L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 2 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

MOKSLO L IETUVA 2003 m. gruodþio 18 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 22 (290)

Langas 4-5 p. 7 p.

Akredituota

nauja vgtu

laboratorija

Lietuvos

teisës

universitete

Toká Jonà

Bulavà

paþinojau

2-3 p. 3 p.

Kalba:paties

mokslininko

pasirinkimas

Savaiminis

formavimasis.

Kas tai?

Nukelta á 10�11 p.

Vanduo � visø rûpestis (1)Oras, þemë ir vanduo � tai

trys substancijos, ið kuriø atsira-do ir visa kita, taip pat gyvybë Þe-mëje. Su viena ið ðiø substanci-jø � vandeniu � savo moksliniogyvenimo kelià susiejo prof. Vy-tautas Juodkazis. Tiesa, daugiausu poþeminiu vandeniu, nes V.Juodkazis � hidrogeologas.

Lapkrièio 1 d. Vilniaus univer-siteto Gamtos mokslø fakultetoHidrogeologijos ir inþinerinësgeologijos katedros profesoriui,

1997 m. Lietuvos mokslo premijoslaureatui Vytautui JUODKAZIUIsukako 75-eri. Kalbinome gerbia-mà V. Juodkazá jubiliejiniam ður-muliui jau nuðèiuvus, todël pro-fesorius neslëpë nuostabos, ma-në, jog ádomus galás bûti tik kolminima sukaktis. Visiðka netiesa!Uþteko pamatyti, kaip nuoðirdþiaisavo buvusá dëstytojà, moksliniødarbø vadovà V. Juodkazá sveiki-no jo mokiniai, disertantai, paga-liau ir kolegos, taigi uþteko daly-

vauti profesoriaus jubiliejinësparodos atidaryme Lietuvosmokslø akademijos bibliotekojeir paèiame jubiliato pagerbimorenginyje Lietuvos mokslø aka-demijoje, kad taptø visiðkai aið-ku: jubiliejai ateina ir praeina, betne mûsø pagarba asmenybëms,kurios savo kraðto mokslà pra-turtino puikiais darbais. V. Juod-kazio tyrinëjimai áprasminti beneaðtuoniose monografijose (kaikurios paraðytos su bendraauto-

riais), keturiuose vadovëliuose.V. Juodkazio vertingiausiø darbøsàraðe � Baltijos ðaliø kvartero irprekvartero uolienø hidrogeolo-ginis 1:500 000 þemëlapiai (rusøir anglø kalba, 1982 m.), Baltijosðaliø gëlo poþeminio vandensgamtiniø ir eksploataciniø iðtek-liø iðtekliø 1:500 000 þemëlapiai(rusø ir anglø kalba, 1991 m.). Ðiatyrinëjimø sritimi domëtis ir savomokslinæ ar profesinæ veiklà su jasusieti profesorius paskatino ne

vienà deðimtá savo mokiniø.Beje, ir jubiliejø prof. V. Juod-

kazis sutiko su nauja monografi-ja, kuri paraðyta su bendraauto-riais ir kurià ðiø metø rudená gra-þiai iðleido Vilniaus universitetoleidykla.

Kur driekias hidrogeologø�valdos�

Gerbiamas Profesoriau, tikriau-siai sutiksite, kad tikrasis þmonijoslopðys � tai vanduo, ið kurio, vaizdin-gai kalbant, visi iðëjome, pradedantnuo pirmøjø gyvybës formø.

Viskas ið vandens, kaip sakydavoantikos filosofai. Jie buvo teisûs. Prieð2,5-2 mlrd. metø susiformavusi Þemëshidrosfera tapo labai palankia terpe

Su Ðventom Kalëdomir Naujaisiais Metais!

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2 2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290)

1. Savaiminis formavimasis. Kas tai?Lietuvos mokslininkø sà-jungos instituto direktorius ha-bil. dr. Stepas Januðonis pasa-koja apie VI tarptautinæ konfe-rencijà Savaiminis formavima-sis: teorija ir taikymas. Ðioskonferencijos renginiai lapkri-èio 26�28 d. vyko atnaujintosostinës vieðbuèio Reval HotelLietuva konferencijø centre.

Iðkart pasakysime, jog ði kon-ferencija � tai dalis platesnio Eu-ropos Sàjungos finansuojamoprojekto First Step (Pirmasisþingsnis), kurá vykdo Mokslinin-kø sàjungos institutas, ir kurisskirtas mokslinës kompetencijoscentro savaiminio formavimosisrityje kûrimui. Ðiuo projektu sie-kiama, kad Lietuvoje turimamokslinë savaiminio formavimo-si srities kompetencija bûtø ap-jungta ES keliamiems mokslostrateginiams tikslams ágyven-dinti ir taip integruotis á Europostyrimø erdvæ. Vilniaus konferen-cijoje ir buvo galima su giliomistarptautiniam mokslui reikðmin-gomis koncepcijomis susipaþin-ti, taip pat ir su jø pritaikymu,kuriant naujus prietaisus, gami-nant priemones ateities techno-logijoms.

Kalbindami habil. dr. StepàJANUÐONÁ bandysime iðsiaið-kinti ir kitus mûsø skaitytojams,tikimës, rûpimus dalykus: kasyra ir kaip buvo sukurta savaimi-nio formavimosi teorija, koksjos ryðis su eksperimentu irpraktinio gyvenimo reikmëmis,kà jau spëjo nuveikti ir ko darnepadarë Lietuvos mokslinin-kai, kad uþimtø deramà vietàmokslo Olimpe.

Gamta veikia kitaipnei inþinierius

Gerbiamas Stepai Januðoni, kuoreikðminga ði trijø dienø tarptautinëkonferencija?

Pirmiausia reiktø paþymëti, jog ðikonferencija � tai pirmoji sudëtinioEuropos Sàjungos projekto Pirmasisþingsnis dalis. Vadinasi, tai ne vienLietuvos mokslininkams aktuali kon-ferencija. Todël joje dalyvauja labaiskirtingø srièiø mokslininkai ið Vaka-rø ir Rytø Europos, JAV. Sulaukëmeir egzotiðkosios Indijos atstovo.

Kaip reikëtø suprasti savaiminioformavimosi teorijos esmæ? Gyvojojegamtoje � lyg ir suprantamas dalykas,taèiau Jûs ðià teorijà taikote technolo-ginëms sistemoms, todël praðome vaiz-dþiai ir suprantamai iðaiðkinti, kas èiaturima mintyje.

Mums pavyko teoriðkai parody-ti (o kai kuriose srityse � ir praktið-kai pritaikyti savo teorines iðvadas),kad savaiminis sudëtingëjimas gali-mas ne tik gamtoje, bet ir dirbtiniuo-se objektuose, t. y. technologijø pa-saulyje.

Dabar pasaulyje taikomosetechnologijose gaminamos detalës,kurios surenkamos tam tikra tvar-ka, ir turime gaminá, kad ir automo-bilá. Gamtoje vyksta kitaip. Nërataip, kad bûtø daromos atskiros de-talës, ið kuriø bûtø surenkamas gy-

vûnas ar kas nors kita. Tosdetalës nuo pirminës làstelës

auga kartu su visu organizmu � ðisprocesas vadinamas vystymusi.

Jau apie 20 metø, kai pasiûlëmekoncepcijà, kad dirbtinës sistemostaip pat gali vystytis. (Tos teorijosuþuomazgas galëtume sieti su1974 metais.) Kartu matematiðkaiárodëme, kokiomis sàlygomis tai ga-lëtø vykti. Tarybø Sàjungoje mes pir-mieji pradëjome plëtoti ðià teorijà,ávedëme ir savaiminio formavimositerminà. Ðá darbà dirbome Ventosmoksliniame gamybiniame susivie-nijime. Man ir teko vadovauti tiemsteoriniams darbams, o konkreèiuo-se darbuose, technologijø kûrimedalyvaudavo tiek þmoniø, kiek reikë-davo ávairiems procesams ágyvendin-ti. Taigi praktiðkai savo idëjas seniaumëginome patikrinti mikroelektro-

nikoje, o ðiuo metu � saulës elemen-tø gamyboje.

Scenoje pasirodo sàveikømatrica

Ar mes kalbame apie tam tikromatematinio modelio pritaikymà kon-kreèioms technologijoms kurti, ar apiekai kà daugiau?

Pirmiausia reikëjo susivokti, kastai yra, kokie reiðkiniai vyksta kon-kreèiuose technologiniuose proce-suose. Mëginant suprasti dësningu-mus, pavyko �atsijungti� nuo kon-

kreèiø medþiagø, procesø. Ieðkojo-me generaliniø kitimø, kurie bûtøbûdingi bet kokiam kintanèiam ob-jektui. Þinant bendrus dësningumusbûtø galima suprasti, kaip vystosi betkuris objektas.

Vis dëlto kalbame apie natûralius,gamtinius, t. y. savaime besirutuliojan-èius procesus, ar þmogaus átakojamus?

Visi savaiminio formavimosiprocesai yra tie patys, kurie vyksta irgamtoje, ir þmogaus valia, nes gam-ta yra nustaèiusi savo dësnius, oþmogus jais gali tik pasinaudoti. Nie-ko negalima ágyvendinti, kas bûtønebûdinga gamtai. Mes tuos proce-sus formalizavome, suvedëme á vadi-namà sàveikø matricà. Medþiagaspavadinome skaièiais. Pavyzdþiui,medis � tai 1, geleþis � 2, kokia nors

rûgðtis � 3 ir t. t. Þinomi dësningu-mai: kas atsitiks su vienu ar kitu ob-jektu, jeigu jie su kitais objektais at-sidurs toje paèioje aplinkoje. Vienitø objektø tarpusavyje sàveikauja,kiti � ne. Ir ðtai tada galima suraðytitokià sàveikø aibæ, arba matricà, kuriir lemia, kad ið paprasto pradinio ob-jekto prasideda vis sudëtingëjantyskiti objektai.

Taip Jums pavyko sukurti naujøobjektø modeliavimo matricà?

Taip, bet ne tik matricà. Turëda-mi jà mes galëjome kurti ir naujastechnologijas mikroelektronikoje.

Kai priëjome 2 mm(mikrometrø) ribà, fo-tolitografijoje maþes-niø struktûrø jau nebe-galëjome kurti, nes ri-boja ðviesos bangos il-gis. Vieni bandë taiky-ti elektronø litografijà,kiti � rentgeno litogra-fijà, o mes savo proce-se pabandëme litogra-fijos kaip nereikalingoproceso atsisakyti.

Pasiûlëte taikyti iðprincipo visai kità pro-cesà?

Ásivaizduokime,kad ant plokðtumos tu-rime dvi plokðèias fi-gûras, tarp kuriø yratarpelis. Jeigu privers-tume tas figûras plës-tis, tai tarpelis tarp jøsiaurëtø: taptø 2 mm,paskui 1 mm ploèio, irtoliau maþëtø, kol tosfigûros nesuliptø viena

su kita. O priversti figûras plëstis në-ra sunku. Pavyzdþiui, jeigu yra dusluoksniai � oksido ir apsauginis, taiper angas apsauginiame sluoksnyjeuþpylus rûgðties, angos pradës plëstis,nes oksidas bus ësdinamas. Taigi tar-pelis siaurës ir siaurës. Jeigu mes jámokësime panaudoti, tai galiausiaiturësime submikroniná tarpelá, gautàbe jokios litografijos. O litografija, taiprocesas, kai sukuriamas ðablonas,turintis reikalingas figûras, pro já eks-ponuojamas ðviesai jautrus sluoksnisfotorezistas. Atitinkamai susiformuo-ja norimas rezultatas, kitaip tariant,objektas perkeliamas ið ðablono á for-muojamà objektà. Norëdamas sub-mikroninio tikslumo, turëèiau sukurtiir submikroniná ðablonà, o to padarytineámanoma.

Kur ðá procesà taikote? Suprantu,jog ne vien dël vaizdingo pasakojimo jáprisiminëte.

Labai efektyviems (apie 20-25 proc.) saulës elementams paga-minti reiktø 6 litografiniø procesø, da-rant fotoðablonus ir panaðiai. Techno-logijoje tai labai brangûs procesai.Mes teoriðkai parodëme, kad saulëselementø gamybai gali visai uþtektivienos litografijos, o praktiðkai esamepagaminæ su dviem litografijomis.Esame padaræ ir su viena litografija,bet tai ne gamybiniai pavyzdþiai. Jei-gu ðis dalykas pasiteisins ir pavyks gau-

ti pakankamai gerus parametrus, taimûsø technologija iðkart taptø geres-në uþ dabar visuotinai taikomas.

Revoliucijø laikai mokslenesibaigë

Kalbant apie saulës energetikà,ðios srities ES pagrindinis strateginisuþdavinys � sumaþinti generuojamovato kainà tiek, kad tà energijà ge-neruoti bûtø naudinga. Ðià uþduotásprendþia viso pasaulio mokslinin-kai. Galima tobulinti technologijas,pavyzdþiui, naudoti kiek pigesnæ me-dþiagà, taikyti pigesnius procesus arsukonstruoti pigesnæ árangà.

Bet visa tai evoliucinis gerinimas,tobulinimas, o reikia ðios srities revo-liucijos.

Bûtent. Kai pasiûlëme á tas tech-nologijas ávesti savaiminio formavi-mosi idëjà, tai jau buvo revoliucinisðuolis. ES ekspertai apie mûsø siû-lymà paraðë tokià iðvadà: jeigu pro-jektas bus ágyvendintas, turës labaididelæ átakà ES atliekamiems ðiossrities darbams. Darbas buvo verti-namas pagal 5 kriterijus. Novatorið-kumas buvo ávertintas 4,3 balo (ið5 galimø), pridedamoji vertë ES �4,0 balais. Beje, mûsø projektas pa-gal vienà ið minëtø punktø pavadin-tas labai aukðtos rizikos projektu.

Vadinasi, gali bûti ir neágyvendintas?Gali, nes pradëjome nuo funda-

mentiniø tyrimø � nuo teorijos. Pas-kui aptarti bûdai, technologijos. Da-bar esame pagaminæ ir kai kuriuostechnologinius pavyzdþius, bet tambuvo skirti tik vieneri metai. Pagalsenus tokiø darbø mastelius tamreiktø 3, gal ir 10 metø. Vis dëlto su-tikome pamëginti, nes kitos iðeitiesir neturime. Svarbiausia, kad esamefinansuojami pagal ES 6 bendràjàprogramà.

Kas kartu su Jûsø vadovaujamagrupe dalyvauja ðiame projekte?

Dalyvauja 8 ðalys: Izraelis, Grai-kija, Prancûzija, Olandija, Danija,Didþioji Britanija, Portugalija, su-prantama, ir Lietuva. Lietuvosmokslininkø sàjungos institutas yrapagrindinis ðios srities moksliniø ty-rimø atlikëjas. Su mumis Lietuvojebendradarbiauja apie 30 þmoniø,tarp kuriø yra ir aukðèiausios kvali-fikacijos mokslininkø.

Kaip susibûrë ði bendro projektotarptautinë grupë?

Mes internetu pasiûlëme idëjàtuomet veikusiai CORDIS progra-mai. Pasiûlymà atrado ámonë, kuriuþsiëmë FP 5 projektø koordinavi-mu. Gavome uþklausimà, ar sutiktu-me dalyvauti bendrame projekte.Sutikome, tada ámonë surado kitus7 ðaliø dalyvius. Tai maþos ir viduti-nës ámonës, kurios sutiko bendra-darbiauti.

Taèiau Vilniuje vykstanti konfe-rencija juk nëra vien tik jûsø bendroprojekto partneriø renginys?

Tai savaiminio formavimosi kon-ferencija, aktuali labai daugeliui srièiø.Pavyzdþiui, galima pradëti kalbà nuoto, kaip ðvitinamos molekulës jungia-si vienaip ar kitaip, keièia savo konfi-gûracijà � tai savaiminis formavimasis.Galima nagrinëti, kaip visa tai vykstabiologijoje. Mums aktualu, kas darosisaulës elementuose. Daug kur galireikðtis matematikai, nes vyksta infor-macijos perneðimo reiðkiniai.

Aiðku, ðioje konferencijoje esamapokrypio ir á mums labai rûpimus sau-lës elementø kûrimo technologijø da-lykus: tai savaiminis formavimasis sutaikymu fotoelektros gavybos srityje.

ES projekto Pirmasis þingsnis vadovas habil. dr. Stepas Januðonis,Steen'as Rasmussen'as ið Los Alamos Savaiminio organizavimosi sistemø nacionalinës

laboratorijos (JAV) ir konferencijos Savaiminis formavimasis: teorija ir taikymas organizatorëMokslininkø sàjungos instituto Infocentro direktorë Daiva Ulbikienë

Diskusija Fotoelektros technologijos sekcijoje: Ðiauliø universiteto dëstytojas Gintautas Daunys, Mokslininkø sàjungos institutodirektoriaus pavaduotojas dr. Juras Ulbikas, dr. George'as Varghese ið Sant Berchmans kolegijos (Indija) ir habil. dr. Stepas Januðonis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

EUROPOS SÀJUNGOS PROJEKTAI

2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290) 3Ar nebus kaip akliesiems

zoologijos sodeLabai pavirðutiniðkai viena ausi-

mi paklausiau vieno kito praneðimo irman pasirodë, jog jø autoriai labai ge-rai þino specifinæ savo nagrinëjamàsritá, bet savaiminio formavimosi visu-mos, filosofijos nelabai suvokia. Ko ge-ro, daugeliui konferencijos dalyviø tainaujas dalykas. Ar nebus, kaip zoolo-gijos sode, á kurá atëjo aklieji, sustojoprie dramblio ir èiupinëja: vienas uþstraublio � o, èia smauglys, kitas uþ ko-jos � aiðku, kolona, treèias uþ ausies...Bet në vienas taip ir nesuprato, kad sto-vi prie dramblio. Ar nebus panaðiai irsu savaiminiu formavimusi?

Matote, kai pradëjome bendrau-ti su Vakarø Europa, tai ásitikinau,kad jiems tas savaiminis formavima-sis � nieko nesakanti sàvoka. Norsmes Vilniuje buvome surengæ 5 dide-les sàjungines konferencijas ir ðiossrities tyrinëjimuose Tarybø Sàjungo-je buvome lyderiai. Tas idëjas pradë-jome rutulioti, kaip sakiau, maþdaugprieð du deðimtmeèius, o 1983 m. Vil-niuje surengëme pirmàjà konferenci-jà. Paskui kas dveji metai vyko kitoskonferencijos. Deja, paskui atëjo nie-

ko nedarymo moksle deðimtmetis,nes �tvarkëmës politiðkai�.

Dabar, kai persitvarkæ savo idë-jas pasiûlëme Europai, su nuostabapamatëme, jog ten apie mûsø darbusnieko neþinoma. Angliðkà sàvokà sa-vaiminis formavimasis (Self Forma-tion) pirmà kartà panaudojau1989 m. tarptautinëje konferencijo-je Niðo mieste, tuometinëje Jugosla-vijoje. Dabar tas terminas moksle fi-gûruoja, neatmestas.

Savaiminio formavimosi idëja la-bai vaisingai turëtø bûti pritaikomavadinamøjø kuro gardeliø, arba kuroelementø kûrime. Taèiau apie tai kolkas nepasakëte në þodþio.

Nepasakiau, nes ðios srities dar-bø nesame padaræ, nors idëjø ir kon-cepcijø turime. Kartu su Kauno tech-nologijos universiteto profesoriumiLiudviku Pranevièiumi, kuris yra taippat ðios konferencijos dalyvis, mano-me, kad ðioje srityje pavyks pritaikytisavaiminio formavimosi principus.

Ðiuo metu pagrindinis kuro gar-delës elementas, nuo kurio priklau-so jos veiksmingumas � tai membra-na. Pro jà jonai turi �sunktis� á vie-nà ir kità pusæ, reaguoti, virsdamielektra, o ne ðiluma. Membranos da-romos sumalus keramikà, paskui jàsulydþius, panaudojant itrio ir cirko-nio oksidus. Gaminama plokðtelë,daþniausiai sumalta keramika uþte-pama teptuku ir sukepinama. Taip irgaunama ta membrana. Nuo jos lai-dumo jonams, t. y. reakcijos greièio,priklauso kuro elemento kokybë.

KTU prof. L. Pranevièiaus grupëmëgina membranas gauti garinantplonus metalø sluoksnius vakuume.Jei áprastø keramikiniø membranøstoris yra milimetras ar panaðiai, taikaunieèiø membranø storis matuoja-mas mikrometrais. Tokià membranàgalima formuoti ne plokðèià, bet erd-vinæ, ávairiausios formos. Tai reikalin-ga, siekiant padidinti membranos ak-tyviosios dalies plotà, per kurá difun-duoja didesnis kiekis deguonies arvandenilio, t. y. toks elementas bûtødaug didesnës galios.

Per ankstyvos idëjossunkiai prigyja

Átariu, kad skaitytojus gerokai su-intrigavote technologinëmis ádomybë-mis. Bent jau man buvo labai ádomu.Vis dëlto skirkime dëmesio ir konferen-cijai. Tai jau VI savaiminio formavimo-si konferencija, skaièiuojant nuo dar so-vietmeèiu rengtøjø pirmøjø penkiø.

Pirmà VI savaiminio formavi-mosi konferencijos dienà vyko ple-narinës sesijos, kuriose perskaitytifundamentiniai praneðimai ið gam-tos ir technikos mokslø srièiø. Ant-ràjà ir treèiàjà dienà vyko darbas

sekcijose, kur iðgirdome labiau spe-cializuotus praneðimus apie techno-logijas ir naujas jø galimybes. Visikonferencijos praneðimai bus ið-spausdinti Ðveicarijoje leidþiamameþurnale Solid State Fenomena. Sutar-ta, jog mûsø konferencijos medþia-ga sudarys vienà þurnalo tomà.

Be to, su Vida Januðoniene angløkalba kompaktiniame diske iðleido-me monografijà Self Formation of theArtificial Planar Systems (Dirbtiniøplanariniø sistemø savaiminis forma-vimasis). Iðleido Lietuvos mokslinin-kø sàjungos institutas. Tame diske yraviskas, kà dirbdami ðioje srityje esa-me sukûræ per 20 savo mokslinësveiklos metø. Ði monografija, kaip pa-skaitø kursas jauniesiems tyrëjams irstudentams, bus iðspausdinta ir minë-tame ðveicarø þurnale, taps tarsi ðioskonferencijos darbø antroji dalis. Be-je, ðá savo darbà iðspausdinti gerokaipavëlavome, nes jo pagrindiniai teori-niai teiginiai buvo suformuluoti dar1985 metais. Idëja, o tuo paèiu ir ran-kraðtis, ilgai nebuvo suprastas, tad irnebuvo iðleistas.

Kalti, kaip visada, valdininkai?Pasakyèiau kitaip: tuo metu tai

buvo ne to laiko idëja. Jeigu per vi-sus tuos prabëgusius metus iðlikoproblemos aktualumas, pasaulyjekyla nauja tokiø tyrimø banga, tai ga-lima daryti iðvadà, kad idëja tam me-tui buvo gal ir per ankstyva.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Programos komiteto nariai: prof. Peter'is Schuster'is ið Vienos universiteto(Austrija) ir Wolfgang'as Banzhaf'as ið Niûfaundlendo universiteto (Kanada)

KALBA: MOKSLININKO PASIRINKIMAS

LIETUVOS MOKSLØ AKADEMIJALR SEIMO ÐVIETIMO, MOKSLO IR KULTÛROS KOMITETAS

EUROPOS SÀJUNGOS ATEITIES LIETUVOS FORUMO TARYBA

2003 m. lapkrièio 17 d. sesijos�Lietuviø kalbos padëtis moksle ir visuomenëje�

R E Z O L I U C I J AArtëja lietuviðkos spaudos atgavimo 100-osios metinës. Ðià sukaktá UNES-

CO pripaþásta kaip svarbios pergalës prieð tautinæ priespaudà ávyká. Lietuviøkalba atsilaikë prieð ávairias mûsø ðalies negandas ir okupacijas. Nepriklausomybësmetais ji ágijo valstybinës kalbos statusà ir atliko svarbø visuomenës vienijamàjávaidmená. Deja, dabartiniu metu lietuviø kalbai vël kyla grësmë tapti buitine kal-ba ir bûti iðstumtai ið mokslo, kultûros, ðvietimo ir vieðojo gyvenimo.

Be lietuviø kalbos negali iðlikti lietuviø tauta ir valstybë, negali bûti dera-mai ugdoma pilietinë ir tautinë savimonë, neámanoma visavertës asmenybësbranda. Susiklosèiusi padëtis prieðtarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,Lietuvos politiniams ir strateginiams tikslams, kartu ir bendrajai Europos Sà-jungos kultûros ir mokslo politikai, pabrëþianèiai daugiakultûrinæ Europos Sà-jungos sudëtá, tautiniø tradicijø, kalbø apsaugà.

Atsiþvelgdama á ðalies mokslo bendruomenës susirûpinimà lietuviø kalbosbûkle, sesija:

� pripaþásta, kad atsakomybë uþ lietuviø kalbà, jos vartosenà vieðame gy-venime, jos iðlikimà ir vystymàsi tenka visø pirma politinei ðalies valdþiai, taippat mokslo ir studijø institucijoms, visai ðalies inteligentijai;

� konstatuoja, kad lietuviø kalba paskelbtas mokslo darbas vien dël to ne-turi bûti laikomas menkesnës vertës uþ kitomis kalbomis paskelbtus darbus;

� pabrëþia, kad primygtinai akcentuojant vien anglø kalbà nuvertinamoskitos mokslui svarbios kalbos.

MA sesija siûlo:q Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Ðvietimo ir mokslo ministerijai, ki-

toms mokslo ir studijø institucijoms perþiûrëti ir pakeisti mokslà ir studijas re-guliuojanèius teisës aktus, kuriuose yra lietuviø kalbos vartojimo ribojimo armenkinimo, mokslininko laisvës spausdinti darbus lietuviø kalba suvarþymo po-þymiø.q LR Prezidentui, LR Seimui ir LR Vyriausybei, kitoms valstybinëms ir ne-

valstybinëms institucijoms atkreipti dëmesá, kad bûtina imtis skubiø priemoniøsiekiant iðsaugoti ir puoselëti lietuviø kalbà kaip pamatinæ valstybës vertybæ.q LR Vyriausybei sukurti objektyvià moksliniø publikacijø ávairiomis kal-

bomis vertinimo sistemà, atsiþvelgianèià á visø mokslo srièiø ir krypèiø ypatybes.q LR Vyriausybei skatinti plaèiau naudoti ðalyje ðiuolaikines informaci-

nes technologijas, þmoniø bendravimo su kompiuteriais balsu lietuviø kalbamokslinio tyrimo darbus, remti terminø, specialiøjø þodynø, elektroniniø en-ciklopedijø rengimà, garsynø kaupimo, vardynø tvarkybos bei lietuviø kalbosir kultûros turtø iðsaugojimo ir sklaidos darbus.q LR Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komitetui, LR ðvietimo ir mokslo,

LR kultûros ministerijoms atkreipti dëmesá:� á nepakankamà lietuviø kalbos mokymà mokyklose ir jos vartosenà ko-

legijose bei universitetuose;� á þiniasklaidos ir komunikacijos institucijø kalbos kultûrà.

Galvodami apie mokslo kalbossvarbà tautos gyvenimui ir jos tapa-tumui iðsaugoti bei plëtoti, neturëtu-me pamirðti demokratinës valstybëspriedermiø visuomenei. Viena jø �galimybë kiekvienam pilieèiui reikðtisavàsias mintis ir idëjas valstybëjeáteisinta, ðiuo atveju � lietuviø kalba.Reikia atsiminti tai, kad lietuviai to-kia teise toli graþu ne visada galëjonaudotis. Bet netgi ankstyvuosiuoselietuviø bendrinës kalbos kûrimoetapuose þmogaus, ypaè apsiðvietu-sio þmogaus, apsisprendimas kalbosvartojimui buvo labai svarbus. Paþiû-rëkime ðiø dienø akimis á epitafijà,paraðytà ant seno kryþiaus maþo Þe-maitijos miestelio kapinëse, kuri lie-tuviðkai skambëtø maþdaug taip: Þi-nok, praeivi, jog tas kapas yra þemai-èio mokyto ir garbingo vyro, kuris kal-bà tëvø savo pataisyti troðko, o patsaivadinos Dionizu Poðka.

Ðiø dienø visuomenei ir mokslobendruomenei tebëra aktualus kal-bos, mokslo kalbos, pasirinkimas irsavøjø nuostatø susikûrimas. Esu ási-tikinæs, kad Lietuvos Respublikosástatymais áteisintos akademinës lais-vës nuostatos galioja ir mokslininkuilaisvai pasirenkant kalbà, kuria jisnorëtø skelbti savo, kaip svarbiausiokûrybos proceso veikëjo, mokslo ty-rimø rezultatus. Lietuvos Respubli-kos vyriausybës vardu veikianèiosÐvietimo ir mokslo ministerijos átei-sinta mokslo darbø vertinimo tvarka,mokslininkø kvalifikaciniai reikala-vimai, deja, skatina ávairiais bûdais,tarp jø ir finansiðkai, atsisakyti var-toti lietuviø kalbà mokslo reikmëms.Reikëtø dar iðsiaiðkinti, ar vienpusið-kas svetimø kalbø protegavimas ati-tinka Lietuvos Respublikos Konsti-tucijos ir valstybinës kalbos ástatymonuostatas. Moralinis ðios problemosvertinimas akivaizdus, nes niekas ne-suteikë jokiai institucijai teisës dis-kriminuoti ir susinti lietuviø kalbà.Mokslininkas � kûrëjas � geriau uþbet koká departamentà þino, kas busjo skelbiamø mokslo tyrimø rezulta-tø skaitytojai ir vertintojai. Todël kû-rëjas privalo turëti teisæ pasirinkti,kokia kalba paskelbti rezultatai grei-èiausiai ir tiksliausiai pasieks skaity-tojus. Yra tyrimø rezultatø, kurie ak-tualûs vien Lietuvos skaitytojams irjie privalo bûti skelbiami lietuviðkai.Pasauliniam mokslui aktualûs ir gal-bût tik svarbiausieji, galintys turëtiátakos pasaulinei mokslo raidai, pri-valo bûti pristatyti ir pasaulyje pla-èiau vartojamomis kalbomis. Mes þi-nome, kad, pavyzdþiui, Japonijosmokslo bendruomenë turi moralináásipareigojimà tyrimø rezultatus pir-miau paskelbti japoniðkai, o tik poto � angliðkai. Vadinasi, pirmoji iðva-da ir galëtø bûti tokia, kad kalbà, ku-ria skelbiami moksliniø tyrimø re-zultatai, pasirenka darbo autorius.Ðiuo atveju svarstytinas ir valstybësvaidmuo, kuris galëtø bûti ávardija-mas labai paprastai � valstybë suda-ro sàlygas skelbti mokslo darbus betkuria mokslininko ir mokslo ben-druomenës pasirinkta kalba. Ðiuopoþiûriu humanitariniø ir socialiniømokslø atstovø praðymas leisti jiemsskelbti savuosius darbus lietuviðkaidaugiau panaðus á iðmaldos praðymàarba grupiniø interesø gynimà. Bet-gi iðmaldos dalintojas nëra gavæs tei-sës diskriminuoti valstybinës kalbosvartojimà mokslo reikmëms. Jeigukas ásivaizduoja turás tokià, tepagal-voja, kokios epitafijos galëtø susi-laukti ið mokslo þmoniø, siekianèiøne siaurinti, bet plësti lietuviø kalbosvartojimo sferas. Reikëtø ginti patá

autoriaus teisës principà, o ne iðim-èiø suteikimà kuriai nors grupei. Esuásitikinæs, kad dar negimë tas, kurisman nurodytø, kokia kalba turiu kal-bëti ir kokia raðyti. Þinau pats. Vie-nintelis dalykas, kuris turëtø rûpëtikurianèiam þmogui � tai nuolat pa-tirti kûrybinës sëkmës dþiaugsmà irneprarasti noro juo pasidalinti su ki-tais visuomenës nariais.

Jeigu dar kalbëtume apie valstybësir mokslo þmoniø santykius mokslokalbos vartojimo aspektu, tuomet rei-këtø pabrëþti, kad iki ðiol nëra aiðku,kaip valstybë ateityje rûpinsis periodi-niais mokslo leidiniais ir mokslinëmismonografijomis. Dabar labiausiaimokslo leidiniø leidëjus trikdo nesi-

baigianèios kalbos apie tai,kad valstybë finansuos labainedaug periodiniø moksloleidiniø. Þinant vadinamøjøekspertø parinkimo praktikàir vël galima tikëtis, kad suekspertais susijusios mokslokryptys ar ðakos dar kartàgaus patikimà finansinæ pa-ramà. Ko tada vertos mûsøpastangos ágyti tarptautinámûsø leidþiamø þurnalø pri-paþinimà? Geras valdþiosnoras, kad lietuviðkai paraðy-tos monografijos bûtø ver-èiamos á anglø kalbà. Taèiauir ðiuo atveju labai svarbi pri-valëtø bûti autoriaus nuo-monë. Galëtø, þinoma, vals-tybë skelbti konkursus ge-

riausioms lietuviø kalba paraðytomsmonografijoms versti á svetimas kal-bas valstybës lëðomis. Esu ásitikinæs,kad tai bûtø rimta valstybës paramateikiant pasaulio mokslo bendruo-menei geriausius Lietuvos mokslopasiekimus. Dabar áteisinti reikala-vimai monografijoms ir jø vertinimotvarka skatina, kad tokiø leidiniø bû-tø kuo maþiau.

Ðtai todël esu ásitikinæs, kad mû-sø valstybë ir mokslo bendruomenëprivalo patikslinti valstybinës kalbosvartojimo nuostatas ir atsisakyti lie-tuviø kalbos vartojimà diskriminuo-janèiø teisës aktø.

Romas Pakalnis

Dr. Romas Pakalnis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

4 2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290)

Toká Jonà Bulavà paþinojau

Neteko nomenklatûrosmalonës

Gerbiamasis Profesoriau, kaip at-sitiko, kad toká didelá autoritetà turë-jæs Lietuvos þemës ûkio akademijosrektorius prof. Jonas Bulavas staigauþgyveno tiek daug nedraugø ir netprieðø, pirmiausia Kauno partinës no-menklatûros aplinkoje, o vëliau nete-ko ir Antano Snieèkaus malonës?

Jonas Bulavas nelabai taikstësi suKauno miesto partine valdþia. Nuo1950 iki 1958 metø jis buvo TSRSAukðèiausiosios Tarybos deputatas,nuo 1954 iki 1959 m. � LKP CK na-rys, tad 1956 m. tapæs Lietuvos þemësûkio akademijos rektoriumi jautësilabai tvirtai. Taèiau vienu metuA. Snieèkus ëmë nebepatiktiN. Chruðèiovui. Pasklido gandas, kadgeriausias pirmasis sekretorius Lietu-voje bûtø Juozas Bulavas (1909�1995), Jono brolis. To pakako, kad su-silpnëtø ir Jono Bulavo padëtis.

Kur buvo Jono Bulavo silpnos vie-tos? Suprantama, tà silpnumà suvo-kiant tuometinës partinës nomenklatû-ros kriterijø prasme.

N. Chruðèiovui kiek atleidus na-

Savo prisiminimais ir mintimis apie buvusá Lietuvos þemës ûkio akademijos (dabar universitetas) rektoriø prof. Jonà BULAVÀ (1903�1984) dalijasi prof. Mindaugas STRUKÈINSKAS, Lietuvos MA narys korespondentas. Praëjusià vasarà Jono Bulavo gimimo ðimto metøsukaktis buvo graþiai paminëta Lietuvos þemës ûkio universitete: vyko sukakèiai skirta konferencija, kurios metu prisiminimais apie sa-vo vadovà, bendradarbá ir kolegà dalijosi mokslo bendruomenës nariai, o Akademijos miestelyje Jonui Bulavui atidengtas paminklas.

cionalinës politikos �vadþias� sàjun-ginëse respublikose, Lietuvoje tuopasinaudojo ne vienas Jonas Bulavas.Á atsakingesnes pareigas vietoj suva-þiavusiø rusakalbiø buvo pradëti pri-iminëti lietuviai. Teisybës dëlei reik-tø pasakyti, kad tø kitatauèiø Lietu-vos þemës ûkio akademijoje nebuvolabai daug, o ir tie buvusieji nebuvoblogi þmonës. Ðtai atsiøsti prof.B. Ðprinkas (1889�1982) arba prof.P. Ðipenka. Pastarasis net nebuvo par-tinis. Maskvoje jie nepritapo ir buvoatsiøsti á Kaunà. B. Ðprinkas buvo in-þinierius mechanizatorius, 1948�1957 m. dëstë Þemës ûkio akademi-joje, jo dëka Lietuvoje disertacijas pa-raðë ir apsigynë gana daug lietuviø in-þinieriø mechanizatoriø.

Taèiau ne tik ðie minëti profeso-riai, bet ir kiti dëstytojai, negalintyspaskaitø skaityti lietuviø kalba, bu-vo atleisti. Rusakalbiø dëstytojø at-leidimas ið Vilniaus universiteto su-këlë dar didesná nepasitenkinimà.

Du broliukai rektoriai

Kai A. Snieèkaus pozicijos Mask-voje susilpnëjo, o Lietuvoje tam tikruo-

se sluoksniuose pradëjo plisti gandai(gal ir tyèia platinami?), jog pirmàjásekretoriø galëtø pakeisti Juozas Bula-vas, tai ar pasiekë ði pavardë N. Chruð-èiovo ausá? Kaip Jums atrodo?

Abejoju, kad bûtø pasiekusi. Ta-èiau N. Chruðèiovà pasiekë laiðkas,kurá 1961 m. pasiraðë grupë Lietuvosmokslininkø. Jie árodinëjo, kad res-publikos þemës ûkiui ir gyvulininkys-tei labai kenkia prasidëjusi kampa-nija prieð daugiametes þoles, reika-lavimai þalienas uþarti. Taigi á Lietu-và jau buvo atkreiptas Maskvos par-tiniø virðûniø dëmesys. Pradëjokauptis juodi debesys, kurie atneðësavotiðkas represijas.

Tais paèiais 1956 metais du bro-liai tapo dviejø aukðtøjø mokyklø rek-toriais: teisininkas Juozas Bulavas �Vilniaus universiteto, o Jonas Bulavas� Lietuvos þemës ûkio akademijos. Kogero, tai vienintelis toks atvejis Lietu-vos mokslo istorijoje. Beje, abu broliaivëliau ir nukentëjo. Juozas Bulavas1958 m. buvo paðalintas ið Vilniausuniversiteto rektoriaus pareigø �uþ po-litinio pobûdþio klaidas�, o 1959 m. uþtokias pat �klaidas� � ir ið TSKP na-riø. Jonui Bulavui teko pasitraukti ið

Akademijos rektoriauspareigø 1962 metais.

Juozas Bulavasdaug labiau nukentëjo,nes netekæs rektoriausposto dirbo Ekonomi-kos instituto vyresniuo-ju moksliniu bendra-darbiu, vëliau � Istori-jos institute Teisës sek-toriaus vadovu. O Jo-nas Bulavas, nors ir ið-stumtas ið rektoriauspareigø, liko Akademi-joje Augalininkystës ka-tedros vedëju, taigi pro-fesoriaus pareigose.

Dël malonëspraðymo pateko á nemalonæ

Taèiau kai istorijos ratas pasisuko,Lietuvoje buvo atkurta Nepriklauso-mybë, Juozui Bulavui buvo lemta tap-ti Lietuvos Nepriklausomybës Akto at-kûrimo signataru.

Skirtingai nei jo brolis Jonas,Juozas Bulavas politinëje veiklojedalyvavo dar tarpukario Lietuvoje.Priklausë Lietuvos komunistø parti-jai, buvo teisiamas, sëdëjo kalëjime.Savo partijos vadovø ir A. Snieèkauspoþiûriu padarë didelá nusiþengimà,nes kreipësi ið kalëjimo á Lietuvosprezidentà su malonës praðymu. A.Snieèkaus ir kitø LKP vadovø pozi-cija ðiuo atveju buvo grieþta: jokiømalonës praðymø ir kompromisø suburþuazine valdþia. Taigi Juozas Bu-lavas ðá partiná reikalavimà paþeidë,nes jam suteikus prezidento malonæið kalëjimo buvo paleistas. Todël1938 m ið LKP buvo paðalintas, o áTSKP buvo priimtas tik 1952 metais.

Ar Jums yra tekæ bendrauti su Juo-zu Bulavu?

Iðëjæs ið kalëjimo nuo 1938 m.Juozas Bulavas dirbo Lietûkyje. Ka-dangi ðiek tiek domëjausi Lietûkio irsu juo susijusio áþymaus kooperati-ninko akad. Petro Ðalèiaus veikla,apie tai já kalbinau. Prisimenu, Juo-zas Bulavas pasakojo, kaip þydai bu-vo iðsikovojæ monopolá Lietuvojepardavinëti þibalà. Ëmë po lità uþ lit-rà. Suprantama, jog dël tokio þibalobrangumo ypaè kentëjo kaimo gy-ventojai. Tada prekybos þibalu ëmësiLietûkis, pradëjæs pardavinëti litràþibalo po 40 ar 50 centø. Taigi pre-kybos ëmësi valstybës remiama ko-operatinë organizacija.

Panaði padëtis yra ir dabar. Mili-jonai neplauktø á privaèias kiðenes, okaimo gamintojai taip neskurstø, jei-gu dabar taip pat bûtø daroma pienoprekyboje � valstybë ar kooperatinësorganizacijos perimtø Lietuvos pienoperdirbimo reikalus. Nëra normalu,kai keli þmonës valdo visà valstybëspieno ûká � Pieno þvaigþdþiø, Þemai-tijos pieno ir Rokiðkio sûrio savininkai.

Nieko nepasimokyta ið tarpukariopatirties, taip pat ir ið Lietûkio patirties.

Labai gaila, bet tuometiniamsNepriklausomybæ atstaèiusiemsvalstybës vadovams nebuvo teisingaipatarianèiø.

Þmogaus uþsistoti JonasBulavas nepabûgo

Gráþkime prie Jono Bulavo. Su juoJums tikriausiai tekdavo bendrauti ir

neformalioje aplinkoje? Kaip rektoriusvertino to meto ávykius?

Man J. Bulavas yra iðsitaræs:Snieèkus yra mazgotë. Jeigu Lietuvo-je kas nors tvarkosi kaip reikiant � taiÐumauskas.

Kokia proga tokius iðties stebëtinaiatvirus dalykus Jums kalbëjo rektoriusJ. Bulavas? Kokias pareigas tuo metuuþëmëte Akademijoje?

Buvau vyresnysis dëstytojas, áAkademijà pats J. Bulavas mane iðDotnuvos ir pasikvietë. Po rekto-riaus J. Bulavo �sparnu� Akademi-joje dësèiau nuo 1957 iki 1960 me-tø. O Dotnuvoje su J. Bulavu mankartu yra tekæ dirbti nuo 1948 iki1955 metø. Mano tëvai buvo iðtrem-ti. Vienà graþià dienà ið Dotnuvossaugumo ateina saugumietis ir sakoJ. Bulavui, kad esu pabëgæs ið Sibi-ro. J .Bulavas mane pasikvietë ir sa-ko: Þinai, pagalvok, kà darysi. Kà aðgalëjau daryti? Laukiau, kada ateismanæs suimti. O J. Bulavas, pasiro-do, saugumieèiui pasakë, jog að esubuvæs jo studentas ir jokiame Sibirenesu buvæs. Daugiau manæs ir nebe-ieðkojo.

Reikalas tas, kad Dotnuvoje bu-vo ákurta kolûkiø pirmininkø mo-kykla. Ið kraðto, kur gyveno mano të-vai, taip pat buvo atsiøsti keli asme-nys. Galimas dalykas, tarp jø buvo irsaugume dirbusiø. Taip informacijaapie mano ðeimà pasiekë Dotnuvossaugumà. J. Bulavas man padëjo, pa-pasakojo, kad manimi domëtasi.

Beje, kai vykau á Sibirà aplankytisavo tëvø, J. Bulavas man iðdavë rusøkalba paraðytà paþymëjimà, jog esuatostogose. Jis þinojo, kur að vaþiuoju.

Vis dëlto, kai J. Bulavas ið Dot-nuvos iðvyko á Kaunà, á Lietuvos þe-mës ûkio akademijà, tai mums jaunedaug teko bendrauti. J. Bulavasbuvo mano tos antrosios mokslødaktaro (habilituoto) disertacijosoponentas, kurià jau gyniau 1974 m.Vilniaus universiteto Gamtos fakul-teto mokslinëje taryboje. Tuo tarpukandidatinæ disertacijà paraðiau Lie-tuvos valstybinëje selekcijos stotyje,kurios direktorius buvo J. Bulavas,skatinæs visus to siekti.

Tapo Akademijosmiestelio kûrëju

Mokslinës veiklos pradþioje pui-kus selekcininkas, vëliau iðmintingasmokslo organizatorius, Akademijosmiestelio statybos iniciatorius J. Bu-lavas gal iðties turëjo ir didesniø am-bicijø.

Algirdas Saudargas, Laima Bulavaitë-Saudargienë (Jono Bulavo dukra), Augis Bulavas (Jono Bulavo sûnus) su þmona Vandaprof. Jono Bulavo ðimtmeèio minëjime

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Jono Bulavo ðimtmeèiui paminëti skirtà konferencijà atidaro Augalininkystës katedros vedëjas Algirdas Sliesaravièius,LÞÛU rektorius prof. Albinas Kusta, MA þemës ûkio ir miðkø mokslø skyriaus pirmininkë

akad. Veronika Vasiliauskienë, Lietuvos þemdirbystës instituto direktorius habil. dr. Zenonas Dabkevièius

Profesoriui Jonui Bulavui � 100

PRISIMINIMAI

2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290) 5Á politikà J. Bulavas nesikiðo ir jo-

kiø toli siekianèiø ambicijø jis nepuo-selëjo. Kaip Kiprà Petrauskà ir kitusautoritetà bei tautos pasitikëjimà tu-rinèius asmenis, taip ir J. Bulavà nuo-lat rinkdavo Lietuvos TSR ir TSRSAukðèiausiosios Tarybos deputatu.Bet pats J. Bulavas niekur savo kan-didatûros nesiûlë ir partinës karjerostikrai nesiekë. Tai buvo þemës ûkiomokslui, savo tiesioginiam darbui irsavo kraðtui atsidavæs þmogus. Kaipþinomas ir autoritetà turintis asmuobuvo iðrinktas ir á LKP CK narius,nors daþnai, jei tik turëjo galimybæ,nedalyvaudavo posëdþiuose.

Mano laikais Lietuvos valstybinë-je selekcijos stotyje Dotnuvoje J. Bu-lavas selekciniu darbu jau maþiau uþ-siimdavo, visà energijà buvo nukrei-pæs á ûkio organizavimo veiklà. O se-lekcininkus pasikviesdavo, duodavojiems uþduotis ir neretai tuo viskasbaigdavosi.

Vaizdumo dëlei bûtø galima pasa-kyti, kad jis gal ir gimë bûti selekcinin-ku, bet gyvenimo aplinkybës diktavoKaune tapti viso Akademijos miestelio�selekcininku�, nes to miestelio projek-tavimo ir statybos �tëvu� jam ir teko bû-ti. Ði veikla pareikalavo ið J. Bulavo vi-sos jo energijos.

Taip, jis buvo labai veiklus ir ener-gingas vadovas, puikus organizato-rius. Beje, ir gudrus diplomatas. Jis

man pasakojo toká dalykà. LietuvosMA, dalyvaujant aukðèiausiems par-tijos atstovams, vyko sesija, skirta ge-netikos mokslui pasmerkti. Reikalaikrypo bjauria kryptimi: ne vienas kal-bëtojas álipæs á tribûnà smerkë Lietu-vos mokslininkø �klaidas�. Per galvàgavo prof. Pranciðkus Ðivickis, prof.Tadas Ivanauskas, ieðkota ir kitø kal-

tøjø. Në vieno gero þodþio negirdëda-mas, J. Bulavas mato: velniava daro-si. Jis papraðë þodþio, álipo á tribûnàir pradëjo tokià prakalbà: Mes dirba-me Mièiurino nubrëþta kryptimi, blogømokslininkø tarp mûsø nëra, visi sten-giasi, kaip kad ir turi bûti. Taip ir toliauturime dirbti�

Po ðitos kalbos prie J. Bulavo pri-ëjo A. Snieèkus, paspaudë rankà ir sa-ko: Gerai paðnekëjai. Nors vienas Lie-tuvoje... Ir tai labai bûdinga J. Bulavui.

Kur buvo bûtina, jis mokëjo laviruoti.Dotnuva tapo mièiurininkystës

�mokslo� centru, nors visi nuoðirdþiaidirbo ta kryptimi, kaip iki tol buvodirbæ. Aiðku, Tarybø Sàjungoje buvovaroma didelë propaganda. Pasisten-gë ir J. Bulavas, kad toks dokumenti-nis filmas bûtø susuktas ir apie Dot-nuvos bandymø stoties mokslininkø

darbus. Tà filmà buvo galima pama-tyti minint J. Bulavo gimimo 100 me-tø sukaktá � tikras to meto istorijosdokumentas.

Filme yra epizodas, kaip Dotnu-vos bandymø stoèiai áteikiama sàjun-ginë pereinamoji Raudonoji vëliava.Man kaip tik teko pirmininkauti su-sirinkimui, kai ta vëliava buvo áteikia-ma. J. Bulavas man ir sako: Þinai, tu-ri stipresná balsà � bûsi pirmininkas.Atsistojau prie prezidiumo stalo pir-

mininkauti, taèiau priëjo rajono par-tijos sekretorius ir stumia mane á ðo-nà. Að neiti. �Pasistumdëme�, betman visvien teko pirmininkauti.

Reikia pripaþinti, kad J. Bulavassugebëdavo puikiai propaguoti savoBandymø stotá Dotnuvoje, vëliau irLietuvos þemës ûkio akademijà, ku-

riai vadovavo. Kai dotnuviðkiams bu-vo áteikta sàjunginë pereinamoji vë-liava, J. Bulavas sugebëjo pasikviestiþinomà fotokorespondentà ChaimàLevinà, atvyko ir Tiesos redaktoriusGenrikas Zimanas. Þiûrëk, Tiesospirmame puslapyje jau ir ádëta to ávy-kio nuotrauka. Kas tada drás pasaky-ti, jog Dotnuvos mokslininkai blogi.

Kai buvo bandoma pasmerkti Lietu-vos genetikos mokslo atstovus, J. Bulavasdiplomatiðkai sugebëjo suðvelninti padë-tá, gelbëjo Lietuvos mokslo prestiþà nuopartiniø ideologø puolimo, uþ diploma-tiðkumà net pelnë neoficialø A. Snieè-kaus pagyrimà. Taèiau kai Dotnuvosþemdirbystës institutui buvo áteikiamasàjunginë pereinamoji vëliava, J. Bula-vas á ðonà nustûmë rajono partijos sek-retoriø ir pirmininkauti svarbiam susi-rinkimui praðë Jûsø. Akivaizdus parti-jos autoriteto diskreditavimas. Kaip su-prasti tokius J. Bulavo kulbitus?

J. Bulavas nuolat balansavo antribos. Siekë ne asmeninës naudos, betþiûrëjo bendro labo.

Kiek pagrásta nuomonë, kad Akade-mijos miestelá Kaune jis pradëjo projek-tuoti ir statyti iðvydæs panaðø studentø

miestelá Meksikoje?Taip ðios dienos prisiminimuose

teigë J. Bulavo sûnus. Taèiau tokiaversija atrodo labai abejotina, nesJ. Bulavas tuo laiku niekur á uþsienánebuvo iðvykæs, tad ir tokio universi-tetinio miestelio negalëjo matyti. Tuolabiau � Meksikoje.

Taèiau galëjo apie tai skaityti.Gal kur ir skaitë, bet uþsienyje il-

giau yra gyvenæs tik staþuotës Ðvedi-joje metu.

Ar Jûsø pakvietimas á Kaunà ne-reiðkë, kad J. Bulavas norëjo ðalia sa-væs turëti artimø ir patikimø bendra-darbiø, kuriuos gerai paþinojo ir ku-riais galëjo pasikliauti?

Nemanau. Buvau per menka fi-gûra, paprastas dëstytojas. Taikyti áaukðtesnes pareigas negalëjau, nesmano tëvai buvo iðveþti á Sibirà. No-rint uþimti aukðtesnes pareigas reikë-jo bûti partiniu.

Ar su J. Bulavu buvo lengva dirbti?Jeigu kalbëèiau apie save, tai jau-

èiau, kad mane jis mëgo. Apskritaiþmones skirstydavo á mëgiamus ir ne-mëgiamus. Kartais man jis patikëda-vo tokius dalykus, kuriø kitiems ne-patikëdavo. Man su juo buvo geradirbti. O nemëgiamiems buvo sudë-tinga.

Gal patikslinkime sàvokos nemëgia-mas reikðmæ? Tai priklausë nuo asmensdalykiniø savybiø, kitaip sakant, objekty-viø veiksniø? O gal lemdavo charakterio

ypatybës, pagaliau gal paties vertintojo as-meninës simpatijos ir antipatijos, ku-rioms sunku rasti paaiðkinimà?

Tai daþniausiai bûdavo susijæ sudarbu. Nesugebantis gerai atlikti pa-reigø, nestropus darbuotojas negalë-davo pelnyti J. Bulavo palankumo.Bûdavo ir sunkiau nusakomø prieþas-èiø, dël ko kartais J. Bulavas neturë-davo �akies� kurio nors asmens at-þvilgiu.

Istorinë patirtis, ið kuriosniekas nepasimoko

Ko mus galëtø pamokyti tokiø Lie-tuvos mokslui reikðmingø asmenybiøkaip Jonas ir Juozas Bulavai gyvenimopatirtis?

Kaip istorijos patirtis, taip irmokslo istorijos pamokos tautai galiturëti svarbià reikðmæ.

Tai kodël ta patirtis niekaip nerea-lizuojama praktiniame valstybës gyve-nime?

Tiesa sakant, neásivaizduoju, kaippraktinis gyvenimas bûtø ágyvendina-mas nekreipiant dëmesio á praeitá.

Ar ne ið to tiek daug vaikiðkø klai-dø ir daroma, kad nieko nepasimoko-ma nei ið istorijos, nei ið pirmtakø?

Visa tai labai svarbu. Pateiksiupavyzdá. Prieð Pirmàjá pasauliná karà(1910 m.) pradëtas leisti laikraðèioÞemdirbys priedas Kooperatorius. Taibuvo pirmasis lietuviø kalba iðleistaslaikraðtis kooperacijos klausimais.1911 m. já pakeitë atskiras tam tiks-lui skiriamas laikraðtis Bendrija. Tuopaèiu metu net lenkø ir gudø kalbaVilniuje leidþiami laikraðèiai turëjopriedus, skirtus kooperacijos proble-moms spræsti.

Ikikarinëje Lietuvoje jau 1919 m.pradëtas leisti laikraðtis Talka vëliauvirto dvisavaitiniu þurnalu, o nuo1928 m. buvo leidþiamas ir laikraðtisBendras darbas. Net sovietmeèiu bu-vo leidþiamas þurnalas Kooperatinin-kas. Dabar nëra nei vieno periodinioleidinio, skirto kooperacijai. Tai ðtaiistorinis poþiûris mums ir primena,ko nepasimokome ið praeities.

Kadangi esu domëjæsis Lietuvoskooperacijos istorija, tai paraðiau Lie-tuvos þemës ûkio rûmams, kaip jiegavæ didþiulæ dotacijà kooperacijosplëtotei nesugebëjo organizuoti þe-mës ûkio kooperacijai skirto laikrað-èio ar þurnalo. Aiðku, kad toks laik-raðtis ar þurnalas bûtø nuostolingas irjá tektø remti, bet juk tiek pinigø yra.Dabar visiems akivaizdu, kad koope-racija nepakankamai plëtojama, betðio reikalo sutvarkymui dedama ne-pakankamai pastangø.

Nëra kooperacijos reikðmës supra-timo? O gal ta kooperacija kai kamkliudo? Kaip ir mokslas.

Viskas privatizuota, kas tik buvogalima, kooperacija labai pavëluotaiir tik dabar pradëta remti. Paèioje Ne-priklausomybës pradþioje tarpukarioLietuvoje vidaus reikalø ministerijo-je buvo net kooperacijos departa-mentas. Kai susikûrë Lietûkis, jaupereita prie kitokios struktûros. De-ja, mûsø laikø Lietuvoje nei Lietûkio,nei Pienocentro, nei Maisto patirtisnebuvo perimta, á jà net neatsiþvelg-ta, nes sëdëjæ prie to meto pirmøjø as-menø tos patirties në neþinojo.

Kooperacijà painiojo su kolektyvi-zacija, jiems tai buvo, ko gero, ta pati so-vietizacijos apraiðka.

Bijau, kad taip ir buvo.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Akad. Veronika Vasiliauskienë, VU Gamtos mokslø fakulteto Botanikos ir genetikoskatedros vedëjas prof. Vytautas Ranèelis ir prof. Albinas Kusta patenkinti

J. Bulavo ðimtmeèiui paminëti skirta konferencija

2003 m. vasarà atidengtas profesoriaus Jono Bulavo paminklas (skulptorius Marius Petrauskas) prieðais Lietuvos þemësûkio universiteto pagrindiná pastatà

Prof. Mindaugas Strukèinskas, vadovaujamas prof. Jono Bulavo, dirbo Dotnuvosbandymø stotyje bei Lietuvos þemës ûkio akademijoje

Kauno technologijos universiteto doc. Augis Bulavas pasakoja apiesavo tëvà prof. Jonà Bulavà

Nuoðirdþiai uþjauèiame Lietuvos mokslininkø sàjungos tarybos naráStasá GOBERÁ dël motinos Antaninos mirties.

Mokslo Lietuvos redakcija

PRISIMINIMAI

6 2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290)

Traukiniui, kurio vardas Lietuva,entuziastingai ir greitëjanèiai dun-dant á Vakarus, atmintyje vis labiaublanksta Rytø vaizdai. Naujos viltysgoþia senus prisiminimus. Ko gero,dar vienas jaunoms modernioms tau-toms bûdingas bruoþas, savotiðkasjaunystës negalavimas, tarsi sloga, ku-ri laikui bëgant praeis. Þinoma, gali-ma mëginti ir gydyti.

Nieko stebëtino, kad bûtent hu-manitarinës kultûros ir meno þmonëspirmieji aðtriausiai sugeba pajusti pir-muosius visuomenëje prasidedanèios�ligos� poþymius. Pasaulis ir gyveni-mas labai ávairûs, be vakarø dar yraðiaurë, pietûs ir rytai, to pamirðti vi-siðkai nereikëtø. Gyvename ðalia tur-tingø kultûrø, ir reikëtø, kad tose kul-tûrose bûtume ne vien atsitiktiniaistebëtojai, uþklydæ þiûrovai, bet ir ak-tyvûs jos vyksmo dalyviai. Kitaip ta-riant, turime gyventi ne tik ðalia dide-liø kultûrø, bet ir tose kultûrose.

Lietuvoje vis dëlto dar pakankaþmoniø, kurie suvokia, kaip svarbupaþinti kaimynus, neprarasti mokëji-mo su jais bendrauti ir savo kraðtà so-tinti taip pat ir kaimyniniø valstybiødvasinëmis bei kultûrinëmis vertybë-mis. Mokslo Lietuvos skaitytojai, beabejo, pastebëjo, kad mûsø laikraðty-je nemaþai publikacijø skiriama Lat-vijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenki-jos, Gruzijos, þinoma, ir Karaliau-èiaus kraðto kultûros bei mokslo da-lykams.

Suprantama, jog nelikome abe-jingi ir Vilniaus Rotuðëje surengtamlabai turiningam vakarui Lietuvos irRusijos meno bei mokslo sàlytis vakarir ðiandien. Vakaro iniciatorius � Vil-niaus pedagoginiame universitetemeno renginiø reþisûros ir vadyboskursà vedantis humanitariniø moks-lø daktaras Egidijus Maþintas. Kaipmuzikiniø teatrø dainininkas ir reþi-sierius yra dirbæs Lietuvos, Rusijos,JAV muzikiniuose teatruose. Ðiaismetais Rusø menotyros ir muzikosatlikimo akademija uþ rusø muziki-nës ir teatrinës kultûros populiarini-mà bei aktyvià mokslinæ veiklàE. Maþintui suteikë garbës profeso-riaus vardà. Lietuvis buvo ilgameèioDidþiojo teatro vyriausiojo reþisie-riaus ir meno vadovo prof. Boriso Po-krovskio staþuotojas.

Renginá Vilniaus Rotuðëje vedëpats E. Maþintas ir doktorantë AlinaZujytë, kuri ir pradëjo meninæ vaka-ro dalá Aleksandro Bloko eilëraðèiuO, noriu að beprotiðkai gyvent. Daini-

Kad neliktø vien tik prisiminimasninkë Jûratë Mikalauskaitë atlikoPiotro Èaikovskio romansà Äeíü ëuöapuò ir Miuzetos valsà ið DþakomoPuèinio operos Bohema.

Ilgametis Lietuvos nacionalinësoperos dirigentas, Lietuvos muzikosakademijos prof. Vytautas Virþonispasidalijo prisiminimais, kaip jam1962 m. teko staþuotis Maskvos Di-dþiajame teatre. Tai buvo ðio teatropakilimo laikotarpis, jame vieðpatavoGalinos Viðnevskajos, pradëjo skleis-tis Vladimiro Atlantovo ir kiti talen-tai. V. Virþonis mokësi ið tokiø diri-gentø kaip A. Melik-Paðajevas, Bori-sas Chaikinas, Algis Þiûraitis, kuristuo metu Didþiajame teatre jau akty-viai reiðkësi. Didelë laimë jam buvodiriguoti Dþ. Verdi operà Falstafas,kurios klausësi ir pats B. Pokrovskis.

V. Virþonis prisiminë ir Didþiojoteatro tenorà Parchomenkà, turëjusálabai graþø balsà. Karo metais jis bu-vo lakûnas, teko skraidyti ir virð Vil-niaus. Atvykæs gastroliø á mûsø sos-tinæ, dainavo tuometiniame Operosteatre J. Basanavièiaus gatvëje. Pospektaklio nepatenkintas teatro salësakustika, sveèias pasakë: Gaila, skrai-dydamas neþinojau, kad èia teatras,maniau, kad miesto pirtis, todël pasi-gailëjau. Bûèiau subombardavæs, nesakustika baisi.

Tikra sielos ðventë klausytis Ire-nos Milkevièiûtës nuostabiai atlieka-mø rusiðkø romansø bei rusø kompo-zitoriø operø arijø. Dainininkë pasi-dalijo savo áspûdþiais apie labai emo-cionalià ir ðiltà Rusijos publikà, kuriaiyra tekæ daug koncertuoti. Ðiø metøgeguþæ Didþiajame teatre gastroliavoLatvijos nacionalinë opera, parodþiu-si Dþ. Verdi Aidà, kur pagrindinespartijas dainavo Lietuvos dainininkësIrena Milkevièiûtë ir Inesa Linabur-gytë. Rusijos spauda negailëjo lietu-vëms komplimentø.

E. Maþintas papasakojo apie ru-sø operos teatro áþymybæ prof. Bo-risà Pokrovská, gyvà teatro klasikà,kuriam ðiemet sukako 93-eji metai.Tai didis reþisierius ir pedagogas,ábrëþæs gilø pëdsakà kultûroje. Bu-vo parodytas vaizdo filmas apieMaskvos kameriná teatrà, kuriameB. Pokrovskis pastatë savo paskuti-niuosius spektaklius.

Vakare þodá gavo ir mokslininkai.Lietuvos MA tikrasis narys ir RusijosMA narys korespondentas prof. Vy-tautas Kontrimavièius kalbëjo apiesavo 35 metus (su studijomis) truku-sià veiklà Rusijoje, darbà Arktyje,Rusijos ir Lietuvos mokslinius ryðius.Dabar tie ryðiai suprastëjæ, nes Lie-tuvos mokslininkai prisitaikë prie Va-karø mokslo reikalavimø, dalyvaujabendrose programose, tad lyg ir kitiprioritetai. Taèiau Lietuvos MA ir

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Apie savo studijas Leningrade (Sankt Peterburge), Rusijos mokslà ir Lietuvos ryðius su Rusijos mokslininkais pasakojaprof. Jonas Kubilius

Prof. Vytautas Kontrimavièius prisimena savo mokslinæveiklà Rusijos Arktyje Lietuvos operos scenos primadona Irena Milkevièiûtë

Jûratës Mikalauskaitës ir Egidijaus Maþinto duetasLietuvos muzikos akademijos prof. Vytautas Virþonis prisimena, kaip staþavosi Maskvos Didþiajame

teatre; uþ jo sëdi vakaro rengëjas dr. Egidijus Maþintas ir doktorantë Alina Zujytë

KULTÛRA

2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290) 7Rusijos MA bendradarbiavimo sutar-timi nustatytos mokslininkø pasikei-timo kvotas panaudojamos.

V. Kontrimavièiui teko dalyvau-ti aklimatizuojant Rusijos ðiaurëjeavijauèius. Apie 40 ðiø gyvuliø buvopagauta Amerikos Aliaskoje ir at-veþta á Rusijà. Kaþkokia gyvûnø glo-bos draugija padavë á teismà JAV fe-deralinæ valdþià, kad ði ðvaisto vals-tybës gamtos turtus. Teko gintisAmerikos teisme, ieðkoti argumen-tø advokatui. Pateiktas toks teiginys:avijauèiai kilæ ið Sibiro ðiaurës ir taislaikais, kai Azijos ir Ðiaurës Ameri-kos þemynus jungë sausuma, avijau-èiai iðplito ir Aliaskoje. Dabar norigráþti á savo senàjà tëvynæ... Ameri-kos teismas priëmë ðá argumentà iratmetë kaltinimus.

V. Kontrimavièius ðià avijauèiøaklimatizavimo programà vadinasvarbiausiu savo gyvenimo laimë-jimu.

Buvæs ilgametis Vilniaus univer-siteto rektorius prof. Jonas Kubiliusbuvo vienas ið ðeðiø pirmøjø aspiran-tø, kurie ið Lietuvos iðvyko studijuotiá Leningradà (Sankt-Peterburgas).Tame mieste prasidëjo ir J. Kubiliausryðiai su Rusijos mokslu. Nors ir la-bai nukentëjæs nuo karo, Leningra-das buvo iðsaugojæs savo inteligentið-kumà, aukðto lygio mokslà. J. Kubi-lius tvirtina, jog jam labai pasisekë,kad jis pateko bûtent á ðá miestà. La-bai vertina profesorius ir ryðius su Ru-sijos matematikais, tarp kuriø turëjoir savo mokytojø, ir gerø kolegø.

Deja, mûsø moksliniai ryðiaismunka, nes ðiandien ir tø geriausiømatematikø Rusijoje neliko. Þymiau-si autoritetai, talentingiausias jauni-mas iðvyko á JAV, kai kuriø universi-tetø katedrose ten jau galima posë-dþiauti rusø kalba, nes dirba daug ma-tematikø ið Rusijos. Buvo metas, kaiMaskvos universitete nebuvo kam uþ-imti katedrø vedëjø pareigø, nes ge-riausi iðsibarstë po uþsienius.

J. Kubilius dar dësto Vilniaus uni-versitete ir pastebi, kad dalis studen-tø siekia ne þiniø, o diplomo, jauni-mas nekantrus, nori visko labai grei-tai ágyti. Dël ðalá iðtikusios bankø griû-ties profesorius linkæs kaltinti pir-miausia paèius þmones, kurie norëjogreitai pralobti ir sukiðo pinigus avan-tiûristams á bankus. Profesorius pik-tinasi besaike vadinamàja �demokra-tija�, kai Vakarø pasaulio srutos, o nekultûros ir mokslo laimëjimai, pir-miausia pasiekia Lietuvà. Ne maþiaumokslininkà �pykina� ir nuo kai ku-riø mokslo �reformatoriø�, kuriuosjis linkæs vadinti mandrapypkiais, tuð-èiais plepiais, nieko gyvenime nesu-prantanèiais ir nejauèianèiais atsako-mybës uþ savo tautà ir ðalá.

Vakarà paávairino raðytojo, þur-nalisto Alberto Laurinèiuko prisimi-nimai, kurie, tiesa, buvo daugiau skir-ti jo kaip þurnalisto tarptautininkoveiklai, dirbant JAV.

Turëjome progos pasidþiaugti irpaties vakaro sumanytojo E. Maþin-to puikiu dainavimu, artistiðkumu irhumoru, pavyzdþiui, atliekant DonKichoto serenadà ið Dmitrijaus Kaba-levskio muzikinio spektaklio Dulsinë-ja ið Toboso. Ásiminë klausytojamsJ. Mikalauskaitës ir E. Maþinto due-tas atliekant Peterburgo konservato-rijos absolvento Miko Petrausko har-monizuotà dainà Atneða diedas kuku-liø viedrà. Visiems dainininkamsakomponavo Aleksandras Vizbaras.

Galima bûtø apgailestauti tik dëlvieno. Ðalyje prasidëjæ politiniai skan-dalai dalá vilnieèiø pritraukë prie te-levizijos ekranø, tad ir renginys Ro-tuðëje nesutraukë tiek þiûrovø, kiekto buvo vertas.

Gediminas Zemlickas

Ðiandien svarbiausias kiekvienosámonës tikslas � patenkinti produkto,paslaugos vartotojø poreikius. Kiek-vienas sumanus verslo þinovas su-pranta, kad svarbu gerai organizuotiir nuolat tobulinti verslà. Tik tada ko-lektyvo veikla bûtø sëkminga. Darbasorganizacijoje turi vykti nustatytatvarka t. y. sukûrus veiksmingà vidi-næ informacijos sistemà, kai visi pro-cesai yra valdomi, tarpusavyje susijæ,nuolat tikrinami, priþiûrimi ir tobuli-nami. Ilgalaikë verslo sëkmë � kom-petentingi darbuotojai, kuriø darbasturi tiesioginës átakos galutinio pro-dukto kokybei. Todël svarbu nuolatkelti darbuotojø kvalifikacijà irátraukti juos á visø organizacijos lygiøprocesus. Siekiant uþtikrinti, kad or-ganizacijoje kokybës sistema veiktørezultatyviai, sistema sertifikuojama.Tai reiðkia, kad nepriklausoma serti-fikacijos ástaiga atlieka audità, kuriometu tikrinama, ar sukurtoji kokybëssistema tikrai atitinka tam tikro stan-darto reikalavimus.

Vykstant deryboms su klientais,dalyvaujant tarptautiniuose projek-tuose, sprendþiant ilgalaikius part-nerystës klausimus, atitikties sertifi-katas yra sëkmës garantas. Organi-zacijos, turinèios sertifikuotas koky-bës sistemas, turi daug privalumø.Jos geriau tenkina klientø poreikiusir lûkesèius, jø pozicija konkurenci-nëje rinkoje stipresnë, darbas vykdo-mas valdomoje aplinkoje, maþesnënesëkmiø rizika ir didesnës ateitiesgarantijos.

Lietuvos nacionalinis akreditaci-jos biuras (NAB), ásikûræs prie LRaplinkos ministerijos, akredituojagaminiø, kokybës bei aplinkos ap-saugos vadybos sistemø ir darbuoto-jø sertifikavimo ástaigas ir priþiûri jøveiklà bei vertina siûlomas paskelb-ti atsakingomis uþ atitikties ávertini-mà pagal naujo poþiûrio direktyvas.2001 m. NAB prisijungë prie EA(Europos akreditacijos organizacija)Daugiaðaliø pripaþinimo susitarimøsignatarø bandymø kalibravimo beigaminiø sertifikacijos ástaigø akredi-tavimo srityse. Ðis statusas reiðkia,kad nacionalinio akreditacijos biuroakredituotø laboratorijø bei gaminiøsertifikacijos ástaigø veiklos rezulta-tai (tyrimø protokolai, kalibravimoliudijimai, atitikties sertifikatai) buspripaþinti Europos sàjungos bei EF-TA valstybëse.

Sertifikacijà sudaro parengiama-sis, pradinis, prieþiûros ir pakartoti-nis auditai. Parengiamasis auditas at-liekamas klientui pageidaujant, áver-tinami kokybës sistemos dokumentai,jø veiksmingumas organizacijoje.Pradinis auditas atliekamas norintávertinti kokybës sistemos atitiktástandarto reikalavimams. Jeigu rezul-tatai teigiami, yra iðduodamas atitik-ties serifikatas. Prieþiûros auditai at-liekami kasmet, kol galioja atitiktiessertifikato terminas, siekiant ásitikin-ti, kad sistema yra veikminga. Karto-tinis auditas atliekamas pasibaigussertifikato galiojimo terminui.

1988 metais Vilniaus inþinerinia-me statybos institute ásikûrë Aplin-kos apsaugos ir darbo sàlygø moks-lo tyrimo laboratorija, kuri 1993 me-tais perëjo á ákurtos institute Aplin-kos apsaugos katedros sudëtá. Labo-ratorijà ákûrë dabartinis katedros ve-dëjas prof. habil. dr. Pranas Baltrë-nas. 1995 m. Aplinkos apsaugos irdarbo sàlygø mokslo tyrimo labora-torijai áteiktas LR sveikatos ministe-rijos paþymëjimas, patvirtinantis,kad laboratorija atitinka LST EN45001 ir SD 5.3 reikalavimus, o Ap-linkos ministerija kasmet iðduodaleidimà aplinkos ir jos tarðos ðaltiniølaboratoriniams tyrimams atlikti.Didëjant kompleksiniø moksliniø ir

AKREDITUOTA VGTU APLINKOS APSAUGOSIR DARBO SÀLYGØ LABORATORIJA

uþsakomøjø darbø apimèiai 2002 m.atsirado poreikis steigti Aplinkos ap-saugos institutà ir aplinkos apsaugosir darbo sàlygø laboratorija tapo sa-varankiðku struktûriniu instituto pa-daliniu. Laboratorijos vedëju tapo il-galaikis katedros darbuotojas doc.dr. S. Vasarevièius. Ðios VGTU labo-ratorijos vadovas 2002 m. kreipësi áLR NAB su praðymu, kad bûtø ver-tinta atliekamø tyrimø atitiktis LSTISO\ IEC 17025 reikalavimams. Ðia-me tarptautiniame standarte iðdës-tyti visi bandymø ir kalibravimo la-boratorijoms keliami reikalavimai,kuriø jos turi laikytis, kad pade-monstruotø laboratorijoje veikianèiàkokybës sistemà, techninæ kompe-tencijà ir galimybæ gauti techniðkaipagrástus rezultatus.

Laboratorijos darbuotojai, su-prasdami kokybës sistemos ágyvendi-nimo svarbà ir kompetencijos pripa-þinimo bûtinumà, atliko didelá akre-ditavimo procedûros parengiamàjádarbà. Darbuotojai dalyvavo lygina-muose tyrimuose su NAB akredituo-tomis laboratorijomis. Gauti tyrimøduomenys, tiriant stacionarø tarðosðaltiniø dulkëtumà, oro srauto greitáortakiuose, darbo vietø triukðmà, ap-ðvietà, mikroklimatà � buvo teigiami.

2003 m. birþelio 25 d. NAB eks-pertø grupë ir samdomi techniniaiekspertai vykdë kokybës sistemosávertinimà Aplinkos apsaugos insti-tuto Aplinkos apsaugos ir darbo sà-lygø laboratorijoje pagal ið ankstoparuoðtà programà. Techniniai eks-pertai habil. dr. A. Pediðius (Lietu-vos energetikos instituto Ðiluminiøárenginiø tyrimo ir bandymø labora-torijos vedëjas), dr. A. Ðarlauskas(Lietuvos þemës ûkio universitetoDarbo sàlygø tyrimo ir maðinø sau-gos bandymø laboratorijos techni-kos vadovas) stebëjo laboratorijosdarbuotojø triukðmo, apðvietos,mikroklimato, dulkiø koncentracijostyrimus, o laboratorijos kokybës sis-temà vertino vadovaujanèios Nacio-nalinio akreditacijos biuro vadovau-janèios ekspertës I. Vasaitienë,D. Daunoravièiûtë. Atitikties verti-nimas buvo teigiamas. Nacionalinisakreditacijos biuras 2003 m. lapkri-èio 4 d. liudijo, kad Gedimino tech-nikos universiteto Aplinkos apsau-

gos instituto Aplinkos apsaugos irdarbo sàlygø laboratorija atitinkareikalavimus LST EN ISO|IEC17025: 2003 ir akredituota atlikti ap-linkos sàlygø � triukðmo, apðvietosbei ðiluminës aplinkos � tyrimus, sta-cionariø atmosferos tarðos ðaltiniø �srauto greièio ortakyje bei dulkiøkoncentracijos � tyrimus.

Laboratorijoje sukurta kokybëssistema uþtikrina atliekamø tyrimø ko-kybæ ir patikimumà. Tai labai aktualuLietuvai stojant á Europos Sàjungà,

VILNIAUS GEDIMINOTECHNIKOS UNIVERSITETAS

skelbia konkursà Geotechnikos mokslo laboratorijos vedëjo parei-goms uþimti.

Pagrindiniai reikalavimai:1. 1. Su geotechnika susijusios krypties technologijos mokslø daktaro

laipsnis.2. 2. Darbo patirtis atliekant uþsakomuosius geotechnikos mokslo dar-

bus.Dokumentai priimami dvi savaites nuo paskelbimo dienos Personalo

direkcijoje, Saulëtekio al. 11, 501 kab. Vilniuje, tel. (8~5) 274 50 09.

Rektorius

Po aplinkos apsaugos ir darbo sàlygø laboratorijos akreditacijos atminèiai ásiamþino ðios laboratorijos vedëjasdoc. Saulius Vasarevièius, vadybininkë Liuda Bakienë, NAB vyriausioji specialistë Dalë Daunoravièiûtë,

direktorë Irena Mikelionienë, Aplinkos instituto direktorius prof. Pranas Baltrënas, NAB skyriaus vedëja Irena Vasaitienëir VGTU prorektorius mokslo reikalams prof. Raimundas Kirvaitis

Ale

kso

Jaun

iaus

nuo

trau

ka

nes prioritetinæ teisæ atlikti tyrimus tu-rës akredituotos laboratorijos.

Prof. habil. dr. P. BaltrënasAplinkos apsaugos instituto

direktorius,Doc. S. Vasarevièius

Aplinkos apsaugos ir darbosàlygø laboratorijos vedëjas,

L. Bakienë,Aplinkos apsaugos ir darbo

sàlygø laboratorijos kokybësvadybininkë.

ÐIAULIØUNIVERSITETAS

skelbia vieðus konkursus eiti pareigas ðiose katedrose:

EDUKOLOGIJOS FAKULTETE:Kûno kultûros katedroje � asistento (1 etatas);Meno edukologijos katedroje � lektoriaus (choreografo) (0,5 etato);

MENØ FAKULTETE:Pieðimo katedroje � docento (1 etatas).

Dokumentai priimami tris savaites nuo konkursø paskelbimo spau-doje dienos adresu: Ðiauliø universiteto Personalo skyrius, Vilniaus g. 88,LT-5400 Ðiauliai; telefonai pasiteirauti: (8~41) 59 57 50, 59 57 51.

Ðiauliø universiteto dëstytojø ir mokslo darbuotojø atestavimo ir kon-kursø pareigoms eiti nuostatai pateikti Universiteto interneto puslapyje:http://www.su.lt Tarnybø ir skyriø naujienos. Personalo skyrius.

Rektorius

Galerija Þidinys kvieèia

XIX-XX a. pirmosios pusës liaudies meno rinkiniai, dailininkø Anas-tazijos ir Antano Tamoðaièiø kûryba. Demonstruojamas audimas ir tauti-nio kostiumo gamyba.

Galerija dirba treèiadieniais-penktadieniais nuo 12 val. iki 18 val., ðeð-tadieniais � nuo 12 val. iki 16 val. Telefonas pasiteirauti (8~5) 2 12 32 33.

8 2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290)

4. Kà savyje turi tu, Lietuva, kadðitaip uþburi ir kitatauèiø ðirdis?

Pabaiga, pradþia Nr. 18, 19, 21.

Bendraujame su vieðnia iðTbilisio Nana DEVIDZE � Gruzijosvertëjø kolegijos lietuviø literatû-ros kuratore, lietuviðkumo kal-nuotoje Uþkaukazës valstybëjepuoselëtoja ir karðta propaguoto-ja. Uþ Lietuvos kultûros garsinimàGruzijoje ðiais metais jai buvoáteiktas Vytauto Didþiojo ordinomedalis. Baigiamojoje pokalbiodalyje ásidràsins ir já pagyvins se-ni Nanos Devidzës bièiuliai � po-etas Vladas Braziûnas bei jo þmo-na Vilniaus universiteto bibliote-kos Retø spaudiniø skyriaus ve-dëja Alma Braziûnienë.

Lietuviðki vakarai Tbilisyje

Alma Braziûnienë. Bûtinai rei-kia mûsø vieðnios paklausti apie josTbilisyje rengiamus lietuviðkus vaka-rus, visà kità kultûrinæ veiklà. GalNana papasakos apie Literatûrináþurnalo Arili (Atðvaitas) numerá, ku-ris ið dalies buvo skirtas lietuviø lite-ratûrai ir apie lietuviø vakarus?

Ið tiesø bûtø labai ádomu daugiauiðgirsti apie tuos lietuviðkus vakarusTbilisyje.

Nana Devidzë. Kai man buvopasakyta, kad jaunimo literatûrinisþurnalas Arili vienà numerá nori iðdalies skirti lietuviø literatûrai, betpraðë honoraro nesitikëti, tai að þi-noma sutikau ir toks numeris iðëjo.Paèiu sunkiausiu metu, kai jautëmedvasiná vakuumà, pradëjome rengtiliteratûrinius vakarus.

Ðtai turiu nuotraukø ið kai kuriøtø renginiø. Pavyzdþiui, buvome su-rengæ poeto Vytauto Rudoko kûry-bai skirtà vakarà, kurá pavadinomeSapnuoju Gruzijà. Beje, taip pava-dintas poeto eilëraðèiø ciklas, be to,V. Rudokas daug gruzinø poetø ei-liø yra iðvertæs á lietuviø kalbà. Vaka-rà vedþiau að pati, mûsø vertëjasskaitë V. Rudoko eiles gruziniðkai.Dalyvavo ir gruzinø poeto TicianoTabidzës (1895�1937) duktë, kuridalijosi prisiminimais apie savo su-sitikimus su lietuviø poetu; matV. Rudokas su ðios ðeimos nariais yradaug bendravæs. Ðiame vakare daly-vavo ir Lietuviø bendrijos nariaiGruzijoje, pagyvino já lietuviðkomisdainomis.

Lietuviø bendrijos iniciatyvaA.Vienuolio jubiliejaus ir paminkli-nës lentos Tbilisyje atidengimo pro-ga buvo surengtas jo kûrybos vaka-ras. Man buvo patikëta vesti vakaràgruzinø kalba. Ypatingas dëmesysbuvo skirtas Antano Vienuolio gyve-nimo Gruzijoje laikotarpiui ir joKaukazo legendoms. Vakaras sukëlëdidelá susidomëjimà.

2000 metø lapkrièio mënesá, perLietuviø kultûros dienas, man tekovesti lietuviø literatûros vakarà. Pa-sakojau ne tik apie lietuviø literatû-rà, bet ir mûsø tautø literatûrø ry-ðius. Pradëjau nuo Paþaislio vienuo-lyno.

Paþaislis ir katalikosasKirionas

Kà savo tautieèiams pasakojoteapie Paþaislá?

N. Devidzë. Á Paþaislá carinës Ru-sijos valdþia buvo iðsiuntusi KirionàSadzagliðvilá (tikras vardas � Geor-gij), kuris vëliau tapo Gruzijos kata-likosu, tai yra Gruzijos baþnyèios va-dovu Kirionu II. (Apie tai raðoma Pa-miatnaja kniþka Kovenskoj gubernyji

na 1908 god. Kovna, 1907.Vyskupo Kiriono straipsnis.

Galima perskaityti ir Gruzinø encik-lopedijoje, V t., 1980 m.� G. Z. pasta-ba). Kaip þinome, Rusijos valdþia Pa-þaislyje veikusá karmelitø vienuolynàXIX a. buvo uþdariusi ir ten ákurdi-nusi staèiatikiø vienuolynà. Daugelismeno vertybiø, labai vertingos fres-kos buvo tiesiog niokojamos. Kai áPaþaislá atvyko Kirionas, jis pasibai-sëjo, kaip barbariðkai nusiaubtas vie-nuolynas. Pradëjo ten tvarkytis, tyri-nëti vienuolyno archyvà, paraðë Pa-þaislio vienuolynui skirtà mokslinæstudijà. Kai Lietuvoje Paþaislio vie-nuolynas buvo pradëtas restauruoti,lietuviai specialistai atvyko á Gruzijà,tyrinëjo katalikoso Kiriono II archy-và, kuriame buvo daug vertingø duo-menø apie Paþaislio vienuolynà, retøbrëþiniø. Visa ta medþiaga lietuviamspasitarnavo atkuriant Paþaislio archi-tektûriná ansamblá.

Bet labai brangintina ir tai, kadbûsimasis katalikosas Kirionas Lietu-voje uþraðinëjo lietuviø liaudies dai-nas. Man tai ypaè ádomu, nes ir manetnografiniø ekspedicijø po Lietuvàmetu teko uþsiimti ðia veikla.

Taèiau bûsimasis katalikosas Kirio-nas lietuviø kalbos veikiausiai nemokëjo?

N. Devidzë. Mokëjo. Kirionas ið-

moko lietuviø kalbos.Tai ðtai apie ðiuos ir kitus dalykus

savo tautieèiams pasakojau pustre-èios valandos ir niekas ið salës neiðëjo.Kai atlikau Justino Marcinkevièiausdramø paþodiná vertimà, papraðiaudviejø gerø vertëjø, kad jie padarytømeniná vertimà. Taigi Tbilisyje gruzi-niðkai nuskambëjo poemø Maþvydasir Mindaugas iðtraukos.

Jos namai � tarsi lietuviøvieðbutis Tbilisyje

A. Braziûnienë. Kai suþinojome,kad Gruzijoje vyks lietuviø kultûrosdienos, visi Nanos bièiuliai Vilniujesuskato jai ruoðti dovanëles � kas sal-dainiø, kas dar ko nors. Nanos bièiu-liø bûrys Lietuvoje labai didelis. Irkai Lietuvos uþsienio reikalø minis-terijos atstovas oficialiai Nanai átei-kë jos Lietuvos draugø dovanas, taiturëjo atrodyti labai áspûdingai.

N. Devidzë. Man tai buvo labai

netikëta, pasijutau labai sutrikusi.Þinoma, toks dëmesys man atrodëlabai jaudinantis.

A. Braziûnienë. Dar labai svar-bu pasakyti, kad jau sovietiniais lai-kais Nana Devidzë buvo tarsi Lietu-vos kultûros konsulë Gruzijoje, nesvisi, kas ið Vilniaus vyko á Tbilisá, bû-tinai jà lankë. Ji lietuvius vesdavosinamo, vaiðindavo, paskui veþdavosipas tëvukà Jelisejø Devidzæ.

N. Devidzë. Ið tiesø mûsø namusTbilisyje vadina �Lietuvos vieðbu-èiu�. (Juokiasi)

A. Braziûnienë. Kas tik nëra lan-kæsis pas Nanà: poetas VaidotasDaunys (jau miræs), raðytojas Rolan-das Rastauskas, su kuriuo interviusàjunginiame laikraðtyje Nanai ir jostëveliui padarë toká didelá áspûdá.Lankësi jaunieji lietuviø poetai ir ki-nematografininkai, tarp kitø ir Vy-tautas A. Landsbergis (jaunesnysis).Jis, beje, Tbilisyje studijavo, o vëliaunuolat palaikë ryðius. Bûdavo, kasnors, suþinojæs, jog Tbilisyje yra to-kia Nana, nuvyks jos aplankyti, o tenjau tûno koks nors lietuvis. Vilniausuniversiteto dëstytojai ir studentai,Lietuvos raðytojø sàjungos nariai,studijø laikø bièiuliai ten buvo nuo-

latiniai lankytojai. Negalima pamirð-ti ir ramuvos ekspedicijø dalyviø, sukuriais Nana yra tiek daug keliavusipo Lietuvà. Dar kai visø ðiø draugødraugai uþgriûdavo pas Nanà Tbili-syje, tai galime tik ásivaizduoti.

Kaip Nana kepë lietuviðkusblynus, o Vladas grybavo

Vladas Braziûnas. Mums su Na-na teko nemaþai vaikðèioti po Lietu-vos kaimus etnografinës ekspedici-jos metu ir rinkti lietuviø tautosakà.

N. Devidzë. Tai buvo 1985 metais.Ar atsimeni, Vladai, kaip rinkdamitautosakà vienà dienà apëjome daugsodybø. Jauèiausi visiðkai nusiplûku-si, nes tiek daug vaikðtinëti pësèiomisnebuvau pratusi. Vladas manæs pasi-gailëdamas ir sako: Nana, tu sëdëkèia, o að einu á miðkà grybauti. Taip irpadarëme. Gráþome vakarop, Vladastuos grybus paruoðë, visi skaniai val-gëme. Kità kartà jau Vladas pasijuto

nuo tautosakos labai pavargæs, todëlvël man liepë kaþkur sëdëti, o pats ið-sirengë á miðkà ir vël grybavo.

Vakare visi turëjome atsiskaityti uþekspedicijoje nuveiktà darbà. Atsisto-jo Nijolë (pavardës neatsimenu) ir rûs-èiu balsu sako: Turiu tik vienà klausimà.Kà Nana ir Braziûnas atvaþiavo rinkti:grybus ar tautosakà? Kaip nuobaudà ga-vau visiems ekspedicijos dalyviams ki-tà dienà kepti bulvinius blynus. Að nie-kada tø bulviniø blynø nebuvau maèiu-si, o kai iðvydau maiðà bulviø, kurias tu-rëjau nuskusti ir sutarkuoti, man pakir-to kojas... Laimei, pasirodo, buvo ir bul-viø tarkavimo maðina.

Kiek suprantu, etnografinë ekspe-dicija á Paeþerius buvo labai ásiminti-na ir naudinga, nes leido pajusti visàlietuviðko kaimo gyvenimo pilnatvæ.Suþinojote, ir kas tie lietuviðki bulvi-niai blynai.

N. Devidzë. Iðtisø dvejø metø stu-dijuoti lietuviø kalbos Vilniaus univer-sitete, kaip buvo numatyta, man nete-ko. Mums teko gráþti á Tbilisá, iðlaikytiegzaminus, paskui prasidëjo nuolati-nës iðvykos. Jaunesniajai studentø kar-tai ið Gruzijos pasisekë labiau, nesjiems sàjunginëse respublikose kalbosjau tekdavo mokytis po 4 metus.

Buvau nusprendusi dar bent puseimetø atvykti á Lietuvà, èia pagyventi irpatobulinti savo lietuviø kalbos þinias.Jau buvome suderinæ ðià komandiruo-tæ su Lietuvos raðytojø sàjunga, betstaiga paaiðkëjo, kad turësiu sûnø. Bai-gësi iðvykos, o paskui apsivertë pasau-lis, nutrûko mûsø ryðiai.

Sena Lietuva iðkeliavokartu su jaunyste

A. Braziûnienë. 18 metø su Na-na nesimatëme, per Nepriklausomy-bës laikotarpá ji pirmà kartà atvykoá Lietuvà. Nana visai nepasikeitusi,iðliko tokia pati, kokia buvo mumsmatantis paskutiná kartà.

O ar labai pasikeitusi Lietuva? Ly-ginant su ta, kurià matëte dar prieð Ne-priklausomybës atkûrimà.

N. Devidzë. Áspûdis toks, kad se-na Lietuva iðkeliavo á praeitá kartu sumano jaunyste. Að taip dþiaugiuosidël lietuviø. Norëèiau sulaukti laikø,

kai ir Gruzijoje iðvysime tokias geraspermainas.

Ðtai atvykote á Lietuvà, pamatëte,atgaivinote ankstesnius ryðius. Kas to-liau, Nana?

N. Devidzë. Toliau versiu lietuviøliteratûrà á gruzinø kalbà. Tikiuosi,kad 2004 m. bus iðleista mano ver-timø knyga, kurià noriu papildytinaujais vardais. Verèiu Bitës Vilimai-tës, Romualdo Granausko, SauliausTomo Kondroto, Renatos Ðerelytës,Birutës Jonuðkaitës ir kitø lietuviø au-toriø kûrinius. Yra vilèiø, kad ateinan-èiais metais bus finansuojama Lietuviødainø leidyba. Turiu ir kitø planø, Die-ve duok, kad jie iðsipildytø.

Senelio siela kur norsdþiaugiasi

A. Braziûnienë. Du Nanos sû-nûs � Gija ir Mirianas � taip pat pe-rëmë mamos meilæ Lietuvai. Jie yradideli Lietuvos krepðininkø gerbëjai.

N. Devidzë. Kadangi visà laikàkartoju: Lietuva, Lietuva, tai manovyresnysis sûnus Gija, kuris yra tru-putá svajoklis ir fantazuotojas, manæsmaldavo: Mama, einam kartu, paro-dysi ir man savo Lietuvà. Gija gal lin-kæs á literatûrà, nes negali uþmigti,kol neuþraðo, kas tà dienà ávyko. Jisturi iðsivaduoti ið minèiø antplûdþio.Jis meniðkai màsto ir kaip jo amþiausvaikas jau labai neblogai raðo.

Dabar ðtai vaikðtinëju po Vilniøir á viskà þiûriu tarsi savo sûnaus aki-mis � kà jis apie tai pasakytø. Sûnusnëra itin sportiðkas, ypatingø duo-menø neturi ir vargu, ar sporte konors galëtø pasiekti. Taèiau jis pano-ro kaip nors iðreikðti savo simpatijàlietuviams, kad mane nudþiugintø,todël kartà sugráþæs namo dþiaugs-mingai man ir sako: Þinai, pradëjauþaisti krepðiná. � Tu, krepðiná? Negalibûti. � Gali. Kai tavo Lietuvos drau-gai suþinos, kad þaidþiu krepðiná, jieapsidþiaugs.

Ir ið ðios kelionës praðë atveþtikokius nors marðkinëlius ar krepðásu Lietuvos krepðininkø atributika.Tokià gavau uþduotá.

Tbilisyje veikia lietuviø bendruo-menë, kuri turi ir savo sekmadieni-næ mokyklà. Joje miðriø ðeimø vaikaimokosi lietuviø kalbos. Kartà sûnuisakau: Gija, lankyk sekmadieninæmokyklà, mokykis lietuviø kalbos. Jisgailiai á mane paþvelgë ir sako: Ma-ma, mokytis rusø, vokieèiø kalbø irdar lietuviø! Man bus per sunku. Betpo kurio laiko sûnus ir sako: Þinai,mama, vasarà kasdien po valandà tumokyk mane lietuviø kalbos. Priþaduiðmokti geriau uþ tave, o tada tave pa-èià mokysiu. � Gerai, � sakau, � þo-dis yra þodis.

Þinoma, stengsiuosi sûnums per-duoti savo meilæ, kurià jauèiu Lietu-vai. Gaila, jø neiðvydo senelis. Ir ma-no sûnûs jauèia nuoskaudà: visi vai-kai turi senelius, tik jie neturi. Daþ-nai kvieèia mane aplankyti senelio ka-pà. Að jiems priþadu ir mes nueina-me, bet tada sakau: Jeigu norite, kadjûsø senelio siela dþiaugtøsi, mokykitëslietuviø kalbos. Neþinau, kaip man pa-siseks, bet jauèiu didelá troðkimà sa-vo sûnus pririðti prie Lietuvos.

Jauèiuosi esanti skolinga lietu-viams.

Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Su Mokslo Lietuvos redakcija atsisveikina Nana Devidzë, Alma Braziûnienë ir Vladas Braziûnas

ARTIMA TOLIMOJI ÐALIS

2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290) 9

Leibnico draugija:susipaþinkime iðsamiau (4)

Kolegos: prof. D. Kaunas, Berlyno Humboldtø universiteto Bibliotekininkystës instituto docentë G. Pannier ir institutodirektorius R. L. Funckas (1998 m.)

Pradþia Nr. 15, 16, 21

Toliau kalbiname Lietuvosmokslø akademijos nará eksper-tà, vokieèiø Leibnico draugijostikràjá nará knygotyrininkà prof.Domà KAUNÀ.

Galëjau atsisësti prieJohaneso Bobrovskio

darbo staloJeigu taip prispaudus uodegà lie-

tuviðkam kuklumui ir pamëginus áver-tinti savo paties tyrinëjimus, tarsi bû-tumëte vokietis? Priimkite kaip savo-tiðkà provokacijà mûsø pokalbyje.

Stumiate á nepatogià padëtá.Þmogui niekas taip nekenkia, kaipjo paties lieþuvis ir per gera nuomo-në apie save. Kalbëti reikia mokëti,o dël savo oratoriniø gabumø nesutikras. Tad toká pokalbá atidëkimegeresniems laikams. Jûsø skatina-mas ryþèiausi nebent kà ne kà prisi-minti tik ið asmeninës mokslo darbopatirties. Ji leido pajusti ir ásakmiainurodë liudyti Maþosios Lietuvosautentiðkumà. Ir ne vien ið amþiusregëjusio raðto arba kitokiø doku-mentø. Jie gali bûti net labai turinin-gi vardais ir faktais, taèiau neskam-bûs, kol jø negretini dar ir su kitaisdalykais ir neperteiki jiems bûdingakalba. Man, tikram þemaièiui, liki-mas lëmë uþaugti Klaipëdos kraðte,po já nuo pirmøjø studijø dienø daugkeliauti pësèiomis, dviraèiu ir kitaip,bendrauti su ávairiais þmonëmis ðia-pus ir anapus Nemuno. Ið jø gavaudaugybæ adresø susiraðinëjimui, to-dël iðsiplëtë ryðiai á Vokietijà, Angli-jà, JAV, Kanadà, Australijà ir kitasðalis. Þmonës, su kuriais bendravau,nostalgiðkai pasakojo ádomiausiussenø laikø, kartais net labai skau-dþius, dalykus. Varèiau jø ðeimyni-nius albumus, uþsiraðinëjau prisimi-nimus. Metø darbas ir po rankaesantys bloknotai leido uþfiksuotidaug Maþosios Lietuvos kultûraisvarbà turinèiø vardø, kritiðko verti-nimo laukianèiø liudijimø, surinktiautentiðkø dokumentø originalø ar-ba jø kopijø.

Kadangi ðià akimirkà kalba dau-giausia sukasi apie Vokietijà, primin-siu vienà susitikimà Berlyne. Ið lie-tuviø nedaug kam yra tekæ paben-drauti su raðytojo Johaneso Bobrov-skio namiðkiais ir naðle. Ji kilusi iðMaþosios Lietuvos, ið Mociðkiø kai-mo dabartinëje Pagëgiø savivaldybë-je. Mergautinë pavardë � JohanaBudriûtë. Jos tëvas buvo kaimo se-niûnas, pas kurá privalëjo registruo-tis ið anapus Nemuno atvykæ þmo-nës. Klaipëdos kraðto laikais Nemu-nas buvo tapæs Lietuvos ir Vokieti-jos siena. Kartà pas seniûnà uþsire-gistravæs tilþietis gimnazistas Joha-nesas Bobrovskis ir susipaþino sujaunute Budriø mergaièiuke, kurivëliau tapo jo þmona. Kai Berlynopriemiestyje lankiau jau mirusioJ. Bobrovskio þmonà, ji leido manraustis vyro knygose. Kambarys bu-vo iðlikæs visai nepakeistas, iðsaugo-tas toks pat, koks buvo ir raðytojuigyvam esant. Galëjau ásitaisyti priejo raðomojo staliuko, atsisësti ant jominkðtasuolio, pakilnoti ir apþiûrinëtijo asmeninius daiktus. Þinote, tokiaproga � tai Dievo dovana, gyvenimetik kartà pasitaikanti galimybë.

Tokius emocinius áspûdþius kar-tu su pasvertu faktu ir stengiuosi per-teikti savo darbuose. Neþinau, ar taipatikimas tyrimo metodas. Bet neman paèiam já vertinti. Laikas paro-dys, kas ið viso to iðëjo.

Klausydamasis Jûsø pradedu su-prasti, kodël vokieèiai, Leibnico drau-gijos nariai, bûtent taip supranta sa-

vo paties prisistatymo vertæ.Kiekvienam savo. Gal akstinas �

pamatyti to þmogaus vidinæ kultûrà,kas jis ið tiesø yra. Tik prasiþiojæskartais apie save pasakai daug dau-giau, negu kad kaþkas apie tave visàtraktatà bûtø paraðæs. Ko gero, irtaip galima suprasti bendravimo kul-tûros esmæ ir prasmæ.

Tautø, kultûrø susikalbëjimas �labai sudëtingas dalykas. Mentalitetøskirtumo akivaizdus pasireiðkimas.

Vokieèiai, nepaisant apèiuopia-mo racionalumo ir pragmatiðkumo,yra ir labai subtili tauta. Bendrauda-mas su jos atstovais tuojau pat pajun-ti savo paties skirtingumà. Esi kitoks.Nepakanka kitus tik stebëti ið ðalies,mokytis, mëginti elgtis kaip jie. Taskaþkas turi bûti savita, á kraujà ási-gerti pamaþu, imti virðø, formuotidvasià ir intuicijà. Kita vertus, arti-miau nepaþástu prancûzø ir anglø,kiek daugiau teko bendrauti su skan-

dinavais. Taèiau ir ið pavieniø susiti-kimø galima susidaryti nuomonæ,kad vakarietiðkosios Europos dva-singumas yra aiðkiai kitoks. Taèiaudël to mums nevertëtø kankintis sa-vigrauþa. Viskam yra savas laikas. PoLietuvà nuteriojusio XX amþiausreikia laiko atsigauti ir susikaupti.

Esame antros, treèios kartos nuoþagrës tautos vaikai. Ar ne todël mumsbûna taip nelengva, bendraujant su eu-ropieèiais, patiems pasijusti tokiais pateuropieèiais? Kad ir kiek deklaruotu-me paèios geografijos mums suteiktasteises á Europos centro �nuosavybæ�.

Neabejotinai tai laikytina viena iðmûsø nuolatinio nevisavertiðkumoprieþasèiø. Problema dar ir ta, kad di-delæ savo iðkiliausios inteligentijos daláesame praradæ per Antràjá pasaulinákarà. Bëgliai ir emigracija mûsø dva-siðkai nemaitino kone pusæ amþiaus.Ji fiziðkai iðliko, bet dël susiprieðinu-siø valstybiø sienø ir filtrø mus men-

kai tepasiekë. O kai dabar kliûèiø ben-dravimui nebeliko, tai pasirodë, kademigracijos intelektualø bagaþas jauatvësæs, praradæs aktualumà. Þinoma,iðeivija turi daugybæ teigiamø bruoþø,puikiø intencijø, bet dël objektyviøprieþasèiø jos galios blësta.

Suderino ir su akademiniømainø programa

Buvote uþsiminæs, kad kolegoms vo-kieèiams Humboldtø universitete skaitë-te paskaità apie vokieèiø ir lietuviø kny-gos kultûrinius, literatûrinius ryðius.

Tai dariau pagal SOCRATES/ERASMUS akademiniø mainø pro-gramà. Su Berlyno Humboldtø uni-versiteto Bibliotekininkystës insti-tutu Vilniaus universitetas turi pa-siraðæs sutartá, pagal kurià kasmettrys dëstytojai ið Berlyno atvyksta áVilniø ir skaito paskaitas. Ir mestiek pat studentø galime siøsti á Vo-kietijà, nors ne visada pasinaudoja-me ðia galimybe. Kadangi ðiemet te-ko dalyvauti Leibnico dienos rengi-nyje, tai pavyko taip suderinti savopriedermes, kad tà paèià savaitæ ga-lëèiau lankytis ir Humboldtø uni-versitete. Tai padaryti nebuvo sun-ku, nes vokieèiø universitetai vasa-rà dirba, jø atostogos prasideda rug-sëjo mënesá.

Mano paskaita buvo apie vokie-èiø ir lietuviø knygos, kultûrinius irliteratûrinius ryðius. Ði tema vokie-èiams menkai paþástama. Gavau ga-na daug klausimø, buvau papraðytaselektroninio paskaitos teksto, kurávokieèiai ketino dëti á savo elektro-ninæ svetainæ.

Kiek kartø jau lankëtës Vokietijoje?Daugoka kartø, jei skaièiuotu-

me nuo paèios pradþios, 1979 me-tø. Paþintys plëtësi. Kai kurie senibièiuliai � dr. Gertrud Pannier � dardirba universitete, kai kurie nuëjokitais keliais. Bibliotekininkystësinstituto kolektyvas gerokai pasi-keitë susijungus abiem Vokietijoms.Jame atsirado nemaþai profesoriøið Vakarø Vokietijos. Instituto vado-vai pagal rotacijos principà keièiasikas dveji metai.

Ar technologijosneiðstumia viso kito?Ar smarkiai pasikeitusi pati dva-

sia Humboldtø universitete atsiradusdaugiau buvusios Vakarø Vokietijosprofesûros ir dëstytojø?

Dvasia neabejotinai pasikeitusi.Negalëèiau spræsti apie naujos pro-fesûros kokybæ, tam reiktø praleistidaugiau laiko paèiame institute, betpermainos matomos � áþengë elek-tronikos amþius, padidëjo nuotoliniøstudijø, studijø po studijø ir kitos ga-limybës. Taigi pedagoginis darbasvyksta labai intensyviai. Bet moksli-në veikla, bent man taip atrodo, në-ra tokia intensyvi kaip Vilniaus uni-versitete. Vokieèiai kur kas didesnádëmesá vis dëlto kreipia á akademi-niø paslaugø teikimà.

Kitaip sakant, pirmenybë skiriamamokymo ir studijø technologijoms?

Man bent susidarë toks áspûdis.Beje, Humboldtø universiteto Bib-liotekininkystës institutas yra vienin-telë Vokietijoje universitetinë biblio-tekininkystës akademinë institucija,visos kitos ðios specialybës studijosvyksta Fachhochschule tipo mokyk-lose, kuriø ten daugiau kaip deðim-tis. Tai neuniversitetinës profesinësaukðtosios mokyklos.

Kita vertus, Vokietijoje vykdomanemaþai knygotyriniø studijø. Vie-nas svarbiausiø centrø � JohanesoGutenbergo knygos mokslø institu-tas Mainzo universitete. Èia dirba la-bai stiprus instituto vadovas ir moks-lininkø kolektyvas. Sprendþiu ið joskelbiamø knygotyros darbø gausosir ávairovës. Vokietijoje knygotyrayra vienas ið aktualesniø mokslø.Man tai atrama, nes ðiandien Lietu-voje kai kas kartais praranda orien-tacijà mokslø politikoje, skelbdamasapie visagalæ kompiuterio misijà.Vokietija per amþius iðugdë turtingàknygos kultûrà, sukaupë milþiniðkàspaudos paveldà, plëtoja knygø lei-dybà, prekybos tinklus, ieðko ir ran-da naujø ekonominiø svertø. Ðiojeðalyje ðimtai tûkstanèiø þmoniø gy-vena ið knygos. Prisiminkime vienFrankfurto ir Leipcigo tarptautiniøknygos mugiø svarbà Europai ir vi-sam pasauliui. Dël to ir knygotyraVokietijoje turi tvirtà pagrindà pokojomis. Visa, kas aktualiausia ir su-sijæ su knygotyra, iðeina ið trijø þidi-niø � Mainzo universiteto, keliøLeipcigo mokslo institucijø ir Wol-fenbütellio hercogo Augusto biblio-tekos. Pastarojoje pagal specialiasprogramas atliekami tyrimai, ku-riuos finansuoja Volkswageno kom-panija, kraðto ir federalinë valdþia.

Kas stulbina lietuváBerlyne

Koká áspûdá paliko Berlyno kny-gynai? Juk negalëjote aplenkti.

Taigi savotiðkas mano pokalbiøauditorijoje su vokieèiø dëstytojaistæsinys buvo ir akademinës medþia-gos paieðka, pasiþvalgymas po Ber-lyno knygynus. Jie leido pajusti spar-èià mokslo paþangà ir, prisipaþinsiu,sukëlë pagrástà nerimà.

Kur bebûtø, tokie kaip að nieka-da neliks abejingi vienai ástaigai,esanèiai bet kokioje pasaulio ðalyje �knygynui. Berlynas knygynais garsë-ja nuo seniausiø laikø, nors knygømiestu ir nevadinamas � mugiø ne-rengia ir ðiuo poþiûriu prieð Frank-furtà bei Leipcigà nublanksta. Senibièiuliai nesvyruodami patarë aplan-kyti Dussmanno kultûros krautuvæ(Dussmann das KulturKaufhaus).Paklausiau ir nuëjau. Paèiame Ber-lyno centre, per karà atsivërusiojelaukymëje, kurioje daugybæ

Nukelta á 15 p.Prof. Domà Kaunà sveikina Leibnico draugijos prezidentas Herbert�as Hörz�as,

(Berlynas, 2003 07 03)

Man

nfre

d�o

Kra

uses

�s n

uotr

auka

PRIPAÞINIMAS

Nuo

trau

ka ið

asm

enin

io p

rof.

Dom

o K

auno

arc

hyvo

10 2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290)

gyvybei rastis ir gyviems organizmamstarpti. Vystantis mûsø planetai, susida-rë dvi hidrosferos dalys: poþeminë, ku-rioje vanduo susikaupæs litosferos uo-lienø porose ir plyðiuose, bei pavirði-në � jûros ir vandenynai, upës ir eþe-rai. Abi hidrosferos dalys labai svar-bios ne tik þmonijai, bet ir kiekvienamgyvam organizmui, todël vandens ið-tekliais Þemëje reikia labai rûpintis.

Jûsø tyrinëjamo vandens buveinë visdëlto yra daugiau po þeme? Jeigu taip, taikiek giliai po þeme Jûsø �valdos� tæsiasi?

Esu geologas ir mano tyrimø ob-jektas yra litosferos vanduo. Poþemi-nis vanduo yra pati mobiliausia litos-feros dalis. Vandens �keliai� litosfe-roje yra labai sudëtingi ir ligi ðiol ge-ologai nesutaria iki kokio gylio turibûti atliekami hidrogeologiniai tyri-mai. Yra dvi nuomonës. Vieni siûloapatinæ tyrimø ribà pagrásti atsiþvel-giant á praktinius þmonijos poreikius.Kadangi giliausi naftos græþiniai sie-kia 7-8 km, giliausias Þemës rutulyjegeologinis Kolos græþinys yra 13 kmgylio, tai siûloma hidrogeologø �val-das� apriboti 10-15 km gyliu.

Kiti linkæ manyti, kad tos ribos nu-statymas turëtø bûti siejamas su poþe-minio vandens formavimosi ypatumais.Tokiu atveju aptariama riba turëtø siek-ti astenosferà � Þemës sluoksná, kuris�valdo� mûsø planetos magminius pro-cesus. Ið astenosferos fluidai migruojaþemës pavirðiaus link ir daro poveiká ar-èiau þemës pavirðiaus slûgsanèio van-dens cheminei ir dujinei sudëèiai. Mi-nëtos migracijos �keliai� sudëtingi, dëljø specialistai dar daug kur nesutaria.Kontinentinëje Þemës dalyje astenos-fera slûgso 150-350 km gylyje, o po van-denynais 50-70 km gylyje. Suprantama,kad procesai, vykstantys tokiame gyly-je, maþai svarbûs praktiniu poþiûriu, ta-èiau jie ádomûs siekiant paþinti gilumi-nius litosferoje vykstanèius hidrogeolo-ginius procesus.

Kodël nitratais uþterðti kaikuriø vietoviø vandenysÐiame pokalbyje dar bûtinai gráðime

prie procesø ir reiðkiniø, kurie vyksta gi-luminiuose geologiniuose sluoksniuose. Odabar norëèiau uþduoti klausimà, su ku-riuo mûsø þmonës susiduria kiekvienàdienà � apie gëlà vandená, kurá visi var-tojame. Lietuvos hidrogeologai, taip pat irJûs, nuolat primenate, kad Lietuva turipakankamai didelius kiekius geros koky-bës poþeminio gëlo vandens. O Vilnius yrabene vienintelë ið Europos valstybiø sos-tiniø, kurios gyventojai geria vien tik po-þeminá vandená.

Ið tiesø taip ir yra.Tai kodël tada Lietuvos gyventojai kai

kuriose vietovëse ið ðuliniø jau semia nevandená, o beveik elektrolità, nes tas van-

duo taip uþterðtas, jog sanitarinës tarny-bos net draudþia já vartoti?

Savo jubiliejinei paskaitai LietuvosMA neatsitiktinai pasirinkau temà:Vanduo � gamtos dovana ir þmonijos rû-pestis. Tiesa, ne visiems vienodai Die-vas to vandens davë, nes Þemës rutu-lyje yra vietø, kur vandens stygius suke-lia daugybæ bëdø, net stichiniø nelai-miø. Taèiau jei kalbame apie drëgmëspertekliaus vietoves, kurioms priklau-so ir Lietuvos teritorija, tai turimà ge-ros kokybës poþeminá vandená dar rei-kia sugebëti paimti ir iðmintingai ûki-ninkauti � rûpintis, kad jis iðliktø ðvarus.

Kalbant apie gruntiná ðachtiniøðuliniø vandená, kuris neapsaugotasnuo pavirðinës tarðos, kaimuose irpriemiesèiuose já dar vartoja maþdaugtreèdalis mûsø ðalies gyventojø (apiemilijonas vaikø, moterø , vyrø), pami-nësiu, kad ði opi geriamojo vandenskokybës problema mokslininkø ir val-dininkø rate bei spaudos puslapiuoseaptarinëjama jau daug metø.

Taèiau paþvelgus á realià ekologi-næ situacijà matome, kad to gero van-dens ten ir negali bûti. Ðtai kad ir tossovietmeèiu pastatytos kolûkinës gy-venvietës. Kiekvienai ðeimai ten bu-vo atrëþta po tam tikrà kieká arø, antkuriø þmonës statësi gyvenamàjá na-mà, tvartà, neizoliavæ nuo dirvoþemiokaupë mëðlà. Kitas gyventojas net ðu-liná iðsikasë þemesnëje vietoje, prieð

tai neásitikinæs, ar nepasieks ðulinio iðtvarto tekanèios srutos.

Kas tokiu atveju vyksta? Organinësmedþiagos pradinëje degradacijos sta-dijoje virsta amonio jonu (NH4). Ka-dangi sluoksnyje visada yra iki 5-10 mgdeguonies litre vandens, vyksta oksida-cijos procesas ir ið amonio jono susida-ro toksinis vandens komponentas nit-ratas (NO2). Jeigu deguonies pakanka,procesas tæsiasi, ir susidaro nitratas(NO3). Tai taip pat toksinis vandenskomponentas, apie kurá daþnai kalbane tik hidrogeologai, bet ir higienistaibei þurnalistai. Rengiant geriamojovandens ástatymà buvo áraðytas punk-tas: Savivaldybës institucijos uþtikrina,kad savivaldybiø teritorijø gyventojai bûtøvieðai aprûpinami arba jiems bûtø suda-rytos sàlygos individualiai apsirûpinti rei-kiamu kiekiu sveiko vartoti ir ðvaraus ge-riamojo vandens. Taèiau praktiniøþingsniø padëèiai gerinti dar nedaug, opavienis þmogus pats vienas gyvenvie-tëje nieko nepakeis.

Kà praktiðkai reikëtø daryti?Vandená reikia imti ið giliau esan-

èiø poþeminio vandeningøjø sluoksniø,kur jo kokybë gera, ir tiekti gyventojamsvandentiekio vamzdþiais. Bet prieð taireikia tuos vamzdþius iðvedþioti, árengtiarteziná ðuliná. Tam reikia pinigø, kuriøsavivaldybës neturi. Blogiausia, kad irEuropos Sàjungos direktyvose neuþsi-menama apie tokius pavienius vandens

vartotojus. Visi kokybës ir kiti vandent-varkos klausimai direktyvoje taikomitada, jei vartotojas iðgauna ne maþiaukaip 10 kub. m vandens per parà.

Maþiau vandens per parà sunaudo-jantys ES nerûpi?

Ne todël, kad nerûpëtø. VakarøEuropos ðalys jau praëjo tà etapà, kurtokiø vartotojø bûtø, nes vanduo daþ-niausiai visur tiekiamas centralizuotaiið patikimos kokybës vandens ðaltiniø.Taèiau didelë organinës medþiagos irnitratø koncentracija vandenyje keliagrësmæ ne tik poþeminiam vandeniui.

Prieð 15 metø Upsalos þemës ûkiouniversiteto kvietimu su habil dr. Al-girdu Klimu lankëmës Ðvedijoje. Ðve-dai domëjosi Lietuvos hidrogeologø at-liekamais nitratø gruntiniame vandeny-je tyrimais. Prieð tai ðvedø mokslinin-kai jau buvo lankæsi Lietuvoje. Jie pa-tys taip pat vykdë panaðios paskirties ty-rimus pietinëje Ðvedijoje, kur intensy-viai uþsiimama þemdirbyste. Minëtø ty-rimø inicijavimo istorija yra ádomi ir pa-mokanti.

Kaip su nitratais kovojoÐvedija

Pagal Ðvedijai priklausanèià Ðiau-rës jûros pakrantæ driekiasi poilsio zo-na, kurioje daug graþiø kotedþø. Èiagyvena ir poilsiauja pasiturintys þmo-nës. Pietinëje Ðvedijoje stengdamiesiuþsëti kuo didesnius javø plotus ir gau-ti kuo didesná derliø, ðvedai dideliuo-se þemdirbystës plotuose vykdë melio-racijos darbus. Melioratoriai daug ne-galvodami iðtiesino upeliø vagas, iðka-së griovius. Atstumai nuo dirbamølaukø iki Ðiaurës jûros nedideli, tadvanduo, kuriame daug organinës me-dþiagos ir azoto bei fosforo junginiø,ið grioviø ir iðtiesintø upeliø vagø la-bai greitai sutekëdavo á Ðiaurës jûrà.Jûroje pradëjo augti dumbliai, bangøiðmesti á krantà jie puvo, sklido bjau-rus kvapas. Þmonës pradëjo skøstis.Ðvedijos valdþia skyrë lëðø, kad ðiosekologinës nelaimës prieþastys bûtønustatytos ir paðalintos.

Tiriant paaiðkëjo, kad nuëmus ja-

vø derliø ið dirvos bûdavo iðplaunamadaug azoto. Siekiant rudená já sulaikytidirvoþemyje rekomenduota ásëti dobi-lus. Antra, siûlyta sutvarkyti organinësmedþiagos nutekëjimus á grunto vande-ningà sluoksná. Visi ûkininkai turëjo ási-rengti betonuotas duobes, jas izoliuo-ti, kad srutos nepatektø á gruntà ir grun-tiná vandená. Ðiuos darbus parëmë Ðve-dijos valdþia.Treèia, kà padarë ðvedai:nustatë normas, kiek vienam hektaruigali tekti galvijø, kiauliø ir t. t.

Tokiomis valstybës inicijuojamo-mis priemonëmis ðvedai ëmë kovoti sunitratais. Tiesa, jie tyrë tik dirvoþemio(drenaþo) vandená. Iki gruntinio van-dens lygio aptariamuose tyrimuose ðve-dai nebuvo �nusigavæ�. Kadangi mesLietuvoje tyrëme gruntiná vandená, ðve-dai ir susidomëjo mûsø gautais rezul-tatais.

Nepaisant to, kad sovietmeèiu Lie-tuvos mokslininkai nebuvo skatinamibendradarbiauti su Vakarø kolegomis,ðvedams pasisekë per TSRS geologijosministerijà uþmegzti su mumis moks-linius ryðius. Mums tai buvo labai nau-dinga paþintis su Vakarø pasauliu.

Kodël neástengiame sektiðvedø pëdomis

Taèiau argi Ðvedijos ir Lietuvos sàly-gos tos paèios? Lietuvoje buvo kolûkinëûkininkavimo sistema, o Ðvedijoje � indi-vidualûs fermeriø ûkiai.

Ûkiai individualûs, bet fermos di-delës. Teko sveèiuotis pas ûkininkà, tu-rintá 60 ha dirbamos þemës ir dar 40 hanuomotos, kuris dalyvavo toje �kovos�su nitratais projekte. Mat Upsalos þe-mës ûkio universiteto mokslininkai áaptariamà moksliniø tyrimø projektàátraukë ir kai kuriuos paþangius ûkinin-kus: tyrë azoto ir fosforo kieká jø dirba-mø laukø dirvoþemyje, rekomenduo-davo kiek, kada ir kuo træðti. Ið to ûki-ninkai turëjo konkreèios naudos � daþ-nas maþiau pinigø iðleisdavo tràðoms.

Jeigu ðvedø kovos su nitratais patir-tis pasiteisino, tai kodël jos nepanaudojusLietuvos kaime?

Gaila, bet mûsø valstybë negali

Vanduo � visø rûpestis (1)Atkelta ið 1 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Prof. Vytautà Juodkazá pagerbë buvæ mokiniai ir kolegos

Geologas dr. Algirdas Misiûnas (kairëje) taria sveikinimo þodá jubiliatuiprof. Vytautui Juodkaziui

Prof. Vytauto Juodkazio (ketvirtas ið deðinës) moksliniø darbø parodà atidaro Lietuvos mokslø akademijos bibliotekosdirektorius dr. Juozas Marcinkevièius (treèias ið deðinës)

KAS SVARBIAUSIA

2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290) 11ûkininkams ir kaimo gyvenvieèiøbendruomenëms skirti tokios finan-sinës paramos, kokià gavo ðvedø ûki-ninkai. Nors Lietuvoje pastaraisiaismetais smarkiai sumaþëjo laukø træ-ðimas, bet upiø vandenyje nitratø ne-sumaþëjo. Tai dël to, kad ið dirvoþe-mio ir toliau iðplaunamas ten susi-kaupæs azotas. Gamtoje viskas vyks-ta labai inertiðkai. Uþterðti galimastaigiai, o kol vanduo terðalus ið dir-voþemio ir grunto iðplaus, turës pra-eiti daug laiko. Toks lëtas procesasLietuvoje dabar ir vyksta.

Taigi nitratai yra viena esminiø pro-blemø, kai kalbame apie gëlà vandená?

Taip, taèiau ði problema bûdinga tikvietovëms, kuriose nëra centralizuotovandentiekio, kur gyventojai priverstivandená naudoti ið negiliai esanèio irnuo pavirðinës tarðos neapsaugotogruntinio vandeningojo sluoksnio.

Þiûrint á nitratø pasiskirstymo þemë-lapá, Lietuva atrodo labai iðmarginta. Ið-vada perðasi savaime: daugelio rajonøkaimo gyventojams tenka naudoti mais-to gamybai netinkamà vandená.

Kodël Lietuvos þemëlapis pagalnitratø kieká atrodo nusëtas dëmëmis,paaiðkinti nesunku � tai dël skirtingøgrunto filtraciniø savybiø. Ten, kursmëlis, ir dar rupesnis, terðalai iðplau-

nami greièiau. Daug lëèiau ðis proce-sas vyksta priesmëlyje ir moreniniamepriemolyje. Todël labai svarbu, kokiàvietà þmogus pasirenka ðuliniui, iðkokio grunto á já suteka vanduo. Vie-nas mano studentas bakalauro diplo-miná darbà paraðë iðtyræs pietinæ Juod-ðiliø gyvenvietës (Vilniaus raj.) daliesðuliniø vandená. Net 60 proc. ðuliniøvanduo yra labai prastos kokybës. Na-mai stovi vienas prie kito, todël ir ðu-liniai iðkasti arti vienas kito. Dësnin-gumas akivaizdus: ten, kur namai pa-statyti grupëmis, sodybø teritorijos su-sisiekia, ðuliniø vanduo prastas. Ten,kur namai atokiau vienas nuo kito,vanduo geresnis.

Iðeitis viena: gyventojus vandeniuaprûpinti centralizuotai. Apie tai daugraðyta ir daug kalbëta. Reikëtø rasti ga-limybæ tuos darbus finansuoti ið Euro-pos Sàjungos fondø. Taèiau uþsienio lë-ðø naudojimo vandens ûkio srityje, ma-no nuomone, Lietuvoje yra ásvyravusinegera tradicija. Kai Lietuva po nepri-klausomybës atkûrimo daug lëðø gam-tosaugai gaudavo ið Ðvedijos, Danijos,jos daugiausiai buvo skiriamos nuote-kø valymo árenginiø statybai. Geriamo-jo vandens reikmëms, ypaè kaimo vie-tovëse, nieko nebuvo daroma. Ðiuo me-tu jau planuojama, kaip panaudoti ESstruktûriniø ir sanglaudos fondø lëðas.Bûtø tragiðka, jeigu pasikartotø buvu-si lëðø skirstymo politika. Galima su-prasti danus ir ðvedus, kurie buvo suin-teresuoti nuotekø valymo árenginiais �

siekë, kad Baltijos jûra bûtø ðvaresnë.Taèiau mûsø valstybinëms institucijomsturëtø rûpëti ir þmoniø ir, svarbiausia,vaikø, kurie dar geria labai blogà van-dená, sveikata.

Taigi skandinavams svarbiausia nekà mes geriame, o kà iðpilame á aplinkàir kas pasiekia jûrà. Bet mus turi jau-dinti kà geriame?

Be abejonës. Jeigu nejaudintø,mes aptariamos problemos netyrinë-tume ir apie tai neraðytume. Taèiaulëðomis ir techniniais vandens tieki-mo projektavimo bei statybos reika-lais turi rûpintis valstybinës ir savival-dos institucijos. Tai jø ðventa pareiga.Mûsø pareiga ir rûpestis pasakyti,kur, kiek ir kokios kokybës poþemi-nio vandens yra, kokiomis priemonë-mis já galima iðgauti, patarti projek-tuojant geriamojo vandens sistemas.Darnioje visuomenëje kiekvienas turidirbti savo darbà.

Hidrogeologija �praktiðkas mokslas

Hidrogeologai sprendþia daugpraktiniø klausimø. Vienas ið jø � po-þeminio vandens, skirto gërimui irmaisto gaminimui, kokybë. Prieð pro-jektuojant vandentiekio árenginius, hid-

rogeologo pareiga � nurodyti vandenscheminæ sudëtá ir atkreipti projektuo-tojø dëmesá, jei kai kurie ingredientaivirðija higienos normoje numatytà di-dþiausià leidþiamà koncentracijà(DLK). Pavyzdþiui, Lietuvos gëlamepoþeminiame vandenyje daþnai DLKvirðija geleþis. Tad projektuojant van-dentiekio árenginius bûtina numatytigeleþies ðalinimo árenginius. Pastaruo-ju metu kai kur poþeminiame vandeny-je DLK virðija manganas, kuris taip patturi bûti ðalinamas.

Dël kokiø prieþasèiø mangano kiekisvandenyje gali didëti?

Mangano paprastai bûna dau-giau, jei vandenvietëje eksploatuoja-mas vandeningasis sluoksnis turihidrauliná ryðá su upe, kurios vande-nyje yra sunkiøjø metalø. Tokiu atve-ju upës vanduo, prieð patekdamas ásluoksná, turi prasifiltruoti pro nusë-dusá dugne dumblo sluoksnelá, kuria-me, dël didelio organinës medþiagoskiekio, vyrauja redukcinë hidroche-minë aplinka. Kadangi joje trûkstalaisvo deguonies, tai organinës me-dþiagos oksidavimui naudojamasávairiø, taip pat mangano, oksidø de-guonis. Minëto proceso padarinys �lengvai migruojantis dvivalentismanganas patenka á poþeminá van-dená.

UNESCO 2003 metus buvo paskel-busi Tarptautiniais gëlo vandens metais.Buvo puiki proga inicijuoti ir naujus cen-tralizuoto vandentiekio statybos projektus.

Visa tai turi daryti, kaip minëjau,atitinkamos institucijos. Mokslininkaigali tik siûlyti, patarti. Ðiemet mes dir-bome labai intensyviai. Uþbaigëmedidelá darbà, numatytà valstybinëjemokslo programoje Litosfera. Manminëtoje programoje teko koordi-nuoti devintà problemà, kuri vadina-si Organinës medþiagos sklaida hidro-geosferos aktyvios apytakos zonoje irgeriamojo vandens kokybës kaita. Subendraautoriais anglø kalba paraðë-me ir jau iðleidome monografijà Or-ganic matter in fresh groundwater ofLithuania, kurioje iðdëstome, kaipvandenyje atsiranda nitratai, manga-nas, geleþis ir kiti kenksmingi terða-lai, taip pat aptarëme ávairius kitushidrocheminius reiðkinius, kuriuospoþeminëje hidrosferoje suponuojaorganinë medþiaga. Manome, kadmûsø tyrimo rezultatai gali dominti irkitø valstybiø specialistus. Todël jà iratspausdinome anglø kalba.

Kas Jûsø paskutinës monografijosbendraautoriai?

Tai mano doktorantë Jurga Aru-sienë, kuri ðiemet sëkmingai apsigynëdaktaro disertacijà. Ji dirba Lietuvosgeologijos tarnyboje. Kitas bendraau-toris � mano ilgametis bendraþygis ha-bil. dr. Antanas Algirdas Klimas � yra

bendrovës Vilniaus hidrogeologija vy-riausiasis hidrogeologas. Ði bendrovëdaugiausia dirba vandenvieèiø van-dens kokybës tyrimø srityje, vykdo mo-nitoringà, ávertina pakitimus. Treèiasismonografijos bendraautoris yra manobuvæs studentas firmos Grota genera-linis direktorius diplomuotas geologasAntanas Marcinonis, su kuriuo po stu-dijø nenutraukëme profesinio bendra-darbiavimo. Tai labai gerai dirbantiámonë, kuri daugiausiai uþsiima naf-tos produktais uþterðto grunto ir grun-tinio vandens valymu naftos bazëse,avarijø vietose ir panaðiai. Grota turimodernià hidrocheminiø tyrimø labo-ratorijà, kuri lygiuojasi á europiná lygá.Vykdant Litosferos programà ðioje la-boratorijoje buvo atlikta daug organi-nës medþiagos analiziø. Turint omeny-je pasenusià mûsø universitetø labora-torinæ bazæ, tai buvo didelë pagalba.A. Marcinonis turi paskelbæs mokslodarbø, jau baigia eksternu raðyti dakta-ro disertacijà. Jam trukdo tik tai, kadnuolat tenka rûpintis gamybos reika-lais, atlaikyti didelæ konkurencijà.

Taigi Jûsø su kolegomis paraðytamonografija � puikus mokslininkø irgamybininkø bendradarbiavimo pavyz-dys. Dar vienas patvirtinimas, kad mû-sø mokslininkai dirba ne tik vertingusfundamentinius, bet ir praktikoje taiko-mus darbus.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto bendruomenæ pasiekëdþiugi þinia. Rusijos inþinerinës aka-demijos suvaþiavimas ðiø metø lap-krièio 28 d. VGTU rektoriø prof. ha-bil. dr. Romualdà Ginevièiø iðrinkouþsienio nariu-akademiku.

Prof. Romualdas Ginevièius ne tikðalyje, bet ir plaèiai uþsienyje þinomasmokslininkas, universiteto vadovas.Daug laiko, energijos skirdamas admi-nistraciniam darbui, jis nelëtina moksli-nio darbo tempø ir intensyviai nagrinëjarinkos ekonomikos kûrimo problemas.

Pastaraisiais metais prof. Romual-das Ginevièius ypaè glaudþiai bendra-darbiauja su ávairiomis ðalies ir uþsienioinstitucijomis, kuriø sprendþiami klau-simai aktualûs ir Lietuvai. Ir pirmiausiaanalizuoja labiausiai iðsivysèiusiø vals-tybiø ámoniø patirtá, mûsø kraðto ámo-niø iðlikimo aðtrios konkurencinës ko-vos bei rinkos sàlygomis klausimus. Su-kauptà medþiagà apibendrino keliosemonografijose ámoniø organizaciniøvaldymo struktûrø analizës ir jø forma-

MOKSLININKO TRIÛSASÁVERTINTAS GARBËS VARDU

vimo, ámoniø veiklos diversifikacijosklausimais, daugiau kaip dviejuose ðim-tuose mokslo straipsniø bei praneðimø,kurie skaityti respublikinëse ir tarptau-tinëse konferencijose. Prof. RomualdasGinevièius vien tik per pastaruosius me-tus minëtais klausimais keliolika straips-niø iðspausdino uþsienio mokslo þurna-luose, tarp jø ir su ISI citavimo indeksuir daug pripaþintuose Lietuvos moksloþurnaluose ir tæstiniuose leidiniuose. Jissu bendradarbiais dalyvauja dviejosetarptautinëse mokslo programose FRA-MEWORK-5. Pernai buvo keturiø dok-torantø doktorantûros komitetø pirmi-ninkas ir devyniø doktorantø doktoran-tûros komitetø narys.

Prof. habil. dr. Romualdas Ginevi-èius yra Tarptautinës informacijos aka-demijos tikrasis narys, TarptautinësÐiaurës Vokietijos informacijos akade-mijos prie JTO viceprezidentas, Vokie-tijoje leidþiamo mokslinio þurnalo vy-riausiasis redaktorius ir panaðiai.

Julius Norkevièius

Vokietijos chemikø draugija Arfved-son-Schlenk premija 2003 m. apdovano-jo Queens universiteto Kanadoje Che-mijos departamento prof. Viktorà Algir-dà Snieèkø.

Ði premija skiriama uþ laimëjimus li-èio chemijos srityje. V. A. Snieèkus vadi-namas iðskirtiniu organinës chemijos at-stovu, kuris savo darbais ryðkiai prisidë-jo prie lièio chemijos tolesnës plëtotës.Mokslininkas yra pasiûlæs keletà naujøcheminiø reakcijø, kuriose naudojamaslitis, atliekami katalitiniai procesai. Visatai turi ne vien fundamentinæ reikðmæ,bet naudojama chemijos pramonëje, ga-minant vaistus, augalø apsaugos priemo-nes, skystus kristalus ir panaðiai. V. A.Snieèkaus darbø pagrindu gautas naujasprieðuþdegiminis vaistas, kurá gaminakompanija Pharmacia, ir antifugicidinëgrûdus apsauganti medþiaga, kurià gami-na taip pat garsi kompanija Monsanto. V.

Apdovanojimas

A. Snieèkaus darbai ágalina sintezuotinaujas biologiðkai aktyvias medþiagas irsudëtingus gamtinius produktus.

V. A. Snieèkui Arfvedson-Schlenkpremija buvo áteikta spalio 6 d. Miunche-ne, kur vyko Vokietijos chemikø draugi-jos konferencija. Minëtà premijà iki mû-sø tautieèio yra gavæ tik du mokslininkai:Erlangeno universiteto atstovas Paul vonR. Schleyer ir Marburgo universiteto �G. Boche.

Paþymësime, jog V. A. Snieèkus 2001m. Amerikos chemikø draugijos apdova-notas A. C. Cope premija (Kanadoje tikdu chemikai iki V. A. Snieèkaus yra gavæðià premijà). Taip pat priminsime, jog2002 m. V. A. Snieèkus ið Lietuvos pre-zidento Valdo Adamkaus rankø yra ga-væs Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Ge-dimino ordinà.

ML informacija

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Prof. Vytautui Juodkaziui skirtos jubiliejinës parodos stendas Lietuvos MA bibliotekoje

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Romualdas Ginevièius(deðinëje) ir ðio Universiteto garbës narys Vilniaus meras Artûras Zuokas

Prof. Viktorà Algirdà Snieèkø, apdovanotà Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio Gediminoordinu, pasveikino kolegos Jaan Pesti (JAV) ir Eugenijus Butkus (Lietuva)

12 2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290)

Simpoziumas Èikagoje. Pirmasis

SIMPOZIUMAS

Apie mûsø valstybës politikàinformaciniø technologijø srityjeLietuvos Respublikos Ministro Pir-mininko patarëjà Renaldà GU-DAUSKÀ kalbinome XII pasauliolietuviø mokslo ir kûrybos simpo-ziumo metu, dar prieð jam perskai-tant praneðimà apie Vilniuje rug-pjûèio mënesá numatytà pasaulioinformaciniø technologijø forumàWITFOR�2003, Vilnius. ForumasJAV buvo pristatytas dar 2003 m.sausio mënesá Kalifornijoje, vadi-namajame Silicio slënyje. Forumopristatymà rëmë ir potencialiø da-lyviø ieðkojo Lietuvos Respublikosambasada JAV ir ambasadoriusVygaudas Uðackas.

Suprantama, forumas ávyko,per prabëgusá laikà sulaukëme ne-maþai pokyèiø, tad publikacijàrengiant spaudai kai kuriuos fak-tus teko koreguoti, papildyti vë-lesne informacija. Taèiau mumsðiuo atveju svarbu ne tiek faktai,kiek jø interpretacijos, tam tikrosgairës valstybës politikos aukðtøtechnologijø srityje. Mums atro-do, kad Renaldas Gudauskas yrakaip tik asmenybë, su kuria gali-ma ir reikia diskutuoti apie tuosstrateginius dalykus.

Kaip áveikti skaitmeninæávairiø ðaliø atskirtá

Taigi Jûsø iniciatyva ðiemet Vil-niuje buvo surengta tarptautinë infor-maciniø technologijø konferencijaWITFOR�2003, Vilnius. Kuo mumsreikðmingas ðis faktas?

Savo vaidmens nenorëèiau su-reikðminti, nors ið tikrøjø man tekopasiûlyti tos konferencijos rengimovietà � Vilniø. Projektas buvo reikð-mingas ir Tarptautinei informacijosapdorojimo federacijai, kuri pasiûly-mui pritarë, buvo ðio forumo inicia-torë. Tokie forumai numatyti rengtikas dveji metai vis kitoje pasauliovalstybëje. Þinome, kad kitas foru-mas 2005 m. vyks Botsvanoje, o prieð

Mûsø valstybës veiklos profilis:strateginës tarptautinës iniciatyvos (1)

tai vyko Brazilijoje. Lietuvai, norë-jusiai Vilniuje surengti forumà, tekokonkuruoti su Izraeliu, Pietø Afrikair kitomis valstybëmis. Mums padë-jo tai, kad norëta toká forumà rengtitipiðkoje Europos Sàjungos narystëssiekianèioje valstybëje, kuri pasiþy-mëtø tipiðkomis problemomis ir ga-limybëmis. Kadangi man daug me-tø yra tekæ bûti Tarptautinës infor-macijos apdorojimo federacijos eks-pertu, tad pavyko átikinti, kad toksrenginys vyktø bûtent Vilniuje. Mû-sø valstybë ávairiais poþiûriais buvopatikrinta ir buvo Vilniaus kandida-tûrai pritarta.

Dabar atsakysiu á klausimà, kuoforumas WITFOR�2003, Vilniusmums reikðmingas. Jame buvo pri-imta Vilniaus deklaracija � politinisdokumentas, kuris nustatë informa-ciniø technologijø plëtros strategi-

nes gaires pasaulyje bent jau poraiartimiausiø metø. Vilniaus deklara-cijà aptarinëjo maþdaug 30 valstybiøekspertai. Labai vykusiai savo vals-tybæ ir sostinæ galëjome pristatyti,susiedami su politiniu principiniudokumentu.

Svarbu ir tai, kad tà forumà glo-bojo UNESCO ir Tarptautinë tele-komunikacijø sàjunga, kuri organi-zuoja gruodþio mën. Þenevoje nu-matytà Pasaulio informacinës visuo-menës kûrimo virðûniø susitikimà.Taigi Vilniaus forumas buvo ir tarsipasirengimo etapas kitiems svar-biems tarptautiniams renginiams.

Gerai ëmæsi patysiðsigandome savo dràsos

Taèiau pasaulis margas kaip genys,ir informacinës visuomenës kûrimas

kiekvienoje ðalyje yra labai skirtingasprocesas. Tad ar galima kalbëti apie vi-soms valstybëms bendrus dalykus?

Net ir labai galima. Vilniaus fo-rumas kaip tik ir buvo skirtas kon-kreèiai problemai, kuri formuluotaðtai tokiu klausimu: kaip áveiktiskaitmeninæ atskirtá tarp technolo-giðkai iðsivysèiusiø valstybiø ir tø, ku-rios nedisponuoja didesniais infor-maciniø technologijø iðtekliais. Galpirmà kartà á toká platø forumà su-sirinko politinio ir informaciniøtechnologijø elito bei visai kito lygioðaliø atstovai, taip pat ir verslo atsto-vai. Svarbu, kad renginá organizavoakademinë bendruomenë, nes Tarp-tautinë informacijos apdorojimo fe-deracija yra akademiniø ekspertøbendruomenë. Federacijos iniciaty-va ir kilo ðio forumo idëja, nes aka-deminës bendruomenës nariai pa-stebëjo, kad jos ekspertizëmis pa-saulyje naudojamasi daug maþiau,negu reikëtø. Ðtai kodël keliama uþ-duotis plaèiau skleisti informacinësvisuomenës plëtros idëjà tarp versloir valdþios.

Nepriklausomybæ paskelbusi Lie-tuvos Respublika turëjo Ryðiø ir infor-matikos ministerijà, ëmësi kurti labaiambicingà informaciniø technologijøplëtros programà Lietuva 2000. TaigiLietuvos valstybës ateitis buvo akivaiz-dþiai siejama su informacine plëtra,nors tada dar nevartojome tokiø sàvo-kø kaip þiniø ekonomika, þiniø vi-suomenë. Paskui prie valstybës vairoatsistojo kiti asmenys, nunyko Ryðiø irinformatikos ministerija, buvo sustab-dyta ir programa Lietuva 2000. Taigigerai ëmæsi patys iðsigandome savodràsos?

Beveik nieko daugiau negaliupridurti, nebent galiu pritarti. Iðtiesprograma Lietuva 2000 savo brandu-mu tam metui buvo labai kokybiðkasir perspektyvus dokumentas. Ið lai-ko perspektyvos dabar bûtø galimarasti ir trûkumø, antai buvo perne-

lyg pabrëþiamas informacinës infra-struktûros vaidmuo informacinës vi-suomenës plëtroje, bet tai ir supran-tama, nes buvo to meto prielaidø irsupratimo lygmuo. Labai gaila, kadtas planas netapo realybe. Jeigu jisbent ið dalies bûtø ágyvendintas, ðian-dien bûtume nepalyginamai geres-nëje padëtyje. Strategijos prasmedaug gilesnius ir teisingesnius daly-kus buvome padaræ, negu kad ðian-dien turime.

Nejau nieko gero per tà deðimtme-tá nepadarëme?

Kodël gi? Turime kartu su Pa-saulio banko ekspertais padarytàLietuvos þiniø ekonomikos plëtrosstrategijà, taèiau daug priklausysnuo to, kaip mes jà sugebësime ágy-vendinti nuo teorijos perëjæ prieveiksmø. Jeigu praëjus daugiau kaipdeðimtmeèiui nuo programos Lietu-va 2000 pasirodymo vël darysime taspaèias klaidas, tai kaltinti galësimetik paèius save. Ryðiø ir informatikosministerijos panaikinimas buvo klai-da. Ta ministerija gal ir nebuvo labaikokybiðka. Tuo metu, kai ji buvo nai-kinama, pasisakiau uþ posûkio stra-tegijà, t. y. keliant kitus tikslus, tiks-linant tos ministerijos misijà, pada-rant jà ne tik infrastruktûrinæ, bet su-siejant ir su informacijos turinio val-dymo procesais. Deja, to neávyko.Keitësi politinës valdþios, ir tai nepa-dëjo strateginiø procesø gilesniamsupratimui.

Man teko buvusioje Valdymo re-formø ir savivaldybiø reikalø minis-terijoje bûti viceministru. Ið princi-po mano paminëtà formulæ ágyven-dinti buvo ámanoma, nes informati-kos ir informacijos procesai ganaglaudþiai buvo susieti su valdymoprocesais, gana stipri ministerija da-rë valdymo reformà valstybëje ir in-formatikos reikalai á visà ðá konteks-tà buvo integruoti. Prasidëjusi poli-tinës valdþios ir vadovø kaita atvedëprie to, kad minëtø ministerijø buvoatsisakyta ir informacinës visuome-nës kûrimo infrastruktûra buvo pa-þeista.

Todël ðiuo momentu mûsø padë-tis nëra gera, o dël ko taip atsitiko,trumpai iðdësèiau. Toks bûtø istori-nis tø ávykiø vertinimas, kaip að juossuprantu.

Kur gali bûti mûsø stiprybë

Kokius pagrindinius uþdaviniusnedelsiant turëtume ágyvendinti? Jûsprisiminëte valdymo reformà, savival-dybiø reikalus, bet gal ðiandien di-dþiausia problema glûdi mokykloje?Þinoma, jeigu galvosime ne vien apietai, kas valstybëje vyksta ðiandien irkas vyks ryt poryt, bet galvosime apietolesnæ ateitá ir mûsø ðalies perspekty-vas. Juk pagal mokyklø aprûpinimàkompiuteriais atsiliekame nuo visøkaimynø (iðskyrus nebent Baltarusi-jà), mûsø bibliotekos dar netapo infor-macijos centrais. Kas darytina, kad in-formaciniø technologijø struktûra kuosparèiau bûtø keièiama, modernizuo-jama? Nukelta á 14 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

XII pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo dalyviai prof. Renaldas Gudauskas ir prof. Valentinas Snitka Lemonte

Forumo WITFOR-2003, Vilnius iniciatoriø prof. Renaldà Gudauskà apspito þurnalistai

2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290) 13

naujame tûkstantmetyje (12)

SIMPOZIUMAS

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Pabaiga, pradþia Nr. 16

Tæsiame paðnekesá su Èikagojeleidþiamo laikraðèio Draugas vyriau-siàja redaktore Danute BINDOKIENE(Brazyte), kuri ðá darbà dirba nuo1992 metø, be to, yra ir Amerikos lie-tuviø raðytojø sàjungos narë, keliøknygø vaikams ir jaunimui autorë.

Taip pat priminsime, kad Drau-gas � Lietuviø katalikø spaudosdraugijos leidþiamas dienraðtis.

Ar esam ið vienos planetosMiela Danute, ar XII pasaulio lietu-

viø mokslo ir kûrybos simpoziumas �Draugui tëra tik viena ið daugelio temø?

Tai mums labai svarbi tema, nesDraugas ðiuos Simpoziumus propaga-vo nuo jø pradþios, t. y. nuo 1969 me-tø. Jau spëjau susirinkti keletà gerø pra-neðimø, kai kuriuos dar gausiu, tad ðeð-tadieniniuose prieduose mes Simpo-ziumui skirsime daug dëmesio. PrieðSimpoziumà taip pat spausdinome jamskirtà informacinæ medþiagà.

Kartais tarp neseniai atvykusiø irnuo seniau gyvenanèiø yra visokiø sprû-dþiø, ne visada susiðnekame. Kartais at-rodo, kad bûtume lyg ne ið vienos pla-netos. Ið esmës mes ir esame ið kitosplanetos. 50 metø labai didelis laiko tar-pas, ir mes pasikeitæ, ir jie, ið Lietuvosatvykusieji. Bûtø tas pats, jei vedæs iðsi-skirtumëte su þmona ir po 20 metø stai-ga vël susitiktumëte. Tektø susipaþintiið naujo.

Ar kartais mes nepadidiname tø skir-tumø ir dirbtinai negiliname prarajos?

Ðimtu procentø sutinku, kad þmo-nës uþsikabina uþ kokio menkniekio irieðko kas skiria, o ne kas sieja. Ðio Sim-poziumo ðûkis � jungtis, ir ji yra fantas-tiðka. Nepaisant ið kurios vietos ta jung-tis pasireiðkia, ji yra labai svarbi.

Tikiuosi, kad Simpoziumai vyks irtoliau, tai gera proga pasikeisti infor-macija, susitikti naujus þmones, susipa-þinti, uþmegzti ryðius. Kitø progø ðitieþmonës ir neturëtø. Vienas dalykas at-

Kas Draugui yraSimpoziumai (2)

vaþiuoti pas kaþkà á sveèius, ir visai ki-tas � patekti á tokià grupæ. Tai didelisrenginys, ir mes visada já laikëme svar-biu. Buvo proga pritraukti jaunusmokslininkus lietuvius, kurie nuo lietu-viðko kamieno nutoldavo ir dingdavo.Karjeros tikslai tuos jaunus þmonesversdavo iðsilakstyti. Jei gyveni tarp ki-tatauèiø ir nejauti lietuviø kalbos srau-to, nematai lietuvybës veiklos, tai pa-maþiukais dingsti. Èia buvo proga juosvël sukviesti. Tiems jauniems þmonëmsbuvo labai sunku lietuviðkai paraðyti irskaityti praneðimà, kliûdavo terminai.Þinau tai ið savo sûnaus pavyzdþio. (Tu-riu keturis sûnus). Vienas jau daugiaukaip 8 metus gyvena Lietuvoje ir nenorigráþti á JAV. Kiti sûnûs gyvena JAV, vie-nas jø bei viena marti apsigynæ dakta-ratus. Kai jie lietuviðkai pradeda aiðkin-ti, kà dirba, ko siekia, jiems ypaè sun-ku. Trûksta þodþiø, nes jø ir neþino.

Taèiau Simpoziumuose ðie jauniþmonës skaitydavo praneðimus, atsaki-nëdavo á klausimus lietuviðkai, nors pra-neðimus pasiraðydavo angliðkai, bet kasnors iðversdavo. Dauguma Simpoziumodalyviø vëliau pasiliko prie lietuviðko ka-mieno. Vadinasi, Simpoziumai � tai lie-

tuvëjimo skatinimas ir auklëjimas. Taimums buvo nepaprastai svarbu.

Simpoziumai ne tik telkë inteligen-tijà, bet padëjo sutraukti á renginius irdaug kitø dalyviø. Jiems ta jungtis suSimpoziumu buvo ne vien Draugas, betapskritai lietuviðka spauda. Dabar JAViðeina bene 14 laikraðèiø, tiesa, dienrað-tis tëra vienas � Draugas. Kai kurios di-desnës politinës organizacijos taip patturi savo spaudinius. Ta spauda telkë irtraukë á svarbesnius renginius iðeivijoslietuvius. Kai kas á dainø ðventes trau-kiniais po tris paras su ðeimomis va-þiuodavo � minios traukdavo á Èikagà.

Esame organizuota visuomenë. Vi-sà laikà siekëme iðlikti lietuviais, iðsau-goti lietuvybës branduolá. Ypaè per ðeð-tadienines lietuviðkas mokyklas � að pa-ti tokioje mokykloje dirbau 25 metus.Vakar Marius Naris, Simpoziumomokslinës programos pirmininkas, nu-lipæs nuo scenos manæs, kaip buvæs ma-no mokinys, klausia: Ponia Bindokiene,kiek að kalbëdamas ið tribûnos padariauklaidø?

Tikrai mes, atvykëliai ið Lietuvos, ne-skaièiuojame tø klaidø. Mes dþiaugiamësÈikagoje girdëdami lietuviðkà þodá, kuris

pats savaime jau yra mums ðventë. O klai-dø... Kiekvieno ið mûsø kalboje jø iðgirsi-me tiek ir tiek. Svarbu stengtis iðsaugotisavo kalbos dvasià, o svarbiausia � norë-ti ðia kalba bendrauti.

Að Mariui ir sakau: Að tavimi di-dþiuojuosi, tu klaidø nepadarei. Tu negaliiðvengti angliðkos tarsenos, tiesà pasa-kius, ir að negaliu. Nors lietuviðkai kal-bu ir raðau labai gerai, bet angliðka tar-sena vis viena atsiðaukia. Dabar, kai nu-vaþiuoju á Lietuvà aplankyti sûnaus, jislabai greitai pajunta tà mano tarsenosypatumà. Beje, kai sûnus laikë egzami-nus gydytojo licencijai gauti, jo paklau-së, kuriame Suvalkijos mieste gimæs?Jis atsakë: Èikagoje.

Visà gyvenimà gyvenu JAV ir an-gliðkai kalbu be priekaiðtø, taèiau tik-ras amerikietis tuojau pajunta manoakcentà. Klausia, ar esu ðvedë, o galprancûzë? Apie Lietuvà nepagalvoja.

Prancûze galëtumëte bûti pagal ele-gantiðkumà, ðvede � pagal santûrø ðiau-rietiðkà groþá.

Pagal spalvà, nes akys mëlynos, oplaukai ðviesûs. (Juokiasi).

Vyksta skirstymasis á jûsir mes

Naujai ið Lietuvos atvykusiems á JAVtikriausiai reikia truputá kitokio pobûdþiospaudiniø negu antros kartos iðeivijai.Galiu spëti, kad jie stengsis ákurti savo pa-èiø dienraðèius, kurie atitiktø jø suprati-mà ir poreikius.

Dieve, padëk. Jau dabar leidþiamasInfo tiltas, kuris yra labiau reklaminiopobûdþio, nepretenduojantis á ypatin-gà þurnalistiná stiliø ir panaðiai. Kitas �Amerikos lietuvis, kuris pradëjo eiti be-ne prieð 2�3 metus. Tai vis skirstymasisá jûs ir mes. Tas yra kaþkieno kito laik-raðtis, o ðis � mûsø. Amerikos lietuvis galartimesnis Lietuvos spaudai. Drauguiniekada neðautø mintis á pirmà pusla-pá dëti moteriðkæ be drabuþiø, kuri ðo-ka striptizà. Mes neraðome apie nusi-

kaltimus, esame santûresni ir laikomëstruputá kitø vertybiø. Argi kiekvienà nu-siþengimà bei nusikaltimà reikia apra-ðinëti laikraðtyje?

Be to, Amerikos lietuvis � tai labiauÈikagos laikraðtis, jie iðryðkina ávairiasdetales, kurios patraukia skaitytojus.Þodþiu, veikia panaðiai kaip Lietuvosrytas, kuris pirmame puslapyje deda to-kius dalykus, kad pagalvoji...

...pasaulio pabaiga prasidës rytoj, ogal jau prasidëjo.

Bûtent. Jiems rûpi sensacijos, kurio-mis gali patraukti skaitytojà. Tai tam tik-ras spaudos þanras, tokie laikraðèiai daþ-niausiai parduodami maisto parduotu-vëse, prie kasos ir panaðiai. Iki soties galiprisiskaityti apie atskridëlá ið erdviø, ku-ris apvaisino moteriðkæ ir jai gimë vaikassu penkiomis galvomis... Þmonës kaþ-kodël tuos laikraðèius perka ir skaito to-kias nesàmones. Taip pat elgiasi ir Ame-rikos lietuviai. Gal tai ir nëra labai blo-gai, nes þmonës, kurie nieko neskaitytø,paskaito bent tuos niekus.

Paþástu vieno tokio laikraðèio re-daktoriø. Jis buvo uþëjæs pasikalbëti irmanæs paklausë, ar Draugas neuþpyk-tø, kad jie kuriasi. Sakau, jog mes tiksveikintume, nes jei laikraðtis negali sto-vëti ant savo kojø, negali atlaikyti kon-kurencijos, tai kam jis iðvis reikalingas?

Kà ðiuo atveju mes galime padary-ti? Kelti Draugà kuo aukðèiau, kad bû-tø ádomesnis kuo didesniam skaièiuiþmoniø. Tarp kitko, kiekvienà penkta-diená leidþiame laikraðèio puslapá Bièiu-lystë. Já tvarko redaktorë Ligija Tautku-vienë, kuri taip pat atvykusi ið Lietuvos.Tame puslapyje spausdinami ávairûsskaitytojø laiðkai. Kai kurios jo publika-cijos mane verèia raukytis, bet að to pus-lapio necenzûruoju. Svarbu, kad Bièiu-lystë turi savo skaitytojà.

Labai daug dëmesio skiriame vai-kams, mokyklai, jaunimui. Kadangidaug metø buvau mokytoja, man tai la-bai ádomu. Turime puslapá �Draugo� lie-tuviukai. Spausdiname moksleiviø raði-nius, nuotraukas. Dabar mokyklos uþ-pildytos ið Lietuvos neseniai atvykusiøðeimø vaikuèiais, ir jø daug. Ðtai Le-monte, Pasaulio lietuviø centre, jau ne-bepriimami nauji moksleiviai, nes jø irtaip yra 400 � nebetelpa. Panaðiai yraJaunimo centre, kur mokosi apie 300vaikø. Taigi jau nebegalima priimti nëvieno vaiko. Laikas galvoti apie naujàmokyklà. Tai ðtai kai raðome apie vai-kus, tëvai noriai skaito.

Kaip Draugui sekasi ieðkoti naujøprenumeratoriø?

Paprastai mënesá siuntinëjameDraugà nemokamai, paskui skaityto-jai já uþsiprenumeruoja. Pamaþiukaistaip ir prisipratiname naujus skaityto-jus. Ðiaip niekam per jëgà nebrukamesavo laikraðèio, niekam nesakome,kad mûsø laikraðtis geras, o jûsø blo-gas. Tai bûtø absurdas.

KalbëjosiGediminas Zemlickas

Danutë Bindokienë savo valdose � Draugo redakcijoje

Simpoziumo baigiamajame pobûvyje LR ðvietimo ir mokslo ministrasAlgirdas Monkevièius ir Draugo vyriausioji redaktorë Danutë Bindokienë

Draugo redakcija ásikûrusi ðiame pastate Èikagoje

14 2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290)

Simpoziumas Èikagoje. Pirmasis naujame tûkstantmetyje (12)

SIMPOZIUMAS

Aiðku, nuo infrastruktûros ir rei-kia pradëti, nes neturint priemoniønieko daugiau ir nepadarysime. Mo-kyklos, bibliotekos � tai tradiciniaiinformacinës visuomenës strategi-niai centrai. Pastaruoju metu ES darlabai pabrëþiamas ir klasikinis paðtoástaigø vaidmuo. Natûraliai ateina-ma prie minties, kad tos vietos, kursusirenka þmonës, turi bûti struktû-riðkai ir technologiðkai kuo geriauaprûpintos, taip pat ir informacinë-mis priemonëmis.

Vadinasi, Akropolis bei kiti preky-bos centrai sostinëje taip pat galëtø bûtitokie jaunimo, norinèio naudotis infor-macinëmis technologijomis, traukoscentrai.

Modernaus pasaulio tendenci-ja � funkcijø persipynimas, todël vie-noje vietoje þmogus turi gauti visaspaslaugas, kurios jam reikalingos.Paaugliai yra labai aktyvûs kompiu-teriniø paslaugø vartotojai, todëljiems ádomiø ir rûpimø paslaugøplëtra tokiuose prekybos centruoseturëtø bûti visiðkai natûralus daly-kas. Dabar problema � informaciniøtechnologijø plëtra regionuose. To-dël noriu atkreipti dëmesá ir á kitàstrateginá projektà. Geguþës mëne-sá Vilniaus universitete Þiniø vady-bos institute buvo atidarytas pirma-sis Rytø ir Vidurio Europoje mobi-lios atviros visuomenës centras. Ðiorenginio iniciatorë � organizacija,kurià sudaro 7 ar 8 valstybiø atstovaiið Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Di-dþiosios Britanijos, Prancûzijos ir kt.Ðis tinklas pleèiasi ir turi tikslà ap-rëpti visà Vidurio ir Rytø Europosteritorijà, teikti joje telekomunikaci-jø paslaugas, taip prisidedant ir prieinformacinës visuomenës kûrimo irplëtros. Ðia prasme per mobilias ko-munikacijas vyktø informacinës vi-suomenës kûrimo skatinimas ir re-gionuose.

Taigi ðio Mobilios atviros visuo-menës centro atidarymas reikðmin-gas tuo, kad atsiranda galimybë mo-deliuoti procesus, kurie vëliau pasi-reikð ir kitose Rytø bei Vidurio Euro-pos valstybëse. Todël dar kartà noriugráþti prie kartu su Pasaulio banku su-kurtos Þiniø ekonomikos Lietuvojestudijos. Turime gal ne visiems ðian-dien dar pastebimà, bet jau proverþá.Be ypatingø ir perdëtø vertinimø Lie-tuva vis dëlto uþima strateginæ pozi-cijà tarptautiniø iniciatyvø prasme.Kodël gi tai negalëtø bûti mûsø vals-tybës veiklos profilis? Ne visur galimelygintis su galingomis pasaulio valsty-bëmis, bet yra sritys, kur galëtume.Manau, jog kûrybinio intelekto, kûry-biniø strateginiø proverþiø srityje,Lietuvos mokslo vietos pasaulyjeátvirtinimo prasme galëtume nemaþaipadaryti. Labai svarbu pasinaudotimûsø mokslo galimybe sàveikauti sutarptautinio intelekto autoritetais,nes taip galëtume atlikti daug vertin-gø darbø.

Net jeigu mûsø materialinës irtechnologinës galimybës neprilygsta tu-rimoms kitose valstybëse?

Kad ir mûsø prisimintas projektasMobilios atviros visuomenës centras. Jospecifika ta, kad visai nëra akcentuo-jamas technologijos vaidmuo. Techno-logijø ekspertai mums sako: Mes no-rime jungtis su turinio teikëjais ir kartunorime pasiûlyti savo paslaugas. Tokiubûdu visuomenei norime teikti tai, ko jaiðiuo metu labiausiai ir reikia � kokybið-

ko turinio ir formos pateikimoprasme produktà.

Informacinë visuomenëir regionai

Uþsiminëte apie informaciniøtechnologijø plëtros regionuose svarbà.Koks èia turëtø bûti Vyriausybës vaid-muo: pasyvus ar aktyvus? Ar patys re-gionai ir turi tvarkytis, o gal vis dëltosvarbi ir bendra ðios srities valstybëspolitika?

Regionai pirmiausia turi tvarky-tis patys, bet turi bûti sudaroma irpalanki atmosfera iniciatyvoms vie-tose reikðtis. Noriu gráþti prie Lietu-vos konkretikos ir pakalbëti apiesëkmingu laikomà projektà Langasá ateitá. Tai buvo privataus verslo ini-ciatyva, kurià labai palaikë valstybësvadovai. Tuo pat metu Informacinësvisuomenës plëtros komitete kiloidëja, kad valstybës institucijos turivykdyti atskirà programà, panaðiàkaip Langas á ateitá. Panagrinëjæ ási-tikinome, kad tai nëra efektyvus ke-lias, pasirinkome bendradarbiavimàsu verslu. Vidaus reikalø ministeri-ja buvo ágaliota LR Vyriausybës var-du pasiraðyti sutartá su aljanso Lan-gas á ateitá kûrëjais. Taip ðis projek-tas nustojo priklausyti tik já pradëju-siems. Jis buvo pristatytas Þiniø eko-nomikos forume Helsinkyje, kur bu-vo labai palankiai priimtas. Tai pa-vyzdys, kaip valstybë informacinæ vi-suomenæ gali plëtoti ne tik centruo-se, bet ir regionuose, kur kuriamivieðø interneto prieigø taðkai. Pagalsuderintà planà dabar tie centraisteigiami bendromis jëgomis.

Kad nauda bûtøir visuomenei

Ar dabartinis Lietuvos verslas (min-tyje turiu ne vien kompiuterines ir infor-maciniø technologijø bendroves) suvo-kia, kad jo ateitis taip pat priklauso nuoinformaciniø technologijø, telekomuni-kacijø ir kitø aukðtø technologijø ásisa-vinimo ir taikymo savo veikloje?

Lyg ir supranta, taèiau yra ir kitaproblema. Telekomunikacijø ir infor-

maciniø technologijø verslo atstovai,kurie jau dabar sëkmingai plëtoja sa-vo veiklà ir ateityje galës dar sëkmin-giau plëtoti, prisideda prie valstybësinformacijos politikos formavimo.Taigi ðios bendrovës, prisidëdamosprie valstybës politikos formavimo,nepamirðta ir savo paèiø interesø. Tainieko blogo, tai suprantama. Valsty-bës institucijø ir jai atstovaujanèiøekspertø vaidmuo ir bûtø � derintiðiuos interesus, kad nauda bûtø ir vi-suomenei, ir bendrovëms.

Ðiuo metu privatus verslas Lietu-voje turi sukaupæs labai didelá inte-lektiná potencialà, kurio kartais pri-stinga valstybës institucijos, todël bû-tina bendradarbiauti. Ðio procesosubtilus valdymas tuo labiau bûtinas,kad kai kurios tendencijos netaptønaudingos tik privaèiam verslui, betsutaptø su valstybës ir visuomenësinteresais.

Uþsiminëte, kad privaèios verslostruktûros turi lyg ir didesná intelekto po-tencialà, lyginant kad ir su valstybinëmisinstitucijomis. Mintyje turite kompeten-cijà informaciniø technologijø naudoji-mo srityje, o gal kai kuriø kitø gebëjimøstokà valstybinëse institucijose?

Pirmiausia mintyje turiu infor-matikos priemoniø naudojimo gali-mybes, nors ir valdymo srityje nere-tai privatus verslas disponuoja geres-niais specialistais, negu valstybës ins-titucijos, nes savo darbuotojams ga-li mokëti kelis kartus didesnius atly-ginimus. Todël natûralu ir sveika, jei-gu strateginiams tikslams sugebameintegruoti valstybës institucijà ir pri-vataus verslo turimà kompetencijà.Ðia prasme aljansas Langas á ateitáyra kol kas gana harmoningai valdo-mas projektas, kuris duoda pastebi-mø rezultatø.

Kitas projektas, kuris pradëtaságyvendinti � tai bendra verslo ir vals-tybës institucijø atstovø grupës pa-stangos kuriant elektroninës valdþioskoncepcijà Lietuvoje. Tam buvo pa-sitelkti gana pajëgûs ekspertai, atsi-liepta á privataus verslo aljanso inicia-

tyvà dël e-valdþios projekto galimybiøLietuvoje. Jai pritarta Informacinësplëtros komisijos, kuriai vadovaujaPremjeras Algirdas Brazauskas, po-sëdyje. Ði koncepcija ágyvendinama.Tai bûtø ne tiek e-valdþios, kiek e-de-mokratijos sklaida ir plëtra Lietuvo-je, paslaugø pilieèiams teikimas.

Technologijos irtechnokratizacija

Pleèiantis elektroniniø ir informa-ciniø technologijø taikymui þmogauskaip asmenybës vertë didëja, o gal visdëlto menkëja? Kitaip tariant, ar su in-formacinëmis technologijomis nepra-dedamas naujas technokratizacijosetapas?

Labai sudëtinga atsakyti á ðá klau-simà, ieðkodamas atsakymo galiu tikimprovizuoti. Man atrodo, kad tech-nokratizacijos grësmë iðlieka. Betkartu telkiantis technines priemonesgalima realizuoti ir kûrybines þmo-gaus galias. Procesas valdomas, jei-gu padeda þmogui, pavieniam indi-vidui plaèiau atsiskleisti. Technologi-jos paèios savaime netrukdo.

Kitas dalykas, jeigu individo ga-lios ribotos ir þmogus virsta tik prie-du prie technologijø. Tada matomeinformacinës visuomenës grimasastechnologijø raidos kontekste. Su-prantama, kad per naujas technolo-gijas gali ateiti ir neigiami reiðkiniai.Gali ásiverþti prastos tendencijos,kad ir ugdant jaunus þmones. Jeigumûsø kartos þmones buvo galima at-riboti nuo tam tikrø tendencijø, taidabar jaunas þmogus turëdamas in-ternetà tampa visiðkai laisvas: jis galisusirasti ko reikia ir ko nereikia.

Moraliniø principø vertë labai ið-auga, taèiau daugelio visuomenes nariølengvai ir prarandami. Teisingiau, nie-kada gal në nebuvo ásisavinti.

Jeigu nëra tikrøjø vertybiø, tvir-to branduolio, tai þmogus tampalengvai paþeidþiamas. Informacinëstechnologijos gali atlikti labai didelágriaunamàjá vaidmená jaunø þmoniø

Mûsø valstybës veiklos profilis:strateginës tarptautinës iniciatyvos (1)

Atkelta ið 12 p.

ugdymo ir visuomenës dorovinioauklëjimo darbe. Bet nesu ðios sri-ties ekspertas.

Kaip rengëmës pasauliopabaigai

Pasaulis tapo daug labiau paþei-dþiamas, negu kad yra kada nors bu-væs. Tuo ásitikinome, kai Simpoziumodalyviai ið Lietuvos skrido á Èikagà.Kuriam laikui sutriko kompiuterinisryðys, ir registracija á lëktuvø reisus su-stojo. O jeigu to sutrikimo bûtø nepa-vykæ greitai paðalinti � kas tada?

Noriu priminti ir 2000-øjø metøvadinamàjà kompiuteriø krizæ. Manteko bûti Jungtiniø Tautø ekspertutarpvyriausybinei sàveikai, t. y. tøproblemø koordinatoriumi. Ið tikrø-jø ásitikinome, kaip paþeidþiamaþmonija.

Tai nebuvo iðpûstas dalykas norintgauti ið iðgàsdintø vyriausybiø papil-domø pinigø?

Ið dalies iðpûstas, bet tik ið dalies,nes grësmës buvo daug. Buvo iðkilusiinformaciniø technologijø saugumoproblema. Galëjo kilti grësmës, ku-rios galëjo tapti nevaldomos. Tai bu-vo ir savotiðkas testas informaciniøstruktûrø tolesnei plëtrai Tapo aki-vaizdu, jog kartais kuriame dalykus,nelabai prognozuodami jø neigiamàpoveiká. Tos lëðos, kurios pasauliomastu buvo iðleistos informaciniøstruktûrø saugumui didinti, niekurnedingo, nes buvo atnaujinta ta in-formacinë struktûra. Blogø dalykøneatsitiko.

Kitas dalykas, jog daugelyje vals-tybiø ta situacija vykusiai pasinaudo-jo verslo struktûros, trimituodamosapie artëjanèià pasaulio pabaigà, gre-sianèià apokalipsæ. Buvo mëginimøgàsdinti ir Lietuvos vyriausybæ. Spau-doje su valstybës saugumo komitetopirmininku man teko diskutuoti, aið-kinome, kad viskas vyksta ramiai,tvarkingai, situacija kontroliuojama irpanikai nesà ypatingo pagrindo.

Lietuvos padëtis buvo tuo ypa-tinga, kad turime Ignalinos atomi-næ elektrinæ, todël ne tik mes, bet irvisos Ðiaurës ðalys pagrindine 2000-øjø virsmo problema laikë ðià elek-trinæ. Situacija iðties buvo sudëtin-ga. Tai buvo kriziø vadybos, vieðo-sios nuomonës valdymo problema.Galëjome patikrinti savo valstybëspasirengimà tokio pobûdþio proble-mas spræsti ir pasaulio nepasirengi-mà. Buvo gauta paraiðkø 22 mln. li-tø informacinës infrastruktûros ge-rinimui. Tuo metu vadovavau Infor-matikos departamentui, tad mumsteko atlikti iðsamià poreikiø anali-zæ. Teko poreikius minimizuoti iki5 mln. litø, kurie buvo skirti ið Vals-tybës rezervo fondo. Tai buvo teisin-gas sprendimas. Kai vëliau tarptau-tinë kompiuteriø korporacija verti-no Lietuvà, kaip mes atliekameelektroninës valdþios kûrimo dar-bus, tai informaciniø sistemø sau-gumas buvo ávertintas gerai. Bentvienà problemà pavyko iðspræsti.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Èikagos rotuðës naujieji rûmai

2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290) 15

Frankfurte prie Maino �KNYGØ MIKROKOSME

Knyga � geriausias þmogaus draugasFrankfurte prie Maino jau nuo

1240 metø vyksta rudens, o nuo1330 metø � pavasario tarptautinësmugës. Knygø � didþiausios pasauly-je. Prasminga tai, kad netoliese, Rei-no kairiajame krante esanèiameMainze, gimë ir dirbo pirmasis Euro-poje spaustuvininkas Johannas Gu-tenbergas. Kaip ir ankstesniais metais,2003 metø knygø ðventëje, kuri vykospalio mënesá, dominavo didþiøjø vals-tybiø garsiosios leidyklos, turinèios to-buliausià spausdinimo technikà. O taireiðkia, kad turi daug lëðø. Ðtai aðtun-tà paviljonà uþëmë JAV, DidþiosiosBritanijos, Kanados, Australijos, Izra-elio knygø leidyklos. Vien kà reiðkiamums, europieèiams, nauja 30 tomøEncyclopedia Britanica. Jei per dienàir sugebëtum apþiûrëti, tektø daug ki-lometrø nueiti. Tai sakau, norëdamaspabrëþti knygos galià, magijà, visø mû-sø, Þemës gyventojø, þiniø ðaltiná.

Lietuvos delegacijos kelionæ or-ganizavo Lietuvos leidëjø asociacija.Nors ir pastaruoju metu trûksta lëðøkultûrai, vis dëlto keliolikos Lietuvosleidyklø (daugiausia Vilniaus ir Kau-no) stenduose besipuikuojantys soli-dûs, patrauklûs, paraðyti rimtø moks-lininkø ar sukurti gabiø menininkøkûriniai, kokybe nëra prastesni arbageresni uþ daugelá kitø valstybiø.

Lietuvos mokslininkø veikalusprie stendo lankytojams pristatëMokslo ir enciklopedijø leidybos ins-tituto (MELI) direktorius RimantasKareckas, pavaduotojas redakci-niams darbams Antanas Raèis, atsto-vë Vilija Kneitienë ir Lietuviø litera-tûros ir tautosakos instituto ir jo lei-dyklos vadovai � Sigitas Narbutas irGytis Vaðkelis. Lietuviø mokslo vei-kalai eksponuoti greta garsëjanèiøpoligrafijos ámoniø.

Mokslo leidiniø stendà papuoðëMELI iðleistas Visuotinës lietuviø en-ciklopedijos ketvirtasis tomas. Lan-kytojai domëjosi ir ðio instituto ið-leistu dideliu Vokieèiø-lietuviø kalbøþodynu, Dabartinës lietuviø kalbos þo-dynu, enciklopedija JAV lietuviai(2 tomai) ir kt.

Angliðka literatûra daugiausiadomëjosi lietuviðkø enciklopedijø ve-teranas Lietuvos istorijos redakcijosvedëjas Vytautas Speèiûnas. Pasak jo,á aká krito skirtingas nei europieèiø(daugumos jø paviljonai ir stendaiprimena Vilniaus mugæ) amerikieèiøleidëjø prisistatymas, kuris buvo kurkas racionalesnis ir pragmatiðkesnis.Stebina paèiø JAV leidyklø gausa �mugëje buvo daugelio universitetø,daugelio valstijø leidyklø atstovai. Bu-vo ir vaikø, jaunimo, kartografinësmedþiagos, specialios indënø literatû-ros, ezoterikos, astrologijos ir kitokiøleidyklø. O kur dar atskirø mokslo ða-kø leidyklos!

Knygø gausa, tematikos ávairove,solidumu, aukðta poligrafijos kokybepasiþymi ir Vokietija. Labai traukiaLietuvos enciklopedininkams itinsvarbios vokieèiø leidyklø Brockhaus(Brokhauzo), Duden, Meyer iðleistosinformatyvios enciklopedijos, þinynai,þodynai. Antai, be seniau iðleistos24 tomø ir papildymø 6 tomø Brok-hauso enciklopedijos, vokieèiai patei-kë 15 tomø þinynà Der Brockhaus, taippat kelis vienatomius þinynus. Iðleistaspirmasis penkiatomës enciklopedijos

Der Brockhaus in fünf Bänden tomas.Ádomu, kad lentynoje puikuojasi ir ke-turi tomai tuðèiais lapais; bet áspûdin-giau penki, o ne vienas. Tuose leidi-niuose pateikti objektyvûs duomenysapie Lietuvos Respublikos vadovusVytautà Landsbergá, Algirdà Brazaus-kà, Valdà Adamkø, yra apie LR mi-nistrus pirmininkus, matome jø portre-tus. Taèiau naujausiuose leidiniuose ap-raðomi tik dabartiniai vadovai. Deja, nëvieno þymaus Lietuvos valstybinio arpolitinio veikëjo (netgi prezidentø) në-ra apie þymiausius XX a. þmones2003 metais iðleistoje knygoje DerBrockhaus Zeitgeschichte. SolidþiosBrokhauzo enciklopedijos apie pasau-lio civilizacijas, religijas, literatûrà, svei-katà, menà, istorijà, technikà, þmogø;skirtosios atskirai jaunimui ir vaikams.

Mûsø kaimynai lenkai, be ávairiøðakiniø enciklopedijø, þodynø, þiny-nø, tæsia Didþiosios lenkø enciklopedi-jos leidimà, ið 30-ies iðëjo jau 17 to-mø. Leidþiantiems Visuotinæ lietuviøenciklopedijà ádomu palyginti jø infor-macijà apie 1569�1795 metø laikotar-pá, kai gyvavo jungtinë Lenkijos irLietuvos valstybë. Lenkai iðleido ver-tingø knygø ið sociologijos, filosofijos,literatûros, istorijos, archeologijos,geografijos, politologijos, biologijos,medicinos, ekologijos, fizikos, gene-tikos, technologijos, meno, mitologi-jos ir kitø mokslo srièiø, finansø,kompiuterijos ir interneto, verslo, rin-kos, Europos Sàjungos bei kitaisklausimais.

Kaip 2002 metais Lietuvos Res-publika, taip ðiais Rusijos Federacijaturi mugës sveèio, arba ðeimininko,teises. Didþiulë ðalis daugybëje sten-dø stengësi parodyti ávairiapusiðkàknygø spektrà, didþiulæ rinkà, kraðtøypatybes, leidiniø, turinio ávairovæ.Rusai surengë nemaþai konferencijø,

susitikimø. Èia negalima nepaminë-ti, kad pagrindinis jø prisistatymas su-laukë kritiðko daugelio leidëjø (ir da-lies paèiø rusø) vertinimo � dël pavir-ðutiniðkumo, obsceniðkø vaizdø ir pa-naðiai. Iðleista Rusijoje ir puoðniø al-bumø, atlasø, brangakmeniais pa-puoðtø knygeliø. Vienas svarbiausiøRusijos mokslininkø bei leidëjø dar-bø � pradedama rengti 30 tomø Di-dþioji Rusijos enciklopedija. Bene dau-giausia mugës lankytojø bûriavosiprie Sankt Peterburgo ðvieèiamosiosistorijos ir teisiø gynimo visuomeni-nës organizacijos Memorial árengtøstendø apie stalinizmo ir neostaliniz-mo laikotarpiais padarytø nusikalti-mø Sovietø Sàjungos ir kitø ðaliø tau-toms, apie þmogaus teisiø paþeidimusÈeèënijoje ir kitur, apie pabëgëlius irprievarta iðkeldintuosius Rusijos re-gionuose, apie etniná diskriminavimà(150 knygø).

Turi kà parodyti ir Prancûzijos,Italijos, talentingosios þydø tautos po-ligrafininkai, savo ypatybes parodëdaugelis kitø pasaulio ðaliø bei tautø.O viskas atrodo kaip vienos didþiulësðeimos vaikai.

Pasaulio ar Visatos mis graþuoliøkonkursuose karûnuojama viena vie-nintelë, dar kelios gauna ávairius titu-lus. Kitos pralaimi. Tarptautinëje kny-gø ðventëje Frankfurte prie Mainolaimëjo visi � leidyklos, spaustuvës,ámonës, knygø kûrëjai, jø platintojai.Per knygà sustiprëjo ávairiø þemynørasiø, civilizacijø, tautø tauteliø ryðiai.Þmonës dvasiðkai praturtëjo, tapotauresni, geresni. Dar didesnë meilëKnygai, o per jà � Þmogui.

Dr. Algirdas MatulevièiusMokslo ir enciklopedijø

leidybos institutovyresn. moksl. redaktorius

KLAIPËDOSUNIVERSITETAS

skelbia, kad 2004 m. sausio 6 d. 13 val. Klaipëdos universiteto Tæsti-niø studijø institute 108 auditorijoje (Sportininkiø g. 13, Klaipëda) bus gi-nama ILONOS ZUBRICKIENËS daktaro disertacija tema: NUOTOLI-NIØ STUDIJØ LIETUVOS UNIVERSITETE PLËTROS PARAMETRAIPASAULINIØ TENDENCIJØ KONTEKSTE

Gynimo taryba:pirmininkas � prof. habil. dr. V. TARGAMADZË (Klaipëdos univer-

sitetas, socialiniai mokslai, edukologija 07 S);

nariai:prof. habil. dr. R. LAUÞACKAS (Vytauto Didþiojo universitetas, so-

cialiniai mokslai, edukologija 07 S);prof. habil dr. A. TARGAMADZË (Kauno technologijos universite-

tas, technologijos mokslai, informatikos inþinerija 07 T);doc. dr. R. M. ANDRIEKIENË (Klaipëdos universitetas, socialiniai

mokslai, edukologija 07 S);doc. dr. V. KAVALIAUSKIENË (Klaipëdos universitetas, socialiniai

mokslai, edukologija 07 S);

oponentai:prof. habil. dr. M. TERESEVIÈIENË (Vytauto Didþiojo universite-

tas, socialiniai mokslai, edukologija 07 S);doc. dr. V. RAUDYS (Klaipëdos universitetas, socialiniai mokslai, edu-

kologija 07 S).

Darbo vadovas � prof. habil. dr. V. JAKAVIÈIUS (Klaipëdos univer-sitetas, socialiniai mokslai, edukologija 07 S).

Su disertacija galima susipaþinti Lietuvos Nacionalinëje M. Maþvydo,Klaipëdos universiteto bibliotekose.

Rektorius

Leibnico draugija:susipaþinkime iðsamiau (4)

kartø laikinose vasaros kavinukëseperkàsta bëgant ið Vokieèiø valstybi-nës bibliotekos á Friedrichstrasse�selektriniø traukiniø stotá ir atvirkð-èiai, stovëjo neseniai iðkilæs moder-nus stiklo ir gelþbetonio pastatas �trijø aukðtø knygynas. Viduje � atvi-ros erdvës, judantys laiptai, sienaslenkantis vandens srautas, puikirenginiø salë, kompaktiniø diskøklausymo áranga, informacijos punk-tai, kasos, elektroninë apsauga. Ne-maèiau tik kavinukës, bet jos atidþiaiir nesiþvalgiau. Renginiø salëje vyks-ta konferencijos, susitikimai su auto-riais, aktoriais, skaitovais, diskutuo-jama. Lankytojams teikiama ávairiinformacija. Ji pasiekiama ir per in-ternetà (www.kulturkaufhaus.de), irnemokamai dalinamà spalvotà re-klaminá laikraðtá Dussmann. DasKulturMagazin, ir visais kitais mo-derniam europietiðko uþmojo mies-tui prieinamais bûdais.

Neperdësiu: lietuvá knygø pasi-rinkimas apstulbina. Dussmannokultûros krautuvës pasiûla � gal mi-lijonas leidiniø: knygø, kompaktiniødiskø, vaizdo juostø. Lentynose gulidaugiausia naujienos. Jei ko nors iðkarto nerasi, krautuvë tai pristatysper kelias valandas arba rytojaus die-nà, ið uþsienio � maþiau nei per sa-vaitæ. Aiðku, uþ knygas ir paslaugasteks mokëti. Nereikia net uþsiminti,kad kainos aukðtos kaip ir vidurmiesto styrantis televizijos bokðtas,ypaè matuojant lietuviðkos kiðenësmastu. Taèiau visai nieko nenupirkæsið krautuvës neiðeisi. Pirmajameaukðte, visiems po kojø ir akiø, áterp-ta daug stalø su uþraðu: Modernusantikvariatas. Ant tø stalø stirtomissukrautos vakarykðtës, pirmàjà pa-klausà praradusios knygos. Jos ákai-notos nuo 5 iki 30 eurø. Pigiausios �vaikø knygelës, brangiausios � trijø�penkeriø metø amþiaus puikûs me-no ir nuotraukø albumai. Laikas bû-tø tokius modernius antikvariatus ati-daryti ir Lietuvos knygynuose.

Ko knygyne ieðkojote? Kà ásigijote?Gerai þinau, kad kiekvieno

mokslo þmogaus uþraðø knygelëjepaþymëti keliø knygø, dël kuriø ne-pagailëtø ir paskutinio piniginëstrupinio, pavadinimai. Kitoks nesuir að. Jau iðvykdamas á Berlynà bu-vau apsisprendæs parsiveþti tai, kàpastaraisiais metais pirko kone vi-sos Europos mokslinës bibliotekosir knygotyros profesoriai � Knygosþodyno (Wörterbuch des Buches;2002) � ðeðtàjá leidimà ir Wulfo D.von Luciaus bibliofilijos kultûrosvadovo Knygø aistra. Rinkimas

Atkelta ið 9 p. (Bücherlust. Vom Sammeln; 2000) �antràjá leidimà. Þodynà parengëHelmutas Hilleris, jam mirus, ðeð-tàjá, ið esmës pataisytà leidimà �Mainco Johanesso Gutenbergo uni-versiteto Knygotyros instituto di-rektorius profesorius StephanasFüsselis bei jo kolegos. Dël to kny-gos virðelyje nurodytos abiejø auto-riø pavardës. Þodyne ádëti aktua-liausi knygos anatomijos ir archi-tektonikos, leidybos ir poligrafijos,prekybos ir bibliofilijos terminai, ið-kiliausiø pasaulio, bet labiausiaiEuropos knygos veikëjø biogramos,apraðytos knygø ástaigos ir organi-zacijos. Á já jau átraukti vokieèiø kal-boje tvirèiau prigijæ elektroninësknygos terminai ir apibrëþimai. Þo-dynas nedidelio formato, bet talpus:spausdintas smulkiu ðriftu, be iliust-racijø ir rekomenduojamos literatû-ros sàraðo. Knygotyrininkams taiparankinis stalo veikalas.

Bibliofilijos vadovo Knygø aistraautorius yra teisininkas ir Europosbibliofilijos elito atstovas. Jis turi vie-nà vertingiausiø asmeniniø bibliote-kø ir yra jø pasaulio kompetentingasþinovas, kalbàs profesionalia knygo-tyros kalba. W. D. von Lucius nuo-sekliai dësto bibliofilijos kultûros te-orijà ir metodikà: knygø kaupimomotyvus, asmeninës bibliotekos or-ganizavimà ir árangà, knygos funkci-jas, struktûrà ir jos elementus, me-ninæ, kultûrinæ ir mokslinæ vertæ, re-tenybiø paieðkos antikvarinëje rin-koje ir elektroninëje erdvëje meto-dikà, pirkimus aukcionuose ir per in-ternetà, kainas ir jø politikà, asme-ninës nuosavybës vertybiø vieðumà iraktualizavimà, bibliofilø organizuo-tà sàjûdá ir vieniðius. Leidinys dide-lës apimties, iliustruotas, puikiai su-maketuotas ir iðspausdintas, turi ið-samø literatûros sàraðà ir net biblio-filijos terminø aiðkinamàjá þodynà.Kiekvienas veikalo puslapis per-smelktas asmenine patirtimi ir geruðios kultûros srities þinojimu. Kny-gos ir bibliofilijos kultûros dalykusmes jau pradëjome dëstyti Vilniausuniversiteto studentams, taèiaujiems skirto vadovo dar negreit su-lauksime. Tiesiog dar nesubrendo-me tam, kad já paraðytume. Supran-tama, kad abi minëtos knygos, teguir vokieèiø kalba, mums yra itin rei-kalingos, todël ir dël jø pirkimo nëkiek nesuabejota. Aiðku, kiðenë nu-kentëjo. Taèiau pasivaiðinti kava arvynu galima ir namuose, kai ásigytàknygà jau laikysi savo rankose.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Uþ D. Wulfo Luciaus bibliofilijos kultûros vadovà Knygø aistra ir Knygos þodynàpasaulio bibliofilai nepagailëtø paskutinio graðio

KNYGØ PASAULYJE

16 2003 m. gruodþio 18 d. Nr. 22 (290)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

UAB �Sapnø sala�S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

�Mokslo Lietuvà� remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius

El. paðtas: mokslolietuva@takas.lt, tel. (8~5) 2 12 12 35, faks. 2 61 47 29Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja

Vyriausiasis redaktorius Gediminas ZemlickasAtsakingoji sekretorë Rûta KrasnovaitëStilistë Laura ÈaplinskaitëTekstø rinkëja Indrë JacunskaitëDizaineris Valdas Balciukevièius

Lietuvà iðtiko skaudi netektis.Eidamas 74 metus, sunkios ligos nu-alintas, mirë Vytautas Statulevièius.

V. Statulevièius gimë 1929 m.lapkrièio 27 d. Zarasø apskr., Anta-lieptës val., Bikûnø kaime, smulkiøûkininkø � Danutës ir Antano Statu-levièiø ðeimoje. Pradþios mokslus1936�1941 m. ëjo Dubuliðkio pradi-nëje mokykloje, 1945�1946 m. mo-kësi Antalieptës þemës ûkio mokyk-loje, 1946 m. Tauragnø progimnazi-joje eksternu iðlaikë baigiamuosiusegzaminus. Kurá laikà buvo pieno su-rinkimo punkto vedëjas ir seniûnopavaduotojas.

Studijoms aukðtojoje mokykloje1947�1949 m. pasirengë Darbininkøir valstieèiø parengiamuosiuose kur-suose prie Vilniaus universiteto.

1949 m. buvo priimtas á Kaunopolitechnikos institutà. 1948-ieji bu-vo sunkûs Lietuvai � tai masiniø trë-mimø ir þemës ûkio �sukolchozini-mo� metai. Vytauto tëvai pasiprieði-no Bikûnø kaimo �valdþios ðulams�ir tapo �liaudies prieðais�, todël áKaunà buvo pasiøstas raðtas, kuriuoremdamasi instituto valdþia paðalinoV. Statulevièiø ið ðios aukðtosios mo-kyklos.

Netekæs vilties ástoti á kurià kitàKauno aukðtàjà mokyklà, V. Statule-vièius gráþo namo ir nusprendë mo-kytojauti. 1948 m. pavasarinio trëmi-mo metu ið Zarasø apskrities mo-kyklø buvo tremiami 47 mokytojai.Reikëjo nedelsiant spræsti mokytojøtrûkumo problemà.

Tuo metu á Zarasø apskritiesLiaudies ðvietimo skyriø, kurio vedë-ju buvo ðiø eiluèiø autorius, atvykojaunuolis, kuris po keliø sakiniø pa-darë tikrai neeilinës asmenybës áspû-dá. V. Statulevièius, baigæs Parengia-muosius kursus (sutrumpintas gim-nazijos kursas � dvi klasës per me-tus) sidabro medaliu, buvo paskirtasSalako vakarinës darbo jaunimoprogimnazijos direktoriumi. Direk-toriauti jam neteko, nes mokslo troð-kulys gràþino já á Vilniaus universite-tà. Fizikos-matematikos fakultetokoridoriuje atsitiktinai sutiko buvu-sá Parengiamøjø kursø direktoriø Jo-nà Kubiliø, kuris puikiai paþinojo ga-bø kursantà.

J. Kubilius ne tik padëjo V. Sta-tulevièiui ástoti á Vilniaus universite-to Fizikos-matematikos fakultetàstudijuoti matematikos, bet ir tapopirmuoju jo moksliniu vadovu. Jaustudijø metais iðryðkëjo neeiliniai

Lietuvos mokslø akademijostikrasis narys profesorius

VYTAUTAS STATULEVIÈIUS(1929 XI 27�2003 XI 23)

V. Statulevièiaus gabumai.Baigusá studijas universitete,

J. Kubilius nukreipë savo mokiná áLeningrado universiteto aspirantûràpas pasaulinio garso mokslininkàprof. J. Linikà. Beje, J. Linikas bu-vo taip pat ir J. Kubiliaus aspirantû-ros vadovas.

V. Statulevièius labai greitai su-sidorojo su moksline uþduotimi, ið-imties tvarka jam uþ moksliná darbàbuvo paskirta Leningrado universi-teto premija. Buvo manoma, jogV. Statulevièiaus kandidatinë diser-tacija verta tuometinio daktaromokslinio laipsnio! Dël to buvo uþ-delstas jos gynimas. Prof. J. Linikasnukreipë V. Statulevièiø tobulintispas þymiausià ano laikmeèio mate-matikà akademikà A. Kolmogorovà,kurio katedroje Maskvos universite-te jaunasis mokslininkas dirbo vie-nerius metus.

Po aspirantûros V. Statulevièiusbuvo paskirtas á Lietuvos moksløakademijos (MA) Fizikos ir mate-matikos institutà, o Vilniaus univer-sitete dirbo antraeilëse pareigose. Jislabai norëjo dëstyti aukðtojoje mo-kykloje, labai mëgo jaunimà. Jau as-pirantûros metu apdalijo savo kole-gas mokslinëmis uþduotimis, kuriosvëliau � septintajame deðimtmetyje� buvo ginamos kaip kandidatinësdisertacijos.

Aðtuntojo deðimtmeèio pradþio-je V. Statulevièius buvo iðrinktas Lie-tuvos MA tikruoju nariu. Jis nuëjokelià nuo mokslinio bendradarbioiki MA viceprezidento, o Vilniausuniversitete pradëjæs dëstyti mate-matikos disciplinas � nuo asistentoiki Universiteto matematikos profe-soriaus.

Daugiau kaip 25 metus V. Statu-levièius vadovavo Matematikos ir ki-bernetikos (bei informatikos) insti-tutui, kartu su prof. J. Kubiliumi,skaièiø teorijos krypties atstovais irsavo mokiniais sukûrë autoritetin-giausià matematikos mokslo centràLietuvoje. Apie keturiasdeðimt jovadovautø matematikø ágijo moksli-nius laipsnius ir vardus, daugiau kaipdeðimt ið jø tapo habilituotais dakta-rais ir profesoriais.

Savo moksline erudicija ir nuo-stabiomis þmogiðkomis savybëmis V.Statulevièius ágijo daugybæ bièiuliøtuometinës TSRS ir uþsienio mate-matikos mokslo centruose. Jo dëkaá Lietuvà plaukë perspektyviausia iraktualiausia mokslinë tematika. Be

tikimybiø teorijos daugiaðakës kryp-ties, buvo dirbama diferencialiniølygèiø ir jø sprendimo metodø, ope-racijø tyrimo, matematinës logikos,informatikos ir kitose srityse.

Ðtai vienas nepaprastai svarbusLietuvai ir ne tik Lietuvai pavyzdys.J. Kubilius ir V. Statulevièius lankë-si daugelyje ðaliø. Ne kartà jiems te-ko bûti pasauliniame mokslo centreBerklyje (JAV). Berklio universiteteþymiausià pasaulio matematinës sta-tistikos centrà kûrë ir jam vadovavoVilniaus kraðte gimæs prof. J. Ne-imanas. Sulaukæs senyvo amþiausnutarë kreiptis á tuometinës TSRSMA prezidentà akad. M. Keldyðà susiûlymu perkelti á Vilniø Berklio sim-poziumà. Ðá siûlymà aprobavo aukð-èiausios TSRS mokslo ir politikosinstitucijos. 1973 m. Vilniaus univer-sitete vyko pirmoji tikimybiø teorijosir matematinës statistikos konferen-cija, pavadinta Vilniaus konferencija,sudariusi galimybæ bendrauti sovie-tinio ir Vakarø pasaulio þymiausiemsmokslininkams.

Tarybø valdþios metais moksli-ninkai nenoriai buvo komandiruoja-mi á uþsiená, ypaè á JAV. Daþniau jiebûdavo kvieèiami ið uþsienio, jiemsskiriamas tam tikras dëmesys.

Kokie faktoriai lëmë, kad Lietu-va ágijo pasaulinio garso mokslinin-

kø forumà? Pirmiausia daug reiðkëJ. Kubiliaus ir V. Statulevièiaus iðug-dyta ir pasaulyje þinoma mokslinëmokykla bei prof. J. Neimano ir jodidelio bûrio kolegø sentimentai Vil-niaus kraðtui ir antrajai Jeruzalei �Vilniui. Kaip ten bebûtø, bendrautiTSRS ir uþsienio matematikams ne-beliko kliûèiø. Ðiø konferencijø sie-la ir organizatoriumi buvo Zarasøkraðto þmogus prof. Vytautas Statu-levièius. Dabar Lietuvos matemati-kai rengiasi devintajai Vilniaus kon-ferencijai, ðaukiamai kas ketveri me-tai.

Bene pusæ ðimtmeèio bendravusne tik oficialiai mokslo ástaigose, betir asmeniðkai, be abejonës galimateigti, kad jis buvo ne tik talentingasmokslininkas � mokslo organizato-rius, populiarus visuomenës ir poli-tikos veikëjas, bet ir puikus þmogus.V. Statulevièius labai gerbë visusþmones, nepaprastai vertino iðtiki-mybæ ir draugystæ, atsidavimà doraiir groþiui. Ne kartà jis yra sakæs, kadbaigusiems aukðtuosius mokslus, pa-siekusiems valdþios aukðtumø dardaþnai toli graþu iki paprasto kaimoþmogaus inteligencijos. Jo paþiûrøpamatas labai aiðkus ir paprastas:Bûk kuklus, gerbk þmogø ir padëkjam. Darbus jis atlikdavo iki galo, otikslo siekdavo su jam bûdinga aist-

ra. Buvo þmoniø gerbiamas ir lau-kiamas.

Lietuvos MA tikrojo nario prof.Vytauto Statulevièiaus nuopelnaimokslui buvo ávertinti prestiþineTSRS MA A. Markovo premija,TSRS valstybine mokslo premija irdviem Lietuvos Respublikos premi-jomis uþ mokslà. Jam buvo suteiktigarbës vardai ir apdovanojimai.

Lietuvos mokslo visuomenë, ve-lionio giminës ir bièiuliai palydëjo jáá þymiø þmoniø amþinojo poilsio kal-nelá Vilniaus Antakalnio kapinëse.Prie kapo duobës kalbëjæs Vilniausuniversiteto rektorius, Lietuvos MAtikrasis narys prof. J. Kubilius pasa-kë, kad velionio nuopelnø mokslui irLietuvai niekada neuþdengs laikodulkës.

Laidotuvëms vadovavo matema-tikos studijø kolega � Jo Ekscelenci-ja vysk. Juozapas Tunaitis. Jis per pa-mokslà Ðv. Jonø baþnyèioje pasakë,kad ant Vytauto paminklo reikëtøuþraðyti: Padariau viskà, kà galëjau.

Tikimës, kad zarasiðkiai � krað-tieèiai, valdþios ir visuomenës atsto-vai pirmøjø Vytauto Statulevièiausmirties metiniø ir 75-meèio progapagerbs já memorialine lenta ant An-talieptës mokyklos sienos.

Doc. dr. Henrikas Jasiûnas

Vidurio Europos Universite-tas (Central European University)� plaèiai pripaþinta, JAV moksli-ná laipsná socialiniuose bei huma-nitariniuose moksluose teikiantiinstitucija. Studijuoti èia kvieèia-mi ávairiø disciplinø specialistai,turintys pirmàjá aukðtojo mokslodiplomà. Universitetas yra pripa-þintas New York State EducationDepartament (US) ir Vengrijosvyriausybës kaip uþsienio aukðto-ji mokykla.

Ðis universitetas siûlo keliø sa-vaièiø vasaros studijas VasarosUniversitete (Summer University)Budapeðte Centrinës, Rytø Euro-pos bei buvusios Sovietø Sàjungosðaliø specialistams (daktaro laips-nio pakopos studentams, jauniemsmokslininkams, profesionalams)suteikiant galimybæ pasitobulintisavo profesinëje srityje, pagilintiþinias bendradarbiaujant su daly-viais ið daugelio pasaulio ðaliø.

Universitete siûlomi kursai yra

Vasaros kursai VidurioEuropos Universitete

labai ávairûs � staþuotis èia gali ant-ropologijos, meno istorijos, aplin-kos mokslø, religijos, politikos stu-dijø, tarptautiniø santykiø, vieðojoadministravimo bei kitø disciplinøspecialistai. Siûlomos programosunikalios ne tik dëstomø dalykøávairove, taèiau ir tuo, kad èia 2�3savaitëms susirenka þmonës suskirtingu geografiniu, kultûriniu,akademiniu pagrindu (dalyviai pri-imami ið bemaþ 87 valstybiø, pir-menybæ teikiant Centrinës, RytøEuropos bei buvusios Sovietø Sà-jungos ðaliø specialistams). Ne ma-þiau ávairi ir atvykstanèiø lektoriøgrupë � dëstyti kvieèiami patyræspecialistai ið 48 valstybiø (dau-giausia ið Vakarø Europos beiJAV). Ði unikali multikultûrinë ap-linka � puikus efektyvaus moksli-nio dialogo pavyzdys.

Skatindamas kuo didesná Cen-trinës, Rytø Europos bei buvusiosSovietø Sàjungos ðaliø specialistødalyvavimà kursuose, universitetas

visiðkai ar ið dalies padengia visasðiø ðaliø dalyviø staþuotës iðlaidas.

Kasmet ði aukðtoji mokyklaapie kursus sulaukia puikiø atsilie-pimø: Tai puiki galimybë paþvelgtitoliau uþ profesijos ribø, pasidalintipatirtimi su kolegomis ið ávairiø pa-saulio ðaliø, [�] èia nekeliamaklausimo, kuris neskatintø daugiauklausimø, daug ádomiø diskusijø,kurios skatina gerbti ávairias paþiû-ras, nuomones.

Galimybë patobulinti profesi-nes þinias kartu su kompetetingaisVakarø Europos bei Amerikos dës-tytojais bei praleisti porà savaièiømultikultûrinëje aplinkoje iðtiesvertinga kiekvienos srities specia-listui. Tad jeigu susidomëjote ðio-mis vasaros studijomis, nedelskite� paraiðkos priimamos iki 2004metø sausio 5 dienos. Platesnæ in-formacijà galite gauti Studijø uþ-sienyje informacijos centre.

Inga Èiuberkytë

Prof. Vytautas Statulevièius