mebostneoba georgian print k print k:layout 1 · adebs - cemi moyvanili bostneuli bioproduqciad...
TRANSCRIPT
nukri memarniSvili, Tamaz dundua
mebostneobis
cnobari
2009
2
badrijani 6
Sinaarsi
pamidori 8
fizalisi 12
cxare
wiwaka 14
sufris
Warxali 16
stafilo 20
xaxvi 24
saSemodgomo
niori 26
3
sagazafxulo
niori 28
kitri 30
Tvis
boloki 32
TeTri
kombosto 34
brokoli 38
wiTelTaviani
kombosto 40
pekinis
kombosto 44
yvavilovani
kombosto 46
4
evropis ganviTarebul qveynebSi aTwleulebis manZilze warmatebiT viTardeba bi-
ologiuri soflis meurneobis seqtori, rogorc erT-erTi Semosavliani sasoflo-sameur-
neo mimarTuleba. CVS Consulting—is saagentos monacemebiT, biobazris zrdis yovelwliuri
tempi 20%-s aWarbebs; am matebis ZiriTadi nawili ki dasavleT evropul bazarze modis (ger-
mania, dania, avstria, Sveicaria da sxv.). dasavleT evropis qveynebSi bioproduqcia mTeli
sakvebi produqciis 1 _2%-s Seadgens. daniaSi bioproduqciis 70% supermarketebSi iyideba,
germaniaSi 4000 maRazia bioproduqciiT vaWrobs. amas, cxadia, momxmarebelTa mzardi moTx-
ovna ganapirobebs.
Cvens qveyanaSi Catarebuli gamokiTxvebi adastureben, rom rigiTma momxmarebelma nakle-
bad icis bioproduqciis cnebis Sinaarsi.A
xSirad fermeri, romelsac pamidori yovelgvari qimiis gareSe mohyavs, pretenzias acx-
adebs - Cemi moyvanili bostneuli bioproduqciad unda gaiyidoso. MTumca man iseve, rogorc
mravalma sxva fermerma, ar icis sityvebis — bioproduqciisa da biomeurneobis namdvili
mniSvneloba.
saerTaSoriso moTxovnebidan gamomdinare, meuneoba biologiurad miiCneva, Tuki meur-
neobis gaZRola Seesatyviseba bioagrowarmoebis sayovelTaod aRiarebul standartebs:
meurneobaSi ar moixmaren pesticidebs, mineralur sasuqebs da ar mimarTaven sxva saSuale-
bebsa da meTodebs, romlebic uaryofiTad zemoqmedeben garemosa da adamianis janm-
rTelobaze. Kkategoriulad akrZalulia genuri inJineriis teqnologiiT miRebuli
organizmebis gamoyeneba. produqciis gadamuSavebis, SefuTvisa da realizaciis procesebi
unda mimdinareobdes biomeurneobebis warmarTvis standartebis Sesabamisad. ai, aseT meur-
neobaSi moweuli produqti miiCneva bioproduqtad (ekologiur, organul produqtad). ser-
tificirebis organo amowmebs, Tu ramdenad Seesatyviseba sameurneo procesi
biostandartebs, da Tu es piroba daculia, gascems sertifikats (saqarTveloSi sertifi-
cirebis organo, romelic gascems biosertifikats, aris Sps “kavkasserti”, romelsac
evrokavSiris akreditacia aqvs). amdenad pamidvris mwarmoebeli fermeris SemTxvevaSi misi
biologiurobis Sesaxeb ganaCeni swored “kavkassertma” unda gamoitanos.
dasavleTSi bioproduqtebis bazris namdvili aRmavlobaa. Eevropis mcxovreblebs surT,
TavianT racionSi rac SeiZleba meti bioproduqcia CarTon.
imis survili, rom sakvebad hqoneT naturaluri da xarisxiani produqti, evropelTaTvis
arsebiT moTxovnilebad iqca. siZviris miuxedavad, bioproduqcias yidulobs sruliad sxva-
dasxva SeZlebis xalxi — milionerebic, pensionerebic da studentebic. evrokavSiris qvey-
nebSi TviT saxelmwifoa dainteresebuli biologiuri soflis meurneobis ganviTarebiT da
“Cveni sakvebi unda iyos wamali, xolo Cveni wamali ki sakvebi”.
Hhipokrate
ra aris biologiuri soflis meurneoba?
5
yovelnairad mxarSi udgas biofermerebs.Ffermeruli meurneobebis biomimarTulebaze ga-
dayvana TviT saxelmwifosaTvis aris sasargeblo da uaRresad mniSvnelovani: bioproduq-
ciis warmoebis dros izrdeba miwis nayofiereba, aRdgeba agroqimikatebisagan gamofituli
niadagi, mosaxleoba iRebs saR, gemriel sakvebs.
dRes Cven qveynisaTvis gansakuTrebul mniSvnelobas iZens konkurentunariani biolo-
giuri soflis meurneobis sistemis ganviTareba. saqarTveloSi biofermerTa ricxvi yo-
velwliurad izrdeba. asociacia “elkana” fermerebs sTavazobs biowarmoebis gzaze
gadasvlas da exmareba am siaxlis aTvisebaSi, radganac miaCnia, rom ramdenime wlis Semdeg
biowarmoeba moipovebs realur saxelmwifoebriv mxardaWeras da igi soflis meurneobis kon-
kurentunariani seqtori gaxdeba. dRes produqtebis msoflio bazari gajerebulia saqon-
liT, xolo biowarmoebaze gadasvliT SesaZlebeli iqneba im niSis mopoveba, romelic
konkurenciisagan Tavisufalia da Sesabamisad bevrad ufro momgebianicaa.
ratom unda avirCioT `bio~?
sargebloba
bioproduqtebi 50%-iT met vitaminebs, mineralebs, sakveb da biologiurad aqtiur
nivTierebebs Seicaven im produqtebTan SedarebiT, romlebsac Tanamedrove teqno-
logiebis gamoyenebiT awarmoeben.
sisufTave
biologiur soflis meurneobaSi akrZalulia mineraluri sasuqebis, herbicidebis,
pesticidebis gamoyeneba.Bbiologiuri produqtebis warmoebisas akrZalulia gada-
muSavebis qimiuri meTodebis gamoyeneba da, agreTve, sinTetikuri da genetikurad
modificirebuli ingredientebis damateba.
gemo
bioproduqtebs naturaluri gemo aqvs. Bbioproduqtebis ujreduli struqtura da-
zianebuli araa qimiuri danamatebiT da damuSavebis mkacri meTodebiT.
ekonomia
bioproduqtebi icaven da amagreben adamianis janmrTelobas, naklebi gexarjebaT
eqimebisa da wamlebisaTvis.
garemos dacva:
biologiuri soflis meurneoba icavs da aRadgens agresiuli qimizaciiT dangreul
bunebas.
6
badrijani
Solanum MelongenaZaRlyurZenasebrTa ojaxi
zogadi informacia
badrijnis samSoblo indoeTia. iqidan gavrcelda iaponiaSi, Ci-
neTSi, avRaneTSi, iranSi.
badrijnis nayofi Seicavs 89—94% wyals, 2,5—4% ujrediss, 3—4,5%
Saqrebs, cilebs, mTrimlav nivTierebebs, cximebs, peqtins, karotins,
B, P jgufis vitaminebs, askorbinis mJavas, mineralur marilebs. sakve-
bad gamoiyeneba moxarSuli, Semwvari, moSuSuli, garnirebis, “badrij-
nis xizilalis”, sxvadasxva saweblebis dasamzadeblad, mas amwnileben,
amarileben, axmoben.
specifikuri moTxovnilebani:
vinaidan aqvs mZlavri fesvTa sistema (izrdeba 1,5 m siRrmemde),
ver egueba gruntis wylebis maRla dgomas;
niadagi unda daibaros 25—40 sm—is siRrmeze;
1 m2-ze SeaqvT 3_6 kg neSompala an komposti.
winamorbedebi:
kargi winamorbedi kulturebia: kombosto, stafilo, kitri, xaxvi,
parkosnebi,
badrijani ar unda dairgas pamidvrisa da kartofilis Semdeg
niadagi - Ph:
6,0 – 6,5.
dargvis xerxi:
CiTilebiT.
CiTilebis asaki:
60_70 dRe (gadasargavad gamzadebul CiTilebs unda hqondeT 5_7
foToli).
7
Teslis CaTesvis siRrme:
0,5 — 1,5 sm.
dargvis sqema:
rigebs Soris - 60_70 sm-is daSoreba, mcenareTa Soris — 40—50 sm.
morwyva:
amindis Sesabamisad, yvavilobis dawyebamde mcenareebi kviraSi
1_2-jer unda moirwyas (10—12 l 1 m2-ze), xolo yvavilobis da msx-
moiarobis dros kviraSi 2—3-jer (12—14 l 1 m2-ze).
temperaturuli reJimi:
siTbos moyvaruli mcenarea. Tesli aRmocendeba 18_240C temper-
aturaze. mcenaris ganviTarebisaTvis optimaluria 18 — 200 C siTbo.
Semosvlis vada:
saadreo jiSebis: 100—110 dRe aRmocenebidan dakrefamde.
saSualo vegetaciis mqone jiSebis: 110—140 dRe aRmocenebidan
dakrefamde.
sasargeblo Tvisebebi
badrijnis nayofis nazi ujredisi xels uwyobs organizmSi mJavisa
da tuteebis wonasworobis damyarebas, exmareba qolesterinisa da
zedmeti siTxis gamoyofaSi, awesrigebs gul-sisxlZarRvTa moqmede-
bas.
indoeTSi badrijani axlac velurad izrdeba. Aadgilobrivi mcx-
ovrebni mis nayofs uxsovari droidan Wamdnen. Evropelebs misi
gemo Tavdapirvelad “saeWvod” eCvenaT. Zveli berZnebi da ro-
maelebi badrijans “cofis vaSls” uwodebdnen. Sua sauku neebSi
badrijnis moyvana daiwyes samxreT evropaSi.
gadamwifebuli badrijnis sakvebad gamoyeneba ar SeiZleba. igi
didi raodenobiT Seicavs Sxamian nivTierebas — solanins. sakvebad
moixmareba Semousvleli nayofi, romelic nazi, gemrieli da
sasargebloa, maSin roca gadamwifebuli nayofi uxeSia da saWme-
lad uvargisi.
8
pamidori Lycopersicon lycopersicum
ZaRlyurZenasebrTa ojaxi
pamidvris samSobloa samxreT amerika. evropaSi igi kolumbma Se-
moitana, sadac Tavdapirvelad mohyavdaT rogorc dekoratiuli
mcenare. amJamad msoflioSi pamidvris warmoebas bostneul kultur-
aTa Soris pirveli adgili ukavia.Ppamidvris nayofi gamoirCeva kargi
gemoTi da maRali kvebiTi RirebulebiT, rasac gansazRvravs naxSir-
wylebis, organuli mJavebisa da mineraluri marilebis Semcve -
loba.Ppamidvris nayofi Seicavs 85—96% wyals da 3,5—10,5% mSral
nivTierebebs, romelTa Soris aris cilebi (0,75_0,95%), naxSirwylebi
(1,7_6,4%), C vitamini (15—40mg%) da kaliumi (316 mg%-mde).Ppamidori
farTod gamoiyeneba sakonservo mrewvelobaSi.Ppamidvrisagad uamravi
kerZi mzaddeba.Ppamidors xarSaven, moSuSaven, akonserveben,
amwnileben. pamidori Seucvlelia sousebis, piures, pastis, wvenebis
dasamzadeblad.
specifikuri moTxovnebi
pamidori nakleb momTxovnia niadagis nayofierebis mimarT, ma-
gram gamoirCeva niadagidan sakvebi nivTierebebis didi raodenobiT
gamotaniT da didi mosavlianobis dros aRaribebs niadags.
urCevnia maRalnayofieri, msubuqi Tixnari da qviSiani niadagebi.
Ria gruntze moyvanisas umjobesia siTboTi da sinaTliT uzrun-
velyofili, mzvare adgilebi, daculi qarebisagan;
mwir niadagze Semodgomaze gadabarvisas 1 m2-ze SeaqvT 4_6 kg ne-
Sompala an komposti.
winamorbedebi:
kargi winamorbedebia: gogrisebrni da parkosani kulturebi,
Zirxvenebi, kombostosebrni, xaxvi. ZaRlyurZenasebrTa ojaxis war-
momadgenlebis Semdeg nakveTze pamidvris moyvana 3 weliwadze adre
ar SeiZleba.
9
niadagi — pH:
5,5 — 6,5
dargvis xerxi:
CiTilebiT.
CiTilebis asaki:
45—65 dRe. dasargavad gamzadebul adreuli jiSis CiTilebs unda
hqondes 1—2 sayvavile mtevani, saSualo da sagviano jiSis CiTilebs —
6_7 foToli da 1 sayvavile mtevani mainc).
Teslis CaTesvis siRrme:
1 sm.
dargvis sqema:
CiTilebs gadargaven kvlebSi (etebSi) da bazoebze intervaliT: ri-
gebs Soris 50—70 sm; mcenareebs Soris 20—35sm;
saadreo jiSebis sqemaa 30X40, 40X40, 50X90 sm; saSualo vegetaciis
mqone jiSebisa — 70X35, 60X40, 50X50 sm;
maRalmozardi (indeterminantuli) mTavari Reros mqone jiSebsa
da hibridebs sWirdeba didi kvebis are (3—4 mcenare 1 m2-ze), xolo de-
terminantuli jiSebisa da hibridebisaTvis, romelTac mTavari
Reros zrda SezRuduli aqvT, 1 Rerod formirebis dros saukeTeso
Sedegs iZleva xSiri naTesi (6—10 mcenare 1m2-ze), xolo 2—3 Rerod
formirebisas — ufro meCxeri (4—6 mcenare 1m2-ze).
gamokveba
vegetaciis periodSi gamokvebas atareben 3—4-jer
pirvelad - CiTilis gadargvidan 20 dRis Semdeg wunwuxi (1:20) xar-
jvis normaa mcenareze 1 l);
meored - pirveli gamokvebidan 10 dRis Semdeg (10 l wyalSi aza-
veben 50 gr. xis nacars), xarjvis normaa mcenareze 1 l;
damatebiT sakvebs mesamed awvdian meore gamokvebidan 12—14 dRis
Semdeg;
azotis Warbi dozebiT miRebisas mcenareebs uviTardebaT zedmeti
vegetatiuri masa, rac amcirebs mosavlianobas.
10
morwyva:
pamidori SedarebiT gvalvagamZle mcenarea. ar uyvars niadagisa
da haeris Warbtenianoba, Tumca msxmoiarobis periodSi bevr wyals
iTvisebs;
rwyva unda Catardes zomierad; Ria gruntze 5—7 dReSi erTxel,
saTburSi 2_3 dReSi erTxel (cxel amindSi ufro xSirad), yvavilobis
dawyebamde morwyvis normaa 4_5 l 1m2-ze, nayofis gamotanisas 10_15
l 1m2-ze, wyali sasurvelia iyos 22_250 C;
Tu mcenares wyals araTanabrad mivawodebT, nayofi daskdeba.
siTburi reJimi
pamidori siTbos moyvaruli mcenarea. Mmisi zrdisa da ganviTare-
bisaTvis optimaluri temperaturaa 20_250 C.
Ria gruntSi pomidori kargad viTardeba 18_200 C temperaturaze.
Ramis acieba 5_60C-mde, Tu dRisiT siTboa, arsebiTad ar aferxebs
mcenaris zrdas.
adreuli jiSebi uZleben xanmokle Ramis aciebas 3_40 C-mde.
wayinvebs pomidori ver uZlebs da 00 C-ze iRupeba;
daxurul gruntSi 300C-ze maRal temperaturaze yvavilis mtveri
steriluri xdeba da msxmoiaroba Zalze qveiTdeba.
vegetaciis periodi:
saadreo jiSebi: 80_110 dRe;
saSualo saadreo: 110_130 dRe;
sagviano jiSebi: 130 — 150 dRe.
11
pamidvris nayofi da wveni xels uwyobs sisxlis warmoqmnas, kar-
gad moqmedebs gulsisxlZarRvTa sistemis funqcionirebaze.
aZlierebs kuWis wvenis sekrecias.
dRes Cveni sufra upamidvrod warmoudgenelia. igi mwniladac
moixmareba, moxarSulic, umic, saqarTveloSi pamidvris mura -
basac ki xarSaven.
pamidvris samSobloSi, samxreT amerikis tropikul regionebSi,
igi maincdamainc ar uyvarT. Yyovelwliurad mTel samxreT ameri-
kaSi imaze naklebi pomidori mohyavT, vidre mxolod espaneTSi.
samxreT amerikaSi sakvebad ufro metad moixmaren pomidvris mo-
naTesave bostneuls - fizaliss.
pamidvris gakultureba meqsikaSi daiwyo.Aiq misces mas saxelic
— “tomati” evropaSi Semotanili pirveli pamidvris nayofi iyo pa-
tara da yviTeli, romelic mzeze brwyinavda.Aamitomac daarqves
italielebma “pomidoro” — “oqros vaSlebi”. Aam egzotikur mce-
nares Tavidan rogorc dekoratiul mcenares ise zrdidnen. didi
xnis manZilze pomidori Sxamian mcenaredac ki miaCndaT, radganac
mwvane nayofSi aRmoaCines Sxamiani nivTiereba - solanini (mwife
nayofSi solanini aRar rCeba). XVI saukunis Sua wlebSi italiaSic
gausinjes gemo mwife pomidors, Tumca mxolod XIX saukuneSi dai-
wyes misi farTo gamoyeneba.Mmagram maSinac bevrs igi myral da
usargeblo mcenared miaCnda. XX saukunis damdegidan daiwyo namd-
vili “pamidvris bumi”. dReisaTvis pamidvris yovelwliuri mosa-
vali msoflioSi aTeulobiT milion tonas aWarbebs.Aam
bostneulis mosavlis meti wili evropisa da Crdilo amerikis
qveynebze modis.
12
fizalisiPhysalis peruviana
ZaRlyurZenasebrTa ojaxi
zogadi informacia
fizalisis samSoblo samxreT amerikaa.Eevropasa da aziaSi fiza-
lisi XVII saukuneSi Semoitanes. radganac es mcenare siTbos moyvaru-
lia da gvian Semodis, umeteswilad samxreTis qveynebSi mohyavT.
fizalisis nayofi mSrali nivTierebis, Saqrebisa da limonmJavas Semc-
velobiT badrijansa da wiwakas aRemateba. es kultura gansakuTrebiT
faseulia peqtinis maRali Semcvelobis gamo (10%-mde mSrali masis
raodenobidan), rac orjer aRemateba vaSlSi am nivTierebis raode-
nobas. am Tvisebis gamo fizalisi gamoiyeneba marmeladisa da sxva Je-
lesebri sakonditro nawarmis dasamzadeblad.Pfizalisis nayofs
iyeneben limonmJavas misaRebadac, agreTve samurabed, cukatebis,
piures, xilfafis dasamzadeblad, misgan amzadeben Cirs, amwnileben.
saqarTveloSi es mcenare jerjerobiT (iseve, rogorc axlo warsulSi
brokoli, wiTeli kombosto da sxv.) farTod gavrcelebuli araa.
specifikuri moTxovnebi
urCevnia maRalnayofieri msubuqi Tixnari da qviSiani niadagebi.
Ria gruntSi moyvanisas kulturas unda SevurCioT mzvare, qarisagan
daculi nakveTebi;
mwir niadagebze moyvanisas, Semodgomaze, barvis win 1m2-ze unda
SevitanoT 4_6 kg neSompala an komposti.
winamorbedebi:
kargi winamorbedebia: gogrisebrni da parkosani kulturebi,
Zirxvenebi, kombostosebrni, xaxvi. ZaRlyurZenasebrTa ojaxis war-
momadgenlebis Semdeg nakveTze fizalisis warmoeba 3 weliwadze adre
ar SeiZleba.
13
niadagi: pH
5,5_6,5
dargvis xerxi:
CiTilebiT.
CiTilebis asaki:
55_65 dRe (gadasargavad gamzadebul CiTilebs unda hqondeT 3_4
foToli).
gadargvis sqema:
CiTilebs rgaven maisis bolos, sqemiT — 50X50 sm.
siTburi reJimi:
siTbos moyvaruli kulturaa, Tesli aRmocendeba 200C temperat-
uraze. mcenaris zrdisa da ganviTarebisaTvis optimaluri temper-
aturaa 20_250C. mcenare ver gadaurCeba wayinvebs.
morwyva:
fizalisi SedarebiT gvalvagamZle mcenarea. ar uyvars niadagisa
da haeris Warbtenianoba, Tumca msxmoiarobis periodSi didi raode-
nobiT wyals moixmars. rwyaven 5_7 dReSi erTxel.Yyvavilobamde mor-
wyvis normaa 4_5 l 1m2-ze. xolo yvavilobisa da msxmoiarobis
periodSi 8_10 l 1m2-ze
gamokveba:
pirveli organuli sasuqi SeaqvT masobrivi yvavilobis periodSi;
meore — msxmoiarobis periodSi;
mesame — meore Setanidan 2_3 kviris Semdeg;
gamosakvebad iyeneben wunwuxs (1:10) an frinvelis skores (1:20), erT
mcenareze 0,5 l-s.
vegetaciis periodi:
135_165 dRe.
fizaliss aqvs swori Rero, misi simaRle 70_200 sm-ia. sakvebad ga-
moyenebis win nayofs unda moSordes CenCo da cxeli wyliT gairecxos,
raTa mis zedapirs moscildes webovani da cvilisebri nivTierebebi,
romelTac xSirad mware gemo da usiamovno suni dahyveba
14
cxare wiwaka
Capsicum annuum L. ZaRlyurZenasebrTa ojaxi
zogadi informacia
wiwaka uZvelesi kulturuli mcenarea, misi samSoblo centraluri
amerikaa (meqsika da gvatemala). XV saukunis miwuruls wiwaka Seitanes
espaneTsa da portugaliaSi, saidanac gavrcelda evropis qveynebSi
da axlo aRmosavleTSi. cxare wiwaka mdidaria karotiniTa da P da C
vitaminiT. nayofis sicxare damokidebulia kapsaicinis arsebobaze,
romlis Semcveloba 0,9 %-s aRwevs. cxare wiwaka agreTve Seicavs eTe-
rovan zeTebs, mineralur marilebs, mRebav nivTierebebs. cxare wiwaka
mohyavT rogorc sanelebeli mcenare. kerZebSi sakmazad gamoiyeneba
nedli nayofic da xmelic.
kulturis specifikuri moTxovnebi
kulturis mosayvanad yvelaze xelsayrelia msubuqi meqanikuri
Sedgenilobis qviSnari da Savmiwa niadagebi;
saSemodgomo gadabarvisas 1 m2-ze SeaqvT 5_10 kg neSompala an
komposti;
winamorbedebi:
kargi winamorbedebia: parkosani kulturebi, Zirxvenebi, kom-
bostosebrni. ZaRlyurZenasebrTa ojaxis warmomadgenlebis Semdeg
nakveTze wiwakis warmoeba 3 weliwadze adre ar SeiZleba.
niadagi: pH
5,5_7,0
dargvis xerxi:
CiTilebiT
CiTilebis asaki:
50_70 dRe (gadasargavad gamzadebul CiTilebs unda hqondeT
8_10 foToli).
15
Teslis CaTesvis siRrme:
1_1,5 sm
CiTilebis Cargvis sqema:
mcenaris nargavi xSiri unda iyos, rigebs Soris manZili 40_45 sm.,
manZili mcenareTa Soris — 25 sm.
gamokveba:
pirveli gamokveba - wunwuxi (1:5) CiTilebis Cargvidan 2 kviris
Semdeg SeaqvT;
msxmoiarobis dawyebidan rekomendebulia nacris wyalxsnaris Se-
tana (200 gr. nacari 10 l wyalSi).
morwyva:
yvavilobamde kviraSi erTxel rwyaven - 1 m2-ze 10_12 l (cxel
amindSi orjer rwyaven);
yvavilobisa da msxmoiarobis periodSi kviraSi 2_3-jer rwyaven —
1m2-ze 12_14 l;
sarwyavi wylis temperatura 250C-ze naklebi ar unda iyos; civi
wyliT morwyva ayovnebs mcenaris zrdas, yvavilobasa da msx-
moiarobas;
rwyvas wyveten saboloo mosavlis aRebamde 2_3 kviriT adre.
siTburi reJimi:
wiwaka siTbos moyvaruli kulturaa, misi ganviTarebisaTvis opti-
maluri temperaturaa + 18_250 C;
+130 C-is qvemoT mcenaris zrda Cerdeba, 00 C-ze iRupeba. +350 C-is
zemoT mcenare iCagreba, yvavili da kvirtebi scviva,
Semosvlis vadebi:
saadreo jiSebi: 45_65 dRe aRmocenebidan mosavlis aRebamde;
saSualo: 65_75 dRe aRmocenebidan mosavlis aRebamde.
sxva cnobebi
wiTel wiwakaSi arsebuli kapsaicini aZlierebs madas, kuWis
wvenisa da naRvlis gamoyofas, riTac aumjobesebs saWmlis mon-
elebas.
wiwaka erT-erTi yvelaze sasargeblo bostneuli kulturaa,
masSi, ise rogorc stafiloSi, bevria karotini, xolo C vitaminis
SemcvelobiT wiwaka yvela sxva bostneuls aRemateba. Aamitomacaa,
rom wiwaka avitaminozis profilaqtikisa da mkurnalobis
saukeTeso saSualebaa.
16
sufris Warxali
Beta vulgarisnacarqaTamasebrTa ojaxi
zogadi informacia
sufris Warxlis yvela kulturuli forma warmoiSva veluri sax-
eobidan, romelic axlac xarobs iranSi, indoeTSi, egvipteSi, balka-
neTSi, yirimSi da amierkavkasiaSi. XII — XIII saukuneebSi evropaSi
daiwyes wiTeli Warxlis moyvana. ukve XVII saukunis dasawyisidan Warx-
ali erTerT ZiriTad bostneul kulturad iqca. Warxali biologiu-
rad aqtiuri nivTierebebis SemcvelobiT unikaluri mcenarea. igi
(Zirxvena) Seicavs cilebs, cximebs, ujrediss, peqtinebs, Saqars
(saqarozas, fruqtozas, glukozas), organul mJavebs, vitaminebs, min-
eralur marilebs, mikroelementebs.
sakvebad gamoiyeneba Zirxvenebi da qorfa foTlebi (C vitamini
foTlebSi orjer metia, vidre ZirxvenebSi).
kulturis specifikuri moTxovnebi
urCevnia fxvieri, Rrmad damuSavebuli Tixnari, qviSnari da
Savmiwa niadagebi
SemodgomiT niadags baraven 25_40 sm-ze, SeaqvT 3_6 kg neSom-
pala an komposti 1 m2-ze;
axali nakeli SeaqvT mxolod winamorbedi kulturis farTobSi;
zedmeti wylisadmi Warxlis maRali mgrZnobelobis gaTval-
iswinebiT, im niadagebze, romlebic gruntis wylebis axlo dgomiT
(80_100 sm-ze axlos) gamoirCeva, Warxals Tesaven kvlebze
winamorbedebi:
saukeTeso winamorbedia kartofili, kombosto, kitri, pomidori;
dauSvebelia stafilo;
ver hguobs erTsa da imave nakveTze xelmeored daTesvas.
17
niadagi: pH
6,0 -7,2
Tesvis/dargvis xerxi:
TesliT, CiTilebiT
CiTilebis asaki:
45_55 dRe.
Tesvis/dargvis sqema:
calmwkriva naTesi 45_60 sm. rigTaSorisebiT;
ormwkriva naTesi 60X10 an 50X20 sqemiT;
rigebSi manZili mcenareTa Soris pirveli gamoxSirvidan 4_6 sm-
ia, meoridan — 10_12 sm
gamokveba:
vegetaciis periodSi 2_3-jer SeaqvT xis nacari (200 gr nacari 10
l wyali - 1 m2-ze;
mosavlis aRebamde 3 kviriT adre sasuqi aRar SeaqvT;
saukeTesoa kalium-fosforisa da boris Semcveli sasuqebi (rom-
lebic daSvebulia biowarmoebis standartebiT).
morwyva
Warxali nestis moyvarulia, gansakuTrebiT Teslis aRmocenebisa
da Zirxvenebis zrdis dros;
atmosferuli da niadagis gvalvis dros Zirxvenebi uxeSdeba,
Sreba, iZarRveba, xolo zedmeti tenianoba maT alpobs.
siTburi reJimi
Warxali SedarebiT kargad uZlebs sicives. Tesli Rivdeba 4_50 C
temperaturaze. mozrdil mcenareebs 2_30-mde sicive ar aSinebs. aR-
monaceni SeiZleba daiRupos xanmokle yinvebis dadgomisas. Mmcenaris
zrdisa da ganviTarebisaTvis optimaluri temperaturaa +15_250C.
Semosvlis vadebi:
saadreo jiSebi: 60_100 dRe aRmocenebidan mosavlis aRebamde;
saSualo: 100_110 dRe aRmocenebidan mosavlis aRebamde;
sagviano: 130 dRe aRmocenebidan mosavlis aRebamde.
jiSebis daniSnuleba:
sufris: yvela jiSi;
sasalaTe: saadreo jiSebi;
18
Warxlis kulturis mavnebel—daavadebebis mier gamowveul dazia-
nebaTa aRwera, profilaqtika da brZolis RonisZiebebi
1. Warxlis buzi
mais-ivnisSi Warxlis buzis matlebi azianeben foTols, ris Sedega-
dac, foTlis zeda da qveda kans Soris warmoiqmneba sicariele. yve-
laze metad am mavnebliT ziandeba mcenaris qorfa foTlebi. Zlier
dazianebuli mcenareebi iReben mura Seferilobas da maTi gan-
viTareba ferxdeba.
brZola: dazianebul foTlebs wyveten da spoben.
2. gulis sidample
zafxulSi foTlebi Wkneba, Zirxvenis Tavze Cndeba mura feris
Cazneqili laqebi. SuagulSi rbilobi Savia. mizezi boris ukmarisobaa.
es daavadeba viTardeba mSral amindSi kirian niadagebze. mcenares
regularulad asxureben mikroelementebis xsnars.
profilaqtika: boris naklebobisas Tesvamde niadagSi SeaqvT kom-
posti.
3. Savi fexi
mZime daavadebaa. igi aRmonacens gaaSavebs da spobs. es daavadeba vi-
Tardeba xSir naTesebSi, mZime da tenian niadagebze.
brZola: pirveli niSnebis gamoCenisTanave. daavadebul mcenareebs
aSoreben da spoben.
4 laqiani siyviTle
foTlis ZarRvebs Soris Cndeba yviTeli laqebi. Zlieri dazianebisas
foToli mTlianad yviTldeba. daavadebis damaxasiaTebeli niSania.
foTlis kideebis moxveva. mizezi magniumis ukmarisobaa.
brZola: mcenares regularulad asxureben mikroelementebis xsnars.
6. xvreliani laqianoba
foTlebze didi raodenobiT Cndeba mura laqebi, zogjer ki xvrelebi,
romlebic amaxinjebs foTlebs, Tumca mosavlianobaze ar moqmedebs.
brZola: mcenareebs Zlier dazianebul foTlebs awyveten da spoben.
profilaqtika: Teslbrunvis dacva.
19
sxva cnobebi
Warxali saukeTeso saSualebaa avitaminozis winaaRmdeg. Zalze
sasargebloa sisxlnaklulobis dros. wvrilad gaxexili Warxlis
salbuns adeben Wrilobas, damwvrobas, wylulebs.
TiTqmis ver naxavT bostans, sadac Warxali ar mohyavdeT. jer
kidev axali welTaRricxvis gariJraJze Zvelma meurneebma SeamC-
nies, rom zogierT mcenares, romlebic maT foTlebisaTvis mohyav-
daT, SedarebiT sqeli Zirxvenebi hqonda. moxarSes da gemo
gausinjes am fesvebs. swored maSin daiwyo didi Zirxvenebis mqone
mcenareTa SerCeva.Aase warmoiqmna sufris Warxlis jiSebi. Warxlis
Zirxvenebs sxvadasxva forma aqvs - mrgvalidan cilindrulamde.
maT mravali kerZis dasamzadeblad iyeneben (sxvadasxva wvnianebis,
salaTebis, garnirebis). TiTqos ucnauria, magram adamianma jer
Warxlis foTlebs gaugo gemo da Semdeg Zirxvenebic gasinja.
gansakuTrebiT uyvardaT es bostneuli Zvel romaelebs, isini
siamovnebiT miirTmevdnen RvinoSi amovlebul da wiwakiT ESek-
mazul Warxlis foTlebs. imperator tiberiusis brZanebiT,
damorCilebul germanel tomebs romisaTvis xarkad Warxalic
hqondaT ganwesebuli.
20
stafiloDaucus carota
qolgosanTa ojaxi
zogadi informacia
stafilos samSoblo wina aziaa. veluri stafilo dResac farTo-
daa gavrcelebuli aziisa da xmelTaSua zRvispireTis regionebSi.
stafilo uZvelesi kulturaa, XVI-XV saukuneebSi igi farTod iyo
gavrcelebuli evropaSi. stafilos Zirxvenebi Seicavs 5_10% asko-
rbinis mJavas, 3_30% karotins, B1, B2, B6, PP vitaminebs, 5_10 %
Saqars (saukeTeso jiSebSi 12%-mde), mikroelementebisa da miner-
aluri marilebis did raodenobas. narinjisfer-wiTeli Zirxvenebi
gansakuTrebuli sakvebi RirebulebiT gamoirCevian, radganac meti
raodenobiT Seicaven karotins, vitaminebsa da mineralur marilebs.
stafilo moxarSulic sasargebloa da umic. Zirxvenebis garda, sakve-
bad iyeneben stafilos qorfa foTlebsac (wvnianebSi, sousebSi da
a.S.).
specifikuri moTxovnebi:
stafilo unda daiTesos noyier, meqanikuri SedgenilobiT
msubuq, Rrma saxnavi fenis mqone niadagebze. Yyvelaze metad
Sesaferisia qviSnari da msubuqi Tixnari niadagebi, romelTac kargi
drenaJi aqvT. mZime Tixnar niadagebze stafilos aRmonaceni sustia,
meCxeri, Zirxvenebi Zalze datotvilia, SeuZlebelia xangrZlivad
Senaxva;
organuli sasuqebi umjobesia SevitanoT winamorbed kultur-
aSi. stafilos naTesSi axali nakelis Setana rekomendebuli araa,
radganac Zirxvenebi itoteba, ixliCeba, maTSi grovdeba nitratebi,
mosavlis Senaxva gaZnelebulia;
niadagi Semodgomaze unda momzaddes: unda gadaibaros 25_35
sm-ze, 1 m2-ze SevitanoT 100_200 gr kiri an dolomitis fqvili an
300_500 gr nacari, agreTve neSompala an komposti — mwir qviSnar ni-
adagSi 6_8 kg. xolo noyier TixnarSi 3_4 kg.
21
winamorbedebi:
winamorbedebis mimarT stafilo nakleb momTxovnia. ukeTesi
winamorbedebia — saadreo kombosto, kartofili, kitri, pomidori,
xaxvi, parkosani kulturebi.
niadagi:
pH 5,5_6,5.
Tesvis siRrme:
gazafxulze da zafxulSi gaRojebul Tesls CaTesaven nestian ni-
adagSi (kvlebSi) 3_4 sm-is siRrmeze (gaTvaliswinebuli unda iqnes
mulCirebis fena);
zamTris damdegs iTeseba mSrali Tesli, roca niadagis temper-
atura +50C-is qvemoTaa, 1_2 sm-is siRrmeze. naTesi ifareba torfiT
an neSompalas mulCiT (3_4 sm-is sisqis).
Tesvis sqema:
calmwkriva naTesSi rigebs Soris manZili 50_60 sm-ia. Ppirveli ga-
moxSirvis Semdeg manZili mcenareTa Soris 2_3 sm-ia, meore gamoxSir-
vis Semdeg 5_6 sm;
gamoxSirva rom ar dagvWirdes, Tesvisas 1 Cais kovzi Tesli gau-
rieT 1 Wiqa silaSi. es Sefardeba gaangariSebulia 10 m2-ze.
Mmorwyva:
stafilo sxva Zirxvenebze ufro gvalvagamZlea.Ntenis umetesi rao-
denoba mas ganviTarebis pirvel or Tves sWirdeba;
ganviTarebis sawyis stadiaze, naTess kviraSi erTjer rwyaven,
wylis xarji - 1 m2-ze 3 l;
meore gamoxSirvis Semdeg (an cota adre) wylis xarji 1 m2-ze 10 l-
mde izrdeba, Zirxvenebis zrdis kvalobaze, imave farTobis mosar-
wyavad - 20 l-mde, perioduloba ki ar icvleba;
mosavlis aRebamde 1,5_2 TviT adre, rodesac Zirxvenebi ivseba,
rwyvis perioduloba mcirdeba (1,5_2 kviraSi erTjer) wylis xarji
ki 1 m2-ze 10 l-ia;
mosavlis aRebamde 15_20 dRiT adre morwyva unda Sewydes. saer-
Tod ki rwyvis sixSire da wylis xarji amindis Sesabamisad unda gan-
isazRvros. zedmeti tenianoba stafiloze cudad moqmedebs,
radganac rbilobis Sevsebis gamo izrdeba Zirxvenebis zoma, rasac
axlavs maTi deformacia da daxleCa. zedmet tenianobas aucileblad
mohyveba Zirxvenebis masobrivi lpoba;
niadagSi tenis naklebobis an gvalvis dros mcenare Wkneba, fer-
xdeba misi zrda da ganviTareba, Zirxvenebi Sreba, uxeSdeba da maTi
Senaxvac Zneldeba.
22
gamokveba:
vegetaciis periodSi 3-jer vatarebT mcenareTa gamokvebas;
pirveli: wunwuxi (1:5) - masobrivi aRmocenebidan 3_4 kviris Semdeg
Semdgomi gamokvebebi tardeba 7_10 dRis intervaliT.
mosavlis aRebamde 1_1,5 TviT adre sakvebis Setana ar aris sasur-
veli;
azotis zedmet doza iwvevs uxvfoTlianobas, nitratebis dagro-
vebas, ris gamoc male lpeba da Senaxvis vadac mkveTrad mcirdeba.
siTburi reJimi:
stafilo kargad uZlebs sicives, Tesli gaRivebas iwyebs +3_50 C-
ze, aRmonaceni sicocxlisunarianobas inarCunebs xangrZlivi acie-
bisa da xanmokle yinvebis (-3-40 C) drosac da mxolod - 60—ze dabali
xangrZlivi yinvis Sedegad iRupeba.Ggazrdili mcenare ufro gamZlea,
misi foTlebi -80C-ze iyineba. mcenaris normaluri zrdisaTvis op-
timaluri temperaturaa 20_220C.
Semosvlis vadebi:
saadreo jiSebi: 80_110 dRe aRmocenebidan mosavlis aRebamde;
saSualo vegetaciis jiSebi: 100_120 dRe aRmocenebidan
mosavlis aRebamde;
sagviano jiSebi: 120_150 dRe aRmocenebidan mosavlis aRebamde.
23
stafilo xels uwyobs mravali daavadebis profilaqtikas.Uis
amagrebs RrZilebs, moxarSuli stafilo rekomendebulia qoSinis,
xvelebis dros, tuberkuloziT daavadebulTaTvis. stafilos
wveni gamoiyeneba dieturi kvebis dros. organizmi karotins uke-
Tesad iTvisebs cximTan erTad. amitomac rekomendebulia, rom
stafilos kerZi momzaddes rZiT, araJniT, naRebiT, mcenareuli
zeTebiTa da karaqiT, vidre ubralod wyalSi moixarSos. stafilos
mimarTaven avitaminozis samkurnalodac
stafilos naTesSi ar unda SevitanoT zedmeti azoti da rwyvac
zomieri sWirdeba, gansakuTrebiT zafxulis meore naxevarSi. sta-
filos mosavali yinvebis dadgomamde unda aviRoT. moweuli sta-
filo didxans ar unda gaCerdes Tbil saTavsSi. maRali
temperaturisa da mcire tenianobis dros stafilo ukeT inaxeba
qviSaSi an torfSi. Sesanaxad Cawyobis win SeiZleba Zirxvenebis
Tixian wyalSi amovleba. gaSrobis Semdeg Tixis qerqi saimedod
daicavs Zirxvenebs daWknobisa da sokovani daavadebebisagan.
stafilo aris narijisferi, yviTeli, vardisferi, iisferi, TeT-
ric ki. Zirxvenis feri damokidebulia masSi bunebrivi mRebavi
nivTierebebis — antocianisa da karotinis Semcvelobaze. im
jiSebSi, romelTa Zirxvenebi narinjisfer-wiTladaa Seferili,
sWarbobs karotini. narinjisfer da wiTelZirxveniani jiSebis sam-
Soblod miCneulia xmelTaSuazRvispireTi, xolo yviTeli da
TeTri stafilosi — centraluri azia. fiqroben, rom stafilos
gakultureba daaxloebiT 4 aTasi wlis win daiwyo.
specifikur narinjisfers stafilos aniWebs beta-karotini,
romelic A vitaminis mTavari wyaroa, xolo es vitamini adamianis
organizms icavs kibos zogierTi saxeobisagan. Tumca narinjis-
frad stafilo Seifera arc ise didi xnis win — XVII saukunis
damdegs. es Crdilo evropaSi moxda, savaraudod mutaciis Sede-
gad. ukanasknel xanebSi amerikaSi sul ufro popularulia iis-
feri stafilo. am uCveulo Seferilobas mas aZlevs specifikuri
nivTiereba antociani. swored es nivTiereba feravs wiTel-iis-
frad Warxals, wiTelTavian kombostos, rehanisa da foTlovani
salaTis zogierT jiSs.
24
xaxvi
Allium cepaSroSanisebrTa ojaxi
zogadi informacia:
xaxvis samSobloa Sua aziis regionebi. n. vavilovs miaCnda, rom
xaxvis kulturebis pirveladi formireba avRaneTSi, indoeTsa da maT
mezobel qveynebSi daiwyo. xaxvi erT-erTi uZvelesi bostneuli kul-
turaa, romelic axal welTaRricxvamde 4 aTasi wlis winaT iyo cno-
bili. xaxvi Seicavs cilebs, Saqars, ujrediss, mineralur marilebs (18
qimiur elements), organul mJavebs, fermentebs, C vitamins, B jgufis
vitaminebs, karotins, fitoncidebs da eTerovan zeTebs, romlebic
mas specifikur gemos, sicxaresa da suns sZenen.
axali xaxvi madis aRmgznebia, xels uwyobs sakvebi nivTierebebis
ukeT SeTvisebas. xaxvs farTod iyeneben sxvadasxva kerZis momzade-
bisas.
specifikuri moTxovnebi
ver hguobs axal nakels;
saSemodgomod gadabarvisas nakveTSi 1m2-ze SeaqvT neSompala an
komposti.
kargi winamorbedebia:
kombosto, kitri, kartofili, pomidori, boloki.
niadagi:
kargad struqturirebuli noyieri niadagebi, pH 6_6,5,
Tesvis siRrme:
mcire siRrmeze, xaxvis bolqvi 1 sm-ze Rrmad ar unda moTavsdes. am
dros Zalze mniSvnelovania, rom yels miwa ar waeyaros.
25
cnobilia, rom xaxvi egviptis piramidebis mSenebelTa ulufaSi
Sedioda. xaxvi uyvardaT sparselebs, rasac Zveli berZeni is-
torikosis herodote gvauwyebs. TviTon Zveli berZnebi xaxvs ki
afasebdnen, magram igi barbarosebisa (anu _ araberZnebis) da md-
abio xalxis saWmelad miaCndaT.
jer kidev Zveli egviptelebi mimarTavdnen xaxvs Tmis gasama-
greblad. Tanamedrove medicina adasturebs xaxvis wvenis keTil-
ismyofel gavlenas Tmis cvenaze. sakvebad xaxvis gamoyeneba
sasargebloa aTerosklerozisa da gulis daavadebaTa dros,
gansakuTrebiT maSin, Tu kerZi mzaddeba cximiani produqtebis-
agan. is nivTierebebi, romlebsac xaxvi Seicavs, abrkoleben qoles-
terinis sinTezs da amiT amcireben gul-sisxlZarRvTa
da a va debebis risks, xaxvis regularuli moxmareba zRudavs
sisxlSi Saqris dagrovebas. garda amisa, xaxvi organizms am-
didrebs vitaminebiT, xocavs mavne mikrobebs da saukeTeso profi-
laqtikuri saSualebaa gripis, surdosa da gaciebis dros.
damatebiTi sakvebi:
damatebiT gamokvebas atareben pirveli foCis gamoCenisTanave;
kargi Sedegi aqvs Txevadi organuli sasuqis (wunwuxis) Setanas:
cxenis nakeli (1:10), Zroxis nakeli (1:6), frinvelis skore (1:20);
Tu niadags kaliumi aklia foCebis wveroebi yviTldeba da Wkneba;
Tu azoti meti SevitaneT, xaxvis bolqvebs simkvrive akldeba da
cudad inaxeba, izrdeba mcenaris daavadebis safrTxe.
morwyva:
foCebis zrdis periodSi xaxvs bevri wyali sWirdeba, magram karg
bolqvebs mSral, mzian amindSi ikeTebs;
mosavlis aRebamde 3_4 kviriT adre morwyva unda Sewydes.
siTburi reJimi:
xaxvs sicivis ar eSinia, magram ukeT izrdeba zomieri tempera-
turis dros.
Semosvlis vadebi:
adreuli jiSebis: mcenaris aRmocenebidan Cawolamde 75_80 dRe;
saSualo jiSebi: mcenaris aRmocenebidan Cawolamde 80_90 dRe.
26
saSemodgomo niori
Allium SativumSroSanisebrTa ojaxi
zogadi informacia
nivris kultura 4 aTasze meti wlisaa. misi samSobloa centraluri
da samxreT-aRmosavleTi azia, kerZod — avRaneTi. kulturuli nivris
veluri formaa veluri niori, romelic axlac xarobs Sua aziis
xeobebsa da mTebis fedobebze.
Zveli werilobiTi wyaroebi mogviTxroben, rom niori gavrcele-
buli yofila axlo aRmosavleTis qveynebSi, egvipteSi, saberZneTSi,
romis imperiaSi, sadac igi ara marto sakvebi da samkurnalo
saSualeba iyo, aramed wminda mcenaredac iyo Seracxili.
nivris Tavisebur sunsa da gemos ganapirobebs masSi didi raode-
nobiT arsebuli eTerzeTebi. cxare da mware niori qimiuri Semadgen-
lobiT Tavian xaxvs aRemateba. igi ufro met naxSirwylebs, azotovan
nivTierebebs, mineralur marilebsa da mikroelementebs Seicavs. vi-
taminebiTac Zalze mdidaria: Seicavs B jgufis vitaminebs, beta-
karotins, E vitamins. nivris foCebSi askorbinis mJavis Semcveloba
50 mg%-s aRwevs, xaxvis TavebSi ki 8_10 mg%-s.
rogorc marinadebisa da mwnilebis sakmazs, niors toli ar hyavs.
aseve Seucvlelia niori xorcisa da Tevzis kerZebisaTvis, sxvadasxva
sousebis, salaTebis, saweblebis dasamzadeblad.
kulturis specifikuri moTxovnebi:
moiTxovs noyier niadags, radganac fesvTa sistema susti aqvs;
saukeTeso niadagebia — gakulturebuli, noyieri qviSnarebi;
nivris nakveTSi ar SeiZleba axali nakelis Setana, radganac
mcenare winaaRmdegobas ver uwevs sokovan infeqciebs, xolo TavebSi
grovdeba nitratebis didi raodenoba, nivris Tavebi ar ivseba, ar
mkvrivdeba da cudad inaxeba;
niadags saSemodgomo nivrisTvis amzadeben kbilebis CaTesvamde
10_15 dRiT adre, gadabaraven 20_25 sm-is siRrmeze, asufTaveben
yvela mcenareuli narCenisagan, mravalwliani sarevelebis fesvebis-
agan;
27
Tu winamorbed kulturaSi organuli sasuqi ar
SeutaniaT, 1 m2-ze SeaqvT 4_6 kg neSompala an komposti;
ar SeiZleba gadabarvis Semdeg umal kbilebis
CaTesvis dawyeba, CaTesvamde niadagi unda dajdes,
Torem Semodgomis periodSi kbilebi SeiZleba miwaSi
Rrmad Cavidnen, rac gaaZnelebs haeris SeRwevas, Seay-
ovnebs fesvis ganviTarebis process da sabolood
mcenare daiRupeba kidec, gansakuTrebiT uTovlo zam-
TarSi.
saukeTeso winamorbedebia:
kombosto, yabayi, gogra, stafilo, Warxali.
niadagi: pH:
ar unda iyos 6-ze qvemoT.
Cargvis siRrme:
Cargvis win saR sargav masalas axarisxeben zomis
mixedviT; ar rgaven Sewyvilebul kbilebs, romelTac
or-ori wvero aqvT (es gadagvarebis niSania), daavade-
bulebs. nivris kbilebs dezinfeqciisaTvis yrian Sabi-
amnis 1%-ian xsnarSi (1 Cais kovzi Sabiamani 1 l cxel
wyalSi). aCereben 20_30 wuTis manZilze, anda nacris
wyalxsnarSi (400 gr. gacrili nacari 2 l wyalze).
nacris wyalxsnars aduReben 30 wuTis manZilze da ga-
ciebis Semdeg frTxilad gadmoasxamen SeumRvrevel
siTxes, raSic alboben kbilebs 1_2 saaTiT;
Cargvis siRrme damokidebulia kbilis zomaze.
Cveulebriv, irgveba ori kbilis siRrmeze. kvals 1_1,5
sm-ian fenad moayrian msxvilmarcvlovan qviSas, raTa
kbilebi niadags ar Seexon da sidample ar ahyveT,
Tesvis/dargvis sqema:
mwkrivad dargvisas mwkrivebs Soris manZili unda
iyos 20_25 sm, didi kbilebi erTmaneTs unda davac-
iloT 12_15 sm-iT, patarebi 8_10 sm-iT;
morwyva:
vegetaciis dasawyisSi bevri wyali sWirdeba, Torem
foCi iqneba ganuviTarebeli, rac Tavebis sididezec
imoqmedebs;
vegetaciis Semdgom periodSi wyalze moTxovnileba
iklebs. misi siWarbe iwvevs sidamples da sokovani
daavadebebis ganviTarebas.
gamokveba:
vegetaciis periodSi damatebiTi gamokveba tardeba
samjer;
pirveli gamokveba — wunwuxi (1:10) SeaqvT gazafx-
ulze;
meore gamokveba — maisis TveSi;
mesame gamokveba — saTesle isris gamotanis periodSi
siTburi reJimi:
saSemodgomo niori gansakuTrebiT kargad uZlebs
sicives. kargad dafesvianebuli niori uZlebs niadagis
-20_220 C-mde gayinvas, ufro dabal temperaturaze
mTlianad iyineba, Tundac kvlebi mulCiT iyos da-
faruli.
vegetaciis sawyis peiodSi nivrisaTvis optimaluri
temperaturaa 5_100C, Semosvlisas _ 20_250C.
mwvaned gamosazrdelad umjobesia yvelaze
patara kbilebi CavrgaT naxevrad daCrdilul
nakveTze, kenkrovani da dekoratiuli buCqebis
ZirSi. mwvane niori bevrad qorfa iqneba da didxans
ar gauxeSdeba.
niors, rogorc samkurnalo mcenares, ramdenime
aTaswleulis winaTac iyenebdnen, rasac adasturebs
hipokrates naSromebi. nivris samkurnalo Tvisebebs
ganapirobeben masSi arsebuli eTerzeTebi da fiton-
cidebi, romlebic spoben avadmyofobis warmomqnel
mikrofloras. niori spobs kuWis parazitebs, mas
iyeneben anginisa da gripis profilaqtikisaTvis,
survandis winaaRmdeg, organizms wmends cximebis-
agan, moqnilobas aniWebs ZarRvebs, aumjobesebs mxed-
velobas da sxv.
28
sagazafxulo niori
kulturis specifikuri moTxovnebi:
sagazafxulo nivrisTvis niadags Semodgomidan amzadeben: gad-
abaraven 20_25 sm-ze, asufTaveben yvela mcenareuli narCenisagan da
mravalwliani sarevelebis fesvebisagan.
Cargvis sqema:
20_25 sm-is daSorebiT rgaven mozrdil kbilebs, 12_15 sm da-
SorebiT (dasaSvebia 8_10 sm) - patara kbilebs;
mwkrivSi Tesvis dros manZili mwkrivebs Soris 18_20 sm-ia
(radganac sagazafxulo niori ufro sustia, vidre saSemodgomo).
Ria gruntSi CaTesvis vadebi:
kbilebis Cargva gazafxulze maSin unda daviwyoT, rodesac niadagi
5_60C-mde SeTbeba, rgaven svel miwaSi, ar rwyaven (Tu miwa gamom-
Sralia, unda morwyva), Cargvis Semdeg nakveTs mulCiT faraven.
Cargvis siRrme:
Cargvamde kbilebs 20_30 wuTiT wyalSi asveleben, Semdeg svel
qsovilSi axveven da polieTilenis paketSi deben. Cargvis dawye-
bisaTvis kbilebs wamoezrdebaT 2_2,5 sm-is sigrZis fesvebi;
rgaven 5_6-sm-is siRrmeze, unda vecadoT, rom fesvebi ar
davazianoT.
29
morwyva:
vegetaciis sawyis periodSi mcenares bevri wyali sWirdeba, veg-
etaciis meore fazaSi tenze moTxovnileba iklebs, zedmeti wyali
iwvevs sidamplesa da sokovani daavadebebis ganviTarebas.
siTburi reJimi:
niori aRmocenebas iwyebs 3_40C temperaturaze, aRmonacens
gazafxulis wayinvebis ar eSinia;
vegetaciis sawyis periodSi mcenaris zrdisa da ganviTarebisaTvis
optimaluri temperaturaa 5_100C, kbilebis formirebisas _
15_200C, Semosvlis periodSi _ 20_250C.
niori uZvelesi kulturuli mcenarea, rogorc Zveli berZeni
istorikosi herodote gadmogvcems, egvipteSi piramidis
mSeneblebi Zalas ikrebdnen xaxvis, bolokisa da nivris SemweobiT.
Zvel romSi xangrZlivi, Soreuli laSqrobebis dros meomrebs au-
cileblad aZlednen niors Zalebis swrafad aRsadgenad.
Tanamderove gamokvlevebma daadastures nivris samkurnalo
Tvisebebi. gairkva, rom igi spobs bevri saSiSi daavadebis
gamomwvevebs. magaliTad, tuberkulozisa da difteriis Cxirebs.
samkurnalo Zala aqvs ara marto TviT niors, aramed mis sunsac.
niori mowamvlis drosac Svelis adamians. iaponelma mecnierebma
daamtkices, rom nivris eqstraqtis mcire raodenobac ki icavs or-
ganizams mZime liTonebis — tyviis, vercxliswylis, kadmiumis
damangreveli zemoqmedebisagan. amitomaa, rom iaponiaSi didi
qalaqis mcxovreblebs, romlebic gamonabolqv airebs versad gau-
rbian, urCeven, rom yoveldRiurad miirTvan axali niori.
30
kitri
Cucumis sativusgogrisebrTa ojaxi
zogadi informacia
kitris samSobloa indoeTis tropikuli raionebi, sadac kitri
tyeebSi izrdeba mxviara mcenareebad, kitri siTbos moyvarulobiT
Ria gruntSi mzard yvela bostneul kulturas aWarbebs. +150-ze
kitri mkveTrad anelebs zrdas, xolo +10-ze saerTod aRar izrdeba.
patara wayinvac ki yofnis, rom daiRupos.
kitris kvebiTi Rirebuleba didi araa, radganac misi 94_97% wya-
lia, romelic Tavisi SemadgenlobiT distilirebuls uaxlovdeba. ki-
tris wyali xels uwyobs mavne toqsinebis gaxsnas, e. i. organizms
exmareba Sxamiani narCenebis gamoyofaSi.
kulturis specifikuri moTxovnebi:
sasuqebi ar unda Seicavdes qlorsa da natriums;
kiri unda SevitanoT SemodgomiT an winamorbedi kulturis
nakveTze.
kargi winamorbedebi:
sideratebi, saadreo kombosto da kartofili, pomidori, parkos-
nebi, xaxvi.
niadagi: pH :
ar unda iyos 6-ze qvemoT
Tesvis/dargvis xerxi:
CiTilebiT/TesliT.
CiTilis gadargvis vada:
25_30 dRis.
31
Ria gruntSi CaTesva:
unda CaiTesos, roca niadagis temperatura 100C-ze maRlaa, haerisa
— 150C-ze. mwkrivSi mcenareTa Soris 15_20 sm-ia. manZili mwkrivebs
Soris - 70_90 sm.
siTburi reJimi:
Tesli Rivdeba 12_150C-ze, zrdisaTvis optimaluri temperatu-
raa 25_300C, msxmoiarobisaTvis _ 18_210C.
Semosvlis vadebi:
saadreo jiSebi: 45 dRemde masobrivi aRmocenebis Semdeg;
saSualo jiSebi: 45_50 dRe masobrivi aRmocenebis Semdeg;
sagviano jiSebi: 50 dReze meti masobrivi aRmocenebis Semdeg.
ganasxvaveben kitris jiSebs — Ria gruntis jiSebi, romlebsac
ganayofierebisaTvis sWirdebaT mwerebi da daxuruli gruntis
jiSebi (romelTac mwerebi da xeliT damtverva ar sWirdebaT).
kitrs ukuCveneba aqvs mwvave da qronikuli nefritebis dros.
dietologebi ar gvirCeven, rom kitrian salaTebs pomidoric
davumatoT, radganac isini cudad uTavsdebian erTmaneTs. kitri
SeiZleba miirTvaT yvela sxva produqtTan erTad, rZis garda.
32
Tvis boloki
Raphanus sativusjvarosanTa ojaxi
zogadi informacia
Tvis boloki bolokis nairsaxeobaa da masTan erTad erT botani-
kur saxeobas warmoadgens, magram Tu boloki ZvelTaganvea cnobili,
Tvis boloki evropaSi XVI saukunidan mohyavT. zogierT qveyanaSi mas
axlac “frangul boloks” uwodeben.
Tvis bolokis formebi, romlebic msgavsia bolokis Tanamedrove
formebisa, mxolod XVIII saukunis bolos gaCndnen. warmomavlobiT ga-
narCeven jiSebis evropul, iaponur da Cinur jgufebs.
saqarTveloSi umetesad gavrcelebulia evropuli jiSebi.
praqtikulad Tvis boloki yvelgan mohyavT.
Tvis bolokis Zirxvenebi Seicaven advilad SesaTvisebel naxSir-
wylebs, cilebs, vitaminebs, ujrediss, mineralur marilebs, agreTve
mdogvsa da eTerzeTebs (5 gr-mde 1 kg mSral nivTierebaze).
Tvis boloki yvelaze adreuli Zirxvenaa, ZiriTadad mas umad moix-
maren salaTebis mosamzadeblad, mwvane xaxvTan da sxva saadreo bost-
neulTan erTad. sakvebad gamoiyeneba Zirxvenebica da qorfa
foTlebic.
specifikuri moTxovnebi:
saadreo mosavlis misaRebad Tvis boloki unda moviyvanoT Rrma
saxnavi fenis mqone msubuq Tixnar niadagebze. nakveTebi daculi unda
iyos qarebisagan;
niadags baraven Semodgomaze 25_30 sm-is siRrmeze, 1 m2-ze SeaqvT
2_3 kg komposti an neSompala;
winamorbedebi:
yvela bostneuli kultura, garda jvarosanTa ojaxis warmomad-
genlebisa.
niadagi: pH:
5,8_6,5.
33
Tesvis siRrme:
1-3 sm.
Tesvis sqema:
iTeseba kvlebSi. kvlebs Soris manZili _ 15_20 sm., mcenareebs
Soris _ 5_8 sm.
damatebiTi gamokveba:
Tu niadagi kargadaa ganoyierebuli organuli sasuqebiT, da-
matebiT sakvebis Setana saWiro aRaraa;
azotovani sasuqis didi doza iwvevs foTlebis Zlier ganviTare-
bas, Zirxvenebi ki wvrilia da maTSi grovdeba nitratebi.
rwyva:
tenis Zlier moyvaruli kulturaa, regularuli rwyva sWirdeba,
yovel 2_3 dReSi, xolo gvalvaSi yovedRe;
1 m2-ze erT morwyvaze saWiroa daaxloebiT 5_8 l wyali. wyali Tu
daaklda, Zirxvenebi mwardeba, Wkneba, Tu zedmetad irwyveba — Zalian
wvniania da ugemuri;
wyals Tu Tanabrad ar vawvdiT, Zirxvenebi skdeba.
siTburi reJimi:
sicivis ar eSinia, Tesli 3_50C temperaturazec ki Rivdeba, magram
gvian aRmocendeba (10_150 C-ze aRmonaceni 7_12 DdRis Semdeg Cndeba,
20_220C-ze ki 3_4 dRis Semdeg), aRmonaceni uZlebs siTbos 3_40 C-
mde dacemas, wamozrdili mcenareebi ki -5_60C-is wayinvebsac
uZleben;
kulturis zrdisa da ganviTarebisaTvis optimaluri temperatu-
raa 18_200C, Tu yinvebi (-15_200C) didxans gagrZelda, mcenareebi
yvavilobas iwyeben.
Semosvlis vadebi:
adreuli jiSebi: 20_30 dRe aRmocenebidan mosavlis aRebamde;
saSualo-saadreo jiSebi: 30_60 dRe aRmocenebidan mosavlis aRe-
bamde.
Tvis bolokis moyvana SeiZleba rogorc Ria, ise daxurul
gruntSi (gansakuTrebiT saadreo jiSebisa).
Tvis boloki aumjobesebs saWmlis monelebas. mniSvnelovania
isic, rom am kulturaSi aris baqtericiduli nivTierebebi, rom-
lebic aferxeben mikrobebis ganviTarebas. bevri vitaminis Semc-
veli adreuli kultura _ Tvis boloki sasargebloa
avitaminozis, anemiis, saerTo dauZlurebis dros.
34
TeTri kombosto
Brassica oleracea convar. capitatajvarosanTa ojaxi
zogadi informacia
TeTri kombosto warmoiSva xmelTaSuazRvispireTis regionebSi
velurad mzardi saxeobebisagan. am kulturis moyvana Cvens welTaR-
ricxvamde bevrad adre daiwyo.
axali welTaRricxvis Semdeg es kultura mohyavdaT balkaneTSi,
amierkavkasiaSi.
bevr qveyanaSi kombostos mniSvnelovani farTobebi eTmoba. gansa-
kuTrebiT gavrcelebulia igi im qveynebSi, sadac zomierad grili
havaa. saqarTveloSi kombosto TiTqmis yvelgan mohyavT.
kombosto vitaminebis saganZuria: ar arsebobs amJamad cnobili vi-
tamini, romelic kombostoSi ar iyos aRmoCenili.
kombosto naxSirwylebis uxvi wyaroa. kombostoSi Saqrebi gluko-
zisa da fruqtozis saxiTaa warmodgenili da maTi Semcveloba 1,9-dan
— 5,3%-mde meryeobs, zogierT jiSSi ki mSrali nivTierebis 3/4-s Sa-
qari Seadgens. sxva bostneulebisgan kombosto gamoirCeva azotovani
nivTierebebis didi raodenobis SemcvelobiT. kombostoSi aris ada-
mianisaTvis Seucvleli aminomJavebic. mravalferovania misi minera-
luri Sedgenilobac: kombostoSi aris kalciumis, kaliumis,
fosforis, magniumis, natriumis, gogirdisa da sxva mikroelementebis
naerTebi.
kulinariaSi kombostos mravalmxrivi gamoyeneba aqvs: mas Wamen
umad, xarSaven, moSuSaven, amarileben, amwnileben, yinaven.
specifikuri moTxovnebi:
kombostos sagviano jiSebi niadagSi organuli sasuqis Setanis
wels mohyavT, saadreo jiSebi ki nakelis Setanis momdevno wels;
Tavidan rom aviciloT niadagSi mavneblebisa da daavadebaTa
gamomwvevi baqteriebis dagroveba da mosavlianobis mkveTri daqveiT-
eba, aucilebelia Teslbrunvis dacva — Zvel adgils kombosto 4_5
weliwadze adre ar unda daubrundes.
35
winamorbedebi:
kombostos kargi winamorbedebia parkosani kulturebi, kitri,
xaxvi, kartofili, Warxali, pamidori da mravalwliani balaxebi;
kombosto ar unda vawarmooT kombostos da jvarosanTa ojaxis
sxva bostneuli kulturebis Semdeg.
niadagi: pH
6,5_7,5, torfian niadagebSi _ 5_5,5.
niadagis arCeva da moTxovnebi nakveTis mimarT:
saadreo kombosto mohyavT mzvare, SemaRlebul nakveTebze. igi
kargad izrdeba gakulturebul msubuq Tixnar da qviSian niadagebze;
sagviano kombostos uTmoben saSualo Tixnar niadagebs;
kombostos mosayvanad ar varga mZime Tixnari, qviSnari da mJave nia-
dagebi;
nakveTis momzadeba SemodgomiT unda daiwyos;
gazafxulze 1 m2-ze SeaqvT 6_8 kg. gadamwvari nakeli an komposti,
agreTve 100_200 gr xis nacari. niadags baraven 15_20 sm-is siRrmeze.
Tesvis/dargvis xerxi:
CiTilebiT, uCiTilod.
CiTilis gadargva:
saadreo jiSebisa da hibridebis CiTilebi _ 45_60 dRisa;
saSualo saadreo da sagviano jiSebisa — 35_40 dRisa.
Ria gruntSi CaTesvis vadebi:
kombosto CiTilebis gamoyvanis gareSec SeiZleba moviyvanoT.
Tesli mwkrivad unda CaiTesos 2_3 sm siRrmeze, mwkrivebs Soris da-
Soreba _ 70 sm. aRmonacens gamoxSiraven, mcenareebs Soris mwkrivSi
manZili 60_70 sm-ia.
Tesvis siRrme:
2-3 sm.
Tesvis/Cargvis sqema:
CiTilebis gadargva 3_4 sm—is siRrmis kvlebSi;
CiTils gadargaven 5_8 namdvili foTlis fazaSi;
saadreo jiSebisa da hibridebisaTvis manZili rigebs Soris 70 sm-
ia, rigebSi mcenareebs Soris 50_60 sm;
sagviano jiSebisa da hibridebisaTvis manZili rigebs Soris da
rigebSi mcenareTa Soris 70 sm-ia.
36
morwyva:
bostneul kulturaTa Soris kombosto yvelaze metad momTxovnia
niadagisa da haeris tenianobis mimarT, rogorc Tavis moxvevis, ise
mcenaris zrdis periodSi, Tumca Warb tensac ver hguobs (Catborvis
SemTxvevaSi fesvebi kvdeba);
niadagSi tenis SesanarCuneblad yoveli morwyvis Semdeg miwa unda
gafxvierdes.
siTburi reJimi:
kombosto kargad uZlebs sicives, ver uZlebs sicxes. Teslis
gaRivebis minimaluri temperaturaa -2_30C, magram gaRivebis peri-
odi aseT temperaturaze Zlier Wianurdeba. Teslis gaRivebis opti-
maluri temperaturaa +18_200C, aRmonaceni ukve me-3, me-4 dRes
Cndeba. gakaJebuli CiTilebi -5_70C-mdec uZleben wayinvas, sustebi -
2_30C-mde. ukve formirebul saSualo saadreo da sagviano jiSebisa
da hibridebis mcenareebs -8_100C-mde yinvis gadatanac SeuZliaT;
kombostos zrdisa da ganviTarebisaTvis optimaluri temperatu-
raa 15_200C. 300C temperaturaze kulturis zrda da ganviTareba Se-
samCnevad qveiTdeba, xolo 300C-ze maRal sicxeSi kombosto Tavs ar
ikravs. 150C-ze dabal temperaturaze mcenare SeiZleba pirvelive
wels ayvavildes (gansakuTrebiT saadreo jiSebi da hibridebi).
gamokveba:
vegetaciis periodSi 2_3-jer atareben gamokvebas:
CiTilebis dargvidan 20 dRis Semdeg — wunwuxi (1:20).
xarjvis normaa 0,5 l 1 mcenareze.
pirveli kvebidan 10 dRis Semdeg — wunwuxi (1:20)
xarjvis norma - 1l 1 mcenareze,
meore kvebidan 10 dRis Semdeg — wunwuxi (1:20)
xarjvis norma - 6_8 l 1 m2-ze;
azotis siWarbe iwvevs nitratebis dagrovebas, Tavebis daxleCas,
Senaxvis vadis Semcirebas.
Semosvlis vadebi:
saadreo: vegetaciis periodi - 70_130 dRe;
saSualo-saadreo jiSebi: vegetaciis periodi - 125_175 dRe;
sagviano: vegetaciis periodi - 150_220 dRe.
37
kombosto ZvelTaZveli samkurnalo mcenarea, mas didad
afasebdnen Zvel saberZneTsa da romSi. cnobilia, rom dakepil
axal kombostosa da mis wvens efeqturi antibaqteriuli moqmedeba
aqvs. cnobilia kombostos sklerozis sawinaaRmdego Tvisebebi.
kombostos mwnilis waTxi aumjobesebs sakvebis monelebas, xels
uwyobs naRvlis gamoyofas, organizmidan zedmeti narCenebis
gamodevnas.
38
brokoliBrassica oleracea convar. cymosa
jvarosanTa ojaxi
zogadi informacia
brokolis samSobloa samxreT italia, sadac es kombosto 2 aTas
welze metia mohyavT. amJamad farTodaa kultivirebuli aSS-Si, iapo-
niaSi, kanadaSi, safrangeTsa da sxva qveynebSi; kvebiTi RirebulebiT
brokoli yvavilovan kombostoze maRla dgas. brokolis TavebSi mra-
vali vitaminia: A, B1, B2, PP,C,E. igi mdidaria marilebiTac. bioqimiuri
Sedgeniloba evropul saxesxvaobaTa Soris brokolis kombostos wa-
myvan adgils aniWebs. cilebis Semcvelobaa 3,2—6 %, xolo karotinisa
bevrad metia, vidre yvavilovani kombostosi. sakvebad iyeneben mkvriv
Tavebs da gverdiTa amonayrebs — umad, moxarSuls, moSuSuls, Semw-
vars. brokoli SeiZleba dakonservdes, gaiyinos. nedli Tavebisa da
Reroebisagan dietur salaTebsac amzadeben.
kulturis specifikuri moTxovnebi:
brokoli mohyavT pirvel da meore kulturad organuli sasuqe-
bis Setanis Semdeg;
niadagSi Tavidan rom aviciloT mavneblebisa da daavadebebis
gamomwvev mikrobTa dagroveba, agreTve mosavlianobis mkveTri
daqveiTeba, aucilebelia Teslbrunvis dacva. Zvel adgils brokoli
mxolod 4_5 wlis Semdeg unda daubrundes;
brokolis kargi mosavali modis mZime, nayofier, sakmaod tenian
niadagebze. misTvis vargisia msubuqi da saSualo Tixnari niadagebi;
niadagis gakirianeba xels uwyobs brokolis zrdas da ganviTare-
bas. kiri SeaqvT SemodgomiT an gazafxulze _ 300_400 gr 1 m2-ze, 3_4
weliwadSi erTxel;
Semodgomaze, gadabarvisas (20_25 sm-ze) SeaqvT 4_6 kg komposti
an gadamwvari nakeli.
winamorbedebi:
kargi winamorbedebia parkosani kulturebi, kitri, xaxvi, karto -
fili, Warxali, pomidori da mravalwliani balaxeuli;
brokoli ar SeiZleba moviyvanoT kombostosa da am ojaxis warmo-
madgeneli sxva kulturebis Semdeg.
39
niadagi: pH:
6,5 — 7,0
Tesva/dargvis xerxi:
CiTiliT/TesliT.
CiTilebis asaki:
35_45 dRisa (irgveba 4_6 foTlis fazaSi).
Tesvis siRrme:
1_2 sm;
Tesvis/Cargvis sqema:
ZiriTadi Tavebis misaRebad xSiri nargavia saWiro; sqema: 50_60 sm
rigebs Soris da 20-30 sm rigebSi mcenareTa Soris;
gverdiTi amonayaris misaRebad SedarebiT meCxer rgvas mimar-
Taven. sqema: 60 sm rigebs Soris da 40_45 sm rigebSi mcenareTa Soris.
gamokveba:
vegetaciis periodSi 2_3-jer SeaqvT damatebiTi sakvebi:
CiTilebis dargvidan 20 dRis Semdeg — wunwuxi (1:20).
xarjvis normaa 0,5 l 1 mcenareze.
pirveli kvebidan 10 dRis Semdeg — wunwuxi (1:20).
xarjvis norma - 1l 1 mcenareze,
meore kvebidan 10 dRis Semdeg — wunwuxi (1:20).
xarjvis norma - 6_8 l 1 m2-ze;
rwyva:
brokoli bevr wyals moiTxovs, niadagis gamoSrobisas mcenare iCa-
greba;
tenis SesanarCuneblad niadagi yoveli morwyvis Semdeg unda
gafxvierdes.
siTburi reJimi:
SedarebiT kargad uZlebs sicives, misi ganviTarebisaTvis sak-
marisia +16_250C siTbo. brokolis Tavi nakleb mkvrivia, Sedgeba mw-
vane feris kvirtebisagan (aris narinjisferi jiSebic). centraluri
Tavis moWris Semdeg mcenare itoteba, yoveli totze ki patara Tavi
gaizrdeba, romelic aucileblad YTavis droze unda moiWras, Torem
ramdenime dRis Semdeg igi gaiSleba, ayvavdeba da warmoqmnis Teslian
ylortebs. aseTi nayofi saWmelad ukve uvargisia.
40
wiTelTaviani
kombosto
Brassica oleracea convar. capitata rubra jvarosanTa ojaxi
zogadi informacia
wiTelTaviani kombosto, iseve rogorc TeTrTaviani, warmoSobi-
lia velurad mzardi saxeobebisagan, romlebic xmelTaSuazRvispira
regionebSi gvxvdeba; wiTeli kombosto TeTrze gemrielia, amis miuxe-
davad, saqarTveloSi igi bevrad naklebad aris gavrcelebuli. wiTel-
Taviani kombosto Seicavs 4_6% Saqars, 1,5_2% cilas, karotins, C,
B1, B2 vitaminebs, marilebs, rkinasa da iods. ZiriTadad gamoiyeneba
umad, marinadis saxiT, sxvadasxva salaTebisa da civi sauzmeulis da-
samzadeblad. Tavebis didi simkvrivisa da kargi Senaxvis unaris gamo
igi vitaminebis uxvi wyaroa mTeli Semodgoma-zamTris periodSi.
kulturis specifikuri moTxovnebi:
niadagis gakirianeba xels uwyobs wiTelTaviani kombostos zr-
dasa da ganviTarebas. kiri SeaqvT SemodgomiT an gazafxulze —
300_400 gr 1 m2-ze 3_4 weliwadSi erTxel;
kombostos sagviano jiSebi mohyavT niadagSi nakelis Setanis
pirvel weliwads, adreulebi ki niadagis gapativebidan momdevno
wels;
Tavidan rom aviciloT niadagSi mavneblebisa da daavadebaTa
gamomwvevi mikrobebis dagroveba da mosavlianobis mkveTri Sem-
cireba, aucilebelia Teslbrunvis dacva. Zvel adgils kombosto
unda daubrundes ara uadres 4_5 wlis Semdeg.
41
winamorbedebi:
saukeTeso winamorbedebia: parkosani kulturebi, kitri, xaxvi,
kartofili, Warxali, pomidori da mravalwliani balaxeuli;
wiTelTaviani kombostos moyvana ar SeiZleba kombostosa da
jvarosanTa ojaxis warmomadgeneli bostneuli kulturebis Semdeg.
niadagi: pH
6,6 – 7,2.
Tesva/dargvis xerxi:
CiTiliT/TesliT.
CiTilebis asaki:
saadreo jiSebisa da hibridebi CiTilebis gamozrdas sWirdeba
45_60 dRe. saSualo saadreo da sagviano jiSebs — 35_40 dRe.
CaTesva Ria gruntSi:
wiTelTaviani kombosto SeiZleba uCiTilebodac gamovzardoT;
Tesli rigebad 2_3 sm-is siRrmeze unda CavTesoT. rigebs Soris
manZili 70 sm-ia. aRmonacenebs gamoCenisTanave gamoxSiraven ise, rom
rigebSi mcenareebi 60_70 sm-iT daSordnen erTmaneTs.
Teslis CaTesvis siRrme:
2_3 sm.
Tesvis/Cargvis sqema:
CiTilebis gamosayvanad Tesls CaTesaven 3_4 sm-is siRrmis
kvlebSi. mudmiv adgilas CiTilebs gadargaven 5_8 namdvili foTlis
fazaSi;
saadreo jiSebisa da hibridebisaTvis rigebs Soris manZili _
40_45 sm unda iyos, rigebSi mcenareTa Soris — 30_35 sm;
saSualo saadreo jiSebisTvis rigebs Soris manZili _ 70 sm,
rigebSi mcenareTa Soris _ 50-60 sm;
sagviano jiSebisaTvis rigebs Soris da rigebSi mcenareTa Soris —
70 sm;
Cargva SeiZleba sabostne kvlebSi (etebSi).
wiTelTaviani kombosto SeiZleba uCiTilebod moviyvanoT. Tesli
rigebad unda CavTesoT 2_3 sm-is siRrmeze, rigebs Soris daSoreba
70 sm-ia. aRmocenebis Semdeg naTess gamoxSiraven, rigebSi mcenareTa
Soris manZili 60_70 sm unda darCes.
42
gamokveba:
vegetaciis periodSi 2_3-jer SeaqvT damatebiTi sakvebi:
CiTilebis dargvidan 20 dRis Semdeg — wunwuxi (1:20), xarjvis nor-
maa 1 l - 1 mcenareze ;
sasuqis pirveli Setanidan 10 dRis Semdeg — wunwuxi (1:20). xarjvis
norma - 1 l 1 mcenareze;
azotis Warbi raodenoba iwvevs nitratebis dagrovebas, Sekruli
Tavebis daxeTqvas, cudad inaxeba.
morwyva:
wiTelTavian kombostos didi moTxovnileba aqvs niadagisa da hae-
ris tenianobaze, magram ver egueba Warbtenianobas (Tu niadagSi
wyali Cadga, fesvebi kvdomas iwyeben);
niadagma wyali rom SeinarCunos, yoveli morwyvis Semdeg nakveTi
unda gafxvierdes.
siTburi reJimi:
wiTelTaviani kombostoc, sxva saxeobebiviT, ekuTvnis sicivis kar-
gad amtan mcenareTa jgufs, eSinia sicxis. Teslis gaRivebis mini-
maluri temperaturaa -2_30C. magram gaRivebis periodi aseT
temperaturaze Zalze gaWianurebulia. Teslis gaRivebis opti-
maluri temperaturis dros (+18_200C) aRmoceneba 3_4 dReSi iwyeba;
pirveli namdvili foTlis gamoRebis dros axalgazrda mcenareebi
uZleben -50C-mde wayinvebs. gakaJebuli CiTilebi -5_70C-mde, gauka-
Jebeli - -2_30C-mde. saSualo saadreo da sagviano jiSebi da hib-
ridebi -8_100C-mde wayinvebs uZleben;
wiTelTaviani kombostos zrdisa da ganviTarebisaTvis opti-
maluri temperaturaa 15_200C, 250C maRali sicxe mcenareze uary-
ofiT gavlenas axdens. 300C-ze SesamCnevad brkoldeba zrda da
ganviTareba, xolo ufro maRal temperaturaze mcenare Tavs ar
ikravs. 150C-ze qvemoT kombosto SeiZleba pirvelive weliwads ay-
vavdes (gansakuTrebiT adreuli jiSebi da hibridebi).
43
Semosvlis vadebi:
saadreo jiSebi: vegetaciis periodia 70_90 dRe;
saSualo saadreo jiSebi: vegetaciis periodia 120_130 dRe;
sagviano jiSebi: vegetaciis periodia 130_160 dRe.
wiTelTaviani kombostos foTlebi didi raodenobiT Seicavs
antocianis pigments. swored es pigmenti aZlevs Sexveul Tavebs
sxvadasxva intensivobis lilisfer an iisfer Seferilobas. isic
dadgenilia, rom antocianis pigmenti antiradiaciuli Tvisebis
mqonea.
wiTelTaviani kombosto Seicavs fitoncidebsac, romlebsac an-
tibaqteriuli moqmedeba axasiaTebs. es bostneuli tuberkulozis
profilaqtikis kargi saSualebaa.
44
pekinis kombosto
Brassica pekinensisjvarosanTa ojaxi
zogadi informacia
am saxeobis kombostos samSobloa CineTi. pekinis kombosto far-
Todaa gavrcelebuli aziis samxreT-aRmosavleT qveynebSi, dasavleT
evropasa da aSS-Si. pekinis kombosto gansakuTrebiT faseuli imiTaa,
rom misi moyvana mTeli wlis manZilze SeiZleba rogorc Ria, ise dax-
urul gruntSi. igi mdidaria B1, B2, PP vitaminebiT, karotiniT, xolo
C vitamini masSi orjer metia, vidre salaTSi. pekinis kombostos fur-
clebs sakvebSi iyeneben rogorc mwvanileuls, Sexveul Tavebs ki,
kulinariuli damuSavebis Semdeg, - wvnianebSi, garnirebSi, maT,
agreTve, amwnileben da amarileben.
kulturis specifikuri moTxovnebi:
am kombostos mosayvanad umjobesia organuli nivTierebebiT
mdidari, kargad damuSavebuli saSualo Tixnari niadagebi. zedmetad
teniani, mwiri niadagebi misTvis uvargisia.
niadagis momzadeba Semodgomidanve unda daiwyos: nakveTebi unda
gadaibaros 25_35 sm-ze, 1 m2-ze Seitanon 6_8 kg neSompala an kom-
posti mwir qviSnar niadagebSi, xolo noyier TixnarebSi 3_4 kg.
Semodgomaze gadabarvis win kargia 1 m2-ze 4_5 kg neSompalas an
kompostis Setana.
winamorbedebi:
kargi winamorbedebia: parkosani kulturebi, kitri, xaxvi,
kartofili, Warxali, pomidori da mravalwliani balaxeuli;
niadagi: pH
6,5 – 7,2.
CiTilis asaki:
25_30 dRisa (gadasargavad gamzadebul CiTils 4_5 foToli unda
hqondes gamotanili);
45
Tesvis siRrme:
1_2 sm
Tesvis/Cargvis sqema:
Tesli iTeseba Ria gruntSi (rigebs Soris manZili 50_60 sm-ia,
rigebSi mcenareTa Soris — 20-30 sm). Tesvas unda mohyves ori
gamoxSirva: I. pirveli namdvili foTlis gamotanis Semdeg (mcenareTa
Soris 8 sm manZilis datovebiT, II. rodesac mezobeli mcenareebis
foTlebi erTmaneTs miswvdeba (mcenareebs Soris manZili 20_25 sm-
mde izrdeba).
gamokveba:
damatebiTi sakvebis, gansakuTrebiT azotovani sasuqis Setana did
sifrTxiles moiTxovs, radganac pekinis kombostos SeuZlia didZali
nitratebis dagroveba (ZiriTadad Reroebsa da foTlebis yunwebSi).
amitomac sakvebad gamoyenebamde rekomendebulia misi civ wyalSi
Cadeba 1 saaTiT;
vegetaciis periodSi orjer SeaqvT wunwuxi (1:20), xarji 1
mcenareze 0,5l.
morwyva:
pekinis kombosto tenis moyvarulia, Tumca zedmeti wyali aqveiT-
ebs produqciis mosavalsac da xarisxsac.
siTburi reJimi:
sicivis ar eSinia, Tesli Rivdeba +3_40C-ze, mcenare ki -40C-mde
wayinvebs uZlebs. yvelaze xelsayreli temperatura zrdisa da gan-
viTarebisaTvis aris +15_220C;
cxeli mziani amindi iwvevs foTlebis alanZvas, xolo 130C-ze da-
bali temperaturisas mosalodnelia naadrevi aCoyeba.
Semosvlis vadebi:
saadreo jiSebi: 40_45 dRe aRmocenebidan simwifemde;
saSualo saadreo jiSebi: 55_60 dRe aRmocenebidan simwifemde;
sagviano jiSebi: 60_80 dRe aRmocenebidan simwifemde.
pekinis kombosto saadreo kulturaa. daTesvidan Tavis
Sekvramde 40_65 dRe gadis. CiTilebiT Tu darges, xandaxan
mosavals 20_35 dRis Semdegac iweven. es kultura SeiZleba saT-
burSic moiyvanoT. igi faseuli dieturi produqtia, uxdeba gul-
sisxlZarRvTa daavadebebsa da kuWis wyluls.
46
yvavilovani kombosto
Brassica oleracea convar. botrytisjvarosanTa ojaxi
zogadi informacia
yvavilovani kombosto warmoSobilia velurad mzardi saxeobebis-
agan, romlebic xmelTaSua zRvis regionebSi xaroben. rogorc
sasoflo-sameurneo kultura, germaniaSi holandiasa da daniaSi XVII
saukunidanaa cnobili. igi saqarTveloSic sakmaod gavrcelebulia.
es kombosto mkvrivi Tavebis (Tanayvaviledis) gamo mohyavT. isini Se-
icaven 6_10% mSral nivTierebas, maT Soris 1-5% Saqrebs, 1,5_4%
cilas, 1,6%-mde karotins, C, B1, B2, PP vitaminebs, natriumis, kaliu-
mis, kalciumis, magniumis, iodis, rkinis, fosforis marilebis
mniSvnelovan raodenobas.
Tavebi da qorfa foTlebi sakvebad moixmareba umad, moSuSuli,
Semwvari, moxarSuli, amzadeben garnirebs. didi xniT Sesanaxad yvav-
ilovan kombostos amwnileben da yinaven.
kulturis specifikuri moTxovnebi:
niadagis gakirianeba xels uwyobs kombostos zrdasa da gan-
viTarebas. kiri SeaqvT SemodgomiT — 300_400 gr 1 m2-ze 3_4 weli-
wadSi erTxel;
niadagSi mavneblebisa da daavadebaTa gamomwvevi mikrobebis da-
groveba da mosavlis mkveTri Semcireba Tavidan rom aviciloT, au-
cilebelia Teslbrunvis dacva. Zvel adgilze yvavilovani kombosto
4_5 weliwadze adre ar unda dabrundes;
kombostos kargi mosavali icis noyierma, sakmaod tenianma ni-
adagma. misTvis xelsayrelia, msubuqi saSualo Tixnarebic, agreTve
Savmiwa niadagebi;
winamorbedebi:
yvavilovani kombostos saukeTeso winamorbedebia: parkosani kul-
turebi, kitri, xaxvi, kartofili, Warxali, pomidori da mravalwliani
balaxeuli;
47
niadagi: pH
6,5-7,0.
Tesva/dargvis xerxi:
CiTiliT/uCiTilod.
Tesvis siRrme:
1_2 sm.
Tesvis/dargvis sqema:
iTeseba kvlebze an vake farTobze rige-
bad, rigebs Soris manZilia 50_60 sm,
rigebSi mcenareTa Soris — 20_30 sm;
Wadrakuli wesiT, 30_35 sm-is da-
SorebiT.
morwyva:
yvavilovan kombostos wyali uyvars,
masze Zalze uaryofiTad moqmedebs ni-
adagis gamoSroba;
gamokveba:
vegetaciis periodSi 2_3-jer SeaqvT
sasuqi
pirvelad — CiTilebis Cargvidan 2
kviris Semdeg wunwuxi (1:20) xarji — 5 l 1 m2-
ze;
meored SeaqvT pirveli Setanidan 7_10
dRis Semdeg. 1 m2-ze moafrqveven 200 gr xis
nacars, mcenareebs ZirSi miwas mcired Se-
mouyrian (5 sm-ze) da rwyaven;
azotis zedmet raodenobas mohyveba ni-
tratebis dagroveba, qveiTdeba Tavebis
simkvrive;
yvavilovani kombosto Zalze mgrZno-
biarea borisa da molibdenis naklebobis
mimarT, rasac mosdevs Tavebi gamuqeba,
yvavilobis swrafad dawyeba.
siTburi reJimi:
yvavilovani kombosto SedarebiT kar-
gad uZlebs sicives; misi ganviTare-
bisaTvis optimaluria +16_250C siTbo,
wamozrdili mcenareebi uZleben -1_20C-
mde aciebas.
+100C-ze qvemoT da +250C-is zemoT, Tu
niadagi da haeri mSralia, kombostos Tave-
bis xarisxi qveiTdeba da mosavlianobac
mcirdeba.
Semosvlis vadebi:
saadreo jiSebi: 80_130 dRe aR-
mocenebidan sameurneo simwifemde;
saSualo-saadreo jiSebi: 130_200 dRe
aRmocenebidan sameurneo simwifemde;
sagviano jiSebi: 200-ze meti dRe aR-
mocenebidan sameurneo simwifemde.
yvavilovani kombosto Zvirfasi die-
turi produqtia. masSi ufro naklebi
celulozaa, vidre TeTrTavian kom-
bostoSi, da amitomac ufro sasargebloa
kuWis daa vadebaTa dris. es kultura
gansakuT rebiT sasargebloa maTTvis,
visac awuxebs RviZlis daavadebebi da
aTerosklerozi. yvavilovani kombosto
SeiZleba nedladac SevinaxoT. amisaTvis
mosavalis aRebisas mcenare fesvebianad
unda amoviRoT da rodesac stabilurad
agrildeba, fesvebs sveli miwa Semova-
yaroT (sardafSi, yuTebSi). temperatura
sardafSi nuls qvemoT ar unda davides.
48
bostneulis Teslebi
rogoria bostneulis Teslebi? rogor gavarCioT isini erT-
maneTisagan?
gTavazobT zogierTi bostneulisa da baRCeuli kulturis
Teslebis gadidebul fotosuraTebs.
badrijani
mware wiwaka
Warxali
pamidori
49
stafilo
xaxvi
kitri
sazamTro
kombosto
nesvi
50
zzogierTi bostneuli kulturis Tesvis, dargvis da mosavlis aRebis saorientacio vadebi mebostneobis zonebis
mixedviT
aRmosavleTi saqarTvelo
mebostneobis pirveli zona – 200 - 500 m zRvis donidan kaxeTisa da qvemo qarTlis dablobi adgilebi
pirveli qvezona:
kaxeTis raionebis (siRnaRi,
dedoflis wyaro, lagodexi,
gurjaani, yvareli, Telavi,
axmeta) dablobi adgilebi
meore qvezona:
qvemo qarTlis raionebis
(gardabani, marneuli,
bolnisi, TeTri wyaro) da
garekaxeTis dablobi
adgilebi
#
#
kultura
Tesva dargva mosavlis
aReba
Tesva dargva mosavlis
aReba
1 kombostos Tesva zafxulSi 1/7-10/7 1/8-10/8 10/11-30/11 1/6-15/6 1/7-15/7 1/10-1/11
2 kombostos Tesva Semodgomaze 15/9-1/10 1/11-10/12 10/5-20/6 15/9-1/10 1/11-10/12 15/5-30/6
3 kombostos Tesva gazafxulze Ria gruntSi 15/3-1/4 25/4-15/5 25/6-10/7 15/3-1/4 25/4-15/5 25/6-10/7
4 saSualo da sagviano kombostos Tesva 20/4-20/5 15/6-10/7 15/8-25/11 20/4-25/5 15/6-1/7 15/8-25/11
5 pamidvris Tesva saCiTiled kvalsaTburSi 10/2-15/3 15/4-30/4 25/6-1/11 15/2-15/3 20/4-10/5 25/6-1/11
6 pamidvris Tesva Ria gruntSi 23/3-10/4 - 10/7-1/11 25/3-10/4 - 15/7-1/11
7 badrijnis Tesva gazafxulze 1/3-15/3 20/4-15/5 30/6-1/11 1/3-15/3 10/5-25/5 5/7-1/11
8 wiwakis Tesva saCiTiled kvalsaTburSi 1/3-1503 20/4-15/5 25/6-1/11 1/3-15/3 1/5-20/5 1/7-1/11
9 kitris Tesva saCiTiled 20/3-30/3 25/4-30/4 1/6-1/8 20/3-30/3 25/4-30/4 5/6-1/8
10 kitris Tesva gazafxulze Ria gruntSi 10/4-20/4 - 20/6-10/8 ¼1/4-25/4 - 25/6-15/8
11 kitris Tesva gazafxulze kvalsaTburSi 5/3-15/3 ¼1/4-15/4 5/6-10/8 1/3-15/3 5/4-15/4 10/6-1/8
12 kitris Tesva zafxulSi 20/6-15/7 - 15/8-30/9 20/6-15/7 - 15/8-30/9
13 xaxvis Tesva gazafxulze 20/2-20/3 - 20/7-15/8 20/2-20/3 - 20/7-20/8
14 xaxvis Tesva Semodgomaze 1/9-30/10 - 1/7-20/7 1/9-30/10 - 1/7-20/7
15 xaxvis Tesva zafxulSi – mwvane xaxvis misaRebad 15/6-1/8 - 1/11-1/4 15/6-1/8 - 1/10-15/4
16 Warxlis Tesva gazafxulze 15/3-1/4 - 1/8-1/11 15/3-1/4 - 1/8-10/11
17 Warxlis Tesva zafxulSi 1/6-15/7 - 1/8-20/3 1/6-15/7 - 1/8-20/3
18 stafilos Tesva gazafxulze 20/2-20/3 - 1/6-1/8 20/2-20/3 - 1/6-1/8
19 stafilos Tesva zafxulSi 1/6-15/7 - 1/10-1/11 1/6-15/7 - 1/10-1/11
20 wiTeli bolokis Tesva 1/8-5/9 - 1/10-1/11 1/8-5/9 - 1/10-1/11
21 nivris dargva Semodgomaze 15/10-15/11 - 25/6-30/6 15/10-15/11 - 25/6-1/7
22 nivris dargva gazafxulze 15/2-15/3 - 10/7-20/7 15/2-15/3 - 10/7-20/7
51
mmebostneobis meore zona – 500 - 1200 m zRvis donidan
Sida qarTlis raionebi da mesxeTis dablobi adgilebi
pirveli qvezona:
Sida qarTlis raionebi (mcxeTa,
kaspi, gori, qareli, xaSuri,
borjomi) da mTiani kaxeTi
meore qvezona:
mesxeTis dablobi (axalcixe,
adigeni, aspinZa), cxinvalis
regioni, duSeTisa da
TianeTis raionebis dablobi
adgilebi
#
#
kultura
Tesva dargva mosavlis
aReba
Tesva dargva mosavlis
aReba
1 kombostos Tesva zafxulSi 1/6-15/6 5/7-15/7 20/10-10/11 - - -
2 kombostos Tesva gazafxulze kvalsaTburSi 15/2-30/2 30/3-20/4 1/7-1/8 24/2-10/3 25/4-15/5 15/8-1/9
3 kombostos Tesva gazafxulze Ria gruntSi 25/3-10/4 1/5-10/5 1/7-20/7 ¼1/4-10/4 10/5-20/5 25/7-1/8
4 saSualo da sagviano kombostos Tesva 25/4-15/5 10/5-10/7 25/8-30/11 30/4-25/5 1/6-20/6 1/9-10/11
5 pamidvris Tesva saCiTiled kvalsaTburSi 10/3-20/3 5/5-25/5 20/7-20/10 15/3-20/3 15/5-25/5 20/7-1/10
6 pamidvris Tesva Ria gruntSi 10/4-20/4 - 1/8-5/10 - - -
7 badrijnis Tesva gazafxulze 15/3-20/3 15/5-25/5 20/7-10/10 20/3-30/3 15/5-10/5 25/7-1/10
8 wiwakis Tesva saCiTiled kvalsaTburSi 15/3-20/3 15/5-25/5 20/7-10/10 20/3-30/3 25/5-30/5 25/7-1/10
9 kitris Tesva gazafxulze Ria gruntSi 20/4-30/4 - 10/7-10/9 25/4-5/5 - 15/7-20/9
10 kitris Tesva gazafxulze kvalsaTburSi 15/3-25/3 20/4-1/5 1/7-30/8 - - -
11 xaxvis Tesva gazafxulze 1/3-30/3 - 10/8-20/9 15/3-1/4 - 15/8-15/9
12 Warxlis Tesva gazafxulze 20/3-25/4 - 15/9-15/10 ¼1/4-10/4 - 15/9-1/10
13 Warxlis Tesva zafxulSi 1/6-10/7 - 15/8-15/10 - - -
14 stafilos Tesva gazafxulze 10/3-10/4 - 15/8-15/10 15/3-15/4 - 1/9-10/10
15 stafilos Tesva zafxulSi 1/6-10/7 - 20/10-1/11 - - -
16 wiTeli bolokis Tesva 1/8-5/9 - 1/10-10/11 1/8-15/8 - 20/10-1/11
17 nivris dargva Semodgomaze 15/10-30/10 - 1/7-15/7 20/9-10/9 - 1/7-15/7
18 nivris dargva gazafxulze 15/2-15/3 - 10/7-30/7 1/3-15/3 - 10/7-20/7
52
mmebostneobis mesame zona – 1200 - 2200 m zRvis donidan
duSeTis, yazbegis, TianeTis, axmetis, walkis, dmanisis, ninowmindis, axalqalaqis raionebisa da cxinvalis
regionis mTiani zona
pirveli qvezona:
1200 - 1700 m zRvis donidan meore qvezona:
1700 - 2200 m zRvis donidan
#
#
kultura
Tesva dargva mosavlis
aReba
Tesva dargva mosavlis
aReba
1 kombostos Tesva gazafxulze kvalsaTburSi 1/3-10/3 1/5-25/5 30/7-30/8 25/3-10/4 15/5-1/6 15/8-1/9
2 kombostos Tesva gazafxulze Ria gruntSi 20/4-10/5 1/6-20/6 1/8-15/9 1/5-20/5 10/6-25/6 20/8-10/9
3 saSualo da sagviano kombostos Tesva 10/4-5/5 1/6-10/6 1/9-1/11 10/5-20/5 15/6-25/6 15/9-25/9
4 pamidvris Tesva saCiTiled kvalsaTburSi ¼1/4-20/4 25/5-15/6 1/8-15/9 - - -
5 xaxvis Tesva gazafxulze ¼1/4-30/4 - 15/8-25/9 10/5-20/5 - 1/8-1/9
6 Warxlis Tesva gazafxulze 15/4-10/5 - 15/9-1/10 20/4-10/5 - 1/10-20/10
7 stafilos Tesva gazafxulze 10/4-1/5 - 15/9-1/10 20/4-10/5 - 1/10-20/10
8 nivris dargva Semodgomaze - 1/9-1/10 10/8-20/8 - 1/8-20/8 1/8-20/8
9 nivris dargva gazafxulze - 1/3-15/4 20/8-30/8 - 1/5-15/5 1/8-20/8
53
ddasavleTi saqarTvelo
mebostneobis pirveli – subtropikuli - zona 0 – 250 m zRvis donidan
afxazeTis, qvemo imereTis aWarisa da guria-samegrelos dablobebi,
pirveli da meore qvezona:
afxazeTis, guria-samegrelosa
da aWaris dablobebi,
mesame qvezona:
qvemo imereTis vake
(wyaltubo, xoni, vani,
samtredia)
#
#
kultura
Tesva dargva mosavlis
aReba
Tesva dargva mosavlis
aReba
1 kombostos Tesva zafxulSi 30/6-10/7 1/8-10/9 15/11-25/3 1/6-15/6 10/7-20/7 20/11-25/3
2 kombostos Tesva Semodgomaze 15/9-1/10 10/11-20/12 25/4-1/7 15/9-1/10 1/11-20/12 20/4-15/6
3 kombostos Tesva gazafxulze kvalsaTburSi 20/2-30/2 25/3-15/4 1/6-1/7 ½1/2-10/2 10/3-20/3 10/6-1/7
4 kombostos Tesva gazafxulze Ria gruntSi 10/3-20/3 25/4-15/5 1/9-1/10 10/3-20/3 25/4-15/5 1/9-1/10
5 pamidvris Tesva saCiTiled kvalsaTburSi 15/2-15/3 15/4-10/5 1/7-1/11 15/2-15/3 10/4-11/5 20/6-1/11
6 pamidvris Tesva Ria gruntSi 25/3-5/4 - 10/7-1/10 25/3-1/4 - 1/7-1/10
7 badrijnis Tesva saCiTiled kvalsaTburSi 25/2-20/3 25/4-15/5 1/7-1/11 25/2-20/3 25/4-10/5 1/7-10/11
8 wiwakis Tesva saCiTiled kvalsaTburSi 25/2-20/3 25/4-15/5 1/7-1/11 25/2-20/3 25/4-10/5 1/7-1/11
9 kitris Tesva gazafxulze Ria gruntSi 15/4-20/5 - 25/6-20/8 10/4-15/5 - 20/6-25/8
10 kitris Tesva gazafxulze kvalsaTburSi 1/3-10/3 ¼1/4-20/4 1/6-1/8 ¼1/3-10/3 ¼1/4-10/4 1/6-1/8
11 kitris Tesva zafxulSi 15/6-30/7 - 1/8-1/10 15/6-30/7 - 1/8-1/10
12 xaxvis Tesva gazafxulze 10/2-20/3 - 10/7-20/8 1/2-15/3 - 1/7-15/8
13 xaxvis Tesva Semodgomaze 20/9-1/11 - 1/6-1/8 1/9-30/10 - 1/7-1/8
14 xaxvis zafxulSi Tesva – mwvane xaxvis misaRebad 1/7-1/8 - 1/11-1/4 1/7-1/9 - 1/10-1/4
15 Warxlis Tesva gazafxulze 20/2-20/3 - 10/6-10/10 20/2-20/3 - 1/9-10/10
16 Warxlis Tesva zafxulSi 25/6-20/7 - 1/9-1/11 25/6-20/7 - 1/9-1/11
17 stafilos Tesva gazafxulze 1/2-15/3 - 10/6-1/11 1/2-10/3 - 10/6-1/11
18 stafilos Tesva zafxulSi 10/6-25/7 - 1/9-30/10 1/6-25/7 - 1/10-30/10
19 wiTeli bolokis Tesva 1/8-1/9 - 15/10-15/3 15/8-1/9 - 1/10-1/12
20 Tvis bolokis Tesva 20/2-25/3 - ¼1/4-15/5 20/2-20/3 - 10/4-15/5
21 nivris dargva Semodgomaze - 1/8-1/10 25/6-20/7 - 1/8-1/10 10/6-1/7
22 nivris dargva gazafxulze - 1/3-15/3 1/7-1/8 - 15/2-15/3 10/7-1/8
54
mmebostneobis meore zona - 250 - 1000 m zRvis donidan
afxazeTis, aWaris, guria-samegrelos dablobebi, imereTis mTispira nawili da raWa-leCxumis dablobebi
pirveli qvezona:
aWaris, afxazeTis, guria-
samegrelos dablobebi,
imereTis mTispira zomierad
Tbili adgilebi
meore qvezona:
raWa-leCxumis dablobis
zomierad Tbili adgilebi
#
#
kultura
Tesva dargva mosavlis
aReba
Tesva dargva mosavlis
aReba
1 kombostos Tesva gazafxulze kvalsaTburSi 10/2—20/2 25/31/4 1/7-1/8 15/2-1/3 ¼1/4-15/4 1/9-20/10
2 kombostos Tesva gazafxulze Ria gruntSi ¼1/4-10/4 15/5-25/6 1/9-20/11 10/4-15/4 15/5-5/6 1/9-1/11
3 pamidvris Tesva saCiTiled kvalsaTburSi 1/3-20/3 1/5-15/5 10/7-10/10 1/3-20/3 1/5-20/5 15/7-20/10
4 pamidvris Tesva Ria gruntSi ¼1/4-15/4 - 15/7-20/10 - - -
5 badrijnis Tesva saCiTiled kvalsaTburSi 15/3-25/3 10/5-15/5 15/7-20/10 20/3-30/3 15/5-25/5 1/8-10/10
6 wiwakis Tesva saCiTiled kvalsaTburSi 15/3-25/3 10/5-20/5 15/7-20/10 20/3-30/3 15/5-25/5 15/7-1/10
7 kitris Tesva gazafxulze Ria gruntSi 15/4-1/5 - 10/7-1/9 25/4-10/5 - 10/7-10/9
8 kitris Tesva gazafxulze kvalsaTburSi 10/3-20/3 20/4-30/4 1/7-1/8 10/3-20/3 20/4-30/4 1/7-1/8
9 xaxvis Tesva gazafxulze 10/2-25/3 - 1/8-1/9 20/2-1/4 - 1/8-1/9
10 Warxlis Tesva gazafxulze 10/3-10/4 - 10/9-25/10 30/3-30/4 - 15/9-1/10
11 Warxlis Tesva zafxulSi 1/7-25/7 - 1/9-15/10 - - -
12 stafilos Tesva gazafxulze 23/3-4/5 - 1/8-1/9 ¼1/4-10/5 - 15/7-10/10
13 Tvis bolokis Tesva 1/3-1/4 - 10/4-25/5 10/3-10/4 - 10/4-10/5
14 nivris dargva Semodgomaze - 1/8-1/10 25/6-15/7 - 1/8-1/11 25/6-15/7
15 nivris dargva gazafxulze - 15/2-15/3 10/7-1/8 - 15/2-15/3 10/7-1/8
55
mmebostneobis mesame zona – 1000 - 2100 m zRvis donidan
afxazeTis, aWaris, guria-samegrelos, imereTis, raWa-leCxumis mTis soflebi da svaneTi
pirveli qvezona (zomierad civi):
1000 – 1500 m zRvis donidan
meore qvezona (civi):
1500 – 2100 m zRvis donidan
#
#
kultura Tesva dargva mosavlis
aReba
Tesva dargva mosavlis
aReba
1 kombostos Tesva gazafxulze Ria gruntSi 20/4-25/4 15/5-5/6 1/9-15/10 20/4-10/5 10/6-15/6 15/9-25/9
2 pamidvris Tesva saCiTiled kvalsaTburSi ¼1/4-10/4 20/6-10/7 10/8-25/9 - - -
3 kitris Tesva gazafxulze Ria gruntSi 5/5-10/5 - 1/8-10/9 - - -
4 kitris Tesva gazafxulze kvalsaTburSi 20/3-30/3 15/5-20/5 20/7-20/8 - - -
5 xaxvis Tesva gazafxulze 15/4-10/5 - 20/8-1/9 1/5-15/5 - 1/8-1/9
6 Warxlis Tesva gazafxulze 1/5-15/5 - 15/9-1/10 20/5-1/6 - 20/8-1/9
7 stafilos Tesva gazafxulze 20/4-25/5 - 15/9-1/10 1/5-20/5 - 1/8-10/9
8 Tvis bolokis Tesva 10/4-10/5 - 20/5-20/6 1/5-20/6 - 20/6-1/7
9 nivris dargva Semodgomaze - 15/9-10/10 20/7-10/8 - - -
10 nivris dargva gazafxulze - 1/3-1/4 20/7-15/8 - 10/4-5/5 25/3-1/9
56
SeniSvnebisTvis