LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

MEDICINOS FAKULTETAS

LSMUL KK PSICHIATRIJOS KLINIKA

BAIGIAMASIS MAGISTRINIS MOKSLINIS DARBAS

ŪMINIŲ IR PRAEINANČIŲ PSICHOZINIŲ SUTRIKIMŲ KLINIKINĖS

YPATYBĖS VAIKŲ IR PAAUGLIŲ BEI SUAUGUSIŲ AMŽIUJE

Parengė: Elena Meškauskaitė

LSMU MA MF VI kurso 28 grupė

Mokslinis vadovas: prof. dr. Benjaminas Burba

LSMUL KK Psichiatrijos klinika

Kaunas

2016

2

TURINYS

1. SANTRAUKA .................................................................................................................. 3

2. ABSTRACT ...................................................................................................................... 4

3. PADĖKA .......................................................................................................................... 5

4. ĮVADAS ........................................................................................................................... 6

5. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ............................................................................... 6

6. LITERATŪROS APŽVALGA .......................................................................................... 7

7. TYRIMO METODIKA IR METODAI .............................................................................. 9

8. REZULTATAI ................................................................................................................ 11

8.1 Sociodemografiniai duomenys ................................................................................ 11

8.2 Sutrikimo klinikos ypatumai amžiaus grupėse......................................................... 18

9. REZULTATŲ APTARIMAS ......................................................................................... 21

10. IŠVADOS ..................................................................................................................... 24

11. LITERATŪROS SĄRAŠAS.......................................................................................... 25

12. PRIEDAI ....................................................................................................................... 28

3

1. SANTRAUKA

ŪMINIŲ IR PRAEINANČIŲ PSICHOZINIŲ SUTRIKIMŲ KLINIKINĖS YPATYBĖS VAIKŲ IR

PAAUGLIŲ BEI SUAUGUSIŲ AMŽIUJE.

Autorė: Elena Meškauskaitė

Įvadas. Pirmas psichozės epizodas dažniausiai manifestuoja jauname amžiuje. Psichozės klinikinio

pasireiškimo ypatumų įvairiose amžiaus grupėse ištyrimas gali padėti greičiau diagnozuoti sutrikimus

ir paskirti savalaikį gydymą. Šio retrospektyvinio tyrimo metu siekiama ištirti ūminių ir praeinančių

psichozinių sutrikimų ypatumus vaikų, paauglių ir suaugusių amžiuje. Tikslas siekiamas tiriant

sociodemografinius duomenis, pozityvios ir negatyvios psichopatologijos ypatybes amžiaus grupėse.

Metodika. Tyrimas atliktas retrospektyviai analizuojant pacientų ligos istorijas. Tirti 172 pacientai

patyrę pirmą psichozės epizodą ir hospitalizuoti į LSMUL KK Psichiatrijos kliniką 2010-2014 metų

laikotarpiu su TLK-10 - AM diagnozėmis F23 (Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai).

Nagrinėti sociodemografiniai duomenys, pasireiškę pozityvieji ir negatyvieji simptomai, jų turinio

ypatybės bei sąsajos su amžiumi. Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS

Statistics 22.0 ir Microsoft Excell 2010 programas.

Rezultatai. Atrinkti 67 pacientai. Tarp tiriamųjų daugiau buvo moterų (56,7%), amžiaus vidurkis

22,63 metų, mieste gyveno 80,6%, mokėsi mokykloje arba studijavo aukštojoje mokykloje 49,3%.

Nagrinėjant informaciją apie rizikos veiksnius trečdalis (34,3%) nurodė psichikos sutrikimus šeimos

narių tarpe, PAM vartojimą pripažino 44,8%, didžioji dalis tiriamųjų (70,1%) neišsakė suicidinių

tendencijų. Tyrimo metu vertinti pasireiškę pozityvūs ir negatyvūs simptomai, tačiau statistiškai

reikšmingo ryšio tarp minėtų simptomų ir amžiaus nerasta. Haliucinacijos pasireiškė daugiau nei pusei

(56,7%) tiriamųjų, dažniausios buvo klausos haliucinacijos. Kliedesiai pasireiškė beveik visiems

tiriamiesiems (94,0%) ir vyravo persekiojimo, santykio ir nuodijimo kliedesiai.

Išvados. 18-25 metų amžiaus tiriamieji dažniau gyveno vieni ir sulaukė mažiau palaikymo iš artimųjų

(p=0,009). Socialinė izoliacija, kaip negatyvus simptomas, pasireiškė statistiškai reikšmingai dažniau I

amžiaus grupėje nei II ir III (p=0,018). Dėl amžiaus grupių suskirstymo specifiškumo užimtumas buvo

statistiškai reikšmingai susijęs su amžiumi (p=0,000). Sutrikimo pradžia I amžiaus grupėje statistiškai

reikšmingai dažniau buvo palaipsnė (p=0,02). Vertinant pozityvios ir negatyvios psichopatologijos

ypatybes nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp simptomų ir amžiaus.

Raktažodžiai: psichozė, paauglystė, kliedesiai, haliucinacijos

4

2. ABSTRACT

ACUTE AND TRANSIENT PSYCHOTIC DISORDER: CLINICAL FEATURES IN CHILDREN,

ADOLESCENTS AND ADULTS

Author: Elena Meškauskaitė

Introduction. First episodes of psychosis usually manifest at a young age. The analysis of clinical

features of psychosis in various age groups is essential in order to make an accurate diagnosis and

provide a timely treatment. The goal of this retrospective research is to investigate Acute and transient

psychotic disorder’s peculiarities of children, adolescents and adults. This will be achieved by

analyzing socio-demographic data, as well as positive and negative symptoms in the aforementioned

age groups.

Methods. The medical records of 172 patients had been analyzed as part of the retrospective study.

The study included patients, hospitalised at a Psychiatry ward of the LSMUL KK during the period of

2010-2014, with the first occurrence of the psychotic disorder and a F23 diagnosis (acute and transient

psychotic disorder, ICD-10). Socio-demographic data, positive and negative symptoms had been

analysed and compared among various age groups. The statistical analysis was conducted using IBM

SPSS Statistics 22.0 and Microsoft Excell 2010 programs.

Results. In a sample of 67 patients, 56,7% were females; the age mean - 22,63 years; the majority

lived in urban areas (80,6%), and were secondary school/university students (49,3%). About one third

of patients (34,3%) reported having family members with mental disorders and nearly half of subjects

(44,8%) reported substance abuse. Most patients were outside of suicide risk factor (70,1%). There

was no statistical sinificance between age and positive or negative symptoms. Half of patients (56,7%)

had had hallucinations. Auditory type of hallucinations was the most common type. Delusions

manifested in 94,0% of patients. The most common were delusions of persecution, reference, and

delusion of poisoning.

Conclusions. 18-25 year old patients were more likely to live alone and therefore have less support

(p=0,009). Social isolation as a negative symptom occurred statistically significantly more frequent in

the age group I rather than II or III (p = 0.018). The begginning of acute and transient psychotic

disorder was gradual in age group I (p=0,02). There was no statistical sinificance between age and

positive or negative symptoms.

Key words: psychosis, adolescents, delusions, hallucinations

5

PADĖKA

Dėkoju gydytojai vaikų ir paauglių psichiatrei Daliai Vėlavičienei už pagalbą ir bendradarbiavimą

ruošiant baigiamąjį magistrinį mokslinį darbą.

INTERESŲ KONFLIKTAS

Autoriui interesų konflikto nebuvo. Rėmėjų paramos nebuvo.

ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS

Pritarimas dėl mokslinio - tyriamojo darbo vykdymo LSMU Bioetikos centro, leidimas Nr. BEC – MF

– 20, išdavimo data: 2015 – 09 - 16.

6

4. ĮVADAS

Pirmas psichozės epizodas dažniausiai manifestuoja jauname amžiuje. Ankstyvam gydymui ir

diagnostikai ypatingai svarbus detalus ištyrimas, klinikinių simptomų analizavimas bei diferencinė

diagnostika tarp somatinės būklės sukeltos psichozės ir psichikos sutrikimo. Vaikų ir paauglių amžiuje

pirmas psichozės epizodas dažniau pasireiškia netipiškai. Pirmo epizodo atsiradimas vaikystės ir

paauglystės laikotarpyje gali turėti skirtingas klinikines išraiškas ir indvidualiai skirtis lyginant su

psichozės atvejais suaugusiųjų amžiuje [1,2]. Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai (F23)

pasižymi staigia pradžia, polimorfiškumu, tipiniais, šizofrenijai būdingais požymiais ir ankstyva

remisija [3]. Šių sutrikimų paplitimas vyrauja nuo 3,9 iki 9,6 atvejų 100000 žmonių išsivysčiusiose

Europos šalyse, būdingesnis jaunoms moterims [4,5]. Daugiausia dėmesio diagnostikoje skiriama

pozityviems psichozės simptomams (kliedesiams ir haliucinacijoms). Literatūros šaltiniuose nurodomi

tyrimai nagrinėja galimą ryšį tarp demografinių, socialinių, kultūrinių ir religinių požymių ir kliedesių

ar haliucinacijų tematikos. Psichozės klinikinio pasireiškimo ypatumų įvairiose amžiaus grupėse

ištyrimas gali padėti greičiau diagnozuoti sutrikimus ir paskirti savalaikį gydymą. Šio retrospektyvinio

tyrimo metu siekiama ištirti ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų ypatumus vaikų, paauglių ir

suaugusių amžiuje.

5. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Šiame darbe siekiama ištirti ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų klinikos ypatybių

sąsajas su amžiumi.Tyrimas atliktas retrospektyviai analizuojant medicininę dokumentaciją pacientų,

kurie pirmą kartą hospitalizuoti į LSMUL KK Psichiatrijos kliniką pirmo psichozės epizodo gydymui.

Analizuoti sociodemografiniai duomenys ir klinikiniai požymiai (teigiamos psichopatologijos ypatybės

bei pasireiškianti neigiama psichopatologija).

Tyrimo metu, gavus LSMU Bioetikos centro leidimą Nr. BEC - MF - 20, retrospektyviai nagrinėtos

visos ligos istorijos gautos iš LSMUL KK Archyvo. Į tyrimą įtraukti pacientai (amžius sutrikimo

pasireiškimo metu iki 35 metų imtinai), kuriems pasireiškė pirmas psichozės epizodas (diagnozės

pagal TLK- 10 F23 kodą- ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai), gydyti LSMUL KK

Psichiatrijos klinikoje 2004-2014 metais.Tiriamųjų duomenų konfidencialumo išlaikymas užtikrintas,

duomenys teikiami ir publikuojami tik apibendrinti.

Tikslas: Ištirti ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų klinikos ypatybių sąsajas su amžiumi.

7

Uždaviniai:

1. Išnagrinėti sociodemografinius duomenis tarp ūminius ir praeinančius psichozinius sutrikimus

turinčių pacientų;

2. Įvertinti pozityvios psichopatologijos ypatybes amžiaus grupėse;

3. Įvertinti negatyvios psichopatologijos ypatumus amžiaus grupėse;

6. LITERATŪROS APŽVALGA

Pirmasis psichozės epizodas manifestuoja įvairiame amžiuje, todėl aktualu tirti ir diferencijuoti

galimą psichozės kilmę, ypatingai jei psichozė pasireiškia vaikų ir paauglių amžiuje. Pirmo epizodo

atsiradimas vaikystės ir paauglystės laikotarpyje gali turėti skirtingas klinikines išraiškas ir

indvidualiai skirtis lyginant su psichozės atvejais suaugusiųjų amžiuje [1,2].

Ūminis ir praeinantis psichozinis sutrikimas pirmą kartą įtrauktas į TLK – 10 klasifikaciją (angl. ICD-

10) [3]. Šie sutrikimai buvo įtraukti į F20-29 grupę, kartu ir tokie sutrikimai kaip šizofrenija,

šizotipinis sutrikimas ir kliedesiniai sutrikimai [6]. Ūminis ir praeinantis psichozinis sutrikimas (F23)

apimantis kitose šalyse vartotas sąvokas - Prancūzijoje vartotą „bouffe ´e de ´lirante“, Vokietijoje -

„ciklodinės psichozės“ terminą ir Skandinavijos šalyse vartojamą „reaktyvios psichozės“ ir

„šizoforminės psichozės“ terminus [4]. Tačiau šios diagnostinės grupės įtraukimas į tarptautinę ligų

klasifikaciją sukėlė nemažai diskusijų dėl diagnostinių kriterijų aiškumo bei diagnozės stabilumo.

Ūminių ir praeinančių psichozės sutrikimų klasifikacija buvo sudaryta remiantis PSO atliktos studijos

ūmios psichozės tema rezultatais [4]. Tačiau aiškumo trūkumą išreiškia ir PSO „Šių sutrikimų

nomenklatūra yra tokia pati neaiški, kaip ir jų nozologinis statusas […] Susistemintos klinikinės

informacijos, kuri suteiktų aiškias ūmių psichozinių sutrikimų klasifikacijos nuorodas trūksta, todėl

tenka remtis turimais ribotais duomenimis ir klinikinėmis tradicijomis, kurių nepakanka sudaryti

koncepcijai, kuri apibrėžtų ir padėtų aiškiai atskirti vienus sutrikimus nuo kitų” [7]. Remiantis TLK –

10 AM klasifikacija, F23 (ūminių ir praeinančių psichozės sutrikimų grupė) susideda iš šešių

sutrikimų, tarp kurių ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais. Pirmieji

du sutrikimai turi polimorfinių bruožų, tai reiškia, kad gali greitai pasikeisti ir varijuoti. Kiti sutrikimai

neturi polimorfinių bruožų bei klinika išlieka daugiau stabili [6]. Tyrime atliktame Singh ir

bendraautorių nustatyta, kad metinis sergamumas 3.9 atv./ 100,000 gyventojų Nottinghame (JK), su

vyrų ir moterų santykiu 1:1,87. Vyrai dažniau buvo diagnozuojami neteisingai ir tik keliuose

klinikiniuose atvejuose diagnozė išliko stabili per 3 metus [5]. Tuo tarpu anot Castagnini ir kitų atlikto

8

tyrimo ūminio ir praeinančio psichozinio sutrikimo dažnumas buvo 9,6 / 100 000 gyventojų, dažnesnis

tarp moterų nei vyrų (9,8 ir 9,4) ir atvirkščias tarp vyresnių pacientų [8]. Dažniausiai ūminiai ir

praeinantys psichoziniai sutrikimai pasireiškia jauno amžiaus moterims [2, 7, 8]. Savo tyrime

Castagnini ir bendraautoriai nustatė, kad sutrikimai turintys šizofrenijos požymių (F23.1 ir F23.2)

buvo dažnesni tarp vyrų ir sutrikimas pirmą kartą pasireiškė anksčiau nei F23.0 pasireiškimo amžiaus

vidurkis (atitinkamai 31,8 metų, 27,8 metų ir 42,2 metų) [8].

Ūminis ir praeinanantis psichozinis sutrikimas tris kartus dažniau pasireiškė šeimose kur pirmos kartos

giminaitis turėjo minėtą sutrikimą nei šeimose, kur buvo sergančių šizofrenija. Šizofrenijos

išsivystymo rizika buvo reikšmingai didesnė šizofrenija sergančių pirmos kartos giminaičiams [4].

Pirmos kartos giminaičiams sergant šizofrenija, rizika susirgti: broliams ir seserims 9%, tėvams 6%–

13%, vaikams 13% [11]. Psichologinė trauma ir stresogeniniai gyvenimo įvykiai vaikystėje ir

paauglystėje yra dažnesni tarp pacientų su šizofrenija ar kitais psichoziniais sutrikimais lygininat su

bendra populiacija [12]. Taip pat ūmių psichozių manifestacija siejama su galimu trigeriniu ryšiu tarp

stresinių gyvenimo įvykių ir ūmaus psichozės pasireiškimo, tačiau net kelios studijos, nepaisant

kultūrinių ir socialinių šalių skirtumų, paneigė stresogeninius veiksnius kaip galimus ūmios psichozės

trigerius [13]. Leclerc ir bendraautorių atliktoje apžvalgoje, vertinant pacientų su pirmu psichozės

epizodu gydymo efektyvumą, nustatyta, kad individai vartojantys psichoaktyvias medžiagas dažniau

nutraukia gydymą bei jų imlumas medikamentams mažesnis [14]. Vidutiniškai alkoholį vartoja

47,76% pacientų su pirmu psichozės epizodu, o marihuaną 38,71% visų pacientų [15]. Psichozės

epizodo gydymo eigai ir jo tęstinumui įtakos turi šeimos statusas bei paciento sulaukiamas artimųjų

palaikymas. Conus ir Schimmelmann atliktuose tyrimuose, teigiama, kad gyvenimas atskirai nuo

šeimos po stacionarinio gydymo ar ambulatorinio gydymo metu yra rizikos veiksnys gydymo

nutraukimui, tačiau pabrėžė, kad amžius taip pat reikšmingas. Tarp paauglių (15-18 metų amžiaus),

kurie gydymo metu gyveno be šeimos nustatyta 4,8 kartus didesnė gydymo atkričio rizika [16,17].

Tačiau Anderson ir bendraautoriai savo tyrime skelbia, kad pacientui gyvenant vienam mažėja

gydymo nutraukimo rizika, argumentuodamas, kad atidesnis gydytojų sekimas labiau izoliuotiems

pacientams ir toks jų įtraukimas į gydymą galėtų paaiškinti gautus rezultatus [18]. Jageris paskelbė,

kad diferencijuoti šizofreniją nuo ūminio ir praeinančio psichozinio sutrikimo, naudojantis Schneiderio

pirmo rango simptomais, nepavyko, kadangi pirmo rango simptomai buvo vienodai dažni abiejuose

sutrikimuose. Nors dažniau pirmo rango simptomai stebimi tarp pacientų su šizofrenija, tačiau tik

ryškesnis negatyvių simptomų pasireiškimas atskiria šizofreniją nuo ūminio ir praeinančio psichozinio

sutrikimo [19]. Dėl ūminiam ir praeinančiam psichoziniam sutrikimui būdingo polimorfiškumo, greitai

9

prasidedančių ir ilgai besitęsiančių remisijų, sutrikimo išeitys yra geresnės lyginant su šizofrenija

[20,21].

Kliedesių ir haliucinacijų tematika tiriamas objektas, nagrinėjant ryšį tarp lyties, amžiaus, diagnozės,

kultūrinių ir religinių aspektų bei pasireiškusios pozityvios psichopatologijos temų. Tačiau Aschebrock

ir bendraautoriai ištyrę gydytojų psichiatrų nuomonę apie kliedesių ir haliucinacijų tematikos

reikšmingumą gavo prieštaringus rezultatus. Tiriamieji įvardijo galimus privalumus - gilesnį pacientų

supratimą, stipresnius terapinius santykius ir geresnį rizikos vertinimą, tačiau šalia nurodo galimus

trūkumus - laiko sąnaudas, pacientų distreso ir sutrikimo turinio sureikšminimą, ribos tarp realybės ir

derealizacijos mažinimą [22]. Kliedesių ir haliucinacijų tematiką tarp jaunų pacientų su pirmu

psichozės epizodu Australijoje tyrė Rajapakse ir bendraautoriai. Anot autoriaus, ankstyva diagnostika

ir savalaikis pacientų įtraukimas į gydymo procesą yra svarbus iššūkis pirmo psichozės epizodo metu

[23]. Rudalevičienė daktaro laipsnio disertacijoje diskutuoja apie kultūros ir asmeninės tikėjimo

svarbos reikšmę psichikos sutrikimams. Anot autorės gydytojo žinios ir supratimas apie kultūrinius

skirtumus gali padėti rasti bendrą kalbą su pacientais ir geriau suprasti jų psichopatologiją [24].

Rudalevičienės P., Adomaitienės V. ir kitų atliktame tyrime, nagrinėtas ryšys tarp šizofrenija sergančių

pacientų kliedesių pasireiškimo ir sociokultūrinių veiksnių bei religinio požiūrio [25]. Tiriant

asmeninių religinių įsitikinimų poveikį kliedesių tematikai asmeninė tikėjimo svarba nei persekiojimo,

nei nuodijimo kliedesių dažniui nenustatyta. Persekiojimo kliedesiai susieti su moteriška lytimi, kuriai

tikėjimas neturėjo asmeninės svarbos. Nepilna šeima ir lėtinė ligos eiga buvo dažniau siejama su

persekiojimo kliedesiais tačiau nerasta asociacijų tarp persekiojimo kliedesių ir pacientų amžiaus.Tuo

tarpu nuodijimo kliedesių dažnis nepriklausė nuo lyties ar asmeninės tikėjimo svarbos, tačiau buvo

siejamas su ilgesne ligos trukme, vienišumu, aukštesniu išsilavinimu ir vyresniu pacientų amžiumi

[25].

7. TYRIMO METODIKA IR METODAI

Tyrimo organizavimas

Tyrimas atliktas retrospektyviniu būdu analizuojant pacientų ligos istorijas. Gavus LSMU Bioetikos

centro leidimą duomenys apie pacientų hospitalizaciją ir klinikinę diagnozę surinkti iš LSMUL KK

Psichiatrijos klinikos registracijos knygų. Naudojantis gautais duomenimis reikalingos ligos istorijos

rastos LSMUL KK archyve. Gauta medicininė dokumentacija išnagrinėta ir duomenys, išlaikant

tyriamųjų konfidencialumą, susisteminti.

10

Tyrimo objektas

Pacientai (amžius psichikos sutrikimo pasireiškimo metu iki 35 metų imtinai), patyrę pirmą psichozės

epizodą ir hospitalizuoti į LSMUL KK Psichiatrijos kliniką 2010-2014 metų laikotarpiu.

Tiriamųjų atranka

Buvo surinktos pacientų, kurie gydėsi LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje 2010-2014 metais, su TLK-

10 - AM diagnozėmis F23 (Ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai) ligos istorijos. Viso

surinktos 172 istorijos, iš kurių įtraukimo kriterijus atitiko 95 istorijos (kriterijų neatitiko ir į tyrimą

nebuvo įtrauktos 77 ligos istorijos). Įtraukimo kriterijai:

1. Pirmą kartą gydėsi LSMUL KK Psichiatrijos klinikoje 2010-2014 metais;

2. Galutinės diagnozės kriterijų atitikimas (TLK -10 - AM klasifikacijos F23.0, F23.1, F23.2,

F23.3, F23.8, F23.9);

3. Amžius nuo 14 iki 35 metų.

Pagrindinis ekskliudavimo kriterijus - galutinės diagnozės keitimas ir diagnostinių kriterijų

neatitikimas.

Tyrimo metodai

Tyrimo metu buvo analizuojami turimi medicininiai dokumentai iš LSMUL KK archyvo (ligos

istorijos dienynai, išrašai). Duomenų surinkimui buvo sudarytas klausimynas (žr.1 ir 2 priedus).

Nagrinėjami sociodemografiniai duomenys: lytis (vyras, moteris), amžius (pacientai skirstomi į tris

grupes – I grupė 14-18 metų; II grupė 18-25 metų; III grupė 26-35 metų). Įtrauktos diagnozės pagal

TLK -10- AM klasifikaciją (F23.0, F23.1, F23.2, F23.3, F23.8, F23.9). Vertinta šeimos sudėtis,

socialinės rizikos veiksniai, psichikos sutrikimai šeimoje, stresiniai įvykiai prieš hospitalizaciją, kritika

savo būklei, savižudybės rizika, psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholio, nikotino,

kanabinoidų, kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas). Gauti rezultatai palyginti amžiaus grupėse.

Daug dėmesio skirta pacientų klinikinių ypatybių tyrimui. Vertinti pasireiškę pozityvieji simptomai

(haliucinacijos, kliedesiai, nenuoseklus mąstymas, neadekvatus elgesys ir afektas) ir negatyvieji

simptomai (blankus afektas, abulija, apatija, anhedonija, apsileidimas ir socialinė izoliacija). Buvo

tiriamos haliucinacijų ir kliedesių turinio ypatybės. Vertinant turimą medicininę dokumentaciją

surinkta informacija apie simptomų pasireiškimą apibendrinta, gauti duomenis palyginti amžiaus

grupėse.

11

Duomenų analizės metodai

Statistinė tyrimo duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 22.0 programą ir Excell 2010

programą. Analizuojant duomenis, buvo skaičiuojamos juos aprašančios skaitinės charakteristikos

(vidurkis, reikšmių dažnis bei santykinis dažnis), tikrinamos hipotezės apie kokybinių požymių

priklausomumą. Duomenys apdoroti naudojant neparametrinius kriterijus (χ2, Mann- Whitney ir

Spearman’o kriterijus). Šie kriterijai pasirinkti dėl mažos imties (n=67). Kiekybinių požymių, kurie

netenkino normalumo sąlygų, reikšmių palyginimui tiriamosiose grupėse taikytas neparametrinis

Mano-Vitnio kriterijus mažoms imtims (angl. Mann – Whitney test). Kokybiniai požymiai tarpusavyje

lyginti taikant χ2 požymių nepriklausomumo (homogeniškumo) kriterijų. Ryšys tarp požymių reikšmių

laikytas statistiškai reikšmingu, kai apskaičiuotoji p reikšmė buvo mažesnė už pasirinktąjį

reikšmingumo lygmenį α =0,05.

8. REZULTATAI

Analizuotos 172 ligos istorijos pacientų, kurie 2010-2014 metais buvo gydomi LSMUL KK

Psichiatrijos klinikoje, iš jų 95 ligos istorijos, kuriose nurodyta diagnozė pagal TLK-10 AM sisteminį

ligų sąrašą buvo F23 ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai. Amžiaus kriterijų neatitiko 29

pacientai, kurių amžius svyravo nuo 37 iki 56 metų. 67 pacientai buvo paskirstyti į tris amžiaus grupes:

I grupė (

12

1 pav. Tiriamųjų lyties pasiskirstymas amžiaus grupėse

Vertinant diagnozių ūminių ir praeinančių psichozinių sutrikimų (F23) diagnozių pasiskirstymą

tarpusavyje, daugiausiai pacientų buvo hospitalizuota dėl ūminio polimorfinio psichozinio sutrikimo

su šizofrenijos simptomais (F23.1) 37,3% (n= 25), mažiau dėl ūminio polimorfinio psichozinio

sutrikimo be šizofrenijos simptomų (F23.0) 20,9% (n= 14) ir ūminio panašaus į šizofreniją psichozinio

sutrikimo (F23.2) 16,4% (n= 11). Rečiau pasireiškė kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai (F23.3, 14,9%

n= 10; F23.8 6,0% n= 4; F23.9 4,5% n= 3) (2pav.).

2 pav. Diagnozių pasiskirstymas amžiaus grupėse.

Pirmoje amžiaus grupėje dažniausiai pasireiškė ūminis polimorfinis psichozinis sutrikimas be

šizofrenijos simptomų. Antroje ir trečioje amžiaus grupėse pats dažniausias ūminis polimorfinis

13

psichozinis sutrikimas su šizofrenijos simptomais. Kadangi p=0,329 (p> 0, 05), diagnozės

pasireiškimo dažnis nėra statiškai reikšmingai susijęs su pacientų amžiumi.

3 pav. Gretutinių ligų pasireiškimas.

Beveik pusė 47,8% (n=32) visų tiriamųjų turėjo gretutinių ligų. Daugiausia gretutinių ligų rasta tarp

vaikų ir paauglių (I amžiaus grupė) 31,3% (n=21), tuo tarpu II (18-25 metų) amžiaus grupėje 9,0%

(n=6), mažiausiai gretutinių ligų rasta analizuojant III (26-35 metai) amžiaus grupės pacientų

dokumentaciją 7,5% (n=5). Gretutinių ligų pasiskirstymas išdėstytas 3 pav.

4 pav. Gyvenamosios vietos pasiskirstymas amžiaus grupėse

14

Didžioji dauguma tiriamųjų gyveno mieste 80,6% (n=54) ir tik penktadalis 19,4% (n=13) tiriamųjų

gyveno kaime (4 pav.). Amžiaus grupėse gyvenamosios vietos pasiskirstymas atitinkamasir nėra

statistiškai reikšmingai susijęs su amžiumi (p=0,355).

5 pav. Užimtumo pasiskirstymas amžiaus grupėse

Vertinant pacientų užimtumą didžioji dalis 49,3% (n=33) mokėsi mokykloje arba studijavo aukštojoje

mokykloje. 5 paveiksle matoma, kad kaip ir tikėtasi I amžiaus grupėje mokėsi 88,5 % ir pusė (50,0%)

pacientų II amžiaus grupėje. Dirbo beveik ketvirtadalis visų tiriamųjų 23,9% : penktadalis II grupės

pacientų ir daugiau nei pusė III amžiaus grupės pacientų. Ketvirtadalis visų tiriamųjų 26,9% neturėjo

jokio užimtumo, iš jų: 11,5% I amžiaus grupės pacientų, 30,0% II amžiaus grupės pacientų ir

daugiausiai 42,9% III amžiaus grupės pacientų. Pacientų užimtumas yra statistiškai reikšmingai susijęs

su amžiumi, duomenų reikšmingumas p=0,000.

6 pav. Šeimos sudėtis ir jos pasiskirstymas amžiaus grupėse

15

Tiriant ar pacientai turi palaikymą vertinta ar jie gyvena vieni ar su šeima, I amžiaus grupėje ar

šeimoje abu tėvai (6 pav.). Duomenų apie nepilną šeimą rasta 46,3% (n=31) pacientui. Daugiau nei

pusė pacientų 53,7% (n=36) gyveno pilnoje šeimoje. Pirmosios ir trečiosios amžiaus grupių pacientai

dažniausiai gyveno pilnose šeimose, tuo tarpu antrosios amžiaus grupės pacientai ženkliai dažniau

gyveno nepilnoje šeimoje - vieni. Šeimos sudėtis statistiškai reikšmingai susijusi su pacientų amžiumi

(p=0,009). Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad 18-25 metų amžiaus pacientai statistiškai

reikšmingai dažniau gyveno vieni ir turėjo mažiau palaikymo iš artimųjų.

7 pav. Psichikos sutrikimai šeimoje. Pasiskirstymas amžiaus grupėse.

Nagrinėjant informaciją apie galimą paveldimumą rasta, kad trečdalis 34,3% (n=23) visų tiriamųjų

nurodė psichikos sutrikimus šeimos narių tarpe (7 pav.). Daugiausia pacientų, turinčių artimųjų su

psichikos sutrikimais, buvo I amžiaus grupėje, kiek mažiau II grupėje ir atitinkamai mažiausiai III

amžiaus grupėje, tačiau psichikos sutrikimai šeimoje nėra statistiškai reikšmingai susiję su pacientų

amžiumi (p=0,469).

16

8 pav. PAM vartojimo pasiskirstymas amžiaus grupėse.

Psichoaktyvių medžiagų (PAM) vartojimą pripažino 44, 8% (n=30) visų tyriamųjų, amžiaus grupėse

pasiskirstė panašiai (8 pav.). Visose amžiaus grupėse dažniausia PAM buvo alkoholis. I amžiaus

grupėje tabako ir marihuanos vartojimas, tuo tarpu II ir III amžiaus grupėse dažniau buvo vartojamas

tabakas nei marihuana. Statistiškai reikšmingo ryšio tarp PAM vartojimo ir amžiaus nustatyta nebuvo

(p=0,407).

9 pav. Kritika savo būklei ir jos pasiskirstymas amžiaus grupėse.

Vertinta pacientų kritika savo būklei psichikos sutrikimo pasireiškimo metu (9 pav.). Daugiau nei pusė

visų tiriamųjų 53, 7% (n=36) buvo iš dalies kritiški savo būklei ir 44, 8% (n=30) pacientų buvo

nekritiški savo būklei. I amžiaus grupėje ženkliai daugiau pacientų buvo iš dalies kritiški savo būklei

17

nei kitose amžiaus grupėse. Tuo tarpu III amžiaus grupės pacientai dažniausiai buvo nekritiški savo

būklei. Pacientų kritika savo būklei nėra statistiškai reikšmingai susijusi su amžiumi (p=0,454).

10 pav. Suicido rizikos pasiskirstymas amžiaus grupėse.

Įvertinus pacientų savižudybės rizika iš turimos medicininės dokumentacijos didžioji dalis tiriamųjų

70, 1% (n=47) neišsakė suicidinių tendencijų. Pirmoje amžiaus grupėje 7,5% visų pacientų išsakė

suicidines mintis ir 4,5% buvo anksčiau bandę nusižudyti ar apie tai galvojo. Antrojoje amžiaus

grupėje po 4,5% visų pacientų išsakė suicidines mintis ar atvyko po bandymo nusižudyti, o ankstesnių

bandymų buvo vos 3,0%. Trečioje amžiaus grupėje 4,5% pacientų buvo anksčiau bandę nusižudyti ar

apie tai galvojo (10 pav.). Savižudybės rizika nėra statistiškai reikšmingai susijusi su pacientų amžiumi

(p=0,192).

11 pav. Sutrikimo pradžia

18

Tyrimo metu vertinta sutrikimo pasireiškimo pradžia - staigi (pasireiškė per kelias dienas) ar palaipsnė

(pasireiškė per kelias savaites) (11 pav.). Daugiausiai sutrikimas prasidėjo staiga 62, 7% (n=42), tuo

tarpu palaipsniui prasidėjo 37, 3% (n=25) visų tiriamųjų (11 pav.). I amžiaus grupės pacientai išsiskyrė

tuo, kad dažniausiai 60,0% sutrikimas prasidėjo palaipsniui. Tuo tarpu II ir III amžiaus grupės

pacientams, atitinkamai 38, 1% ir 35, 7% dažnesnė buvo staigi pradžia. Sutrikimo pradžia yra

statistiškai reikšmingai susijusi su pacientų amžiumi (p=0,02, p

19

reikšmingo ryšio tarp minėtų simptomų ir amžiaus nerasta (1 lentelė). Haliucinacijos pasireiškė

daugiau nei pusei 56,7% (n=38) visų tiriamųjų. Klausos haliucinacijų pasireiškimas amžiaus grupėse

pasiskirstė panašiai, dažniausiai I amžiaus grupėje. Regos haliucinacijos ženkliai dažniau pasireiškė

pirmoje amžiaus grupėje nei kitose. Uoslės haliucinacijos pasireiškė I ir III amžiaus grupėse, tuo tarpu

skonio ir taktilinės haliucinacijos pasireiškė tik II amžiaus grupės pacientams. Statistiškai reikšmingo

ryšio tarp haliucinacijų tipų ir amžiaus nerasta (2 lentelė).

Haliucinacijos I amžiaus grupė

(

20

Kliedesiai I amžiaus grupė

(

21

linkę į socialinę izoliaciją, atsiribojimą nei kitų amžiaus grupių pacientai. Socialinė izoliacija

statistiškai reikšmingai susijusi su pacientų amžiumi (p=0,018).

Negatyvūs

simptomai

I amžiaus grupė

(

22

pripažino mažiau nei pusė (44,8%) pacientų, dažniausia PAM buvo alkoholis (38,8%), tabakas

(26,9%) ir marihuana (22,4%). Tačiau Australijoje atliktame tyrime daugiau dviejų trečdalių (74,8%)

vartojo psichoaktyvias medžiagas per paskutinius 3 mėnesius iki hospitalizacijos. Iš jų alkoholį

(42,2%) ir marihuaną (48,3%) vartojo dažniau negu nagrinėjamame tyrime [22].

Išnagrinėjus klinikinius psichozių ypatumus rasta, kad haliucinacijos pasireiškė daugiau nei

pusei pacientų (56,7%) - dažniausiai klausos haliucinacijos (78,9%), regos haliucinacijos (34,2%) ir

uoslės haliucinacijos (13,2%). Rajapakse tyrime ženklai daugiau pacientų (72,7%) patyrė

haliucinacijas. Iš jų klausos haliucinacijos buvo dažniausios (36,4%), regos haliucinacijos pasireiškė

21% [22]. Abiejuose minėtuose tyrimuose statistiškai reikšmingo ryšio tarp haliucinacijų pasireiškimo

ir amžiaus nebuvo rasta. Anot Rudalevičienės regos haliucinacijos pasireiškė 31,9% tyriamųjų ir buvo

susijusios su sutrikimo pasireiškimo amžiumi: reikšmingai dažniau (58,5%) pasireiškė pacientams iki

20 metų negu 21-35 metų amžiaus pacientams (33,2%) [25].

Kliedesiai pasireiškė beveik visiems tiriamiesiems 94,0%. Dažniausiai pasireiškė santykio ir

persekiojimo (po 53,7%), poveikio (32,8%), nuodijimo kliedesiai (14,9%) ir didybės kliedesiai (9,0%).

Lyginant su kitais tyrimais Indijoje persekiojimo kliedesiai pasireiškė mažiau 34,4% (n=15) pacientų,

užvaldymo kliedesiai 13,6% (n=6), didybės kliedesiai 9,1% (n=4), santykio 20,5% (n=9), magiškas

6,8% (n=3) [23]. Tuo tarpu Australijoje kliedesiai pasireiškė 74,1% visų tyriamųjų. Dažniausiai

pasireiškė persekiojimo (53,7%), santykio (24,5%) ir didybės (13,3%) kliedesiai. Minčių atvirumas

pasireiškė 9,1% pacientų [22]. Rudalevičienės atlikto tyrimo metu rasta, kad beveik trims

ketvirtadaliams (74,7%) pacientų buvo nustatyti persekiojimo kliedesiai, kurie buvo dažnesni tarp

moterų lyginant su vyrais, kas patvirtina lyties reikšmę kliedesių pasireiškimui, tačiau nebuvo

nustatyta ryšio tarp persekiojimo kliedesių ir amžiaus. 57,8% pacientų nustatyti nuodijimo kliedesiai,

jų dažnis nepriklausė nuo lyties, tačiau buvo susijęs su šizofrenija sergančiųjų vyresniu amžiumi [24].

Rudalevičienės ir kitų atutorių tyrimas buvo dalis tarptautinio tyrimo, kurio duomenys surinkti iš

Austrijos, Lenkijos, Lietuvos, Pakistano, Nigerijos, Guanos. Nepriklausomai nuo kultūros įtakos

persekiojimo kliedesiai buvo dažniausi visose šalyse, antroje vietoje pagal pasireiškimo dažnumą -

didybės kliedesiai [25].

Nagrinėjant tyrimus atliktus įvairiuose šalyse, matomos panašios kliedesių tipų pasiskirstymo

tendencijos, tačiau jų ryšys su amžiumi nėra pastovus rodiklis. Galima diskutuoti, kad tam įtakos turi

skirtingos tiriamųjų imtys ir besiskiriantis amžius. Tačiau statistiškai reikšmingo ryšio tarp pacientų

amžiaus ir kliedesių bei haliucinacijų tipų pasireiškimo nebuvo rasta.

23

Tyrimo trūkumai

Nagrinėjant atlikto tyrimo rezultatus pastebėti trūkumai, kurie galėjo turėti įtakos gautiems

rezultatams. Retrospektyvus tyrimas buvo atliktas nagrinėjant ligos istorijas. Rasta informacija buvo

ribota ir priklausė nuo gydančių gydytojų darbo aprašant paciento ligos istoriją, todėl duomenų

patikimumas gali būti paveiktas skirtingų gydytojų subjektyvaus vertinimo. Ateityje būtų tikslinga

pakeisti retrospektyvų tyrimą perspektyviu, eliminuojant dokumentų pildymo kokybės skirtumus.

Perspektyvus tyrimas leistų įtraukti visus pirmo psichozės epizodo atvejus, vertinti klinikinius

požymius esamuoju laiku, taip tiksliau įvertinant galimus specifinius klinikinius požymius amžiaus

grupėse.

24

10. IŠVADOS

1. Statistinis tiriamasis - moteris, amžiaus vidurkis 22,63 metų, gyvenanti mieste. Gretutinių ligų

pasireiškimas, psichikos sutrikimų pasireiškimas šeimos narių tarpe, PAM vartojimas, kritika savo

būklei bei savižudybės rizika nebuvo statistiškai reikšmingai susijusi su pacientų amžiumi.

18-25 metų amžiaus tyriamieji statistiškai reikšmingai dažniau gyveno vieni ir sulaukė mažiau

palaikymo iš artimųjų (p=0,009).

Dėl amžiaus grupių suskirstymo specifiškumo užimtumas buvo statistiškai reikšmingai susijęs su

amžiumi (p=0,000), kadangi I ir II grupėse vyravo mokymasis mokykloje ar aukštojoje mokykloje.

Sutrikimo pradžia I amžiaus grupėje statistiškai reikšmingai dažniau buvo palaipsnė, o II ir III amžiaus

grupėse - staigi (p=0,02).

2. Vertinant pozityvios psichopatologijos ypatybes nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp

nenuoseklaus mąstymo, neadekvataus elgesio, neadekvataus afekto, kliedesių ar haliucinacijų ir

amžiaus. I amžiaus grupėje dažniausi buvo persekiojimo, poveikio ir santykio kliedesiai, II amžiaus

grupėje- santykio, persekiojimo ir poveikio kliedesiai, o III amžiaus grupėje - santykio, persekiojimo ir

poveikio kliedesiai. Visose amžiaus grupėse dažniausiai pasireiškė klausos haliucinacijos.

3. Vertinant negatyvios psichopatologijos ypatybes nerasta statistiškai reikšmingo ryšio tarp blankaus

afekto, apatijos, anhedonijos, apsileidimo ir amžiaus. Socialinė izoliacija pasireiškė statistiškai

reikšmingai dažniau I amžiaus grupėje nei II ir III (p=0,018).

25

11. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Remberk B, Bazynska AK, Krempa-Kowalewska A, Rybakowski F. Adolescent insanity

revisited: Course and outcome in early-onset schizophrenia spectrum psychoses in an 8-year

follow-up study. Compr Psychiatry. 2014 m.;55(5):1174–81.

2. Parellada M, Fraguas D, Bombín I, Otero S, Castro-Fornieles J, Baeza I, et al. Insight correlates

in child- and adolescent-onset first episodes of psychosis: results from the CAFEPS study.

Psychol Med [Prieiga per internetą]. 2009 m.;39(9):1433–45. Gauta:

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/19091160

3. Organization WH. The ICD-10 classification of mental and behavioural disorders  : clinical

descriptions and diagnostic guidelines. Geneva : World Health Organization; 1992.

4. Castagnini A, Berrios GE. Acute and transient psychotic disorders (ICD-10 F23): A review

from a European perspective. Eur Arch Psychiatry Clin Neurosci. 2009 m.;259(8):433–43.

5. Singh SP, Burns T, Amin S, Jones PB, Harrison G. Acute and transient psychotic disorders :

precursors , epidemiology , course and outcome Acute and transient psychotic disorders :

precursors , epidemiology , course and outcome. 2012 m.;(c):452–9.

6. Udomratn P, Burns J, Farooq S. Acute and transient psychotic disorders: An overview of studies

in Asia. Int Rev Psychiatry. 2012 m.;24(5):463–6.

7. Cooper JE, Jablensky A SNISC et al (eds). WHO collaborative studies on acute psychoses using

the SCAAPS schedule. Amsterdam: Elsevier,; 1990. p. pp 185–92.

8. Castagnini A, Bertelsen A, Berrios GE. Incidence and diagnostic stability of ICD-10 acute and

transient psychotic disorders. Compr Psychiatry [Prieiga per internetą]. [cituojama pagal 2016

m. gegužės 12 d.];49(3):255–61. Gauta: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18396184

9. Sajith SG, Chandrasekaran R, Sadanandan Unni KE, Sahai A. Acute polymorphic psychotic

disorder: diagnostic stability over 3 years. Acta Psychiatr Scand. 2002 m.;105(2):104–9.

10. Castagnini AC, Munk-Jorgensen P, Bertelsen A. Short-term course and outcome of acute and

transient psychotic disorders: Differences from other types of psychosis with acute onset. Int J

Soc Psychiatry. 2015 m.;

11. Hill MK SM. Genetic counselling for psychiatric disorders. Med J. (185(9)):507–10.

12. Cristofaro SL et al. Measuring Trauma and Stressful Events in Childhood and Adolescence

among Patients with First-Episode Psychosis: Initial Factor Structure, Reliability, and Validity

of the Trauma Experiences Checklist. Psychiatry Res. 2013 m.;(210.2).

13. Malhotra S. Acute and transient psychotic disorders: comparison with schizophrenia. Curr

26

Psychiatry Rep. 2003 m.;Jul(5(3)):178–86.

14. Leclerc E, Noto C, Bressan RA, Brietzke E. Determinants of adherence to treatment in first-

episode psychosis : a comprehensive review. 2015 m.;168–76.

15. Mph JPW, Lmsw JIM, Wisdom JP, Manuel JI. Prevalence of Substance Use in People With

First- Episode Psychosis Prevalence of Substance Use in People With First-Episode Psychosis.

2016 m.;4263(March).

16. Conus P, Lambert M, Cotton S, Bonsack C, McGorry PD SB. Rate and predictors of service

disengagement in an epidemiological first-episode psychosis cohort. Schizophr Res. 2010

m.;118:256–63.

17. Schimmelmann BG, Conus P, Schacht M, McGorry P LM. Predictors of service disengagement

in first-admitted adolescents with psychosis. J AmAcad Child Adolesc Psychiatry. 2006

m.;(45):990–9.

18. Anderson KK, Fuhrer R, Schmitz N MA. Determinants of negative pathways to care and their

impact on service disengage- ment in first-episode psychosis. Soc Psychiatry Psychiatr

Epidemiol. 2013 m.;(48):125–36.

19. Jäger M, Bottlender R, Strauss A, Möller H-J. On the Descriptive Validity of ICD-10

Schizophrenia: Empirical Analyses in the Spectrum of Non-Affective Functional Psychoses.

Psychopathology [Prieiga per internetą]. 2003 m. [cituojama pagal 2016 m. gegužės 12

d.];36:152–9. Gauta: www.karger.com

20. Marneros A, Pillmann, Haring, Balzuweit, Bloink. What is schizophrenic in acute and transient

psychotic disorder? Schizophr Bull [Prieiga per internetą]. 2003 m.;29(2):311–23. Gauta:

http://ovidsp.ovid.com/ovidweb.cgi?T=JS&PAGE=reference&D=emed6&NEWS=N&AN=200

3395413

21. Marneros A, Pillmann F, Haring A, Balzuweit S, Blöink R. Features of acute and transient

psychotic disorders. Eur Arch Psychiatry Clin Neurosci. 2003 m.;253(4):167–74.

22. Aschebrock Y, Gavey N, McCreanor T, Tippett L. Is the content of delusions and hallucinations

important? Australas Psychiatry [Prieiga per internetą]. 2003 m. rugsėjo [cituojama pagal 2016

m. gegužės 15 d.];11(3):306–11. Gauta: http://apy.sagepub.com/lookup/doi/10.1046/j.1440-

1665.2003.00560.x

23. Rajapakse T, Garcia-Rosales A, Weerawardene S, Cotton S, Fraser R. Themes of delusions and

hallucinations in first-episode psychosis. Early Interv Psychiatry. 2011 m.;5(3):254–8.

24. Rudalevičienė P. The Impact of Personal Religiosity and Culture on the Content of Delusions

and Hallucinations in Schizophrenia. Kaunas University of Medicine; 2008.

25. Rudalevičienė P, Adomaitienė V, Stompe T, Narbekovas A, Meilius K, Rudalevičius J, et al.

27

Delusions of persecution and poisoning in patients with schizophrenia : sociocultural and

religious background. Medi. 2010 m.;46(3):185–92.

26. Linskey C. Theme and Content of Delusions in Asian Indian Psychotic Patients : Correlation

with Diagnosis. :21–8.

28

12. PRIEDAI

Priedas Nr.1 - Sociodemografinių veiksnių klausimynas

Sociodemografiniai veiksniai

1. Diagnozė (TLK -10-AM F23.0, F23.1, F23.2, F23.3, F23.8, F23.9);

2. Gretutinės ligos: (somatinė liga/ psichikos sutrikimas/ somatinė liga ir psichikos sutrikimas)

3. Lytis: (moteris/ vyras)

4. Amžius (skaitinė reikšmė)

5. Gyvenamoji vieta: (miestas/ kaimas)

6. Užimtumas: ( nieko/ mokslai (mokykla arba universitetas)/ darbas )

7. Šeimos sudėtis: (Nepilna- nėra vieno iš tėvų/ gyvena vienas /Pilna – gyvena šeimoje su abiem

tėvais/ turi partnerį/ sutuoktinį)

8. Psichikos sutrikimai šeimoje ( nėra/ yra)

9. Suicido rizika: ( nėra / mintys/planas / bandymas / ankstesnės mintys/ bandymai)

10. PAM vartojimas (nėra / yra)

11. Alkoholis (nėra / yra)

12. Rūkymas (nėra / yra)

13. Marihuana (nėra / yra)

14. Kita PAM (nėra / yra)

15. Stresogeniniai veiksniai: (nėra / yra)

16. Kritika savo būklei (nepakankama/ dalinė/ pakankama)

17. Sutrikimo pradžia: (staigi/ palaipsnė)

Priedas Nr. 2 - Pozityvių ir negatyvių simptomų klausimynas

Pozityvūs simptomai:

1. Haliucinacijos (nėra / yra)

2. Klausos (nėra / yra)

3. Regos (nėra / yra)

4. Uoslės (nėra / yra)

5. Skonio (nėra / yra)

6. Taktilinės (nėra / yra)

29

7. Kliedesiai (nėra / yra)

8. Persekiojimo kliedesiai (nėra / yra)

9. Santykio kliedesiai (nėra / yra)

10. Ekspansyvus kliedesys (nėra / yra)

11. Poveikio kliedesiai (nėra / yra)

12. Inscenizavimo kliedesiai (nėra / yra)

13. Nuodijimo kliedesiai (nėra / yra)

14. Nihilistinis kliedesys (nėra / yra)

15. Užvaldymo kliedesiai (nėra / yra)

16. Mistiškas kliedesys (nėra / yra)

17. Kenkimo kliedesiai (nėra / yra)

18. Dismorfomanijos kliedesys (nėra / yra)

19. Didybės kliedesiai (nėra / yra)

20. Neigiamo/teigiamo dvynio kliedesiai (nėra / yra)

21. Pavydo kliedesys (nėra / yra)

22. Hipochondrinis kliedesys (nėra / yra)

23. Mąstymo nenuoseklumas (nėra / yra)

24. Keistas (neadekvatus) elgesys (nėra / yra)

25. Neadekvatus afektas (nėra / yra)

Negatyvūs simptomai:

1. Blankus afektas (nėra / yra)

2. Abulija (nėra / yra)

3. Apatija (nėra / yra)

4. Anhedonija (nėra / yra)

5. Apsileidimas (nėra / yra)

6. Socialinė izoliacija (nėra / yra)