moters sveikata 02n - · pdf filešiais laikais tarp vienodo ﬁ zinio aktyvumo ......

UDK 613.99(031) Mo-249

Teksto autoriai

AUDRONĖ ARLAUSKIENĖ, INGRIDA BUCKUTĖBUTKEVIČIŪTĖ,

MATILDA BYLAITĖ, GRAŽINA DRĄSUTIENĖ, RŪTA GANCEVIČIENĖ,

ALVYDAS JUOCEVIČIUS, KORNELIJA MAČIULIENĖ, TERESĖ PALŠYTĖ,

VYTAUTĖ PEČIULIENĖ, TOMAS POŠKUS, ALINA PŪRIENĖ,

RIMANTAS STUKAS, DALIA TRIPONIENĖ, VYTAUTAS TRIPONIS,

JANINA TUTKUVIENĖ, KĘSTUTIS VITKUS,

JOLITA ZAKAREVIČIENĖ

Recenzavo

LMA narys korespondentas, prof. habil. dr. VYTAUTAS BASYS,

LMA narė ekspertė, prof. habil. dr. ZITA AUŠRELĖ KUČINSKIENĖ

Sudarė

prof. dr. GRAŽINA DRĄSUTIENĖ

Dizainerė

KRISTINA JĖČIŪTĖ

Pirmasis leidimas 2009

© Audronė Arlauskienė, 2009 © Rimantas Stukas, 2009 © Ingrida Buckutė-Butkevičiūtė, 2009 © Dalia Triponienė, 2009 © Matilda Bylaitė, 2009 © Vytautas Triponis, 2009 © Gražina Drąsutienė, 2009 © Janina Tutkuvienė, 2009 © Rūta Gancevičienė, 2009 © Kęstutis Vitkus, 2009 © Alvydas Juocevičius, 2009 © Jolita Zakarevičienė, 2009 © Kornelija Mačiulienė, 2009 © Tinklalapis Shutterstock, 2009 © Teresė Palšytė, 2009 © Kristina Jėčiūtė, 2009 © Vytautė Pečiulienė, 2009 © Rima Junčytė, 2009 © Tomas Poškus, 2009 © Andrius Navalinskas, 2009ISBN 978-5-430-05478-6 © Alina Pūrienė, 2009 © Leidykla „Šviesa“, 2009

Enciklopedijos sudarytoja ir autorė

prof. dr. Gražina Drąsutienė

Tebūnie ši „Moters sveikatos ir grožio enciklopedija“ dovana visoms Lietuvos moterims Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui ir Motinystės instituto įkūrimo Lietuvoje 200 metų sukakčiai.

Doc. dr. Audronė Arlauskienė

Prof. dr. Alvydas Juocevičius

Dr. Tomas Poškus

Prof. habil. dr. Vytautas Triponis

Gyd. Ingrida Buckutė-Butkevičiūtė

Doc. dr. Kornelija Mačiulienė

Prof. dr. Alina Pūrienė

Prof. dr. Janina Tutkuvienė

Doc. dr. Matilda Bylaitė

Gyd. Teresė Palšytė

Prof. dr. Rimantas Stukas

Prof. habil. dr. Kęstutis Vitkus

Dr. Rūta Gancevičienė

Doc. dr. Vytautė Pečiulienė

Doc. dr. Dalia Triponienė

Doc. dr. Jolita Zakarevičienė

Autoriai

TURINYS

Pratarmė 9

Moters sveikata ir grožis 10

Moters grožio sampratos evoliucija 12Moters lytinė sistema 32Lytinis ciklas 44

Moters gyvenimo būdas – ligų profi laktika 52

Moters mityba 54Moters fi zinis aktyvumas ir sveikata 99Sveikos moters – graži šypsena 103Odos priežiūra, ligos ir estetinės procedūros 111Moters grožio chirurgija 136Sveikos kojos – gražios kojos 148Storosios, tiesiosios žarnos ir išangės ligos 165

Moterų ligos 176

Ginekologinio tyrimo metodai ir operacijos 178Kiaušidžių dariniai 186Gimdos mioma 190Krūtų ligos 192Gimdos kaklelio ikivėžinės būklės 196Moterų šlapimo nelaikymas 200Perimenopauzė 202Osteoporozė 205Kontracepcija 207Šeimų nevaisingumas 215Endometriozė 217Mėnesinių ciklo sutrikimai 220Negimdinis nėštumas 228Lytiškai plintančios ligos 230

Nėštumo fi ziologija ir patologija 238

Akušerijos ginekologijos mokslo raida Lietuvoje 240Apvaisinimas 249Nėštumo diagnostika 252Nėščiosios fi ziologiniai pokyčiai 255Nėščiosios higiena 258Mažos ir didelės rizikos nėštumas 261Nėščiosios ambulatorinė priežiūra 264Nėščiosios rengimas gimdyti 267Vaisiaus stebėsena 270Vaisiaus raida 275Prenatalinė diagnostika 283Daugiavaisis nėštumas 288Užsitęsęs nėštumas 295Nėščiųjų ligos 300Kraujavimas nėštumo laikotarpiu 326Nėštumas ir infekcijos 336Vaisiaus vandenų pokyčiai 350Rh netapatumas 354Priešlaikinis gimdymas 357Normalus gimdymas 361Virkštelės kraujo kamieninės ląstelės 364Cezario pjūvio operacija 366Laikotarpis po gimdymo 371

Psichologiniai moters problemų aspektai 374

Sudėtingos moters gyvenimo situacijos 376Smurtas prieš moterį 394

Literatūra 402Rodyklė 410

Ši aprašomojo pobūdžio enciklopedija skiria-ma ir moterims, ir vyrams. Knygos puslapiuo-se neatsitiktinai išskirtinė vieta tenka akušeri-jos ir ginekologijos tematikai, nes nuo moters sveikatos būklės, jos ir sutuoktinio požiūrio į būsimo vaiko sveikatą priklauso ateities kartų sveikata.2009-ieji yra jubiliejiniai Lietuvos vardo pami-nėjimo tūkstantmečio metai. Tačiau jie yra svar-būs Lietuvai dar ir todėl, kad sukanka 200 metų nuo Motinystės instituto įkūrimo Lietuvoje. Šio instituto įkūrėjas buvo Vilniaus universiteto profesorius Jozefas Frankas (1771–1842). Mo-tinystės institutas teikė pagalbą našlėms, sergan-čioms nėščiosioms, našlaičiams ar netekusioms maitintojo gimdyvėms. Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio institucija Europoje.Šios enciklopedijos autoriai autoritetingi savo srities specialistai. Todėl sudarant šį leidinį ne-buvo vengiama ir kontroversiškų autorių nuo-monių, kurios, manytume, sukels dar didesnį skaitytojų susidomėjimą.Tikimės, kad ši knyga padės moteriai papildy-ti savo patirties kraitį klasikinių medicinos ži-nių pagrindais ir naujovėmis, paskatins sveikai gyvensenai, o specialistų patarimai ir atkreip-tas dėmesys į ankstyvus negalavimų simpto-mus padės užkirsti kelią ligoms.

Profesorė Gražina Drąsutienė

PratarmėMoters sveikata ir grožis. Šios dvi sąvokos ne-atsiejamos viena nuo kitos. Nuo moters svei-katos priklauso jos vaikų, šeimos, taigi, ir vi-suomenės sveikata. Moters grožio sampratą formavo laikmetis. Keturi šimtai metų mus skiria nuo apvalių formų gražuolių fl amandų tapytojo Piterio Pauliaus Rubenso (Peter Paul Rubens, 1577–1640) paveiksluose.Moteris yra graži ne vien savo išore. Jos vidinį grožį lemia gera nuotaika, gebėjimas kaupti savyje ir spinduliuoti kitiems teigiamas emo-cijas. Šis vyksmas įmanomas tik turint puikią sveikatą. Kiekvienam moters gyvenimo tarps-niui būdingi tam tikri fi ziologiniai pokyčiai ir kai kurie negalavimai. Moters sveikata ir grožis didele dalimi pri-klauso nuo jos gyvensenos, fi zinio aktyvumo, fi zinės ir psichinės brandos.Žinomi Lietuvos gydytojai ir mokslininkai, šios knygos autoriai, remdamiesi šiuolaikinių medicinos technologijų galimybėmis, litera-tūros duomenimis, didele praktinio ir moksli-nio darbo patirtimi, išdėstė žinias apie moters lytinį ciklą, dažniausiai varginančių ligų simp-tomus, diagnostiką, gydymo ir profi laktikos principus, moters psichologines problemas pastojus, nutraukus nėštumą, susidūrus su ne-vaisingumu ar operaciniu gydymu.

1 6

Moters kūno sudėjimo evoliucija

Per visą žmogaus raidą buvo svarbu turėti ir tam tik ras kūno proporcijas bei specifi nę kūno sudėtį. Šie bruožai taip pat pirmiausia yra susiję su biologine lyties evoliucija. Dėl reprodukcinės strategijos moterys labiau nei vyrai yra linkusios kaupti riebalinį audinį tam tikra prasme sau-giose, moters lyčiai specifi škose vietose, daugiau periferijoje – ant klubų, šlaunų, rankų. Tai va-dinamasis ginoidinis, arba kriaušės formos, rie-balinio audinio išsidėstymas, kuris dažniausiai nerodo rizikos sirgti su nutukimu susijusiomis ligomis. Be to, tai svarbus moters kūno antrinis lytinis požymis, nes gamta pirmiausia pasirūpi-no svarbesnio rūšies pratęsimui individo – mo-ters sauga: riebalinio audinio atsargos stingant maisto buvo naudingos, nes leido geriau apsau-goti motiną bei palikuonį dar įsčiose ir iškart po

gimimo, taip pat maitinimo krūtimi laikotarpiu. Be to, išgyveno daugiau tokių moterų, kurių organizmas gebėjo efektyviau kaupti riebalinį audinį ir taupiau naudoti su maistu gaunamą energiją. Todėl moterų organizmas yra energi-niu požiūriu taupesnio genotipo ir fenotipo nei vyrų. Šiais pasaulinės tukimo tendencijos laikais daugelio šalių moterys dažniau nei vyrai turi antsvorio. Vadinasi, pernelyg liesas moters kūno idealas neturi biologinio pagrindo.Tuo tarpu vyrų kūnai per evoliucijos procesą susiformavo ne tik didesni, bet ir fi ziškai sti-presni dėl gausesnės aktyviosios masės. Net šiais laikais tarp vienodo fi zinio aktyvumo (ne-sportuojančių) asmenų jaunų vyrų visi fi zinės jėgos rodikliai yra didesni, skeletas stambesnis (ypač kaulų galai), galūnės santykinai ilgesnės.

1 Moters sveikata ir grožis

1 7

Toks kūnas tūkstantmečiais buvo naudingas sunkesniam fi ziniam darbui dirbti, lakstyti po miškus ar lygumas, ieškoti maisto, medžioti. Vyrai taip pat kaupia riebalinį audinį, tačiau dėl vyriškųjų hormonų jų riebalinio audinio išsidėstymas kitoks – daugiau ant liemens, ypač pilvo srityje. Tai vadinamasis centrinis, arba obuolio formos, riebalinio audinio atsi-dėjimas. Toks riebalinio audinio išsidėstymas didina absoliučią liemens jėgą, bet nesuvaržo galūnių.

Atliktų tyrimų duomenimis kūno sudėties lyti-niai skirtumai ypač išryškėja apie 12–13-uosius metus. Iki tol berniukų ir mergaičių kūno sudėtis nedaug skiriasi. Žinoma, naujagimiai ir ikimo-kyklinio amžiaus berniukai yra šiek tiek didesni, o mergaičių riebalinis audinys pradeda sparčiau kauptis jau apie 5–6-uosius metus (pirmiausia – šlaunų ir klubų srityje), tačiau kūno sudėtis ga-lutinai nusistovi tik lytinio brendimo pabaigoje. Įdomu, kad kol lietuvės mergaitės nesukaupia vidutiniškai 17 % poodinio riebalinio audinio,

1 8


tol mėnesinės joms neprasideda, nes organizmas per audinių hormonus nuolat gauna signalų iš periferijos ir sužino, ar kūnas yra tinkamo dy-džio vaisingo laikotarpio pradžiai. Taigi, ar galės mergina išnešioti ir pagimdyti palikuonį.Dėl gimdymo mechanizmo saugos išliko daugiau moterų su santykinai platesniu ir er-dvesniu kauliniu dubeniu. Tuo tarpu vyrų du-buo labiau pritaikytas judėjimui ir didesniam fi -ziniam krūviui atlaikyti: kaulai stambesni, užima dalį dubens ertmės. Todėl kanalas siauresnis ir

ilgesnis. Tai – vyriškasis, arba androidinis, du-buo, kurį kartais turi moterys, sergančios tam ti-kromis patologijomis. Be to, vyrų krūtinės ląsta, (o kartu ir pečiai) yra platesnė nei moterų. Toks požymis yra svarbus fi zinės jėgos ir vyriškųjų hormonų veiklos rodiklis.Riebalinio audinio topografi ją ir skeleto lytinius skirtumus gerai atspindi kitas santykinis rodi-klis – vadinamasis juosmens ir klubų indek-sas, kuris apskaičiuojamas juosmens apimtį da-lijant iš klubų apimties. Šio indekso biologinė ir

3 6


Gimdos siena stora, raumeninga. Iš vidaus gimdą iškloja gleivinė (endometras), o dengia pilvaplėvė, kurioje gausu nervinių skaidulų. Tarp šlapimo pūslės ir gimdos bei tarp gimdos ir tiesiosios žarnos yra įdubų, kuriose dėl pil-vaplėvės uždegimo ar kraujavimo gali kauptis pūlių ar kraujo. Gimdos raumeninis dangalas labai stiprus, suda-rytas iš įvairiausios krypties skaidulų, labai plas-tiškas: gimdos ertmė per nėštumą gali padidėti net 500 kartų. Jeigu nėštumo pradžioje gimda vidutiniškai sveria 50–100 g, tai pabaigoje – apie 1 kg. Tada jos aukštis siekia 30–35 cm, o skersmuo – apie 20 cm. Dažniausiai 12-ą nėštu-mo savaitę gimda pakyla iki gaktinės sąvaržos, 5-ą mėnesį – siekia bambą, o nėštumo pabai-goje – šonkaulių lankus. Tačiau praėjus vos 2 savaitėms po gimdymo, gimda pilvo ertmėje jau nebečiuopiama. Senatvėje, išnykus mėnesinėms, gimda pradeda mažėti dėl moteriškųjų hormonų stygiaus.Gimdos gleivinė sudaryta iš dviejų dalių – pamatinės ir funkcinės. Pastaroji pradeda veikti vidutiniškai brendimo viduryje, lietuvėms – apie 13–14-uosius metus, ir baigia funkcio-nuoti po menopauzės (paskutinių mėnesinių) apie 50-uosius. Moters vaisingu laikotarpiu šis sluoksnelis kas mėnesį (išskyrus per nėštumą) pasišalina: pažeidžiamos gimdos kraujagyslės, dėl to iš gimdos teka kraujingos išskyros, tai –

mėnesinės (menstruacijos). Paskui funkci-nė gleivinės dalis vėl atauga iš pamatinio sluoks-nio. Taip vyksta cikliniai gleivinės kitimai, dar vadinami mėnesinių ciklu (plačiau žr. „Lytinis ciklas“). Vidutinė mėnesinių ciklo trukmė – 28 (26–30) d., pačios mėnesinės (kraujavimas) trunka 3–5 d. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmo-sios mėnesinių dienos iki kitų mėnesinių pra-džios. Jį reguliuoja daugelis hormonų, kurių ypač padaugėja bręstant.Po mėnesinių gleivinė atsinaujina (atauga), iš-veša, joje gausėja liaukų, kurios pradeda inten-syviai gaminti sekretą, gleivinė išburksta. Per kiekvieną tokį ciklą gimda lyg ir ruošiasi priimti

Įvairios lyties organų ligos,

peršalimai, infekcijos, savaiminių ar

dirbtinių persileidimų komplikacijos

dažnai sukelia gimdos gleivinės

uždegimą – endometritą.

Tada gali būti diagnozuojamas

nevaisingumas, nes apvaisintas

kiaušinėlis negali įsiskverbti į

pažeistą gleivinę ir joje įsitvirtinti

(plačiau žr. „Endometriozė“).

Gimdos raumeninio dangalo ne-

piktybiniai navikai vadinami mio-

momis (lot. myometrium – gimdos

raumeninis dangalas). Jų atsiradimo

priežastys nėra tiksliai žinomos,

didelę įtaką turi paveldimumas (pla-

čiau žr. „Gimdos mioma“). Manoma,

kad sutrinka hormonų pusiausvyra,

todėl kai kurios raumeninės ir jungia-

mojo audinio skaidulos išveša (daž-

niausiai suserga 30–50 m. amžiaus

moterys). Miomos gydomos vaistais,

operuojamos. Kartais šalinama visa

gimda (tai vadinama histerektomija;

gr. hystera – gimda).

3 7

apvaisintą kiaušinėlį. Jeigu kiaušinėlis neapvai-sinamas, funkcinis gleivinės sluoksnis pradeda nykti, susitraukia, prastėja jo kraujotaka, kai kurios gleivinės kraujagyslės plyšta, ir vėl pra-sideda kraujavimas – mėnesinės. Jeigu kiaušinė-lis apvaisinamas, dėl nėštumo hormonų cikliš-ki gimdos kitimai baigiasi, mėnesinės išnyksta, gleivinė nebeatkrinta, joje įsiterpia ir pradeda augti naujos gyvybės užuomazga – gemalas.

Makštis

Subrendusios moters makštis (lot. vagina) – tai suplotas vamzdelis, jungiantis išorinius lyties organus su gimda. Viršuje makštis ap-gaubia gimdos kaklelį. Jos užpakalinė siena pakyla aukščiau nei priekinė ir sudaro gilesnę įdubą – makšties skliautą (priekinės sienos il-gis 7–8 cm, o užpakalinės – 10–12 cm). Ne-subrendusios makšties abi sienos yra beveik

vienodo ilgio, tokios makšties skliautas dar nesusiformavęs. Makštis nuo prieangio kyla į viršų ir atgal gimdos kaklelio link. Subrendu-si makštis su statmena kūno ašimi sudaro 450 kampą. Makšties priekyje yra šlaplė, užpakaly-je – tiesioji žarna ir išangė. Per lytinį aktą į makštį įvedama sustandėjusi ir padidėjusi vyro varpa, čia iš jos išsiveržia sė-kla (sperma), kuri kaupiasi makšties skliaute ir kartais gali išlikti čia 1–2 d. Tačiau rūgščioje makšties terpėje spermatozoidai greitai žūva. Gimdos kaklelio gleivinės įdubimuose susi-kaupusi sėkla būna gyvybinga 2–5 d. Taip padidinama kiaušinėlio apvaisinimo tikimybė. Makštis atlieka ir apsauginę funkciją: saugo moters organizmą nuo infekcijos, kuri gali pa-tekti iš išorės ar nuo išangės.

Jeigu moteris bijo lytinio akto, išsi-

gandusi, susijaudinusi ar jai nema-

lonu, makšties raumenys gali labai

stipriai susitraukti. Tada lytinis aktas

tampa skausmingas, kartais varpos

neįmanoma ištraukti iš moters lyti-

nių takų, tai – vaginizmas. Šiuo atve-

ju gali padėti tik tam tikras gydymas.

Dėl tokių simptomų reikėtų konsul-

tuotis su psichiatru, seksologu.

6 0

2 Moters gyvenimo būdas – ligų profilaktika

Liesumas

Ne tik nutukimas, bet ir per didelis liesumas yra pavojingas sveikatai. Nutukusios moterys daž-niau serga vienomis ligomis, o labai liesos – ki-tomis. Mitybos sutrikimų rizika jau galima tuo atveju, kai KMI < 20 (vidutinis liesumas), o kai KMI < 18,5 (kritinis liesumas), konstatuojama malnutricija (mitybos nepakankamumas).

Skiriamas trijų laipsnių mitybos

nepakankamumas:

• Io mitybos nepakankamumas,

kai KMI yra nuo 8,4 iki 17;

• IIo mitybos nepakankamumas,

kai KMI yra nuo 16,9 iki 16;

• IIIo mitybos nepakankamumas,

kai KMI ≤ 16.

Pagrindinės sveikos mitybos

rekomendacijos:

• valgyti įvairų, dažniau augalinį nei

gyvulinės kilmės maistą;

• kelis kartus per dieną valgyti grū-

dinių produktų ar bulvių, įvairių,

dažniau šviežių vietinių daržovių

ir vaisių (nors 400 g per dieną);

• išlaikyti normalų kūno svorį. Kūno

masės indeksas turi neviršyti

20–25. Kasdien aktyviai judėti;

• mažinti riebalų vartojimą: gyvu-

linius riebalus, kuriuose yra daug

sočiųjų riebalų rūgščių, keisti

augaliniais aliejais ir minkštais

margarinais, turinčiais nesočiųjų

riebalų rūgščių;

• riebią mėsą ir mėsos produktus

keisti ankštinėmis daržovėmis,

žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa;

• vartoti liesą pieną, liesus ir nesū-

rius pieno produktus: rūgpienį,

kefyrą, jogurtą, varškę, sūrį;

• rinktis maisto produktus, turin-

čius mažai cukraus. Rečiau vartoti

rafi nuotą cukrų, saldžius gėrimus,

saldumynus;

• valgyti nesūrų maistą. Bendras

druskos kiekis maiste, kartu su

rūkytais, sūdytais, konservuotais

produktais, duona, neturi būti

didesnis kaip vienas arbatinis

šaukštelis (5 g).

• vartoti joduotą druską;

• riboti alkoholio vartojimą;

• valgyti reguliariai.

Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne

vienos ar kelių rekomendacijų, bet

būtų atsižvelgiama į jas visas!

6 6

vartoti saikingai. Jų skaldymas yra žymiai lė-tesnis procesas, ir energija atpalaiduojama po kur kas ilgesnio laiko tarpo. Sotumo jausmas pasireiškia truputį vėliau, todėl suvalgomas di-desnis, kartais netgi per didelis, maisto kiekis. Riebalų perteklius atidedamas riebaliniame audinyje ir, jei jis nesueikvojamas darbui atlik-ti, žmogus tunka. Mėsa, žuvis, pienas ir jų produktai yra gyvūninių baltymų tiekėjai. Baltymai – organizmo ląstelių statybinė ir atstatomoji medžiaga. Gyvūniniai

baltymai vertingesni už augalinius, tačiau orga-nizmui reikia ir vienų, ir kitų.Maisto produktai neskirstomi į sveikus ir nesvei-kus. Visi produktai yra savaip vertingi, tik svarbu, kokiais kiekiais juos valgome. Ne produktai, o maitinimasis gali būti sveikas ir nesveikas. Mai-tintis reikia pagal sveikos mitybos rekomendaci-jas. Labai svarbu, kad būtų laikomasi ne vienos ar kelių rekomendacijų, bet būtų atsižvelgiama į jas visas. Maistą rinktis rekomenduojama re-miantis sveikos mitybos piramide.


6 7

Kuo naudingi kiekvienos grupės maisto

produktai

Daugiau nei pusė paros maisto davinio energijos turėtų būti gaunama valgant grūdinius pro-duktus ar bulves. Šiuose maisto produktuose yra labai mažai riebalų. Be energijos, jie aprūpi-na organizmą baltymais, maistinėmis skaidulo-mis, mineralinėmis medžiagomis (kaliu, kalciu, magniu) ir vitaminais (C, B6, P, folio rūgštimi, karotenoidais).Augaliniuose produktuose yra įvairių maisti-nių skaidulų. Ypač daug jų turi kepiniai iš ru-paus malimo miltų ar nemaltų grūdų gaminiai. Maistas, turintis pakankamą maistinių skaidu-lų kiekį, greitina žarnyno judesius, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje.Patariama nors 5 kartus per dieną valgyti švie-žių daržovių ir vaisių. Pasaulio sveikatos orga-nizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti bent

po 400 g vaisių ir daržovių (kiekis nurodomas be bulvių). Duonoje yra nuo 40 iki 50 % angliavandenių, nemažai baltymų – nuo 4,7 % ruginėje sijotų miltų duonoje ir 7,6–8,3 % kvietinėje duono-je. Didesniais kiekiais ir labiau subalansuotų aminorūgščių yra duonoje iš nesijotų šveistinių miltų. Baltymų ypač gausu duonoje iš šveistinių miltų. Panašus kiekis baltymų yra ir duonoje iš antros rūšies kvietinių miltų. Pagrindinis duonos komponentas yra ang liavandeniai, didžioji dalis – polisachari-das krakmolas. Jis sudaro apie 30–40 % duonos masės. Be to, duonoje yra apie 2 % dekstrinų – tarpinių krakmolo hidrolizės produktų (mity-bine verte jie beveik prilygsta krakmolui) ir 1,5–3 % paprastųjų cukrų. Ruginėje duonoje yra apie 1 % oligosacharidų. Kai kurių žmonių

1 4 0


Dabartiniu metu pasitaiko vis dau-

giau pirmalaikio senėjimo atvejų.

Pagrindinė šio proceso priežastis yra

besaikis deginimasis saulėje (foto-

senėjimas). Ypač dideliam ir paste-

bimam odos būklės pablogėjimui

įtaką daro staigus svorio numetimas,

tada veido oda tiesiog subliūkšta.

Veido senėjimo procesas yra neišvengiamas. Laikui bėgant, pasireiškia veido senėjimo po-žymiai – padrimba oda, pasmunka antakiai, po akimis susiformuoja nedideli riebalų maišeliai, apie nosies kraštus ir aplink akis susiraukšlėja oda. Todėl daugeliui žmonių veido patempimo plastinė operacija – tai galimybė pakeisti laiko žymes, atjauninti savo išvaizdą ir ilgiau išlaikyti aktyvią poziciją šiuolaikinėje visuomenėje.

Dažniausiai veido patempimo operacija yra atliekama taikant bendrinę nejautrą. Ši opera-cija gali būti atlikta atskirai arba kartu su vokų plastika (blefaroplastika). Per veido patempimo operaciją daromi pjūviai visais atvejais yra pa-slepiami už natūralių ausies ar plaukų kontūrų. Atliekant operaciją, veido oda ir raumenys yra patempiami įvedant fi ksuojančias siūles. Kar-tais nuo veido ir kaklo yra pašalinama dalis riebalinio audinio. Išraiškingam pagurkliui pa-šalinti yra daromas trumpas pjūvis po smakru. Per veido patempimo operaciją yra koreguoja-mos kaklo, nosies ir lūpų kampo raukšlės. Po operacijos veidas ir galva yra sutvarstomi. Pri-klausomai nuo operacijos apimties ir sudėtin-gumo, veido patempimas gali trukti apie 3–6 ar net daugiau valandų.Po operacijos atlikimo siūlės yra pašalinamos praėjus 1–7 d. Po operacijos jaučiamas skaus-mas yra nedidelis ir lengvai malšinamas vaistais.

1 4 1

Optimalus laikas daryti veido patem-

pimo operaciją yra tada, kai moters

ar vyro veide išryškėja pirmieji se-

nėjimo požymiai, bet veido oda vis

dar elastinga, veido kaulinė struktūra

gerai išreikšta. Paprastai tokios ope-

racijos atliekamos 40–60 m. amžiaus

vyrams ir moterims.

Tačiau stiprus veido patinimas bei kraujosruvos pradeda mažėti tik po 3–4 parų ir gali laiky-tis iki 3–4 savaičių. Šiuo laikotarpiu pacientas būna ypač jautrus. Gali pasireikšti net trum-palaikė depresija ir nusivylimas. Tokiu būdu tinkamai suplanuota pooperacinė reabilitacija

Pacientui, norinčiam atlikti

veido patempimo operaciją,

būtina tinkamai pasirengti

pooperacinei reabilitacijai.

bei plastikos chirurgo rekomendacijų vykdy-mas padeda lengviau išgyventi stresą ir džiaug-tis pasiektu rezultatu. Paprastai po 4 savaičių, kai atslūgsta tinimas ir pranyksta kraujosruvos, pacientas gali grįžti prie įprastinio gyvenimo ritmo. Dar apie 2 mėn. gali būti jaučiamas gi-luminis veido tinimas. Visiškai veidas susifor-muoja praėjus 6 mėn. po operacijos atlikimo. Pooperaciniu periodu rekomenduojamos įvai-rios kosmetologinės procedūros.

1 8 6

Kiaušidžių dariniai Doc. dr. Jolita Zakarevičienė

3 Moterų ligos

Kiaušidžių funkcinėmis cistomis vadina-mi ert miniai kiaušidžių dariniai, kilę iš nor-malių anatominių struktūrų, prisipildę ląstelių sekreto ir atsirandantys kiaušidėse keičiantis mėnesinių ciklo fazėms (žr. „Lytinis ciklas“)ar per nėštumą. Funkcinės kiaušidžių cistos daž-nai nustatomos atsitiktinai. Dažniausiai atlie-kant ginekologinį (bimanualinį) tyrimą arba tiriant ultragarsu dėl kitų priežasčių. Funkci-nės cistos vaisingo amžiaus moterims paprastai

išnyksta savaime per 2–3 mėn. Išskiriamos trys kiaušidžių funkcinių cistų rūšys: folikulinės, geltonkūnio ir tekaliuteininės cistos.

Folikulinės cistos

Įprastai vienoje kiaušidėje susiformuoja viena folikulinė cista. Jos dydis gali būti nuo kelių iki 10–15 cm. Folikulinė cista susidaro dėl per di-delio FSH (folikulus stimuliuojančio hormo-no) kiekio. Šios cistos susidaro dviem būdais: arba neįvyksta ovuliacija, t. y. pasilieka neply-šęs subrendęs folikulas ir jis didėja, arba vie-nas iš nebrandžių folikulų praranda gebėjimą sunykti. Folikulinėms cistoms būdinga plona kapsulė, skaidrus turinys, jos paprastai išsidėsto kiaušidės žieviniame sluoksnyje. Kartais krau-jas iš vaskuliarizuoto folikulo apvalkalo gali užpildyti folikulo ertmę. Toks darinys vadina-mas folikulo hematoma.

Geltonkūnio cistos

Jos pasitaiko rečiau nei folikulinės cistos, for-muojasi po ovuliacijos, kai bręstančio gelton-kūnio ertmė savaime prisipildo kraujo. Jei į geltonkūnio ertmę patenka daug kraujo, jis gerokai padidėja ar net plyšta. Tada kraujas iš-silieja į pilvo ertmę. Geltonkūnio cistos plyšta ir kraujuoja dažniausiai antroje mėnesinių ci-klo pusėje (liuteininėje fazėje) po kokios nors fi zinės veiklos (lytinių santykių, traumos, bė-gimo, šokinėjimo, aerobikos pratimų ir pan.). Jei geltonkūnis neplyšta, susidariusi cista gali siekti nuo 3–4 iki 8–10 cm, retais atvejais – būna dar didesnė.

1 8 7

Tekaliuteininės cistos

Tekaliuteininės cistos yra rečiausios iš visų funkcinių kiaušidžių cistų. Jos visada formuo-jasi abiejose kiaušidėse, gali būti dauginės, nuo 1 iki 10 cm dydžio. Dėl šių cistų kiaušidės sti-priai padidėja. Tekaliuteininės cistos atsiranda kaip atsakas į per didelį HCG (chorioninio go-nadotropino) kiekį, esant pūslinei išvisai, dau-giavaisiam nėštumui, dėl Rh izoimunizacijos susiformavus didelei placentai, kaip cukrinio diabeto pasekmė, dėl ovuliacijos stimuliavi-mo vaistais ir kt. Didelis šio hormono kiekis sukelia visų folikulų (brandžių, nebrandžių, nunykusių) padidėjimą. Tekaliuteininės cistos, nėštumui baigiantis, išnyksta savaime.

Simptomai ir gydymas

Esant funkcinėms (folikulinėms ar geltonkū-nio) cistoms, moterys paprastai skundų neturi. Kartais gali būti nereguliarus pakraujavimas, mėnesinių ciklo sutrikimas. Cistos dažniausiai

1 9 6

3 Moterų ligos

Gimdos kaklelio ikivėžinės būklės Doc. dr. Audronė Arlauskienė

Visame pasaulyje kiekvienais metais daugiau kaip 500 tūkst. moterų yra diagnozuojamas gimdos kaklelio vėžys. Gimdos kaklelio vė-žys yra antra pagal paplitimą vėžio forma, nuo kurios miršta pusė susirgusių moterų. Gimdos kaklelio vėžio nebūna be ikivėžinių gimdos kaklelio būklių.Gimdos kaklelio ikivėžinėms būklėms priski-riamos gimdos kaklelio displazijos arba intra-epitelinės gimdos kaklelio neoplazijos (CIN). Tai gimdos kaklelio epitelio augimo ir forma-vimosi sutrikimai, kurie, laiku nediagnozuoti ir negydomi, gali progresuoti ir virsti gimdos kaklelio vėžiu. CIN vystosi sutrikus norma-liam ląstelių formavimosi procesui toje vieto-je, kur susisiekia gimdos kaklelio plokščiųjų ir liaukinių ląstelių epiteliai, t. y. vadinamojoje transformacijos zonoje.Svarbiausias gimdos kaklelio ikivėžinių būk-lių ir vėžio etiologinis veiksnys yra žmo-gaus papilomos virusas (ŽPV), perduodamas lytiniu keliu (žr. „Lytiškai plintančios ligos“).

2008 m spalio mėn. 7 d. vokiečių mokslinin-kas Haraldas zur Hauzenas (Harald zur Hau-sen) gavo Nobelio premiją už tai, kad įrodė, jog gimdos kaklelio vėžį sukelia ŽPV.ŽPV yra paplitusi infekcija. Per gyvenimo lai-kotarpį šia infekcija užsikrečia apie 75 % lytiš-kai aktyvių moterų. Gimdos kaklelio vėžys yra santykinai reta plačiai paplitusios onkogeninės ŽPV infekcijos baigtis. Daugiau nei 80 % visų ŽPV infekcijų yra besimptomės ir pasveiksta-ma savaime. Tačiau, kai virusas lieka gimdos kaklelyje, vystosi ikivėžiniai epitelio pokyčiai, o vėliau – vėžys. Didžiausios onkogeninės rizikos (agresy-viausi) viruso tipai yra 16, 18, 31, 33, 45. Jie dažniausiai nustatomi sergančioms gimdos kak-lelio vėžiu. ŽPV 16 ir 18 tipai lemia 70 % dide-lio laipsnio intraepitelinių pažeidimų (HSIL) ir 23–30 % nedidelių epitelinių pažeidimų (LSIL) rizikos. Mažos onkogeninės rizikos virusai (ŽPV 6, 11 tipai) susiję su lytinių organų karpomis.

Intraepitelinės neoplazijos rizikos

grupei priskiriamos:

• moterys, infekuotos ŽPV;

• lytiškai aktyvios, turinčios daugiau

nei tris partnerius moterys;

• anksti pradėjusios lytinį gyvenimą;

• tos, kurių vyrai turi daug lytinių

part nerių;

• infekuotos ŽIV;

• sergančios pūsleline ar kita lytiš-

kai plintančia liga;

• rūkančios moterys;

• moterys, vartojančios kontracep-

tines tabletes ilgiau nei 10 m.

1 9 7

Pagal histologinio tyrimo duome-

nis gimdos kaklelio epitelio pažei-

dimas yra skirstomas laipsniais:

• CIN I – lengvo laipsnio displazija,

kai padidinto aktyvumo ląstelės

užima ne daugiau trečdalio

epitelio storio;

• CIN II – vidutinė displazija,

padidėjusio aktyvumo bazinis

sluoksnis užima nuo trečdalio iki

2/3 epitelio;

• CIN III/CIS – sunki displazija,

visiškai sutrikęs ląstelių

dauginimasis, pakitęs epitelis

užima daugiau 2/3 epitelio

sluoksnio.

Kartais būna kraujavimas po lytinių santykių ar pagausėjusios išskyros iš lytinių organų. Pagrindinė gimdos kaklelio displazijų diagnos-tinė priemonė yra citologinis gimdos kaklelio tepinėlis. Įtarus patologiją, atliekama kolpos-kopija (gimdos kaklelio apžiūra binokuliariniu mikroskopu), diagnostinė biopsija ar gimdos kaklelio kanalo išgrandymas (kiuretažas). Di-delės rizikos ŽPV tipus galima nustatyti tiriant kraują. Lengvo laipsnio displazijų gydyti nereikia. Svarbu pacientę stebėti, kartoti tyrimus. Tai-komi paviršinės destrukcijos metodai. CIN II ir CIN III gydymui naudojami radi-kalūs gydymo būdai – konizacija, gimdos ka-klelio amputacija, diatermokonizacija, gimdos pašalinimas. Gydymo metodo parinkimas priklauso nuo citologijos, kolposkopijos ir biopsijos rezulta-tų, pacientės amžiaus, planuojamų nėštumų. Po gydymo moterys stebimos dėl galimo li-gos atkryčio. Gimdos kaklelio intraepiteliniai pokyčiai progresuoja lėtai. Todėl juos galima nustatyti anksti, atliekant reguliarius citologi-nius tyrimus, ir sėkmingai gydyti. Tai antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika.

Pagal Bethesdos sistemą CIN I displazijai priski-riamas mažo laipsnio epiteliniams pokyčiams (LSIL), o CIN II, CIN III/CIS – didelio laips-nio intraepiteliniams pokyčiams (HSIL).Nustatyta, kad CIN I pakitimai gali regresuoti savaime, o CIN II ir CIN III dažniausiai pro-gresuoja, ir per 1–10 m. gali peraugti į vėžį.Esant ikivėžinėms gimdos kaklelio būklėms, moterys dažniausiai neturi jokių nusiskundimų.

Ikivėžiniai gimdos kaklelio epitelio pokyčiai

2 0 0

3 Moterų ligos

Moterų šlapimo nelaikymasProf. dr. Gražina Drąsutienė

Šlapimo nelaikymas – tai nevalingas šlapimo tekėjimas pro šlaplę. Jis vargina daugiau mote-ris nei vyrus. Net 50 % moterų menopauzės laikotarpiu kenčia nuo šlapimo nelaikymo.

Yra skiriamos šio šlapimo

nelaikymo rūšys:

• įtampos šlapimo nelaikymas, arba

šlapimo nelaikymas per fi zinę

apkrovą;

• ūminis šlapimo nelaikymas,

arba dirgliosios šlapimo pūslės

sindromas, pasireiškia staiga

kylančiu noru šlapintis. Moterį

vargina ir dažnas (daugiau 12

kartų dieną ir naktį) šlapinimasis;

• mišrus šlapimo nelaikymas, kai

moteris nelaiko šlapimo per fi zinę

apkrovą ir užėjus stipriam norui

šlapintis;

• funkcinis šlapimo nelaikymas. Šis

šlapinimosi sutrikimas būdingas

moterims, turinčioms psichikos

ar fi zinę negalią. Pavyzdžiui,

ligonė dėl ligos negali greitai

pasiekti tualeto. Esant šiam

šlapimo nelaikymo tipui, gydymas

nereikalingas;

• paradoksinis šlapimo

nelaikymas – nežiūrint, kad

šlapimo pūslė yra perpildyta,

moteris pasišlapinti negali. Tai gali

įvykti po operacijos, traumos ar

patirto psichologinio streso.

• ekstrauretrinis šlapimo

nelaikymas – esant šlapimo

išskyrimo organų anatominiams

pokyčiams, šlapimas gali tekėti

nuolat, nepriklausomai nuo

moters noro, valios pastangų,

veiklos ar padėties.

Moterų šlapimo nelaikymo rizikos

veiksniai:

• vyresnis amžius;

• gimdymas;

• nėštumas;

• nutukimas ar antsvoris;

• šlapimo takų infekcinės ligos;

• vidurių užkietėjimas;

• gimdos šalinimo operacijos;

• kvėpavimo organų ligos, kurios

sukelia kosulį, čiaudulį;

• psichikos negalia;

• neurologinės ligos.

2 0 1

Moteris nuo šlapimo nelaikymo yra gydoma neoperaciniais ir operaciniais būdais. Neope-raciniai gydymo būdai yra nemedikamen-tiniai: rekomenduojama keisti gyvenimo būdą ir šlapinimosi režimą (rekomenduojama šla-pintis dažnai, nelaukti, kol prisipildys šlapimo pūslė), mesti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, mažinti išgeriamos kavos kiekį, didinti moters fi zinį aktyvumą, stiprinti dubens dugno rau-menis (ligonei nurodomi specialūs pratimai).

Medikamentiniai būdai – skiriami vaistai, ku-rie blokuoja šlapimo pūslės inervaciją. Jei yra paradoksinis šlapimo nelaikymas, kateterizuo-jama šlapimo pūslė, kol bus pašalintos priežas-tys, sukėlusios šį šlapimo nelaikymą.Chirurginis gydymas taikomas esant įtam-pos ir mišriam šlapimo nelaikymui. Tokiu atveju yra atliekamos minimaliai invazyvios operacijos, naudojant sintetinius implantus.

Veiksmingų šlapimo nelaikymo

profi laktikos priemonių

nėra. Padėti išvengti šlapimo

nelaikymo gali dubens

raumenis stiprinantys pratimai,

aktyvi moters fi zinė veikla. Be

to, reikia ligonei reikia vengti

antsvorio ir nutukimo.

2 2 8

3 Moterų ligos

Negimdinis nėštumas Doc. dr. Jolita Zakarevičienė

Negimdinis, arba ektopinis, nėštumas (gr. ektopos – ne vietoje) – tai patologija, kai ap-vaisintas kiaušinėlis implantuojasi ne gimdoje, bet už gimdos ertmės ribų. Ektopinio nėštumo dažnis – 2 % visų nėštumų. Dažniausiai ne-gimdinis nėštumas vystosi kiaušintakyje: 80 % kiaušintakio ampulinėje dalyje, 12 % – kiaušin-takio sąsmaukoje, 5 % – kiaušintakio spurgose, 2 % – kiaušintakio dalyje, esančioje gimdos sie-noje (intersticinis nėštumas). Pastebėtina, kad 40–70 % kiaušintakiuose užsimezgusių nėštu-mų rezorbuojasi ir sunyksta savaime, jokios chi-rurginės operacijos nereikia.

Negimdinio nėštumo lokalizacija

Kitos negimdinio nėštumo užuomazgos vietos daug retesnės (1–2 % visų ektopinių nėštumų). Tai – pilvo ertmė, kiaušidės, gimdos kaklelis, gimdos rudimentinis ragas. Ne gimdos ertmėje įsiterpęs nėštumas auga maitinamas aplinkinių audinių kraujotakos. Kai nėštumas vystosi ir gemalas auga, kyla grėsmė,

kad plyš organas, kuriame jis vystosi (dažniau-siai kiaušintakis). Negimdinis nėštumas sukelia gausų kraujavimą, dažnai tenka pašalinti kiau-šintakį. Dėl gausaus kraujavimo ir hemoraginio šoko moteris gali mirti. Remiantis statistika, JAV negimdinis nėštumas yra pagrindinė mote-rų mirties priežastis per I nėštumo trečdalį. Tai apie 9 % visų su nėštumu susijusių mirčių.Didesnė negimdinio nėštumo rizika būdinga vyresniojo amžiaus, rūkančioms, turinčioms gimdos spiralę, patyrusioms kiaušintakių opera-ciją moterys. Taip pat toms, kurioms ovuliacija skatinama vaistais, turėjusioms negimdinį nėš-tumą ar sirgusioms uždegimine dubens liga.Negimdinio nėštumo simptomai priklauso nuo to, ar plyšta kiaušintakis, ar įvyksta kiau-šintakinis persileidimas. Plyšus kiaušintakiui, ima ūmiai skaudėti pilvą, gausiai kraujuojama į pilvo ertmę, krinta kraujospūdis, pasireiškia šoko simptomai, tachikardija. Gali būti ne-normalus kraujavimas iš gimdos, pečių juostos skausmai, moteris alpsta.Kiaušintakiniam persileidimui būdinga lė-tesnė eiga. Paminėtina, kad negimdinio nėštumo simptomai gali būti panašūs į kitų ligų sukelia-mus sveikatos sutrikimus. Panaši yra apendicito eiga, minėti simptomai atsiranda plyšus kiau-šidės cistai, apsisukus kiaušidei, esant ūmiam gimdos priedų uždegimui (salpingitui). Tačiau negimdinis nėštumas – dažniausia reprodukci-nio amžiaus moterų ūmaus pilvo skausmo ir kraujavimo į pilvą priežastis. Diag nostika re-miasi pacientės anamneze (paskutinės mėnesi-nės, buvęs negimdinis nėštumas, abortai, ne-vaisingumas, uždegimai), apžiūra ir apčiuopa (radiniai priklauso nuo apžiūros laiko, ar jau

2 2 9

plyšęs kiaušintakis, ar yra kraujo pilve ir kt.). Taip pat gali būti pilvaplėvės dirginimo reiški-nių. Negimdiniam nėštumui diagnozuoti bū-tinai turi būti taikomas ultragarsinis tyrimas. Svarbu paneigti arba pamatyti nėštumą gimdo-je. Transvaginaliniu davikliu nėštumą gimdoje galima pamatyti praėjus 24 d. po ovuliacijos ar 38 d. nuo paskutinių mėnesinių pradžios. Gemalinė pūslė yra pirmoji nėštumo stuktūra, kurią galima pamatyti atliekant ultragarsinį ty-rimą – ji aiškiai matyti gimdos ertmėje. Tyri-mo makštiniu davikliu jautrumas svyruoja nuo 47 iki 98 %. Galima pamatyti tik kiek paaugusį

nėštumą (gemalinę pūslę šalia gimdos). Anks-čiausiai gemalinė pūslė matoma 4-ą nėštumo savaitę, o 6-ą savaitę jau stebimas embrionas ir jo širdies veikla. Embrionas aiškiai matomas, kai gemalinė pūslė siekia 16 mm dydį.Normalaus nėštumo pradžioje beta hCG kiekis kraujo serume padvigubėja maždaug kas antrą parą. Jei jis padidėja mažiau, galima įtarti ekto-pinį, arba nesivystantį, nėštumą. Tačiau kartais (~10 %), net ir negimdinio nėštumo atvejais, beta hCG koncentracija gali didėti tarsi vys-tantis normaliam nėštumui. Kartais diagnozei gali padėti spalvota doplerometrija (skirtinga kraujotakos raiška esant normaliam ar nesivys-tančiam nėštumui). Dabar laparoskopija tapo pagrindiniu negimdinio nėštumo diagnostikos ir gydymo būdų. Ši operacija atliekama pacien-tėms, kurios skundžiasi skausmu, jų hemodina-mika yra nestabili, nėštumo gimdoje nematyti ir įtariamas ektopinis nėštumas. Per operaciją galima įvertinti pilvo ertmės ir dubens organų būklę, nėštumo vietą, kraujo kiekį pilve. Tačiau net laparoskopijos būdu nediagnozuojama iki 4 % ankstyvų negimdinių nėštumų. Apie 20 % moterų, kurioms vystosi negim-dinis nėštumas, į ligoninę atvyksta nestabilios hemodinaminės būklės, su pilvo skausmais. Tai leidžia įtarti plyšusį negimdinį nėštumą. Atsi-žvelgiant į nėštumo laiką, lokalizaciją, kom-plikacijas, moters būklę, negimdinis nėštumas gali būti gydomas ir konservatyviai (vaistais), laukiant nėštumo rezorbavimosi ir kartojant beta hCG tyrimus. Tačiau reikia nepamiršti, kad nėra absoliučių kriterijų, kuriais remiantis laukimo taktika būtų visiškai saugi.

Dažniausia negimdinio

nėštumo lokalizacija – kiau-

šintakis ( 96–98 %). Plyšus

negimdiniam nėštumui,

prasideda gausus kraujavi-

mas į pilvo ertmę arba, jei

nėštumas vystosi gimdos

kaklelyje, – į išorę.

Negimdiniam nėštumui būdingi:

• įvairaus intensyvumo pilvo

skausmai;

• vėluojančios mėnesinės;

• kraujingos išskyros iš gimdos.

2 5 2

Nėštumo diagnostika Prof. dr. Gražina Drąsutienė

Nėštumas – pats gražiausias moters gyveni-mo laikotarpis. Jo trukmė yra 40 savaičių, arba 9 kalendoriniai mėnesiai. Nėštumo laikotarpis yra dalijamas į 3 trečdalius. Kiekvienas jų turi tik jam būdingus požymius. Nėštumo diagnostika yra pagrįsta abejotinais, apytikriais ir tikraisiais nėštumo požymiais.Abejotini nėštumo požymiai yra pykinimas, vėmimas, greitas nuovargis, dažnas šlapinima-sis. Abejotini nėštumo požymiai atsiranda per I nėštumo trečdalį iki 13-os nėštumo savaitės. Paskui jie savaime pranyksta.Apytikriai nėštumo požymiai – mėnesinių išnykimas, teigiamas nėštumo testas, gimdos dydžio, formos ir konsistencijos pokyčiai, pil-vo apimties didėjimas, krūtų pigmentacijos at-siradimas ir jų padidėjimas. Tačiau šie pokyčiai

yra galimi ir kai kurių ligų atvejais: mėnesinės gali išnykti dėl klimato pasikeitimo, endokri-ninių ligų, pilvo apimtis padidėti dėl susikau-pusio skysčio pilvo ertmėje – ascito, esant pik-tybiniam procesui kiaušidėse. Krūtų pokyčius gali sukelti krūtų navikai. Kartais krūtys gali padidėti, jeigu moteris yra įtikėjusi tariamu nėštumu ir t. t.Tikrieji nėštumo požymiai yra susiję su vai-siumi. Tai vaisiaus širdies tonai ir jo judesiai. Tikruosius nėštumo požymius galima įvertinti, atliekant ultragarsinį tyrimą: matomos vaisiaus dalys, jo širdies susitraukimai, stebimi vaisiaus judesiai. Per šį tyrimą išmatuojama vaisiaus gal-va, pilvo apimtis, galūnės, įvertinamas vaisiaus organų darbas, virkštelės ir smegenų kraujota-ka, vaisiaus kūno dalių išsidėstymas gimdoje,

4 Nėštumo fiziologija ir patologija

Vaisius gimdoje. Vaizdas tiriant ultragarsu

2 5 3

Jeigu mėnesinių ciklas yra reguliarus

(28 dienos) ir pastojimo diena

nežinoma, tai gimdymo data

nustatoma tokiu būdu:

gimdymo data = pirmoji paskutinių

mėnesinių diena + 7 dienos – 3 mė-

nesiai + 1 metai (gimdymo data

numatoma kitais metais, jei pasku-

tinės mėnesinės buvo vėliau negu

kovo mėn.).

Jeigu mėnesinių ciklas yra ilgesnis

arba trumpesnis nei 28 dienos, gim-

dymo data apskaičiuojama taip:

gimdymo data = pirmoji paskutinių

mėnesinių diena + 7 dienos – 3 mėne-

siai + 1 metai ± X dienų;

čia X reikšmė yra skirtumas tarp 28 die-

nų ir realios mėnesinių ciklo trukmės.

placentos prisitvirtinimo vieta, vaisiaus vandenų kiekis ir atliekami detalūs tiksliniai vaisiaus fi zi-nės būklės vertinimai. Šie požymiai yra objek-tyvūs, todėl jie vadinami tikraisiais.

Gimdymo data numatoma pagal pastojimo, paskutinių mėnesinių pirmosios dienos datas ir remiantis ankstyvojo (I nėštumo trečdalio) ultra garsinio tyrimo duomenimis.Nėštumą diagnozuoja gydytojas akušeris gine-kologas arba šeimos gydytojas. Pirmoji gydyto-jo pažintis su nėščiąja prasideda nuo pokalbio – anamnezės surinkimo. Akušerinė anamnezė liečia subtilius ir intymius klausimus apie mo-ters lytinį gyvenimą. Nereikia drovėtis atskleisti gydytojui šio gyvenimo paslapčių, nes tinkamai ir tiksliai surinkta anamnezė turi didelės įtakos nėščiosios priežiūrai per visą nėštumo laikotarpį. Gydytojas išsiaiškina nėščiosios nusiskundimus, mėnesinių funkcijos ypatumus, ginekologines ir bendrąsias ligas, patirtas operacijas, buvusių nėštumų ir gimdymų ypatybes, gimusių vaikų svorį, paveldimumo veiksnius. Visi šie duome-nys yra labai svarbūs, nes nuo jų priklauso mo-ters medicininės priežiūros kokybė.Nėščiosios bendrosios ligos turi neigiamos įta-kos vaisiaus raidai, jo sveikatai, todėl gydytojas turi numatyti moters priežiūros per nėštumą

Sveika moteris turi

pagimdyti sveiką vaiką.

2 5 8

Nėščiosios higiena Prof. dr. Gražina Drąsutienė

Jei moteris savo įsčiose nešioja mergaitę, ji turi suprasti, kad jos dukra – būsimoji motina. Todėl anksti suformuoti higieniniai įgūdžiai pravers

Darbo ir poilsio režimas:

• pasivaikščiojimas gryname ore;

• ilgesnis nakties miegas;

• miegas po pietų.

Krūtų ruošimas būsimai laktacijai:

• oro vonios;

• šluostymasis šiurkščiu natūralaus

pluošto rankšluosčiu;

• vandens procedūros, keičiant šal-

to ir drungno vandens sroves;

• natūralaus pluošto liemenėlė,

dengianti spenelius šiurkščia lini-

ne medžiagos skiautele.

Nėščiosios apranga:

• natūralaus pluošto apatiniai

drabužiai;

• atsisakyti aukštakulnių batelių, ku-

rie didina dubens pasvirimo kam-

pą, o perkopus į nėštumo antrąją

pusę, tampa nepatogūs ir kenkia

nėščiosios išoriniam grožiui;

• nėštumo trukmė yra 9 kalendo-

riniai mėnesiai, todėl rekomen-

duotina turėti ne vieną viršutinių

drabužių komplektą. Šie drabužiai

turėtų būti pasiūti iš natūralaus

pluošto audinių, laisvi, nevaržantys

moters judesių, nespaudžiantys

moters kūno didėjančios apimties.

jai visose gyvenimo situacijose, o ypač būsimo nėštumo laikotarpiu.Higienos taisyklių laikymasis nėštumo laiko-tarpiu padeda išvengti nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Išnešioti vaisių ir pagimdyti sveiką naujagimį padeda ne tik medicininė priežiūra, bet ir tinkamas gyvenimo būdas bei higienos įpročiai.


Svarbiausi nėščiosios higienos reikalavimai

2 5 9

Lytiniai santykiai

Nėštumas yra fi ziologinė moters būklė. Todėl normalus lytinis gyvenimas turi išlikti ir per nėštumą. Jeigu nėštumo eiga yra normali, ir nėščioji sveika, tai ji neturėtų vengti lytinių santykių iki nėštumo pabaigos. Nuo šių san-tykių patartina susilaikyti tik tada, jeigu gydy-tojas akušeris ginekologas nustato, kad nėščia-jai gali grėsti priešlaikinis gimdymas. Lytiniai santykiai ir abipusė būsimųjų tėvų meilė tik sutvirtina šeimos santykius.

Odos priežiūra

Vaisiui augant, didėjanti kūno apimtis ištempia odą pilvo, klubų, krūtų srityje. Dėl to atsiran-da melsvos spalvos strijos – nėštumo dryžiai, kurie po gimdymo pašviesėja ir tampa blyš-kūs. Tačiau tokie dryžiai atsiranda ne visoms moterims. Tai priklauso nuo įgimtų nėščiosios

savybių. Dryžių profi laktikai patariama gerti daugiau skysčių, tepti kūno odą maitinamai-siais kremais, o tas jos vietas, kur formuojasi dryžiai, švelniai masažuoti (žr. „Odos priežiūra, ligos ir estetinės procedūros“).

Tarpvietės priežiūra

Siekiant išvengti tarpvietės plyšimo gimdant, patartina nėštumo pabaigoje, likus kelioms sa-vaitėms iki gimdymo, kasdien įtrinti tarpvietę kviečių daigų aliejumi, dėti medetkų kompre-sus, švelniai ją masažuoti migdolų aliejumi.

Dantų priežiūra

Vyrauja klaidinga nuomonė, kad nėštumo lai-kotarpiu dantų gydyti nerekomenduojama. Tai netiesa (žr. „Sveikos moters – graži šypsena“).

Dantis nėštumo

laikotarpiu gydyti ne tik

reikia, bet ir būtina!

2 7 0


Vaisiaus stebėsena Doc. dr. Audronė Arlauskienė

Nėštumo laikotarpiu taikomi šie

neinvaziniai vaisiaus būklės tyrimo

būdai:

• vaisiaus judesių skaičiavimas;

• gimdos dugno aukščio matavimas;

• vaisiaus širdies auskultacija (klau-

symasis jo dūžių);

• ultragarsinis tyrimas;

• kardiotokografi ja (vaisiaus širdies

ritmo ir gimdos aktyvumo grafi nis

užrašymas elektroniniais prietaisais);

• vaisiaus biofi zinis profi lis;

• akušerinė doplerometrija (vaisiaus ir

placentos kraujotakos vertinimas).

2 7 1

Viena iš sudedamųjų nėštumo priežiūros dalių yra vaisiaus būklės stebėsena ir vertinimas. Tai ypač svarbu, kai nėščioji serga sistemine liga (hipertenzija, cukriniu diabetu ir kt.) arba yra nustatyta nėštumo komplikacija (vaisiaus augi-mo sulėtėjimas, Rh netapatumas, pre eklampsija ir kt.). Vaisiaus būklę gali vertinti ne tik medi-kai, bet ir pati nėščioji – jausdama ir skaičiuo-dama vaisiaus judesius, stebėdama jų pobūdį, stiprumą. Nėra idealaus vienintelio vaisiaus bū-klės stebėsenos būdo. Dažniausiai taikomi keli vaisiaus būklės vertinimo būdai, atsižvelgiant į nėštumo laiką ir akušerinę situaciją.

Vaisiaus judesių skaičiavimas

Yra keli vaisiaus judesių skaičiavi-

mo būdai.

Skaičiuojami visi vaisiaus judesiai per

30 min., nėščiajai gulint ant kairiojo

šono, 1–3 kartus per dieną. Normalu,

jei ji per 30 min. pajunta 5 ir daugiau

judesių.

Galima skaičiuoti vaisiaus aktyvumo

periodus per 12 val. (pavyzdžiui,

nuo 9 val. ryto). Esant gerai vaisiaus

būklei, iki 10 tokių periodų suskai-

čiuojama per trumpesnį nei 12 val.

laikotarpį.

Nėščia moteris pajunta vaisiaus judesius 20-ą sa-vaitę per pirmąjį nėštumą, o kartotinai nėščia – 18-ą savaitę. Vaisiaus judesiai būna įvairūs – jis spardosi, sukasi, verčiasi, rąžosi, žagsi ir kt.

Normalus bazinis vaisiaus

širdies ritmas yra 110–150

kartų per minutę.

Nuo 30-os nėštumo savaitės galima aiškiai iš-skirti vaisiaus aktyvumo ir miego periodus. Ap-skaičiuota, kad vaisius per vieną ciklą miega apie 23 min. Nėščioji mokoma skaičiuoti vaisiaus ju-desius nuo 30–32 savaitės.Vaisiaus aktyvumas yra labai svarbus jo būklės rodiklis. Jo judesiai būna reti, silpni arba ir vi-sai išnyksta dėl įvairių patologinių nėščiosios arba vaisiaus būklių, pavyzdžiui, kai jam trūks-ta deguonies (hipoksija).Jei vaisiaus judesių skaičius sumažėja arba jie visai išnyksta, būtina kreiptis į akušerę ar nėš-tumą prižiūrintį gydytoją akušerį ginekologą.

3 3 6


Nėštumas ir infekcijos Doc. dr. Audronė Arlauskienė

Nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo moteris gali persirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Kai kurios jų sutrikdo ir vaisiaus bei naujagi-mio sveikatą. Įvairios infekcinės vaisiaus ir naujagimio ligos, kuriomis jis suserga motinos nėštumo, gimdy-mo ar pogimdyminiu laikotarpiu, vadinamos perinatalinėmis infekcijomis.

Perinatalinės infekcijos

Perinatalinę infekciją gali sukelti bakterijos (sta-fi lokokai, streptokokai, ešerichijos (lot. e. coli), chlamidijos, treponemos, mikoplazmos), virusai (citomegalo virusas, ŽIV, raudonukės, herpes, entero virusas, hepatito B ir kt.), pirmuonys (toksoplazmos, trichomonos) ir kt. Dažnai pa-sitaiko ir mišri infekcija.

Infekcijos plitimo į vaisiaus aplinką keliai yra transplacentinis (per placentą kraujo keliu), ascendentinis (infekcija kyla iš makšties, gimdos kaklelio į gimdą), motinai gimdant per tiesio-ginį vaisiaus sąlytį su užkrėstais lytiniais takais, žindymo laikotarpiu per pieną. Retesnis tiesio-ginis infekcijos patekimo kelias – per invazines procedūras (amniocentezę, kordocentezę) arba iš infekcijos židinių motinos pilvo ertmėje.

Perinatalinės infekcijos lemia įvai-

rias komplikacijas:

• motinai:

savaiminį persileidimą, priešlaikinį

gimdymą, gimdos ar pilvaplėvės

uždegimą, sepsį;

• vaisiui ir naujagimiui:

neišnešiotumą, raidos ydas, vai-

siaus žūtį, kvėpavimo sutrikimo

sindromą. Naujagimis gali gimti

jau sirgdamas pneumonija, sep-

siu, konjunktyvitu (akies junginės

uždegimu), lėtine infekcija, gali

sutrikti ir tolesnė vaiko raida.

3 3 7

Chorioamnionitas

Tai infekcinė liga, kurią sukelia mikroorganiz-mai, patekę į vaisiaus vandenis, dangalus, pla-centą. Galima besimptomė (subklinikinė) eiga, kai tik po gimdymo aptinkami uždegiminiai pokyčiai placentoje, virkštelėje, dangaluose. Chorioamnionitui būdingas motinos karš-čiavimas, motinos ir vaisiaus tachikardija, skaus-minga gimda, gausios nemalonaus kvapo išsky-ros iš makšties, uždegiminiai pokyčiai motinos kraujyje. Diagnozę patvirtina išskyrų iš makšties, vaisiaus vandenų, motinos kraujo ir kt. pasėliai. Chorioamnionitas gydomas antibiotikais. Jo profi laktikai svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti lytiniu keliu plintančias ligas (žr. „Lytiškai plin-tančios ligos“) bei bakterinę vaginozę.

Nėštumas ir ŽIV

Žmogaus imunodefi cito virusas (ŽIV) priklauso retrovirusų grupei. Jis pažeidžia T limfocitus ir sukelia imunosupresiją (antrinį imuniteto nepa-kankamumą). Lietuvoje kasmet užregistruoja-ma 100–120 šiuo virusu užsikrėtusių asmenų.Virusas perduodamas lytiniu keliu, per užkrės-tą kraują ir iš motinos vaisiui. ŽIV perdavimo vaisiui ir naujagimiui rizika yra 12–48 %.

nutekėjimas; invazinės akušerinės procedūros; chorioamnionitas; kitos lytiniu keliu plintan-čios ligos (žr. „Lytiškai plintančios ligos“).ŽIV infekuota nėščioji dažniausiai skundžiasi šiais simptomais: silpnumu; anoreksija; daugiau kaip 1 mėn. trunkančiu karščiavimu; svorio kri-timu; ilgiau kaip 1 mėn. trunkančiu viduriavi-mu; limfmazgių padidėjimu.ŽIV tyrimas atliekamas visoms nėščiosioms per pirmąjį apsilankymą ir 32-ą nėštumo savaitę. ŽIV antikūniai nustatomi atliekant imunofer-mentinį tyrimą (ELISA). Teigiami rezultatai turi būti patvirtinti Western Blot (WB) tyrimu. Gavus teigiamus rezultatus, nėščiajai paaiški-nama perinatalinė rizika, galimos akušerinės komplikacijos. Pacientė tiriama dėl kitų lytiš-kai plintančių ligų, be to, tuberkuliozės, hepa-tito B, C, citomegalo viruso (CMV), tokso-plazmozės, žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir kt. Tiriamas ir naujagimis.

Vaisius ŽIV dažniausiai užkrečiamas

antroje nėštumo pusėje (20–25 %),

per gimdymą (60–70 %) arba maiti-

nant naujagimį krūtimi (10–15 %).

Svarbiausi perinatalinės ŽIV infekcijos rizikos veiksniai – tai sunkus motinos imuni-nės sistemos pažeidimas, AIDS, didelis viruso kopijų skaičius, laiku neskirtas antiretrovirusi-nis gydymas. Šiems veiksniams taip pat priski-riama nepalanki akušerinė situacija: priešlaiki-nis gimdymas; priešlaikinis vaisiaus vandenų

3 6 0


Prognozę susilaukti sveiko naujagimio lemia nėštumo laikas, vaisiaus svoris, infekcijos požy-miai, klinikinė situacija. Naujagimių išgyveni-mumas, esant 25 savaičių nėštumo laikui, siekia

30 %, o virš 28 savaičių – 100 %. Maži neišne-šioti naujagimiai turi gimti stacionare, kur yra naujagimių intensyvios terapijos ir reanimaci-jos skyriai.

Nėščioji turi skubiai vykti į

ligoninę:

• prasidėjus skausmams pilvo

apačioje ir strėnose;

• prasidėjus kraujavimui iš

lytinių takų;

• nutekėjus vaisiaus

vandenims.

3 6 1

Normalus gimdymas Prof. dr. Gražina Drąsutienė

Gimdymas – tai vaisiaus išstūmimo iš gimdos aktas, kai vaisius jau yra subrendęs.

Visi šie veiksniai dirgina gimdos sienos nervinius receptorius, ir ji ima refl eksiškai susitraukinėti.

Normaliam gimdymui yra būdinga:

• savaiminga pradžia;

• mažos rizikos nėščioji;

• dėl gimdyvės pastangų išnešiotas

kūdikis gimsta galvos pirmeiga;

• po gimdymo motinos ir naujagimio

būklė yra gera.

Kodėl gimdymas prasideda 40-ą nėštumo sa-vaitę? Gimdymo pradžią skatina nėščiosios gimdos ir viso kūno biocheminiai, hormoni-niai, nervų sistemos bei pakitę motinos ir vai-siaus tarpusavio ryšiai.

Gimdymo pradžią lemia:

• sumažėjęs galvos smegenų žievės ir

padidėjęs nugaros smegenų bei gimdos

raumenų jautrumas;

• gimdos raumenys stipriau rea guojantys į

išorinius ir vidinius dirgiklius;

• reliatyviai sumažėjęs vaisiaus vandenų

kiekis, nes vaisius užauga ir kontaktas tarp

jo ir gimdos sienos tampa glaudesnis;

• pagausėjęs kiekis gimdos susitraukimus

skatinančių medžiagų;

• susikaupęs didelis kiekis moteriškųjų

hormonų, skatinančių gimdos

susitraukimus;

• nusileidusi į moters dubenį vaisiaus pir-

meigė dalis – galva ima spausti gimdos

sąsmauką, kurioje koncent ruojasi nervi-

niai rezginiai.

Artėjančio gimdymo požymiai:

• nėščiosios kūno svoris pasislenka į

priekį, pečiai ir galva atsilošia – tai

vadinamoji išdidi eisena;

• palengvėja nėščiosios kvėpa-

vimas, nes, vaisiaus galvai lei-

džiantis į dubenį, gimdos dugnas

nusileidžia žemyn;

• stebimas bambos iškilimas;

• atsiranda parengiamieji sąrėmiai;

• iš gimdos kaklelio išstumiamas

gleivių kamštis;

• gimdos kaklelis pasirengia

gimdymui – minkštėja, trumpėja,

centruojasi.

3 6 2


Vaisiaus išstūmimą iš gimdos garantuoja sąrė-miai (gimdos raumenų susitraukimai) ir stan-gos (ritmiški pilvo preso susitraukimai).

Skiriami trys gimdymo laikotarpiai:

• gimdos kaklelio atsivėrimo;

• vaisiaus išstūmimo iš gimdos;

• placentinis.

I, arba gimdos kaklelio atsivėrimo, lai-kotarpis prasideda nuo reguliarių sąrėmių ir baigiasi visišku gimdos kaklelio atsivėrimu. Pirmakartėms tai trunka 12–16 val., o karto-tinai gimdančioms – 6–8 val. Gimdos kaklelio atsivėrimo laikotarpio pradžioje sąrėmiai būna trumpi, jie kartojasi kas 10–15 min. ir trun-ka po 15–20 sek. Vėliau sąrėmiai dažnėja, jie trunka ilgiau ir stiprėja. Per gimdymą būna iki 150 sąrėmių. Dėl jų gimdos kaklelis visiš-kai atsiveria. Judesiai, kuriuos atlieka vaisius, slinkdamas motinos gimdymo takais, vadinami gimdymo biomechanizmu.

Gimdymo biomechanizmo momentai:

1 – galvos nusileidimas ir prisilenkimas; 2 – tolesnis galvos leidimasis

ir vidinis pasisukimas; 3, 4 – atramos taško susidarymas, galvos atsilo-

šimas; 5 – išorinis galvos pasisukimas; 6 – priekinio peties užgimimas;

7 – užpakalinio peties ir viso kūno užgimimas.

1

2

3

4

5

6

7

3 6 3

Visiškai atsivėrus gimdos kakleliui, sąrėmių trukmė būna 40–60 sek., jie kartojasi kas 2–3 min. Vaisiaus pirmeigė dalis – galva slen-ka tarpvietės link, sukdamasi pakaušiu į mo-ters gaktinę sąvaržą. Visiškai atsivėrus gim-dos kakleliui, plyšta vaisiaus vandenų pūslė ir nuteka vaisiaus vandenys. Kartais vaisiaus vandenys gali nutekėti dar iki gimdymo arba per anksti, kai vaisiaus dangalai plyšta pirmojo gimdymo laikotarpio pradžioje. Dar iki gim-dymo termino nutekėjus vaisiaus vandenims, iškyla priešlaikinio gimdymo, infekcijos grės-mė. Jei vaisiaus vandenys nuteka per anksti, gimdymas gali komplikuotis gimdymo jėgų anomalijomis, infekcija.Pirmakarčių vaisiaus išstūmimo iš gimdos, arba II gimdymo, laikotarpis gali trukti iki 2 val., kartotinai gimdančių – iki 1 val. Visiškai atsivėrus gimdos kakleliui (iki 10 cm), ir vai-siaus galvai nusileidus žemyn, gimdyvė pajunta spaudimą į tarpvietę ir tiesiąją žarną. Atsiranda noras stangintis. Stangos – tai ritmiški pilvo preso ir diafragmos susitraukimai. Stangos yra nevalingos.Jei tarpvietė trukdo greitai baigti gimdymą, vai-siui gresia uždusimas (asfi ksija) arba pablogėja

gimdyvės būklė, jos tarpvietę tenka įkirpti. Prieš kerpant taikoma vietinė nejautra.III gimdymo laikotarpis – placentinis. Jis prasideda gimus vaisiui ir baigiasi placentos gimimu. Šis laikotarpis trunka apie 10 min. Placentinis laikotarpis yra pavojingas dėl ga-limo kraujavimo. Gimus placentai, gimdo-je lieka placentos prisitvirtinimo aikštelė. Jei gimdymo eiga buvo komplikuota, gimdai ne-susitraukus, gali prasidėti pavojingas gimdy-vei kraujavimas.Po gimdymo yra apžiūrimi gimdymo takai – gimdos kaklelis, makšties sienos, tarpvietė. Plyši-mai susiuvami, atstatomas audinių vientisumas.Tarpukario Lietuvoje, kai dauguma moterų gimdydavo namuose, statistikos biuletenyje buvo registruojama apie 400 nėščiųjų ir gim-dyvių mirčių per metus. Todėl šiandien grįžti į tuos laikus ir atsisakyti šiuolaikinės gimdymo pagalbos gimdymo stacionare, kuriame yra su-daromos palankios gimdyvei ir jos šeimai sąly-gos, yra nesuprantama. Kvalifi kuotas emocinis ir fi zinis gimdyvės palaikymas sumažina būti-nybę malšinti skausmą medikamentais.

Gimdymas namuose yra

nesaugus ir gimdyvei, ir vaisiui.

Komplikacijos gali kilti bet kada.

Todėl yra būtinas periodinis

motinos ir vaisiaus būklės

vertinimas, kuris yra įmanomas

tik ligoninėje.

3 7 6

5 Psichologiniai moters problemų aspektai

Sudėtingos moters gyvenimo situacijosDoc. dr. Kornelija Mačiulienė

Nėštumo planavimas

Kiekviena moteris galvoja apie vaikus, tačiau ne viena jų bijo nėštumo ir gimdymo. Dažnai moteris nežino, kaip elgtis pastojus, nes užsi-mezgusi gyvybė lyg ir tampa nebe jos vienos,

3 7 7

o visos aplinkos reikalas. Taigi, planuodama tu-rėti vaikelį, moteris turi pasirengti nėštumui ir gimdymui ne tik fi ziškai, bet ir psichologiškai. Svarbu žinoti ne tik savo persirgtas, bet ir arti-miausių giminaičių ligas. Todėl verta iš anksto pasiteirauti apie savo mamos bei tėvo giminių ligas. Toks pasirengimas yra labai svarbus – būsimai mamai griežtai patariama neslėpti nei paveldimų ligų, nei tų, kuriomis serga ar yra persirgusi ji pati, nors šiuo metu jaučia-si puikiai. Dažnai kai kurios ligos pasireiškia būtent nėštumo laikotarpiu, nors daug metų buvo nepastebimos. Todėl manydama, kad yra sveika, moteris, išgėrusi reikiamą folio rūgšties kiekį, pastoja. Žinoma, psichologiškai tai yra labai gerai, nes būsimoji mama negalvoja apie persirgtas ligas, vadinasi, mažiau jaudinasi. Ta-čiau tokia tariama ramybė gali tęstis vos kelis nėštumo mėnesius, nes persirgtos skrandžio ar dvylikapirštės opos gali atsinaujinti, sukelti ne-pageidaujamų negalavimų.

Dažnai moterims norisi nuslėpti persirgtas, ypač paveldimas ligas. Jos galvoja, kad slapta vartos vaistus, ir viskas greitai praeis. Tačiau apie savo chronines ligas būtinai reikia pasa-kyti ir vyrui, ir gydytojui, nes tai turės įtakos nėštumui. Be to, kai pasireikš ligos simptomai ir reikės profesionalios gydytojo pagalbos, jos galima bus sulaukti kur kas greičiau. Todėl kie-kviena moteris turėtų pagalvoti, ar tikrai verta nuslėpti tokius faktus.Dažnai nėščiajai kyla klausimas – kada pra-nešti apie nėštumą savo artimiesiems. Žino-ma, vyrui moteris pasisako vos kilus įtarimui, kad gali lauktis. Tokią akimirką moteris norėtų džiaugsmingai pranešti visiems apie užsimez-gusią gyvybę, bet siūlytina šiek tiek palaukti. Pirmiausia gydytojas turėtų nustatyti nėštumą gimdoje. Tada verta luktelėti iki 9–10 savaičių ir įsitikinti, kad nėštumas vystosi normaliai. Dar geriau – palaukti iki 12-os savaičių, nes būtent iki to laiko gali įvykti savaiminis persileidimas.

Nėščiosioms reikėtų įsidėmėti, kad

labai svarbūs yra buvę ir esami inks-

tų, šlapimtakių ir šlaplės uždegimai.

Jei vaikystėje dažnai sirgta šiomis

ligomis, tai nebūtinai reiškia, kad jos

kartosis ir per nėštumą, bet reikia

apie tai informuoti gydytoją. Be to,

ir moteriai derėtų sutelkti dėmesį į

menkiausią simptomą.

Jei sergate epilepsija,

pirmiausia turėtumėte

dar prieš santuoką in-

formuoti apie tai savo

vyrą, o prieš planuoda-

ma nėštumą, pasakyti

apie tai gydytojui.

3 8 8

5 Psichologiniai moters problemų aspektai

Tylių ligų nėra – yra tylios moterys

Sakoma, kad nėra tylių ligų, bet yra tylios moterys. Ne kartą tenka girdėti iš draugių ar giminaičių, kad moteris po truputį kraujuoja beveik pusę metų, jai skauda tai vienoje, tai kitoje vietoje, bet ji nesikreipia į gydytoją, ne-ieško pagalbos. Galima išskirti dvi tokių mote-rų grupes: vienos yra įsitikinusios, kad skaus-mas ir kraujavimas greitai praeis, kitos – kad tai piktybinis procesas, ir niekas jau nepadės. Toks požiūris kenkia pačiai moteriai: yra delsiama gydytis, nors liga galėjo būti išgydoma, kol ga-liausiai sveikatai padaroma neatitaisoma žala. Moterys ne tik nusivilia viskuo pačios ir ken-čia fi zinį skausmą, bet suteikia daug rūpesčių ir skausmo savo artimiesiems. Koks didžiulis kiekis vėlyvos stadijos, užleistų gimdos kakle-lio vėžio atvejų buvo užfi ksuota jau per pirmą profi laktinę apžiūrą! Ankstyva gimdos kakle-lio vėžio diagnostika yra viena iš jo sėkmingo gydymo garantijų. Būtina kreiptis į gydytoją vos pastebėjus menkiausius negalavimų simp-tomus. Nelaukti ir nedvejoti, bet rasti laiko

sau ir kartą per metus pasitikrinti. Kiekvienai moteriai, atsakingai žiūrinčiai į savo sveikatą ir gyvenimo kokybę, būtina bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą, pradedant moterų gydy-toju ir baigiant terapeutu. Šiuo atveju ypač įti-kinamai skamba vienas Merfi o dėsnių: „Žmo-gus yra sveikas tol, kol neištirtas“. Gydantis ginekologines ligas, nereikėtų to pasa-koti visoms draugėms ar giminaitėms, ne viską detaliai patartina aptarinėti ir su vyru. Kartais galima labai nusivilti, sukėlus nereikalingų ap-kalbų audrą. Be to, gali atvėsti lytinis potraukis tarp partnerių, o tai suteiks dar daugiau skaus-mo nei pati liga. Moteris privalo turėti šiek tiek asmeninės erdvės ir truputį paslapčių.

Gimdos pašalinimo operacija

Kai ši operacija atliekama be kiaušidžių šalini-mo, ypač stiprių simptomų moteris nejaučia. Tik nebūna menstruacijų, jeigu, žinoma, opera-cija atliekama dar prieš menopauzę.

Šiuolaikinė moteris turi

ypač atsakingai žiūrėti į

savo sveikatą.

moters sveikata 02n - · pdf filešiais laikais tarp vienodo ﬁ zinio aktyvumo ......

Documents