P R A K T I N I S - P R A M O G I N I SL E I D I N Y S

2 0 1 6 , v a s a r i s

Į R A Š Y K T R Ū K S T A M U S S K A I Č I U K U S

3

3

2

7 9

1

5

1

1

3

8

6

4

4

5

-

-

-

- -

+

=

=

=

=

=

=

=

=

=

+

+

+ +

+

2 6

I Š R I N K M A Ž I A U S I Ą I R J Į A P V E S K

1

2

3

4

5

6

7

8

9

1011

1213

1415

16

17

18

19

21

22

2324

2526

2728 29

30

5051

5253

5455

56

57

58

59

60

61

62

63

64

65

66

67

68

3132

3334

3536

3738

3940

4142 43

4445

4647

4849

20

sujunk taškus

0-100

20

30

0

0

0

25

020

0-20

0-20

K O K I A T E M P E R A T Ū R A K O K I A M P I E Š I N U K U I T I N K A ? S U J U N K !

S M A L S U T ĖK V I E Č I A

P A D I S K U T U O T I ,K A S Y R A

S K A I Č I U S

Jau darželyje vaikai išmoksta baksnoti į skaičius ir juos atpažinti. Bet kas iš tiesų yra skaičius? Ar galime atsakyti į šį klausimą sau ir vaikams? Kaip jį apibūdinti? Ar tai tas ženkliukas laikrodyje? O jei jis būtų užrašytas hieroglifais ar tai nebebūtų skaičius? Skaičius, tai toks įdomus objektas, kad, net jei neeg-zistuotų jokie kiekiai ir jokie matavimai, o mes gyventumėme tolimoje planetoje, vistiek galėtume skaičiuoti. Matematika – tai žaidimas, kurio taisykles išminčiai sukūrė labai seniai. Šį žaidimą žaidžiame iki šiol. Bet galima sukurti savo taisykles ir pradėti žaisti kitokį žaidimą ir tai vis tiek bus matematika. Tad štai pasiūlymas vakaro, o gal tingaus savaitgalio ryto diskusijai ir žaidimui.

K A S Y R A S K A I Č I U S ?

A R G A L I M E S U K U R T I

S A V O , Į D O M E S N I U S

S K A I Č I U S ?

PATARIMAI DISKUSIJAI:

Galite pasinaudoti tokiais klausimais: „Kas yra skaičius?“, „Kur galime sutikti skaičius“, „Kaip skaičiaiužrašomi“, „Kaip manai, ar kaip skaičius rašo ateiviai?“, „Kaip atsirado skaičiai?“, „Kaip manai, kaip reiktų užrašyti patį didžiausią skaičių, į kokio storumo knygą jis tilptų?“, „Ar galima sukurti naujus skaičius?“

Kartu su vaikais sugalvokite naujus skaičių pavadinimus ir žymėjimus. Juos susirašykite ant didelio popieriaus lapo. Gal vienetuką gali žymėti raudona saga ir jį vadintume raudoniu, o šimtą žymėtų šaukštas ir jis vadintųsi paukštu? Juk tai vis tiek bus matematika, tik daug smagesnė.

Atlikite veiksmus su naujais skaičiais, juos sudėkite, atimkite. Viską pabandykite nupieš-ti.

Bent vieną dieną pabandykite naudoti naujai sugalvotus skaičius. Jais suskaičiuokite kiek ant stalolėkščių. Kiek šeimoje narių. Įvardin-kite, kiek laikrodis rodo valandų ir pan. Kas žino, gal skaičiai taip prigys, kad taps jūsų smagiu įpročiu.

Tai nėra vien smagus žaidimas. Vaikams labai naudinga į skaičius pažvelgti kitaip. Toks užsiėmimas padės suvokti matematikos abstraktumą, pasąmonėje atsiras suvokimas, kad matematika nėra vien tai ką matome sąsiuvinyje. Taip pat skaičių pavadinimas kitaip, padės pamatus uždavinių su nežino-mais dydžiais sprendimui. O svarbiausia, tai ugdys Jūsų vaiko kūrybiškumą. Kas žino, gal ateityje jis iš tikrųjų sukurs naują skaičiavimo sistemą.

K O D Ė L T A IN A U D I N G A ?

T I K N E S U Š A L K I T , K A I L A U K E S M A L S I A Ž V A I G Ž D I S S K A I Č I U S L A I P S N I Ų

l i n k ė j i m a i , s m a l s u t ė !

2. Riksmas: užgniaužti jausmai dažniausiai išsiveržia dar didesniu uraganu. Ko labiausiai negali pakęsti suaugusieji tai vaiko riksmo. Visgi vieną ar kitą kartą riksmus galima paversti žaidimu. Pasirinkite neutralią vietą: kaimo sodybą, lauką ar mišką. Su vaiku susitarkite konkrečią žaidimo trukmę: 3-5 min. Sustokite į ratą, užsimerkite ir pradėkite nuo tylaus zvimbi-mo. Atsipalaiduokite ir tegu jūsų zvimbimas tampa garsesnis. Galiausiai garsiai sušukite, išskėskite rankas, giliai įkvėpkite, jei norisi imkite šaukdami lakstyti. Sutarto laiko pabaigo-je imkite rimti ir atsigulkite ant nugaros visiškai nurimę. Šis pratimas išlaisvina energiją ir jausmus. Šaukti pagal taisykles nėra blogai, tai netgi gali tapti puikia šauksmų prevencija.

1. Vakaro metamorfozės: nors vieną vakarą per savaitę pasiūlykite savo vaikui apsikeisti vaid-menimis. Tegu vaikas rūpinasi pasiruošimu miegui: užkaičia šeimai arbatos, parenka pasaką ir ją paskaito arba papasakoja tėveliams, pamasažuoja tėvelių delnus, galiausiai, paniūniuoja jiems lopšinę. Leiskite vaikui laisvai parinkti vakaro programą, nesistenkite jam padėti (nebent jis to paprašytų) ir girkite jį už jo pastangas ir sumanymus. Šis žaidimas leidžia vaikui mokytis atsakingumo bei rūpestingumo. Taip pat tai puiki bendravimo su vaiku priemonė.

3. Grimasos: kiekvienas šeimos narys ant lapelių surašo po 5 emocijas. Lapeliai sumaišomi. Kiekvienas traukia po 5 lapelius ir bando veidu bei visu kūnu atvaizduoti užrašytą emociją. Likusieji spėlioja kokia tai emocija. Šis žaidimas padeda geriau pažinti vienas kitą, lengviau pastebėti aplinkinių jausmus ir suprasti jų kūno kalbos užuominas.

Šie žaidimai – tai tik maža dalis to ką galite veikti su savo atžalomis. Svarbiausia yra kūrybiškumas ir noras ieškoti kaip susidoroti su džiaugsmo griovėja ponia Rutina. Sėkmės ir jaukių šeimyniškų akimirkų.

Parengta pagal: Anne Abilegal „O ką veiksime šiandien“, 2008.

P L E P U T Ė S P A T A R I M A I

K A I P R A S T I N A U J Ų

Š E I M Y N I N I Ų U Ž S I Ė M I M Ų

Internetas, išmanusis telefonas, garsi muzika, automobilio signalas – visa tai nuolat skubančio ir visur vėluojančio žmogaus atributai. Visgi vėluoti į susitikimą yra viena, o vėluoti pabūti su šeima – jau visai kas kita. Kas svarbiau Jums?Šiame straipsnyje pateikiame keletą praktiškų užsiėmimų, kurie sustiprins jūsų ir vaikų ryšį, paskatins paieškoti naujų savo asmenybės spalvų bei padės rasti jas ir artimuosiuose. Kasdie-nybė ir rutina vargina, tačiau kai ji tampa žaidimu viskas apsiverčia aukštyn kojomis!

Jaukų sekmadienį skirkite dienos nutikimų kalen-doriaus gamybai. Kalendoriuje kiekvienas šeimos narys kasdien turi užrašyti tai kas jį labiausiai šiandi-en pradžiugino. Sakinys galėtų prasidėti: „Šiandien aš sužinojau...“, „Šiandien aš juokiausi iš...“, „Man patiko...“. Savaitės ar mėnesio pabaigoje su visa šeima aptarkite kalendorių, prisiminkite kuo džiaugėtės pirmadienį ar dėl ko didžiavotės ketvir-tadienį. Džiugių nutikimų kalendorius gali tapti nauju Jūsų šeimos bendrumo simboliu!

D I E N O SN U T I K I M Ų

K A L E N D O R I U S

V A S A R I S 2 0 1 6

1 D I E N A

2 D I E N A

3 D I E N A

4 D I E N A

5 D I E N A

6 D I E N A

7 D I E N A

T Ė T I S . . . . . . . . . . . . .

Š I A N D I E N A Š S U Ž I N O J A U ,K A D . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Š I A N D I E N A Š J U O K I A U S I I Š . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Š I A N D I E N M A N P A T I K O. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Š I A N D I E N M A N E N U D Ž I U G I N O. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

M A M A . . . . . . . . . . . . . D U K R Y T Ė . . . . . . . . . . S Ū N U S . . . . . . . . . .

T A I B E N TF A K T A S !

Žmogaus širdis sumuša daugiau nei 100 tūkstančių kartų per dieną! Kartu suskaičiuokite, kiek kartų sumuša jūsų, kiek vaiko širdutė. Pridėkite vaiko delnuką prie jo krūtinės kairiosios pusės ir skaičiuo-kite kiek kartų per minutę suspurda širdutė. Tada taip pat suskaičiuokite, kiek jūsų. Skaičius padaug-inę iš 1440 ir sužinosite kiek kartų per parą sutuksi jūsų ir vaiko širdutės. Padiskutuokite, kurio iš jūsų širdelė plaka greičiau ir kodėl?

I L I U S T R A C I J O S Martyna Jucevičiūtė

I D Ė J A I RĮ G Y V E N D I N I M A S

Pleputė Lina Matiukaitė Smalsutė Ieva Jasiūnaitė

facebook.com/labasmatematika