marijampolės botanikos centrasnr. augalų bendrijos 2011 2013 2015 plotas, ha % plotas, ha %...

1

Projektą „Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą“ (LIFE09 NAT/LT/000233)

finansuoja Europos Sąjungos LIFE+ programa, Lietuvos Respublika, Latvijos Respublika ir projekto partneriai

Projekto partneriai:

Marijampolės botanikos centras

MONITORINGO ATASKAITA (2011–2013–2015 m.)

TULKIARAGĖS POLDERIO AUGALIJOS ĮVAIROVĖ, PASISKIRSTYMAS IR

TINKAMUMAS MELDINEI NENDRINKEI VEISTIS

Darbo grupės vadovas dr. Arūnas Balsevičius

Darbo grupė: dr. Dalytė Matulevičiūtė, Ričardas Narijauskas Žemėlapiai: dr. Dalytė Matulevičiūtė, Kristina Jermalavičienė

Marijampolė, 2015

2

1. Augalijos charakteristika 1.1. Augalų bendrijų sąvadas

2011 metais Tulkiaragės polderio augaliją sudarė 2 klasėms priklausančios 13 asociacijų bendrijos ir 4 tipų neklasifikuotini augalijos vienetai. 2015 metais inventuorizuota 12 asociacijų ir 1 fitocenonas bei 4 tipų neklasifikuotini augalijos vienetai (1 lentelė). Vyrauja žoliniai augalai. Pavienių medžių ir krūmų aptinkama visoje teritorijoje, bet didesnė jų koncentracija būdinga rytinei daliai.

1 lentelė Tulkiaragės polderio augalų bendrijos, 2011– 2015 m.

Klasė arba apibendrinantis neklasifikacinis

vienetas

Asociacija arba ne klasifikacinis

vienetas

2011 2013 2015

Plotas, ha %

Plotas, ha %

Plotas, ha %

Phragmito-Magnocaricetea Klika in Klika et Novák 1941

Caricetum acutiformis Sauer 1937 2,25 0,57 2,25 0,57 2,25 0,57

Caricetum distichae (Steffen 1931) Jonas 1933

14,69 3,69 14,69 3,69 - -

Ekotoninių Magnocaricion sąjungos bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Fili-pendula ulmaria ir Phalaroides arundi-nacea mozaika

- - - - 14,69 3,69

Caricetum gracilis Graebner et Hueck 1931

127,43 32,04 127,43 32,04 127,43 32,04

Galio palustris-Caricetum ripariae Balátová-Tuláčková et al. 1993

0,18 0,05 0,18 0,05 0,18 0,05

Peucedano-Calamagrostietum canescentis Weber 1979

2,25 0,57 2,25 0,57 2,25 0,57

Phalaridetum arundi-naceae (W. Koch 1926) Libbert 1931

26,28 6,61 26,28 6,61 26,28 6,61

Phragmitetum australis Schmale 1939 116,44 29,28 116,44 29,28 116,44 29,28

Thelypteridi-Phragmi-tetum Kuiper 1957 23,32 5,86 23,32 5,86 23,32 5,86

Molinio-Arrhenatheretea

Alopecuretum pratensis Kojić et al. 2003 sensu lato

0,38 0,10 0,38 0,10 0,38 0,10

3

elatioris R. Tx. 1937

Caricetum cespitosae (Steffen 1931) Klika et Šmarda 1940

2,88 0,72 2,88 0,72 2,88 0,72

Deschampsietum cespitosae Horvatić 1930

0,4 0,10 0,4 0,10 0,4 0,10

Filipendulo-Geranietum W.Koch 1926 5,32 1,34 5,32 1,34 5,32 1,34

Lysimachio-Filipendu-letum ulmariae Hadač et al., 1997

50,92 12,80 50,92 12,80 50,92 12,80

Neklasifikuotini augalijos vienetai

Ekotoninės bendrijos su Filipendulion sąjungai būdingais augalais

0,48 0,12 0,48 0,12 0,48 0,12

Gluosnių sąžalynai ir Alnus glutinosa medžių grupės

2,10 0,53 2,10 0,53 2,10 0,53

Kultūrinė pieva 12,59 3,17 12,59 3,17 12,59 3,17 Ruderalinių augalų

sąžalynai (klasifikacinis vienetas, išskirtas dr. D. Matulevičiūtės)

9,76 2,45 9,76 2,45 9,76 2,45

Iš viso: 397,67 100,00 397,67 100,00 397,67 100,00

1 pav. Caricetum distichae ir ekotoninių Magnocaricion sąjungos bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaroides arundinacea plotų kaita 2011–2015 metais.

4

Augalijos klasių užimami plotai 2 lentelė

Skirtingų augalijos klasių bendrijų plotų kaita Tulkiaragės polderyje 2011–2015 m.

Augalijos klasė 2011 2013 2015

Plotas, ha % Plotas, ha % Plotas,

ha %

Phragmito-Magnocaricetea 312,84 78,67 312,84 78,67 312,84 78,67 Molinio-Arrhenatheretea elatioris 59,90 15,06 59,90 15,06 59,90 15,06 Neklasifikuotini augalijos vienetai 24,93 6,27 24,93 6,27 24,93 6,27

Iš viso: 397,67 100,00 397,67 100,00 397,67 100,00 1.2. Bendra augalijos charakteristika 1.2.1. Žolinė augalija

Tulkiaragės polderio vyrauja aukštųjų helofitų bendrijos, priskirtinos Phragmito-Magnocaricetea klasei. Jos užima 313,95 ha plotą arba 78,88 % augalijos užimamo ploto (2 lentelė). Iš jų didžiausius plotus užima didžiųjų viksvynų sąjungos (Magnocaricion elatae) bendrijos (174,19 ha arba 43,77 %), tuo tarpu nendrynų (Phragmition) sąjungos bendrijos išplitusios 139,76 ha plote, kas sudaro 35,12 %. Didieji viksvynai ir nendrynai dažniausia aptinkami ir didžiausius plotus užima vakarinėje ir šiaurinėse Tulkiaragės polderio dalyse, kur gruntinio vandens lygis yra aukščiausiai. Dalyje Phragmitetum australis, Thelypteridi-Phragmitetum ir Caricetum gracilis augaviečių vanduo telkšo ir vegetacijos viduryje.

Trąšių pievų (Molinio-Arrhenatheretea) klasės augalų bendrijos aptinkamos sausesnėse vietose. Jos užima 57,82 ha arba 14,53 %. Daugumoje atvejų tai kultūrinti pievų plotai, kuriuose pašarinės žolės neišliko dėl palyginti aukšto gruntinio vandens lygio. Ten, kur vandens lygis palankesnis mezofitams, išlikę kultūrinių augalų sąžalynų. Jie užima 3,16 % polderio augalijos užimamo ploto ir daugiausia aptinkami rytinėje polderio dalyje, taip pat pasitaiko pietiniame polderio pakraštyje. Kai kur kultūrinių augalų plotai susimaišę su ruderaliniais augalais ar sudaro mozaiką su jų plotais. Ruderalinių augalų sąžalynai užima 2,45 % ploto.

1.2.2. Sumedėjusi augalija

Sumedėjusių augalų Tulkiaragės polderyje mažai – jie sudaro viso labo 0,53 % augalijos

padengto polderio ploto. Krūmai ir medžiai didelių telkinių nesudaro – jie pavieniui pasiskirstę visame plote, dažniausiai prie griovių. Augantys grupelėmis jie aptinkami tik rytiniame polderio pakraštyje. Dažniausios sumedėjusių augalų rūšys – ausytasis ir pilkasis karklai (Salix aurita, S. cinerea) bei trapusis gluosnis (Salix fragilis). 1.2.3. Saugomos augalų rūšys

Pietinėje ir vakarinėje Tulkiaragės polderio dalyse aptikta į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta

rūšis iečialapė kalpokė (Scutellaria hastifolia L.), kur priskirta 2(V) kategorijai. Augalai

5

nedidelėmis grupėmis auga ant polderio pylimų, griovių pakraščiuose, natūralėjančioje kultūrinėje pievoje ir kupstinio šluotsmilgyno bendrijoje. Dauguma iečialapės kalpokės augalų buvo fertilūs. 2. Augalų bendrijų užimami plotai

Išskirta 312 augalijos kontūrų, kurių plotai labai skirtingi – įvairuoja nuo 0,03 ha iki 13,81 ha (2 lentelė). Didelė dalis (42,63 %) kontūrų nesiekia 0,5 ha. Didesni už 1 ha yra 33,65 % kontūrų. Didelį kontūrų skaičių ir jų smulkumą įtakojo antropogeniniai veiksniai – polderio augaliją fragmentuoja kanalų sistema. Kanalai, sąlygodami hidrologines sąlygas, lemia ir augalijos pobūdį.

3 lentelė

Augalijos kontūrų plotai, 2011, 2013 ir 2015 m.

Kontūro Nr. Augalų bendrijos

2011 2013 2015

Plotas, ha % Plotas, ha % Plotas,

ha %

1 Peucedano-Calamagrostietum canescentis 0,16 0,04 0,16 0,04 0,16 0,04

2 Krūmai 0,03 0,01 0,03 0,01 0,03 0,01

3

Caricetum gracilis 98 %, Peucedano-Calamagrostietum canescentis 1%, Phragmitetum australis 1 %

0,60 0,15 0,60 0,15 0,60 0,15

4 Ruderalinių augalų sąžalynas 0,39 0,10 0,39 0,10 0,39 0,10

5

Caricetum cespitosae 91%, Peucedano-Calamagrostietum canescentis 3%, Filipendulo-Geranietum 5%, Phragmitetum australis 1%

1,11 0,28 1,11 0,28 1,11 0,28

6 Ruderalinių augalų sąžalynas 0,54 0,14 0,54 0,14 0,54 0,14 7 Caricetum acutiformis 0,49 0,12 0,49 0,12 0,49 0,12

8

Caricetum cespitosae 98%, Peucedano-Calamagrostietum canescentis 1%, Caricetum distichae 1%

0,28 0,07 0,28 0,07 - -

Caricetum cespitosae 98%, Peucedano-Calamagrostietum canescentis 1%, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 1%

- - - - 0,28 0,07

9 Caricetum cespitosae 95%, Peucedano-Calamagrostietum canescentis 5%

0,65 0,16 0,65 0,16 0,65 0,16

10 Caricetum gracilis 1,94 0,49 1,94 0,49 1,94 0,49

11 Caricetum gracilis 60%, Peucedano-Calamagrostietum 0,16 0,04 0,16 0,04 0,16 0,04

6

canescentis 40% 12 Phragmitetum australis 11,17 2,81 11,17 2,81 11,17 2,81 13 Phragmitetum australis 6,64 1,67 6,64 1,67 6,64 1,67 14 Phragmitetum australis 0,11 0,03 0,11 0,03 0,11 0,03 15 Phragmitetum australis 0,83 0,21 0,83 0,21 0,83 0,21 16 Phalaridetum arundinaceae 0,10 0,03 0,10 0,03 0,10 0,03

17

Caricetum gracilis 40 %, Peucedano-Calamagrostietum canescentis 30 %, Caricetum acutiformis 10 %, Caricetum cespitosae 5 %, ruderalinių augalų sąžalynas 15 %

0,74 0,19 0,74 0,19 0,74 0,19

18 Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 3,31 0,83 3,31 0,83 3,31 0,83

19 Filipendulo-Geranietum 0,38 0,10 0,38 0,10 0,38 0,10

20

Caricetum distichae 0,52 0,13 0,52 0,13 bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika

- - - - 0,52 0,13

21 Caricetum gracilis 80 %, Caricetum cespitosae 20 % 1,57 0,39 1,57 0,39 1,57 0,39

22 Caricetum ripariae 0,18 0,05 0,18 0,05 0,18 0,05

23 Caricetum gracilis su retomis nendrėmis 0,12 0,03 0,12 0,03 0,12 0,03


25

Caricetum gracilis 74 %, Phalaridetum arundinaceae 15 %, Peucedano-Calama-grostietum canescentis 10 %, Caricetum cespitosae 1 %

1,09 0,27 1,09 0,27 1,09 0,27

26 Caricetum gracilis 95 %, Peucedano-Calamagrostietum canescentis 5 %

0,53 0,13 0,53 0,13 0,53 0,13

27 Phragmitetum australis 0,59 0,15 0,59 0,15 0,59 0,15 28 Phragmitetum australis 0,81 0,20 0,81 0,20 0,81 0,20 29 Phragmitetum australis 0,81 0,20 0,81 0,20 0,81 0,20 30 Caricetum gracilis 0,67 0,17 0,67 0,17 0,67 0,17 31 Phragmitetum australis 0,85 0,21 0,85 0,21 0,85 0,21

32

Peucedano-Calamagrostietum canescentis 55 %, Phalari-detum arundinaceae 40 %, Caricetum distichae 5 %

0,15 0,04 0,15 0,04 - -

Peucedano-Calamagrostietum canescentis 55 %, Phalari-detum arundinaceae 40 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum

- - - - 0,15 0,04

7

arundinacea, mozaika 5 %



35 Phalaridetum arundinaceae 60%, Phragmitetum australis 40%

1,34 0,34 1,34 0,34 1,34 0,34



38 Phragmitetum australis 0,54 0,14 0,54 0,14 0,54 0,14


1,04 0,26 1,04 0,26 1,04 0,26

40 Phragmitetum australis 0,55 0,14 0,55 0,14 0,55 0,14 41 Phragmitetum australis 0,76 0,19 0,76 0,19 0,76 0,19


3,49 0,88 3,49 0,88 3,49 0,88

43

Caricetum gracilis 60 %, Caricetum distichae 40 %

3,03 0,76 3,03 0,76

Caricetum gracilis 60 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 40 %

3,03 0,76

44 Ruderalinių augalų sąžalynas 3,89 0,98 3,89 0,98 3,89 0,98 45 Alopecuretum pratensis 0,37 0,09 0,37 0,09 0,37 0,09

46

Filipendulo-Geranietum 94 %, Deschampsietum cespitosae 4 %, Caricetum distichae 1 %, Alopecuretum pratensis 1 %

1,11 0,28 1,11 0,28

Filipendulo-Geranietum 94 %, Deschampsietum cespitosae 4%, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 1%, Alopecuretum pratensis 1 %

1,11 0,28


2,78 0,70 2,78 0,70 2,78 0,70

48 Phragmitetum australis 2,45 0,62 2,45 0,62 2,45 0,62 49 Caricetum gracilis 0,17 0,04 0,17 0,04 0,17 0,04 50 Phragmitetum australis 0,91 0,23 0,91 0,23 0,91 0,23

51 Ekotoninės Filipendulion sąjungos bendrijos 0,48 0,12 0,48 0,12 0,48 0,12

52 Caricetum gracilis 99 %, Peucedano-Calamagrostietum 2,35 0,59 2,35 0,59 2,35 0,59

8

canescentis 1 % 53 Filipendulo-Geranietum 0,81 0,20 0,81 0,20 0,81 0,20

54 Caricetum gracilis 97 %, Caricetum ripariae 2 %, Pha-laridetum arundinaceae 1%

4,49 1,13 4,49 1,13 4,49 1,13

55 Natūralėjanti kultūrinė pieva 1,46 0,37 1,46 0,37 1,46 0,37

56

Caricetum gracilis 80 %, Filipendulo-Geranietum 15%, Caricetum distichae 4 %, Caricetum cespitosae 1 %

0,93 0,23 0,93 0,23

Caricetum gracilis 80 %, Filipendulo-Geranietum 15%, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 4 %, Caricetum cespitosae 1 %

0,93 0,23

57


1,02 0,26 1,02 0,26


1,02 0,26

58


0,34 0,09

59 Caricetum acutiformis 1,45 0,36 1,45 0,36 1,45 0,36 60 Ruderalinių augalų sąžalynas 0,45 0,11 0,45 0,11 0,45 0,11

61 Phalaridetum arundinaceae 80%, Caricetum gracilis 20 % 0,31 0,08 0,31 0,08 0,31 0,08


63 Caricetum gracilis 85 %, Filipendulo-Geranietum 15% 0,71 0,18 0,71 0,18 0,71 0,18


65

Caricetum gracilis 91 %, Peucedano-Calamagrostietum canescentis 1 %, Caricetum acutiformis 1 %

0,70 0,18 0,70 0,18 0,70 0,18

66


0,53 0,13 0,53 0,13 0,53 0,13

67


0,39 0,10 0,39 0,10 0,39 0,10

9

68


0,66 0,17 0,66 0,17 0,66 0,17

69


0,72 0,18 0,72 0,18 0,72 0,18


71 Filipendulo-Geranietum 0,08 0,02 0,08 0,02 0,08 0,02

72

Peucedano-Calamagrostietum canescentis 70 %, Phalaride-tum arundinaceae 25 %, Phragmitetum australis 5 %

0,44 0,11 0,44 0,11 0,44 0,11

73 Phragmitetum australis 2,00 0,50 2,00 0,50 2,00 0,50 74 Caricetum gracilis 3,69 0,93 3,69 0,93 3,69 0,93


0,84 0,21 0,84 0,21 0,84 0,21


0,24 0,06 0,24 0,06 0,24 0,06


0,43 0,11 0,43 0,11 0,43 0,11

78 Filipendulo-Geranietum 1,34 0,34 1,34 0,34 1,34 0,34 79 Filipendulo-Geranietum 0,09 0,02 0,09 0,02 0,09 0,02 80 Filipendulo-Geranietum 0,32 0,08 0,32 0,08 0,32 0,08 81 Phalaridetum arundinaceae 0,03 0,01 0,03 0,01 0,03 0,01 82 Phalaridetum arundinaceae 0,03 0,01 0,03 0,01 0,03 0,01




0,08 0,02 0,08 0,02 0,08 0,02

86 Caricetum gracilis 0,43 0,11 0,43 0,11 0,43 0,11 87 Phragmitetum australis 1,09 0,27 1,09 0,27 1,09 0,27 88 Caricetum gracilis 1,73 0,43 1,73 0,43 1,73 0,43





93 Lysimachio-Filipenduletum 0,27 0,07 0,27 0,07 0,27 0,07

10

ulmariae


95 Thelypteridi-Phragmitetum australis 13,81 3,47 13,81 3,47 13,81 3,47

96 Phalaridetum arundinaceae 0,35 0,09 0,35 0,09 0,35 0,09 97 Caricetum gracilis 0,54 0,14 0,54 0,14 0,54 0,14 98 Phragmitetum australis 8,50 2,14 8,50 2,14 8,50 2,14 99 Phalaridetum arundinaceae 0,14 0,04 0,14 0,04 0,14 0,04 100 Caricetum gracilis 0,62 0,16 0,62 0,16 0,62 0,16 101 Caricetum gracilis 0,12 0,03 0,12 0,03 0,12 0,03

102 Phalaridetum arundinaceae 80 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 20 %

0,27 0,07 0,27 0,07 0,27 0,07




106 Caricetum gracilis 0,31 0,08 0,31 0,08 0,31 0,08 107 Phalaridetum arundinaceae 0,42 0,11 0,42 0,11 0,42 0,11 108 Ruderalinių augalų sąžalynas 2,21 0,56 2,21 0,56 2,21 0,56


110


0,14 0,04

111 Phragmitetum australis 1,19 0,30 1,19 0,30 1,19 0,30 112 Caricetum acutiformis 0,20 0,05 0,20 0,05 0,20 0,05

113 Caricetum cespitosae 95 %, Peucedano-Calamagrostietum canescentis 5%

0,56 0,14 0,56 0,14 0,56 0,14

114 Phalaridetum arundinaceae 0,12 0,03 0,12 0,03 0,12 0,03


116 Caricetum gracilis 0,16 0,04 0,16 0,04 0,16 0,04 117 Caricetum gracilis 0,24 0,06 0,24 0,06 0,24 0,06 118 Caricetum gracilis 0,07 0,02 0,07 0,02 0,07 0,02 119 Caricetum gracilis 0,61 0,15 0,61 0,15 0,61 0,15 120 Caricetum gracilis 0,11 0,03 0,11 0,03 0,11 0,03 121 Caricetum gracilis 0,09 0,02 0,09 0,02 0,09 0,02


123 Caricetum cespitosae 99 %, Filipendulo-Geranietum 1 % 0,08 0,02 0,08 0,02 0,08 0,02

124 Lysimachio-Filipenduletum 2,89 0,73 2,89 0,73 2,89 0,73

11

ulmariae



127 Caricetum gracilis 0,03 0,01 0,03 0,01 0,03 0,01 128 Phragmitetum australis 8,84 2,22 8,84 2,22 8,84 2,22 129 Caricetum gracilis 0,18 0,05 0,18 0,05 0,18 0,05 130 Caricetum gracilis 0,20 0,05 0,20 0,05 0,20 0,05 131 Caricetum gracilis 0,34 0,09 0,34 0,09 0,34 0,09 132 Caricetum gracilis 0,13 0,03 0,13 0,03 0,13 0,03


134 Caricetum gracilis 0,15 0,04 0,15 0,04 0,15 0,04 135 Caricetum gracilis 0,55 0,14 0,55 0,14 0,55 0,14 136 Caricetum gracilis 0,31 0,08 0,31 0,08 0,31 0,08 137 Caricetum gracilis 0,29 0,07 0,29 0,07 0,29 0,07 138 Caricetum gracilis 0,36 0,09 0,36 0,09 0,36 0,09 139 Caricetum gracilis 0,46 0,12 0,46 0,12 0,46 0,12 140 Caricetum gracilis 0,13 0,03 0,13 0,03 0,13 0,03 141 Caricetum gracilis 0,62 0,16 0,62 0,16 0,62 0,16 142 Caricetum gracilis 0,10 0,03 0,10 0,03 0,10 0,03














156 Caricetum gracilis 0,41 0,10 0,41 0,10 0,41 0,10 157 Caricetum gracilis 0,25 0,06 0,25 0,06 0,25 0,06 158 Caricetum gracilis 0,16 0,04 0,16 0,04 0,16 0,04 159 Lysimachio-Filipenduletum 1,27 0,32 1,27 0,32 1,27 0,32

12

ulmariae


161 Phalaridetum arundinaceae 0,19 0,05 0,19 0,05 0,19 0,05 162 Phragmitetum australis 1,01 0,25 1,01 0,25 1,01 0,25 163 Phragmitetum australis 0,04 0,01 0,04 0,01 0,04 0,01 164 Phragmitetum australis 0,92 0,23 0,92 0,23 0,92 0,23 165 Phragmitetum australis 1,14 0,29 1,14 0,29 1,14 0,29


167 Caricetum gracilis 0,32 0,08 0,32 0,08 0,32 0,08 168 Caricetum gracilis 0,93 0,23 0,93 0,23 0,93 0,23 169 Caricetum gracilis 0,45 0,11 0,45 0,11 0,45 0,11

170 Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 90 %, Caricetum gracilis 10 %

0,60 0,15 0,60 0,15 0,60 0,15

171 Phragmitetum australis 0,37 0,09 0,37 0,09 0,37 0,09 172 Phragmitetum australis 1,27 0,32 1,27 0,32 1,27 0,32 173 Caricetum gracilis 1,11 0,28 1,11 0,28 1,11 0,28 174 Caricetum gracilis 1,52 0,38 1,52 0,38 1,52 0,38 175 Phragmitetum australis 0,22 0,06 0,22 0,06 0,22 0,06 176 Caricetum gracilis 0,85 0,21 0,85 0,21 0,85 0,21 177 Caricetum gracilis 0,80 0,20 0,80 0,20 0,80 0,20 178 Caricetum gracilis 0,27 0,07 0,27 0,07 0,27 0,07










189 Caricetum gracilis 0,21 0,05 0,21 0,05 0,21 0,05 190 Caricetum gracilis 0,37 0,09 0,37 0,09 0,37 0,09 191 Caricetum gracilis 0,47 0,12 0,47 0,12 0,47 0,12 192 Caricetum gracilis 0,91 0,23 0,91 0,23 0,91 0,23


13





199 Phragmitetum australis 0,18 0,05 0,18 0,05 0,18 0,05 200 Caricetum gracilis 0,91 0,23 0,91 0,23 0,91 0,23 201 Caricetum gracilis 1,68 0,42 1,68 0,42 1,68 0,42 202 Caricetum gracilis 1,22 0,31 1,22 0,31 1,22 0,31



206

Caricetum distichae 60 %, Phalaridetum arundinaceae 40 %

0,25 0,06 0,25 0,06 - -

Bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 60 %, Phalaridetum arundinaceae 40 %

- - - - 0,25 0,06


208 Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 70 %, Phalaridetum arundinaceae 30 %

0,29 0,07 0,29 0,07 0,29 0,07

209 Kultūrinė pieva 4,34 1,09 4,34 1,09 4,34 1,09

210

Caricetum distichae 3,44 0,86 3,44 0,86 Bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika

- - - - 3,44 0,86

211 Caricetum gracilis 99 %, Phalaridetum arundinaceae 1%

9,60 2,41 9,60 2,41 9,60 2,41

212

Phalaridetum arundinaceae 40 %, Lysimachio-Filipen-duletum ulmariae 30 %, Caricetum distichae 30 %

0,80 0,20 0,80 0,20 - -

Phalaridetum arundinaceae 40 %, Lysimachio-Filipen-duletum ulmariae 30 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 30 %

0,80 0,20

14


215 Caricetum gracilis 99 %, Pha-laridetum arundinaceae 1 % 6,43 1,62 6,43 1,62 6,43 1,62

216 Kultūrinė pieva 5,50 1,38 5,50 1,38 5,50 1,38 217 Kultūrinė pieva 0,18 0,05 0,18 0,05 0,18 0,05 218 Krūmai 0,64 0,16 0,64 0,16 0,64 0,16

219

Caricetum gracilis 75 %, Caricetum distichae 20 %, Phalaridetum arundinaceae 5%

0,82 0,21 0,82 0,21 - -

Caricetum gracilis 75 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 20 %, Phalaridetum arundinaceae 5 %

- - - - 0,82 0,21

220

Caricetum distichae 70 %, Phalaridetum arundinaceae 20 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 10 %

1,85 0,47 1,85 0,47 - -

Bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 70 %, Phalaridetum arundi-naceae 20 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 10 %

- - - - 1,85 0,47

221 Caricetum gracilis 90 %, Phalaridetum arundinaceae 10 %

2,79 0,70 2,79 0,70 2,79 0,70


223 Krūmai 0,40 0,10 0,40 0,10 0,40 0,10

224

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 80 %, Phalaridetum arundinaceae 18 %, kultūrinių augalų sąžalynai 2 %

0,66 0,17 0,66 0,17 0,66 0,17

225

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 80 %, Caricetum distichae 15 %, Phalaridetum arundinaceae 5 %

3,79 0,95 3,79 0,95 - -

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 80 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 15 %, Phalaridetum

- - - - 3,79 0,95

15

arundinaceae 5 % 226 Phragmitetum australis 8,48 2,13 8,48 2,13 8,48 2,13 227 Krūmai 0,84 0,21 0,84 0,21 0,84 0,21

228

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 50 %, Caricetum distichae 25 %, Phalaridetum arundinaceae 20 %, Caricetum gracilis 5 %

0,31 0,08 0,31 0,08 - -

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 50 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 25 %, Phalaridetum arundinaceae 20 %, Caricetum gracilis 5 %

- - - - 0,31 0,08

229


1,40 0,35 1,40 0,35 - -


- - - - 1,40 0,35


231


0,21 0,05 0,21 0,05 - -


- - - - 0,21 0,05

232


1,43 0,36 1,43 0,36 - -

Bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula

- - - - 1,43 0,36

16

ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 50 %, Phalaridetum arundinaceae 20 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 30 %


234


0,52 0,13 0,52 0,13 - -

Bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 40 %, Phalaridetum arundinaceae 30 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 30 %

- - - - 0,52 0,13

235


2,91 0,73 2,91 0,73 - -

bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 40 %, Phalaridetum arundinaceae 30 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 30 %

- - - - 2,91 0,73




239

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 70 %, Caricetum distichae 30 %

0,76 0,19 0,76 0,19 - -

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 70 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 30 %

- - - - 0,76 0,19


0,50 0,13 0,50 0,13 0,50 0,13

241 Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 90 %, Caricetum distichae 10 %

2,74 0,69 2,74 0,69 - -

17

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 90 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 10 %

- - - - 2,74 0,69

242


6,11 1,54 6,11 1,54 - -


- - - - 6,11 1,54


244


1,25 0,31 1,25 0,31 - -

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 80 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 10 %, Phalaridetum arundinaceae 10 %

- - - - 1,25 0,31

245 Phalaridetum arundinaceae 60 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 40 %

0,10 0,03 0,10 0,03 0,10 0,03

246

Phalaridetum arundinaceae 40 %, Lysimachio-Filipen-duletum ulmariae 30 %, Caricetum distichae 20 %, Caricetum gracilis 10 %

0,34 0,09 0,34 0,09 - -

Phalaridetum arundinaceae 40 %, Lysimachio-Filipen-duletum ulmariae 30 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 20 %, Caricetum gracilis 10 %

- - - - 0,34 0,09


248


1,19 0,30 1,19 0,30 - -

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 80 %, bendrijų,

- - - - 1,19 0,30

18

kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 10 %, Phalaridetum arundinaceae 10 %

249


2,68 0,67 2,68 0,67 - -

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 80 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 10 %, Phalaridetum arundinaceae 10 %

- - - - 2,68 0,67



252 Phragmitetum australis 1,14 0,29 1,14 0,29 1,14 0,29 253 Phragmitetum australis 0,10 0,03 0,10 0,03 0,10 0,03 254 Phragmitetum australis 3,02 0,76 3,02 0,76 3,02 0,76 255 Phragmitetum australis 0,63 0,16 0,63 0,16 0,63 0,16

256

Caricetum gracilis 95 %, Pha-laridetum arundinaceae 4 %, Caricetum distichae 1 %

1,44 0,36 1,44 0,36 - -

Caricetum gracilis 95 %, Phalaridetum arundinaceae 4 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 1 %

- - - - 1,44 0,36

257

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 50 %, Phalaridetum arundinaceae 45 %, Caricetum distichae 5 %

0,07 0,02 0,07 0,02 - -

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 50 %, Phalaridetum arundinaceae 45 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 5 %

- - - - 0,07 0,02

258


0,15 0,04 0,15 0,04 - -

Lysimachio-Filipenduletum 0,15 0,04

19

ulmariae 50 %, Phalaridetum arundinaceae 45 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 5 %

259


0,08 0,02 0,08 0,02 - -

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 50 %, Phalaridetum arundinaceae 45 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 5 %

- - - - 0,08 0,02

260 Caricetum gracilis 1,62 0,41 1,62 0,41 1,62 0,41 261 Phragmitetum australis 2,10 0,53 2,10 0,53 2,10 0,53 262 Kultūrinė pieva 2,55 0,64 2,55 0,64 2,55 0,64 263 Phragmitetum australis 0,23 0,06 0,23 0,06 0,23 0,06 264 Phragmitetum australis 1,40 0,35 1,40 0,35 1,40 0,35

265

Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 85 %, Phalaridetum arundinaceae 5 %, Caricetum gracilis 5 %, Phragmitetum australis 5 %

0,51 0,13 0,51 0,13 0,51 0,13

266


0,56 0,14 0,56 0,14 0,56 0,14

267


1,38 0,35 1,38 0,35 1,38 0,35

268


1,94 0,49 1,94 0,49 1,94 0,49


270 Phalaridetum arundinaceae 95 %, Caricetum gracilis 5 % 2,38 0,60 2,38 0,60 2,38 0,60

271 Phalaridetum arundinaceae 80 %, Caricetum gracilis 20 %

7,65 1,92 7,65 1,92 7,65 1,92


20


275

Phalaridetum arundinaceae 60 %, Caricetum gracilis 20 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 15 %, Phragmitetum australis 5 %

1,82 0,46 1,82 0,46 1,82 0,46

276 Caricetum gracilis 99 %, Phragmitetum australis 1 % 1,79 0,45 1,79 0,45 1,79 0,45

277 Caricetum gracilis 99 %, Phragmitetum australis 1 % 2,25 0,57 2,25 0,57 2,25 0,57

278

Phalaridetum arundinaceae 80 %, Caricetum distichae 10 %, Caricetum gracilis 10 %

1,33 0,33 1,33 0,33 - -

Phalaridetum arundinaceae 80 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 10 %, Caricetum gracilis 10 %

- - - - 1,33 0,33


280

Caricetum gracilis 70 %, Phalaridetum arundinaceae10 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 10 %, Caricetum distichae 10 %

4,09 1,03 4,09 1,03 - -

Caricetum gracilis 70 %, Phalaridetum arundinaceae10 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 10 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 10 %

- - - - 4,09 1,03


283

Caricetum gracilis 60 %, Pha-laridetum arundinaceae 30 %, Caricetum distichae 10 %

0,79 0,20 0,79 0,20 - -

Caricetum gracilis 60 %, Pha-laridetum arundinaceae 30 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 10 %

- - - - 0,79 0,20


6,09 1,53 6,09 1,53 6,09 1,53

21


0,76 0,19 0,76 0,19 0,76 0,19


0,46 0,12 0,46 0,12 0,46 0,12


0,47 0,12 0,47 0,12 0,47 0,12

288

Phalaridetum arundinaceae 50 %, Lysimachio-Filipenduletum ulmariae 20 %, Caricetum distichae 15 %, Caricetum gracilis 15 %

2,10 0,53 2,10 0,53 - -

50 %, Lysimachio-Filipen-duletum ulmariae 20 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 15 %, Caricetum gracilis 15 %

- - - - 2,10 0,53

289 Krūmai 0,19 0,05 0,19 0,05 0,19 0,05 290 Phragmitetum australis 0,35 0,09 0,35 0,09 0,35 0,09 291 Phragmitetum australis 0,19 0,05 0,19 0,05 0,19 0,05 292 Phragmitetum australis 0,12 0,03 0,12 0,03 0,12 0,03 293 Caricetum gracilis 0,19 0,05 0,19 0,05 0,19 0,05 294 Phalaridetum arundinaceae 0,20 0,05 0,20 0,05 0,20 0,05 295 Phalaridetum arundinaceae 0,70 0,18 0,70 0,18 0,70 0,18 296 Phragmitetum australis 0,38 0,10 0,38 0,10 0,38 0,10

297 Phragmites australis ir krūmynai 0,51 0,13 0,51 0,13 0,51 0,13

298

Phalaridetum arundinaceae 60 %, Caricetum gracilis 20 %, Lysimachio-Filipendu-letum ulmariae 15 %, Phragmitetum australis 5 %

2,57 0,65 2,57 0,65 2,57 0,65



301

Phalaridetum arundinaceae 70 %, Caricetum distichae 30 %

0,77 0,19 0,77 0,19 - -

Phalaridetum arundinaceae 70 %, bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 30 %

- - - - 0,77 0,19

22


303

Phalaridetum arundinaceae 70 %, Caricetum distichae 30 %

1,15 0,29 1,15 0,29 1,15 0,29

Phalaridetum arundinaceae 70 %, bendrijų, kuriose vyrau-ja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaridetum arundinacea, mozaika 30 %

- - - - 1,15 0,29

304 Phalaridetum arundinaceae 0,28 0,07 0,28 0,07 0,28 0,07 305 Phragmitetum australis 0,51 0,13 0,51 0,13 0,51 0,13 306 Phragmitetum australis 0,42 0,11 0,42 0,11 0,42 0,11 307 Caricetum gracilis 0,24 0,06 0,24 0,06 0,24 0,06 308 Phragmitetum australis 0,70 0,18 0,70 0,18 0,70 0,18 309 Caricetum gracilis 0,19 0,05 0,19 0,05 0,19 0,05 310 Phragmitetum australis 0,72 0,18 0,72 0,18 0,72 0,18 311 Caricetum gracilis 0,14 0,04 0,14 0,04 0,14 0,04 312 Phragmitetum australis 0,35 0,09 0,35 0,09 0,35 0,09

Iš viso: 397,84 100,00 397,84 100,00 397,84 100,00

3. Augalų bendrijų trumpos charakteristikos Alopecuretum pratensis

1. Fizionomija. Heterogeniškas žolynas, kuriame išsiskiria ažūriškas Alopecurus pratensis lygmuo ir žemesnis tankus įvairiažolių.

2. Užkrūmijimas. Neužkrūmiję 3. Kupstuotumas. Mikroreljefas lygus. 4. Stabilumas. Dinamiškos, nuo ūkinės veiklos priklausomos bendrijos. 5. Rūšių sudėties variacijos. Gana gausia auga Filipendula ulmaria. 6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Sukcesijos kryptys priklausys nuo naudojimo. 7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Ūkinis naudojimas ir hidrologinės sąlygos. 9. Pokyčiai. 2013 m. monitoringo laukelyje nustatytas beveik dvigubai didesnis rūšių skaičius

nei 2011 m., tačiau vyraujančių rūšių augalų (išskyrus Filipendula ulmaria, kurios pagausėjo) gausumas ir padengimas nepakito. Veikiausiai 2011 m. monitoringą atlikę autoriai apsiribojo mažesniu nei 100 kvadratinių metrų plotu. 2015 m. tirtas bendrijos plotas buvo šienaujamas. Užfiksuota kiek mažiau rūšių, nei 2013 m. (7 rūšimis). Dėl šienavimo sustiprėjo ir labai pagausėjo Alopecurus pratensis cenopopuliacija, o Filipendula ulmaria – sumenko.

Caricetum acutiformis

1. Fizionomija. Monodominantiniai Carex acutiformis sąžalynai 2. Užkrūmijimas. Neužkrūmijusios. 3. Kupstuotumas. Kupstų nėra. 4. Stabilumas. Santykinai stabilios. 5. Rūšių sudėties variacijos. Nenustatytos.

23

6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Dažniausiai vystosi iš trąšių pievų augalų bendrijų dėl pastarųjų nenaudojimo ar užmirkimo.

7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Hidrologinio režimo svyravimai, šienavimas. 9. Pokyčiai. 2013 m. bendrijų rūšių sudėtis nepakito, tik pagausėjo Phragmites australis. 2015

m. tirti plotai buvo šienaujami. Šienaujamose bendrijose kiek sumažėjo Carex acutiformis gausumas, tačiau pagausėjo Carex acuta. Phragmites australis gausumas nepakito.

Caricetum cespitosae

1. Fizionomija. Aukštas žolynas, kuriame išsiskiria Carex cespitosa ir Filipendula ulmaria. 2. Užkrūmijimas. Neužkrūmiję. 3. Kupstuotumas. Reti, bet aukšti kupstai. 4. Stabilumas. Sąlyginai stabilios. 5. Rūšių sudėties variacijos. Gali gausiai augti Filipendula ulmaria. 6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Vystpsi iš kitų trąšių pievų augalų bendrijų dėl

nenaudojimo ir užmirkimo. 7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Hidrologinės sąlygos ir naudojimas. 9. Pokyčiai. 2013 m. bendrijų sudėtis nedaug pakito. Pagausėjo Filipendula ulmaria, Veronica

longifolia, Carex disticha. Bendrijas pradėjus šienauti, 2015 m. užfiksuota, kad sumenko Carex cespitosa cenopopuliacija, tačiau padidėjo Alopecurus pratensis, Bistorta major cenopuliacijos. Bendrijoje įsikūrė Glechoma hederacea, Lysimachia nummularia.

Caricetum distichae

1. Fizionomija. Monodominantiniai Carex disticha sąžalynai. 2. Užkrūmijimas. Bendrijos neužkrūmijusios. 3. Kupstuotumas. Kupstų nėra. 4. Stabilumas. Esant pastovioms hidrologinėms ir ūkininkavimo sąlygoms, bendrijos stabilios,

tačiau dėl šienavimo nutraukimo ar augimviečių užmirkimo jas keičia Lysimachio-Filipenduletum vulgaris, rečiau – Thelypterido-Phragmitetum.

5. Rūšių sudėties variacijos. Nešienaujamose bendrijose pradeda dominuoti Lysimachia vulgaris arba Phragmites australis.

6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Bendrijos susiformavusios kiek pakilesnėse vietose, nei Caricetum gracilis. Tačiau esant nepastovioms hidrologinėms sąlygoms nuolat vyksta fliuktuacinės kaitos, t.y. po didesnių potvynių ilgiau užsilaikius vandeniui, formuojasi Caricetum gracilis, kurie sausesniais metais nunyksta, vėl užleisdami vietą Caricetum distichae. Labai dažnai šios abi bendrijos kartu su Phalaridetu arundinaceae sudaro sudėtingą augalijos mozaiką.

7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Dalis plotų šienaujami. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Hidrologinio režimo svyravimai, šienavimas. 9. Pokyčiai. 2013 m. nustatyta, kad Carex disticha gausumas sumažėjo. Pagausėjo Phalaroides

arundinacea cenopopuliacijos, vietomis pagausėjo ir Phragmites australis. Bendrijose pradėjo gana gausiai augti Carex acuta. 2015 m. abiejuose tirtuose laukeliuose Caricetum distichae bendrijas pakeitė kitos fitocenozės. Viename plote aprašytos bendrijos, kurios transformuojasi į Caricetum gracilis, o kitame – į Lysimachio vulgaris-Filipenduletum fitocenozes. Būdingų Caricetum distichae bendrijų nebeaptikta visame Tulkiaragės polderyje, tačiau ne visur jos išsivystė į Caricetum gracilis ar Lysimachio vulgaris-Filipenduletum. Daugelyje vietų susiformavo Magnocaricion sąjungai priskirtinos fitocenozės, kuriose dominuoja Carex acuta, Filipendula ulmaria, Phalaroides arundinacea. Kai kuriuose plotuose, kaip subdominantas aptinkama ir Carex disticha.

24

Caricetum gracilis

1. Fizionomija. Monodominantiniai Carex acuta sąžalynai. 2. Užkrūmijimas. Bendrijos neužkrūmijusios. 3. Kupstuotumas. Kupstų nėra. 4. Stabilumas. Kaip ir Caricetum distichae, esant pastovioms hidrologinėms ir ūkininkavimo

sąlygoms, bendrijos yra stabilios. Seniai nešienautuose plotuose jas keičia Thelypterido-Phragmitetum. Tačiau šios kaitos ne tokios dažnos ir intensyvios, kaip Caricetum distichae bendrijų, nes Caricetum gracilis – vienos stabiliausių viksvynų. Tai nulemia didelis Carex acuta konkurencingumas, gebėjimas formuoti tankius sąžalynus, į kuriuos, esant pastovioms aplinkos sąlygoms, kitų rūšių individai sunkiai prasiskverbia ir auga tik pavieniui. Todėl ir nešienaujamos Caricetum gracilis fitocenozės daugelį metų yra stabilios, jeigu neužželia nendrėmis.

5. Rūšių sudėties variacijos. Nustatytos Caricetum gracilis Phragmites australis facijos. 6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Labai paplitusios Tulkiaragės polderyje bendrijos, tačiau

susiformavusios žemesnėse ir šlapesnėse vietose, nei Caricetum distichae ar Phalaridetum arundinaceae.

7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Dalis plotų šienaujami. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Hidrologinio režimo svyravimai, šienavimas. 9. Pokyčiai. 2013 m. esminių pokyčių nenustatyta, išskyrus tai, kad kai kuriuose plotuose

padidėjo Phragmites australis padengimas. 2015 m. bendrijos taip pat nekito, tačiau vėlai nušienautuose plotuose padaugėjo rūšių.

Deschampsietum cespitosae

1. Fizionomija. Išsiskiria retas viršutinis šluotsmilgės žiedynų ir tankus lapų ir žemų žolių lygmenys.

2. Užkrūmijimas. Neužkrūmiję. 3. Kupstuotumas. Kupstuota. 4. Stabilumas. Jautrios naudojimui ir hidrologinėms sąlygoms bendrijos. 5. Rūšių sudėties variacijos. Kai kur gausiai auga Filipendula ulmaria. 6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Išsivystė iš kultūrinių pievų dėl blogos aeracijos.

Nenaudojamos gali apaugti viksvomis. 7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Ūkinė veikla ir hidrologinės sąlygos. 9. Pokyčiai. 2013 m. sumažėjo Deschampsia caespitosa gausumas ir padengimas. Pagausėjo

Veronica longifolia, Persicaria amphibia, Filipendula ulmaria. 2015 m. tirta bendrija buvo šienaujama. Dar labiau sumažėjo Deschampsia cespitosa gausumas, tačiau pagausėjo Alopecurus pratensis, taigi bendrija transformuojasi į Poo palustris-Alopecuretum pratensis.

Galio palustris-Caricetum ripariae

1. Fizionomija. Monodominantiniai Carex riparia sąžalynai. 2. Užkrūmijimas. Bendrijos neužkrūmijusios. 3. Kupstuotumas. Kupstų nėra. 4. Stabilumas. Esant pastovioms hidrologinėms ir ūkininkavimo sąlygoms, bendrijos stabilios. 5. Rūšių sudėties variacijos. Variacijų nenustatyta, nes bendrijos retos ir didelių plotų neužima. 6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Bendrijos užima panašias arba šlapesnes augimvietes,

kaip Caricetum gracilis. Tulkiaragės polderyje užima labai nedidelį plotą, todėl augalijos mozaikoje nėra reikšmingos.

7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Nenustatyti.

25

9. Pokyčiai. 2013 m. labai padidėjo Phragmites australis padengimas. Bendrijose atsirado gana gausios Calystegia sepium cenopopuliacijos. 2015 m. Phragmites australis padengimas sumažėjo. Pagausėjo Carex acuta ir Carex disticha cenopopuliacijos.

Lysimachio vulgaris-Filipenduletum

1. Fizionomija. Vidutinio lygmens užliejamų pievų bendrijos su vyraujančiais Lysimachia vulgaris, arba Filipendula ulmaria augalais. Gausiai auga Carex acuta ir Carex disticha bei Phalaroides arundinacea.

2. Užkrūmijimas. Bendrijos neužkrūmijusios arba menkai užkrūmijusios. 3. Kupstuotumas. Kupstų nėra. 4. Stabilumas. Bendrijos stadijinės. Jų rūšių sudėtis nevienalytė, neretai gausu nitrofilų, tokių

kaip Calystegia sepium. 5. Rūšių sudėties variacijos. Vyrauja Lysimachia vulgaris (dažniausiai) arba Filipendula

ulmaria. 6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Bendrijos susiformavo nustojus šienauti Caricetum

distichae bendrijas sausesnėse augimvietėse arba užmirkus Phalaridetum arundinaceae arba Caricetum gracilis fitocenozėms šlapesnėse augimvietėse. Pastoviai šienaujant tikėtina, kad atsikurs Caricetum gracilis ir Caricetum distichae viksvynai.

7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Šienavimo nutraukimas, užmirkimas. 9. Pokyčiai. 2013 m. padidėjo bendrijų edifikatoriaus Filipendula ulmaria bei Veronica

longifolia, Persicaria amphibia, Calystegia sepium, Cirsium arvense padengimas. Sumažėjo kai kurių varpinių (Festuca pratensis, F. rubra) gausumas. 2015 m. vienose šienaujamose bendrijose esminių pokyčių neužfiksuota: sumažėjo Equisetum palustre ir Calystegia sepium cenopopuliacijos, padidėjo Geum rivale, Elytrigia repens, Alopecurus pratensis, Carex cespitosa, Glechoma hederacea, Cirsium arvense. Kitose, seniau šienaujamose bendrijose, pokyčiai didesni – stebima bendrijų kitimo į Poo palustris-Alopecuretum pratensis tendencija. Visų pirma, sumažėjo Filipendula ulmaria gausumas ir padengimas; antra – labai pagausėjo Alopecurus pratensis, Gallium mollugo, Centaurea jacea.

Phalaridetum arundinaceae

1. Fizionomija. Monodominantiniai Phalaroides arundinacea sąžalynai. 2. Užkrūmijimas. Bendrijos neužkrūmijusios. 3. Kupstuotumas. Kupstų nėra. 4. Stabilumas. Esant pastovioms hidrologinėms ir ūkininkavimo sąlygoms, bendrijos stabilios,

tačiau dėl augimviečių užmirkimo jas vietomis keičia Lysimachio-Filipenduletum vulgaris, tačiau šis procesas Tulkiaragės polderyje mažai intensyvus.

5. Rūšių sudėties variacijos. Rūšių sudėtis tolygi. Phalaroides arundinacea yra didelio konkurencingumo rūšis. Jos augalai formuoja aukštą ir tankų žolyną, o jų tvirti šakniastiebiai apraizgo dirvožemio paviršių, sudarydami nepalankias sąlygas kitų rūšių augalams įsitvirtinti. Dėl šios priežasties dryžutynų sąžalynai gali lengvai plisti, nukonkuruodami reto žolyno Caricetum distichae bendrijas.

6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Bendrijos, susiformavusios kiek pakilesnėse vietose, nei Caricetum gracilis. Esant pastovioms ekologinėms sąlygoms dryžutynai turi tendenciją plisti.

7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Sezoninins užliejimas, ekologinių sąlygų

stabilumas, iš dalies – šienavimas. 9. Pokyčiai. Nei 2013 m., nei 2015 m.esminių pokyčių nenustatyta.

26

Phragmitetum australis 1. Fizionomija. Monodominantiniai Phragmites australis sąžalynai. 2. Užkrūmijimas. Bendrijos neužkrūmijusios. 3. Kupstuotumas. Kupstų nėra. 4. Stabilumas. Esant pastovioms sąlygoms, bendrijos stabilios ir labai greitai plinta. 5. Rūšių sudėties variacijos. Nėra. 6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Daugelyje vietų bendrijos susiformavo pačiose šlapiausiose, užmirkusiose polderio augimvietėse vietoje viksvynų ar dryžutynų (Caricetum gracilis, Caricetum distichae, Phalaridetum arundinaceae), nevykdant jokios ūkinės veiklos. Pastoviai šienaujant turėtų atsikurti viksvynai ar dryžutynai.

7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Didžioji plotų dalis šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Šienavimo nutraukimas, dalinai – augimviečių

užliejimas. 9. Pokyčiai. 2013 m. bendrijos nekito. 2015 m. šienaujamose bendrijose labai sumažėjo

Phragmites australis. Anksti nušienautose bendrijose susiformavo gausios Carex acuta, Phlaraoides arundinacea, Filipendula ulmaria, Urtica doica cenopopuliacijos, todėl, tikėtina, jų kitimo tendencijos šienaujant bus įvairialypės. Nešienautos bendrijos nekito.

Thelypteridi-Phragmitetum

1. Fizionomija. Monodominantiniai Phragmites australis sąžalynai su gana gausia viksvų priemaiša.

2. Užkrūmijimas. Bendrijos neužkrūmijusios. 3. Kupstuotumas. Kupstų nėra. 4. Stabilumas. Esant pastovioms sąlygoms, bendrijos stabilios ir labai greitai plinta. 5. Rūšių sudėties variacijos. Nėra. 6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Pastoviai šienaujant turėtų atsikurti viksvynai ar

dryžutynai. 7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Šienavimo nutraukimas. 9. Pokyčiai. 2013 m. jokių pokyčių neįvyko. 2015 metais šienujamose bendrijose pokyčiai

tokie pat, kaip Phragmitetum australis.

Ekotoninių Magnocaricion sąjungos bendrijų, kuriose vyrauja Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaroides arundinacea, mozaika

1. Fizionomija. Carex acuta, Filipendula ulmaria ir Phalaroides arundinacea sąžalynai, dažnai su gana gausia Carex disticha priemaiša.

2. Užkrūmijimas. Bendrijos neužkrūmijusios. 3. Kupstuotumas. Kupstų nėra. 4. Stabilumas. Bendrijos susiformavo iš Caricetum distichae fitocenozių. Stadijinės bendrijos. 5. Rūšių sudėties variacijos. Labai įvairuoja tiek rūšių sudėtis, tiek bendrijų dominantai. 6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Nežinomos. Tikėtina, kad pastoviai šienaujant turėtų

susiformuoti arba Caricetum gracilis, arba Phalaridetum arundinacea. Tyrimų laukelyje Nr. 3 susiformavo Caricetum gracilis iniacialinė stadija.

7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Nežinomi. 9. Pokyčiai. Bendrijos užsiksuotos tik 2015 metais.

Ruderalinių augalų sąžalynai

1. Fizionomija. Nitrofilinės aukštų žolių bendrijos, kuriuose vyrauja Anthriscus sylvestris.

27

2. Užkrūmijimas. Bendrijos neužkrūmijusios. 3. Kupstuotumas. Kupstų nėra. 4. Stabilumas. Bendrijos stadijinės. 5. Rūšių sudėties variacijos. Didelė variacija nebūdinga. 6. Sukcesijos, jų priežastys ir kryptys. Bendrijos susiformavo nustojus šienauti pievų bendrijas

dirbtinės augimvietės palei kanalus. Jų sukcesijos kryptys neaiškios. 7. Ūkinė veikla ir jos intensyvumas. Šienaujama. 8. Esminiai bendriją formuojantys faktoriai. Kanalų pylimų suformavimas, šienavimo

nutraukimas. 9. Pokyčiai. Sąžalynai nepakito.

a b

c 2 pav. Caricetum distichae (a, 2011 metai; b, 2013 metai) bendrijų transformacija į Caricetum gracilis (c, 2015 metai). Tulkiaragė (LT02-3).

28

a aaaa b

c

3 pav. Caricetum distichae (a, 2011 metai; b, 2013 metai) bendrijų transformacija į Lysimachio vulgaris-Filipenduletum (c, 2015 metai). Tulkiaragė (LT02-4). Bendrijoje vyrauja Filipendula ulmaria ir Alopecurs pratensis augalai, tačiau 2015 metais nušienauto ploto nuotraukoje jie matomi neryškiai (c).

29

a b

c

4 pav. Phragmitetum australis (a, 2011 metai; b, 2013 metai) bendrijose po šienavimo įsikuria gausios Carex acuta, Phalaroides arundinacea ir Filipendula ulmaria cenopopuliacijos (c, 2015 metai). Tulkiaragė (LT02-12). 4. Meldinei nendrinukei tinkamos augalų bendrijos

2 meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola) giedantys patinėliai Tulkiaragės polderyje 2011 metais stebėti Caricetum distichae bendrijoje 210 kontūre.

Tulkiaragės polderyje Caricetum distichae bendrijos iki 2015 metų buvo aptinkamos 38 kontūruose. Tai palyginti nedaug, lyginant su visu kontūrų skaičiumi. Nedidelis buvo ir bendrijų užimtas plotas (14,69 ha), kas sudarė tik 3,69 % viso augalijos ploto. Tačiau svarbiausia yra tai, kad šių bendrijų užimami plotai buvo labai maži – tik 4 kontūrų dydis viršijo 1 ha, o tik 1 iš jų – 3 ha.

Tačiau 2013 metais nustatyta, kad Caricetum distichae bendrijų edifikatorius Carex disticha gausumas sumažėjo. 2015 metais Caricetum distichae fitocenozės prarado charakteringus bruožus, jose pradėjo dominuoti Phalaroides arundinacea, Carex acuta, Filipendula ulmaria.

30

5. Rekomendacijos teritorijos tvarkymui, formuojant meldinei nendrinukei tinkamas bendrijas. Tulkiaragės polderyje augalija susiformavo įtakojama gamtinių ir antropogeninių faktorių visumos. Svarbiausi gamtiniai faktoriai, nulėmę augalijos pasiskirstymą, yra hidrologinės ir trofinės sąlygos. Norint formuoti meldinei nendrinukei tinkamus augalų bendrijas Tulkiaragės polderyje, reikia atsižvelgti į šienavimo intensyvumą, bei tinkamą polderio užliejimo trukmę. Patartina šienauti nendrėmis apaugančias Caricetum distichae, Caricetum gracilis ir Phalaridetum arundinaceae bendrijas, kaip potencialiai tinkamas meldinei nendrinukei veistis. Intensyviai šienauti reikėtų ir Phragmitetum australis bei Thelypterido-Phragmitetum bendrijas (2 kartus metuose), stebint sukcesijų kryptis.

Šieną būtina iš teritorijos išvežti. Molinio-Arrhenatheretea klasės bendrijas galima ekstensyviai šienauti arba ekstensyviai

ganyti. 6. Augalijos pokyčiai 2011–2015 metais

2013 metais esminių pokyčių Tulkiaragės polderio augalijos dangoje nenustatyta. Augalų bendrijų kontūrai nepakito. Visiskai nepakito ir Phragmition sąjungos bendrijos. Tačiau, nustatyta, kad Magnocaricion sąjungos fitocenozėse daugelyje vietų pagausėjo Phragmites australis. Trąšių pievų bendrijose gausiau pradėjo augti Filipendula ulmaria, Veronica longifolia, Persicaria amphibia. Tai būdingi nešienaujamoms pievoms augalai. Taigi, augalijos raidos tendencija per 2 metus nepakito – iš viksvynų ir toliau formuojasi nendrynai, o trąšių pievų augalų bendrijas, kuriose vyrauja varpiniai augalai ar viksvos, keičia vingiorykščių sąžalynai. 2015 metais jau užfiksuoti bendrijų pokyčiai, atsiradę dėl šienavimo. Jautriausiai ir greičiausiai į šienavimą reagavo Lysimachio vulgaris-Filipenduletum ir Deschampsietum cespitosae. Abi šios bendrijos pradėjo kisti į Poo palustris-Alopecuretum pratensis. Šienaujamuose nendrynuose (Phragmitetum australis, Thelypteridi-Phragmitetum) sumažėjo Phragmites australis gausumas ir gyvybingumas, naujai įsikūrė ar labai pagausėjo Phlaroides arundinacea, Carex acuta, Filipendula ulmaria, Urtica dioica cenopopuliacijos. Šių bendrijų kaitos, ateityje šienaujant, gali būti įvairialypės – tikėtina formuosis Caricetum gracilis, o sausesnėse vietose – Phalarietum arundinacea ar Lysimachio vulgaris-Filipenduletum. Per paskutinius du metus išnyko Caricetum distichae bendrijos (tokie pokyčiai užfiksuoti ir Šyšos polderyje). Šias bendrijas keičia Caricetum gracilis, Lysimachio vulgaris-Filipenduletum, Phalaridetum arundinaceae. Šios bendrijos Tulkiaragėje yra įvairių dinaminių stadijų, todėl pagal rūšių sudėties ypatumus priskirtos Magnocaricion sąjungai.

7. Išvados

1. Tulkiaragės polderyje vykdytas nendrynų šienavimas pakeitė šios šlapžemės kraštovaizdį – tvarkytos teritorijos dalys tapo atviros žemapelkės su naujai besiformuojančių viksvų bendrijų mozaika, tačiau šienavimo laikas buvo per trumpas, kad susiformuotų stabilios aukštųjų viksvų bendrijos. Šienaujamose nendrynų bendrijose nendrių cenopopuliacijso nusilpo, sumažėjo jų aukštis ir tankumas, tačiau jos vis dar liko augalų bendrijų dominantais.

31

2. Šienavimas didžiausią įtaką turėjo Thelypterido-Phragmitetum ir Phragmitetum ausralis bendrijų pokyčiams: pradėjo formuotis stadijinės bendrijos, kuriose vyrauja Carex acuta, Phalaroides arundinacea, Filipendula ulmaria ar šių rūšių augalų mozaika su vis gausia Phragmites australis priemaiša. Pasibaigus projektui būtina šienavimo darbus tęsti, tikintis stabilių aukštųjų viksvų bendrijų susiformavimo.

3. Įvairių kitų žolinių bendrijų, tiek šienautų, tiek nešienautų pokyčiai buvo fliuktuacinio pobūdžio. Dėl paskutinių dviejų sausringų vasarų, dalyje bendrijų padidėjo rūšių skaičius.

4. Tulkiaragės pievose 2013 metais nustatytas Caricetum distichae bendrijų nykimas: nusilpo Carex disticha cenopopuliacijos, akivaizdžiai sumažėjo šios viksvų rūšies augalų gausumas. 2015 metais Carex disticha gausumas dar labiau sumažėjo, o bendrijose pradėjo dominuoti Carex gracilis, Phalaroides arundinacea, Filipendula ulmaria. Dalyje bendrijų išliko apygausės Carex disticha cenopopuliacijos, tačiau šios rūšies augalai jau nebevyravo bendrijose, o sudarė tik priemaišą, todėl pakitę bendrijos jau negaėjo būti priskirtos Caricetum distichae asociacijai. Šie pokyčiai įvyko tiek šienaujamuosese, tiek nešienaujamose plotuose. Caricetum distichae bendrijų nunykimą, ko gero, lėmė ilgesnis nei įprastai užliejimo vandeniu laikotarpis 2012 metais.

5. Nustatytos pokyčių kryptys šienaujamų trąšių pievų bendrijose. Daugelyje Tulkiaragės polderio trąšių pievų bendrijų, jų daug metų nešienaujant, buvo įsivyravę Filipendula ulmaria cenopopuliacijos. Šios bendrijos kito į modominantines mažarūšes Lysimachio vulgaris-Filipenduletum. Bendrijų stebėjimo periodu pievas šienaujant, Filipendula ulmaria cenopopuliacijos akivaizdžiai sumažėjo. Taip pat nustatyta, kad šienaujamos Deschampsietum cespitoae ir Lysimachio vulgaris-Filipenduletum fitocenozės pradėjo kisti į Alopecuretum pratensis.

marijampolės botanikos centrasnr. augalų bendrijos 2011 2013 2015 plotas, ha % plotas, ha %...

Documents