neprivalomas direktyvos 2002/44/eb (vibracijos darbo vietoje) · direktyvoje 2002/44/eb pateikiamos...
TRANSCRIPT
Neprivalomas Direktyvos 2002/44/EB(Vibracijos darbo vietoje)
įgyvendinimo gerosios praktikos vadovas
KE-70-07-108-LT-C
http://ec.europa.eu/social/
Jus domina Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato leidiniai?
Jų galite parsisiųsti iš:http://ec.europa.eu/employment_social/emplweb/publications/index_en.cfm
arba nemokamai užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/employment_social/sagapLink/dspSubscribe.do?lang=en
ESmail yra informacinis elektroninis biuletenis, leidžiamas Europos Komisijos Užimtumo,
socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato.
Jį galite užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/employment_social/emplweb/news/esmail_en.cfm
ISBN 978-92-79-07540-7
Europos Komisija
Kaip įsigyti ES leidinių?
Parduodamų Leidinių biuro leidinių galima rasti EU Bookshop adresu: http://bookshop.europa.eu/. Ten galima pateikti užsakymą pasirinktam pardavimo biurui.
Norėdami gauti mūsų pardavimo biurų visame pasaulyje sąrašą, kreipkitės faksu (352) 29 29-42758.
Neprivalomas gerosios patirties vadovas, kuriuo siekiama įgyvendinti Direktyvą 2002/44/EB dėl
būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams
Europos Komisija
Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas
F.4 padalinys
Rankraštis parengtas 2007 m. rugpjūčio mėn.
Šio leidinio turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos ar asmens, atstovaujančio Komisijai, nuomonę ar poziciją.
© 1: Health & Safety Laboratory - UK
© 2: FreeFoto.com
© 3: Freephoto1.com
© 4: Health & Safety Laboratory - UK
Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete.Ji pasiekiama per EUROPA serverį (http://europa.eu).
© Europos Bendrijos, 2009
Dauginti leidžiama, nurodžius šaltinį.
Katalogo duomenys pateikiami šio leidinio pabaigoje.
Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras, 2009
ISBN 978-92-79-07540-7
Printed in Luxembourg
SpauSdinta baltame popieriuje, blukintame nenaudojant chloro
Europe Direct – tai paslauga, padėsianti Jums rasti atsakymus į klausimus
apie Europos Sąjungą
Informacija teikiama nemokamai telefonu (*):
00 800 6 7 8 9 10 11
(*) Kai kurie mobiliojo ryšio operatoriai neteikia paslaugos skambinti 00 800 numeriu arba šie skambučiai yra mokami.
3
Prat
arm
ė
Nuolatinis Europos Sąjungos tikslas – kurti daugiau darbo vietų. Oficialiai šis tikslas patvirtintas 2000 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikime Lisabonoje ir yra vienas svarbiausių, siekiant geresnės darbo kokybės.
Priimtos teisinės priemonės – tai dalis įsipareigojimo bendrą geros aplinkos darbe siekį papildyti darbuotojų saugos ir sveikatos tikslu. Šito siekdama Europos Komisija imasi įvairių priemonių, kad darbo aplinkoje įtvirtintų tikrą rizikos prevencijos kultūrą.
Šis gerosios patirties vadovas yra viena iš tokių priemonių.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl fizinių veiksnių (vibracijos) keliamos rizikos darbuotojams siekiama Bendrijos lygiu įvesti mažiausius darbuotojų, kurie darbo metu patiria vibracijos poveikį, saugos nuo vibracijos keliamų pavojų reikalavimus.
Direktyvoje 2002/44/EB pateikiamos „poveikio ribinės vertės“ ir „veikimo vertės“. Joje taip pat apibrėžti darbdavių įsipareigojimai nustatyti ir įvertinti pavojus, nustatyti priemones, kurios padėtų sumažinti poveikį arba jo išvengti, ir nurodyta, kaip pateikti informaciją ir mokyti darbuotojus. Bet kuris darbdavys, ketinantis atlikti darbą, susijusį su vibracijos keliamais pavojais, turi prieš darbo pradžią ir darbo metu įgyvendinti nustatytas saugos priemones.
Direktyvoje taip pat reikalaujama, kad ES valstybės narės įdiegtų tinkamą darbuotojų, kuriems gresia vibracijos keliami pavojai, sveikatos stebėsenos sistemą. Vibracijos keliamų pavojų nustatymas ir vertinimas bei saugos priemonių įgyvendinimas gali būti sudėtingi. Šis neprivalomas gerosios patirties vadovas palengvins rankas veikiančios vibracijos pavojų vertinimą, padės nustatyti poveikio pašalinimo arba sumažinimo kontrolės priemones, įdiegti sistemas, kurios padės išvengti traumų.
PRATARMĖ
5
Turin
ys
TuRinys
Padėka ............................................................................................................................................................................................................. 6
I DALIS RANKAS VEIKIANčIOS VIBRAcIJOS gEROSIOS PATIRTIES VADOVAS ....................................................... 7
1. Skyrius. Įvadas ............................................................................................................................ 11
2. Skyrius. Pavojaus vertinimas ................................................................................................. 15
3. Skyrius. Poveikio pašalinimas arba sumažinimas .......................................................... 23
4. Skyrius. Sveikatos tikrinimas ................................................................................................. 31
A – H priedai ................................................................................................................................... 33
Rodyklė ............................................................................................................................................. 53
II DALIS DALIS VISą žmOgAUS KūNą VEIKIANčIOS VIBRAcIJOS gEROSIOS PATIRTIES VADOVAS .. 55
1. Skyrius. Įvadas ............................................................................................................................ 59
2. Skyrius. Pavojaus vertinimas ................................................................................................. 63
3. Skyrius. Poveikio pašalinimas arba sumažinimas .......................................................... 73
4. Skyrius. Sveikatos tikrinimas ................................................................................................. 79
A – H priedai ................................................................................................................................... 81
Rodyklė ............................................................................................................................................. 103
DIREKTyVA 2002/44/EB ........................................................................................................................................................................ 105
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
6
rengiant šį vadovą projekte dalyvavo:
ISVR: Professor m.J. griffin & Dr H.V.c. Howarth Institute of Sound and Vibration Research University of Southampton, JK.
HSL: mr P. m. Pitts Health and Safety Laboratory JK.
BgIA: Dr S. Fischer & mr U. Kaulbars Berufsgenossenschaftliches Institut für Arbeitsschutz, Vokietija.
INRS: Dr P.m. Donati Institut National de Recherche et de Sécurité, Prancūzija.
HSE: mr P.F. Bereton Health and Safety Executive JK.
Šiuos asmenis Europos Komisija atrinko paskelbusi kvietimą teikti paraiškas.
Darbai buvo atliekami prižiūrint:
Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato skyriui „Darbuotojų sveikata, higiena ir darbo sauga“ ir Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamojo komiteto įgaliotajai darbo grupei „Vibracijos“1
Pastaba. Šio vadovo projekto autoriai taip pat norėtų padėkoti už informaciją, gautą iš dviejų ES finansuojamų projektų ir panaudotą jį rengiant:
VIBRISKS: Profesinės vibracijos poveikio pavojai, EB FP5 projekto Nr. QLK4-2002-02650.
VINET: Profesinės vibracijos poveikio sukeltų traumų nustatymo ir prevencijos tyrimo tinklas, EB „Biomed“ II projekto Nr. BmH4-cT98-3251.
PAdĖkA
1 2003 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas (OL c 218, 2003 9 13, p. 1).
I DALIS Rankas veikiančios vibracijos gerosios patirties vadovas
9
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as
TuRinys 1 skyRius. įvAdAs ................................................................................................................................................................................................................................................................................... 11
2 skyRius. PAvojAus veRTiniMAs ................................................................................................................................................................................................................................... 15
2.1. PAvojAus veRTiniMo PAgRindAi ..................................................................................................................................................................................................... 15
2.2. Poveikio TRukMĖs nusTATyMAs...................................................................................................................................................................................................... 18
2.3. vibRAcijos dydis ........................................................................................................................................................................................................................................... 19
2.3.1. Gamintojo teikiamų duomenų naudojimas ................................................................................................ 19
2.3.2. Kitų duomenų šaltinių naudojimas .................................................................................................................. 20
2.3.3. Vibracijos dydžio matavimas ............................................................................................................................... 20
2.4. kAsdienio vibRAcijos Poveikio APskAičiAviMAs .............................................................................................................................................................. 22
2.4.1. Kasdienis vibracijos poveikis .................................................................................................................................. 22
2.4.2. Dalinis vibracijos poveikis ....................................................................................................................................... 22
2.4.3. Kasdienio poveikio vertinimo neapibrėžtumas ........................................................................................... 22
3 skyRius. Poveikio PAšAliniMAs ARbA suMAžiniMAs ................................................................................................................................................................... 23
3.1. konTRolĖs sTRATegijos kūRiMAs .................................................................................................................................................................................................. 23
3.2. dARbuoTojų konsulTAviMAs iR dAlyvAviMAs ................................................................................................................................................................. 24
3.3. PAvojAus konTRolĖs PRieMonĖs .................................................................................................................................................................................................. 25
3.3.1. Pakaitiniai darbo būdai ........................................................................................................................................... 25
3.3.2. Įrangos pasirinkimas ................................................................................................................................................. 25
3.3.3. Pirkimo strategija ........................................................................................................................................................ 25
3.3.4. Darbo vietos parengimas ....................................................................................................................................... 26
3.3.5. Darbuotojų mokymas ir informavimas .......................................................................................................... 26
3.3.6. Darbo tvarkaraščiai ................................................................................................................................................... 27
3.3.7. Kolektyvinės priemonės ........................................................................................................................................... 27
3.3.8. Drabužiai ........................................................................................................................................................................ 27
3.3.9. Techninė priežiūra ...................................................................................................................................................... 28
3.4. sTebĖsenA iR PAkARToTinis veRTiniMAs ................................................................................................................................................................................... 29
3.4.1. Kaip sužinoti, ar veikia rankas veikiančios vibracijos kontrolės priemonės? ................................. 29
3.4.2. Kada reikia pakartotinai įvertinti pavojų? ...................................................................................................... 29
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
10
4 skyRius. sveikATos TikRiniMAsl ................................................................................................................................................................................................................................ 31
4.1. kAdA būTinA ATlikTi sveikATos PATikRiniMą? ................................................................................................................................................................... 31
4.2. kokie dokuMenTAi ReikAlingi? ....................................................................................................................................................................................................... 31
4.3. ką dARyTi, jei nusTAToMA TRAuMA? ......................................................................................................................................................................................... 31
A PRiedAs. Pagal Direktyvą 2002/44/EB nustatytų įpareigojimų santrauka ....................................................................................................... 33
b PRiedAs. Kas yra vibracija?................................................................................................................................................................................................................................................... 34
c PRiedAs. Pavojai sveikatai, požymiai ir simptomai............................................................................................................................................................................ 37
d PRiedAs. Kasdienio poveikio apskaičiavimo priemonės .......................................................................................................................................................... 38
e PRiedAs. Pavyzdžiai ....................................................................................................................................................................................................................................................................... 43
F PRiedAs. Sveikatos patikros metodikos ............................................................................................................................................................................................................ 45
g PRiedAs. žodynas ............................................................................................................................................................................................................................................................................ 47
H PRiedAs. Bibliografija .................................................................................................................................................................................................................................................................. 48
rodyklė .................................................................................................................................................................................................................................................................................................................. 53
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
1 S
kyri
uS.
Įvad
aS
11
Rankas veikianti vibracija yra per delnus ir pirštus į plaštakas ir rankas perduodama vibracija (žr. B priedą). Darbuotojų, kurių rankos nuolat patiria rankas veikiančios vibracijos poveikį, plaštakų ir rankų audiniams gali būti padaryta žala, kurios simptomai bendrai vadinami rankas veikiančios vibracijos sindromu, žr. c priedą.
Rankas veikiančią vibraciją patiria įvairiose pramonės šakose dirbantys įvairių profesijų žmonės. Pavojai ypač padidėja, ilgą laiką reguliariai naudojant įrangą, kuri sukelia didesnę vibraciją. Tačiau tyrimai parodė, kad vibracijos keliami pavojai gali būti kontroliuojami ir sumažinami, taikant gerą valdymą. Tyrimai taip pat parodė, kad išlaidos tokioms kontrolės priemonėms nėra didelės ir jas paprastai kompensuoja nauda, gaunama darbuotojams dirbant sveikoje aplinkoje. Be to, vibracijos kontrolės priemonės daugeliu atvejų padeda padidinti našumą.
„Vibracijos direktyvoje“ (Direktyva 2002/44/EB – žr. papildomos informacijos langelį) nustatyti minimalūs rankas veikiančios vibracijos keliamų pavojų valdymo standartai. Vibracijos direktyvoje reikalaujama, kad Europos Sąjungos narės priimtų nacionalinius įstatymus, pagal kuriuos iki 2005 m. liepos 6 d. būtų įvykdyti direktyvos reikalavimai. Nacionaliniuose įstatymuose gali būti taikomos palankesnės sąlygos nei nustatytos direktyvoje, bet jos neturėtų sumažinti jokiuose ankstesniuose
nacionaliniuose įstatymuose nustatytos darbuotojų apsaugos.
Vibracijos direktyvoje nustatyta kasdienio vibracijos poveikio veikimo vertė, kurią viršijus reikalaujama, kad darbdaviai kontroliuotų darbuotojų rankas veikiančios vibracijos keliamus pavojus, ir poveikio ribinė vertė, kurios negalima viršyti2::
kasdienio veikimo vertė 2,5 m/s²•
kasdienio poveikio ribinė vertė 5 m/s².•
Tačiau rankas veikiančios vibracijos sukeliamų traumų pavojus išlieka ir tada, kai poveikis yra mažesnis už veikimo vertę. Vibracijos direktyva įpareigoja darbdavius užtikrinti, kad rankas veikiančios vibracijos keliami pavojai būtų pašalinti arba sumažinti iki minimumo. Šie įpareigojimai yra apibendrinti A priede.
Vibracijos direktyva yra papildančioji pagrindų direktyvos (Direktyva 89/391/EEB – žr. papildomos informacijos langelį) direktyva; daug Vibracijos direktyvos reikalavimų
nustatyta remiantis pagrindų direktyva, į ją pateikiamos nuorodos.
Šis vadovas padės darbdaviams laikytis Vibracijos direktyvos reikalavimų,
1 skyRius. įvAdAs
ES Direktyva 2002/44/EB („Vibracijos direktyva“) įpareigoja darbdavius užtikrinti, kad rankas vei-kiančios vibracijos keliami pavojai būtų pašalinti arba kiek įmanoma sumažinti (šie įpareigojimai yra apibendrinti A priede).
Šio vadovo paskirtis – padėti darbdaviams nustatyti pavojus, susijusius su rankas veikiančia vibracija, įvertinti poveikį ir riziką, nustatyti rankų vibraciją patiriančių darbuotojų sveikatos apsaugos priemones.
Šis vadovas turėtų būti skaitomas kartu su Vibracijos direktyva arba nacionaliniais įstatymais, kuriais įgyvendinami šios Direktyvos reikalavimai.
2 Valstybėms narėms suteikta teisė (po darbdavių ir darbuotojų konsultacijų) 5 metus nuo 2005 m. liepos 6 d. poveikio ribinei vertei taikyti pereinamuosius laikotarpius (valstybėms narėms suteikta teisė pratęsti šį laikotarpį dar 4 metams žemės ir miškų ūkio technikai). Pereinamieji laikotarpiai taikomi tik įrangai, kuri įsigyta iki 2007 m. liepos 6 d. (atsižvelgiant į visas galimas technines ir organizacines pavojaus valdymo priemones); tą laikotarpį gali būti nepaisoma ribinės poveikio vertės.
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
12
susijusių su rankas veikiančia vibracija. Šiame vadove aptariama pavojų nustatymo ir vertinimo metodika, nagrinėjama, kaip pasirinkti ir tinkamai naudoti darbo įrangą, optimizuoti apsaugos priemonių taikymo ir įgyvendinimo būdus (techninės ir (arba) organizacinės priemonės), remiantis ankstesniu
pavojaus tyrimu. Šiame vadove taip pat pateikiama informacija apie darbuotojų mokymo tipą ir jiems pateiktiną informaciją, siūlomi veiksmingi kitų Direktyvoje 2002/44/EB iškeltų klausimų sprendimai. Šio vadovo struktūra parodyta 1 pav. pateiktoje struktūrinėje schemoje.
Papildoma informacija
Vibracijos direktyva:
2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (šešioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje).
(Paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje L 177, 2002 m. liepos 6 d., p. 13)
Pagrindų direktyva:
1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo.
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
1 S
kyri
uS.
Įvad
aS
13
Pavojaus vertinimas 2 skyrius
Poveikio pasalinimas arba sumažinimas 3 skyrius
Sveikatos patikrinimas 4 skyrius
Pavojaus vertinimo pagrindai 2.1
Kontrolës strategijos kûrimas 3.1
Stebėsena ir pakartotinis vertinimas 3.4
Kada būtina atlikti sveikatos patikrinimą? 4.1
Kokie dokumentai reikalingi? 4.2
Ką daryti, jei nustatoma trauma? 4.3
Pakartotinis pavojaus vertinimas 3.5
Poveikio trukmė 2.2
Pavojaus kontrolės priemonės 3.3
Darbuotojų konsultavimas ir dalyvavimas 3.2
Ar kontrolės priemonėsveikia?
Kasdienio poveikio apskaičiavimas 2.4
Vibracijos dydis 2.3
gamintojo duomenys Kiti šaltiniai matavimas
Kasdienis vibracijos poveikis – A(8)
Pakaitiniai darbo būdai Įrangos pasirinkimas Pirkimo strategija Darbo vietos parengimas Darbuotojų mokymas ir informavimas Darbo tvarkaraščiai Kolektyvinės priemonėsDrabužiai ir asmeninė apsauga Techninė priežiūra
Kasdienio poveikio vertinimas
1 PAv. RAnkAs veikiAnčios vibRAcijos sTRukTūRinĖ scHeMARankas vaikianti vibracija darbe
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
2 S
kyri
uS.
pavo
jau
S ve
rti
nim
aS
15
Pavojaus vertinimas turėtų padėti:
nustatyti, kur rankas veikianti vibracija gali kelti •pavojų;
apskaičiuoti darbuotojų patiriamą poveikį ir •palyginti jį su veikimo verte ir poveikio ribine verte;
nustatyti galimas pavojaus kontrolės priemones;•
nustatyti veiksmus, kurių ketinama imtis, kad būtų •valdomi ir stebimi rankas veikiančios vibracijos keliami pavojai; ir
užregistruoti vertinimą, atliktus veiksmus ir jų •veiksmingumą.
Turėtų būti pradedama nuo atliekamo darbo ir taikomų procesų, naudojamų įrankių ir įrangos aptarimo bei klausimo: „Ar jūsų veikloje naudojama rankinė, rankiniu būdu valdoma arba rankų jėga varoma įranga?“
Jei taip, jums gali reikėti spręsti vibracijos poveikio problemą. Kai kurie klausimai, galintys padėti nuspręsti, ar reikalingi papildomi veiksmai, pateikti 1 lentelėje. 2 pav. parodyti kai kurių pavojų keliančių įrankių ir mašinų vibracijos dydžio pavyzdžiai.
Svarbu, kad darbuotojai ir jų atstovai dalyvautų vibracijos pavojaus vertinime ir būtų informuojami apie jį. Veiksminga partnerystė su darbuotojais padės užtikrinti, kad pavojui įvertinti naudojama informacija būtų pagrįsta realiais atliekamo darbo ir jam atlikti reikalingo laiko vertinimais.
Veiksniai, kuriais apibūdinamas kasdienis vibracijos poveikis asmeniui, yra vibracijos dažninis svertinis dydis (lygis) ir laikas, kurį asmuo patiria vibracijos poveikį. Kuo vibracija didesnė arba kuo ilgesnė poveikio trukmė, tuo didesnį vibracijos poveikį patiria asmuo.
2 skyRius. PAvojAus veRTiniMAs
Rankas veikiančios vibracijos pavojaus vertinimo tikslas – suteikti galimybę jums, kaip darbdaviui, priimti pagrįstą sprendimą dėl priemonių, reikalingų apsaugoti darbuotojus nuo rankas veikiančios vibracijos poveikio arba tinkamai jį valdyti.
Šiame skyriuje parodyta, kaip be matavimo arba specialių poveikio vertinimo žinių nuspręsti, ar jūs galite darbo vietoje susidurti su rankas veikiančios vibracijos poveikio problema.
2.1. PAvojAus veRTiniMo PAgRindAi
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
16
1 LenTelĖ. keleTAs klAusiMų, PAdĖsiAnčių nusPRęsTi, AR ReikAlingi Tolesni veiksMAi
Ar naudojate sukamuosius įrankius (pvz., šlifavimo, poliravimo įrankius)?
Kai kurie sukamieji įrankiai gali viršyti veikimo vertę maždaug puse valandos; jei darbuotojai tokius įrankius naudoja ilgiau kaip 2 valandas per dieną, neabejotinai reikėtų imtis tinkamų veiksmų.
Ar naudojate smūginio veikimo arba smogiamuosius įrankius (t. y. kūjinius įrankius)?
Tikėtina, kad dirbant su smūginio arba smogiamojo veikimo įrankiais, vibracijos lygis bus daug didesnis, nei dirbant su sukamaisiais įrankiais. Kai kurie kūjinio veikimo įrankiai gali viršyti veikimo vertę keletą minučių; jei darbuotojai tokius įrankius naudoja daugiau kaip pusę valandos per dieną, neabejotinai reikėtų imtis tinkamų veiksmų.
Ar įrankių gamintojai bei tiekėjai įspėja apie vibracijos pavojų?
Jei naudojami rankiniai mechanizuoti įrankiai, kurie gali kelti traumų dėl vibracijos pavojų, gamintojas turėtų apie tai įspėti naudojimo vadove.
Ar kurie nors vibruojantys įrankiai naudojimo metu arba po jo sukelia rankų dilgčiojimą arba tirpulį?
Rankų dilgčiojimas arba tirpulys gali būti pastebimas dirbant su mechanizuotu įrankiu arba pabaigus darbą; tai požymis, kad ilgalaikis įrankio naudojimas kelia rankas veikiančios vibracijos pavojų.
Ar yra vibracijos poveikį patiriančių darbuotojų pranešimų apie rankas veikiančios vibracijos sindromo požymius?
Rankas veikiančios vibracijos sindromo požymiai rodo, kad vibracijos poveikį reikia valdyti. Kai simptomai yra susiję su veikimo vertės neviršijančiu poveikiu, jie gali padėti nustatyti darbuotojus, kurie yra ypač jautrūs rankas veikiančios vibracijos keliamiems pavojams.
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
2 S
kyri
uS.
pavo
jau
S ve
rti
nim
aS
17
0 5 10 15 20 25 30 35
Pagreitis ahv
(m/s2)
Grandininiaipjūklai
Kapojimoplaktukai
Valymo darbųpjūklai
Griaunamiejikūjai
Šlifavimomašinos
Šlifuokliai
Smogiamiejigręžtuvai
Mažiausiai
25 procentilis
75 procentilis
Daugiausiai
Smogiamiejiveržliarakčiai
Adatiniaiplaktukai
Plūktuvai
Pneumatiniaikūjai
Uolienų grąžtai
Šlifuotuvai
Pjūklai
Vibruojamiejiplūktuvai
2 PAv. įPRAsTų įRAnkių keliAMos vibRAcijos dydžio PAvyzdžiAi Įprastos ES rinkoje parduodamos įrangos vibracijos verčių intervalai. Šie duomenys pateikti tik kaip
pavyzdys. Daugiau informacijos žr. B priede.
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
18
Norint įvertinti kasdienį vibracijos poveikį, būtina nustatyti, kiek laiko įrankio operatoriai patiria vibracijos poveikį. Patirtis parodė, kad vertinant pavojų, šis dydis dažnai yra padidinamas.
Šiame skyriuje apžvelgiama, kokia informacija apie poveikio laiką reikalinga ir kaip ją gauti.
Prieš apskaičiuojant kasdienį vibracijos poveikį, A(8), reikia žinoti bendrą kasdienės vibracijos poveikio trukmę, atsižvelgiant į kiekvieną naudojamą įrankį arba taikomą procesą. Reikėtų atidžiai apskaičiuoti laiką, kurį darbuotojas patiria vibracijos poveikį; neturėtų būti įskaičiuojamas laikas, kai įranga nenaudojama arba laikoma rankose, bet neveikia.
Sąlyčio laikas arba paleidimo laikas yra tas laikas, kurį rankas realiai veikia įrankio arba ruošinio keliama vibracija. Paleidimo laikas, kurį operatoriai linkę pailginti, dažnai yra daug trumpesnis nei bendras darbo laikas. Paleidimo laiko nustatymo būdas dažnai priklauso nuo to, ar įrankis naudojamas nenutrūkstamai, ar su pertraukomis:
Nenutrūkstamas įrankio naudojimas
Pavyzdys: šlifuoklio naudojimas, siekiant per keletą valandų pašalinti didelį kiekį medžiagos.
Stebėkite darbą tipinę darbo dienos dalį ir registruokite, kiek laiko įrankis yra naudojamas. Tam gali būti naudojamas laikmatis arba vaizdo įrašas.
Įrankio naudojimas su pertraukomis
Pavyzdys: smūginio veikimo veržliarakčio naudojimas transporto priemonių ratų veržlėms priveržti.
Taip pat galima turėti informaciją apie tai, kiek operacijų atliekama per darbo dieną (pvz., per dieną apdorojamų detalių skaičius). Jei tam tikrą laiką stebint darbo našumą, apskaičiuojama vidutinė operacijos trukmė, tada galima apskaičiuoti bendrą trukmę per dieną.
Smūginio veikimo veržliarakčio atveju galima žinoti per dieną nuimamų ir pakeičiamų ratų skaičių bei ratuose esančių veržlių skaičių, taip pat reikia žinoti, kiek paprastai laiko trunka vienos veržlės nuėmimas arba pakeitimas.
Taip pat reikia kruopščiai apsvarstyti darbo režimą. Pavyzdžiui, kai kurie darbuotojai
vibruojančiais įrankiais gali dirbti tik tam tikru dienos arba savaitės metu. Turėtų
būti nustatyti tipiški naudojimo modeliai, nes tai svarbus veiksnys, norint apskaičiuoti galimą asmens patiriamą vibracijos poveikį.
Papildoma informacija
EN ISO 5349-2:2001 mechaniniai virpesiai. Rankoms perduodamos vibracijos poveikio matavimas ir vertinimas. 2 dalis. matavimo darbo vietoje praktinis vadovas.
cEN/TR 15350 mechaniniai virpesiai. Rankoms perduodamos vibracijos poveikio vertinimo, naudojant turimą informaciją, taip pat ir gautą iš mašinų gamintojų, rekomendacijos.
2.2. Poveikio TRukMĖs nusTATyMAs
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
2 S
kyri
uS.
pavo
jau
S ve
rti
nim
aS
19
Rankas veikiančios vibracijos keliamas pavojus yra pagrįstas bendra dažninio svertinio pagreičio verte ahv, gauta iš trijų stačiakampio ašių x, y ir z dažninio svertinio pagreičio kvadratų sumos šaknies:
Vertė apskaičiuojama taške, kuriame vibracija pasiekia ranką (žr. B priedą).
Vibracijai įvertinti naudojama informacija apie vibraciją turi kuo tiksliau atitikti įrangos, kurią ketinama naudoti, keliamos vibracijos intensyvumą.
Šiame skyriuje apžvelgiama, kaip vibraciją galima nustatyti naudojant gamintojo duomenis, kitus paskelbtus duomenų šaltinius ir atliekant matavimą darbo vietoje.
2.3.1. Gamintojo teikiamų duomenų naudojimas
Europos „mašinų direktyvoje“ (Direktyva 2006/42/EB, anksčiau panaikinta Direktyva 98/37/EB) apibrėžiami esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai, taikomi mašinoms, kurios tiekiamos Europos Sąjungos ribose, įskaitant ir specialius vibracijai taikomus reikalavimus.
greta kitų reikalavimų, mašinų direktyvoje reikalaujama, kad mašinų gamintojai, importuotojai ir tiekėjai teiktų informaciją apie rankas veikiančios vibracijos intensyvumą. Ši informacija apie vibracijos intensyvumą turėtų būti pateikta kartu su informacija arba instrukcijomis, kurios pateikiamos su mašina.
gamintojo paskelbtos vibracijos intensyvumo vertės paprastai gaunamos pagal suderintas Europos vibracijos matavimo metodikas, parengtas Europos arba tarptautinių standartų institutų, o (nuo 2005 m.)
remiamasi EN ISO 204643. EN ISO 8662 serija taikoma pneumatiniams ir kitiems neelektriniams įrankiams, o EN 60745 serija – elektriniams įrankiams.
Paskelbtos intensyvumo vertės leidžia pirkėjams palyginti mašinas, išbandytas pagal tokią pačią standartizuotą bandymo metodiką. Intensyvumo vertės gali parodyti mašinų skirtumus, todėl galima stengtis išvengti didelę vibraciją sukeliančių įrankių.
gamintojų pateikti intesyvumo duomenys taip pat gali parodyti, kokiu stiprumu vibracija gali veikti asmens rankas, dirbant tam tikru mechanizuotu įrankiu. Tai gali būti naudinga, norint apskaičiuoti kasdienį poveikį ir įvertinti pavojų.
Šiuo metu vibracijos matavimo metodikose darbo vietoje naudojamų įrankių vibracija dažnai įvertinama nepakankamai, apskaičiavimai grindžiami vienos vibracijos ašies matavimais. cEN/TR 15350 patariama, kad apskaičiuojant pavojų gamintojo paskelbta intensyvumo vertė daugeliu atvejų turėtų
būti dauginama iš koeficiento, kuris priklauso nuo įrankio tipo:
įrankiai su vidaus degimo varikliu: x1
pneumatiniai įrankiai: nuo x1,5 iki x2
elektriniai įrankiai: nuo x1,5 ikix2
Kai gamintojai nurodo mažesnes kaip 2,5 m/s² intensyvumo vertes, turėtų būti naudojama 2,5 m/s² vertė ir padauginama iš atitinkamo koeficiento.
Daugiau informacijos apie šiuos koeficientus yra pateikta cEN/TR 15350. Kai nėra tikslesnės informacijos ir pateiktas koeficientų intervalas, turėtų būti naudojama didesnė vertė.
Šiuo metu tikrinama daug suderintų Europos vibracijos matavimo metodikų. Patikslintos bandymų metodikos turėtų padėti nustatyti tikslesnes intensyvumo vertes, kurios nebus tiesiogiai lyginamos su senesniais intensyvumo duomenimis ir leis tiksliau įvertinti darbo vietoje patiriamą vibraciją.
2.3. vibRAcijos dydis
Papildoma informacija
EN 12096:1997 mechaniniai virpesiai. Vibracijos intensyvumo verčių deklaravimas ir patikra.
EN ISO 20643:2005 mechaniniai virpesiai. Rankiniai prietaisai ir rankinio valdymo mašinos. Vibracijos intensyvumo vertinimo principai.
cEN/TR 15350: 2005 mechaniniai virpesiai. Rankoms perduodamos vibracijos poveikio vertinimo, naudojant turimą informaciją, taip pat ir gautą iš mašinų gamintojų, rekomendacijos.
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
20
2.3.2. Kitų duomenų šaltinių naudojimas
yra kitų informacijos apie vibracijos dydį šaltinių, kurių dažnai užtenka nuspręsti, ar veikimo vertė arba poveikio ribinė vertė gali būti viršytos.
Jūsų prekybos ar kita asociacija taip pat gali turėti naudingų duomenų apie vibraciją, internete yra tarptautinių vibracijos duomenų bazių, kurios gali atitikti jūsų poreikius. Ši informacija gali tikti kai kuriems darbdaviams, norintiems atlikti pirminį vibracijos pavojaus vertinimą.
Kiti vibracijos duomenų šaltiniai: vibracijos specialistų konsultacijos ir valstybinės įstaigos. Kai kurių duomenų galima rasti įvairiuose techniniuose ir moksliniuose leidiniuose ir internete, duomenų apie tipinę realią vibraciją galima rasti gamintojų svetainėse. Dvi Europos interneto svetainės, kuriose yra gamintojų standartinių vibracijos duomenų kartu su kai kuriomis „realiai naudojamomis“ apskaičiuotomis vertėmis, skirtomis kai kurioms mašinoms:
http://www.vibration.db.umu.se/HavSok.aspx?lang=en
http://www.las-bb.de/karla/
geriausia, kad informacija apie vibraciją būtų taikoma būtent tai įrangai (markė ir modelis), kurią ketinama naudoti. Tačiau, jei tokios informacijos nėra, iš pradžių gali tekti naudoti su panašia įranga susijusią informaciją ir pakeisti duomenis tikslesnėmis vertėmis, kai jos bus apskaičiuotos.
Pasirenkant paskelbtą informaciją apie vibraciją, reikia atkreipti dėmesį į tokius veiksnius:
įrangos tipas (pvz., pneumatinis kūjis); •
įrangos klasė (pvz., galia arba dydis); •
maitinimo šaltinis (pvz., pneumatinis, hidraulinis, •elektros ar vidaus degimo variklis);
apsaugos nuo vibracijos priemonės (pvz., •rankenos su pakaba);
užduotis, kuriai įranga buvo naudojama, renkant •informaciją apie vibraciją;
įrangos greitis darbo metu; •
medžiagos, kuriai įranga buvo naudojama, tipas.•
Naudojant paskelbtus vibracijos duomenis, patartina palyginti dviejų arba daugiau šaltinių duomenis.
2.3.3. Vibracijos dydžio matavimas
Daugeliu atvejų nebūtina matuoti vibracijos dydžio. Tačiau svarbu žinoti, kada atlikti matavimus.
Šiame skyriuje apžvelgiama, kaip ir kur vibracija matuojama ir kaip pranešama apie matavimus.
Kartais gali būti neįmanoma gauti tinkamos informacijos (iš įrangos tiekėjų arba kitų šaltinių) apie vibraciją, kuri patiriama naudojant įrankį arba darbo proceso metu. gali reikėti vibracijos matavimus atlikti darbo vietoje.
Vibracijos matavimas yra sunkus ir sudėtingas uždavinys. galima pasirinkti, ar matuoti vibraciją savo jėgomis, ar samdytis specialistą konsultantą. Kiekvienu atveju svarbu, kad vibracijos matuotojas būtų pakankamai kompetentingas ir turėtų patirties.
Kas matuojama?
Rankas veikiančios vibracijos poveikis žmogui turėtų būti vertinamas taikant Europos standarte EN ISO 5349-1:2001 apibrėžtą metodą ir EN 5349-2:2001 pateiktas išsamias praktines vibracijos matavimo darbo vietoje metodo taikymo rekomendacijas.
Vibracijos dydis išreiškiamas įrankio rankenos arba ruošinio paviršiaus, kuris liečia ranką, dažniniu svertiniu pagreičiu (žr. B priedą), matavimo vienetai – metrai per sekundę kvadratu (m/s²).
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
2 S
kyri
uS.
pavo
jau
S ve
rti
nim
aS
21
Vibracijos matavimas
matavimai turėtų būti atliekami siekiant gauti įrankio ar operatoriaus darbo proceso vibracijos vertes, parodančias vidutinę vibraciją. Todėl svarbu, kad tam pasiekti būtų pasirinktos tinkamos veikimo sąlygos ir matavimo laikotarpiai.
Kai įrankiai yra laikomi abiem rankomis, matavimai turi būti atliekami abiejose rankose ir vibracijos poveikiui nustatyti naudojama didžiausia vertė.
Papildoma informacija
EN ISO 5349-1:2001 mechaniniai virpesiai. Rankoms perduodamos vibracijos poveikio matavimas ir vertinimas. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai.
EN ISO 5349-2:2001 mechaniniai virpesiai. Rankoms perduodamos vibracijos poveikio matavimas ir vertinimas. 2 dalis. matavimo darbo vietoje praktinis vadovas.
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
22
Papildoma informacija
EN ISO 5349-2:2001 mechaniniai virpesiai. Rankoms perduodamos vibracijos poveikio matavimas ir vertinimas. 2 dalis. matavimo darbo vietoje praktinis vadovas.
2.4 kAsdienio vibRAcijos Poveikio APskAičiAviMAs
Kasdienio vibracijos poveikio vertinimas priklauso nuo vibracijos lygio ir poveikio trukmės.
Šiame skyriuje apžvelgiama, kaip kasdienis vibracijos poveikis apskaičiuojamas remiantis informacija apie vibracijos dydį ir poveikio laiką.
D priede pateikta keletas priemonių, palengvinančių kasdienio poveikio apskaičiavimą ir poveikio laiko valdymą, o E priede pateikta kasdienio vibracijos poveikio apskaičiavimo pavyzdžių.
2.4.1. Kasdienis vibracijos poveikis
Kasdienis vibracijos poveikis, A(8), apskaičiuojamas naudojant dydžio ir poveikio laiko duomenis. Panašiai kaip vibracijos dydis, kasdienis vibracijos poveikis išreiškiamas metrais per sekundę kvadratu (m/s²). E priede pateikta kasdienio vibracijos poveikio apskaičiavimo pavyzdžių.
2.4.2. Dalinis vibracijos poveikis
Jei asmenį veikia daugiau kaip vienas vibracijos šaltinis (galbūt todėl, kad per dieną naudojami du arba daugiau skirtingų įrankių ar procesų), tada dalinis vibracijos poveikis apskaičiuojamas remiantis informacija apie kiekvieno vibracijos šaltinio keliamos vibracijos dydį ir veikimo trukmę. Dalinės vibracijos vertės sudedamos, kad konkrečiam asmeniui būtų gauta bendra dienos poveikio vertė A(8). E priede pateiktas kasdienio vibracijos poveikio apskaičiavimo pavyzdys.
Kiekvienas dalinis vibracijos poveikis prisideda prie bendro per dieną darbuotojo patiriamo poveikio, kurį sukelia tam tikras vibracijos šaltinis (įrankis arba
procesas). Dalinio poveikio verčių žinojimas padės apsispręsti dėl pirmenybių: įrankiams arba procesams, kurių dalinio vibracijos poveikio vertės yra didžiausios, turėtų būti suteikiama pirmenybė taikant kontrolės priemones.
2.4.3. Kasdienio poveikio vertinimo neapibrėžtumas
Vibracijos poveikio vertinimo neapibrėžtumas priklau-so nuo daugelio veiksnių, žr. EN ISO 5349-2:2001:
prietaiso ir (arba) kalibravimo neapibrėžtumas,•
šaltinio duomenų tikslumas (pvz., gamintojo •pateikti duomenys),
mašinos operatorių kaita (pvz., skirtinga patirtis, •darbo metodika arba stilius),
darbuotojo gebėjimas matavimo metu dirbti •įprastai,
darbo užduoties kartojimas,•
aplinkos veiksniai (pvz., triukšmas, temperatūra),•
mašinų skirtumai (pvz., ar reikalinga techninė •priežiūra, ar mašina yra įšildoma?),
įdedamųjų ar šlifuojamųjų detalių nusidėvėjimas •(pvz., ar pjūklo geležtė aštri, ar šlifavimo diskas nesusidėvėjęs?).
Išmatavus vibracijos dydį ir poveikio laiką, su A(8) vertinimu susijęs neapibrėžtumas gali reikšti, kad apskaičiuota vertė gali būti iki 20 % didesnė už tikrąją vertę arba iki 40 % mažesnė. Kai skaičiuojamas poveikio laikas arba vibracijos dydis, pvz., remiantis iš darbuotojo (poveikio laikas) arba gamintojo (dydis) gauta informacija, tada kasdienio poveikio vertinimo neapibrėžtumas gali būti daug didesnis.
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
3 S
kyri
uS.
pove
ikio
pa
šali
nim
aS a
rba
Sum
ažin
imaS
23
Norint kontroliuoti pavojų, būtina turėti strategiją, kuri leistų veiksmingai sumažinti rankas veikiančios vibracijos poveikį.
Šiame skyriuje apžvelgiamas kontrolės strategijos kūrimas, taip pat kontrolės veiklos elementų išdėstymas pagal svarbą.
Pavojaus vertinimas turėtų leisti taikyti nustatomo poveikio kontrolės metodus. Vertinant vibracijos poveikį, reikėtų galvoti apie vibraciją sukeliančius darbo procesus. Supratimas, kodėl darbuotojai patiria vibracijos poveikį, padės nustatyti jos sumažinimo arba pašalinimo metodus.
Svarbūs šio valdymo proceso etapai:
pagrindinių vibracijos šaltinių nustatymas;•
jų klasifikavimas keliamo pavojaus požiūriu;•
galimų sprendimų priėmimas ir vertinimas •praktiškumo ir kainos požiūriu;
realių tikslų nustatymas;•
dalykų suskirstymas pagal svarbą ir „veiksmų •programos“ sudarymas;
valdymo atsakomybės nustatymas ir tinkamų •išteklių paskirstymas;
programos įgyvendinimas;•
pažangos stebėsena;•
programos vertinimas.•
Būdas, kuris bus taikomas rankas veikiančios vibracijos keliamiems pavojams sumažinti, priklausys nuo praktinių tam tikrų procesų aspektų ir nuo esamų poveikio lygių.
Taip pat gali reikėti pritaikyti kontrolės priemones darbuotojams, kuriems daugiausia gresia traumos pavojus, pvz., tiems, kurie jautresni vibracijos keliamiems sužeidimams, ir yra traumos požymių, kai poveikis mažesnis už veikimo vertę.
Pavyzdys: dalinio vibracijos poveikio taikymas pavojui klasifikuoti
Plieno pramonėje dirbantis darbuotojas naudoja du įrankius: šlifuoklį, kurio vibracijos intensyvumas 7m/s², ir pneumatinį kūjį, kurio vibracijos intensyvumas 16m/s². Šlifuoklis per dieną naudojamas 2,5 valandos, o pneumatinis kūjis – 15 minučių:
Šlifuoklis (7 m/s² 2,5 val.): •
A1(8) = 3,9 m/s²
Pneumatinis kūjis (16 m/s² 15 minučių):•
A2(8) = 2,8 m/s²
Bendras poveikis: • A(8) = 4,8 m/s2
Nors pneumatinio kūjo vibracijos dydis viršija šlifuoklio vibraciją, dalinio poveikio vertės rodo, kad šlifuoklis daugiau prisideda prie bendro vibracijos poveikio. Todėl iš pradžių, siekiant sumažinti pavojų, didžiausias dėmesys turi būti kreipiamas į šlifuoklį.
3 skyRius. Poveikio PAšAliniMAs ARbA suMAžiniMAs
Pavojaus vertinimas padės planuoti priemones, reikalingas išvengti rankas veikiančios vibracijos arba tinkamai kontroliuoti darbuotojams jos daromą poveikį.
Šiame skyriuje parodyta, kaip galima sukurti kontrolės strategiją, pagal svarbą išdėstyti kontrolės veiklą, įgyvendinti pavojaus kontrolės priemones ir stebėti jų veiksmingumą.
3.1. konTRolĖs sTRATegijos kūRiMAs
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
24
Pavojų valdymo sėkmė priklauso nuo darbuotojų ir ypač jų atstovų paramos ir dalyvavimo. Atstovai gali užtikrinti veiksmingą ryšį su darbo jėga ir padėti darbuotojams suprasti bei taikyti sveikatos ir saugos informaciją.
Kai kurie rankas veikiančios vibracijos kontrolės sprendimai yra gana paprasti, o dėl kitų sprendimų tenka pakeisti darbo organizavimo būdą. Tokie pakeitimai gali būti sėkmingi, tik jei konsultuojamasi su darbovietės atstovais.
Konsultacijų veiksmingumas priklauso nuo:
dalijimosi su darbuotojais svarbia informacija, •susijusia su sveikatos ir saugos priemonėmis;
galimybės suteikimo darbuotojams pareikšti •savo nuomonę ir laiku prisidėti prie sveikatos ir saugos klausimų sprendimo;
darbuotojų nuomonės vertinimo ir paisymo.•
Konsultacijos gali padėti geriau valdyti sprendimus ir padėti darbuotojams juos suprasti. Kad kontrolės priemonės būtų veiksmingos, darbuotojais reikia pasitikėti. Tinkamai mokomi ir prižiūrimi darbuotojai privalo tinkamai naudoti mašinas ir bendradarbiauti su darbdaviu, kad būtų galima užtikrinti, jog darbo sąlygos ir aplinka yra saugios, ir kiek galima sumažinti (kur įmanoma pašalinti) saugai bei sveikatai kylančius pavojus. Konsultacijos skatina darbuotoją įsitraukti ir bendradarbiauti sprendžiant kontrolės priemonių klausimus, padeda užtikrinti, kad kontrolės priemonės būtų sėkmingai įgyvendinamos.
Pagrindų direktyvoje pateikiama tokia prevencinių priemonių programos įgyvendinimo tvarka:
1. Pavojų vengimas;
2. Pavojų, kurių negalima išvengti, vertinimas;
3. Kova su pavojaus šaltiniais;
4. Darbo pritaikymas asmeniui, ypač darbo vietų projektavimo požiūriu, darbo įrangos ir darbo bei gamybos metodų pasirinkimas, visų pirma atkreipiant dėmesį į tai, kaip sumažinti darbo monotoniškumą ir būtinybę dirbti iš anksto nustatyta sparta, taip pat – į poveikio sveikatai sumažinimą;
5. Prisitaikymas prie technikos pažangos;
6. Pavojingų veiksnių pakeitimas nepavojingais arba mažiau pavojingais;
7. Nuoseklios bendros prevencijos strategijos, apimančios technologiją, darbo organizavimą, darbo sąlygas, socialinius santykius ir su darbo aplinka susijusių veiksnių įtaką, sukūrimas;
8. Pirmenybės suteikimas kolektyvinėms, o ne individualioms, saugos priemonėms;
9. Tinkamų instrukcijų pateikimas darbuotojams.
3.2. dARbuoTojų konsulTAviMAs iR dAlyvAviMAs
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
3 S
kyri
uS.
pove
ikio
pa
šali
nim
aS a
rba
Sum
ažin
imaS
25
Norint valdyti pavojų, būtina pašalinti arba sumažinti rankas veikiančios vibracijos poveikį. Taip pat galima imtis veiksmų, sumažinančių traumų atsiradimo tikimybę. Tikėtina, kad veiksminga kontrolė bus grindžiama keleto metodų deriniu.
Šiame skyriuje apžvelgiami gamybos, vadovavimo ir kiti metodai, kuriuos reikėtų apsvarstyti ieškant kontrolės sprendimų.
3.3.1. Pakaitiniai darbo būdai
gali būti įmanoma rasti pakaitinių darbo būdų, kurie pašalintų arba sumažintų vibracijos poveikį. Tai gali būti užduočių mechanizavimas arba automatizavimas ar pakaitinių darbo procesų taikymas. Norint sužinoti apie naujausius galimus metodus, reikėtų:
3 kreiptis į prekybos asociaciją;
3 naudotis kitais pramonės ryšiais;
3 bendrauti su įrangos tiekėjais;
3 skaityti prekybos žurnalus.
3.3.2. Įrangos pasirinkimas
Turėtų būti užtikrinta, kad užduotims atlikti pasirinkta arba paskirta įranga yra tinkama ir su ja galima dirbti produktyviai. Naudojant netinkamą arba nepakankamos galios įrangą, užduočiai atlikti gali reikėti daug daugiau laiko ir darbuotojai ilgiau patirs vibracijos poveikį.
Vibracijos poveikiui gali daryti įtaką darbo reikmenų (pvz., šlifuojamosios medžiagos šlifuokliams) arba įrankių priedų (pvz., grąžtų, kaltų ir pjūklo geležčių) pasirinkimas. Kai kurie gamintojai pristato priedus, kurie mažina vibracijos poveikį.
Norint sužinoti apie naujausius įrankius, reikmenis ir priedus, reikėtų:
bendrauti su įrangos tiekėjais;•
kreiptis į prekybos asociaciją;•
naudotis kitais pramonės ryšiais;•
skaityti prekybos žurnalus.•
3.3.3. Pirkimo strategija
Patikrinkite, ar jūsų pirkimo skyrius laikosi tinkamos įrangos pirkimo strategijos, kurioje būtų atsižvelgiama į vibracijos intensyvumą ir darbo reikalavimus.
mechanizuotų įrankių gamintojai (importuotojai, tiekėjai ir įrankių nuomos įmonės) turėtų padėti pasirinkti konkretiems poreikiams tinkamiausius ir saugiausius įrankius. Jie turėtų pateikti naudingą informaciją ir pakonsultuoti apie įrankių vibraciją, pasirinkimą ir valdymą. Įrankių gamintojai ir tiekėjai yra įpareigoti kuo labiau sumažinti vibracijos keliamus pavojus ir suteikti informaciją apie vibracijos pavojų, kurių nebuvo įmanoma pašalinti, valdymą.
Visi mechanizuotų įrankių į Europą tiekėjai turi laikytis mašinų direktyvos (Direktyva 2006/42/EB, panaikinanti Direktyvą 98/37/EB), kurioje reikalaujama, kad būtų pateikta informacija apie:
vibracijos intensyvumą (kaip nurodyta instrukcijų •knygoje);
matavimo paklaidąkaip intensyvumo vertė •pasiekiama.
Tiekėjas taip pat gali siūlyti teikti techninę priežiūrą ar patarti dėl:
įrangos naudojimo, kuris gali padidinti rankas •veikiančios vibracijos sukeliamų traumų pavojų;
saugų įrangos naudojimo ir mokymo ja naudotis •reikalavimus;
bet kokio mokymo (operatorių, techninės •priežiūros brigados ir kt.), rekomenduojamo kontroliuoti rankas veikiančios vibracijos poveikį;
įrangos naudojimo specialioms užduotims •atlikti;
darbuotojų apsaugos įrangos būtinybės, dirbant •su mašinomis;
geros įrankių būklės išsaugojimo;•
vibracijos sumažinimo funkcijų.•
3.3. PAvojAus konTRolĖs PRieMonĖs
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
26
Naujoje mašinų direktyvoje reikalaujama, kad mašinų gamintojai arba tiekėjai instrukcijose nurodytų:
„informaciją apie mašinos perduodamą vibraciją rankoms:
rankas veikiantis bendras vibracijos dydis, •jeigu jis viršija 2,5 m/s2. Jeigu jis neviršija 2,5 m/s2, tai turi būti nurodyta“.
Pasirenkant įrankius, reikėtų apsvarstyti ergonominius veiksnius ir kitus pavojus, pvz.:
įrankio svorį,•
rankenos konstrukciją ir patogumą,•
suėmimo jėgas,•
naudojimo ir valdymo lengvumą,•
šaltus liečiamuosius paviršius arba pneumatinių •įrankių pučiamą orą,
triukšmą ir•
dulkes.•
gamintojai arba tiekėjai gali paskolinti įrankius, kad būtų galima juos išbandyti. Pasinaudokite šia galimybe ir atsižvelkite į darbuotojų nuomones, pagrįstas praktiniais bandymais. Svarbus yra įrankio veiksmingumas: įrankis nebus populiarus, jei reikia daug laiko, norint juo atlikti užduotį; dirbant tokiu įrankiu, bus patiriamas didesnis vibracijos poveikis, nei dirbant veiksmingu įrankiu, kuris sukelia didesnę vibraciją. Tačiau įrankiai, kurie užduočiai yra per galingi, gali sukelti pernelyg didelę vibraciją.
3.3.4. Darbo vietos parengimas
Laikikliai ir nuo vibracijos saugančios rankenos
Laikikliai ir panašios priemonės su antivibraciniais aptaisais, gali padėti išvengti būtinybės liesti vibruojančius paviršius.
„Antivibracinės“ rankenos gali sumažinti vibraciją, bet jei šio tipo rankena bus pasirinkta netinkamai, rankas veikianti vibracija gali tik padidėti, todėl naudotinos tik įrankių gamintojo patvirtintos rankenos.
Elastinės medžiagos
Aplink vibruojančias rankenas vyniojama guma arba kitokios elastinės medžiagos gali suteikti patogumo, bet mažai tikėtina, kad bent kiek sumažins tokio dažnio vibraciją, kuri yra svarbiausia skaičiuojant poveikį. Neapgalvotai pasirinktos elastinės medžiagos
gali sustiprinti vibraciją kai kuriais dažniais ir iš esmės padidinti vibracijos poveikį.
Suėmimo ir stūmimo jėgos
Rankomis atliekamo suėmimo arba stūmimo jėgų sumažinimas padeda sumažinti vibraciją, kuri perduodama naudotojo plaštakoms ir rankoms. Šios jėgos gali būti reikalingos įrankiui arba ruošiniui laikyti, valdyti mašiną arba norint pasiekti didelį darbo našumą. Tačiau dėl netinkamai pasirinktos įrangos, netinkamos techninės priežiūros, nepakankamo mokymo arba blogo darbo vietos parengimo gali būti naudojama didesnė jėga, nei būtina veiksmingam darbui.
Kai kurie suėmimo ir stūmimo jėgų sumažinimo būdai:
kai sunkūs ruošiniai ant šlifavimo staklių •padedami rankomis, viso ruošinio prilaikymas reikš, kad darbuotojas turi tik nukreipti jį disko link, bet neturi laikyti viso jo svorio;
vibruojantiems įrankiams, pvz., sunkiems •grąžtams, šlifuokliams, pneumatiniams veržliasukiams, vinių kalimo įtaisams (kai kuriais atvejais) ir pneumatiniams kaltams laikyti gali būti naudojamos įtempimo grandinės (kartais vadinamos stabilizatoriais) ir manipuliatoriai; operatoriui nebūtina laikyti visą įrankio svorį;
suėmimo paviršiaus struktūros ir medžiagos •pokyčiai gali leisti operatoriui naudoti mažesnę suėmimo jėgą, reikalingą įrankiui laikyti ir valdyti;
„stalinio“ kirtimo metodikos taikymas •miškininkystėje, kai grandininis pjūklas genėjant slysta išilgai rąsto, yra geresnis nei būtinybė nuolat laikyti visą pjūklo svorį.
3.3.5. Darbuotojų mokymas ir informavimas
Svarbu, kad operatoriams ir vadovams būtų pateikiama informacija apie:
traumą, kurią gali sukelti naudojama darbo •įranga;
poveikio ribines vertes ir veikimo vertes; •
vibracijos pavojaus vertinimo rezultatus ir visus •vibracijos matavimus;
rankas veikiančios vibracijos keliamų pavojų •pašalinimo arba sumažinimo kontrolės priemones;
saugius darbo būdus, sumažinančius mechaninės •vibracijos poveikį;
kodėl ir kaip nustatyti traumos požymius ir apie •juos pranešti;
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
3 S
kyri
uS.
pove
ikio
pa
šali
nim
aS a
rba
Sum
ažin
imaS
27
kodėl ir kaip pranešti apie mašinoms reikalingą •techninę priežiūrą;
kaip ir kada išmesti įdėtus įrankius arba reikmenis, •kurie prisideda prie vibracijos poveikio;
aplinkybes, kuriomis darbuotojai įgyja teisę į •sveikatos patikrinimą.
Kad kontrolės priemonės būtų veiksmingos, būtina pasitikėti vibruojančių įrankių ir procesų operatoriais. Įgyvendinant kontrolės priemones, būtina konsultuotis su darbuotojais ir jų atstovais. Darbuotojų pareiga bendradarbiauti, siekiant laikytis Europos sveikatos ir saugos direktyvų.
Darbuotojai turi būti išmokomi darbo metodikų, pvz., padedančių išvengti didelio spaudimo, stūmimo ir valdymo jėgų naudojimo ir užtikrinančių, kad įrankiai naudojami saugiai ir veiksmingai. Taip pat jie turi būti išmokyti pastebėti, kada mašinai reikalinga techninė priežiūra.
Dirbant su kai kuriais įrankiais, operatoriaus rankos turi būti tinkamoje padėtyje, kad būtų išvengta padidėjusio vibracijos poveikio. Daug vibraciją padedančių sumažinti įrankių, pvz., trupintuvai, kurių rankenos su pakaba, sukuria didelio intensyvumo vibraciją, jei dirbdamas operatorius per stipriai spaudžia įrankį (pneumatiniai kūjai taip pat gali sukelti didelio intesyvumo vibraciją, jei veikiantis įrankis yra ištraukiamas, pvz., kad būtų galima iš skylės išimti kirtiklį).
gamintojas turėtų konsultuoti apie mokymo reikalavimus ir gali operatoriams pasiūlyti mokymo paslaugas. Darbuotojai taip pat gali būti raginami, kiek įmanoma, atremti įrankį į apdorojamą medžiagą (rankose laikomų ruošinių atveju – į bet kokią atramą) ir laikyti nestipriai, bet saugiai suėmus.
mokymas ir priežiūra būtini, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai saugotųsi vibracinių ligų. Darbuotojai turėtų būti skatinami pranešti apie visus simptomus, kurie gali būti susiję su vibracija arba mechanizuotų ir kitų įrankių naudojimu. Jeigu jie dalyvauja sveikatos patikrinimo plane, nuolat turi progą akis į akį aptarti vibracijos keliamus pavojus ir sžinoti, kaip sumažinti traumos pavojų.
Taip pat darbuotojams turėtų būti pranešta apie pavojus, kuriuos sveikatai kelia ne darbo veikla. Darbuotojai turėtų būti skatinami nerūkyti arba rūkyti rečiau, nes rūkymas gali pabloginti kraujo apytaką. Taip pat jie turėtų žinoti, kad mechanizuotų įrankių naudojimas ne darbo metu savo reikmėms, važinėjimasis motociklu arba panaši veikla padidins dienos vibracijos poveikį ir padidės rankas veikiančios vibracijos sukeliamas traumos pavojus.
3.3.6. Darbo tvarkaraščiai
Norint kontroliuoti rankas veikiančios vibracijos keliamus pavojus, gali reikėti apriboti laiką, kurį darbuotojus veikia kai kurių įrankių arba procesų keliama vibracija. Rekomenduojama planuoti darbą taip, kad vibracija neveiktų darbuotojų ilgą laikotarpį.
Stengiantis užtikrinti, kad darbuotojai negrįžtų prie senos darbo tvarkos, būtina patikrinti, ar tinkamai įgyvendinama nauja darbo tvarka. Jei darbuotojams atlyginimas mokamas už darbo rezultatus, sistemos turėtų būti sukurtos taip, kad kai kurie darbuotojai neturėtų intensyviai dirbti be pertraukų.
3.3.7. Kolektyvinės priemonės
Kai darbo vieta dalijasi keletas įmonių, reikalaujama, kad įvairūs darbdaviai bendradarbiautų vykdydami saugos ir sveikatos reikalavimus. Tai, pvz., gali reikšti, kad viena įmonė prisiima atsakomybę už mažai vibruojančių mašinų pirkimą arba nuomą, kai mašinas bendrai naudoja keletas statybų vietoje dirbančių rangovų.
3.3.8. Drabužiai
Asmeninės apsaugos įranga yra paskutinioji apsaugos nuo pavojų darbe priemonė; ištyrinėjus visas kitas galimybes, ji turėtų būti laikoma ilgalaikėmis kontrolės priemonėmis.
Apsauga nuo vibracijos
Pirštinės, pažymėtos kaip „antivibracinės“, turėtų būti paženklintos cE ženklu, rodančiu, kad buvo išbandytos ir atitinka EN ISO 10819:1997 reikalavimus. Tačiau šiame standarte nepateikiami išsamūs pirštinių savybių duomenys, todėl reikia atskirai įvertinti, kokią apsaugą suteikia antivibracinės pirštinės, kaip reikalaujama 1992 m. asmeninių apsaugos priemonių darbo vietoje direktyvoje.
Antivibracinės pirštinės nesumažina pavojaus, kai dažnis yra mažesnis kaip 150 Hz (9000 sūkių per minutę). Tai reiškia, kad daugelio mechanizuotų įrankių atveju antivibracinės pirštinės suteikia tik menką dažninio svertinio vibracijos dydžio sumažinimą. Antivibracinės pirštinės gali šiek tiek sumažinti vibracijos pavojų dirbant su įrankiais, kurių sukimosi greitis yra didelis (arba sukuriama didelio dažnio vibracija) ir laikomi nestipriai suėmus. Tačiau šį pavojaus sumažinimą sunku išmatuoti, todėl pirštinėmis neturi būti pasitikima, rūpinantis apsauga nuo rankas veikiančios vibracijos.
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
28
Apsauga nuo šalčio
žema kūno temperatūra padidina pirštų pabalimo pavojų, nes sulėtėja kraujo apytaka. Todėl, jei tik įmanoma, turėtų būti vengiama dirbti lauke šaltu oru. Jei būtina dirbti lauke, galima įsigyti kai kurių įrenginių, pvz., grandininių pjūklų, su šildomomis rankenomis; dirbant rankos išliks šiltos.
Dirbant patalpoje, temperatūra turi būti tokia, kad būtų patogu dirbti nenaudojant specialių darbužių, t. y. bent 16 ºc. Turėtų būti vengiama įrenginių, dėl kurių rankos gali sušalti, pvz., mašinų su plieniniu korpusu arba pneumatinių įrankių, iš kurių oras pučiamas virš operatoriaus rankų.
Jei dėl šalčio padidėja rankas veikiančios vibracijos keliamas pavojus, reikėtų pasirūpinti šiltais drabužiais ir pirštinėmis. Pirštinės ir kiti drabužiai turėtų būti tinkamo dydžio ir darbo metu veiksmingai apsaugoti rankas ir kūną nuo šalčio bei drėgmės.
3.3.9. Techninė priežiūra
Reguliari mechanizuotų įrankių ir kitos darbo įrangos priežiūra padės iki reikalaujamo minimumo sumažinti
vibracijos dydį, todėl:
pjovimo įrankiai turi būti aštrūs;•
išlyginkite šlifavimo diskus, atsižvelgda-•mi į gamintojo rekomendacijas;
visas judamas dalis sutepkite pagal •gamintojo rekomendacijas;
pakeiskite susidėvėjusias dalis;•
patikrinkite įrankių nustatymą, jei •reikia, pareguliuokite;
pakeiskite antivibracinius aptaisus ir •rankenas su pakaba, kol jie nesusidė-vėję (patikrinkite, ar nesusidėvėję, ne-sutrūkę, neišsipūtę ir nesuminkštėję arba nesukietėję guminiai vibroizolia-toriai);
patikrinkite ir pakeiskite sugedusius vibracijos •slopintuvus, guolius ir mechanizmus;
pagaląskite grandininio pjūklo dantis ir tinkamai •įtempkite grandinę;
sureguliuokite variklius. •
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
3 S
kyri
uS.
pove
ikio
pa
šali
nim
aS a
rba
Sum
ažin
imaS
29
Vibracijos poveikio valdymas yra nuolatinis pro-cesas. Svarbu užtikrinti, kad būtų naudojamos kontrolės sistemos ir jų naudojimas leistų pasiek-ti laukiamus rezultatus.
Šiame skyriuje apžvelgiamas vibracijos kontrolės priemonių stebėjimas ir pakartotinis pavojaus vertinimas.
3.4.1. Kaip sužinoti, ar veikia rankas veikiančios vibracijos kontrolės priemonės?
Reikės periodiškai patikrinti rankas veikiančios vibra-cijos kontrolės priemones, kad būtų galima įsitikinti, ar jos dar tinkamos ir veiksmingos. Tam reikėtų:
reguliariai tikrinti, ar vadovai ir darbininkai •tebevykdo kontrolės priemonių programą;
reguliariai su vadovais, prižiūrėtojais, darbininkais •ir saugos arba darbuotojų atstovais kalbėtis apie įrangos keliamas vibracijos problemas ir įrangos naudojimo būdą;
išnagrinėti sveikatos patikrinimo rezultatus ir su •profesinės sveikatos priežiūros specialistu aptarti, ar kontrolės priemonės veiksmingos, ar jas reikia keisti.
3.4.2. Kada reikia pakartotinai įvertinti pavojų?
Pakartotinai įvertinti vibracijos keliamus pavojus ir jų kontrolę reikia, kai tik darbo vietoje įvyksta pokyčių, galinčių paveikti poveikio lygį, pvz.:
skirtingų mašinų arba procesų įtraukimas;•
darbo režimų arba darbo metodų pokyčiai;•
darbo laiko su vibruojančia įranga pokyčiai; •
naujų vibracijos kontrolės priemonių įtraukimas. •
Taip pat reikėtų iš naujo įvertinti pavojus, jei yra įrodymų (pvz., atlikus sveikatos patikrinimą), kad taikomos kontrolės priemonės yra neveiksmingos.
Pakartotinio vertinimo apimtis priklausys nuo pokyčių pobūdžio ir žmonių, kuriems daroma įtaka, skaičiaus. Pakeitus darbo laiką arba režimą, gali reikėti perskaičiuoti kasdienį darbuotojų patiriamą poveikį, bet tokie pakeitimai nebūtinai reiškia, kad pasikeitė vibracijos dydis. Pradedant naudoti naujas mašinas arba procesus, gali reikėti atlikti išsamų pakartotinį vertinimą.
Patartina reguliariai stebėti pavojaus vertinimą ir darbo praktiką, net jei neatliekama akivaizdžių pakeitimų. Pramonės šakoje gali būti atsiradusių naujų technologijų, įrankių konstrukcijų arba darbo būdų, leidžiančių dar labiau sumažinti pavojus.
3.4. sTebĖsenA iR PAkARToTinis veRTiniMAs
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
4 S
kyri
uS.
Svei
kato
S ti
krin
ima
S
31
Valstybės narės priima nuostatas dėl tinkamo darbuotojų sveikatos patikrinimo, kai rankas veikiančios vibracijos keliamo pavojaus vertinimas rodo, kad gresia pavojus darbuotojų sveikatai. Sveikatos patikrinimo sąlyga, įskaitant medicinos dokumentams ir jų pasiekiamumui taikomus reikalavimus, turi būti įtraukta pagal nacionalinius teisės aktus ir (arba) praktiką.
Darbdaviai turėtų pasirūpinti tinkamu sveikatos tikrinimu, kai pavojaus vertinimas rodo gresiantį pavojų darbuotojų sveikatai. Darbuotojų, kuriems gresia traumos dėl vibracijos pavojus, sveikata turėtų būti tikrinama, kai:
vibracijos poveikis darbuotojams yra toks, kad •galima nustatyti to poveikio ir atpažįstamos ligos arba kenksmingo poveikio sveikatai ryšį;
galbūt liga arba poveikis pasireiškia tam tikromis •darbo sąlygomis ir
yra išbandytų metodų, kaip diagnozuoti ligą arba •nustatyti sveikatai pavojingą poveikį.
Bet kokiu atveju darbuotojai, kurių patiriamas kasdienės vibracijos poveikis viršija kasdienio veikimo vertę, įgyja teisę į tinkamą sveikatos patikrinimą.
Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad kiekvienam darbuotojui, kurio sveikata tikrinama, būtų pildomi ir nuolat atnaujinami tam tikri medicininiai dokumentai. medicininiuose dokumentuose turi būti atlikto sveikatos patikrinimo rezultatų santrauka. Dokumentų forma turi būti tokia, kad jais būtų galima naudotis vėliau, laikantis slaptumo reikalavimų.
Tam tikrų dokumentų kopijos prireikus turi būti pa-teikiamos kompetentingai institucijai. Darbuotojams taip pat, pateikus prašymą, turi būti leidžiama susipa-žinti su savo asmeniniais medicininiais dokumentais.
4.3. ką dARyTi, jei nusTAToMA TRAuMA?
Kai per sveikatos patikrinimą darbuotojui diagnozuojama konkreti liga arba neigiamas poveikis sveikatai, kurio priežastimi gydytojas arba profesinės sveikatos priežiūros specialistas laiko mechaninę vibraciją darbo vietoje:
Informacija darbuotojui
gydytojas arba kitas kvalifikuotas asmuo darbuotojui turi pranešti apie jo asmeninio sveikatos patikrinimo rezultatus. Visų pirma darbuotojams turi būti pateikiama informacijos ir patarimų dėl sveikatos patikrinimo, kuris jiems turėtų būti atliekamas pasibaigus poveikiui.
4 skyRius. sveikATos TikRiniMAs
Sveikatos patikrinimas yra sisteminių, reguliarių ir tinkamų su darbu susijusio sveikatos pablogėjimo nustatymo ir poveikio rezultatams procedūrų taikymas. Svarbiausi tikslai – darbuotojų sveikatos sauga (įskaitant asmenų, kuriems gresia didesnis pavojus, nustatymą ir apsaugą), taip pat ilgalaikio kontrolės priemonių veiksmingumo tikrinimas.
Sveikatos tikrinimas akivaizdžiai priklauso valstybių narių kompetencijai, todėl visoje Europos Sąjungoje jis vykdomas skirtingai. Šiame vadove nesiekiama pateikti išsamių sveikatos tikrinimo gairių. Šiame skyriuje naujai suformuluojami vibracijos direktyvoje pateikti sveikatos tikrinimo reikalavimai ir apžvelgiama keletas galimų vertinimo metodikų.
Kai kurios sveikatos patikrinimo metodikos, susijusios su rankas veikiančia vibracija, aprašytos F priede.
4.1. kAdA būTinA ATlikTi sveikATos PATikRiniMą?
4.2. kokie dokuMenTAi ReikAlingi?
32
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Informacija darbdaviui
Darbdavys turi būti informuotas apie visas svarbias sveikatos patikrinimo išvadas, laikantis slaptumo reikalavimų.
Darbdavio veiksmai
Patikrinti rankas veikiančios vibracijos pavojaus •vertinimą;
patikrinti rankas veikiančios vibracijos sukeliamų •pavojų pašalinimo arba sumažinimo priemones;
atsižvelgti į profesinės sveikatos priežiūros •specialisto arba kito kvalifikuoto asmens ar kompetentingos institucijos patarimą dėl priemonių, būtinų pašalinti arba sumažinti rankas veikiančios vibracijos keliamus pavojus, taikymo, įskaitant galimybę paskirti darbuotojui dirbti kitą darbą, kuriame nėra vibracijos poveikio, ir
atlikti nuolatinį sveikatos tikrinimą ir pateikti •bet kurio, panašų poveikį patyrusio, darbuotojo sveikatos būklės apžvalgą. Tokiais atvejais kvalifikuotas gydytojas, profesinės sveikatos priežiūros specialistas arba kompetentinga institucija gali pasiūlyti patikrinti poveikį patyrusių darbuotojų sveikatą.
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
a-h
prie
daS
.
33
A.1 lentelė. Pagal Direktyvą 2002/44/EB nustatytų įpareigojimų santrauka
Direktyvos straipsnis
Kas Kada Reikalavimas
4 straipsnis Darbdavys galimas rankas veikiančios vibracijos keliamas pavojus
Pavojaus nustatymas ir vertinimas
3 Reikėtų naudotis specialisto, galinčio kvalifikuotai įvertinti rankas veikiančios vibracijos keliamą pavojų, paslaugomis
3 Valdyti pavojaus vertinimą 3 Nustatyti priemones, reikalingas kontroliuoti poveikį
ir darbuotojų informavimą bei mokymą 3 Pavojaus vertinimą nuolat atnaujinti
5 straipsnis Darbdavys Vibracijos keliami pavojai
Poveikio išvengimas arba sumažinimas
3 Imtis bendrų veiksmų, kad poveikis būtų pašalintas arba sumažintas iki minimumo
Poveikiai, viršijantys veikimo vertę
3 Sukurti ir įgyvendinti rankas veikiančios vibracijos šalinimo arba sumažinimo iki minimumo priemonių programą
Poveikiai, viršijantys poveikio ribinę vertę
3 Imtis skubių veiksmų, kad būtų pašalintas ribinę vertę viršijantis poveikis
3 Nustatyti, kodėl viršyta poveikio ribinė vertė
Darbuotojams gresia tam tikras pavojus
3 Prisitaikyti prie darbuotojų, kuriems gresia tam tikras pavojus, reikalavimų
6 straipsnis Darbdavys Darbuotojams gresia rankas veikiančios vibracijos keliamas pavojus
Darbuotojų informavimas ir mokymas
3 Taikomas visiems darbuotojams, kurie patiria rankas veikiančios vibracijos keliamus pavojus
7 straipsnis Darbdavys Darbuotojams gresia rankas veikiančios vibracijos keliamas pavojus
Darbuotojų konsultavimas ir dalyvavimas
3 Subalansuotas ir tinkamu laiku atliekamas darbuotojų ir jų atstovų konsultavimas apie pavojaus vertinimą, kontrolės priemones, sveikatos tikrinimą ir mokymą
8 straipsnis gydytojas arba tinkamą kvalifikaciją turintis asmuo
Nustačius sveikatos pablogėjimą
Sveikatos patikrinimas
3 Informuoti darbuotojus apie sveikatos patikrinimo rezultatus
3 Darbuotojui teikti informaciją ir konsultacijas apie sveikatos patikrinimą, kuris turėtų būti atliekamas pasibaigus poveikiui
3 Darbdaviui pateikti svarbias išvadas apie sveikatos patikrinimą
Darbdavys Nustačius sveikatos pablogėjimą
3 Peržiūrėti pavojaus vertinimą3 Toliau šalinti arba mažinti pavojus 3 Patikrinti panašų poveikį patyrusių darbuotojų
sveikatos būklęDarbdavys Poveikiai,
viršijantys veikimo vertę
3 Darbuotojai, turintys teisę į tinkamą sveikatos patikrinimą
A PRiedAs. Pagal Direktyvą 2002/44/EB nustatytų įpareigojimų santrauka
34
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
b PRiedAs. Kas yra vibracija?
b.1. kAs yRA vibRAcijA?
Vibracija atsiranda, kai kūnas virpa dėl išorinių ir vidinių jėgų, B.1. pav. Rankas veikiančios vibracijos atveju įrenginio rankena arba apdorojamo dirbinio paviršius greitai vibruoja, ir šis judėjimas perduodamas į plaštaką ir į ranką.
b.2. kAs MATuojAMA?
Vibraciją apibrėžia dydis ir dažnis. Vibracijos dydis galėtų būti išreiškiamas kaip vibracijos poslinkis (metrais), vibracijos greitis (metrais per sekundę) arba vibracijos pagreitis (metrais per sekundę arba m/s²). Dauguma vibracijos daviklių pateikia tik su pagreičiu susijusius duomenis; todėl pagreitis dažniausiai naudojamas vibracijai aprašyti.
Norint gauti išsamų vibracijos paviršiuje vaizdą, vibracija turi būti matuojama trijose ašyse, kaip parodyta B.2 pav.
b.3. kAs yRA dAžnis iR dAžninĖ sveRTis?
Dažnis rodo, kiek kartų per sekundę vibruojantis kūnas pajuda atgal ir pirmyn. Jis išreiškiamas ciklų per sekundę verte, paprastai yra vadinamas hercais (santrumpa Hz). Besisukančių įrankių atveju vyraujantis dažnis paprastai nustatomas pagal įrankio sukimosi greitį (dažniausiai išreiškiamas sūkių per minutę skaičiumi; sūkius/min. padalijus iš 60, gaunamas dažnis hercais).
Svarbus rankas veikiančios vibracijos dažnių intervalas yra 8–1000 Hz. Kadangi žalos pavojus rankoms, esant skirtingiems dažniams, nėra vienodas, žalos tikimybei dažnio atžvilgiu parodyti taikoma dažninė svertis. Didėjant dažniui, svertinis pagreitis mažėja. Rankas veikiančios vibracijos atveju visoms trims ašims taikoma tik viena dažninė svertinė kreivė.
b.4. kokie vibRAcijos PARAMeTRAi nAudojAMi Poveikiui įveRTinTi?
Kiekvienoje vibracijos ašyje matuojamas dažninis svertinis vidutinis kvadratinis pagreitis. Ši vertė nurodoma taip – ahw. Poveikiui įvertinti naudota vertė yra bendra vibracijos vertė, sudaryta iš trijų ahw verčių x, y ir z ašims:
Kai kurie bendrų vibracijos verčių pavyzdžiai įprastiems rankiniams mechanizuotiems įrankiams yra pateikti B.3 pav.
B.1 pav. Rankas veikianti vibracija
B.2 pav. Rankas veikiančios vibracijos matavimo ašys
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
a-h
prie
daS
.
35
b.3 PAv. įPRAsTų įRAnkių vibRAcijos dydžio PAvyzdžiAi
Duomenų pavyzdžiai pagrįsti darbo vietoje atliktais bendrų vibracijos verčių ahv matavimais (žr. 2.3 skyrių); matavimus nuo 1997 m. iki 2005 m. atliko HSL (Sveikatos ir saugos laboratorija) ir INRS (Prancūzijos
nacionalinis tyrimų ir saugos institutas). Šie duomenys pateikti tik kaip pavyzdžiai, jie negali būti taikomi mašinos naudojimui visomis sąlygomis. 25 ir 75 procentilių taškai rodo vibracijos dydį, kuriam 25 % arba
75 % pavyzdžių yra lygūs arba mažesni.
0 5 10 15 20 25 30 35
Sample data 25 & 75th percentile
Grandininiaipjūklai
Kapojimoplaktukai
Valymo darbųpjūklai
Griaunamiejikūjai
Šlifavimomašinos
Šlifuokliai
Smogiamiejigręžtuvai
Smogiamiejiveržliarakčiai
Adatiniaiplaktukai
Plūktuvai
Pneumatiniaikūjai
Uolienųgrąžtai
Šlifuotuvai
Pjūklai
Vibruojamiejiplūktuvai
Pagreitis ahv
(m/s²)
36
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
b.5. kokie PRieTAisAi TuRĖTų būTi nAudojAMi?
Rankas veikiančios vibracijos matavimo įranga turi atitikti EN ISO 8041:2005 specifikacijas, taikomas rankas veikiančios vibracijos matavimo prietaisams. Svarbu, kad pagreičio matuokliai (vibracijos davikliai) būtų
kruopščiai parinkti. Rankinių ir rankiniu būdu valdomų mašinų vibracija gali būti labai didelė, ir netinkami davikliai jos negalės išmatuoti. Davikliams prie mašinos tvirtinti reikalingos standžios, lengvos ir kompaktiškos montavimo sistemos. Papildomos informacijos ir rekomendacijų apie daviklių pasirinkimą ir montavimo būdus galima rasti EN ISO 5349-2:2001.
Papildoma informacija
EN ISO 5349-2:2001 mechaniniai virpesiai. Rankoms perduodamos vibracijos poveikio matavimas ir vertinimas. 2 dalis. matavimo darbo vietoje praktinis vadovas.
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
a-h
prie
daS
.
37
c PRiedAs. Pavojai sveikatai, požymiai ir simptomai
Nuolat pernelyg didelį rankoms perduodamos vibracijos poveikį patiriantiems darbuotojams per ilgą laiką gali sutrikti kraujo apytaka pirštuose, sutrikti plaštakos ir rankos judėjimo bei neurologinės funkcijos. Šiems sudėtingiems sutrikimams apibūdinti vartojamas terminas rankas veikiančios vibracijos sindromas.
Rankas veikiančios vibracijos sindromas daro poveikį socialiniam ir šeimos gyvenimui. Nuolatiniai kraujo apytakos sutrikimai pasireiškia ne tik darbe, bet ir užsiimant kita veikla, pvz., plaunant automobilį arba stebint sporto varžybas. Kasdienė veikla gali tapti sudėtinga, pvz., sunku užsegti mažas sagas.
Rankas veikiančios vibracijos sukelti kraujagyslių sutrikimai, neurologiniai sutrikimai ir kaulų bei sąnarių anomalijos yra pripažįstami profesinėmis ligomis keliose Europos šalyse.
c.1. kRAujAgyslių suTRikiMAi
Rankas veikiančios vibracijos poveikį patiriantys darbuotojai gali skųstis pirštų pabalimu, kuris paprastai pasireiškia žemesnėje temperatūroje. Šio simptomo priežastis – laikinas kraujo apytakos sutrikimas pirštuose.
Vibracijos sukeliamiems kraujagyslių sutrikimams aprašyti vartojami įvairūs terminai:
negyvi arba balti pirštai; •
profesinės kilmės Reino fenomenas; •
vibracijos sukeltas pirštų pabalimas.•
Iš pradžių pabalimas apima vieno arba daugiau pirštų galiukus, bet, vibracijos poveikiui tęsiantis, pabalimas gali išplisti per visą pirštą. Kai kraujas grįžta į pirštus (pvz., patekus į šiltą aplinką arba atlikus vietinį masažą), pirštai parausta, paprastai juos ima skaudėti. Pabalimas dažniau pasitaiko žiemą nei vasarą. Trukmė priklauso nuo vibracijos intensyvumo: pabalimas gali trukti ir keletą minučių, ir ilgiau kaip valandą.
Jei vibracijos poveikis tęsiasi, pabalimas dažnėja ir apima vis daugiau pirštų. Pabalimas gali pasireikšti visus metus, net ir nedaug sumažėjus temperatūrai. Pabalus pirštams, darbuotojai gali jų nejausti, pirštai netenka vikrumo, todėl gali nukentėti darbo veikla, atsiranda nelaimingų atsitikimų, per kuriuos galima sunkiai susižaloti, pavojus.
Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad pabalimo tikimybė ir sunkumas priklauso nuo vibracijos poveikio savybių ir poveikio trukmės, įrankių tipo ir darbo proceso, aplinkos sąlygų (temperatūros, oro srauto, drėgmės, triukšmo), kai kurių biodinaminių ir ergonominių veiksnių (suėmimo jėgos, stūmimo jėgos, rankų padėties) ir įvairių individualių savybių (jautrumo, ligų ir veiksnių, pvz., rūkymo ir tam tikrų vaistų, darančių poveikį periferinei kraujo apytakai).
c.2. neuRologiniAi suTRikiMAi
Rankoms perduodamos vibracijos poveikį patiriantys darbuotojai gali jausti pirštų ir rankų dilgčiojimą bei tirpulį. Jei vibracijos poveikis ir toliau tęsiasi, šie simptomai gali paūmėti ir trukdyti darbo našumui bei gyvenimiškai veiklai. Vibracijos poveikį patiriantys darbuotojai gali nejausti pirštų ir temperatūros, gali sumažėti rankų vikrumas.
c.3. Riešo Tunelio sindRoMAs
Epidemiologiniai darbuotojų tyrimai taip pat parodė, kad naudojant vibruojančius įrankius, jais atliekant pasikartojančius judesius, stipriai suėmus, dirbant nepatogioje padėtyje, gali padidėti riešo tunelio sindromo pavojus.
c.4. RAuMenų iR kAulų suTRikiMAi
Užsitęsusį vibracijos poveikį patiriantys darbuotojai gali skųstis raumenų silpnumu, plaštakų ir rankų skausmu, sumažėjusia raumenų jėga. Šie sutrikimai yra susiję su kenksmingais ergonominiais veiksniais, kurių priežastis – sunkus fizinis darbas.
Dažni riešo ir alkūnės osteoartrito, taip pat minkštųjų audinių sukietėjimo (kaulėjimo) atvejai sausgyslių susijungimo su kaulais ir raumenimis vietose, dažniausiai ties alkūne, nustatyti kalnakasiams, kelių tiesėjams ir metalo apdorojimo operatoriams, dirbantiems su smogiamaisiais įrankiais.
Pranešama apie kitus su darbu susijusius sveikatos sutrikimus, nustatomus vibracijos poveikį patiriantiems darbuotojams, pvz., viršutinių galūnių sausgyslių ir jų makštų uždegimas (tendinitas) ir Diupuitreno kontraktūra – delno fascijų audinių liga.
38
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
d.1. žiniATinklio PRieMonĖs
yra keletas žiniatinklio skaičiuoklių, palengvinančių kasdienio vibracijos poveikio apskaičiavimą, pvz.:
www.hse.gov.uk/vibration/hav/vibrationcalc.htm
http://www.db.umu.se/kalkylator.aspx?calc=hav& lang=en
h t t p : / / w w w . h v b g . d e / d / b i a / p r a / s o f t w a /kennwertrechner/index.html
d.2. kAsdienio Poveikio gRAFikAs
D.1 pav. parodytame grafike pateikiamas paprastas pakaitinis kasdienio arba dalinio vibracijos poveikio vertinimas, kuriam nereikia skaičiuoklės.
Tiesiog suraskite grafike A(8) liniją ties vibracijos dydžio vertės ir poveikio laiko linijų susikirtimo vieta arba šiek tiek aukščiau.
žalia D1 pav. sritis rodo poveikius, kurie, tikėtina, yra mažesni už veikimo vertę. Šie poveikiai neturi būti laikomi „saugiais“. Kai poveikis mažesnis už veikimo vertę, vis tiek yra rankas veikiančios vibracijos keliamas
traumos pavojus, o kai kurie žalioje srityje esantys poveikiai gali sukelti vibracijos traumas kai kuriems darbuotojams, ypač dirbantiems daug metų.
d.3. kAsdienio Poveikio noMogRAMA
D.2 pav. pateikta nomograma yra paprastas pakaitinis kasdienio vibracijos poveikio nustatymo būdas nenaudojant lygčių. Kiekvienam įrankiui arba procesui:
Nubrėžkite liniją nuo kairiosios skalės taško 1. (atitinkančio vibracijos dydį) iki dešiniosios skalės taško (atitinkančio poveikio laiką);
Linijų susikirtimo vieta vidurinėje skalėje rodo 2. dalinį poveikį;
Kiekvieną dalinio vibracijos poveikio vertę 3. pakelkite kvadratu;
gautas vertes sudėkite;4.
Kad gautumėte bendrą kasdienio vibracijos 5. poveikio vertę A(8), iš gauto rezultato ištraukite kvadratinę šaknį.
d PRiedAs. Kasdienio poveikio apskaičiavimo priemonės
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
a-h
prie
daS
.
39
d.1 PAv. kAsdienio Poveikio gRAFikAs
Poveikio laikas (hh:mm)
Pavyzdys:4m/s2 za 4 val. 30 min.
A(8)=3m/s2
Vibr
acijo
s dy
dis
(m/s
2 )
A(8)=10m/s2
A(8)=9m/s2
A(8)=8m/s2
A(8)=7m/s2
A(8)=6m/s2
A(8)=4m/s2
A(8)=3m/s2
A(8)=2m/s2
A(8)=1m/s2
A(8)=5m/s2
A(8)=2,5m/s2
0:00
0:30
1:00
1:30
2:00
2:30
3:00
3:30
4:00
4:30
5:00
5:30
6:00
6:30
7:00
7:30
8:00
8:30
9:00
9:30
10:0
0
0
2
4
6
8
10
12
14
16
40
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
d.2 PAv. RAnkAs veikiAnčios vibRAcijos Poveikio noMogRAMA
Poveikis 1 Poveikis 1
Poveikis 2 Poveikis 2
Poveikis 3 Poveikis 3
Poveikis 4 Poveikis 4
Poveikis 5 Poveikis 5
Ai(8)
∑Ai(8)2 = n = ∑ni =
A(8) = ∑Ai(8)2 = A(8) =
Ai(8)2 ni
Taisyklė:Brėžkite liniją, jungiančią svertinio pagreičio ir poveikio trukmės vertes atitinkamose skalėse. Pasižymėkite atitinkamas dalinio vibracijos poveikio arba poveikio taškų vertes, nurodytas vidurinėje skalėje. Įrašykite jas į toliau esančias lenteles.
A(8) vertės :Pakelkite kvadratu ir pridėkite A(8) vertes Ištraukite šio skaičiaus kvadratinę šaknį. Rezultatas – dienosvibracinis poveikis (8).
ni vertės:Sudėkite taškų vertes. Rezultatas - dienos poveikio taškai. Naudodamiesi vidurine skale, perskaičiuokite n vertes į A(8)
Svertinis pagreitisahv
(m/s2)
Vibracijospoveikiotaškaini
Kasdieniopoveikio trukmė
T
Dalinis vibracijos poveikis
Ai(8) (m/s2)
Poveikio ribinė vertė 5 m/s2
Veikimo vertė 2,5 m/s2
Minutės
40
60
100
80
30
20
15
8
654
3
2
1
10
Vala
ndos
4
3
2
10
1.0
8
0.8
6
0.6
5
0.5
1.5
1600
800
400
200
100
50
25
16
8
4
2
1
40
4
30
3
20
2
10
1.0
8
0.8
6
0.60.5
0.4
0.3
0.2
0.1
15
1.5
40
4
30
3
20
2
10
1.0
8
0.8
6
0.6
5
0.5
15
1.5
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
a-h
prie
daS
.
41
d.4. Poveikio TAškų sisTeMA
Rankas veikiančios vibracijos poveikio valdymą galima supaprastinti taikant poveikio „taškų“ sistemą. Kiekvieno įrankio arba proceso per valandą sukaupiamas poveikio taškų skaičius (PE,1h taškais per valandą) gali būti gaunamas iš vibracijos dydžio ahv, išreikšto m/s², taikant:
PE,1h = 2a2hv
Poveikio taškai paprastai yra sudedami, todėl bet kuriam žmogui galima nustatyti didžiausią poveikio taškų skaičių per dieną.
Poveikio vertės, atitinkančios veikimo ir ribines vertes:
veikimo vertė (2,5 m/s²) = 100 taškų;•
poveikio ribinė vertė (5 m/s²) = 400 taškų.•
80007600720068506500615058005450510048004500420039003650340031502900265024002200200018001600145013001150
980845720605500405320245180
2019,5
1918,5
1817,5
1716,5
1615,5
1514,5
1413,5
1312,5
1211,5
1110,5
109,5
98,5
87,5
76,5
65,5
54,5
43,5
32,5
67636057545148454340383533302826242220181715141211
98765433221
200190180170160155145135130120115105
9891857872666155504541363228252118151310
8653
400380360340325305290270255240225210195180170155145130120110100
90817264564942363025201612
96
800760720685650615580545510480450420390365340315290265240220200180160145130115
98857261504132251813
160015001450135013001250115011001000
960900840785730675625575530485440400360325290255225195170145120100
8164493625
240023002150205019501850175016501550145013501250120011001000
940865795725660600540485435385340295255215180150120
96745438
320030502900275026002450230022002050190018001700155014501350125011501050
970880800720650580510450390340290240200160130
987250
400038003600340032503050290027002550240022502100195018001700155014501300120011001000
905810725640565490425360305250205160125
9063
4800455043504100390037003450325030502900270025002350220020501900175016001450130012001100
970865770675590505430365300245190145110
75
6400610058005500520049004600435041003850360033503150290027002500230021001950175016001450130011501000
900785675575485400325255195145100 125
5m 15m 30m 1h 2h 3h 4h 5h 6h 8h 10h
Pagr
eitis
(m/s
2 )
Kasdienio poveikio laikas
d.3 PAv. Poveikio TAškų lenTelĖ (suAPvAlinTos veRTĖs)
Apskritai poveikio taškų skaičius, PE, apibrėžiamas taip:
Kur ahv yra vibracijos dydis, išreikštas m/s², o T yra poveikio laikas valandomis.
D.3 pav. pateikiamas paprastas poveikio taškų apžvalgos metodas.
Kasdienis poveikis A(8), naudojant poveikio tašką, gali būti apskaičiuotas pagal šią formulę:
val.
42
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Kai kurie darbdaviai, bendradarbiaujantys su mašinų gamintojais ir tiekėjais, sukūrė žalios, geltonos ir raudonos spalvų, arba „šviesoforo“, sistemą, kurioje kiekvienas įrankis aiškiai pažymimas rankas veikiančios vibracijos spalviniu kodu, kuris priklauso nuo kiekvienos naudojamos mašinos tikėtino vibracijos dydžio; ši spalvų schema parodyta D.4 lentelėje.
Darbuotojai, susipažinę su spalvinio kodavimo schema, gali iš karto pasirinkti vibruojančius įrankius, taip pat žino, kiek laiko gali su jais dirbti.
„Šviesoforo“ sistemos naudojimo sėkmė priklauso nuo duomenų, naudojamų kiekvienai mašinai suteikiant spalvinį įvertinimą, kokybės. „Šviesoforo“ schema gali būti pagrįsta matavimais arba gamintojo vibracijos
intensyvumo deklaracijoje esančiais duomenimis. Jei taikoma vibracijos intensyvumo vertė, ji turėtų būti padauginama iš koeficiento nuo 1 iki 2, siekiant atsižvelgti į standartizuotų intensyvumo bandymų rezultatų neapibrėžtumą (žr. 2.3.1 skyrių).
„žalia“ mašinos spalva rodo, kad poveikis tikriausiai yra mažesnis nei veikimo arba ribinė vertė. Šie poveikiai neturi būti laikomi „saugiais“. Rankas veikianti vibracija gali kelti traumos pavojų ir kai poveikio vertė yra mažesnė už veikimo vertę; turi būti taikomos kitos kontrolės priemonės, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai suprastų sistemos veikimą ir teisingai ją taikytų, ir kad tie darbuotojai, kuriems gresia pavojus, nejaustų rankas veikiančios vibracijos sukeliamo sindromo simptomų.
d.4 lenTelĖ. „šviesoFoRo“ sisTeMos sPAlvinio kodAviMo scHeMos PAvyzdys
Spalvos kodas Laikas ikiveikimo vertės (2,5 m/s²)
Laikas ikipoveikio ribinės vertės
(5 m/s²)Raudona mažiau kaip 30 min. mažiau kaip 2 val.
geltona Nuo 30 min. iki 2 val. Nuo 2 iki 8 val.
žalia Daugiau kaip 2 val. Daugiau kaip 8 val.
d.5. „šviesoFoRo“ sisTeMA
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
a-h
prie
daS
.
43
e.1. kAi nAudojAMA Tik vienA MAšinA
Vieną procesą atliekančio arba vienu įrankiu dirbančio darbuotojo patiriamas kasdienės vibracijos poveikis A(8) gali būti apskaičiuojamas iš dydžio ir poveikio laiko duomenų pagal šią formulę:
kur ahv yra vibracijos dydis (m/s²), T yra vibracijos dydžio ahv kasdienio poveikio trukmė, o T0 yra atskaitinis aštuonių valandų trukmės laikotarpis. Panašiai kaip vibracijos dydžiui, kasdienės vibracijos poveikiui taikomas metrų per sekundę kvadratu (m/s²) matavimo vienetas.
Pavyzdys
miško darbininkas 4,5 val. per dieną dirba krūmapjove. Krūmapjovės vibracija darbo metu yra 4m/s². Kasdienis poveikis A(8):
Šis kasdienis poveikis (3m/s²) viršija veikimo vertę, bet yra mažesnis nei poveikio ribinė vertė.
e.2. kAi nAudojAMA dAugiAu kAiP vienA MAšinA
Jei asmenį veikia daugiau kaip vienas vibracijos šaltinis, tada dalinis vibracijos poveikis apskaičiuojamas remiantis informacija apie kiekvieno vibracijos šaltinio dydį ir veikimo trukmę.
Bendras kasdienis vibracijos poveikis gali būti apskaičiuojamas taikant dalinio vibracijos poveikio vertes pagal šią formulę:
kur A1(8), A2(8), A3(8) ir kt. yra dalinio vibracijos poveikio vertės skirtingiems vibracijos šaltiniams.
e PRiedAs. Pavyzdžiai
Pavyzdys
Remontininkas per dieną dirba trimis įrankiais:
1. Kampiniu šlifuokliu: 4m/s² 2,5 val.
2. Kampiniu pjovikliu: 3 m/s² 1 val.
3. Pneumatiniu kūju: 20 m/s² 15 minučių
Dalinis vibracijos poveikis, atliekant šiuos darbus:
1. Šlifuoklis::
2. Pjoviklis:
3. Kūjis:
Kasdienis vibracijos poveikis:
Šis kasdienis poveikis (4,3 m/s²) viršija veikimo vertę, bet yra mažesnis už poveikio ribinę vertę.
A(8) = AGrind (8)2 + ACut (8)2 + AChip (8)2
= 2,2 2 + 1,12 + 3,52
= 4,8 + 1,2 + 12,3 = 18,3 = 4,3 m/s2
2,5
8
= 3 = 1,1 1
8
= 20 = 3,5 15
8x60
AGrind
ACut
AChip
44
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Jei pagreičio vertės išreikštos m/s²:
1 veiksmas: nustatyti taškų vertes kiekvienai užduočiai arba mašinai, poveikio taškams apžvelgti naudojant D.3 pav., remiantis pagreičio verte ir poveikio laiku.
2 veiksmas: kad būtų gautas bendras dienos taškų skaičius, mašinos taškai sudedami.
3 veiksmas: didžiausia iš trijų ašių verčių yra taškais išreikštas kasdienis vibracijos poveikis.
Jei yra taškų per valandą duomenys:
1 veiksmas: nustatyti taškų per valandą vertes kiekvienai mašinai arba operacijai, remiantis gamintojo duomenimis, kitais šaltiniais arba matavimu.
2 veiksmas: kiekvienai mašinai arba operacijai nustatyti dienos taškus padauginant taškų per valandą skaičių iš mašinos naudojimo valandų skaičiaus.
3 veiksmas: skirtingų mašinų arba operacijų taškų verčių suma ir yra taškais išreikštas kasdienės vibracijos poveikis.
e.3. kAsdienis Poveikis: A(8), TAikAnT Poveikio TAškų sisTeMą
(Pastaba. Tai tas pats pavyzdys kaip E.2 priede, tik naudojamas poveikio taškų metodas)
Pavyzdys
Remontininkas per dieną dirba trimis įrankiais:
1. Kampiniu šlifuokliu: 4m/s² 2,5 val.
2. Kampiniu pjovikliu: 3 m/s² 1 val.
3. Pneumatiniu kūju: 20 m/s² 15 min.
1 veiksmas: poveikio taškai iš D.3 pav.:
Kampininis šlifuoklis (naudojamas 2,5 val.) 4m/s² 3* val. = 96 taškai
Kampinis pjoviklis (naudojamas 1 val.)
3 m/s² 1 val. = 18 taškai
Pneumatinis kūjis (naudojamas
15 min.)
20 m/s² 15 min. = 200 taškų
* 2,5 val. nėra parodyta D.3 pav., todėl naudojama artimiausia didesnė vertė (3 val.).
2 veiksmas: visų mašinų kasdienio vibracijos poveikio taškai: 96 + 18 + 200 = 314 taškų
3 veiksmas: kasdienis vibracijos poveikis yra 314 taškų, t. y. viršija 100 taškų veikimo vertę, bet yra mažesnis už 400 taškų poveikio ribinę vertę.
Pavyzdys
Remontininkas per dieną dirba trimis įrankiais:
1. Kampiniu šlifuokliu: 4m/s² 2,5 val.
2. Kampiniu pjovikliu: 3 m/s² 1 val.
3. Pneumatiniu kūju: 20 m/s² 15 min.
1 veiksmas: mašinų taškų per valandą vertės:
Kampinis šlifuoklis
Kampinis pjoviklis
Pneumatinis kūjis
32 taškai 18 taškų 800 taškų
2 veiksmas: poveikio taškai:
Kampinis šlifuoklis
(naudojamas 2,5 val.)
Kampinis pjoviklis
(naudojamas 1 val.)
Pneumatinis kūjis
(naudojamas 15 min.)
32 x 2,5 = 80 18 x 1 = 18 800 x 0,25 = 200
3 veiksmas: visų mašinų kasdienės vibracijos poveikio taškai yra:
4 veiksmas: 80 + 18 + 200 = 298 taškai
5 veiksmas: kasdienės vibracijos poveikis yra 298 taškai, t. y. daugiau kaip 100 taškų veikimo vertė, bet mažiau kaip 400 taškų poveikio ribinė vertė.
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
a-h
prie
daS
.
45
Sveikatos patikrą gali sudaryti darbuotojo ligos istorijos vertinimas kartu su medicinine apžiūra, kurią atlieka gydytojas arba tinkamos kvalifikacijos specialistas.
Sveikatos patikros, susijusios su rankas veikiančia vibracija, klausimynų galima gauti iš įvairių šaltinių (pvz., VIBgUIDE skyrius:
http://www.humanvibration.com/EU/EU_index.htm).
F.1. ligos isToRijA
Ligos istorijoje dėmesys turėtų būti kreipiamas į:
šeimos istoriją;•
socialinę istoriją, įskaitant rūkymo ir alkoholio •vartojimo įpročius;
darbo istoriją, įskaitant praeities ir dabartinę veiklą, •susijusią su rankas veikiančia vibracija, ankstesnį darbą, kuriame buvo patiriamas neurotoksinių arba angiotoksinių veiksnių poveikis, ir laisvalaikio užsiėmimus, per kuriuos naudojami vibruojantys įrankiai arba mašinos;
asmens sveikatos istoriją.•
F.2. MedicininĖ APžiūRA
Per medicininę apžiūrą turėtų būti kruopščiai patikrintos periferinių kraujagyslių, neurologinės ir raumenų ir kaulų sistemos; apžiūrą turi atlikti kvalifikuotas gydytojas.
F.3. klinikiniAi TyRiMAi
Apskritai klinikiniai tyrimai nepateikia patikimų vibracijos sukeltų traumų įrodymų, bet gali būti naudingi, stengiantis atskirti kitas simptomų, kurie panašūs į rankas veikiančios vibracijos sindromą, priežastis arba stebėti traumos paūmėjimą.
Periferinės kraujagyslių sistemos tyrimai: Lewiso-Prusiko tyrimas, Alleno tyrimas ir Adsono tyrimas.
Periferinės nervų sistemos tyrimai apima pirštų vikrumo vertinimą (pvz., monetos atpažinimas ir paėmimas), Rooso tyrimas, Phaleno tyrimas ir Tinelio simptomas (dėl riešo tunelio suspaudimo).
F.4. kRAujAgyslių TyRiMAi
Rankas veikiančios vibracijos sindromo kraujagyslių vertinimas daugiausia pagrįstas šalčio tyrimais: vertinami pirštų spalvos pokyčiai, registruojamas pirštų odos temperatūros atsigavimo laikas ir matuojamas pirštų sistolinis kraujo spaudimas. Taip pat gali būti naudingi kiti neinvaziniai diagnostikos tyrimai, pvz., Doplerio rankų ir pirštų kraujotakos bei spaudimo registravimas.
F.5. neuRologiniAi TyRiMAi
Neurologinis rankas veikiančios vibracijos sindromo vertinimas apima keletą tyrimų:
Vibracijos suvokimo slenksčiai•
Lytėjimo jautris (plyšių nustatymas, chirurginis •siūlas)
Šilumos suvokimo slenksčiai•
Nervų laidumo greitis viršutinėse ir apatinėse •galūnėse
Elektromiografija •
Pirštų galiukų vikrumas (Perdju komutacinis •skydas)
F PRiedAs. Sveikatos patikros metodikos
46
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
F.6. RAuMenų sTiPRuMo TyRiMAi
Rankų raumenų jėgos tyrimai gali būti atliekami naudojant dinamometrą, juo matuojama suėmimo ir suspaudimo jėga.
F.7. RAdiologiniAi TyRiMAi
Paprastai tose šalyse, kuriose vibracijos sukelta viršutinių galūnių osteoartropatiją yra laikoma
profesine liga, būtina atlikti pečių, alkūnių, riešų ir plaštakų rentgeno tyrimus, kad būtų galima diagnozuoti kaulų ir sąnarių sutrikimus.
F.8. lAboRAToRiniAi TyRiMAi
Kai kuriais atvejais gali reikėti atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus, kad vibracijos sukeltos traumos būtų atskirtos nuo kitų kraujagyslių arba neurologinių sutrikimų.
Papildoma informacija
ISO 13091-1:2001 mechaniniai virpesiai. Vibrotaktilinio suvokimo slenksčiai vertinant nervų funkcijų sutrikimus. 1 dalis. Pirštų galiukų matavimo metodai.
ISO 14835-1:2005 mechaniniai virpesiai ir smūgiai. Šalčio bandymai vertinant periferinių kraujagyslių funkciją. 1 dalis. Pirštų odos temperatūros matavimas ir vertinimas.
ISO 14835-2:2005 mechaniniai virpesiai ir smūgiai. Šalčio bandymai vertinant periferinių kraujagyslių funkciją. 2 dalis. Pirštų sistolinio kraujo spaudimo matavimas ir vertinimas.
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
a-h
prie
daS
.
47
Rankas veikianti vibracija mechaninė vibracija, kuri, kai yra
perduodama į žmogaus plaštakas ir rankas, sukelia pavojų darbuotojų sveikatai ir saugai, visų pirma kraujagyslėms, kaulams arba sąnariams, sukelia neurologinius arba raumenų sutrikimus.
Deklaruotas vibracijos intensyvumas mašinų gamintojų pateikiama vibracijos
vertė, rodanti jų mašinose galimą vibraciją. Paskelbta vibracijos intensyvumo vertė turėtų būti gaunama taikant standartizuotas matavimo metodikas ir turi būti įtraukiama į mašinos instrukcijas.
Dažninė svertis Vibracijos matavimams taikoma pataisa
(dažnai naudojant filtrą), leidžianti įvertinti tariamo dažnio ir pavojaus sveikatai ryšį. Rankas veikiančiai vibracijai taikoma Wh svertis (apibrėžta EN ISO 5349-1:2001).
Kasdienis vibracijos poveikis, A(8) Darbuotojui yra skirta 8 valandų trukmės
vibracijos bendra energijos ekvivalento ver-tė, išreikšta metrais per sekundę kvadratu (m/s²), įskaitant visus per dieną patiriamus rankas veikiančios vibracijos poveikius.
Dalinis vibracijos poveikis, Ai(8) i operacijos įnašas į kasdienį vibracijos
poveikį, išreikštas m/s². Dalinis vibracijos poveikis yra susijęs su atskiro įrankio arba proceso, i, kasdieniu poveikiu (kai darbuotojas patiria tik vieno įrankio arba proceso vibraciją, tada kasdienis vibracijos poveikis yra lygus daliniam vibracijos poveikiui).
Sveikatos tikrinimas Darbuotojų sveikatos tikrinimo programa,
kurios tikslas kuo anksčiau nustatyti darbo veiklos sukeliamas traumas.
Veikimo vertė Darbuotojų patiriamo kasdienio vibracijos
poveikio vertė (2,5 m/s²), kurią viršijus turi būti kontroliuojami vibracijos poveikio keliami pavojai.
Poveikio ribinė vertė Darbuotojų patiriamo kasdienio vibracijos
poveikio vertė (5 m/s²), kuri neturėtų būti viršijama.
Poveikio laikas Laiko tarpas per dieną, kai darbuotojas patiria
vibracijos šaltinio poveikį.
g PRiedAs. žodynas
48
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
H.1. es diRekTyvos
2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (šešioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)
1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo
2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (nauja redakcija)
1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo (panaikinta Direktyva 2006/42/EB)
Direktyva 89/686/EEB: 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo su pakeitimais, padarytais Direktyvomis 93/68/EEB, 93/95/EEB ir 96/58/EB
1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones (trečioji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)
H.2. sTAndARTAi
Europos
Europos standartizacijos komitetas (2001) mechaniniai virpesiai. Rankoms perduodamos vibracijos poveikio matavimas ir vertinimas. 1 dalis. Bendrieji reikalavimaiEN ISO 5349-1:2001
Europos standartizacijos komitetas (2001) mecha-niniai virpesiai. Rankoms perduodamos vibracijos poveikio matavimas ir vertinimas. 2 dalis. matavimo darbo vietoje praktinis vadovas EN ISO 5349-2:2001
Europos standartizacijos komitetas (1996) mechani-niai virpesiai ir smūgiai. Rankas veikiančios vibracijos.
Vibracijų perduodamumo delnui per pirštines mata-vimo ir vertinimo metodas EN ISO 10819:1996
Europos standartizacijos komitetas (1997) mechaniniai virpesiai. Vibracijos intensyvumo verčių deklaracija ir patikra. EN 12096:1997
Europos standartizacijos komitetas (2005) mecha-niniai virpesiai. Rankinės ir rankiniu būdu valdomos mašinos. Vibracijos intensyvumo vertinimo principai EN ISO 20643:2005
Europos standartizacijos komitetas (1995) Rankas veikianti vibracija. Vibracijos keliamo pavojaus sumažinimo rekomendacijos. 1 dalis. mašinų projektavimo metodai cEN/cR 1030-1:1995
Europos standartizacijos komitetas (1995) Rankas veikianti vibracija. Vibracijos keliamo pavojaus sumažinimo rekomendacijos. 2 dalis. Valdymo priemonės darbo vietoje cEN/cR 1030-2:1995
Europos standartizacijos komitetas (2005) mechani-niai virpesiai. Rankoms perduodamos vibracijos po-veikio vertinimo, naudojant turimą informaciją, taip pat ir gautą iš mašinų gamintojų, rekomendacijos cEN/TR 15350: 2005
Tarptautiniai
Tarptautinė standartizacijos organizacija (2005). žmogaus reakcija į vibraciją –matavimo prietaisai.ISO 8041:2005
ISO 13091-1:2001 mechaniniai virpesiai. Vibrotaktilinio suvokimo slenksčiai vertinant nervų funkcijų sutrikimus. 1 dalis. Pirštų galiukų matavimo metodai
ISO 13091-2:2003 mechaniniai virpesiai. Vibrotaktilinio suvokimo slenksčiai vertinant nervų funkcijų sutrikimus. 2 dalis. Pirštų galiukų matavimo analizė ir interpretavimas
ISO 14835-1:2005 mechaniniai virpesiai ir smūgiai. Šalčio bandymai vertinant periferinių kraujagyslių funkciją. 1 dalis. Pirštų odos temperatūros matavimas ir vertinimas
ISO 14835-2:2005 mechaniniai virpesiai ir smūgiai. Šalčio bandymai vertinant periferinių kraujagyslių funkciją. 2 dalis. Pirštų sistolinio kraujo spaudimo matavimas ir vertinimas
H PRiedAs. Bibliografija
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
a-h
prie
daS
.
49
ISO/TS 15694:2004 mechaniniai virpesiai ir smūgiai. Pavienių smūgių, kuriuos rankinės ir rankiniu būdu valdomos mašinos perduoda plaštakoms ir rankoms, matavimas ir vertinimas
ISO/TR 22521:2005 Nešiojamosios rankinės ir miškų ūkio mašinos. Vibracijos intensyvumo vertės ties rankenomis. Lyginamieji duomenys 2002 m.
H.3. Mokslo leidiniAi
Bovenzi m. Exposure-response relationship in the hand-arm vibration syndrome: an overview of current epidemiology research. International Archives of Occupational and Environmental Health 1998; 71:509-519.
Bovenzi m. Vibration-induced white finger and cold response of digital arterial vessels in occupational groups with various patterns of exposure to hand-transmitted vibration. Scandinavian Journal of Work, Environment & Health 1998; 24:138-144.
Bovenzi m. Finger systolic blood pressure indices for the diagnosis of vibration-induced white finger. International Archives of Occupational and Environmental Health 2002; 75:20-28.
Brammer,A.J., Taylor,W., Lundborg,g. (1987) Sensorineural stages of the hand-arm vibration syndrome. Scandinavian Journal of Work, Environment and Health, 13, (4), 279-283.
gemne,g., Pyykko,I., Taylor,W., Pelmear,P. (1987) The Stockholm Workshop scale for the classification of cold-induced Raynaud’s phenomenon in the hand-arm vibration syndrome (revision of the Taylor-Pelmear scale). Scandinavian Journal of Work, Environment and Health, 13, (4), 275-278.
griffin, m.J. (2004) minimum health and safety requirements for workers exposed to hand-transmitted vibration and whole-body vibration in the European Union; a review. Occupational and Environmental medicine; 61, 387-397.
griffin,m.J. (1990, 1996) Handbook of human vibration. Published: Academic Press, London, ISBN: 0-12-303040-4.
griffin,m.J. (1997) measurement, evaluation, and assessment of occupational exposures to hand-transmitted vibration. Occupational and Environmental medicine, 54, (2), 73-89.
griffin,m.J. (1998) Evaluating the effectiveness of gloves in reducing the hazards of hand-transmitted vibration. Occupational and Environmental medicine, 55, (5), 340-348.
griffin,m.J., Bovenzi,m. (2002) The diagnosis of disorders caused by hand-transmitted vibration: Southampton Workshop 2000. International Archives of Occupational and Environmental Health, 75, (1-2), 1-5.
griffin,m.J., Bovenzi,m., Nelson,c.m. (2003) Dose response patterns for vibration-induced white finger. Journal of Occupational and Environmental medicine, 60, 16-26.
griffin, m.J. & and Lindsell c.J. (1998) cold provocation tests for the diagnosis of vibration-induced white finger: Standardisation and repeatability. HSE research report cRR 173/1998.
Kaulbars,U. Hand-arm vibration parameters: from manufacturers and workplace measurements – deviations and causes. VDI-Report No. 1821 (2004), p. 115-124). www.hvbg.de/d/bia/vera/vera2a/human/kaulbars2.pdf. (vokiečių kalba)
LEy F. X. Hand arm vibration bone and joint disorders. INRS, Document pour le médecin du Travail, n°40, 4 term 1989. (prancūzų kalba)
Lindsell, c.J. & and griffin. m.J. (1998) Standardised diagnostic methods for assessing components of the hand-arm vibration syndrome. HSE research report cRR 197/1998.
mason H., Poole K. clinical testing and management of individuals exposed to hand-transmitted vibration. An evidence review. Faculty of Occupational medicine of the Royal college of Physicians 2004 ISBN 1 86016 203 7.
mansfield, N.J. (2004) Human Response to Vibration ISBN 0-4152-8239-X
Paddan, g.S. & and griffin, m.J. (1999) Standard tests for the vibration transmissibility of gloves. HSE research report cRR 249/1999.
Paddan,g.S., Haward,B.m., griffin,m.J., Palmer, K.T.Paddan, g.S. et al. (1999) Hand-transmitted vibration: Evaluation of some common sources of exposure in great Britain. HSE research report cRR 234/1999.
Palmer,K.T., coggon,D.N., Bednall,H.E., Kellingray,S.D., Pannett,B., griffin,m.J., Haward,B. (1999)Palmer, K.T. et al. (1999) Hand-transmitted vibration Occupational exposures and their health effects in great Britain. HSE research report cRR 232/1999.
Palmer,K.T., griffin,m.J., Bednall,H., Pannett,B., coggon,D. (2000) Prevalence and pattern of occupational exposure to hand transmitted vibration in great Britain: findings from a national survey. Occupational and Environmental medicine, 57, (4), 218-228.
50
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Palmer,K.T., griffin,m.J., Bendall,H., Pannett,B., cooper,c., coggon,D. (2000) The prevalence of sensorineural symptoms attributable to hand-transmitted vibration in great Britain: a national postal survey. American Journal of Industrial medicine, 38, 99-107.
Palmer,K.T., griffin,m.J., Syddall,H., Pannett,B., cooper,c., coggon,D. (2000) Prevalence of Raynaud’s phenomenon in great Britain and its relation to hand transmitted vibration: a national postal survey. Occupational and Environmental medicine, 57, (7), 448-452.
Palmer,K.T., griffin,m.J., Syddall,H., Pannett,B., cooper,c., coggon,D. (2001) Risk of hand-arm vibration syndrome according to occupation and source of exposure to hand-transmitted vibration: a national survey. American Journal of Industrial medicine, 339, 389-396.
Palmer,K.T., griffin,m.J., Syddall,H.E., Pannett,B., cooper,c., coggon,D. (2001) Exposure to hand-transmitted vibration and pain in the neck and upper limbs. Occupational medicine, 51, (7), 464-467.
Palmer,K.T., Haward,B., griffin,m.J., Bednall,H., coggon,D. (2000) Validity of self reported occupational exposure to hand transmitted and whole body vibration. Occupational and Environmental medicine, 57, (4), 237-241.
Rocher O., Lex F. X., mereau P., Donati P. Bone and joint disorders of elbow when exposed to hand held tool vibration. INRS, Document pour le médecin du Travail, n°56, 4 term, 1993 (prancūzų kalba)
Stayner, R.m. (1996) grinder characteristics and their effects on hand-arm vibration. HSE research report cRR 115/1996.
Stayner, R.m. (1997) European grinder vibration test code: a critical review. HSE research report cRR 135/1997.
Stayner, R.m. (2003) Isolation and auto-balancing techniques for portable machines. HSE research report RR 078/2003.
Taylor,W. (Editor) (1974) The vibration syndrome. Proceedings of a conference on the medical Engineering and Legal Aspects of Hand-Arm Vibration at the University of Dundee, 12-14th July, 1972. Edited: W. Taylor, Published: Academic Press, ISBN 0 12 684760 6.
Taylor,W., Pelmear,P.L. (Editors) (1975) Vibration white finger in industry, (A report, comprising edited versions of papers submitted to the Department of Health and Social Security in December 1973). Published: Academic Press, ISBN 0 12 684550 6.
H.4. RekoMenduojAMi leidiniAi
Bulletin for workers of the institution for statutory accident insurance and prevention in the mining industry (Bergbau-Berufsgenossenschaft) „Human diseases caused by vibrations”. (vokiečių kalba)
Federal Institute for Occupational Safety and Health (FIOSH) Protection against vibration: a problem or not? (Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin (BAuA)). www.baua.de/info/bestell.htm#schrift. (vokiečių kalba)
Federal Institute for Occupational Safety and Health (FIOSH). Protection against vibration at the workplace (technics 12). (Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin (BAuA)). www.baua.de/info/bestell.htm#schrift. (vokiečių kalba)
Federal Institute for Occupational Safety and Health (FIOSH). Vibration loads in the building industry (technics 23). (Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin – BAuA). www.baua.de/info/bestell.htm#schrift. (vokiečių kalba)
gruber, H.; mierdel, B. guidelines for risk assessment. Bochum: VTI Verlag 2003. (vokiečių kalba)
HSE (2005) Hand-arm Vibration - The control of Vibration at Work Regulations 2005. guidance on Regulations L140 HSE Books 2005 ISBN 0 7176 6125 3
HSE (2005) control the risks from hand-arm vibration: Advice for employers on the control of Vibration at Work Regulations 2005 Leaflet INDg175 (rev2) HSE Books 2005 ISBN 0 7176 6117 2
HSE (2005) Hand-arm vibration: Advice for workers Pocket card INDg296 (rev1) HSE Books 2005 ISBN 0 7176 6118 0
HSE (1998) Hard to handle: Hand-arm vibration – managing the risk Video HSE Books 1998 ISBN 0 7176 1881 1
HSE (2002) Use of contractors: A joint responsibility Leaflet INDg368 HSE Books 2002 10 ISBN 0 7176 2566 4
HSE (1996) Hazards associated with foundry processes: Hand-arm vibration - the current picture Foundries Information Sheet FNIS8 Internetinė versija galima adresu: www.hse.gov.uk/pubns/founindx.htm
HSE (1999) Hazards associated with foundry processes: Hand-arm vibration - assessing the need for action Foundries Information Sheet FNIS10
I D
ALI
S Ra
nkas
vei
kian
čios
vib
raci
jos g
eros
ios p
atirt
ies v
adov
as –
a-h
prie
daS
.
51
Internetinė versija galima adresu: www.hse.gov.uk/pubns/founindx.htm
HSE (2002) Hand-arm vibration in foundries: Furnace and ladle relining operations Foundries Information Sheet FNIS11 Internetinė versija galima adresu: www.hse.gov.uk/pubns/founindx.htm
HSE (2002) A purchasing policy for vibration-reduced tools in foundries Foundries Information Sheet FNIS12 Internetinė versija galima adresu: www.hse.gov.uk/pubns/founindx.htm
UK Department of Trade and Industry (1995). machinery. guidance notes on UK Regulations. guidance on the Supply of machinery (Safety) Regulations 1992 as amended by the Supply of machinery (Safety) (Amendment) Regulations 1994 URN 95/650
INRS (1991). Smooth impact. Use an anti-vibration concrete breaker. INRS, ED 1346. (prancūzų kalba).
INRS. (2001) The hand in danger. INRS, ED 863. (prancūzų ir anglų kalbomis)
centres de mesure Physique (cmP) and Institut National de Recherche et de Sécurité (INRS). guide to evaluate vibration at work. Part 2 : Hand arm vibration. Edited by INRS. 2000.
ISSA. Vibration at work. Published by INRS for International section Research of the ISSA, 1989. (anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis)
Kaulbars, U. (1998) Technical protection against hand-arm vibrations. BIA Handbuch, 33. Lfg. XII/98. (vokiečių kalba)
Kaulbars, U. (2001) Anti-vibration-gloves – Positive list. BIA Handbuch, 39. Lfg. VII/2001. (vokiečių kalba)
Neugebauer, g.; Hartung, E. mechanical vibrations at the workplace. Bochum: VTI Verlag 2002. (vokiečių kalba)
Berufsgenossenschaftlicher grundsatz. (2005) g46: Belastungen des muskel- und Skelettsystems. (vokiečių kalba)
ministère fédéral de l’Emploi et du Travail (Belgique) Vibrations main bras. Stratègie d’évaluation et de prévention des risques. D/1998/1205/70 (prancūzų kalba)
ISPESL La sindrome da vibrazioni mano - braccio. Vibrazioni meccaniche nei luoghii di lavoro : stato della normativa. (italų kalba)
H.5. inTeRneTo sveTAinĖs
www.humanvibration.com Bendroji informacija apie žmogų veikiančią vibraciją, įskaitant nuorodas į įvairias interneto svetaines šia tema
www.vibration.db.umu.se/HavSok.aspx?lang=enVibracijos intensyvumo duomenys
www.las-bb.de/karla/ Vibracijos intensyvumo duomenys
www.hse.gov.uk/vibration/hav/vibrationcalc.htmPoveikio skaičiuoklė
www.vibration.db.umu.se/kalkylator.aspx?calc=hav& lang =en
Poveikio skaičiuoklė
w w w . d g u v . d e / b g i a / d e / p r a / s o f t w a /kennwertrechner/index.jsp
Poveikio skaičiuoklė
I DA
LIS
Rank
as v
eiki
anči
os v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– r
od
yklė
53
A
antivibracinės pirštinės ............................................................27
antivibraciniai aptaisai ..............................................................26
asmeninė apsauga ...................................................... 13, 27, 48
B
bendra vibracijos vertė ............................................ 34, 38, 43
D
daliniai vibracijos poveikiai ............................ 37, 38, 43, 47
dalinis vibracijos poveikis ....................................... 40, 41, 48
darbo režimai .................................................................................37
darbo tvarkaraščiai .............................................................. 13, 27
darbo vietos parengimas ................................................ 13, 26
darbovietės atstovai ................................................... 15, 24, 29
dažninė svertis ....................................................................... 34, 47
dažninis svertinis pagreitis ..................................... 15, 34, 40
dažnis .......................................................................................... 27, 34
deklaruota intensyvumo vertė ............................ 19, 42, 46
dilgčiojimas .....................................................................................16
Diupuitreno kontraktūra .........................................................37
dydis .....................................................................19, 20, 22, 26, 29
drabužiai ............................................................................ 13, 27, 28
E
elastinės medžiagos .......................................... 18, 20, 25, 26
g
gamintojas ....................................................................... 16, 26, 27
gamintojo teikiami duomenys .................................... 13, 19
Į
įrangos pasirinkimas .......................................................... 25, 26
įrankio naudojimas su pertraukomis ............... 16, 18, 45
įtempimo grandinės ................................................................. 26
K
kasdienis vibracijos poveikis ..................13, 15, 22, 41, 47
klasifikavimas ..................................................................................23
klinikiniai tyrimai ..........................................................................45
kolektyvinės priemonės .................................................. 13, 27
konsultavimas ir dalyvavimas ..................................... 13, 33
kontrolės strategija ............................................................. 13, 23
kraujagyslių sutrikimai ..............................................................37
kraujagyslių tyrimai ....................................................................45
kvalifikuotas gydytojas ..................................... 31, 32, 33, 45
L
laboratoriniai tyrimai .................................................................46
ligos istorija ......................................................................................45
lytėjimo jautris ...............................................................................45
m
mašinų direktyva .......................................................... 19, 25, 26
matavimas ........................................................................ 22, 36, 46
medicininė apžiūra ............................................................. 45, 96
medicininiai dokumentai .......................................................31
mokymas ir informavimas .............................................. 26, 33
mokymas ir priežiūra .................................................................27
N
neapibrėžtumas............................................................................22
neurologiniai sutrikimai ...........................................................37
neurologiniai tyrimai .................................................................45
nomograma ............................................................................ 38, 40
nuolatinis įrankio naudojimas ..................................... 29, 77
P
pagreičio matuokliai .......................................... 19, 36, 40, 44
pagrindų direktyva ..................................................... 11, 12, 24
pakaitinis ...........................................................................................38
pakartotinis vertinimas .................................................... 13, 29
pavojai sveikatai ................................................... 24, 31, 37, 47
pavojaus vertinimas ........................................... 15, 23, 29, 31
pavojaus kontrolės priemonės .................................... 13, 25
pereinamieji laikotarpiai ..........................................................11
RodyklĖ
54
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Perdju komutacinis skydas.....................................................45
pirkimo strategija ................................................................. 13, 25
poveikio ribinė vertė ...................................11, 15, 20, 26, 33
poveikio taškų sistema ............................................. 38, 41, 44
poveikio trukmė ................................................... 15, 18, 22, 43
poveikis ...............................................................11, 15, 22, 26, 31
prekybos asociacija ............................................................ 20, 25
R
radiologiniai tyrimai ...................................................................46
rankas veikiančios vibracijos sindromas ........................37
raumenų ir kaulų sutrikimai .......................................... 37, 45
raumenų silpnumas ...................................................................35
raumenų stiprumo tyrimai ....................................................46
Reino fenomenas .........................................................................37
riešo tunelio sindromas ................................................... 37, 45
S
smūginio veikimo veržliaraktis .................................... 16, 18
stabilizatoriai ...................................................................................26
stebėsena ir pakartotinis vertinimas ................................13
suėmimo ir stūmimo jėgos ................................... 26, 37, 46
sukamieji įrankiai ..........................................................................16
sveikatos patikrinimas .............................................. 13, 31, 33
Š
šalčio tyrimai ...................................................................................45
šilti drabužiai ........................................................................... 27, 28
„šviesoforo“ sistem ......................................................................42
T
techninė priežiūra ....................................................... 22, 25, 26
tendinitas ..........................................................................................37
tiekėjas................................................................................................25
tirpulys ................................................................................................16
V
veikimo vertė...........................................15, 16, 20, 23, 26, 31
vibracijos direktyva .....................................................................11
vibracijos direktyvos įpareigojimai ...................................11
vibracijos dydis ...................................................... 20, 26, 34, 43
vibracijos dydžio matavimas ................................ 15, 27, 41
vibracijos intensyvumas .................................................. 23, 47
vibracijos kontrolės priemonės ........................... 22, 24, 29
vibracijos matavimo metodikos ......................... 19, 34, 36
vibracijos pavojaus vertinimas ............................ 15, 26, 32
vibracijos poveikis ............................................................... 15, 43
vibracijos sukeltas pirštų pabalimas .................................37
vibracijos suvokimo slenksčiai .............................................45
vidutinė vibracija ..........................................................................21
vyraujantis dažnis ................................................................ 34, 45
ž
žiniatinklio skaičiuoklės ............................................................38
II DALIS Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos gerosios patirties vadovas
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– T
URI
NyS
57
TuRinys
1 skyRius. ĮvAdAs .................................................................................................................................................................................................................................................................................. 59
2 SkyRius. PAvojAus veRTiniMAs ................................................................................................................................................................................................................................. 63
2.1. PAvojAus veRTiniMo PAgRindAi ..................................................................................................................................................................................................... 63
2.2. Poveikio TRukMĖs nusTATyMAs...................................................................................................................................................................................................... 67
2.3. vibRAcijos dydžio nusTATyMAs .................................................................................................................................................................................................... 68
2.3.1. Gamintojo teikiamų duomenų naudojimas ...................................................................................................................................... 68
2.3.2. Kitų duomenų šaltinių naudojimas ............................................................................................................................................................... 69
2.3.3. Vibracijos dydžio matavimas ................................................................................................................................................................................. 69
2.4. kAsdienio vibRAcijos Poveikio APskAičiAviMAs .............................................................................................................................................................. 71
2.4.1. A(8) ir VDV kasdienio poveikio vertinimas ........................................................................................................................................ 71
2.4.2. Kasdienio poveikio vertinimo neapibrėžtumas ......................................................................................................................... 71
3 skyRius. Poveikio išvengiMAs ARbA suMAžiniMAs ..................................................................................................................................................................... 73
3.1. konTRolĖs sTRATegijos kūRiMAs .................................................................................................................................................................................................. 73
3.2. dARbuoTojų konsulTAviMAs iR dAlyvAviMAs ................................................................................................................................................................. 74
3.3. PAvojAus konTRolĖs PRieMonĖs .................................................................................................................................................................................................. 74
3.3.1. Pakaitiniai darbo būdai ............................................................................................................................................................................................. 74
3.3.2. Įrangos pasirinkimas ..................................................................................................................................................................................................... 74
3.3.3. Pirkimo strategija ............................................................................................................................................................................................................... 75
3.3.4. Darbo užduočių ir procesų planavimas .............................................................................................................................................. 75
3.3.5. Kolektyvinės priemonės ............................................................................................................................................................................................. 76
3.3.6. Darbuotojų mokymas ir informavimas ............................................................................................................................................... 76
3.3.7. Darbo tvarkaraščiai ........................................................................................................................................................................................................ 76
3.3.8. Techninė priežiūra ............................................................................................................................................................................................................. 76
3.3.9. Sėdynės su pakaba........................................................................................................................................................................................................... 76
58
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
3.4. vibRAcijos sTebĖsenA iR PAkARToTinis veRTiniMAs....................................................................................................................................................... 77
3.4.1. Kaip sužinoti, ar veikia visą kūną veikiančios vibracijos kontrolės priemonės? ............................................. 77
3.4.2. Kada reikia pakartotinai įvertinti pavojų? ............................................................................................................................................... 77
4 skyRius. sveikATos TikRiniMAs .................................................................................................................................................................................................................................. 79
4.1. kAdA būTinA ATlikTi sveikATos PATikRiniMą? ................................................................................................................................................................... 79
4.2. kokie dokuMenTAi ReikAlingi? ....................................................................................................................................................................................................... 79
4.3. ką dARyTi, jei nusTAToMA TRAuMA? ......................................................................................................................................................................................... 79
A PRiedAs: Pagal Direktyvą 2002/44/EB nustatytų įpareigojimų santrauka ....................................................................................................... 81
b PRiedAs: Kas yra vibracija?................................................................................................................................................................................................................................................... 82
c PRiedAs: Pavojai sveikatai, požymiai ir simptomai............................................................................................................................................................................ 85
d PRiedAs: Kasdienio poveikio APskaičiavimo priemonės .......................................................................................................................................................... 86
e PRiedAs: Kasdienio poveikio pavyzdžiai.......................................................................................................................................................................................................... 90
F PRiedAs: Sveikatos patikros metodikos ............................................................................................................................................................................................................ 96
g PRiedAs: žodynas ............................................................................................................................................................................................................................................................................ 97
H PRiedAs: Bibliografija .................................................................................................................................................................................................................................................................. 98
rodyklė .................................................................................................................................................................................................................................................................................................................. 103
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 1
Sky
riu
S. Įva
daS
59
Visą žmogaus kūną veikiančią vibraciją darbo vietos įrenginiai ir transporto priemonės perduoda per sėdynę arba per kojas (žr. B priedą). Stiprus visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikis gali kelti pavojų sveikatai, saugai, pranešama, kad ji gali sukelti ir nugaros traumas (žr. c priedą). Šie pavojai yra didžiausi, kai vibracija didelė, poveikio trukmė ilga, poveikis dažnas ir reguliariai pasikartojantis, kai patiriami stiprūs smūgiai arba sukrėtimai.
Visą žmogaus kūną veikianti vibracija paprastai patiriama dirbant bekelėje, pvz., atliekant žemės ūkio, statybos darbus, dirbant karjeruose, tačiau vibraciją galima patirti bet kur, pvz., važiuojant sunkvežimiais, plaukiant mažais greitaeigiais laivais, skrendant kai kuriais sraigtasparniais. Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikį patiria ne tik sėdintys darbuotojai, pvz., vairuotojai, bet ir dirbantys atsistojus, pvz., su betono trupintuvu.
Nugaros traumas gali sukelti ergonominiai veiksniai, pvz., krovinių krovimas rankomis ir apribotos arba nepatogios kūno padėtys. Šie veiksniai gali būti tokie pat svarbūs, kaip ir visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikis. Nugarą galima susižaloti ir atliekant darbą, kai naudojamos transporto priemonės, ir darbą, kai jos nenaudojamos. Siekiant sėkmingai išspręsti judamųjų mašinų vairuotojų ir operatorių nugaros traumų problemą, svarbu nustatyti ir kartu nagrinėti visus susijusius veiksnius.
Vibracijos direktyvoje (Direktyva 2002/44/EB – žr. papildomos informacijos langelį) nustatyti minimalūs visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos keliamų pavojų valdymo standartai. Vibracijos direktyvoje reikalaujama, kad Europos Sąjungos valstybės narės priimtų nacionalinius įstatymus, įgyvendinančius direktyvos reikalavimus iki 2005 m. liepos 6 d. Nacionaliniuose įstatymuose gali būti taikomos palankesnės sąlygos, nei nustatytos direktyvoje, bet jos neturėtų sumažinti jokiuose ankstesniuose nacionaliniuose įstatymuose nustatytos darbuotojų apsaugos.
Vibracijos direktyvoje nustatyta veikimo vertė, kurią viršijus reikalaujama, kad darbdaviai kontroliuotų visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos keliamus pavo-jus, ir poveikio ribinė vertė, kurios negalima viršyti2:
kasdienio veikimo 0,5 m/s² vertė (arba, EB •valstybei narei pasirinkus, 9,1 m/s1,75 dydžio vibracijos dozės vertė);
kasdienio veikimo 1,15 m/s² ribinė vertė arba, •EB valstybei narei pasirinkus, 21 m/s1,75 dydžio vibracijos dozės vertė);
Vibracijos direktyvoje reikalaujama, kad darbdaviai užtikrintų, jog visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos pavojai būtų pašalinti arba sumažinti iki minimumo. Šie įpareigojimai yra apibendrinti A priede
1 SkyRius. ĮvAdAs
ES Direktyva 2002/44/EB (Vibracijos direktyva) įpareigoja darbdavius užtikrinti, kad visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos keliami pavojai būtų pašalinti arba kiek įmanoma sumažinti (šie įpareigojimai yra apibendrinti A priede).
Šio vadovo paskirtis – padėti darbdaviams nustatyti pavojus, susijusius su visą žmogaus kūną veikiančia vibracija, įvertinti poveikį ir riziką, nustatyti viso kūno vibraciją patiriančių darbuotojų sveikatos apsaugos priemones.
Šis vadovas turėtų būti skaitomas kartu su Vibracijos direktyva arba nacionaliniais įstatymais, kuriais įgyvendinami šios direktyvos reikalavimai.
2 Valstybėms narėms suteikta teisė (po darbdavių ir darbuotojų konsultacijų) 5 metus nuo 2005 m. liepos 6 d. poveikio ribinei vertei taikyti pereinamuosius laikotarpius (valstybėms narėms suteikta teisė pratęsti šį laikotarpį dar 4 metus žemės ir miškų ūkio technikai). Pereinamieji laikotarpiai taikomi tik įrangai, kuri įsigyta iki 2007 m. liepos 6 d. (atsižvelgiant į visas galimas technines ir organizacines pavojaus valdymo priemones); tą laikotarpį gali būti nepaisoma ribinės poveikio vertės.
60
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Vibracijos direktyva yra papildančioji pagrindų direktyvos (Direktyva 89/391/EEB – žr. papildomos informacijos langelį) direktyva; daug Vibracijos direktyvos reikalavimų nustatyta remiantis pagrindų direktyva, į ją pateikiamos nuorodos.
Šis vadovas padės darbdaviams laikytis Vibracijos direktyvos reikalavimų, susijusių su
visą žmogaus kūną veikiančia vibracija. Šiame vadove aptariama pavojų nustatymo ir vertinimo metodika, nagrinėjama, kaip pasirinkti ir tinkamai naudoti darbo įrangą, optimizuoti apsaugos priemonių taikymo ir įgyvendinimo būdus (techninės ir (arba) organizacinės priemonės), remiantis ankstesniu pavojaus tyrimu. Šiame vadove taip pat pateikiama informacija apie darbuotojų mokymo tipą ir jiems pateiktiną informaciją, siūlomi veiksmingi kitų Vibracijos direktyvoje iškeltų klausimų sprendimai. Šio vadovo struktūra parodyta 1 pav. pateiktoje struktūrinėje schemoje.
Papildoma informacija
Vibracijos direktyva:
2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (šešioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje).
(Paskelbta Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje L 177, 2002 m. liepos 6 d., p. 13)
Pagrindų direktyva:
1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo.
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 1
Sky
riu
S. Įva
daS
61
Pavojaus vertinimas 2 skyrius
Poveikio išvengimas arba sumažinimas 3 skyrius
Sveikatos patikrinimas 4 skyrius
Pavojaus vertinimo pagrindai 2.1
Kontrolės strategijos kūrimas 3.1
Stebėsena ir pakartotinis vertinimas 3.4
Kada būtina atlikti sveikatos patikrinimą? 4.1
Kokie dokumentai reikalingi? 4.2
Ką daryti, jei nustatomas sužalojimas? 4.3
Pakartotinis pavojaus vertinimas 3.5
Poveikio trukmė 2.2
Pavojaus kontrolės priemonės 3.3
Darbuotojų konsultavimas ir dalyvavimas 3.2
Ar kontrolės priemonės veikia?
Kasdienio poveikio apskaičiavimas 2.4
Vibracijos dydis 2.3
gamintojo duomenys Kiti šaltiniai matavimas
Kasdienis vibracijos poveikis – A(8) Vibracijos dozės vertė – VDV
Pakaitiniai darbo būdai Įrangos pasirinkimas Pirkimo strategija Darbo užduočių ir procesų planavimasKolektyvinės priemonės Darbuotojų mokymas ir informavimasDarbo tvarkaraščiai Techninė priežiūra Sėdynės su pakaba
Kasdienio poveikio vertinimas
1 PAv. visą žMogAus kūną veikiAnčios vibRAcijos sTRukTūRinĖ scHeMAVisą žmogaus kūną dirbant veikianti vibracija
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 2
Sky
rius.
Pavo
jaus
ver
tinim
as
63
Pavojaus vertinimas turėtų padėti:
nustatyti, kur gali grėsti pavojus sveikatai ar •saugai, kurį sukelia arba prie kurio prisideda visą žmogaus kūną veikianti vibracija;
apskaičiuoti darbuotojų patiriamą poveikį ir •palyginti jį su veikimo verte ir poveikio ribine verte;
nustatyti galimas pavojaus kontrolės priemones;•
nustatyti veiksmus, kurių ketinama imtis, kad būtų •valdomi ir stebimi visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos keliami pavojai; ir
užregistruoti vertinimą, atliktus veiksmus ir jų •veiksmingumą.
Kartu su visą žmogaus kūną veikiančia vibracija nugaros skausmo priežastimi gali būti ir kiti ergonominiai veiksniai:
nepatogi kūno padėtis vairuojant arba valdant •įrangą;
ilgalaikis sėdėjimas, negalint •pakeisti kūno padėties;
blogai suplanuoti valdymo •veiksmai, kuriuos atlikdamas vairuotojas/operatorius turi pernelyg įsitempti arba pasisukti;
blogas matomumas atliekant •tam tikrą veiksmą, kai siekiant geresnio matomumo reikia pernelyg pasisukti arba įsitempti;
sunkių arba nepatogių krovinių kėlimas ir nešimas •rankomis;
dažnas lipimas arba iššokimas iš aukštos arba •sunkiai pasiekiamos kabinos.
Kiekvienas iš šių veiksnių gali sukelti nugaros skausmą. Tačiau pavojus padidėja, kai vienas arba keletas šių veiksnių asmenį veikia tuo pačiu metu kaip ir visą kūną veikianti vibracija. Pvz.:
visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikis •ilgą laikotarpį, negalint pakeisti kūno padėties;
visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikis, •sėdint įsitempus arba pasisukus (pvz., įtaisytos įrangos veikimo stebėjimas per petį);
visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikis •ir darbas, kurį atliekant reikia rankomis kelti ir nešti sunkius krovinius.
Aplinkos veiksniai, pvz., temperatūra, gali padidinti nugaros skausmo ar traumos pavojų.
Planuojant, kaip sumažinti nugaros traumos pavojų, visos šios priežastys turi būti svarstomos kartu. Turėtų būti atsižvelgiama į medžiagų apdorojimo rankomis taisykles ir rekomendacijas, kai jūsų darbuotojai dažnai turi atlikti tokias užduotis.
Pavojaus vertinimas turėtų būti pradedamas nuo atliekamo darbo
2 skyRius. PAvojAus veRTiniMAs
Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos pavojaus vertinimo tikslas – suteikti galimybę jums, kaip darbdaviui, priimti pagrįstą sprendimą dėl priemonių, reikalingų apsaugoti darbuotojus nuo visą kūną veikiančios vibracijos poveikio arba tinkamai jį valdyti.
Šiame skyriuje parodyta kaip be matavimo arba specialių poveikio vertinimo žinių nuspręsti, ar jūs galite susidurti su visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikio problema.
2.1. PAvojAus veRTiniMo PAgRindAi
64
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
ir procesų, kurie taikomi dirbant su mašinomis ir įranga, aptarimo. Kai kurie klausimai, galintys padėti nuspręsti, ar reikalingi papildomi veiksmai, pateikti 1 lentelėje.
Tikėtina, kad visų tipų transporto priemonės važiuojant kels visą žmogaus kūną veikiančią vibraciją. Pavojus
sveikatai padidėja, kai žmonės dažnai ir ilgą laiko tarpą patiria didelę visą kūną veikiančią vibraciją. Kai kurios transporto priemonės, siejamos su visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos ir ergonominiais pavojais, parodytos 2 pav. Atsiminkite, kad visą žmogaus kūną veikianti vibracija galima ir nevažiuojant, pvz., kai darbuotojai stovi ant vibruojančių platformų.
1 lenTelĖ. klAusiMAi, PAdedAnTys nusPRęsTi, AR ReikAlingi Tolesni veiksMAi
Ar tenka važiuoti bekele?
Didelė visą žmogaus kūną veikianti vibracija labiausiai tikėtina, kai darbo metu reikia važiuoti nelygiais paviršiais, pvz., važiuoti bekelei pritaikytomis transporto priemonėmis: traktoriais, keturračiais ir savivarčiais.
Ar vibruojančias mašinas vairuojate kas dieną arba ilgą laiko tarpą?
Veiksniai, kuriais apibūdinamas kasdienės vibracijos poveikis asmeniui, yra vibracijos dydis (lygis) ir laikotarpis, kurį žmogus patiria vibracijos poveikį. Kuo ilgesnis poveikio laikas, tuo didesnis vibracijos keliamas pavojus.
Ar vairuojate transporto priemones, kurios nepritaikytos važiuoti keliu?
Kai kurios pramonėje naudojamos transporto priemonės, pvz., šakiniai krautuvai, neturi ratų pakabos, ant ratų montuojamos kietos padangos, kad saugumo sumetimais darbo metu būtų išlaikytas reikiamas stabilumas. Jei tokiais krautuvais važiuojama lygiais paviršiais, visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos lygiai neturėtų būti dideli. Tačiau, jei važiuojama netinkamais paviršiais (pvz., dirbti sandėlyje pritaikytas šakinis krautuvas naudojamas lauke), galima didelė visą žmogaus kūną veikianti vibracija.
Ar tenka važiuoti blogai prižiūrimais keliais?
Dauguma kelių transporto priemonių nesukelia didelės visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos, jei kelių danga gerai prižiūrėta. gerai prižiūrimuose keliuose naudojami automobiliai, furgonai ir sunkvežimiai su modernios konstrukcijos kabinomis, turinčiomis pakabą, paprastai nekelia pavojaus, susijusio su visą žmogaus kūną veikiančia vibracija. Tačiau transporto priemonės su mažiau veiksminga pakaba, pvz., sunkvežimiai su standžiu kėbulu, gali sukelti didelę visą žmogaus kūną veikiančią vibraciją, ypač kai jais važiuojama bloga danga arba kai jie yra nepakrauti.
Papildoma informacija
Krovinių krovimo rankomis direktyva:
1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taikomų krovinių krovimui rankomis pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą (ketvirtoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje).
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 2
Sky
rius.
Pavo
jaus
ver
tinim
as
65
Ar patiriate smūgių (arba sukrėtimų)?
manoma, kad didžiausią pavojų kelia smūginė vibracija. Smūginės vibracijos priežastis gali būti blogos kokybės keliai, per greitas važiavimas arba netinkamai sureguliuota sėdynės pakaba. Didelę smūginę vibraciją gali kelti grandikliai, kai važiuojama labai nelygiu pagrindu. Kai kurios sunkiai pakrautos transporto priemonės gali perduoti vairuotojui smūgius arba sukrėtimus, kai staigiai stabdoma.
Ar turite dirbti kūnui esant nepatogioje padėtyje arba atlikti rankinio apdorojimo užduotis?
Dėl blogo kabinos išplanavimo arba blogo matomumo gali reikėti išsitempti arba pasisukti, vairuotojas gali būti priverstas ilgą laiką dirbti nekeisdamas kūno padėties. Tokia ergonominiu požiūriu netinkama aplinka, kartu esant (arba nesant) visą žmogaus kūną veikiančiai vibracijai, gali būti nugaros arba kitų raumenų ir kaulų traumų priežastis.
Ar mašinų gamintojai įspėja apie visą žmogaus kūną veikiančią vibraciją?
Jei naudojate mašiną, kuri gali kelti su vibracija susijusio susižalojimo pavojų, gamintojas turėtų apie tai įspėti naudojimo vadove.
Ar darbuotojai praneša apie nugaros sutrikimus?
Nugaros traumos įrodymai reiškia, kad reikia valdyti ergonominio pobūdžio pavojus ir vibracijos poveikį.
66
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
2 PAv. vibRAcijos dydžio PAvyzdžiAi, diRbAnT su įPRAsToMis PRieMonĖMis
ES rinkoje naudojamos įprastos įrangos vibracijos verčių intervalai. Šie duomenys pateikti tik kaip pavyzdžiai. Daugiau informacijos žr. B priede.Pagreitis (m/s²)
Mažiausiai
25 procentilis
75 procentilis
Daugiausiai
Ekskavatorius
Presas su vienubūgnu
Presas-tandemas
Buldozeris
Savivartis
Sujungtasissavivartis
Ratinisekskavatorius
Ekskavatorius <25 t
Ekskavatorius >25 t
Žemės ūkiotraktorius
Betono apdailosmašina (asfaltbet.
klotuvas)Miškų ūkis – automat.
pakraunamas trakt.
Miškų ūkis – medienosparuošimo mašina
Šakinis krautuvassu atsvaru
Šakinis krautuvas –keltuvas-krautuvas
krautuvasPailgintaskrautuvas
Greideris
Privažiuojantispadėklų krautuvas
Vertikalus privažiuojantispadėklų krautuvas
Grandiklis
Traktorius vilkikas
Ratinis krautuvas
0,0 0,2 0,4 0,6 0,8 1,0 1,2 1,4 1,6 1,8 2,0
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 2
Sky
rius.
Pavo
jaus
ver
tinim
as
67
Norint įvertinti darbuotojus veikiančios kasdienės vibracijos poveikį, reikia apskaičiuoti laiką, kurį mašinų operatorių veikia vibracijos šaltinis.
Šiame skyriuje apžvelgiama, kokia informacija apie poveikio laiką reikalinga ir kaip ją gauti.
Prieš apskaičiuojant kasdienės vibracijos poveikį (A(8) arba VDV, reikia žinoti visą naudojamų transporto priemonių arba mašinų vibracijos kasdienio poveikio trukmę. Reikėtų atidžiai naudoti duomenis, suderinamus su vibracijos dydžio duomenimis, pvz., jei vibracijos dydžio duomenys pagrįsti matavimais, atliktais mašinai veikiant, tada skaičiuojamas tik tas laikas, kurį darbuotojas patiria
vibracijos poveikį. mašinų arba transporto priemonių operatorių klausiama, kiek paprastai laiko per dieną jie patiria vibracijos poveikį, taip pat nurodomi laikotarpiai, kai vibracijos poveikio nėra, pvz., kol sunkvežimis kraunamas arba laukiama.
Paprastai vyrauja vibracija, patiriama važiuojant transporto priemone. Tačiau kai kurie poveikiai vyrauja dirbant su stovinčiomis transporto priemonėmis,
pvz., ekskavatoriais ir medienos apdorojimo mašinomis.
Reikia kruopščiai apsvarstyti darbo režimus. Pavyzdžiui, kai kurie
darbuotojai gali dirbti su mašinomis tik tam tikrą darbo dienos dalį. Turėtų būti nustatyti tipiški naudojimo modeliai, nes tai svarbus veiksnys apskaičiuojant galimą asmens patiriamą vibracijos poveikį.
2.2. Poveikio TRukMĖs nusTATyMAs
Papildoma informacija
EN 14253, mechaniniai virpesiai. Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos profesinio poveikio matavimas ir apskaičiavimas atsižvelgiant į sveikatą. Praktinės rekomendacijos
68
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos dydis yra didžiausia dažninio svertinio pagreičio vertė vienoje iš trijų stačiakampio ašių (1.4awx, 1.4awy arba awz), kai darbuotojas sėdi arba stovi.
Vibracijai įvertinti naudojama informacija apie vibraciją turi tiksliai atitikti tikėtiną naudojamos mašinos vibraciją (ir mašinos specifikacijos, ir mašinos naudojimo būdo).
Šiame skyriuje apžvelgiama, kaip vibraciją galima nustatyti naudojant gamintojo duomenis, kitus paskelbtus duomenų šaltinius ir atliekant matavimą darbo vietoje.
2.3.1. Gamintojo teikiamų duomenų naudojimas
Europos Sąjungos „mašinų direktyvoje (Direktyva 2006/42/EB, anksčiau panaikinta Direktyva 98/37/EB) apibrėžiami esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai, taikomi mašinoms, kurios tiekiamos ES ribose, įskaitant ir specialius vibracijai taikomus reikalavimus.
Be kitų reikalavimų, mašinų direktyvoje reikalaujama, kad mašinų gamintojai, importuotojai ir tiekėjai teiktų informaciją apie visus vibracijos keliamus pavojus ir visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos, kurią sukelia judamosios mašinos, vertes. Ši informacija apie vibracijos skleidimą turėtų būti pateikta su informacija arba instrukcijomis, kurios pateikiamos su mašina.
Vibracijos skleidimo duomenys paprastai gaunami pagal suderintus Europos vibracijos matavimo
nuostatus, parengtus Europos arba tarptautinių standartų institutų. Tačiau šiuo metu turima labai nedaug specialių mašinų standartų, o jei standartai yra, pvz., pramoninių sunkvežimių, tai tiesiogiai konkuruojančių mašinų skirtumai dažnai yra mažesni nei 50 %.
2.3. vibRAcijos dydžio nusTATyMAs
Papildoma informacija
EN 1032:2003 mechaniniai virpesiai. Bandymų metodai judamųjų mašinų vibracijos intensyvumui nustatyti
EN 12096:1997 mechaniniai virpesiai. Vibracijos intensyvumo verčių deklaravimas ir patikra.
cEN/TR pirmasis komiteto projektas, miunchenas (2005 m. kovo mėn.). mechaniniai virpesiai. Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos, dirbant žemės kasimo mašinomis, poveikio vertinimo rekomendacija. Naudojami suderinti duomenys, kuriuos nustatė tarptautiniai institutai, organizacijos ir gamintojai.
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 2
Sky
rius.
Pavo
jaus
ver
tinim
as
69
2.3.2. Kitų duomenų šaltinių naudojimas
yra kitų informacijos apie vibracijos dydį šaltinių, kurių dažnai užtenka nuspręsti, ar veikimo vertė arba poveikio ribinės vertės gali būti viršijamos.
Jūsų prekybos ar kita asociacija gali turėti naudingų duomenų apie vibraciją, internete yra tarptautinių vibracijos duomenų bazių, kurios gali atitikti jūsų poreikius. Ši informacija gali tikti kai kuriems darbdaviams, norintiems atlikti pirminį vibracijos poveikio vertinimą.
Kiti vibracijos duomenų šaltiniai: vibracijos specialistų konsultacijos, prekybos asociacijos, gamintojai ir valstybinės įstaigos. Kai kurių duomenų galima rasti įvairiuose techniniuose ir moksliniuose leidiniuose ir internete. Dvi Europos interneto svetainės, kuriose yra gamintojų standartinių vibracijos duomenų kartu su kai kuriomis „realiai naudojamomis“ apskaičiuotomis vertėmis, skirtomis kai kurioms mašinoms:
h t t p : / / w w w. v i b r a t i o n . d b . u m u . s e / H a v S o k .aspx?lang=en
http://www.las-bb.de/karla/
geriausia, kad informacija apie vibraciją būtų taikoma mašinai (markė ir modelis), kurią ketinama naudoti. Tačiau, jei tokios informacijos nėra, iš pradžių gali reikėti naudoti su panašia įranga susijusią informaciją ir pakeisti duomenis tikslesnėmis vertėmis, kai jos bus apskaičiuotos.
Pasirenkant paskelbtą informaciją apie vibraciją, reikia atkreipti dėmesį į tokius veiksnius:
įrangos tipas (pvz., šakinis krautuvas), •
įrangos klasė (pvz., galia arba dydis), •
maitinimo šaltinis (pvz., elektros ar vidaus degimo •variklis),
apsaugos nuo vibracijos priemonės (pvz., •pakabos sistemos, kabinos su pakaba, sėdynės),
kokiam darbui naudojama transporto priemonė, •kai renkama informacija apie vibraciją,
transporto priemonės greitis darbo metu, •
paviršiaus, kuriuo važiuota, tipas.•
Naudojant paskelbtus vibracijos duomenis, patartina palyginti dviejų arba daugiau šaltinių duomenis.
2.3.3. Vibracijos dydžio matavimas
Daugeliu atvejų nebūtina matuoti vibracijos dydžio. Tačiau svarbu žinoti, kada atlikti matavimus.
Šiame skyriuje apžvelgiama, kas matuojama vertinant vibraciją, ir kaip apie tai pranešama.
gamintojo pateikti duomenys ir informacija iš kitų informacijos šaltinių gali parodyti vibracijos poveikį mašinos operatoriui. Tačiau visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikis labai priklauso nuo kelių dangos kokybės, transporto priemonės greičio ir kitų veiksnių, pvz., transporto priemonės valdymo. Todėl pradinį poveikio vertinimą gali reikėti patvirtinti vibracijos dydžio matavimais.
galite pasirinkti, ar matuoti vibraciją savo jėgomis, ar samdytis specialistą. Kiekvienu atveju svarbu, kad vibracijos matuotojas būtų pakankamai kompetentingas ir turėtų patirties.
70
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Kas matuojama?
Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikis turėtų būti vertinamas taikant Tarptautiniame standarte ISO 2631-1:1997 apibrėžtą metodą ir EN 14253:2003 pateiktas išsamias praktines vibracijos matavimo darbo vietoje metodo taikymo rekomendacijas.
Vibracijos dydžio vidutinė kvadratinė vertė išreiškiama terminu dažninis svertinis pagreitis sėdinčio asmens sėdimojoje vietoje arba ties stovinčio asmens pėdomis (žr. B priedą), o matavimo vienetas – metrai per sekundę kvadratu (m/s²). Vibracijos dydžio vidutinė kvadratinė vertė parodo vidutinį pagreitį per matavimo laiką. Tai aukščiausios trijų stačiakampio ašių vertės (1,4awx, 1,4awy arba awz), naudojamos poveikiui įvertinti.
Vibracijos dozės vertė (arba VDV) yra pakaitinis vibracijos poveikio matas. VDV buvo sukurta kaip priemonė, geriau parodanti smūginės vibracijos keliamus pavojus. VDV vienetai yra metrai per sekundę, pakelti 1,75 laipsniu (m/s1,75) ir, skirtingai nei vibracijos
dydžio vidutinė kvadratinė vertė, išmatuota VDV yra suvestinė vertė, t. y. ji didėja, ilgėjant matavimo laikui. Todėl kiekvieną kartą matuojant VDV, svarbu žinoti vertės matavimo laiko trukmę. Tai aukščiausios trijų stačiakampio ašių vertės (1,4VDVwx, 1,4VDVwy arba VDVwz), kurios naudojamos poveikiui įvertinti.
Vibracijos matavimas
matavimai turėtų būti atliekami siekiant gauti vibracijos vertes, parodančias vibraciją per visą operatoriaus darbo laikotarpį. Todėl svarbu, kad tam pasiekti būtų pasirinktos veikimo sąlygos ir matavimo laikotarpiai.
Rekomenduojama, kai tinkama, kad matavimai būtų atliekami bent 20 minučių trukmės laiką; kai mažesnės trukmės matavimai neišvengiami, jie turėtų trukti bent tris minutes ir, jei įmanoma, turėtų būti kartojami, kad bendras matavimo laikas būtų didesnis kaip 20 minučių (daugiau informacijos žr. EN 14253). Patariama taikyti ilgiau trunkančius (2 ar daugiau valandų trukmės) matavimus (taip pat galimi pusę arba visą darbo dieną trunkantys matavimai).
Papildoma informacija
EN 14253, mechaniniai virpesiai. Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos profesinio poveikio matavimas ir apskaičiavimas atsižvelgiant į sveikatą. Praktinės rekomendacijos
cEN/TR pirmasis komiteto projektas, miunchenas (2005 m. kovo mėn.). mechaniniai virpesiai. Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos, dirbant žemės kasimo mašinomis, poveikio vertinimo rekomendacija. Naudojami suderinti duomenys, kuriuos nustatė tarptautiniai institutai, organizacijos ir gamintojai.
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 2
Sky
rius.
Pavo
jaus
ver
tinim
as
71
2.4. kAsdienio vibRAcijos Poveikio APskAičiAviMAs
Kasdienis vibracijos poveikis priklauso nuo vibraci-jos lygio ir poveikio trukmės.
Šiame skyriuje apžvelgiama, kaip kasdienės vibracijos poveikis apskaičiuojamas naudojant poveikio laiko ir informacijos apie vibracijos dydį arba vibracijos dozės vertes.
D priede pateikta keletas priemonių, palengvinančių kasdienio poveikio apskaičiavimą ir poveikio laiko valdymą.
Kasdienės vibracijos poveikio ir VDV apskaičiavimų pavyzdžiai yra pateikti E priede.
2.4.1. A(8) ir VDV kasdienio poveikio vertinimas
Kasdienės vibracijos poveikis gali būti vertinamas taikant vieną iš pateiktų arba abu poveikio matus:
a) kasdienės vibracijos poveikis, A(8) arba
b) vibracijos dozės vertė, VDV.
Abu matai priklauso nuo išmatuotos vibracijos vertės. A(8) taip pat būtinas poveikio laikas. Panašiai kaip vibracijos dydžiui, kasdienės vibracijos poveikiui taikomas metrų per sekundę kvadratu (m/s²) matavimo vienetas.
Jei VDV matuojama matavimo laikotarpį, kuris yra trumpesnis nei visa darbo diena (dažniausiai taip ir yra), tada gautas matavimas turės būti proporcingai padidintas.
A(8) ir VDV poveikio apskaičiavimo instrukcijos ir pavyzdžiai yra pateikti E priede.
2.4.2. Kasdienio poveikio vertinimo neapibrėžtumas
Vibracijos poveikio vertinimo neapibrėžtumas priklauso nuo daugelio veiksnių, žr. EN 14253:2003:
prietaiso ir (arba) kalibravimo neapibrėžtumas,•
šaltinio duomenų tikslumas (pvz., gamintojo •pateikti duomenys),
mašinos operatorių kaita (pvz., skirtinga patirtis, •važiavimo greitis arba stilius),
darbuotojo gebėjimas matavimo metu dirbti •įprastai,
darbo užduoties kartojimas,•
aplinkos veiksniai (pvz., lietus, vėjas, temperatūra),•
mašinos ir pakabos sistemų įvairavimas (pvz., •ar reikalinga techninė priežiūra, ar mašina yra įšildoma?).
Išmatavus vibracijos dydį ir poveikio laiką, neapibrėžtumas, susijęs su A(8) ir VDV vertinimu, gali reikšti, kad apskaičiuota vertė gali būti iki 20 % didesnė už tikrąją vertę arba iki 40 % mažesnė. Kai apskaičiuojamas poveikio laikas arba vibracijos dydis, pvz., remiantis iš darbuotojo (poveikio laikas) arba iš gamintojo (dydis) gauta informacija, tada kasdienio poveikio vertinimo neapibrėžtumas gali būti daug didesnis.
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 3
Sky
rius.
Pove
ikio
išv
engi
mas
arb
a su
maž
inim
as
73
Pavojaus vertinimas turėtų leisti taikyti nustatomo poveikio kontrolės metodus. Vertinant vibracijos poveikį, reikėtų galvoti apie vibraciją sukeliančius darbo procesus. Ergonominių pavojų ir priežasčių, kodėl darbuotojai patiria didelę vibraciją, supratimas padės nustatyti pavojų sumažinimo ir pašalinimo būdus.
Svarbūs šio valdymo proceso etapai:
pagrindinių vibracijos šaltinių nustatymas;•
pagrindinių smūginės vibracijos šaltinių •nustatymas;
jų suskirstymas pagal poveikio dydį;•
galimų sprendimų priėmimas ir vertinimas •praktiškumo ir kainos požiūriu;
realių tikslų nustatymas;•
dalykų suskirstymas pagal svarbą ir „veiksmų •programos“ sudarymas;
valdymo atsakomybės nustatymas ir tinkamų •išteklių paskirstymas;
programos įgyvendinimas;•
pažangos stebėsena; •
programos vertinimas.•
Požiūris į visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos pavojų mažinimą priklausys nuo praktinių tam tikrų procesų aspektų ir esamo poveikio lygio.
Taip pat gali reikėti pritaikyti kontrolės priemones darbuotojams, kuriems daugiausia gresia traumos pavojus, pvz., tiems, kurie jautresni vibracijos keliamiems sužeidimams, ir yra traumos požymių, kai poveikis mažesnis už veikimo vertę.
3 skyRius. Poveikio išvengiMAs ARbA suMAžiniMAs
Norint kontroliuoti poveikį, būtina turėti strategiją, kuri leistų veiksmingai sumažinti visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikį.
Šiame skyriuje apžvelgiamas kontrolės strategijos kūrimo procesas, taip pat pagal svarbą aptariama kontrolės veikla.
Pagrindų direktyvoje pateikiama tokia preven-cinių priemonių programos įgyvendinimo hi-erarchija:
a) pavojų vengimas;
b) pavojų, kurių negalima išvengti, vertinimas;
c) kova su pavojaus šaltiniais;
d) darbo pritaikymas asmeniui, ypač darbo vietų projektavimo požiūriu, darbo įrangos ir darbo bei gamybos metodų pasirinkimas, visų pirma atkreipiant dėmesį į tai, kaip sumažinti darbo monotoniškumą ir būtinybę dirbti iš anksto nustatyta sparta, taip pat – į poveikio sveikatai sumažinimą;
e) prisitaikymas prie technikos pažangos;
f ) pavojingų veiksnių pakeitimas nepavojin-gais arba mažiau pavojingais;
g) nuoseklios bendros prevencijos strategijos, apimančios technologiją, darbo organiza-vimą, darbo sąlygas, socialinius santykius ir su darbo aplinka susijusių veiksnių įtaką, sukūrimas;
h) pirmenybės suteikimas kolektyvinėms, o ne individualioms, saugos priemonėms;
i) tinkamų instrukcijų pateikimas darbuoto-jams.
3.1. konTRolĖs sTRATegijos kūRiMAs
74
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
3.2. dARbuoTojų konsulTAviMAs iR dAlyvAviMAs
Pavojų valdymo sėkmė priklauso nuo darbuotojų ir ypač jų atstovų paramos ir dalyvavimo. Atstovai gali užtikrinti veiksmingą ryšį su darbo jėga ir padėti darbuotojams suprasti bei taikyti sveikatos ir saugos informaciją.
Juosmens skausmą gali sukelti veiksnių derinys, įskaitant visą kūną veikiančios vibracijos poveikį, todėl gali reikėti įvairių sprendimų. Kai kurie sprendimai gali būti visai paprasti. Kiti sprendimai reikalaus pakeisti darbo organizavimo būdą. Šie klausimai gali būti sėkmingai sprendžiami konsultuojantis su darbovietės atstovais.
Konsultacijų veiksmingumas priklauso nuo:
dalijimosi su darbuotojais svarbia informacija, •susijusia su sveikatos ir saugos priemonėmis;
galimybės suteikimo darbuotojams išreikšti savo •nuomonę ir laiku prisidėti prie sveikatos ir saugos klausimų sprendimo;
darbuotojų nuomonės vertinimo ir paisymo.•
Konsultacijos gali padėti geriau valdyti sprendimus ir padėti darbuotojams juos suprasti. Kad kontrolės priemonės būtų veiksmingos, darbuotojais reikia pasitikėti. Tinkamai mokomi ir prižiūrimi darbuotojai privalo tinkamai naudoti mašinas ir bendradarbiauti su darbdaviu, kad būtų galima užtikrinti, jog darbo sąlygos ir aplinka yra saugios ir kiek galima sumažinti (kur įmanoma pašalinti) saugai bei sveikatai gresiantys pavojai. Konsultacijos skatina darbuotoją įsitraukti ir bendradarbiauti sprendžiant kontrolės priemonių klausimus, padeda užtikrinti, kad kontrolės priemonės būtų sėkmingai įgyvendinamos.
3.3. PAvojAus konTRolĖs PRieMonĖs
Norint valdyti poveikį, būtina vengti visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos arba ją sumažinti. Taip pat galima imtis veiksmų, sumažinančių traumų atsiradimo arba paūmėjimo tikimybę. Tikėtina, kad veiksminga kontrolė bus grindžiama keleto metodų deriniu.
Šiame skyriuje apžvelgiami gamybos, vadovavimo ir kiti metodai, kuriuos reikėtų apsvarstyti ieškant kontrolės sprendimų.
3.3.1. Pakaitiniai darbo būdai
gali būti įmanoma rasti pakaitinių darbo būdų, kuriuos taikant būtų išvengiama vibracijos poveikio arba jis sumažinamas, pvz., medžiagas transportuojant ne judančiosiomis mašinomis, o konvejeriu. Norint sužinoti apie naujausius galimus metodus, reikėtų:
kreiptis į prekybos asociaciją; •
naudotis kitais pramonės ryšiais;•
bendrauti su įrangos tiekėjais;•
skaityti prekybos žurnalus.•
3.3.2. Įrangos pasirinkimas
Turėtumėte užtikrinti, kad užduotims atlikti pasirinkta ir paskirta įranga yra tinkama ir su ja galima dirbti produktyviai. Naudojant netinkamą arba nepakankamos galios įrangą, užduočiai atlikti gali reikėti daug daugiau laiko ir darbuotojai ilgiau patirs vibracijos poveikį.
Pasirinkite mašinas, kurių kabina išplanuota ir valdymo svirtys išdėstytos taip, kad operatorius galėtų dirbti kūnui esant tiesioje padėtyje ir nereikėtų pernelyg pasisukti arba pasisukus dirbti tam tikrą laiką.
gali būti svarbus padangų pasirinkimas; padangos neutralizuoja dalį nelygios dangos poveikio. Tačiau padangos negali sugerti vibracijos, kuri atsiranda užvažiavus ant didesnių nelygumų arba įvažiavus į duobę, o minkštos padangos, važiuojant banguotu paviršiumi, gali padidinti transporto priemonės vertikalų judėjimą. Padangas reikia pasirinkti taip, kad su transporto priemone būtų galima važiuoti ir nelygia vietove.
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 3
Sky
rius.
Pove
ikio
išv
engi
mas
arb
a su
maž
inim
as
75
3.3.3. Pirkimo strategija
Patikrinkite, ar jūsų pirkimo skyrius laikosi tinkamos įrangos pirkimo strategijos, kurioje būtų atsižvelgiama į sveikatos ir saugos klausimus, įskaitant: vibracijos intensyvumą, ergonominius veiksnius, vairuotojo matomumo galimybes ir darbo reikalavimus.
Visi mašinų į Europą tiekėjai turi laikytis mašinų direktyvos (Direktyva 2006/42/EB, panaikinanti Direktyvą 98/37/EB). Pagal šią direktyvą, mašinos turi būti suprojektuotos ir sukonstruotos taip, kad mašinų skleidžiamos vibracijos sukeliami pavojai būtų sumažinti iki mažiausio lygio, atsižvelgiant į techninę pažangą ir galimas vibracijos mažinimo (ypač šaltinyje) priemones. Šioje direktyvoje taip pat nustatyta, kad sėdynė turi būti suprojektuota taip, jog iki mažiausio įmanomo lygio būtų sumažinta vairuotojui perduodama vibracija.
Tiekėjas turėtų pranešti apie visus mašinos keliamus pavojus, įskaitant pavojus, susijusius su visą žmogaus kūną veikiančia vibracija. Informacijoje apie vibraciją turėtų būti:
vibracijos intensyvumas (kaip pranešta instrukcijų •vadove);
matavimo paklaida.•
Tiekėjas taip pat gali siūlyti teikti techninę priežiūrą ar patarti dėl:
bet kokių aplinkybių, kuriomis mašina gali sukurti •visą žmogaus kūną veikiančią vibraciją, viršijančią veikimo vertę;
bet kokių aplinkybių, kuriomis mašina gali sukurti •visą žmogaus kūną veikiančią vibraciją, viršijančią poveikio ribinę vertę;
bet kokio specialus mokymo (vairuotojų, tech-•ninės priežiūros brigados ir kt.), rekomenduoja-mo kontroliuoti visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikį;
geros mašinos būklės išsaugojimo;•
informacijos, rodančios, kad transporto •priemonėje esanti sėdynė sumažina vibracijos poveikį iki mažiausio galimo lygio;
visų parinkčių, rekomenduojamų visą žmogaus •kūną veikiančiai vibracijai kontroliuoti specialio-mis mašinos naudojimo sąlygomis.
Judamųjų mašinų atžvilgiu mašinų direktyvoje reikalaujama, kad mašinų gamintojai arba tiekėjai instrukcijose nurodytų:
„informaciją apie mašinos perduodamą vibraciją visam kūnui:
didžiausia visą kūną veikianti leidžiama •pagreičio vidutinė kvadratinė reikšmė, jeigu ji viršija 0,5 m/s2. Jeigu ji neviršija 0,5 m/s2, tai turi būti nurodyta”.
3.3.4. Darbo užduočių ir procesų planavimas
Darbo užduotys turėtų būti sukuriamos taip, kad
visą kūną veikiančios vibracijos poveikis būtų kuo •mažesnis;
pernelyg didelės vibracijos kasdienis poveikis •truktų kuo mažiau;
būtų vengiama stiprių sukrėtimų ir •
kūno padėtis dirbant nedidintų nugaros traumos •pavojaus.
Daugeliu atvejų vibraciją sukelia važiavimas šiurkščia arba nelygia danga. Vibracijos poveikį galima sumažinti ir kontroliuoti:
sumažinant važiavimo atstumą;•
apribojant transporto priemonės greitį; •
pagerinant kelio dangą (kliūčių pašalinimas, •duobių užlyginimas, paviršių, kuriais transporto priemone važiuojama, išlyginimas ir kt.);
pagal vairuotojo svorį nustatant tinkamą sėdynę •su pakaba.
gera kūno padėtis ypač svarbi, norint sumažinti nugaros traumos pavojų važiuojant. Kūno padėtį galima pagerinti:
pagerinant vairuotojui matomumo iš kabinos •galimybes (sumažėja poreikis pasukti nugarą ir kaklą);
perkeliant mašinos valdiklius (kad būtų •sumažinamas pakartotinis išsitempimas);
pasirūpinant sėdyne, kuri tiktų visiems transporto •priemone dirbantiems vairuotojams, tiktų atsižvelgiant į kabinoje jai skirtą vietą ir būtų tinkama atliekamam darbui;
naudojant saugos diržus, padedančius vairuotojui •išlaikyti geriausią padėtį ir suteikiančius atramą nugarai.
76
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
3.3.5. Kolektyvinės priemonės
Kai darbo vieta dalijasi keletas įmonių, reikalaujama, kad įvairūs darbdaviai bendradarbiautų vykdydami saugos, sveikatos ir profesinės higienos reikalavimus. Tai, pvz., gali reikšti kelio dangos priežiūrą, kad būtų kontroliuojamas poveikis kitos įmonės darbuotojams, dirbantiems toje pačioje vietoje.
3.3.6. Darbuotojų mokymas ir informavimas
Svarbu, kad operatoriams ir vadovams būtų pateikiama informacija apie:
traumas, kurias gali sukelti naudojama darbo •įranga;
poveikio ribines vertes ir veikimo vertes; •
vibracijos pavojaus vertinimo rezultatus ir visus •vibracijos matavimus;
visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos keliamų •pavojų pašalinimo arba sumažinimo kontrolės priemones;
saugius darbo būdus, sumažinančius vibracijos •poveikį;
kodėl ir kaip nustatyti traumų požymius ir apie •juos pranešti;
aplinkybes, kuriomis darbuotojai įgyja teisę į •sveikatos patikrinimą.
Darbuotojai turi būti mokomi važiavimo būdų, padedančių sumažinti vibracijos poveikį. Jie turi žinoti apie važiavimo greičio poveikį ir apie greičio ribojimo priežastis, jei taikomi greičio apribojimai.
Kai įtaisytos sėdynių pakabos sistemos, vairuotojams turėtų būti parodyta, kaip jas reguliuoti ir pritaikyti prie savo svorio. Darbuotojams taip pat reikia parodyti, kaip nustatyti kitus sėdynės valdiklius (išilginio judėjimo, aukščio, atlošo pokrypio ir kt.), kad kūno padėtis būtų patogi.
Vairuotojai ir techninės priežiūros specialistai turi būti išmokyti atpažinti, kada mašinos dalį, kuri daro poveikį vibracijai ir kūno padėčiai, pvz., sėdynės pakabos sistemą, reikia taisyti arba pakeisti.
Taip pat darbuotojams turėtų būti pranešta apie pavojus, kuriuos sveikatai kelia ne darbo veikla. Kad būtų sumažintas juosmens skausmų pavojus, darbuotojai turėtų būti skatinami rūpintis bendra savo fizine parengtimi ir atsižvelgti į pavojus, kuriuos nugarai kelia ne darbo veikla, pvz., netinkamų kėlimo būdų taikymas arba nepatogi kūno padėtis ilgą laikotarpį.
3.3.7. Darbo tvarkaraščiai
Norint kontroliuoti visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos keliamus pavojus, gali reikėti apriboti laiką, kurį darbuotojus veikia kai kurių transporto priemonių arba mašinų keliama vibracija.
3.3.8. Techninė priežiūra
Reguliari transporto priemonių, priedų ir kelių priežiūra padės iki reikalaujamo minimumo sumažinti vibracijos dydį ir sukrėtimus, todėl:
prižiūrėkite kelių dangą;•
pakeiskite nusidėvėjusias dalis (įskaitant sėdynės •pakabą);
patikrinkite ir pakeiskite sugedusius vibracijos •slopintuvus, guolius ir mechanizmus;
sureguliuokite variklius;•
prižiūrėkite padangas ir pasirūpinkite, kad jos •būtų pripūstos iki tinkamo slėgio, atsižvelgiant į dangos ir apkrovos sąlygas;
sutepkite sėdynės ir kitas pakabos sistemas.•
3.3.9. Sėdynės su pakaba
mašinų tiekėjas turėtų pateikti informaciją apie jo tiekiamoms transporto priemonėms tinkamas sėdynes. Sėdynės su pakaba tinka ne visada, bet mašinų gamintojai turi pateikti sėdynę, kuri būtų suprojektuota taip, kad iki mažiausio įmanomo lygio sumažintų vairuotojui perduodamą vibraciją.
Kai pateikiamos sėdynės su pakaba, svarbu, kad sėdy-nės pakaba tiktų transporto priemonei. Netinkamai pasirinktos sėdynių pakabos sistemos gali sukelti didesnę vibraciją, nei sukeltų sėdynės be pakabos. Visos sėdynių pakabos sistemos turi dažnių intervalą, kurį jos sustiprina. Jei vyraujantys transporto priemonės vibra-cijos dažniai patenka į šį sti-prinimo inter-valą, sėdynės pakaba tik pa-didins vairuoto-jo patiriamą vi-bracijos poveikį. ISO EN 7096:2000, ISO EN 5007 ir EN 13490:2001 visoms
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 3
Sky
rius.
Pove
ikio
išv
engi
mas
arb
a su
maž
inim
as
77
žemės kasimo mašinoms, ratiniams žemės ūkio trak-toriams ir pramoniniams sunkvežimiams pateikiami techninių savybių kriterijai, turintys užtikrinti tinkamą sėdynės pakabos veikimą.
Sėdynių pakabos sistemos taip pat turi būti pasirinktos taip, kad, įprastai naudojant, sėdynė nepasiektų savo viršutinės arba apatinės ribinės padėties. Sėdynei
pasiekus ribines padėtis, sukeliama smūginė vibracija, todėl didėja nugaros traumos pavojus.
Sėdynės pakaba turi būti lengvai pasiekiama ir reguliuojama, atsižvelgiant į operatoriaus svorį ir kūno sudėjimą. ypač svarbus išilginio sėdynės judėjimo ir atlošo reguliavimas. Sėdynių sėdimosios dalys turi būti ergonomiškos.
Papildoma informacija
cEN/TR 15172-1, Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Vibracijos pavojų mažinimo rekomendacijos. 1 dalis. mašinų projektavimo metodai.
cEN/TR 15172-2, Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Vibracijos pavojų mažinimo rekomendacijos. 2 dalis. Valdymo priemonės darbo vietoje.
3.4. vibRAcijos sTebĖsenA iR PAkARToTinis veRTiniMAs
Vibracijos poveikio valdymas yra nuolatinis proce-sas, svarbu užtikrinti, kad būtų naudojamos kon-trolės sistemos ir jų naudojimas leistų pasiekti lau-kiamus rezultatus.
Šiame skyriuje apžvelgiamas vibracijos kontrolės priemonių stebėjimas ir pakartotinis pavojaus vertinimas.
3.4.1. Kaip sužinoti, ar veikia visą kūną veikiančios vibracijos kontrolės priemonės?
Reikės periodiškai patikrinti visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos kontrolės priemones, kad būtų galima įsitikinti, ar jos dar tinkamos ir veiksmingos. Reikėtų:
reguliariai tikrinti, ar darbuotojai (tarp jų vadovai •ir prižiūrėtojai) tebevykdo kontrolės priemonių programą;
reguliariai su visais darbuotojais, saugos •darbuotojais ir darbuotojų atstovais kalbėtis apie vibracijos ir kūno padėties problemas, susijusias su naudojamomis transporto priemonėmis arba mašinomis ar jų naudojimo būdu;
išnagrinėti sveikatos patikrinimo rezultatus ir su •sveikatos priežiūros specialistu aptarti, ar kontrolės priemonės veiksmingos, ar jas reikia keisti.
3.4.2. Kada reikia pakartotinai įvertinti pavojų?
Pakartotinai įvertinti vibracijos keliamus pavojus ir jų kontrolę reikia, kai tik darbo vietoje įvyksta pokyčių, galinčių paveikti poveikio lygį, pvz.:
skirtingų mašinų ar procesų įtraukimas;•
darbo režimų arba darbo metodų pokyčiai;•
darbo laiko su vibruojančia įranga pokyčiai; •
naujų vibracijos kontrolės priemonių įtraukimas. •
Taip pat reikėtų iš naujo įvertinti pavojus, jei yra įrodymų (pvz., atlikus sveikatos patikrinimą), kad taikomos kontrolės priemonės yra neveiksmingos.
Pakartotinio vertinimo apimtis priklausys nuo pokyčių pobūdžio ir žmonių, kuriems daroma įtaka, skaičiaus. Pakeitus darbo laiką arba režimą, gali reikėti perskaičiuoti kasdienį darbuotojų patiriamą poveikį, bet tokie pakeitimai nebūtinai reiškia, kad pasikeitė vibracijos dydis. Pradedant naudoti naujas transporto priemones arba mašinas, gali reikėti atlikti išsamų pakartotinį vertinimą.
Patartina reguliariai peržiūrėti pavojaus vertinimą ir darbo praktiką, net jei neatliekama akivaizdžių pakeitimų. Pramonės šakoje gali būti atsiradusių naujų technologijų, mašinų konstrukcijų arba darbo būdų, leidžiančių dar labiau sumažinti pavojus.
79
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– 4
Sky
rius.
Svei
kato
s tik
rinim
as
4.1. kAdA būTinA ATlikTi sveikATos PATikRiniMą?
Valstybės narės priima nuostatas dėl tinkamo darbuotojų sveikatos patikrinimo, kai visą kūną veikiančios vibracijos keliamo pavojaus vertinimas rodo, kad gresia pavojus darbuotojų sveikatai. Sveikatos tikrinimo sąlyga, įskaitant medicinos dokumentams ir jų pasiekiamumui taikomus reikalavimus, turi būti įtraukta pagal nacionalinius įstatymus ir (arba) praktiką.
Darbdaviai turėtų pasirūpinti tinkamu sveikatos tikrinimu, kai pavojaus vertinimas rodo gresiantį pavojų darbuotojų sveikatai. Darbuotojų, kuriems gresia traumos dėl vibracijos pavojus, sveikata turėtų būti tikrinama, kai:
vibracijos poveikis darbuotojams yra toks, kad •galima nustatyti to poveikio ir atpažįstamos ligos arba kenksmingo poveikio sveikatai ryšį;
galbūt liga arba poveikiai pasireiškia tam tikromis •darbo sąlygomis ir
yra išbandytų metodų, kaip diagnozuoti ligą arba •nustatyti sveikatai pavojingą poveikį;
bet kokiu atveju darbuotojai, kurių patiriamas •kasdienės vibracijos poveikis viršija kasdienio veikimo vertę, įgyja teisę į tinkamą sveikatos patikrinimą.
4.2. kokie dokuMenTAi ReikAlingi?
Valstybės narės nustato būtinas priemones, kad kiekvienam darbuotojui, kurio sveikata tikrinama, būtų pildomi ir nuolat atnaujinami tam tikri medicininiai dokumentai. medicininiuose dokumentuose turi būti atlikto sveikatos patikrinimo rezultatų santrauka. Dokumentų forma turi būti tokia, kad jais būtų galima naudotis vėliau, laikantis slaptumo reikalavimų.
Tam tikrų dokumentų kopijos, paprašius, turi būti pateikiamos kompetentingai institucijai. Darbuotojams taip pat, pateikus prašymą, turi būti leidžiama susipažinti su savo asmeniniais medicininiais dokumentais.
4.3. ką dARyTi, jei nusTAToMA TRAuMA?
Kai tikrinant sveikatą darbuotojui diagnozuojama konkreti liga arba neigiamas poveikis sveikatai, kurio priežastimi gydytojas arba profesinės sveikatos priežiūros specialistas laiko mechaninę vibraciją darbo vietoje:
Informacija darbuotojui
gydytojas arba kitas kvalifikuotas asmuo darbuotojui turi pranešti apie jo asmeninio sveikatos patikrinimo rezultatus. Visų pirma darbuotojams turi būti
4 skyRius. sveikATos TikRiniMAs
Sveikatos tikrinimas yra sisteminių, reguliarių ir tinkamų su darbu susijusio sveikatos pablogėjimo nustatymo ir poveikio rezultatams procedūrų taikymas. Svarbiausi tikslai – darbuotojų sveikatos sauga (įskaitant asmenų, kuriems gresia didesnis pavojus, nustatymą ir apsaugą), taip pat ilgalaikio kontrolės priemonių veiksmingumo tikrinimas.
Sveikatos tikrinimas akivaizdžiai priklauso valstybių narių kompetencijai, todėl visoje Europos Sąjungoje jis vykdomas skirtingai. Šiame vadove nesiekiama pateikti išsamių sveikatos tikrinimo gairių. Šiame skyriuje naujai suformuluojami vibracijos direktyvoje pateikti sveikatos tikrinimo reikalavimai ir apžvelgiama keletas galimų vertinimo metodikų.
Kai kurios sveikatos tikrinimo metodikos, susijusios su visą žmogaus kūną veikiančia vibracija, aprašytos F priede.
80
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
pateikiama informacijos ir patarimų dėl sveikatos patikrinimo, kuris jiems turėtų būti atliekamas pasibaigus poveikiui.
Informacija darbdaviui
Darbdavys turi būti informuotas apie visas svarbias sveikatos patikrinimo išvadas, laikantis slaptumo reikalavimų.
Darbdavio veiksmai
Patikrinti visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos •pavojaus vertinimą;
patikrinti visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos •sukeliamų pavojų pašalinimo arba sumažinimo priemones;
atsižvelgti į profesinės sveikatos priežiūros •specialisto arba kito kvalifikuoto asmens ar kompetentingos institucijos patarimą dėl priemonių, būtinų pašalinti arba sumažinti visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos keliamus pavojus, taikymo, įskaitant galimybę paskirti darbuotojui dirbti kitą darbą, kuriame nėra vibracijos poveikio, ir
atlikti nenutrūkstamą sveikatos tikrinimą ir pateikti •bet kurio, panašų poveikį patyrusio, darbuotojo sveikatos būklės apžvalgą. Tokiais atvejais kvalifikuotas gydytojas, profesinės sveikatos priežiūros specialistas arba kompetentinga institucija gali pasiūlyti patikrinti poveikį patyrusių darbuotojų sveikatą.
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
81
A.1 lentelė. Pagal Direktyvą 2002/44/EB nustatytų įpareigojimų santrauka
Direktyvos straipsnis
Kas Kada Reikalavimas
4 straipsnis Darbdavys galimas visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos keliamas pavojus
Pavojaus nustatymas ir vertinimas
3 Reikėtų naudotis specialisto, galinčio kvalifikuotai įvertinti visą kūną veikiančios vibracijos keliamą pavojų, paslaugomis.
3 Valdyti pavojaus vertinimą.3 Nustatyti priemones, reikalingas kontroliuoti poveikį ir
darbuotojų informavimą bei mokymą. 3 Pavojaus vertinimą nuolat atnaujinti.
5 straipsnis Darbdavys Vibracijos keliami pavojai
Poveikio išvengimas arba sumažinimas
3 Imtis bendrų veiksmų, kad poveikis būtų pašalintas arba sumažintas iki minimumo
Poveikiai, viršijantys veikimo vertę
3 Sukurti ir įgyvendinti visą kūną veikiančios vibracijos šalinimo arba sumažinimo iki minimumo priemonių programą.
Poveikiai, viršijantys poveikio ribinę vertę
3 Imtis skubių veiksmų, kad būtų pašalintas ribinę vertę viršijantis poveikis.
3 Nustatyti, kodėl viršyta poveikio ribinė vertė.
Darbuotojams gresia tam tikras pavojus
3 Prisitaikyti prie darbuotojų, kuriems gresia tam tikras pavojus, reikalavimų.
6 straipsnis Darbdavys Darbuotojams gresia visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos keliamas pavojus
Darbuotojų informavimas ir mokymas
3 Taikomas visiems darbuotojams, kurie patiria visą kūną veikiančios vibracijos keliamus pavojus.
7 straipsnis Darbdavys Darbuotojams gresia visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos keliamas pavojus
Darbuotojų konsultavimas ir dalyvavimas
3 Subalansuotas ir tinkamu laiku atliekamas darbuotojų ir jų atstovų konsultavimas apie pavojaus vertinimą, kontrolės priemones, sveikatos tikrinimą ir mokymą.
8 straipsnis gydytojas arba tinkamą kvalifikaciją turintis asmuo
Nustačius sveikatos pablogėjimą
Sveikatos tikrinimas
3 Informuoti darbuotojus apie sveikatos patikrinimo rezultatus
3 Darbuotojui teikti informaciją ir konsultacijas apie sveikatos tikrinimą, reikalingą pasibaigus visą kūną veikiančios vibracijos poveikiui.
3 Darbdaviui pateikti svarbias sveikatos patikrinimo išvadas.Darbdavys Nustačius
sveikatos pablogėjimą
3 Peržiūrėti pavojaus vertinimą3 Toliau šalinti arba mažinti pavojus 3 Patikrinti panašų poveikį patyrusių darbuotojų sveikatos
būklę.Darbdavys Poveikiai,
viršijantys veikimo vertę
3 Darbuotojai, turintys teisę į tinkamą sveikatos patikrinimą
A PRiedAs. Pagal Direktyvą 2002/44/EB nustatytų įpareigojimų santrauka
82
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
b PRiedAs. Kas yra vibracija?
b.1. kAs yRA vibRAcijA?
Vibracija atsiranda, kai kūnas juda atgal ir pirmyn dėl išorinių ir vidinių jėgų, B.1 pav. Visą žmogaus kūną veikiančią vibraciją gali kelti transporto priemonės sėdynė arba vibruojanti platforma, ant kurios darbuotojas stovi, ir šis judėjimas perduodamas vairuotojo kūnui.
b.2. kAs MATuojAMA?
Vibraciją apibrėžia dydis ir dažnis. Vibracijos dydis galėtų būti išreiškiamas kaip vibracijos poslinkis (metrais), vibracijos greitis (metrais per sekundę) arba vibracijos pagreitis (metrais per sekundę arba m/s²). Tačiau dauguma vibracijos daviklių pateikia duomenis, susijusius su pagreičiu (jų pateikiami duomenys priklauso nuo nustatytą daviklio viduje esančią masę veikiančios jėgos, o jėga ir pagreitis yra tiesiogiai susiję); todėl vibracijai aprašyti tradiciškai naudojamas pagreitis.
Vibracijos daviklis matuoja pagreitį tik viena kryptimi, todėl norint gauti išsamesnį vibracijos vaizdą paviršiuje, reikalingi trys davikliai: po vieną kiekvienoje ašyje, kaip parodyta B.2 pav.
b.3. kAs yRA dAžnis iR dAžninĖ sveRTis?
Dažnis rodo, kiek kartų per sekundę vibruojantis kūnas pajuda atgal ir pirmyn. Dažnis, išreiškiamas ciklų per sekundę verte, paprastai yra vadinamas hercais (santrumpa Hz).
Svarbus visą kūną veikiančios vibracijos dažnių intervalas yra 0,5–80 Hz. Kadangi žalos pavojus, esant skirtingiems dažniams, nėra vienodas, žalos tikimybei dažnio atžvilgiu parodyti taikoma dažninė svertis. Didėjant dažniui, svertinis pagreitis mažėja. Visą kūną veikiančiai vibracijai taikomos dvi skirtingos dažninės svertys. Viena svertis (Wd svertis) taikoma dviem šoninėms ašims: x ir y, o kita (Wk svertis) taikoma vertikaliai, z ašies vibracijai.
Aptariant visą kūną veikiančios vibracijos sveikatai keliamus pavojus, dažninėms svertinėms vibracijos vertėms turi būti taikomas papildomas koeficientas. Dviem šoninėms ašims (x ir y) pagreičio vertės dauginamos iš 1,4. Vertikalios z ašies vibracijos koeficientas yra 1,0.
b.4. kokie PARAMeTRAi nAudojAMi Poveikiui įveRTinTi?
Vibracijos direktyva leidžia taikyti du vibracijos vertinimo metodus:
kasdienis poveikis A(8) – nenutrūkstamas •lygiavertis pagreitis, standartizuotas 8 valandų trukmės darbo dienai; A(8) vertė pagrįsta pagreičio signalo vidutinės kvadratinės vertės vidurkio apskaičiavimu, jos matavimo vienetai – m/s²; ir
vibracijos dozės vertė (VDV) yra suvestinė dozė, •pagrįsta pagreičio signalo vidutinės vertės, pakeltos ketvirtuoju laipsniu, matavimo vienetas – m/s1,75.
Abu parametrai A(8) ir VDV yra apibrėžti ISO 2631-1:1997.
Kai kurie įprastų rankinių mechanizuotų įrenginių vibracijos dydžio pavyzdžiai pateikti B.3 pav.
B.2 pav. Vibracijos matavimo ašys
B.1 pav. Visą kūną veikianti vibracija
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
83
0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 1.4 1.6 1.8 2
Sample data
25th and 75th percentile
Ekskavatorius
Presas su vienubūgnu
Presas-tandemas
Buldozeris
Savivartis
Sujungtasissavivartis
Ratinisekskavatorius
Ekskavatorius <25 t
Ekskavatorius >25 t
Žemės ūkiotraktorius
Betono apdailosmašina (asfaltbet.
klotuvas)
Miškų ūkis – automat.pakraunamas trakt.
Miškų ūkis – medienosparuošimo mašina
Šakinis krautuvassu atsvaru
Šakinis krautuvas –keltuvas-krautuvas
Pailgintas šakiniskrautuvas
Greideris
Privažiuojantispadėklų krautuvas
Vertikalus privažiuojantispadėklų krautuvas
Grandiklis
Traktorius vilkikas
Ratinis krautuvas
Pagreitis (m/s²)
b.3 PAv. vibRAcijos dydžio įPRAsTose MAšinose PAvyzdžiAi
Duomenų pavyzdžiai pagrįsti darbo vietoje atliktais didžiausių ašies vibracijos verčių matavimais; matavimus nuo 1997 m. iki 2005 m. atliko INRS (Prancūzijos nacionalinis tyrimų ir saugos institutas) (dalyvaujant CRAM ir
„Prevencem“), HSL (Sveikatos ir saugos laboratorija) ir RMS vibracijos matavimo laboratorija. Šie duomenys pateikti tik kaip pavyzdžiai, jie negali būti taikomi mašinos naudojimui visomis sąlygomis. 25 ir 75 procentilių taškai rodo
vibracijos dydį, kuriam 25 % arba 75 % pavyzdžių yra lygūs arba mažesni.
84
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
b.5. kokie PRieTAisAi TuRĖTų būTi nAudojAMi?
Visą kūną veikiančios vibracijos matavimo įranga turi atitikti ISO 8041:2005 specifikacijas, taikomas visą kūno veikiančios vibracijos matavimo prietaisams.
Papildoma informacija
ISO 2631-1:1997 mechaniniai virpesiai ir smūgiai. Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikio vertinimas. 1 dalis. Bendrieji reikalavimai
EN 14253:2003 mechaniniai virpesiai. Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos profesinio poveikio matavimas ir apskaičiavimas, atsižvelgiant į sveikatą. Praktinės rekomendacijos.
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
85
c PRiedAs. Pavojai sveikatai, požymiai ir simptomai
c.1. visą kūną veikiAnčios vibRAcijos Poveikis žMogAus kūnui
Vibracijos perdavimas kūnui priklauso nuo kūno padėties. Todėl vibracijos poveikis yra sudėtingas. Visą kūną veikianti vibracija žmogaus kūne gali sukelti judėjimą ir jėgas, kurios:
gali sukelti nepatogumą;•
neigiamai paveikti našumą;•
padėti atsinaujinti ankstesnėms nugaros trau-•moms ir
sukelti pavojų sveikatai ir saugai. •
žemo dažnio kūno vibracija gali sukelti pykinimą.
Epidemiologiniai ilgalaikio visą kūną veikiančios vibracijos poveikio tyrimai parodė padidėjusį pavojų sveikatai, daugiausia stuburo juosmens daliai, kaklui ir pečiams. Kai kurie tyrimai parodė poveikį virškinimo sistemai, moterų reprodukcijos organams ir periferinėms kraujagyslėms.
c.2. juosMens, nugARos, Pečių ARbA kAklo skAusMAi
Epidemiologinių tyrimų rezultatai parodė, jog visą kūną veikiančią vibraciją patiriančių žmonių grupėse labiau paplitę juosmens skausmai, diskų išvaržos ir ankstyva stuburo degeneracija. manoma, kad padidėjusi vibracijos poveikio trukmė ir didesnis intensyvumas didina pavojų, o poilsio laikotarpiai pavojų sumažina. Daug vairuotojų skundžiasi kaklo ir pečių skausmais, nors epidemiologiniai tyrimai iki galo dar neįrodė šio poveikio.
Juosmens, nugaros, pečių arba kaklo skausmus sukelia ne tik vibracijos poveikis. yra daug kitų susijusių veiksnių, pvz., darbo poza, antropometrinės savybės, raumenų tonusas,
fizinio darbo krūvis ir individualus jautrumas (amžius, ankstesni sutrikimai, raumenų jėga ir kt.).
Vairuojant judamąsias mašinas, ne tik patiriamas visą kūną veikiančios vibracijos poveikis, bet svarbūs ir kiti veiksniai, sukeliantys nugaros, pečių arba kaklo įtampą. Svarbiausieji iš jų:
ilgalaikis sėdėjimas, esant apribotai kūno padėčiai;•
ilgalaikis sėdėjimas nepatogioje padėtyje,•
dažnas nugaros sukiojimas; •
būtinybė dirbti pasukus galvą; •
dažnas kėlimas ir medžiagų apdorojimas (pvz., •ekspeditorių darbas);
traumos;•
netikėti judesiai; •
nepalankios klimato sąlygos ir •
stresas.•
Kai kuriose šalyse ir tam tikromis sąlygomis darbuotojų, kurie patiria visą kūną veikiančios vibracijos poveikį, juosmens skausmai laikomi profesine liga.
c.3. kiTi suTRikiMAi
Į klausimus, ar visą kūną veikiančios vibracijos poveikis gal sukelti virškinimo arba kraujo
apytakos sutrikimus ir neigiamai paveikti reprodukcijos sistemą, kol kas nėra atsakyta.
yra gauta pranešimų, kad su vibruojančiomis transporto priemonėmis dirbantys vairuotojai dažniau skundžiasi skrandžio ir žarnyno sutrikimais, opomis ir gastritu. Atrodo, kad visą kūną veikianti vibracija kartu su ilgalaikiu sėdėjimu prisideda prie venų išsiplėtimo ir hemorojaus atsiradimo. Kai kurie tyrimai parodė poveikį virškinimo sistemai, moterų reprodukcijos organams ir periferinėms kraujagyslėms. Vienas tyrimas parodė didesnę nei manyta tikimybę, kad transporto srityje dirbančios ir vibracijos poveikį patiriančios moterys gali pagimdyti negyvą kūdikį.
86
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
d.1. žiniATinklio PRieMonĖs
yra keletas žiniatinklio skaičiuoklių, palengvinančių kasdienio vibracijos poveikio apskaičiavimą, pvz.:
www.hse.gov.uk/vibration/wbv/wholebodycalc.htm
w w w . d g u v . d e / b g i a / d e / p r a / s o f t w a /kennwertrechner/index.jsp
d.2. kAsdienio Poveikio gRAFikAs
D.1 pav. parodytame grafike pateikiamas paprastas pakaitinis kasdienio arba dalinio vibracijos poveikio vertinimas, kuriam nereikia skaičiuoklės.
Tiesiog pažiūrėkite į grafiko A(8) liniją arba virš savo vibracijos dydžio vertės (kaw)max ir poveikio laiko linijų susikirtimo taško (x ir y ašims k koeficientas yra 1,4 arba z ašiai (vertikali kryptis) – 1,0).
žalia D1 pav. sritis rodo poveikį, kuris, tikėtina, yra mažesnis nei veikimo vertė. Šie poveikiai neturi būti
laikomi „saugiais“. Kai poveikis mažesnis už veikimo vertę, vis tiek yra visą kūną veikiančios vibracijos keliamas traumos pavojus, o kai kurie žalioje srityje esantys poveikiai gali sukelti vibracijos traumas kai kuriems darbuotojams, ypač dirbantiems daug metų.
d.3. kAsdienio Poveikio noMogRAMA
D.2 pav. nomogramoje pateiktas paprastas metodas, kaip gauti pakaitinį kasdienį vibracijos poveikį, nenaudojant lygčių:
a) kairės pusės linijoje raskite tašką, atitinkantį vibracijos dydį (x ir y ašių vertėms naudokite kairiąją skalę, z ašies vertėms – dešiniąją);
b) nubrėžkite tiesę nuo kairiosios linijos taško (atitinkančio vibracijos dydį) iki dešiniosios linijos taško (atitinkančio poveikio laiką).
Tiesių susikirtimo vieta rodo dalinį poveikį (vidurinė skalė).
d PRiedAs. Kasdienio poveikio apskaičiavimo priemonės
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
87
d.1 PAv. kAsdienio Poveikio gRAFikAs
Poveikio laikas (hh:mm)
0:00
0:30
1:00
1:30
2:00
2:30
3:00
3:30
4:00
4:30
5:00
5:30
6:00
6:30
7:00
7:30
8:00
8:30
9:00
9:30
10:0
0
0
0,2
0,4
0,6
0,8
1
1,2
1,4
1,6
1,8
2
2,2
2,4
2,6
2,8
3
3,2
3,4
3,6
3,8
4
A(8)=2,0m/s2
A(8)=1,8m/s2
A(8)=1,6m/s2
A(8)=1,4m/s2
A(8)=1,2m/s2
A(8)=1,0m/s2
A(8)=0,8m/s2
A(8)=0,6m/s2
A(8)=0,4m/s2
A(8)=0,2m/s2
A(8)=1,15m/s2
A(8)=0,5m/s2
Pavyzdys:1,2m /s2 4 val. 30 min. ,
tada A(8)=0,9m /s2
(ka w
) max
(m/s
2 )
88
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
d.2 PAv. A(8) veRčių noMogRAMA
0.4
4
3
0.3
0.2
0.15
0.1
2
1.0
0.8
0.6
6
0.5
5
1.5
4
3
2
1.5
1.0
0.8
0.6
0.5
0.4
0,3
0.2
0.15
0.1
8
6
5
4
0.4
5
3
0.3
2
0.2
1.0
0.1
0.8
8
10
0.6
1.00.8
0.60.5
6
1.5
4
5
3
2
8
10
6
1.5
0.15
A a Tj(8) =
8val.w
Dalinis vibracijospoveikis
Aj(8(m/s2)
Svertinis pagreitis aw
(m/s2)
Kasdienio poveikio trukmė
T
Poveikio ribinė vertė 1,15 (m/s2)
Veikimo vertė 0,5 (m/s2)
Minutės
40
60
10080
30
20
15
8
654
3
2
1
10Va
land
os
Ši skalė skirta
X ir y andašims
Ši skalė skirtaz ašiai
Taisyklė: Brėžkite liniją, jungiančią svertinio pagreičio ir poveikio trukmės vertes (naudokite atitinkamą vibracijos skalę). Pasižymėkite atitinka-mas vibracijos poveikio A(8) vertes (kur linija kerta vidurinę skalę).
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
89
d.4. Poveikio TAškų sisTeMA
Visą kūną veikiančios vibracijos poveikio valdymą galima supaprastinti taikant poveikio „taškų“ sistemą. Kiekvienos valdomos transporto priemonės arba mašinos per valandą sukaupiamas poveikio taškų skaičius (PE,1h taškais per valandą) gali būti gaunamas iš vibracijos dydžio aw, išreikšto m/s², ir k koeficiento (arba 1,4 x ir y ašims, arba 1,0 z ašiai), taikant:
PE,1h = 50(kaw)2
Poveikio taškai paprastai yra sudedami, todėl bet kuriam žmogui galima nustatyti didžiausią poveikio taškų skaičių per dieną.
Poveikio vertės, atitinkančios veikimo ir ribines vertes:
veikimo vertė (0,5 m/s²) = 100 taškų;•
veikimo ribinė vertė (1,15 m/s²) = 529 taškai;•
Apskritai poveikio taškų skaičius, PE, apibrėžiamas taip:
Kur aw yra vibracijos dydis, išreikštas m/s², T yra poveikio laikas valandomis, o k yra dauginimo koeficientas 1,4 (x ir y ašims) arba 1,0 (z ašiai).
D.3 pav. pateikiamas paprastas poveikio taškų apžvalgos metodas.
Kasdienis poveikis A(8), naudojant poveikio tašką, gali būti apskaičiuotas pagal šią formulę:
d.3 PAv. Poveikio TAškų lenTelĖ (suAPvAlinTos veRTĖs)
Pagr
eitis
x k
(m/s
2 )
2 50 100 200 400 600 800 1000 1200 1600 2000 2400
1,9 45 90 180 360 540 720 905 1100 1450 1800 2150
1,8 41 81 160 325 485 650 810 970 1300 1600 1950
1,7 36 72 145 290 435 580 725 865 1150 1450 1750
1,6 32 64 130 255 385 510 640 770 1000 1300 1550
1,5 28 56 115 225 340 450 565 675 900 1150 1350
1,4 25 49 98 195 295 390 490 590 785 980 1200
1,3 21 42 85 170 255 340 425 505 675 845 1000
1,2 18 36 72 145 215 290 360 430 575 720 865
1,1 15 30 61 120 180 240 305 365 485 605 725
1 13 25 50 100 150 200 250 300 400 500 600
0,9 10 20 41 81 120 160 205 245 325 405 485
0,8 8 16 32 64 96 130 160 190 255 320 385
0,7 6 12 25 49 74 98 125 145 195 245 295
0,6 5 9 18 36 54 72 90 110 145 180 215
0,5 3 6 13 25 38 50 63 75 100 125 150
0,4 2 4 8 16 24 32 40 48 64 80 96
0,3 1 2 5 9 14 18 23 27 36 45 54
0,2 1 1 2 4 6 8 10 12 16 20 24
15m 30m 1h 2h 3h 4h 5h 6h 8h 10h 12h
Kasdienio poveikio laikas
val.
90
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
1 veiksmas: apskaičiuoti tris dažninio svertinio pagreičio vidutines kvadratines vertes awx, awy ir awz., remiantis gamintojo pateiktais duomenims, kitais šaltiniais arba matavimais.
2 veiksmas: nustatyti kasdienį poveikį trimis x, y ir z kryptimis, taikant:
T0
T0
T0
wy
wz
Kur
3 Texp yra kasdienio vibracijos poveikio trukmė, o
3 T0 yra atskaitinė aštuonių valandų trukmė.
3 veiksmas: didžiausia Ax(8), Ay(8) ir Az(8) vertė yra kasdienis vibracijos poveikis.
e PRiedAs. Kasdienio poveikio pavyzdžiai
e.1. kAsdienis Poveikis: A(8), kAi ATliekAMA vienA užduoTis
Pavyzdys
medienos apdorojimo mašinos operatorius dirbo su mašina 6,5 val. per dieną.
1 veiksmas: sėdynės vibracijos vertės:
x ašis: 0,2 m/s²•
y ašis: 0,4 m/s²•
z ašis: 0,25 m/s²•
2 veiksmas: x, y ir z ašių kasdienio poveikio vertės:
3 veiksmas: kasdienis vibracijos poveikis A(8) yra didžiausia iš šių verčių. Šiuo atveju tai yra y ašis: 0,5 m/s² (t. y. ties veikimo verte).
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
91
Jei asmenį veikia daugiau kaip vienas vibracijos šaltinis (galbūt todėl, kad per dieną naudojamos dvi arba daugiau skirtingų mašinų arba veiklos rūšių), tada dalinis vibracijos poveikis apskaičiuojamas kiekvienai ašiai ir kiekvienam poveikiui taikant dydžio ir trukmės vertes. Dalinės vibracijos vertės sujungiamos, kad konkrečiam asmeniui, kiekvienai ašiai būtų gauta bendra kasdienio poveikio vertė A(8). Kasdienis vibracijos poveikis yra didžiausia iš trijų atskirų ašių verčių.
1 veiksmas: nustatyti tris dažninio svertinio pagreičio vidutines kvadratines vertes awx, awy ir awz kiekvienai užduočiai arba transporto priemonei, remiantis gamintojo pateiktais duomenimis, kitais šaltiniais arba matavimu.
2 veiksmas: kiekvienai transporto priemonei arba užduočiai apskaičiuoti dalinius kasdienius poveikius trimis x, y ir z kryptimis, taikant:
T0
T0
T0
wy
wz
Ax,i
Ay,i
Az,i
Kur
3 Texp yra kasdienio vibracijos poveikio trukmė, o
3 T0 yra atskaitinė aštuonių valandų trukmė.
Iš visų dalinių vibracijos poveikių susidaro bendras per dieną darbuotojo patiriamas poveikis, kurį sukelia tam tikras vibracijos šaltinis (mašina arba veikla). Dalinio poveikio verčių žinojimas padės nuspręsti dėl pirmenybių: mašinoms, veiklai ar procesams, kurių dalinio vibracijos poveikio vertės yra didžiausios, turėtų būti suteikiama pirmenybė taikant kontrolės priemones.
3 veiksmas: kiekvienai ašiai (j) bendras kasdienis vibracijos poveikis gali būti apskaičiuotas, taikant dalinio vibracijos poveikio vertes pagal šią formulę:
Aj8) = Aj1(8)2 + Aj2(8)2 + Aj3(8)2 + …
kur Aj1(8), Aj2(8), Aj3(8) ir kt. yra dalinio vibracijos poveikio vertės skirtingiems vibracijos šaltiniams.
4 veiksmas: kdidžiausia Ax(8), Ay(8) ir Az(8) vertė yra kasdienis vibracijos poveikis. :
PavyzdysKas dieną po 6 valandų trukmės važiavimo ekspeditorius 1 valandą užtrunka kraudamas savo sunkvežimį mažu šakiniu krautuvu.
1 veiksmas: sėdynės vibracijos vertės:
Šakinis krautuvas Sunkvežimis
3 x ašis: 0,5 m/s²
3 y ašis: 0,3 m/s²
3 z ašis: 0,9 m/s²
3 x ašis: 0,2 m/s²
3 y ašis: 0,3 m/s²
3 z ašis: 0,3 m/s²
2 veiksmas: x, y ir z ašių kasdienis poveikis:
Ax,forkliftt
Ay,forkliftt
Az,forkliftt
Ax,lorry
Ay,lorry
Az,lorry
Šakinis krautuvas
Sunkvežimis
3 veiksmas: kasdienis vibracijos poveikis kiekvienai ašiai:
4 veiksmas: vairuotojo kasdienis visą kūną veikiančios vibracijos poveikis yra didžiausia ašies A(8) vertė; šiuo atveju y arba z ašių vertė: 0,4 m/s², t. y. šiek tiek mažesnė už veikimo vertę.
e.2. kAsdienis Poveikis: A(8), kAi ATliekAMA dAugiAu kAiP vienA užduoTis
92
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
1 veiksmas: apskaičiuoti tris dažnines svertines VDV: VDVx, VDVy ir VDVz. (Pastaba: apie VDV duomenis pranešama rečiau nei apie vidutines svertines vertes; šių duomenų nereikalaujama iš gamintojų, todėl VDV dažniausiai gaunamos iš matavimų, o ne iš paskelbtų duomenų)
2 veiksmas: rasti kasdienį poveikį trimis x, y ir z kryptimis, taikant:
Kur:
3 Tmeas yra matavimo laikotarpis, o
3 Texp yra vibracijos poveikio trukmė per dieną.
3 veiksmas: dienos VDV yra didžiausia VDVexp,x, VDVexp,y ir VDVexp,z vertė.
e.3. kAsdienis Poveikis: vdv, kAi ATliekAMA Tik vienA užduoTis
Pavyzdys
medienos apdorojimo mašinos operatorius dirbo su mašina 6,5 val. per dieną.
1 veiksmas: per 2 valandų trukmės matavimo laikotarpį ant sėdynės išmatuotos vertės:
3 x ašis: 3 m/s1,75
3 y ašis: 5 m/s1,75
3 z ašis: 4 m/s1,75
2 veiksmas: x, y ir z ašių VDV poveikis:
3 veiksmas: didžiausioji iš šių verčių yra dienos VDV. Šiame pavyzdyje y ašis: 9,4 m/s1,75, t. y. šiek tiek virš VDV veikimo vertės.
VDVexp,x,i
VDVexp,y,i
VDVexp,z,i
Texp
Texp
TexpTmeas
Tmeas
Tmeas
VDVexp,x,i
VDVexp,y,i
VDVexp,z,i
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
93
Jei asmenį veikia daugiau kaip vienas vibracijos šaltinis (galbūt todėl, kad per dieną naudojamos dvi arba daugiau skirtingų mašinų arba veiklos rūšių), tada dalinė VDV apskaičiuojama kiekvienai ašiai ir kiekvienam poveikiui taikant dydžio ir trukmės duomenis. Dalinės VDV sudedamos, kad konkrečiam asmeniui, kiekvienai ašiai būtų gauta bendra dienos VDV. Dienos VDV tokiu atveju yra didžiausia iš trijų atskirų ašių verčių.
1 veiksmas: kiekvienai užduočiai arba transporto priemonei nustatyti tris dažnines svertines VDV: VDVx, VDVy ir VDVz.
2 veiksmas: trimis x, y ir z kryptimis rasti dalines VDV, taikant:
Kur:
3 Tmeas yra matavimo laikotarpis, o
3 Texp yra kasdienio vibracijos poveikio trukmė.
3 veiksmas: kiekvienai ašiai (j) bendra dienos VDV gali būti apskaičiuota taikant dalinio vibracijos poveikio vertes pagal šią formulę:
VDVj = ( VDVj14 + VDVj2
4 + VDVj34 + K )1/4
kur VDVj1, VDVj2, VDVj3 ir kt. yra dalinio vibracijos poveikio vertės skirtingiems vibracijos šaltiniams.
4 veiksmas: dienos VDV yra didžiausia VDVx, VDVy ir VDVz vertė.
Pavyzdys
Kas dieną po 6 valandų trukmės važiavimo ekspeditorius 1 valandą užtrunka kraudamas savo sunkvežimį mažu šakiniu krautuvu.
1 veiksmas: 1 valandą ant šakinio krautuvo sėdynės ir 4 valandas ant sunkvežimio sėdynės matuotos vibracijos vertės:
Šakinis krautuvas Sunkvežimis
3 x ašis: 6 m/s1,75
3 y ašis: 4 m/s1,75
3 z ašis: 12 m/s1,75
3 x ašis: 4 m/s1,75
3 y ašis: 5 m/s1,75
3 z ašis: 6 m/s1,75
2 veiksmas: x, y ir z ašių dalinės VDV:matuotos vibracijos vertės:
3 veiksmas: kasdienis vibracijos poveikis kiekvienai ašiai:
VDVx = ( 84 + 64)1/4 = 9 m/s1,75
VDVy = ( 64 + 84)1/4 = 9 m/s1,75
VDVz = ( 124 + 74)1/4 = 12 m/s1,75
4 veiksmas: vairuotojo kasdienis visą kūną veikiančios vibracijos poveikis yra didžiausia ašies VDV; šiuo atveju z ašies vertė: 12 m/s1,75, t. y. tarp VDV veikimo ir poveikio ribinės verčių.
e.4. kAsdienis Poveikis: vdv, kAi ATliekAMA dAugiAu kAiP vienA užduoTis
VDVexp,x
VDVexp,y
VDVexp,z
Texp
Texp
TexpTmeas
Tmeas
Tmeas
Šakinis krautuvas
Sunkvežimis
VDVexp,x,flt
VDVexp,x,lorry
VDVexp,y,flt
VDVexp,y,lorry
VDVexp,z,flt
VDVexp,z,lorry
94
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Jei pagreičio vertės išreikštos m/s²:
1 veiksmas: nustatyti taškų vertes kiekvienai užduočiai arba transporto priemonei, poveikio taškams apžvelgti naudojant D.3 pav., remiantis pagreičio verte, k koeficientu ir poveikio laiku.
2 veiksmas: kiekvienai ašiai pridedami kiekvienos mašinos taškai, kad būtų gautas bendras dienos taškų skaičius ašiai.
3 veiksmas: didžiausia iš trijų ašių verčių yra taškais išreikštas kasdienis vibracijos poveikis.
2 veiksmas: kasdienio vibracijos poveikio taškai kiekvienai ašiai:
x ašis = 25 + 27 = 52 taškai y ašis = 13 + 75 = 88 taškai z ašis = 41 + 27 = 68 taškai
3 veiksmas: vairuotoją veikiančios vibracijos kasdienis poveikis yra aukščiausia ašies taškų vertė; šiuo atveju y ašies vertė: 88 taškai, t. y. mažesnė nei 100 taškų veikimo vertė.
Jei yra taškų per valandą duomenys:
1 veiksmas: nustatyti taškų per valandą vertes kiekvie-nai užduočiai arba transporto priemonei, remiantis gamintojo duomenimis, kitais šaltiniais arba matavimu.
2 veiksmas: kiekvienai transporto priemonei arba užduočiai nustatyti dienos taškus padauginant taškų per valandą skaičių iš mašinos naudojimo valandų skaičiaus.
3 veiksmas: kiekvienai ašiai pridedami mašinos taškai, kad būtų gautas bendras ašies taškų skaičius.
4 veiksmas: didžiausia iš trijų ašių verčių yra taškais išreikštas kasdienis vibracijos poveikis.
e.5. kAsdienis Poveikis: A(8), TAikAnT Poveikio TAškų sisTeMą
(Pastaba. Tai tas pats pavyzdys kaip E.2 priede, tik naudojamas poveikio taškų metodas)
PavyzdysKas dieną po 6 valandų trukmės važiavimo ekspeditorius 1 valandą praleidžia kraudamas savo sunkvežimį mažu šakiniu krautuvu.
1 veiksmas: x, y ir z ašių kasdieniai poveikiai yra:
Šakinis krautuvas
3 x ašis: 0,5 x 1,4 = 0,7
3 y ašis: 0,3 x 1,4 = 0,42
3 z ašis: 0,9Taškai po 1 valandos naudojimo (iš D.3 pav.)3 0,7 m/s² 1 h = 25 taškai
3 0,5* m/s² 1 h = 13 taškų
3 00,9 m/s² 1 h = 41 taškas
* 0,42 m/s² nėra parodyta D.3 pav., todėl naudojama artimiausia aukštesnė 0,5 m/s² vertė.
Sunkvežimis
3 x ašis: 0,2 x 1,4 = 0,28
3 y ašis: 0,3 x 1,4 = 0,42
3 z ašis: 0,3Taškai po 6 valandų naudojimo (iš D.3 pav.)3 0,3* m/s² 6 h = 27 taškai
3 0,5* m/s² 6 h = 75 taškai
3 0,3 m/s² 6 h = 27 taškai
* tikslios vibracijos vertės D.3 pav. neparodytos, todėl naudojamos artimiausios didesnės vertės.
Pavyzdys
Kas dieną po 6 valandų trukmės važiavimo ekspeditorius 1 valandą užtrunka kraudamas savo sunkvežimį mažu šakiniu krautuvu.
1 veiksmas: taškų per valandą vertės sėdynei:
Šakinis krautuvas Sunkvežimis
3 x ašis: 25
3 y ašis: 9
3 z ašis: 41
3 x ašis: 4
3 y ašis: 9
3 z ašis: 5
Pastabos:
3 k koeficientai yra įtraukti į taškų per valandą vertes (žr. D.4 priedą).
3 taškų per valandą vertės suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus.
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
95
2 veiksmas: tada x, y ir z ašių kasdienio poveikio taškai yra:
Šakinis krautuvas (1 h trukmės naudojimas)
Sunkvežimis (6 h trukmės naudojimas)
3x ašis: 25 x 1 = 25
3 y ašis: 9 x 1 = 9
3 z ašis: 41 x 1 = 41
3x ašis: 4 x 6 = 24
3y ašis: 9 x 6 = 54
3z ašis: 5 x 6 = 30
3 veiksmas kasdienio vibracijos poveikio taškai kiekvienai ašiai:
x ašis = 25 + 24 = 49 taškai y ašis = 9 + 54 = 63 taškai z ašis = 41 + 30 = 71 taškas
4 veiksmas vairuotoją veikiančios vibracijos kasdienis poveikis yra aukščiausia ašies taškų vertė; šiuo atveju z ašies vertė: 71 taškas, t. y. mažesnė nei 100 taškų veikimo vertė.
96
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Sveikatos patikrą gali sudaryti darbuotojo ligos istorijos vertinimas kartu su medicinine apžiūra, kurią atlieka gydytojas arba tinkamos kvalifikacijos specialistas.
Sveikatos patikros, susijusios su visą kūną veikiančia vibracija, klausimynų galima gauti iš įvairių šaltinių (pvz., VIBgUIDE skyrius: http://www.humanvibration.com/EU/EU_index.htm).
Ligos istorija
Ligos istorijoje dėmesys turėtų būti kreipiamas į:
šeimos istoriją;•
socialinę istoriją, įskaitant žalingus įpročius •(rūkymas, alkoholio vartojimas) ir dalyvavimą fizinėje veikloje;
darbo istoriją, įskaitant praeities ir dabartinę •veiklą, susijusią su visą kūną veikiančia vibracija,
darbo poza, kėlimo užduotimis ir kita darbo veikla, dėl kurios nugarą veikia didelis krūvis; ir
asmens sveikatos istoriją.•
Medicininė apžiūra
medicininė apžiūra gali apimti:
nugaros funkcijos patikrinimą ir palinkimo į priekį •arba į šoną bei išsitempimo ryšio su skausmu vertinimą;
tiesių kojų pakėlimo testą;•
periferinį neurologinį patikrinimą (kelio ir Achilo •sausgyslės refleksai, kojų ir pėdų jautrumas);
raumenų silpnumo požymius (keturgalvių •raumenų ištempimas, nykščio/pėdos sulenkimas/ištempimas);
nugaros ištvermės testas;•
Waddel’io ne organų skausmo požymiai.•
F PRiedAs. Sveikatos patikros metodikos
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
97
Visą žmogaus kūną veikianti vibracija mechaninė vibracija, kuri, kai yra
perduodama visam kūnui, kelia pavojų darbuotojų sveikatai ir saugai: galimi juosmens pažeidimai, stuburo traumos.
Vibracijos intensyvumas mašinos gamintojų pateikiama vibracijos vertė, rodanti jų mašinose galimą vibraciją. Vibracijos intensyvumo vertė turėtų būti gaunama taikant standartizuotas matavimo nuostatas ir turi būti įtraukiama į mašinos instrukcijas.
Dažninė svertis Vibracijai matuoti taikomas filtras, imituojantis dažnio priklausomybę nuo kūno traumos pavojaus. Viso kūno vibracijai taikomos dvi svertys:
Wd – išilginės (x) ir skersinės (y) •vibracijos ašims, o
Wk – vertikaliai (z) ašiai.•
Kasdienis vibracijos poveikis, A(8) Darbuotojui yra skirta 8 valandų trukmės vibracijos bendra energijos ekvivalento ver-tė, išreikšta metrais per sekundę kvadratu (m/s²), įskaitant visus per dieną patiriamus visą kūną veikiančios vibracijos poveikius.
Vibracijos dozės vertė, VDV Suvestinė dozė, pagrįsta pagreičio signalo ketvirtojo laipsnio šaknimi, pakelta ketvir-tuoju laipsniu. VDV vienetas – m/s1,75.
Sveikatos patikrinimas Darbuotojų sveikatos tikrinimo programa, kurios tikslas kuo anksčiau nustatyti darbo veiklos sukeliamas traumas.
Veikimo vertė Darbuotojų patiriamo kasdienio vibracijos poveikio vertė A(8) (0,5 m/s²) arba darbuotojų dienos VDV (9,1 m/s1,75), kurią viršijus turi būti kontroliuojami vibracijos poveikio keliami pavojai3.
Poveikio ribinė vertė Darbuotojų patiriamo kasdienio vibracijos
poveikio vertė A(8) (1,15 m/s²) arba darbuo-tojų dienos VDV (21 m/s1,75); darbuotojai ne-turi patirti šias vertes viršijančio poveikio.
Poveikio laikas Laiko tarpas per dieną, kai darbuotojas patiria vibracijos šaltinio poveikį.
g PRiedAs. žodynas
3 Valstybės narės gali pasirinkti, ar veikimo ir ribinėms vertėms taikyti A(8), ar VDV
98
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
H.1. es diRekTyvos
2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/44/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (šešioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)
1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo.
2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (nauja redakcija)
1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/37/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su mašinomis, suderinimo (panaikinta Direktyva 2006/42/EB)
1990 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva 90/269/EEB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, taikomų krovinių krovimui rankomis pirmiausia, kai gresia pavojus, jog darbuotojai gali susižeisti nugarą (ketvirtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)
H.2. sTAndARTAi
Europos standartai
Europos standartizacijos komitetas (1997) mechani-niai virpesiai. Vibracijos intensyvumo verčių deklara-cija ir patikra.EN 12096:1997.
Europos standartizacijos komitetas (2001) mecha-niniai virpesiai. Pramoniniai vilkikai. Operatoriaus sėdynės vibracijų laboratorinis vertinimas ir detali-zavimas. EN 13490:2001.
Europos standartizacijos komitetas (2001) Pramo-ninių krautuvų sauga. Bandymo metodai vibracijai matuoti. EN 13059:2001.
Europos standartizacijos komitetas (2003) mechani-niai virpesiai. Visą žmogaus kūną veikiančios vibraci-
jos profesinio poveikio matavimas ir apskaičiavimas atsižvelgiant į sveikatą. Praktinės rekomendacijos.EN 14253:2003.
Europos standartizacijos komitetas (2003) mechaniniai virpesiai. Bandymų metodai judančiųjų mašinų vibracijos intensyvumui nustatyti. EN 1032:2003.
Europos standartizacijos komitetas. mechaniniai virpesiai. Visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos, dirbant su žemės kasimo mašinomis, poveikio vertinimo rekomendacija. Naudojami suderinti duomenys, kuriuos nustatė tarptautiniai institutai, organizacijos ir gamintojai. cEN/TR pirmasis komiteto projektas, miunchenas (2005 m. kovo mėn.).
Europos standartizacijos komitetas. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Vibracijos pavojų mažinimo rekomendacijos. 1 dalis. mašinų projektavimo metodai. cEN/TR 15172-1:2005
Europos standartizacijos komitetas. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Vibracijos pavojų mažinimo rekomendacijos. 2 dalis. Valdymo priemonės darbo vietoje. cEN/TR 15172-2:2005
Tarptautinė standartizacijos organizacija. mechaninė vibracija (1992). mechaniniai virpesiai. Laboratorinis transporto priemonės sėdynės vibracijos vertinimo metodas. 1 dalis. Pagrindiniai reikalavimai. EN ISO 10326-1:1992
Tarptautiniai standartai
Tarptautinė standartizacijos organizacija (1997). Visą žmogaus kūną veikiančios mechaninės ir smūginės vibracijos vertinimo vadovas. ISO 2631-1:1997.
Tarptautinė standartizacijos organizacija (2000). žemės kasimo mašinos. Operatoriaus sėdynės vibracijos laboratorinis vertinimas. EN ISO 7096:2000.
Tarptautinė standartizacijos organizacija (2003). Ratiniai žemės ūkio traktoriai. Operatoriaus sėdynė. Perduodamos vibracijos laboratorinis matavimas ISO 5007:2003
Tarptautinė standartizacijos organizacija (2005). žmogaus reakcija į vibraciją – matavimo prietaisai. ISO 8041:2005.
H PRiedAs. Bibliografija
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
99
Tarptautinė standartizacijos organizacija (2001). mechaniniai virpesiai. Laboratorinis transporto priemonės sėdynės vibracijos vertinimo metodas. 2 dalis. Taikoma bėginėms transporto priemonėms. ISO 10326-2:2001.
Nacionaliniai standartai
D.Britanijos standartų institutas (1987). Visą žmogaus kūną veikiančios mechaninės ir kartotinės smūginės vibracijos poveikio matavimas ir vertinimas. D. Britanijos standartas, BS 6841.
Dachverband der Ingenieure (2002). mechaninės vibracijos poveikis žmogui. Visą kūną veikianti vibracija. VDI 2057-1:2002. Vokiečių kalba.
Dachverband der Ingenieure (2005). Apsaugos nuo vibracijos poveikio žmogui priemonės. VDI 3831:2005. Vokiečių kalba.
H.3. Mokslo leidiniAi
Bovenzi m & and Betta A. (1994) Low back disorders in agricultural tractor drivers exposed to whole body vibration and postural stress. Applied Ergonomics 25. 231-240.
Bovenzi m & and Hulshof cTJ. (1999) An updated review of epidemiologic studies on the relationship between exposure to whole body vibration and low back pain (1986-1997). Int Arch Occup Environ Health. 72: 351-365.
Bovenzi m, Pinto I, Stacchini N. Low back pain in port machinery operators. Journal of Sound and Vibration 2002; 253(1):3-20.
Bovenzi m & and Zadini (1992) A. Self reported low back symptoms in urban bus drivers exposed to whole body vibration. Spine, vol 17, no 9. 1048-1058.
Donati P. Survey of technical preventative measures to reduce whole body vibration effects when designing mobile machinery. Journal of Sound and vibration (2002) 253(1), 169-183.
Dupuis H. (1994) medical and occupational preconditions for vibration-induced spinal disorders: occupational disease no. 2110 in germany. Int Arch Occup Environ Health. 66: 303-308.
Dupuis, H. Diseases due to whole-body vibration. In: manual of Occupational medicine: Occupational physiology, occupational pathology, prevention. Konietzko, Dupuis. Landsberg a.L.: ercomed-Verl.-ges., Loose-leaf-edt. chap. IV-3.5. (vokiečių kalba)
griffin, m.J. (1990, 1996) Handbook of human vibration. Published: Academic Press, London, ISBN: 0-12-303040-4.
griffin, m.J. (1998) A comparison of standardized methods for predicting the hazards of whole-body vibration and repeated shocks. Journal of Sound and Vibration, 215, (4), 883-914.
griffin, m.J. (2004) minimum health and safety requirements for workers exposed to hand-transmitted vibration and whole-body vibration in the European Union; a review. Occupational and Environmental medicine; 61, 387-397.
Hartung, E.; Heckert, ch.; Fischer, S.; Kaulbars, U. Load by mechanical vibration . Knietzko, Dupuis, Letzel (Hrsg.): manual of Occupational medicine, Ecomed Landsberg, chap. II-3.1,1-16 (33. completion 8/08). (vokiečių kalba)
Homberg, F; Bauer, m. Neue (2004) VDI-Richtlinie 2057:2002 – „Former measuring values can be used further on“ VDI-Report No. 1821, S. 239-250. (vokiečių kalba)
HSE contract Research Report 333/2001 Whole body vibration and shock: A literature review. Stayner Rm.
Kjellberg, A., Wikstrom, B.O. & Landstrom, U. (1994) Injuries and other adverse effects of occupational exposure to whole body vibration. A review for criteria document Arbete och halsa vetenskaplig skriftserie 41. 1-80.
mansfield, N.J. (2004) Human Response to Vibration ISBN 0-4152-8239-X
National Institute of Occupational Safety and Health (NIOSH) (1997) musculoskeletal disorders and workplace factors. A critical review of epidemiological evidence for work related musculoskeletal disorders of the neck upper extremity and low back.
National Institute of Occupational Safety and Health (NIOSH), Bernard, B.P. (Editor) (1997) musculoskeletal disorders and workplace factors: a critical review of epidemiologic evidence for work-related disorders of the neck, upper extremities, and, low back. U.S. Department of Health and Human Services, National Institute of Occupational Safety and Health, DHHS (NIOSH) Publication No. 97-141.
Paddan, g.S., Haward, B.m., griffin, m.J., Palmer, K.T. (1999) Whole-body vibration: Evaluation of some common sources of exposure in great Britain. Health and Safety Executive contract Research Report 235/1999, HSE Books, ISBN: 0-7176-2481-1.
100
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
Palmer, K.T., coggon, D.N., Bendall, H.E., Pannett, B., griffin, m.J., Haward, B. (1999) Whole-body vibration: occupational exposures and their health effects in great Britain. Health and Safety Executive contract Research Report 233/1999, HSE Books, ISBN: 0-7176-2477-3.
Palmer, K.T., griffin, m.J., Bednall, H., Pannett, B., coggon, D. (2000) Prevalence and pattern of occupational exposure to whole body vibration in great Britain: findings from a national survey. Occupational and Environmental medicine, 57, (4), 229-236.
Palmer, K.T., Haward, B., griffin, m.J., Bednall, H., coggon, D. (2000) Validity of self reported occupational exposure to hand transmitted and whole body vibration. Occupational and Environmental medicine, 57, (4), 237-241.
Rossegger R. and Rossegger S. (1960) Health effects of tractor driving. J Agric. Engineering Research 5. 241-275.
Sandover J. (1998a) The fatigue approach to vibration and health: is it a practical and viable way of predicting the effects on people? Journal of Sound & Vibration 215(4) 688-721.
Sandover J. (1998b) High acceleration events: An introduction and review of expert opinion. Journal of Sound & Vibration 215 (4) 927-945.
Scarlett A.J, Price J.S, Semple D.A, Stayner R.m (2005) Whole-body vibration on agricultural vehicles: evaluation of emission and estimated exposure levels HSE Books, 2005. (Research report RR321) ISBN 0717629708
Schwarze, S.; Notbohm, g.; Hartung, F.; Dupuis, H. (1999) Epidemiological Study -Whole body vibration. Joint research project on behalf of the HVBg, Bonn. (vokiečių kalba)
Seidel, H. & Heide, R. (1986) Long term effects of whole body vibration - a critical survey of the literature. Int. Arch. Occupational Environmental Health 58. 1-26.
Troup, J.D.g. (1988) clinical effects of shock and vibration on the spine. clinical Biomechanics 3 227-231.
H.4. RekoMenduojAMi leidiniAi
HSE (2005) Whole-body vibration – control of Vibration at Work Regulations 2005. guidance on Regulations L141 HSE Books 2005 ISBN 0 7176 6126 1
HSE (2005) control back-pain risks from whole-body vibration: Advice for employers on the control of Vibration at Work Regulations 2005 INDg242(rev1) HSE Books 2005 ISBN 0 7176 6119 9
HSE (2005) Drive away bad backs: Advice for mobile machine operators and drivers INDg404 HSE Books 2005 ISBN 7176 6120 2
Bongers et al (1990) and Boshuizen et al (1990 a,b) in: Bongers Pm, Boshuizen Hc. Back Disorders and Whole body vibration at Work.
gruber, H.; mierdel, B. guidelines for risk assessment. Bochum: VTI Verlag 2003.
Hartung, E Dupuis, H. christ, E. Noise and vibration at the workplace: The measurement booklet for the practitioner. Edited bei Institute of Applied Work Science (Institut für angewandte Arbeitswissenschaft e.V.), Adaptation and Editorial: Wilfried Brokmann. 2nd run. cologne, Wirtschaftsverlag Bachem, 1995. (vokiečių kalba)
INRS. (1992) Driving smoothly. How to adjust your suspension seat. Lift truck and seat manufacturers. Edition INRS, ED1372. (prancūzų kalba)
INRS. (1993) Driving smoothly. choosing and maintaining suspension seats for fork-lift trucks. Edition INRS, ED1373. (prancūzų kalba)
INRS. (1998) Driving smoothly. A suspension seat to ease your back. Farmers. Edition INRS, ED 1493. (anglų ir prancūzų kalbomis)
INRS. (1998) Driving smoothly. Help your customers to stay fit. Distributors of farm machinery seat. Edition INRS, ED 1494. (anglų ir prancūzų kalbomis)
INRS. (1998) Driving smoothly. Selection and replacement of tractor and farm machinery seats. Farm inspectors. Edition INRS, ED 1492. (anglų ir prancūzų kalbomis)
INRS. The spine in danger. Edition INRS, ED 864, 2001. (anglų ir prancūzų kalbomis)
ministère fédéral de l’Emploi et du Travail (Belgique) Vibrations corps total. Stratégie d’évaluation et de prévention des risques. D/1998/1205/72 (prancūzų kalba)
centres de mesure Physique (cmP) and Institut National de Recherche et de Sécurité (INRS). guide to evaluate vibration at work. Part 1 : Whole body vibration transmitted by mobile machines. Edited by INRS. 1998 and Part 3 : Whole body vibration transmitted by fixed machinery. Edited by INRS. 2004. (prancūzų kalba)
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– a
-h pr
ied
aS.
101
Saint Eve P., Donati P. Prevention of spine disorders at the driving place of fork lift trucks. Document pour le médecin du travail n°54, 2nd term 1993 (prancūzų kalba).
ISSA. (1989) Vibration at work. Published by INRS for International section Research of the ISSA. (anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbomis)
Protection against vibration: a problem or not? Leaflet of the Federal Institute for Occupational Safety and Health (FIOSH) (Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin (BAuA)).
Dupuis, H. Diseases due to whole-body vibration. In: manual of Occupational medicine: Occupational physiology, occupational pathology, prevention. Konietzko, Dupuis. Landsberg a.L.: ercomed-Verl.-ges., Loose-leaf-edt. chap. IV-3.5. (vokiečių kalba)
Hartung, E.; Heckert, ch.; Fischer, S.; Kaulbars, U. Load by mechanical vibration. Knietzko, Dupuis, Letzel (Hrsg.): manual of occupational medicine, ecomed Landsberg, chap. II-3.1., 1-16 (33. completion 8/08). (vokiečių kalba)
Homberg, F; Bauer, m. New VDI-Directive 2057:2002 – Former measuring values can be used further on. VDI-Berichte Nr. 1821 (2004), S. 239-250.
Federal Institute for Occupational Safety and Health (FIOSH) Protection against vibrations at the workplace (Technics 12). (Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin).
Federal Institute for Occupational Safety and Health (FIOSH) Load of vibration in the building industry (technics 23). Serial “technics” of the (Bundesanstalt für Arbeitsschutz und Arbeitsmedizin).
Neugebauer, g.; Hartung, E. mechanical vibrations at the workplace. Bochum: VTI Verlag 2002.
Schwarze, S.; Notbohm, g.; Hartung, F.; Dupuis, H. Epidemiological Study - Whole body vibration. Interconnecting research project on behalf of the HVBg, Bonn 1999.
ISPESL. La colonna vertebrale in pericolo. Vibrazioni meccaniche nei luoghi di lavoro : stato della normativa. (italų kalba)
H.5. inTeRneTo sveTAinĖs
www.humanvibration.com Bendroji informacija apie žmogų veikiančią vibraciją, įskaitant nuorodas į įvairias interneto svetaines šia tema
www.vibration.db.umu.se/HavSok.aspx?lang=en Vibracijos intensyvumo duomenys
http://www.las-bb.de/karla/Vibracijos intensyvumo duomenys
www.hse.gov.uk/vibration/wbv/wholebodycalc.htmPoveikio skaičiuoklė
www.dguv.de/bgia/de/pra/softwa/kennwertrechner/index.jsp
Poveikio skaičiuoklė
103
II D
ALI
S Vi
są ž
mog
aus k
ūną
veik
ianč
ios v
ibra
cijo
s ger
osio
s pat
irtie
s vad
ovas
– r
od
yklė
A
A(8) .......................................................................................................45
apribotos kūno padėtys ..........................................................59
B
bekelė .................................................................................................64
D
darbo tvarkaraščiai .............................................................. 61, 76
darbo užduočių ir procesų planavimas .........................37
darbovietės atstovai ........................................................... 74, 77
dažninė svertis ....................................................................... 82, 97
dažninis svertinis pagreitis ..................................... 70, 82, 88
dažnis ..................................................................................................82
dydis .....................................................61, 64, 69, 71, 77, 82, 89
E
ergonominiai veiksniai ..................................................... 63, 64
g
gamintojai ........................................................................................65
greitis ................................................................................... 69, 71, 82
I
importuotojai ................................................................. 19, 25, 68
J
juosmens skausmas ................................................... 75, 76, 85
K
kasdienis poveikis: A(8) ............................................................91
kasdienis poveikis: VDV ............................................................92
kasdienio poveikio ribinė vertė........................... 89, 90, 91
kasdienio veikimo vertė ..........................................................59
kasdienis vibracijos poveikis ......................... 59, 61, 71, 75
kasdienis vibracijos poveikis, A(8) ......................................91
kolektyvinės priemonės .................................................. 61, 76
konsultavimas ir dalyvavimas...............................................61
kontrolės strategija ............................................................. 13, 23
krovinių krovimo rankomis direktyva ..............................64
kūno padėtis ........................................................... 63, 65, 75, 85
kvalifikuotas gydytojas ............................................. 79, 80, 96
L
ligos istorija ......................................................................................96
m
mašinos ...................................................................... 68, 71, 75, 89
mašinų direktyva .................................................................. 68, 75
matavimai .........................................................................................70
medicininiai dokumentai .......................................................79
medžiagų apdorojimas ............................................................85
mokymas ir informavimas .............................................. 76, 81
N
neapibrėžtumas............................................................................71
nepatogios kūno padėtys ......................................................45
nomograma ............................................................................ 86, 88
P
pagreitis ..................................................................................... 70, 82
pagrindų direktyva ..................................................... 60, 65, 73
pakaitas ..............................................................................................45
pasirinkimas .................................................................... 61, 73, 74
pasisukimas .....................................................................................27
pavojaus vertinimas ................................................... 61, 63, 73
pečiai ...................................................................................................27
pereinamieji laikotarpiai ..........................................................57
pirkimo strategija ................................................................. 61, 75
poslinkis .............................................................................................82
poveikio taškų sistema ..................................................... 89, 94
poveikio trukmė ................................................... 59, 61, 67, 85
RodyklĖ
104
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
R
rankinis apdorojimas ................................................. 11, 12, 24
S
šiurkštus pagrindas .....................................................................47
T
techninė priežiūra ....................................................... 61, 71, 75
tiekėjas........................................................................................ 75, 76
V
vairuotojai......................................................................... 59, 76, 85
važiavimo būdai ...........................................................................47
VDV ....................................................................................... 70, 82, 92
veikimo vertė.......................................................... 63, 69, 73, 86
vibracijos direktyva ............................................................. 59, 60
vibracijos dydis ...................................................... 61, 64, 68, 71
vibracijos dozės vertė ....................................................... 59, 71
vibracijos dozės vertė, VDV .................................... 61, 70, 82
vibracijos intensyvumas .................................................. 75, 97
vibracijos kontrolės priemonės ...........................................77
vibracijos pavojaus vertinimas .................................... 63, 76
vidutinė kvadratinė vertė ............................................... 70, 75
W
Wd svertis ................................................................................. 82, 97
Wk svertis .................................................................................. 82, 97
EURO
POS
PARL
Am
ENTO
IR T
ARy
BOS
DIR
EKTy
VA 2
002/
44/E
B
105
euRoPos PARlAMenTo iR TARybos diRekTyvA 2002/44/EB2002 m. birželio 25 d. dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizinių veiksnių (vibracijos) keliama rizika darbuotojams (šešioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)
EUROPOS PARLAmENTAS IR EUROPOS SąJUNgOS TARyBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 137 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą (1), pateiktą pasikonsultavus su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu,
atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3), atsižvelgiant į 2002 m. balandžio 8 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,
kadangi:
(1) Pagal Sutartį Taryba direktyvomis gali patvirtinti būtiniausius reikalavimus siekiant gerinimo, ypač darbo aplinkos, kad būtų užtikrintas geresnis darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygis. Tokiose direktyvose reikėtų vengti nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, galinčius varžyti mažųjų bei vidutinių įmonių steigimą ir plėtrą.
(2) Komisijos komunikate dėl savo veiksmų programos, susijusios su Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija, numatyti būtiniausi sveikatos ir saugos reikalavimai, susiję su fizinių veiksnių keliama rizika darbuotojams. 1990 m. rugsėjį Europos Parlamentas priėmė rezo-liuciją dėl šios veiksmų programos (4), kviesdamas Komisiją pirmiausia parengti konkrečią direktyvą
dėl triukšmo bei vibracijos ir kitų darbo vietoje pasireiškiančių fizinių veiksnių keliamos rizikos.
(3) Visų pirma būtina imtis priemonių darbuotojams apsaugoti nuo vibracijų keliamos rizikos, įvertinus jų padarinius darbuotojų sveikatai ir saugai, ypač pasireiškiantį raumenų, kaulų struktūros, neurologiniais ir kraujagyslių pakenkimais. Tokios priemonės turi ne tik užtikrinti kiekvieno atskiro darbuotojo sveikatą ir saugą, bet ir sudaryti būtiniausią apsaugos pagrindą visiems Bendrijos darbuotojams, kad būtų išvengta galimų konkurencijos iškraipymų.
(4) Šioje direktyvoje nustatyti būtiniausi reikalavimai, valstybėms narėms paliekant galimybę laikytis šių arba priimti palankesnes nuostatas dėl darbuotojų apsaugos, ypač — nustatyti žemesnes vibracijų kasdienio veikimo vertes arba kasdienio poveikio ribines vertes. Pradėjus taikyti šią direktyvą, neturėtų pablogėti esama padėtis kiekvienoje valstybėje narėje.
(5) Apsaugos nuo vibracijos sistema turi apsiriboti siektinų tikslų, atsižvelgtinų principų ir naudotinų pagrindinių verčių apibrėžimu, kuris nebūtų perdė-tai smulkus, kad valstybės narės galėtų lygiaverčiai taikyti būtiniausius reikalavimus.
(6) Vibracijos poveikio dydį galima veiksmingiau su-mažinti, kai įrengiant darbo vietas yra atsižvelgia-ma į prevencines priemones ir parenkamos darbo priemonės, tvarka bei metodai, kad pirmiausia ri-zika šaltinyje būtų kuo mažesnė. Šitaip nuostatos dėl darbo priemonių ir metodų padės apsaugoti su tomis priemonėmis dirbančius ir tuos metodus taikančius darbuotojus.
1 OL c 77, 1993 3 18, p. 12 ir OL c 230, 1994 8 19, p. 3.
2 OL c 249, 1993 9 13, p. 28.
3 1994 m. balandžio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (OL c 128, 1994 5 9, p. 146), patvirtinta 1999 m. rugsėjo 16 d. (OL c 54, 2000 2 25, p. 75),
2001 m. birželio 25 d. Tarybos bendroji pozicija (OL c 301, 2001 10 26, p. 1) ir 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbta
Oficialiajame leidinyje). 2002 m. balandžio 25 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2002 m. gegužės 21 d. Tarybos sprendimas.
4 OL c 260, 1990 10 15, p. 167.
106
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
(7) Siekdami gerinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, darbdaviai turėtų daryti pakeitimus atsižvelgdami į technikos pažangą ir mokslo žinias apie vibracijų keliamą riziką.
(8) Atsižvelgiant į esamą jūrų ir oro transporto technikos lygį, neįmanoma visuomet laikytis visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikio ribinių verčių; dėl to kai kuriais atvejais turėtų būti numatyta deramai pagrįstų išimčių galimybė.
(9) Kadangi ši direktyva yra atskira direktyva, kaip apibrėžta 1989 m. birželio 12 d. Direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (5) 16 straipsnio 1 dalyje, dėl to ta direktyva taikoma vibracijos poveikiui darbuotojams apibrėžti, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių šios direktyvos nuostatų.
(10) Ši direktyva yra praktinė vidaus rinkos socialinės dimensijos kūrimo priemonė.
(11) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (5),
PRIĖmĖ ŠIą DIREKTyVą:
I SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Tikslas ir taikymo sritis
1. Šioje direktyvoje, kuri yra šešioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kurią kelia ar gali sukelti mechaninė vibracija.
2. Šios direktyvos reikalavimai taikomi veiklos rūšims, kurias vykdant darbuotojams darbe kyla arba gali kilti mechaninės vibracijos rizika.
3. Direktyva 89/391/EEB taikoma visai šio straipsnio 1 dalyje nurodytai sričiai, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) konkretesnių šios direktyvos nuostatų.
2 straipsnis
Sąvokų apibrėžimai
Šioje direktyvoje:
a) „rankas veikianti vibracija“ reiškia mechaninę vibraciją, kuri, perduota į žmogaus rankas, yra kenksminga darbuotojų sveikatai ir saugai, ypač dėl kraujagyslių, kaulų sąnarių ir raumenų sistemos, neurologinių pakenkimų;
b) „visą žmogaus kūną veikianti vibracija“ reiškia mechaninę vibraciją, kuri, perduota į visą kūną, yra kenksminga darbuotojų sveikatai ir saugai, ypač dėl galimų apatinės nugaros srities negalavimų ir stuburo traumų.
3 straipsnis
Poveikio ribinės vertės ir veikimo vertės
1. Rankas veikianti vibracija:
a) kasdienio poveikio ribinė vertė, standartizuota etaloniniam aštuonių valandų laikotarpiui, yra 5 m/s2;
b) kasdienio veikimo vertė, standartizuota etaloni-niam aštuonių valandų laikotarpiui, yra 2,5 m/s2;
Darbuotojo rankas veikianti vibracija turi būti įvertinama arba išmatuojama pagal priedo A dalies 1 punkto nuostatas.
2. Visą žmogaus kūną veikianti vibracija:
a) atitinkama valstybė narė gali pasirinkti naudoti kasdienio poveikio ribinę vertę, standartizuotą etaloniniam aštuonių valandų laikotarpiui, lygią 1,15 m/s, arba vibracijos dozės vertę, lygią 21 m/s1,75;
b) atitinkama valstybė narė gali pasirinkti naudoti kasdienio veikimo vertę, standartizuotą etaloniniam aštuonių valandų laikotarpiui, lygią 0,5 m/s, arba vibracijos dozės vertę, lygią 9,1 m/s1,75;
Visą darbuotojo kūną veikianti vibracija įvertinama arba išmatuojama pagal priedo B dalies 1 punkto nuostatas.
5 OL L 183, 1989 6 29, p. 1.
6 OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
EURO
POS
PARL
Am
ENTO
IR T
ARy
BOS
DIR
EKTy
VA 2
002/
44/E
B
107
II SKIRSNIS
DARBDAVIŲ PAREIGOS
4 straipsnis
Rizikos nustatymas ir įvertinimas
1. Atlikdamas Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, darbdavys įvertina, o prireikus išmatuoja darbuotojus veikiančios mechaninės vibracijos dydį. matavimai atliekami pagal šios direktyvos priedo A dalies 2 punkto arba B dalies 2 punkto nuostatas.
2. mechaninės vibracijos poveikio dydį galima įver-tinti laikantis tam tikrų darbo būdų ir remiantis atitinkama informacija apie tikėtinas vibracijos amplitudes, atitinkančias įrangą ar įrangos rūšis konkrečiomis naudojimo sąlygomis, panaudojant ir įrangos gamintojo pateiktą informaciją. Toks veiksmas skiriasi nuo matavimo; matuojant būti-na naudoti tam tikrus prietaisus ir taikyti atitinka-mą metodiką.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą planinį įvertini-mą ir matavimą atitinkamais intervalais turi būti pavedama atlikti kompetentingoms tarnyboms, pirmiausia atsižvelgiant į Direktyvos 89/391/EEB 7 straipsnio nuostatas dėl būtinų kompetentingų tarnybų ar asmenų. Įvertinus ir (arba) išmatavus mechaninės vibracijos poveikio dydį gauti duo-menys saugomi tinkama forma, kad vėliau juos būtų galima patikrinti.
4. Pagal Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalies nuostatas, vertindamas riziką darbdavys ypatingą dėmesį turi skirti šiems dalykams:
a) poveikio dydžiui, rūšiai ir trukmei, įskaitant visų tarpinių vibracijų arba pasikartojančių smūgių poveikį;
b) poveikio ribinėms vertėms ir veikimo vertėms, nurodytoms šios direktyvos 3 straipsnyje;
c) bet kokiems padariniams, susijusiems su ypatingai jautrių šiai rizikai darbuotojų sveikata ir sauga;
d) bet kokiems netiesioginiams padariniams darbuotojų saugai, kuri atsiranda dėl mechaninės vibracijos ir darbo vietos ar kitų darbo priemonių sąveikos;
e) pagal atitinkamas Bendrijos direktyvas darbo priemonių gamintojo pateiktai informacijai;
f ) ar naudojamas priemones galima pakeisti kitomis, suprojektuotomis taip, kad mechaninės vibracijos poveikis būtų minimalus;
g) visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikiui, ilgesniam už įprastinį darbo laiką, už kurį atsako darbdavys;
h) ypatingoms darbo sąlygoms, pvz., žemoms temperatūroms;
i) visai kitai atitinkamai informacijai, gautai po sveikatos patikrinimų, įskaitant paskelbtą informaciją.
5. Darbdavys turi turėti rizikos įvertinimą pagal Direktyvos 89/391/EEB 9 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas ir nurodyti, kokių priemonių reikia imtis pagal šios direktyvos 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Toks rizikos įvertinimas turi būti įrašytas tinkamoje laikmenoje, laikantis nacionalinės teisės aktų ir nusistovėjusios tvarkos; jame gali būti darbdavio pagrindimas, kad dėl mechaninės vibracijos keliamos rizikos pobūdžio ir dydžio, papildomas išsamesnis rizikos įvertinimas nebūtinas. Rizikos įvertinimas turi būti nuolat atnaujinamas, ypač tuomet, jei yra žymių pasikeitimų, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali netikti arba kai tai būtina, atsižvelgiant į sveikatos patikrinimų rezultatus.
5 straipsnis
Poveikio pašalinimo arba sumažinimo priemonės
1. Atsižvelgiant į technikos pažangą ir rizikos valdymo jos šaltinio viduje galimybes, mechaninės vibracijos keliama rizika turi būti pašalinta dar pačiame šaltinyje arba kiek įmanoma sumažinta.
Tokia rizika turi būti mažinama laikantis Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 2 dalyje išdėstytų pagrindinių prevencijos principų.
2. Remdamasis 4 straipsnyje nurodytu rizikos įvertinimu, kai viršijamos 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodytos veikimo vertės, darbdavys privalo parengti ir įgyvendinti techninių ir (arba) organizacinių priemonių programą, skirtą mechaninės vibracijos poveikiui ir susijusiai rizikai kuo labiau sumažinti, ypač atsižvelgdamas į:
a) kitus darbo metodus, kuriuos taikant mechaninės vibracijos poveikis yra mažesnis;
b) atitinkamos ergonomiškos konstrukcijos ir, atsižvelgiant į atliktiną darbą, kuo mažesnę vibraciją sukeliančių darbo priemonių pasirinkimą;
108
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
c) ūpinimą pagalbine įranga, sumažinančia sužalojimus, kuriuos lemia vibracija, pvz., veiksmingai visą žmogaus kūną veikiančią vibraciją mažinančių sėdynių ir į rankas perduodamą vibraciją mažinančių rankenų įrengimą;
d) atitinkamas darbo priemonių, darbo vietos ir darbo vietų sistemų techninės priežiūros programas;
e) darbo vietų įrengimą ir išdėstymą;
f ) pakankamą darbuotojų informavimą ir mokymą teisingai bei saugiai naudoti darbo priemones, kad mechaninės vibracijos poveikis jiems būtų kuo mažesnis;
g) poveikio trukmės ir intensyvumo apribojimą;
h) atitinkamus darbo ir poilsio režimus su pa-kankamomis poilsio pertraukomis;
i) vibracijos veikiamų darbuotojų aprūpinimą drabužiais apsaugoti nuo šalčio ir drėgmės.
3. Kiekvienu atveju darbuotojai neturi būti veikiami didesnių kaip poveikio ribinės vertės dydžio vibracijų.
Jei, nepaisant priemonių, kurių darbdavys ėmėsi, kad būtų laikomasi šios direktyvos, poveikio ribinės vertės yra viršijamos, darbdavys nedelsdamas privalo imtis veiksmų poveikiui sumažinti žemiau ribinės vertės. Jis privalo nurodyti priežastis, kodėl poveikio ribinė vertė buvo viršyta, ir atitinkamai papildyti apsaugos ir prevencines priemones, kad tai nepasikartotų.
4. Pagal Direktyvos 89/391/EEB 15 straipsnio nuostatas darbdavys šiame straipsnyje nurodytas priemones suderina su reikalavimais darbuotojams, kuriems kyla ypatinga rizika.
6 straipsnis
Darbuotojų informavimas ir mokymas
Nepažeisdamas Direktyvos 89/391/EEB 10 ir 12 straipsnių reikalavimų, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai, kuriems darbe kyla mechaninės vibracijos rizika, ir (arba) jų atstovai būtų mokomi ir supažindinami su šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto rizikos įvertinimo rezultatais, ypač su:
a) priemonėmis, kurių imtasi šiai direktyvai įgyvendinti, kad būtų pašalintas arba kuo labiau sumažinta mechaninės vibracijos keliama rizika;
b) poveikio ribinėmis vertėmis ir veikimo vertėmis;
c) pagal šios direktyvos 4 straipsnį atlikto mechaninės vibracijos įvertinimo bei matavimo rezultatais ir sužalojimais, kuriuos gali sukelti naudojamos darbo priemonės;
d) tuo, kodėl ir kaip nustatyti ir pranešti apie sužalojimo požymius;
e) aplinkybėmis, kuriomis darbuotojai turi teisę į sveikatos patikrinimą;
f ) saugaus darbo būdais, kad mechaninės vibracijos poveikis būtų kuo mažesnis.
7 straipsnis
Konsultavimasis su darbuotojais ir jų dalyvavimas
Su darbuotojais ir (arba) jų atstovais konsultuojamasi ir jie dalyvauja svarstant šioje direktyvoje nagrinėjamus klausimus pagal Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnio nuostatas.
III SKIRSNIS
ĮVAIRIOS NUOSTATOS
8 straipsnis
Sveikatos patikrinimai
1. Nepažeisdamos Direktyvos 89/391/EEB 14 straipsnio reikalavimų, valstybės narės priima nuostatas, kurios užtikrina tinkamą darbuotojų sveikatos patikrinimą atsižvelgiant į šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies nurodyto rizikos įvertinimo rezultatus, jei kyla rizika darbuotojų sveikatai. Tokios nuostatos, įskaitant reikalavimus, nustatytus ligos istorijoms, ir galimybės jais naudotis, turi būti priimtos laikantis nacionalinės teisės aktų ir (arba) nusistovėjusios tvarkos.
Sveikatos patikrinimas, į kurio rezultatus atsižvel-giama taikant prevencines priemones konkre-čioje darbo vietoje, turi būti skirtas keliui užkirsti ir skubiai diagnozuoti bet kokiems sutrikimams, susijusiems su mechaninės vibracijos poveikiu. Tokie patikrinimai privalo būti paskirti, kai:
– vibracijos poveikis darbuotojams yra toks, kad dėl jo gali pasireikšti nustatoma liga ar kenksmingi sveikatai padariniai,
– tikėtina, kad liga ar padariniai pasireiškia esant konkrečioms darbuotojo darbo sąlygoms,
– egzistuoja nustatyta ligos ar kenksmingų sveikatai padarinių nustatymo metodika.
EURO
POS
PARL
Am
ENTO
IR T
ARy
BOS
DIR
EKTy
VA 2
002/
44/E
B
109
Kiekvienu atveju darbuotojai, kuriuos veikia 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodytas vertes viršijanti vibracija, turi teisę į atitinkamą sveikatos priežiūrą.
2. Valstybės narės nustato priemones, užtikrinančias, kad būtų pildomos kiekvieno darbuotojo, kurio sveikata tikrinama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, asmeninės ligos istorijos ir atnaujinami jose duomenys. Ligos istorijose pateikiama atliktų sveikatos patikrinimų suvestinė. Ligos istorijos laikomos tinkama forma, kad vėliau jas būtų galima patikrinti, atsižvelgiant į konfidencialumą.
Kompetentingos institucijos reikalavimu jai pateikiamos atitinkamų ligos istorijų kopijos. Kiekvienas darbuotojas, jam paprašius, gali susipažinti su savo ligos istorija.
3. Kai patikrinus sveikatą nustatoma, kad darbuotojas serga žinoma liga ar yra neigiamų jo sveikatai padarinių, kurie, gydytojo arba profesinės sveikatos priežiūros specialisto teigimu, atsirado dėl mechaninės vibracijos poveikio darbe:
a) gydytojas ar kitas tinkamą kvalifikaciją turintis asmuo darbuotojui privalo pranešti jo sveikatos patikrinimo rezultatus. Darbuotojas, be kita ko, turi gauti informaciją ir patarimus dėl sveikatos patikrinimų, kurie yra būtini pasibaigus poveikiui;
b) darbdavys privalo būti informuojamas apie visus svarbius sveikatos patikrinimų rezultatus, atsižvelgiant į duomenų apie sveikatos būklę konfidencialumą;
c) darbdavys privalo:
– peržiūrėti ir patikslinti pagal 4 straipsnio reikalavimus atliktą rizikos įvertinimą,
– peržiūrėti ir patikslinti priemones, skirtas 5 straipsnyje nurodytai rizikai pašalinti arba sumažinti,
– atsižvelgti į profesinės sveikatos priežiūros specialisto ar kito tinkamą kvalifikaciją turinčio asmens arba kompetentingos institucijos patarimus dėl bet kokių priemonių, reikalingų 5 straipsnyje nurodytai rizikai pašalinti arba sumažinti, įgyvendinimo, įskaitant galimybę skirti darbuotojui dirbti kitą darbą, kuris nėra kenksmingas dėl tolesnio poveikio,
– paskirti visų kitų darbuotojų, kurie susiduria su panašiais poveikiais, nuolatinius sveikatos patikrinimus ir patikrinti jų sveikatos būklę. Tokiais atvejais kompetentingas gydytojas,
profesinės sveikatos priežiūros specialistas arba kompetentinga institucija gali pasiūlyti atlikti vibracijos veikiamų asmenų medicinines apžiūras.
9 straipsnis
Pereinamieji laikotarpiai
Valstybės narės, pasikonsultavusios su darbdaviais ir darbuotojais pagal nacionalinės teisės aktus ar nusistovėjusią tvarką, vykdydamos 5 straipsnio 3 da-lyje nustatytas pareigas, nuo 2005 m. liepos 6 d. gali nustatyti ne ilgesnį kaip penkerių metų pereinamąjį laikotarpį, taikomą darbo priemonėms, kurios buvo suteiktos darbuotojams iki 2007 m. liepos 6 d. ir su kuriomis dirbant negalima laikytis poveikio ribinių verčių net ir atsižvelgus į naujausią technikos pažangą bei (arba) organizacines priemones. žemės ir miškų ūkyje naudojamoms priemonėms valstybės narės turi teisę pratęsti pereinamąjį laikotarpį daugiausia ketveriais metais.
10 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Laikydamosi darbuotojų bendrųjų sveikatos ap-saugos ir saugos principų, valstybės narės jūrų ir oro transporto srityse tinkamai pateisintomis aplinkybėmis gali nesilaikyti visų 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų visą žmogaus kūną veikiančiai vibracijai, kuomet, atsižvelgiant į darbo vietų tech-nikos lygį ir būdingus techninius reikalavimus, ne-paisant pritaikytų techninių ir (arba) organizacinių priemonių, neįmanoma neviršyti poveikio ribinės vertės.
2. Kai darbuotojus paprastai veikia žemesnių kaip 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalies b punkte nurodytų verčių dydžio mechaninė vibracija, ta-čiau protarpiais ji žymiai kinta ir kartais gali viršyti poveikio ribinę vertę, valstybės narės taip pat gali leisti nukrypti nuo 5 straipsnio 3 dalies nuostatų. Tačiau vidutinė poveikio vertė per 40 valandų turi būti mažesnė už poveikio ribinę vertę ir turi būti įrodyta, kad dėl poveikio kitimo pobūdžio dirbant tokiu būdu kyla mažesnė rizika nei dėl ribinės vertės dydžio poveikio.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas išlygas valstybės narės gali leisti pasikonsultavusios su darbdaviais ir darbuotojais pagal nacionalinės teisės aktus ar nusistovėjusią tvarką. Tokios išlygos turi būti daromos numatant sąlygas, kurios užtikrintų, kad, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, atsirandanti rizika būtų kiek galima sumažinta, o atitinkamų darbuotojų sveikatos patikrinimai būtų atliekami dažniau. Tokios išlygos peržiūrimos ir patikslinamos kas ketverius
110
Nep
rival
omas
Dire
ktyv
os 2
002/
44/E
B (V
ibra
cijo
s dar
bo v
ieto
je)
įgyv
endi
nim
o ge
rosio
s pra
ktik
os v
adov
as
metus ir atšaukiamos iškart, kai tik nebelieka jas pateisinančių aplinkybių.
4. Kas ketverius metus valstybės narės siunčia Komisijai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų išlygų sąrašą, nurodydamos tikslias priežastis ir aplinkybes, dėl kurių jos buvo priverstos leisti tas išlygas.
11 straipsnis
Techniniai pakeitimai
Priedo tik techninio pobūdžio pakeitimai dėl:
a) priimtų direktyvų, kurios techniškai suderina ir standartizuoja darbo priemonių ir (arba) darbo vietų projektavimą, statybą, gamybą ar konstravimą;
b) technikos pažangos, tinkamiausių suderintų Eu-ropos standartų ar techninių sąlygų pasikeitimų ir naujų duomenų mechaninės vibracijos srityje; priimami 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta regulia-vimo tvarka.
12 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai talkina Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnio 2 dalyje nurodytas komitetas.
2. Kuomet daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsnių nuostatos, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.
3. Komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
IV SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13 straipsnis
Ataskaitos
Kas penkerius metus valstybės narės teikia Komisijai ataskaitas apie praktinį šios direktyvos įgyvendinimą, nurodydamos darbdavių ir darbuotojų požiūrį.
Ataskaitoje turi būti aprašyta geriausia vibracijos prevencijos nuo sveikatai kenksmingų padarinių praktika ir kitos darbo organizavimo formos, taip pat valstybių narių veiksmai supažindinant su tokia geriausia praktika.
Remdamasi tokiomis ataskaitomis, Komisija atlieka bendrą direktyvos įgyvendinimo, įskaitant įgyvendinimą atsižvelgiant į mokslinius tyrimus ir mokslinę informaciją, įvertinimą ir informuoja Europos Parlamentą, Tarybą, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą bei Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamąjį komitetą ir, jei būtina, siūlo pakeitimus.
14 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinės teisės aktus
1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2005 m. liepos 6 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai. Jos taip pat pateikia pereinamojo laikotarpio priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi pagal 9 straipsnio nuostatas, sąrašą, kartu su jų pateisinimo priežastimis.
Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimamas ar priimtas nacionalinės teisės aktų nuostatas.
15 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
16 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Liuksemburge, 2002 m. birželio 25 d.
Europos Parlamento vardu
Tarybos vardu
Pirmininkas PirmininkasP. COX J. MATAS I PALOU
EURO
POS
PARL
Am
ENTO
IR T
ARy
BOS
DIR
EKTy
VA 2
002/
44/E
B
111
PRIEDAS
A. RANKAS VEIKIANTI VIBRACIJA
1. Poveikio įvertinimas
Rankas veikiančios vibracijos poveikio dydis įvertina-mas apskaičiuojant kasdienio poveikio vertę, stan-dartizuotą aštuonių valandų etaloniniam laikotarpiui A(8), išreikštą dažninio svertinio pagreičio verčių, nustatytų ISO standarto 5349-1(2001) 4 ir 5 skyriuose ir A priede apibrėžtose stačiakampio ašyse ahwx, ahwy ir ahwz, kvadratų sumos kvadratine šaknimi (bendrąja vidutine kvadratine verte).
Poveikio dydis gali būti įvertintas apytikriais apskaičiavimais pagal gamintojų pateiktą informaciją apie naudojamų darbo priemonių skleidžiamų vibracijų dydį, remiantis konkrečia darbo metodika arba matavimais.
2. Matavimas
Jeigu matuojama pagal 4 straipsnio 1 dalies nuostatas:
a) galima taikyti pavienių matavimų metodiką, ku-rios rezultatai privalo atitikti tipinį tiriamos me-chaninės vibracijos poveikį darbuotojui; taikoma metodika ir naudojami prietaisai privalo būti pri-taikyti konkrečioms matuojamos mechaninės vi-bracijos charakteristikoms, aplinkos veiksniams ir matavimo prietaiso charakteristikoms pagal ISO standartą 5349-2(2001);
b) jei tiriami prietaisai, kuriuos reikia laikyti abiem rankomis, būtina matuoti poveikį kiekvienai rankai. Poveikis nustatomas imant didesniąją vertę; turi būti pateikta ir informacija apie poveikį kitai rankai.
3. Trukdžiai
4 straipsnio 4 dalies d punktą taikyti ypač tuomet, kai mechaninė vibracija trukdo tinkamai naudotis valdymo įtaisais ar įvertinti skaitiklių rodmenis.
4. Netiesioginė rizika
4 straipsnio 4 dalies d punktą taikyti tuomet, kai mechaninė vibracija mažina konstrukcijų stabilumą ar sujungimų patikimumą.
5. Asmeninės apsaugos priemonės
Asmeninės apsaugos priemonės nuo rankų vibracijos gali būti numatytos 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoje priemonių programoje.
B. VISą žmOgAUS KūNą VEIKIANTI VIBRAcIJA
1. Poveikio įvertinimas
Vibracijos poveikio dydis įvertinamas apskaičiuojant kasdienį poveikį A(8), išreikštą kaip vidutinė laikinė pagreičio vertė aštuonių valandų trukmei, apskaičiuotą kaip dažninių svertinių pagreičių, nustatytų ISO standarto 2631-1(1997) 5, 6 ir 7 skyriuose, A ir B prieduose apibrėžtose trijose stačiakampio ašyse (1,4awx, 1,4awy ir awz; sėdinčio arba stovinčio darbuotojo atžvilgiu) didžiausia (vidutinė kvadratinė) vertė arba didžiausia vibracijos dozės vertė (VDV).
Poveikio dydis gali būti įvertintas apytikriais apskaičiavimais pagal gamintojų pateiktą informaciją apie naudojamos darbo įrangos skleidžiamų vibracijų dydį, remiantis konkrečia darbo metodika arba matavimais.
Jūrų laivininkystėje valstybėms narėms leidžiama vertinti tik didesnio kaip 1 Hz dažnio vibracijas.
2. Matavimas
Kai matavimai atliekami pagal 4 straipsnio 1 dalį, galima taikyti pavienių matavimų metodiką, kurios rezultatai turi parodyti mechaninės vibracijos poveikį konkrečiam darbuotojui. metodika turi būti pritaikyta prie konkrečių matuojamos mechaninės vibracijos charakteristikų, aplinkos veiksnių ir matavimo prietaiso charakteristikų.
3. Trukdžiai
4 straipsnio 4 dalies d punktą taikyti ypač tuomet, kai mechaninė vibracija trukdo tinkamai naudotis valdymo įtaisais ar įvertinti skaitiklių rodmenis.
4. Netiesioginė rizika
4 straipsnio 4 dalies d punktą taikyti ypač tuomet, kai mechaninė vibracija mažina konstrukcijų stabilumą ar sujungimų patikimumą.
5. Poveikio pratęsimas
4 straipsnio 4 dalies g punktą taikyti ypač tuomet, kai, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, darbuotojas gali naudotis darbdavio prižiūrima poilsio vieta; visą žmogaus kūną veikiančios vibracijos poveikis tokioje vietoje turi būti sumažintas iki jų paskirtį ir naudojimo sąlygas atitinkančio dydžio, nebent būtų force majeu-re aplinkybės.
Europos Komisija
Neprivalomas Direktyvos 2002/44/EB (Vibracijos) darbo vietoje įgyvendinimo gerosios praktikos vadovas
Liuksemburgas: Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras
2009 — 111 p. — 21 x 29,7 cm
ISBN 978-92-79-07540-7
Kaip įsigyti ES leidinių?
Parduodamų Leidinių biuro leidinių galima rasti EU Bookshop adresu: http://bookshop.europa.eu/. Ten galima pateikti užsakymą pasirinktam pardavimo biurui.
Norėdami gauti mūsų pardavimo biurų visame pasaulyje sąrašą, kreipkitės faksu (352) 29 29-42758.
Neprivalomas Direktyvos 2002/44/EB(Vibracijos darbo vietoje)
įgyvendinimo gerosios praktikos vadovas
KE-70-07-108-LT-C
http://ec.europa.eu/social/
Jus domina Europos Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato leidiniai?
Jų galite parsisiųsti iš:http://ec.europa.eu/employment_social/emplweb/publications/index_en.cfm
arba nemokamai užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/employment_social/sagapLink/dspSubscribe.do?lang=en
ESmail yra informacinis elektroninis biuletenis, leidžiamas Europos Komisijos Užimtumo,
socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinio direktorato.
Jį galite užsiprenumeruoti internete:http://ec.europa.eu/employment_social/emplweb/news/esmail_en.cfm
ISBN 978-92-79-07540-7
Europos Komisija