audio & video | 19

Artas Gazarian, socialini moksl daktaras, UAB Muzikos magijos salonas steigjas

h i- f i , h igh end

Muzikos atkrimo renesansas neivengiamas

Garsas kaip gamtos reikinysMs pasaulyje nra nieko, ko gilus pagrindas nebt virpesiai ciklas arba banga. Nuo prajusio imtmeio vakuu-mas nebesuvokiamas kaip tutuma, materijos nebuvimas. Jis vertinamas greiiau kaip pradin substancija, i ku-rios atsiranda materialusis pasaulis tai, k senovs graikai (Anaksimandras) va-dino apeironu. Materija gimsta tada, kai atsiranda ios pradins terps lokalins vibracijos jos ir yra materijos elemen-tai, kartu bangos ir dalels. Panaiai prie senovs graik interpretacijos sugro ir chaoso svoka, kuri dka sinergetikos mokslo atradim suvokiama ne kaip tie-siog tvarkos nebuvimas, bet kaip aktyvus chaotinis pramaterijos judjimas, i kurio ir atsiranda tvarka. Atsiranda savaime, kaip natralus procesas, esant tam tik-roms minimalios energijos disipacijos (iskleidimo, ivaistymo) slygoms. Pirm kart tokie spontanikai suderinti nesusijusi element virpesiai aprayti dar 1665 metais, kai Christianas Huygen-sas pastebjo, kad jo laikrodi taisykloje vis ant sienos pakabint laikrodi vytuokls, jei jos yra vienodo ilgio, laikui bgant pradeda svyruoti sinchronikai, tiesiog kaip viena. is fenomenas buvo pavadintas entrainmentu. Jis ilg laik iliko msl, nors tai buvo ne daugiau mslinga kaip sinchronikai judantys

skrendanio brio gandr sparnai ar milijon uvyi sinchroninis plaukimas vandenyje. Iradus lazer, kai chaotiki viesos spindulliai (fotonai bangos) suukuojami rubino kristalu ir vyksta netiktina energijos koncentracija, is reikinys buvo fundamentaliai suvok-tas kaip koherencija. Taiau gamtoje ir moni gyvenime jis egzistavo visada darbo procese, karo laukuose, meils aidimuose. Sutampantys savo daniais ir faze sinchroniniai cikliniai judesiai aku-muliuoja energij ir leidia susidaranioms dinaminms struktroms ilgai isilaikyti. Tam, kad suveikt minimalaus energijos ivaistymo ir koherencijos dsniai, tar-pusavyje susijusi element virpesiai turi sutapti savo daniu ir faze, arba daniai turi bti tokio pobdio, kai pirmasis maesnis ciklas prasideda ir paskutinis baigiasi kartu su ilgesniu. Jei du greta einantys mons yra vienodo gio, jiems lengviau eiti koja kojon, taiau jei vienas i j daug maesnis, jam tenka daryti du kartus daugiau ingsni, sinchronizuojan-tis su ilg koj ingsniais. Vienas ingsnis prie vieno yra labai gerai, du prie vieno irgi neblogai, trys prie dviej jau sudtingiau, bet pakeniama, o kai tenka derinti keturis prie trij ar penkis prie keturi, suderi-namumo efektas vis maja. Apraytas fenomenas gamtoje turi universali reikm. Bet kurioje sistemoje nuo galaktik iki atom tarpusavyje susij elementai derina savo vibracijas (ciklus) taip, kad j period santykiai atitikt vadinamsias harmonines proporci-jas (1:2, 2:3, 3:4, 3:5, 4:5, 5:6 ir t.t.). Kuo maesniais skaiiais ireikiamas santykis, tuo didesnis koherencijos efektas. Kalbant apie garso dani santykius, muzikantai tai vadina didesniais konsonansais. Kai santykis yra 5:9 ir didesnis, jau kalbama apie disonans, nors i riba visikai slygin vaigdms ir molekulms vis vien kaip tai vadinama. Joks realus barjeras tarp konsonans ir disonans gamtoje neegzistuoja. Vibruoja viskas, visur ir visada, taiau vibracijos, kurios tarpusavyje susij har-moniniais santykiais, sudaro savotikas vientisas dinamines struktras vibracij sistemas, kurios bendrja odio prasme ir vadinamos garsais. Garsai atsiranda i chaoso, kai vibracijos suranda savo har-moninius partnerius ir kartu prasitsia. Jos skamba. Kitos vibracijos inyksta. Pagal kai kurias kosmogonines teorijas ir religines pairas pasaulyje nra nieko, kas nebt suderint vibracij visuma. Indai sako - Nada Brahma, kas reikia Pa-saulis yra garsas, tai reikia Dievas yra garsas ir Garsas yra Dievas... (apie tai galima paskaityti labai domioje inomo muzikologo J. E.Brendto knygoje The World is Sound: Nada Brahma).Dar vienas prajusio amiaus atradimas

fraktalin materialiojo pasaulio prigimtis. Pasirodo, kad viskas yra daug sudtingiau, nei atrod anksiau. Ms pasauliroje turjo atsirasti vietos i principo tiksliai neimatuojamoms linijoms ir i principo tiksliai neapraomiems dalykams, nes kuo labiau jas bandoma gilintis, tuo sudtingesns jos atrodo. Paaikjo, kad pasaulis nebesutelpa klasikins ge-ometrijos vadovl ir primityvios logikos rmus. Natralus garsas, kaip harmonini vibracij poktas, sklinda tiek toli, kiek tsiasi atitinkama terp. Drambliai girdi vieni kitus deimi kilometr atstumu ko-jomis, nes vibracijos sklinda eme. Bangin-iai bendrauja garsais per vanden net keli imt kilometr atstumu. Teorikai kiekviena vibracija laike ir erdvje sklinda aminai ir iki begalybs. Erdv pripildyta milijard i skirting altini sklindani vibracij (kaip eteris pripildytas radijo stoi bang ir telefonini pokalbi), jos patenka kiekvien augalo ar gyvos btybs lstel. Vibracijos tiesiogiai veikia iose lstelse vykstanius procesus. Visikoje tyloje n vienas gyvas organiz-mas negali igyventi, aplinkos vibracijos reikalingos kaip ir aplinkos deguonis ar sauls viesa. Garsas i aplinkos infor-macija aprpina lstelse vykstanius procesus net molekuli lygmenyje. Tinka-moje (harmonizuotoje) garsinje erdvje organizmas atsipalaiduoja ir atkuria jgas (jros ar miko triukmas net padeda, ar ne?). Netinkamoje (neharmonizuotoje) erdvje organizmas gali jausti natrali vidini proces suvarym tam tikra nenatralia iorine jga. Literatroje ir internete yra aprayta be galo daug vairi eksperiment, kai vertinama garso (danai muzikos) taka augalams ir gyvnams. Ivados vienareikms harmonija (kon-sonansai) padeda, disharmonija trukdo, net udo. Vibracinis laukas yra iskirtinai svarbus bet kuriam organizmui, ne-priklausomai nuo to, ar jis tai supranta, ir nepriklausomai nuo tuo, ar jis k nors girdi, ar jam atrodo, kad aplinkui tyla. Kaip ne visos elektromagnetins bangos (o tik labai siauras j dani diapazonas) matomos kaip viesa, taip ir ne visas mechanines terps vibracijas girdime (tiksliau suvokiame) kaip gars. Negirdi-mos vibracijos yra ne maiau reikmingos nei visikoje tamsoje nematomi infra-raudonieji arba ultravioletiniai spinduliai.

20 | audio & video

h i- f i , h igh end

Silpnesns u girdimumo rib terps vi-bracijos gali bti ne maiau informatyvios nei girdimi garsai, nors mes negalime j analizuoti smoningai. Negirdimas vi-bracijas mes tiesiog jauiame, jas apdoroja ms pasmon.

Garsas ir muzika emocinje komunikacijoje

Garsiniai vaizdiniai, kaip atpastami aplinkos poymiai, formuojasi limbinje sistemoje ir tiesiogiai veikia emocin bsen. Jie gali atkreipti (arba neatkreipti) smons dmes, priklausomai nuo to, ar signalas pasmonje atpastamas kaip tam tikros realybs atstovas (tai ne iliuzija arba koks nors neaikus atspindys), bei nuo to, ar atstovaujama realyb turi emocin arba informacin reikm. Toli grau ne visas vibracijos, kurios patenka ausis, ms smon girdi kaip gars. Be pasmons filtro, kuris girdim aplink supaprastina iki suvokimo lygio, mes ieitume i proto, o tiksliau niekada j neateitume.Beje, jausmai mus apgauna daug reiau nei protas. Pirmiausia, garsini signal tikrumas vertinamas pagal j realistik harmonin struktr ir realistik lokalizacij. Natralaus garso struktra be galo paprasta ir kartu be galo sudtinga. Bet kuris fizikai egzistuojantis altinis skleidia ne vien vibracij, o j sek, nes pagrindinio danio vibracija neivengiamai generuoja jam kartotines harmonikas (obertonus), kuri daniai susij grietais harmoniniais santykiais tokiais paiais, kurie sieja Sauls sistemos planetas ir molekuls atomus. Pavyzdiui, natralus 100 Hz pagrindinio tono garsas tai tuo paiu metu ir 200, 300, 400 Hz, ir tolesni iki begalybs daniai. Kai kurios i i sudedamj yra stipraus konsonanso santykiuose (100, 200, 400, ), intervalas (1:2) sudaro vadinamj oktav. Santy-kiniai intervalai darosi vis maesni, nors absoliutus atstumas tarp dani ilieka tas pats lygus vadinamajam pagrindiniam tonui. Bet kuri dviej natrali gars har-monikos visada slyginai suartja dani auktumoje, j tonai beveik susilieja, bet

niekada nesutampa. Garsas yra fraktalas. H a r m o n i n i p r i e g a r s i d a n i a i vienareikmiai, jie negali bti kitokie, taiau j intensyvumas gali bti labai skirtingas, priklausomai nuo rezonans. Rezonuoja aplinkos erdvs, muzikini instrument elementai, rezonuoja mogaus organizmo vidins terps, o tai tiesiogiai veikia jo balso tembr. Natralaus garso energijos pasiskirsty-mas tarp harmonik galingas kodas, kuriame visada yra daug informacijos apie altin ir aplink. Girdimas garsas leidia net tamsoje suvokti erdv ir nustatyti nematomo altinio viet bei bsen. Jei tai yra gyvas padaras, garsas leidia atpainti jo emocijas (pavyzdiui, loja linksmas arba piktas uo). monms niekas nra taip svarbu kaip kiti mons. Stebint kit asmen emocines bsenas, galima susigaudyti, kas vyksta (ramu, saugu, pavojinga) ir ko i kit galima tiktis (agresijos, meils, rpesio, aidim...). Todl ms pasmonje isivysto labai jautrs detek-toriai, leidiantys atpainti kit moni emocines bsenas, kurios pasireikia kaip tam tikros specifins pozos, judesiai, gestai, veido iraikos ir, be abejo, garsai. Garsini signal vairov neapiuopiama, jie gali turti labai daug informacijos, todl mons imoko kurti garsus spe-cialiai emocinei komunikacijai. Pagrindin garsin emocijos kodavimo priemon yra balsas. Kiekvienas muzikinis instrumentas tik atkartoja balso misij, o muzikantas tik tiek gabus, kiek jam tai pavyksta. Balsas, arba muzikinis instrumentas profesionalo rankose, ioriniam pasau-liui transliuoja mogaus emocin bsen. Garsas kaip rentgenas parodo, k jauia jo altinis, ir tai jaudina arba nejaudina tuos, kurie j girdi. Efektas priklauso nuo dviej dalyk: koki emocij bandoma ireikti ir kaip tai padaroma tikinamai ar ne. Jau-dina tik realios emocijos. J realistikum vertinantis jungiklis yra pasmonje. Smon tik aptarnauja emocines reakcijas ir daniausiai j neaplenkia. Garsais gali-ma ireikti ne tik tam