natralij vaistingj mediag, vartot teli rajono varni … · renkantis tiriamj imt, pagrindinis...

KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS FARMACIJOS FAKULTETAS

VAIST TECHNOLOGIJOS IR SOCIALIN S FARMACIJOS KATEDRA

ivil Petkevi i t

NAT RALI J VAISTING J MED IAG , VARTOT TEL I RAJONO VARNI APYLINK JE 2006 METAIS,

TYRIMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas: Dr. T. Mekas

Kaunas, 2007

2

TURINYS

1. VADAS .........3 2. DARBO TIKSLAS IR U DAVINIAI .......4 3. LITERAT ROS AP VALGA ......5 4. TYRIMO METODIKA ......7 5. REZULTATAI .......9

5.1 Augal vartojimas liaudies medicinoje ...9 5.2 Vaistini augal vartojimo tradicijos .12 5.3 Vaistini augal eim analiz .......13

5.3.1 Asteraceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini

efekt apib dinimas ...16 5.3.2 Lamiaceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini

efekt apib dinimas...........................................................................................................21 5.3.3 Rosaceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini

efekt apib dinimas . ..21 5.3.4 Ericaceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini

efekt apib dinimas . .22 5.3.5 Apiaceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini

efekt apib dinimas .. 22 5.3.6 Poaceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini

efekt apib dinimas ..22 5.4 Da niausios ligos ir j gydymui vartojami populiariausi vaistiniai augalai...........................26 5.5 Daugiakomponen i mi ini receptai.....................................................................................28

5.5.1 Inkst - lapimo tak ligos..................................................................................................28 5.5.2 Vir kinamojo trakto ligos..................................................................................................29 5.5.3 Kv pavimo tak ligos........................................................................................................30 5.5.4 Kepen -tul ies ligos..........................................................................................................32 5.5.5 Reumatin s ligos...............................................................................................................32 5.5.6 Periferin s kraujotakos ligos.............................................................................................33 5.5.7 Odos ligos..........................................................................................................................33 5.5.8 Ginekologin s ligos...........................................................................................................34 5.5.9 Aki ligos...........................................................................................................................34 5.5.10 aizdos ir kitos traumos, kandimai.................................................................................34 5.5.11 Onkologin s ligos.............................................................................................................35 5.5.12 Nerv ligos.......................................................................................................................35 5.5.13 irdies ir kraujagysli ligos..............................................................................................35 5.5.14 Parazitin s ligos................................................................................................................35

5.6 Gyv n vartojimas liaudies medicinoje...................................................................................36 5.7 Gryb vartojimas liaudies medicinoje......................................................................................38 5.8 Meiliavais iai, smilkymai ir kiti prietarai................................................................................40 5.9 Vaistini augal vartojimo tradicijos dabar ir XX am iaus tre iajame de imtmetyje.............41

6. REZULTAT SANTRAUKA....................................................................................................45 7. I VADOS....................................................................................................................................46 8. DARBO PRAKTIN REIK M ................................................................................................47 9. LITERAT ROS S RA AS.......................................................................................................48 10. PRIEDAI.....................................................................................................................................50

3

1. VADAS

Nors besiple ianti vaist gamyba ir vartojimas suteikia sveikesnio gyvenimo perspektyvas,

ta iau vis daugiau vaist vartotoj atsigr ia tradicin medicin . Daugelyje ali rengiamos

etnobotanin s ekspedicijos, siekiant surinkti informacij apie tradici kai vartojamus vaistinius

augalus, kuri galima b t s kmingai panaudoti kuriant naujus vaistinius preparatus. Vaist rink

vis da niau papildo tradiciniai augaliniai vaistiniai preparatai, kuri patekimui rink svarbu, kad

vaistas but tradicin je medicinoje vartojamas bent 30 met , i kuri bent 15 met

Bendrijoje.

Taigi renkama etnobotanin -farmacin informacija yra nauj id j altinis, kuris paskatina vykdyti

klinikinius tyrimus ir rodyti veiksmingum preparat , kurie jau seniai vartojami gydymui.

T kstan ius met gydymas vaistingosiomis ol mis buvo pagrindinis, o kartais ir vienintelis

b das gydyti mones visame pasaulyje, tod l ne nuostabu, kad klaid bei atradim

keliu labiausiai

i tirtas. I ties , gydymo vaistingaisiais augalais istorija (Vakar , Kin , Ajurvedos ir Tibeto) yra ir

medicinos istorija. Pasaulin sveikatos organizacija (PSO) 2003 metais apskai iavo, kad daugiau

kaip 80% Afrikos populiacijos vartoja tradicin medicin pirminei sveikatos prie i rai, o Kinijoje

gydymas vaista ol mis sudaro 30-50% vis suvartojam medikament

[24].

Kita vertus liaudies medicina tai ne tik gydymas vaista ol mis. Gyv nai, grybai, mineralai bei

u kalb jimai ir prietarai taip pat sudaro ymi tradicin s medicinos dal , tod l farmaciniu aspektu

tikslinga analizuoti liaudies medicin pagal vartojamas vaisting sias med iagas.

Lietuva taip pat turi gilias liaudies medicinos tradicijas ir net dabar ji vaidina svarb vaidmen

gydant vairias ligas. alia did iulio vaist ir moderni gydymo metod pasirinkimo mon s

naudojasi senoli sukaupta patirtimi da nai nusivyl iuolaikiniais gydymo metodais ar tuomet kai

ie nebepadeda. Liaudies medicina unikali tuo, kad gali pasi lyti vaist nuo vis lig ir suteikia

vilt , kuri da nai padeda kovoti su liga.

Be to, is darbas aktualus dar ir tuo, kad surinkta autenti ka etnofarmacin med iaga, kurios

klodai, kei iantis moni kartoms, senka, bei susisteminta farmaciniu aspektu.

4

2. DARBO TIKSLAS IR U DAVINIAI

2.1. Darbo tikslas

surinkti ir susisteminti Tel i rajono Varni apylink je i likusias liaudies

medicinos (etnofarmacines) inias bei vertinti liaudies medicinoje vartojamas vaisting sias

med iagas.

2.2. Darbo u daviniai:

1. Susisteminti surinkt etnofarmacin med iag Tel i rajono Varni apylink je pagal gydymui

vartojam priemoni prigimt .

2. Nustatyti, kokios kilm s vaisting j med iag vartojama daugiausia.

3. Nustatyti da niausiai gydymui vartojamus vaistinius augalus, gyv n ir gryb r is.

4. Nustatyti, kokios ligos da niausiai gydomos vaistiniais augalais.

5. Palyginti vartojam

vaistini augal r i ir eim spektr su literat ros altiniuose pateiktais

tyrimais (Muszynski, 1927; Heinrich ir kt., 2004).

6. Palyginti vaistini augal vartojimo indikacijas su literat ros altiniuose pateiktais tyrimais

(Muszynski, 1927; Heinrich ir kt., 2004).

5

3. LITERAT ROS AP VALGA

Lietuvoje pirmieji liaudies medicinos ra ytiniai altiniai pasirod XVI am iuje, ta iau buvo glausti

ir pavieniai. Aktyviau lietuvi tautosaka prad ta rinkti XIX a. pabaigoje, kurios viena i dali buvo

liaudies medicinos receptai ir u kalb jimai. Dalis surinktos med iagos buvo siun iama dr. J.

Basanavi iui, kuris, ja remdamasis, para ir 1898 m. JAV i leido knygel Medega musu tautiszkai

vaistinykystai . Joje did iausias d mesys skiriamas lietuvi kiems medicinos terminams, ta iau ia

rasime apra yt ir kelet vaisting j med iag

[6].

Lietuvi mokslo draugija 1905 m. Vilniaus iniose i spausdino kvietim rinkti tautosak (taip pat

ir inias apie moni vartojamus vaistus) [40]. J. Tumas-Vai gantas 1909 m. Viltyje i spausdintame

straipsnyje Prietarai ir burtai pra o skaitytoj rinkti ir si sti tautin s vaistininkyst s ini [38]. 1910

m. K. Grinius sudar ir i leido Trump folklioro dalykams rinkti program , kurioje buvo ker jimo,

yniavimo ir gydymo skyriai [11].

1910 m. steigiama Lietuvi mokslo draugijos Medicinos ir farmacijos sekcija, kuri vienu i savo

u davini paskelb liaudies medicinos tyrin jim . Lietuvi mokslo draugija sukaup sp ding liaudies

medicinos recept rinkin , bet apibendrintas ir paskelbtas jis nebuvo. Vienintelis gausesnis rinkinys

G. Petkevi ait s-Bit s Lietuvi liaudies medicinos med iaga i spausdintas 1911 m. Rinkinyje

pateikiama Panev io apskrityje surinkta etnografin med iaga, pateikiamas trumpas moni

vartojam medicinos termin odyn lis ir receptai (i viso 122) [25].

Nepriklausomoje Lietuvoje gydytojai ir vaistininkai liaudies medicinai skyr ma ai d mesio. To

meto profesin je spaudoje galima aptikti vos kelet straipsni ia tema

V. Ti kaus [36, 37], J.

Skliutausko Medicinoje

[31, 32], ir . Bankausko [5], A. Ma iaus Farmacijos iniose

[21].

Sovietin je Lietuvoje kiek daugiau liaudies medicina dom josi gydytojai, tyrin j savo specialyb s

istorij : A. Vilei is ir N. Para inskait

[42, 43], V. Kutorga [17], N. Abraitien , K. Vaitkevi ius [1].

ymiausias to laikotarpio autorius, ra s apie senuosius gydymo b dus ir vaisting sias med iagas,

J.

urkus [34, 35]. Farmacinink ind lis iuo laikotarpiu n ra didelis

i skiriami E. Kanopkos [14, 15],

E. imk nait s veikalai [29, 30]. Did iausias sovietme io liaudies medicinos rinkinys

ma inra io

pavidalu i leista Amelijos Urbien s 1974 1985 m. surinkta ir u ra yta Liaudies medicina (i viso

208 p.), kurioje apra oma vaisting j med iag rinkimas, naudojimas, gydymo b dai [39]. I eivijoje

6

(JAV) 1951 m. buvo i leista J. Balio Liaudies magija ir medicina , kurioje autorius d mes sutelk

gydymui naudotus u kalb jimus [4].

Atk rus Nepriklausomyb , pasirod daug knyg su liaudies medicinos patarimais, bet dauguma

j verstiniai, parengti pagal u sienio spaud .

Ap velgus iuos darbus, matyti, kad Lietuvoje iki iol nebuvo bandyta apra yti ir susisteminti

vaisting sias med iagas farmaciniu aspektu.

Sudarytas liaudies medicinos Materia medica turi kinai [8] bei tibetie iai [2]. Reikia pa ym ti,

kad Tibeto vaisting sias med iagas europieti ka tvarka susistemino lietuvis vaistininkas Donatas

Butkus.

1995 m. i leistoje The history of pharmacy (kurios vienas i redaktori

yra lietuvis Ram nas

Kondratas) pateikiamos 208 bibliografin s nuorodos susijusios su Materia medica tyrin jimu [13].

7

4. TYRIMO METODIKA

Etnobotaniniams-farmaciniams tyrimams parengtos metodikos Lietuvoje n ra, tod l vykdant

tyrim , paruo iant apklausos anket

buvo vadovaut si bendrais metodologiniais principais [16].

Remiantis bendrais anket sudarymo principais, paruo ta respondent apklausos anketa (1 priedas).

Vykdyta anketin apklausa-interviu. Dviej dali anketoje pateikti atviri ir u dari klausimai,

kuriais buvo siekiama surinkti i sami informacij apie iandien gydymui vartojamus augalus, j

rinkim , auginim , d iovinim , laikym , paruo imo b dus bei gryb , gyv nin s kilm s med iag

vartojim tuo pa iu tikslu. Bandyta i siai kinti smilkym ir gydymui vartojam prietar i likim ,

apklausiant Varni miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose gyvenan ius respondentus. Kadangi tyrimo

metu buvo svarbu identifikuoti gydymui vartojamus vaistinius augalus, kuri respondentai da nai

gal jo vardinti tik liaudi kus pavadinimus arba apib dinti augal pagal morfologinius po ymius,

pasitelkta i literat ra:

identifikuoti pagal augal paveikslus ir pie inius naudotas Spalvotas augal atlasas

( Cvetovoi atlas rastenij ), i leistas 1990 m., K. K. Vilkonio atlasas Lietuvos aliasis r bas ,

i leistas 2001 m., O. Raga inskien s ir kt. Vaistini augal enciklopedija i leista 2005 m.

ioje enciklopedijoje aptikta ir liaudi k augal pavadinim , kurie taip pat buvo naudingi

identifikuojant augalus.

identifikuoti pagal liaudi kus pavadinimus, naudotasi odynais: Lietuvi ku botanikos

odynu , Lietuvi kalbos odynu , augal r i bei eim lotyni ki pavadinimai nustatyti i

Botanikos vard odyno , sudaryto R.Jankevi ien s.

Renkantis tiriam j imt , pagrindinis kriterijus buvo respondent am ius. Sudaryta tikslin

respondent grup , gimusi ne v liau kaip 1950 metais, nes pasteb ta, kad jaunesni respondentai

remiasi knyg , laikra i ir visuomen s informavimo priemoni teikiama informacija ir nepateikia i

t v , seneli , pa stam gaut liaudies medicinos ini . Imtis atsitiktin , sudaryta pagal am i .

Gauta informacija buvo u ra oma, fiksuojant etninius augal , gryb , gyv nin s kilm s

med iag

pavadinimus, j apib dinimus, pritaikym gydymo tikslams. Surinkta informacija apie

gydymui naudotus prietarus. Pagal i anksto parengt anket apklausta 20 respondent (19 moter ir 1

vyras), kuri vidutinis am ius 73 metai.

Gauti tyrimo rezultatai apdoroti statisti kai, naudojant program STATISTIKA.

8

Surinkta etnobotanin -farmacin med iaga lyginta su Vilniaus universiteto farmakognozijos

profesoriaus Jan o Muszynski o (1884-1957) 1927 metais atliktu tyrimu. Tai iki iol vienintelis to

laikotarpio moksli kai pagr stas tyrimas, kuriame augalai vardijami lotyni kais vardais (kai kurie jau

pasikeit , tod l remiantis Botanikos vard odynu identifikuoti pagal iandienin vartojim ). Tai

pirmasis darbas, kuriame suklasifikuoti (nustatyti lotyni ki vardai) ir i nagrin ti augalai vartoti liaudies

medicinoje Vilniaus kra te. Gauti duomenys taip pat lyginti su naujausia moksline farmacine literat ra,

kuri knygose pateikia Londono universiteto farmakognozijos profesorius M. Heinrich, taip pat

d stytojai J. Barnes, S. Gibbons, E. M. Williamson, W. Ch. Evans. Atlikta gausiausi augal

eim

chemin s sud ties ir farmakologini efekt apib dinimo charakteristika, sudarytos vaistini augal

(pamin t

ir apklausos metu), kuri vykdyti klinikiniai tyrimai lentel s, kuriose lyginama naujausioje

literat roje pateikta informacija apie augal komponentus, lemian ius farmakologin poveik ,

farmakologinius efektus, kurie rodyti klinikiniais tyrimais su io tyrimo metu nustatytomis vartojimo

indikacijomis.

9

5. REZULTATAI

1 nuotrauka. J. Luko ien s, gim. 1926 m.,

surinkta vaistin augalin aliava: ki kio a ar li

ol , vaistin s melisos ol , r gties gyvat ol s

lapai ir aknys

5.1. Augal vartojimas liaudies medicinoje

Did iausi respondent vartojam vaistini med iag dal sudaro augalin s kilm s med iagos

(88,15%).

Literat roje apra yta vaistini augal rinkimo, laikymo ir auginimo tradicijos, da nai i skiriant

tam tikrus papro ius (vaista oli rinkimas Jonini nakt ), taip pat svarb dangaus k n vaidmen

(m nulio faz s) [41]. Respondentai Varni apylink je nei skyr dangaus k n i sid stymo svarbos,

taip pat nesvarbi m nulio faz . Kita vertus renkant vaista oles svarbu, kad b t saul ta diena, be rasos,

nors A. Kilien , gim. 1919 metais, teigia kad geriau rinkti per Jonines, nes tada geriau veikia .

Vaista ol s d iovinamos nesmulkinant po kazalais prikai iodavo pundeliais vaisting j oleli ,

sud iovinus susmulkindavo . Taip pat rinkimo laikas svarbus, priklausomai nuo to, kokias augalo dalis

planuojama rinkti. Pavyzd iui V. Keturauskien , gim. 1930 metais, vaistinio valerijono (Valeriana

officinalis L.), mi kin s sidabra ol s (Potentilla erecta (L.) Raeusch.) aknis renka rugs jo m nes .

R gties gyvat ol s (Polygonum bistorta L.) aknys renkamos anksti pavasar kol gegut neu kukavo,

nes tada yra vaistingesn s.

Respondentai ino, kad d iovinti reikia apsaugotoje nuo tiesiogini saul s spinduli vietoje,

geriausia vieta vardina pal p . Auginamos vaista ol s sudaro 39,5%, i nat rali augavie i

renkamos 60,5%. Kaip vaistingieji augalai vartojami tokie pla iai maistui auginami augalai kaip

esnakai, svog nai, salierai, bulv s, saul gra os, kanap s, bra k s, pupos, serbentai, aviet s;

prieskoniai: raudon liai, petra ol s, aguonos, alavijai, kmynai, krapai, peletr nai (kie iai);

10

dekoratyviniai augalai: pelargonijos, kalank s, alavijai, na lait s, t b s, alyvos, fikusai, pakalnut s,

bij nai, jazminai ir kt.

Vaista oles laiko popieriniuose ar med iaginiuose mai eliuose, da nai specialiai tam

pasisi tuose. Padaromas vaista oli mi inys viename mai elyje ir esant reikalui i kart vartojama.

Vaista ol s renkamos metams, ilgiau nelaikomos. I skiriami 2 b dai:

prisirenkama tiksliai tiek, kiek reikia vieneriems metams,

po met

pasenusias vaista oles suk rena.

Vaista oles vartoja sud iovintas ir alias. Pavyzd iui, ned iovintus vartoja: alavijo lapus,

ruo ia sultis, varnal os lapus, ruo ia kompresus, valerijon aknis, ruo ia u piltines su etanoliu.

1 pav. Vaistin s augalin s aliavos

95

69

106

64

47

14

15

16

13

0 20 40 60 80 100 120

iedai, iedynai

Lapai

ol

aknys, svog nai ir kt.

S klos, vaisiai

Met gliai, akel s, stiebai

Pumpurai

iev

Visas augalas

Vai

stin

aug

alin

alia

va

Citavim skai ius (vnt.)

Svarbu ne tik inoti nuo koki lig augalas vartojamas, bet ir kuri jo dalis (1 pav.). Gydymui

respondentai da niausiai vartoja augal ol , cituota 106 kartus (23,1% viso citavim skai iaus). I jos

ruo ia arbatas, tai populiariausias ruo imo b das, cituota 284 kartus (64% viso citavim skai iaus) (2

11

pav.). Galima daryti prielaid , kad tai lemia lengviausias aliavos rinkimo b das (nereikia kasti akn ,

skinti atskir augalo dali , toki kaip iedai, lapai) ir paruo imo b das (nereikia ilgai virinti,

vartojamas pigiausias tirpiklis vanduo). Dar vieni i populiaresni gydymui vartojam augal dali yra

iedai, cituota 95 kartus (21,6%), lapai, cituota 69 kartus (15,7%), aknys, cituota 64 kartus (14,6%) ir

s klos, cituota 47 kartus (10,7%). Kaip matome pirmenyb teikiama olei, iedams, lapams, kadangi

tai mink ta aliava, i kurios da nai paprastu b du galima i gauti vaisting sias savybes. Kietos augalo

dalys (s klos, aknys, pumpurai, iev ) vartojamos re iau, tuomet kai tose dalyse kaupiasi reikalingos

med iagos. Re iausiai naudojamas visas augalas, matyt d l susiklos iusi tradicij vartojama atskira

kuri dalis.

2 pav. Vaistini augalini aliav paruo imo b das

284

66

25

14

16

13

6

4

16

0 50 100 150 200 250 300

Arbata

U piltin s su etanoliu

Kompresai, vonel s

Nuovirai

Sultys

Milteliai

Tepalai

U piltin s su aliejumi

Kita

Par

uo

imo

bd

as


Dozavimui neteikiama didel s reik m s, imama daugiau augalin s aliavos priklausomai nuo

to, ar norima padaryti macniau ar velniau. Da niausiai vardija tiesiog iupsneliais, kas atitinka

valgom j auk t sud iovintos vaistin s augalin s aliavos. Jei vartojimo b das yra arbata, dedama

iupsnelis vaista oli puodeliui verdan io vandens. Ta iau jei reikia gydyti l tines ligas ar vartojama

12

profilaktikai, prasta dozuoti 1 litro stiklainiais, arbatinukais ar indeliais. Tada dedama ketvirtadalis

augalin s aliavos, u plikoma vandeniu ir suvartojama dienos eigoje. Jei vartojimo b das yra u piltin

su etanoliu, tada nam s lygomis dozuojama buteliuose. Ruo iant iuo b du tenka palaukti ilgiau,

i kart nevartojama. Pavyzd iui K. Gabalien , gim. 1949 metais, r gties gyvat ol s (Polygonum bistorta

L.) aknis renka ruden ar pavasar , kai aknis jau pakankamai u augusi. Nuplaunama, sud iovinama

(svarbu d iovinti ne saul je), susmulkinama. U pilama degtine, 10 dien laikoma iltai. Po to

vartojama. Z.Gintautien , gim. 1924 metais, paprastojo ka tono (Aesculus hippocastanum L.) iedus

u pila degtine, metus laiko u kast em je, po to deda ant skaudan i s nari kompresus.

Analogi kai priklausomai nuo gydymui vartojamos augalo dalies, priklauso ir paruo imo b das.

Kaip jau min ta, da niausiai yra arbata, cituota 284 kartus (64% viso citavim skai iaus). Antra pagal

da num ruo iama u piltin su etanoliu, cituota 66 kartus (14,9%). U piltin su etanoliu da niausiai

skirta kiet augalo dali paruo imui (pilami topolio pumpurai, valerijono aknys, tauk s aknys,

ka tono s klos). Kai kuriuos paruo imo b dus min jo tik keli respondentai, ta iau pa i metod

spektras gana platus. Nam s lygomis gaminami tepalai, nuovirai, milteliai (pelenai), sultys, ruo iami

kompresai, vonel s, aliejin s i traukos. Buvo vardinta ir metod , kuri negalima buvo susisteminti, bet

kurie taip pat yra dom s, nors ir retai vartojami.

5.2. Vaistini augal vartojimo tradicijos

Susisteminus etnobotanin s-farmacin s apklausos Varni apylink je duomenis, galima teigti,

kad dalis gyventoj pa sta vaistinguosius augalus ir juos vartoja gydymui. I 50 respondent

20 gal jo

pasidalinti gydymo vaistiniais augalais ypatumais. Kita dalis kategori kai atsisak dalyvauti

apklausoje, nes netur jo ini apie vaistinius augalus arba buvo link gydytis moderniosios medicinos

si lomomis priemon mis. Dalis respondent , pateikusi reik mingos informacijos, skub jo pabr ti,

kad gydosi tik profilaktiniais tikslais arba lygiagre iai derina gydym su tradicine medicina.

Pavyzd iui, onkologin s ligos gydomos chemoterapin mis ir kt. priemon mis, o alia panaudojamos

gydymo vaistiniais augalais inios (J. Luko ien gim. 1926 m.). Kita vertus, gaji ir nuostata, kad

galima i gydyti onkologinius susirgimus vartojant tik namines augalin s ar gyv nin s kilm s

priemones ir bandoma tuo tikinti kitus (Z. Gintautien , gim. 1924 m.). Apklausos metu surinkta

gydymui vartojama vaistini augal bei j

mi ini etnobotanin -farmacin med iaga. Tiesa, kai kurie

gydymo b dai yra archai ki ir nebevartojami, bet turi i liekam j vert kaip liaudies gydymo meno

palikimas.

13

Apklausoje aktyviau dalyvavo moterys nei vyrai (informacij pateik 19 moter ir 1 vyras).

Viena i prie as i ta, kad apskritai vyresnio am iaus vyr yra daug ma iau nei moter (tai skelbia

statistika). Taip pat da niausiai kaimo iniuoniais ar olininkais b na moterys. i tendencija

pasteb ta apklausos metu: iniomis pasidalino 19 moter ir 1 vyras. Respondent vidutinis am ius 73

metai. mon s noriai dalinosi iniomis, netgi atskleisdami anks iau paslaptyje laikytus receptus

(pavyzd iui, ro s

gydymui). Kiekvienas respondentas vidutini kai i vardino po 23 augal r is,

vartotas gydymui bei norod , kuri augalo dal vartoja, paruo imo b d (us), vartojimo indikacijas,

pateik vaistini augal mi ini receptus.

Vaistini augal vartojimo tradicijos iame regione gajos, nes 66,2% vis respondent turimas

inias per m i mamos, mo iut s, 26,1% i kaimyni , pa stam ir tik 8,7% gijo i knyg , laikra i .

Visi respondentai s sl s, arba visada gyven miestelyje (50%) arba atsik l i aplinkini kaim (50%),

tod l galima teigti, kad surinktos liaudies medicinos inios yra b dingos iam regionui.

Apklausos metu respondentai pamin jo 56 augal eimas, kurioms priklauso 119 i vardint

augal .

5.3. Vaistini augal eim analiz

Remiantis apklausos duomenimis (1 lentel ), da niausiai gydymui vartojamos Asteraceae

eimos r ys, j pamin ta 16. Antroje vietoje pagal vartojam r i skai i i skiriama Rosaceae

eima, apimanti 10 r i , tre iojoje dominuoja Lamiaceae eima su 9 r imis.

R i citavimo skai iaus rodikliai rodo, kad respondentai vairi susirgim alinimui

pirmiausia vartoja Asteraceae eimos vaistinius augalus. Apklausos metu respondentai pamin jo ios

eimos r is 104 kartus (21,9% viso citavim skai iaus). Lamiaceae eimos r ys cituotos 45 kartus

(9,5%), Ericaceae - 25 kartus (5,3%), Rosaceae - 24 kartus (5,1%), Apiaceae - 20 kart (4,2%),

Salicaceae - 16 (3,4%). Yra eim , i kuri pamin ta tik viena r is, ta iau ji dominuoja apklausos

metu, pavyzd iui Boraginaceae, Fagaceae atstovaujan ios r ys cituotos po 11 kart

(2,3%),

Valerianaceae 12 kart (2,5%).

vardint augal eim spektras gana platus, tod l tikslinga pla iau analizuoti da niausiai

minimas eimas. 3 paveikslo diagrama vaizduoja 25 eimas, kurias respondentai citavo daugiau nei 5

kartus. Gydymui vartojam cituot augal r i skai ius pateiktas procentais.

14

3 pav. Vaistini augal eimos, kuri vaistin s augalin s aliavos vartojamos liaudies

medicinoje

Acoraceae2% Alliaceae

2%Apiaceae

5%

Asteraceae26%

Betulaceae2%

Boraginaceae3%

Cannabaceae3%

Caprifoliaceae2%

Caryophyllaceae2%Cucurbitaceae

2%

Cupressaceae2%

Ericaceae6%

Fagaceae3%

Hippocastanaceae2%

Hypericaceae3%

Orchidaceae1%

Lamiaceae11%

Pinaceae1%

Plantaginaceae2%

Poaceae1%

Polygonaceae3% Rosaceae

6%Salicaceae

4%

Tiliaceae2%

Valerianaceae3%

15

1 lentel . Varni apylink je gydymui vartojam augal eim ir jas atstovaujan i r i santykis

Eil.

nr. eima

R i

skai ius

Citavim

skai ius

Eil.

nr. eima

R i

skai ius

Citavim

skai ius

1 Aceraceae 1 2

29 Lycopodiaceae 1 1

2 Acoraceae 1 10

30 Menyanthaceae 1 3

3 Alliaceae 2 10

31 Myrtaceae 1 2

4 Apiaceae 5 20

32 Moraceae 1 1

5 Asphodelaceae 1 3

33 Oleaceae 1 2

6 Asteraceae 16 104

34 Onagraceae 1 1

7 Betulaceae 2 8

35 Orchidaceae 1 6

8 Boraginaceae 1 11

36 Paeoniaceae 2 3

9 Brassicaceae 1 1

37 Papaveraceae 2 5

10 Cannabaceae 2 11

38 Parmeliaceae 1 1

11 Caprifoliaceae 2 7

39 Pinaceae 2 6

12 Caryophyllaceae 1 7

40 Piperaceae 1 2

13 Crassulaceae 1 2

41 Plantaginaceae 2 10

14 Cucurbitaceae 1 8

42 Poaceae 5 6

15 Cupressaceae 1 7

43 Polygonaceae 2 11

16 Dryopteridaceae 1 1

44 Primulaceae 1 2

17 Equisetaceae 1 3

45 Rhamnaceae 1 1

18 Ericaceae 5 25

46 Rosaceae 10 24

19 Fabaceae 2 4

47 Ruscaceae 1 2

20 Fagaceae 1 11

48 Rutaceae 1 5

21 Geraniaceae 1 2

49 Salicaceae 2 16

22 Grossulariaceae 2 3

50 Scrophulariaceae 1 2

23 Hippocastanaceae 1 10

51 Solanaceae 1 2

24 Hydrangeaceae 1 1

52 Tiliaceae 1 9

25 Hypericaceae 1 12

53 Tropaeolaceae 1 2

26 Juglandaceae 1 1

54 Urticaceae 2 3

27 Lamiaceae 9 45

55 Valerianaceae 1 12

28 Linaceae 1 2

56 Violaceae 1 4

Viso 113* 475

*6 augal inomas tik etninis vardas, tod l n ra galimyb s priskirti kuriai nors eimai

16

5.3.1. Asteraceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini efekt apib dinimas

Remiantis apklausos duomenimis da niausiai vartojama 16 Asteraceae eimai priklausan i

vaistini augal r i , ios r ys cituotos 104 kartus (21,9% viso citavim skai iaus).

Asteraceae eimos augalai kaupia polifruktozanus (ypa inulin ). Kai kurie augalai kaupia

seskviterpeno laktonus. ie junginiai apsprend ia Arnica montana L. ir Chrysanthemum parthenium

(L.) Bernh. farmakologinius efektus. Kai kurie taksonai kaupia pirolizidino alkaloidus, kuri nedidelius

kiekius kaupia Tussilago farfara L. ( iuo metu is augalas ES n ra registruotas). Daugelis i alkaloid

inomi d l savo hepatotoksinio poveikio. Kiti taksonai kaupia diterpenoidus [12].

Asteraceae eimos vaistiniai augalai (pamin ti ir apklausos metu), kuri vykdyti klinikiniai

tyrimai pateikiami lentel je Nr. 2.

Remiantis 3 lentel s duomenimis, ios eimos augalai da niausiai vartojami kv pavimo tak

lig , cituota 25 kartus (24% viso eimos citavim skai iaus), vir kinamojo trakto 22 kartus (21,2%),

kepen

tul ies 13 kart (12,5%) lig gydymui. i eima vienintel , patenkanti visas 14 grupi

indikacij , susistemint tyrimo metu.

Lentel je Nr. 2 pateikiami gausiausiai cituotoms ir pasi ymin ioms augal r i gausa augal

eimoms priklausantys augalai, kuri vykdyti klinikiniai tyrimai ir kurie pamin ti ir apklausos metu.

Lyginama kaip komponentai, lemiantys farmakologin poveik ir tyrimais pagr stas farmakologinis

poveikis atitinka tyrimo metu nustatytoms indikacijoms.

17

2 lentel . Vaistiniai augalai (pamin ti ir apklausos metu), kuri vykdyti klinikiniai tyrimai

[10, 12]

Augalas Komponentai, lemiantys farmakologin poveik

Tyrimais pagr stas

farmakologinis poveikis

Apklausos metu nustatytos indikacijos

Arnica montana L. (Asteraceae)

Seskviterpeno laktonai: helenalinas. Flavonoidai: kvercetino ir kemferolio dariniai. Kumarinai, eterinis aliejus.

Seskviterpeno laktonai su ciklo i or je esan ia metileno grupe (pvz. helenalinas) veikia prie u degimi kai, pasi ymi citotoksiniu poveikiu, tod l gali pasireik ti alergin s reakcijos. Vieti kai odos negalavimams, ypa m lyn ms.

Vieti kai aizdos, traumos, per os- vir kinamojo trakto, kepen

tul ies ligos.

Artemisia absinthium L.* (Asteraceae)

Eterinis aliejus: -tujonas, azulenas, bisabolenas ir kt. Seskviterpeniniai laktonai, ypa absintinas, anabsintinas, artemetinas, artabsinolidai A, B, C ir D ir flavonoidai.

Kart s komponentai, veikdami per lie uvio receptorius, padidina seili ir skrand io sul i i siskyrim , tul ies sekrecij . Kartus stimuliuojantis, choleretikas.

Vir kinamojo trakto, kepen

tul ies ligos.

Calendula officinalis L. (Asteraceae)

Saponinai, taip pat kalendasaponinai A, B, C ir D, triterpeno penkiacikliai alkoholiai: faradolis, arnidiolis, kalenduladiolis. Flavonoidai: hiperozidas, rutinas. Seskviterpeno glikozidai. Eterinis aliejus. Karotinoidai.

Lipofiliniai triterpeno alkoholiai, ypa faradiolio esteris suteikia prie u degimini savybi . Karotenoidai dalinai skatina aizd gijim , o eterinis

aliejus antibakterin ir prie grybin veikim , polisacharid frakcija veikia imunostimuliuojan iai (Ramos ir kt., 1998, Schmidgall, 2000). Vieti kai odos negalavimams, oraliai spazmolitinis.

Vir kinamojo trakto, kv pavimo tak , kepen

tul ies, ginekologin s, inkst

lapimo tak ligos, aizdos, traumos.

Matricaria recutita L. (Asteraceae)

Eterinis aliejus: bisabololis, chamazulenas. Flavonoidai, ypa apigeninas. Kavos r g ties dariniai.

Flavonoidas apigeninas stipriausiai inhibuoja 5

lipooksigenaz , daugiau ar ma iau prostaglandin sintez inhibuojantis poveikis b dingas ir bisabololiui, apigeninui veikiant drauge. Prie u degiminis, spazmolitinis, antibakterinis ir prie grybinis povekis.

Vir kinamojo trakto, aki , kv pavimo tak ligos.

18

2 lentel (t sinys)


Tyrimais pagr stas



Tussilago farfara L. (Asteraceae)

Gleiv s, flavonoidai, triterpenai ir steroliai. Pirolizidino alkaloidai: senkirkinas, tusilaginas, izotusilaginas.

Polisacharidai yra prie u degiminiai ir imunostimuliuojantys, kosul mink tinantys, flavonoidai turi prie u degimin ir antispazmin poveik . Pirolizidino alkaloidai didel mis doz mis gali b ti hepatotoksi ki (Berry, 1996). Ma ai naudojamas atsikos jim gerinantis, mink tinantis.

Kv pavimo tak ligos.

Melissa officinalis L. (Lamiaceae)

Eterinis aliejus: monoterpenai, dalis aldehid (citronelalis, geranialis), seskviterpenai. Flavonoidai (kvercetinas, apigeninas) ir polifenoliai: kavos, rozmarino, protokatechikin r g tys, taninai.

Eterinis aliejus ir polifenoliai veikia sedatyviai ir spazmoliti kai. velnus sedatyvinis, viduri p tim ma inantis ir spazmolitinis poveikis. Nustatytas prie virusinis poveikis, pagrinde d l polifenolio darini , tinka naudoti ant odos, esant Herpes simplex (Herman ir kt., 1995, Koytchev ir kt., 1999, Yamasaki ir kt., 1998).

Vir kinamojo trakto, nerv , irdies

kraujagysli ligos.

Mentha x piperita L. (Lamiaceae)

Eterinis aliejus: mentolis, mentonas, mentilacetatas, mentofuranas. Rozmarino r g tis ir jos dariniai, flavonoidai ir triterpenai.

Eteriniai aliejai veikdami per Ca2+ antagonistinius efektus sukelia spazmolitin poveik (Beesley, 1996).Viduri p tim ma inantis ir smazmolitinis poveikis.

Vir kinamojo trakto, kepen

tul ies ligos.

Mentha spicata L. (Lamiaceae)

Eterinis aliejus: mentolis. velnus viduri p tim ma inantis poveikis.

Vir kinamojo trakto, odos ligos.

Salvia officinalis L. (Lamiaceae)

Eterinis aliejus: - ir - tujonas, cineolis, borneolis, kamfaras. Diterpeno kartumynai: karnosolis, karnosolio r g tis, roilenonai, polifenolio r g tys: salvianolio, rozmarino ir kavos. Flavonoidai.

Eterinis aliejus veikia antimikrobi kai, flavonoidai ir fenolio r g i dariniai turi prie virusin ir prie u degimin poveik .Gerkl s antiseptikas, oraliai kaip viduri p tim ma inantis ir spazmolitinis.


19

2 lentel (t sinys)


Tyrimais pagr stas



Thymus vulgaris L. (Lamiaceae)

Eterinis aliejus: timolis, karvakrolis, 1,8-cineolis, borneolis, ir -pinenas. Flavonoidai: apigeninas, luteolinas, ir polifenolio r g tys: labiato, rozmarino, kavos.

Timolis veikia kaip atsikos jim lengvinantis ir antiseptinis, timolis ir karvakrolis turi spazmolitin poveik . Viduri p tim ma inantis, spazmolitinis, antiseptinis, atsikos jim lengvinantis.

Kv pavimo tak

ligos.

Rubus idaeus L. (Rosaceae)

N ra gerai i tirta, bet kaupia polipeptidus, flavonoidus, daugiausia kemferolio ir kvercetino glikozidus, taip pat rutin .

Gimd atpalaiduojantis. Lap ekstraktas veikia atpalaiduojan iai tik gimd n tumo metu, jo nesant poveikis nepasirei kia.


Crataegus monogyna Jacq. (Rosaceae)

Lapuose flavonoidai: viteksinas, viteksin-4-ramnozidas, kvercetinas, hiperozidas, rutinas, vicentinas, orientinas. Vaisiuose flavonoidai, procianidinai, katechinai ir epikatechinai, fenolio r g tys: chlorogeno, kavos. Aktyv s komponentai nebuvo i samiai i tirti ir manoma, kad farmakologin efekt s lygoja vis komponent mi inys (Upton, 1999).

Hipotenzinis, koronar ir periferinis vazodilatatorius, antiaritminis. Ekstraktas inhibuoja Na-K ATF-az ir sukelia teigiam inotropin efekt ir atpalaiduoja koronar arterijas. Blokuoja repoliarizuot Na sraut ventrikuliniame raumenyje ir prailgina refrakterin period , taip sukeldamas antiaritmin poveik . Procianidinai inhibuoja angiotenzin konvertuojant ferment (Lacaille - Dubois ir kt., 2001). Atlikti keli tyrimai, rodantys ekstrakto

antihipertenzin poveik esant nesunkiai hipertenzijai (Walker ir kt., 2002).

irdies-kraujagysli ligos.

Vaccinium myrtillus L. (Ericaceae)

Antocianozidai: cianidino galaktozidai ir gliukozidai, delfidinas ir malvidinas, kartu su vit. C ir lak s aromatiniai komponentai trans-2-heksenalis ir etil-2- ir -3-metilbutyratai.

Antocianozidai kaip antioksidantai ir apsauga nuo laisv j radikal svarbiausi aki ir kardiovaskulinei sistemai, taip pat atsakingi u spazmolitin , antitrombin poveik ir inhibuoja kai kuriuos proteolitinius fermentus. Antioksidantinis, spazmolitinis vir kinimo traktui, prie opinis, antitrombinis poveikis.

Vir kinamojo trakto, aki ligos.

20

2 lentel (t sinys)


Tyrimais pagr stas



Arctostaphylos uva-ursi (L.) Spreng. ** (Ericaceae)

Hidrochinono dariniai, ypa glikozidas arbutinas, taip pat ir laisvas hidrochinonas. Terpenoidai, flavonoidai, taninai.

Antimikrobin poveik lemia arbutinas, bet svarbus ir kit hidrochinon vaidmuo. Poveikio stiprumas priklauso nuo mikroorganizmo -gliukozidaz s aktyvumo, kuri hidrolizuoja arbutin aktyv hidrochinon , kuris turi antiseptin

ir sutraukiant veikim (Frohne, 1986). Prie mikrobinis, velnus diuretinis (Beaux ir kt., 1998), antiliturinis poveikis (Grases ir kt., 1994).

Inkst

lapimo tak

ligos.

Carum carvi L. (Apiaceae)

Eterinis aliejus: karvonas, limonenas.

Vandeninis ekstraktas ar stipriau eterinis aliejus veikia spazmoliti kai (ypatingai karvonas) ir turi antimikrobin poveik . Viduri p tim ma inantis, antidispepsinis.

Vir kinamojo trakto ligos.

Levisticum officinale W.D.J. Koch. (Apiaceae)

Eterinis aliejus: 3-butilftalidas, ligustilidas, ligustiko laktonas. Terpenai:

- ir -pinenas, - ir -felandrenas, - ir -terpinenas, kamfenas, mircenas ir kt. Kumarinai, augal r g tys.

Diuretinis, antimikrobinis poveikis. Vartojama liaudies medicinoje. Viduri p tim ma inantis ir antidispepsinis.

Vir kinamojo trakto ligos.

Zea mays L. (Poaceae)

Krakmolas Antidiar jinis (krakmolas), diuretinis, lapimtaki raminamasis (mink tinamasis).

Inkst

lapimo tak ligos

* Vartojant kaip arbat yra saugu, ta iau likeris (absentas) distiliuotas i augal didel mis

doz mis yra nuodingas ir jau nebevartojamas. Likeris buvo populiarus stimuliantas daugelyje Europos

ali 19 a. pabaigoje ir 20 a. prad ioje ir sukeldav s b kl , vadinam absentizmu.

** Vartojant me kauog b tinas arminis lapimas, kad b t antiseptinis poveikis, tod l reikt

vengti stipriai r g i maisto produkt gydymosi metu.

21

5.3.2. Lamiaceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini efekt apib dinimas

Lamiaceae eimos augal r ys cituotos 45 kartus (9,5% viso citavim skai iaus),

pamin tos 9 ios eimos vaistini augal r ys.

Eterinis aliejus, kuris kaupiasi epidermio l stel se, yra labai da nas chemin s

kompozicijos komponentas. Kai kurie eimos atstovai kaupia monoterpeno glikozidus (iridoidus).

Dauguma r i kaupia rozmarino r g t ir kitus kavos r g ties darinius. Rozmarino r g tis pasi ymi

prie u degiminiu ir prie virusiniu poveikiu, d l savo nespecifinio aktyvinan io ir slopinan io

leukotrien sintez veikimo [12].

Lamiaceae eimos vaistiniai augalai (pamin ti ir apklausos metu), kuri vykdyti klinikiniai


Etnobotaninio-farmacinio tyrimo rezultatai (3 lentel ) rodo, kad ios eimos vaistiniai augalai

buvo vartojami gydant kv pavimo tak ligas, cituota 17 kart (37,8% viso eimos citavim skai iaus),

ginekologines ligas 10 kart (22,2%), nerv ligas 6 kartus (13,3%), vir kinamojo trakto ligas 5 kartus

(11,1%).

5.3.3. Rosaceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini efekt apib dinimas

Augal eima, cituota 24 kartus (5,1% vis citavim skai iaus), pamin ta 10 ios eimos

vaistini augal r i .

Kaupia cianogeno glikozidus, saponinus, taninus, riebal r g tis, terpenoidus ir gleives;

alkaloidus ir kumarinus retai [10].

Rosaceae eimos vaistiniai augalai (pamin ti ir apklausos metu), kuri vykdyti klinikiniai


Apklausos duomenys (3 lentel ) rodo, kad da niausios indikacijos, kurioms gydyti buvo

vartojami ios eimos augalai yra: kv pavimo tak ligos cituota 9 kartus (37,5% viso eimos citavim

skai iaus), vir kinamojo trakto ligos 6 kartus (25%), irdies

kraujagysli ligos 3 kartus (12,5%).

5.3.4. Ericaceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini efekt apib dinimas

Tre ia pagal citavim skai i eima - Ericaceae, cituota 25 kartus (5,3% viso citavim

skai iaus), pamin tos 5 ios eimos vaistini augal r ys.

22

eima kaupia fenolio r g tis, fenolio glikozidus (pvz. arbutinas), aukubino glikozidus,

diterpenoidus (greianotoksinas), triterpenoidus (ursolio r g tis), ciklitolius ir leukoantocianinus. Kai

kurios r ys yra cianogeno, saponin nekaupia [12].

Ericaceae eimos vaistiniai augalai (pamin ti ir apklausos metu), kuri vykdyti klinikiniai


Remiantis apklausos metu gautais ir 3 lentel je pateiktais duomenimis, Ericaceae eimai

priklausan ios r ys da niausiai buvo vartojamos inkst

lapimo tak lig gydymui, cituota 17 kart

( 68% viso eimos citavim skai iaus), vir kinamojo trakto ir kv pavimo tak lig gydymui po 3 kartus

(po 12%).

5.3.5. Apiaceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini efekt apib dinimas

eima, cituota 20 kart (4,2% viso citavim skai iaus), pamin tos 5 ios eimos vaistini

augal r ys.

ios eimos atstovai da nai turtingi eteriniu aliejumi, kuris lemia j farmacin svarbum . Taip

pat da ni 17 anglies skeleto poliacetilenai, kurie kartais yra nuodingi ir furano kumarinai, kurie sukelia

fototoksinius efektus. Kai kurios r ys kaupia alkaloidus (pvz. toksin konijin kaupia Conium

maculatum L.) [12].

Apiaceae eimos vaistiniai augalai (pamin ti ir apklausos metu), kuri vykdyti klinikiniai


3 lentel s duomenys rodo, kad ios eimos augalais da niausiai buvo gydomos vir kinamojo

trakto ligos, cituota 9 kartus (45% viso eimos citavim skai iaus), irdies-kraujagysli ir inkst -

lapimo tak ligos po 4 kartus (po 20%).

5.3.6. Poaceae eimos augal chemin s sud ties ir farmakologini efekt apib dinimas

eima, cituota 6 kartus (1,3% viso citavim skai iaus), pamin tos 5 ios eimos vaistini augal

r ys.

i eima nei skiriama kaip labai svarbi farmaciniu po i riu, bet akcentuojamas jos krakmol

kaupiantis veikimas. ios eimos vaistini augal r ys da nai kaupia silikatus, o vaisiai turtingi

polisacharid (krakmolo) ir amino r g i , pastar j daugiausia endosperme [12].Taip pat kaupia 11

skirting r i alkaloid , saponinus, cianogeno med iag , fenolio r g tis, flavonoidus ir terpenoidus

[10].

23

Poaceae eimos vaistiniai augalai (pamin ti ir apklausos metu), kuri vykdyti klinikiniai


3 lentel s duomenys rodo, kad iai eimai priklausan iomis r imis da niausiai buvo gydomos

inkst - lapimo tak ligos, cituota 3 kartus (50% viso . eimos citavim skai iaus).

Likusios tyrimo metu i skirtos eimos gydymui vartojam r i gausa nei siskiria, nes

vidutini kai buvo pamin ta po 1

2 sistemati kai joms priklausian ias r is.

24

3 lentel . Augal eim pasiskirstymas pagal vartojimo indikacijas (nurodomas

augal citavimo skai ius).

eimos V

irki

nam

ojo

trak

to li

gos

Odo

s lig

os

Aki

ligos

Kv

pavi

mo

tak

ligos

Kep

en-t

ulie

s lig

os

aizd

os

ir k

t. t

raum

os,

kand

imai

Gin

ekol

ogin

s lig

os

Ner

v lig

os

irdi

es-k

rauj

agys

li lig

os

Inks

t-

lapi

mo

tak

ligos

Par

azit

ins

ligos

Reu

mat

ins

ligos

Onk

olog

ins

ligos

Per

ifer

ins

krau

jota

kos

ligos

Vis

o

Aceraceae 2 2

Acoraceae 10 10

Alliaceae 1 3 1 3 1 9

Apiaceae 9 2 4 4 1 20

Asphodelaceae 3 3

Asteraceae 22 2 2 25 13 8 8 7 3 2 7 3 1 1 104

Betulaceae 5 1 1 1 8

Boraginaceae 4 6 1 11

Brassicaceae 1 1

Cannabaceae 1 3 1 6 11

Caprifoliaceae 2 3 2 7

Caryophyllaceae 1 6 7

Crassulaceae 2 2

Cucurbitaceae 8 8

Cupressaceae 1 1 2

Dryopteridaceae 1 1

Equisetaceae 3 3

Ericaceae 3 1 1 3 1 16 25

Fabaceae 2 1 1 4

Fagaceae 8 2 1 11

Geraniaceae 2 2

Grossulariaceae 2 1 3

Hippocastanaceae 1 1 1 7 10

Hydrangeaceae 1 1

Hypericaceae 2 1 1 2 4 1 1 12

Juglandaceae 1 1

Lamiaceae 5 1 17 1 10 6 3 2 45

Linaceae 1 1 2

Lycopodiaceae 1 1

Menyanthaceae 1 1 1 3

Myrtaceae 1 1 2

25

3 lentel (t sinys)

eimos

Vir

kina

moj

o tr

akto

ligo

s

Odo

s lig

os

Aki

ligos

Kv

pavi

mo

tak

ligos

Kep

en-t

ulie

s lig

os

aizd

os

ir k

t. t

raum

os,

kand

imai

Gin

ekol

ogin

s lig

os

Ner

v lig

os

irdi

es-k

rauj

agys

li lig

os

Inks

t-

lapi

mo

tak

ligos

Par

azit

ins

ligos

Reu

mat

ins

ligos

Onk

olog

ins

ligos

Per

ifer

ins

krau

jota

kos

ligos

Vis

o

Moraceae 1 1

Oleaceae 1 1 2

Onagraceae 1 1

Paeoniaceae 1 1 1 3

Papaveraceae 1 3 1 5

Parmeliaceae 1 1

Pinaceae 3 1 2 6

Piperaceae 2 2

Plantaginaceae 6 1 1 2 10

Poaceae 1 1 1 3 6

Polygonaceae 2 2 1 4 2 11

Primulaceae 2 2

Rhamnaceae 1 1

Rosaceae 6 1 10 2 3 2 24

Ruscaceae 2 2

Rutaceae 1 1 1 1 1 5

Salicaceae 1 2 12 1 16

Scrophulariaceae 1 1 2

Solanaceae 1 1 2

Tiliaceae 9 9

Tropaeolaceae 2 2

Urticaceae 2 1 3

Valerianaceae 1 11 12

Violaceae 1 2 1 4

Viso 100 17 3 97 24 49 23 39 29 45 7 20 5 5 463

26

5.4. Da niausios ligos ir j gydymui vartojami populiariausi vaistiniai augalai

4 paveikslo diagramoje pateiktos terapin s indikacijos ir j gydymui vartojamos augal r ys.

Remiantis apklausa, Varni apylink je vaistiniai augalai da niausiai vartojami vir kinamojo trakto lig

gydyme (22% vis citavim skai iaus ), nedaug atsilieka kv pavimo tak

ligos (20% vis citavim

skai iaus ). Taip pat aizdos ir kt. traumos, kandimai (10% vis citavim skai iaus), inkst

- lapimo

tak (10%) ir nerv

ligos (9%). Remiantis tyrimo duomenimis, vaistiniais augalais gydomos tik

nesunkios traumos ( aizdos, kandimai), gydoma pradin se ligos stadijose, profilakti kai arba esant

l tin ms ligoms derinama su tradicine medicina. Daugel lig jau gali vardinti tiksliais pavadinimais,

bet dar prisimena ir senovinius lig pavadinimus, pavyzd iui plau i u degimas vadintas dyguliu,

tymai

blusin s, kai vaikas u siverkia

pj tis. Retai (1%) vartojama onkologin ms ligoms gydyti, bet

did ioji dalis respondent vartoja tik kaip pagalbin priemon .

4 pav. Ligos ir j gydymui vartojam vaistini augal skai ius (%)

Reumatin s ligos4% Onkologin s ligos

1%Parazitin s ligos

1%

Periferin s kraujotakos ligos

1%

irdies-kraujagysli ligos6%

Inkst - lapimo tak ligos

10%

Ginekologin s ligos5%

Nerv ligos9% aizdos ir kt.

traumos, kandimai10%

Kepen -tul ies ligos6%

Kv pavimo tak ligos20%

Odos ligos4%

Aki ligos1%

Vir kinamojo trakto ligos

22%

27

Remiantis apklausos duomenimis yra augal , kuri vartojimo spektras gana platus (5 pav.):

Calendula officinalis L., min jo 80% respondent , Vaccinium vitis-idaea L.-75% respondent ,

Valeriana officinalis L., Hypericum perforatum L., Artemisia absinthium L. po 60% vis respondent .

5 pav. Populiariausi vaistiniai augalai

11

10

10

11

12

16

12

11

11

11

15

12

0 5 10 15 20

Achillea millefolium L.

Acorus calamus L.

Aesculus hippocastanum L.

Anthemis tinctoria L.

Artemisia absinthium L.

Calendula officinalis L.

Hypericum perforatum L.

Populus x canescens (Aiton) Sm.

Quercus robur L.

Symphytum officinale L.

Vaccinium vitis-idaea L.

Valeriana officinalis L.

Vai

stin

iai a

ugal

ai


28

2 nuotrauka. K. Gabalien s, gim. 1949 m.,

ruo iniai: kiaul s tul ies, r gties gyvat ol s akn ,

med jan io alavijo lap , bi i pikio, tuopos

pumpur u piltin s su etanoliu, tuopos pumpur

tepalas

5.5. Daugiakomponen i mi ini receptai

Vaistini augal mi iniai n ra dominuojantys. Ta iau yra pamin ta keletas mi ini recept .

mi in dedami toms pa ioms ligoms gydyti skirti augalai, kai kurie skonio gerinimui, pavyzd iui

dar elinio jazmino (Philadelphus coronarius L.) iedai, juodojo serbento (Ribes nigrum L.) lapai.

mi inius dedama vaistini augal , gyv nin s kilm s med iag , ligoms gydyti skirt gryb

atskiri

komponentai skirti toms pa ioms ligoms gydyti. Sumai yti kartu jie sukelia sinergistin poveik .

5.5.1. Inkst

lapimo tak ligos

ioms ligoms gydyti pateikta gana daug mi ini recept , lyginant su bendru tyrimo metu

u fiksuotu mi ini skai iumi. Pasteb ta tendencija mai yti inkst - lapimo tak ligoms gydyti skirtus

vaistinius augalus, juos derinti su gyv nin s kilm s med iagomis. Ruo iama arbata.

S jam sias petra oles (Petroselinum sativum Mill.), liaudi kai petru kos, bruknes (Vaccinium

vitis

idaea L.) vartoja esant skausmingam lapinimuisi, lapimo p sl s u degimui. Ruo ia

arbat i sud iovintos ol s, deda lygiomis dalimis abu augalus, u pliko puodeliu verdan io

vandens. Geria po puodel per dien kol praeina negalavimai (B. Petkevi ien ).

Paprastoji nakti ied (Silene vulgaris (Moench) Garcke), liaudi kai p slyt s tinka kai pradeda

skaud ti lapimo p sl , da nai varo lapintis. iupsnel

sud iovintos augalo ol s u pila

verdan iu vandeniu, ruo ia arbat . Tinka ir mi inys i vaistin s medetkos (Calendula officinalis

29

L.) ied , balta ied s notrel s (Lamium album L.) ol s ir paprastosios nakti ied s (Silene

vulgaris (Moench) Garcke) ol s. Deda lygiomis dalimis, ruo ia arbat

(T. Budvytien ).

Esant inkst akmenligei daromas mi inys i r gties taka ol s (Polygonum aviculare L.) ol s,

vaistin s medetkos (Calendula officinalis L.), liaudi kai nagetkos ied , brukn s (Vaccinium

vitis

idaea L.) lap . I paruo to mi inio imamas iupsnelis ir ruo iama arbata, u plikant

puodeliu verdan io vandens (N. Rimkien ).

Esant lapimo p sl s u degimui ruo ia mi in i namin s kiaul s (Sus scrofa domesticus)

lapimo p sl s gabal lio, aliosios r tos (Ruta graveolens L.) ol s ir s jamosios petra ol s

(Petroselinum sativum Mill.) ol s. Deda lygiomis dalimis, ima iupsnel ir u pliko puodeliu

verdan io vandens (O. Stravinskien ).

Esant lapimo p sl s u degimui deda miltin s me kauog s ( Arctostaphylos uva ursi L.) lap ,

paprastosios nakti ied s (Silene vulgaris (Moench) Garcke), liaudi kai p sly i ied . Paruo ia

mi in lygiomis dalimis. iupsnel u pila puodeliu verdan io vandens, palaiko kelias minutes

u deng , geria kart dienoje kol praeina negalavimai (O. Stravinskien ).

Esant lapimo p sl s u degimui daro mi in i dirvinio asi klio (Equisetum arvense L.) ir

brukn s (Vaccinium vitis-idaea L.) lap . iupsnel mi inio u pliko puodeliu verdan io vandens.

Vartoja kasdien po puodel kol pager ja (O. Stravinskien ).

Kiaul s p sl vartojama esant skausmingam lapinimuisi. Deda gabal l kiaul s p sl s ir

iupsnel s jamosios petra ol s (Petroselinum sativum Mill.) liaudi kai petru kos ol s, u pliko

puodeliu verdan io vandens (E. Zelbien ).

Brukn s (Vaccinium vitis

idaea L.) lapai mai omi lygiomis dalimis su miltin s me kauog s (

Arctostaphylos uva

ursi L.) lapais, tinka esant lapimo tak u degimui, p sl s u degimui.

iupsnelis aliavos u plikomas verdan iu vandeniu, geriama kol pager ja, bet ne ilgiau kaip

savait (V. Paliulien ).

5.5.2. Vir kinamojo trakto ligos

Da niausiai ruo iamos arbatos, geriama po vien puodel per dien , retais atvejais daugiau. Bet

B. Du inskien gim 1941 metais pabr ia, kad sud iovinta kar iojo kie io (Artemisia absinthium L.)

ol u plikoma verdan iu vandeniu, geriama esant nesunkiems viduriavimams, tinka vir kinimui

gerinti, bet nepadauginti, ne daugiau 3 puodeli per dien .

Respondentai pabr ia, kad vaista ol mis gydytis reikia atsargiai, neperdozuoti, tod l netgi

esant l tin ms ligoms si lo daryti pertraukas nuo 1-6 m nesi , nevartoti i tisai. Kai kurie ruo iniai turi

30

tikslius vartojimo b dus. K. Gabalien gim 1949 metais r gt

gyvat ol (Polygonum bistorta L.)

u pylus spiritu si lo vartoti po arbatin auk tel 4 valand ryto, kad b t kuo ilgesnis tarpas iki

valgymo .

Kai kurie vartojimo b dai turi senas tradicijas. Pavyzd iui Z. Gintautien gim. 1924 metais

esant skrand io skausmams vartoja sud iovintas paprastojo ka tono (Aesculus hippocastanum L.)

s klas. S klos iev nulupa, balt j dal sutarkuoja, pus arbatinio auk telio u pila su vandeniu.

Teigia, kad gerina vir kinim . Pati da nai vartoja. Pirm kart vartojant gali sukelti v mim , ta iau

i siv mus reikia dar kart i gerti vandens ir to paties.

Mi kin s sidabra ol s (Potentilla erecta (L.) Raeusch.) liaudi kai degimo aknys, paprastosios

jona ol s (Hypericum perforatum L.) ol , pla ialapio gyslo io (Plantago major L.) liaudi kai

trauklapio lapai, paprastojo varpu io (Elytrigia repens (L.) Nevski) ol , altm t s (Mentha

spicata L.) ol

ruo iamas mi inys lygiomis dalimis kiekvienos aliavos, vartojama nuo

skrand io (V. Keturauskien ).

altm t s (Mentha spicata L.) ol gerina vir kinim , ramina. Ruo ia mi in

su vaistin s

melisos (Melissa officinalis L.) ole lygiomis dalimis po arbatin auk tel , tinka vir kinimui

gerinti, ramina (B. Du inskien ).

Paprastojo uolo (Quercus robur L.) iev sumai yta lygiomis dalimis su plaukuotojo ber o

(Betula pubescens Ehrh.) ieve vartojama esant viduriavimui. Verdama arbata i susmulkint

ievi , geriama po puodel kol praeis (B. Du inskien ).

5.5.3. Kv pavimo tak ligos

Pateikta daugiausia mi ini recept . Nevengiama mai yti po kelis augalus, kurie respondent

manymu veikia sinergisti kai ir kurie skirti tai pa iai ligai gydyti. Kai kurie augalai vartojami

ned iovinti, paruo iami spaud iant sultis. Paprastai spaud iama tik vienam kartui, nepaliekama kitam

kartui. Pavyzd iui B. Petkevi ien gim. 1923 metais i kalank s (Calanchoe) lap spaud ia sultis,

la ina nos esant slogai.

Ruo iamas mi inys: ma alap s liepos (Tilia cordata Mill.) iedai, paprastojo apynio (Humulus

lupulus L.) spurgai ir s jamosios avi os (Avena sativa L.) ol prie yd jim , vartojama esant

gripui. Dedama lygiomis dalimis, u plikoma verdan iu vandeniu, palaikoma kelet minu i ,

kad pritraukt (V. Keturauskien ).

31

Mai o ma alap s liepos (Tilia cordata Mill.) iedus su vaistin s medetkos (Calendula

officinalis L.) iedais, ankstyvojo alpusnio (Tussilago farfara L.) iedais, vaistin s ramun s

(Matricaria recutita L.) iedais, paprastosios aviet s (Rubus idaeus L.) ole, vartoja esant

per alimui kaip prakaitavim skatinan i arbat . Deda i

anksto pasidaryt mi in

(V.Knystautien ).

Paprastosios pu ies (Pinus sylvestris L.) jauni gliai renkami baland io m nes , mai omi su

plaukuotojo ber o (Betula pubescens Ehrh.) lapais, daromos vonios esant koj skausmams

iltam vandeny, bronchitui. Lygiomis dalimis mi inio u plikyti verdan iu vandeniu, palaikyti

kol pritrauks, merkti kojas iki keli (V.Knystautien ).

Ruo ia mi in esant gripui lygiomis dalimis: paprastosios aviet s (Rubus idaeus L.) lapai,

vaistin s medetkos (Calendula officinalis L.) iedai, vaistini iobreli (Thymus vulgaris L.)

ol . U pila verdan iu vandeniu, ruo ia arbat

(T. Budvytien ).

Ankstyvojo alpusnio (Tussilago farfara L.) iedai ir lapai vartojami esant kosuliui, ma ina

temperat r . Mai o su juoduogio eivamed io (Sambucus nigra L.) uogomis. Paruo to mi inio

iupsnel u pliko puodeliu verdan io vandens, vartoja po puodel per dien

apie savait

(J.

Gumuliauskien ).

Esant d iovai reikia molin puod d ti barsuko (Meles meles) taukus, sviesto, med jan io

alavijo (Aloe arborescens Mill.) liaudi kai alijo iaus (gajaus) lap ir medaus. Alijo iaus lapus

sutrina, visas sud tines dalis i tirpina ant silpnos ugnies. Kelis kartus per dien vartoja po

auk t . Puod laiko u dengt (Z. Stankien ).

Esant plau i u degimui paprastai ruo ia mi in : lygiomis dalimis deda geltonojo bobramunio

(Anthemis tinctoria L.), liaudi kai geltonosios ramul s ied , paprastosios jona ol s

(Hypericum perforatum L.) ol s, vaistin s medetkos (Calendula officinalis L.) ied ir

vaistin s melisos (Melissa officinalis L.) ol s. Visk sudeda puodel , u pila verdan iu

vandeniu. U dengia, palaiko kol pritrauks (A. Kilien ).

Vaistinio iobrelio (Thymus vulgaris L.) ol , paprastosios emuog s (Fragaria vesca L.) lapai,

vaistin s melisos (Melissa officinalis L.) ol , d l skonio, apetitui gerinti dar elinio jazmino

(Philadelphus coronarius L.) iedai. Arbatos mi inys esant gripui, iupsnelis u pilamas

verdan iu vandeniu, geriama su medumi (E. Zelbien ).

Juoduogio eivamed io (Sambucus nigra L.) liaudi kai bezd iedai tinka esant plau i

u degimui. U plikomas iupsnelis ied verdan iu vandeniu, palaikoma kelias minutes,

geriama po puodel vakare kol pager ja. Geriausia d iovinti dar in je, nes bjaurus kvapas.

32

Tinka prid ti geltonojo bobramunio (Anthemis tinctoria L.) liaudi kai geltonosios ramul s

ied , dedama lygiomis dalimis. Vartojama nuo to pa io (V. Paliulien ).

5.5.4. Kepen -tul ies ligos

Retai vartojami vaistini augal mi iniai, da niausiai vartojami atskiri augalai.

Valgomojo svog no (Allium cepa L.) lai kai, s jamojo lino (Linum usitatissimum L.) s menys,

deda lygiomis dalimis, verda nuovir , vartoja esant geltai (B. Petkevi ien ).

Paprastojo ka tono (Aesculus hippocastanum L.) iedus, paprastosios jona ol s (Hypericum

perforatum L.) ol , geltonojo bobramunio (Anthemis tinctoria L.) liaudi kai geltonosios

ramul s iedus mai o lygiomis dalimis, ima iupsnel mi inio, u pliko verdan iu vandeniu,

vartoja esant kepen ligoms apie metus, kol pager ja (V. Paliulien ).

5.5.5. Reumatin s ligos

i lig gydymui pasitelkiami vair s metodai, netgi tie, kuri negalima susisteminti.

Pavyzd iui, T. Budvytien , gim. 1933 metais teigia, kad esant raumen skausmams ir reumatin ms

ligoms tinka valgomasis esnakas (Allium sativum L.). Kelias skilteles nulupti, pasipilti tiesiog ant

paklod s ir palikti nak iai. Bet miegoti su naktiniais mar kiniais, kad nesiliest su k nu. Taip daryti

kelias naktis. V. Paliulien , gim. 1933 metais, si lo kelminio papar io (Dryopteris filix mas (L.)

Schott.) lapus pririnkti mi ke, i d iovinti, esant s nari skausmams paberti ant paklod s, miegoti ant t

lap . Keisti kas kiek tai laiko. Reumatin ms ligoms gydyti vartojami ir grybai ( r. Gryb vartojimas

liaudies medicinoje ).

ydin ios pelkinio gailio (Ledum palustre L.) vir n s ir vaistinio valerijono (Valeriana

officinalis L.) aknys u pilamos degtine, trinamos skaudamos vietos, raumenys (E. Zelbien ).

Esant s nari skausmams daroma u piltin su etanoliu i paprastosios poniabud s (Phallus

impudicus) liaudi kai em s tauk , tiek pat pridedama paprastojo ka tono (Aesculus

hippocastanum L.) ied , palaikoma kur nors iltai ma daug savait , trinami skaudantys

s nariai (A. Jankauskien ).

33

5.5.6. Periferin s kraujotakos ligos

Da niausiai ruo iamos i ori kai vartojamos priemon s.

Kaip ekstrahentas gali b ti vartojamas ne tik etanolis, bet ir aliejus. E. Zelbien , gim. 1944

metais pasakoja, kad paprastosios jona ol s (Hypericum perforatum L.) ned iovintus iedus u pila

alyv aliejumi, padeda :ant saul s, laiko kol paraudonuoja . Tinka tepti aizdoms, taip pat esant

hemorojui, i utimams.

Esant koj

ven u degimui yra labai geras tepalas. Reikia d ti bi i pikio, paprastosios egl s

(Picea abies (L.) H. Karst.) arba paprastosios pu ies (Pinus sylvestris L.) sak ir sumai yti su

kiaul s taukais. Bi i pikio ir sak d ti ma daug po lygiai, po nedidel gabal l , mai ant gerai

suvirinti, kad nesukrist gabal lius. Paruo tu tepalu reikia kas vakar ir da niau daryti

trynimus (A. Kaveckien ).

5.5.7. Odos ligos

Priklausomai nuo ligos pob d io, ruo iami preparatai i oriniam vartojimui. G. Stankien , gim.

1936 metais, esant veido dedervinei teigia anks iau buvo vartojami pup (Vicia faba L.) sud iovinti

stiebai, juos sudegindavo, pelenus sumai ydavo su grietine ar kokiais taukais, kad gaut ko el ,

tepdavo vakare ant veid . Kartais sul i spausti nereikia, nes jos nat raliai yra augale - Z. Stankien

gim. 1936 metais teigia, kad did ioji ugnia ol (Chelidonium majus L.) liaudi kai karpa ol vartojama

karpoms gydyti, karpos tepamos geltonu stieb skys iu pienu.

Vartojama esant ro ei . Smiltyninio gyslo io (Plantago arenaria Waldst. et Kit.) ol ,

trispalv s na lait s (Viola tricolor L.) ol , vaistinio valerijono (Valeriana officinalis L.)

aknys, ilinio vir io (Calluna vulgaris (L.) Hull) ol , s jamosios kanap s (Cannabis sativa

L.) vyri kosios lyties iedai, liaudi kai pluskanio iedai, paprastosios krauja ol s (Achillea

millefolium L.) liaudi kai krivaulninko iedai, vaistinio bij no (Paeonia officinalis L.)

liaudi kai raudonosios pinavijos iedai, sm lyninio lamu io (Helichrysum arenarium (L.)

Moench) liaudi kai geltonosios katp d s ol , blizgis. Dedamos 7 arba 9 i j . Imami ma i

kiekiai kiekvienos aliavos, dedama po arbatin auk tel , verdama arbata (V. Keturauskien ).

Ruo ia universal jauninant mi in i mirtos (Myrtus), altm t s (Mentha spicata L.),

pipirm t s (Mentha x piperita L.) ir did iosios dilg l s (Urtica dioica L.). Deda po vien akel

34

kiekvienos ol s ir ruo ia stipri arbat . Kartais dar prideda paprastosios krauja ol s (Achillea

millefolium L.) liaudi kai krivaulninko ol s (T. Budvytien ).

5.5.8. Ginekologin s ligos

Da niausiai ruo iamos arbatos, bet yra ir specifini priemoni . Pavyzd iui, B. Petkevi ien

gim. 1923 metais teigia, kad paprastoji kat ol (Nepeta cataria L.), nuo moteri k lig , po gimdym ,

supjaustydavo ol , si davo bintus, vartodavo kaip gydymo priemon , higieninius klotus.

Esant nukraujavimams, skausmingoms menstruacijoms vartoja paprast j gyvat ol (Bistorta

major Gray.), paprast j krauja ol (Achillea millefolium L.) liaudi kai krivaulnink , paprast j

raudon l (Origanum vulgare L.). I i vaista oli ol s lygiomis dalimis daro mi in ir

u pliko verdan iu vandeniu (V. Keturauskien ).

Balta ied s notrel s (Lamium album L.) liaudi kai baltosios dilg l s ir vaistin s medetkos

(Calendula officinalis L.) skirtos nuo moteri k j lig

(balt j ) . Ruo ia arbat , deda po

akel notrel s ir iupsnel medetkos ied . U pliko puse litro verdan io vandens (T.

Budvytien ).

5.5.9. Aki ligos

Gydoma retai. Da niausiai ruo iama arbata arba dedami kompresai, pavyzd iui i vaistin s

ramun s (Matricaria recutita L.) ied .

5.5.10. aizdos ir kitos traumos, kandimai

Ruo iamos i ori kai vartojamos priemon s, da niausiai tepalai ir u piltin s su etanoliu.

Vadinamuoju i akies metodu tenka naudotis kai ruo iami tepalai. Kaip emulgatorius

vartojami vair s produktai, esantys buityje. Pavyzd iui K. Gabalien gim 1949 metais vartoja

pilkosios tuopos (Populus x canescens (Aiton) Sm.) liaudi kai topolio tepal . Pa ildo kiaul s taukus,

sudeda topoli pumpurus, pakaitina, bet neu virina, sukrato ant marl s gabalo ir nuspaud ia. Daro su

gumine pir tine, nes labai kimba. Vartoja aizdoms tepti, kad grei iau gyt .

35

5.5.11. Onkologin s ligos

Mi ini neruo iama, vartojami atskiri augalai ar gyv nin s kilm s med iagos. K. Gabalien

gim. 1949 metais nuo v io vartoja r gties gyvat ol s (Polygonum bistorta L.) liaudi kai

v auninkai, kirma ol

aknis. Renka ruden ar pavasar , kai aknis jau pakankamai u augusi. U pila

degtine, 10 dien laiko iltai. Po to vartoja. Rekomenduoja gerti kiekvien ryt 4 val. ryte nevalgius,

kad b t kuo ilgesnis tarpas iki valgymo . Nedidel akn u pila puse litro degtin s. Z. Gintautien ,

gim. 1924 metais, Varniuose garsi pilkosios rup s (Bufo bufo) u piltin s, liaudi kai vadinama rupke,

krupe, gamintoja ir gydymu ja ( r. Gyv n vartojimas liaudies medicinoje ).

5.5.12. Nerv ligos

Da niausia nerv liga yra i g stis, ypa vaik . Jai gydyti vartojami ne tik pavieniai augalai, i

kuri ruo iama arbata, bet ir vair s metodai, kurie gali pasirodyti kaip keliantys pasi lyk t jim ( r.

Gyv n vartojimas liaudies medicinoje ). Pavyzd iui N. Rimkien gim. 1934 metais si lo s jamosios

kanap s (Cannabis sativa L.) vyri kosios lyties iedus, liaudi kai pluskanio iedus iupsnel u plikius

verdan iu vandeniu, u dengus ir palaukus kol prav sta, duoti gerti vaikams nuo i g s io .

5.5.13. irdies ir kraujagysli ligos

Vartojami atskiri augalai, da nai nuodingi, tod l ma ais kiekiais ir labai atsargiai. E. Kilien ,

gim. 1919 metais, paprastosios pakalnut s (Convallaria majalis L.) iedus sud iovina, susmulkina,

suki a butel , u pila degtine ir geria nuo irdies lig po kelis la iukus per dien .

5.5.14. Parazitin s ligos

Vartojamos tiek augalin s, tiek gyv nin s kilm s priemon s, da niausiai vaikams. Z. Stankien ,

gim. 1936 metais, paprast sias bitkr sles (Tanacetum vulgare L.), liaudi kai pakamaras, vartoja nuo

kirm li

vaikams. iedelius sud iovina, sutrina su cukrumi, kad vaikams b t skaniau vartoti, nes

labai kar ios. J. Popovien , gim. 1928 metais, pasmilkydavo vi tos plunksn , jei vaikams b davo

kirm li . Duodavo uostyti, tiko ir kasdien uostyti ir esant priepuoliams.

36

3 nuotrauka. V. Paliulien s, gim. 1933 m., ruo iniai:

pilkosios rup s ir gyvat s u piltin s su etanoliu

5.6. Gyv n vartojimas liaudies medicinoje

Gyv nin s kilm s vaistini preparat vartojama vis re iau, bet vis dar gajos tradicijos vartoti

tam tikras gyv n r is.

Da niausiai vartojama pilkoji rup (Bufo bufo), vartoja 95% respondent . Respondentai

min jo, kad vis dar atva iuojantys mon s i dideli miest ir ie kantys tos u piltin s, ia rupkyne,

rupke, krupe vadinamos. Vartojama da niausiai esant anginai, plau i u degimui, retai esant

onkologin ms ligoms. Paruo imo b das da niausiai yra u piltin

su etanoliu, kartais ruo iama gana

paprastai, kartais tai pana u atskir ritual .

Z. Gintautien , gim. 1924 metais, Varniuose garsi pilkosios rup s u piltin s, liaudi kai

vadinamos rupke, krupe, gamintoja ir gydymu ja. Labai pripa sta kaip vaistus nuo v io, nes pati jau

daug met serga ia liga ir sistemingai vartoja.

Sugauna rup , kurios sako visos yra nuodingos, bet i skiria gydymui t juod j . Pagauna

puslitriuk degtin s, gali b ti grynas spiritas ar naminuk , valstybin sako maloniau gerti. Pagaut

gyv n deda

kibir , u dengia, kad nei lipt , u pila vandeniu, par palaiko, kad i situ tint , vanden

kelis kartus pakei ia. I karto reikia tur ti paruo t atskir var indel . Paima su pincetu u kojyt s,

deda jau paruo t stiklain su degtine, u daro su dangteliu. Ji pab na kelias minutes ir numir ta.

Palaikyti por m nesi , nes turi i traukti nuodus. Po to galima i mesti rup , bet ji laiko apie 4

m nesius. Vartoja kiekvien dien , geriau vakare, po arbatin auk tel , galima skiesti su vandeniu, kad

neb t kartu. Galima ir arbat pilti. Negalima dideliais kiekiais. Kadangi ji jau seniai vartoja, kaip pati

teigia, organizmas prat s, tai gali sau leisti ir po du arbatinius auk telius. Sergant onkologine liga

37

gerti reikia ruden ir pavasar . Vartoti po 2

3 savaites. Yra pad jusi ne vienam sergan iajam, duoda

pa ios rup s u piltin s ir papasakoja kaip vartoti, kaip neperdozuoti.Turi daug pavyzd i , kurie

i gij .Teigia, kad lig apmal ina (pristabdo), ta iau pati liga nei einanti. tai kod l reikalingas pastovus

vartojimas, kaip jau min ta ruden ir pavasar . Liga t no (taip apib dinama l tin ligos eiga), bet

nepasirei kia. Paruo imo b d pana nurod ir kiti respondentai, ta iau kiti si lo u pilti konjaku, kad

b t skaniau gerti.

A. Kilien , gim. 1919 metais, si lo pilk j rup

sugauti, bet svarbu neu pykdyti, tod l jos net

negalima plauti. Pama ius reikia leisti i kart indel , i kart u pilti degtine, palaikyti 2 savaites, tada

pa i rup i imti, nes jinai pradeda skleisti nemalon kvap ir atsiranda nuos d . Skyst vartoti esant

anginos, gerkl s skausmams. Jei vartojamas 70% spiritas, galima laikyti ir m nes , jinai nesmird s.

Galima skalauti, i tepti kakl i vir iniai , gerti la ais. Suaugusiam po arbatin auk tel , o vaikams

kiek met tiek la iuk la ina. Tinka ir nuo v io . Gerti po arbatin auk tel i ryto.

N. Ku inskien , gim 1932 metais, persp ja, kad svarbu neperdozuoti, reikia vartoti po 15 la ,

prie ingu atveju galima perdozuoti ir apsinuodyti. Tokiu atveju si lo vartoti r gusio pieno, i gerti kuo

daugiau. (Pateikiamas kaip prie nuodis vairi apsinuodijim atvejais).

T. Budvytien , gim. 1933 metais, ino ir kit rup s paruo imo b d . Sako, kad labai tinka

vartoti ir rup s pelenus. J reikia pagauti, u daryti metalin d ut , d ti ant ugnies ir deginti iki

pelen

(viena seniausi vaist form ). Deginti reikia gyv . Po to j reikia sutrinti, pelenus vartoti

sumai ytus su medumi, po arbatin auk tel i ryto. Galima paruo ti ir kitaip. Pasmeigti gyv rup su

ake ar kitokiu virbu, palikti d i ti saul je. Jau sud i vusi po gabal l galima vartoti, virti arbat .

Atpjauti kojyt , d ti puod , kelet minu i pavirinti. Labai tinka vaikams nuo skarlatinos.

Antras da niausiai respondent pamin tas gyv nas yra namin kiaul (Sus scrofa domesticus).

Kiaul s p sl vartojama esant lapimo p sl s u degimui. Papjovus kiaul p sl i pu iama, pakabinama

prie pe iaus i d i ti, prireikus atpjaunamas gabaliukas, verdama arbata. Vartojama kol praeina. Kiaul s

tul imi tepdavo nudegusias vietas. Tik papjovus kiaul tul is suleid iama butel , u pilama degtine ar

spiritu. Normuojama: vienos senos kiaul s tul iai reikia 100 gram degtin s. Be spirito laikyti

negalima, nes r gsta. Keli respondentai pamin jo gyv nus, kurie dabar retai vartojami:

uns taukai buvo vartojami esant d iovai (Z. Stankien ; A. Kilien

).

Jei vaikui yra alergija vartojamas o kos pienas, geriama kol praeina (V.Keturauskien ).

Nuo skarlatinos, tym

geriamas kumel s pienas (V.Keturauskien ).

Ver io vie i krauj vartodavo organizmo stiprinimui (A. Kilien ).

38

Gyvat sugaunama kol gegut neu kukuoja, dedama stiklainiuk , u pilama degtine.

Vartojama kaip organizm valanti priemon

(E. Zelbien ; A. Jukna; V. Paliulien ).

Nuo odos tr kim tepdavo vi tos taukais (B. Du inskien ).

Pasmilkydavo vi tos plunksn jei vaikams b davo kirm li . Duodavo uostyti, tiko ir

kasdien uostyti ir esant priepuoliams (J. Popovien ).

Vaikams nuo kirm li

tinka arklio m las, reikia i spausti sultis, toki sul i reikia

bent jau arbatinio auk telio, esant priepuoliui u tenka vien kart pavartoti (V.

Paliulien ).

Barsuko taukai nuo d iovos (Z. Stankien ).

Jei vaikui yra i g stis, reikia sumai yti lygiomis dalimis: pus stiklin s karv s i mat ir

pus stiklin s karv s pieno, vartoti i kart, pakanka vieno karto (N. Rimkien ).

4 nuotrauka. Paprastoji poniabud

5.7. Gryb vartojimas liaudies medicinoje

Nepasteb ta tendencijos gydytis grybais. Da niausiai (80% respondent ) vartojama paprastoji

poniabud

(Phallus impudicus) liaudi kai em s taukai. Mi ke randami pana s vi tos kiau inius,

b na po eme, po to i kyla pavir i ir pra ysta. Pra yd i ty ta ir skleid ia kvap , o giliau em je

esantys yra kiau inio formos ir kvapo neskleid ia. Tie ir renkami, o pra yd yra kaip orientyras juos

surasti. Ruo iama u piltin su etanoliu, vartojama kai skauda s nariai, daromi trinimai. Vaistams

netinka vartoti kai ydi.

39

Esant s nari skausmams vartoja paprast j musmir (Amanita muscaria). Svarbu jas atskirti,

nes yra viesiai ir tamsiai raudonos kepur l s. Naudoti tinka tamsiai raudonomis kepur l mis. V.

Keturauskien , gim. 1930 metais, surenka trilitrin stiklain , u pila spiritu, palaiko 2 savaites u kastas

em je. Trina s narius tada, kai nus da nuos dos, trinama tuo skys iu.

Esant anginai V. Keturauskien , gim. 1930 metais, ant kaklo deda tikrin baravyk (Boletus

edulis). Sud iovina, i mirko piene ir vakare deda ant kaklo. Ruo ia kompres , apri a, palaiko per nakt .

N. Ku inskien , gim. 1932 metais, vartoja ber o gryb - uln j skylen ( Inonotus obliquus ).

Renka ruden , d iovina, susmulkina miltelius ir verda arbat . Vartoja nuo skrand io lig .

Didysis kukurdvelkis (Langermannia gigante) liaudi kai kukurbezdis. Laukiama iki spor

i metimo. Z. Stankien , gim. 1936 metais, kai grybas pradeda i metin ti sporas, b na sud i v s, rudas,

tada surenka mai iuk , sud iovina. Jei sipjaunama pir t ar kitur, gausiai kraujuoja, t gabal grybo

u deda ant aizdos, apvynioja. Tada aizda nep liuoja. Da niausiai aplink aizd tik apkerpama, pats

grybas suauga su aizda ir nukrenta.

Ant trapiojo gluosnio (Salix fragilis L.) augan io grybo ( luotel s) iupsnel A. Jankauskien ,

gim. 1935 metais, u pliko verdan iu vandeniu, si lo vartoti esant kepen susirgimams, kol pager ja.

Si lo bent jau metus pagerti kart per dien .

5 nuotrauka. Vyri koji gegu raib

40

5.8. Meiliavais iai, smilkymai ir kiti prietarai

Be vaisting j augal , gryb ir gyv nin s kilm s preparat , respondentai vardino ir kitas

priemones, kurias vartodavo gydymui. iuos metodus pateikdavo kaip senovinius ir dabar

nebenaudojamus, ta iau prasitar , kad kai kas dar tuo u siima.

Meiliavais iai, kaip teigiama, nebuvo pla iai vartojami. Da niausiai j griebdavosi kra tutiniu

atveju. Respondentai i skyr augal , kur i

apib dinimo ir remiantis atlasu [27] bandyta atpa inti kaip

vyri koji gegu raib (Orchis mascula L.). I io augalo ruo davo nuovir , vartodavo kaip vyri k j

meiliavaist .

Pamin ti ir keli archai ki metodai. Pavyzd iui, norint, kad vyras nesvetimoteriaut , reikia savo

m nesini krauj sumai yti su degtine ir duoti gerti. Tai daryti kas m nes . Labai stiprus vaistas,

priver iantis vyrus prisiri ti. Pavojingas. inomas atsitikimas kai moterys, kent jusios d l kaimo

gra uolio apgaudin jim sumast klast ir kiekviena, pas kuri apsilankydavo, pildavo savo kraujo.

Taip vyras pasidar nervingas, sulyso, i seko, ma ai valg . gavo d iov ir mir . Moterys

konkurent ms duodavo durnaropi . Kartais u pirkdavo mi ias tuo reikalu . Tinka ir kitas metodas -

kaip meiliavaistis buvo vartojami gyvo jau io rag galiukai, juos nupjaudavo, sutarkuodavo, duodavo

vyrui, kad likt su moteri ke. Bried i ragus, kai jau numesdavo, taip pat sutrindavo ir vartodavo tuo

pa iu tikslu.

Smilkym yra labai ma ai i lik , vos keli respondentai vardindavo smilkym kadagiais,

da niausiai kaip or dezinfekuojan i priemon . Tai pat smilkomas naujagimis ventinta vake nuo

blogos akies .

Aptikta ir keletas archaji k

metod , pad davusi apsiginti nuo lig :

Esant viduri skausmams, toje vietoje kur vaik to mon s, geriausia tinka ta em , kur

b davo sutrypti trobose takai, su kastuvu i kasti 10x5 cm dyd io, nestoro sluoksnio

em s ir u d ti ant pilvo. Palaikyti, nes ji i traukia kar t . Svarbu, kad b t juoda em ,

sutrypta ten, kur mon s da nai vaik to. Negalima i anksto pasiruo ti, reikia i karto

atkasti ir u d ti ant pilvo, apri ti.

Susidau us ar nudegus od tinka daryti kompresus i vie io nuosavo lapimo. Tikina,

nes gerai i traukia kar t , gydo aizdas. Tinka sergant plau i u degimu, bronchitu.

Labiausiai tinka ma o vaiko arba n ios moters lapimas. Geriausia vartoti rytin

lapim . Vartoja po 100 gram kasdien kol praeina.

41

5.9. Vaistini augal vartojimo tradicijos dabar ir XX am iaus tre iajame

de imtmetyje

Profesoriaus J. Muszynski o (1884-1957) 1927 metais Vilniaus vaista oli turguje vykdyto

tyrimo metu surinkta ir susisteminta vaistini augal , vartot gydymui, med iaga. Gauta

informacija buvo paskelbta laikra tyje Farmacijos inios ( Wiadomosci farmaceutyczne )

Var uva, 1927 metais. Tai yra vienintelis to laikotarpio ra ytinis altinis, kuriame alia etninio

pavadinimo identifikuotas ir augalo lotyni kas vardas, vardijama, kurios augalo dalys vartotos

gydymui, vartojimo indikacijos. Tyrimo metu apra yta 113 augal

r i , vartot gydymui ir 2

gryb r ys.

Lyginant prof. J. Mu inskio 1927 met tyrim su Varni apylink je 2006 metais vykdytu

tyrimu, gauta, kad i 113 prof. J. Mu inskio ir 119 Varni apylink je apra yt augal sutampa 44.

Nors sutampa ma iau nei pus vaistini augal r i , ta iau dominuojan ios augal eimos i lieka

tos pa ios. Kaip pavaizduota 6 paveikslo diagramoje, gausiausia pagal i vardintas vaistini augal

r is i lieka Asteraceae eima, Lamiaceae ir Apiaceae eimos r i i vardinta po lygiai, Rosaceae

ir Poaceae eimos r i daugiau buvo i vardinta m s 2006 met tyrimo metu, Ericaceae ir

Fabaceae-1927 met tyrimo metu. I 32 bendrai pamin t augal eim sutampa 9, i kuri 4 yra

dominuojan ios pagal i vardint augal r i skai i , tai Asteraceae, Lamiaceae, Rosaceae ir

Ericaceae augal eimos.

42

6 pav. Augal eimos, kuri vaistini augal r i i vardinta daugiausia 1927 ir 2006

metais

0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

Api

acea

e

Ast

erac

eae

Car

yoph

ylla

ceae

Cyp

erac

eae

Cra

ssul

acea

e

Dry

opte

rida

ceae

Equ

iset

acea

e

Eri

cace

ae

Faba

ceae

Gen

tian

acea

e

Lam

iace

ae

Lyc

opod

iace

ae

Mal

vace

ae

Poac

eae

Poly

gona

ceae

Prim

ulia

ceae

Ran

uncu

lace

ae

Rha

mna

ceae

Ros

acea

e

Sali

cace

ae

Saxi

frag

acea

e

Scro

phul

aria

ceae

All

iace

ae

Bet

ulac

eae

Can

naba

ceae

Cap

rifo

liac

eae

Gro

ssul

aria

ceae

Paeo

niac

eae

Papa

vera

ceae

Pina

ceae

Plan

tagi

nace

ae

Urt

icac

eae

Vaistini augal eimos

Vai

stin

i au

gal

rys

(vn

t.)

1927 metai 2006 metai

Remiantis 7 paveikslo diagrama, tiek 1927, tiek m s 2006 met tyrimo duomenys rodo, kad

da niausiai vartojama vaistin augalin aliava buvo ol . Tik 1927 met tyrimo bendrame

kontekste i vaistin augalin aliava yra ry kiai dominuojanti (42% viso vartojam vaistini

augalini aliav skai iaus), o 2006 met beveik susilygina su kita gausiai vartojama vaistine

augaline aliava

iedais ir iedynais ( ol -23%, iedai ir iedynai 22% viso vartojam vaistini

augalini aliav skai iaus). Tuo tarpu 1927 met tyrimo antra pagal da num vartojama vaistin

augalin aliava yra aknys ir svog nai (24% viso vartojam vaistini augalini aliav skai iaus).

43

7 pav. Vaistin s augalin s aliavos

0 20 40 60 80 100 120

iedai, iedynai

Lapai

ol

aknys, svog nai ir kt.

S klos, vaisiai

Met gliai, akel s, stiebai

Pumpurai

iev

Visas augalas

Vai

stin

auga

lin al

iava


2006 metai

1927 metai

Lyginant 8 paveikslo diagramoje pateiktus duomenis, matome, kad tiek 1927 met tyrimo, tiek

m s 2006 met tyrimo metu nustatyta, kad da niausiai vaistiniais augalais gydytos vir kinamojo

trakto ligos (analogi kai 29% ir 22% viso lig skai iaus). Antros pagal gausum vaistiniais augalais

gydytos ligos

kv pavimo tak ligos, taip pat sutampa, tik skiriasi procentine i rai ka benrame lig

skai iuje: 1927 met tyrime jos sudaro 13%, 2006 met tyrime 20% bendro lig skai iaus. Tre ia

vieta pagal gausum priskiriama inkst

lapimo tak ligoms, kurios vaistiniais augalais abiej

tyrimo metu buvo gydytos vienodai-po 10% bendro lig skai iaus. Po 2% skiriasi aizd ir kit

traum gydymas (8% 1927 metais ir 10% bendro lig skai iaus 2006 metais). Po 1% nerv lig

gydymas (8% 1927 metais ir 9% bendro lig skai iaus 2006 metais). Kit lig gydyme ymaus

skirtumo taip pat n ra, tod l galima teigti, kad i lieka tendencija vaistiniais augalais tiek XX, tiek

XXI am iaus prad ioje gydyti tas pa ias ligas.

44

8 pav. Ligos ir j gydymui vartojam vaistini augal skai ius (%)

0 5 10 15 20 25 30 35

Vir kinamojo trakto ligos

Odos ligos

Aki ligos

Kv pavimo tak ligos

Kepen -tul ies ligos

aizdos ir kt. traumos, kandimai

Ginekologin s ligos

Nerv ligos

irdies-kraujagysli ligos

Inkst - lapimo tak ligos

Parazitin s ligos

Reumatin s ligos

Onkologin s ligos

Periferin s kraujotakos ligos

Lig

os

Vaistini augal skai ius (%)

2006 metai

1927 metai

45

6. REZULTAT SANTRAUKA

Apklausos metu u fiksuota 119 gydymui vartojam vaistini augal r i

(88,15%), kurie

priklauso 56 vaistini augal eimoms, 11 gyv n r i

(8,15%), 5 gryb r ys (3,7%). Respondentai

vairi susirgim alinimui da niausiai vartoja Asteraceae eimos vaistinius augalus. Apklausos metu

respondentai pamin jo ios eimos augal r is 104 kartus (21,9% viso gydymui vartot augal

citavim skai iaus). vairioms indikacijoms respondentai pla iausiai vartoja: vaistin medetk

(Calendula officinalis L.) - 80% respondent , brukn (Vaccinium vitis-idaea L.) - 75%, vaistin

valerijon (Valeriana officinalis L.), paprast j jona ol (Hypericum perforatum L.), kart j kiet

(Artemisia absinthium L.) po 60%. Pagrindin vaistin augalin aliava - augal ol , cituota 106

kartus (23,1%). Populiariausias vaistin s augalin s aliavos paruo imo b das-arbata, cituota 284 kartus

(64%). Da niausiai vaistiniai augalai vartojami vir kinamojo trakto lig gydyme (22% viso lig

skai iaus), taip pat dominuoja kv pavimo tak ligos (20%), aizdos ir kt. traumos, kandimai (10%),

inkst - lapimo tak (10%) ir nerv ligos (9%). I gyv n r i gausiai vartojama pilkoji rup (Bufo

bufo) (95% respondent ), i gryb r i paprastoji poniabud (Phallus impudicus) (70%). Lyginant

prof. J. Mu inskio 1927 met tyrim Vilniaus apylink se su Varni apylink je 2006 metais vykdytu

tyrimu, gauta, kad i 113 prof. J. Mu inskio ir 119 Varni apylinkeje apra yt augal sutampa 44.

Dominuojan ios augal eimos pagal r i skai i i lieka tos pa ios

Asteraceae, Lamiaceae ir

Rosaceae. Abiej tyrim duomenys rodo, kad da niausiai vartojama vaistin augalin aliava buvo

ol . Tik 1927 met tyrimo bendrame kontekste i vaistin augalin aliava yra ry kiai dominuojanti

(42% viso vartojam vaistini augalini aliav skai iaus), o 2006 met beveik susilygina su kita

gausiai vartojama vaistine augaline aliava

iedais ir iedynais ( ol -23%, iedai ir iedynai 22%

viso vartojam vaistini augalini aliav skai iaus). Tiek 1927 met tyrimo, tiek 2006 met tyrimo

metu nustatyta, kad da niausiai vaistiniais augalais gydytos vir kinamojo trakto ligos (analogi kai 29%

ir 22% viso lig skai iaus). Antros pagal gausum kv pavimo tak ligos (analogi kai 13% ir 20%).

Tre ia vieta pagal gausum priskiriama inkst - lapimo tak ligoms (po 10%).

46

7. I VADOS

1. Tel i rajono Varni apylink je surinkta etnofarmacin med iaga susisteminta pagal gydymui

vartojam priemoni prigimt .

2. Nustatyta tendencija, kad da niausiai gydymui vartojamos augalin s kilm s vaistingosios

med iagos (88,15%).

3. Nustatyta, kad da niausiai gydymui vartojami vaistiniai augalai yra: vaistin medetka

(Calendula officinalis L.) (80%), brukn

(Vaccinium vitis-idaea L.) (75%), vaistinis valerijonas

(Valeriana officinalis L.) (60%), paprastoji jona ol (Hypericum perforatum L.) (60%), kartusis

kietis (Artemisia absinthium L.) 60%), i gyv n r i - pilkoji rup (Bufo bufo) (95%), i

gryb r i paprastoji poniabud (Phallus impudicus) (70%).

4. Nustatyta tendencija, kad da niausiai va

natralij vaistingj mediag, vartot teli rajono varni … · renkantis tiriamj imt, pagrindinis...

Documents