Paskutinis ymjimas yra vienas, kuris maksimizuoja lygt(23

1 uduotis. PARINKITE TEISING ATSAKYM

1. Jei darbo umokestis didja, o darbo pasilos kiekis maja, tai:a) pakeitimo (substitucijos) efektas persveria pajam efekt;

b) pajam efektas persveria pakeitimo (substitucijos) efekt;

c) abu efektai panaikina vienas kit;

d) negalima nustatyti, kuris efektas vyrauja.Neteisingas atsakymas a) pakeitimo (substitucijos) efektas persveria pajam efekt, nes padidjus darbo umokesiui, o laisvalaikiui sutrumpjus, susidaro neigiamas pajam efektas, kuris persveria pakeitimo arba substitucijos efekt. (Substitucijos efektas- dalies laisvalaikio keitimas darbo laik dl valandinio darbo umokesio padidjimo).

Teisingas atsakymas b) pajam efektas persveria pakeitimo (substitucijos) efekt, nes padidjus umokesiui dalis laisvalaikio keiiama darbo laik, t.y. teigiamas substitucijos efektas. Sutrumpjus laisvalaikiui, padidja jo alternatyvieji katai, dl to atsiranda neigiamas pajam efektas. Pajam efektas nusveria substitucijos efekt, todl bendras efektas yra neigiamas.

Neteisingas atsakymas c) abu efektai panaikina vienas kit. Teorijos duomenis, yra teigiama, kad pajam efektas persveria substitucijos efekt. Tad teiginys, kad abu efektai panaikina vienas kit yra neteisingas.Neteisingas atsakymas d) negalima nustatyti, kuris efektas vyrauja. Nustatyti galima, nes ioje situacijoje atsiranda neigiamas pajam efektas, kuris ir nusveria pakeitimo efekt.

2. Darbo umokesio skirtumus lemia:

a) nepiniginiai vairi profesij skirtumai;

b) darbuotoj isimokslinimo ir gebjim skirtumai;

c) geografinis ir socialinis vairi darbuotoj nemobilumas;

d) visi minti veiksniai.

Teisingas atsakymas a) nepiniginiai vairi profesij skirtumai, darbai vertinami kaip nevienodai patraukls (maiau saugios darbo slygos, pats darbas susijs su rizikos faktoriais ir t.t. Tokias darbo slygas darbdaviai kompensuoja auktesniu atlyginimu).Teisingas atsakymas b) darbuotoj isimokslinimo ir gebjim skirtumai, nes tai priklauso nuo moni isilavinimo, isimokslinimo, sugebjim ir nusiteikimo, kurie yra nevienodi.Teisingas atsakymas c) geografinis ir socialinis vairi darbuotoj nemobilumas, nes tai lemia profsjung, kuriai priklauso darbuotojas, stiprumas (paprastai maesniuose miestuose jos silpnesns, didesniuose- stipresns. Taip pat tam tikr stambi organizacij profsjungos sugeba ireikalauti didesnio atlygio darbuotojams). Teisingas atsakymas d) visi minti veiksniai, remiantis visais ivardytais punktais aukiau: darbo umokesio skirtumus lemia nepiniginiai profesij skirtumai; darbuotoj isimokslinimo ir gebjim skirtumai; geografinis ir socialinis vairi darbuotoj nemobilumas.3. Kuris kapitalas yra nedaiktinis:

a) fabrikas;

b) darbuotoj patyrimas;

c) gamyboje naudojamos mainos;d) ems derlingumo padidinimas.

Neteisingas atsakymas a) fabrikas, nes daiktinio kapitalo sudt eina tradicins turto formos: pastatai ir statiniai, em ir kiti gamtiniai itekliai, ilgalaikio naudojimo renginiai, prekini- materialini vertybi atsargos. Tad fabrikas, kaip pastatas, yra daiktinis kapitalas. Teisingas atsakymas b) darbuotoj patyrimas, nes tai mogikasis kapitalas, kur taip pat eina isilavinimas, profesija, taip pat ir patyrimas, kurie didina moni veiklos produktyvum.

Neteisingas atsakymas c) gamyboje naudojamos mainos, nes daiktino kapitalo sudt eina ir ilgalaikio naudojimo renginiai. Taigi gamyboje naudojamos mainos yra priskiriamos prie daiktino kapitalo.Neteisingas atsakymas d) ems derlingumo padidinimas, nes daiktinio kapitalo sudt eina tradicins turto formos: pastatai ir statiniai, em ir kiti gamtiniai itekliai ir t.t., tad em eina daiktinio kapitalo svok, o, kalbant apie derlingumo padidinim, tai visos kapitalo formos yra naudojamos produktyvumui padidinti. 4. Pajam skirtumus lemia:a) isimokslinimo skirtumai;

b) gimt gebjim skirtumai;

c) kompensaciniai alg skirtumai;

d) diskriminacija;

e) daugelis veiksni (ir paminti).

Teisingas atsakymas a) isimokslinimo skirtumai, eim asmenini pajam tyrimai parodo didel pajam nelygyb arba pajam skirtumus. iuolaikinje ekonomikos teorijoje pripastama, kad asmenini pajam skirtumai atsiranda dl daugelio prieasi. Veiksniai, nulemiantys pajam diferenciacij, skirstomi kelet grupi. Vienas i j yra isimokslinimo skirtumai arba isilavinimas ir gdiai. Geresnis isilavinimas slygoja kvalifikuotesn darb, o is slygoja didesn atlyginim. Teisingas atsakymas b) gimt gebjim skirtumai . Vienas i veiksni, nulemiani pajam diferenciacij arba skirtumus yra gimt gebjim skirtumai. Jie visi nepriklausomai nuo kilms tiesiogiai ar netiesiogiai, daugiau ar maiau lemia mogaus kaip ekonominio subjekto viet, jo apsisprendim, galimybes kitaip naudoti turimus iteklius, nuo to priklauso ir gaunamos pajamos. Teisingas atsakymas c) kompensaciniai alg skirtumai, nes darbo kiekis ir pobdis taipogi yra vienas i pajam skirtumus lemiani veiksni. Tad visi darbo umokesio diferencijavimo veiksniai kartu yra pajam diferencijavimo veiksniai. Teisingas atsakymas d) diskriminacija, tai yra dar vienas veiksnys, kuris lemia pajam skirtumus. Nors diskriminacijos veiksnys paprastai juridikai nepripastamas, bet i tikrj neretai ir jis turi takos gyventoj grupi pajam lygiui. Daniausiai pasitaiko diskriminacija dl amiaus, lyties, rass ir t.t. Ji pasireikia sunkumais, iekant darbo, maesniu darbo umokesiu ir kitais aspektais, susijusiais su pajamomis.Teisingas atsakymas e) daugelis veiksni (ir paminti). Visi paminti veiksniai yra tie, kurie nulemia pajam diferenciacij.5. Visuomenins grybs naudos kreiv lygi individuali ribini naud kreivi vertikaliai sumai:

a) kai gryb privati;

b) kai gryb visuomenin;

c) kai gryb privati arba visuomenin, taiau turi iors poveik;

d) kai gryb privati arba visuomenin nepriklausomai nuo to, ar ji turi iors poveik, ar ne.

Neteisingas atsakymas a) kai gryb privati, nes kai gryb privati, vienam individui sigijus kurios nors grybs vienet, esant tam tikrai kainai, kitam individui lieka vienetu maiau tos grybs. Todl norint nustatyti bendrj paklaus iai grybei individualios paklausos kreivs yra sumuojamos horizontaliai, t.y. apskaiiuojama, kokio grybs kiekio pageidauja visi norintieji j sigyti, esant tam tikrai rinkos kainai.

Teisingas atsakymas b) kai gryb visuomenin, nes ia, prieingai nei privai grybi atveju, individas naudodamasis visuomenine grybe nesumaina ios grybs vieneto naudingumo kitam individui. Taigi bendra ios visuomenins grybs paklausa gali bti ireikta, sumuojant individualias paklausos kreives vertikaliai, t.y. sumuojant abiej individ gaunam ribin naud, kai jie vartoja t pat visuomenins grybs kiek.

Neteisingas atsakymas c) kai gryb privati arba visuomenin. Individuali ribini naud kreivi vertikali suma lygi visuomenins grybs naudos kreivei.

Neteisingas atsakymas d) kai gryb privati arba visuomenin nepriklausomai nuo to, ar ji turi iors poveik, ar ne, nes, kaip minima atsakyme c, individuali ribini naud kreivi vertikali suma lygi visuomenins grybs naudos kreivei.

2 uduotis. AR TEISINGI TOKIE TEIGINIAI?

Eil. Nr.TeiginysT/N

1.Pagal majanio ribinio naudingumo dsn laisvalaikio ribinis naudingumas maja didjant laisvalaikio apimiai.T

2.Pusiausvyros tarifinis atlygis yra toks, kai darbo paklausos kiekis sutampa su pasilos kiekiu.T

3.Ilaidos tyrinjimams yra investicijos nedaiktin kapital.T

4.Skurdo ribos kitim slygoja tik infliacija.N

5.Vyriausyb tekia visuomenins grybs vienet, jei bendr ribini naud, tenkani visuomens nariams, suma virija ribinius projekt katus.T

1. Teiginys teisingas, nes sutrumpjus laisvalaikiui, padidja kiekvienos laisvo laiko valandos ribinis naudingumas . Pagal ribinio naudingumo dsn gaunasi, kad kuo daugiau mons turi, tuo maiau jie vertina papildom vienet. Kiekvieno papildomo vieneto teikiamas pasitenkinimas, arba naudingumas, yra vis maesnis. Taigi kuo daugiau laisvalaikio gaus, tuo pasitenkinimas (naudingumas) laisvalaikiu labiau mas.

2. Teiginys teisingas, nes tarifiniai atlygiai nustato, kiek turi bti mokama u darb per valand per darbo dien arba per mnes. Tarifinis atlygis nulemia kiekvienos kategorijos darbininko darbo apmokjimo dyd per darbo laiko vienet. 3. Teiginys teisingas. Nedaiktiniam kapitalui, neknytajame moguje, priklauso fundamentals ir taikomieji tyrimai. Tad investicijos tyrimus yra priskiriamos prie nedaiktino kapitalo. 4. Teiginys neteisingas. Skurdo ribos kitim lemia ne tik infliacija. Neturto pagrindin prieastis- maos pajamos arba visikai j neturjimas. Neturt slygojantys veiksniai gali bti tokie: suirusi eima; diskriminacijos apraikos (lui, taut, rasi); nepakankamas mogikasis kapitalas; ciklinis nedarbas; stichins nelaims; nepalanki ekonomin situacija, kurios svok eina infliacija. Taigi infliacija yra viena i daugelio prieasi, sukeliani skurdo ribos kitim. 5. Teiginys teisingas. Prie grybi, kuri vartojimas slygoja labai didel teigiam iors efekt, priskirtume vadinamsias visuomenines grybes. i grybi teikiama visuomenin ribin nauda ymiai virija j gamybos visuomenines ribinius katus, ir todl konkurencin rinka negali efektyviai aprpinti jomis vartotoj.

Optimali grybi apimtis bus, kai j teikimo ribiniai katai sutampa su visuomeniniais ribiniais katai. Jeigu naud suma bus maesn u grybi teikimo katus , tai valstybei neapsimoks teikti grybes.3 uduotis. PRATIMAI

1. Naudodami lentelje pateiktus duomenis, parinkite teisingus atsakymus.

A. Firma yra:

a) kainos gavja darbo rinkoje, bet kainos iekotoja produkt rinkoje;

b) kainos iekotoja darbo rinkoje, bet kainos gavja produkt rinkoje;

c) kainos gavja tiek darbo, tiek produkt rinkoje;

d) kainos iekotoja darbo bei produkt rinkoje.

a) Neteisinga. Firma yra kainos iekotoja produkt rinkoje: ieko bd, kad galt parduoti u optimaliausi, tinkamiausi kain, taiau darbo rinkoje ji ieko darbuotoj su reikiama patirtimi ir su maiausiai praomu atlyginimu.

b) Neteisinga. Firma yra kainos iekotoja darbo rinkoje: ji renkasi tinkamiausi darbo jg, bet produkt rinkoje ieko tokios kainos prie tam tikros apimties, kad gaut didiausi peln.

c) Neteisinga. Darbo rinkoje yra darbuotojai, kurie turi tinkam kvalifikacij, patirt ir prao skirtingo atlygio, taigi firma negali bti gavja, ji iekotoja, ji renkasi, kas jai tinkama.

d) Teisinga. Firma darbo rinkoje ieko darbuotojo su reikiama patirtimi ir su maiausiai praomu atlyginimu. Taip pat produkt rinkoje ieko tokios kainos prie tam tikros apimties, kad gaut didiausi peln, kad u t kain apsimokt parduoti produkt.B. Apskaiiuokite ir suraykite lentel praleist kintamj reikmes.

Darbuotoj skaiiusVieno darbuotojo darbo umokestis (Lt)Gamybos apimtis

(vnt.)Gaminamo produkto kaina

(Lt)Kintamieji darbo katai

(Lt/val.)Ribiniai darbo katai

Lt/val.)

110,00108,001010

210,50167,682111

311,00207,443312

411,50237,254613

512,00267,086014

612,50286,967515

713,00296,889116

813,50306,8410817

Naudojamos formuls:Kintamieji darbo katai =L*w

Ribiniai darbo katai

C. Kokios yra bendrosios pajamos pasamdius eis darbuotojus:

a) 80 lit;

b) 122 litai 88 centai;

c) 194 litai 88 centai;

d) 110 lit 40 cent.

TR- bendrosios pajamos. Bendrosios pajamos yra lygios gamybos apimties (TP) ir gaminamo produkto kainos (P) sandaugai.

TR= TP* P;

TR=28*6,96=194,88 Lt.Teisingas atsakymas c)

D. Koks yra penkto darbuotojo ribinis produktas:

a) 1;

b) 10;

c) 3;

d) 12,5.

MP=

MP=

Teisingas atsakymas c)

E.Kokios yra penktojo darbuotojo ribinio produkto pajamos:

a) 42 litai 88 centai;

b)10 lit 8 centai;

c) 17 lit 95 centai;

d) 17 lit 33 centai.

MRP=;

MRP==17,33 (Lt.), kur =184,08-166,75=17,33 (Lt.)

Teisingas atsakymas d)

2. Firma gamina stalus. Lentelje pateikta stal gamybos mnesio apimtis, kai samdomas skirtingas darbuotoj skaiius.

Stal gamintoj skaiiusBendras pagamint stal kiekis per mnes (vnt.)Ribinis produktas

(vnt.)Ribinio produkto pajamos

(Lt)Bendrosios pajamos

(Lt)

12345

120--3000

2381827005700

3541624008100

46814210010 200

58012180012 000

69010150013 500

7988120014 700

8104690015 600

9108460016 200

10110230016 500

A. Apskaiiuokite ir raykite lentels 3 stulpel ribin produkt.

Ribinis produktas MP=

B. Firma stalus parduoda tobulos konkurencijos rinkoje po 150 Lt u vienet. Apskaiiuokite ir raykite lentels 4 stulpel kiekvieno darbuotojo ribinio produkto pajamas. 5 stulpel raykite firmos bendrsias pajamas. Bendrieji pastovieji katai lygs 1200 Lt.

Bendrosios pajamos TR=Q*P

Ribinio produkto pajamos VMP=

C. Kiek darbuotoj samdo firma siekdama maksimizuoti peln, jei kiekvieno darbuotojo mnesio atlyginimas 1150 Lt. Kok peln gauna?

MRP=w , w=1150

VMP= MRP==1200 (i reikm artimiausia reikmei 1150), todl gauname, kad firma samdo 7 darbuotojus.

Gauna 5450 Lt peln D. Kok peln gaut firma, samdydama 6, 9, 10 darbuotoj?

Samdydama 6 darbuotojus

Samdydama 9 darbuotojus

Samdydama 10 darbuotojus

E. Paveiksle pateikta visos akos stal gamintoj darbo pasilos kreiv. Tarkime, kad alyje yra 100 toki stalus gaminani firm. Remdamiesi tipins firmos ribinio produkto verts duomenimis, nubraiykite stal rinkos paklausos kreiv.

Stal rinkos paklausos kreiv

F. Koks yra rinkos pusiausvyros darbo umokestis? Koks uimtumas? Kiek darbuotoj samdys firma? Kok peln gaus?

Rinkos pusiausvyros darbo umokestis yra lygus 1150 Lt., tai mes matome i grafiko. Rinkos pusiausvyros takas yra stal rinkos paklausos (D) ir stal rinkos pasilos kreivi (S) susikirtimas.

Rinkos uimtumas, kuris yra matomas i grafiko, yra lygus 700 darbuotoj.

Kadangi 100 firm samdys 700 darbuotoj, tad 1 firma samdys 7 darbutoj, 700/100=7.

Samdant 7 darbuotojus, firmos pelnas bus lygus 5450 Lt. G. Tarkime, kad stal gamintojai kuria stipri profsjung, jungiani visus gamintojus. Nordami vertinti galimus alternatyvius tikslus profsjunga papra Jus atsakyti tokius klausimus:

a) koki minimali mnesio alg galt gauti kiekvienas profsjungos narys profsjungai apribojus nari skaii iki 500;

Remdamiesi 3 grafiko darbo paklausos kreive, matome, kad, jei profsjungos nari skaiius bus apribotas iki 500, tad kiekvienas profsjungos narys gals gauti 1800 Lt. minimali alg.

b) kok maksimal darbuotoj skaii samdyt darbdaviai profsjungai nustaius 2100 Lt mnesio atlyginim?

Remdamiesi 3 grafiko darbo paklausos kreive, matome, kad, profsjungai nustaius 2100 Lt. mnesio atlyginim, maksimalus darbuotoj skaiius,kuris bt samdomas darbdavi, yra 400 darbuotoj.

3. Ariamos ems nuomos paklaus rodo lygtis N = 2000 0,25Q, o pasila lygi 6000 ha. Pagerjus konjunktrai ems kyje, padidjo ems paklausa: bet kuria kaina jos nuomot 2000 ha daugiau. Kaip pasikeit ems nuomos mokestis ir ems kaina, jei palkan norma nepakito ir lygi 10 (. N=2000-0,25Q

-0,25Q=N-2000

0.25Q=2000-N

Q=8000-4N

Prie padidjant ems paklausai:

8000-4N=6000

4N=2000

N=500

Padidjus ems paklausai:

Q=8000-4N+2000

Q=10 000-4N

10 000-4N=6000

4N=4000

N=1000

Nuomos mokestis pasikeit nuo 500 Lt iki 1000 Lt.

Prie padidjant ems paklausai:

P=Lt

Padidjus ems paklausai:

P=Lt

ems kaina pasikeit nuo 5000 Lt iki 10 000 Lt.

4. Lentelje pateiktas pajam paskirstymas hipotetinje ekonomikoje.

Maiausias pajamas gaunanti grup 20 (Antroji

grup 20 ( Treioji

grup 20 (Ketvirtoji grup 20 (Didiausias pajamas gaunanti grup 20 (

Pajam procentas2691766

A. Apskaiiuokite ir suraykite pateikt emiau lentel pajam paskirstymo suvestin.

20 (40 (60 (80 (100 (

Pajam procentas22+6=88+9=1717+17=3434+66=100

B. Nubrkite Lorenco kreiv. J paymkite LK.

C. Tarkime, kad vyriausyb mokesiais atima pus turim pajam i eim, esani didiausias pajamas gaunani 20 ( pajam grupje, ir vienodai paskirsto kiekvienai eimai, esaniai maiausias pajamas gaunanioje 60 ( eim grupje. Suraskite bendrj pajam dal, tenkani kiekvienai eim grupei (20 (), bei pajam paskirstymo suvestin.

Padalinus didiausias pajamas gaunanios grups pajam procentus per pus 66/2=33%, gauname 33%, o likusius 33 % padaliname kiekvienai eimai, esaniai maiausias pajamas gaunanioje 60% eim grupje. 33%/3=11 %, taigi po 11%. Maiausias pajamas gaunanti grup 20%Antroji grup 20%Treioji grup 20%Ketvirtoji grup 20%Didiausias pajamas gaunanti grup 20%

Pajam procentas2+11=136+11=179+11=201733

Pajam paskirstymo suvestin

20%40%60%80%100%

Pajam procentas13305067100

D. Nubrkite nauj Lorenco kreiv. J paymkite L1K1.

_1195901685.unknown

_1196439304.unknown

_1196440922.unknown

_1196441054.unknown

_1196442787.unknown

_1227687546.unknown

_1196442736.unknown

_1196440982.unknown

_1196440376.unknown

_1196439463.unknown

_1196440079.unknown

_1196439367.unknown

_1196438989.unknown

_1196439124.unknown

_1195901746.unknown

_1195901800.unknown

_1195900486.unknown

_1195900544.unknown

_1195899194.unknown