mokslas ir gyvenimas 2008 m. nr.4

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 1

2008

4

Astronomijosir astronautikosnaujienos

GeoterminëenergetikaLietuvoje

2 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4

Pasaulis jau persipildë?Tik prieð koká ðimtà metø þmoniø bu-

vo 2 mlrd., o dabar pasaulyje gyvena dau-giau nei 6 mlrd. þmoniø � paskutinysismilijardas priaugo vien tik per pastaruo-sius 12 metø. Manoma, kad netrukus,2025 m., mûsø planetoje gyvens apie 8,5mlrd. gyventojø, o 2050 m. � 10 mlrd. (arnet 12 mlrd., jeigu nebus tinkamai regu-liuojama demografinë situacija). Apskai-èiuota, kad Þemëje apsirûpinti maistu ga-lëtø apie 11 mlrd. gyventojø. Taèiau ma-noma, kad trûks geriamojo vandens, oiki 2120 m. bus panaudoti visi prieinamigëlo vandens iðtekliai. Didþiàjà mûsø is-torijos dalá þmonës ásivaizdavo, kad pa-saulis labai didelis, o iðtekliai beribiai. Ta-èiau jau kurá laikà þmonija suvokia, kadyra visai ne taip. Tokios niûrokos prog-nozës ateièiai... Bet kas atsitiks Þemësbiologinei ávairovei? Jei dabar, kai mûsøyra 6 mlrd., þmogus gamtai sugeba pa-daryti katastrofiðkà poveiká, kas bus, kaigyventojø skaièius padvigubës?

Rûðiø iðnykimasRûðiø nykimas � natûralus reiðkinys,

taèiau ðiuo metu þmogaus pagreitintas

Prof. habil. dr.Jonas Rimantas STONIS

Ar Þemæ Ðio ðimtmeèio þmoniø karta (arba kartos) gyvena labai ádomiu laiku. Manoma, kadartëja viena didþiausiø gamtos kriziø. Ar sugebës þmogus, iðplëtojæs mokslus ir techno-logijas, suvaldyti neigiamus gamtos kaitos procesus ir iðvengti katastrofiniø padariniø?

Per 200 pastarøjø metø, ypaè nuo 1960 m. iki dabar, Þemës atmosferoje angliesdvideginio kiekis padidëjo 30 proc. (ir vis didëja). Visuotinai pradëta kalbëti apie

globalø klimato atðilimà ir gresianèias katastrofines pasekmes. Moksliniai duomenysrodo, kad anglies dioksido kiekis atmosferoje buvo pasiekæs pikà ir paleocene-eocene

(maþdaug prieð 55 mln. m.). Tada per 10 000 metø laikotarpá oro temperatûra pakilo maþdaug 5°C. biolo

iki neregëtø tempø. Dabar i�nykimo pa-vojus gresia kas 8 paukðèiø rûðiai, 13proc. Þemës magnolijûnø, ketvirèiui visøpasaulio þinduoliø. Svarbiausias biologi-nës ávairovës nykimo prieþastis galima su-grupuoti: 1) medþioklë ir besaikis þmo-gaus vartojimas (ypaè þinant, kad þmo-gus ðiuo metu eksploatuoja gamtà, nau-dodamas paþangiausias technologijas);2) invazinës rûðys (þmogaus tyèia ar ne-tyèia introdukuotos arba kitaip atklydu-sios); 3) beatodairiðkas buveiniø naikini-mas; 4) buveiniø fragmentavimas ir izo-liavimas; 5) þemës, vandenø ir atmosfe-ros uþterðtumas, anglies dvideginio atmo-sferoje didëjimas; 6) kitos arba iki �iol ne-nustatytos prieþastys.

Ar blogai, jei rûðys iðnyksta? Ne visa-da. Taèiau kai kurios rûðys yra gyvybiðkaisvarbios Þemës ekologinei piramidei, beðiø rûðiø griûva visas gyvosios gamtos�statinys�. Mes ið tiesø rizikuojame, þaidþia-me savo ir visos Þemës likimu. O kà kal-bëti apie ekonominæ ðios problemos pu-sæ!? Pagalvokime, kiek rûðiø turi poten-cialià ar realià naudà þmogui kaip maisto,vaistiniø þaliavø ðaltinis ir kt. Rûðys vienaipar kitaip kuria visà kraðtovaizdá, aplinkà,kurioje mes gyvename. Be to, dar yra iretinë pusë. Biologinë ávairovë � tai lyg gam-tos paveldas. Ar turime moralinæ teisæ ne-iðsaugoti viso to savo vaikams ir vaikai-èiams, perduoti pasaulá maþiau turtingà?

Gamtos paveldas, kurá turime, betkurio niekaip nesuskaièiuojameTurbût ðiuo metu Þemëje yra aptinka-

ma pati didþiausia organizmø rûðiø ávai-rovë per visà planetos istorijà. Þmonijapenkis ðimtus metø katalogavo planetosbiologinæ ávairovæ. Daugelis mokslininkøpaskyrë tam visà savo gyvenimà (ir da-bar skiria...). Taèiau mes iki ðiol neþino-me, kiek organizmø rûðiø gyvena Þemë-je � galbût 5 mln., o gal net 100 milijonø.Tikslesni duomenys gaunami, kai remia-masi skaièiavimo metodais, o ne spëji-mu. Yra keletas principø, kuriais vadovau-jantis galima apskaièiuoti dabartinæ bio-loginæ ávairovæ. Tikëtina, kad ið viso Þe-mëje egzistuoja apie 12,5 mln. ávairiø or-ganizmø rûðiø (�iuo metu atrasta tik dalisjø � apie 1,5�1,8 mln.). Taèiau greièiau-siai dauguma rûðiø iðnyks anksèiau, neibus mokslininkø atrastos (tai tikros lenk-tynës su laiku!). Todël mes, mokslininkaisistematikai, sakome: naujos rûðys � bio-loginës ávairovës auksas.

Kur ðiuo metu yra didþiausiabiologinë ávairovë?

Manoma, kad Amazonës atogràþømiðkai net tik seniausi Þemëje, bet ir pa-tys turtingiausi. Tvirtinama, kad Amazo-nës baseino biologinë ávairovë sudaroapie 30 proc. visos planetos sausumos



iðtiks

krizë?

katastrofinëginës ávairovës

biologinës ávairovës. Amazonës baseinovakarinëje dalyje, Jasunio (Yasuni) bios-feros rezervato viename hektare, galimaaptikti apie 60 000 vabzdþiø rûðiø (Ervin,in Morel, 1999). Kai kurie tyrinëtojai ap-skaièiavo, kad 0,5 kv. myliø plote Ama-zonëje gali augti iki 117 medþiø rûðiø, okiti teigia, kad vien tik Jasunio biosferosrezervate aptinkama apie 200 medþiø rû-ðiø 1 kv. ha. Taèiau yra ir kita, neseniaiatskleista ir gal maþiau þinoma ypatybë.Mûsø kolegos Smitsono centro moksli-ninkai (Smithsonian Institution, JAV), ku-rie tyrinëjo atogràþø miðkus Jasunio bios-feros rezervate (Ekvadoras) bei Manubiosferos rezervate (Peru), palygino jøduomenis su Panamoje, Isthmus vieto-vëje, auganèiø atogràþø miðkø duome-nimis. Paaiðkëjo, kad Amazonës basei-ne medþiø rûðiø ávairovë vis dar ta pati(arba pana�i), net jeigu tyrinëti plotai nu-tolæ vienas nuo kito per 1000�1400 km.O Panamoje vietovëse, kurios geogra-fi�kai atskirtos viena nuo kitos vos 50 km,medþiø ávairovë gana skirtinga. Todël bu-

vo pasiûlytas terminas �beta ávairovë�, kaidël kraðtovaizdþiø ávairovës didëja ir su-minë biologinë ávairovë.

Unikali Amazonës biotos istorijaPati pradþia buvo tokia: nuo senovi-

nio þemyno Gondvanos Pietø Amerika at-

siskyrë maþdaug prie� 100 mln. metø irjudëjo á Vakarus, kol prieð 65 mln. m. at-sitrenkë á Nazca tektoninæ plokðtæ. Vienigyvûnai atsirado Pietø Amerikoje kaip au-tochtonai (pvz., tinginiai, armadilai), kiti(pvz., primatai, sterbliniai, kai kurie grau-þikai kaip kapibaros) atkeliavo ið Senojopasaulio per tada dar siaurà Pietø van-denynà. Prieð maþdaug 8 mln. metø, ky-lant Andø kalnø grandinei, susiformavoAmazonës baseinas ir pirmà kartà nuso-dinës uolienos ið Andø buvo nuplukdy-tos á Atlanto vandenynà. Dar vëliau, prieðmaþdaug 3,5 mln. metø, virð jûros lygioiðkilo Centrinë Amerika, kuri sujungë Ðiau-rës Amerikà su Pietø Amerika. Plûstelëjoávairûs migrantai. Armadilai, tinginiai, pri-matai, oposumai ir kai kurie grauþikai pli-to á Ðiaurës Amerikà, o plëðrûs þinduo-liai, voverës, elniai, laukinës kiaulës pe-kariai, lamos ir kitokie nei Pietø Ameriko-je gyvenæ grauþikai migravo á Pietus. Ta-èiau tai turëjo katastrofiniø pasekmiø � ið-nyko daugybë Amazonës endeminiø gy-vûnø. Þmonës Amazonëje atsirado anks-èiau nei prieð 6, o gal net 10 tûkst. m.,bet tikslus jø atkeliavimo laikas nëra þi-nomas. Dabar Amazonës regione (Ama-zonës baseine kartu su aplinkinëmis teri-torijomis) yra apie 45 mln. gyventojø.

Grësmës Amazonës biologineiávairovei

Svarbiausios grësmës, kurios pakeisdidþiausio planetoje atogràþø miðkø ma-syvo (Amazonës) biologinæ ávairovæ, yrabeatodairi�kas miðkø kirtimas, kuris ma-þina ne tik paèià biotà, biologinæ ávairo-væ, bet ir skatina Amazonës sausringu-mà; Atlanto átakos kaita ir stiprëjantis ElNinjo poveikis; Andø ledynø nykimas irbaseino hidrologinio reþimo pokyèiai;miðkø gaisrai (kurie daþnëja); þemës ûkioplëtra, gyvenvieèiø statyba bei keliø tiesi-mas, dramatiðkai didëjant þmoniø skai-èiui; naftos versloviø veikla; natûraliø bu-veiniø fragmentavimas ir izoliavimas. Oateityje gal net ir pasaulinis tvanas, uþlie-siantis didelæ dalá Amazonës baseino dëlvandenyno lygio kilimo. Taèiau yra darviena, èia nepaminëta grësmë Amazonës


Nuotraukos �autoriaus irVirginijausSruogos (VPU,Vilnius) beiSaimonoR. Hillo(University ofWestminster,London)


biotai. Tai galima savanizacija (apie tai þur-nale raðëme anksèiau). Amazonës regio-no oro temperatûra akivaizdþiai kinta.Vien nuo 1990 iki 2000 m. temperatûrapakilo 0,5�0,8 laipsnio. Todël buvo pa-bandyta modeliuoti, kas atsitiks, jeiguAmazonës regione oro temperatûra to-liau kiltø, o krituliø maþëtø � pasirodo, ávai-rios atogràþø miðkø ekosistemos virstøsavanø ekosistemomis. Remiantis moks-liniø institutø duomenimis, nuo 30 iki 60proc. Amazonës miðko artimiausiu metugali tapti tikrø tikriausia sausa savana. Jeitemperatûra pakils keliais laipsniais, sa-vanizacijos procesai bus negráþtami, odrëgnøjø atogràþø miðkø biologinë ávai-rovë prarasta. Deja, ávairiø veiksniø moks-linis modeliavimas rodo, kad iki 2050 m.Amazonës temperatûra turëtø pakilti dar2�3 laipsniais.

Ðeðtoji katastrofinio rûðiø iðnykimobanga

Jau kuris laikas pasaulio mokslinin-kai pradëjo skelbti apie artëjanèià ka-

tastrofinæ Þemës biologinës ávairovës kri-zæ. Ne visos katastrofos yra praþûtingosgamtai. Net atvirkðèiai � lokalios pragaið-tys gali tapti kibirkðtële kaþkam kitam,naujam, jos skatina evoliucijà, atsirandanaujø galimybiø augalams, gyvûnams irkitiems organizmams. Taèiau katastro-fa, apie kurios artëjimà �iuo metu tiekdaug kalbama, bus ne lokali ir daug kamtikrai pragai�tinga. I�nyks daugelis (jeine didþioji dalis) ðiuo metu aptinkamøgyvybës formø.

Iki �iol pasaulio istorijoje tokiø masi-nio rûðiø iðnykimo bangø maþiausiai bu-vo penkios. Tokiø katastrofø metu apie

planetos sausumos regionø klimatinëssàlygos turëtø dramatiðkai pasikeisti, oteritorijose, uþimanèiose apie 39 proc.planetos sausumos, turëtø ásivyrauti vi-si�kai naujas klimatas (praþûtingas dau-gumai dabar ten gyvenanèiø organiz-mø). Didþioji ðiø pasikeisianèiø regionødalis kaip tik priklauso atogràþoms, ku-riose telkiasi pati gausiausia Þemës bio-loginë ávairovë.

Keièiantis klimatui, rûðys migruoja. To-kiø migracijø Þemës istorijoje bûta nuo-latos. Pavyzdþiui, per paskutiná apledëji-mà ðiauriniø regionø rûðiø arealai pasistû-mëjo toli á pietus, o poledynmeèio perioduplito atgal á ðiauræ. Taèiau tada viskas vy-ko per tûkstanèius metø, o dabar tai turë-tø ávykti per maþdaug ðimtà metø. Argi áma-noma, kad rûðys pakeistø savo arealus pertoká trumpà laikà? Taèiau yra ir kita bëda �toli graþu ne visos rûðys turëtø kur trauk-tis. Kur keliaus drëgnøjø atogràþø, pa-vyzdþiui, Amazonës baseino rûðys, jeiguvietoje atogràþø ásivyraus sausa karðta sa-vana, o aplinkui suklestës dykumos? Ðtaitodël didþioji biologinës ávairovës dalis busnegráþtamai prarasta.

Kaþkas vis dëlto gali laimëtiDramatiðkø pasikeitimø laikotarpiu vi-

sada bûna pralaimëjusiøjø ir laimëjusiø-jø. Praëjusio didelio klimato pasikeitimodramoje �laimëtojais� tapo þinduoliai (tarpjø primatai bei tam tikra prasme þmogus).Kaþkas gali laimëti ir ðá kartà. Tarakonai irþiurkës? (Juokauju.) Þinoma, gamtanei�nyks, tik ji bus visiðkai kitokia, þmo-gus gyvens kitokioje aplinkoje ir kitokio-mis sàlygomis. Atogràþø miðkø nuotrau-kos ir tyrimø apraðai gali tapti vien tik is-torine vertybe. Antra vertus, mes galbûtturëtume jaustis laimingi, kad gyvenametokiu ádomiu laiku ir turime galimybæ ste-bëti gamtos kaità. O gal mes galime nu-veikti daugiau, ne vien stebëti?

60�70 proc. visø augalø, gyvûnø ir kitøorganizmø rûðiø buvo tiesiog ðluote nu-ðluota nuo Þemës pavirðiaus. Manoma,kad dabar artëja 6-oji katastrofinio rûðiøiðnykimo banga. Taèiau artëjanti katast-rofa gali bûti dar dramatiðkesnë. Anks-èiau rûðys iðnykdavo per tûkstanèiusmetø, ðiuo metu tai ávyks per 100 ar kiekdaugiau metø. Dël gresianèios globaliosÞemës klimato kaitos maþdaug pusëje


�.m. vasario 12�15 d. Vilniuje buvo su-rengta tarptautinë konferencija ENGINE(Europos stimuliuotas geoterminis inova-cinis tinklas), skirta geoterminës energeti-kos plëtrai Europoje ir kitose ðalyse. Daly-vavo 130 mokslininkø ir pramonës atsto-vø ið 31 ðalies. Buvo aptariamos geoter-minës energetikos galimybës ne tik tokio-

Habil. dr. Saulius ÐLIAUPAGeologijos ir geografijos institutas

Vilniaus universitetas

se �geoterminëse� ðalyse, kaip Islandija,Filipinai, Centrinë Amerika, bet ir kituoseregionuose, kur yra maþiau palankios ge-ologinës sàlygos. Todël neatsitiktinai to-kiam stambiam moksliniam forumui buvopasirinkta Lietuva, kurioje geoterminë ener-getika þengia pirmuosius þingsnius, o gel-mëse yra nemaþas potencialas, kurá, tai-kant �iuolaikines technologijas, galimaekonomi�kai racionaliai panaudoti.

Geoterminë energetika sparèiai plëto-jama tik keliose �alyse, turinèiose i�skirti-nai palankias geologines sàlygas, kuraukðtos Þemës temperatûros yra nedide-liuose gyliuose ir gali bûti ekonomiðkaiefektyviai naudojamos �ilumai tiekti ir elek-trai gaminti. Taèiau sparèiai didëjanèios tra-diciniø energetikos ðaltiniø kainos, iðtek-liø maþëjimas, nerimas dël atmosferos ter-ðimo, pirmiausia anglies dvideginiu, kurisdidina ðiltnamio efektà ir su tuo susijusiàklimato kaità, verèia skubiai ieðkoti alter-natyvø. Ne iðimtis ir Lietuva, kur ði proble-ma yra netgi opesnë nei kitose ðalyse dëlatominës energetikos sektoriaus uþdary-mo po dvejø metø. Todël sparèiai stato-mos naujos vëjo jëgainës, auga biokuro irbiomasës dalis energetiniame sektoriuje.Taèiau �iø energijos �altiniø galimybës ri-

botos. Didþiausias atsinaujinanèiø energi-jos ðaltiniø trûkumas yra dideliø þemës plo-tø poreikis. Tai neigiamai veikia ekonomi-kà � sparèiai kyla þemës ûkio produktøkainos, nes jø gamybai skirti dideli plotaipertvarkomi biokuro gamybai, pirmiausiaJAV. Vëjo jëgainës taip pat sukelia ekolo-giniø ir socialiniø-psichologiniø problemø.

Palyginti su kitais atsinaujinanèiaisenergijos �altiniais, geoterminë energeti-ka turi nemaþai privalumø � ji maþai �ma-toma�, jai pakanka gerokai maþesniø þe-mës plotø. Taip pat labai svarbu, kad ge-oterminæ energijà gali naudoti ir individu-alus vartotojas, ir stambios ámonës.

Lietuvos geoterminis laukasLietuva yra vienoje seniausiø Rytø Eu-

ropos platformø, kuriai bûdingas nedide-lis tektoninis aktyvumas. Tokios platformosyra sàlyginai vësios, èia kol kas retai ima-masi komerciniø projektø. Taèiau Lietuvosvakarinë dalis � i�imtis. Vidutinis Þemësðilumos srauto intensyvumas Rytø Euro-

pos platformoje yra 42 mW/m2. Ta-èiau Vakarø Lietuvoje, o

ypaè pietinëje jos daly-je, græþiniuose buvo

nustatytas gerokaididesnis �ilumossrautas � 70�80mW/m2, o kai kuriuo-se græþiniuose net

90�100 mW/m2 (1 pav.).Vakarø Lietuvos geoter-

minës anomalijos prigimtisdvejopa. Pirmiausia tai speci-finë kristalinio pamato uolie-

nø sudëtis. Pagrindinæ Þe-

mës ðilumos dalá (ávairiais skaièia-vimais nuo 45 iki 90 proc.) gene-

ruoja uolienose esanèiø elementøK, Th, U radioaktyvus skilimas. Lietuvojei�tirta per 300 kristalinio pamato bandi-niø ir nustatyta, kad Vakarø Lietuvoje uo-lienos generuoja gerokai daugiau ðilu-mos, nei Rytø Lietuvoje. Tai susijæ su tuo,kad kristalinio pamato uolienos susidarëmetamorfizuojant ir lydantis molingomsnuoguloms, kurioms bûdingas padidëjæsradioaktyvumas. Vidutinë uolienø ðilumosgeneracija yra 2 µW/m3. Be to, maþdaugprieð 1,5 mlrd. metø á virðutinius Þemësplutos sluoksnius ásiverþë granitø intruzi-jos, kurioms bûdinga ypaè didelë radio-geninë �ilumos generacija (vidutini�kai 8µW/m3). Didþiausia anomalija pietinëjeVakarø Lietuvos dalyje susijusi su stam-biausia Þemaièiø Naumiesèio intruzija, josplotas yra 30×40 km. Panaðios sudëtiesintruzijos surastos Lietuvos pajûryje. �iuo-se plotuose yra ir didþiausias geotermi-nis gradientas, kuris siekia 40�45 oC/km,kitose Vakarø Lietuvos vietose jis kiekmaþesnis � 32�38 oC/km. Rytinëje Lietu-vos dalyje geoterminis gradientas tëra20�25 oC/km.

Be padidëjusios Þemës plutos uolie-nø radiogeninës �ilumos generacijos,Vakarø Lietuvos ðilumos srautui átakosturi ir mantijoje vykstantys aktyvûs pro-cesai. Skaièiavimai rodo, kad �ilumossrautas i� mantijos èia yra dvigubai di-desnis, nei Rytø Lietuvoje. Kol kas nëraaiðki ðios mantijos anomalijos prigimtis,taèiau manoma, kad tai gali bûti susijæsu jos padidëjusiu �ilumos laidumu, sie-jamu su geologiniais procesais, vyku-siais ankstyvajame proterozojuje, kai for-mavosi kontinentinë Þemës pluta.

Tokios iðimtinës geologinës sàlygosatveria perspektyvas plëtoti geoterminæenergijà Lietuvoje.1 pav. Þemës ðilumos srautas, mW/m2

2 pav.Geoter-minësjëgai-nës

Geoterminë energetikaLietuvoje: dabartis irperspektyvos


Geoterminës elektros gamybosperspektyvos Lietuvoje

Naudojant Þemës ðilumà, elektra ga-minama beveik �imtmetá, kai 1908 m. Itali-joje, Lardrello Velniø slënyje, buvo árengtapirmoji geoterminë jëgainë, varoma ið Þe-mës gelmiø besiverþianèio garo. Pirmojielektros lemputë naudojant Þemës ðilu-mos energijà buvo áþiebta trejais metaisanksèiau. Tad geoterminës elektros ga-myba ðiemet ðvenèia jubiliejø. Pusæ am-

3 pav. Kairëje � Vakarø Lietuvos geoterminiotelkinio koncepcija. Deðinëje � geoterminësjëgainës, naudojanèios 150oC telkiná, ðilumos irelektros energijos gamybos priklausomybë nuovandens cirkuliacijos debito

4 pav. Lietuvos geologinis pjûvis vakarai�rytai. Mëlyna spalva parodyti pagrindiniaismëlingi vandeningi sluoksniai, kuriuos galima naudoti geoterminëms stotims

þiaus Lardrello jëgainë buvo vienintelë pa-saulyje, kol 1958 m. Naujojoje Zelandijojebuvo árengta antra jëgainë. Per pastaruo-sius penkiasdeðimt metø á geoterminëselektros gamybos �klubà� jau ástojo dvi-deðimt keturios ðalys, kuriø bendra geo-terminiø jëgainiø galia yra 9 tûkst. MWe,jos pagamina 57 tûkst. GWh elektros ener-gijos per metus. Tai labai nedidelë dalisÞemës gelmëse glûdinèios milþini�kosenergijos. 2 pav. parodytos pasaulyje vei-kianèios geoterminës jëgainës. Matyti, kadjos iðsidësèiusios grandinëmis, þyminèio-mis litosferiniø plokðèiø sandûros zonas,kuriose vyksta aktyvûs tektoniniai ir geo-terminiai procesai. Tokiose zonose nedi-deliuose gyliuose pasitaiko auk�tø tempe-ratûrø, pakankamø elektros gamybai. To-kiø temperatûrø yra visose ðalyse, taèiaugerokai didesniuose gyliuose, o tai ribojajø ekonominá efektyvumà. Sparèiai plëto-jantis technologijoms, pradedami naudo-ti nauji regionai, anksèiau laikyti neper-spektyviais. Dar prieð penkerius metusekonominë geoterminës elektros gamy-bos riba buvo siejama su 200oC tempera-tûra. Dabar ði kartelë nuleista iki 120�150oC, o kai kurios geoterminës jëgainëspasaulyje jau naudoja telkinius, kuriø tem-peratûra tëra 100oC. Tad galimybës steigtigeotermines jëgaines Lietuvoje yra visi�kairealios ir neturëtø bûti atidedamos tolimai

perspektyvai. Tam ypaè palankios ekono-minës, politinës ir ekologinës sàlygos. Eu-ropos Sàjungos valstybës, taip pat ir Lie-tuva, yra ásipareigojusios didinti vietiniø at-sinaujinanèiø energijos iðtekliø naudojimà,taèiau kol kas ðiø ásipareigojimø vykdymasgerokai atsilieka nuo planø.

Ekonomi�kai efektyvi 150oC tempera-tûra Lietuvoje pasitaiko tik kristalinio pama-to uolienose. Geoterminis modeliavimas ro-do, kad pietinëje Vakarø Lietuvos dalyje irpietiniame pajûryje 150oC izoterma yra 4,3�

4,5 km gylyje. Kituose Vakarø Lietuvos ra-jonuose ði temperatûra yra giliau � nuo 5km (pvz., Klaipëdoje) iki 6 km. Rytinëje Lie-tuvos dalyje jos gylis siekia 7�8 km.

�iuolaikiniø geoterminiø jëgainiø tel-kiniø gylis siekia iki 5 km, tad Vakarø Lie-tuvos perspektyvos techniniø galimybiøpoþiûriu vertinamos optimistiðkai. Taèiaukristalinio pamato uolienoms trûksta ant-ros pagrindinës telkinio dalies � vandens.

Uolienø �ilumos energija gali bûti græþi-niais eksploatuojama tik naudojant van-dená ar garà, kaip tai daroma Islandijos,JAV, Centrinës Amerikos ir kt. veikianèio-se jëgainëse. Smarkiai supleiðëjusioseuolienose ten yra pakankamai vandensir garo. Lietuvos kristalinis pamatas, i�sky-rus paèià virðutinæ iðdûlëjusià dalá, yrasausas. Su tokiomis problemomis susi-duria ir daug kitø ðaliø. Didþiuliu poten-cialu pasiþymi, pavyzdþiui, vakarinë Itali-jos dalis, taèiau geoterminës jëgainës vei-kia tik Toskanoje, kur kristalinëse uolie-nose yra pakankamai vandens.

�iems geoterminiams i�tekliams nau-doti buvo sukurta speciali technologija, be-siremianti stimuliuotø sausø uolienø kon-cepcija (angli�kas trumpinys HDR/EGS).Sausose uolienose sukuriamas poþemi-nis �ilumokaitis. Jis formuojamas græþi-niais pumpuojant vandená á uolienas dide-liu slëgiu, kuris virðija uolienø atsparumà.Uolienoje atidengiami ply�iai ir i�plëðiaminauji (procesas vadinamas hidrosuplëðy-mu). Taip árengiamas plyðiø koridorius, ákurá græþiniais pumpuojamas �altas van-duo. Ákaitæs iki uolienø temperatûros (150�200oC) jis gràþinamas á pavirðiø. Sëkmëpriklauso nuo tokiø sistemø poþeminio ði-lumokaièio suformavimo, kuris, beje, yralabai sudëtingas. Geologiniø ðilumokaièiøformavimo eksperimentai jau daromi 35metus. 1973 m. Los Alamos (JAV) buvo

iðgræþti pirmieji græþiniai ir hidrosuplëðy-mo bûdu suformuotas ðilumokaitis. Vëliauprie tyrimø prisijungë Bad Urachas (Vo-kietija, 1975 m.), Fenton Hillas (JAV, 1980m.), Cornwallis ir Rosemanowes (Anglija).Nuo 1986 m. pradëti eksperimentai Japo-nijoje (Hijion, Ogachi ir kt.). 1986 m. star-tavo labai svarbus Soultzo projektas Pran-cûzijoje. Prieðingai nei buvo tikëtasi, �ietyrimai parodë, kad geologiniø ðilumokai-


5 pav.AutoriusLardrelloámonëje,kuri naudojageoterminávandenásûriøgamybai

èiø árengimas yra sudëtinga problema, rei-kalaujanti kompleksinio fizikiniø, mecha-niniø, hidrauliniø, geocheminiø procesø,vykstanèiø eksploatuojamoje uolienoje,supratimo.

Tik pastaraisiais metais pasiekta dide-lë paþanga formuojant geoterminius telki-nius sausose uolienose, o tai lëmë ir pir-muosius komercinius projektus. Europo-je pirmasis komercinis projektas pradëtasBazelyje (Ðveicarija), kur �ilumos srautasyra 100�130 mW/m2, tad kiek didesnis neiLietuvoje. Numatyta græþti tris 5 km gyliogræþinius � vienu centriniu græþiniu buspumpuojamas vanduo 100 l/s debitu, ki-tais dviem græþiniais ákaitæs vanduo buspakeliamas á pavirðiø, kur kaitinant spe-cialø organiná skystá arba azoto ir vandensmiðiná bus sukamos turbinos, sujungtossu elektros generatoriumi. Taèiau aktyviau-siai geoterminiai i�tekliai naudojami Aust-ralijoje, kurios geologinës sàlygos labai pa-naðios á Lietuvos. Nuo 2004 m. i�duotos103 licencijos geoterminiams telkiniamsþvalgyti ir geoterminëms jëgainëms steigti.

Prognozuojant komercinës geotermi-nës jëgainës pajëgumus Vakarø Lietuvo-je vertinami du svarbiausi parametrai �temperatûra ir vandens, pratekanèio peruolienas ið injekcinio á gavybos græþinius,kiekis (3 pav.). Patyrimas rodo, kad kris-talinio pamato uolienose suformuotu ply-ðiø koridoriumi galima praleisti nuo 50 iki100 l/s vandens. Esant didþiausiai 100 l/scirkuliacijai geoterminës jëgainës VakarøLietuvoje galingumas, auðinant vandená iki60�70oC laipsniø, bus 3,5�4,0 MWe. Jeidebitas sieks 80 l/s, jëgainës galingumasvertinamas 3,0 MWe, 60 l/s � tik 1,5 MWe.Tai rodo, kaip svarbu yra gerai árengti ge-ologiná ðilumokaitá. Jo charakteristikos pri-klauso nuo tinkamai parinktos geologinësstruktûros, todël labai svarbu gerai orga-nizuoti telkiniø paie�kas ir þvalgybà. Ilga-meèiai tyrimai parodë, kad neámanoma su-kurti pakankamai gero kolektoriaus ma-þai plyðiuotose kristalinëse uolienose. Bû-tina ieðkoti vidutinio dydþio tektoniniø lû-þiø ir plyðiø zonø, kurias stimuliuojant hid-

rosuplëðymo bûdu galima suformuoti pa-kankamai laidþius vandeniui ply�ius. Per-spektyviø lûþiø kryptis ir polinkio kampaspriklauso nuo tektoniniø átampø lauko. Va-karø Lietuva yra veikiama tektoninio tem-pimo. Todël perspektyvûs staèiai palinkælûþiai, orientuoti ÐÐR-PPV kryptimi. Tokielûþiai nëra reti Vakarø Lietuvoje, tad per-spektyvos árengti tinkamus geoterminiustelkinius yra vertinamos teigiamai.

Ekonominiai skaièiavimai rodo, kad ge-riausià ekonominá efektà duoda jëgainës,kurios gamina ne tik elektros energijà, betkartu ir ðilumà (kogeneracija). �iuolaikiniselektros gamybos efektyvumas, naudojant150oC temperatûrà, tëra 10�13 procentø.Be to, vandená gaminant elektrà technolo-gi�kai nëra racionalu atauðinti maþiau kaip60oC. Tad lieka didelis nei�naudotos �ilu-mos kiekis. Vakarø Lietuvos geoterminësjëgainës galingumas gali siekti iki 35 MWðilumos energijos. Todël labai svarbu pa-renkant vietà jëgainei atsiþvelgti ne tik á ge-ologines, bet ir á infrastruktûros sàlygas.

Geoterminës ðilumos tiekimasLietuvos nuosëdinëje dangoje, kurios

storis siekia 0,2�2 km ir kuri slûgso antkristalinio pamato uolienø, yra milþiniðkikar�to vandens i�tekliai. Esamomis tech-nologijomis jø negalima ekonomi�kai ra-cionaliai naudoti elektros gamybai (norstechniðkai ámanoma), taèiau galima tiek-ti ðilumà ir karðtà vandená.

Jau pirmykðèiai þmonës prieð tûkstan-èius metø naudojo geoterminius vande-nis ðildymui, maudyklëms ir maistui virti.Taèiau pirmosios geoterminës stotys pra-dëtos statyti tik XIX a. pabaigoje, kai 1890�1891 m. Boiso mieste (Idaho valstija, JAV)buvo iðgræþti du geoterminiai græþiniai tiektiðilumà miestui. Nuo to laiko ðiluminës ge-oterminës stotys buvo árengtos daugelyjepasaulio valstybiø (septyniasde�imt vieno-je), veikianèiø stoèiø bendras galingumassiekia 28 tûkst. MW�, jos pagamina 73tûkst. GWh ðiluminës energijos per me-tus. Tai sudaro apie 0,5 proc. pasaulioenergijos gamybos pajëgumø.

Ðiluma ið Þemës gelmiø tiekiama dau-giau kaip 70 pasaulio valstybiø. Viena jøyra ir Lietuva. Klaipëdoje nuo 2004 metøveikia 18 MW projektinio galingumo geo-terminë stotis, kuri tiekia karðtà vandenáKlaipëdos miestui. Ji buvo ásteigta kaip de-monstracinis objektas � be komercinësfunkcijos, stotis atlieka ir ðilumos energi-jos Lietuvoje testavimo funkcijas, spren-dþiant geologinius, inþinerinius ir kitus klau-simus ir kartu sudarant prielaidas naujøstoèiø efektyviam árengimui. O problemøyra nemaþai, kadangi kiekvienas regionasturi specifiniø, tik jam bûdingø geologiniøypatybiø, nuo kuriø priklauso geoterminësstoties veikla. Klaipëdoje iðgræþti keturi græ-þiniai, du ið jø ima 38oC vandená ið dau-giau kaip kilometro gylio vandeningosluoksnio, o dviem græþiniais panaudotasvanduo gràþinamas atgal. Geoterminæ ði-lumà á Klaipëdos miesto termofikaciniustinklus perduoda keturi ðilumà absorbuo-jantys siurbliai. Klaipëdos geoterminë sto-tis naudoja apatinio devono vandeningàsluoksná, vienà ið trijø stambiausiø geoter-miniø kolektoriø Lietuvoje (kiti du � kamb-ro ir vidurinio-vir�utinio devono).

Pats stambiausias ir vandeningiausiasyra vidurinio-vir�utinio devono sluoksnis,taèiau jo temperatûra yra maþiausia � Va-karø Lietuvoje siekia 30�35oC (4 pav.). Vie-no græþinio geoterminis potencialas, pri-klausomai nuo skersmens (daþniausiainaudojami 18 ir 25 cm skersmens græþi-niai), Vakarø Lietuvoje vertinamas nuo 5iki 9 MW. Apatinio devono sluoksnio, ku-rá naudoja Klaipëdos geoterminë stotis,storis kiek maþesnis, taèiau temperatûrayra 35�50oC. Skaièiavimai rodo, kad vie-no græþinio potencialas siekia 5�10 MW.Giliausias kambro kolektorius yra didþiau-sios temperatûros � 70�90oC. Taèiau jisyra ploniausias (50�70 m), gerokai pras-tesniø kolektoriniø savybiø. Todël vienogræþinio potencialas tesiekia 1�4 MW.

Ðie skaièiai rodo, koks milþiniðkas ði-lumos ðaltinis glûdi Lietuvos geologi-niuose sluoksniuose. Svarbiausia geo-terminiø stoèiø riboto plitimo prieþastisyra ekonominë � geoterminë ðiluma ga-na brangiai kainuoja (pagrindinæ kaðtødalá sudaro giliø græþiniø græþimas), di-delës pradinës investicijos. Taèiau spar-èiai kylanèios energetikos kainos ir ið-tekliø trûkumas (pvz., nëra aiðku, ar Lie-tuvai pakaks dujø, tiekiamø ið Rusijos,kiekio uþdarius Ignalinos AE) sudaro pa-lankias prielaidas geoterminës energijosplëtrai. Be to, Klaipëdos demonstracinëjëgainë suteikë labai svarbiø þiniø apievietines geologines sàlygas, ðios þiniosleidþia gerokai pagerinti technologiniussprendimus ir sumaþinti naujos geoter-minës stoties kaðtus.

Nukelta á 42 p.


Vienoje tarptautinëje konferencijoje fi-zikas ið Izraelio tokiais þodþiais pradëjosavo moksliná praneðimà: �Biblinis pra-naðas Mozë 40 metø vedþiojo þydø tautàpo dykumà, ieðkodamas þemës be naf-tos...� Ið pradþiø nesuvokiau, ar tai buvonuoskauda, kad ðalis neturi þemës turtø,ar pagieþa, kad kaimynai puikiai gyvenaparduodami naftà ir dujas. Vëliau supra-tau, ir tai suvokia vis didesnis ekonomis-tø ir politikø ratas, kad neperspektyvu gy-venti beveik vien ið þaliavø gavybos ir jøeksporto. Laimës ilgainiui tos ðalys, ku-rios investuoja á tautos ðvietimà, iðmoks-linimà, á kokybiðkai naujas, mokslui im-lias technologijas, á didelæ pridëtinæ vertæturinèià produkcijà. Valstybës gerovë, josklestëjimas bus vis labiau matuojami neprodukcijos tonomis, kubiniais metrais arvienetais, bet bitais (qbitais), pikseliais,nanometrais ir kitais daug kam keistais irnesuprantamais dydþiais.

Mes neþinome, kas atvedë lietuviøprotëvius prie Baltijos krantø, á þemæ, kurdaþnai lyja, vësu, kur sunkiai reikia dirbtinorint iðlikti. Lietuviai tûkstanèius metø

Lietuvos mokslas per 2007 metø Akad. Zenonas Rokus RUDZIKAS

Lietuvos mokslo premijøkomisijos pirmininkas

Lietuvos mokslø akademijosprezidentas

mokslo premijø prizmætaip ir darë, ilgà laikà gyveno ið savodarbðèiø rankø, o pastaraisiais ðimtme-èiais � vis labiau ið savo galvos, proto.

Spartëjanèios globalizacijos sàlygo-mis greitai prabëgo deðimtmeèiai, kai ne-priklausoma Lietuva galëjo pasikliauti dar-bo jëgos pigumu, auksinëmis rankomis.Dabar vis labiau tenka remtis þiniomis,mokslo þiniomis, intelektu, mokëjimu da-ryti pinigus iðnaudojant tà pilkàjà galvojeesanèià substancijà.

Neseniai �The Economist� pasirodëstraipsnis bûdingu pavadinimu �Smege-nø galios (intelektinio kapitalo) trûkumaspradeda kandþiotis�. Jame pabrëþiama,kad dël menko Rytø Europos ðaliø uni-versitetø finansavimo, atsilikusios pramo-nës, blogëjanèios demografinës padëtiesprotø nutekëjimas tampa negráþtamas.Ðios tendencijos ypaè ryðkios Lietuvoje.Ar tai suvokiama pas mus, ar imamasi pa-kankamø priemoniø padëèiai ið esmësgerinti?

Sausio pabaigoje aukðti Europos Sà-jungos pareigûnai Briuselyje surengëkonferencijà, kurios pavadinimas �Euro-pai gresiantis demografinis kolapsas�vaizdþiai nusako kylanèias grësmes ir bû-

tinybæ ieðkoti naujos ðvietimo, darbo, ðei-mos, pensijø ir sveikatos apsaugos poli-tikos. Ar mes pasimokëme ið labiau pa-þengusiø ðaliø, kà galvojame apie Lisa-bonos strategijos ágyvendinimà, ar eina-me ta linkme? Deja, kyla rimtø abejoniø.Ar, pavyzdþiui, siûlomos naujovës rengia-mame �Mokslo ir studijø ástatyme� paliesgiluminius sluoksnius, ar apsiribos vëjoðuorais medþiø virðûnëse (rektoratuose)?Juk dabar didþiausi ginèai verda dël aukð-tøjø mokyklø valdymo modelio. O studen-tai, dëstytojai, mokslininkai? Kas jiems pa-sikeis?

ES Mokslo komisaras Janeðas Potoè-nikas yra subûræs tarptautinæ ekspertøgrupæ �Mokslas � augimui�. Ta grupë ren-gia ir teikia komisarui analitines apþval-gas strateginiais klausimais. Jau pareng-tas treèiasis dokumentas �Universitetai irvalstybinës mokslo institucijos Europosmokslo erdvëje�. Jame pabrëþiamas to-kiø institucijø ávairovës bûtinumas,mokslo universitetø vaidmuo, o svarbiau-sia � akcentuojama kokybës (excellen-ce) kaip pagrindinio kriterijaus bûtinumas.Kûrybiðkumas ir efektyvumas � bûtinaaukðtø rezultatø, novatoriðkumo prielai-



nacionaliniøda. Pagarba mokytojo, dëstytojo, moks-lininko profesijai, jø prestiþo këlimas, de-ramas moralinis ir materialinis jø kûrybi-nio darbo ávertinimas � bûtina tautos ið-silavinimo lygio kilimo prielaida, o drau-ge ir ðalies ekonomikos, didelæ pridëtinævertæ kurianèios pramonës, naujøjø tech-nologijø panaudojimo, konkurencingosekonomikos plëtra.

Ar mes turime daug kûrybingø ir ta-lentingø asmenybiø? Pakanka tik pa-þvelgti á ðiemet paskirtas Lietuvos nacio-nalines mokslo premijas, kad galëtumeteigiamai atsakyti á ðá klausimà. Tiesa, for-maliai jos nevadinamos nacionalinëmis,bet Lietuvos mokslo premijø komisija siû-lys Vyriausybei ateityje jas taip vadinti.

Visi pristatyti Lietuvos mokslo premi-joms darbai turëjo bûti priskirti vienai iðtokiø dviejø kategorijø � fundamentiniai irtaikomieji moksliniø tyrimø darbai bei tai-komosios mokslinës veiklos (eksperi-mentinës plëtros) darbai. Pagal moksløsritis visi darbai buvo suskirstyti á keturiassekcijas: humanitariniø ir socialiniø moks-lø sekcijà bei fiziniø, biomedicinos ir tech-nologijos mokslø sekcijas.

Ið viso buvo premijuota 15 darbø (vie-na premija liko nepaskirta), atrinktø be-veik ið trigubai daugiau pristatytø darbøpo ilgos recenzavimø, svarstymø ir slap-

tø balsavimø procedûros. Devyni darbaipriklauso pirmajai ir ðeði � antrajai katego-rijai. Premijø dydis visiems vienodas � 44200 litø, neatsiþvelgiant á autoriø skaièiø;premija neapmokestinama. Septyni dar-bai buvo vieno autoriaus, kiti � 2�5 auto-riø. Ið viso premijø laureatais tapo 32 moks-lininkai. Premijos paskiriamos einamøjømetø pradþioje, laureatø diplomai iðkilmin-gai áteikiami prieð Kovo 11 ðventes, bet dar-bai turi bûti publikuoti vëliausiai prieð me-tus, jau þinomi akademinei bendruome-nei. Taigi pagerbtieji asmenys yra 2007 me-tø Lietuvos mokslo premijø laureatai.

Ðiame straipsnyje apsiribosiu trumpukiekvieno premijuoto darbo pristatymu irnekalbësiu apie ðiemet nepremijuotus, nes

neabejoju, kad anksèiau ar vëliau daugu-ma tø darbø, gal kiek patobulintø ar papil-dytø, bus pagerbti ðiomis prestiþinëmispremijomis. Tikimës, kad Lietuvos televi-zijos, kitos masinës informacijos priemo-nës smulkiau ir patraukliau papasakos tau-tai apie laureatø nuveiktus mokslo darbus,deramai juos pristatys Lietuvos þmonëms.Að tik pabrëðiu, kad premijuotieji darbailiudija apie didelius fundamentinio ir tai-komojo mokslo laimëjimus kiekvienojemokslo srityje bei kryptyje. Ir tai pasiektaesant kukliam mokslo finansavimui, refor-mø ir pertvarkymø trikdþiams, protø nute-këjimui á turtingesnes ðalis bei kitiems vi-diniams ir iðoriniams veiksniams, drums-èiantiems kûrybinæ atmosferà.

Neminësime laureatø nei darbovieèiø,nei mokslo laipsniø ar vardø � tekalba pa-tys darbai.

Humanitariniø ir socialiniø moksløsrityje apdovanoti fundamentiniai mûsøgimtosios kalbos, Lietuvos konstituciona-lizmo ir Lietuvos lotyniðkosios literatûrostyrimai bei praktinë Lietuvos demogra-finës krizës aspektø analizë.

V.Ambrazui Lietuvos mokslo premijapaskirta uþ 17 metø darbø ciklà �Lietuviøkalbos istorinë sintaksë� ir kiti istorinëssintaksës tyrinëjimai�. Spartëjanèios glo-balizacijos sàlygomis vis labiau á kasdie-ná gyvenimà besiverþiant kitoms kalboms,ásigalint internetui ir kitoms informacinëmstechnologijoms, labai svarbu iðsaugotinacionalinæ kalbà.


Nukelta á 20 p.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Svarbiausia WIREC 2008 konferenci-jos sekcija buvo skirta ministrams ir ki-tiems aukðtiems valstybës pareigûnams.Ði konferencija buvo parengta, remiantisBonos ir Pekino konferencijø rezultatais.Jos tikslas � pagreitinti politinës paramosAEI plëtrà bei visuomenës informuotumàapie jø naudojimà, naujas ir inovatyviasiniciatyvas AEI skverbèiai paskatinti beipasidalyti patirtimi apie paþangiausius ge-riausios praktikos pavyzdþiø surinkimo irperdavimo bûdus visame pasaulyje.

Konferencijoje dalyvavo didþiausiø irátakingiausiø pasaulio ðaliø ûkio, ener-getikos, aplinkos ir kitø artimø srièiø mi-nistrai. Èia buvo aptariami svarbiausi at-sinaujinanèiø energijos iðtekliø vartojimodidinimo klausimai, apimantys ekonomi-nius ir gamtosauginius atsinaujinanèiosenergijos pranaðumus, AEI skatinimopolitikà ir finansavimo iniciatyvas, vals-tybës ir savivaldos institucijø vaidmená,ágyvendinant atsinaujinanèiø energijosiðtekliø skatinimo iniciatyvas, mokslo irplëtros laimëjimus atsinaujinanèios ener-gijos srityse.

Treèiojoje tarptautinëje AEI konferen-cijoje Valstybës sekretorës KondolizosRais kvietimu dalyvavo ûkio ministro Vy-to Navicko vadovaujama Lietuvos vyriau-sybinë delegacija, kurios sudëtyje, be Mi-nistro Pirmininko patarëjø, ambasadoriø,Ûkio ir Aplinkos ministerijø sekretoriø, da-lyvavo ir mokslininkai. Man taip pat tekogarbë atstovauti Lietuvos mokslininkø eli-tui ir ið pirmø lûpø susipaþinti su pasauli-nëmis atsinaujinanèiø energijos iðtekliø irnaujø technologijø plëtros ir jø skatinimopolitikos tendencijomis. Be to, parodosmetu buvo pristatyti garsiausi pasaulioAEI naudojimo technologijø kûrëjai ir jødarbo rezultatai.

Konferencijoje dalyvavo ir kalbà pa-sakë JAV prezidentas Dþordþas Buðas.Dþ. Buðas savo kalboje labiausiai akcen-tavo susirûpinimà dël JAV priklausomy-bës nuo energijos importo augimo ir sie-kimà padidinti mokslo ir naujø techno-logijø tyrimø finansavimà bei panaikintinaujø technologijø perdavimo bei pre-

Naujø

Dr. Dalia ÐTREIMIKIENËVyresnioji mokslo darbuotoja,

PLANETS projekto koordinatorë LietuvaiLietuvos energetikos institutas

Ðiø metø kovo 4�6 d. Vaðingtone, Konvencijø centre, vyko Treèiojitarptautinë ministrø lygio atsinaujinanèiø energijos iðtekliø (AEI)konferencija (WIREC 2008), kurioje dalyvavo atstovai ið daugiau

technologijøplëtra �

energijos

iððûkiai irgalimybës

kaip 70 valstybiø ir per 3 tûkstanèiusdelegatø. Prieð tai tokio pat lygio konfe-rencijos 2005 m. vyko Bonoje ir Pekine.

gamybos

kybos barjerus. Nuo 1985 m. JAV pri-klausomybë nuo naftos sudarë 20 proc.,o 2008 m. � 60 procentø. Dþ. Buðas pa-brëþë, kad jo iniciatyva JAV kuria tarp-tautiná naujø ðvariø energijos technolo-gijø fondà, kuriam pradþiai skyrë du mi-lijardus JAV doleriø, ir ragina visas iðsi-vysèiusias ðalis prisijungti ir áneðti savoindëlá á ðá fondà. Fondo tikslas � finan-suoti naujø technologijø tyrimus ir plët-rà bei garantuoti laisvà naujø technolo-gijø perdavimà besivystanèioms ðalims.Per septynerius Dþ. Buðo valdymo me-tus JAV skyrë 12 mlrd. JAV doleriø atsi-naujinanèiø energijos iðtekliø tyrimui irplëtrai ir pasiekë þenkliø rezultatø � nuo2001 m. JAV vëjo energijos gamyba ið-

augo 3 kartus, etanolio gamyba ir varto-jimas nuo 2000 m. iðaugo keturis kartusir elektros energijos, pagamintos ið AEIdalis, JAV siekë beveik 10 proc. 2007 m.,o Lietuvos tais paèiais metais � daugiaukaip 4 procentus. JAV AEI dalis pirminë-je energijoje ðiais metais sudarë 5 proc.,o Lietuvoje � 9 procentus.

JAV prezidentas savo kalboje tvirtino,kad JAV pritaria grieþtiems tarptautiniamsásipareigojimams dël ðiltnamio dujø ma-þinimo, nustatant aiðkias uþduotis kiek-vienai ðaliai. Taèiau jis pabrëþë, kad tø ási-pareigojimø ágyvendinimas kiekvienojeðalyje priklauso nuo tos ðalies prioritetøir energetikos bei aplinkos politikos. JAVklimato kaitos ðvelninimo politika energe-tikoje yra paremta ne ekonomikos augi-mo stabdymu ir angliø vartojimo apmo-kestinimu, nes tai turëtø neigiamos áta-kos JAV ekonomikai, bet mokslo ir naujøtechnologijø finansavimu. Galimi keli bû-dai sumaþinti ðiltnamio dujø emisijas ir ga-rantuoti AEI bei energijà taupanèiø tech-nologijø ádiegimà � apmokestinti energi-


jà, pagamintà ið tradiciniø energijos rû-ðiø, ir taip maþinti jos vartojimà arba sub-sidijuoti naujas, AEI naudojanèias beienergijà taupanèias technologijas. Tai sa-vo ruoþtu sumaþintø tradiciniø energijosiðtekliø vartojimà ir padidintø naujø ðva-riø technologijø skverbtá, nes pastarosiosdël naujø mokslo laimëjimø ir gamybosiðaugimo taptø pigesnës. Naujos techno-logijos padëtø sumaþinti ðiltnamio dujøemisijas ir padidinti atsinaujinanèiø ener-gijos iðtekliø naudojimà bei energijà tau-panèiø technologijø skverbtá.

Dþ. Buðas trumpo pokalbio su ûkioministru V.Navicku metu parodë didelá pa-lankumà Lietuvai, nuoðirdþiai prisiminë vi-zità Lietuvoje. Ûkio ministras V.Navickasper susitikimà pabrëþë Lietuvos sieká plë-toti pirminiø energijos ðaltiniø ávairovæ irspartinti atsinaujinanèiø energijos ðaltiniønaudojimà bei energijos vartojimo efek-tyvumo didinimà.

Konferencijoje dalyvavusios ðalys bu-vo kvieèiamos uþregistruoti savo ásipa-reigojimus didinti AEI naudojimà. Visøðaliø pateikti ásipareigojimai bus apiben-drinti Vaðingtono tarptautiniø veiksmøprogramoje, kurios monitoringas ir ðaliøprisiimtø ásipareigojimø ágyvendinimo re-zultatai bus apþvelgiami ketvirtojoje pa-saulinëje AEI konferencijoje. Lietuva pa-teikë ðiuos ásipareigojimus: padidinti pir-minës energijos AEI dalá iki 20 proc., pa-didinti biokuro vartojimà transporte iki 15proc. 2020 m. ir iki 20 proc. � 2025 me-tais. Padidinti kombinuoto ciklo elektri-nëse pagaminamos elektros dalá iki 35proc. 2025 metais. Ðie ásipareigojimai yranustatyti ir Nacionalinëje energetikosstrategijoje, Seimo patvirtintoje 2007 me-tais. Be to, Lietuva strategijoje yra ásipa-reigojusi garantuoti 7 proc. 2010 m. ir10 proc. � 2025 metais. Naujas 2007 m.sausio 10 d. Komisijos priimtas energe-tikos ir klimato kaitos priemoniø pake-tas paragino Tarybà ir Europos Parla-mentà patvirtinti savarankiðkà ES ásipa-reigojimà iki 2020 m. ðiltnamio efektà su-kelianèiø iðmetamøjø dujø kieká suma-þinti bent 20 proc., palyginti su 1990 m.ðalinamu kiekiu, privalomà ES tikslà �kad iki 2020 m. atsinaujinanèios energi-jos dalis sudarytø 20 proc. visø energi-jos sànaudø ir kad biokuro dalis sudary-tø 10 proc., o energijos efektyvumas ið-augtø 20 procentø. Lietuvai numatyti ðieásipareigojimai pagal energetikos ir kli-mato paketà: AEI dalis galutinëje ener-gijoje � 23 proc. 2020 m., sumaþintiðiltnamio dujø emisijas 20 proc. 2020 m.,palyginti su 1990 m., ir ðiltnamio dujø nor-mas sektoriuose, kuriuose netaikoma ESiðmetamøjø terðalø leidimø schema, 2020m., palyginti su 2005 m., kad augimas bû-tø ne didesnis kaip 15 procentø.

Atsinaujinanèiø energijos iðtekliønaudojimas Lietuvoje tolygiai auga. Nuo1999 iki 2006 m. jø sunaudojimas padi-dëjo 22 proc. ir 2006 m. ðie iðtekliai su-darë 9,2 proc. pirminës energijos balan-so. Sparèiausiai Lietuvoje auga biode-galø vartojimas � palyginti su 2006 m.,pernai biodegalø suvartota beveik dvi-gubai daugiau. Praëjusiais metais, pa-lyginti su 2006 m., elektros gamyba iðvëjo energijos padidëjo beveik 8 kartus.2�3 proc. kasmet auga ir biomasës nau-dojimas, ypaè ðilumos sektoriuje. Pirmi-nës energijos intensyvumas nuo 1990 m.sumaþëjo dvigubai. Nacionalinës ener-gijos vartojimo efektyvumo didinimo pro-gramos 2006�2010 m. tikslas � sutau-pyti vienà milijonà tonø naftos ekviva-lento energijos.

Taèiau naujø ðvariø technologijø plët-ra yra pagrindinis klimato kaitos ðvelni-nimo bûdas, todël Lietuvoje, siekiant ágy-vendinti prisiimtus ásipareigojimus dël kli-mato kaitos ðvelninimo, AEI plëtros beienergijos vartojimo efektyvumo didini-mo, bûtina skatinti tyrimus ir naujø tech-nologijø plëtrà.

I�laidos mokslinio tyrimo veiklai, pa-lyginti su bendruoju vidaus produktu(BVP), yra vienas svarbiausiø rodikliø, api-bûdinanèiø mokslo tyrimø ir technologi-nës plëtros (MTTP) potencialà ðalyje. Ið-laidø MTTP didinimas yra esminis ir Lisa-bonos strategijos bruoþas, ágyvendinantperëjimà á þiniomis grástà visuomenæ, eko-nomikà, taip pat gerinant technologijasgamyboje ir skatinant augimà. 2002 m.Barselonoje Europos Taryba nustatë tiks-là padidinti iðlaidas iki 3 proc. BVP moks-liniam tyrimui iki 2010 metø. Lietuvoje ðisrodiklis 2005 m. sudarë 0,76 proc. BVP irbuvo daugiau nei dvigubai maþesnis uþES vidurká. Lietuva pagal ðá rodiklá atsilie-ka ir nuo Estijos (0,94 proc.). Ðiuo metuLietuvos moksliniø tyrimø sistemà sudaroapie 120 MTTP institucijø, taèiau MTTP in-frastruktûra yra menka ir gerokai pasenu-si. Nepakankamas studijø programø deri-nimas su verslo ir visuomenës poreikiaisneuþtikrina kokybiðko tyrëjø parengimo,moksliniø tyrimø kokybës, mokslininkø irtyrëjø kvalifikacijos augimo. Kita vertus, in-vesticijos á MTTP ir inovacijos gali bûti su-prantamos kaip investicijos á þmoniø iðtek-lius ir taip didinti darbo naðumà. Jeigu ne-bus ðios srities paþangos, gali kilti dideliøsunkumø Lietuvos ûkiui ir visai jo raidai.

Iðsenkant galimybëms ekstensyviaiplëtoti ûká, didþiausia grësme ekonomi-kos augimui, ypaè ilgesnëje perspekty-voje, tampa lëta technologinë paþanga.Nesukûrusi ðiuolaikiðkos inovacijø siste-mos ir þiniø ekonomikos plëtojimo me-chanizmø, ðalis pasmerkia save atsiliki-mui. Mokslo ir technologijos potencialas

dël emigracijos gali sumaþëti tiek, kad pri-reiks deðimtmeèiø jam atkurti, o tada netik aukðtøjø technologijø gamyba prarasplëtros potencialà, bet ir inovacijos tradi-cinëse ðakose sulëtës. Taèiau laiku susi-griebus panaudoti ES Lietuvai skiriamasstruktûriniø fondø lëðas ðiuo laikotarpiu,bus galima ið dalies ar visiðkai iðvengtiskausmingø pasekmiø Lietuvos ekono-mikai. Gerai paskirstytos MTTP iðlaidosturëtø tiesiogiai skatinti darbo naðumà,konkurencingumà, uþimtumà bei gerintiðvietimo kokybæ Lietuvoje.

ES nemaþas lëðas skiria naujø ener-gijos gamybos technologijø tyrimams2008 metais. Buvo pradëtas svarbus ESBendrosios programos 7 projektas �PLA-NETS� (angl. Probabilistic Long-Term As-sssment of New Energy Technology Sce-narios) � �Tikimybinis naujø energijos ga-mybos technologijø scenarijø ávertini-mas�, kurio tikslas nustatyti naujø tech-nologijø plëtros ES iki 2050 m. scenari-jus. Ðios perspektyviausios technologijosbus nustatytos, remiantis ES aplinkos irenergetikos politikomis ir padës parengtikeletà energetikos plëtros su maþiausio-mis sànaudomis ES scenarijø, ágyvendi-nant ES politikos prioritetus energetikossrityje (priklausomybës nuo energijos im-porto ir ðiltnamio dujø maþinimà bei AEIpanaudojimo ir energijos vartojimo efek-tyvumo didinimà). Projekto rezultatai leispasiøsti aiðkius signalus ir energijos tech-nologijø plëtotojams, ir gamintojams, taippat energijos gamintojams ir vartotojamsbei leis politikams rengti ir ágyvendinti su-derintas politikos priemones, padësian-èias garantuoti sinergetiná efektà, ágyven-dinant skirtingiems politikos tikslams skir-tas priemones. Ðiame projekte dalyvaujair Lietuva. Lietuvos energetikos institutodarbuotojai yra atsakingi uþ darbus, su-sijusius su naujø energijos gamybos tech-nologijø poveikio darnios plëtros tikslamsávertinimu pagal svarbiausius kriterijus:ðiltnamio dujø emisijø maþinimà, energi-jos gamybos ir vartojimo efektyvumo di-dinimà, AEI naudojimo didinimà, ekono-mikos konkurencingumo bei uþimtumodidinimà. Ávertinant naujøjø energijos ga-mybos technologijø darnumà, bus pa-rengtos speciali metodika, apimanti dau-giakriteriniø sprendimø priëmimo meto-dus, bei tarpusavyje susijusiø darniosplëtros rodikliø sistemos. Ðiø metø liepos7 d. Vilniuje, �Holiday Inn� vieðbutyje,ávyks pirmasis PLANETS projekto semi-naras, kuriame politikams, ministerijø pa-reigûnams, mokslininkams ir tyrëjams,energijos ir technologinës árangos gamin-tojams ir visiems suinteresuotiesiems buspristatyti pirmieji projekto rezultatai ir sie-kiama nustatyti, kokie yra suinteresuotø-jø poreikiai bei lûkesèiai.


Raimondas gimë 1931 m. liepos 16d. Marijampolëje. Kûdikystë ir vaikystëprabëgo Marijampolës aps. Kalvarijosvalsè. Iðlandþiø k., visai netoli dabarti-niø Ðeðtokø. Tëvai buvo darbðtûs ûki-ninkai ir, gal viliojami derlingesniø lau-

Praëjusiais metais mus pasiekëdþiugi þinia, kad mûsø kra�tieèiui,Lietuvos mokslø akademijosuþsienio nariui profesoriui Rai-mondui Viskantai suteiktas labaigarbingas ir reikðmingas PurdueSuvalkijos

universiteto, esanèio Indianosvalstijos West Lafeato mieste,garbës daktaro vardas. Tai labaiaukðtas mokslininko nuveiktødarbø ávertinimas, kuris aprëpianepaprastai plaèià moksliniø

lygumø àþuolas pasaulioðiluminës fizikos

platybëseDr. Vytautas ÞIUGÞDA,prof. habil. dr. Matas TAMONISLietuvos energetikos institutas

kø, 1938 m. persikëlëá Vilkaviðkio kraðtà.Èia jaunasis Raimon-das lankë Lankeliðkiøpradinæ mokyklà, o jàbaigæs ástojo á Vilkavið-kio progimnazijà. Artë-jo audringi Antrojo pa-saulinio karo metai.1944 m. rudená ið rytøatslinkæs karo frontasprieð Rytprûsiø puoli-mà apsistojo ðiame Su-valkijos kraðte. Tekospræsti sudëtingà dile-mà � kaip i�gyventi ka-ro audroje. Taip �eimaatsidûrë Vokietijoje, kurpo sunkiø ðeðiø mëne-siø klajoniø apsigyvenoprie Nienburgo miestoákurtoje perkeltøjø as-menø stovykloje (DP). Èia Raimondasmokësi Uchtës ir Diepholco lietuviøgimnazijose. Kaip ir daugeliui to likimoþmoniø, 1949 m. teko emigruoti á JAV, oten Mièigano valstijoje, netoli Stokbridþomiesto, buvo pakviesti dirbti fermerio ûky-je. Jame dirbo visa �eima. Vëliau jaunasisRaimondas iðvyko á Èikagà, kur dirbdavofabrike ir mokësi vakarinëje gimnazijoje.1950 m. gavæs atestatà, ástojo á Ilinojausuniversitetà Èikagoje, èia 1955 m. jam bu-vo suteiktas inþinerinës mechanikos ba-kalauro, o uþbaigus studijas Purdue uni-versitete 1956 m. � ir magistro laipsnis.

Ágijæs magistro laipsná, R.Viskanta pra-dëjo dirbti garsioje pasaulyje Argonos vals-tybinëje laboratorijoje inþinieriumi asisten-tu. Dvejus metus atliko tyrimus, susijusiussu garavimo procesais, dvifaziais srautais,o ypaè branduoliniø reaktoriø sauga.

Gavæs JAV Atominës energetikos ko-

misijos stipendijà, jis vël griþo á Purdueuniversitetà rengti daktaro disertacijos �Ði-lumos mainai ir terminë radiacija nevie-nalytëje medþiagoje (terpëje)�, kurià pui-kiai apgynë 1960 m. rugpjûtá. Nuo 1960iki 1962 m. jis dirbo vyr. inþinieriumi me-chaniku toje paèioje Argonos valstybinë-je laboratorijoje.

1962 m. dr. R.Viskanta buvo priimtasá Purdue universitetà kaip mechaninës in-þinerijos docentas (asociate professor),o 1966 m. jam suteiktas mechaninës in-þinerijos srities profesoriaus mokslinis var-das. 1986 m. Purdue universitete jam bu-vo suteiktas nusipelniusio inþinieriausprofesoriaus, o iðëjus á pensijà � nusipel-niusio profesoriaus vardas.

Jo atliekamø konvenciniø ir radiaciniøðilumos mainø tyrimø spektras be galo pla-tus. Jis ádëjo daug pastangø, kad Purdueuniversitetas ðioje srityje pirmautø. Profe-

R.Viskanta paskaitos metu (1976 m.)

Su prof. A.Ðlanèiausku svarstomosturbulenti�kumo problemos

soriaus R.Viskantos tyrimai turi didelës áta-kos ðilumos mainø mokslo plëtotei ir labaiplaèiam jø praktiniam taikymui. Jie aprë-pia labai plaèià ðiluminës fizikos erdvæ, su-sietà su perneðimo procesais vykstantcheminëms reakcijoms. Jo ir jo mokyklosdarbai yra plaèiai pripaþinti pasaulyje.

Uþ savo mokslinius pasiekimus pro-fesorius pelnë platø pripaþinimà. Yra ga-


teoriniø ir eksperimentiniø tyrimøerdvæ, neiðpasakytai aktyviàpedagoginæ veiklà Purdue univer-sitete. Jai profesorius atidavëdaugiau kaip 45 aktyvaus irnuo�irdaus darbo metus.

Profesoriaus vieðnagë institute1976 metais. Ið deðinës: prof. M.Tamonis,prof. R.Viskanta, akad. A.Þukauskas,prof. V.Makarevièius

Po paskaitos apþvelgus aktualiausiasðiluminës fizikos problemas (su Lietuvosenergetikos instituto direktoriumiakad. J.Vilemu, 2003 m.)

væs Amerikos inþinieriø mechanikø drau-gijos (ASME) ðilumos mainø memorialináapdovanojimà (1976), AIAA ðiluminës fi-zikos apdovanojimà (1979), ASEE SeniorResearch apdovanojimà (1984), Purdueuniversiteto Sigma Xi Research apdova-nojimà (1958), ASME/AIChE Max Jacobmemorialiná apdovanojimà (1986), ASMEðilumos mainø srityje geriausio darbo ap-dovanojimà (1986), ASME Melville medalá(1988) ir pirmàjá Nuselt-Reynoldso prizà(1991). Jis taip pat yra þymiausiø JAVmoksliniø draugijø (sàjungø) ASME(1976) ir AIAA (1988) narys.

1987 m. prof. R. Viskanta buvo iðrink-tas Nacionalinës inþinerijos akademijosnariu. 1975 m. Alexanderio von Humboldtofondas jam suteikë JAV vyresniojo moks-lininko apdovanojimà, o 1983 m. � Fellow-ship ið japonø visuomenës uþ mokslo ska-tinimà. 1990 m. iðrinktas Lietuvos MA Tech-nikos mokslø skyriaus nariu.

2001 m. Mokslinës informacijos institu-tas (ISI) apdovanojo prof. R.Viskantà kaiplabiausiai cituojamà mokslininkà pasauly-je. Tai yra nepaprastai aukðtas ávertinimasðios pasaulinës institucijos � duomenø ba-zës, kuri labai vertinama ir Lietuvoje.

Prof. R.Viskanta yra pasiaukojantis pe-dagogas mokslininkas. Vadovavo 65 dok-torantams ir 47 magistrantams, globojo35 podaktariniø studijø tyrëjø ir vizituojan-èiø mokslininkø tyrimus. Jo iðugdytø jau-

rencijø ir seminarø darbuose. Profesoriauspaskelbti darbai pasiþymi labai auk�tumoksliniu lygiu. Jis yra gavæs keletà ap-dovanojimø uþ geriausià praneðimà, áskai-tant prestiþiná ASME Melville medalá uþ ge-riausià darbà mechaninës inþinerijos lite-ratûroje JAV. Prof. R.Viskantos indëlis á ði-lumos mainus yra didþiulis, jis suformavokeletà esminiø ðios srities aspektø.

Prof. R.Viskanta yra daug nusipelnæssavo ðaliai (JAV) ir tarptautiniu mastu:jungtinës JAV�USSR ðilumos mainø tyri-mø grupës narys; keleto NATO aukðtes-niøjø tyrimø institutø narys; jungtinio JAV�Japonijos ðilumos mainø seminaro, Ko-rëjos�JAV jungtinio ðiluminës inþinerijosir aukðtøjø technologiniø sistemø semi-naro dalyvis; Tarptautinio ðilumos ir ma-sës mainø centro mokslinës tarybos na-rys. Aktyviai dalyvavo Mechaninës inþi-nerijos ir taikomosios mechanikos sky-riaus konsultaciniame pakomitetyje, JAVvalstybiniø tyrimø tarybos grupëje inþine-rijos, taikomojo mokslo ir matematikosklausimais, buvo keleto JAV branduoli-nës prieþiûros komisijø, JAV energetikospatariamojo komiteto branduolinës sau-gos klausimais narys ir kt.

Uþ nuopelnus mokslui prof. R.Viskan-ta yra gavæs per 20 prestiþiniø premijø.1987 m. tapo JAV nacionalinës inþinieriøakademijos nariu, yra gal vienintelis lie-tuviø mokslininkas ðioje akademijoje.

1995 m. profesorius buvo iðrinktas Rusi-jos mokslø akademijos uþsienio nariu.

Prof. R.Viskanta daug padëjo plëto-jant aukðtatemperatûrius ðilumos mainusLietuvos MA Fizikiniø-techniniø energeti-kos problemø institute (dabar Lietuvosenergetikos institutas, LEI).

1970 m. institutas jau buvo aktyviai ási-traukæs á ðilumos mainø aukðtos tempe-ratûros srautuose eksperimentinius tyri-mus. Ðiuos tyrimus lëmë MHD elektros ge-neratoriø kûrimo poreikiai. Tokiø tyrimo re-zultatø interpretacijai ir apibendrinimui, beklasikiniø konvektyviniø ðilumos mainødësningumø, prireikë naujø þiniø apie pro-cesus, vykstanèius chemiðkai reaguojan-èiuose srautuose, selektyviai spinduliuo-janèiuose bei absorbuojanèiuose aukðtostemperatûros dujø srautuose.

Buvo pradëti platûs spinduliuojanèiødujø bei kietøjø kûnø spektriniø optiniø sa-vybiø tyrimai, taèiau spinduliavimo skai-èiavimuose dar tebevyravo metodai, ne-ávertinantys selektyvaus spinduliavimoypatumø. Panaðiai klostësi ðiø procesø ty-rimai ir uþsienio ðalyse, taèiau èia daugdëmesio buvo skiriama skaitiniams spin-duliavimo perneðimo integro-diferenciali-niø lygèiø sprendimø metodams. Sparèiaiplëtojantis �ios krypties tyrimams, aktyviai�ioje srityje JAV dirbo prof. R.Viskanta. Jotyrimai apëmë labai plaèià spinduliavimotaikomøjø uþdaviniø sferà. Ðviesaus atmi-nimo LMA viceprezidentas akad. A.Þu-kauskas jau 1971 m. inicijavo spinduliuo-tës tyrimus ir LEI. Nuo pat ðiø tyrimø pra-dþios talkininkavo prof. R.Viskanta � atsiøs-davo savo ir kolegø naujausiø tyrimo re-zultatø straipsnius. 1972 m. pavasará pro-fesorius buvo atvykæs á Lietuvà ir perskai-të iðtisà paskaitø ciklà mûsø instituto moks-lininkams. Ðis vizitas buvo suderintas sutuo metu Minske vykusia Sàjungine ðilu-mos ir masës mainø konferencija. Profe-

nøjø mokslininkø, staþuotojø yra visamepasaulyje � Prancûzijoje, Kanadoje, Vo-kietijoje, Brazilijoje, Gruzijoje, Rusijoje, In-dijoje, Australijoje, Honkonge, net Kazach-stane ir kitur. Mokslininko tyrimai atsispin-di net 550 straipsniø, kurie yra publikuotiapie 50 þurnalø, bei cituojamuose konfe-


soriaus dalyvavimas joje sukëlë dideláTarybø Sàjungos mokslininkø susido-mëjimà. Tuo metu þymus Tarybø Sà-jungos mokslininkas prof. A.Blochas suprof. R.Viskanta svarstë tarptautiniobendradarbiavimo galimybes ir inicija-vo ðiø tyrimø plëtrà mûsø institute. Nuo1986 m. radiaciniø ðilumos mainø pro-blemos buvo sprendþiamos Energo-technologiniø procesø laboratorijoje,jos aktualios aukðtø temperatûrø van-denilio energetikai.

Nors to meto sàlygomis ðalys ben-dradarbiavo gana vangiai, prof. R.Vis-kanta nuolat stebëjo ir rëmë LEI susi-formavusios tyrëjø grupës darbus. Taibuvo sparèios spinduliuotës tyrimøplëtros metai Lietuvoje. 1981 m. insti-tute buvo ákurtas spinduliuotës perne-ðimo � Radiaciniø ðilumos mainø sek-torius. Buvo pradëti spinduliuotës tyri-mai skysèiø laðuose ir Kauno politech-nikos institute (dabar Kauno techno-logijos universitetas, �ilumos ir atomoenergetikos katedra).

Prof. R.Viskanta prane�ime �Spin-duliuotës pernaða: sàveika su laidumuir konvekcija bei aproksimaciniai me-todai spinduliuotëje�, skaitytame Miun-chene (Vokietija) 1982 m. vykusioje VIItarptautinëje ðilumos pernaðos konfe-rencijoje, daug dëmesio skyrë teori-niams ir eksperimentiniams tokiø pro-blemø tyrimams Lietuvoje. Pasaulinia-me mokslininkø forume buvo pateiktagana plati informacija apie èia atliktusselektyviosios spinduliuotës sàveikossu laidumu ir konvekcija tyrimus mo-deliuojamose terpëse bei aptarti tokiøtyrimø, apraðytø bedimensinëmis lyg-timis, rezultatai. Paþymëta, kad tuo bu-vo praplëstos D.K.Edvardso bei kitøamerikieèiø tyrinëtojø aproksimaciniømetodø taikymo sudëtingiems perne-ðimo procesams apraðyti aukðtos tem-peratûros degimo produktø srautuo-se, vandenilio plazmoje ir kt. galimy-bës. Buvo atkreiptas dëmesys ir pa-brëþta, kad tokie kompleksiniai sudë-tiniø ðilumos mainø eksperimentiniaityrimai MHD generatoriø poreikiamsbuvo pirmieji.

Kauno technologijos universitetepradëti laðo spinduliuotës tyrimai dël jøsvarbos vidaus degimo varikliuose beigaro ir dujø turbinose vykstantiems ði-lumos mainø procesams tobulinti iðli-ko aktualûs iki ðiol. Èia ðios krypties ty-rimai vyksta ir dabar. Prof. R.Viskantanuolat domisi tyrimø rezultatais, lyginajuos su savo analogiðkais tyrimais, pa-remtais kitomis metodologijomis.

Prof. R.Viskanta spinduliuotës per-naðos tyrimus tæsia ávairiausiuosemokslo ir technikos baruose, t.y. van-

dens purslø uþdangose sprendþiantgaisrø slopinimo problemas, daugias-luoksnëje ðiluminëje izoliacijoje esantaukðtoms temperatûroms, iðlydytosesilicio dioksido dalelëse, Saulës kolek-toriuose, porëtoje keramikoje, stiklotechnologijoje ir kt.

Pradedant 1972 m. prof. R.Viskan-ta instituto mokslininkams perskaitënet tris plaèius ir aktualius paskaitøciklus, su kuriais galima susipaþintiinstitute.

Prof. R.Viskanta yra labai dina-mi�kas mokslininkas, kaip vizituojan-tis profesorius dirbo Kalifornijos, To-kijo, Miuncheno, Karlsruhës ir kt. uni-versitetuose. Kai kuriuose net ne vie-nà kartà.

Profesorius daug dëmesio skiria irLietuvos energetikos institutui, jis yra�Energetikos� þurnalo redakcinës ko-legijos uþsienio narys, rengia straips-niø recenzijas, skelbia straipsnius Lie-tuvos moksliniuose leidiniuose. Nuo-lat gauname dideles siuntas ðiluminësfizikos þurnalø, knygø, iðleidþiamø JAVir kt. pasaulio leidyklose, kurios yra la-bai svarbios instituto ðiluminës fizikoskrypties tyrëjams.

Prof. R.Viskanta aktyviai su paskai-tomis dalyvauja Lietuviø mokslo ir kû-rybos simpoziumuose Èikagoje, tiki-mës, kad apsilankys ir Lietuvoje ren-giamuose simpoziumuose. Nuo anks-tyvos jaunystës buvo aktyvus visuome-nininkas, jau Vokietijoje priklausëSkautø draugijai, studijø metais Lietu-viø akademikø skautø korporacijai, vë-liau buvo Akademinio skautø sàjûdþioVydûno vardo, Ðalpos fondo ir kt. pir-mininkas. Norëtøsi paþymëti ir tai, kadprof. R.Viskanta yra þymaus publicis-to, vertëjo, Lietuvos raðytojø sàjungosnario Edmundo Viskantos, á lietuviøkalbà ið prancûzø, vokieèiø, rusø, ita-lø kalbø iðvertusio ne vienà deðimtá pa-saulinës literatûros kûriniø, sûnënas.

Paþymëtina, kad didþiulëje mono-grafijø serijoje ,, Termohidrodinaminëfizika ir technika� JAV Begell HouseInc. leidykla pernai iðleido prof. R.Vis-kantos monografijà ,,Radiaciniai mai-nai degimo sistemose: Pagrindai irpraktinis taikymas�. Tai labai svarbusdaugiatomis profesoriaus darbø api-bendrinimas.

�iandien profesorius R.Viskanta,Purdue universiteto profesorius emeri-tas, yra kupinas jëgø, skaito kviestinespaskaitas Amerikos universitetuose.

Belieka palinkëti geriausios klo-ties, àþuolo sveikatos jam, visai nuo-stabiai ðeimai ir artimiesiems.

Lietuvoje sukauptas didelis tradiciniøsuraðymø, atliekamø gyventojø apklau-sos bûdu, patyrimas, pasiektas abiejø su-interesuotø ðaliø � visuomenës ir tuo me-tu valstybei atstovaujanèiø sura�ymo dar-buotojø � savitarpio supratimas. Ypaè ver-tingas 2001m. suraðymo patyrimas. Ren-giantis ir atliekant já buvo atsiþvelgta á pa-grindinius 1923 m. suraðymo organiza-cinius ir metodologinius principus, o kaikur ir á sovietiniø suraðymø patyrimà.

Taèiau po paskutiniojo suraðymo ávykodaug esminiø pokyèiø: sukurti, funkcionuo-ja, nustatyta tvarka atnaujinami registrai, kitiduomenø apie gyventojus ðaltiniai. Juoseyra duomenø apie asmenis, namø ûkius,bûstus ir kt. Todël susidarë galimybës pa-naudoti juos suraðymo reikmëms.

Atsiþvelgtina, kad tuo metu keitësi irtapo atsargesnis kai kuriø asmenø poþiû-ris á duomenø apie juos rinkimà. Tam áta-kos turëjo þmogaus teisiø ir asmens duo-menø apsaugos ástatymai, o ir visuome-nës savimonë labai pakito � kam teiktiduomenis dar kartà, jeigu jie yra kaupia-mi atitinkamuose �altiniuose.

Tai verèia modernizuoti suraðymus,galvoti apie jau sukauptø ávairiuose ðalti-niuose duomenø mikrointegravimà, otrûkstamø � papildymà apklausos bûdu.Reikia atidþiai iðnagrinëti sukauptø duo-menø atitikimà suraðymo reikalavimamsir jø panaudojimo galimybes. Antai Va-karø ðalyse suraðymai modernizuojamijau kelis deðimtmeèius taikant naujausiasduomenø surinkimo, redagavimo ir sklai-dos technologijas. Prie suraðymø naudo-

Petras Gediminas ADLYS

Bûsimojo suraðymo reikðmëtikrai didelë. Jis uþfiksuos

gyventojø skaièiaus, jø demo-grafinës ir kokybinës sudëtiespokyèius per dvideðimt Nepri-klausomybës metø, pristatys

juos Lietuvos visuomeneiir pasauliui.


Bûsimasisgyventojø

suraðymas: registraiar apklausa?

jant administracinius ðaltinius ir klausimy-nus, o vëliau ir prie virtualiø buvo einamapamaþu ir labai atsargiai, visapusiðkai ap-svarstant pranaðumus ir grësmes.

�tai Suomijoje 1950 m. ir po jo darpenki sura�ymai vyko apklausos pagrin-du. Beje, 1970 m. suraðymo metu surinktiduomenys buvo panaudoti gyventojø re-gistrui kurti. Pirmas suraðymas registrøpagrindu buvo atliktas 1990 m., o po jo �1995 m. ir 2000 metais. �vedijoje pirmas

sura�ymas vyko 1850 m., o vëliau � tra-diciniai sura�ymai. Sura�ymo tikslams re-gistrai naudoti 1975 m. kartu naudojant irklausimynus. Nyderlanduose pirmasissura�ymas vyko 1829 m., po to net ketu-riolika tradiciniø. Paskutinis suraðymas,remiantis visuotine apklausa, vyko 1971metais. Naujiems sura�ymams naudotiregistrai, trûkstamus duomenis surenkanti� statistiniø tyrimø, reikalui esant atliekantapklausas. Daug dirbama sprendþiant re-gistrø ir tyrimø duomenø mikrointegraci-jos problemas, nes duomenys ið atskirøðaltiniø labai skyrësi. Sistemingai dirbantbuvo pasiekta, kad 2001 m. sura�ymastapo virtualiu. Prancûzijoje tradicinio su-ra�ymo atsisakyta 2004 metais. Duome-nis imta rinkti imties bûdu (per penkeriømetø ciklà) ir atliekant apklausas.

JAV rengiami tradiciniai suraðymai kasdeðimt metø. 2010 m. suraðymui numa-toma nespausdinti klausimynø, o atsaky-

mus surinkti naudojantis delniniais kom-piuteriais. Naujojoje Zelandijoje ir Kana-doje 2006 m. gyventojams pirmà kartàbuvo suteikta galimybë pateikti atsaky-mus elektronine forma.

Reikëtø pridurti, kad ðiose (taip pat irkitose) ðalyse registrai ádiegti prieð kelisdeðimtmeèius, jie sistemingai gerinami,duomenys atnaujinami. Taèiau ðiø ðaliøatstovai nevengia pabrëþti, kad jie dar turitrûkumø. Bene svarbiausi: nemaþai gy-ventojø �uþmirðta� praneðti apie gyvena-mosios vietos pakeitimà, neretai skiriasiduomenø, esanèiø registruose ir reikalin-gø suraðymui, apibrëþimai.

Kad ir koká pasirinktume suraðymo bû-dà, i�lieka svarbiausias reikalavimas � su-daryti toká klausimynà, atsakymai á kurá leis-tø rengti suraðymo rezultatus, kuriø apim-tis ir patikimumas tenkintø naudotojø po-reikius �alies viduje ir tarptautiniams paly-ginimams. Bûsimam suraðymui pagrindi-

niø ir nepagrindiniøtemø sàraðà reko-menduoja Europosstatistikø konferenci-ja. Taèiau reikëtøsiekti palyginamumoir su ankstesniø na-cionaliniø suraðymøduomenimis.

Suraðymo pro-gramos temos ir kon-kretûs klausimai turë-tø bûti plaèiai svars-tomi (suprantama, ikipatvirtinimo) su vi-suomene, valstybësir mokslo ástaigø at-stovais. Patirtis rodo,kad dël suraðymo

klausimyno bûna labai daug siûlymø, ne-retai ir neapgalvotø, tenkinanèiø siaurusinteresus. Todël juos reikia visapusiðkai ið-nagrinëti ir profesionaliai ávertinti. Beje, la-bai svarbu ai�kiai ir suprantamai suformu-luoti sura�ymo lapo klausimus.

Akivaizdus pavyzdys, kaip negalima for-muluoti klausimynø, apraðytas jau XIX a.pabaigoje. Straipsnyje �Reikalingumas sta-tistikos�, kritiðkai ávertindamas 1893 m.Amerikoje sudarytos anketos klausimus,J.Vileiðis teigë �kad bûtø kokia nors naudaið visokiø surinktø þiniø, reikia, kad kiekvie-nas vienodai suprastø paduotus klausimusir lengvai á juos galëtø atsakyti. Deja, anke-tos klausimai nebuvo nei aiðkûs, nei tiks-lûs. Ir tikrai, kà galima atsakyti ant tokio pla-taus klausimo, kaip þmonës þiûri ant þydø,lenkø ar maskoliø� (�Varpas�, 1896 m., Nr.6,p.84). Reikia sutikti su straipsnio autoriumiJ.Vileiðiu, vëliau tapusiu Vasario 16-osiosakto signataru, kad �teisingas atsakymasgali bûti tik vienas �visaip� ant jø þiûri� (prof.S.Martyðius, Lietuvos statistika XX a., Vil-nius, 1999 m., p.21).

Sudarius klausimyno projektà, reikë-tø ieðkoti bûdø já �uþpildyti� kiekvieno as-mens, namø ûkio, bûsto duomenimis. Ta-da ir paaiðkës, kà galima paimti ið regist-rø ir kitø administraciniø ðaltiniø, kà pa-pildomai surinkti apklausos (iðtisinës aratrankinës) bûdu. Pravartu priminti, kadsuraðymo rezultatø laukiama pagal smul-kiausius administracinius teritorinius vie-netus � seniûnijas, dideliø miestø mikro-rajonus, o gal ir gyvenvietes. Tokius re-zultatus ámanoma rengti tik apklausus vi-sus gyventojus. (Reprezentacinë atrankavargu ar ámanoma.)

Atsiþvelgiant á susiklosèiusià padëtá,galima teigti, kad tinkamiausias 2011 m.suraðymo bûdas � mi�rus sura�ymas, ku-ris remtøsi administraciniais duomenimis(gyventojø, nekilnojamojo turto, statisti-nio ûkio subjektø registrø, �Sodros� duo-menø baze ir kitais), statistiniais tyrimais(uþimtumo, pajamø, gyvenimo sàlygø irkt.) ir apklausa.

Ðis bûdas gal bûtø kiek pigesnis uþtradiciná suraðymà, maþesná krûvá gyven-tojams sudarytø. Taèiau administraciniaiduomenys kaupiami kitiems tikslams,tvarkomi jiems skirtø teisës aktø nustaty-1923 metø suraðymo lapo fragmentas

1942 metø suraðymo lapo fragmentas


ta tvarka, gali bûti kitaip grupuojami neireikia suraðymui ir suprantami skirtingai.Todël suraðymo organizatoriai taptø nuojø priklausomi, daug dëmesio ir specia-listø darbo sànaudø tektø skirti ðiø duo-menø mikrointegracijos ir perdavimo su-raðymui darbams. Neaiðku, kokios bûtøregistrø duomenø suderinimo ir atnauji-nimo sura�ymo momentu i�laidos.

Neatitikimo pavyzdys gali bûti sàvo-kos �namø ûkis� ir �bûstas�. Pagal reko-mendacijas �namø ûkis� � visø bûste gy-venanèiø asmenø skaièius. Taèiau jis ne-parodo, kiek faktiðkai viename bûste yranamø ûkiø. Gyventojø registre nenaudo-jama sàvoka �sugyventiniai� (gyvenantiejineregistruotoje santuokoje), o suraðymeji yra. Ðiame registre yra ir emigravusiø,bet nedeklaravusiø iðvykimo asmenø ára-ðai, ne visi gyventojai nurodæ tikslius gy-venamosios vietos adresus.

Nekilnojamojo turto registre nefiksuo-jami sura�ymui reikalingi duomenys �kambariø tipas (priimamieji ir gyvenamiejikambariai, miegamieji), virtuvë ir jos áran-ga, pagrindinë ðildymui naudojamosenergijos rûðis ir kt. Registre nëra nusta-tyta tvarka neáformintø, bet apgyvendin-tø bûstø (statyti be leidimo, rekonstruoti,neáforminti priëmimo aktais ir pan.). Dëlskirtingø metodikø nepalyginamø duo-menø yra ir kituose administraciniuoseðaltiniuose. Todël reikëtø atlikti registruo-se esanèiø duomenø ir faktiðkos padë-ties relevantiðkumo patikrà.

Lietuvos gyventojø skaièius nenumal-domai maþëja. Todël svarbiausiu suraðy-mo tikslu (bene sunkiausiai pasiekiamu) lai-kytinas kiek galima tikslesnis gyventojø su-skaièiavimas. Skaièiavimui reikia tinkamaipasirengti (gal todël kaþkada buvo siûlo-ma suraðinëtojus vadinti skaièiuotojais), nu-matyti visas tam tinkamas suraðymo ir kon-trolës priemones. Matyt, reikëtø sudaryti gy-venamøjø namø ir pastatø, kuriuose gali bû-ti árengti bûstai, sàraðus nurodant juose gy-venanèiø þmoniø skaièiø. Tam tikslui pa-naudoti visus galimus ðaltinius. Sàraðus bû-

daryti galimybes ir pasibaigus suraðymuipatiems uþsiraðyti statistikos ástaigose, sa-vivaldybëse, seniûnijose.

Dël kai kuriø, mano nuomone, svarbiøir prasmingø klausimø átraukimo á suraðy-mo lapà. Namø ûkius ir ðeimas apibûdi-nantys duomenys � aktualûs. Namø ûkásudaro grupë asmenø, kurie gyvena vie-name bûste, turi bendrà biudþetà ir kartumaitinasi, arba atskirai gyvenantis vienasasmuo. Giminystës ar vedybiniai ryðiai tarpnamø ûkio nariø nebûtini. Taèiau ði sam-prata daþniau specialistø naudojama, to-dël reikëtø gyventojams suprantamiau pa-aiðkinti jos reikðmæ, duomenø surinkimà.

Suraðymø duomenys rodo, kad Lie-tuvoje, kaip ir kitose ðalyse, sparèiai kin-ta ðeimos modelis: didëja niekada negy-venusiø santuokoje dalis, santuokos ati-dedamos vyresniam amþiui, plinta gyve-nimo neáregistravus santuokø atvejai,daugëja nesantuokiniø vaikø. Todël su-raðymø uþdavinys � surinkti iðsamiusduomenis apie santuokinæ ir ðeiminæ pa-dëtá. Pagal santuokinæ padëtá gyventojaiskirstomi á nevedusius/netekëjusias; ve-dusius/iðtekëjusias; naðlius/naðles; iðsi-skyrusius/iðsiskyrusias. Galbût reikëtø pa-pildomai klausti, ar asmuo gyvena regist-ruotoje/teisinëje ar neregistruotoje part-nerystëje (sugyventiniai).

Ðeimos nariai nustatomi pagal ryðá su�asmeniu, uþraðytu pirmuoju�. Fiksuoja-mi visø asmenø ðeiminiai ry�iai, pvz., �vy-ras/þmona�, �sugyventinis/ë�, �sûnus�,�duktë� ir t.t. Pastaruoju metu galima rastiávairiø ðeimos apibrëþimø, todël reikëtøplaèiai diskutuoti klausimus, á kuriuos at-sakymai realiau atspindëtø ðeimos po-kyèius, pateiktø iðsamesnes ðeimø cha-rakteristikas.

Svarbios, didelá susidomëjimà kelian-èios iðlieka etnokultûrinës charakteristi-kos. Todël reikëtø raðyti tautybæ, tikëjimà,gimtàjà kalbà, kitø kalbø mokëjimà. Tau-tybæ (ne etniná priklausomumà) 2011 m.gal reikëtø raðyti tik Lietuvos pilieèiams,o uþsienieèiams apsiriboti pilietybe.

Gimtosios kalbos klausiama dauge-lyje ðaliø. Tai kalba, kuri buvo pirmoji anks-tyvoje vaikystëje (kurià paprastai jis ge-riausiai moka) arba kurià paprastai var-toja ðeimoje. Kûdikio ar maþameèio as-mens kalbà nurodo tëvai. Apsisprendi-mas svarbus tautiniu poþiûriu miðrioseðeimose.

Suraðymo rezultatai, nepateikiantystautinës ir kalbinës sudëties, pasiskirsty-mo tikybomis, bûtø skurdûs ir sunkiai su-prantami visuomenei. Beje, gauti tokiusduomenis ámanoma tik sura�ymo metu.

Reikëtø turëti mintyje, kad, sparèiaivykstant tautinei konsolidacijai ir asimi-liacijai, kai kurios tautinës maþumos galiiðnykti ir vëlesniø suraðymø metu jau ne-bus ko fiksuoti.

Iðsilavinimo europinio klasifikavimoproblemø gerokai maþiau iðkils. Taèiauklausimà �Jûsø iðsilavinimas?� reikëtø de-talizuoti taip, kad uþtikrintø rezultatø pa-lyginamumà su ankstesniø suraðymøduomenimis. Gal reikëtø raðyti asmenságytà specialybæ, nes neþinoma, kur ir kuo

tø galima panaudoti te-ritorijø suskirstymui pa-lyginimams su suraðytøþmoniø skaièiumi, o nu-staèius skirtumus � jøprieþastims iðaiðkinti.Ypatingà dëmesá kreip-ti á rizikos grupes �moksleivius, studentus,gyvenanèius sodø na-meliuose, benamius,trumpalaikius emigran-tus, siekiant juos visussura�yti.

Dël kokiø nors prie-þasèiø nesuraðytiemsasmenims bûtina su-

ásidarbina aukðtàsias mokyklas baigusieji.Be kita ko, tai parodytø ir persikvalifikavi-mo vyksmà.

Sparèiai kinta pragyvenimo ðaltiniai.Svarbu juos sugrupuoti pagal dabartinæsituacijà, uþtikrinti palyginamumà.

Vienas ið svarbiausiø suraðymo tikslø� nustatyti uþimtø gyventojø skaièiø ir pa-siskirstymà ekonominëmis veiklomis, pro-fesinæ sudëtá, bedarbiø skaièiø. Abejoti-na, ar suraðymo reikalavimus atitinkan-tys kiekvieno asmens duomenys yra re-gistruose. Ypaè apie nesudariusius for-maliø darbo sutarèiø asmenis, dirbanèiusûkininkø ðeimø narius. Tokiø duomenøsurinkimo bûdas turi bûti plaèiai disku-tuojamas. Juk suraðymu uþfiksuota ûkiostruktûra parodys darbo jëgos naudoji-mà, jos kvalifikacijà, dalyvavimà tarptau-tiniame darbo pasidalijime.




Tu turi kompiuterá, naudojiesi inter-netu, tavo vaikai þaidþia PlayStation.

Tu gyveni �prabangiuose aparta-mentuose� (mat tik tokie, statytojø nuo-mone, dabar testatomi) �prestiþiðkiau-siame� miesto rajone, kur pro langusmatai tiktai kito �prestiþiðkojo� sienà suuþtrauktomis �prestiþiðkomis� þaliuzë-mis. Tos skylës � seniau manydavome,kad tai langai á pasaulá, pro kuriuos netiktai ðviesa áeina, bet ir daug kà gali pa-matyti. Bet dabar tavo septynioliktojo ardvideðimt treèiojo skylës jau nieko ge-ro, kas vyksta �gamtoje�, lyg ir nebero-do. Kad tavo �þmogaus teisës ir laisvës�nebûtø ribojamos ir tu nesijaustumeiesàs nuskriaustas, patarë ant sienos pa-sikabinti plokðèià dëþæ stikliniu priekiu,kuri tau bus (uþ tam tikrà mokestá) �lan-gas á pasaulá�. O jei sugalvotumei pasi-þiûrëti á pasaulá kitokiu bûdu � anot Se-liamono Paltanavièiaus, �Pro sekmadie-nio langà�, � kainuotø në kiek ne pigiau.

Tave apgaudinëja. Bet tau �ilta, so-tu, patogu. Ir kojoms ne�lapia.

Kà rodo ir kaip rodo tas dirbtinis lan-gas � nusistatai pats kaip nori ir kaip taupatinka. Pagaliau tame natûraliajame pa-saulyje �pro sekmadienio langà� tu neturitokios interaktyvaus poveikio krykðtaujan-èiam paukðteliui galimybës. O èia...

Negana to, be pastarojo naminio�þvilgsnio á pasaulá�, ir tarnyboje sëdimenosis sukiðæ á kompiuterio ekranà, o gráþæið darbo ar ið mokyklos vël nevengiame...

Kur pakliuvai?Mus supa, sklinda ir viskà uþpildo

�elektroninë� spalva � ðvelni, ðalta, ne-gyva. Netgi, pvz., �baltoji�, kartais saky-tumei, yra beskonë � pilkai balta. Galinetgi atsitikti, kad tokiø spalvø scenabus liûdna, negyva.

Mylimàjà... Oi, ne.Objektà atpaþástame pagal formà ir jo

spalvà. Spalvà sukuria apðvietimas. Ðvie-sa, aplinkos spalvos, ðeðëliai yra iðraið-kingumo pagrindas tos mûsø gyvenimoscenos, kurioje mes patys, mûsø artimie-ji, paþástamieji ir nepaþástamieji dalyvau-jame; kartais kaip þiûrovai, o kartais kaipatlikëjai. Èia ne tiktai dalyviø elgsena, ap-linka, bet ir spalvø átaka, áspûdis, emoci-në nuostata yra svarbi: suku �vairà� á tai,

kad aplinkos ávairiø spalvø ir atspalviø psi-chologinis ir net fiziologinis poveikis yraskirtingas. Ðiltosios spalvos � raudona,geltona, oranþinë � mus su kitais objek-tais tarytum suartina, suteikia geranorið-kumo fonà, pakilià psichologinæ nuosta-tà, skatina veiksmà; ðaltosios spalvos �þalia, mëlyna, violetinë � objektus nutoli-na, bet jos bei tokio atspalvio ðeðëliai ra-mina. Tik kà atëjusiems á gyvenimà spal-vø pasaulis iðkart sukuria tam tikrà gyve-nimo terpæ: normaliam vaiko vystymuisireikalingos visos natûraliosios spalvos.

Be to, nuo senovës þinoma, kad spal-vos turi netgi gydomàjá poveiká; chromo-terapija gali bûti sëkmingai naudojamakartu su kitais gydymo metodais.

Kaip veikia spalvos?Apie spalvø poveiká yra susikûræ tam

tikri stereotipai. Perþvelkime þmonijossukauptàjà patirtá: èia rasime spalvø tiekteigiamà, tiek ir neigiamà (gal net dep-resiná) poveiká.

Raudona spalva sukeliamas dëme-sys; tai � energijos spalva. Ji jaudina irturi ryðkiai iðreikðtà emociná poveiká, dëljos gali didëti kraujospûdis, tankëti pul-sas, kvëpavimo daþnis. Ji gerina apetità.

Raudona spalva yra emociðkai kon-trastinga: pvz., obuolys (skanu) � rau-donas, bet ir kraujas raudonas. Þudy-nës, agresija, karas, karo dievas Mar-sas � raudoni. Todël jinai gali sukelti dir-glumà, nerimà, netgi ánirðá.

Taigi raudona yra gyvenimo jëgos,nervinio aktyvumo, sëkmës siekimo, ðil-danti spalva. Taèiau ðios spalvos per-teklius vargina. Todël raudonos vengia-ma esant nerviniam iðsekimui, kai nori-ma apsisaugoti nuo stresø.

Raudonà spalvà mëgsta þmonës,kurie siekia nugalëti, yra aktyvûs ir kû-rybingi.

Roþinë � tai ta pati raudonoji, bet at-skiesta baltàja. Ji ðilta, neturi agresijos,ðvelni, þavi, romantiðka, jausminga. Betgali sukelti naivumo áspûdá, skatinti pa-syvumà, uþsisvajojimà, netgi atsainumà;jà reiktø kompensuoti mëlynais ar jûrosakcentais.

Oranþinë spalva yra linksma, ðilta irgyva. Tai gamtos spalvos: ruduo, sau-lë, liepsna. Kartu � dþiaugsmas, links-

Praëjusio suraðymo metu buvo su-rinkti iðsamûs duomenys apie neágaliuo-sius. Atsiþvelgiant á temos svarbà, galreikëtø ðià temà palikti ir bûsimojo su-ra�ymo programoje.

Iðskirtinæ reikðmæ turi duomenysapie mûsø kaimà. Todël nereikëtø pra-leisti progos uþfiksuoti kaimo gyvenvie-tes, jø socialiná ekonominá statusà, gy-ventojø skaièiø.

Suraðymas pateiks pamatiniø duome-nø apie gyvenimo kokybæ. Bene svarbiau-si � apsirûpinimas bûstais ir jø kokybë.Svarbu nustatyti, ar adekvatûs jø ðildymoir vandens tiekimo bûdai mieste ir kaime.Ið jø ir apie skurdà galima spræsti.

Dël suraðymo organizavimo. Matyt,kai kà bûtø galima perimti ið 2001 m.suraðymo patyrimo. Pasiteisino Vyriau-siosios gyventojø suraðymo komisijossudarymas. Ji koordinavo kitø instituci-jø suraðymo darbus. Efektyvià pagalbàteikë savivaldybiø suraðymo komisijos.Pasirengimo bûsimam suraðymui me-tu jos galëtø daug padaryti parengiantsuraðymui reikalingus registrus ir kitusadministraciniø duomenø ðaltinius.

Apklausai galëtø bûti panaudota2001 m. suraðymo organizacinë sche-ma, patikslinta atsiþvelgus á suraðinë-tojø darbo krûvá, suraðymo darbuotojøpasitelkimo praktikà.

O sunkumø per suraðymà, ypaè dëlgyventojø apskaitos, iðkils. Juk proble-mos iðryðkëja ir sudarant rinkëjø sàraðus.Ðtai pavyzdys. �Tûkstanèiai Kauno rin-këjø � nepasiekiami. Bene pagrindinësprieþastys, dël kuriø deðimtims tûkstan-èiø rinkëjø neáteikti paþymëjimai, yra ne-paslaugûs kaimynai ir uþrakintos bendro-sios laiptinës. Kauno miesto rinkimø apy-gardos techninio centro duomenimis, net7, 6 tûkst. rinkëjø negaus paþymëjimø,nes centro darbuotojai negali patekti á uþ-rakintas laiptines. Apie 6 tûkst. þmoniøpaþymëjimø negaus dël itin nedraugið-ko bûdo kaimynø. Daug þmoniø atsisa-ko perduoti rinkëjø paþymëjimus savokaimynams, kuriø tuo metu nebûna na-mie. Apie 10 tûkst. rinkëjø Kaune nepa-vyko rasti todël, kad jie negyvena dekla-ruotose vietose. Apie 4 tûkst. galimø rin-këjø yra iðvykæ á uþsiená�. (Respublika,2007-02-24). Beje, panaðûs sunkumaibuvo bûdingi ir 2001m. suraðymui.

Man teko bûti vienu ið 2001m. sura-ðymo organizatoriø. Vienaip ar kitaip da-lyvauti teko ir visuose sovietiniuose su-raðymuose. Todël, manau, galëjau pa-reikðti keletà minèiø dël bûsimojo sura-ðymo. Tegul tai sukelia diskusijas. Tamjau pats laikas. Susiskaièiavimo metassparèiai artëja, o diskusijos efektyviau-sios iki suraðymo lapo ir nurodymø jampildyti patvirtinimo.

KompiuterinioProf. habil. dr. Evaldas

Leonardas GAR�KA

pasauliospalvos


mybës. Skatina kûrybà. Kaip ir raudona,spartina pulsà, ragina atkreipti dëmesá, ta-èiau asocijuojasi su pigumu ir prieinamu-mu � greitojo maisto restoranuose vyraujaði spalva. Kai oranþinës spalvos per daug,ji darosi áþûli, vulgari; kaip ir prieskoniø �jos neturi bûti per daug.

Geltona spalva � tai saulë, dvasingu-mas, ákvëpimas. Apskritai tai atpalaiduo-janti spalva, sukelianti laukimo ko norsgero, dvasingo pojûtá. Ði spalva � geru-mas, dþiaugsmas, linksmybës, taèiau irsilpnadvasiðkumas, atsargumas.

Geltonos roþës nuteikia draugiðkai,maþiau gàsdina, negu, pvz., raudonos;asocijuojasi su laimës laukimu, kuri darnëra reali, bet jau apèiuopiama. Geltonaspalva taip pat signalizuoja apie svetin-gumà, dosnumà, komfortà, siejasi sudþiaugsmu, ðventëmis. Kartu reiðkia at-sipalaidavimà, spontaniðkumà, nepama-tuotas viltis. Bet ðios spalvos pertekliuserzina, gali sukelti nerimà. Perspëjantysþenklai daþomi geltona ir juoda spalvo-mis; ir gamtoje, pvz., bièiø, vapsvø ar ðir-ðiø dryþiai � pavojaus þenklai.

Ðià spalvà mëgsta þmonës, laukian-tys laimës.

Þalia spalva � tai tarsi ilgai kauptasaktyvumas, neradæs erdvës pasireikðti; ðispalva reiðkia uþsispyrimà, tikslo sieká, pa-saulëþiûros pastovumà (taigi ir prieðingu-mà naujovëms). Þalia spalva simbolizuojalizdà � namø jaukumà. Kelionëje jinai su-maþina namø ilgesá (pasiimkite þaliàmiegmaiðá, þalià antklodæ).

Þalia taip pat reiðkia ðvieþumà, ramy-bæ, viltá. Ji koncentruoja dëmesá, ramina,sukuria tikslo siekimo poreiká. Á þalià ðvie-sà lengviausia þiûrëti � maþiausiai varginaakis. (Þmogaus akis yra jautriausia ðiltaiþaliai spalvai � mat þmogus ilgai gyveno,augo ir vystësi þaliuojanèiame rojuje.) Þa-lios spalvos atspalviai veikia kiek skirtin-gai: ðilta þalia su gelsvu atspalviu palaikoteigiamà nuostatà ir net budrina, suþadi-na. Gelsvai þalia sukelia gerovës, optimiz-mo, pavasarinio atsinaujinimo áspûdá, vai-singumà, o þalia su melsvu atspalviu � ra-mina. Tamsûs tonai, pvz., eglës spygliai,miðko spalvos � tai patikimumas, ilgaam-þiðkumas, saugumas, stabilumas, tai � ra-mybë ir vësuma; o smaragdinë þalia netgisimbolizuoja prabangà.

Þmogus, mëgstantis þalià spalvà, �skrupulingai tikslus, kritiðkai màstantis,analizuojantis, trokðtantis padaryti áspû-dá ir iðsaugoti savo pozicijas; kas nesi-jauèia svarbus ir mëgiamas, þalios spal-vos nemëgsta.

Mëlyna spalva pagal daugelá poþymiøabsoliuti raudonosios prieðingybë, nukrei-pianti dëmesá nuo savæs. Mëlyna spalva re-tina pulsà, maþina kraujospûdá; jos apsup-tyje þmogus ramesnis � ji labai komfortið-

ka, raminanti, guodþianti. Aukðèiausiojo do-vana � giedros dienos dangaus þydrynë irjos atspindys eþero ar jûros pavirðiuje.

Mëlyna spalva reiðkia pasitikëjimà esa-ma situacija, susitaikymà. Mëlynos sienoskambará didina, bet jis � ðaltas. Tuo tarpumelsva vonia asocijuojasi su ðvara, leng-vumu, taèiau tokioje vonioje sunku suðilti.

Mëlyna spalva maþina apetità, ji nie-kaip nesisieja su maisto maloniàja puse.Pvz., padarykite ðaldytuvo vidaus apðvie-timà mëlynà ir sumaþës noras, tegu ir ne-migos kankinamam, varstyti dureles, nesmaistas atrodys nepatrauklus.

Mëlyna didina jautrumà ir paþeidþia-mumà. Ji yra prislëgtumo ir depresijosspalva. Depresiðkø þmoniø pieðiniuose(tikriausiai ir vaizdiniuose) mëlyna spal-va yra vyraujanti.

Þydra spalva ramina, yra þavinga ir ne-kalta. Retina pulsà, maþina kûno tempe-ratûrà, maþina apetità. Ði spalva tai � dan-giðkoji skaistybë, dvasingumas. Taèiau vy-raujanti þydra spalva gali sukelti depresi-jà; be to, þydruma gali bûti ðiek tiek pasy-vi ir melancholiðka, darytis nuobodi.

Violetinë spalva � tai nepaprastumas;ji jungia raudonos energijà ir mëlynos ele-gancijà. Gamtoje ji gana retai pasitaiko(kai kurios vynuogës, baklaþanai). Jinainuo seno neatsiejama nuo karaliðkos di-dybës, materialiniø ir dvasiniø turtø. Vio-letinë spalva simbolizuoja sieká þavëti ki-tus, taip pat nerealius norus ir atsainu-mà. Nors violetinë skatina kûrybiðkumà,taèiau kartu ir polinká á mistikà ir meditaci-jà. Jos galima labai greitai padauginti �tuomet atrodys neestetiðka ir dirbtinë.

Apskritai violetinë, kaip ir tamsiai pil-ka, yra slegianèios spalvos. Jas reikianaudoti tik kartu su kitomis, labiau dþiu-ginanèiomis spalvomis.

Violetinei spalvai pirmenybæ teikia ne-brandûs þmonës, paaugliai, nëðèios mo-terys, asmenys, linkæ á homoseksualizmà.

Neutralios spalvos (nei ðiltos, nei ðal-tos): balta, ruda, smëlinë, pilka, juoda.

Balta � tai ðvarumas, naujumas, teisy-bë, gerumas, iðskirtinumas (�balta varna�).Tai � sterilumas (ligoninë), nekaltybë: Ðv.Dvasia, angelai ir kt. skaisèiosios bûtybësyra vaizduojamos baltomis spalvomis.

Balta spalva iðpleèia erdvæ ir puikiai ðe-ðëliuoja: ávairûs nelygumai sukuria puikiau-sià þaismà, esant kintanèiam apðvietimui.

Ruda spalva tai � juodos ir raudonosmiðinys. Ruda gali bûti ðiltesnë, ámaiðiusraudonos, ðaltesnë � ámaiðius þalios. Ru-di atspalviai suminkðtina kitø erzinanèiøspalvø poveiká. Daþnai asocijuojasi supurvu ir neðvarumais. Gali bûti priskirtaneutraliai. Taèiau tai gana stipri ir ener-ginga spalva. Gamtoje jos yra nemaþai �þemë, miðkas, duona. Interjerui ji pati es-tetiðkiausia, kelia pasitikëjimà.

Ruda ir smëlinë spalva tai � poilsis.Pilka spalva vienodai atspindi visø il-

giø ðviesos bangas. Ji asocijuojasi su kon-servatyvumu, inteligentiðkumu, tradicijomis.Pilkà spalvà derinant su kitomis gali bûtiiðgautas stiprumo, energijos, rafinuotumoir groþio áspûdis. Pilka spalva puikiai keièiatiek ðiltàsias, tiek ðaltàsias spalvas, taip ið-plësdama jø gamà ir sukeliamà áspûdá.

Ði spalva nesiunèia daug emocijø(�pilkoji pelytë�) ir gali atrodyti nusenusi,neádomi ir netgi nuobodi. O aplinkoje pil-ka spalva slegia ir slepia, maþina atsako-mybæ ir suteikia saugumo. Sidabrinis armetalo atspalvis simbolizuoja turtà.

Þmogus, mëgstantis pilkà spalvà, brë-þia aiðkià ribà tarp �að� ir �jûs�, siekia ap-saugoti savo pasaulá, ypaè vidiná, nuo ap-linkiniø; tamsiai pilka � verslininko spalva.

Juoda spalva fizikiniu poþiûriu suge-ria visø spalvø, visø ðviesos bangø ilgiøspindulius. Tai liûdesio, mirties, gedulospalva. Ji siejama su depresija, pykèiu,baime, pavojumi ir iðreiðkia nusivylimà irvienatvæ, raganiðkumà, juodàjà magijà,neteisëtus veiksmus (iðtisas juodasis sà-raðas). Apskritai simbolizuoja atsisakymà,atmetimà, taisykliø lauþymà, konfrontaci-jà, nepasitenkinimà esama situacija, galnet neteisëtus, rizikingus veiksmus.

Taèiau juoda gali bûti ir elegancijosbei rafinuotumo spalva.

Juoda spalva yra tarytumei neigianti,ðaukianti �ne�: ðiuo poþiûriu, pvz., tradi-cinë apranga gali bûti emociðkai prieði-nanti, visiðkai kontrastinga: jaunikio � juo-da �ne�, o nuotakos � balta, simbolizuo-janti �taip� (velnias visada vaizduojamasjuodas, o angelas bûtinai baltas).

Taigi �iltosios spalvos suteikia ener-gijos, o �altosios � ramina, tolina.

Spalvos gali bûti pirminës, antrinës, tre-tinës, papildomos, panaðios ir kt. Pagrin-dinë + papildomoji spalvos = balta.

Spalviniai modeliaiKonstruojant elektroninio dokumento

scenos spalvingumà visada turima ome-nyje, kad þmogaus akis jautriausia ðiltaiþaliai spalvai, kurios bangos ilgis yra apie0,55 mikrometro. Apskritai þmogaus akisjauèia tiktai labai siaurà elektromagneti-nio spinduliavimo diapazonà, kurio ban-gos ilgis maþesnis kaip 0,8 mkm (0,77 �raudona) � nuo tamsiai raudonos iki trum-pesniø � iki apie 0,4 mkm (mëlyna, viole-tinë, matymo riba � 0,38 tø paèiø viene-tø), tai atitinka energijos kvantus maþdaugnuo 1,5 iki 3 elektronvoltø.

�iuo metu vaizdams apdoroti yra nau-dojami keli spalviniai modeliai.

Spalvø sudëties, adityvieji (lot. additi-vus � pridëtinis) modeliai yra tokie, kuriuo-se spalvos gaunamos sudëties bûdu ið ávai-


Saulës matomosios spalvos: a) spektras; b) spektro spalvos ir atspalviai

Spalvø modeliai: a) spalvø sudëties (adityviojo)modelio RGB pagrindinës spalvos; b) spalvø atimties(subtraktyviojo) modelio CMYK pagrindinës spalvos

Spalvø ratas, papildomosios spalvos

Sàlyginës (pseudo)spalvos: 1- monochrominis skydliaukës vaizdas (fantom �ðmëkla), 2 � spalvomis pavaizduotas jos tankis

rodys juodas, nes neturi ko atspindëti.Egzistuoja dar vienas � suvokimo, nuo-

vokos, perceptinis (lot. perceptio � suvoki-mas, nuovoka) modelis, kuris yra paplitæstarp dailës profesionalø. Paplito keletas to-kiø modeliø, nes jie nëra labai grieþti � juo-se spalvos apibûdinamos nuovoka, o netikslia fizikine spalvø sandara. Tai modeliai� HSB, HSV, HSL, HSI (èia H � hue (spal-vingumas), S � saturation (sodrumas), B �brightness (ðviesumas), V � value (vertë),L � lightness, luminance, I � intensity) bei

Balta ðviesa

Infraraudonieji spinduliai

Ultravioletiniaispinduliai

Stiklinëprizmë

0,001 nm 1 nm 10 nm 30 mkm 3 mm 0,3 m 30 m

Ultravioletiniai

Gamaspinduliai

Rent-geno UF IR Mikro-

bangosTV bangos Radijo

bangos

spinduliai Matomasis spektrasInfraraudonieji

spinduliai

300 400 500 600 700 1000 1500Bangos ilgis (nanometrai)

Þalia

ÞaliaGeltona

Mëlyna

Þydra

Balta

Raudona Purpuri-në

Geltona

MëlynaÞydra

Raudona

Purpurinë

Juoda

Þalia Geltona

Mëlyna

Þydra Rau-dona

Purpurinë

Papildomos

spalvos

riø dedamøjø: toksai yra RGB (Red, Gre-en, Blue). Ðis modelis naudojamas priemo-nëse, spinduliuojanèiose spalvotà vaizdà,� vaizduokliuose (monitoriuose). Panaðustelevizijoje naudojamas modelis YUV (ana-logas YCBCR). RGB modelyje raudona +mëlyna magenta (purpurinë), mëlyna +þalia cyan (þydra), þalia + raudona Yellow (geltona). R+G+B balta.

Spalvø atimties, subtraktyvieji (lot. sub-tract � atimti) modeliai, kuriuose spalvos yragaunamos atimties bûdu vienø ið kitø, taiyra spalvotajam pavirðiui atspindint tiktai kaikuriø ilgiø ðviesos bangas. Toksai modelisyra CMYK (Cyan, Magenta, Yellow, Black).Jo pagrindu veikia spausdintuvai. CMYKmodelyje: C+M+Y juoda, C+M më-lyna, M+Y raudona, C+Y þalia.

Adityviøjø ir subtraktyviøjø modeliø ga-limybës nëra vienodos, todël spalviniø mo-deliø suderinamumas ir perëjimas tarpspalviniø modeliø yra sudëtingas uþdavi-nys, nes RGB modelyje � spalvø sudëtis:R+G+B balta; 0+0+0 juoda, oCMYK modelyje � spalvø atimtis: C+M+Y

juoda; 0+0+0 balta. Taigi apðvietus,pvz., mëlynà plotà raudona ðviesa jis at-

kombinuotas Lab. Techniðkai spalvos sod-rumas apibûdina pilkos spalvos buvimà:maþiau pilkos � didesnis sodrumas, dau-giau pilkos � maþesnis sodrumas.

Lab color � tai apimantis RGB ir CMYK,bandantis juos suvienyti arba bent nusa-kantis, kiek vienas artimas kitam; èia yralentelës, kuriomis naudojantis galima su-derinti ávedimo ir iðvedimo árenginius, t.y.monitoriø, printerá, skanerá. Lab standartasyra kai kuriose programose, pvz. AdobePhotoshop. Lab color � tai tarytumei tarpi-në spalvø erdvë. Lab modelis kuria spal-

vingumà taip, kaip tai priimaþmogus.

Kaip kuriamos elektroni-nës spalvos

Pateikiant elektroninesspalvas visada stengiamasielgtis taupiai duomenø ap-imties atþvilgiu.

Dalis multimedijos pro-dukcijos, pvz., WEB nereika-lauja milijonø atspalviø.Kompiuteryje esanti spalvølentelë (color table) yra nekas kita, o tarytumei spalvø

kodavimo lentelë (color lookup table �CLUT). Tai spalvø indeksavimas kompiu-teriø sistemoms. Terminas �indeksuotojispalva� (indexed color) supaprastina nau-dojimà paletëse, þemesnëse nei 8 bitøspalvinës skyros (maþiau nei 256 atspal-viø). Kai kurios programos turi indeksuo-tàjá reþimà, sumaþinantá atspalviø skaièiøne tiktai iki tûkstanèiø, ðimtø ar tiktai keliøspalvø. (Kartais tai panaudojama atski-riems kadrams.) Kai kuriuose uþtenkadviejø trijø spalvø. O, pvz., CMYK supap-rastëja; kai pridedama dar viena dalis �eks-tra� spalvø � spot�spalvos, nereikia nau-dotis visa palete, o spalvà galima pasirinktipagal lentelës pavyzdþius kataloguose.

Elektroninio dokumento spalvingumuisuteikti yra naudojami sudëtingi vaizdo ap-dorojimo principai. Beveik visada daromatonø korekcija. Koreguojant vaizdo spal-vingumà, ðviesumà, kontrastà, yra naudo-jamos histogramos (gr. histos � stulpas +gramma � uþraðas). Tai stulpelinë diagra-ma, grafiðkai vaizduojanti kiekvieno atspal-vio vaizdo pikseliø skaièiø. Ji yra empirinëcharakteristika, naudojama ir kitose infor-macijos apdorojimo srityse: pvz., iðskiriantsignalà ið trikdþiø, triukðmø, realizuojantautomatiná atpaþinimà, konstruojant dy-dþio spektrà ir kt. Vengiant pertekliniø duo-menø yra naudojamas ir þmogaus regospsichofiziologinis netobulumas.

Elektroninës, kompiuterinës spalvosniekada neprilygsta natûraliosioms: taisintetinës spalvos, sukelianèios panaðøjutiminá áspûdá. (Þmonija, kaip þinome, yraiðradusi ávairiausiø bûdø savo pojûèiamsapgaudinëti, siûlydama ne tiktai materia-liuosius, bet ir emocinius surogatus.) Þo-dþiu, elektroninës spalvos � �tai ne svies-tas�. ... Tai sacharinas. O gal tai gyveni-mas kitame pasaulyje?


Lietuvos mokslas per 2007 metYpaè jei ja kalba palyginti negausi tau-

ta. Ne maþiau svarbu iðtirti jos istorijà, dës-ningumus, ryðá su kitomis kalbomis. Lie-tuviø kalbos istoriniø tyrimø rezultatai au-toriaus sulyginti su latviø, prûsø ir kitø gi-miniðkø kalbø duomenimis. Ðiuo darbupadëti naujos baltø kalbotyros ðakos �istorinës sintaksës pagrindai. Iðryðkintasbaltø kalbø archaiðkumas ir jø ypatingasvaidmuo tiriant indoeuropieèiø sakinio is-torijà. Daugelis autoriaus tyrimø aptartitarptautiniuose lingvistikos kongresuoseir paskelbti tarptautiniuose kalbotyros lei-diniuose lietuviø, vokieèiø, anglø, italø irrusø kalbomis.

Lietuva paþymëjo 18-àsias atkurtosiosNepriklausomybës metines. Mes esamelaisvos demokratinës Lietuvos teisinëssistemos praktinio kûrimo ir ágyvendini-mo liudininkai. Kuriant valstybës teisinius

pagrindus, svarbu remtis tarpukario Lie-tuvos patirtimi. Jai nagrinëti skirtasM.Maksimaièio darbø ciklas �Lietuvoskonstitucionalizmo istorijos studijos(1998�2006 m.)� buvo ávertintas Lietuvosmokslo premija.

Darbø ciklà sudaro trys monografijosir jau du kartus iðleistas vienintelis lietu-viø kalba ðios mokslo disciplinos vado-vëlis aukðtøjø mokyklø teisës specialybësstudentams. Monografijose suformuluotamokslinë Lietuvos valstybës ir teisës, joskonstitucionalizmo istorijos doktrina, iðryð-kintas istorinis teisinis kontekstas, kurio áta-koje formavosi nepriklausoma Lietuvosvalstybë ir jos teisinë sistema. Autoriausdarbai yra vertingas indëlis á Lietuvos vals-

tybës ir teisës, jos konstitucionalizmo is-torijos tyrimus. Drauge jie yra neabejoti-nai reikðmingi taip pat ir nûdienos Lietu-vos teisës praktiniø problemø, ypaè teisësstudijø ir teisinës praktikos, raidai.

Mums brangûs mûsø himno eilutësþodþiai: �Ið praeities Tavo sûnûs te stip-rybæ semia�. Þinoti savo kraðto istorijà,tautos dvasiná palikimà � kiekvieno iðsi-lavinusio þmogaus pareiga. Todël ypaèsvarbios yra tø srièiø mokslinës studijos.

Premijuotas E.Ulèinaitës darbø ciklas�Lotyniðkosios Lietuvos literatûros 16�18 a. tyrimai� neabejotinai priklauso ðiai ka-tegorijai. Autorës atlikti lotyniðkosios Lie-tuvos literatûros tyrimai, senøjø tekstø ver-timai ir leidimai tapo tais moksliniais ðalti-

niais, kuriais remiasi visi tiriantys 16�18 am-þiø Lietuvos visuomenæ, kultûros proce-sus ir literatûros tendencijas sudëtingameðiandienos technizuoto politinio ir kultûri-nio gyvenimo kontekste. Darbams bûdin-gas originalumas, kompleksiðkumas ir ið-baigtumas. Bûdami fundamentinio pobû-dþio, jie turi ir didelæ praktinæ vertæ, yra to-lesniø tyrinëjimø atskaitos taðkas.

Pabrëðime dar vienà ciklo ypatybæ:darbai publikuoti ne tik lietuviø, bet ir uþ-sienio þurnaluose, taigi svariai pristatonagrinëjamo Lietuvos laikotarpio kultû-rà svetur.

Á nûdienà mus sugràþina taikomosiosmokslinës veiklos V.Stankûnienës, S.Mi-kulionienës, A.Maslauskaitës ir A.Jasi-lionienës darbø ciklas �Paramos ðeimaipolitikos prioritetø paieðkos ðeimos po-kyèiø, gyventojø senëjimo ir demogra-finës krizës sàlygomis (1995�2005 m.)�.

Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ bu-vo tikimasi, kad tai pozityviai paveiks ða-lies demografinius procesus: stiprins ðei-mos institucijà, skatins gimstamumà, ilga-amþiðkumà, motyvuos lietuviø gráþimà iðemigracijos. Perspëjimai, kad demogra-finiai procesai gali ágauti nepageidaujamàkryptá, buvo laikomi neargumentuotais. Ta-èiau per pastaruosius keliolika metø de-mografinë situacija ágavo ryðkius krizësbruoþus, todël jos veiksmingo valdymo pa-ieðkos tapo ypaè svarbios. Tæsiasi �sody-bø tuðtëjimo metas� ir ne vien kaimo so-dybø. Sutrumpëjo gyventojø gyvenimo

MA Technikos mokslø skyriaus pirmininkasVytautas Ostaðevièius pristato PetràPetroðkevièiø, Jonà Skeivalà, AlgimantàZakarevièiø, Eimuntà Kazimierà Parðeliûnà

Atkelta ið 9 p.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas, MA prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas irðvietimo ir mokslo ministrë Roma Þakaitienë sveikina Eugenijà Ulèinaitæ (antra ið kairës)


ø nacionaliniø mokslo premijø prizmæ

trukmë, neleistinai maþas gimstamumas,tebesiauèia emigracijos �cunamis�. Ðiodarbo ciklo autorës jau daugelá metø tyri-nëja ðiø reiðkiniø prieþastis ir ieðko bûdøpadëèiai gerinti, numatyti veiksmingusstrateginius demografiniø pokyèiø valdy-mo bûdus orientuojantis á kuo geresnámoksliniø tyrimø rezultatø praktiná taikymà.Autorës yra ryðkiausios ðalyje paramos ðei-mai politikos pagrindø ir ðios politikosveiksmingo ágyvendinimo rengëjos bei ini-ciatorës. Tad Lietuvos mokslo premijosskyrimas ðiam ðauniam ketvertukui yradësningas ir uþtarnautas. Belieka palinkëtimûsø politikams sëkmingai ágyvendintimokslininkiø siûlomas rekomendacijas.

Fiziniø mokslø srityje pagerbti elek-trocheminës medþiagotyros, spinduliuo-tës ir trikdþiø poveikio atominëms ir mo-lekulinëms sistemoms, pluoðtiniø polime-rø eksploatacinio stabilumo bei Baltijosartezinio baseino tyrimai.

Chemikai E.Juzeliûnas ir R.Rama-nauskas tapo laureatais uþ darbø ciklàambicingu pavadinimu �Elektrocheminëmedþiagotyra � nuo nanostruktûrø ikiekologijos (1992�2006 m.)�. Jame api-bendrinti kone viso Lietuvos nepriklauso-mybës laikotarpio autoriø tyrimai. Jie ne-abejotinai prisidës prie naujø medþiagømokslo ir technologijø paþangos. Ypaèreikia paþymëti iðsamiø autoriø funda-mentiniø tyrimø rezultatus apie metalø irjø lydiniø nanostruktûriniø faktoriø átakàkorozijai. Gautieji rezultatai bus svarbûskuriant naujos kartos apsaugos nuo ko-rozijos technologijas bei plëtojant naujàbiotechnologijos sritá � metalø mikrobio-loginæ apsaugà. Tyrimai svarbûs elektro-

nikai, informatikos pramonei ir daugeliuikitø moderniø srièiø, áskaitant ekologinæelektrochemijà.

Fizikai teoretikai G.Juzeliûnas,B.Kaulakys ir J.Ruseckas tapo laurea-tais uþ darbø ciklà �Spinduliuotës ir trik-dþiø poveikis atominëms ir molekulinëmssistemoms: spektrai, dinamika, kinetika,matavimai (1979�2006 m.)�. Paþymësi-me, kad J. Ruseckas tapo Lietuvos moks-lo premijos laureatu bûdamas vos trisde-ðimties metø.

Darbø cikle pradëtos kelios naujosmokslo kryptys � rezonansiðkai sàveikau-janèiø molekuliø kompleksø suþadintøbûsenø spektroskopija, kvantinio anti-Ze-nono efekto tyrimai, dirbtinio magnetiniolauko ðaltose atomø dujose sukûrimas op-tiniais metodais ir kitos. Tyrimai apëmëRydbergo atomø, Bozës ir Einðteino kon-densatø bei iðsigimusiø Fermio dujø opti-nes savybes, lëto ðviesos sklidimo, iðsau-gojimo ir atgaminimo ypatumus, moleku-liniø kompleksø spektroskopijà ir kitus ak-tualius ðiuolaikinës fizikos klausimus. Ty-rimai reikðmingi ateities (nano)technolo-gijoms, ypaè optoelektronikai.

Didesnioji darbø dalis iðspausdintageriausiuose savo srities tarptautiniuoseþurnaluose, cituojamumas siekia 900. Re-zultatai yra naudojami ne tik fizikø, bet irastronomø, geofizikø, meteorologø, me-dikø, biologø, net psichologø.

Inþinieriaus technologo M.V.Gutaus-ko taikomosios mokslinës veiklos (eks-perimentinës plëtros) darbas �Pluoðtiniøpolimerø eksploatacinio stabilumo verti-nimo sistemos sukûrimas ir taikymas� ir-gi buvo ávertintas nacionaline premija. Ty-

rimai apima beveik 40 metø laikotarpá, tai-gi � praktiðkai beveik visà þmogaus kûry-biná gyvenimà. Á konkursà autorius atëjosu nauja kryptimi medþiagø inþinerijoje, sunauju universaliu laboratorinës árangoskompleksu, su teoriniu ávairiø polimeriniømedþiagø elgsenos sudëtingø apkrovø sà-lygomis tyrinëjimu, su 222 mokslinëmispublikacijomis, paskelbtomis 11 pasaulioðaliø, su 104 iðradimais, registruotais 6 pa-saulio ðalyse, su plaèiu tyrimo rezultatøádiegimu pramoninës gamybos sektoriu-

je ir studijø procese. Atskiri prietaisai ir átai-sai buvo gaminami maþomis serijomis iryra ádiegti kai kuriose mokslinio tyrimo ástai-gose bei pramonës ámonëse.

Geologai R.Mokrik ir J.Maþeika bu-vo pagerbti uþ darbø ciklà �Baltijos arte-zinio baseino hidrogeocheminis-izotopi-nis ávertinimas: dabartinë sandara ir rai-da (1988�2006 m.)�. Bene svarbiausiadarbø ciklo ypatybë � èia tiriama mûsø,Lietuvos, þemë, jos gelmës ir resursai. Tai-gi tyrimai, jø rezultatai yra gyvybiðkai svar-bûs ne tik mûsø ðalies dabarèiai, bet irateièiai, ateities kartoms. Reikia ávertintiankstesnës beatodairiðkos pramonësplëtros bei þemës ûkio chemizavimo pa-sekmes ir imtis priemoniø neigiamiemspadariniams ðalinti bei ágyvendinti pluoð-tui prevenciniø priemoniø.

Autoriai, taikydami hidrocheminiø irizotopiniø tyrimø metodus, kokybiðkai irkiekybiðkai ávertino Baltijos artezinio ba-seino zoniðkumo formavimosi ypatumusdabartiniu ir paleoaspektu, sukûrë efek-tyvius poþeminës hidrosferos evoliucijosbei antropogeninës radiologinës tarðosmodelius. Gautieji rezultatai svarbûs to-

Vladislava Stankûnienë, Sarmita Mikulionienë, Auðra Maslauskaitë, Aiva Jasilionienë (ið deðinës)

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


lesnei hidrogeologijos plëtotei ir prakti-niams taikymams � Lietuvos þemës gel-miø resursø panaudojimui, apsaugai irprognozavimui. Nustatytieji kokybiniai po-þeminës hidrosferos parametrai, hidro-cheminio zoniðkumo dësningumai teikiamokslines prielaidas þemës gelmiø ap-saugojimui nuo tarðos ávertinti bei tarðosmigracijos keliams iðnagrinëti. Moksliniøtyrimø rezultatai yra neabejotinai vertingiaplinkosaugos bei þemës gelmiø darnauspanaudojimo priemonëms diegti, tvaria-jai plëtrai ágyvendinti.

Biomedicinos mokslø srityje aukð-èiausià apdovanojimà pelnë mikroorga-nizmø, mitochondrijø ir biologiniai van-dens aplinkos toksiðkumo tyrimai.

R.Daugelavièius ir E.Bakienë tapolaureatais uþ darbø ciklà �Mikroorganiz-mø apvalkalëliai: laidumo ávertinimo me-todai ir áveikimo bûdai (1994�2006 m.)�.Jame iðanalizuotos bakterijø, mieliø ir pir-muoniø apvalkalëliø barjerinës savybësir sukurtos mokslinës prielaidos rasti nau-jiems mikroorganizmø apvalkalëliø ávei-kimo bûdams. Tokie tyrimai ypaè svarbûspatogeniniø mikroorganizmø atsparumuiantibiotikams ir kitoms antimikrobinëmsmedþiagoms áveikti, kai ligø sukëlëjai tam-pa atsparûs áprastinei terapijai. Dalis cik-lo darbø skirta fototoksinio poveikio ávai-rioms bakterijoms tyrimams. Paminëtiniautoriø atlikti sunkiøjø metalø jonø sàvei-kos su bakterijø apvalkalëliais tyrimai, nesaplinkos tarða sunkiaisiais metalais tam-pa viena aktualiausiø nûdienos ekologi-jos problemø.

A.Toleikio, V.Borutaitës ir V.Mildaþie-nës darbø cikle �Mitochondrijø funkcijøvaldymo ir jø atsako á stresà mechaniz-mai (1989�2006 m.)� iðtirti mitochondrijøfunkcionavimo mechanizmai, mitochon-drijø reikðmë energijos apykaitai ir vidu-

làsteliniams signalo perdavimo keliamsbei patogeniniø procesø plëtrai. Tokie ty-rimai ypaè reikðmingi mokslui ir jo taiky-mams, svarbûs bei konkurencingi tarp-tautiniu mastu. Autoriø darbai reikðmin-gai prisidëjo árodant mitochondrijø svar-bà ðirdies iðeminio paþeidimo plëtrai, mio-kardo làsteliø þûties bei kardioprotekci-niams procesams. Tai tikrai reikðmingasindëlis á bioenergetikos mokslà. Rezulta-tai publikuoti prestiþiniuose Lietuvos ir uþ-sienio mokslo þurnaluose, pristatyti tarp-tautinëse konferencijose, daþnai cituoja-mi kitø mokslininkø.

Ypaè norëtøsi iðskirti taikomosiosmokslinës veiklos M.Z.Vosylienës,N.Kazlauskienës, G.Svecevièiaus,E.D.Marèiulionienës ir D.Montvydienësdvideðimties metø darbø ciklà �Biologi-niø testø taikymas vertinant vandens ap-linkos toksiðkumà (1986�2006 m.)�. Api-bendrindami ilgametæ praktikà ir patyri-mà tiriant ávairiø nuotekø, uþterðtø gamti-niø vandenø ir dugno nuosëdø toksiðku-mà bei vykdydami biologinæ stebësenà(monitoringà), autoriai parengë jautriau-sius Lietuvos sàlygomis eksperimentiniusstandartizuotus ir nestandartizuotus bio-loginio (toksinio) poveikio vertinimo tes-tus. Jie gali bûti naudojami ir maþo, ir di-delio toksiðkumo nuotekoms, gamti-niams vandenims bei dugno nuosëdomstestuoti, taip pat ávairiø cheminiø ir radio-aktyviø medþiagø toksiðkumui nustatyti.

Unikalûs yra Ignalinos atominës elek-trinës (AE) baseino auðintuvo � Drûkðiøeþero radioekologinës ir ekotoksikologi-nës stebësenos rezultatai, gauti naudo-jant parengtus biologinius testus. Jie su-daro pagrindà nustatant ðio eþero florosir faunos apðvità bei ávertinant IgnalinosAE nuotekø poveiká ávairioms Drûkðiø eþe-ro ekosistemos komponentëms skirtingo-mis sàlygomis � nutraukus pirmojo blo-ko eksploatavimà, veikiant elektrinës ant-rajam blokui, nustojus ir jam gaminti ener-gijà, taip pat statant naujà Ignalinos AE.Sukauptoji patirtis ir duomenys padës

prognozuoti tolesná tarðos poveiká van-dens organizmø populiacijoms ir bendri-joms, taip pat formuojant aplinkos apsau-gos nuo jonizuojanèiosios spinduliuotësdrauge su chemine tarða poveikio kon-cepcijà ir principus Lietuvoje.

Technologijos mokslø srityje Lietu-vos mokslo premijas laimëjo kompiuteri-niø sistemø, mechatroninës maðinø inþi-nerijos, informaciniø technologijø ben-dram ugdymui lituanizavimo bei Lietuvosgeodezinio pagrindo tyrimai.

H.Pranevièius premijuotas uþ darbøciklà �Kompiuteriniø sistemø formalizavi-mas ir modeliavimas: teorija ir taikymai(1990�2006 m.)�. Pats autorius taip apibû-dino savo darbø ciklà: �Sukurta formalikompiuteriniø sistemø analizës teorija, ap-imanti: sistemø formalø specifikavimà, su-darytø specifikacijø korektiðkumo analizæbei automatizuotø imitaciniø ir skaitmeni-niø modeliø sudarymà�. Tuo pagrindu su-kurtos programinës priemonës, reikalingosmodeliams sudaryti bei jiems analizuoti. Jospanaudotos kuriant ðiø sistemø modelius:1) kompiuteriai ir telekomunikaciniai tinklai(srautø valdymas, protokolai); 2) realaus lai-ko kompiuterinës sistemos; 3) transportosistemos; 4) verslo sistemos. Didelë tø mo-deliø dalis pritaikyta Lietuvos sàlygoms, mo-deliuojant konkreèius procesus ir ieðkantoptimaliø sprendimø.

Kitas technologinës krypties premijuo-tas darbas buvo V.Vekterio darbø ciklas�Mechatroninës maðinø inþinerijos tribo-loginiø sistemø tyrimai (1984�2006)�. Au-torius iðplëtojo naujus tokiø sistemø tyri-mo principus ir metodus, atspindinèiusdësningà tribologiniø sistemø kûrimà iðatskirø elementø, pasiþyminèiø naujomiskokybinëmis ypatybëmis. Iðvestos nau-jos lygtys ir formulës geometrinës ele-mentø formos projektavimui bei jø sàvei-kos analizei, atskleisti nauji elementø sà-veikos sistemose dësningumai. Sukurtisistemø struktûros ir funkcijos matemati-niai modeliai, ávertinantys determinuotusir atsitiktinius trikdþius. Iðtirtos tepalø tri-

Robert Mokrik ir Jonas Maþeika

Eimutis Juzeliûnas ir Rimantas Ramanauskas


bologinës savybës bei iðnagrinëti reiðki-niai, atsirandantys naudojant skystus kris-talus ir kitus priedus. Sukurtos originaliostribologinës bei mechatroninës inþineri-niø bandymø sistemos, iðtirta aerodina-minë tribologiniø procesø akustinë tarða.Taikydami pasiûlytus metodus ir priemo-nes, pramonininkai gali racionaliau nau-doti savo árengimus bei maðinas, pailgintijø tarnavimo laikà, pagerinti kokybæ.

�iek tiek detaliau norëèiau sustoti tiesV.Dagienës taikomosios mokslinës veik-los darbø ciklu �Informacinës technolo-gijos bendrajam ugdymui: diegimo kryp-èiø formavimas, mokomosios programi-nës árangos kûrimas ir lokalizavimas(1990�2006 m.)�. Vyresnieji prisimena lai-kus, kai kibernetika buvo laikoma burþu-aziniu pseudomokslu. Vëliau kibernetikavirto informatika, informacinëmis techno-logijomis, vis labiau ásiskverbianèiomis ávisas mokslo ir gyvenimo sritis. Svarbumaþinti Lietuvoje vadinamàjà skaitmeni-næ atskirtá, plësti moderniø informaciniøtechnologijø naudojimà. Lietuva èia turigraþiø pasiekimø (uþtenka paminëti pa-skirstytø ir lygiagreèiø skaièiavimø meto-dø plëtrà ir diegimà vykdant LitGrid, Bal-ticGrid, GridTechno ir kitus projektus), ta-èiau dar labai daug reikia nuveikti, kadbent priartëtume ðiuo atþvilgiu prie Vaka-rø Europos valstybiø.

Viena svarbiausiø problemø � galimy-bës bendrauti su kompiuteriu lietuviø kal-ba kuo platesnis ágyvendinimas. Sakoma,kad jei kalba bus nevartojama informaci-nëje erdvëje, tai ji pasmerkta iðnykti. V.Da-gienës darbai daug prisideda prie masið-ko lietuviø kalbos ádiegimo ðioje virtua-lioje terpëje, atitinkamos programinësárangos lokalizavimo (lietuvinimo). Josánaðà diegiant modernias informacines irkomunikacines technologijas á ðvietimàsudaro mokslo straipsniai, informatikos,informaciniø technologijø vadovëliai, mo-

komosios knygos, sukurtos ar lituanizuo-tos technologinës priemonës, skirtos mo-kymui, informatikos olimpiadoms, infor-maciniø technologijø varþyboms ir t.t.Daugelis jø realizuoti kompaktiniø plokð-teliø su knygelëmis pavidalu. Atlikti dar-bai neabejotinai jau turëjo átakos visamLietuvos ðvietimui, spartina sisteminges-ná ir nuoseklesná informaciniø technolo-gijø diegimà ðvietime ir kitose srityse.

Ryðkø taikomàjá Lietuvai pobûdá turiP.Petroðkevièiaus, J.Skeivalo, A.Zakare-vièiaus ir E.K.Parðeliûno darbø ciklas�Lietuvos geodezinio pagrindo sukûrimo

tik tokios pareigos. Antrasis mokslo laips-nis � habilituoto daktaro � jau penkti me-tai suspenduotas, nors pagal galiojantáMokslo ir studijø ástatymà jis turëtø bûtiteikiamas. Þinoma, já galima ágyti uþsie-nyje, kad ir Lenkijoje ar Vokietijoje, ir poto nostrifikuoti Lietuvoje. Tokiomis sàly-gomis Lietuvos mokslo premijos laurea-to vardas ágyja ypatingà reikðmæ.

Medikai turi toká juodajam humoruipriklausantá posaká: �Nors ir gydomas,ligonis pasveiko�. Lietuvos fizikai, kiek-vienà pirmàjá balandþio ðeðtadiená ðvæs-dami fiziko dienà, skelbia urbis et orbis �

ir plëtros Europos lygmenyje technologi-jø tobulinimas ir taikymai (1990�2006 m.)�.Jau pats pavadinimas gana iðkalbingainusako darbo esmæ, todël tik paþymësi-me, kad sukurtas naujos kokybës, atitin-kantis tarptautinius reikalavimus ir integ-ruotas á Europos sistemà Lietuvos geo-dezinis pagrindas yra reikðmingas indë-lis plëtojant Lietuvos geodezijà ir karto-grafijà pagal Europos Sàjungos standar-tus bei tenkinant NATO reikalavimus krað-to kartografavimui, tarptautinës civilinësasociacijos reikalavimus, atliekant kitustarptautiniu mastu plëtojamus praktiniusdarbus bei mokslo tyrimus. Tas pagrin-das jungia naujas geodeziniø koordina-èiø ir sunkio sistemas bei geodezinius irgravimetrinius tinklus, integruotus á vie-ningàjá Europos tinklà. Dalis darbo rezul-tatø panaudota Lietuvos Respublikosvalstybinës sienos delimitavimo ir demar-kavimo darbuose.

Taigi jau ið ðios trumpos laureatø darbøapþvalgos matome, kad, nepaisant men-ko mokslo ir studijø finansavimo, nepalan-kios kûrybai atmosferos, nestabilumo, Lie-tuva turi kuo pasidþiaugti ir pasididþiuoti.

Lietuvoje maþëja mokslininkø ir dës-tytojø kvalifikacijø ir laimëjimø ávertinimobûdø bei þenklø. Nebelieka docento irprofesoriaus pedagoginiø vardø � lieka

miestui ir pasauliui: �Dinozaurai i�nyko,bet fizikai i�liko�.

Sujungdami �ias abi sentencijas,lengva humoro gaidele galime teigti, kad�Nepaisant �reformø� mokslas ir moksli-ninkai iðliks�. Ir nesvarbu, ar tuos dabar-tinius �nenaudëlius� universitetø rektoriusir mokslo institutø direktorius rinks insti-tucijø visi darbuotojai, ar mokslo bendruo-menës, ar senatai, ar juos parinks minis-terijos pareigûnai, ar paskirs tø institucijøtarybos, kuriose balsø daugumà turës mi-tologiniai praktiðkai uþ niekà neatsakan-tys socialiniai partneriai.

Lietuvoje mokslininkai neiðnyks kaipdinozaurai prieð 65 milijonus metø ar mo-hikanai prieð kelis ðimtus metø, jø nepri-reiks áraðyti á Raudonàjà knygà kaip nyks-tantá faunos porûðá ir joje visuomet busðviesuoliø, kuriø ilgametë mokslinë kûry-ba garsins Lietuvà pasaulyje ir juos anks-èiau ar vëliau (tikëkimës � ne per vëlai...)deramai pagerbs tauta, jos iðrinktoji val-dþia. Tai yra gyvenimo alfa ir omega.

Pagerbdami ðauniuosius Lietuvosmokslo premijø laureatus kartu primena-me, jog laureato vardas � ne vien dera-mas mokslininko kûrybos ávertinimas, betir ápareigojimas nesustoti, neuþmigti antlaurø, bet dirbti toliau, bûti aktyviais savoðalies pilieèiais, patriotais.

Vladas Vekteris

Vilmantë Borutaitë, Vida Mildaþienë ir Adolfas Toleikis

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Papasakokite, kaip ir kodël suma-nëte projektà �Hard Rain�?

Projektas atsirado atsitiktinai. 1969 m.liepos 20 d. a� pasiklydau Sacharos dy-kumoje ir mane tik per atsitiktinumà ið-gelbëjo vietinis Tuarego klajoklis. Jis par-sivedë mane á archajiðkà stovyklà, pasi-sodino tarp gentainiø, uþkûrë ugná, iðvirëpuodelá kavos ir ájungë kasetiná magne-tofonà, kuris grojo Bobo Dylano dainà �AHard Rain A-Gonna Fall�. Beje, tuo paèiumetu Buzzas Aldrinas ir Neilas Armstron-gas smeigë JAV vëliavà á Mënulio pavir-ðiø. Að klausiausi ðios iðskirtinës dainos,

Markas

Lietuvoje sveèiavosi vienas la-biausiai pasaulyje publikuojamø bri-tø fotografø Markas Edvardsas. Jis jau40 metø fotoaparatu fiksuoja gamtosir þmogaus sàveikà, jo sukreèianèio-se nuotraukose atsispindi aplinkosapsaugos problemos, þmoniø skur-das, netinkamos gyvenimo sàlygos irklimato kaitos pokyèiai Þemëje. Uþnuopelnus aplinkosaugos srityje1990 metais fotografui áteiktas Jung-tiniø Tautø �Global 500� apdovanoji-mas. Pastaraisiais metais M.Edvard-sas keliauja po pasaulá ir, pristatyda-mas projektà �Hard Rain� (�Smarkiliûtis�), ragina þmones diskutuoti, kasyra bendra tarp klimato kaitos, aplin-kos i�sigimimo, pasaulinio skurdo irkaip galima pakeisti esamà situacijà.

M.Edvardso nuotraukø ciklas�Hard Rain� � tai fotografijos, iliustruo-janèios kiekvienà þymaus roko atlikë-jo Bobo Dylano dainos �A Hard Rain�sA-Gonna Fall� eilutæ. Apkeliavæs dau-giau kaip 150 pasaulio ðaliø, M.Ed-vardsas uþfiksavo daugybæ dokumen-tiðkai tiksliø ir daþnai ðokiruojanèiø,þiauriø faktø apie þmogaus neapgal-votos veiklos padarinius.

Nuotraukø paroda �Hard Rain� ap-

Edvardsas:pabandykime graþiuoju susitarti

su gamtakeliavo daugiau nei 30 pasaulio vals-tybiø. Pernai rudená ji buvo pristatytair Lietuvoje, Vilniaus botanikos sode irVilniaus universiteto Centriniø rûmøkiemelyje.

Didþiosios Britanijos ambasado-riaus Colino Robertso kvietimu antràkartà lankydamasis Lietuvoje, fotogra-fas projektà �Hard Rain� pristatë Lie-tuvos politikos, þiniasklaidos, meno irvisuomenës veikëjams.

M.Edvardsas maloniai sutiko pa-sikalbëti apie patá projektà, Þemeigresianèias klimato kaitos pasekmesir þmogaus santyká su aplinka. Norsir matæs paèiø baisiausiø dalykø ið la-bai arti, fotografas nepraranda opti-mizmo ir gyvenimo dþiaugsmo.�Mums nereikia daug, kad bûtumelaimingi,� � sako jis.

kurià B.Dylanas paraðë Kubos krizës lai-kotarpiu, kai dvi supervalstybës (JAV irSovietø Sàjunga) buvo atsidûrusios priemodernaus pasaulio sunaikinimo slenks-èio. Ta daina buvo atsakas á branduoliniokaro pavojø. �Hard Rain A-Gonna Fall�atspindëjo visas tuometinio pasaulio pro-blemas, joje atsiskleidë B.Dylano iðmin-tis ir nerimas dël ateities.

Taigi, sëdëdamas toje siurrealistiðko-je aplinkoje viduryje dykumos, ten, kursusiliejo modernus ir prieðistorinis pasau-liai, sugalvojau kiekvienà dainos eilutæiliustruoti nuotraukomis. Visus tuos ketu-

riasdeðimt metø að vienà po kitos lipdþiaunuotraukas prie B.Dylano dainos þodþiø.Ilgà laikà fotografuodamas pasaulá, supra-tau, kad fiksuoju problemas, kurios kaiptik ir apibûdina ðá amþiø: gyvenamosiosvietos praradimà, skurdà, þmogaus veik-los padarinius gamtai ir visø ðiø proble-mø sumà � klimato kaità.

Taigi uþtrukote net 40 metø?Tà kartà prie lauþo að tikrai nemaniau,

kad viskas pavirs tokiu rimtu projektu. Pra-dëjau kaip individualø vieno fotografo pro-jektà ir negalvojau apie parodà ar knygà.Bet kai dainos eilutës buvo iliustruotos,draugai paskatino mane nusiøsti darbàB.Dylanui, gauti leidimà naudoti jo dai-nos þodþius projektui. Netikëtai greitai ga-vau teigiamà atsakymà. Taigi 2005-aisiaispradëjau pristatyti projektà.

Kaip Jûsø paroda atsidûrë èia, Lie-tuvoje?

A� susisiekiau su maþdaug 80 bota-nikos sodø visame pasaulyje dël paro-dos pristatymo. Labai greitai gavau atsa-kymà ið Lietuvos. Taigi pernai pirmà kar-tà atvykau èia, Vilniaus botanikos sodeatidarëme parodà �Hard Rain�. Ten suti-kau Didþiosios Britanijos ambasadoriøLietuvoje Colinà Robertsà, kuris man irpasiûlë atvykti dar kartà ir surengti pro-jekto pristatymà.

Kaip ávardytumëte savo profesijà?Esate menininkas, þurnalistas, gal eko-logas ar netgi politikas?

Ne, tikrai ne politikas (juokiasi). Ir nemenininkas. Ið tikrøjø sunku tiksliai ávar-dyti. Visà gyvenimà buvau tiesiog foto-grafas. Dabar atsirado ir kitokios veiklos.Man nepatinka save vadinti kampanijosvedliu ar �aukliu. �Ekologas� skamba perdaug rimtai, be laðelio humoro, kas mantaip pat nepriimtina. Vis dëlto paprasèiau-sia bûtø pasakyti, kad esu fotografas. Tai,kà darau, priklauso nuo suvokimo, maty-mo ir greito reagavimo á ávykius. Pavyz-



dþiui, mene reikia daugiau vaizduotës, oað savo reportaþuose nesistengiu josnaudoti. Tiesiog bandau bûti mûsø civili-zacijos veidrodþiu, nors tai gali nuskam-bëti ir pompasti�kai.

Sakote, �ekologas� skamba per rim-tai, bet juk problemos, kurias uþfiksuo-jate savo fotoaparatu, irgi yra be galorimtos.

Na, taip. Geriau pagalvojæs tikriausiaigalëèiau save pavadinti ekologu, juk sutuo buvo susietas visas mano gyvenimodarbas. Fiksuoti fotoaparatu klimato kai-tà, kylanèià ið skurdo, þemës uþterðtumoir kitø visuomeniniø problemø. Tai ið tiesøsunku moraliðkai. Juo labiau, kai þinau,kad pasaulyje neámanoma visiems þmo-nëms sudaryti galimybes gyventi norma-liomis, pakenèiamomis sàlygomis. Pakel-ti viso pasaulio þmoniø pragyvenimo lygáiki, pavyzdþiui, europieèiø viduriniosios kla-sës gyvenimo sàlygø reiktø trijø Þemës pla-netø iðtekliø, o turime tik vienà.

Kita vertus, savo nuotraukomis noriu áti-kinti turtingesniø ðaliø þmones, kad Treèio-jo pasaulio valstybiø gyventojø buitá vis dëltogalima pagerinti. Pavyzdþiui, jeigu mes èia,Europoje, atsisakytume daiktø kulto ir var-totojiðkumo, tikrai padëtis pradëtø keistis ágera. Modernus pasaulis paprasèiausiai ne-gali judëti á prieká, þinodamas, koks baisusskurdas tvyro didþiojoje Þemës dalyje. Tur-tingesniø ðaliø gyventojai taip pat atsakingiuþ kitos planetos dalies likimà.

Labiausiai noriu pabrëþti, kad mûsøgyvenime svarbûs dalykai � draugai, mu-zika, menas ir kt. � daug nekainuoja.Keliaudamas po pasaulá ásitikinau � mumsnereikia daug, kad bûtume laimingi. Tikman atrodo, jog mes paprasèiausiai taiuþmirðome ir nuëjom kitu keliu, eikvoda-mi Þemæ. Savo nuotraukomis að bandaupaþadinti þmones.

Paminëjote menà. Ar menininkai yrapajëgûs keisti pasaulá, padëti spræsti

opias skurdo, uþterðtumo ir klimato kai-tos problemas?

Ne, nemanau, kad menas vienas yrapajëgus kà nors pakeisti ið esmës. Taèiau,mano manymu, svarbiausia yra tai, jogmeno pasaulis nepakankamai átrauktas ápasaulio gydymà. Pavyzdþiui, meninin-kai, kuriuos að cituoju savo prezentacijo-se, kûrë menà bûtent dël to, kad gydytøpasaulá. B.Dylanas ir daugelis kitø, raðiu-siø dainas 7�8 deðimtmetyje, iðryðkinda-vo visuomenës nesëkmes. Manau, kad�iuolaikinis menas uþmir�o svarbiausiàsavo vaidmená � atkreipti dëmesá á globa-lias problemas, rasti bûdø, kaip atspin-dëti tai, kas dedasi visuomenëje, kartu pa-rodyti ir dvasios turtus.

Visuomenei reikia pasikeitimø, nes jeitaip eisime toliau, greitai praþûsime. Tadmeno vaidmuo tikrai ádomus ir dar neat-rastas (o gal uþmirðtas) ðiuolaikiniø me-nininkø � jam reikia atspindëti pasikeiti-mø poreiká, parodyti, kad gyvenimo tur-tingumas priklauso ne nuo materialiø tur-tø, o nuo kûrybingumo.

Net ir matydamas tiek daug nelai-miø, skurdo, gamtai padarytos þalos,Jûs nenuleidþiate rankø ir stengiatëskeisti padëtá. Daugelis, bûdami Jûsøvietoje, pasiduotø. Ar niekada nesijau-èiate bejëgis, neuþpuola neviltis?

Ne, tikrai ne. Þinoma, per visà savokarjerà uþfiksavau daugybæ baisiø kadrøir situacijø, daug daugiau, nei parodþiau�Hard rain� projekto parodoje. Bet noriuparodyti visuomenei kitoká, iðskirtiná þmo-gaus gyvenimà, atkreipti dëmesá á labaiopias problemas.

Manau, kad problemos, kurias iðryð-kinu, yra labai rimtos, ir mes neiðvengsi-me kataklizmø bei klimato kaitos sukel-tø nelaimiø. Savo planeta susirûpinomeper vëlai. Mes balsavome uþ politikus,kurie darë neteisingus sprendimus kli-mato kaitos atþvilgiu, ieðkojo ekonomi-

nës naudos, neatsiþvelgdami á gamtosporeikius. Taip kelias, tiesiamas á geres-ná gyvenimà, tampa keliu á mirtá.

�iaip ar taip, mums vis tiek reikia iðsi-aiðkinti, kaip gyventi toliau ir susitarti sugamta. Modernø pasaulá tikrai ámanomasuderinti su gamta. Tai ðiø dienø didþiau-sias þmonijos iððûkis. Jei gráþtume 100metø á praeitá, pamatytume, kad didþiau-sias iððûkis buvo, kaip sukurti technolo-giná pasaulá, kuris pagerintø þmoniø gy-venimo kokybæ, apsaugotø nuo ligø, pa-darytø gyvenimà produktyvesná. Taèiausukurtas industrializuotas pasaulis turi ircivilizacijos susinaikinimo bruoþø. Todëlmûsø dienø iððûkis yra apversti visà pro-cesà aukðtyn kojomis ir bandyti su gam-ta susitarti graþiuoju.

I� arti matote, kas ir kaip vyksta. Ko-kia ateities perspektyva? Jeigu mes ne-sikeisime, kaip pasikeis aplinka?

Pirmiausia vis brangs nafta. Ðiaip artaip, ji vis tiek kaþkada baigsis. O juk bejos mes nemokame gyventi, va, pavyz-dþiui, be naftos nebûtø ir stalo, prie kuriosëdime. Net nebûtø manæs, jûsø. Kai ap-siþvalgai ir paþiûri atidþiau, aiðku, kad meslabai priklausomi nuo gamtos iðtekliø.Kaþkaip turëtume pakeisti situacijà. Tu-rëtume atsisakyti áprasto energijos ðalti-nio ir naudotis kitokiais, naujais. Tai, þi-noma, iððûkis mokslininkams.

Viskà pakeisti ir iðsisukti be pasekmiøjau per vëlu. Þinome, kas vyko Naujaja-me Orleane. Potvynius ir uraganus sustip-rina klimato kaita. Oras yra labai galingajëga. Ir mes savo neatsakingu elgesiu su-teikiame jam dar daugiau jëgos. Kuo to-liau, tuo pasekmës bus þiauresnës.

Bet galime turëti bent ðiek tiek vilties?Geriausias pasirinkimas � taktinis op-

timizmas. Turime nusiteikti kovingai ir op-timistiðkai, tikëti, kad galime susitvarkyti.Pavyzdþiui, amerikieèiai sugalvojo skristiá Mënulá, nors pradëdami programà neþi-



nojo, ar tai apskritai ámanoma. Ir po kieklaiko ágyvendino savo svajonæ. Tokiu pa-èiu principu turime veikti ir ðiuo atveju.

Specialistai sako, kad kovoti su kli-mato kaita ámanoma, taèiau negalimedelsti. Kuo ilgiau delsime, tuo pasekmësbus skaudesnës, tuo sunkiau bus su jo-mis susitvarkyti.

Deja, pavyzdþiui, jaunimas vangiai ási-traukia á kovà. Mano jaunystës laikais, sep-tintàjá-a�tuntàjá de�imtmeèiais, nenorëjometaikstytis su tuo, kas ir kaip tada buvo. Ypaèmenininkai siekë viskà perkurti, keisti. Jau-tëme, kad turime kaþkà daryti.

Dabar jaunimas prisitaikëliðkas. Jiejaudinasi dël prekës þenklø ant dþinsø arbatø, o ne dël svarbiø dalykø.

Ar vis dëlto ámanoma pakeisti jømàstymà?

Niekas negali pakeisti jø galvosenos,tik jie patys. Bet mes nebegalime leistisuþliûliuojami, dabar jau tikrai laikas pa-busti � visos problemos ir nelaimës sa-ko, kad nebegalime bûti dalis tylinèiosdaugumos.

Nuotraukose daug skausmo, kan-èios, mirties. Niekas nekaltino Jûsø ne-etiðkumu?

I� tikrøjø ne kartà buvau kritikuojamas.Bet að á tai stengiuosi nereaguoti. Darau,kà noriu daryti, manau, kad einu teisingukeliu, ir daugelis mane supranta. Tai daraune siekdamas sensacijos. Þmonës suvo-kia, jog tai, apie kà kalbu, yra labai svarbu.

Bet juk ramiau gyventi, kai viso tonematai.

Taip, bet viduje balsas vis tiek kuþda,kad kaþkas negerai, tada kyla nerimas.Að renkuosi ne nerimà, o þinojimà, kas irkodël dedasi pasaulyje. Þinoma, galbûtne visi taip jauèiasi, ne visi nori matyti,kas vyksta, dël to parodà �Hard rain� pri-statome vieðose erdvëse, kad þmonësnori nenori vis tiek pamatytø.

Jûsø interneto svetainëje skelbia-mas atviras laiðkas pasaulio lyderiams,jie kvieèiami prisidëti ir drauge steng-

tis pakreipti pasaulá geràja linkme. Laið-kà bei fotoalbumà �Hard Rain� taip patsiunèiate visø pasaulio ðaliø vadovams.Sulaukiate atsako ið jø?

Atsakymø gauname. Pavyzdþiui, Di-dþiosios Britanijos ministras pirmininkaslabai entuziastingai nusiteikæs, jis pareið-kë labai norás prisidëti. Tikimës gauti at-sakymà ir ið jûsø prezidento. Mums svar-bu, kà jis galvoja, kà màsto jûsø skaityto-jai ir visas pasaulis.

Ar daug kas Jus palaiko?Kalbant apie politikus, reikëtø pabrëþ-

ti, kad ið tikrøjø tai juk ne jie mums vado-vauja, o mes jiems. Kad galëtø veikti,jiems taip pat reikia palaikymo, paragini-mo. Jeigu, pavyzdþiui, visi jûsø skaityto-jai paraðytø Lietuvos ministrui pirminin-kui laiðkà, kuriame reikðtø susirûpinimàateitimi, vienokiomis ar kitokiomis proble-momis, jis privalëtø á tai atsiþvelgti. O jeivisi jûsø skaitytojai dar ir savo drauguspaskatintø pasiraðyti, valdþiai neliktø nie-ko kito, kaip tik imtis tinkamø veiksmø.Kad iðlaikytø savo pozicijas, valdþia turiásiklausyti á tai, ko nori þmonës.

Jëga mûsø rankose. Bet mes dar per-nelyg susiskaldæ, uþgulti savø rûpesèiøir vargø. Mes turime sustiprinti savo jë-gas. Tik ar spësime dar kaþkà padaryti.

Gal svarbiausia, kad mes nesuvokia-me problemø masto ir to, jog ið tikrøjøgalime padëtá bent �iek tiek pakeisti ?

Að matau daug protingø þmoniø vi-same pasaulyje. Bet mums reikia naujomàstysenos modelio. Priëjome ribà, kaitikrai aiðku, jog turime keistis.

Tarkime, nacionalizmas, kai proble-mos yra globalinës, jau nebereik�mingas,net nebereikalingas, juo nieko nepasiek-si. Jei tai suprasime, pasikeisime. Nacio-nalizmas nebegarantuoja saugumo, prie-ðingai � sukelia nesaugumà. Gana bûtiuþsidariusiems!

�iuo metu kuriate naujà projektà. Kosieksite ðá kartà?

Mes sukame pasaulá blogyn. Bet ga-

lime pasitaisyti, viskam yra iðeitis, vieno-kie ar kitokie sprendimai. Naujo projektotikslas � parodyti tuos sprendimus ir kaipjie pritaikomi. Norime, kad tai ákvëptø, kadvienø valstybiø pavyzdys paskatintø im-tis priemoniø kitas ðalis ir verstø ðità pro-cesà plëtotis toliau.

Ar pasirinkdamas fotografo specia-lybæ galvojote, kad imsitës kai kà keis-ti, su kaþkuo kovoti, o ne tik fiksuoti gra-þius vaizdus?

Fotografu tapau, nes neturëjau kitopasirinkimo � norëjau ádomaus gyveni-

mo, be to, að visiðkai neakademiðkasþmogus. Neásivaizduoju, kà daugiau ga-lëèiau daryti.

Augau tokiu laikotarpiu, kai visi jautë,kad kaþkà turi keisti. Meno pasaulis bu-vo gyvas, pilnas fantazijø. Muzikoje, fo-tografijoje, madoje, kituose menuose, pa-galiau paèiame gyvenime þmonës ieðko-jo naujoviø, ávairesniø raiðkos bûdø. Mesturime susigràþinti tà beribá kûrybiðkumà.Tik tada galësime judëti tolyn. Juk daugsmagiau bûti tikrai gyvam, negu pusiaugyvam. Jeigu bûsi tik pusiau gyvas, taijau kaip ir pusiau miræs. O juk nenorimetokie bûti, norime ir turime gyventi!

Kalbino Berta TILMANTAITË ir Mykolas VADI�IS

Projekto �Hard Rain� internetinësvetainë: www.hardrainproject.com


Paskelbus 1918 m. vasario 16 d. Lie-tuvos valstybës nepriklausomybës aktà,beveik devynis mënesius vyko sunkios lie-tuviø derybos su kaizerinës Vokietijos cen-trine valdþia ir okupacinëmis ástaigomis dëldaugybës kraðto ateitá lemianèiø dalykø.Tik tø metø lapkrièio 2 dienà Lietuvos Vals-tybës Taryba galëjo priimti Laikinàjà Kon-stitucijà. Lapkrièio 5 d. jos pagrindu suda-rytas Tarybos Prezidiumas paskyrë Tary-bos nará Augustinà Voldemarà ministru pir-mininku. Ðis lapkrièio 11 d. pristatë Lietu-vos laikinosios vyriausybës Ministrø Kabi-netà. Taigi buvo þengtas labai svarbusþingsnis nuo nepriklausomybës deklara-cijos prie konkreèios valdþios LietuvosRespublikoje paëmimo. Kabineto narysMartynas Yèas tapo Finansø, prekybos irpramonës ministerijos, kuriai taip pat pri-klausë upiø transportas, vadovu. Taèiautik 1919 m. kovo 21 d. po ilgø derybø be-sikurianèios lietuviø ástaigos perëmë ið vo-kieèiø okupaciniø þinybø Lietuvos vandenskelius su jiems priklausanèiais árenginiais,taigi ir dviem uostais � Kauno ir Kalnënø.

Po ketveriø metø, kai Klaipëdos krað-tas galiausiai buvo prijungtas prie Lietu-vos, jai teko dar du buvæ kraðte Nemunouostai � Smalininkø ir Uostadvario. Padau-gëjus Nemuno laivø skaièiui ir susirûpinusjø saugiu þiemojimu, po 1934 metø su-skasta rengti Jurbarko uostà. Tad iki Klai-pëdos kraðto atplëðimo 1939 m. kovo 22d. Lietuva administravo penkis Nemunouostus, skirtus vidaus vandenø laivams.

Kauno þiemos uostasKam ne kam bus keista suþinojus, jog

Rusijos valdymo laikais Kaune nebuvouosto. Já po 1916�1917 m. þiemos grës-mingo ledoneðio pasirûpino árengti vokie-èiai, planavæ ilgam ásitvirtinti kraðte ir tikë-jæsi iðnaudoti patogø vandens kelià Ne-munu vykstanèio karo reikalams. Uostoárengimo istorija nuðviesta vokieèiø leista-me lietuviø kalba laikraðtyje �Dabartis�(1918 07 25, Nr.93) ir vokiðkame laikraðty-je �Das neue Litauen� (1918 08 01, Nr.22).

Vokieèiai uostui árengti pasinaudojodeðiniàja siauresniàja Nemuno protaka,nutásusia nuo Karmelitø daugiau kaippusantro kilometro iki dabartinës Ðilutësgatvelës tarp didelës smëlio salos ir kran-

Lietuviðki

Prof. habil. dr.Arnoldas PIROÈKINAS

Nemuno uostai 1919�1940 metai

bene dvi lentpjûvës. Prie jø atplukdyda-vo sielius ir á jas vilkdavo ràstus.

Ið vokieèiø perimto Kauno uosto ver-të ávairiuose dokumentuose nusakoma la-bai nevienodai. Bene realiausia ji raðte bedatos �1919 metø kovo 21 d. vokieèiø per-duoto Lietuvos valdþiai Kauno uosto tur-to sàraðas� (LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 397,lp. 128): tas turtas ávertintas 473 200 mar-kiø. Dokumente ávardyta 15 objektø, ið ku-riø vertingiausi � Kauno þiemos uosto bë-giai ir árankiai, ákainoti 220 000 markiø,uosto krantinë ávertinta 120 000 markiø,ðviesos árenginiai � 59 500 ir a�tuoniosi�krovimo vietos � 24 000 markiø. Kitameraðte, pavadintame �Þinios apie vandenskeliø bei jø turto stová nuo prieðkarinio lai-ko iki 1927 metø� (ten pat, b. 23, lp. 20),

to. Prie Karmelitø baþnyèios jie protakànuo Nemuno pagrindinës ðakos, ëjusiospagal kairájá krantà, atitvërë pylimu. Susi-darë uþdara kokiø 70 m ploèio álanka, ku-rioje galëjo þiemà tûnoti laivai. Skaièiuo-jant nuo álankos vartø, pietiniu pakraðèiubuvo árengta dar mediniø poliø krantinë,prie kurios jau galëjo ðvartuotis laivai. Kadnereikëtø ið jø ir á juos gabenti kroviniuskitomis transporto priemonëmis, nuo ge-leþinkelio stoties atvedë atðakà: vagonaibetarpiðkai privaþiuodavo prie kraunamølaivø. Krovos darbams spartinti vokieèiaipastatë kelis kranus. Taip sutvarkyta uostopakrantë buvo neilga � apie 600 metrø.Likæs uosto pakraðtys pietø pusëje ir de-ðinysis krantas nuo miesto liko nesutvar-kytas. Èia dar kelis deðimtmeèius veikë

Kauno uostas. Ið Kauno apskrities archyvo fondø

Kauno þiemos uosto praplëtimo projektas. Ið knygos: Merkys V. Vandens keliai. �Kaunas, 1934. � P. 254.

~


sakoma: �Kauno uostas su þiemos dam-ba, gelþ. keliais ir medinë krantinë pa-statyta vokieèiø ir apkainuota 426 325 lit.�Kai 1924 m. gruodþio 17 d. Kauno miestotarybos narys Volfas posëdyje ragino rei-kalauti ið Lietuvos vyriausybës perduotiuostà miestui, jis labai smarkiai uþsiðaukëdël jo vertës � esà perimant uostas buvæsávertintas 19 000 000 auksinø (Kauno ap-skrities archyvas, f. 219, ap. 1, b. 349, lp.64). Auksinais buvo vadinamos ostmar-kës, kurios Lietuvos Ministrø Kabineto po-tvarkiu 1919 m. vasario 26 d., pavadintoslietuviðku vardu, kursavo nepriklausomo-je Lietuvoje kaip mokëjimo priemonë. Tuometu, kai Lietuva ið vokieèiø perëmë Kau-no uostà, ostmarkës, arba auksino, vertëdar nebuvo tokia menka.

Lietuvos ástaigoms, perëmusioms ne-ápusëtà rengti Kauno uostà, buvo aiðkiøaiðkiausia, kad jam baigti reikës daug lë-ðø ir ilgo laiko. Deja, tikriausiai niekas ta-da nemanë, jog jo árengimas uþtruks ko-kius 15�17 metø. Kelerius pirmuosius me-tus Lietuvos pagrindiniai uþdaviniai buvokiti: pirmiausia reikëjo visomis iðgalëmisatsiginti nuo kraðtà puolanèiø bolðevikøordø, bermontininkø plëðrûnø ir lenkø le-gionø. Ðalis Pirmojo pasaulinio karo irokupacijø buvo nepaprastai nuskurdin-ta. Nebuvo srities, kuri nebûtø reikalavu-si neatidëliotino valdþios dëmesio ir lëðø.Todël bene nuo kokiø 1930 metø padi-dëjo Kauno þiemos uostui ið biudþeto ski-riamos sumos. Kaip jos kito, leidþia mumssuvokti archyvinis dokumentas ilgu pa-vadinimu �Þinios Kauno Vandens KeliøRajono ið paprastø ir nepaprastø iðlaidøsàmatos iðleistø lëðø Kauno uosto ir joátvarø statymo, taisymo ir laikymo dar-bams laikotarpyje 1925 m. � 1935 metø�(LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 397, lp. 129).

Taigi, praleidæ iðsamesnæ atliktø dar-bø specifikacijà, paþiûrëkime, kokios su-mos buvo skiriamos tais metais uostui:1925 metais � 17 442,52 Lt; 1926 � 53018,62; 1927 � 29 281,99; 1928 � 0; 1929� 30 987,94; 1930 � 86 635,35; 1931 �113 591,62; 1932 � 33 312,82; 1933 � 71586,45; 1934 � 55 598,52. Taigi per de-ðimt metø Kauno uostui tvarkyti i�leista492 355,83 lito.

Nuo 1935 metø uosto darbams pra-dëta skirti papildomø lëðø ið vieðøjø dar-bø fondo. Ypaè susirûpinta sutvarkyti uos-to krantus nuo miesto pusës. 1937 metaisiðleistas �Susisiekimo ministerijos metrað-tis� (p.75) gana iðsamiai referavo apie 1936metais atliktus darbus. Kad ir kiek varginastatistika, vis dëlto vaizdumo dëlei patei-kiame tais metais uoste atliktø darbø duo-menø: 1. Ið baseino (jis kartu buvo gilina-mas) iðkasta ir supilta á �pakrovimo gatvæ�smëlio ir þvyro 25 502 m3; 2. Iðgrásta pa-krovimo gatvës 2082 m2; 3. Padaryta nau-

jos medinës kranto sienos (t.y. krantinës)576 m; 4. Sutvarkytos uþvaþos (t.y. nuo-þulnûs nuvaþiavimai á pagal uostà einan-èià �pakrovimo gatvæ�) ties Daukanto irMaironio gatvëmis; 5. Pastatyta gelþbeto-ninë tvora tarp Grunvaldo ir Maironio gat-viø � 700 m; 6. Apvelënuota ðlaito (á uostopusæ) 5250 m2; 7. Pasodinta ant pylimo(matyt, uosto pietinëje pusëje pagal Kar-melitø pusiasalio pakraðtá) 2000 vien. Met-raðtis ten pat kaip keleriø metø darbo re-zultatà nurodo, kad nuo 1936 metø rug-pjûèio pradëta galutinai naudotis naujuo-ju (ðiauriniu) uosto krantu.

Taigi tada Kauno þiemos uostas, ið es-mës imant, gavo tà vaizdà, kurá daugelissenø kaunieèiø dar mena iki ðiolei. Be-veik nuo Karmelitø baþnyèios pagal patáuostà tæsësi graþiai iðgrástas �parteris�, kurið laivø ar á juos galima buvo krauti krovi-nius. Keliais metrais aukðèiau ëjo iðlygin-ta gatvë � savotiðkas �beletaþas�. Abu ly-gius tam tikrais tarpais, kur baigësi nuoKæstuèio gatvës einanèios uosto link sker-sinës gatvës, jungë nuvaþiavimai. Visàuostà juosë krantinës. Uostas buvo iðsi-gaubæs puslankiu. Baseino plotis siekë50�70 metrø. 1967 metais ir keleriais me-tais vëliau pastaèius Kauno kroviniø uos-tà Aleksote ir þiemos uostà Vilijampolëje,uosto vaizdas pasikeitë: didelë baseinodalis buvo uþpilta, kad bûtø nutiestas da-bartinis Karaliaus Mindaugo prospektas.Liko tik siaura vandens juosta: neþinan-tis në nepagalvos, kad èia kadaise sto-vëdavo kelios eilës baidokø ir garlaiviø�

Nepaisant pastangø plësti ir tobulintiKauno þiemos uostà, áþvalgesniems van-dens keliø specialistams gana anksti da-rësi aiðku, kad jo vieta miesto centre nëraperspektyvi. Antai, kaip liudija korespon-dencija, iðspausdinta dienraðtyje �Lietuva�(1927, Nr. 34, p. 5), susisiekimo ministrosudaryta inþinieriø komisija, pirmininkau-jama inþ. Visockio, svarstydama kartu sukitø suinteresuotø þinybø atstovais Kaunouosto praplëtimo ir Nemuno reguliavimoklausimus, priëjo prie nuomonës, jog já rei-kia iðkelti á Verðvus (uþ Vilijampolës). Galþinutës autorius nebuvo visai tikslus: vie-name dokumente (Kauno apskr. archyvas,

f. 218, ap. 1, b. 344, lp. 9�12) minimas tikreikalas árengti þiemojimo uostà dviem led-lauþiams. Vëliau atsirado planas paliktiuostà toje paèioje vietoje, tik já iðplësti �iðkasti Karmelitø pusiasalyje du naujus ba-seinus, atsiðakojanèius ið senojo (plane va-dinamo pirmuoju baseinu) uosto (þr. V.Mer-kys. Vandens keliai. � Kaunas, 1934, p.254). Taèiau valdþia tuo metu nesiryþo pri-imti kokiø radikaliø sprendimø: gal dar ne-bûta në didelio reikalo.

Nors Kauno uostas visais atþvilgiaisbuvo didþiausias Lietuvai priklausanèio-je Nemuno dalyje, bet juo pasinaudojan-èiø laivø skaièius ir kroviniø apyvarta di-dëjo gana netolygiai. Leidinyje �Kaunomiesto statistikos metraðtis 1937.4� (Kau-nas, 1938, p. 55) duodama apyskaita,kiek laivø (garlaiviø/baidokø) á já kasmetper devynerius metus atplaukdavo ir ið-plaukdavo, tai akivaizdþiai patvirtina:

Metai Atplaukë á Iðplaukë iðKaunà Kauno

1928 1268/346 1277/3521929 1507/569 1510/5571930 1692/484 1688/4841931 2472/350 2472/3501932 1711/328 1712/3481933 1658/389 1665/3441934 2285/260 2280/3081935 1562/274 1548/2611936 2191/367 2192/349

Remdamiesi tuo paèiu ðaltiniu, patei-kiame ne tik 1937 metø bendrà laivø skai-èiø, bet ir jø kiekvienà mënesá:

Mënesiai Atplaukë Iðplaukëá Kaunà ið Kauno

I 20/� 19/�II � �III 25/� 23/�IV 126/22 132/22V 214/22 213/32VI 294/25 295/31VII 198/24 200/26VIII 174/30 170/29IX 137/37 130/30X 128/86 138/55XI 124/82 128/29XII 16/3 12/1I� viso: 1456/331 1460/255

Motorlaivis�Paveliuonis�

Kauno þiemosuoste. Fotogra-

fas �.Bajeras.Ne vëliau kaip

1939 m.rugpjûtá.

Nuotrauka iðMarijonos

Liutvinavièie-nës albumo

(Veliuona)


Atplaukusiø ir iðplaukusiø laivø neto-lygumas susijæs ne su viena kuria prie-þastimi: já lëmë ir sezono, ir keleiviø beiprekiø srautø kaita, ir vis labiau ásigalintisautobusø transportas. Jeigu vasara bû-davo vësi ir lietinga, tai atsiliepdavo ke-leiviniø garlaiviø skaièiui: á pakaunës va-sarvietes maþiau keliaudavo poilsiauto-jø, nedaug rasdavosi ekskursantø. 1934ir 1935 metais hitlerinë Vokietija ëmë be-atodairiðkai boikotuoti prekybà su Lietu-va � þenkliai sumaþëjo baidokø reisø irveþamø kroviniø tonaþas. Ypaè tai maty-ti, kai palyginame, pavyzdþiui, 1934 ir1936 metus (tada buvo susitarta dël lie-tuviðkø prekiø pirkimo Vokietijai). Ðtai kaipkito per tuos deðimt metø kroviniø, gabe-namø baidokais ir garlaiviais, apyvartaKauno uoste tonomis (t):

lausti þiemà, visas paslaugas teikdavo neveltui � imdavo ávairias nustatytas rinklia-vas. Nesileidþiant á jø iðvardijimà ir iðsa-mesná apibûdinimà (dalis jø mokëta tie-siog Vandens keliø rajonui), norëtøsi su-paþindinti skaitytojà su rinkliava uþ laivøstovëjimà uostuose þiemà. Rinkliavø dy-dá nustatydavo ministras. Ilgametës rin-kliavos dydá, kuris kiek ne kiek kito, ga-liausiai apibendrino 1940 m. balandþio 22d. potvarkiu �Vandens keliø ir uostø rin-kliavø tarifai� paskutinis nepriklausomo-sios Lietuvos susisiekimo ministras J.Ma-siliûnas (Vyriausybës þinios, 1940 05 04,Nr. 702, p. 317�319).

Kiekvienas laivas uþ stovëjimà þiemàuoste mokëjo pagal uþimtus kvadratiniusmetrus. Plotas buvo nustatomas didþiau-sio ilgio ir didþiausio ploèio sandauga(garlaiviø su ðoniniais ratais á plotá áskai-tomas tik vienas sparnas). Varikliniai lai-vai uþ vienà kv. metrà vandens ploto mo-këjo po 0,40 Lt, o nevarikliniai ir kiti plau-kiojantys pastatai � po 0,25 Lt. Þiemoji-mo laikas skaièiuotas nuo lapkrièio 1 d.iki geguþës 1 dienos.

Rinkliava imta ir uþ naudojimàsi uos-tu navigacijos metu. Per pirmàjà parà josnereikalauta. Po paros uþ kiekvienas sep-tynias paras ar jø dalá, jei ploto bûta priegeleþinkelio, imta po 0,20 Lt uþ kv. met-rà, jei be geleþinkelio � po 0,10 Lt. Upiøpakranèiø ar kitoká maþai árengtà plotà ver-tino 0,05 Lt kv. metrui.

Áskaitant ðias ir dar kitas rinkliavas, Kau-no uostas gaudavo gana nedideles su-mas. Pavyzdþiui, 1937 metais �uþ teritori-jos ir vandens uþimtø plotø rinkliavas gautaLt. 17 389,83 ir ¾ proc. baudos � Lt. 134,65. Ið viso Lt. 17 524, 50� (ten pat, b. 473,lp. 13). Jeigu gráþtume á 1927�1934 me-tus, tai, iðskyrus 1938-uosius, Kauno uos-to pajamos ið ðiø rinkliavø buvo dar ma-þesnës: 1927 � 9896,35; 1928 � 25 431,69;1929 � 16 289,84; 1930 � 13 309,94; 1931� 10 794,76; 1932 � 15 075,26; 1933 � 14265,20; 1934 � 14 693,20 Lt. Palyginæ pa-jamas su iðlaidomis, aiðkiai matome, jogKauno uostas buvo nuostolingas � já turë-jo iðlaikyti valstybë ið savo biudþeto. Kogero, nemaþa lëðø reikëjo pridurti ir kitiemsNemuno uostams.

Kalnënø uostasRusijos valdþia de�iniajame Nemuno

krante, 121 kilometre nuo þioèiø, 3,5 kmþemiau Jurbarko, 1891 metais árengë uos-tà. Vardà gavo nuo ðalia esanèio Kalnë-nø kaimo. Ið vieno archyve esanèio Kau-no vandens keliø rajono raðto, raðyto Van-dens keliø direkcijai 1939 m. liepos 7 d.(LCVA, f. 1059, ap. 1, b. 543, lp. 16), þi-nome, kad uostui árengti valdþia ið kaimoûkininkø nusavino apie ðeðias deðimtines(viena deðimtinë lygi 1,0925 ha) pievø, bet

Metai Á Kaunà (t) Ið Kauno (t)(baidokais/ (baidokais/garlaiviais) garlaiviais)

1928 35 175/521 18 974/7081929 30 119/1040 23 652/4021930 52 503/957 19 138/3901931 54 678/1473 6008/5311932 35 488/1052 17 933/2121933 27 166/8814 21 090/16101934 20 254/2709 12 536/29821935 18 269/1194 13 520/13311936 34 751/1745 32 221/19661937 38 728/1915 36 382/1928

Nepaisant nepastovios ir netolygioskroviniø apyvartos Kauno uoste, Lietu-vai priklausanèiø Nemuno laivø skaièiusdidëjo, taigi augo ir uostø poreikis. Tairodo þiemojanèiø Kaune laivø sugretini-mas. 1928 metais, pasak vieno Vandenskeliø rajono dokumento (ten pat, b. 23,lp. 25), Kauno uoste þiemojæ vos aðtuo-ni garlaiviai. Po ketveriø metø �Lietuvosaido� (1932, Nr. 56(143), p. 7) kores-pondencijoje nurodoma, kad þiemà lei-dþià 14 garlaiviø. Iðsamiausiai iðvardija-mi 1939/1940 metais þiemojantys èia ávai-riø tipø laivai archyviniame dokumente(ten pat, b. 568, lp. 19): þiemà uoste lei-do 15 privaèiø ir 2 valdiniai garlaiviai, 8privatûs ir 2 valdiniai motorlaiviai, 51 pri-vatus ir 6 valdiniai baidokai, 17 pontonøir ðalandø, 8 privatûs antvandeniniai pa-statai bei árengimai, taip pat 8 valdiniaiantvandeniniai pastatai ir árengimai (ma-tyt, jiems dokumente priskiriamos prie-plaukos, keltai ir pan.). Be to, dokumen-tas nurodo, kad esama laivø, iðtrauktø antkranto remontuoti: 2 valdiniai garlaiviai,2 valdiniai árengimai, 2 valdiniai baidokai,6 valdiniai ir 4 privatûs motorlaiviai. Taigità þiemà Kauno uostas buvo priglaudæsnet 133 vandens transporto vienetus.

Þinoma, Kauno uostas, kaip ir kiti Ne-muno uostai ar net visokios álankos beiuþutëkiai, kur laivai galëjo saugiau prisig-

uþ jas savininkams neatsilygino. 1922�1923 metais dël negauto atlyginimo ûki-ninkai pareiðkë pretenzijas. Galiausiai1929 m. lapkrièio 12 d. Ministrø Kabine-tas nutarë leisti Susisiekimo ministerijaiatsilyginti Kalnënø ûkininkams natûra �atiduoti jiems 5,8034 ha pievos ir 0,3560ha netinkamos þemës netoli esanèiamePalëkiø kaime (dokumente netiksliai ra-ðoma Paleikiø). Kalnëniðkiai priëmë pa-siûlymà ir 1929 m. lapkrièio 30 d. jø ága-liotas V.Babilius pasiraðë þemës perdavi-mo-priëmimo aktà.

Ið anksèiau cituotø �Þiniø apie van-dens keliø bei jø turto stová nuo prieðkari-nio laiko iki 1927 metø� (b. 23, lp. 20a)þinome, kad prieð Pirmàjá pasauliná karàprie Kalnënø uosto buvæs gyvenamasisnamas ir dirbtuvës, kurios karo metu bu-

Kalnënø uostas. Schema. Brëþ. 238. Iðknygos: Merkys V. Vandens keliai, p. 255

vusios rusø iðgabentos. Visas to metouosto turtas ávertintas 24 000 litø. Patsuostas dël karo veiksmø, rodos, nenuken-tëjo. Taèiau nepriklausomos Lietuvos van-dens kelius tvarkanèios ástaigos ir patyslaivininkai kaþkodël juo beveik nesinau-dojo, ir daþniausiai jis buvo apibûdina-mas kaip neveikiantis. Tikriausiai toks ne-sirûpinimas juo buvo susijæs su nepato-gumais: palyginti toli nuo tinkamø saus-keliø ir miesto, elektros energijos neturë-jimas. Todël laivininkai mieliau rizikuoda-vo statyti savo laivus Jurbarke, Mituvosupëje, bet ne atkampiame Kalnënø uos-te. Antai jau mûsø nurodytame dokumen-te apie laivø þiemojimà 1939�1940 þie-mà (b. 568, lp. 19) paþymëta, kad Kalnë-nø uoste þiemoja vienas valdinis ponto-ninis tiltas, du privatûs sieliai ir apie de-ðimt Miðkø departamento sieliø. Kitø lai-vø ir visokiø plaukiojanèiø pastatø bei áren-gimø savininkø neviliodavo në ypaè ma-þi tarifai: 1936 m. balandþio 1 d. uþ þie-mojimà pradëta imti Kalnënø uoste 25proc. garlaiviams ir baidokams nustatytørinkliavø, o nuo 1940 m. balandþio 22 d.tas procentas sumaþintas iki deðimties.Taigi variklinis laivas mokëjo uþ vienà kv.metrà uþimto ploto vos keturis centus, onevariklinis � du su puse cento.

Bus daugiau


Klinikiniai Parkinsono ligos simptomaipasirei�kia þuvus 60�70 proc. neuronø. Pa-grindinis biocheminis defektas, sukelian-tis ligos reiðkinius, yra ryðkus mediatoriausdopomino trûkumas sunykus dopaminer-giniams neuronams. Ligai atsirasti átakosgali turëti paveldimumas, neuroinfekcijos,aplinkos toksinai ir kiti veiksniai.

Ligos poþymiaiPagrindiniai Parkinsono ligos poþymiai

yra: tremoras (drebëjimas ramybëje),

daþniausiai pasireiðkiantis vienoje kûnopusëje (asimetrinë ligos pradþia);

raumenø rigidiðkumas (sukausty-mas), nelankstumas, padidëjæs tonusas;

bradikinezija (judesiø sulëtëjimas),pakitusi eisena;

pusiausvyros sutrikimai (45 proc.serganèiøjø), padidëjusi kritimo tikimybë;

kalbos ir rijimo sutrikimai.Liga paþeidþia mimikà, balso tonà,

veido iðraiðka tampa hipodinamiðka (kau-kës veidas), keièiasi raðysena, smulkëjaraðtas, kûnas stovint ágauna boksininkopozà, retai mirksima, sunku apsiversti lo-voje, pasirei�kia skausmo sindromas (da-liai ligoniø).

Ði liga daugiausia veikia ligonio fizinæbûklæ, o ne jo intelektà, todël vartodamasvaistus sergantysis ilgà laikà gali iðlikti kû-rybingas.

Liga gydoma vaistais, chirurginiu bû-du, fizinës terapijos priemonëmis.

Medikamentinis gydymasÐis gydymas yra veiksmingas, taèiau

vaistus reikia parinkti labai individualiai. Pa-grindinës medikamentø grupës yra ðios:

Levodopos grupë: Levodopa+Kar-bidopa (Sinemet),Levodopa+Benserazi-nas (Madopar), pailginto veikimo Levo-

Parkinsono liga yra viena daþniausiai pasitaikanèiøneurodegeneraciniø ligø, paþeidþianèiø þmogaus nervø

sistemà. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ðia ligaserga 0,3 proc. gyventojø, tai yra apie 7�10 tûkst.,

tarp jø tûkstantis Vilniuje.

Balandþio 11-oji � Pasaulinë Parkinsono liga serganèiøjø diena

AlgirdasVAIÈIULIS

LietuvosParkinsono

draugijostarybos narys,

Vilniaussavitarpioparamos

grupëspirmininkas

Parkinsono ligadopa (Sinemet CR, Madopar HBS), Le-vodopa, Karbidopa ir KOMT inhibitorius(Stalevo).

Dopomino agonistø grupë: Prami-peksolis (Mirapexin), Ropinirolis (Requip).

Anticholinerginiai vaistai :Trihexyp-henidyl HCI (Cyclodol).

Amantadinas. KOMT inhibitoriai: Entakapone

(Comtess). Selegilinas.

Smegenyse levodopa naudojama do-pominui gaminti. Levodopos preparataisgreitai pasiekiamas geras rezultatas. De-ja, vartojant levodopà ilgà laikà arba di-delëmis dozëmis atsiranda nepageidau-jami ðio preparato poveikiai: diskinezija,motorinës fliuktuacijos ir kiti reiðkiniai.Kaip teigia med. dr. Vaineta Valeikienë,ðiuo metu siûloma gydymà levodopospreparatais pradëti kiek galima vëliau irtæsti minimaliomis efektyviomis dozëmis.Tai turëtø gerai ásidëmëti sergantieji Par-kinsono liga. Pacientas turëtø aktyviai da-lyvauti gydyme.

Gera alternatyva levodopos prepara-tams yra dopomino agonistai. Ðie prepa-ratai savo struktûra panaðûs á dopominà.Jø veikimo mechanizmas skiriasi nuo le-vodopos. Pastaroji smegenyse virsta do-pominu, tuo tarpu dopomino agonistaitiesiogiai veikia dopomino receptoriussmegenyse ir taip su�velnina Parkinso-no ligos simptomus.

Vartojant levodopos preparatus pa-tariama vengti baltymingo maisto. Vais-tà gerti 20 min. prieð valgá arba valandàpo valgio. Be to, kasdien reikia i�gerti1,5�2 l vandens.

Vaistai Parkinsono ligai gydyti papras-tai kompensuojami 80 procentø. �iuo me-tu tik sergantiems Parkinsono liga asme-nims, kurie pripaþinti nedarbingais, ar ser-gantiems Parkinsono liga asmenims, su-laukusiems senatvës pensijos amþiaus,kuriems yra nustatytas dideliø specialiøjøporeikiø lygis, ðiø medikamentø bazinëkaina yra kompensuojama 100 procentø.

Kadangi liga labiausiai sutrikdo judë-jimà, dauguma pacientø gana greitai

tampa nedarbingi. 2007 m. apklausëmeParkinsono liga serganèius draugijos na-rius, gyvenanèius skirtinguose Lietuvosregionuose. Apklausos rezultatai, apdo-roti LPD nario Zigmanto Kirklio, rodo, kadiki 2007 m. liepos 1 d. priemoka uþ kom-

pensuojamuosius vaistus vidutiniðkai su-darë 93 Lt/mën., iðlaidos kitø ligø gydy-mui skirtiems vaistams sudarë vidutinið-kai 96 Lt/mën., tuo tarpu vidutinës paja-mos siekia tik 751 Lt/mën. Taigi iðlaidosbûtiniems vaistams ðiuo metu yra per di-delës. Tikimës, kad, subalansavus priva-lomojo sveikatos draudimo fondo biudþe-to iðlaidas kompensuojamiesiems vais-tams ir medicininës pagalbos priemo-nëms bei atsiradus geresniam finansavi-mui, bus svarstomas klausimas dël pa-lankesnio vaistø, skirtø Parkinsono ligaigydyti, kompensavimo, t.y. 90 arba 100procentø.

Chirurginis gydymasTam tikroje paþengusios ligos stadi-

joje gali bûti taikomas chirurginis gydy-mas esant varginantiems, vaistais nenu-slopinamiems Parkinsono ligos poþy-miams, tokiems kaip kûno drebëjimas,ypaè lydimas pakenktø galûniø skausmo,netoleruojant gydymo vaistais arba kai,progresuojant ligai, jo efektyvumas da-rosi nebepakankamas ar atsiranda gydy-mo sukeltø nepageidaujamø reiðkiniø �diskinezijø. Operacijos atliekamos Kau-no medicinos universiteto Neurologijosklinikoje (doc. Juozas �idi�kis). Yra duchirurginiai metodai. Pirmasis � tradicinëtalamotomija, atliekama stereotaksinetechnika. Ðis destrukcinis metodas taiko-mas jau 34 metus. Antrasis, naujesnis me-todas � kai atliekama giliøjø smegenøstruktûrø operacija, t.y. smegenø pagum-burio branduolio ilgalaikis gydomasis sti-muliavimas per stereotaksiðkai ávestusspecialius elektrodus. Dël dideliø kaðtømetodo panaudojimas ribotas. Reikëtøspræsti chirurginio Parkinsono ligos gy-dymo finansavimo klausimà, kad naujau-sios gydymo technologijos bûtø prieina-mos ir Lietuvoje.

Kamieniniø làsteliø panaudojimasAtskira problema � kamieniniø làste-

liø panaudojimas Parkinsono ligai gydyti.Dr. Augustas Pivoriûnas (Vilniaus univer-siteto Eksperimentinës ir klinikinës me-

Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4 31 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 3 31

dicinos institutas) pagal kilmës ðaltiná ski-ria du pagrindinius kamieniniø làsteliø ti-pus. Pirmasis � embrioninës kamieninëslàstelës (EKL), kurios iðskiriamos ið 3�5dienø amþiaus embriono audiniø. Ant-rasis � suaugusio organizmo kamieni-nës làstelës (SKL), kurios dar vadinamosaudiniø kamieninëmis làstelëmis. Jos ið-skiriamos ið suaugusio organizmo au-diniø.

Dar yra skiriamos suaugusio þmo-gaus nervinës kamieninës làstelës (SNL).

Kadangi EKL prieinamumas yra ribo-tas dël etiniø, o SNL dël metodiniø prie-þasèiø, ieðkoma bûdø, kaip Parkinsonoligos terapijai naudoti SKL.

Fizinës terapijos priemonësParkinsono liga labiausiai paþeidþia

motorinæ sistemà, todël ligai gydyti svar-bios fizioterapinës priemonës, padedan-èios pagerinti ligonio fizinæ bûklæ ir adap-tacijà. Fizioterapija ir ergoterapija priside-da prie pasyvaus ar aktyvaus sànariø jud-rumo iðlaikymo, raumenø sustingimo ma-þinimo. Reguliarus raumenø átempimas yraParkinsono liga serganèiø pacientømankðtos programos pagrindas. Raume-nø átempimui maþinti svarbus yra gydo-masis masaþas. Pageidautinas plaukymasðiltame vandenyje. Didelæ reikðmæ turi lo-gopediniai uþsiëmimai. Mûsø apklausosduomenimis 73 proc. respondentø në kar-to nesinaudojo medicinine reabilitacija. Kas-met medicininë reabilitacija suteikiama tik250 serganèiøjø. Ðios paslaugos daugeliuipacientø teks laukti daugelá metø.

Kauno medicinos instituto Neurologi-jos klinikoje veikia Parkinsono ligoniø am-bulatorinis centras. Deja, tokiø centrø nëradidþiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniu-je, Gerontologijos ir reabilitacijos centre,yra konsultavimo kabinetas. Bet tai nëraatskiras centras. Tokius centrus (kabi-netus) reikëtø ásteigti Vilniuje, Klaipë-doje, Panevëþyje ir Ðiauliuose.

Labai svarbus sergantiesiems Parkin-sono liga yra dienos centrø steigimas.Kas tai yra? Dienos centrai kuriami, kad

ligoniø artimieji galëtø dirbti ir nereikëtødarbo metu priþiûrëti ligonio. Ligoniai ry-te bûtø veþami specialiu transportu á die-nos centrà, o vakare gràþinami namo.Centre bûtø teikiamos socialinës paslau-gos, dirbtø psichologai, socialiniai dar-buotojai. Esant reikalui, galëtø priþiûrëtiir gydytojas. Tokiø centrø steigimas svar-bus ne tik ligoniams, bet ir jø artimiesiems,nes sudaro sàlygas gráþti á darbo rinkà.

Parkinsono liga serganèiøjø EPDAchartijoje deklaruojama, kad sergantiejituri teisæ:

kreiptis á Parkinsono ligos specia-listà;

bûti kruopðèiai iðtirti, nustatant tiks-lià diagnozæ;

gauti visapusiðkà gydymà; gauti nuolatinæ prieþiûrà ir slaugà; dalyvauti gydymo procese.

Aukðèiau suminëtos Parkinsono ligosgydymo, vaistø kompensavimo ir medici-ninës reabilitacijos problemos buvo ap-tartos 2008 m. vasario 26 d. su sveikatosapsaugos ministru Rimvydu Turèinsku. Mi-nistras, atsakydamas á LPD nariø posë-dþio metu pateiktus klausimus, kartu da-vë nurodymus pavaldþioms institucijoms.Tikimës, kad serganèiøjø Parkinsono li-ga gydymas ir reabilitacija pagerës. Mi-nistras mus padràsino ir kvietë tæsti pra-dëtus darbus.

Lietuvos Parkinsono draugija (LPD)Ligoniai, kurie nori ágyti kuo daugiau

þiniø apie Parkinsono ligà ir bendrauti tar-pusavyje, stoja á LPD. Ðiuo metu draugi-joje yra 350 nariø: serganèiøjø, jø globë-jø ir medikø. Ið jø Vilniuje 67. Kuriasi irsëkmingai darbuojasi draugijos savitar-pio paramos grupës Alytuje, Jurbarke,Kaiðiadoryse, Kaune, Klaipëdoje, Pakruo-jyje, Panevëþyje, Ðiauliuose ir Vilniuje.

LPD ákurta 1997 m. Kaune. Ákûrëjas �doc. Vytautas Mildaþis. Draugijos misija �pagerinti serganèiøjø gyvenimo kokybæ.Pasirinktos trys veiklos kryptys: tiesiogi-nis darbas gydymo ástaigose, pacientø

ðvietimas ir bendras darbas su kitomis ne-vyriausybinëmis organizacijomis.

2001 m. Lietuvos Parkinsono draugi-ja ástojo á Europos Parkinsono ligos aso-ciacijà (EPDA). LPD sëkmingai dalyvau-ja bendruose Europos projektuose. 2002m. LPD tapo Lietuvos pacientø organiza-cijø atstovø tarybos (LPOAT) nare.

LPD Vilniaus miesto savitarpio para-mos grupë (SPG) ákurta 2006 m. sausio12 d., iðrinkta 9 asmenø grupës taryba.Vilniaus miesto savivaldybë LPD Vilniausgrupei skyrë patalpas Antakalnio polikli-nikoje (direktorë Birutë Galkauskienë).Grupë renkasi kiekvieno mënesio antrà-já ketvirtadiená 15 val. (Antakalnio g. 59,201 kab.).Draugijos nariams skaito pa-skaitas patyræ gydytojai neurologai ir far-macininkai. Jie pateikia naujausià infor-macijà apie Parkinsono ligos gydymàEuropoje ir pasaulyje.

LPD priklauso ir ðaliai nusipelnæ þmo-nës. Antai grupës narys kompozitoriusPetras Bagdonavièius parengë kompak-tiná diskà, kuriame áraðyta jo sukurta mu-zika ,,Vieðpatie, laimink� (Vilniaus arkika-tedros kamerinio choro áraðas). Kûrinysbuvo pristatytas Pirmajame pasauliniameParkinsono ligos kongrese JAV ,,Muzikosátaka Parkinsono ligos gydymui� (2006 m.vasario 22�26 d.).

LPD deðimtmeèio bei serganèiøjø Par-kinsono liga pasaulinës dienos proga Kau-ne 2007 m. balandþio 28 d. surengtas pa-minëjimas. Vilniaus grupei inicijuojant, JoEminencija Kardinolas Audrys JuozasBaèkis sveikino serganèiuosius Parkinso-no liga. Paþymint LPD deðimtmetá, pareng-tas proginis pa�to vokas bei antspaudas.

Atnaujinami LPD nuostatai. Juos ren-giant bûtina iðnagrinëti LPD ir jos grupiøstatusà. Tam galëtø pasitarnauti ð.m. ba-landþio mënesá Kaiðiadoryse ávykusi Pasau-linës Parkinsono liga serganèiøjø dienos mi-nëjimo proga konferencija.

EPDA 1997 m. paskelbus Chartijà ba-landþio 11 d. pasaulyje minima sergan-èiøjø Parkinsono liga diena. Ðià dienà no-rima atkreipti Lietuvos visuomenës dëme-sá á serganèiøjø Parkinsono liga gydymà,reabilitavimà, socialinæ rûpybà.

Sergantieji Parkinsono liga turi savosimbolá. Ðia liga sergantis olandø sodi-ninkas J.W.S. Van der Wereldas 1980 m.iðaugino raudonos ir baltos spalvø tulpæ,kurià pavadino ,,Dr. Dþeimso Parkinso-no� vardu. Ði tulpë yra logotipas, tapæsParkinsono organizacijø ir grupiø simbo-liu visame pasaulyje.

Norintiems susisiekti su LPD ir Vil-niaus SPG pra�ome skambinti tel. 8 68615744, (85)248 00 25. Daugiau informa-cijos galima rasti interneto svetainëjewww.parkinsonas.lt.

PrivalomojosveikatosdraudimoinformacinëssistemosSVEIDRAduomenimis,per pastaruo-sius 6 metusgyventojøsergamumasParkinsonoliga Lietuvojeiðaugo net 1,5karto


TëvasNepriklausomos Lietuvos kûrimosi pra-

dþioje, tuo metu, kai po 1918 m. vasario16-osios didþiulës pastangos buvo nu-kreiptos kra�to atstatymui ir naujai atsikû-rusios valstybës organizavimui, pirmieji fi-zinio lavinimo ir sporto þingsniai buvo itinsunkûs. Trûko sporto specialistø, sportoaikðèiø, priemoniø. Taèiau, nepaisant visøðiø trûkumø ir nepritekliø, sporto ðakø pio-nieriai, suprasdami didelæ sporto reikðmætautai, pradëjo ðios srities organizaciná dar-bà. 1919 m. J.Sliþio iniciatyva Kaune ásteig-ta Lietuvos sporto sàjunga (kitais metais

nors ir bûdamas civilis tarnautojas, dirboÐanèiuose, Lietuvos kariuomenës moto-rizuotos kuopos garaþe, taisë ir priþiûrë-jo visà karinæ technikà. Turëjo kelis nuo-savus motociklus, nuosavà dirbtuvæ-ga-raþà, kur taisydavo savo bendraþygiø, bi-èiuliø technikà. Tai buvo jo verslas. Taisy-davo ávairiø markiø motociklus, dviraèiusne tik i� Kauno, bet ir i� kitø Lietuvos vie-tø. Jis buvo Kauno motociklistø klubo pir-mininkas, aktyviai ir gana sëkmingai da-lyvavo keliose motociklø varþybose, lai-mëjo ne vienà reikðmingà prizà.

Lenktynës bûdavo rengiamos tik sek-madieniais, jos prasidëdavo gana anks-ti ryte.

Kazio Binkio redaguojamame Kauneleistame dvisavaitiniame þurnale �MûsøDienos� 1928 m. liepos 29 d. Nr.10, 11 p.i�spausdintame straipsnyje �Pirmos Lie-tuvoje motociklo lenktynës� ra�yta: ,,Mû-sø Dienø� Redakcija, matydama didelá mo-to-sporto vystymàsi Lietuvoje ir priduoda-ma jam nemaþai reikðmës, Lietuvos Spor-to Lygai leidus �. m. rugpjûèio 12 d. ruoðiapirmas Lietuvoje motociklø lenktynes 220km atstumui. Marðrutas numatomas toks:Kaunas�Garliava�Marijampolë�Kalvarija�Krosna�Simnas�Alytus�Bir�tonas�Prienai�Garliava�Kaunas. Didesniuose mar�ruto

2�3 centruose bus kontrolës punktai, kurlenktyniautojai turës atlikti kai kuriuos for-malumus: k. t. savo paiðeliu pasiraðyti pil-nà vardà ir pavardæ, atvykimo minutà irsekundæ, atidaryti su savo átaisu sitro bon-kà ir iðgerti stiklà, pasiimti savo numerá irt. t. [�] Trims pirmiesiems lenktyniø nu-galëtojams ,,Mûsø Dienø� redakcija áteikstris brangias dovanas. Dovanos skiriamos2 grupëms: visø kategorijø maðinoms solovaþiavimui ir maðinoms su priekabais (si-denarai). Taip pat numatomos dovanosatskirø kategorijø nugalëtojams.�

Po sëkmingø pirmøjø lenktyniø taspats leidinys rugpjûèio 19 d. Nr. 13, 6 p.raðë: �(...) Toliau ëjo maðinos su priekabo-mis ir sekanèia tvarka: kap. Ulpa su þmo-na ,,Harley Davidson� 10 jëgø, kap. Sta-ðaitis ,,Harley Davidson� 10 jëgø, Jurevi-èius ,,Indian� 12 jëgø.�

Beje, Leonardui Jurevièiui tàsyk lenk-tynëse nepasisekë. Tai matyti ir i� tolesniopublikacijos teksto: �Kap. Ulpa (Harley Da-vidson) 10 jëgø, kamerai pratrûkus, neuþ-baigë. Tas pats atsitiko ir su Jurevièium (In-dian) 12 jëgø�. �ias lenktynes laimëjo kap.Januðkevièius, motociklu �Harley David-son� trasoje uþtrukæs 2 val. 29 min.

To paties þurnalo numerio antramepuslapyje apie ávykusias rungtynesra�oma: �Pirmas didelis motociklø pra-bëgimas 230 klm. atstumu suruoðtas,,Mûsø Dienø� Redakcijos, praëjo labaigerai ir ádomiai. Neþiûrint á tai, kad plen-tas daugumoje vietø buvo uþdarytas, til-tai remontuojami ir teko net dirva vaþiuo-ti, atsiekti nelauktai geri rezultatai, kuriene tik pralenkia mûsø kaimynus, bet irkai kurias Vakarø valstybes. Gan charak-teringa, kad tose didelëse motociklø var-þytynëse dalyvavo tik Amerikos ir Angli-jos firmø maðinos ir nei vienos maðinosnebuvo Vokietijos fabrikø�.

Tø paèiø metø rudená buvo surengtos

Albinas BATAVIÈIUS

Pirmosios motociklø lenktynës

Lietuvoje ir lietuviðkamuzika uþAtlanto

reorganizuota á Lietuvos fizinio lavinimosisàjungà (LFLS), visuose didesniuose Lie-tuvos miestuose buvo steigiami sporto klu-bai. Pirmiausia plito tos sporto ðakos, ku-rioms reikëjo maþiausiai materialiniø iðtek-liø ir buvo palankiausios sàlygos plëtotis.Tai lengvoji atletika, ledo ritulys, þirginissportas, irklavimas, boksas ir kt. Nuo jaupaminëtø ir daugelio kitø sporto ðakø ne-atsiliko ir techninio sporto ðakos � dvira-èiø bei motociklø sportas.

Po Pirmojo pasaulinio karo, ilgos ca-rinës Rusijos okupacijos Lietuvoje, bebuvusios vienintelës susisiekimo priemo-nës, mûsø þirgelio juodbërëlio, atsiradoir techniniø susisiekimo priemoniø. Taidviraèiai, motociklai, automobiliai ir kt.Greitai atsirado ir tos srities sporto më-gëjø, norëjusiø palenktyniauti, iðmëgintijëgas tam skirtoje trasoje. Vienas ið to-kiø mëgëjø buvo Leonardas Jurevièius.Gimë jis 1902 m. Kaune. Èia, Ðiauliø gat-vëje Nr. 24, stovëjo jo tëvø nuosavas na-mas. 1930 m. L.Jurevièius vedë Anasta-sijà Bliukytæ (1905�1994). 1931 m. jiemsgimë sûnus Zenonas, o 1937 m. dukraEmilija. Pasak dabartiniu metu Niujorke gy-venanèio Zenono, mamos tëvas Bliukyspo Pirmojo pasaulinio karo gráþo á Kaunàir dirbo Auðros berniukø gimnazijos ûkve-dþiu. Jis buvo iðsilavinæs þmogus, darbuo-tojø mëgstamas, vertinamas ir gerbiamas.Jo mama A.Bliukytë buvusi ið ðeimos, ku-rioje augo net penkiolika vaikø.

Leonardas Jurevièius, pasak jo amþi-ninkø, buvo sumanus, principingas, na-gingas ir i�radingas automechanikas. Jis,


Beje, minëtame leidinio numeryje yratrumpa uþuomina apie tai, kad motocik-lø lenktynës vyko ir 1927 m.: �Èia prie pro-gos paduodame 1927 metø Lietuvos re-kordus, sulig kuriø galima padaryti suly-ginimà su naujais rekordais.

Iki 350 cmc. Rinèinauskas ,,Harley Da-vidson� 45,1 sek. � 79,826 klm; iki 750cmc. Jurevièius ,,Indian� 39,1 sek. �92,076 klm�.

Net ir bûdamas tremtyje, Vokietijos la-geriuose, o vëliau Amerikoje, kaip ðven-èiausià relikvijà L.Jurevièius saugojo dviano meto fotonuotraukas ir 1928 m. uþpirmà vietà rungtynëse gautà prizà � ki-ðeniná ðveicariðkà laikrodá sidabriniamekorpuse ,,Brevet� 9496 su grandine. Kai1990 m. L.Jurevièius mirë, jas toliau glo-boja jo sûnus Zenonas. Laikrodþio me-chanizmas ir grandinë neiðliko, o ant si-dabrinio korpuso dangtelio i�graviruotasuþra�as vis dar aiðkiai áskaitomas: ,,1928m. Liet. Mot. Pirm 1. klm. Nugalëtojui p.L.Jurevièiui ,,Mûsø Dienos�.

SûnusLeonardo Jurevièiaus sûnus Zenonas

Jurevièius (Jurys), gimæs, augæs ir vaikys-tæ praleidæs Kaune, nemaþai vaþinëjæs të-vo motociklais, mokæsis ,,Auðros� berniu-kø gimnazijoje, gyvendamas Amerikojesavo gyvenimà susiejo su technika. Jis yraplieno konstrukcijø inþinierius. Tai, anot jopaties, bûtinas pragyvenimo ir iðlikimo ðal-tinis. Visa kita jo gyvenimo dalis eina kitavaga, yra glaudþiai susijusi su Lietuva, lie-tuviø kalba, lietuviðka muzika ir kt. Kai 2004m. vasarà lankiausi jo namuose Niujorke,jau þinojau, kad Zenius myli dainà, bet tai,kà pamaèiau jo namuose, labai nustebi-no � per daugelá metø Zenono dirbta ir pa-daryta i�ties daug. Kaip tai buvo nelengvajam pasiekti, mes, gyvenantys Lietuvoje,sunkiai suprasime. Pasak pa�nekovo,�mes Lietuvos neturëjome, mes Lietuvà kû-rëme ir turëjome èia�.

Dar paauglys bûdamas Zenonas kar-

tu su �eima 1944 m. pasitraukë á Vokietijà.1946 m. Jurevièiai apsigyveno Oldenbur-ge, pabëgëliø stovykloje, kur surado prie-globstá apie 800 lietuviø. Zenonas sveèio-je ðalyje vis ilgëdavosi savo gimtojo mies-to Kauno, vaizdingø jo kloniø, apylinkiø,Nemuno, Neries slëniø, ten laisvai ir pla-èiai skambëjusiø dainø, pasakø, padavi-mø o labiausiai � lietuvi�kos �nektos. Norsbûdamas toli nuo tëvynës, draugø ir ben-draþygiø, i�vargintas kasdieniø darbø, ne-pritekliø, savo ankstesniø pomëgiø, lietu-viðkos ðnekos jis neuþmirðo. Atmintyjenuolat skambantys lietuviðki þodþiai, dai-nø melodijø aidai neduodavo ramybës jau-nuolio sielai. Auk�èiau minëtoje pabëgë-liø stovykloje buvæs Kauno Águlos baþny-èios choro vadovas Linevièius 1947 m. ákû-rë miðrø chorà �Vaidila�, kuriame buvo 60dainininkø. Zenonui buvo patikëta ganaatsakinga tenoro partija. Vëliau jauna, ne-rami meniðka Zenono siela atvedë já á bu-vusio Kauno operos dainininko Vlado Bal-truðaièio suburtà lietuviðkos dainos bûrelá� miðrø oktetà. Su ðiuo oktetu ZenonasVokietijoje, vaþinëdamas po pabëgëliø sto-vyklas, daug koncertavo. Pasirodydavonet anglø ir vokieèiø kariams. Lankydamasðá kolektyvà, Zenonas rado truputá ramy-bës, palaimos, kibirkðtëlæ atgaivos savoraudanèiai sielai.

1950 m. Jurevièiø ðeima iðvyko á Ame-rikà ir apsigyveno Niujorke. Nenurimo jis irgyvendamas Amerikoje. Èia jis dar labiauatsidavë lietuvi�kai dainai. Zenonas greitai

Kaunomotocikli-ninkøkomanda.ViduryjestovikomandospirmininkasLeonardasJurevièius.Apie1927 m.

Leonardas Jurevièius su savo pamëgtumotociklu ,,Indian�. Motocikle sëdi

þmona Anastasija Jurevièienë ir sûnusZenonas. 1933 m.

Virginijos Valuckienës nuotraukoje �Leonardui Jurevièiui po sëkmingø lenktyniøatitekusio laikrodþio-prizo su autentiðkuuþraðu fragmentas

Lietuvos motociklø pirmenybës. Lenkty-nës ávyko Mauruèiø�Marijampolës plen-te. Kova dël nugalëtojo vardo jose buvoitin átempta. 1928 m. spalio 14 d. �MûsøDienos� Nr. 21, 10 p. ra�oma: �(....)Rungtynës prasidëjo 1 klm. distancijai sulëkanèiu startu ir su 500 mtr. ásibëgëji-mu. Ir kaip buvo laukta, visur buvo at-siekti nauji Lietuvos rekordai. 1 klm. dis-tancijoj plentas buvo uþdarytas ir daly-viai pavieniui atliko lenktynes. 1 klm. dis-tancijos rezultatus èia ir paduodame:

1. Jurevièius Indian, 1200 cmc 32,13sek.

2. kap. Pyragius Harley Davidson,1000 cmc 32,23 sek. (...)

,,Grand Prix� nugalëtoju yra komisijospripaþintas p. Jurevièius L., nes Gubarasbuvo uþsiregistravæs ant 750 cmc maðinos.

Tuo bûdu ,,Mûsø Dienø� dovanà �,,Grand Prix� laimëjo L.Jurevièius ant 12jëgø ,,Indian� ma�inos.�

susirado jau 60 metø ten gyvuojantá ,,Ope-retës� chorà ir jame pradëjo dainuoti. 1963m. ið Èikagos á Niujorkà atvyko Vladas Bal-truðaitis. Èia jis subûrë ir vadovavo lietuvið-kos dainos mylëtojø chorui. Jo de�inioji ran-ka � choro seniûnas, visø darbø organiza-torius ir vykdytojas � buvo Zenonas Jurevi-èius-Jurys. Nuo 1967 m. �iam chorui pra-


dëjo vadovauti buvæs tauragiðkis muzikasVytautas Strolia. Tai buvo gausus choras,kuriame kartais dainuodavo daugiau kaippo 40 dainininkø. Pasak Zenono, su �iuochoru apvaþiuotos beveik visos lietuviø ko-lonijos Amerikoje. Anot paties Zenono:�Kai beveik pusðimtis balsingø vyrø iðvy-kose, kituose miestuose per koncertus,vos pravërus scenà, uþtraukdavomeskambià lietuviðkà dainà, salëje susirinkæþiûrovai net krûptelëdavo i� nuostabos�.Po kiekvieno koncerto bûdavo ilgiausiosovacijos, ne vienas ið graudulio sudrëku-sias akis �luostydavo. O paskui � seniailaukiami, linksmi ir smagûs tautieèiø pa-sibuvimai, ádomûs ir neiðblëstantys susi-tikimai, naujos paþintys, nauji draugai. Be-je, tikriausiai nebuvo në vieno pokalbio,susiëjimo ar ðiaip tautieèiø pasibuvimo,kad nebûtø prisiminta Tëvynë Lietuva,gimtieji namai: �Kada?�, �Kada?�, �Kadapagaliau galësime gráþti á namus?�.

Po sëkmingø pasirodymø ir kelioniø1973 m. specialiame koncerte choruibuvo suteiktas garbingas vardas ,,Per-kûnas�.

Grupelë choro dalyviø, 12 daininin-kø, tarp kuriø buvo ir Zenonas, vado-vaujami buvusio choro asistento Vytau-to Daugirdo, parengë nemaþai dainøið Pensilvanijos angliakasiø sukurto fol-kloro repertuaro ir 1975 m. iðleidoplokðtelæ. Taip Pensilvanijos kasyklosedirbæ lietuviai savo sunkø ir pavojingàdarbà graþiai, jautriai, i�rai�kingai ápras-mino, palikdami neákainojamos vertëstam kra�tui ir tam darbui bûdingas dai-nas, pasakojimus, eiles.

Kaip prisimena Zenonas, chore dai-navo ávairiø profesijø þmonës. Visus kû-rinius, o jø bûta apie 150, scenoje dai-nuodavo be natø. Tai buvo ne vien lietu-viø liaudies ar kompozitoriø sukurtos dai-nos. Koncertø metu skambëdavo ir ari-

jos ið operø, opereèiø, kantatos, kiti ávai-raus þanro kûriniai. Beje, visi jie skam-bëdavo tik lietuvi�kai. Ið pradþiø netu-rëta kur repetuoti, tai glaudësi Ameri-kos lietuviø atletø 100 metø senumo klu-be, Niujorko skyriaus salëje, o 1974 m.pradëjo darbà naujai ásikûrusio lietuvið-ko ,,Þidinio� patalpose. Apie �Perkûnà�sklido gandai ne vien po lietuvi�kas ko-lonijas. Jo dainomis ir jø atlikimu buvosusiþavëjæs ne vienas choras. Garsusir muzikalus Niujorko vyrø choras ,,Ba-yside Glee Club�, susiþavëjæs ,,Perkû-no� choro dainininkø atliekamø kûriniøinterpretacija, net iðmoko keletà lietu-viðkø dainø lietuviðkai ir jas atliko ben-drame chorø bièiulystës vakare. �Tai bu-vo ne tik graþu, áspûdinga, tai buvo jaus-minga ir nepakartojama�, � su skaus-mo ir nostalgijos gaidele prisimena cho-ro seniûnas, choro organizatorius, josiela Zenius Jurys.

1974 m., ðvenèiant choro deðimtme-tá, kartu su simfoniniu orkestru buvo ára-ðyta ir iðleista plokðtelë ,,Kove galingas�.Be jau auk�èiau minëtos diskografijos,per savo kûrybiná laikotarpá choras yra dariðleidæs tris ilgai grojanèias plokðteles.

Nepamirðo, nepamirðta ir negalëspamirðti Zenius Jurys savo gimtojomiesto, jame turëtø draugø, gimtøjø na-mø, gatviø, upiø vingiø ir tø vaizdingøjøslëniø, kalnø, paðlaièiø. Jis dabar èia jaudaþnas sveèias. Vie�ëdamas Lietuvo-je, jis visada aplanko savo svajoniø irvaikystës miestà Kaunà.

Deja, yra pradþia, yra ir pabaiga...1988 m. Viktoro Ralio vadovaujamas�Perkûno� choras, daugiau nei porà de-ðimtmeèiø dþiuginæs ne vienà uþjûrioklausytojà, dainos mylëtojà, daug pri-sidëjæs prie mûsø tautiðkumo palaiky-mo ðiuose kraðtuose, baigë savo gra-þià, prasmingà ðvietëjiðkà veiklà.

,,Perkûno� vyrø choras pakeliui á Kanadà. Pirmoje eilëje ið deðinës: choro seniûnas ZenonasJurys, ðalia jo � choro vadovas ir dirigentas Vytautas Strolia

Lietuvoje pagal eþerø ir upiø ap-saugos juostø prieþiûrà reglamentuojan-èius dokumentus nuo 1982 m. buvodraudþiama jose kirsti medþius ir krûmus,ganyti gyvulius, árengti poilsiavietes, kû-renti lauþus, dirbti þemæ, ardyti pomiðkábei miðko paklotæ. Dël ðiø draudimø beidideliø baudø uþ tokius paþeidimus, taippat dël natûraliai nutrûkusios ar suma-þëjusios kaimo gyventojø ûkinës veiklosbei sumaþëjusiø turistø ir poilsiautojøsrautø eþerø ir upiø krantai iðtisai apau-go lapuoèiais medþiais ir krûmais, ata-braduose suveðëjo daþniau vienos rûðiesvandens augalai, o jø dugnas pasiden-gë dumblu ar i�tisiniu maurabragiø sà-þalynu. Dabar daþnai vandens telkiniøpakrantëse iðplitæ ir nepriþiûrimi juod-alksniai, alksniai, berþai, trake � aviety-nai, dilgëlynai. Sàþalynai yra virtæ tankme,kuriai apibûdinti labiausiai tinka brûzgy-no pavadinimas.

Apmaudu, kad prieð deðimt metøautoriui nepavyko átikinti kai kuriø biolo-gijos, eþerotyros ir kraðtotvarkos moks-lininkø dël apraðomosios problemos ak-tualumo, bûtinybës tæsti intensyvius au-galijos sukeliamos vandenø tarðos tyri-mus bei keisti su tuo susijusius normi-nius dokumentus.

Visi þmonës yra patyræ, jog gëliø va-zoje buvæs ðvarus vanduo po keliø die-nø surûgsta, susidrumsèia, pradedadvokti. Pakranèiø gyventojai ir turistai to-ká reiðkiná kartais aptikdavo valtyse, jei-gu jos bûdavo laikomos po medþiø la-jomis. Tad kodël turëtø bûti ignoruoja-ma biologinë vandens telkiniø tarða?

Straipsnio autoriaus tikslai: � árodyti, kad lemiama daugumos

Lietuvos pavirðinio vandens telkiniø eut-rofikacijos (didelio uþter�tumo maistinë-mis organinëmis medþiagomis) pirmi-në prieþastis yra per tankûs lapuoèiaimedþiai krante bei per gausi vandensaugalija � antrinë prieþastis, t.y. pirmo-sios pasekmë;

� skatinti �ia tema diskutuoti visusi�mananèiuosius, o ne vien ankstesniolaikotarpio mokslininkus, áteisinusius irvis dar ginanèius ydingà per gausiø þel-diniø plëtotæ pakrantëse;

� ápareigoti Aplinkos ministerijàkeisti teisinius dokumentus, susijusiussu vandens telkiniø apsaugos juostøprieþiûra;

� nedelsiant pradëti gelbëti dar ne-eutrofikuotus eþerus bei upelius maþi-nant jø biologinæ tarðà.

Kvieèiame diskutuoti


Eþerø ir

Techn. m. dr. Mykolas PELIK�AÐiauliø universiteto Statybos

inþinerijos katedra

upiøbiologinëtarða

Miðkø átakos pavirðiniø vandenøtarðai tyrimø apþvalga

Lietuvos mokslininkai teoriðkai yra ap-skaièiavæ bei natûriniais tyrimais pagrin-dæ, kad miðkai prie gausiai træðiamø agra-riniø teritorijø sumaþina per juos nuo dirvøpratekëjusiose nuoplovose esanèiø terðaløkieká. Atsiþvelgiant á ðiø tyrimø rezultatus,buvo toleruojamas ir skatinamas pakran-èiø uþaugimas medþiais bei krûmais, taippat Lietuvoje buvo áteisintos vandens tel-kiniø apsaugos juostos ir zonos bei speci-finiai tokiø zonø prieþiûros nuostatai. Patididþiausia tokiø tyrimø klaida buvo ta,kad visiðkai nebuvo nagrinëjama pa-krantëse esanèiø lapuoèiø medþiø nuo-kritø á vandená bei galimø iðvartø átakavandens ir atabrado kokybei.

Autoriaus publikacijos, praneðimaimokslinëse konferencijose, taip pat2000-12-21 Lietuvos aplinkos ministerijojesurengta mokslininkø diskusija bei auto-riaus jai parengtas 22 p. apimties rankrað-tinis traktatas �Ar saugotini kranto þeldi-niai ir vandens augalija� kai kuriø moksli-ninkø buvo ávertinti neigiamai, net priskir-ti erezijai, nes autorius tokià augalijà siû-lë ne saugoti, bet naikinti.

Aplinkos ministerija i� dalies atsiþvel-gë á autoriaus bei kitø specialistø siûly-mus, ir 2003 m. patvirtintame LietuvosRespublikos Vandens ástatyme jau neli-ko þodþiø �vandens telkiniø naudotojai irsavininkai privalo nenaikinti vandens au-galijos ir gyvûnijos�. Taip pat 2007 m.rengtame LRV nutarimo projekte dëlankstesniø apsaugos zonø naudojimo sà-lygø pakeitimo nëra þodþiø: �saugotiniþeldiniai yra medþiai, jø grupës ir krûmai,augantys vandens telkiniø apsaugos juos-tose bei zonose�, �pakranèiø apsaugosjuostose ne miðko þemëje draudþiamakirsti medþius ir krûmus�.

Tikëtina, kad ir ateityje Lietuvos aplin-kos ministerija tobulins vandens telkiniøapsaugos juostø naudojimo sàlygas ir jo-se galëtø bûti áraðyta, kad kol kas iki at-skiro paskesnio nutarimo skatintinas

kranto þeldiniø bei vandens augalijos plo-tø maþinimas. Autoriø nuomone, iki tol,kol vandens telkiniø uþþëlimas netapsfragmentinis, nuogàstauti dël galimø perdaug plikø pakranèiø ir priekranèiø ne-derëtø dël to, kad valstybë neágali skirtimilþiniðkø lëðø pakrantëms ir priekran-tëms valyti, be to, neatlygintinai kurian-èiøjø gamtos groþá bei gerinanèiø vande-nø kokybæ Lietuvoje nebus per daug.

Lietuva, bûdama grieþtos vandens tel-kiniø prieþiûros pionierë, pirmoji patyrë irkarèias pasekmes � ji tapo nesëkmingonatûrinio eksperimento baze. Pageidau-tina, kad ji nedelsdama, kaip pionierë,pradëtø maþinti sàþalynø plotus, o tokiødarbø bûtinybæ ir rezultatus vieðai skleis-tø. Vakarø ðalys dar nepatyrë pakranèiøir priekranèiø iðtisinio juostinio uþþëlimoneigiamø pasekmiø, nes privaèios þemëssavininkai nebuvo linkæ pakrantes pavers-ti nepriþiûrimais brûzgynais... Lietuvos pa-tirtis padëtø gerokai sulëtinti pavirðiniovandens telkiniø eutrofikavimà (maistogausinimà) visame pasaulyje.

Natûriniø stebëjimø duomenysAutoriaus vaikystë prabëgo eþerin-

guose Lietuvos rajonuose, ten tekdavopoilsiauti bûnant studentu bei dëstytoju,

todël galima bûtø tarti, kad natûriniai eþe-rø ir upeliø stebëjimai trunka maþdaugnuo 1950 metø. Kryptingi ir apraðomi jøstebëjimai pradëti maþdaug 1985 m., di-dþiausià dëmesá skiriant antropogenið-kai neterðiamiems upiø aukðtupiamsbei nepratakiems miðkø eþerams. Tikkokiø maþdaug 20-ies eþerø bûklës po-

kyèiø stebëjimas ir registravimas leido at-mesti pramoniniø, buitiniø bei þemës ûkioterðalø átakà pavirðinio vandens telkiniøeutrofikavimui.

Tyrimø metu buvo registruojamas pa-kranèiø uþaugimo medþiais laipsnis, ðiømedynø apytikslis amþius, esamø ir po-tencialiai galimø iðvartø kiekis, dumblo sto-ris buvusiuose anksèiau smëlëtuose ata-braduose bei jø uþþëlimo hidrofitais po-bûdis ir tankis, vandens skaidrumas ir spal-va. Mano labiausiai iðtirti eþerai yra Laba-noro regioniniame parke bei Aukðtaitijosnacionaliniame parke, taèiau trumpalaikiøiðvykø metu buvo stebëti kai kurie kitø eþe-ringø Lietuvos vietoviø vandens telkiniai.

Daugiausiai tirtas Labanoro regioni-niame parke esantis Raðiø eþeras. Jo ba-seine nëra jokios pramonës, nëra agrari-nës tarðos ir tëra tik apie 10 maþø sody-bø. Apie 1955 m. priekrantës (litoralës)dugne vyravo gausûs ir stori smëlio beiþvirgþdo klodai. Krante augo tik reti pa-vieniai lapuoèiai bei vietomis gausesnispygliuoèiai. Jokiø iðvartø nebuvo paste-bëta, tebuvo keliolika nedideliø fragmen-tiðkø ir retø nendrynø. Vandens skaidru-mas siekë 5�6 metrus. Taèiau 2000 m.eþere aptikta apie 400 iðvartø, apie 400potencialiø tikëtinø iðvartø, stebëtas tik


fragmentinis priekrantës uþþëlimas retaismakrofitais, aptiktos retos ir dar ne-gausios dreisenø bei dëliø kolonijos. Ry-tinëje álankoje pastebëta keliolika þalia-mauriø (mauragimbiø) nedideliø santal-kø. Bet jau 2007 m. dauguma iðvartø bu-vo uþaugusios nendrynais, i� dalies pa-dengos dumblu, todël nebûtø buvæ áma-noma jø visø pastebëti. Aptiktas jau be-veik i�tisinis juostinis priekrantës uþþëli-mas (vyrauja nendrës, lûgnës, maurab-ragiai, permautalapës plûdës, iðstûmusiosblizganèiàsias plûdes). Visur eþero dug-no bentosà sudaro gausios dëliø ir drei-senø populiacijos (pastarosios sunaikinodvigeldþius moliuskus). Beliko tik 3 vietos,tinkanèios maudykloms ir paplûdimiams.Nustatytas fitoplanktono pagausëjimas beinebegyvo gausios nuosëdos. Vandensskaidrumas tesiekë 1,2�2,5 metro. Labainuliûdino 2006 m. eþero salø atabraduo-se, vietomis net ir ant maurabragiø, maþ-daug 0,2 km2 plote suveðëjæs iðtisinis þa-liamauriø apklotas, jau 2007 m. kai kur uþ-leisdamas vietà geltoniesiems bei rudie-siems dumbliams. Be to, karðtà ir sausà2007 m. vasarà þaliamauriø apklotø antbentoso pastebëta ir kitose eþero vietose.

Panaðûs, bet dësningi eutrofikacijos(mitybos gerëjimo) pokyèiai pastebëti vi-suose, maþdaug 20-yje, stebëtø uþdarøspygliuoèiø miðkø eþerëliø, á kuriuos tie-siogiai nepatekdavo þmoniø ûkinës veik-los terðalai. Juose buvæ smëlëti atabradai(negilûs eþero ar upës pakraðèiai) pradë-davo pasidengti juosvu ar rusvu dumblutik po to, kai pakrantëse suveðëdavo la-puoèiai medþiai ar krûmai bei atsirasdavoiðvartø. Dar po poros metø 1�2 m gylyjesuþeldavo hidrofitai, o dar vëliau atabra-das iki pat kranto uþþeldavo daþniausiainendrëmis ar ðvendrais, reèiau � plûdë-mis, lûgnëmis, maurabragiais. Tokie gam-tiniai pokyèiai tik maþdaug 5�10 metøanksèiau buvo aptikti Aukðtaitijos nacio-

nalinio parko eþeruose. Toká ankstesná irspartesná eutrofikavimo procesà Ignalinosrajono eþeruose galima paaiðkinti daugiauhumuso turinèiais kranto gruntais, dides-ne papildoma tarða nuo agrariniø plotø,gyvenvieèiø bei melioruojamø teritorijø.

Didþiausià nerimà man sukëlë grës-mingi gamtiniai pokyèiai Vaikðèiuko eþe-re. Labanoro regioniniame parke esan-tis Vaikðèiukas yra gilioje dauboje, nedi-delis, bet gilus, su siaurais smëlëtais ata-bradais, jis neturi nei intakø, nei iðtakø.Didesnioji dalis daubos ðlaitø per pasta-ruosius deðimtmeèius apaugo veðliaislapuoèiais, stataus ðlaito virðuje yra tikapie 10 nedideliø sodybø, dabar virtu-siø vilomis, taigi antropogeninë eþerëliotarða neþymi. Gyventojai jau prieð kele-rius metus jo priekrantëje retsykiais pa-stebëdavo atsirandanèius ir dingstanèiusþalios spalvos maurus, liudijanèius eut-rofinæ vandens bûklæ. Todël dabartinë hi-pereutrofinë vandens bûklë (�vandensþydëjimas�) yra logiðka ðio eþero pakran-tëje auganèiø lapuoèiø medþiø sukeltosbiologinës tarðos pasekmë.

Esu daugybæ kartø stebëjæs, kaipuþdaruose eþeruose ir upëse pasiskirstomedþiø lapø ir ðakeliø, taip pat nendrynønuokritos, esu fiksavæs laipsniðkus jø iri-mo procesus, fitoplanktono gausëjimodësningumus, gleivëtø apnaðø gausëji-mà ant dugno bei hidrofitø (vandens au-galø) stiebø. Man nekyla abejoniø, kadaugalijos perteklius paþeidþia natûraliusvandens ekosistemos procesus. Kadan-gi tokie pokyèiai vyksta daugybëje uþda-rø miðko eþerëliø, taip pat Lakajos, Þei-menos ir Ðventosios upiø aukðtupiøeþeruose, kuriø baseine nëra ir nebuvoantropogeninës tarðos, todël teigiu, kadlemiama eþerø ir upeliø eutrofikavimoprieþastis � per gausios ir blogai pri-þiûrimos augalijos sukeliama biologi-në vandens telkiniø tar�a.

Vandens tarðos augalijaprognozavimas

Dauguma ekologø augalijos sukelia-mos þalos vandens telkiniø kokybei nëralinkæ vadinti tarða. Manau, kad terminastar�a vartotinas, nes �tarða yra toks apy-takos greièio pokytis, kuris gali kenktiþmoniø sveikatai bei bloginti augalø ir gy-vûnø gyvenimo sàlygas�.

Kad vandenyje plëtotøsi áprastos irmums priimtinos biologinës ávairovës for-mos, ypaè fitoplanktonas, pageidautinasorganiniø elementø santykis (anglis:azo-tas:fosforas) turëtø bûti maþdaug toksC:N:P = 106:16:1. Darau prielaidà, kadkranto medþiø lapø nuokritos priekrantëje(litoralëje) iðlieka lygios nuokritoms á sau-sumà, t.y. maþdaug 9 t/ha, arba 900 g/m2.Taip tikrai ávyksta, kai priekrantë nuo gilu-minës dalies yra atskirta suveðëjusiø mak-rofitø. Nesant makrofitø, vëjas bei povan-deninës srovës lapø nuogulas gali suklos-tyti labai ávairaus storio sluoksneliais, to-dël organiniø nuogulø tankis minëtàjàreikðmæ galëtø pranokti kelis kartus, ypaèjei dar papildomai prisidëtø net ir ledø at-neðtos apirusios makrofitø nuosëdos.

Sausoji lapijos masë sudaro apie pu-sæ fitomasës, joje anglis sudaro maþ-daug 96 proc. sausosios dalies, azotas� apie 1,5 proc.; sudeginus lapus liekaapie 10 proc. pelenø, o fosforas juosesudaro apie 0,25 procento. Taip á prie-krantës kvadratiná metrà su lapø nuokri-tomis vidutiniðkai patenka 432 g anglies,6,75 g azoto ir 0,11 g fosforo. Vien nuoanglies terðalø 1 m gylio priekrantës van-denyje teoriðkai galëtø susidaryti biolo-ginio deguonies poreikis 987 mg O2/l(palankiomis sàlygomis vandenyje bû-na iðtirpæ apie 10 mg O2/l), o þiemà lapønuokritoms oksiduoti tektø suvartoti de-guoná maþdaug ið 100 m3 vandens. Aki-vaizdu, kad dël tokio didelio deguonies



poreikio dauguma organiniø medþiagønemineralizuojamos, nuogulose formuo-jasi sapropelis, uþdengdamas anksèiaubuvusius smëlëtus atabradus.

A.Dilys teigia, kad su juodalksniø la-pø nuokritomis á dirvoþemá patenka iki0,234 g/m2 fosforo. I� tokio jo kiekio 1 mgylio priekrantës vandenyje galëtø susi-daryti fitoplanktono biomasë apie 250mg/l. G.Jankevièiûtë nurodo dar dides-nius nendrynuose rudená sukaupiamofosforo kiekius � net iki 25 g/m2, o teori�kaijo pakaktø fitoplanktono biomasei susi-daryti net 6250 mg/l. Kadangi savaiminisvandens apsivalymas gali vykti tik esantmaþesnei fitoplanktono biomasei nei 5mg/l, tai pateiktieji skaièiai árodo, kad ti-këtinas intensyvus �vandens þydëjimas�,vanduo gali tapti distrofinis su ne visi�kaisuirusia augalija, o ne visi�kai suirus or-ganinëms medþiagoms, dugno pavirðiu-je gali susidaryti lengvos ir purios sapro-pelio nuosëdos.

Iðplitæ vienarûðiai sàþalynai darko irkraðtovaizdá: ribojama vaizdinga pano-rama, pakrantës dël didelës medynø tan-kmës bei neiðvengiamø iðvartø tampasunkiai praeinamos, dingsta maudyklësir paplûdimiai. Daþniausiai buvæs nuo-laidus smëlëtas krantas tampa statme-na plokðtuma, o dël to krantø ardymasbei iðvartø tikimybë daþnai ne sumaþë-ja, o padidëja. Smëlëti atabradai pasi-dengia dumblu bei sapropeliu. Nuolati-niame medþiø ðeðëlyje esanèiame van-denyje pakinta flora ir fauna, sàþalynuo-se veisiasi milþiniðkos uodø ir maðalø po-puliacijos. Priekrantës pamaþu ima pel-këti. Labiausiai kraðtovaizdis yra sumen-kæs upiø raguvose ir slëniuose: juose su-augæ medynai paslëpë kalvotà ir vaiz-dingà reljefà, per jø tankmæ daþnai ne-ámanoma áþvelgti net upës vagos. Tik dëlanksèiau buvusio ástabaus kraðtovaiz-dþio daugybë teritorijø Lietuvoje buvo

paskelbtos draustiniais, kuriø ðiandie-në bûklë yra kaip akibrokðtas áteisin-toms saugomoms teritorijoms.

Nendres, plûdes, ðvendrus, lûgnesnesunku pa�alinti i� vandens telkinio (te-reikia jas nupjauti, nugrëbti nuo vandenspavir�iaus ir utilizuoti), taèiau naikinti irutilizuoti tik pastaruoju laiku i�plitusiusmaurabragius yra sudëtinga dël to, kadnupjauti jie neiðkyla á vandens pavirðiø,bet lieka eþero dugne. Todël daugumosmaudykliø bei visø vandens telkiniø va-lymas yra jau gerokai uþdelstas ir parei-kalaus ne tik dideliø lëðø, bet ir didþiuliødarbo sànaudø.

DiskutuokimeKvieèiu pareik�ti nuomonæ visus su-

sirûpinusius i�saugoti ne tik gimtojo krað-to groþá, bet ir buvusias vandenø ir pa-kranèiø ekosistemas, taip pat raginu tartiþodá apie þmogaus vietà gamtoje bei jopriedermes dabartinëje Lietuvos situaci-joje. Esu ásitikinæs, kad pagyvenusiøjø irnuolatos stebinèiøjø vandenø bei pakran-èiø bûklës pokyèius nuomoniø negalësignoruoti savo �mundurà� saugantys eko-logai, kuriø dauguma tyrinëja tik terða-lø kieká vandenyje atsitiktinai parinktuo-se telkiniuose, bet ne viso eþero ar upësbûklæ, be to, tai atlieka ne nuolatos, o tikperiodiðkø trumpalaikiø iðvykø metu.

Manau, kad mano pastabos ir siûly-mai ignoruojami dël to, kad neturiu eko-logo diplomo. Todël mano teiginiams pa-remti ar nuneigti bûtø pageidautina gautiatsakymus á tokius klausimus:

1. Ar per gausi augalija pakrantëse beipriekrantëse didina vandens tarðà?

2. Ar per gausi augalija pakrantëse beivandenyje menkina kraðtovaizdá?

3. Ar pritariate ekologø nuomonei, kadþmogaus ûkine veikla neterðiamø Lietu-vos eþerø eutrofinë bûklë susidarë tik dël

padidëjusios atmosferos tar�os bei suja susijusio klimato ðiltëjimo?

4. Ar tikslinga maþinti augalijos plo-tus pakrantëse ir priekrantëse?

5. Kokia ateityje bûtø eþerø ir upeliøbûklë, jei nedelsiant nebûtø maþinami su-veðëjusios augalijos pakrantëse ir prie-krantëse plotai?

6. Kokius þinote vandens telkinius, ku-rie neter�iami þmogaus ûkine veikla ir yraneapaugæ medynais, bet juose jau yra ap-tikti eutrofikavimo procesai?

Jeigu jûs, skaitytojai, i�liksite abejin-gi �iai problemai, tai nei Aplinkos minis-terija, nei þmonës konkreèiø veiksmø ne-atliks, bet tai nereiðkia, kad niekas ne-pasikeis: manau, kad �þydinèiø� eþerøtik daugës, juose deguonies bei þuvø tikmaþës; maudykliø skaièius ir jø plotaitaip pat maþës; maþosios upelës tapsneprieinamais kanalais arba supelkës;daugumà �saugomø teritorijø� teks va-dinti �apleistosios teritorijos�. Be to, bû-tø nedora patikliems Lietuvos kaimo gy-ventojams siûlyti plëtoti poilsio ir turiz-mo verslà, o miesto þmonëms � jø rek-reacijai rekomenduoti i�vykas prie gim-tinës vandens telkiniø.

Informuoju, kad Lietuva yra EuroposSàjungai ásipareigojusi tik maþdaug uþ2,5 mlrd. Lt iðvalyti vandená Nemuno ba-seine, atkurti maudykles, taèiau nëra pa-praðiusi jokiø lëðø biologinei eþerø ir upiøtarðai maþinti. Manau, kad, nesumaþinusbiologinës tarðos visame telkinyje, ne-bus ámanoma jame atkurti jokios ilgalai-kës maudyklës, taip pat nesant ðvariamaukðtupiui, nebus ðvarus vanduo ir Ne-muno þemupyje.

Skaitytojau, dëkoju uþ Tavo mintis,kurias tikiuosi gauti asmeniniu el. pa�tuadresu: [email protected] arba þurnaloadresu: [email protected]



Astronomijos ir

Vytautas STRAIÞYS, Mindaugas MACIJAUSKAS

astronautikosnaujienos

2007metai

Atgal á MënuláNASA aktyviai vykdo programà Cons-

tellation, kurios tikslas yra sukurti naujàOrion erdvëlaivá, galintá skraidinti astronau-tus á Þemës orbità ir Mënulá, o vëliau � ir áMarsà. Naujieji erdvëlaiviai po 2010 m. pa-keis tarptautinæ kosminæ stotá aptarnaujan-èius �ðatlus�. Orion erdvëlaivis bus labaipanaðus á Apollo erdvëlaivius, kurie skrai-dino astronautus á Mënulá 1969�1972 me-tais. Erdvëlaivio skersmuo bus 5 m, masë� apie 23 tonas. Orionas galës skraidintiðeðis astronautus á ISS orbitinæ stotá arbaketuris astronautus � á Mënulá. PirmasisOriono skrydis á orbità numatytas 2014 m.,á Mënulá � 2020 metais. Á orbità erdvëlaivápakels nauja raketa Ares 1, o á Mënulá �Ares 5. Viena ið naujos programos uþduo-èiø � árengti optiná teleskopà ir radioteles-kopà Mënulyje. Constellation programaivadovauja NASA Dþonsono Kosminiøskrydþiø centras Hjustone.

Japonija rugsëjo 14 d. link Mënulio pa-leido nepilotuojamà erdvëlaivá Kaguya (taiMënulio deivës vardas japonø folklore), ku-ris tapo Mënulio palydovu. Tai antras Ja-ponijos paleistas Mënulio palydovas, pir-masis buvo Hiten 1992�1993 metais.

Planetø orbitoseAplink Venerà nuo 2006 m. skrieja

ESA erdvëlaivis Venus Express, tyrinëjan-tis Veneros atmosferà. Tyrinëjama atmo-sferos cheminë sudëtis, temperatûra, orosrovës, þaibavimas. Radaru zonduoja-mas planetos pavirðius.

Aplink Marsà skrieja ðie erdvëlaiviai:Mars Global Surveyor (NASA, nuo 1997m., nebeveikia), Mars Odyssey (NASA,nuo 2001 m.), Mars Express (ESA, nuo2003 m.) ir Mars Reconnaissance Orbi-ter (NASA, nuo 2006 m.). Pakeliui á Mar-sà yra NASA erdvëlaivis Phoenix MarsLander, paleistas 2007 08 04. Jis pasieksMarsà 2008 05 25 ir nutûps ant jo pavir-ðiaus ðiaurinio aðigalio rajone. Marso pa-virðiumi tebekeliauja du marsomobiliai �Spirit ir Opportunity (nuo 2004 m.).

Aplink Saturnà nuo 2004 m. tebesk-rieja erdvëlaivis Cassini. Saturno ir jo pa-lydovø nuotraukose atrandama vis nau-jø detaliø ir reiðkiniø. Atrasti dar keli ikiðiol neþinomi silpni Saturno þiedai. Pagalant Titano pavir�iaus nusileidusios Huy-gens stoties ir Cassini erdvëlaivio gautasnuotraukas sudarytas ðio didþiausio Sa-turno palydovo þemëlapis. Titane atras-tas 1,5 km aukðèio 150 km ilgio kalny-nas, trys dideli krateriai, ties pusiauju yrasmëlio kopø laukai, kitose vietose telkðoskysto metano pripildytos jûros, eþerai,upës ir pelkës. Didþiausia jûra aptikta tiesðiauriniu aðigaliu � jos dydis prilygsta Kas-pijos jûros plotui. Kitas Saturno palydo-

1 pav. Taip atrodys erdvëlaivis,,Orion� ir raketos ,,Ares�

virðutinë pakopa

2 pav. Erdvëlaivis MRO virðMarso aðigalio


uþtrukus, vidaus temperatûra nukrito ikikritinës ribos. Jau buvo manyta, kad mar-somobiliams atëjo galas. Ypaè sunki bu-vo Opportunity akumuliatoriaus bûklë.Rugpjûèio pradþioje dangus virð Marsokiek praskaidrëjo. Po keliø dienø bateri-jos pasikrovë, prietaisai suðilo ir moksli-niai tyrimai buvo atnaujinti.

Marsomobilis Opportunity per metusapvaþiavo maþdaug ¼ kelio aplink 750 mskersmens Viktorijos kraterá, ieðkodamaspatogios vietos leistis á jo vidø. Geriausiavieta pasirodë esanti ties Duck Bay (An-èiø álanka) su 15�20 laipsniø statumo ðlai-tu. Rugsëjo 11 d. mobilis pradëjo leistis ákraterá. Leidþiasi labai lëtai ir atsargiai, kadi�vengtø slydimo. Ant kraterio ðlaito yrakeliø sluoksniø akmeninës atodangos, ku-riø tyrimas duoda daug informacijos apie

laukiantá Marso þiemos galo. Tuo pat metumarsomobilis Opportunity jau pradëjo rie-dëti aplink Viktorijos kraterá, ieðkodamaspatogaus ðlaito leistis á kraterio dugnà.

Marsomobilio Spirit vienas ið priekiniøratø jau seniai nustojo suktis � aparatui

vaþiuojant penkiais ratais, ðeðtasis velkasiardamas vagà Marso grunte. Bet nëra toblogo, kas neiðeitø á gera. Rato i�versto-se uolienose mokslininkai pernai aptikobaltas sulfatø druskas, o ðámet � grynosilicio smëlio sànaðas. Tyrinëtojai ðokinëjaið dþiaugsmo � atrastas dar vienas árody-mas, kad èia kadaise telkðojo eþeras. Visdaugëja vilèiø, kad Marso jûrose ir eþe-ruose kadaise klestëjo gyvybë.

Taèiau abiejø marsomobiliø laukë sun-kûs iðbandymai. Birþelá viena po kitosëmë kilti dulkiø audros, apëmusios visàMarsà. Dulkës uþtemdë Saulæ, kuri kasdienà pakraudavo elektros baterijas. Kar-tais Marso pavirðiø pasiekdavo tik 1 proc.Saulës ðviesos. Sumaþëjusi elektros sro-vë nebegalëjo ðildyti elektroniniø prietai-sø, ir jie buvo prie visiðko iðsekimo ribos.Buvo maksimaliai sumaþintos energijossànaudos ir radijo ryðys. Smëlio audroms

Marso pavirðiaus evoliucijà per milijonusmetø. Marsomobilis daþnai sustoja, keliasdienas ar net savaites tyrinëdamas pake-liui pasitaikanèius ádomius akmenis.

Tuo tarpu marsomobilis Spirit ðiaip taipuþkopë ant nedidelës 80 m skersmensplokðtikalnës Home Plate ir ten tyrinëja ádo-mius akmenis greta tos vietos, kur jis darprieð smëlio audrà aptiko silicio gruntà.Darbà sunkina dulkiø sluoksnis ant Sau-lës fotoelementø, nes tai silpnina elektrosbaterijø krovà. Uþ pusmeèio (tada pas musbus 2008-øjø vasara) Gusevo krateryje vëlbus pats vidurþiemis. Tai bus jau treèiaMarso þiema pasiuntiniams ið Þemës.

Marsomobilio Spirit skaitiklis rodo 7,4km, Opportunity � 11,6 km. Tiek nuvaþiuo-ta nuo 2004 m. sausio, kai abu aparatainutûpë ant Marso. Jau suëjo ketvirtosiosjø darbo Marse metinës.

3 pav. Saturno palydovo Titanoþemëlapis. Ðviesios sritys � sausuma,

tamsios sritys � jûros ir eþerai

vas, kuris kelia ypaè didelá astronomø su-sidomëjimà, yra Enceladas. Diskutuoja-ma, ið ko sudaryti ið po ledinio pietø pus-rutulio pavir�iaus tryk�tantys geizeriai. Jei-gu tai vanduo, Saturno palydove gali bû-ti sàlygos gyvybei egzistuoti. Átariama, kadkituose Saturno palydovuose � Dionëjeir Tetijoje � taip pat gali bûti geizeriø.

Marsomobiliai2006 metø apþvalgoje marsomobilá

Spirit palikome ant Gusevo krateriomaþos McMurdo kalvelës ðlaito, kantriai

4 pav. Viktorijos krateris, á kurio dugnàpradëjo leistis marsomobilis ,,Opportunity�.Zigzagine linija parodytas mobilio keliaslink kraterio ir jo kra�tu

5 pav. Vaizdas á ,,Home Plate� plokðtikalnæ, kurioje dabar vaþinëja marsomobilis,,Spirit�. Tolumoje matyti Kolumbijos aukðtumø Hasbando virðûnë, nuo kuriosmobilis nusileido 2006 metais

Bus daugiau



Pastaraisiais metais, diegiant naujàsiastechnologijas Vakarø Europos �alyse ir ki-tuose pasaulio regionuose, atsiranda ga-limybiø pakeisti tradicinæ autopsijà teismoir praktikos medicinoje. Pavyzdþiui, Izrae-lyje ultraortodoksinës bendruomenës at-stovai oficialiai kreipësi á policijos departa-mentà ir juridinius organus, pra�ydamiai�kinant nenatûraliø mirèiø prieþastis nau-doti kompiuterinës tomografijos skenavi-mà ir kitus pasaulyje þinomus radiologi-nius metodus. Jau 40 metø ðioje valsty-bëje vykstantys religiniø bendruomeniøprie�taravimai ne kartà sukëlë juridinius irfizinius oponentø susidûrimus.

Lietuvoje, Statistikos departamento prieLR Vyriausybës duomenimis, mirusiøjø permetus skaièius nuo 1996 iki 2005 metø svy-ravo nuo 38 919 iki 43 799. Iðnagrinëjusmirusiøjø tyrimø skaièiø, paaiðkëjo, kad2000 m. smurtinës mirtys sudarë 36 proc.visø tirtø atvejø, o 2005 m. � net 52 procen-tus. Padidëjæs atsitiktiniø mirèiø tyrimø skai-èius sukelia nemaþø teismo ekspertø dar-bo keblumø. Todël reikëtø greitesniø ir tiks-lesniø tyrimo metodø mirties faktui, pobû-dþiui ir prieþasèiai i�ai�kinti.

Istorijos bruoþaiAutopsijos terminas kilæs ið graikø kal-

bos þodþio, rei�kianèio pomirtiná kûno at-vërimà, skrodimà, vidaus organø bei ana-tominiø struktûrø, audiniø iðtyrimà. Tiks-lesnis �ios procedûros pavadinimas bû-tø nekropsija (gr. � mirtis ir regëjimas).Svarbiausias procedûros tikslas � visa-pusi�kai i�tirti ir ávertinti ligos ir mirtiesprieþastis bei nurodyti visus anatominiuskûno, vidaus organø, audiniø skirtumuspalyginti su norma. Skirtingø autopsijøduomenys turi neákainojamos vertës prak-tinei medicinai ir kriminalistikos mokslui.

1 pav. Optinës sistemos: TRITOP (a), ATOS II/III (b)

Virtualioji autopsija -

Andrëjus SUBOÈIUS,Saulius RUTKAUSKASKauno medicinos universitetas

Virtualioji autopsija �daugiaetapë mirusiojo

kûno iðtyrimo metodika,naujausiomis kompiuteriøtechnologijomis leidþianti

nuodugniai ávertintimirties prieþastá, aplinky-

bes ir pasekmes, atku-riant jas virtualioje trijø

dimensijø erdvëje.

alternatyva tradicinës autopsijos

a

Autopsijos reikðmë, tiriant neaiðkiømirèiø prieþastis, buvo svarbi ir reik�min-ga jau prieð mûsø erà. 44 m.pr.m.e.nuþudyto Romos imperatoriaus J.Ceza-rio lavono tirti buvo pakviestas gydytojasAntistijas. Jis savo tyrimo iðvadoje nuro-dë, kad imperatoriui padarytos 23 þaiz-dos, ið kuriø tik viena buvo mirtina. Di-dþiojoje Lietuvos Kunigaikðtystëje teismomedicinos ekspertizë minima PirmajameLietuvos Statute. Valstybës pareigûnai �þygûnai ávykio vietoje apþiûrëdavo nuken-tëjusájá arba mirusájá.

Kiek vëliau, XIX a., R.Virchovui (1821�1902 m.) sukûrus ir patobulinus mikrosko-pinæ optikà, patologoanatomijos ir krimina-listikos moksle ávyko didelis ðuolis � atsira-do dar keletas dëmesio vertø tyrinëjimo sri-èiø, paremtø làstelinës patologijos teorija.

Didelës reikðmës teismo ir praktineimedicinai turëjo 1895 m. Vilhelmo Kon-rado Rentgeno (Wilhelm Röntgen) atras-ti X spinduliai, vëliau pavadinti jo vardu.

Pirmà kartà 2003 m. Ðveicarijos me-dicinos mokslø daktaras Richardas Dirn-hoferis i� Berno universiteto Teismo me-dicinos instituto kartu su bendraautoriaispaskelbë straipsná, kuriame aptariami sta-tisti�kai patikimi ry�iai tarp radiniø, nusta-tytø tradicinës autopsijos metu ir tirianttuos paèius atvejus naujais radiologiniaistyrimo metodais (kompiuterine tomogra-fija (KT), magnetinio rezonanso tomog-rafija (MRT), mikro-KT, mikro-MRT, trijø di-

mensijø (3D) optiniu kûno pavirðiaus ske-navimu (fotogrametrija) ir kitais duome-nø apdorojimo metodais).

Taip pradëjo formuotis virtualios au-topsijos sàvoka. Skirtingai nuo tradicinësautopsijos, virtualioji yra sàlyginai nein-vazinis, nereikalaujantis plaèios fizinës in-tervencijos tyrimo metodas.

Ryþtingø mokslininkø iniciatyva bu-vo pradëtas �virtopsijos� (angl. � virtops)radiologiniø ir tradicinës autopsijos duo-menø gavimo, lyginimo ir sistematizavi-mo projektas, ateityje padësiantis atsto-ti tradiciná kûno iðtyrimo bûdà. �io pro-jekto tikslas � ratifikuoti ir pagrásti ðá nau-jà siûlymà; sistemingai palyginti bei su-gretinti radiologinius radinius su duome-nimis, gautais tradicinës autopsijos me-tu. Remiantis tiriamosios kompiuterinësradiologijos aukðtosiomis technologijo-mis, galima �be peilio� patvirtinti tai, kasáprastai gaunama skrodimo metu, jei tikmirties prieþastis yra ne apsinuodijimasar apnuodijimas. Taikant �ias metodikasmirusiojo kûnas ir jo audiniø mëginiaiskenuojami kelias, reèiau keliolika minu-èiø, priklausomai nuo tyrëjo, tyrimo tiks-lo. Galutinis rezultatas � trimatis kûno irjo struktûrø vaizdas, konvertuotas skait-meniniu formatu, saugomas skaitmeni-nëje laikmenoje, analizuojamas nepri-klausomai nuo laiko ir situacijos. Dau-gelio pasaulio mokslininkø � teismo me-dicinos ekspertø ir radiologø manymu,dabartiniu metu virtuali autopsija galikonkuruoti, reik�mingai papildyti ir atei-tyje net atstoti tradicinæ autopsijà.

Pirmieji bandymai nustatyti mirtiesprieþastá bei ávertinti suþalojimus naudojantradiologiná tyrimà � kompiuterinæ tomog-rafijà Lietuvoje buvo atlikti 2006 metais.

Virtualiosios autopsijos etapaiVirtualios autopsijos sàvoka yra plati,


b


apimanti kelis nuoseklius tyrimo etapus.Aptarsime kiekvienà svarbiausià jo dalá.

Fotogrametrija, trijø dimensijø (3D)kûno pavirðiaus skenavimas

Trimaèio kûno pavirðiaus konvertavi-mas á skaitmeniná pavidalà yra svarbusanalizavimo metodas teismo medicino-je. Vertinti susiklosèiusià situacijà, pasi-telkus kompiuterines technologijas, kaireikalinga detali ir nuosekli trimatë ávy-kio rekonstrukcija, galima tik esant vie-nareik�mi�kai tiksliems pradiniams duo-menims.

Trimatis pavirðiø skaitmeninis konver-tavimas � optinis matavimo metodas, ku-ris naudojamas dokumentuojant, matuo-jant ir modeliuojant pirmavaizdá ávyká, rei-kalaujantá didelio tikslumo. Optinës sis-temos taikomos modeliuojant ir konstruo-jant, tiriant aerodinamines skirtingø ob-jektø savybes maðinø statybos pramonë-je. �iam tikslui pasaulyje naudojamosTRITOP/ ATOS II/ ATOS III optinës siste-mos (1 pav. a, b), galinèios kokybiðkai�perkelti� spalvotà modelio vaizdà á kom-piuterinæ sistemà. Su jø pagalba realia-me gyvenime esanèiam modeliui sutei-kiamas analogi�kas trimatis, skaitmeni-nis pavidalas kompiuteryje.

Taikant ðià technologijà, tapo ámano-ma iðanalizuoti tiek þmogaus kûno pavir-ðiø ir jo paþaidas, tiek nusikaltimo instru-mento ypatumus, sutapatinant tarpusa-vyje atitinkanèius poþymius.

Virtualûs trimaèiai objektø (þmogauskûno ir nusikaltimo árankio) modeliai supaþeidimø pëdsakais naudojami lygi-nant ir tapatinant juos tarpusavyje bei ga-limais nusikaltimo ávykiais. Visas proce-sas leidþia tiksliai atkurti nelaimingo at-sitikimo eigà, net jei nusikaltimo árankisbûtø visa transporto priemonë, pvz., au-tobusas (2 pav.).

Tyrimo principas � áprastinis objektofotografavimas specialia kamera bei gau-tøjø vaizdø apdorojimas specialia progra-mine áranga, i�gaunant trimatá fotografuo-to objekto virtualø modelá.

Daugiasluoksnë KT ir MRTÐis virtualiosios autopsijos etapas sà-

lyginai laikomas pagrindiniu, nes dauge-lyje pasaulio �aliø virtualios autopsijos sà-voka suprantama kaip mirusiojo þmogauskûno ar jo daliø iðtyrimas daugiasluoks-nës kompiuterinës tomografijos ir magne-tinës rezonanso tomografijos metodais.�io virtualios autopsijos etapo tyrimai yraneinvaziniai ir nepaþeidþiantys kûno vien-tisumo. Pasitelkiant daugiasluoksnës kom-piuterinës tomografijos ir magnetinës re-zonanso tomografijos tyrimo technologi-jà, ámanoma tiksliai ávertinti mirties prieþastáir aplinkybes, ypaè jei ji ávyko dël traumos.Remiantis lyginamosiomis tradicinës ir KT,MRT autopsijos studijomis, galima atsa-kyti á teismo ekspertams rûpimus klausi-mus. Skirtingai nuo tradicinës autopsijos,MRT ir KT �skrodimo� metu tiesioginis ti-rianèiojo kontaktas su tiriamuoju kûnu ne-bûtinas. Perkeltas ant specialaus tyrimostalo, kûnas gali bûti laikomas specialiuo-se jonizuojanèiajai spinduliuotei ir stipriammagnetiniam laukui pralaidþiuose mai�uo-se. Tai labai svarbu, kai lavonas yra suiræsir tiesioginis kontaktas tyrëjui yra nemalo-nus ir nesaugus.

Ðiø tyrimø metu skenuojant kûnà gau-nami tikslûs kûno, jo atskirø struktûrø, or-ganø audiniø vaizdai, kurie detaliau anali-zuojami kompiuterio ekrane ar nuotrauko-se. Gauti duomenys vertinami programineáranga patogiu laiku ir naudojami tolesniuo-se tyrimo etapuose, formuojant bendrà ti-riamojo objekto virtualø modelá, sujungiantvisø virtualiosios autopsijos daliø etapø duo-menis. Visas procesas yra toks pat, kaip irkasdienëje medicinos praktikoje atliekamosKT ir MRT procedûros. �iuo atveju tiriamasvisas kûnas. Suformavus trimatá virtualø kû-no modelá, galima iðtirti ávairiose plok�tu-mose atskirà audiniø sluoksná ar struktûras�be peilio� � kompiuterio ekrane.

Pastaruoju metu daugelyje pasaulio ða-liø teismo ekspertø darbo vieta ið esmëspasikeitë, labiau primena gydytojo radiolo-go ir jo komandos darbovietæ (3 pav.). Pa-sitelkdamas naujausias radiologijos tech-

nologijas, teismo ekspertas �be peilio� dauggreièiau ir tiksliau gali atlikti tai, kas anks-èiau sukeldavo darbo specifikos keblumø.

Medicininis skaitmeniniø tyrimovaizdø apdorojimas ir pateikimasVertinant atskirà atvejá, atsiþvelgiama

á MRT ir daugiasluoksnës KT duomenis.Gauta informacija analizuojama, vertinantvisus medicininius aspektus. Apdorojantvaizdus atliekami apskaièiavimai, seg-mentacija, filtracija, i�ry�kinamos svarbiosdetaliø struktûros ir klasifikuojami radiniai.�io etapo diagnostinë radiniø vertë padi-dëja, nes atmetami nereik�mingi þyme-nys, suteikiamas informatyvus pavidalas.Nuosekliai apdorojus pradinæ informaci-jà, galima automatizuotai informacijà kon-vertuoti ir interpretuoti.

MRT spektroskopijaRemdamiesi MRT spektroskopija,

�virtopsy� projekto vykdytojai stengiasikiekybi�kai ir kokybi�kai �objektyvizuo-ti� radinius, nustatyti mirties laikà ir áver-tinti pomirtiná intervalà (postmortem in-terval, PMI), kuris yra svarbi ir sudëtingateismo medicinos problema.

Daþnai medicinos ekspertai ganatiksliai nustato mirties laikà, jei ji ávykoper paskutines dvi dienas. �iuo trumpopomirtinio laikotarpio metu praleidþiamikiti objektyvûs poþymiai, be to, vertini-mo tikslumas priklauso nuo teismo eks-perto patyrimo.

Pomirtinis smegenø irimo intensyvu-mas parodo ávairius reik�mingus meta-bolinius kitimus, kurie gali bûti iðmatuo-ti ir nustatyti MRT spektroskopija.

MRT spektroskopijos principas yra ti-riamosios srities atomø branduoliø ver-tinimas/stebëjimas, esant stipriam mag-netiniam laukui. Ðis metodas yra analo-giðkas MRT vaizdavimo bûdui ir gali bû-ti atliekamas tame paèiame tyrimo sis-temos komplekse.

MRT spektroskopijos metu ámanomavertinti smegenø metabolizmà ir meta-bolitus, nesuardant organo vientisumo

2 pav. Ávykiorekonstrukcija

3 pav.Ateitiesteismomedici-nosekspertødarbovieta



� �natûraliomis sàlygomis�, kaip irimoproceso metu, kuris vyksta po mirties.

Pirmøjø tyrimø su gyvûnais ir pomirti-niø þmogaus atvejø vertinimai rodo, kadsmegenø audinio kitimai gana nesudëtin-gai iðanalizuojami. Kokybiðkai ir kiekybið-kai ávertinus, tiksliai nustatoma pomirtiniointervalo eiga ir mirties laikas. Net kai ápras-tas skrodimas neámanomas, MRT spek-troskopija suteikia vertingos informacijos.

MRT spektroskopijos radiniø statisti-në analizë leidþia manyti, kad �is meto-das yra tikslus ir vertingas tyrimas nusta-tant pomirtiná intervalà ir mirties laikà.

Mikromorfologinis audiniøtyrimas naudojant mikro-KT ir MRT

mikroskopijàDaugelis patologø ir medicinos eksper-

tø prie�taringai vertina virtualios autopsijospatikimumà, pabrëþdami audiniø mëginiømorfologinio tyrimo svarbà. �Virtopsy� pro-jekto viena i� tiriamøjø krypèiø yra mikro-skopinë kompiuterinë tomografija (mikro-KT) ir MRT mikroskopija, ið kuriø tikimasitolygaus vertinimo. Mëginiai �iems tyri-

Svarbu, kad keièiasi ir pastatø ðildy-mo sistemos, kurioms nebereikia tokiøaukðtø temperatûrø, kaip senose centri-nio ðildymo sistemose.

Geoterminiai iðtekliai svarbûs ne tiktiesioginiam ðilumos tiekimui, taèiau galibûti kompleksiðkai naudojami ir kitosesrityse. Geoterminiø kolektoriø poþemi-nis vanduo pasiþymi unikaliomis chemi-nës sudëties savybëmis, todël gali bûtinaudojamas balneologijos centrams

steigti, kaip þymioji Þydroji lagûna Islan-dijoje, kurioje gydomos odos ligos, taippat baseinams árengti. Gretimoje Lenki-joje instaliuotø sistemø, naudojamø bal-neologijai ir maudykloms, galingumassiekia 7 MW. Dideli geoterminio-balneo-

loginio vandens iðtekliai yra Neringoje,Palangoje, kitose pajûrio vietose. Taippat nemaþà potencialà turi þuvivaisa �geoterminis vanduo uþtikrina stabiliàtemperatûrà i�tisus metus. Galima steigtidþiovyklas (pvz., medienos ar vaisiø irdarþoviø), �ildyti �iltnamius. Kai kuriospasaulyje veikianèios geoterminës jëgai-nës tiekia ðilumà sûriø, mësos ir kitomsámonëms (5 pav.).

Seklioji geoterminë energetikaÐilumà galima tiekti ne tik ið giliø, bet

ir ið sekliø geoterminiø horizontø. Ði kryp-tis dar vadinama sekliàja geotermija irturi milþiniðkà potencialà. �iuos i�tekliusdaþniausiai eksploatuoja individualûsvartotojai �ilumos siurbliais. �ilumos siur-blio darbinë schema primena ðaldytuvà,taèiau gali atlikti ne tik ðildymo funkcijà,bet ir vësinti patalpas kar�tomis dieno-mis. Ðiluma ið Þemës pavirðiniø sluoks-niø ar grunto gali bûti imama ávairiais me-todais, priklausomai nuo geologinës ap-linkos. Daþniausiai apie 1 m gylyje kie-me yra i�vedþiojamas vamzdynas-kolek-torius, kuriuo cirkuliuoja neuþðàlantisskystis, sugeriantis þemëje (arba tvenki-nyje) sukauptà ðiluminæ energijà (6 pav.).�i energija �ilumokaityje perduodamafreonui ar kitokiam darbiniam skysèiui,kuris naudojamas vandeniui �ildyti na-muose. Taip pat gali bûti græþiamas ke-liolikos ar keliasdeðimties metrø gyliogræþinys, á kurá nuleidþiama cirkuliacinëkilpa, vadinamasis græþinio ðilumokaitis.

mams imami naudojant automatizuotà, i�pagrindinio pulto valdomà �rankà�, kontro-liuojant kompiuterine tomografija. Toliaumedþiaga tiriama naudojant maþas MRT irdaugiasluoksnës KT sistemas (4 pav.).

Mikro-KT tyrimø etapuose daþniausiai

vertinami atskiri kaulinio audinio pa-vyzdþiai. Mikro-KT aparatai, naudojami ty-rimo metu, leidþia iðgauti trimatá tiriamo-jo mëginio vaizdà su izotopine raiðka nuo10 iki 100 µm. Mëginys gali bûti nuo 4 iki40 mm dydþio.

Geoterminë energetika Lietuvoje:

dabartis irperspektyvos

Atkelta ið 7 p.


4 pav. Audiniø biopsijos, mikro-KT ir MRT mikroskopijos kompleksas

6 pav. Kairëjevirðuje � supapras-tinta �ilumossiurblio schema irdarbinis ciklas:1 � kondensato-rius, 2 � voþtuvas,3 � garintuvas,4 � kompresorius.Kairëje apaèioje �ðilumos kolekto-rius. Deðinëje �ðilumos siurblys


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2008

4

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2008 m. Nr.4 (594) balandis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAIvyr. redaktoriaus 2 34 15 72,redaktoriø 2 34 41 00.Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2008 04 14.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda�Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© �Mokslas ir gyvenimas�, 2008

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

MRT mikroskopija, kaip ir áprasta mik-roskopija, galima tik tinkamai apdorojus irparuoðus mëginá tyrimui. Skirtingai nuo mik-ro-KT tyrimo, MRT mikroskopija iðimtinai tai-koma tik minkðtiesiems audiniams tirti. Josskiriamoji geba gali siekti net 6 µm.

Trimaèio virtualaus kûnomodeliavimas

Galutinis visø etapø rezultatas � trima-èio virtualaus kûno modeliavimas, kuriometu sujungiami visø prieð tai buvusiø ty-rimø duomenys. Jo metu sukuriamasanalogi�kas, realiame gyvenime esanèiokûno modelis su visomis struktûromis, or-ganais, paþaidomis ir kitais svarbiaispoþymiais, net paèiais smulkiausiais ir ne-reik�mingiausiais. Modelis yra vertingasinformacijos �altinis, rekonstruojant ávykáar vykdant kartotiná teisminá tyrimà, kai re-alus analogas jau yra prarastas.

Daugelio pasaulio mokslininkø � teis-mo medicinos ekspertø ir radiologø ma-nymu virtualioji autopsija gali konkuruo-ti, reikðmingai papildyti ir ateityje atstotitradicinæ þmogaus autopsijà.

Reèiau naudojama keliø græþiniø siste-ma, kai ið vieno græþinio siurbiamas po-þeminis vanduo, o kitu græþiniu panau-dotas vanduo gràþinamas á vandeningàsluoksná.

Seklios geoterminës instaliacijos në-ra naujiena Lietuvoje. Vien ámonë �Nau-jos idëjos� �alyje jau árengë daugiau kaip1000 vienetø ir ðiais metais rengiasi ins-taliacijø skaièiø padidinti ketvirtadaliu.Tarp stambiø objektø, naudojanèiø ðilu-mos siurblius, paminëtina ðv.Petro ir Po-vilo baþnyèia Vilniuje, taip pat numaty-tos panaðios instaliacijos kitose Lietuvosbaþnyèiose. �iuo metu Lietuvoje kelioli-ka ámoniø árengia ðilumos siurblius. Spar-èiai didëjanèià seklios geoterminës ener-gijos paklausà lemia kylanèios dujø, ma-zuto, biomasës kainos, prognozuojamasdidþiulis elektros energijos kainø ðuolis.Tai verèia vartotojus ieðkoti alternatyviøsprendimo bûdø, maþinant iðlaidas pa-talpø ðildymui ir kar�tam vandeniui. Pa-vyzdþiui, 250 m2 patalpø ðildymui geo-terminë instaliacijos kaina yra apie 40000 litø. �ildymas ir kar�to vandensruo�imas vidutini�kai atsieina 2600 litøper metus. Tad tokia sistema gana grei-tai atsiperka ir gali sëkmingai veikti apie30 metø.

Ðiuo metu pasaulyje ðilumos siurbliainaudojami daugiau kaip trisdeðimtyje ða-liø, instaliuota apie pusantro milijono vie-netø, daugiausia Ðiaurës Amerikoje ir Eu-ropoje. Per pastaruosius metus augimassiekia 24 proc., pana�iai kaip Lietuvoje.

J.R.STONISAr Þemæ iðtikskatastrofinëbiologinësávairovëskrizë? .......... 2

S.ÐLIAUPA Geoterminë energetika Lietuvoje:dabartis ir perspektyvos ........................................... 5

Z.R.RUDZIKAS Lietuvos mokslas per 2007metø nacionaliniø mokslo premijø prizmæ ............... 8

D.ÐTREIMIKIENË Naujø energijosgamybos technologijø plëtra � iððûkiai irgalimybës .............................................................. 10

V.ÞIUGÞDA, M.TAMONIS Suvalkijos lygumøàþuolas pasaulio ðiluminës fizikos platybëse ........ 12

P.G.ADLYS Bûsimasis gyventojø suraðymas:registrai ar apklausa? ............................................. 14

E.L.GARÐKA Kompiuterinio pasaulio spalvos ....... 17

B.TILMANTAITË,M. VADI�ISMarkasEdvardsas:pabandykimegraþiuojususitarti sugamta ................. 24

A.PIROÈKINAS Lietuviðki Nemuno uostai ............. 27

A.VAIÈIULIS Parkinsono liga ................................. 30

A.BATAVIÈIUS Pirmosios motociklø lenktynësLietuvoje ir lietuviðka muzika uþ Atlanto ................ 32

M.PELIKÐAEþerø ir upiøbiologinëtarða ............. 34

V.STRAIÞYS,M.MACIJAUSKASAstronomijosir astronautikosnaujienos ........ 38

A.SUBOÈIUS, S.RUTKAUSKAS Virtualiojiautopsija � tradicinës autopsijos alternatyva ......... 40


44 Mokslas ir gyvenimas 2008 Nr. 4ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas� 2008 Nr.4, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Ðvietimo ir mokslo ministerijoje mi-nistrë Roma Þakaitienë áteikë kvietimusrengti mokslo, studijø ir verslo centrø(slëniø) plëtros programø projektuspenkiø slëniø iniciatoriams ið Vilniaus,Kauno, Klaipëdos universitetø.

Siekiant paskatinti mokslo ir studi-jø sistemos ir ûkio sàveikà, perspek-tyviø technologijø kûrimà ir jø diegi-mà á imlø þinioms verslà, Lietuvoje pra-dëti kurti integruoti mokslo, studijø irverslo centrai (slëniai). 2007 m. kovo21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausy-bë patvirtino Integruotø mokslo, stu-dijø ir verslo centrø (slëniø) kûrimo irplëtros koncepcijà.

Slëniø plëtra siekiama sukurti Lie-tuvoje tarptautinio lygio þiniø ekono-mikos branduolius, paspartinti þiniø vi-suomenës kûrimà ir sustiprinti ilgalai-kius Lietuvos ûkio konkurencingumopagrindus.

Slëniø kûrimas vykdomas dviemetapais. Pirmajame etape buvo pa-

skelbtas slëniø vizijø kûrimo konkur-sas. Gautos vizijos buvo ávertintos pa-sitelkus Lietuvos ir uþsienio ekspertusir patobulintos pagal gautas pastabas.

Taigi oficialius kvietimus rengti pro-gramas gavo Vilniaus Saulëtekio tech-nologijø slënio iniciatoriai, kuriø prover-þio kryptys � lazeriø ir ðviesos techno-logijos, medþiagotyra ir nanotechnolo-gijos, puslaidininkiø fizika, elektronikair organinë elektronika bei civilinë inþi-nerija. Vilniaus Santaros slënio inicia-toriai gilinsis á biotechnologijos, biofar-macijos, molekulinës medicinos irstambiamolekuliniø medþiagø bei mo-deliavimo, informatikos ir komunikaci-jø technologijø kryptis. Kuriant progra-mas dalyvaus 2 slëniai ið Kauno. In-tegruoto mokslo, studijø ir verslo cen-tro-slënio �Santaka� iniciatoriai domë-sis darniàja chemija ir farmacija, me-chatronika ir susijusiomis elektroninë-mis technologijomis, biomedicinine in-þinerija, ateities energetika, informaci-nëmis ir komunikacinëmis technologi-jomis. Specializuoto mokslo, studijø irverslo centro-slënio �Nemunas� veiklabus plëtojama agrobiotechnologijos,bioenergetikos, miðkininkystës ir mais-

to technologijø, saugos bei sveikatin-gumo kryptimis. Projekte dalyvaujan-tys Klaipëdos specializuoto mokslo,studijø ir verslo centro-slënio Lietuvosjûrinio sektoriaus plëtrai iniciatoriai kursprogramas, susijusias su jûros aplinkair jûros technologijomis.

Antrajame etape slëniø iniciatoriai tu-rës parengti slëniø plëtros programas,o atlikus ekspertiná vertinimà jos bus tei-kiamos tvirtinti Vyriausybei. Tuomet pra-sidës realus integruoto mokslo, studijøir verslo centrø kûrimas. Uþ slëniø kûri-màsi atsakingos dvi institucijos � Ðvieti-mo ir mokslo ministerija ir Ûkio ministe-rija. Slëniø plëtra bus finansuojama iðávairiø ðaltiniø: ES struktûriniø fondø, pri-vaèiø lëðø, valstybës turto atnaujinimoprogramos, uþsienio investicijø.

,,Akivaizdu, kad siekiant didesnioLietuvos verslo konkurencingumo rei-kalingos papildomos iniciatyvos, ska-tinanèios verslà, ypaè smulkøjá ir vidu-tiná, diegti daugiau mokslo naujoviø,siekti atnaujinti technologijas, efekty-vinti darbo vietas�, � sako Virginija Bû-dienë, ðvietimo ir mokslo viceminist-rë, Integruotø mokslo, studijø ir verslocentrø (slëniø) komisijos pirmininkë.

M o k s l o , s t u d i j ø i r v e r s l o c e n t r a i

Virginijos VALUCKIENËS nuotr.

mokslas ir gyvenimas 2008 m. nr.4

Documents

virginijos

kad btume

iaip ar taip

nei ryt lietuvoje

geotermin

bet ir

lietuvos mokslas

skaiiavimai