195

Ac­ta humanitaric­a universitatis Saulensis.T.13(2011).195–211.ISSN1822-7309

D ž i u l j e t a M A S K U L I Ū N I E N ėŠiaulių universitetas

Pagrindinės są­vokos:Anzelmas Matutis, miš­ko topika, miš­ko erdvė, poetinis vaizdas, peizažas, antropomorfi­nės miš­ko bū­tybės, vaizdavimas.

ĮvadasAnzelmasMatutis–lietuviųvaikųpoezijosklasikas(1923–1985),dažnaipa-

vadinamas„vaikiškiausiuvaikųpoetu“.Galimapasakyti,kadMatutisyrairgam-tiškiausiaspoetas,odar tiksliau–nepralenktasmiškopoetas.Niekasiš lietuviųvaikųpoezijoskūrėjųtiekdaugirtaipnuosekliaipervisąsavokūrybinįkeliąnera-šėapiemišką,kaipAnzelmasMatutis.„A.Matutisžinomaskaipgiriospoetas“,–teigialiteratūrologėGražinaSkabeikytė-Kazlauskienė(2008,42).KadMatutis„reiškėsikaiptalentingasgamtosvaizduotojas“,monografi­josapielietuviųvaikųliteratūrąposkyryje„Gamtosadoracija“pabrėžiairliteratūrologasVincasAuryla(A u r y l a 1986,202).CituotusteiginiuspatvirtinairMatučiopoezijosknygųpa-vadinimai:Miš­ko c­irkas(1958),Šilų berniukas(1967),Girios televizorius(1973),Drevinukas (1974),Girinukai (1978),Žilo š­ilo darbininkai (1985),Kalbuosi su giria(1998).Nevienojekitojeknygoje,norsirpavadinimeneiškeltasmiškomo-tyvas,poetizuojamasmiškasirjogyventojai(Tai margumai genelio(1983)irkt.).Įdomuspoetobiografi­josfaktas:jis„1971m.pasistatėDrevę–namelįGudųgiriospakrašty(Varėnosraj.)“(L i n k e v i č i u s 2000,203).Neatsitiktinaivaikųlitera-tūrostyrėjoJonoLinkevičiausapybraižaapieAnzelmąMatutįyrapavadintaPo girią vaikš­čiojo poetas (2000)–eiluteišDrevinukopoemos.Matutisautobiografi­-jojevisųpirmaiškeliamiškotemossvarbąjokūryboje:

AŠ–ŠILŲBERNIUKAS.Prisipažinsiu–giriojegimiau,dzūkųšiluosedaina-vauirten,tėvopadedamas,gavauakeles–žibuokles,briedžiokojaseiklias...Benenuomanogimimodienųtėvasypačįjunkoįmiškus.Pasakyčiau–tikras„girinis“pasidarė.Irnekartąregėjaujįsusavo„girinėmis“knygelėmis,kaipjisvadinabaltųlapųpilnusmažyčiusbloknotėlius,besėdintįantkelmo,atsirėmusįįdrevėtąąžuo-lą– lyg ko laukiantį, lyg įsiklausantį... tai, tur būt, kaip tėvas sako,minėdamasAntanąBaranauską:„Juklietuviodūšiasenaismiškaispenėta“.Ir,matyti,kadšiaislaikaisreikiavaikučiamsdažniauprimintižaliąjąšalį,kuriyradidžiausiapoezija.Tėvastaipirdaro.Ogiriųmonai,laumėsjamtalkininkauja.Kadvešliaužaliuotų,gyvaalsuotųžaliojišalis...(M a t u t i s 1977,53).

miško topika anzelmo matučio poezijoje

196

Džiuljeta Maskuliūnienė

Anzelmas Matutis poetine kalba parašytoje autobiografi­jo-je, kalbėdamas personažo Šilųberniuko lūpomis, pateikia mo-tyvuotą pasakojimą, kodėl jamyra svarbi gamtos, ypačmiško,tema– tai lemia ir lietuviųkul-tūros tradicija, mentalitetas (re-miamasi ir klasiko Baranausko, pakylėjusiomiškotemąikipoeti-niųaukštumų,autoritetu)irnepa-prastas miško svarbumas vaikopasauliui,nes„žaliojišalis“–yra„didžiausia poezija“, taigi vai-ko estetinio lavinimo versmė.1975metaisįknygąDrevinukas, iliustruotąKastyčioJuodikaičio,autorius įrašė žodžius „Mylėkitgirią!/Viskas.../Taškas!“.Matu-čio„miškopoezija“buvopaste-bėtairįvertinta–užknygąGirios televizorius1974metaispoetuipaskirtaLTSRvalstybinėrespublikinėpremija.

Straipsnio tikslas –išanalizuotiAnzelmoMatučiopoezijosvaikamsmiškoto-piką, semantiniu ir poetiniu aspektais aptarti sukurtusmiško poetinius vaizdus,juossuklasifi­kuoti,atskleistiantropomorfi­zuotųmiškobūtybiųsavitumą.Darbuipasitelktideskriptyvinisirinterpretacinismetodai.Bandomaatsakytiįklausimą,kodėlAnzelmoMatučiomiškovaizdaiartimivaikopsichikai,kassudarogeriausiųtekstųapiemiškąmeniškumobranduolį.

miško ir miesto paralelė Anzelmas Matutis jau ankstyvuosiuose eilėraščiuose tapo miško vaizdus.

„Miškocirkas“ (1958)– linksmas,žaismingaspasakojimasapiemiškožvėreliųirpaukšteliųnuotykius.Miškasčiayratapęscirkoarena,tojearenojeveikiadaugegzotiškų gyvūnų: dramblys, krokodilas, beždžionės, begemotas ir kt.Matučiomiškasiškylakaipdinamiškas,kaleidoskopiškasvisokiųgyviųknibždėlynas,kiek-vienas eilėraštiskalba apieviskitąpersonažą,pateikiakitokią situaciją.Esamairvaizdingųposmų,perteikiančiųmiško,įkurįatvykocirkas,peizažą:Viršpušy-nėlių,/Virššilo/Mėnuosenelis/Pakilo./Kopiaaukštyn/Irkabina/Šviesų/Žvaigždučiųsietyną(M a t u t i s MGK1980,132).Žvaigždučiųsietynasmiškocirkuipasitarnaujakaipprožektoriai.Personifi­kacija–poetolabaipamėgtameni-niovaizdokūrimostilistinėfi­gūra,labaipriimtinavaikui.Matučiomiškopeiza-žai–lakoniški,poetoplunksnanekuriatradiciniųišplėtotųpeizažiniųeilėraščių.

Anzelmo Matučio įraš­as ir autografas knygoje „Drevinukas“ (1974)

197

miško topika anzelmo matučio poezijoje

Matučiomiškas–visadavieta,kurvykstakasnorsįdomaus.Tailabiausiaiirpri-kaustoskaitytojovaikodėmesį.Eilėraštyje„Žaližiburėliai“poetaspiešiapaslap-tingąnaktiesmišką:

Aplink pilki pilki š­eš­ėliai.Rū­kuos paskendę pagiriai.Žiū­rėk –SutviskoŽiburėliai,Žalieji miš­ko žiburiai. (M a t u t i s 1967,12)

Vaikastarsikviečiamaseitinaktiesmišku,išvystižaliusžiburius–žėruojan-čiusjonvabalius,blyksinčiaspelėdosakis,sutrešusiogluosniožaliusžiburiukus,skaičiuojamusišbalėlioMėnulio...Poetuigeraipavykstaperteiktiemocinįturinį,taivaikųpoezijojeitinsvarbu.Vykusiaiperteiktaemocijaaptinkamaireilėraštyje„Rudensvaivorykštė“.Rudenspeizažas–neramus,suliūdesiogaida(rudensvai-vorykštėkitokianeivasaros),ovaivorykštėstemąpapildomiško,medžių(klevo,ąžuolo,beržo)vaizdiniai:

Ir ąžuolų gaurai nurudęŠiurena, ritasi kalnan,Ir gilęLyg geltoną plū­dęUpokš­nis plukdo Nemunan. (Ibid.,16)

Kaipminėta,gausupersonifi­kuotų,„animuotų“personažų.Liūdnas,skatinantisvaikąsusimąstytiyraeilėraštis„Šermukšnėlė“,kurpasakojamaapiepamotėsišvy-tąmergelęirjosvirtimąšermukšnėle.ValerijaRamonaitėpastebi,kadšioeilėraš-čio„vaizdącementuojabendraisbrūkšniaisnužymėtassakmiškassiužetas,lemiąspoetizuotą,romantinį,fantastinįmeniniopasauliopobūdį“(R a m o n a i t ė 1997,108),literatūrologėtaippatteigia,kadeilėraščiokalba„supoetinta,vaikiškaisti-lizuota.Švelnus,malonuskalbėjimotonas.Sakiniaipaprasti,didumosjųmintysaiškios,vaikųlengvaisuvokiamos“(Ibid.,110).

1978m.išėjusiamerinkinyjeGirinukai tęsiamarinkinioMiš­ko c­irkas tradici-ja–miškasvaizduojamaskaiptamtikra,turintifunkcijąvieta.Galimateigti,kadkuriamaspoetiniskonceptas,vaizdinys,kurisišesmėsirmodeliuojamiškovaizdą.Knygasudarytaišsavarankiškųpoetiniųfragmentų„Šilinukorūpesčiai“,„Daino-rėliokoncertas“,„Žemuogiukoturgus“,„Kelmučioparduotuvė“,„Žibučioelektri-nės“.Knygapradedamamiško-miestovaizdiniu:

Ei vaikai!Į žalią miestą,Lanką,Miglomis užtiestą,

198

Džiuljeta Maskuliūnienė

Į žalias gatves, Į aikš­tę,Kur paparčiaiIš­siplaikstę... (M a t u t i s 1978,5)

Miško-miestokonceptas toliaukūrybingaiplėtojamas.Miškeyra irkoncertųsalė,irturgus,irparduotuvė,irelektrinė,šioms„įstaigoms“vadovaujamažiejigi-rinukai(apiegirinukusžr.toliau).Koncertųsalėje,kaipirdera,vykstarepeticijos:Nuopatryto/Čiatrimitai,/Dūdos,fleitos/Trūtūtū!../Aidižvangiai/Skam-būskankliai,/Dundabūgnai/Antšlaitų.../Klinkuklinku!/Dzingudzingu!–/ Poberželiais,/Poegle...(Ibid.,22).Matutispuikiaimokapasinaudotionomatopėji-niovaizdavimoišgalėmis.Šiuoatvejutaiitinsemantiškaimotyvuota–jukrašomaapiemiškogarsus,miškokoncertųsalę.Kiekvienammuzikosinstrumentuiparen-kamaviskitagarsažodžiųkombinacija:Lyk lyk lyk! /Lyk, lietau!/Šimtąsyk / Liepiamtau(volungiųšvilpyniųgarsai)(Ibid.,25),Tilink!Tilink!/Jurgiuk!/Spur-giuk!/Nesiožiuok!/Kinkyk!/Išsyk/Paplak!/Va-žiuok!..(lakštingalųsmuikeliaiatspindiiratpažįstamąlietuviųtautosakosgarsųpamėgdžiojimą)(Ibid.,25),garsa-žodžiusišryškinaireilėraščiografi­nisvaizdas,pavyzdžiui,eilėraštyje„Auksiniaivarpeliai“rašomaapiecinksinčiaszylutes:

Ci linnn! –Prie puš­elės,Prie klevo...

Ci linnn! –Paš­ilin Nuaidavo.

Sulėkę medinėnEglutės pilin,Varpeliai auksiniai –Ci linnn!Cin c­ilinn!.. (Ibid.,28)

Aiškiaimatyti,kadeilėraštyježodžiųmaža,ogarsažodžiamstenkantiskrūvis(semantinisirpoetinis)–labaididelis.Kalbamairapiekitusmuzikosinstrumen-tus:miškovargonus–pušis(pridedamasirvizualinisįspūdis),pianiną(drebulyne„pimpina“kielė)irkitus.

Miško-miestometaforątęsiaturgaustema(skyrius„Žemuogiukoturgus“).Tur-gaus šeimininkasŽemuogiukas parduoda „be pinigų“ visokias uogas:mėlynes,avietėles,bruknes,žemuoges...PoetaspateikiavisągalerijąLietuvosmiškouogųportretų,atrandanetikėtųspalvųjomspavaizduoti:Klauskim/Giriosšeimininką,/Kamtos/K a d a g u o g ė s /Tinka?!(Ibid.,40)(okazionalusžodis,netgrafi­škai

199

miško topika anzelmo matučio poezijoje

išryškintas),gervėlesa„gerviųuogą“–gervuogę(aktualizuotažodžiosemantika,išgaunamasžodžiųskambesiožaismas),panašiaipoetinisvaizdaskuriamasireilė-raštyje„Vilkouoga“,vizualiuefektuparemtaseilėraštis„Dukrelėsantūsų“,kuraprašomosspanguolės,kūpsančiosantraistokupstoūso.„Kelmučioparduotuvė“taippatparemtaparadoksu–girinukasKelmutiskviečiaįgrybųparduotuvę-duo-tuvę:Samanųstalai/Papurę/Pūpsosidabruoti./Kamlėkštelę,/Kamkepurę,/Okam.../Skėtįduoti?!–––/PARDUOTUVė.../Ne!Duotuvė/Visąrudenį/Čiabus(Ibid.,48).Grybųpasauliopiešiniuiaktualuformairspalva.Rudmėsėsirgruzdai–lėkštes,raudonikiaiirūmėdės–skrybėles,geltonivoveraičiųpulkaiprimenamiškožvėreliusvoveraites,„raudonuojaraudonikiai“etc.Girinukųmiškomiestotemąbaigiaelektrinėsvaizdas.Čiaaprašyti„gamtosžibintai“–tai,kasšvie-čianaktį(pelėdžiukų,vilkoakys,jonvabaliai,gluosniopuvokšnisirkt.).ŠiatemaMatučio, kaipminėta, jau rašyta ankstesniame rinkinyjeŠilų berniukas. Reikia akcentuoti,kadAnzelmasMatutisnekartąsugrįždavopriepamėgtųtemų,motyvųplėtojimoirmodifi­kavimo,tuospačiustekstuspateikdavonaujamekontekste.Ma-tučioeilėraščiai,bemeninės,turiirpažintinęvertę,mažiejiskaitytojaisusipažįstasumiškopaukščiais,uogomis,sužino,kasnaktįšvyti,irkt.

Miško-miestometaforinį topą tęsiaeilėraščiųciklas„Metropogiria“,publi-kuotas rinkinyje Tai margumai genelio(1983).Poetaseinajauišbandytaistakais.Dabaržvilgsnisnukrypstapožeme.Miškometroyradaugybėstotelių(Cypliškiai,Kurmija(„tamsistotis“),Barsukėnai,Lapiškiai,Mangutėnaiirkitos).Visosstotys„motyvuotos“faktinėstikrovės,josatspindipožemegyvenančiųarolaspožemerausiančiųirpan.gyvūnųgyvenimą.Aprašomametrostatyba,darbuotojai:

Palydovė?Žebenkš­tis:Kas tamsa jai,Kas naktis...

Tuoj vagonai Ūžtų, skristų,Bet dar trū­kstaMaš­inisto.

– Aš­! – nykš­tukas,Striukas, laibas,Prie kepurėsBlyksi žaibas.

Po olasMažylis sukas.Kaip jo vardas?OLINUKAS. (M a t u t i s 1983,82)

200

Džiuljeta Maskuliūnienė

Nesunkupastebėti,koksskaidrus,paprastaseiliavimas,aiškusritmasirrimas.Tikatrodo,kadtaiplabailengvaparašyti,oištiesųreikiamokėtidisciplinuotimin-tį,nujausti,kasgalibūtiįdomuirsuprantama,lengvaiįsimenamavaikui.Teisūstie,kuriesako,kadvaikųpoetureikiagimti.Vaikiškumas,naivumas,skaidrumas–AnzelmoMatučiopoetiniopasauliosavastis,natūrali,nesuvaidintabūsena.Labaisvarbūs vardai.Vardas apibūdina personažą, skatina skaitytojo emocijas, kuria,leidžiaįsiminticharakterį.Olinukastas,kasmažas,mielas,gyvenaolose.Tokiųpanašiųvykusiųvardų,atskleidžiančiųpersonažą,Matučioyrasukurtadešimtys.

Miško-miesto metaforinis topas aptinkamas ir poemoje Girios televizorius (1973):

Girios gryčiojeIlgaiBlyksi, žybčioja Langai:Gaudžia per dienas.NaktisVidgirio TELESTOTIS. (M a t u t i s 1979,6)

Poetasaprašomiškeveikiančiątelevizijosstotį,kuritransliuojairvaikamsįdo-miąprogramą.Poemasukomponuotakaiptelevizijosvisosdienosprogramos(ryt-mečio,dienos irvakaro)aprašymas,kaipbesikeičiantysekranevaizdai.„Miškošlamesys,spalvos,augmenijosirgyvūnijosmargumynas,paslaptingosdaubos,sau-lėsšešėliųžaismasįvairiuparosmetupoetuisukeliaromantinęnuotaiką,žavesįirsusirūpinimą,kadgamtos,kaipirbejėgiokūdikio,neturiskriaustigrubižmogausranka.<...>Televizijosekraneįrėminamagražiausiosirpoetiškiausiosmiškogyve-nimoiškarpos“(A u r y l a 1986,203–204).PanašiaiteigiairJonasLinkevičius:„Galsvarbiausia–Girios televizoriusparodonepaprastaispalvingąmiško,joeže-ropaveikslą,apipindamasjįfantazijoskaroliais,padedančiaisryškiauatspindėtirealybę“(L i n k e v i č i u s 2000,116).Matutissukūrė irdaugiaumiško-mies-tometaforinio topobuvimąpatvirtinančiųvaizdinių.Antaimiškeveikiadirbtu-vės–„geniųkalvė“,kiturpasakojamaapie„giriosbutą“(taippavadintasvienasrinktinėsMargaspalvė genio kalvėskyrių)irkt.Miškoirmiestogretinimopara-doksalumąyra pastebėjusiGražinaSkabeikytė-Kazlauskienė: „ĮdomusMatučiosantykissutradicija.Tradicinėjelietuviųtautosakoje,atspindinčiojevalstietiškąjįmentalitetą,sužmogintaisgamtosvaizdaissiektaprimintikaimotikrovę.Matučiopoezijoje, sužmoginant gamtą, pavyzdžiu laikomasmiestas“ (S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2007,51).Literatūrologėdaroirtokiąįsiklausytinąišvadą:„Išskyrus‘Šilųberniuką’,Matučiopoezijosvaikasgiriossavonamaispavadintinegalėtų.Giriajįpriimatikkaipsvečią“(Ibid.,52).

Poetinissumanymasmiškąatskleistimiestovaizdiniulietuviųvaikųpoezijojenetikėtas,originalus.Miškasirmiestas–opozicinėserdvės,osulydytosįvieną,jossukuriaįsimenamąpoetinįvaizdą.Svarbutai,kadšistopas,arba,kitaip sakant, konceptualioji metafora miš­kas – tai miestas, kalbantkognityvinėslingvistikos ter-

201

miško topika anzelmo matučio poezijoje

minais, yrasvarbusmiškovaizdavimoorientyrasvisojeAnzelmoMatučiopoezijo-je.Miestorealijosirgyvenimojamedinamiškumasperkeliamiįmiškoerdves,taipkuriamassupasakintaspoetinisvaizdas,geraiįsimenamasirpagaulus.

ekologinė miško didaktikaMinėtojeautobiografi­jojeAnzelmasMatutis,kalbėdamasjaukitopersonažo–

Drevinukovardu,sako:„Jaučiutikviena,kadatsiradaulabailaiku:manomočiaigiriaiištiesųgrasobaubas.Irjeiguašbentkiekpaskatinsiusavomažuosiusbi-čiuliussutaisbaubaiskovoti,laimingasbūsiu.Tikriausiaidėltopatiesbentkiekdžiaugsmopatirsirmanotėvas,patsgalutinaiįsikūręsantUosupioupeliokrantoirišmokęsbejokiųvertėjųsusikuždėtisugiria“(M a t u t i s 1977,54–55).Matu-čiui,vaikųpoetui,labairūpiiretinėsžmogausproblemos.Būdamasgiriospoetu,Matutisdaugdėmesioskiriagiriosekologijai,jamrūpiapietaikalbėtivaikams.RyškiausiirnuosekliausikūriniaimiškoekologijostemayraknygelėsGirinukai skyrius„Šilinukorūpesčiai“,kurįsudarodešimtieseilėraščiųciklas,poemosGi­rios televizorius ir Drevinukas. Ši tema aktuali ir rinkinio Tai margumai genelio skyriuje„Žmogiukasatbėgoįgirią“.Žinoma,daugelyjeMatučiotekstųkalbamaapiegamtos saugojimą, tačiauminėtuose taidaroma,galima sakyti, programiš-kai.

„Šilinukorūpesčiuose“ekologinėsproblemosperteikiamospasitelkusspalvųsemantiką.Nesunku atspėti, kad eilėraštyje „Raudonas rūpestėlis“ bus kalbamaapie gaisrų pavojingumą:Kur degtukai, /Ten ugnis, / Pasislėpus /Lyg angis...(M a t u t i s 1978,11),oeilėrašytje„Juodasrūpestis“busrašomaapiejuodusdū-mus,teršiančiusorą:Juodasdūmas/Fabrikų./Dūsaujagiria:/Sunku...–/Vėjasneša/Dūmųgūsį/Irtroškina/Eglę,pušį(Ibid.,16).Eilėraščiųciklasbaigiamasapibendrinamuojueilėraščiu„Šimtasrūpesčių“,kurkalbamaekspresyviai,impera-tyviai,atviraididaktiškai:

Saugokit visi, Kas gali, Žalią miestą, Žalią š­alį,Žalią orą, Žalią taką, Supančią lizdelį Šaką...Kad pradingtų Lyg š­eš­ėliaiŽalio miesto Rū­pestėliai! (Ibid.,19)

Žalios(miško,gamtos,natūralumo)spalvosirkitųspalvųkontrastasparyškinaekologinesidėjas,yraskaitytojuivaikuilengvaiįmenamairsuprantama.Šilinu-kas–giriossaugotojas,savotiškasgirininkas,eigulys.Eilėraštyje„Požaliąjakepu-

202

Džiuljeta Maskuliūnienė

re“veikiairtikraseigulys:Ten,kuršilas,/Kurgiria.../Požaliąjakepure/Dairoseigulysaplinkui./Matojis,/Kaipdirbauoliai/Nesnaudaliai,/Odarbštuoliai/Žilo šilodarbininkai... (M a t u t i s 2003,7).Girios televizorius „rodo“gamtaiskirtaslaidas.Vaizdaiekranekeičiasi,čiagalimastebėtiirpavyzdinių,teigiamųžmogausirgyvūnijossugyvenimopavyzdžių:pasakojama,kadŽmogusiškeliain-kilą:Šitąpirkią–Inkilą/PatsŽmogusmanįkelia!(M a t u t i s 1973,24),žmogus(eigulysžieduotojas)žieduojapaukščiusirkt.Kitameeilėraštyje„Žmogiukasatbė-goįgirią“Žmogiukassodinamedelį:Žmogiukas/Medelįsodina,/Sušildęstarpsavodelnų(M a t u t i s 1983,70),ogamtažmogiukuiatsidėkodamanuaudžiaišgėliųkilimėlį,nesmato,kadžmogiukas„bėgiotinoribasas“(Ibid.,74).Daugiau-siapiešiamigražūsgamtosvaizdai,otaisavaimespinduliuojapozityvųekologinįturinį.Vaizdingas,norsminimalistinismiškoežeroaprašymas:

O veidrodisVėl lygus lygus –Lyg lapasSidabrinės knygos.

Paukš­teliai, žvėrysJo stikle...Žuvis iš­nėrėRatile. (M a t u t i s 1979,11)

TačiauryškiausiaiekologinęproblematikądemonstruojaMatučiopoemaDrevi­nukas.Poemanelikovaikųliteratūrosnuošalėje,apiejąpalygintinemažaikalbėtaliteratūrostyrėjų:

Poema prasideda girios dejonėmis, katastrofos nuojauta. Mišką niokoja trysbaubaisiaubai:tinginysirbrakonieriusBumbuliūnas,girtuoklisirgamtosteršėjasŠlamštinis,gobšuolismiškųkirtikasKapočius.Gamtosniokojimąpoetassiejasumoraliniužmoniųnuosmukiu–tinginyste,girtuokliavimuirgobšumu.Taipperžen-giamasiauraglobostema,iškeliamavisuotinėgamtosiržmogausvienybėsaspiraci-ja(A u r y l a 1986,204).

KovąsunedorėliaisiratskleidžiavienasįdomiausiųAnzelmoMatučioperso-nažųDrevinukas(apiejįžr.toliau).PoemėlėyrairpatsdidaktiškiausiasMatučiokūrinys,čiasukurtiryškūsminėtųneigiamųpersonažųportretai.Pavyzdžiui,Bum-buliūnuipavaizduotipasitelktadaugiškalbingųdetalių(išvaizdos,eisenos,apran-gos,brakonieriausatributų):

203

miško topika anzelmo matučio poezijoje

Ir staiga –Pažvilgt į daubą!Regi Drevinukas baubą.

Bum­bulum! – Tas baubas bumba,Šlum­paš­lum –Pakrū­mėm drumba. Jo pilkai ruda rudinė,O apykaklė – bebrinė!Baltuoja kaulinės sagos,Drožtos iš­ elniuko rago.Sliū­kina jisPer paunksnę,Prie kepurėsPovo plunksna.Blizga š­autuvo tū­ta,Iš­ po skverno iš­kiš­ta.Ir žeberklas –Aš­triadantis!Tartum ylosPlieno dantys. (M a t u t i s 1974,27–28)

Teigiamų (Drevinukas, miško gyvūnėliai) ir neigiamų (miško įsibrovėliai)personažųopozicija–klasikinisvaikųliteratūrospoetikoselementas,ypačpasi-tarnaujantis didaktinam moralizavimui perteikti. Būtina pabrėžti, kad Matučiodidaktikavaikuipriimtina,sava,neįkyri, tarsinepastebimaipasakoma.„Matutissavitastuo,kadtaikomąjįvaikųliteratūrospobūdįišreiškėkaipmaksimalųkūri-niųpatrauklumąvaikui.Ošiampatrauklutai,kąklausytiarskaitytiyramalonu,t.y.kasnesunkiaisuvokiama,kasintriguoja,kasžadinadžiugiusišgyvenimus...“(S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2007,48).

Miškas–ypatingagamtosbuveinė,kuriąMatutisvaikąskaitytojąkviečiapa-milti,globoti.Miškoadoravimaspasireiškiairgražiųmiškovaizdų,lakoniškų,bettaikliųpeizažųperteikimu,iratviraididaktiniaisvaizdais,kurieyrapakankamaimeniškiirnesuardomeninioaudinio.

antropomorfi­nės miško būtybėsAnzelmoMatučiomiškopasaulyjeveikiaįdomiospoetovaizduotėssukurtos

būtybės.Jųesamaįvairių,viskitokių.Taispecifi­nis,šiopoetomeninįmiškopasau-lįišskiriantisbruožas.Jasgalimapavadintiantropomorfi­nėmismiškobūtybėmis,kuriosprimenažmogų,tačiaunėražmonės,turikitokiųgalių,kitaipatrodo.Vienųportretailygnubrėžtipunktyriškai(dėltojieyranemažiauįtaigūs),kitų–detaliau,pavaizduojantherojausgimimąirtolesnįjogyvenimą,veiklą.Ankstyviausias–Ši-lųberniukasišeilėraščio„Šilųberniukas“,taipvadinasiirvisaseilėraščiųrinkinys(1967),Drevinukas–poemosDrevinukasherojus,jisyraplačiausiaiatskleistasiš

Bumbuliū­nas. Iliustravo Kastytis Juodikaitis

204

Džiuljeta Maskuliūnienė

visųantropomorfi­niųbūtybių(1974),girinukaiŠilinukas,Dainorėlis,Žemuogiu-kas,KelmutisirŽibutisišknygosGirinukai,šiepersonažaiapibrėžiamikaiptamtikrųfunkcijųatlikėjai(1978),ŽilasŠilas–labiausiaiapibendrintaspersonažas,metaforiškai įkūnijantis patįmišką (1980),Žmogiukas iš eil. ciklo „Žmogiukasatbėgoįgirią“(knygaTai margumai genelio)–patsdviprasmiškiausias,neaiškiau-siaspersonažas (1983).Beveikvisi jieyramaži (išskyrusŽiląŠilą).Mažumas,nykštukiškumas–vaikopsichikągeraiatitinkantisbruožas,intuityviaipoetopasi-rinktasirpasiteisinęs.

Šiųpersonažųsvarbumąpačiampoetuiliudijaminėtojiautobiografi­ja,kurpo-etas savobiografi­jąpasakojaknygeliųirjųveikėjųlūpomis–Šilųberniuko,Dre-vinuko.Poetastvirtina:„Mažakąbeliekapridurtiprieto,kąpapasakojoapiesavotėvądukrosirsūnūs–knygos,knygelės.Kaipminėjau,jos–knygos–iryramanoautobiografi­ja“(M a t u t i s 1977,55).

Nevisipaminėtipersonažaiyrabūtybėstiesiogineprasme–kaikuriepaveiks-laibalansuojatiesriba.AntaiŠilųberniukas:kasjis–miškegimęsaugęs,sumiškusutapęsvaikasarjaunebevaikas,omažašilųdvasia,jukjitaipprimenapasakųbūtybę?

– Aš­ gimiau tarp š­ilų,Po ū­ksme ąžuolų,Ir lopš­ely maneMigdė jie lopš­ine.

Iš­ š­ilų, iš­ senųDaug gavau dovanų: Dvi gėles –Akeles,Tamsiai tamsiai žalias. (M a t u t i s 1967,2)

Akys,plaukai,pečiai,kojos–viskas„sulipdyta“išgamtinėsmiškomedžiagos,ogiriosnamuoseŠilųberniukuieglėsatstojastogą,ežerėliai–langus,pieva–sta-lą,kupstai–kėdutes...Taipirneišaiškėja,kastie„jie“migdėŠilųberniuką,kasmama–jukeglėsšakatikprimenamamytėsranką.Tekstai,kuriuoseyraišlaikomapaslaptis–patyspaveikiausi.Neįmenamapoetinėmįslė(otokiašiuoatvejujiiryra)prikaustoskaitytoją,kviečiamąstyti,įsižiūrėti.

Drevinukas–patiryškiausiagiriųbūtybėAnzelmoMatučiomiškopoezijoje,tad daugiausiai aptarta vaikų literatūros tyrėjų. „Drevinuko gimimas – įspūdin-giausiaspoemosfragmentasnetikknygoje,bet irvisojelietuviųvaikųpoezijo-je.KaipDžiuzepėišpliauskosišdrožiadidelįnenuoramąBuratiną,taipbitinčiusDrevinis,iškeliaudamasprotėviųtakais,išmirusiųbiteliųvaškonulipdogeltonąvaškinuką–Drevinuką.Joširdis–kadagiouogelė,žydrosiosakelės–dvižibuok-lės,ausys–dugrybukai,nosis–pušiesgurgutis,dvispanguolės–‘tebussūnaus

Šilų berniukas. Iliustravo Bronius Leonavičius

205

miško topika anzelmo matučio poezijoje

raudonilyguogelėsskruostai’,skybėlaitė–beržopin-tis.Drevinukasyrasimbolinėfi­gūra–tvarinys,kuriamesudėta,kasgražiausia,tauriausiairkilniausiagamtoje“(A u r y l a 1984, 205). JonasLinkevičius teigia, kad„‘Drevinuke’poetasstengėsisukurtigyvą,judrų,giriairvaškukvepiantįherojuką“(L i n k e v i č i u s 1988,86). Dėl Drevinuko herojiškumo kitos nuomonės yraSkabeikytė-Kazlauskienė: „Nors ir stebuklingos kil-mėsbeigalintisnaudotismagija,Drevinukasprimenamažametįvaiką:fi­zinėsjėgosmenkos,irnuovokosjisturinedaug.Galiratrodyskeista,tačiaubūtentrealybęatitinkantisDrevinukovaikiškumaskliudojamtaptihe-rojumi“ (S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2007,52).Galima sakyti, kad ir visos kitosmiško būtybės,norsiryrastebuklingos,turitamtikrųgalių,tačiauvi-sosjos–mažos,mielos,neagresyvios.Jokių„superme-nų“, galiūnų ar panašių personažųAnzelmoMatučiokūrybojenėra.Čiasvarbusmažųjųpasaulis,labiauape-liuojama įvaiko sielą, etiniuspradus,ofi­zinėsgaliosMatučioneakcentuojamos.

Girinukai – tai lietuviški nykštukai, gyvenantysmiške-miesteirtendarantysgerusdarbus.Sukuriamasir kolektyvinis girinukų paveikslas. Tuo girinukai išdaliesprimenaKazioSajospeldųšaunųjįseptynetukąišapysakos-pasakosEi, slėpkitės.Patsautoriusaiškiai

įvardija,kadgirinukaiyranykštukai(dėltoskaitytojuiabejotinetenka,kaip,pavyz-džiui,Šilųberniukoatveju):Čiasutiksit/Daugnykštukų–/Girinukų/Pabaldukų(M a t u t i s 1978,5).KaipirKazioSajospeldai,taipirčiakiekvienasnykštukasgirinukasturisavospalvą,savoužduotį:Šilinukas,kuris„lyggurgutis“,suraukš-leleantkaktos,yragiriosekologas,raukšlelėsrandasinuogalybėsrūpesčių,kaipišsaugotimišką.„Onykštukas/Šilinukas/Apsiniaukia/Lygšešėlis“(Ibid.,17),kaipamato,kadvaikai„draskūnai“giriojeardosamanasirtaipkenkiagrybams.Šilinuką apnikęs šimtas rūpesčių, tad jis rašo laišką eiguliui, prašydamasvaikųtalkos.Kitasnykštukas–muzikas.Dainorėlisdiriguojapaukščiųorkestrui,atrodoimpozantiškai:„Sužilvičio/Švilpuku,/Sužaliužaliu/Fraku/Irsusmilga–/Ba-tuta!/Obarzdelėjo–/Balta(Ibid.,22).Finalinėjescenojevaizduojama,kaipDai-norėlissusavoorkestrugrojamaršą„Ošk,girele“.Žemuogiukofunkcijakita–jisyrauogųnokintojasirjųpardavėjas-davėjas:

Drevinukas. Iliustravo Kastytis Juodikaitis

20�

Džiuljeta Maskuliūnienė

Esu ŽEMUOGIUKAS,Nokintojas uogų:Nurausvint uogelęPaš­laitėje moku.

Mediniais ratukaisGur gurgu! Gur gurgu!.. Vežu uogelesĮ Vidugirio turgų. (Ibid.,36)

Prisimintinatai,kadvaikųliteratūrailabaisvarbuiliustracijos.AnzelmuiMatu-čiuišiuopožiūriuyrapasisekę,nesdaugumajoknygųiliustruotosmeniškai,iliust-racijosatitinkavaikomąstymą.Dailininkamspieštifantastinesantropomorfi­zuo-tasbūtybesnėralengva,dažnaitasįvaizdis(sėkmingasarnesėkmingas)lydiperso-nažąjovisągyvenimą.Jeipasisekasulydytižodinįirvizualųjįlygmenis–knygapatiriatikrąsėkmę.

KitasnykštukasKelmutis–grybųsaugotojas,nuokelmeliojisviskąmatoirviskągirdi:

Ant kelmelioNamelytis –Kaip ir aš­ –Mažų mažytis.

Pro langiukąAš­ žvalgaus –DebesėlisAnt dangaus! (Ibid.,59)

Kelmutis turinepaprastųgalių,šaukialietų,nesžino,kadjisgrybamsgyvy-biškaireikalingas.OŽibutisvaizduojamaskaipgidas,kuristarytumvedaekskur-sijąnaktiesmiškeirdemonstruojamiškožiburėlius–natūraliusgamtosžibintus.Rinkinys baigiamas apibendrinančiu eilėraščiu „Girinukų raštas vaikams“:Mesvyručiai, /Mespenki– /Lyggurgučiai /Patraky (Ibid., 70).Girinukaikviečiavaikučiusatkeliautiįsvečius,žadajiemsvisokiųmiškodovanų.Gražusireilėraš-tis„Nykštukųžiburėliai“,kurvisinykštukaivaizduojamišokantysnaktiesmiške:Tviska,žyra/Žiburiukai./Šokamgirioj/Mes–nykštukai(Ibid.,69).Norsperso-nažųpaveikslaiirnėralabaiišplėtoti,daugiabriauniai,tačiauvisipenkijiesudaroįsimenantįgrupinįnykštukųgirinukųpaveiksląirtuoišsiskirialietuviųvaikųpo-ezijoje.

Girinukai. Iliustravo Albina Makū­naitė

20�

miško topika anzelmo matučio poezijoje

KitokiopobūdžioyraŽiloŠilopersonažas.Taivienintelėsena,išmintingaant-ropomorfi­zuotamiškobūtybė.Jiprimenalietuviųtautosakosžyniusarvaidilas:

ŽilasŠilas Atsidū­sta…Tartum senis raito ū­są,Raito jį ant žalio pirš­to,Brisdamas iš­ rū­ko tirš­to. (M a t u t i s 1980,172)

ŠiuoprograminiueilėraščiuMatutispradedapaskutinį rinkinioMargaspalvė genio kalvė(1980)skyrių„ŽilasŠilasraitoūsą“.Matutiskuriasenolioportretą:jismylivaikus,pasirengęssektipasakas.Bettainėraįprastassenelis:joskruostaižalsvi(miškospalva),jopirštas–taippatžalias.Tačiauvaikainebijo,nesjisvaikams–lygžilastėvas.Galimasakyti,kadMatutisčiametaforiš-kaivaizduojapatįšilą–didelį,globiantį,mylin-tį, tarsi visų tėvą. O juk tokia miško sampratabūdinga lietuviųmentalitetui, ne veltuiMatutispaminiAntanoBaranausko,didžiomiškųpoeto,žodžius.

Dar vienas bandymas sukurti netikėtą giriąmylinčiąbūtybęmatomaseilėraščiųcikle„Žmo-giukasatbėgoįgirią“(1983).Kastasžmogiukas?Mažas vaikelis?Nykštukas?Tikslaus atsakymonėra,nestaiirviena,irkitadrauge:

– Žiū­rėkit!Žmogiukas Atbėgo į girią! –Prie takoPraš­nekoBerželiai pasvirę. (M a t u t i s 1983,68)

Žmogiukas–mažas(tai liudijairdeminutyvinėvardoforma),darantisgerusdarbus:nešasimažądaigelį,kadpasodintųmedelį,okitąmedelį,vėjonulenktą,stengiasipakelti,išgelbstimažąžalčiukąnuopiktosvarnos...BetdažniausiaiŽmo-giukastiesioggrožisimišku:paukštyteliepsnele,mėlynaisvarpeliais,devyntaškeboruže,gėliųkilimėliu.Nuostabagrožioakivaizdoje–esminėemocinėbūsena,ly-dintiŽmogiukąmiške.Taipuikiaiatskleidžiamadviejųposmeliųeilėraštyje„Mažiirdideli“:

Žmogiukas. Iliustravo Rasa Dočkutė

208

Džiuljeta Maskuliūnienė

Tėtis strazdelis:– Nutilkite! – kužda. –Mažas žmogelisŽvelgia į gū­žtą!

Brazda strazdelioVaikučiai pū­kuoti:– Mes – dideli!Ko mums mažo bijoti? (Ibid.,73)

Žmogiukasmiškenegyvena,o tikateina įsvečius.Baigiamajamecikloeilė-raštyje„KąparsinešėŽmogiukas“postuluojama:brangiausiaišmiškoparsineštadovanayrameilė–„irgiriai,iršilui,iruogai...“(Ibid.,78).

AnzelmoMatučiokūriniuoseveikiaįvairiosmiškobūtybės,tačiaujasvisassumiškusiejaypatingasryšys–meilė,globa,prisirišimas.Poetaspraturtinalietuviųvaikųliteratūrąsukurtomisoriginaliomismiškobūtybėmis,išplečiamiškotopiką.

išvadosAnzelmasMatutislietuviųvaikųpoezijojetebėranepralenktasmiškovaizduoto-

jas.Miškas–vienapagrindiniųšiopoetokūrybostemų.Atidžiaupasižiūrėjusįmiš-kovaizdus,pastebimakeletasaspektų:Matutismiškąvaizduoja,pasitelkdamasne-tradicinęmiškoirmiestoparalelę,irtaipnetiksušiuolaikinatekstą,betirišgaunanaujųprasmių.Peizažasnekuriamasviendėlmiškogrožioatskleidimo,–gražiojegamtoje,netradicinėjeerdvėjevykstavaikuiįdomūsirreikšmingidalykai.Miestorealijosirgyvenimojamedinamiškumasperkeliamiįmiškoerdves,taipkuriamassupasakintaspoetinisvaizdas,geraiįsimenamasirpagaulus.AnzelmuiMatučiuiartimairdidaktinėvaizdavimostrategija.Miškotopasneretaivaizduojamaskaipdidaktiniųaspiracijųscena.Drevinukas–patsdidaktiškiausiasmiškotemoskūri-nys.Tačiaudidaktikanekenkiakūriniui,daugeliuatvejųjiorganiškaiįlydytaįkūri-nįiratliepiavaikomąstymą,formuojajoetinesnuostatas.PatsryškiausiasmiškotopikossavitumasAnzelmoMatučiokūryboje–antropomorfi­zuotųmiškobūtybiųsukūrimas.Nemenka jų įvairovė–Šilųberniukas,Drevinukas,penkinykštukaigirinukai (Šilinukas, Dainorėlis, Žemuogiukas, Kelmutis, Žibutis), Žilas Šilas,Žmogiukas.Visiyratikteigiamipersonažaiir išreiškiadidaktiškainusiteikusioautoriausetinępoziciją,apietaikūrėjaspasakojairsavoautobiografi­joje.

ŠaltiniaiM a t u t i s 1967–AnzelmasMatutis,Šilų berniukas,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 1974–AnzelmasMatutis,Drevinukas,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 1978–AnzelmasMatutis,Girinukai,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 1979–AnzelmasMatutis,Girios televizorius,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 1980–AnzelmasMatutis,Margaspalvė genio kalvė,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 1983–AnzelmasMatutis,Tai margumai genelio,Vilnius:Vaga.M a t u t i s 2003–AnzelmasMatutis,Žilo š­ilo darbininkai,Kaunas:Pasauliolietuviųkul-

tūros,moksloiršvietimocentras.

209

miško topika anzelmo matučio poezijoje

literatūraA u r y l a 1986–VincasAuryla,Lietuvių vaikų literatū­ra,Vilnius:Vaga.L i n k e v i č i u s 1988–JonasLinkevičius,„Širdįatidavęsvaikams“,Prie žalių krantų,

Vilnius:Vyturys,80–91.L i n k e v i č i u s 2000–JonasLinkevičius,Po girią vaikš­čiojo poetas,Vilnius:Agora.M a t u t i s 1977–„AnzelmasMatutis“,Tarybų Lietuvos raš­ytojai,2,Vilnius:Vaga,51–

55.R a m o n a i t ė 1997–ValerijaRamonaitė, „Kūrinio analizėspavyzdžiai“,Literatū­ros

mokslo įvado pagrindai, Šiauliai:Šiauliųpedagoginisinstitutas,91–129.S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2007–GražinaSkabeikytė-Kazlauskienė,„Anzel-

masMatutis:Vaikiškiausiasvaikųpoetas“,Mitas–tautosaka–vaikų literatū­ra,Vilnius:Gimtasisžodis,48–57.

S k a b e i k y t ė-K a z l a u s k i e n ė 2008–GražinaSkabeikytė-Kazlauskienė,„Lietu-viųvaikųeilėraščioraidosbruožai“,Lietuvių vaikų poezija vaikams: raidos tendenc­i­jos,sud.IrenaBaliulė,Šiauliai:Šiauliųuniversitetoleidykla,33–60.

Džiuljeta maskuliūnienė

miško topika anzelmo matučio poezijoje

S a n t r a u k a

Pagrindinės są­vokos: Anzelmas Matutis, miš­ko topika, miš­ko erdvė, poetinis vaizdas, peizažas, antropomorfi­nės miš­ko bū­tybės, vaizdavimas.

AnzelmasMatutis–lietuviųvaikųpoezijosklasikas(1923–1985),dažnaipavadinamas„vaikiškiausiuvaikųpoetu“.Galimapasakyti,kadMatutisirgamtiškiausiaspoetas,odartiksliau–nepralenktasmiškopoetas.Niekasišlietuviųvaikųpoezijoskūrėjųtiekdaugirtaipnuosekliaipervisąsavokūrybinįkeliąnerašėapiemišką,kaipAnzelmasMatutis.TailiudijaMatučiopoezijosknygųpavadinimai:Miš­ko c­irkas(1958),Šilų berniukas(1967),Girios televizorius (1973),Drevinukas (1974),Girinukai (1978), Žilo š­ilo darbininkai (1985),Kalbuosi su giria(1998).Nevienojekitojeknygoje,norspavadinimeirneiškeltasmiškomotyvas,poetizuojamasmiškas ir jogyventojai (Tai margumai genelio (1983) irkt.). Straipsnio tikslas –išanalizuotiAnzelmoMatučiopoezijosvaikamsmiškotopiką,se-mantiniuirpoetiniuaspektaisaptartisukurtusmiškopoetiniusvaizdus,juossuklasifi­kuoti,atskleisti antropomorfi­zuotųmiškobūtybių savitumą.Darbuipasitelktideskriptyvinis irinterpretacinismetodai.Bandomaatsakytiįklausimą,kodėlAnzelmoMatučiomiškovaiz-daiartimivaikopsichikai,kassudarogeriausiųtekstųapiemiškąmeniškumobranduolį.

Poetinissumanymasmiškąatskleistimiestovaizdiniu–lietuviųvaikųpoezijojenetikė-tas,originalus.Miškasirmiestas–opozicinėserdvės,osulydytosįvieną,jossukuriaįsime-namąpoetinįvaizdą.Svarbutai,kadšistopasarba,kitaipsakant,konceptualiojimetaforamiš­kas – tai miestas, jeikalbėtumekognityvinėslingvistikos terminais, yrasvarbusmiškovaizdavimoorientyrasvisojeAnzelmoMatučiopoezijoje.Miestorealijosirgyvenimoja-medinamiškumasperkeliamaįmiškoerdves,taipkuriamassupasakintaspoetinisvaizdas,

210

Džiuljeta Maskuliūnienė

gerai įsimenamas irpagaulus.Miškas–ypatingagamtosbuveinė, įkuriąMatutisvaikąskaitytojąkviečiaįsižiūrėti,pamilti,globoti.Miškoadoravimaspasireiškiairgražiųmiškovaizdų,lakoniškų,bettaikliųpeizažųperteikimu,iratviraididaktiniaisvaizdais,kurieyrapakankamaimeniškiirnesuardomeninioaudinio.

Miško topas neretai vaizduojamas kaip didaktinių aspiracijų scena. Drevinukas (1974) –patsdidaktiškiausiasmiško temoskūrinys.Tačiaudidaktikanekenkiakūriniui,daugeliuatvejųjiorganiškaiįlydytaįkūrinįiratliepiavaikomąstymą,formuojajoetinesnuostatas.PatsryškiausiasmiškotopikossavitumasAnzelmoMatučiokūryboje–antropo-morfi­zuotųmiškobūtybiųsukūrimas.Nemenkajųįvairovė–Šilųberniukas,Drevinukas,penkinykštukaigirinukai(Šilinukas,Dainorėlis,Žemuogiukas,Kelmutis,Žibutis),ŽilasŠilas,Žmogiukas.Visiyratikteigiamipersonažaiirišreiškiadidaktiškainusiteikusioauto-riausetinępoziciją,apietaikūrėjaspasakojairsavoautobiografi­joje.

Džiuljeta maskuliūnienė

the metaphors of the forest in anzelmas matutis’ Poetry

S u m m a r y

keywords:Anzelmas Matutis, metaphors of the forest, the spac­e of the forest, poetic­ image, sc­enery, anthropomorphic­ c­reatures of the forest, depic­tion.

AnzelmasMatutis isaclassicalLithuanianwriterofchildren’spoetry (1923–1985),oftencalled“themostchildishchildren’spoet”.ItcouldbesaidthatMatutisisalsothemost“natural”poet;tobemoreexact,heisalsoanunsurpassablepoetoftheforest.NooneamongLithuanianchildren’spoetrywritershaswrittensomuchandsoconsistentlyabouttheforestthroughoutallhiscreativelifeasAnzelmasMatutis.Thisistestifi­edbythetitlesofMatutis’poetrybooks:Miš­ko c­irkas(A Forest Circ­us)(1958),Šilų berniukas(The Boy of Pinewoods)(1967),Girios televizorius(Forest TV)(1973),Drevinukas(A Hollow Boy) (1974),Girinukai (Forest Creatures) (1978),Žilo š­ilo darbininkai (Workers of the Grey Forest)(1985),Kalbuosi su giria (I am Speaking to the Forest)(1998).Alsoinotherbooks,althoughthemotifoftheforestisabsentinthetitle,theforestanditsdwellersareshowninapoeticlight(Tai margumai genelio(The Patc­hiness of the Woodpec­ker)(1983),etc.).The aim of the present article is to analyse the metaphors of the forest in Anzelmas Matutis’ poetry for children, to discuss the created poetic images of the forest from the semantic and poeticaspects,torevealthedevelopmentofthecreaturesoftheforestandtheirspecifi­city.The paper employs the descriptive and interpretative perspectives. An attempt is made to answerthequestionwhytheimagesoftheforestareclosetothechildren’spsychologyandwhatmakestheartisticnucleusofthebesttextsabouttheforest.

Thepoetic idea toreveal theforest throughthe imageof thecity isunexpectedandoriginal inLithuanian poetry for children.The forest and the city are opposite spaces;however,whenputtogethertheyproduceamemorablepoeticimage.Itisimportantthatthis conceptual metaphor FOREST ISA CITY, in terms of cognitive linguistics is an

211

miško topika anzelmo matučio poezijoje

important landmark of depicting forest in all Anzelmas Matutis’ poetry. The city realias and the dynamism of living there are transferred to the forest thus creating a mythical poeticimage,whichishospitableandeasytoremember.Theforestisaspecialhabitationofnature,whichMatutisinvitesthechild,hisreader,tocontemplate,tofallinlovewithandtoprotect.Theadorationoftheforestalsomanifestsitselfthroughbeautifulviewsoftheforest,laconicbutaptconveyanceoflandscapesandopenlydidacticviewswhichareartisticenoughanddonotdestroytheartistictexture.

Themetaphoroftheforestisoftenshownasastageofdidacticaspirations.Drevinukas(1974)isthemostdidacticpieceofworkonthetopicoftheforest.However,thedidacticsdoesnot impair thework; inmanycases it is organicallymolten in the text; it reflectsthechild’sthinkinganddevelopstheirethicalattitudes.Themostvividspecifi­cityofthemetaphor of the forest inAnzelmasMatutis’works is the creation of anthropomorphicbeingsoftheforest.Theirvarietyisalsoabundant–itistheForestboy,theHollowboy,fi­veforestdwarfs(Šilinukas, Dainorėlis, Žemuogiukas, Kelmutis, Žibutis), the Grey forest, andtheLittleman.Allofthemareexclusivelypositivecharactersandexpresstheethicalpositionofthedidacticallymindedauthor,whichhealsoconfi­rmsinhisautobiography.

D ž i u l j e t a M A S K U L I Ū N I E N ėLiteratū­ros istorijos ir teorijos katedra

Šiaulių universitetasP. Viš­inskio g. 38

LT­76352 Šiauliai[maskuliuniene@hu.su.lt]