Patarimai t vams, k reikia paaiškinti vaikui: * asmenims iki 18 met draudžiama vartoti alkoholinius

g rimus, r kyti, parduoti ar pirkti tabako gaminius;

* alkoholini g rim vartojimas, nesvarbu, kokio jie

stiprumo, yra žalingas sveikatai;

* persp kite vaik , kad jis nevažiuot su žmogumi, kuris

s da už vairo išg r s, ir apie tai pranešt t vams ar kitiems

suaugusiems;

* paaiškinkite, kad alkoholini g rim vartojimas

neb tinai yra susij s su kiekvieno socialinio vykio

(švent s, susitikimo, renginio) šventimu. Paaiškinkite,

kod l vieni žmon s vartoja alkohol , kiti jo nevartoja net ir

b dami vienoje kompanijoje;

* vaistai gali b ti vartojami tik paskirti gydytojo, vaikai

netur t gerti joki vaist be t v prieži ros ir leidimo;

* asmenys, naudodami ne pagal paaskirt bet koki

chemin medžiag , kelia pavoj savo sveikatai, gali

nusinuodyti;

* vaikai turi žinoti, kad buityje naudojamas chemines

medžiagas galima naudoti tik pagal j paskirt , laikantis

saugos nurodym , bei suprasti, kok pavoj jos gali kelti

naudojant svaiginimosi tikslais;

* visi narkotikai yra itin kenksmingi sveikatai, jie veikia

psichik , sukelia priklausomyb , žlugdo asmenyb , tod l

saugiausia – j nevartoti.

Priminimai t vams:* nepiktnaudžiaukite alkoholiu vaik akivaizdoje, rodykite

vaikams ger pavyzd , niekada nes skite už vairo, jei esate

išg r ;

* r kantieji kenkia ne tik savo, bet ir aplinkini , ypa savo

vaik , sveikatai;

* jei vartojate vaistus, kurie nepaskirti gydytojo, vadovaukit s

vaistininko rekomendacijomis arba vaist aprašymu;

* jei namuose turite mažame i vaik , b tinai saugokite

vaistus jiems neprieinamoje vietoje;

* sitikinkite, kad buitin s chemin s medžiagos j s nmuose

yra laikomos saugiai ir naudojamos pagal instrukcij ;

* informacij apie narkotikus pateikite atsižvelgdami vaiko

amži , kad tai nesukelt vaiko susidom jimo.

Gyvenkite sveikai patys ir mokykite savo vaikus

sveiko gyvenimo b do – taip tapsite geru pavyzdžiu savo

vaikams! Liaudies išmintis teigia „ gera sunku pastum ti

pamokymais, lengva – pavyzdžiu“.

Ikimokyklin se staigose gyvendinama „Alkoholio, tabako

ir kit psichik veikian i medžiag vartojimo prevencijos

programa“. (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2006 m. kovo 17 d. sakymas Nr. ISAK-494).

Lankstinuk pareng Edita Deksnien ,

Violeta Kovalenkovien

KAUNO LOPŠELIS – DARŽELIS „MAL N LIS“

PATARIMAI T VAMS,

KAIP KALB TIS SU VAIKU

APIE PSICHOAKTYVI SIAS

MEDŽIAGAS

„Be valios ne sivaizduojamas geb jimas

atsispirti silpnyb ms ir pagundoms. Valia ir

protas pataria, k daryti ir ko ne“.

E.Adaškevi ien

2010 m.

Patarimai t vams, k reikia paaiškinti vaikui: * asmenims iki 18 met draudžiama vartoti alkoholinius

g rimus, r kyti, parduoti ar pirkti tabako gaminius;

* alkoholini g rim vartojimas, nesvarbu, kokio jie

stiprumo, yra žalingas sveikatai;

* persp kite vaik , kad jis nevažiuot su žmogumi, kuris

s da už vairo išg r s, ir apie tai pranešt t vams ar kitiems

suaugusiems;

* paaiškinkite, kad alkoholini g rim vartojimas

neb tinai yra susij s su kiekvieno socialinio vykio

(švent s, susitikimo, renginio) šventimu. Paaiškinkite,

kod l vieni žmon s vartoja alkohol , kiti jo nevartoja net ir

b dami vienoje kompanijoje;

* vaistai gali b ti vartojami tik paskirti gydytojo, vaikai

netur t gerti joki vaist be t v prieži ros ir leidimo;

* asmenys, naudodami ne pagal paaskirt bet koki

chemin medžiag , kelia pavoj savo sveikatai, gali

nusinuodyti;

* vaikai turi žinoti, kad buityje naudojamas chemines

medžiagas galima naudoti tik pagal j paskirt , laikantis

saugos nurodym , bei suprasti, kok pavoj jos gali kelti

naudojant svaiginimosi tikslais;

* visi narkotikai yra itin kenksmingi sveikatai, jie veikia

psichik , sukelia priklausomyb , žlugdo asmenyb , tod l

saugiausia – j nevartoti.

Priminimai t vams:* nepiktnaudžiaukite alkoholiu vaik akivaizdoje, rodykite

vaikams ger pavyzd , niekada nes skite už vairo, jei esate

išg r ;

* r kantieji kenkia ne tik savo, bet ir aplinkini , ypa savo

vaik , sveikatai;

* jei vartojate vaistus, kurie nepaskirti gydytojo, vadovaukit s

vaistininko rekomendacijomis arba vaist aprašymu;

* jei namuose turite mažame i vaik , b tinai saugokite

vaistus jiems neprieinamoje vietoje;

* sitikinkite, kad buitin s chemin s medžiagos j s nmuose

yra laikomos saugiai ir naudojamos pagal instrukcij ;

* informacij apie narkotikus pateikite atsižvelgdami vaiko

amži , kad tai nesukelt vaiko susidom jimo.

Gyvenkite sveikai patys ir mokykite savo vaikus

sveiko gyvenimo b do – taip tapsite geru pavyzdžiu savo

vaikams! Liaudies išmintis teigia „ gera sunku pastum ti

pamokymais, lengva – pavyzdžiu“.

Ikimokyklin se staigose gyvendinama „Alkoholio, tabako

ir kit psichik veikian i medžiag vartojimo prevencijos

programa“. (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2006 m. kovo 17 d. sakymas Nr. ISAK-494).

Lankstinuk pareng Edita Deksnien ,

Violeta Kovalenkovien

KAUNO LOPŠELIS – DARŽELIS „MAL N LIS“

PATARIMAI T VAMS,

KAIP KALB TIS SU VAIKU

APIE PSICHOAKTYVI SIAS

MEDŽIAGAS

„Be valios ne sivaizduojamas geb jimas

atsispirti silpnyb ms ir pagundoms. Valia ir

protas pataria, k daryti ir ko ne“.

E.Adaškevi ien

2010 m.

Sveikos mitybos galimybėsSveika mityba orientuota į pastovų

vartojimą natūralių produktų, tokių kaip šviežios

daržovės ir vaisiai, mažai apdoroti ir stambiai malti

grūdų produktai, juoda ruginė duona, šviežias pienas

ir jo produktai. Į sveikos mitybos racioną įeina trumpai

termiškai apdoroti valgiai.

Baltymai yra statybinė žmogaus organizmo medžiaga,

riebalai ir angliavandeniai teikia kalorijas, o švieži

vaisiai ir daržovės, grūdinės kultūros teikia veikliąsias,

balastines ir apsaugines medžiagas. Per parą žmogui

reikia 30 – 45 g baltymų, 30 – 45g riebalų ir 180 – 250

angliavandenių, t. y. 400 g šviežių daržovių, 300 g vaisių,

300 g duonos ir grūdinių kultūrų ir 200 g kito maisto:

žuvies, kiaušinių, mėsos ar pieno produktų.

Darželinio amžiaus vaikų mitybaTėvai dažnai mažus vaikus maitina per daug sudėtingu

maistu, verčia valgyti neteisingus maisto derinius,

mažai duoda natūralių produktų.

Svarbu iš mažens įpratinti vaiką valgyti

įvairų maistą, neskirstyti jo į skanų ir neskanų.

Patartina:

* vartoti daug įvairių vaisių ir daržovių; kopūstų,

burokėlių, bulvių, morkų, ridikėlių, agurkų, pomidorų,

obuolių, kriaušių, vyšnių, slyvų, sodo ir miško uogų,

kuriose yra įvairių vitaminų, mineralinių medžiagų,

mikroelementų;

* valgyti 4-5 kartus per dieną, tuo pačiu laiku. Vakarienei

ir pusryčiams – pieno produktai, arbata, vaisiai ir

daržovės. Pietums – žuvis, mėsa, daržovių salotos ir

sriuba;

* valgant neskubėti, gerai sukramtyti maistą.

Padėkite vaikui susiformuoti teisingą požiūrį į maitinimąsi,

išsaugokite naturalų skonio jutimą. Neverskite jį valgyti

to, ko jis nenori. Juk neretai vaikas netoleruoja vieno ar

kito produkto.

Mityba domėtis ir ją tobulinti reikia visą

gyvenimą, bet taisyklingos mitybos pagrindus formuoti

reikia pradėti nuo vaikystės.

Sveikos mitybos galimyb sSveika mityba orientuota pastov

vartojim nat rali produkt , toki kaip šviežios

daržov s ir vaisiai, mažai apdoroti ir stambiai

malti gr d produktai, juoda rugin duona,

šviežias pienas ir jo produktai. sveikos mitybos

racion eina trumpai termiškai apdoroti valgiai.

Baltymai yra statybin žmogaus organizmo

medžiaga, riebalai ir angliavandeniai teikia

kalorijas, o švieži vaisiai ir daržov s, gr din s

kult ros teikia veikli sias, balastines ir apsaugines

medžiagas. Per par žmogui reikia 30 – 45 g

baltym , 30 – 45g riebal ir 180 – 250

angliavandeni , t. y. 400 g švieži daržovi , 300 g

vaisi , 300 g duonos ir gr dini kult r ir 200 g

kito maisto: žuvies, kiaušini , m sos ar pieno

produkt .

Darželinio amžiaus vaik mitybaT vai dažnai mažus vaikus maitina per daug

sud tingu maistu, ver ia valgyti neteisingus maisto

derinius, mažai duoda nat rali produkt .

Svarbu iš mažens pratinti vaik valgyti

vair maist , neskirstyti jo skan ir neskan .

Patartina:

* vartoti daug vairi vaisi ir daržovi ; kop st ,

burok li , bulvi , mork , ridik li , agurk ,

pomidor , obuoli , kriauši , vyšni , slyv , sodo ir

miško uog , kuriose yra vairi vitamin ,

mineralini medžiag , mikroelement ;

* valgyti 4-5 kartus per dien , tuo pa iu laiku.

Vakarienei ir pusry iams – pieno produktai, arbata,

vaisiai ir daržov s. Pietums – žuvis, m sa, daržovi

salotos ir sriuba;

* valgant neskub ti, gerai sukramtyti maist .

Pad kite vaikui susiformuoti teising poži r

maitinim si, išsaugokite natural skonio jutim .

Neverskite j valgyti to, ko jis nenori. Juk neretai

vaikas netoleruoja vieno ar kito produkto.

Mityba dom tis ir j tobulinti reikia

vis gyvenim , bet taisyklingos mitybos pagrindus

formuoti reikia prad ti nuo vaikyst s.

Lankstinuk pareng Joana Olšauskien ,

Adel Luotien

KAUNO LOPŠELIS – DARŽELIS „MAL N LIS“

MITYBA IR SVEIKATA

2010 m.

MITYBOS PAGRINDAI

Maitinimosi įpročiai formuojasi vaikystėje.

Padėkime vaikams suvokti – maistas reikalingas, kad

augtume, judėtume, būtume sveiki ir žvalūs.

Ką pirmiausia turime padaryti prieš sėsdami valgyti?

Švariai su muilu nusiplauti rankas. Tai turi tapti įgūdžiu.

Visą laiką priminkime vaikui, jog negalima liesti maisto

nešvariomis rankomis.

Kiek kartų per dieną mes valgome?

Atkreipkime vaikų dėmesį, kad jiems reikia valgyti

dažniau nei suaugusiems.

MITYBOS FUNKCIJOS Viena iš mitybos funkcijų - sukaupti mitybos

racione pačias vertingiausias medžiagas, nes maistas turi

būti ir energijos, ir maistinių medžiagų šaltinis.

Antroji funkcija – organizmo valymas. Šiuo

metu, kai gamtos užterštumas yra pasiekęs ribą, kurią

peržengus gręsia globalinės katastrofos, žmogus negali

taip neatsakingai žiūrėti į mitybą, kaip žiūrėjo iki šiol.

Ekologiškai užterštoje aplinkoje nėra švarių maisto

produktų. Nusipirkęs parduotuvėje ar turguje daržovę,

žmogus nėra tikras, ar ta daržovė ekologiškai švari. Tik

ekologiškai švarūs grūdai, kruopos, šviežios daržovės

ir vaisiai valo organizmą nuo teršalų, gaunamu su kitu

maistu. Suvalgyti prieš pusryčius vaisiai ir daržovės

puikiai išvalo žarnyną.

Trečioji mitybos funkcija yra apsauginė,

nes žmogaus organizmą reikia apsaugoti nuo daug ko:

nuo radiacijos, virusų, bakterijų, ligų bei apsinuodijimų.

Maistas su natūraliomis balastinėmis medžiagomis

– celiulioze, ligninu ir pektinu – pašalina laisvuosius

radikalus.

Nuo virusų ir bakterijų mus saugo česnakai, svogūnai,

krienai ir ridikai.

Nuo maistinių apsinuodijimų apsaugo pelynų, kmynų,

pankolių, imbierų arbatos, gilių ir kiaulpienių kava ir

kiti produktai. Labiausiai reikia vengti iš užsienio atvežtų

maisto produktų, kurie netenkina organizmo svarbiausių

maistinių medžiagų poreikių.

Maistas – tai sudėtingas įvairių

farmakologinių medžiagų kompleksas. Svarbiausia

žmogaus organizmo gyvybingumo sąlyga – jo vidaus

skysčių šarminė terpė. Vaisiai ir daržovės šarmina

organizmo skysčius, o mėsa, kiaušiniai, varškė, žuvis

ir duona juos rūgština. Labiausiai organizmą šarmina

citrina. Panašų kiekį rūgštinių ir šarminių medžiagų turi

riešutai, kakava, pienas ir burokėliai.

Sveika mityba duos naudos žmogui tik tada, jeigu bus

maitinamasi ne tik sveikai, bet ir saikingai nuo 1 – 1,2 kg

kieto maisto ir 1 – 1,5 l skysčių per parą.

PAGRINDINĖS SVEIKOS MITYBOS TAISYKLĖS

1. Valgyti kuo įvairesnį maistą.

2. Suvalgyti tokį maisto kiekį, kad kūno svoris būtų

normalus.

3. Rinktis liesus maisto produktus, kad mažėtų riebalų,

ypač gyvulinių, ir cholesterolio kiekis maiste.

4. Daugiau valgyti daržovių, vaisių ir grūdinių produktų,

kad padidėtų sudėtinių angliavandenių ir maistinių

skaidulų kiekis.

5. Saikingai vartoti cukrų.

6. Saikingai vartoti druską.

Kasdien būtina pasirinkti produktus iš 5 maisto

produktų grupių, kurios yra tokios:1) duona, kiti grūdiniai produktai, bulvės;2) daržovės;3) vaisiai;4) pienas ir pieno produktai;5) mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai, riešutai.

Daugiausia reikia valgyti grūdinių produktų, daržovių

ir vaisių. Maisto kiekis priklauso nuo žmogaus fizinės

veiklos.