asmenys (2018 m. – 648,

12

2017 m. – 495), pagal tęstinio civilinės saugos mokymo programas – 151 asmuo (2018 m. – 190, 2017 m. – 152).

2017 m. 2018 m. 2019 m.0

200

400

600

800

1000

495648 663

152 190 151

647

838 814

Įvadinio mokymo programos Tęstinio mokymo programos

7 pav. UGM kursų klausytojų skaičius 2017–2019 m.

2019 metais civilinės saugos mokėsi 188 valstybės tarnautojai, 107 statutiniai valstybės tarnautojai, 519 asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį.

Statu-tiniai

valsty-bės tar-nauto-

jai; 107; 13%

Asmenys, dirbantys

pagal darbo sutartį; 519;

64%

Valsty-bės tar-

nautojai; 188; 23%

8 pav. UGM Civilinės saugos kursų klausytojų statusas, 2019 m.

Daugiausia klausytojų sulaukia kursai pagal Asmenų, dalyvaujančių valdant ekstremaliąsias situacijas, įvadinio civilinės saugos mokymo programą (21,7 proc.), Ūkio subjektų vadovų arba jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo programą (21,8 proc.), Žmogaus saugos mokytojų įvadinio civilinės saugos mokymo programą (13,6 proc.), Ekstremaliųjų situacijų valdymo organizavimo tęstinio civilinės saugos mokymo programą (10,1 proc.).

2019 m. pakeitus Kriterijus ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, žymiai sumažėjo klausytojų, dalyvaujančių Ūkio subjektų ir įstaigų, kuriose nuolat ar laikinai būna žmonių, vadovų arba jų įgaliotų asmenų, įvadinio civilinės saugos mokymo programos mokymuose. 2018 m. vyko 2 grupių mokymai, kuriuose dalyvavo 74 klausytojai, tuo tarpu 2019 m. buvo sukomplektuotos 3 grupės, kuriose dalyvavo tik 46 atstovai.

2019 m. 206 valstybės institucijų ir įstaigų atstovai iš 26 valstybės institucijų ir įstaigų, privalančių rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir (ar) steigti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrus, dalyvavo civilinės saugos mokymo kursuose:

Eil. Nr.

Valstybės institucijos, siuntusios asmenis į Civilinės saugos mokymo kursus UGM MS

2019 m.Įvadiniai CS mokymo kursai

Tęstiniai CS mokymo kursai

1. Seimo kanceliarija 1 -2. Generalinė prokuratūra - -

13

3. Lietuvos bankas - -4. Ryšių reguliavimo tarnyba - 15. Specialiųjų tyrimų tarnyba - -6. Valstybės saugumo departamentas 1 -7. Nacionalinė teismų administracija 1 -8. Aplinkos ministerija 3 -9. Ekonomikos ir inovacijų ministerija 1 -10. Energetikos ministerija 1 -11. Finansų ministerija 1 -12. Krašto apsaugos ministerija 4 -13. Kultūros ministerija 4 614. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1 -15. Susisiekimo ministerija 2 -16. Sveikatos apsaugos ministerija 16 -17. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2 -18. Teisingumo ministerija 4 -19. Užsienio reikalų ministerija 3 -20. Vidaus reikalų ministerija 6 221. Žemės ūkio ministerija 4 -22. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba - -23. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM

ministerijos21 10

24. Policijos departamentas prie VRM 14 325. PAGD 14 2126. Viešojo saugumo tarnyba prie VRM 1 227. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 14 -28. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 3 1529. Radiacinės saugos centras 13 930. Kalėjimų departamentas prie TM 2 -

IŠ VISO: 137 69

Daugiausia kursų dalyvių buvo iš PAGD – 35, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM – 31, Radiacinės saugos centro – 22, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos – 18, Sveikatos apsaugos ministerijos – 16.

UGM kursuose 2019 m. nedalyvavo Generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos darbuotojai.

Matoma geroji praktika, kad daugiausia kelti kvalifikacijos vyko institucijų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų (toliau – ESOC) nariai ir valstybės tarnautojai, atsakingi už civilinės saugos veiklos organizavimą. Valstybės institucijos turi užtikrinti visų ESOC narių dalyvavimą civilinės saugos mokymo kursuose UGM.

2019 m. UGM parengė 2 civilinės saugos mokymo programų – Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų arba jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo programos ir Kultūros paveldo objektų vadovų arba jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo programos – naujas redakcijas, sudarydama galimybę mokymus baigti nuotoliniu būdu. Minėtų programų medžiaga patalpinta nuotolinio mokymo Moodle aplinkoje. Pagal šias programas 2019 m. įvyko 3 civilinės saugos mokymai, kuriuose dalyvavo 73 klausytojai.

Iš viso 2019 m. virtualioje mokymosi aplinkoje vyko mokymai pagal 7 civilinės saugos mokymo programas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos narių, Žmogaus saugos mokytojų, Civilinės saugos dėstytojų, Ūkio subjektų vadovų arba jų įgaliotų asmenų, Kultūros paveldo objektų vadovų arba jų įgaliotų asmenų, Asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų arba jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo programas ir Reagavimo į

14

cheminius, biologinius, radiacinius ir branduolinius įvykius tęstinio civilinės saugos mokymo programą.

Atkreiptinas dėmesys, kad civilinės saugos mokymus turi baigti ne tik institucijų ESOC nariai ir darbuotojai, atsakingi už civilinę saugą, bet ir institucijų atstovai, kurie yra VESK nariai. 2018–2019 m. civilinės saugos mokymai VESK nariams buvo surengti 3 kartus, tačiau iš 21 VESK nario mokymus baigė tik 5.

2019 m. UGM specialistai prisidėjo prie ministerijų ir kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymo darbo vietoje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, Energetikos ministerijoje, Vidaus reikalų ministerijoje, Lietuvos policijos mokykloje ir Viešojo saugumo tarnyboje prie VRM.

Visos institucijos ir savivaldybės kasmet privalo organizuoti ne trumpesnį nei 2 val. valstybės tarnautojų ir darbuotojų civilinės saugos mokymą darbo vietoje. 2019 m. tokius mokymus organizavo 25 (2018 m., kaip ir 2017 m., 23 institucijos) iš 29 (86 proc.). 2019 m. apmokyta 3991 (2018 m. – 4042, 2017 m. – daugiau kaip 4100 asmenų), tačiau šis skaičius nėra tikslus ir galutinis, nes 2 valstybės institucijos (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija) mokymus darbo vietoje vykdė interaktyvaus seminaro forma ir nenurodė tikslaus apmokytųjų skaičiaus, o Policijos departamentas prie VRM, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Valstybės saugumo departamentas nurodo apmokytų darbuotojų procentą, o ne konkretų skaičių.

Daugiausia valstybės tarnautojų ir darbuotojų apmokė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – 850, Krašto apsaugos ministerija – 557, Vidaus reikalų ministerija – 423, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM – 305, Lietuvos bankas – 282, Aplinkos ministerija – 280, Finansų ministerija – 277.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

Krašto apsaugos ministerija

Vidaus reikalų ministerija

Valstybės sienos apsaugos tarnyba

Lietuvos bankas

0 100 200 300 400 500 600 700 800 900

850

557

423

305

282

9 pav. Daugiausia valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo vietoje 2019 m. apmokiusios institucijos

2019 m. savo darbuotojams mokymų darbo vietoje nerengė 4 valstybės institucijos: Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Seimo kanceliarija, Generalinė prokuratūra.

2019 m. PGV apmokė 2014 klausytojų (2018 m. – 3682, 2017 m. – 3605). Žymų apmokytų asmenų skaičiaus mažėjimą lėmė įvykusi departamento reforma.

Daugiausia PGV pagal įvadinio civilinės saugos mokymo programas buvo apmokyta ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbuotojų, atsakingų už civilinę saugą, ir ūkio subjektų ir kitų įstaigų, kuriose nuolat ar laikinai būna žmonių, vadovų ar jų įgaliotų asmenų.

15

2017 m. 2018 m. 2019 m.0

1000

2000

3000

4000

3605 3682

2014

10 pav. Priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose 2017–2019 m. apmokytų klausytojų skaičius

Valstybės institucijos ir įstaigos, savivaldybės, planuodamos darbuotojų dalyvavimą civilinės saugos mokymo kursuose, visų pirma, turėtų atkreipti dėmesį į neapmokytus ekstremalių situacijų komisijos (toliau – ESK), ESOC narius, naujai priimtus civilinės saugos darbuotojus ir siųsti juos kelti kvalifikacijos į UGM. Darbuotojams, kurie jau yra išklausę įvadinius kursus, tikslinga kelti kvalifikaciją pasirenkant tęstinio mokymo programas.

Civilinės saugos pratybos

Pagal civilinės saugos teisinį reglamentavimą savivaldybės turi surengti bent vienerias pratybas per metus. 2019 m. savivaldybės buvo suplanavusios 59 civilinės saugos pratybas. Širvintų ir Plungės r. savivaldybės civilinės saugos pratybų neplanavo, nors Plungės r. savivaldybė pratybas surengė. Mažeikių r. savivaldybė planavo ir surengė dvejas pratybas. Iš viso 2019 m. pratybas surengė 54 (90 proc.) savivaldybės (2018 m. – 97 proc., 2017 m. – 90 proc.), nesurengė – 6 (10 proc.) savivaldybės (Širvintų, Šilutės, Šakių r., Alytaus m., Palangos ir Elektrėnų) (2018 m. – 3 proc., 2017 m. – 10 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad Šakių r. savivaldybė pratybų nerengia jau antrus metus iš eilės.

Savivaldybių pratybų tematika, kaip ir ankstesniais metais, buvo dažniausiai pasikartojančių ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų scenarijai (potvynis, gaisras, elektros, šilumos energijos, geriamojo vandens tiekimo sutrikimai, kenksmingųjų medžiagų patekimas į aplinką, pavojingi meteorologiniai reiškiniai, pavojingieji radiniai, ekologinių avarijų likvidavimas).

Civilinės saugos pratybų organizavimo srityje išlieka aktualūs pratybų rengimo periodiškumo, finansavimo (ypač kompleksinių pratybų) klausimai. Neužtektinai dėmesio skiriama klausimams, susijusiems su savivaldybių ESOC narių funkcijų vykdymu, daugiau akcentuojami operatyvinių tarnybų veiksmai.

2019 m. buvo surengtos dvejos valstybinio lygio civilinės saugos pratybos. 2019 m. birželio 4 d. Policijos departamentas prie VRM surengė valstybinio lygio funkcines pratybas tema „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai sprogus savadarbiam sprogmeniui su radioaktyviosiomis medžiagomis masinio susibūrimo vietoje“. Pratybos įvyko Kalnų parko stadione (Kosciuškos g. 7, Vilnius). Šių pratybų metu buvo aktyvuotas valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras (toliau – VESOC), Policijos departamento prie VRM ESOC, kitų institucijų ESOC. Pratybose dalyvavo Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Viešoji įstaiga „Greitosios medicinos pagalbos stotis“, Lietuvos kariuomenė, Radiacinės saugos centras, Vilniaus m. savivaldybė, PAGD, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“. Pratybose buvo siekiama tobulinti ir praktiškai įtvirtinti atsakingosios institucijos ir remiančiųjų institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo įgūdžius, vykdant Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytas funkcijas įvykus teroro aktui.

16

2019 m. spalio 1–4 d. įvyko valstybinio lygio civilinės saugos funkcinės pratybos tema „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus branduolinei avarijai atominėje elektrinėje, esančioje Baltarusijos Respublikos teritorijoje“. Šių pratybų rengėjas – PAGD, pratybose dalyvavo Aplinkos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Radiacinės saugos centro, Krašto apsaugos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Policijos departamento prie VRM, PAGD, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ESOC, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupė, Energetikos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos apsaugos departamentas, Aplinkos apsaugos agentūra, Ekstremalių sveikatai situacijų centras, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kalvarijos, Šalčininkų r., Švenčionių r., Varėnos r., Vilniaus r., Zarasų r. savivaldybės ir šių savivaldybių ESOC, VESOC, VESK.

Pratybų metu sušauktame VESOC dirbo atstovai iš 17 institucijų, iš viso buvo aktyvuota ir dirbo 19 valstybės institucijų ir savivaldybių ESOC. Sušauktame VESK posėdyje dalyvavo 20 institucijų atstovai, papildomai buvo pakviesti VATESI ir VMVT atstovai.

Pratybas vertino užsienio šalių ekspertų (Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Estijos ir Latvijos) ir Lietuvos institucijų (PAGD, Sveikatos apsaugos ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Vilniaus m. savivaldybės) specialistų grupė.

Šiomis pratybomis buvo siekiama tobulinti ir praktiškai įtvirtinti civilinės saugos sistemos subjektų įgūdžius, vykdant Valstybiniame gyventojų apsaugos plane branduolinės ar radiologinės avarijos atveju numatytas funkcijas.

17

Valstybės institucijos vis geriau supranta pratybų svarbą, organizuoja institucinio lygio pratybas arba dalyvauja valstybinio lygio, kitų institucijų rengiamose pratybose. 2019 m. 10 institucijų (iš 29) surengė institucinio lygio pratybas, 20 institucijų dalyvavo valstybinio lygio pratybose. 3 institucijos – Nacionalinė teismų administracija (ketvirtus metus iš eilės), Seimo kanceliarija (trečius metus iš eilės), Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – nerengė nei institucinio lygio pratybų, nei dalyvavo kitų institucijų rengiamose pratybose.

2017 m. 2018 m. 2019 m.0

10

20

30

40

50

60

70

5458

54

16 1510

1 3 2

Savivaldybės lygio civilinės saugos pratybos

Istitucinio lygio civilinės saugos pratybos

Valstybinio lygio civilinės saugos pratybos

11 pav. Civilinės saugos pratybų organizavimas 2017–2019 m.

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planai

2019 m. savivaldybės peržiūrėjo ir (ar) atnaujino ekstremaliųjų situacijų valdymo planus (toliau – ESVP), atsižvelgdamos į peržiūrėtas ir atnaujintas rizikos analizes, pasikeitusius institucijų pavadinimus, kontaktinius duomenis, teisės aktų pokyčius. 2019 m. ESVP atnaujino 51 savivaldybė (83 proc.) (2018 m. – 54 savivaldybės (90 proc.), 2017 m. – 55 savivaldybės (92 proc.).

Vykdydamos teisės aktuose numatytą savivaldybės administracijos direktoriaus funkciją sudaryti su gretimomis savivaldybėmis tarpusavio pagalbos planus, kurių kopijos turi būti pridėtos prie ESVP priedų, 56 savivaldybės sudarė su visomis gretimomis savivaldybėmis tarpusavio pagalbos planus (Jonavos r. savivaldybė iš 5 su 4 gretimomis savivaldybėmis, Biržų r. iš 4 su 2, Pasvalio r. iš 3 su 2, Rokiškio r. iš 5 su 4).

Atsižvelgdamos į galimas ekstremaliąsias situacijas, jų mastą, pobūdį ir kitus veiksnius, 12 savivaldybių turi sutartis su negretimomis savivaldybėmis: Varėnos r. savivaldybė – su 5 negretimomis savivaldybėmis, Alytaus m., Jurbarko r. – su 3 negretimomis savivaldybėmis, Kauno m., Prienų r. savivaldybės – su 2 negretimomis savivaldybėmis ir Jonavos r., Trakų r., Ukmergės r., Ignalinos r., Molėtų r., Utenos r., Panevėžio r. – su 1 negretima savivaldybe.

2019 m. ESVP buvo parengusios 29 valstybės institucijos (2018 m. 28 institucijos (97 proc.), 2017 m. 29 institucijų (100 proc.). Kiekvienais metais pasikartojanti problema – ESVP peržiūra ir, esant reikalui, atnaujinimas. 2019 m. ESVP neperžiūrėjo 7 valstybės institucijos: Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Teisingumo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Seimo kanceliarija. Institucijos nurodo skirtingas priežastis, pvz., Teisingumo ministerija ESVP neperžiūrėjo, nes veikloje nebuvo esminių pokyčių, Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė, kad nesikeitė grėsmės pagal rizikos analizę, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neperžiūrėjo ESVP dėl įvykusių struktūrinių pokyčių.

18

Norint tobulinti ESVP kokybę ir veiksmingumą, jį privalu peržiūrėti kartą per metus ir nuolat atnaujinti pagal besikeičiančią situaciją, su planu reikėtų supažindinti naujai į instituciją priimtus darbuotojus, plano veiksmingumą išbandyti pratybų metu.

Atkreiptinas dėmesys, kad UGM kasmet organizuoja kursus pagal Ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tęstinio civilinės saugos mokymo programą. Kursų metu teikiama metodinė pagalba ESVP rengimo klausimais.

Sutartys su ūkio subjektais ir kitomis įstaigomis dėl savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nurodytų užduočių vykdymo

Ūkio subjektai, kitos įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir (ar) asociacijos, kurių turimų materialinių išteklių teikimas ekstremaliųjų situacijų atvejais yra tikslingas, atsižvelgiant į atliktą savivaldybės rizikos analizę, dalyvauja rengiant savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, su savivaldybės administracijos direktoriumi sudaro sutartis dėl šiame plane nurodytų užduočių vykdymo.

Alytaus a

pskritis

Kauno apskritis

Klaipėdos apskr

itis

Marijampolės a

pskritis

Panevėžio

apskritis

Šiaulių apskr

itis

Tauragės apskr

itis

Telšių apskr

itis

Utenos apskr

itis

Vilniaus a

pskritis

0102030405060708090

100

18

41 4539

26

88

15 14

4434

07 5 3 1

124 4

20 17

0 4 2 0 0 2 2 1 2 1

su ūkio subjektaissu kitomis įstaigomissu nevyriausybinėmis organizacijomis ir (ar) asociacijomis

12 pav. Apskrities savivaldybių sudarytų sutarčių dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytų užduočių vykdymo 2019 m. skaičius

Daugiausia sutarčių su ūkio subjektais dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytų užduočių vykdymo yra sudariusios Klaipėdos r. (17), Pakruojo r. (17), Šiaulių r. (17) ir Šiaulių m. (16) savivaldybės, nė vienos sutarties neturi Širvintų r., Vilniaus r., Panevėžio m. savivaldybės.

Daugiausia sutarčių su kitomis įstaigomis dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo plane numatytų užduočių vykdymo yra sudariusi Ignalinos r. (8), Pakruojo r. (7), Elektrėnų (6), Vilniaus m. (6), Visagino (5), Skuodo r. (4) savivaldybės.

Daugiausia subjektų, kuriems savivaldybės ESVP numatytos užduotys, yra Vilniaus m. (232 – kitos įstaigos), Panevėžio m. (89 – kitos įstaigos), Šilutės r. (62 – kitos įstaigos), Marijampolės (60 – kitų įstaigų) savivaldybės.

16 savivaldybių ESVP numatytos užduotys su nevyriausybinėmis organizacijomis ir (ar) asociacijomis: Raseinių r. savivaldybė – su 7 nevyriausybinėmis organizacijomis ir (ar) asociacijomis, Kretingos r. – su 3, Vilniaus m., Kauno m., Prienų r., Marijampolės savivaldybės – su 2, Kauno r., Šilutės r., Šiaulių m., Šiaulių r., Jurbarko r., Mažeikių r., Rietavo, Telšių r., Visagino ir Zarasų r. – su 1.

19

Žemesniojo ir aukštesniojo lygio pavojingieji objektai

Šiuo metu Lietuvoje yra 26 žemesniojo lygio ir 19 aukštesniojo lygio pavojingųjų objektų (pagal SEVESO direktyvą):

Kauno apskrityje – 6 aukštesniojo lygio, 6 žemesniojo lygio pavojingieji objektai;Klaipėdos apskrityje – 8 aukštesniojo lygio, 2 žemesniojo lygio pavojingieji objektai;Panevėžio apskrityje – 3 žemesniojo lygio pavojingieji objektai;Vilniaus apskrityje – 2 aukštesniojo lygio, 5 žemesniojo lygio pavojingieji objektai;Marijampolės apskrityje – 1 aukštesniojo lygio, 2 žemesniojo lygio pavojingieji objektai;Telšių apskrityje – 2 aukštesniojo lygio pavojingieji objektai;Šiaulių apskrityje – 5 žemesniojo lygio pavojingieji objektai;Alytaus apskrityje – 2 žemesniojo lygio pavojingieji objektai;Utenos apskrityje – 1 žemesniojo lygio pavojingasis objektas.

Vilniaus apskritis

Utenos apskritis

Telšių apskritis

Taurgės apskritis

Šiaulių apskritis

Panevėžio apskritis

Marijampolės apskritis

Klaipėdos apskritis

Kauno apskritis

Alytaus apskritis

0 1 2 3 4 5 6 7 8 9

žemesniojo lygio pavojingieji objektai aukštesniojo lygio pavojingieji objektai

13 pav. Žemesniojo ir aukštesniojo lygio pavojingieji objektai

Pavojingųjų objektų išorės avariniai planai

Pavojingų objektų išorės avarinius planus turi rengti tik tos savivaldybės, kurių teritorijose veiklą vykdo aukštesniojo lygio pavojingieji objektai.

Nekintant Klaipėdos, Telšių apskrityse aukštesniojo lygio pavojingųjų objektų skaičiui, išorės avarinių planų skaičius 2019 m. taip pat nekito. Išorės avariniai planai kasmet peržiūrimi ir atnaujinami.

Visos Kauno apskrities savivaldybės, kurios privalo parengti pavojingųjų objektų išorės avarinius planus, t. y. Kauno m., Kauno r., Jonavos r., Kėdainių r., yra juos parengusios.

Marijampolės savivaldybėje 2019 m. buvo parengtas aukštesniojo lygio pavojingojo objekto išorės avarinis planas.

Vilniaus m. savivaldybėje buvo atnaujintas vienas aukštesniojo lygio pavojingojo objekto išorės avarinis planas, atsižvelgiant į PAGD pateiktas pastabas ir pasiūlymus.

Kitose savivaldybėse nėra aukštesniojo lygio pavojingųjų objektų, todėl šioms savivaldybėms pavojingųjų objektų išorės avarinių planų rengti nereikia.

20

Ekstremalių situacijų komisijų ir ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų veikla

Ekstremaliųjų situacijų prevenciją, valdymą, likvidavimą ir padarinių šalinimą koordinuoja visose savivaldybėse sudarytos savivaldybių ESK, kurių personalinė sudėtis, atsižvelgiant į pasikeitimus savivaldybių administracijose ir įstaigose, tikslinama kasmet. 2019 m. savivaldybėse ESK rinkosi 284 kartus (2018 m. – 274, 2017 m. – 271), daugiausia – Alytaus (61), Šiaulių (43) ir Klaipėdos (29) apskričių savivaldybėse. Tik po vieną ESK posėdį surengė Raseinių ir Kėdainių r. savivaldybės. Vykdant teisės aktuose nustatytą reikalavimą, dauguma savivaldybių ESK posėdžių 2019 m. buvo skirti prevenciniams klausimams ir civilinės saugos būklei aptarti, įvertinant savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. Apsvarstyti klausimai, susiję su sezoninėmis grėsmėmis – pasirengimas pavasario potvyniui ir polaidžiui, maudymosi sezonui, gaisrams atvirose teritorijose, miškuose ir durpynuose, šaltajam metų periodui ir pavojingiems meteorologiniams reiškiniams.

Ankstesniais metais buvo pastebėta, kad ESK veiklos efektyvumui neigiamą įtaką daro nepakankamas jos narių pasirengimas vykdyti jiems priskirtas funkcijas ir savivaldybės administracijos požiūris į civilinės saugos funkcijos vykdymą kaip į neprioritetinę sritį. Tai atsispindi analizuojant ir 2019 m. ESK veiklą: dėl ESK narių užimtumo dalis planuotų posėdžių neįvyko. Dėl tos pačios priežasties mažai dėmesio skirta ESK narių civilinės saugos mokymui. Taip pat paminėtini šie ESK veiklos trūkumai: nerengiami posėdžių sprendimų projektai, neteikiami pasiūlymai konkrečiai problemai spręsti, sprendimai traktuojami kaip rekomendacinio pobūdžio, nekontroliuojamas priimtų sprendimų įgyvendinimas.

2017 m. 2018 m. 2019 m.

271

274

284

14 pav. Savivaldybių ekstremalių situacijų komisijų posėdžių skaičius 2017–2019 m.

ESOC sudaryti visose savivaldybėse. 2019 m. ESOC rinkosi 78 kartus (2018 m. – 75, 2017 m. – 73). Dauguma ESOC posėdžių buvo prevencinio pobūdžio, sušaukti pratybų metu arba rengiantis joms, mokymų metu. Kauno r., Prienų r., Šilutės r., Šiaulių m., Alytaus m., Alytaus r., Lazdijų r., Varėnos r., Pagėgių r., Šilalės r., Tauragės r., Mažeikių r. ir Anykščių r. savivaldybių ESOC buvo sušaukti gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai. Elektrėnų r., Širvintų r., Trakų r., Raseinių r., Radviliškio r., Plungės r. ir Šakių r. savivaldybėse ESOC nebuvo šaukiami nė karto.

ESOC dažniausiai naudoja administracines savivaldybių patalpas, posėdžių sales, o darbui karo ir ekstremaliųjų situacijų metu tam turi būti įrengtos slėptuvės – specialiosios paskirties statiniai ar apsaugotos patalpos.

Visos savivaldybės (60) yra parinkusios slėptuves, iš kurių 40 slėptuves parinko valstybės ir savivaldybių, taip pat ūkio subjektų ir kitų įstaigų statinių apsaugotuose rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose.

Iš 60 parinktų slėptuvių 18 slėptuvių (30 proc.) atitinka slėptuvėms parinkti ir įrengti keliamus reikalavimus, 31 slėptuvėje (51,6 proc.) ESOC darbo vietos yra įrengtos iš dalies. ESOC veiklai tinkamų slėptuvių parinkimą ir įrengimą stabdo lėšų stygius.

Įvertinus 2019 m. ESOC posėdžių rengimo statistiką, pažymėtina, kad nors savivaldybės ir siekia racionaliai organizuoti ESOC darbą, tačiau vis dar nepakankamai išnaudoja ESOC veiklą spręsdamos klausimus, priskirtus šio centro kompetencijai (pvz., užtikrinant savivaldybės ESK

21

priimtų sprendimų įgyvendinimą, keičiantis informacija su kitų institucijų ESOC, analizuojant ir vertinant įvykio, ekstremaliojo įvykio, ekstremaliosios situacijos eigą ir kitais atvejais).

2019 m. įvyko 4 VESK posėdžiai (2018 m. – 3). Pažymėtina, kad VESK sprendimai yra privalomi sistemos subjektams.

2017 m.2018 m.

2019 m.

00.5

11.5

22.5

33.5

44.5

5

5

3

4

15 pav. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžių skaičius 2017–2019 m.

2019 m. birželio 25 d. buvo priimtas nutarimas siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje (paskelbta liepos 3 d.). Ją atšaukti buvo nuspręsta siūlyti 2020 m. sausio 29 d. VESK posėdžio metu (atšaukta vasario 26 d.). Spalio 1 d. įvyko 2 VESK posėdžiai. Pirmasis buvo skirtas valstybinio lygio civilinės saugos funkcinėms pratyboms tema „Civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai įvykus branduolinei avarijai atominėje elektrinėje, esančioje Baltarusijos Respublikos teritorijoje“ aptarti ir kas būtų daroma realios grėsmės atveju. Antrajame – pakeistas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, kadangi pasikeitė žemės ūkio ministras, kuris perėmė sausros valdymą iš buvusio ministro. Alytaus padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“ kilusio gaisro klausimams aptarti buvo skirti spalio 20 d. ir lapkričio 18 d. posėdžiai.

Nuo 2014 m. 22 šiame darbe apžvelgiamos valstybės institucijos turi sudariusios ESOC ir pasitvirtinusios šių centrų nuostatus bei sudėtį.

2019 m. tris kartus buvo sušauktas valstybės ESOC, o institucijos ESOC sušaukė 25 kartus (daugiausia, po 4 kartus, Kultūros ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Radiacinės saugos centras). Kultūros ministerija ESOC sušaukė dėl Gedimino pilies kalno padėties, tvarkymo darbų, finansavimo. Žemės ūkio ministerija sušaukė ESOC dėl minėto didelio gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje UAB „Ekologistika“, kitos valstybės institucijos ESOC dažniausiai sušaukia dėl artėjančių institucinio lygio pratybų (Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Radiacinės saugos centras).

22

2017 m. 2018 m. 2019 m.0

5

10

15

20

25

30

9

19

25

16 pav. Valstybės institucijų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų sušaukimų skaičius2017–2019 m.

Didžioji dalis valstybės institucijų retai naudojasi institucijos ESOC, jo nešaukia, kai pagal šio centro kompetenciją tenka spręsti institucijai aktualius ekstremaliųjų situacijų prevencijos klausimus, įgyvendinti VESK priimtus sprendimus, organizuoti ir koordinuoti įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, jų padarinių šalinimą, taip pat kitais ESOC nuostatuose nurodytais atvejais. Valstybės institucijų ESOC veiklos kokybei neigiamą įtaką daro nepakankamas ESOC narių praktinis ir teorinis pasirengimas vykdyti šio centro nuostatuose jiems priskirtas funkcijas, kai kurių valstybės institucijų vadovų formalus požiūris į ESOC veiklą.

Siekiant užtikrinti tinkamą VESK sprendimų įgyvendinimą bei vykdyti kokybišką valstybės institucijų ESOC veiklą, būtina tęsti VESK, valstybės institucijų ESOC narių mokymą, mokymo procese taikyti praktinio mokymo metodus, rengti civilinės saugos pratybas, taip pat bendras valstybės institucijų ir savivaldybių ESOC pratybas (šiose pratybose dalyvaujant ir valstybės institucijų teritoriniams padaliniams), kad būtų patikrintos keitimosi informacija procedūros, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, jų padarinių šalinimo, gyventojų ir turto gelbėjimo organizavimas ir koordinavimas.

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema

Gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai svarbu operatyviai perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas, ūkio subjektus ir pateikti jiems informaciją ir rekomendacijas, kaip elgtis.

Šiuo metu gyventojams perspėti ir informuoti naudojamos dvi sistemos: perspėjimo sirenomis sistema (toliau – PSS) ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įdiegta gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, GPIS.

PSS sudaro elektromechaninių sirenų tinklas, kuris daugiausia išdėstytas savivaldybių centruose. Iš viso 2019 m. gyventojams perspėti buvo naudojamos 859 sirenos. Jomis perspėjama apie 53 proc. šalies gyventojų, iš kurių daugiau nei pusę sudaro savivaldybių centrų gyventojai, likę – kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai. 

23

532

327

Sirenos savivaldybių centruose Sirenos kaimo gyvenamosiose vietovėse

17 pav. Sirenų pasiskirstymas šalyje 2019 m.

PSS yra pasenusi, įranga nusidėvėjusi (sirenų amžiaus vidurkis apie 40 metų), dažnai gendanti, jai atkurti nėra atsarginių dalių, todėl negalima užtikrinti patikimo sistemos veikimo, be to, sutrikus elektros energijos tiekimui, sistema tampa neveikli.

Daugelio sirenų valdymas yra decentralizuotas, t. y. sirenų įjungimo pultai yra tik savivaldybių centruose, todėl susidarius valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, šios perspėjimo sistemos aktyvinimas šalies mastu užtruktų iki 30 min., kas daugeliu atvejų yra nepriimtina.

Perspėjimo sirenomis sistemų priežiūrą savivaldybėse vykdo fiziniai ar juridiniai asmenys pagal sutartis, sudarytas su savivaldybių administracijomis. Kadangi jos priežiūrą vykdo skirtingi juridiniai ar fiziniai asmenys, sunku įvertinti priežiūros darbų kokybę, o tuo pačiu ir pačios sistemos parengtį.

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019m.760

780

800

820

840

860

880

900

920

940

960943

868

845

829838 834

865

18 pav. Sirenų skaičiaus pokytis 2013–2019 m.

Dalinis perspėjimo sirenomis sistemos modernizavimas bus atliktas įgyvendinus 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto ,,Aplinkosauga, gamtos

24

išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 051.1.-CPVA-V-V-901 priemonę ,,Gyventojų perspėjimo apie pavojus ir gelbėjimo sistemų tobulinimas ir plėtra“.

Vykdant šį projektą, 14-oje savivaldybių (Ukmergės r., Kauno m. ir r., Birštono, Jonavos r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Klaipėdos m. ir r., Palangos, Šilutės r., Panevėžio r., Jurbarko r., Pagėgių) galimo potvynio grėsmės zonose įrengtos 26 naujos elektroninės sirenos, užtikrinančios įspėjamojo garsinio civilinės saugos signalo ir balsu skelbiamos informacijos, kuri leis imtis priemonių, siekiant apsaugoti save ir išvengti galimos žalos ar ją sušvelninti, perdavimą, taip pat užtikrinta galimybė vienu metu perspėti daugumą visoje pavojaus zonos teritorijoje esančių gyventojų, taip pat ir lankytojų, dirbančiųjų, poilsiautojų. Be to, sistema bus veikianti net ir tada, jei dėl potvynio sukeltų padarinių šiose teritorijose bus nutrauktas elektros tiekimas. Taip pat vykdant šį projektą įsigyta 20 mobiliųjų pastatomų sirenų, kurios bus perduotos naudotis savivaldybėms.

Svarbiausias vaidmuo vykdant gyventojų perspėjimą ir informavimą tenka GPIS, kuri sėkmingai naudojama nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio.

Pažymėtina, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. gyventojams išsiųsti 176 trumpieji perspėjimo pranešimai. Daugiausia pranešimų buvo išsiųsta dėl meteorologinių reiškinių (stipraus vėjo, lijundros, smarkaus lietaus, snygio) – 97.

201 201 201 201 201 201 20 2005

1015202530354045

6

30

16

3927

28

15 15

19 pav. Per GPIS gyventojams išsiųstų pranešimų skaičius 2012–2019 m.

2019 m. PAGD gyventojams išsiuntė 15 trumpųjų perspėjimo pranešimų: dėl stipraus vėjo, lietaus, ledo reiškinių – 3 (20 %), policijos prašymu – 4 (27 %), dėl eismo įvykio kelyje – 5 (33 %), gaisro – 3 (20%). Taip pat PAGD išsiuntė 16 perspėjimo pranešimų dėl perspėjimo sirenų bandymų savivaldybėse ir 4 dėl organizuojamų pratybų.

25

20%

27%33%

20%

Perspėjimo pranešimai pagal pobūdį 2019 m.

Stiprus vėjas – 3

Policijos prašymu - 4

Eismo įvykis kelyje - 5

Gaisras - 3

20 pav. GPIS panaudojimas 2019 m.

2019 m. savivaldybės gyventojams išsiuntė 24 trumpuosius perspėjimo pranešimus: dėl oro taršos – 2 (8 %), dėl miškų gaisringumo sausros metu – 6 (25 %), dėl Afrikinio kiaulių maro – 4 (17 %), dėl gaisro – 3 (13 %), kiti įvykiai – 8 (33 %) (geriamojo vandens nutraukimas, eismo įvykis, cheminė tarša ir kt.), dėl stipraus vėjo – 1 (4%). Taip pat savivaldybėse išsiųsta 15 perspėjimo pranešimų dėl organizuojamų pratybų ir 1 dėl PSS bandymų.

8%

25%

17%

13%

33%

4%

Perspėjimo pranešimai pagal pobūdį 2019 m. savivaldybėse

Oro tarša - 2

Miškų gaisringumas sausros metu - 6

Afrikinis kiaulių maras - 4

Gaisras - 3

Kiti įvykiai - 8

Stiprus vėjas -1

21 pav. GPIS panaudojimas 2019 m. savivaldybės lygiu

Gyventojų susidomėjimas GPIS nemažėja, tai aiškiai rodo ir interneto svetainės www.lt72.lt lankomumas. Apsilankymų skaičius kiekvieną kartą padidėja po GPIS panaudojimo, taip pat ir prieš, bei po PSS patikrinimo, kurio metu yra jungiamos sirenos. Tais atvejais taip pat padidėja ir gyventojų, prašančių padėti nustatyti telefone perspėjimo pranešimų gavimo funkciją, skaičius. Gyventojų nuomonės tyrimai rodo nuoseklų GPIS žinomumo didėjimą, 2019 m. 75 % gyventojų žinojo apie tokią perspėjimo sistemą (2018 – 72 %, 2017 – 66 %). Beveik visi gyventojai (2019 – 99 %, 2018 – 98 %, 2017 – 97 %), besinaudojantys paslauga ir bent kartą gavę perspėjimo pranešimą, teigiamai vertina paslaugą.

V SKYRIUSSISTEMOS SUBJEKTŲ VEIKLOS KONTROLĖ

26

Civilinės saugos būklė – ministerijų ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių administracijų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų vykdomos veiklos, įgyvendinant teisės aktų jiems pavestas funkcijas civilinės saugos srityje, atitiktis Civilinės saugos įstatyme ir kituose civilinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

PGV kompleksinius (planinius) patikrinimus atlieka I grupės ūkio subjektuose ir savivaldybėse, savivaldybių administracijų valstybės tarnautojai ir darbuotojai – II ir III grupių ūkio subjektuose ir kitose įstaigose, o PAGD – ministerijose ir kitose valstybės institucijose. Visi patikrinimus atliekantys subjektai privalo kasmet sudaryti ar atnaujinti ūkio subjektų, savivaldybių, ministerijų ir kitų valstybės institucijų, kuriose planuojama atlikti kompleksinius patikrinimus, sąrašus ir pasirengti patikrinimų planus.

PGV 2019 m. patikrino 42 pirmos grupės ūkio subjektus, iš kurių 17 (41 proc.) – įvertinti gerai, 14 (33 proc.) – patenkinamai, 10 (24 proc.) – nepatenkinamai, 1 (2 proc.) – nevertintas (suteikta metodinė pagalba). Taip pat PGV atliko 16 kompleksinių (planinių) savivaldybių administracijų civilinės saugos būklės patikrinimų ir 3 – neplaninius. Kompleksinių (planinių) patikrinimų rezultatai: 9 savivaldybės (56 proc.) įvertintos gerai, 5 (31 proc.) – patenkinamai, 2 (13 proc.) – nepatenkinamai (Širvintų r. ir Visagino savivaldybės). Tiksliniai (neplaniniai) patikrinimai buvo atlikti Radviliškio r. savivaldybėje (įvertinta gerai), Alytaus r. savivaldybėje (įvertinta gerai) ir Šilutės r. savivaldybėje (įvertinta nepatenkinamai). Šių 3 savivaldybių tiksliniai patikrinimai buvo atlikti todėl, kad 2018 m. atliktų kompleksinių (planinių) civilinės saugos būklės patikrinimų metu jų būklė buvo įvertinta nepatenkinamai.

PGV 2018 m. patikrino 33 pirmos grupės ūkio subjektus, iš kurių 28 (85 proc.) – įvertinti patenkinamai ir 5 (15 proc.) – nepatenkinamai. Taip pat PGV patikrino 21 savivaldybę, iš kurių 17 (81 proc.) – įvertintos patenkinamai ir 4 (19 proc.) – nepatenkinamai.

PGV 2017 m. patikrino 40 pirmos grupės ūkio subjektų, iš kurių 20 (50 proc.) buvo įvertinti patenkinamai ir 20 (50 proc.) nepatenkinamai. Taip pat PGV patikrino 16 savivaldybių, iš kurių 15 įvertino patenkinamai (94 proc.) ir 1 (6 proc.) – nepatenkinamai.

2017 m. 2018 m. 2019 m.0

20

40

60

80

40 3342

16 2116

Savivaldybėse

I grupės ūkio subjek-tuose

56 54 58

22 pav. Priešgaisrinių gelbėjimo valdybų atlikti civilinės saugos būklės patikrinimaiI grupės ūkio subjektuose ir savivaldybėse 2017–2019 m.

2017 m. 2018 m. 2019 m.0

10

20

30

40

0 0

1720

28

1420

510

Gerai Patenkinamai Nepatenkinamai

41 proc.33 proc.

15 proc.

85 proc.

50 proc.

24 proc.

50 proc.

27

23 pav. Priešgaisrinių gelbėjimo valdybų atliktų civilinės saugos būklės patikrinimųI grupės ūkio subjektuose įvertinimai 2017–2019 m.

2017 m. 2018 m. 2019 m.0

10

20

0 09

1517

51 4 2

Gerai Patenkinamai Nepatenkinamai

56 proc.

31 proc.19 proc.

81 proc.94 proc.

13 proc.6 proc.

24 pav. Priešgaisrinių gelbėjimo valdybų atliktų civilinės saugos būklės patikrinimųsavivaldybėse įvertinimai 2017–2019 m.

Savivaldybės 2019 m. patikrino 467 ūkio subjektus ir kitas įstaigas, iš jų 69 ūkio subjektus ir 398 kitas įstaigas (2018 m. buvo patikrinta 516 ūkio subjektų ir kitų įstaigų, iš jų 118 ūkio subjektų ir 398 kitos įstaigos, 2017 m. buvo patikrinta 517 – 102 ūkio subjektai ir 415 kitų įstaigų).

2017 m. 2018 m. 2019 m.0

200

400

600

102 118 69

415 398398

Kitos įstaigos

Ūkio subjektai

517

516467

25 pav. Savivaldybių patikrintų ūkio subjektų ir kitų įstaigų skaičius 2017–2019 m.

Daugiausia dėmesio buvo skiriama kitų įstaigų (mokyklų, darželių, sveikatos priežiūros įstaigų) ir III grupės ūkio subjektų tikrinimui. Atliktų patikrinimų skaičius lyginant su ankstesniais metais pakito nežymiai. Savivaldybės užtikrino patikrinimų periodiškumą. Tikrinamų ūkio subjektų ir kitų įstaigų skaičius sumažėjo dėl pasikeitusių teisės aktų, orientuotų į administracinės naštos mažinimą.

2019 m. 264 (57 proc.) savivaldybių patikrintuose ūkio subjektuose ir kitose įstaigose civilinės saugos būklė įvertinta gerai, 164 (35 proc.) – patenkinamai, 39 (8 proc.) – nepatenkinamai. 2018 m. 441 (85 proc.) savivaldybių patikrintuose ūkio subjektuose ir kitose įstaigose civilinės saugos būklė įvertinta patenkinamai, 75 (15 proc.) – nepatenkinamai. 2017 m. iš patikrintų 517 ūkio subjektų ir kitų įstaigų – 457 (88 proc.) savivaldybių patikrintuose ūkio subjektuose ir kitose įstaigose civilinės saugos būklė įvertinta patenkinamai, 60 (12 proc.) – nepatenkinamai.

28

2017 m. 2018 m. 2019 m.0

100

200

300

400

500

0 0

264

457441

164

60 75 39

Gerai Patenkinamai Nepatenkinamai

57 proc.

35 proc.

8 proc.15 proc.12 proc.

85 proc.88 proc.

26 pav. Savivaldybių patikrintų ūkio subjektų ir kitų įstaigų civilinės saugos būklėsįvertinimas 2017–2019 m.

2019 m. PAGD atliko civilinės saugos būklės patikrinimus 5 valstybės institucijose – Užsienio reikalų ministerijoje, Finansų ministerijoje, Kultūros ministerijoje, Lietuvos banke ir Nacionalinėje teismų administracijoje. Iš 5 patikrintų institucijų 2 įvertintos nepatenkinamai (40 proc.) (Finansų ministerija ir Nacionalinė teismų administracija), 3 – gerai (60 proc.). 2018 m. iš 6 patikrintų valstybės institucijų 3 įvertintos patenkinamai (50 proc.), 3 – nepatenkinamai (50 proc.). 2017 m. patikrintos 6 institucijos, visos įvertintos patenkinamai. Valstybės institucijų civilinės saugos būklė kelia susirūpinimą, nes situacija į gerąją pusę keičiasi labai nežymiai.

2017 m. 2018 m. 2019 m.0

2

4

6

0 03

6

3

00

3

2

Gerai Patenkinamai Nepatenkinamai

60 proc.40 proc.

50 proc.50 proc.

100 proc.

27 pav. Valstybės institucijose civilinės saugos būklės įvertinimas 2017–2019 m.

Patikrinimų metu valstybės institucijose nustatyti šie trūkumai: neparengti ESPPP, ESOC nariai nedalyvauja civilinės saugos mokymuose, darbuotojams nerengiami 2 val. mokymai darbo vietoje, nerengiamos institucinio lygio pratybos, neperžiūrima ir neatnaujinama galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė, prevencijos priemonių ir valdymo planai, gyventojams nesudaryta galimybė gauti svarbią informaciją apie institucijos veiklą, planuojamas ir įgyvendintas ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemones.

Civilinės saugos būklės patikrinimų metu valstybės institucijoms suteiktos konsultacijos ir pateiktos rekomendacijos, kurios skatino jas šalinti civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir gerinti civilinės saugos būklę.

Viena iš priežasčių, lemiančių tokią situaciją, yra tinkamo dėmesio civilinės saugos veiklos organizavimui institucijoje stoka. Dažnai civilinės saugos funkcija institucijų valstybės

29

tarnautojams ir darbuotojams yra papildoma, todėl jie neturi galimybės daugiau dėmesio skirti šiai sričiai.

VI SKYRIUSVALSTYBĖS REZERVO CIVILINĖS SAUGOS PRIEMONIŲ ATSARGŲ TVARKYMAS

2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino atsargų, už kurias atsakingas PAGD, nomenklatūros, kiekio, lėšų poreikio šioms atsargoms sukaupti, sukaupimo terminų ir šių atsargų atsakingųjų saugotojų sąrašą ir nustatė PAGD 2019 m. lėšų dydį atsargoms kaupti bei tvarkyti. Pažymėtina, kad 2019 m. atsargų kaupimo užduotys yra įvykdytos ir į valstybės rezervą nupirkta: asmeninės apsaugos priemonių (respiratorių, dujokaukių, apsauginių kombinezonų, apsauginių akinių); gyventojų apgyvendinimui ir būtinųjų gyvenimo sąlygų užtikrinimui lauko sąlygomis ar kolektyvinės apsaugos statiniuose skirtų priemonių (miegmaišių, drabužių komplektų, miego kilimėlių, pagalvių, maisto termosų, puodukų vandeniui gerti, sulankstomų lovų); specialios įrangos civilinės saugos sistemos pajėgoms (dozės galios matuoklių, dozimetrų, suskleidžiamų neštuvų).

PAGD įvykdžius 2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas atsargų kaupimo užduotis, bendras valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų užpildymo santykio vidurkis padidėjo 4 proc. lyginant su 2018 m.

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

10073 proc. 77 proc.

28 pav. Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų dinamika proc. 2018–2019 m.

Visos įsigytos atsargos perduotos valstybės rezervo atsakingiesiems saugotojams ir organizuota jų apskaita bei techninė priežiūra.

Kitos PAGD skirtos lėšos buvo panaudotos atsargų darbinei būklei palaikyti, techninei priežiūrai užtikrinti, valstybės rezervo sandėlių priežiūrai ir apsaugos sistemai įrengti, saugomų atsargų saugumo reikalavimams įgyvendinti bei saugojimo išlaidoms padengti.

2019 m. valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargos, kai nepakako civilinės saugos sistemos pajėgų turimų išteklių, buvo panaudotos dviejų ekstremaliųjų situacijų atvejais: gesinant Traksėdžių durpyno gaisrą Šilutės r. savivaldybės teritorijoje ir gesinant gaisrą padangų perdirbimo gamykloje Alytaus m. savivaldybės teritorijoje. 2020 m. šios atsargos yra naudojamos ypač intensyviai likviduojant ekstremaliosios situacijos, sukeltos COVID-19 pandemijos, padarinius bei teikiant humanitarinę pagalbą Graikijos ir Kroatijos Respublikoms. 2020 m. gegužės 1 d. duomenimis valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų užpildymo santykio vidurkis nuo buvusių 77 proc. metų pradžioje sumažėjo iki 71 proc.

VII SKYRIUSCIVILINĖS SAUGOS FINANSAVIMAS

30

Civilinės saugos įstatyme nustatyta, kad civilinės saugos sistema (išskyrus ūkio subjektus) finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtų finansavimo šaltinių, o ūkio subjektai – iš savo sukauptų lėšų. Savivaldybėms civilinės saugos funkcija yra valstybės perduota, todėl civilinės saugos funkcijai atlikti biudžeto lėšų poreikis kasmet skaičiuojamas vadovaujantis Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodika (toliau – metodika), kuri 2019 m. kovo 20 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-275 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1V-218 „Dėl Valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo išdėstyta nauja redakcija. Atsižvelgiant į pakeitimus, metodikoje nebeliko biudžeto lėšų poreikio valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų atsakingojo saugotojo funkcijoms atlikti, taip pat metodikoje numatyta biudžeto lėšų poreikis skiriamas jau iki 12 proc. (buvo 15 proc.) apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo, iš jų: darbo užmokesčiui ir įmokoms socialiniam draudimui, techninių perspėjimo sirenomis sistemos priemonių eksploatacijai ir techninei priežiūrai, kitoms išlaidoms (gyventojų švietimui ir mokymui, pratyboms, asmeninės apsaugos priemonėms, prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms). Paminėtina, kad pakito ir biudžeto lėšų poreikio darbo užmokesčiui ir įmokoms valstybiniam socialiniam draudimui apskaičiavimas, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybėje nustatytą ir patvirtintą civilinės saugos funkcijai atlikti valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių ir vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu. Taip pat metodikoje pakito savivaldybių teritorinis skirstymas pagal gyventojų skaičių, dėl ko 4 savivaldybėse atsirado papildomas (7 etatų) poreikis (2019 m. jis liko nepakitęs, nes nauja redakcija išdėstyta metodika taikoma 2020 ir vėlesniems metams).

Taikant 2019 m. galiojusią metodiką, 2019 m. savivaldybėms buvo skirta 1 455 000 Eur (2018 m. – 1 413 000 Eur, 2017 m. – 1 385 000 Eur, 2016 m. – 1 362 000 Eur). Tačiau civilinės saugos funkcijos finansavimas vis dar nepasiekė iki krizinio laikotarpio, kuomet 2008 m. civilinės saugos funkcijai dotacijų buvo skirta 1 939 000 Eur.

Kaip ir kiekvienais metais, didžioji dalis dotacijų skiriama darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms, kurioms 2019 m. savivaldybės skyrė apie 75 proc. (2018 m. – 76 proc.). Biudžeto lėšų poreikis techninių perspėjimo sirenomis sistemos priemonių eksploatacijai ir techninei priežiūrai yra sąlygojamas savivaldybių ir fizinių ar juridinių asmenų sutartinių įsipareigojimų. 2019 m. šis poreikis sudarė apie 10 proc. (2018 m. – 13 proc.) visų civilinei saugai skirtų dotacijų. Metodikoje nustatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai kitoms prekėms ir paslaugoms turėtų siekti iki 15 proc. apskaičiuoto bendro darbo užmokesčio fondo (gyventojų švietimui civilinės saugos klausimais iki 5 proc., savivaldybės lygio civilinės saugos pratyboms iki 3 proc., prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms iki 4 proc., asmeninės apsaugos priemonėms iki 3 proc.). Dėl nepakankamo finansavimo kitoms prekėms ir paslaugoms eilę metų savivaldybės neskirdavo visų galimų 15 proc., tačiau 2019 m. kitoms išlaidoms bendrai sudėjus savivaldybės skyrė apie 16 proc. (2018 m. – 14 proc.), iš jų: gyventojų švietimui – 1,8 proc. (2018 m. – 1,4 proc.), pratyboms – 1,26 proc. (2018 m. – 0,7 proc.), prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms – 11,7 proc. (2018 m. – 11 proc.), asmeninės apsaugos priemonėms ir prekėms – 1,2 proc. (2018 m. – 0,8 proc.). Kaip matyti iš savivaldybių pateiktų ataskaitų, didžiąją dalį kitoms išlaidoms lėšų 2019 m., kaip ir kiekvienais metais, savivaldybės skyrė prekėms ir paslaugoms, šiek tiek pakilo skiriamos lėšos kitoms sritims. Trečdalis savivaldybių, iš jų visos Alytaus apskrities, kitų išlaidų visas lėšas skyrė tik prekėms ir paslaugoms. Visoms kitų išlaidų sritims lėšas 2019 m. paskyrė tik 6 savivaldybės (2018 m. – 5).

31

švietimui ir mokymui civilinės saugos pratyboms

prekėms, paslaugoms ir kitoms išlaidoms

asmeninės apsaugos priemonėms

0

2

4

6

8

10

12

14

1.81.26

11.7

1.21.40.7

11

0.8

2019 m.2018 m.

29 pav. Valstybės biudžeto asignavimų panaudojimas kitoms išlaidoms (proc.) 2018 – 2019 m.

Pažymėtina, kad pagrindinę priežastį, dėl ko neskiriamos lėšos švietimui, mokymui, pratyboms ir asmeninės apsaugos priemonėms, savivaldybės nurodo nepakankamą civilinės saugos funkcijos finansavimą ir lėšų trūkumą. Tačiau kiekvienais metais dalis savivaldybių neįsisavina civilinei saugai joms skirtų dotacijų ir grąžina į valstybės biudžetą.

2019 m. 16 savivaldybių nepanaudojo visų joms skirtų asignavimų ir grąžino į valstybės biudžetą 27 372 Eur (2018 m. – 25 866 Eur, 2017 m. – 19 793, 2016 m. – 44 436 Eur, 2015 m. – 46 533 Eur), tai yra 1,9 proc. nuo savivaldybėms civilinės saugos funkcijoms vykdyti skirtų lėšų (2018 m. – 1,8 proc.). Apžvelgiant grąžintas dotacijas stebima tendencija, kad kiekvienais metais joms skiriamų asignavimų neįsisavina ir į valstybės biudžetą grąžina: Vilniaus m. (net 12 proc. nuo skirtų dotacijų) ir Kauno m. (3,5 proc. nuo skirtų dotacijų) savivaldybės.

Nepanaudotos lėšos grąžinamos į valstybės biudžetą dėl šių priežasčių: neužimtas arba iš dalies užimtas etatas, darbuotojo laikinas nedarbingumas, perskaičiuotos socialinio draudimo įmokos ar informacinių technologijų paslaugų teikimo įkainiai, nespėtos atlikti viešųjų pirkimų procedūros.

Savivaldybės civilinės saugos funkcijai atlikti papildomai skirtos savivaldybės biudžeto lėšos

Vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 25 str., savivaldybės gali sudaryti savivaldybės administracijos direktoriaus rezervą, kuris turi būti ne didesnis kaip 1 proc. patvirtintų savivaldybės biudžeto asignavimų sumos, skirtas ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti; gaisrų ir stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti. Iš savivaldybių pateiktų duomenų matyti, kad 2019 m. šį rezervą sudarė 35 (2018 m. – 30, 2017 m. – 35, 2016 m. – 38) savivaldybės (kaip ir ankstesniais metais visos Šiaulių ir Utenos apskrities savivaldybės) už 469 144 Eur (2018 m. – už 397 932 Eur). Kaip rodo duomenys, jau keletą metų iš eilės šį rezervą sudaro pusė šalies savivaldybių. 2019 m. savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšas panaudojo tik 14 savivaldybių, už 64 104 Eur, tai yra 14 proc. nuo visos sumos (2018 m. panaudojo apie 37 proc.). Jos buvo skirtos ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams: afrikinio kiaulių maro pasekmėms likviduoti, šlaito stabilizavimo (tvirtinimo) ir pastatų projektams, gaisrų sukeltų nuostolių gyventojams kompensuoti ir kt.

32

Taip pat, kaip gerosios praktikos pavyzdys, yra savivaldybių administracijų iniciatyva iš savivaldybės biudžeto skirti lėšas. 2019 m. jas skyrė 20 savivaldybių, o projektus civilinės saugos srityje vykdė tik viena Alytaus m. savivaldybė. 44 (73 proc.) savivaldybės civilinės saugos funkcijai įgyvendinti papildomai skyrė ar numatė 694 898 Eur, kas sudaro 48 proc. nuo visos savivaldybėms skirtų asignavimų sumos.

16 savivaldybių (27 proc.) 2019 m. nesudarė nei savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo (ekstremaliosioms situacijoms ir (ar) ekstremaliesiems įvykiams), nei skyrė iš savivaldybės biudžeto lėšų, nei vykdė civilinės saugos projektų.

0

200000

400000

600000

800000

1000000

1200000

1400000

16000001455000

694898

Iš valstybės biudžeto skirtos lėšos

Savivaldybių papildomai skirtos lėšos

100 %

48 %

30 pav. Iš valstybės biudžeto savivaldybių administracijoms skirtos lėšos ir savivaldybių papildomai skirtos lėšos 2019 m. (Eur)

VIII SKYRIUSTARPTAUTINĖ VEIKLA

2019 m. Lietuvos interesams buvo atstovauta Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos darbo grupėse ir komitetuose.

2019 m. NATO atsparumo užtikrinimo srityje daugiausia dėmesio buvo skirta Sąjungininkų vyriausybės funkcijų tęstinumo, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų ir civilinės paramos NATO karinėms operacijoms užtikrinimui. Septynių NATO atsparumo didinimo reikalavimų integravimas į NATO gynybos planavimo procesą ir vyriausiojo NATO pajėgų Europoje vado atsakomybės srities įgalinimo nekarine dimensija iš naujo apibrėžė NATO civilinio pasirengimo politiką, kryptis ir krizių valdymą.

2019 m. gegužės mėn. vykusiame NATO civilinės saugos politikos direktorių susirinkime buvo nustatytos dvi NATO Civilinio pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms komiteto (toliau – CEPC) ir planavimo grupių darbo kryptys: patvirtinta 2020–2022 m. civilinio pasirengimo planavimo ir darbo programa ir pertvarkyti CEPC planavimo grupes pagal NATO atsparumo reikalavimus.

2019 m. lapkričio 5–6 d. Lietuvoje lankėsi NATO Gynybos politikos ir planavimo (DPP) padalinio atstovai. Vizito metu buvo aptartas NATO atsparumo reikalavimų įgyvendinimas ir civilinis pasirengimas Lietuvoje, taip pat buvo siekiama pasitikslinti Lietuvos institucijų NATO Gynybos planavimo pajėgumų klausimyne pateiktą informaciją ir nustatyti pasirengimo trūkumus. Vienas iš svarbiausių civilinio pasirengimo uždavinių yra suteikti civilinę paramą NATO karinėms pajėgoms ir operacijoms, sudarant galimybę pasitelkti civilinius resursus ir infrastruktūrą. NATO atsparumo reikalavimų įgyvendinimas padeda Sąjungininkams sumažinti pažeidžiamumą ir padidinti atsparumą visoms grėsmėms, įskaitant ir hibridinėms.

Energetinis saugumas, užsienio investicijų į ypatingos svarbos infrastruktūrą poveikio vertinimas, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos ir tarpsektorinė tarpusavio priklausomybė

33

vieni iš NATO aktualių klausimų. NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Lietuvos ekspertai pristatė pranešimus energetinio saugumo konferencijoje, dalyvavo ekspertų darbo grupėse vertindami užsienio investicijų įtaką ypatingos svarbos infrastruktūrai, 5G technologijos įtaką NATO atsparumo reikalavimui dėl saugių ryšių sistemų, rengdami Juodosios jūros regiono saugumo situacijos vertinimą. Remiantis Lietuvos ir kitų NATO šalių ekspertų išvadomis, buvo atnaujintas NATO atsparumo reikalavimas dėl saugių ryšių sistemų.

2019 m. gegužės mėn. Aljanse vyko NATO krizių valdymo pratybos CMX19, kurių metų buvo tikrinama, kaip veikia NATO sprendimų priėmimas, institucijų bendradarbiavimas ir koordinavimas, reagavimo į krizes priemonės.

NATO Civilinės saugos grupėje (CPG) buvo parengtos ir patvirtintos gairės dėl vyriausybių funkcijų tęstinumo užtikrinimo, dėl nekontroliuojamų gyventojų srautų šalyje suvaldymo ir dėl civilinės saugos pratybų planavimo ir vykdymo.

Europos Sąjungoje 2019 m. buvo pirmieji atnaujinto Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (toliau – UCPM) įgyvendinimo metai. Europos Sąjungos Tarybos civilinės saugos darbo grupės (PROCIV) dėmesys buvo skirtas 2019 m. pradžioje priimto iš dalies pakeisto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo3 įgyvendinimui. Pirmąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkavusios Rumunijos ir antrąjį pusmetį ją pakeitusios Suomijos pirmininkavimo metu buvo priimti UCPM įgyvendinamieji teisės aktai4, taip pat sutarta dėl pasiūlymo5 siekiant iš dalies pakeisti UCPM, atsižvelgiant į daugiametės finansinės programos, apimančios 2021–2027 m. laikotarpį, finansinius aspektus. Siekiant sustiprinti valstybių narių ir ES pajėgumą užkirsti kelią nelaimėms, joms pasirengti ir į jas reaguoti (apimant ir mažos tikimybės, bet didelio poveikio rizikas), Komisija pasiūlė UCPM biudžetą padidinti nuo 574 mln. EUR 2014–2020 m. laikotarpiu iki 1,4 mlrd. EUR 2021–2027 m. laikotarpiu. Padidintas finansavimas bus naudojamas plėtojant „rescEU“ pajėgumus, pasitelkiant juos ir už ES ribų, sukuriant civilinės saugos žinių tinklą, bendrai finansuojant Europos civilinės saugos rezervo pajėgumų pritaikymo, techninės priežiūros, transportavimo ir (arba) eksploatavimo sąnaudas. Naujieji finansiniai asignavimai numatyti pagal naują 5-tą išlaidų kategoriją „Saugumas ir gynyba“.

Komisija ir valstybės narės toliau tęsė darbą, susijusį su trimis prioritetinėmis sritimis, nustatytomis naujuose teisės aktuose dėl UCPM ir „rescEU“ pajėgumų plėtros. Šiam tikslui buvo sukurtos trys ekspertų darbo grupės: gaisrų gesinimo iš oro, medicinos pagalbos ir cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) klausimų darbo grupės.

Rumunija prioritetine sritimi pasirinko ES ir valstybių narių pasirengimą mažai tikėtiniems, bet didelį poveikį turintiems (toliau – HILP) įvykiams. 2019 m. sausio 30–31 d. Bukarešte surengto praktinio seminaro metu buvo pasiūlyti HILP įvykius apibrėžiantys kriterijai: įvykio nenuspėjamumas, poveikio sudėtingumas (kaskadinis efektas), trukmė, mastas (nacionalinių pajėgumų išeikvojimas), geografinis pasiskirstymas, būtinų reagavimo priemonių ir pajėgumų ypatumai (specifiškumas), Solidarumo sąlygos taikymas. Diskusijų metu buvo išskirti kelių rūšių pajėgumai „rescEU“ kontekste kaip galimi ekonomiškai efektyvūs ir ilgalaikiai sprendimai, reaguojant į HILP įvykius: medicinos pagalbos pajėgumai (medicinos pagalbos EMT3 komandos, medicininio evakavimo (MEDEVAC) oro transporto pajėgumai), ChBRB srities pajėgumai, didelėms žmonių grupėms skirtų apgyvendinimo priemonių pajėgumai ir ekstremaliųjų situacijų ryšių įranga (platformos, telekomunikacijų balso ir duomenų perdavimo paslaugos, palydovinis ryšys). Remiantis nacionalinių civilinės saugos institucijų iš anksto pateiktais atsakymais į Rumunijos parengtą klausimyną ir seminare vykusių diskusijų rezultatais, buvo nustatyti veiksmai,

3 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2019/420, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo.4 2019 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/570, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013/ES įgyvendinimo taisyklės dėl „rescEU“ pajėgumų ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/762/ES.2019 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1310, kuriuo nustatomos Europos civilinės saugos rezervo ir „rescEU“ veiklos taisyklės. 5 Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (dok. 7271/19, COM(2019) 125 final, 2019 m. kovo 7 d.).

34

kurie turi būti įgyvendinami vietos, nacionaliniu ir ES lygmenimis siekiant užtikrinti veiksmingą pasirengimą ir reagavimą į HILP įvykius.

Atsparumas ir įvairių sektorių bendradarbiavimas reaguojant į ChBRB grėsmes, kurioms būdingi hibridiniai elementai, buvo pirmininkavimą perėmusios Suomijos prioritetinė tema. 2019 m. liepos 22–23 d. Helsinkyje įvykusio seminaro dalyviai aptarė ChBRB grėsmes ir sudėtingus grėsmių derinius, apimant ekstremalius oro reiškinius ir su hibridinėmis grėsmėmis susijusią veiklą. Atkreiptas dėmesys į tai, kad sudėtingų incidentų, apimančių keletą įvykių vienu metu, tokių kaip ekstremalaus oro reiškinio kartu su ChBRB incidentu su hibridiniais elementais atveju gali pritrūkti vietos/regiono/nacionalinio/Europos lygmens pajėgumų. Hibridinės grėsmės yra aktualios visų lygių institucijoms, nepriklausomai nuo nacionalinės sistemos, o plėtoti ChBRB srities pajėgumus sudėtinga, nes trūksta standartų ne tik ES, bet ir nacionaliniu lygiu. Diskusijų metu akcentuota įvairių sektorių bendradarbiavimo svarba. Kovojant su ChBRB ir hibridinėmis grėsmėmis svarbu žinoti ir nustatyti tinkamus partnerius tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis.

2019 m. 10 Lietuvos ekspertų iš Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų buvo apmokyti tarptautiniuose kursuose pagal UCPM. Kursus baigę specialistai galės dalyvauti ES ekspertų komandose, vykdančiose koordinavimo, vertinimo, humanitarinės ir techninės pagalbos teikimo funkcijas nelaimės ištiktoje šalyje.

Lietuvos ir Latvijos jungtinės techninės pagalbos teikimo ir paramos komanda „LL TAST“ 2019 m. kovo 20 d. – balandžio 1 d. Florencijoje (Italijos Respublika) dalyvavo ES civilinės saugos lauko pratybose „EU MODEX 2019“. Pratybų metu buvo aukštai įvertintas komandos narių profesionalumas.

Tarptautinį Lietuvos ekspertų pripažinimą patvirtina jų dalyvavimas kitų šalių pagalbos teikimo komandų veiklos vertinime. Lietuvos ekspertai 2019 m. dalyvavo vertindami užsienio šalių komandų darbą UCPM tarptautinėse pratybose „MNE MODEX 2019“ Juodkalnijoje ir Lenkijos Respublikos tarptautinės pagalbos teikimo komandos (USAR Poland) išoriniame Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro Tarptautinė paieškos ir gelbėjimo patarėjų grupės (INSARAG) perklasifikavime Lenkijoje.

PAGD (jaunesnysis projekto partneris) kartu su Švedijos ekstremaliųjų situacijų agentūra (MSB) (pagrindinis projekto partneris) 2019 m. lapkričio mėn. pateikė paraišką dalyvauti dvynių projekte pagal kvietimą teikti paraiškas AM 17 ENI OT 01 19 „Civilinės saugos Armėnijoje stiprinimas“ (angl. „Enhancing Civil Protection in Armenia“) ir laimėjo atranką. Dvynių projekto įgyvendinimo pradžia numatoma 2020 m. II pusmetyje.

IX SKYRIUSVALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ PASIRENGIMO

REAGUOTI Į EKSTREMALIĄSIAS SITUACIJAS VERTINIMAS

PAGD, vadovaudamasis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasirengimo reaguoti į ekstremaliąsias situacijas vertinimo kriterijais ir jų apskaičiavimo metodika (toliau – kriterijai), įvertino valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasirengimą reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.

Vadovaujantis patvirtintais kriterijais, jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, ūkio subjekto ar kitos įstaigos pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas įvertinamas daugiau kaip 75 proc., laikoma, kad valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, ūkio subjektas ar kita įstaiga yra pasirengusi reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, nuo 50 proc. iki 75 proc. imtinai –pasirengusi iš dalies, iki 50 proc. – nepasirengusi reaguoti į ekstremaliąsias situacijas.

Atlikus savivaldybių institucijų vertinimą nustatyta, kad 46 savivaldybių institucijos yra pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, 13 savivaldybių institucijų pasirengusios iš dalies reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, o 1 Širvintų r. savivaldybė (38,9 proc.) yra nepasirengusi reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. Lyginant su praėjusiais metais savivaldybių parengtis

35

pablogėjo (2018 m. pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas buvo 55 savivaldybės, o iš dalies pasirengusios buvo 5 savivaldybės).

2017 m.

2018 m.

2019 m.

0 10 20 30 40 50 60

54

55

46

6

5

13

0

0

1

Pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas

Iš dalies pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas

Nėra pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas

31 pav. Savivaldybių pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas 2017–2019 m.

16 valstybės institucijų (55 proc.) – Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Kultūros ministerija, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras, Policijos departamentas prie VRM, Valstybės saugumo departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Viešojo saugumo tarnyba prie VRM, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Generalinė prokuratūra, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos bankas – pateko į 75 proc. viršijančią kategoriją, todėl laikoma, kad jos yra pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. 2018 m. ir 2017 m. tokių institucijų buvo 14 (48,3 proc.), situacija pagerėjo beveik 7 proc.

Į 50–75 proc. kategoriją pateko 13 valstybės institucijų (44,8 proc.) – Aplinkos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Teisingumo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Energetikos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Kalėjimų departamentas prie TM, Nacionalinė teismų administracija, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, Seimo kanceliarija. Šios valstybės institucijos yra iš dalies pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. 2018 m. ir 2017 m. tokių institucijų buvo 11 (38 proc.), situacija pagerėjo 7 proc.

Pažymėtina, kad nė viena valstybės institucija nepateko į nepasirengusiųjų reaguoti į ekstremaliąsias situacijas kategoriją (būtų surinkusi mažiau kaip 50 proc.). 2018 m. ir 2017 m. 4 institucijos buvo įvertintos kaip nepasirengusios (14 proc.).

2017 m.

2018 m.

2019 m.

0 5 10 15 20 25 30

14

14

16

11

11

13

4

4

0

Pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas

Iš dalies pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas

Nėra pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas

32 pav. Valstybės institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas 2017–2019 m.

Valstybės institucijų vertinimo rezultatams įtakos turėjo ekstremaliųjų situacijų prevencijos priemonių planų ir jų ataskaitų analizės, prevencijos priemonių vykdymas. Stebimas ESPPP planų kokybės pagerėjimas, tačiau vis dar pasitaiko formalių, bendro pobūdžio priemonių. Ne visos

36

institucijos yra nustačiusios vertinimo kriterijus ir jų reikšmes, pagal kuriuos būtų galima tinkamai įvertinti prevencijos priemonių efektyvumą. Trūksta ESPPP planų sąsajos su strateginiais veiklos planais.

2017 m.

2018 m.

2019 m.

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

68

69

62

17

16

26

4

4

1

Pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas

Iš dalies pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas

Nėra pasirengusios reaguoti į ekstremaliąsias situacijas

33 pav. Savivaldybių ir valstybės institucijų pasirengimas reaguoti į ekstremaliąsias situacijas2017–2019 m.