nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. gintautas sakalauskas

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. Gintautas Sakalauskas

Spalio 2 d. paskaitai reikėtų perskaityti:Sakalauskas G. Minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus problema: lyginamieji teisiniai ir kriminologiniai aspektai // Teisės problemos, 2009, Nr. 2 (64), p. 81–103. Žr.: http://www.teise.org/data/2009-2-sakalauskas.pdf Arba: www.teise.org → Teisės problemos → Archyvas → 2009/2 (64) → Santrauka → Straipsnis

http://www.teise.org/data/2009-2-sakalauskas.pdf




http://www.teise.org/

http://www.teise.org/


(6) Minimalaus baudžiamosios atsakomybės amžiaus dilema


LR BK 13 straipsnis. Amžius, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus

1. Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – keturiolika metų.

2. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis).

3. Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.


(7) Tarptautiniai nepilnamečių justicijos standartai


Pagrindiniai tarptautiniai nepilnamečių justicijos standartai (pagal priėmimo datą):

• Europos Tarybos Ministrų komiteto rezoliucija (78) 62 Dėl nepilnamečių nusikalstamumo ir socialinių permainų (priimta 1978.11.29).

• Jungtinių Tautų standartinės minimalios teisingumo vykdymo nepilnamečiams taisyklės (Pekino taisyklės, priimtos 1985.11.29).

• Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. R (87) 20 Dėl socialinės reakcijos į nepilnamečių nusikalstamumą (priimta 1987.09.17)

• Jungtinių Tautų nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gairės (Rijado gairės, priimtos 1990.12.14).

• Jungtinių Tautų nepilnamečių, iš kurių atimta laisvė, apsaugos taisyklės (Havanos taisyklės, priimtos 1990.12.14).

• Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Priimta 1989.11.20. Ratifikuota 1995.07.03, Žin., 1995, Nr. 60-1501.

• Jungtinių Tautų veiksmų gairės dėl vaikų baudžiamosios justicijos sistemoje (priimtos 1997.07.21).


• Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003)20 Dėl naujų elgesio su nepilnamečiais pažeidėjais ypatybių ir nepilnamečių teisenos vaidmens (priimta 2003.09.24).

• Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. R (2005) 5 Dėl globos įstaigose esančių vaikų teisių (priimta 2005.03.16).

• Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Nr. R (2006) 2 Dėl Europos kalėjimų taisyklių (priimta 2006.01.11).

• Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos. Kovos su nepilnamečių nusikalstamumu būdai ir nepilnamečių justicijos sistemos vaidmuo Europos Sąjungoje (2006/C 110/13), 2006 5 9, Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 110/75 (priimta 2006.03.15).

• Europos Parlamento rezoliucija Dėl nepilnamečių nusikalstamumo: moterų, šeimos ir visuomenės vaidmuo (2007/2011(INI)), 2008 6 12, Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 146/344 (priimta 2007.06.21).

• Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec 2008 (11) Dėl Europos taisyklių nepilnamečiams teisės pažeidėjams, kuriems taikomos bausmės ar priemonės (priimta 2008.11.05).

• Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė Dėl jaunimo smurto miestuose. (2009/C 317/06), 2009 12 23, Europos Sąjungos oficialusis leidinys C 317/37 (priimta 2009.07.15).


Tarptautinių standartų reikšmė:- jie atsiranda esant regioninei būtinybei

vienodinti praktiką nepilnamečių justicijos srityje;

- turint tikslą apibendrinti ir pateikti geros praktikos pavyzdžius;

- siekiant pateikti bendriausias problemas ir numatyti jų sprendimo kelius;

- siekiant toliau tobulinti sistemas;- dažniausiai jie yra rekomendacinio pobūdžio, jų

įgyvendinimas priklauso nuo valstybės geros valios, noro tobulėti ir neišsiskirti iš regiono teisinės-kultūrinės erdvės.


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone „<...> rekomendacijos ar rezoliucijos yra rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai, iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti. Šie tarptautinės teisės aktai tiesiogiai netaikomi <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248/2009). Nors, pavyzdžiui, Vokietijos Konstitucinis teismas teigia, kad tokių rekomendacijų negali būti nepaisoma ar jomis tiesiog nesinaudojama, sprendžiant apie principines nuostatas (BVerfG, 2 BvR 1673/04 vom 31.5.2006). Tokios pačios praktikos laikosi ir Šveicarijos Aukščiausiasis Teismas (Schweizerisches Bundesgericht, Urteil vom 12. Februar 1992, BGE 118 Ia 64,70).


Tarptautinių nepilnamečių justicijos standartų principinės nuostatos:

• Teisės normų, priemonių ir institucijų sistema orientuota į jaunimo (re)socializaciją, bet ne į baudimą.

• Taikomomis priemonėmis stengiamasi kompensuoti socialinio bendravimo kompetencijos bei socialinės integracijos veiksnių trūkumą.

• Taikomos priemonės ir institucijų veikla grindžiama mokslinių (socialinių, kriminologinių, pedagoginių ir kt.) tyrimų rezultatais.

• Ribojamas laisvės atėmimo taikymas, jis galimas tik išimtiniais atvejais.


• Justicijos sistemoje nepilnametį lydi socialinio darbo srities specialistai, kurių veiklos tikslas, viena vertus, yra padėti nepilnamečiui/atstovauti jo interesus, kita vertus – padėti teisėsaugos sistemai parinkti jo (re)socializacijai tinkamas priemones.

• Specializuojami justicijos sistemos darbuotojai (policininkų, prokurorų, teisėjų).

• Plačiai naudojamasi nevyriausybinių organizacijų socialinėmis paslaugomis.

• Ambulatorinėms priemonėms visuomet teikiamas prioritetas prieš stacionarias.


• Stengiamasi kuo mažiau formalizuoti baudžiamąjį procesą ir, esant galimybei, jį kuo greičiau nutraukti (“diversija”).

• Griežtai laikomasi asmens duomenų apsaugos (taip pat ir nuo žiniasklaidos) reikalavimų.

• Jaunuolis įtraukiamas į sprendimų priėmimo procesą – laikomas subjektu (ne “objektu”), skatinama jo atsakomybė

• Lanksti ir logiška teisinė bazė, “sudėliojanti” pagrindinius aspektus ir paliekanti veiksmų laisvę/pasirinkimą specialistams.


Jaunimo nusikalstamo elgesio universalumas

<...> jaunuolių elgesys, neatitinkantis visuotinių socialinių normų ir vertybių, dažnai yra sudedamoji brendimo ir augimo dalis ir daugelis žmonių jį savaime išauga <...>

Rijado gairės


Baudžiamosios atsakomybės amžius

<...>Tose teisinėse sistemose, kur pripažįstama nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės amžiaus sąvoka, žemiausia šio amžiaus riba neturi būti nustatoma nuo pernelyg jauno amžiaus, atsižvelgiant į emocinę, protinę ir intelektinę jaunuolio brandą <...>

Pekino taisyklės


Stigmatizacijos perspektyva

<...> Reikėtų vengti laikyti vaiką nusikaltėliu ir bausti jį už elgesį, nesukeliantį didelės žalos jo vystymuisi arba aplinkiniams <...> , jauno žmogaus vadinimas „pažeidėju“, „teisės pažeidėju“ ar „linkusiu pažeisti įstatymą“ dažnai formuoja stabilų nepageidaujamo elgesio modelį jauniems žmonėms

Rijado gairės

<...> Nepilnamečio teisė į privatų gyvenimą turi būti gerbiama visose stadijose, siekiant išvengti žalos, kurią jis patirtų dėl netinkamo viešumo arba „etikečių klijavimo“ <...> Iš principo neturi būti skelbiama jokia informacija, pagal kurią būtų galima nustatyti ne pilnamečio teisės pažeidėjo tapatybę <...>

Pekino taisyklės


Mediacija (I)

<...> skatinti diversijos ir mediacijos procedūrų vystymą prokuroro lygmenyje (kaltinimo nutraukimą) arba policijos lygmenyje tose šalyse, kur policija vykdo baudžiamojo persekiojimo funkcijas, siekiant sulaikyti nepilnamečius nuo patekimo į kriminalinės justicijos sistemą ir apsaugoti juos nuo šios sistemos sukeliamų nemalonių pasekmių patyrimo; padėti vaikų apsaugos valdyboms ar tarnyboms taikyti šias procedūras <...>

ET Ministrų komiteto rekomendacija, 1987 m.


Mediacija (II)

<...> Kur įmanoma, susijusiose su teisę pažeidusiais vaikais bylose turėtų būti taikomi ne formalūs ginčų sprendimo mechanizmai, įskaitant mediaciją ir atkuriamąjį teisingumą, ypač procesuose, kuriuose esama aukų. Į įvairias taikytinas priemones turėtų būti įtraukta šeima, jie tai daro teigiamą poveikį teisę pažeidusiam vaikui. <...>

JT veiksmų gairės, 1997 m.


Socialinė branda

<...> Atsižvelgiant į užsitęsusį perėjimą į pilnametystę, turi būti galimybė su jaunais suaugusiaisiais iki 21 m. amžiaus elgtis panašiai kaip su nepilnamečiais bei taikyti jiems tokias pačias intervencijas, jei, teisėjo nuomone, jie nėra pakankamai subrendę ir atsakingi už savo veiksmus kaip pilnamečiai suaugusieji. <...>

ET Ministrų komiteto rekomendacija, 2003 m.

nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, dėst. gintautas sakalauskas

Documents