cmyk

�

cmyk

“Respublikos” leidinys Nr.8 (845) 20�� m. vasario 26 d.

Sigutei Stonytei energijoS SkolintiS nereikia

PRISIPAŽINIMAISlaptoS r.ČiVilytĖS SiMpatijoS

Dainininkei Rositai Čivilytei netrūksta simpatiškų vyrų draugijos. Tik moteris nežino, ar po skaudaus nusivylimo meile dar kartą galės prisileisti vyrą taip arti...

3

LEGENDOSnepaMirŠtaMoS XX a. MoteryS

6

ŽŪKLĖDiDieji laiMikiai

14

PASAULISDykuMų VelniaS

Vos per du mėnesius musulmo-niškose Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse užvirė toks chaosas, kokio pasaulis neregėjo.

10-114

Solistė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Sigutė Stonytė iš vyro pianisto Jurgio Karnavičiaus daugiausiai komplimentų susilaukia ne tuomet, kai apsirengia kokios nors operos herojės puošnia suknele. Aktyvų poilsį pripažįstančiam pianistui žmona gražiausia su slidininko apranga. Muzikų šeimai paprastai ne-

sutarimų dėl laisvadienių nekyla. Jiedu žiemą dalyvauja “Snaigės” žygiuose, o vasarą renkasi orientacininkų trasas.

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Šiandien nuo ankstyvo ryto visus sutiktus sveikinu su pavasariu. Vienus tik pra-juokindamas, kitus ne juokais suerzindamas. Pats savęs klausinėdamas, kodėl su pa-vasariu? Kodėl šiandien? Ter-mometro stulpeliui susitrau-kus iki minus šešiolikos laips-nių žymos. Kieme čiaudant ir neužsivedant automobiliams. Šalikelėse stūksant jau skan-dinaviškų uolų luitus prime-nantiems statiems sniego krantams. Kraują gyslose labiau nei speigui stingdant sąskaitoms už šildymą.

Tačiau kažkas viduje, kaž-koks pernelyg anksti iš šiltų kraštų parplasnojęs paukščiu-kas, netikėtai suradęs užuo-vėją mano krūtinės inkile, ne-rimsta ir nesiliauja trimituoti pavasarį. Neatsikvėpdamas, nedvejodamas, neieškodamas savajai žiniai argumentų.

“Su pavasariu”, - klykia jis troleibusų stotelėse stūksan-čioms, veik aklinai kailiniuose įsimuturiavusioms, panelėms, narsiai laukiančioms ūsuotu ledinuku virtusio troleibuso į naująjį studijų semestrą... Ir šios, išgirdusios saulėtą pa-sveikinimą, tuoj pat pagražė-ja, tuoj pat praskleidžia pūki-nius savo atlapų žiedlapius...

“Su pavasariu”, - šelmiškai ūkteli ledų sangrūdomis už-springusiai Neriai, ir ši, srovei smarkiau suūžus, vėl stumia tuos nusibodusius žiemos re-liktus žemyn, į jūrą...

“Su pavasariu, su pavasa-riu”, - čirena visais įmanomais paukščių dialektais, užlėkęs į kietai dar kumštin savo pum-purus sugniaužusį karklą ša-likelėje... Ir girdisi - suspurda, sumurkia po pumpurų del-nais snūduriuojantys kačiu-kai, o tolumoj žiū - vienas po kito ima atsiliepti sparnuočių balsai. Gal tik klastinga pū-ga mėgina juos imituoti? Gal išsiilgusi ausis pati sukuria garsinius miražus, panašiai kaip vandenį ima smėlynuo-se piešti ištroškusi dykumų klajūnų vaizduotė? O gal tai tokie patys paukščiukai, kaip manasis, atliepia iš kitų pra-eivių krūtinių?

Net ir senutėlis patefonas mano namuos krečia išdaigas, apsvaigintas pavasario. Ma-tyt, atsitiktinai paukštuko svei-kinimą bus nugirdęs, kad taip atkakliai suka nosį nuo var-vekliais varvančių J.S.Bacho polifonijų ir tuščias, be jokios plokštelės netikėtai sušnara Marijaus Šnaro balsu: “Vaikai bėgs, skubės iš mokyklų ir an-čių klegės pilni ežerai”...

Nežinau, kas skleidžia tuos nemotyvuoto džiaugs-mo virpulius. Nesuprantu, kas verčia varvėti sniegą nuo sto-gų, net spaudžiant drūtam šaltukui. Tik šnabždu sau lyg užkeikimą saulėtai šypsoda-mas: nepakanka vien laukti pavasario - reikia jam atlapo-ti duris.

Rimvydas StankevičiuS

Durys

PaRengė Deimantė ZaiLSkaitĖ

trupmenosj/b laikas

KAS KO IEŠKO

Ieva ŠIMUKAUSKIENĖ

Šokėja, aktorė ir pedagogė, muzi-kinio projekto “Žvaigždžių duetai” vedėja, norėdama atsakyti į jai rūpi-mus būties klausimus, pasinėrė į Ry-tų filosofiją. Lietuvos šou padangėje akimirksniu išgarsėjusi moteris jau dešimtmetį praktikuoja jogą.“Tiesiog tai yra dvasinė praktika, me-ditacija. Ne kartą esu buvusi Indijoje ir važiavusi į kalnus, - pasakoja moteris. - Esu iš tų, kurie nori pakeisti pasaulį... Supratau, kad pasaulį reikia pradėti keisti ne nuo išorės, bet nuo savęs. Buvo laikas, kai sėdėjau ir verkiau, kaip viskas aplinkui yra negerai. Jutau, kad vienintelis kelias - tai keisti save ir tokiu būdu keisis pasaulis...”

KAM KAS SEKASI

Irūna PUZARAITĖ

Atlikėja, TV laidos “Lietuvos supermies-tas” dalyvė džiaugiasi neakivaizdinėmis ekonomikos studijomis VU Kauno hu-manitariniame fakultete.“Nepasakyčiau, kad ekonomiką studi-juoti yra lengva, bet jeigu visą dėmesį skirčiau mokslams, manau, tikrai geriau mokyčiausi. Yra lengvesnių ir sunkes-nių dalykų, pavyzdžiui, aukštoji ma-tematika tikrai yra ne man”, - juokiasi dainininkė. Irūna įsitikinusi, kad šalia dainavimo ir vaidybos reikia turėti ir stipresnį pagrindą gyvenimui, nes ne-žinia, kiek laiko ji dar skirs muzikai. O ekonomika, jos nuomone, gyvenime labai pravers, be to, visąlaik įdomu gi-lintis į naują dalyką.

KAS KUR GYVENA

Arvydas ŠLIOGERIS

Kas pamanytų, kad vienas žino-miausių mūsų šalies filosofų su žmona Zita Šliogeriene gyvena mąstytojui taip pritinkančioje sosti-nės gatvėje. Ne kur kitur, bet Kanto gatvėje, kuri, pasirodo, yra Pilaitės mikrorajone.Paklaustas apie tokią intriguojančią detalę, filosofas tik gūžčioja pečiais: esą tai buvo maloni staigmena ir jam pačiam. Pasirodo, A.Šliogeris visiškai atsitiktinai apsigyveno iškilaus filo-sofo garbei pavadintoje gatvėje, iš anksto nė neplanavęs joje įsikurti.

KAS KUR LANKOSI

Elena PUIDOKAITĖ-ATLANTA

Lietuvos dainininkė, kuri neseniai jėgas išbandė filmuodamasi ir lie-tuviškame seriale “Moterys meluoja geriau”, spengiant šaltukui, surado puikų antidepredantą. Ji jau apsi-lankė daugumoje teatro spektaklių, neaplenkė ir vaikiškų vaidinimų.“Dabar, kai yra taip šalta, nieko gero nenuveiksi. Su dukrele Saule esame iš-žiūrėjusios beveik visą Vilniaus mažojo teatro repertuarą, dabar šturmuosime ir kitus teatrus, - sako atlikėja. - Jeigu sąžiningai kiekvieną savaitgalį lankysi-mės teatre, tai iki pavasario tikrai pa-matysime visus spektaklius. Su Saule labai mėgstame taip leisti laiką, tada tą patį bandome vaidinti ir namuose...”

A ktorė ir rašytoja Birutė Mar jau kiek

atsikvėpė po pašėlusiu ritmu praskriejusio dešimtadienio. Sunku patikėti, bet ji sugebėjo pabuvoti Filipinų sostinėje Maniloje, joje su spektakliu “Antigonė” dalyvavo teatrų festivalyje, kartu su tautiečiais šventė Vasario �6-ąją, o grįžusi į Lietuvą surengė du spektaklius ir Vilniaus knygų mugėje pristatė savo antrąją knygelę vaikams “Princesių sala”.

giedrė MilkeViČiŪtĖ

Pašėlęs ritmas

Nedažnai B.Mar tenka gyven-ti tokiu pašėlusiu ritmu ir patirti tiek daug įspūdžių bei jaudu-lio. “Ypač svarbus buvo Lietu-vos garbės konsulo Filipinuose Romualdo Vildžiaus surengtas iškilmingas Vasario �6-osios mi-nėjimas, jame dalyvavo apie du šimtus užsienio diplomatų, žur-nalistų, menininkų. Viskas vyko lyg sapne, skambėjo Lietuvos himnas, plevėsavo trispalvė. Kitą dieną dalyvavau Manilos tele-vizijos laidoje. O po intensyvių dienų Filipinuose šalčio Lietu-voje pajusti kaip ir nesuspėjau. Po tokių intensyvių dienų reikia pauzės, tylos, namų šilumos, kad grįžtų jėgos”, - kalbėjo kiek pail-sėjusi menininkė.

Ir džiaugsmas, ir atsakomybė

Ją pelnytai vadiname Lietuvos kultūros ambasadore. Tas titulas jai labai svarbus. “Tiesiog likimas taip lėmė - keliauti su spektakliais, savais darbais pristatyti Lietuvos teatrą, - sakė aktorė. - Tai ir atsa-komybė, ir džiaugsmas. Man la-bai gera susitikti su toli gyvenan-čiais lietuviais, kuriems lietuviška kultūra - kažkas labai svarbaus ir švento, tai sąlytis su Tėvyne. Fili-pinuose sužinojome, kad lietu-vių ten gyvena labai nedaug. Bet konsulas R.Vildžius paskyrė savo gyvenimą Lietuvos vardo sklaidai. Jis įdomiai pasakojo apie Lietu-vos istoriją, kultūrą, tautos kovą už laisvę. Kažkas iš svečių nusiste-bėjo, kad visa Lietuva prilygsta tik nedideliam Filipinų miestui!

Filipinai - šilta šalis, o šiltose šalyse visuomet daugiau ramybės, nuoširdumo, šypsenų. Kai paklau-sėme vietinių, kokius jie turi metų laikus, filipiniečiai atsakė: “Metų

laikų nėra, tik du sezonai - saulės ir lietaus...” Tai, be abejo, didžiulis dar neatrastas salų kraštas, turin-tis savitą seną kultūrą, istoriją, uni-kalią gamtą. Tai pajutome klausy-dami filipiniečių liaudies muzikos koncerto Maniloje. Spėjome pa-justi tenykštės kalbos muziką, did-miesčio šurmulį, vasarišką karštį, vaisių skonį”.

Birutė prisipažįsta, kad ją kar-tais trikdo nusivylimas ir liūdesys dėl to, jog Lietuvos menininkai dabar gyvena “lagaminų nuotai-komis”. Ją žeidžia mūsų valdžios požiūris į menininkus ir apskritai į Lietuvos žmogų. “Atrodo, esame kultūros ambasadoriais svetur, o čia - lyg išmaldos prašanti visuo-menės dalis, - susijaudinusi kalba aktorė. - Bet gal taip buvo visais laikais. Juk tautos klasikai rašo apie tą patį. Kažkoks vidinis bal-sas vis tiek kužda likti, kurti čia - Lietuvoje ir Lietuvai. Galbūt tai tėvų tremtinių patirtis, jų pasiau-kojimas ir kova už Tėvynės laisvę,

to laisvės trapumo pojūtis, o tai išsaugoti yra mūsų pareiga”.

Didelėms ir mažoms princesėms

Knygų mugėje aktorė ir rašy-toja pristatė savo antrąją knygą vaikams “Princesių sala”. Pirmoji buvo “Marija ir Pūkelis”. B.Mar pri-sipažįsta, kad jai buvo lyg ir ne-drąsu kalbėti su vaikais, tačiau ją tarsi vedė “Mažasis princas”, jos ir daugelio mylima knyga.

“Rašydama “Princeses” jau įsi-drąsinau, pajutau, kad rašymas vaikams - savita Ezopo kalba, kuria gali žaismingai ir lengvai pasaky-ti svarbiausius dalykus. Vaikystėje svajojome būti princesėmis, o štai nugyvenę didžiąją dalį gyvenimo imame suprasti, kad vaikystės sva-jonė liko kažkur, užgožta buities ir kasdienybės. Taip kilo mintis para-šyti knygą apie tai, kaip tapti tikra princese, kurios paslaptis - švytėti”, - prisipažino B.Mar. Tad knygelė skirta didelėms ir mažoms prince-sėms. Autorė panaudojo ir savo kelionių patirtį - jos princesės yra iš skirtingų šalių: Maja - iš Indijos, Juki - iš Japonijos, Faustina - iš Prancū-zijos, Smiltelė - iš Lietaus šalies. “Kai rašai vaikams, gali būti savimi - vai-ku. Džiaugiuosi atradusi šią oazę”, - džiaugiasi B.Mar.

Liūdnas sutapimas, bet B.Mar-cinkevičiūtės knygelės pristaty-mas vyko per Justino Marcinke-vičiuas laidotuves. Tad ji tik min-tyse galėjo už jį pasimelsti, nes J.Marcinkevičius jai, kaip ir kitiems Lietuvos žmonėms, buvo ypač brangus žmogus: “Būtent jo dėka turbūt ėmiau rašyti poeziją, nes mokykloje J.Marcinkevičiaus eilė-raščiai man atrodė kaip stebuklas. Žavėjausi juo kaip Lietuvos piliečiu, tikru žmogumi ir menininku. Daž-nai poezijos vakaruose skaitydavau jo eiles. Ne vienas yra klausęs, ar nesu jo dukra. Nedvejodama esu atsakiusi, kad tam tikra prasme esu, turėdama galvoje kūrybą”.

Šuolis iš Manilos į “karštą” Lietuvą

Birutė Mar prie festivalio

Filipinuose afišos

Asmeninio albumo nuotr.

MINtyS

cmyk

�

cmyk / �

prisipažinimaiJ/b žmonės

Deimantė ZailSkaitĖ

Šiuo metu Rositai daugiausia džiaugs-mo kelia buvimas šeimoje: “Matote, ne-jaučiu kūrybinio praradimo, kada esu su šeima. Arba atvirkščiai: kada aš būnu čia, studijoje, ir dirbu savo darbą, savyje labai stipriai jaučiu savo šeimą. Tokie mainai vyksta kasdien ir kasnakt”.

Vokalistės diena prasideda nuo jaunė-lės dukters Patricijos apkabinimo, kai atsi-kėlusi dvylikametė ruošiasi į mokyklą. Ka-dangi su jomis gyvena ir Patricijos senelis, kuris visąlaik pasiruošęs išvirti manų košės, Rosita dar gali snūstelėti iki kokių septynių ryto. Tada keliasi išlydėti dukters į mokyklą ir ruošiasi važiuoti į studiją pas savo moki-nius, tarp kurių - ir TV muzikinio projekto “Žvaigždžių duetai” dalyviai.

Meilėje vėjai pučia

O kaip dėl asmeninio gyvenimo? Ar Ro-sitos meilės reikaluose vis dar pučia stiprūs vėjai? “Pučia... Tik ne taip, kaip anksčiau, kada praskriedavo ištisi tornadai, - juokiasi vokalistė. - Dabar tokia savijauta, kad labai daug atsiduodu kūrybai. Bet negaliu saky-ti, kad man nereikia artimo žmogaus. Tai būtų melas! Nenoriu slėptis už kūrybos ir mokinių, sakydama, kad dabar visas mano asmeninis gyvenimas ir yra kūryba. Ne, jisai egzistuoja, bet nėra toks ryškus, koks bū-davo anksčiau”. Be abejo, simpatijų, draugų vyrų, su kuriais gera bendrauti, Rositos gy-venime netrūksta. Bet dainininkė dar nega-li atsakyti, ar sugebės į savo gyvenimą taip arti įsileisti žmogų, kaip anksčiau.

Po nelaimingos meilės Rosita neslepia nusivylimo vyriška gimine ir dabar meilės reikaluose yra gerokai atsargesnė. “Nesu įsimylėjusi. Taip nebegaliu daug mylėti! Kartais galvoju, ar verta laukti ir ieškoti to, kas nepelnytai žiauriai skaudina ir mane,

ir mano vaikus. Ne paslaptis, vienas žmo-gus buvo labai giliai įėjęs į mūsų širdis ir vieną dieną jis tiesiog išnyko kaip rūkas, - apmaudo neslepia ji. - Tai tikrai nebeno-rėčiau daugiau to pakartoti... Širdy meilės yra, bet ji pradeda švytėti tada, kai šalia atsiranda tas, su kuriuo gali pasidalyti ta šviesa. Ir kol tokio nėra, tol ji bus giliai gi-liai manyje, ir aš tą mažą liepsnelę saugo-siu visą laiką. Ir jeigu nesusirasčiau, nesu-laukčiau savo žmogaus, labai dėl to nesi-sieločiau, nes mano viduje jau pakanka-mai visko būta - ir meilės, ir praradimų”.

Depresijos nėra

Paskutiniu metu R.Čivilytę rečiau ma-tėme pasirodant koncertuose ar žydruo-siuose televizijos ekranuose. O šiuo metu pagrindinė dainininkės veikla - dirbti su mokiniais, perduoti jiems didelius savo muzikinius atradimus. “Tikrai nesijaučiu pramogų biznio žmogumi. Manęs neža-vi tos suknelės ir tie vakarėliai. Aš plaukiu pasroviui tiek, kiek manęs reikia”, - sako ji.

Šio ramiojo periodo dainininkė neva-dina kūrybine depresija. Toks laikas ateina tada, kai kūrėjui niekas nebegimsta ir nieko gero nebepavyksta sukurti. “O dabar vyks-ta kūryba, tiesiog norisi kitokios Rositos... Tokios, kuri labai atvirai ir nuoširdžiai dai-nuotų apie patirtus skaudžius meilės išgy-venimus... Giliai širdy visąlaik galvoju apie savo klausytoją ir tikrai jam turiu ką padai-nuoti. Galbūt esminė mano klaida, žiūrint atgal į kūrybą, kad daug ką slėpdavau ir pati nuo savęs. O scenoje, nesvarbu, tu patinki visiems ar ne, bet turi gyventi tą tikrąjį gy-venimą. Tai klausytojams perduodama per muziką, per balsą. Tada juos iš tiesų “kabina” tokia muzika. Kartais pavyksta tai padaryti, bet kartais nelabai”, - prisipažįsta vokalistė.

Rositos planuose - ir išleisti ilgai bran-dintą albumą. Tam trukdo tai, kad Rosita

negali surasti žmonių, su kuriais galėtų dirbti. Buvo vienas toks žmogus - tai kom-pozitorius Žeraldas Povilaitis, bet, jam iš-vykus į Latviją, visi darbai sustojo. “Kai tiek metų prabuvau scenoje, pradedu truputėlį kitaip mąstyti, norisi ko nors naujo. Atrodo, viskas seniausiai išdainuota ir perdainuota. Atrodo, jau kas galėjo, tas dainas ir pasiū-lė, ir pati iš nuobodulio pradėjau jas kurti, - juokiasi vokalistė. - Manyje visada vyksta šauksmas ir ieškojimas, kas dar galėtų būti: kadaise buvo spektakliai, miuziklai, vieno-kie ar kitokie koncertai, o dabar - mokiniai”.

Kol kas Rositai užtenka ir nedažnų pa-sirodymų su Gintaro Rinkevičiaus diriguo-jamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu or-kestru, kai drauge su kitais atlikėjais atlieka nuostabias pasaulyje pripažintas ir laiko patikrintas meilės dainas, kurios niekada nepabosta klausytojams.

Mokiniai nenuvargina

Rositai darbas su mokiniais, kuriuos kruopščiai atsirenka, yra nepaprastai įdo-mus. Ypač jai patinka mokyti neturinčius dainavimo patirties: “Šiame darbe iš tikrųjų jaučiuosi labai patogiai, nes darau tai, ką su-gebu geriausiai daryti: moku žmonėms pa-dėti atsiverti ir suprasti, kas yra balsas, kaip jis yra sukurtas, kaip jis veikia. Neįsivaizduo-jate, kaip yra įdomu, kai po kelių pamokų girdi, kad atsiranda kažkokios prošvaistės. Būna ir ašarų, kai žmogus išgirsta keletą sa-vo balso padėčių ir atranda kitokių spalvų. Balso formavimas, modeliavimas yra be ga-lo įdomus darbas, nes dainavimas - tai kūno valdymas, kupinas visokiausių subtilybių, kurių ieškoti yra be galo įdomu”. Po darbo Rositą dažniausiai apima pakilimas, todėl ir nuovargis tampa malonus pagalvojus, kiek per dieną daug nuveikta.

Kartais į studiją ruošti pamokų atva-žiuoja ir jaunėlė Rositos dukra: “Sėdi ant

sofos ir viską stebi, o kai liekame dviese, atlieka tuos kankinančius pratimus, ku-riuos rodau savo mokiniams. Dukra viską yra įvaldžiusi. Aš matau jos galimybes, kad ji turi minkštą gražų balsą, tik nedrįsta pra-dėti dainuoti. Ir aš kantriai laukiu, kada ji pagaliau išdrįs padainuoti”.

Rosita pastebėjo, kad neretai dainuoti norintis žmogus tik mano, kad jisai gali dai-nuoti. Tokiems Rosita iš karto bando atsargiai pasakyti tiesą. Ir mėgsta kartoti vieną frazę: “Jeigu galite nedainuoti, tai nedainuokite”. “Aišku, televizija vis tiek yra spalvingas reika-las - vien su gerai dainuojančiais žmonėmis ten būtų neįdomu. Žiūrovas yra visoks, todėl reikia ir įvairiai dainuojančių žmonių - blo-giau ar geriau, įdomiau ar originaliau”. Tarki-me, spalvingą duetą su atlikėju Radži Rosita vadina nuostabiu pokštu, dėl kurio iš aplin-kinių sulaukė ir skeptiškos reakcijos. Galbūt į darbą atsakingai žiūrinti Rosita anksčiau ir nebūtų ryžusis tokiam smagiam eksperimen-tui, mat scenoje sau nedaug leisdavo pramo-gauti. “Mano karūna juk nenukrito dėl to, kad padainavau su Radži, - sako Rosita. - Scenoje yra ir kita lengvesnė dalis, kuri žmonėms ly-giai taip pat teikia džiaugsmo ir malonumo”.

O kas džiaugsmo ir malonumo teikia pačiai Rositai? “Dabar man įdomiausia bū-na su dukromis. Kol dirbu su mokiniais, su jaunėle palaikome ryšį telefonu. Visada tu-ri būti pranešta mamytei, kad jau grįžo iš mokyklos, turi būti padaryta valgyti. Man dėl to labai ramu ir nereikia jaudintis, nes tarp mūsų, sakyčiau, vyksta toks taisyklin-gas bendravimas. Mes sugebame pasida-lyti ir dėmesiu, ir norais. Iš tiesų mano abi dukros yra be galo žavios, čia kalbu visai kaip mama. Jos man yra tikros draugės, didžiulis gyvenimo atradimas ir kažin ar turėsiu didesnį. Na, antrasis atradimas - muzika”. Taip pat Rosita jaučia didelį porei-kį teatrui: kai ilgai nepabūna teatre, jaučia didžiulį alkį.

Rositos širdy meilės yra...

D ainininkė Rosita ČIVILYTĖ su džiugesiu kalba apie naują gyvenimo bangą, kuri pagaliau atėjo po skausmingos meilės jaunesniam dirigentui. Tik nežinia, ar jos širdy dar liko vietos kitam mylimam žmogui. “Negaliu pasakyti, kad mano širdis yra labai laisva... Vis atsiranda tokių žmonių, kurie nori mane

šiek tiek paveikti, - apie simpatijas kalba vokalistė. - Bet kartais man sunku atsiverti, nes gyvenime per daug patyriau skausmo bangų ir nebesinorėtų jų kartoti”.

Sauliaus Venckaus nuotr.

Dainininkei Rositai Čivilytei netrūksta nei darbo, nei

simpatiškų vyrų draugijos

Su mokiniu atlikėju Donatu Montvydu

Stas

io Ž

umbi

o nu

otr.

Vygi

nto

Skar

aiči

o nu

otr.

4

cmykcmyk4

adrenalinasJ/b žmonės

giedrė MilkeViČiŪtĖ

Pastarosiomis savaitėmis so-listė ypač užimta, nes repetuoja Dezdemonos vaidmenį Eimunto Nekrošiaus statomame “Otele”, o sostinės Kongresų rūmuose vyks-ta intensyvios režisierės Dalios Ibelhauptaitės statomos operos “Eugenijus Oneginas” repeticijos.

Vieno neramaus kraujo

Tie, kurie pažįsta muzikų S.Stonytės ir Jurgio Karnavičiaus šeimą, seniai nebesistebi, iš kur solistė turi tiek energijos dainuo-ti ir kurti kone kasmet po naują klasikinės operos heroję. Nesiste-bi ir kai vasarą kartais pamato ją važiuojančią dviračiu. Kai kam gal naujiena, kad ji kartu su vyru pi-anistu, garsaus kompozitoriaus ir didžiulio aktyvaus poilsio entuzi-asto Jurgio Karnavičiaus sūnumi dažnai dalyvauja įvairiose orien-tacinio sporto varžybose ar sąs-krydžiuose. O štai žiemą, kai tik turi laiko, leidžiasi slidžių traso-mis. Tad iš tų kartais daugiau kaip tūkstančio “Snaigės” žygių dalyvių jiedu niekuo neišsiskiria. Jiems smagu slidėmis šliuožti po Vil-niaus apylinkes vis kitu maršrutu su būriu tokių pačių entuziastų. O pavasarį, vasarą, rudenį mėgs-tamiausias užsiėmimas - orien-tacinis sportas. Jis - taip pat sena Karnavičių šeimos tradicija, prie kurios vyras pripratino ir Sigutę.

“Jeigu tik diena laisvesnė nuo repeticijų arba kurį savaitgalį bū-na (nors ir nedažnai), kad nėra spektaklių, sprunku į gamtą, - juo-kiasi moteris. - Žinoma ne viena, o su vyru. Abu esame vieno nera-maus kraujo, nes negalime gyven-ti be muzikos ir be žygių. Lietuvą, galima sakyti, esame išvaikščioję ar išvažinėję skersai ir išilgai. Kiek čia gražių vietų, piliakalnių, slėnių, ežerų! Ir visai nebūtina lėkti prie jūros, nors apie ją būtų atskira kal-ba, nes esu klaipėdietė”.

Geriausias būdas atsikratyti įtampos

Tokia S.Stonytė yra iš mažens, žemaičių tėvų išmokyta taip su-styguoti savo dienotvarkę, kad lieka laiko ir išvykoms į gamtą, kurios jai tiesiog būtinos. Iš tėčio paveldėjusi gyvybingą ir ryžtingą būdą, pareigos jausmą, žemaitiš-ko humoro dozę, solistė įsitikinu-si, kad jokie papildomi kavos ar stiprios arbatos puodeliai energi-jos nepridės. Ir apskritai daininin-kė jokių dietų nepripažįsta, ypa-tingų produktų kulto neturi.

Sigutė įsitikinusi, kad sveika gyvensena yra labai plati sąvoka. Tai ne tik fizinė sveikata, judrus gyvenimo būdas, maistas. Svar-biausia - suvokimas, kad tai, ką tu darai, yra būtina. “Sakoma, kad tereikia sveikai maitintis, ir viskas bus gerai. Nieko panašaus. Kartais negaliu suprasti kai kurių savo stu-denčių, puikiai atrodančių, stilin-gai apsirengusių, atrodytų, ir pasi-sėdėti kavinėse pinigėlių turinčių, kurios dūsauja, kad joms blogai”.

Solistei būti gamtoje yra sa-vaime suprantamas dalykas, o ne

kokia nors iš anksto suplanuota būtinybė. “Tai puikus būdas pa-bėgti nuo psichologinės įtampos darbe ir apskritai šiame neramia-me pasaulyje”, - sako pašnekovė.

Svarbu kalnelį įveikti pačiai

“Mano vyras yra pats tikriausias sporto entuziastas, ne tik orientaci-ninkas, slidininkas, bet ir maratonų dalyvis. Jis kartais pasižiūri į mane kiek pavargusią nuo darbų ir sako: “Sigute, tau pats laikas su manimi išvykti į laukus. Ir aš už tai jam esu labai dėkinga. Maniškis ne iš tų, kurie sako komplimentus, kai pa-mato moterį apsivilkusią garsaus dizainerio siūta suknele. Aš jam esu gražesnė tada, kai užsimaukš-linu megztą slidininko kepuraitę”, - šypsosi S.Stonytė.

Ir dar ji prisiminė keletą jų-dviejų savaitgalio žygių momen-tų: “Kabarojuosi stačiais Karoli-niškių šlaitais, o jis man net ne-paduoda rankos. Kiek pyktelėjusi pasiekiau viršūnę ir ėmiau prie-kaištauti vyrui, kad jis ne džentel-menas, o Jurgis man atsako: “Ar tau nesmagu, kad pati nugalėjai

tą kalną?” O juk jis teisus. Perga-lės ir prasideda nuo tų mažų kal-nelių, kuriuos pats ar pati įveiki. Esu jam už tai dėkinga”.

Sigutė juokiasi, kad aukštų re-zultatų orientacininkų varžybose ji taip pat niekada nėra siekusi, bet palakstyti ten, kur jau rimtai dalyvauja jos vyras, visai smagu. “Man visai nesvarbu laikas, per kurį įveiksiu tą ar kitą trasą. Aš paprastai užsibūnu miške, kar-tais sustoju kokioje lomelėje ir sau ramiausiai skabau mėlynes ar nusiraunu kokį grybą. Pojūtis tarp medžių, kai aplinkui nėra nė gyvos dvasios, taip pat yra geras jausmas, o objektų ieškojimas pagal žemėlapį - malonumas, ku-ris išmokė mane nepaklysti miš-ke”. Beje, solistė pasakojo, kad ne kartą jai iš miško išeiti padėjo ne kompasas, kuris jai pasirodė su-gedęs, ne žemėlapis, o moteriška intuicija. “Intuicija žmogui labai reikalinga ir paprastai padeda ne tik sudėtingose gyvenimo situa-cijose, bet ir mene. Manau, kad aukščiausios klasės sportinin-kams, siekiantiems aukštų rezul-tatų, svarbų vaidmenį vaidina ne tik išlavinti raumenys, bet ir intui-cija, psichinis nusiteikimas”.

Jungtuvių metinės - ant piliakalnio

Sportiškos muzikų šeimos dukra Laura nėra užsikrėtusi ke-lionių virusu. Pasak Sigutės, ji energinga mergina, bet aktyvus sportas jai ne tiek rūpi kiek mu-zika ar kiti intelektualūs dalykai. “Tai jos pasirinkimas. Mes jos ne-spaudėme nei prie muzikos, nei prie sporto. Laura baigė magis-trantūrą Vilniaus universitete, yra literatūros specialistė”.

S.Stonytė labiausiai mėgsta keliauti po Lietuvą, o štai Jurgis

yra išmaišęs labai daug kraštų: Italiją, Portugaliją, Suomiją, Nor-vegiją, Šveicariją ir kt. “Jis yra to-kio lygio sportininkas, kad jį gali išmesti į bet kokį mišką ir jis su-ras visus punktus ir tai padarys geru laiku. Kituose kraštuose rel-jefas visai skirtingas negu Lietu-voje. Jam tai įdomu, o man jau-kiausia čia”, - kalba pašnekovė.

Sidabrines vestuves prieš me-tus muzikų šeima paminėjo ne prie vaišėmis nukrauto stalo su didžiuliu būriu svečių. Jiedu tą gražią gegužės dieną apvažiavo ir užlipo ant kelių Lietuvos piliakal-nių. “Kaip gera stovint ant kalno, žvelgiant į nuostabų krašto pei-zažą prisiminti būtent mūsų my-limo tautos dainiaus Justino Mar-cinkevičiaus žodžius apie Lietuvą. Jokie Portugalijos, Italijos ar Švei-carijos miškai ir kalnai manęs taip nežavi kaip Lietuvos peizažas”.

Patinka žiema

Snieguota ir šaltoka žiema S.Stonytei labai patinka. Ji atsi-mena, kai Lukiškių aikštėje, prie kurios gyvena, visada būdavo pilna vaikų, būdavo pristatyta sniego senių. “Dabar žmonės tuo rečiau pasidžiaugia, gal labiau užimti namuose, o vaikai sėdi prie kompiuterių, - apgailestau-ja solistė. - Žiema patinka savo baltumu, švara, tyru ir gaiviu oru. Toks oras ir balsui geriau negu dargana ar įkyrus lietus”. Paklaus-ta, ar žiemą kaip nors ypatingai saugo gerklę, pagrindinį instru-mentą - balsą, dainininkė juo-kiasi: “Jokių ypatingų balso sau-gojimo paslapčių neturiu. Žalių kiaušinių tikrai negeriu, medaus nepersivalgau, o kaklą, žinoma, apvynioju šaliku”. Bet Sigutei patinka ir pavasaris, kai bunda gamta, ir kiti metų laikai.

gurkšnis solistei būtinasGryno oro

L ietuvos nacionalinės premijos laureatė

Sigutė Stonytė paprastai nesiskundžia nei bloga nuotaika, nei nuovargiu. Jai tikrai nestinga ir solidžių vaidmenų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, nors jaunos perspektyvios solistės, neretai jos buvusios studentės, vaizdžiai kalbant, scenoje profesorei “lipa ant kulnų”. Bet nepaisydama įtempto repeticijų grafiko, S.Stonytė randa valandžiukę laiko ir paslidinėti.

Muzikų ir kelionių entuziastų šeima Sigutė Stonytė ir Jurgis Karnavičius

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Solistė Sigutė Stonytė randa laiko ištrūkti su slidėmis ir

pasidžiaugti žiema

cmyk

5

cmyk / 5

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

karjeraJ/b žmonės

Deimantė ZailSkaitĖ

Dažniausiai Italijoje gyvenan-tis modelis kaip tik Vilniaus sena-miestyje pradėjo rengti nuosavą butą: “Atsimenu, kaip būdama šiek tiek jaunesnė visada norėjau išvažiuoti iš Lietuvos ir pakeliauti po platųjį pasaulį. Bet įgijau pa-tirties ir dabar mano nuomonė kardinaliai pasikeitė - noriu gy-venti Lietuvoje, ir niekur kitur”.

Dietų nesilaiko

Diuseldorfo mieste vyksiantis modelių konkursas, į kurį jau iške-liavo K.Zubkutė, prasideda kovo �-iąją ir truks iki kovo �8 d. “Tai-gi mes turėsime nemažai laiko ir pakeliauti, ir parepetuoti, - džiau-giasi lietuvė. - Tikiuosi, viskas praeis šauniai ir pavyks užmegzti pažinčių. Kai “Olialia models” va-dovė Rūta Bartašiūtė pasiūlė da-lyvauti šiame konkurse, pagalvo-jau: o kodėl gi ne? Tai yra ir įdomi patirtis, ir naujas išbandymas, nes iki tol nesu dalyvavusi jokia-me grožio konkurse”.

Karolinos įsitikinimu, tokiuose konkursuose pergalę dažniausiai lemia visai ne grožis, o merginos natūralumas, charizma ir mo-kėjimas tinkamai save pateikti. “Būsiu savimi, ir tiek, - sako prieš kelionę nesijaudinanti mergina. - Jeigu stengsiesi ir įdėsi daug pa-stangų, manau, viskas yra įmano-ma. Visada save nuteikiu, kad vis-kas bus gerai. Prisimenu, vaikys-tėje labai bijojau eiti pas odonto-logą, tačiau save nuramindavau. Kiekvienoje situacijoje, atrodo, ir be išeities, galvoju, kad viskas bus gerai”.

Puikią figūrą turinti mergi-na nei prieš konkursą, nei kada nors gyvenime nesimarino die-tomis, nes maistas jai yra vienas svarbiausių dalykų. “Stengiuosi sveikai maitintis, bet ne visada išeina. Neseniai lankiausi vie-name natūraliosios medicinos centre, ten man sudarė natūra-lios gyvensenos dietą. Bandžiau jos laikytis savaitę, bet niekaip nepavyko... Ten buvo parašyta, kad man negalima gerti kavos, nors aš jos ir nemėgau, bet kai tau negalima, taip pradeda vi-lioti kavos kvapas”, - juokiasi mergina.

Egzotiška išvaizda

Karolinai patinka dirbti mode-liu, nors darbo stažas dar tik vieni metai. “Ir anksčiau sulaukdavau daug pasiūlymų dirbti modeliu, tačiau dvejodavau arba papras-čiausiai tam nebūdavo laiko. O kartą nusiunčiau savo nuotraukas “Olialia models” agentūrai ir štai labai džiaugiuosi, kad turiu gali-mybę dirbti su jos vadove Rūta”, - pradžių pradžią prisimena Ka-rolina.

Nors modelių pasaulyje la-bai didelė konkurencija, Karoli-na dar nepatyrė didelių intrigų. Tiesa, ne kartą susidūrė su mer-ginų abejingumu, tik išmoko į jį nebekreipti dėmesio, ir pasidarė lengviau gyventi. “Modelių pa-saulyje yra labai šaunių ir mielų panelių, kurios visada pasiruošu-sios pagelbėti kolegėms. Bet yra ir tokių, kurios tavęs net negirdi... - prisiminė modelis. - Kartą buvo tokia situacija: skubėjau į atranką ir tiksliai nežinojau, kur yra rei-kiama gatvė. Ir matau, kaip gatve žingsniuoja viena panelė su mo-delio nuotraukų albumu ir žemė-lapiu. Iš karto gali suprasti, kad ji

yra modelis ir greičiausiai eina į tą pačią atranką. Tada jos gražiai pa-klausiau, ar galime eiti kartu - taip bus lengviau rasti reikiamą vietą. Bet ji į mano pasiūlymą nieko ne-atsakė ir apsimetė, kad manęs nė negirdi. Jeigu manęs būtų kas to paklausęs, nuoširdžiai būčiau pa-gelbėjusi”.

Modelio darbe Karolinai pra-verčia ir egzotiška išvaizda, kurią greičiausiai bus paveldėjusi iš se-nelio, kilusio iš Kazachstano. “Itali-joje visi manęs teiraujasi, ar nesu rusaitė. O Lietuvoje sako, kad esu arba ispanė, arba italė. (Juokiasi.) Šiuo metu esu vilnietė. Gimiau Alytuje, bet kai išsiskyrė tėveliai, gyvenau ir Mažeikiuose”, - paaiš-kina mergina.

Kadangi modelio darbas ne-amžinas, Karolina norėtų studi-juoti teisę: “Italijoje ar Lietuvoje, priklauso nuo kalbos, nes vis tiek mokytis ir studijuoti yra leng-viausia gimtąja kalba. Manau, kad galėčiau studijuoti anglų kal-ba, tik reikėtų patobulinti kalbos žinias”.

Patinka kelionės

Didžioji Karolinos gyveni-mo aistra - kelionės. Lietuvė yra išmaišiusi kone visą Europą, o paskutinįkart keliavo į Meksiką ir Majamį: “Labiausiai man pa-tinka kelionės į egzotines šalis, o labiausiai įsiminė atostogos Mal-dyvuose. Nemėgstu važiuoti su kompanija, daugiau esu atsisky-rėlė, kuri mėgsta pailsėti ir pabū-ti viena. O mano širdies draugas labiau mėgsta turistines keliones, kai gali aplankyti įsimintiniausias šalies vietas, tačiau jau sugebė-jome vienas prie kito prisiderinti. Yra daug vietų, kur nesu buvusi. Bet labai norėčiau nuvykti į Mau-ricijaus salą. Kita kelionė būtų į Afriką, norėčiau pamatyti egzo-tiškų gyvūnų. Yra specialūs regi-onai, kur tie laukiniai žvėrys gy-vena, o tu važiuoji su palydovu, ir jis tau viską aprodo. Tai yra tie-siog nuostabu”.

Vienintelis minusas tokiose kelionėse - lagaminai, kurie pas-taruoju metu merginai gana daž-nai dingdavo. “Yra tokių apgau-lingų kompanijų, kai arba dings-ta lagaminas, arba jame neberan-di pusės savo daiktų. Pastaruoju metu man dažnai tai nutinka, todėl ėmiau to bijoti”, - atsidūsta daug keliaujanti mergina.

Modelis namus sieja tik su LIEtUvAM odelis Karolina ZUBKUTĖ (2�), dirbanti “Olialia models”

agentūroje, neseniai išvyko į Vokietiją išbandyti sėkmės tarptautiniame konkurse “Top Model of the World”. Nors daug keliaujančio modelio gyvenimas sukasi tarp didžiųjų

mados pasaulio miestų - Romos ir Milano, ką lietuvė vadina tikraisiais savo namais? “Pagrindinė mano gyvenamoji vieta yra Italijoje, tačiau ten nesijaučiu kaip namie. Bet tikiuosi, kad mano namai greit bus Vilniuje. Niekur kitur nenorėčiau gyventi, tik Lietuvoje”, - prisipažįsta modelis.

FIzInIAI DuoMenySKrūtinė: 85 cm

Liemuo: 60 cm

Klubai: 89 cm

•••

Sportu, kad išlaikyčiau tobulas linijas, neužsiimu. Tiesą pasakius, gyvenime nesu buvusi sporto klube. Bet rytais išeinu pabėgioti ar pasimankštinti. Taip pat mėgstu iš taško A tašką B

pasiekti be automobilio, autobuso ar mikroautobuso. Daug vaikštau pėsčiomis. Tai yra labai gerai, netgi gydytojas yra pasakęs, kad geriausias sportas - ne bėgioti, o vaikščioti.

KARolInoS gRoŽIo RecepTAS

Modelis Karolina Zubkutė daug keliauja, bet savo ateitį sieja su Lietuva

6

cmykcmyk6

B ūna moterų, kurios prikausto dėmesį tik valandėlę, ir būna tokių, kurios atmintyje išlieka amžinai. Vyrai pastarąsias vadina grožio ir

moteriškumo etalonais, o silpnosios lyties atstovėms jos tampa sektinais pavyzdžiais, mados ir stiliaus autoritetais. Kiekviena iš šių moterų pasižymėjo grožiu, talentu, joms nestigo pinigų. Bet visų likimas buvo daugiau ar mažiau tragiškas.

MERILIN MONRO (MariLyn Monroe)1926-1962 m.Norma Džin Mortenson (Norma Jeane Mortenson)

ekranuose pasirodė pačiu laiku: baigėsi Antrojo pasauli-nio karo baisumai ir nepritekliai, vyrai vėl užsimanė aistros, o moterys pagaliau sulaukė galimybės skirti dėmesį savo išvaizdai ir mados tendencijoms. Ir Merilin suteikė jiems viską, apie ką jie svajojo: raudonu lūpdažiu paryškintas put-nias jausmingas lūpas, sušiauštas šviesias garbanas, diržu suveržtą vapsvos liemenį ir dekoltuotas, dailias blauzdas pabrėžiančias plačias sukneles. Jau po pirmųjų vaidmenų Monro pradėta vadinti “Los Andželo deive” ir “sekso sim-boliu”. Ji švelniai šypsodavosi ir išdidžiai puošėsi koketės titulu, vesdama iš proto vyrus - nuo paprastų mirtingųjų iki aukšto rango asmenų - bei keldama moterų pavydą ir nepasitenkinimą. Bet po išoriniu žaismingumu ir linksmu-mu slėpėsi liūdesys ir depresija. Visi žino apie tragišką mirtį, kuria baigėsi garsiausios visų laikų blondinės gyvenimas. Nuo jos mirties praėjo beveik 50 metų, bet Monro įvaizdis iki šiol yra vienas iš pačių populiariausių, ir ne tik kino pa-saulyje. Pakanka prisiminti, kaip dažnai garsios merginos fotografuojasi žurnalų viršeliams Monro stiliumi. Kaip sakė vienas iš Holivudo guru, “retas prodiuseris nesvajoja rasti naują Merilin Monro, bet tokių nebėra!”

GREISĖ KELI (Grace keLLy)1929-1982 m.

Aktorė, santūrios elegancijos ir kuklios prabangos įsi-kūnijimas, tituluota asmenybė... Žinoma, kalbame apie Greisę Patriciją Keli, kurios vardas iki šiol priverčia virpėti madų kūrėjų ir vyrų širdis. Kitaip nei Merilin, Keli seksu-alumas slypėjo jos išoriniame šaltume ir santūrume, o žavesys - visiškame atsainumo nebuvime. Apie tokias sa-koma: “Tikra dama”. Iš mamos fotomodelio Greisė pavel-dėjo nepriekaištingą figūrą, o dėdė dramaturgas padėjo perprasti teatro meno paslaptis. Visa užbaigė aukštuome-nė ir katalikiška mokykla - ten Greisė buvo ne tik išmoks-linta, bet ir įgijo puikias manieras. Nieko keista, kad tokia mergina sugebėjo vien žvilgsniu pavergti Monako prin-cą. Panašiai kaip šimtmečio vidurio karalienės, Keli dikta-vo madas ir buvo visų dėmesio centre, o jos “freilinomis” ir pasekėjomis tapdavo ne tik artimos draugės, bet ir viso pasaulio moterys. Be to, jai pavyko tapti pavyzdine žmo-na ir motina. Aišku, nedera pamiršti ir Keli aktorės talen-to, kurį įrodo ir jos pelnytasis “Oskaras”.

ELIzAbEt tEILOR (eLiZabeth tayLor)Gimė 1932 m.

Nepaprastai graži moteris žibuoklių spalvos akimis ir ta-lentinga aktorė (dukart “Oskaro” laimėtoja) Elizabet Teilor ka-daise pelnė Holivudo karalienės titulą. Vyrai pamesdavo gal-vas vien žvilgtelėję į ją, o paskui būdavo pasirengę nuolankiai kentėti jos pašaipas (Teilor visada garsėjo kandumu), moterys pavydėjo, bet slapčia imdavo iš jos pavyzdį. Būtent Teilor ta-po pirmąja iš naujos kartos moterų - ne tik gražių, bet ir dir-bančių sėkmingai kaip vyrai. Holivude ji buvo pirmoji, kurios honorarai prilygo aktorių vyrų honorarams. Ir būtent Elizabet tapo pirmąja žvaigžde, sukūrusia savo vardo kvepalus, kurie ir šiandien perkami geriau už kitus garsenybių aromatus. Deja, Teilor taip pat buvo lemta patirti visas nelaimes, kurias likimas gali pasiųsti mainais už sėkmę ir grožį - nesibaigiančias nesėk-mes su vyrais, alkoholį, narkotikus, ligas, būtinybę baigti kar-jerą... Bet, kaip ir jos garsiausia herojė Kleopatra, Teilor iškentė visas nelaimes išdidžiai iškelta galva.

ŽAKLINA KENEDI (JacqueLine kenneDy)1929-1994 m.

Žaklina Kenedi arba Žaklina Pirmoji, kaip ją praminė žiniasklai-da, net šiandien yra viena iš dažniausiai aptarinėjamų garseny-bių. Mados dievaitė, pavyzdinė (tiek pat ir nelaiminga) žmona visada tvirtai žinojo, ko norinti ir siekė tikslo, kad ir koks jis būtų - jaunas energingas politikas Džonas Kenedis (John Kennedy) arba prancūziška suknelė, kurių pirkti ji dažnokai slapčia skrai-dydavo į Paryžių ir paskui nukirpdavo etiketes, kad nebūtų ap-kaltinta nemeile amerikiečių dizaineriams. Niekam ne paslaptis, kad Džonas Kenedis nuolatos apgaudinėjo Žakliną. Bet ji nepa-sidavė nevilčiai, jos paguoda buvo namai ir vaikai. Būti “lojaliai” vyro nusižengimams Žaklinai sekėsi sunkiai, bet toks buvo jos pasirinkimas. Ji šventai laikėsi išorinio padorumo, nė karto ne-leido sau ką nors kandžiai pakomentuoti arba pasielgti neatsa-kingai. Už tai ji buvo dievinama, liaupsinama. “Ponia Kenedi yra pernelyg didelė brangenybė net JAV prezidentui!” - kartą prasi-tarė Šarlis de Golis (Charles de Gaulle). Ištvermės ir savikontro-lės pavyzdžiu ji liko net vyro laidotuvių dieną: nepriekaištingai elegantiška, prislėgta skausmo, bet be jokios isterijos. Antroji santuoka su milijonieriumi A.Onasiu (Onassis) veikiau buvo bandymas atsiriboti nuo praeities ir reporterių įkyrumo, o ne didelė meilė. �994 m. Džeki mirė nuo vėžio. Tačiau jos stiliaus ir elgesio atminimas gyvas iki šiol: milijonams viso pasaulio mote-rų Žaklina Kenedi yra moteriškos elegancijos idealas.

bRIŽIt bARDO (briGitte barDot)Gimė 1934 m.

Brižit Ana Mari Bardo karjerą scenoje pradėjo kaip šokė-ja, paskui tapo madų demonstravimo karaliene, o 7-ojo deš. viduryje nesunkiai užkariavo ir kino pasaulį. Būtų keista, jei pasaulis nebūtų puolęs jai po kojų: ji sugebėjo būti neįkyriai seksuali, jos stilius visada buvo romantiškas, o grožis - pa-slaptingas. Bardo buvo pirmoji apsivilkusi bikinį, šiuo poel-giu moters kūno grožį be žodžių paskelbdama pranašumu ir pretekstu didžiuotis. Dar daugiau, Bardo buvo ir yra pa-vyzdys, kad moteris yra moteris tiek, kiek pati to nori. Nuo ankstyvos vaikystės bjaurusis ančiukas Brižit gyveno svajo-mis tapti tokia pat gražuole kaip sesuo. Ir dėl savo svajonės kovojo. Ji įveikė viską: akinius su storais lęšiais (viena jos akis matė tik �0 proc.), gunktelėjimą (ačiū baleto mokyklai!), ne-taisyklingą sukandimą (ji ilgokai nešiojo dantų plokštelę) ir net pradantę iš trūkumo pavertė pranašumu. O maišo for-mos suknelę ji išmetė iškart, vos tik ištaisė stotą.

ODRĖ HEPbERN (auDrey hepburn)1929-1993 m.

Odrė Hepbern Holivudui pasiūlė naujus grožio kanonus: liesutė, didžiulių akių, jausminga ir labai natūrali mergina pa-siekė, atrodytų, neįmanoma pergalę prieš manieringas ir figū-ringas Amerikos kino “plakatų merginas”. Pirmasis pagrindinis vaidmuo filme “Atostogos Romoje” buvo įvertintas “Oskaru”, o jos romantišku stiliumi žavėjosi pats Juberas de Živanši (Hu-bert de Givenchy). Odrės sukurti vaidmenys tapo kultiniai tiek kine, tiek madoje (tarkime, rankinių “Chanel Coco Cocoon” reklamos kampaniją įkvėpė Holi paveikslas iš “Pusryčiai pas Ti-fanį”). Hepbern niekada nefigūravo sekso simbolių sąrašuose, bet iki šiol įvairiose apklausose vyrai vadina ją “svajonių mer-gina”, o moterys laiko grožio ir stiliaus etalonu.

vIvjENA LI (vivienne LeiGh)1913-1967 m.

Noriu ir gausiu! Tai - apie Vivjeną Li. Jos koketiška, užsispy-rusi ir labai stipri dvasia herojė Skarlet O’Hara kuo puikiausiai atspindi ir pačios Li charakterį. “Būsiu didi aktorė!”, pažadėjo mažoji Vivjena mamai, griežtų pažiūrų katalikei. Ir tapo. Tiesa, iš pradžių jai teko pabėgti nuo motinos diktato, iškart po mo-kyklos ištekant už advokato, vyresnio už ją �4 metų, o paskui spjauti į vyro draudimus ir pradėti vaikščioti į aktorių atrankas. Po kelerių metų Vivjena suvaidino kultiniame filme “Vėjo nu-blokšti”. “Aš vis tiek ištekėsiu už jo!” - treptelėjo koja Li, kai pa-ti būdama ištekėjusi įsimylėjo vedusį aktorių Lorensą Olivjė (Laurence Olivier). Po 6 metų ji įvykdė sau duotą pažadą - abu pagaliau išsiskyrė. O štai plaučių ligos, juolab vėlesnės psichi-kos ligos, Vivjena neplanavo. Bet Li kovojo su liga; vos sveikatai pagerėjus pasirodydavo scenoje, o paskui puldavo į mylimo Lorenso glėbį. Ji nepalūžo net per 45-ąjį gimtadienį pamesta žmonos ligos neatlaikiusio vyro: juokavo, bendravo su draugais, neminėdavo Olivjė blogu žodžiu ir gydėsi. Atsitraukė ji tik kartą, kai ligai progresuojant jai buvo pasiūlyta tuoj pat gulti į ligoni-nę. Vivjena atsisakė ir greitai mirė, visų atmintyje likdama ryški moteris, dievinanti gyvenimą, savo profesiją ir mylimą vyriškį.

PaRengė Milda kunSkaitĖ

legendosj/b istorija

Merilin Monro

Brižit Bardo

Odrė Hepbern

Elizabet Teilor

Nepamirštamos XX a. moterys

cmyk

7

cmyk / 7cmy

10

cmyk

�

cmyk

Praėjusį savaitgalį Los Andželo

mieste vykusi Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) “Visų žvaigždžių” fiesta tapo asmenine “Lakers” ir visos lygos superžvaigždės Kobės Brajanto (Kobe Bryant) švente.

Veterano paraiškaŠventinio savaitgalio skam-

biausias akordas buvo Vakarų ir Rytų konferencijų geriausių krepšininkų susitikimas. 3� taš-kus pelniusio ir 14 kamuolių at-kovojusio K.Brajanto vedama Vakarų komanda iškovojo per-galę rezultatu 148:143. 32 metų krepšininko pasirodymas buvo įvertintas naudingiausio rung-tynių žaidėjo prizu - ketvirtuoju per 13 pasirodymų tokio rango varžybose. Pagal šį pasiekimą jis susilygino su buvusiu lyderiu Bobu Petitu (Bob Pettit) ir ap-lenkė tokius krepšininkus kaip Maiklas Džordanas (Michael Jor-dan), Oskaras Robertsonas (Os-car Robertson) ir Šakilas Onilas (Shaquille O’Neal), savo kolekci-joje turinčius po tris trofėjus.

Prieš rungtynes K.Brajantas demonstravo pavyzdinį kuklu-mą. “Tai jaunų krepšininkų šven-tė. Aš jau atsiėmiau savo dalį pramogų ir titulų, dabar mane įkvepia tik vienas tikslas - perga-lė NBA superfinale”, - samprota-vo “Lakers” lyderis.

Bet jau pirmos mačo aki-mirkos parodė, kad tie žodžiai buvo skirti tik naiviems žurnalis-tams paerzinti. K.Brajantas žaidė agresyviai, negailėdamas savęs

ir netaupydamas jėgų. Žiūrovai ne tik išvydo pastaraisiais me-tais K.Brajanto firminiu ženklu tapusius metimus iš vidutinio nuotolio, bet ir buvo nustebin-ti keliais jaunatviškais dėjimais. Nors jaunimas - Vakarų koman-dos krepšininkas Kevinas Diu-rantas (Kevin Durant, 34 taškai) ir Rytų ekipos lyderiai Amarė Staudamairas (Amare Stouda-mire, 29 taškai) ar trigubą dublį surinkęs Lebronas Džeimsas (Le-Bron James, 2� taškai, 12 atko-votų kamuolių ir 10 rezultatyvių perdavimų) - stengėsi iš pasku-tiniųjų, K.Brajantui neprilygo. Po rungtynių laikydamas glėbyje naudingiausio žaidėjo statulėlę, K.Brajantas teigė apie jokius pri-zus negalvojęs. “Tiesiog norėjau žaisti taip, kad susirinkę žiūrovai liktų patenkinti tuo, ką matė. Su-prantu, kad tai buvo paskutinis kartas mano karjeroje, kai “Visų žvaigždžių” mačas buvo sureng-tas Los Andžele. Nors jau turėjau tris tokias statulėles, šį kartą no-rėjau ją padovanoti savo ištiki-miausiems gerbėjams”, - konsta-tavo K.Brajantas.

NeakivaizdiNė kova15-ą sezoną Los Andže-

lo “Lakers” ekipoje tęsiantis K.Brajantas per karjerą sukaupė įspūdingą trofėjų ir titulų kolek-ciją. Penki NBA čempionų žiedai (2000, 2001, 2002, 2009 ir 2010 metais), du naudingiausio fina-lų serijos žaidėjo titulai (2009 ir 2010 metais), naudingiausio NBA krepšininko titulas (200�-2008 metais), aštuonis kartus buvo išrinktas į geriausių NBA krepšininkų pirmą penketuką, 2005 ir 2006 metais tapo rezul-tatyviausiu NBA krepšininku. Tai puikūs laimėjimai. Vis dėlto M.Džordano lygio jis dar nepa-siekė. “Bulls” lyderis per karjerą

surinko 6 NBA čempionų žiedų komplektus (ir tiek pat naudin-giausio finalų žaidėjo trofėjų), 5 NBA naudingiausio žaidėjo titulus, 14 kartų dalyvavo “Visų žvaigždžių” mačuose, 10 kartų buvo išrinktas į pirmą geriausių NBA krepšininkų penketuką.

Nuo pirmų dienų NBA krep-šinio aikštelėse K.Brajantas ne-išvengiamai buvo lyginamas su geriausiu visų laikų krepšinin-ku - Čikagos “Bulls” ekipos laikų M.Džordanu. Jei iš pradžių šie palyginimai atrodė nelygiaverčiai ir tik pabrėždavo NBA legendos pranašumą, tai su kiekvienu se-zonu K.Brajanto žaidimas ir lai-mėjimai krepšinio arenose jį pri-artindavo prie “Visų laikų geriau-siojo” statuso. Vis dėlto didžiau-sias klausimas - ar jam užteks lai-ko (ir jėgų) išstumti M.Džordaną iš “Geriausiojo” sosto? Kitą sezoną K.Brajantas pradės būdamas 33-ejų. Žinant, kad NBA mėsma-lėje jis sukasi nuo 18 metų, būtų galima prognozuoti, jog artėja ir jo karjeros saulėlydis.

Bet Kobė savo asmeniniu pavyzdžiu paneigia šias teori-jas. Šį sezoną jis gali pakartoti M.Džordano laimėjimą - iškovoti šeštą NBA čempionų žiedą. Šiuo metu jo sąskaitoje - 2� 242 taškai ir 8-a vieta rezultatyviausių vi-sų laikų NBA krepšininkų sąraše. M.Džordanas, turintis 32 292 taš-kus, šiame sąraše yra trečias. Dar šį sezoną K.Brajantas turėtų pa-kilti į 6-ą vietą, aplenkdamas El-viną Hejesą (Elvin Hayes, 2� 313) ir Mozesą Melouną (Moses Malo-ne, 2� 409). Galima prognozuoti, kad nuo K.Brajanto neatsiplėš ir šiuo metu 5-ą vietą užimantis bu-vęs komandos draugas/priešas Š.Onilas (28 590). Priešakyje liks tik NBA legendos - Viltas Čem-berleinas (Wilt Chamberlain, 31 419), M.Džordanas, Karlas Melou-

nas (Karl Malone, 36 928) ir Ka-rimas Abdul-Džabaras (Kareem Abdul-Jabbar, 38 38�). Ar realu, kad K.Brajantui pavyks pralenkti ir šiuos krepšininkus?

tobulumo siekisKodėl gi ne. Jei tik pavyks iš-

vengti traumų - o jų su kiekvie-nais metais atsiranda vis dau-giau. Pernai NBA superfinale K.Brajantas žaidė nepaisydamas traumuotų dešinės rankos pirš-tų ir kelio skausmų. Dešinio kelio problemos neišsprendė net ir va-sarą atlikta operacija. Pats krep-šininkas neseniai pareiškė, kad šį sezoną dėl įvairių skaudulių tenka praleisti dalį treniruočių. Pasak jo, dešinio kelio sąnarys taip susidė-vėjęs, kad nuo skausmo neapsau-go nei operacijos, nei įvairūs įtva-rai. Tačiau K.Brajanto statistiniai rodikliai dėl to beveik nepasikei-tė. Taip, jis rečiau veržiasi po krep-šiu, nepiktnaudžiauja dėjimais iš viršaus, o pasitaikius progai net ir greitą kontrataką užbaigia pa-prastu metimu iš po krepšio. At-sispirdamas ne viena, o abiem kojomis. Akivaizdu, kad jis puikiai supranta, jog kiekvienas papil-domas šuolis priartina neišven-giamą finišą. Bet, kaip ir vėlyvojo laikotarpio M.Džordanas, senkan-čias fizines jėgas K.Brajantas kom-pensuoja kitais krepšinio kom-ponentais. Jo apgaulingų judesių ir triukų arsenalas neįtikėtinai platus ir įvairus. Ilgų treniruočių

metu iki automatizmo nušlifuo-tas metimas iš vidutinio nuotolio suteikia jam galimybę nuslėpti silpnąsias vietas ir panaudoti pra-našumus. Bene didžiausias pra-našumas - gebėjimas pasitikėti komandos draugais ir pasitelkti jų stipriąsias savybes siekiant vieno tikslo - pergalių.

Šis sezonas gali būti ypatin-gas. Jei “Lakers” iškovos trečią NBA čempionų titulą iš eilės, jie užims vietą greta legendinių Čikagos “bulių”. O K.Brajantas dar vienu laipteliu palypės link “krepšinio dievo” buveinės.

Tiesa, ir jo laimėjimai ne-bus amžini. Nors “Visų žvaigž-džių” mače K.Brajantas pranoko 26 metų L.Džeimsą, pastarasis potencialiai gali pralenkti tiek jį, tiek M.Džordaną. Galbūt tai skamba pernelyg pretenzingai? Tegu kalba faktai:

1. L.Džeimsas šį sezoną per-žengė 16 tūkst. taškų ribą. Tam prireikė vos 600 rungtynių.

2. Jei jis išvengs traumų (ar-ba ilgo lokauto), dešimto sezono NBA lygoje metu L.Džeimsas bus surinkęs apie 22 tūkst. taškų.

3. Jei artimiausius septynis se-zonus demonstruos bent 85 proc. dabartinių statistinių rodiklių, tai sulaukęs 33 metų bus pelnęs daugiau nei 30 tūkst. taškų, atko-vojęs apie �500 kamuolių ir atli-kęs �500 rezultatyvių perdavimų.

Parengė Evaldas GElumbauskas

kobė brajaNtas -nepaValdus laikui

EPA-Eltos nuotr.

“Visų žvaigždžių” rungtynėse Kobė

Brajantas nustelbė visus varžovus

ir ketvirtą kartą buvo pripažintas

naudingiausiu mačo žaidėju

Kobė Brajantas (kairėje) ir Lebronas Džeimsas tęsia neakivaizdinę kovą dėl geriausio NBA krepšininko titulo

Tel.: (8-5) 212-33-32el.p. sportas@respublika.net

Leidinys Nr. 16 (82)2011 m. vasario 26 d., šeštadienis

8

cmykcmyk8

98

cmyk

Arūnas ABROMAITIS

Vasario pabaiga ir kovo pradžia biatlone yra pats sezono įkarštis. Šią savaitę Italijoje vyksta atvirasis Europos čempionatas (iki 26 me-tų). Garsiausi pasaulio biatloninin-kai jame nedalyvauja. Elitas laukia planetos čempionato, kovo 3-13 d. vyksiančio Rusijoje. Šiemet iš eli-to mokysis ir kaip niekada gau-sus mūsų sportininkų būrys. Pa-sak Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidento Arūno Daugirdo, į Chanty Mansijską vyks septyni mūsiškiai: D.Rasimovičiūtė, Aliona Sosunova, Natalija Kočergina, To-mas Kaukėnas, Karolis Dombrovs-kis, Karolis Zlatkauskas ir Aleksan-dras Lavrinovičius.

KomaNda ateičiaiDaugelis iš jų dalyvauja Eu-

ropos čempionate, kuris baigsis rytoj. Poryt sportininkai išskris į Rusiją. Ten prie komandos pri-sidės D.Rasimovičiūtė. Daugu-mai rinktinės narių tai bus de-biutas pasaulio pirmenybėse. “K.Zlatkauskas ir A.Lavrinovičius prieš kokius šešetą metų yra da-lyvavę, bet maždaug 2005-2006 m. jie metė biatloną. Karolis tik prieš pusantrų metų grįžo į akty-vų sportą ir jam reikia 2-3 metų, kad atsigautų. A.Lavrinovičius prie rinktinės prisidėjo tik vasarą”, - pasakojo A.Daugirdas.

D.Rasimovičiūtė yra nuola-tinė pasaulio čempionatų da-lyvė. 2009 m. Pietų Korėjoje ji pasiekė geriausią savo rezultatą - 11 vietą. Tačiau didelių vilčių su rinktinės lyderės pasirodymu A.Daugirdas nesieja: “Ji visą sausį sirgo, turėjo klastingą plaučių vi-rusą. Tik dabar bando atgauti jė-gas ir bent vidutiniškai pasireng-ti. Per trumpą laiką optimalios sportinės formos atgauti neįma-noma. Galima nebent įeiti į nor-malaus darbo ritmą. Tris savaites Dianai buvo pakilusi temperatū-ra, tuomet buvo intensyvus anti-biotikų kursas”.

Juo labiau aukštų vietų ne-sitikima iš kitų komandos narių. “Daugiau tikimės iš sportininkų, kai jie kovoja savo amžiaus gru-pėse. Štai T.Kaukėnas Europos čempionato jaunimo varžybose užėmė aštuntą vietą. Neblogas rezultatas, bet tai tik jaunimo varžybos. Pasaulio čempionate teks startuoti su elitu, todėl rei-kalauti iš mūsų jaunos rinktinės vaikinų aukštų vietų būtų drastiš-ka. Jiems šis čempionatas ekspe-rimentinis. Vyks “apsišaudymas” prieš kitų metų čempionatą, ku-ris jau turės įtakos 2014 m. So-čio olimpinių žaidynių atrankai.

Dabar lipdome tą rinktinę, kuri galėtų potencialiai kovoti dėl ke-lialapių. Galvojame apie ateitį”, - teigė LBF prezidentas.

vieNa - per mažaiGali iškilti klausimas, kodėl į

Chanty Mansijską keliaus net sep-tyni sportininkai, jei aukštų rezul-tatų nesitikima. Anot A.Daugirdo, dalyvių gausa irgi susijusi su olim-pine atranka. “Jei nepradėsime da-bar ruošti komandos ir dalyvauti varžybose, neiškovosime keliala-pių. Atrankos sistema yra tokia: dėl kelialapių kovoja daugiau kaip 40 valstybių, o į olimpines žaidynes patenka tik 28. Prieš Vankuverio žaidynes buvome 27 vietoje, Dia-na į jas pateko tik per plauką. Taip buvo todėl, kad jai vienai rinkti taš-kus buvo labai sunku. Net silpnes-nės varžovės surenka daugiau taškų, jei šaliai atstovauja 2-3 spor-tininkės. Lygiai tas pats ir dėl vaiki-nų. Jei paliktume tik vieną, jis iš es-mės neturėtų galimybių kovoti dėl kelialapio”, - aiškino A.Daugirdas.

Jis pasidžiaugė, kad po la-

bai ilgos pertraukos pasaulio čempionate dalyvaus vyrų es-tafetės komanda. Tai irgi padės rinkti taškus. “Gaila, kad neturi-me ketvirtos merginos moterų estafetei. Tikėjomės, kad Marija Kaznačenko įvykdys kriterijus, bet ji sausį patyrė kojos trau-mą”, - sakė federacijos vadovas. Kadangi sportininkų bus daug, į Chanty Mansijską kartu su jais vyks dar šeši asmenys. “Važiuoja ir treneriai, ir slidžių tepėjai, ir masažuotojas. Vyksta visa dele-gacija, nes su septyniais sporti-ninkais net ir du treneriai fiziš-kai nesusitvarkytų”, - pabrėžė A.Daugirdas.

UždUotis - išgyveNtiFederacija stengiasi kloti pa-

matus ateičiai, bet biatlono da-bartis Lietuvoje yra liūdna. Anot A.Daugirdo, šis sezonas ypač sunkus finansiškai. Užvakar iš Kūno kultūros ir sporto rėmi-mo fondo federacijai buvo skir-ta 81,7 tūkst. litų, bet kol kas šie pinigai biatlono nepasiekė. “Da-bar gyvename į skolą. Tie pinigai skirti kitam sezonui. Iš jų turėsi-me užtikrinti ne tik du pagrin-dinius renginius, bet ir pasaulio jaunimo čempionatą. Dar turime vasaros pasaulio ir Europos čem-pionatus. Per metus būna 5-6 tarptautiniai aukščiausio lygio renginiai”, - dėstė A.Daugirdas.

Pasak LBF prezidento, dabar federacija yra ties išgyvenimo ri-ba: “Vos suduriame galą su galu. Pagalba iš tarptautinės federacijos yra sumažėjusi, biudžetinių pini-gų - irgi mažiau. Palyginti su olim-piniu sezonu, jų sumažėjo labai daug. Turėjome sutaupę nedidelį rezervą, bet baigiame jį išeikvoti”. A.Daugirdo nuomone, įtampa ir prastos sąlygos galėjo turėti įta-kos D.Rasimovičiūtės sveikatai. “Buvo stovyklų, kur Dianai pačiai teko ruošti valgyti, pačiai sėdėti prie automobilio vairo. Buvo daug daugiau įtampos. Manau, tai turė-jo įtakos. Iš niekur tokia liga neat-siranda”, - svarstė A.Daugirdas.

lietuVos neišduosPernai D.Rasimovičiūtė Euro-

pos čempionate pelnė du sidabro medalius, viename iš pasaulio tau-rės etapų pateko į dešimtuką. Iš šio sezono tikėtasi ypač daug, bet viltys po truputį žlugo. Anksčiau Diana rengdavosi varžyboms su Latvijos rinktinės treneriu Vitaliju-mi Urbanovičiumi. Jis po Vanku-verio olimpiados buvo atleistas, o LBF neturi pinigų, kad pati nusam-dytų specialistą geriausiai savo sportininkei. D.Rasimovičiūtė ren-giasi varžyboms su širdies draugu Ilmaru Briciu, bet jis pats dar ne-baigė karjeros, todėl atstoti tikro trenerio negali.

Vis dėlto A.Daugirdas panei-gė žiniasklaidoje pasirodžiusius gandus, kad D.Rasimovičiūtė dėl sunkių sąlygų svarsto galimybes atstovauti kitai šaliai. “Drąsiai ga-lite paskelbti visai Lietuvai, kad tai blefas. Diana provokuojama netiesioginiais klausimais, paskui ji pati perskaito tuos straipsnius, skambina man su ašaromis ir sa-ko, kad kalbėjo visai kitaip. Jei taip atsitiktų, turbūt pirmas su-žinočiau. Bet šiandien Diana yra ištikima Lietuvai”, - pabrėžė LBF prezidentas.

Kovo 3 d.13.30 val. - mišri estafetė (2x6 ir 2x7,5 km);kovo 5 d.11 val. - vyrų 10 km sprintas;15 val. - moterų 7,5 km sprintas;kovo 6 d.11 val. - vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynės;13.30 val. - moterų 10 km persekiojimo lenktynės;kovo 8 d.14.15 val. - vyrų 20 km individualios lenktynės;

kovo 9 d.14.15 val. - moterų 15 km individualios lenktynės;kovo 11 d.15 val. - vyrų estafetė (4x7,5 km);kovo 12 d.13.30 val. - moterų 12,5 km masinio starto lenktynės;15.30 val. - vyrų 15 km masinio starto lenktynės;kovo 13 d.12 val. - moterų estafetė (4x6 km).

Čempionato tvarkaraštis

Emil Hegle Svendsen (Norvegija, 25 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 2 aukso ir 1 sidabro medalį (visus - 2010 m. Vankuveryje). Pasaulio čempionatuose pelnė 3 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalį. 2010 m. pa-saulio taurės laimėtojas. Šiemet taurės varžybose užima antrą vietą. Yra laimėjęs 18 etapų.

Ole Einar Bjoerndalen (Norvegija, 37 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 6 aukso, 4 sidabro ir 1 bron-zos medalį (Vankuveryje - 1 aukso ir 1 sidabro). Pasaulio čempionatuose pelnė 14 aukso, 11 sidabro ir 9 bronzos medalius. 1998, 2003, 2005, 2006, 2008 ir 2009 m. pasau-lio taurės laimėtojas. Pernai taurės varžybose buvo 10-as, šiemet yra 11-as. Yra laimėjęs 92 etapus.

Tarjei Boe (Norvegija, 22 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 1 aukso medalį (Vankuvery-je). Šiuo metu yra pasaulio taurės lyderis. Pernai šiose var-žybose užėmė tik 43-ią vietą. Yra laimėjęs 4 etapus.

Martin Fourcade (Prancūzija, 22 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 1 sidabro medalį (Vankuvery-je). Pasaulio taurės varžybose užima trečią vietą. Pernai šio-se varžybose užėmė penktą vietą. Yra laimėjęs 5 etapus.

Michael Greis (Vokietija, 34 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 3 aukso medalius (visus - 2006 m. Turine). Pasaulio čempionatuose pelnė 3 aukso, 2 sidabro ir 5 bronzos medalius. 2007 m. pasaulio taurės laimėtojas. Pernai šiose varžybose buvo 13-as, šiemet už-ima penktą vietą. Yra laimėjęs 11 etapų.

Magdalena Neuner (Vokietija, 24 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 2 aukso ir 1 sidabro medalį (visus - Vankuveryje). Pasaulio čempionatuose pelnė 7 auk-so ir 1 sidabro medalį. 2008 ir 2010 m. pasaulio taurės lai-mėtoja. Šiemet užima penktą vietą. Yra laimėjusi 21 etapą.

Andrea Henkel (Vokietija, 33 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 2 aukso, 1 sidabro ir 1 bron-zos medalį (Vankuveryje - 1 bronzos). Pasaulio čempi-onatuose pelnė 6 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos medalį. 2007 m. pasaulio taurės laimėtoja. Šių metų taurės varžybų lyderė. Pernai užėmė ketvirtą vietą. Yra laimėjusi 20 etapų.

Helena Ekholm (Švedija, 26 metai)

Pasaulio čempionatuose pelnė 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius. 2009 m. pasaulio taurės laimėtoja. Pernai taurės varžybose užėmė trečią vietą, šiemet irgi yra trečia. Yra laimėjusi 12 etapų.

Anna Carin Zidek (Švedija, 37 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 1 aukso ir 1 sidabro medalį (abu - Turine). Pasaulio čempionatuose pelnė 1 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos medalius. Pasaulio taurės varžybose pernai užėmė penktą vietą, šiemet yra septinta. Yra lai-mėjusi 12 etapų.

Tora Berger (Norvegija, 29 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 1 aukso medalį (Vankuvery-je). Pasaulio čempionatuose pelnė 3 sidabro ir 3 bronzos medalius. Pasaulio taurės varžybose pernai užėmė 12-ą vietą, šiemet yra ketvirta. Yra laimėjusi 12 etapų.

Čempionato žvaigždės

iš Niūrios dabarties -

žvilgsNis į ateitį

Ateinančią savaitę Chanty Mansijske (Rusija)

prasidės pasaulio biatlono čempionatas. Aukštų rezultatų iš lietuvių nelaukiama, nes rinktinės lyderei Dianai Rasimovičiūtei šis sezonas kaip niekada sunkus. Kita vertus, Lietuvos delegacija Rusijoje bus gausi. “Apšaudant” jaunimą, tikimasi pakloti ateities pergalių pamatus.

Biatlonas yra sporto šaka, kurioje mo-terų varžybos populiarumu nenusilei-džia vyrų, o lyderis gali greitai apsikeisti vietomis su vidutinioku. Visgi tarp dau-gybės stiprių sportininkų yra patys stip-riausi. Vyrų varžybose išsiskiria norve-gai, moterų - vokietės.

Norvegų konkurencija

Pasaulio čempionate Chanty Mansijske bus atsakyta į daugelį biatlono sirga-liams rūpimų klausimų. Ar norvegai tik-rai daug stipresni už kitus? Ar biatlono karalius Olė Einaras Bjorndalenas (Ole Ei-nar Bjoerndalen) dar pajėgus mesti iššū-kį jaunesniems tėvynainiams? Ar greitoji vokietė Magdalena Noiner (Magdalena Neuner) jau atgavo formą? Ar nesėk-mingai sezoną pradėjusi Rusijos koman-da nustebins startuodama namie?Dar vienas klausimas - kas šiuo metu yra tikrasis biatlono karalius? Ilgą laiką taip vadintas O.E.Bjorndalenas. Paskui atsirado princas - kitas norvegas Emilis Heglė Svendsenas (Emil Hegle Svend-sen). Nors šie sportininkai tėvynainiai, jų įtempti santykiai yra vieša paslaptis. Žvaigždės susilaiko nuo atviro žodžių karo, bet ir draugiškumu nespinduliuo-ja. Biatlono trasose 11 olimpinių me-dalių savininkas O.E.Bjorndalenas vis labiau atsilieka. Pernai E.H.Svendsenas daug geriau pasirodė Vankuverio olim-piadoje ir laimėjo pasaulio taurę, šie-met jis irgi lenkia vyresnį kolegą.Kol E.H.Svendsenas vis labiau kėsinasi į karaliaus sostą, Norvegijoje atsirado dar vienas biatlono princas. 22 metų Tarjė Bio (Tarjei Boe) kol kas šluosto no-sį abiem tėvynainiams. Jis yra pasaulio taurės lyderis. Trečią vietą užima kitas jaunosios kartos atstovas prancūzas Martenas Furkadas (Martin Fourcade). Kita vertus, veteranų pretenzijos irgi yra didelės. Kurį laiką šešėlyje buvęs vokie-tis Michaelis Graisas (Michael Greis) šie-met tarsi atgimė.

Paslaptingi rusai

Sezonas kol kas yra nesėkmingas stip-rioms Austrijos ir Rusijos komandoms. Tačiau Lietuvos biatlono federacijos

(LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas mano, kad rusai gali nustebinti. “Pagal pasirengimo eigą matau, kad jie rengia čempionatui kažką ypatinga. Kai kurie pagrindiniai jų sportininkai buvo pa-leisti į visai kitas varžybas. Aišku, rusai turi potencialo. Gali būti, kad jie bus vieni iš favoritų. Be to, čempionatas vyks Rusijos gilumoje. Jie tuos šalčius priima natūraliai”, - teigė A.Daugirdas.Pasak jo, silpni garsių biatlonininkų pasirodymai dar nieko nereiškia. “Ko-mandų lyderiai čempionatui rengiasi kryptingai. Tokiuose renginiuose jie dažniausiai atsigauna. Manau, kad ir O.E.Bjorndalenas dar parodys, ką suge-ba. Iš kitų valstybių išskirčiau prancūzų ir slovėnų potencialą. Vokiečiai Rusijoje irgi dažnai pasiekia rezultatą”, - favoritus vardijo LBF prezidentas.

Nuspėti neįmanoma

Moterų varžybose dėmesio centre daž-niausiai atsiduria M.Noiner. Šį sezoną ji pradėjo prastai, bet paskutiniame prieš čempionatą vykusiame pasaulio taurės etape Fort Kente (JAV) priminė apie sa-vo jėgą, laimėjusi masinio starto lenkty-nes. “Nenustebčiau, jei M.Noiner pasiek-tų formos viršūnę būtent čempionate. Ji dažniausiai pradeda sezoną silpnai. Jos fizinė forma gera, kojomis dirba gerai, bet silpnoji vieta yra šaudymas. Manau, žymiai stabilesnė yra Andrėja Henkel (Andrea Henkel), kuri pirmauja pasaulio taurėje. Ji ir gerai šaudo, ir slidi-nėja”, - sakė A.Daugirdas. A.Henkel Fort Kente laimėjo dvejas lenktynes.LBF vadovo nuomone, rimtą konkuren-ciją vokietėms sudarys patyrusios šve-dės Helena Ekholm ir Ana Karina Zidek (Anna Carin Zidek). Rusės bus stiprios, nes startuos namie. “Biatlonas yra to-kia sporto šaka, kad beveik bet kas iš geriausių 50-uko gali patekti tarp prizi-ninkų. Šiandien tu esi čempionas, o ry-toj gali būti už 50-uko ribos. Daug kas priklauso ir nuo oro sąlygų. Kuo sąlygos sudėtingesnės, tuo daugiau šansų turi patyrusios sportininkės. Kuo jos leng-vesnės, tuo labiau gali iššokti kažkas iš naujokų”, - svarstė A.Daugirdas.

norvegijos karaliai, vokietijos princesės

per trUmpą laiką optimalios sportiNės formos atgaUti NeįmaNoma

Geriausios Lietuvos biatlonininkės Dianos Rasimovičiūtės pasirengimą pasaulio čempionatui apsunkino klastinga liga

EPA-Eltos nuotr.

3sporto žmonės

2 0 1 1 v a s a r i o 2 6 sportožmonės

2 sporto žmonės

cmyk

9

cmyk / 9

98

cmyk

Arūnas ABROMAITIS

Vasario pabaiga ir kovo pradžia biatlone yra pats sezono įkarštis. Šią savaitę Italijoje vyksta atvirasis Europos čempionatas (iki 26 me-tų). Garsiausi pasaulio biatloninin-kai jame nedalyvauja. Elitas laukia planetos čempionato, kovo 3-13 d. vyksiančio Rusijoje. Šiemet iš eli-to mokysis ir kaip niekada gau-sus mūsų sportininkų būrys. Pa-sak Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidento Arūno Daugirdo, į Chanty Mansijską vyks septyni mūsiškiai: D.Rasimovičiūtė, Aliona Sosunova, Natalija Kočergina, To-mas Kaukėnas, Karolis Dombrovs-kis, Karolis Zlatkauskas ir Aleksan-dras Lavrinovičius.

KomaNda ateičiaiDaugelis iš jų dalyvauja Eu-

ropos čempionate, kuris baigsis rytoj. Poryt sportininkai išskris į Rusiją. Ten prie komandos pri-sidės D.Rasimovičiūtė. Daugu-mai rinktinės narių tai bus de-biutas pasaulio pirmenybėse. “K.Zlatkauskas ir A.Lavrinovičius prieš kokius šešetą metų yra da-lyvavę, bet maždaug 2005-2006 m. jie metė biatloną. Karolis tik prieš pusantrų metų grįžo į akty-vų sportą ir jam reikia 2-3 metų, kad atsigautų. A.Lavrinovičius prie rinktinės prisidėjo tik vasarą”, - pasakojo A.Daugirdas.

D.Rasimovičiūtė yra nuola-tinė pasaulio čempionatų da-lyvė. 2009 m. Pietų Korėjoje ji pasiekė geriausią savo rezultatą - 11 vietą. Tačiau didelių vilčių su rinktinės lyderės pasirodymu A.Daugirdas nesieja: “Ji visą sausį sirgo, turėjo klastingą plaučių vi-rusą. Tik dabar bando atgauti jė-gas ir bent vidutiniškai pasireng-ti. Per trumpą laiką optimalios sportinės formos atgauti neįma-noma. Galima nebent įeiti į nor-malaus darbo ritmą. Tris savaites Dianai buvo pakilusi temperatū-ra, tuomet buvo intensyvus anti-biotikų kursas”.

Juo labiau aukštų vietų ne-sitikima iš kitų komandos narių. “Daugiau tikimės iš sportininkų, kai jie kovoja savo amžiaus gru-pėse. Štai T.Kaukėnas Europos čempionato jaunimo varžybose užėmė aštuntą vietą. Neblogas rezultatas, bet tai tik jaunimo varžybos. Pasaulio čempionate teks startuoti su elitu, todėl rei-kalauti iš mūsų jaunos rinktinės vaikinų aukštų vietų būtų drastiš-ka. Jiems šis čempionatas ekspe-rimentinis. Vyks “apsišaudymas” prieš kitų metų čempionatą, ku-ris jau turės įtakos 2014 m. So-čio olimpinių žaidynių atrankai.

Dabar lipdome tą rinktinę, kuri galėtų potencialiai kovoti dėl ke-lialapių. Galvojame apie ateitį”, - teigė LBF prezidentas.

vieNa - per mažaiGali iškilti klausimas, kodėl į

Chanty Mansijską keliaus net sep-tyni sportininkai, jei aukštų rezul-tatų nesitikima. Anot A.Daugirdo, dalyvių gausa irgi susijusi su olim-pine atranka. “Jei nepradėsime da-bar ruošti komandos ir dalyvauti varžybose, neiškovosime keliala-pių. Atrankos sistema yra tokia: dėl kelialapių kovoja daugiau kaip 40 valstybių, o į olimpines žaidynes patenka tik 28. Prieš Vankuverio žaidynes buvome 27 vietoje, Dia-na į jas pateko tik per plauką. Taip buvo todėl, kad jai vienai rinkti taš-kus buvo labai sunku. Net silpnes-nės varžovės surenka daugiau taškų, jei šaliai atstovauja 2-3 spor-tininkės. Lygiai tas pats ir dėl vaiki-nų. Jei paliktume tik vieną, jis iš es-mės neturėtų galimybių kovoti dėl kelialapio”, - aiškino A.Daugirdas.

Jis pasidžiaugė, kad po la-

bai ilgos pertraukos pasaulio čempionate dalyvaus vyrų es-tafetės komanda. Tai irgi padės rinkti taškus. “Gaila, kad neturi-me ketvirtos merginos moterų estafetei. Tikėjomės, kad Marija Kaznačenko įvykdys kriterijus, bet ji sausį patyrė kojos trau-mą”, - sakė federacijos vadovas. Kadangi sportininkų bus daug, į Chanty Mansijską kartu su jais vyks dar šeši asmenys. “Važiuoja ir treneriai, ir slidžių tepėjai, ir masažuotojas. Vyksta visa dele-gacija, nes su septyniais sporti-ninkais net ir du treneriai fiziš-kai nesusitvarkytų”, - pabrėžė A.Daugirdas.

UždUotis - išgyveNtiFederacija stengiasi kloti pa-

matus ateičiai, bet biatlono da-bartis Lietuvoje yra liūdna. Anot A.Daugirdo, šis sezonas ypač sunkus finansiškai. Užvakar iš Kūno kultūros ir sporto rėmi-mo fondo federacijai buvo skir-ta 81,7 tūkst. litų, bet kol kas šie pinigai biatlono nepasiekė. “Da-bar gyvename į skolą. Tie pinigai skirti kitam sezonui. Iš jų turėsi-me užtikrinti ne tik du pagrin-dinius renginius, bet ir pasaulio jaunimo čempionatą. Dar turime vasaros pasaulio ir Europos čem-pionatus. Per metus būna 5-6 tarptautiniai aukščiausio lygio renginiai”, - dėstė A.Daugirdas.

Pasak LBF prezidento, dabar federacija yra ties išgyvenimo ri-ba: “Vos suduriame galą su galu. Pagalba iš tarptautinės federacijos yra sumažėjusi, biudžetinių pini-gų - irgi mažiau. Palyginti su olim-piniu sezonu, jų sumažėjo labai daug. Turėjome sutaupę nedidelį rezervą, bet baigiame jį išeikvoti”. A.Daugirdo nuomone, įtampa ir prastos sąlygos galėjo turėti įta-kos D.Rasimovičiūtės sveikatai. “Buvo stovyklų, kur Dianai pačiai teko ruošti valgyti, pačiai sėdėti prie automobilio vairo. Buvo daug daugiau įtampos. Manau, tai turė-jo įtakos. Iš niekur tokia liga neat-siranda”, - svarstė A.Daugirdas.

lietuVos neišduosPernai D.Rasimovičiūtė Euro-

pos čempionate pelnė du sidabro medalius, viename iš pasaulio tau-rės etapų pateko į dešimtuką. Iš šio sezono tikėtasi ypač daug, bet viltys po truputį žlugo. Anksčiau Diana rengdavosi varžyboms su Latvijos rinktinės treneriu Vitaliju-mi Urbanovičiumi. Jis po Vanku-verio olimpiados buvo atleistas, o LBF neturi pinigų, kad pati nusam-dytų specialistą geriausiai savo sportininkei. D.Rasimovičiūtė ren-giasi varžyboms su širdies draugu Ilmaru Briciu, bet jis pats dar ne-baigė karjeros, todėl atstoti tikro trenerio negali.

Vis dėlto A.Daugirdas panei-gė žiniasklaidoje pasirodžiusius gandus, kad D.Rasimovičiūtė dėl sunkių sąlygų svarsto galimybes atstovauti kitai šaliai. “Drąsiai ga-lite paskelbti visai Lietuvai, kad tai blefas. Diana provokuojama netiesioginiais klausimais, paskui ji pati perskaito tuos straipsnius, skambina man su ašaromis ir sa-ko, kad kalbėjo visai kitaip. Jei taip atsitiktų, turbūt pirmas su-žinočiau. Bet šiandien Diana yra ištikima Lietuvai”, - pabrėžė LBF prezidentas.

Kovo 3 d.13.30 val. - mišri estafetė (2x6 ir 2x7,5 km);kovo 5 d.11 val. - vyrų 10 km sprintas;15 val. - moterų 7,5 km sprintas;kovo 6 d.11 val. - vyrų 12,5 km persekiojimo lenktynės;13.30 val. - moterų 10 km persekiojimo lenktynės;kovo 8 d.14.15 val. - vyrų 20 km individualios lenktynės;

kovo 9 d.14.15 val. - moterų 15 km individualios lenktynės;kovo 11 d.15 val. - vyrų estafetė (4x7,5 km);kovo 12 d.13.30 val. - moterų 12,5 km masinio starto lenktynės;15.30 val. - vyrų 15 km masinio starto lenktynės;kovo 13 d.12 val. - moterų estafetė (4x6 km).

Čempionato tvarkaraštis

Emil Hegle Svendsen (Norvegija, 25 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 2 aukso ir 1 sidabro medalį (visus - 2010 m. Vankuveryje). Pasaulio čempionatuose pelnė 3 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos medalį. 2010 m. pa-saulio taurės laimėtojas. Šiemet taurės varžybose užima antrą vietą. Yra laimėjęs 18 etapų.

Ole Einar Bjoerndalen (Norvegija, 37 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 6 aukso, 4 sidabro ir 1 bron-zos medalį (Vankuveryje - 1 aukso ir 1 sidabro). Pasaulio čempionatuose pelnė 14 aukso, 11 sidabro ir 9 bronzos medalius. 1998, 2003, 2005, 2006, 2008 ir 2009 m. pasau-lio taurės laimėtojas. Pernai taurės varžybose buvo 10-as, šiemet yra 11-as. Yra laimėjęs 92 etapus.

Tarjei Boe (Norvegija, 22 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 1 aukso medalį (Vankuvery-je). Šiuo metu yra pasaulio taurės lyderis. Pernai šiose var-žybose užėmė tik 43-ią vietą. Yra laimėjęs 4 etapus.

Martin Fourcade (Prancūzija, 22 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 1 sidabro medalį (Vankuvery-je). Pasaulio taurės varžybose užima trečią vietą. Pernai šio-se varžybose užėmė penktą vietą. Yra laimėjęs 5 etapus.

Michael Greis (Vokietija, 34 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 3 aukso medalius (visus - 2006 m. Turine). Pasaulio čempionatuose pelnė 3 aukso, 2 sidabro ir 5 bronzos medalius. 2007 m. pasaulio taurės laimėtojas. Pernai šiose varžybose buvo 13-as, šiemet už-ima penktą vietą. Yra laimėjęs 11 etapų.

Magdalena Neuner (Vokietija, 24 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 2 aukso ir 1 sidabro medalį (visus - Vankuveryje). Pasaulio čempionatuose pelnė 7 auk-so ir 1 sidabro medalį. 2008 ir 2010 m. pasaulio taurės lai-mėtoja. Šiemet užima penktą vietą. Yra laimėjusi 21 etapą.

Andrea Henkel (Vokietija, 33 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 2 aukso, 1 sidabro ir 1 bron-zos medalį (Vankuveryje - 1 bronzos). Pasaulio čempi-onatuose pelnė 6 aukso, 4 sidabro ir 1 bronzos medalį. 2007 m. pasaulio taurės laimėtoja. Šių metų taurės varžybų lyderė. Pernai užėmė ketvirtą vietą. Yra laimėjusi 20 etapų.

Helena Ekholm (Švedija, 26 metai)

Pasaulio čempionatuose pelnė 2 aukso, 1 sidabro ir 2 bronzos medalius. 2009 m. pasaulio taurės laimėtoja. Pernai taurės varžybose užėmė trečią vietą, šiemet irgi yra trečia. Yra laimėjusi 12 etapų.

Anna Carin Zidek (Švedija, 37 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 1 aukso ir 1 sidabro medalį (abu - Turine). Pasaulio čempionatuose pelnė 1 aukso, 2 sidabro ir 3 bronzos medalius. Pasaulio taurės varžybose pernai užėmė penktą vietą, šiemet yra septinta. Yra lai-mėjusi 12 etapų.

Tora Berger (Norvegija, 29 metai)

Olimpinėse žaidynėse pelnė 1 aukso medalį (Vankuvery-je). Pasaulio čempionatuose pelnė 3 sidabro ir 3 bronzos medalius. Pasaulio taurės varžybose pernai užėmė 12-ą vietą, šiemet yra ketvirta. Yra laimėjusi 12 etapų.

Čempionato žvaigždės

iš Niūrios dabarties -

žvilgsNis į ateitį

Ateinančią savaitę Chanty Mansijske (Rusija)

prasidės pasaulio biatlono čempionatas. Aukštų rezultatų iš lietuvių nelaukiama, nes rinktinės lyderei Dianai Rasimovičiūtei šis sezonas kaip niekada sunkus. Kita vertus, Lietuvos delegacija Rusijoje bus gausi. “Apšaudant” jaunimą, tikimasi pakloti ateities pergalių pamatus.

Biatlonas yra sporto šaka, kurioje mo-terų varžybos populiarumu nenusilei-džia vyrų, o lyderis gali greitai apsikeisti vietomis su vidutinioku. Visgi tarp dau-gybės stiprių sportininkų yra patys stip-riausi. Vyrų varžybose išsiskiria norve-gai, moterų - vokietės.

Norvegų konkurencija

Pasaulio čempionate Chanty Mansijske bus atsakyta į daugelį biatlono sirga-liams rūpimų klausimų. Ar norvegai tik-rai daug stipresni už kitus? Ar biatlono karalius Olė Einaras Bjorndalenas (Ole Ei-nar Bjoerndalen) dar pajėgus mesti iššū-kį jaunesniems tėvynainiams? Ar greitoji vokietė Magdalena Noiner (Magdalena Neuner) jau atgavo formą? Ar nesėk-mingai sezoną pradėjusi Rusijos koman-da nustebins startuodama namie?Dar vienas klausimas - kas šiuo metu yra tikrasis biatlono karalius? Ilgą laiką taip vadintas O.E.Bjorndalenas. Paskui atsirado princas - kitas norvegas Emilis Heglė Svendsenas (Emil Hegle Svend-sen). Nors šie sportininkai tėvynainiai, jų įtempti santykiai yra vieša paslaptis. Žvaigždės susilaiko nuo atviro žodžių karo, bet ir draugiškumu nespinduliuo-ja. Biatlono trasose 11 olimpinių me-dalių savininkas O.E.Bjorndalenas vis labiau atsilieka. Pernai E.H.Svendsenas daug geriau pasirodė Vankuverio olim-piadoje ir laimėjo pasaulio taurę, šie-met jis irgi lenkia vyresnį kolegą.Kol E.H.Svendsenas vis labiau kėsinasi į karaliaus sostą, Norvegijoje atsirado dar vienas biatlono princas. 22 metų Tarjė Bio (Tarjei Boe) kol kas šluosto no-sį abiem tėvynainiams. Jis yra pasaulio taurės lyderis. Trečią vietą užima kitas jaunosios kartos atstovas prancūzas Martenas Furkadas (Martin Fourcade). Kita vertus, veteranų pretenzijos irgi yra didelės. Kurį laiką šešėlyje buvęs vokie-tis Michaelis Graisas (Michael Greis) šie-met tarsi atgimė.

Paslaptingi rusai

Sezonas kol kas yra nesėkmingas stip-rioms Austrijos ir Rusijos komandoms. Tačiau Lietuvos biatlono federacijos

(LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas mano, kad rusai gali nustebinti. “Pagal pasirengimo eigą matau, kad jie rengia čempionatui kažką ypatinga. Kai kurie pagrindiniai jų sportininkai buvo pa-leisti į visai kitas varžybas. Aišku, rusai turi potencialo. Gali būti, kad jie bus vieni iš favoritų. Be to, čempionatas vyks Rusijos gilumoje. Jie tuos šalčius priima natūraliai”, - teigė A.Daugirdas.Pasak jo, silpni garsių biatlonininkų pasirodymai dar nieko nereiškia. “Ko-mandų lyderiai čempionatui rengiasi kryptingai. Tokiuose renginiuose jie dažniausiai atsigauna. Manau, kad ir O.E.Bjorndalenas dar parodys, ką suge-ba. Iš kitų valstybių išskirčiau prancūzų ir slovėnų potencialą. Vokiečiai Rusijoje irgi dažnai pasiekia rezultatą”, - favoritus vardijo LBF prezidentas.

Nuspėti neįmanoma

Moterų varžybose dėmesio centre daž-niausiai atsiduria M.Noiner. Šį sezoną ji pradėjo prastai, bet paskutiniame prieš čempionatą vykusiame pasaulio taurės etape Fort Kente (JAV) priminė apie sa-vo jėgą, laimėjusi masinio starto lenkty-nes. “Nenustebčiau, jei M.Noiner pasiek-tų formos viršūnę būtent čempionate. Ji dažniausiai pradeda sezoną silpnai. Jos fizinė forma gera, kojomis dirba gerai, bet silpnoji vieta yra šaudymas. Manau, žymiai stabilesnė yra Andrėja Henkel (Andrea Henkel), kuri pirmauja pasaulio taurėje. Ji ir gerai šaudo, ir slidi-nėja”, - sakė A.Daugirdas. A.Henkel Fort Kente laimėjo dvejas lenktynes.LBF vadovo nuomone, rimtą konkuren-ciją vokietėms sudarys patyrusios šve-dės Helena Ekholm ir Ana Karina Zidek (Anna Carin Zidek). Rusės bus stiprios, nes startuos namie. “Biatlonas yra to-kia sporto šaka, kad beveik bet kas iš geriausių 50-uko gali patekti tarp prizi-ninkų. Šiandien tu esi čempionas, o ry-toj gali būti už 50-uko ribos. Daug kas priklauso ir nuo oro sąlygų. Kuo sąlygos sudėtingesnės, tuo daugiau šansų turi patyrusios sportininkės. Kuo jos leng-vesnės, tuo labiau gali iššokti kažkas iš naujokų”, - svarstė A.Daugirdas.

norvegijos karaliai, vokietijos princesės

per trUmpą laiką optimalios sportiNės formos atgaUti NeįmaNoma

Geriausios Lietuvos biatlonininkės Dianos Rasimovičiūtės pasirengimą pasaulio čempionatui apsunkino klastinga liga

EPA-Eltos nuotr.

3sporto žmonės

2 0 1 1 v a s a r i o 2 6 sportožmonės

2 sporto žmonės

�0

cmykcmyk�0

Žmonių sukilimai prieš val-džią šlavė Tuniso, Egipto valdo-vus, tebevilnija Alžyre, Jemene, Bahreine, Džibutyje, Maroke, o žiauriausios ir kruviniausios ko-vos šią savaitę dar nenutyla Li-bijoje.

Masiniai neramumai didžiau-sią pagreitį įgavo būtent tose ša-lyse, kurias po keliasdešimt metų valdė diktatoriški prezidentai, revoliucijos vadai ar asmenys, pa-tys pasiskelbę monarchais.

Dykumų neurotikas

Muamaras Kadafis (Muammar Gaddafi) yra seniausiai prie valsty-bės vairo stovintis žmogus arabų šalyse: jis jau 42 metus valdo šalį, kurios tikrovė turi mažai ką ben-dro su klasių kovos šūkiais iš jo “Žaliosios knygos”.

�969 m. nuvertęs nuo sosto karalių Idrisą, Kadafis savo sėkmę paaiškino taip: “Dievas buvo su re-voliucija”. Tačiau dabar, po keturių dešimtmečių, režimo kritikai suki-lo prieš jį, o Kadafis atsakė negai-lestingai žiauriai - amžinasis revo-liucijos vadas visomis priemonė-mis stabdo naują revoliuciją.

Kritiškus balsus pulkininkas visada sugebėdavo nuslopinti. Politinės partijos šalyje yra už-draustos, norintys pasinaudoti žodžio ir susirinkimų laisvės teise gali tikėtis mirties bausmės.

Nors palapinėje gyvenantis valstybės galva išoriškai atrodo labai kuklus, jį visada supo mil-žiniška svita. Kai “brolis vadas” iš miesto į miestą keliauja automo-biliu ir savaites stovyklauja prie

jų vartų, valdininkai jam iš pas-kos skrenda verslo klase.

Kadafiui labiausiai patinka ap-sistoti beduinų palapinėje prie gimtojo miesto vartų, o ministrai ir valdininkai gyvena viešbučių komplekse miesto centre ir laisvą laiką leidžia vaikštinėdami bei vai-šindamiesi.

Tačiau savo lyderį mato tik išrinktieji. Sustiprinti sargybos postai kontroliuoja visus kelius į tą vietą, kur tuo metu yra Kada-fis. Prireikus skristi į kitą valstybę, į orą visada kyla du lėktuvai, kad

niekas nežinotų, kuriame yra re-voliucijos lyderis.

Nepaisant atsiskyrėliško gy-venimo būdo, Kadafis visam pa-sauliui primygtinai piršo papras-to žmogaus ir pavyzdingo šei-mos tėvo įvaizdį.

Pirmoji Kadafio santuoka bu-vo nesėkminga: jis vedė vieno iš buvusio karaliaus Idriso artimos aplinkos žmonių generolo Chali-do dukterį, o po perversmo, net susilaukęs pirmosios dukters, iš-kart nutraukė santuoką.

Praėjus 2 mėnesiams nuo skyrybų, jis vedė Safiją, medici-nos seserį iš karinės ligoninės, ir su ja susilaukė penkių sūnų ir dukters. Dar viena dukra, įvaikin-ta, žuvo amerikiečiams bombar-duojant Tripolį.

Vakarų žiniasklaida tvirtina, kad Kadafis yra tikras plevėsa ir moterų numylėtinis. Kalbėdamas su žurnalistais, pirmenybę jis teikia dailiosios lyties atstovėms, kartu bandydamas pabrėžti, kad mote-rys Libijoje yra lygiateisės su vyrais.

2009 m. Romoje per pasaulio lyderių susitikimą maisto klau-simais Kadafis vienoje modelių agentūroje užsisakė 200 mergi-nų, “dailių, �8-�5 metų, mažiau-siai �,70 m ūgio, skoningai apsi-rengusių”, ir joms perskaitė pas-kaitą apie islamą.

Kad ir kaip ten būtų, Kadafis ne kartą pabrėžė, kad vyras turi ten-kintis viena žmona, ir, nors islamas leidžia turėti keturias, poligaminės santuokos Libijoje nėra paplitusios. XXI a. pradžioje daugelis Libijos moterų jau nebedėvi tradicinio vei-do apdangalo chidžabo, o universi-

tetuose studenčių yra per 50 proc.Kadafis yra religingas musul-

monas, atmintinai mokantis Ko-raną ir atlikęs hadžą - tradicinę piligriminę kelionę į šventąsias islamo vietas.

Vos atėjęs į valdžią, Kadafis re-formavo kalendorių: buvo pakeis-ti mėnesių pavadinimai, o metai pradėti skaičiuoti nuo musulmonų pranašo Mahometo mirties metų.

Libijoje galioja sausasis įstaty-mas, uždrausti azartiniai žaidimai, nėra teatrų, ir net galioja šariato įsta-tymas - vagims ir banditams Kadafis pažadėjo nukirsti ranką bei koją.

Genijus ar pamišėlis

Nežiūrint religingumo, pulki-ninkas neleido Libijoje įsigalėti

islamistams. Užtat vedamas nea-pykantos “pasauliniam imperializ-mui”, kurią “tautos tėvas” mėgda-vo išlieti ugningose, kelias valan-das trunkančiose kalbose, jis Libi-ją pavertė milžiniška viso pasaulio teroristų treniruočių stovykla.

Tiesa, 200� m. jo užsienio politikoje įvyko esminių pasikei-timų, Libija susitaikė ne tik su Amerika, bet ir su kapitalizmu.

Libijos nafta trykšta, o su ja ir doleriai, ir reikia pripažinti, kad didelę dalį pajamų už naftą, ku-rias sudaro apie �0 mlrd. dolerių (apie 25 mlrd. litų) per metus, Ka-dafis leido liaudies reikmėms: Li-bija pirmauja tarp Afrikos valsty-bių pagal � gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį.

M.Kadafis yra labai spalvinga asmenybė, vieni jį vadina geniju-mi, kiti - šėtonu, o kai kas - ir pa-mišėliu. Apie pulkininką Kadafį pa-sakojama įvairiausių būtų nebūtų dalykų, ir tikrai nelengva atsirinkti, kas yra tik gandai, o kas - tiesa.

Interviu 200� m. Kadafis kaip savo pomėgius įvardijo jodinėjimą, medžioklę, skaitymą ir internetą. Daug laiko pulkininkas skyrė saviš-vietai, puikiai išmano pasaulio šalių istoriją, literatūrą, filosofiją, mėgsta cituoti pasaulio literatūros klasikus.

Rašydamas savo garsiąją “Žalią-ją knygą”, Kadafis pasinaudojo dau-geliu Lenino idėjų; taip pat jis išlei-do apsakymų ir esė knygą. 2009 m., bendradarbiaudamas su viena italų bendrove, Kadafis sukūrė pirmojo Libijos automobilio modelį.

Kaip tvirtina gerai Kadafį pa-žįstantys žmonės, jis pasižymi fe-nomenalia atmintimi veidams, vardams, skaičiams, iki smulkme-nų žino viską apie savo aplinkos žmones, jų vaikus, gimines ir drau-gus, bet taip pat jam būdingi tokie bruožai kaip pasipūtimas, pernelyg didelis emocionalumas ir ūmumas.

Plačiai žinoma Libijos lyderio ekstravagancija. Jis mėgsta ryš-

kiaspalvius berberų tautinio sti-liaus apdarus ir dažnai juos keičia, bet labiausiai jam patinka karinės uniformos, o būtinas jo aprangos aksesuaras yra tamsūs, visiškai akis paslepiantys akiniai.

Į užsienio keliones jis vyksta su užmoju: jį lydi ginkluotų mote-rų - asmens sargybinių - būrys ir ilgametė medicinos sesuo ukrai-nietė Galina K., apibūdinama kaip “įkūni blondinė”. Į kai kurias kelio-nes, kaip pranešė “BBC News”, jis gabendavosi netgi kupranugarių, kad ir užsienyje galėtų gerti jų pie-ną. Svečiuodamasis jis taip pat gy-vena palapinėje.

Kadafis yra “sunkus” pašneko-vas: jis mėgsta išklausyti viską, kas sakoma jam, tačiau taip pat mėgs-ta, kad ir kiti jį išklausytų neper-traukdami. Kadafio interviu visada yra tarsi “kontrastinis dušas”, kuria-me susipina rimta ir absurdiška, o jo iškeltos pasaulio politikos dažnai būna, švelniai tariant, keistokos, kaip “Jungtinių Afrikos Valstijų” arba bendros žydų ir arabų valstybės Iz-ratinos įkūrimas arba siūlymas Eu-ropai priimti islamą.

Prieš metus pasipiktinimą sukėlė Kadafio reikalavimas pa-skelbti šventąjį karą Šveicarijai.

“Šveicarijoje vyksta plataus

Sukilusio arabų pasaulio karaliukaiV os per du mėnesius musulmoniškose

Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalyse užvirė toks chaosas, kokio pasaulis neregėjo nuo persų imperijų užkariavimo laikų.

BuVęS egIpTo PREZIDEnTaS AnVARAS Al SADATAS ApIe KaDaFį KARTą PRaSITaRė:

“ŠIMTu pRocenTų neSVeIKo pRoTo”

Hamadas bin Isa al Chalifa

Muamaras Kadafis yra seniausiai prie valstybės vairo

esantis žmogus arabų šalyse

cmyk

��

cmyk / ��

afrikaj/b konfliktai

masto pinigų plovimas. Kas api-plėšia banką, pinigus vėliau inves-tuoja Šveicarijoje. Kas vengia mo-kėti mokesčius, vyksta į Šveicariją. Kas savo pinigus laiko slaptose sąskaitose, vyksta į Šveicariją. O daug tokių slaptų sąskaitų savi-ninkų mįslingomis aplinkybėmis išėjo iš gyvenimo... Todėl kviečiu panaikinti Šveicarijos valstybingu-mą. Prancūziškoji dalis turėtų ati-tekti Prancūzijai, itališkoji Italijai, o vokiškoji Vokietijai. Net Aimanas al Savahiris, Osamos Bin Ladeno pavaduotojas, su “Al Qaeda” pini-gais išvyko į Šveicariją. Šveicarija finansuoja terorizmą”, - Kadafis tvirtino interviu Vokietijos žurna-lui “Der Spiegel”.

Artimiausias Kadafio draugas tarp Europos valstybių ir vyriausy-bių vadovų yra Italijos premjeras Silvijus Berluskonis (Silvio Berlus-coni), kuris kuo rimčiausiai tvirtina daug ko išmokęs iš Tripolio “di-džiojo išminčiaus”.

Buvęs Egipto prezidentas An-varas al Sadatas apie Kadafį kartą prasitarė: “Šimtu procentų nesvei-ko proto”. JAV diplomatai 68 metų Kadafį apibūdina kaip neurotišką, baimių kamuojamą žmogų, kuris pasitiki tik artimiausiais patarėjais ir nemoka priimti kritikos.

Bet viena jis sugebėjo visada - užsitikrinti valdžią. Ypač tai išryškė-jo pastaraisiais metais, kai Kadafis suartėjo su Vakarų valstybėmis. O dabar Kadafio valdžios pamatas byra - “žmonės nusivylė, kad, pa-sikeitus užsienio politikos kursui, nepasikeitė vidaus politika”, teigia politologė Izabelė Verenfels iš Ber-lyno mokslo ir politikos fondo.

Nuo Kadafio atsiribojo ir svar-bių genčių atstovai, o tai yra dė-mesio vertas ženklas. Nors Libijos specialistė I.Verenfels nedrįsta pro-gnozuoti, kada tai įvyks, ji neabe-joja - Kadafio režimas neatsilaikys.

ašarinių dujų ir pinigų lietus

Bahreinas - mažiausia arabų valstybė, įsikūrusi Persijos įlanko-je esančiose salose už �6 km nuo Saudo Arabijos.

Nuo �782 m. salų valstybę valdo Al Chalifų šeima. Net dau-guma Bahreino ministrų didžiuo-jasi Al Chalifų pavarde, su karaliu-mi giminiuojasi ir premjeras.

Bahreino karalius Hamadas bin Isa al Chalifa (Hamad bin Isa al Khalifah) �999 m., mirus tėvui, tapo Bahreino emyru, o 2002 m. vasario �4 d. pasiskelbė karaliumi.

Kad liaudis galėtų norėti jį nuversti, karaliui Hamadui yra sunku įsivaizduoti, jo akimis tai

prilygsta šventvagystei. Tačiau, paskatinti maištaujančių egiptie-čių pavyzdžio, tūkstančiai Bahrei-no gyventojų išties eina į gatves ir nori nuversti režimą.

JAV tai yra neparanku, nes ka-ralius Hamadas yra ištikimas jų są-jungininkas, 2002 m. palaikęs JAV karinius veiksmus Irake (šeichas studijavo Kembridže, mokėsi Di-džiosios Britanijos ir Amerikos ka-ro mokyklose).

Atsakydamas į protesto ak-cijas, nukreiptas prieš jo valdžią, Al Chalifa griebėsi nepaprastai žiaurių veiksmų: saugumo pajė-gos šaudė į demonstrantus, žuvo daug žmonių. Derybas su protes-tuotojais sunkina tai, kad karalius, kaip ir visa šalies aukštuomenė, yra musulmonas sunitas, o didžio-ji dalis gyventojų yra šiitai, kurie jaučiasi diskriminuojami.

Šiitų opozicija atsisakė derėtis su sosto įpėdiniu princu Salmanu bin Hamadu, kol gatvėse stovės tankai, o kariškiai šaudys į taikius demonstrantus. Tiesa, karalius bando suvaldyti situaciją šalyje, taip pat pasitelkdamas “rimbo ir meduolio” taktiką: norėdamas nu-maldyti piliečius, neapsakomai turtingas valdovas pažadėjo kiek-vienai šeimai išmokėti po 2650 dolerių (apie 6625 litus).

Karalius revoliucionierius

M6 - taip marokiečiai vadina savo monarchą Mohamedą VI, kuris valdo Maroką nuo �999 m. Nors karaliui jau 47-eri, net ir dvyliktaisiais valdymo metais jį vis dar gaubia neblėstanti jaunat-viškumo aura.

Kai arabų pasaulio ekspertai vardija šalis, kurias galėtų taip pat apimti revoliucinis įkarštis, vi-sada paminimas ir Marokas. Teo-riškai. O praktiškai Maroke lemia-mas veiksnys, regis, yra M6.

Tai žino ir marokiečiai, priklau-santys “Vasario 20-os judėjimui”, kuris pakvietė į pirmąjį mitingą “už marokiečių orumą”, “už demokra-tines reformas” ir net “už konstitu-cinę monarchiją” - daugiausia per du vieno socialinio tinklo profilius.

Užsiregistravo apie 20 000, tarp jų daug marokiečių iš ispanų ir prancūzų išeivijos. Kiek iš jų iš-ties išeitų į gatves, galima tik spė-lioti. Bent jau Vyriausybė, iš visko sprendžiant, nesijaudina.

Jo Didenybė taip pat: kai Egip-te sprogo parako statinė, “vaka-rėlių karalius”, kaip Mohamedą patyliukais vadina pavaldiniai, išvyko poilsiauti į savo prabangią vilą Prancūzijoje netoli Paryžiaus. Apie neramumus arabų pasauly-je jis savo nuomonės nepareiškė. Matyt, revoliucijos vėjas Maroke didelių bangų nesukels.

O juk kaip tik marokiečiai tu-rėtų priežasčių garsiai protestuoti, daugiau nei kaimynai Alžyras, Tuni-sas ir Libija. Marokas yra skurdžiau-sia iš šių šalių. Jis neturi naftos kaip Libija ir Alžyras, o valdyti jį yra su-dėtingiau nei mažą Tunisą, kuris di-dele dalimi gyvena iš turizmo.

Niekur Šiaurės Afrikos vakarinė-je dalyje nežiojėja tokia didelė so-cialinė praraja tarp vargšų ir turtuo-lių kaip Maroke, nors keletą metų ekonomika augo sparčiai. 20 proc. marokiečių turi išgyventi už mažiau

kaip vieną eurą per dieną, per 40 proc. marokiečių yra beraščiai.

Nuolatos vyksta badaujančiųjų maištai, juos Vyriausybė bando grei-tai nuslopinti mažindama svarbiau-sių maisto produktų kainas. �5 proc. valstybės biudžeto kasmet skiriama išlaikyti žemoms aliejaus, cukraus, duonos ir benzino kainoms.

Būtent šiomis dienomis Vyriau-sybė nusprendė padvigubinti šias subsidijas, dėl visa ko. Nepaten-kinti yra ir daug jaunų specialistų, kurie neranda darbo pagal išsilavi-nimą. Priešais Vyriausybės reziden-ciją sostinėje kasdien susiburia į demonstracijas bedarbiai universi-teto absolventai.

Pagrindo piktintis marokie-čiai turi ir dėl korupcijos, saviš-kių protegavimo ekonomikoje ir vietos valdžios įstaigų savivalės. Kritiškai nusiteikę piliečiai mi-ni nepaprastus karaliaus turtus, bet drįsta apie tai kalbėti tik pa-šnabždomis arba saugiame prie-globstyje emigracijoje.

Jo holdingas ONA viešpatau-ja daugelyje ekonomikos šakų, o asmeninį karaliaus turtą žurnalas “Forbes” vertina 2,5 mlrd. dolerių (apie �2,5 mlrd. litų). Kalbėti apie karalių yra tabu, net teigiamai.

Kai nepriklausomas leidinys “TelQuel” susiruošė paskelbti ap-klausą apie monarcho populiaru-mą, kilo didelis sujudimas. Studija parodė, kad net 9� proc. šalies gyventojų mėgsta savo karalių. Ta-čiau Vyriausybė, karaliaus rūmams paliepus, uždraudė žurnalo nume-rį ir pareiškė ieškinį atsakingiems asmenims. Apie Jo Didenybę ne-diskutuojama jokiu aspektu.

Tiesioginis pranašo Mahometo palikuonis (taip save vadina alavi-

tų dinastijos atstovai) M6 yra Ma-roko musulmonų galva. Taip para-šyta Konstitucijoje. Tai suteikia jam stiprybės, atitraukia nuo kasdienės politikos, nors galutiniai sprendi-mai visada būna jo.

Atpirkimo ožys liaudžiai yra Vy-riausybė, kurią sudaro beveik visų partijų atstovai, nuo kraštutinių kairiųjų iki kraštutinių dešiniųjų. Ir pats karalius mėgsta duoti pylos kabinetui, pavyzdžiui, užsipulti dėl nepakankamos pažangos kovojant su korupcija, o paskui mėgautis avangardo kovotojo reputacija.

Daugelis marokiečių savo val-dovą vis dar vertina kaip “vargšų karalių”, nors jo iniciatyvos dėl skurdo mažinimo duoda vaisių tik palengva, o daugybė nevyriau-sybinių organizacijų šalyje nepa-jėgia užkamšyti visų socialinio tinklo skylių. Piliečių sąmonėje jis yra savotiškas “revoliucionierius iš viršaus”, bandantis daryti, kas įmanoma, savo valdžia siekiantis permainų ir susiduriantis su taria-mai neįveikiamomis kliūtimis.

Didelį palankumą Mohamedas VI pelnė ir todėl, kad, jam atėjus į valdžią, baigėsi “švininiai metai” - baimę kėlusio jo tėvo Hasano II, �8 metus kieta ranka valdžiusio šalį, epocha. Sūnus modernizavo seną-jį šeimos kodeksą, pagerino mote-rų padėtį, didesnę laisvę suteikė ir žiniasklaidai, bent jau viešpatavi-mo pradžioje. Pastaraisiais metais jis ją vėl suvaržė, ir daugelį pažan-giai mąstančių žmonių tai prablai-vino. Tačiau Vašingtonui Marokas lieka “stabilumo ašis” Šiaurės Afri-koje - šalis, kurios skirtumą nuo ki-tų apibūdina trumpinys M6.

PaRengė Milda kunSkaitĖ

ŽEMĖLAPIS

ALŽYRAS

MAROKAS

LIBIJA1

2

3

4

5

6

7

TUNISAS

EGIPTAS

SUDANAS

SAUDO ARABIJA

NIGERIS

TURKIJA

ČADAS

ETIOPIJA

KENIJA

DKRKONGAS

ANGOLA

ZIMBABVĖ

ZAMBIJA

TANZANIJA

UGANDA

PAR

NAMIBIJABOTSVANA

SVAZILANDAS

MOZAMBIKAS

CAR

GABONAS

NIGERIJA

DKKGANA

GVINĖJA

KAMERŪNAS

MAURITANIJA

SOMALIS

MALIS

BURKINA FASAS

VAKARŲ SACHARA

SENEGALAS JEMENAS

OMANAS

IRANASIRAKASJORDANIJA

1

2

3

12

4

79

11

14

10

8

65

13

15

- Masiniai neramumai arba karai, vykstantys dabar1 - Kuveitas2 - Bahreinas3 - Džibutis4 - Eritrėja5 - Gambija6 - Bisau-Gvinėja7 - Siera Leonė8 - Liberija9 - Togas10 - Beninas11 - Pusiaujo Gvinėja12 - Ruanda13 - Burundis14 - Malavis15 - Lesotas

BAISIAuSI AFRIKoS DIKTAToRIAI7

1Muamaras kadafis (Muammar Gaddafi) Libija

2teodoras obijangas nuema Masongo (Teodoro Obiang Nguema Mbasogo) pusiaujo Gvinėja

3Žozė eduardas dos Santosas (Jose Eduardo dos Santos) angola

4robertas Mugabė (Robert Mugabe) Zimbabvė

5Denisas Sasou nuesas (Denis Sassou Nguesso) kongas

6paulas Bija (Paul Biya) kamerūnas

7karalius Msvatis iii (Mswati III) Svazilandas

Mohamedas VIepA-eltos nuotr.

�2

cmykcmyk�2

xxxxx+žžžj/b xxxxx galvosūkiaiJ/b žaidimai

KRyŽIAŽODIS

Praėjusios savaitės prizą - atlikėjos Mijos kompaktinę plokštelę “Stiklo namai” laimėjo Rimantas Aukštakalnis (Kaunas)(Dėl prizo prašome skambinti tel. 26� 09 ��)

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite: grupės “4FUN” kompaktinę plokštelę “Dėlionė”

Vertikaliai: Piramidė. Kilimas. Ela. Barokas. Naktinis. Ro. Ėras. Totalinis. Apakėtas. San. Lisa. Derva. Andai. Naktiniai. Eskadra. Gugis. Star. Veranda. Osaka. Austėja.

Horizontaliai: Kinšasa. Nata. Plakta. Aero. Meitėlis. Balnoti. Kva. Saitas. “AEK”. Sasandra. Ara. Inaris. Kana. Rona. Du. Indigas. Mokės. Enu. Ar. Drignė. Dusas. Vai. J. Kaista.

pažymėtuose langeliuose: D U M D U M A S

PRAĖjUSIOS SAvAItĖS KRyŽIAŽoDŽIo ATSAKyMAI

KAKURO

AvinAi kitą savaitę gaus papil­domų įpareigojimų, susijusių su darbu vakarais. Gali būti, kad dėl

didelio užimtumo jūs būsite priverstas at­šaukti planuotus susitikimus arba atsisaky­ti aktyvios veiklos. Bet už visus jūsų vargus bus deramai atlyginta. Darbo metu netyčia galite padaryti intriguojantį atradimą.

Jaučiai pastebės, kad reika­lai darbe krypsta į gerąją pusę. Jūsų atkaklios pastangos duos

rezultatų. Bet astrologas jums pataria ne­nusiraminti ir nesitenkinti tuo, kas pasiek­ta, jeigu norite palypėti karjeros laiptais. Vienas žmogus gali jums pasiūlyti sando­rį, kuris duotų gražaus pelno. Galite paieš­koti kliento šiam projektui, bet tik neap­leiskite savo nuolatinių pareigų.

DvyniAi turėtų užmegzti ry­šį su žmogumi, kuris žadėjo pa­dėti kopti karjeros laiptais. Jūs

tikrai turėsite naudos šio žmogaus dėka, kadangi jis nuoširdžiai suinteresuotas jū­sų gerove. Laikinai pasamdyti darbuoto­jai gaus labai daug naujų pasiūlymų, ku­rie garantuos jums užimtumą ilgam lai­kotarpiui.

Vėžiai, planavę įsteigti nuosa­vą įmonę, kitą savaitę turės lėšų ir techninių galimybių savo keti­

nimams įgyvendinti. Prie jūsų prisijungs la­bai patyręs jus dominančios srities specia­listas, ir tai garantuos jums sėkmę. Laisviems žurnalistams arba rašytojams gali būti pa­siūlytas nuolatinis darbas. Žadamas atlygi­nimas pranoks visus jūsų lūkesčius.

Liūtai tikriausiai važiuos į už­sienį reklamuoti savo produkci­jos arba imtis naujo verslo. Part­

nerystės ryšiai, kuriuos užmegsite kitą sa­vaitę, bus labai naudingi. Tie, kurie ketina keisti darbovietę, turėtų pasirūpinti, kad naujoji tarnybos vieta būtų visai kitoje aplinkoje.

MergeLės, dirbančios Vals­tybinėje įstaigoje, kitą savaitę ga­li turėti tam tikrų problemų. Ypač

atidžiai reikia spręsti visus konfidencialius klausimus, kadangi jus gali apkaltinti dėl to, dėl ko jūs iš tikrųjų nesate kaltas. Tie, kurie ieškojo darbo, turėtų dar šiek tiek luk­telėti, kad gautų tinkamą pasiūlymą. Bet laikino darbo reikėtų imtis. Ką tik mokslus baigę absolventai tikriausiai ras darbą.

sVarstykLės turėtų daugiau dėmesio skirti projek­tui, kurio realizavimas jau vėluo­

ja. Bet tik nesijaudinkite, kadangi jūs turi­te gerą darbą ar verslą, kuris jums užtikri­na reikiamą pragyvenimo lygį. Visi skubo­tai priimti sprendimai bus beprasmiški. Galite gauti viliojantį pasiūlymą pereiti į kitą darbovietę arba įsijungti į verslą.

skorpionų naujo projekto realizavimas įstrigo dėl gaišaties. Dideli finansiniai įsipareigojimai

veikiausiai pareikalaus ir didelių išlaidų. Iš ti­krųjų jums vertėtų apskritai atsisakyti tų su­manymų, kurių įgyvendinimas neduoda jo­kios naudos. Neinvestuokite pinigų taip, kaip jums pataria žmogus, nežinantis, kokios ribo­tos jūsų dabartinės finansinės galimybės.

ŠauLiaMs gali būti pasiū­lyta vykti į kelionę, kuri bus la­bai naudinga. Kitą savaitę jūs

užmegsite naudingų kontaktų, kurie jums padės imtis savarankiško verslo. Komer­santai turėtų susilaikyti nuo naujų inves­ticijų, kadangi jų kapitalas gali būti įšal­dytas.

ožiaragiai kitą savaitę turi būti pasirengę iškart sudaryti naudingą sandorį, kuris jiems bus

pasiūlytas. Tarnautojai gali tikėtis algos prie­do, jeigu sėkmingai atliks ypatingą užduotį. Čia jums labai pravers ryšiai su įtakingais asmenimis. Pasistenkite įvykdyti visus savo pažadus, kitaip nukentės jūsų reputacija.

vAnDeniAi gaus slaptos in­formacijos apie sutartį, kurią jie jau seniai rengia. Pasistenkite tin­

kamai panaudoti šias žinias ir nepražiopso­kite puikios galimybės, kadangi pernelyg ilgai dvejojate. Tarnautojai ateinančią savai­tę taps užsipuolimų objektu. Gali būti, kad jie bus kritikuojami už nekompetentingumą tvarkant reikalus su svarbiu klientu.

žuVys tikriausiai leisis į kelio­nę, susijusią su darbo ar verslo rei­kalais. Gali būti, jog jus lydės jūsų

antroji pusė, kadangi kelionės metu jūs ne tik tvarkysite reikalus, bet ir poilsiausite. Pro­jektai, susiję su partneryste, tikrai žada sė­kmę. Jūs galite visai ramiai įpareigoti savo partnerį rūpintis svarbios sutarties realiza­vimu, o pats tuo tarpu visą dėmesį skirti asmeniniams arba šeimos interesams.

PRAĖjUSIOS SAvAItĖS gAlVoSŪKIo ATSAKyMAI

Kakuro tikslas - užpildyti visus tuščius langelius skaičiais nuo 1 iki 9 taip, kad jie sudarytų atitinkamų “raktiniuose” kvadratėliuose nurodytų skaičių sumą. Kai užpildomi visi langeliai, galvosūkis laikomas išspręstu.

Parengė : “Galvosūkių klubas”

Pagalbinės skaičių sumų reikšmės3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

ŽUvyS

VASARIo 28 - KoVo 6 D. HOROSKOPAS

Kryžiažodžio atsakymą siųskite SMS žinute numeriu 1390 iki vasario 28 d.

Pavyzdys: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

Žinutės kaina - 1 Lt.Laimėtoją paskelbsime kitame numeryje.

TV laidų vedėja EDITA MILDAŽYTĖ(vasario 28 d.)

Aktorė RIMANTĖ VALIUKAITĖ(kovo 5 d.)

Prezidentė DALIA GRYBAUSKAITĖ(kovo � d.)

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

cmyk

��

cmyk / ��

IEvOS PIEvOS

Mielosios, šįkart noriu su jumis pakalbėti apie dovanas. Šiam pokalbiui mane įkvėpė paskutinė mano dovana...

Iki mano gimtadienio likus gal porai mėnesių, maniškis pa-klausė, ko norėčiau dovanų. Pa-sakiau, kad atstotų, nes iki gim-tadienio dar daug laiko. Po kelių dienų jis džiaugsmingai pareiškė, kad jau turi man dovaną, o dar po kelių dienų mirktelėjęs pasiū-lė: “Einam, aš tau parodysiu”.

Pasakiau, kad tikrai nežiū-rėsiu, nes iki gimtadienio dar labai toli, bet po kelių dienų jis vėl primygtinai ėmė siūlyti parodysiąs man dovaną. O aš - ne, ir viskas, aš mėgstu stai-gmenas. O jis vis prašė, kad bent pažiūrėčiau - jam mat la-bai sunku iškentėti, bet dova-nos galėsiu dar neimti.

Taip kariavome dar mėnesį, bet aš išsilaikiau dovanos ne-pažiūrėjusi.

Neslėpsiu, mane suintriga-vo, apie saviškio ruošiamą do-vaną ir mūsų kovas, žinia, pra-nešiau visoms bendradarbėms ir draugėms, taigi staigmenos laukėme apie trisdešimt mo-terų. Visos ėmėsi fantazuoti, kas tai galėtų būti: gal kailiniai (bet į maniškį tai nepanašu, jis apie kailinius jokio supratimo neturi, be to, mūsų socialinis sluoksnis ne tas), o gal perlų vėrinys ar koks žiedelis su bri-liantu? Šiaip ar taip, visos nu-sprendėme, kad tai turėtų būti kažkas labai labai ypatingo.

“O gal jis tau nupirko ko-kius seksualius apatinius ir da-bar nestygsta vietoje, kad tu juos kuo greičiau pasimatuo-tum?” - pasakė viena draugė, ir aš nesąmoningai vakarais ėmiausi teptis kūną aliejumi, kad neatrodyčiau su tuo šilki-niu drabužėliu kaip kokia mė-lyna nupešta višta.

Kai atėjo mano gimta-dienis, maniškis jau ryte atsi-kepurnėjo su didžiule rožių puokšte ir visas spindėdamas įteikė man voką... su 200 eurų.

Žiūrėjau į jį apstulbusi ir mėginau įsivaizduoti, kaip jis man iš anksto būtų tą dovaną parodęs: ką - eurų nesu ma-čiusi? Ir kuo jau tie eurai tokie ypatingi, nebent rankų dar-bo? Bet tada tai būtų padirbti eurai ir man grėstų kalėjimas.

Nebent jis to ir telaukia?Žodžiu, buvau suglumu-

si kaip reta, bet.. nuoširdžiai apsidžiaugiau ir pakštelėjusi saviškiui į skruostą nubėgau į vonią praustis. Po dušu (gim-tadienio proga leidau sau ant galvos išpilti vandens už ko-kius penkis eurus) vis galvojau apie savo dovaną. Pirma, kodėl jis du mėnesius nestygo vieto-je ir džiaugėsi savo staigmena? Antra, ką dabar man pasakyti visoms trisdešimčiai draugių ir bendradarbių? Tai kvaiša, ir rei-kėjo man viską išplepėti!

Kai vakare manęs pasvei-kinti sugužėjo geriausios drau-gės, nutariau viską joms dorai iškloti ir paklausti jų nuomo-nės dėl susidariusios padėties.

Mūsų gudrioji psichologė pasakė, kad viskas čia elemen-taru. Atseit maniškis, įdėjęs pinigus į vokelį, jautėsi kaip pirmykštis vyras, parnešęs ir man po kojomis parbloškęs mamutą. Be to, vyrai, duoda-mi moteriai pinigų, jaučiasi svarbūs, o mūsų visuomenėje tą jausmą jie patiria vis rečiau ir rečiau.

Tada psichologė bedė pirš-tu į mane ir paklausė: “O kaip tu pati jautiesi? Papasakok apie tave užplūdusius jausmus”.

Kadangi į mane sužiuro bent septynios poros smalsių padažytų akių, pabandžiau

prisiminti... Sutrikusi, nuste-binta, bet nepasakyčiau, kad nemaloniai... Ir, atvirai prisipa-žinsiu, galvoje net šmėkštelėjo mintis: galėjo pinigus pasmul-kinti po 5 eurus ir mane jais apiberti.

Šiaip ar taip, visos nuspren-dėme, kad pinigai, žinant vyrų fantazijos trūkumą, tai labai ge-ra, gal net geriausia dovana...

Nes viena draugė prisipa-žino kartą iš saviškio dovanų gavusi dvi automobilio padan-gas, kita - sulčiaspaudę, bet baisiausia, kai jie pradeda do-vanoti kremus, nupirktus iš ta-me pastate įsikūrusios kosme-tikos platintojos.

O dabar, beje, dar turėsiu malonumą galvoti, ką už tuos pinigus galėčiau įsigyti. “Rei-kėtų padengti įsiskolinimą už šildymą...” - pradėjo lįsti kvailos mintys, bet aš jas nuvijau šalin. “Gal naują puodų rinkinį?” Ša-lin, buitie! Bet pirkti kokių sku-durų ar batų irgi ranka nekilo... Norėjosi už tą sumą įsigyti ką nors labai vertingo, sakyčiau - nematerialaus.

Ir nusprendžiau, mielosios, tuos eurus įsidėti į piniginę ar į stalčiuką ir tiesiog turėti. O tu-rėdama juos nuolat jausiuosi saugi, turtinga, viskuo aprū-pinta ir savotiškai laiminga...

Saugumas ir pasitikėjimas už 200 eurų, ar ne puiki dovana?

ieva, saugi

Fantazijos purslai

žvelk giliauj/b Veidrodis

epA-eltos nuotr.

VyRAI, DuoDAMI MoTeRIAI

pInIgų, jAuČIASI SVARBŪS, o MŪSų VISuoMenėje Tą jAuSMą jIe pATIRIA VIS ReČIAu IR ReČIAu

�4

cmykcmyk�4

V asario ir kovo sandūros visada laukia karšių

meškeriotojai, nes būtent šiuo metu, kai diena tampa ilgesnė, stambūs plačiašoniai nusikrato žiemiško mieguistumo ir pradeda maisto paieškas. Kur ieškoti šių žuvų ir kokie karšių žūklės ypatumai šiuo metu?

Viktoras arMaliS

Kalendorius ir realijos

Nors apie karšių aktyvumą mi-nėtu metu žinoma ne pirmą šimt-metį, jis neprasideda tiksliai pagal kalendorių. Antra, reikia susirasti, kur žiemoja motininės karšių ban-dos. Todėl jau nuo vasario vidurio karšių žūklės mėgėjai ima zonduo-ti duburius ir renka statistiką, kur kibo, o kur - ne. Tam reikalui reikia skirti ne vieną dieną, todėl yra ir tokių žvejų, kurie šiuo laikotarpiu eina atostogauti. Žinoma, yra vie-tų, kur šios žuvys kimba beveik kasmet, ir jų yra kiekviename eže-re, tačiau dažniausiai kasmet atsi-randa savi niuansai. Daugų ežero meškeriotojai tvirtina, kad pra-žiopsoti karšių kibimą nesunku - pasitaiko taip, kad visai atsitiktinai paaiškėja, jog jie kimba už pus-šimčio metrų, kur jų tyko žvejai, ti-kėdamiesi, jog plačiašoniai telksis toje vietoje, kur kibo praėjusį se-zoną. Todėl pasirinktame dubury-je karšiai viliojami kelias dienas iš eilės, tačiau keičiant vietą. Kartais tokiu būdu pavyksta aptikti “auk-sines” vieteles, kur iš vienos eketės savaitę, o kartais ir ilgiau gali kas-dien išvilkti po keletą per kilogra-mą sveriančių karšių.

Viena eketė

Patyrę žvejai ieškant karšių rekomenduoja laikytis vienos

eketės taisyklės. Kaip tai daroma praktiškai? Pasirinktoje vietoje ankstyvą rytą gręžiama viena eke-tė. Dar prieš aušrą. Gręžiama ne-skubant ir kiek galima tyliau. Tad suprantama, kodėl ledgrąžtis turi būti nepriekaištingas, o jo peiliai - aštrūs. Kai jie pasiekia vandenį, ledgrąžtį būtina be triukšmo iš-kelti iš eketės ir paguldyti tyliai ant sniego. Nemažai žvejų mėgsta ledgrąžtį keliais pasukimais įsrieg-ti į ledą ir palikti. Prastas sprendi-mas. Pirma, keliamas papildomas triukšmas. Antra, jei ledgrąžtis per patį žūklės įkarštį nugrius su trenksmu ant ledo, karšiai garan-tuotai pasitrauks į šalį. Pasirinkto-je eketėje reikia žvejoti taip, lyg būtumėte užtikrintas, kad karšių kibimo vieta aptikta, t.y. kibimo laukti nuo aušros iki pusiaudienio. Jei ir po pietų nekibs, iškart nepa-sišalinkite. Patartina išsigręžti dar kelias eketes ir užkišti jas šiaudų gniūžtėmis, kad neužšaltų. Kitą rytą nebereikės gręžti ekečių nau-jose vietose ir bus galima iš karto užmesti meškeres.

Kantrybės limitas

Karšių žūklei pasiryžta ne visi - reikia iš anksto nusiteikti, kad tai yra iššūkis, kuriam įveikti reikalin-gas labai didelis kantrybės limi-tas. Tad reikia komfortiškai įsikurti prie eketės, o tai reiškia, kad žū-kladėžė, žvejui atstojanti kėdę, tu-ri būti ganėtinai plati, o jos dang-tis apmuštas minkštu kamšalu. Tradicinės metalinės žūkladėžės jau nebetenkina meškeriotojų

poreikių, todėl “Salmo” kompa-nija sukūrė žūkladėžę iš plastiko, kuri yra pakankamai aukšta, kad nereikėtų sėdėti sulenkus kojas, dangtis apmuštas poringa guma, žūkladėžė labai talpi. Tačiau vis daugiau žvejų kartu su žūkladėže, kurioje gabenami žūklės įrankiai, ima ir “Holiday” kėdutes, ant kurių galima įsitaisyti, kaip ant pasostės. Šiuolaikinio karšių žvejo bagažas - gerokai didesnis, todėl jam ga-benti naudojamos specialios ro-gutės. Tada nebaisus ir ilgas žygis ledu. Tačiau nepamirškite, kad ir ant komfortiškos pasostės tūnoti reikia tyliai, be reikalo nevaikščioti nuo eketės prie eketės, nemėtyti ant ledo daiktų.

Plačiašonių įpročiai

Pirmledžiu karšiai judrūs, lei-džiasi į gana tolimas keliones nuo žiemaviečių, kurios paprastai bū-na duburiuose (�0-�2 m), nes gali sau leisti tokią prabangą - van-denyje gausu deguonies, o ener-ginių atsargų taip pat nestinga, nes plačiašoniai kasdien aktyviai maitinasi. Tad karšiai nukeliauja nuo žiemaviečių gana toli - net iki sėklių, kur gelmė siekia vos keletą metrų. Jei pavyksta rasti tokią kar-šių pamėgtą vietą, čia juos galima žvejoti net ir iki sausio vidurio, bet vėliau situacija keičiasi, nes de-guonies, ištirpusio vandenyje iki ežerų užšalimo, atsargos senka, ne tik karšiai, bet ir kitos žuvys tampa vangesnės, prasideda ekonomijos režimas. Tad karšiai susiburia į sto-vyklavietes ir lėtai plaukioja palei dugną, retai pasirodydami už du-burio ribų. Tiesa, kartais jie pakyla į vidurinius vandens sluoksnius. Dažniausiai tai įvyksta per atly-džius, kurių kovo pradžioje pasi-taiko vis dažniau. Sukilusių karšių būrys - aktyvus ir ieško maisto. Dažniausiai plačiašoniai apsistoja 6-7 metrų gelmėje. Todėl patarti-na bandyti vilioti laimikį įvairiuo-se vandens horizontuose ir laikyti juose masalą ne trumpiau, kaip po ketvirtį valandos. Gali būti, kad ku-ris karšis susigundys panosėje atsi-

dūrusiu masalu ir čiups jį, bet daž-niausiai karšių kibimą reikia suža-dinti. Plačiašoniai kovą niekur toli iš stovyklavietės nekeliauja, todėl ir maitinasi čia pat, t.y. vietoje.

Senos žūklavietės

Renkantis karšių žūklės vietą, reikia atidžiai apžiūrėti, ar aplink nėra senų ekečių ir ar nematyti prišalusių prie ledo jauko likučių. Kodėl tai svarbu? Daugų ežero meškeriotojai teigia, kad vieną se-zoną jau pirmoje ar antroje žūklė-je, kai stojo patikimas ledas, pavy-ko aptikti karšių maitinimosi vietą. Dvi savaites toje vietoje karšių ki-bimas buvo stabilus praktiškai bet kokiu oru: kibdavo dvi valandas tarp vienuoliktos ryto ir �� val., o paskui maždaug �5.�0 prasidėda-vo vakarinis kibimas ir trukdavo kartais pusvalandį, o kartais be-veik valandą. Kitą sezoną jie vėl pasirodė ten pirmledžiu, o paskui po trijų savaičių nustojo ganykloje lankytis. Ir pirmą, ir antrą sezoną pagal anų laikų kanonus karšius vietiniai žvejai penėdavo kaip be-konus sočiu jauku - šutintais žir-niais ir kruopų košėmis. Akivaizdu, kad žuvys nesugebėdavo suval-gyti visko, dalis jauko guldavo ant dugno, o po poros savaičių ėmė rūgti. Kai karšius buvo pradėta

jaukinti nedidelėmis porcijomis sudrėkintų ir išbrinkusių džiūvėsių, į kuriuos įmaišydavo porą saujų žirnių grūdų ir smulkių uodo trū-klio lervų, žuvys ganyklą lankė be-veik iki sausio pabaigos. Tad jauko likučiai aplink eketes gali liudyti, kad čia žuvys irgi buvo be saiko šeriamos. Todėl geriausia laikytis nuo tų vietų atokiau.

Solidus masalas

Karšiai tiek žiemą, tiek va-sarą laiko dėl smulkių kąsnelių negaišta ir plaukia toliau, todėl į žūklę vežkitės ne mažiau kaip dvi “porcijas” masalinių uodo trū-klio lervų. Ir ant kabliuko verkite jas negailėdami - “puokštelę” tu-ri sudaryti ne mažiau kaip pen-ki stambūs trūkliai. Gali ir šeši, ir septyni, tačiau lervos turi būti neištekėjusios, sultingos, taigi masalą reikia keisti po kiekvieno kibimo. Antra, jaukinkite saikingai - saujele sudrėkinto jauko, kuria-me yra stambokų dalelių ir smul-kių uodo trūklio lervų. Beje, labai svarbu nepražiopsoti pirmojo ki-bimo. Pakirsti kartais reikia lukte-lėjus keliolika sekundžių, kol valas dar neįsitempęs, o kartais tenka laukti, kol sargelis ims linkti prie vandens ir tik tada staigiu judesiu kilstelti meškerėlės viršūnėlę.

požymiaiJ/b žūklė

VynIoK AnT ŪSOstambios avižėlės

Karšių žūklei naudojamos stambios avižėlės (iki 2 g), nes masalą reikia nugramzdinti į di-delę gelmę. Antra, ant jų kabliu-kų veriamos kartais net penkios uodo trūklio lervos, todėl dides-ni avižėlių kabliukai - parankes-ni. Trečia - avižėlė turi būti gerai matoma gelmėje, kad karšiai iš-kart ją pastebėtų ir nepraplauktų pro šalį.

geriausias laikas žūklei pAgAl KIBIMo KAlenDoRIų Š.M.

Vasario 26 d.

Vasario 27 d.

ŽŪKlėS pRognozė: 50 PROc. tEISybĖS

7.00-10.30, 15.30-16.30 val.

8.00-11.00, 17.00-18.30 val.

Pirmieji karšių debiutai

Karšių duburiai dažniausiai tyvuliuoja toli nuo krantų

Jei užkibs nedidelis karšis - geras ženklas, nes žiemavietėje susiburia ir jaunikliai, ir seniai

Viktoro Armalio nuotr.

cmyk

�5

cmyk / �5

HumorasJ/b žaidimai

IStORIjA

“Juokas - dalykas rimtas, - at-sidūsta susitaikęs su likimu Ge-diminas, - kai kurios situacijos lyg ir juokina, bet iš tikrųjų tuo momentu būna ir labai graudu”.

iStorija iŠ tų, kai “BŪna grauDu”Populiariame Jaunimo tea-

tro spektaklyje “Strip Man Show - Viskas apie vyrus” vieną iš strip-tizo šokėjų vaidina G.Storpirštis. Salė lūžta iš juoko, žiūrėdama į jį ir jo bendrų kompaniją. Tačiau lūžta iš juoko ne visi, kai kas lūžta iš graudulio. Kartą viena žiūrovė taip pasibaisėjo tuo, ką veikia ak-torius G.Storpirštis scenoje, kad nepatingėjo parašyti teatro admi-nistracijai piktą laišką, siūlydama griežtu papeikimu nubausti ak-torių G.Storpirštį, kuris scenoje... nuolat geria ir vaidina girtas. Tuo metu jau šeštus metus be taure-lės gyvenančio aktoriaus konfū-zas suteikė daug džiaugsmo vis prie jos grįžtantiems kolegoms. Dabar ir Gediminas pasišaipo iš savęs: “Reikėjo administracijos prašyti pagiriamojo rašto, kad taip įtikinamai vaidinu”.

iStorija iŠ tų, kurioS SprogDina

Kadaise, kai aktoriaus sūnus būsimasis aktorius Ainis buvo mažas, tėvai jį auklėjo krikščio-niškai, saugodami nuo gyveni-mo žiaurumų ir net neleisdami mėgautis ginklus imituojančiais žaislais. Bet kartą kažkas Ainiui dovanojo visą arsenalą - ne tik kareivukų su patrankomis, bet ir dar kažin kokių apvalių daik-čiukų, kurie Gediminui asocija-vosi su bombomis, atominėmis bombomis. Koks tai didelis blo-gis, jis stengėsi išaiškinti ir sū-nui. “Atominė bomba negerai,- švelniai aiškino tėvas inteligen-tas, - kai ji sprogsta, žmonėms skauda, jie kenčia”...

Kartą, Ainis tuo metu buvo pustrečių, tėvai nusivedė jį pa-pietauti į prabangumu garsė-jantį “Stiklių” restoraną. Susėdo tarp prašmatnios garbingos publikos, užsakė patiekalus, laukia... Mažasis Ainis kyšt ran-ką į kišenytę, į kitą, lūpytė timp timpt: “O kur mano atominytė bombytė?!..”

Kur mano atominytė bombytė?

net aktoriui GeDiMinui Storpirščiui, šiek tiek roMantiškaM, šiek tiek LyriškaM, pačiaM kuriančiaM ir atLiekančiaM DainaS bei baLaDeS, nutinka kurioZiškų DaLykų, kurių JiS GaLbūt ir norĖtų išvenGti, bet kažkaS viS šiūpteLi ir šiūpteLi Jo DaLiai šių GyveniMo paGarDų.

GEDIMINo StoRPIRščIo anekDotaS:Ūkinių prekių parduotuvėje moteris renkasi šluotą. ”Ar turite stambes-niais raželiais? O plonesniais? O lankstesniais? O šiurkštesniais? O trum-pesniais? O natūralaus pluošto?”... Kai pagaliau moteris išsirinkusi su-mokėjo pinigus, pardavėjas klausia: “Jums suvyniot ar taip išskrisit?”

PaRengė Danutė šepetytĖ

Sauliaus Venckaus nuotr.

Senoji, geroji Anglija. Susitinka du elgetos. Pirmasis, užsirūkyda-mas nuorūką, sako:

- Ką tik buvau prie stambiausio oligarcho namo.

- Ir jis davė tau pinigų?- Vieną svarą.- O kodėl taip mažai?- Aš ir nespaudžiau jo. (Ima kal-

bėti pašnibždomis). Magnato ma-terialinė padėtis gerokai pablogėjo. Pats matei, kaip jo dukterys dviese vienu rojaliu skambina.

- Jūs tikintis?- Apsaugok, Viešpatie!

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .Tarnas kreipiasi į šeimininką

lordą:- Sere, drįstu pranešti, kad vir-

tuvėje kilo gaisras ir jis sparčiai plečiasi.

Namo šeimininkas lėtai padeda į šalį laikraštį:

- Praneškite apie tai poniai. Jūs juk žinote, Džeimsai, kad aš nesi-rūpinu namų reikalais.

Smalsuolis ateina pas garsų psichiatrą. Klausia:

- Sakykite, profesoriau, koks testas parodo, kad pacientas visiš-kai pasveikęs?

- Mes prileidžiame pilną vonią vandens, šalia padedame arbatinį šaukštelį ir didelį samtį ir liepiame pašalinti iš vonios vandenį.

- Viskas aišku: bet koks normalus žmogus pasinaudos dideliu samčiu!

- Ir visai ne! Normalus žmogus ištrauks vonios kaištį.

ANEKDOtAI

�6

cmykcmyk�6

maistasj/b saVitarna

IMpRoVIzAcIjoS vIRtUvĖjE

Visiškai nieko keista, kad šaltuoju ir tamsiuoju metų laiku mums norisi daugiau valgyti - juk žiemą daugiau energijos sunaudojama organizmui sušildyti, o daugiausia jos gauname iš maisto. Tik visi dietologai pataria tiek žiemą, tiek vasarą laikytis vienos svarbios taisyklės - nevalgyti vėliau kaip 4 val. iki miego. Miegant sulėtė-ja medžiagų apykaita ir visos gautos kalorijos virsta ne energija, o rieba-lais. Bet ką daryti, jei kokią dešimtą vakaro pilvas pradeda “groti maršus”, o žvilgsnis tik ir krypsta į šaldytuvą?Savęs kankinti taip pat nereikėtų. Už-valgyti prieš naktį leistina, tik, aišku, ne prisikimšti keptų bulvių su spirgučiais ir ne plikytų pyragaičių su kremu. Svar-biausia pasirinkti produktus, kurie figū-rai nekenkia, o tokių, pasirodo, esama.

Pirmiausia tai yra virtos daržo-vės. Morkų ir burokėlių namuose

•

paprastai visada turime, tad ir iš-virkite jų didelį puodą. Supjausty-kite gabaliukais, sutarkuokite, su-plakite maišytuvu su obuoliu...

Baklažanų arba aguročių, taip pat kitokių daržovių piurė. Jos galima valgyti iki soties, bet tik be skrebučių ir duonos.

Dešrelės. Geriausia tiktų vištienos, idealiausia - virtos. Nuo rūkytų ge-riau susilaikyti, ir jau visiškai netin-ka riebios keptos.

Konservuoti kukurūzai. Tik jų reikėtų nepadauginti, daugiausia keletą šaukštų. Dar juos galima pa-kepinti su alyvuogių aliejumi.

Kefyras, neriebus jogurtas. Va-kare užsimanę valgyti, vienu ypu išgerkite stiklinę arba dvi šviežio, ne vakarykščio ir ne šalto kefyro - tikrai pasijusite tarsi numalšinę alkį kaloringu mėsos patiekalu.

•

•

•

•

Sušiai. Tai vienas didžiausių žmoni-jos išradimų. Sušiai būtinai turi būti švieži, todėl gaminkite juos patys!

Be viso šito egzistuoja ir vadinamieji neigiamo kaloringumo produktai. Ži-nomiausi pavyzdžiai - špinatai ir ko-pūstai. �0 proc. kasdien sunaudoja-mų kalorijų tenka maisto virškinimui, tuo tarpu virškinant neigiamo kalo-ringumo produktus išeikvojama dau-giau kalorijų nei yra juose pačiuose. Vadinasi, derinant juos su kaloringes-niu maistu, vakarienė bus lengvesnė, geriau subalansuota. Svarbu atsimin-ti, kad neigiamo kaloringumo pro-duktus būtina valgyti neapdorotus.

•

LNK šokių projekto “Kvie-čiu šokti” prodiuserė Indrė Zel-baitė-Ciesiūnienė prisipažįsta, kad ji nėra išranki valgiui. “Nie-kada nesilaikau jokių dietų, nederinu maisto, neskaičiuo-ju kalorijų, tiesiog negalėčiau, nes mėgstu skaniai pavalgyti. Tik štai jokių bandelių ar kito-kių mielinių dalykų tikrai ne-valgau, nes jų esu atsivalgiusi dar mokykloje”, - prisipažįsta moteris.

Indrė panaši į mergaičiukę, nors, pasirodo, turi devyniolik-metę dukrą, ši studijuoja už-sienyje. Tad jai nukrito nuo pečių rūpestis, ar dukra neal-kana. Prodiuserė rytais išgeria didelį puodą vandens ir dar puodą kavos su pienu. Tai jos energijos užtaisas iš esmės visai dienai. Neretai jai pirmą kartą tenka valgyti tik vakare, jau po darbo. O štai savait-galiais I.Ciesiūnienė mėgsta pasikviesti į svečius draugų, kolegų ir kartu gaminti pie-tus. Neretai tai būna “cepelinų baliai”, nes tokį negreitai pa-ruošiamą patiekalą smagiau ir greičiau virti beplepant su bi-čiuliais. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, vakarėliai ir susibūrimai skirti ne tam, kad persival-gytum, todėl Indrės mėgsta-miausi patiekalai yra tie, kurie kiek neįprasti mūsų lietuviš-kam skrandžiui. Ji mėgsta viš-tieną ar kitokią mėsytę paska-ninti aštresniais ar sodresniais prieskoniais.

vištienos salotos su vynuogėmis

Jums reikės:1 (dvipusės) vištienos krūtinėlės,3-4 obuolių,4-5 salierų stiebų,1 nedidelės kekės raudonųjų vynuogių,3 šaukštų vištienos prieskonių,majonezo.

Krūtinėlę išverdame. Virda-mi į sultinį pagal skonį įberiame druskos, pipirų, laurų lapelių, �-2 česnako skiltelių ir kitų priesko-nių. Man patinka, kai krūtinėlė verdama aštresniame sultinyje. Kai išverda, tik neskubėkite iš-imti ir palikite ją sultinyje, kad atvėstų, tuomet ji bus skanesnė ir sultingesnė. Atvėsusią krūti-nėlę supjaustykite kubeliais ir sudėkite į dubenį.

Nulupkite obuolius ir su-pjaustykite kubeliais, obuoliai gali būti didesnio dydžio ir rūgš-tesni. Salierus reikėtų nulupti (išimti gijas), tada jie bus kur kas minkštesni, ir supjaustyti smul-kiais griežinėliais. Tačiau jei laiko turite nelabai daug, salierus ge-rai nuplaukite ir supjaustykite.

Vynuoges perpjaukite per pusę ir išimkite kauliukus. Jei jos labai didelės, galite padalyti į keturias dalis. Viską suberkite į dubenį su vištiena, gausiai pri-berkite vištienos prieskonių. Aš vartoju “Santa Maria” vištienos prieskonius, bet jei tuo metu jų neturite, galite berti druskos, pi-pirų, maltos paprikos, kario. Tada įkrėskite kelis šaukštus majone-zo ir viską gerai išmaišykite.

●

●

●

●

●

●

Redakcijos archyvo nuotr.

PaRengė Giedrė MiLkevičiūtĖ ir Milda kunSkaitĖ

I.zelbaitė-ciesiūnienė bandelių nebevalgo

Televizininkė Indrė Zelbaitė-Ciesiūnienė valgiui nėra išranki

Organizmas susikuria rieba-lų sluoksnelį, kad kūnas neper-šaltų, ir nereikia stengtis žūtbūt jo atsikratyti, bet būtina jausti skirtumą tarp normalaus žie-mos “apšiltinimo” ir antsvorio. Pavasarį atgauti normalų svorį galima įvairiais būdais, bet pats paprasčiausiais ir veiksmingiau-sias - gerti gerą arbatą ir neval-gyti visų kenksmingų maisto produktų bei saldumynų. Arbata padeda geriau suvirškinti mais-tą ir įsisavinti maisto produktus, neleidžia jam “užsistovėti”, geri-na žarnyno motoriką, aprūpina organizmą vitaminais ir minera-linėmis medžiagomis, valo krau-jagysles, gerina bendrą savijau-tą, atmintį, regėjimą, odos spal-vą ir padeda sudeginti jau susi-kaupusias riebalų atsargas.

Ryto arbata labai aktyvi, ji priverčia dirbti žarnyną, valo or-ganizmą. Arbata tiesiog išstumia iš organizmo visa, kas nereika-linga, tirpina kraujagyslėse ir “probleminėse” vietose nusėdu-sius riebalus. Išgėrus stiprios ar-batos atsiranda apetitas. Palau-kus pusvalandį, jis praeina, lieka lengvumo ir šviežumo pojūtis.

Popietės arbata padeda virš-

kinti, neleidžia maistui “užsigulėti”. Šią savybę išnaudokite protingai, negerkite arbatos valgydami ir iš-kart po valgio. Bet koks neriebus skystis praskiedžia skrandžio sultis ir sunkina virškinimą. Pavalgę pa-darykite pusvalandžio pertraukė-lę, o paskui užsiplikykite arbatos.

Vakaro arbata taip pat pade-da suvirškinti vakarienę, skaido riebalus ir paruošia organizmą miegui. Arbatą gerkite ne vėliau kaip 8-9 val. vakaro: tada giliai miegosite, o ryte prabusite len-gvai. Vakare arbata gali pažadinti žvėrišką apetitą, ir tai yra jos veiks-mingumo požymis. Nepasiduo-kite pagundai, nevalgykite saldu-mynų arba sunkaus maisto. Jei jau visai neištveriate, sukramtykite džiovintą abrikosą arba datulę.

Pagrindinį darbą arbata at-lieka naktį. Jei laikysitės taisyklės gerti arbatą be saldumynų an-trojoje dienos pusėje, kūnas be-veik iškart sureaguos ir padova-nos lengvumo pojūtį, o po ilges-nio laiko ir trokštamą lieknumą.

Arbatoje yra apie 700 įvairių junginių, vitaminų, mineralinių medžiagų, mikroelementų, der-vų, antioksidantų, baltymų, su-dėtingų angliavandenių ir kitų

medžiagų. Visi jie kompleksiškai valo, maitina ir tonizuoja orga-nizmą. Kai kurie naudingi jun-giniai susidaro reaguodami su skrandžio sultimis. Ne mažiau svarbu tinkamai užplikyti arbatą. Jos tėvynėje Kinijoje per tūks-tančius metų buvo rasti geriausi plikymo būdai ir būtų neprotin-ga jais nepasinaudoti.

O pirmoji ir svarbiausia sąly-ga norintiems suliesėti - atsisakyti cukraus! Ne tik gryno, bet ir uo-gienės, sausainių, pyragų ir tortų. Majonezas ir riebi mėsa taip pat pavers niekais jūsų pastangas. Geriausi arbatos sąjungininkai yra džiovinti vaisiai, medus, daržovės.

Iš arbatos nereikia laukti ste-buklų. Išgėrus tris litrus brangios žaliosios arbatos, per naktį trys kilogramai nereikalingo svorio neišnyks. Arbata veikia lėtai, bet jei ja pasitikėsite, rezutato būti-nai sulauksite. Taigi:

Gerkite arbatą po valgio, ne-gerkite tuščiu skrandžiu.Tinkamai plikykite, negailėkite arbatžolių, rinkitės kokybišką arbatą.Dieną baikite arbatos puode-liu ir neleiskite apetitui įveikti noro sulieknėti.

•

•

•

Kaip be ypatingų pastangų numesti svorio

G reitai pavasaris, ir jau laikas pagalvoti,

kaip atrodysime pavasario saulės nutvieksti su lengvais, prigludusiais drabužėliais. Žiemą figūra paprastai netenka stangrumo, ir tai yra susiję ne su tinginyste arba kaloringo maisto gausa, o su natūralia sezonų kaita. Gerkite daugiau arbatos

Redakcijos archyvo nuotr.

VeRTA ŽINOtI

neprisikimškite skrandžio nakčiai

Sušiai tinka iškilmingai vakarienei

Irman

to S

idar

evič

iaus

nuo

tr.