medicinos studijų programa modulis Širdies ir … · 1. įsisavinti žinias apie dažniausiai...

EUROPOS SĄJUNGAEuropos Socialinis Fondas

Medicinos studijų programa

MODULIS

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ

IV kursasVII -VIII semestras

Medicinos fakultetasKauno medicinos universitetas

2009 –2010 m

Turinys

1. Bendroji informacija…………………………………………………………………

2. Bendrasis modulio turinys…………………………………………………………...

3. Modulio tikslas ir uždaviniai.......................................................................................

4. Tutoriniai užsiėmimai................................................................................................

4.1. Pirmoji problema. Išeminė širdies liga - ūminis ir lėtinis širdies skausmas...........................................................................................................................

4.2. Antroji problema. Širdies disfunkcija ir aritmijos - dusulys ir tinimai, netvarkinga širdies veikla.................................................................................................

4.3. Trečioji problema. Uždegiminės širdies ligos ir ydos - karščiavimas kardiologijoje ir ūžesiai....................................................................................................

4.4. Ketvirtoji problema. Išeminės širdies ligos chirurginis gydymas ir pooperacinė eiga...................................................................................................................................

4.5. Penktoji problema. Ūminės aortos ligos ..............................................................

4.6. Šeštoji problema. Periferinių kraujagyslių ligos ir jų gydymas............................

4.7. Septintoji problema. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacija.....

5. Paskaitos......................................................................................................................

5.1. Stabilioji krūtinės angina (2 val.)………………………………………………..

5.2. Nestabilioji krūtinės angina (2 val.)……………………………….....................

5.3. Ūminis miokardo infarktas (2 val.)………………………………………………

5.4. Širdies funkcijos sutrikimai ( 2 val.)…………………………………………….

5.5. Arterinė hipertenzija (1 val.) .................................................................................

5.6. Miokardo ligos (2 val.).........................................................................................

5.7. Širdies ritmo sutrikimai (2 val.).............................................................................

5.8. Širdies laidumo sutrikimai (2 val.).........................................................................

5.9. Reumatas ir infekcinis endokarditas (2 val.)..........................................................

5.10. Miokarditas ir perikarditas (2

val.)........................................................................

5.11. Aortos vožtuvo ydos (2

val.).................................................................................

5.12. Mitralinio ir triburio vožtuvo ydos (2 val.).........................................................

5.13. Įgimtos širdies ydos (2 val.).................................................................................

5.14. Dirbtinės kraujo apytakos ypatumai ir miokardo protekcija kardiochirurgijos

operacijų metu ( 2 val.)....................................................................................................

5.15.Įgytų širdies vožtuvų ydų chirurginis gydymas val. (2 val.) .................................

5.16. Perikardo ligos, širdies augliai ir aortos ligų chirurginis gydymas ( 2 val.) .........

5.17. Įgimtų širdies ydų radikalios ir paliatyvinės operacijos (2 val.)............................

5.18. Širdies nepakankamumo chirurginis gydymas - širdies skilvelius pavaduojančios

sistemos (1 val.)...............................................................................................................

5.19. Širdies transplantacijos chirurginiai aspektai ( 2 val.)............................................

5.20. Išeminės širdies ligos chirurginis gydymas (2 val.)................................................

5.21. Chirurginė flebologija (1

val.)..................................................................................

5.22. Ūminis arterinis nepratekamumas (2 val.).............................................................

5.23.Endokardito,miokardito ir perikardito etiologija, laboratorinė diagnostika, tyrimo

rezultatų interpretavimas, racionalaus antibakterinio gydymo pasirinkimas (2val.)

5.24. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Aterosklerozės..............................

biochemija.Ūminės fazės baltymai.Miokardo pažeidimo žymenys (2 val.)...........

5.25. Išemijos ir širdies nepakankamumo biochemija. Miokardo pažeidos žymenys

(2 val.)

5.26. Hipertenzijų etiologijos ir korekcijos biochemija (1 val.)

5.27. Antioksidacinė sistema. Lipoproteinai, jų sudėtis, apykaita ir jos sutrikimų

diagnostika (1val.)

5.28. Radiologinė širdies ligų diagnostika (1val)

5.29. Reabilitacijos sistema (1

val.) .................................................................................

5.30. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacija (2 val)

5.31. Neįgalumo ir darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymo principai.

Profesinė reabilitacija (2val.)................................................................................

6. Praktikos darbai............................................................................................................

6.1. Stabili krūtinės angina (1 val.)…………………………………………………....

6.2. Nestabilioji krūtinės angina (2 val.)………………………………….................

6.3. Ūminis miokardo infarktas (2 val.)……………………………………………...

6.4. Širdies nepakankamumas (2 val.)..........................................................................

6.5. Arterinė hipertenzija ir kardiomiopatijos (2 val.)...................................................

6.6. Ekstrasistolija, paroksizminės tachikardijos, WPW sindromas (2 val.)................

6.7. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas (2val.)………………………………….....

6.8. Širdies laidumo sutrikimai (2 val.)

6.9. Uždegiminės širdies ligos (1 val.).........................................................................

6.10. Aortos ir mitralinio vožtuvų ydos ( 2 val.)..........................................................

6.11. Įgimtos širdies ydos ir triburio vožtuvo ydos (2 val.).........................................

6.12. Perikardo,aortos ligų ir širdies auglių chirurginis gydymas(1 val.).

6.13. Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija ir intraaortinė balioninė

kontrapulsacija (1 val.)

7. Seminarai......................................................................................................................

7.1. Krūvio mėginių reikšmė IŠL diagnostikai (1 val.)...............................................

7.2. VA angiografijos reikšmė diagnostikai ir gydymui (1 val.)..................................

7.3. 2 D echokardiografijos reikšmė IŠL diagnostika (1

val.)......................................

7.4. Širdies ydų echokardiografinė diagnostika (1 val.).............................................

7.5. Elektrofiziologinė aritmijų diagnostika ir gydymas (1 val.).................................

7.6. Ūminio miokardo infarkto ir vainikinės kraujotakos sutrikimų laboratorinė

diagnostika (1 val.)

7.7. Elektrolitų apykaita ir jos sutrikimų įtaka širdies aritmijų išsivystymui (1 val.)

7.8. Širdies radionuklidiniai tyrimai (1 val.)…………………………………...........

7.9. Širdies kraujagyslių ligų pasekmių įvertinimas ir individualių reabilitacijos

programų sudarymas (3 val.)

7.10. Ankstyvosios ir vėlyvosios komplikacijos po širdies operacijų (1 val.).

7.11.IŠL chirurginio gydymo indikacijos, rezultatai. Išeminis mitralinis

nesandarumas, vožtuvą išsaugojančios operacijos (1 val.).

8. Modulio egzamino klausimai.......................................................................................

8.1. Kardiologijos klausimai.........................................................................................

8.2. Kardiochirurgijos klausimai...........................................................................

8.3. Klinikinės laboratorinės diagnostikos klausimai........................................

8.4. Klinikinės biochemijos klausimai................................................................

8.5. Reabilitacijos klausimai

9. Priedai..........................................................................................................................

1. Bendroji informacija

1.1. Modulio vadovė: doc. R. Jonkaitienė, KMU Kardiologijos klinika

([email protected] ), tel. 32 69 76

1.2. Modulio koordinatorius: prof. J. Sakalauskas, KMU Širdies, krūtinės ir

kraujagyslių chirurgijos klinika ([email protected] ), 326391, 869873028

1.3. Modulio trukmė: 6 savaitės 6 kreditai

Kardiologijos klinika 3 kreditai

Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika 1,6 kredito

Reabilitacija 0,8 kredito

Klinikinė biochemija 0,3 kredito

Klinikinė laboratorinė diagnostika 0,2 kredito

Radiologijos klinika 0,1 kredito

1.4. Padaliniai ir praktikos darbų darbo dienų skaičius:

27 dienos (24 dienos + 2 dienos pasiruošimui + 1 diena egzaminas)

Kardiologijos klinika ( 14d.)

Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika ( 6d.)

Klinikinė biochemija (1,5 d.)

Klinikinė laboratorinė diagnostika + radiologija (1d.)

Reabilitacijos klinika ( 2d.)

1.5. Dėstomi dalykai ir atsakingi asmenys:

Kardiologija

Atsakingas asmuo: doc. Regina Jonkaitienė ([email protected])

Širdies ir kraujagyslių chirurgija

Atsakingas asmuo: prof. Juozas Sakalauskas ([email protected] )

Klinikinė biochemija

Atsakingas asmuo: doc. Aušra Mongirdienė ([email protected] )

Klinikinė laboratorinė diagnostika

Atsakingas asmuo: M.D. Astra Vitkauskienė ([email protected] )

Klinikinė radiologija

Atsakingi asmenys: Dr. Ilona Kulakienė, ( [email protected]) tel. 327010 J Zavedckienė ([email protected]) tel. 327062Reabilitacija

mailto:[email protected]







Atsakingas asmuo: doc. Jūratė Samėnienė ([email protected] )

2. Bendrasis modulio turinys

Nagrinėdami šio modulio problemas, studentai įgyja naujų žinių ir jas pritaiko šiose

srityse:

Kardiologijoje – nagrinėja aterosklerozės, dislipidemijos, išeminės širdies

ligos(krūtinės anginos, ūminių išeminių sindromų), pirminės arterinės

hipertenzijos, reumato įgytų ir įgimtų širdies ydų, infekcinio endokardito,

miokarditų, perikarditų, kardiomiopatijų, širdies ritmo ir laidumo sutrikimų,

širdies nepakankamumo etiologiją, patogenezę, klinikinę simptomatiką,

diagnostikos metodus, kriterijus, medikamentinio, intervencinio, chirurginio

gydymo principus, indikacijas, prevencijos principus.

Kardiochirurgijoje – nagrinėja kardiologijos dalyje nurodytų problemų

chirurginio gydymo indikacijas, operacijos metodus, pooperacinės priežiūros

ypatumus, indikacijas širdies transplantacijai, dirbtinės kraujotakos ypatumus

ir miokardo protekciją operacijų metu, širdi pavaduojančius prietaisus.

Klinikinėje laboratorinėje diagnostikoje – nagrinėja pagrindinių širdies ligų

laboratorinės diagnostikos galimybes ir tyrimų interpretaciją.

Klinikinėje biochemijoje – nagrinėja biocheminius širdies ligų, sindromų

aspektus, remiantis keturiomis pagrindinėmis problemomis.

Radiologijoje – nagrinėja širdies ligų radiologinės diagnostikos bei

radionuklidinių tyrimų galimybes.

Reabilitacijoje – nagrinėja širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų

reabilitaciją, apimdami išeminės širdies ligos, širdies disfunkcijos, aritmijų ir

širdies ydų individualias reabilitacijos schemas po medikamentinio,

intervencinio ir kardiochirurginio gydymo.

3. Modulio tikslas ir uždaviniaiBaigdami šį modulį, studentai turi mokėti apibrėžti, analizuoti, paaiškinti ir

susieti reiškinius, nagrinėjamus modulio problemose. Siekiant šio tikslo studentai turi:

1. įsisavinti žinias apie dažniausiai pasitaikančių širdies ligų išplitimą,

priežastis, patogenezę, diagnostiką, gydymo ir prevencijos principus bei metodus.


2. įgyti įgūdžius savarankiškai ištirti pacientą: išklausyti ir atskirti sistolinį nuo

diastolinio ūžesio; išmatuoti arterinį kraujospūdį pagal PSO metodiką; EKG nustatyti

ūminį miokardo infarktą, prieširdžių virpėjimą, plazdėjimą, skilvelinę tachikardiją,

visišką atrioventrikulinę blokadą, įvertinti aprašytus echokardiografinius rodmenis,

įvertinti laboratorinius, rentgeninius, veloergometrijos, vainikinių arterijų

angiografijos duomenis, sudaryti tyrimo ir gydymo planą preliminariai širdies

susirgimo diagnozei pagrįsti, apibendrinti tyrimų rezultatus.

3. įgyti gebėjimus:suformuluoti klinikinę diagnozę šioms širdies ligoms:

ūminiam miokardo infarktui, nestabiliajai ir stabiliajai krūtinės anginai, širdies

ydoms(aortos stenozei, aortos nesandarumui, mitraliniam nesandarumui, prieširdžių

pertvaros defektui) arterinei hipertenzijai, širdies nepakankamumui, skirti gydymą,

nustatyti indikacijas intervenciniam ir chirurginiam gydymui, stebėti pacientus po

vainikinių arterijų ir širdies vožtuvo protezavimo operacijos, skirti individualias

reabilitacijos priemones, parašyti ligos istoriją.

4. TUTORINIAI UŽSIĖMIMAI

4.1 Pirma problema - Išeminė širdies liga

Tutorinis įvadinis užsiėmimas – bazinės žinios apie širdies vainikinę kraujotaką,

jos regulavimą, aterosklerozinių plokštelių sandarą, progresavimą, miokardo išemijos

patofiziologijos mechanizmus,organizmo pakitimus ūminio miokardo infarkto metu.

TUTORINIS UŽSIĖMIMAS - ŪMINIS IR LĖTINIS ŠIRDIES SKAUSMAS

(4val.)

Pirmas žingsnis - Stabilioji krūtinės angina

Nusiskundimai:

- Spaudžiamojo pobūdžio vidutinio intensyvumo priepuoliniai skausmai

krūtinėje,kurie užeina mažo fizinio krūvio metu ar susinervinus, plinta į kairiąją

ranką, du rankos pirštus ir apatinį žandikaulį.

- Skaudant išpila prakaitas, atsiranda silpnumas.

- Skausmas praeina nutraukus krūvį ar pavartojus glicerilio trinitrato per 3−5

minutes.

Ligos anamnezė. 55 m. amžiaus vyras, tarnautojas. Skausmų trukmė virš vienerių

metų. Jie atsirado fizinio krūvio metu. Ramybės tarpsniu skausmų krūtinėje nejaučia.

Objektyvi būklė - Taisyklingas kūno sudėjimas, svoris 76 kg, ūgis 174 cm, KMI –24,

liemens apimtis - 90 cm, odos ir gleivinės pokyčių nenustatyta. Širdies veikla

ritmiška, I° sistolinis užesys ties širdies viršūne, širdies susitraukimo dažnis 74

k./min., AKS 136/84 mmHg. K=D.Plaučiuose vezikulinis alsavimas, be karkalų.

Pilvo organų pokyčių nėra. Kojose edemų nėra. Pulsas ant pėdos nugarinės arterijos

(a. dorsalis pedis) abiejose kojose čiuopiamas gerai.

EKG – Pridedamas pav. ramybės metu ir atsiradus angininiam skausmui

2D-echokardiografija: kairiojo skilvelio galinis diastolinis dydis - 44,0 mm,

tarpskilvelinė pertvara- 10,0 mm, užpakalinė kairiojo skilvelio sienelė - 9,0 mm,

miokardo masės indeksas - 88,0 g/m², kairiojo skilvelio IF- 45,0 %, aortos plotis

20/28 mm, kairiojo prieširdžio dydis 49 x 38 mm, dešiniojo prieširdžio dydis 45 x 37

mm. Išvados: sumažėjusi kairiojo skilvelio sistolinė funkcija, hipokinetiški viršūniniai

segmentai (2 balai), viduriniai priekinės, šoninės sienos, tarpskilvelinės pertvaros

segmentai (1,5−2 balai). Sutrikęs kairiojo skilvelio išsiplėtimas (relaksacija).Aortos

žiedo, burių fibrozė, I laipsnio aortos vožtuvų nepakankamumas. Dviburio vožtuvo

burių fibrozė, I laipsnio priekinės burės prolapsas. Veloergometrinis mėginys –

Pasiektas krūvis 7 MET. Didžiausiojo krūvio metu jautė skausmą krūtinėje,

žandikaulio „rakinimą“. EKG – nustatyta krūtinės derivacijų S−T tarpo

pasislinkimas žemyn (dislokacija) daugiau kaip 2 mm.

Laboratoriniai tyrimai

Hb – 144 g/l, leukocitai – 8,45 x 109/l, eritrocitai – 4,74 x 1012/l, trombocitai –243 x

109/l, kalis – 4,9 mmol/l, natris – 143 mmol/l, kreatininas – 107 μmol/l, gliukozė – 5,5

mmol/l, troponinas I – < 0,2 μg/l, bendrasis cholesterolis – 7,53 mmol/l, mažo tankio

cholesterolis –4,05 mmol/l, didelio tankio cholesterolis – 1,06 mmol/l, trigliceridai –

3,4 mmol/l, aterogeniškumo koeficientas – 5,6 , alaninė transaminazė – 19 U/l,

asparaginė transaminazė –48 U/l, kreatinkinazė – 76 U/l.

Vainikinių arterijų angiografija: išvada- S5 segmento 99 % stenozė

Klausimai :

Kokia išankstinė (preliminari) diagnozė?

Kokį tyrimų planą rekomenduosite?

Ar tipiški KA klinikiniai požymiai?

Ar yra pokyčių ramybės EKG ir EKG skausmo metu ?

Ar ligoniui nustatytas patologinis fizinio krūvio mėginys?

Kuriais kriterijais remdamiesi vertinsite sistolinę kairiojo skilvelio funkciją?

Kokie lipidų apykaitos sutrikimai nustatyti šiam ligoniui?

Kokiais neinvaziniais tyrimais diagnozuota stabilioji KA šiuo atveju?

Koks krūtinės anginos rizikos laipsnis?

Kokiais kriterijais remiantis nustatytomas stabiliosios KA rizikos laipsnis?

Koks gydymas rekomenduojamas nustačius kairiosios vainikinės arterijos kamieno

didelę stenozę ?

Prašau suformuluoti klinikinę diagnozę lotynų kalba.

Kokius vaistus rekomenduosite po aortos ir vainikinių arterijų jungčių suformavimo

operacijos?

Antras žingsnis – Nestabilioji krūtinės angina

Nusiskundimai:

- Staigus, prieš 40 min. prasidėjęs kairiojo peties ir kaklo skausmas, atsiradęs

bedirbant sodo darbus.

Ligos anamnezė. 60 metų pensininkė mokytoja keleri metai serga arterine

hipertenzija ir artritu. Vartoja 50 mg metoprololio du kartus per dieną, 200 mg

celebrekso vieną kartą per dieną. Pastaruosius du mėnesius įprastinio fizinio krūvio

metu nuolat vargina panašaus pobūdžio skausmas, kurį pacientė sieja su anksčiau

diagnozuotu artritu. Išgėrus 200 mg celebrekso ir skausmo intensyvumui

nesumažėjus, kreipėsi į šeimos gydytoją ir buvo GPM atvežta į kardiologijos

priėmimo kambarį.

Gyvenimo anamnezė.Vartoja pakaitinę terapiją dėl menopauzės (0,625 mg

konjuguotų estrogenų ir 2,5 mg medroksiprogesterono acetato per parą).Tėvas 50

metų amžiuje persirgo miokardo infarktu. Žalingų įpročių neturi.

Objektyvi būklė. Ūgis - 160 cm, kūno svoris - 58 kg, KMI -23, asteniška. Oda ir

matomos gleivinės nepakitusios, skydliaukė nepadidėjusi. Širdies tonai aiškūs,

sinusinė tachikardija, ŠSD – 100 k./min., širdies ūžesių negirdėti. AKS – 150/98 mm

Hg k=d. Kitų sistemų duomenys be pakitimų.

EKG – sinusinė tachikardija, V4 – V6 derivacijų 2 mm ST segmentas horizontaliai

nusileidęs/

Klausimai:

Kokias dvi ligas ar sindromus pirmiausia įtarsite?

Kokius pakitimus matote elektrokardiogramoje?

Kokius papildomus tyrimus reikia atlikti pacientei?

Tyrimų duomenys

Laboratoriniai: bendrasis kraujo tyrimas – norma; troponinas T – < 0,01 μg/ml;

lipidograma – norma, skydliaukės hormonų tyrimas – norma;

2D echokardiografija – kairiojo skilvelio hipertrofija, sistolinė funkcija normali.

Širdies ertmės ir vožtuvai normalūs.

Vainikinių arterijų angiografija – kairiosios vainikinės arterijos S 6 segmento

susiaurėjimas > 75 %

Kokią ligą ar sindromą nustatysite pacientei?

Paskirkite nustatytos ligos gydymą

Ar galima tęsti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo ( išskyrus aspiriną) ir

pakaitininę hormonų terapiją?

Trečias žingsnis – Ūminis miokardo infarktas

Nusiskundimai:

- Staigus spaudimas pakrūtinyje, vidurių pūtimas.

Ligos anamnezė. 52 metų didelės įmonės direktorius, iki šiol nesirgęs jokiomis

ligomis, daug rūkantis. Dėl minėto skausmo išgėrė vieną tabletę ranitidino ir savijauta

pagerėjo. Po 4 val. nemalonūs pojūčiai pakrūtinyje pasikartojo ir išplito į krūtinę. Vėl

pavartojus ranitidino savijauta nepagerėjo. Nurodyti sutrikimai kartojosi dar keletą

kartų. Nakties metu atsirado bendras silpnumas, pylė prakaitas. Kitos dienos rytą

pacientas kreipėsi į šeimos gydytoją ir buvo atsiųstas į kardiologijos priėmimo skyrių.

Objektyvi būklė. Ūgis -178 cm, svoris - 96 kg, KMI – 30, ŠSD – 78 k./min., AKS –

150/100 mmHg k =d. Širdies tonai duslūs, be ūžesių. Plaučiuose alsavimas

vezikulinis, be karkalų. Čiuopiant pilvas jautresnis pakrūtinyje, pilvaplėvės dirginimo

reiškinių nėra. Kepenys nepadidėjusios, kojose edemų nėra.

Laboratoriniai tyrimai. Bendras kraujo vaizdas: leuk. – 17,84 × 109/l; eritr. – 4,4 ×

1012/l; Hb – 144 g/l. Troponinas I – 2,5 μg/l.

Dvimatė echokardiografija: KS – 44 mm. IF –40 %, hipoakinetiška apatinė ir

užpakalinė kairiojo skilvelio sienelės, diastolinė kairiojo skilvelio disfunkcija, kairiojo

skilvelio hipertrofija, I° regurgitacija pro dviburį vožtuvą;

Vainikinių arterijų angiografija: S1 – 40 %, S3 – 100 %, S7 – 25 %

Atlikta perkutaninė transliuminalinė S3 segmento angioplastika.

Fibrogastroduodenoskopija- Gastroduodenitis erosiva.

EKG: pridedama

Klausimai:

Ką galima įtarti iš paciento nusiskundimų?

Ar yra išeminės širdies ligos rizikos veiksnių? Jei yra, nurodykite.

Ar buvo būtina užrašyti EKG ir kokie požymiai, tyrimų duomenys paskatino tai

padaryti?

Kokius pokyčius galima matyti EKG?

Kokiai patologijai būdingi šios EKG pokyčiai?

Kokius papildomus tyrimus reikia atlikti diagnozei patikslinti?

Kokią neatidėliotiną medicinos pagalbą reiktų suteikti šiam pacientui?

Suformuluokite klinikinę diagnozę

Koks šio paciento gydymo planas?

Problemos esmė – tipinis lėtinis krūtinės skausmas ir ūminiai tipiniai ir netipiški

krūtinės skausmai, savalaikės diagnostikos svarba, pavėluoto kreipimosi į gydytoją

priežastys

Klinikiniai požymiai – tipiniai ir netipiniai ūminiai ir lėtiniai skausmai krūtinėje,

EKG išemijos požymiai, patologinė ST segmento dislokacija.

Tikslas – išmokyti pažinti įvairius angininius skausmus, įtarti ūminį koronarinį

sindromą, visada registruoti EKG, jei yra rizikos veiksniai ar neaiški diagnozė ir

teisingai ją įvertinti. Laiku nukreipti kardiologo konsultacijai. Atkreipti dėmesį į

moterų išeminės ligos eigą.

Mokymosi uždaviniai ir turinys.

Baigdami šią problemą, studentai turi mokėti:

1.nustatyti ūminio ir lėtinio skausmo krūtinėje priežastį : stabiliąją ir nestabiliąją

krūtinės anginą, ūminį miokardo infarktą

2.įvertinti išemijos ir pakenkimo bei nekrozės požymius požymius EKG

3.įvertinti neinvazinius diagnostikos metodus

4.žinoti biocheminius miokardo pažeidos tyrimus

5.sudaryti tyrimo ir gydymo planą ūmino ir lėtinio išeminio sindromo atveju

6.nustatyti intervencinio ir chirurginio gydymo indikacijas.

7.įvertinti moterų IŠL ypatumus

Pagrindinė literatūra:

1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 5 - 69

Papildoma literatūra:

1. Žr. papildomos literatūros sarašą pagrindinėje literatūroje p.69.

4.2. Antra problema. Širdies disfunkcija ir aritmijos

Įvadinis tutorinis užsiėmimas (1 val.) - bazinės žinios apie širdies disfunkciją ir

patofiziologiją, arterinio kraujospūdžio reguliavimo mechanizmus, reguliacijos

sutrikimų patofiziologiją, sisteminės arteriolių pažeidos ypatumus.

TUTORINIS UŽSIĖMIMAS - DUSULYS IR TINIMAI (4 val.)

Pirmas žingsnis - Dūstantis pacientas

Nusiskundimai:

- Dusulys, kuris atsiranda nedidelio fizinio krūvio metu, o pastarosiomis

dienomis ir ramybės tarpsniu, suintensyvėja naktį.

- Sausas kosulys, bendras silpnumas, pykinimas, maudimas dešinėje pašonėje.

Ligos anamnezė. 29 metų vyras vairuotojas greitą nuovargį, oro stoką fizinės

įtampos metu pradėjo jausti prieš pusmetį. Prieš kelis mėnesius sirgo plaučių

uždegimu, kurį išgydžius dusulys išliko ir progresavo, atsirado patinimai. GMP

į kardiologijos klinikos priėmimo skyrių atvežė dėl progresuojančio dusulio.

Objektyviai. Oda ir matomos gleivinės blyškios. Perkusinės širdies ribos

išplitusios į abi puses. Širdies veikla ritmiška, ŠSD 108 k./min.; suminis

galopas; ties širdies viršūne – III laipsnio sistolinis ūžesys, plintantis į pažastį;

AKS 90/70 mm Hg. Plaučiuose alsavimas vezikulinis, jungo venos

išsiplėtusios, kepenų apimtis 12 cm, ryškūs patinimai kojose ir juosmens

srityje.

Ligonių priėmimo skyriuje užrašyta EKG, atlikta krūtinės ląstos

rentgenograma, dvimatė kardioechoskopija (pav. pridedami)

Klausimai:

Kokias ligas daugiausia įtarsite?

Kurią Niujorko širdies nepakankamumo funkcinę klasę nustatysite šiam

pacientui?

Kokius tyrimus pirmiausia atliksite?

Kokie pagrindiniai kardioechoskopiniai dilatacinės kardiomiopatijos

kriterijai:

Kaip gydysite, siekdami greitai palengvinti dusulį?

Kokių neurohormonų blokatorių skirsite nuolatos vartot?

Koks tinkamiausias ligos chirurginio gydymo metodas, jei gydymas vaistais

neveiksmingas?

Problemos esmė: dusulio nustatymas, priežasčių išaiškinimas ir diferencijavimas,

skubi pagalba ir gydymo plano sudarymas, prognozės įvertinimas.

Tikslas: įgyti žinias, praktinius įgūdžius ir gebėjimus apie širdies nepakankamumo

priežastis, provokuojančius ir palaikančius veiksnius, patofiziologiją, diagnostiką,

diferencijavimo principus ir šiuolaikinio gydymo galimybes.

Antras žingsnis - Arterinė hipertenzija ir hipertenzinė širdies liga

Nusiskundimai:

- Galvos skausmas, veržimas pakaušyje,oro trūkumas, ilgalaikis maudimas kairėje

krūtinės ląstos pusėje, darbingumo sumažėjimas ir nemiga

Ligos anamnezė. 48 m. mokytoja, apie 10 m. nustatytas antsvoris, prieš metus buvo

diagnozuotas padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis, valgo riebų maistą,

nesportuoja.

Motina, sulaukusi 52 metų, sirgo miokardo infarktu, seseriai nustatyta arterinė

hipertenzija.

Nealergiška, retkarčiais vartoja migdomuosius.

Objektyviai:Ūgis -160 cm, svoris- 72 kg, kūno masės indeksas 28 kg/m2, juosmens

apimtis -90 cm. Krūtinės ląsta neskausminga. AKS dešinėje rankoje 164/102 mmHg,

kairėje – 152/96 mmHg. ŠSD-84 k./min. II tono akcentas ties aorta, širdies viršūnės

plote II laipsnio sistolinis ūžesys. Plaučių alsavimas vezikulinis, nėra karkalų. Pilvas

minkštas, neskausmingas. Kojose edemų nėra.

Laboratoriniai tyrimai – bendrasis kraujo bei šlapimo tyrimai be patologinių

pokyčių. Mikroalbuminurijos tyrimas juostele 1+. Lipidograma: BCh 6,4 mmol/l,

MTL-C 4,2 mmol/l, DTL-C 0,98 mmol/l, TG 2,4 mmol/l. Glikemija 6,4 mmol/l.

Kalio kiekis 4,4 mmol/l. Urea 6,8 mmol/l. Kreatininas 86 mikromol/l.

EKG – sinusinis ritmas, levograma.

Dvimatė echokardioskopija - kairiojo skilvelio galinis diastolinis skersmuo 46 mm,:

tarpskilvelinės pertvaros storis 11 mm, užpakalinės sienelės storis 10 mm, miokardo

masė 163 g, miokardo masės indeksas 96,5 g/m2, santykinis sienelių storis 0,43-

koncentrinė kairiojo širdies skilvelio hipertrofija. Sutrikusi kairiojo skilvelio

relaksacija: E 0,55 m/sek., A 0,77 m/sek., DT 186 m/sek.

Klausimai:

Ką galima įtarti iš ligonės nusiskundimų?

Ar yra duomenų, rodančių galimą antrinę arterinę hipertenziją?

Kokia pacientės širdies ir kraujagyslių ligų rizika?

Kodėl atlikta lipidograma?

Kokius laboratorinius tyrimus rekomenduosite pacientei?

Kokius instrumentinius tyrimus rekomenduosite pacientei?

Kuriuos gydymo metodus siūlytumėte pacientei?

Kokius vaistus skirsite pacientei?

Mokymosi uždaviniai ir turinys:


· nustatyti ŠN ir AH priežastis, sukeliančius ir palaikančiuosius ŠN

veiksnius, įvertinti neurohormonų pokyčius, atsiradus ŠN, žinoti

natriurezinių peptidų svarba patvirtinant ŠN diagnozę.

· ŠN ir AH klasifikaciją, atsižvelgiant į sunkumą ir progresavimą,

metabolinio sindromo kriterijus

· kliniškai atpažinti dusulį, padidėjusio arterinio kraujo spaudimo

simptomus ir požymius, teisingai išmatuoti kraujospūdį, nustatyti

klinikinius kairiojo skilvelio bei dešiniojo skilvelio ŠN simptomus ir

požymius, atskirti nuo plaučių ligų, anemijos, inkstų ligų, įtarti kitas

arterinės hipertenzijos priežastis;

· pasirinkti pirmaeilius tyrimus diagnozei pagrįsti:

įvertinti krūtinės ląstos rentgeninį tyrimą, nustatant veninę hipertenziją,

spiroergometriją, nustatant ŠN sunkumą, dvimatės echokardioskopijos

kriterijus, rodančius kairiojo skilvelio sistolinę ir diastolinę disfunkciją,

KSH, atskirti ŠN su išlikusia sistolinė funkcija; nustatyti organų

taikinių pažeidą, jei yra arterinė hipertenzija;

· sudaryti gydymo planą, paskirti nemedikamentinį ir medikamentinį

ŠN ir AH gydymą. Nustatyti indikacijas intervenciniam ir chirurginiam

ŠN gydymui. Įvertinti artimąją ir 1m. prognozę.

Dalykas – Kardiologija

Padalinys - Kardiologijos klinika


1.Širdies ligos, red. R. Žaliūnas, P. Zabiela, Kaunas –2009. R.

Žaliūnas, G. Šakalytė - Pirminė arterinė hipertenzija

p.70-85; A. Kavoliūnienė, L. Jankauskienė - Širdies

nepakankamumas p. 318-341.


1.Europos kardiologų draugijos interneto svetainės adresas:

www.escardio.org/guidelines

2. Žr. pagrindinę literatūrą p.85

Antra problema (tęsinys): Aritmijos

Įvadinis tutorinis užsiėmimas - aritmijų elektrofiziologija (1 val.) – Miocitų ir

laidžiosios sistemos ląstelių elektrofiziologija, normalios širdies veiklos elektrinė

genezė, ląstelės membranos funkcija, jonų judėjimas, širdies ląstelių veikimo

potencialai, jų skirtumai miocituose ir širdies laidžiosios sistemos ląstelėse.

http://www.escardio.org/guidelines

Fiziologiniai širdies susitraukimų dažnio svyravimai ir hemodinaminių parametrų

kitimai. Neadekvačiai reto ir neadekvačiai dažno širdies ritmo įtaka hemodinamikai.

TUTORINIS UŽSIĖMIMAS – Netvarkinga širdies veikla (4 val.)

Pirmas žingsnis -prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

Nusiskundimai:

- Silpnumas, dusulys, dažnas ir neritmiškas širdies plakimas.

Ligos anamnezė. 55 metų moteris po sunkaus fizinio krūvio pirmą kartą pajuto

silpnumą, dusulį, dažną ir neritmišką širdies plakimą. Apie 10 metų serga pirmine

arterine hipertenzija, nuolat vartoja antihipertenzinius vaistus (ramiprilio 2,5 mg ir

modifikuoto veikimo metoprololio 50 mg). Blogai jaučiasi apie 14 valandų.

Gyvenimo anamnezė. Kitomis ligomis nesirgusi. Jautrumo vaistams ir maisto

produktams nenurodo.

Objektyviai. Bendra būklė patenkinama. Plaučių alsavimas vezikulinis. Pulsas 100

k./min., netolygus. Širdies susitraukimų dažnis 110 k./min., veikla neritmiška,

išklausomas III laipsnio sistolinis ūžesys ties širdies viršūne, plintantis į kairiąją

pažastį. AKS abiejose rankose 168/100 mm Hg. Kitos sistemos nepakitusios.

EKG: pridedama

Laboratorinių tyrimų duomenys: kalis - 3,5 mmol/l, troponinas I - 0,01 mkg/l,

kreatininas -86 mikromol/l, bendrasis kraujo vaizdas – norma.

Dvimatė echokardioskopija: KS – 45 mm, tarpskilvelinės pertvaros ir užpakalinės

sienelės storis po 13 mm, išstūmimo frakcija 55 %, sutrikusi diastolinė

funkcija( relaksacija), vožtuvai be pakitimų, hipokinezių nėra.

Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas: plaučiai nepakitę, širdies nepakankamumo

požymių nėra.

Klausimai:

Kokią įtartumėte patologiją?

Kas gali būti minėtos pacientės PV priežastis?

Koks ritmas pateiktoje EKG?

Kokie dar pokyčiai užrašomi EKG?

Kokia prieširdžių virpėjimo diagnozė atsižvelgiant į klasifikaciją?

Kokia yra tromboembolinių komplikacijų rizika?

Kokia gydymo taktika?

Kokių vaistų skirsite koreguodami hipokalemiją ir hipertenziją?

Kokiais metodais bandysite grąžinti sinusinį ritmą?

Kokį gydymą skirsite pacientei po sinusinio ritmo grąžinimo?

Problemos esmė – tachisistolinis širdies ritmo sutrikimas, diagnostika ir gydymo

taktika, etiopatogenetinių veiksnių nustatymas ir jų šalinimas, prognozė.

Klinikiniai požymiai: tachikardija, neritmiška širdies veikla, pulso deficitas

Tikslas: išmokyti įtarti ir atpažinti prieširdžių virpėjimą, žinoti jo klinikinę, EKG ir

instrumentinę diagnostiką, parinkti teisingą gydymą pagal ritmo sutrikimo trukmę,

parinkti reikalingą antitrombozinį gydymą.

Antras žingsnis - Paroksizminės tachikardijos

Nusiskundimai:

- 23 metų vyras skundžiasi 1 - 2 kartus per mėnesį staiga užeinančiais dažno ir

ritmiško širdies plakimo priepuoliais. Priepuolio metu jaučia didelį bendrą silpnumą.

Priepuolis nutrūksta po 20 - 30 minučių savaime arba giliai įkvėpus ir sulaikius

kvėpavimą.

Ligos anamnezė: Priepuoliai nuo vaikystės. Turi vieną EKG priepuolio metu.

užrašytą greitosios medicinos pagalbos brigados.

Objektyviai: Bendra būklė gera., širdies tonai aiškūs, be ūžesių. Pulsas ritmiškas -72

k./min. AKS abiejose rankose 168/100 mm Hg. Plaučių alsavimas vezikulinis. Kitos

sistemos nepakitusios.

EKG 1- ne priepuolio metu pridedama

EKG 2 -užrašyta prieš 1 mėn. priepuolio metu pridedama

Laboratorinių tyrimų duomenys: kalis - 4,3 mmol/l, troponinas - I 0,01 mkg/l,

kreatininas - 86 mikromol/l, bendrasis kraujo vaizdas – nepakitęs.

Dvimatė echokardioskopija: širdies ertmių dydžiai ir sienelių storiai normalūs,

kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija 55 %, vožtuvai nepakitę, hipokinezių nėra.

Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas: plaučiai be pakitimų, veninės stazės nėra.

Klausimai:

Kokius pokyčius matote anksčiau pateiktoje EKG?

Kokie EKG kriterijai būdingi VPV sindromui?

Ar teisingas teiginys, kad norint diagnozuoti VPV sindromą reikia, kad būtų

paroksizminės tachikardijos priepuoliai?

Kokie ritmo sutrikimai pavojingiausi pacientui, turinčiam VPV sindromą?

Kokį intervencinį gydymo metodą taikysite gydydami pacientą, kurio tyrimų

duomenys pateikti anksčiau?

Problemos esmė: priepuolinės tachikardijos, įgimti papildomi širdies laidumo

pluoštai, širdies elektrofiziologinio tyrimo panaudojimas, indikacijos intervenciniam

gydymui.

Klinikiniai požymiai: staiga prasidedantys ir staiga nutrūkstantys dažno ir ritmiško

širdies plakimo priepuoliai, jokių ligos požymių tarp priepuolių.

Tikslas: suprasti paroksizminių tachikardijų elektrofiziologinę kilmę, žinoti

papildomų laidumo pluoštų požymius, elektrofiziologinio tyrimo ir gydymo būdus.

Trečias žingsnis - Trečio laipsnio AV blokada

Nusiskundimai: 64 metų ūkininkas, pastebėjo, kad jau 1 savaitė kaip pradėjo blogiau

pakelti fizinį krūvį: greitai pavargsta, nuolatos trūksta oro, visą dieną jaučia silpnumą,

galvos svaigimą.

Ligos anamnezė: Pastarąsias dvi naktis blogai miegojo dėl progresuojančio dusulio.

Skausmo krūtinėje nejaučia. Per minėtą laikotarpį kelis kartus buvo trumpam netekęs

sąmonės, vienos iš sinkopių metu griūdamas stipriai prasikirto kaktą.

Gyvenimo anamnezė: Paciento teigimu, visą gyvenimą buvęs sveikas, į gydytoją

niekuomet nesikreipęs, jokių vaistų nevartoja.

Objekyviai: kaktoje apie 2 cm ilgio muštinė-kirstinė žaizda, plaučių apatinėse dalyse

girdima nedaug drėgnų stazinių karkalų, kepenys nepadidėjusios, kojose neryškios

simetriškos edemos. Arterinis pulsas ritmiškas, 42 k./min. Širdies tonai aiškūs, I tonas

ties viršūne protarpiais akcentuotas, ten girdimas IIº sistolinis ūžesys.

EKG pridedama.

Klausimai:

Kokį bradikardijos mechanizmą rodo pateikta EKG?

Kokie EKG požymiai pagrindžia laidumo sutrikimo tipą?

Kokias žinote galimas sinkopių priežastis?

Ar reikalingi papildomi tyrimai norint parinkti teisingą gydymo taktiką?

Ar keistųsi gydymo taktika, jei paaiškėtų, kad pacientui prieš 1 mėnesį arterinei

hipertenzijai gydyti buvo paskirta modifikuoto veikimo metoprololio, kurį jis vartoja

kasdien po 100 mg?

Koks gydymas indikuotinas šiam pacientui, jei nebūtų rasta ūminio miokardo infarkto

požymių?

Ar keistųsi gydymo taktika, jei pacientui būtų diagnozuotas ūminis apatinis miokardo

infarktas?

Problemos esmė: atrioventrikulinio laidumo sutrikimai, jų klinikinė ir kardiografinė

diagnostika, indikacijų elektrinei širdies stimuliacijai nustatymas.

Klinikiniai požymiai: dusulys, reta širdies veikla, galvos svaigimas, sąmonės

netekimo epizodai.

Tikslas: išmokti klinikinę ir instrumentinę sinusinio mazgo disfunkcijos ir

atrioventrikulinių blokadų diagnostiką, mokėti pasirinkti tinkamą gydymo metodą,

nustatyti indikacijas elektrinio širdies stimuliatoriaus implantacijai.

Mokymosi uždaviniai ir turinys


- elektrofiziologinius tachiaritmijų ir bradiaritmijų mechanizmus

- sinusinio mazgo disfunkcijos ir AV laidumo sutrikimų klinikinius ir EKG požymius

- nustatyti indikacijas elektrinio širdies stimuliatoriaus implantacijai

- ekstrasistolijos, paroksizminių tachikardijų, preeksitacinių sindromų (VPV) EKG ir

elektrofiziologinę diagnostiką

- nustatyti indikacijas perstempliniam ir intrakardiniam širdies elektrofiziologiniam

tyrimui ir intervenciniam tachiaritmijų gydymui

- atpažinti ir diferencijuoti tarpusavyje ir su kitomis tachiaritmijomis prieširdžių

virpėjimą ir prieširdžių plazdėjimą

- parinkti antitrombozinį gydymą sergant prieširdžių virpėjimu

-parinkti medikamentinį gydyma, tachikardijos paroksizmų nutraukimui ir prevencijai

Dalykas - Kardiologija

Padalinys – Kardiologijos klinika


1. “ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 256-317,

386-408, 481-484, 487-488, 502-504


1.Braunwald‘s Heart Disease: a Textbook of Cardiovascular Medicine. 8th edition,

Elsevier Saunders 2008: Chapter 31,32,33,34,35, p. 727 - 932.

4.3 Trečia problema. Uždegiminės širdies ligos ir įgytos bei įgimtos

širdies ydos

Įvadinis tutorinis užsiėmimas (1 val.) – uždegimo fiziologija, patomorfologija,

vožtuvų anatomija, funkcija, širdies hemodinamika, oksigenacija.

TUTORINIS UŽSIĖMIMAS - Karščiavimas kardiologijoje ir ūžesiai

(4 val.)

Pirmas žingsnis – Karščiavimas kardiologijoje

Nusiskundimai:

- Šaltkrėtis, karščiavimas, raumenų skausmai, protarpiais didelis širdies plakimas ir

skausmas krūtinėje.

Ligos anamnezė. 44 m. amžiaus vyras, dirbantis operatoriumi gamykloje, praėjus

trims savaitėms po danties traukimo, 7 dienas karščiavo iki 38 o C, jautė šaltkrėtį. Jį

vargino skausmai kojose, apetito stoka. Dvi dienas gydytas ospamoksu, būklė šiek

tiek pagerėjo. Po 1 sav. vėl atsirado subfebrili temperatūra, raumenų skausmai,

protarpiais didelis širdies plakimas ir skausmas krūtinėje.

Gyvenimo anamnezė.Vaikystėje diagnozuotas dviburio vožtuvo prolapsas ir

dviburio vožtuvo nesandarumas.

Objektyviai:Temperatūra 38 o C, pulsas 90 k./min., AKS 130/80 mmHg. Širdies

trinksnis neišplitęs, III tonas. Ties širdies viršūne girdėti IIIo sistolinis ūžesys,

plintantis į kairiąją pažastį. Plaučiuose vezikulinis alsavimas, nėra karkalų, kaklo

venos neišsipūtusios. Kojose žymės po buvusių odos sužeidimų.

Krūtinės ląstos rentgenograma ir EKG nepakitusios.

Laboratorinių tyrimų duomenys: Hb- 114g/l, leu -15 x 10 9/l; CRB - 93 mg/l, Na-

140 mmol/l, K- 4,17 mmol/l. Šlapimo tyr.– pH 6.6, 1(+) baltymo, leu (-), er 2–3 r.l.

Paimti 3 kraujo pasėliai. Išaugo Streptococcus beta hemolyticus jautrus penicilinui,

atsparus eritromicinui.

Dvimatė echokardioskopija: kairiojo skilvelio diastolinis dydis – 74 mm.

Tarpskilvelinė pertvara ir užpakalinė sienelė po 8 mm. Išstūmimo frakcija (IF) 60 %.

Dviburio vožtuvo užpakalinė burė miksoidinė, ilga – 3.0 cm, užpakalinės burės

antrojo segmento prolapsas, IIIo regurgitacija pro mitralinį vožtuvą. Regurgitacija pro

triburį vožtuvą III°. 3 – 5 mm vegetacijos ant mitralinio vožtuvo užpakalinės burės.

Klausimai:

Kokius veiksmus ir tyrimus atliksite pirmiausiai?

Kuris iš šių tyrimų duomenų nebūdingas IE?

Kuris iš šių tyrimų duomenų būdingas IE?

Kokia diagnozė labiausiai tikėtina šiam pacientui?

Koks turėtų būti teisingas medikamentinis gydymas?

Kokios indikacijos chirurginiam infekcinio endokardito gydymui?

Problemos esmė – karščiavimas ir ūžesiai širdyje, diagnostika ir gydymo taktika,

prognozė.

Klinikiniai požymiai: karščiavimas, šaltkrėtis, mialgijos, ūžesiai,

Tikslas: išmokyti įtarti ir atpažinti infekcinį endokarditą, žinoti jo klinikinę,

laboratorinę ir instrumentinę diagnostiką, parinkti teisingą gydymą pagal nustatytą

arba labiausiai tikėtiną sukėlėją, nustatyti indikacijas chirurginiam infekcinio

endokardtito gydymui.

Antras žingsnis – Įgyti širdies ūžesiai

Nusiskundimai:

- Dusulys fizinio krūvio metu, varginantis galvos svaigimas.

Ligos anamnezė.78 metų vyras prieš savaitę dirbdamas sode pirmą kartą gyvenime

trumpam buvo praradęs sąmonę. Dusulys vargino keletą metų, pastaruoju metu

suintensyvėjo, dūsta lipdamas į antrą aukštą. Vaistų nevartojo.

Objektyviai: Ūgis – 176 cm, svoris – 80 kg, KMI – 27. Širdies susitraukimų dažnis

– 68 k./min., veikla ritmiška. Visuose klausymo taškuose, bet ryškiausiai ties aorta

girdėti V laipsnio sistolinis ūžesys, plintantis į kaklo arterijas simetriškai abipus, tik

čia girdimas silpniau. Arterinis kraujospūdis abiejose rankose vienodas – 130/80 mm

Hg. Plaučiuose girdėti vezikulinis alsavimas apatinėse dalyse šiek tiek mažų drėgnų

karkalų. Kojose edemų nėra.

Atlikti tyrimai:

EKG –pav.pridedamas.

Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas – pav. pridedamas

2D echokardiografinis tyrimas: kairiojo skilvelio diastolinis dydis – 48 mm,

tarpskilvelinė pertvara ir užpakalinė sienelė po 13 mm, miokardo masės indeksas –

142 g/m². Segmentinė kontrakcija nesutrikusi. Išstūmimo frakcija – 55%. Diastolinės

funkcijos rodikliai: E/A – 100/70, deceleracijos laikas – 140 msek.. Sistolinis

spaudimas plaučių arterijoje – 30 mmHg.

Aortos žiedo ir burių fibrokalcinozė, sumažėjęs burių judrumas. Didžiausias greitis

pro aortos vožtuvą – 5 m/sek., didžiausias spaudimo gradientas – 110 mm Hg,

vidutinis spaudimų gradientas – 56 mm Hg. Aortos vožtuvo anga – 0,8 cm².

Laboratoriniai rodikliai:bendrasis kraujo vaizdas nepakitęs. Kalis – 4,4 mmol/l,

kreatininas – 115 mikromol/l, bendrasis cholesterolis – 6,8 mmol/l, MTL – 4,3 mmol/

l, DTL – 0,8 mmol/l, trigliceridai – 1,7 mmol /l.

Klausimai:

Kokią ligą galima įtarti?

Kaip vertinate EKG pokyčius?

Kaip vertinate priekinę krūtinės ląstos rentgenogramą?

Kokia paciento dusulio priežastis?

Kokia širdies yda gali būti nustatyta įvertinus echokardiografinius

parametrus?

Kokį gydymo metodą pasirinktumėte konkrečiu atveju?

Kokie vaistai gali būti skiriami šiam pacientui?

Ar yra indikcijos chirurginiam ydos gydymui ir kokios?

Ar indikuotina prieš širdies operaciją atlikti vainikinių arterijų angiografiją?

Kokio pobūdžio aortos vožtuvo operacija indikuotina šiam pacientui?

Problemos esmė: simptominė degeneracinė aortos stenozė, diagnostika, gydymo

taktikos nustatymas, indikacijos chirurginiam gydymui.

Klinikiniai požymiai: dusulys, galvos svaigimas, alpimas po fizinio krūvio, išvarymo

tipo sistolinis ūžesys.

Tikslas: išmokti aortos stenozės etiologiją, žinoti jos klinikinės ir instrumentinės

diagnostikos kriterijus, gydymo principus, indikacijas chirurginiam gydymui.

Trečias žingsnis –įgimti širdies ūžesiai

Nusiskundimai

- Dusulys, netvarkingas širdies plakimas.

Ligos anamnezė. 21 metų vyras, dirbantis automobilių remonto dirbtuvėse, po

įtemptos darbo dienos pajuto dažną netvarkingą širdies plakimą, pasidarė silpna.

Namuose išgėrė širdies lašų, tačiau savijauta nepagerėjo. GMP atvežtas į priėmimo

skyrių. Keleri metai atsirado dusulys didesnio fizinio krūvio metu, tačiau į gydytojus

nesikreipė. Širdies ritmo sutrikimas – pirmą kartą gyvenime.

Gyvenimo anamnezė. Nuo vaikystės dažnai sirgo bronchitu, plaučių uždegimu.

Objektyviai. Ūgis – 172 cm, svoris – 56 kg., KMI – 19. Pablyškęs. ŠSD – 124

k./min, veikla aritmiška, pulso stoka (deficitas) – 16 k./min. Išklausant ties plaučių

arterija girdimas III laipsnio sistolinis ūžesys, nekintamas II tono skilimas. AKS –

100/60 mm Hg. Plaučiuose alsavimas vezikulinis be karkalų.

EKG – pavyzdys pridedamas.

Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas – pavyzdys pridedamas.

Laboratoriniai rodikliai – Hb – 142 g/l, leu – 5 x 109/l, K – 3,6 mmol/l, kreatininas

– 102 mikromol/l.

2D echokardiografija: kairiojo skilvelio diastolinis dydis– 40 mm, tarpskilvelinė

pertvara – 10 mm, užpakalinė sienelė – 9 mm. Segmentinė kontrakcija gera. IF – 55

%. Kairysis prieširdis – 38 mm. Dešinysis skilvelis – 39 mm, dešinysis prieširdis – 48

mm. I–II laipsnio triburio vožtuvo nesandarumas. Sistolinis spaudimas plaučių

arterijoje – 45 mm Hg. I° dviburio vožtuvo nesandarumas. Tarpprieširdinėje

pertvaroje foramen ovale srityje stebimas 18 mm defektas ir nuosrūvis iš kairiojo į

dešinįjį prieširdį, Qp: Qs – 1,7.

Klausimai:

Kuris pagrindinis klinikinis požymis rodo galimą PPD ?.

Kaip vertinate paciento EKG pokyčius?

Kaip vertinate priekinę krūtinės ląstos rentgenogramą?

Kokia širdies ritmo sutrikimo priežastis?

Kokios dešiniųjų širdies dalių išsiplėtimo priežastys, esant PPD?

Kodėl nustatoma plautinė hipertenzija, sergant PPD?

Ar PPD šiuo atveju yra hemodinamiškai reikšmingas?.

Kodėl PPD hemodinamiškai reikšmingas?

Kokį papildomą tyrimą būtinai atliksite?

Kokį gydymą skirsite šiam pacientui?

Kokie galimi kiti gydymo metodai šiam pacientui ir kodėl?

Problemos esmė: prieširdžių pertvaros defektas, klinikiniai, instrumentiniai

diagnostikos kriterijai, medikamentinis, intervencinis gydymas, indikacijos

chirurginiam gydymui.

Klinikiniai požymiai: dusulys, aritmijos, bazinis širdies ūžesys.

Tikslas: išmokti klinikinę ir instrumentinę įgimtos širdies ydos - prieširdžių

pertvaros defekto diagnostiką, mokėti pasirinkti tinkamą gydymo metodą.



- reumato ir infekcinio endokardito klinikinę, instrumentinę bei mikrobiologinę

diagnostiką.

- įgytų širdies ydų: aortos stenozės, aortos vožtuvo nesandarumo, mitralinės

stenozės, mitralinio vožtuvo nesandarumo, triburio vožtuvo nesandarumo klinikinę

bei instrumentinę diagnostiką.

- įgimtų širdies ydų: prieširdžių pertvaros defekto, skilvelių pertvaros defekto,

plaučių arterijos stenozės, aortos koarktacijos klinikinę bei instrumentinę

diagnostiką.

-vertinti EKG širdies dalių hipertrofijos požymius, rentgeninius ir

echokardiografinius įgytų bei įgimtų širdies ydų požymius.

-paskirti reumato, infekcinio endokardito,įgytų bei įgimtų širdies ydų

medikamentinį gydymą, nustatyti indikacijas intervenciniam ir chirurginiam

gydymui.

- pirminę ir antrinę reumato profilaktiką, didelės ir vidutinės rizikos infekcinio

endokardito profilaktiką.

Dalykas - Kardiologija



1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 86-150,194-217


1. Braunwald E. Braunwald‘s Heart Disease: a Text book of Cardiovascular

Medicine /7 th edition/. –Philadelphia: W.B. Saunders 2005 ; Chapter 57 :

Valvular heart disease p. 1553-1632, Chapter 56. Congenital heart disease

p.1489 - 1552.

2. Echokardiografija klinikinėje praktikoje. Red. J. Vaškelytė, J.

Jurkevičius. . III,IV, V, IX skyriai. Kaunas 2008: p.45-103, p.161 –

187.

4.4. Ketvirtoji problema. Išeminės širdies ligos chirurginis gydymas

ir pooperacinė eiga (2 val.)

Pirmas žingsnis – Po širdies operacijos gilėja šokas

Vyras 70 m., kuriam atlikta keturių vainikinių jungčių suformavimo operacija

dirbtinės kraujo apytakos sąlygomis, pervežtas po operacijos į kardioanesteziologijos-

intensyviosios terapijos skyrių. Ligonio bendra būklė valandos laikotarpiu blogėja

(vystosi tachikardija, mažėja arterinis kraujo spaudimas, didėja vazopresorių dozės).

Apie ką jūs galvojate?

Kokios papildomos informacijos norėtumėte?

Antras žingsnis - galimos gilėjančio šoko priežastys:

Situacija 1

Ligonis iki operacijos vartojo krešumo sistemą įtakojančius medikamentus.

Pooperaciniu laikotarpiu pirmų 2 val. laikotarpiu per drenus išsiskyrė 800 ml.skysčių.


Kokius tyrimus norėtumėte atlikti?

Ką jūs darytumėte?

Situacija 2

EKG atsirado miokardo išemijos požymiai, kurių anksčiau nebuvo. Operacijos

protokole atžymėta, kad vainikinės arterijos smulkios, su daugybiniais susiaurėjimais,

o šalčio-kristaloidinę kardioplegiją operacijos metu teko kartoti kas 10-15 min.


Kokius tyrimus norėtumėte atlikti?


Studentams pasiūlius tyrimus, dėstytojas suteikia informaciją apie pakitimus kraujo

tyrimuose, EKG, miokardo pažeidos žymenis, šuntografijos duomenis.

Bendras problemos turinys:

Klinikinė problema Komplikacijos po miokardo revaskulizacijos DKA

sąkygomisDiagnozė Stabili krūtinės anginaNozologinis vienetas Išeminė širdies ligaSvarbiausi

(pirmenybiniai) aspektai

Klinikiniai simptomai

Problemos aplinka Kardioanesteziologijos ir intensyviosios terapijos

skyrius


Baigdami nagrinėti šią problemą, studentai turi mokėti:

- mokėti surinkti anamnezę tikslingai ir įvertinti ligonio tyrimus, reikalingus

perioperacinio miokardo infarkto diagnozavimui;

- mokėti surinkti anamnezę tikslingai ir įvertinti ligonio tyrimus,

reikalingus kraujavimo (chirurginio ar dėl krešumo sutrikimų

diagnozavimui;

- mokėti pasirinkti šių komplikacijų teisingą gydymą;

- žinoti skubios pagalbos poreikį šių komplikacijų atvejais;

- žinoti galimas komplikacijas po operacijų, atliktų dirbtinės kraujo

apytakos sąlygomis.

Dalykas – Širdies chirurgija

Padalinys – Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika


1. Širdies ligos. Kauno medicinos universiteto vadovėlis. Kaunas, 2008.

2. E.Širvinskas, Š.Kinduris, L.Ralienė. Anestezija, dirbtinė kraujo apytaka ir

miokardo apsauga kardiochirurginių operacijų metu. Kaunas, 2001.

3. L. M. Cohn, MD, H. Edmund., Cardiac Surgery In the Adult.2008


1. G.P.Gravlee. Cardiopulmonary bypass. Lippincott Williams & Wilkins, 2000.

4.5. Penktoji problema. Ūminės aortos ligos (2 val.)

Pirmas žingsnis - Koks pažeidimas ir kaip jį gydyti?

Ligonių priėmimo poskyris

67 m vyras apie pusę metų jautė spaudžiančio pobūdžio skausmus krūtinėje, dusulį

fizinio krūvio metu. AKS padidėjęs jau apie 10 metų, pastoviai vartoja perindoprilį

bei lacidipiną. Prieš 3 val. staiga prasidėjo labai stiprūs skausmai krūtinėje, išpylė

šaltas prakaitas, pradėjo trūkti oro. Nitroglicerinas žymesnio efekto nedavė. GMP

atvežtas į skubios pagalbos skyrių. EKG – sin. tachikardija, ST ↑ II,III, aVF, V5 – V6

derivacijose.


Antras žingsnis - ligonį kardiochirurgas konsultuoja kardiologijos intensyvios

terapijos poskyryje.Ligoniui išlieka minėti EKG pakitimai, skausmas krūtinėje tęsiasi.

AKS 110/80 mmHg, ŠSD 100 k/min. Atlikus transtorakalinę širdies echoskopiją,

perikarde stebima iki 8 mm skysčio apie širdį be tamponados reiškinių, pablogėjusi

kontrakcija apatinėje- šoninėje kairio skilvelio sienelėje.

Kaip jūs galvojate toliau tirti šį pacientą?


Klinikinė problema Skausmas krūtinėje su EKG pokyčiaisDiagnozės Apatinis šoninis miokardo infarktas

Aortos atsisluoksniavimas

Nozologiniai vienetai Išeminė širdies liga

Aortos atsisluoksniavimas (disekacija)Svarbiausi (pirmenybiniai) aspektai Papildomų klinikinių duomenų ieškojimas

Papildomų tyrimų planavimasProblemos aplinka Ligonių priėmimo poskyris

Kardiologijos intensyvios terapijos poskyrisMokymosi uždaviniai ir turinys

Baigdami nagrinėti šitą problemą, studentai turi mokėti:

- Išeminės širdies ligos patogenezę, diagnostiką ir gydymą

- aortos atsisluoksniavimų patogenezę, diagnostiką ir gydymą.

Dalykas - Kardiologija, Širdies chirurgija

Padalinys- Kardiologija, Širdies chirurgija


1.Širdies ligos. Kaunas 2008.

2.Cohn, Lawrence H. Cardiac surgery in the adult. 2008.


1. Braunwald's Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine , 2004

4.6. Šeštoji problema. Periferinių kraujagyslių ligos ir jų gydymas

(2val.)

Pirmas žingsnis

54 metų vairuotojas B. J., ūgis - 168 cm, svoris - 92 kg, skundžiasi abiejų šlaunų ir

blauzdų, daugiau kairiosios, skausmais einant apie 100 metrų. Serga 6 mėnesius.

Gydytas ambulatoriškai perindopriliu ir pentoksifilinu. Kairėje kojoje nečiuopiama a.

femoralis pulsacija, dešinėje – nėra a. poplitea pulsacijos, KŽI kairėje kojoje 0,4,

dešinėje – 0,6. Aortografijoje – kairės klubinės arterijos segmentiniai susiaurėjimai

60-70 proc. 6 cm atkarpoje, dešinė šlaunies arterija užakusi 20 cm atkarpoje, distaliau

arterijos preinamos. Iki šiol B. J. buvo visiškai sveikas ir jo šeimoje niekas nesirgo

kraujagyslių ligomis. B. J. rūko 25 metus, alkoholio nenaudoja.

Apie kokią ligą galvotumėte, su kuo diferencijuotumėte?

Ko ieškosite angiologinės apžiūros metu?

Kokie būtų reikalingi papildomi tyrimai?

Antras žingsnis

Paciento nusiskundimai aiškūs. Vyrauja protarpinio šlubumo (claudicatio

intermittens) klinika, kuri pagal R. Fontane klasifikaciją atitiktų II-III°. Kryptingai

gydytas ambulatoriškai 6 mėnesius kraujagysles plečiančiais medikamentais be

žymesnio efekto. Pacientas daug metų rūko,nutukęs.

Apžiūrint abiejose pėdose trofikos sutrikimų nėra, tačiau abiejose kojose nečiuopiama

pagrindinių arterijų pulsacija: kairėje – a. femoralis, dešinėje – a. poplitea.

Angiografijoje dideli kairės klubinės arterijos ir dešinės šlaunies arterijos pakenkimai.

Labai svarbu, kad abiejose kojose distaliniai arterijų segmentai praeinami iki pat

pėdos.

Kokia Jūsų diagnozė ir kokį gydymą skirsite pacientui?

Trečias žingsnis

Po 5 metų. Pacientui B. J. 59 metai. Nepaisant naudojamų orfarino ir pentoksifilino jis

vėl pradėjo skųstis tik kairės kojos protarpiniu šlubavimu 100 m. Abi pėdos be

trofikos sutrikimų. Kairėje kojoje vėl nėra a. femoralis pulsacijos. Dešinėje kojoje po

rekonstrukcinės operacijos čiuopiama a. dorsalis pėdis pulsacija.

Kokią diagnozę nustatysite?

Kokius tyrimus būtina atlikti?


Klinikinė problema • Lėtinis arterinis nepratekamumasDiagnozė • Arterijų užakimas ir susiaurėjimasNozologinis vienetas • Ateroskleroziniai pakenkimaiSvarbiausi aspektai • Aterosklerozinių užakimų diferencinė

diagnostika ir gydymasProblemos aplinka • Specializuotas kraujagyslių chirurgijos skyrius



- aterosklerozinių arterijų užakimų ir segmentinių susiaurėjimų diagnostikos ir

gydymo principus;

- lėtinių arterijų ligų ypatybes.

Dalykas – kraujagyslių chirurgija



1. Antuševas A., Inčiūra D. Lėtinė pilvo aortos ir apatinių galūnių arterijų

chirurginės ligos, 2009, 1-36.

2. Rutherford R. Vascular surgery, 2005, Elsevier Saunders. P.1-1512.

4.7. Septintoji problema - Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacija (2val.)

Nusiskundimai

• Dusulys, greitas nuovargis vargina vidutinio fizinio krūvio metu;

• Angininis skausmas krūtinėje, atsirandantis lipant laiptais į IIa.;

• Kojų skausmai, varginantys einant apie 100m.- 200m;

• Kojų patinimas vakarais.

Ligos anamnezė.

Ligonį nedidelio intensyvumo skausmai širdies plote vargina apie porą metų.

Skausmus išprovokuoja fizinis krūvis, ėjimas,skausmas praeina sustojus,nutraukus

krūvį. Prieš metus laiko diagnozuota I laipsnio arterinė hipertenzija, vaistus vartoja

nepastoviai. Prieš 2 dienas po didesnio fizinio krūvio ligonis pajuto stiprų, deginantį

skausmą krūtinėje, plintantį į kairį petį, lydymą prakaitavimo bei silpnumo.

Skausmui nemažėjant, sučiulpus nitrogliceriną, ligonis iškvietė greitąją medicines

pagalbą. Gydytojui diagnozavus ūmų miokardo infarktą, paguldytas į kardiologinės

reanimacijos skyrių. Ligoniui atlikta koronarografija, rasti pakitimai:stenozė S7- 99%,

S8- 100%, S9-90%, S1-50%,S3-70%. Sėkmingai plėsti ir stentuoti vainikinių arterijų

segmentai S7, S8. Šiuo metu tęsiamas gydymas kardiologiniame skyriuje.

Gyvenimo anamnezė. 50 m vyras gydomas kardiologiniame skyriuje.Apie 30 metų

rūko po 1,5 pokelio cigarečių per dieną. Prieš 5 metus nustatyta II tipo cukraligė.

Brolis 55 m.amžiuje ir tėvas 70m.amžiuje mirę nuo miokardo infarkto. 20 m. dirba

tolimųjų reisų vairuotoju.

Objektyvi būklė

Ligonio būklė patenkinama. Svoris- 130kg, ūgis -178cm. Širdies veikla

ritmiška. ŠSD 94 k/min. AKS - 150/90 mmHg. Plaučiuose alsavimas vezikulinis,

abipus apatinėse dalyse išklausomi pavieniai drėgni staziniai karkalai. Kitose

sistemose be pakitimų.

Laboratorinai tyrimai: BCH-7mmol/l, MTL – 4,7 mmol/l, DTL – 0,94,7 mmol/l,

TG -3,84 mmol/l, glikemija 8,5 mmol/l.

EKG : ST pakilimas 1mm , T neigiamas V2-V6.

Dvimatė echokardioskopija : KS - 55 mm IF - 38%, sienelių judėjimo indeksas 1,8.

Koncentrinė kairiojo skilvelio hipertrofija. Sklerotiniai Ao žiedo ir burių pakitimai.

Maža plautinė hipertenzija. Maksimalus sistolinis spaudimas plaučių arterijoje -

40mm Hg. Sumažėjusi sistolinė bei sutrikusi diastolinė KS funkcija

( relaksacija).

Endokrinologo k-ja : Diabetes mellitus t II Syndromum metabolicum. Adipositas

alimentaris III.

VEM: krūvis -75W 3 min . Nutrauktas krūvis dėl krūtinės anginos 2 laipsnio ir ST –

segmento nusileidimo 2mm.bei T neigiamo pagilėjimo. Duke indeksas -12. ŠSD

ramybės 90 k/min, nutrauktas esant ŠSD 120 k/min. AKS ramybės 150/90,

nutrauktas esant170/100mmHg

Klinikinė diagnozė: Mic.IM Q undae anteroseptalis apicalis v.s. Stenosis S7-

99%,S8- 100%,S9-90%,S1-50%,S3-70%. Balonisatio et implantatio stenti S7,S8. IC

Cf.III. Hypertensio primaria II(R-4). Cardiomyopathia hypertensiva. Dyslipidaemia.

Syndromum metabolicum.Adipositas alimentaris.III.Diabetes mellitus t. II

Klausimai:

Koks šio ligonio reabilitacijos tikslas ir planas?

Kokie specialistai sudarys šio ligonio reabilitacijos komanda skirtinguose

reabilitacijos etapuose?

Kokie reabilitacijos metodai ir priemonės bus taikomi skirtinguose

reabilitacijos etapuose?

Kokie yra simptomai arba sindromai, kuriuos reikia įvertinti ir šalinti

reabilitacijoje?

Kokie yra rizikos veiksniai, kuriuos reikia koreguoti reabilitacijoje?

Kaip nustatyti ligoniui fizinio treniravimo programas, įvertinus rizikos laipsnį

?

Kaip nustatyti saugų treniravimo ŠSD bei treniravimo intensyvumą

reabilitacijoje( atsižvelgiant į ŠSD rezervą, funkcinį pajėgumą, MET, Borgo

skalę)?

Ką reikia mokyti ligonį sergant šia liga?

Kaip dozuoti šiam ligoniui kasdienės, darbinės ir rekreacinės veiklos

intensyvumą ( MET) ?.

Kokie yra darbinės veiklos sunkumai ir kaip juos koreguoti?

Problemos esmė: Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis biopsichosocialinių

funkcijų sutrikimų vertinimas, sudarant individualias reabilitacijos programas bei

rekomenduojant tolesnę kasdienės, darbinės ir rekreacinės veiklos intensyvumą.

Tikslas: įgyti žinias, praktinius įgūdžius ir gebėjimus apie kardiologinių ligonių

stacionarinę ir ambulatorinę reabilitaciją bei taikomus metodus (kineziterapiją,

fizioterapiją, psichoterapiją, dietoterapiją ir kitus metodus).



● įvertinus sergančiojo širdies kraujagyslių ligomis biopsichosocialinių funkcijų

sutrikimus sudaryti individualų reabilitacijos planą, suformuoti reabilitacijos

komandą;

● atlikti ir įvertinti tolerancijos fiziniam krūviui mėginius;

● nustatyti ligoniui saugų treniravimo ŠSD bei treniravimo intensyvumą

reabilitacijoje;

● įvertinti reabilitacijos efektyvumą;

● rekomenduoti ligoniui kaip dozuoti kasdienės, darbinės ir rekreacinės veiklos

intensyvumą.

● nustatyti įvairaus amžiaus asmenims sergantiems širdies kraujagyslių ligomis

neįgalumo lygį, išlikusi darbingumą ir specialiuosius poreikius.


1. A.Kriščiūnas, A.Kimtys, R.Savickas ir kt. Reabilitacija. UAB „Vitae

Litera“, 2008. -398 p.

2. A.Kriščiūnas, R.Kerpė, A.Kimtys ir kt. Ergoterapija. UAB „Vitae

Litera“, 2008.- 270 p.

3. A.Kriščiūnas, A.Kimtys, I.Rimdeikienė ir kt. Kineziterapija. UAB „Vitae

Litera“, 2008.- 257 p.

4. D.M.Žemaitytė, J.Brožaitienė, G.Žiliukas ir kt. Kardiovaskulinė

reabilitacija: Universiteto vadovėlis / .KMU Spaudos ir leidybos centro

leidykla,2001

5. D.Vasiliauskas, V.Grižas, I.Milvidaitė ir kt.Sergančiųjų širdies

kraujagyslių ligomis fizinio krūvio mėginiai: Metodinės rekomendacijos/ KMU

leidykla ,2004.-21p.


1. Clinical Cardiac Rehabilitation A Cardiologist’s :Quide:/ .J.Pashkow,W.A.Dafoe

Williams Wilkins 1999

2. Advancing the frontiers of cardio pulmonary rehabilitation:/Jean Jobin,Francois

Maltais and others Human Kinetics 2002

3. Susan B.O’Sullivan, Thomas J.Schmitz. Physycal rehabilitation. E.A.Davys

Company, Philadelphia, 2007.

5. PASKAITOS

5.1. Stabilioji krūtinės angina (2 val.)


Atsakingi asmenys – Prof. R. Babarskienė, doc. G. Jaruševičius, doc. R.Unikas

Aprašas – Stabiliosios krūtinės anginos etiologija ir rizikos veiksniai, patogenezė,

diagnostikos kriterijai, diferencinė diagnostika, rizikos grupės, gydymo

principai /medikamentinis intervencinis, chirurginis/, pirminė ir antrinė

profilaktika, prognozė.

5.2. Nestabilioji krūtinės angina (2 val.)


Atsakingi asmenys – prof. R. Žaliūnas, doc. G. Jaruševičius, doc. R.Unikas

Aprašas – Nestabiliosios krūtinės anginos etiologija ir rizikos veiksniai,

patogenezė, diagnostikos kriterijai, diferencinė diagnostika, rizikos grupės,

gydymo principai /medikamentinis intervencinis, chirurginis/, pirminė ir antrinė

profilaktika, prognozė.

5.3. Ūminis miokardo infarktas (2 val.)


Atsakingi asmenys –doc. A. Statkevičienė, doc. G. Jaruševičius, doc. R.Unikas

Aprašas – Ūminio miokardo infarkto etiologija ir rizikos veiksniai, patogenezė,

hemodinamika, morfologiniai bruožai, diagnostikos kriterijai, diferencinė

diagnostika, gydymo principai /medikamentinis intervencinis, chirurginis/,

pirminė ir antrinė profilaktika, prognozė.

Ūminio miokardo infarkto komplikacijos: skilveliniai ir supraventrikuliniai

ritmo sutrikimai, laidumo sutrikimai, hemodinamikos sutrikimai, mechaninės

komplikacijos, kairiojo skilvelio remodeliavimas, širdies aneurizma, dešiniojo

skilvelio infarktas, autoimuninės komplikacijos, diagnostikos kriterijai, gydymo

principai, prognozė.

5.4. Miokardo ligos (2 val.)


Atsakingi asmenys: doc. A. Kavoliūnienė, doc. N. Stoškutė, doc. E.

Ereminienė

Aprašas - miokardo ligų etiologija, patogenezė, klasifikacija, kiekvienos

išskirtos kardiomiopatijos diagnostikos kriterijai, gydymo principai, pirminė ir

antrinė profilaktika, ypatumai nėščiosioms

5.5. Arterinė hipertenzija (1 val.)


Atsakingi asmenys: doc. G. Šakalytė, doc. A. Kavoliūnienė

Aprašas- arterinės hipertenzijos etiologija, patogenezė, klasifikacija,

diagnostikos kriterijai, gydymo principai, pirminė ir antrinė profilaktika,

ypatumai nėščiosioms.

5.6. Širdies funkcijos sutrikimai (2 val.)


Atsakingi asmenys: doc. A. Kavoliūnienė, MD. L. Jankauskienė, doc. N

Stoškutė

Aprašas- širdies disfunkcijos samprata etiologija, patogenezė, klasifikacija,

sistolinio ir diastolinio širdies nepakankamumo diagnostikos kriterijai, gydymo

principai, pirminė ir antrinė profilaktika, ypatumai nėščiosioms.

5.7. Širdies ritmo sutrikimai (2 val.)


Atsakingi asmenys – doc. A.Puodžiukynas, lektorius V.Zabiela

Aprašas – Miocitų ir laidžiosios sistemos ląstelių elektrofiziologija, normalios

širdies veiklos elektrinė genezė, širdies ritmo sutrikimų klasifikacija,

bradiaritmijų ir tachiaritmijų elektrofiziologiniai mechanizmai,

elektrokardiografinė diagnostika ir gydymas.



Atsakingi asmenys – prof. R.Žaliūnas, doc. A.Puodžiukynas, lektorius V.Zabiela

Aprašas – Sinusinio mazgo disfunkcijos priežastys, išraiškos formos, diagnostika,

EKG ypatumai. Atrioventrikulinių blokadų priežastys, laipsniai ir tipai,

diagnostika, EKG ypatumai. Morganio, Adamso ir Stokso sindromas.

Bradiaritmijų gydymas: indikacijos elektrinei širdies stimuliacijai.

5.9. Reumatas ir infekcinis endokarditas (2 val.)


Atsakingi asmenys – doc. R. Jonkaitienė, doc. E. Ereminienė, prof. J. Vašlelytė,

Aprašas – Reumato etiologija, patogenezė, diagnostikos kriterijai, gydymo

principai, pirminė ir antrinė profilaktika. Infekcinio endokardito etiologija,

patogenezė, didelio įtarimo ir ligos diagnostikos kriterijai,

medikamentiniogydymo principai, indikacijos chirurginiam gydymui, vidutinės

ir didelės rizikos infekcinio endokardito profilaktika.

5.10. Miokarditas ir perikarditas (2 val.)


Atsakingi asmenys – doc. A. Kavoliūnienė, doc. E. Ereminienė

Aprašas – Miokardito etiologija, patogenezė, klinikinė ir instrumentinė

diagnostika, gydymo principai. Perikardito klasifikacija, etiologija, patogenezė,

klinikinė ir instrumentinė diagnostika, gydymo principai, prognozė.

5.11. Aortos vožtuvo ydos (2 val.)


Atsakingi asmenys – doc. R. Jonkaitienė, prof. J. Vašlelytė, doc. E. Ereminienė

Aprašas – Aortos stenozės ir aortos vožtuvo nesandarumo etiologija,

patofiziologija, klinikinė ir instrumentinė diagnostika, klasifikacija, gydymo

principai, indikacijos chirurginiam gydymui.

5.12. Mitralinio ir triburio vožtuvo ydos (2 val.)



Aprašas – Mitralinės stenozės ir mitralinio vožtuvo nesandarumo, mitralinio

vožtuvo prolapso etiologija, patofiziologija, klinikinė ir instrumentinė

diagnostika, klasifikacija, gydymo principai, indikacijos chirurginiam gydymui.

5.13. Įgimtos širdies ydos (2 val.)



Aprašas – Įgimtų širdies ydų etiologija, paplitimas suaugusiems. Prieširdžių

pertvaros defekto, skilvelių pertvaros defekto, plaučių arterijos stenozės, aortos

koarktacijos patofiziologija, klinikinė ir instrumentinė diagnostika, klasifikacija,

medikamentinio gydymo principai,intervencinis gydymas, indikacijos

chirurginiam gydymui. Eisenmengerio sindromo diagnostikos ir gydymo

ypatumai.

5.14. Dirbtinės kraujo apytakos ypatumai, miokardo protekcija

kardiochirurginių operacijų metu ( 2 val.)


Atsakingi asmenys – doc. Š.Kinduris, prof. J. Sakalauskas, prof. R. Benetis, lekt.

A. Siudikas, A. Budrikis, P. Jakuška, R. Bolys, S. Giedraitis,

Aprašas - susipažinimas su dirbtinės kraujo apytakos (DKA) atsiradimo ir

vystymosi aspektais, oksigenatoriaus veikimo principu, įvairių siurblių (ritininių,

centrifuginių, rotorinių) veikimo principais ir kraujo forminių elementų

žalojimo juose supratimas, DKA pajungimo įvairių kardiochirurgijos operacijų

metu ypatumų įsisavinimas, visiška ir dalinė DKA, širdies ertmių ventavimo

reikmė.

Miokardo protekcijos esmė ir reikmė kardiochirurgijos operacijų metu,

kardioplegijos metodai (šalčio kristaloidinis ir kraujinis) ir jų taikymas,

miokardo metabolizmo kitimas išemijos metu, miokardo reperfuzija po

kardioplegijos, širdies ritmo atstatymas, miokardo pažeidos įvertinimas.

5.15. Įgytų širdies vožtuvų ydų chirurginis gydymas ( 2 val.)


Atsakingi asmenys – prof. R. Benetis, prof. J. Sakalauskas, doc. Š. Kinduris,

lekt. A. Siudikas, A. Budrikis, P. Jakuška, R. Bolys, S. Giedraitis.

Aprašas- Įgytų širdies ydų chirurginė anatomija. Indikacijos vožtuvų ydų

operacijoms, vožtuvų protezai, jų parinkimo kriterijai, chirurginio gydymo

technika. Aortos, mitralinio, triburio vožtuvus išsaugančios operacijos, plastikos

būdai. Ligonių parinkimas aortos plastikos operacijoms pagal funkcinę aortos

vožtuvo anatomiją ir patofiziologiją. chirurginės technikos ir rezultatai.

AVJSO ir vožtuvų operacijų skirtumai. Kompleksinės širdies operacijos.

Chirurginės technikos: įprastinė sternotomija, minimaliai invazinė operacija,

torakotomija. Komplikacijos, artimieji rezultatai ir vėlyvieji rezultatai. Rizikos

veiksniai aortos, mitralinio, ir triburio vožtuvo pakartotinoms operacijoms.

5.16. Perikardo ligų, aortos ligų ir širdies auglių chirurginis gydymas ( 2 val.)


Atsakingi asmenys – prof. J. Sakalauskas, prof. R. Benetis, doc. Š. Kinduris,

lekt. A.Siudikas A. Budrikis, P. Jakuška, R. Bolys, S. Giedraitis.

Aprašas –Širdies chirurgija ir perikardas, poperikardiotominis sindromas,

širdies tamponada, poinfarktinis perikarditas. Perikardo punkcija. Indikacijos

operaciniam gydymui: mediastinotomija, perikardektomija. Artimieji ir atokūs

rezultatai.

Širdies augliai, pirminiai gerybiniai: chirurgino gydymo indikacijos, rezultatai.

Pirminiai piktybiniai ir antriniai metastaziniai augliai: chirurginio gydymo

indikacijos, metodai, rezultatai.

Ūminė ir lėtinė aortos disekcija: indikacijos operaciniam gydymui, operacinė

technika. Atviro, uždaro bei mišraus tipo operacijos. Kylančiosios aortos

aneurizmos chirurginio gydymo indikacijos: simptomai, dydis ir augimo greitis,

etiologijos įtaka. Ikioperacinis paruošimas, operacijų technikos pasirinkimas

pagal klinikinę situaciją: jei yra kylančiosios aortos aneurizma, aortos sienelės

atsisluoksniavimas, aortos anulioektazija, gretutinė patologija. Komplikacijos ir

jų gydymas. Operacijų rezultatai, ilgalaikio stebėjimo taktika, vėlyvasis

išgyvenamumas.

5.17. Įgimtų širdies ydų radikalios ir paliatyvinės operacijos ( 2 val.)

Padalinys – širdies, krūtinės ir krauujagyslių chirurgijos klinika

Atsakingi asmenys – prof. J.Sakalauskas, prof. R.Benetis, doc. Š.Kinduris, lekt.

S.Giedraitis, A.Budrikis, R.Bolys, P.Jakuška, A.Siudikas,

Aprašas – studentai supažindinami su pagrindiniais radikalių operacijų

skirtumais, operuojant sergančiuosius baltomis šuntinėmis įgimtomis ydomis

(PPD, AAL, plaučių arterijos stenozė,anomalinis plaučių venų įtekėjimas ir kt.)

bei operuojant mėlynasias įgimtas ydas (Fallot ydos, magistralinių kraujagyslių

transpozicija ir kt.). Indikacijos ĮŠY operacijoms be DKA ( aortos koarktacija,

atviras arterinis latakas, PPD, anomalinis plaučių venų įtekėjimas).

Aptariamos įgimtų širdies ydų keturių tipų paliatyvinių operacijų indikacijos, jų

atlikimo technika bei galimos komplikacijos.

5.18. Širdies nepakankamumo chirurginis gydymas - skilvelius pavaduojančios sistemos ( 1 val.)

Padalinys: Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika.

Atsakingi asmenys: lekt. R. Bolys, K. Laurušonis, prof. R. Benetis, prof. J.

Sakalauskas, lekt. S. Giedraitis, A. Siudikas, doc. Š. Kinduris, P. Jakuška, A.

Budrikis.

Aprašas: Širdies skilvelius pavaduojančių sistemų klasifikacijų apžvalga,

panaudojimo galimybės, SPP vieta širdies nepakankamumo gydyme, indikacijos,

tikslai, savalaikiškumo kriterijai ir kontraindikacijos SPP panaudojimui,

intravaskuliniai siurbliai, aksialinių, centrifuginių ir pneumatinių siurblių

veikimo principai. Implantacijos metodikos, rezultatai, poimplantacinio periodo

ypatumai, pooperacinis monitoravimas. Su SPP panaudojimu susijusios

komplikacijos.

5.19. Širdies transplantacijos chirurginiai aspektai ( 2 val.)


Atsakingi asmenys: prof. R. Benetis, prof. J. Sakalauskas, doc. Š. Kinduris, lekt.

S. Giedraitis, A. Siudikas, P. Jakuška, A. Budrikis, R. Bolys, K. Laurušonis.

Aprašas: Indikacijos ir kontraindikacijos širdies transplantacijai, širdies

transplantacijos vieta lėtinio širdies nepakankamumo gydyme, reikalavimai

širdies donorui, donoro operacija, donorinės širdies saugojimo ypatumai,

recipiento operacija, širdies transplantacijos tipai, ankstyvojo pooperacinio

periodo ypatumai. Vėlyvos komplikacijos.

5.20. Išeminės širdies ligos chirurginis gydymas (2 val.)


Atsakingi asmenys – prof. R. Benetis, prof. J. Sakalauskas, lekt. S. Giedraitis, A.

Siudikas, A. Budrikis, P. Jakuška

Aprašas – Aortos vainikinių jungčių suformavimo operacijų (AVJSO) rūšys,

operacijų metodika, jungčių suformavimo būdai, naudojami nuosrūviai.

Išeminės širdies ligos komplikacijų (tarpskilvelinės pertvaros, laisvos sienos

plyšimo, išeminio mitralinio vožtuvo nesandarumo, kairiojo sklivelio aneurizmų)

chirurginio gydymo principai.

5.21. Chirurginė flebologija (1val.)

Padalinys- širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika

Atsakingas asmuo- prof.A.Antuševas.

Aprašas- Giliųjų venų trombozės etiologija, patofiziologija, klinikinė ir

intrumentinė diagnostika, klasifikacija, gydymo principai, indikacijos

chirurginiam gydymui. Priešemboliniai v.cava inferior filtrai, implantacijos

technika. Kateterinė trombolizė.

5.22. Ūminis arterinis nepratekamumas (2val.)

Padalinys- širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika

Atsakingas asmuo- prof.A.Antuševas.

Aprašas- Galūnių arterijų embolijų ir trombozių etiologija, patofiziologija,

klinikinė ir intrumentinė diagnostika, klasifikacija, gydymo principai,

indikacijos chirurginiam gydymui.

5.23. Endokardito, miokardito ir perikardito etiologija, laboratorinė diagnostika, tyrimo rezultatų interpretavimas, racionalaus antibakterinio gydymo pasirinkimas (2 val.)

Padalinys- klinikinė laboratorinė diagnostika

Atsakingas asmuo – lektorė A.Vitkauskienė

Aprašas. Uždegiminių širdies ligų sukėlėjų - bakterijų, virusų ir grybų

nustatymas mikrobiologinio pasėlio, serologiniais ir molekuliniais metodais.

Tiriamosios medžiagos paėmimo ir pristatymo svarba etiologinio agento

verifikavimui ir rezultatų interpretavimui. Racionalaus antibakterinio gydymo

parinkimas, atsižvelgiant į išskirtąjį sukėlėją.

5.24. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Aterosklerozės

biochemija.Ūminės fazės baltymai.Miokardo pažeidimo žymenys (2 val.)

Padalinys- klinikinės biochemijos katedra

Atsakingas asmuo - doc. Aušra Mongirdienė

Aprašas. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, jų biocheminė

charakteristika ir tiriami rodmenys rizikos veiksniams įvertinti. Sveikos

gyvensenos biocheminis pagrindimas. Endotelio disfunkcijos, uždegiminio atsako

žymenys. Aterosklerozės vystymosi ir korekcijos molekuliniai pagrindai.

Neutrofilų, monocitų, limfocitų ir trombocitų išskiriami junginiai.

Antioksidacinės sistemos svarba koreguojant aterosklerozės progresavimą.

Ūminės fazės baltymai, jų funkcijos ir svarba širdies ir kraujagyslių ligų

diagnostikai. Priešišeminio gydymo biocheminiai pokyčiai.

5.25. Išemijos ir širdies nepakankamumo biochemija. Miokardo pažeidos žymenys (2 val.)


Atsakingas asmuo – doc. A. Mongirdienė

Aprašas. Širdies raumeniui būdingų struktūrų biocheminė charakteristika

(fermentų, baltymų). Širdies medžiagų apykaitos ypatybės. Išemijos etapų kaitos

molekuliniai pagrindai. Miokardo pažeidimo žymenų pokyčių ypatumai

miokardo išemijos metu. Miokardo infarkto žymenys ( troponinai,

kreatinfosfokinazė, laktatdehidrogenazė ir kt.), jų aktyvumo tyrimas ir klinikinė

interpretacija. Lėtinio širdies nepakankamumo laboratoriniai žymenys ( BNP,

NT proBNP) . Kraujo krešėjimo sistemos aktyvacija.

5.26. Hipertenzijų etiologijos ir korekcijos biochemija (1val.)


Atsakingas asmuo- doc. Aušra Mongirdienė

Aprašas. Arterinio kraujospūdžio biocheminio reguliavimo būdai. Vietinėje ir

sisteminėje reguliacijoje dalyvaujančių junginių biocheminė charakteristika ir

poveikio molekuliniai pagrindai. Renino-angiotenzino-aldosterono sistemos,

vazopresino, atriopeptino poveikio biochemija. Endokrininės sistemos ir inkstų

įtaka reguliuojant arterinį kraujospūdį. Per aukšto arterinio kraujospūdžio

priežasčių ir rizikos veiksnių biocheminė charakteristika. Vaistų, galinčių sukelti

arterinę hipertenziją ir naudojamų jai gydyti poveikio molekuliniai pagrindai.

5.27. Antioksidacinė sistema. Lipoproteinai, jų sudėtis, apykaita ir jos sutrikimų diagnostika.(1 val)


Atsakingas asmuo – doc. A. Mongirdienė

Aprašas. Laisvieji radikalai ir jų susidarymas žmogaus organizme.

Antioksidacinė sistema. Laisvųjų radikalų susidarymo ir antioksidacinės

sistemos pusiausvyra, antioksidatorių tyrimas, disbalanso korekcija.

Lipoproteinų sandara, nomenklatūra ir klasifikacija. Pagrindiniai kraujo

plazmos lipidai ir jų funkcijos. Pagrindiniai lipoproteinų apykaitoje

dalyvaujantys fermentai. Apolipoproteinai ir jų funkcijos. Lipoproteinų

apykaita. Dislipidemijų tipavimas. Pagrindinių diagnostinių kriterijų įvertinimas

ir korekcijos galimybės. Dislipoproteinemijos ir jų gydymo biocheminiai

aspektai. Uždegimo biochemija, įtaka širdies užegiminėms ligoms, ydų

vystymuisi.

5.28. Radiologijos metodų galimybės širdies ligų diagnostikai (1 val.)

Padalinys – radiologijos klinika

Atsakingas asmuo – J. Zavedckienė

Aprašas. Širdies ir stambiųjų kraujagyslių radiologinai tyrimai: rentgenografija,

kompiuterinė tomografija be ir su EKG sinchronizacija, kompiuterinės

tomografijos angiografija, magnetinio rezonanso tomografija. Skirtingų

radiologinių tyrimų galimybės, privalumai ir trūkumai. Jų vertė išeminės širdies

ligos, įgimtų ir įgytų širdies ydų diagnostikai, morfologinių pakitimų ir funkcinių

parametrų vertinimo galimybės. Ūminio ir lėtinio širdies nepakankamumo

radiologiniai požymiai ir jų vertinimas skirtingais metodais.

5.29. Reabilitacijos sistema (2 val.)

Padalinys-reabilitacijos klinika

Atsakingas asmuo- prof.A.Kiščiūnas

Aprašas. Studentai supažindinami su reabilitacijos sistemos sudėtinėmis

dalimis, reabilitacijos veiklos principais, tikslais ir uždaviniais. Suteikiama žinių

apie pacientų atrankos būdus, taikomus reabilitacijoje, reabilitacijos specialistų

komandos formavimą bei reabilitacijoje taikomus metodus ir priemones,

pacientų būklės vertinimo kriterijus.

5.30.Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacija (2 val.)


Atsakingas asmuo – doc.J.Samėnienė.

Aprašas. Paskaitoje studentai supažindinami su sergančiųjų širdies kraujagyslių

ligomis ( IŠL,širdies disfunkcija, aritmijomis, ydomis, uždegiminėmis ligomis bei

po kardiochirurginių operacijų) stacionarine ir ambulatorine reabilitacija

Lietuvoje, siuntimo į reabilitacijos etapus tvarka, indikacijomis ir

kontraindikacijomis bei reabilitacijos principais ir taikomais metodais

(kineziterapija, fizioterapija, psichoterapija,dietoterapija ir kitais metodais).

5.31. Neįgalumo ir darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymo

principai. Profesinė reabilitacija. (2val.).


Atsakingas asmuo – doc. J.Samėnienė.

Aprašas. Paskaitoje studentai supažindinami su Neįgalumo ir darbingumo

nustatymo tarnyba (NDNT), jos struktūra, veikla, pacientų nukreipimo į NDNT

tvarka. Sergančiųjų širdies kraujagyslių ligomis neįgalumo ir išlikusio

darbingumo įvertinimas darbingo amžiaus žmonėms bei specialiųjų poreikių

nustatymas pensijinio amžiaus žmonėms. Profesinės reabilitacijos principai,

atrankos kriterijai naujos profesijos įsigijimui, profesinės reabilitacijos centrai.

Tarptautinė patirtis profesinėje reabilitacijoje.

6. PRAKTIKOS DARBAI

6.1. Stabilioji krūtinės angina (1val.)


Aprašas - Stabiliosios krūtinės anginos, tyliosios išemijos, spastinės krūtinės

anginos klinikinių atvejų nagrinėjimas: klinikinių, instrumentinių duomenų

analizė, diagnostinių kriterijų nustatymas, rizikos grupės nustatymas,

medikamentinio gydymo principai, indikacijų intervenciniam ir chirurginiam

gydymui nustatymas, darbingumas ir prognozė.


1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 6.-45


1. Žr. pagrindinės literatūros p.45

6. 2. Nestabilioji krūtinės angina (2 val.)


Aprašas – Nestabiliosios krūtinės anginos klinikinių atvejų nagrinėjimas :

klinikinių ir instrumentinių duomenų analizė,rizikos grupės nustatymas,

individualaus medikamentinio gydymo principai, indikacijų intervenciniam ir

chirurginiam gydymui nustatymas, darbingumas ir prognozė.


1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 46 -51


1.Žr. pagrindinės literatūros p. 51

6. 3. Ūminis miokardo infarktas (2 val.)


Aprašas – Ūminio miokardo infarkto klinikinių atvejų nagrinėjimas : klinikinių,

EKG, laboratorinių ir instrumentinių duomenų analizė,tipinės ir atipinės

klinikinės formos, diagnostiniai kriterijai, indikacijos ūminei revaskularizacijai:

trombolizei, perkutaninei angioplastikai ir stentų implantavimui, individualaus

medikamentinio gydymo paskyrimas, indikacijų chirurginiam gydymui

nustatymas, darbingumas ir prognozė.


1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 52 -69


1. Žr. pagrindinės literatūros p. 69

6.4. Širdies nepakankamumas (2 val.)


Aprašas - Studentai susipažįsta su dėstytojo parinktu pacientu, sergančiu A

stadijos, B stadijos, C stadijos ir Dstadijos širdies nepakankamumu, surašo

anamnestinius duomenis, kliniškai ištiria pacientus, surašo tyrimų ir teorinio

gydymo planą, tada kartu su dėstytoju nagrinėja atliktų tyrimų duomenis,

nustato diagnostinius ligos kriterijus, susipažįsta su paskirtu medikamentiniu

gydymu, vaistų veikimo mechanizmu, galimomis šalutinėmis reakcijomis,

planuoja intervencinį, chirurginį gydymą, apskaičiuoja artimąją prognozę.


1. A. Kavoliūnienė, L. Jankauskienė. Širdies nepakankamumas R.

Žaliūnas, red. P. Zabiela. Širdies ligos Kaunas –2009. 318-340.


1.Žr. pagrindinę literatūrą, p. 340

6.5. Arterinė hipertenzija ir kardiomiopatijos ( 2 val.)


Aprašas - Studentai susipažįsta su dėstytojo parinktu pacientu, sergančiu

arterine hipertenzija arba hipertenzine širdies liga, idiopatine dilatacine ar

hipertrofine kardiomiopatija, surašo anamnestinius duomenis, kliniškai ištiria

pacientus, surašo tyrimų ir teorinio gydymo planą, tada kartu su dėstytoju

nagrinėja atliktų tyrimų duomenis, nustato diagnostinius ligos kriterijus,

susipažįsta su paskirtu medikamentiniu gydymu, vaistų veikimo mechanizmu,

galimomis nepageidaujamomis reakcijomis, planuoja intervencinį, chirurginį

gydymą, apskaičiuoja artimąją prognozę.


1. “Širdies ligos” R. Žaliūnas, red. P. Zabiela, Kaunas –2009. p.

70-86, 172 –202.


1. Europos kardiologų draugijos interneto svetainės adresas:

www.escardio.org/guidelines

6.6. Ekstrasistolija, paroksizminės tachikardijos, WPW sindromas (2 val.)Padalinys – Kardiologijos klinika

Aprašas - Ekstrasistolijos, paroksizminių tachikardijų, WPW sindromo

http://www.escardio.org/guidelines

klinikinių atvejų nagrinėjimas: pacientų apklausa ir objektyvus tyrimas,

klinikinių, EKG, širdies elektrofiziologinių tyrimų duomenų analizė,

diagnostinių kriterijų nustatymas, medikamentinio gydymo principai, indikacijų

intervenciniam gydymui nustatymas.


1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p.256-285.


1. Braunwald‘s Heart Disease: a Textbook of Cardiovascular Medicine. 8th edition,

Elsevier Saunders 2008: Chapter 31,32,33,35 , p. 727 – 830, 863 – 932.

6.7. Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas ( 2 val.)Padalinys – Kardiologijos klinika

Aprašas - Prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo skirtumų nagrinėjimas, šių

skirtingų širdies ritmo sutrikimų apibrėžimas. Klinikinių atvejų nagrinėjimas:

klinikinių, instrumentinių duomenų, EKG analizė, parodant prieširdžių

virpėjimo ir prieširdžių plazdėjimo skirtumus, medikamentinio gydymo

principai, indikacijų intervenciniam gydymui nustatymas.


1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 286-304.






Aprašas - Širdies laidumo sutrikimų: sinusinio mazgo disfunkcijos, įvairaus

laipsnio atrioventrikulinių blokadų klinikinių atvejų nagrinėjimas: klinikinių,

instrumentinių, EKG duomenų analizė, diagnostinių kriterijų nustatymas,

medikamentinio gydymo principai, indikacijų elektrinei širdes stimuliacijai

nustatymas.


1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p. 305-317, 396-408.




6.9. Uždegiminės širdies ligos (1 val.)


Aprašas - Uždegiminių širdies ligų : reumato, infekcinio endokardito,

miokardito ar perikardito klinikinių atvejų nagrinėjimas: klinikinių,

instrumentinių duomenų analizė, diagnostinių kriterijų nustatymas,

medikamentinio gydymo principai, indikacijų chirurginiam gydymui

nustatymas.


1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p.86-108,194-217


1. Braunwald‘s Heart Disease: a Textbook of Cardiovascular Medicine. 7 th edition

Elsevier Saunders 2005: p.2093 -2100. Chapter 81 Rheumatic fever.

2. Braunwald‘s Heart Disease: a Textbook of Cardiovascular Medicine. 7 th edition

Elsevier Saunders 2005: p p.1633-1658.Chapter 58 Infective Endocarditis.

3. Aržanauskienė R., Ereminienė E., Janėnaitė J.Echokardiografija klinikinėje

praktikoje. III,IV, V skyriai. Kaunas 2008: p.45-103.

6.10. Aortos ir mitralinio vožtuvų ydos ( 2 val.)


Aprašas - Aortos ydų - įvairios etiologijos aortos stenozės, aortos vožtuvo

nesandarumo klinikinių atvejų nagrinėjimas: klinikinių, instrumentinių

duomenų analizė, diagnostinių kriterijų nustatymas, medikamentinio gydymo

principai, indikacijų chirurginiam gydymui nustatymas.

Mitralinių ydų – mitralinės stenozės, mitralinio vožtuvo prolapso ar kitos

etiologijos mitralinio vožtuvo nesandarumo klinikinių, instrumentinių duomenų

analizė, diagnostinių kriterijų nustatymas, medikamentinio gydymo principai,

indikacijų chirurginiam gydymui nustatymas.


1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p.108-150


1. Braunwald E. Braunwald‘s Heart Disease: a Text book of Cardiovascular Medicine

/7 th edition/. –Philadelphia: W.B. Saunders 2005 ; Chapter 57 : Valvular heart

disease p. 1553-1632.

2. Aržanauskienė R., Ereminienė E., Janėnaitė J.Echokardiografija klinikinėje

praktikoje. III,IV, V skyriai. Kaunas 2008: p.45-103.

6.11. Įgimtos širdies ydos ir triburio vožtuvo ydos (2 val.)


Aprašas - Įgimtų širdies ydų : prieširdžių pertvaros defekto, skilvelių pertvaros

defekto, aortos koarktacijos ar plaučių arterijos stenozės klinikinių atvejų

nagrinėjimas: klinikinių, instrumentinių duomenų analizė, diagnostinių kriterijų

nustatymas, medikamentinio gydymo principai, intervencinio gydymo

indikacijos, indikacijų chirurginiam gydymui nustatymas.

Triburio vožtuvo ydų – triburio vožtuvo stenozės ir triburio vožtuvo

nesandarumo klinikinių, instrumentinių duomenų analizė, diagnostinių kriterijų

nustatymas, medikamentinio gydymo principai, indikacijų chirurginiam

gydymui nustatymas.


1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 p.150-172.


1. Braunwald E. Braunwald‘s Heart Disease: a Text book of Cardiovascular Medicine

/7 th edition/. –Philadelphia: W.B. Saunders 2005 ; Chapter 57 : Valvular heart

disease p. 1553-1632

2. Braunwald‘s Heart Disease: A Textbook of Cardiovascular Medicine 7 th

edition – Philadelphia: W.B. Saunders Co.,Chapter 56. Congenital heart

disease 2005; p.1489 - 1552.

3.Echokardiografija klinikinėje praktikoje. Red. J. Vaškelytė, J. Jurkevičius. XI

skyrius Įgimtos ydos. Kaunas, 2008: p.161 – 187.

6.12. Perikardo, aortos ligų ir širdies auglių chirurginis gydymas

( 1 val.)

Padalinys – Širdies , krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika

Aprašas – Perikardo ligų, širdies auglių chirurginės technikos metodų

aptarimas, klinikinių atvejų nagrinėjimas, operacijų stebėjimas.

Mediastinotomijos, perikardo punkcijos, perikardektomijos operacijų

demonstravimas. Aortos disekcijos ir aneurizmos operacinių gydymo metodų

demonstravimas. Klinikinių atvejų nagrinėjimas ir aptarimas.


1. Cohn, Lawrence H. Cardiac surgery in the Adult, 2007

6.13. Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (ECMO) ir

intraaortinė balioninė kontrapulsacija (IABK, 1 val.)


Aprašas: ECMO sudedamosios dalys, indikacijos ir galimybės esant lėtiniam ir

ūminiam širdies nepakankamumui, kvėpavimo funkcijos nepakankamumui,

variantai : veno-veninis ECMO, veno-arterinis ECMO.

Indikacijos, tikslai ir kontraindikacijos IABK, įvedimo būdai, sinchronizavimo

ypatybės, monitoravimas, fiziologiniai IABK aspektai, efektai.


1.„Širdies ligos" - R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009

2. http://www.abiomed.com

3. http://www.maquet.com

7. SEMINARAI

7.1. Krūvio mėginių reikšmė IŠL diagnostikai (1 val.)


Atsakingi asmenys – doc. G. Jaruševičius, doc. R. Unikas

http://www.maquet.com/

http://www.abiomed.com/

Aprašas - Supažindinama su krūvio mėginio atlikimo indikacijomis, mėginių

atlikimo būdais - veloergometrija, bėgimo takelis /tredmilo/ mėginys, krūvio

echokardiografija, perfuzine miokardo scintigrafija, mėginių vertinimu.




1. Žr. pagrindinę literatūrą p.45

7.2. Vainikinių arterijų angiografijos reikšmė IŠL diagnostikai ir

gydymui (1 val.)


Atsakingi asmenys - doc. G. Jaruševičius, doc. R. Unikas

Aprašas - Supažindinama su vainikinės kraujotakos anatomija, vainikinių

arterijų koronarografijos atlikimu, pakitimų diagnostika ir intervencinėmis

procedūromis – angioplastika ir stentavimu. Aptariamos šių procedūrų

indikacijos ir prieš procedūrą bei atlikus procedūrą –medikamentinio gydymo

taktika.




1.Žr. pagrindinę literatūrą p.385

7.3. Dvimatės echokardiografijos reikšmė IŠL diagnostikai (1 val.)


Atsakingi asmenys – prof. R. Jurkevičius, prof. J. Vaškelytė, doc. N. Stoškutė,

doc. V. Medzevičienė.

Aprašas – Echokardiografiniai IŠL diagnostikos kriterijai, įvairių

echokardiografinių metodų svarba. Dvimatės echokardiografijos metodu

nustatomi tiesioginiai miokardo išemijos požymiai – segmentinės miokardo

kontrakcijos sutrikimai, kairiojo skilvelio bendrosios kontrakcijos sumažėjimas,

išemijos padariniai: kairiojo skilvelio geometrijos ir tūrio pokyčiai,

kontraktilinis rezervas, išeminis mitarlinio vožtuvo nesandarumas.


1. Echokardiografija klinikinėje praktikoje. Red. J. Vaškelytė, J.

Jurkevičius. I skyrius Išeminė liga ir jos komplikacijos Kaunas,

2008.p.8-27

2. Aržanauskienė R, Ereminienė E, Janėnaitė J. ir kt. Echokardiografijos vaizdų

atlasas. Kaunas; 2008.

7.4. Įgytų ir įgimtų širdies ydų echokardiografinė diagnostika (1 val.)


Atsakingi asmenys- prof. J. Vaškelytė, doc. E. Ereminienė , doc. V. Medzevičienė

Aprašas – Įgytų širdies ydų – aortos stenozės, aortos vožtuvo nesandarumo,

mitralinės stenozės, mitralinio vožtuvo nesandarumo, triburio vožtuvo

nesandarumo echokardiografiniai diagnostikos, etiologijos nustatymo galimybės.

Infekcinio endokardito echokardiografinės diagnostikos kriterijai. Įgimtų širdies

ydų – prieširdžių pertvaros defekto, skilvelių pertvaros defekto, plaučių arterijos

stenozės, aortos koarktacijos echokardiografinės diagnostikos galimybės.


1.Aržanauskienė R., Ereminienė E., Janėnaitė J. Echokardiografija klinikinėje

praktikoje. III,IV, V, IX skyriai. Kaunas 2008: p.45-103, p.161 – 187.

7.5. Elektrofiziologinė aritmijų diagnostika ir gydymas (1 val.)


Atsakingi asmenys – doc. A.Puodžiukynas, dr. V.Zabiela

Aprašas – Perstemplinio širdies elektrofiziologinio tyrimo metodika,

diagnostinės galimybės, indikacijos, tyrimo duomenų interpretacija.

Intrakardinio širdies elektrofiziologinio tyrimo metodika, diagnostinės

galimybės, indikacijos, tyrimo duomenų interpretacija. Perkateterinės aritmijų

abliacijos: indikacijos, efektyvumas, galimos komplikacijos.


1.“ Širdies ligos“ – R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009 386-395.

7.6.Ūminio miokardo infarkto ir vainikinės kraujotakos

nepakankamumo laboratorinė diferencinė diagnostika (1val.)

Padalinys - Klinikinė laboratorinė diagnostika

Atsakingi asmenys – doc. S.Jančiauskienė, asistentė R. Steponavičiūtė

Aprašas. Lipidų apykaitos vertinimo žymenys, ūminio miokardo infarkto ir

vainikinės kraujotakos nepakankamumo laboratorinių tyrimų klinikinis

interpretavimas, išorinių bei vidinių veiksnių įtaka rezultatų vertinimui.

7.7.Elektrolitų apykaita ir jos sutrikimų įtaka širdies aritmijų

išsivystymui (1 val.)

Padalinys - Klinikinė laboratorinė diagnostika

Atsakingi asmenys – doc. S.Jančiauskienė, asistentė R. Steponavičiūtė

Aprašas. Elektrolitų apykaitos ir skydliaukės funkcijos sutrikimų įtaka širdies

aritmijų išsivystymui. K, Na, Mg, Ca, FT3, FT4, TSH nustatymas, tyrimų

rezultatų vertinimas, galimos paklaidos dėl išorinių bei vidinių veiksnių įtakos.

7.8. Širdies radionuklidiniai tyrimai (1 val.)

Padalinys - Radiologijos klinika

Atsakingi asmenys – MD. I. Kulakienė

Aprašas. Širdies radionuklidiniai tyrimai: ventrikulografija, miokardo infarkto

zonų vizualizavimas, miokardo perfuzijos tyrimas,r adionuklidinė kompiuterinė

tomografija (RKT) sinchronizuota su EKG. Naudojami radiofarmaciniai

preparatai, indikacijos, privalumai ir trūkumai. Kairiojo skilvelio regioninių

išeminių zonų ir regioninės kontrakcijos įvertinimas. Miokardo gyvybingumo

vertinimas prieš numatomą miokardo revaskulizaciją. Pacientų tyrimas prieš

aortos-vainikinių jungčių suformavimo operaciją, tyrimo schema po operacijos.

Literatūra:

1. Robert E.Henkin RE, editor. Nuclear Medicine. Philadelphia: Elsevier; 2006.

2. Heller GV, Hendel RC, editors. Nuclear Cardiology: Practical Applications. USA: McGraw-Hill; 2004, p. 591-787.

3. Pennell DJ, Prvulovich E. Nuclear Cardiology. London: British NuclearMedicine Society; 1995.

4. Kaminek M, Lang O, Husak V, Myslivecek M. Atlas of Nuclear Cardiology, Prague: Lacomed; 2003.

7.9. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis tolerancijos fiziniam

krūviui įvertinimas reabilitacijoje (1 val.)

Padalinys – Reabilitacijos klinika

Atsakingas asmuo – doc. A.Kimtys.

Aprašas. Seminaro metu studentai supažindinami su reabilitacijoje taikomais

sergantiems širdies kraujagyslių ligomis fizinio krūvio mėginiais (orientaciniais,

dozuoto ėjimo, 6 minučių, slenkančio takelio,veloergometrijos), jų vertinimu bei

saugaus širdies susitraukimo dažnio nustatymu. Taip pat supažindinami su

adekvačios ligonio funkcinei būklei tolimesnės darbinės bei fizinės veiklos

apimties nustatymu.


1. A.Kriščiūnas, A.Kimtys, R.Savickas ir kt. Reabilitacija. UAB „Vitae Litera“,

2008. -398 p.

2. D.Vasiliauskas, V.Grižas, I.Milvidaitė ir kt.Sergančiųjų širdies kraujagyslių

ligomis fizinio krūvio mėginiai: Metodinės rekomendacijos/ KMU leidykla ,

2004.-21p.


1.Clinical Cardiac Rehabilitation Cardiologist’s :Quide:/ .J.Pashkow,W.A.Dafoe




3.Susan B.O’Sullivan, Thomas J.Schmitz. Physycal rehabilitation. E.A.Davys


7.10. Širdies kraujagyslių ligų pasekmių įvertinimas ir

individualių reabilitacijos programų sudarymas (2 val.)

Padalinys – Reabilitacijos klinika

Atsakingas asmuo – doc. J.Samėnienė.

Aprašas. Seminaro metu studentai mokomi, įvertinus kardiologinių ligonių

funkcinę būklę t.y. krūtinės anginos laipsnį, širdies nepakankamumo funkcinę

klasę, elektrokardiografijos, fizinio krūvio, koronarografijos, echokardiografijos

duomenis, rizikos veiksnius bei gretutines ligas, nustatyti ligonių rizikos grupę

fiziniam treniravimui. Sudaryti individualią reabilitacijos programą ir

suformuoti reabilitacijos komandą skirtinguose atstatomojo gydymo etapuose.


1. A.Kriščiūnas, A.Kimtys, R.Savickas ir kt. Reabilitacija. UAB „Vitae Litera“,

2008. -398 p.

2. A.Kriščiūnas, R.Kerpė, A.Kimtys ir kt. Ergoterapija. UAB „Vitae Litera“,

2008.- 270 p.

3. A.Kriščiūnas, A.Kimtys, I.Rimdeikienė ir kt. Kineziterapija. UAB „Vitae

Litera“, 2008.- 257 p.

4. D.M.Žemaitytė, J.Brožaitienė, G.Žiliukas ir kt. Kardiovaskulinė reabilitacija:

Universiteto vadovėlis / .KMU Spaudos ir leidybos centro leidykla, 2001

5. D.Vasiliauskas, V.Grižas, I.Milvidaitė ir kt.Sergančiųjų širdies kraujagyslių

ligomis fizinio krūvio mėginiai: Metodinės rekomendacijos/ KMU leidykla ,

2004.-21p.


1.Clinical Cardiac Rehabilitation A Cardiologist’s :Quide:/ .J.Pashkow,W.A.Dafoe




3.Susan B.O’Sullivan, Thomas J.Schmitz. Physycal rehabilitation. E.A.Davys


7.11. Ankstyvosios, vėlyvosios komplikacijos po širdies operacijų

(1 val.)

Padalinys – Širdies , krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika

Atsakingi asmenys – prof. J. Sakalauskas, prof. R. Benetis, lekt. A. Siudikas, A.

Budrikis, P. Jakuška, R. Bolys, S. Giedraitis

Aprašas- Širdies operacijų komplikacijos: miokardo išemija, ritmo sutrikimai,

plaučių, inkstų, virškinamojo, trakto, neurologinės. Žaizdų komplikacijos:

paviršiniai supūliavimai, mediastinitai. Gyvenimo kokybė po širdies operacijų.

Pagrindinė literatūra: Cohn, Lawrence H. Cardiac surgery in the Adult, 2007

7.12. IŠL chirurginio gydymo indikacijos, rezultatai ir pooperacinės

komplikacijos (2 val.)


Atsakingi asmenys – prof. J. Sakalauskas, lekt. A. Siudikas, A. Budrikis, P.

Jakuška, R. Bolys, S. Giedraitis, doc. Š.Kinduris.

Aprašas. Indikacijos IŠL chirurginiam gydymui. Indikacijos skubiai ir planinei

AVJSO. Revaskuliarizavimo metodai ir jų palyginamoji charakteristika.

Priešoperacinis paruošimas. Paruošimas operacinėje. Operacijos strategija bei

taktika. Veninių ir arterinių nuosruvių paėmimas, jų funkcionalumo

palyginimas. Operacija su DKA ir be jos. Minimaliai invazyvi AVJSO. Distalinės

ir proksimalinė jungtys.

Gydymo ypatumai po AVJSO. Ankstyvieji bei vėlyvieji rezultatai.

Intrahospitalinis mirštamumas, rizikos veiksniai. Perioperacinis miokardo

infarktas. Vėlyvieji rezultatai, juos įtakojantys faktoriai. Įvairių gydymo metodų

rezultatų palyginimas, įtaka gydymo metodo parinkimui.

IŠL komplikacijos bei jų gydymas. Ūminis miokardo infarktas ir jo

gydymo taktika bei strategija. Kairiojo skilvelio aneurizma, klinika, diagnostika.

Hemodinamikos ypatumai, esant kairiojo skilvelio aneurizmai. Tarpskilvelinės

pertvaros plyšimas, klinika diagnostika, gydymo taktika. Laisvosios kairiojo

skilvelio sienelės plyšimas ir jo gydymas. Natūrali eiga. Indikacijos poeracijai.

Operacijų metodikos. Ankstyvieji ir vėlyvieji rezultatai.

Išeminis mitralinio vožtuvo nesandarumas (IMVN): ūminio miokardo infarkto

pasėkmė, lėtinės išemijos sąlygotas. Indikacijos operaciniam gydymui. Mitralinį

vožtuvą išsaugančios operacijos, jų ypatumai ir palyginimas su protezavimu.

Rezultatai.


1. " Širdies ligos" - R. Žaliūnas, red. P. Zabiela. Kaunas, 2009

2. L. M. Cohn, MD, H. Edmund., Cardiac Surgery In the Adult.2008

3. John W. Kirklin, Cardiac Surgery. 2000

8. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ MODULIO EGZAMINO

KLAUSIMAI

8.1. KARDIOLOGIJOS KLAUSIMAI

1. Išeminės širdies ligos pirminė ir antrinė profilaktika.

2. Krūtinės anginos klinika ir klasifikacija pagal Kanados funkcines klases.

3. Krūtinės anginos instrumentinė diagnostika, rizikos įvertinimas.

4. Stabiliosios krūtinės anginos gydymo principai.

5. Nestabiliosios krūtinės anginos klinika, diagnostika, rizikos įvertinimas.

6. Nestabiliosios krūtinės anginos gydymo taktika.

7. Miokardo infarkto apibrėžimas, etiologija, patogenezė.

8. Miokardo infarkto tipinė klinika ir diagnostika.

10. Nekomplikuoto miokardo infarkto gydymo principai.

11. Pirminės arterinės hipertenzijos klasifikacija, rizikos nustatymas.

12. Pirminės arterinės hipertenzijos gydymo principai.

13. Reumato klinika, diagnostiniai kriterijai.

14. Reumato gydymo principai, profilaktika (pirminė, antrinė).

15. Mitralinio vožtuvo nesandarumo etiologija, hemodinamika, diagnostika.

16. Mitralinio vožtuvo nesandarumo gydymo principai.

17. Mitralinės stenozės etiologija, hemodinamika, diagnostika.

18. Mitralinės stenozės gydymo principai.

19. Mitralinio vožtuvo burių prolapso diagnostika, gydymo principai.

20. Aortos vožtuvo nesandarumo etiologija, hemodinamika, diagnostika.

21. Aortos vožtuvo nesandarumo gydymo principai.

22. Aortos stenozės etiologija, hemodinamika, diagnostika.

23. Aortos stenozės gydymo principai.

24.Trivarčio vožtuvo reliatyvaus ir organinio nesandarumo hemodinamika,

diagnostika.

25. Tarpprieširdinės pertvaros defekto hemodinamika, diagnostika, gydymo

principai.

26. Tarpskilvelinės pertvaros defekto hemodinamika, diagnostika, gydymo

principai.

28. Plaučių arterijos stenozės hemodinamika, diagnostika, gydymo principai.

29. Aortos koarktacijos hemodinamika, diagnostika, gydymo principai.

30. Infekcinio endokardito klinika, diagnostiniai kriterijai.

31. Infekcinio endokardito gydymo ir profilaktikos principai.

32. Kardiomiopatijų etiologija, klasifikacija, patogenezė.

33. Dilatacinės kardiomiopatijos diagnostika, gydymo principai.

34. Hipertrofinės kardiomiopatijos diagnostika, gydymo principai.

35. Sausojo perikardito etiologija, klinika, diagnostika, gydymo principai.

36. Šlapiojo perikardito etiologija, diagnostika, gydymo principai.

37. Konstrikcinio perikardito diagnostika, gydymo principai.

39. Miokarditų etiologija, patogenezė, klinika.

40. Miokarditų instrumentinė diagnostika, gydymo principai.

41. Supraventrikulinės paroksizminės tachikardijos klasifikacija,

elektrokardiografinė diagnostika.

42. Supraventrikulinės paroksizminės tachikardijos gydymo principai.

43.Skilvelių ekstrasistolių ir skilvelių paroksizminės tachikardijos klinika,

elektrokardiografinė diagnostika.

44. Skilvelių paroksizminės tachikardijos ir skilvelių ekstrasistolių gydymo

principai.

45. Prieširdžių virpėjimo etiologija, EKG diagnostika ir gydymo principai.

47.Prieširdžių plazdėjimo elektrokardiografinė ir elektrofiziologinė diagnostika,

gydymo principai.

48.Atrioventrikulinių blokadų etiologija, klasifikacija, elektrokardiografinė

diagnostika.

50. Indikacijos laikinai ir pastoviai elektrinei širdies stimuliacijai.

51. Lėtinio širdies nepakankamumo etiologija, klasifikacija, klinika.

52. Lėtinio širdies nepakankamumo instrumentinė diagnostika.

53. Lėtinio širdies nepakankamumo gydymo ir profilaktikos principai, prognozė.

8.2. KARDIOCHIRURGIJOS KlAUSIMAI1.Dirbtinės kraujo apytakos pajungimo įvairių kardiochirurgijos operacijų metu

ypatumai (aortos ar mitralinio vožtuvų protezavimo metu), visiška ir dalinė DKA

2.Miokardo protekcija kardiochirurgijos operacijų metu - principai ir metodai

3.Komplikacijos po operacijų, atliktų DKA sąlygomis

4.Indikacijos IŠL chirurginiam gydymui.

5.Chirurginiai miokardo revaskulizacijos metodai ( jungčių suformavimas, lazerinė

revaskulizacija)

6.Kompleksinių operacijų ypatumai.

7.Aortos vožtuvo ydų chirurginio gydymo metodai, rezultatai.

8.Mitralinės stenozės chirurginio gydymo metodai, rezultatai.

9..Mitralinio vožtuvo nesandarumo chirurginio gydymo metodai, rezultatai.

10.Aortos aneurizmų chirurginio gydymo indikacijos,metodai, rezultatai.

11.Aortos disekcijos: priežastys, klasifikacija, diagnostika, chirurginio gydymo

indikacijos,metodai, rezultatai.

12.Ankstyvos komplikacijos po širdies operacijų: priežastys, diagnostika, gydymas.

13.Vėlyvos komplikacijos po širdies operacijų (AVJSO, vožtuvų protezavimo,

plastikos) priežastys, diagnostika, gydymas.

14. Perikarditų chirurginis gydymas: indikacijos punkcijai, biopsijai, perikardo

drenažui.

15. Prieširdžių pertvaros defekto chirurginis gydymas.

16. Skilvelių pertvaros defekto chirurginis gydymas.

17. Aortos koarktacijos chirurginis gydymas.

18. Indikacijos AVJSO be dirbtinės kraujo apytakos, jų būdai

19. Nuosrūvių suformavimas, jų rūšys AVJSO metu.

20. Kairiojo skilvelio aneurizmų chirurginio gydymo principai.

21. Širdies vožtuvų protezavimo ir plastikos operacijų ypatumai,lyginant AVJSO.

22. Širdies vožtuvų protezų rūšys, hemodinamika, implantavimo indikacijos.

23. Širdies vožtuvų protezavimo ir plastikos privalumai ir tūkumai.

24. Širdį pavaduojančių sistemų klasifikacija, panaudojimo indikacijos

25. Intraaortinė balioninė kontrapulsacija. Indikacijos, kontraindikacijos, metodika,

galimos komplikacijos.

26.Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija. Sudedamosios dalys, panaudojimo

principai.

27. Centrifuginiai ir aksialiniai kraujo siurbliai, jų veikimo principas, panaudojimo

indikacijos

28. Pneumatinės širdies skilvelius pavaduojančios sistemos, jų veikimo principas,

panaudojimo indikacijos.

29. Širdies transplantacija, indikacijos, kontraindikacijos.

30. Donorinių organų (širdies, plaučių) transportavimo principai, išeminio pakenkimo

mažinimas donoriniuose organuose.

31. Širdies ir plaučių transplantacija; indikacijos, kontraindikacijos.

32. Priešemboliniai v. cava inferior skiečiai: indikacijos, technika, pooperacinė

priežiūra.

33. Giliųjų venų trombozės gydymas kateterine trombolize: indikacijos, technika,

kontraindikacijos, pooperacinis medikamentinis gydymas.

34.Ūminės galūnės išemijos laipsniai. Chirurginio gydymo metodai.

35.Lėtinės galūnės išemijos klasifikacija pagal R. Fontaine, indikacijos

rekonstrukcinėms operacijoms.

36.Pilvo aortos ir kojų arterijų nuosrūvių suformavimo operacijų metodai, technika ir

atokūs rezultatai.

37.Endarterektomijos operacijos indikacijos, technika, rezultatai.

38.Indikacijos arterijų perkutaninei transliuminalinei angioplastikai, technika,

rezultatai, pooperacinis gydymas.

39. Pilvo aortos aneurizmų klasifikacija, diagnostika ir chirurginis gydymas.

8.3. KLINIKINĖS LABORATORINĖS DIAGNOSTIKOS

EGZAMINO KLAUSIMAI

1. Infekcinio endokardito sukėlėjų mikrobiologinė laboratorinė diagnostika,

racionalaus etiologinio gydymopasirinkimas.

2. Perikardito sukėlėjai. Etiologijos nustatymui taikytini laboratoriniai metodai,

etiotropinis gydymas.

3. Miokardito sukėlėjai, laboratorinės diagnostikos galimybės ir įtaka gydymo

pasirinkimui.

4. Laboratoriniai metodai uždegiminių širdies ligų sukėlėjų nustatymui. Galimos

tyrimų rezultatų paklaidos ir jų priežastys.

5. Lipidogramos nustatymo klinikinė vertė ir rezultatų vertinimas.

6. Laboratoriniai kriterijai lėtiniam širdies nepakankamumui nustatyti.

7. Ūminio miokardo infarkto ir vainikinės kraujotakos nepakankamumo laboratoriniai

kriterijai.

8. Laboratorinės diagnostikos reikšmė širdies aritmijų priežasties nustatymui.

8.4. KLINIKINĖS BIOCHEMIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI

1. Aterosklerozės rizikos veiksnių biocheminis pagrindas.

2. Ūminės fazės baltymai, jų funkcijos ir svarba širdies ir kraujagyslių ligų

diagnostikai.

3. Arterinio kraujospūdžio reguliavimo būdai žmogaus organizme.

4. Vaistų, galinčių sukelti arterinę hipertenziją ir vaistų, naudojamų arterinei

hipertenzijai gydyti poveikio molekuliniai pagrindai.

5. Širdies raumens struktūros ir medžiagų apykaitos ypatumai.

6. Miokardo infarkto žymenys ir jų pokyčiai ligos eigoje.

7. Endokrininės sistemos įtaka reguliuojant arterinį kraujospūdį.

8. Pagrindiniai kraujo plazmos lipidai ir jų funkcijos bei apykaita.

9. Apolipoproteinai ir jų funkcijos.

10. Dislipoproteinemijos, jų gydymo molekuliniai pagrindai.

11. Antioksidacinė sistema ir širdies bei kraujagyslių ligos.

8.5. REABILITACIJOS EGZAMINO KLAUSIMAI

1. Reabilitacijos sistemos sudėtinės dalys,reabilitacijos veiklos principai,tikslai ir

uždaviniai.

2. Reabilitacijos etapai taikomi sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis

reabilitacijoje. Bendros kontraindikacijos reabilitacijai.

3. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai

komplikuojantys reabilitacijos eigą.

4. Reabilitacijos metodai ir priemonės taikomi sergantiesiems širdies ir kraujagyslių

ligomis skirtinguose reabilitacijos etapuose.

5. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis reabilitacijos komandos sudėtis

skirtinguose reabilitacijos etapuose.

6. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis fizinio treniravimo programų parengimo

metodika, atsižvelgiant į rizikos laipsnį .

7. Tolerancijos fiziniam krūviui mėginiai, taikomi sergančiųjų širdies kraujagyslių

ligomis reabilitacijoje.

8. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis saugaus treniravimo ŠSD bei treniravimo

intensyvumo nustatymo metodika reabilitacijoje.

9. Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis kasdienės, darbinės ir rekreacinės veiklos

intensyvumo dozavimas.

10. Įvairaus amžiaus asmenų sergančiųjų širdies kraujagyslių ligomis neįgalumo ir

išlikusio darbingumo bei specialiųjų poreikių nustatymo metodika.

8.PRIEDAI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ MODULIO PROBLEMINIO MOKYMO PASKAITOS IR PRAKTIKOS DARBAI

Atsakingas padalinys: KMU Kardiologijos klinikaIV kursasTrukmė – 27 d.

Darbo diena

PaskaitosTutoriniai užsiėmimai Praktikos darbai

Val. Padalinys

Atsakingi asmenys

1 Problema – Išeminė širdies liga (IŠL)

2 Problema – Širdies disfunkcija ir aritmijos

5 diena

Tutorinis užsiėmimas (įvadinis) - bazinės

žinios apie širdies raumens funkciją ir

morfologiją, AH

Širdies nepakankamumas- praktikos darbai

Širdies funkcijos sutrikimai – paskaita

Konsultacija

1

22

1

Kardiologijos klinika

doc. A. Kavoliūnienė,

doc. G. Šakalytė,

doc.N. Stoškutė

lektorė L. Jankauskienė

6 diena

Arterinė hipertenzija ir kardiomiopatijos – praktikos darbai Arterinė hipertenzija – paskaita

Miokardo ligos – paskaita

2

1

2



doc. G. Šakalytė,


1 diena

Tutorinis užsiėmimas (įvadinis) 1 val. –

bazinės žinios apie aterosklerozę, IŠL

Stabili krūtinės angina – praktikos darbai

Krūvio mėginių reikšmė IŠL diagnostikai –

seminaras

Stabili krūtinės angina – paskaita

konsultacija

1

1

1

2

1

Kardiologijosklinika

prof. R. Babarskienė,

prof. R. Žaliūnas

doc. G. Jaruševičius,

doc. A. Statkevičienė

2 diena

Nestabilioji krūtinės angina – praktikos darbai

VA angiografijos reikšmė diagnostikai ir

gydymui – seminaras

Nestabilioji krūtinės angina - paskaita

konsultacija

2

1

21


prof. R. Žaliūnas

doc. G. Jaruševičiusdoc. R. Unikas

3 diena

Ūminis miokardo infarktas– praktikos darbai

2 D echokardiografijos reikšmė IŠL diagnostika – seminaras

Ūminis miokardo infarktas – paskaita

konsultacija

2

1

2

1


prof. R. Babarskienė

doc. G. Jaruševičius

doc. A. Statkevičienė

Prof. R. JurkevičiusDoc. V. Medzevičienė

4 diena

Tutorinis užsiėmimas – Ūminis ir lėtinis

širdies skausmas

3 klinikinių atvejų analizė:

1– Stabili krūtinės angina;

1 – Nestabilioji krūtinės angina;

1 – Ūminis miokardo infarktas

Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomistolerancijos fiziniam krūviui įvertinimas - seminaras

Konsultacija

4

1

1

KardiologijosKlinika

Reabilitacijos klinika

prof. R. Babarskienė,

prof. R. Žaliūnas

doc. G. Jaruševičius, doc. A. Statkevičienė

Doc. A. Kimtys

Konsultacija 1

7 diena

Tutorinis užsiėmimas – Dusulys ir tinimai

2 klinikinių atvejų analizė

1 – Dilatacinė kardiomiopatija

1 - Hipertenzinė širdies liga

konsultacija

4

2



doc. G. Šakalytė,

doc.N. Stoškutė


8 diena

Tutorinis užsiėmimas (įvadinis) – aritmijų

elektrofiziologija – bazinės žinios

Ekstrasistolija, paroksizminės tachikardijos,

WPW sindromas – praktikos darbai

Elektrofiziologinė aritmijų diagnostika ir

gydymas – seminaras

Širdies ritmo sutrikimai - paskaita

1

2

1

2


Doc. A. Puodžiukynas, Doc. V. ZabielaLek. V. Barauskienė

9 diena

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas -

praktikos darbai

Širdies laidumo sutrikimai - praktikos darbai

Širdies laidumo sutrikimai - paskaita

konsultacija

2

1

21


Doc. A. Puodžiukynas, Doc.. V. ZabielaLek. V. Barauskienė

10 diena

Tutorinis užsiėmimas – Netvarkinga

širdies veikla


1 – Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas;

1 – Paroksizminės tachikardijos;

1 – Trečio laipsnio AV blokada.

konsultacija

4

2


Doc. A. Puodžiukynas, Doc. V. ZabielaLek. V. Barauskienė

3 problema. Uždegiminės širdies ligos ir ydos - karščiavimas kardiologijoje ir ūžesiai

11 diena

Tutorinis užsiėmimas (įvadinis) –

Uždegimo fiziologija,patomorfologija,

vožtuvų anatomija, funkcija

Uždegiminės širdies ligos - praktikos darbai

Reumatas ir IE - paskaita

Miokarditas ir perikarditas - paskaita

1

1

2

2

Kardiologijos

klinika

prof. J. Vaškelytė,

doc. R. Jonkaitienė,

doc. E. Ereminienė

doc. A. Kavoliūnienė

12 diena

Aortos ir mitralinio vožtuvų ydos - praktikos

darbai

Aortos vožtuvų ydos - paskaita

Mitralinio ir triburio vožtuvų ydos - paskaita

2

2

2

Kardiologijos

klinika



doc. E. Ereminienė

13 diena

Įgimtos širdies ir triburio vožtuvo ydos -

praktikos darbai

Širdies ydų echokardiografinė diagnostika –

seminaras

Įgimtos širdies ydos – paskaita

konsultacija

2

1

2

1

Kardiologijos

klinika



doc. E. Ereminienė

14 diena

Tutorinis užsiėmimas – Karščiavimas

kardiologijoje ir ūžesiai


1 - Infekcinis endokarditas;

1 - Aortos stenozė;

1 - Prieširdžių pertvaros defektas.

konsultacija

4

2

Kardiologijos

klinika



doc. E. Ereminienė

15 diena

Klinikinė laboratorinė širdies ligų diagnostika

– paskaita

ŪMI ir VA kraujotakos sutrikimų

laboratorinė diagnostika- seminaras

Elektrolitų apykaitos sutrikimai, įtaka

aritmijoms - seminaras

Radiologinė širdies ligų diagnostika –

paskaita

Širdies radionuklidiniai tyrimai -seminaras

2

1

1

1

1

Klinikinė laboratorinė diagnostika

Radiologijos klinika

M.D. A. VitkauskienėDoc. S. JančiauskienėAsist. R. Steponavičiūtė

MD.J. Zavedckienė

MD. I Kulakienė16 diena

Klinikinė biochemijos 2 paskaitos po 2 val.

konsultacija

4

2Klinikinė biochemija

Doc. A. Mongirdienė

17 diena

Klinikinė biochemijos 2 paskaitos po 1 val.

Dirbtinės kraujo apytakos (DKA) ypatumai ir

miokardo protekcija kardiochirurginių

operacijų metu –paskaita

Konsultacija

2

2

2

Klinikinė biochemija

Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinika

Doc. A. Mongirdienė

Prof. J. SakalauskasDoc. Š. KindurisLektoriai: A. Siudikas,A. Budrikis, P. Jakuška,R. Bolys, S. Giedraitis

20 diena

Įgytų širdies vožtuvų ydų chirurginis

gydymas - paskaita

Įgimtų širdies ydų radikalios ir paliatyvinės

operacijos – paskaita

Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija ir

intraaortinė baloninė kontrapulsacija –

praktikos darbai

Ansktyvos ir vėlyvos komplikacijos po širdies

operacijų -seminaras

2

2

1

1



21 diena

Tutorinis užsiėmimas –

3 problema- išeminės širdies ligos

chirurginis gydymas, pooperacinė

eiga

4 problema –ūminės aortos ligos

konsultacija

4

2

2

2


Prof. J. SakalauskasDoc. Š. Kinduris

22 diena

Chirurginė flrbologija – paskaita

Ūminis arterinis nepratekamumas- paskaita

Tutorinis užsiėmimas: 6 problema -

periferinių kraujagyslių ligos ir jų

gydymas

Kraujagyslių ir venų ligos –konsultacija

1

2

2

1


Prof. AntuševasDoc. Velička

23 diena

Reabilitacijos sistema -paskaita

Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis

reabilitacija - paskaita

Neįgalumo ir darbingumo bei specialiųjų

poreikių nustatymo principai. Profesinė

1

2

2

Reabilitacijos

klinika

Doc. J. SamėnienėProf. A KriščiūnasDoc.f. A. Kimtys

18 diena

Širdies nepakankamumo chirurginis

gydymas- skilvelius pavaduojančios sistemos-

paskaita

ECMO ir IABK – praktikos darbai

Širdies transplantacijos chirurginiai aspektai-

paskaita

konsultacija

1

1

2

2


Prof. J. SakalauskasProf.R. BenetisLektoriai: A. Siudikas,A. Budrikis, P. Jakuška,R. Bolys, S. Giedraitis

19 diena

IŠL hirurginis gydymas-paskaita

IŠL chirurginio gydymo indikacijos

rezultatai, IŠMVN - seminaras

Perikardo, aortos ligų, širdies auglių

chirurginis gydymas – paskaita

Perikardo, aortos ligų, širdies auglių

chirurginis gydymas – praktikos darbai

2

1

2

1



reabilitacija - paskaita

konsultacija1

24 diena

Širdies kraujagyslių ligų pasekmių

įvertinimas ir individualių reabilitacijos

programų sudarymas –seminaras

Tutorinis užsiėmimas: - 7 problema

-Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis

reabilitacija

konsultacija

3

2

1

Reabilitacijos

klinika

Doc. J. SamėnienėProf. A KriščiūnasDoc.f. A. Kimtys

25 diena

Pasiruošimas egzqaminui

26 diena

Pasiruošimas egzaminui

27 diena

EGZAMINAS

Konsultacijos – 17 val.

Širdies ir kraujagyslių modulio žinių kontrolė

1. Tutoriniai užsiėmimai2. Ligos istorijos parašymas kardiologijoje3. Egzaminas

3.1 Egzamino įvertinimo sandara (galutinis pažymys- vidurkis 10 pažymių):

• 3 kardiologijos klausimai, po vieną iš kiekvienos problemos• 2 kardiochirurgijos klausimai• 1 reabilitacijos klausimas• 1 klinikinės biochemijos klausimas• 1 klinikinės laboratorinės diagnostikos klausimas• Tutorinių užsiėmimų vidurkis• Ligos istorijos pažymys

Modulio praktikos darbų tvarka kardiologijos klinikoje

8 – 9 val. 30 min. – vainikinių arterijų angiografijų analizė, dalyvavimas bendruose pacientų aptarimuose su kardiochirurgias, intervenciniais kardiologais,klinikiniais fiziologais9.30 – 10.30 - seminarai, darbas specializuotuose kabinetuose.10.30 -11.45 - darbas palatose, klinikinių atvejų analizė.11.45 – 12 val. pertrauka.12 -14 val – paskaitos2 budėjimai kardiologijos skyriuose nuo 16 iki 20 val.

medicinos studijų programa modulis Širdies ir … · 1. įsisavinti žinias apie dažniausiai...

Documents