naujienos Švietimo ir uŽimtumo politikoje · pramonę bei medienos ir medienos produktų gamybą....

Profesinio mokymo informacinė tarnyba Profesinio mokymo metodikos centras

NAUJIENOS ŠVIETIMO IR UŽIMTUMO POLITIKOJE

metinis pranešimas

Vincentas Dienys Giedrė Beleckienė

Lina Vaitkutė

2003

Pranešimo rengimą parėmė Europos mokymo fondas.

© Profesinio mokymo informacinė tarnyba Profesinio mokymo metodikos centras Geležinio Vilko g. 12 LT-2600 Vilnius Tel. (8 5) 2123523 Faks. (8 5) 2498 183 El. paštas: [email protected] Web: http://www.pmmc.lt

Naudojantis PMIT studija, būtina nurodyti informacijos šaltinį.

TURINYS 1. SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA ..........................................................................................................1 1.1. Ekonominė raida.......................................................................................................................................1 1.2. Darbo rinka ...............................................................................................................................................1

1.2.1. Užimtumas ....................................................................................................................................1 1.2.2. Nedarbas ......................................................................................................................................2

1.3. Demografinė raida ....................................................................................................................................2 1.4. Gebėjimų poreikių įvertinimas ..................................................................................................................2 2. NAUJIENOS PIRMINIAME IR TĘSTINIAME PROFESINIAME MOKYME.................................................3 2.1. Politikos raida ...........................................................................................................................................3 2.2. Teisinės bazės kaita .................................................................................................................................3 2.3. Valdymo ir atsakingos institucijos.............................................................................................................4 2.4. Švietimo sistemos modernizavimas .........................................................................................................4

2.4.1. Struktūra ir organizacija ................................................................................................................4 2.4.2. Aprūpinimas ..................................................................................................................................6 2.4.3. Švietimo aprėptis ..........................................................................................................................8

2.5. Orientavimas ir konsultavimas..................................................................................................................9 2.6. Švietimo sistemos pasirengimas laikytis Europos užimtumo strategijos principų ....................................10 3. NAUJIENOS UŽIMTUMO POLITIKOJE IR JOS ĮGYVENDINIME..............................................................11 3.1. Pasirengimas įgyvendinti Europos Užimtumo Strategiją..........................................................................11 3.2. Pagrindiniai užimtumo politikos tikslai ir priemonės .................................................................................11 3.3. Teisinės bazės kaita .................................................................................................................................11 3.4. Valdymas ir atsakingos institucijos ...........................................................................................................12 3.5. Lietuvos darbo biržos paslaugos ..............................................................................................................13

3.5.1. Struktūra ir organizacija ................................................................................................................13 3.5.2. Paslaugų teikimas.........................................................................................................................13 3.5.3. Veiklos priežiūra ir įvertinimas ......................................................................................................14

3.6. Įdarbinimo agentūrų parengtis dalyvauti įgyvendinant Europos užimtumo strategiją ..............................14 4. IŠVADOS.....................................................................................................................................................15 LITERATŪRA ..................................................................................................................................................17

NAUJIENOS ŠVIETIMO IR UŽIMTUMO POLITIKOJE. METINIS PRANEŠIMAS 2002

1

1. SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA

1.1. Ekonominė raida Lietuvos ekonomika atsigavusi 2000 m. ir toliau auga. Statistikos departamento duomenimis bendrasis vidaus produktas (BVP) veikusiomis kainomis 2001 m., lyginant su 2000 m., išaugo 5,9 proc. ir sudarė 47,96mlrd. litų. Vienam šalies gyventojui per metus tenkanti BVP dalis, išreikšta perkamosios galios standartais, siekė 38 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Lyginant su 2000 m. rezultatais ji padidėjo 2 punktais. Išankstiniu vertinimu realusis BVP 2002 m. išaugo 5,9 proc. lyginant su 2001 m. Vidutinė metinė infliacija 2001 m. sudarė 1,3 proc. 1 2001 m. prekių eksportas padidėjo apie 20 proc., o importas – apie 16 proc. Eksportas į ES šalis 2001 m. padidėjo 20 proc. lyginant su 2000 m. ir sudarė apie 48 proc. viso eksporto. Beveik 46 proc. padidėjo eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis. Nykstantys ir kylantys sektoriai. Bendrosios pridėtinės vertės struktūroje didžiausią dalį sudaro paslaugų sektorius. Šiame sektoriuje pirmauja prekyba, nors nuo 1996 m. jos dalis bendrosios pridėtinės vertės struktūroje po truputį mažėja. Viena iš priežasčių - gyventojų perkamosios galios mažėjimas. Nuolatos auga informacinių technologijų (IT) svarba. IT sektorius yra viena iš greičiausiai besivystančių ekonominių veiklų (nuo 1995 m. IT sektoriaus augimo tempas per metus buvo 17 proc., 2001 m. – 14,3 proc.). Atsigauna pramonės sektorius. Jo dalis bendrosios pridėtinės vertės struktūroje nuo 25,8.9 proc. 2000 m. padidėjo iki 28,3 proc. 2001 m., pagrinde dėl išaugusių kasybos ir apdirbamosios pramonės apimčių. Tai rodo, jog šalies pramonės įmonės palaipsniui įgyja gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingų tarptautinės ekonominės veiklos sąlygų. Prie sparčiausiai persitvarkančių pramonės sektorių reikėtų priskirti tekstilės pramonę, chemijos pramonę bei medienos ir medienos produktų gamybą. Žemės ūkis išlieka tradiciškai svarbiu Lietuvos nacionalinio ūkio struktūroje, nors jo dalis BVP nuo 1997 m. pastoviai mažėja. 1998 m. žemės ūkio dalis BVP buvo 10.2 proc., 1999 m. sumažėjo iki 8.4 proc., o 2001 m. iki 7.0 proc. Mažas gamybos efektyvumas bei didelis užimtumas (vienas didesnių lyginant su kitomis ūkio šakomis) lemia dideles socialines problemas. Privatizacija. Lietuvoje vietiniams ir užsienio investuotojams suteiktos lygios teisės rinkos kainomis privatizuoti objektus tik už pinigus. Nuo 1996 m. daugiau dėmesio skiriama strateginių objektų privatizavimui. Tai turi teigiamos įtakos Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) plėtrai, ką patvirtina pastovus TUI augimas. 2002 m. baigiamas bankų privatizavimas. Smulkus ir vidutinis verslas. Remiantis Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros studija2, 1999 m. smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) sektoriuje sukurta orientacinė BVP dalis sudarė 34,7 proc., 2000 m. – 32,0 proc. šalyje sukurto BVP. Veikiančių SVV įmonių dalis bendrame veikiančių įmonių skaičiuje padidėjo nuo 95,6 proc. 2000 m. iki 95,8 proc. 2001 m. Auga ir dirbančiųjų smulkiose ir vidutinėse įmonėse skaičius: 2000 m.pabaigoje – 95,6 proc., 2001 m. pabaigoje – 95,8 proc.

1.2. Darbo rinka Darbo jėgos charakteristika. Remiantis gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2001 m. 15-64 m. amžiaus grupėje ekonomiškai aktyvūs buvo 1759,9 tūkst. gyventojų. 1998 - 2001 m. 15-64 m. gyventojų aktyvumo lygis sumažėjo nuo 72 proc. iki 69,7 proc. Moterų aktyvumo lygis yra žemesnis nei vyrų (65,9 proc. ir 73,8 proc. atitinkamai). Darbo jėgos portretas pagal amžių ir išsilavinimą pateikiamas lentelėse 1.1 ir 1.2.

1.2.1. Užimtumas Struktūriniai užimtumo pokyčiai. 15-64 m. gyventojų užimtumo lygis 2001 m. buvo 57,7 proc., kai tuo tarpu ES vidurkis buvo 64 proc. Vyrų užimtumo lygis yra didesnis nei moterų (59 proc. ir 56,4 proc. atitinkamai). Užimtumo lygis mažėja: 1998 m. jis siekė 62,3 proc., 2000 m. – 59,8 proc. Daugiausiai užimtųjų (56 proc.) yra paslaugų sektoriuje; žemės ūkyje dirba 16 proc. užimtųjų, pramonėje – 21 proc. užimtųjų.

1 Lithuanian Economy. LR Užsienio reikalų ministerija. Statistics Lithuania: http://www.std.lt 2„Smulkaus ir vidutinio verslo būklė bei jos plėtros tendencijos Lietuvoje“, http://www.svv.lt


2

Šaltinis: Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (tyrimų duomenimis) 1998-2001, Statistikos departamentas Pagal profesijų grupes, Lietuvoje daugiausia kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (17,6 proc.), specialistų (15,5 proc.), kvalifikuotų prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkų (14,1 proc.).3 Prie mažiausių profesinių grupių priskirtini jaunesnieji tarnautojai (4,3 proc.), nekvalifikuoti darbininkai (8,7 proc.). Lyginant su ES duomenimis, didžiausi skirtumai pastebimi:

Lietuvoje daugiau nei dvigubai mažiau jaunesniųjų tarnautojų (Lietuvoje – 5 proc., ES vidurkis – 13 proc.) ir jaunesniųjų specialistų ir technikų (Lietuvoje – 8 proc., ES – 16 proc.);

Lietuvoje daugiau penkis kartus daugiau kvalifikuotų prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkų (Lietuvoje – 16 proc., ES – 3 proc.).4

1.2.2. Nedarbas Situacija šalyje, regionuose, sektoriuose. Nedarbo lygis, lyginant su ES vidurkiu yra gana aukštas. Remiantis gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2001 m. jis siekė 17 proc., lyginant su 7,6 proc. ES. Lietuvos darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis 2001 m. buvo 12,5 proc.5 Lyginant su 2000 m. duomenimis, 2001 m. nedarbo lygis išaugo (tyrimų duomenimis – 15,4 proc., LDB duomenimis – 11,5 proc.). Tačiau 2002 m. nedarbo lygis sumažėjo: LDB duomenimis, 2002 m. antrą ketvirtį nedarbo lygis buvo 10,7 proc., tuo tarpu kai 2001 m. atitinkamu laikotarpiu nedarbo lygis siekė 12,1 proc. Gyventojų užimtumo tyrimų duomenimis, 2001 m. nedarbo lygis apskrityse svyravo nuo 14,2 proc. iki 21,9 proc. Daugiausiai bedarbių (pagal ankstesnę ekonominės veiklos rūšį) yra pramonėje (27,6 proc. visų bedarbių). Žemės ūkio, medžioklės, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje yra 10,7 proc. bedarbių. Mažiausiai bedarbių yra finansinio tarpininkavimo sektoriuje (0,7 proc.), elektros, dujų ir vandens tiekimo sektoriuje (1,2 proc.). Nedarbas pagal amžių ir išsilavinimo lygį. Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, jaunimo nedarbas žymiai viršija ES vidurkį: 2001 m. jis buvo 30,2 proc., tuo tarpu, kai ES vidurkis – 16,1 proc. 2001 m. duomenimis, didžioji dalis bedarbių yra baigę vien tik vidurinę mokyklą (26,7 proc. visų bedarbių). 22,1 proc. bedarbių turi aukštesnįjį, specialųjį vidurinį išsilavinimą, 21,5 proc. – profesinį išsilavinimą. Bedarbiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, sudaro mažiausią dalį bedarbių (6,7 proc.). 6

1.3. Demografinė raida 2002 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3,5 mln. gyventojų7. Iš jų 67 proc. yra miesto gyventojai. 47 proc. gyventojų yra vyrai. Darbingo amžiaus gyventojai (15-64 m.) sudaro 67 proc., vyresni nei 65 m. – 14 proc. gyventojų. Vaikai iki 14 m. sudaro 19 proc., o jaunimas nuo 15 iki 24 m. – 15 proc. visų gyventojų.

1.4. Gebėjimų poreikių įvertinimas Gebėjimų bei mokymo poreikius, o taip pat atitinkamo ekonominio sektoriaus plėtros tendencijas leidžia analizuoti bei prognozuoti sektorinės analizės. Pirmasis tokio tipo tyrimas (mažmeninės prekybos sektoriaus analizė) Lietuvoje atliktas 2000 m. 2000-2001 m., apklausus privačių įmonių darbdavius trijuose ūkio sektoriuose (maisto pramonės, turizmo ir informacinių technologijų), buvo atlikta mokymo poreikių analizė 2003 m. Profesinio mokymo metodikos centras pradės įgyvendinti projektą “Kvalifikacijos standartų sistema” Phare 2001 ekonominės ir socialinės sanglaudos projekto rėmuose. Viena iš projekto komponenčių - 3 analizės viešbučių ir restoranų, mechatronikos ir informacinių technologijų sektoriuose. Vis dėlto šioje srityje dirbama nepakankamai; ir šią veiklą būtina tęsti. 3 2001 m. duomenys. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (tyrimų duomenimis), 1998-2001 m. Statistikos departamentas. 4 2000 m. duomenys. Employment in Europe 2002 – Recent Trends and prospects. European Commission. 5 Lietuvoje nedarbo lygis vertinamas dviem būdais: naudojant Darbo biržos duomenis (registruotas nedarbo lygis) ir remiantis gyventojų užimtumo tyrimais. 6 Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (tyrimų duomenimis), 1998-2001 m. Statistikos departamentas. 7 Šis skaičius pateikiamas, remiantis 2001 m. balandžio mėn. atlikto gyventojų surašymo duomenimis.

Lent. 1.1. Darbo jėga pagal amžiaus grupes, tūkst. 2000 2001

Iš viso 1793,6 1759,9 15-24 198,4 176 25-29 249,1 240,4 30-44 755,6 769,7 45-54 372,2 369,9 55-64 179,5 175,2 65+ 39 28,8 15-64 1754,6 1731,1

Lent. 1.2. Darbo jėga pagal išsilavinimą, proc. 2000 2001

Aukštasis 18,8 17,7 Aukštesnysis, specialus vidurinis 24,5 28,3 Vidurinis 20,5 20,8 Vidurinis su profesiniu mokymu 18,4 16,7 Pagrindinis 8,8 8,6 Pagrindinis su profesiniu mokymu 5,6 5,5 Pradinis, neturi pradinio 3,5 2,5


3

2. NAUJIENOS PIRMINIAME IR TĘSTINIAME PROFESINIAME MOKYME

2.1. Politikos raida 2002 m. pradžioje Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su Europos Komisijos užimtumo ir socialinių reikalų generaliniu direktoratu parengė ir aprobavo Bendrąjį Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimo dokumentą. Jame nustatyti užimtumo ir darbo rinkos tikslai, kuriuos būtina pasiekti, siekiant pritaikyti darbo rinkos sistemą ES Užimtumo strategijos įgyvendinimui ir stojimui į Europos Sąjungą. Viena iš dokumente apibrėžtų prioritetinių sričių yra tiesiogiai orientuota į švietimo sistemos plėtrą: „nuolatinės pastangos siekiant sėkmingai įgyvendinti vykdomas švietimo reformas, sutelkiant dėmesį į

„nubyrėjimo“ iš pagrindinių mokyklų mažinimą, profesinio mokymo prieinamumo, kokybės ir reikšmės didinimą ir nacionalinės mokymosi visą gyvenimą strategijos kūrimą ir jos įgyvendinimą“.

Tais pačiais metais buvo baigtos rengti ir visuomenės svarstymui pateiktos Lietuvos švietimo plėtotės strateginės nuostatos 2003-2012 metams - „Švietimo gairės“. Jose suformuluoti pagrindiniai švietimo sistemai keliami bendrieji tikslai bei konkretūs švietimo plėtotės siekiai. Dokumente nustatyti šie pagrindiniai švietimo sistemos plėtotės uždaviniai: 1. Sukurti efektyvią ir darnią, atsakingu valdymu, taikliu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu pagrįstą

švietimo sistemą; 2. Išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir visiems prieinamą, socialiai teisingą švietimo

sistemą; 3. Laiduoti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens

poreikius. 2002 m. Lietuvos nacionalinis švietimo forumas8, vykdydamas savo įsipareigojimus, parengė ir patvirtino Lietuvos nacionalinio veiksmų plano gaires bei „Švietimo visiems“ veiksmų planą. Šie dokumentai turi padėti sutelkti ir suderinti visuomenės bei suinteresuotų valstybės institucijų pastangas tęsiant Lietuvos švietimo pertvarką. Rengiantis narystei Europos Sąjungoje, 2002 m. pradėtas rengti Bendrasis programavimo dokumentas, kurio vienas iš prioritetų - Žmonių išteklių plėtra9. Dokumente bus numatytos konkrečios priemonės opiausių problemų švietimo ir užimtumo sistemose sprendimui atliepiant strateginius tikslus 2004-2006 m. Vykdant PHARE 2001 programą, 2002 m. buvo pradėti rengti strateginiai dokumentai: Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas; Profesinio orientavimo strategija bei Profesinio mokymo įstatymo naujos redakcijos koncepcija. Lietuvos strateginiai švietimo sistemos plėtros dokumentai rengiami atliepiant Lisabonos Europos Tarybos išvadas bei Užimtumo strategijoje ir Mokymosi visą gyvenimą memorandume suformuluotas nuostatas ir sudaro pakankamai geras teisines prielaidas moderniai švietimo sistemos bei socialinės partnerystės plėtrai.

2.2. Teisinės bazės kaita 2001 m. buvo parengtas ir visuomenės svarstymui pateikta nauja Švietimo įstatymo redakcija. Naujasis Švietimo įstatymas apima visą švietimo sistemą, įteisina mokymosi visą gyvenimą galimybes. 2002 m. buvo sudaryta darbo grupė Profesinio mokymo įstatymo naujos redakcijos koncepcijai sukurti. Įstatymą (priimtą 1997 m.) pakeisti verčia nauja Švietimo įstatymo redakcija, kiti paskutiniaisiais metais priimti įstatymai bei pastarųjų metų pokyčiai profesinio mokymo srityje. 2001-2002 m. buvo priimti pirmieji teisiniai aktai, padedantys pagrindą neformaliai įgytų žinių ir gebėjimų pripažinimui. 2002 m. Mokslo ir švietimo ilgalaikio finansavimo įstatymas, nustatęs švietimo finansavimo santykinius rodiklius, pripažintas netekusiu galios. Tai gali turėti neigiamos įtakos būtinų švietimo sistemos palaikymui lėšų užtikrinimui.

8 2001 m. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su UNESCO ir UNDP (Jungtinių Tautų vystymo programa) įkūrė Nacionalinį švietimo forumą, kuris telkia vyriausybinių, nevyriausybinių ir visuomenių organizacijų atstovus, švietimo ekspertus, politikus, darbdavius, verslo, tradicinių religinių bendrijų, žiniasklaidos atstovus bendram tikslui siekti. 9 Žmonių išteklių plėtros prioriteto parengimui buvo sudaryta jungtinė dviejų ministerijų – Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo – atstovų darbo grupė.


4

2.3. Valdymo ir atsakingos institucijos Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) atsakinga už pagrindinio profesinio mokymo valdymą valstybės mastu. ŠMM specialistų rengimo departamentas tiesiogiai kuruoja profesinį rengimą. Departamentas susideda iš Aukštesniųjų studijų, Profesinio rengimo, Registrų skyrių ir Suaugusiųjų švietimo sektoriaus. Pagrindinio profesinio mokymo didaktinį aprūpinimą vykdo Profesinio mokymo metodikos centras (PMMC), kurio pagrindinės funkcijos yra standartų ir mokymo programų rengimo organizavimas ir įgyvendinimas, studijų/mokymo kokybės vertinimo organizavimas, mokymosi priemonių kūrimo ir rengimo leidybai koordinavimas. Be to, Centras analizuoja informaciją apie profesinį rengimą ir žmonių išteklių plėtrą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakinga už už tęstinio profesinio mokymo valdymą valstybės mąstu. Atsakomybė už tęstinio profesinio mokymo organizavimą bei įgyvendinimą tenka Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai (LDRMT), priklausančiai SADM. LDRMT įgyvendina darbo rinkos mokymo politiką bei organizuoja profesinio mokymo informavimo bei konsultavimo paslaugų teikimą. LDRMT yra pavaldžios 6 teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos, o jos reguliavimo sferoje yra 15 darbo rinkos mokymo centrų. Kitos ministerijos, departamentai, apskričių viršininkai ir savivaldybės taip pat gali atlikti su profesinio rengimo (paprastai suaugusiųjų) valdymu susijusias funkcijas jų veiklos srityse. Lietuvos profesinio mokymo taryba pataria atitinkamiems organams, sprendžiant strateginius profesinio mokymo klausimus. Ji lygiomis dalimis sudaroma iš valstybinio valdymo institucijų, darbdavių bei darbuotojų interesams atstovaujančių organizacijų narių. Lietuvos profesinio mokymo tarybos buvo sukurtos ir apskrityse. Savivaldybių ir apskričių administracijos ribotai dalyvauja pirminio ir tęstinio mokymo valdyme, išskyrus tuos atvejus, kai jų atstovai dalyvauja teritorinėse profesinio mokymo tarybose. Tačiau pastaruoju metu profesinio mokymo tarybos veikia ne visose apskrityse. Socialiniai partneriai organizuoja ir dalyvauja kvalifikaciniuose egzaminuose, registruoja profesinio mokymo įstaigos, įmonės ir mokinio praktinio mokymo sutartis, teikia siūlymus dėl profesinio rengimo standartų bei profesinio mokymo programų. Pirminio profesinio mokymo finansavimas. Pagrindinis valstybinių profesinio mokymo įstaigų finansavimo šaltinis yra valstybės biudžetas. 2001 m. švietimui iš viso buvo skirta 6,1 proc. BVP, ir tai buvo 0,4 proc. mažiau nei 1999 m. Lyginant su biudžeto išlaidomis, švietimui 2001 m. skirta 29,4 proc. valstybės biudžeto išlaidų, tame tarpe profesinėms mokykloms skirta 1,7 proc. biudžeto išlaidų, o aukštesniosioms mokykloms ir kolegijoms – 1,2 proc. Valstybės biudžeto išlaidos vienam profesinės mokyklos studentui yra 4295 Lt (1245 Euro). Aukštesniosios mokyklos studentui yra skiriama 3871 Lt (1122 Euro). 2002 m. buvo suburta darbo grupė parengti profesinės mokyklos mokinio „krepšelio“ skaičiavimo metodikai. Bendrojo lavinimo sistemoje mokinio „krepšelio“ sistema jau taikoma. Tęstinio profesinio mokymo finansavimas. Dirbančiųjų švietimą finansuoja patys dalyviai, juo suinteresuoti juridiniai arba fiziniai asmenys. Darbo rinkos profesinis mokymas (bedarbių mokymas) yra finansuojamas iš Užimtumo fondo. Profesinio mokymo programų finansavimui iš Užimtumo fondo skiriama 14,4 proc. išlaidų. 2001 m. Užimtumo fondas vieno bedarbio mokymui skyrė 1650 Lt.

2.4. Švietimo sistemos modernizavimas

2.4.1. Struktūra ir organizacija Priėmimas į pirminio profesinio mokymo įstaigas. Profesinėse mokyklose siūlomos 4 pakopų programos, kurios skiriasi mokymo turiniu ir trukme bei yra skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo jaunimui.

I pakopos profesinio mokymo programos

Skirtos moksleiviams, ne jaunesniems kaip 14 metų amžiaus, nebaigusiems pagrindinės bendrojo lavinimo mokyklos.

10 ISCED 1997 – International Standard Classification of Education – Tarptautinė standartizuota švietimo klasifikacija priimta UNESCO 1997 m. 11 LŠK-Lietuvos švietimo klasifikacija, Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, 1999


5

[ISCED10 2] [LŠK11 2]

Mokslas paprastai trunka 2-3 metus, ir sėkmingai užbaigus programą, išduodamas kvalifikacijos pažymėjimas (ISCED 2C). Pageidaujantiems sudaroma galimybė įgyti pagrindinį bendrąjį išsilavinimą ir gauti pagrindinės mokyklos pažymėjimą.

II pakopos profesinio mokymo programos [ISCED 3] [LŠK 3]

Skirtos baigusiems pagrindinę (10 klasių) bendrojo lavinimo mokyklą (turintiems pagrindinės mokyklos pažymėjimą) ir norintiems įgyti tik profesinę kvalifikaciją. Mokslas trunka 2 metus ir jį baigusiems išduodamas profesinio mokymo diplomas (ISCED 3C).

III pakopos profesinio mokymo programos [ISCED 3] [LŠK 3]

Skirtos baigusiems pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą (turintiems pagrindinės mokyklos pažymėjimą) bei norintiems įgyti profesinę kvalifikaciją ir bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Mokslas trunka 3 metus, ir jį baigusiems kartu su profesinio mokymo diplomu(ISCED 3B) išduodamas ir brandos atestatas.

IV pakopos profesinio mokymo programos [ISCED 4] [LŠK 4]

Skirtos baigusiems vidurinę mokyklą arba gimnaziją (turintiems brandos atestatą) ir norintiems įgyti profesiją. Mokymosi trukmė priklausomai nuo profesijos sudėtingumo yra nuo 1 iki 2 metų. Baigusiems mokslą išduodamas profesinio mokymo diplomas (ISCED 4).

Aukštesniųjų studijų programos [ISCED 5B] [LŠK 5B]

Skirtos turintiems brandos atestatą ir norintiems įgyti asocijuoto specialisto kvalifikaciją. Mokymosi trukmė dažniausiai yra 3-3,5 metų ir jį baigus, išduodamas aukštesniojo mokslo diplomas (ISCED 5B).

Aukštojo mokslo neuniversitetinių studijų programos teikiamos kolegijose, kurios savo veiklą pradėjo 2000m.

Neuniversitetinių studijų programos [ISCED 5B] [LŠK 6B]

Skirtos turintiems brandos atestatą ir norintiems įgyti neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą. Studijos trunka 3-4 metus ir jas baigus išduodamas aukštojo mokslo diplomas, pažymintis suteiktą profesinę kvalifikaciją (ISCED 5B).

Priėmimas į darbo rinkos profesinį mokymą. Darbo rinkos profesinio mokymo kursai paprastai yra skirti bedarbiams, vyresniems kaip 18 metų arba asmenims, kuriems gresia atleidimas iš darbo. Darbo rinkos profesinio mokymo programos yra 2 lygių. Kursų trukmė yra 4 – 43 savaitės. Baigus kursus suteikiamas kvalifikacijos pažymėjimas (ISCED 2C arba ISCED 3C), bet ne profesinio mokymo diplomas. Tolimesnio mokymosi galimybės.

I pakopos profesinio mokymo programos

Mokiniai, kartu su profesine kvalifikacija įgiję bendrąjį pagrindinį bendrąjį išsilavinimą, gali toliau mokytis profesinėje mokykloje arba grįžti į vidurinę mokyklą. Mokiniams, kurie neįgijo bendrojo išsilavinimo, vienintelė galimybė toliau tęsti mokslą yra įgyti bendrąjį pagrindinį išsilavinimą.

II pakopos profesinio mokymo programos

Mokiniams, norintiems tęsti mokymąsi, būtina įgyti bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

III pakopos profesinio mokymo programos

Mokiniams su bendruoju viduriniu išsilavinimu atsiveria galimybės aukštajam mokslui Priimant į aukštojo mokslo institucijas, remiamasi brandos atestato pažymiais ir (kai kuriais atvejais) specialiu stojamuoju egzaminu.

IV pakopos profesinio mokymo programos

Mokiniams su bendruoju viduriniu išsilavinimu atsiveria galimybės aukštajam mokslui Priimant į aukštojo mokslo institucijas, remiamasi brandos atestato pažymių vidurkiu.

Aukštesniųjų studijų programos, Neuniversitetinių studijų programos

Kol kas nėra bendrai priimtos sistemos aukštesniųjų mokyklų ir kolegijų absolventų perėjimui į universitetus ir kreditų užskaitymui. Šie absolventai universitetuose turi pradėti studijuoti nuo I kurso.

Darbo rinkos profesinio mokymo programos, tęstinio mokymo programos

Mokiniams nėra sudarytos sąlygos pereiti į kitas mokymo įstaigas.

Horizontalus perėjimas Yra sudarytos galimybės pereiti iš vidurinio mokymo III pakopos profesinio mokymo programos į bendrąjį vidurinį mokymą, bet ne atvirkščiai. Taip pat galima migruoti tarp vidurinio mokymo profesinio mokymo antros ir trečios pakopos programų, tiek iš žemesnės į aukštesnę, tiek atvirkščiai, jei profesija yra siūloma abiejose pakopose. Nėra būdų, kaip pereiti iš aukštesniųjų studijų programos į neuniversitetinę aukštojo mokslo programą kolegijoje. Taip pat nėra galimybių persivesti iš neuniversitetinių aukštojo mokslo studijų į universitetines aukštojo mokslo studijas ir atvirkščiai.


6

Standartų kūrimas. Mokymo turinio pritaikymas. Nuo 2002-03 mokslo metų, visos profesinio mokymo programos turi būti grindžiamos kompetencija bei turėti aiškiai apibrėžtus studijų tikslus. Nors ŠMM surengė mokymus mokyklų personalui, kalbant apie pedagogų pasirengimą įgyvendinti naujas idėjas, tarp mokyklų išlieka dideli skirtumai. 2001 m. pabaigoje buvo patvirtinti 36 standartai ir 9 buvo kuriami. Naujų standartų kūrimą stabdo lėšų socialinių partnerių dalyvavimui apmokėti, trūkumas. Tačiau Phare 2001 programos finansinė parama turėtų užtikrinti kitų 50 standartų parengimą artimiausiais metais. Egzaminavimas ir kvalifikacijos suteikimas. Nuo 1998 m. pradėtas baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų organizavimo perdavimo Rūmams procesas. Rūmams pavestos tokios funkcijos, kaip egzaminų užduočių sudarymas, komisijos narių nustatymas, kvalifikacijos suteikimas. Kol kas Rūmų dalyvavimas baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų procedūroje dar nėra įgyvendintas visos šalies mastu. Iš 5 egzistuojančių regioninių Rūmų šią funkciją trys regioniniai rūmai (šešiose iš dešimties apskričių). Kokybės laidavimas. Lietuvoje pradėta kurti savianalize ir išoriniu vertinimu grindžiama profesinio rengimo kokybės užtikrinimo sistema. Įgyvendinant šią sistemą, Profesinio mokymo metodikos centras: kuria vidinio ir išorinio kokybės užtikrinimo sistemos gaires; rengia apmokymus mokykloms, kaip organizuoti vidinį kokybės užtikrinimą ir kaip pasirengti išoriniam

kokybės vertinimui; organizuoja išorinį mokyklų vertinimą; apmoko nepriklausomus kokybės vertinimo ekspertus.

Ryšiai tarp pirminio ir tęstinio profesinio rengimo, formalaus ir neformalaus profesinio mokymo. Kaip pastebima Šalies monografijoje (Country Monograph),12 Lietuvoje trūksta koordinacijos tarp pirminio ir tęstinio profesinio mokymo: nesuderintos mokymo programos, nėra galimybių pereiti iš darbo rinkos mokymo į profesinį mokymą. Teigiamas poslinkis yra tai, kad 2001-2002 m. padaryti pirmieji žingsniai, pripažįstant neformaliai įgytų žinių ir gebėjimų pripažinimui. Numatoma, kad ŠMM ir SADM kiekvienais metais paskirs profesinio mokymo įstaigas, įmones visuose regionuose, kurios organizuos ir įgyvendins pripažinimą. Tačiau kol kas dar neaišku, kada ši sistema pradės veikti.

2.4.2. Aprūpinimas Institucijų tinklas. Lietuvoje pirminį profesinį mokymą teikia profesinės, aukštesniosios mokyklos ir kolegijos. Valstybinių profesinių, aukštesniųjų mokyklų ir kolegijų steigėjas yra LR Švietimo ir mokslo ministerija. Profesinės mokyklos – tai profesinę kvalifikaciją ir bendrojo lavinimo žinias teikiančios mokymo įstaigos. Optimizuojant profesinių mokyklų tinklą, apjungiant kelias regiono profesines mokyklas, įsteigti regioniniai profesinio rengimo centrai. 2002-2003 m.m. pradžioje veikė 7 profesinio rengimo centrai.13 Aukštesniosios mokyklos – tai įstaigos, teikiančios profesinę kvalifikaciją ir aukštesnįjį išsilavinimą. Siekiant Lietuvos kvalifikacijų sistemą suderinti su Europos Sąjungoje taikoma kvalifikacijų sistema, 2000 m. buvo pradėta povidurinio sektoriaus reforma: palaipsniui atsisakant aukštesniojo mokslo, formuojamas neuniversitetinis aukštasis mokslas. Reformą numatoma baigti 2003-2004m.m. Kolegijos- tai aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir atitinkamą profesinę kvalifikaciją teikiančios mokymo įstaigos. 2002 m. rugpjūčio mėn. buvo nuspręsta įsteigti 8 naujas valstybines kolegijas. Lentelė 2.1. Pirminio profesinio mokymo įstaigų skaičius Mokymo įstaigos 1999-2000 2000-2001 2001-2002 2002-2003 m.m. pradžioje*

Iš viso Iš jų privačios Profesinės mokyklos 104 84 81 82 1 Aukštesniosios mokyklos 69 57 41 27 8 Kolegijos - 7 16 24 9 Šaltinis: Švietimas. Statistikos Departamentas.- Vilnius, 2002 * Statistikos departamentas, Švietimo ir kultūros statistikos skyrius, išankstiniai duomenys

12 Šalies monografija 13 Buvo planuojama, kad darbo rinkos profesinio mokymo centrai taip pat turėtų būti įjungti į regionius profesinio rengimo centrus. Tačiau šių planų nepavyko įgyvendinti dėl įstatyminių normų.


7

Tęstinio profesinio mokymo programas teikia pirminio profesinio mokymo įstaigos, universitetai ir specialiai darbo rinkos profesiniam mokymui įsteigti 15 darbo rinkos mokymo centrų. Taip pat tęstinį profesinį mokymą gali vykdyti ir kitos įmonės ir organizacijos, gavusios atitinkamą licenciją mokyti. 2002/2003 m.m. pradžioje Švietimo ir mokslo ministerija buvo išdavusi apie 300 leidimų darbo rinkos profesinio mokymo programų teikimui. Pedagogai. Švietimo informacinių technologijų centro (ITC) duomenimis 2001-2002 m.m. pradžioje profesinėse mokyklose dirbo 4696 pedagoginiai darbuotojai, iš jų 2345 profesijos mokytojai ir 1764 bendrųjų dalykų mokytojai. Aukštesniosiose mokyklose dirbo 3638 dėstytojai. Oficiali statistika nepateikia informacijos apie tęstinio profesinio mokymo pedagogus. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos duomenimis, Lietuvos darbo rinkos profesinio mokymo sistemoje dirba 144 profesijos pedagogai. Profesijos pedagogų rengimas. Šiuo metu Lietuvoje profesijos pedagogų pirminis rengimas sistemingai nevykdomas. Pagal susiklosčiusią sistemą, profesijos pedagogai paprastai pirma įgyja dalykinį išsilavinimą ir tik vėliau pedagoginę kvalifikaciją tęstinio mokymosi sistemoje. 2002 m. Vytauto Didžiojo universitete pradėtas pirminis profesijos mokytojų rengimas. Svarbu paminėti, kad 2002 m. buvo parengti profesijos mokytojų/ dėstytojų rengimo plėtros dokumentai: Profesijos mokytojų/dėstytojų rengimo Lietuvoje Koncepcija ir Profesijos mokytojo/dėstytojo profesijos standartas. Atlyginimai. Pedagogų atlyginimas priklauso nuo turimos kvalifikacinės kategorijos, pedagoginio darbo stažo, turimo išsilavinimo. ŠMM Švietimo ekonomikos skyriaus duomenimis, 2001 m. valstybinių institucijų pedagogų metinis bruto darbo užmokestis svyravo nuo 7119,00 Lt iki 12915,00 Lt. Prie šios sumos dar galimi priedai. Pedagoginių darbuotojų atlyginimai yra mažesni nei šalies dirbančiųjų vidutinis atlyginimas. Darbo užmokesčio tyrimo duomenimis 2001 m. antrąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje siekė 1066,70 Litų (309 Eurai). Tuo pačiu metu vidutiniškai švietimo sektoriaus darbuotojai gaudavo 966,50 Litų (280.61 Eurų). Oficiali statistika profesinio mokymo įstaigų pedagogų atlyginimas nėra atskirai pateikiamas. Mokymo infrastruktūros ir įrangos modernizavimas. ŠMM Švietimo ekonomikos skyriaus duomenimis, 2001 metais daugiau nei pusė valstybinių profesinio mokymo įstaigų išlaidų buvo skiriama darbo užmokesčiui ir įnašams socialiniam draudimui. Institucijos neturi galimybių investuoti į savo plėtrą: profesinėse mokyklose statybai /renovacijai ir pagrindinių priemonių įsigijimui skiriama tik 0,12 proc.ir 0,18 proc. išlaidų atitinkamai. Nėra galimybių ir mokymo medžiagos atnaujinimui - spausdiniams, knygoms, vadovėliams skiriama tik 0,16 proc. išlaidų profesinėse mokyklose ir 0,33 proc. aukštesniosiose mokyklose ir kolegijose. Bedarbių mokymas. Kaip jau minėta, bedarbių mokymas teikiamas pirminio profesinio mokymo įstaigose, universitetuose ir specialiai darbo rinkos profesiniam mokymui įsteigtuose 15 darbo rinkos profesinio mokymo centrų. Nuo 2001 m. LDB organizuoja bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo mokymą, skelbdama viešąjį konkursą dėl mokymo teikimo. Konkurse gali dalyvauti tiek valstybinės, tiek privačios mokymo institucijos. 2001m. konkurse dalyvavo 98 mokymo įstaigos, 2002 m. – 187 mokymo įstaigos. Pradėjus taikyti viešųjų mokymo paslaugų pirkimų tvarką, prasiplėtė mokymo paslaugų teikėjų ratas bei sumažėjo mokymo kaina, kas į profesinio mokymo programą leido įtraukti daugiau bedarbių. Tačiau, būtina pažymėti, kad pagal įstatymą, laimi mokymo įstaigos siūlančios mažiausią kursų kainą. Todėl egzistuojanti sistema sulaukia kritikos, kad dėl mažos kursų kainos gali nukentėti paslaugų kokybė. Vadybos ir verslo mokymas. Nuo 2001 m. pirminiame mokyme į visas mokymo programas įvestas verslumo modulis. Šiam dalykui skirta 100-120 valandų. Verslo ir administravimo mokymas išlieka viena populiariausių tiek pirminio, tiek ir tęstinio mokymo sričių. Šios srities studentų skaičiaus augimą iliustruoja Lentelė 1.5. Lentelė 2.2. Moksleiviai ir studentai, pasirinkę verslo ir administravimo kryptį

Institucijos Moksleivių, studentų ir parengtų specialistų skaičius

2000-2001 m. 2001-2002 m studentų spe-stų studentų spe-stų Profesinės mokyklos 7514 1619 8799 2080 Aukštesniosios mokyklos 10917* 2284 8794 2681 Kolegijos 2168 32 5583 - Universitetai 11912 1692 14971 1971

Šaltinis: Švietimas. Statistikos Departamentas.- Vilnius, 2002


8

Verslo ir administravimo srities kvalifikacijos tobulinimo ir persikvalifikavimo kursuose dalyvavusių suaugusiųjų skaičius 2001 m. sumažėjo: nuo 3934 (2000 m.) iki 3769 (2001 m.). Tuo pačiu metu, daugiau kursų klausytojų įgijo profesinę kvalifikaciją: 3041 asmuo 2001 m. ir 1996 asmenys 2000 m. Mokymas įmonėse. Remiantis CVTS-2 duomenimis, Lietuvoje 43 proc. visų apklaustų įmonių vykdo dirbančiųjų mokymą; daugiausiai mokymą organizuojančių įmonių yra bankininkystės sferoje ir energetikoje (69 proc. sektoriaus įmonių). Mokymo planus bei patvirtintą biudžetą turi nedidelė dalis įmonių – mokymo planus – mažiau nei trečdalis (16 proc. įmonių), o mokymo biudžetą – mažiau nei penktadalis (15 proc.). Šie duomenys parodo, kad darbdaviai pasyviai vykdo ir remia savo darbuotojų mokymą. Profesinis mokymas, skatinant socialiai atskirtųjų integraciją. Šiuo metu Lietuvoje yra 3 profesinės mokyklos, teikiančios profesinį mokymą jaunimui su negalia: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centras ir Lietuvos reabilitacinis profesinio rengimo centras. 2001-2002 metais 900 asmenų lankė šias mokyklas ir turėjo galimybę įgyti profesinę kvalifikaciją pagal 18 mokymo programų. Kelios specialiosios bendrojo lavinimo mokyklos turi profesinio rengimo grupes. Be to, jaunuoliai su negalia pagal savo galimybes profesinę kvalifikacija gali įgyti ir profesinėse mokyklose. LDB duomenimis, 2001 m. 79 proc. darbo biržose įregistruotų neįgaliųjų buvo įtraukti į aktyvias darbo rinkos priemones, iš jų 6 proc. dalyvavo profesiniame mokyme. Be to, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba rengia specialias mokymo programas neįgaliesiems. 2001 m. 18 mokymo programų buvo pritaikyta neįgaliesiems.14

2.4.3. Švietimo aprėptis Moksleiviai/studentai pirminio profesinio mokymo įstaigose. Pastaraisiais metais moksleivių skaičius profesinėse mokyklose mažėja. Tai dalinai lėmė vykdyta reforma – perėjimas prie dešimtmečio pagrindinio ugdymo. Kolegijose ir aukštesniosiose mokyklose, kartu paėmus, studentų skaičius didėja. Lentelė 2.3. Studentai profesinio mokymo įstaigose, tūkst.

Institucija 1998 1999 2000 2001 Profesinės mokyklos 56,0 52,0 47,0 45,0 Aukštesniosios mokyklos 34,0 39,0 37,0 32,0 Kolegijos - - 3,0 10,0

Iš viso 90,0 91,0 87,0 87,0 Šaltinis: Švietimas. Statistikos Departamentas.- Vilnius, 2002 Kalbant apie profesinio mokymo pakopų populiarumą, daugiausiai moksleivių (2001 m. – 62 proc.) profesinėse mokyklose renkasi III pakopos programas – tai yra kartu su profesija siekia įgyti ir vidurinį išsilavinimą. Suaugusiųjų švietimas. Statistikos departamento duomenimis 2001 m. mokyme dalyvavo 80 tūkst. suaugusiųjų, o tai buvo dvigubai mažiau nei 1998 m. (Lentelė 2.4). Lentelė 2.4. Dalyvavimas suaugusiųjų švietime 15 1998 2000 2001 Profesinę kvalifikaciją tobulino arba persikvalifikavo, tūkst. 171 111 80 Palyginti su darbingo amžiaus gyventojais, proc. 8 5 ... Šaltinis: Švietimas 2001. Statistikos departamentas, 2002 Daugiausiai kvalifikacijos tobulinimo ir persikvalifikavimo kursuose dalyvavo sveikatos priežiūros sferos darbuotojai (26 proc.), saugos, transporto bei inžinerijos ir inžinerinių profesijų atstovai. Beveik trečdalis visų kursų klausytojų (32 tūkst.) mokėsi kursuose, kurios organizavo tradicinės mokymo įstaigos: profesinės, aukštesniosios ir aukštosios mokyklos (Lentelė 13). Nors lyginant su 2000 m., 2001 m. kursų klausytojų skaičius sumažėjo, tačiau didesnė klausytojų dalis įgijo profesinę kvalifikaciją (2001 m. profesinę kvalifikaciją įgijo 82,7 proc. dalyvavusių kursuose, 2000 m. – 62 proc.). Duomenų, kuriuos pateikia oficiali statistika palyginimas su darbingo amžiaus gyventojais, liudija (Lentelė 2.4), kad nedidelė dalis suaugusiųjų dalyvauja tęstiniame mokyme. Tai patvirtina ir gyventojų užimtumo

14 Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos veikla 2001 m. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, Vilnius, 2002 15 Kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo kursai įmonėse bei įstaigose, turinčiose Švietimo ir mokslo ministerijos licencijas


9

tyrimai, pagal kuriuos, 2001 m., tik 3.7 proc. 25-64 m. amžiaus gyventojų dalyvavo tęstiniame mokyme (tuo tarpu, kai Europoje – šis rodiklis siekė 8.7). Bedarbių dalyvavimas profesiniame mokyme. Bedarbių, nukreiptų i profesinio mokymo programą dalis, lyginant su užregistruotų bedarbių skaičiumi, padidėjo nuo 5,7 proc. 2000 m. iki 7,6 proc. 2001 m. (Lentelė 15).16 Tačiau, įvertinus, kad 38,8 proc. iš užregistruotų bedarbių yra be profesinio mokymo, įtrauktų į profesinio mokymo programą bedarbių skaičius yra per mažas.17 Lentelė 2.5. Bedarbių dalyvavimas profesiniame mokyme 1998 1999 2000 2001 Užregistruota bedarbių, iš viso 113688 148655 204908 223480 Įtraukta bedarbių į darbo rinkos aktyvios politikos programas

71379 76145 86260 106582

Iš jų, įtraukta į profesinio mokymo programą 16146 12569 11659 17000 Įtrauktų į profesinio mokymo programą dalis,

lyginant su visais bedarbiais, proc. 14,2 8,5 5,7 7,6

Šaltinis: Lietuvos darbo biržos veiklos ataskaita 2001 metais. LDB. – Vilnius, 2002 Dirbančiųjų dalyvavimas profesiniame mokyme. Oficiali statistika neišskiria, kiek dirbančiųjų dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo/perkvalifikavimo kursuose. CVTS-2 tyrimo duomenimis, tęstiniame mokyme dalyvauja 20 proc. visų dirbančiųjų (tarp kandidačių šalių, pagal darbuotojų dalyvaujančių tęstiniame mokyme skaičių pirmauja Čekija – 49 proc.; ES analogiškas rodiklis – 40 proc.). Formalaus arba neformalaus švietimo dalyviai. Oficiali statistika neatskiria, kokia dalis moksleivių/studentų arba suaugusiųjų dalyvauja neformaliame mokyme.

2.5. Orientavimas ir konsultavimas 2001 m. profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo srityje dirbo:

6 teritorinės darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos (TDRMKT) bei Ignalinos filialas. 2001 m. jose konsultavosi 57.8 tūkst. žmonių (13.8 tūkst. moksleivių, 40.9 tūkst. bedarbių, 1.7 tūkst. dirbančiųjų ir 1.4 tūkst. moksleivių tėvų ir pedagogų);

40 Informacijos ir konsultacijų centrų, penki darbo centrai ir trys jaunimo darbo centrai, įsteigti prie teritorinių darbo biržų. Jie konsultuoja darbo pasirinkimo klausimais, suteikia galimybę pasinaudoti duomenų bazėmis apie tuščias darbo vietas ir mokymosi galimybes.

Respublikinių moksleivių techninės kūrybos rūmų profesinio orientavimo skyrius. Profesinio orientavimo skyriaus psichologai (2 žmonės) dirba su moksleiviais individualiai bei pagal kvietimus organizuoja paskaitas mokyklose baigiamųjų (11-12) klasių moksleiviams ir besirenkantiems mokymosi profilį moksleiviams (8-10 klasių).

Jaunimo karjeros centras Kaune (įkurtas 1999 m., bendradarbiaujant Vytauto Didžiojo universitetui ir Atviros Lietuvos fondui). Jaunimo karjeros centras teikia informaciją ir konsultuoja apie studijas užsienyje, padeda sutvarkyti paraiškas.

Profesinio orientavimo išteklių informacinis centras buvo įkurtas 1998 m. kartu su Leonardo da Vinci agentūra. Pagrindinis centro uždavinys yra profesinio orientavimo priemonių gamyba ir sklaida bei mobilumo Europoje skatinimas.

Informaciją apie mokymo įstaigas, mokymo programas, stojimo sąlygas galima rasti Internete (pvz. Lietuvos švietimo informacinės sistemos profesinio mokymo informacinės posistemės tinklapyje18, LDRMT tinklapyje19, Profesinio orientavimo išteklių informacinio centro tinklapyje20). Profesinio informavimo ir konsultavimo sistema yra nepakankamai išplėtota; tik 10-15 proc. vidurinių mokyklų mokinių yra konsultuojami. Dabartinių profesinio orientavimo ir konsultavimo institucijų pajėgumai yra riboti. Be to, profesinio informavimo-konsultavimo specialistai nėra specialiai rengiami šiai veiklai. Svarbu pažymėti, kad 2002 m. buvo suburta darbo grupė Profesinio orientavimo strategijai sukurti, kuri turėtų pagerinti situaciją.

16 Monografija 17 Lietuvos darbo biržos veiklos ataskaita 2001 metais. LDB. – Vilnius, 2002 18 http://www.mokykla.smm.lt 19 http://www.ldrmt.lt 20 http://www.nrcg.lt


10

2.6. Švietimo sistemos pasirengimas laikytis Europos užimtumo strategijos principų Tačiau kol kas nėra apibrėžti kiekybiniai tikslai. Į tai reikėtų atsižvelgti, rengiant mokymosi visą gyvenimą strategiją, kurią numatoma baigti iki 2002 m. pabaigos. Kalbant apie švietimo sistemos pasirengimą laikytis Europos užimtumo strategijos principų, reikėtų paminėti tokius teigiamus procesus: Švietimą reguliuojanti įstatyminė bazė bei parengti strateginiai sistemos plėtros dokumentai atitinka ES

užimtumo strategijos ir Mokymosi visą gyvenimą memorandumo nuostatas. Jau pradėta rengti keletas svarbių strateginių dokumentų.

Žengti pirmieji žingsniai pripažįstant neformaliai įgytas žinias ir gebėjimus. Toliau tęsiamas daugiafunkcinių regioninių profesinio rengimo centrų steigimas. Pradėti rengti šie dokumentai: Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija; Profesinio orientavimo

strategija; Profesinio mokymo įstatymo naujos redakcijos koncepcija. Rūmai palaipsniui perima atsakomybę už baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų organizavimą, kas turėtų

pagerinti profesinio rengimo atitikimą darbo rinkos poreikiams bei profesinio rengimo kokybę. Tačiau į tam tikrus iššūkius vis dar būtina reaguoti: Lietuvos įstatyminė bazė neskatina dirbančių asmenų mokymo. Nėra sukurti mechanizmai sumažinti asmenų anksti paliekančių švietimo sistemą skaičiui. Profesinio orientavimo ir konsultavimo sistema yra nepakankamai išvystyta. Mokymo ir mokymosi būdų (pvz. „antro šanso“, pameistrystės) įvairovė turi būti toliau plėtojama. Ryšiai tarp atskirų švietimo grandžių yra nepakankami laiduoti palankias sąlygas mokymuisi visą

gyvenimą. Nėra sukurta vieninga visoms švietimo grandims kvalifikacijų sistema. Švietimo sistemos pajėgumai: žmonių ir materialiniai ištekliai - nepakankami siekiant laiduoti kokybiškas

mokymosi visą gyvenimą sąlygas ir adekvačiai reaguoti į struktūrinius ūkio pokyčius.


11

3. NAUJIENOS UŽIMTUMO POLITIKOJE IR JOS ĮGYVENDINIME

3.1. Pasirengimas įgyvendinti Europos Užimtumo Strategiją Kaip ir švietimo politikos strateginiai dokumentai, užimtumo politikos strateginiai dokumentai atitinka Europos užimtumo strategijoje suformuluotas pagrindines kryptis: užimtumo gebėjimų didinimą, darbo vietų kūrimą ir verslininkystės skatinimą, verslo ir dirbančiųjų prisitaikymo skatinimą, lygių galimybių vyrams ir moterims stiprinimą. Įgyvendinant LR Vyriausybės programą, 2001 m. buvo parengtas pagrindinis užimtumo politikos strateginis dokumentas „Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programa“. Dokumento struktūra ir turinys iš esmės atitinka Europos užimtumo kryptis. 2002 m. pradžioje tarp LR Vyriausybės ir Europos Komisijos buvo pasirašytas Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimo dokumentas. Šiame dokumente apibrėžta keletas trumpalaikų užimtumo ir darbo rinkos politikos prioritetų, kuriuose yra būtina pažanga, tame tarpe: aktyvių darbo rinkos programų plėtimas, diegiant mokymo ir kitas su ilgalaikiu įdarbinimu susijusias

priemones laikinojo įdarbinimo programų mažinimo sąskaita; darbo rinkos tarnybos regioninių valdymo ir konsultavimo struktūrų efektyvumo užtikrinimas atsižvelgiant

į bendrą nacionalinę regionų socialinės ekonominės plėtros strategiją; pasirengimas Europos socialinių fondų įsisavinimui, ypatingą dėmesį kreipiant į administracinių gebėjimų

stiprinimą finansinio valdymo, priežiūros ir vertinimo srityse. Šis dokumentas yra svarbus, rengiantis dalyvauti Europos užimtumo politikos koordinavimo procese. Be to, jame buvo išskirti tie prioritetai, kurie bus įgyvendinami panaudojant Europos socialinio fondo investicijas. 2001 metų lapkričio mėnesį pradėtas vykdyti PHARE - Dvynių projektas ,,Pasirengimas Europos užimtumo strategijai”. Projektą kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina Danijos nacionalinė darbo rinkos tarnyba dalyvaujant Danijos darbo ministerijai bei Švedijos nacionalinė darbo rinkos administracija. Projekto tikslas – pateikti rekomendacijas dėl užimtumo ir darbo rinkos sistemos administravimo, siekiant kad ji gebėtų įgyvendinti Europos užimtumo strategijos keliamus reikalavimus. Rengiantis įsisavinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą Lietuvai, kuriamos šią paramą administruosiančios struktūros. Įgyvendinančios institucijos funkcijas atliks 2002 m. birželio mėn. dviejų ministerijų - Socialinės apsaugos ir darbo ir Švietimo ir mokslo – pastangomis įsteigtas Žmonių išteklių plėtros programų paramos fondas, kurio tikslas – paremti įgyvendinant PHARE socialinės ir ekonominės sanglaudos programų projektus ir pasirengti Europos socialinio fondo paramai.

3.2. Pagrindiniai užimtumo politikos tikslai ir priemonės LR Vyriausybės 2000-2004 m. programoje užimtumo didinimas yra išskirtas kaip vienas iš pagrindinių tikslų, kurio pasiekimui numatyta ypatingą dėmesį skirti nedarbo mažinimui ir prevencijai, skatinti investicijas, gerinti paramą regionų verslui, rūpintis darbo jėgos kvalifikacija ir orientavimu į vietinę rinką, aktyvinti darbo rinkos politiką ir pan. Minėtos „Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos“ pagrindiniai strateginiai tikslai yra: įveikti neigiamus struktūrinės ūkio reformos ir išorės poveikio padarinius gyventojų užimtumui ir darbo

rinkai; didinti gyventojų užimtumą, mažinti nedarbą ir subalansuoti darbo rinką; pasirengti prisidėti prie ES užimtumo strategijos koordinavimo.

Jos ilgalaikis tikslas yra didinti gyventojų užimtumą, iki jis pasieks ES valstybių vidutinį lygį, ir siekti visiško užimtumo. Programos kryptys yra darbo vietų sistemos plėtojimas (verslininkystės skatinimas), užimtumo rėmimo tobulinimas, gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių didinimas, lygių galimybių darbo rinkoje didinimas, užimtumo politikos integralumo didinimas.

3.3. Teisinės bazės kaita 2002 m., buvo priimta: Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarka, nustačiusi darbo vietų steigimo ir

įdarbinimo į jas organizavimą darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams.


12

Įdarbinimo į užimtumo fondo remiamus darbus tvarka, nustačiusi Užimtumo fondo remiamų darbų organizavimą bedarbiams. Remiamų darbų tikslas sudaryti galimybę įgyti darbo įgūdžius arba juos tobulinti betarpiškai darbo vietoje, ir nustatyti kvalifikacinių žinių, kurių trūksta, siekiant dirbti darbo vietoje, ir jas papildyti profesinio mokymo kursuose.

Ilgalaikių bedarbių profesinių žinių ir praktinių įgūdžių atnaujinimo organizavimo ir vykdymo tvarka, nustačiusi ilgalaikių bedarbių profesinių žinių ir praktinių įgūdžių atnaujinimo priemones, jų įgyvendinimo organizavimą, vykdymą ir finansavimą. Pagal tvarką, įgūdžių atnaujinimo priemonės organizuojamos ilgalaikiams bedarbiams įdarbinant į užimtumo rėmimo subsidijomis įsteigtas darbo vietas, įdarbinat į vietinių užimtumo iniciatyvų projektais įsteigtas darbo vietas, viešuosiuose darbuose, grupiniuose užsiėmimuose darbo klubuose.

2002 m. pagerintos invalidų įdarbinimo ir naujų darbo vietų kvotų nustatymo sistemos teisinės nuostatos. Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymu padidintas darbdavių suinteresuotumas įdarbinti invalidus. Įdarbinimo kvotos nustatomos tiktai I ir II grupės invalidams, kaip sunkiausiai integruojamų į darbo rinką asmenų grupei. Maksimalus jų įdarbinimo kvotos dydis padidintas nuo 2 iki 5 procentų bendro įmonės darbuotojų skaičiaus, jeigu įmonėje yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų. Taip pat patvirtinta nauja Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo tvarka, nustačiusi gaires vietinių užimtumo iniciatyvų (VUI) projektams.21

3.4. Valdymas ir atsakingos institucijos Pagrindinį vaidmenį formuojant užimtumo ir darbo rinkos politiką vaidina LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Pagrindinės darbo rinkos ir užimtumo politiką įgyvendinančios institucijos yra Lietuvos darbo birža ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba. Lietuvos darbo birža vykdo pasyvias ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones. LDB susideda iš Respublikinės ir 46 teritorinių darbo biržų. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba (LDRMT) įgyvendina darbo rinkos mokymo politiką bei organizuoja profesinio mokymo informavimo bei konsultavimo paslaugų teikimą. Ji atsakinga už darbo rinkos mokymo turinį, prižiūri institucijų, gavusių licenciją mokyti pagal darbo rinkos mokymo programas, veiklą. Bendradarbiavimas nacionaliniame, regioniniame ir vietiniame lygyje. Glaudžiausiai bendradarbiaujama su savivaldybėmis. Bendradarbiavimas vyksta per viešųjų darbų organizavimą, įgyvendinant Paskolos bedarbiams savo verslui organizuoti suteikimo tvarką, numatant prevencines priemones grupės darbuotojų atleidimo atveju. Socialinė partnerystė. Socialiniai partneriai užimtumo politikos formavime dalyvauja per trišales komisijas. Respublikinė Trišalė komisija prie LDB teikia Respublikinei darbo biržai pasiūlymus dėl prioritetinių darbo rinkos politikos priemonių nustatymo ir jų finansavimo, socialinės pagalbos bedarbiams tobulinimo, Užimtumo fondo lėšų paskirstymo teritorinėms darbo biržoms, gyventojų užimtumo programų rengimo ir kt. Prie kiekvienos darbo biržos yra įkurtos Trišalės komisijos. Trišalių komisijų sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Vertindami darbo rinkos sistemos valdymą, ekspertai pažymi, kad Lietuvoje yra sukurtas gana tankus valstybinių įdarbinimo institucijų tinklas bei struktūros socialinei partnerystei. Tačiau lieka ir spręstinų problemų. Pirma, Teisiniuose dokumentuose, reglamentuojančiuose darbo rinkos institucijų veiklą, nepakankamai aiškiai atskirtos LDB ir LDRMT funkcijos. Tai sąlygoja tam tikrą veiklos pasikartojimą. Antra, trišalių komisijų veikla dažnai yra formali ir nedaro jokio poveikio darbo rinkai. Jų veiklos gerinimui skiriamas nepakankamas dėmesys. Trečia, centralizuotas LDB valdymas trukdo lanksčiai ir greitai spręsti užimtumo problemas vietiniu lygmeniu. 22 Finansavimas. 2001 m. beveik 37 mln. Litų buvo skirta personalui, administravimo ir kitoms išlaidoms, virš 59 mln. Litų – aktyvioms darbo rinkos programoms ir apie 72 mln. – pasyvioms programoms. Palyginimui, 2000 m. aktyvioms darbo rinkos programoms skirta virš 39 mln. Litų, o pasyvioms – virš 80 mln. litų. Planuojama, kad 2002 m. pirmą kartą aktyvioms priemonėms bus skirta daugiau lėšų nei pasyvioms priemonėms (planuojama skirti 75 mln. Litų aktyvioms darbo rinkos programoms ir 71 mln. Litų - pasyvioms programoms).

21 VUI projektų tikslas yra suaktyvinti vietos bendruomenės pastangas darbo vietoms kurti, siekiant kartu spręsti su dideliu nedarbu susijusias socialines problemas. Darbdaviai, turintys verslo idėjų, gali pretenduoti į finansinę paramą darbo vietų steigimui, įsipareigodami įdarbinti socialiai pažeidžiamus asmenis. 22 Šalies monografija


13

3.5. Lietuvos darbo biržos paslaugos

3.5.1. Struktūra ir organizacija Kaip jau minėta, LDB susideda iš Respublikinės darbo biržos ir 46 teritorinių darbo biržų. Teritorinių darbo biržų aptarnaujamos teritorijos skiriasi dydžiu ir gyventojų skaičiumi. Todėl, 28 biržos turi poskyrius (iš viso 46 poskyriai). Darbo paklausą ir pasiūlą nacionaliniu mastu analizuoja ir galimus darbo rinkos pokyčius prognozuoja Respublikinė darbo birža. Ji taip pat organizuoja ir finansuoja mokslinius tyrimus gyventojų užimtumo srityje, rengia pranešimus bei apžvalgas apie šalies ir atskirų jos vietovių darbo rinkos būklę, bendradarbiauja su užsienio šalimis, tvarko Užimtumo fondo lėšas nustatyta tvarka ir kt. Respublikinė darbo birža vadovauja teritorinių darbo biržų veiklai bei skiria lėšas jų išlaikymui. Ją sudaro darbo rinkos politikos realizavimo, darbo pasiūlos ir paklausos, informacinės sistemos organizavimo, Užimtumo fondo apskaitos ir užsienio ryšių skyriai. Teritorinės darbo biržos vykdo LDB funkcijas vietiniu lygmeniu. Jos yra pavaldžios Respublikinei darbo biržai. Paprastai, teritorinę darbo biržą sudaro informacinės sistemos organizavimo ir statistikos, Užimtumo fondo apskaitos, personalo ir ūkio bei Klientų aptarnavimo ir darbo rinkos programų skyriai.

3.5.2. Paslaugų teikimas LDB personalas. Šiuo metu LDB dirba 1312 darbuotojų, iš kurių 54 proc. tiesiogiai patarnauja klientus. Moterys sudaro 82 proc. personalo. Teritorinėse darbo biržose darbuotojų skaičius svyruoja nuo 18 iki 181, o tiesiogiai aptarnaujančių klientus dalis – nuo 38 proc. iki 67 proc. LDB duomenimis, personalo amžiaus vidurkis yra 41 metai, didžioji dalis darbuotojų (72 proc.) yra30-50 metų amžiaus. Dauguma darbuotojų (79proc., neskaitant techninio arba ūkinės dalies personalo) turi aukštojo mokslo diplomus. Priklausomai nuo aptarnaujamos teritorijos, vienam darbuotojui tenka nuo 76 iki 641 registruotų bedarbių. 23 Klientų grupės. LDB teikia paslaugas darbo ieškantiems asmenims ir darbdaviams. LDB 2001 m. veiklos ataskaitoje nurodyta, kad 2001 m. pabaigoje darbo biržose buvo užregistruota 224 tūkst. bedarbių, 1,9 tūkst. mažiau nei metų pradžioje. Vyrai sudarė 52,5 proc., jaunimas 12,8 proc. užregistruotų bedarbių. Jaunų bedarbių dalis sumažėjo 2,4 proc. Nekvalifikuoti bedarbiai sudarė 30 proc., ilgalaikiai bedarbiai – 33,3 proc. užregistruotų bedarbių. Ilgalaikių bedarbių dalis padidėjo 5,7 proc. 2001 m. paslaugos buvo suteiktos 39 tūkst. darbdavių (2000 m. – 27,6 tūkst. darbdavių). Funkcijų apimtis. LDB teikiamos paslaugos daugiau orientuotos į ieškančius darbo asmenis ir apima profesinį orientavimą ir konsultavimą, informavimą apie laisvas darbo vietas, tarpininkavimą įdarbinant Lietuvoje ir kitose šalyse, bedarbių pašalpų skyrimą ir mokėjimą, įdarbinimo planų sudarymą, pažymų išdavimą, viešųjų darbų ir Užimtumo fondo remiamų darbų organizavimą, rekomendacijų įdarbinimui ar viešiesiems darbams išrašymą, profesinio mokymo bei darbo klubų organizavimą, konsultacinę bei finansinę paramą organizuojant savo verslą ir kt. Taip pat, prieš siųsdama bedarbius į remiamus darbus, darbo birža tikrina įmonių sąlygas bei jų pasirengimą įdarbinti siunčiamus asmenis, sudaro su darbdaviais sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą bei administruoja užimtumo rėmimo subsidijas. Papildomai darbo birža rengia ir vykdo tikslines darbo rinkos politikos programas. Pavyzdžiui, 2001 m. buvo įgyvendinamos jaunimo (iki 25 m.) užimtumo, absolventų aktyvios integracijos, ilgalaikio nedarbo prevencijos ir kt. tikslinės programos. Kita svarbi LDB funkcija yra vietinių užimtumo iniciatyvų administravimas ir finansavimas. Specialios priemonės socialiai pažeidžiamoms grupėms. 2001 m. 3,4 tūkst. asmenų su negalia ir 3,1 tūkst. asmenų, sugrįžusių iš įkalinimo įstaigų buvo įdarbinta arba įtraukta į darbo rinkos politikos priemones. Pirmą kartą, finansuojant iš valstybės biudžeto, įgyvendinta profesinio mokymo programa grįžusiems iš įkalinimo įstaigų bedarbiams. Teikiant paramą vietinių užimtumo iniciatyvų projektams, daugiau nei kas antras įdarbintas į naujai įsteigtas darbo vietas yra socialiai remtinas asmuo. Profesinis informavimas ir konsultavimas. 2001 m. prie teritorinių darbo biržų naujai įsteigti 5 Informacijų ir konsultacijų centrai ir 2002 m. jau visi TDB klientai galėjo pasinaudoti teikiamomis informavimo ir konsultavimo paslaugomis. Profesiniam informavimui ir orientavimui parengti profesijų aprašai. Be to, LDB plečiamas atviro informavimo tinklas: savarankiškos informacijos paieškos sistemos (SIP) integruotos su

23 Įvertinimui naudoti 2002 m. kovo mėn. duomenys


14

profesiniam informavimui skirta sistema (PIC). Informaciją apie save gali palikti ieškantys darbo asmenys arba darbdaviai, ieškantys darbuotojų. Bendradarbiavimas su darbdaviais. 2001 m. pasirašyta 6,3 tūkst. bendradarbiavimo susitarimų. Bendradarbiavimas su darbdaviais apima jų dalyvavimą Trišalėse komisijose, dalyvavimą projektuose bei apklausose. Tyrimai rodo, kad 90 proc. darbdavių, su kuriais bendradarbiaujama, LDB paslaugas vertina gerai. Aktyvių ir pasyvių darbo rinkos priemonių santykis. Vykdant aktyvios darbo rinkos politikos priemones daugiau lėšų buvo skirta jų finansavimui. 2001 metais šiems tikslams buvo panaudota 59,5 mln. Užimtumo fondo lėšų (2000 metais – 39,1 mln. litų). Kaip jau buvo minėta, 2002 metais pirmą kartą planuojama skirti daugiau lėšų aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti nei pasyvioms priemonėms (75,4 mln. litų ir 71 mln. atitinkamai). Finansavimo aktyvioms priemonėms padidėjimas leido į šias priemones įtraukti daugiau bedarbių. 2001 metais tokiose darbo rinkose politikos priemonėse dalyvavo 106,6 tūkst. asmenų, arba 42,6 proc. teritorinėse darbo biržose registruotų bedarbių. Tai penktadaliu daugiau negu 2000 metais. Be to, 2001 m. bedarbių pašalpų paskirta mažiau nei 2000 m.24

3.5.3. Veiklos priežiūra ir įvertinimas Lietuvos darbo birža jau keletą metų savo veiklą grindžia valdymu pagal tikslus. Teritorinėms darbo biržoms nustatyti 24 rodikliai, pagal kuriuos veikla vertinama kiekvieną mėnesį, ketvirtį ir užbaigus metus. Patvirtinta veiklos vertinimo apskaičiavimo metodika. Visa tai leidžia įvertinti bei koreguoti teritorinių darbo biržų veiklą, gerinti jų teikiamų paslaugų ir įgyvendinamų priemonių kokybę. 25 Kaip pažymima Šalies Monografijoje, ekspertų nuomone, valdymas pagal tikslus LDB yra gana gerai išplėtotas ir darbo rinkos rodiklių sistema atitinka naudojamus Europos valstybėse rodiklius, tačiau įgyvendinimo rodiklių sistemą būtina tobulinti.

3.6. Įdarbinimo agentūrų parengtis dalyvauti įgyvendinant Europos užimtumo strategiją Valstybinės įdarbinimo agentūros turėtų tapti svarbiausiu įrankiu bendrai ES užimtumo strategijai įgyvendinti. Bendros strategijos įgyvendinimui jau ruošiamasi: rengiamas veiksmų planas bei investicinis projektas įsijungimui į EURES (Europos užimtumo tarnybų ir jų partnerių tinklą). Tačiau norint prisidėti prie ES užimtumo strategijos koordinavimo, būtina tęsti darbo rinkos institucijų valdymo racionalizavimą ir decentralizavimą, modernizuoti teritorines darbo biržas, didinti jų atsakomybę už padėtį darbo rinkoje, galimybes lanksčiau naudoti turimas lėšas vietos darbo rinkos problemoms spręsti, taikyti naujus darbo su klientais veiklos organizacinius principus. Šios priemonės numatytos Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programoje.

24 Ataskaita apie Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 m. programos vykdymą 25 Ataskaita apie Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 m. programos vykdymą


15

4. IŠVADOS Per 2001 m. ir pirmą 2002 m. pusmetį pažanga, įgyvendinant mokymąsi visą gyvenimą ir rengiantis Europos užimtumo strategijai, buvo pasiekta tokiose srityse: Teisinės bazės ir strateginių dokumentų rengimas. Lietuvoje nauji teisiniai ir strateginiai švietimo ir

užimtumo sistemų plėtros dokumentai yra rengiami pagal Europos užimtumo strategiją ir Mokymosi visą gyvenimą memorandumą. 2001 m. buvo parengta ir visuomenės svarstymui pateikta nauja Švietimo įstatymo redakcija. Tai pasakytina ir apie Lietuvos švietimo plėtros strategines nuostatas 2003-2012 metams. Be to, buvo parengtas Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimo dokumentas, kurį 2002 m. pradžioje pasirašė LR Vyriausybė ir Europos Komisija.

Profesinio rengimo atitikimas ūkio poreikiams. Mokymo turinys yra atnaujinamas kompetencijų ir tikslų pagrindu.

Profesinio mokymo institucijų tinklo optimizavimas. Tęsiamas daugiafunkcinių regioninių profesinio rengimo centrų steigimas.

Socialinių partnerių įtraukimas į vertinimo procesą. Siekiant didinti profesinio rengimo atitikimą darbo rinkos poreikiams, atsakomybė už baigiamųjų egzaminų organizavimą ir įgyvendinimą palaipsniui yra perduodama Rūmams. Procesą numatoma baigti per ateinančius metus.

Neformaliai įgytų žinių ir gebėjimų pripažinimas. Priimti pirmieji teisiniai aktai, nustatantys pripažinimo procedūrą.

Pasyvių ir aktyvių darbo rinkos priemonių balansas. Padidėjo lėšų, skirtų aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms, dalis. Tai leido į aktyvias darbo rinkos politikos priemones įtraukti daugiau bedarbių.

Bedarbių mokymas. Atviro konkurso tvarkos taikymas, organizuojant bedarbių mokymą, pirma, leido paįvairinti mokymo teikėjų ratą. Antra, tai sumažino mokymo kaštus, kas leido į profesinį mokymą įtraukti daugiau bedarbių.

Atvira darbo rinkos informavimo sistema. LDB plečia atvirą darbo rinkos informavimo sistemą, diegdama naujas technologijas. Be to, prie TDB toliau steigiami Informavimo ir konsultavimo centrai ir jau visi TDB klientai gali pasinaudoti informavimo ir konsultavimo paslaugomis.

Įdarbinimo įstaigų pasirengimas dalyvauti Europos užimtumo strategijoje. 2001 m. pradėtas vykdyti PHARE - Dvynių projektas ,,Pasirengimas Europos užimtumo strategijai”. Projekto tikslas – pateikti rekomendacijas dėl užimtumo ir darbo rinkos sistemos administravimo, siekiant kad ji gebėtų įgyvendinti Europos užimtumo strategijos keliamus reikalavimus.

Tačiau išlieka keletas spręstinų problemų: Lietuvoje egzistuoja didelis nubyrėjimo (drop-out) procentas pagrindinio ugdymo laikotarpiu ir jo

pabaigoje. Virš 20 proc. jaunuolių palieka švietimo sistemą net neįgiję pagrindinio išsilavinimo. Ryšiai tarp pirminio ir tęstinio profesinio mokymo yra nepakankami laiduoti palankias sąlygas mokymuisi

visą gyvenimą. Nors tiek darbo rinkos profesinio mokymo, tiek pirminio profesinio mokymo programos yra modulinės, moduliai nėra homogenizuoti, o tai trukdo kurti vieningą kvalifikacijų sistemą. Nėra sukurtos galimybės horizontaliam perėjimui iš darbo rinkos į profesinį mokymą bei perėjimui į aukštesnio lygio studijas.

Egzistuoja profesinio rengimo neatitikimas ūkio poreikiams. Tęstinis profesinis mokymas yra nepakankamai išplėtotas. Tik 20 proc. dirbančiųjų dalyvauja tęstiniame

mokyme (pagal CVTS2). Tai yra du kartus mažiau nei ES vidurkis. Švietimo sistemos pajėgumai: žmonių ir materialiniai ištekliai - nepakankami siekiant laiduoti kokybiškas

mokymosi visą gyvenimą sąlygas ir adekvačiai reaguoti į struktūrinius ūkio pokyčius. Profesinio orientavimo ir konsultavimo sistema yra nepakankamai išvystyta. Egzistuoja dideli darbo krūvio skirtumai tarp teritorinių darbo biržų. Tikėtina, kad tai sąlygoja didelius

teikiamų paslaugų kokybės skirtumus. Bedarbių, nukreiptų į profesinį mokymą, dalis yra per maža (7,6 proc. visų registruotų 2001 m.),

atsižvelgiant į faktą, kad 38,8 proc. registruotų bedarbių yra be profesinio pasirengimo. Pagal viešųjų konkursų tvarką reguliuojančius įstatymus, mokymo teikėjai, siūlantys mažiausią kursų

kainą, laimi. Dėl mažos kursų kainos gali nukentėti paslaugų kokybė. Tolimesni reformos žingsniai būtų: Turi būti sukurti mechanizmai asmenų, anksti paliekančių švietimo sistemą, prevencijai bei mechanizmai,

skirti sumažinti šių asmenų skaičiui (alternatyvūs mokymo būdai, „antras šansas“, pameistrystė. Turi būti plėtojama profesinio orientavimo ir konsultavimo sistema. Siekiant užtikrinti geresnį profesinio rengimo ir ūkio poreikių atitikimą, turi būti tobulinama kokybės

užtikrinimo sistema. Turėtų padidėti investicijos į švietimo infrastruktūrą.


16

Turi būti sukurta vieninga visoms švietimo grandims kvalifikacijų sistema. Turi būti skatinami palyginamieji ir prognostiniai kvalifikacijų ir užimtumo poreikių bei kiti tyrimai. Būtina toliau plėtoti ir įgyvendinti formaliu, neformaliu bei informaliu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo

sistemą. Būtina sumažinti tiek kiekybinius, tiek kokybinius teritorinių darbo biržų paslaugų skirtumus. Būtina didinti bedarbių dalyvavimą profesiniame mokyme. Viešojo konkurso tvarka turi būti toliau plėtojama, siekiant, kad mokymas geriau atitiktų nustatytus

kokybės kriterijus.


17

LITERATŪRA

LR Švietimo įstatymo koncepcija, 2001

Šalies monografija, 2002

Employment in Europe 2001. Recent Trends and prospects - European Communities, 2001

Bendrasis Lietuvos užimtumo politikos prioritetų įvertinimo dokumentas, 2002

Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas (tyrimų duomenimis), 1998-2001 m. Statistikos departamentas, Vilnius 2002

Lietuvos darbo biržos veikla 2000 metais. Lietuvos darbo birža – Vilnius, 2001

Lietuvos darbo biržos veikla 2001 metais. Lietuvos darbo birža – Vilnius, 2002

Lietuvos darbo biržos veikla ir darbo rinka 1991-2000. Lietuvos darbo birža - Vilnius, 2001

Lietuvos statistikos metraštis. Lietuvos statistikos metraštis– Vilnius, 1997, 1998, 1999, 2000, 2001

Lithuanian Economy. Ministry of Foreign Affairs, 2002. http://www.urm.lt

LR Užimtumo didinimo 2001-2004 metu programa -Valstybes žinios, No 40, 2001

LR Vyriausybės 2001-2004 metų programa - Valstybės žinios, No 62, 2001

Ataskaita apie Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001-2004 m. programos vykdymą, 2002

Smulkaus ir vidutinio verslo būklė bei jos plėtros tendencijos Lietuvoje, http://www.svv.lt

Statistics in focus First Survey of continuing vocational training in enterprises in candidate countries (CVTS2)- European Communities, 2002

Švietimas (Education), Statistics Lithuania – Vilnius, 2001, 2002

http://www.urm.lt/

http://www.svv.lt/

naujienos Švietimo ir uŽimtumo politikoje · pramonę bei medienos ir medienos produktų gamybą....

Documents