neŢymiai neišplĖtotos sakytinĖs kalbos · pdf file2 ši leidinys yra neţymiai...

Dijana Kūgienė, Kristina Valuckienė

NEŢYMIAI NEIŠPLĖTOTOS

SAKYTINĖS KALBOS

UGDYMO PROGRAMA

1-2 KLASĖS MOKINIAMS

2010

2

Ši leidinys yra neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos ugdymo programa, sudaryta

vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu

Nr. ĮSAK-2433 patvirtintomis pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis

programomis.

Programa skirta mokyklos logopedams, dirbantiems su neţymiai neišplėtotos

sakytinės kalbos 1-2 klasių mokiniais. Ji gali būti naudinga specialiesiems pedagogams,

pradinių klasių mokytojams ir tėveliams, besidomintiems vaiko kalbos ugdymu.

Programoje pateikiamas 1-2 klasių mokinių neišplėtotos sakytinės kalbos

ugdymo turinys, kalbos ugdymo nuoseklumas bei rekomenduojami logopedinių pratybų

programos išplanavimo pavyzdţiai. Leidinio tikslas – pateikti kalbos garsų tarimo, girdimojo suvokimo, leksikos,

gramatinės ir rišliosios kalbos ugdymo sistemą, padėti logopedams planuoti neišplėtotos

sakytinės kalbos ugdymo veiklą, supaţindinti pedagogus ir mokinių tėvelius su kalbos

ugdymo sritimis, nuoseklumu bei sistema. Šios programos siekiamybė - ugdyti

pradinukų taisyklingo garsų tarimo, klausymo ir komunikavimo įgūdţius.

Dijana Kūgienė, tel 861231095

Kristina Valuckienė, tel 861262771

3

Turinys

1. Įvadas.............................................................................................................................5

2. Neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos samprata.........................................................6

3. Neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos ugdymo programa 1-2 klasės mokiniams.....7

4. Programos įgyvendinimas..............................................................................................9

5. Neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos ugdymo programos turinys 1-2 klasės

mokiniams..................................................................................................................11

5.1. Garsų tarimo mokymas..................................................................................11

5.1.1. Garso s tarimo mokymas.................................................................11

5.1.2. Garso z tarimo mokymas.................................................................11

5.1.3. Garso c tarimo mokymas.................................................................11

5.1.4. Garso dz tarimo mokymas...............................................................12

5.1.5. Garso š tarimo mokymas.................................................................12

5.1.6. Garso ţ tarimo mokymas.................................................................12

5.1.7. Garso č tarimo mokymas.................................................................12

5.1.8. Garso dţ tarimo mokymas...............................................................12

5.1.9. Garso l tarimo mokymas..................................................................12

5.1.10. Garso r tarimo mokymas................................................................13

5.1.11. Garso k tarimo mokymas...............................................................13

5.1.12. Garso g tarimo mokymas...............................................................13

5.1.13. Garso p tarimo mokymas...............................................................14

5.1.14. Garso b tarimo mokymas...............................................................14

5.1.15. Garso f tarimo mokymas................................................................14

5.1.16. Garso ch tarimo mokymas.............................................................14

5.1.17. Garso h tarimo mokymas...............................................................14

5.1.18. Garso ė tarimo mokymas...............................................................14

5.1.19. Garso uo tarimo mokymas.............................................................15

4

5.1.20. Garso ie tarimo mokymas..............................................................15

5.2. Girdimojo suvokimo ir garsinės analizės ir sintezės įgūdţių ugdymas..........15

5.2.1. Girdimojo suvokimo ugdymo nuoseklumas....................................15

5.2.2. Garsinės analizės ir sintezės įgūdţių ugdymo nuoseklumas............15

5.3. Leksikos tikslinimas ir plėtra.........................................................................16

5.4. Gramatiškai taisyklingos kalbos ugdymas.....................................................18

5.4.1. Daiktavardis.....................................................................................18

5.4.2. Būdvardis.........................................................................................18

5.4.3. Veiksmaţodis...................................................................................18

5.4.4. Prieveiksmės....................................................................................19

5.4.5. Prielinksnis.......................................................................................19

5.4.6. Kalbos dalių derinimas................................................................................19

5.4.7. Sintaksė............................................................................................19

5.5. Rišliosios kalbos ugdymas..............................................................................20

6. Neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos ugdymo programos išplanavimas 1 klasės

mokiniams ........................................................................................................................ 22

7. Neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos ugdymo programos išplanavimas 2 klasės

mokiniams .........................................................................................................................40

8. Literatūra........................................................................................................................58

5

1. Įvadas

Nuo 2010 m. rugsėjo 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ministro

2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. ĮSAK-2433, visos mokyklos, vykdančios pradinio ir

pagrindinio ugdymo programas, įgyvendina atnaujintas pradinio ir pagrindinio ugdymo

bendrąsias programas. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (toliau

Bendrosios programos) plėtoja ankstesnius ugdymo turinio pagrindus ir įtraukia

besiplečiančias švietimo naujoves. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams ugdymo

turinys sudarytas kaip ir visiems mokiniams, remiantis Bendrosiomis programomis ir

pritaikant dalykų programas pagal individualius šių mokinių gebėjimus, ugdymosi

poreikius ir pasiekimus. Kalbos ir komunikavimo gebėjimų ugdymo tikslas Bendrosiose

programose - ugdyti mokinių gebėjimus orientuotis aplinkoje, suprasti kitus ir reikšti

savo mintis. Siekiama plėtoti socialinius – mokinių sąveikos su kitais ţmonėmis,

bendradarbiavimo, savikontrolės – gebėjimus.

Bendrosios programos vadovaujasi nuostatomis, kurios yra aktualios ir

logopedinio darbo procese:

1.1. Ugdymas orientuotas į vaiką: tikima geraisiais vaiko pradais, jo galia

įveikti sunkumus; rodomas dėmesys ir pagarba kiekvienam vaikui; palaikomi prasmingi

vaikų sumanymai, dţiaugiamasi jų laimėjimais; klaidos traktuojamos kaip natūralus

reiškinys; mokytojas ir mokiniai yra lygiaverčiai ugdymo proceso dalyviai; jų santykiai

grindţiami bendravimu ir bendradarbiavimu; mokinių tarpusavio santykiai kuriami

remiantis tarpusavio pasitikėjimu, atsakomybe, pagarba kito nuomonei bei interesams.

1.2. Ugdymas integralus, visybiškas: jis apima ne vien ţinias, gebėjimus,

vertybines nuostatas, bet ir pojūčius, jausmus, vaizduotę; siekiama racionalaus ir

neracionalaus (intuityvaus jausminio pasąmoninio) paţinimo dermės, įtraukiami visi

vaiko jutimai.

1.3. Ugdymas diferencijuotas ir individualizuotas: ugdymo procesas

grindţiamas šio amţiaus tarpsnio vaiko fizinių, psichinių, socialinių, kultūrinių ypatumų

paţinimu. Siekiama paţinti kiekvieno mokinio individualias savybes (gabumus,

nuostatas, gebėjimus ir kt.); ugdymo procesas organizuojamas atsiţvelgiant į mokinio ar

mokinių grupės ugdymo(si) poreikius; ugdymo tikslai individualizuojami ir

diferencijuojami, parenkama atitinkamo sudėtingumo mokomoji medţiaga ir uţduotys.

1.4. Ugdymas kontekstualus: nauja informacija pateikiama vaiko gyvenimo

patirties kontekste; kuriami kuo artesni realiam gyvenimui mokymosi kontekstai.

1.5. Orientuojamasi į interpretacinį, o ne reprodukcinį mokymąsi: mokiniai

įtraukiami į aktyvią, skatinančią paţinti, patirti ir aiškintis veiklą; skatinama savianalizė ir

savęs vertinimas.

1.6. Ugdymo procesas aktyvus: mokiniai skatinami savarankiškai veikti,

ieškoti, reikšti savo mintis; skatinami teigiami jausmai, išgyvenimai kaip vaiko valios,

veiklos paskata.

6

1.7. Ugdymas patrauklus ir dţiaugsmingas: parenkami vaiko domėjimąsi

mokymosi procesu stiprinantys, mokymosi motyvaciją, atsakomybę skatinantys ugdymo

metodai, temos, priemonės; siekiama, kad mokiniai patirtų malonumą, paţinimo ir

atradimo dţiaugsmą; sudaromos sąlygos ir situacijos, leidţiančios išgyventi mokymosi ir

veiklos sėkmę.

Šis leidinys yra neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos ugdymo programa,

sudaryta vadovaujantis Bendrųjų programų nuostatomis ir ugdymo turiniu. Programa

skirta mokyklų logopedams 1-2 klasių mokinių neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos

ugdymui. Ja gali naudotis specialieji pedagogai teikdami mokiniams specialiąją

pedagoginę pagalbą, pradinių klasių mokytojai ir tėveliai ugdydami vaikų sakytinės

kalbos, rašymo ir skaitymo įgūdţius.

Neţymiai neišplėtotos vaikų sakytinės kalbos raida atsilieka nuo jų bendraamţių.

Pateiktas turinys orientuotas į neišplėtotos kalbos priartinimą prie normalios kalbos

raidos.

Ši programa yra rekomendacinio pobūdţio. Ji gali būti pritaikyta ne tik

neišplėtotos kalbos ugdymui, bet ir mokinių fonetiniams kalbėjimo sutrikimams,

fonologiniams kalbos sutrikimams įveikti.

2. Neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos samprata

Vėlyva kalbos plėtotė sukelia sunkumų pirmokams įsisavinti pradinę bendrojo

ugdymo programą, jiems sunkiau bendrauti tarpusavyje ir su suaugusiais. Vis daţniau

mokykloje sutinkama neišplėtotą kalbą turinčių mokinių. A.Garšvienė (1983), R.

Giedrinė (1986), J. Unčiurys (1988) ir kiti autoriai neišplėtotą kalbą apibūdina kaip

visos kalbos sistemos sutrikimą: garsų tarimo, girdimojo suvokimo, leksinius ir

gramatinius kalbos trūkumus.

Kaip nurodo A. Garšvienė (1983), garsų tarimo klaidos pasireiškia kalbos garsų

praleidimu, netiksliu ar nestabiliu jų tarimu. Gali būti netaisyklingai tariami, praleidţiami

vienas ar keli kalbos garsai. Pradinių klasių mokiniai daţniausiai netaisyklingai

artikuliuoja ar netaria šnypščiamųjų, pučiamųjų garsų (š, ţ, s, z), afrikatų (č, c, dţ, dz),

lieţuvio uţpakalinių (k, g, h, ch) ar lieţuvio priekinių priebalsių (l, t, d), virpamojo r.

Kitais atvejais mokiniai painioja artikuliacine raiška panašius garsus: s-š, z-ţ, r-l, c-č ir

pan. Pasitaiko ir kitų garsų tarimo netikslumų: mokiniai neišlaiko daugiaskiemenių

ţodţių garsinės-skiemeninės struktūros, praleidţia garsus priebalsių samplaikose. Kalbos

garsų tarimui gali turėti įtakos kalbėjimo padargų būklė (iškritę dantys, netaisyklingas

sąkandis, trumpas polieţuvinis raištis, ţandikaulio, gomurio paţeidimai ir kt.), netiksli

garso artikuliavimo vieta bei neišlavėjęs girdimasis suvokimas.

Pasak A. Garšvienės (1983), girdimojo suvokimo neišlavėjimas, jo

nepakankamumas ar sutrikimas pasireiškia negebėjimu atpaţinti bei diferencijuoti kalbos

garsus pagal jų akustinius poţymius. Mokiniai painioja panašaus skambesio garsus,

tardami juos suvienodina ar nuolat keičia vienas fonemas kitomis. Daţniausiai painiojami

garsai, besiskiriantys vienu akustiniu poţymiu: kietieji ir minkštieji, švilpiamieji ir

šnypščiamieji, lieţuvio uţpakaliniai ir lieţuvio priešakiniai priebalsiai, afrikatos.

R. Giedrienė (1995), A. Garšvienė (1983) ir kt. nurodo, kad neţymiai neišplėtotos

kalbos atveju būdingas leksikos skurdumas, netikslumas, primityvus daugelio ţodţių

reikšmių supratimas. Mokiniai savo kalboje vartoja kasdieninės buities daiktų, veiksmų

7

pavadinimus, bet neįvardina ar netiksliai įvardina kiek retesnių veiksmų, daiktų ar

reiškinių pavadinimus. Būdvardinė leksika skurdţiausia. Daţniausiai daiktai apibūdinami

tik pagrindinių spalvų ir dydţio aspektais. Paprastai pasyvusis ţodynas gausesnis,

daţniausiai vartojamos apibendrinančios sąvokos, laiko ir vietos prieveiksmiai, tačiau

aktyviajame ţodyne jie nevartojami. Netikslios turimų ir naujai įgytų ţodţių reikšmės.

Daugumos autorių (A. Garšvienės, R. Giedrienės, J.Unčiurio ir kt.) nuomone

mokinių gramatinė kalba taip pat netaisyklinga. Kalboje pasitaiko ţodţių darybos,

kaitymo, valdymo, derinimo klaidų. Pridedamos ne tos giminės galūnės. Mokiniai

nederina daiktavardţio ir skaitvardţio ar būdvardţio, netaisyklingai vartoja priešdėlinius

veiksmaţodţius, negeba sudaryti daiktavardţių, būdvardţių su rečiau vartojamomis

priesagomis -inink-, -yn-, -in, -uot-, -ėt-. Daţnai parenkama ne ta priesaga. Geriau sekasi

sudaryti maţybinių formų ţodţius. Sakytinėje kalboje pasitaiko daiktavardţių ar

būdvardţių linksniavimo, veiksmaţodţių kaitymo laikais, kai kinta šaknies balsis (pvz.,

kirpo-kerpa), klaidų. Klystama vartojant erdvės ir vietos prielinksnius virš, šalia, tarp,

apie, pro, iki, iš po, iš, uţ, palei, paskui, laiko prielinksnius uţ, prieš, per, iš, iki, jie

daţnai keičiami tarpusavyje. Agramatizmai mokinių kalboje išryškėja rišlioje kalboje,

tačiau jie nėra stabilūs.

Ţodţių darybos, kaitymo, valdymo bei derinimo klaidos nulemia ne tik ţodyno

skurdumą, bet ir rišliosios kalbos plėtotę. Mokiniai, turintys neţymiai neišplėtotą kalbą,

pasakoja trumpais, vientisiniais, daţnai nepilnais sakiniais. Juose trūksta veiksnio, maţai

papildinių, paţyminių, aplinkybių. Mokiniai ne visada perteikia pagrindinę pasakojimo

mintį, nusako prieţasties – pasekmės ryšius, pasakojimui trūksta sklandumo bei aiškumo.

Beveik nevartojami taisyklingi sudėtiniai sakiniai.

3. Neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos ugdymo programa 1-2 klasės mokiniams

Neţymiai neišplėtotos kalbos ugdymo programa 1-2 klasės mokiniams sudaryta

pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų nuostatas, tikslus bei

uţdavinius.

3.1. Bendrosios nuostatos Kalbinių gebėjimų ir komunikavimo sutrikimų įveikimas bei kalbos plėtra itin

reikšminga mokinio komunikacinių įgūdţių ugdymuisi ir asmenybės brandai.

3.2. Tikslas Atsiţvelgiant į mokinių kalbinius gebėjimus, padėti jiems įveikti ar kompensuoti

neţymiai neišplėtotos kalbos trūkumus bei padidinti jų ugdymosi veiksmingumą.

3.3. Uţdaviniai Siekiama, kad mokiniai:

ugdytųsi taisyklingą tartį;

ugdytųsi pilnavertį girdimąjį suvokimą;

ugdytųsi gebėjimą analizuoti ir sintezuoti ţodţius garsais;

ugdytųsi gramatiškai taisyklingą sakytinę kalbą;

8

mokytųsi rišliai, aiškiai ir sklandţiai reikšti savo mintis ir jausmus, gebėtų

pilnavertiškai bendrauti su bendraamţiais ir kitais savo aplinkos ţmonėmis;

ugdytųsi poreikį nuolat tobulinti savo kalbą.

3.4. Struktūra

Programos turinys pateiktas šioms kalbos sritims ugdyti:

garsų tarimo tikslinimas ir mokymas,

girdimojo suvokimo ugdymas,

leksikos tikslinimas ir plėtra,

gramatiškai taisyklingos kalbos ugdymas,

rišliosios kalbos ugdymas.

Garsų tarimo tikslinimas ir mokymas yra sudarytas remiantis A.Andrijanovos ir

S.Vilkienės (1990) sudarytu garsų tarimo mokymo nuoseklumu. Garsų tarimo tikslinimas

ir mokymas taikomas atsiţvelgiant į kiekvieno mokinio ar mokinių grupės netariamų

kalbos garsų mokymo poreikį. Garsų tarimo mokymą galima pradėti nuo bet kurio etapo.

Mokslo metų pradţioje pirmus tris mėnesius daugiausia dėmesio skiriama garsų

tarimo tikslinimui ir mokymui. Kita kalbos ugdymo veikla šiuo laikotarpiu padeda geriau

paţinti mokinius, atskleisti jų gebėjimus, stipriąsias ir silpnąsias puses, atskleisti

dominuojančius mokinių informacijos apdorojimo būdus.

Girdimojo suvokimo ugdymas ir visos kitos kalbos ugdymo sritys yra tarpusavyje

susijusios. Girdimojo suvokimo ugdymo nuoseklumas yra pateiktas nuo vieno garso

išskyrimo garsų eilėje etapo iki panašių akustinių poţymių turinčių garsų skyrimo kalbos

sraute. Kartu yra ugdomi garsinės analizės bei sintezės įgūdţiai: nuo pirmo ţodţio garso

išskyrimo iki daugiaskiemenių ţodţių garsinės analizės ir sintezės. Šių įgūdţių ugdymas

yra labai svarbus rašymo ir skaitymo sutrikimų prevencijai. Garsinės analizės ir sintezės

nuoseklumas yra sudarytas remiantis V.Baracevičienės (1998) rekomenduojama ţodţių

analizavimo sistema.

Leksika tikslinama ir plečiama atsiţvelgiant į ţodţių vartojimo situaciniame

kontekste (kasdienės buities, mokymosi, klasės gyvenimo ir pan.) būtinumą, daţnumą, į

ţodţių junglumą, į įgytą pasyvųjį ir aktyvųjį ţodyną. Ţodţiai parenkami pagal kasdienio

gyvenimo situacijas, pvz., mokykloje, parduotuvėje, valgykloje, virtuvėje ir pan.

Mokiniai, kiek leidţia jų galimybės, turėtų mokėti trumpai papasakoti apie savo šeimą,

draugus, namus, kuriuose gyvena, mokyklą, kurioje mokosi; pasakyti, ką mėgsta ir ko

nemėgsta (veikla, maisto produktai ir pan.), apibūdinti savo pomėgius, reikšti valią ir pan.

Leksikos tikslinimas ir plėtra glaudţiai siejasi su gramatiškai taisyklingos kalbos

formavimu bei rišliosios kalbos ugdymu. Programoje siūlomos vaikų amţiaus tarpsnį

atitinkančios temos, pagal lietuvių kalbos bei pasaulio paţinimo Bendrųjų programų

ugdymo turinį:

Šeima

Mandagumo ţodţiai

Baldai

Mokykliniai reikmenys

Ţaislai

Buityje naudojami daiktai

9

Kelias į mokyklą

Transportas

Apranga

Ruduo

Avalynė

Ţiema

Gyvūnai

Maisto produktai

Virtuvėje

Profesijos

Laikas

Jutimai

Pavasaris

Augalai

Vasara

Namas

Ţmogus

Sirgimas

Sportas

Menas

Skalbiniai

Kalbėjimas

Kaimas

Prekyba

Ţemė

Daiktų išvaizda

Leksika yra plėtojama nuo pačios artimiausios vaikui aplinkos ir palaipsniui

pereinama prie vis platesnių ir sudėtingesnių sąvokų.

Gramatiškai taisyklingos kalbos ugdymo srityje yra pateikti ţodţių darybos,

kaitymo, valdymo, derinimo būdai, priešdėliai ir priesagos naujiems ţodţiams sudaryti,

daiktavardţių ir būdvardţių kaitymas, sintaksės pradmenys. Ţodţių darybai siūlomos

priesagos ir priešdėliai yra daţniausiai vartojami pradinukų kalboje.

Visuose rišliosios kalbos ugdymo etapuose vaikams suteikiama pagalba

kalbinei raiškai (klausimai, atraminiai ţodţiai, pavyzdys, planas). Siūloma naudoti įvairią

vaizdinę medţiagą (natūralius daiktus, filmuotą medţiagą, ištraukas iš vaikiškų filmukų,

nuotraukas, paveikslėlius, vaikų piešinius, ţemėlapius, schemas).

Klausymas yra integruotas į rišliosios kalbos ugdymą. Klausymo įgūdţių

ugdymas pradedamas nuo trumpo išklausyto sakinio pakartojimo iki skaitomų tekstų ar

garso įrašų supratimo. Klausymo įgūdţiams ugdyti siūloma naudotis įvairiomis

garsinėmis priemonėmis.

4. Programos įgyvendinimas

Neţymiai neišplėtotos kalbos ugdymo programa įgyvendinama planuojant

individualias, pogrupines ar grupines pratybas. Programoje pateikti logopedinių pratybų

planavimo pavyzdţiai. Turinys yra išplanuotas dvejiems metams, kai logopedinės

10

pratybos vedamos du kartus per savaitę. Pratybų skaičius per metus priklauso nuo

įstaigos, kurioje dirba logopedas, ugdymo plane numatytų atostogų, švenčių,

nepamokinių dienų išdėstymo, todėl planuodamas savo veiklą specialistas parenka

pratybų temas bei jų skaičių atsiţvelgdamas į ugdymo planą ir mokinių poreikius.

Kalbos ugdymo procese siūloma taikyti individualius ir grupinius darbo metodus:

pokalbį, diskusiją, interviu, inscenizavimą, imitavimą, ţaidimą bei informacines

komunikacines technologijas. Būtina atsiţvelgti į mokinių individualias dėmesio,

suvokimo, mąstymo, valios, emocijų raidos ypatybes, polinkius, interesus, parinkti ir

taikyti jiems tinkamus ugdymo metodus.

Logopedas, planuodamas savo darbą, gali pasirinkti siūlomas temas ir potemes,

atsiţvelgdamas į vaikus dominančias temas bei ţinių lygį. Vienoms temoms galima skirti

daugiau laiko, kitoms maţiau, atsisakyti tų temų, kurios, logopedo manymu, ugdytiniams

yra nereikalingos.

Neţymiai neišplėtotos kalbos ugdymo programos išplanavimas sudarytas iš

septynių skirsnių. Pratybų skaičius (63) atitinka mokymo plane numatytą savaičių kiekį,

kai pratybos vedamos 2 kartus per savaitę. Pusmečio ar mokslo metų pabaigoje

atliekamas mokinių kalbos ugdymo pasiekimų vertinimas, numatomos tolesnės kalbos

plėtros perspektyvos. Mokymosi etapo pabaigoje prasminga su mokiniais aptarti, ką jie

naujo išmoko, patyrė ir numatyti tikslus, ką dar reiktų išmokti, kokiais būdais ar

priemonėmis kompensuoti ar įveikti kalbos sutrikimus. Jei kalbos sutrikimai pašalinti,

mokiniui nebeskiriama logopedo pagalba arba skiriamas trijų mėnesių stebimasis

laikotarpis.

Logopedas, remdamasis programa, gali susidaryti programos išplanavimą

mėnesiui ar keliems mėnesiams, numatydamas konkrečias pratybų datas. Pratybų tema

susijusi su leksikos plėtra ir rišliosios kalbos ugdymu. Artikuliacijos mokymas ir

tikslinimas nėra susijęs su pratybų tema, nes parenkamas pagal kiekvieno vaiko ugdymo

poreikį ir gali būti pradėtas nuo bet kurio artikuliacijos mokymo etapo. Esant reikalui

galima iš karto mokyti kelių garsų tarimo. Foneminio suvokimo ugdymui bei garsinės

analizės ir sintezės mokymui siūloma parinkti ţodţius, susijusius su pratybų tema ir

laikytis ugdymo nuoseklumo. Leksikos tikslinimui ir plėtrai pateikti ţodţiai tikslina,

įtvirtina ir plečia pasirinktos apibendrinančios sąvokos suvokimą. Sąvokų tikslinimas

remiasi vaiko patirtimi, ţvelgiama iš jo pozicijų. Gramatiškai taisyklingos kalbos

ugdymui parenkamos uţduotys yra susijusios su pratybų tema ir įtvirtina leksikos plėtrai

numatytus ţodţius. Rišliosios kalbos ugdymo uţduotys skatina vartoti jau išmoktus

ţodţius bei sąvokas kalboje. Ţodyno turtinimas bei rišliosios kalbos ugdymas turi

sąsajas su realiu gyvenimu, mokomasi to, kas vaikui yra aktualu ir reikšminga. Regimojo

suvokimo ugdymas yra integruotas į kitas kalbos ugdymo sritis.

Svarbi sėkmingo ugdymo(si) sąlyga – pedagogų ir šeimos bendradarbiavimas.

Būtina skatinti aktyviai bendradarbiauti visus ugdymo dalyvius: mokytojus, tėvus,

pagalbos mokiniui specialistus. Labai svarbu drauge aptarti darbo tikslus ir uţdavinius,

metodus ir darbo priemones, suderinti šeimos ir pedagogų lūkesčius, teikti tėvams ţinių

apie vaiko pasiekimus ir kalbos raidą. Bendradarbiaujant individualiai turėtų būti

aptariama vaiko daroma paţanga, vaiko kalbos ugdymo būdai, kuriuos būtų galima

taikyti ir namuose.

Vadovaujantis Bendrosiomis programomis numatomos mokinių kalbinės veiklos

siekiamybės:

11

4.1. Tarimas

Siekiama, kad mokiniai kiek įmanoma mokėtų :

taisyklingai ir aiškiai tarti kalbos garsus;

suprantamai ištarti ţodţius;

kalbėti be ryškių tarties, intonavimo klaidų.

4.2. Klausymas

Siekiama, kad mokiniai gebėtų:

suvokti, apie ką kalbama, kai kalbama aiškiai artikuliuojant nesudėtingomis

konstrukcijomis (dialogu ar monologu);

matyti ir girdėti ţmogų, su kuriuo kalbamasi;

išklausyti pašnekovą iki galo;

klausytis ir suprasti skaitomus tekstus ir garso įrašus.

4.3. Kalbėjimas

Siekiama, kad mokiniai gebėtų:

bendrauti su bendraamţiais ir suaugusiais;

papasakoti, ką matė, patyrė, dalyvauti pokalbyje;

reikšti mintis ţodţiu taisyklinga kalba: paisyti kalbos normų, kalbėti tiksliai,

aiškiai.

kalbėti ţinomomis temomis;

apibūdinti patirtus dalykus, jų sukeltus įspūdţius, savo emocijas.

apibūdinti daiktus, asmenis, įvykius, paaiškinti labai gerai ţinomų veiksmų,

reiškinių prieţastis.

diskutuoti gerai ţinomomis temomis. Reikšti ir elementariai pagrįsti savo

nuomonę, vertinti

5. Neţymiai neišplėtotos sakytinės kalbos ugdymo programos turinys 1-2 klasės

mokiniams

5. 1. Garsų tarimo mokymas

5.1.1. Garso s tarimo mokymas:

Parengiamieji pratimai garsui s tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso s tarimo įtvirtinimas atviruose skiemenyse.

Garso s tarimo įtvirtinimas atvirų skiemenų ţodţiuose.

Garso s tarimo įtvirtinimas uţdaruose skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso s tarimo įtvirtinimas junginiuose su priebalsiais.

Kietųjų ir minkštųjų garsų s diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso s tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso s tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

5.1.2. Garso z tarimo mokymas:

Parengiamieji pratimai garsui z tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso z tarimo įtvirtinimas atviruose ir uţdaruose skiemenyse bei ţodţiuose.

Kietųjų ir minkštųjų garsų z diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

12

Garso z tarimo įtvirtinimas ţodţiuose ir sakiniuose.

Garso z tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Garsų s-z diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų s-z diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

Garso c tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui c tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso c tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso c tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso c tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Garsų s-c diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų s-c diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

5.1.4. Garso dz tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui dz tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso dz tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso dz tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

5.1.5. Garso š tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui š tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso š tarimo įtvirtinimas atviruose skiemenyse.

Garso š tarimo įtvirtinimas atvirų skiemenų ţodţiuose.

Garso š tarimo įtvirtinimas uţdaruose skiemenyse ir ţodţiuose.

Kietųjų ir minkštųjų garsų š diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso š tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso š tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Garsų š-s diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų š-s diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

5.1.6. Garso ţ tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui ţ tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso ţ tarimo įtvirtinimas atviruose ir uţdaruose skiemenyse bei ţodţiuose.

Kietųjų ir minkštųjų garsų ţ diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso ţ tarimo įtvirtinimas ţodţiuose ir sakiniuose.

Garso ţ tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Garsų š-ţ diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų š-ţ diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

Garsų ţ-z diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų ţ-z diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

5.1.7. Garso č tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui č tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso čtarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso čtarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso č tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Garsų š-č diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

13

Garsų š-č diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

5.1.8. Garso dţ tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui dţ tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso dţ tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso dţ tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Garsų ţ - dţ diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų ţ - dţ diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

Garsų č - dţ diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų č -dţ diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

5.1.9. Garso l tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui l tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso l tarimo įtvirtinimas uţdaruose skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso l tarimo įtvirtinimas atviruose skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso l tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso l tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Minkštojo garso l tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Minkštojo garso l tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Minkštojo garso l tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Kietųjų ir minkštųjų garsų l diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Kietųjų ir minkštųjų garsų l diferencijavimas sakiniuose.

Kietųjų ir minkštųjų garsų l diferencijavimas rišlioje kalboje.

5.1.10. Garso r tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui r tarti.

Garso r tarimo mokymas su garsais t ir d.

Garso r tarimo įtvirtinimas su garsais t ir d skiemenyse ir ţodţių pradţioje.

Garso r tarimo įtvirtinimas atviruose skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso r tarimo įtvirtinimas uţdaruose skiemenyse ir ţodţiuose.

Kietųjų ir minkštųjų garsų r diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso r tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso r tarimo įtvirtinimas junginiuose su priebalsiais.

Garso r tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Garsų r-l diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų r-l diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

5.1.11. Garso k tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui k tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso k tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso k tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Minkštojo garso k tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Minkštojo garso k tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Kietųjų ir minkštųjų garsų k tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Garsų k-t diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų k-t diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

14

5.1.12. Garso g tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui g tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso g tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso g tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Minkštojo garso g tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Minkštojo garso g tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Kietųjų ir minkštųjų garsų g tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Garsų g-d diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų g-d diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

5.1.13. Garso p tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui p tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso p tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso p tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Minkštojo garso p tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Minkštojo garso p tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Kietųjų ir minkštųjų garsų p tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

5.1.14. Garso b tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui b tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso b tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso b tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Minkštojo garso b tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Minkštojo garso b tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Kietųjų ir minkštųjų garsų b tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

Garsų p-b diferencijavimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garsų p-b diferencijavimas sakiniuose ir rišlioje kalboje.

5.1.15. Garso f tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui f tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso f tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso f tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso f tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

5.1.16. Garso ch tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui ch tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso ch tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso ch tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso ch tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

5.1.17. Garso h tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui h tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso h tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso h tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso h tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

15

5.1.18. Garso ė tarimo mokymas Parengiamieji pratimai garsui ė tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso ė tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso ė tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso ė tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

5.1.19. Garso uo tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui uo tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso uo tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso uo tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso uo tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

5.1.20. Garso ie tarimo mokymas

Parengiamieji pratimai garsui ui tarti. Izoliuoto garso tarimas.

Garso ie tarimo įtvirtinimas skiemenyse ir ţodţiuose.

Garso ie tarimo įtvirtinimas sakiniuose.

Garso ie tarimo įtvirtinimas rišlioje kalboje.

5.2. Girdimojo suvokimo ugdymas ir garsinės analizės ir sintezės įgūdţių ugdymas:

5.2.1. Girdimojo suvokimo ugdymo nuoseklumas:

Skirti nurodytą garsą garsų eilėje.

Skirti nurodytą garsą skiemenyje, skiemenų eilėje.

Skirti nurodytą garsą ţodyje, ţodţių eilėje.

Skirti nurodytą garsą sakinyje.

Skirti nurodytą garsą kalbos sraute.

Skirti dvibalsius skiemenyje, ţodyje, sakinyje, kalbos sraute.

Skirti panašiai skambančius balsius skiemenyje, ţodyje, sakinyje, kalbos sraute.

Skirti panašiai skambančius balsius ir dvibalsius skiemenyje, ţodyje, sakinyje,

kalbos sraute.

Skirti ilguosius ir trumpuosius garsus skiemenyje, ţodyje, sakinyje, kalbos sraute.

Skirti kietuosius ir minkštuosius garsus skiemenyje, ţodyje, sakinyje, kalbos

sraute.

5.2.2. Garsinės analizės ir sintezės ugdymo nuoseklumas:

Pirmo ţodţio garso išskyrimas.

Paskutinio ţodţio garso išskyrimas.

Atvirų skiemenų garsinė analizė ir sintezė;

Uţdarų skiemenų garsinė analizė ir sintezė;

Trigarsių ţodţių garsinė analizė ir sintezė;

Garso vietos ţodyje nustatymas (ţodţio pradţioje, viduryje, gale);

Dviskiemenių ţodţių, kurių visi skiemenys atviri, garsinė analizė ir sintezė (katė);

Dviskiemenių ţodţių, kurių antras skiemuo uţdaras, garsinė analizė ir sintezė

(namas);

Triskiemenių ţodţių, kurių skiemenys atviri, garsinė analizė ir sintezė (vasara);

16

Dviskiemenių ţodţių, kurių pirmas skiemuo uţdaras, garsinė analizė ir sintezė

(varna);

Dviskiemenių ţodţių, kurių abu skiemenys uţdari, garsinė analizė ir sintezė

(vilkas);

Dviskiemenių ţodţių, kurių pirmame skiemenyje yra dviejų priebalsių samplaika,

garsinė analizė ir sintezė (smėlis);

Dviskiemenių ţodţių, kurių viduryje yra dviejų priebalsių samplaika, garsinė

analizė ir sintezė (audra);

Triskiemenių ţodţių, kuriuose yra viena priebalsių samplaika, garsinė analizė ir

sintezė (dviratis);

Ţodţių su dvibalsiais garsinė analizė ir sintezė.

Dviskiemenių ţodţių, kuriuose yra trijų priebalsių samplaika, garsinė analizė ir

sintezė (strutis);

Dviskiemenių ţodţių, kuriuose yra kelios priebalsių samplaikos, garsinė analizė ir

sintezė (skiedra);

Įvairios garsinės sudėties daugiaskiemenių ţodţių garsinė analizė ir sintezė.

5.3. Leksikos tikslinimas ir plėtra

Sąvokos ţodyno plėtimui:

Šeima (ţodţiai, nusakantys giminystę, sąvokos, nusakančios amţiaus skirtumus).

Baldai (baldų pavadinimai, jų dalys, medţiaga iš kurios jie pagaminti).

Mokykliniai reikmenys (jų pavadinimai, panaudojimas, apibūdinimas).

Ţaislai (ţaislų pavadinimai, ypatybės: spalva, paviršius, medţiaga iš kurios jie

pagaminti).

Mandagumo ţodţiai (ţodţiai, ir jų junginiai, kuriais kreipiamasi į pašnekovą,

pasisveikinama, atsisveikinama, dėkojama bendraamţiams ir suaugusiems).

Buityje naudojami daiktai (jų pavadinimai, apibūdinimas: spalva, medţiaga, paviršius).

Kelias į mokyklą (judėjimo kryptys, įstaigų, pastatų, gatvių pavadinimai; prieveiksmiai,

nusakantys judėjimo ypatybes).

Transportas (vaţiuojančių, skraidančių, plaukiančių transporto priemonių pavadinimai, jų

paskirtis; veiksmaţodţiai, nusakantys judėjimą; prieveiksmiai, nusakantys judėjimo

ypatybes).

Apranga (drabuţiai ir jų dalių pavadinimai; veiksmaţodţiai, nusakantys rengimąsi,

būdvardţiai, nusakantys drabuţių margumą).

17

Ruduo (rudens mėnesių pavadinimai, rudens poţymiai; vaizdingi posakiai apie rudenį,

šventės, rudens darbai).

Lietuvos soduose augantys ir atveţtiniai vaisiai, uogos bei darţovės (jų pavadinimai,

formos; būdvardţiai, nusakantys skonį).

Avalynė (avalynės ir jos dalių pavadinimai; veiksmaţodţiai, nusakantys avimąsi;

būdvardţiai, nusakantys batų ypatumus).

Ţiema (ţiemos mėnesių pavadinimai; ţiemos poţymiai, oras, augalai, ţiemos šventės,

pramogos).

Gyvūnai (naminiai gyvuliai, naminiai paukščiai, naminiai gyvūnėliai, laukiniai ţvėrys,

laukiniai paukščiai, ţuvys, vabzdţiai, ropliai; jų kūno dalių pavadinimai, gyvenimo vieta

ir sąlygos, laukinių ţvėrių ir paukščių globa, naminių gyvulių ir paukščių prieţiūra;

Lietuvoje ir pasaulyje gyvenantys laukiniai ţvėrys ir paukščiai; išskrendantys ir

ţiemojantys paukščiai; ţodţiai, nusakantys gyvūnų judėjimą ir kalbą).

Maisto produktai (mėsos produktai, ţuvies produktai, pieno produktai, miltiniai gaminiai,

vaisiai ir darţovės, saldumynai;veiksmaţodţiai, nusakantys valgymą).

Virtuvėje (indų pavadinimai, virtuvės baldų ir įrangos pavadinimai, stalo įrankių

pavadinimai, veiksmaţodţiai, nusakantys virtuvės įrangos paskirtį).

Profesijos (profesijų pavadinimai, darbo įrankių pavadinimai; veiksmaţodţiai nusakantys

darbo procesą).

Laikas (laiko sąvokos; laiko nuoseklumo suvokimas; para, jos dalys; savaitė, savaitės

dienų pavadinimai; mėnuo, mėnesių pavadinimai; metų laikai, jų eiliškumas, ţmogaus

gyvenimo etapų nuoseklumas).

Jutimai (rega, klausa, lytėjimas, skonis, uoslė; nuotaikos, jausmai, savo norų,

pageidavimų raiška, pasitenkinimo ir nepasitenkinimo nusakymas, nuostabos, dţiaugsmo,

liūdesio, gailesčio raiška).

Pavasaris (pavasario mėnesių pavadinimai; pavasario poţymiai, oras, augalai, pavasario

šventės, pramogos, darbai).

Augalai (medţių ir krūmų pavadinimai, jų dalys; gėlių pavadinimai, jų dalys, spalva,

kvapas; apibendrinančios sąvokos susijusios su augalais).

Vasara (vasaros mėnesių pavadinimai; vasaros poţymiai, oras, augalai, vasaros šventės,

pramogos, darbai).

Namas (namo dalys, gyvenamosios patalpos ir jų paskirtis).

18

Ţmogus (ţmogaus kūno dalys, jų funkcijos, galvos dalys, jų funkcijos, vidaus organų

pavadinimai).

Sirgimas (ligos, jų simptomai, ţodţiai, nusakantys skausmą; sveikatos prieţiūros

specialistai, jų teikiamos paslaugos; sveikatos prieţiūros įstaigos, jų paslaugos, patalpos).

Sportas (sporto šakos, jų atstovai; sąvokos ir veiksmaţodţiai, susiję su sportu; sportui

skirtų vietų pavadinimai).

Menas (meno rūšys, jų atstovai; sąvokos ir veiksmaţodţiai, susiję su menu; menui skirtų

vietų pavadinimai, muzikos instrumentų pavadinimai, jų skleidţiami garsai).

Skalbiniai (patalynės pavadinimai; ţodţiai, susiję su švara ir nešvara).

Kalbėjimas (veiksmaţodţiai susiję su kalbėjimu, ţodţiai, apibūdinantys garsą).

Kaimas (sodybos pastatai ir erdvės, ţemės ūkio technika ir įrankiai, jų paskirtis).

Prekyba (prekybos vietos, ţodţiai, susiję su prekyba).

Ţemė (ţemės paviršiaus pavadinimai, ţemės naudingosios iškasenos; vandens telkinių

pavadinimai, ţodţiai, susiję su vandeniu).

Daiktų išvaizda (būdvardţiai, apibūdinantys daiktų būseną, paviršių bei formą;

būdvardţiai, apibūdinantys daiktų dydį, aukštį, plotį, apimtį, ilgį).

5.4. Gramatiškai taisyklingos kalbos ugdymas

5.4.1.Daiktavardis

Daiktavardţių daugiskaitos sudarymas ir vartojimas sakiniuose, rišlioje kalboje.

Maţybinių daiktavardţio formų sudarymas.

Daiktavardţio galininko sudarymas ir vartojimas kalboje.

Daiktavardţio kilmininko linksnio sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

Daiktavardţio naudininko sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

Daiktavardţio įnagininko sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

Daiktavardţio vietininko sudarymas ir vartojimas kalboje.

Daiktavardţių kaitymas linksniais.

Kreipinio vartojimas sakiniuose .

Priesaginių daiktavardţių sudarymas su priesagomis: –yn, -ėj, -oj ,-inink, -uv.

Sudurtinių daiktavardţių daryba ir vartojimas sakiniuose.

5.4.2.Veiksmaţodis

Esamojo laiko veiksmaţodţių sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

Būtojo kartinio laiko veiksmaţodţių sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

Būtojo daţninio laiko veiksmaţodţių sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

19

Būsimojo laiko veiksmaţodţių sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

Veiksmaţodţio bendraties vartojimas sakiniuose.

Priešdėlinių veiksmaţodţių sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

Priešdėlinių, judėjimą nusakančių veiksmaţodţių sudarymas su priešdėliais nu-,

ap-, į- , pri-, uţ-.

Veiksmaţodţio vienaskaitos I ir II asmens sudarymas ir vartojimas sakinyje.

Veiksmaţodţio daugiskaitos I ir II asmens sudarymas ir vartojimas sakinyje.

5.4.3. Būdvardis

Būdvardţių daugiskaitos sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

Būdvardţių galininko sudarymas ir vartojimas kalboje.

Būdvardţių kilmininko linksnio sudarymas ir vartojimas sakiniuose. Būdvardţių

naudininko sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

Būdvardţių įnagininko sudarymas ir vartojimas sakiniuose.

Būdvardţių vietininko sudarymas ir vartojimas kalboje.

Būdvardţių kaitymas linksniais.

Priesaginių būdvardţių sudarymas su priesagomis –in- (medinis), -uot-

(gauruotas), -ėt- (gėlėtas), -ok (kartokas).

5.4.4. Prieveiksmis

Prieveiksmių sudarymas iš būdvardţių.

5.4.5. Prielinksnis

Vietos prielinksnių vartojimas: ant, uţ, iš, į, per, aplink, prie, virš, po, per, pro,

tarp, iš po (ko?), nuo, priešais, šalia.

Prielinksnių su (kuo?) vartojimas.

Prielinksnių apie (ką?) vartojimas.

Kiekio prielinksnių po (kiek?), uţ (kiek?) vartojimas.

Laiko prielinksniai nuo, iki, be, po, prieš.

5.4.6. Kalbos dalių derinimas

Daiktavardţio ir būdvardţio vienaskaitos derinimas.

Daiktavardţio ir būdvardţio daugiskaitos derinimas.

Daiktavardţio ir būdvardţio vienaskaitos vartojimas sakiniuose.

Daiktavardţio ir būdvardţio daugiskaitos vartojimas sakiniuose.

Judėjimą nusakančio veiksmaţodţio ir prieveiksmio derinimas

Būdvardţių vietininko linksnio sudarymas ir derinimas su daiktavardţiu

sakiniuose.

Kiekinių skaitvardţių derinimas su daiktavardţiu ir vartojimas sakiniuose.

Kiekybinių skaitvardţių derinimas su daiktavardţiu ir vartojimas sakiniuose.

Laiką nusakančių ţodţių ir jų junginių vartojimas sakiniuose (Po ketverių metų aš

būsiu penktokas).

5.4.7. Sintaksė

Vientisinio sakinio sudarymas atsakant į klausimus.

20

Vientisinio sakinio sudarymas pagal siuţetinį paveikslėlį.

Vientisinio sakinio sudarymas pagal situaciją.

Klausiamojo sakinio sudarymas.

Vientisinio sakinio plėtimas papildiniais.

Vientisinio sakinio plėtimas vietos aplinkybėmis.

Vientisinio sakinio plėtimas laiko aplinkybėmis.

Vientisinio sakinio plėtimas būdo aplinkybėmis.

Vientisinio sakinio plėtimas paţyminiu.

Vientisinio sakinio plėtimas vienarūšėmis sakinio dalimis.

Sakinių iš trijų ir daugiau atskirų ţodţių sudarymas. (Ţiema, snigti, sniegas).

Sudėtinių sujungiamųjų sakinių sudarymas su jungtuku o, lyginant du objektus.

Sudėtinių sujungiamųjų sakinių sudarymas su jungtuku bet.

Sudėtinių sujungiamųjų sakinių sudarymas su jungtuku nes.

Sudėtinių prijungiamųjų sakinių sudarymas, atsakant į klausimus.

5.5. Rišliosios kalbos ugdymas

5.5.1.Rišliosios kalbos ugdymas:

Atsakymai į klausimus, naudojantis paveikslėliais, pavyzdţiais.

Pasakojimas, atsakant į pateiktus klausimus.

Rodomų veiksmų nusakymas ţaidybinėje situacijoje.

Pokalbis iš patirties.

Piešinių, nuotraukų, paveikslų aptarimas.

Diskusija.

Pasakojimo kūrimas pagal pateiktą ţemėlapį, piešinį, schemą, paveikslėlius,

nuotraukas ar figūrėles.

Bendravimas sukurtoje kalbinėje situacijoje, siūlomų ţodţių ir jų junginių

vartojimas, atsakant į pašnekovo klausimus.

Pasakojimo kūrimas pagal atraminius ţodţius ir paveikslėlius.

Teksto analizavimas, atpasakojimas.

Nuotraukų, paveikslėlių lyginimas, aptarimas, pasakojimas.

Pasakojimas pagal paveikslėlių seriją.

Pasirinkto objekto pristatymas pagal atraminius ţodţius ar nuotrauką.

Dviejų objektų aptarimas ir lyginimas pagal pavyzdį ar planą

Pasakos kūrimas pagal paveikslėlius ir duotą pradţią.

Įvykių nuoseklumo komentavimas.

Daiktų vietos aplinkoje, paveikslėlyje nusakymas.

Įvykio prieţasčių aptarimas.

Situacijų, pasakų vaidinimas, inscenizavimas.

Savarankiškas pasakojimas.

5.5.2. Klausymo ugdymas:

Ţodţių eilės klausymas ir pakartojimas.

21

Panašiai skambančių ţodţių nustatymas.

Sakinių klausymas ir pakartojimas.

Trumpo teksto klausymas, kiekvieno sakinio pakartojimas.

Eiliuoto teksto klausymas, kiekvienos eilutės pakartojimas.

Ţodţių rimavimas.

Teksto klausymas, nurodyto ţodţio (kelių ţodţių) išskyrimas, skaičiavimas

tekste.

Eiliuotų ir neeiliuotų tekstų klausymas, analizavimas.

Eiliuoto kūrinėlio skambesio aptarimas, jo posmelio/eilutės pakartojimas,

deklamavimas mintinai.

Išklausyto sakinio ar eilėraščio eilutės intonacijos atkartojimas.

Teksto klausymas, analizavimas, atpasakojimas.

22

NEŢYMIAI NEIŠPLĖTOTOS SAKYTINĖS KALBOS UGDYMO PROGRAMOS IŠPLANAVIMAS

1 KLASĖS MOKINIAMS

NR.

DA

TA

TEMA

ARTIKULIACI-

JOS MOKYMAS

IR TIKSLINIMAS

FONEMINIO

SUVOKIMO

UGDYMAS

LEKSIKOS

TIKSLINIMAS IR

PLĖTRA

GRAMATIŠKAI

TAISYKLINGOS

KALBOS

UGDYMAS

RIŠLIOSIOS KALBOS

UGDYMAS

1 2 3 4 5 6 7 8

1. Aplinkos

garsai

Atlieka

parengiamuosius

pratimus garsui s

tarti. Taria izoliuotą

garsą s.

Klausosi įvairių

aplinkos garsų

skambesio.

Tikslina sąvoką

”Aplinkos garsai”.

Susipaţįsta su kalbos

reikalavimais per

logopedines pratybas.

Aptariamos elementarios

pokalbio taisyklės.

2. Kalbos garsai Taria garsą s

atviruose

skiemenyse.

Klausosi įvairių

kalbos garsų

skambesio.

Tikslina sąvoką

“Kalbos garsai“.

Pasakoja apie save pagal

pateiktus klausimus:

Koks tavo vardas,

pavardė?

Kur tu gyveni?

Ar lankei darţelį? Kokį?

Kas tavo geriausia{s]

draugas(-ė)?

3. Mano šeima Taria garsą s atvirų

skiemenų

ţodţiuose.

Išskiria garsą a iš

kitų kalbos garsų

tarpo, ţodţio

pradţioje.

Tikslina ir įtvirtina

ţodţius, nusakančius

giminystę: tėtis,

mama, brolis, sesuo,

senelis, močiutė,

pusbrolis, pusseserė,

Sudaro ţodţių,

nusakančių

giminystę,

daugiskaitą:

Brolis – broliai,

Sesuo – seserys

Pasakoja apie savo

šeimą, atsakydami į

pateiktus klausimus:

23

dėdė, teta. Senelis – seneliai

ir t.t.

4. Mano kuprinė Taria garsą s

uţdaruose

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Išskiria garsą a iš

kitų kalbos garsų

tarpo, ţodţio

pradţioje.


mokyklinių reikmenų

pavadinimus:

kuprinė, vadovėlis,

penalas, liniuotė,

rašiklis, flomasteriai

ir t.t.

Sudaro mokyklinių

reikmenų

pavadinimų

daugiskaitą:

Vadovėlis –

vadovėliai,

Sąsiuvinis –

sąsiuviniai ir t.t.

Ţaidţia situacinį ţaidimą

„Ruošiuosi rytoj į

mokyklą“

Pasakoja apie mokykloje

reikalingus daiktus pagal

klausimus.

5. Mandagumo

ţodţiai.

Taria garsą s

uţdaruose

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Išskiria garsą s iš

kitų kalbos garsų

ir skiemenų tarpo,

ţodţio pradţioje.

Vartoja mandagumo

ţodţius: labas rytas

ačiū, prašau, prašom

paduoti, prašom

parodyti,

Sudaro maţybines

daiktavardţio

formas su

priesagomis –yt, -

uk, -el.

Pvz: Mama –

mamytė, Matas –

Matukas, Rasa –

Raselė ir t.t.

Pasisveikina, paprašo,

atsiprašo, padėkoja

sukurtoje kalbinėje

situacijoje.

6. Ţaislai,

ţaisliukai...

Taria garsą s

junginiuose su

priebalsiais.

Išskiria garsus a,

s iš kitų kalbos

garsų ir skiemenų

tarpo.

Pirmas ir

paskutinis ţodţio

garsas.

Įvardina ţaislų

pavadinimus, nusako

jų savybes,

ypatumus: spalvą,

paviršių, medţiagą.

Pvz: Meškutis –

pliušinis, švelnus,

minkštas, rudas.

Vartoja kreipinį

sakiniuose.

Pvz: Gintare,

paduok medinę

mašinėlę.


„Ţaislų parduotuvėje“.

Bendrauja sukurtoje

kalbinėje situacijoje,

vartoti ţodţius ir jų

junginius, kuriais

kreipiamasi į pašnekovą,

pasisveikina,

atsisveikina, dėkoja,

atsako į pašnekovo

klausimus.

24

7. Mano mamos

daiktai

Taria garsą s

sakiniuose.

Išskiria garsą m iš

kitų kalbos garsų

ir skiemenų tarpo.

Analizuoja ir

sintezuoja

dvigarsius

skiemenis ar

ţodelius garsais.

Pavadina daiktus,

kuriuos turi mama:

rankinė, kremas

veidui, šluota,

lygintuvas, lūpdaţiai

ir pan.

Sudaro

daiktavardţio

daugiskaitą ir

vartoja ją

sakiniuose: rankinė

– rankinės, šluota-

šluotos ir t.t.

Aptaria eiliuoto kūrinėlio

skambesį, kartoja jo

posmelį/eilutę

deklamuoja.

8. Telefonas Taria garsą s

sakiniuose.

Išskiria garsą m

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dvigarsius

skiemenis ar

ţodelius garsais.

Vartoja ţodţius,

kuriais atsiliepiame,

pasisveikiname,

kreipiamės į

suaugusįjį,

atsisveikiname: alio,

klausau, ar galėtumėt

pasakyti, norėčiau

paklausti, gal ţinote,

viso gero, viso, iki ir

t.t.

Vartoja kreipinį

sakiniuose

sveikinantis: Laba

diena, gydytoja; ar

atsisveikinant: Viso

gero, mokytoja.

Suvaidina pokalbį

telefonu pagal pasiūlytą

situaciją. Pvz: Mama

skambina dukrai,

norėdama paklausti, kur

taip ilgai uţtruko.

9. Kelias į

mokyklą.

Taria garsą s

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą n iš

kitų kalbos garsų

ir skiemenų tarpo,

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Nusako judėjimo

kryptis, pavadina

įstaigas, pastatus,

gatves: kairėn,

dešinėn, į kairę į

dešinę, paštas,

parduotuvė,

baţnyčia, kultūros

rūmai ir t.t.

Vartoja vietos

prielinksnius per

gatvę, uţ stotelės,

aplink tvorą, prie

parduotuvės ir t.t.

Kuria pasakojimą „Mano

kelias į mokyklą“ pagal

savo piešinį.

10. Transporto

priemonės

Taria garsą s

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą n

ţodţio pradţioje

Pavadina

vaţiuojančias,

Sudaro

daiktavardţio

Dalyvauja diskusijoje

„Kuo norėčiau keliauti ir

25

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dvigarsius

skiemenis ar

ţodelius garsais.

skraidančias,

plaukiančias

transporto priemones,

nusako jų paskirtį.

įnagininko linksnį:

Plaukia (kuo?)-

Skrenda (kuo?)-

ir t.t.

kodėl“.

11. Aš planuoju

kelionę.

Atlieka

parengiamuosius

pratimus garsui z


garsą z.

Išskiria garsą o iš

kitų kalbos garsų

ir skiemenų tarpo,

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Ţino judėjimą

reiškiančius ţodţius:

eina, vaţiuoja, skuba,

lekia, slenka, rieda,

švilpia, pėdina,

skrenda, neria ir pan.

Derina judėjimą

nusakančius

veiksmaţodţius ir

prieveiksmius:

greitai lekia, lėtai

pėdina, aukštai kyla

ir t.t.

Kuria pasakojimą „Aš

keliauju į Ameriką“

pagal pateiktą ţemėlapį,

naudodamas reikiamų

transporto priemonių

paveikslėlius.

12.

Aš norėčiau

keliauti su...

Taria garsą z

atviruose ir

uţdaruose

skiemenyse bei

ţodţiuose.

Išskiria garsą o

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dvigarsius

skiemenis ir

trigarsius ţodelius

garsais.

Ţino judėjimo

ypatybes reiškiančius

prieveiksmius:

greitai, lėtai, skubiai,

vangiai, tyliai,

garsiai ir pan.

Sudaro klausiamąjį

sakinį su

klausiamuoju

ţodţiu kaip? Pvz:

Kaip vaţiuoja

autobusas? Atsako

į klausimą pilnu

vientisiniu sakiniu.

Kuria pasirinktos

transporto priemonės

reklamą.

13. Apranga

Taria garsą z

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Išskiria garsą l iš

kitų kalbos garsų

ir skiemenų tarpo,

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Pavadina drabuţius:

kelnės, striukė,

paltas, suknelė,

palaidinė, marškiniai,

kostiumas ir t.t.

Sudaro

daiktavardţio

galininko linksnį

sakiniuose.

Pvz: Aš apsirengiau

suknelę. Man mama

nupirko kostiumą.


„Rūbų parduotuvėje“.

Bendrauja sukurtoje


vartoja įvairius rūbų

pavadinimus.

26

14.

Aprangos

detalės

Taria garsą z

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą l

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dvigarsius

skiemenis ir


garsais:Alė, ola,

Ona ir t.t.

Pavadina drabuţių

dalis: apykaklė,

sagos, rankogaliai,

kišenė, kilpos ir t.t..

Sudaro

daiktavardţio

galininko linksnį

sakiniuose.

Rūta uţsisegė

sagas. Subėriau

giles į kišenes.


apranga“.

Apibūdina savo dėvimus

drabuţius, nusako rūbų

spalvą, margumą, jų

detales.

15. Mėgstu

puoštis

Taria garsą z

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą š iš

kitų kalbos garsų

ir skiemenų tarpo,

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Pavadina rengimosi,

dėvėjimo veiksmą:

apsivelka, dėvi,

uţsiriša, uţsideda,

apsimauna ir pan.

Sudaro

daiktavardţio

galininko linksnį ir

vartoja sakiniuose.

Pvz: Aš uţsirišau

šaliką.


„Ruošiuosi šventei“.

Pasirenka ir nusako

rūbus, kuriais apsirengtų

ruošdamiesi į draugo

gimtadienį.

16. Ruduo Diferencijuoja

garsus s-z

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Išskiria garsą š

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dvigarsius

skiemenis ir


garsais: šok, los,

neš ir t.t.

Nusako rudens

poţymius: gelsta ir

krenta lapai, vėsta

oras, lyja lietus,

išskrenda paukščiai

ir t.t.

Derina

daiktavardţio ir

būdvardţio

daugiskaitą. Pvz:

auksiniai lapai,

geltonos kriaušės

ir t.t.

Pasakoja apie rudens

poţymius pagal

paveikslėlius bei

nuotraukas.

17. Rudens

darbai,

rūpesčiai ir

dţiaugsmai.

Diferencijuoja

garsus s-z

sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą k

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja

Įvardina rudenį

atliekamus darbus,

šventes.

Sudaro ir vartoja

daiktavardţio

kilmininko linksnį

sakiniuose. Pvz: Aš

Kuria vaizdingus

posakius apie rudenį.

Pasakoja apie rudens

darbus pagal atraminius

27

garsais

dviskiemenius

ţodţius: kasa,

noko, sako ir t.t.

nemėgstu svogūnų.

ţodţius paveikslėliuose.

18. Rudens

gėrybės

Diferencijuoja

garsus s-z

sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą k

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Įtvirtina sąvoką

„ţodis“,

skaičiuoja

ţodţius

sakiniuose.

Pavadina Lietuvos

soduose augančius ir

atveţtinius vaisius,

uogas ir

darţoves. Nusako jų

formas.

Vartoja

prielinksnius iš

(ko?), į (ką?)

dėliojant, rūšiuojant

rudens gėrybes

pagal dydį, spalvą

ar formą į įvairių

talpų indus.

Klauso eiliuotą tekstą

apie vaisius ar darţoves.

Pakartoja kiekvieną

sakinį. Atpasakoja

išklausytą tekstą.

19. Mokausi

skanauti

Atlieka

parengiamuosius

pratimus garsui c


garsą c.

Išskiria garsą ė

ţodţio pradţioje,

viduryje ir gale.

Įtvirtina sąvoką

„sakinys“, kuria

sakinius su

nurodytais

ţodţiais.


skonį nusakančius

ţodţius: kartus,

aštrus, švelnus

saldţiarūgštis ir t.t.

Sudaro priesaginius

daiktavardţius su

priesaga –yn:

avietynas,

braškynas, gėlynas,

berţynas ir t.t.

Klauso trumpą tekstą

apie rudenį, pakartoja

kiekvieną sakinį,

analizuoja tekstą,

atpasakoja.

20. Batų įvairovė Taria garsą c

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Išskiria garsą e


viduryje ir gale.

Analizuoja

garsais

dviskiemenius

ţodţius: Ema

neša, seka ir t.t.


avalynės ir jos dalių

pavadinimus:

aulinukai, basutės,

šlepetės, kulnas,

nosis, padas, aulas,

sagtis, batraiščiai

ir t.t.

Sudaro ir vartoja

sakiniuose

daiktavardţio

naudininką.

Pvz: Mama Jonui

nupirko batus.


batai“.

Apibūdina savo avimus

batus, nusako jų spalvą,

iš ko pagaminti, detales.

21. Aš apsiausiu

batukus

Taria garsą c

sakiniuose.

Išskiria garsą t

ţodţio pradţioje


veiksmaţodţius,

Sudaro ir vartoja

sakiniuose


„Batų taisykloje“.

28

ir viduryje.

Sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius: takas,

batas, kotas ir t.t.

nusakančius avimąsi:

autis, avėti, įsispirti,

susivarstyti ir t.t.

daiktavardţio

įnagininką. Pvz: Aš

dţiaugiuosi naujais

batais.

Mokosi bendrauti

sukurtoje kalbinėje

situacijoje, vartoti

pateiktus ţodţius ir jų

junginius, atsakyti į

pašnekovo klausimus.

22. Ką autis, jei

lyja...

Taria garsą c

sakiniuose.

Išskiria garsą t


viduryje ir gale.

Nustato garso t

vietą ţodţio

pradţioje,

viduryje ir

pabaigoje.

Apibūdina batus:

rudeniniai batai,

vasarinės basutės,

kambarinės šlepetės,

ţieminiai, aulinukai,

guminiai batai ir t.t.

Vartoja

prielinksnius: su

(kuo?), po (kuo?).

Diskutuoja “ Ką autis?”

Aptaria galimus dėvėti

batus pagal oro sąlygas.

23. Ţiema Taria garsą c

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą r

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius: oras,

rogės, rytas ir t.t.

Ţino ţiemos mėnesių

pavadinimus,

įvardina ţiemos

poţymius.

Sudaro esamojo

laiko

veiksmaţodţius ir

vartoja juos

sakiniuose:

snigti – sninga,

pustyti – pusto,

čiuoţti – čiuoţia

ir t.t.

Klauso eiliuotus ir

neeiliuotus tekstus apie

ţiemą. Aptaria eiliuoto

kūrinėlio skambesį,

pakartoja jo posmelį ar

eilutę.

24. Man patinka

snieguota

ţiema

Taria garsą c

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą r

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Nustato garso r

vietą ţodyje.


ţodţius, susijusius su

ţiemos pramogomis:

slidinėjimas,

čiuoţimas,

pasivaţinėjimas

rogėmis, slidinėja,

čiuoţia, leidţiasi,

Derina

veiksmaţodţio

esamojo laiko

veiksmaţodţius su

daiktavardţio

įnagininko linksniu

ir vartoja jį

sakiniuose.

Pasakoja pagal

paveikslėlių seriją apie

ţiemą.

29

mėtosi ir t.t.

Pvz: Vaikai

leidţiasi nuo kalno

rogutėmis.

25. Baltos ţiemos

šventės

Diferencijuoja

garsus s-c

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Išskiria garsą p

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius: lipa,

pušis, pirko ir t.t.



ţiemos šventėmis:

girliandos, kalėdinė

puokštė, vaišės,

puošia, spindi, ţėri,

puošni, spalvinga ir

t.t.

Sudaro

priešdėlinius

veiksmaţodţius su

priešdėliais pri-,

uţ-, nu-: prikepė,

uţklijavo, nulipdė ir

t.t.

Sudaro sakinius iš

trijų atskirų ţodţių.

Pvz: Ţiema, snigti,

sniegas.

Mokosi deklamuoti

mintinai eilėraštį apie

ţiemą, Kalėdas.

26. Naminiai

gyvūnai

Diferencijuoja

garsus s-c

sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą p

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Nustato garso p

vietą ţodyje.


naminių gyvulių,

naminių paukščių,

naminių gyvūnėlių

pavadinimus,

įvardina jų maţylius:

oţys, oţka, karvė,

jautis, avis, avinas,

arklys, kumelė, ţąsis,

ţąsinas, višta, gaidys,

ţiurkėnas, papūga,

vėţliukas, triušis,

šinšila, veršiukas,

ėriukas, paršiukas,

kumeliukas ir t.t.

Sudaro

daiktavardţio

vietininko linksnį.

ir vartoja kalboje.

Pvz: Arklys gyvena

(kur?)...( tvarte).

Klauso pasakojimą apie

naminį gyvūną, jį aptaria,

atsako į klausimus.

Apibūdina naminį

augintinį pagal planą,

schemą ar atraminius

ţodţius.

30

27. Laukiniai

ţvėrys

Taria garsą dz

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Išskiria garsą ū

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius: rūpi,

lūšis, ūdra ir t.t.


Lietuvoje gyvenančių

laukinių ţvėrių

pavadinimus: vilkas,

lapė, kiškis, elnias,

stirna, briedis,

barsukas, eţys,

voverė, šeškas ir t.t.

Vartoja

prielinksnius ant

(ko?), nuo (ko?),

virš (ko?).

Klauso eiliuotus ir


gyvūnus, pakartoja

kiekvieną sakinį,

analizuoja tekstą,

atpasakoja.

28. Laukiniai

paukščiai

Taria garsą dz

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą ū

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Nustato garso ū

vietą ţodyje.



laukinių paukščių

pavadinimus:

balandis, varna,

šarka, gulbė, gegutė,

genys, ţvirblis,

sniegena, volungė,

vieversys ir t.t.

Kaito

daiktavardţius

linksniais pagal

klausimus: Pvz:

Kas atskrido? –

Atskrido zylė. Ko

nėra lesykloje? –

Zylės. Kam

pabėrėme trupinių?

– Zylei. Ką

palesinome? – Zylę.

Kuo dţiaugiamės?

– Zyle. Ir t.t.

Klauso įrašytus paukščių

balsus, juos apibūdina.

Atsako į klausimus,

naudodamiesi

paveikslėliais.

29. Pasaulio

gyvūnai

Atlieka

parengiamuosius

pratimus garsui š


garsą š.

Išskiria garsą d

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius: vidus,

lenda, kūdra ir t.t.


pasaulyje gyvenančių

gyvūnų pavadinimus:

tigras, liūtas,

dramblys, ţirafa,

begemotas, lokys,

delfinas, banginis,

ruonis ir t.t.

Kaito

daiktavardţius

linksniais pagal

klausimus.

Ţiūri nuotraukas ar

filmuotą medţiagą apie

pasaulio gyvūnus, juos

apibūdina atsakydami į

pateiktus klausimus.

30. Rūpinuosi

gyvūnais

Taria garsą š

atviruose

Išskiria garsą d

ţodţio pradţioje



Kaito

daiktavardţius

Klauso trumpą tekstą,

pakartoja kiekvieną

31

skiemenyse. ir viduryje.

Ţaidţia su

ţodţiais,

įterpdami garsą į

ţodţio vidurį:

veda – verda,

kala – kalba,

mada – malda,

veda – verda,

valo – valgo.

gyvūnais: ėdţios,

lesykla, pašaras,

badas, šėrykla, eketė,

apsauga, raudonoji

knyga, išnykti,

saugoti, rūpintis ir t.t.

linksniais pagal

klausimus.

sakinį.

Pasakoja pagal siuţetinį

paveikslėlį ar


gyvūnų globą. Naudojasi

atraminiais ţodţiais.

31. Rūpinuosi

savo

augintiniu

Taria garsą š atvirų

skiemenų

ţodţiuose.

Išskiria garsą ţ

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Ţaidţia su

ţodţiais,

pakeisdami vieną

garsą kitu: ţalia –

šalia, ţaibas –

laibas, ţėrė –

šėrė, maţai –

manai.


ţodţius,

apibūdinančius

gyvūnus:

minkštapūkis,

ilgaausis, ţvairiukas,

lėtapėdis,

margaplunksnė,

raiboji ir t.t.

Sudaro būdvardţio

vietininko linksnį ir

derinina jį su

daiktavardţiu

sakiniuose. Pvz:

Aukštuose kalnuose

ganosi oţkos.

Klauso eiliuotą ar

neeiliuotą tekstą apie

augintinius, jį analizuoja

pagal pateiktus

klausimus, atpasakoja ar

mokosi mintinai.

32. Mokinių

kalbos

ugdymo

pasiekimų

vertinimas

pasibaigus

pirmam

pusmečiui

32

33. Iš mėsos ir

ţuvies

Taria garsą š

uţdaruose

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Išskiria garsą b

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

triskiemenius

ţodţius: pakaba,

barasi, kabina,

rūbinė ir t.t.


mėsos produktų bei ,

patiekalų ir ţuvies

produktų bei

patiekalų

pavadinimus: keptas

kumpis, švieţios

dešrelės, rūkyta ţuvis

ir t.t.

Kiekinių

skaitvardţių

derinimas su

daiktavardţiu ir

vartojimas

sakiniuose. Pvz:

Man reikia dviejų

kilogramų mėsos.

Paaiškina, kaip gamina

picą, sumuštinius.

34. Iš pieno ir

miltų

Taria garsą š

junginiuose su

priebalsiais.

Ţaidţia su

ţodţiais,

pakeisdami vieną

fonemą garsu b:

kada – kaba,

Rita – riba,

sala – bala,

kalta – kalba,

rūkai - rūbai.


pieno produktų bei

patiekalų ir miltinių

gaminių

pavadinimus: varškė,

sūris, grietinė,

jogurtas, pasukos,

rūgpienis, kefyras,

sviestas, makaronai,

duona ragaišis,

bandelė, batonas

ir t.t.

Derina kiekinius

skaitvardţius su

daiktavardţiu ir

juos vartoja

sakiniuose.

Pvz: Norėčiau

suvalgyti vieną

gabalėlį sūrio.

Mama prašė

nupirkti tris

bandeles.

Kuria pasakojimą

„Aušros pirkiniai“ pagal

atraminius ţodţius ar

paveikslėlius.

35. Saldumynai Taria garsą š

sakiniuose.

Išskiria garsą c

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius: cirkas,

cukrus, centas,

Vincas ir t.t.


saldumynų

pavadinimus:

pyragas, pyragėlis,

sausainiai, tortas,

šokoladas, javainiai,

pudingas, kremas,

šakotis, spurgos,

desertas, vafliai ir t.t.

Sudaro būtojo

kartinio laiko I

asmens

veiksmaţodţius:

atpjauti –

atvapjoviau,

pasaldinti -

pasaldinau, sudėti –

sudėjau ir t.t.

Ţaidţia vaidybinį

ţaidimą „ Nuotykiai

maisto prekių

parduotuvėje“. Mokosi

bendrauti sukurtoje



junginius, atsako į

pašnekovo klausimus.

33

36. Mėgstu

skaniai

pavalgyti

Taria garsą š

sakiniuose.

Randa garso c

vietą ţodyje.



valgymą: čepsėti,

kimšti, ţiaumoti,

gurkšnoti, springti,

skanauti, kramsnoti,

ragauti ir t.t.

Sudaro būtojo

kartinio laiko I

asmens

veiksmaţodţius:

kimšti – kimšau,

ragauti – ragavau ir

t.t.

Ţaidţia vaidybinį

ţaidimą „Mokyklos

valgykloje“. Mokosi

bendrauti sukurtoje



junginius, atsako į

pašnekovo klausimus

remdamiesi savo

asmenine patirtimi.

37. Virtuvėje Taria garsą š

rišlioje kalboje.

Išskiria garsą z

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius: Zita,

vazos, vazonas,

lazda, zirzė,

dūzgė ir t.t.


indų, stalo įrankių bei

virtuvės įrangos

pavadinimus:

arbatinukas, stiklinė,

puodelis, taurė,

keptuvė, samtis,

šaukštas, šaukštelis,

atidarytuvas, trintuvė,

sulčiaspaudė,

mėsmalė, plaktuvas,

smulkintuvas,

mikrobangų krosnelė,

orkaitė, viryklė ir t.t.

Sudaro priesaginius

daiktavardţius su

priesaga –uv:

trina – trintuvė,

kepa – keptuvė ir

t.t.

Kuria pasakojimą „Justė

kepa pyragą“ pagal

paveikslėlių seriją.

38. Profesijos Taria garsą š

rišlioje kalboje.

Randa garso z

vietą ţodyje.


profesijų

pavadinimus:

mokytojas,

pardavėjas,

statybininkas,

policininkas ir t.t.

Sudaro priesaginius

daiktavardţius su

priesagomis –ėj

(kepėjas), -oj

(rašytojas), -inink

(statybininkas).

Klauso tekstus apie

įvairių profesijų ţmones,

juos analizuoja,

atpasakoja.

34

39. Įrankiai ir

prietaisai

Atlieka

parengiamuosius

pratimus garsui ţ


garsą ţ.

Sudaro ţodţius su

garsu č:

rašyti – rašyčiau,

statyti – statyčiau,

kurti – kurčiau

ir t.t.


darbo įrankių

pavadinimus:

plaktukas, replės,

grąţtas, atsuktuvas,

kirvis, pjūklas,

staklės, teptukas,

stiklo rėţtukas, yla,

adata ir t.t.

Sudaro sudėtinius

sujungiamuosius

sakinius su

jungtuku bet,

parenkant profesijai

reikalingus ar

nereikalingus

įrankius. Pvz:

Kirpėjai reikia

ţirklių, bet nereikia

kirvio.

Pasakoja apie savo

tėvelių profesijas.

Įvardina įrankius ir

prietaisus, kuriais jie

naudojasi.

40. Kai uţaugsiu,

būsiu…

Taria garsą ţ

atviruose ir

uţdaruose

skiemenyse bei

ţodţiuose.

Randa garsą č

sakinyje.

Pvz: Norėčiau

būti smuikininku.

Gyčio tėtis

spauzdina

laikraščius.


ţodţius, reiškiančius

darbo procesą: šluoja,

mūrija, tinkuoja,

daţo, braiţo,

tapetuoja, vairuoja,

valdo, moko, gydo,

slaugo, gamina ir t.t.

Sudaro ir vartoja

sakiniuose

veiksmaţodţio

būtąjį daţninį laiką.

Pvz: vairuoja –

vairuodavo,

gamina –

gamindavo

ir t.t.

Fantazuoja apie savo

būsimą profesiją.

41. Tiksi

laikrodukas.

Para

Taria garsą ţ

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Randa garsą y

sakinyje.

Pvz: Uţ lango

lyja. Vakare

skaitysiu knygą.


laiko sąvokas,

pavadina paros dalis:

rytas, diena, vakaras,

naktis, valanda,

minutė, sekundė,

akimirka ir t.t..

Kaito daiktavardį

linksniais

sakiniuose pagal

klausimus.

Pvz: Kas išaušo-

išaušo rytas. Ko

laukiame –

laukiame ryto. Ir t.t.


rytdiena“, vartoja paros

dalių pavadinimus ir

būsimojo laiko

veiksmaţodţius.

35

42. Savaitė Taria garsą ţ

rišlioje kalboje.

Analizuoja ir

sintezuoja

ţodţius: vyto,

vysta, nuvyto,

vytina, vytinta ir

t.t.


laiko sąvokas:

šiandien, vakar,

uţvakar, rytoj, poryt.

Pavadina savaitės

dienas.

Sudurtinių

daiktavardţių

daryba ir vartojimas

sakiniuose: pirma

diena –

pirmadienis, rugius

pjauna – rugpjūtis,

lapai krenta –

lapkritis.

Klauso pasaką ar ţiūri

animacinį filmuką

„Jusiuko savaitė“.

Atpasakoja remdamiesi

paveikslėliais.

43. Mėnuo

Taria garsą ţ

rišlioje kalboje.

Randa garsą g

sakinyje. Pvz:

Gruodţio mėnesį

snigo sniegas.

Ţiema baigiasi

vasario mėnesiu.

Įtvirtina mėnesių

pavadinimus.

Vartoja kiekinius

skaitvardţius ir juos

derina sakiniuose.

Pvz: Po trijų

mėnesių bus

pavasaris.

Klauso pasaką „Dvylika

mėnesių“. Išreiškia savo

įspūdţius ţodţiu. Atsako

į klausimus.

44. Metų ratas Diferencijuoja

garsus š-ţ

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Išskiria garsą g

kalbos sraute.

Pvz: Seniai,

seniai gyveno

mergaitė. Ji mėgo

uogauti… ir t.t.

Pavadina metų laikus,

ţino jų eiliškumą:

ţiema, pavasaris,

vasara, ruduo.

Vartoja kelintinius

skaitvardţius ir juos

derina sakiniuose.

Pvz: Man dabar

septyneri metai.

Klauso eiliuotus ir


metų laikus.

Aptaria, lygina

nuotraukas paveikslėlius

su metų laikų vaizdais.

45. Buvo, yra, bus Diferencijuoja

garsus š-ţ

sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Lygina ir skiria

garsus P,B,

išskiria šiuos

garsus ţodţiuose,

grupuoja ţodţius

pagal tai, koks

garsas ţodyje yra

p ar b.

Suvokia laiko

nuoseklumą (buvo,

yra, bus).

Sudaro

veiksmaţodţio

būsimąjį laiką ir jį

vartoja sakiniuose.

Pvz: Rytoj neisiu į

mokyklą.

Kuria pasakojimą „Buriu

iš delno“. Vartoja

mėnesių ir metų laikų

pavadinimus bei

būsimojo laiko

veiksmaţodţius.

36

46. Ţmogaus

gyvenimo

ratas

Atlieka

parengiamuosius

pratimus garsui č


garsą č.

Analizuoja ir

sintezuoja

ţodţius, lygina jų

skambesį: labai -

lapai, dirbo -

tirpo, kilpa - kirba

ir t.t.

Suvokia ir išvardina

ţmogaus gyvenimo

etapų nuoseklumą:

kūdikis, vaikas,

paauglys, jaunuolis,

suaugęs, senas.

Vartoja laiko

prielinksnius

sakiniuose: nuo, iki,

be, po, prieš.

Klauso, analizuoja,

atpasakoja pasaką,

susijusią su laiko

sąvokomis.

47. Aš jaučiu Taria garsą č

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Lygina ir skiria

garsus g, k,

išskiria šiuos

garsus ţodţiuose,

grupuoja ţodţius

pagal tai, koks

garsas ţodyje yra

g ar k.


ţodţius, kuriais

nusakome savo

pojūčius: klausausi,

matau, ţiūriu, liečiu,

girdţiu, uţuodţiu

ir t.t.

Vartoja įvardţius

sakiniuose: šis , tas,

anas, kitas, šitas.

Klauso pasaką „Auksinė

ţuvelė“. Išreiškia

įspūdţius ţodţiu.

Ţaidţia ţaidimą „Akla

višta“ Uţrištomis akimis

tyrinėja (liečia, ragauja,

uosto) daiktą, spėja kas

tai.

48. Aš galiu Taria garsą č

sakiniuose.

Analizuoja ir

sintezuoja

ţodţius, lygina jų

skambesį:

rūko – rūgo,

langas – lankas,

mokė - smogė

ir t.t.


ţodţius, kuriais

nusakome savo

gebėjimus: šokuoju,

matuoju, bėgu,

skaičiuoju, dainuoju

ir t.t.

Sudaro tariamosios

nuosakos

veiksmaţodţius ir

vartoja sakiniuose.

Pvz: Aš bėgčiau,

jei turėčiau ilgas

kojas. Aš skrisčiau,

jei turėčiau sparnus.

Kuria fantazinį

pasakojimą „Jei aš

būčiau paukštis“.

49. Kokios aš

nuotaikos?

Taria garsą č

sakiniuose.

Lygina ir skiria

garsus d ir t,

išskiria šiuos

garsus ţodţiuose,

grupuoja ţodţius

pagal tai, koks

garsas ţodyje yra

d ar t.

Apibūdina savo

nuotaiką: liūdnas,

linksmas,

patenkintas,

nusivylęs, nustebęs,

piktas ir t.t.

Sudaro sakinius su

duotais ţodţiais.

Pvz: Linksmas – Aš

buvau linksmas

savo gimtadienyje.

Nustebau –

Nustebau išvydęs

dovaną. Ir t.t.

Klauso meninį kūrinėlį,

kuriame atsispindi

veikėjų nuotaikos.

Pasakoja patirtą nuotykį

ir aptaria savo nuotaikas.

37

50. Gamta bunda Taria garsą č

rišlioje kalboje.

Išskiria garsus d

ir t kalbos sraute.

(Rūta turėjo dvi

lėles. Vieną jų

aprengė geltonai,

o kitą raudonai…

ir t.t.)



pavasario poţymiais:

tirpsta, skleidţiasi,

sprogsta, čiurlena ir

kt.

Sudaro ir

sakiniuose vartoja

priešdėlinius

veiksmaţodţius:

praţydo,

išsiskleidė,

parskrido ir pan.

Kuria pasakojimą

„Pavasario ţenklai“,

pagal nuotraukas,

paveikslėlius, atraminius

ţodţius.

51. Švenčiu

pavasarį

Diferencijuoja

garsus š-č

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Lygina ir skiria

garsus s,z, išskiria

šiuos garsus

ţodţiuose,

grupuoja ţodţius

pagal tai, koks

garsas ţodyje yra

s ar z.


pavasario mėnesių

pavadinimus ir

šventes.

Įtvirtina laiko

prielinksnius prieš,

po iki, nuo, vartoja

juos sakiniuose.

Pvz: Po mėnesio

bus geguţė. Iki

balandţio mėnesio

liko savaitė.

Studijuoja metų

kalendorių, atsako į

pateiktus klausimus.

52. Pavasario

darbai

Diferencijuoja

garsus š-č

sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Analizuoja ir

sintezuoja

ţodţius (stovi,

stirna, mazgas,

stūmė, stiklas ir

pan.)


ţodţius: lysvė,

darţas, sodas, daigas,

sodinukas, sėklos,

kasa, sėja, sodina,

tvarko, šluoja,

grėbsto, aria, akėja,

geni, valo, daţo ir t.t.

Sudaro sakinius iš

duotų ţodţių. Pvz:

Ţmonės, tvarkyti,

kiemas. Sodas,

tėtis, genėti, obelis.

Kuria pasakojimą pagal


pavasario darbus.

53. Mano

darbeliai

Taria garsą dţ

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Lygina ir skiria

garsus š,ţ, išskiria

šiuos garsus

ţodţiuose,

grupuoja ţodţius

pagal tai, koks

garsas ţodyje yra

Š ar Ţ.


ţodţius: aitvaras,

laivelis, inkilėlis,

leidţia, plukdo,

iškelia, pritvirtina,

stebi ir t.t.

Sudaro būsimojo

laiko vienaskaitos I

asmens

veiksmaţodţius:

leidţia-leisiu,

iškelia- iškelsiu ir

t.t.

Kuria pasakojimą

„Laukia manęs

darbeliai“. Pasakoja

kokius darbus nuveiks

grįţę iš mokyklos namo.

38

54. Mamytė mano

pasaulyje

Taria garsą dţ

rišlioje kalboje.

Analizuoja ir

sintezuoja

ţodţius (šlapias,

šlubas, ţvalus,

ţvakė, ţlugo ir

pan.)


aukščiausiojo

laipsnio būdvardţius:

geriausia, švelniausia,

mylimiausia ir pan.

Sudaro giminiškus

ţodţius: mama,

mamytė, motulė,

motinėlė, mamulė,

pamotė ir t.t.

Klauso eiliuotus ir

neeiliuotus tekstus.

Deklamuoja eilėraščius,

skirtus mamai

55. Vasara jau ne

uţ kalnų

Diferencijuoja

garsus dţ-č

sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Lygina ir skiria

dvibalsius ie,ei,

išskiria šiuos

garsus ţodţiuose.


vasaros mėnesių

pavadinimus ir

šventes.

Sudaro sakinius iš

duotų ţodţių.

Pvz: Aš, gimti,

liepos, mėnuo.

Kuria pasakojimą „Rasos

šventė“ pagal

paveikslėlius ar

nuotraukas bei savo

patirtį.

56. Vasaros laikas Diferencijuoja

garsus dţ-č

sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Grupuoja ţodţius

pagal tai, koks

garsas ţodyje yra

ie ar ei.



vasaros poţymiais:

šiluma, kaitra,

perkūnija, griaustinis,

ţaibas, liūtis, ţaluma,

ţydi, auga, sirpsta,

noksta, giedras,

ţydras ir t.t.

Sudaro

klausiamuosius

sakinius iš

tiesioginių sakinių.

Pvz: Rytą dangus

buvo giedras. Koks

dangus buvo rytą?

Kada buvo giedras

dangus?

Klauso meninį kūrinėlį,

pakartoja kiekvieno

sakinio intonaciją.

Ţiūri animacinio filmuko

ištrauką ar filmuotą

medţiagą, aptaria

stebėtus gamtos

reiškinius.

57. Vasaros

darbai

Taria garsą uo

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Išskiria garsą uo

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

ţodţius kuriuose

yra garsas uo.



vasaros darbais:

šienapjūtė, ravi,

grėbia, pjauna, laisto,

skina, renka,

kopinėja ir t.t.

Sudaro būtojo

daţninio laiko

veiksmaţodţius:

ravi – ravėdavo,

pjauna – pjaudavo,

skina – skindavo ir

t.t.

Klauso pasaką, eilėraštį

ar dainą apie vasaros

darbus, aptaria,

analizuoja, atsako į

klausimus.

39

58. Laukiu

vasaros

Taria garsą uo

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Išskiria garsą uo

ţodţio pradţioje

ir viduryje.

Analizuoja ir

sintezuoja

ţodţius kuriuose

yra garsas uo.



vasaros pramogomis:

maudosi, uogauja,

deginasi, ilsis,

poilsiauja,

stovyklauja ,

grybauja, iškyla,

kelionės, vaţinėjasi,

plaukia, ir t.t.

Sudaro

veiksmaţodţio

būsimąjį laiką:

iškylauja –

iškylaus, plaukia –

plauks, uogauja –

uogaus ir t.t.

Kuria pasakojimą

„Vasaros planas“.

Fantazuoja ką veiks

vasarą.

59. Įspūdţiai iš

ekskursijos

Įtvirtina išmoktų

garsų tarimą.

Įvairių ţodţių

garsinė analizė ir

sintezė.

Vartoja ir įtvirtina

sąvokas bei ţodţius,

susijusius su klasės

išvykoje patirtais

įspūdţiais.

Tikslina gramatinių

formų vartojimą.

Pasakoja, ką matė, patyrė

klasės išvykoje.

60.

Įvairūs kalbos ugdymo ţaidimai

61.


62.

Pasiekimų vertinimas

63.


40

NEŢYMIAI NEIŠPLĖTOTOS SAKYTINĖS KALBOS UGDYMO PROGRAMOS IŠPLANAVIMAS

2 KLASĖS MOKINIAMS

NR.

DA

TA

TEMA

ARTIKULIACIJOS

MOKYMAS IR

TIKSLINIMAS

FONEMINIO

SUVOKIMO

UGDYMAS

LEKSIKOS

TIKSLINIMAS IR

PLĖTRA

GRAMATIŠKAI

TAISYKLINGOS

KALBOS

UGDYMAS

RIŠLIOSIOS

KALBOS

UGDYMAS

1 2 3 4 5 6 7 8

1. Vasaros

įspūdţiai

Atlieka artikuliacinio

aparato mankštą.

Taria garsą S

skiemenyse,

ţodţiuose.

Skiria garsą s garsų

eilėje.

Išskiria pirmą ir

paskutinį ţodţio

garsą.

Prisimena kalbos

reikalavimus per

logopedines

pratybas.

Aptariamos

elementarios

pokalbio

taisyklės.

Pasakoja vasaros

įspūdţius.

2. Rudens taku Taria garsą S

skiemenyse,

junginiuose su

priebalsiais,

ţodţiuose.

Skiria garsą s ţodyje,

ţodţių eilėje.

Analizuoja ir

sintezuoja trigarsius

ţodţius su garsu s.

Pavadina rudens

mėnesius, nusako rudens

poţymius: ankstyvas

ruduo, vėlyvas ruduo.

Parenka

daiktavardţiui

tinkamą linksnį

Pvz: Parke prikrito

daug ... (lapai).

Pasakoja pagal

pateiktus

klausimus.

3. Vasarą keičia

ruduo

Taria garsą S

sakiniuose.

Skiria garsą s ţodyje,

ţodţių eilėje,

sakinyje.

Lygina vasaros ir rudens

poţymius.

Derina daiktavardį

ir būdvardį

sakiniuose. Pvz:

Prisirinkau

spalvotų (lapai).

Pasakoja pagal

piešinius,

nuotraukas ar

paveikslus.

41

4. Vabzdţiai Taria garsą S

sakiniuose.

Skiria garsą s

sakinyje.

Nustato garso s vietą

ţodyje

(ţodţio pradţioje,

viduryje, gale).



vabzdţių pavadinimus:

tarakonas, kamanė,

voras, ţiogas, skruzdėlė,

vikšras, gylys, vapsva,

kandis, karkvabalis,

erkė ir pan.

Sudaro priesaginius

būdvardţius su

priesaga -uot

(ţvynuotas).

Pristato

pasirinktą vabzdį

pagal atraminius

ţodţius ar/ir

nuotrauką.

5. Ropliai Taria garsą S rišlioje

kalboje.

Skiria garsą s kalbos

sraute.

Nustato garso s vietą

ţodyje

(pirmas garsas, antras

garsas ir t.t.).


Lietuvoje ir pasaulyje

gyvenančių roplių

pavadinimus: drieţas,

ţaltys, tritonas, gyvatė,

vėţlys, chameleonas,

smauglys, krokodilas ir

pan.

Sudaro

daiktavardţių

daugiskaitą:

drieţas - drieţai,

gyvatė - gyvatės,

ir t.t.

Pristato

pasirinktą roplį

pagal atraminius

ţodţius ar/ir

nuotrauką.

6. Ţuvys Taria garsą z

skiemenyse bei

ţodţiuose.

Nustato garso z vietą

ţodyje (ţodţio

pradţioje, viduryje,

gale). Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius, kurių

skiemenys atviri

(viza).


Lietuvoje ir pasaulyje

gyvenančių Ţuvų

pavadinimus: lydeka,

karpis, ešerys, ungurys,

plekšnė, silkė, skumbrė,

upėtakis, šamas, lašiša,

ryklys ir pan.

Sudaro sakinius su

vienarūšėmis

sakinio dalimis.

Pvz: Eţere gyvena

lydeka, karpis ir

ešerys.

Pasakoja pagal

paveikslėlių

seriją ar iš savo

patirties.

7. Gyvūnų namai Taria garsą z rišlioje

kalboje.

Skiria garsą z

ţodţiuose,

sakiniuose, kalbos

sraute.

Įvardina gyvūnų

gyvenimo vietą: miške,

tvarte, laukuose,

drevėje, pelkėje ir pan.


gyvūnų kūno dalių

Sudaro sakinius su

daiktavardţio

vietininku,

įvardindamas

gyvūnui tinkamus

namus. Pvz:

Klausosi pasakos

apie gyvūnus, ją

analizuoja ir

aptaria.

42

pavadinimus: sparnas,

snapas, iltys, ragai,

karčiai ir pan.

Pelkėje gyvena

ţalčiai.

8. Kas kaip sako,

kas kaip juda?

Diferencijuoja garsus

s-z ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsus s-z

ţodţiuose ir

sakiniuose.



gyvūnų judėjimą bei jų

skleidţiamus garsus:

šokuoja, šliauţia,

burkuoja, murkia ir pan.

Sudaro būtojo

kartinio laiko

veiksmaţodţius ir

vartoja juos

sakiniuose:

sėlina - sėlino,

gieda – giedojo, ir

t.t.

Kuria,

inscenizuoja

pasaką apie

pasirinktus

gyvūnus.

9. Temų apie

gyvūnus

apibendrinimas


s-z sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Skiria garsus s-z

kalbos sraute.

Kartoja ir įtvirtina

sąvokas, susijusias su

gyvūnais.


formų vartojimą.

Pasakoja apie

savo augintinį

pagal planą.

10. Namas, kuriame

gyvenu

Taria garsą c

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Nustato garso c vietą

ţodţiuose

(pirmas garsas, antras

garsas ir t.t.).

Analizuoja ir

sintezuoja ţodţius,

kurių antras skiemuo

uţdaras.


gyvenamųjų patalpų

pavadinimus bei jų

paskirtį: miegamasis,

valgomasis, svetainė,

virtuvė, vonios

kambarys,

prieškambaris ir pan.

Kaito vyriškos

giminės

daiktavardţius

linksniais:

Pvz: Mama ieško

(ko?)... . Sesuo

duoda obuolį

(kam?) ... . ir t.t.

Kuria

pasakojimą pagal

savo buto ar

namo nupieštą

planą, pateiktą

nuotrauką ar

paveikslėlį.

11. Baldai Taria garsą c rišlioje

kalboje.

Skiria garsą c kalbos

sraute.

Analizuoja ir



uţdaras.


baldų ir jų dalių

pavadinimus: taburetė,

kabykla, indauja,

bufetas, krėslas,

stalčius, atlošas, atrama

ir pan.

Kaito moteriškos

giminės

daiktavardţius

linksniais. Pvz:

Prie stalo nėra

(ko?)... . Nulūţo

koja (kam?)... .

Tėtis sumeistravo

(ką?)... .

Nusako baldų

vietą aplinkoje,

paveiksle.

43

12. Įvairios

paskirties

pastatai


s-c ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsus s-c

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir



uţdaras.


įvairios paskirties

pastatų pavadinimus:

biblioteka, viešbutis,

paštas, muziejus,

vaistinė, policijos

nuovada, gaisrinė,

sandėlis ir pan.

Kaito

daiktavardţius

linksniais.

Kuria

pasakojimą pagal

pateiktą

ţemėlapį.

13. Ţmogaus kūno

dalys: galva,

liemuo


s-c sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Skiria garsus s-c

kalbos sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

triskiemenius

ţodţius, kurių visi

skiemenys atviri.

Tikslina ir įtvirtina kūno

dalių pavadinimus:

blakstienos, smakras,

skruostas, smilkinys,

gomurys, sprandas,

juosmuo, klubai,

stuburas, sąnariai ir

pan.

Parenka

daiktavardţiui

tinkamą būdvardį

sakiniuose.

Pvz: Mergaitės

(kokios?) ...

blakstienos ir

(kokie?) ...

skruostai.

Klauso tekstą,

pakartoja

kiekvieną sakinį.

Išskiria ir

suskaičiuoja

nurodytus

ţodţius tekste.

Atsako į

pateiktus

klausimus.

14.

Ţmogaus kūno

dalys: rankos ir

kojos

Taria garsą dz

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsą dz

ţodţiuose,

sakiniuose.

Analizuoja ir

sintezuoja

triskiemenius


skiemenys atviri.

Tikslina ir įtvirtina kūno

dalių pavadinimus:

šlaunis, blauzda, pėda,

padas, dilbis, alkūnė,

plaštaka, riešas ir pan.

Sudaro klausiamąjį

sakinį iš tiesioginio

sakinio. Pvz:

Plaštaka turi

penkis pirštus.

(Kiek pirštų turi

plaštaka?)

Klauso eiliuotą

tekstą, pakartoja

kiekvieną sakinį.

Išskiria ir

suskaičiuoja

nurodytus

ţodţius tekste.

Atsako į

pateiktus

klausimus.

Ţaidţia situacinį

ţaidimą

„Ruošiuosi

šventei“.

Pasirenka ir

nusako rūbus,

kuriais

apsirengtų

ruošdamiesi į

draugo

gimtadienį.

15. Ţmogaus

išvaizda

Taria garsą dz rišlioje

kalboje.

Skiria garsą dz kalbos

sraute.



Sudaro sudurtinius

ţodţius: tamsūs

Apibūdina savo

draugo išvaizdą.

44

Analizuoja ir

sintezuoja

triskiemenius


skiemenys atviri.

ţmogaus išvaizdą:

rudakis, baltaodis,

šviesiaplaukis,

riestanosis ir pan.

plaukai –

tamsiaplaukis ir t.t.

16. Dėvėjimas

Taria garsą Š

ţodţiuose.

Skiria garsą š

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir

sintezuoja

triskiemenius


skiemenys atviri.


ţodţius, reiškiančius

rengimosi, dėvėjimo

veiksmą: apsivelka,

dėvi, uţsiriša, uţsideda,

apsimauna ir pan.

Sudaro

priešdėlinius

veiksmaţodţius:

riša – uţriša,

nuriša, apriša,

suriša ir t.t.

Pasakoja pagal

paveikslėlių

seriją.

17. Nėra blogo oro

yra tik blogas

apsirengimas

Taria garsą š

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsą š kalbos

sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius, kurių pirmas

skiemuo uţdaras.


drabuţių ir jų dalių

pavadinimus: prijuostė,

palaidinė, skarelė,

uniforma, lietpaltis,

pamušalas, sagtis,

rankovė, apykaklė ir

pan.

Derina

daiktavardţius ir

būdvardţius:

Languotas sijonas,

taškuota palaidinė

ir t.t.

Diskutuoja “ Ką

reikia rengtis”.

Aptaria galimus

dėvėti rūbus

pagal oro

sąlygas.

18. Susopo,

suskaudo...

Taria garsą š rišlioje

kalboje.

Skiria garsą š kalbos

sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius, kurių pirmas

skiemuo uţdaras.

Pavadina ligas, nusako

jų simptomus:

peršalimas, gripas,

angina, sloga, kosulys,

karščiavimas ir pan..

Tikslina ţodţius,

nusakančius skausmą:

skauda, diegia, maudţia,

peršti ir pan.

Sudaro būtojo

daţninio laiko

veiksmaţodţius:

skaudėjo-

skaudėdavo,

diegė – diegdavo,

ir t.t.

Kuria

pasakojimą iš

patirties pagal

duotą pradţią.

Aptaria įvykio

prieţastis.

45

19. Pas gydytoją Taria garsą ţ

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsą ţ

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius, kurių abu

skiemenys uţdari.


sveikatos prieţiūros

specialistų ir jų teikiamų

paslaugų pavadinimus:

chirurgas,

traumatologas,

okulistas, odontologas,

šeimos gydytojas,

operuoja, gydo dantis,

tikrina, gipsuoja, tvarsto

ir pan.

Vartoja sakiniuose

veiksmaţodţių

bendratį: Pvz:

Reikia gydyti

dantis. Chirurgas

ruošiasi operuoti

apendicitą.

Inscenizuoja

situacijas pas

gydytoją.

20. Ligoninėje Taria garsą ţ rišlioje

kalboje.

Skiria garsą ţ kalbos

sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius


skiemenys uţdari.


sveikatos prieţiūros

įstaigų, jų teikiamų

paslaugų, patalpų

pavadinimus:

poliklinika, ligininė,

klinika, sanatorija,

ambulatorija, palata,

priimamasis, operacinė,

tvarstomasis,

masaţuoja,

nuskausmina, tvarsto,

gipsuoja, operuoja ir

pan.

Vartoja

veiksmaţodţių

daugiskaitos I

asmenį sakiniuose.

Pvz: Mes skubame

į polikliniką. Mes

laukiame gydytojo

priimamajame.

Klauso

pasakojimą,

susijusį su

gydymo

įstaigomis, jį

aptaria.

Atkartoja

logopedo

perskaitytų

sakinių

intonaciją.

21. Sportas Taria garsą ţ rišlioje

kalboje.

Skiria garsą ţ kalbos

sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius


sporto šakų ir jų atstovų

pavadinimus: jojimas,

jojikas, boksas,

boksininkas, irklavimas,

Sudaro ir vartoja

priesaginius

daiktavardţius

sakiniuose. Pvz:

Joja (kas?) ... .

Bendrauja

sukurtoje

kalbinėje

situacijoje,

vartoja siūlomus

46


skiemenys uţdari.

irkluotojas ir pan. Baidarę irkluoja

(kas?) ... .

ţodţius ir jų

junginius.

22. Ţaidynės Diferencijuoja garsus

š-ţ skiemenyse ir

ţodţiuose.

Skiria garsus š-ţ

ţodţiuose.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius


skiemenys uţdari.


sąvokas ir

veiksmaţodţius,

susijusius su sportu:

rungtynės, varţybos,

olimpiada, rungtis,

rekordas, čempionas,

startas, sirgaliai,

tribūna, nugalėtojai ir

pan.

Plečia vientisinius

sakinius

papildiniais. Pvz:

Sirgaliai sveikina

(ką?) nugalėtojus.

Klauso tekstą

apie sportą, jį

analizuoja.

23. Kur sportuosiu Diferencijuoja garsus

š-ţ sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Skiria garsus š-ţ

kalbos sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius


skiemenys uţdari.


sportui skirtų vietų

pavadinimus: stadionas,

aikštė, teniso kortai,

manieţas, sporto arena,

sporto halė, sporto salė,

trasa, treniruotė ir pan.


sakinius vietos

aplinkybėmis. Pvz:

Ţaisime tenisą

(kur?) teniso

kortuose.

Pristato

pasirinktą sporto

šaką pagal

išklausytus

pasakojimus.

24. Temų

apibendrinimas

Taria garsą č

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Skiria garsą č

ţodţiuose.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius, kurių

pirmame skiemenyje

yra priebalsių

samplaika.

Įtvirtina išmoktas

sąvokas: baldai,

pastatai, ţmogaus kūno

dalys, išvaizda, sportas,

sveikata.


formų vartojimą.

Sudaro

kryţiaţodį pagal

klausimus.

25. Menas Taria garsą č

sakiniuose.

Skiria garsą č

sakiniuose.


meno rūšių

Vartoja sakiniuose

priesaginius

Vaidina

pasirinktos meno

47

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius, kurių

pirmame skiemenyje

yra priebalsių

samplaika.

pavadinimus: dailė,

muzika, teatras,

skulptūra, literatūra ir

pan. Įvardina jų

atstovus: dailininkas,

aktorius, kompozitorius

ir pan.

daiktavardţius:

Pvz: Kuria muziką

(kas?) ...

(kompozitorius) .

rūšies atstovą

pagal aptartus

poţymius.

26. Muzikos

instrumentai

Taria garsą č rišlioje

kalboje.

Skiria garsą č kalbos

sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius, kurių

pirmame skiemenyje

yra priebalsių

samplaika.


muzikos instrumentų

pavadinimus, nusako jų

skleidţiamus garsus.

Sudaro

veiksmaţodţius iš

ištiktukų:

Bumbt -bumbtelėjo,

taukšt –taukštelėjo,

cypt – cyptelėjo,

ir t.t.

Klauso įvairių

muzikos

instrumentų

skleidţiamų

garsų, juos

aptaria, lygina,

apibūdina.

27. Malonu ţiūrėti,

klausytis,

skaityti...


š-č skiemenyse ir

ţodţiuose.

Skiria garsus š-č

ţodţiuose.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius, kurių

viduryje yra dviejų

priebalsių samplaika.


sąvokas ir

veiksmaţodţius,

susijusius su menu:

kuria, tapo, droţia, kala,

lipdo, vaidina ir pan.

Įvardina menui skirtų

vietų pavadinimus:

cirkas, teatras, muziejus,

scena, paroda, kino

teatras ir pan.


sakinius vietos

aplinkybėmis.

Pvz: Matėme

klauną (kur?)

...(cirke).

Pasakoja savo

įspūdţius apie

matytą spektaklį,

parodą, cirką ir

pan.

28. Kalbėjimas Diferencijuoja garsus

š-č sakiniuose ir

rišlioje kalboje.

Skiria garsus š-č

kalbos sraute.

Skiria garsus š-č

ţodţiuose.


veiksmaţodţius,

susijusius su kalbėjimu:

šnibţdėti, plepėti,

Sudaro

priešdėlinius

veiksmaţodţius:

šnibţda –

Kuria trumpus

pasakojimus

pagal duotus

veiksmaţodţius,

48

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius, kurių



kalbinti, ginčytis, taukšti

ir pan.

sušnibţda,

pašnibţda, kalbina

– uţkalbina,

pakalbina,

nukalbina ir t.t.

apibūdinančius

kalbėjimą ir

paveikslėlius.

29. Garsas Taria garsą dţ

ţodţiuose,

sakiniuose.

Skiria garsą dţ

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius,


ţodţius, apibūdinančius

garsą: skambus, skardus,

duslus, kurtinantis,

čaiţus, švelnus ir pan.

Sudaro

prieveiksmius iš

būdvardţių:

skambus -skambiai,

garsus-garsiai,

ir t.t.

Klauso įvairių

aplinkos garsų

įrašų ir juos

apibūdina.

30. Temų

apibendrinimas

Taria garsą dţ rišlioje

kalboje.

Skiria garsą dţ kalbos

sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius

ţodţius, kurių



Įtvirtina ţodţius ir


menu, kalbėjimu ir

garsu.


formų vartojimą.

Įtvirtina sąvokas

susijusias su

menu, kalbėjimu,

garsu atsakydami

į klausimus ar

atlikdami testo

uţduotis.

31. Mokinių kalbos

ugdymo

pasiekimų

vertinimas

pasibaigus

pirmam

pusmečiui

49

32. Kaimas


dţ-č sakiniuose ir

rišlioje kalboje

Skiria garsus š-č

ţodţiuose ir kalbos

sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

triskiemenius

ţodţius, kuriuose yra

viena priebalsių

samplaika.


sodybos pastatų ir

erdvių pavadinimus:

darţinė, klėtis, tvartas,

ferma, patvorys,

gėlynas, šiltnamis ir

pan.

Vartoja vietos

prielinksnius uţ,

prie, šalia,

priešais, tarp, virš

sakiniuose.

Kuria

pasakojimą

“Kaime” pagal

paveikslą ar

pateiktus

ţodţius.

33. Ţemės ūkio

technika

Įtvirtina išmoktų

garsų tarimą.

Analizuoja ir

sintezuoja

triskiemenius


viena priebalsių

samplaika.


ţemės ūkio technikos ir

įrankių pavadinimus,

nusako jų paskirtį:

kombainas,

kultivatorius, sėjamoji,

akėčios, plūgas, dalgis,

kulia, aria, tręšia ir pan.


sakinius

paţyminiu,

atsakančiu į

klausimą kuo?.

Pvz: Ūkininkas

pjauna ţolę (kuo?)

... (dalgiu).

Klauso tekstą,

išskiria ţemės

ūkio technikos ir

įrankių

pavadinimus.

Nusako ţemės

ūkio technikos

vietą

siuţetiniame

paveikslėlyje.

34. Prekyba Taria garsą au

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsą au

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir


kuriuose yra dvibalsis

au.


prekybos vietų

pavadinimus: turgus,

mugė, knygynas,

antikvariatas, kioskas.

Sudaro būdvardţių

vietininko linksnį ir

derina su

daiktavardţiu

sakiniuose. Pvz:

Naujas knygynas –

Kur pirkome

ţodyną? Naujame

knygyne pirkome

ţodyną.

Bendrauja

sukurtoje

kalbinėje

situacijoje,

vartoja prekybos

vietų

pavadinimus.

50

35. Parduodu-perku Taria garsą au

sakiniuose ir

rišliojoje kalboje.

Skiria garsą au

kalbos sraute.

Analizuoja ir



au.



prekyba: vitrina,

prekystalis, pirkinys,

derėtis, mainyti,

kainoraštis, pigiai,

brangiai, ir pan.

Vartoja vietos

aplinkybes

sakiniuose.

Ţaidţia

vaidybinį

ţaidimą

„Parduodu-

perku“. Mokosi

bendrauti

sukurtoje

kalbinėje

situacijoje,

vartoja ţodţius ir

jų junginius,

atsako į

pašnekovo

klausimus

remdamiesi savo

asmenine

patirtimi.

36. Ţemės paviršius Taria garsą ai

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsą ai

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir



ai.


ţemės paviršiaus

pavadinimus: lyguma,

kalnynas, kalva,

tarpeklis, , slėnis, šlaitas

ir pan.

Sudaro sakinius iš

pateiktų ţodţių.

Pvz: Namas, kalva

stovėti ant .Namas

stovi ant kalvos.

Apţiūri

nesudėtingą

ţemėlapį ,

nuotraukas, ţiūri

filmuotą

medţiagą.

Apibūdina ţemės

paviršių.

37. Ţemės gelmėse Taria garsą ai

sakiniuose ir


Skiria garsą ai kalbos

sraute.

Analizuoja ir



ai.


ţemės naudingųjų

iškasenų pavadinimus:

durpės, molis, nafta,

kreida, geleţis, ţvyras,

dujos ir pan.


aukštesnįjį laipsnį:

lengvas –

lengvesnis,

tamsus –

tamsesnis, ir t.t.

Apţiūri

naudingųjų

iškasenų

pavyzdţius, juos

apibūdina, lygina

tarpusavyje.

51

38. Vandens

telkiniai

Taria garsą uo

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsą uo

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir



uo.


vandens telkinių

pavadinimus: šaltinis,

marios, vandenynas,

tvenkinys, kūdra, pelkė

ir pan.

Parenka

daiktavardţiams

tinkamus

būdvardţius:

vandenynas

(koks?)... platus,

beribis ir t.t.

Ţiūri nuotraukas

ar filmuotą

medţiagą.

Apibūdina ţemės

paviršių.

39. Vanduo

Taria garsą uo

sakiniuose ir


Skiria garsą uo

kalbos sraute.

Analizuoja ir



uo.



vandens būviais ir jo

panaudojimu: ledynas,

lytis, drėgmė, gruodas,

sausra, fontanas,

drėkinti, laistyti, lieti

šlapinti, dţiūti ir pan.

Vartoja

vienaskaitos II

asmens

veiksmaţodţius

sakiniuose. Pvz: Tu

laistai darţą.

Klauso eiliuotus

ir neeiliuotus

tekstus juos

analizuoja,

atpasakoja.

40. Temų

kartojimas ir

apibendrinimas

Taria garsą ie

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsą ie

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir



ie.

Įtvirtina ţodţius ir


kaimu, prekyba, ţeme,

vandeniu.


formų vartojimą.

Sudaro ir

sprendţia

kryţiaţodţius,

susijusius su

vandens, kaimo,

prekybos, ţemės

sąvokomis.

41. Profesijos Taria garsą ie

sakiniuose ir


Skiria garsą ie kalbos

sraute.

Analizuoja ir



ie.


profesijų pavadinimus:

chirurgas,

kompozitorius,

odontologas,

kosmetologas, teisėjas,

bankininkas, veterinaras

ir pan

Vartoja

priesaginius

daiktavardţius

sakiniuose. Pvz:

Gyvūnus gydo

(kas?) ...

(veterinaras).

Klauso tekstus

apie įvairių

profesijų

ţmones, juos

analizuoja,

atpasakoja.

52

42. Skalbiniai Diferencijuoja garsus

k-g ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsus k-g

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir


kuriuose yra trijų



patalynės pavadinimus

ir ţodţius, susijusius su

skalbimu: pagalvė,

antklodė, uţvalkalas,

paklodė, uţtiesalas,

skalbti, skalauti, gręţti,

dţiauti, lyginti, ir pan.

Vartoja

veiksmaţodţių

esamąjį laiką

sakiniuose. Pvz:

Rita skalauja

drabuţius.

Pasakoja pagal

paveikslėlių

seriją.

43. Švara ir nešvara Diferencijuoja garsus

k-g rišliojoje kalboje.

Skiria garsus k-g

kalbos sraute.

Analizuoja ir


kuriuose yra trijų




švara ir nešvara:

dulkėtas, purvinas,

apsileidėlis, dėmė,

purvas, muiluoti, kuopti,

šveisti ir pan.

Kaito būdvardţius

linksniais. Pvz:

Išsirinkau

(kokius?)...

(languotus)

marškinius.

Ţiūri

paveikslėlius ar

animacinį

filmuką,

komentuoja

įvykius, juos

vertina.

44. Paviršius ir

forma


p-b ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsus p-b

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir


kuriuose yra trijų



būdvardţius,

apibūdinančius daiktų

būseną, paviršių bei

formą: šiurkštus, įdubęs,

kreivas, slidus, glotnus,

pailgas, apvalus,

kampuotas, skystas,

minkštas, trapus, tirštas

ir pan.

Vartoja sakiniuose

būdvardţių įvairių

linksnių

daugiskaitą:

Pvz: Vaţiavome

slidţiais keliais.

Kuria mįsles

apie daiktus,

nusakydami jų

paviršių ir formą.

45. Dydis Diferencijuoja garsus

p-b rišliojoje kalboje.

Skiria garsus p-b

kalbos sraute.

Analizuoja ir


kuriuose yra trijų



būdvardţius,

apibūdinančius daiktų

dydį, aukštį, plotį,

apimtį, ilgį: didţiulis,

milţiniškas, aukštas,


aukščiausiąjį

laipsnį: siauras –

siauriausias,

erdvus –

erdviausias ir t.t.

Aptaria ir lygina

daiktus,

nusakydami jų

dydį, aukštį,

plotį, apimtį, ilgį.

53

ţemas, platus, siauras,

erdvus, ankštas, ilgas,

trumpas ir pan.

46. Jausmai Diferencijuoja garsus

t-d ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsus t-d

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir


kuriuose yra trijų




jausmais: pykti,

jaudintis, mylėti, nekęsti,

bijoti, gėdytis, pavydėti,

ilgėtis ir pan.

Vartoja I asmens

veiksmaţodţius

sakiniuose.

Pvz: Aš labai bijau

šunų.

Pasakoja apie

savo išgyventus

jausmus.

47. Juokas Diferencijuoja garsus

t-d rišliojoje kalboje.

Skiria garsus t-d

kalbos sraute.

Analizuoja ir


kuriuose yra trijų




juoku: kikenti, kvatoti,

šypsotis, linksmas,

laimingas, dţiaugtis ir

pan.

Vartoja II asmens

veiksmaţodţius

sakiniuose. Pvz:

Jūs daţnai

šypsotės.

Ţiūri siuţetinius

paveikslėlius ar

filmuotus

vaizdelius,

klauso įvairaus

juoko įrašų, juos

komentuoja,

lygina.

48. Liūdesys Diferencijuoja garsus

o-uo ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsus o-uo

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir


kuriuose yra garsai o

arba uo.



liūdesiu: verkšlenti,

ţliumbti, ašaroti,

nusiminti, sielvartas,

graudintis ir pan.


sakinius

vienarūšiais

tariniais. Pvz:

Šiandien Jonas

verkšleno ir

ašarojo.

Pasakoja iš savo

patirties apie

liūdesį sukėlusį

įvykį.

49. Ţmogaus būdas Diferencijuoja garsus

o-uo rišliojoje

kalboje.

Skiria garsus o-uo

kalbos sraute.

Analizuoja ir


kuriuose yra garsai o

arba uo.



ţmogaus būdu: judrus,

ţvalus, kantrus, drovus,

šykštus, įkyrus, įţūlus ir

pan.


sakinius

vienarūšiais

paţyminiais. Pvz:

Mano draugas

ţvalus, kantrus ir

Klauso tekstą, jį

analizuoja,

vertina veikėjų

būdą.

54

judrus.

50. Temų

kartojimas ir

apibendrinimas


e-ė ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsus o-uo

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir


kuriuose yra garsai e

arba ė.

Įtvirtina ţodţius,

susijusius su daiktų

išvaizda ir dydţiu bei

ţmogaus jausmais ir

būdu.


formų vartojimą.

Įtvirtina sąvokas

susijusias su

daiktų išvaizda ir

dydţiu bei

ţmogaus

jausmais ir

būdu.atsakydami

į klausimus ar

atlikdami testo

uţduotis.

51. Saulė sugrįţta Diferencijuoja garsus

e-ė rišliojoje kalboje.

Skiria garsus e-ė

kalbos sraute.

Analizuoja ir


kuriuose yra garsai e

arba ė.

Lygina ţiemos ir

pavasario poţymius.

Sudaro sudėtinius

sujungiamuosius

sakinius su

jungtuku o.

Pvz: Ţiemą dienos

trumpos, o

pavasarį ilgesnės.

Aptaria ir lygina

ţiemos ir

pavasario

poţymius pagal

nuotraukas,

paveikslėlius.

52. Augalų

pasaulyje


ė-ie ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsus ė-ie

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir


kuriuose yra garsai ė

arba ie.



augalais: medţiai,

krūmai, gėlės, ţolės,

darţovės, grybai.

Sudaro priesaginius

daiktavardţius su

priesaga –yn- ir

vartoja juos

sakiniuose. Pvz:

roţė – roţynas,

krūmai – krūmynas

ir t.t.

Apibūdina

augalus ir skirsto

juos pagal rūšis.

53. Medţiai ir

krūmai


ė-ie rišliojoje kalboje.

Skiria garsus ė-ie

kalbos sraute.

Analizuoja ir


kuriuose yra garsai ė


medţių ir krūmų

pavadinimus ir jų dalis:

pušis, berţas, gluosnis,

lazdynas, alyva,

Parenka

būdvardţiui

tinkamą

daiktavardį . Pvz:

Aukšta (pušis ar

Ţaidţia ţaidimą

„Atspėk po

kokiu medţiu

pasislėpiau“.

Nusako

55

arba ie. jazminas, šaknys,

kamienas, šakos, lapija,

ţiedai, vaisiai, sėklos ir

pan.

berţas?).

Sudaro sudėtinius

sujungiamuosius

sakinius su

jungtuku ir.

Pvz: Ąţuolas turi

storą kamieną ir

platų vainiką.

pasirinkto

medţio išvaizdą,

ypatumus.

Klasės draugai

spėja koks tai

medis.

54. Ţolynai Diferencijuoja u-ū

garsus ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsus u-ū

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir


kuriuose yra garsai u

arba ū.

Tikslina ir įtvirtina ţolių

pavadinimus: piktţolė,

vaistaţolė, samanos,

smilga, dilgėlė,

ramunėlė, čiobrelis,

gyslotis, pienė, usnis,

varnalėša ir pan.


sakinius laiko

aplinkybėmis. Pvz:

(Kada?) ...

(pavasarį) praţysta

pienės.

Apibūdina

ţolynus pagal

nuotraukas.

Klauso eiliuotus

ir neeiliuotus

tekstus apie

ţolynus.

55. Margaspalvės

gėlės


u-ū rišliojoje kalboje.

Skiria garsus u-ū

kalbos sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius


kelios priebalsių

samplaikos.

Tikslina ir įtvirtina gėlių

pavadinimus:

(tulpė, narcizas,

jurginas, ramunė,

ţibutė, šalpusnis,

snieguolė, pakalnutė ir

pan), nusako gėlių

spalvą.

Sudaro ir kalboje

vartoja priesaginius

būdvardţius

nusakančius

spalvas. Pvz:

raudona – rausva,

geltona – gelsva ir

t.t.

Klauso pasakas

apie gėles, jas

aptaria,

atpasakoja.

56. Kvapai Diferencijuoja i-y

garsus ţodţiuose ir

sakiniuose.

Skiria garsus i-y

ţodţiuose ir

sakiniuose.

Analizuoja ir



ţodţius, kuriais

apibūdiname daikto

kvapą. Nusako kaip

kvepia (aštriai, saldţiai,

Sudaro ir kalboje

vartoja

prieveiksmius.

Pvz: įdomus –

įdomiai, svarbus –

Kuria pasaką

apie kvapus

pagal atraminius

ţodţius ar duotą

pradţią.

56

kuriuose yra garsai i

arba y.

stipriai, švelniai ir

pan.).

svarbiai, liūdnas –

liūdnai ir t.t.

Sudaro ir kalboje

vartoja sudėtinius

sujungiamuosius

sakinius su

jungtuku o. Pvz:

Pakalnutė kvepia

saldţiai, o ţibuoklė

gaiviai.

57. Augalų dalys Skiria garsus i-y


Skiria garsus i-y

kalbos sraute.

Analizuoja ir

sintezuoja

dviskiemenius


kelios priebalsių

samplaikos.



augalais: vainikas,

stiebas, ţiedynas,

ankštis, lukštas, kevalas,

kekė, sėkla, grūdas,

daigas, sakai, ţievė,

ţelia, stiebiasi, lapoja,

šakojasi ir pan.


sakinius būdo

aplinkybėmis.

Pvz: Ąţuolo

vainikas nusidaţė

gelsvai. Greitai

sudygo aguonos

sėklos.

Piešia

kolektyvinį

ąţuolo piešinį.

Aptaria augalo

dalis.

59. Grybai Skiria kietuosius ir

minkštuosius garsus

skiemenyse ir

ţodţiuose.

Analizuoja ir

sintezuoja

daugiaskiemenius

ţodţius.


grybų pavadinimus:

musmirė, ūmėdė,

ruduokė, kelmučiai,

kazlėkas, paliepė,

raudonviršis, lepšis ir

pan.

Sudaro ir kalboje

vartoja sudėtinius

sujungiamuosius

sakinius su

jungtuku nes. Pvz:

Baravykas

paskelbė karą, nes

ţmona norėjo šilko

skaros.

Klauso eiliuotos

pasakos „Grybų

karas“. Išskiria

grybų

pavadinimus

tekste.

Komentuoja

įvykius.

60. Temų apie

augalus

Skiria kietuosius ir


Analizuoja ir

sintezuoja

Kartoja ir įtvirtina



formų vartojimą.

Sudaro ir

sprendţia

57

kartojimas ir

apibendrinimas

skiemenyse ir

ţodţiuose.

daugiaskiemenius

ţodţius.

augalais: medţių ,

krūmų, gėlių, ţolių,

pavadinimai.

kryţiaţodţius,

susijusius su

augalais.

61. Vasaros laikas Skiria kietuosius ir


skiemenyse ir

ţodţiuose.

Analizuoja ir

sintezuoja

daugiaskiemenius

ţodţius.

Įvardina vasarą

atliekamus darbus

(Šienapjūtė, ravėjimas,

uogavimas, rugiapjūtė).

Pavadina vasaros

mėnesius, nusako

vasaros poţymius

(ankstyva vasara, vėlyva

vasara, vidurvasaris)


formų vartojimą.

Kuria

pasakojimą.

“Papasakosiu kas

nutiko praeitą

vasarą“.

62.


63.


8. Literatūra

1. Andrijanova A., Vilkienė S. Garsų tarimas. Kaunas,1990.

2. Banytė J., Kuzavičienė Dţ., Vyšniauskienė V. Pupa. Lietuvių kalba 2 klasei.

Mokytojo knyga. Vilnius: Alma Littera. 2006.

3. Baracevičienė V. Kaip dirbti su disgrafikais. Šiauliai.1998.

4. Barzdonytė – Morkevičienė L. Kalbos ugdymas. Kaunas: Šviesa, 2009.

5. Dabartinės lietuvių kalbos ţodynas. Vilnius, 2000.

6. Gage N., Berliner D. Pedagoginė psichologija. Vilnius, 1994.

7. Garšvienė A., Dapkienė L. ir kt. Neišplėtotos kalbos ugdymas. Kaunas, 2000.

8. Garšvienė A., Ivoškuvienė R. Logopedija.Vilnius, 1983.

9. Giedrinė R. Pradinukų kalbėjimo sutrikimai. Kaunas, 1986.

10. Giedrinė R., Mockevičienė O. Kodėl nemiela mokykla? Vilnius: Leidybos

centras. 1995.

11. Paulauskas J., Kirvaitis G. Pradinukų ţodynas. Kaunas: Šviesa,1993.

12. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos // Patvirtinta švietimo ir

mokslo ministro įsakymu Nr. ĮSAK-2433, 2008-08-26.

13. Ramonienė M., Pribušauskaitė J. Praktinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius:

Baltos lankos. 2008.

14. Unčiurys J. Vaikų kalbos trūkumai ir jų šalinimas. Kaunas,1988.

15. Vyšniauskienė V., Banytė J., Kuzavičienė Dţ. Pupa. Lietuvių kalba 1 klasei.

Mokytojo knyga. Vilnius: Alma Littera. 2007.

16. Ţukauskienė R. Raidos psichologija. Vilnius: Margi raštai. 2004.

neŢymiai neišplĖtotos sakytinĖs kalbos · pdf file2 ši leidinys yra neţymiai...

Documents