7 meno dienos | 2012 m. birþelio 29 d. | Nr. 26 (994) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2012 m. birþelio 29 d., penktadienis Nr. 26 (994) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md3Rygos operos festivalis

4Pokalbis apie animatoriø Vladislavà Starevièiø

5Rûtos Mickienës meno projektas

6„Artscape“: Andrius Zakarauskas, Ran Slavin

8Krystianas Lupa apie teatrà ir valdþià

Asta Jackutë

„Meno celës“ – jau tradicinë ge-riausiø Vilniaus dailës akademijosabsolventø darbø paroda, kuriojesiekimas nustebinti, sukurti inova-tyvø meno kûriná iðreikðtas maksi-maliai. Ðiais metais „Meno celëse“pristatomi 150 absolventø diplomi-niai darbai. Paroda, vykstanti moks-lo institucijoje, kaip áprasta, turi iredukacinæ funkcijà – jaunieji meni-ninkai komunikuoja tarpusavyje, suakademine ir kartu su plaèiàja vi-suomene. Tokia paroda yra puikiproga susidaryti vientisà vaizdàapie jaunuosius lietuviø kûrëjus ga-lerijose retai besilankantiems.

Pirmasis áspûdis „Meno celiø“parodoje – meno rûðiø gausa ir ávai-rovë, tikros „akiø ganyklos“ kiek-vienam skoniui. Nuo skulptûros,tapybos, fotografijos, scenografijosdarbø iki instaliacijø, industrinio,kostiumo dizaino darbø ar komu-

NepataikaujantysÁspûdþiai ið „Meno celiø 2012“ ir „Jaunojo dizainerio prizo“

konkurso laureatø parodos

nikacinio dizaino projektø. Ðiltàbirþelio 16-osios vakarà „Menocelës“ okupavo Akademijos kori-dorius, dirbtuves, parodø sales, stu-dentø auditorijas, vidinius kieme-lius ir nesitrauks iki pat liepos 5dienos.

Nesiekdama aptarti visos „Me-no celiø“ ekspozicijø ávairovës, ap-þvelgsiu keletà man labiausiai ástri-gusiø, taip pat ir daugiausia þiûrovø,vertinimø ir diskusijø sukëlusiø pa-rodos darbø.

Senuosiuose akademijos rû-muose tapytoja Viktorija Rotkytëpristatë portretø serijà „Homo Ho-mini“. Tapytoja narsto þmoniø su-svetimëjimo, atskirties, abejingumovienas kitam problemà. Pasteliniøtonø, laisvu potëpiu atliktø portre-tø veikëjai þiûrovams atsukæ nuga-ras, maksimaliai nuasmeninti, tra-faretiðki. Autorës darbai sufleruoja,kad nusigræþusiu personaþu galibûti bet kuris asmuo, dëvintis abe-

jingumo kaukæ, besielgiantis ðab-loniðkai, nejautriai. O tapytojoPauliaus Vaitulaièio darbai sukurtinaudojantis klasikiniu, pleneriniutapybos gamtoje metodu. Autoriausdarbuose jauèiamas meditatyvus gë-rëjimasis lietuviðkuoju peizaþu, na-tûralia gamta, jautriai iðgyventa aki-mirka. Þiûrovui pieðiniø kalbaatveriamas asmeniðkas praëjusiosvasaros kelionës dienoraðtis, ákvëp-tas perskaitytos lietuviø poezijos.

Sutemus vidiniame akademijossenøjø rûmø kiemelyje Grafinio di-zaino katedra su partneriais „AVISLietuva“, pasauliniais automobiliønuomos lyderiais, pristatë grupináprojektà – pirmàjá Lietuvoje „Art-Car“ automobilio dizainà. Grafiniodizaino studentø sukurti automo-bilio dekoravimo pasiûlymai buvoprojektuojami ant automobilio (fil-muotà medþiagà galima pasiþiûrëti

N U K E L T A Á 7 P S L .

Sandra Ajutytë. „Suvarþymai“. Vadovë Severija Inèirauskaitë-Kriaunevièienë

Liepà skaitykite mus www.7md.ltKitas spausdintas numeris iðeis

rugsëjo 7 d.

Andrius Zakarauskas. „Objektas“

A.

VA

LIA

UG

OS N

UO

TR.

2 psl. 7 meno dienos | 2012 m. birþelio 29 d. | Nr. 26 (994)

Kronika

Druskininkø vasara suM.K. Èiurlioniu

Liepos 1 – rugsëjo 22 d. Lietu-vos muzikø rëmimo fondas ir Drus-kininkø savivaldybë rengia jau Xfestivalá „Druskininkø vasara suM.K. Èiurlioniu“. Kurorto muzie-juose, vieðojoje bibliotekoje, sana-torijose, SPA centrø, vieðbuèiøkoncertinëse salëse, Druskininkø,Liðkiavos, Senosios Varënos baþ-nyèiose, graþiausiose lauko erdvë-se vyks simfoninës, kamerinës, cho-rinës, fortepijono, vargonø muzikoskoncertai, M.K. Èiurlioniui ir Mai-roniui skirti skaitymai, muzikinës-literatûrinës popietës, parodos,ekskursijos, laukia M.K. Èiurlioniostudijø savaitës, Smuiko muzikosðventës, Smuikininkø meistriðku-mo mokyklos renginiai.

Keturiasdeðimtyje renginiø da-lyvaus per 200 Lietuvos menomeistrø ir talentingø jaunøjø me-nininkø, uþsienio atlikëjø ið D. Bri-

tanijos, Italijos, JAV, Olandijos,Ðveicarijos.

Druskininkø Ðvè. Mergelës Ma-rijos Ðkaplierinës baþnyèioje dumënesius kiekvienà sekmadienáskambës ciklo „Èiurlioniðkàjà sty-gà palietus“ muzika, vargonuostarptautiniø konkursø laureatai,koncertuose dalyvaus dainininkai,smuikininkai, pûtikai, M.K. Èiur-lionio memorialiniame muziejujemuzikuos jauni, pripaþinimà jau pel-næ pianistai Rokas Valuntonis, Ri-ma Chaèaturian, koncertà „Laiðkaisau paèiam“ surengs smuikininkasAidas Strimaitis ir pianistë EglëStrimaitienë. Druskininkuose lan-kysis M.K. Èiurlionio kvartetas, þy-mi pianistë Birutë Vainiûnaitë, ita-lø kompozitorius ir pianistas OrazioScortino. Choriná M.K. Èiurlioniopalikimà pristatys Druskininkø irLazdijø kultûros centrø chorai„Gija“ ir „Gaustas“.

Poezijos ir muzikos gerbëjusDruskininkø savivaldybës vieðojibiblioteka pakvies á aktorës Graþi-nos Urbonaitës ir Maironio lietu-

viø literatûros muziejaus direkto-rës Aldonos Ruseckaitës Maironioskaitymus, skirtus poeto 150-osiomsgimimo metinëms. M.K. Èiurlio-nio memorialiniame muziejuje Vals-tybinio jaunimo teatro aktoriaiGediminas Storpirðtis ir AleksasKazanavièius skaitys Arvydo Juo-zaièio naujo kûrinio „Èiurlionis.Juodoji saulë“ iðtraukas, o auto-rius pasidalins savo kûrybiniais su-manymais.

Rugpjûèio pradþioje vyks kulmina-cinis festivalio renginys – M.K. Èiur-lionio studijø savaitë. Jos progra-moje – tarptautinë konferencija„M.K. Èiurlionis ir pasaulis“, Smui-ko muzikos ðventë ir Smuikininkømeistriðkumo mokykla. Á konferen-cijà atvyks per 20 M.K. Èiurlioniokûrybos tyrëjø, muzikologø, litera-tûrologø ið Lietuvos, Italijos, Len-kijos, Norvegijos, Rusijos. Konfe-rencijos dalyviai susipaþins sunaujausiais þymiø tyrëjø darbais apiedidájá menininkà, aptars M.K. Èiur-lionio kûrybos sklaidà Lietuvoje irpasaulyje.

Festivalio pabaigos koncerte da-lyvaus Lietuvos nacionalinis simfo-ninis orkestras, diriguojamas maest-ro Juozo Domarko, solistai AstaKrikðèiûnaitë ir Liudas Norvaiðas.

Svarbia festivalio dalimi, kaip irkasmet, bus dailës parodos, prista-

Augustinas Savickas – tokia ga-linga figûra mûsø kultûroje, mûsøtapyboje, menotyroje, memuaris-tikoje, kad sunku já aprëpti – tarsikoká ðimtmeèiø àþuolà... Ir pats bu-vo galingo stoto, aukðtas, graþus irjaunas, ir subrendæs, apaðtaliðkassulaukæs senatvës... Daugybë tapy-bos drobiø, akvareliø, pieðiniø, kny-gø, straipsniø, gausybë mokiniø,begalë gyvenimo istorijø... Paðaipusgeranoriðkai, sarkastiðkai ar kan-dþiai ir sau, ir kitiems, tik po ta ðyp-senële tarsi graudulys ir skausmasdël iðgyvento likimo.

Toks lëtas keliavimas debesøvirð IðëjusioJis þiûri á dangøðviesa kurpaveikslus lytëjo,be jos jie – negimæ,nebûtø, neliktøkaip sielø paguoda,ar tëviðkës kelias

link baltos baþnytëlës,Raimutis,geltona liemenë,ar motinatylioj neþiniojir brolistarsi dievulëliaiKanèioj iðskobti,ar karo keliaiir saulës suskylantis ratas,gëlynai, vaikai ir ðventieji,tarp jø – Augustinaskaip pranaðas Biblijos...Uþsisklendþia ratas,vaikystën sugráþti,ir viskas graþu,ir spalvos, ir þodþiai,ir Dievo rankaTavo rankà vedþiojapaveiksluos ðituos,tapybos didybë Tavynuo Dþoto per Gojà,Rembrantà, Van Gogà,Sezanà iki Vienoþinskio– Tavy, po Tavæs...

Tas ratas – nuo vaikystës, nuoKopenhagos, kur tëvas, subtiliau-sios ekspresijos novelistas JurgisSavickis, buvo Lietuvos ambasado-rius Danijoje, Ðvedijoje, Norvegi-joje, Suomijoje, kitur...

Augustinas – Europos vaikasnuo Helsinkio iki Nicos. Ðitoji irprieðkario Kauno kultûra su Kip-ru Petrausku, Fiodoru Ðaliapinu,Mstislavu Dobuþinskiu, pas kuránorëjæs mokytis pieðti... Ir vyresnisbrolis Algirdas – visur kartu, kiekjo nuotraukø memuarø knygoje„Þalioji tyla“... Tie keli iðlikæ Algir-do giliausios tapybos paveikslai, ta-pyti Kauno meno mokykloje pasabiejø broliø mokytojà Justinà Vie-noþinská, – kaip brangiausios liku-sios relikvijos po to skaudþiausioiðsiskyrimo amþinybei su juo, sumotina prasidëjus karui, – á Rusi-jos neþinià, akmens skaldyklas, gy-venimà pusbadþiu, kur „iðgaruojavisos revoliucinës iliuzijos“, kaip sa-kë pats menininkas... Brolá suðau-do Kauno gete, kur jis savo noru iðmeilës þmonai þydaitei Julikai nu-eina... Ir motina ið skausmo ir ne-þinios pasikaria paraðiusi Augusti-nui (jei atsirastø) laiðkà...

Po karo – Vilniuje, kur pasiklys-davo senamiesèio gatvelëse, o Dai-lës institute – vël pas Justinà Vieno-þinská, kuris moko ne tik tapybos,bet yra ir tikriausias gyvenimo pa-vyzdys. Kaip ir mokytojas, kuris vie-nintelis neiðdavë M.K. Èiurlioniodailës, gindamas jà prieð akademi-kus ið Maskvos, ir buvo paðalintas iðinstituto, ið Dailininkø sàjungos,Augustinas Savickas raðo ginamàjástraipsná, cituodamas Romainà Rol-land’à, Maksimà Gorká, kurie þavë-josi Èiurlionio kûryba...

Nuo 1951 iki 1993 metø su per-traukomis Vilniaus dailës institutedaþnai tapo kartu su savo studen-

Ilgiausioj dienojAugustinas Savickas (1919–2012)

tais ir studijoje, ir vasaros prakti-kose... Pavydëdavom jo mokiniamsto artumo ir stebuklo matyti, kaipgimsta tikroji tapyba... LeonardasGutauskas dovanodamas savo kny-gà Augustinui Savickui raðo dedi-kacijà: „Mokytojui, kuris niekad ne-nurodinëjo, kaip tapyti dangø, nesþinojo, kad kiekvieno þmogausdangus jo ðirdyje“.

Su entuziazmu pasitinka Sàjûdá.Gorbaèiovas jam – Mussolini. Kaiverèiamas Dailës instituto rekto-rius, tampa vienu ið penkiø regen-tø, vadovaujanèiø Mokyklai tamaudringam laike. Paveiktas Sausio13-osios þudyniø, sukuria ciklà pa-veikslø, kurá, praëjus mënesiui, eks-ponuoja Sporto rûmø scenoje au-kø minëjimo vakare. Menininko

Karolina Juodelytë vargonuos Druskininkø baþnyèioje liepos 1 d.

paveikslus, klausydami muzikos,giesmiø ir poezijos, þiûri tûkstan-èiai renginio dalyviø...

Augustino Savicko paveikslai –jo gyvenimo þenklai – poetinë, filo-sofinë linijø, formø, spalvø didþiojiautobiografija. Uþ meninæ tiesà, josraiðkà, kovësi visa savo gyvastim ikipat gyvenimo pabaigos.

Su nuostaba syká maèiau daili-ninkà Parodø rûmuose pirmadie-ná, ne darbo dienà, betapantá, „be-taisantá“ ar perkuriantá jau parodojeeksponuojamà paveikslà...

Iðëjai, Mokytojau, kai aplinkuitaip þalia, þalia, paèioj ilgiausioj die-noj, paèioj trumpiausioj nakty, sa-kei, kad „didþiausias turtas – tyla,þalia tyla“.

A R V Y D A S Ð A L T E N I S

tysianèios tapytojø Aloyzo Stasiu-levièiaus, Mariaus Mindaugo Da-nio, jaunøjø dailininkø GerdenioGrickevièiaus, Þilvino Danio dar-bus bei Druskininkø moksleiviøpieðinius M.K. Èiurlionio tema.

LMRF INF.

Augustinas Savickas. „Kova su slibinu“. 1984 m.

N U O T R A U K O S I Ð A L B U M O „A U G U S T I N A S S A V I C K A S “ , V I L N I U S , „V A G A “ , 1987 M .

I n m e m o r i a m

7 meno dienos | 2012 m. birþelio 29 d. | Nr. 26 (994) 3 psl.

M u z i k a

Beata Baublinskienë

Vasarà galima vaþiuoti ne tik priejûros, bet ir á operos festivalius. 300km nuo Vilniaus yra Klaipëda, betlygiai toks pat atstumas iki Rygos,kur kasmet birþelá vyksta operos fes-tivalis. Nors ði Latvijos nacionalinësoperos rengiama ðventë trunka apiedvi savaites, nuvykusi vienam savait-galiui birþelio 15–17 d. spëjau ap-lankyti tris spektaklius ir ákvëpti ki-tokios nei Vilniuje atmosferos.

Secesiniø fantasmagorijø ið-puoðtos architektûros mieste l’artde vivre (gyvenimo meno) atmosfe-ra puoselëjama nuo kaviniø iki mu-ziejø. Antai uþsukus á Latvijos na-cionalinio muziejaus eksponuojamàXVII–XVIII a. floristinës tapybosparodà „Floros karalystë“, lanky-tojà pirmiausia pasitinka didþiulësvazos gyvø gëliø, o tarp drobiø galiiðvysti ir tokià, kur paveikslo pa-veiksle principu gëlës ir vaisiai tam-pa savotiðku rëmu Dievo Motinaisu kûdikiu (pvz., Breughelio jau-nesniojo drobëse). Dekoratyvu, betneprieðtarauja simbolikai.

Nerûpestingo meninio pramoga-vimo atmosfera smelkiasi ir á ope-ros teatrà. Ir ne tik þiûrovø salësprieigose – stilingai restauruotuo-se koridoriuose, fojë, bufetuose.Savotiðkas kvietimas pramogauti juspasiekia ir ið scenos. Mat latviamsopera – ne ðventa karvë, ávairiosnaujovës, eksperimentai, laisvesnispoþiûris á klasikà èia ásigalëjæ jausenokai. Ypaè daug dëmesio ski-riama spektakliø vizualumui, pra-dedant scenografijos sprendimaisir baigiant akivaizdþiu rûpinimusi,kad dainininkai atitiktø vaidmenstipaþà, kas pasiekiama ne tik peratlikëjø atrankas, bet, matyt, ir vë-liau tikslingai modeliuojant vaidme-ná pagal konkretø solistà. Bent jautoks áspûdis susidarë þiûrint trisfestivalio spektaklius – Piotro Èai-kovskio operà „Mazepa“, Gaeta-no Donizetti „Liuèijà di Lamer-mur“ ir Richardo Wagnerio „Dievøþûtá“. Þinoma, daryti iðvadas apielatviø ir mûsø operos gerbëjø sko-niø skirtumus, remiantis vien áspû-dþiais ið festivalio, kur susirenkanemaþai tarptautinës publikos, irneturint galimybiø susipaþinti sulatviø kritikos ir publikos atsiliepi-mais (pvz., internete), yra kiek keb-lu. Taèiau kai kurie skirtumai aki-vaizdûs. Mëginsiu juos apibrëþtiaptardama spektaklius.

P. Èaikovskio opera „Mazepa“.Ðá iðties retai statomà veikalà LNOatsiveþë ið Zagrebo, spektaklis yrabendras darbas su Kroatijos nacio-naliniu teatru. Jo premjera Rygojeávyko sausio 28 d., o ðeðtasis ope-ros spektaklis, kurá teko matyti, bu-vo drauge ir atsisveikinimas su ðiaopera. Beje, spektaklio muzikos va-dovas ir dirigentas yra ModestasPitrënas, kuris LNO eina vyriau-siojo dirigento pareigas.

Reþisierius Ozrenas Prohiãiusperkëlë XVII a. Ukrainos kazokøetmono Ivano Mazepos istorijà á

L’art de vivre dvasia operos teatreRygos operos festivalis

XX a. – lyg ir á Rusijoje bei Ukrai-noje po 1917 m. revoliucijos vyku-sio pilietinio karo laikus, lyg ir á po-kará. Operos libretas paraðytas pagalAleksandro Puðkino poemà „Pol-tava“. Jau pagyvenæs Mazepa at-vyksta á draugo, karvedþio Koèu-bëjaus dvarà praðyti jo dukters,17-metës Marijos rankos. Marija irMazepa myli vienas kità, taèiau të-vai – Koèubëjus ir jo þmona Liubo-vë – kategoriðkai atsisako iðleistidukrà uþ labai jau pagyvenusio jau-nikio. Tuomet Mazepa ákalba Ma-rijà bëgti. Kerðydamas Koèubëjusiðsiunèia savo patikëtiná Andrejø –taip pat ásimylëjusá Marijà – á Mask-và praneðti Petrui I, kad Mazepaketina paremti ðvedus, su kuriaistuo metu Rusija kariavo. Taèiau ca-ras nepatiki skundu ir suëmæs Ko-èubëjø su Andrejumi perduodajuos Mazepai, ðis nuteisia juos my-riop. Suþinojusi, kad mylimasis nu-þudë jos tëvà, Marija iðprotëja. Pol-tavos mûðyje patyræs pralaimëjimàMazepa pabëga, neákalbëjæs protonetekusios mylimosios vykti kartusu juo. Paskutinëje operos scenojeMarija dainuoja lopðinæ mirðtan-èiam iðtikimajam Andrejui.

Operos premjera ávyko 1884 m.(ji sukurta vëliau uþ „Eugenijø One-ginà“, bet anksèiau uþ „Pikø damà“).Ji truputá primena M. Musorgskio„Borisà Godunovà“ (1869, 1872):tiek savo tema – veiksmas vykstaneramiais kovø ir átakos dalinimo-si tarp Rusijos, Abiejø Tautø Res-publikos ir kitø ðaliø (Osmanø im-perijos, Ðvedijos) laikais, tiek irmuzika. Beje, ir Mazepa, ir Godu-novas skirtas bosui, o Rygoje ðá vei-këjà dainavo Edemas Umerovas,Vilniaus scenoje rudená atliksian-tis Boriso Godunovo vaidmená.

„Mazepos“ muzikos stilius turiÈaikovskiui nelabai bûdingø spal-vø – didingi chorai, regis, atkeliavæið M. Musorgskio ar N. Rimskio-Korsakovo operø, nors, kita vertus,herojø tipaþai, kai kurios situacijosnelabai nutolæ ir nuo „EugenijausOnegino“ (pvz., pagyvenusio vyromeilë jaunai moteriai).

Operos pastatymas – gana tipið-kas ðiuolaikiniam Europos operosteatrui su kai kuriais ið spektaklio áspektaklá keliaujanèiais ðtampais(pvz., vonia, kurioje maudosi Ma-rija), taèiau visuma pagrásta ir nuo-sekli. Iðskirèiau vykusià abstrakèià,bet kartu funkcionalià scenografijà(dailininkai Branko Lepenas, O. Pro-hiãius, videoprojekcijos Ivano Fak-toro, naudojami kadrai ið seno ne-spalvoto kino apie kazokus).

Centriná Marijos vaidmená dai-navo LNO solistë Aira Rûrâne. Josstiprus plataus diapazono drama-tinis sopranas labai tiko tragiðkaiherojei ákûnyti, o kostiumø daili-ninkë Petra Danèeviã pasirûpino,kad ir savo ávaizdþiu A. Rûrâne ati-tiktø ugningos ukrainietës ávaizdá.Kitas partijas dainavo KriðjânisNorvelis (Koèubëjus), MichailasMakarovas (Andrejus), Jelena Vit-man (Liubovë), Andris Pakinis

(girtas kazokas) ir kiti. Paþintá suretai statoma P. Èaikovskio operalaikyèiau pavykusia.

„Liuèija di Lamermur“ sulaukëdidþiausio publikos dëmesio. Já lë-më, viena vertus, tai, kad premjerabuvo ávykusi kà tik, geguþës pabai-goje, kita vertus, Liuèijà dainavo lat-viø operos þvaigþdë Marina Rebe-ka. Po Elînos Garanèos ji yra darviena tarptautinëje scenoje ypaèsëkmingà karjerà daranti latviø ope-ros solistë. Spektaklio reþisierius,LNO generalinis direktorius An-drejas Þagaras, nors iki tol savo te-atre mëgæs statyti suðiuolaikintusspektaklius, pagardinamus ir „kon-troversijø“, ðiuo atveju kaip patyræsoperos impresarijus pasitikëjo pa-matiniu þanro principu: juk ið tie-sø, kad ir koks bûtø pastatymas, jeipakviesi dainuoti operos þvaigþdæ,publikos dëmesys garantuotas. Ki-tus pagrindinius vaidmenis taip patdainavo kviestiniai solistai, galimasakyti – vokalinis desantas ið Ukrai-nos: Edgardà – mums puikiai paþás-tamas tenoras Dmytro Popovas,Enrikà Aðtonà – Viktoras Koroti-èius, Raimondà – Ilja Bannikas.LNO solistai atliko maþesnius vaid-menis – nelaimëlio Liuèijos suþadë-tinio Artûro (Dainis Skutelis), josauklës Alisos (Kristîne Zadovska) irNormano (Ansis Tâlbergas).

Veiksmo vieta ir laikas ið XVIII a.Ðkotijos perkeltas á Mussolini val-domà Italijà. Kaip programëlëje ra-ðo muzikologas ir pastatymo kon-sultantas Mikusas Èeþe, ne tiktotalitarinëje, bet ir patriarchalinë-je visuomenëje lygiai taip pat buvonepaisoma moters valios ir teisiø,kaip ir librete nurodytu laikotar-piu (siuþeto pagrindas – WalterioScotto novelë). Tad scenografijojedominavo tarpukario architektûraibûdingø monumentaliø ir grieþtøformø marmuro motyvai (scenog-rafas Andris Freibergas), beje, ar-timi ir dalies Rygos pastatø stiliui,instrumentiniø intermezzo metu antuþdangos ðvietë projekcijos su mil-þiniðkais romënø menà imituojan-èiais atletiðkø vyrø skulptûrø tor-sais (vaizdo projekcijos KatrînosNeiburgos), o operos pradþioje vy-rø choras virto uniformuotais fa-ðistais, kurie tikroviðkumo vardan áscenà atsivedë dar ir du vilkðunius.Vis dëlto siuþetas suaktualintasdiskretiðkai ir net neutraliai ir grei-èiau atliko neákyraus rëmo puikiammuzikiniam pateikimui (dirigentasChristophas Stilleris, Vokietija)funkcijà.

Marina Rebeka sukûrë labai tra-pios, moteriðkai gleþnos Liuèijospaveikslà, rûsèiai vyriðkai aplinkaipabrëþtinai kontrastuojantá ávaizdápadëjo átvirtinti ir plazdanèios suk-nelës (dail. Kristîne Pasternaka).Taèiau didþiausià áspûdá publikai da-rë dainininkës iðlavintas, lygiaiskambantis, paslankus koloratûri-nis sopranas. Tenka pripaþinti, irlatviai turi labai graþiø balsø!

Vis dëlto Richardo Wagneriooperoms kaimynai kol kas balsø

„nesubrandino“. Visus „Dievø þû-ties“ pagrindinius vaidmenis daina-vo kviestiniai solistai – skandinavaiir vokieèiai. Nenuostabu, R. Wag-nerio muzikai atlikti reikalinga be-veik atskira specializacija.

„Dievø þûtis “ (arba „Dievø sute-mos “ – vok. „Götterdämmerug“)yra paskutinë ciklo „Nibelungo þie-das“ opera. LNO pasiðovë insceni-zuoti visas keturias ir kità vasaràminint kompozitoriaus jubiliejiniusmetus jas visas parodyti Rygos ope-ros festivalyje. Man teko matyti pir-màjà „Reino auksas“, kurià statënorvegas Stefanas Herheimas, irantràjà „Valkirija“, 2007 m. insce-nizuotà latviø reþisieriaus Viestu-ro Kairiðo. „Dievø þûtá“ statë taippat Kairiðas (jis sukûrë ir treèio-sios operos „Zygfridas“ pastaty-mà), bet ðio jo naujausio darbo sti-listika neátikëtinai skiriasi nuo prieðpenketà metø kurtos „Valkirijos“.Anot reþisieriaus, anuomet jis bu-vo naujokas, pradedantysis, todëlnaiviai tikëjo, kad ðios Wagneriooperos yra monumentalûs veikalaiapie dievus ir herojus, kad jas rei-kia inscenizuoti remiantis abstrak-èiais vaizdiniais. Taèiau penkeriusmetus gyvendamas su R. Wagneriomuzika ir galiausiai ëmæsis „Dievøþûties“ suprato, kad ðios operos pa-saulis – tai ðiuolaikinë Latvija! R.Wagnerio mitiniø dievø tragedijabuvo iðversta á ðiuolaikinio sociali-nio teatro kalbà su tam tikrais siur-realistiniais akcentais. Neslëpsiu,man toks poþiûris visai patiko, ospektaklis tapo nebloga pramoga,turint minty, kad reþisieriaus fanta-zijos ðëlsmà lydëjo tikrai labai gerasmuzikinis (dir. Cornelius Meister,Vokietija) ir aktorinis atlikimas.

Manau, meninës ðoko terapijosvardan bûtø visai sveika ðá spektak-lá iðvysti ir daugeliui mûsø operosgerbëjø, kuriø poþiûris á iðties ganaðvelnius klasikos „suaktualinimo“atvejus LNOBT scenoje kartais pri-lygsta religiniø fundamentalistønusistatymui.

Kuo gi „Dievø þûtis“ ypatinga?Ðmaikðtusis reþisierius ir iðradin-goji scenografë Ieva Jurjâne paver-të áspûdingo stoto Brunhildà (Cat-herine Foster) ir jos gelbëtojà,smulkutá Zygfridà (Larsas Cleve-manas) gëliø vaikais – ðalia trobe-lës kanapes auginanèiais hipiais,kuriems stebuklas yra televizorius.Mylinti Brunhilda mezga savo ið-

rinktajam kojines. Pats Zygfridas –naivus pasaulio gelbëtojas – paver-èiamas niekuo neiðsiskirianèiu, „in-telekto nesubjauroto þvilgsnio“santechniku. Todël nenuostabu,kad gudriajam Hagenui (pasigërë-tinai dainavæs Johanas Schinkleris)ir jo paveiktiems broliui ir seseriaiGutrunai (Elisabet Strid) ir Giun-teriui (Marcus Jupitheris) pavyks-ta Zygfridà apsukti aplink pirðtà(ákalba já iðgerti stebuklingo gëri-mo, kuris atima Zygfridui atmin-tá). Ðie trys aristokratai savo ruoþ-tu rodomi kaip pasileidæ nuvoriðai,vienais apatiniais iðsidrëbæ ant di-dþiulës lovos kambaryje su raudo-na oda apmuðtomis sienomis,puoðtame briedþiø ragais dekoruo-tais ðviestuvais. Ir vis dëlto në vie-nas ið ðitaip sultingai rodomø vei-këjø netampa lëkðta parodija, nescharakterio dramatizmas, kiekvie-nà ið jø slegiantys vidiniai „tarako-nai“ taikliai iðryðkinami, o operospabaigoje veikalo tragizmas në kieknemaþta dël ðiuolaikinio kièo pri-pildyto anturaþo.

Nepaisant pavadinimo, ði operataip pat yra apie meilæ. Dievø pa-saulis þûva, nes Brunhildai – stip-riausiai visos tetralogijos herojei –svarbiausia yra jos meilë Zygfriduiir skaudþiausia jo iðdavystë; todëltëvo, Votano, valia jai yra në mo-tais, net jei dël ðio nepaklusnumosugrius pasaulis. Savo ruoþtu josantipodas „Dievø þûtyje“ Hagenastaip pat þûva ið esmës dël to, kadnesugeba nieko mylëti (moka tikmanipuliuoti, ir tuomet operos fi-nale atsitokëjæ pavaldiniai já nuþu-do), jis, galima sakyti, uþprogramuo-tas vykdyti savo tëvo, NibelungoAlbericho (ið èia ir pavadinimas „Ni-belungo þiedas“), valià. Tiesà sa-kant, R. Wagnerio operos – klon-daikas psichoanalizës gerbëjams.Tad daugiau apie siuþetà nesiplë-siu. Pasakysiu tik, kad visi daininin-kai pademonstravo puikø vokalináiðmanymà, o spektaklá mielai pa-þiûrëèiau dar kartà.

Metas iðvadoms. Svarbiausia tur-bût bûtø sena tiesa – keliauti svei-ka, nes kelionës prapleèia akiratá.Operos teatras Rygoje turi savoveidà, savo programinæ linijà, mesirgi turime savo veidà. Provokuo-jantis klausimas – kuris ið jø geres-nis? Antras provokuojantis klausi-mas – ar manote, kad á pirmàjáklausimà yra atsakymas?

„Liuèija di Lamermur“ J . D E I N A T O N U O T R .

4 psl. 7 meno dienos | 2012 m. birþelio 29 d. | Nr. 26 (994)

K i n a s

Vladislavas Starevièius, nors irpradëjo lëlinæ animacijà kurti Lietu-voje, vis dëlto èia þinomas ne taipplaèiai, kaip galëtø bûti. Prancûzøkultûros centro ir teatro „Lëlë“ inicia-tyva birþelio 16 d. vilnieèiams buvoparodyta ðio menininko filmø retros-pektyva. Jø pristatyti á Lietuvà atvyku-sià Léona-Béatrice Martin Starewitch,V. Starevièiaus anûkæ, pakalbinomeapie senelá ir jo palikimà.

Á Lietuvà atvykote pristatyti seneliofilmø, tad pokalbá norisi pradëti nuoJûsø prisiminimø apie V. Starevièiø.

Su seneliu gyvenau nuo penke-riø su puse iki keturiolikos metø.Kiekvienà dienà maèiau já dirbantá.Að ruoðdavau pamokas, o jis þais-davo su lëlëmis.

Ásikûræs Prancûzijoje, jis priim-davo visus atvykstanèius ið Lietuvosar Rusijos, duodavo pinigø mais-tui. Taèiau kadangi pats dirbdavodaþniausiai nuo 8 iki 20 val., sve-èiais rûpintis tekdavo jo dukromsir þmonai.

Nors labai daug dirbo, senelio gy-venimas nebuvo uþdaras. Jis buvo ak-tyvus, guvus, mëgo keliauti ir mylëjogyvenimà. Taip pat buvo iðdykæs, më-go juokauti. Sukosi tarp intelektua-lø, bendravo su menininkais, skaitëpaskaitas Sorbonos universitete.

Jis buvo kosmopolitiðkas þmo-gus. Lietuviai sako, kad jis lietuvis,rusai – kad rusas, prancûzai – kadprancûzas, lenkai – kad lenkas. Ta-

èiau ið tikrøjø jis buvo pasaulio pi-lietis. Nors visà laikà atsigræþdavo áLietuvà, nes èia praëjo jo vaikystë.Vaikystës prisiminimai svarbûs ir jodarbuose.

O ar Jums paèiai teko dalyvautifilmø kûrime? Gal net vaidinti?

Ne, bet vaidino mano mama irteta. Að su seneliu iðmokau darytidekoracijas, siûti maþus drabuþë-lius filmø veikëjams.

Senelis kûrë vienas, bet jam pa-dëdavo visa ðeima. Jo filmai buvoðeimos reikalas. Þmona su duk-terimi Janina padëdavo siûdamos.O pagrindinë padëjëja ir bendra-darbë buvo duktë Irena. Ji rûpino-

si sutartimis, dokumentais. Visassenelio palikimas iðliko tik dël Ire-nos: ji viskà saugojo, stengësi iðlai-kyti vienoje vietoje, kad niekas ne-dingtø. Nors Irena jauna apako,tai netrukdë darbui. Taèiau bet kasatëjæs galëjo kà nors pavogti.

Mes iðsaugojome viskà, kà sene-lis paliko. Ir jei jo lëliø yra ne pasmus, o kaþkur kitur, tai jos yra vog-tos. Prieð keletà metø vienam mu-ziejui Londone buvo pasiûlyta pirk-ti mano senelio lëliø. Iðgirdusi apietai iðplatinau praneðimà visiemsmuziejams, kad ketindami pirktiV. Starevièiaus lëliø ne ið manæs,perkate vogtas lëles.

Kokià veiklà vykdote dabar?Dabar keliauju pristatinëdama

senelio palikimà. Taip pat esu iðlei-dusi knygà apie V. Starevièiø, res-tauruojame ir skaitmeniname jo fil-mus. Ðis procesas sudëtingas, nesperraðome ið 35 mm juostos.

Taip pat saugote ir senelio filmøveikëjus – lëles. Gal galite papasa-koti ir apie jas?

Dabar lëlës gaminamos fabri-kuose, ið standartiniø detaliø. Ka-dangi V. Starevièius buvo lëlinësanimacijos pradininkas, jis viskà da-rë pats: sugalvodavo ir struktûrà,ir kiekvienà smulkiausià detalæ. Pa-vyzdþiui, lëliø odà, kad atrodytø na-tûraliai, darydavo ið oþkos odos.

Saugoti lëliø drabuþëlius pade-

Gyvenimo dþiaugsmo animatoriusPokalbis su Vladislavo Starevièiaus anûke Léona-Béatrice Martin Starewitch

da naftalinas. Medines detales, ku-riose ásiveisia kirvarpø, deginame,tai daryti pradëjome jau su sene-liu. Seniausia iðlikusi lëlë yra 1910metø. Taip pat yra likæ daug deta-liø, ið kuriø bûtø galima sukonst-ruoti daugiau lëliø, bet jos visos yraiðbarstytos.

O kas dar yra Jûsø sukauptameV. Starevièiaus archyve?

Be filmø ir lëliø saugomos visosdekoracijos. Nors senelio namàpardavëme, iðsaugota studija, ku-rioje jis dirbo: stalas, ant kurio fil-muodavo, proþektoriai, dëþutës,kuriose laikë lëles. Taip pat yra lë-liø pieðiniai, filmø scenarijai,straipsniai apie já nuo 1910 m., jokurti paveikslai ir nuotraukos. Ið-saugojom ir dideles vabzdþiø beidrugeliø kolekcijas: senelis domë-josi entomologija.

Taip pat iðliko ir labai daug apa-ratø. Esu radusi þmogø, kuris visdar þino, kaip juos tvarkyti, bet irjam vis tenka sukti galvà, kaip ir ko-dël V. Starevièius sugalvojo tokiusmechanizmus.

V. Starevièius, atrodo, atitinkamodernistiná menininko apibrëþimà:individualistas, universalus, iðvystæssavità stiliø, ryðki asmenybë.

Taip. Neatsitiktinai senelio lëlësdabar eksponuojamos modernausmeno muziejuose. O ir apskritai joátaka moderniam menui labai di-delë: darbai universalûs, ákvëpëdaugelá autoriø, turëjo átakos netik animacijos, bet ir apskritai kino,vizualiøjø menø raidai. Jis nebuvotik filmø kûrëjas, jis buvo gyvenimokûrëjas.

Seneliui buvo siûlyta dirbti Holi-vude, bet jis atsisakë, nes norëjobûti nepriklausomas ir puikiausiaigalëjo dirbti vienas. Atsiradus gar-siniam kinui, V. Starevièius ne tikágarsindavo savo filmus, bet ir juospakeisdavo permontuodamas, pri-dëdavo scenø, perdarydavo titrus.Pavyzdþiui, „Meilë juodai ir baltai“vaizdavo intrigas, kurios baigësi ves-tuvëmis, ágarsinus filmas buvo per-vadintas „Meilë baltai ir juodai“ irvestuvës atsidûrë filmo pradþio-je, o visos intrigos vyko po jø.

Jûsø senelio filmuose yra daugfantazijos, vaikiðko ðëlsmo, o kartuir ðvelnumo.

Visa tai atëjo ið vaikystës: jis bu-vo laimingas, mylimas vaikas. Au-go nepriklausomas, darydavo, kàpanorëjæs. Turëjo galimybæ pats la-vintis.

Savo filmuose jis perteikë gyve-nimo dþiaugsmà ir laimæ. Nors jopaties gyvenime nebuvo vien tikdþiaugsmai: iðgyveno du pasauli-nius karus, patyrë tremtá, jo duktëapako, þmona mirë. Bet filmuoseto nesimato: ten tik geri dalykai.

O ar Jums daþnai tenka bendradar-biauti su þmonëmis, besidominèiaisV. Starevièiaus palikimu, jo kûryba,filmø kûrimo procesu?

Kreipiasi nemaþai þmoniø: do-misi juo paèiu, nori rodyti jo filmusfestivaliuose, domisi ir animacijosstudentai, norintys iðmokti V. Stre-vièiaus darbo principø, raðantys bai-giamuosius darbus. Taip pat daugþmoniø nori suprasti, kaip technið-kai padaryti V. Starevièiaus filmai.

Uþsiimate ir edukacine veikla?V. Starevièius yra pastatæs filmà

„Lapinas Reinikis“ (1930 m.) pa-gal viduramþiø legendà, tai pirmaspilnametraþis trimatis animacinisfilmas Prancûzijoje. Jau 25 metusvaþinëjam po mokyklas rodydamijá vaikams, besimokantiems apie vi-duramþius, parodom ir lëles, pa-aiðkinam, kaip viskas sukurta. Taippat vaþinëjame po konferencijas,rodome filmus, pasakojame apiejuos, Marnës slënio savivaldybë ski-ria V. Starevièiaus stipendijà. Mesduodame stipendijai vardà, o savi-valdybë pinigus. Anksèiau ji buvoskirta tiems, kurie filmuoja 35 mmjuosta, bet dabar tai bûna nedaþ-nai, tad stipendijos skyrimo nuo-statai turëtø keistis.

Vienas ið stipendijà gavusiø stu-dentø atvyko pas mus, atsineðë sa-vo lëlytæ ir, jà aprengæs V. Starevi-èiaus turëtais drabuþëliais, animavo.Visiems buvo labai smagu: gera, kadvis dar galima dalintis.

K A L B Ë J O S IK R I S T I N A S T E I B L Y T Ë

Kronika

Geriausio aktoriaus prizasVladui Bagdonui

Sekmadiená Ðanchajuje baigësijau penkioliktà kartà vykæs tarptau-tinis kino festivalis. Þiuri, kuriamvadovavo garsus prancûzø reþisie-rius Jeanas-Jacques’as Annaud, ge-riausio aktoriaus apdovanojimàskyrë Vladui Bagdonui, suvaidinu-siam pagrindiná vaidmená PaveloLungino filme „Dirigentas“. Iðkartpo apdovanojimo ceremonijos ak-torius prisipaþino Rusijos naujienøagentûrai RIA, kad nelaukë pana-ðaus pripaþinimo: „Tai buvo didelisnetikëtumas, nes pirmà kartà atlie-ku pagrindiná vaidmená kine, garbëgauti toká svarbø prizà.“

Pavasará Rusijos ekranuose pa-sirodæs ir Velykø iðvakarëse Rusi-jos televizijos parodytas „Dirigen-tas“ („Diriþor“, 2012) pasakojakaltës ir dvasinio atgimimo istori-jà. Bagdono herojus yra garsus di-rigentas Petrovas, kuris gastroliøIzraelyje iðvakarëse suþino, kad tennusiþudë jo sûnus dailininkas. Di-rigentas prieð daugelá metø iðsiþa-dëjo sûnaus, jam buvo nepriimti-nas vaikino bohemiðkas gyvenimas,narkotikai. Bet Jeruzalëje sutiktisûnaus draugai ir jo prieðmirtinisraðtelis priverèia Petrovà susimàs-tyti apie gyvenimo principus ir ver-tybes.

Kitas svarbus filmo „persona-þas“ – oratorija „Mato pasija“, ku-rios premjera turi vykti Jeruzalëje,

grojant Petrovo orkestrui. Orato-rijà paraðë ðiuolaikinës rusø baþ-nyèios veikëjas – kompozitoriusmetropolitas Ilarionas (Alfioro-vas), Maskvos patriarchate atsakin-gas uþ uþsienio ryðius. Neseniaifilmas buvo parodytas Vilniuje, Tarp-tautinio sakralinës rusø muzikosfestivalio programoje.

Ðanchajaus festivalio prizas uþgeriausià moters vaidmená tekomeksikietei Ursulai Prunedai uþvaidmená filme „Lu sapnai“ („Elsueno de Lu“, reþ. Robert Koeh-ler). Pagrindiniu festivalio prizu ap-dovanotas Irano reþisierius Khos-ro Masumi uþ filmà „Lokys“(„Khers“).

„ 7 M D “ I N F .

Vladislavas Starevièius su dukterimi

Vladislavas Starevièius

Vladas Bagdonas filme „Dirigentas“

7 meno dienos | 2012 m. birþelio 29 d. | Nr. 26 (994) 5 psl.

M e n o p r o j e k t a s

Informacija, prieð tapdama materiali, egzistuoja bangø ir virpesiø pavidalu. www.atvira.info

R Û T A M I C K I E N Ë

Kas: vienas laikraðèio puslapis, skiriamas meno projektui. Koks: vaizdinis, tekstinis, fotografinis, kokybiðkas, konceptualus. Kam: ieðkantiems alternatyvø, kritiðkiems, dràsiems. Kur: „7 meno dienos“ – interneto portalas ir

laikraðtis. Raðykite: 7md@takas.lt, temos lauke didþiosiomis raidëmis PROJEKTAS.

6 psl. 7 meno dienos | 2012 m. birþelio 29 d. | Nr. 26 (994)

D a i l ë

Edgaras Gerasimovièius

„Artscape“ serijos parodos pri-mena akistatas. Dviejø menininkø,lietuvio ir uþsienieèio, kûriniai su-sitinka vienoje erdvëje, o jø susiti-kimo motyvas, atrodo, kuratoriøgreièiau nulemtas intuityviai, o nekonceptualiai. Áprasta, kad akista-toje su nepaþástamuoju suaktyvëjasàmonës darbas, átariau reaguo-jama á detales ir bendrà tonà. To-dël kûriniai, pakliuvæ á vienas kitoþvilgsnio laukà, atsiduria lyg varþy-bose, jø tarpusavio ryðys áelektrinaerdvæ ir aiðkiai pasimato vietos,stabdanèios srovës cirkuliacijà, ki-taip sakant – silpnosios parodos vie-tos. Toká kûriniø santyká visada ádo-mu stebëti, ypaè kai susitinka jauþinomi autoriai. Taip atsitiko ðá kar-tà, kai „Artscape“ susidûrë tapytojoAndriaus Zakarausko „Iðvirkðèioji irgeroji pusë“ ir Izraelio menininkoRano Slavino videodarbø rinkinys„Iliuzijø iðprakaitavimas“.

Uþtenka tik uþmesti aká á ekspo-zicijà, kad suprastum, jog autoriaituri nemaþai bendro: polinkis á abst-rakcijà, pasakojimo (Zakarauskoatveju figûratyvo) fragmentacija,kûno reprezentacijos problema. Oir apskritai, judanèio vaizdo ir ta-pybos santykis ðiuolaikinëje vizua-liosios kultûros teorijoje yra ypaèanalizuojamas. Kaip teigia ðiuolai-kiniø medijø teoretikas Levas Ma-novièius perfrazuodamas kino kri-tikà Christianà Metzà, dvi kinosavybës, kurios þenklina klasikiniokino tapatybæ, yra naratyvas ir ju-danèio vaizdo kûrimas fotografinioatvaizdo pagrindais – tikrovës áam-þinimas juostoje. Bet taip buvo ikitol, kol kinas neperëjo á skaitmeni-ná formatà. Skaitmeninës techno-logijos atvërë naujas kino perspek-tyvas ir parodë, kad fotografinisatvaizdas ir naratyvas apskritai në-ra bûtini. Daþnai ðiuolaikiniame ki-ne (kà jau kalbëti apie videokûri-nius) matomas tikras mëgavimasistechnologijø teikiamomis vaizdomanipuliavimo galimybëmis. Gali-ma paminëti tokias kino super-þvaigþdes kaip Terrence’à Malickà,Larsà von Trierà ar Gasparà Noe,kuriø filmuose pasakojimà per-traukia abstraktûs vaizdai: frakta-lai, labai sumaþinta arba padidintagamtos organika, spalvomis þaiþa-ruojantys kosminiai dujø telkiniai,visatos ir galaktikos arba gryna abst-rakcija – maksimalus vizualinis efek-tas, kuris nenurodo nieko, tik save.Kompiuteris neskiria, ar atvaizdasyra fotografinio pobûdþio, ar sukur-tas vaizdo kûrimo programa, todëljis ágauna tas plastiðkumo galimy-bes, kuriø iki tol galima buvo pa-siekti tik dailës priemonëmis. To-kiomis aplinkybëmis filmai vis labiauprimena laike iðtæstà tapybos dar-bà, o ekranas tampa pirmine vizu-aline substancija, kurià galima ap-doroti lyg molá ar daþà. Zakarauskoir Slavino susitikimà pamaèiau bû-tent kaip ðios minties iliustracijà.

Ekspozicija uþima tris su puse ga-

Bendri tapybos ir videomeno keliaiAndriaus Zakarausko ir Rano Slavino susitikimas „Artscape“ projekte galerijoje „Vartai“

lerijos saliø. Zakarausko „iðvirkð-èiosios“ ir „gerosios“ pusës kûri-nius skiria siena. Perëjus ðias salespatenkama á tamsià erdvæ, kur ro-domi Slavino videokûriniai. Dalá sa-lës uþima kabina, kurioje rodomasvideodarbas „Viskas skubu“.

Reiktø pabrëþti ir tai, kad kalbantapie bendrà tapybos ir kino perspek-tyvà susiduriama su kompleksiðkaterminø „animacija“, „filmas“, „vi-deo-“, „skaitmeninis atvaizdas“problematika. Skaitmeninis forma-tas geba átraukti á save senesnesmedijas, bet judanèiø atvaizdø ti-pus skiria ne medija, o vidinë jøkûrybos logika bei suvokimo tradi-cija – kadro, montaþo, pasakojimo,etc. organizavimas. „Video-“, „vi-deomeno“ terminai, kalbant apieðiuolaikinius judanèiø atvaizdø kû-rinius, neretai vartojami inertiðkaiir klaidingai nurodo á 7-ojo deðimt-meèio videokûriniø (sukurtø video-kamera) tradicijà. Ðiais laikais tai,kà áprasta vadinti kinu, neretai ga-lime iðvysti galerijose, o eksperimen-tus su judanèiais atvaizdais – kinoteatre ar televizijoje. Todël termi-nà „video-“ vartoju sàlygiðkai.

Suprantama, kad kaip tapybaireikia natûralios ðviesos, kuri neið-kreiptø spalviniø tonø sàskambio,taip videoprojekcijai reikia tamsos,pro kurià ðviesos greièiu skrieda-mas vaizdas, atsimuðæs nuo ekra-no, pasiektø þiûrovà. Zakarauskodrobëse beveik visur matomos me-namo gylio tamsios dëmës, ið ku-riø figûrø fragmentai iðplëðiami pa-sitelkus spalvà. Dinamiðkos figûrosir objektai abstrakèiame fone dub-liuojasi, susipina ir dalinasi. Ðiamechaose matomos tvarkos, stabiliø

formø ir erdvës uþuominos, tik ne-begalima pasakyti, ar tai buvusiovaizdo liekanos, ar bûsimo vaizdopradþia. Mûsø þvilgsnis nëra pajë-gus uþèiuopti vientisà savo kûnovaizdo. Galime pamatyti savo ran-kas, kojas, bet ne smilkiná ar ausá.Tam reikia prietaiso – veidrodþio,kurá ðiais laikais pakeitë stabilausfizinio pavidalo neturinèios jo at-mainos – fotografijos ir videome-dijos. Naujosios skaitmeninio veid-rodþio formos geba keisti savoformatà keisdamos ir atvaizdo ko-kybæ. Atvaizdo gamyba ir sklaida ne-bepriklauso nuo mechaninio þmo-gaus darbo, o remiasi kompiuterioautomatizmu. Todël nors savava-liðkas atspindys ir gàsdina panaðu-mu, jis taip pat verèia suabejoti to,kà atspindi, iðvaizdos vientisumu,o tai reiðkia ir tapatybës apskritaistabilumu. Zakarausko drobëse fi-gûrø bruoþai neakcentuojami, josvaizduojamos kaip beasmeniai kû-nai, siluetai, kuriuose galima pa-matyti odos ir uniformos liekanas.Apie Zakarausko tapybà galvojaukaip apie fotografinio atvaizdo ta-kumo ir kismo refleksijà tapybospriemonëmis. Figûratyvas lëtainyksta ir vël iðnyra, o ðioje pulsaci-joje vis labiau ryðkëja kûno kaipabstrakcijos idëja, kûno, kuris pa-smerktas bûti dvilypis – gyvenamasir matomas, o jo vidaus ir iðorësdarna yra tik momentinë iliuzija.

Zakarausko figûrø traktavimasturi ironijos motyvà. Ðis groteskoir karikatûros grûdas abstrakcijaisuteikia nerimtumo ir, jei taip gali-ma pasakyti, padaro jà tarsi sienà,o ne atvertà gylá. Be abejo, nesun-ku ásivaizduoti, kad ði ironija –

teoriðkai ðiuolaikiðka, todël dauge-lis ðá motyvà laikytø kûrinius pra-turtinanèia savybe, bet lygiai taip patlengva ásivaizduoti ir tai, kad kitàþiûrovà ji gali trikdyti ir pasirodytikaip áprastas pavirðutiniðkumas.

Rano Slavino videokûriniai darlabiau suprieðina figûratyvà su abst-rakcija, jie – gryna skaitmeniniovaizdo galimybiø demonstracija.Kûriniuose naudojamos mokslinësfantastikos, detektyvo, dokumen-tikos þanrams bûdingos pasakoji-mo formos ir ávaizdþiai, bet filmejuos papildo ávairûs netikëti kito vi-zualinio þodyno elementai. Filmas„Viskas skubu“ rodo keturis per-sonaþus juodame fone, jø judesiaiyra sinchronizuoti su ðunø lojimu.XX a. 8-ajame deðimtmetyje Don-na Haraway pasiûlë mità apie vi-suomenæ ið þmoniø, kuriø tapaty-bës nebeþenklina fundamentaliosskirtys tarp gyvulio ir þmogaus, bio-loginio ir mechaninio, gyvo ir miru-sio, sàmoningo ir instinktyvaus irpan. Ðá fantazmà skatina nuolatinëvis labiau nepastebima technologijøinvazija á þmogaus kûnà. Biotechno-logijos, genø inþinerija, virtuali rea-lybë – visa tai yra ðio mito atspindþiaitikrovëje. „Viskas skubu“ tamsiamefone iðnyranèios figûros primenaperëjimo á sapnà bûsenà, kai sàmo-nës vaizdiniai susimaiðo su dar ne-uþmigusias smegenis pasiekianèiaisimpulsais ið iðorës. Ði tranzitinë sà-monës bûklë sukuria skaitmeniná ði-zofreniðkà ðuns-þmogaus hibridovaizdiná, primenantá apie vis sunkiauapibrëþiamà þmogaus tapatybæ.

Bûsena tarp sapno ir tikrovës bû-dinga ir kitiems Slavino videokûri-niams. „Ursulimum“ – tai pasako-

jimas apie ávyká po 99 metø nuodabarties, kuriame þiûrovas pa-kviestas bûti berniuko kelionës pogigantiðkà jo atrastà poþeminá ar-chitektûriná ansamblá liudytoju, ku-ris, tikëtina, yra treèioji Jeruzalësðventykla. Pastatas primena gyvû-nà, kuris erdvëje juda dalindama-sis simetriðkai lyg kristalas ir taipsukurdamas fantastiðkus vaizdi-nius. Girdimi sunkiø detaliø judë-jimo bei skersvëjo garsai, kurie lydiberniuko kelionæ link keistos ener-gijos telkinio. Dievo namai, kurie,pasak Ezekielio knygos, turëjo iðkiltisenosios ðventyklos vietoje Mesijopasirodymo metu, filme pristatomikaip jau egzistuojantis, palaidotas da-rinys, labiau primenantis haliucina-ciná sàmonës vaizdiná, o ne áprastàarchitektûrinæ struktûrà.

Treèio filmo „Nemigos miestociklai“ centre – taip pat bûsena tarpbudrumo ir sapno. Filmas prasi-deda, kai poþeminëje automobiliøstovëjimo aikðtelëje pabunda per-ðautas vyras. Balsas uþ kadro klau-sia: „Kaip að èia pakliuvau? Að pa-klydau mieste. Að esu miestas.“Perðautas vyras bando prisiminti,kas jam nutiko iki pabudimo. Am-nezijos istorija kuriama ið fragmen-tiðkø Tel Avivo panoramø, perso-naþo judëjimo ávairiais interjeraisir abstrakèiomis erdvëmis vaizdø.Pasakojime dominuoja stereotipi-niai veiksmo filmo ávaizdþiai: mote-ris, ginklas, nusikaltimas, persekio-jimas. Þmogus nesuvokia, ar jismiræs, ar gyvas, ar tai tikrovë, arsapnas. Dar labiau filmo pasakoji-mà komplikuoja Ðanchajuje ið sap-no pabudusi moteris, kuri telefonupraneða, kad sapne regëjo perðau-tà vyrà, kuris blaðkosi po miestàbandydamas atgauti atmintá. Sap-no sapne ir pasakojimo pasakoji-me motyvas vyksta nuolat kintan-èiame mieste: jo pastatø sienosiðsikreipia, pavirðiai transformuo-jasi, architektûra griûna ir ið naujosusikonstruoja. Filmas bando at-kurti atminties motorikà, nuolati-nes proto pastangas viskà sudëti ávientisà paaiðkinamà istorijà. „Ne-migos miesto cikluose“, kaip irankstesniuose filmuose, autoriusrodo pasaulá, kuriame fantazijos irtikrovës skirtis pakeièiama lygybësþenklu ir mëgaujasi jam atsivëru-siomis vizualumo ir pasakojimo ga-limybëmis.

Nors Andriaus Zakarausko irRano Slavino projektai „Artscape“parodoje yra konceptualiai atsietivienas nuo kito, menininkø kûri-niai jautriai dalinasi bendrais bruo-þais ir papildo vienas kità. Aukðtatechninë kûriniø kokybë ir vienti-sas parodos vaizdas leidþia minèiainekliudomai keliauti asociacijøgrandinëmis ir atveria bendrà ta-pybos bei videomeno sàjungos po-tencialà.

Paroda veikia iki liepos 21 d.

Galerija „Vartai“ (Vilniaus g. 39, Vilnius)

Dirba antradiená–penktadiená 12–18 val.,

ðeðtadiená 12–16 val.

Ran Slavin. Kadras ið videodarbo „Nemigos miesto ciklai“. 2009 m. A . V A L I A U G O S N U O T R A U K O S

Andriaus Zakarausko ekspozicijos fragmentas

7 meno dienos | 2012 m. birþelio 29 d. | Nr. 26 (994) 7 psl.

D a i l ë

Vilniaus dailës akademijos Grafiniodizaino katedros „Facebook“ pro-filyje). Verta paminëti, kad „ArtCar“judëjimas prasidëjo dar 7-ajamedeðimtmetyje JAV. Pagrindinë ðiojudëjimo idëja – automobilá pateik-ti kaip meno kûriná. Tokiame pro-jekte 1979 m. yra dalyvavæs ir garsu-sis poparto atstovas Andy Warholas,pristatæs savo laiku vizualiai iðskir-tiná BMW „ArtCar“ automobilá.

Daugelio þiûrovø dëmesio susi-laukusi dinamiðka, besimainanti vi-deoprojekcija aiðkiai iliustruoja,kad jaunøjø kûrybinës idëjos yralaukiamos ir funkcionaliai pritaiko-mos versle, taip formuojant menoir verslo sàsajas. Skaitmeninëmistechnologijomis, dizaino þiniomispagrástas kûrybiðkumas ágaunasvorá. Tokia meno ir verslo sintezëleidþia kurti darbo vietas.

Kità mane sudominusià „Menoceliø“ ekspozicijà aptikau pirmameTitaniko aukðte. Meno aspirantësRûtos Mickienës projektas – inter-netinë televizija www.atvira.info –pritraukë nemaþà minià smalsiøþiûrovø. Projekto autorë darbe pa-naudojo ir vizualizavo radijo sto-èiø nuolat transliuojamà „tuðèià“triukðmà, plytintá tarp realiai esan-èiø, turiniu uþpildytø radijo stoèiø.Nepanaudota garsinë informacijaRûtos Mickienës darbe ágavo vizu-alinæ formà, pristatytà projektoplakatuose. Gretimai esantis Moni-kos Peèiulytës projektas „J.S.U.N.“(Jupiteris, Saturnas, Uranas, Nep-tûnas) papildo garso vizualizacijostemà. Monikos projekte didþiøjøsaulës sistemos planetø skleidþia-ma ir kosminiø stoèiø „gaudoma“garsinë informacija ágauna vizualøpavidalà. Planetø garsø vizualizaci-jos projektuojamos ant ore kaban-èio juodo kubo, o ðvieèianèiose in-formacinëse lentose lankytojas galisusipaþinti su iðsamia vizualiai pateik-ta informacija apie planetas. Grafi-nës planetø skleidþiamø garsø vizu-alizacijos iðgautos naudojant atvirokodo „NodeBox“ programà. Sukur-ta ambicingos Belgijos grafikos dizai-neriø komandos „NodeBox“ leidþiaatskirai reikðmei priskirti tam tikràvizualinæ iðraiðkà. Ðia prasme Mo-nikos darbas turi sàsajø su Carste-no Nicolai paroda „Pionier“, vei-kusia Ðiuolaikinio meno centre,Vilniuje.

Projektà, skatinantá apmàstytilaiko sàvokà ir individualø trukmëspatyrimà, radau ðalia tapytojø dar-bø „Titaniko“ 2 a. parodø salëje.Èia ákurdintas Monikos Raèkaus-kaitës diplominis darbas „Laikas irpopierius“. Tai konceptualus pro-jektas, jungiantis ir analizuojantiskiek paradoksalø laiko kaip gyve-nimo tëkmës simbolá ir popieriøkaip materialià, taèiau laike itin tra-pià materijà. Popierius, toks neat-sparus ir paþeidþiamas, autorësprojekte tampa pagrindiniu ele-mentu, vizualiai iðreiðkianèiu valan-dø, dienø, mënesiø, metø tëkmæ.Projekte siekiama kelti klausimusir kartu siûlyti atsakymus, susiju-

sius su subjektyviu laiko pojûèiuþmogaus bûtyje. Projektas suside-da ið trijø popieriniø, tarpusavyjeskirtingø ir kartu panaðiø objektø.Pirmasis objektas – „laiko kamuo-lys“, sudarytas ið popierinës juos-tos, kurioje atspausdinti dienos,mënesio, metø iðtartø þodþiø kie-kio atitikmenys. Kitas objektas –kalendorius, praradæs áprastà for-mà – skaitmenø ir mënesiø pavadini-mø matricà. Autorës kalendorius –tuðèiavidurë sfera, ið kurios þiûrovasgali traukti juostelæ su dienø skai-èiais. Treèiasis objektas – knyga suiðkiliuoju tekstu, sukurta ið perma-tomo kalkinio popieriaus. M. Raè-kauskaitës darbas, keliantis bûtieslaikiðkumo, akimirkos trapumoklausimus, skatinantis þiûrovà màs-tyti ir ásitraukti á projekto eigà, tam-pa artimas erdviniams, abstrak-tiems, daugiaprasmiams Taivanomenininkës Mia Liu kûriniams iðpopieriaus.

Dar viena „Meno celiø“ dalyvëKotryna Ðeibokaitë kitaip paþvelgëá popieriaus ir spausdintinës kny-gos prasmiø problemà. Projekte„Planttekstas“ autorë, naudodamamaterialià knygos formà, siekia at-skleisti spausdintinës knygos virtua-lias galimybes. Ji guldo knygà á augan-èià, þole apþeldintà lentynà-padëklàkartu su ropojanèiomis skruzdëmisir visà konstrukcijà palieka kybotiore lyg ant smagiø sûpuokliø, iðju-dindama nusistovëjusias, ðablonið-kas knygos kaip objekto bei tekstosuvokimo prasmes. Ádomu, kad au-torës knygoje neáprastai susipinaenciklopedinis botanikos þodynasir Alfonso Andriuðkevièiaus poezi-ja, prisotinta „augaliniø“ motyvøjudëjimo, ðakojimosi, veðëjimoávaizdþiø.

Netikëti absoliuèiai prieðingøtekstø susipynimai provokuoja, su-kuria unikalius prasminius ryðius,

praturtina ir treniruoja skaitanèio-jo màstymà. Neatskiriama projek-to dalis – projekcija, vizualizuojantiknygos prasmiø sklaidos tinklà.Tiek knyga, tiek projekcija – neat-siejamos projekto dalys, iliustruo-janèios, kaip teksto skaitymà gali-ma praturtinti ar pakeisti tekstosuvokimu.

Kartu su „Meno celëmis“ atida-ryta ir „Jaunojo dizainerio prizo2012“ konkurso laureatø paroda.Ið 70 konkursui pateiktø darbø ver-tinimo komisija iðrinko 6 geriau-sius. Baigiamieji bakalauro studijøprojektai buvo vertinti 3 kategorijo-se – Mados dizaino, Produkto ir in-dustrinio, Grafinio dizaino ir komu-nikacijos. Apþvelgiant parodàakivaizdu, kad absolventai su dþiaugs-mu imasi spræsti „sunkius“ dizainouþdavinius, nebijo nepatogiø, rizikin-gø temø ir ieðko netradiciniø, ino-vatyviø sprendimø, logiðkai ir pro-fesionaliai sprendþia aktualiaskultûros, mokslo, socialinës plot-mës problemas.

Mados dizaino kategorijoje pa-grindiná prizà laimëjo MonikosKlupðaitës 2012–2013 rudens–þie-mos (ready-to-wear) moteriðkødrabuþiø ir aksesuarø kolekcija„Paradoksas“. Kolekcija uþburiaharmoningu ið pirmo þvilgsnio ne-suderinamø, skirtingø audiniø,tekstûrø, dekoro elementø naudo-jimu. Autoræ domino aplinkoje,kasdieniame gyvenime, gamtoje vy-raujantys neatitikimai, kitimas,prieðprieðos bei jø gebëjimas tar-pusavyje taikliai harmoningai su-gyventi. Kolekcijoje ji analizavo pa-radoksus keturiais aspektais: peraudinius, drabuþio konstrukcijà, vi-zualumà ir asortimentà. Kolekcijaátikina, kad autorë puikiai susitvar-kë su iðsikeltu ambicingu tikslu.

Intriguoja ir dëmesá traukia Bi-rutës Simokaitytës moteriðkø dra-

buþiø kolekcija „Simbolis. Plaukai“.Autorë, pasitelkusi plauko simbo-likà, sukûrë savità dekoro principà,interpretavo plaukà ávairiose faktû-rose. Plaukus primenantys nëriniaiðvelniai glunda prie elegantiðkø, leng-vø, plazdanèiø sukneliø, nevarþomairaganiðkai krenta kutø kuokðtais mo-deliui judant, pûpso smagiomisgarbanëlëmis sukneliø skvernuosear puoðia rankoves. Visiðkai prieðin-ga romantiðkai B. Simokaitytës ko-lekcijai, ironiðka, skatinanti perkai-noti drabuþio funkcijas – SandrosAjutytës moteriðkø drabuþiø kolek-cija „Suvarþymai“. Dizainerë þaidþiaformomis, faktûromis, ieðkodamaspecialiai nefunkcionalaus, jude-sius varþanèio, kûnà varginanèio,taèiau maksimaliai estetiðkai pa-traukliai atrodanèio apdaro varia-cijø. Netikëtose, netinkamose dra-buþio vietose atsirandantys gofruotipavirðiai atrodo patraukliai, bet ne-patogiai. Autorë savo kolekcijaskatina klausti, ar drabuþis tarnau-ja þmogaus kûnui jam padëdamas,apsaugodamas, ar kûnas tarnaujadrabuþiui tapdamas jo kaliniu, be-laisviu.

Produkto ir industrinio dizainokategorijos absolventø sprendimaibuvo tradiciðkiausi. Pagrindiná pri-zà laimëjo Kristinos Kakaraitësdantø atspaudø modeliø skeneris„XYZscann“. Absolventë ðá skenerákûrë bendradarbiaudama su uþsa-kovu. Diplominis darbas þavi preci-ziðka atlikimo technika, apgalvotaissprendimais, labai palengvinanèiaisodontologø darbà.

Inovatyvius sprendimus pateikëGrafinio ir komunikacijos dizainokategorijoje kuriantys absolventai.Jø darbai aiðkiai árodo, kad dizai-nas jau seniai nebëra liaudþiai pa-taikaujantis menas. Dizainas tarps-ta tarp meno ir mokslo, perþengæsribas virsta hibridiniu menu, ap-imanèiu dizainà, technologijas irfunkcijà. Komunikacinis dizainasvis daþniau iðlenda ið áprastiniøjam nustatytø ribø, daþnai priar-tëja prie vaizduojamojo meno, fil-mø, muzikos.

Petro Navicko komunikacinio di-zaino projektas „Individualizuotisocialiniai kodai“ pelnytai laimëjopagrindiná prizà. Vilniaus Grafiniodizaino katedros absolventas, pa-sitelkæs skaitmenines technologijas,sukûrë planðetiniams kompiute-riams pritaikytà internetinæ aplika-cijà, gebanèià generuoti kelis milijo-nus skirtingø kodø. Aplikacijosnaudotojai gali susikurti asmenináherbà ið apie save pateiktos infor-macijos (lytis, amþius, iðsilavini-mas, ðeimyninë padëtis, pomëgiaiir kt.). Vartotojo pateikta informa-cija iðreiðkiama grafine raiðka, oprogramos sugeneruotu asmeni-niu herbu galima dalintis su drau-gais internete.

Kitas komunikacinio dizainoprojektas, atsiradus finansavimui,galëtø bûti pritaikytas realiai Lie-tuvoje veikianèioms kompanijomsar institucijoms. Jonës Aleksiûnai-

tës konceptualus projektas „Var-totojas – identiteto kûrëjas“ anali-zuoja vartotojo ir kompanijos ko-munikacijos galimybes. Autorësukûrë modernaus meno muzie-jaus identiteto koncepcijà. Tai in-dividualizuotas produktas ir dina-miðko, nuolat kintanèio identitetosistema kompanijai. Iki lankytojovizito buvusi pilka ir beveidë mu-ziejaus erdvë, naudodama apie lan-kytojà surinktà vizualinæ informa-cijà, sugeneruoja unikalø identitetà.Tokiu bûdu lankytojai nesàmonin-gai ið savæs, „per save“ sukuria lai-kinà meno kûriná, kuris tampa ið-skirtiniu vaizdiniu, formuojanèiuidentitetà muziejui.

Monika Janulevièiûtë projektu„Asmenybës protokolas“ spren-dþia dar XX a. pradþioje JAV so-ciologo C. Hortono Cooley pradë-tus gvildenti ir iki ðiol aktualiusfenomenologinius savæs suvokimoir pristatymo visuomenei klausi-mus. Grafinio dizaino absolventëtampa savo paèios projekto centrineaðimi. Autorë pristato uþfiksuotas sa-vo vaikystës atkarpas, naudodama as-meninius daiktus. M. Janulevièiûtësprojektas leidþia paèios autorës at-mintyje iðlikusius artefaktus su-jungti á savos tapatybës raidos eta-pus, nagrinëjant santykius suaplinka ir visà sukauptà informaci-jà panaudoti tapatybës „augimui“.Vizualinës medþiagos rinkiná papil-do komentarai apie ávaizdþiø ir so-cialiniø „kaukiø“ reikðmæ ðiuolai-kinëje kultûroje.

Kitas realiai pritaikomas ir prak-tiðkai naudingas, informatyvus pro-jektas yra Dmitrijaus Jakovlevo mo-bilioji aplikacija – virtualus muziejus„Nematyta Klaipëda“. Naudojantaplikacijà galima pasirinkti vienà iðtrijø siûlomø reþimø: þemëlapio, in-formaciná ir stebëjimo. Ádomiau-sias ir geriausiai pavykæs – stebëji-mo reþimas. Miesto sveèiams jissuteikia galimybæ matyti buvusiuspastatus dabartiniø vietoje, nubrë-þiant buvusiø pastatø grafines for-mas ir iðklausant trumpà informa-tyvø tekstà apie konkreèià vietà.

Apibendrinant „Meno celiø2012“ ir „Jaunojo dizainerio prizo“konkurso laureatø parodas, reikiapaminëti, kad apþiûrinëjant ir ver-tinat bendrà ekspozicijà maloniainuteikë preciziðkai, tiksliai atliktiscenografø darbai, konceptualûsskulptoriø kûriniai, dràsios archi-tektø idëjos. Akademijos absolven-tai savo darbais lavina visuomenæ,nepataikauja publikos skoniui, o jáugdo. Akivaizdu, kad ðiais metaisjaunøjø profesionalø derlius ávai-rus, o visos parodos kontekste drà-siausi, inovatyviausi ir kartu patysbeprotiðkiausi (galbût todël tokiepatrauklûs ir gausybës þiûrovø su-laukæ) yra dizaino absolventø pro-jektai. Ar tai reiðkia, kad dizainasLietuvoje pagaliau lygiomis teisë-mis stoja á jam skirtà vietà ðalia kitømeno krypèiø? Ðá klausimà paliekuatvirà. Laikas parodys.

NepataikaujantysA T K E L T A I Ð 1 P S L .

Birutë Simokaitytë. „Simbolis. Plaukai“. Vadovë Jolanta Talaikytë

8 psl. 7 meno dienos | 2012 m. birþelio 29 d. | Nr. 26 (994)

P a s a u l y j e

Praëjusià savaitæ þymûs Lietuvosteatro veikëjai parëmë naujà politi-ná judëjimà „Lietuvos sàraðas“. Taipsutapo, kad praëjusios savaitëspabaigoje „Gazeta Wyborcza“iðspausdino pokalbá su þymiu lenkøteatro kûrëju Krystianu Lupa. Kro-kuvos Senajame teatre jis pradëjorepetuoti „Sapnø miestà“. Tai busnauja legendinio spektaklio, kuráLupa sukûrë 9-ojo deðimtmeèioviduryje, versija. Spektaklio pagrin-das – austrø dailininko AlfredoKubino (1877–1959) knyga „Kitapusë“ („Die Andere Seite“, 1909),priskiriama prie originaliausiø XIX a.pabaigos – XX a. pradþios literatû-ros kûriniø. Knygos herojus – daili-ninkas, iðsirengæs á paslaptingàSapnø karalystæ, kurià Tolimuosiuo-se Rytuose ákûrë jo vaikystës drau-gas. Joje randa prieglobstá visi, kamsvetima progreso idëja. Bet egzo-tiðkas nuotykis dailininkui virstakoðmaru. Paaiðkëja, kad Sapnøkaralystë – tai totalitarinë, despotovaldoma ðalis. Interviu teatro kriti-kui Romanui Pawùowskiui Lupadaug kalbëjo apie Lenkijos politinæsituacijà. Manome, kad reþisieriausmintys aktualios ir mûsø kraðtams.Interviu spausdiname sutrumpintà.

Po dvideðimt keleriø metø gráþtateprie Alfredo Kubino romano. Kodëljis vël aktualus?

Kai pirmà kartà inscenizavau„Kità pusæ“, þavëjausi Jungu, trak-tavau tà tekstà kaip individuacijos is-torijà, t.y. procesà, kai individas pa-þásta slaptàsias savo asmenybëspuses ir tampa sàmoningu, kûry-bingu savo raidos partneriu. Dabarmane labiau domina utopijos ieð-kanti mikrobendruomenë. Noriupaklausti, koks paþadas glûdi uþ sva-jonës sukurti naujà valstybæ, naujàþmogaus siekiams artimesnæ tikro-væ? XX amþius atskleidë pavojus,kurie slepiasi uþ pernelyg skubototikëjimo kitokio pasaulio galimybe.Dabartinë realybë pradeda keltidar didesná nerimà. Ðià akimirkàgyvename sapno karalystëje.

Kodël?Valstybës struktûrose mûsø tiks-

lai ir vektoriai tampa neaiðkûs. Ið-nyksta net regimybë, kad valstybësir pilieèio dialogas þymi kaþkokiaskryptis. Pleèiasi nenuspëjamas por-nografinis politinis spektaklis,átraukiantis pilieèius á kaþkoká sà-myðá. Pagreitá ágyjanèiame abipusiokompromitavimo transe iðtirpstasvarbiø problemø matomumas, ben-dro siekio aistra, statymo dþiaugs-mas, kuris bûtinas visuomenës svei-katai ir bendruomenës prasmëspojûèiui. Tame pornografiniamepolitiniame spektaklyje auga liguis-tas politikø valdþios troðkimas. Sa-vo ruoþtu politikai, spaudþiami pa-vojaus tapti juokdariais, vis labiauinfantiliðkai bando tà troðkimà uþ-maskuoti.

Netikite valdanèiøjø misija?Politikai tik apsimeta, kad ágy-

Visi esame pornografaiKrystianas Lupa apie teatrà ir valdþià

vendina misijà. Kalbu apie visus po-litinio gyvenimo dalyvius. „Pilieèiøplatforma“ (Lenkijos valdanèiojipartija, – red.) valdþios poreiká sle-pia po modernizacijos idëja, deði-nioji opozicija já maskuoja meileLenkijai. „Teisës ir teisingumo“(Jarosùawo Kaczyñskio partija, su-trumpintai PiS – red.) meilë Lenkijaijau tokia nenumaldoma, jog partijaprivalo turëti valdþià, kad iðgelbëtøðalá nuo apokalipsës. Niekas net ne-uþsimena, kad valdþia yra gilios jøprigimties dalis.

Kuo bloga valdþia?Niekuo, valdþios troðkimas na-

tûralus, bet kuo toliau juda mûsøcivilizacija ir kultûra, tuo labiau val-dþios poreikis slepiamas ir melagin-gas. Ið þmogaus, kuris imasi tarnautivalstybei, reikalaujama brandumo.Tai reiðkia, kad ið jo reikalaujamasuvaldyti egzotiðkas ir infantiliðkaspagundas, o kartu suvokti, kad vi-suomenës problemos jam tikrai rû-pi, kad modernizacija ar patriotiz-mas ið tikro yra jo idëjos. Tai – ilgaitrunkantis, nuoðirdus kokio norsiððûkio ágyvendinimas, kuris leidþiaágyti kompetencijos. O ne jos regi-mybës, kaip kad dabar Lenkijoje.

Robertas Musilis raðë „Þmogu-je be savybiø“, kad kuo didesnë vi-suomenës ir civilizacijos raida, tuolabiau iððûkiai perauga individà.Dabar ne tik þmonëms, bet ir insti-tucijoms vis sunkiau atitikti ðiuo-laikiná pasaulá. Uþlieja begalë rei-kalavimø, o mes, uþuot pabandæatsakyti á iððûká, slepiame nekom-petencijà ir naudojame anachro-niðkas valdþios vykdymo technikas.Valdþios aparatas visada viena die-na atsilieka, jis nespëja net ið pas-kos tam, kà sukuria þmogus.

Valdþia yra anachronizmas?Anachroniðkas yra þmoniø, ku-

rie prie jos prisegti, poþiûris. Taiblogiausia. Nuo tada, kai politikaitapo profesionalais, uþuot tobulinævaldþios technikà, jie vis keièia jà áblogesnæ. Ties XIX ir XX a. riba val-dþios ágyvendinimo problemomisuþsiëmë humanistai, kurie rûpinosine pasaulio, o savo vidine raida.Joks profesionalus politikas dabarniekad nepriims tokio iððûkio.

Kaip ðis procesas pasireiðkiakultûroje?

Mano nusivylimas ir visiðko ne-susikalbëjimo jausmas auga nuo se-

no. Reikëtø pradëti nuo banalybiø,kad valdþia neuþduoda sau esmi-niø klausimø, kaip toje ypatingojesituacijoje tapti kultûros raidospartnere. Vis dëlto kultûra tai ki-toks iððûkis nei transportas ar eko-nomika. Kultûra ir pirmiausia me-nas, kuris yra kultûros avangardas,aplenkia tikrovës raidà. Kultûrospoveikis pasireiðkia tuo, kad þmo-gus neatsilieka, nëra já uþklupusiønaujoviø autsaideris, ji leidþia taspermainas nustatyti ir aplenkti.Prieð dvideðimt metø, kai Lenkijo-je prasidëjo didþiosios permainos,kai mus uþliejo laisvë, man padarëdidelá áspûdá Tadeuszo Kantoro pa-sisakymas apie naujàjá valdanèiøjøelità. Kantoras sakë, kad uþgniau-þæs kvapà klausësi, kà sako laisvo-sios Lenkijos politikai, ið kuriø lau-këme tiek daug. Tada premjeru tapone bet kas, o Tadeuszas Mazowieckis– tikras elitas. Kantoras sakë: „Klau-siau ádëmiai, bet në vienas ið tø poli-tikø neiðtarë þodþio „menas“. Jie topasigailës, jie dël to pralaimës.“

Ar Kantoro nusivylimas nesusijæs sutuo, kad Liaudies Lenkijos valdþia jálabai globojo?

Galima padaryti iðlygà meniniamKantoro egotizmui, bet ðis sakinyskaþkuo pranaðiðkas ir jo negalimaapeiti. Kantoras atkreipë dëmesá,kad galime kaþkà nesugràþinamaiprarasti. Taip buvo XX a. pradþioje,kai radosi naujos maiðtingos san-tvarkos, tada grësmæ kultûrai këlëvaldþios puikybë. Ðiandien toks patpavojingas yra panikos momentas,kai pasijunti lyg skæstanèiame laiveir meti nereikalingà balastà. Kultû-ra suvokiama kaip antraeilë pro-blema, paklûstanti finansiniams im-peratyvams.

Ekonominë krizë – iððûkis visiemssektoriams, ko gero, kultûra negalibûti iðimtis, ji turi reformuotis.

Þinoma, pasaulis keièiasi, vertaklausti, ar komunizmo laikais uþ-augintos struktûros funkcionuojateisingai, ar netapo negyvomis for-mulëmis, galima pagalvoti apie ge-resná jø funkcionavimà. Vis dëlto ne-galima diskutuoti laikantis tikekonominiø kriterijø. O taip yra ðiødienø Lenkijoje. Politikø ir uþ kultûràatsakingø valdininkø vaizduotë ju-da tik ta viena linkme. Ðie þmonësnedalyvauja svarbiose diskusijoseapie menà, jie neiðaugo iki kultûri-niø permainø problemos.

Kà turite omenyje?Pavyzdys gali bûti diskusija apie

Varðuvos Dramos teatrà („TeatrDramatyczny“). Miesto viceprezi-dentas neseniai priekaiðtavo kûrë-jams, taip pat ir man, kad blogaiiðnaudojame didelæ teatro salæ, ku-rioje tiek daug vietø ir kuri idealiaitinka tokiems ir tokiems pastaty-mams, o mes jà perstatome, maþi-name salæ, virð jos statome kità, dëlto patiriama finansiniø nuostoliø,kuriø sau teatras negali leisti. Val-dininkas nesupranta, kad menokalba keièiasi, kad vadinamoji ita-liðka scena – plokðèia þiûrovø salësu pakeltu scenos podiumu – tapoanachronizmu. Paryþiuje, kur esàgalioja pasiutæs kapitalistinis me-chanizmas, trys didieji teatrai – „LaColline“, „Théatre de la ville“ ir„Odéon“ perstatyti ir vietoj italið-kos þiûrovø salës buvo pastatytosamfiteatrinës. Praradæ kaþkiek þiû-rovø vietø jie tapo ðiuolaikiðkais te-atrais, kur gali rastis naujas ryðyssu þiûrovu. Beje, tai visai ne ekspe-rimentiniai teatrai! Teatro erdvëspokyèiai – visai ne menininkø pra-simanymas, o kultûros procesas, irvaldininkas, atsakantis sostinëje uþkultûrà, turi apie já þinoti.

Ko Jûs, teatro kûrëjas, laukiate iðpolitikø?

Kad bûtø labiau pasisukæ á kul-tûros pusæ. Kultûra ir uþsienio rei-kalai – tai dvi nepaprastai subtiliosvaldþios veiklos sritys, kurios lyglakmuso popierëlis rodo koman-dos kokybæ. Reikalauja avangardi-niø sugebëjimø. Galima iðgyventi,kai trûksta pinigø, bet negalima, kaivyriausybës priima pavirðutiniðkusir rizikingus sprendimus, visiðkaineásigilinusios á esmæ.

Taèiau sunku prieðtarauti teiginiui,kad lenkø teatras klesti. Árodymas irJûsø spektakliø sëkmë Maskvoje –vienoje pasaulinio teatro sostiniø.Tai vyksta nepaisant krizës, klaidin-gø sprendimø ir biudþeto skyliø.

Sutinku, vyksta labai daug, teat-ro santykiai su visuomene, jaunàjakarta – fantastiðki, panaðiai ir vaiz-duojamøjø menø. Kad ir kas atsi-tiktø, kad ir kokiø klaidø pridarytøvyriausybë, ji meno neuþmuð. Betvyriausybë gali sunaikinti potencia-laus jo klestëjimo rezultatus, de-formuoti arba paralyþiuoti jo raidà.

Lenkijos miestuose auga naujimuziejai, koncertø salës, teatrai.Investicijos mûsø negelbsti?

Nepaisant investicijø, mûsø dva-sinis gyvenimas ðià akimirkà skurdus.Kultûra persikëlë á postindustrineserdves, didþiøjø miestø pakraðèius.Ties XIX ir XX amþiø riba, kai gimëutopiniai projektai, buvo kitaip.Berlyno Muziejø sala ar VienosMuziejø kvartalas gimë ið bendrødaugelio þmoniø pastangø. Jie no-rëjo pakeisti Europos miestø ávaiz-dá, kad ðalia baþnyèios ir turgavie-tës centre atsirastø vieði kultûroskompleksai. Apleistos kultûros sa-

los statyba tada vyko daug ener-gingiau nei dabar, nes ji buvo nevienos galvos idée fix. Dabar nema-tau politikø, kuriems kultûra bûtødvasinis poreikis. Daþniausiai jieágyvendina svetimus sumanymus,kad parodytø, jog tai jiems nesveti-ma. Bet tarp „tai man nesvetima“ir tikros, sieloje gyvos idëjos – di-delis skirtumas.

Visada pasigirs argumentø, kadturime uþsidirbti, kad reikia nuga-lëti atsilikimà, o visuomenë – ne-turtinga ir mes sau negalime leistitokios kultûros, kokià turi prancûzaiar vokieèiai.

Taupyti kultûros sàskaita neap-simoka. Dabar þinome, kad mies-tai, kurie yra gyvi kultûros centrai,daug greièiau vystosi ekonomiðkai,ðia tema paraðyta daug gerai pa-grástø moksliniø darbø. Vadovavi-mas ir sëdëjimas ant tradicijø ne-paþadins naujo gyvenimo.

Ar jauèiatës ekonominiu ðalieslokomotyvu?

Hm... Kodël ne? Negaliu atsikra-tyti jausmo, kad visuomenëje egzis-tuoja ypatingi ryðiai, kaþkas pana-ðaus á kraujotakos sistemà, kuriojekultûra vaidina kraujo, neðanèio gy-vybei bûtinà deguoná, vaidmená. Kaiði sistema sumenkinama arba á jàþiûrima ið aukðto, organizmas pra-deda blogai funkcionuoti. Paklaus-kime, kodël Lenkijoje nuolat kasnors stringa? Kodël nuolat atsiran-da skyliø? Vos tik uþlopoma vienaskylë, atsiranda kita. Nëra raidos,valstybës navigacijos, tik lopymas.

Viskas tik todël, kad apleista kultû-ros sfera?

Þinoma, ne tik. Per ilgai mûsøsituacija rëmësi siûbuojanèia pu-siausvyra tarp dviejø politiniø jëgø.Dabartinë politinës scenos poliari-zacija ir opozicijos demonizavimaspridengë visas kitas problemas, da-bar visur juntama traumà sukelian-ti neapykanta, ir makromechaniz-muose, ir þmoniø sielose. Tai nëragerai valdþiai.

Kà jauèiate, kai skaitote apie Smo-lensko berþelá? (Turimas omenyjeberþas, á kurá esà atsitrenkæs Lenki-jos politiná elità á Katynæ skraidinæslëktuvas neteko sparno. Po ðiuoberþu renkasi þuvusiøjø artimieji, jisiðkaltas atminimo monetoje, numa-tytas áamþinti paminkle aukoms, ovieno Jarosùawo Kaczyñskio ðalinin-kø eilëraðtyje buvo pavadintasðëtonu, – red.)

Keista, kaip toli galime nueiti.Nuolat maiðtaujame prieð tà absur-dà, kad vël ið naujo já prarytume.Visi esame pornografai, maitina-mës savo valdþios iðkrypimø por-nografija. Nesutinku, kad ðis absur-das yra þiniasklaidos varomoji jëga,juk esame jos þiûrovai ir skaityto-jai, juk nuo mûsø priklauso, kokápasaulio vaizdà mums parduoda.

N U K E L T A Á 9 P S L .

Krystian Lupa

7 meno dienos | 2012 m. birþelio 29 d. | Nr. 26 (994) 9 psl.

Ávyko beprotiðkai pavojingas atat-ranka, esame kaþkokios keistos psi-chopatinës apokalipsës liudinin-kais, todël man atrodo, kad Kubinosapnø miesto perspektyva kaþko-kiu bûdu keistai prigludo prie mû-sø tikrovës.

Ið vienos pusës – skyliø lopymas, iðkitos – trauminis Smolensko sap-nas. Kaip iðsivaduoti ið tø spàstø?

Bëda ta, kad ið to sapno negali-ma pabusti, nes jis verèia sapnuotitoliau, tarsi bûtume praradæ átakàateièiai. Ir dabartinë kova su krize,ir taupymas yra kaip epidemija.

A T K E L T A I Ð 8 P S L .

K i n a s

Sekmadienio vakarà „Lietuvosryto“ televizijos laidoje „24/7“ ve-dëjas Edmundas Jakilaitis á studijàpakvietë du naujo politinio judëji-mo „Lietuvos sàraðas“ iniciatoriusDariø Kuolá ir Valdà Vasiliauskà.LNK ir LRT ðità judëjimà akivaiz-dþiai nutyli, tad buvo ádomu ið pir-mø lûpø iðgirsti apie jo tikslus. Kaipsupratau, pagrindinis „Lietuvossàraðo“ tikslas – tarnauti Lietuvai.Kuriamo pagal panaðià á Sàjûdþioschemà iniciatoriai ir tikslus formu-lavo panaðiai. Tik Sàjûdis norëjoðalá iðvaduoti nuo okupantø, o „Lie-tuvos sàraðas“ – nuo visko, kasmums iki ðiol trukdo bûti laisviems.Tikslai kilnûs ir graþûs, kitas klau-simas, kas juos ágyvendins. Nuo patpokalbio pradþios laidos vedëjas(beje, nuosekliai ir sëkmingai puo-selëjantis pusiau prasèioko, pusiauciniko ávaizdá) uþdavinëjo paðneko-vams tà patá klausimà, á kurá abudvejojo atsakyti. Tai klausimas apieteisëjà Neringà Venckienæ. Ar ji bus„Lietuvos sàraðe“? Ar ja prisiden-gæ garbûs vyrai nori patekti á Sei-mà? Bûdamas naivus þmogus, aðvis laukiau, kad savisaugos instink-tas dar suveiks ir judëjimo iniciato-riai atsiribos nuo ðios veikëjos. Atsi-tiko atvirkðèiai. Pokalbio pabaigojeKuolys su Vasiliausku ëmë ðlovintiponià Venckienæ, sakyti, kad jiemsbûtø tik garbë, o Vasiliauskas darkeliskart pakartojo, kad þavisi ðiamoterimi. Suabejojau dël savo mo-terø þavesio suvokimo, bet ne taisvarbiausia. Pabandþiau ásivaizduo-

ti ponià Venckienæ tautos tarnai-tës vaidmenyje ir neuþteko fantazi-jos. Uþtat puikiai ásivaizdavau inte-lektualus Kuolá ir Vasiliauskà,aptarnaujanèius ponià Venckienæ.

Laukti ilgai nereikëjo. Antradie-nio pavakario þiniose per LTV tei-sëja pareiðkë, kad „Dràsos kelias“susilies su „Lietuvos sàraðu“. „Pa-noramoje“ ðito pareiðkimo jau ne-liko, vedëja pasakë aptakià frazæapie tolesnæ teisëjos politinæ veik-là. Kai intelektualas Kuolys laidoje„24/7“ tvirtino, kad þiniasklaida su-paprastina tikrovæ, jis buvo visiðkaiteisus, juolab kad per pokalbá trum-pam nutraukusià reklaminæ per-traukëlæ buvo rodoma lietuviðkosdegtinës reklama. Ji teigë: „Èia mû-sø Lietuva ir èia mums gera!“ Kitavertus, nustumdama á paðalius be-sirandantá judëjimà, þiniasklaidadaro mums visiems meðkos paslau-gà. Skriaudþiamø tarnø juk visadosgaila, tiesa?

Julijos Latyninos laida radijuje„Echo Moskvy“, kurià ðeðtadieniopopietæ rodo ir „RTVi“, ðákart be-veik visa buvo skirta þurnalistësáspûdþiams ið Lietuvos – „maþos,gana skurdþios demokratinës ða-lies“. Nepriklausomybæ atgavusiosLietuvos istorija jai pasirodë liûd-na ir suteikë galimybæ pakalbëtimëgstama tema – apie visuotiniusrinkimus. Mat Latynina visuotinë-je pilieèiø teisëje balsuoti áþvelgiadidþiausià grësmæ Vakarø demokra-tijai, nes nedirbantys ir ið paðalpø gy-venantys ðiø ðaliø pilieèiai balsuojauþ populistus (vienos seimûnësbiografijoje prie jos pomëgiø taip irparaðyta: „bendravimas su papras-tais þmonëmis“) ir taip griauna na-tûralià ðalies raidà. Nors ið XX a.lietuviø istorijos apþvalgos, kuriàpateikë laidoje Latynina, buvo ga-lima suprasti, kad aktyvi sovietø val-dþios ir prezidento Putino oponen-të bendravo beveik iðimtinai tik sulietuviø konservatoriais, o ðie jaibandë pakabinti ant ausø daug ma-karonø ir net papasakojo apie Al-girdo Brazausko „bufetininkës“privatizuotà vieðbutá, Latynina pui-kiai suprato, kas ið tikrøjø vyksta Lie-tuvoje. Ir kodël po Sausio 13-osiostauta iðrinko Brazauskà, ir kaip Ru-sija bando veikti mûsø ekonomi-

nius procesus, kas labiausiai pasi-pelnë ið Valdovø rûmø statybos irnet kodël lietuviø fizikai gamina pa-klausius visame pasaulyje lazerius...Klausydamasis Latyninos (laidostekstà galima rasti radijo „EchoMoskvy“ tinklalapyje), supratau,kad niekad nesugebësiu taip kaip jipasiþiûrëti á maþà skurdþià demo-kratinæ ðalá, kurioje gyvenu. Kiek-vienoje maþoje ðalyje yra daug niu-ansø, kuriø net iðmintingiausiasstebëtojas nepamatys. Tie niuan-sai, beje, ir yra skirtumø tarp JAVir Europos kino pagrindas.

Kai neturtingi lietuviai stengiasiimituoti Holivudà ir kuria filmusapie kilnius plëðikus, lenkai sugebaá save pasiþiûrëti daug ironiðkiau.Tomaszo Drozdowicziaus 2007 m.juodoji komedija „Kailis“ (LTV, 30 d.21.35), man regis, apie mus pasa-kys daugiau nei bet kuris paskuti-niø metø lietuviðkas filmas. Jis apiepraturtëjusià tradicinæ ðeimà, kurigreièiausiai save priskiria elitui irrengiasi iðkilmingai atðvæsti Pirmo-sios komunijos ðventæ. Berniuko Ja-kubo senelis Henrikas pasistengëpritrenkti pakviestus sveèius. Regis,nieko netrûksta – graþûs namai,brangûs patiekalai, sunkveþimis do-vanø... Taèiau jis neatsiþvelgë á pe-dantiðkà svainá, depresuojanèiàmarèià ir gabius pirotechnikai vai-kus. Netrukus namai taps mûðiolauku, iðaiðkës ðeimos paslaptys irvisai ne laiku pasirodys Jakubo ka-techetë...

Tai – ne vienintelis lenkiðkas fil-mas per LTV. Ðiànakt (29 d. 23 val.)ji parodys Jaceko Borcucho „Tul-pes“ (2004). Ðá reþisieriø lietuviø þiû-rovai turëtø prisiminti – jis sukûrëpopuliarø filmà apie „Solidarumo“laikø lenkø Romeo ir Dþuljetà „Vis-kas, kà myliu“. „Tulpiø“ herojai –trys seni draugai, kuriuos suvaidinoTadeuszas Pluciñskis, Janas Nowic-kis ir Zygmuntas Malanowiczius. Nepirmos jaunystës vyriðkiai draugau-ja visà gyvenimà, vienas jø – lenktyni-ninkas – patenka á ligoninæ, kiti dustengiasi jam padëti ir rasti pavog-tà automobilá. Tai optimistiðkas, ðil-tas ir sentimentalus filmas apienaujo gyvenimo pradþià, kai tau su-eina ðeðiasdeðimt.

Kaþkà panaðaus patiria ir Carlo

Reinerio filmo „Tas paþástamas jaus-mas“ (LNK, liepos 1 d. 10 val.) he-rojai Lili ir Denas, kurie iðsiskyrëprieð keturiolika metø. Visà tà lai-kà jie ánirtingai nekentë vienas ki-to. Bette Midler Lili tapo þvaigþde,Denniso Farinos Denas – sëkmin-gu raðytoju. Abu susitiks savo duk-ters Molës vestuvëse. Ji iðteka uþrespublikonø senatoriaus sûnaus,o bûsimas uoðvis iðtikimas ðeimosvertybëms ir reikalauja, kad vestu-vëse dalyvautø abu nuotakos tëvai.

Debiutinis populiaraus ameri-kieèiø aktoriaus Davido Schwim-merio (serialas „Draugai“) filmas„Bëk, storuli, bëk“ (LNK, 30 d. 20.50)taip pat neapsiëjo be vestuviø. Pra-ëjus penkeriems metams po to, kaipaliko nëðèià nuotakà per sutuok-tuviø ceremonijà, Denisas supran-ta padaræs didelæ klaidà. Jis tebe-myli Libæ. Jie daþnai matosi, nesauga sûnus. Bet kai Denisas sutin-ka naujà mylimosios suþadëtiná –graþø ir turtingà Vaità, jis sugalvo-ja laimëti Londono maratonà ir taipátikinti Libæ savo jausmais.

Jimo Wilsono 1996 m. filmo „Gal-va virð vandens“ (LNK, 1 d. 22.25)herojë Natali suplanavo atostogasegzotiðkoje saloje. Kartu su naujuvyru ji tikëjosi pasilepinti tuðèiamepajûryje, bet tapo dar keliø vyrøgeismø objektu. Reklaminë filmofrazë skelbë, kad „þmogþudystë galitapti vandens sportu“, o pagrindi-nius vaidmenis filme sukûrë Har-vey Keitelis ir Cameron Diaz.

Nesuprantu gabiø reþisieriø iðEuropos, kurie verþiasi á Holivudà.Debiutinis Jono Elmerio filmas bu-vo pripaþintas geriausiu metø da-nø filmu, bet sukûræs kelis pasau-lyje pripaþintus filmus jis atsidûrëHolivude ir ten 2009 m. pagaminokomedijà „Poniutë kaime“ (LNK,1 d. 20.30) apie didmiesèio vieniðæ(Renée Zellweger), kuri siekdamakarjeros net persikelia ið saulëtoMajamio á Minesotos provincijosglûdumà. Þinoma, ten ji sutiks tik-rà meilæ ir supras, kad ne karjerasvarbiausia. Po ðio filmo apie reþi-sieriø Elmerá neteko girdëti.

Rusø reþisieriaus Fiodoro Bon-darèiuko dilogija „Gyvenama sala“(TV3, 2 d. 23 val. ) ir „Gyvenama sala2. Susirëmimas“ (TV3, 3 d. 23 val.)nukels ne á egzotiðkà salà, bet á eg-zotiðkà ateitá. 2157-ieji – þmoniøcivilizacijos suklestëjimo metai. Þe-mës pilotai skraido po visatà, pa-grindinio filmo herojaus Maksimokosminis laivas sugenda ir jis privers-tas nutûpti Sarakðe. Planetos civili-zacija primena XX amþiø Þemëje.Po atominio karo planetà iðtikoekologinë krizë (beje, filmuojant bu-vo padaryta milþiniðka þala Krymoflorai ir faunai), daug socialiniø

problemø, totalitariniai reþimai.Maksimas nori gráþti á Þemæ, bet kadtaip atsitiktø, jam teks sugriauti to-talitarinæ Sarakðo sistemà.

Filmas sukurtas pagal broliø Stru-gackiø romanà, paraðytà 1968-aisiais.Strugackiø fantastiniai romanai bu-vo labai populiarûs tarp sovietø inte-ligentø, net ir Andrejaus Tarkovskio„Stalkeris“ kildinamas ið Strugackiøkûrinio. Sovietø skaitytojai gerai su-prato Ezopo kalbà: Strugackiai pra-bildavo apie tai, apie kà cenzûra kal-bëti neleido.

Bet Bondarèiukas – kitos kartosþmogus. Inteligentø dvejonës, ku-rios akivaizdþios knygoje, manau,jam visai svetimos. Vieno garsiausiøsovietiniø reþisieriø sûnus, Bondar-èiukas padarë stulbinanèià karjeràjau naujoje Rusijoje. Jis – pripaþin-tas reklamø kûrëjas, populiarus ak-torius, prodiuseris, reþisierius, tur-tingas ir átakingas þmogus. 2008 m.pasirodþiusi „Gyvenamos salos“ di-logija buvo vienas pirmøjø rusø ban-dymø sukurti naujøjø technologijøprisodrintà kino reginá, vien kom-piuteriniam „Gyvenamos salos“miesto modeliui buvo panaudota13,5 tûkstanèio unikaliø pastatø.Rezultatas, ðvelniai tariant, abejo-tinas, nors filme vaidina daug gerørusø kino aktoriø, o dialoguose gir-dëti protingos Strugackiø mintys.

Be abejo, Bondarèiukas lygiavo-si á broliø Larry ir Andy Wachow-skiø 1999 m. „Matricà“ (LNK, ðià-nakt, 29 d. 23.30). Filmo autoriaiyra prisipaþinæ: „Pradëjome raðyti„Matricà“ atsispyræ idëjos, kad visidaiktai, kuriuos mes laikome rea-liais, visi mus supantys objektai yrapagaminti elektroninëje erdvëjeMatricoje. Visà savo istorijà þmo-nës nori suprasti gyvenimo pras-mæ, paþvelgti, kas yra uþ regimybës,ir tai juos veda prie stulbinanèiø at-radimø. Ðiame filme mes norëjo-me papasakoti apie vienos maiðti-ninkø grupelës nuotykius. Jieatsiduria kitoje veidrodþio pusëjeir suvokia Matricos galià.“ Wa-chowskiai rëmësi archetipiniais pa-sakojimais apie iniciacijà. Bet kur-dami filmà jie pasinaudojo daugybeliteratûros („Alisa Stebuklø ðalyje“),filosofijos (Platonas, Baudrillard’as),mitologijos (Morfëjas, Orakulas),komiksø, japonø animacijos, video-þaidimø elementø. Ið pradþiø „Mat-rica“ atrodë lyg koks kino, komik-so, pasakos ir videoþaidimohibridas. Paskui tapo naujojo kinoetalonu. Ko gero, visø tø nuorodønesuprantantys jo þiûrovai turbûtiðmintingesni uþ mus. Jie neabejo-ja, kad Matrica yra.

Jûsø –

J O N A S Û B I S

Normalioje situacijoje sugebameatskirti kertinius dalykus nuo tø,kuriuos galima keisti. Kai kyla epi-demija, pradedame judinti pagrin-dus. Tai dar ne viskas. Normalio-mis aplinkybëmis yra þmoniø, kurieturi teisæ perþengti ribas, ir þmo-niø, kurie tos teisës neturi. Kilusepidemijai, prasideda visuotinis ne-kompetentingøjø judëjimas. Kaþ-kas panaðaus jau ávyko. Akivaizdu,kad tai „Pilieèiø platformos“ savi-þudybë. Nustebsime, bet jie ið tik-røjø pralaimës.

Uþ kà balsuosite?Neþinau, jau seniai nebalsavau

uþ jokià man artimà politinæ jëgà,kiekvienà kartà padëtá vertinu stra-

Tarnaitës ir jø tarnaiKrësle prie televizoriaus

tegiðkai. Nesuprantu lenkø kairiø-jø menkumo ir silpnybës, nesu-prantu þemo politinio þmoniø,Lenkijoje màstanèiø naujoviðkai,potencialo. Iki ðiol balsavau uþ„Platformà“, bet bijau, kad tai tapstiesiog neámanoma.

Kà daryti?Gal reikia persirgti kaip pasiskie-

pijus, reikia tà liguistà bûsenà nu-galëti.

Apie tai bus „Sapnø miestas“?Norëèiau. Tik klausimas, kiek á já

sutilps.

P A R E N G Ë K O R A R O È K I E N Ë

„Galva virð vandens“

„Matrica“

10 psl. 7 meno dienos | 2012 m. birþelio 29 d. | Nr. 26 (994)

B i r þ e l i o 2 9 – l i e p o s 8

Mirus áþymiam Lietuvosdailininkui, tapytojui,menotyros daktarui,

ilgameèiam Vilniaus dailësakademijos profesoriuiAugustinui SAVICKUI,

nuoðirdþiausiai uþjauèiameðeimà ir artimuosius.

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJA

Dailë

Visai vasarai atsidarë dvi svarbios parodos. Ðiuolaikinio meno centre„Lietuvos dailë 2012: 18 parodø“ ðá kartà ið tiesø leidþia paþiûrëti ið ðono(netgi ið daug ðonø) á tai, kas pas mus vyksta tarp jaunø aktyviøjø. ÐMC(Vokieèiø g. 2, Vilnius) dirba antradiená–sekmadiená 12–20 val.

„7md“ rekomenduojaP a r o d o s

V I LN IUS

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Pero Kirkeby (Danija) raiþiniø, skulptûrø ir

fotografijø paroda „Lignum vitae“

Paroda „Tadeusz Kantor. Tapyba. Teatras“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Liaudies meno metraðtininkë“, skirta

Akvilës Mikënaitës gimimo 100-meèiui

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Vinco Dilkos paroda „Gyvenimo vaizdai“

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3 A

Paroda „Nuo mini iki maksi. Septintojo

deðimtmeèio mada“ (ið Aleksandro Vasiljevo

Paryþiaus kolekcijos)

„Du mados ðimtmeèiai“ ið Aleksandro

Vasiljevo kolekcijos

„Valdovø rûmø lobynas: Lietuvos ir Europos

paveldo klodai“

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Tradiciniø þaislø rinkinys“

Vytauto Augustino (1912—1999) fotografi-

jø paroda „Tëvynë Lietuva“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Vilniaus sakralinë auksakalystë“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

„Lietuvos dailë 2012: 18 parodø“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

iki VII. 4 d. — Ugniaus Gelgudos polaroidø

ciklas „Gravitacija“ (2007)

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Ninos Bondeson ir Björno Bredströmo

(Ðvedija) paroda

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

„Artscape“. Rano Slavino (Izraelis) ir An-

driaus Zakarausko darbø paroda

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

Fotografijø paroda „Þmogus Lietuvos

fotografijoje (Akvilë Anglickaitë, Paul Paper,

Ramunë Pigagaitë, Eglë Rakauskaitë,

Vytautas Stanionis, Tadas Ðarûnas, Arturas

Valiauga, Auðra Volungë)

Vilniaus fotografijos galerijaStikliø g. 4

Vytauto Butkaus fotografijø paroda

Mindaugo Gabrëno fotografijø paroda

„Dreamscapes“

Lietuvos dailininkø sàjungosgalerijaVokieèiø g. 2

iki VII. 9 d. — Slaptosios pieðianèiøjø

draugijos natûriniø pieðiniø paroda

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Gintaro Palemono Janonio paroda „Vasara“

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki VII. 3 d. — Sauliaus Paukðèio paroda

„Lietuvos vertybës“

Teatro, muzikos ir kino muziejusVilniaus g. 41

Paroda „Spalvos ir ðokio paviliota“ dailinin-

kës Olgos Dubeneckienës-Kalpokienës

120-osioms gimimo metinëms

Ismo Olavi Hyvärinen (Suomija) tapybos

paroda

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

Karolinos Bik (Lenkija) paroda „Chaosas“

Savicko paveikslø galerijaVilniaus g. 14

Savicko dailës mokyklos tapybos plenero

paroda „Vilnius–Palanga–Nida 2012“

„Litexpo“ parodø ir kongresø centrasLaisvës pr. 5

iki VII. 1 d. — tarptautinë ðiuolaikinio meno

mugë „ArtVilnius‘12“

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

iki VII. 1 d. — paroda ið renginiø ciklo „Vaikai —

vaikams“

„Uþupio galerija“Uþupio g. 3

Vytauto Matulionio emalio darbø paroda

„Arti — toli“

Seimo parodø galerijaGedimino pr. 53

Paroda „JAV Kapitolijus keièiantis metø

laikams“

Galerija „Znad Wilii“Iðganytojo g. 2/4

Arvydo Palevièiaus paroda „Naujasis

panteonas“

Valstybinio Vilniaus Gaono þydømuziejaus Tolerancijos centrasNaugarduko g. 10/2

„Leidþiama iðveþti: Rafaelio Chwoleso

Vilnius“

Prancûzø institutasDidþioji g. 1

Erico Mutelio fotografijos ir videoinstaliacijos

„Latentinës ðviesos“

Galerija „Terra recognita“Stikliø g. 7

Sauliaus Vaitiekûno paroda „Nostalgija“

(maþoji akmens ir metalo plastika)

Vilniaus universiteto bibliotekaUniversiteto g. 3

Paroda „Su Merkatorium aplink pasaulá“

Lietuvos medicinos bibliotekaKaðtonø g. 7

iki VII. 5 d. — Valerijos Dulskienës paroda

„Gyvenimo gëlës“

Pylimo galerijaPylimo g. 30

Paroda „Visada ðiuolaikiðkas modernizmas“

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Pastelës paroda

S. Vainiûno namaiA. Goðtauto 2—41

Lietuvos dailininkø Stasio Vainiûno namams

dovanotø paveikslø paroda

Salonas „La Forma“J. Basanavièiaus g. 19

Rûtos Indriûnaitës paroda „Ðvieèiantis“

„Gobis/Lauko ekspo“ paviljonasGedimino pr. 13

Mykolo Vrubliausko (1919—1992) kerami-

kos darbø paroda (ið Lietuvos dailës muzie-

jaus rinkinio)