mūsų apklausos duomenys rodo, kad dauguma 15-16 metų ...€¦ · 6 buvo 15 % (2011 m. jų buvo...

1

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose

ESPAD – 2015

Alkoholio, tabako, narkotikų vartojimas ir interneto naudojimas Lietuvoje

Tyrimo ataskaita

2

Įvadas

ESPAD yra tarptautinis lyginamasis tyrimas, kuris nuo 1995 metų kas ketverius metus

atliekamas daugumoje Europos valstybių ir kai kuriose valstybėse už Europos ribų. Pagrindinis

ESPAD tyrimų tikslas – kas ketverius metus surinkti palyginimui tinkamus duomenis apie

psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimą ir intensyvumą vienoje amžiaus mokinių grupėje bei

nustatyti šių medžiagų (tiek paklausos, tiek pasiūlos) paplitimo veiksnius. Pastaruoju metu vis

daugiau valstybių įsitraukia į ESPAD projektą ir 2015 m. tyrime dalyvavo jau 42 valstybės. Lietuva

dalyvauja ESPAD tinkle nuo 1995 metų.

Kadangi ESPAD siekiama lyginti įvairių valstybių duomenis ir analizuoti kaitos tendencijas,

tyrimo metodologija yra griežtai standartizuota ir prieš kiekvieną tyrimą yra derinama su ESPAD

tyrimo partneriais bei vadovais, todėl Lietuvoje vykusio 2015 metais ESPAD tyrimo metodologija

buvo iš anksto suprojektuota ir suderinta; jos buvo griežtai laikomasi visuose tyrimo etapuose. 2015

metų ESPAD tyrime buvo numatyta apklausti reprezentatyvią 1999 metais gimusių mokinių imtį,

eliminuojant iš tyrimo populiacijos tuos mokinius, kurie turi rimtų mokymosi ar psichikos sutrikimų

ir negali suvokti anketos klausimų ar / ir be pagalbos atsakyti į juos. Lietuvoje, kaip ir 2011 metų

ESPAD tyrime, buvo nuspręsta tyrimo populiaciją apriboti 9 klasės mokiniais, kadangi 9-oje klasėje

mokosi didžioji dauguma (84 %) 1999 metais gimusių mokinių. Likusiųjų dauguma mokosi 8-oje

arba 10-oje klasėse, tačiau jeigu populiacija nebūtų apribota, tektų papildomai apklausti dar 6–7

tūkst. mokinių, o iš jų apklausos duomenų panaudoti tik 10 % (tai būtų labai neekonomiška).

Atsižvelgiant į minėtą ribojimą, galima teigti, kad pasirinkta atrankinė visuma reprezentuoja tik

84 % 1999 metais gimusių mokinių.

Tyrimo imtis buvo sudaryta iš minėtos atrankinės visumos (26 390 mokinių), taikant dviejų

pakopų stratifikuotą lizdinę atranką: pirmojoje pakopoje kiekviena mokykla, o antrojoje pakopoje

kiekviena klasė buvo laikoma atskiru lizdu. Stratifikacija vyko pagal urbanizacijos laipsnį, išskiriant

didžiuosius miestus, rajonų centrus / kitus miestus ir kaimus / miestelius.

2015 m. vasario mėnesį tyrimui atrinktų 172-iejų mokyklų direktoriams buvo išsiųsti

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos laiškai bei ESPAD tyrimo organizatorių

laiškai, kuriuose buvo pateikiama informacija apie ESPAD tyrimą ir prašoma leidimo atlikti

apklausą. Be to, buvo prašoma talkinti tyrime ir paskirti vieną asmenį, kuris padėtų mokykloje

atlikti apklausą. Tokiais asmenimis tapo mokyklų socialiniai pedagogai, psichologai ir klasių

3

auklėtojai. Vienai privačiai mokyklai atsisakius dalyvauti tyrime, ji buvo pakeista kita privačia

mokykla tame pačiame mieste.

Apklausa atlikta 2015 metų kovo 16–25 dienomis. Į visas tyrimui atrinktas mokyklas paštu

buvo išsiųsti dideli vokai. Į šiuos vokus buvo įdėta: didelis tuščias vokas su atgaliniu tyrimo centro

adresu, mokiniams skirtos anketos neužklijuotuose vokuose, klasės ataskaitos forma ir lydraštis

apklausą atliekančiam asmeniui. Pastarajame buvo pateikta informacija apie tai, kokią klasę reikia

apklausti, kokie anketų grąžinimo terminai. Be to, lydraštyje buvo pateikta apklausos instrukcija su

standartine apklausos atlikimo informacija, ypač pabrėžiant anonimiškumo, konfidencialumo,

atsakingo ir sąžiningo anketų pildymo svarbą.

Iš viso buvo apklausti 3032 mokiniai, kurie apklausos dieną buvo mokykloje ir kurie

savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime. Atmetus anketas tų mokinių, kurie pateko į tyrimo imtį, nes

mokėsi 9-oje klasėje, tačiau buvo gimę ne 1999 metais, ir kai kurias kitas netinkamas anketas,

tyrimo duomenų bazėje kaip tinkamos naudoti liko 2573 mokinių anketos.

Pagal metodologinius ESPAD reikalavimus apklausą organizavo, suformavo duomenų

masyvą, atliko duomenų analizę, sprendė visus Lietuvoje atlikto ESPAD tyrimo derinimo su

ESPAD grupe klausimus Klaipėdos universiteto mokslininkės dr. Aelita Skarbalienė ir dr. Regina

Saveljeva, Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologijos instituto darbuotoja Irena Šutinienė,

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos vyriausiasis specialistas Algimantas Šimaitis,

Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktorius dr. Tadas Tamošiūnas. Grupei

vadovavo Klaipėdos universiteto profesorė dr. Liudmila Rupšienė.

4

1. Tabako vartojimas ir jo kaita

1.1. Tabako vartojimo paplitimas ir jo kaitos tendencijos

Apklausos duomenys rodo, kad 1999 metais gimusių mokinių tabako vartojimas, nuo 2007

iki 2011 pagal daugelį rodiklių keliais procentais padidėjęs ar pagal kai kuriuos rodiklius nekitęs,

2011–2015 metų laikotarpiu dešimčia procentų sumažėjo. Nė karto nerūkiusių mokinių 2015 metais

buvo 35 %. Bent kartą gyvenime rūkiusių cigaretes vaikinų ir merginų sumažėjo tiek pat – po 10 %.

Duomenys pateikti 1.1.1 paveiksle:

1.1.1 paveikslas. Bent kartą gyvenime rūkė cigaretes (%)

79

86 87

7679

69

53

68

73

66

70

60

65

7780

7174

65

50

55

60

65

70

75

80

85

90

ESPAD 1995 ESPAD 1999 ESPAD 2003 ESPAD 2007 ESPAD 2011 ESPAD 2015

Vaikinai Merginos Iš viso

Atitinkamai nė karto gyvenime nerūkiusių mokinių 2015 metais buvo 35 %, tarp jų – 31 %

vaikinų ir 40 % merginų.

Rūkymo kaip įpročio paplitimą tarp mokinių tiksliau nusako rūkymo dažnis – 40 ir daugiau

kartų per gyvenimą ir rūkymas per pastarąsias 30 dienų. Duomenys rodo, kad pastoviai rūkančių

tiek vaikinų, tiek merginų dalis nuo 2011 iki 2015 metų sumažėjo. Rūkiusių 40 ir daugiau kartų per

gyvenimą vaikinų ir merginų procentas sumažėjo (žr. 1.1.2 paveikslą) maždaug po 8–9 % ir 2015

metais buvo 20 %. Surūkiusių bent vieną cigaretę per pastarąsias 30 dienų tiek vaikinų, tiek

merginų dalis sumažėjo dar didesniu laipsniu – po 12 % (žr. 1.1.3 paveikslą).

5

1.1.2 paveikslas. 40 ir daugiau kartų per gyvenimą rūkę cigaretes mokiniai (%)

29

4649

31 32

23

12

23

30

2125

1720

3539

2628

20

0

10

20

30

40

50

60



1.1.3 paveikslas. Rūkę cigaretes per pastarąsias 30 dienų mokiniai (%)

34

49 49

39 39

27

18

30

3335

22

25

40 41

34

37

24,5

29

15

20

25

30

35

40

45

50

55



Tabako vartojimo per pastarąsias 30 dienų skirtumas tarp lyčių išlieka nepakitęs – apie 5 %.

Sumažėjo nuolat rūkančių cigaretes mokinių: 2015 metais rūkančių cigaretes kasdien

(nurodė, kad per pastarąsias 30 dienų surūkė vieną ar daugiau cigarečių per dieną) respondentų

6

buvo 15 % (2011 m. jų buvo 24 %, 2007 m. – 21 %). Dar 10 % mokinių per pastarąsias 30 dienų

surūkė mažiau negu po 1 cigaretę per dieną, visai nerūkė per šį laikotarpį 75,5 respondentų.

Tad galima tvirtinti, kad tiek nereguliarių bandymų rūkyti, tiek rūkymo kaip įpročio

paplitimas tarp mokinių per pastaruosius ketverius metus 10–12 % sumažėjo.

1.2. Alternatyvių tabako vartojimo formų paplitimas

Tarp kitų tabako vartojimo formų tirtas uostomojo / kramtomojo tabako (snufo, snuso),

elektroninių cigarečių ir vandens pypkės vartojimas bent kartą per pastarąsias 30 dienų, bent kartą

per pastaruosius 12 mėnesių ir bent kartą daugiau negu prieš 12 mėnesių.

Duomenys rodo, kad eksperimentavimas kai kuriomis alternatyviomis tabako vartojimo

formomis, ypač el. cigaretėmis, palyginti nemažai paplitęs tarp respondentų. Mažiausiai paplitęs

uostomojo / kramtomojo tabako vartojimas. Bent kartą gyvenime vartoję uostomojo / kramtomojo

tabako nurodė 9 % visų mokinių (91 % nurodė niekada nevartoję).

1.2.1 paveikslas. Vartojo uostomąjį / kramtomąjį tabaką bent kartą per pastarąsias 30 dienų, bent kartą per pastaruosius

12 mėnesių ir bent kartą daugiau negu prieš 12 mėnesių (%)

4

2,5

5

1

2 2

32,5

3

0

1

2

3

4

5

6

Per 30 d. Per 12 mėn. Daugiau negu prieš 12 mėn.

Vaikinai Merginos Visi

Kaip ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, uostomąjį / kramtomąjį tabaką daugiau ir dažniau

yra bandę vartoti vaikinai; mažesnis lyčių skirtumas yra tik tarp vartojusių bent kartą per

pastaruosius 12 mėnesių.

7

1.2.2 paveikslas. Rūkė vandens pypkę bent kartą per pastarąsias 30 dienų, bent kartą per pastaruosius 12

mėnesių ir bent kartą daugiau negu prieš 12 mėnesių (%)

7

4

5

4

3

2

5,5

43,5

0

1

2

3

4

5

6

7

8



Daugiausia mokinių nurodo vandens pypkę rūkę bent kartą per pastarąsias 30 dienų, kaip ir

kitų tabako formų vartojimo atveju – daugiau vaikinų negu merginų.

Duomenys rodo, kad elektroninės cigaretės labai plinta tarp mokinių. Daugiausia jos rūkytos

nereguliariai, eksperimentuojant – bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių arba seniau. Nurodė, kad

yra bandę rūkyti elektronines cigaretes 46 %, t. y. beveik pusė respondentų. Tarp jų apie 16 % yra

bent kartą jas rūkę per pastarąsias 30 dienų iki apklausos.

Duomenys rodo, kad tarp rūkiusiųjų per 30 dienų iki apklausos yra ir reguliariai rūkančių

elektronines cigaretes mokinių. Reguliariai rūkančių / rūkiusių mokinių skaičių rodo atsakymai į

klausimą apie amžių, kada mokiniai pradėjo rūkyti el. cigaretes kasdieną. Variantą „niekada“

pasirinko 90 % mokinių, nurodė, kad rūkė / rūko jas kasdieną 10 % mokinių (14,5 % vaikinų ir 5 %

merginų).

Eksperimentavimas su el. cigaretėmis vienodai paplitęs tarp vaikinų ir merginų. Tarp

bandžiusių rūkyti elektronines cigaretes statistiškai reikšmingi vaikinų ir merginų skirtumai yra tik

tarp rūkiusių dažniau – per pastarąsias 30 dienų.

8

1.2.3 paveikslas. Rūkė el. cigaretes bent kartą per pastarąsias 30 dienų, bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių ir bent

kartą daugiau negu prieš 12 mėnesių (%)

21

15 15

10

17

14

16 1615

0

5

10

15

20

25



1.3. Pirmųjų bandymų rūkyti amžius

Rezultatai rodo, kad pirmą kartą bandančių rūkyti cigaretes mokinių amžius, nors nedideliu

laipsniu, padidėjo: 5 % sumažėjo pačių jauniausių, iki 11 m. amžiaus pirmą kartą bandžiusių rūkyti

mokinių. Respondentų, kurie surūkė pirmąją cigaretę būdami 12–15 metų, skaičius beveik nepakito

(žr. 1.3.1 paveikslą).

1.3.1 paveikslas. Amžius, kada pirmą kartą surūkė cigaretę (%)

28

2322

2725

2322

2321

0

5

10

15

20

25

30

11 ir mažiau m. 12–13 m. 14–15 m.

ESPAD 2007 ESPAD 2011 ESPAD 2015

9

2015 metų ESPAD duomenimis, pirmą kartą bandė rūkyti būdami 9-erių ar mažiau metų

9 % visų respondentų (2011 m. – 14 % visų respondentų, iš jų 20 % vaikinų ir 7 % merginų,

2007 m. – 16 %, iš jų 19 % vaikinų ir 11 % merginų). 13 m. ir jaunesnių mokinių surūkė pirmą

cigaretę: 2015 m. – 45 % visų respondentų (47 % vaikinų ir 41 % merginų, 2011 m. – 52 % (59 %

vaikinų ir 44 % merginų).

Tarp bent kartą gyvenime rūkiusių respondentų didžiausia dalis pirmą kartą pabandė rūkyti

būdami 12–14 metų (žr. 1.3.2 paveikslą).

1.3.2 paveikslas. Pirmųjų bandymų rūkyti amžius (%, tik rūkiusieji)

13

9

12

1618

21

10

0

5

10

15

20

25

9-erių m. ir

jaunesni

10 m. 11 m. 12 m. 13 m. 14 m. 15 m.

Net 13 % bent kartą gyvenime rūkiusių mokinių pirmą kartą bandė rūkyti būdami 9-erių

metų ir jaunesni.

Pradėjusių pastoviai (kasdieną) rūkyti 13 metų ir jaunesnių mokinių dalis, mažėjant bendram

rūkančių mokinių skaičiui, taip pat šiek tiek sumažėjo. Pradėjo rūkyti kasdieną: 2007 m. – 7 %,

2011 m. – 9 %, 2015 m. – vėl 7 % 13 metų ir jaunesnių visų respondentų. Tarp jų 11 metų ir

jaunesnių mokinių dalis 2015 m. liko tokia pat – 2 %. Pradėjusių pastoviai rūkyti 13 m. ir jaunesnių

mokinių skaičiaus dinamika nuo 1995 metų atsispindi 1.3.3 paveiksle.

10

1.3.3 paveikslas. Pradėjo rūkyti kasdieną 13 metų ir jaunesni mokiniai (vaikinų ir merginų %, 2015 m. p<0,005)

13

17

19

10

14

9

3

67

4

65

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20

1995 1999 2003 2007 2011 2015

Vaikinai Merginos

Matome, kad pradėjusių pastoviai rūkyti 13 metų ir jaunesnių vaikinų dalis sumažėjo ir

grįžo maždaug į 2007 metų lygmenį, o pradėjusių pastovai rūkyti šio amžiaus merginų dalis išlieka

mažesnė ir maždaug pastovi – apie 5 % nuo 2007 metų.

Pastoviai pradedančių rūkyti mokinių dalis didėja didėjant amžiui ir tampa žymesnė tarp

vaikinų maždaug nuo 12 metų, tarp merginų – maždaug nuo 13 metų (žr. 1.3.1 lentelę).

1.3.1 lentelė. Amžius, kada pradėjo rūkyti kasdieną (%, visi mokiniai, 2015 m.)

Respondentai Niekada 9-erių m.

ir jaunesni 10 m. 11 m. 12 m. 13 m. 14 m. 15 m.

Vaikinai 76 1 1 1 2 4 6 8

Merginos 82 0,3 0,1 1 1 3 5 7

Visi 79 1 1 1 2 3 5 7

Dauguma (tarp minėtų reguliariai rūkančių 10 %) pradėjo rūkyti el. cigaretes kasdieną

būdami 14–15 metų: 3 % –14-os, 4 % – 15-os (0,6 % – 16-os) metų, 13 metų ir jaunesni – 2 %.

Tarp rūkančių / rūkiusių el. cigaretes kasdieną, kaip minėta, yra žymiai daugiau vaikinų negu

merginų: 14–15 metų pradėjo jas rūkyti kasdieną 11 % vaikinų ir 3 % merginų, 13 metų ir jaunesni

– 3 % vaikinų ir 1,5 % merginų.

Vyraujantis amžius, kada mokiniai pirmą kartą pabandė rūkyti elektronines cigaretes – taip

pat 14–15 metų: būdami tokio amžiaus pabandė jas rūkyti apie 38 % respondentų, tarp jų 41 %

vaikinų ir 35 % merginų. Dar 2 % respondentų pirmą kartą jas rūkė 16 metų. 13 metų ir jaunesni

11

pirmą kartą pabandė rūkyti elektronines cigaretes 7 % visų respondentų, tarp jų 9 % vaikinų ir 6 %

merginų.

Tad duomenys leidžia teigti, kad nuo 2011 metų esama kai kurių poslinkių link rūkymo

pradžios amžiaus didėjimo. Teigiamu poslinkiu galima laikyti sumažėjusį bandžiusių rūkyti 11

metų ir jaunesnių mokinių procentą, sumažėjusį pradėjusių rūkyti kasdieną 13 metų ir jaunesnių

respondentų procentą. Bet pirmą kartą bandžiusių rūkyti 12–13 metų amžiaus bei 14–15 metų

amžiaus mokinių procentas išlieka beveik nepakitęs, tad šie poslinkiai nėra labai dideli ir gali būti

susiję su bendro rūkančių penkiolikmečių skaičiaus mažėjimu.

1.4. Tabako gaminių prieinamumas

Tabako gaminių prieinamumas mokiniams, jų vertinimu, tebelieka gana didelis ir nuo 2011

metų nedaug tepakitęs (žr. 1.4.1 paveikslą).

1.4.1 paveikslas. Ar tau būtų sunku gauti cigarečių, jei norėtum? (%)

2015 metais 64 % (2011 m. – 72 %, 2007 m. – 73 %) teigė, kad panorėję jie gana lengvai

arba labai lengvai galėtų įsigyti cigarečių. Tam tikrą prieinamumo mažėjimą rodo tai, kad sumažėjo

manančių, kad cigarečių įsigyti labai lengva, mokinių. Taip pat padaugėjo neturinčių nuomonės

šiuo klausimu. Bet nuo 2007 metų išliko beveik nepakitęs manančių, kad įsigyti cigarečių sunku

arba labai sunku, procentas. Tad galima tvirtinti, kad tabako gaminių prieinamumas išlieka gana

aukštas ir stabilus; sumažėjęs manančių, kad cigarečių įsigyti labai lengva, mokinių skaičius rodo ir

nedidelius teigiamus prieinamumo vertinimo poslinkius.

2,5 3 6

31

42

16

2,7 2

6

33

39

18

4 3

7

34

30

22

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Neįmanoma Labai sunku Gana sunku Gana lengva Labai lengva Nežinau


12

Tiek šio, tiek ankstesnių tyrimų duomenys rodo, kad galimybės įsigyti cigarečių vertinimui

turi įtakos mokinių rūkymo patirtis, rūkantieji ir nerūkantieji respondentai tabako gaminių

prieinamumą vertina skirtingai. Nebandę rūkyti ir nerūkantys respondentai mano, kad tabako

gaminių įsigyti yra sunkiau, negu rūkantieji, taip pat jų daugiau nurodo nežiną apie galimybę jų

įsigyti. Tarp bent kartą gyvenime rūkiusių cigaretes mokinių absoliuti dauguma – 76 % nurodo, kad

įsigyti cigarečių jiems gana arba labai lengva (2011 m. – 81 %), 14 % nežino, tik 8 % rūkiusių

mokinių nurodo, kad įsigyti cigarečių sunku arba labai sunku, tik 2 % – kad neįmanoma. Šie

duomenys nedaug skiriasi nuo bent kartą gyvenime rūkiusių respondentų tabako prieinamumo

vertinimų 2011 metais (žr. 1.4.2 paveikslą), ir tai patvirtina, kad tabako gaminių prieinamumas

nepilnamečiams pakito nedaug. Tačiau manančių, kad cigarečių įsigyti labai lengva, sumažėjo ir

tarp bandžiusių rūkyti mokinių, taigi esama ir nedidelių poslinkių prieinamumo mažėjimo linkme.

1.4.2 paveikslas. Ar būtų sunku įsigyti cigarečių, jei norėtų (2011 ir 2015 m., tik rūkiusieji, %)

Tabako gaminių prieinamumo vertinimas tarp miestų ir kaimo vietovių respondentų 2015

metais statistiškai reikšmingai nesiskiria (2011 m. kaimo vietovių mokiniai cigarečių prieinamumą

vertino kiek žemiau).

1.5. Rūkymo keliamos rizikos suvokimas

Tabako vartojimo rizikos suvokimas – respondentų įsitikinimai apie su tabako vartojimu

susijusias rizikas (sveikatai ir kt.)., lyginant su 2011 m., šiek tiek sumažėjo. Nereguliaraus tabako

vartojimo (retkarčiais surūkant vieną kitą cigaretę) rizikos suvokimas išlieka mažai pakitęs nuo

2007 metų: 2015 m. – 14 % (2011 ir 2007 m. – po 11 %) respondentų manė, kad kartais rūkydami

1 2 6

35

46

11

2 2 6

38 38

14

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Neįmanoma Labai sunku Gana sunku Gana lengva Labai lengva Nežinau

ESPAD 2011 ESPAD 2015

13

cigaretes žmonės visiškai nerizikuoja pakenkti sau, 32 % 2015 m. ir 38 % 2011 m. – kad rizikuoja

tik šiek tiek. Kad rizikuoja vidutiniškai, 2015 m. manė 29 %, 2011 m. – 26 %. Manančių, kad

rizikuoja smarkiai, dalis liko panaši – 21 % (2011 m. – 20 %). Tad beveik pusė – 46 % (2011 m. –

49 %) respondentų mano, kad kartais rūkantys cigaretes žmonės beveik nerizikuoja, atitinkamai

50 % 2015 m. ir 47 % 2011 m. – kad vidutiniškai ar smarkiai rizikuoja.

Reguliaraus rūkymo (surūkančių vieną ar du pakelius per dieną žmonių rizikos pakenkti sau)

rizikos suvokimas šiek tiek sumažėjo, ir tai yra neigiama tendencija: kad rizikuojama smarkiai,

2015 m. manė 55 %, 2011 m. – 66 %. Net 7 % respondentų manė, kad ir toks intensyvus rūkymas

nekelia rizikos (2011 m. taip manė 4 %, 2007 m. – 5 %), kad rizikuojama tik šiek tiek, manė 13 %

2015 m. ir 10 % 2011 m.

Statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,001) vaikinų ir merginų reguliaraus rūkymo rizikos

suvokimas: merginos tokio rūkymo riziką laiko žymiai didesne negu vaikinai, o vaikinų ir merginų

atsitiktinio rūkymo rizikos vertinimas nesiskiria.

Mažesnis intensyvaus rūkymo rizikos suvokimas bei lyčių skirtumai gali būti iš dalies susiję

ir su rūkymo paplitimo skirtumais. Respondentų įsitikinimai apie su tabako vartojimu susijusias

rizikas statistiškai reikšmingai susiję (p<0,001) su jų bandymais rūkyti ir rūkymo intensyvumu.

Manantys, kad ir retkarčiais surūkyta viena kita cigaretė susijusi su rizika, ne tik rečiau rūko, bet

tarp jų ir daugiau nė karto gyvenime nerūkiusių mokinių (kad ir retkarčiais rūkydami žmonės

vidutiniškai ar labai rizikuoja, mano 58 % nerūkiusių ir 46 % bandžiusių rūkyti mokinių).

Įsitikinimas, kad rūkantys žmonės nerizikuoja sau pakenkti, susijęs su pastoviu ar dažnu rūkymu:

tarp dažnai rūkančių respondentų daugiau manančių, kad rūkydami jie nerizikuoja arba mažai

rizikuoja. Kad rūkantys reguliariai (surūkantys vieną ar daugiau pakelių cigarečių per dieną) labai

rizikuoja pakenkti sau, mano 63 % nerūkiusių mokinių ir 41 % rūkiusių 40 ir daugiau kartų

gyvenime.

Įsitikinimas maža tabako vartojimo keliama rizika nebūtinai yra vienintelė rūkymo

priežastis; dažnesnis rūkančių respondentų pritarimas šiai nuomonei iš dalies gali būti nulemtas

noro pateisinti savo tabako vartojimą bei kol kas sukėlusios mažai neigiamų pasekmių jų rūkymo

patirties. Kita vertus, įsitikinimas rūkymo žala, be abejo, taip pat daro įtaką tabako vartojimo

mažėjimui ar atsisakymui jį vartoti.

14

1.5.1 paveikslas Reguliaraus rūkymo (surūkant 1–2 pakelius cigarečių per dieną) rizikos vertinimas tarp

rūkančių ir nerūkančių mokinių (%, p<0,001)

7

24

59

20

63

15

50

0

10

20

30

40

50

60

70

Nerizikuoja Šiek tiek rizikuoja Vidutiniškai rizikuoja Labai rizikuoja

Rūkė bent kartą gyvenime Nerūkė

Apibendrinant pažymėtinos kelios tabako vartojimo bei jo kaitos tendencijos:

Apklausos duomenys rodo, kad tabako vartojimo paplitimas tarp mokinių 2011–2015

metų laikotarpiu sumažėjo tiek pagal nereguliarių bandymų rūkyti, tiek pagal dažno ar

pastovaus rūkymo rodiklius. Bent kartą gyvenime rūkę cigaretes 2015 m. nurodė 65 %

respondentų (nė karto gyvenime nerūkė atitinkamai 35 %). Bent kartą gyvenime rūkiusių

cigaretes vaikinų ir merginų nuo 2011 metų sumažėjo po 10 %, 2015 metais bent kartą

gyvenime bandę rūkyti nurodė 69 % vaikinų ir 60 % merginų.

Sumažėjo ir dažnai bei reguliariai rūkančių mokinių dalis. Rūkančių cigaretes kasdien

mokinių sumažėjo 9 % ir 2015 m. buvo 15 %. Surūkiusių bent vieną cigaretę per

pastarąsias 30 dienų tiek vaikinų, tiek merginų dalis sumažėjo po 12 % ir 2015 metais

sudarė ketvirtadalį – 25 % respondentų (tarp jų 27 % vaikinų ir 22 % merginų). Rūkiusių

40 ir daugiau kartų per gyvenimą vaikinų ir merginų procentas sumažėjo maždaug po 8–

9 % ir 2015 metais taip dažnai rūkiusių buvo penktadalis – 20 % respondentų.

Tabako vartojimo tiek per gyvenimą, tiek per pastarąsias 30 dienų skirtumas tarp vaikinų

ir merginų išlieka nepakitęs (per gyvenimą – apie 10 %, per 30 dienų – apie 5 %).

Rezultatai rodo, kad esama ir nedidelių teigiamų rūkymo pradžios amžiaus poslinkių.

5 % sumažėjo pačių jauniausių, iki 11 m. amžiaus pirmą kartą bandžiusių rūkyti

mokinių. Bet ankstyvoje vaikystėje bandančių rūkyti respondentų skaičius vis dėlto

išlieka gana didelis – 9 % visų mokinių pirmą kartą pabandė rūkyti būdami 9-erių ar

15

mažiau metų. Respondentų, kurie surūkė pirmąją cigaretę būdami 12–15 metų, skaičius

beveik nepakito. Vaikystėje (13 metų ir jaunesnių) pradėjusių rūkyti pastoviai (kasdieną)

mokinių procentas išliko mažai pakitęs ir 2015 m. sudarė 7 %.

Atkreiptinas dėmesys į gana aukštą ir gana stabilų nuo 2007 metų tabako gaminių

prieinamumą mokiniams, atsispindintį respondentų vertinimuose. Pažymėtina ir šiuose

vertinimuose atsiradusi teigiama tendencija – sumažėjęs manančių, kad cigarečių įsigyti

labai lengva, mokinių skaičius. 2015 metais 64 % (2011 m. – 72 %, 2007 m. – 73 %)

visų mokinių teigė, kad panorėję jie gana lengvai arba labai lengvai galėtų įsigyti

cigarečių; tarp bent kartą per gyvenimą bandžiusių rūkyti mokinių taip mano net 76 %.

Stabiliai aukštą tabako gaminių prieinamumo nepilnamečiams lygmenį patvirtina ir

nepakitęs bei labai nedidelis manančių, kad įsigyti cigarečių labai sunku arba gana

sunku, procentas (2011 m. – 9 %, 2015 m. –10 %).

Neigiama tendencija galima laikyti šiek tiek sumažėjusį reguliaraus rūkymo rizikos

suvokimą, kuris susijęs ir su mokinių rūkymo dažnumu. Nereguliaraus rūkymo rizikos

vertinimas pakito nedaug, kiek daugiau sumažėjo intensyvaus rūkymo (surūkančių vieną

ar du pakelius per dieną žmonių rizikos pakenkti sau) rizikos vertinimas (kad taip rūkant

rizikuojama smarkiai, 2011 m. manė 66 %, 2015 m. – 55 %). Intensyvaus rūkymo riziką

merginos laiko žymiai didesne negu vaikinai, o vaikinų ir merginų atsitiktinio rūkymo

rizikos vertinimas nesiskiria.

Mažėjant tradicinių tabako vartojimo formų paplitimui, neigiama tendencija laikytinas

eksperimentavimo su alternatyviomis tabako vartojimo formomis plitimas tarp mokinių.

Mažiausiai paplitęs uostomojo / kramtomojo tabako vartojimas (bent kartą gyvenime

vartoję uostomojo / kramtomojo tabako nurodė 9 % visų respondentų), kiek labiau –

vandens pypkės (ją nurodė bent kartą gyvenime bandę rūkyti 13 % respondentų).

Labiausiai paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas. Nurodė, kad yra bandę rūkyti

elektronines cigaretes, 46 %, t. y. beveik pusė mokinių. Tarp jų apie 16 % yra jas rūkę

bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos, kiti – nereguliariai – bent kartą per

pastaruosius 12 mėnesių arba seniau. 10 % respondentų nurodė rūkę

elektronines cigaretes reguliariai – kasdieną.

16

2. Alkoholio vartojimas ir jo kaita

2.1. Alkoholio vartojimo paplitimas

Alkoholio vartojimas per gyvenimą . Bent vieną du kartus gyvenime alkoholį vartojo

87 % respondentų: vaikinų – 85 %, merginų – 89 %. Šis rodiklis rodo, kad alkoholio vartojimas tarp

mokinių yra labai paplitęs. Abstinentų – per savo gyvenimą visai nevartojusių alkoholio –

respondentų skaičius yra 13 %. Abstinentų vaikinų yra šiek tiek daugiau negu merginų, kaip ir 2007

bei 2011 metų ESPAD tyrimuose. Tačiau pažymėtina ryški gerėjimo tendencija: pradedant nuo

2003 metų vis daugiau abstinentų. Apskritai abstinentų dalis yra didžiausia nuo ESPAD tyrimų

pradžios (1995 metų).

2.1.1 paveikslas. Alkoholio vartojimas bent 1–2 kartus per gyvenimą (%)

94,597

99

95 94

85

95 9698

96 96

89

9596,5

9895,5 95

87

75

80

85

90

95

100

105



Visai nevartojo alkoholio savo gyvenime 13 % respondentų, retai (1–9 kartus) vartojo

alkoholį 55 %, vidutiniškai (10–39 kartus) – 23 %, o dažnai (40 ir daugiau kartų) – 9 %.

Lyginant 2003–2015 metų vaikinų ir merginų duomenis, matyti, kad 1995, 2007, 2011 ir

2015 metų ESPAD tyrimuose daugiau abstinentų buvo tarp vaikinų, 1999 metais – tarp merginų, o

2003 metais – po lygiai.

17

2.1.1 lentelė. Alkoholio vartojimo per gyvenimą dažnumas (%)

Tyrimas Vartojimo atvejų skaičius

0 1–2 3–5 6–9 10–19 20–39 40 +

ESPAD 1995 5 12,5 20 20,5 19 11 12

ESPAD 1999 3,5 8 14 15 20 15 23

ESPAD 2003 2 5 10,5 11 16 18 38

ESPAD 2007 4,5 9,5 11 13 18,5 14 29

ESPAD 2011 5 12 13 13 18 18 25

ESPAD 2015 13 21 18 15 14 8 9

Tačiau visų minėtų tyrimų atvejais tarp dažnai (40 ir daugiau kartų per gyvenimą) alkoholį

vartojusiųjų daugiau buvo vaikinų negu merginų.

2.1.2 lentelė. Alkoholio vartojimo per gyvenimą dažnumas (%): skirtumai lyties požiūriu

Tyrimas

Vartojimo atvejų skaičius

0 1–2 3–5 6–9 10–19 20–39 40+

V M V M V M V M V M V M V M

ESPAD 1995 5,5 5 13 12 19 20 18 22 19 19 11 11 14 10

ESPAD 1999 3 4 7 10 12,5 16 13 17 19 22 16 14 29 17

ESPAD 2003 2 2 4 5 9 12 9 12 15 18 15 20 45 31

ESPAD 2007 5 4 9,5 9,5 12 11 10 15 18 19 13 15 33 26

ESPAD 2011 6 4 13 11 12,5 14 12 14 15 21 13 15 29 21

ESPAD 2015 15 11 21 21 18 19 14,5 16 13 16 8 9 11 8

Pastaba: V - vaikinai, M – merginos

Alkoholio vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos . Per

pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos bent vieną du kartus alkoholį vartojo 69 % respondentų:

vaikinų – 67 %, merginų – 71 %.

18

2.1.2 paveikslas. Alkoholio vartojimas bent 1–2 kartus per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos (%)

94

8683

67

94

8987

71

94

8785

69

50

55

60

65

70

75

80

85

90

95

100

ESPAD 2003 ESPAD 2007 ESPAD 2011 ESPAD 2015


Visai nevartojo alkoholio per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos 31 % respondentų, retai

(1–9 kartus) vartojo alkoholį 57 %, vidutiniškai (10–39 kartus per 12 mėn.) – 9 %, o dažnai (40 ir

daugiau kartų) – 2 %.

2.1.3 lentelė. Alkoholio vartojimo per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos dažnumas (%)


0 1–2 3–5 6–9 10–19 20–39 40 +

ESPAD 2003 6 14 20 17 19 13 10

ESPAD 2007 13 20 18 15 15 9 11

ESPAD 2011 15 23 18 14 16,5 7 7

ESPAD 2015 31 30 16 11 7 2 2

Lyginant 2003–2015 metų vaikinų ir merginų duomenis, matyti, kad ESPAD tyrimuose

2007, 2011 ir 2015 metais tarp nė karto negėrusiųjų alkoholio per pastaruosius 12 mėnesių iki

apklausos buvo dažniau vaikinai negu merginos (2003 metais – vienodai vaikinų ir merginų).

Tačiau visų minėtų tyrimų atvejais vaikinai dažniau negu merginos vartojo alkoholį 40 ir daugiau

kartų.

19

2.1.4 lentelė. Alkoholio vartojimo per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos dažnumas (%): skirtumai lyties požiūriu

Tyrimas


0 1–2 3–5 6–9

10–19 20–39 40+


ESPAD 2003 6 6 14 15 17,5 22 15 19,5 19 20 15 11 14 6

ESPAD 2007 14 11 20 20 16 20 13 17 16 15 9 8 13 9

ESPAD 2011 17 13 23 23 16 20 12 16 16 17 7 7 9 4

ESPAD 2015 33 30 31 30 14 19 11,5 11 6,5 7 2 3 3 1

Pastaba: V- vaikinai, M – merginos

Alkoholio vartojimas per pas tarąsias 30 dienų iki apklausos . Per 30 dienų iki

apklausos bent vieną du kartus alkoholį vartojo 34 % respondentų: vaikinų – 32 %, merginų – 36 %

2.1.3 paveikslas. Alkoholio vartojimas bent 1–2 kartus per pastarąsias 30 dienų iki apklausos (%)

78

65 63

32

76

65 64

36

77

65 63

34

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90



Visai nevartojo alkoholio per pastarąsias 30 dienų iki apklausos 66 % respondentų, 1–9

kartus vartojo alkoholį 32 %, 10–39 kartus – 1 %, o 40 ir daugiau kartų – 0,5 %

2.1.5 lentelė. Alkoholio vartojimo per pastarąsias 30 dienų iki apklausos dažnumas (%)


0 1–2 3–5 6–9 10–19 20-–39 40 +

ESPAD 2003 23 37 20 12 5 3 0,2

ESPAD 2007 35 32 17 8,5 5 2 1

ESPAD 2011 37 33 17 8 4 1 1

ESPAD 2015 66 22 7 3 1 0,4 0,5

20

Lyginant 2003–2015 metų vaikinų ir merginų duomenis apie alkoholio vartojimą per

pastarąsias 30 dienų iki apklausos, matyti permainingos tendencijos tarp alkoholio nevartojusių

respondentų: 2015 metais per minėtą laikotarpį tarp negėrusiųjų dažniau buvo vaikinai, 2003 ir

2011 metais – merginos, o 2007 metais – po lygiai. Tačiau visų minėtų tyrimų atvejais vaikinai

dažniau nei merginos vartojo alkoholį 20 ir daugiau kartų.

2.1.6 lentelė. Alkoholio vartojimo per pastarąsias 30 dienų iki apklausos dažnumas (%): skirtumai lyties požiūriu

Tyrimas


0 1–2 3–5 6–9 10–19 20–39 40+


ESPAD 2003 22 24 33 40 19 21 13 10 7 4 6 1 0,2 0,1

ESPAD 2007 35 35 28,5 35 18 16 9,5 7,5 5 4,5 2 2 2 1

ESPAD 2011 34 36 31 35 16 17 8 7 4 3,5 1 1 2 0,2

ESPAD 2015 68 64 21 24 7 7 3 3 1 1 0,5 0,2 1 0,1


Apibendrinant pažymėtinos kelios bendriausios alkoholio vartojimo paplitimo tendencijos:

Alkoholio vartojimas yra labai paplitęs, o abstinentų (nė karto gyvenime nevartojusių

alkoholio) dalis yra pakankamai maža – tik 13 %.

Nepaisant to, kad abstinentų yra gana mažai, vis dėlto lyginant su penkių ankstesnių

ESPAD tyrimų duomenimis, galima konstatuoti, kad abstinentų padaugėjo – vadinasi,

šioje srityje yra pagerėjimas.

Pagerėjimo tendencija matyti ir iš to, ar mokiniai vartojo alkoholį per pastaruosius 12

mėnesių iki apklausos – lyginant su ankstesnių trijų ESPAD tyrimų duomenimis,

padaugėjo mokinių, kurie per minėtą laikotarpį nevartojo alkoholio (plg. ESPAD 2003 –

6 %; ESPAD 2007 – 13 %; ESPAD 2011 – 15 %; ESPAD 2015 – 31 %).

Dar ryškesnė gerėjimo tendencija matyti ir iš to, ar mokiniai vartojo alkoholį per

pastarąsias 30 dienų iki apklausos – lyginant su ankstesnių trijų ESPAD tyrimų

duomenimis, padaugėjo mokinių, kurie per minėtą laikotarpį nevartojo alkoholio (plg.

ESPAD 2003 – 23 %; ESPAD 2007 – 35 %; ESPAD 2011 – 37 %; ESPAD 2015 –

66 %).

Lyginant alkoholio nevartojimą lyties požiūriu, ESPAD 2015 tyrime matyti, kad

nežymiai geresnė situacija yra tarp vaikinų: daugiau vaikinų teigia, kad visai nevartojo

21

alkoholio gyvenime, nevartojo per pastaruosius 12 mėn. ir pastarąsias 30 dienų iki

apklausos.

Lyginant kelių pastarųjų ESPAD tyrimų duomenis apie alkoholio nevartojimą lyties

požiūriu, pažymėtina, kad situacija yra permaininga: vienuose tyrimuose situacija

geresnė tarp vaikinų, kituose – merginų;

Lyginant kelių pastarųjų ESPAD tyrimų duomenis apie dažną (40 ir daugiau kartų per

gyvenimą, per pastaruosius 12 mėn. ir pastarąsias 30 dienų iki apklausos) alkoholio

vartojimą lyties požiūriu, pažymėtina, kad visais atvejais alkoholio vartojimo didelio

dažnumo problema labiau būdinga vaikinams.

2.2. Vartoto alkoholio rūšių pasirinkimas

Per pas tarąsias 30 dienų iki apklausos vartoto alkoholio rūšių

pasirinkimas . Per pastarąsias 30 dienų iki apklausos dažniausiai buvo pasirinkta gerti vyno

(32 %), rečiausiai – sidro (17 %) ir alkoholinių kokteilių (16 %). Lyginant vaikinų ir merginų

atsakymus, paaiškėjo, kad merginos dažniau rinkosi gerti vyną (40 %), o vaikinai – alų (32 %).

2.2.1 paveikslas. Per pastarąsias 30 dienų vartotų alkoholinių gėrimų rūšys ir jų pasirinkimas (%)

32

1513

2421

1820 19

40

19

25

17 16

32

20

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

Alus Sidras Alk. kokteiliai Vynas Stiprieji gėr.


Lyginant 2003–2015 metų duomenis apie alkoholio, vartoto per pastarąsias 30 dienų iki

apklausos, rūšis, matyti permainingos tendencijos. Kaip minėta, pastarąsias 30 dienų iki apklausos

2015 metais dažniausiai buvo renkamasi gerti vyną (32 %). Anksčiau populiariausios alkoholinių

22

gėrimų rūšys buvo kitos: 2011 metais – alus (54 %), 2007 metais – sidras (59,5 %), 2003 metais –

taip pat alus (60 %). Per pastarąsias 30 dienų iki apklausos 2015 metais rečiausiai buvo renkamasi

gerti alkoholinius kokteilius (16 %). Tokia pat tendencija buvo ir 2011 metais – rečiausiai buvo

renkamasi gerti alkoholinius kokteilius (27 %). Tačiau 2007 metais rečiausiai buvo renkamasi gerti

ir vyną (25 %). Pažymėtina, kad 2015 metais populiariausia alkoholinių gėrimų rūšis (vynas) 2007

metais buvo mažiausiai populiari. 2003 metais rečiausiai buvo renkamasi gerti stipriuosius

alkoholinius gėrimus (42 %). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2003 metais klausimyne nebuvo

klausimų apie sidro bei alkoholinių kokteilių vartojimą per pastarąsias 30 dienų iki apklausos, todėl

2003 metų duomenys, lyginant su kitų ESPAD tyrimų duomenimis, vertintini atsargiai.

2.2.1 lentelė. Per pastarąsias 30 dienų vartotų alkoholinių gėrimų rūšys ir jų pasirinkimo dinamika (%)

Tyrimas Respondentai

Vartotų gėrimų rūšys

Alus Sidras Alk.

kokteiliai Vynas Stiprieji gėr.

ESPAD 2003

Vaikinai 70 - - 44 46

Merginos 50 - - 60 38

Visi 60 - - 52 42

ESPAD 2007

Vaikinai 61 52,5 31 22 36

Merginos 31,5 66 31,5 28 28,5

Visi 46,5 59,5 32 25 32

ESPAD 2011

Vaikinai 65 29 23 44 36

Merginos 42 45 33 52 27

Visi 54 37 27 48 32

ESPAD 2015

Vaikinai 32 15 13 24 21

Merginos 18 20 19 40 19

Visi 25 17 16 32 20

Lyginant lyties požiūriu 2003–2015 metų duomenis apie alkoholio, vartoto per pastarąsias

30 dienų iki apklausos, rūšis, matyti, kad visų paskutinių keturių ESPAD tyrimų metu vaikinai

dažniausiai rinkdavosi gerti alų (2015 metais – 32 %; 2011 metais – 65 %; 2007 metais – 61 %;

2003 metais – 70 %). Merginos paskutinius du ESPAD kartus dažniausiai rinkdavosi gerti vyną:

2015 metais – 40 %, 2011 metais – 52 %. Tačiau 2007 metais populiariausia alkoholinių gėrimų

rūšis tarp merginų buvo sidras – 66 %. Kalbant apie rečiausiai pasirenkamų alkoholinių gėrimų

rūšis, situacija kiek kitokia: 2015 metais rečiausiai merginos rinkosi gerti alų – 18 %, 2011 metais –

stipriuosius alkoholinius gėrimus (27 %), 2007 metais – vyną ir stipriuosius alkoholinius gėrimus

(28 %). Taigi vyno pasirinkimas tarp merginų pasikeitė per pastaruosius ESPAD tyrimus

23

kardinaliai: nuo rečiausiai pasirenkamos 2007 metais iki dažniausiai pasirenkamos 2011 metais ir

2015 metais alkoholinių gėrimų rūšies.

Tarp per pastarąsias 30 dienų iki apklausos dažnai geriančių (10 kartų ir dažniau)

respondentų vyrauja stiprieji alkoholiniai gėrimai (1,7 %) ir alus (1,4 %). Lyties požiūriu ši

tendencija sutampa, išskyrus vieną pasirinkimo rūšį: tarp dažnai geriančių merginų taip pat, kaip ir

vaikinų, vyrauja stiprieji alkoholiniai gėrimai, tačiau antroje vietoje greta alaus yra dar ir vynas

(pastarasis tarp vaikinų yra trečiojoje vietoje).

2.2.2 paveikslas. Per pastarąsias 30 dienų iki apklausos 10 ir daugiau kartų vartotos alkoholinių gėrimų rūšys ir jų

pasirinkimas (%)

1,9

0,6

0,8

1,2

2,2

1

0,80,9

1

1,2

1,4

0,9 0,9

1,1

1,7

0

0,5

1

1,5

2

2,5



Lyginant 2003–2015 metų duomenis apie 10 kartų ir dažniau vartoto per pastarąsias 30

dienų iki apklausos alkoholio rūšis, pastebėtina, kad pasikeitė dažniausiai vartoto alkoholio rūšis.

Jeigu trijų paskutiniųjų ESPAD tyrimų metu iš 10 kartų ir dažniau vartotų alkoholinių gėrimų rūšių

vyravo alus (2003 metais – 6 %; 2007 metais – 6 %; 2011 metais – 5 %), 2015 metais labai

nežymiai, bet vyrauja stiprieji alkoholiniai gėrimai (1,7 %). Tačiau pažymėtina, kad stipriuosius

alkoholinius gėrimus 10 kartų ir dažniau vartojusių respondentų dalis yra mažiausia nuo 2003 metų

(2003 metais – 2,5 %; 2007 metais – 2,5 %; 2011 metais – 2 %; 2015 metais – 1,7 %).

Lyginant lyties požiūriu 2003–2015 metų duomenis apie 10 kartų ir dažniau vartoto per

pastarąsias 30 dienų iki apklausos alkoholio rūšis, pastebėtina, 2003, 2011 metais vyraujančio

alkoholinio gėrimo rūšis tarp vaikinų ir merginų buvo ta pati: tai buvo alus. 2007 metais merginos

dažniausiai rikdavosi gerti sidrą. Pažymėtina, kad visų minėtų ESPAD tyrimų metu vaikinų dalis,

24

lyginant su merginų dalimi, buvo didesnė tarp respondentų, 10 kartų ir dažniau per pastarąsias 30

dienų iki apklausos vartojusių alų ir stipriuosius alkoholinius gėrimus.

2.2.2 lentelė. Per pastarąsias 30 dienų iki apklausos 10 ir daugiau kartų vartotos alkoholinių gėrimų rūšys ir jų

pasirinkimo dinamika (%)



Alus Sidras Alk.


ESPAD 2003

Vaikinai 10 - - 2 4

Merginos 2 - - 1 1

Visi 6 - - 1,5 2,5

ESPAD 2007

Vaikinai 10 6 4 2 3,5

Merginos 3 5,5 2,5 1 2

Visi 6 6 3 1 2,5

ESPAD 2011

Vaikinai 8 1,5 1,5 2 5

Merginos 3 2 2 1 1

Visi 5 2 1,5 2 2

ESPAD 2015

Vaikinai 2 1 1 1 2

Merginos 1 1 1 1 1

Visi 1 1 1 1 1,7

Per pastarąjį kartą prieš apklausą vartoto alkoholio rūšių pasirinkimas .

Pastarąjį kartą, kai prieš apklausą buvo gerta alkoholio, respondentai dažniausiai rinkosi vyną

(34 %), rečiausiai – sidrą (13 %) ir alkoholinius kokteilius (10 %). Ši tendencija sutampa su per

pastarąsias 30 dienų iki apklausos vartojamų gėrimų rūšių pasirinkimo tendencija: per pastarąsias

30 dienų iki apklausos taip pat dažniausiai buvo pasirinkta gerti vyną, rečiausiai – sidrą ir

alkoholinius kokteilius. Lyginant vaikinų ir merginų atsakymus paaiškėjo, kad pastarąjį kartą, kai

buvo gerta alkoholio, merginos dažniausiai pasirinko vyną (46 %), o vaikinai – alų (35,5 %). Ši

tendencija taip pat sutampa su per pastarąsias 30 dienų iki apklausos pasirinktų alkoholinių gėrimų

rūšių tendencija: per pastarąsias 30 dienų taip pat merginos dažniausiai pasirinko vyną, o vaikinai –

alų.

25

2.2.3 paveikslas. Pastarąjį kartą prieš apklausą vartoto alkoholio rūšys ir jų pasirinkimas (%)

24

35,5

121310

16

107

13

34

22

46

22

26

19

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Visi mokiniai Vaikinai Merginos


Lyginant 2007–2015 metų duomenis apie pastarąjį kartą iki apklausos vartoto alkoholio

rūšis, matyti permainingos tendencijos. Kaip minėta, pastarąjį kartą, kai prieš apklausą buvo gerta

alkoholio, respondentai dažniausiai rinkosi vyną (34 %). Anksčiau dažniausiai pasirenkamos rūšys

buvo kitos: 2011 metais – alus (46 %), 2007 metais – sidras (53 %). Ši tendencija sutampa su jau

minėta – dažniausiai pasirinktomis alkoholio rūšimis, kai alkoholis buvo vartotas per 30 pastarųjų

dienų iki apklausos: taip pat 2015 metais dažniausiai buvo pasirinktas vynas, 2011 metais – alus, o

2007 metais – sidras.

Pastarąjį kartą, kai prieš apklausą buvo gerta alkoholio, respondentai rečiausiai pasirinko

alkoholinius kokteilius (10 %). Ši alkoholinių gėrimų rūšis buvo rečiausiai pasirinkta ir 2011 metais

(11 %), ir 2007 metais (9 %).

2.2.3 lentelė. Pastarąjį kartą prieš apklausą vartoto alkoholio rūšys ir jų pasirinkimo dinamika (%)



Alus Sidras Alk.


ESPAD 2007

Vaikinai 53 42 8 8 19

Merginos 17 63 10 14 15,5

Visi 34 53 9 11 17

ESPAD 2011

Vaikinai 65 19 7 13,5 17

Merginos 27 32 16 35 15

Visi 46 26 11 24 16

ESPAD 2015

Vaikinai 35,5 10 7 22 26

Merginos 12 16 13 46 19

Visi 24 13 10 34 22

26

Lyginant lyties požiūriu 2007–2015 metų duomenis apie pastarąjį kartą iki apklausos vartoto

alkoholio rūšis, matyti, kad visų paskutinių trijų ESPAD tyrimų metu vaikinai dažniausiai

rinkdavosi gerti alų (2015 metais – 35,5 %; 2011 metais – 65 %; 2007 metais – 53 %). Ši tendencija

sutampa su jau minėta – dažniausiai pasirinktomis alkoholio rūšimis, kai alkoholis buvo vartotas per

30 pastarųjų dienų iki apklausos: taip pat 2007, 2011 ir 2015 metais vaikinai dažniausiai rinkosi alų.

Merginos pastaruosius du ESPAD kartus dažniausiai rinkdavosi gerti vyną: 2015 metais – 46 %,

2011 metais – 35 %. Tačiau 2007 metais populiariausia alkoholinių gėrimų rūšis tarp merginų buvo

sidras – 63 %. Ši pasirinkimo preferencija sutampa su jau minėta – dažniausiai pasirinktomis

alkoholio rūšimis, kai alkoholis buvo vartotas per 30 pastarųjų dienų iki apklausos: taip pat 2011 ir

2015 metais merginos dažniausiai rinkosi vyną, o 2007 metais – sidrą.

Analizuojant rečiausiai pasirinktas alkoholio rūšis, pažymėtina, kad 2015 ir 2011 metais

vaikinai rečiausiai rinkosi alkoholinius kokteilius (po 7 %), o 2007 metais alkoholinius kokteilius

rinkosi 8 % vaikinų. Tačiau tokia pat vaikinų dalis (8 %) tais metais rinkosi ir vyną. Merginos 2015

ir 2007 metais rečiausiai rinkosi alkoholinius kokteilius (atitinkamai 13 % ir 10 %), o 2011 metais –

stipriuosius alkoholinius gėrimus (15 %).

Apibendrinant pažymėtinos kelios vartoto alkoholio rūšių pasirinkimo tendencijos:

Respondentai dažniausiai rinkosi gerti vyną, rečiausiai – sidrą ir alkoholinius kokteilius.

Iš 2007 metais (ESPAD 2007) populiariausio tarp mokinių alkoholinio gėrimo sidras

tapo vienu iš mažiausiai populiarių gėrimų; o vynas – priešingai: minėtais metais buvo

rečiausiai pasirenkama alkoholio rūšis, o 2015 metais tapo dažniausiai pasirenkama

rūšimi.

Alus užleido ESPAD 2011 metų populiariausio alkoholinio gėrimo poziciją,

nusileisdamas vynui.

Sprendžiant iš ESPAD 2007, 2011, 2015 metų įvairių rodiklių, alkoholiniai kokteiliai

yra mažiausiai populiari alkoholinių gėrimų rūšis.

Alkoholinio gėrimo rūšies pasirinkimas susijęs su lytimi: merginos dažniausiai renkasi

gerti vyną, o vaikinai – alų.

Alaus preferencija tarp vaikinų stabili visų pastarųjų keturių ESPAD tyrimų (2007–

2015) metu: visuose minėtuose tyrimuose vaikinai pirmenybę teikė alui.

27

Merginų pasirenkamo alkoholio preferencija nėra tokia stabili kaip vaikinų: nors

pastarųjų dviejų ESPAD (2011 ir 2015 m.) duomenimis, merginos dažniausiai rinkosi

vyną, tačiau 2007 metais mieliau rinkosi sidrą.

Esmingai pasikeitė vyno pasirinkimas tarp merginų: nuo rečiausiai pasirenkamo

alkoholinio gėrimo ESPAD 2007 metais iki dažniausiai pasirenkamo ESPAD 2011 ir

2015 metais.

Tarp dažnai geriančių (10 kartų per mėnesį ir dažniau) 15 metų respondentų alkoholio

rūšies preferencija yra kitokia: dažnai geriančios merginos ir vaikinai pirmenybę teikia

stipriesiems alkoholiniams gėrimams; stipriųjų alkoholinių gėrimų preferencija pakeitė

2003, 2007 ir 2011 ESPAD tyrimuose buvusią alaus preferenciją.

Nepaisant to, kad dažnai geriantys respondentai dažniausiai rinkosi gerti stipriuosius

alkoholinius gėrimus, tačiau apskritai tokių mokinių dalis yra mažiausia nuo ESPAD

2003 metų.

2.3. Alkoholio vartojimo nesaikingumas

Vartojami alkoholio kiekiai vieną konkretų atvejį (paskutinę dieną, kai

buvo vartojamas alkoholis) . Jei paskutinę dieną, kai gėrė alkoholio, respondentai gėrė alaus

(išskyrus nealkoholinį ar silpną, mažiau nei 2,5 % stiprumo), dažniausiai jie išgėrė mažiau negu

įprastą butelį ar skardinę (<0,5 l). Ši tendencija sutampa su ESPAD 2007 ir 2011 metais užfiksuota

tendencija.

28

2.3.1 paveikslas. Paskutinę dieną, kai gerta alkoholio, suvartoto alaus (išskyrus nealkoholinį ar silpną, mažiau nei 2,5 %

stiprumo) kiekis (%)

19

25,5

13

9

13,5

5

24

112

0,2

0

5

10

15

20

25

30


<0,5 l 0,5-1 l 1-2 l >2 l

Alaus didelių kiekių (1 l ir daugiau) gėrimas labiau būdingas vaikinams (6 %) nei

merginoms (1 %) – tokia pati tendencija nustatyta ir ankstesnių ESPAD tyrimų metu (2007–

2011 m.). Tačiau minėtas vaikinų rodiklis yra mažiausias lyginant su ESPAD 2007 metų rodikliu

(17 %) ir 2011 metų rodikliu (20,5 %). Merginoms didelių alaus kiekių gėrimas mažiau būdingas –

tik 1 % merginų nurodė, kad paskutinį kartą jos išgėrė 1 ir daugiau litrų alaus. Šis rodiklis taip pat

geriausias lyginant su ESPAD 2007 metų rodikliu (2 %) ir 2011 metų rodikliu (3 %).

2.3.1 lentelė. Paskutinę dieną, kai gerta alkoholio, suvartoto alaus (išskyrus nealkoholinį ar silpną, mažiau nei 2,5 %

stiprumo) kiekio dinamika (%)

Tyrimas Respondentai Suvartoto alkoholio kiekiai

< 0,5 l 0,5–1 l 1–2 l ≥ 2 l

ESPAD 2007

Vaikinai 22 26,5 10 7

Merginos 14 8 2 0,4

Visi 18 17 6 4

ESPAD 2011

Vaikinai 26 28 11 9,5

Merginos 20 12,5 2 1

Visi 23 20 7 5

ESPAD 2015

Vaikinai 25,5 13,5 4 2

Merginos 13 5 1 0,2

Visi 19 9 2 1

29

Jei paskutinę dieną, kai gėrė alkoholio, respondentai gėrė sidro (išskyrus nealkoholinį ar

silpną, mažiau nei 2,5 % stiprumo), dažniausiai jie išgėrė mažiau negu įprastą butelį ar skardinę

(<0,5 l). Ši tendencija sutampa su ESPAD 2007 ir 2011 metais užfiksuota tendencija.

2.3.2 paveikslas. Paskutinę dieną, kai gerta alkoholio, suvartoto sidro (išskyrus nealkoholinį ar silpną, mažiau nei 2,5 %

stiprumo) kiekis (%)

14

11,5

16

54

7

1 1 11 10,2

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18


<0,5 0,5–1 l 1–2 l >2 l

Sidro didelių kiekių gėrimas labiau būdingas vaikinams (2 %), nei merginoms (1 %) – tokia

pati tendencija nustatyta ir ankstesnių ESPAD tyrimų metu (2007–2011 m.). Tačiau abu minėti

rodikliai yra mažiausi lyginant su ESPAD 2007 metų rodikliais (vaikinų – 7 %; merginų – 3 %) ir

2011 metų rodikliais (vaikinų – 5 %; merginų – 3 %).

2.3.2 lentelė. Paskutinę dieną, kai gerta alkoholio, suvartoto sidro (išskyrus nealkoholinį ar silpną, mažiau nei 2,5 %

stiprumo) kiekio dinamika (%)


< 0,5 l 0,5–1 l 1–2 l ≥ 2 l

ESPAD 2007

Vaikinai 26 18 4 3

Merginos 44 19 2 1

Visi 35 18 3 2

ESPAD 2011

Vaikinai 17 9 3 2

Merginos 28 11 2 1

Visi 23 10 2 1

ESPAD 2015

Vaikinai 11,5 4 1 1

Merginos 16 7 1 0,2

Visi 14 5 1 1

30

Jei paskutinę dieną, kai gėrė alkoholio, respondentai gėrė alkoholinių kokteilių (pvz., „Mix“,

„Jamaica“, „Breezer“, „Smirnoff Ice“, kt.), dažniausiai jie išgėrė mažiau negu įprastą butelį ar

skardinę (<0,5 l). Ši tendencija sutampa su ESPAD 2007 ir 2011 metais užfiksuota tendencija.

2.3.3 paveikslas. Paskutinę dieną, kai gerta alkoholio, suvartotų alkoholinių kokteilių (pvz., „Mix“, „Jamaica“,

„Breezer“, „Smirnoff Ice“, kt.) kiekis (%)

12

10

15

32

3

0,3 0,4 0,20,2 0,2 0,2

0

2

4

6

8

10

12

14

16


<0,5 l 0,5–1 l 1–2 l >2 l

Alkoholinių kokteilių didelių kiekių vartojimas šiek tiek labiau būdingas vaikinams (0,6 %)

nei merginoms (0,4 %) – tokia pati tendencija nustatyta ir ankstesnių ESPAD tyrimų metu (2007–

2011 m.).

2.3.3 lentelė. Paskutinę dieną, kai gerta alkoholio, suvartotų alkoholinių kokteilių (pvz., „Mix“, „Jamaica“, „Breezer“,

„Smirnoff Ice“, kt.) kiekio dinamika (%)


< 0,5 l 0,5–1 l 1–2 l ≥ 2 l

ESPAD 2007

Vaikinai 15 4 2 1

Merginos 14 2 0,3 0,1

Visi 14 3 1 0,5

ESPAD 2011

Vaikinai 12 4 1 1

Merginos 19 4 1 0,3

Visi 16 4 1 1

ESPAD 2015

Vaikinai 10 2 0,4 0,2

Merginos 15 3 0,2 0,2

Visi 12 3 0,3 0,2

31

Jei paskutinę dieną, kai gėrė alkoholio, respondentai gėrė vyno ar šampano, dažniausiai jie

išgėrė mažiau nei 200 ml. Ši tendencija sutampa su ESPAD 2003, 2007 ir 2011 metais užfiksuota

tendencija.

2.3.4 paveikslas. Paskutinę dieną, kai gerta alkoholio, suvartoto vyno ar šampano kiekis (%)

32

24

41

7 69

2 1 22 2 1

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45


<200 ml 200–400 ml 401–740 ml >740 ml

Vyno / šampano didelių kiekių (daugiau nei 400 ml) vartojimas panašiai būdingas

merginoms (3 %) ir vaikinams (3 %) – tai nauja tendencija, lyginant su ankstesniais ESPAD tyrimų

(2003–2011 m.) duomenimis, kurie rodė, kad didelius vyno / šampano kiekius dažniau vartoja

vaikinai.

2.3.4 lentelė. Paskutinę dieną, kai gerta alkoholio, suvartoto vyno arba šampano kiekio dinamika (%)


< 200 ml 200–400 ml

410–740 ml > 750 ml

ESPAD 2003

Vaikinai 20,5 16 5 3

Merginos 30 27 6 2

Visi 25 22 5 2

ESPAD 2007

Vaikinai 10 3 1 2

Merginos 16 2 0,3 0,2

Visi 13 2,5 1 1

ESPAD 2011

Vaikinai 19 4,5 1 2

Merginos 35 8 1 1

Visi 27 6 1 1

ESPAD 2015

Vaikinai 24 6 1 2

Merginos 41 9 2 1

Visi 32 7 2 2

32

Pažymėtina, kad 2 % vaikinų išgėrė vyno ar šampano daugiau negu butelį (>740 ml).

Pastarasis rodiklis buvo toks pat ESPAD 2007 metų tyrime (2 %) ir 2011 metų tyrime (2 %). Tačiau

2003 metais jis buvo blogesnis (3 %). Tarp merginų tendencija yra panaši tuo, kad 2003 metais taip

pat užfiksuotas didžiausias vyno / šampano kiekio vartojimas (2 %). Tačiau po to buvo užfiksuotas

šio rodiklio sumažėjimas (2007 metais – 0,2 %). Vėliau šis rodiklis vėl pradėjo didėti (2011 metais

– 1 %; 2015 metais – 1 %), nors ir nepasiekė 2003 metų lygmens.

Jei paskutinę dieną, kai gėrė alkoholio, respondentai vartojo stipriųjų gėrimų (degtinę,

brendį, viskį, džiną, kt.), jį gėrė įvairiais kiekiais. Pažymėtina, kad palyginti didelė gėrusiųjų

stipriuosius gėrimus respondentų dalis gėrė juos dideliais kiekiais (daugiau negu 240 ml). Lyginant

su keliais ankstesniais ESPAD tyrimais, šis 2015 metų rodiklis yra didžiausias (plg. 2007 m. – 6 %,

2011 m. – 5 %; 2015 m. – 8 %).

Stipraus alkoholio didelių kiekių vartojimas labiau būdingas vaikinams (11 %) nei merginoms

(5 %) – tokia pati tendencija nustatyta ir ankstesnių ESPAD tyrimų metu (2003–2011 m.). Vaikinų

duomenis lyginant su keliais ankstesniais ESPAD tyrimais, matyti, kad šis 2015 metų rodiklis yra

didžiausias (plg. 2007 – 8 %, 2011 m. – 7 %; 2015 m. – 11 %).

2.3.5 paveikslas. Paskutinę dieną, kai gerta alkoholio, suvartotų stipriųjų gėrimų (degtinės, brendžio, viskio, džino, kt.)

kiekis (%)

8 8 8

6

5

6

5

7

4

8

11

5

0

2

4

6

8

10

12


< 80 ml 80–150 ml 160–240 ml >240 ml

Ta pati tendencija ir tarp merginų: 2015 metų rodiklis yra didžiausias (plg. 2007 m. – 4 %,

2011 m. – 0,3 %; 2015 m. – 5 %).

33

2.3.5 lentelė. Paskutinę dieną, kai gerta alkoholio, suvartotų stipriųjų gėrimų (degtinės, brendžio, viskio, džino, kt.)

kiekio dinamika (%)


< 80 ml 80–150 ml 160–240 ml > 240 ml

ESPAD 2007

Vaikinai 10 8 6,5 8

Merginos 11 5 4 4

Visi 10,5 6 5 6

ESPAD 2011

Vaikinai 10 8 6 7

Merginos 9 5 4 0,3

Visi 10 6 5 5

ESPAD 2015

Vaikinai 8 5 7 11

Merginos 8 6 4 5

Visi 8 6 5 8

Iš eilės 5 ar daugiau „standartinių alkoholinių gėrimų“ vartojimo per

vieną kartą dažnis per pastarąsias 30 dienų . Kitas nesaikingo alkoholio vartojimo rodiklis

yra didelio alkoholio kiekio per vieną gėrimo atvejį suvartojimas; tai kiekis, susijęs su

intoksikacijos paplitimu, kai vienas po kito iš eilės geriami 5 ar daugiau „standartiniai gėrimai“:

alaus buteliai (po 500 ml), 5-ios ar daugiau taurės vyno, 5-ios ar daugiau taurelės stipraus

alkoholinio gėrimo ar 5-ios ir daugiau taurės kokteilio). Šie alkoholio kiekiai yra tarpusavyje

lygintini, nes juose yra maždaug vienodas alkoholio kiekis ir suvartoję 5 šiuos vienetus mokiniai

suvartoja tą patį alkoholio kiekį.

2.3.6 paveikslas. Iš eilės 5 ar daugiau „standartinių alkoholinių gėrimų“ vartojimo per vieną kartą dažnis per 30

pastarųjų dienų 2015 m. (%)

64 63 65

18,5 18 19

10 11 96 6 6

1 1 10,5 0,6 0,4

0

10

20

30

40

50

60

70


Nė karto 1 2 kartai 3–5 kartų 6–9 kartų 10 ar daugiau

34

Per pastarąsias 30 dienų bent 1 kartą yra išgėrę iš eilės 5 ar daugiau „standartinius gėrimus“

alkoholio daugiau nei trečdalis (36 %) respondentų: 37 % visų vaikinų ir 35 % merginų. Tokio

alkoholio kiekio vartojimo per pastarąsias 30 dienų atvejų skaičius tarp vaikinų ir merginų skiriasi

labai nežymiai.

Nesaikingo gėrimo atvejų paplitimo duomenys rodo, kad toks vartojimas nežymiai kito nuo

1995 metų ESPAD tyrimo.

2.3.7 paveikslas. Nesaikingas gėrimas (per vieną gėrimo atvejį išgerti iš eilės 5 ir daugiau standartiniai vienetai) per

pastarąsias 30 dienų (%)

44

47

45

48

37

34

26

33

35 35

39

37

39

41

36

25

30

35

40

45

50

ESPAD 1995 ESPAD 1999 ESPAD 2003 ESPAD 2007 ESPAD 2015


Maksimaliai pakilęs nesaikingas alkoholio vartojimas buvo 2007 metais. Vaikinų

nesaikingas gėrimas nukrito žemiausiai, lyginant su visų kitų ESPAD tyrimų duomenimis (nuo

maksimalaus 2007 metais 48 % iki 37 %). Merginų rodiklis šiuo metu yra aukščiausias (35 %) ir

liko nepakitęs nuo ESPAD 2007.

Respondentų girtumo atvejų ( jų subjektyviu vertinimu) dažnumas . Bent kartą

gyvenime buvo girti beveik pusė respondentų (46 %), bent kartą per pastaruosius metus – 30 %, o

apytiksliai dešimtadalis – bent kartą buvo girti per pastarąjį mėnesį iki apklausos.

35

2.3.8 paveikslas. Girtumas ne mažiau kaip 1–2 kartus per gyvenimą, 12 mėnesių ir 30 dienų (%)

46 47 46

30 30 30

11 10,5 11

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50


Per gyvenimą Per 12 mėn. Per 30 dienų

Girtumo bent kartą gyvenime paplitimas iki 2003 metų didėjo, bet 2007 metais sumažėjo, o

2015 metais pasiekė žemiausią iki šiol užfiksuotą lygmenį.

2.3.9 paveikslas. Girtumas bent kartą gyvenime (%)

45

50

55

60

65

70

75

80

85

90

Vaikinai 73 81 86 64 66 47

Merginos 68 65,5 76,5 61 60 46

Iš viso 70 74 81 62 63 46


Per visus ESPAD buvo užfiksuota, kad vaikinams girtumas bent kartą gyvenime yra labiau

būdingas nei merginoms. Tačiau 2015 metais vaikinų ir merginų skirtumai yra minimalūs.

Dažno girtumo (20 ir daugiau kartų per gyvenimą) paplitimo tendencijos panašios į

bendrąsias girtumo tendencijas. Dažno girtumo paplitimas iki 2003 metų didėjo, bet 2007 metais

sumažėjo, o 2015 metais pasiekė žemiausią iki šiol užfiksuotą lygmenį. Per visus ESPAD buvo

36

užfiksuota, kad vaikinams dažnas girtumas yra labiau būdingas nei merginoms. Tačiau 2015 metais

vaikinų ir merginų skirtumai yra mažiausi.

2.3.10 paveikslas. Girtumas 20 ir daugiau kartų per gyvenimą (%)

0

5

10

15

20

25

30

Vaikinai 12 19,5 28 9 7,4 3,7

Merginos 5 6 12 3 3,3 1,4

Iš viso 8,5 13 20 6 5,3 2,2


Lyginant ESPAD duomenis nuo 2003 metų, girtumas bent kartą per 12 mėnesių iki

apklausos buvo didžiausias 2003 metais.

2.3.11 paveikslas. Girtumas (bent vieną kartą) per 12 mėnesių iki apklausos (%)

30

35

40

45

50

55

60

65

70

75

80

Vaikinai 73 45 44 30

Merginos 60 40,5 41,5 30

Iš viso 66 43 43 30


Po to, 2007 metais, šis girtumo rodiklis sumažėjo, o 2015 metais jis pasiekė žemiausią iki

šiol užfiksuotą lygmenį. Vaikinai 2003, 2007 ir 2011 metais dažniau prisipažindavo, kad per 12

37

mėnesių iki apklausos buvo bent kartą girti. Tačiau 2015 metais vaikinų ir merginų skirtumai

išnyko.

Dažnas girtumas (6 ir daugiau kartų) per 12 mėnesių iki apklausos 2003 metais buvo

būdingas beveik kas ketvirtam respondentui (vaikinų atveju netgi beveik kas trečiam). Šie rodikliai

labai pagerėjo 2007 metais ir po to dar pamažu gerėjo. Vaikinų dažnas girtumas per 12 mėnesių iki

apklausos sumažėjo nuo 31 % 2003 metais iki 4 % 2015 metais, merginų – atitinkamai 16 % ir 3 %.

2.3.12 paveikslas. Girtumas 6 ir daugiau kartų per 12 mėnesių iki apklausos (%)

0

5

10

15

20

25

30

35

Vaikinai 31 11 10 4

Merginos 16 5 5 3

Iš viso 24 8 7 4


Lyginant ESPAD duomenis nuo 2003 metų, girtumas bent kartą per 30 dienų iki apklausos

buvo didžiausias 2003 metais. Po to, 2007 metais, šis girtumo rodiklis sumažėjo, o 2015 metais jis

pasiekė žemiausią iki šiol užfiksuotą lygmenį. Vaikinai 2003, 2007 ir 2011 metais dažniau

prisipažindavo, kad per 30 dienų iki apklausos buvo bent kartą girti. Tačiau 2015 metais vaikinų ir

merginų skirtumai išnyko.

Dažnas girtumas (6 ir daugiau kartų) per 30 dienų iki apklausos 2003 metais buvo būdingas

beveik 5 % respondentų (t. y. beveik kas 20 respondentui): dažniau vaikinams nei merginoms. Šie

rodikliai pagerėjo 2007 metais ir po to dar pamažu gerėjo. Vaikinų dažnas girtumas per 30 dienų iki

apklausos sumažėjo nuo 6,5 % 2003 metais iki 2 % 2015 metais, merginų – atitinkamai 4 % ir

0,5 %.

38

2.3.13 paveikslas. Girtumas (bent vieną kartą) per 30 dienų iki apklausos (%)

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Vaikinai 44 21 22 10,5

Merginos 30 19 18 11

Iš viso 37 20 20 11


2.3.13 paveikslas. Girtumas 6 ir daugiau kartų per 30 dienų iki apklausos (%)

6,5

3,53

2

4

11,5

0,5

5

2 2

1

0

2

4

6

8

10



Apibendrinant pažymėtinos kelios nesaikingo alkoholio vartojimo tendencijos:

Per vieną konkretų vartojimo atvejį suvartojamų gėrimų kiekiai skiriasi priklausomai

nuo jų rūšies: didelių kiekių alaus (išskyrus nealkoholinį ar silpną, mažiau nei 2,5 %

stiprumo) vartojimas (1 l ir daugiau) būdingas 3,5 % respondentų; didelių kiekių sidro

39

(išskyrus nealkoholinį ar silpną, mažiau nei 2,5 % stiprumo) vartojimas (1 l ir daugiau) –

1 %; didelių kiekių alkoholinių kokteilių (pvz., „Mix“, „Jamaica“, „Breezer“, „Smirnoff

Ice“, kt.) vartojimas (1 l ir daugiau) – 0,5 %; didelių kiekių vyno / šampano vartojimas

(butelio ir daugiau) – 2 %; didelių kiekių stipraus alkoholio (pvz., degtinės, brendžio,

viskio, džino, kt.) vartojimas (240 ml ir daugiau) – 8 % respondentų.

Gerdami konkrečios rūšies alkoholinį gėrimą, respondentai per vieną gėrimo atvejį šio

gėrimo dažniausiai išgeria mažiau negu įprastą išpilstymo vienetą: alaus, alkoholinių

kokteilių ir sidro – mažiau negu įprastą butelį ar skardinę (<0,5 l), vyno – mažiau negu

200 ml taurę; ši tendencija sutampa su ESPAD 2007 ir 2011 metais užfiksuota

tendencija.

Gerdami stipriuosius alkoholinius gėrimus, respondentai per vieną gėrimo atvejį

dažniausiai gėrė daugiau negu taurelę – lyginant su keliais ankstesniais ESPAD

tyrimais, šis 2015 metų rodiklis yra didžiausias (plg. 2007 m. – 6 %, 2011 m. – 5 %;

2015 m. – 8 %); didelių stipraus alkoholio kiekių gėrimas, kaip ir ESPAD 2003, 2007 ir

2011 metais, labiau būdingas vaikinams nei merginoms.

Didelių alaus, sidro, alkoholinių kokteilių kiekių vartojimas per vieną gėrimo atvejį, kaip

ir ESPAD 2007 bei 2011 metais, labiau būdingas vaikinams nei merginoms, tačiau

minėtas vaikinų rodiklis yra mažiausias lyginant su ESPAD 2007 ir 2011 metų

rodikliais.

Didelių vyno kiekių vartojimas per vieną gėrimo atvejį vienodai būdingas merginoms ir

vaikinams (3 %) – tai nauja tendencija, lyginant su ankstesniais ESPAD tyrimų (2003–

2011 m.) duomenimis, kurie rodė, kad didelius vyno / šampano kiekius dažniau vartoja

vaikinai.

Didelė paauglių dalis bent vieną kartą per mėnesį išgeria rizikingai didelį alkoholio

kiekį – daugiau negu trečdalis (36 %) respondentų nurodė, kad 30 dienų iki apklausos

per vieną kartą buvo išgėrę iš eilės 5 ar daugiau „standartinių alkoholinių gėrimų“ (alaus

butelius po 500 ml, 5-ias ar daugiau taures vyno, 5-ias ar daugiau taureles stipraus

alkoholinio gėrimo ar 5 ir daugiau taures alkoholinio kokteilio).

Toks rizikingai didelių alkoholio kiekių gėrimas nuo 1995 metų labiau būdingas

vaikinams negu merginoms, tačiau pažymėtina, kad šiuo metu šis vaikinų rodiklis yra

geriausias per visą ESPAD laikotarpį (nukrito nuo 2007 metais užfiksuoto maksimalaus

40

48 % iki 37 %), o merginų – blogiausias (pakilo nuo 1999 metais užfiksuoto minimalaus

26 % iki 35 %) ir priartėjo prie vaikinų.

Labai didelė respondentų dalis bent kartą suvartojo alkoholio tiek, kad jautėsi girti: kad

bent kartą gyvenime buvo girti, nurodė beveik pusė respondentų (46 %), bent kartą per

pastaruosius iki apklausos metus – 30 %, o apytiksliai dešimtadalis – bent kartą buvo

girti per paskutinį mėnesį iki apklausos.

Nors labai didelė paauglių dalis bent kartą suvartojo alkoholio tiek, kad jautėsi girti,

tačiau šiuo požiūriu 2015 metais fiksuojama geriausia nuo ESPAD tyrimų pradžios

situacija: girtumo bent kartą gyvenime rodiklis nukrito nuo 81 % 2003 metais iki 46 %;

girtumo bent kartą per 12 mėnesių iki apklausos rodiklis nukrito nuo 66 % 2003 metais

iki 30 %; girtumo bent kartą per 30 dienų iki apklausos rodiklis nukrito nuo 37 % 2003

metais iki 11 %.

Dalis paauglių rizikingai dažnai suvartojo alkoholio tiek, kad jautėsi girti: 2 %

respondentų nurodė, kad jie jautė girtumą 20 ir daugiau kartų per gyvenimą, 4 % – jautė

girtumą 6 ir daugiau kartų per 12 mėnesių iki apklausos, 1 % jautė girtumą 6 ir daugiau

kartų per 30 dienų iki apklausos.

Nors dalis respondentų rizikingai dažnai suvartojo alkoholio tiek, kad jautėsi girti,

tačiau šiuo požiūriu 2015 metais fiksuojama geriausia nuo ESPAD tyrimų pradžios

situacija: jautusių girtumą 20 ir daugiau kartų per gyvenimą rodiklis nukrito nuo 13 %

2003 metais iki 2 %; jautusių girtumą 6 ir daugiau kartų per 12 mėnesių iki apklausos

rodiklis nukrito nuo 24 % 2003 metais iki 4 %; jautusių girtumą 6 ir daugiau kartų per

30 dienų iki apklausos rodiklis nukrito nuo 5 % 2003 metais iki 1 %.

Nors labai didelė paauglių dalis bent kartą suvartojo alkoholio tiek, kad jautėsi girti, o

dalis paauglių dažnai buvo girti, vaikinams tai labiau būdinga nei merginoms: per visus

ESPAD tyrimus buvo užfiksuota, kad vaikinai dažniau jaučiasi girti dėl suvartoto

alkoholio, tačiau 2015 metais šie skirtumai tapo minimalūs ir kai kuriais atvejais netgi

visai išnyko.

2.4. Alkoholio vartojimo pradžia

Pirmieji alkoholinių gėrimų vartojimo atvejai . Didesnė dalis alkoholį vartojusių

respondentų išgėrė bent vieną alkoholinių gėrimų taurę, kai jiems buvo 12 ir daugiau metų. Tačiau

41

dalis respondentų pirmąjį alkoholį išgėrė dar vaikystėje, kai jiems buvo 9-eri ir mažiau metų. Šiame

amžiuje tarp vaikinų populiariausias pirmasis alkoholis buvo alus – bent vieną jo bokalą išgėrė 9 %

vyriškos lyties respondentų. Gerokai mažiau populiarūs buvo sidras (5 %) ir vynas (4 %), o

mažiausiai populiarūs buvo stiprieji alkoholiniai gėrimai (2 %).

2.4.1 paveikslas. Amžius, kai vaikinai pirmą kartą išgėrė bent vieną taurę alkoholinių gėrimų (%)

Vaikinai

0

5

10

15

20

25

30

35

Alus 9 11 22 26

Sidras 5 10 21 20

Stiprieji gėr. 2 3 12 31,5

Alk.kokteiliai 3 7 13 19

Vynas 4 6 17 20,5

9-eri ir mažiau m. 10–11 m. 12–13 m. 14 m. ≤

Tarp merginų, kurios pirmą kartą alkoholį gėrė būdamos 9-erių metų ir jaunesnės, taip pat

populiariausias pirmasis alkoholis buvo alus – bent vieną jo bokalą tokio amžiaus išgėrė 8 %

merginų. Taip pat gerokai mažiau populiarūs buvo sidras (2 %) ir vynas (2 %), o mažiausiai

populiarūs buvo stiprieji alkoholiniai gėrimai (1 %). Tarp tų respondentų, kurie bet kurios rūšies

pirmąjį alkoholį vartojo, kai jiems buvo 9-eri metai ir mažiau, didesnę dalį sudarė vaikinai.

42

2.4.2 paveikslas. Amžius, kai merginos pirmą kartą išgėrė bent vieną taurę alkoholinių gėrimų (%)

Merginos

0

5

10

15

20

25

30

35

40

Alus 8 8 15 19

Sidras 2 8 15 30

Stiprieji gėr. 1 1 9 37

Alk.kokteilis 1 4,5 19 32

Vynas 2 5 18 35,5

9-eri ir mažiau m. 10–11 m. 12–13 m. 14 m. ≤

Analizuojant amžiaus, kai respondentai pirmą kartą išgėrė bent vieną alaus bokalą,

dinamiką, matyti mažėjimo tendencija: vis mažesnė respondentų dalis pirmąjį bokalą išgėrė, kai

jiems buvo 9-eri ir mažiau metų (2007 metais tokių buvo 21 %; 2011 metais – 12 %, o 2015 metais

– 9 %). Visais minėtais atvejais vaikinų buvo didesnė dalis nei merginų.

2.4.1 lentelė. Amžiaus, kai respondentai pirmą kartą išgėrė bent vieną alaus bokalą, dinamika (%)

Tyrimas Respondentai Amžius

9-eri m. ir

mažiau 10–11 m. 12–13 m.

14 m. ≤

ESPAD 2003

Vaikinai 36 38 21

Merginos 24 37 27

Visi 30 37 24

ESPAD 2007

Vaikinai 22,5 18,5 24 21,5


Visi 21 16 23 21

ESPAD 2011

Vaikinai 13 14 29 30


Visi 12 13 25 29

ESPAD 2015

Vaikinai 9 11 22 27

Merginos 8 8 15 20

Visi 9 10 19 23

Analizuojant amžiaus, kai respondentai pirmą kartą išgėrė bent vieną sidro taurę, dinamiką,

taip pat matyti mažėjimo tendencija: vis mažesnė respondentų dalis pirmąją sidro taurę išgėrė, kai

43

jiems buvo 9-eri ir mažiau metų (2007 metais tokių buvo 7 %; 2011 metais – 6 %, o 2015 metais –

4 %). Visais minėtais atvejais vaikinų buvo didesnė dalis nei merginų.

2.4.2 lentelė. Amžiaus, kai respondentai pirmą kartą išgėrė bent vieną sidro taurę, dinamika (%)

Tyrimas Respondentai Amžius

9-eri m. ir

mažiau 10–11 m. 12–13 m.

14 m. ≤

ESPAD 2007

Vaikinai 9 16 31 29

Merginos 5 14 35,5 37

Visi 7 16 33 33

ESPAD 2011

Vaikinai 8 18 31 24

Merginos 4 13 37 33

Visi 6 15,5 34 29

ESPAD 2015

Vaikinai 5 10 21 20,5

Merginos 2 8 26,5 31

Visi 4 9 24 26

Analizuojant amžiaus, kai respondentai pirmą kartą išgėrė bent vieną alkoholinio kokteilio

taurę, dinamiką, taip pat matyti mažėjimo tendencija: vis mažesnė respondentų dalis pirmąją

alkoholinio kokteilio taurę išgėrė, kai jiems buvo 9-eri ir mažiau metų (2007 metais tokių buvo 5 %;

2011 metais – 4 %, o 2015 metais – 2 %). Visais minėtais atvejais vaikinų buvo didesnė dalis nei

merginų.

2.4.3 lentelė. Amžiaus, kai respondentai pirmą kartą išgėrė bent vieną alkoholinio kokteilio taurę, dinamika (%)


Amžius

9-eri m. ir

mažiau 10–11 m.

12–13 m.

14 m. ≤

ESPAD 2007

Vaikinai 7 10 18 26

Merginos 3 7 20 37

Visi 5 8 19 31,5

ESPAD 2011

Vaikinai 6 10 20 25,5

Merginos 2 8 24,5 37

Visi 4 9 22 31

ESPAD 2015

Vaikinai 3 7 13 20

Merginos 1 4,5 19 32

Visi 2 6 16 26

Analizuojant amžiaus, kai respondentai pirmą kartą išgėrė bent vieną vyno taurę, dinamiką,

taip pat matyti mažėjimo tendencija: vis mažesnė respondentų dalis pirmąją alkoholinio kokteilio

44

taurę išgėrė, kai jiems buvo 9-eri ir mažiau metų (2007 metais tokių buvo 7 %; 2011 metais – 5 %,

o 2015 metais – 3 %). Visais minėtais atvejais vaikinų buvo didesnė dalis nei merginų.

2.4.4 lentelė. Amžiaus, kai respondentai pirmą kartą išgėrė bent vieną vyno taurę, dinamika (%)


Amžius

9-eri m. ir

mažiau 10–11 m.

12–13 m.

14 m. ≤

ESPAD 2003

Vaikinai 38,5 38 18

Merginos 27 42 28

Visi 33 40 22,5

ESPAD 2007

Vaikinai 9,5 11 19,5 23

Merginos 4,5 8,5 21 36

Visi 7 10 20 30

ESPAD 2011

Vaikinai 6,5 10 22 27

Merginos 3 9 22 44

Visi 5 9 22 36

ESPAD 2015

Vaikinai 4 6 17 21,5

Merginos 2 5 18 37

Visi 3 5 18 29

Analizuojant amžiaus, kai respondentai pirmą kartą išgėrė bent vieną stipraus alkoholinio

gėrimo taurelę, dinamiką, taip pat matyti mažėjimo tendencija: vis mažesnė respondentų dalis

pirmąją stipraus alkoholinio gėrimo taurelę išgėrė, kai jiems buvo 9-eri ir mažiau metų (2007 metais

tokių buvo 3 %; 2011 metais – 2 %, o 2015 metais – 1 %). Visais minėtais atvejais vaikinų buvo

didesnė dalis nei merginų.

2.4.5 lentelė. Amžiaus, kai respondentai pirmą kartą išgėrė bent vieną stipraus alkoholinio gėrimo taurelę, dinamika (%)


Amžius

9-eri m. ir

mažiau 10–11 m.

12–13 m.

14 m. ≤

ESPAD 2003

Vaikinai 11 31 40

Merginos 5 22,5 46

Visi 8 27 43

ESPAD 2007

Vaikinai 5 6,5 15 38

Merginos 2 3 13 43

Visi 3 5 14 41

ESPAD 2011

Vaikinai 4 5 17 43

Merginos 1 2 15 46,5

Visi 2 4 16 45

ESPAD 2015

Vaikinai 2 3 12 34

Merginos 1 1 9 38

Visi 1 2 10 36

45

Nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo pradžia . Nesaikingai gerti alkoholį

dalis respondentų taip pat pradėjo vaikystėje: 3 % vaikinų ir 1 % merginų pirmą kartą buvo girti 11

metų ir jaunesni (tarp jų 1 % vaikinų ir 0,3 % merginų – 9-erių metų ir jaunesni); bet dauguma

girtumą patyrusių respondentų pirmą kartą buvo girti 14 ir daugiau metų.

2.4.3 paveikslas. Amžius, kai pirmą kartą buvo girti (%)

3

7,5

27

1

5

31

2

6

29

0

5

10

15

20

25

30

35

11 ir mažiau m. 12–13 m. 14 m. ≤


Lyginant ankstesnius ESPAD duomenis, matyti, kad nesaikingai (iki girtumo) pradėjusiųjų

gerti iki 11 metų paauglių dalis sumažėjo: 2003 metais tokių buvo 4 %, 2007 ir 2011 metais –

5,5 %, o 2015 metais – 2 %. Vaikinų dalis visais atvejais buvo didesnė nei merginų.

Pradedant nuo 2003 m. ESPAD dauguma girtumą patyrusių respondentų pirmą kartą buvo

girti 14 ir daugiau metų. Tačiau taip pat pažymėtina, kad nesaikingai pradėjusiųjų gerti šio amžiaus

paauglių taip pat mažėjo: 2003 metais tokių buvo 54 %, 2007 metais – 40 %, 2011 metais – 38 %, o

2015 metais – 30 %. Visais atvejais – merginų daugiau. Tai rodo, kad merginos nesaikingai gerti

pradeda vėliau nei vaikinai.

46

2.4.6 lentelė. Amžiaus, kai respondentai pirmą kartą buvo girti, dinamika (%)


Amžius

9-eri m. ir

mažiau 10–11 m.

12–13 m.

14 m. ≤

ESPAD 2003

Vaikinai 5 25 52

Merginos 2 14 55

Visi 4 20 54

ESPAD 2007

Vaikinai 3 5 15 38

Merginos 1,5 2 9 42

Visi 2 3 12 40

ESPAD 2011

Vaikinai 3 6 13 38

Merginos 1 1,5 10,5 38,5

Visi 2 3,5 12 38

ESPAD 2015

Vaikinai 1 2 7,5 29

Merginos 0,3 1 5 32

Visi 1 1,5 6 30

Apibendrinant pažymėtinos kelios alkoholio vartojimo pradžios tendencijos:

Dalis respondentų pirmąsias alkoholinių gėrimų taures išgėrė dar vaikystėje, kai jiems

buvo 9-eri ir mažiau metų: alaus bokalą – 9 %, sidro taurę – 4 %, alkoholinio kokteilio

taurę – 2 %, vyno taurę – 3 %, stipriųjų alkoholinių gėrimų taurelę – 1 %.

Tarp ankstyvųjų alkoholio vartotojų (tų, kurie pirmąjį alkoholį vartojo, kai jiems buvo 9-

eri ir mažiau metų) populiariausias alkoholis buvo alus, mažiau populiarus – sidras ir

vynas, mažiausiai populiarūs – stiprieji alkoholiniai gėrimai.

Lyginant su 2007 ir 2011 metų ESPAD duomenimis, matyti, kad 2015 metais yra

mažiausia respondentų dalis, kuri nurodė, kad bet kurios rūšies alkoholio taurę pirmą

kartą išgėrė, kai jiems buvo 9-eri ir mažiau metų.

Analizuojant dinamiką ar pavartoto pirmojo alkoholio rūšis, visais atvejais didesnę dalį

tų, kurie pirmąją taurę išgėrė, kai jiems buvo 9-eri ir mažiau metų, sudarė vaikinai.

Nesaikingo (iki girtumo) alkoholinių gėrimų vartojimo pradžia daugumos respondentų

yra nuo 14 metų, tačiau kai kurių – dar vaikystėje (nuo 9-erių metų ir anksčiau).

Lyginant su 2003, 2007 ir 2011 metų ESPAD duomenimis, matyti, kad 2015 metais yra

mažiausia respondentų dalis (dažniau vaikinų nei merginų), kuri nurodė, kad pirmą

kartą nesaikingai gėrė (iki girtumo), kai jiems buvo 11 ar mažiau metų.

47

Lyginant su 2003, 2007 ir 2011 metų ESPAD duomenimis, matyti, kad 2015 metais yra

mažiausia respondentų dalis (dažniau merginų nei vaikinų), kuri nurodė, kad pirmą

kartą nesaikingai gėrė (iki girtumo), kai jiems buvo 14 ar daugiau metų.

2.5. Alkoholio prieinamumas

Duomenys rodo, kad dauguma respondentų (jų subjektyviu vertinimu) panorėję galėtų

lengvai arba gana lengvai savo reikmėms alkoholinių gėrimų pirkti (išsinešti) parduotuvėje (maisto

prekių, alkoholinių gėrimų parduotuvėje, kioske ar degalinėje). Ypač lengvai respondentams

prieinamas sidras – jo lengvai arba gana lengvai įsigyti mano galį 62 % mokinių. Nedaug

sudėtingiau prieinamas alus (60 %), vynas (57 %) ir alkoholiniai kokteiliai (55 %). Stiprieji gėrimai

tebėra vertinami kaip sunkiausiai prieinami (42 %).

2.5.1 paveikslas. Respondentų nuomonės apie galimybes lengvai arba gana lengvai savo reikmėms alkoholinių gėrimų

pirkti (išsinešti) parduotuvėje (maisto prekių, alkoholinių gėrimų parduotuvėje, kioske ar degalinėje)

40

45

50

55

60

65

Vaikinai 60 60 52 54 43

Merginos 59 65 59 61 41

Iš viso 60 62 55 57 42

Alus Sidras Alk. kokteiliai Vynas Stiprieji gėrimai

Merginoms yra lengviau nei vaikinams nusipirkti parduotuvėje sidro, alkoholinių kokteilių

ir vyno, bet nežymiai sunkiau – stipriųjų alkoholinių gėrimų.

Lyginant su ankstesniais ESPAD duomenimis, matyti, kad galimybės parduotuvėje įsigyti

visų rūšių alkoholinių gėrimų mažėja, ypač alaus: 2003 metais netgi 92 % respondentų manė, kad

jiems labai lengva arba gana lengva įsigyti šio alkoholinio gėrimo, o 2015 metais taip manančių yra

48

60 %. Tačiau apskritai šias nuomones galima vertinti kaip atspindinčias stabiliai tebesitęsiančią

blogą alkoholinių gėrimų prieinamumo situaciją.

2.5.1 lentelė. Respondentų nuomonių apie galimybes lengvai arba gana lengvai savo reikmėms alkoholinių gėrimų

pirkti (išsinešti) parduotuvėje (maisto prekių, alkoholinių gėrimų parduotuvėje, kioske ar degalinėje) dinamika (%)

Metai

Labai lengva arba gana lengva įsigyti

Alus Sidras Vynas Alk. kokteiliai Stiprieji

gėrimai

2003 92 - 85 - 69

2007 73 80 58 71 50

2011 71 75 70 67 55

2015 60 62 57 55 42

Respondentų nuomonę apie alkoholio prieinamumą patikslina duomenys apie jų nurodomus

realius alkoholio pirkimo savo reikmėms faktus per pastarąsias 30 dienų iki apklausos.

Šie duomenys patvirtina esant dideles galimybes nepilnamečiams nusipirkti alkoholio

parduotuvėse: nurodydami atvejus, kada jie patys savo reikmėms pirko (išsinešti) alkoholinius

gėrimus, per gana trumpą laikotarpį – pastarąsias 30 dienų – parduotuvėje (kioske, degalinėje), bent

kartą nurodo pirkę alų 12 % respondentų, sidrą – 10 %, vyną – 11 %, stipriuosius alkoholinius

gėrimus – 11 %, 8 % – alkoholinius kokteilius.

2.5.2 paveikslas. Bent vieną kartą per 30 dienų iki apklausos savo reikmėms pirkta (išsinešta) alaus, sidro, alkoholinių

kokteilių, vyno ar stipriųjų alkoholinių gėrimų parduotuvėje (maisto prekių, alkoholinių gėrimų parduotuvėje, kioske ar

degalinėje) (%)

17

9

7

9

13

17

11

9

13

8

17

10

8

11 11

5

10

15

20



49

Merginos dažniau negu vaikinai pirko sidrą, alkoholinius kokteilius ir vyną, o vaikinai –

stipriuosius alkoholinius gėrimus. Alų pirko vienodas procentas vaikinų ir merginų.

Lyginant su ankstesniais ESPAD duomenimis, matyti, kad respondentai savo reikmėms bent

kartą per 30 dienų iki apklausos mažiau pirko parduotuvėje (kioske, degalinėje) visų rūšių

alkoholinių gėrimų. Nuo 2007 metų sidro pirkimas tokiais atvejais sumažėjo daugiau negu tris

kartus, alaus pirkimas – beveik tris kartus. Kitų alkoholinių gėrimų rūšių sumažėjimas yra ne toks

ryškus.

2.5.2 lentelė. Alkoholio pirkimo savo reikmėms parduotuvėje (kioske, degalinėje) bent kartą per 30 dienų atvejų

dinamika (%)

Metai

Alkoholio rūšys


gėrimai

2007 31 38 8 16 16,5

2011 29 20 14,5 14 14

2015 12 10 11 8 11

Apie alkoholio prieinamumą galima spręsti iš dar vieno rodiklio – ar respondentai gėrė

alkoholį alinėje, bare, kavinėje, restorane, diskotekoje (neišsinešdami iš patalpų). Toks gėrimas

susijęs su galimybe nusipirkti alkoholio minėtose vietose.

2.5.3 paveikslas. Alkoholio vartojimas alinėje, bare, restorane, kavinėje, diskotekoje bent kartą per pastarąsias 30 dienų

iki apklausos (%)

17

8,5

7

1112

8

1110

18

10

13

10

8

14

11

5

10

15

20



50

Duomenys rodo, kad tokiose patalpose per pastarąsias 30 dienų iki apklausos daugiausiai

respondentai gėrė vyną (14 %), rečiau – alaus (13 %) ir stipriųjų gėrimų (11 %), rečiausiai –

alkoholinių kokteilių (8 %). Merginos dažniau negu vaikinai vartojo sidrą, alkoholinius kokteilius ir

vyną, o vaikinai – alų bei stipriuosius alkoholinius gėrimus.

Lyginant su ankstesniais ESPAD duomenimis, matyti, kad respondentai beveik tris kartus

rečiau pirko sidro, gerokai rečiau – alaus, nežymiai rečiau – alkoholinių kokteilių, tačiau vyno –

dažniau.

2.5.3 lentelė. Alkoholio vartojimo alinėje, bare, restorane, kavinėje, diskotekoje bent kartą per pastarąsias 30 dienų iki

apklausos dinamika (%)

Metai

Alkoholio rūšys


gėrimai

2007 21 29 7 12 11

2011 18 12 8 9 8

2015 13 10 14 8 11

Apibendrinant pažymėtinos kelios alkoholio prieinamumo tendencijos:

Alkoholis respondentams yra prieinamas: dauguma jų teigė, kad nėra problemų

nusipirkti visų rūšių alkoholinių gėrimų, kiek rečiau – stipriųjų; lyginant su ankstesniais

ESPAD duomenimis, matyti, kad 2015 metais mažiau respondentų, teigiančių, kad labai

lengvai ir lengvai gali įsigyti visų rūšių alkoholinius gėrimus (pvz., alaus atveju rodiklis

sumažėjo nuo 91 % iki 60 %).

Apie alkoholio prieinamumą respondentams galima spręsti ir iš fakto, kad dalis jų (nuo

8 % iki 12 %, priklausomai nuo alkoholio rūšies) bent vieną kartą per 30 dienų iki

apklausos savo reikmėms pirko (išsinešė) alaus, sidro, alkoholinių kokteilių, vyno ar

stipriųjų alkoholinių gėrimų parduotuvėje (maisto prekių, alkoholinių gėrimų

parduotuvėje, kioske ar degalinėje) ir dalis respondentų (nuo 8 % iki 14 %, priklausomai

nuo alkoholio rūšies) bent vieną kartą per 30 dienų iki apklausos gėrė šiuos gėrimus

alinėje, bare, kavinėje, restorane, diskotekoje (neišsinešdami iš patalpų), tačiau šios

dalys, lyginant su ankstesniais ESPAD tyrimais, gerokai sumažėjo (pvz., alaus pirkimas

sumažėjo beveik tris kartus).

Tikėtina, kad merginoms prieinamesnis yra sidras, vynas ir alkoholiniai kokteiliai:

merginos dažniau nei vaikinai teigė, kad gali lengvai arba gana lengvai savo reikmėms

51

nusipirkti (išsinešti) sidro, alkoholinių kokteilių ir vyno, merginos dažniau nurodė, kad

pirko bent kartą per 30 dienų iki apklausos šiuos alkoholinius gėrimus parduotuvėse, ir

dažniau nurodė, kad bent kartą per 30 dienų iki apklausos gėrė juos alinėje, bare,

kavinėje, restorane, diskotekoje (neišsinešdamos iš patalpų) – tačiau ši prielaida

reikalauja išsamesnės analizės.

Tikėtina, kad vaikinams prieinamesnis yra alus ir stiprieji alkoholiniai gėrimai: vaikinai

dažniau nei merginos teigė, kad gali lengvai arba gana lengvai savo reikmėms nusipirkti

(išsinešti) stipriųjų alkoholinių gėrimų ir alaus, vaikinai dažniau nurodė, kad pirko bent

kartą per 30 dienų iki apklausos šiuos alkoholinius gėrimus parduotuvėse, ir dažniau

nurodė, kad bent kartą per 30 dienų iki apklausos gėrė juos alinėje, bare, kavinėje,

restorane, diskotekoje (neišsinešdami iš patalpų).

2.6. Energetinių gėrimų vartojimas

Energetinių gėrimų vartojimas per gyvenimą . Bent vieną du kartus gyvenime

energetinius gėrimus vartojo 86 % respondentų: vaikinų – 87 %, merginų – 85 %.

2.6.1 paveikslas. Energetinių gėrimų vartojimas per gyvenimą (%)

10 10

13

18

14

22

19

16

17,5

14

9,59

15

13

1516

12

16

5

7

9

11

13

15

17

19

21

23

25

1–2 kartus 3–5 kartus 6–9 kartus 10–19 kartų 20–39 kartus 40 ir daugiau

kartų


52

Tai rodo, kad energetinių gėrimų paplitimas tarp respondentų yra labai didelis. Iš gėrusiųjų

energetinius gėrimus beveik kas šeštas (15 %) tai darė 1–2 kartus gyvenime, o beveik pusė (44 %) –

10 ir daugiau kartų. Vaikinai energetinius gėrimus gėrė dažniau nei merginos, tačiau didesnė

merginų nei vaikinų dalis yra gėrusi 1–2 kartus gyvenime. Dalis respondentų (16 %; vaikinų –

22 %, merginų – 9 %) gėrė alkoholinius gėrimus itin dažnai (40 ir daugiau kartų).

Bent vieną du kartus gyvenime energetinius gėrimus kartu su alkoholiu vartojo 29 %

respondentų: vaikinų – 32 %, merginų – 27 %. Iš gėrusiųjų energetinius gėrimus kartu su alkoholiu

beveik trečdalis (9 %) tai darė 1–2 kartus gyvenime, ir beveik trečdalis (9,5 %) – 10 ir daugiau

kartų. Vaikinai energetinius gėrimus kartu su alkoholiu gėrė dažniau nei merginos, tačiau didesnė

merginų nei vaikinų dalis yra tai dariusi 1–2 kartus gyvenime. Itin rizikingai elgėsi 4 %

respondentų, dažniau vaikinų (5 %) nei merginų (3 %), kurie gerdami energetinius gėrimus, juos

maišė su alkoholiu 40 ir daugiau kartų per gyvenimą.

2.6.2 paveikslas. Energetinių gėrimų vartojimas kartu su alkoholiu per gyvenimą (%)

9

5

4

5

3

5

11

6

4

2

1

3

10

5,5

4

3

2

4

0

2

4

6

8

10

12


kartų


Energetinių gėrimų vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos .

Bent vieną du kartus per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos energetinius gėrimus vartojo 49 %

respondentų: vaikinų – 54 %, merginų – 45 %. Iš gėrusiųjų energetinius gėrimus per minėtą

53

laikotarpį 19 % tai darė 1–2 kartus; 12 % respondentų gėrė 10 ir daugiau kartų. Vaikinai

energetinius gėrimus gėrė dažniau nei merginos, tačiau didesnė merginų nei vaikinų dalis yra gėrusi

tik 1–2 kartus. Rizikingai elgėsi 3 % respondentų, dažniau vaikinų (4%) nei merginų (2 %), kurie

gėrė alkoholinius gėrimus 40 ir daugiau kartų.

2.6.3 paveikslas. Energetinių gėrimų vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos (%)

17

11

9,5

8

4 4

21

10

6

4

2 2

19

11

8

6

3 32

4

6

8

10

12

14

16

18

20

22


kartų


Bent vieną du kartus per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos energetinius gėrimus kartu

su alkoholiu vartojo 16 % respondentų: vaikinų – 18 %, merginų – 14 %. Iš gėrusiųjų energetinius

gėrimus kartu su alkoholiu per minėtą laikotarpį beveik pusė (7 %) tai darė 1–2 kartus, o beveik kas

penktas (3 %) respondentas gėrė 10 ir daugiau kartų. Vaikinai energetinius gėrimus kartu su

alkoholiu gėrė dažniau nei merginos, tačiau didesnė merginų nei vaikinų dalis yra gėrusi tik 1–2

kartus. Itin rizikingai elgėsi 1 % respondentų, dažniau vaikinų (2 %) nei merginų (1 %), kurie

gerdami energetinius gėrimus, juos maišė su alkoholiu 40 ir daugiau kartų per gyvenimą.

54

2.6.4 paveikslas. Energetinių gėrimų vartojimas kartu su alkoholiu per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos (%)

4

2,11,9

1,6

2,5

1,41

0,8

3,3

1,81,4

1,20,9

7,2

7,5

0,7

7,3

0,8

0,5

1,5

2,5

3,5

4,5

5,5

6,5

7,5


kartų


Energ inių gėrimų vartojimas per pastarąsias 30 dienų iki apklausos . Bent

vieną du kartus per pastarąsias 30 dienų iki apklausos energinius gėrimus vartojo maždaug kas

penktas respondentas (21 %): vaikinų – netgi kas ketvirtas (25 %), merginų – 16 %.

2.6.5 paveikslas. Energetinių gėrimų vartojimas per pastarąsias 30 dienų iki apklausos (%)

12,2

5,7

3

1,8

9,4

2,8

1,6

0,7

10,8

4,2

2,3

1,30,7

1,7

0,3

1,4

0,5

1,5

0

2

4

6

8

10

12


kartų


55

Iš gėrusiųjų energetinius gėrimus per minėtą laikotarpį beveik pusė (11 %) tai darė 1–2

kartus, o 3 % respondentų – 10 ir daugiau kartų. Vaikinai energetinius gėrimus gėrė dažniau nei

merginos. Itin rizikingai elgėsi 1 % respondentų, dažniau vaikinų (2 %) nei merginų (1 %), kurie

per pastarąsias 30 dienų iki apklausos energetinius gėrimus gėrė 40 ir daugiau kartų (gali būti, kad

kasdien).

Bent vieną du kartus per pastarąsias 30 dienų iki apklausos energetinius gėrimus kartu su

alkoholiu vartojo 8 % respondentų: vaikinų – 11 %, merginų – 6 %. Iš gėrusiųjų energetinius

gėrimus per minėtą laikotarpį 4 % tai darė 1–2 kartus; o 1,5 % respondentų gėrė 10 ir daugiau kartų.

Vaikinai energetinius gėrimus per pastarąsias 30 dienų iki apklausos kartu su alkoholiu gėrė

dažniau nei merginos. Itin rizikingai elgėsi 0,8 % respondentų, dažniau vaikinų (1 %) nei merginų

(0,4 %), kurie gerdami energetinius gėrimus juos maišė su alkoholiu 40 ir daugiau kartų.

2.6.6 paveikslas. Energetinių gėrimų vartojimas kartu su alkoholiu per pastarąsias 30 dienų iki apklausos (%)

5,1

2,5

1,4

0,2

3,1

0,9 0,8

0,2 0,20,5

4,1

1,7

1,1

0,50,2

0,81

0,7

0

1

2

3

4

5


kartų


Apibendrinant pažymėtinos kelios bendriausios energetinių gėrimų vartojimo paplitimo

tendencijos:

Energetinių gėrimų (pvz., „Red Bull“, „Monster energy“, „Battery“, „Burn“ ir pan., bet

ne vadinamųjų „sportinių gėrimų“) vartojimas tarp respondentų yra labai paplitęs – bent

kartą gyvenime jų yra vartoję 86 %; dalis respondentų (1 %; dažniau vaikinų) per

56

pastarąsias 30 dienų iki apklausos energetinius gėrimus gėrė 40 ir daugiau kartų (gali

būti, kad kasdien).

Energetinius gėrimus bent kartą gyvenime kartu su alkoholiu vartojo beveik kas trečias

respondentas; per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos taip elgėsi 1 % respondentų, o

per pastarąsias 30 dienų iki apklausos – 8 %. Jeigu merginos vartojo energetinius

gėrimus (ir su alkoholiu), lyginant su vaikinais, jos dažniau tai darė tik 1–2 kartus per

gyvenimą ar pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos; vaikinai išsiskiria tuo, kad jeigu jau

jie vartojo energetinius gėrimus (ir su alkoholiu), tai darė dažnai ir ypač dažnai

(daugiau nei 10 kartų per gyvenimą, per pastaruosius 12 mėnesių ir 30 dienų iki

apklausos).

57

3. Nelegalių ir legalių narkotikų vartojimas ir jo kaita

3.1. Nelegalių narkotikų vartojimo paplitimas ir dažnumas

Tyrime tirtas šių nelegalių narkotikų vartojimas: marihuanos (hašišo, kanapių, „žolės“),

amfetaminų, ekstazio, LSD ir kitų haliucinogenų, metamfetaminų, kokaino / kreko, švirkščiamųjų

narkotikų (heroino, amfetaminų ir kt.), haliucinogeninių grybų, GHB (Gammahydroxybutyrato),

anabolinių steroidų. Alkoholio su tabletėmis vartojimas gali atspindėti ir legalių, ir nelegalių

narkotikų vartojimą. Marihuanos (hašišo, kanapių, „žolės“) vartojimas dėl didelio paplitimo tirtas

didžiausiu kiekiu rodiklių. Taip pat tirtas naujų psichoaktyvių medžiagų vartojimas.

Nelegalių narkotikų vartojimas paplitęs žymiai mažiau negu legalių, tarp kurių pirmauja

alkoholis.

2015 metais 19 % apklaustų Lietuvos mokinių bent 1–2 kartus per savo gyvenimą buvo

bandę kokių nors nelegalių narkotikų, tarp jų 22 % vaikinų ir 16 % merginų (2011 metais 22 %:

28 % vaikinų ir 16 % merginų). Vadinasi, nelegalių narkotikų vartojimo paplitimo tendencija pakito

mažėjimo linkme (žr. 3.1.1 paveikslą).

3.1.1 paveikslas. Bent kartą du gyvenime vartojo kokį nors nelegalų narkotiką (%, visi mokiniai)

3,2

15,5 15,6

20

21,9

19,2

3,4

21 20,7

26

28

22,2

2,7

9,610,5

14

15,9 16,1

0

5

10

15

20

25

30


Visi Vaikinai Merginos

58

Į bet kokio nelegalaus narkotiko kintamąjį neįtrauktos mokinių vartotos naujos

psichoaktyvios medžiagos, kadangi tyrime jos buvo įvardintos apibendrintai (patys mokiniai jas

nelabai diferencijuoja) ir tarp jų nepavyko išskirti legalių ir nelegalių medžiagų. Nelegalių

narkotikų vartojimo mažėjimo tendencija susijusi su vaikinų vartojimo mažėjimu: vaikinų

vartojimas sumažėjo, o merginų liko stabilus (arba nežymiai padidėjo). Merginų ir vaikinų nelegalių

narkotikų vartojimo skirtumas, buvęs stabilus nuo 1999 iki 2011 metų, sumažėjo iki 6 % ir dabar

yra mažiausias per visą ESPAD tyrimų laikotarpį.

Kanapių / marihuanos / hašišo vartojimo paplitimas, dažnumas ir jo kaita .

Tarp bent kartą per gyvenimą vartojusių nelegalius narkotikus respondentų didžiausia dalis vartojo

marihuaną (kanapes, hašišą, „žolę“) – 18 % (2011 m. – 20 %), tad marihuanos vartojimas per

pastaruosius kelis metus sumažėjo beveik 2 %.

3.1.2 paveikslas. Marihuanos / hašišo vartojimas bent kartą per gyvenimą, per 12 mėn., per 30 dienų 2015 m.

(%)

17,7

20,3

15

11,312,9

9,7

4,35,5

3

0

5

10

15

20

25

Visi moksleiviai Vaikinai Merginos


Šį narkotiką yra vartoję daugiau vaikinų, negu merginų. Vaikinų vartojimas bent kartą per

gyvenimą sumažėjo labiau – iki 20 % (2011 m. – 25 %), o bent kartą per gyvenimą bandžiusių

vartoti kanapes merginų vienu procentu padaugėjo – nuo 14 % 2011 m. iki 15 % 2015 metais.

Vartojimo paplitimą pagal įvairius rodiklius matome 3.1.2 paveiksle.

59

3.1.3 paveikslas. Marihuanos / hašišo vartojimas bent kartą per gyvenimą, per 12 mėn., per 30 dienų nuo 2003 m. (%)

13,5

18,219,6

18,7

10,611,7

12,511,3

5,64,7 4,8 4,3

0

5

10

15

20

25

2003 2007 2011 2015


Lyginant su 2011 m. duomenimis (žr. 3.1.3 paveikslą), galima pastebėti, kad per

pastaruosius ketverius metus respondentų kanapių vartojimas pagal visus rodiklius šiek tiek

sumažėjo ar bent stabilizavosi. Šis sumažėjimas, kaip minėta, susijęs tiek su atsitiktinio, tiek

reguliaraus vartojimo mažėjimu tarp vaikinų (žr. 3.1.4 paveikslą).

3.1.4 paveikslas. Kanapių vartojimas bent kartą per gyvenimą, per 12 mėn., per 30 dienų nuo apklausos 2011 ir 2015 m.

(%)

25,3

16,8

7,1

20,3

12,9

5,5

14

8,4

2,6

15

9,7

3

0

5

10

15

20

25

30


Vaikinai 2011 Vaikinai 2015 Merginos 2011 Merginos 2015

Kanapių vartojimo paplitimo tarp vaikinų ir merginų duomenys rodo, kad ypač sumažėjo

eksperimentavusių ir nereguliariai (bent 1–2 k. per 12 mėn.) vartojusių kanapes vaikinų. Merginių

60

tarpe vartojimas per pastaruosius ketverius metus pagal visus rodiklius šiek tiek padidėjo. Nors tiek

tarp bandžiusių vartoti bent kartą gyvenime, tiek tarp vartojusių per pastaruosius 12 mėn. ir per

pastarąjį mėnesį marihuanos / hašišo vartotojų vaikinų yra daugiau negu merginų, lyčių skirtumas

vartojant kanapes tampa mažesnis.

Dauguma vartojusiųjų šį narkotiką vartojo jį 1–5 kartus per gyvenimą (žr. 3.1.5 paveikslą).

9,4 % iš 13 % sudarė eksperimentavusieji – vartoję 1–2 kartus per gyvenimą (vaikinų – 10,6 %,

merginų – 8,2 %).

3.1.5 paveikslas. Kanapių vartojimo per gyvenimą dažnumas (%, 2015 m.)

13

14,6

11,5

3,1 3,62,5

1,6 21,1

0

2

4

6

8

10

12

14

16


1-5 kartus 6-19 k. 20+ kartų

Daugiau negu dešimtadalis respondentų 2015 metais šį narkotiką buvo bandę vartoti kelis

kartus per gyvenimą ir, kaip rodo duomenys, dauguma jų pastoviai jo nevartojo. 2011–2015 m.

pagal vartojimo per gyvenimą dažnumą nuo 2 iki 2,5 %. Padaugėjo merginų, vartojusių kanapes 6–

19 kartų per gyvenimą. Vartojusių 1–5 k. ir 20+ kartų per gyvenimą merginų liko maždaug tiek pat.

Vaikinų vartojimas sumažėjo pagal visus vartojimo dažnumo per gyvenimą rodiklius. Pagal

vartojimo dažnumą vaikinų ir merginių skirtumai mažesni negu pagal paplitimą.

Nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių vartojo kanapes bent vieną du kartus: vaikinų –

13 % (2011 m. – 17 %), merginų – 10 % (2011 m. – 8 %), visų respondentų – 11 % (2011 m. –

12,5 %) (žr. 3.1.3, 3.1.6 paveikslus). Tad vartojusių marihuaną / hašišą mokinių ir per šį laikotarpį

dalis šiek tiek sumažėjo, daugiausia sumažėjus vartojusių vaikinų procentui. Bet, kaip ir pagal kitus

rodiklius, šiek tiek padaugėjo vartojusių kanapes per šį laikotarpį merginų.

61

3.1.6 paveikslas. Kanapių vartojimo per gyvenimą dažnumas (%, 2011 m.)

14,9

18

11,8

2,94

1,72,4

3,1

1,2

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

20



Vartojimo dažnumo rodikliai rodo, kad nors vaikinai išlieka pastovesni šio narkotiko

vartotojai ir per šį laikotarpį jie jį vartojo kelis kartus dažniau, mažėja ir dažnesnio kanapių

vartojimo skirtumai tarp vaikinų ir merginų.

3.1.7 paveikslas. Marihuanos / hašišo vartojimo per pastaruosius 12 mėn. dažnumas (%, 2015 m.)

8,9

9,9

7,8

1,6 1,91,3

0,8 1,10,5

0

2

4

6

8

10

12



Lyginant su 2011 metais, pagal visus vartojimo per 12 mėnesių dažnumo rodiklius sumažėjo

vaikinų ir padidėjo merginų vartojimas (žr. 3.1.8 paveikslą).

62

3.1.8 paveikslas. Marihuanos / hašišo vartojimo per 12 mėn. dažnumas 2011 ir 2015 m. (%)

12,1

2,72,1

9,9

1,91,1

7,4

0,80,2

1,30,5

7,8

0

2

4

6

8

10

12

14

1-5 k. 6-19 k. 20+ k.

Vaikinai2011 Vaikinai2015 Merginos2011 Merginos2015

Per pastarąsias 30 dienų marihuaną / hašišą nurodė vartoję 4 % respondentų, tarp jų 5,5 %

vaikinų ir 3 % merginų. Nuo 2011 metų tarp vartojusių marihuaną / hašišą per pastarąsias 30 dienų

vaikinų dalis sumažėjo, nors mažesniu laipsniu negu pagal kitus rodiklius, merginų – nedideliu

laipsniu padidėjo (žr. 3.1.1, 3.1.4 paveikslus). Pagal dažnumą vartojusieji marihuaną / hašišą per

pastarąsias 30 dienų respondentai daugiausia vartojo jį iki 5 kartų – 3 % (4 % vaikinų ir 2,5 %

merginų, 2011 m. – 5 % vaikinų ir 2,5 % merginų). Daugiau negu 5 kartus vartojo 1 % respondentų

(1 % vaikinų ir 0,5 % merginų). 20 ir daugiau kartų per 30 dienų vartojo marihuaną / hašišą tik

vaikinai – 1 %. Tad galima konstatuoti nedidelį marihuanos vartojimo dažnumo per pastarąsias 30

dienų sumažėjimą tarp vaikinų, tarp merginų jis išliko nepakitęs.

Kaip ir galima tikėtis, yra statistiškai reikšmingų kanapių vartojimo paplitimo skirtumų

pagal vietovės urbanizacijos laipsnį – didžiuosiuose miestuose jos paplitusios žymiai labiau negu

kaimo vietovėse. Bent kartą gyvenime šį narkotiką vartojo: 21 % didžiųjų miestų (2011 m. – 24 %),

17 % kitų miestų (2011 m. – 19 %) ir 15 % kaimų ir miestelių (2011 m. – 15 %) respondentų.

Statistiškai reikšmingai skiriasi ir vartojimas per pastaruosius 12 mėnesių: per šį laikotarpį bent 1–2

kartus vartoję kanapes nurodė 14 % didžiųjų miestų, 11 % kitų miestų ir 8 % kaimų ir miestelių

mokinių. Pagal vartojimo per pastarąsias 30 dienų paplitimą statistiškai reikšmingų skirtumų pagal

vietovės urbanizacijos laipsnį nėra.

63

Kitų nelegalių narkotikų vartojimas . Vartojimo paplitimas. Antroje vietoje pagal

populiarumą po kanapių išlieka amfetaminai ir metamfetaminai, kurių vartojimo per gyvenimą

paplitimas liko maždaug toks pat kaip 2011 m. (žr. 3.1.9 paveikslą). 2015 metais amfetaminų ir

metamfetaminų vartojimas tirtas atskirais klausimais, bet diagramoje, kad būtų galima palyginti su

ankstesniais, rezultatai sujungti. Amfetaminų bent kartą per gyvenimą nurodė vartoję 1 %

respondentų (1,2 % vaikinų ir 1,3 % merginų), metamfetaminų – apie 1 % (1,4 % vaikinų ir 1,3 %

merginų).

3.1.9 paveikslas. Nelegalių narkotikų vartojimas bent kartą per gyvenimą 2015, 2011, 2007 m.

(%, visi mokiniai)

18,7

2,6

1,4

0,6

2,2

0,9

1,8

1,7

1,3

1

0,9

19,6

2,8

1,9

1

2,4

1

2,1

1,7

1,6

1,7

0,8

18,2

3

2,2

1

1,5

1,2

3,4

1,2

1,1

2

0,6

0% 20% 40% 60% 80% 100%

Kanapės

Amfetaminai ir

metamfetaminai

LSD, haliucinogenai

GHB

Kokainas

Krekas

Ekstazi

Haliucinogeniniai grybai

Heroinas

Anaboliniai steroidai

Švirkšciamieji narkotikai

2015 2011 2007

Vertinant konkrečių narkotikų paplitimą, galima konstatuoti, kad daugelio nelegalių

narkotikų vartojimas stabilizavosi ir / arba nedideliu laipsniu pakito mažėjimo linkme. Nors

64

daugumos nelegalių narkotikų vartojimas keliomis procento dalimis sumažėjo, tačiau pažymėtina,

kad, kadangi daugumą jų vartoja nedidelė dalis respondentų, kelių procento dalių svyravimai į vieną

ar kitą pusę atitinka statistinės paklaidos ribas ir pagal tokius nedidelius pokyčius sunku spręsti apie

ryškesnes kaitos tendencijas. Kiek ryškiau sumažėjo (1 %) anabolinių steroidų vartojimas, mažesniu

laipsniu – LSD ir kitų haliucinogenų, GHB, heroino, ekstazio vartojimas bent kartą per gyvenimą.

Heroino vartojimas Lietuvoje 1999 metais buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė 5 %, nuo 2003

metų šio narkotiko vartojimas sumažėjo iki 1 % ir išlieka maždaug stabilus. Nė vieno iš tirtų

nelegalių narkotikų vartojimas nepadidėjo. Haliucinogeninių (magiškųjų) grybų, kokaino, kreko

vartojimas tarp respondentų išlieka panašaus lygmens kaip 2011 m.

Visi narkotikai labiau paplitę tarp vaikinų negu tarp merginų. Kai kuriuos narkotikus yra

vartoję žymiai daugiau vaikinų negu merginų (anabolinius steroidus bent kartą gyvenime nurodė

vartoję 2 % vaikinų ir 0,3 % merginų, ekstazį – 2 % vaikinų ir 1 % merginų, haliucinogeninių grybų

– atitinkamai 2 % ir 1 %. Lyčių skirtumų beveik nėra vartojant amfetaminus ir metamfetaminus:

amfetaminus yra vartoję 1,2 % vaikinų ir 1,3 % merginų, metamfetaminus – atitinkamai 1,4 ir

1,3 %, heroiną – atitinkamai 1,5 ir 1,1 %.

Vartojimo dažnumas. Visus narkotikus didžiausia dalis respondentų yra vartojusi 1–2 kartus,

bet kai kuriuos – kanapes, kokainą, kreką, ekstazį, heroiną, anabolinius steroidus – yra vartojusių

daugiau negu 40 kartų respondentų, tarp jų daugiausia vartojo kanapes –1 % mokinių. Nėra nė

vieno nelegalaus narkotiko, kurio daugiau negu 40 kartų per gyvenimą nebūtų vartoję bent po vieną

iš apklaustų mokinių. Daugiau negu 40 kartų per gyvenimą nurodė vartoję: anabolinius steroidus –

5, ekstazį – 3, kokainą – 3, kreką – 2, amfetaminus – 3, GHB – 2, heroiną – 1 respondentas.

Naujos psichoaktyvios medžiagos. Anketoje buvo pateikti klausimai apie naujas

psichoaktyvias medžiagas, kurios apibūdintos taip: „Kartais jau prieinamos ir naujos

psichoaktyvios medžiagos, kurių poveikis panašus į uždraustų narkotikų (pvz., amfetamino,

kanapių, kokaino ar ekstazio). Šios medžiagos dar vadinamos „buzais“, „spice“, „legaliais

svaigalais“, „etnobotaniniais“, „tiriamaisiais chemikalais“ ir gali būti įvairaus pavidalo, pvz.,

žolių mišinys, milteliai, kristalai ar tabletės“.

Šiek tiek mažėjant įprastinių nelegalių narkotikų paplitimui, palyginus nemaža dalis mokinių

nurodė bandę vartoti įvairiais pavidalais pateikiamas naujas psichoaktyvias medžiagas. Bandę

vartoti tokių medžiagų nurodė 5,4% visų respondentų, tarp jų 5,8 % vaikinų ir 5 % merginų. Dar

8 % respondentų (9 % vaikinų ir 7 % merginų) nurodė, kad nėra tikri / nežino, ar yra vartoję būtent

65

tokių medžiagų. Jų nevartoję nurodė 87 % mokinių (85 % vaikinų ir 89 % merginų). Atsakydami į

klausimą, kokios formos buvo naujos medžiagos, kurias jie vartojo per pastaruosius 12 mėnesių ir

kurių poveikis panašus į narkotikų, mokiniai nurodė panašius vartojimo skaičius, tad tikėtina, kad

dauguma atsakiusių teigiamai buvo bandę tokių medžiagų per pastaruosius 12 mėn. Nurodė, kad

nevartojo tokių medžiagų per pastaruosius 12 mėnesių 88 % respondentų, tarp jų 87 % vaikinų ir

90 % merginų (atitinkamai vartojo 13 % vaikinų, 10 % merginų, 12 % visų mokinių).

Didžioji dalis respondentų vartotų medžiagų, kurių poveikis panašus į narkotikų, buvo

rūkomų žolių mišinių arba kitokios negu tabletės ar skysčiai formos (žr. 3.1.10 paveikslą).

3.1.10 paveikslas. Kokios formos buvo tos naujos psichoaktyvios medžiagos, kurias vartojote per pastaruosius 12

mėnesių? (%)

6

1,6

1

6,8

6

0,6

0,6

3,5

6

0,8

0,8

5,2

0 1 2 3 4 5 6 7 8

Rūkomi žolių mišiniai

Milteliai, kristalai ar

tabletės

Skysčiai, kurių poveikis

panašus į narkotikų

Kita


3.2. Legalių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas

Raminamieji ir migdomieji vaistai . Legalių raminamųjų ir migdomųjų vaistų

vartojimas tarp paauglių, gydytojui nepaskyrus, Lietuvoje nuo 1999 iki 2007 metų didėjo ir buvo

tarp didžiausių Europoje (žr. 3.2.1 paveikslą). 2011 metais jų vartojimo bent kartą per gyvenimą

paplitimas tarp respondentų pradėjo mažėti, bet Lietuva kartu su Monaku ir Lenkija ir 2011 metais

liko tarp trijų „pirmaujančių“ šiuo atžvilgiu šalių, kuriose nepaskirtų raminamųjų ir migdomųjų

66

vaistų vartojimas buvo paplitęs daugiausia (apie 13–14 %). 2015 metais šių medžiagų vartojimo

mažėjimo tendencija išliko ir dar labiau sustiprėjo (žr. 3.2.1 paveikslą).

3.2.1 paveikslas. Raminamųjų ir migdomųjų vartojimas bent kartą per gyvenimą (%)

8 8

109

7

5,5

20

1718

21

19

12,4

15

12

14

16

13

9

0

5

10

15

20

25



2015 metais gydytojo nepaskirtus raminamuosius ir migdomuosius vaistus 1–2 kartus per

gyvenimą nurodė vartoję 9 % respondentų, tarp jų 12 % merginų ir 5,5 % vaikinų. Šių vaistų

vartojimo bent kartą per gyvenimą paplitimas tarp merginų sumažėjo labiau negu tarp vaikinų, bet

lyčių santykis liko toks pat: vartojo daugiau negu dvigubai merginų negu vaikinų. Šis skirtumas

atitinka bendrą Europos tendenciją – 2011 m. vidutiniškai daugiau merginų nei vaikinų nurodė

vartoję tokius nepaskirtus vaistus (atitinkamai 8 % ir 5 %). Dauguma vartojusių šiuos vaistus

respondentų juos yra vartoję nedažnai – 1–2 kartus per gyvenimą. 1–5 kartus per gyvenimą

raminamuosius ir migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus, yra vartoję 10 % merginų ir 5 %

vaikinų.

Raminamųjų ir migdomųjų vartojimas gydytojui nepaskyrus daugumoje šalių koreliuoja su

gydytojo paskirtų šių vaistų vartojimo paplitimu. Pagal šį rodiklį Lietuva 2011 metais (kartu su

Belgija, Portugalija, Slovakija) taip pat buvo tarp „pirmaujančiųjų“ Europoje: Lietuvoje bent kartą

per gyvenimą šiuos gydytojo paskirtus vaistus 2011 m. buvo vartoję 14 % mokinių (ESPAD

vidurkis – 8 %). Raminamųjų ir migdomųjų vartojimas gydytojui paskyrus 2015 metais nežymiai

sumažėjo: labiau sumažėjo merginų šių vaistų vartojimas bent kartą per gyvenimą, o vaikinų

vartojimo lygmuo išliko beveik nepakitęs. 2015 metais bent kartą gyvenime šiuos gydytojo

67

paskirtus vaistus buvo vartoję 12 % respondentų, tarp jų 8 % vaikinų ir 17 % merginų (2011 m. –

14 % visų respondentų, vaikinų – 9 %, merginų – 21 %).

Dauguma vartojusių šiuos vaistus respondentų vartojo juos trumpiau negu tris savaites, o

5 % merginų ir 2 % vaikinų – ilgiau negu 3 savaites.

Alkoholio vartojimo kartu su tabletėmis (vaistais ) paplitimas nuo 2011 metų

sumažėjo, nors nedideliu laipsniu: nuo 4 % iki 3 % juos vartojusių bent kartą per gyvenimą

respondentų. 2015 m. šie psichoaktyviųjų medžiagų mišiniai buvo žymiai populiaresni tarp merginų

– juos nurodė vartoję 4 % merginų ir 2 % vaikinų, 2011 m. lyčių skirtumas buvo mažesnis –

merginų buvo tik 0,2 % daugiau. Alkoholio vartojimo su tabletėmis rodiklio reikšmių kaitai galėjo

turėti įtakos papildomo atsakymo varianto apie nuskausminamųjų vaistų vartojimą siekiant

apsvaigti įtraukimas į 2015 metų anketą (2011 m. vartoję nuskausminamuosius galbūt žymėjo tai

atsakydami apie alkoholio vartojimą su tabletėmis). Nuskausminamuosius vaistus siekdami

apsvaigti nurodė vartoję 1,6 % respondentų, tarp jų 2,1 % merginų ir 1,2 % vaikinų. Kaip ir daugelį

kitų narkotikų, dauguma nurodo šiuos legalius narkotikus vartoję 1–2 kartus per gyvenimą.

Inhaliantų vartojimas . Inhaliantų paplitimas ir toliau šiek tiek didėjo. Juos vartojusių

bent kartą per gyvenimą respondentų dalis nuo 1995 metų nuosekliai mažėjo ir 2007 metais buvo

sumažėjusi iki 3 % (žr. 3.2.2 paveikslą). Bet 2011 metais jų vartojimas Lietuvoje vėl padidėjo

daugiau negu dvigubai, ir kaip rodo 2015 metų duomenys, nežymaus didėjimo tendencija išlieka,

šiek tiek didėjant vaikinų vartojimui, o merginų liekant stabiliam. ESPAD vidurkio atžvilgiu 2011

metais inhaliantų vartojimo paplitimas Lietuvoje kiek žemesnis negu vidurkis (vidurkis – 9 %,

Lietuvoje – 7 %). Iki 2015 metų inhaliantų vartojimas dar šiek tiek padidėjo ir siekė 8 %.

68

3.2.2 paveikslas. Inhaliantų vartojimas bent kartą per gyvenimą (%)

17,6

13

6

3

6

8,8

14

6

4

2

7 7

15,7

10

5

3

7

8

1

3

5

7

9

11

13

15

17

19



Vaikinų ir merginų inhaliantų vartojimo skirtumai nuo 2003 metų yra labai nedideli – iki

2 % ir statistiškai nereikšmingi. Inhaliantų vartojimas per gyvenimą tarp vaikinų šiek tiek padidėjo,

o tarp merginų liko mažai pakitęs ir pagal kitus rodiklius. Per pastaruosius 12 mėnesių 2015 m.

inhaliantus vartojo 3 % visų respondentų (2011 m. – 2,5 %), tarp jų 4 % vaikinų (2011 m. – 3 %),

merginų – 2 % (2011 m. – 2 %). Per pastarąsias 30 dienų inhaliantų 2015 metais nurodė vartoję

1,5 % visų respondentų, tarp jų 2 % vaikinų ir 1 % merginų (2011 m. vartojo inhaliantus bent kartą

per pastarąsias 30 dienų 1 % visų respondentų, tarp jų 2 % vaikinų ir 0,5 % merginų). Dauguma

mokinių inhaliantus vartojo 1–2 k. per gyvenimą – 6 % iš 8 % vartojusių, tarp vartojusių per

pastaruosius 12 mėn. taip pat dauguma vartojo 1–2 kartus (2 % iš 3 %). Tad inhaliantai vartojami

veikiau eksperimentuojant negu pastoviai.

3.3. Pirmųjų bandymų vartoti nelegalius ir legalius narkotikus amžius

Duomenys rodo, kad pirmųjų bandymų vartoti populiariausią nelegalų narkotiką – kanapes /

marihuaną / hašišą – skaičius didėja proporcingai amžiui ir labai padidėja laikotarpiu nuo 14 iki 15

metų (žr. 3.3.1 paveikslą).

69

3.3.1 paveikslas. Pirmųjų bandymų vartoti kanapes amžius (%, visi mokiniai)

0,3 0,5

1,9

5

9,4

0,3 0,6

2,1

5,7

9,3

0,3 0,3

1,8

5,6

9,3

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

9 ir mažiau m. 10-11 m. 12-13 m. 14 m. 15 m.


Lyginant pirmųjų bandymų vartoti kanapes amžiaus kaitą nuo 2007 metų, matome, kad jis

išliko beveik nepakitęs. Kaip ir anksčiau, daugiausia respondentų 2015 m. pabandė vartoti šį

narkotiką būdami 15 metų (dar 1 % – 16 metų); kiek sumažėjo respondentų, kurie bandė vartoti

marihuaną / hašišą 13 m. ir jaunesni, bet bandžiusių vartoti kanapes devynerių metų ir jaunesnių

mokinių dalis liko tokia pati – 0,3 %, nepakito ir bandžiusių vartoti kanapes 14 metų ir vyresnių

mokinių dalis.

Kitų šiame tyrime tirtų nelegalių narkotikų vartojimo pradžios amžius gana ankstyvas (žr.

3.3.1 lentelę).

3.3.1 lentelė. Kitų nelegalių narkotikų vartojimo pradžios amžius (%)

Vartojimo pradžios amžius /

narkotikas

13 metų ir jaunesni 14–15 m. Nevartojo

V M Visi V M Visi V M Visi

Amfetaminai /

metamfetaminai 1 0,4 1 1 1 1 98 98,5 98

Kokainas / krekas 2 0,3 1 1 1 1 87 99 98

Ekstazis 1 0,3 1 1 1 1 98 99 98

Alkoholis su tabletėmis 1 1 1 1 3 2 98 96 97


Matome, kad 13 metų ir jaunesnių pradėjo vartoti šias medžiagas toks pat mokinių skaičius kaip ir

14–15 metų amžiaus. Jaunesni pradeda vartoti visas narkotines medžiagas vaikinai. Tarp jų nemažai

bandžiusių vartoti ankstyvoje vaikystėje: būdami 9-erių metų ir jaunesni, amfetaminų /

70

metamfetaminų pirmą kartą vartojo 0,5 % respondentų, tarp jų 1 % vaikinų ir 0,2 % merginų;

kokaino / kreko – 1 %, tarp jų 1 % vaikinų ir 0,2 % merginų, ekstazio – 0,3 %, tarp jų 0,4 %

vaikinų ir 0,2 % merginų.

Legalių narkotikų vartojimo pradžios amžius šiek tiek ankstyvesnis.

Inhaliantus didžioji dalis mokinių nurodo pabandę vartoti 12 metų ir vyresni (po lygiai 12–

13 m. ir 14–15 m. amžiaus). Bet gana daug vaikinų nurodo labai jauni pabandę inhaliantų (<9-erių

metų – 2 % vaikinų, 1 % merginų (2011 m. – 1 % vaikinų ir 0,3 % merginų).

Migdomuosius / raminamuosius vaistus nepaskyrus gydytojui 2015 metais pirmą kartą

pabandė vartoti: merginų – 1 % – 11 metų ir jaunesnės, 3 % – būdamos 12–13 metų, dauguma –

8 % merginų – 14–15 metų amžiaus. Vaikinų kiek daugiau – apie 3 % pabandė šių vaistų 12 metų

amžiaus ir jaunesni, 2 % – 14–15 metų amžiaus. Lyginant su 2011 metais, raminamųjų / migdomųjų

vartojimo pradžios amžiaus tendencijos nepasikeitė.

Daugelį tiek legalių, tiek nelegalių narkotikų mokiniai pirmą kartą pabando vartoti būdami

14–15 metų. Tačiau beveik nepakito ir skaičius respondentų, kurie pabandė ar pradėjo vartoti šias

medžiagas labai jauni, nors jie sudaro nedidelę dalį vartojusiųjų. Ir legalius, ir nelegalius narkotikus

jaunesni pradeda vartoti vaikinai.

3.4. Nelegalių ir legalių narkotikų prieinamumas

Galimybę gauti populiariausio nelegalaus narkotiko – kanapių / marihuanos / hašišo –

respondentai vertina palankiausiai, lyginant su kitų nelegalių narkotikų prieinamumu. Apskritai

galimybės gauti kanapių vertinimas beveik nepakito: 2015 m. ketvirtadalis – 25 % (2011 m. –

25 %) visų respondentų manė, kad gauti marihuanos / hašišo jiems būtų gana lengva arba labai

lengva. Esama ir teigiamų poslinkių: tarp skeptiškai vertinančių galimybę gauti kanapių mokinių

padaugėjo manančių, kad gauti marihuanos / kanapių jiems būtų neįmanoma – 26 % (2011 m. –

22 %), dar 30 % (2011 m. – 35,5 %) mokinių mano, kad gauti marihuanos / kanapių jiems būtų

labai ar gana sunku, bet apibendrintas neigiamas šių galimybių vertinimas (kaip ir teigiamas) pakito

mažai: iš viso galimybę gauti šio narkotiko vertina skeptiškai 56 % (2011 m. – 57,5 %)

respondentų.

Vertindami ekstazio, amfetaminų ir metamfetaminų prieinamumą, kad jų gauti būtų gana ir

labai sunku arba neįmanoma 2015 m. nurodė: ekstazio – 67 %, amfetaminų ir metamfetaminų – po

70 %. Nuo 2011 metų šie vertinimai taip pat beveik nepakito: 2011 metais daugiau negu 67–68 %

71

respondentų nurodė, kad gauti ekstazio ir amfetaminų būtų gana ir labai sunku arba neįmanoma.

Gana lengvai arba labai lengvai mano galį gauti: amfetaminų – 6 %, metamfetaminų – 5 %, ekstazio

– 8,5 % (2011 m. nurodė, kad būtų gana arba labai lengva gauti ekstazio, – 11 %, amfetaminų –

11 % respondentų). Apibendrinus galimybės gauti amfetaminų ir metamfetaminų vertinimus,

galima teigti kad šių nelegalių narkotikų prieinamumo suvokimas pakito nežymiai. Galimybę gauti

kokaino ir kreko mokiniai vertina panašiai – kad jiems būtų neįmanoma, gana arba labai sunku

gauti kokaino arba kreko, nurodė po 68 % visų respondentų, lengva ir labai lengva: kokaino – 9 %,

kreko – 5 %, nežino – atitinkamai 24 ir 26 %.

Atsakymai į klausimą apie respondentų patirtį – bent kartą gyvenime turėtą progą pabandyti

kanapių, nors jų ir nebandė – taip pat rodo kanapių prieinamumą išliekant stabilų: nuo 2007 metų

mokinių gyvenime nemažėja progų, kada jie gali pabandyti vartoti kanapių. Teigiamai – turėję

galimybę pabandyti kanapių / marihuanos, nors jų ir nebandė – atsakė 40 % respondentų (2011 m. –

40 %, 2007 m. – 38 %), tarp jų 41 % vaikinų ir 39 % merginų. Turėjusių 1–5 tokias progas vaikinų

ir merginų dalis beveik nesiskiria, o 6 ir daugiau progų nurodo turėję daugiau vaikinų.

3.4.1 paveikslas. Mokinių per gyvenimą turėtų galimybių pabandyti kanapių (nors jų ir nevartojo) skaičius (%, visi

mokiniai)

22

7,6

4,5

2,4 1,8

23

9,5

3,3 3,3

1,1

23

8,8

3,92,8

2

0

5

10

15

20

25

1-2 k. 3-5 k. 6-9 k. 10-39 40+


Legalių narkotinių medžiagų (raminamųjų / migdomųjų) prieinamumas didesnis negu

nelegalių ir per pastaruosius kelerius metus sumažėjo: kad būtų gana lengva arba labai lengva gauti

raminamųjų ar migdomųjų, 2015 metais nurodė 24 % (2011 m. – 33,5 %) respondentų; 29 %

nurodė, kad neįmanoma, 22 % nežino, 25 % – kad sunku arba gana sunku.

72

Kaip ir galima tikėtis, nelegalių ir legalių narkotikų prieinamumas skiriasi miestuose ir

kaimo vietovėse (visų nelegalių narkotikų prieinamumo vertinimo skirtumų reikšmingumo

p<0,001). Ypač skiriasi nurodančių, kad būtų neįmanoma gauti narkotikų, skaičiai. Kad jiems būtų

neįmanoma gauti kanapių, mano 37 % kaimų ir miestelių mokinių (2011 m. – 34 %), 28 %

mažesnių miestų (2011 m. – 19 %), 18 % didžiųjų miestų mokinių (2011 m. – 14 %). Galimybę

pabandyti kanapių yra turėję 40 % didžiųjų miestų, 36 % kitų miestų ir 30 % kaimų ir miestelių

mokinių. Kad neįmanoma gauti amfetaminų ir metamfetaminų, ekstazio, kokaino ir kreko, mano

maždaug po 55–57 % kaimų ir miestelių (2011 m. – 45–46 %), bet tik 35–36 % (2011 m. – 22 %)

didžiųjų miestų mokinių. Skiriasi ir legalių medžiagų prieinamumo vertinimai: kad neįmanoma

gauti raminamųjų ar migdomųjų, mano 38 % (2011 m. – 28 %) kaimų ir miestelių, 30 % (2011 m.

– 16 %) kitų miestų, 23 % (2011 m. – 13 %) didžiųjų miestų mokinių.

3.5. Narkotikų vartojimo rizikos suvokimas

Ekstazio ir amfetamino / metamfetamino vartojimo rizikos vertinimas tarp 15 metų

respondentų aukštesnis, kanapių – kiek žemesnis. Kad žmonės labai rizikuoja vartodami ekstazį ir

amfetaminus / metamfetaminus reguliariai, mano 69–72 % respondentų, kanapes – 64 %.

Atsitiktinių bandymų vartoti šias narkotines medžiagas rizikos suvokimas gerokai žemesnis – kad

labai rizikuojama kartais bandant ekstazio ir amfetaminų, 2015 metais nurodė 35–39 %, kanapių –

tik 25 % mokinių.

3.5.1 paveikslas. Ar žmonės rizikuoja sau pakenkti vartodami kanapes: atsakymas

„labai rizikuoja“ (%, visi mokiniai)

44 44

25

50,5 52

37,4

71 71

64

0

10

20

30

40

50

60

70

80


Rūkę 1-2 k. gyvenime Kartais rūko kanapes Rūko kanapes reguliariai

73

Lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, neigiama tendencija yra nelegalių narkotinių

medžiagų vartojimo rizikos vertinimo mažėjimas. Ypač sumažėjo kanapių vartojimo rizikos

vertinimas: jis sumažėjo vertinant tiek bandymus vartoti, tiek atsitiktinį, tiek reguliarų vartojimą (žr.

3.5.1 paveikslą).

Ekstazio ir amfetaminų / metamfetaminų vartojimo rizikos suvokimas nedaug sumažėjo:

bandymų vartoti ekstazį ir amfetaminus nuo 45–47 % 2011 m. iki 35–39 % 2015 metais,

reguliaraus vartojimo – nuo 75–76 % 2011 m. iki 69–72 % 2015 m.

Apibendrinant pažymėtinos kelios legalių ir nelegalių narkotikų vartojimo paplitimo bei

kaitos tendencijos:

Esama teigiamų nelegalių narkotikų vartojimo poslinkių: daugelį metų trukusi jų

vartojimo didėjimo tendencija pakito stabilizacijos ir mažėjimo linkme: juos vartojusių

respondentų nuo 2011 metų sumažėjo beveik 3 procentais. 2015 metais bent 1–2 kartus

per savo gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų 19 % apklaustų Lietuvos

mokinių, tarp jų 22 % vaikinų ir 16 % merginų. Nelegalių narkotikų vartojimo mažėjimo

tendencija susijusi su vaikinų vartojimo mažėjimu: vaikinų vartojimas mažėja, merginų

liko stabilus (arba nežymiai padidėjo). Nelegalių narkotikų paplitimo tarp merginų ir

vaikinų skirtumas, nekitęs nuo 1999 iki 2011 metų, sumažėjo iki 6 % ir dabar yra

mažiausias per visą ESPAD tyrimų laikotarpį.

Tarp bent kartą per gyvenimą vartojusių nelegalius narkotikus respondentų didžiausia

dalis vartojo kanapes (marihuaną, hašišą, „žolę“). Kanapių vartojimo paplitimas nuo

2011 metų taip pat sumažėjo ir 2015 metais sudarė 18 % (2011 m. – 20 %). Kanapes yra

vartoję daugiau vaikinų negu merginų, bet jų vartojimas sumažėjo mažėjant vaikinų

vartojimui. Vaikinų kanapių vartojimas bent kartą per gyvenimą sumažėjo iki 20 %

(2011 m. buvo 25 %), o bent kartą per gyvenimą bandžiusių vartoti kanapes merginų

padaugėjo nuo 14 % 2011 m. iki 15 % 2015 metais.

Kanapių vartojimo paplitimo tarp vaikinų ir merginų duomenys rodo, kad ypač sumažėjo

eksperimentavusių ir nereguliariai (bent 1–2 k. per 12 mėn.) vartojusių kanapes vaikinų.

Merginių vartojimas per pastaruosius ketverius metus pagal visus rodiklius nežymiai

padidėjo. Lyčių skirtumas vartojant kanapes tampa mažesnis.

74

Daugumos kitų nelegalių narkotikų paplitimas taip pat stabilizavosi ir / arba nedideliu

laipsniu pakito mažėjimo linkme. Visi nelegalūs narkotikai labiau paplitę tarp vaikinų

negu tarp merginų.

Stabilizuojantis arba mažėjant įprastinių nelegalių narkotikų paplitimui, palyginus

nemaža dalis respondentų nurodė bandę vartoti įvairiais pavidalais pateikiamas naujas

psichoaktyvias medžiagas. Bandę vartoti tokių medžiagų nurodė 5 % visų respondentų,

tarp jų 6 % vaikinų ir 5 % merginų. Dar 8 % respondentų (9 % vaikinų ir 7 % merginų)

nurodė, kad nėra tikri / nežino, ar yra vartoję būtent tokių medžiagų. Jų nevartoję nurodė

87 % respondentų (85 % vaikinų ir 89 % merginų).

Dar viena teigiama tendencija – gydytojo nepaskirtų legalių raminamųjų ir migdomųjų

vaistų vartojimo mažėjimas tarp respondentų (Lietuvoje jis nuo 1999 buvo tarp

didžiausių Europoje). 2015 metais gydytojo nepaskirtus raminamuosius ir

migdomuosius vaistus 1–2 kartus per gyvenimą nurodė vartoję 9 % respondentų, tarp jų

12 % merginų ir 5,5 % vaikinų (2011 m. juos buvo vartoję 13 % visų respondentų, tarp

jų 19 % merginų ir 7 % vaikinų).

Raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas gydytojui nepaskyrus dažniausiai

koreliuoja su gydytojo paskirtų šių vaistų vartojimo paplitimu. Šių vaistų vartojimas

gydytojui paskyrus 2015 metais sumažėjo mažiau negu gydytojo nepaskirtų. 2015

metais bent kartą gyvenime šiuos gydytojo paskirtus vaistus buvo vartoję 12 %

respondentų. Labiau sumažėjo merginų šių vaistų vartojimas bent kartą per gyvenimą, o

vaikinų vartojimo lygmuo išliko beveik nepakitęs.

Toliau nedideliu laipsniu didėjo inhaliantų vartojimo paplitimas, šiek tiek didėjant

vaikinų vartojimui, o merginų liekant stabiliam. 2015 metais inhaliantus bent kartą

gyvenime nurodė vartoję 8 % respondentų. Vaikinų ir merginų inhaliantų vartojimo

skirtumai yra labai nedideli ir statistiškai nereikšmingi. Dauguma (6 %) respondentų

inhaliantus vartojo eksperimentuodami – 1–2 kartus per gyvenimą. Inhaliantai labiausiai

paplitę tarp kaimų ir miestelių, iš dalies ir mažesnių miestų mokinių.

Beveik nepakito pirmųjų bandymų vartoti nelegalius ir legalius narkotikus pradžios

amžius. Pirmųjų bandymų vartoti populiariausią nelegalų narkotiką – kanapes – skaičius

didėja proporcingai amžiui ir labai padidėja laikotarpiu nuo 14 iki 15 metų. Mažiau

populiarius narkotikus pradėjo vartoti tiek pat 13 metų ir jaunesnių mokinių, kaip ir 14–

75

15 metų amžiaus. Daugelį tiek legalių, tiek nelegalių narkotikų pirmą kartą pabando

vartoti labai jauni mokiniai, nors jie sudaro nedidelę dalį vartojusiųjų. Ir legalius, ir

nelegalius narkotikus jaunesni pradeda vartoti vaikinai.

Nelegalių narkotikų prieinamumo vertinimas tarp respondentų beveik nepakito.

Galimybę gauti populiariausio nelegalaus narkotiko – kanapių – respondentai vertina

palankiausiai: 2015 m. ketvirtadalis – 25 % visų respondentų manė, kad gauti kanapių

jiems būtų gana lengva arba labai lengva, turėję galimybę pabandyti kanapių, nors jų ir

nebandė, nurodė 40 % respondentų; nepakito ir bendras palankiai vertinančių galimybę

gauti kitų nelegalių narkotikų procentas. Teigiamu poslinkiu vertinant narkotikų

prieinamumą galima laikyti tai, kad padaugėjo mokinių, manančių kad gauti kanapių

jiems būtų neįmanoma. Legalių narkotinių medžiagų (raminamųjų / migdomųjų)

prieinamumo vertinimas, nors aukštesnis negu nelegalių, per pastaruosius kelerius metus

sumažėjo.

Lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, neigiama tendencija yra nelegalių narkotinių

medžiagų vartojimo rizikos vertinimo mažėjimas. Ypač sumažėjo kanapių vartojimo

rizikos vertinimas, kiek mažiau – ekstazio ir amfetaminų / metamfetaminų vartojimo

rizikos vertinimas.

76

4. Interneto naudojimas, žaidimai, azartiniai lošimai

4.1. Interneto naudojimo paplitimas

Interneto naudojimo laikas per pastarąsias 7 dienas iki apklausos . Per

pastarąsias 7 dienas iki apklausos respondentai dažniausiai internetu naudojosi pirmadienį (83 %).

Po to interneto naudotojų procentas krenta, kol sekmadienį pasiekia žemiausią lygį (79 %). Visomis

dienomis internetą naudojusių merginų dalis buvo didesnė nei vaikinų. Interneto naudojimo

skirtumas pagal lytį sumažėja tik sekmadienį, kai internetu naudojosi 80 % merginų ir 78,5 %

vaikinų.

4.1.1 paveikslas. Interneto naudojimo laikas per pastarąsias 7 dienas iki apklausos (%)

81,9

79,5

80,6

77,9

79,378,9

78,5

85

84,3

82,9

81,2

82,5

81

79,8

83,4

81,8 81,7

79,5

80,9

80

79,1

77

78

79

80

81

82

83

84

85

86

Pirmadienis Antradienis Trečiadienis Ketvirtadienis Penktadienis Šeštadienis Sekmadienis


Interneto naudojimo laikas tipišką darbo ir tipišką savaitgalio dieną per

pastarąsias 7 dienas iki apklausos . Internetu naudojamasi daug – dažniausiai po 2–3 val.

kasdien. Daugiau negu 4 valandas tipišką darbo dieną internetu naudojasi 25 % respondentų, t. y.

beveik kas ketvirtas, o tipišką savaitgalio dieną – dar didesnė respondentų dalis – 43 %

respondentų. Taigi savaitgalį interneto naudojimo trukmė žymiai išauga.

77

4.1.2 paveikslas. Interneto naudojimo laikas tipišką darbo ir savaitgalio dienomis (%)

10,4

20,9

36,9

15,5

9,17,2

12,8

28,7

25,2

18,2

0

5

10

15

20

25

30

35

40

<30 min. ~1 val. ~2–3 val. ~4–5 val. 6 val. ir daugiau

Tipiška darbo diena Tipiška savaitgalio diena

Vaikinai ir merginos tipišką darbo ir savaitgalio dieną naudojasi internetu panašiai, tačiau

pastebima tendencija, kad merginos tipiškomis darbo ir savaitgalio dienomis rečiau naudojasi

internetu 6 ir daugiau valandų.

4.1.3 paveikslas. Interneto naudojimo laikas tipišką darbo ir savaitgalio dienomis: skirtumai lyties požiūriu (%)

8,45,9

27,924,5

19,8

12,5

8,38,4

29,5

16,5

9,915,1

20

37,5

11,8

15,9

21,8

36,2

25,8

13,7

0

5

10

15

20

25

30

35

40

<30 min. ~1 val. ~2–3 val. ~4–5 val. 6 val. ir daugiau

Tipiška darbo diena (vaikinai) Tipiška savaitgalio diena (vaikinai)

Tipiška darbo diena (merginos) Tipiška savaitgalio diena (merginos)

4.2. Interneto naudojimo tikslai

Interneto naudojimo per pas tarąsias 7 dienas iki apklausos tikslai . Jeigu

bent vieną dieną per savaitę iki apklausos respondentai naudojosi internetu, tai dažniausiai

78

bendravo socialinėse medijose su kitais žmonėmis (naudodami, pvz., „WhatsApp“, „Twitter“,

„Facebook“, „Skype“, „Blogs“, „Snapchat“, „Instagram“, „Kik“ ir kt.) – tuo tikslu internetu

naudojosi 91 % respondentų. Truputį rečiau (88 %) internetas buvo naudojamas kultūros tikslais

(muzikai, vaizdo įrašams, filmams parsisiųsti, klausytis, žiūrėti ir kt.). Gana dažnai (78 %)

naudojimasis internetu buvo susijęs su informacija: skaitymu, naršymu, informacijos paieška ir kt..

Rečiausiai (14 % atvejų) jis buvo naudojamas lošti (t. y. žaisti tokius žaidimus, kuriuose galima

išlošti pinigų, pvz., pokerį, kauliukus, slotus ir kt.). Ypač išsiskyrė vaikinų ir merginų naudojimosi

internetu tikslai trimis atvejais.

Didžiausias skirtumas – dėl žaidimų (karinių, strateginių, šaudyklių, „World of Warcraft“,

„Call of Duty“, „Grand Theft Auto“, „MMO“, „MMORPG“ ir kt.). Žaidimus dažniau žaidė vaikinai

(74 %, plg. merginų – 29 %).

4.2.1 paveikslas. Interneto naudojimo tikslai, jeigu jis buvo naudojamas bent vieną dieną per savaitę iki apklausos (%)

0

20

40

60

80

100

120

Vaikinai 87 73,9 22,4 72,2 85,7 48,9

Merginos 95,5 29,1 5,1 94 90 42

Visi 91,2 51,7 13,8 78,1 87,8 45,5

Socialinės

medijosŽaidimai Lošimas Informacija Kultūra Vartojimas

Kiek mažesnis, bet pakankamai didelis skirtumas dėl lošimo – vaikinai taip pat lošė dažniau

nei merginos (plg. 22 ir 5 %). Informaciniais tikslais internetu dažniau naudojosi merginos (94 %,

plg. vaikinų – 72 %).

79

Iš visų interneto naudojimo per 7 dienas iki apklausos tikslų laiko požiūriu labiausiai

išsiskiria bendravimas socialinėse medijose – netgi 57 % respondentų teigia, kad jie visas 7 dienas

iki apklausos naudojo internetą bendravimo socialinėse medijose tikslu.

4.2.2 paveikslas. Kiek dienų per 7 dienas iki apklausos buvo naudojamas internetas įvairiais tikslais (%)

9

10,4

5,4

17

11,4

18,9

5,6

5,8

2,2

18,1

13,3

9,9

5,6

5,5

1,3

14,8

10,7

5,7

4,5

4

1,1

9,8

8,2

3,2

5,8

4,7

0,4

7

8,6

2,1

4,1

3,4

0,4

3,7

7,1

0,9

56,6

17,9

3

17,6

28,5

4,7

0 10 20 30 40 50 60

Socialinės medijos

Žaidimai

Lošimas

Informacija

Kultūra

Vartojimas

1 diena 2 dienos 3 dienos 4 dienos 5 dienos 6 dienos 7 dienos

80

Antroje vietoje šiuo požiūriu atsidūrė kultūros tikslas – jį nurodė 28,5 % respondentų.

Trečioje vietoje – informacijos paieškos ir žaidimų tikslai. Dalis respondentų (3 %) nurodė, kad jie

per pastarąsias 7 dienas iki apklausos kasdien naudojo internetą lošimo tikslu.

Interneto naudojimo tikslai tipišką dieną . Jeigu bent pusę valandos (ir netgi dar

mažiau) per 30 dienų iki apklausos respondentai naudojosi internetu, dažniausiai bendraudami

socialinėse medijose su kitais žmonėmis (naudodami, pvz., „WhatsApp“, „Twitter“, „Facebook“,

„Skype“, „Blogs“, „Snapchat“, „Instagram“, „Kik“ ir kt.) – tuo tikslu internetu naudojosi 93 %

respondentų. Truputį rečiau internetas buvo naudojamas kultūros (muzikai, vaizdo įrašams, filmams

parsisiųsti, klausytis, žiūrėti ir kt. – 86 %), informacijos tikslais (susiję su skaitymu, naršymu,

informacijos paieška ir kt. – 85,5 %).

4.2.3 paveikslas. Interneto naudojimo tikslai, jeigu jis buvo naudojamas bent pusę valandos ir mažiau tipišką dieną per

pastarąsias 30 dienų (%)

89,3

75,4

25,7

83,1

31,2

6,7

91

43,7

53,6

16,3

85,5

49,8

80,2

88,8

95,6

46,8

85,9

92,5

0

20

40

60

80

100

120

Socialinės

medijos

Žaidimai Lošimas Informacija Kultūra Vartojimas


Rečiausiai (16 % atvejų) jis buvo naudojamas lošti (t. y. žaisti tokius žaidimus, kuriuose

galima išlošti pinigų, pvz., pokerį, kauliukus, slotus ir kt.). Ypač išsiskyrė vaikinų ir merginų

naudojimosi internetu tipišką dieną tikslai trimis atvejais. Didžiausias skirtumas – dėl žaidimų

(karinių, strateginių, šaudyklių, „World of Warcraft“, „Call of Duty“, „Grand Theft Auto“,

„MMO“, „MMORPG“ ir kt.). Žaidimus dažniau žaidė vaikinai (75 %, plg. merginų – 31 %).

Dažniau lošė taip pat vaikinai (26 %, plg. merginų – 7 %). Kiek mažesnis, bet pakankamai didelis

81

skirtumas dėl naudojimosi internetu informacijos tikslais. Šiuo tikslu internetu naudojosi dažniau

merginos (91 %, plg. vaikinų – 80 %).

Iš visų interneto naudojimo tipišką dieną (per pastarąsias 30 dienų) tikslų ilgos naudojimo

trukmės požiūriu (4 ir daugiau valandų) labiausiai išsiskiria bendravimas socialinėse medijose –

netgi 45 % respondentų teigia, kad jie apie 4 ir daugiau valandų tipišką dieną naudojo internetą

bendravimo socialinėse medijose tikslu.

4.2.4 paveikslas. Kiek valandų per pastarąsias 30 dienų tipišką dieną praleista prisijungus prie interneto (%)

16,7

9,7

5,5

22,4

17

8,2

3

21,6

14

10,6

2,5

20,2

6,7

19,7

24,9

5,9

5,4

1

6,1

21

1518,3

10,5

18,5

34,4

4,3

18,3

10,3

7,6

1,5

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Socialinės medijos

Žaidimai

Lošimas

Informacija

Kultūra

Vartojimas

Pusę valandos ir mažiau Apie valandą Apie 2–3 valandas Apie 4–5 valandas Apie 6 valandas ir daugiau

Antroje vietoje šiuo požiūriu atsidūrė kultūros tikslas – jį nurodė 32,5 % respondentų.

Trečioje vietoje – informacijos tikslas (24 %) ir žaidimai (25 %). Dalis respondentų (5 %) nurodė,

kad jie tipišką dieną per pastarąsias 30 dienų 4 ir daugiau valandų naudojo internetą lošimo tikslu.

82

4.3. Interneto naudojimas bendravimo socialinėse medijose tikslu

Dalis respondentų piktnaudžiauja internetu, naudodami jį bendrauti su kitais žmonėmis

socialinėse medijose. Pusė respondentų (51 %) suvokia, kad jie per daug laiko naudoja internetą

bendrauti socialinėse medijose. Apie trečdalis respondentų (37 %) teigia, kad gauna pastabų iš savo

tėvų, kad socialinėse medijose praleidžia per daug laiko. Problemiškiausia atrodo grupė

respondentų, kuriems sugenda nuotaika, jeigu jie negali leisti laiko socialinėse medijose – tokių yra

23 % .

4.3.1 paveikslas. Piktnaudžiavimas internetu bendravimo socialinėse medijose tikslu (%)

21,9

29,3

22,3

11,810,9

51,2

20,1

17,1

37,7

9

17,4

11,614,5

9,6

15,5

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

55

Visiškai sutinku Sutinku Abejoju iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku

Manau, kad per daug laiko praleidžiu soc. medijose

Man sugenda nuotaika, jeigu negaliu leisti laiko soc. medijose

Mano tėvai sako, kad soc. medijose praleidžiu per daug laiko

4.4. Interneto naudojimas dėl žaidimų

Dalis respondentų piktnaudžiauja internetu, naudodami jį kompiuteriniams žaidimams.

Beveik trečdalis respondentų (30 %) suvokia, kad jie per daug laiko praleidžia žaisdami

83

kompiuterinius žaidimus, beveik tokia pat respondentų dalis (28 %) teigia, kad gauna pastabų iš

savo tėvų, kad per daug laiko leidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus.

4.4.1 paveikslas. Piktnaudžiavimas internetu dėl žaidimų (%)

48

8

62,9

12,1

52,9

9,4

12,814,9

14,8

8,410,4

10,3

7,1

11,7

16,1

0

10

20

30

40

50

60

70

Visiškai sutinku Sutinku Abejoju iš dalies nesutinku Visiškai nesutinku

Manau, kad praleidžiu per daug laiko žaisdama(s) kompiuterinius žaidimus

Man sugenda nuotaika, jeigu negaliu leisti laiko žaisdama(s) kompiuterinius žaidimus

Mano tėvai sako, kad praleidžiu per daug laiko žaisdama(s) kompiuterinius žaidimus

Problemiškiausia atrodo grupė respondentų, kuriems sugenda nuotaika, jeigu jie negali leisti

laiko žaisdami kompiuterinius žaidimus – tokių yra 18 % (t. y. beveik penktadalis).

Detalesnė internetinių žaidimų įpročių ir nuostatų analizė rodo, kad dalis respondentų turi

problemų dėl žaidimų ir netgi priklausomybę žaidimams. Beveik kas dešimtas respondentas

(10,5 %) dažnai arba visada žaidžia žaidimus ilgiau, negu planuoja tai daryti, 8 % respondentų

dažnai arba visada praranda laiko nuovoką žaisdami, 7,5 % nežaisdami dažnai arba visada galvoja

84

apie žaidimus, 3 % dažnai arba visada jaučiasi nusiminę, irzlūs, kai nežaidžia, ir pradeda žaisti, kad

šie jausmai dingtų.

4.4.2 paveikslas. Internetinių žaidimų įpročiai ir nuostatos (%)

62,2

54,4

70,7

61,3

70

76,6

72,5

66,8

77,6

72,5

76,8

73,7

30,4

24,7

24,4

29,4

23,9

20,1

22,3

25,1

19,1

22,9

23,9

22,2

7,5

10,5

5

9,4

6,1

3,3

5

8,1

3,2

4,7

3,4

4,2

50% 60% 70% 80% 90% 100%

Nežaidžiant galvojama apie žaidimus

Ilgiau nei planuota

Nusiminimas nežaidžiant

Reikia apriboti žaidimų laiką

Kitų nusiskundimai dėl žaidimo

Nesusitinka su draugais dėl žaidimo

Fantazuojama apie žaidimus

Laiko nuovokos praradimas žaidžiant

Abstinencija dėl nežaidimo

Nesėkmingas žaidimų laiko mažinimas

Konfliktai su tėvais dėl žaidimų

Kitos veiklos atsisakymas dėl žaidimų

Niekada Retai Dažnai arba visada

Paaiškėjo, kad dėl internetinių žaidimų dalis respondentų rečiau susitinka su draugais – 3 %

teigia, kad jiems taip nutinka dažnai arba visada; 20 % – retai. Dalis respondentų suvokia, kad per

daug laiko skiria internetiniams žaidimams – dažnai arba visada apie tai galvoja 9 % tyrimo

dalyvių. Kai kurie (28 %) netgi bandė mažinti žaidimams skiriamą laiką, tačiau nesėkmingai. 5 %

respondentų tai bandė daryti dažnai, bet jiems nepasisekė.

85

4.5. Interneto naudojimas dėl lošimo iš pinigų

Dalis respondentų piktnaudžiavo internetu lošdami iš pinigų. Ypač tai būdinga vaikinams.

Kas penktas respondentas pripažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos naudojo

internetą dėl lošimo iš pinigų, kas dešimtas tai darė kartą per mėnesį ar rečiau. Problemiškiausių

„lošėjų“ grupei taip pat priklauso vaikinai – netgi 6 % vaikinų teigia naudojantys internetą dėl

lošimo iš pinigų ne rečiau kaip 2–3 kartus per savaitę (plg. merginų – 4 %).

4.5.1 paveikslas. Piktnaudžiavimas internetu dėl lošimo iš pinigų per pastaruosius 12 mėnesių (%)

20,3

9,2

2,4

0,5 0,2

11,8

5,6

1 1,31,6

2,4

4,7

0,3

23,4

0,41,4

2,5

0

5

10

15

20

25

Lošė bent kartą

per pastaruosius

12 mėnesių

Lošė kartą per

mėnesį ar rečiau

Lošė 2–4 kartus

per mėnesį

Lošė 2–3 kartus

per savaitę

Lošė 4–5 kartus

per savaitę

Lošė 6 ar daugiau

kartų per savaitę


Dėl lošimo iš pinigų per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos internetu buvo naudojamasi

įvairiai. Dažniausiai buvo lošiama kortomis / kauliukais ir dalyvaujama lažybose – per savaitę 2–3

kartus ir dažniau tai darė 2,5 % respondentų. Rečiau buvo dalyvaujama loterijose (1 %) arba

lošiama automatais (1 %).

86

4.5.2 paveikslas. Piktnaudžiavimas internetu dėl lošimo iš pinigų per pastaruosius 12 mėnesių: rūšys ir dažnumas (%)

2,1

0,20,4

5,3

2,1

1,2

0,4

0,9

3,6

1,3

0,8

0,4

2,4

0,9 1

0,7

0,30,4

0,2

0,8

0

1

2

3

4

5

6

Lošė kartą per

mėnesį ar rečiau

Lošė 2–4 kartus per

mėnesį


savaitę


savaitę

Lošė 6 ar daugiau

kartų per savaitę

Lošimo automatai Kortos ar kauliukai Loterijos Lažybos

Palyginimui pateikiami duomenys apie neinternetinį lošimą. Jeigu buvo lošiama

nenaudojant interneto, dažniausiai (per savaitę 2–3 kartus) buvo lošiama kortomis / kauliukais

(1,7 %) ir dalyvaujama lažybose (1,3 %). Rečiau buvo dalyvaujama loterijose (0,9 %) arba lošiama

automatais (0,7 %). Vadinasi, sutampa tendencija: dažniau lošiama (naudojant internetą, tiek ir jo

nenaudojant) kortomis / kauliukais bei dalyvaujama lažybose, rečiau naudojami lošimo automatai ir

dalyvaujama loterijose.

87

4.5.3 paveikslas. Piktnaudžiavimas neinternetiniu lošimu iš pinigų per pastaruosius 12 mėnesių: rūšys ir dažnumas (%)

2

0,4

5

0,60,4

0,7

4,2

0,4

2

0,20,10,5

0,2

1,6

0

0,5

1,8

0,40,7

0,7

0

1

2

3

4

5

6

Lošė kartą per

mėnesį ar rečiau

Lošė 2-4 kartus per

mėnesį


savaitę


savaitę

Lošė 6 ar daugiau

kartų per savaitę

Lošimo automatai Kortos ar kauliukai Loterijos Lažybos

Apibendrinant pažymėtinos kelios interneto naudojimo tendencijos:

Respondentai internetu naudojasi daug, ypač – merginos; tačiau ilgos trukmės interneto

naudojimas (6 ir daugiau valandų) labiau būdingas vaikinams.

Darbo dienomis internetu naudojasi didesnė, nei savaitgalio dienomis, dalis respondentų;

tačiau interneto naudojimo tipišką savaitgalį atvejais jis naudojamas ilgiau – 43 %

respondentų tuomet naudoja internetą 4 ir daugiau valandų.

Tipišką darbo ir savaitės dieną internetu naudojamasi po 2–3 val.; bet dalis respondentų

naudojasi internetu daug ilgiau (pvz., tipišką darbo dieną 25 % respondentų naudoja

internetą 4 ir daugiau valandų).

Dažniausiai internetas naudojamas bendrauti socialinėse medijose (pvz., „WhatsApp“,

„Twitter“, „Facebook“, „Skype“, „Blogs“, „Snapchat“, „Instagram“, „Kik“ ir kt.) –

88

tipišką dieną tai darė 93 % respondentų; kiek rečiau – kultūros tikslais (muzikai, vaizdo

įrašams, filmams parsisiųsti, klausytis, žiūrėti ir kt.) ir informacijos tikslais (skaityti,

naršyti, informacijai ieškoti ir kt.), dar rečiau – žaidimo ir vartojimo (pirkimo /

pardavimo) tikslais, o rečiausiai – lošti (t. y. žaisti tokius žaidimus, kuriuose galima

išlošti pinigų, pvz., pokerį, kauliukus, slotus ir kt.).

Vaikinai dažniau negu merginos naudoja internetą žaisdami kompiuterinius žaidimus,

lošdami arba pirkdami / parduodami; o merginos – bendraudamos socialinėse medijose

bei kultūros ir informacijos tikslais.

Interneto naudojimas bendrauti socialinėse medijose daliai respondentų yra

problemiškas: apie tai galima spręsti iš kelių faktų: 51 % respondentų suvokia, kad per

daug laiko skiria šiai veiklai, 37 % teigia, kad gauna pastabų iš savo tėvų, kad

socialinėse medijose praleidžia per daug laiko, 23 % teigia, kad jiems sugenda nuotaika,

jeigu jie negali bendrauti socialinėse medijose.

Nors apskritai vertinant, žaidimas nėra dažniausias interneto naudojimo tikslas, tačiau

tarp vaikinų šis tikslas yra labai svarbus (tipišką dieną naudodami internetą žaidžia 76 %

vaikinų) ir jis nedaug atsilieka nuo kitų tikslų: bendravimo socialinėse medijose (šiuo

tikslu tipišką dieną internetą naudoja 89 % vaikinų), kultūros (83 %) ir informacijos

(80 %) tikslų.

Dalis respondentų piktnaudžiauja internetu žaisdami kompiuterinius žaidimus, dėl to

gauna pastabų iš tėvų, patys suvokia, kad per daug laiko skiria internetiniams

kompiuteriniams žaidimams, kad žaisdami praranda laiko nuovoką, rečiau susitinka su

draugais, tampa irzlūs ir nusiminę negalėdami žaisti; kai kurie (28 %) netgi bandė

mažinti žaidimams skiriamą laiką, tačiau šie bandymai buvo nesėkmingi.

Dalis respondentų (dažniau – vaikinai) naudoja internetą lošti iš pinigų: per pastaruosius

12 mėnesių iki apklausos tai darė kas penktas respondentas, kas dešimtas – kartą per

mėnesį ar rečiau, 6 % vaikinų – ne rečiau kaip 2–3 kartus per savaitę (plg. merginų –

4 %).

89

Išvados

Alkoholio vartojimas išlieka didele mokinių problema, tačiau situacija yra geriausia nuo

ESPAD tyrimų pradžios 1995 metais: daugiau abstinentų, mažiau gėrusiųjų per

pastaruosius 12 mėnesių ir 30 dienų iki apklausos, mažiau nesaikingo gėrimo atvejų ir

jie prasidėjo vėliau, santykinai vėliau išgeriamas pirmasis alkoholis, rečiau vartojami

stiprieji alkoholiniai gėrimai.

Rizikingas alkoholio vartojimas yra labiau būdingas vaikinams nei merginoms: vaikinai

pradeda alkoholį vartoti anksčiau, vartoja jį dažniau, didesnėmis dozėmis, dažniau ir

anksčiau nesaikingai – tačiau daugeliu požiūriu situacija yra geresnė, lyginant su

ankstesniais ESPAD tyrimais.

Vartodami alkoholį vaikinai nuo 2007 metų ESPAD tyrimo pirmenybę teikia alui;

vartodamos alkoholį merginos nuo 2011 metų ESPAD tyrimo pirmenybę teikia vynui,

kuris išstūmė 2007 metais populiariausią gėrimą – sidrą.

Alkoholis mokiniams yra gana lengvai prieinamas, tačiau, lyginant su 2003, 2007, 2011

metų ESPAD duomenimis, situacija yra geresnė; merginos dažniau perka ir geria vyną,

sidrą ir alkoholinius kokteilius, o vaikinai – alų ir stipriuosius alkoholinius gėrimus.

Energetinių gėrimų (pvz., „Red Bull“, „Monster energy“, „Battery“, „Burn“ ir pan., bet

ne vadinamųjų „sportinių gėrimų“) vartojimas tarp mokinių (labiau vaikinų nei merginų)

yra labai paplitęs – bent kartą gyvenime jų yra vartoję 86 % respondentų (1 %

respondentų 40 ir daugiau kartų per mėnesį), o kartu su alkoholiu – beveik kas trečias

respondentas (1 % respondentų 40 ir daugiau kartų per mėnesį).

Tabako vartojimo paplitimas tarp respondentų 2011–2015 metų laikotarpiu sumažėjo

tiek pagal nereguliarių bandymų rūkyti, tiek pagal dažno ar pastovaus rūkymo rodiklius.

Bent kartą gyvenime rūkę cigaretes 2015 m. nurodė 65 % respondentų. Kaip ir anksčiau,

daugiau tabaką rūkė vaikinai, o tabako vartojimo skirtumas tarp vaikinų ir merginų

išlieka nepakitęs.

Esama ir nedidelių teigiamų rūkymo pradžios amžiaus poslinkių: sumažėjo pačių

jauniausių, iki 11 m. amžiaus pirmą kartą bandžiusių rūkyti mokinių, bet ankstyvoje

vaikystėje bandančių rūkyti respondentų skaičius vis dėlto išlieka gana didelis.

90

Atkreiptinas dėmesys į gana aukštą ir beveik nekintantį tabako gaminių prieinamumą

respondentams (mokinių vertinimu). 2015 metais 64 % visų respondentų teigė, kad

panorėję jie gana lengvai arba labai lengvai galėtų įsigyti cigarečių; tarp bent kartą per

gyvenimą bandžiusių rūkyti respondentų taip mano net 76 %. Teigiama tendencija

vertinant prieinamumą – sumažėjęs manančių, kad cigarečių įsigyti labai lengva mokinių

skaičius.

Neigiamai vertintinas šiek tiek sumažėjęs rūkymo rizikos suvokimas. Labiausiai

sumažėjo reguliaraus rūkymo (surūkančių vieną ar du pakelius per dieną žmonių rizikos

pakenkti sau) rizikos vertinimas.

Tarp respondentų gana populiarus eksperimentavimas alternatyviomis tabako vartojimo

formomis. Labiausiai paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas. Bent kartą gyvenime yra

bandę rūkyti elektronines cigaretes beveik pusė respondentų, dešimtadalis nurodė rūkę

el. cigaretes kasdieną. Mažiausiai paplitęs uostomojo / kramtomojo tabako vartojimas,

kiek labiau – vandens pypkė.

Pirmą kartą po daugelio metų nelegalių narkotikų vartojimo didėjimo tendenciją keičia

jų vartojimo stabilizacijos ir mažėjimo tendencija. 2015 metais bent 1–2 kartus per savo

gyvenimą buvo bandę kokių nors nelegalių narkotikų 19,2 % respondentų. Nelegalių

narkotikų vartojimas mažėja, mažėjant vaikinų vartojimui, merginų liekant stabiliam

arba nežymiai didėjant.

Tarp bent kartą per gyvenimą vartojusių nelegalius narkotikus mokinių didžiausia dalis

vartoja kanapes. Kanapių vartojimo paplitimas taip pat sumažėjo ir 2015 metais jas buvo

bandę vartoti 17,7 %. Bet sumažėjo tik vaikinų vartojimas, o merginų vartojimas per

pastaruosius ketverius metus pagal visus rodiklius šiek tiek padidėjo. Daugumos kitų

nelegalių narkotikų paplitimas taip pat stabilizavosi ir / arba nedideliu laipsniu pakito

mažėjimo linkme.

Stabilizuojantis arba mažėjant įprastinių nelegalių narkotikų paplitimui, palyginti

nemaža dalis bando vartoti naujas psichoaktyvias medžiagas. Bandę vartoti tokių

medžiagų nurodė 5,4 % visų respondentų, dar 7,7 % jų nurodė, kad nėra tikri / nežino, ar

yra vartoję būtent tokių medžiagų. Jų nevartoję nurodė 87 % respondentų.

Sumažėjo legalių narkotinių medžiagų – gydytojo nepaskirtų raminamųjų ir migdomųjų

vaistų – vartojimo paplitimas tarp respondentų, nuo 1999 buvęs vienas aukščiausių

91

Europoje. Sumažėjo, nors mažesniu laipsniu, ir raminamųjų, ir migdomųjų vaistų

vartojimas gydytojui paskyrus. Raminamuosius / migdomuosius vaistus tebevartoja

žymiai daugiau merginų negu vaikinų.

Kito legalaus narkotiko – inhaliantų – vartojimo paplitimas toliau šiek tiek didėjo,

didėjant vaikinų vartojimui, o merginų liekant stabiliam; 2015 metais inhaliantus bent

kartą gyvenime nurodė vartoję 8 % respondentų, tarp vaikinų ir merginų jie paplitę

vienodai. Inhaliantai labiausiai paplitę tarp kaimų ir miestelių, iš dalies ir mažesnių

miestų mokinių.

Beveik nepakito pirmųjų bandymų vartoti nelegalius ir legalius narkotikus pradžios

amžius ir nelegalių narkotikų prieinamumo vertinimas tarp respondentų. Palankiausiai

jie vertina galimybę gauti populiariausio nelegalaus narkotiko – kanapių. Esama ir

dalinių teigiamų tendencijų – padaugėjo mokinių, manančių kad gauti kanapių jiems

būtų neįmanoma. Sumažėjo ir legalių narkotinių medžiagų (raminamųjų / migdomųjų)

prieinamumo vertinimas.

Neigiama tendencija laikytinas nelegalių narkotinių medžiagų vartojimo rizikos

vertinimo mažėjimas. Ypač sumažėjo kanapių vartojimo rizikos vertinimas, kiek mažiau

ekstazio ir amfetaminų / metamfetaminų vartojimo rizikos vertinimas.

Internetas tapo neatsiejama respondentų gyvenimo dalimi: juo naudojamasi dažnai

(darbo dienomis dažniau), ilgai (savaitgaliais ilgiau) ir įvairiais tikslais, tačiau rizikingai

ilgas (daugiau negu 6 val. per dieną) ir rizikingos paskirties (būtent – lošimų iš pinigų)

interneto naudojimas labiau būdingas vaikinams nei merginoms.

Internetas tapo itin reikšminga bendravimo priemone – didžioji dauguma respondentų

(92,8 %) tipišką dieną bendrauja su draugais socialinėse medijose (pvz., „WhatsApp“,

„Twitter“, „Facebook“, „Skype“, „Blogs“, „Snapchat“, „Instagram“, „Kik“ ir kt.); tačiau

pažymėtinas perteklinis laiko skyrimas tokiai veiklai internete ir tai suvokia beveik kas

antras respondentas (51 %).

Internetas sudaro prielaidas plėtoti lošimo iš pinigų įprotį: per metus bent kartą pabando

lošti iš pinigų kas penktas tiriamojo amžiaus respondentas, per mėnesį – kas dešimtas, o

6 % respondentų priskirtini rizikos grupei, nes jie lošia internete iš pinigų ne rečiau kaip

2–3 kartus per savaitę.

92

Žaidimai yra viena dažniausių veiklų internete – tipišką dieną šia veikla užsiima trys

ketvirtadaliai respondentų, tačiau kas ketvirtas tai daro rizikingai ilgai: 4 ir daugiau

valandų.

Baigiamosios pastabos

Apibendrinant iš 2015 metų ESPAD tyrimo duomenų atsispindinčias visų

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas, kaip bendrą tendenciją galima įvardinti

daugumos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo mažėjimą. Sumažėjo tabako,

alkoholio, daugumos nelegalių ir legalių narkotikų vartojimo paplitimas ir dažnumas. Bet

atsiranda naujos rizikos – eksperimentuojama su naujomis psichoaktyviomis medžiagomis –

elektroninėmis cigaretėmis, naujomis narkotinėmis medžiagomis, taip pat su interneto

naudojimu susijusių priklausomybių rizikos.

Mažai pakitęs ir gana ankstyvas išlieka pirmųjų bandymų vartoti daugumą narkotinių

medžiagų – tiek tabako, tiek alkoholio, tiek nelegalių ir legalių narkotikų – pradžios amžius,

nors kai kurių medžiagų vartojimo pradžios amžius šiek tiek vėlesnis.

Gana aukštas ir beveik nepakitęs išlieka ir daugumos psichoaktyviųjų medžiagų

prieinamumas, nors čia taip pat esama dalinių teigiamų pokyčių.

Dar viena neigiama tendencija, galinti turėti įtakos vartojimui – žemesnis negu anksčiau

reguliaraus tabako vartojimo ir narkotikų, ypač kanapių, vartojimo rizikos vertinimas.

mūsų apklausos duomenys rodo, kad dauguma 15-16 metų ...€¦ · 6 buvo 15 % (2011 m. jų buvo...

Documents