netikri liudytojai_1

8/14/2019 Netikri liudytojai_1

1/13

UDK 29Ro - 59

Jvadas

Sios knygos leidybq paremeSigitas Gideika ir Jakob Tie/mann.

ISBN 9986-40]-45-3 P. Rogosin, ]995 Vertimas i lietuvil} kalbq,

Ieidykla "Jona", ]997

Skaitytojau, Jus atsivertete aktualiq, "Jon os" leidyklos parengtq ir isleistq knygel~ apie vienq labiausiai zinomQ religiniQ organizacijQ - Jehovos liudytojus. Lietuvoje N buta jau iki Antrojo pasaulinio karo bendruomene buvo iregistruota 1935 m. SovietQlaikais, kaip ir daugelis kitQkonfesiN, Jehovos liudytojai patyre ziaurius persekiojimus, taciau, reikia pasakyti, sugebejo islaikyti savo tikejimq. Jie sayo veiklqvisiskai atkure tik Lietuvai vel atgavus nepriklausomyb~ - siandien skaiciuojama apie 1,5 tukstanCiojehovininkQ (pasaulyje organizacija turi apie 10 min.nariQ); Lietuvoje yra 30 bendruomeniQ, lietuvilJ kalbaleidziamos knygos, brosiuros, zurnalas "Sargybosbokstas". Galbut sie zmones yra aplank~ jau ne vienq ismust} Uei ne - artimiausiu metu taip tikriausiai ivyks,nes jie ipareigoti Jehovos vardq paskelbti kiekvienamzmogui). Visa tai kaip tik ir leidzia kalbeti apie Jumspristatomos knygeles aktualumq.Zinoma, reiklesnis skaitytojas pastebes gana kategoriskq (daznai net ne itin pagarblJ) autoriaus tonq kalbantapie "klaidatikius", kuris, matyt, kyla is radikalauskrikscionisko angazuotumo. Gali iskilti ir klausimas,kiek teisetai Jehovos liudytojlJ organizacija vadinama

3


2/13

"sekta"? Religijos sociologai, isskirdami sektai bildingus bruozus, vis\! pirma pazymi tokius is j\!: izoliacijanuo isorinio pasaulio, nepriklausomumas ir nonkonformizmas; pasauleziuros, ideologijos, aksiologijos atskirumas; griezta hierarchine struktilra, centralizacija;autoritetingas vadovas; nari\! atsidavimas, lojalumas,fanatizmas iF didelis religingumas. 1992 m. EuroposTarybos Parlamentines asamblejos Juridini\! reikal\! irzmogaus teisi\! komisija pateike pranesimq, kuriameisskirta dar viena labai reiksminga sektos definicija,skirianti jq nuo kit\! religini\! grupi\!: "Religija suponuoja laisvq informuot\! zmoni\! pritarimq ir tikejimopriemimq, tuo tarpu zmones, stojantys i kai kurias sektas, istojimo momentu gali bilti laisvi, bet neinformuoti,o kai gauna visq informacijq, dazniausiai bilna nelaisvi". Taigi galime teigti, jog sektos tikslas yra delvienl! ar kit\! priezascil! (daznai komercinil!, politini\! arideologinil!) patraukti zmones, didinti naril! skaicil!, 0ne atvirai skelbti savo doktrinq.Vokietijos Kelno Arkivyskupijos teologas VernerHobsch, tyrinej~s NRJ ir sekt\! veiklq, pateikia apibendrinancias isvadas, leidziancias identifikuoti konkreciq

religin~ grup~ kaip sektq. Pagal V. Hobsch'q, sektai visada bildingi trys bruozai: ji turi gYVqIyderi, pasizyminti ypatingu dvasiniu autoritetu ir galinti keistigrupes doktrinq; jai yra biidingas dualistinis poziiiris ipasauli - jl! pacil! teigimu, priklausymas grupei yrapirmoji isgelbejimo sqlyga; sekta atsiriboja nuo isoriniopasaulio - informacija apie ji sektos narius pasiekiatik "perfiltruota". Cia galima padaryti isvadq, jog sektakaip bendrija, kuri pasizymi nepagarba zmogaus asmeniui, siekiaji kontroliuoti, zlugdo jo autentiskq raiskq ir4

jvairiais bildais riboja laisvo pasirinkimo galimyb~, isesmes negali bilti krikscioniska. Tai paste beta ir 19861Tl. Vatikano skelbtame pranesime apie Sektas, kultus irnaujus religinius judejimus, kuriame nurodoma, kadsekta visada skelbia savo isskirtinumq ir taip pati saveapriboja nuo krikscionisk\! baznycil} bei baznytinil}bendruomenil!. Ji galinti biiti krikscioniskos kiImes, betivairiais bildais pati neigia savo krikscioniskumq(pavyzdziui, be Biblijos skelbdama dar koki nors savosusikurtq apreiskimo saltini - lyderio nuomon~ ar jam"apreikstq" tekstq, laikant ji Iygiaverciu SventajamRastui). Stiprinant sektantiskus bruozus, krikscioniskumas prarandamas, pradedami kelti tikslai, kurieyra gresmingi laisvai asmens egzistencijai. Norint juospateisinti, neisvengiama ir doktrinos korekcijos dazniausiai atmetama triasmenio Dievo s,amprata arbaneigiamas Jezaus Kristaus dieviskumas. Panasiu keliunuejo ir Jehovos liudytojl! organizacija. Ji, be kita ko,turi ir visus kitus cia isvardintus sektai biidingus bruozus. Pavyzdziui, skelbia, jog visi, kurie gyvena siandien ir nepriima sios organizacUos propaguojamo paklusnumo "vienintelei teisetai Zemes vyriausybei" vadovaujanciai korporacijai Brukline, neisvengiamaisudegs Jehovos pykcio ugnyje; taigi garantuotasmegavimasis amzinuoju zemiskuoju Rojumi pripazistamas tik bendrijos nariams, tuo tarpu net ir "sansas"tiikstantmetineje karalysteje - tik Jehovos liudytoj\!skelbimo negalejusiems isgirsti, daugiausiai praejusiaisamziais gyvenusiems zmonems. Jehovos liudytojai netik neskatinami naudotis nepriklausomais informacijossaltiniais ir verciami skaityti tik Bruklino korporacijosaprobuotq literatiirq, bet taipogi jie yra kvieciami neda-

5


3/13

lyvauti jokiame pilietiniame-visuomeniniame gyvenime (pavyzdziui, jiems negalima dalyvauti rinkimuose,taip patvirtinant, jog paklUsta organizacijos nariai tik"dangiskajai" Jehovos "vyriausybei", atstovaujamaiJehovos liudytojlJ vadovybes Brukline). Jehovos liudytojlJ vadovas - prezidentas - turi is tieSl}milziniskusigaliojimus - gali koreguoti doktrinq, skelbti vis naujas "pranasystes": jo zodis jehovininkams yra sventas irnekvestionuotas. Atsizvelgiant i visa tai, religijossociologijos zodynai daznai ivardina Jehovos liudytojus kaip klasikin~ sekt~, t. y. grupy, ne tik pilnai turinciq visus sektai irjos santykiui su aplinkiniais biidingus bruozus, bet ir gyvuojanciq jau antrq simtmeti.Kaip kyla ir kuo pavojingas sektantiskumas?NaujlJjlJ religiniq judejimq specialiste, dr. F. Valentin(Austrija) Jehovos liudytojus priskiria pseudokrikscionisklJ "sventumo grupil!" kategorijai (be pastarlJjlJcia dar telpa mormonai ir "KrikscionilJ mokslo" baznycia). SilJ bendrijq sektantiskumas kildintinas is neadekvacios sventumo sampratos, kuri sventumq apibrezia nekaip Oievui pasvystq gyvenimq ar veiksmq, kylanti isbuvimo Viespaties artumoje, bet kaip tam tikrlJ taisyklilJ laikymqsi, "tikrojo mokymo" ispazinimq. Toks"sventumas" neisvengiamai bus susijys su absoJiuciasavos didybes ir isskirtinumo pajauta - cia jauprasideda pavojai ne tik zmogaus sielai, bet ir visaivisuomenei, kurioje sekta bando isitvirtinti: juk ji veikia galios principu - svarbiausia tokiai organizacijaiyra didinti savo itakq ir justi jegq, kovoje su "setoniskuoju aplinkiniu pasauliu". Taip sociumui nesamadestrukcijos, susiskaldymo, "tei silJjlJ" ir "pasmerktlJj lJ"nesutaikomos kovos idejos.6

Baigiant - dar keletas zodziq apie JiislJ rankoseesanciq knygely. Ji gali labai praversti ypatingai tiems,kurilJ seimos nariai jau isitrauke i sektq ar kurie patysatakuojami nenuilstanciq "liudytojq". Mat Jehovosliudytojai, manipuliuodami Biblijos citatomis, istrauktomis is konteksto, megina irodineti savq mokymq pagristumq - taip jie suglumina gerai Sventojo RastoneZinanti zmogq; tuo tarpu sioje knygeleje taip patgausu jehovininklJ ypatingai nemegiamlJ Biblijoscitatq, kuriomis gali pasinaudoti kiekvienas ginantisautentiskq krikscioniskq tikejimq ar norintis earodytiJehovos liudytojlJ sampratq nepagristumq. Zinoma,reiktq pasakyti,jog knygeles autorius protestantas, irjopateikiamos kai kurios doktrinos gali biiti ne visaiiprastos skaitytojui katalikui - kaip, pavyzdziui,grieZtas pirmojo ir antrojo prisikelimq atskyrimas. Bettai, manau, tik paskatins brolius krikscionis giliau pasidometi vieni kitlJ, 0 ir savo pacilJ, tikejimo tiesomis.

Ariinas Peskaitis,Vilniaus UniversitetoReligijos studijq ir tyrimlJ centro bendradarbis

7


4/13

KAS YRA SIE ZMONES?Kas is musQ judriose miestQ gatvese nemate vyrQ irmoterQ, po vien'l stovinciQ prie sienos su baltu drobiniu

krepsiu ant peties ir prie krutines laikanciQ zurnal'l?"Kas yra sie zmones?" - klauseme sav~s.Kas is musQ neatidare durQpasibeldusiems lanky tojams ar lankytojoms su prigrustais krepsiais? Maloniaisypsodamiesi jie prisistato es'l Jehovos liudytojai irpraso leisti uzeiti minutelei ir kartu su jumis paskaitytiDievo Zodi ir pasimelsti.Kodel gi ne? Jus pakvieciate juos uzeiti "minutelei"ir, kai. nelaukti sveciai isitaiso svetaineje, jus karstligiskai ieskote atsakymo i klausim'l: "Kas yra sie zmones?"

Sie zmones - CarIzo Raselo mokymo pasekejai,pasivadin~ "Jehovos liudytojais".Uzej~ pas jus ir atlapoj~ savo krepsius, jie neprade

da skaityti Dievo Zodzio ar melstis, 0 siUlo pirkti atnest'l literatur'l, kuri'l leidzia dideliu tirazu ivairiomis kalbomis. Ypatingai populiarus zurnalas "Sargybos bokstas". Kai kurias knygas jie sutinka "palikti perskaityti",sakydami, kad kuri'l nors savaites dien'l, kai jus busitemaziau Jlzsiem~, jie pasireng~ susitikti dar kart'l. Jumssutikus, atsitiktinius vizitus jie pavercia reguliariomis"Biblijos pamokomis" jusQ namuose, dalyvaujant jusQgiminems, artimiausiems draugams ir kaimynams. Taipbrukamos Jehovos liudytojl] paziuros.

9


5/13

KADA IR KAlP SUSIKURE Sl ORGANIZACIJA?Jehovos liudytojv organizacija atsirado apie 1874metus.J,! ikiln~ amerikietis Carlzas Raselas (Charles Ru

ssell). Jis gime Pitsburgo mieste (Pensilvanija) religingoje seimoje. Bildamas dar mazas, Carlzas susirgo ypatinga persekiojimo manija. Ikyri mintis apie neisvengiamas pragaro kancias nepaliko berniuko ne minutei.Veliau, veikiamas tos pacios minties, jaunasis Carlzasstengesi dievobaimingai gyventi ir nepraleisdavo progos perspeti savo draugus, nelankancius maldos namv,kad jie neisvengs amzinv kanciv.Po keleriv metv Raselas susitiko su vienu tuo metunaujos Septintos dienos adventistlJ baznycios salininku,kuris netikejo ir piktai neige pragar,! ir amzinas kancias.Carlzas Raselas su dziaugsmu patikejo sia niekuo nepagrista ideja ir uoliai skelbe "nauj~,!" krikscionyb~ krikscionyb~ be Dievo teismo ir bausmes.Tuo metu Carlzas buvo smulkus prekybininkas, par

davinejantis galanterijos prekes. Todel jis turejo puikiasgalimybes skelbti savo isitikinimus kaimo pirkejams.

1884 metais Raselas uzsiaugino barzd,! ir per spaud,!pasiskelbe es,!s naujosios baznycios pastorius. Amerikoje, kaip ir reikejo tiketis, laikrascilJ reporteriai susidomejo "naujos sektos ikilrejo" biografija ir nesykstejovietos jo pateiktai medziagai. Amerikos reporteriai isspausdino savo laikrasciuose ne tik tai, k,!jiems pasakeRaselas, bet ir tai, k~ jie mate ir isgirdo is zmonos, giminilJ ir ji supusilJ zmonilJKaip rase spauda, "pas.torius" Raselas pasirode es,!s

ne vien "apsisaukelis", pastorius be jokilJ teisilJ ir palai-10

minimo, bet ir nedorovingas zmogus. Nebiltina cia karloti viso to, kas buvo parasyta laikrasciuose apie nedor,!charakteri ir zem,! elgesi "pastoriaus" -prekiautojo, siilliusio savo prekes ir mokym,! apie nuodemes nebaudziamum,! namlJ seimininkems, kurilJ vyrai tuo metubuvo darbe.Dokumentais irodytas gedingas "pastoriaus" Carlzorysys su "naujojo" mokymo pasekejomis priverte jozmon'! skirtis. "Pastoriaus" Raselo teismo procesas nuskambejo po vis,! Amerik,!. Carlzas bei jo gerbejos negaiIejo piniglJ ir apskunde nuosprendi auksciausiomsteismo instancijoms. Vis delto "pastorius" buvo pripazintas kaltu del neistikimybes zmonai ir tironisko elge-SIO su Ja.Turedamas stambias piniglJ sumas ir dideli turt,!,Raselas spejo perduoti ir legaliai perrasyti visas savolesas ir teises toms "raselistlJ" organizacijoms, kuriasjis neviesai, bet visiskai kontroliavo. Biltent taip CarIzas ateme is zmonos priteistas jai lesas, dar kart'! parodydamas savo "moral urn'!" .Naudodamasis savo pasekejlJ lesomis, Raselasisleido septynis savo komentarlJ tomus, pavadin~s juos"Rasto tyrinejimais". Siose knygose jis moko skaitytojus: "Geriau yra neperskaityti Biblijos, negu perskaityti j,! vis,! ir neperskaityti mana komentarlJ"Raselas isdidziai pareikSdavo, kad iki jo dar nebuvotokio teologo, kuris taip teisingai biltlJ isaiskin~s Sven-t&.iiRast,!.Nors aiskindamas Biblij,! Raselas tvirtino ypac geraimok,!s graiklJ kalb,!, bet teisme jam teko prisiekti irprisipazinti, kad neturi teologinio iSsilavinimo, niekadair niekur nebuvo ordinuotas pastoriumi, neturi teises

II


6/13

juo biiti ir nesugeba perskaityti graikl! abeceles.Be to, buv~s gabus prekiautojas sukiire filmq skambiu pavadinimu: "Visatos kiirimo fotodrama". Vazinedamas su siuo filmu po visus Amerikos miestus ir viliodamas smalsuolil! minias, Carlzas susizere nemazqdoleril! derlil!.Taip pat Raselui praturteti padejo "Stebuklingi

kvieciai", kuriuos uz aukstq kainqjis pardavinejo tik savo vienminciams. Sie ypatingi kvieciai neva buvo penkis kartus derlingesni uz paprastuosius.Carlzas Raselas skelbe, kad jau dabar atejo Dievopazadetoji tiikstantmetine karalyste zemeje ir kad neijis, nei jo pasekejai jau niekada nemirs, nes tiikstantmetineje karalysteje nera mirties. Kaipgi buvo sukrestiir nusivyle visi jo pasekejai, kai suzinojo, jog jis miretraukinyje, vaziQojanciame per Teksasq. Raselas palikosavo didziuli kapitalq, kuri sukrove piisletos rankospaprastl! zmonil!, tapusil! paklydimo aukomis.Kai Raselq lydintys draugai suprato, kad jl! vadastuojau mirs, jie pakviete konduktoril! bei nesikq i kupe,kur gulejo Raselas, ir pasake: "Mes norime, kad jiissavo akimis pamatytumete, kaip mirsta didieji Dievovyrai!" Bet "didziojo" vyro mirtis nebuvo verta sil!kuklil! gelezinkeliecil! demesio. Mirstantis mokytojasnepasake savo draugams ne vieno zodzio. MirstantisCarlzas buvo niiiresnis uz nakti, atrode prislegtas ir netpiktas, lyg numatydamas tas "pragaro kancias", kuriasvisq gyvenimqjis taip atkakliai neige ir taip uoliai stengesi tuo itikinti kitus zmones.Raselas mire 1916 metl! lapkricio 9 dienq.

12

TOLESNIS ORGANIZACIJOS PLETOJIMASISRaselo, tvirtai isitikinusio ir teigusio, kad jis nemirs

ir kad "milijonai dabar gyvenancil! zmonil! niekada nemil's", mirtis daugeli apvyle, ir organizacijos gretos labai sumazejo. Siuo kritiniu sektos laikotarpiu atsiradokazkoks Dz. F. Ruterfordas (J. F. Rutherford) ir pradejovadovauti "judejimui". Naujasis sektos vadas pasivadino ne "pastoriumi", bet "teiseju", nors tam jis irgi neturero reikiaml! teisil!. Jis apsisauke "teiseju" vien toMI,kad, tarnaudamas kaimo advokatu Misiirio valstijoje,keliais neatideliotinais atvejais pavadavo teisejq."Teisejas" Ruterfordas pasirode eSqSinirtingas paci

fistas. Pirmojo pasaulinio karo metu jis buvo arestuotasuz pasisakymus pries karq ir Amerikos tvarkq beivyriausyb~.ISej~s is kalejimo, Ruterfordas apsistojo Kalifornijo-je, gyveno uzdarq gyvenimq, pamokslaudamas perAmerikos radijq.Ruterfordas "ispranasavo" Abraomo ir karaliausDovydo apsilankymq zemeje kiinisku pavidalu 1925metais. Laukdamas sil! dangaus gyventojl!, Ruterfordasuz surinktus pinigus jiems nupirko San Diego miesteprabangiq vilq, apstate jq brangiais baldais ir net i gara:lq pastate geriausiq automobili Laukdamas "dangausprincl!", Ruterfordas gyveno "jl!" didziuliame name irnaudojosi "jl!" automobiliu.Ruterfordas isleido knygq "Dievo arfa", kurios visuose desimtyje skyril! jis groja viena vienintele styga:po 6000 zmonijos istorijos metl! zmones turi suprasti,jog isiviespatauja Dievo valdzia zemeje. Sio "teokratinio valdymo" metu Kristus ir Jo suzadetine, pavaiz-

13


7/13

duota kaip 144000 Apokalipses skaistuoli\}, "nusipelne", kad Iikusi zmonija, gyvendama zemeje, is tikr\}j\}jrodyt\} savo paklusnum'l Dievui. TodeI visos "setoniskos" organizacijos, tai yra jvairios baznycios, turi butiisnaikintos.Ruterfordas ir jo pasekejai vadino save "visos egzistuojancios organizuotos krikscionybes priesais, nepripazjstanciais kompromis\}". Del tokio "bekompromisinio poziurio" visos religijos ir vislJ pavadinimlJbaznycios ne tik buvo sektos vadov\} isjuoktos, bet ir

parodytos kaip pagrindine vis\} pasaulio blogybilJ,nelaimilJ ir bedlJ priezastis. Nieko neisskiriant, visakrikscionybe buvo apskelbta "didziqja paleistuve","didziuoju Babilonu". Savo sekt'l jie pavadino "Dievoorganizacija", 0 visas kitas baznycias ir religijas _"velnio organizacija". Vartodami biblines s'lvokas,politines ir komercines organizacijas jie vadino Egiptu,o kataliklJ ir protestant\} baznycias ~ filistieciais, moabieciais, amonieciais, edomieciais ir t. t.Ruterfordas moke, kad visi, kurie jau yra, Dievoorganizacijoje, "Dievo stovykloje", turi grobti sielas is

"setono stovyklos", nes kitaip visi "nusidejeliai" busisnaikinti. "Nusidejeliais", zinoma, vadinami visi, kurienepriklauso jlJ sektai. Sekta - tai patikimas "prieglobscio miestas", ir tas, kas nespes jeiti j sj "miest'l", busnuzudytas "uz miesto ribos" - Harmagedono kautynese.Carlzo Raselo mokymo pasekejai kelet'l kart\} keiteorganizacijos pavadinim'l. Kai Raselas organizavo savosekt'l, jis pavadino j'l "Tukstantmetines karalystes rytmeCio ausra" bet kai jo klaidos buvo demaskuotos, greitpakeite sj pavadinim'l kitu: "Sargybos bokstas ir traktat\} draugija". Sis naujas pavadinimas buvo pakeistas14

lll'i'iu: "Liaudies tribunos asociacija". Praejo nemazaiIlliko, ir Raselas savo erezij'l pridenge nauju pavadiIIIIl1U: "Bruklino padangte". Pries Raselo mirtj sekta,vo klaidingas teorijas vel paslepe po "Tarptautines,ivcntojo Rasto tyrinetoj\} organizacijos" vardu. Nuo19J I met\} sekta vadinasi "Jehovos liudytojai", remdaIIIHsituo, kad siuo vardu Dievas vadina savo isrinktqj'ltaut'l, 0 jie ir yra toji tauta (Iz 43, 10 - 12)."Teisejas" Ruterfordas, taip pavadin~s si'l sekt'l,lIIire "princ\} rumuose" 1942 m. ir buvo priskirtas prie"svent\}jlJ". Buvo paskeIbta: "Mus\} brolis DzozefasFranklinas Ruterfordas neuzmigo mirties miegu, bet

pakeite savo prigimtj j dieviskqj'l ir dabar yra suDievu".Po Ruterfordo mirties sektos vadovu tapo NatanasH. Noras (Nathan H. Knorr), bet faktiskai sekt'l valdekomitetas, kuris anonimiskai spausdino visus savo Ieidinius."Pastoriaus" Raselo ir "teisejo" Ruterfordo paseke

jai norejo palaidoti Rutelford'l dideliame "princlJ rumlJ" dvare ir padaryti si'l viet'l taltum musulmon\} Meka, kur maldininkai eitlJ nusilenkti, bet San Diego miesto valdzia pasipriesino tokioms laidotuvems, ir JehovosIiudytojlJ planai buvo sugriauti. Numatytos "Mekos"vietoje liko tusti "princ\} rumai", kaip mirusio "pranaso" Dzozefo Franklino Ruterfordo neissipildziusiospranasystes daiktinis jrodymas. Komitetas greitai pardave "princlJ rumus", bet neissipildziusi "pranasyste"liko istorijoje ir niekada nebus pamirsta.

15


8/13

SEKTOS TIKEJIMO PAGRINDAISeptyni Raselo tomai gali buti geras pavyzdys to,kas darosi, kai neatgim~s is auksto zmogus pradedaaiskinti dvasines tiesas, nezinodamas, kad "jokiapranasyste .negali buti savavaliskai aiskinama, neseranasyste niekuomet nera atejusi zmogaus valia, bet

Sventosios Dvasios paakinti zmones kalbejo Dievovardu" (2 Pt 1,20 - 21). "Deja,juslinis zmogus nepriima to, kas ateina is Dievo Dvasios. lis tai laiko kvailyste ir nepajegia suprasti, kad tuos dalykus reikia vertinti dvasia" (1 Kor 2, 14). "Patepimas, kurj is 10 esategav~, jumyse lieka, ir nereikia, kad jus kas narsmokytlJ, nes pats 10 Patepimas moko jus visko, ir lisyra tiesa, 0 ne melas. Ir kaip lis jus pamoke, taip lameir laikykites" (1 In 2, 27). Deja, Raselas, em~sisBiblijos aiskinimo, neturejo sio "pamokancio patepimo", "nepajege suprasti" dvas'inilJ dalyklJ ar buti"Sventosios Dvasios paakintu", ir todel jo mokymenera tokios krikscioniskos tiesos ar dogmos, kurios jisneiskreiptlJ ir neparodytlJ zmonems melagingai.1950 m. lehovos liudytojai isleido savqjj "NaujqjjTestament,!" angllJ kalba. 10 tikslas - klaidingai isverstais kai kuriais graiklJ kalbos zodziais jtvirtinti savo

mokymo pagrindus. Del naujosios "terminologijos"sunku su jais kalbetis, nes jie cituoja savo biblijq, 0visus kitus Biblijos vertimus vadina suklastotais.lehovos liudytojai nepripazjsta egzistuojancios val

dzios. lie tiki "Dievo valdymu", vadinamqja "teokratija" ir, priesingai aiskiems Dievo Zodzio nurodymams(Rom 13, I - 3; 2 Pt 2, 10), niekina kiekvienq valdziq.Kristus yra krikscionybes pradininkas ir pagrindas]6

Iwi Baznycios galva, todel lehovos liudytojIJ mokymqprndesime nagrineti nuo jlJ mokymo apie KristlJ

JEHOVOS LIUDYTOJAI NEIGIA KRISTAUSDIEVISKUMA

Jehovos liudytojai nepripazjsta Jezaus Kristausdieviskumo. Argumentus paneigti Jezaus Kristausdieviskumq Carlzas Raselas pereme is zinomo eretikoArijaus, kuris buvo teistas Nikejos (325 m.) irKonstantinopolio (381 m.) susirinkimuose. Arijus moke, kad Dievo Sunus nelygus Tevui ir nera amzinas, nespats buvo sukurtas Dievo. Raselo fantazija buvo dar lakesne. Jis raso: "Kristus buvo sukurtas angelu, ir priesisikunydamas Jis buvo ne kas kitas, kaip arkangelasMykolas. Kadangi Kristus - didziausias Jehovos kurinys, Jis tapo pirmuoju, t. y. "vienatiniu", 0 paskui del Joir Jo jega buvo sukurti visi kiti angelai, jegos, valdziosir zemes kuriniai.Pagal Jehovos liudytojus, Dievas turejo du sunus,

kurie nuejo skirtingais keliais. Sunus Logos'as (Kristus) liko lojalus Dievui Tevui, 0 sunus Liuciferis (setonas) sukilo pries Dievq, ir nuo to laiko Logos'as tapovieninteliu Dievo jpediniu ir istikimu vislJ Jo jsakymlJvykdytoju. Pradzioje Dievas Tevas Liuciferj paskyrenematomo dvasinio pasaulio administratoriumi, 0Logos'q - matomo, materialaus pasaulio. ProtevilJnuodeme sulauze siq tvarkq. Tokiais nebutais dalykaisRaselas saldina savo painius aiskinimus.Jehovos liudytojai moko, kad Kristus jsikunijysprarado savo dvasinj pradq ir tapo tik zmogumi. 0 dva-

]7


9/13

s;a prisikC/~s is numirusilljll, lis prarado savo zemiskqjiprad


10/13

auksciausia dvasine dieviskosios prigimties butybe .Zmogus Jezus mir~s, amziams mirys" (2 ir 5 "Rastotyrinejimt}" tomai).Kristaus kunas buvo pasalintas is JuozapoArimatiecio kapo antgamtiniu budu, kad netrukdyttt Jomokinit} tikejimui", - moko Jehovos liudytojai. Staiiki kokio absurdo gali nusiristi fantazija zmogaus, galincio savo niekuo nepagristus prasimanymus keltiauksciau patikrintt} faktt} ir Dievo Zodzio liudijimo.Kaip zinoma, vyriausieji kunigai sugalvojo melq, kurikariai, budej~ prie Jezaus kapo, turejo pranesti vyresnybei: "Pasakykite, kad jums bemiegant atejy nakti Jomokiniai Ji pavoge". Dabar, praejus beveik dvidesimciai krikscionybes istorijos amzit}, ateina naujasnetiesos liudytojas Raselas su dar didesniu melu. Kaipjis tvirtina, ne mokiniai "pavoge" Kristaus kunq, 0 PatsDievas "pagrobe" kunq antgamtiniu budu, noredamasapgauti mokinius, kad tai nekliudytt} jt} prietaringumui.Norint isitikinti panasit} tvirtinimt} klaidingumu,reikia tik prisiminti Sventojo Rasto tekstq: "Jiems (mokiniams) apie tai besikalbant, pats Jezus atsirado tarp Nir prabilo: "Ramybe jums!" Virpedami is isgqscio, jietaresi matq dvasiq. 0 Jis paklause: "Ko taip issigandote,koMI just} sirdyse gimsta dvejones? Pasiziurekite iMano rankas ir kojas. Juk tai As pats! Palieskite Maneir isitikinsite: dvasia gi neturi kuno nei kault}, kaip matote Mane turint". Tai tarys, Jis parode jiems rankas irkojas" (Lk 24, 36 - 40). Gaila tik, kad Raselas, em~sisaiskinti Jezaus Kristaus prisikelimq is numirusiQjt}, nepasistenge pries tai perskaityti sios Sventojo Rastovietos. Nejaugi apaky Raselo pasekejai patys negali prisiminti to, kad prisikelys Kristus nuejo septynias mylias20

:-Ill Kleopu ir jo draugu, kalbedamas su jais pakeliui is.Icruzales i Emausq? Nejaugi ir Jehovos liudytojams,kaip ir Tomui, Kristus turi asmeniskai pasakyti: "lleiskCia pirstq ir apziUrek Mano rankas. Pakelk rankq irpaliesk Mano sonq; jau nebebuk netikintis - buk ti-kintis" (In 20, 27)?Kalbant apie prisikelimq is numirusit}jt} apskritai,galima kalbeti tik apie kuniskqji prisikelimq, nes fizinemirtimi mirsta tik kunas, 0 ne dvasia,kuri is esmes yranemirtinga ir negali mirti. Mirtis - tai dvasiosatsiskyrimas nuo kuno, prisikelimas - dvasios ir kunoSusIJunglmas.

JEHOVOS LlUDYTOJAI NEIGIA DlEVOTREJYB~Raselas raso: "Nesqmony apie Dievo Trejyb


11/13

mes regime TRIS vienalytes Trejybes ASMENIS:SONUS meldzia TiNA, TEVAS siuncia SVENTAJADYASIAMes jau citavome kelias Senojo Testamento vietas,

kurios patvirtina Trejyb~ Dievo, ypatingais atvejaisvartojancio ivardi "MES": "MES padarykime ... MOSljpaveikslq ... Kq MUMS pasiQsti?" ir kt. Yerta prisiminti,jog hebraisko zodzio Dievas - "ELOHIM" - vartojama tik daugiskaita, nes vienaskaitos nera.Net toje vietoje, kur Moze tare: "Klausyk, Izraeli!Yiespats, musl1 Dievas, yra VIENAS Viespats", mokslininkai teologai ir hebrajl,! kalbos zinovai zodi"VIENAS" mana esant ne paprastq VIENETA, 0

sudetin~ vienyb~. Sis zodis "VIENAS" sudetine reiksme daznai vartojamas Senajame Testamente. Stai, pavyzdziui, kad ir tie zodziai: "Todd vyras paliks savotevq ir motinq ir glausis prie savo zmonos; ir jie tapsVIENU KONU" (Pr 2, 24).SVENTOJI DVASIA - ne itaka, 0 ASMENYBE,kuri gali "kalbeti", "kaltinti", "ieiti", "gyventi", "vesti ivisq tiesq", "liudeti" ir t. t. Tik ASMENYBE geba taippasireiksti, bet ne "itaka"."Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai ... Irpati Dvasia liudija musl1 dvasiai, kad esame Dievo vai

kai" (Rom 8, 14. 16). Jehovos liudytojai nieko nezinoapie Sventosios Dvasios pasireiskimqjl1 gyvenime, nesSventoji Dvasia Dievo duota "Jo klausantiems ..." (Apd5, 32). Nenuostabu, kad sie zmones, neigiantys Trejyb, neispazista Jezaus Kristaus kaip vienatinio DievoSunaus, nes " . .. ne vienas negali istarti: "JEZUS YRA

II VIESPATS", jei Sventoji Dvasia nepaskatina" (1 Kor12,3).23


12/13

JEHOVOS LIUDYTOJAI NETIKI ANTRUOJUKRISTAUS ATEJIMU KUNERaselas rase: "Kristus jau nera zmogiska biitybe,

todel ir neturime laukti, kad Jis ateis kaip zmogus ...Jezus Kristus ateis, bet ne kaip zmogus, 0 kaip dvasinebiitybe ... Zmogaus akys neisvys antrojo Kristatis atejimo - tai aiski tiesa . .." ("Laikas arti", 2 tomas; "TebusDievas teisus", "Tiesa padarys jus laisvus").Kalbedami apie dvasini Kristaus atejimq, Jehovosliudytojai moko, kad "Kristus jau atejo i zem~ 1874metais, 0 praejus trejiems su puse metlJ visi tikriejikrikscionys, miegoj~ zemes dulkese, taip pat prisikele,bet neregimame kune. Sis dvasinis prisikelimas ivyko1878 metais. Kristus nematomai kovoja su tamsos kariuomene zemeje jau nuo 1914 metlJ spalio menesio.Butent . tad a ir prasidejo Didzioji Jehovos diena, 0praejus trejiems su puse metlJ, t. y. 1918 metais, Kristusizenge i dangaus sventov~ ir paskelbe teokratijq arbaJehovos valdziq zemeje" .'Paskutinis Kristaus musis susetonu, - sako Jehovos liudytojai, - bus Harmagedono musis, kur "karininkas, vykdantis Jehovosisakymus", Kristus Jezus, atsives nematomas dvasineskariuomenes ir, vadovaudamas 144000 Jehovos liudytojlJ, sunaikins setonq ir jo demoniskq armijq kartu suzemiskomis religijomis ir organizacijomis zmonilJ,"neapsviestlJ" Jehovos liudytojlJ mokymo. NuoHarmagedono issigelbes tik tie, kurie priklausys Jehovos liudytojlJ organizacijai".Raselo mokymas apie 1914 metais tariamq tikin

cilJjlJ prisikelimq, nera naujas. Dar apastalo Pauliauslaikais "nuklyd~ nuo tiesos Himenejas ir Filetas" moke,24

knd "prisikelimas jau ivyk~s, ir tuo sugriove kai kurilJtikejimq". Toki mokymq apastalas Paulius savo LaiskeTimotiejui pavadino netiesa ir kviete isklydusius isViespaties kelio zmones atsisakyti sios netiesos, sakydamas: "Bet nepajudinamai stovi Dievo pamatas suiskirstu irasu: Viespats pazista savuosius ir: Teatsitraukia nuo neteisybes kiekvienas, kuris garbina Viespaties vardq" (2 Tim 2, 19).Vienas klaidingas Raselo aiskinimas keicia kitq.Sventojo Rasto zodzius: "Jezus, paimtas nuo JUS\! idang\!, sugris taip pat, kaip esate Ji mat~ zengiant i danglJ" (Apd 1, 11), Raselas aiskina taip: "Tai reiskia, kadJezus sugris taip pat nepastebimai ir tyliai, kaip irisejo". Ne taip aprasomas antrasis Kristaus atejimasSventajame Raste. Atvirksciai, mes skaitome: " ... patsViespats, nuskambejus paliepimui, arkangelo balsui irDievo trimit\li, nuzengs is dangaus" (1 Tes 4,16). Kurgicia "nepastebimas ir tylus" atejimas, apie kuri svajojaRaselas? Ar galima kalbNi apie kazkoki "slaptq"atejim~, zinomq tik vieniems Jehovos liudytojams, kaiDievo Zodis aiskiai perspeja mus: " ... ir isvys Jikiekviena akis, net ir tie, kurie Ji perdiire; ir del Jo raudos visos zemes gimines" (Apr 1, 7).Raselas netiki, kad Kristus sugris i zem~ kuniskamepavidale, nes "tiki" Jo "dvasiniu" prisikelimu ir tokiupat "dvasiniu" nuzengimu i danglJ. Sitaip vienas klaidingas teigimas biitinai sukuria kelis kitus, dar sventvagiskesnius ir nesuprantamesnius. Prisiminkime zodzius, kuriais baigiasi Luko evangelija: "Jezus nusivede juos palei Betanijq ir, iskel~s rankas, palaimino juos.Laimindamas Jis atsiskyre nuo jlJ ir pakilo i danglJ"Kyla klausimas: jeigu Kristus prisikeJe ir pakilo tik

25


13/13

dvasiskai, kaip Jis galejo isvesti mokinius is miesto,pakelti rankas, laiminti juos, atsiskirti nuo zemes ir kiltijiems matant? Nenuostabu, kad mokiniai net po to, kai"debesis Jj paslepe nuo j\} aki\}", vis dar "ziurejo jzengianti dangun Jez\}" ir tik angeIai, pasi\}sti is dangaus, padejo jiems atsigauti is nuostabos.Mokiniai gaIejo patvirtinti visiems, kad kyIanciojo jdang\} Kristaus kunas, prisikeI~s ir pasIovintas, buvotoks pat, kokiu "po savo kancios Jis pateike jiems daugeli irodym\}, kad yra gyvas, per keturiasdesimt dien\}jiems rodydamasis ir aiskindamas apie Dievo karaIyst~" (Apd 1, 3). Kaip gaiIa, kad RaseIas, didziqjqIaiko dali sudarinedamas savo eretiskas knygas, neturejo Iaiko susipazinti su siais nuostabiais Dievo Zodyjeaprasytais ivykiais.Dar nuostabesnis vaizdas laukia zmoni\} per antrqjiKristaus atejimq: "SauIe uztems, menulis nebeduossviesos, zvaigzdes kris is dangaus, ir dan~aus gaIybesbus sukrestos. Tuomet danguje pasirodys Zmogaus Sunaus zenkIas, 0 visos zemes tautos ims raudoti irpamatys Zmogaus Sun\},ateinanti dangaus debesyse sudidzia gaIybe ir slove" (Mt 24, 29 - 30), "Kaip zaibastvyksteleja is rytl} ir nusvinta iki vakar\}, taip bus ir suZmogaus Sunaus atejimu" (Mt 24, 27). Visus siuoszodzius pasake pats Kristus. Kurgi cia "tylus ir nepastebimas" Kristaus atejimas i zem~, kuri skelbia Jehovosliu

Il'nai!", _ netikekite. Atsiras netikrlJ mesijlJ ir netikrlJpranaslJ, ir jie darys didelil} 1,enkllJbei stebukllJ, me&indami suklaidinti,jei tai imanoma, net isrinktuosius. Staijlls apie tai is anksto ispejau! Tad jeigu jums saky1\!:"Stai Jis tyruose!", neikite, "Stai Jis namlJ gilumoje!",nclikekite" (Mt 24).

JEHOVOS LlUDYTOJAI NEIGIA ZMONIJOSATPIRKIM1\"Zmogus Jezus Kristus visiskai ispirko tik vienqAdomq. Viena paaukota gyvybe gali atpirkti tik vienq

pasmerktq sielq, - moko Raselas. - Kristus atidavesave kaip ispirkq, kad turetlJ teis~ duoti mums, Adornopalikuonims, "dar vienq galimyb~" issigelbetitUkstantmetineje karalysteje. lSpirka ne vienam 1,moguineduoda teises gauti am1,inqji gyvenimq ... Mesmirstame ne u1,saVOnuodemes, 0 u1,Adorno nuodemy,nes "Adome visi numire". U1, saVO nuodemes mesnumirsime tik prarady "dar vienq galimyby" issigelbetitfikstantmetineje karalysteje ... Iklausimq, ar Kristausmirtis Golgotoje turi kq nors bendra su muslJ nuodemilJatpirkimu, atsakymas turi buti vienas: NE!" - rasoRaselas savo knygose.Sventasis Rastas muslJ epochos 1,mones apibudinakaip "atstumiancius", "issi1,adancius", "nepripa1,istancius". "Dvasia aiskiai sako, kad paskuciausiais laikaiskai kurie 1,mones atkris nUOtikejimo, pasidavy klaidinancioms dvasioms ir demonlJ mokslams, veidmainingiems melo skelbejams, turintiems sq1,ineje idegintqnusikaltimo 1,enklq" (1 Tim 4, 1 - 2). "Netikri moky-

27

netikri liudytojai_1

Documents