neurologijos istorija ir menas - kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve...

12
Neurologijos istorija ir menas Nervø sistemos ligos ir psichikos sutrikimai Jozefo Franko „Atsiminimuose“ E. Sakalauskaitë-Juodeikienë D. Jatuþis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika; Vilniaus universiteto ligoninës Santariðkiø klinikø Neurologijos centras KELI PASTEBËJIMAI APIE NEUROLOGIJOS MOKSLO IÐTAKAS Kokia neurologija buvo dar iki savo paèios gimimo? Ar kaukolës trepanacijas, atliktas tûkstanèius metø prieð Kris- taus gimimà, galëtume laikyti neurochirurgijos prieðauð- riu? O Galeno encefalocentrinës doktrinos sukûrimà – bû- tina sàlyga neurologijai gimti? Tø sàlygø, pasirodo, reikëjo labai daug. Vertëtø prisiminti keletà svarbiausiø. Antikos, vëliau Viduramþiø epochoje tikëta, kad svar- biausia galvos smegenø struktûra yra galvos smegenø skil- veliai. Galenui atmetus Aristotelio siûlytà kardiocentrinæ doktrinà, svarbiausias vaidmuo þmogaus organizme teko spiritus animalis. Ði dvasia, susiformavusi galvos smege- rete mirabile (nuostabiajame tinkle), keliavo á skilve- lius, vëliau per nervus ir sensorinius organus þmogui su- keldavo jutimus, svajones, prisiminimus [1]. Renesanso epochoje jau buvo atliekami þmoniø (ne gy- vûnø!) kûnø skrodimai, tad þmogaus anatomijos (taip pat ir centrinës bei periferinës nervø sistemos) apraðymai ir pavaizdavimas atlasuose tapo daug tikslesnis. Vienas svar- biausiø þmogaus anatomijos veikalø, padaræs didelæ átakà þmogaus kûno supratimui ir klinikinës medicinos vysty- muisi, buvo Andrëjaus Vezalijaus (Andreas Vesalius, 1514–1564) 1543 m. Bazelyje iðleistas „De humani corpo- ris fabrica“ („Apie þmogaus kûno sandarà“) [2]. Baroko epochoje mokslui apie nervø sistemà pagaliau suteiktas pavadinimas. Tomas Vilizijus (Thomas Willis, 1621–1675) veikale „Cerebri Anatome“ („Galvos smege- nø anatomija“, 1664 m.) pirmàkart paminëjo þodá „neuro- logija“, o jo knyga „De Anima Brutorum“ („Apie gyvûnø sielà“, 1672 m.) laikoma pirmàja, skirta neurologinei pato- logijai. T. Vilizijus svarbiausiomis nervø sistemos struktû- romis, atsakingomis uþ valingus judesius, jutimus, proti- nes funkcijas, laikë ne galvos smegenø skilvelius, o paren- chimà, iðskirdamas tris svarbiausias – corpus striatum, 296 Adresas: Eglë Sakalauskaitë-Juodeikienë VUL SK Neurologijos centras Santariðkiø g. 2, Vilnius Tel. (8 5) 236 5220, el. paðtas [email protected] Santrauka. Jozefo Franko (1771–1842), Vilniaus imperatoriðkojo universiteto specialio- sios terapijos ir klinikinës medicinos profesoriaus, „Atsiminimai“ – ne tik vertingas doku- mentas, liudijantis apie XIX a. pr. Vilniaus politiná, kultûriná gyvenimà, socialines proble- mas, Vilniaus universitetà, bet ir ástabus pasakojimas apie ligas, ligonius, gydymo metodus, svarbià vietà skiriant nervø sistemos ligø ir psichikos sutrikimø apraðymui. J. Franko „Atsi- minimuose“ patys ryðkiausi – epilepsijos priepuoliø, apopleksijos, hidrofobijos, smegenø vandenës, nerviniø galvos skausmø atvejai, taip pat apraðyti ávairûs paralyþiai, galvos trau- ma, ûminis skausmas ir jo gydymas. Paminëti ligoniai, sirgæ hipochondrija, manija, melan- cholija, katalepsija, baltàja karðtine ir kitomis ligomis. J. Franko „Atsiminimuose“ vis dar keltas kaltûno – plica polonica – klausimas, tikint, kad kaltûnu serga tik Lietuvos ir Lenkijos kraðto gyventojai. Antra vertus, bandyta atsiriboti nuo XIX a. pr. populiariø vitalinio magne- tizmo, braunizmo doktrinø, diskutuota apie uþkreèiamàsias ligas, uþsimenant apie taikytus serganèiø ir sveikøjø atskyrimo, dezinfekcijos metodus, domëtasi tuomet nauja frenologijos doktrina, manoma, padëjusia pagrindus vëlesniems galvos smegenø þievës funkcijø tyri- mams. Remiantis neurologine simptomatika, bandyta spræsti apie nervø sistemos patologijos lokalizacijà, taip pat keltas gydytojø tobulinimosi klausimas. Ðis straipsnis – tai kuklus ban- dymas, nagrinëjant nervø ir psichikos sutrikimais serganèiø ligoniø klinikinius atvejus, pa- þinti sudëtingà ir ávairø J. Franko apraðytà Vilniaus miesto, Universiteto ir klinikø pasaulá. Raktaþodþiai: Jozefas Frankas, nervø sistemos ligos, psichikos sutrikimai, Vilniaus medici- nos draugija, Vilniaus universitetas. Neurologijos seminarai 2015; 19(66): 296–307

Upload: others

Post on 02-Jan-2020

13 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

Neurologijos istorija ir menas

Nervø sistemos ligos ir psichikos sutrikimaiJozefo Franko „Atsiminimuose“

E. Sakalauskaitë-JuodeikienëD. Jatuþis

Vilniaus universiteto Medicinosfakulteto Neurologijos irneurochirurgijos klinika;Vilniaus universiteto ligoninësSantariðkiø klinikøNeurologijos centras

KELI PASTEBËJIMAI APIE NEUROLOGIJOSMOKSLO IÐTAKAS

Ko kia neu ro lo gi ja bu vo dar iki sa vo pa èios gi mi mo? Arkau ko lës tre pa na ci jas, at lik tas tûks tan èius me tø prieð Kris -taus gi mi mà, ga lë tu me lai ky ti neu ro chi rur gi jos prieð auð -riu? O Ga le no en ce fa lo cen tri nës dok tri nos su kû ri mà – bû -ti na sà ly ga neu ro lo gi jai gi mti? Tø sà ly gø, pa si ro do, rei kë jo la bai daug. Ver të tø pri si min ti ke le tà svar biau siø.

An ti kos, vë liau Vi du ram þiø epo cho je ti kë ta, kad svar -biau sia gal vos sme ge nø struk tû ra yra gal vos sme ge nø skil -ve liai. Ga le nui at me tus Aris to te lio siû ly tà kar dio cen tri nædok tri nà, svar biau sias vaid muo þmo gaus or ga niz me te kospi r i tus ani ma lis. Ði dva sia, su si for ma vu si gal vos sme ge -nø re te mi ra bi le (nuo sta bia ja me tin kle), ke lia vo á skil ve -

lius, vë liau per ner vus ir sen so ri nius or ga nus þmo gui su -kel da vo ju ti mus, sva jo nes, pri si mi ni mus [1].

Re ne san so epo cho je jau bu vo at lie ka mi þmo niø (ne gy -vû nø!) kû nø skro di mai, tad þmo gaus ana to mi jos (taip patir cen tri nës bei pe ri fe ri nës ner vø sis te mos) ap ra ðy mai irpa vaiz da vi mas at la suo se ta po daug tiks les nis. Vie nas svar -biau siø þmo gaus ana to mi jos vei ka lø, pa da ræs di de læ áta kàþmo gaus kû no su pra ti mui ir kli ni ki nës me di ci nos vys ty -mui si, bu vo An drë jaus Ve za li jaus (An dre as Ve sa lius,1514–1564) 1543 m. Ba ze ly je ið leis tas „De hu ma ni cor po -ris fab ri ca“ („Apie þmo gaus kû no san da rà“) [2].

Ba ro ko epo cho je moks lui apie ner vø sis te mà pa ga liausu teik tas pa va di ni mas. To mas Vi li zi jus (Tho mas Wil lis,1621–1675) vei ka le „Ce reb ri Ana to me“ („Gal vos sme ge -nø ana to mi ja“, 1664 m.) pir mà kart pa mi në jo þo dá „neu ro -lo gi ja“, o jo kny ga „De Ani ma Bru to rum“ („Apie gy vû nøsie là“, 1672 m.) lai ko ma pir mà ja, skir ta neu ro lo gi nei pa to -lo gi jai. T. Vi li zi jus svar biau sio mis ner vø sis te mos struk tû -ro mis, at sa kin go mis uþ va lin gus ju de sius, ju ti mus, pro ti -nes funk ci jas, lai kë ne gal vos sme ge nø skil ve lius, o pa ren -chi mà, ið skir da mas tris svar biau sias – cor pus striatum,

296

Adresas:

Eglë Sakalauskaitë-JuodeikienëVUL SK Neurologijos centrasSantariðkiø g. 2, VilniusTel. (8 5) 236 5220, el. paðtas [email protected]

Santrauka. Jo ze fo Fran ko (1771–1842), Vil niaus im pe ra to rið ko jo uni ver si te to spe cia lio -sios te ra pi jos ir kli ni ki nës me di ci nos pro fe so riaus, „At si mi ni mai“ – ne tik ver tin gas do ku -men tas, liu di jan tis apie XIX a. pr. Vil niaus po li ti ná, kul tû ri ná gy ve ni mà, so cia li nes pro ble -mas, Vil niaus uni ver si te tà, bet ir ásta bus pa sa ko ji mas apie li gas, li go nius, gy dy mo me to dus,svar bià vie tà ski riant ner vø sis te mos li gø ir psi chi kos su tri ki mø ap ra ðy mui. J. Fran ko „At si -mi ni muo se“ pa tys ryð kiau si – epi lep si jos prie puo liø, apo plek si jos, hid ro fo bi jos, sme ge nøvan de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve jai, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þiai, gal vos trau -ma, ûmi nis skaus mas ir jo gy dy mas. Pa mi në ti li go niai, sir gæ hi po chon dri ja, ma ni ja, me lan -cho li ja, ka ta lep si ja, bal tà ja karð ti ne ir ki to mis li go mis. J. Fran ko „At si mi ni muo se“ vis darkel tas kal tû no – pli ca po lo ni ca – klau si mas, ti kint, kad kal tû nu ser ga tik Lie tu vos ir Len ki joskrað to gy ven to jai. An tra ver tus, ban dy ta at si ri bo ti nuo XIX a. pr. po pu lia riø vi ta li nio mag ne -tiz mo, brau niz mo dok tri nø, dis ku tuo ta apie uþ kre èia mà sias li gas, uþ si me nant apie tai ky tusser gan èiø ir svei kø jø at sky ri mo, dez in fek ci jos me to dus, do më ta si tuo met nau ja fre no lo gi josdok tri na, ma no ma, pa dë ju sia pa grin dus vë les niems gal vos sme ge nø þie vës funk ci jø ty ri -mams. Re mian tis neu ro lo gi ne simp to ma ti ka, ban dy ta spræs ti apie ner vø sis te mos pa to lo gi jos lo ka li za ci jà, taip pat kel tas gy dy to jø to bu li ni mo si klau si mas. Ðis straips nis – tai kuk lus ban -dy mas, nag ri në jant ner vø ir psi chi kos su tri ki mais ser gan èiø li go niø kli ni ki nius at ve jus, pa -þin ti su dë tin gà ir ávai rø J. Fran ko ap ra ðy tà Vil niaus mies to, Uni ver si te to ir kli ni kø pa sau lá.

Rak ta þo dþiai: Jo ze fas Fran kas, ner vø sis te mos li gos, psi chi kos su tri ki mai, Vil niaus me di ci -nos drau gi ja, Vil niaus uni ver si te tas.

Neurologijos seminarai 2015; 19(66): 296–307

Page 2: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

cor pus cal lo sum ir gal vos sme ge nø þie væ [3, 4]. An tra ver -tus, maþ daug tuo pa èiu lai ko tar piu fi lo so fas Re në De kar tas (René Des car tes, 1596–1650) sa vo rað tuo se epi fi zæ pa va -di no svar biau sia ner vø sis te mos struk tû ra – sie los bu vei ne[5].

Pra ëjus ðimt me èiui po Vi li zi jaus vei ka lø ið lei di mo, Jë -zaus Drau gi jos Vil niaus Aka de mi jo je ir Uni ver si te te1772 m. pa ra ðo mas pir ma sis mû sø ða ly je moks li nis vei ka -las apie ner vø ir psi chi kos li gas – Ste po no Lau ry no Bi zi jo„Res pon sum St. Bi sii ad ami cum phi lo sop hum de me l an -cho lia, ma nia et pli ca po lo ni ca su sci tan tem“ („At sa ky masbi èiu liui fi lo so fui apie me lan cho li jà, ma ni jà ir kal tû nà“)[6]. Pra ëjus dar pus ðim èiui me tø, á Vil niaus im pe ra to rið kà -já uni ver si te tà pa kvies tas dës ty ti Jo ze fas Fran kas 1819 m.„At si mi ni muo se“ ra ðo, kad ren gia prak ti nës me di ci nos va -do vë lio to mà, „skir tà ner vø li goms...“ [7].

Tuo me tu, kai á Vil niø at vy ko J. Fran kas, neu ro lo gi jadar ne bu vo sa va ran kið ka moks lo ða ka – ner vø sis te mos li -gos iki pat XIX a. ant ro sios pu sës ne bu vo at skir tos nuo te -ra pi jos, ki to se ða ly se (pvz., Di dþio jo je Bri ta ni jo je) tai ávy -ko dar vë liau. Tra di cið kai su neu ro lo gi jos gi mi mu sie ja maÞa no Mar ti no Ðar ko (Je an-Mar tin Char cot, 1825–1893)veik la Salpêtriè re li go ni në je, va din to je Pran cû zi jos ir Eu -ro pos neu ro lo gi jos cen tru. Di de læ svar bà tu rë jo Þ. M. Ðar -ko su kur tas ana to mi nis-kli ni ki nis me to das (sie kiant kiek -vie no li go nio diag no zæ pa grás ti pa to lo gið kai po li go nio

mir ties) ir, be abe jo, Þ. M. Ðarko 1868 m. pra dë tos skai ty tineu ro lo gi jos pa skai tos, ku rios gy dy to jui (be je, ir pir ma jam neu ro lo gi jos pro fe so riui Eu ro po je) pel në tarp tau ti næ ðlo væ[5].

Ta èiau la biau siai mus do mi na prieð auð riai... ir Jo ze fasFran kas Vil niu je.

JOZEFAS FRANKAS IR JO VEIKLA VILNIUJE

Jo ze fas Fran kas (1771–1842) bu vo Ge tin ge no ir Pa vi josuni ver si te tø auk lë ti nis, su të vu Jo ha nu Pë te riu Fran ku pa -kvies tas dirb ti á Vil niaus im pe ra to rið kà já uni ver si te tà.J. Fran kas, 1804–1823 m. dirb da mas Vil niu je, dës ty da mas spe cia li à jà te ra pi jà ir kli ni ki næ me di ci nà, èia pra lei do kû -ry bin giau sius, pro duk ty viau sius sa vo gy ve ni mo me tus. Jis (1 pav.) bu vo or ga ni za to rius, re for ma to rius, kli ni kø, ins ti -tu tø, me di ci nos drau gi jø va do vas ir ákû rë jas, pro fe so rius,taip pat me lo ma nas ir ra ðy to jas [8]. J. P. Fran ko ini cia ty va1804 m. Vil niu je bu vo ákur ta Te ra pi jos kli ni ka (2 pav.),nors dau gu ma Eu ro pos aukð tø jø me di ci nos mo kyk lø tuome tu sa vo kli ni kø dar ne tu rë jo. Va do va vi mà kli ni kai vë -

297

Nervø sistemos ligos ir psichikos sutrikimai Jozefo Franko „Atsiminimuose“

1 pav. Jozefas Frankas (1771–1842), gydytojas, medicinosdak ta ras, Vilniaus ir Pavijos universitetø profesorius.

Dailininkas Jonas Rustemas (1762–1835), XIX a. I p. AntanoLuk ðë no nuotr. Vilniaus paveikslø galerija, Lietuvos dailës mu -zie jus

2 pav. Vilniaus imperatoriðkojo universiteto Terapijos kli ni -ka, ákurta 1804 m. Ðiame pastate vëliau ásikûrë Chirurgijos(1808 m.) ir Akuðerijos (1815 m.) klinikos. Ðiandien – pa sta -tas Didþiojoje g. 10, Vilnius.

E. Sakalauskaitës–Juodeikienës nuotr.

Page 3: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

liau pe rë më sû nus. J. Fran ko rû pes èiu 1805 m. ákur ta pir -mo ji Ry tø Eu ro po je me di ci nos moks li në or ga ni za ci ja –Vil niaus me di ci nos drau gi ja [9]. Tais pa èiais me tais ákur -tas ir Me di ci nos ins ti tu tas, ku ria me stu den tai me di kai bu -vo mo ko mi im pe ri jos lë ðo mis (ta èiau bai gæ moks lus tu rë jo tar nau ti vals ty bei sep ty ne rius me tus). Apie Me di ci nos ins -ti tu tà J. Fran kas „At si mi ni muo se“ ra ðo: „Im pe ra to riusMe di ci nos ins ti tu to stu den tams pa sky rë vis kà, ko pra ðiau.Pi ni gai jiems ið lai ky ti tu rë jo bû ti ið mo ka mi ne asig na ci jo -mis, o si dab ru. Kiek vie nas stu den tas ga vo po du dëk lus:vie nà – ana to mi jos, ki tà – chi rur gi jos in stru men tams.“[10]. J. Fran ko dë ka 1807 m. prie Te ra pi jos kli ni kos pra dë -jo veik ti pir mo ji am bu la to ri ja, ku rio je 2–3 kar tus per sa -vai tæ bu vo ne mo ka mai kon sul tuo ja mi Vil niaus mies to irapy lin kiø gy ven to jai. J. Fran ko ir ki tø Vil niaus me di ci nosdrau gi jos na riø ini cia ty va prie Te ra pi jos kli ni kos 1808 m.bu vo ákur tas Vak ci na ci jos ins ti tu tas, ku ria me kas met ne -mo ka mai nuo rau pø bu vo pa skie pi ja mi ke li ðim tai gy ven -to jø. Vak ci na taip pat bu vo ga mi na ma ir siun èia ma á ki tusRu si jos im pe ri jos mies tus. Mo ti nys tës ins ti tu to, tei ku siome di ci nos ir ma te ria li næ pa gal bà ne tur tin goms mo ti noms(be je, pir mos to kio po bû dþio ástai gos Eu ro po je), 1809 m.ákû ri mo idë ja ir ini cia ty va taip pat pri klau so J. Fran kui [9,11].

J. Fran kas bu vo pa grin di nis me di ci ni nës spau dos or ga -ni za to rius Vil niaus gu ber ni jo je. 1808 m. (vë liau –1812 m.) jis Leip ci ge ið lei do vei ka là „Ac ta Ins ti tu ti cli ni ciCa e sa re ae Uni ver si ta tis Vil nen sis“ („Vil niaus im pe ra to -rið ko jo uni ver si te to kli ni ki nio ins ti tu to dar bus“) [12], ku -ria me pri sta të Vil niø, Te ra pi jos kli ni kà, ap ra ðë li gas, tai ky -tus gy dy mo me to dus, gar si no Vil niaus ir Vil niaus uni ver -si te to var dà Eu ro po je. J. Fran kas Vil niu je pra dë jo ra ðy ti irdau gia to má „Pra xe os me di cae uni ver sae pra ecep ta“ („Vi -suo ti nës me di ci nos prak ti kos nu ro dy mus“), átrauk da mas ir ner vø sis te mos su sir gi mus [13]. Su þmo na, þy mia dai ni -nin ke Kris ti na Ger har di (ku rios dai na vi mo mo ky to jas bu -vo kom po zi to rius Jo ze fas Haid nas, drau gas – Liud vi kasvan Bet ho ve nas), J. Fran kas ren gë lab da ros va ka rus, kon -cer tus, at gai vi no Vil niaus kul tû ri ná gy ve ni mà [14]. Vie nassvar biau siø J. Fran ko rû pes èiu Vil niu je pa sta ty tø mu zi koskû ri niø bu vo Jo ze fo Haid no ora to ri ja „Pa sau lio su kû ri -mas“. Ði ora to ri ja bu vo „sa vo tið kai su jun gu si Vie nà ir Vil -niø – ci vi li zuo to pa sau lio vie nà ið sos ti niø ir mies tà, ási kû -ru sá ci vi li za ci jos pa krað ty je“ [15].

J. Fran kas lais vai kal bë jo pran cû zið kai, vo kið kai, ita -lið kai, bu vo pui kus pa ðne ko vas li te ra tû ros ir me no te mo -mis, taip pat ir ta len tin gas ra ðy to jas, „Mémoi res Biog rap -hi qu es de Je an-Pi er re Frank et de Jo seph Frank son fils“(„Jo ha no Pë te rio Fran ko ir jo sû naus Jo ze fo Fran ko biog -ra fi niø at si mi ni mø“, 3 pav.) au to rius. „At si mi ni mus“J. Fran kas ra ðë pran cû zø kal ba, dar bà pra dë jo ið vy kæs iðVil niaus, Ita li jo je, nuo 1823 m. iki pat mir ties 1842 m. Ðe -ðiø to mø, 3 500 pus la piø ran krað tá, ap iman tá be veik100 m. lai ko tar pá, po J. Fran ko mir ties 1855 m. ási gi joVil niaus me di ci nos drau gi ja uþ 25 auk si nus [16]. „At si -mi ni mus“ 2001 m. ir 2013 m. lie tu viø kal ba ið lei do lei -dyk la „Min tis“ (ið pran cû zø kal bos ver të Ge no vai tëDruè ku të).

J. Fran ko „At si mi ni mai“ – ne tik ver tin gas liu di ji masapie XIX a. pr. Vil niø, jo po li ti ná, kul tû ri ná gy ve ni mà, so -cia li nes pro ble mas, Vil niaus uni ver si te tà, bet ir ásta bus pa -sa ko ji mas apie li gas, li go nius, gy dy mo me to dus, svar biàvie tà ski riant ner vø sis te mos su sir gi mø ir psi chi kos su tri ki -mø ap ra ðy mui.

VILNIUS, UNIVERSITETAS, AMÞININKAI

„Lie tu vos sos ti në je Vil niu je gy ve no dau giau kaip 35 000þmo niø, ið jø apie 22 000 ka ta li kø, 600 grai kø, 500 liu te ro -nø, 100 re for ma tø, 11 000 þy dø ir 60 ma ho me to nø“, – ra ðoJ. Fran kas „At si mi ni mø“ XLIV sky riu je „Vil nius mumsat vy kus“ [10]. Pro fe so rius taip api bû di na tuo me ti ná Vil -niaus vaiz dà: „Vil nius at ro dë cha o tið kai. Daug rû mø, ap -link – men kos lûð nos“, „di din gos ka ted ros link ve dan èiosgat vës bu vo ne grás tos <...>, ly jant – ne ið bren da mos“, „na -mai dau giau sia me di niai“, „kiau lës laks të kur pa kliu vo“,„prie mies èiai sken do smë ly je ir pur ve“. Kaip at sva ra mies -to cha o sui, su pa si gërë ji mu mi ni mas Vil niaus apy lin kiøgro þis: „pu ðy nai su pa kal vas su gra þio mis baþ ny èio mis,Sa pie gø rû mais ir so du“, „ant kal no – þa vi Ver kiø vi la“,„ry tuo se – pui kus Pa pla vø slë nis su te kan èia Vil nia“, „ei -da mi pa lei upæ <...>, pa ma ty si me ki tà slë ná, va di na mà Puð -kar nia, pri me nan tá Ðvei ca ri jà“ [10]. J. Fran kas, api bû din -da mas ávai riø kon fe si jø at sto vus, pri si pa þás ta: „Ma ne nu -ste bi no tarp at ski rø kul tø vy rau jan ti gra þi dar na ir net bro -ly bë.“ [10].

Li go ni niø bûk lë Vil niu je bu vo prasta. J. Fran kas mi niGai les tin gø jø se se rø li go ni næ: ðio je ástai go je vie nai lo vaitek da vo 2 li go niai, ku riuos dël vie tø sto kos gul dy da vo antsmë liu bars to mø grin dø, oras bu vo troð kus, vais tus vie -nuo lës ga min da vo si pa èios, dak ta ras li go ni në je kar tais ne -si lan ky da vo ke lias sa vai tes [10]. Dirb ti to kio mis sà ly go -mis, ves ti me di ci nos stu den tams prak ti kos dar bus at ro dë

298

E. Sakalauskaitë-Juodeikienë, D. Jatuþis

3 pav. J. Franko „Atsiminimø“ I tomo titulinis lapas [7].

Vilniaus medicinos draugijos fondas, Vilniaus universitetobiblioteka, Rankraðèiø skyrius

Page 4: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

ne áma no ma, vie nuo lës re for moms taip pat ne bu vo pa si ry -þu sios, gal bût dël ðiø prie þas èiø vie nas pir mø jø J. P. Fran -ko dar bø, at vy kus á Vil niø, bu vo Te ra pi jos kli ni kos, pri -klau san èios Uni ver si te tui, ákû ri mas [10].

J. Fran kas „At si mi ni muo se“ daug dë me sio sky rë Vil -niaus uni ver si te tui, pa mi në da mas sky rius, dës ty to jus, Uni -ver si te to re or ga ni za vi mo pro ce sà, reng da mas stu di jø ge ri -ni mo pla nus, ap ra ðy da mas dar bà kli ni ko je. Trum pai pri si -me nant XIX a. pr. Vil niaus uni ver si te to is to ri jà, ga li ma pa -mi në ti 1803 me tus – Ru si ja tuo met vyk dë ðvie ti mo ir aukð -to jo moks lo re for mà. Po pas ku ti nio jo Abie jø Tau tø Res -pub li kos pa da li ni mo, bu væs Scho la Prin ceps Vil nen sis(Vil niaus vy riau si à ja mo kyk la), 1803 m. Uni ver si te tas ta -po Im pe ra to ria Univer sitas Vil nen sis (Vil niaus im pe ra to -rið kuo ju uni ver si te tu) [17] ir, pa ra dok sa lu, ku rá lai kà ið sau -go jo sa vo au to no mi jos sta tu sà: „Be veik ið ti sà tris de ðimt -me tá iki pat 1832 m. Uni ver si te tas <...> bu vo tuo me ti nësmoks li nës min ties ir po li ti niø lais viø skel bë jas, lie tu við ko -sios Ap ðvie tos epi cen tras.“ [17]. XIX a. pr. Vil niaus uni -ver si te tas stu den tø ir ka ted rø skai èiu mi bu vo di dþiau siasRu si jos im pe ri jo je. Vil niaus uni ver si te to stu den tø skai èius 1804 m. sie kë 290, o Uni ver si te to uþ da ry mo ið va ka rë se1830 m. – 1321 (kai vie na me di dþiau siø Kro ku vos uni ver -si te tø 1817 m. mo kë si 500 stu den tø, o Var ðu vos uni ver si -te te 1821 m. – 493 stu den tai) [11]. Vil niaus uni ver si te te1803 m. bu vo ákur ti ke tu ri sky riai: 1) Fi zi kos ir ma te ma ti -kos, 2) Me di ci nos, 3) Mo ra li niø ir po li ti niø moks lø, 4) Me -no ir li te ra tû ros [11]. Vil niaus uni ver si te tà su da rë pro fe so -riai ir dës ty to jai, gar bës na riai, ad junk tai (pro fe so riø pa dë -jë jai) ir stu den tai. Þi no ma, kad Me di ci nos fa kul te tas1803 m. tu rë jo sep ty nis pro fe so rius, tai gi ir sep ty nias ka -ted ras: Ana to mi jos, Pa to lo gi jos, Far ma ko lo gi jos, Kli ni ki -næ, Chi rur gi jos, Aku ðe ri jos ir Ve te ri na ri jos. J. Fran kas„At si mi ni muo se“ ra ðo: „Vil niaus uni ver si te tas bu vo nevien mo ky mo ástai ga (uni ver si te tas), bet kar tu ir aka de mi -ja, plë to jan ti moks là.“ [10]. Moks lo pa þan gà vei kiau siailë më ir uþ sie nie èiø pro fe so riø dëstymas Universitete. Savo krað to pasaulieèiø mokslininkø Universitetas dar nebuvoparuoðæs. Pri si min da mas Uni ver si te to rek to riø Je ro ni màStroi nov ská, J. Fran kas kiek iro nið kai pa ste bi: „Jis sie kë,kad ro mie tis dës ty tø lo ty nø li te ra tû rà, an glas – gra vi ra vi -mà, vo kie tis – me di ci nà.“ [10].

Vil niaus uni ver si te tas skir da vo pre mi jas uþ moks li nius lai më ji mus, tam tiks lui kas met gau da vo po 500 si dab rorub liø. J. P. Fran kui 1805 m. bu vo pa ves ta pa siû ly ti tø me -tø moks li niø dar bø te mas, „jis pa tei kë to kius klau si mus:apie len kið kà já kal tû nà ir apie au ga lø bei þmo niø li gø ana -lo gi jà“ [10]. 1821 m. J. Fran kas sa vo va do vë ly je „Pra xe osme di cae uni ver sae pra ecep ta“ (ku ris bu vo ið leis tas ir skai -to mas ávai riø Eu ro pos ða liø gy dy to jø ir me di ci nos stu den -tø) Vil niaus uni ver si te tà pa va di no „tur tin giau siu Eu ro po -je“ [10].

Vie nas ið Uni ver si te to pa þan gos ro dik liø – moks li niødar bø (4 pav.) sklai da ir áver ti ni mas Va ka rø Eu ro pos ða ly -se. J. Fran kas „At si mi ni muo se“ ci tuo ja Vie nos gy dy to joKa ro laið kà, ku ria me vie nie tis gi ria Vil niaus uni ver si te todak ta ro Mia nov skio di ser ta ci jà: „Pa pras tai ið dës ty toskarð èia vi mø prie þas tys, aið kus sti lius ir kan di da to eru di ci -

ja pri mi në mû sø ge riau sias Edin bur go di ser ta ci jas. ApieVil niaus uni ver si te te vy rau jan èià dva sià su si da riau la baige rà áspû dá.“ [10] (Vei kiau siai mi n i ma 1807 m. ap gin taNi co laus Mia now ski di ser ta ci ja „Dis ser ta tio inau gu ra lisme di ca the ra piam feb ris ner vo sae ex hi bens“ („Me di ci ni në inau gu ra ci në di ser ta ci ja, nag ri në jan ti ner vi nio karð èia vi -mo gy dy mà“ [18]). Be je, 1816–1832 m. dau giau sia dak ta -ro laips niø su tei kë Me di ci nos fa kul te tas – 137, kai te olo gi -jos moks lø dak ta ro laips nius te ga vo 55 as me nys, fi zi -kos–ma te ma ti kos – 46, mo ra li niø ir po li ti niø moks lø – 1,li te ra tû ros ir lais vø jø me nø – 1 [11].

Ða lia ko kiø as me ny biø mo kë si, to bu lë jo, bren doXIX a. pr. Vil niaus uni ver si te to stu den tai? Su ko kiais as -me ni mis ben dra vo pats J. Fran kas? Vie nas svar biau siøUni ver si te to as me nø, be abe jo, bu vo ku ni gaikð tis Ado masJur gis Èar to rys kis (1770–1861), Ru si jos im pe ri jos uþ sie -nio rei ka lø mi nist ras ir Ru si jos im pe ra to riaus Alek san dro I drau gas. A. J. Èar to rys kis taip pat bu vo pa skir tas Vil niausuni ver si te to ku ra to riu mi [17]. Ki ta þy miau siø Uni ver si te to as me ny biø – An drius Snia dec kis (1768–1838), pra dë jæs

299

Nervø sistemos ligos ir psichikos sutrikimai Jozefo Franko „Atsiminimuose“

4 pav. J. Franko vadovaujamo Medicinos instituto auklëtinioma gis tro M. Homolickio (lietuvio) „Medicininë–praktinëinau guracinë disertacija apie kraujagysliø reikðmæ nervø li -gø atsiradimui“, apginta Vilniaus imperatoriðkajame uni -ver si te te 1815 m. [40].

Vilniaus universiteto biblioteka, Retø spaudiniø skyrius

Page 5: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

vys ty ti fi zio lo gi jos moks là Lie tu vo je, bu vo Vil niu je1804 m. ir 1811 m. ið leis to vei ka lo „Te orya jes testw or ga -nic znych“ („Or ga ni niø bû ty biø te ori jos“, vie no pir mø jøbio lo gi jos ir bio che mi jos va do vë liø pa sau ly je) au to rius,evo liu cio niz mo pirm ta kas Lie tu vo je. Jo bro lis ast ro no masir ma te ma ti kas Jo nas Snia dec kis (1756–1830) bu vo ma te -ma ti kos fi lo so fi jos Lie tu vo je pra di nin kas, pa ra ðë vei ka lus„Þmo gaus in te lek to fi lo so fi ja“, „Apie ti ki my biø skai èia vi -mà“ ir ki tus [19]. Þa nas Ema nu e lis Þi li be ras (1741–1814),dirb da mas Vil niaus uni ver si te te, pir ma sis ið ty rë Lie tu vosaug me ni jà ir pa ra ðë 5 to mø vei ka là „Lie tu vos flo ra“. Mar -ty nas Po èo bu tas (1728–1810) bu vo il ga me tis Vil niausuni ver si te to rek to rius, ast ro no mas, re konst ra væs Uni ver si -te to ob ser va to ri jà, ap rû pi næs nau jau sia to me to dan gauskû nø ste bë ji mø áran ga. Nau jos is to ri niø ty ri në ji mø mo -kyk los pra di n in kas bu vo Jo a chi mas Le le ve l is(1786–1861). Þy miau sias po li ti nës eko no mi jos min ties at -sto vas Je ro ni mas Stroi nov skis (1752–1815) ákû rë pir mà jàne tik Lie tu vo je, bet ir Eu ro po je Po li ti nës eko no mi jos ka -ted rà. Pie ði mo ir ta py bos ka ted rai va do va vo Pran cið kusSmug le vi èius (1745–1807), jo dar bus tæ së Jo nas Rus te mas (1762–1835). Ver ta pa mi në ti ir vie nus þy miau siøXIX a. pr. Uni ver si te to auk lë ti niø – Ado mà Mic ke vi èiø(1798–1855), Ju li jø Slo vac ká (1809–1849), Si mo nà Dau -kan tà (1793–1864) ir ki tus [17].

NERVØ SISTEMOS LIGOS IR PSICHIKOSSUTRIKIMAI J. FRANKO „ATSIMINIMUOSE“

J. Fran ko „At si mi ni mai“ – áspû din gas pa sa ko ji mas apieávai riau sio mis li go mis ser gan èius þmo nes. Au to rius vaiz -dþiai ap ra ðo li gos ei gà, kar tais pa mi ni su sir gi mo ap lin ky -bes, diag no zës nu sta ty mo ke lius ir klyst ke lius, ap ra ðo tai -ky tus gy dy mo me to dus, ak cen tuo da mas prog no zës svar -bà, ða lia ávai riø te ra pi niø ir chi rur gi niø li gø svar bià vie tàskir da mas ner vø sis te mos su sir gi mø ir psi chi kos su tri ki mø ap ra ðy mui.

J. Fran ko „At si mi ni muo se“ skai ty to jas ga li ras ti ka ta -ro, pe ri pneu mo ni jos, kru po, la rin gi to, ávai riø karð ti niø (ar -tri ti nës, reu ma ti nës, po gim dy vi nës) kli ni ki niø at ve jø, taippat mi n i ma po dag ra, ðil ti në, ty mai, cho l e ra, rau do nu kë,ap ra ðo mi li go niai, ser gan tys or ga ni ne ðir dies yda, krû ti nësan gi na, plau èiø ar te ri jos pa ken ki mu, pil vo, krû ti nës van -de ne, se nat vi niu nie þu liu, de der vi ne, kal tû nu (su ávai rio -mis ki tø or ga niz mo sis te mø kom pli ka ci jo mis, taip pat irneu ro lo gi në mis), ðla pi mo pûs lës ak men li ge, ðla pi mo su si -lai ky mu, juo dà ja gelt li ge, akies kar ci no ma, ke pe nø ski re -

ze, lie þu vio vë þiu, skran dþio aug liu, pil vap lë vës vë þiu,akies uþ de gi mu ir t. t. Ap ra ðo mas sëk min gas sken duo liogai vi ni mas, ku rá at li ko pats J. Fran kas [10].

Taip pat mi ni mi kon vul si jø, spaz mø, apo plek si jos, hid -ro fo bi jos kli ni ki niai at ve jai, ap ra ðo mos ner vi nës kri zës,hid ro ce fa li ja, mig re na ir ner vi niai gal vos skaus mai, ûmi -nis skaus mas ir jo gy dy mas, gal vos trau ma, ávai rûs pa ra ly -þiai, kur tu mas ir jo ko rek ci ja klau sos vamz de liu. Mi ni mili go niai, sir gæ hi po chon dri ja, ma ni ja, me lan cho li ja, ka ta -lep si ja, bal tà ja karð ti ne ir ki to mis li go mis. Taip pat pa pa sa -ko ta apie dirb ti niø krû tø ási gi ji mà ir pa nau do ji mà es te ti -niais tiks lais [10].

Vis dël to vie nas daþ niau siø „At si mi ni muo se“ ap ra ðo -mø su sir gi mø – apo plek si ja1. Mi n i ma vo kie èio gy dy to joJo ha no An driaus Lo ben vei no (60 m.), Vil niaus uni ver si te -te dës èiu sio ana to mi jà, li ga: „Kar tà Lo ben vei nas sës da ma -sis parg riu vo, ir tai dar la biau pa ra ly þia vo jo pro ti nes ga -lias. Ko ge ro, kri ti mas bu vo ne di de lio apo plek si jos smû gio pa sek më. Ðiaip ar taip, jis pa si tai së...“ [10]. Ap ra ðo ma,kaip Vil niaus mies to pir klá Rai ce rá tren kë apo plek si ja, „poku rios bu vo pa ra ly þiuo ta vie na kû no pu së“. Pri si me na masgra fas Ig na cas Ty zen hau zas, ku rá „ið ti ko apo plek si josprie puo lis“ [10]. J. Fran kas „At si mi ni muo se“ ap ra ðo ir sa -vo të vo J. P. Fran ko (76 m.) li gà: pa si reið kë simp to mai „suapo plek si jos po þy miais“, ste bë ta „per kreip ta bur na, ne aið -ki kal ba, de ði nës ran kos sil pnu mas“ [10], ið kvie tus gy dy -to jus, li go niui nu leis tas krau jas, su gir dy ta ka lo me lio2. Mi -ni mas ku ni gaikð èio K. Èar to ris kio skruos to pa ra ly þius:mi rus þmo nai, ku ni gaikð èiui ið siel var to „su pa ra ly þia vode ði ná skruos tà, nors ir ne bu vo apo plek si jos po þy miø. Jamge riant van de ná, pu së nu te kë da vo per smak rà. Ki tos funk -ci jos ne bu vo pa þeis tos“ [10]. Api ben dri nant ga li ma spë ti,kad Lo ben vei nas tik riau siai sir go de men ci ja (ak cen tuo ja -mas pro ti niø ga liø sil pi mas, de ja, dël in for ma ci jos sto kosne ga lë tu me de ta liau di fe ren ci juo ti de men ci jos), o bûk lævei kiau siai pa blo gi no pra ei nan ty sis gal vos sme ge nø ið e -mi jos prie puo lis (mi ni mas „ne di de lis“ apo plek si jos smû -gis, po ku rio Lo ben vei nas pa si tai së, ta èiau lai ko tar pas nuo su sir gi mo iki pa svei ki mo lie ka ne aið kus). Aið kiau siaisapo plek si jos kli ni ki niais simp to mas ga lë tu me lai ky ti ið -var dy tus pir klio Rai ce rio ir J. P. Fran ko li gø ap ra ðy muo se:pir ma jam kli nið kai ste bë ta he mip le gi ja, ant ra jam – cen tri -nis vei di nio ner vo pa ra ly þius, mo to ri në afa zi ja (nors „ne -aið ki kal ba“ ga lë tø bû ti ir di zar tri jos po þy mis), de ði nës ran -kos pa re zë. Ar J. P. Fran kas su sir go gal vos sme ge nø in -fark tu kai ria ja me a. ce reb ri me dia ba sei ne? Ku ni gaikð èioÈar to ris kio su sir gi mas pir miau sia di fe ren ci juo ti nas su pe -ri fe ri niu vei di nio ner vo pa ra ly þiu mi (nors ir ne bu vo ste bë -

300

E. Sakalauskaitë-Juodeikienë, D. Jatuþis

1Apo plek si jos ter mi nas ran da mas jau Hi pok ra to rað tuo se: apo plek si ja va din tas stai gus sà mo nës ne te ki mas su vi so kû no pa ra ly þiu -mi ir ne jaut ra. Ma ny ta, kad apo plek si jà su ke lia ke tu riø or ga niz mo skys èiø dis ba lan sas (krau jo, fleg mos, juo do sios ir gel to no sios tul -þies), truk dan tis pneu mai te kë ti á gal vos sme ge nis, to dël siû ly tas gy dy mas – krau jo nu lei di mas, vi du rius lais vi nan tys vais tai ir kt. [21].In sul to ter mi nas at si ra do daug vë liau. Ádo mu tai, kad 1599 m. Oks for do an glø kal bos þo dy ne (Ox ford En g lish Dic tio na ry) pir mo jistroke of the pal sy (pa ra ly þiaus prie puo lio) reikð më ávar dy ta kaip stro ke of God’s hands (Die vo ran kø smû gis) [22]. To mas Vi li zi jusvei kiau siai bu vo vie nas pir mø jø, apo plek si jà lai kæs pir miau sia gal vos sme ge nø krau jo ta kos su tri ki mu [23].

2Ka lo me lis – gyv si dab rio chlo ri das, vei kiau siai ðiuo at ve ju bu vo pa nau do tas kaip lak san tas, nors XIX a. pr. far ma ko pë jo je ka lo me -lis mi ni mas ir kaip „efek ty vus vais tas si fi liui, taip pat ávai rioms obst ruk ci joms ir ke pe nø li goms, ypaè nau din gas vai kø su sir gi mamsgy dy ti“ [20].

Page 6: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

ta ki tø vei di nio ner vo pa re zës po þy miø, gal dël to, kad jienë ra to kie aki vaiz dûs, be to, gal vi niø ner vø funk ci jø ið ty ri -mas XIX a. pr. ne bu vo ru ti nið kai at lie ka mas, apo plek si josga li my bæ J. Fran kas at me ta ak cen tuo da mas, kad „ki tosfunk ci jos ne bu vo pa þeis tos“, t. y. ne ste bë ta aki vaiz dþiau -siø – kal bos su tri ki mø ir pa ra ly þiø).

Vie nas ryð kiau siø kli ni ki niø at ve jø „At si mi ni muo se“ – epi lep si jos prie puo lius3 pa ty ru sios J. Fran ko se sers Ka ro -li nos li gos ap ra ðy mas [10]. J. P. Fran kas laið ke sû nui mi ni,kad Ka ro li na sëk min gai ne ðio jo kû di ká. Stai ga jà su ëmëitin stip rus ko su lys be karð èia vi mo. Vë liau mo te ris pa si -skun dë ne pa ke lia mu dan tø skaus mu, ste bë ti gal vos trûk -èio ji mai. Ka ro li nai pa si reið kë stip rus gal vos skaus mas suvë mi mu, „li go nei bu vo pra si dë jæ epi lep si jos trau ku liai, jidar ne vi sið kai at ga vo sà mo næ“. Po gim dy mo li go næ ëmëvar gin ti nau ji trau ku liai, „pa si bai gus trau ku liams, ji ëmëgar ga liuo ti tar si po epi lep si jos prie puo lio“, apë më le tar gobû se na. „La bai daþ nas pul sas, ne pra ei nan tis ne ri mas, jiblað ko si ið vie no lo vos ga lo á ki tà, bai siai ið kreip tas vei das,vi sa tai ver èia ma ny ti, kad Ka ro li na ðian dien mirs...“J. Fran kas po se sers mir ties, pri si min da mas li gos simp to -mus ir ei gà, gal vo jo: dan tø skaus mai, stip rus gal vos skaus -mas, per kreip tas vei das ro dë, kad á sme ge nis plûs ta perdaug krau jo. „Vë mi mas ir trau ku liai, be jo kios abe jo nës,reið kë, kad ðis or ga nas yra pa þeis tas. <...> Skaus mus pa -kei tæs le tar gas yra krau jo ið si lie ji mo á sme ge nis po þy mis.“Pro fe so rius pri ei na prie ið va dos: „Ga li mas daik tas, kad,lai ku nu lei dus krau jà, to bû tø bu væ ið veng ta.“ [10]. Ko kiali ga su sir go J. Fran ko se suo, ga li ma tik spë ti. Ðian dienmums abe jo niø ne ke lia aið kiai ap ra ðy ta ben dras me ge ni në(gal vos skaus mas, vë mi mas, sà mo nës su tri ki mas) neu ro -lo gi në simp to ma ti ka, mi ni mi trau ku liø prie puo liai – vei -kiau siai þi di ni niai (pra si dë jæ gal vos trûk èio ji mu) su sà mo -nës su tri ki mu (li go në ne vi sið kai at ga vo sà mo næ). Gal bûtpro fe so rius J. Fran kas bu vo tei sus – ávy ko in tra ce reb ri nëar, dar la biau ti kë ti na, su ba rach noi di në krau jos ru va dëlply ðu sios aneu riz mos? Ap ra ðo mas at ve jis la biau siai pri -min tø su ba rach noi di nës he mo ra gi jos kli ni kà, ku riai bû -din ga ûmi në pra dþia, la bai stip rus gal vos skaus mas, anks -ty vi trau ku liai, sà mo nës su tri ki mas, blo ga ið ei tis. O gal bûtnëð èios li go nës gal vos skaus mà, trau ku liø prie puo lius irmie guis tu mà ga lë tu me pri skir ti ek lamp si jai? De ja, XIX a.pr. dar ne bu vo ma tuo ja mas ar te ri nio krau jo spau di mas irnu sta to mas bal ty mas ðla pi me, apie li go nës ri zi kos veiks -nius ne þi no ma (dvi de ðimt pen ke riø me tø am þiaus mo te ris„sëk min gai ne ðio jo kû di ká“, nëð tu mas bu vo pir ma sis).

„At si mi ni muo se“ uþ si me na ma ir apie epi lep si ja ser -gan èio jo cha rak te rio ypa ty bes. J. Fran kas ap ra ðo sce nà,ávy ku sià jo të vui ben drau jant su er cher co gu Ru dol fu, vë -liau ta pu siu kar di no lu Olo mou co ar ki vys ku pys të je.J. P. Fran kas per spë jo, kad dva sið kà të và dël var gi nan èiøbaþ ny ti niø pa rei gø ga li trenk ti epi lep si ja ir pa ta rë su si ras tipa gal bi nin kà. Ðie þo dþiai er cher co gà stip riai su pyk dë ir„jis at sa kë të vui keiks mais“ [10]. Kar di no las ne tru kus pro -fe so riaus at si pra ðë, o J. P. Fran kas mie lai at lei do, „nes vi siepi lep ti kai pa si þy mi ir zliu ne kan tru mu, to ne ga li pa slëp tinë ar ki vys ku po man ti ja“ [10].

Ki ta daþ nai J. Fran ko „At si mi ni muo se“ mi n i ma diag -no zë – gal vos sme ge nø van de në4. Pro fe so rius ap ra ðo Vil -niaus ci vi li nio gu ber na to riaus La vins kio duk ros Alek san -dri nos (7 m.) li gà: per va sa ros karð èius po nia La vins kamer gai tæ nu si ve þë á vi zi tie èiø vie nuo ly nà, Alek san dri na,sto vi niuo da ma ko ri do riuo se, kal bë jo si su vie nuo lë mis,„per ða lo ir su sir go karð ti ne su la bai stip riais gal vos skaus -mais ir vë mi mu“. Bu vo ið kvies tas pro fe so rius Brio të, ku ris diag no za vo „gast ri ti næ karð ti næ“. Sep tin tà li gos die nà karð -tis nu kri to („mat su lë të jo pul sas“), „bai gë si ne mi ga, nu ti lovai to ji mai“. Nuo li gos pra dþios bu vo pra ëju sios 2 sa vai tës, ta èiau su ne ri mæ të vai krei pë si á J. Fran kà pa pil do mos kon -sul ta ci jos. J. Fran kas ra ðo: „Diag no za vau aðt rios for mosgal vos sme ge nø van de næ (ran krað ty je - hyd rocépha le [7]),ku rià su kë lë sme ge nø ar jos plë vës uþ de gi mas (ran krað ty -je – une in flam ma tion du cer ve au ou de les mem b ra nes[7])“, „ið pra na ða vau mir tá; po ke liø die nø taip ir ávy ko...“[10]. Ant ra sis gal vos sme ge nø van den li gës at ve jis J. Fran -kui bu vo itin skau dus: su sir go Kris ti nos ir Jo ze fo Fran køásû nis Vik to ras (10 m.), mo kæ sis jë zui tø mo kyk lo je Po loc -ke. Laið ke Kris ti nai Frank Vik to ras ra ðë, kad su sir go „ka -ta ri ne karð ti ne“, „da bar, aèiû Die vui, jau pa svei kau“ [10].Po ke tu riø die nø mo ki niø ins pek to rius laið ke J. Fran kui ra -ðo, kad vai kui li ko „ðioks toks vei do pa ti ni mas“, po ke liødie nø ber niu kas pra dë jo vem ti, ste bë tos „stip rios“ kon vul -si jos. J. Fran kas ne dels da mas at vy ko á Po loc kà: „Su pra tau, kad vis kas baig ta. Ið vaiz da ro dë, kad jam – ûmi sme ge nøvan de në.“ [7]. Vik to ras, at vy kus të vui, ne pa jë gë nei at si -merk ti, nei pra bil ti. J. Fran kas kri ti ka vo anks èiau Vik to ràkon sul ta vu sio gy dy to jo tai ky tà gy dy mà: „Gy dy ta bu vo ne -tei sin gai. Kai pra si dë jo trau ku liai, jam da vë opiu mo ir ete -rio, ne su vok da mi, kad kon vul si jø prie þas tis – sme ge nø pa -ken ki mas.“ J. Fran kas ber niu kà gy dë dë liø te ra pi ja, rus me -nës la pø ant pi lu, sky rë di de les ka lo me lio do zes. Ber niu kuiðiek tiek pa ge rë jo, bet jis pra dë jo klie dë ti ir po 3 die nø mi rë

301

Nervø sistemos ligos ir psichikos sutrikimai Jozefo Franko „Atsiminimuose“

3Hi pok ra tas tik riau siai bu vo pir ma sis, api bû di næs epi lep si jà kaip gal vos sme ge nø li gà. At mes da mas ant gam ti niø jë gø vei ki mo ga -li my bæ, Hi pok ra tas tei gë, kad epi lep si ja su ser ga ma dël ne re gu lia raus fleg mos su skys të ji mo gal vos sme ge ny se (fleg mos per tek liaus).Pra si ver þu si á krau ja gys les, fleg ma pa sie kia ávai rius or ga nus ir su ke lia kon vul si jas: li go nis ne ten ka kal bos, springs ta, pa si ro do pu tos iðbur nos, su kan da mi dan tys ir t. t. [24]. Vë ly vai siais vi du ram þiais ti kë ta, kad epi lep si ja su ser ga ma uþ si kim ðus „pa grin di niams“ gal vossme ge nø skil ve liams. XVI II a. pab.–XIX a. vid. apie epi lep si jà ra ðo ma, mi nint ab san sus, pe tit mal ir grand mal, état de mal (sta tusepilepticus), epi lep si ja tuo me tu jau skirs ty ta á esen cia li næ, idio pa ti næ (be struk tû ri niø gal vos sme ge nø pa ki ti mø at lie kant au to psi jà) irsimp to mi næ [24].

4Me nin gi tas, me nin go en ce fa li tas XIX a. pr. dar va din tas sme ge nø van de ne – hid ro ce fa li ja. Gal bût nuo se no gy va Ga le no dok tri na,ku rio je svar biau sia gal vos sme ge nø struk tû ra lai ky ti gal vos sme ge nø skil ve liai, o gal ne mo kë ji mas nu sta ty ti li gos su kë lë jø (bak te rio lo -gi në diag nos ti ka – tik XIX a. pab. pa sie ki mas), au to psi niuo se ty ri muo se ste bë ti ið si plë tæ skil ve liai (vie na ið ga li mø me nin go en ce fa li tokom pli ka ci jø) lë më, kad ávai rios gal vos sme ge nø in fek ci nës li gos bu vo va din tos hid ro ce fa li jo mis [1].

Page 7: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

[10]. Da bar, skai tant ðiuos kli ni ki nius ap ra ðy mus, ne ky laabe jo niø dël li gos diag no ziø – abiem at ve jais J. Fran ko nu -sta ty tas „sme ge nø ar jos plë vës uþ de gi mas“. Li gos diag no -zë abiem at ve jais bu vo pa grás ta tik anam ne ze, ins pek ci ja irli gos ei gos ste bë ji mu, o la bo ra to ri niø (krau jo uþ de gi mi niøro dik liø, lik vo ro) ar neu ro vi zu a li niø ty ri mø tuo me tu darne bu vo. Ta èiau aið kiai ap ra ðo ma ben dras me ge ni në (gal -vos skaus mai, vë mi mas) simp to ma ti ka, ant ruo ju at ve jumi ni mi trau ku liø prie puo liai, le tar gas, prieð neu ro lo gi næsimp to ma ti kà bu væ karð èia vi mo epi zo dai (Alek san dri nainu sta ty ta gast ri ti në, Vik to rui – ka ta ri në karð ti në su vei dopa ti ni mu) lei dþia da ry ti ið va dà, kad vai kai tik riau siai su sir -go me nin go en ce fa li tu. Opiu mas gy dy to jø vei kiau siai nau -do tas kaip sti mu liuo jan tis, skaus mà slo pi nan tis nar ko ti -kas, ete ris – sti mu liuo jan tis, prieð spaz mi nis vais tas,J. Fran ko pa skir tas rus me nës (lot. Di g i ta lis spp.) la pø ant -pi las, kaip tuo me tu ti kë ta, tu rë jo veik ti kaip diu re ti kas irse duo jan tis vais tas (rem ta si XIX a. pr. far ma ko pë ja [20]).De ja, efek ty vaus neu roin fek ci niø li gø gy dy mo ne bu vo, to -dël ðie ir ki ti (mi ni mos pus an trø me tu kø ca ro Alek san dro Iduk ters ir ku ni gaikð tie nës Zu bo vos kû di kio li gos) „At si -mi ni muo se“ ap ra ðy ti ma þie ji pa cien tai ne ið ven gia mai mir -da vo.

Áspû din gas ga lû niø pa ra ly þiaus dël nu ga ros sme ge -nø pa þei di mo ap ra ðy mas. Olan di jos ka ra lius Liud vi kasBo na par tas (34 m.) 1812 m. pa si kvie të J. P. Fran kà dël li -gos, ku ria sir go jau 14 me tø. Kil min gas li go nis gy dy to juipa sa ko jo, kad vi sa me kû ne jau èia di de lá sil pnu mà, „de ði nëran ka bu vo vi sai pa ra ly þiuo ta, o kai rio ji – be veik, kaip irde ði në ko ja, truk dan ti vaikð èio ti“, „ne pra ei nan tis vi du riøuþ kie të ji mas ir he mo ro jus di di no <...> kan èias“ [10]. Ap -þiû ros me tu ste bë tas á de ði næ ið kry pæs stu bu ras, „bet stu bu -ro aug lio (ran krað ty je – tu meur vertébra le) ne ma ty ti“ [7].Li go nis pra ðë J. P. Fran ko ne skai ty ti 52-ø (!) anks èiau jágy dþiu siø dak ta rø ið va dø. J. P. Fran kas nu spren dë, kad „li -gos prie þas tis – nu ga ros sme ge nys (ran krað ty je – la mo el leépi niè re)“ [7], ir pa siû lë gy dy ti pri de gi ni mais abie jo se stu -bu ro pu së se. Liud vi kas Bo na par tas taip ið si gan do, kad pri -rei kë ákal bi në ti tris sa vai tes. Pa ga liau li go nis pa þa dë jo „ap -si spræs ti iki at ei nan èio pa va sa rio“. Apie pri de gi ni mus stu -bu ro sri ty je, gy dant nu ga ros sme ge nø li gas, J. P. Fran kasra ðo: „Tai pa pras tai veiks min giau siai gelbs ti ga lû niø pa ra -ly þiaus pra dþio je, ta èiau mi në tais vais tais man pa vy ko ið -gy dy ti ir ne ma þai uþ leis tø li go niø.“ [10]. Tai gi pa na ðu, kad ðio je li gos is to ri jo je ap ra ðo ma mie lo pa ti ja, vei kiau siai stu -bu ro kak li nës da lies (mi n i ma tri pa re zë). Ga lë tu me tik spë -ti, ko kios etio lo gi jos mie lo pa ti ja sir go Olan di jos ka ra lius,nes dau giau duo me nø „At si mi ni muo se“ ne pa tei kia ma.Gal ste bë ta stu bu ro de for ma ci ja ga lë jo bû ti kom pre si nësmie lo pa ti jos prie þas ti mi? Re mian tis la ko nið ku pa cien to li -gos ap ra ðy mu, taip pat bû tø ga li ma átar ti ir ið së ti næ skle ro -zæ, vei kiau siai pir mi nës pro gre suo jan èios ei gos (në ra nu -ro do ma aið kiø pa û më ji mø ir re mi si jø). La biau siai pa þeis -tos, re mian tis kli ni ki niu ap ra ðy mu, bu vo nu ga ros sme ge -nys. Ne ga lia vei kiau siai lë tai pro gre sa vo, Liud vi kas Bo na -par tas ðia li ga sir go jau nuo 20 m. am þiaus. Li go ná prieðJ. P. Fran kà bu vo kon sul ta væ dau gy bë gy dy to jø, skir tivais tai ne bu vo efek ty vûs. Kaip pa ste bë jo J. Fran ko am þi -

nin kas Ðar lis Pro spe ras Oliv jë d’An ger sas (Char les Pros -per Ol li vier d’An gers, 1796–1845), au to psi jos me tu nu ga -ros sme ge nys bu vo ti ria mos re tai, ir gy dy to jams apie nu ga -ros sme ge nø li gas trû ko þi niø [25]. D’An ger so vei ka las„Ma l a dies de la mo el le epi niére“ („Nu ga ros sme ge nø li -gos“), pub li kuo tas 1824 m. Pa ry þiu je, të vui ir sû nui Fran -kams tuo metu dar ne bu vo þi no mas, ta èiau ban dy mai lo ka -li zuo ti ner vø sis te mos pa to lo gi jà, re mian tis neu ro lo gi nesimp to ma ti ka, diag no zuo ti re tai at pa þás ta mus nu ga rossme ge nø su sir gi mus, yra ne abe jo ti nos gy dy to jø Fran køeru di ci jos, pa tir ties ir kli ni ki nio màs ty mo re zul ta tas.

Ap ra ðy da mas 1812 m. Na po le o no þy gio á Ru si jà lai ko -tar piu ste bë tas li gas, J. Fran kas pa mi ni ir ke le tà neu ro lo gi -niø su sir gi mø, ið jø – pail gø jø sme ge nø pa þei di mà. Ap ra -ðo ma Mins ko val di nin ko þmo nos li ga: mo te riai ka ro me tupa si ro dë, kad uþ si de gë jos na mai, ir ji kri to apal pu si tarpbe si kau nan èiø vy rø. „At ga vu si sà mo næ, ne be ga lë jo ið tar tinë þo dþio, sun kiai ri jo.“ Ki tais me tais jà apë më di de lis siel -var tas, ir mo te ris vi sai pra ra do su ge bë ji mà nu ry ti (vos ne -uþ dus da vo, pa te kus ke liems la ðams skys èio á bur nà), ta -èiau ki tø nu si skun di mø ne bu vo. „Ma no nuo mo ne, li gosprie þas tis glû dë jo pail go sio se sme ge ny se.“ (ran krað ty je –mo el le al longée) [7]. Krau jo nu lei di mai, dë lës, tau rës,gyv si dab rio átry ni mai, plo vi mai ar ni kos ant pi lu nie ko ne -pa dë jo. „Pa ma èiau, kad mir tis ne to li...“ [10]. Ið trum po kli -ni ki nio ap ra ðy mo, tu rë da mi tik ap þiû ros duo me nis, ga lë tu -me átar ti, kad mo te riai pa si reið kë bul ba ri nis sin dro mas(dis fa gi ja su anar tri ja, gal bût ir dis fo ni ja). Apie ðio sin dro -mo etio lo gi jà bû tø ga li ma tik spë ti – stai gi li gos pra dþiapir miau sia leis tø átar ti gal vos sme ge nø in fark tà ver teb ro -ba zi li nia me ba sei ne (kli ni ko je vy ra vo pail gø jø sme ge nøner vø ar jø bran duo liø pa þei di mas, apie ga lû niø pa ra ly þiøne uþ si me na ma). Li gos ei go je di de læ reikð mæ tu rë jo ir nuo -tai kos su tri ki mai, pa blo gi næ pa cien tës bûk læ (mi n i ma, kad„jà apë më di de lis siel var tas“).

J. Fran kas ap ra ðo gal vos su mu ði mà su sà mo nës ne te -ki mu, pa sa ko da mas apie sa vo të vo J. P. Fran ko ke lio næ ka -rie ta ið Sankt Pe ter bur go á Mask và. Ka rie ta va þia vo perpel kes, ke liai bu vo ið klo ti ràs tais, ve þi kas ne pai së pras toke lio ir „lë kë vi su grei èiu“. Prie ki niams ra tams stip riai at -si tren kus á ràs tus, „smû gis bloð kë të và ið ka rie tos gi lu mos áprie ki nius stik lus“, „ga væs stip rø gal vos su mu ði mà, të vasne te ko sà mo nës“ (ran krað ty je – for te con tu sion à la têtesans con nais san ce) [7], „pri bë gu si se suo ra do të và vi sàkru vi nà, stik lø su þeis ta gal va“ [10]. J. P. Fran kas, at ga væssà mo næ, bu vo su tvars ty tas. „Ási ti ki næs, kad pro ti nis pa jë -gu mas nuo smû gio ne su men kë jo, të vas pra links mi no ben -dra ke lei vius to kiu anek do tu...“. Pro fe so rius pa pa sa ko joanek do tà apie Je ka te ri nos II ir Prû si jos ku ni gaikð èio la þy -bas. Ku ni gaikð tis gal vo jo, kad nu lëk ti ka rie ta ið Pe ter bur go á Mask và per 48 va lan das yra áma no ma. Ve þë jas, pa klaus -tas im pe ra to rës, at sa kë: ke lei vio „kû nà tik rai nu la kin siu, ouþ sie là ne at sa kau“ [10]. Ðian dien neu ro lo gas pa na ðià trau -mà pa ty ru siam li go niui tik riau siai nu sta ty tø ko mo ci jos(gal vos sme ge nø su krë ti mo) diag no zæ.

J. Fran kas „At si mi ni muo se“ ið reið kia sa vo po þiû rá ástip raus ûmi nio skaus mo gy dy mà nar ko ti niais anal ge ti -kais. At si nau ji nus J. P. Fran ko po dag ros prie puo liams, li -

302

E. Sakalauskaitë-Juodeikienë, D. Jatuþis

Page 8: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

go niui te ko ger ti opiu mo, nors gy dæ gy dy to jai „Ka pe li nissiû lë kam pa rà, Mal fa tis – chi ni nà“. Sû nus J. Fran kas laið ke të vui ra ðo: „Pri ta riu nar ko ti kø var to ji mui, nes jø su kel tasblo gis ðiuo at ve ju yra ma þes nis uþ skaus mo da ro mà þa là.“[10]. Kam pa ras ir chi ni nas bu vo pri ski ria mi sti mu liuo jan -èiø vais tø gru pei, kam pa ro te pa las nau do tas reu ma tui, su -mu ði mams, kam pa ro spi ri tas – nu ða li mams gy dy ti, chi nin -me dþio (lot. Cin cho na spp.) þie vës nuo vi ras var to tas kaipto ni zuo jan tis pre pa ra tas (pa gal XIX a. pr. far ma ko pë jà[20]). Nar ko ti niø anal ge ti kø var to ji mas stip riam skaus -mui, ku rio ne nu mal ði no anks èiau var to ti anal ge ti kai, ati -tin ka ir ðiø die nø gy dy to jo po þiû rá.

J. Fran ko „At si mi ni muo se“ mi ni mas hid ro fo bi jos at -ve jis: pa sa ko ja ma apie li go ná Vol kà, ku ris kai me pri þiû rë -jo gal vi jus ir pa ma të keis tà ðu ná. „No rë jo já nu va ry ti, bet taibû ta ne ðuns, o pa siu tu sio vil ko, ku ris puo lë ir ke lio se vie -to se smar kiai ap dras kë Vol kà. Vol kas su sir go hid ro fo bi jair bu vo at ga ben tas á Vil niø.“ [10]. Vil niu je nie kas ne no rë jo li go nio pri im ti, to dël J. Fran kas pa cien tà ákur di no kam ba -rë ly je ða lia kli ni kos. „Nu lei dau jam be veik vi sà krau jà, da -viau di de les gyv si dab rio ir opiu mo do zes. Jo kio re zul ta to.“ [10]. Pa cien tas mi rë po sep ty niø die nø nuo hid ro fo bi jospra dþios. Vei kiau siai èia mi ni mas pa siut li gës at ve jis (pa -cien tà ap dras kë, vei kiau siai ir ap kan dþio jo pa siu tæs vil kas,li go niui pa si reið kë vie nas ið pa tog no mi niø simp to mø –hid ro fo bi ja, neu ro lo gi niø simp to mø pe ri odas tæ së si ti pið kà lai ko tar pá, 7 die nas, po to pa cien tas mi rë). Hid ro fo bi ja itindo m i no to me to gy dy to jus. Vien ið XIX a. pr. Vil niaus uni -ver si te te ap gin tø di ser ta ci jø trys bu vo skir tos hid ro fo bi jai:Jo an nes Dyr wians ki „Dis ser ta tio inau gu ra lis his to riamhyd rop ho biae ex hi bens“ („Inau gu ra ci në di ser ta ci ja, pri -sta tan ti hid ro fo bi jos is to ri jà“, 1815 m.) [26], Wil hel musCa ro lus Me y er „Hyd rop ho biae ra bio sae his to ria“ („Pa -siut li gës is to ri ja“, 1816 m.) [27], Mi cha el Kac zkow ski„Dis ser ta tio inau gu ra lis me d i co-prac ti ca de hy dro pho -bia“ („Me di ci ni në prak ti në inau gu ra ci në di ser ta ci ja apiehid ro fo bi jà“, 1829 m.) [28].

Tar si jun gian ti gran dis tarp ner vø sis te mos li gø ir psi -chi kos su tri ki mø (nors neu ro lo gi ja ir psi chiat ri ja XIX a. pr. dar ne bu vo at ski ros dis cip li nos) ga lë tø bû ti ner vø li gos suvë mi mu ir al pi mais ap ra ðy mas. J. Fran kas ci tuo ja Na po -le o no Bo na par to se sers ku ni gaikð tie nës Eli zos Ba èio -ki (38 m. mo ters, pa gim dþiu sios 5 vai kus) laið kà, skir tà jàkon sul ta vu siam gy dy to jui J. P. Fran kui: „Nuo dvi de ðim -ties iki dvi de ðimt sep ty ne riø me tø sir gau ner vø li ga, nuo latvem da vau ir alp da vau, ne ga lë da vau nie ko val gy ti. Mau dy -nës, ra mi na mie ji, pa vyz dþiui, mig do lø pie nas su cuk ru mi,ypaè Ita li jos kli ma tas, ma ne vi sið kai ið gy dë.“ Po ðio laið kopa tei kia mas J. P. Fran ko at sa ky mas ku ni gaikð tie nei: „Perpen kias de ðimt prak ti kos me tø ge rai ið stu di ja vau ner vø li -gas, ku rias su ke lia per di de lis jaut ru mas, ypaè skran dþio, ir ma nau, kad dau ge lis vais tø joms ne tin ka.“ [10]. Sep ty ne -rius me tus tru ku si ku ni gaikð tie nës li ga, pa si reið ku si vë mi -

mu, al pi mais, ir ypaè tai, kad ðià li gà ið gy dë Vi dur þe miojû ros kli ma tas, mau dy nës ir mig do lø pie nas, lei dþia ma ny -ti, kad li go në vei kiau siai ne sir go or ga ni ne ner vø sis te mosli ga (ti kë ti na so ma to for mi nës au to no mi nës dis funk ci josdiag no zë). J. P. Fran kas laið ke ið sa ko aið kià po zi ci jà: dau -ge lis vais tø ser gan tiems to kiomis li go mis ne tin ka (vei -kiau siai vais tai èia ga li dau giau pa kenk ti, nei pa dë ti).

Vie nas þais min giau siø „At si mi ni mø“ kli ni ki niø at ve jøpa tei kia mas ap ra ðant gra fo Juo za po Mos tov skio li gà – hi -po chon dri jà5. Gra fas bu vo vie nas pir mø jø J. Fran ko pa -cien tø, ap ra ðy tas XLV sky riu je „Dar bo Vil niu je pra dþia“(1804 m.). Gra fas api bû di na mas taip: sà mo jin gas, ne pa -pras tai ið si la vi næs, sve tin gas, nors daþ niau siai gu lë da volo vo je, bu vo pui kus pa ðne ko vas, „jei tik jis neð ne kë da voapie sa vo ne ga la vi mus“. J. Fran kas, ási ti ki næs, kad gra fastik rai ne ga luo ja, kan triai ið klau së vi sus jo nu si skun di mus,ir li go nis ëmë pa si kliau ti sa vo gy dy to ju. Pro fe so rius taipap ra ðo ei li næ li go nio die nà: „Jei at si bu dæs gra fas jaus da voblo gà sko ná bur no je, jei pa bal da vo lie þu vis, ið ger da vo ra -bar ba rø. Vais tas su kel da vo ne ma lo nø ju ti mà; jis ið ger da vo ðaukð tà më tø la ðø su pi pi rais. Ið pil da vo karð tis ir kil da vouþ de gi mo bai më. Kad uþ kirs tø ne lai mei ke lià, pa im da voka lio nit ra to do zæ. „Ak, la ðai man at ðal dë skran dá, – su ðuk -da vo gra fas. – Ið ger siu kva si jos eks trak to. Pui ku, da bar jauga liu ðio to uþ val gy ti. Pa duo ki te pie tus!“ Su do ro jus pen kis ar ðe ðis pa tie ka lus, ið gë rus bu te lá por te rio: „Kaip sun kiaivirð ki na! Rei kia pa dë ti varg ðui skran dþiui. Ið ger siu mo kossu la ðe liu ro mo.“ Ne tru kus: „Pa si da rë karð ta! O, kaip dau -þo si ðir dis! (skai èiuo ja pul sà, pa si ë mæs laik ro dá su se kun -di ne ro dyk le) 110 tvinks niø! Grei èiau li mo na do! Ir le dø!“Po il go po gu lio: „Ne, ði à nakt að ne uþ mig siu be ge ros lau -da nu mo do zës. Mu ða vi dur nak tá, ið ger ki me 24 la ðus!“ Ry -to jaus die nà vis kas pra si de da ið nau jo.“ [10]. J. Fran kas ap -gai les tau ja, kad, nors dë me sin gu mu lai më jo li go nio pa si ti -kë ji mà, ta èiau „ko lei kas“ dar ne pa vy ko áti kin ti gra fo at si -sa ky ti ne rei ka lin gø vais tø. Juo za pas Mos tov skis, ne pa si ti -kë da mas sa vo gy dy to jais, vyk da vo á Prû si jà kon sul tuo tissu te nykð èiais dak ta rais. Daþ ni sie nos kir ti mai su kë lë prû -sø mui ti nin kø áta ru mà, ir jie kar tà ið kra të gra fo ka rie tà, vie -toj kon tra ban dos ra dæ „in dus su pû liais, ku riuos li go nis ve -þë si pas gy dy to jà ið tir ti“. J. Fran kas da ro ið va dà: „Ðis men -knie kis man áro dë, kad su si dû riau su pa èiu tik riau siu hi po -chon dri ku (ran krað ty je – hy po con dria que [7]); ga li masdaik tas, bû ta ir slap to kal tû no, kai ti nu sio jam sme ge nis.“[10]. Gra fo ne pa grás tai di de lis su si rû pi ni mas, kad ser gasun kia li ga, dau gy bës vais tø var to ji mas, ne pa si ti kë ji masgy dy to jais ir ki ti simp to mai lei dþia da ry ti ið va dà, kad J.Fran kui te ko sun ki uþ duo tis – gy dy ti hi po chon dri niu su tri -ki mu ser gan tá li go ná. Gra fas per dien su var to da vo ke le tàvais tø, ið ku riø kas dien var to ja mi ka lio nit ra tas ir lau da nu -mas (opi jaus tink tû ra) ga lë jo su kel ti ne pa gei dau ja mø reið -ki niø, o lau da nu mas – ir pri klau so my bæ. Ra bar ba rø eks -trak tas daþ niau siai bu vo var to tas kaip lak san tas, kva si jos

303

Nervø sistemos ligos ir psichikos sutrikimai Jozefo Franko „Atsiminimuose“

5Ádo mu tai, kad XVII a. hi po chon dri ja lai ky ta ner vø sis te mos li ga. Ðtai To mas Vi li zi jus, kny go je „Pat ho lo giae Ce reb ri et Ner vo siGe ne ris Spe c i men in quo Agi tur de Mor bis Con vul si vis“ („Gal vos sme ge nø ir ner vø pa to lo gi ja, pa si reið kian ti kon vul si në mis li go mis“,1667 m.) ið dës tæs he ma to en ce fa li nio bar je ro ty ri në ji mø re zul ta tus, kon vul si niams su tri ki mams pri sky rë epi lep si jà, is te ri jà, hi po chon -dri jà, ge ne ra li zuo tus spaz mus ir skor bu tà, teig da mas, kad ðiø li gø prie þas tis – gal vos sme ge nø pa to lo gi ja [3].

Page 9: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

(lot. Qu as sia spp.) eks trak tas – to ni zuo jan tis vais tas skran -dþio li goms gy dy ti [20]. J. Fran kas kri ti kuo ja po lip rag ma -zi jà, kel da mas vie nà svar biau siø gy dy mo tiks lø – áti kin tigra fà at si sa ky ti dau gy bës vais tø. Kal tû no klau si mà pla -nuo ja me ap tar ti kiek vë liau.

J. Fran kas mi ni ir gir tuok liø bal tà ja karð ti ne sir gu -sius gar bin gus to me to vi suo me nës na rius – pro fe so riø irpir klá. „Pro fe so rius Be kiu su karð èia vo, ëmë klie dë ti, vi sàkû nà pur të dre bu lys, lai ky tas ner vi niu, bet tai bu vo tik de -lir ium tre mens po ta to rum.“ [10]. Pa sa ko da mas apie vie nàtur tin giau siø Vil niaus pir kliø Rai ce rá (ku ris vë liau su sir goapo plek si ja), J. Fran kas pa tei kia dau giau de ta liø: pir klysfi nan sið kai þlu go, nes per leng vai da ly da vo kre di tus. „Sa -vo ne lai mes skan din da vo spi ri te ir su sir go li ga, þi no ma de -lir ium tre mens po ta to rum pa va di ni mu. Pra si dë jo sme ge nøkarð ti në.“ Pir klys pa svei ko, ta èiau, nors bû da mas „vi søpro to ga liø“, ási ka lë á gal và, kad vie no pa þás ta mo pir kliosan dë ly je yra pa slë pæs tris tûks tan èius du ka tø: „Jis apie taikal bë jo su to kiu ási ti ki ni mu, kad net pri ver të þmo nà ei ti rei -ka lau ti tø ási vaiz duo ja mø pi ni gø.“ [10]. J. Fran ko ap ra ðo -mø kli ni ki niø at ve jø diag no zë (mi ni mi simp to mai: karð -èia vi mas, dre bu lys, klie de siai, taip pat nu ro do mas ir etio -lo gi nis veiks nys – pik tnau dþia vi mas spi ri tu) ir ðiø die nøgy dy to jui ne kel tø abe jo niø. Ga li ma átar ti, kad pir kliui Rai -ce riui taip pat pa si reið kë ir Wer nic ke-Kor sa ko vo sin dro mo po þy miai (am ne zi ja ne mi ni ma, ta èiau ne abe jo ti nai ap ra ðo -mos kon fa bu lia ci jos). Be je, al ko ho liz mo pro ble mà kë lë irJ. Fran ko am þi nin kas, me di ci nos ir chi rur gi jos dak ta ras,Vil niaus me di ci nos drau gi jos pir mi nin kas Jo kû bas Ðim ke -vi èius (1775–1818), pa ra ðæs kny gà „Dzie o o pi jañstwie“(„Vei ka las apie gir ta vi mà“, 1818 m.) [9].

NUO KALTÛNO KLAUSIMO IR MESMERIZMOIKI FRENOLOGIJOS BEI GYDYTOJØTOBULINIMOSI IDËJØ

Ba ro ko ir Ap ðvie tos lai ko tar piais ypaè do më ta si kal tû noklau si mu. Kal tû nas tam tik ra pras me net lai ky tas Abie jøTau tø Res pub li kos sa vas ties ið raið ka [29]. Ðtai pir ma sismû sø ða lies moks li nis vei ka las apie ner vø ir psi chi kos li -gas – Ste po no Lau ry no Bi zi jo „Res pon sum St. Bi sii adami cum phi lo sop hum de me l an cho lia, ma nia et pli ca po lo -ni ca“ [6] – taip pat bu vo skir tas ir kal tû no klau si mui nag ri -në ti. Per vi sà Vil niaus me di ci nos drau gi jos is to ri jà drie kë si pli ca po lo ni ca te ma [9], bu vo ra ðo mos di ser ta ci jos (pvz.,Ca ro lus Kac zkow ski „Dis ser ta tio inau gu ra lis me d i co- prac ti ca de pli cae Po lo ni cae in va rias, pra eter pi los, cor -po ris hu ma ni par tes vi et efec tu“ („Me di ci ni në prak ti nëinau gu ra ci në di ser ta ci ja apie kal tû no vei ki mà ir jo pa sek -mes ne tik plau kams, bet ir ki toms kû no da lims“, 1821 m.)[30], Lu do vi cus Knot he „Dis ser ta tio inau gu ra lis me d i co- prac ti ca de pli ca“ („Me di ci ni në prak ti në inau gu ra ci në di -ser ta ci ja apie kal tû nà“, 1830) [31], ski ria mos pre mi jostiems, ku rie ga lu ti nai ið aið kins kal tû no gy dy mo bû dus.J. Fran kas su da rë sa ni ta ri niø prie mo niø pla nà len kið ka jamkal tû nui pa ða lin ti. Pro fe so rius „At si mi ni muo se“ pa brë þë,kad kal tû nas – tai „na cio na li në rykð të: lë ti niø uþ krë ti mø ir

vie ti niø sà ly gø re zul ta tas“, „li ga pra þû tin ga da liai da bar ti -niø gy ven to jø, ji pa kenks ir at ei nan èioms kar toms“, „kal -tû nas ap ima ne tik plau kus, bet ir ki tas kû no da lis. Odà ëdavë þi nës opos, yra kau lai, no sys nu links ta, akys ir au sys ima bi jo ti ðvie sos ir gar sø. Die nà ir nak tá skaus mai ne duo daþmo gui ra my bës, ið ti sais më ne siais ne mi ga aðt ri na kan -èias“, „pa ga liau at si ran da kon vul si jos, þmo gus pra de daklie dë ti, ir po ke le riø me tø su lau kia mir ties <...> Ið im tysre tos“ [10]. Tai gi, kal tû nas bu vo ne tik odos ir jos prie dø,bet dau giau sis te mi në li ga. Mi ni mos neu ro lo gi nës kal tû nokom pli ka ci jos: fo to fo bi ja, fo no fo bi ja, kon vul si jos, ne mi -ga, skaus mi nis sin dro mas. J. Fran kas ap ra ðo gra fie nës Ju -ze fi nos Pðez dec kos li gà: mo te ris bu vo jau na, ga lan tið ka, su vy ru ið si sky ru si da ma, at vy ko á Vil niø vi sið kai ið se ku si.„Bu vau tik ras, kad tai kal tû nas, ir sten giau si nu trauk ti já áplau kus. Kal tû nui plin tant, kan èios su ma þë jo, ir ji net pri -au go svo rio.“ Nors li go në dþiau gë si svei ki mu, ta èiau taippat siel var ta vo, kad ne ga li ne ðio ti ðu kuo se nos, yra pri vers -ta slëp ti plau kus. Gra fie në mal da vo leis ti nu kirp ti kal tû nà.„Að ir to liau drau dþiau pa lies ti bent vie nà plau kà nuo gal -vos, kol kal tû nas ne bu vo iki ga lo ið bu jo jæs, at si sky ræs ir ið -pli tæs“, – ra ðo J. Fran kas. Gra fie nei grá þus á Mins kà, „vie -nas gy dy to jas da vë jai la biau pa tin kan tá pa ta ri mà, kal tû nasbu vo nu kirp tas, ir mo te ris ne tru kus mi rë“ [10]. Pa sa ko da -mas apie ki tus kal tû nuo tuo sius, pro fe so rius ste bi si jø il gugy ve ni mu. Pvz., mi në da mas il ga am þæ et mo no Ko sa kov -skio þmo nà, ra ðo: „Nors tu rë jo kal tû nà, ji ið gy ve no dar apie 15 me tø.“ [10]. J. Fran kas net ke ti no pa èiam im pe ra to riuiAlek san drui I áteik ti pla nà, „kaip su ðak ni mis ið rau ti ðiàbai sià li gà“ [10]. Kal tû no li ga gy va vo net iki XIX a. pab.:1876 m. gy dy to jas H. Dar-Dobr þic kis ga lu ti nai áro dë, kadkal tû nas – ne li ga, o ne va ly vu mo re zul ta tas, ir uþ sa vomoks li ná trak ta tà ga vo Vil niaus me di ci nos drau gi jos pre -mi jà [9].

J. Fran ko „At si mi ni muo se“ mi ni mos XIX a. pr. nau josvi ta li nio mag ne tiz mo idë jos. Mes me riz mas, ar ba vi ta li nis mag ne tiz mas, bu vo pa grás tas aust rø gy dy to jo Fran co An -to no Mes me rio (1734–1815) idë jo mis. Mes me ris ma në,kad tarp pla ne tø, gy vø bû ty biø, tarp pa cien to ir jo gy dy to josrû va ne re gi ma sub stan ci ja. Kai mag ne ti niø sro viø te kë ji -mas su trin ka, þmo gus su ser ga, o gy dy to jo pa rei ga – nu -kreip ti sro viø tëk mæ ápras ta va ga [32]. Gy do mø jø se an søme tu Mes me ris së dë da vo su si lie tæs ke liais su sa vo pa cien -tais, spaus da vo jø ran kas pirð tais, ne atit rauk da mas kiau raive rian èio þvilgs nio, po ke liø va lan dø pa cien tas pa tir da voávai riau sius po jû èius: prie puo lius, ðauks mus, de jo nes, vai -to ji mus, al pi mus; ávyk da vo ne áti kë ti ni pa gi ji mai.F. A. Mes me ris 1815 m. Ber ly no uni ver si te te ástei gë mes -me riz mo kur sà, tai gi, jo idë jos pra dë jo plis ti po Eu ro pà irNau jà já Pa sau lá [33]. Ið vi ta li nio mag ne tiz mo XIX a. vid.ið si vys të hip no zë, vë liau ta pu si vie na psi cho a na li zë je nau -do ja mø gy dy mo tech ni kø [32]. Nors mag ne tis tø fi lo so fi jaið pra dþiø su kë lë pro fe so riaus J. Fran ko su si do më ji mà, ga -liau siai J. Fran kas sie kë at si ri bo ti nuo prak ti kuo jan èiømes me riz mà as me nø. „Vi sos pa kam pës bu vo pil nos aið -kia re giø“ [10], – ra ðë pro fe so rius. J. Fran kas at sa kë á laið kàgy dy to jui Hu fe lan dui to kiais per spë ji mais: „Mal dau ju, ne -si leis ki te uþ val do mas (mes me riz mo – aut. past.), Jûs ri zi -

304

E. Sakalauskaitë-Juodeikienë, D. Jatuþis

Page 10: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

kuo ja te su si kom pro mi tuo ti moks li nin kø aky se.“ [10].J. Fran kas Vil niaus me di ci nos drau gi jos moks lo dar bø sà -siu vi ny je 1816 m. pa skel bë straips ná apie vi ta li ná mag ne -tiz mà, ku rio te zes ið dës të „At si mi ni muo se“: „mag ne tiz -mas yra ne pa pras tos svar bos pa to lo gi nis reið ki nys“, „rei -kia at mes ti jam pri ski ria mus ab sur dus“, „aið kia re gys tëspa si reið ki mo mo men tu li go nis ne mie ga, bet yra ypa tin gosner vø eg zal ta ci jos bû se nos, kai ner vai itin jaut riai re a guo ja á to kius ið orës ir vi daus dir gik lius, á ku riuos pa pras tai ne re -a guo ja“, „dir gik liai ga na daþ nai su ke lia iliu zi nes ap gau lesir net klie de sius“ [10]. Mes me riz mo idë jos bu vo gy vosVil niu je, vi ta li nis mag ne tiz mas (ran krað ty je – magnétis me an i mal) ta po drau gi jø pa si links mi ni mø ob jek tu [7]. Ne to liVil niaus gy ve no vals tie tis, var du An to nas, ap si me tæs aið -kia re giu, jis pirð tø pri si lie ti mu gy dy da vo li go nius, „ku rievie nas po ki to spru ko nuo sa vo gy dy to jø ir bë go kon sul -tuo tis pas ga bø já ko le gà An toð kà“ [10]. Mag ne tis tai tu rë joir sa vo spau dà. Vil niaus dak ta ras Ig no tas Ema nu e lisLiach nic kis (1793–1826), su si þa vë jæs vi ta li nio mag ne tiz -mo te ori ja, lei do „Pa mi æt nik Mag ne tyc zny Wi leñski“(„Vil niaus mag ne tiz mo die no rað tá“, 1816–1818 m.). Ðáleidi ná ið juok da vo sa ty ri nis sa vait rað tis „Wia do moúciBrukowe“ („Gat vës þi nios“), leis tas Ne nau dë liø drau gi jos,ku riai pri klau së to kie as me nys kaip pro fe so rius An driusSnia dec kis, gy dy to jas Jo kû bas Ðim ke vi èius ir ki ti [34].Ga liau siai J. Fran ko ir ki tø gy dy to jø ini cia ty va Ru si jos im -pe ri jo je bu vo uþ draus ti vi ta li nio mag ne tiz mo ban dy maitiems, ku rie ne tu rë jo tei sës vers tis me di ci nos prak ti ka.Ðios pro ble mos yra ak tu a lios ir ðian dien, vi ta li nio mag ne -tiz mo vie to je at si ra dus dau gy bei ki tø pseu do moks li niø,pa ra me di ci ni niø te ori jø ir prak ti kø, ku rios, de ja, ran da at -gar sá ir lie ka pa klau sios tarp moksline me di ci na nu si vy lu -siø pa cien tø.

J. Fran kas, bai gæs Pa vi jos uni ver si te tà ir vë liau dës ty -da mas spe cia li à jà te ra pi jà Pa vi jos uni ver si te te, su si þa vë joDþo no Brau no idë jo mis [35]. Brau niz mas (angl.Brunonian/Brownian med i cal sys tem) bu vo po pu lia riXVI II a. pab.–XIX a. pr. me di ci nos sis te ma, ku rios áta kàEu ro pos me di ci nai R. Vir cho vas pa ly gi no su „nio ko jan èiuþe mës dre bë ji mu“ [36]. J. Brau no (John Brown,1735–1788) pa grin di nis vei ka las „Ele men ta me di ci nae“(„Me di ci nos pa grin dai“) bu vo ið leis tas 1780 ir 1784 m.Edin bur ge ir su si lau kë di de lio po pu lia ru mo [37]. Pa sakJ. Brau no, li gà ar ba svei ka tà le mia skir tin go laips nio ið ori -niai ir vi di niai sti mu lai (ið ori niai sti mu lai – karð tis, val gis,nuo dai, oras; vi di niai sti mu lai – emo ci jos, min tys, vi di niaikû no po jû èiai ir kt.), o ge ros svei ka tos prie lai da – pu siau -svy ra tarp ið ori nio dir gi ni mo ir vi di nio jaud ru mo [38]. Jeisti mu lia ci jos per daug – pa si reið kia ste ni nës li gos, jei perma þai – aste ninës. Brau nis tai li gas su skirs të á dvi gru pes:lo ka lios ir ge ne ra li zuo tos (ku rios bu vo ste ni nës ar ba aste -ninës). Li gos tu rë jo sa vo sun ku mo laips nius (pvz., 0° ir80° – mir tis, 40° – to bu la svei ka ta, ne di de li nu kry pi mainuo auk so vi du rio lë më ste ni ná ar ba aste niná po lin ká, di des -ni nu kry pi mai – ste ni næ ar ba aste ninæ li gà) [8, 36]. Tai gi,gy dy to jui, ku ris rë më si brau niz mo sis te ma, te rei kë jo nu -sta ty ti li gos ti pà, laips ná ir pa skir ti gy dy mà. Pa grin di niaivais tai, siû ly ti tiek ste ni nëms, tiek aste ninëms li goms – sti -

mu liuo jan tys vais tai skir tin go mis do zë mis. Re tais at ve jaisste ni nëms li goms bu vo ski ria mi slo pi nan tys vais tai (pvz.,sai kin gas krau jo nu lei di mas, ve ge ta rið ka die ta, van duo,tai ky tas sai kin gas vë mi mo, pra kai ta vi mo ir vi du ria vi moska ti ni mas), aste ninëms – sti mu liuo jan tys (pvz., më sa,tirð tos sriu bos, ne skies tas vy nas ir ki ti al ko ho li niai gë ri -mai, opiu mas, ete ris, kam pa ras ir kt.) [8, 36]. Ági jæs dau -giau pa tir ties, rem da ma sis kli ni ki niais ste bë ji mais, sa vo irko le gø pa tir ti mi, J. Fran kas ga liau siai at me të Brau no sis te -mà: „Ac ta Ins ti tu ti cli ni ci Ca e sa re ae Uni ver si ta tis Vil nen -sis“ áþan go je ið dës èiau sa vo prin ci pus, for ma liai at mes da -mas Brau no sis te mà...” [10]. Be to, sie kë sa vo stu den tusap sau go ti nuo klai dø, gy dant li go nius pa gal brau niz mo fi -lo so fi jà: „Vie nam ið ge riau siø sa vo stu den tø Ko lin jo nuisky riau te mà apie at si ko së ji mà krau ju, ku rio je at me ta maBrau no tai syk lë gy dy ti vi sas he mo ra gi jas ska ti na mai siaisvais tais.“ [10]. Pro fe so riaus drau gas ir ben dra min tis, im -pe ra to riaus Na po le o no gy dy to jas Þa nas Kor vi za ras (Je anCor vi sart, 1755–1821) laið ke J. Fran kui ra ðo apie brau niz -mo at si sa ky mà: „Vi sa da ma niau, kad prak ti ko je pa vo jin garem tis ko kia nors sis te ma. Brau no ir ki tos sis te mos at ne ðëdaug au kø. Ma no gal va, vi sos te ori jos ið nyks ta prie li go nio lo vos. Var gas tam gy dy to jui prak ti kui, ku ris ste bë ji mà pa -kei èia sis te ma, o pa tir tá – ið va do mis.“ „Kiek jau nø gy dy to -jø gal vo ja, kad jau vis kà þi no, nes lai ko si ko kios nors sis te -mos ad un gu em! O ar yra bent vie nas pen kias de ðimt me tisprak ti kas, neat si svei ki næs su te ori niø mig lø ir de be sø trau -ka?“ [10]. Ko kie ak tu a lûs to kie pa ste bë ji mai ir ðiø die nøgy dy to jui!

J. Fran ko „At si mi ni muo se“ taip pat uþ si me na ma apieuþ kre èia mà sias li gas. Nors dar ne bu vo þi no ta apie uþ kre -èia mø jø li gø etio lo gi jà, XIX a. pr. lyg ir su pras ta apie kaiku riuos uþ si krë ti mo ke lius, dez in fek ci jos svar bà.J. P. Fran kas, 1812 m. pa si tik da mas sû nø Vie no je, sa ko:„Prieð va lan dà <...> uþ mi gau su pa èio mis klai kiau sio mismin ti mis. Gal vo jau, kad jums gre sia vi si ka ro pa vo jai ir jopa sek më – uþ kre èia mos li gos. Ir ðtai jûs èia, gre ta ma næs,sau gus ir svei kas!” [10]. J. Fran kas pa ste bi, kad ðil ti ne, di -zen te ri ja, vi du ria vi mu, skor bu tu, gelt li ge ir nie þais tai kosme tu ser ga tik „vi suo me nës pa dug nës ir ka rei viai“, o perka rà jais uþ si kre èia dau ge lis, „mat pas þmo nes ap gy ven di -na mi nie þuo ti ka rei viai“ [10]. Mi n i ma ku ni gaikð èio An ta -no Rad vi los li ga – ðil ti në, ku ria ku ni gaikð tis uþ si krë të lan -ky da ma sis vie no je sa vo pi ly je, anks èiau bu vu sio je ka ro li -go ni ne, pa mirð to je dez in fe kuo ti [10]. Ap ra ðo mas li go niøat sky ri mas nuo svei kø jø: Ðv. Ste po no vie nuo ly no se se -rims su sir gus ðil ti ne, J. Fran kui ir vie nuo ly no gy dy to jui pa -dë jæ du me di ci nos stu den tai „at sky rë svei kas vie nuo lesnuo ser gan èiø jø“. Ðis me to das pa si tei si no, nes „mi rë tikvie na 76-eriø me tø vie nuo lë, – ne tiek nuo ðil ti nës, kieknuo apa ti jos“ [10].

Ti kë ti na, kad J. Fran kas bu vo su si pa þi næs ir su fre no lo -gi jos pa grin dais. Pro fe so rius „At si mi ni muo se“ ap ra ðo të -vo J. P. Fran ko po kal bá su bi èiu liu Zio me rin gu: pa grin di nëjø po kal bio te ma 1809 m. Miun che ne bu vo dak ta ro Ga losme ge nø skro di mo me to das, ir, nors „Zio me rin gas já kri ti -ka vo ir pri dû rë, kad skir tin gas kau ko lës for mas dau giau siale mia siû liø jun gi mo si bû das“, ta èiau taip pat pri pa þi no,

305

Nervø sistemos ligos ir psichikos sutrikimai Jozefo Franko „Atsiminimuose“

Page 11: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

kad „jo di dþiu lë je kau ko liø ko lek ci jo je në ra në vie no pa -vyz dþio, prieð ta rau jan èio Ga lo kra nios ko pi nei dok tri nai“.„Zio me rin gui at ro dë ypaè pa grás ta, kad ið ki li mas kak tosvir ðu ti nës da lies vi du ry je yra ge ru mo þen klas. Jis pa sa kë,kad jo sû nus – ðios tai syk lës áro dy mas!“ [10]. Ðian dien ma -no ma, kad gal vos sme ge nø þie vës funk ci jø ty ri mø prie ðis -to rë pra si dë jo kar tu su Fran co Jo ze fo Ga lo (Franz Jo sephGall, 1758–1828) veik la. Maþ daug 1800 m. Ga las pra dë joty ri mus, siek da mas áro dy ti, kad gal vos sme ge nys yra su da -ry tos ið skir tin gø funk ci niø da liø, o tam tik ros gal vos sme -ge nø sri tys yra su si ju sios su spe ci fi niais ið ori niais kau ko -lës po þy miais. Ga las, rem da ma sis ly gi na mo sios ana to mi -jos ty ri mais, po stu la vo, kad aukð èiau sios þmo gaus funk ci -jos yra lo ka li zuo tos kak ti në se skil ty se – gal vos sme ge nøda ly je, ku ri yra kur kas ma þiau ið si vys èiu si pas gy vû nus[39]. Ga lo dok tri na (ku rià jis pats va di no kra nio lo gi ja, or -ga no lo gi ja, vë liau jo mo ki nys Gas pa ras Spurz hei mas te -ori jà po pu lia ri no fre no lo gi jos pa va di ni mu) bu vo to kianau ja, ma te ria lis ti në, skan da lin ga ir prieð ta rau jan ti re li gi -jai, kad ðiø idë jø au to rius bu vo pri vers tas pa lik ti Aust ri jà irper si kel ti á Pa ry þiø [5]. Be je, Þa nas Ba tis tas Bu jo(Jean-Baptiste Bouillaud, 1796–1881), Fran co Ga lo mo ki -nys, rem da ma sis kli ni ki niais ty ri mais ir au to psi jo mis,1825 m. pir ma sis (dar prieð Pau là Bro ca!) nu sta të, kad lecen tre de la pa ro le, kal bos cen tro, lo ka li za ci ja yra kak ti nës skil tys. Gal bût to dël, kad Bu jo bu vo Fre no lo gi jos drau gi -jos na rys, jo idë ja tuo me tu ne bu vo vi suo ti nai pri pa þin ta [5, 39].

J. Fran kas „At si mi ni muo se“ ap ta ria ir gy dy to jø to bu -li ni mo si klau si mà, ap gai les tau ja, kad Len ki jos ir Ru si joskai muo se bei mies te liuo se dir ban tys gy dy to jai at si lie kanuo „jø prak ti kuo ja mo moks lo nau jie nø“. Pro fe so rius pa -ste bi ir tei gia mà to blo gio pu sæ: „Jie lik da vo ap sau go ti nuoper di de lio su si þa vë ji mo nau jo vë mis“, ma ny da mas, kadávai riø moks lo lei di niø skai ty mas kar tais at ne ða dau giauþa los nei nau dos, „ypaè jei svar biau sias tø pe ri odi niø lei di -niø tiks las – liaup sin ti nau jus ne ápras tus vais tus“ [10].

Vil niu je ak ty viai vei kë J. Fran ko rû pes èiu 1805 m.ákur ta Vil niaus me di ci nos drau gi ja. Drau gi jos na riai su si ti -ki mø me tu da lin da vo si min ti mis apie vy rau jan èias li gas,re tus at ve jus, ra ðë po së dþiø pro to ko lus, uþ si sa ky da vosvar biau sius me di ci nos lei di nius, pri ëmë na riais vie ti niusir uþ sie nio gy dy to jus, su si ra ðy da mi su ki to mis me di ci nosdrau gi jo mis, da lin da vo si moks lo nau jie no mis6 [9, 10].J. Fran kas, 1823 m. dël pa blo gë ju sios svei ka tos (sil pnë jan -èio re gë ji mo, akies uþ de gi mo), o vei kiau siai jaus da mas pa -di dë ju sià po li ti næ átam pà tarp Uni ver si te to ben druo me nësir ca ro ad mi nist ra ci jos („nu ma èiau, kad anks èiau ar vë liauVil niaus uni ver si te te kils aud ra“ [10]), at si sta ty di no ir ið -vy ko ið Vil niaus. Ca ro Ni ko la jaus I ása ky mu 1832 m. uþ da -rius Vil niaus im pe ra to rið kà já uni ver si te tà, 1842 m. – ir Me -di ci nos-chi rur gi jos aka de mi jà, J. Fran ko ákur ta Vil niausme di ci nos drau gi ja il gà lai kà bu vo vie nin te lis vei kian tisme di ci nos moks lo cen tras Lie tu vo je [9].

IÐVADOS

Jo ze fo Fran ko „At si mi ni mai“ – ver tin gas do ku men tas, liu -di jan tis apie XIX a. pr. Vil niaus po li ti ná, kul tû ri ná gy ve ni -mà, so cia li nes pro ble mas, Vil niaus uni ver si te tà, tai taip patásta bus pa sa ko ji mas apie li gas, li go nius, gy dy mo me to dus,svar bià vie tà ski riant ner vø sis te mos su sir gi mø ir psi chi kos su tri ki mø ap ra ðy mui. Ga li ma teig ti, kad su si do më ji masner vø ir psi chi kos li go mis XIX a. pr. Vil niaus im pe ra to rið -ka ja me uni ver si te te bu vo di de lis: ra ðy tos stu den tø di ser ta -ci jos, reng ti va do vë liai, nag ri në jan tys ner vø sis te mos li gas. Ga lø ga le, gy dy ti li go niai, ser gan tys ner vø ir psi chi kos li -go mis, ku rios vë liau bu vo vaiz dþiai ap ra ðy tos J. Fran ko„At si mi ni muo se“ ir moks li niuo se pro fe so riaus vei ka luo se. J. Fran ko „At si mi ni mai“ ste bi na tiks liu simp to mø ir li gospo þy miø ap ra ðy mu, pa grás tø ið va dø for mu la vi mu (dau -giau sia re mian tis anam ne zës, ins pek ci jos duo me ni mis),pir mai siais ban dy mais spræs ti apie ner vø sis te mos pa to lo -gi jos lo ka li za ci jà, re mian tis neu ro lo gi ne simp to ma ti ka, in -di vi du a liø gy dy mo me to dø pa rin ki mu, at si ri bo jant nuo po -pu lia riø to me to me di ci nos sis te mø – vi ta li nio mag ne tiz -mo, brau niz mo ir ki tø. J. Fran ko „At si mi ni muo se“ taip patdis ku tuo ta apie uþ kre èia mà sias li gas, do më ta si XIX a. pr.nau ja fre no lo gi jos dok tri na, kel tas gy dy to jø to bu li ni mo siklau si mas. Ðis straips nis – tik kuk lus ban dy mas, re mian tisner vø ir psi chi kos su tri ki mais ser gan èiø li go niø kli ni ki -niais at ve jais, pa þin ti su dë tin gà ir ávai rø J. Fran ko ap ra ðy tàVil niaus mies to, Uni ver si te to ir kli ni kø pa sau lá.

Padëka

Nuo ðir dþiai dë ko ja me il ga me tei Vil niaus me di ci nos drau -gi jos pir mi nin kei gerb. doc. dr. Da liai Tri po nie nei uþ idë jasir pa gal bà. Taip pat dë ko ja me Vil niaus uni ver si te to bib lio -te kos Re tø spau di niø, Ran krað èiø sky riø ir Lie tu vos dai lësmu zie jaus dar buo to jams uþ ga li my bæ ðia me straips ny jepub li kuo ti ver tin gas iliust ra ci jas. Di de lë pa gal ba nag ri në -jant J. Fran ko „At si mi ni mø“ ran krað tá bu vo lei dyk los „Min -tis“ lie tu viø kal ba 2013 m. ið leis ta J. Fran ko kny ga „At si mi -ni mai“ (ið pran cû zø kal bos ver të Ge no vai të Druè ku të).

Literatûra

1. Schalick WO. Neu ro log i cal con di tions in the Eu ro pean Mid -dle Ages. Hand book of Clin i cal Neu rol ogy, His tory of Neu -rol ogy 2010; 95: 79–90.

2. Vesalius A. Suorum de humani corporis fabrica librorumepit ome. Coloniae Ubiorum [Köln]: formis et expensisJ. Buxmacheri et G. Meuntingi, 1600.

3. Isler H. The de vel op ment of neu rol ogy and the neu ro log i calsci ences in the 17th cen tury. Hand book of Clin i cal Neu rol -ogy, His tory of Neu rol ogy 2010; 95: 91–106.

4. Rose FC. An his tor i cal over view of Brit ish neu rol ogy. Hand -book of Clin i cal Neu rol ogy, His tory of Neu rol ogy 2010;95: 613–28.

306

E. Sakalauskaitë-Juodeikienë, D. Jatuþis

6Per Vil niaus me di ci nos drau gi jà Vil niø pa siek da vo svar biau si Eu ro pos me di ci nos lai më ji mai. Pvz., tik ákû rus Drau gi jà, jos na riaipra dë jo su si ra ði në ti su vak ci na ci jos nuo rau pø pra di nin ku E. Dþe ne riu, pro pa ga vo skie pi ji mo idë jà tarp vie ti niø gy ven to jø. 1808 m. Vil -niaus me di ci nos drau gi ja ástei gë Vak ci na ci jos ins ti tu tà, ku ria me bu vo ga mi na ma vak ci na ir or ga ni zuo ja mi skie pi ji mai nuo rau pø [9].

Page 12: Neurologijos istorija ir menas - Kraujo centras · van de nës, ner vi niø gal vos skaus mø at ve ja i, taip pat ap ra ðy ti ávai rûs pa ra ly þi ai, gal vos trau - ma, ûmi

5. Clarac F, Boller F. His tory of neu rol ogy in France. Hand bookof Clin i cal Neu rol ogy, His tory of Neu rol ogy 2010; 95: 629–56.

6. Dembinskas A, Radavièius L. Vilniaus neuropatologø ir psi -chi at rø draugija. In: Pavilonis S, ed. Vilniaus medicinosdraugija. Vilnius: Mokslas, 1988; 83.

7. Frank J. Mémoires Biographiques de Jean-Pi erre Frank et deJo seph Frank son fils. Rédigés par ce der nier. Leipzie, 1848.

8. Kondratas RA. Jo seph Frank (1771–1842) and the de -velopment of clin i cal med i cine. PhD the sis. Mas sa chu setts:Har vard Uni ver sity, 1977.

9. Triponienë D. Prie Vilniaus medicinos draugijos versmës.Vil nius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012.

10. Frankas J. Vilnius XIX amþiuje. Atsiminimai. Pirma knyga.Vilnius: Mintis, 2013.

11. Bendþius A, Grigonis J, Kubilius J, Merkys V, Piroèkinas A,Ðidlauskas A, ir kt. Vilniaus Universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.

12. Frank J. Acta Instituti clinici Caesareae UniversitatisVilnensis. Lipsiae, 1808.

13. Frank J. Praxeos medicae universae praecepta. Partissecundae volumen pri mum, sectio secunda. Lipsiae, 1821.

14. Bruveris J. Christinës ir Josepho Frankø muzikinë veikla Vil -niu je. In: Vilniaus medicinos draugija (1805–1998). Vilnius:Gamta, 1999; 71–8.

15. Druèkutë G. Vilniaus ávaizdis Jozefo Franko atsiminimuose.In: Acta litteraria comparativa. Vilnius, 2009; 140–9.

16. Praðmantaitë A. Jozefas Frankas ir jo „Atsiminimai“. In: Fran kas J. Vilnius XIX amþiuje. Atsiminimai. Pirma knyga.Vil nius: Mintis, 2013.

17. Bumblauskas A, Butkevièienë B, Jegelevièius S, Ma nu sa -dþia nas P, Pðibilskis V, Raila E, et al. Universitas Vilnensis 1579–2004. Vilnius, 2004 [Internet]. www.vu.lt/site_files/InfS/Leidiniai/Vilniaus_universitetas_1579_2004.pdf

18. Mianowski N. Dissertatio inauguralis medica therapiamfebris nervosae exhibens. Vilnae, 1807.

19. Viliûnas D. Filosofija Vilniuje XIX amþiaus pirmoje pusëje.Vilnius: Lietuvos kultûros tyrimø institutas, 2014.

20. Royal Col lege of Phy si cians of Lon don. A trans la tion of thePhar ma co poeia of the Royal col lege of phy si cians of Lon -don, 1824, by Rich ard Phillips. 2nd ed. Lon don: Highley,1831. [ Interne t] babel .hathi t rust .org/cgi /pt? id=uc1.31175004128388;view=1up;seq=19

21. Karenberg A. The Greco-Ro man world. Hand book of Clin i -cal Neu rol ogy, His tory of Neu rol ogy 2010; 95: 49–59.

22. Schiller F. Con cepts of stroke be fore and af ter Virchow. MedHist 1970; 14: 115–31.

23. Storey CE, Pols H. A his tory of cerebrovascular dis ease.Hand book of Clin i cal Neu rol ogy, His tory of Neu rol ogy2010; 95: 401–15.

24. Millett D. A his tory of sei zures and epilepsies: from the fall -ing dis ease to dysrhythmias of the brain. Hand book of Clin i -cal Neu rol ogy, His tory of Neu rol ogy 2010; 95: 387–400.

25. Murray TJ. Mul ti ple Scle ro sis: The His tory of a Dis ease.New York: De mos Med i cal Pub lish ing, 2005.

26. Dyrwianski J. Dissertat io inaugural is his tor iamhydrophobiae exhibens. Vilnae, 1815.

27. Meyer WC. Hydrophobiae rabiosae historia. Vilnae, 1816.28. Kaczkowski M. Dissertatio inauguralis med ico-practica de

hy dro pho bia. Vilnae, 1829.29. Klajumaitë V. Kaltûno fenomenas ðventybës anomalëjimo

pers pektyvoje. Naujasis þidinys – Aidai 2012; 1: 41–5.30. Kaczkowski C. Dissertatio inauguralis med ico-practica de

plicae Polonicae in varias, praeter pilos, corporis humani par -tes vi et efectu. Vilnae, 1821.

31. Knothe L. Dissertatio inauguralis med ico-practica de plica.Vilnae, 1830.

32. Radovancevic L. [The trib ute of the pi o neer of hypnother apy – Franz Anton Mesmer, MD, PhD in the his tory of psy cho ther -apy and med i cine]. Acta Med Hist Adriat 2009; 7(1): 49–60.

33. Sabolius K. Hipnozë ir vaizduotës iðlaisvinimas. Problemos2015; 87: 117–32.

34. Speièytë B. Lietuvos literatûros antologija. 1795–1831. Kla -si ciz mas. Preromantizmas. Vilnius: Vilniaus universiteto lei -dyk la, 2014.

35. Kondratas R. The Brunonian infuence on the med i cal thoughtand prac tice of Jo seph Frank. Med i cal His tory 1988; 8: 75–88.

36. Risse GB. The Brownian sys tem of med i cine: its the o ret i caland prac ti cal im pli ca tions. Clio Medica 1970; 5: 45–51.

37. Brown J. The el e ments of med i cine or, A trans la tion of theElementa medicinae Brunonis / With large notes, il lus tra -tions, and com ments. By the au thor of the orig i nal work. Intwo vol umes. Lon don, 1788.[Internet] catalog.hathitrust.org/Record/009278810

38. Overmier JA. John Brown’s Elementa Medicinae: an in tro -duc tory bib lio graph i cal es say. Bull Med Libr Assoc 1982;70(3): 310–7.

39. Fin ger S. The birth of lo cal iza tion the ory. Hand book of Clin i -cal Neu rol ogy, His tory of Neu rol ogy 2010; 95: 117–28.

40. Homolicki M. Dissertatio inauguralis med ico-practica de va -so rum sanguiferorum vi in morbis nervosis producendis:quam in Caesarea Litterarum Universitate Vilnensi adassequendum gra dum doctoris medicinae publice defendetMi chael Homolicki. Vilnae: typis Josephi Zawadzki, 1815.

E. Sakalauskaitë-Juodeikienë, D. Jatuþis

NER VOUS SYS TEM DIS OR DERS AND MEN TALDIS EASES PRE SENTED IN “MEM OIRS”BY JO SEPH FRANK

Sum mary

“Mémoires Biographiques de Jean-Pi erre Frank et de Jo sephFrank son fils” writ ten by Jo seph Frank (1771–1842), a pro fes sorof spe cial ther apy and clin i cal med i cine in Im pe rial Uni ver sity ofVilnius, is not only a valu able doc u ment de pict ing Vilnius cityand Vilnius uni ver sity, its po lit i cal and cul tural life, dis cuss ingso cial is sues in the be gin ning of the XIXth cen tury, but also a mar -vel ous story of dis eases, pa tients, evo lu tion of treat ment meth ods, re jec tion of med i cal sys tems giv ing a very spe cial in ter est to ner -vous sys tem dis or ders and men tal dis eases. The main neu ro log i -cal di ag no ses in “Mémoires Biographiques” by J. Frank werecon vul sions, hy dro pho bia, apoplexies, hydro cephaly, ner voushead aches, acute pain, head trauma, var i ous pa ral y ses, and oth ers. Ner vous sys tem pa thol ogy lo cal iza tion was based on clin i cal ob -ser va tions, Brunonian med i cal sys tem was re jected and crit i calview to an i mal mag ne tism was an nounced, in ter est in phre nol ogywas ex pressed, but the ques tion of plica polonica (with var i ousneu ro log i cal com pli ca tions of this con di tion) still ex isted, as itwas de clared in “Mémoires Biographi ques” by J. Frank. This ar ti -cle is only a mod est at tempt, based by J. Frank’s de scribed neu ro -log i cal and psy chi at ric clin i cal cases, to give some in sight intocom plex and di verse world of Vilnius city, the Uni ver sity and theclin ics, as it was de picted in “Mémoires Biographiques”.

Keywords: Jo seph Frank, ner vous sys tem dis or ders, men taldis eases, Vilnius med i cal so ci ety, Vilnius Uni ver sity.

Gauta: Priimta spaudai:2015 09 03 2015 09 24

307

Nervø sistemos ligos ir psichikos sutrikimai Jozefo Franko „Atsiminimuose“