L e i d þ i a m a s n u o 1 9 8 9 m . , d u k a r t u s p e r m ë n e s á Kaina 1,5 Lt

123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212123456789012345678901234567890121212345678901234567890123456789012121234567890123456789012345678901212

Perbazilijonus

plësismoksliniai

ryðiai

Kultûros

lobiøsàvadu

praturtëjus

14 p. 15 p.2 p.

MOKSLO L IETUVA 2002 m. sausio 10 - 23 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 1 (247)

10-11 p.

Diskutuoja

onkologai

12-13 p.

Ar lietuviai

pakartos

indënø

tragedijà?

eksperimentas

su Kultû-

ros ir meno

institutu

Sveikiname savo skaitytojus ir visus mielus redakcijosbièiulius su Naujaisiais 2002-aisiais metais. Tegu ðie

Arklio metai visiems Jums bus darbingi ir kûrybingi.�Mokslo Lietuvos� redakcija

Apie nanomokslà irnanotechnologijà (1)Lietuvos mokslo prioritetø sàraðe atsiradus nanotechnologi-

jai, dëmesys ðiai tyrimø krypèiai smarkiai iðaugo. Naujoji sàvokataip sparèiai ir taip uþtikrintai ásitvirtino mûsø mokslininkø þody-ne, kad jau dabar be jos sunku ásivaizduoti mûsø konferencijas,seminarus ir kitus mokslo þmoniø subuvimus. Savotiðkas ben-draminèiø (kartais gal veikiau tariamø, negu ið tikro esamø) slap-taþodis, tarsi koks gero tono poþymis. Taèiau jeigu ryþtumës pa-klausti mûsø mokslo vyrø, kas yra toji vis plaèiau linksniuojamananotechnologija, tai atsakymø tikriausiai turëtume tiek pat, kiekbûtø ir á ðá klausimà atsakiusiøjø.

Tam tikras nesusikalbëjimas ir paskatino á ,,Mokslo Lietu-vos� redakcijà prie apskritojo stalo pasikviesti kai kuriuos na-notechnologijø srityje dirbanèius mokslininkus. Taigi apienanomokslà ir nanotechnologijas savo mintis dësto, o vëliaupradeda ir diskutuoti Kauno technologijos universiteto Mik-rosistemø ir nanotechnologijos tyrimø centro vadovas prof.Valentinas Snitka, Puslaidininkiø fizikos instituto direktoriusprof. Steponas Aðmontas, Vilniaus universiteto Biofotonikosir lazeriø tyrimo centro prof. Rièardas Rotomskis bei Teori-nës fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslinisbendradarbis dr. Arvydas Tamulis. Redakcijos sveèius kal-bino Gediminas Zemlickas. Nukelta á 4-5 p.

Kad ne pelenais,o þieþirbomis sugráþtø (1)

MININT JONO VILEIÐIO 130-ÀSIAS GIMIMO METINES

Nukelta á 6-7 p.

Nuo

trauk

a ið

Red

os T

ursa

itës

asm

enin

io a

rchy

vo

Sausio 3 d. minëjome vienos iðkiliau-siø XX a. pr. Lietuvos asmenybiø teisinin-ko Jono Vileiðio (1872-1942) 130-àsias gi-mimo metines. Prieð tai ,,Mokslo Lietu-vos� redakcijoje lankësi ir diskutavo 6 Vi-leiðiø giminei skirtø knygø, taip pat ir 1995m. iðleistos monografijos �Jonas Vileiðis:1852-1942: Gyvenimas ir veikla�, autoriusprof. Jonas Anièas ir doc. dr. Jonas Bu-lota, kuris daug metø dirbo Vilniaus uni-versiteto Þurnalistikos katedroje, profe-sinës veiklos bei gyvenimo paslapèiømokë ir á platø gyvenimo kelià iðleido ne

vienà ðimtà Lietuvos þurnalistø. Jie ðian-dien dirba ávairiausiø leidiniø redakcijose,leidyklose, televizijos ir radijo studijose, tai-gi formuoja ir mûsø poþiûrá á daugelá Lie-tuvos ir tarptautinio gyvenimo reiðkiniø.Ar daþnai remiasi iðkiliausiø mûsø tautosatstovø gyvenimo ir veiklos pavyzdþiais?Pagaliau ar mûsø sielø dirigentams tie pa-vyzdþiai ðiandien atrodo aktualûs, svar-bûs ir bûtini, pagaliau ar jiems patiems su-teikia taip reikalingos dvasinës ir morali-nës atramos rëksmingoje mûsø dienøkasdienybëje?

Antrasis ministrø kabinetas (1918 12 26 - 1919 03 12). Ið kairës: Jonas Ðimoliûnas, Jonas Vileiðis, JonasYèas, Mykolas Velykis, Jonas Ðimkus, Mykolas Sleþevièius, Juozas Tûbelis, Petras Leonas, Tadas Daugirdas

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

2 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)

Jei smiltelës blaðkosi vëjo ðen tengenamos, jos neþymiai pranyksta. Jei-gu nusëda sluoksnis po sluoksnio, su-þavi iðkiliomis smëlio kopomis. Kaþ-kas panaðaus yra ir su ávairiuose lei-diniuose iðsimëèiusiais tautos kultû-ros tyrinëjimais: neretai ir juos uþne-ða laiko dulkës. Visai kas kita, kai tassklaidþias þiniø kruopelytes iðmanan-èio bibliografo ranka, kruopðèiai su-lesiojusi ið visø pasvieèiø, moksliðkaisurikiuoja viename solidþiame biblio-grafiniame leidinyje.

Prieð mus ðtai toks istorikø dë-mesio vertas faktas. Beveik prieð patðv. Kalëdas knygynuose pasirodësavo 75-àjá gimtadiená ðventusio vie-no þymiausiø lietuviø etnologo prof.habil. dr. Vacio Miliaus net 415 pus-lapiø nemaþo formato knyga �Lie-tuviø etnologijos bibliografija�. Vei-kalà, parëmus Lietuviø katalikømokslo akademijai, iðleido Lietuvosistorijos instituto leidykla.

Knygos pratarmëje sakoma, kadbibliografijos yra kiekvieno mokslopradþia. O �etninës kultûros tyrinë-jimuose jos rodo institucijø, asme-nø, net valdþios poþiûrá á tautos kul-tûros paveldà ir jo panaudojimàesamuoju metu� (13 p.).

Lietuviø etninës kultûros tiriamà-jà literatûrà, be paèiø lietuviø, ávairiumetu savo tikslais yra bibliografavæ irmûsø kaimynai lenkai, rusai, vokieèiai.Nepaisant to, apibendrinto ðios sritiesliteratûros sàvado iki ðiolei neturëjo-me. Tai ir padaryti nëra taip paprasta.Knygos autorius prie ðio darbo pluðë-jo vos ne visà savo gyvenimà: rausësiarchyvuose, uþsienio, net JAV biblio-tekose, perþiûrëjo kalnus leidiniø. Tikðitaip aptariamajame veikale sugebëjopateikti lietuviø etnologinës literatûrosvaizdà nuo XVII amþiaus. Ið viso su-registruota net 6770 atskirø pozicijø,

Kultûros lobiøsàvadu praturtëjus

lietuviø, lenkø, rusø, vokieèiø kalbomisskelbtø ávairiuose moksliniuose ir pu-siau moksliniuose leidiniuose, netgi vi-sai nelieèiant periodikos.

Ðioje Bibliografijoje prof. V. Miliuslietuviø etnologinæ literatûrà klasifikuo-ja pagal Bonoje (Vokietija) leidþiamà�Tarptautinæ etnologijos bibliografijà�,

nes yra vienas jos bendraautoriø. Lie-tuviø etnologinæ literatûrà autoriusyra suskirstæs á 12 skyriø: 1) Etnologijakaip mokslas, 2) Istoriografija, 3) Ben-drieji etninës kultûros klausimai, 4)Bendruomenë, 5) Ðeima ir jos papro-èiai, 6) Verslai ir paproèiai, 7) Medþia-

ginë kultûra, 8) Tautodailë ir jos kûrë-jai, 9) Kalendorinës ðventës, 10) Pra-mogos, etninë muzika, 11) Þinija, 12)Etninës kultûros gaivinimas. Kiekvie-nas ðiø skyriø turi dar po kelis ar kelio-lika poskyriø. Bene plaèiausi yra isto-riografijos, tautodailës ir kalendoriniøðvenèiø skyriai. Nemaþa vietos skirta

verslams ir medþiaginei tautos kultûrai.Veikalas padës skaitytojui susieð-

koti bet kokiu lietuviø etnokultûrosklausimu norimà leidiná ar straipsná.Jis padës susipaþinti su paèia etnolo-gijos mokslo sàvoka, jos tiriamøjø reið-kiniø sritimis, tyrinëjimø metodika, et-

ninës kultûros institucijomis, draugi-jomis, muziejais, organizacijomis, jøveikla, su organizuotomis parodomis,paminklø apsaugos klausimais, etni-nës kultûros tyrinëtojais ir jø atliktaisdarbais. Atskiri knygos poskyriai skir-ti Lietuvos dvarø ir miestieèiø buièiai,kaimo bendruomenei, valstieèiø ðei-

mai, jos tarpusavio santykiams. Pla-èiai atspindëta tokie lietuviø verslaikaip þemdirbystë, þvejyba, medþioklë,bitininkystë. Pastaràjà, be kitø auto-riø, reprezentuoja net 22 darbai et-nologijos daktarës Lauros Piðkinai-tës-Kazlauskienës, kurios gyvybæ niek-

ðiðka þudiko ranka pakirto 2000 me-tø geguþës viduryje. Nemaþa vietosveikale skirta literatûrai apie ávairiusamatus, jø technikà, netgi turgus, kurtoji produkcija buvo realizuojama.

Labai vaizdþiai knygoje atsisklei-dþia iðskirtinis tyrinëtojø dëmesys liau-dies architektûrai, sakraliniams pa-minklams, ras literatûros ir besido-mintys liaudies audimu, audiniais,mezginiais, drabuþiais.

Gausu literatûros ir apie lietuviøðvenèiamas kalendorines, ðeimos ðven-tes, jø paproèius, þaidimus, þaislus, ðo-kius, muzikà ir muzikos instrumentus,taip pat liaudies medicinà, veterinarijàir dar daug kà kita. Taigi prof. V. Mi-liaus sudarytoji �Lietuviø etnologijosbibliografija� apima visas tris áprastiniøbibliografijø grupes - chronologinæ, te-minæ ir personalinæ. Tai ið tikrøjø ganailgo laikotarpio (tik pratarmëje nuro-dyta nuo XVII a., o antrajame virðely-je - nuo XVIII a. iki 1996 m., nors yrapozicijø ir su 1997 m. iðleidimo data)lietuviø etnologijai skirtø reikðmingøleidiniø ávairiomis kalbomis sàvadas.Reikðmingas ðis veikalas ir tuo, jog patsknygos pavadinimas, pratarmë bei tu-rinys pateikiama ir anglø kalba, todëlsu lietuviø etnologine literatûra galëssusipaþinti ir kitø tautø tyrinëtojai.

Knygà papildo asmenvardþiø irvietovardþiø rodyklës su prie jø paþy-mëtais atitinkamø literatûros pozicijønumeriais. Tai palengvins susirasti do-minanèiu klausimu atitinkamà leidiná.

Leidiná puoðia labai skoningas irinformatyvus dail. Jûratës Tamoðiû-naitës sukurtas virðelis.

Aèiû prof. V. Miliui, savo milþi-niðku indëliu praturtinusiam lietu-viø etnologijos tyrinëjimø lobynà!

Prof. habil. dr.Angelë Vyðniauskaitë

Amerikoje nuo 1986 m. beveik kasmetai lietuvei moteriai, ypatingai pasi-þymëjusiai krikðèioniðkø idealø tarny-boje, skiriama �Giedros� korporacijospremija. Ði korporacija susikûrë nepri-klausomoje Lietuvoje ið Ateitininkømergaièiø draugovës (VDU ji buvo di-dþiausia lietuvaièiø studenèiø organi-zacija), 1927 m. persiorganizavusi ákorporacijà �Giedra�. Korporacijosðûkis: �Á kalnus, á virðûnes!�, tikslas -iðugdyti visapusiðkà moteriðkumà, tap-ti susipratusia lietuve katalike ir savoprofesijos specialiste. 1947 m. �Gied-ros� korporacija buvo atkurta Hanaustovykloje Vokietijoje, o 1951 m. - JAV,Èikagoje. Korporacijos nariø aktyviveikla stiprinant katalikybæ ir lietuvybædavë puikiø rezultatø.

Þymaus mecenato dr. prelatoJuozo Prunskio iniciatyva Giedroskorporacija parenka apdovanoji-mams kandidates, itin pasiþymëjusiaskatalikiðkoje veikloje lietuves - �Gied-ros� korporacijos premijà jau yra ga-vusios Juzë Daudþvartienë (1986),Nijolë Sadûnaitë (1987), Alina Gri-nienë (1990), Gintë Damuðytë

(1993), Albina Pajarskaitë(1994), Aldona Þemaitytë

Katalikiðkos veiklos ávertinimas ­Giedros korporacijos premija

(1995), Birutë Jasaitienë (1996), Ni-jolë Liobikienë (1996), Angelë Skin-kienë (1997), Dijana Kanèienë(1998), Loreta Paulavièiûtë (2000),dr. Aldona Vasiliauskienë (2000).

Ið Èikagos atvykusi aktyvi giedri-ninkë Indrë Tijûnëlienë 2001 m. lap-krièio 17 d. Vilniaus vietovës tradici-niø ateitininkø savaitgalyje �Bièiuli, ámane tavo akimis þvelgia Kristus!�,vykusiame Antano Vienuolio gim-nazijoje, poniai Jadvygai Damuðie-nei áteikë jau tryliktà �Giedros� kor-poracijos apdovanojimà.

Indrë Tijûnëlienë pristatë poniosJadvygos Damuðienës veiklà, primin-dama, kad prelatas J. Prunskis p.Jadvygà Damuðienæ yra palyginæs suKatalikø Akcijos Karaliene, kuri tarsiðvyturys ðvieèia daugeliui savo moki-niø. Jadvyga ne tik mokë vaikus litu-anistinëje mokykloje, bet drauge suvyru dr. Adolfu Damuðiu Ameriko-je ásteigë ir árengë �Dainavos� sto-vyklà. J. Damuðienës asmenyje jau-nimas rado ne tik lietuviø kalbos mo-kytojà, bet ir lietuvybës skleidëjà, pa-triotiniø minèiø ugdytojà, doroviniø- etiniø normø auklëtojà. Ji buvo ta-rytum mama ir mokytoja, pasiryþusi

savo vaikus ginti iki galo, kaip ir savoprincipus, ji buvo tikras akumuliato-rius, kurio jëgà pajuto ávairiø kartøAmerikos lietuviukai. Jadvyga Damu-ðienë dirbo skatinama ateitininkø ðû-kio iðauginti tikrus, visaverèius þmo-

nes. Amerikos, o dabar ir Lietuvoslaikraðèiuose gausu J. Damuðienësstraipsniø - jai svarbûs visi su lietu-viais ar Lietuva susijæ klausimai. Po-nia Jadvyga, dëkodama uþ jos darbøávertinimà, kalbëjo, kad ji dirbo ne-

Atkreipiame dëmesá, kad nuo ðiol �MOKSLO LIETUVAI�praðome skambinti senaisiais telefono numeriais:

22 12 35, 62 74 58.Tikimës, kad nuo ðiol jie nebus keièiami.

Atsipraðome dël kilusiø nepatogumø

laukdama premijø ar pagyrimø, dir-bo skatinama savo ðirdies, meilësDievui, Tëvynei, þmogui, dirba ir da-bar, kiek leidþia jëgos ir galimybës.

Dr. Aldona Vasiliauskienë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

Tryliktoji �Giedros� korporacijos premija 2001 m. paskirta p. Jadvygai Damuðienei (viduryje), o ketvirtoji 1993 m. - Gintei Damuðytei,kurias, kartu su dr. Adolfu Damuðiu 2001 m. rugpjûtá nufotografavome Trakuose, fondo � Á Laisvæ� X studijø savaitës renginyje

Þymusis mûsø etnologas prof. Vacys Milius (viduryje) tarp XI Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumo dalyviø(2000 m. birþelis)

2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247) 3

Prof. habil. dr. Bronius Kaulakys

Pabaiga, pradþia 2001 m.Nr. 21 ir 22

Vidutinis ávairiøinstitucijø mokslininkø

finansavimas

Prasminga ir ádomu paanalizuo-ti, koká finansavimà gauna ávairiosemokslo institucijose dirbantys moks-lininkai. Padalijæ visà institucijos fi-nansavimà ið joje einanèiø pagrin-dines pareigas mokslininkø skai-èiaus, gauname efektiná vieno moks-lininko finansavimà. Ðitaip gautusskaièius lyginti tarpusavyje galima tiksu iðlygomis ir jø nesuabsoliutinant.Gauti skaièiai jokiu bûdu neatspin-di mokslininkui tenkanèio finansa-vimo, nes ið tø paèiø lëðø reikia ið-laikyti visà institucijos infrastruktû-rà, ûkio ir administracijos padali-nius, doktorantus, mokslo darbuo-tojus, neturinèius mokslo laipsnio,techninius ir pagalbinius darbuoto-jus, o aukðtosios mokyklos - ir finan-suoti studentus.

Toks efektinis ávairiose institu-cijose vienam mokslininkui tenkan-tis finansavimas pateikiamas 5 len-telëje. Ðioje lentelëje �1� reiðkia 46tûkst. Lt, t. y. visas 29-iems institu-tams 2001 m. skirtas biudþetas(59,596 mln. Lt paprastøjø iðlaidø)padalytas ið mokslininkø skaièiaus(1300) institutuose. Kitos institu-tø uþdirbtos lëðos dalyvaujantmokslo programose, konkursuose,vykdant uþsakomuosius tyrimus ir

Lietuvos mokslo ir studijø finansavimas

pan. taip pat perskaièiuotos taispaèiais vienetais.

Lietuvos miðkø, Lietuvos istori-jos, Botanikos, Teorinës fizikos irastronomijos institutuose vienammokslininkui skiriama 1,5-2 kartusmaþiau biudþeto subsidijø negu Lie-tuvos vandens ûkio, Lietuvos sodi-ninkystës ir darþininkystës ar Bio-technologijos institutuose, galin-èiuose dël tyrimø specifikos uþsi-dirbti ir nemaþai papildomø lëðø, netik ið mokslo ir studijø biudþeto. Pa-stebësime, kad, pavyzdþiui, Teorinësfizikos ir astronomijos institutas,negaudamas papildomai tam lëðø,

iðlaiko keliems universitetams ir ins-titutams reikalingà infrastruktûrà:Molëtø astronomijos observatorijø,Planetariumà, pagrindinæ ðios sri-ties bibliotekà ir 2001 m. gavo tik93,78% 2000 m. biudþeto. Todël ins-titutas nuo 1998 m. priverstas nuo-lat maþinti darbuotojø ir doktoran-tø skaièiø. Panaði situacija ir dauge-lyje kitø institutø.

Analogiðkai apskaièiavus, uni-versitetuose vienam mokslininkui,turinèiam pedagoginá arba moksli-ná etatà, vidutiniðkai tektø apie 2kartus daugiau biudþeto lëðø neguinstitutuose (327,399 mln. Lt apy-

tiksliai 3500 mokslinin-kø aukðtosiose mokyk-lose). Be abejo, uni-versitetø daug didesnëinfrastruktûra, dau-giau mokslo darbuoto-jø ir dëstytojø be moks-lo laipsnio, tarnautojø,studentus aptarnau-janèiojo personalo.Ádomu, kad stipendijøfondas (apie 57 mln.Lt, t.y. 17,5% universi-tetø biudþeto) beveiklygus sumai, surenka-mai ið mokanèiøjø uþstudijas (apie 60 mln.Lt). Ávairiuose univer-sitetuose ðitaip apskai-èiuotas vienam moks-lininkui tenkantis efek-tinis finansavimas ski-riasi du ir daugiau kar-tø. Taip yra todël, kaduniversitetai finansuo-jami ið esmës tik pagal

studentø skaièiø, o ne pagal moks-liná potencialà.

Mokslo institutams skiriant biu-dþetà neatsiþvelgiama á jø infrastruk-tûrà, neskiriama lëðø valstybinës irtarpinstitucinës reikðmës objektamsiðlaikyti, neskatinamas ir nefinansuo-jamas dalyvavimas studijø procese,netgi neskiriama lëðø doktorantøstipendijoms. Visa tai institutai pri-valo iðlaikyti ir mokëti atlyginimus pri-imtiems á doktorantûrà doktoran-tams ið tø paèiø pagal abejotinus kri-terijus skiriamø ir nuo 1998 m. kas-met maþinamø biudþeto subsidijø.Todël neiðvengiamai ne tik darbuo-

tojø, bet ir doktorantø skaièiusmokslo institutuose vis maþëja. OLietuvoje, skaièiuojant milijonui gy-ventojø, per metus parengiama nuo5 iki 15 kartø maþiau mokslo dakta-rø negu Vakarø Europos valstybëse(þr., pvz., www.lmt.lt/Darbas/Riman-to_studija_2001.zip), nors pagal stu-dentø skaièiø mes jas jau pasivijome,o kai kurias ir pralenkëme.

Lietuvos mokslinis potencialasnyksta su vis didëjanèiu pagreièiu.Jau dabar jo trûksta netgi studijøprocesui aukðtosiose mokyklose, irtie patys mokslininkai kvieèiami dës-tyti keliuose universitetuose. Trûks-tant mokslininkø neámanomi realûsdocentø ir profesoriø pareigø kon-kursai - paprasèiausiai nëra ið korinkti, nes paprastai bûna tik vienaspretendentas á vienà vietà. O Vaka-rø ðalyse daþnai gaunama 100, net200 praðymø dalyvauti konkurseprofesoriaus vietai uþimti. Uþsieny-je didþiàjà dalá moksliniø tyrimø at-lieka ir studijas aptarnauja ið viso pa-saulio pasirinkti geriausi doktoran-tai ir jauni mokslininkai. Lietuvojejø yra apie 10 kartø maþiau negu ið-sivysèiusiose ðalyse.

Taigi realius moderniø techno-logijø plëtros ir þiniø ekonomikoskûrimo Lietuvoje planus dar teksnukelti kelis deðimtmeèius á ateitá.Ðiuo metu tam dar nëra net pra-dëtas rengti mokslinis potencialas.Iki ðiol rengiamos mokslininkø pa-mainos net neuþteks palaikyti da-bartinio, juo labiau XXI amþiauspasaulinio mokslo kriterijus atitin-kanèio lygio aukðtojomokslo sistemai.

Savo gabumus atskleidusiamþmogui atsiveria pasaulis (2)

Pabaiga, pradþia 2001 m. Nr. 22

Tæsiame paðnekesá su Ðiauliøuniversiteto rektoriumi prof. Vin-cu Lauruèiu, kuris kartu su tech-niðkøjø Baltijos ðaliø universitetørektoriais ir prorektoriais lankësiÐveicarijos to paties profilio uni-versitetuose. Kelionæ finansavoÐveicarijoje veikiantis Gebert Ruffondas, su kuriuo Ðiauliø univer-sitetas palaiko glaudþius ryðius.

Naudodamiesi proga sveiki-name prof. Vincà Laurutá já iðrin-kus antrai Ðiauliø universitetorektoriaus kadencijai.

Derina fundamentiniusir taikomuosius tyrimus

Ar ðiame mûsø pokalbyje nëra tamtikro prieðtaravimo? Ðveicarijoje Jûssu kolegomis matëte, kaip ten plëtoja-mi fundamentiniai ir taikomieji tyrimai,kone visø srièiø ir krypèiø mokslas, oLietuvoje siûlote grieþtai apsiriboti tikprioritetais. Ar tai logiðka?

Istorinë Lietuvos raida yra visaikitokia. Ðveicarijoje - 4 valstybinëskalbos, skirtingi ir gana savarankið-ki kantonai. Lietuviø tauta, turëda-ma labai gilias istorines ðaknis ir il-gai buvusi kaimyniniø ðaliø �globo-je�, labai skausmingai reaguoja á sa-

vo identiteto iðsaugojimà. Lietuviøkalba ðia prasme yra viena ið di-dþiausiøjø mûsø vertybiø, todël ne-nuostabu, kad Aukðtojo moksloásatymas reikalauja Lietuvos univer-sitetuose dëstyti lietuviø kalba. O jukvisa tai kontraversiðka universitetokaip pasaulinio mokslo þidinio plë-

totei. Toks poþiûris labai trukdo stu-dentø ir dëstytojø mainams, kuriesparèiai plëtojami Europos Sàjun-goje, neskatina kviesti uþsienio stu-dentø, atneðanèiø universitetamsnemenkas pajamas. Taigi universi-tetø siekiams kuo plaèiau atsivertipasauliui ðiek tiek prieðtarauja pa-

stangos apsaugoti savo tautines ver-tybes. Dar sudëtingesnë latviø pa-dëtis, kuriø daugiau nei pusë dok-torantø - rusakalbiai.

Kita prieþastis yra ta, kad Lietu-va nëra didelë valstybë ir jos moks-lo potencialas, palyginti su pasauli-nio mokslo, nëra aukðtas. Tai pa-

tvirtina nedidelis Lietuvos moksli-ninkø publikacijø tarptautiniuosemokslo þurnaluose skaièius. Todëlmoksle kaip ir sporte - reikia pasi-rinkti prioritetines ðakas ir jas plë-toti. Ðitaip Suomija yra pasirinkusikomunikacines technologijas, Airi-ja - informacines technologijas irbiotechnologijas. Lietuvos politikaðiuo klausimu aptarta mokslo irtechnologijø Baltojoje knygoje.

Gráþkime prie kelionës áspûdþiø.Kaip ðveicarai derina fundamentiniusir taikomuosius tyrimus?

Derina tiesiogiai. kadangi keliasnuo fundamentiniø tyrimø iki jø tai-kymo vis trumpëja. Ðtai informaci-nës technologijos, kompiuteriai lau-kia nanotechnologijø srities atsto-vø pasiûlymø, kaip á vis maþesná plotàsudëti kuo daugiau informacijos irkuo greièiau jà ten padëti ir paimti.Ðveicarai turi labai plaèias progra-mas ir kitose srityse: elementariøjødaleliø ir kosminiø tyrimø, medþia-gotyros, aplinkosaugos ir kt.

Ðveicarijoje veikia du dideli vals-tybiniai technikos universitetai - Ciu-riche ir Lozanoje, 4 valstybiniaimokslo institutai, kuriuos pavydëti-nai gerai finansuoja valstybë, ir 10kantonø universitetø. Pastarieji yraklasikinio pobûdþio, juose didelisdëmesys skiriamas medicinai, teisei,humanitariniams ir socialiniamsmokslams. Be jø, dar veikia ir taiko-møjø mokslø aukðtosios mokyklos,mes pasakytume, kolegijos.

Labiausiai nustebino, kad toksdidþiulis yra universitetø finansa-vimas. Ásivaizduokite, vienam 11tûkst. studentø turinèiam Ciuri-cho universitetui ðveicarai skiriapinigø, kurie prilygsta maþdaugketvirtadaliui (!) Lietuvos biudþe-te esanèiø lëðø.

Nukelta á 15 p.

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

5 lentelë. Santykinis vieno mokslininko finansavimas mokslo institutuose

Institutas Vietapagal

mokslolygá

Santykinë2001 m.

subsidija 1mokslininkui

Nebiudþetinës

lëðos 1

mokslininkui2000 m.

Kitos lëðos

1 moksli-ninkui

2000 m.

apmo

fLietuvos vandensûkio

16 1,48 0,52 0

Lietuvossodininkystës ir

darþininkystës

9 1,41 0,65 0,04

Biotechnologijos 8-16 1,38 0,86 0,37Lietuviø literatûros

ir tautosakos1,25 0 0,36

Lietuvosenergetikos

10 1,22 1,06 0,06

Biochemijos 5 1,00 0,53 0,21Puslaidininkiøfizikos

2 0,99 0,09 0,18

Matematikos irinformatikos

7 0,92 0,08 0,18

Teorinës fizikos ir

astronomijos1 0,87 0,04 0,08

Botanikos 13 0,80 0,06 0,09Lietuvos istorijos 0,74 0,01 0,25Lietuvos miškø 19 0,69 0,32 0,1229 institutøvidurkis

1 0,28 0,15

Posëdþiauja Lietuvos aukðtøjø mokyklø rektoriø konferencijos nariai: Lietuvos teisës universiteto rektorius prof. Alvydas Pupputis,Ðiauliø universiteto rektorius prof. Vincas Laurutis ir Lietuvos mokslo tarybos patarëjas dr. Jonas Puodþius

4 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)

Apie nanomokslà ir nanotechnologijà (1)Artëjame prie

singuliarinio taðkoML. Gerbiamieji kolegos tikriausiai

neprieðtaraus ir �Mokslo Lietuvos� skai-tytojams bent trumpai primins nanotech-nologijos atsiradimo istorijà. Pastaruojumetu ðis þodis tapo labai populiarus (galtai susijæ su ES Penktàja bendràja pro-grama, kurios vienas prioritetø yra nano-technologija, beje, tapusi ir Lietuvos moks-lo prioritetu), taèiau nuo daþno vienos arkitos sàvokos kartojimo ji netampa aið-kesnë ar suprantamesnë, drástu pasakyti,didþiai daliai mûsø þmoniø, net ir mokslobendruomenës atstovø. Tad gal gerb. prof.V. Snitka ir galëtø ðià paslaugà mûsø skai-tytojams padaryti?

V. Snitka. Ið tikrøjø sàvokos na-notechnologija populiarumas ir daþ-nas kartojimas mane net ir stebina: ði-taip lengvai visuomenë, net ir Lietu-vos, priëmë ðá tarptautiná þodá. Dar1991 m. pradëjus man vadovauti �Vib-rotechnikos� moksliniam centrui,mes Kaune pradëjome plëtoti mikro-sistemø technologijos darbus ir pasirin-kome kaip prioritetinæ kryptá, taèiauper visà ðá deðimtmetá sàvoka mikro-sistemø technologijos labai sunkiai ásit-virtina. 0 juk per tà laikà ðie tyrimai jaupereina á pramonës sritá, po pirmojoetapo (fundamentiniø ir taikomøjøtyrimø) jau prasidëjo komercializaci-jos bumas ir pramonës augimas. Ir vistik Lietuvoje ði sàvoka ne itin daug kàsako mûsø þmonëms, nelabai prigyjair Vakaruose. O nanotechnologija, ku-rios didþiuosius laimëjimus tegalimeáþvelgti ateityje, mûsø þmoniø buvopriimta labai lengvai.

ML. Tai kur èia ðuo pakastas? No-ras prisiðlieti prie modernios tyrimø sri-ties? Viena ið populizmo moksle formø?

V. Snitka. Taip, manau, kad tai iðtikrøjø yra tam tikros Lietuvos moksli-ninkø dalies pozicija, taèiau, plaèiau kal-bant, ðaknys veikiausiai gilesnës irgalbût mes jø dar nesuvokiame. Da-bartinëse technologijose ir visuomenësevoliucijoje daug þenklø rodo, kad ar-tëjame prie vadinamojo singuliariniotaðko. Pagal Muro (Moore) dësná maþ-daug 2015 m. turëtø bûti pasiekta da-bartinës elektronikos technologijos ga-limybiø riba, kada 1 atomas bus panau-dojamas 1 bito informacijai uþraðyti irtolesnë miniatiûrizacija taps neámano-ma arba tokia brangi, kad nebus pra-smës jà naudoti.

ML. O kas toliau? Gal netradicinëstechnologijos padës ásisavinti ir sritá, kuriðiandien atrodo kaip mûsø technologijosgalimybiø riba?

V. Snitka. Nagrinëdami internetoplëtros tempus, gautume prieðingàkreivæ: ji kyla labai staigiai aukðtyn, betjeigu ir toliau ta kreivë augs tuo paèiupagreièiu, tai apie 2015 m. turës pa-siekti begalybæ. Tai neámanoma, vadi-nasi, kaþkas ne taip mûsø analizëje.Technologijø ir socialiniø procesø ana-litikai ir prognozuotojai sako, kad maþ-daug apie 2015 m. lauktinas tam tikrasvirsmas - mokslinio suvokimo, sociali-nis ar pan. Galimas dalykas, kad kaiptik nanotechnologijos tuo metu ir vai-dins ypatingà vaidmená. Ðtai kodël jaudabar nanotechnologijos poreikis irjos augantis populiarumas yra jau nepavieniø asmenø ir net ne atskirømoksliniø grupiø nariø màstymo iðda-va, bet ágyja tam tikro socialinio feno-meno pobûdá.

Lietuvoje iðties daug kas nesu-pranta, kur ta nanotechnologijos es-më, nors tai ir netrukdo ðiems veikë-

jams dràsiai ðia sàvoka manipu-liuoti. Deðimtmeèius dirbæ tra-

dicinius mokslinio tyrimo darbus stai-ga kai kurie veikëjai, kitaip jø nepava-dinsi, tuos paèius vakarykðèius darbusjau perkrikðtijo á nanotechnologijà.Kaip yra pasaulyje? Uþtektø panagri-nëti paskutiniø mënesiø ávairiø ðaliø

mokslo plëtros prognozes, kad ásitikin-tume, kaip toli ðioje srityje paþengta áprieká. Mintyje turiu ne vien EuroposSàjungos Penktàjà bendràjà ar bûsi-màjà Ðeðtàjà programas - tai Europosprogramos. JAV yra vadinamoji B.Klintono arba Nacionalinë nanotech-nologijos iniciatyva. Ðveicarija, Ispani-ja, Olandija ir kitos valstybës taip patturi ir nanomokslo ar nanotechnolo-gijos programas. Taigi ðios technolo-ginës krypties kûrimas perþengia vie-no þemyno ribas ir tampa pasauliniuprioritetu. Jungtinës Tautos 2001 m.spalá paskelbë Pasaulio konkurencin-gumo ataskaità (World CompetitiveReport� 2001), kurioje valstybës sura-ðytos pagal konkurencingumà. Ðiemetátraukta á ðià apþvalgà ir Rytø Europa,taip pat ir Baltijos ðalys. Analizuoda-mi konkurencingumà JT ekspertai

analizuoja ir technologijø átakà visuo-menës gyvenimo lygiui. Tarp svarbiau-siø ðiuolaikinës visuomenës plëtraitechnologijø ðiuo metu minimos ko-munikacinës ir informacinës techno-logijos. Jos labai svarbios, nes formuosvisà informaciná pasaulinës visuome-nës globaløjá tinklà. Antroje vietojeávardinta biotechnologija ir svarbiau-sia dalis bus genomo ir proteomikos

iððifruotos informacijos panaudojimasnaujø produktø gamyboje. Viena iðnaujø besiformuojanèiø krypèiø ðiuometu yra nanobiotechnologija. Taèiauèia nebeuþteks tik biologø ar bioche-mikø pastangø. Ðioms kryptims plëtoti

turi susivienyti ir biologai, ir fizikai, irinþineriniø krypèiø atstovai. Treèioji,besiformuojanti, technologija, kuriávardinta Jungtiniø Tautø apþvalgoje,yra nanotechnologija. Tai technologi-ja, kurios baziniams moksliniams tyri-mams finansavimas auga sparèiausiaiir kasmet iðauga dvigubai. Manoma,kad per 10 metø nanotechnologija tapssvarbesnë uþ pirmàsias dvi minëtas -komunikacines ir informacines tech-nologijas bei biotechnologijà. Pagal in-vesticijas á mokslinius tyrimus, nano-mokslas jau ðiandien gauna tiek, kiekir pirmosios dvi minëtos. Prognozës(remiuosi JT ataskaita) tokios: per 10-15 metø visos ðios trys technologijossusilies á vienà technologinæ kryptá, ku-ri palaipsniui pakeis visus ligðiolinës ga-mybos bûdus, pasaulio pramonëje do-minuos ðiø technologijø produktai ir

jie lems valstybës konkurencingumà.Tai suprasdami mes dar 1995 m. pra-dëjome perorientuoti savo darbø kryp-tis ir 1998 m. �Vibrotechnika� moksli-ná centrà reorganizavome á KTU Mik-rosistemø ir nanotechnologijos moks-liná centrà. Kas ieðko papildomos in-formacijos apie nanotechnologijà, galijà rasti mûsø interneto svetainëjewww.microsys.ktu.lt

Pasaulis nuo atomø tikprasideda

ML. Ligi ðiol maniau, jog nanotech-nologijos - tai, ûkiðkai tariant, inþineriniaimetodai, taikomi molekuliniu lygmeniu,

pasitelkiant informacines ir kitas moder-nias technologijas.

V. Snitka. Pastebëjimas gana teisin-gas, taèiau svarbu suvokti nanotechno-logijos esmæ. Nanotechnologijø esmëLietuvoje daþnai klaidingai supranta-ma. Istoriðkai þvelgiant, nanotechno-logija prasidëjo nuo garsiosios JAV fi-ziko Rièardo Filipso Feinmeno (Feyn-man) paskaitos Kaltekse, JAV, bene1982 m. Taèiau gal tik keliø þmoniø gal-vose ruseno supratimas, jog atomaispasaulis nesibaigia. Prieðingai - jis nuoatomø tik prasideda.

1985 m. Ðveicarijoje IBM labora-torijoje buvo pagaminti vadinami ske-nuojantis tunelinis ir vëliau atominësjëgos mikroskopai, kurie iki ðiol yra vie-ni ið pagrindiniø instrumentø nano-moksle ir nanotechnologijose. Taèiaupasaulinei nanotechnologijos plëtrailabia svarbûs taip pat buvo ErikoDrekslerio (E. Drexler) teoriniai dar-bai ir nanotechnologijos pagrindimas,kuriuos jis iðdëstë savo knygose: �Kû-rybos varikliai�, iðleistoje 1986 m., na-nosistemoms skirtoje knygoje �Nano-sistemos�, iðleistoje 1991 m. Joje ir bu-vo pateikti save atgaminanèiø moleku-liniø maðinø pagrindai, kuriø esmë ðtaikokia: reikia sukurti asemblerá, t. y . mo-lekuliná dirbtiná padarà arba, kitaip sa-kant, minimalià maðinà (làstelës arbakterijos tipo maðinà), o visa kita for-muosis savaime, kaip dabar savaimeformuojasi gyvoji gamta. Tada tie asem-bleriai savaime susirinks á sudëtinges-næ maðinà, organizuos kitas sudëtin-gas sistemas, maðinas, gamybà ir t. t.Ði Drekslerio kryptis buvo pavadintamolekuline nanotechnologija. Ðiuometu molekulinës nanotechnologijoskryptis gerokai praplësta, pasikeitë jossupratimas. Ji suprantama kaip che-mijos, biochemijos ir biotechnologi-jos pagrindu kuriamos didelës siste-mos, kuriose sistemø kûrimo proce-sas yra orientuotas nuo atskirø ato-mø molekuliø sintezës link ir nuomolekuliø prie save organizuojanèiøansambliø ir sistemø. Ðia kryptimiyra plëtojama molekulinë elektroni-ka, kuriamos nanomaðinos. Tai kryp-tis ið apaèios á virðø.

Kita kryptis (apie jà daþniausiai irkalbama Lietuvoje, bet jos reikðmë

nanotechnologijoje gal tik pradedaryðkëti) - tai tolesnë miniatiûrizacija,procesas, bûdingas þmonijos techno-loginei evoliucijai: nuo akmens kirvu-ko, geleþies gaminiø iki elektronikos,mikroelektronikos, mikrosistemø.Mikrosistemos dabar ir sudaro nau-jà instrumentinæ bazæ, kuri veikiausiaiir tarnaus nanotechnologijai kaip in-strumentinë bazë.

Iðkart norëèiau pabrëþti, kad na-notechnologijos esmë nëra miniatiû-rizacija. Prieðingai, ið maþø dariniø, iðatomø ir molekuliø, juos dëliojant arleidþiant patiems susiorganizuoti, kaipdabar ir daro prof. R. Rotomskio gru-pë, su kuria mes bendradarbiaujame,pavyksta sudëlioti didþiules sistemas.Galutinis tikslas - iðmokti daryti taip,kaip gamta daro, kad paèios làstelës,pradedant kamieninëmis làstelëmis,organizuotøsi á organizmà. Vienà die-nà kamieninio tipo làsteles galbût pa-vyks susintetinti naudojant nanotech-nologinius metodus, o informacijagalbût tam bus imama ið genomo. To-kiai gamybai reikalingas visiðkai kitaspasaulio suvokimas ir nauja filosofija,traktoristai negali bûti nanotechnolo-gijos specialistai. Kai sakau traktoristai,tai turiu mintyje deterministus, klasi-kinës mechanikos pasaulio suvokimoatstovus, kurie pasaulá mato nuo Niu-tono mechanikos ar Dekarto sistemosatspirties taðko. Gyvojoje gamtoje në-ra Dekarto koordinaèiø sistemos.Gamtoje veikia fraktalø tipo struktû-ros, chaoso teorija ir save organizuo-janèios sistemos. Ðtai èia yra nanotech-nologijos esmë. Ko gero, ðiandien kal-bëti apie nanotechnologijas gal net peranksti. Labiau vertëtø kalbëti apie na-nomokslà ir þiniø bazæ, kurià reikëtøsukurti, kad bûtø galima kurti nano-technologijas. Dabar pasaulyje plëto-jamos tam tikros kryptys, orientuotosá nanostruktûrø panaudojimà, siekiantgauti principines naujas medþiagas, ku-riami kvantiniai kompiuteriai nanost-ruktûrø pagrindu ir t. t. Taèiau galuti-nis nanotechnologijos tikslas yra mo-lekulinës maðinos. Yra 3 nanotechno-logijos kryptys. Pirmoji - kieto kûnotechnologija, kuri tradiciðkai ëjo minia-tiûrizacijos keliu ir ðiandien turime kaþ-kà panaðaus á nanotechnologijà, kurbandoma silicio ar kitø kieto kûnostruktûrø pagrindu sukurti naujus na-nometrinio dydþio elementus - elek-troninius, mechaninius.

Antra kryptis taip pat ið esmës plë-tojasi miniatiûrizacijos keliu: tai biolo-gija. Pradëjusi nuo lasteliø, biologijaperëjo á molekuliná lygá - DNR infor-macijos deðifravimà, proteinø vaid-mens ir t. t. tyrimà.

Treèioji kryptis - chemijos ðaka,kuri ëjo atvirkðtiniu keliu, pradëjusinuo atomø, chemija perëjo prie mak-romolekuliø, supramolekulinës che-mijos ir kompleksø. Ðios kryptys, ku-riø dvi plëtojosi �ið virðaus á apaèià� irviena �ið apaèios á virðø� ðiandien jun-giasi á vienà visumà, o tai ir turëtø su-daryti nanotechnologijos esmæ. Taibus naujos gamybos pagrindas ir nau-jo tipo gamybinë organizacija. Faktið-kai einama gamtos �gamybos proce-sø� imitavimo keliu.

O kà nanotechnologijojedaro fizikai?

ML. Prof. V. Snitka pateikë gana bau-ginanèias nanotechnologijos ateities per-spektyvas, kadangi ðiame pasakojime tarsiatgyja mokslo fantastø sukurtieji pasau-liai, kuriuose þmogui gyventi ne itin jauku.Kas bus, jeigu sulauksime meto, kai tech-nologijø sukurti padarai pradës savaran-kiðkai daugintis, organizuotis, ir dar uþsi-ims neþinia kokia gamyba. Þmogus tapsvisiðkai nebûtinas, o gal dar trukdys monst-rams vykdyti savo saviorganizacijos pro-gramà, neþinia kokiems tikslams duotà.

Atkelta ið 1 p.

Vilniaus universiteto Biofotonikos ir lazeriø tyrimo centro prof. Rièardas Rotomskis

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

Nanotechnologijø perspektyvas aptaria Puslaidininkiø fizikos instituto direktorius prof. Steponas Aðmontasir Kauno technologijos universiteto Mikrosistemø ir nanotechnologijos tyrimø centro vadovas prof. Valentinas Snitka

NAUJOS TECHNOLOGIJOS

2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247) 5Blogiausia, jeigu programos stabdþiai ne-suveiks ir tie monstrai ir á savo kûrëjussureaguos vien kaip á kliuviná, kurá bûtinapaðalinti, jeigu nori iðlikti. Tikiuosi, tø pra-naðiðkø ir apokalipsiniø laikø nesulaukti,bet mûsø vaikø ir jø palikuoniø gaila.

Beje, ið prof. V. Snitkos áþangos þodþionelabai supratau, kà nanotechnologijojedarys fizikai. Nejaugi bus tik chemikø irbiochemikø pagalbininkai? Laimei, èia tu-rime Puslaidininkiø fizikos instituto direk-toriø prof. Steponà Aðmontà, kuris mumsir paaiðkins, kà nanotechnologijoje jauðiandien daro Lietuvos fizikai.

S. Aðmontas. Fizikams, kaip ir dau-geliui tiksliøjø mokslø atstovø, nano-technologijos terminas yra labai priim-tinas, nes 15 ar 20 metø prie ðios sri-ties bent jau mûsø puslaidininkiø fizi-kai labai sëkmingai artëjo.

ML. Nejaugi kone nuo R. F. Feinme-no ir Drekslerio darbø ir prasidëjo nano-technologija? Ar ið tiesø buvo metas, kaimûsø fizikai dirbo, kaip sakoma, prieða-kinëse ðio mokslo pozicijose? Manau, mû-sø skaitytojams ádomu þinoti.

S. Aðmontas. Puslaidininkiø fizikosinstituto mokslininkai tiria kieto kûnosàveikas su ávairiomis spinduliuotëmis.XX a. pagrindinës tyrinëjimø kryptysbuvo mikroelektronika - puslaidinin-kiø ir kitø átaisø - miniatiûrizacija. Kuomaþesni atstumai, tuo didesnë tø átai-sø veikimo sparta. Pvz., kuriant tran-zistorius, buvo maþinami bazës dydþiai,elektronas ar skylë greièiau tà atstumàáveikia, todël tranzistorius gali stiprintiaukðtesná daþná ir t. t.

Bet jau 1990 m. fizikai ásitikino, kadneiðvengiamai artëja laikas, kai bus pa-siekta fizikinë riba, kai tolesnë minia-tiûrizacija taps neámanoma. Jeigu tran-zistoriuje bus trys atominiai sluoksniai,o laisvøjø krûvininkø koncentracija tu-rës bûti apie 1016 cm-3, tai visamesluoksnyje gali nelikti në vieno laisvoelektrono. Tûris gali bûti toks maþas,kad jau neámanoma pasakyti, ar jis le-giruotas, ar ne, kai krûvininkø koncen-tracijos yra nedidelës.

Þodþiu, ásitikinta, kad toliau maþin-ti puslaidininkinius átaisus jau beveikneámanoma. Jei ðitaip ir toliau bûtødirbta, tai tranzistoriø miniatiûrizacijabûtø pasibaigusi maþdaug apie2005­2010 metus.

Taèiau jeigu prisimintume kad irnetolimos praeities prognozes apie la-zeriniø ðviesos impulsø trumpinimà,tai ásitikintume, jog nuo prognoziøpradedama nukrypti, jau ne taip spar-èiai prie tos ribos artëjama, todël jau su-tariama, kad ir miniatiûrizacijos toles-nës prognozës nëra visiðkai teisingos.

ML. Ko tada vertos prognozës, jeigunepasitvirtina?

S. Aðmontas. Matote, kai pradeda-ma kurti ir gaminti labai maþø dydþiøátaisus, tai jau tenka iðmokti daryti ato-mø ir molekuliø dydþio struktûras.

R. Rotomskis. Jeigu turime makro-sistemà, tai ji paklûsta vieniems, o mi-niatiûriniai átaisai pavaldûs kitiems dës-ningumams. Jeigu turime auksinæ vie-lelæ, tai jos savybës yra vienokios, taèiaujeigu turite tik 500 atomø auksinæ vie-lelæ, jos savybës apraðomos jau remian-tis visai kita fizika. Ir ðitai atveria nau-jas galimybes.

ML. Suprantu, jog tai medþiagotyrossrities, kur dirba prof. S. Aðmonto vado-vaujami Puslaidininkiø fizikos institutodarbuotojai, didelis privalumas. Tikriau-siai tà patá galima pasakyti ir apie prof. R.Rotomskio biofotonikos tyrinëjimus. Ne-tiesiniø reiðkiniø fizika atveria daugybænaujø galimybiø tyrinëtojams.

S. Aðmontas. 2000 m. Nobelio pre-mijos laureatai fizikos srityje dar 1970m. pasiûlë kurti puslaidininkiø hete-rostruktûras ið skirtingø atomø ir taippavyko gauti dirbtines medþiagas. Iðpuslaidininkiø, metalø ir jø miðiniø pa-vyko gauti heterolazerius, tranzisto-rius su heterosandûromis ir pan.

Darbas galop buvo ávertintas Nobe-lio premija.

Taèiau noriu atkreipti dëmesá ðtai ákà: kai ið mikroelektronikos pereina-me á nanoelektronikà, t. y. ið mikromat-menø á nanomatmenis, ið esmës kei-èiasi fizikinës medþiagø savybës - á tai iratkreipë dëmesá prof. R. Rotomskis.

ML. Tad gal èia, kur tos savybës kei-èiasi, kur pradeda galioti kitos fizikos dës-ningumai, ir prasideda nanomokslas?

S. Aðmontas. Srityje, kurioje mantenka dirbti, ta pati didelio ir maþo tû-rio medþiaga akivaizdþiai keièia savo sa-vybes. Net ir mûsø 1977 m. uþregistruo-tas atradimas (Stepono Aðmonto, Ju-ro Poþelos ir Konstantino Repðo atra-dimas apie elektrovaros jëgos ir laidu-mo asimetrijos susidarymà vienalyèia-me izotropiniame puslaidininkyje - G.Z. past.), kai vienalytis puslaidininkispradeda lyginti kintamà srovæ. Jeigu su-daroma asimetrinë forma, tai, pasiro-do, turint puslaidininká maþø dydþiø ne-bereikia në p-n sandûros, nes vien dëlgeometriniø medþiagos savybiø galimagauti labai ádomius fizikinius efektus.

ML. Taèiau net ir gavæ pirmojo Lie-tuvos mokslo istorijoje atradimo laurea-tø vardus Jûs savo efekto visai nevadinotenanotechnologijos reiðkiniu?

S. Aðmontas. Termino nanotechno-logija nebuvo. Uþtat ir gavome atradë-jø teises, kadangi niekas netikëjo, kadgali bûti toks keistas efektas. Kai 1973m. J. Poþela nuvaþiavo á Leningradà(dabar Sankt Peterburgas) ir Ryvkinolaboratorijoje padarë seminarà, tai

Manau, kad ne að vienas vis labiaunusiviliu masinëmis bendravimo prie-monëmis ðalyje. Atvirai kalbant, nesi-nori þiûrëti ir klausytis ávairiø politi-niø ir visuomeniniø laidø, kuriose vistie patys politiniai veikëjai, kalbëdamiper radijà ar televizijà, stengiasi pa-lenkti sau milijonus þmoniø, kuriø jieniekada nematë ir nematys. Skirtin-gø profesijø þmonës ir firmos átrau-kiamos á vieðosios nuomonës forma-vimo verslà. Kiek ávairiausiø vien te-levizijos tokiø laidø, kaip �Paskutinëkryþkelë�, �Spaudos klubas�, �Kori-da�, �Praðau þodþio�, �Pjûvis� ir kt.Jos vieðàjà nuomonæ ásivaizduoja kaippasyvià reakcijà - atgarsá á televizijosskelbiamà informacijà.Visuomenë iðtikrøjø ðiuo atveju tëra mechaninë vi-suma þmoniø, atiduotø televizijos átai-gai, nesugebanèiø atsispirti prieð jiemsdiegiamas nuomones, greitakalbepateikiamus klausimus.Tiesa, tokioselaidose iðgirstamas vienas ar kitasklausimas telefonu ið gyventojø, daþ-nai nieko nereiðkiantis. Nieko nereið-kia ir neturi átakos tie vadinami balsa-vimai uþ vienà ar antrà atsakymà.

Valdþioje esantys veikëjai daugiauar maþiau sunerimsta, pajutæ, kad vi-suomenës nuomonë jiems nepalan-ki, kad krenta jø reitingas. Todël vie-ðosios nuomonës formavimas tampaáprasta priemone valdþiai uþkariautiir iðlaikyti. Tuo ir paaiðkinama, kodëltaip daþnai ir mielai televizijos laido-se, konferencijose su þurnalistais da-lyvauja vis tie patys vieðpataujanèio eli-to atstovai. Retai kada ekrane pasi-rodo naujas veidas, mokslininkas,specialistas, raðytojas ir pan.

Reikia manyti, kad tokios masi-nio bendravimo priemonës ne pade-da iðplësti ir pagyvinti þemøjø sluoks-niø diskusijà, o paverèia juos pasyviamase virtusioje visuomenëje savoskleidþiamø nuomoniø realizavimorinka. Ir èia informacija tampa pre-ke. Ne tik padidëja auditorija, kurianaudojasi profesionalûs nuomoniøtiekëjai, bet ir maþëja galimybë prieð-tarauti. Televizijos programos, kovo-damos tarpusavyje dël mûsø �dëme-sio� daþnai siekia mûsø pojûèiø nu-vertinimo ir subanalinimo, panaudo-ja ávairius triukus.

Tik áprasminta gyvenimo patirtis,o ne þalia pirminë patirtis gali pasiprie-ðinti banalioms masinio bendravimopriemonëms. Taèiau ar þmonës lygi-na tarpusavy visuomeninius ir politi-nius ávykius atspindinèià informacijàið keliø ðaltiniø.Taip daro tik nedau-gelis. Þmonës linkæ patikëti tuo infor-macijos ðaltiniu, kuriuo naudojosianksèiau, ir turinio prieðtaravimø in-formacijose nebûna, o bûna tik patei-kimo formos skirtumai.

Masinio bendravimo priemonësiðties pateikia daug informacijos apiepasaulio ávykius, taèiau retai kada þmo-gus gali palyginti savo gyvenimà su taplaèia tikrove. Pateikiama informaci-ja retai siejama su þmogaus rûpes-èiais, prieðingai, ji atitraukia dëmesánuo pagrindiniø dalykø, trukdo pa-þinti save ir pasaulá. Þiûrovas ið esmësnegauna jokio atsakymo. Jam perða-mos ne dvasinës, bet materialinës ver-tybës, seksas ir pan.

Inertiðka mase tapusioje visuome-nëje þmones jaudina tik jø paèiø rûpes-èiai ir negandos. Masinio bendravimopriemonës, uþuot padëjusios þmoguivisuomeninius reiðkinius suprasti gi-liau, suvarþo já ðablonais, kad ilgainiuijis tampa dar didesniu nemokða. Ne-turëdamas savø, jis operuoja visø pri-

paþintomis idëjomis, niekada negalipakilti aukðèiau savæs, virð kasdieny-bës. Jis nesuvokia savo kasdienës pa-tirties, tikrø vertinimo kriterijø ir plau-kia pasroviui, tikëdamas valdovø paþa-dais. Toks gyvenimas kelia nepasitikë-jimà savimi, bejëgiðkumà, nerimà, sa-vo veiklos beprasmiðkumà. Ar tai neviena ið prieþasèiø, dël kuriø didëja sa-viþudþiø skaièius ðalyje?

Ádomiausia yra tai, kad kai kurie in-telektualai ir mokslininkai visiðkai ne-reaguoja á visuomeninës nuomonësdël politiniø ir visuomeniniø reiðkiniøir valdþios veiksmø, proto ir tikrovësneatitikimà. Pavyzdþiø yra pakankamai,kai valdþios veiksmai prasilenkë su vi-suomenës nuomone paèiais svarbiau-siais klausimais, kad ir �Maþeikiø naf-tos� privatizavimo kompanijai �Wil-liams�, Ignalinos AE skuboto uþdary-mo, mirties bausmës panaikinimo ir kt.

Vis dëlto valdþios dëmesys to-kiems reiðkiniams kaip �korupcija�rodo, kad ji nerimauja dël visuome-nës dorovës ir aukðtuomenës pado-rumo. Daugybë smulkiø demaskavi-mø parodë, kaip paplito amoralumasvisuomeniniuose ir valdþios reikaluo-se. Ko tik ið aukðtuomenës arba á jàpretenduojanèiø nepalietë ðie de-maskavimai. Lengviau paminëti galtuos elito atstovus, kurie niekur nëraásivëlæ. Ið tokiø, mano þiniomis, yraA. Sakalas, K. Bobelis, È. Jurðënas,A. Juozaitis ir gal dar vienas kitas.

Tie demaskavimai, trumpam at-kreipæ visuomenës dëmesá, tëra laiki-ni dalykai. Be to, þmonës puikiai su-pranta, kad kuo aukðtesná postà þmo-gus uþima ar uþëmë, tuo daugiau jisturi ðansø neákliûti. Daug nusiþengimøvalstybei yra padaræ konservatoriøpartijos �ðulai�, taèiau atpildo vargu arsulauks. Visgi nepasitikëjimas aukðtaisir átakingais valstybës asmenimis nesi-liauja, taèiau apsiriboja pasyviu lauki-mu naujø demaskavimø, kuriuos þmo-nës suvokia kaip savaime suprantamàdalykà, formuojantis rinkos santy-kiams. Korupcija ir maþesni ar dides-ni piktnaudþiavimai pastebimi visuoseaukðtuosiuose sluoksniuose. Amora-lumo atmosfera vis giliau ásigali mûsøvisuomenëje ir dël to, kad á tokius fak-tus niekas nereaguoja, taip pat ir ma-sinio bendravimo priemonës.

Aukðtuomenei neatstovauja tau-tos patriotai, skambûs teiginiai nëra josdorovinës vertybës, pasakiðka jos sëk-më ir turtai nëra susijæ su kokiais norsiðskirtiniais gabumais, kaip mëgsta aið-kinti �naujieji� lietuviai. Dabartiniusvaldovus atrinko ir paruoðë tie, kurieiki jø turëjo valdþià, turtus, garsenybiøfabrikavimo patyrimà. Jø neatrinko irneauklëjo jokia valstybinë institucija(panaðiai kaip sovietmeèiu aukðtojipartinë mokykla), susijusi su þiniø irkûrybiniø idëjø pasauliu. Tai þmonës,iðauklëti ne partijø, jauèianèiø atsako-mybæ ðaliai, atvirai ir aiðkiai svarstan-èiø svarbiausias problemas, kurios taipneiðmintingai buvo sprendþiamos ða-lyje. Tai ne tie þmonës, kurie jauèia at-sakomybæ daugybei juos kontroliuo-janèiø visuomeniniø organizacijø. Taiþmonës, kurie siekia pirmiausia nau-dos sau arba savo partijai, frakcijai, ne-vengdami jokios demagogijos.

Tokià didelæ valdþià, kokios darnebuvo, kûrëjai ágijo tik naudodamiesiorganizuoto neatsakingumo sistemaðalyje. Daþnai keièiantis vyriausybëms,nëra jokio vadybos perimamumo, tæs-tinumo, audito ir veiklos ávertinimo.

Prof. Juozas Burneikis

IÐSIKEROJÆS ORGANIZUOTASNEATSAKINGUMAS

LIETUVIØ LITERATÛROSIR TAUTOSAKOS INSTITUTAS

skelbia konkursà Dainyno skyriaus vadovo vietai uþimti.

Praðymà ir dokumentus mënesá nuo konkurso paskelbimo dienospriima Instituto mokslinis sekretorius adresu: Antakalnio g. 6, LT-2055Vilnius, telefaksas 61 62 54.

Direktorius Algis Kalëda

Ryvkinas kategoriðkai pareiðkë: �Tobûti negali�. Þodþiu, J. Poþelai buvo pa-siûlyta gráþus á Vilniø patikslinti mata-vimo rezultatus.

Ir vis tik mums pavyko sudaryti mo-delá, árodyti savo tiesà ir gauti uþ tai at-radimà. Nanostruktûrø pasireiðkimasbuvo tiek neakivaizdus, netikëtumoefektas buvo labai didelis. TuometinisTSRS MA prezidentas akad. Mstisla-vas Keldyðas kreipësi á MA prezidiu-mo narius: ar gali ðtai toks vienalyèiopuslaidininkio pavyzdëlis turëti asimet-rinæ voltamperinæ charakteristikà ir ly-ginti elektros srovæ? Jis iðgirdo vienin-gà akademikø atsakymà - ne, negali.

R. Rotomskis. Atsakë vadovauda-miesi klasikinës fizikos samprata.

S. Aðmontas. Ið tiesø jeigu remtu-mës klasikiniais samprotavimais, taidaugelis naujø reiðkiniø, kurie atsiran-da nanostruktûrose, sunkiai suvokia-mi. Jeigu naudosimës kvantinës mecha-nikos galimybëmis, tai daugelis reiðki-niø pasirodys lengvai paaiðkinami. Tar-kime, maþinant vadinamàsias kvantinesduobes, elektronai pradeda judëti ribo-toje erdvëje ir uþdraustoji juosta pra-deda didëti proporcingai maþëjanèiampuslaidininkinio átaiso tûriui. Medþia-goje pradeda reikðtis dimensiniai efek-tai. Pagrindiniai fizikiniai medþiagø pa-rametrai kinta priklausomai nuo to átai-so ar elemento dydþio. Ðiomis sàlygo-mis fizikas pirmiausia galëtø eksperi-mentiðkai iðmatuoti ir pagrásti, kas givyksta gautojoje nanostruktûroje.

Bus daugiau

LIETUVIØ LITERATÛROSIR TAUTOSAKOS INSTITUTAS

skelbia konkursà Tautosakos archyvo skyriaus vadovo vietai uþimti.

Praðymà ir dokumentus mënesá nuo konkurso paskelbimo dienospriima Instituto mokslinis sekretorius adresu: Antakalnio g. 6, LT-2055Vilnius, telefaksas 61 62 54.

Direktorius Algis Kalëda

LIETUVOS ENERGETIKOSINSTITUTAS

praneða, kad 2002 m. kovo 14 d. 14.00 val. instituto posëdþiø salëje(202 kab., Breslaujos g. 3, Kaunas) vyks vieðas habilitacijos komiteto po-sëdis, kuriame LEI dr. JONAS ALGIRDAS KUGELEVIÈIUS gins ener-getikos ir termoinþinerijos mokslo krypties (06 T) habilitaciná darbà�ENERGIJOS TIEKIMO SISTEMØ VALDYMO MODELIAI IRSPRENDIMAI�.

Habilitacijos komitetas:- prof. habil. dr. Jurgis VILEMAS (Lietuvos energetikos institutas,

technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija, 06 T) - pirmininkas;nariai:prof. habil. dr. Antanas NEMURA (Lietuvos energetikos institutas,

technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija, 06 T);prof. habil. dr. Algis GARLIAUSKAS (Lietuvos matematikos ir in-

formatikos institutas, fizikos mokslai, informatika, 09 P);prof. habil. dr. Juozas BURNEIKIS (Lietuvos mokslø akademija, Lie-

tuvos mokslininkø sàjungos institutas; fizikos mokslai, geografija, 06 P);prof. habil. dr. Jonas GYLYS (Kauno technologijos universitetas,

technologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija, 06 T);habil. dr. Vaclovas MIÐKINIS (Lietuvos energetikos institutas, tech-

nologijos mokslai, energetika ir termoinþinerija, 06 T);prof. habil. dr. Aleksandras Vytautas RUTKAUSKAS (Vilniaus Ge-

dimino technikos universitetas, socialiniai mokslai, vadyba ir administ-ravimas, 03 S).

Su habilitaciniu darbu galima susipaþinti M. Maþvydo bei LEI biblio-tekose.

Direktorius J. Vilemas

6 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)

Kad ne pelenais, o þieþirbomis sugráþtø (1)Atkelta ið 1 p.

Jonas Vileiðis 1902 m.

Bûtø sunku priþadëti, jogapie ðiuos ir daugelá kitø klau-simø iðgirsime vienintelæ teisin-gà ir nepaneigiamà nuomonæ -toks uþmojis veikiausiai virðytøðios diskusijos dalyviø jëgas.Tokia uþduotis ir nebuvo kelta.Taèiau skaitytojas turëtø pajus-ti tikrà malonumà, kartu su ðiøeiluèiø autoriumi bendrauda-mas su tikrais ne tik Vileiðiø gi-minës, bet apskritai tarpukarioLietuvos kultûros þinovais.

Puikus diskusijos objektas irpati Jono Vileiðio asmenybë. Jukne paslaptis, kad dar Ðiauliø gim-nazijos suole ir Peterburgo uni-versitete Jonas Vileiðis buvo pri-sigaudæs socialinës lygybësidëjø, kuriomis, beje, buvo uþsi-krëtæ daugelis to meto màstan-èiø jaunuoliø. Jeigu ne gerokaiuþ jaunëlá brolá vyresnis inþ. Pet-ras Vileiðis, dar neþinia kaip bû-tø pasisukæs Jono Vileiðio liki-mas. Juk tai vyresnysis brolisjaunëliui atstojo ir tëvà, kreipë ámokslus, patraukë á tautinio at-gimimo srovæ, per kurià jis atëjoir á varpininkø, Vinco Kudirkospasekëjø gretas. Be inþ. Petro Vi-leiðio pastangø veikiausiai netu-rëtume ir Jono Vileiðio, jo didþiø-jø darbø tautos labui. Apie tuosdarbus ir jø reikðmæ lietuviø tau-tiniam atgimimui, nepriklauso-mos valstybës kûrimui, paga-liau kaip Kauno miestas, buvæscarinës imperijos apleistas gu-bernijos miestas, paverstas nor-malios to meto Europos valsty-bës sostine, ir kalbës diskusijosdalyviai. Þinoma, nepavyks ið-vengti ir dabarties aktualijø, jøvertinimo istorinës patirtiesmasteliu, kadangi Jono Vileiðiogyvenimo kelias, asmenybësmoralinës nuostatos teikia geràpaspirtá diskusijos dalyviams,gal net provokuoja lyginti.

Redakcijos sveèius kalbi-no ,,Mokslo Lietuvos� vyriau-siasis redaktorius GediminasZemlickas.

G. Zemlickas. 2001 metais baigë-si inþ. Petro Vileiðio 150-øjø gimimometiniø metai, uþtat 2002-aisiais mi-nime Jono Vileiðio 130-àsias gimimometines. Kaip jos bus paminëtos? Arvirs jubiliejiniais renginiais, kaip kadbuvo minint inþ. Petro Vileiðio atmin-tinà datà? P. Vileiðio kraðtieèiø pasva-lieèiø ir Vilniaus pasvalieèiø bendri-jos dëka 2001-ieji, drástu teigti, ið tik-ro Lietuvoje nuaidëjo kaip inþ. Pet-ro Vileiðio metai.

J. Anièas. Deja, su tam tikru liû-desiu turiu pasakyti, kad Jono Vi-leiðio 130-øjø gimimo metiniø pa-minëjimas, ko gero, bus paèios Vi-leiðiø giminës ir kai kuriø privaèiøasmenø reikalas. Kiek man þinoma,valstybës mastu jubiliejus nebus pa-

þymëtas. Minëjimà remiaVilniaus ir Kauno miesto bei

Pasvalio rajono savivaldybës.G. Zemlickas. Ar tai nebus prie-

þastis to, kad ðiandien Vileiðiai ne vi-siems yra patogios istorinës asmeny-bës? O gal paprasèiausias abejingu-mas mûsø iðkiliems praeities veikë-jams? Kasdienybës ðurmulyje jø ne-pasigendame? Tø asmenybiø gyveni-mas ir pavyzdys nieko negali iðmo-kyti, ásitraukus á privatizavimo vajø,sukant galvas, kaip èia dar kà pelnin-giau iðnuomavus uþsienio firmomspagal ilgalaikes sutartis?

J. Anièas. Að vis dëlto labiau pa-brëþèiau abejingumo veiksná. Kasdie-nybë taip mûsø valdþià uþgoþë, kadji nebesugeba atsirinkti tikrøjø ver-tybiø ir joms skirti reikiamà dëmesá.Beveik neabejoju, kad ið valdþiosþmoniø niekam në á galvà neðovë,kad 2002 m. sausio 3 d. sukako 130metø, kai gimë Jonas Vileiðis.

Kai galvose veikia tiksiøstuvas

G. Zemlickas. Valdþios vyrai nesu-vokia, kad minëdami iðkiliø praeitiesvyrø sukaktis jie ir patys galëtø gero-kai sutvirtinti savo autoritetà, ið krað-to istoriniø asmenybiø patirties pasi-semtø puikiø idëjø, galëtø sulauktipaspirties ir savo kasdienei veiklai. Jaunekalbu apie tai, kad ið jø galëtø pasi-semti sveiko idealizmo pamokø. De-ja, paprastai proto ir moraliniø ver-tybiø pasigendama maþiausiai.

J. Bulota. Visø lygiø valdþios vy-rams bûtø naudinga bent jau þinoti,

kà mes buvome ágijæ ir ko netekome,ko ið viso to galëtume pasimokyti. Jukið praeities Tavo sûnûs te stiprybæ semia.Kad jos pasisemtø, dirbanèiam þmo-gui, politikui, visuomenës veikëjui aradministratoriui reikia bent jau su-sipaþinti, kas netolimoje praeityje -ne Vytauto ar Mindaugo laikais, otarpukario nepriklausomoje Lietu-voje buvo padaryta.

Deja, daugelio valdþios vyrø gal-vose nëra ámontuoto imtuvo, kurisbûtø skirtas priimti kitø skleidþiamasbangas. Tose galvose veikia tik siøs-tuvai - savo paèiø mintims skleisti.Todël tø galvø ir nepasiekia kitø þmo-niø sakomos mintys. Tai dël ribotomàstymo, mentaliteto trûkumø. Lie-

tuvos istorijà, literatûrà, apskritai kul-tûros dalykus tie valdþioje esantysdaþniausiai þino labai nepakanka-mai. Mechaniðkai dar sugieda Lietu-vos himnà - to lyg ir gana.

Manyèiau, kad èia esama ir masi-nës informacijos priemoniø kaltës.Esu þodþio þiniasklaida prieðas, ma-nau, jog tai paniekinantis þodis, ku-ris negali pakeisti tokiø sàvokø kaipþurnalistika, publicistika. Ar galëtøkam ðauti á galvà pasakyti, kad Vin-cas Kudirka dirbo þiniasklaidoje?Skambëtø keistai.

Ði kalba galëtø mus nuvesti taippat ir á dabartiná þurnalistø rengimà.Ðalies universitetus pastaraisiaismetais baigæ þurnalistai silpnai þinonet ir nesenà, praeito amþiaus Lie-tuvos istorijà, lietuviø literatûrà, tometo situacijà. Ið èia iðplaukia nesi-domëjimas.

Ar sugebame prisimintikûrëjà

G. Zemlickas. Ádomu suþinoti,ar bent jau Jono Vileiðio ákurtojolaikraðèio �Lietuvos þinios� redak-cijos atstovai buvo atëjæ á moksli-næ konferencijà, skirtà J. Vileiðio130-osioms gimimo metinëms, vy-kusià Vilniaus rotuðëje? Jeigu ne-buvo - tai skandalas. Gal bent kitøleidiniø broliai þurnalistai ir Jûsø,gerbiamasis daktare, buvæ moki-niai suguþëjo á Vilniaus rotuðæ?

J. Bulota. O ko jie èia eis? Þur-nalistà ðiandien, kaip ir vilkà, maiti-

na kojos ir ausys, vaikantis sensaci-jas ir skandalus, girdint ðûvius beisprogimus. Ið Jono Vileiðio sensaci-jos nepadarysi, neapðauksi nei gëju-mi, nei KGB agentu. Nebent kokiammaþatiraþiam kultûriniam savaitrað-èiui þinutæ ar straipsnelá ásiûlytum. Behonoraro.

J. Anièas. Kvietimai ,,Lietuvos þi-niø� redakcijai buvo nusiøsti.

G. Zemlickas. Manau, kad tojekonferencijoje bûtø labai tikæs ir pra-neðimas apie ,,Lietuvos þinias� - Jo-no Vileiðio 1909 m. birþelá ákurtàjá irredaguotàjá, vëliau tarpukariu leistàir dabartiná laikraðtá. Ko gero, taip patbûtø peno apmàstymams.

J. Bulota. Abejoju, ar redakcijos

darbuotojai operatyviaiástengtø tokià palyginamà-jà analizæ parengti. Tai ga-na sudëtingas darbas. Ap-skritai Jono Vileiðio 130-meèiui skirtoji konferenci-ja parodë, kad kai kuriepraneðëjai net neástengëperskaityti tai, kas jau pa-raðyta apie Vileiðius, taippat ir monografijos apieJonà Vileiðá. Todël kartojotai, kà rado enciklopedijo-se ar girdëjo, nors ir ne vi-sada teisingai. Negi stabdy-si þmogø ir ginèysies, jog netada ir ne taip buvo. Jeigupraneðëjas turi kitø duo-menø, tai turëtø polemi-zuoti su autoriumi, nesðiam tikslui tokios konfe-rencijos ir skiriamos.

Ið dalies kalti ir pana-ðiø renginiø organizato-riai. Jau daugiau kaip 10 metø gyve-name nepriklausomoje valstybëje,laikas bûtø pradëti kalbëti konferen-cijose apie tai, kas naujo surasta apievienà ar kità þmogø, kaip tos þiniospanaudojamos ir kaip galima gautinaujø faktø.

Man atrodo, jog èia yra taip patmasinës informacijos priemoniø,þurnalistø, publicistø, redaktoriødarbo trûkumas. Daþnai skundþia-masi, kad nieko nesugebama duotiðviesaus ir graþaus ið dabartinio gy-venimo. To ðviesumo ir graþumo netiek jau daug ir yra: visi staèia galva

pasirengæ nerti á tà Europà. Ir nenorilikti tuðèiomis kiðenëmis, todël dali-jasi kalakutus, o publika pasimetusiir suka galvas, kas tai per dalykas irkas tuos kalakutus gavo? Meras ardaktaras? O gal abu? Konferencijo-je buvæs dr. Kazys Bobelis ir sako:,,Ko gero, kalakutus gavo abu�. Galvienà nuskriaudþiame ðitaip tvirtin-dami, bet á tokià situacijà að niekaipneásivaizduoju pakliuvusio Kaunoburmistro Jono Vileiðio.

G. Zemlickas. Esmë Jûsø pasku-tiniame sakinyje. Gal iðties bûtø visaineproðal bent þodá kità pasakyti, kàKauno miestui bûdamas burmistru(1921-1931) padarë Jonas Vileiðis.

J. Bulota. Neuþtenka iðvardyti,

kas, kokiomis sàlygomis ir kaip buvopadaryta. Man ádomu ir kitkas. ÐtaiKaune 1929 m. spalio 30 d. atidaro-mas Petro Vileiðio tiltas. Tuo metuJonas Vileiðis - Kauno burmistras, oPetro Vileiðio sûnus inþ. Vytautas Vi-leiðis - susisiekimo ministras. Pasii-mu to meto laikraðèius ir tikiuosi, kadVileiðiø ðeima ta proga bus kaip norspagerbta, paþymëta, bent jau plaèiaupaminëta. Reporteriai negaili liaup-siø á tilto atidarymà atvykusiems val-dþios vyrams. Dalyvauja prezidentasAntanas Smetona ir ministras pirmi-ninkas Augustinas Voldemaras. Vi-leiðiams vietos laikraðèiuose ta pro-ga kaip ir neatsirado. Tiesa, kan.J. Tumas-Vaiþgantas paðventino tiltà,kaip ir daugelá kitø J. Vileiðio inicia-tyva treèiajame XX a. deðimtmetyjeKaune pradëtø ir uþbaigtø statybø.Tilto atidarymo metu A. Smetonabendravo su J. Tumu-Vaiþgantu, aið-kiai nepastebëdamas Vileiðiø ðeimosatstovø net Petro Vileiðio vardo tiltoatidarymo ir paðventinimo proga.Kas tai? Atsitiktinumas, dëmesiostoka ar reporteriø aplaidumas?Blogiau. A. Smetona nemëgo Vilei-ðiø giminës ir nelabai tai slëpë. Bettai jau kita tema.

J. Tumas buvo ðviesi asmenybë, la-bai jautri, bet, atvirai kalbant, kai kurbuvo Jonà Vileiðá nuskriaudæs. Að taipabandysiu árodyti kiek vëliau, rem-damasis paties J. Tumo laiðku.

Vienintelë patirtis, kurianepamirðtame

pasinaudotiG. Zemlickas. Vileiðiø giminë

daug nusipelniusi ne tik lietuviø tau-tiniam judëjimui, atgaunant Lietuvosnepriklausomybæ, bet ir provincináKauno miestà verèiant valstybës sos-tine, tegu ir laikinàja. Nepaisant di-deliø nuopelnø miestui ir valstybei,Vileiðiø giminë vis tik pasijuto tarsi áðalá nustumta. Labai panaðûs proce-sai vyksta ir dabartinëje Lietuvoje. Argerbiami prelegentai neáþvelgia tokiøto meto Kauno sàsajø su dabartimi?Juk svetimø nuopelnø nepastebëti,juos neigti ar net savintis mëgëjø bu-vo visais laikais ir, matyt, bus ateityje.

J. Bulota. Kaune Vileiðiø atþvil-giu ðitai buvo padaryta gana de-monstratyviai - ta giminë buvo nu-stumta á ðonà. Ðtai ðiuo patyrimu mû-sø dienø veikëjai puikiausiai pasinau-doja panaðiais atvejais. Man atrodo,J. Vileiðis tokius dalykus buvo neblo-gai perpratæs, turëjo patyrimà dar iðcaro laikø, pasakyèiau, dar ið jokovos laikø su caro valdþia. Ði prie joanksti pradëjo kibti.

Ketvirtasis ministrø kabinetas (1919 04 12-1919 10 09). Pirmoje eilëje ið kairës: J. Zubrickas - valstybës kontrolierius, J. Paknys- darbo ir socialinës apsaugos ministras, P. Leonas - vidaus reikalø ministras, M. Sleþevièius - ministras pirmininkas ir uþsienio

ministerijos valdytojas, A. Merkys - kraðto apsaugos ministras, S. Kairys - maitinimo ministras, J. Vileiðis - finansø ministras;antroje eilëje ið kairës: A. Stulginskis - þemës ûkio ir valstybës turtø ministras, J. Ðernas - ministras be portfelio, V. Èarneckis -

susisiekimo ministras, T. Petkevièius - ministrø kabineto reikalø vedëjas. Darbininkas (Boston). - 1920. - Bal. 8. - Nr. 41.Ið Jono Anièo archyvo

Ið R

. Tu

rsai

tës

asm

enin

io a

rchy

vo

2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247) 7Èia buvo uþsiminta, kad Petras

Vileiðis buvo didelis savo brolio Jo-no mokytojas, minëta, jog jaunystë-je, dar nuo gimnazijos suolo Jonasbuvo uþsikrëtæs ir socializmo idëjo-mis. Jeigu socializmà suprasime kaipsocialinës lygybës ir teisingumo idë-jos ágyvendinimà (ið esmës krikðèio-niðka idëja), tai J. Vileiðis juk nieka-da tø idëjø neatsisakë, toks ir iðliko.Liaudininkø idëjos jam liko artimos,tegu ir veikiant kitose socialinëse irekonominëse formacijose. Net ir vo-kieèiø okupacijos sàlygomis Antrojopasaulinio karo metais jis iðkart pri-sidëjo prie rezistenciniø organizaci-jø kûrëjø. Taèiau, svarbiausia, kadJ. Vileiðis niekada nenuklydo prie jo-kios kraðtutinës idëjos - nei komu-nistinës, nei faðistinës doktrinos.

G. Zemlickas. Kokia vidinë jëgapadëjo iðlaikyti tà pusiausvyrà?

J. Bulota. Bûtent brolio Petro pa-tyrimas. Jis brolio pinigais pasinau-dodavo dar mokydamasis Peterbur-go universitete. Bûdamas 21 metaisjaunesnis, Jonas matë ir tai, ko vy-resnysis brolis, kitos kartos þmogus,jau nesugebëjo suvokti. Man atrodo,kad Petras Vileiðis nepriklausomojeLietuvoje jau sunkiai suvokë, kas ap-link vyksta, prie naujø aplinkybiø pri-sitaikyti jam buvo neámanoma.

O Jonas Vileiðis iki pat savo die-nø pabaigos gerai suprato, kas tuometu vyko Lietuvoje. Ðá teiginá patvir-tino ir prof. J. Anièo surasti rankrað-tiniai J. Vileiðio straipsniai, kuriø ne-spausdino �XX amþius�. Jis vis tikrado bûdø ir formø parodyti, kadLietuva suka ne tuo keliu ir ðalies lau-kia, matyt, dideli iðbandymai.

G. Zemlickas. Turëtume atsi-þvelgti ir á tas objektyvias sàlygas, dëlkuriø Petrui Vileiðiui buvo sudëtin-giau negu jaunëliui broliui suvoktiLietuvos ávykius ir aplinkybes. Nuo1908 m. iki 1921 m. inþ. P. Vileiðiui te-ko geleþinkelius tiesti, tiltus ir tune-lius statyti Uþkaukazëje. Jis sugráþo ávisai jam naujà Lietuvà, kuri këlësi poPirmojo pasaulinio karo, tvirtino sa-vo valstybingumo pamatus, ûkiná irkultûriná gyvenimà.

Jonas Vileiðis niekur nebuvo pertà laikà atitrûkæs nuo Lietuvos, jis irper Pirmàjá pasauliná karà gyvenoLietuvoje, tiesiogiai ir aktyviai daly-

vavo tuose ávykiuose, kurie Lietuvàatvedë á nepriklausomos valstybës at-kûrimo kelià. Jonas Vileiðis - Lietu-vos Tarybos narys, vienas ið Nepri-klausomybës akto teksto autoriø(kartu su Mykolu Birþiðka, SteponuKairiu ir Stasiu Narutavièiumi) irNepriklausomybës paskelbimo sig-natarø. Pagaliau jis buvo antrosios ir

ketvirtosios vyriausybiø ministras,pirmasis Lietuvos Respublikos misi-jos pirmininkas, vëliau generalinisLietuvos atstovas JAV, daug padaræs,kad JAV pripaþintø de jure Lietuvosvalstybæ. Pagaliau J. Vileiðá juk gali-ma vadinti ir Lietuvos Respublikosatstovybës Vaðingtone ir Niujorkesteigëju. Tapæs Kauno burmistru jisvël pasinërë á nuolatinæ veiklà, kuriosiðdava - apleisto carinës gubernijosmiesto virtimas europietiðka Lietu-vos laikinàja sostine. Neabejoju, kadprof. J. Anièas galëtø pateikti darsvaresniø argumentø, ið kuriø maty-tume, jog broliø Vileiðiø nepriklau-somoje Lietuvoje buvo tiesiog skir-tinga padëtis. O ir broliø amþiausskirtumas daug reiðkë.

Lietuva jau suko á rinkosekonomikos kelià

J. Anièas. Þinoma, kad 21 metøamþiaus skirtumas buvo reikðmingasveiksnys. Bet svarbiausia, kad PetrasVileiðis negalëjo dalyvauti tuose pro-cesuose, kai kûrësi nepriklausomaLietuva, kai prie valdþios atëjo þmo-nës, uþ já gerokai jaunesni ir jam ne-paþástami. Nepamirðkime, jog po Pir-mojo pasaulinio karo Lietuvoje pra-dëjo sparèiai formuotis rinkos san-tykiai, kokiø ligi tol nëra buvæ.

G. Zemlickas. Argi iki Pirmojopasaulinio karo Lietuvoje nebuvorinkos santykiø? Juk bûdama impe-rialistinës Rusijos sudëtyje Lietuvaturëjo ir gyventi pagal imperijojeáprastas ûkinio ir ekonominio gyve-nimo formas. Ant lieþuvio galo taipir pinasi ,,didþiausio visø laikø filo-sofo ir politiko� formuluotë, kadimperializmas - tai aukðèiausioji ka-pitalizmo stadija. Koks kapitaliz-mas, tuo labiau imperializmas, berinkos santykiø?

J. Anièas. Poreforminëje Lietu-voje rinkos santykiø nebuvo, vyravonatûrinis ûkis. Kiek sparèiau vidausrinka formavosi Uþnemunëje, kurbaudþiava buvo panaikinta gerokaianksèiau.

G. Zemlickas. Taèiau grûdai, li-nai per Rygos uostà ið Lietuvos jukbuvo iðveþami? Pagaliau miðko me-dþiaga. Per Lietuvà ëjo geleþinkelisPeterburgas - Varðuva, ið Rovno ge-

leþinkelis siekë Ðiaulius, kurá nutie-sus pramonë pradëjo sparèiau aug-ti, plëtojosi ir kapitalistiniai gamy-bos santykiai. Kiek atsimenu, Ðiau-liuose, Frenkelio fabrike, pagamin-ti batai XX a. pradþioje aukso me-dalá buvo gavæ net Paryþiaus paro-doje. Ðiauliuose gaminamais bataisavëjo ir carinës kariuomenës kariai.

Tad nejaugi mûsø kraðte nebuvorinkos santykiø?

J. Bulota. Kaune tebuvo 3 ar 4fabrikëliai - kokia èia rinka.

G. Zemlickas. Gerb. J. Anièoknygoje skaitau, kaip paauglys Pet-ras Vileiðis su tëvu XIX a. septinta-jame deðimtmety-je vyksta á Rygàpardavinëti obuo-liø ir didþiai nu-stebina tëvà beikitus ûkininkus,teisingai apskai-èiuodamas veþi-me esanèiø obuo-liø kieká. Bûsimo-jo inþinieriaus ga-bumai pasireiðkëdar vaikystëje.

J. Anièas.Obuoliai, linai,kita ûkio produk-cija - dar toli gra-þu ne rinka. Jiprasideda tik suprekiniais pinigi-niais santykiais irprekine gamyba,t. y. sietina su fab-rikø, ámoniø atsi-radimu. Vietineitautinei rinkai at-siriboti nuo sveti-mos rinkos átakosbuvo galima tiksukuriant savonepriklausomàvalstybæ, atsiribojant valstybinëmissienomis nuo kitø ðaliø rinkos. Ðtaitoje nepriklausomos Lietuvos vals-tybëje jau pradëjo formuotis lietuvið-kasis kapitalas, nacionalinë rinka.Vyko aðtri konkurencija su þydø, vo-kieèiø, kitø tautø atstovø kapitalu.Formuojantis lietuviðkajam kapitaluiá gyvenimà atëjo ir nauji þmonës, sukuriais Petras Vileiðis jau ne visadarasdavo bendrà kalbà.

Kur dingo bendraminèiaiG. Zemlickas. Galiu suprasti, kad

su naujàja karta Jonui Vileiðiui buvolengviau rasti bendrà kalbà, nes jispats buvo tos naujosios kartos atsto-vas. Taèiau ne visai aiðku, kur ið aki-raèio staiga dingo inþ. Petro Vileiðioamþiaus ir aplinkos þmonës. Juk jie

jaunoje valstybë-je turëjo uþimtivietas toli graþune valstybës sta-tybos ,,galiorko-je�, bet parteriopirmose eilëse.Tarp valstybëselito atstovø,meno, kultûrosþmoniø, juk bu-vo ir tie, kuriejaunystëje nau-dojosi Vileiðiøðeimos parama,taip pat ir mate-rialine.

Pagaliau jukir Antanas Sme-tona - artimasVileiðiø aplin-kos þmogus, XXa. pradþioje gy-venæs Petro Vi-leiðio ðeimojekaip jo vaikø na-mø mokytojas.Daug to meto

kultûros þmoniø, dabar atsidûrusiøvalstybës gyvenimo avangarde, jau-nystëje naudojosi Vileiðiø materia-line parama, kad ir dirbdami �Vil-niaus þiniose�, gaudami ávairiø ge-rai apmokamø uþsakymø. Tai kodëldabar treèio deðimtmeèio pradþio-je á Kaunà atvykæs septyniasdeðimt-metis inþ. Petras Vileiðis jautësi vie-

niðas, nesuprastas? Kas vyko vals-tybëje, gal ir tie P. Vileiðio jaunystësbièiuliai jautësi iðstumiami ið akty-vaus valstybinio gyvenimo? Gerbia-mas J. Bulota priminë, kad ir JonasVileiðis turëjo jaustis nustumtas ge-rokai á paðalá, kaip kad mums primi-

në ir pavyzdys apie Petro Vileiðiotilto atidarymà 1929 metais.

J. Anièas. Daugelis Petro Vileiðiokartos þmoniø tuo metu jau irgi bu-vo senstelëjæ ir valstybëje didesniovaidmens nevaidino, nuo aktyviosveiklos jau buvo nutolæ. Kad ir dr. Jo-nas Basanavièius, kuris buvo vienme-tis su inþ. Petru Vileiðiu. O kà ypa-tingo treèiajame deðimtmetyje benu-veikë J. Basanavièius? Gyveno lenkøokupuotame Vilniuje, á Kaunà atvyk-davo tik retsykiais.

G. Zemlickas. Dr. Jonas Basana-vièius aptariamu laikotarpiu tapo tiksimboliu, ir ðitas jo garbingas statusasnet ir labai turëjo patenkinti naujo-sios politikø kartos atstovus Kaune.

J. Anièas. Dr. J. Basanavièius ta-po simboliu, tautinio atgimimo pa-triarchu. Taèiau net ir tautinio atgi-mimo patriarcho titulas jau buvo ge-rokai politizuotas. O ðiuo metu netypatingai politizuojamas.

G. Zemlickas. Ar ðitai turi kokiønors neigiamø pasekmiø mûsø tau-tinei ir istorinei savimonei? O jei tu-ri, tai kokiø?

J. Bulota. Turi, jeigu ieðkome at-skaitos taðko. Pavyzdþiui, mëginantsurasti dabarties patriarchø, kad irieðkant jø tarp mûsø laikø tautinio sà-jûdþio atstovø. Gal tarp Baþnyèioskronikos veikëjø ir pavyktø rasti. Tarppasaulieèiø ieðkant to laikotarpio pa-triarchø nesunku nusisukti sprandà,nes kuo toliau, tuo sunkiau atskirtipelus nuo grûdø, dorus þmones nuoprisiplakëliø ir apsiðaukëliø, politiniøaferistø ar buvusiø sovietiniø specia-liøjø tarnybø informatoriø.

G. Zemlickas. O kodël nepaieðko-jus tarp Lietuvos persitvarkymo sàjû-dþio, virtusio tiesiog Sàjûdþiu, veikëjø?

J. Bulota. Èia �patriarchø� norsveþimu veþk. Iðskirti ið jø tikruosiusir dorai nusipelniusius Lietuvai mû-sø istorikams prireiks, ko gero, visoXXI amþiaus... Taèiau net istorikøsurasti politikai - patriarchai, buvæSàjûdþio veteranai, negalës prilygti�Auðros� ir �Varpo� gadynës vy-rams. Kad ir tø paèiø Vileiðiø vietosistorijoje mûsø naujieji politikai ne-galës uþimti, kadangi ðaknys ne tos,nors dirva ir ta pati (Lietuva). Ir at-eitis nelabai aiðki.

Ne vienas pretendentas á pa-triarchus gali priraðyti lentynà kny-gø, gali uþsitikrinti savo garbintojøbûrio ar net ,,megztø bereèiø� pa-ramà, bet kai istorikams reikës ieð-koti jo veiklos ðaknø, tai prieisimeligi anekdotø.

Istorijos ratas jau spëjopasisukti

G. Zemlickas. Bet ar ðitaip ganakategoriðkai tvirtindami mes ið akiøneiðleidþiame iracionalaus laikoveiksnio? Kà mes galime þinoti, kaippasisuks istorijos ratas ar mûsø á Eu-ropà pasiryþusiø þengti tautieèiø pa-þiûros? Þmoniø ir tautos nuostatoskeièiasi, kas buvo neginèytina prieð15 ar 20 metø, visiðkai kitaip atrodoðiandien ir vël visiðkai kitaip atrodysdar po 20 metø. Tad ar ne per anks-ti laidojame viltá ateityje ágyti tautospatriarcho vardà turintá asmená?

J. Bulota. Istorijos ratas jau pa-sisuko. Mes gyvename XXI amþiu-je. Kas þino, ar ateities kartoms iðviso rûpës kadais gyvenæ tikri ar ap-siðaukæ tautos patriarchai? O jei rû-pës, tai kokia forma reikð jiems pa-garbà, minës jø nuopelnus ir dar-bus? Negi vël liûdnomis, laidotuvesprimenanèiomis konferencijomis irgedulingais jubiliejiniais minëjimais?Bet tai jau ne mûsø, o jø - ateinan-èiøjø kartø problemos. Tingëdamiar neturëdami laiko atsiversti encik-lopedijà, jie viskà galës suþinotikompiuterio duomenø bazëje. Su-prantama, jei tokie duomenys tenbus áraðyti. Nepavydþiu ateities en-tuziastui, kuris panorës ásitikinti, kasten ið tikrøjø dëjosi tame XX amþiu-je (kai brendo tautos patriarchai),remdamasis, na, kad ir sovietmeèiolietuviø literatûros studijomis.

Kiek buvo ðnekø, kad mûsø raðy-tojams ir poetams sunku prasimuðtipro cenzûrà, jie negalá garbingai pa-raðyti visos tiesos, todël raðà �á stal-èiø�. Taèiau Lietuvai atkûrus nepri-klausomybæ ir atëjus laikui ant stalopadëti, kà mûsø literatai sugebëjo pa-raðyti slaptai, pasirodë, kad jokiosauðros ar net prieðauðrio jø kûrybojenebuvo. Vadinasi, ligi tol buvo tik ko-mercinë literatûra ir þurnalistika. Ga-lima paminëti rezistencinæ spaudà iriðeivijos literatûrà, bet mes ieðkomepatriarchalizmo apraiðkø... Ezopinëkalba, uþuominos ir retrospektyvus�tyliosios rezistencijos� ilgesys - men-ka bazë patriarchø paieðkoms.

Bus daugiau

Doc. Jonas Bulota skaito praneðimà �Jono Vileiðio publicistika�

Dalia Bobelienë (Devenytë), visuomeninio komiteto Jono Vileiðio 130 metø jubiliejui rengti pirmininkë,ir prof. Jonas Anièas, komiteto narys

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

8 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)

Pradþia 2001 m. 15, 17, 18 nr.

Ar buvo Mindaugasatsimetëlis

Viena svarbiausiø ir nuo senokeliamø problemø: ar Lietuvos ka-ralius Mindaugas nuo suokalbinin-kø rankos þuvo kaip krikðèionis, arbuvo atsimetëlis? Volynës-Halièo kro-nika, kaip ir Eiliuotinë Livonijos kro-nika tvirtina Mindaugo krikðèionið-kàjá tikëjimà buvus melagingà. Taèiauistorikas Meèislovas Juèas primenair prieðingà liudijimà. Ir ne bet koká,o paties popieþiaus Klemenso IV1268 m. bulæ, skirtà Èekijos karaliuiOtokarui II. Joje teigiama: ��vieð-pataujant ðviesaus atminimo Min-daugui, kuris, jam priëmus krikðtosakramentà, buvo Apaðtalø sostovardu vainikuotas karaliumi, taèiaunuoþmiai nuþudytas piktos valiossûnø�. Nuo Mindaugo þûties tebu-vo praëjæ 5 metai, tad jeigu Lietu-vos karalius bûtø atsimetëlis, tai Ro-mos popieþius jo didþiausios nuo-dëmës nedangstytø. Prof. M. Juèasdaro atsargià iðvadà: �Galëjo bûti,kad Mindaugas nebuvo apostazas�.

Galima tik apgailestauti, bet mi-nëtoji Klemenso IV bulë yra vienin-telis teigiamas atsiliepimas apieMindaugo gilø krikðèioniðkumà. KitiXIII a. ir vëlesniø laikø ðaltiniai kal-ba kà kita. Antai popieþius JonasXXII ið Avignono 1324 m. jau tvirti-no, kad Mindaugas �nuo tikëjimoatsimetë ir gráþo á pirmutinæ klaidà�.

Nesant tikrø duomenø vëlesniøamþiø istorikai nuklysdavo net á psi-chologiniø problemø sritá: galëjæsar negalëjæs Mindaugas gráþti á se-nàjá tikëjimà? Nelabai tvirtas pagrin-das po kojomis, bet, nesant patiki-mesnio liepto, gali tekti eiti ir persvyruojantá bei slidø. Matyt, tai irliks neiðaiðkinta Lietuvos istorijospaslaptis.

Þinoma, turëtume savæs pa-klausti: kam naudinga buvo Min-daugà mëginti sukompromituotikrikðèioniðkøjø Europos valdovøakyse, rodyti baisûnu pagoniu? Ma-tyt, pirmiausia tiems kaimynams, ku-rie Lietuvos atþvilgiu turëjo toli sie-kianèiø uþmaèiø. Po Mindaugo ir jo

Idëjos ir dvasios broliø Studijø savaitë (4)TÆSIAME ÁSPÛDÞIUS IÐ �Á LAISVÆ� FONDO X STUDIJØ SAVAITËS RENGINIØ.

sûnø Ruklio ir Rupeikio þûties 1263m. Lietuvoje prasidëjo tikra sumaið-tis, kuri galëjo baigtis visiðku valsty-bës iðdraskymu - ðios dalies Euro-pos þemëlapis galëjo gerokai pasi-keisti. Jeigu Lietuvos valstybë iðliko,tai galima dëkoti ne tik Apvaizdai,bet ir dël to, kad Mindaugo buvo pa-

kankamai tvirtai (kiek to meto sàly-gomis buvo ámanoma) suræsti vals-tybingumo pagrindai.

Pirmøjø vyskupijøLietuvoje paslaptis

Bet gráþkime prie prof. M. Juèosuformuluotø ir su Mindaugu susi-jusiø problemø, kurios neduoda irdar ilgai neduos ramybës istorikams.Neturime tikro atsakymo ir á klausi-mà apie Mindaugo dovanojimo do-kumentø autentiðkumà. Abejoniøkyla dël 5 dokumentø: 1255 m. do-vanojimu Livonijos ordinui Mindau-gas uþraðæs Sëlà (Selonia), 1257 m. -Karðuvà, Nadruvà ir kai kurias Þe-maièiø sritis, 1259 m. - kai kurias Sû-duvos sritis, visà Þemaitijà ir Skalvà.

Esà Mindaugas ordinui uþraðæs ir vi-sà Lietuvà, jeigu mirtø bevaikis. Ta-èiau jis ne bevaikis, nes tuo metu turitris sûnus - Vaiðvilkà (Vaiðelgà), Rukláir Rupeiká, o uþ Volynës-Halièo val-dovo Danieliaus sûnaus Ðvarno bu-vo iðtekëjusi Mindaugo duktë.

Nors istorikams ðie Mindaugo

dovanojimo aktai ligi ðiol tebekeliaabejoniø, bet Livonijos ir Teutonøordino diplomatai jais uoliai naudo-josi. Antai 1417 m. tie dokumentaivokieèiø buvo veþami ir á Konstan-cos baþnytiná suvaþiavimà, siekiantárodyti, kad Þemaitija turi priklau-syti ordinui.

Deja, nedaug kà tikro galima pa-sakyti ir dël pirmøjø vyskupijø Lie-tuvos þemëje. Priminsime, jog 1253m. Lietuvos vyskupu buvo áðventin-tas dominikonas Vitas, taip ir nepa-siekæs savo diecezijos. 1255 m. po-pieþius Aleksandras IV leido Vituisavo vyskupijos atsisakyti, o vysku-po titulà paliko.

1254 m. Rygos arkivyskupasáðventino Livonijos ordino kunigàKristijonà Lietuvos vyskupu. Vis tikMindaugui pavyko pasiekti, kad Lie-tuvos vyskupija bûtø iðskirta ið Ry-gos arkivyskupo jurisdikcijos, tad

baþnytinë Lietuvos provincija jaupriklausë tiesiogiai nuo Romos. Pa-sak M. Juèo, Kristijonas rezidavoÞemaitijoje, o Vitas - Suvalkijoje,veikiausiai Veisiejuose.

Taèiau kodël abu vyskupai ið Lie-tuvos pasitraukë, tiksliau, matyt, bu-vo priversti pasitraukti? Nuo 1257 m.

Mindaugas slapta rëmë þemaièius,bet ar tai reiðkë, kad nutraukiamisantykiai su Roma? Tikriausiai ne,kadangi 1257 m. ið Romos popie-þiaus Mindaugas gavo leidimà vie-nà savo sûnø karûnuoti karaliumi.Lietuvos valdovas - pernelyg apsuk-rus loðëjas, kad diplomatinëje ðach-matø partijoje su Roma ir kaimynaispats save ðachuotø. Galimas daly-kas, daþnai norëdamas vienu ðûviunuðauti du zuikius patirdavo ir ne-sëkmæ, kai aplinkybës pasirodyda-vo esanèios stipresnës uþ valdovosiekius. Remti vienu metu ir vysku-pà Kristijonà, ir þemaièius Mindau-gui tikriausiai ne visada pavykdavo.Aiðku viena: Kristijonas 1259 m. jausutinkamas Vokietijoje, kur mirë1271 m. Keleri metai prieð tai Len-kijoje mirë dominikonas Vitas, ku-ris taip pat turëjo Lietuvos vysku-po vardà.

Kur vis tik buvoMindaugo katedra

Ligi ðiol priminëme senas pro-blemas, bet pokariu iðkilo ir naujø,pvz., kur stovëjo Mindaugo kated-ra? Popieþius mini, kad Mindaugassavo lëðomis pastatë katedrà. M. Ju-èui lyg ir nekyla didesniø abejoniø,kad ta katedra turëjo bûti Vilniuje,tuo labiau kad senosios architektû-ros tyrinëtojas Napaleonas Kitkaus-kas dabartinës arkikatedros poþe-miø ðiaurës rytinëje dalyje aptiko,manoma, tos Mindaugo katedrosliekanas. Vis tik viena maþytë abejo-në iðlieka ir M. Juèui, kuris ðiuo at-veju remiasi þymaus lenkø istorikoJerzy Ochmanskio Vroclave iðleis-tos paskutinës �Lietuvos istorijos�laidos teiginiu: esà tos katedros vaid-mená galëjusi atlikti ir Vilniaus pran-ciðkonø Marijos vardo baþnyèia, kurivëliau buvo perkelta á vadinamàjàSmëlynæ dabartinëje Trakø gatvëje.

Tai niuansas, kurio nederëtø ið-leisti ið akiø, nors daugelis argu-mentø vis tik yra N. Kitkausko ras-tosios katedros Þemutinës pilies te-ritorijoje naudai. Jeigu ði versija pa-sitvirtins, tai ir Mindaugo sostinësklausimas galutinai bûtø Vilniausnaudai.

Þinoma, visada esama pavojaus,kad dabartines nuostatas net ir pa-sàmonëje mëginame perkelti ir kitøepochø þmonëms. Ðiandien Vil-niaus autoritetas ir istorinë reikðmëgerokai sustiprëtø, jeigu pavyktøárodyti, kad jau XIII a. viduryje ðismiestas neturëjo sau lygiø Mindau-go Lietuvoje, net jeigu istoriniuoseðaltiniuose jo vardo ir nepasisekaaptikti. Archeologinës ir architektû-rinës nuorodos ðiuo atveju atrodoiðkalbingesnës uþ raðytiná þodá. Ta-èiau net jei Vilnius ir buvo svarbiau-sias XIII a. vid. Lietuvos miestas, darnereiðkia, kad Mindaugas karûnà tu-rëjo priimti bûtent Vilniuje.

Tais paèiais 1253 m., kaip ir Min-daugui, popieþius Inocentas IV ka-raliaus karûnà áteikë ir Volynës-Hali-èo valdovui Danieliui, ið kurio tikëjosidar aktyvesniø veiksniø prieð Europàiðgàsdinusius totorius ir kuris taip patpretendavo á Juodàjà Rusià, tad Min-daugui këlë didelá ir kone nuolatinápavojø. O kur Rusios karaliumi buvokarûnuotas Danielius? Visai ne savo

Po prof. Meèislovo Juèo paskaitos klausimø kilo Snieguolei Jurskytei

Susimàstë istorikai prof. Antanas Tyla (deðinëje) ir doc. Sigitas JegelevièiusTrakø pilies viduramþiðkos dvasios pasisemti atvyko Studijø savaitës dalyviai gydytojas Petras Kisielius ið Èikagos

ir istorikas doc. Romas Batûra (deðinëje)

2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247) 9sostinëje Halièe, kaip tikriausiai ðian-dien galëtume ásivaizduoti. Danieliusdalyvavo karo þygyje prieð jotvingiusir kartu su savo þmona Salomëja Ru-sios valdovo karûnà priëmë jotvingiøsvarbiausiame mieste Drohyèine, tuoátvirtindamas savo naujàsias valdas.Tai visiðkai atitiko to meto dvasià ir tei-sæ. Taigi Rusia taip pat yra turëjusikaraliø, deja, kaip ir Lietuva, vienin-telá. Popieþiaus bulëse Mindauguipatvirtinama pastarojo teisë á þemes,nukariautas ar atimtas ið pagoniø.Tad nereikëtø pamirðti istoriko Pau-liaus Rabikausko uþuominø, kadMindaugo valdymà reikëtø sieti ir sujo prisijungtais staèiatikiø centrais:norëdamas labiau pabrëþti savo tei-ses á tas þemes ir rungdamasis su Da-nieliumi Mindaugas galëjo karûnàpriimti ir Naugarduke.

Tad kiekgi krikðtø buvoLietuvoje

Taèiau mes jau nutolome nuoStudijø savaitëje iðsakytø minèiø -tarsi pratæsëme svarstymus, norsir neþinome, kà á ðiuos keliamusklausimus atsakytø prof. M. Juèas.Uþtat profesorius akcentavo kitànaujà problemà, kuri tikriausiaimums atrodys vis svarbesnë, nespo metø minësime Mindaugo ka-rûnavimo 750-metá, o 2009 m. -Lietuvos tûkstantmetá. Todël neviena ietis bus sulauþyta vis mëgi-nant palyginti 1251 m. ir 1387 m.Lietuvos krikðtus.

Istorikas kun. A. Juðka, beje, bu-væs M. Juèo kapelionas, jau pokariometais Vatikane paraðë disertacijà,kurioje teigia, kad Lietuvoje buvæstik vienas krikðtas - Mindaugo 1251m. krikðtas, o Jogaila pridëjo prieMindaugo krikðto dar kità. PasakA. Juðkos, tai nebuvæs naujas krikð-tas. JAV ðià vieno Lietuvos krikðtoteorijà karðtai propagavo neseniaimiræs prof. Jonas Dainauskas.M. Juèas mano, kad teisingiau ðiuoatveju vartoti A. Juðkos pasirinktàjáþodá pridëjo, o ne vienintelis.

Þinoma, bûtø neteisinga nutylë-ti ir tuos lietuvius istorikus, kurie lai-kësi kitos pozicijos - Zenonà Ivins-ká, Pauliø Rabikauskà ir kt. Jø argu-mentas - visà XIV a. Lietuvos val-dovai - Gediminas, Kæstutis, Algir-das - derëjosi dël krikðto sàlygø, opopieþiaus ir visuose kituose prie-ðingos ðalies dokumentuose lietu-viai buvo vadinami pagonimis, neti-kinèiais. Taèiau tai irgi nëra absoliu-ti tiesa, nes Mindaugo krikðto metupasëtoji krikðèionybës sëkla valsty-bëje nenunyko. Ðalyje stovëjo pran-

ciðkonø ir dominikonø vienuoliø pa-statytos baþnyèios, jos minimos darVytenio laikais, jau nekalbant apieGedimino laiðkuose minimas baþ-nyèias Vilniuje. Taigi tikëjimas neuþ-geso, jis ir toliau tarp dalies gyven-tojø gyvavo, darë tam tikrà átakà.

Taèiau sunku paneigti ir faktà,kad Jogaila Lietuvà (Aukðtaitijà)1387 m. krikðtijo, o Þemaitijoje tàdarbà 1413 m. uþbaigë Vytautas. Eu-ropoje ðis Jogailos krikðtas buvo pri-paþintas, iðgarsintas, atspindëtas irpopieþiaus bulëse. 1388 m. buvo

ákurta ir Vilniaus vyskupija.Taigi interpretacijø laikas nesi-

baigë, pats ákarðtis veikiausiai mûsødar laukia ateityje.

LIETUVIAMS ISTORIKAMSREIKËTØ ATSISAKYTI KAI

KURIØ STEREOTIPØTuo ásitikinæs JAV lietuviø vi-

suomenës veikëjas teisininkasALGIS RAULINAITIS, kuris yrair fondo �Á Laisvæ� aktyvus narysir, sprendþiant ið visko, didelis is-torijos gerbëjas. A. Raulinaitis suN. Kitkausku pirmininkavo irpirmosios studijø dienos posëdy-je. Su A. Raulinaièiu kalbëtasiTrakø pilies Didþiojoje menëje,prieð prasidedant X studijø savai-tës Lietuvoje devintajam posë-dþiui, kuriame turëjo bûti pagerb-ti �Á Laisvæ� fondo premijø lau-reatai ir vyko literatø prieðpietë.

Jums teko pirmininkauti kartu sudr. Napaleonu Kitkausku Studijø sa-vaitës antrajame posëdyje, kurio pava-dinimas �1251 metai: valstybës pra-dþia. Lietuva tarp Rytø ir Vakarø�.Matyt, apie Mindaugo laikus kalbëti pa-prasèiau negu, pvz., apie 1941 metø bir-þelio sukilimà Lietuvoje?

Gal maþiau buvo emocijø, betginèø netrûko. Esu labiau istorijosmëgëjas, taèiau kai kuriais Lietuvosistorikais esu labai nepatenkintas.Ðtai ir Jûsø primintajame posëdþiopavadinime 1251 metai laikomi Lie-

tuvos valstybës pradþia. Nieko pana-ðaus. Tai metai, kai Romos popieþiusdavë leidimà krikðtyti Mindaugà irpaskelbti karaliumi. Mano nuomo-ne, Lietuvos valstybë egzistavo jauIII-II tûkstantmetyje prieð Kristø.Kas yra valstybë? Valstybæ sudarobendra teritorija, tauta ir valdþia.Prieð mano minëtàjá laikotarpá nebu-vo bendros teritorijos, nes medþiok-le besiverèianèios gentys klajojo.

Taèiau ar galima kalbëti apie tau-tà, jeigu tai buvo klajokliø gentys?Genèiø sàjunga gali teikti tautos uþuo-mazgas.

Archeologas Pranas Kulikaus-kas ir kiti, taip pat ir jaunas istorikasTomas Baranauskas savo knygojetvirtina, kad III-II tûkst. pr. Kr. tosgentys (jø buvo ne viena) jau buvosëslios - buvo tauta, teritorija. O kaiyra grupë þmoniø, tai atsiranda irvaldþia. Nuo seniausiø laikø þinomapater families - tai irgi valdþia. Trys pa-

grindiniai reikalavimai, ið kuriø ir su-sideda valstybë - tauta, teritorija irvaldþia - jau turëjo bûti. Vëliau tavalstybë ágavo aiðkesnes formas, ka-dangi tauta augo, didëjo, iðkilo dau-giau valdovø. 1219 m. Volynës sutar-tis jau mini esant daug kunigaikðèiø.Mindaugo tëvas jau kotiruojamaskaip vienas svarbiausiø valdovø, taippat Mindaugo brolis Dausprungasir daugelis kitø. Jau tada valstybësegzistavimas neginèijamas ir tai pa-tvirtina raðytinis dokumentas. Apieankstyvesniuosius valstybës egzista-

vimo laikus pasiremti istoriniais do-kumentais, deja, neámanoma. Tie-sa, buvo 997 m. èekø vyskupo ir Len-kijos valdovo pasiuntinio ðv. Vaitie-kaus (Adalberto) ir 1009 m. vokie-èiø arkivyskupo ðv. Brunono (Boni-faco) þûties baltø þemëse apraðymai.

Jei teisingai Jus supratau, tai isto-rikø dar laukia daug darbo?

Taip, naujø tyrinëjimø, bet pir-miausia reikëtø atsikratyti seno ne-teisingo poþiûrio.

Kur to neteisingo, kaip Jûs tvirtina-te, poþiûrio ðaknys?

Mûsø istorikai buvo ir yra ásikibæklaidingø Jono Dlugoðo tvirtinimø.

Jûsø nemëgiamas Jonas Dlugoðas!Ðiam XV a. lenkø istorikui davëte py-los ir per ðios Studijø savaitës renginá.

Todël, kad falsifikatorius ir mela-gis. Jis raðë tai, kas patiko jo valdo-vams ir tiko lenkams. J. Dlugoðas skel-bë, kad Jadvyga krikðtijo Lietuvà. Ta-èiau rastieji karaliðkos ðeimos itene-

rariumai rodo, kad Jadvyga Lietuvo-je niekada nëra buvusi. Dël 1387 m.Lietuvos krikðto að taip pat linkæs gin-èytis. Ne Jogaila, o 1251 m. Mindau-gas Lietuvà krikðtijo �su daugeliu pa-goniø�. Kuris valdo, tas ir religijà pri-meta. Mindaugas Lietuvai primetë ka-talikø religijà. Sàvokà �primetë� èiavartoju ne menkinamàja prasme.

Suprantu: valdovo religija yra tau-tos religija.

Kitas klausimas, ar tauta kreipiadidelá dëmesá á jai primestà religijà.O Jogaila á krikðtà þmones patrau-kë tuo, kad naujakrikðtams dovano-jo naujus baltus marðkinius - tokiøLietuvoje þmonës dar neturëjo. Taiirgi buvo paskatinimas, nors ne vi-sai religinis, bet daugiau materialus.

Savaime suprantama, kad jokiakita tauta neparaðys Lietuvos istori-jos lietuviams - tai mûsø istorikø prie-dermë.

Kai lenkø istorikai sumenkinasavo kaimynus, tai lenkams jø isto-rija atrodo didingesnë. Bet tai nepretekstas lietuviø istorikams bûtinuolankiems.

Taèiau mokslui, ðiuo atveju istorijos,reikia ne ðiaip kalbø, bet argumentø.

Jeigu daug kalbësi, tai po ðimtometø visa tai virs teisybe.

Gal geriau argumentuoti, o ne vienkalbëti?

Þinoma, geriau argumentuoti.Taèiau tai, kà bekalbësi ir paraðysi,po ðimto metø virs tiesa. Koks norsistorikas atras ir paraðys: toks ir toksraðë taip ir taip. Ir pasirems tvirtini-mais. Ðtai archeologai suranda puo-dynës ðukiø, ið tø radiniø atkuria vi-sà miestà, jo gyventojø religijà ir pan.Argi ne taip Marija Gimbutienë ið-aiðkina iðtisø civilizacijø kultûrà? Pa-naðiai Algirdas Julius Greimas aið-kino lietuviø praeities dalykus. Vë-liau tos iðvados áauga á kitø tyrinë-tojø kraujà ir jomis remiamasi.

Bet ar èia nesama pavojaus nuklys-ti á klystkelius?

Reikia iðsiaiðkinti, kas yra klystke-lis. �Lietuvos istorijos� autoriusAdolfas Ðapoka, galima sakyti, buvovienas pirmøjø mûsø moderniøjø lai-kø istorikø. Jis irgi labai J. Dlugoðurëmësi, taip pat ðiek tiek þiniø sëmë-si ið vokieèiø kronikø. Jokûbas Vijû-kas-Kojelavièius labiau negu A. Ða-poka rëmësi vokieèiø kronikomis.

Ar yra istorikø, kuriuos gerbiate?Að visus istorikus gerbiu, tik kai

kurie ið jø neþino, kà kalba. Bet juosgerbiu. Ieðkodami jie atranda tiesà,o jei iðkyla ginèai - tai irgi gerai, nesargi ne ginèuose ir gimsta teisybë?

Gediminas Zemlickas

Praeitø metø gruodþio mën. 21 d. iðkilmingo Senato posëdþiometu uþ 2001 metø mokslo pasiekimus buvo áteiktos Rektoriauspremijos 14-ai Vilniaus universiteto mokslininkø:

Istorijos fakulteto doc. dr. Irenai Valikonytei;Matematikos ir informatikos fakulteto prof. habil. dr. Vilijandui Bag-

donavièiui;Gamtos mokslø fakulteto prof. habil. dr. Vytautui Ranèeliui;Medicinos fakulteto doc. dr. Rimantui Jankauskui;Kauno humanitarinio fakulteto vyr. mokslo darbuotojai dr. Daliai

Ðtreimikienei;Ekonomikos fakulteto prof. habil. dr. Jonui Mackevièiui;Medþiagotyros ir taikomøjø mokslø instituto vyr. mokslo darbuoto-

jui dr. Gintautui Tamulaièiui;Fizikos fakulteto mokslo darbuotojui habil. dr. Vygintui Jankauskui;Chemijos fakulteto doc. dr. Sauliui Armaliui;Filologijos fakulteto prof. habil. dr. Eugenijai Ulèinaitei;Filosofijos fakulteto prof. habil. dr. Danutei Gailienei;Komunikacijos fakulteto prof. habil. dr. Domui Kaunui;Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto doc. dr. Ramûnui

Vilpiðauskui;Teisës fakulteto dr. Egidijui Ðileikiui.

Premijos Universiteto mokslininkams

JAV lietuviø visuomenës veikëjas teisininkas Algis Raulinaitis ir �Á Laisvæ� fondo filialo Lietuvoje tarybos pirmininkasteisininkas dr. Jonas Kairevièius Trakø Salos pilies Didþiojoje menëje

Telefono skambuèiai ið plaèiojo pasaulio Studijø savaitës dalyvá dr. Juozà Kazickà pasiekdavo ir Trakø pilyje

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

10 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)REFORMOS ÞINGSNIAISvarbu iðgirsti ir kità

þmogøL. Griciûtë. Kad làstelës prisitai-

ko, pastebëta seniai. Pirmasis, ko ge-ro, O.Warburgas pasakë, kas yra vë-þys. Vëþys yra làsteliø, prisitaikiusiøprie deguonies trûkumo, darinys.Paskui trofinæ teorijà pasiûlë L. La-rionovas, 1957 m. tvirtinæs, kad agre-syviosios làstelës pradeda maitintis ki-tø sàskaita ir jas uþgoþia.

Daugelis mokslininkø nagrinëjo,kaip làstelës prisitaiko prie ávairiøveiksniø. Juk daugelyje patologijosrûðiø, net ir kai kurioje infekcinëje pa-tologijoje, yra prisitaikymo elemen-tø, ypaè jeigu ji lëtinë. Kiekvienoje re-generacijoje daug prisitaikymo ele-mentø. Profesorë E. Moncevièiûtë-Eringienë á ðià problemà paþvelgëplaèiau, vertindama ne pagal vienàkurá nors poþymá, bet pagal làsteliørezistentiðkumà jø evoliucijoje.

E. Moncevièiûtë-Eringienë. Teisin-gai nei O. Warburgas, nei L. Lariono-vas, nei po jø kiti tyrinëtojai nekalbëjoapie bendrà biologiná revoliuciná re-zistentiðkumà, kaip navikinio procesoformavimosi pirminá mechanizmà, ku-ris yra mano pasiûlytos rezistentiðku-mo teorijos evoliucinë esmë. O muta-cija, selekcija ir làstelës savybiø supap-rastëjimas yra kancerogenezës antra-sis mechanizmas, rodantis, kaip làste-lë prisitaiko, kad iðgyventø nuodingo-mis nepalankios aplinkos sàlygomis.Þuvusiø motininiø làsteliø sàskaita ið-gyvena rezistentiðkos làstelës. Vëþinëslàstelës iðgyvena, nes maitinasi þuvu-siø làsteliø medþiagomis ir kaip primi-tyvesnës struktûros ið terpës reikalau-ja maþiau maisto medþiagø negu nor-malios organizmo làstelës.

J. Didþiapetrienë. Idëjos sklandoore, bet reikia sukaupti eksperimen-tiniø duomenø bazæ. Kas pirmasissugebës tuos duomenis apibendrin-ti, tas ir bus genialus atradëjas.

ML. Ið tikrøjø idëjos sklando ore, betprie jø dar reikia priaugti, suformuoti ati-tinkamà bazæ. Bet net ir to dar maþa. Moks-lo þmonëms reikia galvoti apie tai, kaip pa-rengti visuomenæ, kad ji tas idëjas suvoktøir ávertintø. Mintyje turiu ir plaèiàjà visuo-menæ, ir vadinamàjá mokslo elità, kuris galiturëti átakos tolesnei perspektyviø moksloidëjø plëtrai. Kol idëjø reikðmë nesuvokia-ma, tai ne kaþin kà reikð ir geriausios te-orijos. Mokslininkas gali deðimtmeèiusvaisingai darbuotis, bet jo darbas gali bûtiir nelabai pastebëtas. Kaip gerbiamiesiemsonkologams atrodo, ar labai svarbu, kadnaujos idëjos, nauji ávairiø mokslo srièiølaimëjimai taptø visuomenei þinomi? O galgeros idëjos ir paèios prasimuð, kaip tasdaigas per asfalto plutà?

Lietuvos onkologijos centrastampa universiteto institutu (1)

Pateikiame Lietuvos onkologijos centro (LOC) Navikø epidemiologijos ir profilaktikos klinikoje vy-kusio apskrito stalo diskusijos dalyviø mintis apie aktualias onkologijos mokslo ir gydymo proble-mas. Diskusijoje dalyvavo LOC direktorius prof. Konstantinas Povilas Valuckas ir pavaduotojas dr.Feliksas Jankevièius, Navikø epidemiologijos ir profilaktikos klinikos vadovë dr. Janina Didþiapetrie-në, profesorës Laima Griciûtë ir Elena Moncevièiûtë-Eringienë bei Vilniaus universiteto Medicinos fa-kulteto Farmakologijos ir mikrobiologijos katedros vedëjas doc. Bronislovas Tilindis. Apskritojo sta-lo dalyvius kalbino �Mokslo Lietuvos� vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas. Pokalbiui pre-tekstà suteikë klinikoje vykæs seminaras, kurio metu buvo nagrinëjama originali prof. E. Moncevièiû-tës-Eringienës vëþio kilmës, kaip rezistentiðkø làsteliø iðgyvenimo prisitaikant prie þalojanèiø aplin-kos veiksniø, teorija. Ðis profesorës daugelio vaisingos mokslinës veiklos metø triûso rezultatas pri-statomas tarp 2001 m. Lietuvos mokslo premijai pasiûlytø darbø.

J. Didþiapetrienë. Visa tai, kà pa-sakëte, man asocijuojasi su mûsøkasdienybe. Pirmiausia kiekvienasturime iðmokti iðklausyti kità þmogø.Moksle - tuo labiau, mokslininkamsbûtinai reikia sugebëti iðklausyti kitøskelbiamas idëjas. Deja, ne kiekvie-no receptoriai yra tokie jautrûs, kadástengtø iðgirsti kità þmogø. Gerai,kad prof. E. Moncevièiûtë-Eringienëper metø metus sugebëjo taip kan-triai aiðkinti mums savo naujas idë-jas, galop iðsikristalizavusias á riðlià te-orijà. Ið pradþiø nieko nesupratome,peèiais gûþèiojome, o dabar paklaus-kite jauno ir jau pagyvenusio - beprof. E. Eringienës teorijos jau bû-

tø sunku ásivaizduoti mûsø moksli-nio kolektyvo veiklos. Vadinasi, mû-sø receptoriai tapo jautresni, suge-bame priimti ir suvokti tai, kas naujair reikðminga.

ML. Kaip gerbiamieji onkologaivertina savo srities fundamentiniø tyri-mø ir klinikinës veiklos saitus?

F. Jankevièius. Manau, kad ap-skritai didelë ðiandieninio Lietuvosmokslo spraga - atsirandanti funda-mentiniø tyrimø stoka. Vis didëjapraraja tarp fundamentiniø moks-lø ir klinikiniø reikalø. Praktika be-siverèiantys gydytojai vis maþiau tu-ri laiko ir galimybiø ásigilinti á funda-mentinius dalykus.

Kaip sutrumpinti kelià,priartinant teorijà

prie praktikosML. Jeigu paþeista fundamentiniø ir

taikomøjø tyrimø vienovë, medicinoje gallabiau tiktø sakyti fundamentiniø tyrimøir gydymo vienovë, tai ar nenukenèia vie-na ir kita? Juk gera teorija taps dar ge-resnë, jeigu jos teikiamas þinojimas ir re-zultatai ilgainiui duos ir praktiniø vaisiø.Gal kartais ir ne visai teisinga reikalau-ti, jog teorija kaip tas mitinis aitvaras neð-tø tik auksinius kiauðinius, bet tokia jauði sritis - medicina, kad ið jos kiekvienas,o ypaè sunkiai sergàs þmogus, norëtø iðteorijø ir praktinës naudos.

J. Didþiapetrienë. Dabar, kaivyksta mûsø moksliniai seminarai,girdþiu, kaip prof. E. Eringienë vissako LOC direktoriaus pavaduoto-jui: ,,Að noriu ðià teorijà perduotipraktiðkai gydantiems gydytojams,kodël neleidþiate man skaityti paskai-tø praktikos gydytojams?�.

K. P. Valuckas. Noras kuo greièiaureorganizuoti sveikatos apsaugos sis-temà sukeldavo priekaiðtø onkolo-gams: girdi, esame lyg atskira respub-lika Santariðkëse, kuriame kaþkokiassavo teorijas... Ið tikrøjø Lietuvos on-kologijos centras juk niekada nebu-vo uþdaras nuo visuomenës, todëlman neaiðku, kodël susiklostë tokianuomonë. Ðiuo metu dalyvaujamekeliose tarptautinëse programose,aptarnaujame visos sostinës gyvento-jus, dalyvaujame ávairiose konferen-cijose, pagaliau bendradarbiaujamesu daugeliu mokslo kolektyvø. Pavyz-dþiui, prof. L. Griciûtës vadovaujamo-je programoje �Ðviesa biomedicino-je�, be onkologø, dalyvauja biofizikai,fizikai lazerininkai ir optikai bei kitøsrièiø mokslo atstovai. Taigi vieni ki-

tus, kurie dirba tam tikrose srityse, pui-kiausiai paþástame. Bet reklamuoja-mës gal ir per maþai, ypaè populiares-nëje spaudoje, per radijà ir televizijà.

E. Moncevièiûtë-Eringienë. Manoduktë oftalmologë Elena Eringytë�Grikienienë vienà kartà pasakë: �Ma-ma, kol tu apie savo teorijà nepapa-sakojai per �Laisvosios Europos� ra-dijà, tol tavo mokslo nesupratau. Aèiû�Laisvajai Europai�, dabar supran-tu�. Gal ið tiesø mokslà svarbu pro-paguoti visiems suprantama kalba.

Onkologai ðeðëlyjeML. Gali atrodyti, kad mokslininkai

onkologai nelabai populiarûs ir tarp Lie-tuvos mokslø akademijos nariø. Akade-mijoje ið medikø aiðkiai dominuoja kar-diochirurgai - J. Brëdikis, A. Marcinkevi-èius, V. Sirvydis, G. Uþdavinys. Taèiau në-ra në vieno onkologijos mokslo atstovo.

K. P. Valuckas. Ið tiesø onkologøkaþkodël nelabai linkstama ásileisti.Nors vertindami ávairias medicinosmokslo kryptis pagal problemø reikð-mingumà ir ádomumà net ir akade-mikai pripaþino, kad onkologija var-gu ar kam nusileistø. Pagaliau natû-ralu, kad mes patys geriausiai ir þino-me savo sritá - onkologijà, nes visà gy-venimà juk ir esame jai atidavæ.

O klausimas apie fundamentiniøir taikomøjø tyrimø, arba fundamen-tikos ir gydymo, ryðá yra sudëtingas.Visados atsimenu prof. L. Griciûtësþodþius, kurie man padarë didelá áspû-dá: �Ar bûtina turëti didelæ ir turtingàlaboratorijà, paremtà naujausiaistechnikos stebuklais, jeigu nori atras-ti kà nors nauja?�. Ið tikrøjø nei LujiPasteras, nei daugelis kitø þymiausiøatradëjø neturëjo nei turtingø labo-ratorijø, nei didþiuliø materialiniø ið-tekliø. O jø darbai sukrëtë pasaulá.

ML. Taèiau uþ lango kita epocha.Ðiandien didþius atradimus daro dide-liø moksliniø kolektyvø atstovai, aprû-pinti paþangiausiomis mokslinio tyrimopriemonëmis. Ir tarp Nobelio premijoslaureatø mokslininkø nuolat matometurtingiausiø valstybiø atstovus. Taip irnorisi pasakyti, kad mokslas tampa tur-tingø ðaliø privilegija.

K. P. Valuckas. Visiðkai teisingai,mes þinome, kiek tie fundamentiniaimokslai kainuoja. Ðiek tiek susidûriauir þinau, kas yra JAV Nacionalinis vë-þio centras ir kokie iðtekliai jam ski-riami. Ten iðties daromas fundamen-tinis mokslas. Jeigu pagal tokius mas-telius vertinsime, tai Lietuva tikrai to-kiems tyrimams nepasirengusi. Kitavertus, susijungæ su kitomis moksloinstitucijomis - pirmiausia mintyje tu-riu genetikus, biochemikus, moleku-linës biologijos, fizikos atstovus - më-giname ieðkoti ir aptinkame tokiøkrypèiø, kur puikiausiai randame sa-vo vietà moksle. Atsiveria naujos gali-mybës ir iðvardytø mokslø atstovams.Pavyzdþiui, ðie bendri tyrinëjimai ga-lëtø smarkiai pastûmëti ir làstelës ty-rimø darbus. Tikriausiai ir mes, lietu-viai, rastume galimybiø skverbtis á làs-teliø vidø ir koreguoti kai kuriuos pro-cesus làstelëje. Nemanau, kad ðie dar-bai pareikalautø ypatingø papildomøinvesticijø. Bet labai gera ðiø darbø ko-ordinacija bûtina.

Þinau, kad galingà intelektinápotencialà ðiandien turi AB �Fer-mentas�, apskritai Lietuvos bioche-mikai. Onkologai su biochemikaisgalëtø atlikti daug reikðmingø ben-drø darbø. Taip pat ir su Vilniausuniversiteto ligoninës Santariðkiøklinikø Þmogaus genetikos centru,kuriam vadovauja prof. VaidutisKuèinskas, galëtume atlikti bendrusdarbus. Pavieniai darbai daromi. Be-je, esu ásitikinæs, jog genetikos la-boratorija bûtina ir mûsø LOC�e.Mes pajëgûs ásigyti ir tam tikros apa-ratûros, tegu ir ne sudëtingiausios.

Apskrito stalo diskusijos dalyviai: ið kairës - LOC direktoriaus pavaduotojai dr. F. Jankevièius ir gyd. B. Aleknavièienë,direktorius prof. K. P. Valuckas, klinikos vadovë dr. J. Didþiapetrienë ir prof. L. Griciûtë

Diskusijos mintims paremti prof. E. Moncevièiûtë-Eringienë pasitelkë þiniø ið M. Greaves populiarios knygos�Vëþys - evoliucijos paveldas� (2001 m.); ið kairës - prof. L. Griciûtë ir dr. B. Kazbarienë

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auko

s

2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247) 11Bendradarbiavimo

rezervaiML. Ko gero, moksliniø tyrimø tarp-

discipliniðkumas mûsø laikais yra ap-skritai mokslà apibûdinanti ypatybë.

J. Didþiapetrienë. Man regis, kadfotodinaminës terapijos kryptis, dabar�Ðviesa biomedicinoje� programa, ku-riai vadovauja prof. L. Griciûtë, yra itinperspektyvi, nes joje dirba ávairiausiøsrièiø atstovai ir tyrinëjami fizikos, che-mijos procesai, biocheminiai reiðkiniailàstelëje, navikø lygmuo, toliau juda-ma klinikos link. Mokslø integracija aki-vaizdi ir labai ryðki, todël jau ðeðtus me-tus ið eilës programa �Ðviesa biome-dicinoje� ir finansuojama. Gerb. doc.B. Tilindis savo atstovaujamam Vil-niaus universiteto Medicinos fakulte-tui ir turëtø perduoti onkologø noràkuo glaudþiau bendradarbiauti.

L. Griciûtë. Deja, ligi ðiol benemaþiausiai bendradarbiauta kaip tiksu Medicinos fakultetu.

B. Tilindis. Dabar padëtis turë-tø smarkiai pasikeisti.

F. Jankevièius. Ið tiesø keisis. Vi-sai neseniai Vilniaus universiteto Ta-ryba vienbalsiai pritarë, kad LOC ási-trauktø á Universitetà kaip atskiras irsavarankiðkas mokslo padalinys.

B. Tilindis. Ðios integracijos tiks-las - ateityje LOC veiklà koordinuotisu Medicinos fakulteto moksliniupotencialu.

Integracijos privalumaiML. Jeigu teisingai suprantu, tai

LOC iðsaugoja savo savarankiðkumà irtampa universiteto mokslo padaliniu, ágy-damas tam tikrø privalumø. Kokiø?

F. Jankevièius. Pagerës ryðiai su at-

skirais fakultetais, ne vien su Medici-nos. Su Gamtos, Fizikos, Chemijos fa-kultetais mûsø kontaktai ir bendrødarbø tematika turëtø labai iðsiplësti.Manau, kad ðis bendradarbiavimas busatliekamas visai kitu lygiu negu iki ðiol.

ML. Ko gero, tai vienas ið teigiamøpadariniø Lietuvoje vykstanèios moks-lo reformos, susilaukusios tiek daugprieðtaringø vertinimø?

F. Jankevièius. Ðia prasme - taip.Kiekviena reforma atneða privalu-mø ir trûkumø, bet ðiandien kalba-me apie privalumus.

K. P. Valuckas. Bent jau mokslinin-kai ðito tikisi. Ðiuo atveju jie jauèia kieklabiau uþtikrintà ateities perspektyvà -kartu su Universitetu.

ML. O koks ðio þingsnio prieðta-ringumas?

B. Tilindis. Prieðtara susidarovalstybës vykdomoje mokslo ir studi-jø politikoje. Kol kas LOC á Vilniausuniversitetà ateina su savo atskira fi-nansavimo eilute, savarankiðkas.Prabëgs 3 metai ir ta eilutë gali taptita pati, kaip ir viso Universiteto. Þo-dþiu, maitinkitës, kaip iðmanote. Ta-da paprastai pradedama dairytis,kieno sàskaita galima sutaupyti, ku-riø darbuotojø galima atsisakyti.

Tokia neuþtikrinta padëtis labaidezorganizuoja darbà. Matote, moks-las yra tokia veikla, kur gali visà gyve-nimà prasëdëti ir nieko nepasiekti.Jaunimo ðitai netenkina, todël tik vie-nas kitas ilgiau uþsibûna fakultete.Labai greitai jaunimas stengiasi pa-sukti á gydymo sritá, stengiasi tapti ge-rais specialistais, chirurgais ir pan.Studentams ðiandien visi keliai atviri,kur jie norës, ten bus pakviesti, bet áteorinæ katedrà jø neáviliosi.

Kodël að pats uþsibuvau Farmako-logijos ir mikrobiologijos katedroje,nors buvau paraðæs pareiðkimà iðeiti. Ta-èiau fakultete turëjo likti bent pora mik-robiologijà dëstanèiø þmoniø. Buvo su-tarta, kad Medicinos fakultete liks pui-kus studentas Ramûnas Vabulas, darir praneðimà imunologø konferencijo-je spëjæs perskaityti. Iðvaþiavo 2 metamsá Miunchenà tobulintis su sàlyga, kad ga-væs mokslo laipsná gráð ir vadovaus Mik-robiologijos katedrai. Jau treji metaiprabëgo, jaunasis talentas vis dar ne-parskrenda. Ir vargu ar parskris.

Kità puikø vaikinà parengëme, 4metus dirbo pusæ inþinieriaus etatoir kartu mokësi. Ásisavino technikà,baigë mokslus. Buto nëra, asistentoatlyginimas menkas - 600 litø. Iðvykovyras á Tauragæ. Mums prarastas.

Dabar vël rengiame gabià mergi-nà, kurià iðeidamas ið katedros ren-giuos palikti savo vietoje. Bet kas þino,kuo viskas baigsis. Taigi jaunimas ne-labai ir nori uþsiimti moksliniu darbu.

Bus daugiau

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

Katedros vedëjas doc. B. Tilindis nëra ásitikinæs, kad katedroje pavyks iðlaikytitalentingiausià jaunimà

Humanitarinio fakulteto 45-meèiui skirtø renginiø metu tikima-si pagaliau inauguruoti treèiàjá Ðiau-liø universiteto garbës daktarà. ÐUgarbës daktaro vardas dar praëju-siø 2000 m. rudená buvo suteiktasVilniaus universiteto profesoriuiAleksui Girdeniui.

A. Girdenis yra bendrosios ir bal-tø kalbotyros profesorius, habilituo-tas daktaras, Vilniaus universitetoEksperimentinës fonetikos laborato-rijos mokslinis vadovas, Lietuvosmokslø akademijos narys korespon-dentas. Tai vienas þymiausiø dabarti-niø Lietuvos kalbininkø, sulaukæs pri-paþinimo uþ mokslo darbus, reikð-mingus kalbotyrai ir literatûrologijai.

A. Girdenis 1962 m. su pagyrimubaigë Vilniaus universiteto Istorijos irfilologijos fakultetà ir pradëjo dirbtiLietuviø kalbos katedros dëstytoju.1967 m. apgynë filologijos moksløkandidato disertacijà �Maþeikiø tar-mës fonologinë sistema�. Nuo1973 m. A. Girdenis - VU Eksperi-mentinës fonetikos (nuo 1993 m. -Eksperimentinës kalbotyros) labora-torijos mokslinis vadovas. 1983 m. ap-gynë habilitaciná darbà �Teoriniai lie-tuviø fonologijos pagrindai�, 1986 m.suteiktas profesoriaus vardas.

Buvo VU Filologijos fakulteto de-kanas (1984 ­ 1989 m.), vëliau - Ben-drosios kalbotyros katedros vedëjas.Nuo 1996 m. - Valstybinës lietuviø kal-bos komisijos narys, Lietuvos moks-lø akademijos narys korespondentas,nuo 1997 m. - nekonkursinis Vilniausuniversiteto profesorius.

Mokslo tiriamàjá darbà A. Girde-nis pradëjo studijø metais (1958 m.).Yra paskelbæs daugiau kaip 400 dar-bø ávairiais kalbos mokslo klausimais.Praneðimus skaitë daugelyje konfe-rencijø. Su Z. Zinkevièiumi sudarënaujà lietuviø kalbos tarmiø kvalifi-kacijà (1966 m.), su A. Rosinu tyrëlietuviø kalbos daiktavardþiø links-niavimo tipus (1977 m.). Fonologi-jos darbai ir mokslinë organizacinëA. Girdenio veikla padëjo pagrindusLietuvos fonologinei mokyklai (�Fo-nologija�, 1981 m., �Teoriniai fono-

logijos pagrindai�, 1995 m.). Paraðëfonologijos ir morfonologijos sky-rius akademinëms lietuviø kalbosgramatikoms. 1999 m. (kartu su ben-draautoriais) apdovanotas Lietuvosmokslo premija uþ kapitalinius gra-matikos veikalus �Grammatika litov-skogo jazyka� (1985 m.), �Dabarti-nës lietuviø kalbos gramatika� (1994-1997 m.), �Lithuanian Grammar�(1997 m.). Didelis ánaðas á dialekto-logijà yra ðiaurës þemaièiø tekstø rin-kinys su plaèiais moksliniais komen-tarais �Taip ðneka tirkðliðkiai� (1996m.). Paraðë vadovëlius �Lietuviø kal-ba� VI klasei (1973 m.) ir V klasei(1980 m.). Abu vadovëliai 1980 m.ávertinti Lietuvos valstybine premija.Nuo 1971 m. redaguoja leidinio �Kal-botyra� lituanistinius sàsiuvinius, ve-dë tiesiogines televizijos laidas �Mû-sø kalba�. Profesorius vadovauja stu-

Ðiauliø universiteto garbësdaktaro vardas - prof. A. Girdeniui

dentø mokslo darbui, iki ðiol apgin-ta per dvideðimt jo vadovaujamø irkonsultuotø disertacijø ið dialekto-logijos, eksperimentinës fonetikos,morfonologijos.

Daugelá metø prof. A. Girdenispalaiko nuolatinius ávairiapusius ry-ðius su Ðiauliø universiteto studen-tais ir dëstytojais. Buvusio ÐPI (Ðiau-liø pedagoginio instituto) ir ÐU stu-dentams A. Girdenis ne vienà kartàskaitë fonologijos paskaitø kursà.

Jis vadovavo aspirantø ir dokto-rantø ið Ðiauliø disertacijoms. ÐeðiÐU (ÐPI) dëstytojai raðë darbus va-dovaujami profesoriaus A. Girde-nio: G. Kaèiuðkienë (ÐU Humani-tarinio fakulteto dekanë, Lietuviøkalbos katedros docentë, disertaci-jà apgynë 1984 m.), J. Pabrëþa (ÐUprorektorius, Lietuviø kalbos kated-ros docentas, disertacijà apgynë1985 m.), D. Mikulënienë (buvusiÐPI dëstytoja, ðiuo metu - Valstybi-nës lietuviø kalbos komisijos prieLR Seimo pirmininkë, docentë; di-sertacijà apgynë 1987 m.), R. Petke-vièienë (Lietuviø kalbos katedrosdocentë, disertacijos tema paskelbëstraipsniø prestiþiniuose Lietuvos irLatvijos leidiniuose, mokomosioseknygose studentams, vadovëlyjeaukðtajai mokyklai), L. Ðaulytë-Mu-rinienë (dabar Vilniaus pedagogi-nio universiteto Lietuviø kalbos ka-tedros dëstytoja, disertacijà apgynë2000 m.), R. Kazlauskaitë (ÐU Lie-tuviø kalbos katedros asistentë, á VUdoktorantûrà priimta 1998 m., raðodisertacijà).

Prof. A. Girdenis paskelbë apie10 bendrø publikacijø su dabar ÐUdirbanèiais mokslininkais. Dalyvavoir skaitë praneðimus 5 ÐPI sureng-tose mokslinëse konferencijose:1966, 1982, 1988, 1990 ir 1991 m.

Kalbotyros leidiniuose, perio-dinëje kultûros spaudoje prof.A. Girdenis pabrëþia ÐU kalbinin-kø lituanistø mokslinæ veiklà, atlie-kamø moksliniø tyrimø vertæ, ska-tina tolesnius mokslinius tyrimus,kelti kvalifikacijà.

Sandra Jomantaitë

KLAIPËDOSUNIVERSITETAS

praneða, kad 2002 m. kovo 22 d. 15 val. Klaipëdos universiteto Rek-torato posëdþiø salëje (104 k., H. Manto g. 84, Klaipëda) vyks vieðas ha-bilitacijos komiteto posëdis, kuriame dr. ONA TIJÛNËLIENË gins so-cialiniø mokslø srities edukologijos krypties (07 S) darbà tema �MOKY-TOJO AUTORITETO SAMPRATA LIETUVOJE (1918-1940 m.)�.

Habilitacijos komitetas:prof. habil. dr. Vytautas JAKAVIÈIUS (Klaipëdos universitetas, so-

cialiniai mokslai, edukologija, 07 S) - komiteto pirmininkas;nariai:prof. habil. dr. Juozas Vytautas UZDILA (Vilniaus pedagoginis uni-

versitetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);prof. habil. dr. Leonas JOVAIÐA (socialiniai mokslai, edukologi-

ja, 07 S);prof. habil. dr. Stasys VAITEKÛNAS (Klaipëdos universitetas, fizi-

niai mokslai, geografija, 06 P);prof. habil. dr. Vytautas ÐERNAS (Vytauto Didþiojo universitetas,

socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);prof. habil. dr. Kæstutis PUKELIS (Vytauto Didþiojo universitetas,

socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);prof. habil. dr. Danguolë BERESNEVIÈIENË (Lietuvos teisës uni-

versitetas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S).

Su habilitacijos darbu galima susipaþinti Klaipëdos universiteto ir Lie-tuvos nacionalinëje M. Maþvydo bibliotekose.

Rektorius

Prof. Aleksas Girdenis apsiauèiamas Ðiauliø universiteto garbës daktaro toga

12 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)

Akistata su istoriniuVilniumi

Kadangi apie ðià konferencijà,,Mokslo Lietuvoje� (2001 m. gruo-dþio 6 d. Nr. 21, 13 p.) raðë Lietu-viø-ukrainieèiø istorikø asociacijosprezidentë dr. Aldona Vasiliauskie-në (beje, neðusi ir pagrindinæ kon-ferencijos organizaciniø rûpesèiønaðtà), tai ðiame raðinyje apsiribo-sime áspûdþiais ið diskusijos prie ap-skritojo stalo. Ði baigiamoji konfe-rencijos dalis vyko Ðv. Juozapatodienà ir áspûdingoje vietoje - ðaliaÐvè. Trejybës baþnyèios esanèiamebuvusio vienuolyno pastate, kuriodalis kartu su baþnyèia prieð 10 me-tø gràþinta bazilijonams.

Maþa to, pats konferencijos ap-tarimas vyko garsioje Konrado ce-lëje, kur 1823-1824 m. Vilniaus uni-versiteto filomatø proceso metu ka-lëjo Adomas Mickevièius. Dramatið-ki to meto ávykiai pavaizduoti poetopoemos �Vëlinës� treèiojoje daly-je. Ðioje celëje buvo suformuluotair lakioji A. Mickevièiaus kûrybosformulë, savotiðkas jo kûrybinis cre-do: Gustavas mirë - gimë Konradas.Nelaimingos meilës kankinys Gus-tavas savo vietà uþleido Konradui -kovotojui dël tëvynës ir þmonijoslaisvës. Ið bareljefo atminimo lentojeþvelgiantis poetas A. Mickevièius -tarsi akistata su literatûrine ir isto-rine Vilniaus praeitimi.

Neabejotinai ateis metas, kainuo atkurtojo vienuolyno sienøþvelgs ir kitø istoriniø asmenybiø at-vaizdai, nes daugiatauèio Vilniausgalimybës neapsakomai didelës. Bekai kuriø ið tø asmenybiø, neámano-ma ásivaizduoti ir turtinga dvasinebei ðvieèiamàja veikla kadaise krað-te garsëjusiø bazilijonø. Jø veiklos is-torija - tai neatsiejama mûsø dau-giatauèio Vilniaus ir apskritai visokraðto kultûros istorijos dalis, dva-singumo ugdymo ir plëtros akivaiz-dus árodymas.

Bazilijonø ordino siela -ðv. Juozapatas

Kai kurias tø asmenybiø mumspriminë Bazilijonø generalinës kuri-jos Romoje atstovas tëvas PorfirijusPidruènij OSBM. 1604 m. (po 2 me-

tø bus minima 400 metø sukaktis) áVilniø atvyko Ivanas Kuncevièius, vë-liau tapæs vienuoliu Juozapatu. Per10 jo veiklos metø vienuoliø skaièiusnuo keleto iðaugo iki ðimto, buvo

ásteigti penki vienuolynai. Ba-zilijonø ordino ástatus sukû-

Per bazilijonus plësis moksliniai ryðiaiLapkrièio 8-11 d. Ðiauliø universitete, Ðiauliø rajono Bazilionø vidurinëje mokykloje, Vilniuje Ðven-

èiausiosios Trejybës baþnyèioje ir greta esanèiame vienuolyno pastate vyko tarptautinë mokslinëkonferencija Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje. Konferencijos rengëjai - Ðv. Bazilijaus Didþiojo Ordi-nas (Ordo Sancti Basilius Magnum - OSBM), Lietuviø-ukrainieèiø istorikø asociacija ir Lvovo nacio-nalinio Ivano Franko universiteto biblioteka. Pagrindinis rëmëjas - Tautiniø maþumø ir iðeivijos de-partamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Konferencijos paskaitos átrauktos á mokymoprogramas: istorijos mokytojams, iðklausiusiems konferencijos dalyviø praneðimus, Ðiauliøuniversiteto Kvalifikacijos institutas áteikë kvalifikacinius paþymëjimus. Taip pat priminsime, jog ðikonferencija surengta minint Ðvè. Trejybës baþnyèios Vilniuje gràþinimo bazilijonams deðimtmetá.

rë Kijevo unitø metropolitas JozefasVeljaminas (Rutskis), o Ðv. Bazilijaus(Vasilijaus) Didþiojo ordino siela ta-po ðv. Juozapatas. 1932 metais ordi-nas buvo pavadintas jo vardu irdabar vadinasi Ðv. Juozapato bazili-jonø ordinas, pasaulyje jam priklau-so apie 650 nariø. Generalinë tëvøbazilijonø valdyba veikia Romoje, ojai pavaldþios 10 provincijø ávairiosepasaulio ðalyse.

Ðio ordino vyskupais buvo ðven-tinami tik vienuoliai, todël svarbubuvo juos suburti ir tinkamai ið-mokslinti. Tëvai bazilijonai leido

knygas, rûpinosi mokyklomis ir ne-maþai jø buvo ásteigæ. Kai 1773 m.buvo uþdraustas jëzuitø ordinas, ba-zilijonai perëmë jø mokyklas.1831 m. caro Nikolajaus I ásakymubazilijonø mokyklos buvo atimtos,po metø panaikintos jø provincijos,

o 1839 m. uþdaryta ir daugelis bazi-lijonø vienuolynø. Jø baþnyèios pa-verstos staèiatikiø cerkvëmis. Smar-kiai bazilijonai nukentëjo ir soviet-meèiu, todël dabar norint savo baþ-nyèias ir vienuolynus atstatyti, res-tauruoti, bazilijonams reikës dide-liø pastangø ir materialiniø iðtekliø.

Ðvè. Trejybës baþnyèioje Vilniujeatkuriamieji darbai vyksta, o lygiagreta - ir pamaldos. Baþnyèia, kurdvasine ir ðvietëjiðka veikla reiðkësi ðv.Juozapatas ir kiti þymûs unitø dvasi-ninkai, dabar yra ir Vilniaus ukrainie-èius telkianti vieta. Sielovados ir baþ-

nyèios restauravimo reikalais rûpina-si tëvas Pavlo Jachimec OSBM, kurisyra ðios baþnyèios klebonas. TëvasPavlo buvo ir vienas aptariamos kon-ferencijos organizatoriø.

Pasak Vilniaus ukrainieèiø drau-gijos pirmininkës Natalijos Ðertvy-

tienës, Ðvè. Trejybës baþnyèia ir to-liau lieka svarbus ne tik dvasinio to-bulinimo, bet ir ðvietimo bei kultû-ros centras, prie kurio kaip kadaiseveikia sekmadieninë mokykla, vyks-ta ávairûs renginiai. Pagaliau ir të-vams bazilijonams skirtoji mokslinëkonferencija, prasidëjusi Ðiauliuo-se ir Bazilionuose, neatsitiktinai bu-vo apibendrinta ir uþbaigta Ðvè. Tre-jybës baþnyèioje ir ðalia esanèiosevienuolyno patalpose. Èia ákurtasBazilijonø ordinas ir buvo Bazilijo-nø Lietuvos provincijos centras.

Visus suþavëjoBazilionai

Kaip pabrëþë tëvas PorfirijusPidruènij, apskritai niekur pasauly-je ligi ðiol nebuvo surengta bazilijo-nams skirta konferencija, tad Lietu-va ðitai padarë pirmoji. Kalbëdamasapie mokslinæ konferencijos reikð-mæ sveèias ið Romos pabrëþë, jogðios Lietuvoje praleistos dienos vi-siems dalyviams suteikë daug nau-jø idëjø, o svarbiausia, matyt, tai,kad tokias konferencijas reikia iðplë-toti ir á kitas ðalis. Veikiausiai antro-ji konferencija bus surengta Ukrai-noje. Suprantama, jog visa konfe-rencijos praneðimø medþiaga bus ið-spausdinta ukrainieèiø ir lietuviøkalbomis, ðitai ásipareigojo Lvoveveikianèios leidyklos ,,Misionierius�direktorius dr. Marjan Lozynski.

Beje, ,,Misionieriaus� direkto-rius áþvelgë trejopà konferencijosvertæ. Pirmiausia religinæ, nes tai esàspuikus pavyzdys, kaip vaisingai galibendradarbiauti dviejø krikðèionybësðakø atstovai - Romos katalikø irGraikø apeigø katalikø. Antroji ver-të - graþus tautø draugystës pasireið-kimas, ypaè kai Bazilionuose darniaiskambëjo vietos mokyklos mokslei-viø lietuviðkos ir ið Ukrainos atvyku-sio baþnytinio choro ukrainietiðkaidainuojamos dainos. ,,Pasaulyje, ku-riame vis daugiau vyrauja materiali-

niai ir merkantiliniai interesai, ásiti-kinau, kokia tauri yra lietuviø tauta,uþ tai ir norime jums visiems nuoðir-dþiai padëkoti�, - toliau plëtojo savomintá dr. M. Lozynski. Kaip treèiàkonferencijos akcentà, jis pabrëþëtarptautinio mokslinio bendradar-biavimo svarbà. Tai galima ir ateityjegilinti, plësti, nes tai reikðminga no-rint giliau suvokti ir Lietuvos, ir Uk-rainos istorijà ir kultûrà.

Kadangi tëvai bazilijonai, atro-do, pasiryþæ savo baþnyèias ir vienuo-lynus atstatyti, jø veiklà atgaivinti, tailabai prireiks ir mokslo þmoniø þi-niø ir pastangø. Tuo ásitikinusi Lvo-vo nacionalinio Ivano Franko uni-versiteto mokslinës bibliotekos dar-buotoja Svetlana Zinèenko. Jà, kaipir minëto universiteto Istorijos ka-tedros doc. dr. Virà Frys, tiesiog su-þavëjo antroji konferencijos diena,kuri vyko maþame Bazilionø mies-telyje. Ðis miestelis unikalus jau to-dël, kad vienintelis pasaulyje áamþi-no bazilijonø ordino veiklà - kadai-se vadinosi Padubysys. 1749 m. ámiestelá buvo pakviesti vienuoliaibazilijonai, kurie ákûrë vienuolynà,mokë vaikus. Ádomu, jog bazilijonaiaptarnaudavo ir gretimø parapijøtikinèiuosius. Aukojo ðv. Miðias pa-gal lotynø apeigas, iðskyrus gal tik di-dþiàsias ðventes, kai suvaþiuodavodaug Rytø apeigø tikinèiøjø - tadaðv. Miðios bûdavo aukojamos pagalRytø apeigas. 1832 m. caro valdþiavienuolynà uþdarë, o vienuolius ið-keldino á Vilniø. Baþnyèia ir vienuo-lyno pastatai buvo perduoti valdþiosatsiøstam staèiatikiø ðventikui. 1919m. baþnyèia ir vienuolynas buvo grà-þinti Romos tikëjimo katalikø baþ-nyèiai, þmonës susigràþino ir mies-telio vardà - Bazilionai.

Tame miestelyje bazilijonamsskirtoji konferencija vyko labai gyvai,kuo aktyviausiai dalyvaujant vietosmokyklos mokytojams, mokslei-viams, taip pat ir parapijieèiams. Be-je, net ir tëvai bazilijonai vëliau prisi-paþino, suþinojæ konferencijoje labaidaug naujo, o tokio nuoðirdaus su-tikimo Bazilionuose net ir nelaukæ.

Danguje apginsukrainieèiai

Iðkilo ir mokslinio pobûdþio pro-blemø, á kurias mûsø istorikams darreikës rasti atsakymus. Kai kurias tøproblemø apibendrino dr. A. Vasiliaus-kienë. Pirmoji: kodël prieð pustreèioðimtmeèio á Padubysá buvo pasikvies-tas ne kuris kitas ordinas, o bûtent ba-zilijonø? Antroji problema iðkyla pa-nagrinëjus bazilijonø ataskaitas, vizita-cijos aktus ir kitus dokumentus. Ið jøaiðkëja, kad daþniausiai tëvai bazilijo-nai buvo kilæ visai ne ið Ukrainos, kaipgalima tikëtis, bet ið Þemaitijos. Tie vie-nuoliai buvo gimæ lotynø katalikø apei-gø ðeimose. Kokia jëga ir aplinkybësjuos patraukë ne á lotynø apeigø vie-nuolynus, o prie Rytø apeigø vienuo-liø bazilijonø, lieka paslaptis. Tuo irádomus istorijos mokslas, kad paliekapravertas duris norintiems áeiti. Reikð-minga ir tai, jog ði bendra istorinë Lie-tuvos ir Ukrainos patirtis rûpi abiejøðaliø istorikams, jau nekalbant apie tai,jog yra ir Bazilijonø ordino istorijosreikðminga ir tyrinëtina dalis.

Apie asmeninæ bendravimo irbendradarbiavimo patirtá su ukrainie-èiais, taip pat ir su ðios tautos dvasi-niais vadovais baigiamojoje konferen-cijos dalyje kalbëjo monsinjoras Al-fonsas Svarinskas. Jis su ukrainieèiaisartimiau susipaþino kalëdamas sovie-tø gulaguose. Ten kalëjo taip pat Uk-rainos partizanø, inteligentø irBaþnyèios vadovø. Vienoje kameroje3 metus lietuviui kunigui teko sëdëtiir su kardinolu Juozapu Slipyj (Jo-

BAÞNYÈIOS ISTORIJA

Konrado celëje vyko apvalaus stalo diskusija, skirta bazilijonams

Apvalaus stalo diskusijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitis,Vilniaus apskrities ðvietimo tarybos pirmininkas Jonas Endriukaitis ir Vilnaius ukrainieèiø draugijos narë Olga Solod

2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247) 13sephos Slipyj). Susirgæs plauèiø uþde-gimu kardinolas buvo perkeltas á mir-tininkø kamerà, o kunigui A. Svarins-kui teko eiti felèerio pareigas, taigi gy-dyti ir ukrainieèiø kardinolà.

Monsijorui A. Svarinskui tekodalyvauti, kai kardinolo J. Slipyj pa-laikai buvo perlaidojami Lvove. Lëk-tuvas su palaikais atskrido ið Romosir visas tas 12 km kelias nuo oro uos-to iki Ðv. Juro baþnyèios buvo papuoð-tas iðkilmingais vartais, vyko iðkilmin-gos eisenos. Prie Kaliniø vartø ávykomitingas, nors sovietø valdþia Ukrai-noje dar buvo stipri. Tris dienas Uk-rainos þmonës ëjo atsisveikinti su sa-vo kardinolu, kuris balzamuotas pa-laidotas stikliniame karste.

Monsinjorà A. Svarinskà þavi,kaip ukrainieèiø tauta sugeba pa-gerbti savo kankinius: net ir neturë-dami tinkamø sàlygø ukrainieèiai jaukanonizavo 28 kankinius ir palai-mintuosius. Peremyðlio vyskupasGeorgijus Lakota, su kuriuo A. Sva-rinskas taip pat sëdëjo viename ba-rake, jau taip pakeltas á Altoriø gar-bæ. Todël mons. A. Svarinskas sako-si esàs ramus, nes þino, jog dangujeukrainieèiø bus apgintas.

Monsinjoras lietuvius kvieèia dau-giau bendrauti ir draugauti su ukrai-nieèiais, nes tarp slavø tautø geresniødraugø uþ ukrainieèius tikriausiai ne-turësime. Ko gero, ir ukrainieèiai la-bai panaðiai pasakytø apie lietuvius.Bent jau konferencijoje tokia abipu-siðko supratimo dvasia tvyrojo.

Ryðkëja ir visuotinësBaþnyèios kontûraiJE vyskupas Juozas Tunaitis pa-

sidþiaugë, kad bazilijonai laiku susig-riebë Atgimimo metais, kai dar vei-kë kiti nuosavybës gràþinimo ástaty-mai. Dabartinis ástatymas neleidþiagràþinti pastatø, kurie buvo nusavin-ti carinës valdþios metais. Svarbu irtai, kad jau buvo ásisteigusi Vilniausukrainieèiø draugija, kuri dëjo dide-les pastangas, kad Ðvè. Trejybës baþ-nyèia ir dalis vienuolyno pastato bû-tø gràþinta bazilijonams. Pretenden-tø á ðiuos pastatus buvo tiek ir tiek.Prireikë ávairiø paþymø ið Lietuvosistorijos instituto, Paminklø konser-vavimo instituto ir daugelio kitøástaigø. Didelæ reikðmæ turëjo tasfaktas, kad ðioje baþnyèioje dirbo, ovienuolyne gyveno unitø vyskupasðv. Juozapatas (Kuncevièius). Kadminëti pastatai bûtø gràþinti bazili-jonams, pirmasis pritarë jau amþi-nà atilsá kardinolas Vincentas Slad-kevièius, tos paèios nuomonës bu-vo arkivyskupas Julijonas Stepona-vièius ir dabartinis kardinolas Aud-

rys Juozas Baèkis.Vilniaus kunigø seminarijos

rektorius kun. Gintaras Gruðas pri-minë, kad seminarijoje kartu su bû-simaisiais Lietuvos kunigais moko-si ir 3 bazilijonai. Pasak rektoriaus,tai abipusiðka nauda: bazilijonai ge-riau suvoks Lietuvos katalikø baþny-èios ir mûsø kraðto realijas, o 70 bû-simøjø kunigø geriau paþins bazili-jonus. Rektorius G. Gruðas labaipritarë sumanymui iðspausdintikonferencijos praneðimø medþiagà,kurià galima bus naudoti ir studijøreikalams. Dëkodamas puikios kon-ferencijos organizatoriams ir daly-viams rektorius pastebëjo, kad ðio-je veikloje galima akivaizdþiai maty-ti dviejø krikðèionybës ðakø - Rytøir Romos lotynø apeigø - vienybëspasireiðkimà, per kurá ryðkëja ir vi-suotinës Baþnyèios kontûrai.

Kai ðirdys prisipildogerumo

Vilniaus apskrities ðvietimo tary-bos pirmininkas Jonas Endriukaitispastebëjo, jog sunkiau negu baþny-èiø ir vienuolynø pastatus atkurtidvasinæ þmoniø bûsenà. Ðtai kodëltaip svarbu, kad Vilniaus kraðte gy-vuotø tautiniø maþumø gyventojømokyklëlës, o jø mokiniai ir mokyto-jai daugiau suþinotø ir apie bazilijo-nø veiklà. Tai neatsiejama kraðto irvisos mûsø ðalies istorijos, ðvietimoir kultûros dalis, - tokià savo mintágalëtume pridëti, pratæsdami J. En-driukaièio pasakymà. Apskrities ðvie-timo tarybos pirmininkas jau kreipësiá dr. A. Vasiliauskienæ, kad ji Vilniauskraðto mokytojams paskaitytø pa-skaità apie bazilijonus - baltà istori-jos puslapá laikas uþpildyti.

Kad panaðûs renginiai ðirdis pri-pildo gerumo, rodo ir toks pavyzdys.Uþteko Vilniaus ukrainieèiø draugi-jos pirmininkei N. Ðertvytienei uþsi-minti, jog bûtø gerai Bazilionø mies-telio moksleivius atveþti á ekskursijà áVilniø, parodyti sostinës su bazilijo-nais susijusias istorines vietas, kaigerb. J. Endriukaitis uþtikrino: tokiaikelionei autobusà tikrai pavyks surasti.J. Endriukaièiui atrodo labai svarbu,kad ir Lietuvos mokytojams bûtø su-rengta kelionë á Ukrainà, kur per ba-zilijonus galima rasti daug mûsø tau-tas, o ðiandien ir atskiras valstybes sie-janèiø bendrø ðaknø - jas bûtina þino-ti, puoselëti istorinæ atmintá.

Lietuvos-Ukrainos draugijos pir-mininkas Romualdas Ozolas, kuris,beje, vidurinæ mokyklà yra uþbaigæs nekur kitur, o Bazilionuose, taip pat pa-brëþë Lietuvos ir Ukrainos visapusið-kà ryðiø stiprinimo svarbà. Kalbëtojas

pasidþiaugë, jog Kijevo ir Ukrainos va-dovai bei politikai, su kuriais jam tekouþmegzti ryðá, yra krikðèioniðko tikëji-mo atstovai, suprantantys dvasinio ug-dymo reikðmæ. R. Ozolas tvirtino jau-èiàs ið konferencijos dalyviø sklindan-èià bendradarbiavimo dvasià, o tai la-bai svarbu mûsø trapiame pasaulyje.Jei kartais paslapèiomis susimàstome,ar bus apokalipsë, tai panaðûs rengi-niai teikia viltá: jeigu apokalipsë ir bus,tai tikrai dar ne ðiandien.

Lietuvos Respublikos Seimo pir-mininko pavaduotojas Vytenis An-driukaitis taip pat dþiaugësi pavyku-sia konferencija, kartu pakvietë Lie-tuvos ukrainieèius ir kitas tautiniøbendrijø visuomenines organizacijasdaugiau bendrauti su Seimu, uþtik-rino, jog savo ruoþtu ir Seimas ne-liks kurèias tautiniø bendrijø balsui.V. Andriukaitis tvirtino kartais uþei-nàs á Ðvè. Trejybës baþnyèià pasiklau-syti puikaus choralo skambesio. Ka-

dangi gyvena netoliese, lygiai su to-kiu paèiu malonumu kartkartëmispasiklauso ir staèiatikiø Ðv. Dvasioscerkvëje bei katalikø Auðros Vartøkoplyèioje vykstanèiø pamaldø.

Ið tiesø tai ir yra Vilnius - dau-giatautis, ávairiø kultûrø, spalvingosarchitektûros miestas, turtingas ávai-riø religiniø bendruomeniø apeigø.Tuo jis ir nuostabus.

Gediminas ZemlickasAutoriaus nuotraukos

JE vyskupas Juozas Tunaitis, Bazilijonø generalinës kurijos Romoje atstovas tëvas Porfirijus Pidruènij OSBM, Lietuviø-ukrainieèiøistorikø asociacijos prezidentë dr. Aldona Vasiliauskienë ir Lietuviø-ukrainieèiø istorikø asociacijos narys, vertëjas Stefanas Luðèeviè

Per pertraukëlæ: diskutuoja tëvas Porfirijus Pidruènij OSBM, LR Seimo pirmininko pavaduotojas Vytenis Andriukaitisir Vilniaus ukrainieèiø draugijos pirmininkë Natalija Ðertvytienë

Lietuviø-ukrainieèiø istorikø asociacijos prezidentë dr. Aldona VasiliauskienëÐv. Juozapato licëjaus (Ternopilio apskritis, Buèaèiai) prefektui tëvui Martinui

Borisui Chaburskiui OSBM dovanoja savo knygà �Monsinjoras Jonas Juodelis� Monsinjoras Alfonsas Svarinskas konferencijos baigiamojoje dalyje pasidalijo savo prisiminimais ið sovietiniø gulagø

14 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)

Vydas Astas

Parduoti Lietuvos þemæ uþsienie-èiams? Dël to, rodos, nekyla dideliødiskusijø nei Seime, nei þiniasklaido-je. Apsvarstyta Seimo posëdyje, kaipvienas ið daugelio kasdieniðkø klau-simø, ir nutarta � parduoti; na, kolkas ne visai laisvai, o nustaèius tamtikras sàlygas. Ir kà gi tauta, visuo-menë? Tarsi ir nepastebëjo nuolati-niø smulkiø skandalø erzelynëje. Ty-la, tokia maloni valdþios ausiai...

O juk maþiau kaip prieð deðimtá me-tø referendumu priimtos Konstituci-jos preambulëje iðdidþiai pareiðkëm pa-sauliui: �lietuviø tauta, ákûnydama pri-gimtinæ þmogaus ir Tautos teisæ laisvaigyventi ir kurti savo tëvø ir protëviø þe-mëje... skelbia ðià Konstitucijà�... Ir, uþ-tvirtindami, kas pasakyta, Konstitucijos47 straipsnyje áraðëm: Lietuvos þemë,vidaus vandenys, miðkai gali priklausytitik Lietuvos pilieèiams.

Tad kaip gi bus dabar su tëvø irprotëviø þeme? Arba, kas dar svar-biau, - kaip bus su tauta, kai ji nebe-turës savo þemës?

Klausimas ne toks jau kasdieniðkas,kad já, kaip eiliná, daug nemàstydami nu-lemtø keliasdeðimt Seimo nariø, perrinkimus gavusiø koká penktadalá visørinkëjø balsø. Be to, rinkimø programo-se apie þemës pardavimà uþsienieèiamsiðvis nebuvo skelbta, taigi rinkëjai, bal-suodami uþ vienà ar kità partijà arbakandidatà á Seimo narius, negalëjo ið-reikðti savo nuostatos þemës klausimuir, vadinasi, nesuteikë jokiø ágaliojimøtà daryti savo iðrinktam Seimui. Konsti-tucijà skelbë tauta, todël tik tauta ir galikeisti esminius Konstitucijos teiginius.

Kas apskritai yra tauta, vertëtø pri-siminti ðia proga. Paprasèiausiame api-brëþime ji apibûdinama kaip �istoriðkaisusidariusi þmoniø bendruomenë, tu-rinti bendrà þemæ, kalbà, istorijà...�. Þe-më, kaip matome, yra pirmoje vietoje.Ið tikrøjø kaip be savo þemës? Mûsøtremtiniai, pabëgëliai tà patyrë, jø iðgy-venimai, giedoti ir neiðgiedoti, raudotiir neiðraudoti, � neiðsemiama skausmojûra. Tik viltis sugráþti á tëvynæ palaikë ði-tø bedaliø, �beþemiø� dvasià, këlë dëljos á kovà. Pasiþvalgykime plaèiau. Ardaug pasaulyje tautø be þemës? Iðvarytiið Palestinos þydai, ilgus ðimtmeèius kla-jojæ po pasaulá, nepaliovë svajoti apie Pa-þadëtàjà þemæ, kol galø gale gavo teisæ á

jà sugráþti. Lieja dabar kraujà dël savojoIzraelio, o galëtø parduoti ir neblogaipelnyti. Þinome, kas iðtiko Amerikos in-dënus, pardavusius savo þemæ uþ stikli-nius karoliukus ir �ugniná vandená�. Ne-turi ir neþino savo þemës èigonai, bet var-gu ar galima bûtø jiems to pavydëti. Tau-ta ir þemë, - tai gyvybinis ryðys, kruvinas,prakeiktas, iðganingas, saugantis, maiti-nantis. Be þemës, be tëvynës þmogus -kaip be motinos, vargðas klajûnas, paukð-

tis be lizdo, svetimas tarp svetimø, pa-smerktas dþiûti, nykti, pasmerkta jo kal-ba, paproèiai ir tikëjimas, pasmerktosprotëviø knygos ir dainos, vëjas kaip smil-tis iðneðios senoliø iðmintá, o broliai ir se-serys nepaþins vienas kito.

Tëvyne, �neveltui boèiai tave taipgynë�! - anot poeto.

Ir kas tik nesikësino jà iðplëðti? Ru-sai, vokieèiai, lenkai, totoriai... Amþinoskovos. Kraujo nemunai nutekëjo...

Grieþdami dantimis ið nuoskau-dos, lietuviai pasiraðë Liublino uni-jà. Taèiau ir po jos iki pat abiejø tau-tø Respublikos padalijimo galiojoLietuvos Statutas, draudæs Lietuvo-je svetimðaliams ásigyti dvarus. Taiapsaugojo nuo abiejø tautø maiðy-mosi ir Lietuvos kolonizacijos beveikdu ðimtus penkiasdeðimt metø.

1918 m. atkurtos nepriklausomosLietuvos konstitucijos �tëvai� taip patakcentavo þemës priklausymà tautai irjos pilieèiams. Net sovietinëje konsti-

tucijoje þemë priklauso liaudþiai.Kodël gi dabar lengva ranka ruo-

ðiamasi pataisyti pagrindiná ðalies ásta-tymà � Konstitucijà, vienà ið paèiø svar-biausiø jos postulatø, Konstitucijà,kuri stabilioj valstybëj galioja ðimtme-èius ir ðimtmeèiams nustato, kaip gy-venti ir bûti, visø pirma garantuoda-ma bûties saugumà? Kodël laisva va-lia, be okupanto prievartos atiduoda-ma tai, kà kaip dovanà ir priesakà pa-

liko pranokëjai, savo kraujà uþ jà lie-jæ, tai, kas tautai brangiausia, be ko jinë nebûtø tauta? Ir kokià teisæ turitai daryti keliasdeðimt deputatø?

Sakoma, kad to nori Europos Sà-junga. Bet jeigu mes nenorim, tai kaiptada. Ar dëlto mûsø á Sàjungà nepri-ims? Ar Sàjungai tai pagrindinis klausi-mas? Gal ne. Gal ámanoma derëtis?Lenkija, kiek þinoma, derasi dël aðtuo-niolikos metø pereinamojo laikotarpio,nors lenkø deðimtá kartø daugiau negulietuviø ir savo ðaly jie sudaro apie 98procentus visø gyventojø, taigi ne taiplengva bûtø juos praskiesti, taèiau netjie áþvelgia galimos kolonizacijos pavo-jus. Maþytës Lietuvos, kurioje lietuviaisudaro tik 80 procentø visø gyventojø,parlamentarai puola á Europos glëbá(galima já vadinti ir spàstais) staèia gal-va. Palaukit, o gal Sàjungai irgi mûsø rei-kia? Gal ir ji gali atsiþvelgti á mûsø po-reikius, á toká paprastà reikalavimà tu-rëti tautai iðlikimo garantijas, dar dau-giau �teisæ laisvai gyventi ir kurti savotëvø ir protëviø þemëje�. Jeigu demo-kratiniai Vakarai taip rûpinasi þmogausteisëmis, tai gal neturëtø nubraukti irðios, pamatinës, teisës, kurios sàlyga -þemë yra tautos ir jos pilieèiø. Ne vienLietuva ir Lenkija galëtø reikalauti ðiosteisës uþtikrinimo, bet ir dauguma nau-jai stojanèiøjø á Sàjungà valstybiø, kuriosvisos yra nedidelës ir joms, skirtingainuo didþiøjø Europos valstybiø, pavo-jinga pardavinëti savo þemæ uþsienie-èiams. Jeigu visos maþosios pateiktø pa-grástus argumentus ir tartø ryþtingà nedël savo þemës iðpardavimo svetimða-

liams, tai galima bûtø tikëtis, kad jø bal-sas bûtø iðgirstas. Ypaè jeigu jos veiktøkartu. Juk Sàjunga nesusilpnës ir ne-praras savo privalumø, jei kai kurios ða-lys turës skirtingas konstitucijas ir skir-tingus ástatymus. Kas bendra, tai ben-dra, bet ne viskas. Kitaip � niveliacija,valstybiø savarankiðkumo ir nepriklau-somybës praradimas, kitaip � jau pana-ðu á tai, kur buvome, á Sovietø Sàjungà,tautø kalëjimà.

Europos Sàjungos raidà veikia dvitendencijos. Viena ið jø Europà kuriakaip savarankiðkø, nepriklausomai be-sitvarkanèiø tautiniø valstybiø ben-druomenæ, kurioje kartu sprendþia-mos bendros visam þemynui proble-mos. Kita verèia Europà viena valsty-be su viena vyriausybe, vienu parla-mentu. Tautinës valstybës pamaþu ið-nyksta, tautos susimaiðo tarpusavyje,visur galioja ta pati teisë, tie patys ásta-tymai, svarbiausia laisvë � kapitalo lais-vë. Buvusios valstybës administruojajoms priklausantá regionà, kaip, tarkim,koks Kupiðkio rajonas administruojasavo teritorijà. Vël panaðu á kai kàmums jau paþástamà, ar ne?

Ir tai dar ne viskas � tolesnëje ðiostendencijos perspektyvoje Europos Sà-junga jungiasi su panaðiomis sàjungo-mis kituose þemynuose (jø uþuomaz-gos jau yra ir vis tvirtëja), sudarydamapasauliná konglomeratà � Naujàjà pa-saulio santvarkà su pasauline vyriausy-be prieðaky. Ðios krypties ideologams,vadinamiesiems globalistams, tautinësvalstybës yra kaip krislas aky. Sienos,muitai, kalbø, kultûrø, religiniai barje-rai juos erzina, politinis, ekonominis,karinis savarankiðkumas, mëginimaikonkuruoti su jø pasaulinëmis kompa-nijomis siutina. Jiems bûtø graþu ið sa-vo dangoraiþiø matyti Þemæ kaip Jung-tines Pasaulio Valstijas, kaip vientisàerdvæ prekëms, kapitalui, þmonëms ju-dëti, ir visa tai valdytø, þinoma, jie patys,keli ðimtai iðrinktøjø, visus kitus ið esmëspaversdami vergais, primesdami tota-litariná reþimà, nuo kurio pabëgti jau ne-

AR LIETUVIAI PAKARTOS INDËNØ TRAGEDIJÀ?bûtø kur ir kuris jau nebeturëtø pasa-ulyje atsvaros. Svajojanèiø ir trokðtan-èiø valdyti pasaulá buvo visais laikais,daugybë imperijø suþlugo iðsigimusios,supuvusios ið vidaus, didþiausia ið jø �pasaulinio socializmo lageris aprëpëtreèdalá pasaulio. Taèiau, kaip matome,pati svajonë nemirë ir ðiuolaikinës tech-nologijos jos ágyvendinimà daro vis la-biau ámanomà.

Dar pamatysim, kuri idëja nugalës� Jungtiniø Tautø ar Jungtiniø Valstijø.Þemës uþsienieèiams pardavimas ðiojetendencijø kovoje lenkia svarstykliø lëkð-tæ Jungtiniø Valstijø pusën. Ar Lietuvanekovos uþ save? Ar parduos savo þe-mæ, kaip jau daug kà, kas priklausë visaitautai, pardavë? Deja, dël to netapoturtingesnë, lengvai atëjæ pinigai leng-vai ir iðëjo, net skolø nepadengë.

Lietuvos politikai, kalbëjæ þemëspardavimo klausimu, lietë tik ekono-miná aspektà. Juos galima suprasti �kaip ubago terbos taip ir valdþios mai-ðo nepripilsi, valdþiai pinigø amþinaireikës. Ir valdininkams bûtø proga pa-siðildyti rankeles parduodant valstybi-næ þemæ. Galima suprasti ir tuos, ku-rie tikisi ið þemës pardavimo neblogaipasipelnyti: pigiai supirkti, brangiaiparduoti, jie ðauks uþ. 75 tûkstanèiaiLietuvos alkoholikø irgi pritars. Gal-bût norës parduoti ir kai kurie doriûkininkai, nuvaryti nuo koto þemësûkio reformatoriø... Kà parduosim poto? Jûrà?.. Kam Lietuvai jûra, jei savolaivynà jau pardavëm. Tada gal orà,vandenis, tëvà ir motinà?..

Istorijoje jau buvo parduodanèiøLietuvà � dalimis ir visà iðkart. Sunkiai,bet Lietuva vis nusikratydavo vergijos.Ðis pardavimas klastingesnis � todël, kadbûtø nepastebimas, lëtas. Lietuvos plo-tas 65 tûkstanèiai kvadratiniø kilomet-rø. Atëmus miestus, kelius, liks kokie 50-55 tûkstanèiai kvadratiniø kilometrø þe-mës ûkio paskirties þemës. Vidutinëhektaro kaina ðiuo metu nesiekia 1000litø. Turëk, þmogau, 5-6 milijardus litø(1,5 milijardo doleriø) ir nupirksi visasLietuvos þemes. Tokiø þmoniø pasau-lyje yra ne vienas ir ne du. Arba, saky-sim, x ðalis panorës perkelti milijonà sa-vo pilieèiø kitur ir finansuos þemës to-kiam tikslui pirkimà. Lietuvëlës klima-tas pakenèiamas, þemës derlingos, ðiskraðtas jiems visai tiktø, o 1,5 milijardodoleriø (tiek kainuoja atominis povan-deninis laivas) yra vienas juokas. Gali-ma spëti, kad patraukliausias bûtø pa-jûris, Klaipëdos ir Vilniaus kraðtai. Yraguodþianèiøjø, kad niekas mûsø þemëstuoj nepuls pirkti. Tuoj ar ne tuoj, netaip svarbu. Svarbu, kad tam sukuria-mos teisinës sàlygos, kurias atðaukti bussunkiau, negu dabar patvirtinti. Galbûtprocesas, pavadinkime já taip, kaip de-ra � kolonizacija arba Lietuvos pardavi-mas, tæsis deðimtmeèius ir ðimtmeèius,tik dëlto ðirdþiai ne ramiau. Jei ne saukasam duobæ, tai vaikams.

Þemë visø pirma priklauso tautaiir tik paskui asmeniui, kuriam jà val-dyti asmeninës nuosavybës teise su-teikë tauta. Tai reikëtø ásidëmëti vi-siems. Dël teisës parduoti þemæ uþ-sienieèiams, jeigu jau iðkilo toks klau-simas, turëtø nuspræsti pati tauta, one saujelë politikø. Tada nors kiekvie-nas þinos, uþ kà atidavë balsà ir kokiàdalià pasirinko sau ir ainiams.

Auksu visos durys atidaromos, sa-kë romënai arba � papildant ­ jei ne-palenkia kardas, palenkia auksas. Lie-tuva, tiek ðimtmeèiø narsiai kovojusi uþkiekvienà savo þemës pëdà, dabar gun-doma pinigø maiðu, globalistams pliauk-ðint dël panikos Europos Sàjungos bo-tagu. Atsilaikysim ar ne? Jei ne, tai su-die, Lietuva, moriturus te salutat!

KLAIPËDOSUNIVERSITETAS

praneða, kad 2002 m. kovo 22 d. 10 val. Klaipëdos universiteto Rek-torato posëdþiø salëje (104 k., H. Manto g. 84, Klaipëda) vyks vieðas ha-bilitacijos komiteto posëdis, kuriame dr. AUDRONË JUODAITYTË ginssocialiniø mokslø srities edukologijos krypties (07 S) darbà tema �VAI-KYSTËS FENOMENO PEDAGOGINËS REKONSTRUKCIJOS�.

Habilitacijos komitetas:prof. habil. dr. Vytautas JAKAVIÈIUS (Klaipëdos universitetas, so-

cialiniai mokslai, edukologija, 07 S) - komiteto pirmininkas;nariai:prof. habil. dr. Eugenija ADAÐKEVIÈIENË (Klaipëdos universite-

tas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);prof. habil. dr. Rimantas LAUÞACKAS (Vytauto Didþiojo universi-

tetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);prof. habil. dr. Vilija TARGAMADZË (Vytauto Didþiojo universite-

tas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);prof. habil. dr. Marija BARKAUSKAITË (Vilniaus pedagoginis uni-

versitetas, socialiniai mokslai, edukologija, 07 S);prof. habil. dr. Danguolë BERESNEVIÈIENË (Lietuvos teisës uni-

versitetas, socialiniai mokslai, psichologija, 06 S);prof. habil. dr. Algirdas GAIÞUTIS (Lietuvos mokslø akademija, hu-

manitariniai mokslai, filosofija, 01 H).

Su habilitacijos darbu galima susipaþinti Klaipëdos universiteto irLietuvos nacionalinëje M. Maþvydo bibliotekose.

Rektorius

Ged

imin

o Ze

mlic

ko n

uotr

auka

VERTIKALIAI:2) Originalumas. 3) Sala. 4) Odë. 5) Nata. 6) Puta. 7) Pinta. 10) Aki-

stata. 11) Uodas. 12) Pelë. 14) Pasterizacija. 15) Raguvos. 18) Ðûkis. 20)Pilnatis. 21) Panika. 22) Gausa. 23) Randas. 25) Lavina. 27) Kasa. 28)Ánamis. 30) Upë. 34) Notaras. 38) Pastaba. 40) Patinas. 42) Agatas. 43)Vulkanas. 44) Ropë. 46) Pabaisa. 49) Asla. 50) Paroda. 53) Zebras. 54)Alus. 56) Oras. 57) Aga. 58) Oda. 60) Senë.

HORIZONTALIAI :1) Protas. 8) Dvarai. 9) Klausimas. 11) Upë. 13) Lapai. 15) Raktai.

16) Ydos. 17) Naðta. 19) Sula. 23) Rasa. 24) Intelektualumas. 26) Kava.28) Ámantrumas. 29) Karalius. 30) Usnis. 31) Valas. 32) Tûzas. 33) Kora-nas. 35) Skëriai. 36) Iþas. 37) Cyp. 39) Ûpas. 41) Aha. 43) Virëjas. 45)Tabu. 46) Praba. 47) Lapë. 48) Bala. 51) Aktas. 52) Kataklizmas. 55) Gal-vos. 59) Spanguolës. 61) Absurdas. 62) Amas. 63) Kabinetas.

Kryþiaþodþio �Profesorius�, spausdinto 2001 m. Nr. 22, atsakymai

Raðytojà Vydà Astà, jo sûnø ðá kartà sudomino ir raðinys �Mokslo Lietuvoje�

2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247) 15

Mokslo reforma Kultûros ir me-no institute vykdoma pagal valdininkøsupratimà. Jei 1995 m. ir 1996 m. þy-mûs Lietuvos ir Norvegijos mokslinin-kai ekspertai, susipaþinæ su darbais,gerai ávertino instituto veiklà (nepaisantto, instituto administracija panaikinoSenovës baltø kultûros kryptá, palikotik temà), tai 1997 bei 2001 m. eksper-tai, nesusipaþinæ su darbais, institutobei senovës baltø kultûros tyrimusnepagrástai apibûdino neigiamai. Kaipvertinti institutà, nurodþiusi administ-racija bei Ðvietimo ir mokslo departa-mentas. Tad institutà siûloma likviduo-ti, sujungiant su Filosofijos institutu ávienà Kultûros ir filosofijos institutà(KFI), ásteigiant taip pat atskirà Socia-liniø tyrimø institutà (STI). Iðaiðkëjo,kad senovës baltø kultûros tyrinëjimai,vykdomi 11 metø, dingo. Teko keliskartus þodþiu ir raðtu dël klaidingøiðvadø kreiptis á administracijà irekspertus, klaidos nebuvo iðtaisytos.Atsakymo negavau iki ðiol. Matyt,ieðkoma bûdø, kaip panaikinti mi-nëtà temà, nors dabar pagal jà dir-ba 3 mokslo daktarai, du ið jø jau pa-raðæ habilitacinius darbus.

Bûdama temos �Senovës baltøkultûros ir simboliø tyrimai� vadovë,instituto mokslinës tarybos narë,pradëjau ieðkoti teisybës dël eksper-tiziø, manydama, kad padedu admi-nistracijai. Taèiau pajutau, kad manodarbus imta neigti, net gàsdinama�uþèiaupti burnà�, atleisti ið darbo.

Visai neaiðku, kokiu pagrindu pri-imami reorganizaciniai siûlymai dëlmûsø instituto. Paprasèiausiai yra ne-silaikoma ástatymø. Mûsø institutomokslo taryboje joks restruktûrizaci-jos projektas nesvarstytas, nes direk-torius prof. A. Matulionis, akademikasA. Gaiþutis ir buvæs direktorius doc.S. Juknevièius rengë mûsø institutoprijungimo prie Filosofijos ir sociolo-gijos instituto planus, juos siûlë Moks-

Kodël eksperimentuojama su Kultûros ir meno institutu?lo ir studijø departamentui, apeidamiinstituto mokslo tarybà, o vëliau,mums piktinantis, kad nesilaikoma ins-tituto statuto, direktorius tvirtindavo,kad spaudþia biurokratai, kad esàs Vy-riausybës nutarimas, jog institutas jaureorganizuotas.

Tokiu bûdu ðiomis dienomis ruo-ðiamasi patvirtinti ankstesnës Vyriausy-bës reformos projektà, kuris labai libe-ralus, paremtas átakingø valdininkønuomonëmis, o ne objektyvia padëtiesanalize. Norima já pratempti neseniaivaldanèios socdemø partijos rankomis.

Tokie pertvarkymai daromi moty-vuojant, kad naudinga reformai, bû-tina efektyvinti mokslà. Taèiau ið tikrø-jø nëra nei viena, nei kita. Minimø ins-titutø darbuotojams visiðkai aiðku, kadtai tik formalus mokslo reformos pa-teisinimas bei mokslininkø kirðinimas.Juk Filosofijos ir sociologijos bei Kul-tûros ir meno institutas dirba labaiefektyviai. Norint tuo ásitikinti pakan-ka þvilgtelëti á kasmetines mokslinësveiklos suvestines. Pvz., 2000 m. Kul-tûros ir meno instituto rodikliai buvopatys geriausi ið visø humanitariniøinstitutø. Dël to já su kuo nors jungtinëra jokio reikalo, juolab su Filosofi-jos ir sociologijos institutu, nes dël skir-tingø abiejø institutø tyrimo objektødarbo rezultatai po sujungimo tikrainepagerës. Todël reformatoriø teigi-niai, kad ðitokia reforma daroma hu-manitariniø mokslø labui, nieko neáti-kina. Ne paslaptis, kad pagrindinis me-chaniðko institutø jungimo tikslas -naujo STI ásteigimas, kurá sudarys so-ciologai ið dabartinio Filosofijos ir so-ciologijos instituto ir dar papildomaipriimami nauji þmonës, o bûsimajameKFI tokio didelio naujø darbuotojøpriëmimo nenumatoma, darbø apim-tys bus siaurinamos.

Pagal Europos Sàjungos patvirtin-tà mokslø klasifikacijà humanitariniaiir socialiniai mokslai priklauso skirtin-

goms sritims. Todël sunku patikëti, kadðiai reformai, kai Socialiniø tyrimø ins-titutas kuriamas humanitariniø moks-lø sàskaita, pritartø Europos Sàjunga.Tai neatitiktø ir mûsø Vyriausybës pa-skelbtø prioritetø, kurie yra lietuviøkalbos, Lietuvos kultûros ir istorijos ty-rinëjimai (Lietuvos mokslo ir techno-logijø baltoji knyga, V., 2001, 77 p.). Ap-skritai valstybinis institutas, kaip ástai-ga, tebëra itin veiksminga mokslo or-ganizavimo forma, galinti vykdyti fun-damentinius kolektyvinius darbus.Vienas pagrindiniø reformatoriø ar-gumentø - neva uþsienyje jau nebesàvalstybiniø institutø, kadangi juos ið-laikyti esà per brangu, netikslus, nestaip yra ne visur. Savarankiðki valstybi-niai institutai egzistuoja Vokietijoje,Suomijoje, Lenkijoje, Èekijoje, kitur.Nëra pateikta apskaièiavimø, ar daugsutaupysime panaikindami dabar maþ-daug 1 milijonà litø per metus atsiei-nantá Kultûros ir meno institutà, o taivalstybës mastu nëra daug (tiek iðlei-dþiama kitoms reikmëms per mënesáir net per savaitæ), ir vietoj jo ásteigda-mi naujus institutus. O þala akivaizdi:iðskaidomas ilgus metus ugdytas ko-lektyvas, sumaþinama Lietuvos kultû-ros tyrinëjimø apimtis. Jei ðiandien në-ra galimybës finansiðkai iðplësti huma-nitariniø institutø, kuriø Lietuvoje irtaip maþai, tik penki, negalima jø ir nai-kinti abstrakèiai svajojant ið to sutau-pyti. Jokia civilizuota valstybë netaupoið savo mokslo. Juolab nevalia griautiKultûros ir meno instituto, kuris atlie-ka prioritetinius tyrinëjimus.

Yra þinoma, kad mokslo ir studijøreformai Lietuvoje skirtos milijoninëslëðos. Ádomu, kam jos panaudojamos.Juk kaip tik ið tø pinigø reikëtø stiprintiinstitutus, ásteigti taip trokðtamà Socia-liniø tyrimø institutà, gal dar kelis, t. y.atlikti tikrà mokslo reformà, o ne fikty-vià, kaip dabar. Ðiuo metu Kultûros irmeno instituto darbuotojø dauguma

yra menotyrininkai. Jei ið tikrøjø bûtøsvarbi, kaip deklaruojama, mokslo plët-ra, reikëtø ákurti valstybiná Menotyrosinstitutà, kurio bûtinybë jauèiama nuoseno. O vietoje Filosofijos ir sociologi-jos instituto ásteigti valstybiná Filosofijosinstitutà. Negi seniausias mokslas Lie-tuvoje - filosofija, tiriama nuo XVI a.,nenusipelno atskiro savo centro?

Blogai, kad neparuoðta moksloreforma forsuojama. Jà numatomaágyvendinti nuo ðiø metø sausio, lai-kant 2002 m. pereinamaisiais. Tuo-met abiejø sujungiamø institutø dar-buotojai turës bûti atestuojami ir ábûsimà KFI patekti konkurso bûdu.Esame átikinëjami, kad Kultûros irmeno institutas nenaikinamas, vienrestruktûrizuojamas. Bet kam tadareikalingas konkursas á pakeistàstruktûrà - kadrams valyti? Ásiminëvienos mûsø atsakingos darbuotojoskonkursà pateisinantys þodþiai: ,,Okaip atsikratysime blogai dirbanèiø�.Taèiau ásigilinæ, kas reformos sàlygo-mis yra blogai dirbantis, pamatysime,kad tuo galima apkaltinti beveik kiek-vienà humanitarà ir konkurso metusubjektyviai neigti jo nuveiktus dar-bus. Mat dar Rolando Pakso vyriau-sybë 2001 m. pradþioje reformai vyk-dyti patvirtino nerealius kriterijus. Jieskamba ðitaip: ,,mokslo ir taikomo-sios veiklos konkurencingumas pa-gal lëðø, gaunamø dalyvaujant tarp-tautinëse programose, kieká�, o ki-tas kriterijus - ,,mokslo taikomosiosveiklos aktualumas valstybës institu-cijoms ir ûkio subjektams pagal lëðø,uþdirbtø vykdant valstybës instituci-jø ir ûkio subjektø mokslo ir mokslotaikomuosius uþsakymus, kieká� (IðVyriausybës posëdþio protokolo Nr.7 �Dël mokslo ir studijø struktûrinësreformos�, 2001 02 07).

Ðie kriterijai mokslui primeta visið-kai svetimus prekinius rinkos ekono-mikos santykius: tyrinëjimai laikomi tik

tada svarbûs, jei jø rezultatai pelningaiparduodami. Bet juk ne kiekvienamokslo ðaka tyrimø rezultatus galiádiegti á ðalies pramonæ. Tai daro tiks-lieji mokslai. Ir tai ne visi. O kà jau kal-bëti apie humanitarus, kurie reikalau-jamo ,,lëðø kiekio� ið savo darbo nie-kada neuþdirbs. Todël vadovautis ðiaismerkantiliniais kriterijais vertinant jøtyrinëjimus - tai iðkreipti tiesà, ignoruotihumanitariniø mokslø specifikà, jøprofesinius pasiekimus.

Ðitokiais beprasmiais kriterijaispiktinasi visa humanitarø bendruome-në. Metiniame praneðime juos net kri-tikavo ðalies Prezidentas Valdas Adam-kus, pastebëdamas, kad remiantis ið-sigalvotomis taisyklëmis menkinamihumanitariniai darbai (nurodë du jøpavyzdþius: Lietuvos metrikos ir Lie-tuviø kalbos þodyno publikavimà).

Be galo keista, kad reformatoriainereaguoja á ðalies vadovo þodþius.Dar daugiau - remdamiesi iðsigalvo-tomis taisyklëmis, net rengiasi panai-kinti institutà, kurio ákûrimas prieð vie-nuolika metø reiðkë Lietuvos moksleprasidëjusià reformà. Juk sovietme-èiu apie visapusiðkà savos kultûros ty-rinëjimà ir tuo uþsiimanèià moksloástaigà galëjome tik pasvajoti. Lietu-vos kultûros tyrinëjimai tada netole-ruoti. Jiems niekada neatsirasdavo lë-ðø. Prisiminkime, kaip siekiant kultû-ros prisikëlimo prasidëjo Sàjûdis,Lietuvos valstybës atkûrimas, o dabarrengiamasi atlikti ,,geresnæ� reformà,turinèià likviduoti Lietuvai bûtinàmokslo ástaigà, t. y. panaikinti vienà iðLietuvos nepriklausomybës laimëji-mø - Kultûros ir meno institutà. Josavitumà sudaro tai, kad èia komp-leksiðkai dirba ávairûs specialistai: dai-lëtyrininkai, muzikologai, teatrologai,istorikai, filosofai.

Bus daugiau

Dr. Elvyra Usaèiovaitë

BIOTECHNOLOGIJOS INSTITUTAS

praneða, kad 2002 m. sausio 22 d. 10.00 val. instituto konferencijø sa-lëje (Graièiûno g. 8, Vilnius) jaunesnioji mokslo darbuotoja DanguolëBARTKEVIÈIÛTË vieðai gins fiziniø mokslø biochemijos krypties diser-tacijà �HETEROLOGINIØ BALTYMØ EKSPRESIJOS SISTEMØ KON-STRAVIMAS MIELËSE�.

Doktorantûros komiteto nariai:habil. dr. K. SASNAUSKAS (komiteto pirmininkas ir darbo vado-

vas), prof. habil. dr. A. JANULAITIS, dr. A. LUBYS, habil. dr. J. STA-NIULIS, dr. K. SUÞIEDELIS.

Oponentai:habil. dr. R. NIVINSKAS, dr. A. ÞVIRBLIENË.

Su disertacija galima susipaþinti Biotechnologijos instituto ir Vilniausuniversiteto bibliotekose.

Direktorius

Ðveicarai þvalgosiKà Ðveicarija gauna ið universitetø?Yra toks posakis: Amerikos uni-

versitetai turtingi ne todël, kad tur-tinga Amerika, bet Amerika turtin-ga dël to, kad turtingi jos universi-tetai. Ðveicarijos universitetuoserengiami aukðèiausio rango ir kvali-fikacijos valstybës, mokslo ir verslodarbuotojai, kurie vëliau iðmintingaitvarko valstybæ.

Ðveicarijos visuomenë nusistovë-jusi, þmonës ten ramûs, kiekvienasuþsiima tuo, kuo ir privalo. Politikadomisi maþai, nesiblaðko. Yra poþy-miø, kad ðalies ekonomikos augimotempai gali lëtëti, kadangi naujausiosinformacinës technologijos teikia ga-limybæ pinigus saugoti ir kitose vals-tybëse, tad Ðveicarijos bankø paslau-gø gali reikëti vis maþiau. Todël ðvei-carai þvalgosi, kokias kitas sritis ar ða-kas plëtoti. Tos ámonës, kurios ðian-dien atrodo modernios, po metø ki-tø atsidurs kitose, maþiau iðsivysèiu-siose ðalyse, kadangi aukðtos techno-logijos tobulëja nepaprastai sparèiai.Turëti ðalyje aukðtà moksliná poten-cialà - didelis privalumas. Argi ne ðispotencialas ir padëjo daugeliui ðian-dieninio pasaulio valstybiø lyderiø ið-siverþti á prieká.

Vadinasi, turime bûti pasirengæ,kad Vakarø technologijos, jø manymu,gal ir maþiau perspektyvios, bus taippat perkeltos ir á mûsø ðalá?

Savo gabumus atskleidusiam þmogui atsiveria pasaulis (2)Ið globalizacijos padariniø visi

gali laimëti. Aiðku, nuolat turimemàstyti, ið ko geriausiai laimëtume.Ðiuo metu veikia Ðiauliø pramonësir prekybos rûmø organizuota pa-roda. Matydamas dþiaugiuosi, neskone pusë gaminiø - informacinëstechnologijos. Nebe maistas ar kititradiciniai gaminiai.

Apskritai po visø savo kelioniøsugráþæs að matau, kad Lietuvojereikalai klostosi neblogai. Svarbiau-sia, jog mûsø þmonës yra gilûs, màs-tantys, atsakomybæ jauèiantys ir mo-kantys siekti rezultato. Tuo mes ðiektiek panaðûs á ðveicarus ar net vokie-èius. Mûsø perspektyvos visai neblo-gos, bet reikia laiko suvokti atsivëru-sias galimybes, ásisavinti naujoves.Tuo paèiu perkelti ið uþsienio nors irnenaujas technologijas. Jeigu nau-dosimës galimybe mokytis, tobulin-tis, tai pastangos nebus bergþdþios.

Kalbëjomës apie mûsø doktorantøperspektyvas Ðveicarijoje. Gal kà gerogalite pasakyti ir mûsø aukðtøjø mokyk-lø dëstytojams? Kà jiems siûlo ðveicarai?

Dëstytojams daug gero negaliupasakyti. Vyresnius dëstytojus stab-do sustabarëjimas, menka motyva-cija dirbti geriau, prastas uþsieniokalbø mokëjimas, nes tai sumaþinagalimybës tobulëti. Lieka laukti, kadvaldþios vyrai, konkreèiai, Seimasvienà kartà ne tik þodþiais, bet irveiksmais patvirtins, kad ðvietimas,mokslas ir studijos yra Valstybës vys-tymo prioritetai.

Gerovë gali atbaidytinuo mokslo

Suprantu, kad Ðveicarijos univer-sitetø laboratorijos po truputá gali tuð-tëti, taip gali atsitikti ir studentø audi-torijose. Didelës gerovës ðalyje bus vismaþiau norinèiø kimðti á galvas sudë-tingus mokslus. Gerovë ir ásigalëjusimasinë kultûra didelæ dalá jaunimo pa-trauks á pramogø pramonæ, turizmo,aptarnavimo ir kitas sritis.

Taip ir yra. Jau dabar daugelisiðsivysèiusiø ðaliø jaunuoliø norë-tø uþsiimti lengvesniais ir links-mesniais dalykais. Kalnø slidinëji-mas, vieðbuèiø ir turizmo indust-rija ten labai iðplëtota ir toliau plë-tosis. Ið tø veiklos srièiø á ðalá atei-na nemenki pinigai.

Todël ðveicarai ir kreipia akis á Bal-tijos regionà, nes jauèia bræstanèius tamtikrus bûsimus pokyèius savo ðalyje?

Manau, kad taip ir yra. Tiesa, jiejauèia ir tam tikrà kaltæ prieð Baltijosvalstybes, kadangi nesidomëjo mûsøðalimis mums bûnant TSRS sudëty-je, vëlai pripaþino mûsø nepriklau-somybæ. Apie tai patys ðveicaraimums uþsimena, jie nori padëti mû-sø þmonëms, ypaè talentingiems. Jukdaþnas þmogus net neþino savo gali-mybiø. Jeigu Elektrënuose nebûtøbuvusios dirbtinio ledo arenos, argibûtø iðkilæ mûsø ledo ritulininkai Da-rius Kasparaitis ir Dainius Zubrus?Tik sudarius sàlygas gali atsiskleistiþmogaus galimybës.

Universitetø misijaTai ir turëtø bûti universiteto misija

- sudaryti jauniems talentams sàlygasieðkoti savo gabumø pritaikymo srities.

Visiðkai pritariu. Þmogui atskleis-ti savo gabumus - tai jau gyvenimo sëk-mës garantas. Dabar gráþæs ið paskuti-nës kelionës að jau noriu kitokius ma-tyti ir mûsø universitetus. Juose turi bû-ti didelës inovacijø laboratorijos, kuriasreikëtø kurti kartu su pramonës firmo-mis. Ðtai pardavëme �Lietuvos teleko-mà� - tas gautas lëðas ir reikëjo skirtinaujai aukðtø technologijø gamyklaistatyti. Pirkime naujausias, perspekty-viausias technologijas, o ne gaminius.Bet kiekviena valdþia trumpalaikë irmàsto remdamasi sau naudingais kar-

Atkelta ið 3 p. tais politiniais, o kartais tiesiog korup-ciniais motyvais. O universitetø tikslai- ilgalaikiai, kilnûs ir visuomenei nau-dingi, todël negalima valstybëje jø lai-kyti podukros vietoje.

Kelionë padëjo mums susipaþin-ti su dar vienu labai ádomiu Europoskraðtu, bet màstymo perversmo ne-padarë, veikiau tik patvirtino nuosta-tas, kuriø anksèiau laikiausi. Kartuvisø dalyvavusiø kelionëje rektoriøvardu norëèiau padëkoti GebertRuf fondui ir Swiss Baltic Net direk-toriui dr. Max Schweizer uþ sudary-tà puikià galimybæ ir gerai organi-zuotà iðvykà.

Aèiû uþ pareikðtas mintis.

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

16 2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247)

ISSN 1392-7191Leidþia

UAB �Mokslininkø laikraðtis�SL Nr. 169Spausdino

�Baltas miestas�,Kauno g. 3a, 2006 Vilnius

�Mokslo Lietuvà� remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondasPatarëjai: V.Bûda, R.Goðtautienë, J.Puodþius, A.Ramonas, D.Stanèienë,

A.Targamadzë, E.K.Zavadskas.Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius

El. paðtas mokslolietuva@takas.lt tel. (8�22) 22 12 35, 62 74 58, faks. 61 47 29Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja

http://ic.lms.lt/ml.html

Vyriausiasis redaktorius Gediminas ZemlickasKorespondentë Roma MokolaitëDizaineris Valdas BalciukevièiusTechninis redaktorius Vytautas Kundrotas

Dr. Dþiuljeta MaskuliûnienëDr. Bronius Maskuliûnas

Praëjusá pavasará buvo pasiraðy-ta bendradarbiavimo sutartis tarpÐiauliø universiteto Humanitariniofakulteto ir Sankt Peterburgo valsty-binio universiteto Filologijos fakul-teto. Smagu paþymëti, kad iðkart poðios sutarties pasiraðymo pradëtaágyvendinti pati bendradarbiavimoprograma. Vasarà Lietuvoje sveèia-vosi ir kartu su ðiauliðkiais studentaislituanistinæ praktikà atliko grupelëRusijos studentø baltistø, o spalá ðioraðinio autoriai turëjo puikià galimy-bæ staþuotis Sankt Peterburgo uni-versitete.

Á miestà prie Nevos vykome kar-tu su Aleksejumi Andronovu � vie-nu minëtosios sutarties sumanytojø,Sankt Peterburgo universiteto baltis-tikos specializacijos kuratoriumi. Ne-daug kam pasaulyje suprantama sà-voka �knygneðys� Aleksejui tikrai në-ra svetima. Galima netgi pasakyti, kadðiuo þodþiu pavadinamo nuostabausreiðkinio paplitimà jis paskleidë ge-rokai á Rytus. Ir minëtoji kelionë ne-buvo iðimtis � Vilniaus geleþinkeliostoties perone Aleksejus stoviniavosu didþiulëmis dëþëmis, pilnomisknygø. Ðákart á Rusijà jis gabeno nau-jai iðleisto A. Lyberio �Lietuviø-ru-sø kalbø þodyno� tomus, daug kito-kiø lituanistiniø knygø. Kaip vëliauásitikinom, kryptingø pastangø dëkaAleksejui pavyko sukaupti gana soli-dþià baltistikos bibliotekà, ji ir toliaunuolat pildoma ir gausinama. Nuoknygø savo pasakojimà pradëjomeneatsitiktinai, apskritai knygos temaneatsiejama nuo Peterburgo. Atvy-këlio negali nestebinti skaitanèio ru-so fenomenas. Skaitoma visur � mies-to autobusuose, metro traukiniuo-se, stotelëse, kavinukëse, netgi tur-guje: senyva saulëgràþø pardavëja,pasidëjusi knygà ant maiðo, buvorimèiausiai ánikusi á kaþkoká romanà...Rusø knygø leidybos kultûra ir tra-dicijos daugeliui gerai þinomos. Ga-lëjome dar kartà ásitikinti, kad tostradicijos tæsiamos, stulbino knygøgausa bei ávairovë ir liûdino tai, kaddaugelis tø knygø nepasieks Lietu-vos knygynø.

Tæsiant knygos temà, didþiausiàáspûdá, þinoma, paliko Peterburgobibliotekos. Ðiaulieèiui mokslininkui,neiðlepintam, ðvelniai tariant, vietiniøbibliotekø, tenykðtës bibliotekos � tik-ras lobynas. Þymiausios (jose ir dir-bome) yra trys Peterburgo bibliote-kos: Rusijos nacionalinë biblioteka,Mokslø akademijos biblioteka ir uni-versiteto Maksimo Gorkio mokslinëbiblioteka. Daug laiko iðeina vien su-sipaþástant su didþiulëmis kartoteko-mis. Mus pirmiausia domino gausilingvistinë ir literatûrologinë litera-tûra, kurios Lietuvoje sunku bûtøgauti. Tiesa, nustebino palyginti ga-na didelë kopijavimo kaina � vienakopija ten kainuoja maþdaug 35 cen-tus. Taigi ðiuo poþiûriu Lietuvoje kurkas geresnë padëtis.

Þinoma, universitetas - tai pir-miausia jame dirbantys þmonës. Filo-logijos fakultete niekada netrûko gar-siø asmenybiø. Pakanka pasiremtiBendrosios kalbotyros katedros (joskvietimu mes ir staþavomës) pavyz-dþiu, kurios nariai yra buvæ J. Bodue-

nas de Kurtenë, L. Ðèerba, I. Meðèa-ninovas, B. Larinas, J. Maslovas irdaugelis kitø garsiø kalbininkø. Kaikurie ið jø netgi sukûrë savo lingvisti-nes mokyklas. Þymios kalbotyros tra-dicijos èia tæsiamos ir dabar. Ávairiuskursus skaito J. Otkupðèikovas,

N. Kazanskis, V. Kasevièius, A. Bon-darko, universiteto rektorë ir kated-ros vedëja L. Verbickaja ir kiti moks-lo pasauliui gerai þinomi þmonës. Kaikuriø ið jø paskaitø su dideliu malo-numu teko klausytis ir mums. Apskri-tai labai mielai nuteikë peterburgiðkiøkolegø geranoriðkumas dalijantisakademine ir pedagogine patirtimi.

Paprasta ir malonu buvo ben-drauti ir su universiteto administra-cija. Buvome susitikæ su rektore prof.L. Verbickaja, su Filologijos fakulte-to dekanu prof. S. Bogdanovu, lan-këmës pas ávairiø fakulteto skyriøprodekanus, kuriø Filologijos fakul-tete � net septyni. Beje, apie skaièius,kurie iðties iðkalbingi: Filologijos fa-kultete studijuoja 2008 studentai;jiems dësto 25 fakulteto katedrosedirbantys 722 etatiniai dëstytojai (1akademikas, 75 profesoriai (67 ið jøturi profesoriaus pedagoginá moks-lo vardà), 238 docentai (214 ið jø turidocento pedagoginá mokslo vardà);354 fakulteto dëstytojai yra habili-tuoti daktarai ir daktarai (71 habili-tuotas daktaras, 283 daktarai). Be to,daug þymiø Rusijos mokslininkø fa-kultete eina antraeiles pareigas, skai-to ávairius specializuotus kursus.Kiekviena katedra turi iðsileidusi sa-vo dëstomø dalykø programas. Tai nemenkos broðiûrëlës, o solidþios perketuris ðimtus puslapiø turinèiosknygos. Studentui èia pateikta iðsa-mi informacija, su kuria susipaþinæsjis gali susidaryti visapusá skaitomødalykø vaizdà. Þodþiu, Peterburgouniversiteto studentai turi ið ko pa-sirinkti, jiems garantuojama aukðtastudijø kokybë. Reikia pasakyti, kadstudentai moka ávertinti tai, kas jiemssiûloma, moka pasirinkti ir pasiimti.Stebino ypatinga akademinio darboatmosfera. Ðurmulys fakultete nenu-tyla nuo 9 val. ryto iki 22 val. vakaro,kol darbà baigia vakarinio skyriaus

studentai. Rimtai dirbama ir ðeðta-dieniais (jau nekalbant, þinoma, apiepenktadienius!), � uþsukæ á fakulte-tà vienà ðeðtadiená 16 val., kompiu-teriø klasæ aptikome pilnà rimèiau-siai dirbanèiø studentø. Taigi á studi-jas èia þiûrima rimtai. Netgi speciali-

zacijø studijos èia labai nuoseklios irintensyvios. Apskritai pasirinkusiejiávairias specializacijas ið anksto su-pranta, kad trejus metus teks aukotididelæ dalá savo laisvalaikio, mat spe-cializacijos studijoms skirti tik vaka-rai po pagrindiniø paskaitø ir ðeð-tadieniai. Nepaisant to, studentaigana noriai renkasi papildomas stu-dijas. Atskirø fakultetø siûlomø kur-sø klausytis renkasi studentai ið vi-so universiteto. Pavyzdþiui, minëtø-jø baltistikos specializacijos kursøklausësi netgi fizikas... Su baltistikosspecializacijos studentais daugiau-siai dirba profesorius L. Hercenber-gas, profesorius J. Otkupðèikovas,docentë V. Kazanskienë ir daktarasJ. Andronovas.

Dar vienas dalykas, kuris, mûsømanymu, gyvybiðkai svarbus siekiantstudijø kokybës � praktiniams uþsië-mimams atlikti formuojamos labai ne-didelës studentø grupës, pratybasdaþniausiai atlieka septyni, aðtuoniþmonës. Ir dëstant ne tik uþsienio kal-bas, bet ir mokant gimtosios kalbos,literatûros etc. Dabartinio dekanorûpesèiu tam tikslui naujai árengtas vi-sas maþø auditorijø korpusas. Beje,dekanas S. Bogdanovas yra labai veik-lus þmogus, daug energijos atiduodafakulteto tvarkymui, modernizavimui,ádiegia nuotaikingø naujoviø. Antaipertraukø metu naujai sutvarkytamefakulteto kiemelyje (kur ir spalá, krin-tant lapams, tebeþydi gëlës) skambamaloni instrumentinë muzika. Jai pa-sibaigus, visi supranta, kad metas sku-bëti á auditorijas.

Savaime suprantama, Peterbur-go akademinë visuomenë ne vien stu-dijomis gyva. Kultûrinis gyvenimas èiatiesiog virte verda. Nors mieste vei-kia per keliasdeðimt teatrø, deðimtyskoncertø saliø, pasaulinio garso mu-ziejø (kas neþino Ermitaþo, Carsko-je Selo, Peterhofo!), ir paèiame uni-

versitete gausu ávairiausiø renginiø.Paminësime tik keletà ið jø, kuriuo-se ir mes suspëjome apsilankyti. ÐtaiFilosofijos fakultete Marinos Cveta-jevos gimimo dienà (spalio 9) buvosurengtas puikus literatûros ir mu-zikos vakaras, spalio pradþioje klasi-

cistinëje Dvylikoskolegijø aktø salëjeprasidëjo tradicinisklasikinës muzikoskoncertø sezonas,kurá pradëjo pati rek-torë L. Verbickaja.Tàkart grojo SanktPeterburgo valstybi-nis simfoninis or-kestras, o apskritaiciklo koncertai vyks-ta kiekvienà savaitæ.Koncertai nemoka-mi, nors groja tikraigarsûs atlikëjai, tarp-tautiniø konkursølaureatai ir diplo-mantai. Ðis universi-tetiniø koncertø cik-las turi ir tam tikràðvietëjiðkà funkcijà,todël kiekvienaskoncertas iðsamiai

komentuojamas muzikologo. Þino-ma, pavargus nuo intensyvausmokslinio darbo, gera klasikinë mu-zika � puiki relaksacijos priemonë,taèiau tai anaiptol ne vienintelë turi-ningo laisvalaikio forma. Kitas galbûtrinksis miuzikholà, kurá nors kome-dijos teatrà, baletà ant ledo ar tiesiogpasivaikðèios Nevos, Fontankos, Gri-bojedovo kanalø pakrantëmis...

Nuostabu, bet tikrai daþnai susi-

Spalis Sankt Peterburge durdavome su Peterburgo lietuvið-kais motyvais. Ðtai Neakivaizdiniø irvakariniø studijø skyriuje mus pasi-tiko trys M. K. Èiurlionio paveiksløreprodukcijos, Aleksandrinskij teatrepo A. Èechovo spektaklio �Trys se-serys� buvome uþkalbinti klaipëdið-kio, Peterburge studijuojanèio vady-bà, Petro I Þiemos rûmuose klausë-mës ádomaus pasakojimo apie gar-siojo rusø caro antràjà þmonà, par-siveþtà ið Lietuvos! O kur dar visasbûrys lietuviðkai kalbanèiø Peterbur-go universiteto filologø. Lietuviø kal-bà moka ne tik minëtasis A. Andro-novas, bet ir profesorius J. Otkupð-èikovas, akademikas N. Kazanskis,profesorë F. Jelojeva, ugdoma nau-joji baltistø karta. Þinoma, negalimaneprisiminti, kad Peterburgas � tai irS. Daukanto, M. Valanèiaus miestas.

Taigi spalis Sankt Peterburgouniversitete mums davë tikrai daug.Þinoma, mënesio pakanka tik rim-tø darbø pradþiai. Bet, kaip sakoma,gera pradþia � pusë darbo. Viena,kuo akivaizdþiai ásitikinome, tai, kadtokios mokslinës staþuotës bûtinosdidþiuliø krûviø prispaustam, tur-tingø moksliniø bibliotekø nematan-èiam mûsø dëstytojui. Juk norëda-mas kà nors duoti, turi ir gauti. Pa-þiûrëjimas ið ðono á save, á savo uni-versitetà, savo fakultetà padedadaug kà ávertinti naujai, kurti savo-sios Alma mater vizijà.

Smagu, kad Sankt Peterburgouniversiteto Filologijos fakulteto irmûsiðkio Humanitarinio fakultetobendradarbiavimo sutartis bus sëk-mingai plëtojama. Ið esmës susitar-ta dël tolesnës bendradarbiavimoprogramos. Jau nuo kitø mokslo me-tø Peterburge galës staþuotis ar mo-kytis ne tik fakulteto dëstytojai beidoktorantai, bet ir geriausi magist-rantai ar studentai.

VILNIAUS DAILËSAKADEMIJA

praneða, kad 2002 m. sausio 18 d. 14 val. VDA posëdþiø salëje (Mai-ronio g. 6, Vilnius) menotyros mokslo krypties doktorantas MINDAU-GAS PAKNYS vieðame doktorantûros komiteto posëdyje gins daktaro(humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H) disertacijà �MECENATYSTËSREIÐKINYS XVII a. LIETUVOS DIDÞIOJOJE KUNIGAIKÐTIJOJE:BAÞNYTINËS ARCHITEKTÛROS UÞSAKYMAI� (humanitariniaimokslai, menotyra, 03 H).

Doktorantûros komitetas:doc. dr. Aleksandra ALEKSANDRAVIÈIÛTË (Vilniaus dailës akade-

mija, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H) - pirmininkë ir darbo vadovë;nariai:prof. habil. dr. Egidijus ALEKSANDRAVIÈIUS (Vytauto Didþiojo

universitetas, humanitariniai mokslai, istorija, 05 H);prof. habil. dr. Meèislovas JUÈAS (Vilniaus universitetas, humani-

tariniai mokslai, istorija, 05 H);prof. habil. dr. Algimantas MIÐKINIS (Lietuvos mokslø akademija,

humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H);dr. Aistë PALIUÐYTË-LUGOVOJIENË (Kultûros ir meno institu-

tas, humanitariniai mokslai, menotyra, 03 H).

Oponentai:prof. habil dr. Vytautas LEVANDAUSKAS (Vytauto Didþiojo uni-

versitetas, humanitariniai mokslai, menotyra, 05 H);dr. Rûta JANONIENË (Vilniaus dailës akademija, humanitariniai

mokslai, menotyra, 03 H).

Su disertacija galima susipaþinti Vilniaus dailës akademijos dokto-rantûros skyriuje, Kultûros ir meno institute bei Lietuvos nacionalinëjeM. Maþvydo bibliotekoje.

Rektorius

Dþ. ir B. Maskoliûnai kalbasi su Sankt Peterburgo universiteto rektore prof. L. Verbickaja (viduryje)

ÁSPÛDÞIAI

2002 m. sausio 10 d. Nr. 1 (247) 17