Mažieji angelaiMažieji angelai

Kartą gyveno

vaikutis, kuris ruošėsi

gimti.

Vieną dieną

vaikutis paklausė Dievo: "Sako, kad tu ryt

ruošiesi siųsti mane į Žemę”.

“Bet kaip aš ten

gyvensiu, būdamas

toks mažas ir

bejėgis?” 

Dievas jį nuramino:

“Iš daugybės angelų aš parinkau vieną ir

tau...

Jis tavęs lauks ir rūpinsis tavimi”...

“Bet, - pasakė vaikutis, -

čia, danguje, aš nieko

kito neveikiu -

tik dainuoju

ir šypsausi.

Štai ko man reikia, kad

būčiau laimingas!"

Dievas tarė: “Tavo

angelas dainuos tau kiekvieną dieną. Tu jausi savo

angelo meilę ir būsi

laimingas”.

O vaikutis pasiteiravo:

“Kaip aš suprasiu, kai

žmonės kalbės, jei aš nemoku tos

kalbos, kuria žmonės kalba?"

"Tai paprasta, - pasakė Dievas. - Tavo angelas sakys tau pačius gražiausius žodžius, kuriuos tik kada esi girdėjęs.

Su didele kantrybe ir

rūpesčiu tavo angelas

išmokys tave kalbėti”.

Vaikutis pažiūrėjo į Dievą ir paklausė: 

"O ką aš darysiu, kai

norėsiu pasikalbėti su Tavimi?"

Dievas nusišypsojo ir

tarė:

“Tavo angelas sudės tavo

rankytes maldai ir pamokys

tave melstis”.

Vaikutis nerimo: “Aš girdėjau, kad

Žemėje yra blogų žmonių”...

"Kas saugos mane?"

Dievas apkabino vaikutį sakydamas:

"Tavo angelas apgins tave, netgi jei jam reikės rizikuoti savo gyvybe”.

Vaikutis liūdnai pažiūrėjo ir

pasakė: “Bet man

visada bus liūdna, nes aš

daugiau nebematysiu

Tavęs”.

Dievas stipriai apkabino vaikutį.

"Tavo angelas visada

pasakos  tau apie mane ir mokys tave, kaip sugrįžti pas mane,

nors aš visada būsiu šalia tavęs”.

Tuo metu Danguje viskas

nuščiuvo, bet balsai iš Žemės

jau girdėjosi.

Vaikutis skubėdamas

tyliai paprašė:

"O, Dieve, aš jau išeinu. Prašau pasakyti mano angelo vardą”... 

Dievas nusišypsojo: “Tavo angelo vardas nėra svarbus. Tu

paprasčiausiai vadinsi jį...

Mamyte

Atsiminkite tai, vaikai