Įmonės ir pramonė 2014 m. sba faktų...

LT

Įmonės ir

pramonė

Įmonės ir pramonė

LIETUVA

2014 m. SBA faktų suvestinė

Santrauka

Apibendrinkime pastarojo meto Lietuvos mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) sektoriaus plėtrą. Pirma, 2008–

2009 m. šis sektorius atsidūrė prie žlugimo ribos: per metus MVĮ skaičius sumažėjo 20 proc. (−28 000), darbuotojų

skaičius – 17 proc. (−125 000), o bendroji pridėtinė vertė – 35 proc. Paskui, 2009–2013 m., sekė stabilus – nors ir

nevisiškas – atsigavimas. Lietuva ir toliau labai sėkmingai įgyvendina Europos iniciatyvą „Smulkiojo verslo aktas“

(angl. „Small Business Act“) (toliau – SBA), viršydama Europos Sąjungos (toliau –ES) vidurkį verslumo, poreikiais

grindžiamo administravimo, valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų, galimybės gauti finansavimą ir aplinkos srityse.

Trijose srityse buvo užfiksuoti vidutiniai veiklos rezultatai. Vienintelė užfiksuota nepakankamai išvystyta sritis yra

įgūdžiai ir inovacijos – čia nesiekiama ES vidurkio. Ekonomikos krizės laikotarpiu (2008–2013 m.) Lietuvai pavyko

pagerinti sąlygas beveik visose politikos srityse. Nuo 2008 m. ji taip pat padarė didelę pažangą įgyvendindama

politiką daugelyje sričių, kurioms taikoma SBA. Pirmiausia, daugelio rūšių MVĮ dabar yra lengviau gauti finansavimą.

2013 m. šalis ir vėl gerokai pažengė įgyvendindama SBA ir diegdama politikos priemones, skirtas devynioms iš

dešimties politikos sričių, kurioms taikoma SBA, ypač poreikiais grindžiamo administravimo srityje ir taikant principą

„Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Mažiausią pažangą ji padarė antros galimybės ir bendrosios rinkos srityse.

Dėl SBA įgyvendinimo ateityje - didžiausios MVĮ problemos tebėra galimybė gauti finansavimą, įgūdžių ir inovacijų

bazės tobulinimas ir antros galimybės suteikimas asmenims, bandantiems iš naujo kurti verslą. Numatoma, kad

2014 m. ir 2015 m. atsigavimas tęsis. Tikimasi, kad iki 2015 m. Lietuvos MVĮ skaičius viršys prieš krizę buvusį lygį

(+2 proc.). 2013–2015 m. MVĮ skaičius padidės 8 000 ir pasieks 142 000. Manoma, kad pridėtinė vertė (jos

atsigavimas buvo daug stipresnis) iki 2015 m. išliks dabartinio lygio ir 25 proc. viršys 2008 m. lygį. Užimtumo

atsigavimas ir toliau bus lėtesnis. Vis dėlto tikimasi, kad iki 2015 m. Lietuvos MVĮ bus sukurta 48 000 naujų darbo

vietų (išraiška grynaisiais skaičiais) ir bendras darbo vietų skaičius pasieks 701 000 (arba 94 proc. prieš krizę

buvusio lygio). Atsigauti geriausiai seksis labai mažoms įmonėms.

Apie SBA faktų suvestines1 Europos iniciatyva „Smulkiojo verslo aktas“ yra pavyzdinė ES politikos iniciatyva MVĮ remti. Ją sudaro įvairios

politikos priemonės, grindžiamos dešimčia principų – pradedant verslumu ir poreikiais grindžiamu administravimu

ir baigiant tarptautinimu. Siekiant pagerinti SBA valdymą, 2011 m. atlikus šios iniciatyvos peržiūrą paraginta

pagerinti stebėjimą. Kasmet skelbiamomis SBA faktų suvestinėmis siekiama parodyti naujausias tendencijas ir

nacionalinės politikos strategijas, kurios turi įtakos MVĮ.

2014 m. SBA faktų suvestinė — Lietuva 2

1. MVĮ Lietuvoje. Svarbiausi skaičiai

ES-28 ES-28 ES-28

Skaičius Dalis Dalis Skaičius Dalis Dalis Mlrd. EUR Dalis Dalis

Labai mažos 121 502 90.4% 92.4% 220 761 25.8% 29.1% 2 14.6% 21.6%

Mažosios 10 442 7.8% 6.4% 215 374 25.2% 20.6% 3 23.5% 18.2%

Vidutinės 2 165 1.6% 1.0% 218 124 25.5% 17.2% 4 30.7% 18.3%

MVĮ 134 109 99.8% 99.8% 654 259 76.5% 66.9% 9 68.8% 58.1%

Didelės 282 0.2% 0.2% 200 425 23.5% 33.1% 4 31.2% 41.9%

Iš viso 134 391 100.0% 100.0% 854 684 100.0% 100.0% 13 100.0% 100.0%

Tai bendrovės „DIW Econ“ 2013 m. įverčiai, grindžiami Struktūrinės verslo statistikos duomenų bazės (Eurostatas) 2008–2011 m.

duomenimis. Pateikiami verslo ekonomikos sektoriaus, apimančio pramonę, statybas, prekybą ir paslaugas (NACE 2 red. B–J, L, M ir N

sekcijos), duomenys. Nepateikiami žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės įmonių ir didžia dalimi ne rinkos paslaugų sektorių, tokių

kaip švietimas ir sveikata, duomenys. Eurostato duomenų privalumas toks, kad įvairių šalių statistika yra suderinta ir palyginama. Trūkumas

toks, kad kai kurių šalių duomenys gali skirtis nuo duomenų, kuriuos paskelbė nacionalinės valdžios institucijos.

Įmonių skaičius Darbuotojų skaičius Pridėtinė vertė

Lietuva Lietuva Lietuva

Mažosios ir vidutinės įmonės Lietuvos ekonomikai yra

svarbesnės nei daugelio kitų valstybių narių

ekonomikai. Jose dirba apie tris ketvirtadalius visų

darbuotojų, t. y. 10 proc. punktų daugiau nei ES. Taip

iš esmės yra dėl to, kad mažųjų (10–49 darbuotojai) ir

vidutinių (50–249 darbuotojai) įmonių čia yra daugiau

nei kitose valstybėse narėse. MVĮ sukuria beveik

70 proc. Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės, o ES

vidurkis yra mažiau kaip 60 proc. Didesnis MVĮ

skaičius rodo, kad labai mažos įmonės verslo

ekonomikoje atlieka tik labai nedidelį vaidmenį.

Apie 40 proc. visų MVĮ dirba didmeninės ir

mažmeninės prekybos sektoriuje. Šis rodiklis apie

12 proc. punktų viršija ES vidurkį. Didmeninės ir

mažmeninės prekybos sektoriuose dirba daugiausia

darbuotojų, čia sukuriama didžiausia pridėtinė vertė –

abu šie rodikliai yra maždaug po 30 proc. Nors taip yra

ir likusioje ES dalyje, abiejų minėtų prekybos sektorių

proporcijos Lietuvoje yra didesnės nei likusioje ES

dalyje. 2008–2009 m. Lietuvos realusis BVP

sumažėjo 14,8 proc. – labiausiai Vakarų Europoje. Po

metų ekonomika pradėjo atsigauti, ir šis procesas

tebesitęsia. Apibendrinkime Lietuvos MVĮ sektoriaus

plėtrą. Pirma, 2008–2009 m. šis sektorius atsidūrė

prie žlugimo ribos: per metus MVĮ skaičius sumažėjo

20 proc. (−28 000), darbuotojų skaičius – 17 proc.

(−125 000), o bendroji pridėtinė vertė – 35 proc.,

tačiau 2009–2013 m. sekė stabilus – nors ir

nevisiškas – atsigavimas. Tik pridėtinės vertės

atsigavimas buvo daug stipresnis: 2008 m. lygis

2013 m. viršytas 1,7 proc. Iš esmės taip atsitiko dėl to,

kad 2008–2013 m. MVĮ sukurta pridėtinė vertė

padidėjo 6 proc.; sparčiausiai ją didino labai mažos

įmonės. Tačiau 7 proc. sumažėjo didelių įmonių

sukurta pridėtinė vertė. MVĮ sekėsi geriau, nes jos

lanksčiau perorientavo savo verslą į eksporto rinkas.

Tačiau įmonių skaičius tesiekė 96 proc., o darbuotojų

skaičius – 88 proc. 2008 m. buvusio lygio.

Prie bendrojo BVP augimo ir ekonomikos atsigavimo

prisidėjo gamyba. 2009–2013 m. labai padidėjo MVĮ

(+55 proc.) ir didelių įmonių (+44 proc.) sukurta

pridėtinė vertė; MVĮ sukurta pridėtinė vertė prieš krizę

(2008 m.) buvusį lygį viršijo 22 proc., o didelių

įmonių – 18 proc. Tačiau 2009–2013 m. šiek tiek

padidėjęs užimtumas vis dar gerokai mažesnis nei

2008 m. (MVĮ – −14 proc., didelėse įmonėse –

−27 proc.). Tai strategijos, parengtos kovojant su

ekonominės aplinkos pokyčiais, įvykusiais po 2008 m.

sukrėtimo, rezultatas. 2009 m. nuosmukis neigiamai

paveikė apdirbamosios pramonės sektorių. Labai

sumažėjus vidaus paklausai, vis daugiau įmonių

šalies rinką iškeitė į eksporto rinkas. Dėl to

eksportuojamų gamybos produktų dalis padidėjo nuo

60,8 proc. (2008 m.) iki 66,7 proc. (2013 m.), išskyrus

naftos perdirbimą – čia eksportuojama dalis padidėjo

nuo 54,4 proc. iki 60,9 proc. Kad pajėgtų konkuruoti

užsienio rinkose, įmonės mažino savo darbuotojų

skaičių ir darbo sąnaudas (darbo užmokestį), kartu

išlaikydamos ir didindamos našumą. 2010 m.

prasidėjusį atsigavimą daugiausia lėmė didėjantis

eksportas. Tačiau dėl neaiškios eksporto rinkų (ES,

Rusijos) ateities įmonės labai atsargiai investavo ir

didino darbuotojų skaičių. Remiantis Investuotojų

forumu, užimtumui neigiamos įtakos turėjo ir dideli

darbdavių mokami socialinio draudimo mokesčiai.


Sparčiai auga ir didmeninės bei mažmeninės

prekybos sektorius – 2009–2013 m. šiame sektoriuje

MVĮ sukurta pridėtinė vertė padidėjo 99 proc. Šiame

sektoriuje gerai sekėsi ir didelėms įmonėms – jų

sukurta pridėtinė vertė padidėjo 47 proc. Šis

sektorius taip pat nukentėjo nuo ekonomikos krizės,

tačiau ekonomikai atsigaunant apyvarta padidėjo.

Kaip ir apdirbamosios pramonės sektoriuje, dėl

ekonomikos krizės užimtumas mažėjo beveik

visuose paslaugų sektoriuose. Taip atsitiko dėl to,

kad įmonės sumažino savo darbo sąnaudas, kad

galėtų konkuruoti tarptautinėse rinkose. Nepaisant

to, 2008–2013 m. užimtumas gerokai padidėjo

šiuose trijuose sektoriuose: elektros energijos ir dujų

(+9 proc.), vandens tiekimo ir nuotekų valymo

(+9 proc.) ir profesinės veiklos (+12 proc.). 2013 m.

užregistruotos 11 663 naujos įmonės, o 4 078 įmonės

pašalintos iš registro. Registracijos rodiklis sumažėjo

10 proc., o pašalinimo rodiklis išliko toks pat (4 078).

Nepaisant registracijos rodiklio mažėjimo, nuo

2008 m. registruotų įmonių padaugėjo 43 proc. 2009

ir 2010 m. nuosmukis sudavė smūgį verslininkų

pasitikėjimui – tada įmonių registracijos rodiklis

sumažėjo. Daugiausia įmonių iš registro pašalinta

2011 m. Tradiciškai aktyviausiuose sektoriuose –

didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir

logistikos, statybos – yra ir daugiausia įmonių.

2014 m. pradžioje MVĮ įgijo apdairaus optimizmo ir

ėmė tikėtis vidaus paklausos didėjimo; prie to

prisidėjo ir didėjantis vartotojų pasitikėjimas, palyginti

su 2013 m. pradžia. Numatoma, kad 2014 ir 2015 m.

atsigavimas tęsis. Tikimasi, kad iki 2015 m. Lietuvos

MVĮ sektoriuje bus viršytas prieš krizę buvęs lygis

(+2 proc.). 2013–2015 m. MVĮ skaičius padidės

8 000, ir bendras jų skaičius bus didesnis kaip

142 000. Manoma, kad pridėtinė vertė (jos

atsigavimas buvo daug stipresnis) iki 2015 m. išliks

dabartinio lygio ir 25 proc. viršys 2008 m. lygį.

Užimtumo atsigavimas ir toliau bus lėtesnis. Vis dėlto

tikimasi, kad iki 2015 m. Lietuvos MVĮ bus sukurta

48 000 naujų darbo vietų (išraiška grynaisiais

skaičiais) ir bendras darbo vietų skaičius pasieks

701 000 (arba 94 proc. prieš krizę buvusio lygio).

Atsigauti geriausiai seksis labai mažoms įmonėms.

Atsižvelgiant į verslo rodiklius, pvz., ekonominių

vertinimų rodiklį ir verslo barometrą (MVĮ tyrimą),

lūkesčiai dėl vėlesnių metų (po 2014 m.) taip pat yra

teigiami. Abu šie rodikliai patvirtina, kad MVĮ

nusiteikusios optimistiškai.

MVĮ tendencijos Lietuvoje


2. SBA įgyvendinimas Lietuvoje2

Lietuva ir toliau labai sėkmingai įgyvendina SBA. Ne

mažiau kaip penkiose pagrindinėse SBA srityse ji

viršija ES vidurkį. Šios sritys – tai verslumas,

poreikiais grindžiamas administravimas, valstybės

pagalba ir viešieji pirkimai, galimybės gauti

finansavimą ir aplinka. Dar trijose srityse Lietuvos

rezultatai buvo vidutiniai. Šios sritys – tai antra

galimybė, bendroji rinka ir tarptautinimas. Vienintelė

silpnoji vieta yra įgūdžiai ir inovacijos – čia Lietuva

nesiekia ES vidurkio. Laikui bėgant, t. y. ekonomikos

krizės laikotarpiu (2008–2013 m.), Lietuvai pavyko

pagerinti sąlygas beveik visose politikos srityse.

Inovacijos politika buvo iš esmės pagerinta rengiant

Lietuvos inovacijų plėtros 2014-2020 metams

programą.

Nuo 2008 m. Lietuva taip pat padarė didelę pažangą

įgyvendindama politiką daugelyje sričių, kurioms

taikoma SBA. Pirmiausia daugelio rūšių MVĮ dabar

lengviau gauti finansavimą. Taikant principą „Visų

pirma galvokime apie mažuosius“ gerokai sumažinta

administracinė našta. 2013 m. šalis ir vėl gerokai

pažengė įgyvendindama SBA. Ji įdiegė 40 politikos

priemonių, skirtų devynioms iš dešimties politikos

sričių, kurioms taikoma SBA. Visų pirma, ji gerokai

pažengė poreikiais grindžiamo administravimo ir

principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“

taikymo srityse. Ji padarė vidutinę pažangą kitose

srityse. Įgyvendinus leidimų peržiūros metu teiktus

pasiūlymus leidimų išdavimo modeliams ir tvarkoms

turėtų sutrumpėti laikas, per kurį įsteigiama ir pradeda

veikti įmonė. Mažiausia pažanga padaryta antros

galimybės ir bendrosios rinkos srityse. Tačiau

Vyriausybei gerai sekėsi vykdyti paskelbtą politiką.

Ji dar nepatvirtino nacionalinės SBA įgyvendinimo

strategijos arba sistemos, skirtos stebėti, kaip ši

strategija įgyvendinama. Tačiau Ūkio ministerija

rengia Lietuvos verslumo veiksmų 2014–2020 metų

planą, kuris grindžiamas ES veiksmų planu

„Verslumas 2020“. Kiti politikos dokumentai apima kai

kuriuos su SBA susijusius aspektus, įskaitant

stebėjimą, pavyzdžiui Lietuvos viešųjų pirkimų

sistemos tobulinimo ir plėtros 2009–2013 m.

strategija. Pagrindinė institucija, atstovaujanti MVĮ

interesams Ūkio ministerijoje ir Vyriausybėje, yra

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau –

SVV Taryba), sudaryta daugiau kaip iš 40 pagrindinių

verslo asociacijų atstovų. Ji Ūkio ministeriją

informuoja ir konsultuoja klausimais, kurie yra svarbūs

MVĮ, ir savo posėdžiuose aptaria Vyriausybės

sprendimus, galinčius turėti įtakos MVĮ. 2013 m.

gruodžio mėn. Ūkio ministerija ir Lietuvos smulkiojo ir

vidutinio versloMVĮ taryba pasirašė Mmemorandumą

dėl SVVMVĮ versloteisinės, ekonominės ir

informacinės aplinkos gerinimo.

Kartu su Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 metų

programa ir Lietuvos Respublikos administracinės

naštos mažinimo įstatymu Lietuvos verslumo veiksmų

2014–2020 metų planas bus pagrindinė MVĮ verslo

aplinkos gerinimo priemonė.

- Didžiausios MVĮ problemos, įgyvendinant SBA

ateityje, bus galimybė gauti finansavimą, įgūdžių ir

inovacijų bazės tobulinimas ir antros galimybės

suteikimas asmenims, bandantiems iš naujo kurti

verslą. Dėl galimybės gauti finansavimą paminėtina,

kad MVĮ vis dar sunku gauti privačių lėšų ir banko

paskolų. Be to, MVĮ nežino esamų finansavimo

galimybių ir nėra apsaugotos nuo pavėluotų

mokėjimų. Bankų sektorius išgyvena sunkų laikotarpį:

daug bankų užsidaro, o bankai, kurie siūlo paskolas,

jas MVĮ teikia už dideles palūkanas. Be to, MVĮ sunku

gauti parengiamojo etapo kapitalo. Dėl įgūdžių ir

inovacijų reikia pasakyti, kad sistema turi būti

perorientuota į mokslinių ir technologinių įgūdžių

ugdymą ir užtikrinimą, kad mokymas labiau atitiktų

MVĮ poreikius. Taip pat būtina gerinti universitetų ir

pramonės bendradarbiavimą. Dar reikėtų tobulinti

priemones, skirtas principui „Visų pirma galvokime

apie mažuosius“ iki galo įgyvendinti. Tam, be kitų


dalykų, reikia stiprinti SVV Tarybos vaidmenį siekiant

užtikrinti, kad atitinkamos valdžios institucijos

atsižvelgtų į MVĮ rūpimus klausimus ir pasiūlymus ir

imtųsi atitinkamų veiksmų.

SBA įgyvendinimo Lietuvoje rezultatai: faktinė

padėtis ir 2008–2014 m. pokyčiai3

Principas „Visų pirma galvokime apie

mažuosius“ Principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ taikymas Lietuvoje ilgainiui tapo sistemingesnis.

Administracinės naštos mažinimo įstatymas, įsigaliojęs 2013 m. liepos 1 d., taikomas visų rūšių ir dydžių

įmonėms, tačiau didžiausią teigiamą poveikį jis darys MVĮ. Šiuo įstatymu užtikrinamas nuodugnesnis

administracinės naštos vertinimas. Jame apibūdintos priemonės, kurios gali būti taikomos, įskaitant reguliavimo

naikinimą, mažinimą ir konsolidavimą, procesų paprastinimą, informacinių technologijų taikymą, administracinės

naštos vertinimą ir kt.. Įstatymas numatyto dviejų metų trukmės administracinės naštos mažinimo planų rengimą

ir tvirtinimą valstybės ir savivaldybių mastu; savivaldybės įpareigotos mažinti administracinę naštą.

Vyriausybė ėmėsi pirmųjų veiksmų šiam teisės aktui įgyvendinti. Pradedant nuo 2014 m. sausio 1 d. Vyriausybė

nustatė naują administracinės naštos mažinimo tikslą, taikomą individualiai kiekvienai valstybės institucijai -

bendras administracinės naštos ūkio subjektams lygis, sukeliamas institucijos kompetencijai priklausančio

reguliavimo, per kiekvienus kalendorinius metus turi išlikti nepakitęs arba mažėti. Ūkio ministerija koordinuos

administracinės naštos mažinimo planų rengimą ir stebės jų įgyvendinimą. Geresnio reguliavimo priežiūros

komisija, sudaryta iš verslo asociacijų ir valdžios institucijų atstovų, bus atsakinga už bendrąją priežiūrą.


Vienas iš principo „Visų pirma galvokime apie mažuosius“ taikymo būdų yra reguliavimo poveikio vertinimas.

Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turi būti pagrįsti reguliavimo poveikio vertinimu pagal

Vyriausybės patvirtintą metodiką. Atliekant šį vertinimą, be kitų dalykų, vertinamas galimas pasiūlymo dėl teisės

akto, susijusio su MVĮ, poveikis (MVĮ testas). Keletas vertinimo aspektų yra išskirtinai susiję su MVĮ, pvz.,

poveikis neseniai (ne daugiau kaip prieš dvejus metus) įsisteigusioms įmonėms, poveikio MVĮ proporcingumas,

palyginti su poveikiu didelėms įmonėms, ir išimčių taikymo MVĮ galimybės.

Dar vienas svarbus principas – sistemingos konsultacijos su MVĮ klausimais, galinčiais turėti joms įtakos. Ūkio

ministerija įsteigė iš Lietuvos verslo asociacijų atstovų sudaromą Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo MVĮ

tarybą, reguliariai palaikančią ryšį su valdžios institucijomis. Jai pavesta teikti pasiūlymus dėl verslo aplinkos

gerinimosmulkiojo ir vidutinio verslo plėtros strateginių krypčių.

Vykdant veiksmų planą „Verslumas 2020“ svarbiausia 2013 m. politikos priemone buvo Lietuvos verslumo

veiksmų 2014–2020 metų plano – išsamiausio politikos dokumento, skirto Lietuvos MVĮ poreikiams –rengimas.

Taip pat įgyvendintos kelios priemonės, skirtos MVĮ sąnaudoms ir administracinei naštai mažinti. Įsigaliojus

administracinės naštos mažinimo įstatymui, atnaujintas administracinės naštos vertinimo ir mažinimo

iniciatyvos.

Be to, sukūrus naują elektroninio parašo sistemą, pagerintas elektroninių paslaugų teikimas. Nauja nemokama

elektroninių dokumentų pasirašymo ir keitimosi jais paslauga elektroninio parašo naudotojams suteikia daugiau

galimybių pasinaudoti šia sistema. Naudodamiesi šia paslauga, asmenys gali pasirašyti dokumentus arba

patikrinti pasirašytų dokumentų parašų galiojimą. Be to, jie gali inicijuoti daugiašalį dokumentų, pvz., sutarčių ir

peticijų, pasirašymą, tęsti pasirašymo procesą ir keistis pasirašytais dokumentais. Naujos paslaugos teikiamos

naudojantis platforma „GoSignlt“.

Supaprastintas ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas. Bendradarbiaujant su šalies komerciniais bankais,

e. paslaugų sistemoje draudikams pradėta teikti nauja paslauga. Naudotojams ji suteikia galimybę įvairias

socialinio draudimo ir susijusias įmokas viena banko operacija pervesti į Valstybinės socialinio draudimo fondo

valdybos (SODRA) sąskaitą. Naudojantis šia paslauga, draudikui automatiškai nurodoma įmokos suma (ji gali

apimti įvairių rūšių įmokas), apskaičiuota naudojantis SODRA informacinės sistemos pateiktais duomenimis. Šią

sumą galima papildyti kitomis įmokomis, o tada viena operacija pervesti visą sumą.


Verslumas

-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0

Žiniasklaidos dėmesys verslumui (%); 2013; Lietuva: 47.6; ES vidurkis: 49

Aukštas sėkmingų verslininkų statusas visuomenėje (%); 2013; Lietuva: 57.2; ESvidurkis: 65.5

Verslininkystė kaip patraukli karjeros galimybė (%); 2013; Lietuva: 68.6; ES vidurkis:56.9

Bendrojo lavinimo mokyklos pagalba išsiugdytoms verslumo savybėms (%); 2012;Lietuva: 60; ES vidurkis: 50

Ketinimas imtis verslo (suaugusiųjų, kurie ketina pradėti verslą per 3 metus,procentinė dalis); 2013; Lietuva: 22.4; ES vidurkis: 13.5

Galimybių skatinamas verslumas (%); 2013; Lietuva: 55.2; ES vidurkis: 47

Įsteigtų įmonių nuosavybės lygis (%); 2013; Lietuva: 8.3; ES vidurkis: 6.4

Ankstyvosios stadijos moterų verslumas (%); 2013; Lietuva: 8; ES vidurkis: 6

Ankstyvosios stadijos verslumas (%); 2013; Lietuva: 12.4; ES vidurkis: 8

Pastaba. Duomenų juostos, esančios dešinėje, rodo geresnius, o esančios kairėje – prastesnius negu ES vidurkis rezultatus.

Skirtumas nuo ES vidurkio(matuojamas standartiniais nuokrypiais, ES vidurkis – 0)

Lietuvai pavyko pagerinti savo rezultatus šioje srityje ir

gerokai viršyti ES vidurkį. Visi rodikliai, kuriais

vertinama verslininkystė, pastaruosius trejus metus

gerėjo. Pagal daugelį rodiklių, pvz., ankstyvosios

stadijos verslumo veiklos rodiklį arba versle

dalyvaujančių asmenų pasiskirstymą pagal

nuosavybės dalį, Lietuva yra viena iš trijų

pirmaujančių valstybių narių. Šiuos teigiamus

pokyčius, kuriuos rodo ir pastaraisiais metais

didėjantis registruojamų įmonių skaičius (žr. 1 skyrių),

paskatino verslo galimybės, atsiradusios pradėjus

sparčiai atsigauti ekonomikai. Viena iš minėto

didėjimo priežasčių gali būti ta, kad įmonės buvo

steigiamos dėl to, jog nebuvo kitokių galimybių, tačiau

galimybes siekiančių išnaudoti įmonių dalis

pastaraisiais metais padidėjo (2011 m. tokios įmonės

sudarė 47 proc., o 2013 m. – 55 proc. visų įmonių).

Verslumo sąlygos taip pat pagerėjo. Nuo 2011 m.

gerėjo visi šie rodikliai. Asmenų, manančių, kad

mokyklinis ugdymas padėjo formuotis jų požiūriui į

verslumą, padidėjo nuo 50 proc. (2007 m.) iki 60 proc.

(2012 m.). Spaudoje verslumui skiriama daugiau

dėmesio nei anksčiau (šis rodiklis padidėjo nuo

37 proc. (2012 m.) iki 48 proc. (2013 m.), pakilo

verslininkų statusas visuomenėje (2012 m. – 53 proc.,

2013 m. – 57 proc.).

Palyginti su 2012 m., kai buvo pradėta taikyti daug

naujų priemonių, 2013 m. politikos pažanga buvo

mažesnė. Įgyvendinta tik keletas naujų priemonių ir

iniciatyvų, kai kurios iš jų buvo tęsiamos nuo praėjusių

metų. 2013 m. ir 2014 m. pirmąjį ketvirtį įgyvendintos

šios svarbiausios priemonės:

– skatintas jaunimo verslumas: siekiant geriau tenkinti

jaunimo (jaunesnių kaip 29 m. amžiaus asmenų)

poreikius, pertvarkytos įvairios paramos verslui

paslaugos, skirtos pirmuosius metus versle

dalyvaujantiems verslininkams. Jiems buvo teikiami

patarimai verslo kūrimo ir įmonių registravimo,

finansiniais, rinkodaros, strategijų, verslo derybų ir

kitais klausimais, suteiktos galimybės mokytis

atitinkamų dalykų.

– siekiant skatinti verslumą ir didinti

pažeidžiamiausių visuomenės grupių užimtumą,

pradėtos teikti 7 230 EUR siekiančios subsidijos

verslumui skatinti. Šia priemone gali naudotis visos

įmonės, kurios gauna paskolas iš Verslumo skatinimo

fondo ir kurių darbuotojų darbo užmokestis yra

didesnis už minimalų;


– naujų technologijų įmonių inkubavimo

priemone („Technostartas“) siekiama skatinti

mokslinius laimėjimus. Ši priemonė skirta

verslininkams, turintiems puikių idėjų, bet mažai

įmonių steigimo arba valdymo ir produktų pateikimo

rinkai patirties. Verslininkas gali pristatyti idėją Mokslo,

inovacijų ir technologijų agentūrai. Du ekspertai

įvertina idėją ir, jeigu jie mano, kad ji yra perspektyvi,

verslininkui suteikiamas inkubacinis įmonės steigimo

paslaugų paketas.

Antra galimybė

-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0

Verslo žlugimo baimės lygis (%); 2013; Lietuva: 41.7; ES vidurkis: 39.8

Parama antrai galimybei (%); 2012; Lietuva: 85; ES vidurkis: 82

Nemokumo problemų sprendimo sąnaudos (skolos atgavimo sąnaudos kaipskolininko turto procentinė dalis); 2014; Lietuva: 7; ES vidurkis: 10.29

Nemokumo problemų sprendimo trukmė (metais); 2014; Lietuva: 1.9; ES vidurkis: 2



Šioje srityje Lietuva atitinka ES vidurkį. Verslo

nutraukimo sąlygos išliko palankesnės nei kitose ES

šalyse. Įvykdyti bankroto procedūrą Lietuvoje užtrunka

gerokai trumpiau ir kainuoja kur kas mažiau. Be to,

palyginti su likusia ES dalimi, visuomenė gerokai

labiau linkusi suteikti antrą galimybę verslininkams,

kuriems nepavyko pirmasis verslas (85 proc., palyginti

su 82 proc. likusioje ES dalyje). Tik verslo nesėkmės

baimė gerokai didesnė nei daugelyje kitų ES šalių. Ši

baimė galėjo atsirasti dėl labai staigaus nuosmukio

krizės pradžioje.

Pasibaigus metams, kai įvyko daug svarbių politikos

pokyčių, pvz., įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto

įstatymas, 2013 m. padaryta nedidelė politikos

pažanga. Svarbiausia 2013 m. įgyvendinta priemonė

buvo Įmonių bankroto įstatymo pakeitimas,

apibrėžiant tyčinį bankrotą ir reglamentuojant pagal

supaprastintą bankroto procedūrą taikomas

administracines įmokas, siekiant platesnio šios

procedūros taikymo. Taip tikimasi paspartinti visą

procesą ir sumažinti išlaidas.


Poreikiais grindžiamas administravimas

-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0

Valdžios reguliavimo našta (1 – apsunkina, 7 – neapsunkina); 2013; Lietuva: 3; ES vidurkis: 3.2

Licencijų ir leidimų sistemos (1 – mažiausiai sudėtinga, 26 – sudėtingiausia); 2011; Lietuva: 17; ES vidurkis: 15.77

Su valdžios institucijomis internetu bendraujančios MVĮ (%); 2013; Lietuva: 99.25;ES vidurkis: 87.58

Administracinių procedūrų sudėtingumas trukdo vykdyti verslą (teiginiui pritariančiųrespondentų procentinė dalis); 2013; Lietuva: 37; ES vidurkis: 63

Greitai keičiami teisės aktai ir politikos kryptys trukdo vykdyti verslą (teiginiuipritariančių respondentų procentinė dalis); 2013; Lietuva: 51; ES vidurkis: 70

Sutarčių vykdymo užtikrinimo sąnaudos (reikalavimų procentinė dalis); 2014;Lietuva: 23.6; ES vidurkis: 21.49

Laikas, kurio reikia mokesčiams sumokėti (valandos per metus); 2014; Lietuva: 175;ES vidurkis: 192.57

Mokesčių mokėjimo skaičius per metus; 2014; Lietuva: 11; ES vidurkis: 12.54

Turto perleidimo sąnaudos (turto vertės procentinė dalis); 2014; Lietuva: 0.8; ESvidurkis: 4.7

Turtui perleisti reikalingas laikas (kalendorinėmis dienomis); 2014; Lietuva: 2.5; ESvidurkis: 27.7

Reikalaujamas minimalus kapitalas (pajamų vienam gyventojui procentinė dalis);2014; Lietuva: 0; ES vidurkis: 10.42

Verslo pradėjimo sąnaudos (EUR); 2013; Lietuva: 135; ES vidurkis: 318

Verslui pradėti reikalingas laikas (kalendorinėmis dienomis); 2013; Lietuva: 4; ESvidurkis: 4.2



Lietuva ir toliau gerokai lenkia ES vidurkį. Beveik

visose su verslu susijusios administracinės aplinkos

srityse ji iš esmės yra ES lyderė. Pastaraisiais metais

jai labiausiai sekėsi mažinti apmokėtino minimalaus

kapitalo ribą – nuo 44 proc. (2007 m.) iki 0 proc.

(2013 m.) – ir gerinti bendravimą su valdžios

institucijomis naudojantis elektroninėmis priemonėmis.

Įmonių, kurios su valdžios institucijomis bendrauja

elektroniniu būdu, dalis padidėjo nuo 76 proc.

(2007 m.) iki beveik 100 proc. (2013 m.), ir šioje

kategorijoje Lietuva užėmė pirmą vietą (nepaisant to,

kad keletas procedūrų vis dar turi būti atliekamos

rankiniu būdu, pateikiant popierinius dokumentus ir

kartais reikalaujant notaro patvirtinto įgaliojimo).

Išskyrus keletą išimčių (reikalavimų vykdymo

užtikrinimo sutarčių sąnaudas, kurios pastaruoju metu

padidėjo, ir gana sudėtingą licencijų ir leidimų

išdavimo sistemą), apskritai Lietuva MVĮ yra sudariusi

konkurencingą administracinę aplinką.

2012 m. politika daugiausia buvo orientuota į

mokesčių administravimo lengvinimą, o 2013 m.

dėmesys nukreiptas į licencijų išdavimo ir kitus

elektroninės administravimo infrastruktūros

patobulinimus. Apskritai šioje srityje padaryta gana

didelė pažanga.

– Pradėtas licencijavimo tvarkos peržiūrėjimo ir

kitų tesės aktų pataisų teikimo procesas. Siūloma

pašalinti 13 licencijų, o 53 pakeisti priesaikos

deklaracijomis, taip suteikiant galimybę pradėti verslą

jau kitą dieną. Siūlomi du licencijų išdavimo modeliai –

D ir G. Jie skiriasi tuo, kad pagal D modelį įmonė gali

pradėti veikti kitą dieną po pranešimo. Šis modelis

taikomas nerizikingai veiklai. Rizikingai veiklai skirtas

G modelis. Įmonė gali pradėti veikti tik tada, kai

licencijas arba leidimus išduodanti valdžios institucija

patikrina nagrinėjamą įmonę.

– Vienas iš pagrindinių laimėjimų šioje srityje

yra teismų elektroninių paslaugų portalo – e. teismo –

sukūrimas. Šis portalas suteikia gyventojams ir

įmonėms galimybę parengti ir pateikti teismui

pareiškimus, sumokėti žyminį mokestį, susipažinti su

bylomis, perduoti teismui dokumentus ir klausytis


teismo posėdžių garso įrašų. Šio portalo paskirtis –

didinti teismo darbo efektyvumą ir mažinti teisinių

procedūrų, kuriose dalyvauja verslininkai, trukmę ir

išlaidas.

– Pradėjo veikti nauja elektroninė platforma,

kurioje vieno langelio principu bus teikiamos

paslaugos verslininkams. Ji suteikia galimybę pateikti

dokumentus ir jais keistis, pvz., taip pakeičiant

registruotus laiškus. Šioje platformoje vieno langelio

principu tvarkomi dokumentai ir pranešimai.

Naudotojas užsiregistruoja sistemoje naudodamasis

tapatybės nustatymo priemonėmis (elektronine

bankininkyste, asmens tapatybės kortele, elektroniniu

parašu ir t. t.). Jeigu sistema naudotųsi dvi šalys, ji

galėtų pakeisti įprastinį susirašinėjimą.

Valstybės pagalba ir viešieji pirkimai

-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0

Įmonių, pateikiančių pasiūlymus viešojoje elektroninio paraiškų teikimo sistemoje (e.viešieji pirkimai), procentinė dalis (%); 2013; Lietuva: 29.33; ES vidurkis: 12.85

Vidutinė valdžios institucijų vėlavimo sumokėti trukmė (dienomis); 2013; Lietuva: 21;ES vidurkis: 28.05

Viešuosiuose kvietimuose teikti paraiškas dalyvaujančių įmonių procentinė dalis (%);2013; Lietuva: 50; ES vidurkis: 37

Visos sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės MVĮ procentinė dalis (%); 2013;Lietuva: 30; ES vidurkis: 29



Lietuva ir vėl gerokai viršijo ES vidurkį valstybės

pagalbos ir viešųjų pirkimų srityje. 2013 m. pusė visų

Lietuvos MVĮ galėjo dalyvauti viešuosiuose

konkursuose (ES – 37 proc.). Be to, valdžios

institucijos joms greičiau sumoka – pinigų laukti tenka

vidutiniškai tris savaites, t. y. viena savaite mažiau,

nei vidutiniškai laukiama ES. Tačiau, kaip ir kitose nuo

krizės nukentėjusiose šalyse, dėl krizės sukeltų

finansinių sunkumų valdžios institucijų mokėjimai ėmė

vėluoti (2007 m. vidutiniškai buvo vėluojama tik

13 dienų!). Dėl to, kad politika buvo orientuota į

e. vyriausybę (kaip minėta pirmiau), dabar Lietuva

visoje ES pirmauja elektroninių viešųjų pirkimų srityje

– beveik 90 proc. (2013 m. e. pirkimų vertė sudarė 90

proc. visų skelbiamų viešųjų pirkimų vertės. Lietuvoje

e. pirkimu laikomas pirkimas, kai skelbimas apie

pirkimą, pirkimo dokumentai ir tiekėjų pasiūlymai yra

pateikiami elektroninėmis priemonėmis) įmonių

pasiūlymus viešiesiems pirkimams teikia

elektroninėmis priemonėmis (ES – 13 proc.). 2013 m.

ir per tris pirmuosius 2014 m. mėnesius padaryta

vidutinė politikos pažanga. Iš esmės ją lėmė viešųjų

pirkimų teisės aktų pataisos, kuriomis siekta dar

labiau palengvinti MVĮ galimybes gauti finansavimą.

Šiomis pataisomis viešųjų pirkimų organizacijos

įpareigotos savo interneto svetainėse geriau

informuoti įmones apie artėjančius viešuosius

pirkimus. Be to, mažos vertės prekių ir paslaugų

viešųjų pirkimų ribinė vertė nuo 30 000 EUR padidinta

iki 60 000 EUR. Atitinkamo teisės akto 24 straipsnio

6 dalyje leidžiama sutartis dalyti į dalis. Siekiant

skatinti inovacijas ir didinti viešojo sektoriaus paslaugų

veiksmingumą, rengiama inovacijų viešųjų pirkimų ir

ikiprekybinių viešųjų pirkimų teisinė bazė.


Galimybė gauti finansavimą

-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0

Juridinių teisių tvirtumo indeksas (0–10); 2014; Lietuva: 7; ES vidurkis: 6.82

Su bloga skola susiję nuostoliai (visos apyvartos procentinė dalis); 2013; Lietuva:3.2; ES vidurkis: 3.83

Kiek laiko iš viso užtrunka, kol sumokama (dienomis); 2013; Lietuva: 44; ES vidurkis:50.76

Mažų paskolų ėmimo sąnaudos, palyginti su didelių paskolų ėmimo sąnaudomis(%); 2013; Lietuva: 17.76; ES vidurkis: 23.82

Bankų pasirengimas suteikti paskolą (pablogėjimą nurodžiusių respondentųprocentinė dalis); 2013; Lietuva: 10.1; ES vidurkis: 24.6

Galimybės naudotis viešąja finansine parama, įskaitant garantijas (pablogėjimąnurodžiusių respondentų procentinė dalis); 2013; Lietuva: 8.7; ES vidurkis: 17.3

Atmestos paskolos paraiškos arba nepriimtini paskolų pasiūlymai (MVĮ paskolosparaiškų procentinė dalis); 2013; Lietuva: 28; ES vidurkis: 14.4



Lietuvai taip pat gerai sekasi suteikti galimybę gauti

finansavimą. Bendras jos įvertinimas viršija ES

vidurkį. Lietuvos MVĮ greičiau gauna pinigus, turi

mažiau blogų paskolų, moka mažesnį antkainį už

nedideles paskolas (iki 1 mln. EUR), joms lengviau

gauti valstybės finansinę paramą. Tačiau bankų

paskolų politikos srityje padėtis nėra tokia gera. Nors

Lietuvoje mažiau MVĮ skundžiasi tuo, , kad bankai

mažiau linkę skolinti nei anksčiau, čia, palyginti su ES

vidurkiu, yra daugiau įmonių, kurių prašymai suteikti

paskolą buvo atmesti arba kurioms pateikto pasiūlymo

sąlygos buvo prastos. Be to, laikui bėgant pablogėjo

kai kurie rodikliai. Pailgėjo mokėjimų laikotarpiai,

padidėjo nedidelių paskolų antkainiai (2007 m.–

7 proc., 2013 m. – 18 proc.). Taigi, nors apskritai

Lietuvos MVĮ lengviau gauna finansavimą nei

atitinkamos ES įmonės, vis dar yra problemų,

reikalaujančių dėmesio ir politinių veiksmų.

Pasibaigus didelės pažangos metams, per kuriuos

buvo pradėta taikyti daug naujų priemonių, pvz.,

įsteigtas Baltijos inovacijų fondas, 2013 m. padaryta

nedidelė pažanga, daugiausia dėmesio skiriant

tolesniam anksčiau pradėtų taikyti priemonių

įgyvendinimui ir keitimui, o ne naujų priemonių

kūrimui. Nustatytos šios naujos priemonės:

– Trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija –

ir Europos investicijų fondas (EIF) pradėjo įgyvendinti

Baltijos inovacijų fondo rizikos kapitalo investicijų

iniciatyvą („fondų fondas“), kuria siekiama didinti

kapitalo investicijas į Baltijos šalių įmones. Šis fondas,

veikdamas kaip fondų fondas, investuos

100 mln. EUR į privataus kapitalo ir rizikos kapitalo

fondus, kurių tikslinės šalys yra Baltijos šalys. Taip

siekiama toliau didinti kapitalo investicijas į MVĮ, norint

paskatinti augimą. EIF investuoja 40 mln. EUR,

prisidėdamas prie kiekvienos nacionalinės

agentūros – Lietuvos UAB „Investicijų ir verslo

garantijos“ (INVEGA), Latvijos garantijų agentūros

(LGA) ir Estijos KredEx – skiriamų 20 mln. EUR

investicijų.

.


Bendroji rinka

-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0

Vykdomų pažeidimų tyrimo procedūrų skaičius; 2013; Lietuva: 8; ES vidurkis: 30

Laiku neperkeltų direktyvų vėlavimo perkelti vidurkis (mėnesiais); 2013; Lietuva:10.8; ES vidurkis: 8

Dar neperkeltų bendrosios rinkos direktyvų skaičius; 2013; Lietuva: 4; ES vidurkis:8.69

MVĮ užsienyje sudarytos viešosios sutartys (bendros viešųjų sutarčių vertėsprocentinė dalis); 2013; Lietuva: 2.2; ES vidurkis: 2.6

Europos Sąjungoje importuojančios MVĮ (pramonės MVĮ procentinė dalis); 2011;Lietuva: 21.64; ES vidurkis: 17.47

Europos Sąjungoje eksportuojančios MVĮ (pramonės MVĮ procentinė dalis); 2011;Lietuva: 19.35; ES vidurkis: 13.89



Lietuvos veiklos rezultatai bendrosios rinkos srityje ir

toliau beveik atitinka ES vidurkį. Lietuvos MVĮ

bendrojoje rinkoje prekiauja aktyviau nei atitinkamos

ES įmonės. Dėl eksporto paminėtina, kad į kitas ES

valstybes nares eksportuoja viena iš penkių

gamybinių MVĮ, o ES vidurkis – mažiau kaip 14 proc.

(panašių duomenų apie paslaugas negauta). Be to,

didėja eksportuojančių ir importuojančių MVĮ dalis.

2008–2011 m. (naujausi duomenys) ir viena, ir kita

padidėjo po daugiau kaip 5 proc. Panašiu mastu kaip

ir kitų ES valstybių narių įmonės Lietuvos MVĮ

dalyvavo kitose šalyse rengiamuose viešuosiuose

konkursuose. Šalis taip pat yra toli pažengusi

kurdama prekybos bendrojoje rinkoje sąlygas, tiksliau

sakant – teisės aktus dėl bendrosios rinkos

perkeldama į nacionalinę teisę. Neperkeltų direktyvų

dėl bendrosios rinkos skaičius yra net dvigubai

mažesnis už ES vidurkį. Be to, pažeidimų nagrinėjimo

procedūrų skaičių Lietuva sumažino nuo 17 (2007 m.)

iki tik 8 (2013 m.) – mažiausio skaičiaus tarp 28 ES

valstybių narių. Vienintelė problema – ilgesnis

vidutinis laikas, kurio prireikia ES teisės aktams

perkelti į nacionalinę teisę. Tačiau, atsižvelgiant į tai,

kad šis skirtumas yra tik šiek tiek didesnis nei du

mėnesiai, tai gana nereikšmingas faktas.

Politikos pažanga buvo nedidelė, pagrįsta 2012 m.

patvirtintomis priemonėmis, kuriomis daugiausia

siekta padėti MVĮ taikyti techninius standartus.

Įgyvendinta tik viena svarbi priemonė – statybos

sektoriuje įsteigtas gaminių kontaktinis centras.

2013 m. sausio 29 d. Vyriausybės nutarimu

(„Valstybės žinios“, 2013 m., Nr. 13-619) viešajai

įstaigai „Versli Lietuva“ pavesta Lietuvoje vykdyti

kontaktinio centro funkciją. Ši įstaiga teiks MVĮ

konsultacijas, įskaitant patarimus, kaip apsisaugoti

nuo nesąžiningos komercinės veiklos.


Įgūdžiai ir inovacijos

-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0

Visų darbuotojams mokymus rengiančių įmonių procentinė dalis; 2010; Lietuva: 52;ES vidurkis: 66

Internetinės prekybos apyvarta; 2013; Lietuva: 10.83; ES vidurkis: 13.98

Internetu perkančių MVĮ procentinė dalis; 2013; Lietuva: 18.77; ES vidurkis: 26.31

Internetu prekiaujančių MVĮ procentinė dalis; 2013; Lietuva: 19.62; ES vidurkis:13.87

Rinkoje arba įmonei naujų inovacijų pardavimas (apyvartos procentinė dalis); 2010;Lietuva: 6.64; ES vidurkis: 14.37

Su kitomis įmonėmis bendradarbiaujančių novatoriškų MVĮ procentinė dalis; 2010;Lietuva: 8.76; ES vidurkis: 11.69

Inovacijas įmonėje diegiančių MVĮ procentinė dalis; 2010; Lietuva: 15.67; ESvidurkis: 31.83

Rinkodaros arba organizacines inovacijas diegiančių MVĮ procentinė dalis ; 2010;Lietuva: 26.39; ES vidurkis: 40.3

Produktų arba procesų inovacijas diegiančių MVĮ procentinė dalis; 2010; Lietuva:21.39; ES vidurkis: 38.44



Įgūdžiai ir inovacijos tebėra daugiausia rūpesčių

kelianti sritis Lietuvoje. Tai vienintelė sritis, kurioje

Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio. Lietuvos rezultatai

pagal daugelį rodiklių, kuriais vertinamas jos MVĮ

inovacinis pajėgumas, tebėra prastesni. MVĮ, kurios

diegia vidaus naujoves, dalis tesiekia pusę ES

vidurkio (atitinkamai 16 proc. ir 32 proc.). Nuo 2010 m.

Vyriausybė ėmėsi įvairių priemonių, kuriomis siekiama

skatinti inovacijas, pvz., pradėjo įgyvendinti Inovacijų

klasterių programą ir naudoti MTTP čekius. Tačiau

praeis šiek tiek laiko, kol šios priemonės pradės duoti

rezultatų ir bus įveiktas inovacijų atotrūkis. Priemonės,

kuriomis siekiama stiprinti elektroninę ir skaitmeninę

infrastruktūrą, jau davė tam tikrų rezultatų – nuo

2007 m. nuolat gerėjo rodikliai, kuriais vertinamas

elektroninių verslo priemonių taikymas. Vertinant

pagal MVĮ, kurios prekiauja internetu, dalį, Lietuva

viršija ES vidurkį (atitinkamai 20 proc. ir 14 proc.).

Vertinant pagal MVĮ, kurios perka internetu ir gauna

pajamų iš elektroninės prekybos, skaičių, Lietuvos

rezultatai labai pagerėjo. Vidutinė MVĮ elektroninės

prekybos pajamų dalis padidėjo daugiau kaip du

kartus – nuo 5 proc. (2007 m.) iki 11 proc. (2013 m.).

Tačiau vis dar būtina imtis papildomų veiksmų, nes

Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų ES valstybių narių.

Tas pats pasakytina ir apie mokymą, kurį MVĮ siūlo

savo darbuotojams. Šiuo požiūriu Lietuvos MVĮ atrodo

prasčiau už kitų ES valstybių narių MVĮ.

2013 m. ir per pirmuosius tris 2014 m. mėnesius

padaryta nedidelė politikos pažanga. Įgyvendintos tik

dvi svarbios priemonės:

– Ūkio ministerija patvirtino Lietuvos inovacijų

plėtros 2014–2020 metų programą. Į šį politikos

dokumentą įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama

didinti verslo inovacinius gebėjimus, kurti vertės

tinklus, remti įmonių plėtrą ir skatinti tarptautinimą.

Šiuo dokumentu siekiama padidinti Lietuvos

ekonomikos konkurencingumą, sukuriant veiksmingą

inovacijų sistemą. Remiantis šiuo dokumentu bus

įgyvendinamos įvairios priemonės, kuriomis bus

siekiama spartinti mokslinių tyrimų komercinimą,

skatinti sektorių tarpusavio bendradarbiavimą,

klasterių ir tinklų veiklą ir integraciją į pasaulinę vertės

grandinę.

– Latvijos Šiaurės ministrų tarybos biuras

pradėjo įgyvendinti Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ir

pramonės mobilumo ir tinklų programą. Remiama

veikla apima tinklų veiklą ir klasterių

bendradarbiavimą, pvz., seminarus ir pratybas, skirtus

bendradarbiavimui programos prioritetinėse srityse

gerinti, pažintinius vizitus, stažuotes ir mokymą darbo

vietoje. Tikslinė grupė – fiziniai asmenys ir grupės,


atstovaujančios Šiaurės ir Baltijos šalių MVĮ, įskaitant

vieno asmens įmones, daugiausia dėmesio skiriant

kūrybiniams ir novatoriškiems pramonės sektoriams ir

su jais susijusioms struktūroms.

Aplinka

-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0

MVĮ, kurios pasinaudojo viešosios paramos priemonėmis gamindamos ekologiškusproduktus, procentinė dalis; 2013; Lietuva: 52; ES vidurkis: 26

MVĮ, kurių daugiau kaip 50 % apyvartos sudaro ekologiški produktai arba paslaugos,procentinė dalis; 2013; Lietuva: 33; ES vidurkis: 22

MVĮ, kurios siūlo ekologiškus produktus arba paslaugas, procentinė dalis; 2013;Lietuva: 27; ES vidurkis: 26

MVĮ, kurios pasinaudojo viešosios paramos priemonėmis vykdydamos efektyvausišteklių naudojimo veiksmus, procentinė dalis; 2013; Lietuva: 52; ES vidurkis: 35

MVĮ, kurios ėmėsi efektyvaus išteklių naudojimo priemonių, procentinė dalis; 2013;Lietuva: 84; ES vidurkis: 95



2013 metais Lietuvos rezultatai viršijo ES vidurkį.

Rodikliai, kuriais vertinama, kaip aktyviai Vyriausybė

rėmė MVĮ, rodo, kad Lietuva gerokai lenkia daugelį

kitų ES valstybių narių. Tai pasakytina ir apie paramą,

kurią MVĮ gavo tam, kad įgyvendintų efektyvaus

išteklių naudojimo užtikrinimo priemones, ir apie

paramą, kurią jos gavo ekologiškiems produktams

gaminti arba ekologiškoms paslaugoms teikti. Abiem

atvejais MVĮ, kurios pasinaudojo valstybės parama,

dalis yra gerokai didesnė nei daugelyje kitų valstybių

narių. Tačiau kol kas šios paramos rezultatai

nevienareikšmiai. Nors MVĮ, kurios gamina

ekologiškus produktus, ypač MVĮ, kurios tapo

specializuotais gamintojais, daugiau kaip pusę pajamų

gaunančiais iš prekybos šiais produktais, yra daugiau,

į efektyvaus išteklių naudojimo užtikrinimo priemones

investavusių MVĮ skaičius kol kas yra mažesnis.

2013 - 2014 m. Ūkio ministerija pagal 2009–2014 m.

Norvegijos finansinio mechanizmo Žaliosios

pramonės inovacijų programą paskelbė tris kvietimus

teikti paraiškas. Programai skirtos lėšos naudojamos

projektams, susijusiems su novatoriškomis

aplinkosaugos technologijomis ir ekologiškais

produktais, įgyvendinti. Be to, pagal šią programą

siekiama stiprinti dvišalį Lietuvos ir Norvegijos

tarpusavio bendradarbiavimą. 2013 m. ir pirmuosius

tris 2014 m. mėnesius buvo tęsiamas šios programos

įgyvendinimas. Be kai kurių priemonių, kuriomis taip

pat buvo siekiama didinti inovacijas (žr. ankstesnį

skyrių), per paskutiniuosius 12 mėnesių šioje srityje

neįgyvendinta jokių specialių priemonių.


Tarptautinimas

-2.0 -1.5 -1.0 -0.5 0.0 0.5 1.0 1.5 2.0

Eksportuojant reikalaujamų dokumentų skaičius; 2014; Lietuva: 4; ES vidurkis: 4.25

Eksportuoti reikalingas laikas (dienomis); 2014; Lietuva: 10; ES vidurkis: 11.82

Eksporto sąnaudos (USD); 2014; Lietuva: 750; ES vidurkis: 1034.64

Importuojant reikalaujamų dokumentų skaičius; 2014; Lietuva: 5; ES vidurkis: 4.68

Importuoti reikalingas laikas (dienomis); 2014; Lietuva: 9; ES vidurkis: 10.71

Importo sąnaudos (USD); 2014; Lietuva: 800; ES vidurkis: 1069.89

Už Europos Sąjungos ribų importuojančios MVĮ (pramonės MVĮ procentinė dalis);2011; Lietuva: 9.46; ES vidurkis: 8.18

Už Europos Sąjungos ribų eksportuojančios MVĮ (pramonės MVĮ procentinė dalis);2011; Lietuva: 10.95; ES vidurkis: 9.68



Tarptautinimo srityje Lietuva atitinka ES vidurkį. Kaip

ir daugelyje kitų valstybių narių, MVĮ, kurios

prekiauja su ES nepriklausančiomis valstybėmis,

dalis yra gerokai mažesnė nei tų, kurios prekiauja

bendrojoje rinkoje. Vis dėlto, kaip ir bendrosios

rinkos atveju, palyginti su ES vidurkiu, Lietuvos MVĮ

daugiau eksportuoja į ES nepriklausančias valstybes

ir iš jų importuoja. MVĮ, kurios eksportuoja į užsienio

šalis ir iš jų importuoja, dalis pastaruoju metu nuolat

didėjo. Eksporto procentinė dalis labai priklauso nuo

sektoriaus. Remiantis naujausiais (2011 m.)

duomenimis, apdirbamosios pramonės sektoriuje

tokių įmonių yra apie 30 proc., o paslaugų, pvz.,

transporto ir logistikos, – apie 95 proc. 13 proc. MVĮ,

daugiausia apdirbamosios pramonės sektoriaus,

ketina 2014 m. eiti į naujas eksporto rinkas, 17 proc.

įmonių, daugiausia transporto ir logistikos sektoriaus,

numato plėtrą dabartinėse užsienio rinkose. Prie šio

prekybos pagyvėjimo prisidėjo palyginti palankios

prekybos sąlygos. Prekiaujant ne ES rinkose

patiriama mažiau išlaidų, sugaištama mažiau laiko ir

valdžios institucijoms nereikia pateikti daugiau

dokumentų, nei jų reikia pateikti kurioje nors ES

valstybėje narėje.

Per pastaruosius kelerius metus įgyvendinant

politiką padaryta labai maža pažanga, įgyvendinta tik

keletas priemonių , kuriomis būtų remiamas

tarptautinimas. Vietoj to daugiausia buvo tęsiamas to

paties priemonių rinkinio įgyvendinimas. Šios

priemonės – tai eksporto kredito garantijos,

pasirengimo eksportuoti gerinimo priemonės, pvz.,

mokymas, informavimo ir konsultavimo paslaugų

teikimas. Dar kitomis priemonėmis remiamas

dalyvavimas mugėse, parodose ir delegacijose,

subsidijų teikimas dalyvavimo išlaidoms padengti ir

reklaminės medžiagos rengimo pagalba įmonėms.

Tačiau dėmesys gali būti nukreiptas iš vieno

sektoriaus arba rinkos į kitą. Be to, Ūkio ministerija

parengė eksporto plėtros gaires. Jose daugiausia

dėmesio skiriama pradedančiosioms įmonėms ir

paramai plėtojant verslą, ieškant partnerių,

dalyvaujant mugėse ir t. t. Ūkio ministerija dalyvauja

tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvose, kuriomis

įgyvendinama ES Baltijos jūros regiono (BJR)

strategija, kuria siekiama remti inovacijas,

tarptautinių įmonių tinklų ir klasterių veiklą ir

bendradarbiavimą. Parengta nauja BJR iniciatyva

„BJR inovacijų ekspresas“. Ją įgyvendina Danija,

Suomija, Islandija, Lietuva, Norvegija ir Švedija.

2013 m. paskelbtas pirmasis Baltijos jūros regiono

MVĮ, MVĮ tinklams ir klasteriams skirtas kvietimas

teikti paraiškas. Šia iniciatyva siekiama remti

partnerystę ir bendradarbiavimą technologijų srityje,

partnerių paiešką, seminarus ir mokomuosius vizitus,

apsikeitimo patirtimi ir tarpklasterinės strategijos

plėtojimo veiklas. judumo ir mokymo programas,

galimybių studijas, strateginę ir tarpusavio

lyginamąją analizę.


3. Geroji patirtis Toliau pateiktas Lietuvos gerosios patirties pavyzdys, rodantis, ką vyriausybės turėtų daryti norėdamos remti

MVĮ.

Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelis jaunimui

Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelis yra norintiems pradėti savo verslą ar pradedančiosioms įmonėms

skirtas verslo konsultacijų ir mokymų paslaugų rinkinys. Jį sudaro keturių valandų trukmės konsultacijos,

prieš registruojant įmonę teikiamos tokiais klausimais, kaip įmonės juridinio statuso pasirinkimas ir įmonės

registravimas. Įregistruotos pradedančiosios įmonės turi teisę gauti 50 valandų trukmės profesionalias

konsultavimo paslaugas, susijusias su tokiais dalykais, kaip apskaita, darbo ir sutarčių teisė, licencijos ir

leidimai, verslo finansavimas ir kt, taip pat dalyvauti kursuose (trukmė – po 8 valandas 3 kartus) apskaitos,

rinkodaros, verslo plano rengimo, verslo procesų, strategijos, registravimo ir derybų, marketingo ir kt.

klausimais. Verslo krepšelį gali gauti jauni, ne vyresni kaip 29 metų amžiaus asmenys, norintys kurti verslą

arba neseniai jį pradėję. Asmenys, kuriantys didelės pridėtinės vertės verslą (start-up), gali naudotis

„StartupNitro“ krepšeliais, papildomai suteikiančiais teisę 3 mėnesius nemokamai naudotis 3 darbo vietomis.

Kol kas ši praktika pasitvirtino – vien 2013 m., naudodamiesi siūlomomis paslaugomis, jauni žmonės įsteigė

173 naujas įmones.

Nuorodos:

http://www.verslilietuva.lt/lt/paslaugos/paslaugos-pradedantiems-versla/verslo-pradzios-krepseliai/

Svarbios pastabos Europos iniciatyvos „Smulkiojo verslo aktas“ faktų suvestines rengia Europos Komisijos Įmonių ir pramonės

generalinis direktoratas, jos yra MVĮ veiklos rezultatų apžvalgos – pagrindinės su MVĮ susijusių klausimų

ekonominės analizės priemonės – dalis. Suvestinėse pateikiami naujausi statistiniai duomenys ir informacija

apie politiką, įgyvendinamą 28 ES valstybėse narėse ir devyniose ES nepriklausančiose valstybėse, kurios

taip pat prisideda prie ES Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos (angl. CIP). Kasmet

rengiamos faktų suvestinės padeda susisteminti turimą informaciją, kad būtų galima įvertinti MVĮ politiką ir

stebėti, kaip įgyvendinama SBA. Jose apžvelgiama faktinė padėtis ir padaryta pažanga. Šios suvestinės

nėra valstybių narių politikos vertinimas, tačiau jas galima laikyti papildomu informacijos šaltiniu įrodymais

grindžiamai politikai plėtoti. Pavyzdžiui, faktų suvestinėse kalbama tik apie tas politikos priemones, kurias

vietos MVĮ politikos ekspertai laiko svarbiomis. Jose nėra ir negali būti aptariamos visos priemonės, kurių

Vyriausybė ėmėsi per ataskaitinį laikotarpį. Daugiau informacijos apie politiką pateikiama duomenų bazėje,

prie kurios galima prisijungti MVĮ veiklos rezultatų apžvalgos interneto svetainėje. Taip pat žr. kitame

puslapyje pateiktas išnašas.

Daugiau informacijos MVĮ veiklos rezultatų apžvalga

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm

Europos iniciatyva „Small Business Act“

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/small-business-act/index_en.htm

Europos smulkiojo verslo portalas

http://ec.europa.eu/small-business/index_lt.htm

[email protected]

http://www.verslilietuva.lt/lt/paslaugos/paslaugos-pradedantiems-versla/verslo-pradzios-krepseliai/

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm

http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/small-business-act/index_en.htm

http://ec.europa.eu/small-business/index_lt.htm

mailto:[email protected]


1 Prie 2014 m. SBA faktų suvestinės rengimo labai daug prisidėjo Isproje (Italija) įsikūręs Europos Komisijos

jungtinių tyrimų centras (toliau – JRC). JRC iš esmės patobulino metodologinį principą, duomenų rinkinio

statistinio apdorojimo metodus ir vaizdinį duomenų pateikimą.

2 Šioje SBA faktų suvestinėje pristatomos politikos priemonės – tik dalis tų priemonių, kurias Vyriausybė

įgyvendino 2013 m. ir pirmąjį 2014 m. ketvirtį. Šias priemones atrinko šalies MVĮ politikos ekspertas, sudaręs

sutartį su CARSA Spain (Įmonių ir pramonės GD pagrindinis rangovas rengiant 2014 m. faktų suvestines).

Ekspertų buvo prašoma atrinkti tik tas priemones, kurios, jų nuomone, buvo svarbiausios, t. y., tikėtina, darė

didžiausią poveikį nagrinėjamai SBA sričiai. Išsamus priemonių, apie kurias informaciją ekspertai surinko

rengdami šių metų faktų suvestines, sąrašas bus paskelbtas drauge su faktų suvestinėmis politikos strategijų

duomenų bazėje Įmonių ir pramonės GD interneto svetainėje. 3 Kvadrantinėje diagramoje pateikti du duomenų rinkiniai: pirma, remiantis paskutinių metų, apie kuriuos

turima informacijos, duomenimis, diagramoje pavaizduota dabartinė padėtis. Ši informacija išdėstyta išilgai X

ašies, pateiktos vertės yra 28 ES valstybių narių paprasto, nesvertinio aritmetinio vidurkio standartiniai

nuokrypiai. Dvi vertikalios punktyrinės linijos riboja plotą, kuriame esančios vertės yra ES vidurkiai. Antra,

kvadrantinėje diagramoje pavaizduota pažanga per tam tikrą laiką, t. y. 2008–2012 m. vidutinė metinio

augimo norma. Augimo normos apskaičiuotos remiantis atskirais rodikliais, pagal kuriuos nustatomi SBA

sričių vidurkiai. Taigi tam tikros SBA srities vidurkio vieta kuriame nors iš keturių kvadrantų suteikia

informacijos ne tik apie tai, kurioje vietoje pagal šią SBA sritį, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis,

tam tikra šalis yra tam tikru momentu, bet ir pažangą, padarytą 2008–2014 m.

Įmonės ir pramonė 2014 m. sba faktų...

Documents