mokymosi sunkumŲ atpaŽinimas ir … archyvas/2015... · web viewisak-587 (nauja redakcija 2009 m....

PROGRAMOS VISIEMS PEDAGOGAMS

1. MODERNIOS UGDYMO ĮSTAIGOS PEDAGOGAS..................................................22. DARBAS SU VAIKAIS, TURINČIAIS ELGESIO SUNKUMŲ.....................................23. MOTYVACIJA BŪTI MOKYTOJU IR MOKYTI(S)......................................................24. MOKYKLŲ, GAVUSIŲ MOBILIOSIOS ĮRANGOS KOMPLEKTUS, MOKYTOJŲ

MOKYMAI..................................................................................................................35. KUR EINI, MODERNIOS MOKYKLOS MOKYTOJAU?.............................................46. EDUKACINĖ PROGRAMA ,, PAŽINKIME SUVALKIJĄ“...........................................47. MOKINIŲ RENGIMAS ŠEIMAI IR LYTIŠKUMO UGDYMAS MOKYKLOJE..............58. VAIKŲ NETINKAMO ELGESIO KOREKCIJA IR PRIEMONIŲ TAIKYMAS...............59. DARBAS SU BRANDOS EGZAMINŲ PASIRENGIMO PRIEMONE

„EGZAMINATORIUS.LT“...........................................................................................510. ANGLŲ IR VOKIEČIŲ KALBŲ MOKYMAS PRADEDANTIESIEMS IR

PAŽENGUSIEMS: MOKAUSI, TOBULĖJU, PADEDU TOBULĖTI KITIEMS............611. NENORIU MOKYTIS! KAIP SKATINTI MOKINIŲ MOTYVACIJĄ..............................712. AUKŠTESNIŲJŲ MĄSTYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS. UGDYMO PROCESO

TOBULINIMAS REMIANTIS MOKINIŲ STANDARTIZUOTŲ TESTŲ DUOMENIMIS...................................................................................................................................7

13. SEKSUALINĖS PRIEVARTOS PRIEŠ VAIKUS IR SEKSUALINIO VAIKŲ IŠNAUDOJIMO PREVENCIJA..................................................................................7

14. KAIP IŠMOKYTI, O NE MOKYTI...............................................................................815. Z KARTOS MOKYMAS IR UGDYMAS......................................................................816. IQES ONLINE LIETUVA INSTRUMENTAI VEIKLOS MOKYKLOS KOKYBEI

ĮSIVERTINTI IR TOBULINTI......................................................................................917. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDALIZAVIMAS - SKIRTINGŲ MOKINIŲ

POREIKIŲ TENKINIMO GALIMYBĖ.........................................................................918. ETNOKULTŪROS UGDYMAS: TRADICIJOS IR PLĖTROS GALIMYBĖS...............919. SUMANUS ŠVIETIMAS – ĮKVĖPIMAS MOKYTI(IS)...............................................1020. SUDĖTINGŲ SITUACIJŲ ANALIZĖ, SPRENDIMO GALIMYBĖS IR

SUPERVIZIJOS PEDAGOGAMS............................................................................1021. VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS IR ĮGALINIMAS VEIKTI.................................1122. POZITYVAUS MĄSTYMO STRATEGIJOS.............................................................1123. BENDRADARBIAUJANČIOS MOKYKLOS BENDRUOMENĖS GALIA..................1124. KAI JAUNIMAS NIEKO NENORI: KAIP MOTYVUOTI MOKINIUS MOKYTIS........1225. ŠIUOLAIKINIS VAIKŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINIMAS.....................................1226. EMOCINIO INTELEKTO ĮTAKA KONFLIKTŲ VALDYMUI. KONFLIKTŲ

VALDYMAS SAVYJE IR KOLEKTYVE....................................................................1327. MOKYKLOS VIZUALIOSIOS APLINKOS EDUKACINIS REIKŠMINGUMAS.

PAVASARIS GAMTOJE IR ŽMOGAUS POJŪČIUOSE..........................................1428. KOMANDOS KŪRIMAS – VEIKSMINGAS KOMANDINIS DARBAS......................1429. MOKYMOSI SUNKUMŲ ATPAŽINIMAS IR STRATEGIJŲ TAIKYMAS UGDANT

MOKINIUS, TURINČIUS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ...............................................1530. MOKINIŲ, TURINČIŲ INTELEKTO BEI EMOCIJŲ IR/AR ELGESIO SUTRIKIMŲ

UGDYMO TENDENCIJOS......................................................................................15

1

31. KINO GALIMYBĖS FORMUOJANT VERTYBES IR KOREGUOJANT ELGESĮ.....1632. PIRMŲJŲ MOKYMOSI SUNKUMŲ POŽYMIŲ ATPAŽINIMO IR SAVALAIKIO

PAGALBOS TEIKIMO MOKYKLOJE SVARBA MOKINIŲ PSICHINEI RAIDAI BEI MOKYMOSI MOTYVACIJAI....................................................................................16

33. KAIP TĖVUS PAVERSTI MOKYTOJO SĄJUNGININKAIS UGDANT VAIKUS.......1634. SEKSUALINĖS PRIEVARTOS IR SMURTO VALDYMAS: KOMANDINIO DARBO

PRINCIPAI...............................................................................................................1735. PAAUGLĖS VIRSMAS MOTERIMI ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE...................1736. INDIVIDUALIOS MOKINIŲ PAŽANGOS STEBĖJIMO, POKYČIŲ FIKSAVIMO BEI

PASIEKIMŲ VERTINIMO INTEGRALUMO PAMOKOSE PRAKTIKA, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS IR MOKINIŲ GERESNIŲ MOKYMO (SI) REZULTATŲ........18

37. UGDYMAS KARJERAI: PERSPEKTYVIAUSIOS PROFESIJOS............................1838. UGDYMAS KARJERAI: KAIP MOKYKLOS GALĖTŲ PADĖTI MOKINIAMS

RENKANTIS KARJERĄ IR KO GALĖTUME PASIMOKYTI IŠ PROFESINIO ORIENTAVIMO KITOSE ŠALYSE?.........................................................................19

39. SĖKMĖS PLANAVIMAS..........................................................................................1940. KOKIOS KOMPETENCIJOS REIKALINGOS NORINT SĖKMINGAI PASIRINKTI

KARJERĄ?..............................................................................................................2041. SOCIALIAI ATSAKINGOS ASMENYBĖS UGDYMO PROGRAMA SAAUP. ANTRA

PAKOPA: EMOCINIO INTELEKTO UGDYMAS......................................................2042. KAIP MOTYVUOTI VAIKUS MOKYTIS?.................................................................2243. SUVALKIETIŠKOS UŽGAVĖNĖS SU PAVASARIO LINKSMYBĖMIS...................2244. POKYČIAI, SKATINANTYS MOKYTOJŲ LYDERYSTĘ..........................................2245. PATYČIŲ VALDYMAS MOKYKLOJE: KOMANDINIO DARBO PRINCIPAI............2246. BENDRUOMENĖS STIPRINIMAS: DIALOGO KULTŪRA PAMOKOJE IR

NEFORMALIOJE VEIKLOJE, TĖVŲ ŠVIETIMAS...................................................2347. SĖKMINGA PAMOKA.............................................................................................2348. PSICHOLOGINIS MOKYTOJO PORTRETAS........................................................2449. „SPALVŲ ŠOKIS VANDENYJE“. EBRU — TURKIŠKAS DAILĖS MENAS

KIEKVIENAM...........................................................................................................2450. MOKYMOSI MOTYVACIJOS SKATINIMAS............................................................2551. INSTUMENTAI SAU IR KITIEMS............................................................................2552. MOKYTOJO PASKIRTIS - NUO KLASĖS TELKIMO IKI MOTYVACIJOS

SKATINIMO.............................................................................................................2553. PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS PAMOKOJE........2654. KAIP GERINTI BENDRUOMENĖS MIKROKLIMATĄ?...........................................2655. EMOCIJŲ VALDYMAS............................................................................................2656. KINO EDUKACIJOS UGDYMO BAZĖ INTERNETE: PRISTATYMAS IR

PATARIMAI.............................................................................................................2757. SOCIALIAI ATSAKINGOS ASMENYBĖS UGDYMO PROGRAMA (SAAUP) PIRMA

PAKOPA: SOCIALINIO INTELEKTO UGDYMAS...................................................2758. PILIETIŠKUMO UGDYMO METODIKOS MOKYMASIS TARNAUJANT

INTEGRAVIMAS UGDYMO INSTITUCIJOJE.........................................................2859. SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO PROGRAMOS RAKTAI Į SĖKMĘ

DIEGIMAS MOKYKLOJE........................................................................................29

2

60. UGDYMO KARJERAI INTEGRAVIMAS Į ATSKIRŲ DALYKŲ TURINĮ IR Į NEFORMALIOJO ŠVIETIMO BEI PREVENCINES PROGRAMAS.........................29

61. ŽIEMOS ŠVENTĖS: IDĖJOS IR VEIKLOS.............................................................3062. MOKYMĄSI AKTYVINANTYS UGDYMO METODAI...............................................3063. KAIP PADĖTI VAIKAMS VALDYTI PYKTĮ?............................................................3164. KAIP IŠLAIKYTI BENDRAVIMO IR DRAUSMĖS BALANSĄ?................................3165. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMO IR INTEGRAVIMO GALIMYBĖS.............3166. KĄ KEISTI SAVYJE, KAD SUTARTUME SU KITAIS..............................................3167. POZITYVAUS MĄSTYMO LAVINIMAS...................................................................3268. PAGALBA VAIKUI MOKANTIS - MOKYKLOS BENDRUOMENĖS (MOKINIŲ,

MOKYTOJŲ IR TĖVŲ) POREIKIAI, VAIDMENYS IR LŪKESČIAI..........................3269. MOKYKLOS SĖKMĖ PRIKLAUSO NUO MANĘS...................................................3370. KAIP IŠLAISVINTI SAVE NUO NEIGIAMŲ EMOCIJŲ IR DAUGIAU PASIEKTI

GYVENIME?............................................................................................................3371. EFEKTYVUS KONFLIKTŲ VALDYMAS UGDYMO PROCESE..............................3372. MOKYKLOS ĮVAIZDŽIO GERINIMO GALIMYBĖS PANAUDOJANT

INFORMACINES KOMUNIKACINES TECHNOLOGIJAS.......................................3473. SUAUGUSIOJO VAIDMUO VAIKO GYVENIME. EMOCINIO RAŠTINGUMO

PAMOKA.................................................................................................................3474. MOKYMOSI STRATEGIJOS – KAIP MOKYTI MOKINIUS MOKYTIS?..................3575. PEDAGOGO STILIUS, ĮVAIZDIS IR ETIKETAS: VAKAR – ŠIANDIEN – RYTOJ...3676. KLASIŲ VADOVŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS.....................................................3677. VIEŠAS KALBĖJIMAS – ORATORYSTĖS MENAS................................................3678. KŪRYBINIŲ PARTNERYSČIŲ PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ MARIJAMPOLĖS IR

KAUNO REGIONO MOKYKLŲ PATIRTIS FIKSUOJANT IR ĮSIVERTINANT POKYČIUS..............................................................................................................37

79. PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJA..................................3780. AUGINKIME VIENI KITUS: IEŠKOKIME ERDVĖS MOKINIŲ KŪRYBIŠKUMUI

UGDYTI...................................................................................................................3881. KAIP TAPTI „SUPER MOKYTOJU“. PAIMK KLASĖS VAIRĄ.................................3882. TĖVŲ ŠVIETIMAS IŠSKIRTINĖJE MOKYKLOS BENDRUOMENĖJE...................3983. KAIP MOTYVUOTI VAIKUS MOKYTIS. POZITYVAUS MĄSTYMO LAVINIMAS...3984. AR MES PAŽĮSTAME JAUNIMĄ?...........................................................................4085. ĮVAIZDŽIO SVARBA SĖKMINGAI GIMNAZIJOS VEIKLAI.....................................4086. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS...................................4087. KAIP IŠMOKYTI VAIKUS MOKYTIS SAVARANKIŠKAI.........................................4188. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ SUTRIKIMŲ, ATPAŽINIMAS IR DARBAS SU

JAIS.........................................................................................................................4189. Švietimo centro metodininkė Daiva Liaukuvienė.....................................................4290. JAUSMŲ IGNORAVIMO PASEKMĖS.....................................................................4291. GABIŲ IR TALENTINGŲ VAIKŲ ATPAŽINIMAS IR UGDYMAS: PAGRINDINĖS

KRYPTYS IR GALIMYBĖS......................................................................................4292. UGDYMO ĮSTAIGŲ REORGANIZAVIMO ĮTAKA DARBINIAMS SANTYKIAMS.....4393. ŠIUOLAIKINĖ MOKYKLA: KĄ TURI ŽINOTI IR GEBĖTI PEDAGOGAI, UGDANTYS

SPECIALIŲJŲ UGDYMO/SI POREIKIŲ TURINČIUS MOKINIUS...........................43

3

94. KO MUS MOKO VAIKAI..........................................................................................4495. KLASĖS VADOVO PASKIRTIS: NUO DRAUGIŠKOS KLASĖS IKI DARNIOS

MOKYKLOS.............................................................................................................4496. GABIŲ VAIKŲ PAŽINTINĖ IR SOCIALINĖ RAIDA.................................................4497. EKSPERIMENTO PRINCIPAS MOKYKLOJE IR GYVENIME. SOCIOKULTŪRINIŲ

KOMPETENCIJŲ UGDYMOSI PROBLEMA...........................................................4598. VERTINIMAS PADEDANTIS MOKYTIS..................................................................4599. AR SVEIKAI MAITINUOSI, AR TIK GALVOJU, KAD VALGAU SVEIKAI?..............46100. RIBOS UGDYMOSI, UGDYMO IR SANTYKIŲ PROCESE.....................................46101. KAIP PASIEKTI PRIPAŽINIMO SAVO DARBE.......................................................46102. AUKLĖJIMAS BE PRIEVARTOS: KAIP SUKURTI NUOŠIRDŽIUS SANTYKIUS SU

VAIKU......................................................................................................................47103. LENGVI IŠMOKIMO METODAI IR MOTYVACIJOS IŠMOKTI PAMOKOS METU..47104. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS KAIP INTEGRALI

UGDYMO(SI) PROCESO DALIS............................................................................47105. KONFLIKTŲ SPRENDIMAS KOMUNIKACIJOJE SU MOKINIAIS IR TĖVAIS:

STRATEGIJOS, PRINCIPAI, ĮRANKIAI...................................................................48106. MOTYVUOJANTIS BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS..........................48107. MOKYMOSI MOTYVACIJA PER 45 MINUTES.......................................................48108. KŪRYBOS DŽIAUGSMAS IR SAVĘS PAŽINIMAS, TAIKANT DAILĖS TERAPIJOS

ELEMENTUS...........................................................................................................49109. EMOCIJŲ IR ELGESIO PROBLEMOS VAIKYSTĖJE IR PAAUGLYSTĖJE...........49110. MOBILIŲJŲ ĮRENGINIŲ GALIMYBĖS UGDYMO PROCESE.................................49111. BENDRADARBIAVIMO SU KŪRYBINIAIS PARTNERIAIS MOKYKLOJE

GALIMYBĖS IR PATIRTIS“ (,,KŪRYBINIŲ PARTNERYSČIŲ“ PROJEKTO ,,TYRINĖJANČIŲ MOKYKLŲ“ IR „POKYČIŲ MOKYKLŲ“ PROGRAMOSE DALYVAVUSIŲ MOKYKLŲ PATIRTIES SKLAIDA).....................50

112. ELEKTRONINIS DIENYNAS...................................................................................50113. PASKAITA: MOKYKLOS BENDRUOMENĖS VAIDMUO ATPAŽĮSTANT BEI

STABDANT SMURTĄ, PAGALBA MOKINIUI.........................................................51114. SKIRTINGŲ VAIKŲ – SKIRTINGAS MOKYMAS....................................................51115. MOKYTOJŲ IR SPECIALIOJO UGDYMO PEDAGOGŲ BENDRADARBIAVIMO

PLĖTOJIMO GALIMYBĖS.......................................................................................51116. MOKYMĄSI SKATINANČIOS STRATEGIJOS........................................................51117. KAIP PERGUDRAUTI STRESĄ? STRESO VALDYMO TECHNOLOGIJOS..........52118. SĖKMINGA PAMOKA IR JOS VERTINIMAS..........................................................52119. PAGALBA VAIKAMS, TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ.............................52120. KONFLIKTŲ IR KRIZIŲ VALDYMAS.......................................................................53121. KARJEROS PASLAUGŲ SISTEMOS DIEGIMAS IR KARJEROS KOMPETENCIJŲ

MODELIO INTEGRAVIMAS MOKYKLOJE.............................................................53122. MENINĖ RAIŠKA IR JOS TEIGIAMAS POVEIKIS ASMENYBĖS FORMAVIMUISI

BEI SAVIREGULIACIJAI.........................................................................................54123. PAVADINIMAS. „INSTRUMENTAI MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBEI ĮSIVERTINTI

IR TOBULINTI (IQES ONLINE LIETUVA)“..............................................................54124. PAVYZDŽIO GALIA. KĄ KEISTI SAVYJE, KAD APIE MUS GALVOTŲ KITAIP.....55

4

125. TŪRINIS VĖLIMAS UGDYMO PROCESE: PROGRAMA, METODIKA, INTEGRAVIMAS......................................................................................................55

126. ŠIUOLAIKINĖS PAMOKOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS.........................56127. GERA PAMOKA. IKT GALIMYBĖS IR PRITAIKYMAS UGDYMO PROCESE........56128. PASIRUOŠIMAS GILUMINIAM MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMUI.

„PROBLEMŲ KREPŠELIO“ SUDARYMAS.............................................................56129. ANYKŠČIŲ KRAŠTO VERTYBIŲ PRISTATYMAS UGDYMO PROCESE..............57130. KAS YRA GERA PAMOKA?....................................................................................57131. VISUMINIO UGDYMO METODAI ŠIUOLAIKINĖJE KLASĖJE...............................58132. GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS...........................................................................58133. PEDAGOGO VIDINIŲ GALIMYBIŲ VIRSMAS Į PROFESINES KOMPETENCIJAS:

ATIDESNIS ŽVILGSNIS Į SAVE ARBA VISUMINIS POŽIŪRIS Į ASMENYBĘ IR JOS TOBULĖJIMO VYKSMUS...............................................................................59

134. PEDAGOGŲ ATESTACIJA. SPECIALIOSIOS PSICHOLOGIJOS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS........................................................................................................59

135. PEDAGOGŲ ATESTACIJA. SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS........................................................................................................60

136. SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS IR SPECIALIOSIOS PSICHOLOGIJOS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMA.........................................60

137. BENDRAVIMAS SU ŠIUOLAIKINIAIS TĖVAIS SIEKIANT SPRĘSTI VAIKŲ ELGESIO IR EMOCINES PROBLEMAS.................................................................60

138. ORGANIZACIJOS KULTŪROS KŪRIMAS. EFEKTYVI VIDINĖ KOMUNIKACIJA ORGANIZACIJOJE..................................................................................................61

139. KAIP TAPTI MATOMAM? KAIP KURTI MOKYKLOS IR MOKYTOJO ĮVAIZDĮ......61

5

MODERNIOS UGDYMO ĮSTAIGOS PEDAGOGAS

Programos anotacija Šiandien švietimo profesionalams svarbu gebėti reaguoti į laikmečio iššūkį – kurti modernią ugdymo įstaigą, t.y. besimokančią, kurioje skatinamas asmeninis meistriškumas, kuriama bendra vizija, tyrinėjama ir reflektuojama, mokomasi kartu ir vieni iš kitų, sistemiškai mąstoma. Auklėtojui reikia išmokti dirbti prasmės, atradimų ir ugdymosi sėkmės siekiančioje įstaigoje, grindžiančioje savo veiklą bendruomenės susitarimais. Ugdymas ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigoje turi užtikrinti darnų vaiko fizinių ir psichinių galių skleidimąsi, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, poreikius, vadovaujantis humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis. Seminare dėmesys sutelkiamas į naujus auklėtojo vaidmenis modernioje įstaigoje dirbant su Y ir Z kartomis – pateikiami tų kartų ugdytinių lūkesčiai, išskirtiniai elgsenos būdai, motyvacijos galimybės, bendravimo formulės.

Programos vadovas:Švietimo centro metodininkė Jūratė Gaidienė

DARBAS SU VAIKAIS, TURINČIAIS ELGESIO SUNKUMŲ

Programos anotacija Lietuvos mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos vis dažniau susiduria su vaikų netinkamo elgesio problema. Vaikai įsipainioja į muštynes, neretai – gadina draugų daiktus ar mokyklos turtą, patyčios tapo viena opiausių problemų. Klasės auklėtojai, darželių darbuotojai, mokytojai, administracijos atstovai turi įsitraukti į netinkamo elgesio korekciją, sprendžiant aukščiau minėtas problemas. Darbas su vaikais, turinčiais elgesio sunkumų pirmiausia yra netinkamo elgesio korekcija, o tai yra viena iš pagrindinių elgesio terapijos metodų. Šia tema yra atlikta nemažai tyrimų ir eksperimentų. Elgesio korekcijos metodai yra efektyvūs sprendžiant ne tik jau patologinį elgesį, bet ir koreguojant nežymias elgesio problemas, kurios kyla vaiko aplinkoje ir su kuriomis dirbant galima išvengti didesnių ir įsisenėjusių elgesio problemų. Sprendžiant vaikų elgesio problemas labai svarbus ir komandinis darbas. Nes sprendžiant elgesio problemas, sprendžiamos ir kitos problemos – ugdymo, lavinami bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Tad svarbu, kad komandoje dalyvautų įvairių sričių specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, pedagogai.


MOTYVACIJA BŪTI MOKYTOJU IR MOKYTI(S)

Programos anotacija Suprantame ir girdime kalbant, kad labai svarbu jog mokyklose dirbtų geri, kompetentingi, linksmi, geranoriški ir pašaukimo į mokyklą atvesti žmonės. Lūkesčiai ir reikalavimai keliami mokytojams tikri, bet ne visada lengvai įgyvendinami. Kartais pavargstam, kartais nusiviliam, o kartais ir patys nevertiname tos galimybės, kurią turime.Kaip būti mokytoju neprarandant savęs ir vis norint dirbti mokykloje? Kur paslėptas motyvacijos lobis ir kaip jo ieškoti? Kaip atrasti skonį dalykų, kurie tapo beskonybe?

Programos vadovas:Švietimo centro metodininkė Gintarė Grigaliūnienė

6

MOKYKLŲ, GAVUSIŲ MOBILIOSIOS ĮRANGOS KOMPLEKTUS, MOKYTOJŲ MOKYMAI

Programos anotacija Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje akcentuojama, jog būtina „<...> švietimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, šiuolaikinių technologijų išmanymo, verslumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą<...>“, kad vis dažniau susiduriama su motyvacijos mokytis stoka, todėl Švietimo sistemoje pastaruoju metu vyksta daug pokyčių, diegiamos naujovės, kurias taikant mokymas tampa aktualesniu, patrauklesniu labiau motyvuotu procesu. Šiuolaikinis mokymas (is) turi būti organizuojamas atsižvelgiant į skirtingus mokinių mokymo (si) poreikius ir stilius, plėsti akiratį, skatinti motyvaciją ir didesnius (arba aukštesnius) siekius, būti aiškus ir tikslus, t.y. nukreiptas į konkretų tikslą ir adresatą. Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad skaitmeninės mokymo priemonės yra nepakankamai naudojamos ugdymo procese dėl mokytojų motyvacijos ir kompetencijų stokos.Skaitmeninis turinys, skaitmeninės mokymo priemonės (toliau – SMP) suteikia galimybę ne tik mokytis mokykloje, bet ir namuose arba bet kurioje pasaulio vietoje, jei tik yra prieinama interneto prieiga ir mobilusis įrenginys: nešiojamas, planšetinis kompiuteris ar išmanusis telefonas. Ugdymo procese naudojant skaitmenines priemones ugdomi ne tik komunikaciniai gebėjimai, bet ir socialiniai įgūdžiai, sužadinama mokymosi motyvacija, lavinamas mokinių loginis mąstymas bei kūrybiškumas. Sukurtos skaitmeninės mokymo priemonės (lietuvių kalbai ir literatūrai 9–10 klasėms, lietuvių kalbai ir literatūrai 11–12 klasėms, Lietuvos istorijai, Lietuvos geografijai, doriniam ugdymui, tautinių mažumų gimtosioms kalboms, matematikai, chemijai, meniniam ugdymui) leidžia mokytojams ir mokiniams pritaikyti mokymo/si procesą prie kiekvieno asmeninių poreikių, leidžia mokiniams mokytis, atsižvelgiant į jų mokymosi stilių ir tempą. Mokytojams yra lengviau parengti mokymosi medžiagą skirtingų gebėjimų mokiniams: pavyzdžiui, aukštesniesiems mąstymo gebėjimams ugdyti, užtikrinti skirtingų mokymosi poreikių turinčių mokinių išmokymo stebėseną ir kontrolę panaudojant klasės valdymo sistemą „Classroom management (Net Support)“ bei Classmate mobiliuosius įrenginius. Skaitmeninis mokymo turinys mažina laiko sąnaudas, suteikia mokiniams galimybę savarankiškai tobulėti, įsivertinti žinias, atlikti laboratorinius darbus. Dalijimasis darbu suteikia galimybę organizuoti darbą grupėse, motyvuoja moksleivius varžytis tarpusavyje ir siekti geresnių rezultatų. Mokytojai gali gauti grįžtamąjį ryšį.„Mokyklų, gavusių mobiliosios įrangos komplektus, mokytojų mokymų“ programoje (toliau – Programa) akcentuojama: skaitmeninių mokymo priemonių parinkimas ir naudojimas (priemonių konkrečiai pamokai kūrimas, mobilieji įrenginiai ir darbas su SMP juose), ugdymo proceso personalizavimas (mokymosi scenarijų kūrimas skirtingų poreikių mokinių ugdymui), virtualios mokymosi aplinkos (skaitmeninių mokymo priemonių elektroninė erdvė (informacinė aplinka) „Ugdymo sodas“), mobiliosios įrangos Classmate naudojimas ir kitų įvesties įrenginių valdymas ir naudojimas įdiegtoje „Classroom management (Net Support)“ sistemoje. Mokymų metu mokytojai įgis kompiuterinio raštingumo, patobulins naujų informacinių technologijų ir informacijos valdymo, dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, ugdymo proceso valdymo, profesinio tobulėjimo, mokinių motyvavimo ir paramos jiems kompetencijas.Programos trukmė yra 8 akademinės valandos.

Programos vadovas:Švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė

SUVALKIJOS ETNOGRAFINIO REGIONO PRISTATYMAS INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ KONTEKSTE

Programos anotacija

7

Teikiama programa skirta mokytojų bendrakultūrinės kompetencijos, savo krašto geresnio pažinimo gilinimui, didaktinių kompetencijų, siekiant ugdymo proceso integralumo, ugdymui. Programos vykdyme dalyviai lankysis švietimo institucijoje, susitiks su vadovais ir pedagogais. dalyvaus formuluojant užduotis ir vykdys apibendrinančias refleksijas. Programos metu įgyta patirtis praturtins turimas pedagogų žinias istorijos, geografijos, meno, literatūros srityse, išryškins pedagoginių kompetencijų ugdymo/si galimybes. Programos apimtis – 12 val., kvalifikacijos tobulinimo forma – edukacinė išvyka.


KUR EINI, MODERNIOS MOKYKLOS MOKYTOJAU?

Programos anotacija Šiandien švietimo profesionalams svarbu gebėti reaguoti į laikmečio iššūkį – kurti modernią mokyklą, t.y. besimokančią mokyklą, kurioje skatinamas asmeninis meistriškumas (mokytojo ir mokinio, vadovo ir tėvų), kuriama bendra vizija, tyrinėjama ir reflektuojama, mokomasi kartu ir vieni iš kitų, sistemiškai mąstoma. Šiandieninė mokykla rengia vaikus profesijoms, kurios dar neegzistuoja, darbui su technologijomis, kurios dar neišrastos, kad jie galėtų spręsti problemas, kurios dar neįžvelgtos. Mokytojui reikia išmokti dirbti prasmės, atradimų ir mokymosi sėkmės siekiančioje mokykloje, grindžiančioje savo veiklą bendruomenės susitarimais. Moderni pamoka yra pilna naujų akcentų. Joje mokymas turi būti įdomus ir auginantis (stebinantis, provokuojantis, kuriantis iššūkius, pakankamai platus, gilus ir optimaliai sudėtingas), atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo klaidas, taisyti ir tobulinti), personalizuotas (suasmenintas) ir savivaldus (pagrįstas asmeniniais poreikiais ir klausimais, mokymosi uždavinių, tempo, būdų, šaltinių ir partnerių pasirinkimu, savistaba ir įsivertinimu), interaktyvus (pagrįstas sąveikomis ir partnerystėmis, dialogiškas, bendruomeninis, tinklinis, peržengiantis mokyklos sienas (globalus)), kontekstualus/aktualus (ugdantis įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas, susietas su gyvenimo patirtimi, rengiantis spręsti realaus pasaulio problemas, naudotis šaltinių ir informacinių technologijų įvairove), tikslingas (ugdymo tikslų ir būdų pasirinkimas, ugdymo planavimas pagrįsti mokinių pažinimu, mokymosi stebėjimu, apmąstymu, vertinimu); įvairus įvairiems (atsižvelgiantis į mokymosi poreikių, pasirinkimų, galimybių, stilių skirtumus bei pasiūlantis įvairias bei tinkamas mokymosi tempo, būdų, technikų galimybes); lankstus (taikantis įvairius ugdymo plano sudarymo, mokinių grupavimo, laiko ir mokyklos erdvių bei kitų išteklių panaudojimo modelius); partneriškas (mokytojas – mokymosi bendrakeleivis, patarėjas, dalyvis, ir autoritetas, ir mokinys, įtraukiantis mokinių tėvus, pasitelkiantis kolegų ir kitų pagalbą). Seminare dėmesys sutelkiamas į naujus mokytojo vaidmenis modernioje mokykloje dirbant su Y ir Z kartomis – pateikiami tų kartų ugdytinių lūkesčiai, išskirtiniai elgsenos būdai, motyvacijos galimybės, bendravimo formulės.


EDUKACINĖ PROGRAMA ,, PAŽINKIME SUVALKIJĄ“

Programos anotacija Artėjant 1908 m. Nepriklausomybės šimtmečiui, prisimename, atgaiviname informaciją apie žymius Rygiškių Jono gimnazijos auklėtinius – Joną Jablonskį, Vincą Kudirką, Joną Basanavičių,- susipažįstame su šio krašto dvarų istorija. Edukacinės išvykos metu patirti įspūdžiai ir įgyta patirtis bus panaudota ruošiantis Rygiškių Jono gimnazijos 150-mečiui

8

(2017 m.) bei šios mokyklos muziejaus įkūrimo 50-mečiui (2017 m.). Kelionės metu sukaupta medžiaga bus panaudota kuriant filmą ,,Mokykla mūsų atsiminimuose“, skirtą jubiliejams.


MOKINIŲ RENGIMAS ŠEIMAI IR LYTIŠKUMO UGDYMAS MOKYKLOJE

Programos anotacija Atkūrus Lietuvos Respublikos valstybingumą šeimos politikos raida Lietuvoje nebuvo kryptinga. Yra stebimi tam tikri „pakilimai“ ir „nuopuoliai“, kuriems įtakos turi ekonomikos raida, socialinės ir kultūrinės permainos, taip pat besikeičiantis visuomenės požiūris į moralines ir kultūrines vertybes. Šios permainos veikia šeimos struktūrą ir patvarumą. Ji išgyvena permainas, kurios negali būti vertinamos vienareikšmiškai. Šeima dažnai netenka gyvybingumo ir nepajėgia atlikti pagrindinių savitarpio globos, atsakomybės, ugdymo funkcijų, kurios turėtų užtikrinti kartų kaitą, gyvenimo kokybę, kultūros vertybių tąsą. Lengvabūdiškas požiūris į seksualinę elgseną, ankstyvas lytinių santykių debiutas, seksualinis vaikų išnaudojimas ir dažnėjantys nepilnamečių įtraukimo į prostituciją atvejai, smurtas prieš juos kelia rimtų fizinių ir psichinių sveikatos problemų. Susirūpinimą kelia žemas gimstamumo lygis, didėjantis nepilnų šeimų ir paliktų vaikų skaičius, pasinaudojimas vaikais kaip ekonominio pasipelnymo šaltiniu, motinystės ir tėvystės vaidmens nuvertinimas.


VAIKŲ NETINKAMO ELGESIO KOREKCIJA IR PRIEMONIŲ TAIKYMAS

Programos anotacija Lietuvos mokyklos, ikimokyklinio ugdymo įstaigos vis dažniau susiduria su vaikų netinkamo elgesio ir bendravimo problema. Vaikai įsipainioja į muštynes, neretai – gadina draugų daiktus ar mokyklos turtą, patyčios tapo viena opiausių problemų. Klasės auklėtojai, darželių darbuotojai, mokytojai, administracijos atstovai turi įsitraukti į netinkamo elgesio korekciją, sprendžiant aukščiau minėtas problemas. Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir bendravimo sunkumų pirmiausia yra netinkamo elgesio korekcija. O tai yra viena iš pagrindinių elgesio terapijos metodų. Šia tema yra atlikta nemažai tyrimų ir eksperimentų. Elgesio korekcijos metodai yra efektyvūs sprendžiant ne tik jau patologinį elgesį, bet ir koreguojant nežymias elgesio problemas, kurios kyla vaiko aplinkoje ir su kuriomis dirbant galima išvengti didesnių ir įsisenėjusių elgesio problemų.


DARBAS SU BRANDOS EGZAMINŲ PASIRENGIMO PRIEMONE „EGZAMINATORIUS.LT“

Programos anotacija Internetinė pasirengimo brandos egzaminams priemonė „Egzaminatorius.lt“ leis moksleiviams savarankiškai ruoštis lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir biologijos egzaminams.

9

„Egzaminatorius.lt“ sistemoje pateikiama visiškai brandos egzaminų programas atitinkanti susisteminta medžiaga – konspektai, sąvokos, įvairaus sudėtingumo užduotys, vaizdinė medžiaga ir rekomendacijos mokymuisi. Be to, moksleiviai galės ne tik mokytis, tačiau ir pasitikrinti savo žinias spręsdami testus ir sužinodami, kiek yra išmokę vieną ar kitą temą. Kompiuteriuose, planšetėse ir išmaniuosiuose telefonuose veikianti internetinė sistema naudinga ir mokytojams, kuriems joje pateikiama medžiaga bus prieinama visiškai nemokamai. Jie vyresniųjų klasių mokiniams galės pateikti daugiau nei 5000 skirtingų įsivertinimo testų ir netrukus gauti visos klasės ir kiekvieno mokinio rezultatų analizę. Kuriant sistemą mokiniams ir mokytojams siekiama, jog technologinė pažanga švietimo sektoriuje būtų išnaudojama kuo aktyviau.„Egzaminatorius.lt“ turinys bei metodika rengti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Nacionalinio egzaminų centro ir kitų švietimo įstaigų rekomendacijas. Taip pat priemonės kūrėjai įvertino patvirtintas naujausias nuostatas dėl brandos egzaminų programų, jų organizavimo ir vykdymo tvarkos.„Sistema „Egzaminatorius.lt“ yra vienas būdų, kaip efektyviau stebėti ir valdyti mokymosi laiką, kaip pasitelkti šiuolaikinį pasiruošimo egzaminams formatą. Programos trukmė 6 akademinės valandos.

Programos vadovas:Švietimo centro metodininkė Vida Undzėnienė

ANGLŲ IR VOKIEČIŲ KALBŲ MOKYMAS PRADEDANTIESIEMS IR PAŽENGUSIEMS: MOKAUSI, TOBULĖJU, PADEDU TOBULĖTI KITIEMS

Programos anotacija Įvykdyta mokyklų pertvarka kelia mokykloms naujus reikalavimus. „Žiburio“ gimnazija tapo pagrindine mokykla Šakių rajone, teikiančia bendrąjį vidurinį išsilavinimą viso rajono jaunuoliams. Pasikeitus rajono švietimo sistemai jaučiamas poreikis stiprinti mokytojų bendrąsias kompetencijas, kaip galima didesniu mastu stiprinti personalo kalbines kompetencijas, kurios yra būtinos sėkmingai įgyvendinti numatytus gimnazijos uždavinius. Būdama asocijuota UNESCO mokyklų tinklo narė, gimnazija aktyviai dalyvauja bendrose Europos mokyklų tinklo veiklose. Mokiniams ir mokytojams yra būtinos aukšto lygio anglų ir vokiečių kalbos žinios, tam kad jie galėtų dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, projektuose. Todėl būtina kelti profesinį anglų ir vokiečių kalbų bei kitų dalykų mokytojų kalbinį meistriškumą, supažindinti juos su naujais dėstymo metodais. Mokiniai vis dažniau naudoja anglų kalbą mokydamiesi kitų dalykų, klauso paskaitų, stebi kitų šalių mokytojų vedamas paskaitas internate. Besikeičiantys mokymosi įpročiai, augantys mokinių poreikiai skatina mokytojus tobulinti savo darbo metodus, tam kad suteiktų mokiniams reikalingas žinias. Mokyklos vadovai ir mokytojai suvokia, kad šiuolaikinė Europos mokykla siekianti teikti aukšto lygio mokymo paslaugas savo regione privalo būti atvira pokyčiams, susipažinusi su geriausiais tarptautinės praktikos pavyzdžiais, bendradarbiaujanti su kitomis Europos mokyklomis, tam kad aktyviai dalyvautų bendrose europinėse veiklose, gebėtų ugdyti savo darbuotojų ir besimokančiųjų Europos piliečio identitetą. Organizacija privalo įgyti reikiamas kompetencijas dirbti ES lygmeniu, įgyti gebėjimą panaudoti europines lėšas organizuojant tarptautinius projektus, todėl personalui būtina stiprinti profesines, kalbines ir kultūrinio kitų šalių suvokimo kompetencijas. Programa skirta Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokytojams. Programos trukmė – 45 val.

Programos vadovas:Švietimo centro metodininkė Daiva Liaukuvienė

10

NENORIU MOKYTIS! KAIP SKATINTI MOKINIŲ MOTYVACIJĄ

Programos anotacija Mokymasis yra svarbiausia besiformuojančios asmenybės veikla, kurios metu vyksta sparti ir įvairiapusiška asmenybės raida. Mokymasis tampa vis sudėtingesnis, todėl iš mokinio reikalauja vis įvairesnių gebėjimų, kurie sąlygoja pilnavertę jo asmenybės raidą. Užtikrinant mokymosi proceso veiksmingumą, svarbus vaidmuo tenka mokymosi motyvacijai. Atlikti tyrimai rodo, kad efektyvaus ir kokybiško mokymosi lygis mokyklose nėra aukštas, vadinasi daugumos mokinių mokymąsi galima laikyti nesėkmingu. Nenoro/negebėjimo mokytis problema tapo aktualesnė pradėjus įgyvendinti privalomą mokymą nuo 7 iki 16 metų. Tai glaudžiai siejasi su mokymosi motyvacija, kurios stoka atsiranda dėl per didelio mokymosi krūvio, patiriamo streso mokykloje, neefektyvaus bendradarbiavimo tarp mokytojų ir mokinių ir pan. Dėl šių priežasčių mokiniai ima prastai lankyti mokyklą, todėl pakankamai dažnai paliekami kartoti kurso. Menkesnį išsilavinimą turintiems asmenims yra sunkiau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, integruotis į darbo rinką. Atsiranda tikimybė būti nublokštiems į visuomenės pakraštį, kas sąlygoja psichologines asmens problemas, socialinį ir finansinį nesaugumą. Šioje programoje nagrinėjama, kaip galima didinti mokymosi motyvaciją, mažinti stresą, tobulinti gebėjimo mokytis kompetenciją, parinkti tinkamesnius, motyvaciją skatinančius metodus ir tokiu būdu prisidėti prie sėkmingesnio mokymosi proceso organizavimo ir asmenybės ugdymo.

Programos vadovas:Švietimo centro metodininkė Romutė Koncevičienė

AUKŠTESNIŲJŲ MĄSTYMO GEBĖJIMŲ UGDYMAS. UGDYMO PROCESO TOBULINIMAS REMIANTIS MOKINIŲ STANDARTIZUOTŲ TESTŲ DUOMENIMIS

Programos anotacija Remiantis Tarptautinių ir Nacionalinių tyrimų bei Standartizuotų testų duomenimis, nustatyta, jog Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams stinga aukštesniųjų mąstymo gebėjimų, dėl to daugumos mokinių pasiekimai yra nepakankami, žemi arba labai netolygūs. Programa skirta pradinių klasių ir 5–8 klasių įvairių dalykų mokytojams, siekiantiems gerinti mokinių pasiekimus, ugdant aukštesniuosius mąstymo gebėjimus.Mokėjimo mąstyti gebėjimai yra svarbūs dėl kelių priežasčių: didėja žinių apimtys, jas palyginti lengva gauti, tačiau jos yra tik santykinai teisingos, todėl reikia mokyti mokinius kritiškai mąstyti ir jas vertinti. Taip pat mąstymo ugdymas prisideda prie akademinių pasiekimų kokybės gerėjimo bei mokinių motyvacijos stiprėjimo.


SEKSUALINĖS PRIEVARTOS PRIEŠ VAIKUS IR SEKSUALINIO VAIKŲ IŠNAUDOJIMO PREVENCIJA

Programos anotacija Statistiniai duomenys rodo, kad 25 proc. mergaičių ir 10 proc. berniukų yra seksualiai išnaudojami. 40 proc. vaikų patiria seksualinę prievartą iš pažįstamų vyresnių vaikų ar paauglių. Labai dažnai, tenkindami savo seksualinius poreikius, vaikus ir paauglius išnaudoja patys artimiausi žmonės: tėvai, mokytojai, treneriai. Dažnai seksualinė prievarta yra ne vienkartinis reiškinys, o tęsiasi daug metų. Seksualinis išnaudojimas sutrikdo vaiko asmenybės raidą, pažeidžia jo kognityvinę, emocinę, fizinę bei socialinę sferas. Vaikas

11

negali pasipriešinti tvirkintojui ir bijo kam nors apie tai pasakyti, todėl tampa auka. Seksualiai išnaudotų ir aukomis buvusių vaikų pasąmonėje, lieka traumuojančios patirties išgyvenimai, kurie provokuoja kitus asmenis juos atstumti, nuskriausti arba vėl seksualiai išnaudoti. Nepajėgdami atlaikyti skausmingų jausmų, kai kurie vaikai arba paaugliai nusižudo.


KAIP IŠMOKYTI, O NE MOKYTI

Programos anotacija Lietuvoje aktualia tema tampa papildomas mokymasis. Tėvai skundžiasi, kad vaikai nespėja išmokti pamokų metu ir tenka papildomai daug mokytis papildomai namuose ir pas korepetitorius. Tai atsitinka dėl įvairiausių priežasčių, bet viena pagrindinių – mokytojai nenaudoja išmokimo metodų pamokos metu. Vis aktualiau tampa ne mokyti vaiku, o išmokyti juos pamokos metu. Bet mokytojas negali naudoti tų metodų, kurių nemoka. Mokytojas visą savo karjerą mokėsi mokymosi metodų, bet neišmokimų. Todėl jis gali gražiai organizuoti mokymo procesą, bet neturėti šimtaprocentinių teigiamų rezultatų. Antra aktuali problema – kaip paversti pamoką įdomia, kaip renginį, kad jame mokinys jaustųsi emocionaliai pakylėtas ir sužavėtas tuo, kas vyksta.


Z KARTOS MOKYMAS IR UGDYMAS

Programos anotacija Visuomenės vystymasis susijęs su žmonių kartų kaita. Pagal kartų teoriją šiuo metu ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigose ir mokyklose mokosi Z kartos mokiniai. Šios kartos mokiniai ankstyvojoje vaikystėje gyveno pasaulyje, kuris jau buvo susietas technologijų, todėl Z kartos mokinių mokymasis, informacijos paieškos, idėjos, erdvė (vaizdai ir garsai), bendravimas, mokymasis iš esmės skiriasi nuo ankstesnių kartų. Taigi turi skirtis ir šiuolaikinės kartos mokinių ugdymas, skatinimas ir drausminimas (L .Sajienė, E. Urnėžienė, A. Liniauskaitė, V, Targamadzė, A. Šimelionienė, Z, Nauskūnaitė).Jei anksčiau būdavo, kad visos kartos, nors ir turėjo skirtingus požiūrius, dar gyveno vienoje realybėje, tai dabar tos realybės yra skirtingos. (Jakubonytė, 2013). XXI amžiaus karta auga taip greitai, kad jos augimo tempai ženkliai lenkia ankstesnių kartų augimą (Tulgan, 2013). Todėl skirtingos kartos tarpusavyje sunkiai randa bendrą kalbą. Tam, kad pedagogai gebėtų kurti konstruktyvius santykius su ugdytiniais, suprasti ir patenkinti psichologinius vaiko, kaip žmogaus, poreikius (saugumo, dėmesio, meilės ir pagarbos, saviraiškos) bei galėtų kuo efektyviau juos ugdyti ir mokyti, turi perprasti šiuolaikinės kartos ypatumus.Taigi ši seminaras yra skirtas asmenims dirbantiems ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo įstaigose bei mokyklose, kurie nori pagilinti žinias apie Z kartos psichologines ypatybes.


12

IQES ONLINE LIETUVA INSTRUMENTAI VEIKLOS MOKYKLOS KOKYBEI ĮSIVERTINTI IR TOBULINTI

Programos anotacija IQES online Lietuva – tai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros teikiama nemokama paslauga visoms Lietuvos mokykloms. Išsaugoti gerą kokybę yra nė kiek ne menkiau svarbu, nei siekti kokybės tobulinimo. Jeigu mokytojas arba mokytojų komanda išsikėlė sau tikslą puoselėti savo darbo ir savo profesinės veiklos kokybę, jiems teks reguliariai skirti laiko tam, kad galėtų panagrinėti atskiras kokybės sritis, kuriomis turi pasižymėti gera pamoka bei gera mokykla. IQES online pateikti grįžtamojo ryšio ir refleksijos instrumentai padeda mokytojams gauti svarbios informacijos apie savo pamokas. Šių instrumentų dėka galima ištirti įvairių mokymo(si) proceso dalyvių, t.y. mokinių, mokytojų, tėvų ir kt. perspektyvas ir palyginti jas tarpusavyje.


UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDALIZAVIMAS - SKIRTINGŲ MOKINIŲ POREIKIŲ TENKINIMO GALIMYBĖ

Programos anotacija Mokinių gebėjimai ir poreikiai yra skirtingi, todėl mokymosi procesas, rezultatai ir ugdymo medžiaga turėtų atitikti skirtingus mokinių ugdymosi poreikius. Veiksmingai realizuoti ugdymo turinį mokytojai gali tik jį individualizuodami ir diferencijuodami. Šiems mokytojų gebėjimams tobulinti reikalingas nuolatinis praktinis darbas pritaikant ugdymo medžiagą, mokymo(si) metodus, veiklas, vertinimą prie mokinių gebėjimų ir poreikių. Dalyvaudami šioje programoje mokytojai gebės praktiškai diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą, atpažinti ir suprasti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių (ir gabių) mokymosi poreikius, gebėjimus, pomėgius ir interesus, pritaikyti ugdymo turinį, vertinimą, priemones, metodus, padedančius formuoti ir tobulinti mokinių mokymosi įgūdžius, organizuoti ugdymą skirtingiems mokiniams bei veiksmingai jam vadovauti, nuosekliai planuoti, rekonstruoti ir reflektuoti savo veiklą, bendrauti ir bendradarbiauti su mokiniu, grupe bei dirbant komandoje. Seminaras skiriamas įvairių dalykų mokytojams, dirbantiems su įvairių gebėjimų (puikių, vidutinių, ribotų), motyvuotais ar nemotyvuotais mokiniais.


ETNOKULTŪROS UGDYMAS: TRADICIJOS IR PLĖTROS GALIMYBĖS

Programos anotacija Lietuvos visuomenei vis sparčiau integruojantis į Europos Sąjungą, ypač aktualus tampa mokinių tautinis, pilietinis ir patriotinis ugdymas. Už šių vertybių ugdymą atsakingi tiek vaikų, tiek suaugusiųjų mokytojai. Ši programa padės mokytojams praplėsti ar atnaujinti žinias apie Lietuvos etnokultūrą, tradicijas, papročius ir patobulinti tautinio ir pilietinio sąmoningumo įgūdžius. Taip pat jie susipažins ir su kitų Europos Sąjungos šalių papročiais ir tradicijomis. Gautas žinias mokytojai galės panaudoti savo dalykų pamokose, klasės valandėlių metu, organizuojant įvairius užklasinius ar neformalaus švietimo renginius. Mokiniams išsamesnės žinios apie etninę kultūrą, pasaulėžiūrą ir mitologiją, įvairius papročius bei liaudies kūrybą praplės akiratį, padidins tautinį sąmoningumą ir patriotizmą. Kitų šalių papročių, dabartyje gyvuojančių tradicijų ir reiškinių pažinimas, duomenų apie etnokultūros tyrimus analizė ir sklaida, padės mokinių veiklą nukreipiant į tiriamąją-kūrybinę veiklą ir kultūrinės plėtros projektus.

13

Seminaro metu numatoma pateikti ne tik teorinę medžiagą, bet ir organizuoti individualų darbą ir darbą grupėse, tokie darbo metodai padės atnaujinti žinias, tobulinti praktinius ir refleksijos įgūdžius. Seminaro trukmė – 6 akademinės valandos: teorija – 2 val.; praktika – 4 val.


SUMANUS ŠVIETIMAS – ĮKVĖPIMAS MOKYTI(IS)

Programos anotacija Nacionalinėje pažangos programoje sumanumas išskiriamas kaip siekiamybė (sumani ekonomika, sumani vadyba). Be sumanios asmenybės siekiai neįgyvendinami. Tik sumanus švietimas gali ugdyti atsakingą kūrėją. Tik išmintingas mokytojas gali įkvėpti, „skatinti žinių kūrimą, sklaidą ir naudojimą“. Rezultatas – įkvėpti mokytis.Ateitis priklauso save ugdantiems. Saviugda – tai asmeninės pergalės. Tai – stotelės, kuriose perlipame iš vieno vagono į kitą, keliaujame iš klasės į klasę... Pirmiausia – pasimatymas su savimi, (savęs pažinimas), toliau susitikimas su kitais (santykiai, bendravimas), problemų sprendimas (iššūkiai), emocijų valdymas (emocinis imunitetas) ir pozityvumas (vidinė transformacija, energija). Sąmoningas „Aš“ gyvenimo kelionėje atviras pasauliui, žmonėms ir galimybėms. Jis priima bet kokią patirtį – jos neneigia ir neignoruoja. „Aš“ ribos apibrėžia, kiek mes leidžiame sau rizikuoti kelionėje, siekdami asmeninio augimo. Įkvėpime esantis „AŠ“ pasiruošęs veikti nepriklausomai nuo aplinkybių. Mokytojo praktika reikalauja sąmoningo augimo ir nuolatinės savistabos. Svarbiausia – pavyzdžio galia, pasitikėjimas, gebėjimas suvaldyti bet kokią situaciją. Kaip perduoti žinias, kad jos pasiektų tikslą? Kas įtakoja „Aš“ pokyčius, brandą? Koks ugdymo kelias veda į įkvėpimą? Kodėl kelionėse, kur pasirinkimų gausa daug nusivylimų, patyčių net suicidų? Kaip nepasiduoti nuobodulio energijai, išlaikyti vidinę harmoniją ir būti įkvėpime? Kuriamas santykis su mokiniu, projektuojamas per mokytojo asmeninio sutarimo prizmę. Už pykčio slypi visiškas bejėgiškumas. Iš kur pasisemti įkvėpimo? Norite pažinti savo kelią, kurio tikslas – įkvėpti?Seminare įgytos žinios ir praktika padės atpažinti privalumus ir kliūtis į sumanesnį „Aš“. Atskleista „įkvėpimo“ paradigma, žodžio įtaka, išanalizuotas pokytis kaip iš jėgos emocinės pozicijos pereiti į galios, padės mokytojams kurti efektyvesnius santykius su mokiniais, transformuos asmeninę patirtį, keis požiūrį į švietimą.Mokymai vykdomi, atsižvelgiant į tikslinės grupės aktualiausius poreikius, situacinę problematiką.


SUDĖTINGŲ SITUACIJŲ ANALIZĖ, SPRENDIMO GALIMYBĖS IR SUPERVIZIJOS PEDAGOGAMS

Programos anotacija Pastaruoju metu vis daugiau rūpesčių pedagogams kelia netinkamai besielgiantys ir įvairių sunkumų turintys vaikai. Norint padėti vaikams keisti savo elgesį ir mokant gyventi su savo problemomis, kad galėtų sėkmingai adaptuotis ir taptų visaverčiai visuomenės nariai, svarbu laiku suteikti pagalbą tiek pedagogams, vaikams ir jų tėvams. Labai svarbu suprasti elgesio sunkumų prigimtį, pagalbos galimybes, ugdymo strategijas, specialistų, pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo galimybes. Atvejų analizė leidžia giliau pažvelgti į esamą problemą ir ieškoti bei atrasti atsakymus į rūpimus klausimus.

14


VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS IR ĮGALINIMAS VEIKTI

Programos anotacija Šiuolaikinėje mokykloje itin svarbu, kad pedagogai gebėtų ugdyti vaikų kūrybiškumą,bei sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko saviraiškai atskleisti. Viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo mokykloje sąlygų – pačių mokytojų kūrybiškumas. Tik kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką mokinį. Taip pat mokiniui turėtų būti sudarytos sąlygos kurti, organizuoti ir veikti, o norint kad mokinys geriau suprastų savo pareigas, jis turi aiškiai žinoti visuotines žmogaus teises, kad galėtų jomis vadovautis, jaustis saugus ir atsakingas už savo elgesį ir veiksmus.


POZITYVAUS MĄSTYMO STRATEGIJOS

Programos anotacija Kaip teigia pozityviosios psichologijos atstovai, gyvenimas ir veikla pradeda žmogų džiuginti tada, kai jis išmoksta negatyvias mintis (jų mūsų galvose – daugiau nei 75 proc.) keisti pozityviomis. Tam svarbu perprasti pozityvaus mąstymo strategijas. Specialistai daro išvadą, jog teigiamai nusiteikę ir išmokę pozityvais mąstymo strategijų žmonės daugiau pasiekia karjeroje, versle, apskritai darbinėje veikloje; turi platesnį socialinį ratą, nes aplinkiniams patinka su jais bendrauti; jie sveikesni, nes patiria mažiau užsitęsusių neigiamų emocijų; taip pat jie vertina savo gyvenimą kaip labiau turiningą ir prasmingą. Seminaras skiriamas tiems, kas nori suvokti pozityvaus mąstymo esmę, sužinoti, kaip valdyti savo mąstymo procesus, susikurti savo paties, kaip pozityvios asmenybės, psichologinį portretą, išmokti mąstymo pozityvumo skatinimo technikų.


BENDRADARBIAUJANČIOS MOKYKLOS BENDRUOMENĖS GALIA

Programos anotacija Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (nauja redakcija patvirtinta 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281) 3 straipsnyje aiškiai apibrėžiama, kad turėtų būti išsiugdomas tvirtų demokratinių vertybinių orientacijų, doras, siekiantis žinių, savarankiškas, kūrybingas, atsakingas, patriotiškai nusiteikęs Lietuvos pilietis, turintis gyvenimui svarbius komunikacinius ir socialinius gebėjimus. Deja, šiandien ugdymas dažnai grindžiamas formaliais, „pamatuojamais“ dalykais, o asmenybės vertybinė, emocinė, socialinė sritys ir gyvenimiški įgūdžiai lieka antraeiliai.Šiandieninėje sparčių ir nuolatinių pokyčių dinamikoje, mokyklos turi suteikti ne tik žinių, bet ir ugdyti gebančias mokytis, iniciatyvias, atviras, kūrybiškas asmenybes. Todėl šiuolaikinės mokyklos pagrindas yra ne tik vadovai lyderiai, motyvuoti ir profesionalūs mokytojai, kūrybiški ir personalizuoti mokymo(si) metodai, bet ir aktyvus bendradarbiavimas su išorėje esančiais pagalbininkais.Žiūrėdami plačiąją prasme ir galvodami apie dvylikametę mokyklą baigusį mokinį su brandos atestatu, puikiai suvokiame, kad mokykla turi motyvuoti, padėti mokiniams atrasti mokymosi prasmę ir džiaugsmą. Ugdydami naujos kartos atstovą – kūrybišką, kritiškai mąstantį, gebantį bendrauti ir bendradarbiauti – turime kurti atvirą, besimokančią ir

15

besidalinančią žiniomis, patirtimi bendruomenę. Svarbus sistemiškas ir nuoširdus tėvų, mokytojų bei mokinių bendravimas.Mokykla stipri, sėkminga ir gera tiek, kiek atvira. Šiuolaikinei mokyklai bei išsikeltiems ugdymo tikslams įgyvendinti būtina aukšta pasitikėjimo ir bendradarbiavimo kultūra, grindžiama profesionalumu ir lyderyste, taip pat kūrybiški, entuziastingi, mylintys vaikus, mėgstantys naujoves, norintys mokytis ir mokyti, gebantys atrasti vaikuose slypinčius talentus ir išugdyti aukščiausius jų gebėjimus bei pasiekimus, turintys pašaukimą bei vertybinę skalę mokytojai. Taigi geros mokyklos sėkmę lemia daug dalykų ir nei vienas iš jų atskirai: mokyklos bendruomenės nariai, jų bendradarbiavimas, ugdymo(si) procesas, aplinkos įvairovė, požiūris į vaiką kaip asmenybę bei jos ugdymas, mokyklos kultūra, vadyba bei lyderystė.Anksčiau buvo galvojama, kad kuo vaikai turės tvirtesnį ir visapusiškesnį žinių pamatą, tuo labiau tikėtina, kad jiems pavyks sukurti stiprų identitetą, tapti tolerantiškiems įvairiausioms nuomonėms, daryti gerus darbus, dirbti savo šalyje, mąstyti globaliai bei kurti geresnį pasaulį. Žinių svoris yra labai svarbus, tačiau mokyklos turi galvoti apie asmenybės auginimą ir ugdymą ateities perspektyvoms. Stipri asmenybė – tai turinti tvirtą vertybinį pagrindą, pažįstanti save, atradusi savo kelią, gebanti susidoroti su iššūkiais, besimokanti visą gyvenimą bei šalies kūrėja.Siekiant išugdyti tokią stiprią asmenybę mokykloje turi vykti ne tik mokymasis, bet ir gyvenimas, suliejant tam skirtas erdves ir patirtis. Mokymasis turi būti prasmingas, įdomus, keliantis mokiniams iššūkius, gilus, o pasirinkti mokymosi metodai – patirtiniai, interaktyvūs, provokuojantys, motyvuojantys ir skatinantys smalsumą, žingeidumą, lavinantys lyderystės, kūrybiškumo, kritinio, loginio mąstymo, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.


KAI JAUNIMAS NIEKO NENORI: KAIP MOTYVUOTI MOKINIUS MOKYTIS

Programos anotacija Pastaruoju metu tiek pedagogai, tiek kiti su jaunimu dirbantys specialistai vis dažniau susiduria su žema vaikų motyvacija ne tik mokymuisi, bet ir siekiant kitų tikslų. Vis dažniau iš vaikų galima išgirsti atsakymą „nieko nenoriu“, „nežinau“. Mokinių motyvacijos trūkumui įtakos turi ne tik artimiausia aplinka, mokykla, supantys žmonės, bet ir asmenybės vidiniai mechanizmai. Taip pat motyvaciją lemia patirtos traumos, išmoktas bejėgiškumas, nudrąsinimas, baimės ir nerimo priepuoliai, žemas savęs vertinimas. Pagal Maslow motyvacijos teoriją žinoma, kad asmuo save realizuoti gali tik tuomet, jei yra užtikrinami tokie poreikiai, kaip fiziologiniai, saugumo ir kt. Kalbant apie pedagogo darbą su vaikais tampa svarbūs ir bendravimo būdai, kuriuos taiko pedagogas. Nuo to, kaip bus bendraujama su vaiku, nuo to koks pedagogo požiūris į mokinį, priklausys ir vaiko motyvacija mokytis.

Programos vadovas:Švietimo centro direktoriaus pavaduotoja Jolanta Gelžinienė

ŠIUOLAIKINIS VAIKŲ SKATINIMAS IR DRAUSMINIMAS

Programos anotacija Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, vienas iš švietimo tikslų - išugdyti kiekvienam vaikui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą

16

informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą. Todėl vaikų skatinimas ir drausminimas darželyje yra svarbus uždavinys kiekvienai ugdymo įstaigai.Kaip rodo Lietuvos policijos vedama statistika, kasmet vis dažniau nusikalsta moksleiviai. Tarp nepilnamečių vis dažniau pasitaiko agresijos ir žiaurumo protrūkių. Mokyklose yra paplitęs smurtas, reketavimas bei tyčiojimasis. Paaugliai elgiasi vis agresyviau, daugėja nukrypimų nuo normalaus elgesio atvejų. Taigi nepilnamečių nusikalstamumas yra viena svarbiausių socialinių problemų Lietuvoje.Kaip rodo atliekami psichologiniai tyrimai, agresyvaus elgesio problemas, kylančias darželyje ir mokykloje reikia laiku pastebėti ir įveikti šias problemas, kad jos nedidėtų ir nepersikeltų už mokyklos ribų į platesnę bendruomenę. Be to, vaikystėje, ankstyvoje paauglystėje išreikšta agresija prognozuoja ir tolesnį agresyvumą bei nusikalstamą veiklą (Abromaitienė, Braslauskienė, Jonutytė, Loebert, Hay, Andearnown, Wermeiren, Young ir kt.) Vaikų drausminimas yra be galo svarbus kiekviename darželyje, nes Lietuvos švietimo sistemoje nėra grandies į kurią būtų galima integruoti pavojų aplinkai keliančius vaikus.Šios programos aktualumą lemia tai, kad pedagogai kasdien susidurdami su vaikų pykčio ir agresijos išraiškomis, dažnai jaučiasi bejėgiai ir nežino, kaip elgtis, kad agresijos ir pykčio protrūkis būtų tinkamai numalšintas ir nepasikartotų. Be to, joks vaikų drausminimas neveikia be skatinimo, todėl ši programa orientuotą ir į vaikų drausminimą bei į skatinimą.


EMOCINIO INTELEKTO ĮTAKA KONFLIKTŲ VALDYMUI. KONFLIKTŲ VALDYMAS SAVYJE IR KOLEKTYVE

Programos anotacija Kiekvienas žmogus nori savo gyvenime, darbe, šeimoje jaustis gerai ir kokybiškai. Dažniausiai tai priklauso nuo paties žmogaus gebėjimo valdyti emocijas, sąmoningai reaguoti ir elgtis konfliktiškose, dviprasmiškose situacijose protingai. Tinkamas elgesys, aplinkybių suvokimas ir priėmimas ženkliai pagerina darbo kolektyvų klimatą, atneša kokybišką tarpusavio bendravimą, suteikia galimybes būti kompetentingu auklėjant vaikus ir jaunimą. Ypatingai tai svarbu pedagogams, jiems reikalingos psichologinės žinios, nuolatinis jų atnaujinimas, nes įsisavintos žinios leidžia turėti gerą savo kompetenciją, o tai ženkliai įtakoja žmogaus reakcijas įvairiose aplinkybėse. Turint išlavintą intelektą žmogus reaguoja ramiai, supratingai, blaiviai. Blaivus žmogaus protas pasižymi intelektualiu gebėjimu adekvačiai įvertinti situacijas, jas efektyviai greitai išanalizuoti ir kokybiškai reaguoti. To ypatingai reikia tomis aplinkybėmis kai tenka bendrauti su daugybe žmonių: kolegų, bendradarbių, mokinių, auklėtinių. Pagrindinis lemiantis veiksnys bendravime yra intelektas. H. Gardneris išskyrė keletą intelekto tipų, kuriuos turi arba įgyja lavinantis save žmogus. Anksčiau daugiausiai dėmesio buvo skiriama įgimtam intelektui. Mitas kad įgimtas intelektas pilnai įtakoja gyvenimo kokybę yra sugriautas. Nustatyta kad egzistuoja ir praktiškai įgytas, išmoktas intelektas ir nuo jo išlavinimo priklauso kaip žmogus mokės elgtis bet kokiose gyvenimo aplinkybėse. Darbo, tarpasmeninių santykių kokybei ir visai bendrai žmonių gyvenimo kokybei daugiausiai įtakos turi gebėjimai deramai elgtis visuomenėje, tinkamai reaguoti, elgtis ir bendrauti. Ypatingai tai svarbu dirbantiems švietimo įstaigose, nes šie žmonės ugdo vaikus, paauglius, jaunimą, rodo deramą pavyzdį daugeliui tėvų. Todėl šie specialistai turi ypatingai gebėti atskirti tai kas vyksta su jais pačiais. Gebėjimas atpažinti savo ir kitų emocijas, adaptyviai elgtis savęs ir kitų atžvilgiu, kontroliuoti savo emocijas ir adekvačiomis emocijomis reaguoti į įvairias situacijas ir yra

17

emocinis intelektas. Emocinis užtaisas lemia žmogaus kryptingumą ir motyvaciją siekti tikslų. Taip per emocijas ateina vidinis pastiprinimas siekti artimų ir tolimų gyvenimo tikslų. Taigi labai svarbu ne tik mūsų pačių emocinis užtaisas, bet ir tai ką mes perduodame auklėjamajam jaunimui, visuomenei. Mokytojas yra visuomenės pavyzdys, todėl jis yra įpareigotas nuolat užsiimti savišvieta. Pedagogams ypatingai reikia mokėti valdyti, tinkamai panaudoti emocinį intelektą, suprasti konfliktų susiformavimo priežastis.Emocinis intelektas nėra vienas atskiras gebėjimas, tai – gebėjimų visuma. Tie smulkesnieji emociniai gebėjimai yra nevienodai išvystyti atskiruose asmenyse, o tai labai svarbu kad pedagoginėje veikloje esantys žmonės. Dabartiniu laikotarpiu mes gyvename didžiuliame konflikte tarp realaus vaikų gyvenimo ir gyvenimo virtualiame pasaulyje, todėl labai svarbu nepažeidžiant to, mokėti jiems suteikti realaus gyvenimo pagrindus ir vystyti jų gebėjimus tinkamai adaptuotis socialiniame pasaulyje. Esant labai didelei informacijos gausai, dideliam gyvenimo tempui valdyti ir tinkamai panaudoti emocijas yra ypatingai svarbu. Tam ir yra skirta ši mokomoji programa, kad pradedant pedagogais, tėvais, kitais su jaunimu bendraujančiais žmonėmis, būtų ugdomas intelektualus ir tinkamai visuomenei adaptuotas žmogus.


MOKYKLOS VIZUALIOSIOS APLINKOS EDUKACINIS REIKŠMINGUMAS. PAVASARIS GAMTOJE IR ŽMOGAUS POJŪČIUOSE

Programos anotacija Ugdymas neapsiriboja vien pedagoginiais santykiais. Mokslininkų įrodyta, kad mokinių mokymosi rezultatai priklauso nuo mokymosi aplinkos. Aplinka — tai visuma veiksnių, darančių įtaką asmenybei ir sukeliančių tam tikras psichines reakcijas. Atskiri aplinkos struktūros komponentai pasižymi skirtinga poveikio galia. Siekiant, kad poveikis būtų kuo pozityvesnis ir ilgalaikiškesnis, svarbu tobulinti kiekvieną iš mokymosi aplinkos aspektų. Per estetinius santykius su vizualiąja aplinka pasireiškia mokinių asmenybės dvasios turtingumas, kūrybinių galių plėtotė. Todėl ugdant jaunas asmenybes svarbu formuoti supančios vizualiosios aplinkos grožio supratimą, skatinti kurti grožį savo aplinkoje.Dalijantis gerąja patirtimi su kolegomis – aptariant mokyklos vizualiosios aplinkos edukacinį reikšmingumą, išryškinant estetinio suvokimo aspektą, kaip sėkmingo mokymosi prielaidą – skatins mokytojus drąsiau veikti. Išbandant įvairias vizualiosios raiškos priemones, kūrybinės veiklos būdus ir panaudojimo galimybes, bus išgyvenamas kūrybos ir atradimo džiaugsmas, skatinantis vaizduotę, smalsumą, atvirumą sau ir kitiems.


KOMANDOS KŪRIMAS – VEIKSMINGAS KOMANDINIS DARBAS

Programos anotacija Komandos kūrimas, telkimas ir efektyvus vystymasis bus perteikiamas per socialinės ekologijos mokslo parametrus. Tiriant visuomenės ar atskiro individo santykius su aplinka ir savimi bei padedant išlaikyti nesutrikdytą, natūralią asmens ir aplinkos pusiausvyrą.Socialinės ekologijos darbo metodus sukūrė olandų psichiatras Bernardas Livenhudas (1905-1992), pasiremdamas austrų filosofo Rudolfo Štainerio (1861-1925) antroposofinėmis idėjomis ir suaugusiųjų pedagogikos principais. Socialinės ekologijos ar Rudolfo Štainerio suaugusiųjų mokymas susideda iš trijų modulių: asmenybės, organizacijų ir socialinių procesų vystymosi. Ši programa yra skirta žmonėms, kuriems rūpi

18

asmenybės tobulėjimas, socialiniai procesai, vykstantys mokyklos, organizacijos ir kt. kompanijų viduje bei išorėje.Programa naudinga ir tiems, kurie prisiima atsakomybę būti atsakingais už savo karjerą, ateitį. Kurie nori ir yra pasirengę pradėti kažką naujo savo gyvenimo kely, trokšta tapti lyderiais, komandos dalimi, savimi pasitikinčiais, nuolat kuriančiais ir besimokančiais individais. Bus pateikta teorinių ir praktinių būdų apie iniciatyvų ėmimąsi bendraujant mokyklos kasdieniniame gyvenime, visuomenėje. Idėjos duoda jėgą kuriant pasaulį, tai galimybės kažką pakeisti. Neįgyvendintos idėjos yra neįgyvendintos galimybės. Labai svarbu surasti naujų idėjų, kad pokyčiai visuomenėje prasidėtų nuo mūsų pačių. Tam reikia išmokti užduoti teisingus klausimus, kurie atveda į naujas idėjas ir skatina komandos sutelktumą aukštesniems tikslams siekti. Idėjos skatina iniciatyvas, t.y. tai, ką mes galime padaryti patys ar su kitų žmonių pagalba. Imantis iniciatyvų labai svarbu atpažinti motyvus, tai susiję su vizija, ką mes norime matyti ateityje. Turime atsakyti sau į klausimą, ko reikia, kad rasčiau gerą komandą, padėčiau esančiai komandai susitelkti, susibalansuoti, kokių resursų mums reikia, kad pasiektume užsibrėžtų tikslų. Imantis iniciatyvos turime įsivardinti, kokiomis vertybėmis mes vadovaujamės veikdami. Imantis iniciatyvų didelis dėmesys kreipiamas ir tarpasmeniniams santykiams. Vykdant iniciatyvas turime nusimatyti, kas yra mūsų pagalbininkai, kur mūsų stipriosios pusės, o kur slypi sunkumai, grėsmės. Socialinės ekologijos metodų pagalba ieškosime atsakymo į klausimus: Kaip augti kartu su komanda?, Kaip auginti komandos mentalitetą?


MOKYMOSI SUNKUMŲ ATPAŽINIMAS IR STRATEGIJŲ TAIKYMAS UGDANT MOKINIUS, TURINČIUS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ

Programos anotacija Specialiųjų ugdymo(si)/mokymo(si) poreikių turinčių vaikų ugdymas bendrojo lavinimo klasėse reikalauja naujų didaktinių technologijų, pedagogų gebėjimo tinkamai ir kryptingai organizuoti mokymą. Vaikai mokomi pagal skirtingas pritaikytas, individualiąsias mokymo programas, jiems keliami skirtingi reikalavimai, skirtingai vertinami pasiekimai. Bendrojo lavinimo mokykloje mokytojas susiduria su įvairiais sunkumais: sunku tinkamai parengti programą, parinkti optimaliausius mokymo metodus, būdus, pasiekimų vertinimo sistemą, gebėti bendrauti su specialiųjų poreikių vaiku, tikėti jo mokymo sėkme. Mokymo procesas reikalauja iš mokytojo dalykinių, specialiosios pedagogikos, psichologijos žinių bei gebėjimų jas taikyti.


MOKINIŲ, TURINČIŲ INTELEKTO BEI EMOCIJŲ IR/AR ELGESIO SUTRIKIMŲ UGDYMO TENDENCIJOS

Programos anotacija Pastaruoju metu šalies ugdymo įstaigose pastebimai daugėja emocijų ir elgesio, (neretai ir intelekto) sutrikimų turinčių mokinių skaičius. Pedagogams trūksta žinių ir įgūdžių dirbant su šiais mokiniais. Todėl tapo aktualus šių vaikų ugdymo, elgesio koregavimo ir ugdymo individualizavimo klausimas.


19

http://www.marsc.lt/programos/mokiniu-turinciu-intelekto-bei-emociju-irar-elgesio-sutrikimu-ugdymo-t/id:3971

http://www.marsc.lt/programos/mokiniu-turinciu-intelekto-bei-emociju-irar-elgesio-sutrikimu-ugdymo-t/id:3971

http://www.marsc.lt/programos/mokymosi-sunkumu-atpazinimas-ir-strategiju-taikymas-ugdant-mokinius-tu/id:3972

http://www.marsc.lt/programos/mokymosi-sunkumu-atpazinimas-ir-strategiju-taikymas-ugdant-mokinius-tu/id:3972

KINO GALIMYBĖS FORMUOJANT VERTYBES IR KOREGUOJANT ELGESĮ

Programos anotacija Kadangi jauni žmonės daug laiko praleidžia virtualioje aplinkoje, tai pasiūlius gerų ir įdomių filmų su papildomomis užduotimis galima šią meno rūšį išnaudoti formuojant vertybes ir koreguojant netinkamą elgesį. Susivaldymas, savigarba ir pagarba, kalbos vertė ir galimybės, praeities pamokos, patirtis, jaunuolių santykių dinamika: simpatija, susižavėjimas, intymumas – tai temos, kurios svarbios jauniems žmonėms ir jos meniškai gvildenamos filmuose.


PIRMŲJŲ MOKYMOSI SUNKUMŲ POŽYMIŲ ATPAŽINIMO IR SAVALAIKIO PAGALBOS TEIKIMO MOKYKLOJE SVARBA MOKINIŲ PSICHINEI RAIDAI BEI MOKYMOSI MOTYVACIJAI

Programos anotacija Šiandieninėje mokykloje mokiniai jau nėra „balta lenta“ ar „pasyvi erdvė“ dalykinėms žinioms. Ateidami į mokyklą jie atsineša labai skirtingas patirtis, žinias, gebėjimus, supratimą ir galias. Mokytojams keliami nauji uždaviniai – diferencijuotai ir individualizuotai ugdyti skirtingų mokinių kompetencijas, kurios padėtų ateityje savarankiškai gyventi, ieškoti žinių, kūrybiškai mąstyti, gebėti adaptuotis visuomenėje ir greitai kintančioje aplinkoje. Šiuos įgūdžius labai svarbu formuoti nuo pradinių mokinių ugdymo etapų – ikimokyklinio ir pradinio ugdymo tarpsnių. Mokinių mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių atpažinimas reikalauja iš mokytojo platesnės pedagoginės kompetencijos švietimo pagalbos teikimo srityje, alternatyvių ugdymo metodų bei priemonių išmanymo ir gebėjimo jas taikyti konkrečiose situacijose.Siekiant sudaryti optimalias sąlygas kiekvieno mokinio bendrųjų ir dalykinių kompetencijų plėtotei, svarbu, kad mokymosi turinys būtų diferencijuojamas ir individualizuojamas, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio galias, gebėjimus, poreikius, pasiekimų lygį, į skirtingus mokinių mokymosi stilius, apgalvojama kompensuojamųjų mokymosi metodų ir būdų įvairovė.Pirmasis pagalbos, mokymosi sunkumų turintiems mokiniams, etapas – savalaikis specialiųjų ugdymosi poreikių atpažinimas ir įvertinimas. Svarbu žinoti, kad siekiant padėti mokiniui turėtų būti įvertinami ne tik mokymosi rezultatai (konkretūs pasiekimai), bet ir pats mokymosi procesas. Ne mažiau svarbu išsiaiškinti koks mokinio vyraujantis mokymosi stilius, kokius sunkumų kompensavimo būdus jis pats yra atradęs ir taiko, ar pasitiki savo jėgomis, ar gauna kokią nors pagalbą iš kitų, ar ura nusiteikęs tobulinti savo gebėjimus ir t.t. Kiekvienam priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogui svarbu gebėti, atpažinti mokinių mokymosi sunkumus ir laiku suteikiant kryptingą pagalbą sudaryti kuo daugiau galimybių mokymosi sunkumų turintiems mokiniams patiems aktyviai įsitraukti į mokymąsi, pasirinkti užduotis, mokymosi būdus, atsižvelgiant į jų interesus, polinkius ir individualius mokymosi uždavinius, o tėvams ir mokyklos administracijai tikslingai įsitraukti į bendradarbiavimą teikiant švietimo pagalbą.


20

http://www.marsc.lt/programos/pirmuju-mokymosi-sunkumu-pozymiu-atpazinimo-ir-savalaikio-pagalbos-tei/id:3969



http://www.marsc.lt/programos/kino-galimybes-formuojant-vertybes-ir-koreguojant-elgesi/id:3970

KAIP TĖVUS PAVERSTI MOKYTOJO SĄJUNGININKAIS UGDANT VAIKUS

Programos anotacija Dažnai kyla klausimas: kaip padaryti, kad mokiniai norėtų eiti į mokyklą, o tėvai apie mokyklą šnekėtų kaip apie išskirtinę ir patrauklią jiems bei jų vaikams?Paprastai tėvai nėra abejingi tam, kuo išaugs jų vaikas, tačiau nežino arba neatranda, kaip galėtų prisidėti prie jų ugdymo proceso, tad viską palieka mokytojams. Kaip mokytojas gali per 45 minučių pamoką trisdešimčiai vaikų išugdyti lyderystės, pasitikėjimo, komunikacinius, pasaulio procesų suvokimo bei kitus būtinus emocinius ir socialinius gebėjimus? Šiuo atveju tėvai ir mokytojai gali būti partneriai, siekiantys tų pačių tikslų, bendradarbiaujantys savo vaikų ugdymo procese.Procesas, kaip prisikviesti, įtraukti ir išlaikyti aktyvius tėvus, kurie taptų mokyklos bendruomenės dalimi, neatsiejamas nuo visus vienijančių tikslų atradimo bei žingsnių link jų suplanavimo. Tėvai, mokiniai bei mokytojai, kartu sutarę dėl to, kokioje mokykloje visi nori būti, kokių rezultatų siekti ir kaip ši mokykla galėtų būti jiems geriausia, noriai imasi atsakomybių bendroje veikloje, nepalieka ugdymo proceso kūrimo vien mokytojų atsakomybei.Seminare nagrinėjame metodus, kaip įvairiose šalyse bei Lietuvos mokyklose tėvai dalyvauja ugdyme, kaip kuriamos bei išlaikomos aktyvios veikiančios bendruomenės, kaip kuriamos strategijos, jungiančios bendruomenę veiklai. Mokymo programa „Kaip tėvus paversti mokytojo sąjungininkais ugdant vaikus“ skirta ugdymo įstaigų vadovams, mokytojams, klasių auklėtojams, specialiesiems pedagogams, psichologams, moksleiviams bei jų tėvams. Mokymo programos apimtis – 6 akademinės valandos, (~70 proc.) programos bus orientuota į praktinę veiklą. Seminaras skirtas 15 žmonių grupei, tačiau modifikuojant seminaro vedimo metodiką galima pritaikyti bet kokiam žmonių kiekiui.Priklausomai nuo dalyvių skirtingai modeliuojamas mokymų procesas. Dalyvaujant vien tik mokytojams daugiau dirbsime su mokytojų įgūdžiais ir nuostatomis apie tėvus.


SEKSUALINĖS PRIEVARTOS IR SMURTO VALDYMAS: KOMANDINIO DARBO PRINCIPAI

Programos anotacija Globos namuose gyvena vaikai su labai skirtinga ir traumuojančia patirtimi. Auklėtiniai turi daugiau kognityvinio vystymosi sunkumų, patiria emocinių sunkumų, jaučiasi psichologiškai nesaugūs, blogai socialiai adaptuoti, sulėtėjęs jų lytinės identifikacijos procesas. Kaip aiškėja iš įvairių mokslinių tyrimų, šie vaikai labiau nei kiti jų bendraamžiai linkę į depresijas, baimes, jie agresyvesni, kai kurie pasižymi psichiniais ir fiziniais sutrikimais, turi specialių poreikių. Todėl globos namuose seksualinės prievartos, smurto nevaldymo problemos pasitaiko dažniau, nei kitose ugdymo, auklėjimo įstaigose. Sprendžiant minėtas problemas, svarbus prevencinis darbas.Tam, kad įstaigoje būtų laiku pastebėtas netinkamas elgesys, stabdoma prievarta ir suteikiama reikiama pagalba globotiniams, visi dirbantys įstaigoje asmenys turi dirbti kaip komanda. Taigi darbuotojai, išklausę seminarą ir atlikę praktines užduotis, gebės pastebėti pasikeitusį vaikų elgesį, mėginimus nusižudyti ir laiku suteikti pagalbą. Visi globos namų darbuotojai patobulins komandinio darbo įgūdžius.


21

http://www.marsc.lt/programos/seksualines-prievartos-ir-smurto-valdymas-komandinio-darbo-principai/id:3967

http://www.marsc.lt/programos/seksualines-prievartos-ir-smurto-valdymas-komandinio-darbo-principai/id:3967

http://www.marsc.lt/programos/kaip-tevus-paversti-mokytojo-sajungininkais-ugdant-vaikus/id:3968

PAAUGLĖS VIRSMAS MOTERIMI ŠIUOLAIKINĖJE VISUOMENĖJE

Programos anotacija Paauglystės laikotarpis ypač jautrus jaunosios moters formavimuisi. Tai pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visų amžiaus tarpsnių. Vienas iš svarbiausių momentų paauglio vystymesi yra jo savimonės, poreikio suvokti save kaip asmenybė formavimasis. Paauglystės metai yra kupini įvairiausių problemų. Viena opiausių – tai perdėtas susirūpinimas dėl savo išvaizdos. Šiuolaikinėje visuomenėje idealizuojamas itin jaunos, lieknos moters paveikslas, kurio įtaka, tai skaudžios pasekmės tokios kaip: valgymo sutrikimai, depresija, tapatybės krizė.Seminaras skirtas klasių vadovams, pedagogams, siekiantiems geriau suprasti sudėtingą ir ypač jautrų paauglystės amžiaus tarpsnį, išorinių ir vidinių veiksnių įtaką jaunos moters formavimusi.Seminaro metu įgytos teorinės žinios padės dalyviams geriau pažinti paauglės išgyvenimus bei kurti tinkamą santykį pilnavertės jaunos moters formavimuisi.


INDIVIDUALIOS MOKINIŲ PAŽANGOS STEBĖJIMO, POKYČIŲ FIKSAVIMO BEI PASIEKIMŲ VERTINIMO INTEGRALUMO PAMOKOSE PRAKTIKA, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS IR MOKINIŲ GERESNIŲ MOKYMO (SI) REZULTATŲ

Programos anotacija Šiuolaikinis mokymas grindžiamas mokytojų ir mokinių dialogu bei sukurtų susitarimų atnaujinimu. Svarbiausia, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtų pasirengęs gyvenimui ir darbui šiuolaikinėje visuomenėje. Norint išugdyti kompetencijas būtina mokinius įtraukti į aktyvų mokymąsi. ŠMM dokumentai kreipia mokytojus tobulinti savo gebėjimus ugdyti mokinių mokymosi mokytis ir kitas kompetencijas. Mokymasis – tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla, sukelianti esminius pokyčius. Išmokimas – tai mokymosi pasekmė. Išmokimo esmė – tai kokybiniai mokinio psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai. Stebėdami išmokimo procesą, mokytojai turi skirti daug dėmesio kiekvieno mokinio reikmėms, kad mokydami tikslingai grįžtų prie mokinių neišmoktų, nesuprastų dalykų. Mokytojams svarbu išsiaiškinti diferencijavimo ir individualizavimo poreikį, veiksmingai planuoti tolesnį mokymą (-si), siekti kiekvienam mokiniui įmanomo aukščiausio pasiekimų lygio. Išmokimo stebėjimas įtraukia mokinius į aktyvų mokymąsi, stiprina jų gebėjimus vertinti ir įsivertinti, individualiai planuoti tikslingo tolimesnio mokymosi žingsnius, skatina jų atsakomybę už išmokimą. Būtiniausia vidinė išmokimo sąlyga yra motyvacija. Negalima klausti vaiko, ar jis jau išmoko, reikia tai pamatyti. Bendrosiose programose iškelti ugdymo tikslai ir laukiami rezultatai. Mokinių bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos reikalauja keisti ugdymo praktiką pamokoje, nes nepakanka išaiškinti dalyko turinį ir patikrinti, kaip mokiniai įsiminė. Programoje pagrindinis dėmesys skiriamas mokinių esminėms kompetencijoms ugdyti, remiantis mokymosi mokytis kompetencijų ugdymo pavyzdžiais. Programos dalyviai patobulins profesines kompetencijas, reikalingas pamokos planavimui bei individualios mokinių pažangos stebėjimo, fiksavimo bei pasiekimų vertinimo pamokose praktikai.


22

http://www.marsc.lt/programos/individualios-mokiniu-pazangos-stebejimo-pokyciu-fiksavimo-bei-pasieki/id:3965



http://www.marsc.lt/programos/paaugles-virsmas-moterimi-siuolaikineje-visuomeneje/id:3966

UGDYMAS KARJERAI: PERSPEKTYVIAUSIOS PROFESIJOS

Programos anotacija Lietuva išsikėlusi tikslą populiarinti mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas ir projektus, nes tai atveria kur kas didesnes galimybes. Itin pozityvu, kad į tai įsitraukia vis daugiau mokyklų ir jų bendruomenių. Nuo jaunumės suformavus mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, galima pasiekti visai kitokių rezultatų, nei turime dabar. Tačiau kartu svarbu dirbti tikslingai, tuščiai nešvaistyti laiko. Turint per mažai informacijos, galima priimti klaidingus sprendimus ir tuščiai praleisti 3-4 metus. Kitaip tariant, mokantis visą gyvenimą geriau gilinti savo profesionalumą, išmokti dirbti su besikeičiančiomis technologijomis, o ne vis iš naujo mokytis naujos profesijos ir ieškoti, kurios iš jų perspektyvios.Mokymų metų klausytojams atskleidžiama, kad per pastaruosius 20 metų daugybė profesijų pasikeitė neatpažįstamai: vienos jų beveik išnyko, kitos nyksta, trečios gimsta, ketvirtos transformuojasi, taip pat atsiranda jungtinių ar tarpdisciplininių profesijų. Vienų profesijų perspektyvos vis gerėja, bet dalis profesijų nustoja savo patrauklumo. Per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė ir skirtingų profesijų atstovų atlyginimai, kartu ir darbo sąlygos. Didelė dalis jaunimo ir netgi tėvų bei mokytojų šių pasikeitimų nežino.Šia programa kaip tik ir siekiama supažindinti mokymų dalyvius su daugiau nei 10 skirtingų tyrimų ir prognozių apie perspektyviausias profesijas, apie ne itin perspektyvias profesijas, taip pat apie didžiausius ir mažiausius atlyginimus žadančias profesijas. Programos trukmė 8 (ak. val.).


UGDYMAS KARJERAI: KAIP MOKYKLOS GALĖTŲ PADĖTI MOKINIAMS RENKANTIS KARJERĄ IR KO GALĖTUME PASIMOKYTI IŠ PROFESINIO ORIENTAVIMO KITOSE ŠALYSE?

Programos anotacija Mūsų šalyje tik 18-20 proc. jaunuolių profesiją pasirenka atsakingai. Todėl Lietuvos gimnazijos vis didesnį dėmesį skiria profesiniam orientavimui ir karjeros ugdymo programoms. Pedagogams svarbu žinoti tendencijas darbo rinkoje, darbdavių norus, naujausias profesinio orientavimo kryptis užsienio šalyse, paveikiausias priemones mokiniams.Yra šalių, kur profesiją atsakingai pasirenka 45-50 proc., o kai kuriose kryptingai dirbančiose jų mokyklose - net iki 70 proc. jaunuolių. Tai nėra atsitiktinumas. Šių švietimo institucijų vadovai, pedagogai ir konsultantai dirba pagal pažangias metodikas, kurias ir pristatysime mokymų metu. Iš tiesų pateikiame daugybę pasiteisinusių pavyzdžių ir gerųjų užsienio mokymų institucijų profesinio orientavimo praktikų. Jas išgirdus su vaikais galima dirbti kur kas efektyviau ir paveikiau, o ugdymas karjerai nebebus toks eklektiškas. Mokymų dalyviai supažindinami su Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Skandinavijos šalių patirtimi, nes šios šalys išsiskiria itin rezultatyviu profesiniu orientavimu, tiek kalbant apie naudą jaunuoliams, tiek ir apie naudą valstybei.Ši programa skirta mokytojams: mokyklų direktoriams, jų pavaduotojams, vyresnių klasių auklėtojams, socialiniams pedagogams, karjeros mokytojams, taip pat mokyklų psichologams. Programos trukmė 8 (ak. val.).


23

http://www.marsc.lt/programos/ugdymas-karjerai-kaip-mokyklos-galetu-padeti-mokiniams-renkantis-karje/id:3906



http://www.marsc.lt/programos/ugdymas-karjerai-perspektyviausios-profesijos/id:3907

SĖKMĖS PLANAVIMAS

Programos anotacija Asmeninės karjeros planavimas – viena aktualiausių jaunuomenės sprendžiamų problemų. Jis suprantamas kaip sistemiška veikla, o ne vien mokymosi ir studijų krypties pasirinkimas. Tai ir savęs pažinimas (savo mąstymo ir mokymosi stiliaus įvertinimas), ir savimotyvacijos būdai, ir savo tinkamumo tam tikrai veiklai nustatymas, ir individualaus tobulėjimo plano bei profesinės veiklos scenarijaus kūrimas, ir laiko valdymas, ir tikslų formulavimas bei rezultatų prognozavimas, ir mokėjimas kurti savo įvaizdį.Programa skiriama bendrojo lavinimo mokyklų baigiamųjų klasių moksleiviams, profesinio mokymo įstaigų mokiniams, planuojantiems savo karjerą ir siekiantiems susikurti efektyviausią savo būsimos veiklos scenarijų. Programos trukmė 6 (ak. val.).


KOKIOS KOMPETENCIJOS REIKALINGOS NORINT SĖKMINGAI PASIRINKTI KARJERĄ?

Programos anotacija Lietuva nuo kitų Europos Sąjungos šalių stipriai atsilieka pagal mokymosi visą gyvenimą paplitimą. Vis daugiau mokyklų bendruomenių turi tikslą nuo jaunumės formuoti mokymosi visą gyvenimą įgūdžius. Pradiniame etape šių įgūdžių formavimas itin glaudžiai pinasi su profesiniu orientavimu. Mokymais „Kokios kompetencijos reikalingos norint sėkmingai pasirinkti karjerą“ siekiama mokyklų bendruomenes supažindinti su rezultatyvaus ugdymo karjerai technikomis.Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje tik 18-20 proc. jaunuolių profesiją pasirenka atsakingai. Tuo tarpu kitose šalyse (Danija, Austrija, Vokietija) profesiją atsakingai pasirenka 45-50 proc. jaunuolių. Kaip joms pavyksta pasiekti šio kokybinio proveržio, kaip organizuojama pagalba mokiniams, kokias priemones ten naudoja mokytojai, kokiomis kryptimis dirba tėvai. Galų gale, kaip suformuojami mokymosi visą gyvenimą įgūdžiai. Mokyklų bendruomenėms taip pat svarbu žínoti tendencijas darbo rinkoje, darbdavių norus, naujausias profesinio orientavimo kryptis užsienio šalyse, paveikiausias priemones mokiniams.Išklausę šios programos pedagogai (arba mokiniai) sužinos karjeros rinkimosi etapus, atsakingo profesijos rinkimosi principus, sužinos jų pirmtakų padarytas klaidas.Ši programa skirta mokyklų bendruomenėms: mokytojams (mokyklų direktoriams, jų pavaduotojams, vyresnių klasių auklėtojams, socialiniams pedagogams, karjeros mokytojams, taip pat mokyklų psichologams), vyresnių klasių mokiniams bei jų tėvams. Programos trukmė 8 (ak. val.).


SOCIALIAI ATSAKINGOS ASMENYBĖS UGDYMO PROGRAMA SAAUP. ANTRA PAKOPA: EMOCINIO INTELEKTO UGDYMAS

Programos anotacija Šių dienų visuomenei išgyvenant ne tik ekonominę, bet ir moralinę tautos krizę (sociologiniai tyrimai), būtina investuoti į socialiai atsakingos asmenybės ugdymą. Tik tokia asmenybė gali savarankiškai priimti etiškus sprendimus įvairiuose gyvenimo srityse ir kurti dvasingą, atsakingą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę.

24

http://www.marsc.lt/programos/socialiai-atsakingos-asmenybes-ugdymo-programa-saaup-antra-pakopa-emoc/id:3903

http://www.marsc.lt/programos/socialiai-atsakingos-asmenybes-ugdymo-programa-saaup-antra-pakopa-emoc/id:3903

http://www.marsc.lt/programos/kokios-kompetencijos-reikalingos-norint-sekmingai-pasirinkti-karjera/id:3904

http://www.marsc.lt/programos/kokios-kompetencijos-reikalingos-norint-sekmingai-pasirinkti-karjera/id:3904

http://www.marsc.lt/programos/sekmes-planavimas/id:3905

Socialiai atsakingos asmenybės (SAA) poreikis ir ugdymo svarba atskleista apžvelgiant teisinius dokumentus, tyrimus, mokslinius straipsnius.Lietuvoje 43 proc. jaunų žmonių nedalyvauja jokioje veikloje (pilietinėse organizacijose, būreliuose, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose ir t. t.). Kūrybiškumo ugdymas suprantamas kaip papildoma, užklasinė veikla. VšĮ Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“(UNESCO klubas) atlikti lokalūs tyrimai atskleidė kitą problemą, kad nuo 9 iki 39 procentų tėvų neturi laiko ir nežino kaip ugdyti vaikų dvasinius gebėjimus (internalizuoti vertybes), o 63 procentai tėvų patikėtų vaikų dvasinių gebėjimų ugdymą (vertybių internalizaciją) asmenybės ugdymo studijų specialistams.Programos raktiniai žodžiai: socialiai atsakinga asmenybė. Socialiai atsakinga asmenybė – tai asmenybė gebanti savarankiškai ir atsakingai priimti etiškus sprendimus (M.Mendelė-Leliugienė, 2012)Akreditacijai teikiama kvalifikacijos tobulinimo programa SAAU atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibudinamą švietimą kaip veiklą, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų. Taip pat atitinka Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“, kurioje rašoma, kad šia strategija siekiama paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei. Tokios asmenybės skatins pažangos procesus ir lems teigiamus pokyčius visose visuomenės gyvenimo srityse.Programos inovatyvumas ir pagrįstumas1. Programos turinys, teiginiai ir metodai pagrįsti moksliniais tyrinėjimais, sukaupta teorine medžiaga, 11 metų darbo patirtimi ir atliktais lokaliais tyrimais. Metodinė (dalomoji) medžiaga aprobuota Lietuvos Edukologijos Universiteto Socialinės Komunikacijos Instituto2012 metais.2. 11 metų darbo patirtis pagal SAAUP su vaikais ir tėvais pasiteisino. Programa buvo išbandyta penkiose mokyklose (dirbo 105 mokytojai su 1300 vaikų ir 30 tėvų). Mokytojų ir tėvų atsiliepimai labai geri. Todėl programą noriu prisatatyti platesnei auditorijai.3. Programa turi savo specifinę literatūrą (išleisti metodiniai leidiniai, kaip mokomoji priemonė specialistams): Dailės terapijos taikymo galimybės (M.Leliugienė. 2002, Vilnius); Dailės terapijos taikymas socialiniame darbe su vaikais (M.Leliugienė ir J.Klemkaitė. 2004, Vilnius); Socialiai atsakingos asmenybės ugdymo modelis (M.Mendelė-Leliugienė. 2012, Vilnius); Savęs pažinimo ugdymo modelis panaudojant dailės terapiją (VšĮ Asmenybės ugdymo institutas „Rafaelis“. 2012, Vilnius)Programos tikslinės grupėsI grupė: mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjaiII grupė: pradinio ugdymo mokytojai,III grupė: mokytojai dalykininkai,IV grupė: klasių auklėtojaiV grupė: švietimo pagalbos specialistai (mokyklose dirbantys soc.pedagogai, psichologai).Praktinė numatomų gauti rezultatų nauda:Kvalifikacijos tobulinimo programos SAAUP rezultatai:1. Dalyviai įgys konkretų įrankį (netradicinius ugdymo metodus) kaip instrumentą, kuris padės ugdyti vaikus socialiai atsakingomis asmenybėmis, taip pat galės taikyti savo darbe siekiant vaikų destruktyvų elgesį paversti pozityviu: sumažinti patyčias tarp bendraamžių; sustiprinti mokinių empatiją; pagerinti mokinių emocijų valdymą; pagerinti drausmę per pamokas; sustiprinti mokymosi motyvaciją; padididinti mokinių atsakingumą.2. Susipažins su socialinių gebėjimų vertinimo sistema (metodika) kurią, esant poreikiui, galės pritaikyti savo darbe.

25

3. Patobulins asmenines kompetencijas, kurias galės panaudoti darbo srityje ir socialinėje aplinkoje: 1) gebėjimo valdyti konfliktus; 2) savęs pažinimo; 3) pozityvaus mąstymo; 4)požiūrio pokyčių; 5) empatijos (kitų supratimo).4. Gaus metodinę medžiagą elektroninėje laikmenoje (mokomoji medžiaga 36 užsiėmimams, dailės terapijos metodų aprašas, socialinių gebėjimų vertinimo metodika ir pavyzdžiai, pateiktys, filmuota medžiaga).Programos trukmė 8 (ak. val.).


KAIP MOTYVUOTI VAIKUS MOKYTIS?

Programos anotacija Šiuolaikiniai pedagogai vis dažniau susiduria su problema, jog vaikai nemėgsta arba jiems nesiseka mokytis. Norint padėti vaikams efektyviai siekti rezultatų būtina suprasti priežastis, dėl kurių krenta vaikų motyvacija. Viena iš pagrindinių priežasčių – tai pedagogų daromos klaidos, susijusios su netinkamų metodų pasirinkimu. Todėl pedagogams aktualu sužinoti, kaip skirtingo mokymosi stiliaus vaikams padėti pasirinkti efektyviausius mokymosi būdus. Pedagogai turi suprasti, jog nėra negabių vaikų, yra tik netinkamai pasirinktos mokymosi strategijos. Taigi labai svarbu suprasti esmines nesimokymo priežastis, susipažinti su mokymosi stiliais ir mokėti juos pritaikyti darbe.


SUVALKIETIŠKOS UŽGAVĖNĖS SU PAVASARIO LINKSMYBĖMIS

Programos anotacija Užgavėnės - viena smagiausių ir visų labiausiai mėgstama kalendorinių švenčių visoje Lietuvoje. Užgavėnės – paskutinė mėsėdžio diena, žiemos palydų, žiemos išvarymo, skalsos ir gausumo skatinimo šventė. Per Užgavėnes būtina ką nors nuveikti, išsidūkti, kuo sočiau prisivalgyti, kad ne taip prailgtų septynios pasninko savaitės. Krečiant eibes būtinai reikia likti neatpažintam, todėl veidai slepiami po kaukėmis. Persirengėlių kaukės nuo seno buvo gaminamos pačių vaidintojų iš medžio, beržo tošies, pakulų, šiaudų, popieriaus, avikailio, vilnų, bulvienojų, senų apyvokos reikmenų. Kaukės - veido apdangalas, vaizduojantis žmogaus, gyvūno ar fantastinės būtybės galvą.


POKYČIAI, SKATINANTYS MOKYTOJŲ LYDERYSTĘ

Programos anotacija Mokytojams, dirbantiems šiuolaikinėje mokykloje, neretai trūksta šiuolaikinės vadybos žinių bei įgūdžių, reikalingų vadovauti klasei bei organizuoti klasės veiklą, įgyvendinant mokyklos tikslus bei uždavinius. Programa skirta pedagogų vadybinės srities kompetencijoms tobulinti, pagelbės organizuojant ne tik dalyko mokytojo, bet ir auklėjamosios klasės darbą bei siekiant suvokti ir teisingai spręsti mokinių psichologines, pedagogines ir socialines problemas.


26

http://www.marsc.lt/programos/pokyciai-skatinantys-mokytoju-lyderyste/id:3900

http://www.marsc.lt/programos/suvalkietiskos-uzgavenes-su-pavasario-linksmybemis/id:3901

http://www.marsc.lt/programos/kaip-motyvuoti-vaikus-mokytis/id:3902

PATYČIŲ VALDYMAS MOKYKLOJE: KOMANDINIO DARBO PRINCIPAI

Programos anotacija Patyčių problema mokyklose aktuali ne tik šiandien. Ši problema gyvuoja daugelį metų, tik suaugę dažnai nostalgiškai prisimena savo mokymosi laikus, ir tik tai, kas buvo gerai. Patyčios – veiksnys, menkinantis mokinių savivertę, turintis neigiamos įtakos pažintinių procesų raidai, mokymosi motyvacijai.Šiandien žiniasklaidoje galima paskaityti apie smurtinius atvejus mokyklose, kai mokinys, neiškentęs bendraamžių patyčių, bando žudytis arba, prigąsdintas skriaudėjų, bijo papasakoti savo išgyventas istorijas, primenančias egzekucijas. Įvairių smurtinių vaizdų įkeliama į yutube, mokiniai kelia nuotraukas facebuke, kiti visa tai komentuoja, aptarinėja. Asmeninio gyvenimo viešumas sukelia ginčų, konfliktų, kuriuos tenka spręsti ir mokykloje.Tarptautinių tyrimų duomenys taip pat nedžiugina: patyčių mastas Lietuvoje labai didelis. Tarp 40 valstybių Lietuvoje patyčių pasitaiko daugiausia. Klausimas – ar mūsų vaikai daugiausia tyčiojasi, ar greitai atpažįsta patyčias (tai yra, jiems gerai išaiškinta, kas yra patyčios, kokie yra patyčių būdai ir t. t.). Bet kuriuo atveju labiau svarbu ne tik kalbėti apie patyčias ir jų prevenciją, o gebėti jas stabdyti, tinkamai reaguoti, bendradarbiauti su mokiniais, jų tėvais. Šios programos sritis – pagalbos mokiniui organizavimo kvalifikacijos tobulinimo kryptis: mokinių bendravimo ir socialinių įgūdžių ugdymas bei krizių valdymas mokykloje. Kadangi mokytojai jau yra susipažinę su patyčių paplitimu, supranta ir skiria situacijas, kai jos vyksta, ši programa orientuota į Patyčių prevencijos programos parengimą mokykloje, konkrečių veiklų planavimą ir organizavimą. Taigi, šios mokymų programos galutinis rezultatas – patyčių prevencijos programa vieneriems metams, veiklų numatymas, koordinatoriaus ir atsakingų asmenų paskyrimas, programos efektyvumo įvertinimo numatymas, mokytojų apmokymas stabdyti patyčias.


BENDRUOMENĖS STIPRINIMAS: DIALOGO KULTŪRA PAMOKOJE IR NEFORMALIOJE VEIKLOJE, TĖVŲ ŠVIETIMAS

Programos anotacija Daugelis problemų mokykloje kyla dėl nesusikalbėjimo, nemokėjimo tinkamai išreikšti mintis, dialogo kultūros stokos. Bendravimas sudėtingas reiškinys. Jis turi socialinius, dorovinius,psichologinius bei kitus mechanizmus ir atlieka įvairias funkcijas. Bendraudami ugdome mokinio asmenybę, geriau pažįstame ir realizuojame visus mokymo bei auklėjimo uždavinius. Ne mažiau yra svarbu susikalbėti su tėvais. Todėl turint reikalingų žinių, įgūdžių šia tema, galima užkirsti kelią konfliktams ir išvengti naujų problemų susidarymo.Didelis dėmesys praktinio seminaro metu skiriamas dialogo kultūros puoselėjimui, darbo grupių organizavimui, neformalių susitikimų bendruomenėje organizavimui bei tėvų švietimui. Praktinio seminaro metu bus mokomasi tinkamai reaguoti į konfliktinę situaciją su kolegomis, stiprinamas efektyvus bendravimas su vaikais ir tėvais.Ši programa skirta ir tiems, kurie nori atgaivinti savo tikėjimą klasių susirinkimų efektyvumu, kurie nori pažiūrėti į nesėkmingus tėvų susirinkimus su humoru ir ateities bendravimui sau kelti kur kas didesnius ir smagesnius lūkesčius pedagoginėje veikloje.


27

http://www.marsc.lt/programos/bendruomenes-stiprinimas-dialogo-kultura-pamokoje-ir-neformalioje-veik/id:3898

http://www.marsc.lt/programos/bendruomenes-stiprinimas-dialogo-kultura-pamokoje-ir-neformalioje-veik/id:3898

http://www.marsc.lt/programos/patyciu-valdymas-mokykloje-komandinio-darbo-principai/id:3899

SĖKMINGA PAMOKA

Programos anotacija Sėkminga pamoka - ugdymo sėkmės pagrindas. Šiandien mokytojas turėtų sudaryti tokias ugdymo (-si) sąlygas, kad kiekvienas mokinys (pagal savo gebėjimus) galėtų pamokoje patirti sėkmę – įvykdyti mokymosi uždavinį. Ugdymo sėkmė priklauso nuo mokytojo gebėjimų tinkamai suplanuoti ugdymo procesą, kurti palankią mokymuisi aplinką, naudoti inovatyvius mokymo ir aktyvaus mokymosi būdus, taikyti mokytis padedantį vertinimą. Mokytojams labai svarbu įsigilinti į pamokos organizavimą: mokymosi uždavinių tikslingumą, apibrėžtumą, pamokos struktūros logiškumą. Mokytojo aiškinimo, nurodymų suprantamumas, uždavinių, metodų ir priemonių dermė, mokymo medžiagos aktualizavimas aktyvina mokinius, daro juos ugdymo proceso dalyviais, atsakingais už savo mokymąsi, o ne pasyviais stebėtojais. Visų išvardintų pamokos aspektų sėkmingo derinimo rezultatas- mokinių pasiekimai pamokoje lyginant su išsikeltu uždaviniu. Mokinio asmeninės pažangos stebėjimas, fiksavimas yra apibendrinantis pamokos momentas, kuris parodo, ar mokiniai ką nors pasiekė, t.y. ar pamoka buvo sėkminga.Ši programa skiriama tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją tikslingai taikyti šiuolaikines ugdymo/si inovacijas, strategijas, parinkti tinkamus bendradarbiavimo, sąveikos metodus, kurie padėtų įgyvendinti teisingai išsikeltą pamokos uždavinį. Praktiškai išbandžius formuoti pamokos uždavinį ir parenkant tinkamus ugdymosi ir vertinimo metodus mokytojai supras, kad pamokos sėkmė priklauso nuo gerai parinkto uždavinio.


PSICHOLOGINIS MOKYTOJO PORTRETAS

Programos anotacija Sėkmingas mokytojas sugeba integruoti dvi pedagogo profesijos sritis, t.y. save suvokia ne tik kaip dalyko mokytoją, bet ir kaip vaiko asmenybės ugdytoją. Svarbu įsisąmoninti ir pasimatuoti sėkmingam mokytojui būdingas asmenybės savybes. Dažnai mokytojai naudoja Psichologinį metodą „Aureolės efektą“ tik gerai besimokantiems ir pažangiems vaikams, tačiau labai svarbu, kad šis metodas būtų naudojamas ypač tiems vaikams, kurie nepasižymi geru mokymusi ir pažangumu. Kartais tėvai perduoda vaikams iškreiptus elgesio modelius, tačiau jei mokytojai stipresni ir sveikesni, vaikai labiau seks jais. Todėl labai svarbu, kad pedagogai pažintų ir pripažintų, ne tik stipriąsias, bet ir silpnąsias savo asmenybės dalis ir galėtų jas koreguoti, kad jos nekenktų mokinių ir pedagogų tarpusavio santykiams bei mokymosi procesui.


„SPALVŲ ŠOKIS VANDENYJE“. EBRU — TURKIŠKAS DAILĖS MENAS KIEKVIENAM

Programos anotacija EBRU — penkis šimtmečius gyvuojanti Turkijos krašto piešimo technika.Kiekviena Ebru meno technikos struktūra yra unikali. Jos unikalumas ir išskirtinumas iš kitų meno sričių slypi tame, jog tai pakartoti antrą kartą yra neįmanoma o galutinį rezultatą pamatai tik perkėlus paveikslą ant popieriaus lapo. Pats paveikslo kūrimo procesas taip pat unikalus. Inde su sutirštintu vandeniu kuriamas paveikslas. Vandens paviršiuje teptukais paskirstomi dažai, o norint pagaliukais sukuriamas vaizdas. Galiausiai ant sukurto vaizdo dedamas popierius, kuriame lieka autoriaus darbas.

28

http://www.marsc.lt/programos/spalvu-sokis-vandenyje-ebruturkiskas-dailes-menas-kiekvienam/id:3895

http://www.marsc.lt/programos/psichologinis-mokytojo-portretas/id:3896

http://www.marsc.lt/programos/sekminga-pamoka/id:3897

Ebru — ne vien menas. Tai subtilus ir kartu galingas terapinis instrumentas jautraus, išmintingo dailės, darbo terapeuto, socialinio darbuotojo, psichologo ar psichoterapeuto rankose. Ebru padeda išlieti emocijas, vizualizuoti išgyvenimus, sutelkti dėmesį, atsipalaiduoti.Dar vienas šio meno išskirtinumas — natūralumas. Ebru mene naudojamos tik natūralios, žmogaus sveikatai nekenksmingos medžiagos. Tai tinka bet kokiai žmonių grupei, taip pat yra pastebima, kad šis menas yra puiki terapinė priemonė žmonėms turintiems įvairių fizinių, emocinių, psichikos ar proto sutrikimų. Ebru medžiagų įsigyti Lietuvoje yra sunku, tačiau yra galimybė pritaikyti turimas medžiagas, t.y. tapetų klijus, šilko dažus.Ši programa skirta visų kategorijų dailės, pradinių klasių mokytojams, sveikos gyvensenos ugdymo specialistams, psichologams, socialiniams darbuotojams, klasių auklėtojams, neformaliojo ugdymo mokytojams. Išklausę programos kursą dalyviai žinos ne tik šio meno istoriją, naudą, poveikį, metodiką, pritaikymo galimybes, bet ir susipažins su priemonėmis, mokės patys lieti spalvas, išbandys terapinį poveikį. Klausytojai galės parengti šio meno pamokos planus, juos įtraukti į ilgalaikius ugdymo planus.


MOKYMOSI MOTYVACIJOS SKATINIMAS

Programos anotacija Modernizuojant ugdymą ypatingai svarbus vaidmuo tenka mokytojui – tiesioginiam ugdymo(si) proceso kūrėjui. Mokytojų komunikaciniai gebėjimai, mokėjimas technologinį raštingumą sieti su edukacine veikla, gali reikšmingai prisidėti prie veiksmingo ugdymo proceso valdymo, naujos ugdymo aplinkos kūrimo, mokinių motyvavimo ir paramos jiems teikimo. Ši programa skiriama tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją tikslingai taikyti šiuolaikines ugdymo/si inovacijas, strategijas, parinkti tinkamus bendradarbiavimo, sąveikos metodus, kurie padėtų skatinant mokinių mokymosi motyvaciją. Programa skirta mokytojams, kuriems svarbus veiksmingas mokymo(si) procesas, aktyvus išmokimas. Seminaro metu bus aptariamas mokytojo fasilitatoriaus vaidmuo. Praktiškai išbandžius pasekmės ir priežasties metodą, bus išsiaiškinta motyvacijos nebuvimo priežastys ir ugdomųjų strategijų galimybės jas šalinti. Veiksminiai metodai padės giliau pažvelgti į motyvacijos nebuvimo priežastis.


INSTUMENTAI SAU IR KITIEMS

Programos anotacija Veikla organizacijoje neturėtų apsiriboti tik darbo turiniu, bet kartu turėtų apimti ir santykių su kitais užmezgimą. Šiandien įstaigose siekiama kuo didesnio veiklos produktyvumo, norima, kad darbuotojai dirbtų noriai, rūpintųsi, rodytų iniciatyvą, bei aktyviai veiktų bendradarbiaudami. Mažai kas susimąsto, kad viso šito neįmanoma pasiekti be tinkamai kuriamos organizacinės kultūros. Vienas iš pagrindinių ,,filtrų“, pro kurį matome aplinkinį pasaulį, yra mūsų požiūris į save. Dirbantiems komandoje reikia jautrumo, orumo, solidarumo, altruizmo, atsakingumo, sąžiningumo ir noro bendradarbiauti. Seminare bus analizuojami bendravimo tipai, lygiai, poreikiai, bendravimo principai, pagrindinės nuostatos, be kurių bendravimas yra neįmanomas. Pateikiamos darbuotojų psichologinio darnumo rūšys, psichologinę atmosferą lemiantys veiksniai, komandinių vaidmenų svarba, bendradarbiavimo stiliaus ypatumai.

29

http://www.marsc.lt/programos/instumentai-sau-ir-kitiems/id:3751

http://www.marsc.lt/programos/mokymosi-motyvacijos-skatinimas/id:3894


MOKYTOJO PASKIRTIS - NUO KLASĖS TELKIMO IKI MOTYVACIJOS SKATINIMO

Programos anotacija Šiuo metu dauguma mokyklos bendruomenių išgyvena krizę: seni bendravimo metodai ir tradicijos bendruomenės netelkia, santykius dažnai tik formalizuoja, o kitų bendravimo būdų išsibarsčiusi mokyklos bendruomenė nesukuria, nes per retai būna kartu.Ši programa skirta tiems klasės auklėtojams, kurie nori atgaivinti savo tikėjimą klasių susirinkimų efektyvumu, kurie nori pažiūrėti į nesėkmingus tėvų susirinkimus su humoru ir ateities bendravimui sau kelti kur kas didesnius ir smagesnius lūkesčius klasės vadovo veikloje.Praktinio seminaro metu didelis dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su kolegomis, efektyvaus bendravimo su vaikais ir tėvais stiprinimui.


PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS PAMOKOJE

Programos anotacija Dažnu atveju stebint pamokas akivaizdu, kad mokytojai nepakankamai dėmesio skiria mokinių pažangos stebėjimui ir pasiekimų vertinimui, todėl nėra aišku, ko tikimasi iš mokinių, kiek kryptinga visa mokymosi veikla, kiek tinkamai parinkti mokymo metodai, priemonės ir pan. Nepaskelbus pamokos uždavinio ir nenumačius vertinimo /įsivertinimo kriterijų kyla problemų pamoką apibendrinant ir matuojant mokinių sėkmę.Programa parengta vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo bei naujausia pamokos kokybės samprata, atsiskleidžiančia vidaus ir išorės vertinimo apraše, galiojančiuose mokytojų atestacijos nuostatuose bei Bendrosiose programose. Programa skirta mokytojų bendrosioms ir pedagoginėms kompetencijoms stiprinti.


KAIP GERINTI BENDRUOMENĖS MIKROKLIMATĄ?

Programos anotacija Siekiant įgyvendinti švietimo tikslus, mokykla visais būdais skatina tėvų bendradarbiavimą. Lietuvoje tėvai stokoja aktyvaus įsitraukimo į mokyklinį gyvenimą. Tik tuomet, kai tėvai, mokytojai ir mokiniai sugebės siekti darnos, bendruomenės mikroklimatas keisis į gerąją pusę.Seminaras skirtas klasių vadovams, dalykininkams, mokyklų socialiniams pedagogams ir psichologams, siekiantiems kurti darnią mokyklos bendruomenę ir norintiems skatinti glaudesnį bendravimą ir bendradarbiavimą tarp mokyklos atstovų ir mokinių tėvų.Programos metu įgytos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai padės dalyviams identifikuoti savo ir tėvų paskirtis mokykloje, pažinti save ir kitus, formuos profesinę nuostatą dėl efektyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo mokykloje įgyvendinant švietimo tikslus.


30

http://www.marsc.lt/programos/kaip-gerinti-bendruomenes-mikroklimata/id:3748

http://www.marsc.lt/programos/pazangos-ir-pasiekimu-vertinimas-ir-isivertinimas-pamokoje/id:3749

http://www.marsc.lt/programos/mokytojo-paskirtis-nuo-klases-telkimo-iki-motyvacijos-skatinimo/id:3750

EMOCIJŲ VALDYMAS

Programos anotacija Emocija – tai jausmas, tam tikra vidinė energija. Jeigu neturime kontakto su savo emocijomis, paprastai neturime kontakto su savo energijos šaltiniu. Yra labai svarbu, norint adekvačiai bendrauti ir bendradarbiauti, mokėti atpažinti ir įvardinti savo ir aplinkinių emocijas. Emocijų reikia tam, kad pagal jų raišką galėtume pažinti kitą žmogų, suprasti, kas su juo darosi. Susidūrus su savo ar kitų stipriomis emocijomis, pravartu mokėti jas tinkamai reguliuoti ir valdyti. Pedagogai savo darbinėje aplinkoje nuolat bendrauja su kolegomis ir ugdytiniais, nuolat susiduria su įvairiomis emocijų apraiškomis, todėl jiems reikalinga mokėti atpažinti ir valdyti savo ir kitų emocijas, siekiant pozityvaus bendravimo.


KINO EDUKACIJOS UGDYMO BAZĖ INTERNETE: PRISTATYMAS IR PATARIMAI

Programos anotacija Pristatoma Lietuvos kino centro parengta internetinė kino edukacijos ugdymo bazė (KEUB), jos struktūra bei turinys, filmų programa ir praktiniai filmo analizės pavyzdžiai. Seminaro metu kartu su dalyviais bus kalbama apie šios bazės panaudojimą pamokose ir bus kuriami pamokų scenarijus. Programos metu dalyviai išmoks integruoti Lietuvos vaidybinius bei dokumentinius filmus į savo pamokas, ne tik suteikdami mokiniams papildomų žinių, bet ir ugdydami jų vizualinį raštingumą, komunikacinius gebėjimus, kultūrinį sąmoningumą, kūrybiškumą bei kritinį mąstymą.


SOCIALIAI ATSAKINGOS ASMENYBĖS UGDYMO PROGRAMA (SAAUP) PIRMA PAKOPA: SOCIALINIO INTELEKTO UGDYMAS

Programos anotacija Šių dienų visuomenei išgyvenant ne tik ekonominę, bet ir moralinę tautos krizę (sociologiniai tyrimai), būtina investuoti į socialiai atsakingos asmenybės ugdymą. Tik tokia asmenybė gali savarankiškai priimti etiškus sprendimus įvairiuose gyvenimo srityse ir kurti dvasingą, atsakingą, teisingą, darnią pilietinę visuomenę. Socialiai atsakingos asmenybės (SAA) poreikis ir ugdymo svarba atskleista apžvelgiant teisinius dokumentus, tyrimus, mokslinius straipsnius.Lietuvoje 43 proc. jaunų žmonių nedalyvauja jokioje veikloje (pilietinėse organizacijose, būreliuose, neformaliojo ugdymo užsiėmimuose ir t. t.). Kūrybiškumo ugdymas suprantamas kaip papildoma, užklasinė veikla. VšĮ Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“(UNESCO klubas) atlikti lokalūs tyrimai atskleidė kitą problemą, kad nuo 9 iki 39 procentų tėvų neturi laiko ir nežino kaip ugdyti vaikų dvasinius gebėjimus (internalizuoti vertybes), o 63 procentai tėvų patikėtų vaikų dvasinių gebėjimų ugdymą (vertybių internalizaciją) asmenybės ugdymo studijų specialistams.Programos raktiniai žodžiai: socialiai atsakinga asmenybė, Socialiai atsakinga asmenybė – tai asmenybė gebanti savarankiškai ir atsakingai priimti etiškus sprendimus (M.Mendelė-Leliugienė, 2012)Akreditacijai teikiama kvalifikacijos tobulinimo programa SAAU atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibudinamą švietimą kaip veiklą, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro

31

http://www.marsc.lt/programos/socialiai-atsakingos-asmenybes-ugdymo-programa-saaup-pirma-pakopa-soci/id:3742

http://www.marsc.lt/programos/socialiai-atsakingos-asmenybes-ugdymo-programa-saaup-pirma-pakopa-soci/id:3742

http://www.marsc.lt/programos/kino-edukacijos-ugdymo-baze-internete-pristatymas-ir-patarimai/id:3746

http://www.marsc.lt/programos/emociju-valdymas/id:3747

žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų. Taip pat atitinka Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“, kurioje rašoma, kad šia strategija siekiama paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei. Tokios asmenybės skatins pažangos procesus ir lems teigiamus pokyčius visose visuomenės gyvenimo srityse.Programos inovatyvumas ir pagrįstumas

1. Programos turinys, teiginiai ir metodai pagrįsti moksliniais tyrinėjimais, sukaupta teorine medžiaga, 11 metų darbo patirtimi ir atliktais lokaliais tyrimai. Metodinė (dalomoji) medžiaga aprobuota Lietuvos Edukologijos Universiteto Socialinės Komunikacijos Instituto2012 metais.

2. 11 metų darbo patirtis pagal SAAUP su vaikais ir tėvais pasiteisino. Programa buvo išbandyta penkiose mokyklose (dirbo 105 mokytojai su 1300 vaikų ir 30 tėvų). Mokytojų ir tėvų atsiliepimai labai geri. Todėl programą noriu prisatatyti platesnei auditorijai.

3. Programa turi savo specifinę literatūrą (išleisti metodiniai leidiniai, kaip mokomoji priemonė specialistams): Dailės terapijos taikymo galimybės (M.Leliugienė. 2002, Vilnius); Dailės terapijos taikymas socialiniame darbe su vaikais (M.Leliugienė ir J.Klemkaitė. 2004, Vilnius); Socialiai atsakingos asmenybės ugdymo modelis (M.Mendelė-Leliugienė. 2012, Vilnius); Savęs pažinimo ugdymo modelis panaudojant dailės terapiją (VšĮ Asmenybės ugdymo institutas „Rafaelis“. 2012, Vilnius)

Programos tikslinės grupėsI grupė: mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjaiII grupė: pradinio ugdymo mokytojai,III grupė: mokytojai dalykininkai,IV grupė: klasių auklėtojaiV grupė: švietimo pagalbos specialistai (mokyklose dirbantys soc.pedagogai, psichologai).Praktinė numatomų gauti rezultatų nauda:Kvalifikacijos tobulinimo programos SAAUP rezultatai:

1. Dalyviai įgys konkretų įrankį (netradicinius ugdymo metodus) kaip instrumentą, kuris padės ugdyti vaikus socialiai atsakingomis asmenybėmis, taip pat galės taikyti savo darbe siekiant vaikų destruktyvų elgesį paversti pozityviu: sumažinti patyčias tarp bendraamžių; sustiprinti mokinių empatiją; pagerinti mokinių emocijų valdymą; pagerinti drausmę per pamokas; sustiprinti mokymosi motyvaciją; padididinti mokinių atsakingumą.

2. Susipažins su socialinių gebėjimų vertinimo sistema (metodika) kurią, esant poreikiui, galės pritaikyti savo darbe.

3. Patobulins asmenines kompetencijas, kurias galės panaudoti darbo srityje ir socialinėje aplinkoje: 1) gebėjimo valdyti konfliktus; 2) savęs pažinimo; 3) pozityvaus mąstymo; 4)požiūrio pokyčių; 5) empatijos (kitų supratimo).

4. Gaus metodinę medžiagą elektroninėje laikmenoje (mokomoji medžiaga 36 užsiėmimams, dailės terapijos metodų aprašas, socialinių gebėjimų vertinimo metodika ir pavyzdžiai, pateiktys, filmuota medžiaga).

Programos trukmė – 16 val.Seminaro pavadinimas: Socialinio intelekto ugdymas (16 val.)Programos kokybiško įgyvendinimo užtikrinimas:Kiekvienos dalies įsisavinimo lygis patikrinamas baigiamuoju pokalbiu (dalyvio refleksija) po kiekvienos sesijos. Tai vykdo lektorius, vedantis mokymus.


32

PILIETIŠKUMO UGDYMO METODIKOS MOKYMASIS TARNAUJANT INTEGRAVIMAS UGDYMO INSTITUCIJOJE

Programos anotacija Nuo 1990-ųjų tyrinėtojai tvirtino, kad jaunuolių sugebėjimas greitai atkurti fizines ir dvasines jėgas, darantis juos gabesnius ir kompetentingesnius, yra raktas, padedantis jiems nepasiduoti neigiamoms įtakoms ir eiti teisinga gyvenimo linkme. Ši stipresnio ir galingesnio jaunimo tendencija sutampa su analogišku judėjimu - mokymusi tarnaujant - veiksminga pedagogine metodologija, kuri sudomina mokinius lavinti įgūdžius, siekti žinių bei pritaikyti tai realiame gyvenime. Metodika sukuria galimybę tapti labiau pilietiškais, bendruomeniškais bei mokykloje įgytas žinias pritaikyti praktinėje veikloje.Ši programa padės mokyklos bendruomenei įgyti kompetencijų sėkmingai integruoti mokymosi tarnaujant metodiką į ugdymo programą. Programos „Pilietiškumo ugdymo metodikos mokymasis tarnaujant integravimas ugdymo institucijoje” trukmė – 8 akademinės valandos (5 auditorinės ir 3 praktinės darbo valandos).


SOCIALINIO IR EMOCINIO UGDYMO PROGRAMOS RAKTAI Į SĖKMĘ DIEGIMAS MOKYKLOJE

Programos anotacija LIONS QUEST RAKTAI Į SĖKMĘ — išsami ir lanksti programa, skirta vyresniems paaugliams ir jaunimui, padedanti stiprinti pilietinę atsakomybę ir esmines socialines, emocines, akademines kompetencijas ir darbo įgūdžius. Per įgyvendinamą, aukštos kokybės mokymosi tarnaujant patirties kontekstą, programa ugdo asmeninę ir socialinę atsakomybę, kurti ir palaikyti tarpusavio santykius ir suteikia galimybę pažinti ir mokytis iš realaus gyvenimo.RAKTAI Į SĖKMĘ programos mokiniai mokosi efektyvios komunikacijos, analizuoja ir sprendžia problemas, nusistato ir siekia tikslų, sėkmingai dirba kaip komandas nariai, o konfliktus sprendžia taikiai. Mokiniai taip pat išmoksta atsispirti neigiamam bendraamžių spaudimui, priimti sprendimus, saugančius sveikatą—ir suprasti bei priimti skirtumus klasėje, mokykloje ir bendruomenėje.Seminaro ,,Socialinio ir emocinio ugdymo programos RAKTAI Į SĖKMĘ diegimas mokykloje” metu mokyklos bendruomenė mokysis diegti ir naudotis programa.Programos ,,Socialinio ir emocinio ugdymo programos RAKTAI Į SĖKMĘ diegimas mokykloje” trukmė – 8 akademinės valandos (5 auditorinės, 2 praktinės ir 1 savarankiška darbo valanda).Programos dalyviai patobulins profesines kompetencijas, reikalingas programos diegimui ir taikymui ugdymo procese.


UGDYMO KARJERAI INTEGRAVIMAS Į ATSKIRŲ DALYKŲ TURINĮ IR Į NEFORMALIOJO ŠVIETIMO BEI PREVENCINES PROGRAMAS

Programos anotacija Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo įstaigose nuo 2011 mokslo metų pradžios diegiama ugdymo karjerai sistema, apimanti keturias kompetencijų sritis: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo. Ugdymas karjerai yra reikšminga bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo dalis, kurios paskirtis -

33

http://www.marsc.lt/programos/ugdymo-karjerai-integravimas-i-atskiru-dalyku-turini-ir-i-neformaliojo/id:3738

http://www.marsc.lt/programos/ugdymo-karjerai-integravimas-i-atskiru-dalyku-turini-ir-i-neformaliojo/id:3738

http://www.marsc.lt/programos/socialinio-ir-emocinio-ugdymo-programos-raktai-i-sekme-diegimas-mokykl/id:3739

http://www.marsc.lt/programos/socialinio-ir-emocinio-ugdymo-programos-raktai-i-sekme-diegimas-mokykl/id:3739

http://www.marsc.lt/programos/pilietiskumo-ugdymo-metodikos-mokymasis-tarnaujant-integravimas-ugdymo/id:3740

http://www.marsc.lt/programos/pilietiskumo-ugdymo-metodikos-mokymasis-tarnaujant-integravimas-ugdymo/id:3740

formuoti mokinių nuostatas, gebėjimus, žinias bei supratimą, reikalingą karjeros projektavimui besikeičiančioje visuomenėje, atsižvelgiant į asmeninius poreikius, polinkius, siekius ir galimybes.Vienas iš svarbiausių kompetencijų ugdymo principų – integralumo principas: dėl savo tarpdalykinio pobūdžio karjeros kompetencijų ugdymas integruojamas į kitas susijusias ugdymo/mokymo sritis ir dalykų turinį. Ugdymo karjerai programą galima realizuoti pagrindinio, vidurinio ugdymo bendrosiose programose ir profesinio mokymo programose viename ar keliuose dalykuose bei neformalaus ugdymo programose, įtraukiant karjeros kompetencijų ugdymą į daugelį veiklos sričių. Galimi įvairūs ugdymo karjerai integravimo modeliai. Plačios ugdymo karjerai integravimo į dalykus galimybės, pedagoginio personalo kvalifikacija ir mokymo kultūra sudaro sąlygas skirtingai organizuoti ugdymo procesą mokykloje, siekiant ugdymo karjerai tikslų.Nors mokyklose jau dirba karjeros koordinatoriai, teikiantys karjeros paslaugas mokiniams ir koordinuojantys visas kitas su ugdymu karjerai susijusias veiklas, labai svarbus veiksnys, užtikrinantis sėkmingą ugdymo karjerai integravimą į mokomuosius dalykus ir kitas mokyklos veiklas, yra mokyklos personalo kvalifikacija.Programa skirta pedagogų ugdymo karjerai kompetencijų ugdymui, siekiant padėti jiems pasirengti integruoti ugdymą karjerai į savo dėstomus dalykus ir kitas mokyklos veiklas.Mokymo programos trukmė – 8 ak. valandos.


ŽIEMOS ŠVENTĖS: IDĖJOS IR VEIKLOS

Programos anotacija Seminaro metu klausytojai gaus žinių apie žiemos švenčių sampratą, jų raidą bei transformacijas moderniais laikais. Bus aktualizuotas valstybinių švenčių, istorinių datų, ugdymo turinys.Remiantis XXI amžiaus sociokultūrine situacija bus analizuojami ir siūlomi variantai, kaip per naujas žinias, gebėjimus, galima ugdyti bendruomeniškumą, pilietinę savimonę, kūrybiškumą, vaizduotę, individualųjį suvokimą, teikti žinių nepriešinant tautiškumo ir globalumo konceptų. Bus aptariamos etnokultūrinio ugdymo formos ir būdai įvairioje sociokultūrinėje aplinkoje, lavinami diskusiniai, bendradarbiavimo įgūdžiai, ugdomas kūrybiškumas, vaizduotė, individualusis požiūris. Bus teikiama etnokultūrinio ugdymo praktinio įgyvendinimo galimybių bei šių temų integravimo į ugdymo turinį pavyzdžių.


MOKYMĄSI AKTYVINANTYS UGDYMO METODAI

Programos anotacija ,,Tai, ką mes patys sau atrandame, išlieka su mumis ir turi mums prasmę“. Johnas Dewey. Mokiniai bręsta, išmoksta būti savarankiški ir atsakingi ne kartodami išmoktas vadovėlines tiesas, bet kritiškai mąstydami, išmokdami spręsti problemas. Todėl šiandien mokymosi procesą reikia organizuoti taip, kad žinias ir gebėjimus mokiniai įgytų patys aktyviai veikdami, kad jų mokymasis būtų kūrybiška veikla. Be to, svarbu, kad mokymasis taptų įdomus, patrauklus, kad mokydamiesi mokiniai patirtų malonumą. Ieškodamas savarankiško sprendimo mokinys susikaupia, svarsto, sieja įgytas žinias su patirtimi, gyvenimo praktika ir įsimena sąmoningai, o ne mechaniškai. Seminare aptariami mokytojo ir mokinių vaidmenys pamokoje, aiškinamasi, kaip turėtų būti teikiama savarankiškai dirbantiems mokiniams pagalba, pristatomas aktyvuoto ugdymo modelis bei praktiškai

34

http://www.marsc.lt/programos/mokymasi-aktyvinantys-ugdymo-metodai/id:3736

http://www.marsc.lt/programos/ziemos-sventes-idejos-ir-veiklos/id:3737

išbandomi mokymą aktyvinantys metodai. Programa skirta įvairių dalykų mokytojams, mokyklų komandoms.


KAIP PADĖTI VAIKAMS VALDYTI PYKTĮ?

Programos anotacija Pyktis yra natūrali žmogaus emocija ir visiškai normalu, kad vaikai pyksta. Pedagogų pagrindinė užduotis ne užgniaužti vaikų pyktį, bet išmokyti vaiką tinkamai išreikšti ir kontroliuoti pyktį. Pedagogams svarbu žinoti pagrindines pykčio priežastis ir ką su tuo pykčiu daryti. Užslopintas pyktis kaupiasi viduje ir gali virsti ligomis ar isterijos priepuoliais. Išmokius vaikus pažinti, suprasti ir kontroliuoti pyktį, mes užauginsime laimingą ir sėkmingą asmenybę.


KAIP IŠLAIKYTI BENDRAVIMO IR DRAUSMĖS BALANSĄ?

Programos anotacija Vaikams būtinas tiek bendravimas, pagyrimai, domėjimasis jais, tiek drausmė, kontrolė, mokyklos taisyklių laikymasis. Vieni mokytojai labiau moka bendrauti, kiti mokytojai daugiau dėmesio skiria mokymosi rezultatams, kontrolei. Siekiant tapti sėkmingu mokytoju, būtina atrasti tinkamą bendravimo ir drausmės balansą, kad būtų ne tik geri santykiai su mokiniais, bet ir rezultatai pasiekti.


UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMO IR INTEGRAVIMO GALIMYBĖS

Programos anotacija Šiuolaikinis darbo pasaulis kelia iš esmės naujus reikalavimus žmogaus karjerai, tai: savęs pažinimo, prisistatymo, bendravimo, bendradarbiavimo, veikimo socialinėje aplinkoje, nuolatinio mokymosi, darbo pasaulio pažinimo, sprendimų priėmimo, veiklos planavimo ir kiti gebėjimai. Suaugusiųjų mokymo centre dirbantiems pedagogams tenka sudėtingas mokinių ugdymo karjerai uždavinys, nes būtent šiame mokymo/si etape įgyti gebėjimai, lemia suaugusiojo mokinio ateitį. Klasės vadovas, dalyko mokytojas, psichologas, bibliotekininkas yra pagrindiniai mokinio patarėjai, ir geriausi pagalbininkai renkantis profesiją ar kitą švietimo įstaigą, todėl jiems yra būtina ugdyti šiuolaikinę karjeros kompetenciją.Išklausę šią programą mokytojai, psichologai ir klasės vadovai galės efektyviau padėti mokinimas konstruktyviai žvelgti į ateitį, sistemingai kaupti žinias, lavinti gebėjimus, ugdyti kompetencijas, padėsiančias motyvuotai ir atsakingai pasirinkti profesinę veiklą ar studijas bei planuoti savo vietą konkurencingoje darbo rinkoje.Mokytojams, dalyvaujantiems seminare, bus sudarytos sąlygos dirbti individualiai ir grupėse, diskutuoti, atnaujinti žinias, lavinti įgūdžius, reflektuoti. Seminaro trukmė – 6 akad. val.: teorija – 2 val., praktinė dalis – 4 val.


35

http://www.marsc.lt/programos/ugdymo-karjerai-organizavimo-ir-integravimo-galimybes/id:3733

http://www.marsc.lt/programos/kaip-islaikyti-bendravimo-ir-drausmes-balansa/id:3734

http://www.marsc.lt/programos/kaip-padeti-vaikams-valdyti-pykti/id:3735

KĄ KEISTI SAVYJE, KAD SUTARTUME SU KITAIS

Programos anotacija Ateitis priklauso save ugdantiems. Kitus įtakoti gali tik tas, kuris geba paveikti save. Lyderystėje tai vadinama savęs valdymu. Saviugda – tai asmeninės pergalės. Programos idėja – ugdyti mokytojų gebėjimą atskleisti tobulėjimo erdvę mokiniams savo pavyzdžio galia, plėtojant asmenybės kompetencijas. Brandi asmenybė atvira pasauliui, žmonėms ir galimybėms. Ji priima bet kokią patirtį – jos neneigia ir neignoruoja. Ji priima jausmus ir išgyvenimus, o mintys, nuostatos, veiksmai, pojūčiai ir vaizdiniai sudaro vienovę. „Aš“ ribos apibrėžia, kiek asmuo leidžia sau rizikuoti, siekdamas asmeninio augimo ir efektyvumo tarpasmeninėje sąveikoje.Programoje supažindinama su naujausiomis asmeninio potencialo ugdymo žiniomis ir įrankiais. Mokymai vyksta laikantis neformaliojo švietimo principų: aktualumo, demokratiškumo, prieinamumo, individualizavimo ir savanoriškumo.


POZITYVAUS MĄSTYMO LAVINIMAS

Programos anotacija Šiandieninė gyvenimo situacija yra stipriai įtakojama daugybės negatyvios informacijos, kurią aktyviai skleidžia masinės informavimo priemonės, tolerancijos stoka, karo grėsmė ir kitos nepalankios situacijos. Mokykla ne tik nelieka nepaliesta to negatyvumo, bet ir gali jį sustiprinti arba susilpninti. Kokią įtaka mokykla padarys vaikų mąstymui ir visuomenei stipriai priklauso nuo mokytojų. Tad mokytojams tampa labai aktualu visų pirma sustiprinti savo pozityvumą, atsisveikinti su neigiamomis emocijomis, o tada galima prisidėti ir prie vaikų pozityvumo lavinimo, tolerancijos ugdymo ir pokyčių visuomenėje.


PAGALBA VAIKUI MOKANTIS - MOKYKLOS BENDRUOMENĖS (MOKINIŲ, MOKYTOJŲ IR TĖVŲ) POREIKIAI, VAIDMENYS IR LŪKESČIAI

Programos anotacija Dažnai kyla klausimas tiek mokytojams, tiek tėvams: kaip padaryti, kad mokiniai norėtų eiti į mokyklą, gerai joje jaustųsi, o mokymosi rezultatai džiugintų tiek mokytojus, tiek tėvus, tiek pačius vaikus? Kaip padėti mokyklos bendruomenei to siekti?Paprastai tėvai nėra abejingi tam, kuo išaugs jų vaikas, tačiau nežino arba neatranda, kaip galėtų prisidėti prie jų ugdymo proceso, tad viską palieka mokytojams. Kaip mokytojas gali per 45 minučių pamoką trisdešimčiai vaikų išugdyti lyderystės, pasitikėjimo, komunikacinius, pasaulio procesų suvokimo bei kitus būtinus emocinius ir socialinius gebėjimus? Šiuo atveju tėvai ir mokytojai gali būti partneriai, siekiantys tų pačių tikslų, bendradarbiaujantys savo vaikų ugdymo procese.Procesas, kaip prisikviesti, įtraukti ir išlaikyti aktyvius tėvus, kurie taptų mokyklos bendruomenės dalimi, neatsiejamas nuo visus vienijančių tikslų atradimo bei žingsnių link jų suplanavimo. Tėvai, mokiniai bei mokytojai, kartu sutarę dėl to, kokioje mokykloje visi nori būti, kokių rezultatų siekti ir kaip ši mokykla galėtų būti jiems geriausia, noriai imasi atsakomybių bendroje veikloje, nepalieka ugdymo proceso kūrimo vien mokytojų atsakomybei.

36

http://www.marsc.lt/programos/pagalba-vaikui-mokantis-mokyklos-bendruomenes-mokiniu-mokytoju-ir-tevu/id:3730

http://www.marsc.lt/programos/pagalba-vaikui-mokantis-mokyklos-bendruomenes-mokiniu-mokytoju-ir-tevu/id:3730

http://www.marsc.lt/programos/pozityvaus-mastymo-lavinimas/id:3731

http://www.marsc.lt/programos/ka-keisti-savyje-kad-sutartume-su-kitais/id:3732

Seminare nagrinėjame metodus, kaip įvairiose šalyse bei Lietuvos mokyklose tėvai dalyvauja ugdyme, kaip kuriamos bei išlaikomos aktyvios veikiančios bendruomenės, kaip kuriamos strategijos, jungiančios bendruomenę veiklai.Mokymo programa „Pagalba vaikui mokantis - mokyklos bendruomenės (mokinių, mokytojų ir tėvų) poreikiai, vaidmenys ir lūkesčiai“ skirta ugdymo įstaigų vadovams, mokytojams, specialiesiems pedagogams, psichologams, moksleiviams bei jų tėvams. Mokymo programos apimtis – 8 akademinės valandos, (~70 proc.) programos bus orientuota į praktinę veiklą. Seminaras skirtas 15 žmonių grupei, tačiau modifikuojant seminaro vedimo metodiką galima pritaikyti bet kokiam žmonių kiekiui.Priklausomai nuo dalyvių skirtingai modeliuojamas mokymų procesas:jei dalyvauja vien tik mokytojai, daugiau dirbsime su mokytojų įgūdžiais ir nuostatomis apie tėvus; procese gali dalyvauti tėvų bei mokinių grupės: galima nuo pradžių dirbti kartu su visais arba su kiekviena bendruomenės grupe atskirai po to jas visas apjungiant kartu. Pasitelkiant konstruktyvų dialogą apie mokyklos ateitį, tikslus, veiksmus, problemas bei norimus pokyčius.


MOKYKLOS SĖKMĖ PRIKLAUSO NUO MANĘS

Programos anotacija Kiekviena organizacija siekia tobulėti ir suteikti maksimalią naudą visuomenei ir darbuotojams. Dažnai galvojama, kad mokyklos sėkmė priklauso tik nuo vadovų ir nesusimąstoma, kad žymiai daugiau galima pasiekti kai prie organizacijos tobulėjimo prisideda kiekvienas pedagogas. Tad labai svarbu kiekvienam mokyklos darbuotojui tobulėti asmeniškai ir komandoje.


KAIP IŠLAISVINTI SAVE NUO NEIGIAMŲ EMOCIJŲ IR DAUGIAU PASIEKTI GYVENIME?

Programos anotacija Per savo gyvenimą kiekvienas susiduriame su sudėtingomis situacijomis, problemomis, iššūkiais, neigiamai nusiteikusiais žmonėmis, neteisybės jausmu. Kiekvienas toks susidūrimas palieka pėdsaką mūsų atmintyje, mintyse ir emocijose. Mokytojo darbe ypač daug sudėtingų situacijų - paauglystę išgyvenantys ar tiesiog maištaujantys vaikai, kažkuo nepatenkinti tėvai, didelis darbo krūvis ir reikalavimai. Visa tai itin sekina pedagogus ir reikalauju iš jų didelio atsparumo. O efektyviai dirbti savo darbą įmanoma tik išsilaisvinus nuo negatyvumo naštos, prisikaupusių neigiamų emocijų. Tuomet bus lengviau su entuziazmu dirbti, mokyti ir skatinti mokinius kaupti teigiamą patirtį.


EFEKTYVUS KONFLIKTŲ VALDYMAS UGDYMO PROCESE

Programos anotacija Ar bandėte nors kartą atsakyti į klausimą, kada gyvensime be konfliktų? Konfliktų buvo ir bus, jie neišvengiami. Kasdien susiduria įvairių žmonių interesai, poreikiai, norai, skoniai, vertybės ir kt. Konfliktai kyla dėl žmonių įvairumo, asmenybių individualumo, t. y. dėl to, dėl

37

http://www.marsc.lt/programos/efektyvus-konfliktu-valdymas-ugdymo-procese/id:3726

http://www.marsc.lt/programos/kaip-islaisvinti-save-nuo-neigiamu-emociju-ir-daugiau-pasiekti-gyvenim/id:3727

http://www.marsc.lt/programos/kaip-islaisvinti-save-nuo-neigiamu-emociju-ir-daugiau-pasiekti-gyvenim/id:3727

http://www.marsc.lt/programos/mokyklos-sekme-priklauso-nuo-manes/id:3729

ko mes džiaugiamės ir kuo gėrimės. Įvairios teorijos skirtingai žvelgia į priežastis dėl kurių neišvengiami konfliktai. S. Freud tarpasmeninių konflikto priežasčių patarė ieškoti pasąmonėje. A. Adler teigė, kad konfliktai kyla asmenybei bandant išsivaduoti iš nepilnavertiškumo jausmo ir stengiantis dominuoti vieniems prieš kitus. Pagal K. Lorenz, konfliktų priežastis – individo ir minios agresyvumas. Agresija – nuolatinė gyvo organizmo būsena. Interakcionistinė kryptis konflikto priežastis įžvelgia socialinėje tarpusavio sąveikoje. Individas norėdamas prisitaikyti prie aplinkos ir imasi aktyvių veiksmų. Sociotropinė teorija pabrėžia, kad nesutarimus sukelia socialiniai instinktai – baimė, bandos jausmas, savęs įtvirtinimo poreikis ir kt. Šie instinktai paveldimi, todėl ir konflikto šaltiniai amžini.Daug dėmesio programoje skiriama individualių veiksnių, sąlygojančių bendravimo kliūtis analizei, konflikto psichologijai, sąmoningos asmenybės ugdymui. Komunikacinius gebėjimus ir įgūdžius keisti ir tobulinti nėra lengva, todėl mokymuose yra daug praktinių pavyzdžių, diskusijų, analizuojamos konkrečios situacijos.Mokymo metu įgytos žinios padės programos dalyviams efektyviau įveikti tarpasmeninėje sąveikoje iškylančias bendravimo kliūtis. Programa sudaryta taip, kad jos vedantysis galėtų koreguoti mokymosi procesą atsižvelgdamas į konkrečius grupės dalyvių poreikius, tikslus.


MOKYKLOS ĮVAIZDŽIO GERINIMO GALIMYBĖS PANAUDOJANT INFORMACINES KOMUNIKACINES TECHNOLOGIJAS

Programos anotacija Mokyklos įvaizdis – tai abstrakti tėvų, mokytojų, mokinių, verslo atstovų, tam tikrų visuomenės grupių, žiniasklaidos atstovų, miestų (rajonų) švietimo padalinių bei Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojų nuomonė apie mokyklą. Mokyklos pasirinkimą įtakoja būtent mokyklos įvaizdis – moksleivių tėvams suteikta teisė, esant galimybei, pasirinkti norimą mokyklą, o moksleivio krepšelis tiesiogiai susiejo mokyklos finansavimą su moksleivių skaičiumi. Geras mokyklos įvaizdis savaime neatsiranda – tai tikslingos, planingos nuoseklios veiklos, kuri reikalauja ne tik materialinių resursų, bet ir didelių pastangų bei kūrybinės energijos, pasekmė. Lietuvoje mokyklos įvaizdžio tema dar yra nauja. Dažniau nagrinėjamas verslo įmonių įvaizdis, tačiau konkrečiai apie švietimo organizacijų įvaizdį užsimenama rečiau. Dėl to Lietuvos švietimo organizacijos neturi ne tik ilgametės įvaizdžio formavimo patirties. Norėdama pritraukti potencialius klientus, mokykla turi daugiau dėmesio skirti įvaizdžio kūrimui ir aktyviai formuoti santykius su visuomene, nes išorinis pasaulis, supantis mokyklą, susidarys savąjį (galbūt klaidinga) įspūdį apie joje vykstančius procesus. Mokyklos įvaizdžio elementai: mokyklos kultūra, identitetas, reputacija, interesų grupės bei išskirtas penktasis elementas – informacinės komunikacinės technologijos (IKT). IKT panaudojimas padeda gerinti visus keturis mokyklos įvaizdžio elementus: IKT panaudojimas ugdymo procese koreliuoja su išorės ir vidaus vartotojų nuomone apie mokyklą, gera IKT bazė įtakoja mokyklos kultūrą, identitetą ir pasiekimus. Tikslingas ir kryptingas IKT panaudojimas ugdymo procese, informacijos sklaida mokyklos bendruomenei, ryšiai su visuomene – puiki galimybė ne tik pagerinti ugdymo procesą, mokyklos įvaizdį, bet ir skleisti žinias apie mokykloje vykstančius procesus.


38

http://www.marsc.lt/programos/mokyklos-ivaizdzio-gerinimo-galimybes-panaudojant-informacines-komunik/id:3660

http://www.marsc.lt/programos/mokyklos-ivaizdzio-gerinimo-galimybes-panaudojant-informacines-komunik/id:3660

SUAUGUSIOJO VAIDMUO VAIKO GYVENIME. EMOCINIO RAŠTINGUMO PAMOKA

Programos anotacija Ypatingai svarbu suaugusiems (pedagogams) įvaldyti emocinį raštingumą, kuris padeda suvokti ir tinkamai išreikšti savo emocijas, kelti vertingus pozityvius tikslus bei jų siekti. Kviesti pajudėti iš egocentrizmo į pagalbą ir rūpestį kitais, kuriant ir palaikant pozityvius santykius, gebant kurti darną kolektyvuose ir priimant atsakingus sprendimus. Tyrimai rodo, kad tose ugdymo įstaigose, kuriose dirba emociškai raštingi pedagogai, stiprėja teigiamos vaikų ir tėvų nuostatos ugdymo įstaigos atžvilgiu, mažėja rizikingo elgesio, gerėja mokinių pasiekimai.Dažnai manoma, kad už auklėjimą šeimoje atsako vien tėvai, kurie privalo vaikams duoti pavyzdį visu savo gyvenimu. Tačiau ką gi daryti tais atvejais, kai negatyvūs reiškiniai iš ugdymo įstaigų įsiveržia į šeimos atmosferą ir šeimos gyvenimą iškreipia? Jeigu akademiškai padedame vystytis tik kairiajam vaikų smegenų pusrutuliui, tai dešiniajam smegenų pusrutuliui vystytis reikia charakterio ugdymo, emocinio raštingumo diegimo kultūros. Vien tik akademinės aplinkos daugelį vaikų nukreipia nuo jų įgimtų talentų, nepajėgia atskleisti kiekviename vaike jo pašaukimo. Žmogiškieji ištekliai panašūs į gamtos išteklius, jie glūdi giliai vaiko viduje ir jų reikia tai pat sumaniai ieškoti. Kad kiekvienas vaikas sužydėtų reikia pastangų ir tam tikrų sąlygų.Anot M. Lukšienės, kiekvienas žmogus turi savo tvirtybės ir stiprybės valandas, kiekvieno žmogaus vidiniame pasaulyje esti ne tik dosniai atveriamų, bet ir sandariai užsklęstų menių, o kad tos menės atsivertų reikia vaikams suaugusių sukurtos tinkamos aplinkos. Vaikai dažnai provokuoja taip, kad visi mūsų įgimti, vidiniai jausmai išeitų į paviršių tam, kad galiausiai būtumėte išskaistinti. Jie iškelia į paviršių mūsų pyktį, įtarumą, nepasitikėjimą tam, kad to atsikratytumėme ir išsilaisvintumėme.Visuminio ugdymo vaikui reikia visais aspektais - fiziniu, intelektualiniu, emociniu, psichiniu ir dvasiniu. Suaugusieji turi mokytis emocinio raštingumo, bendrumo, socialinio jautrumo, asmeninės ir socialinės atsakomybės, gebėti tinkamai išreikšti jausmus, drausminti savo protą bei tvarkyti mintis. Kiekvienas mokymosi būdas privalo tarnauti kūnui, protui ir dvasiai.


MOKYMOSI STRATEGIJOS – KAIP MOKYTI MOKINIUS MOKYTIS?

Programos anotacija Įvairių apibendrinamųjų užduočių ir/ar standartizuotų testų rezultatai rodo, jog mokiniai stokoja mokymosi strategijų ir įgūdžių gerai atlikti mokymosi užduotis. Mokytojai nesulaukdami iš savo mokinių tokių rezultatų, kokių jie tikisi, mokymosi sėkmę „nurašo“ jų menkiems gabumams arba net intelektui. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog intelektą galima ugdyti ir kad mokinių mokymosi sėkmė priklauso nuo gebėjimų taikyti įvairias mokymosi strategijas. Intelektas ir sėkmė – tai ne likimo dovana, ne įgimti dalykai, o teisingų ar neteisingų pastangų bei įgytos mokymosi patirties rezultatas. Racionalių strategijų naudojimas padeda sutaupyti laiko ir sėkmingai mokytis. Mokytojai geba perteikti mokiniams žinias, mokyti instruktuojant, tačiau stokoja gebėjimų pateikti įvairių mokymosi strategijų ir būdų, padedančių mokiniams susidoroti su mokomąją medžiaga ir ją išmokti. Sudarytos sąlygos realizuoti pamokose mokymosi paradigmą padeda įtraukti visus mokinius, net ir tariamai negabius ar „tingius“ mokinius, suteikiant jiems viltį, kad jie nėra nepataisomi nevykėliai.Seminaro metu bus analizuojamos ir praktiškai taikomos įvairios mokymosi strategijos, padedančios mokiniams sisteminti ir analizuoti informaciją, geriau suprasti skaitomą tekstą, lengviau įsiminti, veiksmingiau mokytis sąvokų ir koncepcijų, racionaliai bei tiksliai

39

http://www.marsc.lt/programos/mokymosi-strategijoskaip-mokyti-mokinius-mokytis/id:3656

http://www.marsc.lt/programos/suaugusiojo-vaidmuo-vaiko-gyvenime-emocinio-rastingumo-pamoka/id:3657

atsakyti į klausimus. Tai padės mokiniams mokytis veiksmingiausiais metodais, pasikliauti savo sugebėjimais, o mokytojus padrąsins ir duos daug patarimų, kaip efektyviau mokyti bei mokytis, kad vaikų ir mokytojų širdyse, galvose išnyktų išankstinės nusistatymo, bejėgiškumo ir nesugebėjimo padėti nuostatos.Programa ypač aktuali mokytojams, siekiantiems ugdyti mokėjimo mokytis kompetenciją. Ugdymą orientuoti į mokinių mokymąsi reikalauja Švietimo įstatymas ir beveik visi poįstatyminiai teisės aktai. Ši programa padės mokytojams veiksmingiau mokyti, o mokiniams – mokytis.


PEDAGOGO STILIUS, ĮVAIZDIS IR ETIKETAS: VAKAR – ŠIANDIEN – RYTOJ

Programos anotacija Mokymų modulis skirtas bendrųjų kompetencijų tobulinimui. Kaip, bendraujant su jaunimu, išlikti ir šiuolaikišku, ir autoritetu? Kokios pagrindinės pedagogo etiketo taisyklės? Kaip griįžtamasis ryšys gali būti kaip pagarbaus bendravimo priemonė?Programa siekiama mokytoją motyvuoti, pastiprinti ir padėti ugdyti kompetencijas, kurios padėtų jam prisiminti, tapti sąmoningai išmintingu, empatišku, intelektualiu, intuityviu - autentišku ir galinčiu būti Mokytoju iš didžiosios raidės.


KLASIŲ VADOVŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

Programos anotacija Ugdant vaiką labai svarbus klasės vadovo vaidmuo, jo supratimas ir mokėjimas dirbti su skirtingais auklėtiniais bei jų tėvais. Nuo pedagogų, tėvų priklauso, ar vaikui bus saugu gyventi, ar jis bus aktyvus mokyklos bendruomenės narys. Klasės vadovas turėtų pažinti mokinį ir klasės bendruomenę, gebėti atsakingai valdyti sudėtingus vaiko asmenybės ugdymo ir saviugdos procesus. Klasės vadovo veikla yra organiška ugdymo proceso, kuri daro įtakos individo saviugdai ir saviauklai. Asmenybės auginimo, švietimo, mokymo, lavinimo, auklėjimo, formavimo procesas sėkmingas, kai jis vyksta nuosekliai, sistemingai, organizuotai. Tinkamai suplanuota, gerai organizuota ir sistemingai kontroliuojama bei strategiškai valdoma auklėjamosios klasės veikla yra tas veiksnys, kuris įgalina mokinius būti atsakingesniais už savo poelgius, užtikrina sėkmingesnį mokymąsi ir pozityvesnę socializaciją bei adaptaciją visuomenėje.Šio seminaro metu bus aptartos klasės vadovo planavimo ir veiklos strategijos, individualaus darbo su auklėtiniais galimybės, darbo su tėvais formos, klasės integravimo į mokyklos bendruomenę, besikeičiančią visuomenę būdai.


VIEŠAS KALBĖJIMAS – ORATORYSTĖS MENAS

Programos anotacija Šiandieninėje visuomenėje švietimo politiką formuojančių institucijų darbuotojai dažnai susiduria su poreikiu skaityti pranešimus konferencijose, pristatyti savo veiklą/projektus įvairiai auditorijai, sakyti sveikinimo žodį ar apibendrinti konferenciją. Daugelis susiduria su poreikiu įvairiai perteikti informaciją pritaikant ją auditorijai (vaikai, tėvai, mokytojai,

40

http://www.marsc.lt/programos/viesas-kalbejimasoratorystes-menas/id:3590

http://www.marsc.lt/programos/klasiu-vadovu-veiklos-organizavimas/id:3654

http://www.marsc.lt/programos/pedagogo-stilius-ivaizdis-ir-etiketas-vakarsiandienrytoj/id:3655

švietimo sistemos darbuotojai ir pan.). Be to, viešai pasisakant labai svarbu, kad kalba tinkamai pasiektų klausytoją, nebūtų tiesiog perskaityta ar neįdomi. Gerai paruoštas pasisakymas turi atitikti auditorijos lygį pagal sudėtingumą, būti struktūrizuotas, argumentuotas, su „prieskoniais“, patraukiančiais klausytojų dėmesį.Mokytojai, švietimo institucijų vadovai supranta, kad gerai kalbai nepakanka tiesiog turėti informacijos, kad ir kokia būtų pasisakymo tema, labai daug reikšmės lemia asmenybė. Labai svarbu suprasti, kad oratorystė nėra įgimtas dalykas, nors nenuginčysi, jog vieniems sekasi geriau, kitiems sunkiau. Tai menas, kurio galima išmokti dirbant su savo įvaizdžiu, auditorijos pajautimu ir valdymu, gebėjimu laisvai ir lanksčiai prisitaikyti prie situacijos, turinio formos pasirinkimu ir dar daugeliu kitų mažų, tačiau labai svarbių smulkmenų. Tinkamas pasiruošimas ir noras tobulėt per praktinę patirtį, nulemia labai ryškius rezultatus.Mokymo programa „Viešas kalbėjimas – oratorystės menas“ skirta mokytojams, vadovams ir kitiems įstaigų darbuotojams, kuriems tenka sakyti kalbas, skaityti pranešimus. Mokymų programos dėka dalyviai išmoks geriau susidoroti su stresu, tinkamai paruošti pranešimą ir prisitaikyti prie situacijos. Mokymo programos apimtis – 6 akademinės valandos, 2/3 (~70 proc.) programos bus orientuota į praktinę veiklą (dalis programos bus skirta individualiam darbui su dalyviais).Mokymo programą parengė lektorius Vytautas Gaidamavičius. Konsultantas, turintis 10 metų įmonių savininko, vadovo bei organizacijų konsultanto patirtį. Stažavosi ir kėlė kompetenciją Danijoje, JAV, Švedijoje bei kitos šalyse, dirbo tarptautinėje mokymų organizacijoje. Konsultuoja ir veda seminarus nuo 1999 metų, turi sukaupęs didžiulę patirtį dirbant su valstybiniu sektoriumi, vedė mokymus ir konsultavo ministerijų, savivaldybių, administracijų, švietimo centrų ir kitų institucijų vadovus bei specialistus, taip pat daug vedė mokymų mokytojams bei tėvams įvairiomis temomis apie švietimą bei ugdymą.

Programos vadovas:Marijampolės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė

KŪRYBINIŲ PARTNERYSČIŲ PROJEKTE DALYVAUJANČIŲ MARIJAMPOLĖS IR KAUNO REGIONO MOKYKLŲ PATIRTIS FIKSUOJANT IR ĮSIVERTINANT POKYČIUS

Programos anotacija Šiuolaikinės švietimo sistemos dažniausiai orientuojasi į akademinių gebėjimų ugdymą, į rezultatą. Bendrosios programos mokytoją „įstato į rėmus“, dažnai nelieka laiko kūrybinei veiklai. Kūrybiškumas daugeliu atvejų ugdomas popamokinėje veikloje. Mokytojams stinga žinių apie universalų kūrybiškumo ugdymą, kūrybiško mąstymo raiškos strategijas. Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais nustatyta, kad kūrybiškas mokymas(is) teigiamai veikia pamokų lankomumą ir bendruosius mokinių pasiekimus, požiūrį į mokyklą ir mokymąsi, psichologinį klimatą ir mokyklos bendruomenės ryšius.„Kūrybinių partnerysčių“ programa suteikia galimybių kūrybingumo ugdymo praktikas ir patirtis integruoti į bendrąjį ugdymą, pasiekiamą daugumai vaikų. Kūrybinė partnerystė padeda suvienyti skirtingų gebėjimų mokinius, skatina bendradarbiavimą, padeda į aktyvią veiklą įsijungti mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, turintiems bendravimo problemų. Įvairiais būdais (vaizdinėmis, meninėmis priemonėmis, aktyviais mokymo metodais, informacinių technologijų suteikiamomis galimybėmis, bendra veikla ir kt.) skatinamas mokinių kūrybiškumas turi teigiamą poveikį jauno žmogaus asmenybės raidai. Plėtojami moksleivių individualūs gebėjimai, gerėja mokymosi rezultatai, pamokų lankomumas, moksleiviai geriau pasiruošia gyvenimui, tolimesnėms studijoms, ugdysi atsakomybės jausmą. Programa skatina mokytojų kūrybiško darbo gebėjimus ir bendradarbiavimo su mokiniais bei kūrėjais įgūdžius.

Programos vadovas:

41

http://www.marsc.lt/programos/kurybiniu-partnerysciu-projekte-dalyvaujanciu-marijampoles-ir-kauno-re/id:3589

http://www.marsc.lt/programos/kurybiniu-partnerysciu-projekte-dalyvaujanciu-marijampoles-ir-kauno-re/id:3589

Švietimo centro metodininkė Gintarė Grigaliūnienė

PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJA

Programos anotacija Programos tema pasirinkta atsižvelgiant į vis didėjantį psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimą tarp vaikų. Ši programa tai pagalbos priemonė, kuri suteiks būtinų žinių apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą bei prevenciją, prevencijos būdus ir priemones. Įgytos žinios leis geriau ir greičiau atpažinti krizines bei sudėtingas situacijas ir efektyviau jas valdyti.


AUGINKIME VIENI KITUS: IEŠKOKIME ERDVĖS MOKINIŲ KŪRYBIŠKUMUI UGDYTI

Programos anotacija Didelė dalis pedagoginės bendruomenės pripažįsta, kad XXI a. mokymo(si) pagrindas yra kūrybiškumas, bendradarbiavimas, kritiškas mąstymas ir problemų sprendimas. Todėl šiuolaikinis mokytojas turi būti nuolat besimokantis, gebantis prisitaikyti ir ypatingai lankstus.Įvairūs dokumentai, reglamentuojantys mokyklos ugdomąjį procesą, kasmet atkreipia vis didesnį pedagogų dėmesį į mokinių kūrybiškumo ugdymą. Kad ir 2013-2015 m. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai (patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V- 459) (cituoju): „106.p. Mokykla, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, gali iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla ir ne mokyklos aplinkoje.126.3.p. Mokykla, formuodama ugdymo turinį, gali 9–10 klasėse mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skirti 20–30 proc. dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus“ (citatos pabaiga) ir kt. Supantį pasaulį mokiniai geriausiai suvokia remdamiesi savo gyvenimiška patirtimi, o netradicinėmis formomis ar netradicinėse vietose vykdoma veikla naudinga mokinių kūrybinei saviraiškai skatinti ir plėtoti.„Žmogaus motyvacija ir pomėgiai skatina jį mokytis visą gyvenimą. Jau pačiose ankstyvosiose ugdymo pakopose ugdymo programa turi užtikrinti tokį ugdymą, kuris skatintų mokinius ieškoti jiems įdomių veiklos sričių ir į jas gilintis“. (Dominic Wyse, Pam Dowson. Knyga apie mokinių kūrybiškumą. 152 psl.). Be to labai svarbūs mokinių mąstymo gebėjimai: „Mokinių raginimas informaciją vertinti kritiškai, o ne atkurti ar įsiminti ją, gali paskatinti įsitraukimą... ir įkvėpti mokinius kurti...“ (Wyse D., Dowson P. 140 psl.).Šiandien mus pasiekia didelė gausa informacijos. Be to, dalies jos gyvenime visai neprireikia. Kūrybiškumo ugdymas paremtas ne tiek žinių perėmimu, kiek gebėjimu jomis naudotis. Dėl šios priežasties visuomenei iškilo būtinybė turėti ne tik išsilavinusius, bet ir kūrybiškus žmones, kurie gebėtų diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, kurie mokėtų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio.


KAIP TAPTI „SUPER MOKYTOJU“. PAIMK KLASĖS VAIRĄ

Programos anotacija

42

http://www.marsc.lt/programos/kaip-tapti-super-mokytoju-paimk-klases-vaira/id:3538

http://www.marsc.lt/programos/auginkime-vieni-kitus-ieskokime-erdves-mokiniu-kurybiskumui-ugdyti/id:3539

http://www.marsc.lt/programos/psichoaktyviu-medziagu-vartojimo-prevencija/id:3540

Psichologijoje stresas dažniausiai suprantamas, kaip reiškinys, kylantis sąveikaujant asmeniui ir aplinkai. Mokytojams stresą dažniausiai kelia netinkamas bendravimas su mokiniais, kolegomis ar administracijos darbuotojais. Konfliktai, nesusikalbėjimas, didelis darbo krūvis neigiamai veikia mokytojų savivertę, fizinę, psichinę ir socialinę sveikatą. Išsaugoti jų psichologinę sveikatą, dėl didelio su šia profesija siejamo stresiškumo, tampa savotišku iššūkiu. Būtent todėl svarbu praplėsti mokytojų žinias ir tobulinti įgūdžius, padedančius susidoroti su darbe kylančia įtampa, stresu ir kitais sunkumais.Ši programa skirta pedagogams, norintiems geriau pažinti savo mokinius, siekiantiems efektyviau valdyti klasę ir derinti darbą pamokos metu su bendruoju ugdymu. Taip pat siekiama išryškinti pagalbos vaikui specialistų, dirbančių mokykloje, teikiamos pagalbos privalumus, skatinti bendradarbiavimą tarp mokytojų ir šių specialistų. Seminaro metu įgytos žinios padės mokytojams mažinti vidinę įtampą, taupyti savo laiką, padrąsins kreiptis pagalbos į kolegas ir į kitus mokyklos bendruomenės narius, skatins išvengti ,,perdegimo“ sindromo darbe ir judėti „supermokytojo“ link.Parengti tokią programą paskatino didelis siekiančių efektyviau dirbti pedagogų aktyvumas bei supratimas, jog, neesant galimybių kurti papildomus mokytojų padėjėjų ar specialistų etatus, svarbu patiems mokytojams turėti žinių, leidžiančių geriau įvertinti konkrečią situaciją ir sudaryti maksimaliai geras sąlygas mokytis toje pačioje pamokoje ir gabiems, ir turintiems specialiųjų poreikių mokiniams.

Programos vadovas:Švietimo centro metodininkė Roma Koncevičienė

TĖVŲ ŠVIETIMAS IŠSKIRTINĖJE MOKYKLOS BENDRUOMENĖJE

Programos anotacija Dažnai kyla klausimas: kaip padaryti, kad mokiniai norėtų eiti į mokyklą, o tėvai apie mokyklą šnekėtų kaip apie išskirtinę ir patrauklią jiems bei jų vaikams?Paprastai tėvai nėra abejingi tam, kuo išaugs jų vaikas, tačiau nežino arba neatranda, kaip galėtų prisidėti prie jų ugdymo proceso, tad viską palieka mokytojams. Kaip mokytojas gali per 45 minučių pamoką trisdešimčiai vaikų išugdyti lyderystės, pasitikėjimo, komunikacinius, pasaulio procesų suvokimo bei kitus būtinus emocinius ir socialinius gebėjimus? Šiuo atveju tėvai ir mokytojai gali būti partneriai, siekiantys tų pačių tikslų, bendradarbiaujantys savo vaikų ugdymo procese.Procesas, kaip prisikviesti, įtraukti ir išlaikyti aktyvius tėvus, kurie taptų mokyklos bendruomenės dalimi, neatsiejamas nuo visus vienijančių tikslų atradimo bei žingsnių link jų suplanavimo. Tėvai, mokiniai bei mokytojai, kartu sutarę dėl to, kokioje mokykloje visi nori būti, kokių rezultatų siekti ir kaip ši mokykla galėtų būti jiems geriausia, noriai imasi atsakomybių bendroje veikloje, nepalieka ugdymo proceso kūrimo vien mokytojų atsakomybei.Seminare nagrinėjame metodus, kaip įvairiose šalyse bei Lietuvos mokyklose tėvai dalyvauja ugdyme, kaip kuriamos bei išlaikomos aktyvios veikiančios bendruomenės, kaip kuriamos strategijos, jungiančios bendruomenę veiklai.Mokymo programa „Tėvų švietimas išskirtinėje mokyklos bendruomenėje“ skirta ugdymo įstaigų vadovams, mokytojams, specialiesiems pedagogams, psichologams, moksleiviams bei jų tėvams. Mokymo programos apimtis – 12 akademinių valandų, (~70 proc.) programos bus orientuota į praktinę veiklą. Seminaras skirtas 15 žmonių grupei, tačiau modifikuojant seminaro vedimo metodiką galima pritaikyti bet kokiam žmonių kiekiui.Priklausomai nuo dalyvių skirtingai modeliuojamas mokymų procesas: jei dalyvauja vien tik mokytojai, daugiau dirbsime su mokytojų įgūdžiais ir nuostatomis apie tėvus; procese gali dalyvauti tėvų bei mokinių grupės: galima nuo pradžių dirbti kartu su visais arba su kiekviena bendruomenės grupe atskirai po to jas visas apjungiant kartu. Pasitelkiant

43

http://www.marsc.lt/programos/tevu-svietimas-isskirtineje-mokyklos-bendruomeneje/id:3537

konstruktyvų dialogą apie mokyklos ateitį, tikslus, veiksmus, problemas bei norimus pokyčius.


KAIP MOTYVUOTI VAIKUS MOKYTIS. POZITYVAUS MĄSTYMO LAVINIMAS

Programos anotacija Vaikai nemėgsta arba jiems nesiseka mokytis ir siekti rezultatų - būtina suprasti to priežastis - tik taip galėsime padėti vaikams siekti rezultatų. Būtina atpažinti vaikų mokymosi stilius, atrasti kaip juos sudominti naujais dalykais ir teisingai skatinti už pasiekimus.Seminaro tikslas - kaip pasiruošti pozityviam mąstymui, atsisveikinti su neigiamomis emocijomis, atleisti sau ir kitiems bei mėgautis gera nuotaika kasdien. Dalyviai susipažins su įvairiausiais pozityvumą skatinančiais ir atpalaiduojančiais metodais, pasimankštins, pasijuoks, sužinos, kaip pasijausti galingais ir netgi susikurs „mygtuką“, kurį „paspaudus“ žmogų užlieja pasitikėjimo ir pozityvumo jausmas.


AR MES PAŽĮSTAME JAUNIMĄ?

Programos anotacija Suaugusieji mažai domisi jaunimo gyvenimo būdu, pomėgiais, vertybėmis, jų laisvalaikiu. Tokia situacija dažnai/kartais sąlygoja įtemptus santykius tarp jaunimo ir suaugusiųjų, neadekvačią reakciją bei aštresnes konfliktines situacijas. Tokiose situacijose kylančias problemas siūlome spręsti iš dialogo perspektyvos, akcentuojant tarpusavio supratimą, abipusio kompromiso idėją. Šiuo tikslu yra rengiami seminarai toms suaugusiųjų grupėms, kurios dažnai ir betarpiškai susiduria su jaunimu ir turi galimybes spręsti kylančias problemas. Seminaro metu bus informuojama apie jaunimo kultūros ypatybes, pristatomi įvairūs jaunimo judėjimai, aptariamos kylančios problemos bei konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybės, ieškomi konfliktų sprendimo būdai.


ĮVAIZDŽIO SVARBA SĖKMINGAI GIMNAZIJOS VEIKLAI

Programos anotacija Organizacijos įvaizdį formuoja ją atstovaujantys žmonės, kurie savo išvaizda bei elgesiu daro poveikį aplinkiniams. Vertindami vien asmens išorę ir nežodinę kalbą, žmonės gali susidaryti įspūdį apie jo/jos išsilavinimą, asmenybę, kompetenciją, patikimumą. Įvaizdžio reikšmę sėkmingai organizacijų veiklai patvirtina tiek mokslininkai tiek patys organizacijų vadovai.Įvaizdis svarbus mokyklų veiklai: tam tikras mokytojų elgesys motyvuoja mokinius, formuoja pozityvesnį jų požiūrį į mokyklą ir mokytojus. Tyrimai rodo, kad mokiniai ir studentai teigiamiau vertina tuos mokytojus, kurie naudoja betarpišką santykį sukuriančius gestus: akių kontaktas, patvirtinantis galvos linksėjimas, palinkimas priekin, šypsojimasis. Taigi, betarpiškas mokytojo elgesys padidina mokinių motyvaciją, jiems labiau patinka pamoka, be to, išauga jų noras sekti mokytojo patarimais. Patrauklumo, nežodinės kalbos ir pagrindinių viešos kalbos principų išmanymas mokytojo veikloje užtikrina teigiamo

44

http://www.marsc.lt/programos/ivaizdzio-svarba-sekmingai-gimnazijos-veiklai/id:3534

http://www.marsc.lt/programos/ar-mes-pazistame-jaunima/id:3535

http://www.marsc.lt/programos/kaip-motyvuoti-vaikus-mokytis-pozityvaus-mastymo-lavinimas/id:3536

įvaizdžio kūrimą, kuris siejasi su sėkmingesne mokytojo praktika ir mokyklos kaip organizacijos veikla.


UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS

Programos anotacija Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo ir atnaujinimo strategijos 2006-2012 m. prioritetas – ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas. Įgyvendinant ugdymo turinio atnaujinimo principus ir prioritetus pradėtas bendrųjų programų turinio atnaujinimas, taikant ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą pagal skirtingus mokinių poreikius, galias ir mokymosi stilius. Mokyklų metodinės tarybos turėtų inicijuoti proceso kaitą ir tobulinimą. Sėkmingas metodinis darbas, siejamas su mokyklos ugdymo filosofija, prioritetais, strategija, sąlygoja kryptingą institucijos veiklą, mokinių ugdymo/si poreikius tenkinančios savitos ugdymo sistemos kūrimą. Programa skirta direktorių pavaduotojams ugdymui, metodinių tarybų, grupių pirmininkams, įvairių dalykų mokytojams, mokyklų komandoms ir yra orientuota į praktinius ugdomosios veiklos aspektus individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą įvairiais lygmenimis.


KAIP IŠMOKYTI VAIKUS MOKYTIS SAVARANKIŠKAI

Programos anotacija Teorinis ir praktinis žinių bei įgūdžių trūkumas trukdo mokytojams (auklėtojams) pritaikyti naujus metodus užsiėmimuose ir kai kuriuos mokinius skatinti, net sudominti, mokytis ar išmokti tai daryti savarankiškai. Todėl įprastą dalyko mokymąsi reikia pakeisti naujais išmokimo metodais, kurie palengvintų mokiniui mokintis savarankiškai bei įsiminti mokomąją medžiagą. Tai aktualu ir mokytojams, kad mokinys gautų teigiamą įvertinimą ir pasitikėtų savimi. Būtent pasitikėjimas savimi ir savarankiško mokymosi sistema skatina mokinį mokytis bei kurti. Ši sistema, padedanti mokiniui mokintis savarankiškai, padės ir tėvams - jiems vis rečiau reikės raginti savo vaikus mokintis.


MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ SUTRIKIMŲ, ATPAŽINIMAS IR DARBAS SU JAIS

Programos anotacija Informacijos gausa, visuomenės spaudimas būti tokiu kaip visi, būti geresniu negu kiti, būti išskirtiniu, turi įtakos paauglių psichinei sveikatai. Depresija, nerimas ir kiti specifiniai sutrikimai – neigiami šiuolaikinio gyvenimo palydovai, su kuriais vis dažniau susiduria paaugliai. Mokytojams, turintiems tiesioginį, kasdieninį kontaktą su mokiniais, svarbu laiku pastebėti emocinius ir elgesio pasikeitimus, kurie nesusiję su paauglio raidos aspektais. Mokytojui svarbu suprasti veiksnius, kurie daro teigiamą ir neigiamą įtaką paauglių psichinei sveikatai, kuriuos galima suskirstyti į biologinius, psichologinius, socialinius. Dirbant su mokiniais svarbu suvokti ir apie mokinio normalią, vėluojančią ar patologinę raidą. Pedagogai turi galimybę anksti pastebėti atsiradusius sutrikimus. Jie turi galimybę

45

http://www.marsc.lt/programos/mokiniu-turinciu-specialiuju-sutrikimu-atpazinimas-ir-darbas-su-jais/id:3483

http://www.marsc.lt/programos/kaip-ismokyti-vaikus-mokytis-savarankiskai/id:3532

http://www.marsc.lt/programos/ugdymo-diferencijavimas-ir-individualizavimas/id:3533

kontaktuoti su tėvais ir apsidalinti su jais savo pastebėjimais. Laiku pastebėti sutrikimai gali būti lengviau koreguojami. Seminaro metu įgytos teorinės ir praktinės žinios apie specialiuosius sutrikimus, leis mokytojams laiku pastebėti paauglius ir mokytojai mokės dirbti su tokiais paaugliais.

Programos vadovas:

Švietimo centro metodininkė Daiva Liaukuvienė

JAUSMŲ IGNORAVIMO PASEKMĖS

Programos anotacija Dėl egzistuojančio vidinio konflikto, daugelio mokinių pasiekimai neatitinka jų turimų gebėjimų lygio. Mokytojai ir tėvai mano, kad toks vaikas yra negabus arba tinginys. Dažnai nukenčia ne tik vaikų mokymasis, bet ir elgesys. Tėvai ir mokytojai vaikus bara, baudžia, gėdija, kritikuoja todėl, kad nesuvokia tikrųjų vaiko nesėkmės priežasčių.Kiekvienoje mokykloje yra vaikų, kuriems būdingas socialinis nerimas. Minėti mokiniai negali pasiekti gerų rezultatų, nes bijo rašyti arba skaityti kitiems matant. Bijo kažką pasakyti ne taip, bijo suklysti. Net gerai mokėdami pamoką, jie negali to parodyti. Socialinis nerimas mažina mokinio savigarbą ir pasitikėjimą savimi, verčia jaustis nepilnaverčiu, nepritampančiu ir skatina naudoti neadekvačias saugumo priemones (vengimą).


GABIŲ IR TALENTINGŲ VAIKŲ ATPAŽINIMAS IR UGDYMAS: PAGRINDINĖS KRYPTYS IR GALIMYBĖS

Programos anotacija Gabių vaikų atpažinimas ir ugdymas - viena iš aktualiausių pedagoginių ir psichologinių problemų, šiuo metu kelianti didelį susidomėjimą visame pasaulyje. Europos Tarybos Generalinė Asamblėja 1994 m. patvirtino gabių vaikų ugdymo rekomendacijas, kuriose akcentuojama, kad ugdymas kiek įmanoma labiau turi atitikti kiekvieno individo galimybes. Kad gabūs mokiniai galėtų realizuoti savo intelektinį potencialą, turi būti sudarytos atitinkamos sąlygos švietimo sistemoje.Ilgą laiką Lietuvoje didesnis dėmesys buvo skiriamas specialių poreikių vaikams ir tik pastaraisiais metais tiek pačioje visuomenėje, tiek ir švietimo sistemoje vis daugiau dėmesio imta skirti gabiems vaikams, jų atpažinimui, įvertinimui bei ugdymui. LR švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-38 buvo patvirtintas Gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo sistemos sukūrimo ir mokyklų šiems vaikams prieinamumo didinimo 2014–2016 metų veiksmų planas, kurio pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo ir ugdymo plėtrai bei kurti ir plėtoti gabių ir talentingų vaikų atpažinimo ir ugdymo sistemą.Moksliniai tyrimai (Monks et al., 2000; Feldhusen, J. F. ir Jarvan, F.A., 2000; Halahan ir Kaufman, 2003; Freeman, 2005 ir kt.) rodo, kad gabūs mokiniai turi specialių ugdymo(si) poreikių. Todėl šiems vaikams reikalingas ,,specialus‘‘, jų gebėjimus ir įgūdžius atitinkantis ugdymas (Bakanovienė, 2008). Ar mokinys realizuos savo gebėjimus ir mokymosi potencialą priklauso nuo daugelio veiksnių. Vienas svarbiausių gabių vaikų mokymosi pasiekimų veiksnių yra mokytojas, turintis specialių žinių ir kompetencijų, suprantantis individualius gabaus mokinio ugdymo(si) poreikius, jų ugdymo galimybes šiandienos mokykloje.

46

http://www.marsc.lt/programos/gabiu-ir-talentingu-vaiku-atpazinimas-ir-ugdymas-pagrindines-kryptys-i/id:3481

http://www.marsc.lt/programos/gabiu-ir-talentingu-vaiku-atpazinimas-ir-ugdymas-pagrindines-kryptys-i/id:3481

http://www.marsc.lt/programos/jausmu-ignoravimo-pasekmes/id:3482

Dar vienas pirmųjų gabių vaikų ugdymo situaciją Lietuvoje apžvelgiančių ir nagrinėjančių tyrimų -,,Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė‘‘ (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002) parodė, kad neskiriama dėmesio gabiems vaikams, mokytojai stokoja kompetencijų ir pedagoginės informacijos gabių vaikų atpažinimo ir ugdymo klausimais. O ir pačių pedagogų nuomone, kaip rodo jų apklausa (n-210), labiausiai jiems trūksta metodinės pagalbos rengiant individualias gabių vaikų ugdymo programas, žinių apie gabių vaikų ugdymą, atpažinimą ir įvertinimą (Čižienė, 2009).


UGDYMO ĮSTAIGŲ REORGANIZAVIMO ĮTAKA DARBINIAMS SANTYKIAMS

Programos anotacija 2015 m. Lietuvoje bus užbaigtas ugdymo įstaigų optimizavimas. Manoma, kad tai neaplenks ir Kazlų Rūdos savivaldybei priklausančių ugdymo įstaigų. Vykdant šių įstaigų optimizavimą, jų darbuotojai dažnai patiria stresą dėl savo ateities ir darbinių santykių perspektyvos. Psichologai pedagogus vadina „pasyviaisiais karjeristais“, nes dauguma jų šią profesiją renkasi visam gyvenimui. Nepakankamas teisinis išprusimas riboja jų galimybę įvertinti savo galimybes ir pamatyti save kitame amplua. Todėl jie ypač skaudžiai reaguoja į ugdymo įstaigų tinklo pertvarką, stumiančią juos prie išgyvenimo ribos. Be to, vykdant reformą, pasitaiko ir darbo teisės pažeidimų.Ši programa dalyvius susipažindins su Lietuvoje veikiančiais teisiniais aktais, įstatymais, konstitucinėmis teisėmis ir išsamiau paaiškins darbo santykius reguliuojančius teisės aktus. Klausytojai turės galimybę įsigilinti į Vyriausybės nutarimus tinklo kūrimo klausimais, geriau suvoks realias savo įstaigos bei savo darbo santykių valdymo galimybes. Tikėtina, jog tai dalyvius paskatins ieškoti naujų galimybių, kaip save realizuoti, sumažins jų psichologinę įtampą, praplės pilietinę savimonę, padės ne tik ieškoti, bet ir rasti nepanaudotų savo kompetencijų įvairiose gyvenimo sferose.Programa skirta ugdymo įstaigų pedagogams ir techniniam personalui. Esminis programos principas: mokytis visą gyvenimą - tai ne tik žinoti savo teises, bet ir jomis pasinaudoti.. Atlikdami praktines užduotis dalyviai bus mokomi geriau pažinti save ir atrasti gebėjimus, kuriais galėtų pasinaudoti planuojant ir kuriant savo veiklos ir gyvenimo perspektyvas.


ŠIUOLAIKINĖ MOKYKLA: KĄ TURI ŽINOTI IR GEBĖTI PEDAGOGAI, UGDANTYS SPECIALIŲJŲ UGDYMO/SI POREIKIŲ TURINČIUS MOKINIUS

Programos anotacija Integracijos procesas iškelia vis naujų klausimų, problemų, iššūkių. Mokyklos nepakankamai išnaudoja ugdymą reglamentuojančių teisės aktų suteikiamas integruoto ugdymo organizavimui galimybes, todėl dažnai specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams ir jų tėvams tenka susidurti su nuostata, kad integruotam ugdymui netaikomi švietimo kokybės rodikliai, jis yra lyg šalutinė mokyklos veiklos dalis.Dažnai mokytojams nepakanka specialiųjų žinių ir metodinės pagalbos specialiojo ugdymo klausimu. Susidaro nepalanki situacija mokiniams, turintiems intelekto, elgesio ir emocijų, kitų raidos sutrikimų, nes mokyklose dar per siaurai suprantama specialiųjų poreikių įvairovė, todėl jie nesulaukia savalaikės ir kokybiškos pagalbos.

47

http://www.marsc.lt/programos/siuolaikine-mokykla-ka-turi-zinoti-ir-gebeti-pedagogai-ugdantys-specia/id:3425

http://www.marsc.lt/programos/siuolaikine-mokykla-ka-turi-zinoti-ir-gebeti-pedagogai-ugdantys-specia/id:3425

http://www.marsc.lt/programos/ugdymo-istaigu-reorganizavimo-itaka-darbiniams-santykiams/id:3426

Ši kvalifikacijos tobulinimo programa sudarys sąlygas formuoti inkliuzinio ugdymo nuostatas mokytojams ir mokyklos bendruomenei, atsižvelgiant į mokinių gebėjimų ir galimybių įvairovę klasėje ir padės pritaikyti arba parengti ugdymo programą taip, kad tiek mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo/si poreikių, tiek visų kitų mokinių poreikiai būtų tenkinami. Realizuodamas inkliuzinio ugdymo idėjas, mokytojas klasėje gebės taikyti įvairius ugdymo būdus, strategijas, modelius (diferencijuotas mokymas, individualizuotos įvairių lygių užduotys, alternatyvi mokomoji medžiaga ir kt).Išanalizuosime inkliuzinės mokyklos principus bei įgyvendinimą šiuolaikinėje mokykloje. Mokytojai turės galimybę tobulinti savo kompetencijas pamokos organizavimo bei mokymo (si) veiklų įvairovėje. Praplės žinias apie vadovavimo klasei (pamokos metu) principus, darbo metodų veiksmingumą, darbo grupėse ypatumus, tinkamų užduočių parinkimą, ugdymo turinio diferencijavimo galimybes motyvacijos plėtotei, ugdymo(si) problemų sprendimo galimybes, ryšį su bendruoju ugdymu. Programa suteiks galimybių skleisti specialiųjų poreikių mokinių inkliuzinio ugdymo idėją ir svarbą.


KO MUS MOKO VAIKAI

Programos anotacija Anot Motinos Teresės, geriausi mokytojai – vaikai. Šiandien jau verta suklusti: kokie vaikų poreikiai neatliepia mūsų, suaugusių atsako, auklėjimo ir ugdymo procese. Verta stabtelėti ir paklausti savęs, ko mokosi vaikai iš mūsų elgesio, tarpusavio santykių, emocijų raiškos, kaip pavyzdžio galios. Informacijos gausa, pasiekianti vaikus, netolygi mūsų gebėjimams ją kontroliuoti.Aplinkoje stebime, kad daugybė žmonių žiūri nematydami, klausosi negirdėdami, kalba negalvodami, juda be nuovokos, prisiliečia be jausmų. Seminare mokysimės padėti - nežeisdami, kritikuoti – nepriekaištaudami, vertinti – neteisdami, kviesti – nereikalaudami, mylėti – nevaržydami.Ieškosime galimybės pažvelgti į save iš šalies ir atpažinti savo privalumus bei rezervines puses, projektuojamas į savo vaikus. Verta patiems tapti tokiais, kokių savybių tikimės iš savo vaikų. Ar tai paprasta, ar sunku – ieškosime atsakymų.

Programos vadovas:Direktoriaus pavaduotoja Jolanta Gelžinienė

KLASĖS VADOVO PASKIRTIS: NUO DRAUGIŠKOS KLASĖS IKI DARNIOS MOKYKLOS

Programos anotacija Šiuo metu dauguma mokyklos bendruomenių išgyvena krizę: seni bendravimo metodai ir tradicijos bendruomenės netelkia, santykius dažnai tik formalizuoja, o kitų bendravimo būdų išsibarsčiusi mokyklos bendruomenė nesukuria, nes per retai būna kartu.Jau du metus iš eilės organizuojamos parodos "Mokykla 2012" lankytojai ypatingai domisi, kokia yra klasės vadovo paskirtis, kaip organizuoti tokius tėvų susirinkimus, kad į juos mielai ateitų tėvai ir pan. Psichologė Ramunė Želionienė, turinti virš dešimt metų kvalifikacinių seminarų mokytojams vedimo patirtį, nutarė mokymus klasių auklėtojams paįvairinti ir padaryti prieinamais tiems pedagogams, kurie ne itin dažnai nuvažiuoja į didesnius miestus. Ši programa skirta tiems klasės auklėtojams, kurie nori atgaivinti savo tikėjimą klasių susirinkimų efektyvumu, kurie nori pažiūrėti į nesėkmingus tėvų

48

http://www.marsc.lt/programos/klases-vadovo-paskirtis-nuo-draugiskos-klases-iki-darnios-mokyklos/id:3400

http://www.marsc.lt/programos/klases-vadovo-paskirtis-nuo-draugiskos-klases-iki-darnios-mokyklos/id:3400

http://www.marsc.lt/programos/ko-mus-moko-vaikai/id:3401

susirinkimus su jumoru ir ateities bendravimui sau kelti kur kas didesnius ir smagesnius lūkesčius klasės vadovo veikloje.


GABIŲ VAIKŲ PAŽINTINĖ IR SOCIALINĖ RAIDA

Programos anotacija Šiuo metu Lietuvoje nereglamentuojama, kaip atpažinti gabius vaikus. Tradiciškai susiformavo požiūris, kad gabūs vaikai yra gerai prisitaikę ir bet kokiu atveju realizuos savo gebėjimus, tad lieka neaiškūs gabumų nustatymo tikslai. Gabūs vaikai atpažįstami paprastai asmenine tėvų ir mokytojų iniciatyva. Tėvai ir/ar mokytojai subjektyviai taiko įvairius gabumų atpažinimo kriterijus. Vieni iš dažniausiai naudojamų vaiko gabumų atskleidimo būdų yra mokomųjų dalykų olimpiados, konkursai, kiti tikslinės paskirties renginiai, tačiau šie labiau orientuoti į aukštus mokymosi rezultatus, o ne į pačių gabumų atskleidimą.Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2667, viena iš krypčių – tobulinti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą suteikiant mokytojams šiuolaikinių gabių vaikų ugdymo kompetencijų. Mokytojų kompetencijoms dirbti su gabiais vaikais tobulinti nepakanka dėmesio, nes maža Lietuvos ekspertų patirtis gabių vaikų atpažinimo, konsultavimo, ugdymo individualizavimo klausimais, nėra kryptingų mokslinių tyrimų apie mokytojų pasirengimą darbui su gabiais vaikais. Per mažai diegiama geroji kitų šalių patirtis. Vienas iš šios programos siektinų rezultatų – tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir gebėjimus pritaikyti ugdymo turinį pagal gabių ir talentingų vaikų poreikius, taikyti ir tobulinti individualius ugdymo metodus. Tai pirmieji žingsniai, padėsiantys mokytojams įgyti specialių kompetencijų dirbti su gabiais ir talentingais vaikais.


EKSPERIMENTO PRINCIPAS MOKYKLOJE IR GYVENIME. SOCIOKULTŪRINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMOSI PROBLEMA

Programos anotacija Ši programa priklauso socialinės bei kultūrinės įvairovės ugdymo programų tipui. Lietuvoje socio-kultūrinis, tarpkultūrinis ugdymas prisimenamas tik epizodiškai, įvairiomis progomis, atskirų švietimo institucijų pastangomis ir nėra įgavęs sisteminio, teoriškai, metodiškai bei metodologiškai pagrįsto statuso. Tokių programų, kuriose būtų ugdomos bendrosios kultūrinės bei socialinės kompetencijos, reikalingumas – tiesiog akivaizdus. Šioje programoje atsispindės sociokultūrinių prietarų, politinių standartų, kultūrinių, politinių, rasinių bei lyties stereotipų problemos.Ši programa įgalina plėsti kultūrinės įvairovės ir tolerancijos sampratą, prisidėtų prie moralinių ir profesinių konfliktų sprendimų.


VERTINIMAS PADEDANTIS MOKYTIS

Programos anotacija

49

http://www.marsc.lt/programos/vertinimas-padedantis-mokytis/id:3394

http://www.marsc.lt/programos/eksperimento-principas-mokykloje-ir-gyvenime-sociokulturiniu-kompetenc/id:3397

http://www.marsc.lt/programos/eksperimento-principas-mokykloje-ir-gyvenime-sociokulturiniu-kompetenc/id:3397

http://www.marsc.lt/programos/gabiu-vaiku-pazintine-ir-socialine-raida/id:3398

Programa parengta remiantis 2011-2013 m. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vykdytų išorės vertinimų Marijampolės savivaldybėje bendrojo ugdymo mokyklose pateiktose ataskaitose suformuluotais mokyklų veiklos tobulintinais aspektais.Įgyvendinant atnaujintose BP ir „Mokinių pažangos ir pasiekimų sampratoje“ iškeltus vertinimo kaitos tikslus, uždavinius ir nuostatas, aktualus tampa mokytojų gebėjimas organizuoti ugdymo procesą taip, jog būtų siekiama užsibrėžtų ugdymo tikslų per konkretaus dalyko mokymąsi pasitelkiant formuojamojo vertinimo metodikas bei gebėjimas taikyti vertinimo metodikas mokinių motyvacijai kelti. Mokytojos ekspertės Loretos Šernienės, dalyvavusios ŠMM organizuotame Europos kalbų aplanko rengimo ir pilotavimo projekte, Mokinių pažangos ir pasiekimų kaitos projekte (L.Šernienė – viena iš projekto koordinatorių), parengta pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa praplės mokytojų žinias apie tai, kaip įgyvendinti bendruosius ugdymo tikslus bei naujas mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo nuostatas, kaip efektyviau organizuoti ugdymo procesą, pateiks praktikos pavyzdžių, taip pat supažindins su naujomis rekomendacijomis ugdymo proceso stebėjimui, kas padės efektyviau vertinti ugdymo procesą atsižvelgiant į reikalavimus, keliamus naujausiuose švietimo dokumentuose, kai mokytojai tampa mokinio pagalbininkais mokantis.


AR SVEIKAI MAITINUOSI, AR TIK GALVOJU, KAD VALGAU SVEIKAI?

Programos anotacija Kalbant apie mitybą, anksčiau labiausiai buvo akcentuojami riebalų, angliavandenių ir baltymų pakankami kiekiai bei proporcijos, nesigilinant į jų šaltinus. Tačiau pastaruoju metu akcentuojamas yra maisto perteklius ir per mažas fizinio aktyvumo laikas. Pastaruoju metu sparčiai daugėja suaugusiųjų ir vaikų turinčių viršsvorį ar, net gi, nutukimą. Be to, daugėja sergamumas vadinamomis turtingų šalių ligomis, pavyzdžiui širdies ir kraujagyslių susirgimais, diabetu.Aukščiau išvardintas problemas paprastai galima išspręsti sveika, subalansuota be jokių kraštutinumų mityba. Laikantis sveikos mitybos rekomendacijų pagerėja sveikata: jau per pirmuosius kelis mėnesius akivaizdžiai sustiprėja imunitetas, dingsta galvos skausmai (jei skausmai yra migreniniai, suretėja priepuoliai), palaipsniui normalizuojasi kūno svoris, normalizuojasi skrandžio rūgštingumas (dingsta rėmuo), dingsta mieguistumas ir lėtinis nuovargis, pagerėja miego kokybė, suaktyvėja smegenų veikla, susireguliuoja cholesterolio lygis bei santykis kraujyje, sumažėja sąnarių bei alerginių ligų simptomai, normalizuojasi gliukozės kiekis kraujyje (iki tam tikros ribos, pavyzdžiui diabetikams sumažėja reikiamo insulino dozė), sumažėja per aukštas kraujospūdis, nyksta pertekliniai visceraliniai (vidiniai) riebalai, trikdantys vidaus organų veiklą, pagerėja moteriškų hormonų balansas organizme. Taip pat sumažėja rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis, įvairių rūšių onkologiniais susirgimais, įvairiais virškinimo trakto sutrikimais ir ligomis bei diabetu.


RIBOS UGDYMOSI, UGDYMO IR SANTYKIŲ PROCESE

Programos anotacija Ribos ir jausmai yra psichiškai sveikos asmenybės pamatas. Svarbu, kad tiek tėvai, tiek mokytojai žinotų kaip, kiek ir kokias ribas reikia nustatyti mokiniams, kokių ribų reikia laikytis kolektyve ir namuose. Kaip neleisti pažeisti asmeninių ir kito žmogaus tiek fizinių,

50

http://www.marsc.lt/programos/ribos-ugdymosi-ugdymo-ir-santykiu-procese/id:3370

http://www.marsc.lt/programos/ar-sveikai-maitinuosi-ar-tik-galvoju-kad-valgau-sveikai/id:3371

tiek psichologinių ribų, nes jų pažeidimas sukelia nemenkas problemas tarpasmeniniuose santykiuose bei asmenybės vystymesi. Svarbu įsisąmoninti, kas mums trukdo kasdieniniuose ryšiuose su kitais nubrėžti ir saugoti savo ribas.


KAIP PASIEKTI PRIPAŽINIMO SAVO DARBE

Programos anotacija Postmodernioje visuomenėje žmonės jau nebenori būti tik gerais specialistais, jie nori pripažinimo ir žinomumo. Seminare bus analizuojama, kokias asmenybės savybes reikėtų lavinti, kad ji taptų pripažinta. Mokysimės kurti programas ir jas realizuoti, siekiant pripažinimo. Derinsime savęs realizavimo ir pripažinimo veiksmus strateginiame, taktiniame ir operatyviniame lygmenyse. Mokysimės, kaip derinti išmokimo, imitacinės kūrybos ir tikrosios kūrybos metodikas, siekiant žinomumo ir pripažinimo.


AUKLĖJIMAS BE PRIEVARTOS: KAIP SUKURTI NUOŠIRDŽIUS SANTYKIUS SU VAIKU

Programos anotacija Anot Motinos Teresės, geriausi mokytojai - vaikai. Šiandien jau verta suklusti: kokie vaikų poreikiai neatliepia mūsų, suaugusių atsako, auklėjimo ir ugdymo procese. Verta stabtelėti ir paklausti savęs, ko mokosi vaikai iš mūsų elgesio, tarpusavio santykių, emocijų raiškos, kaip pavyzdžio galios. Informacijos gausa, pasiekianti vaikus, netolygi mūsų gebėjimams ją kontroliuoti.Aplinkoje stebime, kad daugybė žmonių žiūri nematydami, klausosi negirdėdami, kalba negalvodami, juda be nuovokos, prisiliečia be jausmų. Seminare mokysimės padėti - nežeisdami, kritikuoti - nepriekaištaudami, vertinti - neteisdami, kviesti - nereikalaudami, mylėti - nevaržydami...Ieškosime galimybių pažvelgti į save iš šalies ir atpažinti savo privalumus bei rezervines puses, projektuojamas į savo vaikus. Verta patiems tapti tokiais, kokių savybių tikimės iš savo vaikų. Ar tai paprasta, ar sunku – ieškosime atsakymų...


LENGVI IŠMOKIMO METODAI IR MOTYVACIJOS IŠMOKTI PAMOKOS METU

Programos anotacija Lietuvoje aktualia tema tampa papildomas mokymasis. Tėvai skundžiasi, kad vaikai nespėja išmokti pamokų metu, todėl tenka daug mokintis namuose arba pas korepetitorius. Tai atsitinka dėl įvairiausių priežasčių, bet viena pagrindinių - pamokos metu mokytojai nenaudoja išmokimo metodų. Vis aktualiau tampa išmokyti vaikus pamokos metu. Kita aktuali problema - kaip paversti pamoką įdomia, kad joje mokinys jaustųsi emocionaliai pakylėtas ir sužavėtas tuo, kas vyksta.


51

http://www.marsc.lt/programos/lengvi-ismokimo-metodai-ir-motyvacijos-ismokti-pamokos-metu/id:3367

http://www.marsc.lt/programos/auklejimas-be-prievartos-kaip-sukurti-nuosirdzius-santykius-su-vaiku/id:3368

http://www.marsc.lt/programos/auklejimas-be-prievartos-kaip-sukurti-nuosirdzius-santykius-su-vaiku/id:3368

http://www.marsc.lt/programos/kaip-pasiekti-pripazinimo-savo-darbe/id:3369

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS KAIP INTEGRALI UGDYMO(SI) PROCESO DALIS

Programos anotacija Vertinimas, kuriuo siekiama paskatinti mokinius mokytis ir padėti jiems tai daryti prasmingai, racionaliai, efektyviai, vis plačiau taikomas ugdymo procese ir tampa integralia jo dalimi. Taikant tokį vertinimą ne tik pagerinama ugdymo kokybė, bet ir padidinamas švietimo prieinamumas įvairių ugdymosi poreikių, gabumų ir polinkių turintiems mokiniams. Tai pasiekiama individualizuojant ir diferencijuojant mokymo bei mokymosi strategijas, reguliariai stebint ir nustatant, kurie mokiniai patiria sunkumų, ir į tai reaguojant. Be to, toks vertinimas padeda kurti mokyklose bei klasėse palankią mokymosi kultūrą.


KONFLIKTŲ SPRENDIMAS KOMUNIKACIJOJE SU MOKINIAIS IR TĖVAIS: STRATEGIJOS, PRINCIPAI, ĮRANKIAI

Programos anotacija Šie mokymai skirti paskatinti dalyvius suprasti konfliktus „kitu kampu“ (priimti juos kaip tolesnio tobulėjimo iššūkį), ugdyti pozityvios įtakos darymą aplinkiniams bei patobulinti konfliktinių situacijų sprendimo įgūdžius.


MOTYVUOJANTIS BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS

Programos anotacija Šiandien švietime dirbantiems reikia gebėti reaguoti į laikmečio iššūkį – kurti besimokančią mokyklą, kurioje skatinamas asmeninis meistriškumas (mokytojo ir mokinio, vadovo ir tėvų), kuriama bendra vizija, tyrinėjama ir reflektuojama, mokomasi kartu ir vieni iš kitų, sistemiškai mąstoma. Vienas pats vadovas ar net su savo vadybine komanda to padaryti nesugebės – reikia savo įstaigoje skatinti kiekvieno asmens iniciatyvą ir ugdyti kiekvieną pedagogą kaip lyderį. Tokiems sudėtingiems iššūkiams priimti vadovui svarbu ugdytis pačiam, t.y. įgyti „instrumentų“ pažinti save, įvertinti savo kaip vadovų stipriąsias ir silpnąsias puses, gebėti reflektuoti savo veiklą, stiprinti savo komunikacinius gebėjimus, kurti savo organizacijos narių motyvavimo sistemas.


MOKYMOSI MOTYVACIJA PER 45 MINUTES

Programos anotacija Mokymosi motyvacija šiame seminare analizuojama humanistinės pedagogikos kontekste. Programa pateikia dalyviams labai konkrečias vienos pamokos sąlygas ir kelia klausimą, kaip realiai galima pamoką padaryti sėkmingą šių laikų mokykloje. Dalyviai mokomi ne tik pastebėti mokinių psichologinę savijautą, bet ir pastebėti savo, kaip labai svarbaus individo ugdymo procese, keliamus reikalavimus, kylančius jausmus, įsisąmoninamus lūkesčius ir t.t. Programa pateikia labai realų mokymosi motyvacijos pamokoje skatinimo modelį. Praktinės užduotys padeda lengviau suprasti įsisenėjusius mitus apie ugdymo procesą, kurie trukdo dirbti efektyviai ne tik mokytojui, bet ir mokiniui.

52

http://www.marsc.lt/programos/mokymosi-motyvacija-per-45-minutes/id:3363

http://www.marsc.lt/programos/motyvuojantis-bendravimas-ir-bendradarbiavimas/id:3364

http://www.marsc.lt/programos/konfliktu-sprendimas-komunikacijoje-su-mokiniais-ir-tevais-strategijos/id:3365

http://www.marsc.lt/programos/konfliktu-sprendimas-komunikacijoje-su-mokiniais-ir-tevais-strategijos/id:3365

http://www.marsc.lt/programos/mokiniu-pazangos-ir-pasiekimu-vertinimas-kaip-integrali-ugdymosi-proce/id:3366

http://www.marsc.lt/programos/mokiniu-pazangos-ir-pasiekimu-vertinimas-kaip-integrali-ugdymosi-proce/id:3366

Mokymosi motyvacijos skatinimas yra daug mokytojų pastangų reikalaujantis procesas, tiesiogiai koreliuojantis su mokinių pageidaujamu elgesiu, pamokų lankymu, aktyviu dalyvavimu pamokose, sąmoningu mokymusi, gera atmosfera mokykloje, tinkama ugdymo kokybe.Ši programa sudarys dalyviams galimybę mokytis didinti mokymosi motyvaciją nuo pat pirmos pamokos minutės. Visų pirma, akcentuojamas pedagogo tiesioginis darbas – mokyti, sudominti, palaikyti mokymosi motyvaciją, efektyviai suteikti žinių, antra, bendradarbiauti su mokiniais ugdymo procese, trečia, pažinti juos kaip ugdymo proceso aktyvius dalyvius.Praktinių užsiėmimų patirtis, galimybė modeliuoti kasdienes situacijas padės programos dalyviams efektyviau pritaikyti naujas žinias, stebėtą patirtį savo darbe ir, tikėtina, ne tik padidins mokinių mokymosi motyvaciją, bet ir prisidės prie saugios ir malonios atmosferos mokykloje kūrimo.


KŪRYBOS DŽIAUGSMAS IR SAVĘS PAŽINIMAS, TAIKANT DAILĖS TERAPIJOS ELEMENTUS

Programos anotacija Pedagogui, dirbančiam su vaikais, labai svarbu pažinti vaiko vidinį pasalį, kuris neretai daro įtaką vaiko elgesiui. Tik pažindamas vaiką, gali jam padėti keisti nepriimtiną elgesį, trukdantį ugdymo proceso organizavimui. Per meninę saviraišką atsiskleidžia pirmapradis, prigimtinis, natūralus poreikis vizualinei raiškai. Čia svarbiau ne meniniai įgūdžiai ar estetinis vaizdavimas. Tai savęs ir artimiausios aplinkos pažinimas kuriant.Labai svarbu, kad pedagogai padrąsintų tinkamai išreikštų palaikymą vaiko spontaniško kūrybiškumo, kurio dėka suteikiama galimybė suvokti anksčiau nesuvoktus išgyvenimus, nuoskaudas. Įgalintų vaiką pasąmoninę agresiją kūrybiniame procese paversti suvoktu ir įvertintu suvokimu. Kūrybinio proceso metu atpažinti ir išreikšti vaiko jausmai, padeda formuoti tinkamą socialinį elgesį. Norintis dailės terapijos priemonėmis padėti vaikui suvokti save, pedagogas privalo sukurti palankias kūrybiniam procesui sąlygas, neutralią bei saugią aplinką, būti asmeniu, pasirengusiu ir gebančiu panirti į tuos pačius pasąmoninius išgyvenimus.Programos trukmė – 18 akademinių valandų. Programai įgyvendinti bus organizuojama trys seminarų ciklai, praktiniai – patyriminiai darbai, individualių bei grupinių darbų pristatymas, darbų aptarimas grupėje.


EMOCIJŲ IR ELGESIO PROBLEMOS VAIKYSTĖJE IR PAAUGLYSTĖJE

Programos anotacija Programa sudaryta atsižvelgiant į mokytojų, tėvų ir vaikų pageidavimus. Jie dažniausiai į pedagoginę psichologinę tarnybą kreipiasi dėl vaikų ir paauglių emocijų bei elgesio problemų. Stebint situaciją, paaiškėjo, kad tėvams ir mokytojams dažnai trūksta žinių bei praktinių įgūdžių, norint sėkmingai spręsti minėtas problemas.Programa „Emocijų ir elgesio problemos vaikystėje ir paauglystėje“ skirta ikimokyklinio, pradinio bei pagrindinio ugdymo pedagogų, specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų kompetencijų ugdymui, procese plėtojimui bei tobulinimui. Tikslinės seminaro dalyvių grupės įgis teorinių žinių bei praktinių įgūdžių, padėsiančių ne tik atpažinti vaikų ir paauglių emocines ir elgesio problemas, bet ir galės suteikti jiems kvalifikuotą pagalbą.

53

http://www.marsc.lt/programos/emociju-ir-elgesio-problemos-vaikysteje-ir-paauglysteje/id:3291

http://www.marsc.lt/programos/kurybos-dziaugsmas-ir-saves-pazinimas-taikant-dailes-terapijos-element/id:3360

http://www.marsc.lt/programos/kurybos-dziaugsmas-ir-saves-pazinimas-taikant-dailes-terapijos-element/id:3360


MOBILIŲJŲ ĮRENGINIŲ GALIMYBĖS UGDYMO PROCESE

Programos anotacija Mobilieji įrenginiai tapo įprasta mūsų gyvenimo dalimi, tačiau ugdymo procese jų galimybės nėra efektyviai išnaudojamos. El. knygos, užrašinė, edukacinės programėlės ir lavinamieji žaidimai, interneto naršyklė, integruota vaizdo kamera, balso įrašymo, dokumentų kūrimo ir kitos galimybės praturtina ugdymo procesą ir net pakeičia įprastas mokymo priemones. Seminaro dalyviai turės galimybę susipažinti su mobiliojo mokymo(si) principais, praktiniais mobiliųjų įrenginių taikymo ugdymo procese pavyzdžiais, mokinių kūrybiniais darbais ir praktiškai išbandyti mobiliųjų įrenginių taikymo ugdymo procese galimybes.


BENDRADARBIAVIMO SU KŪRYBINIAIS PARTNERIAIS MOKYKLOJE GALIMYBĖS IR PATIRTIS“ (,,KŪRYBINIŲ PARTNERYSČIŲ“ PROJEKTO ,,TYRINĖJANČIŲ MOKYKLŲ“ IR „POKYČIŲ MOKYKLŲ“ PROGRAMOSE DALYVAVUSIŲ MOKYKLŲ PATIRTIES SKLAIDA)

Programos anotacija Šiuolaikinės švietimo sistemos dažniausiai orientuojasi į akademinių gebėjimų ugdymą, į rezultatą. Bendrosios programos mokytoją „įstato į rėmus“, dažnai nelieka laiko kūrybinei veiklai. Kūrybiškumas daugeliu atvejų ugdomas popamokinėje veikloje. Mokytojams stinga žinių apie universalų kūrybiškumo ugdymą, kūrybiško mąstymo raiškos strategijas. Jungtinėje Karalystėje atliktais tyrimais nustatyta, kad kūrybiškas mokymas(is) teigiamai veikia pamokų lankomumą ir bendruosius mokinių pasiekimus, požiūrį į mokyklą ir mokymąsi, psichologinį klimatą ir mokyklos bendruomenės ryšius. „Kūrybinių partnerysčių“ programa suteikia galimybių kūrybingumo ugdymo praktikas ir patirtis integruoti į bendrąjį ugdymą, pasiekiamą daugumai vaikų. Kūrybinė partnerystė padeda suvienyti skirtingų gebėjimų mokinius, skatina bendradarbiavimą, padeda į aktyvią veiklą įsijungti mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, turintiems bendravimo problemų. Įvairiais būdais (vaizdinėmis, meninėmis priemonėmis, aktyviais mokymo metodais, informacinių technologijų suteikiamomis galimybėmis, bendra veikla ir kt.) skatinamas mokinių kūrybiškumas turi teigiamą poveikį jauno žmogaus asmenybės raidai. Plėtojami moksleivių individualūs gebėjimai, gerėja mokymosi rezultatai, pamokų lankomumas, moksleiviai geriau pasiruošia gyvenimui, tolimesnėms studijoms, ugdysi atsakomybės jausmą. Programa skatina mokytojų kūrybiško darbo gebėjimus ir bendradarbiavimo su mokiniais bei kūrėjais įgūdžius.

Programos vadovas:Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė

ELEKTRONINIS DIENYNAS

Programos anotacija Šiuo metu vis labiau kyla poreikis mokyklų kompiuterizavimui įvairiais aspektais, nuo mokymo kompiuterinių programų pritaikymo pamokų metu iki pamokų tvarkaraščio ruošimo, t.y. efektyviau naudotis informacinėmis technologijomis mokymo procese.

54

http://www.marsc.lt/programos/elektroninis-dienynas/id:3155

http://www.marsc.lt/programos/bendradarbiavimo-su-kurybiniais-partneriais-mokykloje-galimybes-ir-pat/id:3289



http://www.marsc.lt/programos/mobiliuju-irenginiu-galimybes-ugdymo-procese/id:3290

Elektroninis dienynas yra galimybė kiekvienai mokymo įstaigai sukurti aplinką, kurioje visi mokymo proceso dalyviai (mokiniai, mokytojai, mokinių tėvai, administracija) galėtų rasti sau naudingų įrankių, dalintis informacija tarpusavyje, sekti bei aptarinėti mokyklos gyvenimo įvykius ir aktyviai dalyvauti mokyklos bendruomenės veikloje. Programos trukmė 6 ak. val.


PASKAITA: MOKYKLOS BENDRUOMENĖS VAIDMUO ATPAŽĮSTANT BEI STABDANT SMURTĄ, PAGALBA MOKINIUI

Programos anotacija Mokytojas - žmogus, kuris bendraudamas su vaiku, gali pastebėti mokinio nuotaikų, savijautos, sveikatos pokyčius. Mokytojas - žmogus, kuriuo mokiniai pasitiki, kuriam atsiveria. Suteikus reikiamų žinių apie smurto požymius bei pagalbos smurtą patiriančiam vaikui būdus, galima veiksmingiau stabdyti netinkamą, nusikalstamą elgesį, pasirūpinti mokinių saugumu, gerove, sėkminga asmenybės raida.


SKIRTINGŲ VAIKŲ – SKIRTINGAS MOKYMAS

Programos anotacija „Žiauru ir neteisinga vienodai mokyti nevienodus vaikus“, - rašė vokiečių edukologas D. Rostas, kai tuo tarpu kiti mano - „Visi lygūs, negali būti privilegijuotų!“ Ar turi būti elitiniai darželiai, elitinės mokyklos, elitinės klasės? Koks santykis statistinėje grupėje gabesnių, vidutinių gabumų ir atsiliekančių vaikų? Ar galima individualizuoti mokymą, kai nėra nei laiko, nei lėšų? Kaip įvertinti vaikų gabumus? Seminaro metu klausytojai sužinos, kokia yra Kauno technologijos universiteto gimnazijos, 23 metus dirbančios su gabesniais moksleiviais, patirtis; pasimokins vertinti kitus ir įsivertinti save; bus pateikiami gabumų įvairiems dalykams pavyzdžiai, analizuojamas gabumų ir pasiekimų ryšys; pateikiamos rekomendacijos, kaip skatinti, ugdyti gabumus ir kaip slopinti hipertrofuotą norą išreikšti „gabumus“.


MOKYTOJŲ IR SPECIALIOJO UGDYMO PEDAGOGŲ BENDRADARBIAVIMO PLĖTOJIMO GALIMYBĖS

Programos anotacija Specialusis ugdymas - svari bendrojo ugdymo dalis. Kad jis vyktų sėkmingai, būtina sugebėti atpažinti mokinius, nustatyti jų ypatinguosius poreikius, pritaikyti tinkamus ugdymo metodus ir programas, formuoti teigiamą mokyklos bendruomenės požiūrį į šių mokinių mokymą bendrojo ugdymo įstaigoje. Mokytojams trūksta žinių apie specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų mokomosios medžiagos suvokimo ir įsisavinimo, apie sutrikimų kompensavimo galimybes, todėl dažniausiai susiduriama su sunkumais parenkant mokymo priemones, mokomąją medžiagą bei tinkamus darbo būdus.Programa skiriama pedagogams, siekiantiems mokymo kokybės gerinimo. Seminare bus kalbama apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio savijautą klasėje, apie mokymo programų ir mokomosios medžiagos pritaikymą, žinių, mokėjimų ir įgūdžių

55

http://www.marsc.lt/programos/mokytoju-ir-specialiojo-ugdymo-pedagogu-bendradarbiavimo-pletojimo-gal/id:3113

http://www.marsc.lt/programos/mokytoju-ir-specialiojo-ugdymo-pedagogu-bendradarbiavimo-pletojimo-gal/id:3113

http://www.marsc.lt/programos/skirtingu-vaikuskirtingas-mokymas/id:3153

http://www.marsc.lt/programos/paskaita-mokyklos-bendruomenes-vaidmuo-atpazistant-bei-stabdant-smurta/id:3154

http://www.marsc.lt/programos/paskaita-mokyklos-bendruomenes-vaidmuo-atpazistant-bei-stabdant-smurta/id:3154

vertinimą, struktūruotą mokymą bei aktyviuosius mokymo metodus ir jų taikymą pamokose, specialiųjų mokymo priemonių panaudojimą. Seminaro dalyviai pasidalins darbo patirtimi, ieškos geriausių ugdymo organizavimo sprendimų savo mokiniams.


MOKYMĄSI SKATINANČIOS STRATEGIJOS

Programos anotacija Viena iš svarbiausių sėkmingo ugdymo ir mokėjimo mokytis kompetencijos prielaidų - vaikų motyvacija mokytis. Šiuolaikinio ugdymo tikslas - ne vien suteikti dalyko žinių ir išugdyti gebėjimų, bet visų pirma motyvuoti mokinį sąmoningai mokytis visą gyvenimą ir ugdyti savimi pasitikinčią, atsakingą, kompetentingą asmenį. Jei mokinys nėra motyvuotas, negalima tikėtis gerų mokymosi rezultatų.Pasikeitus socialinei ekonominei situacijai, dalis mokinių yra praradę motyvaciją siekti išsilavinimo ir socialiai naudingai adaptuotis bendruomenėje. Todėl reikia taikyti efektyvias metodikas, kurios didintų mokinių motyvaciją mokytis ir lavintų kūrybiškumą. Ši programa skirta skatinti ne tik mokinių motyvaciją, bet ir visą edukologinę aplinką.


KAIP PERGUDRAUTI STRESĄ? STRESO VALDYMO TECHNOLOGIJOS

Programos anotacija Ekonominiai, politiniai, socialiniai pokyčiai meta naujų iššūkių žmogui. Jis turi būti pasirengęs juos priimti ir valdyti save įvairiose situacijose, idant galėtų išlaikyti vidinę pusiausvyrą ir profesionaliai atlikti savo darbą. Atpažinti stresus, juos mažinti, įveikti ir kurti jų prevencijos strategijas tampa būtina kompetencija bet kurios srities profesionalui. Kaip įveikti katastrofinį mąstymą? Kaip nesusigraužti dėl smulkmenų, atrodančių it dramblys? Kaip „pasigaminti“ kitus požiūrio į stresą bei jo sukėlėjus rėmus? Kaip pergudrauti stresą? Kaip sudaryti su juo sutartį? Atsakymų per seminarą bus ieškoma analizuojant streso šaknis bei atsaką į jį, modeliuojant efektyvias elgsenos strategijas. Lengvai įsitikinsite ir išmoksite elgtis taip, kad ir pirmadienio priešpietės darbe nebus lydimos streso. Programos trukmė 6 ak. val.


SĖKMINGA PAMOKA IR JOS VERTINIMAS

Programos anotacija Sėkminga pamoka - ugdymo sėkmės pagrindas. Mokytojams labai svarbu įsigilinti į pamokos organizavimą: mokymosi uždavinių apibrėžtumą, pamokos struktūros logiškumą. Mokytojo aiškinimo, nurodymų suprantamumas, uždavinių, metodų ir priemonių dermė, mokymo medžiagos aktualizavimas aktyvina mokinius, daro juos ugdymo proceso dalyviais, atsakingais už savo mokymąsi, o ne pasyviais stebėtojais. Kad visokių gebėjimų ir poreikių mokiniai galėtų atsiskleisti, reikalinga adekvati ir sisteminga pagalba. Klasės mikroklimatas, tvarką ir drausmę palaikančių reikalavimų aiškumas, mokymosi aplinka, naudojamos priemonės taip pat atliepia pamokos rezultatus. Visų išvardintų pamokos aspektų sėkmingo derinimo rezultatas- mokinių pasiekimai pamokoje lyginant su išsikeltu uždaviniu. Mokinio asmeninės pažangos stebėjimas, fiksavimas yra apibendrinantis

56

http://www.marsc.lt/programos/sekminga-pamoka-ir-jos-vertinimas/id:3057

http://www.marsc.lt/programos/kaip-pergudrauti-stresa-streso-valdymo-technologijos/id:3058

http://www.marsc.lt/programos/mokymasi-skatinancios-strategijos/id:3112

pamokos momentas, kuris parodo, ar mokiniai ką nors pasiekė, t.y. ar pamoka buvo sėkminga. Mokyklų vadovams, vykdantiems ugdymo proceso stebėseną, svarbu patiems suvokti, kas yra gera pamoka, kad galėtų vertinti mokytojų darbą, jiems patarti.


PAGALBA VAIKAMS, TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ

Programos anotacija Kalba yra pagrindinė komunikacijos priemonė. Artikuliacinio aparato mankšta bei pirštų miklumas tiesiogiai susijęs su sklandžios vaiko kalbos vystymusi. Pirštų judesiai, skatindami motorinio centro veiklą, teigiamai veikia kalbines galimybes. Ypač tai svarbu mokinimas, kurie turi specialiųjų poreikių. Specialiojo ugdymo sėkmė priklauso nuo specialiąją pagalbą teikiančių grandžių bendradarbiavimo. Visų sričių specialistų bendradarbiavimas palengvina darbą mokytojui, rengiant Bendrąsias ugdymo programas, o taip pat ir suteikia jiems daugiau pasitikėjimo.Programa „Pagalba vaikams, turintiems specialiųjų poreikių“ skirta pradinio ugdymo, lietuvių (gimtosios) kalbos mokytojams, logopedams, specialiesiems pedagogams, jų kompetencijų ugdymo procese plėtojimui bei tobulinimui. Mokytojai įgis daugiau praktinio pobūdžio gebėjimų, bendravimo, bendradarbiavimo bei konsultavimo/si patirties.


KONFLIKTŲ IR KRIZIŲ VALDYMAS

Programos anotacija Šiandieninėje visuomenėje darbo aplinkoje žmogui nuolatos tenka susidurti su įvairaus tipo ir intensyvumo konfliktais, tai - natūralu, nes darbe nuolat tenka derintis prie kitų asmenų (klientų, kolegų, vadovų) interesų, norų, tikslų ir pan. Konfliktai mokyklos bendruomenėje yra menkai teoriškai ir praktiškai nagrinėta sritis, nors pedagoginėje praktikoje ji labai aktuali. Santykiai daro įtaką bendruomenės mikroklimatui, sąlygoja mokinių norą mokytis, daro tiesioginę įtaką ugdymo rezultatams.Ši problema aktuali tuo kad mokymosi procese konfliktinės situacijos ne tik trukdo, bet kaip rodo praktika, mokiniai ir pedagogai pasirenka dažniausiai netinkamą sprendimo būdą. Tai savo ruožtu suteiks neigiamą atspalvį tolesniam bendravimui ir netgi atsilieps į vidinį asmenybės sutrikimą. Mokykloje vaikai daugiausiai praleidžia laiko, bet savo ruožtu tai komplikuota organizacija, todėl konfliktai yra neišvengiami.Mokėjimas spręsti konfliktines situacijas – kompetencija, kurią vertina visi darbdaviai, nes nuo to, kaip sėkmingai asmuo sugeba išspręsti kylančius konfliktus, priklauso jo darbo rezultatai, organizacijos įvaizdis ir pelnas, santykiai su bendradarbiais.


KARJEROS PASLAUGŲ SISTEMOS DIEGIMAS IR KARJEROS KOMPETENCIJŲ MODELIO INTEGRAVIMAS MOKYKLOJE

Programos anotacija Šiandien laikomasi nuomonės, jog asmens įsitvirtinimas darbo rinkoje, jo karjeros sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo paties asmens gebėjimo valdyti savo karjerą (savo mokymosi bei darbo veiklas), turimų tam reikalingų kompetencijų. Pasaulis tapo pernelyg chaotiškas,

57

http://www.marsc.lt/programos/karjeros-paslaugu-sistemos-diegimas-ir-karjeros-kompetenciju-modelio-i/id:3054

http://www.marsc.lt/programos/karjeros-paslaugu-sistemos-diegimas-ir-karjeros-kompetenciju-modelio-i/id:3054

http://www.marsc.lt/programos/konfliktu-ir-kriziu-valdymas/id:3055

http://www.marsc.lt/programos/pagalba-vaikams-turintiems-specialiuju-poreikiu/id:3056

greitai kintantis, o globali konkurencija per daug nuožmi, kad valstybės ar atskiros organizacijos būtų pajėgios užtikrinti saugias darbo vietas visam gyvenimui, planuoti bei valdyti dirbančiųjų karjeras (Jarvis, 2003; Sultana, 2008).Karjeros valdymui reikalingas kompetencijas būtina pradėti formuoti jau bendrojo ugdymo mokykloje, siekiant, kad karjerai svarbius sprendimus dėl tolimesnių studijų ar darbo pasirinkimo po mokyklos baigimo mokiniai priimtų pakankamai gerai pažindami save, darbo bei mokymosi pasaulį, žinodami savo tolimesnio gyvenimo bei karjeros planus. Iki šiol Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose karjeros valdymui reikalingoms kompetencijoms ugdyti nebuvo skiriamas sistemingas dėmesys, tuo užsiėmė tik pavienės mokyklos, atskirų mokytojų iniciatyva. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas profesinio konsultavimo bei informavimo paslaugų (apimant ir profesinį veiklinimą), nukreiptų į pagalbos teikimą renkantis profesiją ar studijų kryptį, teikimą. Šios paslaugos susijusios su vyraujančiu siauru profesinio orientavimo požiūriu nebeatitinka šių dienų realijų.Svarbiausias sėkmės veiksnys ugdant moksleivių karjeros kompetencijas yra mokytojų bei kitų bendrojo lavinimo ugdymo mokyklų karjeros centrų švietimo pagalbos specialistų kvalifikacija. Ugdymo karjeros paslaugas mokiniams teikiantys specialistai turi aiškiai suprasti šiuolaikinės karjeros reiškinį, gelbėti tiek mokiniams, tiek jų tėvams bei mokyklos bendruomenei paaiškinti karjeros kompetencijų svarbą siekiant sėkmingai vystyti mokinių karjerą; turi gebėti patys teikti mokiniams ugdymo karjerai paslaugas: vesti pamokas, seminarus, grupines bei individualias konsultacijas ugdymo karjerai klausimais. Taip pat vienas iš svarbiausių sričių yra ugdymo karjerai veiklos plėtojimas ir įtvirtinimas mokyklose. Siekiant, kad ugdymas karjerai taptų viena iš prioritetinių kiekvienos mokyklos veiklų, svarbu, jog tuo užsiimantys specialistai gebėtų kurti bei diegti ugdymo karjerai programas, konstruktyviai bendradarbiauti su dalyko mokytojais, mokyklų administracija, laiku teikti jiems reikalingą pagalbą.Ugdymas karjerai apima daug tarpusavyje į vientisą sistemą susijusių veiklų bei daugiau ar mažiau įtraukia į jas visą mokyklos bendruomenę. Kompetencijų bendrojo lavinimo specialistams ugdymas apima kelias sritis: šiuolaikinės karjeros ir jos valdymo samprata, ugdymo karjerai paslaugų teikimą, ugdymo karjerai paslaugų organizavimą.


MENINĖ RAIŠKA IR JOS TEIGIAMAS POVEIKIS ASMENYBĖS FORMAVIMUISI BEI SAVIREGULIACIJAI

Programos anotacija Laikmetis ir aplinkybės verčia pedagogus ieškoti veiksmingų netradicinių darbo su sutrikusio intelekto mokiniais būdų ir metodų, bei priemonių, kaip patiems susidoroti su patiriama įtampa ir dideliu psichologiniu krūviu darbe.Fraktalų piešimo metodika yra pripažinta naudinga ir veiksminga priemone emocijų ir elgesio bei kognityvinių gebėjimų raidos sutrikimų turinčių vaikų ugdyme. Ši meno terapija padeda atsipalaiduoti, išsilaisvinti iš nerimo, baimių, emocinės įtampos ir tuo būdu leidžia geriau valdyti dėmesį, gerina suvokimą, ugdo kūrybiškumą, skatina pasitikėjimą savo jėgomis bei pozityviai nuteikia veiklai bei bendravimui.Trūkstant informacijos ir praktinių žinių apie fraktalų piešimo metodą, atsirado poreikis sukurti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programą, padedančią pedagogams, dirbantiems su sutrikusio intelekto mokiniais, ją įvaldyti ir produktyviai naudoti savo darbe. Dalyviai įgis žinių, kaip ši metodika veikia asmenybės formavimąsi bei kognityvinių gebėjimų raidą.


58

http://www.marsc.lt/programos/menine-raiska-ir-jos-teigiamas-poveikis-asmenybes-formavimuisi-bei-sav/id:3053

http://www.marsc.lt/programos/menine-raiska-ir-jos-teigiamas-poveikis-asmenybes-formavimuisi-bei-sav/id:3053

PAVADINIMAS. „INSTRUMENTAI MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBEI ĮSIVERTINTI IR TOBULINTI (IQES ONLINE LIETUVA)“

Programos anotacija Bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo Koncepcijos rengėjai pripažįsta mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą kaip mokyklos bendruomenę įgalinantį sėkmingai veiklai ir emancipuojantį procesą. Tačiau šis procesas turi būti nuolatinis, kasmetinis, nes kitaip jis praranda prasmę, - duomenimis grįstos informacijos pagrindu gerinama mokyklos veiklos kokybė tobulintinose srityse. Agentūra ES projekte „Kokybės vadybos stiprinimas bendrojo lavinimo mokyklose (modelių išbandymas)“, numatė internetinės įsivertinimo sistemos (platformos) įdiegimą. Sukurta internetinė mokyklų įsivertinimo platforma sudarys sąlygas mokytojams ir mokykloms greitai ir tiksliai įvertinti ugdymo bei visos mokyklos veiklos kokybę. Tai vienas iš paramos mokyklai mechanizmų, integruojančių ne tik savęs vertinimo instrumentų parengimą, bet ir profesionalų mokyklų konsultavimą, priimant sprendimus dėl kokybės gerinimo.Veiksmingam platformos taikymui numatyti mokymai. Mokymų tikslas – parengti konsultantus, gebančius efektyviai padėti mokykloms į pamokos kokybę orientuotus vertinimus atlikti internetu, kuo efektyviau panaudojant visas platformos teikiamas galimybes. Programoje dalyvaus 50 vertinimo konsultantų. Mokymų dalyviai bus apmokyti dirbti sistema, analizuoti ir vertinti gautus duomenis, pagal juos konsultuoti mokyklas, sudarinėti įvairius reikalingus klausimynus, organizuoti ir vykdyti apklausas mokyklos/klasės/pamokos/tėvų/ savivaldybės lygmeniu, naudotis metodologine medžiaga, organizuoti ir vykdyti įsivertinimą mokyklos/klasės/pamokos lygmeniu, mokysis kasmet diegiamų naujų sistemos panaudojimo galimybių.Išklausę programą ir sėkmingai atlikę praktines užduotis, konsultantai gebės veiksmingai konsultuoti mokyklas, kaip greitai ir tiksliai, naudojantis patikimais duomenimis, įvertinti ugdymo kokybę bei priimti sprendimus dėl veiklos gerinimo.


PAVYZDŽIO GALIA. KĄ KEISTI SAVYJE, KAD APIE MUS GALVOTŲ KITAIP

Programos anotacija Ateitis priklauso save ugdantiems. Kitus įtakoti gali tik tas, kuris geba paveikti save. Lyderystėje tai vadinama savęs valdymu. Saviugda – tai asmeninės pergalės. Programos idėja – ugdyti mokytojų gebėjimą atskleisti tobulėjimo erdvę vaikams savo pavyzdžio galia, plėtojant asmenybės kompetencijas. Brandi asmenybė atvira pasauliui, žmonėms ir galimybėms. Ji priima bet kokią patirtį – jos neneigia ir neignoruoja. Ji priima jausmus ir išgyvenimus, o mintys, nuostatos, veiksmai, pojūčiai ir vaizdiniai sudaro vienovę. „Aš“ ribos apibrėžia, kiek asmuo leidžia sau rizikuoti, siekdamas asmeninio augimo. Programoje supažindinama su naujausiomis asmeninio potencialo ugdymo žiniomis ir įrankiais. Mokymai vyksta laikantis neformaliojo švietimo principų: aktualumo, demokratiškumo, prieinamumo, individualizavimo ir savanoriškumo.


TŪRINIS VĖLIMAS UGDYMO PROCESE: PROGRAMA, METODIKA, INTEGRAVIMAS

Programos anotacija

59

http://www.marsc.lt/programos/turinis-velimas-ugdymo-procese-programa-metodika-integravimas/id:2824

http://www.marsc.lt/programos/pavyzdzio-galia-ka-keisti-savyje-kad-apie-mus-galvotu-kitaip/id:2825

http://www.marsc.lt/programos/pavadinimas-instrumentai-mokyklos-veiklos-kokybei-isivertinti-ir-tobul/id:2920

http://www.marsc.lt/programos/pavadinimas-instrumentai-mokyklos-veiklos-kokybei-isivertinti-ir-tobul/id:2920

Programa skirta meninės raiškos lavinimui. Veltinio technologijos lengvai įsisavinamos ir turinčios plačias variacijų galimybes, gal būt, todėl labai mėgstamos suaugusiųjų, jaunimo ir vaikų. Šios temos aktualumas šiuolaikinėje tekstilėje - suteikti žinių ir ugdyti gebėjimą taikyti veltinio technologijas kuriant ne tik papuošalus, kilimėlius, žaislus, bet ir apavą, pirštines, kepures. Tai puiki galimybė improvizuoti ir atrasti archajišką techniką iš naujo. Veltinio technika nuo seno yra žinoma ir plačiai naudota daugelio tautų tradicinėje tekstilėje. Lietuvoje šiuo metu veltinio technika išgyvena atgimimą ir didžiulį susidomėjimą (seniau veltinis Lietuvoje plačiai buvo taikomas buityje).Seminaro metu bus atliekami pasirinktinai trys tūrinio veltinio darbai: batukai, šlepetės, arba virtuvės pirštinės.


ŠIUOLAIKINĖS PAMOKOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS

Programos anotacija Mokyklų išorinio vertinimo metu (2007 -2010 metais) surinkti duomenys rodo, kad tarp tobulintinų mokyklos veiklos sričių vis dar išlieka pamoka ir/ar atskiri jos elementai. Vertinant mokyklos veiklos sritis ir temas 4 lygių vertinimo skale, ugdymas ir mokymas(is) dažniausiai vertintose mokyklose vertinimas 2 lygiu, tai reiškia, kad yra patenkinamas, tinkamas, bet yra ką tobulinti, verta sustiprinti ir išplėtoti.Ši programa yra skirtas šiuolaikinės pamokos planavimo ir organizavimo tobulinimui. Besimokydami mokyklų vadovai, mokytojai (pedagogai) turės galimybių įsigilinti į šiuolaikinio mokymo(si) sampratą, įgyti teorinių žinių ir pamatyti praktiškai, kaip galima planuoti ir organizuoti pamoką, stebės ir aptars filmuotą medžiagą ir tokiu būdu patobulins savo praktinius įgūdžius.


GERA PAMOKA. IKT GALIMYBĖS IR PRITAIKYMAS UGDYMO PROCESE

Programos anotacija Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas – svarbi kompetencija, sudaranti pagrindą šiuolaikiniam pedagogui mokytis visą gyvenimą, mokyti šiuolaikiškai, konstruktyviai ir įdomiai. Šiuolaikinės informacinės technologijos suteikia daug galimybių įvairinti ir efektyvinti ugdymo procesą, jį keisti, skatina mokinius dirbti, lavinti ir įtvirtinti įvairių dalykų įgūdžius, padeda patikrinti ir objektyviai įvertinti mokinių žinias bei įgūdžius, suteikia galimybę integruoti įvairius dalykus, padeda mokytojams pasiruošti pamokoms. Dažnai mokytojas pasiklysta informacijos gausoje, nežino kur ieškoti reikiamos informacijos, konsultuotis. Dažnam trūksta ir metodinės kompetencijos kaip IKT efektyviai taikyti ugdymeŠi kvalifikacijos programa supažindins mokytojus su naujausiais reikalavimai pamokai bei skatins taikyti juos ruošiantis kiekvienai pamokai. Taip pat kvies taikyti IKT pamokų metodinei medžiagai rengti ir efektyviai naudojant aktyvaus mokymo bei mokymosi būdus mokyti mokinius įvairių dalykų. Programos dalyviai susipažins su kai kuriomis internetinėmis svetainėmis, skirtomis metodinei medžiagai ir interaktyvioms užduotims rengti bei įvairiomis programomis, skirtomis kurti žaismingą mokomąją medžiagą, lavins pamokos plano rašymo bei kompiuterinio raštingumo gebėjimus, reflektuos, susipažins su metodine medžiaga ir dalinsis mintimis su kitais.

Programos vadovas:

60

http://www.marsc.lt/programos/gera-pamoka-ikt-galimybes-ir-pritaikymas-ugdymo-procese/id:2789

http://www.marsc.lt/programos/siuolaikines-pamokos-planavimas-ir-organizavimas/id:2790

Marijampolės švietimo centro metodininkė Gintarė Grigaliūnienė

PASIRUOŠIMAS GILUMINIAM MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMUI. „PROBLEMŲ KREPŠELIO“ SUDARYMAS

Programos anotacija Vertinimo procesai ir jų duomenų panaudojimas – viena svarbiausių įstaigos tobulėjimo sąlygų. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 2011-03-31, Nr. 38-1804) skiriamas gana didelis dėmesys įsivertinimo ir išorinio vertinimo procesams, kaip ugdymo įstaigų teikiamų paslaugų kokybės tobulinimo prielaidoms. 2010-2011 metų duomenimis įsivertinimo procesus vykdo 1141 iš 1317 Lietuvos mokyklų, tačiau dar neretai mokyklų bendruomenės susiduria su sunkumais, nustatant problemų priežastis, pasirenkant tobulinimosi prioritetus ir kryptis, planuojant veiklas ir pamatuojant tobulinimosi procesų veiksmingumą, pokyčius.Ši programa skirta bendrojo ugdymo įstaigų vadovams, mokytojams, siekiant pristatyti jiems naujausius įsivertinimo procesų duomenis ir tendencijas, įsivertinimo procesų reikšmingumą atnaujinto Švietimo įstatymo kontekste, tobulinti seminaro dalyvių vadybines kompetencijas, taikant Įsivertinimo rekomendacijas (2009m. kovo 30 d. Nr. ISAK-607) ugdymo įstaigos veiklos tobulinimui.Tokiu būdu seminaro dalyviai tobulins švietimo politikos išmanymo bei pokyčių valdymo kompetencijas.


ANYKŠČIŲ KRAŠTO VERTYBIŲ PRISTATYMAS UGDYMO PROCESE

Programos anotacija Teikiama programa skirta pedagogų bendrakultūrinės kompetencijos, savo krašto geresnio pažinimo gilinimui, didaktinių kompetencijų, siekiant ugdymo proceso integralumo, ugdymui. Kad perteikti šias vertybes, bei ugdyti minėtas kompetencijas, pedagogai patys turi gerai išmanyti Lietuvos kultūrinį ir gamtinį paveldą, jų vertybių perteikimo ugdytiniams didaktinius aspektus.


KAS YRA GERA PAMOKA?

Programos anotacija Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. ISAK-587 (nauja redakcija 2009 m. kovo 30 d. įsakymas Nr. ISAK-608) „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos mokyklose vyksta išorės auditai, kurių metu ne mažiau kaip 75 proc. darbo mokykloje laiko skiriama ugdymo proceso (pamokų) stebėjimui. Šiuolaikinio mokymo sėkmė priklauso nuo tinkamo pamokos planavimo ir organizavimo, atspindint gero mokymo(si) principus. Tuo tikslu parengta programa mokytojams ir vadovams, padėsianti tobulinti pamokos planavimą ir organizavimą, orientuojantis į Bendrųjų ugdymo programų įgyvendinimą ir šiuolaikinio mokymo sampratą bei principus. Seminaro metu bus stengiamasi atskleisti ir suvienodinti pedagogų supratimą, kas yra geras mokymas, mokymasis. Kiekvienam mokytojui aktuali ir svarbiausia jo darbe veikla – pamoka. Kokia pamoka yra gera ir įdomi, mokiniai, jų tėvai ir mokytojai suvokia skirtingai. Keičiantis mokymo ir mokymosi sampratai, mokytojui nėra lengva pasirinkti sėkmingo mokymo

61

http://www.marsc.lt/programos/kas-yra-gera-pamoka/id:2552

http://www.marsc.lt/programos/anyksciu-krasto-vertybiu-pristatymas-ugdymo-procese/id:2766

http://www.marsc.lt/programos/pasiruosimas-giluminiam-mokyklos-veiklos-kokybes-isivertinimui-problem/id:2788

http://www.marsc.lt/programos/pasiruosimas-giluminiam-mokyklos-veiklos-kokybes-isivertinimui-problem/id:2788

kriterijus. Ligšiolinė patirtis rodo, jog nepakankamai dėmesio buvo skiriama padėti mokytojui planuoti ir taikyti praktikoje šiuolaikinės pamokos elementus: formuluoti mokymosi uždavinius, parinkti tikslingai ugdymo metodus, priemones, užduotis, individualizuoti ir diferencijuoti veiklą skirtingų gebėjimų mokiniams, efektyviai panaudoti vertinimo būdus, matuoti pamokos rezultatą. Mokytojo kasdieninės veiklos (pamokos) tobulinimas padėtų siekti pamokų kokybės, efektyvesnės pedagoginės sąveikos tarp mokinio ir mokytojo, stiprintų mokinių motyvaciją.


VISUMINIO UGDYMO METODAI ŠIUOLAIKINĖJE KLASĖJE

Programos anotacija Naujas požiūris į mokinį, ugdymą, mokyklą keičia mokytojo veiklos aspektus, jo vaidmenį ugdyme. Mokytojas turi sugebėti keistis ir keisti.Vienas novatoriškiausių požiūrių į ugdymą - visuminis ugdymas. Tai visapusiškas mokinio atskleidimas šiuolaikinių metodų, kritinio mąstymo, vertybių integravimo pagalba. Tai ir efektyvi pamoka, kurioje visi metodai tikslingai atskleidžia kiekvieną asmenybę. Tai kryptingi metodai, skatinantys mokinius aktyviai, kūrybiškai dalyvauti ugdyme. Mokymų metu dalyviai susipažins su naujausiais visuminio ugdymo metodais, juos išbandys praktiškai. Aptars visuminio ugdymo principus, vertybių integravimo galimybes.Pasibaigus programos vykdymui, programos dalyviai turėtų žinoti visuminio ugdymo principus ir jų įgyvendinimo būdus, gebėti juos taikyti savo veikloje.Programos trukmė – 18 akademinių valandų. Programai įgyvendinti bus organizuojami du seminarų ciklai, praktiniai darbai, savarankiškas darbas namuose, grupinių darbų pristatymas bei atsiskaitymas už savarankiškus darbus.


GYVENIMO ĮGŪDŽIŲ UGDYMAS

Programos anotacija Gyvenimo įgūdžiai apibūdinami kaip gebėjimas garbingai atstovauti „Aš“ poziciją, užmegzti ir kurti tarpasmeninius ryšius, konstruktyviai spręsti konfliktus, plėtoti saviugdos poreikį, sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių.Lavinant šiuos įgūdžius reikšmingas vaidmuo tenka tėvams, auklėtojams bei mokytojams. Svarbu, kad ugdytojai pakankamai dėmesio skirtų socialiniam elgesiui, teigiamų asmeninių savybių įtvirtinimui. Vaikystėje įgyta socialinė kompetencija lemia prisitaikymo galimybes vyresniame amžiuje. Šia mokymo programa siekiama suteikti pedagogams žinių kaip plėtoti mokinių socialinę sąveiką, skatinti saviugdos poreikį, formuoti atsparumą aplinkos trukdžiams. Ugdymo procese pedagogas dažnai tampa socialinio elgesio modeliu, deleguojančiu savigarbos, efektyvaus komunikavimo, emocijų raiškos pavyzdį.Siekiant išugdyti harmoningą asmenybę, svarbiausiu akcentu tampa mokinio asmenybės branda. Mokymo rezultatas – mokinio sėkmė. Šiandieninėje mokykloje, kurioje vyksta įvairiapusis mokinio ugdymo ir saviugdos procesas, socialinių įgūdžių ugdymas dar nėra nuoseklus ir tikslingai planuojamas. Todėl mokinio gebėjimas susitvarkyti su kasdieninio gyvenimo reikalavimais dažnai tampa problema. Keičiantis požiūriui į mokyklą, jos bendruomenę bei aplinką, visą ugdymo(si) procesą orientuojant į mokinio asmenybę, turi keistis ir požiūris į mokinių saviugdos poreikio plėtojimą. Nepakankama vien aiškinti, kas naudinga, o kas – žalinga. Mokytojas, būdamas arčiausiai mokinio, gali padėti ne tik

62

http://www.marsc.lt/programos/gyvenimo-igudziu-ugdymas/id:2535

http://www.marsc.lt/programos/visuminio-ugdymo-metodai-siuolaikineje-klaseje/id:2536

stiprinti jų socialinius įgūdžius, bet ir ugdyti atsparumą neigiamiems reiškiniams, formuoti naudingus socialinius įpročius, kurie vėliau padės gyventi ir dirbti įprastoje aplinkoje.Programoje analizuojami svarbiausi gyvenimo įgūdžiai, jų ugdymo būdai ir metodai. Atsakoma kokios gyvenimo sritys aktualizuotos siekiant sėkmės ir adaptyvaus prisitaikymo. Ko mokyti(is), kad žinojimas teiktų praktinę naudą, brandintų asmenybę. Mokytojas atskleis paslaptį – kaip ,,aprengti“ žinias, kad mokiniams jos taptų svarbia gyvenimo pamoka. Vizualus svarbiausių gyvenimo įgūdžių pristatymas padės auklėtojams pasirinkti užklasinės veiklos kryptis.


PEDAGOGO VIDINIŲ GALIMYBIŲ VIRSMAS Į PROFESINES KOMPETENCIJAS: ATIDESNIS ŽVILGSNIS Į SAVE ARBA VISUMINIS POŽIŪRIS Į ASMENYBĘ IR JOS TOBULĖJIMO VYKSMUS

Programos anotacija Naujus reikalavimus mokymo įstaigoms, jų vadovų ir mokytojų kompetencijai bei kvalifikacijai diktuoja esminiai pastarųjų metų pasikeitimai visuomenėje ir Lietuvos švietimo sistemoje – kintančios ekonominės, socialinės ir politinės sąlygos, didėjantys visuomenės reikalavimai švietimui, besikeičiantis mokytojo vaidmuo reformuotoje mokykloje, informacinės technologijos ir tarptautinė praktika. Tampa aktualūs nauji socialiniai gebėjimai, formuojami svarbiausi ateities žmogaus bruožai, keliami nauji reikalavimai pedagogų bendrakultūrinėms, profesinėms ir bendrosioms kompetencijoms.Šiuolaikinėmis sąlygomis mokymo įstaigos vadovui svarbu kompleksinis problemų sprendimas, t.y. gebėjimas siekti naujo žinojimo ir mokėjimo. Vadovas ir pedagogas turi sugebėti aiškiai formuluoti problemas ir tikslus, ieškoti atsakymų ir sprendimų, visapusiškai analizuoti idėjas ir būti atviras pozityvioms naujovėms, aptarti ir argumentuoti mokomųjų dalykų žinių ir gebėjimų naudą realaus gyvenimo kontekste. Naujojo mokymosi paradigma reikalauja iš pedagogo savianalizės, planavimo, tikslų formulavimo, motyvacijos, visuminio požiūrio, refleksijos ir kitų asmeninėmis savybėmis pagrįstų kompetencijų. Šiuolaikiškas vadovas ir pedagogas turi tapti mokymosi procesų vadovu ir skatintoju, t.y., mokyti personalą ir ugdytinius kaip mokytis, skatinti kūrybiškumą ir norą tobulėti.Šie procesai iškelia problemą: vadovo ir pedagogo asmeninės savybės bei vertybės, vidinis potencialas ir galimybės vis daugiau lemia jo gebėjimą veikti ir kvalifikacijos raišką.Šios programos tikslas ir yra atkreipti dėmesį į asmenybės vidinių galių giluminius procesus, priežastinius ryšius, neišnaudotą potencialą, motyvacijos ir nuostatų svarbą galutiniam rezultatui – šiuolaikinio mokymosi vizijos įgyvendinimui per mokymo įstaigų vadovų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių profesionalų asmeninį tobulėjimą.


PEDAGOGŲ ATESTACIJA. SPECIALIOSIOS PSICHOLOGIJOS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

Programos anotacija Ši programa skirta visų dalykų mokytojams ir kitų sričių pedagogams, ugdymo įstaigų administracijos darbuotojams, ketinantiems kelti kvalifikacijos kategoriją. Ši programa grindžiama Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. Nutarimu Nr. 82, kurioje numatyta Lietuvos mokyklose diegti nuostatas „Mokykla visiems“, t.y. kurti atvirą mokyklą, gebančią individualizuoti ugdymo procesą, atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius. Taip

63

http://www.marsc.lt/programos/pedagogu-atestacija-specialiosios-psichologijos-kvalifikacijos-tobulin/id:2432

http://www.marsc.lt/programos/pedagogu-atestacija-specialiosios-psichologijos-kvalifikacijos-tobulin/id:2432

http://www.marsc.lt/programos/pedagogo-vidiniu-galimybiu-virsmas-i-profesines-kompetencijas-atidesni/id:2433



pat šiame strateginiame dokumente numatyta laiduoti specialiųjų poreikių asmenims galimybę mokytis visų tipų mokyklose palankioje aplinkoje pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Deja, pedagogams neretai trūksta specialiosios psichologijos žinių, tinkamų įgūdžių dirbti su specialiųjų poreikių ugdytiniais.Programa taip pat grindžiama Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programa, patvirtinta LR Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu, kurioje pabrėžiama, kad, siekiant užtikrinti tinkamą mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą, būtina pedagogams sudaryti sąlygas įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių. Programa skirta pedagogų darbo su specialiųjų poreikių vaikais kompetencijoms tobulinti, pagelbės tinkamai organizuoti ugdymo procesą, teisingai suvokti ir spręsti specialiųjų poreikių mokinių pedagogines ir psichologines problemas.

Programos vadovas:Marijampolės švietimo centro metodininkė Gintarė Grigaliūnienė

PEDAGOGŲ ATESTACIJA. SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

Programos anotacija Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), numatyta Lietuvos mokyklose diegti nuostatas „Mokykla visiems“, t. y. kurti atvirą mokyklą, gebančią individualizuoti ugdymo procesą atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius. Taip pat šiame strateginiame dokumente numatyta laiduoti specialiųjų poreikių asmenims galimybę mokytis visų tipų mokyklose palankioje aplinkoje pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas. Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1475 (Žin., 2004, Nr. 170-6263), pabrėžiama, kad, siekiant užtikrinti tinkamą mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimą, būtina tobulinti mokytojų rengimą, o jau dirbantiesiems – sudaryti sąlygas įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių. Tam būtina užtikrinti, kad mokyklose dirbtų pedagogai, gebantys ugdyti specialiųjų poreikių mokinius. Ši programa padės įvairių specialybių mokytojams išplėtoti savo profesines kompetencijas, kurios būtinos ugdant moksleivius, turinčius specialiųjų poreikių.


SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS IR SPECIALIOSIOS PSICHOLOGIJOS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO KURSŲ PROGRAMA

Programos anotacija Programos paskirtis – suteikti įvairių dalykų (pareigybių) mokytojams specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos žinių, būtinų integruotai ugdyti specialiųjų poreikių mokinius. Specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos kvalifikacijos tobulinimo kursų programa skirta mokytojams, kurie atestuosis pirmą kartą, ir atestuotiems mokytojams, kurie pretenduos įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją. Programa taip pat rekomenduojama mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui (ypač atsakingiems už specialiosios pedagoginės pagalbos organizavimą mokykloje) ir kitiems mokytojams, norintiems šioje srityje tobulinti savo kompetenciją.Programos trukmė – 60 akademinių valandų (40 teorinių ir praktinio darbo valandų, 20 savarankiško darbo valandų). Programą sudaro 2 sesijos (3 ir 2 dienų), kurios apima teorinių ir praktinių žinių perteikimą bei savarankiškus darbus

64

http://www.marsc.lt/programos/specialiosios-pedagogikos-ir-specialiosios-psichologijos-kvalifikacijo/id:2430

http://www.marsc.lt/programos/specialiosios-pedagogikos-ir-specialiosios-psichologijos-kvalifikacijo/id:2430

http://www.marsc.lt/programos/pedagogu-atestacija-specialiosios-pedagogikos-kvalifikacijos-tobulinim/id:2431

http://www.marsc.lt/programos/pedagogu-atestacija-specialiosios-pedagogikos-kvalifikacijos-tobulinim/id:2431


BENDRAVIMAS SU ŠIUOLAIKINIAIS TĖVAIS SIEKIANT SPRĘSTI VAIKŲ ELGESIO IR EMOCINES PROBLEMAS

Programos anotacija Pedagogai dažnai susiduria su mokinių elgesiu, kuris trukdo tinkamai vesti pamoką, išbalansuoja auklėjimo procesą. Asmenybės vystymasis – sudėtingas procesas, kuriame svarbiausia grandis yra šeima. Mokytojui svarbu išmokti tinkamai bendrauti su vaiko šeima, nes atsirandančių elgesio ir emocinių problemų be šeimos pagalbos mokytojas neįveiks. Svarbu suvokti netinkamo elgesio ir netinkamos emocinės būsenos priežastis, kad laiku užkirsi kelią jų atsiradimui. Svarbu žinoti ir mokėti praktiškai pritaikyti būdus, kurie leistų tinkamai suvaldyti mokinio elgesį. Svarbu mokėti tinkamai tas žinias perduoti tėvams, kad laimėti jų bendradarbiavimą.

Programos vadovas:Švietimo centro direktorės pavaduotoja Jolanta Gelžinienė

ORGANIZACIJOS KULTŪROS KŪRIMAS. EFEKTYVI VIDINĖ KOMUNIKACIJA ORGANIZACIJOJE

Programos anotacija Šiandien organizacijos kultūra suvokiama kaip kertinių įsitikinimų bei nuostatų visuma, padedanti žmonėms kartu spręsti savo organizacijos problemas ir priimti efektyvius sprendimus. Organizacijos kultūros kūrimas turi būti ne vien organizacijos vadovų siekis, bet visų organizacijos narių vidine reikme. Kiekvienam organizacijos nariui būtina įsisąmoninti, kad efektyvi vidinė komunikacija organizacijoje yra organizacijos brandumo požymis ir kad būtina mokytis efektyvios komunikacijos būdų.Šia programa siekiama ugdyti visų organizacijos narių efektyvios vidinės komunikacijos gebėjimus, kurie padės gerinti organizacijos narių tarpusavio santykius, nuties informacinį tiltą tarp vadovų ir darbuotojų, o taip pat skatins grįžtamąjį ryšį.


KAIP TAPTI MATOMAM? KAIP KURTI MOKYKLOS IR MOKYTOJO ĮVAIZDĮ

Programos anotacija Tarp bet kurios organizacijos gyvavimo ir klestėjimo sąlygų minėtinas gebėjimas kvalifikuotai kurti viešuosius ryšius. Daug, tikslingai ir gerai dirbanti organizacija turi mokėti reklamuotis, pateikti save visuomenei, žiniasklaidai. Mokyklos įvaizdis konkurencijos sąlygomis ne mažiau svarbus nei puikūs veiklos rezultatai. Šiame seminare bus kalbama apie tai, kaip kurti mokyklos ir mokytojo įvaizdį, kaip sudominti įvairias tikslines auditorijas mokyklos veikla, kaip sudominti žiniasklaidą savo veikla, kad žurnalistai spaudoje kalbėtų taip, kaip norėtų organizacija, o ne tai, ką jie mato per savo prizmę. Bus formuojami unikalaus įstaigos „veido“ pristatymo įgūdžiai.


65

http://www.marsc.lt/programos/kaip-tapti-matomam-kaip-kurti-mokyklos-ir-mokytojo-ivaizdi/id:2426

http://www.marsc.lt/programos/organizacijos-kulturos-kurimas-efektyvi-vidine-komunikacija-organizaci/id:2427

http://www.marsc.lt/programos/organizacijos-kulturos-kurimas-efektyvi-vidine-komunikacija-organizaci/id:2427

http://www.marsc.lt/programos/bendravimas-su-siuolaikiniais-tevais-siekiant-spresti-vaiku-elgesio-ir/id:2429

http://www.marsc.lt/programos/bendravimas-su-siuolaikiniais-tevais-siekiant-spresti-vaiku-elgesio-ir/id:2429

mokymosi sunkumŲ atpaŽinimas ir … archyvas/2015... · web viewisak-587 (nauja redakcija 2009 m....

Documents