n-6 (2193)-2016newspaper.tsu.ge/uploads/newspaper/n-6 (2193)-2016.pdf · rom misi gadawyvetileba...
TRANSCRIPT
jwbof!kbwbyjTwjmjt!tbyfmpcjt!Ucjmjtjt!tbyfmnxjgp!vojwfstjufujt!hb{fUj!hbnpejt!2:38!xmjebo
39aprili,
xuTSabaTi 2016 w., ¹6
n o m e r S in o m e r S i
mecnierebis ,,amuSaveba” universitetSi gamoricxavs mosazrebas imis Taobaze, rom Tsu-Si stagnaciaa
gv. 4-12
gadarCeba universiteti? _ gadarCeba saqarTvelo!
gv. 3
gv. 14
gilda sixaruliZe: ganxeTqileba universitetSi gamoiwvia iman, rom ver SevZeliT erTmaneTis mosmena
gv. 15
qarTul-polonuri urTierTobebi da mariam filinas aRmoCenili poloneTi
fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetze dafinansebuli kvlevebi
gv. 13
20 aprils ivane javaxiSvilis sa-
xelobis Tbilisis saxelmwi-
fo universitetis reqtoris
movaleobis Semsruleblad darejan
TvalTvaZe airCies.
saarCevno komisiis Tavmjdoma-
ris vasil gonaSvilis informaciiT,
„universitetSi reqtoris movaleo-
bis Semsruleblis arCevnebi gaimarTa
saarCevno samarTlis principebis sru-
li dacviT. maqsimalurad iyo uzrun-
velyofili amomrCevelTa Tavisufali
nebis gamovlineba. aseve maqsimalurad
iyo uzrunvelyofili nebis faruloba
da saarCevno samarTlis sayovelTaod
aRiarebuli principebi. ar Semosula
arc erTi saCivari. 1311 amomrCevli-
dan kenWisyraSi monawileoba miiRo 967
amomrCevelma. kenWisyraSi monawileTa
54,3%-ma (526 xma) mxari dauWira dar-
ejan TvalTvaZes, levan gordezianma
miiRo xmaTa 24,4% (236 xma), cira bara-
miZem 11% (107 xma), giorgi andriaZem
4%(39 xma). 59 biuleteni saarCevno ko-
misiam baTilad cno“. arasamTavrobo
organizacia „axalgazrda advokate-
bis“ warmomadgenelma arCil kaika-
ciSvilma, rogorc damkvirvebelma,
Tbilisis saxelmwifouniversitetma reqtoris movaleobis
Semsrulebeli airCia
me-3 gverdze
2013 wlis 16 agvi-
stos reqtoris
arCevnebSi
lado papavas gamarjvebidan TiTq-
mis 3 weli gavida. damoukidebeli
saqarTvelos istoriaSi pirvelad,
lado papavam yovelgvari politi-
kuri mxardaWeris gareSe moaxerxa
reqtoris postis dakaveba. misi
kandidaturis mxardaWeras, pirvel
rigSi, sazogadoeba rekomendi-
rebda da maSin akademiurma sabWom
swored xalxis xmas ugdo yuri.
ratom gaakeTa 2016 wlis 30 marts
lado papavam gadadgomis Sesaxeb
gancxadeba? _ amis Taobaze, ro-
gorc Cans, realur mizezs jer ver
gavigebT, radgan aw ukve yofili
reqtori ar apirebs sakuTari mo-
sazrebebis gasajaroebas. faqtia,
rom misi gadawyvetileba 2016 wlis
martis Tvis movlenebma ganapiro-
ba.
19 aprils, reqtoris postis da-
tovebamde erTi dRiT adre, lado
papava sauniversiteto sazogadoe-
bis winaSe reqtorad moRvaweobis
angariSiT warsdga.
lado papavas Tsu-Si reqtorad moRvaweobis angariSi
me-7-10 gverdze
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
2
#66/01-01 20.04.2016
ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos wevrTa arCevnebis daniSvnis, wevrobis kandidatTa registraciis vadebis gansazRvrisa da saarCevno komisiis Semadgenlobis damtkicebis Sesaxeb
ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis reqtoris 2016 wlis 20 martis #65/01-01 brZanebaSi cvlilebis Setanis Sesaxeb
`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis me–16 muxlis pirveli punqtis `e“ qvepunqtis, me–20 muxlis pirveli, me–2, me–4 da me-5 punqtebis, saqarTvelos zo-
gadi administraciuli kodeqsis 52–e muxlis pirveli da me–2 nawilebis, 53–e muxlis pirveli da me–3 nawilebis, 54–e muxlis pirveli nawilis, 55–e muxlis me–2 nawilis, 56–e
muxlis pirveli nawilis, 63-e muxlis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135 brZanebiT damtkicebuli ssip – ivane javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis me-7 muxlis me-8 punqti, me–14 muxlis pirveli punqtis, me-8 punqtis `a“ qvepunqtis, me-9 punqtis, 24-e muxlis me-3
punqtis, `ssip-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos wevrTa arCevis wesis Sesaxeb“ ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-
lisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos 2014 wlis 30 seqtembris #96 dadgenilebis safuZvelze,
v b r Z a n e b:
1. ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis
akademiuri sabWos wevrTa uflebamosilebis vadamde SewyvetasTan dakavSire-
biT, 2016 wlis 16 maisidan akademiuri sabWos wevrTa vakanturi Tanamdebobebis
dasakaveblad, dainiSnos akademiuri sabWos wevrTa arCevnebi uflebamosileba-
Sewyvetili wevrebis darCenili uflebamosilebis vadiT 2016 wlis 11 maiss:
a) humanitarul mecnierebaTa fakulteti _ 2 wevri;
b) zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakulteti -2 wevri;
g) ekonomikisa da biznesis fakulteti _ 2 wevri;
d) socialur da politikur mecnierebaTa fakulteti -2 wevri;
e) iuridiuli fakulteti -2 wevri
v) medicinis fakulteti _ 2 wevri;
z) fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakulteti -2 wevri;
2. akademiuri sabWos wevrTa arCevnebis Catarebis uzrunvelyofis mizniT
Seiqmnas saarCevno komisia Semdegi SemadgenlobiT:
a) boSiSvili aleqsandre _ humanitarul mecnierebaTa fakultetis asi-
stent profesori;
b) gavaSeli cisana _ zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis
asistent profesori;
g) daTiaSvili naTia _ socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis
mTavari specialisti;
d) dvaliZe irakli _ iuridiuli fakultetis asocirebuli profesori;
e) kakulia nazira _ ekonomikisa da biznesis fakultetis asocirebuli pro-
fesori;
v) maxarobliSvili giorgi _ iuridiuli fakultetis asistent profesori;
z) meyanwiSvili ekaterine _ ekonomikisa da biznesis fakultetis asistent
profesori;
T) trapaiZe vaJa _ zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis
asocirebuli profesori;
i) qitiaSvili zaqaria _ fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakul-
tetis asistent-profesori;
k) qristesaSvili jenaro _ medicinis fakultetis asocirebuli profesori;
l) wereTeli nino _ humanitarul mecnierebaTa fakultetis asocirebuli
profesori;
m) WalaganiZe nino _ socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis
asistent profesori;
n) xaraZe efemia _ fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis
asistent profesori;
o) xaWiperaZe zaza _ medicinis fakultetis samecniero kvlevebisa da ganvi-
Tarebis samsaxuris ufrosi specialisti.
3. saarCevno komisias daevalos ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-
lisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos 2016 wlis 11 maisis
arCevnebis dadgenil vadebSi, moqmed kanonmdeblobasa da Sesabamis indivi-
dualur administraciul – samarTlebriv aqtebTan SesabamisobaSi Catare-
ba.
4. saarCevno komisiis wevrebs Sesrulebuli samuSaosaTvis mieceT
anazRaureba kanonmdeblobiT dadgenili wesiT, komisiis Tavmjdoma-
ris wardginebis safuZvelze administraciis xelmZRvanelis brZane-
biT.
5. arCevnebis saorganizacio (teqnikuri) xarjebis anazRaureba (saarCevno
komisiis mier warmodgenili werilobiTi moTxovnis safuZvelze) ganxorciel-
des kanonmdeblobiT dadgenili wesiT.
6. akademiuri sabWos wevrobis kandidatTa registracia daiwyos 2016 wlis
22 aprils 10:00 saaTze da dasruldes 2016 wlis 28 aprils 18:00 saaTze.
7. kandidatTa registracia iwarmoebs ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-
lisis saxelmwifo universitetis kancelariaSi Semdeg misamarTze: q. Tbilisi,
ilia WavWavaZis gamziri #1, universitetis pirveli korpusi, oTaxi #114.
8. brZanebis yvelasTvis xelmisawvdom adgilze ganTavseba daevalos univer-
sitetis kancelarias.
9. informaciis universitetis gazeT – `Tbilisis universitetSi“ gamoqvey-
nebis uzrunvelyofa daevalos gazeT „Tbilisis universitetis“ mTavar re-
daqtors nino kakulias.
10. brZanebis universitetis oficialur veb-gverdze ganTavseba daevalos
universitetis sainformacio teqnologiebis departaments.
11. brZanebis Sesasruleblad gadacema masSi moyvanil dainteresebul pir-
TaTvis daevalos universitetis kancelarias.
12. brZaneba ZalaSi Sedis kanonmdeblobiT dadgenili wesiT – gamoqveyne-
bisTanave.
13. kontroli brZanebis Sesrulebaze daevalos administraciis xelmZRvane-
lis movaleobis Semsrulebels, administraciis xelmZRvanelis moadgiles ermi
qemokliZes.
14. winamdebare brZaneba dainteresebuli piris mier SeiZleba gasaCivrdes,
kanonmdeblobiT dadgenili wesiT, ZalaSi Sesvlis dRidan 1 Tvis vadaSi q. Tbi-
lisis saqalaqo sasamarTlos administraciul saqmeTa kolegiaSi (misamarTi: q.
Tbilisi, daviT aRmaSeneblis xeivani, me–12 kilometri, #6).
reqtori, profesori, akademikosi vladimer papava
#65/01-01 20.04.2016
ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos wevrTa arCevnebis daniSvnis, wevrobis kandidatTa registraciis vadebis gansazRvrisa da saarCevno komisiis Semadgenlobis damtkicebis Sesaxeb
`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanonis me–16 muxlis pirveli punqtis `e“ qvepunqtis, me–20 muxlis pirveli, me–2, me–4 da me-5 punqtebis, saqarTvelos zo-
gadi administraciuli kodeqsis 52–e muxlis pirveli da me–2 nawilebis, 53–e muxlis pirveli da me–3 nawilebis, 54–e muxlis pirveli nawilis, 55–e muxlis me–2 nawilis, 56–e
muxlis pirveli nawilis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2013 wlis 11 seqtembris #135 brZanebiT damtkicebuli ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis me-7 muxlis me-8 punqti, me–14 muxlis pirveli punqtis, me-8 punqtis `a“ qvepunqtis, me-9 punqtis, 24-e muxlis me-3 punqtis,
`ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos wevrTa arCevis wesis Sesaxeb“ ssip – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos 2014 wlis 30 seqtembris #96 dadgenilebis safuZvelze,
v b r Z a n e b:
1. `Sevides cvlileba ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-
wifo universitetis akademiuri sabWos wevrTa arCevnebis daniSvnis, wevrobis
kandidatTa registraciis vadebis gansazRvrisa da saarCevno komisiis Semad-
genlobis damtkicebis Sesaxeb“ ssip _ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis
saxelmwifo universitetis reqtoris 2016 wlis 20 martis #65/01-01 brZanebaSi
da brZanebis me-2 punqti Camoyalibdes Semdegi redaqciiT:
`2. akademiuri sabWos wevrTa arCevnebis Catarebis uzrunvelyofis mizniT
Seiqmnas saarCevno komisia Semdegi SemadgenlobiT:
a) boSiSvili aleqsandre _ humanitarul mecnierebaTa fakultetis asi-
stent profesori;
b) gavaSeli cisana - zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis
asistent profesori;
g) dvaliZe irakli _ iuridiuli fakultetis asocirebuli profesori;
d) kakulia nazira _ ekonomikisa da biznesis fakultetis asocirebuli pro-
fesori;
e) maxarobliSvili giorgi _ iuridiuli fakultetis asistent profesori;
v) meyanwiSvili ekaterine _ ekonomikisa da biznesis fakultetis asistent
profesori;
z) qristesaSvili jenaro _ medicinis fakultetis asocirebuli profesori;
T) WalaganiZe nino - socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis asi-
stent profesori;
i) xaraZe efemia _ fsiqologiisa da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetis
asistent profesori“.
3. brZanebis yvelasaTvis xelmisawvdom adgilze ganTavseba daevalos uni-
versitetis kancelarias.
4. informaciis universitetis gazeT _ `Tbilisis universitetSi“ gamo-
qveynebis uzrunvelyofa daevalos gazeT „Tbilisis universitetis“ mTavar re-
daqtors nino kakulias.
5. brZanebis universitetis oficialur veb-gverdze ganTavseba daevalos
universitetis sainformacio teqnologiebis departaments.
6. brZanebis Sesasruleblad gadacema masSi moyvanil dainteresebul pir-
TaTvis daevalos universitetis kancelarias.
7. brZaneba ZalaSi Sedis kanonmdeblobiT dadgenili wesiT _ gamoqveyne-
bisTanave.
8. winamdebare brZaneba dainteresebuli piris mier SeiZleba gasaCivrdes, ka-
nonmdeblobiT dadgenili wesiT, ZalaSi Sesvlis dRidan erTi Tvis vadaSi q. Tbi-
lisis saqalaqo sasamarTlos administraciul saqmeTa kolegiaSi (misamarTi: q.
Tbilisi, daviT aRmaSeneblis xeivani, me-12 kilometri, #6).
reqtoris movaleobis Semsrulebeli, profesori darejan TvalTvaZe
oficialuri gverdi
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
3
mekiTxebian, rogor Sevafaseb uni-
versitetSi Seqmnil viTarebas. araa
ioli: Cvens universitets Tavisi
saukunovani arsebobis manZilze hqonia
rTuli periodebi. axaldaarsebul umaR-
les saswavlebels bolSevikebma Seuties
da daarbies. didi ivane javaxiSvili uni-
versitetidan gaagdes; misi mxardamWere-
bi mZime dReSi Caagdes; 1930 wels daxures
kidec universiteti... magram ramdenime
welSi aRdga mkvdreTiT da nel-nela
aRidgina dakarguli dideba...
deda universiteti deda universite-
tobda...
2004 wlidan daiwyo meore umZimesi
Seteva `neobolSevikebisa~... amaze bevri
daiwera... analogiisTvis erT Zvel ambavs
mainc gavixseneb: erTxel qarTuli enisa
da qarTvelobis dauZinebelma mterma k.
ianovskim iakob gogebaSvils uTxra, Seni
`dedaena~ did adgils iWers skolaSi,
naxevari gaarusuleo; roca iakobisgan
uari miiRo, daemuqra _ saerTod avkrZa-
lav `dedaenaso~. iakobma Tqva: `jobia
`dedaena~ am saxiT mokvdes, vidre ise wax-
des, rogorc ianovskis undao, radganac
am saxiT mkvdari ufro advilad aRdgeba
mkvdreTiT, vidre ise wamxdari gamo-
swordebao~... hoda, mokles 1930 wels
universiteti, magram aRdga mkvdreTiT;
waxda 2005-2006 wlebSi da... me wamxdaris
gamosworebis seriozul mcdelobas ver
vxedav... amaze saubris dro kidev mova...
***
axla kars akademiuri sabWos arCevne-
bi mogvadga. rogor sabWos visurvebdi?
faqtia, ara iseTs, rogoric gvyavda...
akademiuri sabWo 2006 wels airCies
`erTgulebisa da morCilebis~ princi-
piT; ara universitetis erTgulebis,
aramed xelisuflebisa da universitetis
administraciis erTgulebisa da morCi-
lebis principiT. gza da gza xdeboda cv-
lilebebi sabWos SemadgenlobaSi, magram
ar icvleboda SerCevis mTavari princi-
pi... modiT, gavixsenoT: pirvel sabWoSi
iyo ramdenime deputati nacionaluri
moZraobidan, ministris moadgileebi,
xelisuflebis sxva warmomadgenlebi... am
niSniT SerCeva SemdgomSic gagrZelda...
da, cxadia, gadawyvetilebebic iyo iseTi,
rogorsac zemodan ukarnaxebdnen an/da
Tsu-is administracia moiTxovda; sab-
Wo `saarakod erTsulovani~ iyo. gavix-
senoT: 2005-2006 wlebSi universitetSi
gaqra fakultetebi, gauqmda kaTedrebi,
daixura kabinet-laboratoriebi, mokv-
da samecniero seqtori, quCaSi aRmoCnda
aTasobiT damsaxurebuli mecnieri, ped-
agogi da yovelive amis Semoqmedi g. xu-
bua 2007 wels akadsabWom zarzeimiT air-
Cia reqtorad. am arCevnebis dros sabWos
wevrTa aRtacebuli gamosvlebi gazeTSi
daibeWda... samarcxvino iyo yovelive
es... mere? _ imave sabWom 2010 wels er-
Txmad(!) gadairCia wignebis qurdobasa
da sxva mraval danaSaulSi braldebuli
g. xubua; cxadia, sabWos pasuxismgeblo-
ba ar auRia Tavis Tavze; ubrZanes da
gauSves g. xubua... erTxmad airCies mo-
valeobis Semsruleblad n. surgulaZe...
ubrZanes da oriode kviraSi erTxmad
gadairCies n.surgulaZe da movaleobis
Semsruleblad erTxmad airCies sauni-
versiteto sferosaTvis sruliad ucxo
da Seuferebeli s. kvitaSvili, mere re-
qtorad... ubrZanes da 2013 wels kvlav
movaleobis Semsruleblad daamtkices
s. kvitaiSvili... am sabWos `moRvaweo-
baSi~ erTaderTi normaluri SemTxveva
iyo vl.papavas arCeva; magram aq situacia
Seiqmna sabWosaTvis arasasurveli: sazo-
gadoebrivi azri Camoyalibda da veRar
gaeqcnen amas... mere? mere isev `dalagda~
viTareba da sabWom Tavisi `tradiciuli
Tvisebebi~ gaixsena 2016 wels kancleris
arCevnebis dros. rom ara am arCevnebSi
sabWos aseTi araprincipuloba da upasu-
xismgebloba, deda universitetSi dRes
sxva viTareba iqneboda...
madloba unda vuTxraT im Zalas, ro-
melmac aiZula es akademiuri sabWo, See-
wyvita Tavisi saqmianoba... kars mogvadga
axali akademiuri sabWos arCevnebi...
universitetis gadarCenis erT-erTi
gza swored akademiur sabWoze gadis.
gveyoleba principuli, marTali, patio-
sani, universitetisa da qarTuli saqmis
erTguli sabWo _ gveqneba ukeTesi uni-
versiteti...
isev iseT sabWos avirCevT? Cveni saS-
veli ar iqneba. amitom am arCevnebis dros
mainc daviviwyoT partiuli da piradi
interesebi; vifiqroT universitetze,
mis interesebze... gavixsenoT didi akaki
wereTlis Segoneba, erT-erTi arC evnebis
dros rom Tqva: `kenWi Wkuisa da sindisis
saqmea; mekenWes ar unda uRalatos arc
erTma da arc meorem, Torem saerTo saqme
waagebso~... mivendoT `mekenWeTa~ Wkuasa
da sindiss... aTiode wlis winaT Cveni lo-
zungi iyo: `gadarCeba universiteti? _
gadarCeba saqarTvelo!~ da merwmuneT, es
asea! vifiqroT saqarTveloze!...
giorgi gogolaSvili
gadarCeba universiteti? _ gadarCeba saqarTvelo!
maRali Sefaseba misca universitet-
Si gamarTul reqtoris movaleobis
Semsruleblis arCevnebs. misi TqmiT,
universitetSi uzrunvelyofili iyo
arCevnebis demokratiulad, gamWvir-
valed Catarebis SesaZlebloba.
arCevnebis Sedegebis gamocxadebis
Semdeg Tsu-is yofilma reqtorma, aka-
demikosma vladimer papavam arCevnebSi
gamarjveba miuloca darejan TvalT-
vaZes da aRniSna, rom arCevnebi gaimar-
Ta mSvid garemoSi, yvela proceduris
dacviT, rac daafiqsires damkvirveb-
lebmac. „dRevandeli dRe aris Cveni
universitetis istoriaSi gansakuTre-
buli. gansakuTrebuli, radganac dRes
ar iyo ubralod reqtoris movaleobis
Semsruleblis arCeva. dRes pirvelad
Cvens universitetSi, da sruliad sa-
qarTveloSi, reqtoris movaleobis
Semsruleblis arCevis ufleba mieca
1300-ze met amomrCevels. es Zalian
masStaburi arCevnebia da universi-
tetma aCvena, rom mas Seswevs unari _
yvelaze rTul situaciaSic ki viTare-
bas gaumklavdes ise, rogorc SeSvenis
ivane javaxiSvilis da misi didi Tana-
moazreebis mier dafuZnebul univer-
sitets“, _ aRniSna vladimer papavam.
misi TqmiT, mas ukve SeuZlia, damSvide-
bulma datovos Tavisi posti, radgan
universitetma mxari swored lado pa-
pavas strategias dauWira qalbatoni
darejan TvalTvaZis arCeviT. darejan
TvalTvaZe ramdenime Tvis win swored
lado papavam daniSna reqtoris moad-
giled saswavlo dargSi. amdenad, yofi-
li reqtori mis gamarjvebad miiCnevs
reqtoris movaleobis Semsruleblad
darejan TvalTvaZis gamarjvebas ar-
CevnebSi.
„mjera, rom universitetis profe-
sura, Cvens studentebTan erTad, yve-
lani erTad vibrZolebT da viSromebT,
raTa ukeTesi universiteti gvqondes.
amisTvis saWiroa, rom universitets
hyavdes legitimuri mmarTveli orga-
noebi _ es aris misi akademiuri sabWo,
romelic aris umaRlesi mmarTvelobi-
Ti organo, es aris kancleri, romlis
arCevnebi Zalian male gaimarTeba. es
aris yvelaze mniSvnelovani, risTvi-
sac universitetma movaleobis Sems-
rulebeli airCia _ movamzadoT da
Rirseulad CavataroT universitetis
reqtoris arCevnebi. Cems mTavar amo-
canas swored amaSi vxedav“, _ ganacxa-
da Tsu-is reqtoris movaleobis Sems-
rulebelma darejan TvalTvaZem.
darejan TvalTvaZe arCevnebis Se-
degebis gamocxadebis Semdeg studen-
tebs gaesaubra. rogorc man studen-
turi moZraoba „auditoria 115“-isa
da studenturi TviTmmarTvelobis
wevrebs ganucxada, misi mTavari amoca-
na universitetSi saswavlo-kvleviTi
saqmianobis warmarTva da am etapisTvis
umniSvnelovanesi legitimuri marTvis
organoebis arCevnebis demokratiulad
Catarebis uzrunvelyofaa, raSic mas
studentebis da profesuris mxarda-
Wera esaWiroeba. uaxloes dReebSi re-
qtoris movaleobis Semsrulebeli Tbi-
lisis saxelmwifo universitetis stu-
dentebTan Sexvedras gamarTavs.
darejan TvalTvaZe reqtoris mova-
leobis Sesrulebas 21 aprilidan Seudga.
SegaxsenebT, rom 30 marts Tsu-is
akademiurma sabWom daakmayofila re-
qtoris vladimer papavas gancxadeba
gadadgomis Sesaxeb. reqtoris mova-
leobis Semsruleblis arCevnebi 20
aprils gaimarTa da masSi monawileoba
miiRes universitetis akademiuri da
samecniero Tanamdebobis mqone pireb-
ma, romelTac aqvT doqtoris an masTan
gaTanabrebuli akademiuri xarisxi.
Tsu-is reqtoris movaleobis Semsru-
leblis arCevnebs 16 individualuri
piri da 4 arasamTavrobo organizacia
akvirdeboda.
sazogadoebasTan urTierTobis
departamenti
Tbilisis saxelmwifo universitetma reqtoris movaleobis Semsrulebeli airCia
pirveli gverdidan
„mjera, rom universitetis profesura, Cvens stu-dentebTan erTad, yvelani erTad vibrZolebT da viSromebT, raTa ukeTesi universiteti gvqon-des. amisTvis saWiroa, rom universitets hyav-des legitimuri mmarTveli organoebi _ es aris misi akademiuri sabWo, romelic aris umaRlesi mmarTvelobiTi organo, es aris kancleri, rom-lis arCevnebi Zalian male gaimarTeba. es aris yvelaze mniSvnelovani, risTvisac universitetma movaleobis Semsrulebeli airCia _ movamzadoT da Rirseulad CavataroT universitetis reqto-ris arCevnebi. Cems mTavar amocanas swored amaSi vxedav“.
mosazreba
giorgi gogolaSviligiorgi gogolaSvili
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
4
ekonomikisa da biznesis fakultetma miznobrivi samecniero proeqtebis
prezentacia gamarTa
18 Tebervals Tbilisis saxelm-
wifo universitetSi ekonomikisa da
biznesis fakultetma miznobrivi-
samecniero proeqtebis prezentacia
gamarTa. prezentaciaze warmodge-
nili iyo 6 dasrulebuli proeqti,
romlebic samecniero kvlevebisTvis
saintereso aspeqtebs moicavda.
gazeTma `Tbilisis universitet-
ma~ miznobrivi samecniero proeqte-
bis Sejameba sTxova Tsu-is ekonomi-
kisa da biznesis fakultetis dekans,
profesor Teimuraz beriZes:
_ ivane javaxiSvilis Tbilisis
saxelmwifo universitetis ganviTa-
rebis strategiaSi Sedis iseTi mniSv-
nelovani komponenti, rogoricaa
samecniero kvlevebis gaZliereba.
amis naTeli magaliTia Cveni univer-
sitetis reqtoris, akademikos vla-
dimer papavas iniciativa, kerZod,
universitetis yvela fakultetze
miznobrivi samecniero-kvleviTi
proeqtebis dafinanseba. es dafinan-
seba xdeba ara meqanikurad, aramed
konkursis safuZvelze. SarSan 2015
wels ekonomikisa da biznesis fakul-
tetze gamarjvebulad gamocxadda
6 samecniero-kvleviTi proeqti (3
_ ekonomikis da 3 _ biznesis admi-
nistrirebis mimarTulebiT). unda
aRiniSnos, rom yvela gamarjvebuli
proeqti mWidrod iyo dakavSirebu-
li Cveni qveynis sameurneo cxovreba-
sTan. proeqtebis Sedegebi gamo-
qveyndeba, rogorc adgilobriv, ise
ucxour JurnalebSi. da kidev erTi,
axlac da momavalSi aseTi proeqte-
bis realizeba universitetSi xels
Seuwyobs im samecniero minimaluri
standartebis dakmayofilebas, ro-
melic SemoRebulia sauniversiteto
regulaciaSi da momaval wels amoq-
meddeba.
fermeruli meurneobebis diversifikaciis
SesaZleblobebi _ evrokavSiris modelebi da gamowvevebi saqarTveloSi
gvesaubreba samecniero
xelmZRvaneli, profesori
eTer xaraiSvili(mikroekonomikis kaTedra)
_ qalbatono eTer, rogor moax-
dineT Tqveni miznobrivi samec-
niero-kvleviTi proeqtis samuSao
jgufis dakompleqteba?
_ proeqtis samuSao jgufi, Zi-
riTadad, dakompleqtda mikroeko-
nomikis kaTedris akademiuri perso-
naliT (asocirebuli profesorebi:
marina CavleiSvili, ia nacvliSvi-
li, ineza gagniZe, asistent profe-
sori Tamar lazariaSvili). Tumca,
proeqtis specifikidan gamomdinare,
kvlevaSi CavrTeT Teoriuli ekono-
mikis kaTedris asocirebuli pro-
fesori marina nacvalaZec. proeqtSi
mkvlevrebad moviwvieT maRali aka-
demiuri moswrebis studentebi, ba-
kalavrebi: ana lomouri, salome eqi-
zaSvili da rusudan guraSvili.
_ ra ZiriTad miznebsa da amo-
canebs isaxavda Tqveni proeqti da,
saerTod, ram ganapiroba kvlevis
aqtualuroba?
_ samecniero-praqtikuli kvle-
viTi proeqti iTvaliswinebda fer-
meruli meurneobebis ganviTarebis,
diversifikaciis SesaZleblobebisa
da perspeqtivebis Sefasebis safuZ-
velze ZiriTadi gamowvevebis gamov-
lenas saqarTveloSi. sagulisxmoa,
rom fermeruli meurneobebi mniSv-
nelovan rols asruleben evrokav-
Siris qveynebis ekonomikur stru-
qturaSi. evrokavSirTan daaxloebis
kuTxiT ki aucilebelia saqarTvelo-
saTvis SemuSavdes diversifikaciis
iseTi modelebi, romlebic, erTi mx-
riv, SesabamisobaSi iqneba evropul
moTxovnebTan, meore mxriv, asaxavs
im saukeTeso saerTaSoriso gamoc-
dilebas, romelic arsebobs sxva-
dasxva ganviTarebul qveyanaSi.
mevenaxeoba-meRvineoba saqarT-
velosTvis tradiciuli da strate-
giuli mniSvnelobis dargia. masSi
CarTulia soflad mcxovrebi mo-
saxleobis mniSvnelovani nawili.
mevenaxeoba-meRvineobis diversi-
fikacia mniSvnelovan rols Seas-
rulebs ekonomikuri zrdis kuTxiT
da, imavdroulad, uzrunvelyofs
yvelaze mowyvladi mosaxleobis
cxovrebis donis gaumjobesebas. ma-
qsimaluri efeqtianobisaTvis mniSv-
nelovania, rom procesSi CarTuli
iyos yvela dainteresebuli da kom-
petenturi mxare, kerZod, Sesabamisi
saministroebi, eqspertebi, mecnier-
muSakebi da uSualod mevenaxeoba-
meRvineobis dargis warmomadgenle-
bi.
Cveni proeqti iTvaliswinebda
iseTi kvlevis Catarebas, romelic
moicavda yvela zemoT CamoTvlili
mxareebis poziciebisa da xedvebis
Seswavla-analizs. damatebiT gamo-
vikvlieT iseTi saukeTeso evropuli
gamocdileba, romelic adekvaturia
saqarTvelos realobisTvis. Sevimu-
SaveT am modelebis adaptirebis re-
komendaciebi.
aRniSnulidan gamomdinare, ga-
nisazRvra kvlevis ZiriTadi mizani:
fermeruli meurneobebis ganviTa-
rebis SesaZleblobebis gamovlena
da perspeqtivebis dasabuTeba evro-
kavSiris qveynebSi arsebuli mode-
lebis gaTvaliswinebiT. Sesabamisad,
daisaxa Semdegi ZiriTadi amocanebi:
fermeruli meurneobebis diversi-
fikaciis Sesaxeb bibliografiuli
kvlevis Catareba; kvlevis obieqtis
SerCeva; kvlevisaTvis kiTxvarisa da
interviuebis Catarebis saxelmZRva-
nelos momzadeba; interviuebis Ca-
tareba; transkriptebis momzadeba;
evrokavSiris qveynebis fermeruli
meurneobebis xelSewyobasTan da-
kavSirebuli gamocdilebisa da ar-
sebuli modelebis Seswavla; Rvinis
bazris diversifikaciis modelebis
Sefaseba; modelebis da rekomenda-
ciebis SemuSaveba mikro da makro
doneze saqarTveloSi fermeruli
meurneobebis diversifikaciis Se-
saZleblobebis uzrunvelsayofad
da sxva.
_ ra ZiriTadi tendenciebi ga-
moikveTa kvlevis procesSi?
_ kvlevis safuZvelze Semdegi
ZiriTadi tendenciebi gamovlinda:
fermeruli meurneobebis diversi-
fikaciis procesi kaxeTis regionSi,
miuxedavad mravalsaukunovani tra-
diciebisa, sawyis etapzea; mevenaxeo-
baSi CarTulia ZiriTadad mcire zo-
mis fermerebi da isini damokidebul-
ni arian msxvili da saSualo Rvinis
qarxnebis mier dawesebul fasze; da-
bali fasebisa da Semosavlebis simci-
ris gamo fermerebi ver axdenen war-
moebis diversifikacias. msxvil qar-
xnebze damokidebuleba diversifi-
kaciis arasaxarbielo perspeqtivaa;
mcire fermebs, romlebic iyenebdnen
gafarToebis strategias, aqvT bev-
rad ukeTesi ekonomikuri Sedegebi,
vidre fermebs, romlebic CarTulni
ar arian diversifikaciis procesSi.
fermebi gafarToebis strategiis
gamoyenebiT lideroben wminda Semo-
savliT erTeul ojaxze; moqmedi sub-
sidirebis programebi ar aris diver-
sifikaciis efeqtiani saSualeba; ase-
ve, dazRveva ver asrulebs diversi-
fikaciis xelSemwyob rols; diversi-
fikaciaSi mniSvnelovani rolis Ses-
ruleba SeuZlia kooperirebas, rac
TiTqmis ar xdeba. mcire fermerTa
nawili mivida im daskvnamde, rom mi-
webis gamsxvileba saqmianobis gafar-
Toebis aucilebeli winapirobaa. mi-
uxedavad amisa, faqtobrivad, mainc
ver axdenen gaerTianebas, ZiriTadad
codnis naklebobisa da kooperaciis-
admi skeptikuri damokidebulebis
gamo; ruseTis bazari advilad xel-
misawvdomia mcire masStabis Rvinis
qarxnebisTvis, aseve zogierTi sxva
diversificirebuli produqtebisT-
vis. Sesabamisad, prioritetulad
maTTvis am bazris diversifikacia
ganixileba; mevenaxeebic da meRvi-
neebic Tanxmdebian, rom umTavresi
gamowveva aris Rvinis saerTaSoriso
bazrebis gafarToeba/diversifika-
cia. Tumca, am procesSi TiTqmis ar
arian CarTulni saSualo da mcire
zomis mwarmoeblebi; gamouyenebelia
produqtebis diversifikaciis mniSv-
nelovani SesaZleblobebi: arayis
warmoeba, sufris yurZeni, yurZnis
wveni, wipwis zeTi, Rvinis turizmi da
sxv.; mcire fermeruli meurneobebis
Sesaxeb mniSvnelovnad aris SezRu-
duli statistikuri monacemebi da
analitikuri informacia, rac aseTi
tipis meurneobebis mimarT arTu-
lebs rogorc kvlevebs, aseve sxva-
dasxva gadawyvetilebebis miRebis
SesaZleblobebs; ar arsebobs sru-
lyofili samarTlebrivi baza warmo-
ebis strategiuli ganviTarebisa da
gafarToebisTvis.
_ ra rekomendaciebi SeimuSa-
veT kvlevis Sedegad?
_ rac Seexeba rekomendaciebs,
momzadda ori tipis rekomendacia:
samTavrobo struqturebisTvis da
uSualod fermerebisTvis. maTgan
mniSvnelovania: diversifikaciis
strategia unda gaxdes mcire Rvinis
qarxnebis amuSaveba; saWiroa produ-
qtebis diversifikaciis procesis
xelSewyoba saxelmwifos mier dasa-
buTebuli programebiTa da Sesabami-
si kvlevebiT; dasaxlebuli lokacie-
bis Sesabamisad aucilebelia mcire
fermerebis mier yurZnis, Rvinisa da
diversificirebuli produqtebis
pirdapiri gayidvis organizeba; Se-
samuSavebelia diversificirebuli
produqtebis SesaZleblobebis sqe-
ma: aryis warmoeba; sufris yurZnis
jiSebis gafarToeba; yurZnis wveni;
wipwis zeTi; Rvinis turizmi; mcire
da saSualo zomis fermerul meur-
neobaTa diversifikaciis procesis
ganviTarebisTvis aucilebelia kano-
nis miReba ,,fermeruli meurneobebis
Sesaxeb“; aucilebelia Rvinis bazris
tradiciuli bazrebis diversifika-
cia: ruseTi, ukraina, yazaxeTi, be-
lorusi; aseve, mniSvnelovania per-
speqtiuli bazrebis diversifikacia
Semdeg qveynebSi: amerikis SeerTebu-
li Statebi, CineTi, didi britaneTi,
germania, poloneTi, ukraina.
saxelmwifo programebis mimar-
TulebiT aucilebelia:
a) programebs Soris koordinacia;
b) programebis SemuSavebis dros
mcire fermerebis saWiroebebis Ses-
wavla da Sesabamisi fokusireba;
g) programebis Sesaxeb meti sain-
formacio kampaniis Catareba da fer-
merebis informireba;
d) saxelmwifo programebis efe-
qtianobis Sefaseba kvlevebis safuZ-
velze; saWiroa fermeruli meurne-
obebis xelmisawvdomobis gazrda iaf
agro-kreditebze.
kritikuli mniSvneloba aqvs sa-
SeRavaTo periodis arsebobas; saWi-
roa kooperirebis ideis swori argu-
mentacia, propaganda da kooperati-
vebis Seqmnis efeqtiani mxardaWeris
sistemis amoqmedeba da sxva.
_ Tqveni SefasebiT, miznobrivma
samecniero-kvleviTma proeqtebma
ra dadebiTi movlenebi gamoiwvia
da ra moutana proeqtis TiToeul
monawiles?
_ miznobrivma samecniero-kvle-
viTma proeqtebma udavod dadebiTi
mecnierebis `amuSaveba~ universitetSi gamoricxavs mosazrebas imis Taobaze,
rom Tsu-Si stagnaciaa
rodesac saubroben imaze, rom universitetSi Tu araferi gafuWebula,
arc araferi gakeTebula reqtorad lado papavas mosvlis Semdeg da rom
universitetSi stagnaciaa, gvinda Cveni gazeTis mkiTxvels SevaxsenoT
Semdegi: maSin, roca universitets sabiujeto dafinanseba jer kidev ar aqvs,
reqtoris iniciativiT, universitetma fakultetebisTvis miznobrivi samec-
niero proeqtebis dasafinanseblad Tanxebi gamoyo da am proeqtebSi rogorc
profesorebi, ise yvela safexuris studenti iRebs monawileobas. mecnierebis
amuSavebis tendenciebi ki, albaT, ar niSnavs imas, rom am wlebis ganmavlobaSi
universitetSi araferi gakeTebula. Cveni gazeTi im proeqtebis prezenta-
ciebis gaSuqebis cikls agrZelebs, romlebic swored sauniversiteto dafinan-
sebis kvalze Seiqmna.
me-5 gverdze
eTer xaraiSvilieTer xaraiSvili
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
5
movlenebi gamoiwvia: gaizarda kv-
levebisadmi interesi da pasuxismge-
bloba; momzadda kvlevebze dafuZ-
nebuli samecniero Sromebi da gamo-
qveynda saerTaSoriso Jurnalebsa
da saerTaSoriso samecniero kon-
ferenciaTa Sromebis krebulebSi;
proeqtSi CarTulma studentebma
miiRes kvlevis gamocdileba, moxda
Taobebs Soris urTierTobebis gan-
viTareba; Sesabamisad, codnisa da
gamocdilebis gadacema, urTierTga-
ziareba da sxv.
Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis bakalavriatisa
da magistraturis kursdamTavrebulTa moTxovna-miwodebis
statistikuri kvleva
gvesaubreba proeqtis samecniero
xelmZRvaneli, profesori simon gelaSvili (kaTedra: ekonomikisa
da biznesis fakultetis
ekonomikuri da socialuri
statistika)
_ batono simon, ramdeni mona-
wile iyo Tqvens proeqtSi?
_ kvleviTi proeqtis ganxorcie-
lebaSi monawileobda sul 11 piri.
maT Soris, 8 akademiuri personali
da 3 studenti (2 doqtoranti da 1 ma-
gistranti). akademiuri personali-
dan proeqtSi monawileobda: profe-
sori qeTevan marSava, asocirebuli
profesorebi: marine mindoraSvili,
nino abesaZe, merab xmalaZe, marina
muCiaSvili; asisitent–profesore-
bi: zamira Sonia da maia giorgobiani;
doqtorantebi: Sorena farjiani da
naTia gigineiSvili, magistranti _
ana abesaZe.
_ Tqveni Tema uSualod exeba
ekonomikisa da biznesis fakul-
tetis bakalavriatisa da magi-
straturis kursdamTavrebulTa
moTxovna-miwodebis statistikur
kvlevas. es gamowveuli iyo Semd-
gomi axali miznebisa da amocanebis
dasaxvisTvis?
_ kvlevis ZiriTadi mizani iyo
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-
lisis saxelmwifo universitetis
ekonomikisa da biznesis fakultetis
bakalavriatisa da magistraturis
kursdamTavrebulTa Sromis bazarze
konkurentunarianobis gansazRvra.
ZiriTadi miznis misaRwevad dasa-
xuli iqna Semdegi amocanebi:
• Tsu-is ekonomikisa da biz-
nesis fakultetis dasaqmebul
kursdamTavrebulTa Sesaxeb infor-
maciis Segroveba;
• Tsu-is ekonomikisa da bizne-
sis fakultetis mier specialistTa
momzadebis srulyofis mizniT, sa-
jaro da kerZo seqtorebidan poten-
ciuri damsaqmeblebis Sefasebebis,
moTxovnebisa da rekomendaciebis
Seswavla.
• kursdamTavrebulTa mier mi-
Rebuli umaRlesi ganaTlebis sxva-
dasxva aspeqtis Sefaseba dasaqmebis
Sedegad miRebuli gamocdilebis sa-
fuZvelze da maT Soris Sesabamiso-
bis gansazRvra;
• im faqtorebis identificireba,
romlebic ganapirobeben saganmanaT-
leblo programebis koreqtirebis
aucileblobas SemdgomSi.
kvleva mimdinareobda winaswar
SemuSavebuli da damtkicebuli
kiTxvarebis Sesabamisad, romelTa
eleqtronuli versiebi CatvirTuli
iyo Google Drive-is sistemaSi. kvlevis
procesSi farTod iqna gamoyenebuli
Semdegi meTodebi: SerCeviTi sta-
tistikuri dakvirveba, monacemTa
Tavmoyra-dajgufeba, SefardebiTi
da saSualoebis meTodi, variaciuli
analizis, aseve, korelaciur-regre-
siuli analizi. kvlevis procesSi mi-
Rebuli raodenobrivi monacemebis
damuSaveba da saTanado maCveneble-
bis gaangariSeba ganxorcielda kom-
piuteruli programa SPSS–is gamoy-
enebiT.
Sinaarsobrivad kvleviTi
proeqti Sedgeba 2 nawilisgan: I. eko-
nomikisa da biznesis fakultetis
kursdamTavrebulTa dasaqmebisa da
maTze moTxovnis statistikuri kv-
leva; II. ekonomikisa da biznesis fa-
kultetis kursdamTavrebulTa mi-
wodebis statistikuri kvleva.
_ rogori suraTi miiReT kvle-
vis Sedegad?
_ potenciuri damsaqmeblebis –
respondenti iuridiuli pirebisgan
miRebuli informaciis damuSaveba-
analizis Sedegad dadginda, rom
2010-2015 wlebSi maT samsaxurSi
miiRes sxvadasxva universitetebis
yvelaze meti kursdamTavrebuli:
pirvel adgilzea iv. javaxiSvilis
saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universiteti (38,5%); II da III adgil-
ze ilias universiteti (17,4%) da
Tavisufali universiteti (10,1%),
xolo IV da V adgilebze aRmoCndnen
saqarTvelos teqnikuri universite-
ti (9,2%) da kavkasiis universiteti
(6,2%).
potenciuri damsaqmebeli insti-
tuciebis Sefasebebis Tanaxmad, Tsu-
is ekonomikisa da biznesis fakul-
tetis kursdamTavrebulebs, yvela
danarCenebTan SedarebiT, didi upi-
ratesoba aqvT ganaTlebis doneSi,
Semdeg – profesiul unar-CvevebSi,
agreTve zogad kulturaSi, kompi-
uteris codnasa da komunikabelu-
robaSi. amasTan erTad, xazgasasme-
lia is garemoeba, rom ekonomikisa da
biznesis fakultetis kursdamTavre-
bulTa upiratesoba ucxo enebis cod-
naSi arc erTma respondentma ar daa-
saxela, rac damafiqrebeli faqtia da
adekvatur reagirebas saWiroebs.
Cveni kvlevis erT-erTi amoca-
na iyo respondenti instituciebis
azris Seswavla imis Sesaxeb, Tu ra
sagnebs aZleven isini prioritets
specialistebis momzadebisas. aRniS-
nuli sakiTxis Sesaswavlad respon-
dentebs SevTavazeT aseTi SekiTx-
va: _ Tqveni azriT, ra sagnebi unda
Seiswavlon Tsu-is ekonomikisa da
biznesis fakultetis studenteb-
ma? miRebuli pasuxebi davajgufeT
erTgvarovani sagnebis jgufebad da
davalageT ranJirebuli rigiT, kle-
badobis mixedviT. pirveli Svideuli
aseTia:
1. finansebi, sagadasaxado da sa-
banko saqme;
2. sabuRaltro aRricxvis sagnebi;
3. maTematikuri sagnebi;
4. statistikuri sagnebi;
5. kompiuteruli programebi Ex-cel, SPSS, Power Point;
6. inglisuri ena;
7. mikroekonomika, makroekonomi-
ka da ekonometrika.
Cveni kvlevis erTerT mniSvne-
lovan problemas warmoadgenda imis
dadgena, Tu rogor Seesabameba momz-
adebuli kadrebi maTdami wayenebul
moTxovnebs. aRniSnuli sakiTxis Se-
saswavlad respondentebs davusviT
Semdegi kiTxva: _ ra ganapirobebs
TqvenTvis Sesaferisi kadrebis mo-
Ziebis sirTules?
miRebuli pasuxebis dajgufebisa
da ranJirebis Sedegad yvelaze xSiri
pasuxebi ase ganawilda:
1. maRalkvalificiuri kadrebis
deficiti regionebSi;
2. kvalificiuri kadrebis miReba
da maTi SenarCuneba arc Tu maRali
anazRaurebis pirobebSi;
3. specifikuri gamocdilebis ar-
qona, kompiuteruli programebisa
da ucxo enebis codnis arasakmarisi
done;
4. axali kursdamTavrebulebis
xSirad arasakmarisi siRrmiseuli
Teoriuli codna da praqtikuli
unar-Cvevebi. aseve maT uWirT do-
kumentaciasTan muSaoba, mimoweris
warmoeba da gunduri muSaoba.
kvlevis farglebSi sakuTari
winadadebebi warmoadgina sul 257-
ma dasaqmebulma kursdamTavre-
bulma. maTi komentarebis umetesi
nawili gulisxmobs cvlilebebis
aucileblobas fakultetze, kon-
kretulad ki: swavlebis praqtikuli
nawilis gaZlierebas da msoflio-
Si aprobirebul Tanamedrove mid-
gomebs, aseve im sagnebis Seswavlis
aucileblobas, romlebic viwro
profesiul ganaTlebaze iqneba ori-
entirebuli (bakalavriatSi bolo 2
weli mxolod aseT sagnebs daeTmoba);
unda gaizardos kompiuteruli pro-
gramebis, gansakuTrebiT xcel da
SSS-is swavlebis xarisxi da gaZlier-
des ucxo enebis swavleba; Seiqmneba
sasiamovno saswavlo garemo, pirvel
rigSi, materialur-teqnikuri Tval-
sazrisiT.
_ kvlevis Sedegebidan gamomdi-
nare, albaT, garkveul rekomenda-
ciebs gaiTvaliswinebT saswavlo
procesSi...
_ ra Tqma unda, kvlevis Sedegad
miRebuli daskvnebi da rekomenda-
ciebi sasargeblo iqneba swavlebis
xarisxis amaRlebis uzrunvelsayo-
fad, fakultetis saganmanaTleblo
programebis srulyofis, gafarToe-
bisa da ganviTarebisTvis. yovelive
es ki maRalkvalificiuri kadrebis
momzadebis safuZvelia.
postkomunisturi transformacia saqarTveloSi da ekonomikis instituciuri bazis formirebis ZiriTadi
mimarTulebebi
gvesaubreba proeqtis
xelmZRvaneli, asocirebuli
profesori nazira kakulia
(makroekonomikis kaTedra)
_ qalbatono nazira, Tqvens
proeqtSi bevri studenti iyo Car-
Tuli. ZiriTadad ra gaiTvaliswi-
neT studentTa SerCevis procesSi?
_ proeqtSi CemTan erTad monawi-
leobda makroekonomikis kaTedris
asocirebuli profesori malxaz
Ciqobava, aseve Cveni kaTedris do-
qtorantebi: giorgi TeTrauli,
aleqsandre ergeSiZe, I da II kursis
magistrantebi: cotne JRenti, nini
biwaZe, kaxa dauSvili. rac Seexe-
ba proeqtis monawileebis SerCevis
process, daveyrdeniT ZiriTad moT-
xovnas studentTa akademiuri mosw-
rebis Sesaxeb, magram is garemoebac
minda aRvniSno, rom es studentebi
kaTedrasTan arsebuli studentTa
samecniero wris muSaobaSi maRali
aqtivobiT gamoirCevian.
_ riTaa ganpirobebuli Tqveni
proeqtis Temis aqtualoba da ra
ZiriTad mizans emsaxureba?
_ im problemaTa Soris, romel-
Ta Seswavla da gadaWra Tanamedrove
etapze aucilebelia ekonomikis Seu-
qcevadi funqcionirebisTvis, erT-
erTi yvelaze mniSvnelovania insti-
tuciuri problemebis formirebis
mizezebis gamoaSkaraveba da, Semd-
gomSi, misi aRmofxvris gzebis moZie-
ba. amisaTvis ki aucilebelia im obie-
qturi pirobebis Seswavla, romelic
memkvidreobiT miiRo transforma-
ciulma periodma da romlis domini-
rebadi xasiaTi Semdgomi reformebis
TaviseburebaSi gamoixata.
gansakuTrebuli mniSvneloba,
arsebuli problemebis daZlevis
procesSi, eniWeba makroekonomi-
meoTxe gverdidan
mecnierebis `amuSaveba~ universitetSi gamoricxavs mosazrebas imis Taobaze,
rom Tsu-Si stagnaciaa
me-6 gverdze
simon gelaSvilisimon gelaSvili
nazira kakulia studentebTan erTadnazira kakulia studentebTan erTad
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
6
kuri politikis formirebas, rome-
lic institucionaluri bazis Se-
qmnisa da damkvidrebis safuZvel-
ze uzrunvelyofs mxolod trans-
formaciul periodSi arsebuli
movlenebis sistemur Seswavlas.
proeqtis ZiriTad mizans ki war-
moadgenda: postkomunisturi trans-
formaciis pirobebSi institute-
bis formirebisa da misi CamorCenis
daZlevis ZiriTadi mimarTulebebis
Camoyalibeba makroekonomikuri re-
formebis Semdgomi srulyofis miz-
niT.
_ makroekonomikuri reforme-
bis srulyofili ganxorcieleba
nebismieri qveynis umniSvnelova-
nes saxelmwifoebriv mizans war-
moadgens. ra saxis samuSaoebi Caa-
tareT am miznis misaRwevad?
_ miznis misaRwevad Cven mier da-
isaxa Semdegi amocanebi:
• saqarTveloSi instituciuri
kuTxiT gatarebuli reformebis si-
stematizacia;
• instituciuri reformebis efe-
qtianobis Cveneba kavkasiis regionis
(azerbaijani, somxeTi) da estoneTis
_ yvelaze warmatebuli postkomu-
nisturi qveynis WrilSi;
• instituciuri cvladebis rao-
denobriv cvladebze mWidro kavSi-
ris arsebobis gamovlenis mizniT
institutebis cvlilebebis gazomva
(regresul-korelaciuri analizis
gamoyenebiT moxdeba instituciuri
cvladebis zegavlenis Cveneba rao-
denobriv cvladebze (mSp-is realu-
ri zrda da saSualo wliuri infla-
cia (samomxmareblo fasebis indeq-
siT);
• modelis saxiT wrfivi mravlo-
biTi regresiis gamoyeneba;
• instituciuri indikatorebis
SerCeva da Sefaseba;
• instituciuri CamorCenis Zi-
riTadi indikatorebis gamovlena;
• empiriul daskvnebze dayrd-
nobiT ekonomikur ganviTarebasa da
institutebis ganviTarebas Soris
arsebuli kavSiris dadgena;
• WGI indikatorebis mixedviT
(8 indikatori) saqarTvelos esto-
neTTan SedarebiTi CamorCenis mize-
zebis analizi;
• ZiriTadi institutebis gamov-
lena, romelTa funqcionirebac
mniSvnelovan zegavlenas axdens
qveynis ekonomikur zrdaze.
naSromis meTodologiur safuZ-
vels warmoadgens: klasikosebis,
Tanamedrove uaxlesi literaturi-
sa da qarTveli mecnierebis mier ga-
moqveynebuli Sromebi am mimarTu-
lebiT _ regresul-korelaciuri
analizis gamoyenebiT instituciuri
cvladebis zegavlenis Cveneba rao-
denobriv cvladebze. am miznisTvis
modelSi gamoyenebul iqna rogorc
institutebis transformaciis am-
saxveli cvladebi, aseve ekonomi-
kuri zrdis maCveneblebi. mocemul
kvlevaSi modelis asagebad arCeul
iqna mravlobiTi wrfivi regresiis
modeli;
kvlevis farglebSi qveynis insti-
tuciuri ganviTarebis donis Sefa-
seba moxda saerTaSoriso organiza-
ciebis indikatorebis gamoyenebiT.
midgomis Tanaxmad, TviTon indika-
torebis mniSvnelobebis magivrad
moxda „etalonuri qveynis“ Sesabami-
si indikatorisgan maTi gadaxris (anu
CamorCenis) Sefaseba.
modelis saxiT, am SemTxvevaSic,
arCeuli iqna wrfivi mravlobiTi
regresia. modelis specifikaciis
etapze moxda Semdegi cvladebis ar-
Ceva: Sedegobrivi cvladis saxiT ar-
Ceul iqna saxelmwifo mmarTvelobis
indikatorebi-Worldwide Governance In-dicators (WGI), romelTac safuZvlad
udevs 1990-ian wlebSi dawyebuli
msoflio bankis kvlevebi. aRniSnuli
indikatorebi (indeqsebi) gaiangari-
Seba 1996 wlidan, moicavs msoflios
212 qveyanaSi saxelmwifo mmarTve-
lobis 6 ZiriTad aspeqts, romelic
Semdeg agregirdeba 6 indikatoris
saxiT. faqtoruli cvladebis saxiT
ki arCeul iqna Heritage Foundation-is
2015 wlis ekonomikuri Tavisufle-
bis indeqsi. es indeqsi axasiaTebs
ekonomikis 4 ZiriTad sferos: kano-
nis Zalaufleba (Rule of Law); saxelm-
wifos (rolis) sidide (Government Size);
regulirebis efeqtianoba (Regulatory Effi ciency); bazris gaxsniloba (Market Openness).
aRniSnuli sferoebis Sefasebis
mizniT, mTliani indeqsi, romelic
Sedgeba 10 damoukidebeli indikato-
risgan, obieqturobisa da ekonomi-
kuri dasabuTebis maRali donis uz-
runvelyofisTvis detalurad ganvi-
xileT. aRsaniSnavia, rom regresiis
agebamde ganxorcielda rogorc fa-
qtoruli, ise Sedegobrivi cvladis
dinamikuri mwkrivebis standarti-
zebul masStabSi gadayvana. rogorc
miRebuli regresiis Sefasebidan
gamoCnda, mTliani modelis sizuste
miviReT sakmaod maRali, rac daada-
stura determinaciis rogorc Cveu-
lebrivma, ise Sesworebulma maCvene-
belma.
kvlevis pirvel nawilSi ganvixi-
leT transformaciis periodisT-
vis damaxasiaTebeli evoluciuri
Teoriis (nelsoni, uinteri), trans-
aqciuli xarjebis Teoriis (ronald
qouzi) da axali instituciuri Teo-
riis (duglas norti) klasikosTa naS-
romebi da maTi mniSvneloba trans-
formaciis procesSi myofi qveyne-
bisTvis;
meore nawili moicavda kvlevas
institutebis evoluciuri ganvi-
Tarebis Taviseburebis Sesaxeb sa-
qarTveloSi (1991-1993 wlebi, ro-
gorc transformaciis dasawyisi;
1994-2004 wlebi; 2004-2014 wlebi _
reformebis meore talRa; 2014 wli-
dan dRemde _ ganxorcielebuli re-
formebi instituciuri bazis formi-
rebis mimarTulebiT);
mesame nawilSi kvleva ganxor-
cielda sami mimarTulebiT:
• evropis rekonstruqciisa da
ganviTarebis bankis ZiriTadi insti-
tuciuri indikatorebis SedarebiTi
analizis Catareba;
• miRebuli Sedegebis safuZvelze
realur ekonomikasa da institutebs
Soris kavSiris gansazRvra;
• WGI indikatorebis gamoyene-
biT saqarTvelos instituciuri Ca-
morCenis dasabuTeba (etaloni qvey-
ana _ estoneTi).
_ ra suraTi gamoikveTa kvlevis
Catarebis Semdgom etapze?
_ kvlevis Sedegad miviReT Sem-
degi Sedegebi:
• Catarebulia SedarebiTi anali-
zi instituciuri kuTxiT rig post-
komunistur qveynebs Soris;
• empiriul daskvnebze dayrdno-
biT dasabuTebulia instituciuri
ganviTarebis Zlieri zegavlena re-
alur ekonomikaze;
• gamovlenilia dadebiTi kavSiri
instituciur ganviTarebasa da eko-
nomikur zrdas Soris;
• faqtoruli analizis safuZvel-
ze Sefasebulia rva instituciuri
indikatori, romelTa Sorisac ga-
movlinda saqarTvelos ekonomikur
CamorCenaze moqmedi indikatorebi;
• dasabuTebulia, rom yvelaze
Zlierad qveynis instituciuri Ca-
morCenis Semcirebaze vaWrobis Ta-
visufleba, finansuri Tavisufleba
da fiskaluri Tavisufleba moqme-
debs;
• gamoTvlis safuZvelze naCvene-
bi iqna saqarTvelos TiToeuli indi-
katoris mniSvnelobis gadaxra esto-
neTis Sesabamisi indikatorisgan, ris
Sedegadac TiToeulma damoukide-
belma cvladma aRniSna konkretul
sferoSi (anu TiToeuli institutis)
saqarTvelos CamorCenis done.
reziumes saxiT, SeiZleba iTqvas,
rom Catarebuli analizis safuZvel-
ze gamovlinda institutebis gan-
viTarebis mWidro damokidebuleba
ekonomikur zrdaze, risi dasabuTe-
bac warmoadgenda Cveni kvlevis mi-
zans.
dagegmilia naSromis Targmna da
gamocema inglisur da rusul enebze.
naSromi aprobirebuli iqneba 4 saer-
TaSoriso konferenciaze (germania,
poloneTi, italia, kanada).
_ aRniSnuli RonisZieba, ro-
gorc TqvenTvis cnobilia, ivane
javaxiSvilis saxelobis Tbili-
sis saxelmwifo universitetis
reqtoris, akademikos vladimer
papavas mieraa inicirebuli da
pirvelad ganxorcielda. Tqveni
azriT, garda imisa, rom moxda kon-
kretul problematikaze muSaoba,
kidev ra dadebiTi mxareebi gamoi-
kveTa proeqtze muSaobis proces-
Si?
_ rac Seexeba imas, Tu ra mogvca
am proeqtma _ albaT, upirvelesi
iyo da aris axali Taobis potencia-
lis mecnierebisken mimarTva samec-
niero kvlevaSi CarTulobiT. es aris
proeqti, romelmac SeZlo samecnie-
ro TaobaTa Soris mWidro kavSiris
aucileblobis dasabuTeba.
akademiuri personalis
upirvelesi mizani, swavlebasTan
erTad, aris niWieri axalgazrde-
bis xelSewyoba da maTSi mecnieru-
li kvlevis survilis Camoyalibeba.
amis saukeTeso gza ki erToblivi
muSaobis periodSi Seqmnili is ara-
formaluri garemoa, romelSic es
survilebi ibadeba da romelTa gan-
xorcielebac, ufrosi Taobis dax-
marebiT, realurad xdeba SesaZle-
beli da rac sakmaod didi stimulia
axalgazrda mecnierTa axali tal-
Ris Sesaqmnelad.
biznesis teqnologiuri garemo saqarTveloSi da misi gavlena eqsportis globalur
konkurentunarianobaze
gvesaubreba samecniero
xelmZRvaneli, profesori
iaSa mesxia(saerTaSoriso biznesis kaTedra)
_ batono iaSa, vin iyvnen Tqveni
proeqtis monawileebi da ZiriTa-
dad ra mimarTulebiT ganxorciel-
da kvleva?
_ proeqtSi monawileobdnen: la-
risa yorRanaSvili _ asocirebuli
profesori, SoTa SaburiSvili _
asocirebuli profesori, daviT si-
xaruliZe _ asocirebuli profes-
ori, leila qadagiSvili _ asistent
profesori, vaxtang Waraia _ ekono-
mikis doqtori (proeqtis dawyebisas
CarTuli iyo rogorc doqtoranti),
oTar anguriZe _ doqtoranti, eka
maRlaferiZe _ bakalavriatis stu-
denti. minda proeqtis yvela monawi-
les madloba gadavuxado keTilsin-
disieri da intensiuri SromisTvis
da gansakuTrebiT gamovyo profes-
ori larisa yorRanaSvili, romel-
mac didi energia daxarja proeqtis
droulad da xarisxianad dasrule-
bis saqmeSi da warmatebiT waradgina
Cveni proeqti.
proeqtis Tematikis SerCevas sa-
fuZvlad daedo Tanamedrove etap-
ze msoflio ekonomikasa da saerTa-
Soriso biznesSi mimdinare trans-
formaciuli cvlilebebi. msoflio
globalizaciisa da ekonomikuri
integraciis gaRrmavebam dRis wes-
rigSi daayena biznesis swrafi tem-
pebiT ganviTarebis amocana. eko-
nomikuri sazRvrebis gaxsnilobam,
sabaJo da sagadasaxado reJimebis
liberalizaciam Tanamedrove biz-
nesi mTlianad moaqcia Sefarde-
biTi upiratesobis Teoriis ze-
moqmedebis qveS. es obieqturi da
praqtikuli realoba gaxda, gamom-
dinare iqidan, rom konkurenciam
saerTaSoriso, globaluri xasiaTi
miiRo da, Sesabamisad, Ria ekono-
mikis pirobebSi azri dakarga ara-
konkurentunariani saqonlisa da
momsaxurebis warmoebam. dRes biz-
nesis ganviTarebis mTavari krite-
riumia iafi da xarisxiani saqonlis
damzadeba. amisaTvis ki saWiroa
Sesabamisi warmoebis faqtorebis
erTmaneTTan iseTnairad SeerTe-
ba, rom minimaluri danaxarjebiT
miviRoT maqsimaluri efeqti. es
ukanaskneli ki damokidebulia im
garemos sust da Zlier mxareebze,
sadac bizness praqtikulad uxdeba
saqmianoba.
Tanamedrove etapze inovaciuri
teqnologiebis ganviTareba, inte-
leqtualuri potencialis racio-
naluri gamoyeneba yvela donis eko-
nomikuri zrdis mastimulirebuli
faqtori xdeba. am mimarTulebiT
ukanasknel wlebSi miRweuli gark-
veuli warmatebebis miuxedavad, sa-
qarTvelo teqnologiuri ganviTa-
rebis TvalsazrisiT dabal doneze
imyofeba, rac ganapirobebs eqspor-
tis dabal konkurentunarianobas da
biznesis axal saerTaSoriso bazreb-
ze damkvidrebis sirTules.
mecnierebis `amuSaveba~ universitetSi gamoricxavs mosazrebas imis Taobaze,
rom Tsu-Si stagnaciaameoTxe gverdidan
me-11 gverdze
prezentatoriprezentatori
larisa yoranaSvililarisa yoranaSvili
Tbilisisuniversiteti
www.tsu.ge tsunewspaper @ tsu.ge
7
umTavresi, risi gakeTebac ver moxerxda
akademikosma lado papavam Tavisi
gamosvla daiwyo imiT, rom reqto-
robis 3-wlian periodSi ver SeZlo
saarCevno programis umTavresi pun-
qtis Sesruleba – universitetisTvis
instituciuri sabiujeto dafinanse-
bis mopoveba. man aRniSna, rom dRidan
reqtorad arCevisa, igi gamudmebiT
svamda am sakiTxs, Tumca xelisufle-
baSi Sesabamisi politikuri neba ar
arsebobda. `wasvlis win kidev erT-
xel gavagzavne werili parlamentis
Tavmjdomaris, premier-ministris da
ganaTlebis da mecnierebis ministris
saxelze, rom, Tundac 2018 wlidan, bi-
ujetidan daiwyos universitetebis,
institutebisa da studentebis in-
stituciuri dafinanseba,” _ aRniSna
man da dasZina, rom mTavrobas, rome-
lic axali arCevnebis Semdgom dakom-
pleqtdeba, eqneba imis dro, rom 2018
wlis pirvel ianvramde daadginos _
romeli universitetisTvis ra rao-
denobis Tanxis gamoyofa iqneba SesaZ-
lebeli biujetidan.
siaxleebi, romlebic TvalSisacemia
mniSvnelovan siaxleebad, romel-
mac universitetis imijze dadebiTad
imoqmeda, akademikosma lado papavam
ramdenime cvlileba daasaxela: sa-
mecniero saqmianobis gaaqtiureba,
msoflios wamyvan universitetebSi
gamoyenebuli saxelmZRvaneloebis
Targmna; universitetis warmateba
saerTaSoriso reitingebSi da 100%-
iani gamWvirvalobis miRweva.
struqturuli cvlilebebidan man
gamohyo: fsiqologiisa da ganaTle-
bis fakultetis Camoyalibeba (2014
wlis oqtomberSi); sainJinro skolis
amoqmedeba san diegos (aSS) univer-
sitetTan erTad (2015-2016 saswavlo
wlidan) da ekonomikis saerTaSori-
so skolis (ISET) integracia Tsu-is
ekonomikis da biznesis fakultetTan
(2015-2016 saswavlo wlidan).
`Cems koncefciaSi mewera, rom
gamsxvilebuli fakultetebi unda
daSliliyo. axlac ar mimaCnia swor-
ad, rom arsebobs erTi didi, msxvili
fakulteti, romelsac hqvia zusti
da sabunebismetyvelo mecnierebaTa
fakulteti an humanitarul mecnie-
rebaTa fakulteti. SeiZleba daisvas
kiTxva _ Tu migaCnia, rom ase swori
araa, ratom ar daSale? _ imitom,
rom amisTvis fuli ar iyo. aris mTe-
li rigi mimarTulebebi, romlebic sa-
kuTar Tavs ver inaxaven da erTader-
Ti gza am specialobebis (maT Soris,
strategiuli mniSvnelobis special-
obebis) Senaxvisa da gadarCenisTvis
swored erTi qvabis principiT miRe-
buli fulia. sxva SemTxvevaSi es mi-
marTulebebi daixureba. roca fuli
ar gaqvs, struqturul cvlilebebsac
ver gaatareb~, _ aRniSna lado papa-
vam da madloba gadauxada akademiur
sabWos da kolegebs im TanadgomisT-
vis, rac maT 2014 wlis oqtomberSi
fsiqologiis da ganaTlebis mecnie-
rebaTa fakultetis aRdgenisas ga-
moiCines. `gansakuTrebuli madloba
Tamar maxaraZes, radgan igi iyo maSin
socialur da politikur mecniereba-
Ta fakultetis dekanis movaleobis
Semsrulebeli da, rom ara misi Ta-
nadgoma, es struqturuli cvlileba
ver ganxorcieldeboda. ar gegonoT,
rom dRes es fakulteti sxva romeli-
me fakultetis xarjze arsebobs. is
TviTon inaxavs Tavis Tavs~, _ aRniSna
man.
Semdegi mniSvnelovani cvlileba,
romelic lado papavam gamokveTa,
universitetSi Tvisobrivad axali
sainJinro skolis Seqmnaa. `aseTi ram
universitetis praqtikaSi ar yo-
fila. mniSvnelovania, rom is Seiqm-
na amerikuli proeqtiT, amerikuli
fuliT da, reqtorati Caereoda Tu
ara, mainc Seiqmneboda, magram aq aris
erTi mniSvnelovani garemoeba _ ame-
rikelebis mxridan warmodgenili iyo
ori sxvadasxva modeli. erTi mode-
liT, 29 milionidan, romelsac isini
aTaswleulis gamowvevis fondidan
daxarjavdnen, saqarTvelos darCebo-
da 4-naxevari milioni, da plus amas,
Tbilisis saxelmwifo universiteti
wamyvani ar iqneboda. Cven, qalbaton
marine CitaSvilTan erTad, didi sa-
muSao gavwieT, raTa warmatebisTvis
mieRwia meore proeqts, sadac wamyvani
iyo Tbilisis saxelmwifo universi-
teti da 29 milionidan saqarTvelos
11-naxevari milioni darCeboda. Se-
degad, amoqmedda erT-erTi yvelaze
warmatebuli proeqti, romelSic Cven
kooperaciaSi varT ilias saxelmwifo
universitetTan da saqarTvelos sa-
xelmwifo teqnikur universitetTan~,
_ aRniSna lado papavam.
kidev erTi mniSvnelovani siaxle
universitetSi iyo ekonomikis saer-
TaSoriso skolis SemoerTeba. ISET-i
amzadebs magistrantebs da sakmaod
popularulia ara mxolod saqarT-
veloSi, aramed mTlianad regionSi.
`arc es iyo advili saqme. aqac sakmaod
didi winaaRmdegoba Segvxvda, magram
is daiZlia da dRes am integracias
mohyveba ISET–is formatis inglisu-
renovani sabakalavro programis ar-
seboba, romelic universitetis in-
ternacionalizacias Seuwyobs xels~,
_ aRniSna man.
Tsu-is saerTaSoriso aRiareba
reqtorobis periodSi miRweul
warmatebaTagan lado papavam gamo-
hyo aseve is saerTaSoriso reitinge-
bi, romlebSic Tbilisis saxelmwifo
universitetma ramdenime aseuli pun-
qtiT waiwia win.
pirveli sareitingo maCvenebe-
li gaxldaT VEBOMETRICS-i, rom-
lis mixedviTac, 2015 wlis martSi,
msoflios 23 aTasze met universi-
tets Soris, universiteti saqarTve-
losa da kavkasiaSi pirvel adgilze,
magram msoflio sareitingo sistema-
Si 2006-e iyo. ukve ramdenime TveSi,
mciredi struqturuli reorganiza-
ciis Sedegad, universitetma 830-e ad-
gilze gadainacvla. 2016 wlis dasawy-
isSi ki universiteti kidev ufro da-
winaurda da 734-e adgilze ganTavsda.
Tbilisis saxelmwifo universi-
tetma warmatebas miaRwia aseve samec-
niero reitingSi, romelic afasebs
_ ramdenad seriozul bazebSia ga-
moqveynebuli universitetis profe-
sorTa naSromebi (University Ranking by Academic Performance (URAP). msoflios
8 000 saukeTeso universitets Soris,
universiteti 985-e aRmoCnda da sau-
keTeso aTaseulSi Sevida.
`didi gamarjveba moipova, aseve,
iuridiulma fakultetma. 2015 wels
man moaxerxa FIBAA-s saakreditacio
sabWos mier Spaieris administraci-
ul mecnierebaTa universitetTan
erToblivi samagistro programis _
sajaro mmarTvelobis _ damtkiceba-
akreditacia 5 wlis vadiT, SeniSvnis
gareSe. FIBAA _ germanuli saakre-
ditacio sabWoa, romelsac aqvs saer-
To evropuli statusi, anu mis mier
akreditirebuli programebi aRiare-
bulia mTel evropaSi. es aris Cveni
qarTuli iuridiuli skolis uni-
kaluri gamarjveba da mas sWirdeba
ganmtkiceba da ganviTareba~, _ gana-
cxada lado papavam, romelmac aseve
xazi gausva ekonomikisa da biznesis
fakultetis warmatebas, romelmac
biznesis da ekonomikis saerTaSori-
so akademiis mier (IABE) gamarTul
yovelwliur saerTaSoriso konfe-
renciaze II adgili daikava. aqve unda
aRiniSnos, rom am konferenciaze pir-
veli adgili daikava iohanes keple-
ris universitetma (linci, avstria),
xolo mesame _ aSS-s frostburgis
saxelmwifo universitetma.
axali saganmanaTleblo programebi Tsu-Si
lado papavam reqtorobis period-
Si gaweul warmatebul saqmeTa Soris
aseve isaubra axali saganmanaTleblo
programebis gaxsnis Taobaze. kerZod:
2013-2016 wlebSi amuSavda 8 sadoqto-
ro, 7 samagistro, 9 sabakalavro da 7
profesiuli saganmanaTleblo pro-
grama. `amaTgan erTs gamovyof, rad-
gan es principulad mniSvnelovnad
mimaCnia _ universitetSi davabru-
ne demografiis Seswavlis programa.
raoden gasaocaric unda iyos, demo-
grafias ar aswavlidnen qveyanaSi, sa-
dac aseTi mZime demografiuli pro-
blemaa. Cven aRvadgineT samagistro
programa da, garkveuli skepticiz-
mis miuxedavad, studentebis mxridan
daintereseba Zalian didi aRmoCnda.
dRes am mimarTulebiT ara mxolod
magistraturaSi swavloben, aramed
bevri mainor-programadac irCevs,
rac Cveni qveynisTvis Zalian mniSvne-
lovania~, _ aRniSna man.
2015 _ mecnierebis weli universitetSi
reqtoris iniciativiT, 2015 weli
universitetSi mecnierebis wlad
gamocxadda da bevri siaxle dainer-
ga: SemuSavda minimaluri standarti,
romelic 2017 wlidan amoqmeddeba.
am standartiT publikaciebi saer-
TaSoriso bazebSi unda iyos indeqsi-
rebuli, radgan universitetis Sefa-
seba reitingebSi swored am bazebis
mixedviT xdeba. specialurad gamoiyo
qarTvelologiur dargebSi recenzi-
rebadi publikaciebi.
samecniero standartSi, aseve,
gaTvaliswinebulia konferenciebSi
monawileoba da grantebis mopoveba.
aqve akademikosma lado papavam isic
aRniSna, rom, inglisurTan erTad,
aucilebelia statiebi qarTuladac
daiweros, radgan amiT samecniero
terminologia ganviTardeba da axal-
gazrdebs SeeZlebaT, mSobliur en-
aze daeuflon mecnierebis ama Tu im
dargs.
mecnierebis xelSewyobasTan erT-
ad, lado papavam isaubra akademiuri
personalis SromiTi anazRaurebis
axal wesze, romlis mixedviTac gawe-
rili iqneba profesoris yvela aqti-
voba. `dRes gvaqvs bundovani situa-
cia. profesoris xelfasi Sedgeba
50% samecniero saqmianobisa da 50%
pedagogiuri saqmianobisagan, maSin,
rodesac profesors bevri sxva aqti-
vobac aqvs. magaliTad, dRemde ar fas-
deba doqtorantisa Tu magistrantis
xelmZRvaneloba. Cven specialurad
movamzadeT seriozuli dokumenti,
romelzedac muSaobda didi jgufi
profesor ioseb saluqvaZis xelmZR-
vanelobiT. es dokumenti akademiurma
sabWom moiwona, Tumca, samwuxarod,
ver movaswari misi senatze gatana.
imeds gamovTqvam, rom es dokumen-
ti miRebuli iqneba, rac, sabolood,
profesoris statusTan dakavSirebiT
instituciur bazas Camoayalibebs~,
_ aRniSna lado papavam.
didi yuradReba daeTmo aseve aka-
demiuri sivrcis gajansaRebisTvis
gaweul saqmianobas. iTqva, rom 2013-
2016 wlebSi universitetma brZola
gamoucxada akademiuri eTikis darR-
vevis sxvadasxva faqts, maT Soris,
plagiats, kompilacias, Sedegebis ga-
yalbebasa da ganadgurebas. universi-
tetma miiRo principuli gadawyveti-
leba da, akademiuri sabWos Tanxmobis
Semdeg, senatma daamtkica specialu-
ri debuleba, romlis mixedviTac,
me-8 gverdze
lado papavas Tsu-Si reqtoradmoRvaweobis angariSi
pirveli gverdidan
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.ge
8
universitetSi ukve arsebobs siste-
ma, rom akademiuri eTikis darRvevis
precedentebi rac SeiZleba naklebi
iyos. rac es wesi miviReT, ukve 4 sa-
qmea ganxiluli. aqedan 2 profesors
plagiatis faqti daudasturda da
orives mouwia universitetis dato-
veba.
miznobrivi samecniero-kvleviTi programebi
mecnierebis ganviTarebis xelSewyobisTvis
erT-erTi mniSvnelovani siaxle,
romelsac akademikos lado papavas
reqtorobis dros Caeyara safuZveli,
aris miznobrivi samecniero-kvleviTi
programebis ganxorcielebisTvis ga-
moyofili Tanxebi. misi TqmiT, es mo-
xerxda administraciis xarjebis eko-
nomiisa da Sekvecis gziT. `gamoiZebna
biujetSi 525 aTasi lari da 7-ive fa-
kultets Tanabrad (75-75 aTasi lari)
gaunawilda. miviReT gadawyvetileba,
rom TiTo proeqti ar SeiZleba aRe-
matebodes 20 000 lars da masSi, sul
cota, 2 studenti unda CaerTos. 2015
wlis Sedegebi ukve gvaqvs. vfiqrob,
rom pirveli wlisTvis es Zalian kar-
gi iyo. mTlianobaSi, 7-ma fakultetma
SearCia 62 saukeTeso proeqti, romel-
Sic monawileobda 200-ze meti studen-
ti, aqedan 104 bakalavriatis studen-
tia, 50 magistranti da 75 doqtoran-
ti. es niSnavs universitetis studen-
tebis CarTulobas profesorebTan
erTad samecniero saqmianobaSi. Cveni
zogierTi profesoris sasiqadulod
unda iTqvas, rom Tavisi xelfasi saer-
Tod ar aiRo. kargad gamigeT, vici, rom
profesoris Sroma unda anazRaurdes,
magram, rodesac igi Tavisi Semosav-
lis wils studentis sasargeblod
Tmobs, amas mxolod da mxolod unda
miesalmo. es proeqti gagrZelda wel-
sac da kidev davumateT 70 aTasi lari.
yvela fakultets mieca damatebiT 10
000 lari, interdisciplinuri, fakul-
tetTaSorisi kvlevebisTvis. vimedov-
neb, rom es proeqtebi ar SeCerdeba~, _
ganacxada man.
saangariSo periodSi mniSvnelova-
ni iyo, aseve, samecniero saqmianoba,
romelic, pirvel rigSi, publika-
ciebiT fasdeba. 2013 wlidan dRemde
1300-ze meti publikacia ganTavsda
SCOPUS-is sakmaod maRalreitingul
bazaSi. 1339 naSromi aris msoflios
mecnierebisTvis xelmisawvdomi. mi-
Rebulia 364 granti, maT Soris, 52 _
saerTaSoriso.
amave periodSi dadginda, rom fa-
kultetebis dekanebi da misi 2 moad-
gile aucileblad SeirCeva akademi-
uri personalidan. erTi moadgile
unda xelmZRvanelobdes saswavlos,
xolo meore _ samecniero mimarTu-
lebas.
bolo periodSi universitets 14
samecniero instituti SemouerTda.
maTgan mxolod 3-ma universitetma
isurva debulebebis damtkiceba uni-
versitetis farglebSi. esenia: aleq-
sandre naTiSvilis saxelobis morfo-
logiis instituti, paata guguSvilis
saxelobis ekonomikis instituti da
mixeil nodias saxelobis geofizikis
instituti. `umaRlesi ganaTlebis
Sesaxeb” kanoniT, romelic parla-
mentma unda miiRos, gadawydeba am
institutebis bedi. mniSvnelovania,
rom maT ar hyavT direqtorebi, hyavT
mxolod movaleobis Semsruleblebi
da, garda am 3 xsenebuli institutisa,
movaleobis Semsruleblebs niSnavda
reqtori. 2013 wlis bolos, rodesac
Semomitanes brZaneba, rom dameniS-
na movaleobis Semsruleblebi, uari
vTqvi da mivmarTe koleqtivs _ Tqven
gadawyviteT, vin gindaT movaleobis
Semsruleblad! Sedegad, 14-dan 13-ma
institutma isev Zveli kadri airCia,
mxolod erTma Secvala, magram amiT
institutebs miecaT imis gancda, rom
Tu rame kargi an cudi gakeTdeba, es
maTi gadawyvetilebaa da ara univer-
sitetis xelmZRvanelobisgan Tavs-
moxveuli~, _ ganacxada lado papavam.
postdoqtoranturis instituti _ universitetis
xelSewyoba momavali mecnierebisaTvis
postdoqtoranturis institu-
tis daarseba is siaxlea, romliTac
samarTlianad amayobs Tbilisis sa-
xelmwifo universiteti. misi daar-
sebis mizani iyo doqtoris akademi-
uri xarisxis mflobeli axalgazrda
mecnierebis mxardaWera universite-
tisTvis aqtualuri kvlevis ganxor-
cielebasa da akademiur saqmianobaSi
CarTvis gziT. rogorc lado papavam
aRniSna, 2014 wels konkursis wesiT
SeirCa 5 axalgazrda mecnieri.
`2015 welsac gvindoda igives gake-
Teba, magram veRar SevZeliT, radgan
,,umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb” kanon-
Si cvlilebebma agvikrZala, rom uni-
versitets hyavdes postdoqtoranti.
amis ufleba mieca mxolod universi-
tetTan arsebul samecniero institu-
tebs, rac ar aris kargi gadawyvetile-
ba. magaliTad, warmoidgineT, CvenTan
14 institutia, magram am 14-Si ar aris
biologiis instituti. miuxedavad
imisa, rom universitetSi biologiis
skola erT-erTi Zlieri da gamorCeu-
lia da aq sadoqtoro disertaciis
dacvebic xdeba, postdoqtorantu-
raSi axalgazrda mecniers ver aviy-
vanT, radgan biologiis instituti
Cven institutebis CamonaTvalSi ar
gvaqvs. namdvilad ar var winaaRmdegi,
rom institutebs postdoqtorantebi
hyavdeT, magram ratom agvikrZales
es Cven _ universitetebs, fakulte-
tebs? ratom gakeTda es agresiuli
Canaweri Cven mimarT? es namdvilad ar
vici. amis Sesaxeb mivwere zemoxsene-
bul adresatebs, parlamentis Tavmj-
domares, premier-ministrs, ganaTle-
bis ministrs da vimedovneb, rom, adre
Tu gvian, am cvlilebas gaasworeben~,
_ aRniSna lado papavam.
aqve man isaubra doqtorantebis
dafinansebis meqanizmze, romelic
universitetma SeimuSava. kerZod,
yoveli fakultetis ZiriTadi seme-
stris doqtorantebidan semestru-
lad SeirCeva ara umetes 5 saukeTeso
doqtorantisa, romelTa swavlis sa-
fasursac universiteti faravs. maTi
SerCevis kriteriumebidan mniSvne-
lovania samecniero publikaciebis
xarisxi da aseve is, rom ar unda hqon-
deT sxva dafinanseba.
ivane javaxiSvilis xsovnis ukvdavsayofad
2015-2016 wlebSi universitetis
damaarseblis, ivane javaxiSvilis
xsovnis ukvdavsayofad, daarsda misi
saxelobis premia, romelic 2 weli-
wadSi erTxel mieniWeba cnobil uc-
xoel mecniers qarTvelologiis gan-
viTarebaSi Setanili wvlilisTvis.
2014 wels premia da fuladi jildo
– 20 000 lari gadaeca hainc fenrixs
(germania), xolo wels _ cnobil ame-
rikel qarTvelologs stiven jons,
romlis leqciac maisSi gaimarTeba.
aseve daarsda ivane javaxiSvilis
saxelobis profesorTa da mecnier-
Ta samecniero forumi. yovel fa-
kultetze tardeba konkursi wlis
samecniero Sedegebis mixedviT da
erTi saukeTeso moxseneba warmodge-
nili iqneba am forumze. am moxsenebis
(erTi an ramdenime) avtori (profe-
sori) jildovdeba 5000 lariT, do-
qtoranti _ 1500 lariT, magistranti
_ 1000 da bakalavriatis studenti
500 lariT. gamarjvebulebi Svidive
fakultetze cal-calke SeirCeva.
qarTvelologiis ganviTareba-
Si Setanili wvlilisTvis qarTveli
mecnierebisTvis dawesda iakob goge-
baSvilis saxelobis premia. premiis
odenobaa 5000 lari da isic 2 weli-
wadSi erTxel gaicema. 2015 wels es
premia gadaeca profesor giorgi go-
golaSvils. am premiis gadacemasTan
erTad tardeba iakob gogebaSvilis-
admi miZRvnili samecniero konferen-
ciac.
profesoris statusisa da waxalisebisTvis
rogorc lado papavam Tavis ga-
mosvlaSi aRniSna, gasul wlebSi
momzadda unikaluri cvlileba pro-
fesoris statusTan dakavSirebiT,
romelic ZalaSi unda Sesuliyo 2016
wlis seqtembridan. `cvlilebebi iT-
valiswinebda profesoris statusis
dakonkretebas da maTTvis meti sta-
bilurobis gancdis miniWebas. `Tu
profesori da asocirebuli profes-
ori adre airCeoda 6 wliT, Cven wesde-
baSi SevitaneT cvlileba da CavwereT,
rom asocirebuli profesori airCeva
7 wliT, xolo sruli profesori _ 9
wliT. es meti stabilurobis gancd-
aa. amavdroulad, saministros Sev-
TavazeT, rom gaformebuliyo uvado
kontraqtebi gamorCeuli profeso-
rebisTvis. amisTvis SemoviReT Zalian
martivi meqanizmi, citirebis indeq-
si, anu ramdenad aris es profesori
Tavisi saqmianobiT saerTaSoriso
doneze aRiarebuli. amis garda, fa-
kultetebi rom ar daCagruliyvnen,
yovel maTgans SeeZlo _ araumetes
ori kacisa gadaeyvana uvado kontra-
qtze. isini yovel 5 weliwadSi erTxel
gaivlidnen atestacias. samwuxarod,
dekembris cvlilebebma ,,umaRlesi
ganaTlebis Sesaxeb” kanonSi es si-
stema dagvingria. axali CanaweriT,
yvela arCeuli profesori iqneba uva-
do kontraqtiT _ es didi Secdomaa,
radgan es profesori gaivlis yovel
5 weliwadSi erTxel atestacias da
darCeba StatSi. davuSvaT, izrdeba
axalgazrda, romelic am atestaciis
normas 2-3-jer aWarbebs, magram rad-
ganac vakansia ar gaqvs, konkurss ver
gamoacxadeb. anu axali cvlileba uni-
versitets Waobisken ubiZgebs~, _ ga-
nacxada lado papavam da dasZina, rom
im cvlilebaTagan, romlis ganxor-
cielebac am kuTxiT undoda, darCa
mxolod is, rom asocirebuli profe-
sori arCeuli iqneba 7 wliT.
iniciativebi pedagogTa waxalisebisa da sapatio universitetelobisTvis
gaweuli muSaobis angariSSi xazi
gaesva pedagogTa waxalisebisTvis
gaweul RonisZiebebsac. aRiniSna,
rom, reqtoratis iniciativiT, yovel
wels tardeba faruli gamokiTxva ba-
kalavriatis studentebSi, romlis
mixedviTac irCeva wlis saukeTeso
pedagogi. studentTa rCeuls yovelw-
liurad gadaecema premia _ 1500 lari.
studentTa stimulirebisTvis ki
dawesda reqtoris stipendia _ 250
lari 5 Tvis ganmavlobaSi (sul 2500
lari). stipendia miecema bakalavria-
tis im saukeTeso students, rome-
lic ar flobs sxva stipendias. premia
gaicema reqtoris xelfasidan da ara
universitetis fondidan.
aseve, axal iniciativebs unda
mieweros wlis pirveli sajaro le-
qciis tradiciis damkvidreba. tra-
dicia saTaves iRebs 1918 wlis 12 Te-
bervlidan, roca ivane javaxiSvilma
universitetSi pirveli leqcia wai-
kiTxa. am iniciativis mixedviT, Seir-
me-9 gverdze
lado papavas Tsu-Si reqtoradmoRvaweobis angariSi
meSvide gverdidan
Tbilisisuniversiteti
www.tsu.ge tsunewspaper @ tsu.ge
9
Ceva gamoCenili, saxelovani univer-
siteteli, romelsac eZleva premia
da pirveli sajaro leqciis wakiTxvis
ufleba. amgvari RonisZieba 2-jer
ukve gaimarTa. 2015 wlis 12 Teber-
vals mowveuli iyo yofili univer-
siteteli, saqarTvelos parlamen-
tis Tavmjdomare daviT usufaSvili,
xolo 2016 wlis 12 Tebervals sajaro
leqcia waikiTxa cnobilma mecnierma,
yvelasTvis sayvarelma adamianma, aka-
demikosma miriam lorTqifaniZem.
`universitetis 100 wlisTavze da-
gegmili gvqonda sapatio universi-
tetelis wodebis miniWeba. proeqti
gamzadebulia. is iuridiul departa-
mentSi devs da, Tu momaval reqtors
daainteresebs, SeuZlia, es iniciati-
vac ganaxorcielos~, _ aRniSna lado
papavam iniciativebze saubrisas.
sabiblioTeko resursebis SevsebisaTvis
2013 wlidan dRemde reqtorati
ganuxrelad zrunavda saswavlo li-
teraturis Targmnasa da gamocemaze.
am wlebSi mopovebulia 29 licenzia,
raSic gadaxdilia 12 700 aSS dolari,
3800 girvanqa sterlingi da 1900 evro.
amJamad ukve gamocemulia 8 saxelmZ-
Rvanelo, xolo 15 mTlianad an nawi-
lobrivaa Targmnili da uaxloes pe-
riodSi gamoicema. niSandoblivia, rom
Targmnis procesSi CarTulia Tsu-is
profesura.
aseve didi samuSaoa gaweuli Tsu-is
sabiblioTeko fondebis SevsebisaTvis.
kerZod: 2013 wels SeZenilia 670 dasaxe-
lebis 127 050 laris Rirebulebis wigni;
2014 wels _ 1903 dasaxelebis 171 000
laris wigni; 2015 wlisTvis – 1587 dasa-
xelebis 200 000 laris Rirebulebis wi-
gni. universitetma aseve SeiZina 237 000
laris Rirebulebis roboto-skaneri;
sabiblioTeko fondis gamdidre-
bisTvis, saqarTvelos mTavrobis ga-
dawyvetilebiT, universitets, sar-
geblobis uflebiT, srulad gadmoeca
universitetSive arsebuli 24 640 260
laris Rirebulebis wigni (romelic
aqamde universitetisa ar iyo). ama-
sTan, uSualod reqtorma, akademikosma
lado papavam biblioTekas gadasca 2250
dasaxelebis 2625 wigni da 792 dasaxele-
bis 876 perioduli gamocema.
sabiblioTeko fondis gamdidre-
bisTvis izrunes aseve qarTvelma emi-
grantebma. kerZod, tieri beriSvilma
universitets gadasca unikaluri
arqivi _ 1000-mde qarTulenovani
dokumenti beriSvilebis arqividan.
es aris 3000-ze meti dokumentis asli
britanuli arqivebidan, emigrantu-
li presa, XIX-XX saukunis rukebi,
frangulenovani da qarTulenovani
wignebi. qristine faRavam usaxsovra
7 unikaluri wigni, miSel ramiSvilma
ki _ unikaluri dokumentebi. sena-
tis gadawyvetilebiT, universitetSi
gaixsna saqarTvelos demokratiuli
respublikis Semswavleli centri-
biblioTeka, romelic erTaderTia
saqarTveloSi. `aqve unda vTqvaT, rom
am wignebis gadmocemaSi xelisSeSla-
sac cdilobdnen oficialur stru-
qturebSi, magram Cvenma emigraciam
principuli pozicia daiWira. dRes
es centri gvaqvs da es aris erT-erTi
mniSvnelovani adgili Cvens biblio-
TekaSi~, _ ganacxada lado papavam.
fablabi da gis-labi
msoflios yvela wamyvan univer-
sitetebSi fablabi aris Cveulebrivi
ram. misi mizania: axali samuSao ad-
gilebis gaCena; saswavlo procesis
gamravalferovneba da praqtikuli
mimarTulebebis ganviTareba; wamyvani
universitetebis saukeTeso gamocdi-
lebebis gaziareba da Sedegad, Tsu-is
prestiJis amaRleba. fablabis teqnika
mTlianad daafinansa Tbilisis meriis
teqnologiuri ganviTarebis fondma.
aseve mniSvnelovania gis-labis –
rogorc interdisciplinaruli swav-
lebisa da kvlevebis centris Seqmna,
rasac safuZvlad daedo gasuli wlis
13 ivnisis tragedia. am tragediis Sem-
deg, geografiis mimarTulebis stu-
dentebis iniciativiT, daiwyo mdinare
veres xeobis Seswavla geoinforma-
ciuli sistemebis gamoyenebiT. es kv-
leva dafinansda 5000 lariT. `am stu-
dentebma Caatares unikaluri kvleva,
Seiqmna Zalian saintereso samganzomi-
lebiani rukebi. Semdeg maT gauCndaT
ambicia, rom msgavsi samuSaoebi Caeta-
rebinaT ufro didi masStabiT da ara
mxolod fizikuri geografiis Tval-
sazrisiT, aramed, masSi CaerToT, ma-
galiTad, samedicino geografia, anu
daavadebaTa gavrceleba regionebis
mixedviT, kriminogenu�i geografia,
anu kriminogenuli situaciis analizi
saqarTvelos regionebis mixedviT da
a.S. amas sWirdeba Tanamedrove ganaT-
leba, Tanamedrove kvleva da Taname-
drove laboratoriebi, amitom gaxda
CvenTvis prioritetuli gis-labo-
ratoriis Seqmna. akademiurma sabWom
moiwona debuleba da igi gadagzavni-
lia senatze. samwuxarod, ver vaswreb
senatze am sakiTxis gatanas. darwmu-
nebuli var, senatis wevrebi mas mxars
dauWeren~, _ ganacxada lado papavam.
man agreTve isaubra iseT mniSvne-
lovan cvlilebebze universitetSi,
rogoricaa specialuri saWiroebis
mqone studentTa daxmarebisTvis ga-
weuli RonisZiebebi (magaliTad, ame-
rikis saelCos daxmarebiT SeZenili
unikaluri teqnikis ganTavseba bi-
blioTekaSi mxedvelobadaqveiTebu-
li studentebisTvis).
cvlilebebi akademiur konkursebze
ganvlili 3 wlis Sefasebisas ase-
ve gamoikveTa cvlilebebi akademiur
Tanamdebobaze arCevis wesSi. `adre
administraciis wevrebi iyvnen sakon-
kurso komisiis wevrebi. Cven amaze
principuli uari vTqviT da miviReT
dadgenileba, rom sakonkurso komi-
siaSi unda iyos mxolod akademiuri
da samecniero personali. SeiZle-
ba agreTve ucxoeli specialistis
mowvevac. aseve siaxle iyo is, rom sa-
konkurso komisiasTan erTad iqmneba
saapelacio komisiac. Tu damarcxe-
buli kandidati ukmayofiloa, da ro-
gorc wesi, es asea, mas SeuZlia mimar-
Tos damoukidebel saapelacio komi-
sias, romelic sul sxva adamianebiT
aris dakompleqtebuli. aman mogvca
saSualeba, rom bevri sakamaTo sa-
kiTxi universitetSive daregulire-
buliyo~, _ ganacxada lado papavam.
manve aRniSna, rom akademiur Tanam-
debobaze gamarjvebulis gamovlenis
gadawyvetileba miiReba komisiis mier
faruli kenWisyriT.
sami wlis ganmavlobaSi konkursiT
Tanamdeboba daikava 161-ma pirma. aqe-
dan 126-ma pirma Tanamdeboba daika-
va axali vadiT, 35-ma _ pirvelad. 29
pirma ki, garkveuli wyvetis Semdeg,
konkursiT daibruna Tanamdeboba.
lado papavas universitetis re-
qtorobis periodSi miRebuli gadawy-
vetilebebidan aRsaniSnavia gansa-
kuTrebuli damsaxurebis mqone yo-
fil TanamSromelTa mxardasaWerad
gacemuli daxmarebebis daweseba. 2016
wlis 1 ianvridan, universitetis sxva
ekonomikuri Semosavlebis nawilidan,
gamoyofilia 200 000 lari. reqtoris-
gan damoukidebelma komisiam SearCia
321 pirovneba da erT pirovnebaze,
saSualod, kvartalurad gaicema 150
lari.
urTierTobebi universitets gareT
2013-2016 wlebSi gaformda 83
saerTaSoriso xelSekruleba sxva-
dasxva universitetTan. ormxrivi
programebis safuZvelze evropis
universitetebSi swavla gaagrZela
universitetis 423-ma studentma, 157
akademiuri Tu administraciuli per-
sonali gaigzavna kvalifikaciis asa-
maRleblad an samecniero saqmianobis
gansaxorcieleblad. universitetma
umaspinZla 102 ucxoel students.
`Cveni maspinZloba SezRudulia, rom
gvqondes studentis saxli an profe-
sori stumris saxli, sadac gavaCereb-
diT maT, es ricxvi bevrad meti gveqne-
boda. amitom gacvliTi programiT Ca-
mosuli studentis Tu profesorisT-
vis vqiraobT binas, rac sakmaod Zviri
gvijdeba~, _ ganacxada lado papavam.
ganvlili saqmianobis angariSSi ase-
ve xazi gaesva saxelmwifosTan urTier-
Tobas. iTqva, rom universitets ara
erTi obieqti gadmoeca. gansakuTre-
biT aRiniSna oqroyana-tabaxmelas kom-
pleqsis gadmocema, romelSic Tavisi
wvlili Seitana maSindelma ekonomikis
ministrma giorgi kvirikaSvilma. es iyo
misi piradi gadawyvetileba.
`qonebasTan dakavSirebiT, zoga-
dad, dRemde gaurkveveli probleme-
bia universitetis garSemo. Cveni
universiteti erTaderTia TbilisSi,
romelsac aqvs saerTo sacxovrebeli
_ 2 gaubedurebuli korpusi bagebSi.
dRemde ver mivaRwieT, rom es orive
Senoba balansze iyos gadmocemuli.
Zalian rTuli periodi hqonda uni-
versitets, rodesac sasaflao utevda
maRlivi korpusis gverdiT mdebare bi-
blioTekas, aseve problemebi Segveqm-
na, roca maRlivis gverdiT gazgasa-
marTi sadguri unda aSenebuliyo. uni-
versitetis xelmZRvanelobas hqonda
mtkice pozicia, magram gansakuTre-
buli madloba unda vuTxra Cvens
studentebs. rom ara maTi aqtiuroba,
dRes universitetis gverdiT gazgasa-
marTi sadguri iqneboda. am mcire, ma-
gram mniSvnelovani gamarjvebiT dRes
iq Sendeba mravalfunqciuri komple-
qsi, sadac iqneba sacxovrebeli bine-
bi, komerciuli farTebi. Cven aravis
veubnebiT, ra tipis biznesi unda iyos
universitetis gverdiT, magram, Tu is
universitetis mimdebare teritoriaa,
iseTi rame mainc iyos, romelic uni-
versitets, mis saxes, mis momavals ar
ewinaaRmdegeba. arc xeebi unda iCexe-
bodes iq. me mainc optimizmiT vuyureb
yovelives, radgan Cveni universiteti
erTaderTi da gamorCeulia da qarTu-
li saxelmwifos valia _ ifiqros mas-
ze~, _ aRniSna lado papavam.
prezentaciaze aseve aRiniSna, rom
ganaTlebisa da mecnierebis samini-
strodan infrastruqturis dafinan-
sebis Tanxa gamoiyo, riTac remont-
deba: me-3 korpusi _ 900 000 laris
farglebSi; medicinis fakultetis
Senoba _ 1,5 milioni laris farg-
lebSi; elefTer andronikaSvilis
fizikis instituti _ 600 000 laris
farglebSi; erovnuli samecniero bi-
blioTeka – 1,7 laris farglebSi; pet-
re meliqiSvilis fizikuri da organu-
li qimiis instituti – 400 000 laris
farglebSi da rafiel aglaZis ara-
organuli qimiisa da eleqtroqimiis
instituti – 700 000 laris farglebSi.
`erTerT Cems damsaxurebad miviC-
nev, rom universitetis balansze gva-
qvs erT-erTi saavadmyofos Senoba,
magram, samwuxarod, amiT dasrulda
Cemi warmateba. minda, es rTuli saqme
gadavuloco Semdeg reqtors da mo-
wesrigdes saavadmyofo~, _ ganacxada
lado papavam.
reqtorobis sami wlidan man ase-
ve isaubra saxelfaso politikis
cvlilebaze universitetSi, rac
gamoixateba imaSi, rom 2014 wlidan
saxelfaso danamati Sevida sargos
odenobaSi, riTac sistema metad gamW-
virvale gaxda. garda amisa, 2013 wlis
seqtembridan reqtors gauuqmda da-
namati da premia da misi xelfasi gani-
sazRvra kanoniT – profesoris umaR-
les sargos damatebuli 35%.
me-10 gverdze
lado papavas Tsu-Si reqtoradmoRvaweobis angariSi
merve gverdidan
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.ge
10
`ra Sedegi mogvca aman? gamWvir-
valoba! rodesac universiteti Cavi-
bare, Tsu Sedioda universitetebs
Soris yvelaze gaumWvirvale orga-
nizaciaTa rigebSi. 2013-2014 wlebSi
universiteti gadavida me-3 adgilze
90% gamWvirvalobiT, xolo 2015 wels
ukve varT 100%-iani gamWvirvale. es
moxda swored saxelfaso politikis
daregulirebiT. marTalia, procesi
Zalian rTuli iyo da TanadgomisTvis
minda madloba gadavuxado mTel admi-
nistracias, gansakuTrebiT kanclers
daviT ComaxiZes, romlis gareSec amas
ver gavakeTebdi. Cven gvaqvs ambicia,
rom varT nomer pirveli universite-
ti da rogor SeiZleba ar viyoT gam-
Wvirvale? es seriozuli miRwevaa da
Sedegi ar unda daikargos~, _ aRniSna
lado papavam.
reqtoris qvelmoqmedeba
32 Tvis ganmavlobaSi, rac lado
papava reqtorad airCies:
misi xelfasidan stipendiis saxiT
gacemulia 5000 lari;
swavlis xelSewyobis fondSi re-
qtoris xelfasidan gadaricxulia
4010 lari;
13 ivlisis dazaralebulTa dasax-
mareblad reqtoris xelfasidan ga-
daricxulia 3000 lari;
xelmokle studentebis swavlis
safasuris gadasaxdelad gaRebulia
4770 lari (5 studentze).
`saboloo jamSi, Cemi 32 Tvis gan-
mavlobaSi, rogorc reqtorma, stu-
dentebis dasaxmareblad gadavixade
17080 lari, anu Cem mier aRebuli xel-
fasis 16 %-ze meti, es yvelaferi do-
kumentebiT aris dadasturebuli~, _
brZana man.
lado papavam prezentaciaze aseve
isaubra universitetis oficialuri
simbolikis damtkicebis procesze,
erovnul gmirTa ukvdavyofis komi-
siis muSaobaze da miRebul gadawyve-
tilebebze _ universitetis damaar-
sebelTa: ioseb yifSiZisa da eqvTime
TayaiSvilis, aseve, pirveli korpusis
xuroTmoZRvris, svimon kldiaSvilis
biustebis dadgmaze pirveli korpu-
sis ezoSi.
dasasrul, man aRniSna, rom 8 Te-
bervals, universitetis daarsebis
dRes, saqarTvelos kaTolikos-pa-
triarqis brZanebiT, Tbilisis sa-
xelmwifo universiteti dajildovda
saqarTvelos marTlmadidebluri ek-
lesiis umaRlesi jildoTi – wminda
giorgis oqros ordeniT, romlis ta-
rebis uflebac moqmed reqtors aqvs.
kiTxva-pasuxis reJimSi
preskonferenciis bolos damswre
auditoriidan reqtoris misamarTiT
kiTxvebi daisva, razec lado papavam
upasuxa.
_ iqneb ufro detalurad gviTx-
raT, ra saxis zewola iyo gazgasa-
marTi sadguris mSeneblobaze da
ratom ver Caivlis reqtoris arCev-
nebi mTavrobis Carevis gareSe?
_ erT kiTxvaSi Zalian gansxvave-
buli Temebia. rac Seexeba gazgasa-
marT sadgurs, rodesac Cven mivmar-
TeT mTavrobis garkveul wevrebs,
rom dagvxmarebodnen am sakiTxis
gadawyvetaSi, piriqiT imas gvimtki-
cebdnen, rom Turme araferi moxdeba
imiT, rom gazgasamarTi sadguri iyos
universitetis teritoriaze, amitom
amaze metis Tqmas ar vapireb.
rac Seexeba imas, Tu ratom ar Caiv-
lis reqtoris arCevnebi mTavrobis
Carevis gareSe, getyviT _ universi-
tetis bediT daintereseba aris sak-
maod didi, xolo politikuri kul-
tura qveyanaSi _ Zalian dabali. didi
imedi maqvs, rom 2016 wlis arCevnebi
mSvidobianad Catardeba. es Cemi oc-
nebaa da minda ase iyos, magram roca
qveyanaSi aris dabali kultura, nur-
aferi gagvikvirdeba. amitom vakeTeb
am daskvnas.
_ konkretulad gviTxariT, ra-
tom daiwyo Tqvenze zewola?
_ rodesac universiteti ambobda,
rom garkveuli pirovnebebis kanc-
lerad arCeva SeuZlebeli iyo da amis
Sesaxeb vawvdidi informacias zemd-
gom organoebs, samwuxarod, amas se-
riozulad ar aRiqvamdnen. miviReT
is, rac miviReT. rogorc ityvian, arc
Tqven, arc Cveno da, saboloo jam-
Si, davzaraldiT yvela. dazaralda
qarTuli saxelmwifoc, dazaralda
universitetic. minda giTxraT, rom
ganaTlebis saministros garda Cvens
qveyanaSi Zalian bevri uwyeba arse-
bobs.
_ romel uwyebazea saubari?
_ gava wlebi da yvelafers de-
talurad movyvebi.
_ Tqven dRes Riad isaubreT bevr
sakiTxze...
_ raRacebze visaubre. Zalian
Riad mogvianebiT visaubreb. kidev
aRvniSnav, rom sakiTxebis gadawyveta
ar aris mxolod ganaTlebis samini-
stros kompetencia.
_ roca saubaria imaze, rom uni-
versitetSi mimdinare bolo pro-
cesebi marTuli iyo, roca saubaria
universitetis avtonomiaze da ima-
ze, rom, `auditoria 115~-is infor-
maciiT, maT ramdenime wevrze Ria
muqara xorcieldeba, ratom ikavebT
Tavs meti konkretikisgan?
_ 6 weli ministri viyavi, 4 weli
_ deputati, 10 weli politikuri
cxovrebiT vicxovre, amitom veravin
maswavlis, rodis ra vTqva, roca da
rasac CavTvli saWirod, imas vityvi.
axla vambob swored imas, rac saWiroa.
xolo is, rom studentebze aris zewo-
la, da Tu es marTla asea, es aris ka-
tastrofa. vimedovneb, Tu es faqtebi
dadasturdeba, amaze Sesabamisi rea-
gireba iqneba. am studentebis gancxa-
debasTan dakavSirebiT me informacia
ar gamaCnia.
_ apirebT isev politikaSi da-
brunebas?
_ arasdros Tqva arasdros. es cno-
bili formulaa, magram am etapze namd-
vilad ar vapireb. im dRidan, roca ar
viqnebi reqtori, davrCebi universi-
tetis profesorad. CemTvis es saamayo
Tanamdebobaa. gavagrZeleb saqmianobas
ekonomikisa da biznesis fakultetze,
rogorc erT-erTi rigiTi profes-
ori, myavs saukeTeso studentebi, var
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
namdvili wevri, akademikosi, riTic
vamayob. ase rom, sakmaod bevri saqme
maqvs gasakeTebeli da ar var orienti-
rebuli politikaSi dabrunebaze.
_ Tqven detalurad isaubreT
da ramdenime uwyeba daasaxeleT,
romlebmac Tqven braldebebze ar
gipasuxaT. Cven gvaxsovs Tqveni gan-
cxadebebi gazgasamarT sadgurTan
dakavSirebiT. maSin ekonomikis mi-
nistri giorgi kvirikaSvili iyo. Tu
gqoniaT amasTan dakavSirebiT moq-
med premierTan saubari?
_ batoni giorgi kvirikaSvili am
TemebSi maSin CarTuli ar iyo. amaze
muSaobda sul sxva xalxi da me maTTan
mqonda urTierToba. giorgi kviri-
kaSvilTan ra urTierTobac mqonda
da rac man universitets gadmosca,
es gaxlavT tabaxmelas cnobili kom-
pleqsi, amis Sesaxeb prezentaciazec
vTqvi.
_ ganaTlebis saministrom gana-
cxada, rom Tqven mier gakeTebuli
gancxadeba simarTles ar Seesabame-
ba da rom adgili, sadac igegmeboda
gazgasamarTi sadguris mSenebloba,
ar iyo universitetis teritoria.
maT gancxadebaSi weria, rom TqvenT-
vis cnobili iyo, rom konkretuli
biznesis lobireba qveyanaSi biznes-
garemos gaumjobesebis mizniT xde-
boda.
_ miTxariT, biznesgaremo univer-
sitetis xarjze unda gaumjobesdes?
biznesgaremos gaumjobesebaze rogor
SeiZleba vinme winaaRmdegi iyos da,
gansakuTrebiT, me, ekonomisti. imaze,
rom gazgasamarTi sadguri univer-
sitetis teritoriaze ar Sendeboda,
Cven ar vkamaTobdiT, es iyo mimdebare
teritoria da maSin yvelas veubnebo-
di: sazRvargareT xom xarT namyofi,
sadme ginaxavT universitetis korpu-
sis gverdiT gazgasamarTi sadguri?
pasuxs ver viRebdi. es teritoria ar
iyo universitetis da, bunebrivia, ver
avukrZalavdiT, magram es iyo Txovna,
rom universitetis gverdiT yofili-
yo iseTi ram, rac mis saqmianobas, sta-
tuss Seesabameba. madloba mTavrobas
da qalaqis merias, rom bolos mix-
vdnen, rom gazgasamarTi sadguri ar
unda yofiliyo Cvens gverdiT.
_ ar unda gaekeTebina reqtors
gancxadeba, rom yvela studenti
aris marTuli...
_ nuravin maswavlis, ra gancxa-
deba unda gavakeTo. risi survilic
maqvs, im gancxadebas gavakeTeb. namd-
vilad ar vgulisxmob, rom yvela stu-
denti iyo am datvirTvis qveS. dResac
vimeoreb, RmerTma damifaros, me,
profesori, reqtori, Cems studen-
tebze vfiqrobde cudad, magram vi-
Racam es studenturi maqsimalizmi,
sakiTxebisadmi gulRia damokidebu-
leba Tavis sasargeblod gamoiyena. ai,
amaze maqvs saubari da ara imaze, rom
konkretuli studenti davadanaSau-
lo. rigiT profesoradac rom davr-
Cebi, studentebis daxarisxeba karge-
bad da cudebad, gamoricxuli iqneba.
_ wlebis ganmavlobaSi premie-
bi gaicemoda mxolod administra-
ciul personalze. mainteresebs,
ratom ar gaicemoda is akademiur
personalze? da kidev, mainteresebs
ramdeni TanaSemwe gyavdaT mTeli am
periodis ganmavlobaSi da biujeti-
dan ramdeni ixarjeboda Tqveni pi-
radi aparatis saqmianobaze... aseve
mainteresebs pasuxi `odeerebTan~
dakavSirebiT...
_ Cemi da baton daviT ComaxiZis
erToblivi gadawyvetileba iyo, rom
premiebis gacemis es praqtika Seicva-
la. ufro metic, ukve meore welia,
akademiur personals weliwadSi
3-jer mieca premia. Cven Tanxas vaZ-
levdiT fakultets da fakulteti
TviTon wyvetda, romel profesors
ra raodenobiT unda mieces Tanxa.
rac Seexeba TanaSemweebs, jamu-
rad es aris 5 pirovneba, romlebsac
sxvadasxva statusi aqvT. amis garda,
universitetSi arsebobs mrCevelTa
sabWo, romelic kanoniT gansazRvru-
lia. sabWo Sedgeba 10 pirovnebisgan,
es aris akademiuri sabWos mier de-
bulebiT damtkicebuli. am 10 wevri-
dan 7 aris emeritus-profesori, 3 _
garedan mowveuli. sabWo weliwadSi
2-3-jer ikribeba da ganixilavs mniSv-
nelovan da mwvave problemebs. Tumca
damoukidebel reJimSi Cvens damsaxu-
rebul profesorebs yovelTvis hqon-
daT reqtorTan komunikaciis saSu-
aleba.
`odeeris~ Tema mniSvnelovania,
Cven gvaqvs maxinji damokidebuleba
imasTan dakavSirebiT, rom, Tu vinme
ministri iyo, es ukve danaSaulia. Tu
vinme uSiSroebis samsaxurSi muSaob-
da, danaSaulia. es aris avadmyofuri
mentalitetis Sedegi. danaSaulia, Tu
igi iyo cudi ministri da qveyana da-
angria, Tu uSiSroebis TanamSromeli
iyo da qveyanas uRalata. SeiZleba,
Seni samSoblo gZuldes? an gZuldnen
is adamianebi, romlebic am saxelmwi-
fos emsaxurebian? damokidebuleba
maT mimarT unda iyos jansaRi. Segax-
senebT ministris moadgilis, levan
izorias gamosvlas parlamentSi, sad-
ac man universitetSi arsebul am pro-
blemazec isaubra. es iyo politikuri
gancxadeba. is, vinc uSiSroebis samsa-
xuris yofili TanamSromlebi iyvnen,
daweres gancxadebebi da wavidnen.
dRes isini ar arian universitetis Ta-
namSromlebi, magram es ar niSnavs, rom
yvelam dawera gancxadeba da yvela wa-
vida. ufro mets getyviT, arian iseTi
TanamSromlebi, romlebic sulac ar
aris saWiro, sajarod iyos cnobili
da hqondeT sajaro funqcia. maT Sesa-
xeb informacia arc me gamaCnia da arc
aravis. magram erTi ram vicodeT, Tu
adamiani, Seqmnili viTarebidan gamom-
dinare, iRebs gadawyvetilebas, wers
gancxadebas da midis, mas uSiSroeba-
sTan raime valdebuleba ar aqvs.
_ Tqveni azriT, studenturi
TviTmmarTveloba aris Tu ara mar-
Tuli?
_ studenturi TviTmmarTvelo-
bis wevrebi braldebad miyenebT Cems
damokidebulebas studenturi TviT-
mmarTvelobis mimarT, romelic dava-
fiqsire 2013 wels, reqtorad arCevis
pirvel dReebSi. diax, es marTlac ase
iyo, magram saubari iyo im studentur
TviTmmarTvelobaze, romlis drosac
studentebze zewola xorcieldebo-
da. Semdegi Cemi damokidebuleba stu-
denturi TviTmmarTvelobis mimarT
ukve kargad mogexsenebaT. yovelTvis
pozitiurad aRvniSnavdi, rom 2014
wels studenturi TviTmmarTvelobis
arCevnebi, pirvelad universitetis
istoriaSi, mSvidad, wynar viTarebaSi
Catarda. es iyo mniSvnelovani nabi-
ji. rac Seexeba Semdeg ganviTarebul
movlenebs, gulwrfelad geubnebiT,
dRemde ver vxsni oqtombris movle-
nebs, xolo, rac moxda Semdeg, martSi,
es iyo oqtombris scenaris gagrZele-
ba. ver davijereb, rom Tqven, Tqvens
gulwrfelobaSi, maqsimalizmSi da
universitetis siyvarulSi vinme Se-
gejibrebaT, magram dRes faqtebi
lagdeba. rodesac vambob, rom yvel-
aferze komentars ar gavakeTeb, iciT
ratom? radganac bolomde mec ar var
darwmunebuli da pasuxebi ar maqvs. es
pasuxebi CemTvis TandaTan ufro na-
Teli gaxdeba da amis Sesaxeb momaval-
Si ufro detaluradac vityvi.
moamzada maia toraZem
lado papavas Tsu-Si reqtoradmoRvaweobis angariSi
mecxre gverdidan
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
11
_ eqsportis dabal konkuren-
tunarianobisa da biznesis axal
saerTaSoriso bazrebze damkvidre-
bis sirTulis daZlevis mizniT, xom
ar daakonkretebT kvlevis mizni-
dan gamomdinare amocanebs?
_ proeqtis avtorebma miznad davi-
saxeT saqarTvelos biznesis teqnolo-
giuri garemos kompleqsuri analizi
da Sefaseba, inovaciuri teqnologie-
bisa da pirdapiri ucxouri investi-
ciebis gamoyenebiT qveynis saeqsporto
kunkurentunarianobis zrdis poten-
ciuri SesaZleblobebis gamovlena da
am mimarTulebiT mdgomareobis gaum-
jobesebis konkretuli winadadebe-
bisa da rekomendaciebis SemuSaveba. am
miznis misaRwevad davisaxeT amocanaTa
farTo wre, romelTa Soris aRsaniSna-
via Semdegi: biznesis teqnologiuri
garemos arsis, struqturis da ZiriTa-
di komponentebis gamokvleva; biznesis
teqnologiuri garemos ZiriTadi indi-
katorebis analizi da Sefaseba; bizne-
sis konkurentunarianobaze inovacie-
bisa da teqnologiuri siaxleebis gav-
lenis gamokvleva; biznesis teqnolo-
giur garemos formirebaSi pirdapiri
ucxouri investiciebis rolis gansaz-
Rvra; sagareo vaWrobis zrdaze konku-
rentunarianobis amaRlebis gavlenis
gamokvleva; bunebrivi resursebis da
geopolitikuri garemos rogorc biz-
nesis teqnologiuri garemos formi-
rebis xelSemwyobi faqtorebis anali-
zi; mwvane ekonomikis adgilis gansaz-
Rvra biznesis teqnologiur garemoSi;
biznesis teqnologiuri garemos ganvi-
Tarebis, eqsportis globaluri konku-
rentunarianobis amaRlebis mimarTu-
lebiT konkretuli winadadebebisa da
rekomendaciebis SemuSaveba.
_ ra ZiriTadi tendenciebi ga-
movlinda kvlevis procesSi da
saerTod ra Sedegebi miiReT?
_ kvlevam aCvena, rom biznesis te-
qnologiuri garemo, biznesgaremos
sxva komponentebTan (ekonomikuri,
samarTlebrivi, socialuri da sxva)
SedarebiT naklebad gamokvleuli
sferoa, rogorc globalur done-
ze, ise calkeuli qveynebis WrilSi.
gansakuTrebiT naklebadaa es sfero
Seswavlili postsabWour qveynebSi
da maT Soris saqarTveloSi; naSrom-
Si dajgufebulia is ZiriTadi cv-
ladi komponentebi, romelTa anali-
ziTac SesaZlebelia qveynis teqno-
logiuri garemos Zlieri da susti
mxareebis Sefaseba da maTi gaumjo-
besebis gzebis dasaxva. globaluri
konkurentunarianobis indeqsis da
globaluri inovaciuri indeqsis
mixedviT saqarTvelo TandaTanobiT
iumjobesebs mdgomareobas.
kvlevam aseve aCvena, rom ukanas-
knel wlebSi, biznesis teqnologi-
uri garemos gaumjobesebis kuTxiT,
saqarTveloSi garkveuli pozitiu-
ri Zvrebi SeiniSneba. sxva faqtoreb-
Tan erTad aRsaniSnavia ganaTlebis
sistemis saerTaSoriso swavlebis
qselSi integracia. am mimarTulebiT
ukanasknel wlebSi mniSvnelovani na-
bijebi gadaidga.
saqarTvelom garkveul warmate-
bebs miaRwia ucxouri investiciebis
mozidvis kuTxiT, Tumca, miRweuli
arasakmarisia da saWiroa sainvesti-
cio garemos gaumjobeseba, rome-
lic inovaciuri da codnaze dafuZ-
nebuli produqciis warmoebas da,
Sesabamisad, saqarTvelos ekonomi-
kis grZelvadian ganviTarebas Seuwy-
obs xels.
saqarTvelos sagareo vaWroba xa-
siaTdeba ganviTarebis dabali tem-
pebiT, importze Zlieri damokidebu-
lebiT, maRalteqnologiuri saqon-
lis dabali wiliT, diversifikaciis
dabali doniT, uaryofiTi savaWro
balansiT da sxva negatiuri faqto-
rebiT, romlebic mis dabal konku-
rentunarianobas ganapirobebs.
eqsportis zrdisTvis aucile-
belia erovnuli ekonomikis pro-
gresuli diversifikacia: mTavari
aqcenti unda gakeTdes damatebuli
Rirebulebis maRali wilis mqone
dargebisa da warmoebebis ganviTa-
rebaze. amasTan, maRali damatebuli
Rirebulebis saqonlis eqsportis
zrda ar unda Semoifarglos mxolod
materialur-nivTobrivi saqonlis
eqsportiT, gansakuTrebuli yur-
adReba unda daeTmos momsaxurebiTa
da teqnologiebiT vaWrobas, sawyis
etapze _ teqnologiebis imports.
aseve didi mniSvneloba aqvs evro-
kavSirTan savaWro-ekonomikuri ur-
TierTobebis masStabebis zrdas.
globalizaciis pirobebSi damou-
kidebeli saqarTvelos geoekonomi-
kuri roli, rogorc mniSvnelovani
damakavSirebeli satranzito arte-
ria dasavleTisa da aRmosavleTis,
CrdiloeTisa da samxreTis, kidev
ufro aqtualuri xdeba. saqarTve-
lo aviTarebs mravalmxriv urTier-
Tobebs msoflio integraciisken da
am procesebSi qveynis satranzito
potenciali konkurentunarianobis
erT-erTi ZiriTadi pirobaa. qveyanas
gaaCnia ekonomikuri aRmavlobisa da
swrafad zrdis didi SesaZleblo-
bebi, mTavaria, geopolitikur moTa-
maSeebs Soris gonivruli lavirebiT
auaros gverdi safrTxeebs da saer-
TaSoriso Tanamegobrobas SesTava-
zos Tanasworuflebian partnioro-
baze dafuZnebuli da urTierTxel-
sayreli ekonomikuri proeqtebi.
saqarTvelos bunebrivi resur-
sebi warmoadgenen biznesis teqno-
logiuri garemos gaumjobesebis
mniSvnelovan wyaros. yvelaze say-
uradRebo resursia miwisqveSa mi-
neraluri wylebi, tyeebi, saTbob-
energetikuli resursebi, liTonebi
da iSviaTi liTonebi, saerTaSoriso
mniSvnelobis am resursebs emateba
adgilobrivi mniSvnelobis resurse-
bi: saiuveliro da sanakeTo warmoe-
bis da metalurgiuli, inertuli da
samSeneblo resursebi da sxv.
erovnuli ekonomikis konkuren-
tunarianobis amaRlebisTvis mizan-
Sewonilia saqarTvelos mTavrobam
SeimuSaos qveynis inovaciuri ganvi-
Tarebis strategia, romelSic aseve
aisaxeba praqtikaSi mwvane teqno-
logiebis danergvis saerTaSorisod
aRiarebuli miRwevebi.
_ xom ar apirebT Tqven mier mi-
Rebuli Sedegebis gamoqveynebas am
problematikiT dainteresebuli
auditoriisTvis?
_ kvlevis Sedegad gaanalize-
buli da Sefasebulia saqarTvelo-
Si biznesis teqnologiuri garemos
Tanamedrove mdgomareobis Zlieri
da susti mxareebi, eqsportis glo-
baluri konkurentunarianobis gan-
msazRvreli ZiriTadi faqtorebi da
pirobebi, damdgari da mosalodneli
safrTxeebi, SemuSavebulia reko-
mendaciebi da winadadebebi saqarT-
velos eqsportis globaluri kon-
kurentunarianobis asamaRleblad.
yovelive es xels Seuwyobs uaxlesi
teqnologiebis transferis gazrdas
da praqtikaSi maT danergvas, samec-
niero wreebs da bizness Soris kav-
Sirebis gamyarebas, biznesis kreati-
ulobis donis amaRlebas, saeqspor-
to produqtis diversifikacias,
qarTuli kompaniebis axal bazrebze
SeRwevasa da damkvidrebas.
kvlevis Sedegebi nawilobriv ga-
moqveynebulia TbilisSi, bratisla-
vaSi, ukrainaSi. kvlevis nawili, sta-
tiebis saxiT, wardgenilia varSavisa
da vilniusis universitetebis Jur-
nalebSi gamosacemad. momavalSi gaT-
valiswinebulia kvlevis Sedegebis
monografiisa (unda iTargmnos da ga-
moices inglisur enazec) da leqcie-
bis kursis formiT gamocema, rom-
lebic SeiZleba gamoviyenoT Tsu-is
ekonomikisa da biznesis fakultetis
magistraturis studentebisTvis
damxmare literaturis saxiT.
Sps „Tbilisis satransporto sawarmos“ finansuri
mdgomareobis gaumjobesebis rezervebi
gvesaubreba proeqtis
xelmZRvaneli, profesori
elene xarabaZe(buRaltruli aRricxvisa
da auditis kaTedra)
_ qalbatono elene, ra Temaze
iyo Tqveni proeqti da vin iyvnen
CarTulebi?
_ Tsu-is ekonomikisa da biznesis
fakultetis miznobrivi samecniero-
kvleviTi proeqtebidan erT-erTi ga-
marjvebuli proeqti iyo buRaltru-
li aRricxvisa da auditis kaTedris
mier wardgenili proeqti Temaze _
Sps „Tbilisis satransporto sawar-
mos“ finansuri mdgomareobis gaum-
jobesebis rezervebi“. aRniSnuli
proeqtis xelmZRvaneli me gaxldiT.
proeqtis ganxorcielebaSi monawi-
leobda kaTedris 4 asocirebuli
profesori: levan sabauri, nadeJda
kvataSiZe, nana sreseli da merab jiqia.
proeqtSi aseve aqtiurad CarTulebi
iyvnen kaTedris doqtorantebi: ru-
sudan sreseli, nino CavleSvili, nana
xinClaSvili da ioseb mamukelaSvili.
_ romel sferos moicavda
proeqti da ra garemoebebma gana-
piroba misi ganxorcielebis auci-
lebloba?
_ nebismieri sawarmosa da orga-
nizaciis mizans warmoadgens finans-
uri mdgradobis, saqmianobis efe-
qtianobis da, zogadad, ekonomikuri
maCveneblebis gaumjobeseba, rac sa-
bolood gamoixateba Semosavlebisa
da mogebis maCveneblis zrdaSi.
finansuri mdgradoba sawarmos
efeqtiani saqmianobisa da sabazro
ekonomikis pirobebSi konkurentu-
narianobis amaRlebis mniSvnelovani
pirobaa. finansuri mdgradobis pi-
robebSi sawarmos SeuZlia Seqmnas da
danergos Tanamedrove teqnologie-
bi, aamaRlos produqciis xarisxi,
gaaumjobesos faswarmoqmnis poli-
tika, uzrunvelyos TviTRirebu-
lebis Semcireba, gazardos Sromis
anazRaureba. sawarmos finansuri
mdgradobis analizi iZleva misi ga-
daxdisunarianobis naTel suraTs.
sawarmos xarjebis marTvaSi Taname-
drove midgomebis gamoyeneba war-
moadgens misi efeqtianobis zrdis
winapirobas. aranaklebi mniSvnelo-
ba eniWeba dagegmvis, koordinaciis,
organizaciisa da motivaciis swor
realizebas. sawarmos gamarTuli
da Seuferxebeli muSaoba moiTxovs
problemebze orientirebuli da-
gegmvis, aRricxvis, kontrolisa da
analizis sistemebis Seqmnasa da fun-
qcionirebas. sameurneo subieqtebis
mimdinare da mosalodneli moTxov-
nebis gaTvaliswinebiT, mizanSewoni-
lia xarjebis marTvis axali aratra-
diciuli sistemebis danergva, rome-
lic dafuZnebulia Tanamedrove sa-
informacio teqnologiebis gamoye-
nebaze. aRniSnuli sakiTxis gadawy-
veta moiTxovs myar meTodologiur
uzrunvelyofas, xarjebis optimi-
zaciis meTodebisa da modelebis Se-
muSavebasa da praqtikul realiza-
cias. swored aRniSnuli sakiTxebis
kvlevasa da problemebis gadaWris
gzebis Ziebaze iyo orientirebuli
ukve ganxorcielebuli proeqtis mi-
zani. proeqti ganxorcielda q. Tbi-
lisis avtosatransporto sawarmos
bazaze.
_ kvlevis procesis Sedegad ra
daskvnamde mixvediT da xom ar Sei-
muSaveT sawarmos finansuri mdgo-
mareobis Sefasebis axali meTodi
an modeli?
_ sawarmos finansuri angariSgebis
monacemebis zogadi gacnobis Sedegad
gamovlinda misi finansuri Sedegebis
uaryofiTi maCveneblebi, rac negati-
ur gavlenas axdens qalaqis biujetze.
kvlevis dros swored am kuTxiT iyo
yuradReba gamaxvilebuli, raTa, rac
SeiZleba minimumamde moxdes im riske-
bisa da faqtorebis gavlena, romle-
bic uaryofiTad moqmedeben sawarmos
finansur mdgomareobaze.
warmodgenili samecniero-kvlevi-
Ti proeqtis mizans warmoadgenda sa-
warmos finansuri angariSgebis anali-
zi, romlis meSveobiTac moxdeboda
sawarmos ekonomikuri saqmianobis Se-
degebis, misi dinamikis, finansuri md-
gomareobis Sefaseba. finansuri anga-
riSgebis analizis meSveobiT ganxor-
cielda sawarmos safinanso-ekonomi-
kuri saqmianobis marTvaSi arsebuli
problemebis gamovlena, kapitalis
investirebis mimarTulebis SerCeva.
satransporto sawarmos funq-
cionirebis gaumjobesebis mniSv-
nelovani rezervia danaxarjebis
marTvis kompleqsuri modelebisa da
meTodebis danergva, romelic ori-
entirebuli iqneba sawarmos mier
dasmuli amocanebis analizis, mode-
lirebis, optimizaciisa da mmarT-
velobiTi gadawyvetilebebis miRe-
baze, rac mTlianobaSi warmoadgens
sawarmos finansuri mdgomareobis
Sefasebas.
mecnierebis `amuSaveba~ universitetSi gamoricxavs mosazrebas imis Taobaze,
rom Tsu-Si stagnaciaameeqvse gverdidan
me-12 gverdze
prezentatoriprezentatori
levan sabaurilevan sabauri
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
12mecnierebis `amuSaveba~ universitetSi gamoricxavs mosazrebas imis Taobaze,
rom Tsu-Si stagnaciaa
_ Tqveni azriT, miznobrivi sa-
mecniero-kvleviTi proeqtebis Zi-
riTadi Sedegebis gaTvaliswinebiT
ra aris SesaZlebeli?
_ Cveni kvlevis Sedegebi warmod-
genilia 274 nabeWd gverdze, rome-
lic warmoadgens dasrulebul sa-
mecniero naSroms. kvlevis ZiriTadi
Sedegebis gaTvaliswinebiT SesaZle-
beli iqneba:
• satransporto sawarmos arse-
buli finansuri mdgomareobis da-
xasiaTeba sistemuri midgomiT da
danaxarjebis marTvis problemebze
orientirebuli sistemis Seqmna meT-
odologiuri principebisa da sawar-
mos specifikis gaTvaliswinebiT;
• satransporto sawarmos dana-
xarjebis marTvis meqanizmis SemuSa-
veba erTiani bazebisa da ekonomiku-
ri modelebis gamoyenebiT;
• finansuri modelebis SemuSave-
biT informaciis miRebisa da damuSa-
vebis marTva satransporto sawarmo-
Si;
• potenciuri riskebis matarebe-
li gadaxrebis gansazRvra;
• sawarmos ganviTarebis finansu-
ri gegmebis formireba;
• finansuri da materialuri re-
sursebis gamoyenebis efeqtianobis
amaRlebis rekomendaciebis SemuSa-
veba;
• sawarmos likvidobisa da gadax-
disunarianobis Sefaseba;
• kapitalis struqturis marTva.
arsebuli mdgomareobis gaTva-
liswinebiT sakmaod didi samuSaoe-
bis Catareba iqneba saWiro Tbilisis
satransporto kompaniaSi misi fin-
ansuri mdgradobis gaumjobesebis
mizniT. kompaniis finansuri mdgoma-
reobisa da mdgradobis gaumjobese-
bis meTodebze aris detalurad sau-
bari kvleviT proeqtSi.
_ Tu SeiZleba gamoyaviT
proeqtis ganxorcielebis proces-
Si gamovlenili dadebiTi da ua-
ryofiTi mxareebi.
_ aRsaniSnavia ekonomikisa da
biznesis fakultetis administra-
ciis mxardaWera proeqtis ganxor-
cielebis procesSi. maTi mxridan
iyo maqsimaluri gverdSi dgoma,
raTa proeqti ganxorcielebuli-
yo warmatebiT. Tumca unda aRiniS-
nos, rom proeqtis ganxorcielebas,
proeqtis farglebSi gaTvaliswine-
buli Sesyidvebis kuTxiT, hqonda
garkveuli xarvezebi, rac SesaZle-
belia ganpirobebuli iyo im garemo-
ebiT, rom amgvari proeqtebi pirve-
lad xorcieldeboda universitet-
Si.
rac Seexeba TviTon kvleviTi
proeqtebis fakultetebze ganxor-
cielebis tradiciad damkvidrebas,
misasalmebelia. Cveni proeqtis
ganxorcielebiT es iyo qveynis
masStabiT pirveli mcdeloba, ro-
melic mimarTuli iyo Sereuli da-
finansebis tipis sawarmos finans-
uri mdgomareobis da mdgradobis
Sefasebis, kvlevis, analizisa da
misi gaumjobesebis kompleqsuri
RonisZiebebis paketis SemuSave-
bisken. kvleviTi proeqtebis gan-
xorcieleba warmoadgens mniSvne-
lovan komponents universitetis
akademiuri personalis samecniero
muSaobis gaRrmavebisa da univer-
sitetis saerTaSoriso asparezze
stabiluri warmatebis miRwevisT-
vis.
kaTedris marTvisa da fakultetze konkursebis
Catarebis avtomatizebuli sistemebis SemuSaveba da
danergva
gvesaubreba proeqtis
xelmZRvaneli, profesori _
demur siWinava(kaTedra: ekonomikasa da biznesSi
informaciuli teqnologiebi)
_ batono demur, ramdeni mkv-
levari iyo Tqvens proeqtSi CarTu-
li?
_ Cveni proeqtis monawileebi
iyvnen: emeritusi murTaz maRraZe,
asocirebuli profesori enver lag-
vilava, asistent-profesorebi: ru-
sudan seTuriZe, Tina melqoSvili,
doqtoranti sofo gelaSvili, magi-
stranti daviT wiklauri.
_ informaciuli teqnologie-
bis roli mniSvnelovania nebismier
sferoSi da miT ufro saganmanaT-
leblo struqturaSi, sainteresoa
Tqveni kvlevis obieqti?
_ aRniSnuli samecniero-kvle-
viTi proeqti miekuTvneba umaRlesi
ganaTlebis sferoSi arsebul umaR-
les saswavleblebSi marTvis avto-
matizebuli sistemebis SemuSavebisa
da danergvis amocanaTa kompleqss,
romlis mizania aRniSnuli saswav-
leblebis marTvis srulyofa. aRsa-
niSnavia, rom proeqtis SemuSavebisas
fakultetis administraciis mxri-
dan gvqonda mniSvnelovani mxarda-
Wera.
samecniero-kvleviTi Tema Sedge-
ba sami damoukidebeli nawilisgan:
kaTedris marTvis avtomatizebu-
li sistemis SemuSaveba da danergva;
studentTa akademiuri moswrebis
analizi kaTedris saswavlo disci-
plinebisa da pedagogebis mixedviT;
umaRles saswavleblebSi akademiur
Tanamdebobebze aplikantebis Sefa-
sebis sistemis srulyofa informa-
ciuli teqnologiebis gamoyenebiT.
kvleviTi proeqtis pirveli nawi-
li moicavs iseT amocanebs, rogori-
caa: kaTedris ZiriTadi da mowveuli
personalis saswavlo da samecniero
saqmianobis monacemTa bazis Semu-
Saveba; kaTedris modulis studen-
tebis (bakalavrebi, magistrantebi,
doqtorantebi) aqtivobisa da per-
sonaluri informaciis monacemTa
bazis formireba; kaTedris modulis
saswavlo gegmisa da saswavlo disci-
plinebis silabusebis monacemTa ba-
zis SemuSaveba; kaTedraze Semosuli
korespondenciebis (brZanebebi, gan-
kargulebebi da sxv.) aRricxva da Ses-
rulebis kontrolis bazis formi-
reba; kaTedridan gasuli korespon-
denciebis aRricxvis monacemTa ba-
zis SemuSaveba; kaTedris akademiuri
personalis minimaluri samecniero
moTxovnebis aRricxva da kontroli
da sxv.
kvleviTi proeqtis meore nawilSi
yuradReba gamaxvilebulia Semdeg
amocanebze: Sualeduri da finaluri
gamocdebis statistikuri analizis
programuli uzrunvelyofis Semu-
Saveba; studentTa akademiuri mos-
wrebis statistikuri analizisTvis
saWiro saSedego formebis SemuSa-
veba da sxv.
kvleviTi proeqtis mesame nawilis
amocanebia: konkursantis aqtivo-
bis gamosaxva qulebSi; koleqtiuri
wesiT Sesrulebuli samecniero da
saswavlo-meTodur produqtebSi Ti-
Toeuli avtoris wvlilis gansazRv-
ra; kompiuteruli wesiT konkursSi
gamarjvebulTa gamovlena da sxv.
_ rogorc TqvenTan saubarSi
irkveva, proeqti sami damoukide-
beli kvlevis obieqts moicavda.
sainteresoa ra Sedegebi miiReT Ti-
Toeul nawilSi damoukideblad?
_ pirvel nawilSi miviReT kaTe-
dris avtomatizebuli marTvisTvis
saWiro monacemTa baza marTvis si-
stemis Access-is garemoSi, romlis sa-
fuZvelzec kaTedris xelmZRvanels
SeuZlia miiRos: kaTedris ZiriTadi
da mowveuli pedagogebis samecniero
da pedagogiuri saqmianobis anketu-
ri monacemebi; yvela saxis informa-
cia kaTedris modulis studentebis
Sesaxeb (aqtivoba, saanketo monaceme-
bi, monacemebi kursdamTavrebulTa
Sesaxeb, akademiuri moswreba da sxv.);
informacia kaTedraze universi-
tetis struqturuli ganyofile-
bebidan Semosuli gankargulebebis
aRricxvisa da maTi Sesrulebis kon-
trolis Sesaxeb; aseve informacia
akademiuri personalis minimaluri
samecniero moTxovnebis Sesrulebis
aRricxvisa da kontrolis Sesaxeb da
kaTedris modulis saswavlo gegme-
bisa da silabusebis Taobaze.
zemoT xsenebuli kaTedris marT-
vis avtomatizebuli sistema Riaa,
rac misi gafarToebis saSualebas iZ-
leva.
meore nawilSi SemuSavebulia
studentTa akademiuri moswrebis
statistikuri analizis moduli, ro-
melic CaSenebulia kompiuteruli
testuri gamocdebis klient-ser-
verul sistema TR-Si. misi gamoyene-
biT SesaZlebelia miviRoT: pedago-
gebisa da saswavlo disciplinebis
WrilSi gamocdebis statistikuri
analizi; informacia pedagogebisa
da saswavlo disciplinebis mixed-
viT gamocdaze argamocxadebul da
CaWril studentTa raodenobis Se-
saxeb; informacia pedagogebisa da
saswavlo disciplinebis mixedviT
studentTa akademiuri moswrebis
Sesaxeb; informacia akademiuri mos-
wrebis saSualo qulis Sesaxeb ped-
agogebisa da saswavlo discipline-
bis mixedviT.
aRniSnuli monacemebis analizi
kaTedrisa da fakultetis xelmZ-
Rvanelobas saSualebas miscems _
srulyos saswavlo procesi. mocemu-
li analizis Sedegebi SesaZlebelia
warmovadginoT cxrilebis saxiT da
gadaigzavnos fakultetis monacem-
Ta bazaSi.
kvleviTi proeqtis mesame nawilis
Sedegebis danergvas SeuZlia uzrun-
velyos: konkursebis Catarebis gam-
Wvirvalobis, sajaroobisa da obie-
qturobis amaRleba; konkursis yvela
monawilisTvis Tanabari pirobebis
Seqmna; konkursantebis samecniero-
pedagogiuri da sxvadasxva aqtivobe-
bis Sefaseba qulebiT; koleqtiurad
Sesrulebul naSromebSi TiToeuli
avtoris wvlilis gansazRvra; kom-
piuteris saSualebiT konkursSi ga-
marjvebulis gamovlena; konkursSi
gamarjvebulis kenWisyriT gamovle-
nis procesis Tavidan acileba; sa-
Civrebisa da konkursebis Catarebis
vadebis Semcireba.
konkursebis Catarebis aRniSnu-
li sistema Ria da qseluria.
_ ra ZiriTadi tendenciebi ga-
moixata kvlevis procesSi?
_ proeqtis farglebSi kaTedris
marTvis yvela amocanisTvis aucile-
belia monacemTa erTiani bazis for-
mireba da am bazis fakultetis mo-
nacemTa bazasTan integrireba, rac
sabolood gamoiwvevs rogorc kaTe-
dris, aseve fakultetis monacemTa
bazebis optimizacias, informaciis
dublirebis minimumamde Semcirebas
da sxv. amasTan dakavSirebiT kompi-
uteruli testuri gamocdebis orga-
nizaciis gaumjobesebis mizniT dais-
va sakiTxi: disciplinebis mixedviT
SemuSavebuli testebi sagamocdo
testebis monacemTa bazaSi testebis
Semdgenelma pedagogebma atvirTon
internetis saSualebiT; umaRles
saswavleblebSi akademiuri perso-
nalis konkursebis Catarebisas kon-
kursis mimdinareobisa da saboloo
Sedegebis amsaxveli informacia gan-
Tavsdes internetSi; ganisazRvros
momxmareblis kategoriidan gamom-
dinare konkursis masalebTan wvdo-
mis uflebebi da sxv.
_ amgvari proeqti pirvelad
sruldeba rogorc universitet-
Si, aseve calkeul fakultetze,
proeqtis ganxorcielebisas raime
dabrkoleba xom ar gqoniaT?
_ piriqiT, samecniero-kvleviTi
proeqtebis axleburi variantis Se-
moRebasa da danergvaSi gansakuTre-
biT didia universitetis reqtora-
tisa da akademiuri sabWos Zalisxmeva
da damsaxureba. aRniSnuli proeqte-
bis danergvaSi mniSvnelovani wvli-
li miuZRvis akademiuri sabWos wevrs
ekonomikisa da biznesis fakulteti-
dan profesor qeTevan marSavas.
fakultetis administracia, pi-
radad dekani, batoni Teimuraz
beriZe kvleviTi proeqtis SerCe-
vis momentidan proeqtze muSaobis
damTavrebamde yovelmxriv gviwevda
daxmarebas. es daxmareba da Tanad-
goma pirvel rigSi gamoixata teqni-
kuri baziTa da masalebiT kvleviTi
proeqtis droul uzrunvelyofaSi,
organizaciuli sakiTxebis droul
mogvarebaSi da sxv.
specialurad aRsaniSnavia samec-
niero dargSi dekanis moadgilis _
qalbaton nino faresaSvilis Tanad-
goma da mxardaWera. igi sistemurad
adevnebda Tvalyurs da akontro-
lebda TiToeuli kvleviTi proeqtis
Sesrulebis mimdinareobas, proeqtis
SemuSavebis dadgenili etapebis Ses-
rulebas, dagegmili samuSaoebis Se-
saxeb Sualeduri angariSebis ward-
genas fakultetis sabWosTvis da sxv.
masala moamzades
maia toraZem,nino faresaSvilma
meTerTmete gverdidan
demur siWinavademur siWinava
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
13
2016 wlis 25 Tebervals
Tsu-is fsiqologiisa da
ganaTlebis mecnierebaTa
fakultetma, iv. javaxiSvilis
140 wlis iubilesadmi miZ-
Rvnili RonisZiebaTa ciklis
farglebSi, erTi wlis saan-
gariSo konferencia gamarTa.
konferenciaze, fakultetis
samecniero-kvleviTi insti-
tutebis angariSebTan erTad,
warmodgenili iyo 2015 wlis
miznobrivi samecniero-kv-
leviTi programis farglebSi
ganxorcielebuli kvlevis
Sedegebic.
Tsu-is fsiqologiisa da
ganaTlebis mecnierebaTa
fakultetze 2015 wlis mizno-
brivi samecniero-kvleviTi
programis farglebSi da-
finansda oTxi samecniero-
kvleviTi proeqti, romelTa
jamuri Rirebuleba Seadgens
70 448.5 lars. proeqtTa ganx-
orcielebaSi monawileobda:
rva akademiuri personali,
xuTi doqtoranti, rva magis-
tranti da ori bakalavriatis
safexuris studenti. oTxive
samecniero–kvleviTi proeq-
ti warmatebiT ganxorcielda.
2016 wlisaTvis, ganx-
orcielebuli kvlevebis
safuZvelze, mzaddeba pub-
likaciebi saerTaSoriso re-
cenzirebad samecniero Jur-
nalebSi gamosaqveyneblad.
emigracia da dabruneba samSobloSi: migrantebis reintegracia, identoba da ojaxTan adaptaciis
problemebi
proeqtSi CarTuli iyvnen: maia
mestviriSvili (asoc. profesori);
mariam gogiCaiSvili (magistranti);
Tamar jananaSvili (magistranti);
maia gogolaZe (magistranti);
kvleva miznad isaxavda migran-
tebis Sesaxeb arsebuli samecniero
codnis gaRrmavebas samSobloSi da-
brunebuli migrantebis narativebis
analizis saSualebiT. kerZod, mi-
grantebis fsiqosocialuri adapta-
ciis Sesaxeb informaciis Segrove-
basa da analizs. aRsaniSnavia, rom am
perspeqtiviT migraciis Sedegebis
kvleva pirvel mcdelobas warmoad-
gens saqarTveloSi.
kvlevis Sedegad ganisazRvra: 1)
migraciis Sedegi da misi gavlena
ojaxis dinamikaze (fsiqosocialur
da ekonomikur mdgomareobaze); 2)
dabrunebul migrantTa identobis
SesaZlo cvlilebebi da am cvlile-
bebTan dakavSirebuli siZneleebi; 3)
akulturaciis stresis gavlena da
kargad yofnis gancdis miRwevis gze-
bi; 4) dabrunebul migrantTa sazo-
gadoebaSi reintegraciis procesis
xelisSemSleli da xelisSemwyobi
fsiqosocialuri faqtorebi.
posttravmuli zrda bavSvebsa da mozardebSi: pirovnuli faqtorebis,
adaptaciisa da socialuri mxardaWeris roli
kvlevaSi CarTulni iyvnen: marine
CitaSvili (profesori); xaTuna mar-
wyviSvili (asistent–profesori);
mariam fanjikiZe (doqtoranti); maia
gogolaZe (magistranti); naTia sor-
dia (magistranti); nino abulaZe (ma-
gistranti); qeTi qimosteli (magi-
stranti).
kvleva miznad isaxavda 2008
wlis agvistos ruseT-saqarTve-
los konfliqtis Sedegad iZu-
lebiT adgilnacval bavSvebsa da
mozardebSi travmis Semdgomi po-
zitiuri cvlilebebisa da trans-
formaciis meqanizmebis Seswav-
las. kerZod, imis kvlevas, Tu ra
rols asrulebs pirovnuli niSne-
bi, socialuri mxardaWera post-
travmul zrdasa da pozitiur ad-
aptaciaSi.
kvlevis Sedegebma aCvena, rom
1) individis pirovnul niSnebsa
da posttravmul zrdas Soris ar-
sebobs kavSiri; 2) pozitiuri ad-
aptaciis maxasiaTeblebi kavSirSia
posttravmuli zrdis maCvenebleb-
Tan; 3) socialuri mxardaWeris ma-
Rali maCveneblebi pozitiur kav-
SirSia posttravmuli zrdis maCve-
neblebTan; 4) Semowmda hipoTetur
mediaciuri modeli pirovnul ma-
xasiaTeblebs, socialur mxarda-
Werasa da posttravmul zrdas So-
ris.
kvlevis Sedegebi mniSvnelovan
informacias iZleva mozardebsa da
bavSvebSi posttravmuli zrdis fe-
nomenis gamovlenis Taviseburebe-
bisa da meqanizmebis Sesaxeb.
TviTstigmatizaciis fenomeni epilefsiis mqone
mozardebTan
kvlevaSi CarTulni iyvnen: lali
surmaniZe (profesori); maia maWava-
riani-wereTeli (doqtoranti); mari-
am yvavaZe (bakalavriatis studenti);
naTia gabedava (bakalavriatis stu-
denti).
kvlevis mizans warmoadgenda epi-
lefsiis mqone mozardebTan TviTs-
tigmatizaciis fenomenis specifi-
kis Seswavla da, am mizniT, TviTs-
tigmatizaciis subieqturi suraTis
gamovlena da aRwera, epilefsiis
aRqmis kulturuli konteqstis Ta-
viseburebebis analizi, depresiis
xarisxis dadgena da genderuli sxva-
obebis gamovlena, agreTve TviTs-
tigmatizaciaze gulyrebis gavle-
nis Seswavla.
kvleva Catarda fsiqosemantiku-
ri eqsperimentis gamoyenebiT, ramac
epilefsiis mqone mozardTa sub-
ieqturi semantikuri velis rekon-
struirebis SesaZlebloba Seqmna.
mocemuli kvleva pirveli nabijia
stigmis gasazomi instrumentis Se-
saqmnelad.
Catarebuli kvleviT mopove-
buli monacemebis safuZvelze
proeqtis monawile doqtoranti
maia maWavariani-wereTeli momx-
seneblis statusiT monawileobda
fraiburgis saerTaSoriso multi-
disciplinur konferenciaze (Frei-burg Conference: DE5C47). moxsenebis
saTauria: „Psycho-Semantic analysis of Psychosocial Issues in Georgian Adolescents with Epilepsy“.
maswavlebelTa sauniversiteto
momzadebis integrirebuli 300-kreditiani programis pedagogiuri modulebis
(pedagogiuri disciplinebi, pedagogiuri praqtika,
kvleviTi nawili) SemuSaveba /VII – XII klasebis
maswavlebeli/
kvlevaSi CarTulni iyvnen: qeTe-
van Wkuaseli (profesori); rusudan
sanaZe (asocirebuli profesori);
efemia xaraZe (asistent–profes-
ori); nino CaxunaSvili (asistent–
profesori); TinaTin doliZe (do-
qtoranti); marine gognelaSvili
(doqtoranti); qeTevan fanculaia
(doqtoranti); Tamar bedenaSvili
(magistranti).
kvleva miznad isaxavda maswav-
lebelTa momzadebis evropuli
gamocdilebis Seswavlas, qarTul
kanonmdeblobasTan Sesabamisi war-
matebuli saerTaSoriso praqtikis
identificirebasa da misi Tavseba-
dobis kvlevas arsebul qarTul re-
alobasTan.
proeqtis ganxorcielebis Se-
degad mzaddeba maswavlebelTa
momzadebis integrirebuli (sa-
bakalavro / samagistro) 300-kre-
ditiani programis „pedagogiuri
disciplinebis 60-kreditiani“ da
„saskolo praqtikis da kvlevis
60-kreditiani“ axali modulebis
struqturebi, romlebSic, kvlevis
miznidan gamomdinare, gaTvalis-
winebuli iqneba is disciplinebi,
romlebic Tavsebadia qarTul ka-
nonmdeblobasa da maswavleblis sa-
WiroebebTan.
momzadebulia Tsu-is fsiqologiisa
da ganaTlebis mecnierebaTa
fakultetis samecniero kvlevebisa da
ganviTarebis samsaxuris mier
fakultetze dafinansebuli kvlevebi
xaTuna marwyviSvilixaTuna marwyviSvili
lali surmaniZelali surmaniZe
qeTevan WkuaseliqeTevan Wkuaseli
maia mestviriSvilimaia mestviriSvili
fsiqologiis da ganaTlebis mecnierebaTa fakultetze
Tbilisis universiteti
tsunewspaper @ tsu.ge www.tsu.gewww.tsu.ge
14
is, rac dRes ganaTlebis sistema-
Si xdeba, ar aris ubralo, droe-
biTi krizisi. es aris ganaTlebis
sistemis „axal realobasTan“ Segue-
bis rTuli da winaaRmdegobebiT savse
procesi. aSkaraa, rom mTeli es siste-
ma unda Seicvalos drois moTxovnebis
Sesabamisad da iyos orientirebuli ara
mxolod sociumis dReisaTvis arsebul
dinamikaze, aramed im cvlilebebzec,
rac mosalodnelia momavalSi.
aseT reformebs ganaTlebis siste-
maSi sWirdeba programa da yvelam, visT-
visac Zvirfasia universiteti, SeZle-
bisdagvarad monawileoba unda miiRos
mis SemuSavebaSi. mxolod akademiuri
Tavisufleba da paritetul sawyisebze
studentTa da pedagogTa Sexvedrebi
gagvikvleven gzas am mimarTulebiT da
SegvaZlebineben warvmarToT es proce-
si araagresiul, kulturul da kreati-
ul formatSi.
kacobrioba Sevida axal epoqaSi, anu
Seicvala samyarosTan adamianis mimar-
Tebis yvela forma: SemecnebiTi, emo-
ciuri, religiuri... yalibdeba axali
msoflmxedvelobrivi paradigma da dro
iTxovs moazrovnis axal tips: gamTlia-
nebuli, integrirebuli cnobierebiT.
man unda SeZlos dainaxos movlenebSi
mTavari, daiWiros maTSi arsebiTi da
Seafasos konkretulSi mimdinare cv-
lilebebi yovelTvis mTelis gaTvalis-
winebiT.
Cvens informaciul sazogadoebaSi
ukiduresad izrdeba adamianis faqto-
ris roli. progresi _ es aris indi-
vidualuri aqtivoba, Tanac adamiani
Tavisufalia Tavis arCevanSi; magram
arsebobs sociumis mikro da makro im-
perativebi, romlebic gansazRvraven
saxelmwifoebrivi azrovnebis kultu-
ras da agrZnobineben individs, rom igi,
rogorc sazogadoebis wevri, veraso-
des iqneba absoluturad Tavisufali,
e.i. yvela unda Seeguos Tavis socialur
mdgomareobas da icxovros socialuri
SezRudulobis im formatSi, rasac ad-
gens saxelmwifo da rac ganapirobebs
sazogadoebis civilizebul arsebobas.
„iqonie vaJkacoba iarsebo mTelSi“, _
werda goeTe; Jan-Jak rusosTan ki vkiT-
xulobT: `marTalia, adamiani dabadebu-
lia Tavisufal arsebad, magram yvelgan
da yovelTvis mas adevs borkilebi“. es
borkilebi da Zalis gamoyenebis legi-
timuroba icavs swored saxelmwifos
imisagan, rom mas, mterze metad, ar mi-
ayenos ziani sakuTarma moqalaqem.
individis CarTva axal kulturaSi
rTuli da mtkivneuli procesia, ma-
gram mxolod am gziT aris SesaZlebeli
pirovnebis, rogorc avtonomiuri su-
bieqtis, motivaciuri sferos trans-
formireba. Tanac yovelTvis, rodesac
individis kulturuli sfero ver egue-
ba da konfliqtSi modis socialur re-
alobasTan, anu rodesac adamiani ver
poulobs Tavis adgils axal realobaSi,
es Trgunavs individs, axSobs mis SesaZ-
leblobebs da blokavs misi, rogorc
pirovnebis socialur mobilurobas. es
sakiTxi ganaTlebis sistemis seriozu-
li problemaa da aseT viTarebaSi stu-
dentebs sruli ufleba aqvT moiTxovon
universitetisgan drois Sesabamisi ga-
naTleba, miT umetes, rom isini sakmaod
did Tanxas ixdian swavlaSi.
samwuxarod, unda vaRiaroT, rom
yvela fakultetze daeca swavlebis
xarisxi da studentebi samarTlianad
gamoTqvamen ukmayofilebas imis gamo,
rom maT mier miRebuli codna ver pa-
suxobs drois moTxovnebs. ara da Tavis
droze universiteti sakmaod maRali
donis kadrebs amzadebda. bunebrivia,
ismis kiTxva: ra qmnida maSin amis safuZ-
vels da ra gavakeTeT Cven reformebis
dros iseTi, rac ar unda gagvekeTebina?
an risi gakeTeba SeiZleba dRes, raTa
mdgomareoba am sferoSi gamoswordes?
amaze, albaT, unda ifiqros yvela fa-
kultetma da unda movusminoT yvelas,
visac eqneba mosazreba amis Taobaze.
Cveni epoqisaTvis damaxasiaTebe-
lia Zlieri dinamizmi; amitomac didi
problemaa dainaxo dRes movlenebi maT
moZraobasa da cvalebadobaSi. Znelia
daiWiro maTSi ZiriTadi da am dros
xeli ar SegiSalos arc informaciis
naklebobam da arc informaciis siWar-
bem. kritikuli Teoriuli azrovnebis
es unari eyrdnoba maRal informaciul
menejments, rodesac SesaZlebelia in-
formaciis swrafad mopoveba, analizi
da sistemaSi moyvana; magram unari: zu-
stad gansazRvro Seni sakvlevi obie-
qtis sainformacio veli (anu Seagrovo
mxolod is informacia, rac saWiroa am
momentisTvis da gaemijno yvela sxva,
Warb informacias) aravis Tandayolili
Tviseba ar aris, es udidesi sibrZnea da
azrovnebis aseTi kultura specialur
aRzrdasa da ganviTarebas saWiroebs.
esec problemaa ganaTlebis sistemaSi.
axal epoqaSi, rogorc wesi, Semodis
axali faseulobebi; es aris Rirebuleba-
Ta mudmivi gadafasebis procesi da Cveni
movaleobaa gavuZloT am dros ryevebs,
ar waviqceT da SevinarCunoT wonaswo-
roba. Tavisufleba gzas uxsnis Semoq-
meds da TandaTan mihyavs sazogadoeba
progresisken, magram Tavisufleba aR-
viZebs adamianSi egoizmis grZnobasac da
dabali pasuxismgeblobis pirobebSi es
iwvevs sazogadoebaSi saxelmwifoebrivi
azrovnebis moSlas da modunebas. es ki-
dev calke problemaa qveynisTvis.
aSkaraa, rom iniciativis gamovlena,
moqmedebebis koordinacia da gadawy-
vetilebis miRebis unari, anu lideris
Tvisebebi, gansazRvraven Tavisufali
individis Rirebulebas. SemoqmedebiTi
azrovneba ubiZgebs adamians adekvatu-
ri moqmedebebisken, badebs masSi codnis
zrdisa da axali unarebis gamomuSavebis
survils, uviTarebs sxvisi azris mos-
menis kulturas da aswavlis am azrebis
aRiarebis aucileblobas yovelTvis,
rodesac es saWiroa. individis srulfa-
sovneba gamoixateba mis mudmiv swraf-
vaSi progresisken, mis unarSi igrZnos
mecnieruli diskusiis Zala. iyos mud-
mivad Ria aseTi diskusiisTvis da amave
dros yovelTvis ganasxvaos mecnieru-
li midgoma populisturi laybobisgan.
„ver iqnebi mSenebeli, Tu ara xar mn-
greveli“, _ werda nicSe, magram es ar
niSnavs imas, rom Zveli wesrigis ngreva
yovelTvis mogvitans sikeTes. eris tra-
dicia da kultura yalibdeba saukunee-
bis manZilze da istoria gviCvenebs,
rom revolucias SeuZlia gamoiwvios
qaosi. ukeTesi da mizanSewonili iqneba,
albaT, gardaqmnebis evoluciuri gza.
aRsaniSnavia isic, rom „Tavisuflebis“
SezRudvac yovelTvis ar aris negati-
uri movlena; multikulturalizmi ar
unda vaqcioT sakuTari kulturis ga-
nadgurebis iaraRad da raRac saeWvo
„socialuri eqsperimentebis eqsporti“
ar unda gavxadoT qveyanaSi krizisuli
da konfliqturi situaciebis warmoSo-
bis mizezi.
cxovreba gviCvenebs, rom individ-
Si SemoqmedebiTi unaris ganviTarebas
xels uwyobs, erTi mxriv, samyaros ar-
sis emociuri, mxatvruli xedvis maRali
kultura, xolo, meore mxriv, bunebaSi
arsebuli harmoniuli wesrigis zusti,
racionaluri asaxva. amitomac aris, rom
bevri genialuri Semoqmedi aRniSnavs
filosofiis, xelovnebis da konkretu-
li mecnierebis erTgvari Sinaarseuli
sinTezis unikalur rols Semoqmede-
biTi procesis gaaqtiurebaSi. dRevan-
delma epoqam ki, saerTod, aSkarad,
farTo aspeqtiT wamowia ukve win integ-
rirebuli, gamTlianebuli cnobierebis
formirebis sakiTxi da disciplinaTa-
Sorisi kvleva centraluri problema
gaxda ganaTlebis sistemaSi. aqve unda
aRiniSnos, rom CvenTan, dimitri uzna-
Zis, levan gokielis, savle wereTlis,
kote baqraZis, zurab kakabaZis, vagan
mamasaxlisovis, maTe mirianaSvilis da
sxvaTa universitetSi, arsebobs brwy-
invale tradicia am aspeqtSi nayofieri
muSaobisTvis.
samyaro ganicdeba da Seimecneba, anu
cxovreba iTxovs adamianisgan sinamdvi-
lis asaxvis mraval aspeqts da amis gamo
aucilebelia yovelTvis samyarosTan
SemecnebiTi da SefasebiTi midgoma.
cxovreba gviCvenebs imasac, rom buneba
keTilganwyobilia mxolod imis mimarT,
vinc miva masTan gonebiT, zneobiT da si-
lamazis gancdiT. aRsaniSnavia isic, rom
rac ufro mravalmxrivia adamianis mi-
marTeba samyarosTan, rac ufro univer-
saluria misi sulieri kultura da rac
ufro metad moicavs misi msoflmxed-
velobrivi paradigma filosofiis, xe-
lovnebis da mecnierebis ganviTarebis
istoriul da Tanamedrove aspeqtebs,
miT ufro maRalia sociumSi pirovnebis
CarTulobis xarisxi da miT ufro efe-
qturadaa SesaZlebeli misi integrire-
ba sazogadoebrivi praqtikis sxvadasx-
va sferoSi. es niSnavs, rom pirovnebis
universaluri ganviTareba pirdapir
kavSirSia adamianis SemoqmedebiTi una-
ris efeqtur realizaciasTan. amito-
mac aris, rom pirovnebis mravalmxrivi
ganviTarebis sakiTxs da integrirebu-
li cnobierebis formirebis proble-
mas gansakuTrebuli yuradReba eTmoba
dRes ganaTlebis sistemaSi. udavoa, rom
am sakiTxis gadaWrasTan mWidrod aris
dakavSirebuli socialuri progresis
perspeqtiva da sazogadoebis svla sru-
lyifisken, rasac, pirvel rigSi, gansaz-
Rvravs swored TiToeuli konkretuli
adamianis sulieri da gonebrivi ganvi-
Tarebis xarisxi.
saxelmwifos rolze sazogadoe-
bisaTvis da moqalaqeebisaTvis dawe-
sebul SezRudvebze (rac sastikad ar
moswonT im liberalebs, romlebic moi-
Txoven pirovnebis srul Tavisufle-
bas, SezRudvebis gareSe) hegeli werda:
`saxelmwifo es aris RmerTis svla sa-
myaroSi, es aris forma, romliTac ra-
cionalurad viTardeba Tavisuflebis
principi da srulyofilad realizdeba
adamianis sulieri samyaro“; marTlac,
kultura, pirvel rigSi, aris akrZalve-
bi, es aris pirovnebis unari zustad da
obieqturad gansazRvros sakuTari Ta-
visuflebis xarisxi, gaarkvios kargad,
Tu risi ufleba aqvs mas cxovrebaSi da
risi ara. kacma arasodes unda icxovros
papuasebis principiT: kargia, rodesac
me varbev sxvas da cudia, rodesac sxve-
bi mikeTeben igives.
is, Tu rogor icxovrebs da rogor
gansazRvravs adamiani Tavis Tavisuf-
lebas, misi piradi saqmea, magram yvelas
unda hqondes am dros pasuxismgeblo-
bis grZnoba. goeTe amis Sesaxeb werda:
`yoveli adamiani aris Crdili im didi
harmoniisa, romelic unda SevimecnoT
rogorc „mTeli“ da es exeba socialur
movlenebsac“ da kidev: `mxolod mTeli
kacobrioba erTad aRebuli warmoad-
gens WeSmarit adamians da individi mxo-
lod maSin igrZnobs Tavs bednierad,
rodesac eqneba vaJkacoba iarsebos am
mTelSi.... izolirebuli adamiani ver-
asodes miaRwevs maRal miznebs“. dResac,
iseve rogorc yovelTvis, individis so-
cializaciis sakiTxi seriozuli pro-
blemaa.
samwuxarod, adamianebs uWirT Tavi-
anTi survilebis SezRudva, rasac Tan
sdevs Zalauflebis borotad gamoye-
neba. istoria gviCvenebs, rom egoizmi
da Suri, rogorc ori saSiSi demoni,
mudmivad sdevs adamians cxovrebaSi da
xels uSlis kacobriobis svlas sru-
lyofisken. ara da normaluri cxovre-
bisaTvis sruliad sakmarisia martivi
ram: yoveli adamiani dakavdes mxolod
im saqmiT, risTvisac aris gaCenili am
qveyanaze, anu gaakeTos yoveldRiurad
mxolod is, rac yvelaze metad exerxe-
ba da ar SeuSalos sxvasac xeli igives
keTebaSi. naTqvamia: samyaro sakmaod
didia imisaTvis, rom daakmayofilos
adamianebis moTxovnebi, magram Zalian
pataraa adamianis sixarbis dasakmayo-
fileblad.
pirovnebis harmoniuli ganviTare-
bis Tema da adamianis mudmivi swrafva
srulyofisaken dRes ukve mxolod Teo-
riuli sakiTxi aRar aris, es Cveni drois
mwvave praqtikuli problemaa. dRes
adamians mudmivad uxdeba swrafad cv-
lad garemosTan adaptireba da mxolod
harmoniulad ganviTarebul individs
SeuZlia am dros Tavisuflad CaerTos
sazogadoebrivi praqtikis nebismier
konkretul sferoSi, efeqturad ga-
moavlinos iq Tavisi niWi da unari da
maqsimalurad moaxdinos Tavisi SesaZ-
leblobebis realizacia. amitomac aris,
rom dro iTxovs dRes pirovnebisgan sa-
myaros emociuri aRqmis maRal kultu-
ras, sabunebismetyvelo mecnierebebSi
revoluciuri gadatrialebebis Sede-
gad momxdari msoflmxedvelobrivi
cvlilebebis mniSvnelobis gaazrebas
da agreTve Tanamedrove materialur-
teqnikuri bazis codnas.
amrigad, cxovrebas sWirdeba adami-
anebi, romlebic masStaburad azrov-
neben, SeuZliaT sinamdvilis univer-
salur aspeqtSi aRqma da romlebic
yovelive amas iyeneben konkretuli
amocanebis gadasaWrelad. aseTi kadre-
bi Tvisobrivad axali kadrebia da maTi
aRzrda dRes unda iyos swored ganaT-
lebis sistemis mTavari mizani.
Semovida axali epoqa: rTuli, ganuz-
Rvreli, winaaRmdegobrivi da SemTx-
veviTobebiT savse. am epoqaSi, rogorc
i. prigoJini ambobda, cxovreba Zalian
Znelia, magram Cven ar gvaqvs sxva arCe-
vani. davexmaroT axalgazrdebs, rom-
lebic daibadnen am epoqaSi da raRac
ucnauri, CvenTvis gaugebari intuiciiT
grZnoben axali epoqis siaxles, gaarT-
van Tavi arsebul siZneleebs da Seimu-
Saon axali drois msoflmxedvelobrivi
paradigma. gavixsenoT isic, rom Tavis
droze iseT did moazrovnesac ki, ro-
goric ainStainia, gauWirda am siaxlis
aRiareba. man ver daijera, rom „Rmer-
Ti TamaSobs kamaTels“: `TiTqos miwa
gamomecala fexqveS, TiTqos brolis
koSki damengra Tavze“, _ ambobda igi.
cnobilma kubistma brakma Tqva: `yove-
live es mogvagonebs mduRare navTis
dalevas“, haidegerTan ki vkiTxulobT:
`is, risic eSinia SiSs, aris yofna am sa-
myaroSi“.
daiwyo boris, haizenbergis, dalis,
vagneris epoqa da, boris TqmiT, `Cven
erTdroulad varT aq rogorc mayureb-
lebi, aseve msaxiobebic“. axalgazrde-
bi angreven Zvels, midian win da es aris
progresi. movixadoT qudi warsulis
winaSe, pativi vceT warsuls da mobi-
lizebulebi SevxvdeT momavals. iq,
Cvens gareT, arsebobs mSvenieri ganuz-
Rvreloba da unda SeveguoT im faqts,
rom veRarasodes SevZlebT movlene-
bis aRweras absoluturi sizustiT.
vicxovroT Cvens drosTan erTad da nu
SegveSindeba imis, rom ukve yovelTvis
mogviwevs paradoqsebiT azrovneba.
gilda sixaruliZe,Tsu-is mowveuli profesori
ganxeTqileba universitetSi gamoiwvia iman, rom ver SevZeliT erTmaneTis mosmena
gilda sixaruliZegilda sixaruliZe
Tbilisisuniversiteti
tsunewspaper @ tsu.gewww.tsu.ge
15
axlaxan Tbilisis saxelmwifo
universitetis rusistikis in-
stitutis profesors, polon-
uri diasporas `polonias” Tavmjdo-
mares mariam filinas poloneTis re-
spublikis kulturis damsaxurebu-
li moRvawis wodeba mieniWa. jildos
miniWeba poloneTis premier-mini-
stris moadgilisa da kulturisa da
erovnuli memkvidreobis ministris
piotr glinskis gadawyvetileba iyo,
sapatio ordeni ki qalbaton mariams
saqarTveloSi oficialuri vizitiT
myofma poloneTis sagareo saqmeTa
ministris moadgilem ian jejiCakma
gadasca. mariam filina aseve dajil-
doebulia „Bene Merito”-s ordeniT
damsaxurebisTvis poloneTis re-
spublikis winaSe. qarTul-polon-
uri urTierTobebSi Setanili wvli-
lisaTvis mariam filina saqarTve-
los Rirsebis ordeniTac aris da-
jildoebuli 1995 wels.
qarTul-polonuri urTierTo-
bebis kvleva da saqarTveloSi po-
lonuri diasporas dafuZneba mariam
filinas saxels ukavSirdeba, Tumca,
niSandoblivia, rom am yvelafers
xeli did wilad universitetma Seu-
wyo, sadac ukve 3 aTeuli welia is-
wavleba polonuri ena da sadac da-
fuZnda qarTuli `polonia”.
ratom dainteresda qalbatoni
mariami polonur-qarTuli urTier-
Tobebis kvleviT? rogori iyo po-
lonelebis Tavgadasavali saqarT-
veloSi? rodis da sad gadaikveTa
ori xalxis istoriuli bediswera da
ratom emTxveva erTmaneTs dRemde
poloneTisa da saqarTvelos poli-
tikuri interesebi?
mariam filinas naambobidan:
`istoriaSi cotaa geografiulad
daSorebuli da eTnikurad gansxva-
vebuli xalxis iseTi urTierTobebi,
rogoric poloneTsa da saqarTve-
los aqvT. am ori xalxis bedis msgav-
sebas erTi saerTo suli aaxlovebda:
damoukidebloba da Tavisufleba. es
polonelebisTvisac da qarTvele-
bisTvisac umTavresi Rirebulebebi
iyo da maTTvis brZola erovnuli
yofis siRrmiseul arss gansazRv-
ravda. am urTierTobis politikuri
istoria jer kidev me-15 saukunidan
iRebs saTaves, rodesac qarTlis
mefe konstantine poloneTis mefe
aleqsandre iagelonCikTan osmale-
Tis winaaRmdeg kavSiris damyarebas
Seecada. am periodSi saqarTveloSi
ukve arsebobda antiosmaluri ko-
aliciis Seqmnis da espaneTTan da
poloneTTan erToblivi laSqrobis
gegma. koalicia ver Seiqmna, magram
diplomatiur doneze garkveuli
urTierTobebi SemdgomSic arsebob-
da. saqarTveloSi moRvawe kaTolike
misionerTa Soris ara erTi polo-
nelic iyo, Tumca, or xalxs Soris
urTierTobis yvelaze dramatuli
da daZabuli urTierTobis fur-
clebi mainc me-19 saukuneSi daiwera.
ruseTis imperiam da imdroindel-
ma `mTavrobam” izruna ori xalxis
kontaqtebis gafarToebaze da mas
Semdeg, rac poloneTis miwebis ga-
danawilebis da rusuli politikis
winaaRmdeg poloneTSi amboxebebi
daiwyo, aTasobiT poloneli gad-
moasaxles kavkasiaSi. carizmis `ga-
mosasworebeli” moqmedebebis Sede-
gi moulodneli aRmoCnda. dasjil
polonel patriotebsa da qarTul
inteligencias Soris garkveuli su-
lieri kavSiri damyarda. saqarTve-
loSi Camoyalibda polonel `kavka-
siel poetTa” jgufi, gadmosaxlebu-
lebi CaerTnen kavkasiis cxovrebaSi,
ukeTesad gaacnes polonelebs es
mxare da bevrma samudamod daukavSi-
ra Tavisi bedi saqarTvelos”.
me-19 saukunis 30-ian wlebSi sa-
qarTveloSi gadmosaxlebuli po-
loneli patrioti aleqsandr xoZko,
romelmac TbilisSi 2 weli gaata-
ra da qarTuli enac Seiswavla, 1833
wels londonSi polonur enaze ga-
moscems wigns, romelSic erT-erTi
narkvevi SoTa rusTavels mieZRvna.
es iyo pirveli narkvevi polonur
enaze SoTa rusTavelis Sesaxeb. po-
lonur literaturaSi mniSvnelova-
ni movlenaa `kavkasiel poetTa jgu-
fi”. poetebi, romlebic kavkasiaSi
cxovrobdnen da saqmianobdnen, maTi
nawili daaxloebuli iyo nikoloz
baraTaSvilTan, ekaterine dadian-
Tan, mixeil TumaniSvilTan. `kavka-
siel poetTa jgufis” wevrebma ara
erTi nawarmoebi miuZRvnes saqarT-
velos da mis kulturas. patrioti
polonelebis msgavsad, qarTvel ma-
muliSvilTagan bevrs, vinc ruseTis
imperiis mier saqarTvelos saxelm-
wifoebriobis gauqmebas aprote-
stebdnen, poloneTSi asaxlebdnen.
amgvarad aRmoCnda qarTveli poeti
giorgi erisTavi 1834 wels qalaq
kovnaSi, Semdeg ki vilnoSi, sadac
universitetSi leqciebs ismenda,
mogvianebiT g. erisTavi biSpinge-
bis ojaxs dauaxlovda, sadac im
drois polonuri elita ikribebo-
da. swored am gadasaxlebis Sedegad
iTargmna qarTulad adam mickeviCi,
mogvianebiT ki giorgi erisTavisa da
saqarTveloSi mcxovrebi poloneli
literatoris kazimeJ lapCinskis
TanamSromlobiT pirvelad momz-
adda `vefxistyaosnis” prozauli
Targmani polonur enaze.
saqarTveloSi emigranti polo-
nelebis kvali literaturis garda
inJineriaSi, medicinaSi, mxatvroba-
Si, musikasa da arqiteqturaSic gvx-
vdeba. XIX saukunis miwurulidan sa-
qarTveloSi polonelebi sakuTari
iniciativiT, an saqmiani mowveviTac
Camodiodnen da swored ase aSenda
poloneli arqiteqtorebis aleq-
sandr SemkeviCisa da aleqsandr ro-
goickis mier bevri ulamazesi Senoba
(uzenaesi sasamarTlo, rusTavelis
Teatri, Ti-bi-si bankis saTao ofisi
da sxv.). saqarTveloSi Semosul po-
lonelTa nawili ukan dabrunda, na-
wili aqve gardaicvala.
mowinave qarTvelebisa da polo-
nelebis Tanadgoma erovnul-gama-
Tavisuflebel brZolaSi aSkara iyo:
1893 wels varSavaSi daarsda da aqti-
urad saqmianobda `saqarTvelos gan-
Tavisuflebis liga”, romlis wevri
Sio aragvispirelic (dedabriSvi-
li) iyo. isic aRsaniSnavia, rom ilia
WavWavaZis poema `aCrdili” polone-
li warmoSobis qarTvel sazogado
moRvawes ivan poltorackis miuZRv-
na, romlis qaliSvili nino polto-
rackaia eqvTime TayaiSvilis meuRle
da qarTuli saqmis didi gulSemat-
kivari iyo.
poltorackebis msgavsad, sa-
qarTveloSi mcxovreb polonelTa
STamomavlebis nawilma SeiTvisa
qarTuli zne-Cveulebebi, nawilma ki
polonuri gvari da kaTolikoba sab-
WoTa periodSic SeinarCuna, Tumca
mxolod damoukideblobis gamocxa-
debis Semdeg, 1995 wels moxerxda
emigrant polonelTa STamomavle-
bis pirveli kavSiris `polonias” da-
fuZneba, romelsac saTaveSi mariam
filina Caudga.
maria filina: `Cveni kavSiris Se-
qmna Cems ojaxur tradicias ukav-
Sirdeba. Cemi dedis deda mariam za-
vada, romelsac sicocxlis bolo-
mde `deda marias” veZaxdiT, kievSi
daibada. misi papa poloneTis 1863
wlis ajanyebaSi monawileobis gamo
gadaasaxles. bebia kievis gimnaziis
damTavrebis Semdeg agronom meliq-
baxtamians gahyva colad da ojaxi
TbilisSi dasaxlda. babiam Cagvin-
erga poloneTis siyvaruli da Se-
maswavla polonuri ena. rodesac
universitetis studenti gavxdi,
sadiplomo naSromad me-20 saukunis
polonur-qarTuli literaturuli
urTierTobebi avirCie. marTalia,
maSin es Zalian rTuli iyo, magram
ojaxis daxmarebiT 1974 wels ram-
denime dRiT poloneTSi gavemgzav-
re. sastumroSi yofnisas sacnobaro
wignSi cnobili literatorebisa
da qarTuli poeziis mTargmnele-
bis eJi da maria zagurskebis tele-
foni movnaxe da ase aRmovCndi maT
ojaxSi. iqidan moyolebuli dRemde
vmuSaob polonur Tematikaze. gamo-
cemuli maqvs samecniero naSromebi
polonur-qarTuli urTierTobebis
Sesaxeb. unda vTqva, rom sabWoTa pe-
riodSi Cemi saqmianobis mimarT yo-
velTvis keTilganwyobiT ar gamoir-
Ceodnen, miuxedavad amisa 120-ze
meti naSromi gamovaqveyne, 1991 wels
ki davicavi sadoqtoro disertacia
da gamovaqveyne monografia XIX-XX
saukuneebSi polonur-qarTuli li-
teraturuli urTierTobebis Sesa-
xeb.
90-iani wlebis pirvel naxevarSi,
rodesac saqarTveloSi uaRresi ga-
Wirveba da krizisi idga, poloneT-
Si momixda gamgzavreba polonuri
presis me-2 msoflio forumze. si-
tyviT gamosvlisas am gasaWirze mo-
vyevi, vTqvi isic, rom saqarTveloSi
ar Semodioda polonuri presa da
Wirda kontaqtebi, aseve, aRvniSne,
rom miuxedavad ramdenime aTasiani
emigraciisa, polonelebs saqarT-
veloSi arasodes qoniaT eTnikuri
problemebi da konfliqti. forumSi
monawile poloneTis senatis, Tana-
megobroba `vspulnota polskas”,
kulturis saministros warmomad-
genlebma imave dRes mirCies gameer-
Tianebina saqarTveloSi mcxovrebi
polonelebi da daxmarebac Semom-
Tavazes. ase daedo saTave qarTuli
`polonias” Seqmnas. Cvenma organi-
zaciam xeli Seuwyo polonuri moZ-
raobis dawyebas saqarTveloSi da
somxeTSi, Sedegad _ aseulobiT
adamianma SeZlo kavSirebis aRdgena
istoriul samSoblosTan.
Cveni organizaciis TaosnobiT
2000 wels xeli moewera SeTanxmebas
varSavisa da Tbilisis universite-
tebs Soris TanamSromlobis Sesaxeb,
gaimarTa samecniero konferencia
Temaze `polonelebis 200 weli kav-
kasiaSi”, romelSic monawileobdnen
qarTveli da poloneli mkvlevare-
bi sxvadasxva sferoebidan. Tsu-Si
ikiTxeba polonuri literaturis
istoriis kursi, rac mravali adami-
anis Sromis Sedegia. gasul wels uni-
versitetSi gaimarTa saerTaSoriso
samecniero konferencia `polonuri
kavkasia. qarTul-polonuri ur-
TierTobebi”, romelic kavSir `po-
lonias~ moRvaweobis 20 wlisTavs
mieZRvna. konferenciis Catareba
TbilisSi mdinare veres adidebas, 14
ivniss daemTxva, RonisZiebaze mrava-
li sapatio stumari iyo Camosuli,
maT Soris msoflio `poloniis”
Tavmjdomare, es organizacia aer-
Tianebs yvela emigrant polonels,
15 milion adamians mTels msoflio-
Si, eqstremaluri pirobebisa da
uamravi sirTulis miuxedavad, kon-
ferencia mainc gaimarTa. amJamad
swored am konferenciis masalebis
gamocemaze vmuSaobT”.
daarsebis dRidan dRemde `po-
lonias” organizebiT saqarTveloSi
mravali socialuri xasiaTis aqcia,
samecniero da kulturuli Ronis-
Zieba gaimarTa: maT Soris gansa-
kuTrebiT gamorCeulia mickeviCis
dReebi, Sopenis musikis festivali,
poloneli mxatvrebis gamofena;
iTargmna mravali literaturuli
nawarmoebi da maT Soris didi polo-
neli romantikosis iuliuS slovak-
kis poezia. `poloniis” iniciativiT
saqarTveloSi ukve ramdenime Tvea
imyofeba da polonur enas aswavlis
poloneli specialisti biata kara-
si. calke Temaa polonur-qarTuli
politikuri urTierTobebi, ro-
melmac Tvisobrivad axali xasiaTi
SeiZina mas Semdeg, rac sabWoTa kav-
Siri daiSala da poloneTi saqarT-
velos erT-erTi yvelaze seriozul
partniorad da mxardamWerad iTv-
leba saerTaSoriso arenaze.
lela kurdRelaSvili
qarTul-polonuri urTierTobebi da mariam filinas aRmoCenili poloneTi
www.tsu.gewww.tsu.genewspaper @ tsu.ge
Tbilisis universiteti
16
`modiT, sakuTari
gzebiT viaroT... modiT,
yvelam visaubroT Cvens
naciaze, Cvens liter-
aturasa Tu enaze: isini
Cvenia, isini Tavad Cvena
varT...~
iohan gotfrid
herderi
`man ugrZelesi galia
gzebi, uZneles gzebze iara
didxans~....
xalxuri kalevala
mzeqala SaniZis 90
wlis iubile Tbi-
lisis saxelmwifo
universitetSi 14 aprils,
qarTuli enis dRes, Sem-
TxveviT ar `daemTxva~.
studentebTan da akade-
miur personalTan Sexve-
dra sruliad gansxvave-
buli formatiT, dialo-
gis reJimSi warimarTa.
am dRes universitetis
uxucesi emeritus-pro-
fesori mzeqala SaniZe
uCveulod gulaxdili
iyo.
rogorc amboben,
sakuTari gzis povna da
gavla mxolod rCeulTa
xvedria. `90 wlis gadmo-
saxedidan mzeqala Sani-
Zes bevri gasaxsenebeli
aqvs, amitomac davarqviT
Cvens dRevandel Sexve-
dras `cxovrebis gza~.
ufrosi Taobis warmo-
madgenlebma viciT, rom
es gza saintereso da
mravalferovani iyo _
datvirTuli saintereso
faqtebiTa da samecniero
miRwevebiT. isic kargad
gvaxsovs, ras niSnavda
masTan gamocdis Cabareba
_ es, TiTqmis, universi-
tetis damTavrebis tol-
fasi iyo. samwuxarod,
dRes aq Sekrebil axal-
gazrdebs amis saSualeba
ar hqoniaT, samagierod
isini Tavad moismenen
qalbatoni mzeqalas azrs
sxvadasxva sakiTxze da
rCevebsac miiReben. Sex-
vedra firzec aRibeWdeba,
raTa momavalma Taobeb-
mac SeZlon am unikaluri
kadrebis naxva~, _ gana-
cxada profesorma dare-
jan TvalTvaZem.
`dRes istoriuli
dRea, radganac 1978 wlis
14 aprils mTeli sa-
qarTvelo qarTuli enis
dasacavad ibrZoda da am
did erovnul moZraobas
swored Tbilisis saxelm-
wifo universitetis stu-
dentoba da profesura
edga saTaveSi. maTi dam-
saxurebaa, rom saqarTve-
lom SeinarCuna saxelm-
wifo enis statusi da 14
aprili samudamod Sevida
Cvens istoriaSi, rogorc
qarTuli enis dRe. wels
qarTuli enis dRe simbo-
lurad `daemTxva~ mze-
qala SaniZis iubiles da
isic `aRmovaCineT~, rom
mas dRemde ar miuRia uni-
versitetis mTavari jil-
do _ ivane javaxiSvilis
medali, rac `kuriozad~
SegviZlia CavTvaloT da
Secdoma gamovasworoT.
es jildo man didi xnis
win daimsaxura univer-
sitetis mimarT erTgu-
lebiTa da samecniero
moRvaweobiT~, _ aRniSna
vladimer papavam.
gansakuTrebuli jildo
dagvianebuli jildo
90 wlis iubilarma misT-
vis Cveuli mokrZalebiT
miiRo da damswre sazoga-
doebas madloba gadau-
xada. mzeqala SaniZem
1978 wlis 14 aprilic
gaixsena: `ivane javaxiS-
vilis medali udidesi
jildoa yvelasTvis,
vinc universitetTan
aris dakavSirebuli,
radgan ivane javaxiSvi-
li gaxldaT ara mxolod
Tbilisis saxelmwifo
universitetis damaar-
sebeli, aramed didi
erovnuli saqmis fuZem-
debelic, vgulisxmob im
saqmes, romelmac mTeli
saqarTvelos momavali
gansazRvra. moxaruli
var, rom dRes, aq, ufros
TaobasTan erTad, axal-
gazrdebsac vxedav, es
maZlevs imeds, rom Cveni
momavali Taoba icnobs
im problemebs, romle-
bic dRes qarTul enas
aqvs da mzad aris Tavisi
momavali moRvaweoba am
saqmes daukavSiros. sim-
bolurad mimaCnia is fa-
qtic, rom swored dRes,
qarTuli enis dRes,
vsaubrobT am Temaze.
1978 wlis 14 aprili Cve-
ni istoriis erT-erTi
mniSvnelovani TariRia.
saukuneTa ganmavloba-
Si, miuxedavad imisa, rom
garSemo mravali dampy-
robeli gvexvia da, wmin-
da lingvisturad, qar-
Tul enaSi bevri ucxo
sityva Semovida, qarT-
veli Tavis enas yovelT-
vis ufrTxildeboda.
qarTuli enis dasacavad
xalxi gareT gamovida.
maSin es advili ar iyo,
quCaSi tankebi gamoCnd-
nen, erma es Seuracxyo-
fad aRiqva da miaRwia
imas, rom centralur
mTavrobas konstitu-
ciis es muxli `gamogli-
ja~. dRes Cven am faqts
madlierebiT vixsenebT.
marTalia, qarTul enas
kvlav bevri problema
aqvs, magram imedi maqvs,
rom Tanamedrove Tao-
ba iseTive SemarTebiT
Sexvdeba dRevandel
gamowvevebs, rogorc
maSin, 14 aprils~.
studentebma mzeqala
SaniZes Tanamedrove qar-
Tuli enis problemebze
dausves SekiTxvebi da
dainteresdnen, ra sir-
Tuleebis winaSea dRes
qarTvelologiuri en-
aTmecniereba.
`dRes msoflioSi
naTlad ikveTeba, rom
safrTxe emuqreba iseT
enebsac ki, rogoric
aris franguli, ger-
manuli, italiuri, es-
panuri da sxva. mizezad
SegviZlia davasaxeloT
is faqti, rom maRa-
li teqnologiebis da
globalizaciis epoqa-
Si ukve oficialurad
Tu araoficialurad
xdeba enebis Seviwroeba
erTi enis _ inglisu-
ris mier. dRevandeli
msoflios politikurma
Tu ekonomikurma eqspan-
siam gamoiwvia inglisu-
ri enis gavrceleba da
arnaxuli Zaldataneba
sxva enebze. miuxedavad
imisa, rom inglisuri-
sa da sxva enebis codna
aucilebeli da sasar-
gebloa yvelasTvis,
vinc Cvens dargSi mu-
Saobs, qarTuli ena ar
unda daviviwyoT, rad-
gan, erTia enis Seswavla
mecnieruli Tvalsazri-
siT, meorea _ is realu-
ri safrTxe, romelsac
erTi ena uqmnis meores.
dRes es problemebi
saerToa mravali enisT-
vis. msoflioSi bevri
enaa. istoriam gviCvena,
rom enebis umravleso-
ba ukve gadaSenda. amis
magaliTad Cven SegviZ-
lia CrdiloeT kavkasiis
enebi davasaxeloT. ar
unda dagvaviwydes, rom
TiToeuli ena Zalian
Zvirfasi da unikalu-
ria. Cven didi xnis weri-
lobiTi istoria gvaqvs,
swored es aris erT-er-
Ti sawindari imisa, rom
qarTuli ena ganagrZobs
arsebobas da gvaZlevs
imeds, rom mas gadaSe-
neba ar emuqreba. Cveni
mizania, rom qarTuli
ena ise ganviTardes, rom
man Seviwroebis safrTxe
Tavidan aicilos~.
studentebma mec-
niers hkiTxes, ra roli
iTamaSa mamam, akademi-
kosma akaki SaniZem misi,
rogorc pirovnebisa da
mecnieris, Camoyalibe-
baSi, razec mzeqala Sa-
niZem upasuxa: `mama Cems
arCevanSi maincdamainc
ar ereoda. igi Tvlida,
rom 13-14 wlis adamianma
ukve Tavad unda icodes
_ ra undao, Tumca, ga-
remosac didi mniSvne-
loba aqvs. Cemi Taobis
mTavari gasarTobi wig-
nebi iyo. axlac maxsovs
mari broses gamocemuli
`qarTlis cxovrebis~
didi, yviTelydiani wig-
ni, didxans rom ver vbe-
davdi Tarodan mis gad-
moRebas. vkiTxulobdiT
bevrs, rogorc qarTul,
ise ucxoenovan litera-
turas. rac Seexeba Cems
arCevans, is Tavidanve
erTaderTi ar yofila
_ biologiac maintere-
sebda da iurispruden-
ciac, Tumca, bolos, ar-
Cevani qarTul filolo-
giaze SevaCere, Semdeg ki
aRmosavleTmcodneobis
fakultetze gavagrZe-
le swavla. mamas gavle-
niT ZiriTadad xeli meS-
leboda, vinaidan Cemgan
yvela ufro mets moi-
Txovda. mec yovelTvis
vfrTxilobdi, rom ma-
maCemis SvilobiT raime
upiratesoba ar mqono-
da. aspirantura rom da-
vamTavre, usamsaxurod
viyavi, mamaCemma miTxra,
arc ifiqro, rom Seni gu-
lisTvis vinmes Sevawuxe-
bo. Semdeg ilia abula-
Zem SemomTavaza adgili
xelnawerTa ganyofile-
baSi da iq daviwye muSa-
oba~.
studentebi dainte-
resdnen, ra iyo yvela-
ze mniSvnelovani misi
mravalwliani samecnie-
ro moRvaweobis dros,
razec mzeqala SaniZem
upasuxa: `CemTvis yvela-
feri axali mniSvnelova-
nia. 1956 wels xelnawer-
Ta ganyofilebaSi aR-
movCndi, sadac muSaoba
Zalian saintereso iyo.
gansakuTrebiT davin-
teresdi xelnawerebiT,
romlebic yovelTvis
`axalia~ da unikaluri.
3-jer viyavi sinas mTaze,
sadac axlad aRmoCenili
qarTuli xelnawerebis
Seswavla mimdinareobda.
gansakuTrebiT sainte-
reso iyo, rodesac erT
patara gramatikul tra-
qtats mivakvlie. es tra-
qtati SeniSvnis saxiT
aris dawerili, magram
realurad damoukide-
bel samecniero naSroms
warmoadgens. Tqvenc gi-
survebT, yovelTvis gqon-
deT axlis Ziebis survi-
li da interesi”.
mzeqala SaniZem kidev
mraval sakiTxze da pro-
blemaze esaubra stu-
dentebs da maT sworad
metyvelebisken mouwo-
da: `enobrivi cenzura
aucilebelia. kargi qar-
TuliT unda iwerebodes
rogorc qarTuli, ise
sxva dargis saxelmZRva-
neloebic. axalgazrdebi
Tvalyurs unda adevne-
bdeT sakuTar metyve-
lebas. uaryaviT is eno-
brivi Stampebi, romelic
yoveldRiurad gesmiT
televiziidan, wadiT so-
flebSi, CaiwereT sityve-
bi, ikiTxeT saukeTeso
mwerlebis nawarmoebebi
da Tqven TviTon iswa-
vleT kargi qarTuli.
dRevandeli qarTuli ena
(ar meSinia am sityvis xma-
rebis) wabilwulia ara-
swori formebiT, uxe Si
da ucenzuro gamoTqme-
biT... TiToeulma gaake-
TeT, rac SegiZliaT da,
rogorc daTa TuTaSxia
ityoda _ `Tqveni wili
boroteba mospeT~.
ufrosi Taobis ko-
legebma, mzeqala Sani-
Zis samecniero moRva-
weobasTan erTad, misi
kulinariuli `ostato-
bac~ gaixsenes da aRniS-
nes, rom didi mecnieri
warmatebiT uZRveboda
saojaxo saqmeebs, razec
qalbatonma mzeqalam
RimiliT upasuxa: `Cemi
axalgazrdobis dros
qalebs bevri Sroma gvi-
xdeboda ojaxSi, amitom
mec vakeTebdi imas, ra-
sac yvela qali. vamzade-
bdi saWmels, davdiodi
bazarSi, vrecxavdi. rac
Seexeba saWmlis gemrie-
lad momzadebis saidu-
mlos, es saidumlo ga-
xlavT is, rom yvelafris
kargad gakeTeba mxolod
maSin aris SesaZlebeli,
rodesac xarisxianad
akeTeb. muraba maSin iq-
neba kargi da ar amJavde-
ba, Tu Saqars ar daakleb
_ xarisxi yvelaferSi
mniSvnelovania~.
studentebTan da
akademiur personalTan
Sexvedris Semdeg Tsu-is
humanitarul mecniere-
baTa fakultetis, gio-
rgi axvledianis saxe-
lobis enaTmecnierebis
institutisa da enaT-
mecnierebis istoriis
sazogadoebis organi-
zebiT mecnieris iubi-
lesTan dakavSirebiT
samecniero konferencia
gaimarTa.
SurTxia beroSvili
mzeqala SaniZis cxovrebis gza –
ÌÈÀÅÀÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ
ÌÈÀÅÀÒÉ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ
ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÒÄÃÀØÔÏÒÉ
×ÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ
ÊÏÌÐ. ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À
nino kakulia
maia toraZe
manana jurxaZe
ana bolqvaZe
zaza gulaSvili
ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ
ÂÀÌÆ. 13
ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, iago kaWkaWiSvili,
eTer xaraiSvili, elene xarabaZe,
manana SamiliSvili, Temur
nadareiSvili, lado minaSvili, moris
SalikaSvili, nino CixlaZe, giorgi
jaiani, arsen gvenetaZe, mariam ciskaZe,
nino WalaganiZe, irma ruxaZe
(Tsu-is me-8
korpusi)
2 22 36 62
www.tsu.getsunewspaper @ tsu.getsunewspaper @ tsu.ge