new davit pipinasvili · 2011. 7. 24. · meore jgufs seadgens: qartuli da ucxouri bewdviti presa,...
TRANSCRIPT
daviT pipinaSvili
samxreT kavkasiis konfliqtebi da regionuli stabilurobis problemebi
Tbilisi
2009
avtoris stili daculia
Sinaarsi
Sesavali ............................................................................................................................................................................................... 4
Tavi I
eTnopolitikuri konfliqtebis zogierTi Teoriuli aspeqti ................................................... 8
Tavi II
globaluri da regionuli zesaxelmwifoebis gavlena samxreT kavkasiis
stabilurobaze: TanamSromloba da mravalmxrivi metoqeoba .................................................... 25
2.1. aSS-is faqtori samxreT kavkasiis geopolitikaSi ...................................................................... 26
2.2. ruseTis faqtori samxreT kavkasiis geopolitikaSi ................................................................ 37
2.3. iranis faqtori samxreT kavkasiis geopolitikaSi ..................................................................... 46
2.4. TurqeTis faqtori samxreT kavkasiis geopolitikaSi ............................................................. 48
Tavi III
samxreT kavkasiis konfliqtebi: problemebi da maTi gadawyvetis mcdelobebi ...... 53
3.1. somxur-azerbaijanuli konfliqti mTiani yarabaRis gamo, euTo-s (OSCE) minskis
jgufis saqmianoba da samSvidobo procesi .......................................................................................... 56
3.2. konfliqti cxinvalis regionSi (yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqi):
istoria da Tanamedroveoba .................................................................................................................................. 85
3.2.1. qarTul-osuri dapirispirebis dinamika 1989-2003 wlebSi (`vardebis
revoluciamde~) .................................................................................................................................................... 85
3.2.2. qarTul-osuri dapirispirebis dinamika 2004-2008 wlebSi (`vardebis
revoluciis~ Semdeg 2008 wlis agvistos CaTvliT) .................................................... 107
3.3. afxazeTis konfliqtis daregulirebis procesi da perspeqtivebi ............................ 124
3.3.1. omi afxazeTSi (saqarTvelo): konfliqtis mizezebi, eskalacia
da Sedegebi .............................................................................................................................................................. 124
3.3.2. evropuli faqtoris mniSvneloba da Savi zRvis ganzomileba afxazeTis
konfliqtis gadawyvetaSi ........................................................................................................................ 161
3.4. samxreT kavkasiis konfliqtebis SedarebiTi analizi da regionuli
stabilurobis perspeqtivebi ............................................................................................................................... 169
daskvnebi ............................................................................................................................................................................................. 184
gamoyenebuli literatura da wyaroebi ............................................................................................................ 213
danarTebi ........................................................................................................................................................................................... 233
Sesavali
msoflios politikuri rukidan erT-erTi zesaxelmwifos _ sabWoTa kavSi-
risa da sxva socialisturi qveynebis gaqroba, rus politikosTa da polito-
logTa garkveulma nawilma geopolitikuri katastrofis tolfasad aRiqva.
socializmis saerTaSoriso sistemis ngrevam da postsabWoTa sivrceSi axali
suverenuli saxelmwifoebis aRmocenebam gamoiwvia, rogorc msoflios
politikuri rukis koreqtireba, ise globaluri geostrategiuli
cvlilebebi, ramac, faqtiurad, saTave daudo saerTaSoriso urTierTobaTa
axal epoqas. warmoiSva ZalTa axali centrebi, romelTa Soris gavlenis sfe-
roebisTvis gaCaRebulma brZolam kidev ufro daZaba isedac rTuli saerTaSo-
riso winaaRmdegobebi. axal centrebs Soris dapirispirebis erT-erT mwvave
zonad yofili sabWoTa kavSiris teritoria iqca, ramac xsenebul sivrceSi
politikur, ekonomikur, eTnikur da religiur dapirispirebaTa konfliqturi
kerebi warmoSva. yovelive es udaod Zabavs zogad saerTaSoriso viTarebas,
vinaidan sisxlian konfliqtebs kacobrioba uaryofiT Sedegebamde mihyavT.
dRevandel msoflioSi saerTaSoriso Tanamegobrobis erT-erTi yvelaze
mwvave da aqtualur problemas, rogorc politikuri, ise samecniero
TvalsazrisiTac warmoadgens regionuli konfliqtebis daregulireba, miT
ufro, roca saqme exeba eTnikurad iseT rTul sivrces, rogoric samxreT
kavkasiaa.
nebismieri sazogadoeba msoflioSi ganviTarebuli movlenebis seriozuli
gavlenis qveS imyofeba. aqedan gamomdinare, aucilebelia imis codna, Tu ratom
xdeba msoflioSi esa Tu is movlena, SeiZleba Tu ara maTi prognozireba da
kontroli. amitom, konfliqtebi unda iqcnen Tanamedrove politikuri mecnie-
rebis mudmivi kvlevis sagnad. saerTaSoriso sistemaze konfliqtebis, krizi-
sebisa da omebis gavlenis codna aucilebelia, raTa ukeT moxdes urTier-
Tobebis daregulireba, rogorc saxelmwifos SigniT, ise qveynebs Sorisac.
gasuli saukunis 90-iani wlebis dasawyisi aRiniSna daZabulobis iseTi
kerebis aRmocenebiT, rogorebicaa yofili iugoslaviis sabWoTa federaciuli
respublika da yofili sabWoTa kavSiri. uSualod postsabWoTa sivrceSi,
Tavisi simwvaviTa da damangreveli SedegebiT, gansakuTrebiT gamoirCeva samx-
3
reT kavkasiis regionSi ganviTarebuli movlenebi, kerZod somxur-azerbaija-
nuli SeiaraRebuli dapirispireba mTiani yarabaRis gamo, agreTve saqarTvelos
konfliqtebi afxazeTsa da cxinvalis regionSi (yofili samxreT oseTis
avtonomiuri olqi).
samxreT kavkasiis konfliqtebis mSvidobian mowesrigebasTan dakavSirebuli
problemebi mudmivad figurirebs TiTqmis yvela mniSvnelovani saerTaSoriso
organizaciis, maT Soris euTo-sa da gaeros, misi generaluri asambleisa da
uSiSroebis sabWos rezoluciebSi. aRniSnuli problematika msoflios poli-
tikosebisa da diplomatebis mudmivi yuradRebis qveS imyofeba. konfliqtebis
sistematuri kvlevis Sedegad dagrovili codnis safuZvelze SesaZlebelia
ganisazRvros saTanado midgoma maTi daregulirebis sakiTxisadmi.
sakiTxis aqtualoba ganpirobebulia Tanamedrove msoflioSi mimdinare
eTnopolitikuri procesebis sul ufro mzardi mniSvnelobiT. regionul usa-
frTxoebaze eTnikuri segmentaciis gavlenasTan dakavSirebuli problemebi
did interess iwvevs rogorc mecnier-Teoretikosebs, ise praqtikos-poli-
tikosebs Soris. rodesac konfliqtis monawile mxareebi eTnikuri niSniT
upirispirdebian erTmaneTs, am SemTxvevaSi xdeba konfliqtis sruli
eTnizacia. eTnikur faqtors gaaCnia unari umaRles doneze moaxdinos
sazogadoebis calkeuli segmentebis mobilizeba, konsolidacia, rac konf-
liqtis ukidures gamwvavebas iwvevs. es imiT aixsneba, rom, msgavs
SemTxvevebSi, wina planze gamodis eTnikuri interesebis dacvis sakiTxi. es
ukanaskneli ki sagrZnoblad amcirebs SesaZlo kompromisebis albaTobas.
amasTan dakavSirebiT unda aRiniSnos, rom `civi omis~ dasrulebis Semdgom,
saerTaSoriso mSvidobisa da usafrTxoebis rogorc universaluri, ise
regionuli sistemebi ar aRmoCndnen mzad efeqturi funqcionirebisTvis.
kavkasiuri konfliqtebis warmoSoba ZiriTadad ganpirobebulia saerTaSo-
riso urTierTobaTa axali istoriuli periodis TaviseburebebiT. es aris
mravalpolaruli msoflios formirebis epoqa, dasavleTsa da aRmosavleTs,
aSS-sa da ruseTs Soris sruliad axleburi urTierTobebis Camoyalibebis
periodi.
4
winamdebare wignSi sakmaod vrclad aris ganxiluli politikuri, eTni-
kuri, istoriuli da socialur-ekonomikuri faqtorebis urTierTqmedebis is
procesi, ramac gasuli saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi samxreT kavkasiaSi
konfliqtur situaciaTa mwvave kerebis warmoSobas Seuwyo xeli, riTic serio-
zuli ziani miadga regionul stabilurobas. garda amisa, Cveni kvlevis
sferos ganekuTvneba globaluri da regionuli masStabis zesaxelmwifoebis
(gareSe aqtorebis) aqtivoba, samxeT kavkasiaSi poziciebis gamyarebis Tvalsa-
zrisiT, rac, Tavis mxriv, gavlenas axdens regionis eTnopolitikuri konf-
liqtebis daregulirebis dinamikaze.
Cveni mizania bolomde gaviazroT samxreT kavkasiis konfliqtebTan dakavSi-
rebuli regionuli stabilurobis problematika, gamovavlinoT am konfliq-
tebis warmoSobis ZiriTadi mizezebi da ganviTarebis dinamika im SeiaraRe-
buli dapirispirebis magaliTze, rasac adgili hqonda afxazeTSi, cxinvalis
regionsa da mTian yarabaRSi. es Tavis mxriv saSualebas mogvcems ganvaxor-
cieloT konfliqtebis daregulirebasTan dakavSirebuli samSvidobo proce-
sebis prognozirebis mcdeloba da SevimuSavoT garkveuli rekomendaciebi.
wignSi aseve gaanalizebulia calkeuli saxelmwifoebisa da saerTaSoriso
organizaciebis praqtika samSvidobo saqmianobis konteqstSi im cvlilebaTa
gaTvaliswinebiT, rac msofliom XX saukunis 90-ian wlebsa da XXI saukunis
dasawyisSi ganicada. farTo yuradReba eTmoba samxreT kavkasiis regionSi
gaeros (UN), euTos (OSCE), evrokavSirisa (EU) da dsT-is (CIS) samSvidobo opera-
ciaTa warmatebisa Tu warumateblobis mizezebs, konfliqtebis mSvidobiani
mowesrigebis mizniT ganxorcielebuli diplomatiuri RonisZiebebis Sefasebas.
winamdebare wignis momzadebisas, gamoyenebul iqna wyaroTa ramdenime
jgufi.
pirvel jgufs Seadgens: saerTaSoriso organizaciebis (gaero, euTo, evro-
kavSiri, dsT da a.S.), agreTve saqarTvelos, somxeTis, azerbaijanis, ruseTisa
da sxva qveynebis sagareo saqmeTa saministroebis gancxadebebi da sxva ofici-
aluri dokumentebi; am saxelmwifoTa parlamentebis mier miRebuli sakanon-
mdeblo aqtebi da dadgenilebebi; konfliqtis monawile mxareebis liderTa
sajaro gamosvlebi.
5
meore jgufs Seadgens: qarTuli da ucxouri beWdviTi presa, periodika,
sadac ganxilulia XX saukunis 90-ian wlebsa da XXI saukunis dasawyisSi
samxreT kavkasiaSi ganviTarebuli movlenebi.
mesame jgufs Seadgens: qarTvel mecnierTa (a. gegeSiZe, z. daviTaSvili, a.
rondeli, m. macaberiZe, d. darCiaSvili, l. aleqsiZe da a.S.) samecniero-kvle-
viTi Sromebi, monografiebi, statiebi, saxelmZRvaneloebi.
meoTxe jgufi Sedgeba: sazRvargareTis qveynebis mecnierebisa da saxelm-
wifo moRvaweebis (z. bJezinski, h. kisinjeri, i. galtungi, l. fridmani, k.
iaspersi, k. bouldingi, j. bartoni, l. kozeri, r. darendorfi, i. zartmani, j.
nai, a. rapoporti, d. beli, m. doiCi, f. raiti, j. rubini, b. brauni, a. dugini, k.
gajievi, e. beJanovi, a. zdravomislovi, m. lebedeva da a.S.) samecniero Srome-
bisgan, statiebisgan, gamocemuli saxelmZRvaneloebisgan.
mexuTe jgufi Sedgeba: internetSi, kerZod oficialur `veb-gverdebze~ da
eleqtronul mediaSi moZiebuli masalebisgan.
konfliqtebis problematika saerTaSoriso urTierTobaTa Tanamedrove
sistemaSi sul ufro mzardi interesis sagani xdeba, miT ufro msoflioSi
ganxorcielebuli geopolitikuri cvlilebebis fonze. wignSi ganxilulia
samxreT kavkasiis regionis politikur stabilurobasa da usafrTxoebaze
moqmedi obieqturi pirobebi da is meqanizmebi, rac am pirobebis politikuri
arastabilurobis faqtorad gadaqcevas uwyobs xels. aseve ganxilulia
araxelsayreli politikur-eTnikuri faqtorebi, maTi gavlena rogorc saqar-
Tvelos teritoriaze ganviTarebul konfliqtebze, ise mezobel somxeTsa da
azerbaijans Soris arsebul dapirispirebaze.
winamdebare wignSi warmodgenili kvlevebi saSualebas miscems mkiTxvels
Seafasos saerTaSoriso organizaciebis mier konfliqtis zonebSi warmoe-
buli samSvidobo operaciaTa Sedegianoba, gamoavlinos maTi miRwevebi da
warumateblobebi, gaiazros axali midgomebi am konfliqtebis daregulirebis
procesebisadmi, regionSi sayovelTao mSvidobisa da Tanxmobis misaRwevad.
wignSi ganxiluli konfliqtebis SedarebiTi analizi, maTi potencialis
uwyveti kvleva, saerTo da specifikuri maxasiaTeblebis gamovlena Zalzed
mniSvnelovania, rogorc am konfliqtebis Tavidan acilebisa da daregulire-
6
bis realuri gzebis Ziebis, ise myari regionuli stabilurobis miRwevis
TvalsazrisiT.
winamdebare wignis umTavresi praqtikuli Rirebuleba mdgomareobs imaSi,
rom igi SesaZloa gamoyenebul iqnas, rogorc samecniero-Teoriul kvlevebSi,
ise praqtikul diplomatiur saqmianobaSic. Cvens mier ganxiluli SeiaraRe-
buli konfliqtebis Teoriuli analizi pirdapir kavSirSia mis politikur-
praqtikul mniSvnelobasTan, vinaidan xels uwyobs im safrTxeebisa da
gamowvevebis gaazrebas, rasac aRniSnuli konfliqtebi uqadian saqarTvelos,
samxreT kavkasiis mTel regionsa da, zogadad, msoflio Tanamegobrobas.
Tavi I
eTnopolitikuri konfliqtebis zogierTi Teoriuli aspeqti
socialur ryevebs, omebsa da konfliqtebs mniSvnelovani adgili ukaviaT
kacobriobis istoriaSi. samwuxarod, sazogadoebis dRevandeli yofac mdida-
ria msgavsi kataklizmebiT, rac gansakuTrebiT socialuri da eTnikuri
urTierTobebis sferos exeba. konfliqtebi, konfrontaciebi, maTi mizezebi,
iseve rogorc usafrTxoebisa da samarTliani wesrigis damyarebasTan dakav-
Sirebuli procesebi, yovelTvis sagangebo kvlevis sagans warmoadgenda.
amdenad, Tanamedrove mkvlevarTa mzardi interesi eTnopolitikuri konfliq-
tebis Seswavlisadmi savsebiT bunebrivi movlenaa.
ukanaskneli 20 wlis ganmavlobaSi saerTaSoriso urTierTobebi konfliq-
turi sivrcis gamwvaveba-gafarToebiT xasiaTdeba. XX saukunis 80-iani wlebis
bolomde sabWoTa samecniero literaturaSi iTvleboda, rom Seqmnilia sazo-
gadoebis ganviTarebis ukonfliqto modeli, eTnopolitikuri konfliqtebis
Seswavla ki ZiriTadad istoriuli masalebis an/da dasavleTis qveynebis
socialur-politikuri procesebis magaliTze xorcieldeboda. amave dros,
dasavleTelma mkvlevarebma sakmaod safuZvliani samecniero-praqtikuli
gamocdilebis dagroveba SesZles, ramac safuZveli Cauyara konfliqtolo-
giis soliduri skolis Camoyalibebas. konfliqtologiis ZiriTad sagans
sazogadoebaSi arsebuli konfliqtebis bunebis, mizezebisa da meqanizmebis
7
Seswavla warmoadgens. Tanamedrove ruseTSic aqtiuri samecniero-kvleviTi
samuSaoebi warmoebs am TvalsazrisiT, gamocemulia araerTi saxelmZRvanelo
da samecniero naSromi aRniSnul problematikaze. ruseTisa da dasavleTis
qveynebis avtorTa Sromebis kompleqsuri analizi kidev erTxel adasturebs
im faqts, rom eTnopolitikur konfliqtebs zogadsakacobrio xasiaTi gaaC-
niaT. samwuxarod saqarTveloSi am sferos ar eTmoba mecnierul doneze
saTanado yuradReba, razec naTlad metyvelebs Cvens qveyanaSi konfliqto-
logiis Tematikaze gamocemuli literaturis simwire.
eTnopolitikuri konfliqtis aRwera misi bunebis Rrma analizs moiTxovs.
evropuli politikuri sociologiis warmomadgenlis, germanel-britaneli
sociologisa da filosofosis ralf gustav darendorfis azriT, konfliqti
socialuri organizaciis bunebrivi Semadgeneli nawilia, romelic iwvevs
socialur cvlilebas1. darendorfis TqmiT, samoqalaqo omi, gaficva, sapar-
lamento diskusia Tu mSvidobiani satarifo molaparakebebi _ yovelive es
socialuri konfliqtebis sferos ganekuTvneba [Darendorf, 1959]. aqedan gamom-
dinareobs, rom politikuri konfliqti, maT Soris, eTnopolitikuri konfli-
qtic erTi farTo gansazRvrebis _ `socialuri konfliqtis~ qveS moiazreba.
Tanamedrove literaturaSi, iseve rogorc masobrivi informaciis sxvada-
sxva saSualebebSi, yofiT enaze konfliqtis mravali ganmarteba gvxvdeba.
specialistebs Soris jerac ar arsebobs erTiani azri imaze, Tu ras warmo-
adgens konfliqti. faqtiurad, TiToeuli avtori Tavis arss debs `konfliq-
tis~ cnebaSi. ase magaliTad, cnobili amerikeli konfliqtologi anatol
rapoporti konfliqts ukavSirebs konkurencias [Rapoport, 1960], xolo meore
cnobili specialisti morton doiCi aRniSnavs, rom konfliqti warmoiSveba
im SemTxvevaSi, Tu mxareebs Soris adgili aqvs qmedebaTa SeuTavseblobas
[Deutsch, 1973]. xSirad konfliqtis sinonimebad gamoiyeneba iseTi terminebi, rogo-
ricaa `brZola~, `dava~, `daZabuloba urTierTobebSi~, `incidenti~, `krizisi~
da a.S. msgavsi mravalferovneba, upirveles yovlisa, Tavad konfliqtis feno-
menis ukiduresi sirTuliT aris ganpirobebuli. araerTgvarovania midgoma
Tavad konfliqtis warmoSobis mizezebisadmic. magaliTad, konfliqtologiaSi
1 Dahrendorf R. Class and Class Conflict in Industrial Society. Stanford, CA: Stanford University Press, 1959, pp. 241-248.
8
araerTi naSromis avtorma o. holstim gaanaliza ra 1919-1965 wlebis 77 saer-
TaSoriso konfliqti, mivida im daskvnamde, rom politikuri konfliqtis
gamomwvevi ZiriTadi mizezebia: teritoriuli pretenziebi, negatiuri damo-
kidebuleba arsebuli reJimisadmi, raime uflebebisa da privilegiebis ararse-
boba an siWarbe, nacionalizmi, ipmeriuli ambiciebi, ekonomikuri problemebi.
praqtikulad yvela mkvlevari Tanxmdeba imaze, rom konfliqti warmoiSoba
or an orze met mxares Soris, romlebic TavisTavad warmoadgenen konfliq-
tis ZiriTad monawileebs (mxareebs, subieqtebs)2. saerTaSoriso urTierTobebSi
amgvar subieqtebad gvevlinebian saxelmwifoebi an saxelmwifoTa jgufebi
(aliansebi, blokebi), xolo Sida konfliqtebis dros _ oficialuri xeli-
sufleba, sxvadaxva politikuri moZraobebi, eTnikuri Tu religiuri jgu-
febi. bolo wlebSi, saxelmwifoTaSoriso da Sida konfliqtebSi sul ufro
aqtiur rols TanamaSoben e.w. arasaxelmwifoebrivi monawileni _ moZraobebi,
organizaciebi da sxv. ZiriTadi subieqtebis garda, arseboben konfliqtis
iribi monawileebic (saxelmwifoebi, blokebi, politikuri da nacionaluri
moZraobebi), romlebic SesaZloa uSualod ar iyvnen CarTulni konfliqtSi,
magram mxars uWerdnen ama Tu im Zalas politikuri da ekonomikuri meTode-
biT, axorcielebdnen iaraRis Ria an farul miwodebas da a.S. maTi konfliq-
tSi monawileobis xarisxi SeiZleba Seicvalos drois sxvadasxva monakveTSi.
politikuri konfliqti jgufTaSoris konfliqtebs ganekuTvneba. jgufTa-
Sorisi konfliqtebis Taviseburebebi ki, Tavis mxriv, damokidebulia Tavad
jgufis masStabebze, mis organizebulobasa da ricxovnobaze, konfliqtis
gavrcelebis sferoebze da gamomwvev mizezebze. am TaviseburebaTa codna
Zalzed mniSvnelovania konfliqtebis mogvarebis rekomendaciebis SemuSavebis
TvalsazrisiT. rekomendaciaTa efeqturoba aranaklebadaa damokidebuli
imaze, Tu ra doziTaa gaTvaliswinebuli ama Tu im konfliqtis specifika.
cnobili norvegieli da amerikeli mecnieri, saerTaSoriso mSvidobis
kvlevis institutis (PRIO) fuZemdebeli iohan galtungi3 mivida im daskvnamde,
rom socialur struqturebs gaaCniaT ara mxolod integraciuli, aramed
Zaladobrivi xasiaTic socialuri jgufebisa Tu calkeuli individebisTvis,
2 Лебедева М.М. Политическое урегуливание конфликтов. Москва. 1999. С. 19. 3 Galtung J. Essays in Piece Research. Copenhagen: Ejers, 1978. p. 565.
9
ris gamoc socialuri konfliqtebis provocireba xdeba. amasTan, galtungma
mecnierebaSi Semoitana `struqturuli Zaladobis~ cneba. am tipis konfliq-
tebi cnobilia struqturuli konfliqtebis saxeliT, xolo maT gamomwvev
mizezad galtungi struqturul Zaladobas miiCnevs. struqturuli Zaladoba,
rogorc wesi, gauazrebeli politikuri gadawyvetilebebis Sedegia. resurse-
bis araTanabari ganawileba badebs uamrav socialur problemas, rac iwvevs
struqturul konfliqtebs. msgavsi konfliqtebis specifika mdgomareobs imaSi,
rom uSualo monawileebi xSir SemTxvevaSi araviTar kavSirSi ar arian subi-
eqtebTan, romlebic pasuxismgebelni arian struqturul Zaladobaze. galtun-
gis ideebs gansakuTrebuli mniSvneloba gaaCnia postsabWoTa sivrceSi Seqm-
nili situaciis ukeT gagebisTvis. mis mier ganxorcielebuli mizezTa ana-
lizi saSualebas iZleva naTlad warmovidginoT struqturuli Zaladobis
definicia Semdegi poziciebis mixedviT:
1. struqturuli Zaladoba bunebrivi fenomenia, radgan socialur jgufebs
Soris arsebobs garkveuli gansxvavebebi, upirveles yovlisa saxelisuf-
lebo poziciebis TvalsazrisiT, rac aisaxeba kidec socialur urTierT-
qmedebaTa struqturaSi.
2. struqturuli Zaladobis qveS igulisxmeba socialuri usamarTloba
resursebis araTanabari gadanawilebis TvalsazrisiT.
3. struqturuli Zaladobis kategoriaSi moiazreba mxolod is movlenebi,
romelTa Tavidan acilebac obieqturad SesaZlebeli iqneboda garkveul
socialur struqturaSi da garkveul dros.
4. pirdapiri Zaladobisgan gansxvavebiT, rac uSualod mizanmimarTul
qmedebebs iTvaliswinebs, struqturuli Zaladoba zemoqmedebs iribad,
socialuri struqturebis meSveobiT. igi, rogorc wesi, uxilavi da
gauTviTcnobirebeli rCeba im individebisa Tu socialuri jgufebisa-
Tvis, romlebic am Zaladobis obieqtebi xdebian.
galtungi aseve asocirdeba „negatiuri da pozitiuri mSvidobis“ koncef-
ciasTan. xsenebuli koncefciis Tanaxmad, `pozitiuri mSvidoba~ gacilebiT
ufro metia, vidre ubralod Zaladobrivi konfliqtis ararseboba („negatiuri
mSvidoba“). `pozitiuri mSvidoba~ Tavis TavSi moicavs urTierTobebs sxvada-
10
sxva socialur jgufebs Soris. iohan galtungis ideebma seriozuli inteleq-
tualuri wvlili Seitanes konfliqturi procesebis bunebis gagebaSi.
amerikeli politologi filip raiti konfliqts ganixilavs, rogorc
socialuri erTeulebis urTierTdapirispirebas, romlebic mTel TavianT
Zalisxmevas mimarTaven garkveuli miznis miRwevisken, imisda miuxedavad, rom
es mizani yvelas erTnairad ar akmayofilebs4. raitis azriT, konfliqti
SesaZloa daiyos oTx ZiriTad stadiad: 1) SeuTavseblobis gaazreba; 2) mzardi
daZabuloba; 3) zewola Zalis gamoyenebis gareSe; 4) samxedro intervencia an/da
omi gadawyvetilebis Tavze moxvevis mizniT5. TiToeuli stadia warmoadgens
zewolis saSualebas arsebuli politikuri kursis Sesacvlelad. TiToeuli
stadia damatebiT impulss aZlevs dapirispirebul mxareebs, raTa maT ufro
naTlad gaaTviTcnobieron sakuTari interesebi. Sedegad, konfliqti ZalTa
Tanafardobis gamovlenasa da/an Secvlas iwvevs, rac sazogadoebis Semdgom
ganviTarebas uzrunvelyofs.
rusi mecnieris a. zdravomislovis azriT, `konfliqti sazogadoebrivi
cxovrebis normaluri movlenaa, romlis gamovlena da ganviTareba, saboloo
jamSi, sasargeblo da saWiro saqmea~6. miuxedavad amisa, ar unda
dagvaviwydes, rom konfliqtis eskalaciis mTavari mizezi sazogadoebaSi
arsebuli winaaRmdegobebis gamwvaveba-gamravlebaSi mdgomareobs. XX saukunis
bolo ocwleulis erT-erT yvelaze damaxasiaTebel niSan-Tvisebas swored
sazogadoebrivi winaaRmdegobebis (socialuri, ekonomikuri, politikuri,
nacionaluri, eTnikuri, religiuri, sulier-kulturuli) gamwvaveba
warmoadgens. aRniSnuli procesi xorcieldeba Semdegi ciklis mixedviT: 1)
winaaRmdegobaTa aRmoceneba; 2) dapirispirebis ganviTareba; 3)
winaaRmdegobaTa gadalaxva. im SemTxvevaSi, Tu mesame stadia ar dgeba, maSin
warmoiSoba ori ukiduresi safexuri: 4) winaaRmdegobaTa ukiduresi
gamwvaveba da 5) winaaRmdegobaTa gamovlena krizisis saxiT. warmateba Tu
warumatebloba mocemul SemTxvevaSi ganisazRreba unariT, droulad
gamoavlino sazogadoebaSi warmoqmnili winaaRmdegoba da aseve droulad
4 Wright Q. The Study of International Relations. N.Y., 1955. P. 241. 5 Wright Q. Escalation of International Conflict. The Journal of Conflict Resolution. 1965. Vol. 9. # 4. P. 435. 6 Здравомыслов А.Г. Социология конфликта. М., 1995. С. 3.
11
gadawyvito problema manam, sanam es ukanaskneli konfliqtis stadiaSi gada-
izrdeba. winaaRmdegobaTa konfliqtSi gadazrdis precendentebi
sazogadoebis dabal politikur kulturaze, agreTve problemis
civilizebuli meTodebiT gadaWris arcodnasa da/an survilis uqonlobaze
metyveleben, ramac SesaZloa socialuri sistemis dazianeba gamoiwvios. amis
Tavidan acilebis saukeTeso saSualeba ki is aris, rom ar moxdes arsebuli
ris
bs Soris garkveul sakiTxebTan dakavSirebiT da
winaaRmdegobebis konfliqtSi gadazrda.
ralf gustav darendorfis mtkicebiT, konfliqti gardauvalia nebismier
sazogadoebaSi. darendorfis socialur-politikuri konstruqcia konfliqtis
cnebas iyenebs iseTi movlenebis aRsaniSnavad, rogorebicaa dapirispireba,
konkurencia, dava da qiSpi, agreTve Setakebebi sxvadasxva socialur jgufebs
Soris7. sazogadoebis mTavari winaaRmdegoba _ esaa urTierTobebi batono-
basa da qveSevrdomobas Soris, Zaladoba sazogadoebis erTi nawilisa meo
mimarT. `swored amis niadagze aRmocendeba politikuri konfliqtebi~8.
`politikuri konfliqti esaa konfliqtis subieqtebis TviTSegnebasa da
qcevaSi socialur winaaRmdegobaTa gamovlineba sxvadasxva doneze da sxva-
dasxva formiT. bevri Teoria politikur konfliqts ganixilavs, rogorc
calkeuli socialuri jgufebis interesebis gamomxatveli institutebis
politikur qmedebaTa eqstremalur mdgomareobas, urTierTdapirispirebas
sxvadaxva politikur Zale
garkveuli intensivobiT~9.
rac Seexeba konfliqtis gamovlenis formebs, isini SeiZleba daiyos ori
ZiriTadi niSnis mixedviT: brZolis SeiaraRebuli saSualebebis gamoyeneba an
gamouyenebloba. Tu romeli forma iqneba gamoyenebuli ama Tu im konkretul
SemTxvevaSi, es mniSvnelovnadaa damokidebuli sazogadoebis politikuri
kulturis doneze, socialur-ekonomikuri sistemis zogad mdgomareobaze,
urTierTdamokidebulebaze masebsa da elitas Soris, gareSe Zalis (rogorc
konfliqtis maprovocirebeli mxaris) faqtorze da a.S. es kidev erTxel
7 Darendorf R. Class and Class Conflict in Industrial Society. L., 1959. P. 135. 8 Глухов А.В. Политические конфликты и кризисы. Консесус и политические методы его достижения. Государство и Право. М., 1993. № 6. С. 5. 9 Основы политологии. М., 1990. С. 15-16.
12
metyvelebs imaze, rom konfliqtis gadawyveta SeuZlebelia misi gamomwvevi
realuri mizezebis gamovlenisa da gaTvaliswinebis gareSe.
politikuri konfliqtis erT-erT nairsaxeobas warmoadgens eTnopoliti-
kuri konfliqti. misi ZiriTadi arsi mdgomareobs imaSi rom, xSir SemTxvevaSi,
mocemuli eTnosi Tavisi kulturis, TviTmyofadobisa Tu sulieri erTobis
dacvis saukeTeso garantias sakuTari saxelmwifos SeqmnaSi xedavs. Tumca,
swored amaSi mdgomareobs mTeli problema, vinaidan ideis realizacia, rome-
oSi, yarabaReli
lic TiToeul eTnosze calke saxelmwifos Seqmnas iTvaliswinebs _ absolu-
turi utopiaa.
meore msoflio omis Semdgom daingra koloniuri sistema da afrikis, azi-
isa Tu laTinuri amerikis aseulobiT eTno-nacionalurma jgufebma saxelm-
wifoebrivi damoukidebloba moipoves. Seiqmna imis iluzia, rom msoflio
erTxel da samudamod daiyo saxelmwifo sazRvrebiT, ris Semdegac `Tavisu-
fali adgili~ aRar darCa. sisxlismRvreli omebiT gadaRlilma msoflio
sazogadoebriobam gaeros (United Nations) dokumentebSi, iseve rogorc helsin-
kis 1975 wlis aqtSi sazeimod daafiqsira saxelmwifos teritoriuli xelSeu-
xeblobis10, suverenitetisa da sazRvrebis urRveobis sayovelTaod aRiarebuli
principebis pativiscemis aucilebloba saerTaSoriso samarTlis yvela subi-
eqtisTvis. miuxedavad amisa, oriode aTeuli wlis Semdgom, msoflio eTno-
nacionaluri jgufebis suverenizaciis morigma talRam moicva. ssrk-is teri-
toriaze 15 damoukidebeli saxelmwifo gaCnda, sisxlismRvreli brZolebiT
daiSala yofili iugoslaviac, xolo serbeTis provincia kosovom damoukide-
bloba moipova, eTiopias gamoeyo eritrea, mSvidobianad `gaiyo~ Cexoslovakia,
Tumca germania gaerTianda. aRniSnuli procesi jerac ar dasrulebula.
TurqeTSi qurTebi sul ufro aqtiurad ibrZvian TviTgamorkvevisTvis, iseve
rogorc CeCnebi _ ruseTSi, afxazebi da osebi _ saqarTvel
somxebi _ azerbaijanSi. kosovoelma albanelebma Tavis droze konfliqtSi
nato-s samxedro-politikuri blokis CarTvac ki moaxerxes.
msoflio praqtika gviCvenebs, rom rac ufro maRalia ama Tu im qveynis
ekonomikuri da kulturuli done (igulisxmeba politikuri kultura), miT
10 gaeros wesdebis me-2 muxlis me-4 paragrafi.
13
ufro naklebi mizezia iq eTnosSorisi dapirispirebisTvis (gamonakliss am
SemTxvevaSi britaneTis olsteri (Crd. irlandia) warmoadgens). igive did
britaneTSi, Sotlandiam da uelsma sakuTari parlamentebi Seqmnes, raTa
amiT kidev ufro gaemyarebinaT TavianTi politikuri statusi. Tumca, amavd-
roulad, iq aravis dRis wesrigSic ki ar dauyenebia maTi inglisisgan
gamoyofis sakiTxi, rom aRaraferi vTqvaT raime SeiaraRebul dapirispire-
baze da omze. omi, z. bJezinskis sityvebiT, gaxda is `fufuneba, romelic
mxolod msoflios Raribi xalxebisTvisaa xelmisawvdomi~ [Brzezincski, 1997].
amdenad, adre Tu gvian, msoflioSi unda damyardes garkveuli tipis poli-
sadac dapirispirebis xazi eTnikur erTobebze gadis.
i Seqmnas sakuTari saxelmwifo
pirobebSiac ki, dapirispirebuli mxareebi
tikuri wonasworoba, balansi, rac momavalSi Tavidan agvacilebs axali
eTnopolitikuri konfliqtebis warmoSobas.
eTnopolitikurs miakuTvneben konfliqtis nebismier formas (organizebuli
politikuri qmedebebi, masobrivi areulobebi, separatistuli moZraobebi, samo-
qalaqo omebi da a.S.),
SegviZlia gamovyoT Tanamedrove eTnopolitikuri konfliqtebis Semdegi Ziri-
Tadi Taviseburebebi:
1. yvela eTnopolitikuri konfliqti atarebs ukiduresad rTul da komple-
qsur xasiaTs. vinaidan eTnikuri dapirispirebis ZiriTadi arsi, xSir SemT-
xvevaSi, mdgomareobs eTnosis miswrafebaS
(maSinac ki, roca aRniSnuli mizani ararealuria), es konfliqti ukve
TavisTavad iZens politikur datvirTvas.
2. eTnopolitikuri konfliqtebi gamoirCevian maRali emociuri datvirTviT,
rac adamianuri bunebis araracionaluri mxareebis gamovlenas iwvevs.
3. eTnopolitikuri konfliqtebis umetesobas Tavisi Rrma istoriuli fes-
vebi gaaCnia. maTi ararsebobis
aucileblad gamoZebnian garkveul fsevdoistoriul safuZvels sakuTari
moqmedebebis gasamarTleblad.
4. eTnopolitikuri konfliqtebi xasiaTdebian eTnikuri jgufebis ukidure-
sad maRali mobilizaciiT. am SemTxvevaSi wina planze gamodis iseTi
fenomeni, rogoricaa eTnikuri interesis dacva. isinic ki, vinc konfli-
qtis sawyis etapze did mniSvnelobas ar aniWebdnen sakuTar eTnikur
14
warmomavlobas da zomieri damokidebulebiT gamoirCeodnen, garkveuli
periodis Semdeg iZulebulni xdebian gadamwyveti mniSvneloba mianiWon
eTnikur identifikacias da sakuTari wvlili Seitanon `saerTo saqmeSi~.
amis mizezia mmarTveli politikuri elitis mizandasaxuli ideologiuri
s dRevan-
onfliqtebSi monawile eTnikuri
adgens, rac sayovelTao
saqmianoba da, aseve, mowinaaRmdege jgufidan momdinare realuri Tu
aRqmuli safrTxe.
5. eTnopolitikuri konfliqtebi atareben qronikul xasiaTs. maTi saboloo
gadawyveta TiTqmis SeuZlebelia, radgan TviTmmarTvelobisa da damouki-
deblobis is done, romelic daakmayofilebs ama Tu im eTnosi
del Taobas, SesaZloa arasakmarisi aRmoCndes Semdgomi TaobisaTvis.
amdenad, konfliqtis ganaxlebis safrTxe yovelTvis iarsebebs.
eTnosSorisi urTierTobebi TavisTavad isedac maRali konfliqtogenu-
robiT gamoirCevian. rodesac amas emateba politikuri Secdomebic, maTi feT-
qebadi potenciali ramdenjerme izrdeba. amis naTeli magaliTia Tundac
yofili ssrk-is teritoriaze, gansakuTrebiT samxreT kavkasiaSi arsebuli
konfliqtebi. magaliTad, rom ara sabWoTa xelisuflebisa da, SemdgomSi,
damoukidebeli ruseTis xelmZRvanelobis maSindeli pozicia, rac afxazeTsa
da cxinvalis regionSi separatistuli moZraobebis mxardaWeraSi gamoixate-
boda, SesaZloa konfliqtebis eskalacia saerTod arc ki momxdariyo an,
Tundac, Tavidan agvecilebina sisxlismRvreli omebi Tavisi damangreveli
SedegebiT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, eTnikuri niSani mocemul SemTxvevaSi
warmoadgenda ara ganmsazRvrel faqtors, aramed kremlis imperiuli poli-
tikis Sedegs, ramac gamoiwvia eTnosSorisi winaaRmdegobebis gadazrda Seia-
raRebul konfliqtebSi. samxreT kavkasiis k
erTobebis qcevis analizi gviCvenebs, rom dapirispirebaTa ZiriTadi nawili
eTnonacionalizmis niSniT warimarTeboda.
konfliqtebis daregulirebis erTaderT realur gzas dapirispirebuli
mxareebis mier gadadgmuli ormxrivi nabijebi warmo
Tanxmobis miRwevisken aris mimarTuli. amasTan, gacilebiT ufro didi mniSv-
neloba eniWeba `Zlieris~ mier gadadgmul nabijebs.
15
dReisaTvis ar arsebobs konfliqtebis daregulirebis universaluri kon-
cefcia. konfliqtebis Tanamedrove Teoria umeteswilad agebulia calkeul
ideebze, konfliqtologebis, sociologebis, politologebis, politiko-
sebisa da sazogado moRvaweebis mosazrebebze. konfliqtis gadawyveta
SeiZleba gadaidos an droSi gaiwelos. Tumca, amiT konfliqti ki ar aRmoif-
xvreba, aramed piriqiT, ufro gaRrmavdeba da gamwvavdeba kidec. konfliqtis
i da politikosi jon bartoni11 gaxldaT
zrisiT.
ocialuri jgufebi an/da calkeuli individebi ver
a dominirebuli elitis normebs.
gadawyvetis variantebs SesaZloa sxvadasxva safuZveli hqondes: kompromisi,
konsensusi, disensusi. am TvalsazrisiT didi mniSvneloba eniWeba konfliqtis
dasrulebis moklevadiani da grZelvadiani Sedegebis Rrma analizs.
yofili avstralieli diplomat
erT-erTi iniciatori, romlis Zalisxmevis Sedegadac SemuSavda konfliqte-
bis gadawyvetis zogadi Teoria, romlis ZiriTadi arsis gadmocema SesaZle-
belia Semdegi punqtebis mixedviT:
1. yvela socialur jgufsa da calkeul individs gaaCnia ramdenime universa-
luri sabazo moTxovnileba, maT Soris identurobis, usafrTxoebis, avto-
nomiisa da TviTrealizaciis Tvalsa
2. mocemuli moTxovnilebebis dakmayofilebisadmi miswrafebis CaxSoba SeuZ-
lebelia. maTi CaxSobis nebismieri mcdeloba samomavlo destruqciuli
gamovlinebebis perspeqtivas badebs.
3. im SemTxvevaSi, Tu s
axerxeben sabazo moTxovnilebebis dakmayofilebas ukve arsebuli institu-
tebisa da normebis farglebSi, isini aucileblad daiwyeben axali forme-
bis Ziebas saamisod.
4. sabazo moTxovnilebebis ugulvebelyofas sazogadoeba konfliqtamde miyavs.
konfliqtis wyaroebs warmoadgenen socialuri institutebi, romlebic
eyrdnobian tradiciul xelisuflebasa d
aseT situaciaSi saWiroa im adamianur qcevaTa da socialur urTierTobaTa
analizi, romlebic konfliqtSi monawile mxareebis sabaziso moTxovnile-
bebis dakmayofilebazea orientirebuli.
11 Burton J. Conflict: Resolution and Prevention. Washington. DC. USA. 1990. P. 234-235.
16
j. bartonis Teoriam saTave daudo konfliqtebis gadawyvetis sxvadasxva
modelebis formirebas, romlebic gamosadegia socialur urTierTqmedebaTa
yvela donisTvis, vinaidan adamianur moTxovnilebaTa buneba universaluria.
bartonis Teoriis mniSvnelovani momenti gaxlavT is, rom igi iTvliswinebs
problemebis Zalzed Rrma Seswavlasa da gadawyvetas (e.w. `conflict provention~).
termini `provention~ am SemTxvevaSi gulisxmobs gadawyvetilebaTa miRebis pro-
cess, romlis drosac xdeba movlenebis SesaZlo ganviTarebis ganWvreta da
analizi potenciuri davebisa Tu konfliqtebis wyaroebis aRmofxvris gaTva-
liswinebiT. bartoniseuli `conflict provention~ gansxvavdeba `conflict prevention~-is
tradiciuli praqtikisgan, rac mxolod arsebuli konfliqturi situaciebis
SeCerebasa da likvidaciazea orientirebuli.
marten teo iansis azriT, arsebobs konfliqtis daregulirebis sami Ziri-
ebas. msgavs situa-
Tadi gza: 1) gareSe Zalas SeuZlia Tavs moaxvios gadawyvetileba dapirispi-
rebul mxreebs; 2) problema SesaZloa gadawydes erT-erTi mxaris calmxrivi
qmedebebis Sedegad; 3) konfliqtSi monawile mxareebs SeuZliaT arsebuli
winaaRmdegobebis daZleva ormxrivi Zalisxmevis safuZvelze.
marten teo iansi darwmunebulia, rom bolo midgoma warmoadgens eTnopo-
litikuri konfliqtebis daregulirebis saukeTeso saSual
ciaSi konfliqtSi monawile mxareebi aRiareben, rom konfliqtis gadawyvetis
formulis SemuSaveba orive mxaris Tanxmobazea damokidebuli. urTierTTanx-
mobis aucileblobis aRiarebas Tavis mxriv sagrZnobi zegavlenis moxdena
SeuZlia SemdgomSi gadawyvetilebaTa miRebis procesze.
urTierTmisaRebi sawyisis Zieba gulisxmobs urTierTqmedebaTa process.
Tavdapirvelad, orive mxarisgan adgili aqvs saCivrebisa da moTxovnebis waye-
nebas. Sedegis misaRwevad saWiroa aRniSnuli saCivrebis miReba da gaTvalis-
wineba, rac konfliqtis monawileebs aiZulebs gaiTvaliswinon TavianTi opo-
nentebis ukmayofilebis mizezebi da, saWiroebis SemTxvevaSi, Sesabamisi zome-
bic miiRon. ufro metic, informaciis urTierTgacvlas sicxade Seaqvs mxareTa
ukmayofilebis wyaroebSi, im sakiTxebSi, romlebic davis sagans warmoadgenen.
informaciis urTierTgacvlisa da SemdgomSi misi aRqmis koreqtirebis gziT,
oponentebs naTeli warmodgena eqmnebaT imaze, Tu ra warmoadgens dapirispi-
17
rebuli mxaris realur miznebs da sad gadis mowinaaRmdegis SesaZlo daTmo-
baTa zRvari. informaciis urTierTgacvla sagrZnoblad amcirebs gaurkvev-
vis mxriv, mTel Zalis-
lobis elements ormxrivi moqmedebebis dros. mxareTa gaurkvevloba konf-
liqtur situaciaSi zrdis SiSis faqtors da badebs undoblobas. mxareTa
garkveuloba ki, piriqiT, xels uwyobs urTierTndobis Camoyalibebas gadawy-
vetilebaTa erToblivi miRebis procesSi.
amerikeli mkvlevari i. viliam zartmani zogierTi eTnopolitikuri konf-
liqtis erT-erT mniSvnelovan problematur maxasiaTeblad mis asimetriu-
lobas miiCnevs [Zartman, 1995]. asimetria am SemTxvevaSi kvalificirdeba,
rogorc ZalTa uTanasworoba ukmayofilebis gamomxatvel umciresobaSi myof
da dominirebul eTnikur jgufebs Soris, iZulebis zomebis gamoyenebis
SesaZleblobebis TvalsazrisiT, iseve rogorc samarTlebrivi da moraluri
TvalsazrisiT. msgavsi asimetriuli urTierTobebi Znelad eqvemdebareba
daregulirebas, radgan Zlier mxares naklebi stimuli gaaCnia Tanaswor
sawyisebze `esaubros~ sust mxares. susti mxare ki, Ta
xmevas mimarTavs ara imdenad konfliqtis daregulirebisken, ramdenadac ara-
sasurveli ZalTa Tanafardobis Secvlisken. `amgvari asimetria iTvleba
problematurad, vinaidan aRiarebulia, rom Tanaswori mxareebi ufro
advilad aRweven mSvidobas, vidre uTanasworoni~12.
mowinaaRmdegeebi, romlebic miiswrafian erToblivi gadawyvetilebebiT
konfliqtis daregulirebisken aRiareben (iribad mainc), rom problema gada-
iWreba mxolod maSin, roca orive mxare miaRwevs SeTanxmebas (uTrTierTTanx-
mobas). gadawyvetilebebis erToblivad miReba aTanabrebs asimetriul mowina-
aRmdegeTa fardobiT wonas konfliqtis saboloo gadawyvetis formulis
saxiT. vinaidan es formula miiReba erTsulovani gadawyvetilebis principiT
(konsensusiT), yvela unda daeTanxmos mas, amdenad, konfliqtis ToToeuli
mxare sargeblobs vetos uflebiT. konsensusis principi gulisxmobs, rom
erToblivad miRebuli gadawyvetileba unda akmayofilebdes konfliqtis
yvela mxaris minimalur moTxovnebs mainc. swored gadawyvetilebaTa erTob-
livi miRebis procesSi miiRweva is Sedegi, romelic Tavis TavSi TiToeuli
12 Mitchell C.R. Asymmetry and Strategies of Regional Conflict, in: Zartman I.W., Kremenyuk V.A. Cooperative Security. Reducing Third World Wars. Syracuse University Press. 1995. p. 36.
18
mxaris minimalur moTxovnebs asaxavs. im SemTxvevaSi ki, roca regulirebis
procesi orientirebulia mxolod erTi konkretuli subieqtis calmxriv
qmedebebze an/da gareSe Zalis mier Tavsmoxveul gadawyvetilebaze, ar arse-
bobs aranairi garantia imisa, rom konfliqtis yvela monawilis moTxovnebi
gaTvaliswinebuli iqneba problemis gadawyvetis saboloo variantSi. minima-
luri moTxovnebis urTierTgaTvaliswineba miRweul Sedegs gacilebiT ufro
nteresebi da moTxovnebi amiT ar aRmoif-
jebi ufro Tanmimdevru-
stabilurs xdis, vinaidan TiToeul mxares SeuZlia dakmayofildes Tavisi
moTxovnebis nawilobrivi SesrulebiT mainc. rac Seexeba calmxriv an
garedan Tavsmoxveul gadawyvetilebebs, isini rogorc wesi dapirispirebisa
da jgufTaSorisi mtruli urTierTobebis Semdgom ganaxlebas moaswaveben.
miuxedavad gadawyvetilebebis erToblivad miRebis procesis pozitiuro-
bisa, mxareTa urTierTsapirispiro i
xvreba. amitom, saWiroa iseTi Sedegis Zieba, romelic urTierTsawinaaRmdego
moTxovnebs Soris urTierTdamakmayofilebel balanss daamyarebs. aRniSnuli
miznis miRweva ukavSirdeba e.w. `vaWrobis~ elements, rac molaparakebaTa
procesis ganviTarebas gulisxmobs.
vaWrobis standartuli gansazRvreba SemogvTavazes cnobilma amerikelma
mecnierebma jefri rubinma da bert braunma. maTi azriT, vaWrobis procesi
unda Seesabamebodes Semdeg maxasiaTeblebs: 1) sul cota ori mxare mainc
urTierTqmedebs erTmaneTTan; 2) am mxareebs Soris arsebobs interesTa konf-
liqti erT an ramdenime sakiTxze; 3) mxareebi drodadro Sedian erTmaneTTan
nebayoflobiT ormxriv molaparakebebSi; 4) urTulesi nabijebi am ormxriv
urTierTobebSi dakavSirebulia: konfliqtis subieqtebs Soris romelime (an
ramdenime) resursis gacvlasTan, romelime (an ramdenime) sadao sakiTxis
gadawyvetasTan, an orivesTan erTdroulad; 5) es nabi
lia vidre erTdrouli im gagebiT, rom adgili aqvs winadadebebisa da moT-
xovnebis wamoyenebas erTi mxridan, rasac mosdevs kontrwinadadebebis Semu-
Saveba meore mxaris mier, da es procesi grZeldeba manamde, sanam ar moiZeb-
neba gamosavali an mxareebi ar aRmoCndebian CixSi13.
13 Rubin J.Z., Brown B.R. The Social Psychology of Bargaining and Negotiation. New York: Academic Press, 1975. p. 5.
19
rubinisa da braunis mier SemuSavebuli gansazRvreba aSkarad miuTiTebs
vaWrobis dinamikur xasiaTze, xolo molaparakebebi gamoixateba rogorc
ime stadiis (fazis) mixedviT.
mayofilebaze adresati pozitiurad reagi-
procesi, romlis dayofac SesaZlebelia ramden
zogierTi avtori, aanalizebs ra vaWrobasTan dakavSirebul procesebs, aRni-
Snavs rom vaWroba etapobrivi procesia, sadac molaparakebaTa monawileni
garkveul fazebs gadian [Rangarajan, 1985; Gulliver, 1979]. amasTan, TiToeuli faza
sxvadasxva saxis problemebiT xasiTadeba.
molaparakebaTa procesis ZiriTadi fazebia:
1. ukmayofilebis gamoxatva da aRiareba. mxareebi afiqsireben ukmayofilebas
arsebuli viTarebiT, rac ar rCeba SeumCneveli. arasajaro vaWrobis gziT
mxareebi agebineben erTmaneTs molaparakebebis dawyebis mzadyofnis
Sesaxeb da Tavadac amowmeben am mzadyofnas.
2. im SeTxvevaSi, Tu gamoxatul uk
rebs da aRiarebs problemis arsebobas, maSin SesaZloa daiwyos faza _
`molaparakebebi molaparakebebze~. es gulisxmobs gadawyvetilebebis miRe-
bas iseT sakiTxebze, rogoricaa: molaparakebaTa urTierTmisaRebi arenis,
formatisa da dRis wesrigis, agreTve Tavad molaparakebaTa monawileebis
raodenobis gansazRvra da a.S.
3. mas Semdeg rac SeTanxmdeba molaparakebaTa ZiriTadi parametrebi, SesaZ-
loa Sedges vaWroba arsebiTi gansaxilveli sakiTxebis irgvliv. realuri
vaWroba rogorc wesi iwyeba imiT, rom misi monawileni maqsimalur moTxo-
vnebs uyeneben erTmaneTs. procesi, romelic amas mosdevs mimarTulia
mxareTa Soris winaaRmdegobebis gadalaxvisken. es moiTxovs im sakvanZo
sakiTxebis gamovlenas, rac sasicocxlod mniSvnelovani iqneba orive
mxarisaTvis. im SemTxvevaSi, Tu mowinaaRmdege mxareebs gaaCniaT priorite-
tebis asimetriuli CamonaTvali, SesaZloa gamoyenebul iqnas ormxrivi
daTmobebis meTodi (log-rolling technique). ormxrivi daTmobebi gulisxmobs
daTmobebze wasvlas im sakiTxebze, romlebsac araerTnairi mniSvneloba
gaaCniaT molaparakebebis monawileebisTvis. TiToeuli mxare cdilobs
20
miaRwios Tavisas misTvis mniSvnelovan sakiTxTan dakavSirebiT, magram,
amis sanacvlod, daTmobaze midis misTvis naklebad mniSvnelovan sakiTxze14.
4. bolo da, xSir SemTxvevaSi, arasaTanadod dafasebuli faza aris miRwe-
ze. `ormxrivi
uli SeTanxmebebis ganxorcieleba. es aris stadia, romlis drosac cudad
mofiqrebuli SeTanxmebebi kraxs ganicdian. SeTanxmebis ganxorcielebisas
aucileblad gamomJRavndeba misi pirobebis orazrovnoba da realuri
konsensusis nakleboba. msgavs situaciebSi yvelaze karg gamosavals mola-
parakebebis xelmeored gamarTva da monitoringis saSualebaTa gamoyeneba
warmoadgens.
rodesac konfliqtis mogvarebis alternativebi imdenad mcirea, rom samS-
vidobo procesis fiasko gardauvalia, molaparakebaTa monawileni CixSi
eqcevian. maTi erTguleba molaparakebaTa procesisadmi damokidebuli xdeba
imaze, Tu rogor aRiqvamen isini Cixur situacias. urTierTdamokidebulebis
done _ warmoadgens sabazo faqtors, romelic gansazRvravs vaWrobis monawi-
leTa erTgulebas molaparakebaTa procesisadmi. urTierTdamokidebulebis
maRali done gulisxmobs alternativebis viwro arCevansa da `Cixis~ did
albaTobas molaparakebebis warumateblobis pirobebSi. Cixi, romelic zians
ayenebs orive mxares, ganixileba rogorc zRvari, romlis iqiTac mxareebi
grZnoben, rom veRar axerxeben Zalis gamoyenebiT calmxrivi upiratesobebis
mopovebas da mzadyofnas gamoTqvamen sxva variantebis ganxilva
zianis momtani Cixis~ cneba Tavis TavSi gadawyvetilebebis erToblivad mire-
bisa da molaparakebaTa procesis mastimulirebel faqtorebs aerTianebs.
mxareebi aTviTcnobiereben, rom ver gaaumjobeseben sakuTar poziciebs
mtruli qmedebebis gagrZelebis pirobebSi. ufro metic, rodesac procesi
CixSi eqceva, mxareebi ara marto wyveten mtrul qmedebebs, aramed aqtiur
Zalisxmevasac mimarTaven Cixuri situaciidan gamosasvlelad.
`ormxrivi zianis momtani Cixis~ zartmaniseuli koncefcia warmoadgens
aucilebel, magram arasakmaris pirobas imisaTvis, raTa konfliqti momwifdes
gadasawyvetad. saWiroa damatebiTi faqtoris arseboba, romelmac konfliqtis
monawileebs unda ubiZgos molaparakebaTa magidasTan dasxdomisken. kerZod,
14 Pruitt D.G. Achieving Integrative Agreements, in: Bazerman M.H., Lewicki R.J. Negotiating in Organizations. Beverly Hills: Sage Publications, 1983. p. 39.
21
dapirispirebuli mxareebis gonebaSi myarad unda damkvidrdes warmodgena maTi
urTierTdamokidebulebis Sesaxeb. mowinaaRmdegeebma unda gaaTviTcnobieron,
ebis magaliTidan gamomdinare SeiZleba iTqvas,
amoricxavs yovelgvari calmxrivi strate-
rac msgavsi konfliqtebis regulirebis
a reglamentis SemuSaveba, rac misaRebi iqneba konfli-
baTa procesis `gamWvirvalobas~ gulisxmobs. informacia movlenaTa ganvi-
rom maTi bediRbali urTierTgadajaWvulia erTimeoreze da es momavalSic ase
iqneba. manamde, sanam konfliqtis subieqtebi varaudoben, rom konfliqtis
Sedegi SeiZleba iyos iseTi, romelic ar gaiTvaliswinebs mowinaaRmdegis
pozicias, erToblivi daregulirebis miRweva SeuZlebelia. am ukanasknelis
miRweva SesaZlebelia mxolod maSin, roca mowinaaRmdegeebi gaaTviTcnobiere-
ben, rom oponentTan erTad cxovreba (Tanaarseboba) rTulia, xolo mis gareSe
ki _ SeuZlebeli.
samxreT kavkasiis konfliqt
rom Seqmnili krizisi naTlad migvaniSnebs `Cixis~ arsebobaze. konfliqtebis
sxvadasxva subieqtebis mier ganxorcielebulma calkeulma strategiebma
sasurveli Sedegebi ver gamoiRo. samxreT kavkasiis xalxebs Soris arsebuli
urTierTdamokidebulebis done g
giebis arsebobas da gadawyvetilebebis erToblivad miRebis aucileblobaze
migvaniSnebs, rac regionSi moqmedi konfliqtebis daregulirebis yvelaze
optimalur gzas warmoadgens.
qmedebebi, romlebic mimarTulia eTnopolitikuri konfliqtebis monawi-
leTa konfrontaciuli miswrafebebis neitralizaciisken, SeiZleba movaqcioT
zogadi wesebis garkveul farglebSi,
gamocdilebidan gamomdinareobs:
konfliqtis legitimacia _ saxelisuflebo struqturebisa da konfliqtSi
monawile mxareebis mier Tavad problemis (konfliqtis sagnis) arsebobis
oficialuri aRiareba, rac ganxilvasa da gadawyvetas saWiroebs;
konfliqtis institucionalizacia _ konfliqturi qcevis civilizebuli
wesebis, normebisa d
qtis monawile yvela mxarisaTvis;
konfliqtis iuridiul WrilSi gadayvanis mizanSewoniloba;
Suamavlis institutis danergva molaparakebiTi procesis organizebis dros;
konfliqtis daregulirebis sainformacio uzrunvelyofa, rac molaparake-
22
Tarebis Sesaxeb obieqturi da xelmisawvdobi unda iyos yvela dainterese-
buli mxarisaTvis.
eTnopolitikuri konfliqtebis sferoSi arsebobs erTi aRiarebuli WeS-
mariteba: konfliqtebis winaswar ganWvreta da Tavidan acileba gacilebiT
ufro iolia, vidre SemdgomSi maTi mogvareba. swored amisken unda yofiliyo
mimarTuli saqarTvelosa da misi mezobeli qveynebis saxelmwifo politika,
rac Tavidan agvacilebda samxreT kavkasiis regionSi SeiaraRebuli dapiris-
pirebis eskalacias.
eTnopolitikuri konfliqtebis umravlesobis umTavresi problema e.w. erTa
TviTgamorkvevas ukavSirdeba, rac saerTaSoriso samarTlis erT-erT fuZemde-
blur princips warmoadgens15. Tumca, erTa TviTgamorkvevis principis araswo-
rma interpretaciam da mxardaWeram SesaZloa perspeqtivaSi aseulobiT axali
suverenuli saxelmwifos warmoqmna gamoiwvios. am movlenis permanentulad
Tanmxlebi procesi aucileblad iqneba dausrulebeli omebi, risi sisxliani
magaliTebic dRevandel msoflios ukve gaaCnia igive samxreT kavkasiis
eTnopolitikuri konfliqtebis saxiT. dRevandel msoflioSi arsebuli kon-
fliqtebisaTvis Tvalis erTi gadavlebiTac savsebiT cxadi xdeba, rom praqti-
kulad yoveli maTgani ukavSirdeba eTnikur umciresobaTa mier erTa
TviTgamorkvevis uflebis araswor interpretacias. ar unda dagvaviwydes, rom
msoflio sazogadoebrioba aRiarebs saxelmwifoebis teritoriuli mTliano-
bis pativiscemisa da saerTaSorisod aRiarebuli sazRvrebis urRvevobis
cileblobas, rac aseve warmoadgens saerTaSoriso samarTlis fuZemdeblur
incips16. im samarTlebrivi winaaRmdegobebis fonze, rac sufevs erTa
viTgamorkvevisa da saxelmwifoTa teritoriuli mTlianobis xelSeuxeblo-
s principebs Soris, eTnopolitikuri konfliqtebi gadaiqca ara marto cal-
uli qveynebis, aramed globaluri usafrTxoebis erT-erT umwvaves prob-
emad.
au
pr
T
bi
ke
l
15 aleqsiZe l. Tanamedrove saerTaSoriso samarTali, Tb., 1994, gv. 43. 16 aleqsiZe l. Tanamedrove saerTaSoriso samarTali, Tb., 1994, gv. 38-40.
23
Tavi II
ravalmxrivi metoqeoba
ener-
a
globaluri da regionuli zesaxelmwifoebis gavlena samxreT
kavkasiis stabilurobaze: TanamSromloba da m
samxreT kavkasia, ufro farTo gagebiT ki Savi zRva-kaspiispireTis regioni,
iqca globaluri da regionuli masStabis zesaxelmwifoebis metoqeobis erT-
erT yvelaze mimzidvel sivrced `civi omis~ Semdgom epoqaSi. am metoqeobas
mniSvnelovnad Seuwyo xeli regionis geopolitikurma mdebareobam da
goresursebis solidurma maragma.
sabWoTa kavSiris daSlis Semdeg samxreT kavkasiaSi Seqmnilma arastabi-
lurma politikurma viTarebam mravali problema warmoSva. sirTuleebi Seeq-
mnaT rogorc regionis saxelmwifoTa liderebs, ise, upirveles yovlisa,
Tavad am saxelmwifoebSi mcxovreb xalxebs, aseve ucxoel investorebs.
geografiuli TvalsazrisiT, samxreT kavkasia mdebareobs im istoriul
savaWro gzaze, romelic odiTganve erTmaneTTan akavSirebda evropasa d
azias. ufro metic, es aris sivrce, sadac erTadaa Tavmoyrili kavkasiuri,
Turquli, sparsuli da slavuri kulturebi, qristianuli da muslimuri civi-
lizaciebi. yovelive es samxreT kavkasias aqcevs mniSvnelovan gzajvaredinad
sxvadasxva msxvilmasStabiani proeqtebisTvis, romelTa ganxorcielebac
moiTxovs rogorc regionuli, ise araregionuli Zalebis TanamSromlobas.
istoriuli TvalsazrisiT, kavkasia yovelTvis warmoadgenda im regions,
`sadac erTmaneTs ejaxeboda sxvadasxva imperiebis interesebi~17, xolo Tana-
medrove politikur realobaSi regioni gvevlineba ruseTis, aSS-is, Turqe-
Tisa da iranis, aseve evrokavSiris qveynebis metoqeobis erT-erT mTavar aspa-
rezad (CamoTvlili qveynebidan sami saxelmwifo _ ruseTi, irani, TurqeTi _
17 daviTaSvili z. kavkasiis konfliqtebi: mizezebi da SesaZlo Sedegebi // qarTuli diplo-matiis weliwdeuli (VIII), Tb., 2001, gv. 5.
24
Tavis gavlenas kavkasiaSi aRiqvams, rogorc bunebriv da kanonzomier movle-
nas, rasac Tavisi Rrma istoriuli fesvebi gaaCnia). ukve es garemoeba sakma-
risi safuZvelia politikuri daZabulobisTvis im SemTxvevaSic ki, kavkasia
eTnikurad erTgvarovani romc yofiliyo. magram, saqmec imaSia, rom `kavkasia
erT-erTi yvelaze mravalferovani regionia msoflioSi da iq TiTqmis yvela
politikuri, socialur-ekonomikuri Tu kulturuli problema eTnikur for-
mas iRebs. amitom, konfliqtebis mogvareba uaRresad rTuldeba~18. regionis
mimarT aseve interess iCenen iseTi saxelmwifoebi, rogorebicaa CineTi, indo-
eTi da iaponia. samxreT kavkasiis geopolitikaSi bolo periodSi sul ufro
aqtiur rols TamaSobs ukraina. regionis energoresursebis kontrolisa da,
ebi TandaTa-
politikuri dapirispirebis mTavar obieqtebad ruseTsa da
dasavleTs (Zi gadaiqca
gansakuTrebiT, maTi transportirebis sakiTxi warmoadgens geopolitikuri
metoqeobis ZiriTad sagans samxreT kavkasiaSi. bunebrivia, samxreT kavkasiis
politikuri suraTis formirebis procesi ar mimdinareobs izolirebulad,
masze did gavlenas axdenen momijnave regionebSi, kerZod evropaSi, centra-
lur aziasa da axlo aRmosavleTSi mimdinare movlenebi.
samxreT kavkasiis eTnopolitikuri konfliqtebi warmoadgenen yvelaze
seriozul problemas, rac safrTxes uqmnis regionul stabilurobasa da
usafrTxoebas grZelvadian perspeqtivaSi. saerTaSoriso Tanamegobroba, Tavis
mxriv, sul ufro aqtiurad erTveboda samxreT kavkasiis konfliqtebis dare-
gulirebis procesSi, rac imas niSnavda, rom ruseTi kargavda monopolias
samSvidobo saqmianobaze. Sedegad, samxreT kavkasiis konfliqt
nobiT iqcnen geo
riTadad aSS-s) Soris. samxreT kavkasiis regioni
konfrontaciuli geopolitikuri metoqeobis erT-erT urTules sivrced,
sadac erTmaneTs daupirispirda, rogorc globaluri (aSS), ise regionuli
(ruseTi, irani, TurqeTi) masStabis saxelmwifoTa interesebi.
2.1. aSS-is faqtori samxreT kavkasiis geopolitikaSi
18 daviTaSvili z. kavkasiis konfliqtebi: mizezebi da SesaZlo Sedegebi // qarTuli diplo-matiis weliwdeuli (VIII), Tb., 2001, gv. 5.
25
cnobili amerikeli politologi zbignev bJezinski Tavis droze aRniS-
navda, rom amerikuli strategia unda gavrceldes mTels evraziaze. igi
miuTiTebs Savi zRva-kaspiispireTis regionis gansakuTrebul mniSvnelobaze
da mas `evraziul balkaneTs~ uwodebs. `evropaSi sityva `balkaneTi~ iwvevs
eTnikuri konfliqtebisa da regionSi Zlieri saxelmwifoebis metoqeobis
eTis,
samxedro instruqtorebis daxmarebiT) warmatebuli antiteroristuli da anti-
emberi) pankisis xeobaSi. am yve-
asociacias. evrazias aseve gaaCnia Tavisi `balkaneTi~, Tumca, `evraziuli
balkaneTi~ gacilebiT didia, ufro mWidrodaa dasaxlebuli da meti eTni-
kuri siWreliT gamoirCeva~19. bJezinskis azriT, aSS, romelmac fsoni dado
geopolitikuri pluralizmis SenarCunebaze postsabWoTa evraziaSi, dain-
teresebulia ara marto am regionis resursebiT, aramed mis geopolitikur
sivrceSi ruseTis dominirebis aRkveTiT.
Cvenis azriT, vaSingtonisTvis samxreT kavkasiaSi geopolitikuri intere-
sebi gacilebiT ufro faseulia, vidre ekonomikuri. Savi zRva-kaspiispireTis
regioni mdebareobs evraziis kontinentze, aSS-is sami konkurentis _ rus
iranisa da CineTis garemocvaSi. regionze sakuTari kontrolis dawesebis SemT-
xvevaSi, vaSingtons saSualeba miecema, moipovos dominirebuli mdgomareoba
xuT zRvas Soris (Savi zRva, xmelTaSua zRva, kaspiis zRva, sparseTis yure da
masTan mimdebare arabeTis zRva) da mTels kontinentze. rac Seexeba CineTs,
analitikosTa sakmaod soliduri nawilis mier, is ganixileba rogorc aSS-is
ZiriTadi geopolitikuri da, SesaZloa, globaluri metoqe XXI saukuneSi.
2001 wlis 11 seqtembris cnobilma teroristulma aqtebma, rasac aSS-is mxri-
dan mohyva samxedro operaciebi avRaneTSi da, mogvianebiT, eraySic, samxreT
kavkasiis problematika xanmokle periodiT ukana planze gadawia. Tumca, meo-
res mxriv, saqarTvelom da azerbaijanma Tavi antiteroristuli koaliciis
wevrebad gamoacxades da aSS-is samxedro Zalebs Tavisi sahaero da saxmeleTo
teritoriebis gamoyeneba SesTavazes. saqarTvelom Tavadac Caatara (amerikeli
kriminaluri operaciebi (2002 wlis agvisto-seqt
laferma Tvisebrivad axal etapze aiyvana saqarTvelo-amerikis urTierTobebi20.
19 Збигнев Бжезинский, Великая шахматная доска. М., 1997, с.149. 20 2002 wlis TebervalSi, mas Semdeg, rac amerikelma maRalCinosanma filip remlerma gamoTqva varaudi pankisis xeobaSi `al-qaidas~ warmomadgenlebis SesaZlo arsebobis Taobaze, buSis
26
samarTlianobisTvis unda aRiniSnos, rom gasul saukuneSi es regioni ara-
sodes yofila `ganebivrebuli~ gansakuTrebulad didi saerTaSoriso yurad-
RebiT (Tu ar CavTvliT CeCneTSi mimdinare samxedro operaciaTa farTod gaSu-
qebisas samxreT kavkasiis problematikis ganxilvis faqtebs)21. samxreT kavkasiis
sakiTxiT daintereseba, xSir SemTxvevaSi, fragmentul xasiaTs atarebda da
umeteswilad balkaneTSi ganviTarebuli movlenebis CrdilSi eqceoda. saer-
TaSoriso Tanamegobrobis, gansakuTrebiT ki aSS-is interesma samxreT kavka-
siis mimarT daiwyo permanentuli zrda XX saukunis 90-iani wlebis bolodan
da am tendenciam Tavisi gagrZeleba XXI saukuneSic hpova. ase magaliTad, 1997
wlis agvistoSi aSS-is maSindelma prezidentma bil klintonma kaspiis regi-
oni gamoacxada aSS-is erovnuli interesebis zonad. xolo kidev ufro adre
(TebervalSi), senatorma robert birdma Tavis gamosvlaSi `amerikuli poli-
tika kaspiis regionTan dakavSirebiT~, samxreT kavkasiis saxelmwifoebi daasa-
xela vaSingtonis strategiul partniorebad. 2002 wels aSS-is Tavdacvis mini-
strma donald ramfsmeldma ganacxada, rom aSS-is interesebi kavkasiaSi izr-
deba da vaSingtoni did mniSvnelobas aniWebs am regionis stabilizaciis saki-
Txs, iseve, rogorc TanamSromlobas samxreT kavkasiis samive saxelmwifosTan.
rogorc Cans, 2002 wlidan iwyeba axali etapi aSS-is regionul politikaSi.
esaa periodi, rodesac ruseTisa da aSS-is interesebi seriozulad daupirispi-
uli Tanxmoba iseT globalur problemasTan dakavSirebiT,
Tqvas, rom samxreT kavkasiaSi aSS-is interesebis ZiriTad sfero-
rda erTmaneTs Savi zRva-kaspiispireTis regionSi. Tumca, am orma zesaxelmwi-
fom SeinarCuna sr
rogoricaa brZola saerTaSoriso terorizmis winaaRmdeg.
SeiZleba i
ebs ganekuTvneba:
lina 200 ameri-keli oficeri (instruqtori), romelTac daevalaT qarTuli sajariso SenaerTebis momzadeba da moyvana srul samxedro mzadyofnaSi.
administraciam miiRo gadawyvetileba saqarTvelosTvis samxedro daxmarebis sagrZnobi gazrdis Sesaxeb. am daxmarebam SemdgomSi miiRo `wvrTnisa da aRWurvis~ programis saxe, ramac jamSi 64 milioni aSS dolari Seadgina. 2002 wlis martSi pentagonma saqarTveloSi miav
21 aSS moumzadebeli aRmoCnda sabWoTa kavSiris daSlisTvis da mkafiod ver gadaewyvita, Tu ra politika gaetarebina 15 postsabWour saxelmwifosTan mimarTebaSi. jorj buS ufrosma yofili ssrk-is respublikebi, baltiis qveynebis garda, ruseTis gavlenis sferod aRiara. es niSnavda imas, rom ruseTs am qveynebSi Tavisufali qmedebis saSualeba eZleoda da masve ekisreboda mTavari pasuxismgebloba, postsabWoTa sivrceSi wesrigisa da stabilurobis damyarebaze. aqedan gamom-dinare, saqarTvelos nebismieri mcdeloba ganemtkicebina Tavisi damoukidebloba, marcxisTvis iyo ganwiruli.
27
kaspiis energoresursebis xelmisawvdomobisa da usafrTxo tranzitis uzrun-
velyofa;
regionSi situaciis destabilizaciis ardaSveba da `gayinuli~ konfliqte-
bis gadawyveta;
regionis qveynebis damoukideblobis, teritoriuli mTlianobis, sazRvre-
bisa da Sidasaxelmwifoebrivi usafrTxoebis uzrunvelyofa;
islamuri fundamentalizmis winaaRmdeg antiteroristuli koaliciis for-
mireba da am konteqstSi iranze zewolis gaZliereba.
aSS-is politika samxreT kavkasiis regionis mimarT mxolod zemoxs
enebuli
ri viTarebis damyarebis perspeqtiva _ seriozulad
sferoebiT ar Semoifargleba da moicavs interesTa farTo speqtrs, maT Soris,
samoqalaqo sazogadoebis mSeneblobas, demokratiuli mmarTvelobis xelSew-
yobas da a.S., rac cnobili amerikeli mkvlevaris jozef nais SefasebiT, aSS-
is politikaSi `rbili Zalis~ (soft power) gamovlineba gaxlavT. rac Seexeba
uSualod somxeTs, am sakiTxTan dakavSirebiT aSS-is politika orientirebu-
lia ankarasTan erevnis urTierTobebis gamosworebaze.
politologTa garkveuli nawilis azriT, samxreT kavkasiaSi arsebuli
`gayinuli~ konfliqtebis mogvareba ar warmoadgens aSS-is sagareo politikis
uaxloes prioritets, aramed e.w. `gadavadebuli miznebis~ nusxaSi moiazreba.
zogierTi damoukidebeli eqsperti imasac amtkicebs, rom aSS-is sagareo poli-
tikaSi samxreT kavkasiis saxelmwifoebi jerjerobiT prioritetad saerTod
ar moiazrebian, vaSingtoni amjobinebs yuradRebis koncentrireba moaxdinos
ruseTze, TurqeTsa da iranze22. am mdgomareobiT isargebla moskovmac, sadac
saqarTvelos separatistuli regionebis praqtikuli aneqsiis gegmebi SemuSa-
vda. movlenaTa amgvari ganviTareba seriozul safrTxes uqmnis amerikis
grZelvadian interesebs regionSi, radgan maTi erT-erTi amocanis _ samxreT
kavkasiaSi stabilu
rTuldeba. amJamad amerika ruseTs yofil sabWoTa respulikebze, maT Soris
samxreT kavkasiis saxelmwifoebze gavlenaSi ecileba. TurqeTi aSS-is didi
xnis mokavSire da nato-s wevri qveyanaa. rac Seexeba aSS-iranis urTierTobebs,
22 devid benediqt bleini. aSS-is sagareo politika axlo aRmosavleTSi: savaraudo Sede-gebi saqarTvelosa da somxeTisTvis. Tbilisis universitetis gamomcemloba. Tb., 2005 gv. 85.
28
isini ukiduresad daZabulia jer kidev 1979 wlidan moyolebuli (mas Semdeg,
rac iranSi islamuri revolucia moxda da iranelebma amerikeli diplomatebi
mZevlad aiyvanes).
kaspiis energoresursebis transportirebis sakiTxTan dakavSirebiT, aSS-is
politikas SesaZloa vuwodoT `mravalganStoebiani milsadenebis~ (Multiple
pipeline) strategia, rac miznad isaxavs energomatareblebis wyaroTa diversifi-
kacias (qveynis ekonomikuri damokidebulebis Semcirebas msoflioSi navTobis
umsxviles mimwodeblebze _ axlo aRmosavleTisa da OPEC-is wevr qveynebze),
iseve rogorc maT tranzits ruseTisa da iranis gverdis avliT. aRniSnuli
midgoma aSS-is yofili prezidentis bil klintonis mier iqna inicirebuli da
man kidev ufro aqtiuri gagrZeleba hpova prezident jorj buS umcrosis admi-
nistraciis mxridan. vaSingtonis es strategia, romelic kaspiis energoresur-
ve, moskovi cdilobs SeinarCunos
sebis mis pirdapir momxmarebelze, evropis qveynebze mowodebas iTvaliswinebs,
upirveles yovlisa, regionSi ruseTis monopoliis Sesustebasa da post-sabWo-
uri respublikebis damoukideblobis xarisxis gazrdas isaxavs miznad. aSS-is
politika farTo mxardaWeriT sargeblobs saqarTvelos, TurqeTis, azerbaija-
nis sazogadoebriobasa da mmarTvel elitebSi, Tumca garkveuli indiferentu-
lobiT xvdebian evropis politikur wreebSi.
samxreT kavkasiis regionSi gadauWreli konfliqtebis problematika erT-
erT yvelaze ufro mwvave xasiaTs atarebs. konfliqtTa mogvarebis sakiTxi umni-
Svnelovanes datvirTvas iZens im saxelmwifoTa sagareo politikaSi, romel-
Tac am regionis mimarT gansakuTrebuli interesi aqvT. Tu aSS-is administ-
racia arsebul konfliqtTa mowesrigebiTaa dainteresebuli, ruseTis mxaris
politikas SesaZloa `kontrolirebadi arastabilurobis SenarCunebis survili~
vuwodoT. ruseTis mxare Tavisi miznebis miRwevas eTnopolitikur konfliqtTa
manipulirebis saSualebiT cdilobs. amasTana
regionSi arsebuli samxedro bazebi da gazardos politikuri gavlena konf-
liqtTa mowesrigebis procesSi `erTpirovnuli mediatorobisa~ da `cxel wer-
tilebSi~ mSvidobismyofelTa ganlagebis gziT. `kontrolirebadi arastabilu-
robis~ strategia regionis saxelmwifoTa mier prodasavluri kursis ganxor-
29
cielebis Seferxebasa da samxreT kavkasiaSi aSS-is gavlenis zrdis xelisSem-
Sleli faqtorebis Seqmnasac iTvaliswinebs.
regionSi stabiluri viTarebis damyarebis umTavres winapirobad aSS-is
mxare konfliqtTa mSvidobiani gzebiT gadaWraSi xedavs. aSS-is perspeqtividan
mdgomareobis Sefasebisas, konfliqtTa mowesrigebis procesSi gansakuTrebuli
lobasa da molaparakebaTa procesis
os, rom aSS, evropis
mniSvneloba regionis qveynebis damoukideblobisa da teritoriuli mTliano-
bis SenarCunebis faqtors, eTnikuri jgufebis interesebisa da ruseTis rolis
gaTvaliswinebas eniWeba. samwuxarod, konfliqtTa mogvarebis konkretuli
formulis SemuSaveba, romelic zemoxsenebul principebs gaiTvaliswinebda,
uaxloes momavalSi mosalodneli ar aris. ufro metic, SesaZloa, SeuZlebe-
lic ki iyos, vidre ruseTi Tavad ar iqneba dainteresebuli samxreT kavkasi-
aSi stabiluri viTarebis SeqmniT.
aSS-is mxare pirdapiraa CarTuli afxazeTisa da mTiani yarabaRis proble-
maTa gadaWrasTan dakavSirebul molaparakebaTa procesSi. amerikuli diplo-
matia ruseTTan konstruqciul TanamSrom
saerTaSoriso organizaciebis meSveobiT warmarTvazea orientirebuli. aSS-is
mxare aseve cdilobs am sakiTxTan dakavSirebulma uTanxmoebebma asaxva ar
hpovon ruseT-amerikis ormxriv dialogze. afxazeTis sakiTxTan dakavSirebiT,
molaparakebaTa ZiriTad forums gaeros egidiT mimdinare Jenevis procesi
warmoadgenda. xolo mTiani yarabaRis konfliqtis gadaWris Zalisxmeva ki
dRemde euTo-s minskis jgufis farglebSi mimdinareobs, romelsac ruseTi,
aSS da safrangeTi TanaTavmjdomareoben.
regionSi religiuri eqstremizmis problema, gansakuTrebiT ki politikuri
islami (Political Islam) dasavleTis interesebis erT-erT umTavres sferos warmo-
adgens. xsenebuli sakiTxis mimarT interesi 11 seqtembris movlenebis Semdeg
mniSvnelovnad gaizarda. aSS-is administraciis mcdelobis miuxedavad, ar
momxdariyo terorizmis asocireba islamTan, radikal-islamist jgufTa aqti-
urobis zrdis aSkarad gamokveTili tendencia aSS-is usafrTxoebisaTvis erT-
erT umTavres safrTxed ganixileba. am mxriv unda aRiniSn
saxelmwifoebi, TurqeTi da israeli gansakuTrebiT arian dainteresebulni
regionSi azerbaijanis saxiT Seqmnan sekularul da pluralistul politi-
30
kur sistemaze dafuZnebuli saxelmwifos modeli. am miznis miRweva sakmaod
realuria azerbaijanTan mimarTebaSi ori mizezis gamo: 1) upirveles yovlisa,
SS dRes ukve calsaxad uWers mxars nato-s blokis
azerbaijanis mosaxleoba religiis mimarT tolerantuli midgomiT xasiaT-
deba; 2) azerbaijanis politikur wreebSi TurqeTi moiazreba im magaliTad,
romlis modelic azerbaijanSi unda iqnas gadmoRebuli.
azerbaijanisa da saqarTvelos mkveTrma poziciam, mxari daeWiraT aSS-sTvis
saerTaSoriso terorizmis winaaRmdeg mimarTul brZolaSi, kidev erTxel
cxadyo, rom islamisturi fundamentalizmis am regionTan asocireba xelovnu-
rad Seqmnil spekulaciur mosazrebebs eyrdnoboda.
antiteroristuli koaliciis formireba aSS-is sagareo strategiis ganuyo-
fel nawils warmoadgens. aRniSnulidan gamomdinare SeiZleba iTqvas, rom sam-
xreT kavkasiis regions, romelsac `farTo axlo aRmosavleTis~ (Greater Middle
East) Sesaxeb axladformirebuli amerikuli koncefciis farglebSi erT-erTi
centraluri adgili ukavia, gansakuTrebuli datvirTva eniWeba. es regioni
pirdapir emijneba im arsebul (an potenciur) `cxel wertilebs~, romelTa
gadawyvetac aSS-is sagareo politikis prioritetul mimarTulebebs warmoad-
gens. samxreT kavkasiis regions, nato-Si integraciisa da antiteroristul
koaliciaSi monawileobis gziT, istoriuli SesaZlebloba mieca, gaxdes evro-
atlantikuri usafrTxoebis arqiteqturis ganuyofeli nawili. am Sexedulebas
garkveul safuZvels uqmnis nato-s praRis samitze aliansis aRmosavleTiT
gafarTovebis Sesaxeb miRebuli gadawyvetileba da aSS-is administraciis mier
gamocxadebuli gegmebi, moaxdinos samxedro SenaerTebis redislokacia dasav-
leT evropidan samxreTaRmosavleTiT, aseve 2008 wlis aprilSi nato-s buqare-
stis samitze miRebuli gadawyvetilebebi. yovelive aman mniSvnelovnad gaza-
rda samxreT kavkasiis roli axali evroatlantikuri usafrTxoebis sistemis
formirebis procesSi. a
gafarTovebas saqarTvelosa da ukrainis xarjze. Cvenis azriT, saqme exeba aSS-
is gavlenis kidev ufro gafarToebas ara mxolod kavkasiaSi, aramed centra-
lur aziasa da mTels evraziaSi (grZelvadian perspeqtivaSi). am konteqstSi,
vaSingtoni samxreT kavkasias ganixilavs, rogorc mniSvnelovan satranzito
derefans, romlis meSveobiTac SesaZlebeli gaxdeba kontrolis ganxorcieleba
31
evraziis iseT Zlier saxelmwifoebze, rogorebicaa ruseTi, irani, yazaxeTi,
CineTi, indoeTi da a.S.
azerbaijanisa da saqarTvelos midgomebisgan mniSvnelovnad gansxvavdeba
somxeTis pozicia da is TiTqmis mTlianad ruseTzea orientirebuli, rasac
gulisxmobs qveynis sagareo kavSirebis dabalan-
m
samxreT kavkasiis regionSi ar moxda ruseTisa da aSS-is interesTa serio-
garkveulwilad dapyrobili teritoriebis SenarCunebis survili ganapirobebs.
somxeTi didi xnis manZilze ignorirebas uwevda nato-sa da aSS-Tan usafrT-
xoebis sferoSi TanamSromlobis ganviTarebis perspeqtivebs. Tumca, bolo
wlebSi vaTareba mniSvnelovnad Seicvala. kerZod, oficialuri erevani dain-
teresebas iCens nato-s programis `partnioroba mSvidobisaTvis~ (PfP) mimarT,
aseve aliansis sxva programebis mimarTac, xolo 2003 wlis ivnisSi somxeTma
nato-s pirvel erTobliv wvrTnebsac ki umaspinZla (`Cooperative Best Effort 2003~).
2003 wlis maisSi samxreT kavkasiis qveynebs sami dRiT stumrobda nato-s
maSindeli generaluri mdivani jorj robertsoni. saqarTvelosa da azerbai-
janis respublikaSi ganxorcielebul vizitebs Soris periodSi, mas sakmaod
saintereso Sexvedrebi hqonda somxeTis umaRles samxedro-politikur wreeb-
Tan. aRniSnulma vizitma kidev erTxel cxadyo, rom somxeTis respublikis
sagareo politikuri veqtoris umTavres principad `komplementarizmis poli-
tika~ rCeba. aRniSnuli kursi
sebas rogorc aRmosavleTis, ise dasavleTis mimarTulebiT. oficilauri
erevani acxadebs, rom `komplementarizmis politikis~ saboloo mizani sxvada-
sxva sturqturebSi integraciaa. amiT aixsneba swored is urTierTsawinaaRmdego
aqtivoba, rac dakavSirebulia, erTis mxriv somxeTis monawileobasTan dsT-is
farglebSi moqmed koleqtiuri usafrTxoebis xelSekrulebis organizaciaSi
(CSTO/ОДКБ) da, meores mxriv, erevnis miswrafebasTan gaafarTovos TanamSrom-
loba nato-s mimarTulebiT.
somxeTis maSindelma sagareo saqmeTa ministrma vardan oskanianma, xazi
gausva im garemoebas, rom nato-erevnis urTierTobebi xels ar uSlis, aramed
garkveulwilad avsebs kidec ruseTTan samxedro sferoSi TanamSromlobas.
samarTlianobisaTvis unda aRiniSos, rom somxeTis sagareo politikuri
uwyebis yofili xelmZRvanelis aRniSnuli Tezisi aqtualuri iyo manam, sana
32
zuli Sejaxeba (2008 wlis agvistoSi saqarTveloSi ganviTarebuli movlenebi).
aSS-is administracia cdilobs Seamciros erevnis damokidebuleba ruseTze
somxeT-TurqeTs Soris sazRvris gaxsnisa da diplomatiuri urTierTobebis
aRdgenis gziT. vaSingtonSi miiCneven, rom am or qveyanas Soris savaWro-ekono-
mikuri kavSirebis aRdgena SesaZloa yarabaRis problemis gadaWrisa da somxeT-
azerbaijan-TurqeTs Soris urTierTobaTa gamosworebis sawindaric gaxdes.
yovelive zemoaRniSnulis miuxedavad, somxeTi kvlavac rCeba ruseTis mTa-
var strategiul partniorad samxreT kavkasiaSi. somxeTi regionis erTaderTi
eT kavkasiis saxelmwifoebTan (Tun-
saxelmwifoa, romelic oficialur Tu araoficialur doneze, ar afiqsirebs
nato-Si gawevrianebis survils. somxeTi dsT-is koleqtiuri usafrTxoebis
xelSekrulebis organizaciis wevria. swored am qveyanaSi moxda saqarTvelo-
dan gasuli ruseTis samxedro jarebis dajgufebis didi nawilis disloci-
reba, rac, bunebrivia, arasaxarbielo faqtors warmoadgens, rogorc vaSingto-
nisTvis, ise baqosa da ankarasTvis.
SeiZleba iTqvas, rom aSS-is mier samxr
dac mxolod azerbaijansa da saqarTvelosTan) samxedro TanamSromlobis gan-
viTareba mniSvnelovnad uwyobs xels regionSi stabiluri viTarebis Seqmnas
da am qveynebis damoukideblobis kidev ufro ganmtkicebas, rac amerikis stra-
tegiuli interesebis sferoSic Sedis. am mxriv, aSS-is rolis mniSvnelobas
aormagebs evrokavSiris mier regionSi usafrTxoebis uzrunvelyofis procesSi
dakavebuli SedarebiT pasiuri poziciac.
regionisadmi da, gansakuTrebiT, saqarTvelosadmi vaSingtonis mzardi inte-
resis naTel dadasturebas warmoadgenda aSS-is prezidentis jorj buS umc-
rosis viziti TbilisSi, romelic 2005 wlis 9-10 maiss Sedga. TbilisSi Camosv-
lamde buSi imyofeboda rigaSi (8 maisi), Semdeg ki moskovSi (9 maisi). aSS-is
prezidentis saqarTveloSi vizitamde erTi TviT adre zbignev bzeJinski werda:
`prezident jorj buSis gadawyvetileba moskovSi viziti latviasa da saqarT-
veloSi vizitebs SeuTavsos, simbolurad principuli da strategiulad mniSv-
nelovani nabijia~23. aranakleb mniSvnelovani iyo saqarTvelosa da aSS-is pre-
zidentebis 10 maisis sajaro gamosvla Tavisuflebis moedanze (q. Tbilisi).
23 The Wall Street Journal – 29.03.2005.
33
sityviT gamosvlisas, saqarTvelos prezidentma Tavis amerikel kolegas aRuT-
qva, rom saqarTvelo iqneboda amerikis mTavari partniori yofil sabWoTa
sivrceSi da axlo aRmosavleTSi demokratiis gavrcelebis TvalsazrisiT.
`Cven gvWirdeba usafrTxoebis damatebiTi garantiebi Cveni demokratiis, Cveni
Tavisuflebis SesanarCuneblad. amisTvis, mTelma qarTvelma xalxma myarad
na, rom miesalmeba m. saakaSvilis
periodSi, vaSingtonma calsaxa mxardaWera gamoucxada saqarTvelos. 13 agvistos
specialuri gancxadebiT gamosvlisas, prezidentma buSma aRniSna, rom mxarSi
udgas saqarTvelos demokratiulad arCeul mTavrobas da daJinebiT moiTxovs
Tqva, rom saqarTvelo unda gaxdes nato-s wevri~, _ ganacxada mixeil saakaSvi-
lma24. jorj buSma Tavis mxriv aRniSna, rom saqarTvelo Tavisufali da damo-
ukidebeli qveyanaa, romelic warmoadgens demokratiis sanimuSo magaliTs
regionSi. aSS-is prezidentma aseve mxari dauWira saqarTvelos evropul da
evroatlantikur miswrafebebs da ganacxada, rom saqarTvelos damoukideblo-
bas da teritoriul mTlianobas yvela qveyanam unda sces pativi.
Tavisuflebis moedanze prezidentebis sityviT gamosvlamde, gaimarTa erTob-
livi pres-konferencia, romlis drosac jorj buS umcrosma calsaxad daafi-
qsira Tavisi mxardaWera saqarTvelos mimarT, rogorc nato-Si gawevrianebis,
ise konfliqtebis daregulirebis TvalsazrisiT, saqarTvelos teritoriuli
mTlianobis gaTvaliswinebiT. `Cven mxars vuWerT avtonomiebs, Cven mxars
vuWerT TviTmmarTvelobas, magram Cven ar SegviZlia mxari davuWiroT qveynis
danawevrebas~, _ ganacxada buSma da iqve dasZi
ganzraxvas, moagvaros es problemebi mxolod mSvidobiani gziT. buSis mier
TbilisSi ganxorcielebulma vizitma TvalnaTliv cxadyo is faqti, rom,
geostrategiuli interesebis garda, aSS-is sagareo politikis erT-erTi umTa-
vresi amocanaa mSvidobisa da demokratiis gavrceleba mTels evraziaSi. am
konteqstSi, vaSingtoni saqarTvelos ganixilavs, rogorc erT-erT yvelaze
saimedo partniors postsabWoTa sivrceSi.
2008 wlis agvistoSi, saqarTveloSi ganxorcielebuli rusuli agresiis
24 Tavisuflebis moedanze mixeil saakaSvilis sityviT gamosvlis sruli teqsti ganTavsebu-lia saqarTvelos prezidentis administ
raciis oficialur veb-gverdze [http://www.president.gov.ge].
34
saqarTvelos suverenitetisa da teritoriuli mTlianobis pativiscemas25.
saqarTvelo-amerikis ormxrivi urTierTobebis maRali donis erT-erT yvelaze
naTel dadasturebas aseve warmoadgenda 2009 wlis 9 ianvari, rodesac vaSing-
tonSi or qveyanas Soris xeli moewera `aSS-saqarTvelos strategiuli part-
niorobis qartias~26.
me-20 saukunis miwuruls zbignev bJezinski aRniSnavda: `moklevadian perspeq-
tivaSi, amerika dainteresebulia SeinarCunos da gaamyaros arsebuli geopoli-
tikuri pluralizmi evraziis rukaze. es amocana iTvaliswinebs SesaZlebeli
moqmedebebisa da manipulaciebis waxalisebas imisaTvis, raTa ar moxdes ameri-
kisadmi mtrulad ganwyobili koaliciis formireba. saSualovadian perspeqti-
vaSi, zemoaRniSnulma TandaTan adgili unda dauTmos im sakiTxs, romlis
gadawyvetis drosac, metwilad aqcenti gakeTdeba iseTi mniSvnelovani da
strategiuli TvalsazrisiT Sesaferisi partniorebis gaCenaze, romlebic aSS-
is xelmZRvanelobiT xels Seuwyoben transevraziuli usafrTxoebis sistemis
Seqmnas ... grZelvadian perspeqtivaSi, yovelive zemoaRniSnulma TandaTanobiT
unda migviyvanos realurad erToblivi politikuri pasuxismgeblobis msof-
lio centris Camoyalibebamde~27. zbignev bJezinskis miaCnia, rom evraziis
geopolitikuri pluralizmis stabiluroba, romelic gamoricxavs romelime
erTi saxelmwifos dominirebas, unda gamtkicdes transevraziuli
usafrTxoebis sistemiT, rac, misive TqmiT, 21-e saukunis dasawyisSi moxdeba.
Cvenis azriT, amJamad amerikis SeerTebuli Statebi ukve imyofeba im etapze,
rodesac igi aqtiurad muSaobs xsenebuli transevraziuli usafrTxoebis
sistemis formirebis sakiTxze, xolo samxreT kavkasiis regioni ki
vaSingtonis mier udaod ganixileba, rogorc strategiulad mniSvnelovani
sakvanZo rgoli am sistemaSi.
25 vaSingtonma saqarTveloSi gaagzavna C-17 tipis ramdenime TviTmfrinavi humanitaruli tvir-TiT. amasTan, aSS-s samxedro-sazRvao Zalebs aseve daevalaT miewodebinaT saqarTvelosTvis humanitaruli da samedicino tvirTi. 26 saqarTvelos mxridan dokuments xeli moawera sagareo saqmeTa ministrma grigol vaSaZem, xolo aSS-is mxridan – saxelmwifo mdivanma kondoliza raisma. qartia, romelic arasavaldebulo da deklaraciuli xasiaTisaa, iTvaliswinebs TanamSromlobis gaRrmavebas Tavdacvis, usafrTxoebis, ekonomikis, energetikis, demokratiuli reformebis, diplomatiisa da kulturis sferoebSi. 27 Збигнев Бжезинский, Великая шахматная доска. М., 1997, с. 235.
35
vaSingtonsa da moskovs Soris garkveul sakiTxebSi interesebis Tanxvedrisa
da urTierTobebis maRali donis miuxedavad (magaliTad, saerTaSoriso tero-
rizmTan brZolis sakiTxSi), ruseTis politikuri istebliSmentis nawilis mier
amerika mainc aRiqmeba, rogorc mtruli saxelmwifo. ruseTis generalitetSi
sakmao popularobiT sargebloben cal uli rusi politologebis Sexedule-
bebi, romlebic `anglo- TisTvis
yvelaze did safrTxed miiCneven da amtkiceben, rom ruseTi is erTaderTi
uli savaWro kavSirebis gawyveta. ruseTis politikur elitas dRemde ar surs
ke
saqsur~ miswrafebas msoflio batonobisken ruse
Zalaa msoflioSi, romelsac ara mxolod ZaluZs, aramed valdebulicaa win
aRudges dasavleTis eqspansias. faqtia isic, rom amerikelTa nebismieri aqti-
voba ssrk-is yofil teritoriaze moskovis gansakuTrebul gaRizianebas iwvevs28.
2.2. ruseTis faqtori samxreT kavkasiis geopolitikaSi
ssrk-is daSlis Semdgom, ruseTi rTul gzaze aRmoCnda postsabWoTa sivr-
ceSi sakuTari adgilis damkvidrebis TvalsazrisiT. postsabWoTa teritori-
aze aRmocenebulma SeiaraRebulma konfliqtebma gamoiwvia ruseTTan tradici-
im faqtTan Segueba, rom yofili ssrk-is respublikebi aRar arian moskovis
daqvemdebarebaSi. amgvarad, ruseTi ukiduresad emociurad aRiqvamda saqarTve-
los im moTxovnebs, rac misi teritoriidan ruseTis samxedro bazebis gayva-
nas exeboda29. zustad igivenairi reaqcia hqonda ruseTs saqarTvelos gadawy-
vetilebebis mimarT, gamxdariyo nato-s wevri30. ssrk-is daSlis pirvelive dRe-
28 ruseTi, Tavis droze, iZulebuli gaxda Segueboda centralur aziaSi amerikuli samxedro bazebis gamoCenas. es bazebi avRaneTSi terorizmTan brZolis mizeziT Seiqmna, rac ruseTis interesebSic Sedioda. amis miuxedavad, ruseTi yvelanairad cdilobda, daebalansebina centra-lur aziaSi amerikel samxedroTa yofna, ris gamoc 2004 wels yirgizeTSi, amerikuli bazis gverdiT, rusuli samxedro baza gaxsna. eWvgareSea isic, rom, uzbekeTSi ganviTarebul movle-nebSi, romelTa Semdeg amerikuli baza etapobrivad gavida am qveynidan, didwilad swored moskovis xeli eria. 29 ruseTi daufaravad moiTxovda: regionis samive saxelmwifos dsT-Si yofnas (1993 wels ruse-Tma aiZula azerbaijani da saqarTvelo gamxdariyvnen dsT-is wevrebi), TurqeTTan da iranTan gamaval saxelmwifo sazRvrebze rusi mesazRvreebis dayenebas, samxreT kavkasiis saxelmwifoe-bis teritoriebze dislocirebuli ruseTis samxedro bazebis grZelvadiani perspeqtiviT datovebas. ufro metic, ruseTs surda monopoliis damyareba kaspiis energoresursebze, msof-lio bazrebze maTi Semdgomi transportirebis mizniT. 30 saqarTvelos misamarTiT ruseTis antiqarTulma politikam gansakuTrebiT mwvave da agresi-uli xasiaTi miiRo 2008 wlis aprilis Semdgom, mas Semdeg, rac nato-s buqarestis samitze miRebul iqna deklaracia, sadac aRiniSna, rom saqarTvelo da ukraina aucileblad gaxde-
36
ebidan moyolebuli, ruseTi gvevlineba antagonizmisa da konfliqtebis mTavar
inspiratorad misi sazRvrebis uSualo siaxloveSi (anu ruseTis tradiciuli
gavlenis sferoSi), maT Soris samxreT kavkasiaSi. rogorc Cans, kremlis gaTv-
lebiT, qaosi samxreT kavkasiis saxelmwifoebSi, saSualebas miscemda ruseTs
mieRo erTgvari kart-blanSi konkurenti ZalTa centrebisgan (aSS, evrokavSiri,
TurqeTi) da gamxdariyo eqskluziuri mediatori regionSi.
saqarTvelos mimarT ruseTis politikis formirebisas, umniSvnelovanes,
SeiZleba iTqvas, gadamwyvet rols asrulebs regionuli konteqsti. CrdiloeT
kavkasia arastabilurobis seriozuli keraa, xolo samxreT kavkasiaSi Tavisi
gavlenis zrdas moskovi ganixilavs, rogorc CrdiloeT kavkasiis stabiluro-
bis garantias. meores mxriv, samxreT kavkasiis saxelmwifoebis gaZliereba
ruseTis gavlenis gareSe, gamoiwvevs CrdiloeT kavkasielTaTvis integraciuli
mimzidvelobis mqone erTgvari regionuli centris Camoyalibebas31. vfiqrobT,
am garemoebas moskovSi seriozul safrTxed aRiqvamen. politologTa umrav-
lesoba Tanxmdeba imaze, rom saqarTveloze kontrolis gareSe, ruseTi ver
SeZlebs dominirebas samxreT kavkasiaSi. saqarTveloze kontrolis dawesebiT,
moskovs SeuZlia efeqturad gaakontrolos aRmosavleT-dasavleTis energeti-
kuli derefani da, amdenad, moipovos ucilobeli monopolia kaspiis energore-
sursebis tranzitze32. imavdroulad, ruseTisTvis saqarTveloze kontroli
niSnavs meamboxe CrdiloeT kavkasiuri respublikebis wreSi moqcevasa da regi-
onSi Turquli da amerikuli gavlenis minimumamde dayvanas. amasTan erTad,
IPAP-iT nakisri valdebulebebis ganuxrelad da gansazRvrul vadebSi warmatebiT Sesrule-
nda alianssa da saqarTvelos Soris
bian nato-s wevrebi. manamde, jer kidev 2006 wlis 21 seqtembers nato-s sagareo saqmeTa mini-strebis niu-iorkis araoficialur Sexvedraze aliansma miiRo gadawyvetileba, gadasuliyo saqarTvelosTan TanamSromlobis axal etapze _ `intensiur dialogze~ (ID). 2004 wlidansaqarTvelo axorcielebda individualuri partniorobis samoqmedo gegmas (IPAP). swored
bam ganapiroba mokle periodSi saqarTvelos gadasvla ID-is formatze. saqarTvelos mier ID-is dawyeba iyo mniSvnelovani nabiji, gadadgmuli partniorobis formatidan wevrobis kandidatis formatze gadasasvlelad. ID warmoadgeormxrivi TanamSromlobis meqanizms, romlis ZiriTadi mizani iyo moemzadebina safuZveli qveynis gadasasvlelad nato-Si gawevrianebis samoqmedo gegmaze (MAP). 31 aseTi centris safuZvels warmoadgens `Tbilisi-baqos~ partnioroba. amasTan erTad, saqarT-velo Tavisi geografiuli mdebareobis, dasavleTTan civilizaciuri naTesaobis da rig sxva mizezTa gamo, am RerZis mTavar rgols warmoadgens. 32 ruseTi gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebs postsabWoTa sivrceSi energomatareblebze monopoliis damyarebas (es ruseTis ekonomikuri usafrTxoebis erT-erT ZiriTad komponentad ganixileba), radgan navTobi da gazi ruseTis Semosavlis ZiriTadi wyaroebia. aqedan gamomdi-nare, `baqo-Tbilisi-jeihanis~ navTobsadenisa da `baqo-Tbilisi-erzerumis~ gazsadenis funqcio-nireba, warmoadgens metad arasasurvel faqtors ruseTisTvis.
37
ruseTs saqarTvelo sWirdeba, rogorc satranzito qveyana regionSi mis mokav-
Sire somxeTTan33. ruseTi saqarTvelos ganixilavs, rogorc kavkasiaSi geogra-
fiulad yvelaze xelsayrel adgilze mdebare, Tumca, amavdroulad, jer kidev
yvelaze sust rgols. saqarTveloSi situaciis areviT, moskovs SesaZlebloba
miecema gawyvitos dasavleTs, samxreT kavkasiasa da centralur azias Soris
vis saministros (ruseTma Seasrula nakisri valdebuleba). gudauTaSi (afxazeTi)
arsebuli `geostrategiuli jaWvi~34. swored am `jaWvisadmi~ Tavisi SiSis
gamo, ruseTis federacia seriozul safrTxed aRiqvams saqarTvelos damouki-
debeli saxelmwifos arsebobasac ki.
e. SevardnaZis xelisuflebis mier afxazeTSi gancdili marcxisa da z. gamsa-
xurdias dasavleT saqarTveloSi dabrunebis Semdeg, cxadi gaxda, rom ruse-
Tis federaciis gegmebSi qarTuli sazogadoebis Suaze gaxleCa, saqarTveloSi
qronikuli arastabilurobis danergva da qveynis danawevreba Sedioda. Tumca,
im etapze dasavleTis poziciam, ruseTs am gegmis bolomde ganxorcielebis
saSualeba ar misca (moskovSi oqtombris cnobili movlenebis Semdgom, b. el-
cins haeriviT esaWiroeboda aSS-is mxardaWera). 1999 wels, mas Semdeg, rac 1998
wlis maisSi galis raionSi ganxorcielda qarTuli mosaxleobis morigi
`eTnikuri wmenda~, saqarTvelom miiRo politikuri gadawyvetileba, gamosuliyo
dsT-is koleqtiuri usafrTxoebis xelSekrulebidan (ДКБ) da moiTxova saqar-
TveloSi ruseTis samxedro bazebis daxurva35. gadawyvetileba saqarTvelos
teritoriidan ruseTis samxedro bazebis gayvanis Sesaxeb miRebul iqna 1999
wlis noemberSi, euTo-s stambolis samitze36. 2001 wlis 1 ivlisamde ruseTma
mTlianad gaiyvana vazianis samxedro baza da gadasca is saqarTvelos Tavdac-
dislocirebul samxedro bazasaTan dakavSirebiT, ruseTis federaciam mxo-
a
mxolod ekonomikur motivacias.
33 ruseTi eswrafvis daamyaros kontroli dsT-is qveynebis ekonomikaze. somxeTis magaliTi naTlad metyvelebs ruseTis miznebsa da amocanebze am mxriv. kerZod, rusulma kompaniebma, faqtiurad ufasod (valebis s nacvlod) Seisyides da totaluri kontroli daamyares praqti-kulad yvela somxur sawarmoze. am sawarmoTa komerciuli wamgebianoba seriozuli eWvis qveS ayenebs moskovis aseTi nabijebis 34 amis mcdeloba moskovs ukve hqonda 2008 wlis agvistoSi, rodesac ruseTma, viTomda osi erovnebis ruseTis moqalaqeebis dacvis sababiT, ganaxorciela farTomasStabiani samxedro intervencia saqarTveloSi. 35 1999 wels koleqtiuri usafrTxoebis xelSekrulebidan gamovida azerbaijanis respublikac. 36 euTo-s stambolis samitis erT-erT umniSvnelovanes Sedegs warmoadgenda evropaSi Cveuleb-rivi SeiaraRebuli Zalebis adaptirebuli xelSekrulebis xelmowera da mis farglebSi saqarTvelosa da ruseTis erToblivi gancxadeba, saqarTvelos teritoriaze ruseTis samxe-dro bazebis momavlis Taobaze.
38
lod nawilobriv Seasrula nakisri valdebulebebi37. rac Seexeba axalqala-
qisa da baTumis samxedro bazebis gayvanis vadebs, 2005 wlis 30 maiss q. mos-
kovSi mxareebma SeZles SeTanxmebis miRweva aRniSnul sakiTxze (xelmoweril
iqna `ruseTis federaciisa da saqarTvelos sagareo saqmeTa ministrebis erTo-
blivi gancxadeba~)38. 30 maisis gancxadebis erTgvar gagrZelebas warmoadgenda
ruseT-saqarTvelos 2006 wlis 31 martis soWis SeTanxmeba, romlis Tanaxmadac,
axalqalaqisa da baTumis samxedro bazebis saqarTvelos teritoriidan gayvana
s,
etapobrivad moxda (SeTanxmebis dadebis momentidan ori wlis ganmavlobaSi).
miuxedavad imisa, rom ruseTi oficialurad ar aRiarebda afxazeTisa da e.w.
samxreT oseTis damoukideblobas, moskovi am separatistul regionebs sistema-
turad uwevda pirdapir politikur da ekonomikur, agreTve samxedro daxmare-
bas. ruseTma gaanTavisufla afxazeTisa da `samxreT oseTis~ mkvidrni savizo
procedurebisgan, maSin, roca danarCen saqarTvelosTan 2000 wlis dekembridan
dRemde moqmedebs savizo reJimi. 2002 wlis ivnisidan afxazeTsa da cxinvalis
regionSi moskovma daiwyo adgilobrivi mosaxleobis masiuri pasportizaciis
procesi, rac iTvaliswinebda ruseTis moqalaqeobis miniWebas afxazi da osi
erovnebis pirebisTvis. amasTan, moskovi daufaravad ereoda efxazeTisa da `sam-
xreT oseTis~ teritoriebze gamarTul e.w. saparlamento Tu saprezidento arCe-
vnebSi. 2008 wlis 27 agvistos ki, saqarTveloSi farTomasStabiani samxedro int-
ervenciis Semdeg, ruseTma calmxrivad scno afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis
damoukidebloba, rac saqarTvelos suverenitetisa da teritoriuli mTlianobi
saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod aRiarebuli normebis uxeSi darRvevaa.
maTi saerTo ricxvi 1100-s aRwevda. danarCeni samxedroebi gadaiyvanes dsT-is samSvidobo Zalebis batalionis SemadgenlobaSi. amave batalionis kontrolis qveS gadavida gudauTis samxedro bazis infrastruqturac. 2002 wlis ivnisSi euTo-s eqspertebma ganaxorcieles gudauTis bazis inspeqtireba, ris Semdegac maT daadastures misi likvidaciis faqti. miuxedavad amisa, qar-Tuli mxaris pozicia iyo, rom gudauTis baza unda yofiliyo mudmivi saerTaSoriso meTval-
37 vinaidan gudauTis samxedro baza mdebareobda afxazeTis teritoriaze, damkvirveblebs ar misces ufleba edevnebinaT Tvali misi gayvanis procesisTvis. qarTuli mxaris informaciiT, 2001 wels aRniSnuli bazidan gayvanil iqna mxolod 300 samxedro mosamsaxure, maSin roca
yureobis qveS. 2008 wlis agvistos movlenebis Semdeg, am bazaze ruseTis saokupacio jarebis nawilebi ganTavsdnen. 38 zemoxsenebuli periodis manZilze, aSkarad gamoikveTa oficialuri moskovis survili, moex-dina ruseTis samxedro bazebis saqarTvelodan gayvanis sakiTxis gaWianureba. moskovi daJi-nebiT iTxovda jer 14, Semdgom 11, bolos ki 7 weliwads, xolo saqarTvelos xelisuflebis mtkice pozicia gaxldaT, rom ruseTis samxedro bazebis saqarTvelos teritoriidan gayvanis procesisTvis savsebiT sakmarisi iyo maqsimum 3 weli.
39
ruseTis diplomatiurma da samxedro zewolam saqarTveloze sakmaod
mwvave xasiaTi miiRo 2001 wlis Semodgomaze da 2002 wlis zafxulSi, rodesac
pankisis xeobaSi CeCneTidan gadmosulma ltolvilebma daisadgures. situacia
kidev ufro garTulda mas Semdeg, rac ruseTis maSindelma Tavdacvis minis-
trma sergei ivanovma pankisis xeobas `terorizmis kera~ uwoda39. sayurad-
Reboa, rom ruseTis Tavdacvis ministrma aRniSnuli gancxadeba gaakeTa 2001
wlis 11 seqtembris cnobili tragikuli movlenebis Semdgom40, anu maSin, roca
terorizmTan brZolam sayovelTao saerTaSoriso xasiaTi miiRo. ruseTis
mizani mdgomareobda SemdegSi: moepovebina saerTaSoriso Tanamegobrobis mxar-
daWera CeCneTSi da, saWiroebis SemTxvevaSi, saqarTvelos teritoriaze (panki-
sis xeobaSi) samxedro operaciis Casatareblad. rac Seexeba kremlTan daax-
loebul rus analitikosebs, maT saqarTvelo erTxmad Seafases, rogorc
`arSemdgari saxelmwifo~ (Failed State)41. 2002 wlis agvisto-seqtemberSi pankisis
xeobaSi warmatebiT ganxorcielebuli antikriminaluri operaciebis Sedegad,
saqarTvelos xelisuflebam sruli kontroli daamyara xsenebul regionSi.
miuxedavad amisa, v. putinma gaeros, misi uSiSroebis sabWosa da euTos saxelze
gakeTebul mimarTvaSi (2002 wlis 12 seqtembri), Riad ganacxada, rom aSS-is
mxridan erayze Tavdasxmis SemTxvevaSi, ruseTi itovebda uflebas gadaedga
analogiuri nabijebi saqarTvelosTan mimarTebaSi. 2003 wlis seqtemberSi
ruseTis xelisuflebam SeimuSava gegma, romelic iTvaliswinebda pankisis xeo-
baSi `preventiuli dartymebis~ ganxorcielebas, iq dabanakebuli `teroriste-
bis~ ganadgurebis mizniT. faqtiurad, es saqarTvelos teritoriaze samxedro
intervencias gulisxmobda42. yovelive amis pasuxad, oficialurma vaSingtonma
calsaxad ganacxada, rom saqarTvelo warmoadgenda antiteroristuli koali-
39 s. ivanovi irwmuneboda, rom saqarTvelos samarTaldamcav organoebs ar SeswevdaT unari aRedginaT marTlwesrigi pankisis xeobaSi, ris gamoc ruseTis samxedro Careva aucilebeli iyo. 40 2001 wlis 11 seqtembers teroristuli organizacia `al-qaidas~ mier q. nio-iorkze ganxorci-elda teroristuli Tavdasxma. 41 `arSemdgari saxelmwifos~, igive `arakompetenturi suverenitetis~ cneba politikur mecnie-rebaSi Cndeba XX saukunis 70-iani wlebidan (Failed State). iTvleba, rom aseTi saxelmwifoebi seriozul safrTxes uqmnian mezobel qveynebs. marTalia am mizeziT maT saSinao saqmeebSi Careva saerTaSoriso samarTliT sabolood nebadarTuli mainc ar aris, magram erTmniSvnelo-vnad arc gamoiricxeba. 42 v. putinma specialuri TxovniTac mimarTa gaeros, ecno ruseTis ufleba terorizmisgan Tav-dacvaze, gaeros wesdebis 51-e muxlisa da gaeros uSiSroebis sabWos #1378 rezoluciis Sesa-bamisad.
40
ciis mniSvnelovan wevrs da SeSfoTeba gamoxata CeCneTis konfliqtis saqarT-
velos teritoriaze SesaZlo gavrcelebis gamo. aSS-is SeSfoTeba aseve gaizi-
ara euTom da evrokavSirmac, ris Sedegadac maSin Tavidan iqna acilebuli
ruseTis samxedro intervenciis safrTxe saqarTveloSi.
yovelive zemoaRniSnuli moskovis ukiduresad arakonstruqciul da agre-
siul politikaze miuTiTebs. ruseTis mxridan kodorisa da pankisis xeobebis
dabombva amis naTeli magaliTebi iyo. ruseTma aseve daamyara gansakuTrebu-
rs akeTebs
ebebi 2008
lad mWidro samxedro kavSirebi somxeTTan (1997 wlis agvistoSi ruseTsa da
somxeTs Soris xeli moewera `xelSekrulebas megobrobis, TanamSromlobisa
da urTierTdaxmarebis Sesaxeb~43), romelic dResdReobiT warmoadgens ruse-
Tis gavlenis placdarms samxreT kavkasiaSi.
ruseTis federaciis prezidentad vladimir putinis arCevis Semdgom (2000),
moskovma daiwyo SedarebiT pragmatuli politikis gatareba azerbaijanis
mimarT, daikava ra met-naklebad konstruqciuli pozicia euTo-s minskis
jgufis molaparakebebSi. garda amisa, ruseTi naklebad mgrZnobiare gaxda
regionSi TurqeTisa da aSS-is mzardi gavlenis mimarTac. rac Seexeba saqarT-
velos, moskovma SeinarCuna mkacri politika da dRemde yvelafe
imisaTvis, raTa konfliqtebis daregulirebis procesi CixSi Sevides. moskovi
aseve dainteresebulia `status kvos~ SenarCunebiT mTiani yarabaRis sakiTxSi
_ kremlSi SiSoben, rom konfliqtis saboloo gadawyvetam SesaZloa Seamci-
ros somxeTis damokidebuleba ruseTze usafrTxoebis konteqstSi.
ruseTs gaaCnia sakmaod didi gavlena samxreT kavkasiis regionze. ruseTi
Tavis droze mniSvnelovnad daexmara somxeTs mTiani yarabaRis gamo azerbai-
janTan gaCaRebul SeiaraRebul dapirispirebaSi. somxeTis amJamindeli xelmZ-
Rvaneloba, romelic xelisuflebaSi yarabaRis konfliqtis talRaze movida,
ruseTSi bunebriv mokavSires xedavs. misi daxmarebiT mas SeuZlia win aRudges
azerbaijani-TurqeTis zewolas. saqarTvelo garkveulwilad dResac aris damo-
kidebuli ruseTze. mxedvelobaSi gvaqvs ara mxolod saqarTvelos okupire-
buli regionebi (ruseTma uzrunvelyo afxazeTsa da `samxreT oseTSi~ Tavisi
samxedro yofna, ukanonod gaaforma ra maTTan ormxrivi xelSekrul
43 Независимая газета – 21.10.1997.
41
wlis 17 seqtembers), an saqarTvelos damokidebuleba energoresursebze,
aramed milionamde qarTveli, romelic dRemde ruseTSi cxovrobs. saWiroebis
SemTxvevaSi, ruseTis federacia zewolis am berketebis manipulirebas eweva,
riTic saqarTvelos xelisuflebisgan daTmobebze wasvlas iTxovs.
2005-2006 wlebSi ruseTis mxridan saqarTvelos mimarT ganxorcielebuli
destruqciuli politika aSkarad gascda diplomatiuri zewolis farglebs
da `ekonomikuri omis~ formebi miiRo, maT Soris energetikuli blokadis mcde-
lobebis CaTvliT (xelovnuri Seferxebebi saqarTvelos gaziTa da eleqtro-
energiiT momaragebis kuTxiT), rasac daemata sxva ekonomikuri sanqciebic44.
2006 wlis oqtomberSi saqarTvelos specsamsaxurebis mier ruseTis jaSuSuri
qselis gamoaSkaravebisa da ruseTis oTxi samxedro oficris dakavebis Semdeg,
oficialurma moskovma ganaxorciela masiuri qsenofobiuri zomebi da
represiebi ruseTSi mcxovrebi eTnikuri qarTvelebis mimarT, aseve gamkacrda
fis misaRwevad. 2008 wlis 27 agvistos, ruse-
ekonomikuri sanqciebic. yovelive aman, seriozulad Searyia ruseTis imiji
saerTaSoriso arenaze, kidev ufro daZaba isedac rTuli qarTul-rusuli
urTierTobebi, aseve seriozuli kiTxvis niSnis qveS daayena saqarTvelos dsT-
Si Semdgomi yofnis mizanSewoniloba.
saqarTvelo-ruseTis urTierTobebSi daZabulobis kulminacias warmoadge-
nda 2008 wlis agvisto, rodesac saqarTvelos winaaRmdeg ganxorcielebuli
farTomasStabiani rusuli samxedro agresiis Sedegad, afxazeTisa da yofili
samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriebidan ganidevna legitimuri xeli-
sufleba da ganxorcielda qarTuli mosaxleobis morigi eTnikuri wmenda.
imavdroulad, ruseTis saxmeleTo Zalebma ganaxorcieles saqarTvelos mTeli
teritoriis okupaciis mcdeloba, riTac kidev erTxel dadasturda, rom konf-
liqtebis teritoriebi ruseTisTvis aris saSualeba misi mTavari miznis –
saqarTvelos suverenitetis xelyo
Tis federaciis prezidentma d. medvedevma e.w. `sarkozis SeTanxmebis~ darRve-
viT, xeli moawera brZanebas afxazeTisa da samxreT oseTis `respublikebis~
44 saqarTvelos ZiriTadi saeqsporto saqoneli, rogorebicaa Rvino da Rvinomasalebi, mineralu-
li gamo.
ri wylebi da soflis meurneobis sxva produqcia, veRar Sedis ruseTis bazarze sanitaruakrZalvebis
42
damoukideblobis cnobis Sesaxeb45. saqarTvelom oficialurad gawyvita diplo-
matiuri urTierTobebi ruseTTan.
2003 wlis oqtomber-noemberSi, saqarTveloSi ganviTarebuli cnobili Sida-
politikuri movlenebis dros, ruseTis mxridan adgili hqonda saqarTveloSi
aslan abaSiZis ruseTze orientirebuli xelisuflebis moyvanis mcdelobas.
Tumca, am scenaris ganxorcieleba ver moxerxda da `vardebis revoluciis~
Sedegad qveynis saTaveSi prodasavluri Zalebi movidnen. 2004 weli vladimir
putinisTvis warmoadgenda postsabWoTa sivrceSi misi ambiciuri politikis
seriozuli kraxis weliwads, rodesac moskovma, e.w. `feradi revoluciebis~
wyalobiT, dakarga gavlena saqarTvelosa da ukrainaze. am situacias amerikeli
politologi z. bJezinski Semdegnair Sefasebas aZlevs: `demokratiuli geopo-
litikuri pluralizmi nel-nela ruseTis garSemo ikvreba. ra Tqma unda, es
patara axali qveynebi ruseTisTvis seriozul safrTxes ar warmoadgenen,
magram maTi magaliTi ruseTis SigniT msgavs gardauval gardaqmnebs aucileb-
lad daaCqarebs, raTa ruseTi im avtoritaruli da Sovinisturi tradiciebisgan
gaTavisufldes, romelic moskovis politikur elitaSi jer kidev dominirebs~46.
`vardebis revoluciis~ Semdgom, saqarTvelos axalma xelisuflebam Tavis
erT-erT sagareo politikur amocanad daisaxa urTierTobebis daregulireba
ruseTTan. oficialuri Tbilisi imedovnebda, rom erTmaneTs SeuTavsebda iseT
fundamentur intresebebs, rogoricaa, erTis mxriv, qveynis teritoriuli mTli-
anobis aRdgena da nato-Si integracia, xolo meores mxriv, ruseTTan keTilme-
tuli regionebis ruseTis
zobluri urTierTobebis damyareba. Tumca, rogorc SemdgomSi ganviTarebulma
movlenebma gviCvena, ruseTi ar aRmoCnda mzad gaeziarebina `TamaSis axali
wesebi~. prezident d. medvedevis mier afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis damo-
ukideblobis calmxrivi cnoba, amis yvelaze naTeli gamovlineba iyo.
`vardebis revoluciis~ Semdgom moskovis mier afxazeTisa da `samxreT ose-
Tis~ mimarT gadadgmuli nabijebis analizis Sedegad SeiZleba davaskvnaT, rom
ruseTis qmedebebi aris nawili im mizanmimarTuli politikisa, romelic sabo-
loo jamSi mimarTulia saqarTvelos separatis
45 mogvianebiT ruseTma gaaforma ormxrivi, e.w. `CarCo~ xelSekrulebebi am or separatestul regionTan. 46 The Wall Street Journal – 29.03.2005.
43
federaciaSi integrirebis xarisxis zrdisken. ruseTi saqarTvelos sTavazobs
alternativas _ qveynis aRmSeneblobaSi miRweuli warmatebebi, pirdapirpropo-
rciulad iqneba dakavSirebuli im danakargebTan, romelsac saqarTvelo gani-
cados teritoriuli mTlianobis konteqstSi.
reziumes saxiT, ruseTis kavkasiuri politika SeiZleba pirobiTad daiyos
oTx etapad. 1996 wlamde ruseTis gavlena dominirebda mTels postsabWoTa
sivrceSi da, maT Soris, samxreT kavkasiaSic (I etapi). 1996-dan 2001 wlamde
SeiniSneba kavkasiaSi ruseTis gavlenis Semcirebis procesi (II etapi). Semdgomi
etapi ukavSirdeba vladimer putinis prezidentobis pariods, rodesac ruseTi,
antiteroristuli kampaniis sababiT, cdilobs Tavisi dakarguli poziciebis
aRdgenas (III etapi)47. dsT-is sivrce gamocxadebul iqna ruseTis gansakuTre-
buli interesebis zonad, sadac moskovs unda eTamaSa erTpirovnuli lideris
roli. ruseTis mTavar gareSe safrTxed dasaxelda islamuri terorizmi,
romelic pirdapir kavSirSi iyo xelisuflebis antiCeCnur kampaniasTan (igu-
lisxmeba CeCneTis meore omi) da, romlis gamoyenebasac vladimir putini araer-
Txel Seecada Tavisi mkacri (antidemokratiuli) Sidapolitikuri kursis gasa-
marTleblad. prezidentma putinma met-naklebad moaxerxa yvela im Secdomis
gamosworeba, rac Tavis droze dauSva boris elcinma (xelisuflebis koncent-
racia oligarqebis xelSi, warumatebeli omi CeCneTSi, ekonomikuri kolafsi).
erTad-erTi risi miRwevac putinma ver SeZlo, es aris _ ruseTis gavlenis
aRdgena postsabWoTa sivrceze. swored am amocanis gadawyvetas emsaxureba
ruseTis politikis IV etapi, romelic daiwyo 2005 wlis bolodan da dResac
aqtiurad mimdinareobs, d. medvedevis prezidentobis periodSi. ruseTi cdi-
lobs postsabWoTa sivrceSi Camoayalibos antidemokratiuli bloki, romelic
win aRudgeba `ferad revoluciebs~. samxedro berketebis nacvlad, ruseTi sul
ufro xSirad iyenebs zegavlenis ekonomikur saSualebebs. amasTan, SeiniSneba
ruseTis kontrolis gaZlierebis mzardi tendencia energoresursebze (ara
mxolod postsabWoTa sivrceSi, aramed nawilobriv evropaSic). miuxedavad yve-
lafrisa, `baqo-Tbilisi-jeihanis~ navTobsadenisa da `baqo-Tbilisi-erzerumis~
gazsadenis proeqtebma, `baqo-Tbilisi-yarsis” sarkinigzo proeqtis realizaciis
47 ruseTis federaciis prezidentad vladimir putini pirvelad arCeul iqna 2000 wlis 26 marts. 2004 wlis 14 marts putini xelmeored iqna arCeuli ruseTis prezidentis postze (meore vadiT).
44
dawyebam, aseve ruseTis samxedro bazebis saqarTvelos teritoriidan gayvanis
procesma (igulisxmeba vazianis, baTumisa da axalqalaqis bazebi), mniSvnelo-
d Seasustes moskovis gavlena kavkasiaSi. swored amitom, ruseTi, romelmac
saqarTvelos ad scno
afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis damoukidebloba, cdilobs gamoiyenos yvela
berketi, raTa es procesi amaze Sors aRar wavides.
2.3. iranis faqtori samxreT kavkasiis geopolitikaSi
Znobi gaumjebeseba, rac
apiroba am
vna
samxedro nawilobrivi okupaciis pirobebSi calmxriv
iranis kavkasiur politikas axasiaTebs sami ZiriTadi niSan-Tviseba: pirveli
aris Teiranis SeSfoTeba azerbaijanis damoukidebeli saxelmwifos arsebobis
faqtis gamo; meore _ ruseTTan urTierTobebis sagr
SemdgomSi gadaizarda strategiul partniorobaSi; mesame maxasiaTebeli
ukavSirdeba iranis survils, gaaZlieros sakuTari poziciebi energoresur-
sebiT mdidar kaspiis zRvis regionSi da, amavdroulad, Tavidan aicilos
TurqeTis gavlenis zrda satranzito milsadenebze.
Teiranis gansakuTrebulad frTxili damokidebuleba baqos mimarT ZiriTa-
dad gamowveulia e.w. `samxreT azerbaijanis~ faqtoriT _ 20 milionze meti
odenobis eTnikurad azerbaijanuli mosaxleoba (orjer meti, vidre Tavad
azerbaijanis respublikaSi), romelic kompaqturad aris dasaxlebuli Crdi-
loeT iranis teritoriaze. irani am faqtorSi xedavs potenciur safrTxes
sakuTari erovnuli usafrTxoebisTvis. TeiranSi SiSoben, rom qveynis Crdilo-
eTSi separatizmisa da nacionalisturi ganwyobebis eskalaciam SesaZloa
seriozuli safrTxe Seuqmnas iranis saxelmwifos erTianobas. acnobierebs ra
am safrTxes, iranis islamuri respublika obieqturad ar aris dainterese-
buli Zlieri da ekonomikurad welgamarTuli azerbaijanis respublikis arse-
bobaSi, romelic SesaZloa mimzidveli gaxdes iranis CrdiloeTSi mcxovrebi
azerbaijanelebisTvis. azerbaijanis yofili prezidentis abulfez elCibeis
antiiranulma ganwyobebma sagrZoblad gaafuWa urTierTobebi (1992 weli)
baqosa da Teirans Soris, ramac Tavis mxriv mniSvnelovanwilad gan
ukanasknelis simpatiebi somxeTis mimarT mTiani yarabaRis sakiTxSi. iranma
aseve moaxerxa saerTo enis gamonaxva ruseTis federaciasTan mTel rig sakiT-
45
xebSi. ekonomikuri urTierTsargeblis garda, ruseT-iranis aliansi miznad
isaxavs TurqeTisa da aSS-is mzardi gavlenis Semcirebas regionSi.
zogierTi analitikosis azriT, samxreT kavkasiis regionis stabilurobaSi
yvelaze metad dainteresebulia swored irani, romelic faqtiurad ekonomi-
kur da politikur blokadaSi moeqca mas Semdeg, rac vaSingtonma Teirani
`borotebis RerZis~ Semadgenel nawilad gamoacxada (2002). Seqmnil rTul viTa-
rebaSi, iranis mxarem mxardaWerisTvis Tavis Crdiloel mezoblebs mimarTa.
kerZod, 2003 wlis martis dasasruls, iranis maSindelma sagareo saqmeTa
ministrma qemal xarazma samxreT kavkasiis respublikebSi (saqarTvelo, somxeTi,
azerbaijani) saqmiani Sexvedrebi gamarTa. oficialuri versiiT, konsultaci-
ebis ZiriTad mizans iranis maSindeli prezidentis mohamad xaTamis samxreT
kavkasiaSi vizitis momzadeba warmoadgenda. Tumca, iraneli diplomatis mier
gamarTul molaparakebebze ZiriTadad regionuli usafrTxoebis Tematika domi-
nirebda. Sexvedrebis Semdgom gakeTebuli gancxadebebidan gamomdinare SegviZ-
lia vivaraudod, rom iraneli ministris vizitis WeSmariti mizani regionuli
usafrTxoebis sistemis Seqmnis ideis gaJRereba iyo formatiT `3+3~ (azerbai-
da TurqeTi
jani, somxeTi, saqarTvelo + ruseTi, TurqeTi, irani). am ideis ganxorcieleba,
iranis sagareo politikuri uwyebis maSindeli xelmZRvanelis azriT, warmo-
adgenda pirdapir gzas kavkasiis stabilurobisken, rac Tavis mxriv mniSvnelo-
vnad Seuwyobda xels ukve arsebuli konfliqtebis mSvidobian gadawyvetas.
samarTlianobisTvis unda aRiniSnos, rom zemoxsenebuli ideis ganxorcie-
leba, kavkasiaSi arsebul ZalTa ganlagebis Tanamedrove suraTidan gamomdina-
re, praqtikulad SeuZlebelia da maSinac SeuZlebeli iyo. magaliTad, somxe-
Tma da azerbaijanma, miuxedavad saerTaSoriso Suamavlebis Zalisxmevisa, Txu-
Tmet weliwadze metia, rac ver moaxerxes mTiani yarabaRis konfliqtis
daregulireba. garda amisa, saqarTvelom `fsoni~ nato-Si gawevrianebaze dado,
riTic Tavisi usafrTxoeba swored am samxedro-politikur bloks daukavSira.
amasTan, TurqeTis respublika ukve aris am blokis moqmedi wevri. aqedan gamo-
mdinare, Tamamad SeiZleba iTqvas, rom saqarTvelo, azerbaijani
Znelad Tu daTanxmdebian usafrTxoebis sferoSi iTanamSromlon `borotebis
RerZis~ iseT qveyanasTan, rogoric iranis islamuri respublikaa. rac Seexeba
46
somxeTs, am ukanasknels istoriulad frTxili damokidebuleba aqvs TurqeTis
mimarT, osmanTa imperiis dros ganxorcielebuli genocidis gamo.
iraneli diplomatis mier gaJRerebul ideas regionuli usafrTxoebis
sistebis formirebis Sesaxeb, samxreT kavkasiis qveynebSi naklebi enTuziazmiT
Sexvdnen. amdenad, Teiranis mcdeloba eTamaSa sakvanZo qveynis roli samxreT
orizmis erT-erT
rani somxeTis erTaderTi strategi-
i mokavSirea, romelTanac mas saerTo sazRvari da saimedo saxmeleTo kav-
Siri aqvs. urqeTTan
kavkasiis politikur procesebSi, faqtiurad, kraxiT dasrulda. Teiranma ver
gaiTvaliswina is momenti, rom samxreT kavkasiis respublikebi ver `gabedaven~
iranTan regionuli usafrTxoebis erTian sistemaSi gaerTianebas, radganac
isini ukve didi xania rac aSS-is interesebis sferoSi imyofebian.
cnobili faqtia, rom vaSingtoni araerTi welia, rac gamoTqvams SeSfoTe-
bas iranis mier (ruseTTan tandemSi) birTvul programaze muSaobis gamo. amas
daemata vaSingtonis braldebac, romlis Tanaxmad irani ter
sponsor qveynad gvevlineba (2005). mas Semdgom, rac oficialurma Teiranma,
saerTaSoriso Tanamegobrobis araerTi diplomatiuri Zalisxmevis miuxedavad,
kategoriuli uari ganacxada Seewyvita uranis gamdidrebis programa (2006),
vaSingtonis antagonizmma iranis mimarT Tavis piks miaRwia.
yovelive zemoaRniSnuli metyvelebs imaze, rom aSS-is faqtoris gamo, iranis
mdgomareoba regionSi ukiduresad garTuldeba, rac Tavis mxriv kidev ufro
daZabavs Savi zRva-kaspiispireTis regionis isedac winaaRmdegobebiT aRsavse
situacias. iranze aSS-is mzardi zewolis gamo sakmaod did SeSfoTebas gamo-
Tqvamen erevanSi. es bunebrivicaa, radgan i
ul
azerbaijanTan somxeTi saomar mdgomareobaSi imyofeba, T
sazRvari misTvis blokirebulia, xolo saqarTvelosTan uerTierTobebi ki
`civi diplomatiis~ pirobebSi viTardeba.
2.4. TurqeTis faqtori samxreT kavkasiis geopolitikaSi
1990 wlidan dRemde oficialuri ankara axorcielebs sakmaod pragmatul da
stabilur politikas samxreT kavkasiaSi. TurqeTi upiratesobas aniWebs
urTierTobebs baqosTan. es aixsneba rogorc ori qveynis kulturuli da
lingvisturi siaxloviT, ise azerbaijanis mniSvnelovani geopolitikuri
47
mdebareobiT. `baqo-Tbilisi-jeihanisa~ da `baqo-Tbilisi-erzerumis~ milsade-
nebma, aseve `baqo-Tbilisi-yarsis~ sarkinigzo proeqtis realizaciis dawyebam
samxreT kavkasias SesZines didi ekonomikuri datvirTva (politikurTan
erTad), rac uaRresad mniSvnelovania TurqeTisTvis. TurqeTis survili
imTaviTve mdgomareobda SemdegSi: Seesrulebina energetikuli da satrans-
porto derefnis funqcia evropasa da kaspiispireTis regions Soris. am
ambiciis logikuri Sedegi gaxldaT is, rom sagrZnoblad gaizarda
-
aram gaav-
tis suleiman demirelis frTxili poziciis gamo, es ar momxdara.
TurqeTis interesi saqarTvelos mimarT, romelic geografiuli Tvalsaz-
risiT warmoadgens damakavSirebel rgols TurqeTsa da azerbaijans, aseve
centralur azias Soris. TurqeTma ganaviTara mWidro kavSirebi saqarT-
velosTan, ramac strategiuli partniorobis saxe miiRo.
oficialuri ankara yovelTvis aRiarebda saqarTvelos teritoriul
mTlianobas. 1999 wels stambolSi gamarTul qarTul-afxazur molaparakebe-
bze, ankaram kvlav daadastura aRniSnuli pozicia. konfliqtis msvlelo-
bisas, TurqeTis mTavrobam qarTul-afxazur dapirispirebaSi Suamavlis fun-
qciis Sesrulebis survilic gamoTqva, rac regionSi ruseTis gavlenis Ses
ustebas isaxavda miznad. Tavis droze ankaram gamoTqva mzadyofna, gaero-s
samSvidobo Zalebis egidiT, sakuTari samxedro kontingenti gaegzavna afxa-
zeTSi, romelic cecxlis Sewyvetis xazze monitorings ganaxorcielebda.
ruseTis poziciis gamo, TurqeTis es iniciativa ganuxorcielebeli darCa.
Turqul-azerbaijanulma urTierTobebma intensiuri saxe miiRo 1992 wli-
dan, rodesac qveynis saTaveSi saxalxo frontis lideri a. elCibei movida.
rodesac 1992 wlis maisSi somxeTis armiam azerbaijanis SeiaraRebul Zalebs
nixWevanis strategiuli gorakebidan Seutia, oficialurma ank
rcela gancxadeba, rom yarsis SeTanxmebis me-3 muxliT, TurqeTi da ruseTi
naxiWevanis avtonomiis garantebs warmoadgendnen. TurqeTi samxedro dapi-
rispirebaSi CaTrevis zRvarze aRmoCnda, Tumca qveynis maSindeli preziden-
1993 wlis maisSi azerbaijanSi momxdari samxedro gadatrialebis Sedegad
xelisuflebis saTaveSi azerbaijanis yofili suk-sa da ck-is pirveli mdivani
48
heidar alievi movida48. heidar alievis gaprezidentebis Semdeg, TurqeTma daka-
rga SesaZlebloba Seesrulebina wamyvani qveynis roli mTiani yarabaRis gamo
gaCaRebul somxur-azerbaijanul konfliqtSi. Tavis mmarTvelobis pirvel
wlebSi, heidar alievma qveynis proTurquli politika ruseTisa da iranis
sasargeblod Secvala. amas moyva azerbaijanis gawevrianeba dsT-Si. baqos imedi
hqonda, rom moskovi da Teirani azerbaijanis sasargeblo gadawyvetilebebs
miiRebdnen, magram es ase ar momxdara. ruseTisgan imedgacruebulma baqom kvlav
ankaras miapyro mzera da met-naklebad prodasavluri politikis gatareba daiwyo.
Teiranis mxridan azerbaijanis mimarT samxedro muqaris arsebobis periodSi
(2001 wlis ivlisi-agvisto) oficialurma ankaram calsaxad agrZnobina yvelas,
rom TurqeTi warmoadgenda azerbaijanis respublikis usafrTxoebis garants.
wlebis manZilze, TurqeTs aqtiuri wvlili Sehqonda azerbaijanis SeiaraRe-
buli Zalebis mSeneblobis procesSi. samxedro TanamSromlobis ganviTarebis
TvalsazrisiT, TurqeTma mniSvnelovani nabijebi gadadga saqarTvelos mimar-
TulebiTac. samxreT kavkasiis erTad-erTi saxelmwifo, ro
melTanac TurqeTs
ukiduresad garTulebuli urTierToba aqvs, aris somxeTi.
oficialuri erevani miiCnevs, rom TurqeTi warmoadgens mTavar muqaras som-
xeTis erovnuli usafrTxoebisTvis. TurqeTi, Tavis mxriv, uars acxadebs aRia-
ros somexTa genocidis faqti, romelsac adgili hqonda pirveli msoflio omis
dros (1915)49. ufro metic, somxeTis mTavrobis mier genocidis saerTaSoriso
48
muTalibovi xelmZRvanelobda. azerbaijanis saxalxo frontma igi Tanamdebobidan gadaayena. axal arCevnebSi gaimarjva saxalxo frontis liderma abulfaz elCibeim, romelic cdilobda qveynis SemadgenlobaSi yarabaRis SenarCunebas. 1993 wlis ivnisSi, ajanyebuli polkovnikis
1992 wlis maisamde damoukidebel azerbaijans pirveli arCeuli prezidenti, komunisti aiaz
sureT huseinovis daxmarebis Sedegad, naxWevanis avtonomiuri respublikis liderma heidar
enes. igi ruseTSi
ilionamde Seadgina.
alievma xelisuflebas CamoaSora prezidenti elCibei. es ukanaskneli, Tavis mxriv, naxiWevanSi gadaixvewa, sadac igi sicocxlis bolomde (2000 wlamde) cxovrobda. azerbaijanis axal xelisuflebaSi suraT huseinovma premier-ministris posti daikava. heidar alievma xelisuf-leba sicocxlis bolomde, 10 weliwads SeinarCuna. sureT huseinovi ki, romelmac xeli Seuwyo heidar alievis xelaxal aRzevebas, 1994 wels Tanamdebobidan gadaaygadaixvewa, 1997 wels ki moxda azerbaijanisaTvis misi eqstradireba. huseinovs samudamo patim-roba miusajes, Tumca 2004 wels igi prezidentma ilham alievma Seiwyala. 49 1915 wels, pirveli msoflio omis dros, axalgazrda TurqTa mTavrobam gadawyvita mTeli somxuri mosaxleobis (1 milion 750 000 kaci) sacxovrebeli adgilebidan ayrisa da siriasa da mesopotamiaSi deportaciis gegma ganexorcielebina, radgan mTavroba somxebs araloia-lurobasa da mtris (ruseTis imperiis) mxardaWeraSi adanaSaulebda. aseul aTasobiT somexi ayares TavianTi saxlebidan, gaJlites an atares imden xans, sanam ar daixocebodnen. sxvadasxva monacemebiT, 1915 wlidan 1923 wlamde daxocilTa ricxvma 600 000-dan 1.5 m
49
aRiarebisken mimarTul mcdelobebSi, TurqeTi xedavs potenciur safrTxes, rac
SeiZleba gamoixatos somxeTis teritoriuli pretenziebis saxiT TurqeTis
misamarTiT. aRsaniSnavia, rom somxeTs jerac ar uRiarebia Tavisi sazRvari
TurqeTTan. TurqeTs Zalzed negatiuri reaqcia hqonda, rodesac 1992-93 wlebSi
somxeTma moaxdina azerbaijanis teritoriebis okupacia. oficialurma ankaram
uari ganacxada somxeTTan diplomatiuri urTieTobebis damyarebaze sanam igi
ar gaiyvanda Tavis SeiaraRebul Zalebs azerbaijanis okupirebuli teritoriidan.
TurqeTis survilia, rom somxeTi erTguli iyos yarsisa da aleqsandropolis
(giumris) xelSekrulebebisa da eWvqveS ar daayenos somxeT-TurqeTis Tanamed-
rove sazRvris samaraTlebrivi aspeqti. zogierTi wyaros cnobiT, somxeTi or
qveyanas Soris arsebul sazRvars aRiarebda rom ara zemoxsenebul xelSekru-
lebebSi Camoyalibebuli zogierTi sxva debuleba, kerZod, oficialuri ere-
vani kategoriulad ewinaaRmdegeba im faqts, rom xelSekrulebebSi mTiani
ebam daadastura ruseTis
yarabaRi azerbaijanis teritoriadaa aRiarebuli. eqspertebi imasac aRniS-
naven, rom TurqeTi mzadaa gaxsnas Tavisi sazRvari somxeTTan, Tu es ukanask-
neli gaiyvans jarebs azerbaijanis eqvsi okupirebuli raionidan. somxeTTan
urTieTobebis normalizebas TurqeTi aseve ukavSirebs erevnis mier somexTa
genocidis aRiarebis moTxovnis moxsnis sakiTxs.
TurqeTi gansakuTrebuli SeSfoTebiT adevnebda Tvals mTiani yarabaRis
irgvliv ganviTarebul movlenebs. 1992 wlis gazafxulze somxeTTan mosazRvre
teritoriaze TurqeTma Tavisi armiis javSansatanko SenaerTebis koncentrireba
daiwyo. amis sapasuxod, dsT-is SeiaraRebuli Zalebis sardalma, marSalma
SapoSnikovma mkacrad ganacxada, rom `konfliqtSi mesame mxaris CarTva moaswa-
vebda mesame msoflio omis dawyebas~50. am gancxad
mzadyofna, Seesrulebina koleqtiuri usafrTxoebis xelSekrulebiT (CST/ДКБ)
nakisri valdebulebebi. moskovis muqaram Tavisi Sedegi gamoiRo _ TurqeTma
ukan gaiyvana Tavisi samxedro nawilebi. miuxedavad amisa, iZulebuli iyo ra
uari eTqva pirdapir samxedro Carevaze, TurqeTma mainc gauwia azerbaijans
didZali finansuri, maT Soris, samxedro daxmareba.
somxebi miiCneven, rom es iyo me-20 saukunis `pirveli genocidi~. aTi aTasobiT cocxlad darCe-nilma somexma Tavi ruseTs, libans, sirias, safrangeTsa da aSS-s Seafara. 50 Financial Times, 22 May 1992.
50
usafrTxoebisa da samxedro TvalsazrisiT, 2000 wlis Semdgom TurqeTis
rolma samxreT kavkasiis regionSi daiwyo TandaTanobiTi zrda. TurqeTis faq-
tori sakmaod did rols TamaSobs Savi zRvis regionis geopolitikaSi, rac
uSualo SexebaSia ukrainis strategiul interesebTan. sabWoTa kavSiris daS-
lam, Savi zRvis regionSi ruseTis hegemoniis Seryevam da iq `geostrategiuli
vakuumis~ warmoqmnam, TurqeTi da ukraina _ regionis es ori gavleniani saxe-
lmwifo _ aqcia geopolitikur metoqeebad. es situacia adekvaturad iqna
aRqmuli TurqeTis mier jer kidev XX saukunis 90-iani wlebis dasawyisSi.
gaiTvaliswina ra Tavisi gegmebis Tavsebadoba dasavleTis (upirveles yovlisa
ki aSS-is) geopolitikur strategiasTan da, daeyrdno ra nato-s xaziT `stra-
tegiuli partniori qveynis~ statuss, aseve specialurad SemuSavebul `Tur-
qul-islamuri sinTezis~ doqtrinas, TurqeTma warmatebiT gamoiyena yofili
ssrk-is Turquli warmoSobis muslimuri xalxebis eTno-religiuri naciona-
lizmis mZlavri mozRvaveba da ruseTisgan distancirebis mosurne axali
damoukidebeli saxelmwifoebis miswrafeba, sakuTari geopolitikuri miznebis
gi pirveli
Turqi prezidentia, romelic somxeTSi vida. viziti saintereso iyo imiTac,
rom TurqeTis prezidentma somxebTan gaaxmovana `kavkasiis stabilurobisa da
TanamSromlobis platformis~ Seqmnis idea, rac, misi azriT, xels Seuwyobda
regionSi ndobis klimatis formirebas da konfliqtebis mogvarebas51. Tur-
realizaciis mizniT. sayuradReboa TurqeTis yofili sagareo saqmeTa minis-
tris ismail jemis sityvebi: `Turqebma unda aCvenon mTels msoflios, rom maT
SeswevT unari, iyvnen evropelebi da, amavdroulad, azielebic ... Cveni mizania
gavxdeT evraziis centri, qveyana, romelic gansazRvravs evraziis ganviTarebas
da, romelSic aRmosavleTi da dasavleTi erTmaneTSia gadakveTili geografi-
ulad, ekonomikurad, socialurad da politikurad...~ [Sabah, 1998].
2008 wlis 6 seqtembers, TurqeTis prezidenti a. giuli erevans ewvia, rac
mniSvnelovani movlenaa im garemoebis gaTvaliswinebiT, rom i
Ca
51 `kavkasiaSi stabilurobisa da TanamSromlobis platformis~ iniciativa ekuTvnis Turqe-Tis premier-ministrs rejep taip erdoRans, romelic am winadadebiT 2008 wlis 11 agvistos, ruseT-saqarTvelos agvistos omis Semdeg gamovida. erdoRanma maSin ganacxada, rom plat-forma geografiul principze unda Seiqmnas da masSi mxolod regionis qveynebma unda miiRon monawileoba. TurqeTis premierma isic aRniSna, rom axali platforma ZiriTadad euTo-s principebs unda dafuZneboda.
51
qeTis xsenebul iniciativas raime li nabijebi samxreT kavkasiis
regionis saxel
Tavi III
bi
da maTi gadawyvetis mcdelobebi
iT~52.
Tria SeiaraRebul konfliqtSi, romelic formalu-
rad saqarTvelosa da separatistebs Soris mimdinareobda, magram realurad
konkretu
mwifoebis mxridan jerjerobiT ar mohyolia.
samxreT kavkasiis konfliqtebi: probleme
`mosaxleobis eTnogeografia anu teritoriuli ganlagebis eTnikuri
suraTi erT-erTi umniSvnelovanesi faqtoria kavkasiis konfliqtebSi. kavka-
siaSi TiTqmis arsad emTxveva erTmaneTs eTnikuri da politikur-administra-
ciuli sazRvrebi, rac eTnopolitikuri konfliqtebis mTavari mizezia, miT
ufro, rom mezobeli eTnosebi mkveTrad gansxvavdebian erTmaneTisgan TavianTi
eniT, kulturiT, religiiTa da politikuri orientaci
samxreT kavkasiis konfliqtebi SeiZleba ganvixiloT, rogorc urTulesi
problema regionis mTeli istoriis manZilze. am konfliqtebs gaaCniaT poli-
tikuri, eTnikuri, ekonomikuri, ideologiuri da teritoriuli xasiaTi. AmasTan,
samarTlianoba moiTxovs aRiniSnos, rom regionis praqtikulad yvela konfli-
qtis provocirebaSi didi wvlili miuZRvis kremls. samxreT kavkasiis konfli-
qtebi warmoadgenen regionis usafrTxoebis, stabilurobisa da regionaluri
TanamSromlobis ZiriTad xelisSemSlel faqtorebs.
saqarTvelos mier damoukideblobis aRdgenisa da ssrk-is daSlis Semdeg
sabWoTa imperiis samarTalmemkvidrem, ruseTma ganagrZo SeiaraRebuli konf-
liqtebis inspirireba saqarTvelos, kerZod afxazeTisa da yofili samxreT
oseTis avtonomiuri olqis teritoriebze. ruseTis xelisufleba permanentu-
lad aiaraRebda separatistebs, uwevda maT samxedro, finansur, politikur
mxardaWeras da qveyana Cai
52 daviTaSvili z. kavkasiis konfliqtebi: mizezebi da SesaZlo Sedegebi // qarTuli diplomatiis weliwdeuli (VIII), Tb., 2001, gv. 5.
52
es iyo ruseTisa da saqarTvelos samxedro dapirispireba. ruseTi yvelafers
akeTebda imisaTvis, raTa moexdina samxreT kavkasiis konfliqtebis mSvidobian
daregulirebasTan dakavSirebuli samSvidobo procesis monopolizeba da ar
daeSva saerTaSoriso organizaciebis aqtiuri Careva samSvidobo saqmianobaSi.
rac Seexeba somxeTs, is imTaviTve prorusuli sagareo kursis erTguli oyo
da aseTad rCeba dResac.
53
53
kavkasiaSi. xsenebuli situaciis
rom, rogorc som-
-
toriebis dabrunebis moTxovna. miuxedavad amisa, istoriis gavlena konfliq-
tis monawile mxareebis mentalitetze udidesia, risi ugulvebelyofac SeuZ-
lebelia.
imu-
azerbaijanisa da saqarTvelos ganviTarebis erTiani veqtori (prodasavluri),
xolo regionis mesame qveynis _ somxeTis diametralurad sawinaaRmdego
veqtori (prorusuli) bunebrivia warmoadgens erT-erT yvelaze seriozul
faqtors, romelic mniSvnelovnad uSlis xels eTnopolitikuri konfliqtebis
daregulirebas da stabilurobas samxreT
yvelaze saintereso Tavisebureba aris is, rom, ganixileba ra ruseTisa da
iranis samxedro-politikur partniorad, somxeTi iRebs seriozul politikur-
ekonomikur mxardaWeras dasavleTis qveynebisganac (umeteswilad aSS-dan da
safrangeTidan), raSic arc Tu ukanasknel rols TamaSobs somxuri diaspora.
3.1. somxur-azerbaijanuli konfliqti mTiani yarabaRis gamo, euTos minskis jgufis saqmianoba da samSvidobo procesi
samxreT kavkasiis samomavlo ganviTarebis perspeqtivebis nebismieri ana-
lizi uSualo kavSirSia arsebuli eTnopolitikuri konfliqtebis dareguli-
rebis sakiTxTan, romelTa Soris centraluri adgili ukavia konfliqts mTian
yarabaRSi, am ukanasknelis aSkarad saxelmwifoTaSoriso xasiaTis gamo.
mTiani yarabaRis problemis ganxilvisas unda aRiniSnos,
xebi, ise azerbaijanlebi TavgamodebiT amtkiceben Tavis istoriul uflebas
mTian yarabaRze. Tumca aRsaniSnavia isic, rom Tanamedrove msoflioSi isto-
riuli aspeqti ukve aRar ganixileba, rogorc politikis mTavari ganmsazRv-
reli faqtori. ama Tu im teritoriis warsuli kuTvnileba (ramdenad utyuari
da sarwmunoc ar unda iyos saistorio cnoba) Tanamedrove saerTaSoriso
praqtikaSi gadamwyvet rols ar asrulebs, radgan gacilebiT ufro seriozul
kriteriumad miCneulia saxelmwifoTa evoluciis Sedegad Camoyalibebuli
Tanamedrove politikuri realoba. amdenad, sruliad alogikuria Zveli teri
yarabaRi Turqul-sparsuli sityvaa da qarTulad `Sav baRs~ niSnavs. poli-
tikuri datvirTvis mqone toponimi `mTiani yarabaRi~ (Nagorno-Karabakh, Nagorni
Karabakh, an Mountainous Karabakh) sabWoTa kavSiris eTnopolitikis tipuri n
Sia53. `mTiani yarabaRi~ istoriuli yarabaRis erTi nawilia da yarabaRis mxo-
lod am erTi nawilisTvis avtonomiis miniWebis mizezi iyo is, rom xazgas-
muli yofiliyo eTnikuri faqtori54. yarabaRis administraciuli centria q.
xanqendi, igive stepanakerti (qalaqs saxeli ewoda somexi komunistis stafane
Saumianis pativsacemad). azerbaijanlebi am qalaqs xanqendis uwodeben. olqSi
5 raioni, 2 qalaqi da 6 dabaa.
mTiani yarabaRi (yofil azerbaijanis sabWoTa socialistur respublikaSi
Semavali mTiani yarabaRis avtonomiuri olqi) nawilia istoriuli yarabaRisa,
romelsac somxuri wyaroebi `arcaxs~ uwodeben. istoriuli yarabaRi sxvada-
Rebuli
sxva dros moicavda teritorias, romelic, garda mTiani yarabaRisa, aerTianebda
mis aRmosavleTiT, dasavleTiT, CrdiloeTiTa da samxreTiT mdebare miwebs,
romelTa udidesi nawili uaxloes warsulSi Sedioda azerbaijanis sabWoTa
socialistur respublikaSi da dResac moqceulia damoukidebeli azerbaija-
nis saerTaSorisod aRiarebul sazRvrebSi. istoriuli yarabaRis zusti teri-
toriuli aRweriloba ar arsebobs. gviani Sua saukuneebis naxevradavtono-
miuri politikuri erTeulis, yarabaRis saxanos teritoria daaxloebiT 20-25
aTasi kv. km. iyo da moicavda im miwebsac, romlebic somxeTis kontrolis qveS
aRmoCnda yarabaRis omSi azerbaijanis damarcxebis Semdeg.
XVIII saukunis bolos samxreT kavkasiaSi warmoiqmna ramdenime saxano
yarabaRis saxanos CaTvliT. mas Semdeg, rac 1813 wels ruseTis imperiam
daamyara sruli kontroli regionze, azerbaijanelma Turqebma TandaTanobiT
daiwyes yarabaRis teritoriis dacla, xolo yarabaRis somxuri mosaxleoba
ki, piriqiT, gaizarda. 1917 wlis revoluciis Sedegad ruseTis imperiis
dacemisa da amierkavkasiis sami damoukidebeli respublikis _ saqarTvelos,
somxeTisa da azerbaijanis _ warmoqmnis Semdgom (1918), daiwyo Seiara
Setakebebi somxebsa da azerbaijanelebs Soris sadao teritoriebis gamo.
54
metnaklebad kompaqturad cxovrobdnen da amisaTvis gamoigones termini `samxreT oseTi~.
53 sabWoTa periodamde am mxaris istoriaSi es termini ar gamoiyeneboda. sabWoTa reJimis damyarebis droisaTvis mTian yarabaRSi umravlesobas kompaqturad dasax-
lebuli somxebi Seadgendnen, xolo Tu avtonomias sabWoTa xelisufleba mTels yarabaRs miscemda, eTnikuri somxebi iq umciresobaSi aRmoCndebodnen. SedarebisTvis: `samxreT oseTi~ mxolod nawilia istoriuli Sida qarTlisa, avtonomia ki im nawils mianiWes, sadac osebi
54
1918 wlis 28 maiss somxeTis respublikis Seqmna gamocxadda. daSnakma nacio-
nalistebma mTavroba Camoayalibes. 4 ivniss TurqeTTan xelmowerili baTumis
i azerbaijanis ssr-is
anxorcielebula.
u-
xelSekrulebiT somxeTi iZulebuli gaxda, massa da TurqeTs Soris axal
sazRvrad eRiarebina ruseTsa da osmaleTs Soris 1878 wlamde arsebuli sazR-
vari, romelic dasavleT somxeTs damoukidebuli respublikis miRma tovebda.
mokavSireTa gamarjvebis Semdeg ki somxebma daikaves giumri da yarsi. amas
moyva yarabaRis flobisTvis _ azerbaijanTan, xolo dRes somxeTis Semadgen-
lobaSi myofi lores olqis flobisTvis (sadac q. alaverdi mdebareobs) _
saqarTvelosTan warmoebuli xanmokle omebi.
somxebsa da azerbaijanelebs Soris zemoxsenebuli teritoriuli dava
1921 wels Taviseburad `gadawyvita~ ioseb stalinma, gamoacxada ra mTiani
yarabaRis teritoria sabWoTa azerbaijanis Semadgenel nawilad. es nabiji
gaTvlili iyo imaze, rom somxebsa da azerbaijanlebs Soris mudmivad yofi-
liyo daZabulobis atmosfero, rac, Tavis mxriv, moskovs saSualebas miscemda
SeenarCunebina kontroli orive respublikaze. amgvarad, kavbiuros plenumis
1921 wlis 5 ivlisis gadawyvetilebiT, mTiani yarabaR
Semadgenel nawilad gamocxadda. 1923 wels mTiani yarabaRi gadakeTda mTiani
yarabaRis avtonomiur olqad azerbaijanis SemadgenlobaSi.
1920 wlis 15 ianvars mokavSireebma amierkavkasiis sami respublikis de-faqto
arseboba aRiares. mogvianebiT moxda de-iure cnobac. somxeTis damoukideb-
loba cno TurqeTmac, magram 1920 wlis seqtemberSi Turqebma somxeTs Seuties
da 7 noembrisaTvis daibrunes yarsi da giumri. 1920 wlis 22 noembers aSS-is
prezidentma vudrov uilsonma gamoacxada momavali sazRvrebi, romelTa mixe-
dviTac somxeTs gadaeca erzerumis, trapizonis, vanisa da baTlisis vilaeTe-
bis udidesi nawili. Tumca, es realurad arasodes g
1920 wlis 2 dekembers aleqsandropolis xelSekrulebiT somxeTi iZule-
buli gaxda uari eTqva 1914 wlamdel teritoriebze, aseve yarssa da arda-
Ranze. amasTan, somxeTma aRiara, rom TurqeTSi aRar cxovrobda somxuri eTni-
kuri umciresoba. garda amisa, amave xelSekrulebaSi Caido muxli imis Sesaxeb,
rom naxWevanis mxareSi unda Seqmniliyo avtonomiuri Turquli saxelmwifo.
imave dRes erevanSi komunistebisa da daSnakebisagan Semdgarma axalma somx
55
rma mTavrobam somxeTi sabWoTa respublikad gamoacxada. ramdenime TveSi
komunistebma daSnakebi mTavrobis Semadgenlobidan gayares.
1921 wlis TebervalSi sabWoTa ruseTma saqarTvelo daipyro da marione-
tuli mTavroba Seqmna. amdenad, mTeli samxreT kavkasia kvlav ruseTis gavle-
nis qveS moeqca. 1922 wlis martSi Seiqmna amierkavkasiis sabWoTa federaciuli
socialisturi respublika, romelic aerTianebda saqarTvelos, somxeTsa da
azerbaijans. 1922 wlis 30 dekembers federacia sobWoTa kavSiris nawili gaxda.
1936 wels amierkavkasiis federacia daiSala da saqarTvelo, somxeTi da azer-
baijani, rogorc mokavSire respublikebi cal-calke Seiyvanes sabWoTa kavSirSi.
somxeTis pirveli respublikis politikaSi `dasavleTi teritoriebis~
SemoerTebis sakiTxi dominirebda da ara yarabaRisa. me-20 saukunis 80-iani
wlebis bolos ki, Seqmnil realobaTa gaTvaliswinebiT (erTis mxriv, TurqeTi
Zlieri saxelmwifo iyo, xolo meores mxriv, aRmosavleT TurqeTSi somxebi
ukve aRar cxovrobdnen), somex nacionalistebs aRarc ufiqriaT `ZirZveli
teritoriebis~ dabruneba. samagierod, yarabaRis SemoerTeba Seiqna somxeTis
inteleqtualuri elitis upirvelesi sazrunavi.
1980-iani wlebisTvis mTiani yarabaRis mTeli mosaxleobis 75%-ze meti
Sedgeboda eTnikuri somxebisgan. am niadagze, mTiani yarabaRis avtonomiuri
olqis azerbaijanidan gamoyofis sakiTxi araerTxel damdgara sabWoTa xeli-
suflebis winaSe (somxuri mxaris iniciativiT). am moZraobam gansakuTrebiT
aqtiuri saxe miiRo 1988 wlidan, mixeil gorbaCovis e.w. `sajaroobisa da
erTobebi somxeTisa da azerbaijanis sabWoTa socialisturi respublikebis
gardaqmnis~ epoqaSi. samwuxarod, amas mohyva mTeli rigi Setakebebi sumgaiTsa
da baqoSi, ris Sedegadac daaxloebiT 350 aTasi azerbaijanSi mcxovrebi
somexi iZulebuli oyo daetovebina qveynis teritoria da gadasaxlebuliyo
somxeTSi an ssrk-is romelime sxva respublikaSi.
somxeTis sabWoTa socialistur respublikasa da azerbaijanis sabWoTa soci-
alistur respublikas Soris gaCaRebuli konfliqti (mTiani yarabaRis avtono-
miuri olqis gamo) iyo pirveli da, im momentisTvis, erTaderTi SeiaraRebuli
konfliqti ssrk-Si (1988 wlidan konfliqti iRebs Ria xasiaTs). Tumca, urTi-
xelmZRvanelobebs Soris daZabuli iyo jer kidev konfliqtis dawyebamde.
56
konfliqtis safuZveli gaxda mTiani yarabaRis avtonomiuri olqis somxur-
enovani mosaxleobis survili, somxeTis sabWoTa socialistur respublikas-
Tan gaerTianebis Taobaze55. am moTxovnas kategoriulad SeewinaaRmdegnen
pularoba. 1990 wlis 15 ianvars sabWoTa kavSiris umaRle-
daSlis Semdgom ki (1991 wlis 9 dekemberi, beloveJis xelSekrulebis xelmo-
wera), 1991 wlis 10 dekembers mTian yarabaRSi adgilobrivma xelisuflebam
azerbaijanis ssr da sabWoTa kavSiris mTavroba. eTnikurma azerbaijanelebma
yarabaRisa da somxeTis datoveba daiwyes, xolo eTnikurma somxebma ki _ azer-
baijanis. 1989 wlis 1 dekembers somxeTis sabWoTa socialisturi respublikis
umaRlesma sabWom miiRo gadawyvetileba mTiani yarabaRis avtonomiuri olqis
somxeTTan mierTebis Sesaxeb. yovelive amas Sedegad mohyva ganuwyveteli miti-
ngebis morigi talRa, rogorc azerbaijanSi, ise mTian yarabaRsa da somxeTSi.
azerbaijanSi sul ufro izrdeboda saxalxo frontisa da misi lideris
abulfaz elCibeis po
sma sabWom SemoiRo sagangebo mdgomareoba mTian yarabaRSi da iranTan mosa-
zRvre raionebSi, xolo 19 ianvars sagangebo mdgomareoba gavrcelda baqozec.
20 ianvars q. baqoSi sabWoTa jarebi Sevidnen. somexTa da azerbaijanelTa eTni-
kurma antagonizmma TandaTanobiT imata mas Semdeg, rac 1991 wlis bolos, sabWoTa
kavSiris daSlis Semdgom, somxeTma da azerbaijanma damoukidebloba moipoves.
periodi 1988-dan 1991 wlamde SeiZleba Sefasdes, rogorc SedarebiT
mSvidobiani. rac Seexeba 1991 wels (am periodSi baqom gaauqma mTiani yarabaRis
avtonomiuri olqis statusi), konfliqti gadaizarda SeiaraRebuli dapirispi-
rebis stadiaSi. azerbaijanma da TurqeTma somxeTs blokada dauweses. Somxe-
Tis ekonomika paralizebul iqna.
azerbaijanis mier damoukideblobis gamocxadebis Semdgom (1991 wlis 30
agvisto), 1991 wlis seqtemberSi mTiani yarabaRis avtonomiuri olqis erov-
nulma krebam gamoacxada mTiani yarabaRis respublika ssrk-is (da ara azerbai-
janis) SemadgenlobaSi, azerbaijanisgan damoukideblad. sabWoTa kavSiris
Caatara referendumi, romlis drosac avtonomiuri olqis mosaxleobis umrav-
lesobam xma misca mTiani yarabaRis damoukideblobas. amave periodidan iwyeba
55 1988 wlis 12 ivliss mTiani yarabaRis avtonomiuri olqis saolqo sabWos sesiam miiRo gadawyvetileba, avtonomiuri olqis azerbaijanis ssr Semadgenlobidan gasvlisa da somxeTis sabWoTa socialistur respublikasTan mierTebis Sesaxeb.
57
farTomasStabiani samxedro moqmedebebi erTis mxriv azerbaijanis, xolo
meores mxriv mTiani yarabaRis, realurad ki somxeTis SeiaraRebul Zalebs
mdgomareobas).
Soris, rac gagrZelda 1994 wlamde56.
1992 wlis ivnisSi azerbaijanSi gamarTul saprezidento arCevnebSi, gamar-
jveba moipova azerbaijanis saxalxo frontis liderma abulfaz elCibeim,
romelic xelisuflebaSi panTurqistuli lozungebiT movida. mis mier ganxo-
rcielebuli politika miznad isaxavda azerbaijanis damoukideblobis ganmt-
kicebas, TurqeTis respublikasTan mWidro saxelmwifoTaSoriso urTierTo-
bebis damyarebas, ruseTisgan distancirebas da dsT-Si gawevrianebaze uaris
Tqmas, mTiani yarabaRis sakiTxis gadawyvetas (saWiroebis SemTxvevaSi Zalis
gamoyenebiT) da a.S.
1992 wels, mas Semdeg, rac samxreT kavkasiis respublikebi euTo-s wevrebi
gaxdnen, es organizacia aqtiurad CaerTo mTiani yarabaRis gamo gaCaRebuli
konfliqtis daregulirebis procesSi. 1994 wels somxeTma omSi gaimarjva da
kontroli moipova mTels samxreT-dasavleT azerbaijanze, mTiani yarabaRisa
da am anklavis somxeTTan damakavSirebeli teritoriis (laCinis derefnis)
CaTvliT57 (amiT wertili daesva mTiani yarabaRis anklavur
garda amisa, somxurma Zalebma moaxdines sxva azerbaijanuli teritoriebis
okupaciac (qelbajaris, fizulis, qubaiTis, jabrailis, zanelanis, agdamis
raionebi). saSuamavlo Zalisxmevebis Sedegad, 1994 wlis 4-5 maiss q. biSkekSi
gaimarTa (moskovis patronaJis qveS) azerbaijanis, somxeTisa da mTiani yaraba-
Ris parlamentebis xelmZRvanelTa Sexvedra, romelic miznad isaxavda cecx-
lis Sewyvetis Taobaze SeTanxmebis miRwevas. Sexvedraze miRebul iqna oqmi
(`biSkekis oqmi~) zavis Taobaze, romelic ZalaSi Sevida 1994 wlis 12 maisidan.
absoluturad identuri Sinaarsis dokuments moaweres xeli azerbaijanis Tav-
56
3500 somexi. rac Seexeba periods 1988-dan 1994 wlamde, arasruli monacemebiT orive mxridan
57 okupirebul teritoriebs (azerbaijanis mTeli teritoriis daaxloebiT 20%-s) dRemde som-xeTi akontrolebs. sisxlismRvrel da sastik omSi orive mxridan 30 000 kacze meti daiRupa. somxeTis mier okupirebuli miwebidan da Tavad somxeTidan erTi milioni azerbaijaneli gamo-devnes. daaxloebiT 230 000 somexi gamoaZeves azerbaijanilize Setevis dros somxebma 600-mde mSvidobiani azerba
mxolod 1992 wlis saomari moqmedebebis dros daiRupa daaxloebiT 4000 azerbaijaneli da
daiRupa daaxloebiT 30 aTasi adamiani.
dan. 1992 wels yarabaRis qalaq xoja-ijaneli daxoces, roca es ukanaskne-
lni qalaqidan gaqcevas lamobdnen (azerbaijani am xocva-Jletas xojalis genocids uwodebs).
58
dacvis ministrma, somxeTis Tavdacvis ministrma da mTiani yarabaRis Tavdacvi-
Ti armiis sardalma.
sami faqtoris damTxveva _ 1) eTnikuri dominireba; 2) avtonomiuri statusi
da 3) susti mezobeli _ aRmoCnda gadamwyveti somxeTisTvis, yarabaRis mierTe-
bis gegmis ganxorcielebisas. TavisTavad cxadia, rom somxebi ver gabedavdnen
yarabaRis mierTebis ideis xorcSesxmas, mezobeli azerbaijani Zlieri saxelm-
wifo rom yofiliyo. somxebi ver gaamarTlebdnen yarabaRis okupacias, mTian
yarabaRSi somxuri mosaxleoba eTnikuri dominanti rom ar yofiliyo. yaraba-
Reli somxebi ver SeZlebdnen damoukideblobis formalur gamocxadebas,
avtonomiuri olqis statusi rom ar hqonodaT. Camoyalibebuli struqturis
mqone avtonomiuri statusi saxelmwifoebrivi organizebis ufro maRali for-
mis (araRiarebuli respublikis) Seqmnis safuZveli gaxda. TiToeuli faqtori
cal-calkec mniSvnelovania. Tumca, maTma Tavmoyram kritikuli masa Seadgina.
da mainc, upirveles yovlisa, azerbaijanis saxelmwifoebrivi sisuste gaxda
yarabaRis omis eskalaciis da, metadre, am omSi somxeTis gamarjvebis mizezi.
oficialuri baqo aseve miuTiTebs rusi samxedroebis rolze (samxedro teqni-
kiTa da tyvia-wamliT daxmareba) somxeTis gamarjvebis saqmeSi.
samwuxaro faqtia, rom tragikuli movlenebi mTian yarabaRSi, xSir SemTxve-
vaSi, xorcieldeboda euTo-s minskis jgufis saSuamavlo saqmianobis fonze.
arada euTo-s minskis jgufi aris swored is organo, romelsac gaero-s uSiS-
roebis sabWom mianiWa sruli uflebamosileba, mieRo saWiro zomebi regionSi
mSvidobis, stabilurobisa da marTlwesrigis aRsadgenad. albaT swored am
mizezis gamo, azerbaijanul mxares eWvi Seaqvs am organizaciis efeqturobaSi
da miaCnia, rom euTo-s minskis jgufis TanaTavmjdomareebi (ruseTi, aSS, saf-
rangeTi) Tavdapirvelad cdilobdnen konfliqtis `gayinvas~ da ara misi sabo-
loo gadawyvetisTvis saWiro efeqturi nabijebis gadadgmas.
euTos minskis jgufis saqmianobis efeqturobas aSkarad uSlis xels is
garemoeba, rom euTo-s samSvidobo saqmianoba ar iTvaliswinebs iZulebis meqa-
nizms. garda amisa, konsensusis principze dafuZnebuli gadawyvetilebebis
miRebis arsebuli meqanizmi, aferxebs konkretuli qmediTi gadawyvetilebebis
miRebas yarabaRis konfliqtTan dakavSirebiT.
59
1993 wels euTo-s minskis jgufma mxareebs SesTavaza gaero-s uSiSroebis
sabWos №822 rezoluciis SesrulebisTvis saWiro `gadaudebeli zomebis gra-
fiki~. mcire Sesworebebis Semdeg am dokumentma miiRo e.w. `ganaxlebuli gra-
fikis~ saxe (iTvaliswinebda konfliqtis zonaSi sabrZolo moqmedebebis dau-
yovnebliv Sewyvetas, azerbaijanis okupirebuli teritoriebidan saokupacio
Zalebis gayvanas da a.S.), sadac mTiani yarabaRi pirvelad figurirebs, rogorc
mxare konfliqtSi. №874 rezoluciiT gaero-s uSiSroebis sabWom rekomendacia
rZelvadian perspeqtivaSi. is mxolod gacilebiT
misca konfliqtis mxareebs, SeesrulebinaT euTo-s mier SemuSavebuli `gadau-
debeli zomebis ganaxlebuli grafiki~. amiT gaero-m aseve aRiara mTiani
yarabaRi (euTo-s msgavsad), rogorc konfliqtis mxare. 1993 wlis 2-8 noembers
q. venaSi gamarTul minskis jgufis TaTbirze, `ganaxlebulma grafikma~ morigi
srulyofa ganicada, Tumca misi cxovrebaSi gatareba mainc ver moxerxda.
15 weliwadze metia, rac euTo-s minskis jgufi cdilobs mTiani yarabaRis
konfliqtis saboloo gadawyvetas, Tumca uSedegod. amis erT-erTi mizezi
aris is, rom konfliqtis gadasawyvetad minskis jgufis farglebSi gadadg-
muli TiTqmis yvela nabiji mimarTuli iyo `negatiuri mSvidobis~ misaRwevad:
konfliqtis zonaSi saomari moqmedebebis Sewyveta, Tavidan acileba da maTi
ganaxlebis ardaSveba. amgvari politika ZiriTadad emsaxureba arsebuli sta-
tus-kvos SenarCunebas. `negatiuri mSvidoba~ namdvilad ar aris sakmarisi
problemis mosagvareblad g
ufro msxvili politikuri procesis erT-erTi mniSvnelovani Semadgeneli
nawilia. ar unda dagvaviwydes, rom arsebobs kidev `pozitiuri mSvidoba~, rom-
lis miRwevac gacilebiT ufro rTulia. `pozitiuri mSvidobis~ qveS igulisx-
meba yvela im Sida Tu struqturuli mizezebis aRmofxvra, romelTac konf-
liqtis gamowveva SeuZliaT. unda aRiniSnos, rom, samwuxarod, euTo-s minskis
jgufi ar aRmoCnda mzad am rTuli misiis Sesasruleblad. nacvlad imisa, rom
mTeli Zalisxmeva miemarTaT konfliqtSi monawile mxareebs Soris winaaRmde-
gobaTa aRmosafxvrelad, minskis jgufis monawile saxelmwifoebi, xSir SemTx-
vevaSi, dakavebulni iyvnen erTmaneTSi urTierTobebis garkveveiT, regionSi
gavlenis mosapoveblad gaCaRebuli geopolitikuri konkurenciis farglebSi.
ruseTis, aSS-is, evrokavSirisa da nato-s strategiuli interesebis Sejaxebam,
60
aseve iransa da TurqeTs Soris regionuli winaaRmdegobebis arsebobam, xeli
Seuwyes iseTi rTuli da mravalaspeqtiani situaciis formirebas, sadac mTian
yarabaRTan dakavSirebuli molaparakebebi did geopolitikur CixSi aRmoCnda.
Seqmnil situaciaSi, Tu mxareebi sabolood mainc ver miaRweven `pozitiur
mSvidobas~, garkveuli periodis Semdeg, `negatiurma mSvidobam~ (mTian yaraba-
RSi arsebobs 1994 wlis Semdgom) SesaZloa kraxi ganicados, rac udaod
moaswavebs regionis morig destabilizacias.
somxur-azerbaijanul konfliqtTan dakavSirebiT euTo-s saSuamavlo misiis
araTanmimdevruloba mniSvnelovanwilad ganpirobebulia daregulirebis prin-
cipebis sistemurobisa da ZiriTadi saerTaSoriso-samarTlebrivi normebis
gansazRvris ararsebobiT. minskis jgufis diplomatebi yovelTvis amjobinebd-
nen TavianTi yuradRebis koncentrirebas konfliqtis daregulirebis politi-
kur principebze, vidre samarTlebrivze. gansakuTrebiT es exeba ruseTs, rome-
lic yovelTvis upiratesobas aniWebda problemis politikur da ara samaraT-
lebriv aspeqtebs. am SemTxvevaSi mniSvenloba eniWeba imas, rom somxeTi ruse-
Tis strategiuli mokavSirea samxreT kavkasiaSi. arada, mTiani yarabaRis konf-
liqts gaaCnia Tavisi samarTlebrivi aspeqtic. vfiqrobT, euTo-s minskis
jgufis TanaTavmjdomareebma cota meti yuradReba unda miaqcion mTiani yara-
baRis konfliqtis swored samarTlebriv Semadgenels, rac xels Seuwyobs mis
saboloo daregulirebas58.
situacias arTulebs is garemoeba, rom bolomde ar aris gansazRvruli
somxeTis roli am konfliqtSi. rig SemTxvevaSi oficialuri erevani acxadebs,
rom mTiani yarabaRis somxebi awarmoeben erovnul-ganmaTavisuflebel brZo-
las azerbaijanis respublikis winaaRmdeg (erTa TviTgamorkvevis principze
dayrdnobiT), xolo saomar moqmedebebSi monawileobda mxolod mTiani yaraba-
Ris TavdacviTi armia. am poziciis mixedviT gamodis, rom somxeTis respu-
blikas raime pirdapiri kavSiri xsenebul konfliqtTan ar gaaCnia da mxolod
iribad aris masSi CarTuli, rogorc dainteresebuli mxare. sxva SemTxvevaSi
ki, gansakuTrebiT qveynis Sida politikur cxovrebaSi, somxeTi aRiarebs Tavis
pirdapir monawileobas mTiani yarabaRis konfliqtSi. saerTaSoriso Taname-
58 2006 wlidan euTo-s minskis jgufis TanaTavmjdomared aSS-is mxridan dainiSna meTiu braiza, romelmac am Tanamdebobaze stiven mani Secvala.
61
gobrobac dRemde bolomde ver Camoyalibda imaze, Tu konfliqtis romel
tipTan aqvs saqme, zogjer gamoiyeneba termini mTiani yarabaRis konfliqti,
zogjer somxur-azerbaijanuli konfliqti, xSir SemTxvevebSi ki orive erTad
_ somxur-azerbaijanuli, mTiani yarabaRis konfliqti. pirveli SemTxveva (mTi-
ani yarabaRis konfliqti) gulisxmobs erTi saxelmwifos, am SemTxvevaSi azer-
baijanis Sida konfliqts (afxazeTisa da cxinvalis regionis konfliqtebis
analogiebis msgavsad), xolo meore SemTxveva (somxur-azerbaijanuli konf-
liqti) _ dapirispirebas or suverenul saxelmwifos Soris. saerTaSoriso-
samarTlebrivi TvalsazrisiT, dRemde ar aris mkafiod gansazRvruli, Tu ra
movlenasTan gvaqvs saqme (somxuri iredentizmis safuZvelze erTi suverenuli
saxelmwifos agresia meores winaaRmdeg, an separatizmis gamovlineba qveynis
ifikacia warmoadgens gadamw-
s
azerbaijanis mimarT somxeTis mier ganxorcielebuli qmedebebi unda Sefas-
SigniT, an eris brZola TviTgamorkvevisTvis). arada, mxolod konfliqtis
tipis zusti gansazRvris SemTxvevaSi aris SesaZlebeli misi daregulirebis
efeqturi meTodebis, instrumentebisa da formatis arCeva. garda amisa, konf-
liqtis tipis saerTaSoriso-samarTlebrivi kval
yvet faqtors mxareTa Soris kompromisebis optimaluri zRvaris gansazRvris
TvalsazrisiT. msgavsi saerTaSoriso-samarTlebrivi kvalifikaciis ararse-
boba, Tavis mxriv, manevrirebis farTo saSualebas aZlevs rogorc konf-
liqtSi CaTreul mxareebs, ise saerTaSoriso Suamavlebs, romelTac Tavisi
geopolitikuri interesebi aqvT regionSi. es ki mniSvnelovnad amcirebs mxa-
reTa Soris kompromisis miRwvevis albaTobas. samwuxarod, winamdebare wigni
formati ar iZleva imis saSualebas, rom detalurad iqnas ganxiluli mTian
yarabaRTan dakavSirebuli konfliqtis samarTlebrivi kvalifikaciis prob-
lemebi. Tumca, es sakmaod arsebiTi problemaa, romelic seriozul yurad-
Rebas saWiroebs. konfliqtis samarTlebriv kvalifikaciaze bevrad aris
damokidebuli misi gadawyvetis politikuri meqanizmi.
konfliqtis mTeli periodis manZilze, oficialuri baqo gamodioda im
poziciidan, rom somxeTma moaxdina azerbaijanis teritoriis nawilis okupa-
cia da dRemde agrZelebs agresiuli politikis gatarebas, rac safrTxes
uqmnis azerbaijanis erovnul usafrTxoebas. oficialuri baqo acxadebs, rom
62
des, rogorc agresiis aqti. magram, saqme isaa, rom baqo ver axerxebs oficia-
luri erevnis mxridan agresiis aqtis damtkicebas imis gamo, rom ar flobs
i armiis nawilebis yofnas da amtkiceben, rom konfliq-
erbaijanis teritoriul mTlianobas da sazRvrebis urRvevobas:
da azerbaijanis okupirebuli raionebidan saokupacio Zalebis upirobo gay-
os
a
sakmaris mtkicebulebebs. amis ramdenime mizezi arsebobs: azerbaijans ar gaaC-
nia dokumenturi monacemebi, rac daadasturebda mTian yarabaRSi somxeTis
respublikis regularuli armiis Seyvanis faqtebs 1992-93 wlebSi; azerbaijani
ver akontrolebs mTian yarabaRs da somxeTTan mosazRvre okupirebul teri-
toriebs; oficialuri erevani uaryofs somxeTis armiis mier azerbaijanis
teritoriebis okupaciis faqts; Tavad TviTgamocxadebuli mTiani yarabaRis
respublikis liderebic uaryofen maT mier kontrolirebad teritoriebze
somxeTis regularul
tSi monawileobda mxolod mTiani yarabaRis TavdacviTi armia.
miuxedavad azerbaijanuli mxaris araerTi gancxadebisa, rom somxeTis
mxridan agresiis aqti dadasturebulia gaero-s uSiSroebis sabWos oTxi
rezoluciiT, samarTlianoba moiTxovs aRiniSnos, rom gaero-s uSiSroebis
sabWos rezoluciebSi es ase mkafiod ar weria.
1993 wlis 30 aprilis № 822 rezolucia gamoxatavs SeSfoTebas somxeTis
respublikasa da azerbaijanis respublikas Soris urTierTobebis gauaresebis
gamo da axdens azerbaijanis kelbajaris raionSi adgilobrivi somxuri Zale-
bis SeWris faqtis konstatacias, Tumca araferia naTqvami somxeTis regula-
rul armiaze. amave rezoluciiT, uSiSroebis sabWo iTxovs kelbajarisa da
azerbaijanis sxva raionebidan saokupacio Zalebis dauyovnebliv gayvanas59.
1993 wlis 29 ivlisis №853 rezoluciaSi gaero-s uSiSroebis sabWo, adastu-
rebs ra az
gmobs agdamis raionisa da azerbaijanis respublikis sxva teritoriebis daka-
vebis faqts (Tumca, kvlav araferia naTqvami somxeTis regularul armiaze);
gmobs samoqalaqo pirebze Tavdasxmisa da dasaxlebuli punqtebis saartile-
rio dabombvis faqtebs; iTxovs samxedro moqmedebebis dauyovnebliv Sewyvetas
vanas; daJinebiT mouwodebs somxeTis respublikis mTavrobas gaagrZel
zegavlenis moxdena azerbaijanis mTiani yarabaRis regionis somxebze, raT
59 Резолюция Совета Безопасности ООН, № 822, Ситуация в отношени Нагорного Карабаха (от 30 апреля 1993 г.).
63
uzrunvelyofil iqnas №822 da №853 rezoluciebis debulebebis Sesruleba,
aseve euTo-s minskis jgufis winadadebebis miReba60.
1993 wlis 14 oqtombris №874 rezoluciaSi gaero-s uSiSroebis sabWo mou-
wodebs mxareebs, daiwyon euTo-s minskis jgufis `ganaxlebuli grafikiT~
gaTvaliswinebuli gadaudebeli zomebis ganxorcieleba, rac TavisTavad
gulisxmobs okupirebuli teritoriebis gaTavisuflebas da satransporto
komunikaciebis daubrkolebeli funqcionirebis uzrunvelyofas. amasTan, gamo-
iTqva SeSfoTeba azerbaijansa da somxeTis respublikebs Soris urTierTobe-
bSi daZabulobis SenarCunebis gamo, rac safrTxes uqmnis regionSi mSvidobasa
da usafrTxeobas61.
1993 wlis 12 noembers miRebul № 884 rezoluciaSi gaero gmobs sabrZolo
moqmedebebis ganaxlebas, gansakuTrebiT ki azerbaijanis zangelanis raionisa
da q. goradizas okupacias, aseve azerbaijanis mSvidobian mosaxleobaze
Tavdasxmas. Tumca, am SemTxvevaSic aqcenti keTdeba mTiani yarabaRis adgilob-
riv somxur Zalebze da ara somxeTis respublikis regularul armiaze62.
amdenad, rogorc zemoaRniSnuli rezoluciebidan Cans, gaero axdens mxo-
lod im faqtis konstatacias, rom azerbaijanuli teritoriebis okupacia moxda
adgilobrivi somxuri SeiaraRebuli formirebebis (da ara somxeTis respub-
likis regularuli armiis) mier, rac warmoadgens arsebiT moments konfliqtis
daregulirebis samarTlebrivi meqanizmebis gansazRvris TvalsazrisiT63. sakiT-
xis amgvar WrilSi ganxilva imTaviTve eWvis qveS ayenebs da sadaos xdis ofi-
cialuri erevnis mxridan SeiaraRebuli agresiis aqts suverenuli azerbaijanis
winaaRmdeg.
meores mxriv, rogorc erTxel ukve aRiniSna, oficialuri erevani ar uar-
yofs Tavis dainteresebas mTiani yarabaRis konfliqtis mimarT (es momenti
figurirebs gaero-s uSiSroebis sabWos oTxive rezoluciaSi), radgan saqme
exeba yarabaRis eTnikurad somxur mosaxleobas. rac Seexeba saerTaSoriso
Резолюция Совета Безопасности ООН №874, Ситуация в отношени Нагорного Карабаха (от 14 октября 1993 г.). 62 Резолюция Совета Безопасности ООН, № 884, Ситуация в отношени Нагорного Карабаха (от 12 ноября 1993 г.).
63 gaeros uSiSroebis sabWos rezoluciebSi ar aris dakonkretebuli Tu vin igulisxmeba `som--
mTiani yarabaRis TavdacviTi armiac).
60 Резолюция Совета Безопасности ООН, № 853, Ситуация в отношени Нагорного Карабаха (от 29 июля 1993 г.). 61
xuri SeiaraRebuli formirebebis~ qveS (am terminis qveS Tavisuflad SeiZleba igulisxmebodes rogorc somxeTis respublikis regularuli armia, ise
64
Tanamegobrobas, es ukanaskneli oficialuri erevnis amgvar pozicias, rig
SemTxvevaSi, gagebiT ekideba da aRiqvams, rogorc obieqturs.
yarabaRis konfliqti SeiZleba ganxilul iqnas, rogorc iredentizmis
tipuri magaliTi, anu rogorc teritoriuli davis specialuri tipi. msgavsi
tipis teritoriuli davebi sakmaod gavrcelebulia Tanamedrove msoflioSi.
ase magaliTad, iugoslaviis daSlis Semdgom, iredentizmi serbebisa da xorva-
tebis mxridan gamovlinda maT miswrafebaSi, mieerTebinaT mezobeli bosniis
teritoriis is nawili, sadac aRniSnuli eTnosebis warmomadgenlebi
cxovrobdnen. iredentizmis elementebi aseve SeiniSneboda albaneTSi, serbeTis
kuTvnili teritoriis _ kosovos mimarT, romelic umeteswilad albanelebiT
aris dasaxlebuli; pakistanSi _ jamusa da qaSmiris konfliqtebTan dakavSi-
. miuxedavad yvelafrisa, konfliqtis
rebiT. rac Seexeba iredentizms samxreT kavkasiaSi, amis magaliTebia `yarabaRi
da naxiCevani azerbaijanSi, javaxeTi saqarTveloSi, yarsi TurqeTSi _ esaa
arasruli CamonaTvali im saxelmwifoTa teritoriebis, sadac cxovrobdnen an
amJamad cxovroben somxuri erovnuli umciresobani da, romlebzec somxeTs
aqvs pretenziebi, rogorc e.w. `didi armeniis~ memkvidres~64.
yarabaRTan mimarTebaSi iredentizmze marTlac SeiZleba saubari, vinaidan
1989 wlis 1 dekembers somxeTis ssr-is umaRlesma sabWom oficialurad gamoa-
cxada mTiani yarabaRis teritoriis somxeTTan mierTebis Taobaze. Tumca, zus-
tad ori wlis Semdgom (1991 wlis dekemberSi) mTianma yarabaRma damoukideb-
lobis deklaracia miiRo. aqedan gamomdinareobs, rom sabWoTa kavSiris daS-
lis momentisTvis, mTiani yarabaRis konfliqtma ganicada erTgvari transfor-
macia da iredentistuli formidan miiRo secesionisturi forma. am perio-
didan moyolebuli dRemde, oficialur doneze, somxeTis respublika aRniS-
nul konfliqts ganixilavs, rogorc mTiani yarabaRis xalxis secesionistur
brZolas Tavisi TviTgamorkvevisTvis
istoriis, misi gamomwvevi mizezebis, aseve somxur sazogadoebebSi (rogorc
mTian yarabaRSi, ise somxeTis respublikaSi) arsebuli ganwyobebisa da, rac
yvelaze mTavaria, mTiani yarabaRis dRevandeli faqtobrivi mdgomareobis
64 Пашаева Гюльшен. Карабахский конфликт: есть ли выход из тупика? // ЦЕНТРАЛЬНАЯ АЗИЯ И КАВКАЗ. №5 (6), 1999, [http://www.ca-c.org/journal/cac06_1999/pashaeva.shtml].
65
siRrmiseul analizs Tu gavakeTebT, naTeli gaxdeba, rom somxur-azerbaija-
nul konfliqts gaaCnia aSkarad gamokveTili iredentistuli xasiaTi.
akavSirebul situacias ada-
iarusisgan: zeda, Sua
mimarTulia qvemoT _ sami mTavrobisken (Sua
qtorebis (zeda iarusis) zemoqmedebis qveS.
xareebs uZneldebaT calsaxad romelime
s gatareba, radgan bevr sakiTxSi swored am gareSe aqtorebze arian
avlenis qveS,
arc is
mTiani yarabaRis konfliqtze msjelobisas, aucilebelia im geopolitikuri
situaciis gaanalizeba, romelic samxreT kavkasiaSi Seiqmna. am konteqstSi,
amerikeli mkvlevari p. gobli mTian yarabaRTan d
rebs gadmobrunebul piramidas, romelic Sedgeba sami
da qveda [Goble, 1992]. 1) zeda iarusze ganlagebulia oTxi gareSe monawile _
TurqeTi, irani, ruseTi da dasavleTi (dasavleT evropa da aSS); 2) Sua iaru-
sze ganlagebulia sami mTavroba _ oficialuri baqo, oficialuri erevani da
stepanakerti; 3) qveda iarusze ganlagebulia ori eri _ somxebi da azerbaija-
nlebi, romelTa mxrebzec gadadis konfliqtis mTeli simZime.
zeda iarusis simZimis centri
iarusi), romlebic Taviseburad afaseben konfliqtur situacias da axorcie-
leben Sesabamis politikas gareSe a
iqidan gamomdinare, rom adgili aqvs interesTa seriozul sxvaobas gareSe
aqtorebs Soris, konfliqtis m
maTganze orientireba. konfliqtis mxareebs aseve ar ZaluZT damoukidebeli
politiki
damokidebulni. im SemTxvevaSi, Tu momavalSi samxreT kavkasiis regioni aRmoC-
ndeba romelime erTi gareSe aqtoris (aSS an ruseTi) sruli g
maSin ukve mosalodneli iqneba (axali ZalTa balansidan gamomdinare) konf-
liqtis gadawyvetisken mimarTuli Tanmdevi nabijebic. Tumca, meores mxriv,
aseT viTarebaSi SeiZleba adgili hqondes situaciis calmxrivad Sefasebas da
konfliqtis monawile erT-erTi mxaris interesebis srul ignorirebas.
aris gamoricxuli, rom dominantma gareSe monawilem Segnebuladac Seaferxos
konfliqtis daregulirebis procesi.
1994 wels miRweuli zavis Semdgom periodSi, warmodgenli iyo mTiani yara-
baRis konfliqtis potenciuri gadawyvetis ramdenime varianti (proeqti). Tumca,
manam sanam aRniSnul variantebs CamovTvliT, aucilebelia vicodeT, Tu raSi
mdgomareobs konfliqtSi monawile mxareebis oficialuri pozicia.
66
azerbaijanis respublikis pozicia SeiZleba gamoixatos Semdegi ZiriTadi
Tezisebis saxiT:
- azerbaijanis teritoriuli mTlianobis sakiTxi ganxilvas ar eqvemdebareba;
i, Tumca, Tu konkretulad ra igulisxmeba amaSi (kultu-
- somxebis mier okupirebuli azerbaijanuli teritoriebidan jarebis gayvana,
mTiani yarabaRis armiis ganiaraReba da daSla;
- mTian yarabaRze azerbaijanis iurisdiqciis aRdgena.
mxolod zemoaRniSnuli moTxovnebis dakmayofilebis Semdeg, azerbaijani
mzad iqneba daiwyos mTiani yarabaRis statusis ganxilva. oficialuri baqos
poziciaa, rom mTian yarabaRs unda hqondes Zalzed farTo avtonomia azerbai-
janis SemadgenlobaS
ruli avtonomia, administraciuli avtonomia, an avtonomiis raime sxva forma),
es jer ar konkretdeba.
araRiarebuli mTiani yarabaRis respublikis pozicia SeiZleba gamoixatos
Semdegi ZiriTadi Tezisebis saxiT:
- mTian yarabaRSi azerbaijanis iurisdiqciisa da Zveli demografiuli sta-
marT;
riidan (qelbajari, yubaTli, agdami,
gan stepanakerti
fnis SenarCuneba da amiT mTiani yarabaRis anklavuri mdgomare-
tus-kvos aRdgenis miuRebloba;
- azerbaijanTan mxolod horizontaluri (da ara vertikaluri) urTierTo-
bebi;
- somxeTis respublikasTan mierTebaze uaris Tqma unda ganxilul iqnas,
rogorc kompromisi da daTmoba azerbaijanuli mxaris mi
- azerbaijanis eqvsi okupirebuli terito
fizuli, jebraili da zangelani) jarebis gayvanaze uaris Tqma mTiani
yarabaRis statusis sakiTxis saboloo gadawyvetamde, rad
am teritoriebs ganixilavs, rogorc yarabaRis usafrTxoebis zonas;
- laCinis dere
obis gamoricxva.
rac Seexeba somxeTis respublikis pozicias, is principSi mTlianad emTx-
veva mTiani yarabaRis separatistuli xelisuflebis pozicias, Tumca aris
mciredi gansxvavebac. kerZod, somxeTi SesaZleblad miiCnevs azerbaijanis oku-
pirebuli teritoriebidan (laCinis derefnis garda) somxuri SenaerTebis
gayvanas im SemTxvevaSi, Tu azerbaijani aRiarebs yarabaReli somxebis
67
uflebas TviTgamorkvevaze da iarsebebs mTiani yarabaRis mosaxleobis usafr-
Txoebis myari garantiebi (maT Soris saerTaSoriso garantiebi _ gaeros,
euTos an Tundac dsT-is formatiT).
yarabaRis daregulirebasTan dakavSirebiT SemuSavebuli midgomebi SeiZleba
pirobiTad daiyos or jgufad. pirveli jgufi moicavs winadadebebs, romelTa
i yaraba-
safuZvelzec SemuSavda da dainteresebul mxareebs gadaecaT konfliqtis
daregulirebis oficialuri variantebi (`sapaketo varianti~, `etapobrivi vari-
anti~, `asocirebuli/saerTo saxelmwifos~ modeli). meore jgufi ZiriTadad
moicavs deklaraciuli xasiaTis winadadebebs, romelTa Semdgomi detalizi-
reba ar momxdara.
1996 wlis 7 marts q. venaSi euTo-s mudmiv sabWoze mosmenil iqna minskis
konferenciis TanaTavmjdomareebis informacia minskis procesis dinamikis
Sesaxeb65. sxdomaze dadebiTi Sefaseba miiRo minskis jgufis Suamavlebis mier
warmodgenilma mTiani yarabaRis konfliqtis daregulirebis `sapaketo varian-
tma~, romelic gulisxmobda Semdegs:
mTiani yarabaRis sajariso nawilebis gayvanas azerbaijanis dakavebuli
(okupirebuli) teritoriebidan laCinas garda (saxmeleTo derefani, rome-
lic somxeTs akavSirebs mTian yarabaRTan da amiT gamoricxavs mis anklavur
mdgomareobas), aseve azerbaijanis jarebis gayvanas mTiani yarabaRis zogi-
erTi teritoriidan (magaliTad, martakerTsis olqidan);
mTiani yarabaRis statusis gadawyvetas;
saerTaSoriso samSvidobo Zalebis ganlagebas azerbaijanul-somxuri urTie-
rTSexebis xazze, demilitarizebuli zonis CamoyalibebiT;
somxeTisa da mTiani yarabaRis blokadis moxsnas TurqeTisa da azerbaija-
nis mxridan;
devnilebis TavianT miwa-wyalze dabrunebas.
zemoxsenebuli SeTavazebis zogierTi aspeqti, kerZod jarebis gayvanisa da
mTiani yarabaRis statusis sakiTxebis erTdroulad (erTian paketSi) gadawy-
veta, misaRebi iyo stepanakertisTvis. magram, miuxedavad amisa, mTian
Ris separatistulma xelisuflebam uaryo problemis mogvarebis gegma, vina-
65 Дипломатический вестник, 1996, № 4. С. 70.
68
idan es varianti iTvaliswinebda konfliqtis gadawyvetas mTiani yarabaRis
avtonomiis safuZvelze azerbaijanis SemadgenlobaSi. aRniSnuli gegma aseve
daiwuna oficialurma baqom, romelic winaaRmdegia, rom okupirebuli terito-
riebis gaTavisuflebisa da mTiani yarabaRis statusis sakiTxebis gadawyveta
erTdroulad moxdes.
Seqmnil rTul viTarebaSi, euTo-s minskis jgufis Suamavlebis mier warmo-
dgenil iqna alternatiuli, e.w. `etapobrivi varianti~, romelic iTvaliswine-
bda konfliqtis daregulirebis `sapaketo variantSi~ asaxuli problemebis
etapobriv gadawyvetas (pirvel etapze yarabaRis armias unda daetovebina mis
mier kontrolirebadi teritoriebi; Semdgom amisa, unda momxdariyo iZulebiT
gadaadgilebul pirTa dabruneba; bolo etapze ki igegmeboda mTiani yarabaRis
statusis gansazRvra). es varianti aseve aRiarebda azerbaijanis teritoriul
mTlianobas da mxars uWerda azerbaijanis iurisdiqciis aRdgenas mTian yara-
baRze. baqo daeTanxma am proeqts, xolo mTiani yarabaRis TviTgamocxadebulma
respublikam kategoriulad uaryo igi. am situaciaSi Zalzed sainteresoa ofi-
cialuri erevnis pozicia. kerZod, somxeTis imdroindeli prezidenti levon
ter petrosiani daTanxmda (saerTaSoriso Tanamegobrobis aqtiuri zewolis
gamo) mieRo es `etapobrivi varianti~, rogorc safuZveli Semdgomi molaparake-
bebisTvis. movlenebis am mimarTulebiT ganviTarebis SemTxvevaSi, ter petrosi-
ani SesaZloa daTanxmebuliyo imaze, rom mTiani yarabaRis respublika de-iure
(de jure) darCeboda azerbaijanis SemadgenlobaSi, xolo de-faqto (de facto) _
damoukidebeli. levon ter petrosianis am kompromisma gamoiwvia ukiduresad
negatiuri reaqcia, rogorc Tavad somxeTSi, ise mTian yarabaRsa da sazRvarga-
reT mcxovreb somxur diasporaSi. somxeTSi daiwyo Sida politikuri krizisi.
SemdgomSi situacia imdenad garTulda, rom prezidenti levon ter petrosi-
daregulirebis es varianti iTvaliswinebda mTiani yarabaRis teritoriis nawi-
ani iZulebuli gaxda gadamdgariyo dakavebuli Tanamdebobidan.
1998 wels somxeTis prezidentad robert koCarianis arCevis Semdeg, oficia-
luri erevnis pozicia mkveTrad Seicvala _ somxeTis xelmZRvanelobam kate-
goriulad uaryo konfliqtis daregulirebis `etapobrivi varianti~.
amerikelma mkvlevarma p. goblim SeimuSava `teritoriuli gacvlis~ modeli.
69
lis gadacemas somxeTisTvis, xolo amis sanacvlod, somxeTis teritoriis im
nawilis azerbaijanisTvis gadacemas, romelic am ukanasknels daakavSirebda naxi-
CevanTan. Tumca, maleve gaacnobiera ra xsenebuli gegmis ararealuroba (somxeTi
esazRvreba irans da, aqedan gamomdinare, am teritorias somxeTisTvis gaaCnia
gansakuTrebuli geopolitikuri mniSvenloba), p. goblim masSi Seitana cvli-
lebebi. kerZod, man mxareebs SesTavaza satransporto derefani megrize gavliT
da iq samSvidobo Zalebis ganlageba. sabolood arc es varianti iqna miRebuli.
anu gaaCnia umaRlesi donis TviTmmarTveloba
molaparakebebis sagani, konfliqtis
mTiani yarabaRis sakiTxze molaparakebebSi aSS-is yofilma specialurma
warmomadgenelma jon mareskam SeimuSava (1994) `asocirebuli/saerTo saxelmwi-
fos~ modeli (puerto-rikos, marSalis kunZulebisa da mikroneziis federa-
luri Statebis magaliTze, romlebic asocirebulni arian aSS-Tan). am mode-
lis Tanaxmad, saxelmwifoebriobasTan asocirebuli mxare mTlianad axdens
Tavis Sida TviTgamorkvevas
sakuTari konstituciis safuZvelze, Tumca, garkveuli uflebamosileba (mxa-
reTa SeTanxmebis safuZvelze) rCeba im saxelmwifos prerogativaSi, romelTa-
nac myardeba es asocirebuli kavSiri. jon mareskas winadadeba Sedgeboda 8
elementisgan, romlebic iTvaliswinebdnen yarabaRis problemebis gadawyvetas.
yvelaze mTavar sakiTxs aq warmoadgenda mTiani yarabaRis statusi, romelic
pirobiTad moxseniebulia, rogorc `azerbaijanTan Tavisuflad asocirebuli
mTiani yarabaRis respublika~. es varianti ufro misaRebi iyo somxuri mxarisa-
Tvis, vinaidan masSi ar iyo mkafiod gansazRvruli mTiani yarabaRis upirobo
subordinacia oficialuri baqos mimarT. arsebobs mosazreba, rom, calkeuli
elementebis daxvewis SemTxvevaSi, am modelis romelime modificirebuli vari-
anti momavalSi SesaZloa gaxdes kidec
saboloo gadawyvetis konteqstSi.
amerikelma mkvlevarma rut lopidotma SeimuSava teritoriul-politikuri
avtonomiis Tavisi gansazRvreba, romlis mixedviTac `teritoriul-politikuri
avtonomia warmoadgens struqturas, romelic eniWeba qveynis mosaxleobis umrav-
lesobisgan gansxvavebul eTnikur jgufs, romelic Seadgens specifikuri regio-
nis umravlesobas~66. SemdgomSi avtori azustebs, Tu rogor unda moxdes ufle-
solutions to ethnic conflicts. Unites States Institute of Peace, 1997, P. 33. 66 Ruth Lapidoth. Autonomy – Flexible
70
bamosilebaTa gadanawileba centrsa da avtonomias Soris. kerZod, aseT SemTxve-
vaSi, mxolod usafrTxoebisa da saerTaSoriso urTierTobebis sakiTxebi rCeba
centris prerogativaSi. Tumca, centris Tanxmobis SemTxvevaSi, avtonomias SeuZ-
lia miuerTdes saerTaSoriso xelSekrulebebs an gaxdes saerTaSoriso organi-
zaciis wevri. miuxedavad yvelafrisa, somxuri mxare uaryofs mTiani yarabaRis
avtonomiis nebismier formas azerbaijanis SemadgenlobaSi, vinaidan stepanakerti
kategoriuli winaaRmdegia baqosTan vertikaluri urTierTobebis.
1998 wlis noemberSi euTo-s minskis jgufis specialurma warmomadgenlebma
SeimuSaves yarabaRis konfliqtis daregulirebis axali varianti. aRniSnuli
gegma eyrdnoboda konfederaciis princips da iTvaliswinebda mxolod hori-
zontalur urTierTobebs azerbaijanis respublikasa da mTian yarabaRs Soris.
nomikuri interesebiT aixsneba. Tumca, aSS-is gaZli-
process. molaparakebaTa axali formatis (somxeTisa da azerbaijanis prezi-
somxurma mxarem imTaviTve moiwona es varianti, magram, oficialurma baqom,
bunebrivia, uari Tqva masze.
ruseTi yvelanairi xerxebiT cdilobda, gaemyarebina Tavisi poziciebi samx-
reT kavkasiaSi. amis erT-erT dadasturebas warmoadgens, Tundac, 1997 wlis
agvistoSi ruseTsa da somxeTs Soris gaformebuli xelSekruleba `megobro-
bis, TanamSromlobisa da urTierTdaxmarebis Sesaxeb~67. moskovis mcdelobebis
miuxedavad, 1999 wlis gazafxulidan, mTiani yarabaRis konfliqtis dareguli-
rebis iniciativa (euTo-s minskis jgufis farglebSi) TandaTanobiT aSS-is
xelSi gadadis. es tendencia, pirvel rigSi, regionis mimarT aSS-is sul ufro
mzardi politikuri da eko
erebuli poziciis miuxedavad, somxeTis prezidentma robert koCarianma xazga-
smiT ganacxada, rom ruseTi kvlavindeburad iTamaSebs udides rols mTiani
yarabaRis konfliqtis daregulirebaSi.
mas Semdeg, rac somxeTis respublikaSi Seicvala umaRlesi xelmZRvaneloba,
axalma prezidentma robert qoCarianma daiwyo permanentuli Sexvedrebis gama-
rTva azerbaijanis prezidentTan heidar alievTan. realurad, konfliqtis dare-
gulirebis procesi amiT win ar wasula, Tumca, aRniSnulma Sexvedrebma erTi
Sedegi mainc gamoiRes _ mTiani yarabaRi, faqtiurad, gamoeTiSa molaparakebaTa
67 Независимая газета – 21.10.1997.
71
dentebis piradi Sexvedrebi) Tanaxmad, mTiani yarabaRi ukve aRar warmoadgens
molaparakebebis calke subieqts (yarabaRis usafrTxoebis garantad gvevli-
s warmomadgenlebi
neba somxeTis respublika), xolo mis TviTgamorkvevaze ki saubaric zedmetia.
erT-erTi yvelaze mTavari winaaRmdegoba mxareTa Soris poziciebSi aris
mTiani yarabaRis statusi. am sakiTxSi azerbaijanis pozicia dResac ucvlelia.
kerZod, azerbaijanuli mxaris azriT, unda ganxorcieldes mizanmimarTuli
zomebi somxeTsa da mTian yarabaRs Soris urTierTobebis diferenciaciis
TvalsazrisiT. somxeTma mkafiod unda gansazRvros Tavisi urTierToba mTian
yarabaRTan da daikavos sruliad neitraluri pozicia am saxelmwifoebrivi
warmonaqmnis mimarT im SemTxvevaSi, Tu mas surs, rom azerbaijanma mTiani
yarabaRi kvlavac ganixilos, rogorc konfliqtis mxare.
somexi politologebis sakmaod soliduri nawili Tvlis, rom molaparake-
baTa amJamindeli formati, sadac mTiani yarabaRi ar monawileobs rogorc
konfliqtis mxare, saSualebas aZlevs zesaxelmwifoebs kontrolis qveS
hyavdeT azerbaijanisa da somxeTis xelisuflebebi. uSualod mTiani yarabaRis
de-faqto xelisuflebasac araerTxel ganucxadebia, rom konfliqtis realuri
daregulireba SeuZlebelia stepanakertis aqtiuri monawileobis gareSe.
molaparakebebis procesSi stepanakertis xelaxali CarTva arc ise advili
saqmea. Tumca, saerTaSoriso Suamavlebi, maT Soris, ruseTi
ar gamoricxaven, rom raRac etapze mTiani yarabaRi SesaZloa kvlav miuerTdes
molaparakebaTa process.
2005 wlis dasawyisSi azerbaijanis moTxovniT euTom faqtebis momZiebeli
misia miavlina mTiani yarabaRis garSemo somxebis mier okupirebul azerbaija-
nis raionebSi. misias unda Seeswavla baqos mtkiceba imis Sesaxeb, rom erevani
okupirebul teritoriebze somxebis axaldasaxlebebs qmnis. faqtebis momZie-
belma misiam daadastura somxuri axaldasaxlebebis calkeuli SemTxvevebis
arseboba, ZiriTadad laCinis raionSi68, magram daaskvna: am axaldasaxlebaTa
Seqmnis procesi umetesad araorganizebul xasiaTs atarebs da calkeul adami-
anTa iniciativis Sedegia, zogierT SemTxvevaSi ki mTiani yarabaRis xelmZRvane-
68 okupaciamde am raionSi somxebi TiTqmis saerTod ar cxovrobdnen.
72
lobis CareviT xorcieldeba. faqtebis momZiebelma misiam gamoricxa somxeTis
respublikis xelZRvanelobis roli am axaldasaxlebaTa Seqmnis procesSi.
mTiani yarabaRis sakiTxSi euTos saparlamento asambleis specialurma war-
momadgenelma goran lenmarkerma vaSingtonSi gamarTul asambleis erT-erT
sxdomaze waradgina (2005) moxseneba, romelSic aRniSnulia, rom mTiani yarabaRis
konfliqti warsulis memkvidreobaa. lenmarkeris azriT, somxeTisa da azerba-
ijanis mxareebma axlave unda iTanamSromlon erTmaneTTan da ar daelodon
konfliqtis farTomasStabiani mowesrigebis rTuli da xangrZlivi procesis
dasrulebas. somxeTma da azerbaijanma es TanamSromloba unda ganaxorcielon
robert qoCarianma ki Tavis mxriv ganacxada, rom Tu samSvidobo procesi
evropis samezoblo politikis (ENP) farglebSi. imis gamo, rom somxeTsa da
azerbaijans yarabaRis istoriis sruliad gansxvavebuli versiebi aqvT, lenma-
rkeris azriT, unda Seiqmnas miukerZoebeli komiteti, romlis mizanic iqneba
WeSmaritebis dadgena da mxareTa Serigeba. Tavis moxsenebaSi, lenmarkerma yara-
baRisaTvis damoukideblobis miniWebis sakiTxisadmi mkveTrad negatiuri damo-
kidebuleba gamoxata, vinaidan yarabaRis damoukidebloba kavkasiis wvril-
wvril saxelmwifoebad danawevrebis precendents Seqmnis. lenmarkerma alan-
dis kunZulebis magaliTi moiyvana da dasZina, rom 48 wliani konfliqtis miu-
xedavad, alandeli Svedebi ver gamoeyvnen fineTs. amJamad, alands avtonomia
aqvs da fineTis SemadgenlobaSic mSvenivrad grZnobs Tavs.
2006 wlis 22 ivniss euTos minskis jgufis mier gaxmovanebuli yarabaRis
daregulirebis sabaziso principebis Tanaxmad, mTiani yarabaRis samarTlebrivi
statusis saboloo gansazRvrisTvis, momavalSi unda gaimarTos referendumi
an plebisciti, romlis konkretuli vadebic dakonkretebuli ar aris. refere-
ndumis formatsa da vadebze mxareebma calke konsultaciebi unda gamarTon.
2006 wlis oqtomberSi, saerTaSoriso Suamavlebma mxareebs warudgines konf-
liqtis daregulirebis sabaziso principebis e.w. modificirebuli varianti,
Tumca uSedegod. imave wlis dekemberSi azerbaijanis respublikis preziden-
tma ilham alievma ganacxada, rom Tu samSvidobo procesi dausruleblad
gagrZeldeboda, azerbaijani gamoeTiSeboda am process. somxeTis prezidentma
Sedegs ar gamoiRebda, somxeTi scnobda mTiani yarabaRis damoukideblobas.
73
2007 wlis 23 ianvars moskovSi Sedga azerbaijanisa da somxeTis sagareo
saqmeTa ministrebis Sexvedra, romelic mTlianad mieZRvna mTiani yarabaRis
konfliqtis mSvidobian daregulirebas69. rogorc presa iuwyeba, molaparake-
bebi konstruqciul xasiaTs atarebda da sakmaod farTo formatiT warimarTa.
elmar mamediarovisa da vardan oskanianis garda, masSi monawileobdnen euTo-
s minskis jgufis TanaTavmjdomareebi _ meTiu braiza (aSS), iuri merzliakovi
(ruseTi) da bernar fasie (safrangeTi), aseve ruseTis federaciis sagareo
saqmeTa ministri sergei lavrovi da misi moadgile grigori karasini. mxareebi
SeTanxmdnen, rom momavalSi ganaaxlebdnen konsultaciebs.
moskovSi gamarTul molaparakebebTan dakavSirebiT komentari gaakeTa ruse-
, Sexvedraze gan-
Tis sagareo saqmeTa saministros warmomadgenelma m. kamininma, romelmac aRni-
Sna, rom mxareebma Tavad unda moaxerxon konfliqtis daregulirebis ZiriTadi
principebis SeTanxmeba. am TvalsazrisiT, oficialuri moskovis pozicia praq-
tikulad ucvleli darCa, rac imas niSnavs, rom mTavari pasuxismgebloba yara-
baRis konfliqtis daregulirebis saboloo formulis SemuSavebaze Tavad
azerbaijanul da somxur mxareebs ekisrebaT. ruseTi ki Tavis mxriv mxars
dauWers problemis gadawyvetis mxolod im variants, romelic misaRebi iqneba
konfliqtSi monawile yvela mxarisaTvis (kompromisuli SeTanxmebis miRwevis
SemTxvevaSi, ruseTi mzad iqneba gamovides daregulirebis garantis rolSi).
2007 wlis 14 marts, e.w. `praRis procesis~ farglebSi, JenevaSi somxur-azer-
baijanuli molaparakebebis morigi raundi gaimarTa. miuxedavad imisa, rom
somxurma da azerbaijanulma mxareebma Tavi Seikaves molaparakebaTa Sedegebis
komentirebisgan, presaSi gavrcelebuli informaciis Tanaxmad
xilul iqna saerTaSoriso Suamavlebis mier SemuSavebuli dokumentis proeqti,
romelSic asaxuli iyo konfliqtis daregulirebis fuZemdebluri (sabaziso)
principebi. ruseTis warmomadgenlis i. merzliakovis gancxadebiT, xsenebuli
principebi gulisxmobdnen ori ZiriTadi sakiTxis gadawyvetas: 1) somxuri sam-
xedro SenaerTebis gayvana mTiani yarabaRis irgvliv dakavebuli (okupirebuli)
teritoriebidan; 2) mTiani yarabaRis araRiarebuli respublikis Sualeduri
69 2007 wlis zafxulSi `mTiani yarabaRis respublikaSi~ gaimarTa saprezidento arCevnebi, romelSic `respublikis~ prezidentma arkadi gukasianma monawileoba aRar miiRo. separati-stuli mTiani yarabaRis axali prezidenti gaxda bako saakiani.
74
(droebiTi) statusis gansazRvra im periodamde, sanam ar gaimarTeba referen-
dumi aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT. rusi diplomatis ganmartebiT, euTos
minskis jgufi aqtiurad muSaobs iseTi `Sualeduri~ statusis SemuSavebaze,
romelic SeinarCunebs ra regionSi amJamad arsebul de-faqto situacias, saSu-
aleb
bul
egulirebis saba-
as miscems mTian yarabaRs iqonios garkveuli kontaqtebi saerTaSoriso
organizaciebTan, risTvisac ar iqneba aucilebeli, rom igi warmoadgendes
saerTaSoriso samarTlis subieqts. rac Seexeba devnilebs, euTos minskis
jgufis TanaTavmjdomareebis gancxadebiT, maT dabrunebasTan dakavSirebuli
problemebi somxurma da azerbaijanulma mxareebma unda gadawyviton erTob-
livad, ormxrivi dialogis pirobebSi.
2007 wlis noemberSi euTos minskis jgufis TanaTavmjdomareebma, q. madri-
dSi gamarTuli euTos ministerialis farglebSi, azerbaijanisa da somxeTis
prezidentebs warudgines yarabaRis konfliqtis mSvidobiani daregulirebis
kidev ufro modificirebuli 15 sabaziso principi (e.w. `madridis principebi~).
miuxedavad imisa, rom xsenebul dokuments gamouCnda sakmaod bevri kritikosi
rogorc somxur, ise azerbaijanul sazogadoebebSi, minskis jgufis TanaTavm-
jdomareebs miaCniaT, rom “madridis principebi” samarTliani da dabalanse-
ia. euTos mier oficialurad gavrcelebul SetyobinebaSi aRniSnuli iyo,
rom molaparakebebis bolo sami wlis manZilze mxareebi mniSvnelovnad dauax-
lovdnen erTmaneTs da am etapze mxareTa poziciebSi SesaTanxmebeli darCa
mxolod ramdenime gansxvaveba. euTos minskis jgufis TanaTavmjdomareebis gan-
cxadebiT, sabaziso principebi, romlebic mxareebs madridSi gadaecaT miznad
isaxaven swored am darCenili gansxvavebebis daregulirebas.
miuxedavad imisa, rom `madridis principebi~, iseve rogorc `praRis pro-
cesis~ farglebSi miRebuli sxva dokumentebi ZiriTadad warmoadgens mxareTa
xedvebs, pozitiuri faqtia is, rom arsebobs konkretuli dokumenti, romelic
warmoadgens bazas molaparakebebisTvis. erT-erTi mTavari problema aris is,
rom TiToeuli mxare (somxuri da azerbaijanuli mxareebi) Tavisebur interp-
retacias aZlevs euTos Suamavlebis mier warmodgenil dar
ziso principebs. euTos minskis jgufis TanaTavmjdomareebis survilia, rom
azerbaijanis saprezidento arCevnebis Semdeg (2008 wlis 15 oqtomberi), konf-
75
liqt
madridis principebis~ (15
saba
Siri
is mSvidobian daregulirebaze molaparakebebi nulidan dasawyebi ar gax-
des. am etapze TanaTavmjdomareebis ZiriTad imedad rCeba, somxeTisa da azer-
baijanis prezidentebis mier erToblivi gancxadebis gakeTeba (an xelmowera)
molaparakebebis gagrZelebis mzadyofnis Taobaze.
molaparakebaTa procesis qvakuTxeds warmoadgens mTiani yarabaRis poli-
tikuri statusis sakiTxi. miuxedavad imisa, rom `
ziso principi) sajaro gamoqveyneba ar momxdara da maTi ganxilvac daxu-
rul formatSi mimdinareobs, masobrivi informaciis saSualebebSi gamoqveyne-
buli statiebisa da calkeuli politikosebisa da politologebis gamonaTq-
vamebis analizis Sedegad SegviZlia vivaraudoT, rom yarabaRis konfliqtis
daregulirebis sabaziso principebi moicaven Semdeg ZiriTad punqtebs: som-
xuri Zalebis mier mTiani yarabaRis irgvliv okupirebuli teritoriebis gaTavi-
sufleba, romlebic amJamad ganixileba rogorc yarabaRis usafrTxoebis zona
(jer saubaria mxolod 5 raionze); devnilebis dabruneba TavianT miwa-wyalze;
mTiani yarabaRis usafrTxoebisa da am anklavis somxeTis resublikasTan kav-
s uzrunvelyofis sakiTxi; sxva sakiTxebi. amis Semdeg, euTo gegmavs mola-
parakebebis warmoebas uSualod mTiani yrabaRis politikuri statusis sakiTxze.
mas Semdeg, rac oficialur baqosa da oficialur erevns Soris miRweuli
iqneba SeTanxmeba daregulirebis 15-ve sabaziso principTan dakavSirebiT, euTo
daiwyebs aqtiur muSaobas konfliqtis daregulirebis yovlismomcveli samSvi-
dobo xelSekrulebis proeqtze (mTiani yarabaRis politikuri statusis sakiT-
xic am 15 sabaziso principSi Sedis). ar aris gamoricxuli, rom samSvidobo
procesis am konkretul, daskvniT etapze, molaparakebebSi CaerTos Tavad
mTiani yarabaRis de-faqto xelisuflebac70. `madridis principebi~ warmoad-
genen konfliqtis daregulirebis sabaziso debulebebs, rac imas niSnavs rom
dokumentSi ar aris dakonkretebuli mTeli rigi mniSvneovani detalebisa,
rogoricaa magaliTad somxuri Zalebis mier okupirebuli teritoriebis
gaTavisuflebis grafiki, aseve Tu konkretulad ra pirobebis safuZvelze
unda moxdes devnilebis TavianT saxlebSi dabruneba da a.S. 70 rac Seexeba mTiani yarabaRis, rogorc calke mxaris CarTvas molaparakebaTa procesSi, euTos minskis jgufis TanaTavmjdomareebis gancxadebiT, es SesaZlebeli gaxdeba mas Semdeg, rac somxuri da azerbaijanuli mxareebi SeTanxmdebian konfliqtis daregulirebis ZiriTad sabaziso principebze.
76
2008 wlis 14 marts, gaeros generaluri asambleis 62-e sesiis farglebSi,
xmaTa umravlesobiT miRebul iqna rezolucia `mdgomareoba azerbaijanis oku-
pirebul teritoriebze~, sadac kidev erTxel dafiqsirda azerbaijanis teri-
toriuli mTlianobis xelSeuxeblobisa da okupirebuli raionebis gaTavisuf-
lebis aucilebloba71. oficialuri baqos mier es faqti Sefasda, rogorc
azerbaijanuli diplomatiis seriozuli warmateba.
2008 wlis 6 ivniss sankt-peterburgSi, dsT-is araformaluri samitis far-
glebSi, gaimarTa azerbaijanis prezidentis ilham alievisa da somxeTis axlad
arCeuli prezidentis serJ sargsianis pirispir Sexvedra. Sexvedras ori qveynis
sagareo politikuri uwyebebis xelmZRvanelebic eswrebodnen, romlebmac Jur-
isic aRniSna, rom arsebuli 14-15 sabaziso principidan azerbaijanuli da
somxuri mxareebi ver Tanxmdebian mxolod oTxze, Tumca am ukanasknelTa
nalistebs ganucxades, rom prezidentebis saubarma konstruqciul viTarebaSi
Caiara. sagareo saqmeTa ministrebma aseve aRniSnes, rom prezidentebi didxans
ar SeCerebulan `madridis winadadebebze~, vinaidan Sexvedra ZiriTadad gac-
nobiT xasiaTs atarebda. maTive TqmiT, am sabaziso principebTan dakavSirebiT
mxareebs gaaCniaT TavianTi midgomebi, romlebic damatebiT ganxilvebs saWiroebs.
2008 wlis 3 ivliss, ruseTis prezidenti d. medvedevi erTdRiani vizitiT
ewvia baqos, sadac man xeli moawera azerbaijanTan `strategiuli TanamSrom-
lobis deklaracias~ da daafiqsira ruseTis pozicia azerbaijanis teritori-
uli mTlianobis xelSeuxeblobasTan dakavSirebiT. prezident medvedevis
baqoSi vizitamde ramdenime dRiT adre, euTos minskis jgufis TanaTavmjdo-
marem ruseTis mxridan i. merzliakovma JurnalistebTan saubarSi ganacxada,
rom 2008 wlis 6 ivniss sankt-peterburgSi gamarTuli Sexvedris Semdgom,
azerbaijanisa da somxeTis prezidentebma TxovniT mimarTes saerTaSoriso
Suamavlebs, ganagrZon muSaoba e.w. `madridis principebis~ safuZvelze. misive
TqmiT, orive mxares gaaCnia garkveuli SeniSvnebi am sabaziso principebis
mimarT, ris gamoc amJamad xdeba maTi saboloo gadazusteba. merzliakovma
dakonkretebisgan rusma diplomatma Tavi Seikava. udavoa, rom am SeuTanxme-
beli principebidan yvelaze problematuri yarabaRis politikuri statusis
71 saqarTvelom mxari dauWira rezoluciis proeqts azerbaijanis sasargeblod.
77
sakiTxia. amav-
ebis araerTi mxareebi
Cv
swored es aris is umTavresi sakiTxi, razec saerTaSoriso Su
l Zalisxmevis miuxedavad, azerbaijanuli da somxuri
dRemde ver axerxeben saerTo enis gamonaxvas72. `Cveni midgomebi yarabaRis
daregulirebis sabaziso principebTan efuZneba euTos helsinkis aqtis aTi
principidan sams. es sami principia: teritoriuli mTlianoba; erebis Tanaswo-
roba da TviTgamorkvevis ufleba; da Zalis an ZaliT muqaris ar gamoyeneba~, _
aRniSna iuri merzliakovma. misive TqmiT, yovlismomcveli samSvidobo xelSek-
rulebis xelmowera axlo momavalSi naklebad mosalodnelia, Tumca Tu
mxareebi moaxerxebdnen `sabaziso principebze~ SeTanxmebas, es iqneboda useri-
ozulesi progresis maCvenebeli.
enis azriT, moklevadian an Tundac saSualovadian perspeqtivaSi, raime
qmediTi SeTanxmebis miRweva azerbaijanul da somxur mxareebs Soris Zalzed
rTuli iqneba, Tu ara SeuZlebelic. somxeTis yofili prezidenti r. qoCariani
xelisuflebaSi mas Semdeg movida, rac misi winamorbedis, prezident levon
ter-petrosianis mier `mowonebuli~ etapobrivi daregulirebis gegmas uzarma-
zari sazogadoebrivi mRelvareba mohyva. somxeTis dRevandel xelisufals
sarJ sarqisians, romelsac saprezidento savarZeli robert qoCarianisgan
ergo, mudmivad axseneben am garemoebas, ris gamoc mas kompromisebze wasvla
uWirs. gasaTvaliswinebelia is garemoebac, rom somxeTis dRevandeli opo-
zicia sarJ sarqisianis legitimurobas ar cnobs. amitomac, mTiani yarabaRis
sakiTxSi somxeTis mTavrobis mxridan mcire daTmobasac ki opozicia saxel-
mwifo Ralatad Seafasebs da farTo antisamTavrobo kampanias wamoiwyebs.
azerbaijanis dRevandeli xelisuflebac daaxloebiT imave wnexis qveSaa. arc
prezident ilham alievis legitimurobas cnobs azerbaijanis opoziciis gark-
veuli nawili. aqedan gamomdinare, farTo sazogadoebrivi konsensusis miRweva
misaReb da gonivrul kompromisebTan dakavSirebiT, metismetad gaZneldeba.
72 molaparakebebi mTiani yarabaRis sakiTxze ganaxlda 2004 wels (e.w. `praRis procesis~ fargle-bSi), magram SemdgomSi `CixSi~ aRmoCnda imis gamo, rom mxareebi ver SeTanxmdnen yarabaRis samar-
ens molaparakebebis sagans.
Tlebriv-politikur statusTan dakavSirebiT. 2006 wels saerTaSoriso Suamavlebma moamzades da mxareebs warudgines e.w. modificirebuli varianti mTiani yarabaRis konfliqtis dareguli-rebis ZiriTad principebTan dakavSirebiT, Tumca kvlav uSedegod. 2007 wlis noemberSi, madri-dSi, mxareebs gansaxilvelad gadaecaT konfliqtis daregulirebis modificirebuli 15 sabaziso principi (`madridis principebi~), rac amJamadac warmoadg
78
79
rT gadamwyvet kriteriums saimisod,
wvev mizezebze saubrisas, pir-
3.2. konfliqti cxinvalis regionSi (yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqi): istoria da Tanamedroveoba
konfliqts SeiZleba vuwodoT eTnikuri im SemTxvevaSi, Tu adamianebis
eTnikuri warmomavloba warmoadgens erT-e
raTa isini konfliqtis ama Tu im mxares mivakuTvnoT. Tumca, adamianebis ama
Tu im jgufisadmi mikuTvneba SeiZleba atarebdes rogorc aqtualur, ise hipo-
Tezur xasiaTs. is SeiZleba iyos, rogorc Tavad konfliqtSi monawile
pirebis Tavisufali da Segnebuli arCevani, ise gareSe Zalebis mier Tavsmoxve-
uli. amdenad, ufro gamarTlebulad migvaCnia saubari politikur konfliqtze
aSkarad gamokveTili eTnikuri SemadgeneliT anu eTnopolitikur konfliqtze.
3.2.1. qarTul-osuri dapirispirebis dinamika 1990-2003 wlebSi (`vardebis
revoluciamde~). qarTul-osuri dapirispireba warmoadgens eTnopolitikuri
konfliqtis tipiur magaliTs. konfliqtis gamom
vel rigSi mxedvelobaSia misaRebi is destruqciuli politika, romelsac
axorcielebda sabWoTa socialisturi respublikebis kavSiris (ssrk) umaRlesi
xelmZRvaneloba XX saukunis 80-iani wlebis meore naxevarsa da 90-iani wlebis
dasawyisSi. situaciis daZabvas aseve didad Seuwyo xeli imdroindeli poli-
tikuri liderebis sajaro gamosvlebma da, SemdgomSi, maT Soris warmoqmnilma
dapirispirebam73. mas Semdeg, rac yofil samxreT oseTis avtonomiur olqSi
sutuacia ukiduresad daiZaba da farTomasStabiani SeiaraRebuli dapirispire-
bis saxe miiRo, konfliqti ukve Seexo uSualod qarTveli da osi xalxebis
sasicocxlo interesebs. `samxreT oseTis~ politikurma konfliqtma faqtiurad
miiRo `qarTul-osuri~ konfliqtis saxe, romelsac eTno-nacionaluri xasiaTi
hqonda. miuxedavad yvelafrisa, imis gamo, rom konfliqtis Tavdapirvel pro-
vocirebaSi gacilebiT ufro didi `wvlili miuZRvoda~ moskovis imperiul
politikas, vidre qarTvel da os xalxebs Soris arsebul eTnosSoris winaaR-
mdegobebs, qarTul-osuri dapirispireba, vfiqrobT, politikuri konfliqti
ufroa, vidre eTnikuri (gansxvavebiT osur-inguSuri konfliqtisgan, sadac
73 dapirispirebis procesis erT-erT pirvel gamovlinebad iqca qarTul sazogadoebaSi
qSi.
mimdinare debatebi saqarTvelos konstituciaSi SesaZlo cvlilebebis Setanisa da enis sakanonmdeblo statusis Sesaxeb. aRniSnulma diskusiam paraleluri tendenciebi gamoiwvia imdroindeli saqarTvelos ssr avtonomiur warmonaqmnebSic _ afxazeTis avtonomiur respublikasa da samxreT oseTis avtonomiur ol
eTnikuri Semadgeneli warmoadgenda konfliqtis erT-erT mTavar ganmsazRv-
rel faqtors). yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis osuri mosaxleoba
yovelTvis iyo saqarTvelos socialuri, ekonomikuri, kulturuli da eTni-
kuri struqturis integrirebuli nawili.
konfliqtis monawile orive mxare yofili samxreT oseTis avtonomiuri
olqis teritorias Tavis istoriul miwa-wylad ganixilavs da masze sakuTari
xelisuflebis ganxorcielebas cdilobs. am TvalsazrisiT, qarTul-osuri
konfliqti arsebiTad teritoriisTvis brZolaa. Tumca, imis gaTvaliswinebiT,
rom qarTuli mxare osebis Sida qarTlSi cxovrebis uflebas ar uaryofs,
iseve rogorc `samxreT oseTis~ de-faqto xelisuflebac aRiarebs qarTvele-
bis iq cxovrebis kanonier uflebas, SeiZleba iTqvas, rom qarTvelebisa da
osebis davis ZiriTadi sagani yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis
teritoriis amJamindeli politikuri statusia.
eTnikuri osebis istoriuli samSoblo CrdiloeTi kavkasiaa (amJamindeli
CrdiloeT oseTis respublika _ alania), romelic samxreT kavkasiisgan buneb-
rivi sazRvriT – kavkasionis qediT aris gamoyofili. IX-XIII saukuneebSi ala-
nebs (qarTuli istoriuli wyaroebi maT imTaviTve ovsebis saxeliT ixseniebs)
CrdiloeT kavkasiaSi hqondaT Zlieri adrindeli feodaluri saxelmwifo,
romelsac mWidro politikuri, ekonomikuri da kulturuli urTierTobebi
hqonda upirveles yovlisa saqarTvelosTan, aseve kievis ruseTTan da bizan-
tiis imperiasTanac. amas emateboda mWidro naTesavuri kavSirebi da dinasti-
uri qorwinebebi74. Tumca, iyo usiamovno momentebic, rac savsebiT bunebrivia.
qarTuli istoriuli wyaroebi iuwyebian, rom osebi periodulad gadmodiodnen
kavkasionis qedze da Tavs esxmodnen mis samxreTiT mdebare qarTul soflebs.
TaTar-monRolTa da Temur lengis Semosevebma (XIII-XIV saukuneebi) bolo mou-
Res alanTa (osTa) saxelmwifos. XVII-XVIII saukuneebSi osebma TandaTan saqa-
rTvelos barSi Camosaxleba daiwyes, ZiriTadad maCablebis, qsnisa da aragvis
erisTavebis samflobeloebSi. amrigad, xangrZlivi procesis Sedegad, Sida qar-
74 giorgi I-s colad hyavda osTa mefis aldas qaliSvili; bagrat IV-s colad hyavda osTa mefis urdusis qaliSvili borena (qarTul wyaroebSi cnobilia, rogorc Sorena); giorgi III-is meuRle burduxani (Tamar mefis deda) aseve osTa mefis xudanis qaliSvili iyo; osi iyo Tavad Tamar mefis meuRle daviT soslanic.
80
Tlis CrdiloeT ganapira teritoriaze dasaxlda osi xalxis nawili. rac See-
xeba termins `samxreT oseTi~, igi xelovnurad iqna damkvidrebuli ruseTis mier.
1917 wlis ruseTis revoluciis Semdeg, rusi da qarTveli komunistebi, saqa-
rTveloSi xelisuflebis xelSi Cagdebis mizniT, Sida qarTlSi mcxovreb osebs
saqarTvelos menSevikuri mTavrobis winaaRmdeg aqezebdnen, rac 1920 wels aja-
nyebaSi gadaizarda da sabolood (saqa
rTvelos gasabWoebis Semdgom), 1922
qs hqonda Tavisi debuleba
aqtiurad ganixileboda idea, samxreT da CrdiloeT oseTis gaerTianebis
wlis 20 aprils, saqarTvelos sabWoTa respublikis teritoriaze avtonomiuri
olqis SeqmniT dasrulda. samxreT oseTis avtonomiuri olqi warmoadgenda
erovnul-teritoriul erTeuls, romelic Sedioda saqarTvelos ssr Semadgen-
lobaSi administraciuli avtonomiis uflebiT (am dromde samxreTel osebs
raime erovnul-teritoriuli erTeuli saerTod ar hqondaT, Tu ar CavTvliT
1842 wels Sida qarTlis CrdiloeT nawilSi ruseTis imperiis mier Seqmnil
`oseTis okrugs~)75. samxreT oseTis avtonomiur ol
(da ara konstitucia), romelsac amtkicebda saqarTvelos ssr-is centraluri
xelisufleba. saqarTvelos ssr konstituciis cvlilebaTa kvalobaze, samx-
reT oseTis es statusi SemdgomSi aRar Secvlila. saintereso istoriuli
faqtia, rom sabWoTa xelisuflebam e.w. samxreT oseTs erovnul-teritoriuli
avtonomiis statusi mianiWa ori wliT ufro adre, vidre osebis istoriul
samSoblos _ CrdiloeT oseTs. am ukanasknels mxolod 1924 wlis ivlisSi
mieniWa avtonomiuri olqis statusi ruseTis sabWoTa federaciuli respub-
likis SemadgenlobaSi (1936 wlidan CrdiloeT oseTi ukve respublikad gada-
keTda). 1925-1927 wlebSi sabWoTa xelisuflebis sxvadasxva doneebze erTxanoba
Taobaze. Tumca, saboloo jamSi, am ideis praqtikuli realizacia ar momx-
76dara .
75 afxazeTisa da aWarisgan gansxvavebiT, romelTa avtonomiurobac aRiarebuli iyo damoukidebeli saqarTvelos demokratiuli respublikis mier (1918-1921 ww), osebs imdroindel saqarTveloSi uyurebdnen, rogorc erovnul umciresobas konstituciurad garantirebuli uflebebiT, magram teritoriuli Tu sxva saxis avtonomiis uflebis gareSe. 1922 wlis saqarTvelos sabWoTa socia-listuri respublikis konstitucia ukve afiqsirebs samxreT oseTis avtonomiur olqs saqarTve-los SemadgenlobaSi. 76 1925 wels CrdiloeT oseTis sabWoebis yrilobam moiTxova samxreT oseTTan gaerTianeba. Sesa-mabisad, am gadawyvetilebas miesalma samxreT oseTis sabWoebis yriloba. am ukanasknelis gadaw-yvetilebaSi aRiniSna, rom msgavsi gaerTianeba unda momxdariyo saqarTvelos SemadgenlobaSi. imave wels am ideas miesalma saqarTvelos centraluri aRmasrulebeli komiteti. aRniSnuls
81
1979 wlis aRweriT, samxreT oseTis avtonomiur olqSi mudmivad cxovrobda
98 aTasi adamiani. aqedan, ZiriTad mosaxleobas Seadgendnen osebi (65 aTasi -
diloeT oseTis gaerTianeba,
eblad gamoeyenebina79. 1989 wlis oqtom-
66.4%). maTTan erTad, avtonomiur olqSi cxovrobdnen qarTvelebi (28 aTasi _
28.8%), rusebi (2 aTasi – 2.1%), somxebi (1 aTasi - 1%), sxva erovnebebi (2 aTasi _
1.7%). samxreT oseTis avtonomiuri olqis mosaxleobis xvedriTi wili saqarT-
velos mosaxleobaSi Seadgenda 1.9%-s77.
1989 wlis mosaxleobis aRweris mixedviT, saqarTveloSi sul iyo 165 aTasi
osi, romelTagan 60 aTasi swored samxreT oseTis avtonomiuri olqis teri-
toriaze cxovrobda. Tavad samxreT oseTis avtonomiuri olqis mTeli mosax-
leoba daaxloebiT 100 aTass Seadgenda, aqedan 66.2% iyvnen osebi, xolo 29% _
qarTvelebi78. am statistikis yvelaze saintereso mxare iyo is, rom samxreT
oseTis avtonomiuri olqis teritoriaze mcxovrebi ojaxebis TiTqmis naxevars
aRmoaCnda Sereuli qarTul-osuri warmomavloba.
1988 wlis noemberSi cxinvalSi Camoyalibda radikaluri moZraoba `adamon-
nixasi~, romelmac miznad daisaxa samxreT da Cr
ruseTis sabWoTa federaciuli respublikis SemadgenlobaSi (mogvianebiT, am
organizaciam miiRo deklaracia samxreT oseTis avtonomiuri olqis suvereni-
tetis Sesaxeb). 1989 wlis 15 agvistos gamoica saqarTvelos kompartiis centra-
luri komitetis, saqarTvelos ssr umaRlesi sabWos prezidiumis, saqarTve-
los ssr ministrTa sabWos dadgenileba qarTuli enis saxelmwifo programis
Sesaxeb. `adamon nixasi~ Seecada, raTa saqarTvelos xelisuflebis es nabiji
Tavisi Semdgomi qmedebebis gasamarTl
daeTanxma amierkavkasiis centraluri aRmasrulebeli komitetic. 1927 wlis 12-16 marts samxreT oseTis sabWoebis meSvide yrilobam kidev erTxel aRZra es sakiTxi. Tumca amis iqiT saqme aRar wasula. 77 saqarTvelos ssr // qarTuli sabWoTa enciklopedia, Tbilisi, 1981, gv. 336. 78 Ежегодник Большой Советской Энциклопедии, М., 1990, c. 119. 79 `adamon nixasis~ TaosnobiT, q. cxinvalSi gaimarTa mitingi, romlis sababi gaxda qarTuli enis saxelmwifo programis damtkiceba. Semdgom amisa, 1989 wlis 4 seqtembers saqarTvelos kom-
mier miRebul iqna dadgenileba osuri enis ganviTarebis saxelmwifo programis Taobaze. osuri partiis samxreT oseTis saolqo komitetisa da saxalxo deputatTa saolqo sabWos aRmaskomis
enis ganviTarebis saxelmwifo programis ZiriTadi pozicia iyo osuri enis konstituciuri sta-tusi: samxreT oseTis avtonomiur olqSi saxelmwifo enebad cxaddeboda osuri, qarTuli da
inistroSi unda daeSvaT osuri enisa da literaturis inspeqtorebis Statebi;
seqtemberi samxreT oseTis meoce mowvevis saxalxo aqarTvelos ssr moqmedi kons-
rusuli (rogorc erovnebaTSorisi urTierTobis ena sabWoTa kavSirSi). saqarTvelos ssr saxal-xo ganaTlebis samganxorcielebuli unda yofiliyo osuri enis swavleba qarTul skolebSi da qarTuli enisa _ osur skolebSi mexuTe klasidan. 1989 wlis 26 deputatTa saolqo sabWos meTerTmete sesiis gadawyvetilebiT, s
82
berSi, rodesac cxinvalSi osebis pirveli mitingebi gaimarTa, es gaxda sababi
imisa, rom qalaqSi Seiyvanes qarTuli miliciis gaZlierebuli razmebi.
qarTul-osurma dapirispirebam mwvave xasiaTi miiRo mas Semdeg, rac `ada-
mon-nixasis~ aqtiuri zemoqmedebis Sedegad, 1989 wlis 10 noembers samxreT ose-
Tis avtonomiuri olqis meoce mowvevis saxalxo deputatTa sabWom me-12 sagan-
gebo sesiaze miiRo gadawyvetileba, samxreT oseTis statusis amaRlebis Sesa-
xeb. am gadawyvetilebiT, samxreT oseTis avtonomiuri olqi unda gardaqmni-
liyo samxreT oseTis avtonomiur sabWoTa socialistur respublikad (saqar-
Tvelos ssr SemadgenlobaSi)80. garda amisa, sesiam miiRo gadawyvetileba, rom-
lis Tanaxmadac samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriaze saxelmwifo
enad cxaddeboda osuri ena, xolo qarTuli da rusuli enebis Tavisufali da
Tanasworuflebiani funqcionireba unda ganxorcielebuliyo ssr kavSiris
enobrivi politikis Tanaxmad. erTi kviris Semdeg (16 noemberi), saqarTvelos
ssr umaRlesma sabWom gaauqma samxreT oseTis avtonomiuri olqis saxalxo
deputatTa sabWos me-12 sesiis gadawyvetilebebi.
1989 wlis 18 noembers saqarTvelos ssr umaRlesma sabWom miiRo dadgeni-
leba, saqarTvelos damokratiul respublikasa da ruseTis socialistur
federaciul sabWoTa respublikas Soris 1920 wlis 7 maiss dadebuli xelSek-
rulebis darRvevis politikuri da samarTlebrivi Sefasebis Sesaxeb81. amas-
Tan, es sakiTxi saqarTvelos ssr umaRlesma sabWom daayena sabWoTa kavSiris
saxalxo deputatTa meore yrilobis winaSe, ramac sagrZnoblad daZaba urTie-
rTobebi Tbilissa da moskovs Soris.
1989 wlis 23 noembers, saqarTvelos erovnul-ganmaTavisuflebeli moZra-
obis liderebis TaosnobiT, daaxloebiT oci aTasamde mSvidobiani momitinge
Tbilisidan cxinvalis mimarTulebiT daiZra. Tumca, ssrk-is Sinaganma jarma
maT qalaqSi Sesvlis saSualeba ar misca. miuxedavad amisa, os boevikebTan
momxdari Setakebebis Sedagad, sisxli mainc daiRvara. iredentistuli ganwyo-
bebi, romlebic imJamad ukve arsebobda osur mosaxleobaSi mniSvnelovnad
tituciis 75-e muxls unda damateboda punqti: `samxreT oseTis avtonomiur olqSi saxelmwifo enaa osuri ena~. 80 1989 wlis 10 noembridan, Tbilissa da cxinvals Soris faqtiurad daiwyo e.w. `kanonTa omi~, romelic sakmaod didxans gagrZelda. 81 saqarTvelos ssr uzenaesi sabWos uwyebebi, 1989, #11, gv. 97.
83
uadvilebda kremls, moexdina Tavisi Sorsmimavali miznebis realizacia. 1990
wlis aprilSi ssrk-is umaRlesma sabWom specialuri kanonic ki miiRo, romelic
dgenileba
velos ssr konstituciebis farglebSi,
Sesaxeb. ufro metic, saxalxo deputatTa saolqo sabWom boikoti gamoucxada
iTvaliswinebda sabWoTa avtonomiebis uflebebis gazrdas. am nabijiT, moskovma
faqtiurad Seqmna saqarTvelosa da ssrk-is rig sxva respublikebSi mimdinare
eTnikuri dapirispirebis Semdgomi eskalaciis iuridiuli baza. ssr kavSiridan
mokavSire respublikis gasvlis wesis Sesaxeb axali kanonis miRebiT, sakavSiro
centrma sagrZnoblad Seuwyo xeli afxazeTsa da samxreT oseTSi arsebul sepa-
ratistul moZraobebs, gaeaqtiurebinaT brZola oficialuri Tbilisis winaaRmdeg.
1990 wlis 20 ivliss saqarTvelos ssr uzenaesma sabWom miiRo da
saqarTvelos saxelmwifo suverenitetis dacvis garantiebis Sesaxeb. Seiqmna
komisia saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis mizniT.
1990 wlis 20 seqtembers samxreT oseTis saxalxo deputatTa saolqo sabWom
me-14 sesiaze gamoacxada samxreT oseTis sabWoTa demokratiuli respublika
(saqarTvelosgan damoukideblad), miiRo deklaracia `samxreT oseTis sabWoTa
demokratiuli respublikis saxelmwifo suverenitetis Sesaxeb~ da TxovniT
mimarTa moskovs, eRiarebina is sabWoTa kavSiris damoukidebel subieqtad82.
amgvarad, samxreT oseTis saxalxo deputatTa sabWom, ar hqonda ra saTanado
kompetencia arc ssrk da arc saqarT
calmxrivad miiRo gadawyvetileba saqarTvelos Semadgenlobidan faqtobrivi
gasvlis Sesaxeb. miuxedavad imisa, rom saqarTvelos ssr uzenaesma sabWom
meore dResve (21 seqtemberi) baTilad gamoacxada osi deputatebis es gadawyve-
tileba, 1990 wlis 16 oqtombers mowveul iqna samxreT oseTis saxalxo depu-
tatTa saolqo sabWos me-15 sesia, romelmac kvlav ZalaSi datova Tavisi 20
seqtembris gadawyvetileba, airCia e.w. samxreT oseTis sabWoTa demokratiuli
respublikis aRmasrulebeli komiteti (komitetis Tavmjdomared dainiSna t.
kulumbekovi) da miiRo droebiTi debuleba samxreT oseTis sabWoTa demokra-
tiuli respublikis uzenaesi sabWosa da adgilobrivi sabWoebis arCevnebis
82 deklaraciaSi naTqvami iyo, rom osi xalxis Semdgomi ganviTarebis bunebrivi da aucile-beli pirobaa sruli damoukidebloba, rom samxreT oseTi cxaddeba saerTaSoriso samarTlisa da sakavSiro xelSekrulebis subieqtad da a.S. amave deklaraciis Tanaxmad, avtonomiuri olqi unda gardaqmniliyo samxreT oseTis sabWoTa demokratiul respublikad.
84
saqarTveloSi dagegmil pirvel mravalpartiul saparlamento arCevnebs (es
arCevnebi daniSnuli iyo 28 oqtombrisTvis)83.
1990 wlis 22 noembers saqarTvelos respublikis axlad arCeulma uzenaesma
sabWom zviad gamsaxurdias xelmZRvanelobiT gaauqma samxreT oseTis avtono-
miuri olqis saxalxo deputatTa sabWos dadgenileba avtonomiuri olqis e.w.
`samxreT oseTis sabWoTa demokratiul respublikad~ gardaqmnis Sesaxeb da,
aqedan gamomdinare, mis mier miRebuli yvela gadawyvetileba, maT Soris 1990
spublika ssrk-is damoukide-
qarTvelosTvis misi istoriuli, ganuyofeli nawili, rac aSkara
wlis dekemberSi arCevnebis daniSvnisa da Catarebis Sesaxeb, radganac isini
ewinaaRmdegebodnen saqarTvelos respublikis moqmed konstitucias.
zemoaRniSnulis miuxedavad, 28 noembers `samxreT oseTis sabWoTa demokra-
tiuli respublikis~ saxalxo deputatTa sabWos me-16 sesiam miiRo gadawyveti-
leba samxreT oseTis sabWoTa respublikis statusis Sesaxeb (samxreT oseTis
sabWoTa demokratiul respublikas gadaerqva saxeli da ewoda samxreT
oseTis sabWoTa respublika) da kvlav TxovniT mimarTa ssrk-is saxalxo depu-
tatTa yrilobas, ecno samxreT oseTis sabWoTa re
bel subieqtad. 1990 wlis 9 dekembers, oficialuri Tbilisis nebis sawinaaRm-
degod, osma separatistebma mainc Caatares `samxreT oseTis sabWoTa resp-
ublikis~ umaRlesi sabWos arCevnebi.
osi separatistebis xsenebuli ukanono qmedebebi warmoadgendnen aSkara
mcdelobas, moexdinaT samxreT oseTis avtonomiur olqSi saxelmwifo xeli-
suflebis uzurpacia, xeleyoT saqarTvelos teritoriuli mTlianoba, Camoe-
SorebinaT sa
winaaRmdegobaSi modioda ara marto saqarTvelos respublikis imdroindel
konstituciasTan, aramed TviT ssr kavSiris konstituciasTan, aseve saerTaSo-
riso samarTlis sayovelTaod aRiarebul normebTan. Seqmnil rTul viTare-
baSi, 1990 wlis 11 dekembers saqarTvelos uzenaesma sabWom miiRo kanoni, samx-
reT oseTis avtonomiuri olqis gauqmebis Sesaxeb (saqarTvelos respublikis
nebis moqalaqeebis umravlesobam uari Tqva am arCevnebSi monawileobaze. 1990 wlis noemberSi
dento arCevnebis Sedegad _ saqarTvelos prezidentad.
83 1990 wlis 28 oqtombers gaimara mravalpartiuli arCevnebi saqarTvelos ssr uzenaes sab-WoSi (parlamentSi), sadac gamarjveba moipova zviad gamsaxurdias saarCevno blokma `mrgvali magida _ Tavisufali saqarTvelo~. samxreT oseTis avtonomiuri olqis eTnikurad osi erov-
zviad gamsaxurdia arCeul iqna saqarTvelos uzenaesi sabWos Tavmjdomared, xolo 1991 wlis 26 maiss pirdapiri saprezi
85
konstituciis 104-e muxlis me-3 da me-11 punqtebis Sesabamisad). amave kanoniT,
saqarTvelos uzenaesma sabWom daadastura saqarTvelos xelisuflebis umaR-
lesi organoebis mier adre miRebuli gadawyvetilebebi, separatistuli Zale-
bis mier samxreT oseTis avtonomiuri olqis samxreT oseTis sabWoTa respub-
likad gardaqmnis arakonstituciurobis Sesaxeb. saqarTvelos uzenaesma sab-
Wom aseve ukanonod da iuridiuli Zalis armqoned gamoacxada separatistebis
mier 1990 wlis 9 dekembers Catarebuli arCevnebi da misi Sedegebi84.
unda aRiniSnos, rom saqarTvelos uzenaesi sabWos mier saqarTvelos saxel-
mwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis aqtis miRebamde (1991 wlis 9 aprili),
saqarTveloSi de-iure moqmedebda ssrk-is konstitucia. aseT pirobebSi, saqar-
Tvelos uzenaesi sabWos mier 1990 wlis 11 dekembers miRebuli dokumenti
cxinvals Soris dRiTidRe matulobda.
stabilizaciisaTvis, erToblivi moqmedebis SeTanxmebis Sedegad, mxareebma
aministro da saqarTve-
samxreT oseTis avtonomiuri olqis gauqmebis Sesaxeb, mTlianad Seesabameboda
saqarTvelos respublikis imdroindeli konstituciis (igulisxmeba 1978 wlis
redaqcia, 1990 wlis cvlilebebis gaTvaliswinebiT) samarTlebriv CarCoebs,
iseve, rogorc saerTaSoriso samarTlis normebs.
konfrontaciuli foni Tbilissa da
saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWos nebis sawinaaRmdegod, 1991 wlis 17
marts samxreTeli osebis didma nawilma monawileoba miiRo moskovis mier
daniSnul saerTo sakavSiro referendumSi da xma misca sabWoTa kavSiris
SenarCunebas. amasTan erTad, cxinvalis mkvidri osebis umravlesobam boikoti
gamoucxada 1991 wlis 31 martis saerTo qarTul referendums damoukideblo-
bis Sesaxeb.
1991 wlis 23 marts daba yazbegSi Sedga Sexvedra saqarTvelos respublikis
uzenaesi sabWos Tavmjdomares zviad gamsaxurdiasa da ruseTis sabWoTa fede-
raciuli socialisturi respublikis uzenaesi sabWos Tavmjdomares boris
elcins Soris. Sexvedris Sedegebis mixedviT xelmoweril erTobliv oqmSi
dafiqsirda: `yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis regionSi viTarebis
daTqves Semdegi: rsfs respublikis Sinagan saqmeTa s
los respublikis Sinagan saqmeTa saministro 10 aprilamde Seqmnian miliciis
84 1990 wlis 11 dekembris saqarTvelos respublikis kanoni samxreT oseTis avtonomiuri olqis gauqmebis Sesaxeb.
86
erTobliv razms, romelic ganaiaraRebs yofili samxreT oseTis avtonomiuri
olqis teritoriaze yvela ukanono formirebas~85. es dokumenti warmoadgens
sakmaod mniSvnelovan samarTlebriv aqts, vinaidan masSi aRiarebulia, rom
samxreT oseTis avtonomiuri olqi aRar arsebobs. 23 martis oqmiT, ruseTma,
praqtikulad, scno samxreT oseTis avtonomiuri olqis gauqmebis faqti86. im
xanad bevri eqspertis gakvirveba gamoiwvia zviad gamsaxurdias mimarT boris
elcinis amgvarma `daTmobam~. Tumca, Rrma analizis Sedegad cxadi xdeba, rom
es ase ar yofila. am nabijiT ruseTma, faqtiurad, provocireba gaukeTa gamsa-
xurdias osuri kampaniis garkveul etapze warmatebas. SemdgomSi ki, imave
elcinis ruseTma Zalisxmeva ar daiSura da xeli Seuwyo gamsaxurdias xeli-
suflebis samxedro ZaliT damxobas.
1991 wlis 9 aprils, 31 martis referendumis Sedegebze dayrdnobiT,
saqarTvelos uzenaesma sabWom miiRo `saqarTvelos damoukideblobis aRdgenis
aqti~. 1991 wlis 7 maiss saqarTvelos respublikis uzenaesma sabWom miiRo dad-
genileba, romlis Tanaxmadac iuridiuli Zalis armqoned CaiTvala `samxreT
oseTis~ deputatTa krebis Sedegebi.
1991 wlis 26 noembers a. CoCievis xelmZRvanelobiT Catarda e.w. `samxreT
oseTis respublikis~ umaRlesi sabWos sesia, romelzec ganixiles ruspubli-
kis saxelwodebis Secvlis, xelisuflebis organoebis struqturis, konstitu-
ciis miRebis, ruseTTan SeerTebis adre miRebuli gadawyvetilebebis dadastu-
rebis, sagangebo mdgomareobis SemoRebis, sayovelTao mobilizaciis gamocxa-
debis, gvardiis Seqmnisa da sxva sakiTxebi. amis sapasuxod, 1991 wlis 2 dekem-
bers saqarTvelos respublikis prezidentma zviad gamsaxurdiam gamosca brZa-
nebuleba `Sida qarTlSi Seqmnili mdgomareobis Sesaxeb~, romlis Tanaxmadac
baTilad da iuridiuli Zalis armqoned iqna gamocxadebuli e.w. samxreT ose-
Tis umaRlesi sabWos 1991 wlis 26 noembris gadawyvetilebebi. amasTan erTad,
ssrk-is saxelmwifo xelisuflebis Sesabamisi organoebis winaSe daisva saki-
85 gazeTi `saqarTvelos respublika~, # 58, 1991 wlis 27 marti. 86 ramodenime dReSi ruseTis federaciis saxalxo deputatebis yrilobam saqarTvelos xelisuflebas samxreT oseTis avtonomiis aRdgena sTxova. yriloba mimarTavda ssr kavSi-
nad. dokuments xels awerda ruseTis sabWoTa federaciuli socialisturi respub-ris umaRles sabWosac, mieRo zomebi “samxreT oseTis~ teritoriaze normaluri viTarebis aRsadgelikis uzenaesi sabWos Tavmjdomare boris elcinic.
87
Txi, samxreT oseTis yofili avtonomiuri olqis teritoriaze dislocire-
buli ssrk-is Sinagani jarebisa da sabWoTa armiis nawilebis saqarTvelos
respublikis teritoriidan dauyovneblivi gayvanis Sesaxeb. analogiuri pozi-
cia dafiqsirda saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWos 1991 wlis 3 dekem-
bris dadgenilebaSic. yovelive amas Tan erTvoda situaciis ukiduresi gamwva-
veba masobrivi informaciis sxvadasxva saSualebebSi. yvelaferi iqiTken midi-
oda, rom morigi SeiaraRebuli Setakebebi gardauvali iyo.
1992 wlis 3 ianvars `samxreT oseTis respublikis~ umaRlesma sabWom miiRo
dadgenileba saerTo-saxalxo kenWisyris (referendumi) Catarebis Taobaze.
referendumze, romelic 19 ianvrisTvis dainiSna, gatanili unda yofiliyo ori
kiTxva, kerZod: 1) Tanaxma xarT Tu ara, rom samxreT oseTis respublika iyos
damoukidebeli?, 2) eTanxmebiT Tu ara damoukidebeli samxreT oseTis ruseT-
Tan SeerTebas? aRsaniSnavia, rom `samxreT oseTis~ umaRlesma sabWom xsene-
buli dadgenileba miiRo swored im periodSi, rodesac q. TbilisSi aqtiuri
sabrZolo moqmedebebi mimdinareobda saqarTvelos kanonieri xelisuflebis
momxreebsa da SeiaraRebul opozicias Soris.
saqarTveloSi momxdari samxedro gadatrialebis Sedegad (1991-1992 wlebis
dekember-ianvari), prezidenti zviad gamsaxurdia iZulebuli gaxda daetovebina
qveynis teritoria87. xelisufleba xelSi aiRo samxedro sabWom ori kacis
xelmZRvanelobiT (Tengiz kitovani, jaba ioseliani)88. samxedro sabWom, xelis-
uflebaSi yofnis pirvelive dReebSi, daiTxova saqarTvelos uzenaesi sabWo,
mmarTvelobis adgilobrivi organoebi da ganaaxla samxedro moqmedebebi cxin-
valis regionSi. garda amisa, 1992 wlis TebervalSi samxedro sabWom gaauqma
saqarTvelos respublikis moqmedi konstitucia da aRadgina 1921 wlis konsti-
tuciis moqmedeba89, rac Cvenis azriT warmoadgenda Secdomas samarTlebrivi
TvalsazrisiT. yovelive amis gamo, saqarTveloSi moxda erTgvari samarTleb-
rivi wyveta, ramac kidev ufro gaaRrmava respublikaSi Seqmnili saxelmwifo-
winaaR
dekembridan da gagrZelda 1992 wlis 7 ianvramde. saqarTvelos pr
87 SeiaraRebuli amboxi saqarTvelos kanonieri xelisuflebis mdeg daiwyo 1991 wlis 20 ezidenti zviad gamsaxurdia
iZulebuli iyo daetovebina qveynis teritoria da somxeTis respublikaSi gadasuliyo. Semdgo-mSi man CeCneTis respublikas Seafara Tavi. 88 samxedro sabWos gadawyvetilebiT, premier-ministris movaleobis Sesruleba daevala Tengiz siguas.
992 wlis 21 Tebervlis deklaracia. 89 saqarTvelos respublikis samxedro sabWos 1
88
ebrivi kolafsi. mcire xnis Semdeg, samxedro sabWom mTeli Zalaufleba gada-
sca aseve aralegitimur organos _ saxelmwifo sabWos. saxelmwifo sabWos
saTaveSi Caudga saqarTvelos yofili centraluri komitetis pirveli mdivani
da sabWoTa kavSiris yofili sagareo saqmeTa ministri eduard SevardnaZe,
romelic mogvianebiT saqarTvelos parlamentis Tavmjdomare da amavdroulad
saxelmwifos meTauri, SemdgomSi ki qveynis prezidenti gaxda.
SevardnaZis xelisufleba Seecada garkveuli nabijebis gadadgmas cxin-
valis regionTan dakavSirebuli problemebis daregulirebis TvalsazrisiT.
Tumca, osurma mxarem uari ganacxada ewarmoebina molaparakebebi saqarTvelos
axal xelisuflebasTan manam, sanam ar moixsneboda cxinvalis regionis blo-
kada da qarTuli SeiaraRebuli formirebebi ar datovebdnen regionis teri-
torias. situacias arTulebda is garemoebac, rom 1992 wlis 19 ianvars
`samxreT oseTSi~ gamarTuli referendumis dros, osuri mosaxleobis 90%-ze
metma xma misca samxreT oseTis gamoyofas saqarTvelosgan da mis SeerTebas
e arafo-
ruseTis federaciasTan (cxinvalis regionis eTnikurad qarTulma mosaxle-
obam imTaviTve uari Tqva am referendumSi monawileobaze).
SeiaraRebuli konfliqti, romelic cxinvalis regionSi 17 wlis win daiwyo
(1991), Tavisi masStabiT da msxverplis odenobiT bevrad Camouvardeba rogorc
afxazeTis, ise mTiani yarabaRis konfliqtebs. sawyis etapze, dapirispirebuli
mxareebis subieqtebs warmoadgendnen, erTis mxriv osuri araformaluri Seia-
raRebuli dajgufebebi, xolo, meores mxriv _ qarTuli milicia, asev
rmaluri organizaciebi, romlebic konfliqtis zonaSi SeiaraRebul xalxs
agzavnidnen. imis gamo, rom sabrZolo moqmedebebSi ZiriTadad araprofe-
sionalebi monawileobdnen, xolo mZime teqnika da artileria mcire dozebiT
gamoiyeneboda, 1991-1992 wlebis konfliqti cxinvalis regionSi ar iyo iseTi
sisxlismRvreli, rogorc mTian yarabaRsa da afxazeTSi. arasruli monaceme-
biT, 1991-1992 wlebis qarTul-osuri dapirispirebis Sedegad daRupulTa
saerTo ricxvi aRemateba 1000-s, xolo 40 aTasze meti adamiani devnilis mdgo-
mareobaSi aRmoCnda (mTeli saqarTvelos masStabiT)90.
90 Гаджиев К.С. Геополитика Кавказа. М., 2001, С. 163.
89
1991 wels qarTvelebsa da osebs Soris dawyebuli sabrZolo moqmedebebi
grZeldeboda 1992 wlis manZilzec mciredi intervalebiT. 1992 wlis 21 maiss
CrdiloeT oseTis ass respublikis umaRlesma sabWom sagangebo sesiaze miiRo
s Tavmjdomares
lumbekovis xelmowerac92. amiT Seiqmna sakmaod paradoqsuli
dadgenileba, sadac qarTvelebis qmedeba Seafasa, rogorc osi xalxis geno-
cidi. 1992 wlis ivnisis dasawyisSi saqarTvelos samTavrobo jarebi q. cxin-
vals miuaxlovdnen da misi aReba ganizraxes. swored am periodSi ruseTis
xelmZRvaneloba ultimaturi gancxadebebiT gamovida, maT Soris, gaisma q. Tbi-
lisis dabombvis muqarac. qarTuli mxare iZulebuli gaxda uari eTqva cxin-
valSi Sesvlaze. Seiqmna imis realuri saSiSroeba, rom konfliqtSi CrdiloeT
kavkasiis sxva xalxebic CarTuliyvnen, rac udaod moaswavebda mTeli kavkasiis
destabilizacias. es safrTxe kidev ufro realuri gaxda mas Semdeg, rac
politikur asparezze kavkasiis mTiel xalxTa konfederacia (Seiqmna 1991
wlis 1-2 noembers) gamovida. yvela kontaqti Tbilissa da cxinvals Soris
gawyvetil iqna.
1992 wlis 10 ivniss daba yazbegSi saqarTvelos prezidents e. SevardnaZesa
da CrdiloeT oseTis avtonomiuri respublikis uzenaesi sabWo
a. galazovs Soris xeli moewera Sexvedris oqms. oqmSi ZiriTadad saubari iyo
cecxlis Sewyvetasa da damkvirvebelTa erToblivi oTxmxrivi jgufis Seqm-
naze91. am dokumentis mTavari mniSvneloba imaSia, rom, xangrZlivi sisxlisR-
vris Semdeg, pirvelad xdeba saqarTvelosa da CrdiloeT oseTis xelisufa-
lTa Sexvedra, aseve mkvidrdeba termini `qarTul-osuri konfliqti~.
1992 wlis 24 ivniss q. soWSi (dagomisis saprezidento rezidenciaSi) xeli
moewera `SeTanxmebas qarTul-osuri konfliqtis daregulirebis principebis
Sesaxeb~. soWis (dagomisis) SeTanxmeba gaformda or subieqts – saqarTvelosa
da ruseTis federacias – Soris. Tumca, uSualod dokumentze e. SevardnaZisa
a b. elcinis xelmoweris garda, aseve dafiqsirebulia CrdiloeT d oseTis
respublika-alaniisa da e.w. samxreT oseTis maSindeli liderebis a. galazo-
visa da T. ku
situacia, sadac erTi saxelmwifo (am SemTxvevaSi ruseTis federacia) warmod- 91 orive mxarisTvis misaRebi aRmoCnda, rom samSvidobo funqcia ekisraT avRaneTSi naomar qarT-veli da osi erovnebis moqalaqeebs. 92 SeTanxmeba daido sam calad (qarTul, rusul da osur enebze), amasTan, yvela teqsti Tanabari Zalisaa.
90
genili iyo erTdroulad ori subieqtiT (CrdiloeT oseTis respublikac xom
ruseTis federaciis Semadgeneli nawilia), rac ar jdeba arcerT saerTaSo-
Ssk-is sxdoma, sadac miRe-
arTuli
riso samarTlebriv normaSi.
soWis (dagomisis) SeTanxmebis ZiriTadi debulebebi mdgomareobda SemdegSi:
dapirispirebuli mxareebi iRebdnen valdebulebas SeewyvitaT cecxli da
gaeyvanaT TavianTi SeiaraRebuli formirebebi konfliqtis zonidan; ruseTis
federacia iRebda valdebulebas gaeyvana `samxreT oseTSi~ dislocirebuli
sainJinro-sanaRmo da savertmfreno polkebi; iqmneboda Sereuli sakontrolo
komisia (Ssk/JCC) – СКК (Смешанная контрольная комиссия) konfliqtSi CarTuli mxare-
ebis SemadgenlobiT, romlis ZiriTadi funqciac unda yofiliyo miRweuli
SeTanxmebebis Sesrulebis kontroli; mxareebi iRebdnen valdebulebas dauyov-
nebliv daewyoT molaparakebebi, regionis ekonomikuri reabilitaciisa da
ltolvilTa dabrunebisTvis saWiro pirobebis Seqmnis mizniT; ekonomikuri
blokadebisa da sanqciebis gamoyeneba cxaddeboda miuReblad. soWis dokumen-
tis Tanaxmad, konfliqtis zonaSi unda ganlagebuliyvnen Sereuli Zalebi
mSvidobis damyarebisa da marTlwesrigis SesanarCuneblad93.
1992 wlis 12 ivliss q. vladikavkazSi gaimarTa
bul iqna sakmaod mniSvnelovani gadawyvetilebebi, kerZod: damtkicda Sereuli
Zalebis debuleba; ganisazRvra konfliqtis zona da usafrTxoebis derefani94;
gadawyda, rom 14 ivlisidan konfliqtis zonaSi daiwyeboda Sereuli samSvi-
dobo Zalebis Tanmimdevruli ganlageba95. Sereuli samSvidobo Zalebi, Tavis
mxriv, Sedgeboda qarTuli, rusuli da osuri batalionebisgan (q
mxare faqtiurad marto aRmoCnda ori subieqtis pirispir)96. 12 ivlisis Sexve-
dras win uZRoda q. vladikavkazSi gamarTuli 4 ivlisis Sexvedra, sadac,
c
oseTis avtonomiuri olqis administraciuli sazRvris gayolebaze, sazRvris TiToeul mxares 7
Протокол заседания СКК, г. Владикавказ, 12 июля 1992 г. 96 momdevno periodSi moxda samSvidobo Zalebis saxelwodebisa da Semadgenlobis Semdgomi
eba Semoklda da Camoyalibda Semdegnairad:
ankuTvnili kvota ganisazRvra 500
93 1994 wlis 29 marts euTom moiwona 1992 wlis soWis (dagomisis) SeTanxmeba da am periodidan CaerTo oTxmxrivi Sereuli sakontrolo komisiis muSaobaSi, damkvirveblis statusiT. 94 konfliqtis zonad gamocxadda teritoria q. xinvalis centridan 15 km radiusiT. rac See-xeba usafrTxoebis derefans, aseTad ganisazRvra teritoria (14 km siganeSi) yofili samxreT
km-is manZiliT. 95
dakonkreteba. kerZod, Sereuli Zalebis saxelwodSereuli Zalebi mSvidobis SesanarCuneblad _ ССПМ “Смешанные силы по поддержанию мира”. aseve gadawyda, rom Sereuli Zalebis SemadgenlobaSi Sevidoda qarTuli, rusuli da Crdi-loeT osuri batalionebi, romelTagan TiToeulisTvis gsamxedro mosamsaxuris odenobiT.
91
Sereuli sakontrolo komisiis (Ssk) SeqmnasTan erTad, ganisazRvra misi Sema-
dgenloba da funqciebi97.
1993 wlis dasawyisSi xeli moewera urTierTgagebis memorandumebs euTos
misiasa da konfliqtis mxareebs Soris (23 ianvari; 1 marti). am periodidan
situacia cxinvalis regionSi kvlav iZabeba, xolo 1993 wlis 6 marts CrdiloeT
oseTis respublika-alaniam TviTneburad scno `samxreT oseTis respublika~98.
iqmneba STabeWdileba rom, rogorc ki euTo Seecada konfliqtis mogvarebis
procesi saerTaSoriso samarTalis farglebSi moeqcia, ruseTi, kerZod ki
CrdiloeT oseTi aSkara konfrontaciaze wavida. CrdiloeT oseTis am yovlad
ukanono nabijs saqarTvelos xelisuflebis mxridan raime seriozuli reaqcia
ar mohyolia, radgan es swored is periodia, rodesac afxazeTSi farTomasS-
tabiani sabrZolo moqmedebebi mimdinareobs. 1993 wlis seqtemberSi, q. soxumis
dacemis Semdeg, saqarTvelos xelisuflebis mTeli yuradReba afxazeTis saki-
Txze gadavida, ramac cxinvalis regionis problematika erTxanoba meore
planze gadawia. amave periodSi saqarTvelo wevriandeba dsT-Si (CIS/СНГ). kvlav
iwyeba saubari qarTul-osuri konfliqtis Sedegad dazaralebuli raionebis
aRdgenaze, erToblivi qarTul-rusuli ZalebiT.
1993 wlis 14 seqtembers xeli moewera SeTanxmebas saqarTvelosa da ruse-
Tis federaciis mTavrobebs Soris, qarTul-osuri konfliqtis zonis dazara-
lebul raionebSi ekonomikis aRdgenis Sesaxeb. saqarTvelom Tavis Tavze aiRo
xarjebis 2/3-is dafarvis valdebuleba. Tumca, rogorc SemdgomSi ganviTare-
buli movlenebidan gamoCnda, es SeTanxmeba mxolod qaRaldze darCa.
1994 wlis 31 oqtombers q. moskovSi gaimarTa saqarTvelos, ruseTis, Crdi-
loeT oseTisa da `samxreT oseTis~ warmomadgenlebis Sexvedra, euTo-s mona-
wileobiT. dRis wesrigis mTavar sakiTxs warmoadgenda konfliqtis dareguli-
rebis samSvidobo procesis ganviTareba99. Sexvedraze xelmoweril iqna `SeTan-
xmeba qarTul-osuri konfliqtis daregulirebis samSvidobo procesis Semd-
gomi ganviTarebisa da Sereuli sakontrolo komisiis (Ssk) Sesaxeb~. dokumen-
97 Протокол заседания СКК, г. Владикавказ, 4 июля 1992 г.
xadebuli respublikis aRiarebis ufleba,
98 nacvlad imisa, rom ganecxadebina am nabijis ukanonobis Sesaxeb da eTqva, rom CrdiloeT oseTs ar aqvs sxvis teritoriaze TviTgamocruseTis umaRlesma sabWom dagegma am sakiTxis ganxilva. 99 Дипломатический вестник, № 21-22, 1995, С. 52.
92
tSi aRniSnulia: `Ssk unda gardaiqmnas mudmivmoqmed meqanizmad, romelic geg-
mazomierad da koordinirebulad miiRebs monawileobas daregulirebis sxva-
dasxva aspeqtebis (politikuri, samxedro, ekonomikuri, humanitaruli da a.S.)
gadawyvetaSi~100. Sexvedraze aseve miRebul iqna debuleba Sereuli sakont-
maze miRebul iqna gadawyvetileba Sereuli sakontrolo komisiisa (СКК) da
rolo komisiis Sesaxeb. amasTan, calsaxad dafiqsirda, rom Ssk (СКК) Sedgeba
oTxi mxarisgan (igulisxmeba qarTuli, rusuli, CrdiloeT osuri da samxreT
osuri mxareebi), romlebic monawileoben konfliqtis daregulirebasa da misi
Sedegebis likvidaciaSi. aRniSnuli samarTlebrivi meqanizmi sakmaod arasaxar-
bielo mdgomareobaSi ayenebda qarTul mxares (sadao sakiTxebis warmoqmnisas
mas erTdroulad sami subieqti upirispirdeboda). Ssk-is kompetenciaSi aseve
Sedioda Sereuli samSvidobo Zalebis (ССПМ) saqmianobis koordinacia. rac
Seexeba Ssk-is dafinansebas, es ukanaskneli xorcieldeboda mxareTa Tanabari
wilobrivi Senatanebis safuZvelze. amdenad, 1994 wlidan moyolebuli 2008
wlis agvistomde Ssk, romelic Sedgeboda oTxi mxarisgan, faqtiurad warmo-
adgenda erTaderT meqanizms, qarTul-osuri konfliqtis mSvidobiani daregu-
lirebis konteqstSi. aRniSnuli garemoeba xels aZlevda ruseTis federacias,
romelic faqtiurad gvevlineboda, rogorc monopolisti samSvidobo pro-
cesSi. swored am mizezis gamo, oficialuri moskovi yvela doneze afiqsire-
bda Tavis pozicias imasTan dakavSirebiT, rom Tbilissa da cxinvals Soris
nebismieri sakiTxis ganxilva da gadawyveta unda momxdariyo mxolod Ssk-is
farglebSi. erTaderT pozitiur faqtorad am TvalsazrisiT SeiZleba miviC-
nioT is, rom saqarTveloSi euTo-s misias ufleba eZleoda monawileoba mieRo
Ssk-is sxdomebis muSaobaSi (damkvirveblis statusiT).
1994 wlis 6 dekembers moskovSi gaimarTa Ssk-is morigi sxdoma, sadac
konfliqtis zonaSi SedarebiTi stabilurobis garantad miCneul iqna samSvi-
dobo Zalebis rusuli batalioni101. garda amisa, gadawyda, rom konfliqtis
zonaSi dislocirebuli Sereuli samSvidobo Zalebis sardali dainiSneboda
Ssk-is mier, ruseTis federaciis Tavdacvis saministros wardginebiT. Sxdo-
100 Соглашение о дальнейшем развитии процесса мирного урегулирования грузино-осетинского конфликта и о
сетинского конфликта о Смешанной контрольной комиссии, г. Москва – 31.10.94. 101 Решение Смешанной Контрольной Комиссии по урегулированию грузино-оСмешанных силах по поддержанию мира, г. Москва – 06.12.1994.
93
Sereuli samSvidobo Zalebis Sesaxeb (ССПМ), aseve masTan TandarTuli debu-
leba qarTul-osuri konfliqtis zonaSi situaciis normalizebisTvis gankuT-
vnili samxedro kontigentebisa da samxedro damkvirvebelTa jgufebis
saqmianobis ZiriTadi principebis Sesaxeb.
1995 wlis 24 agvistos saqarTvelos parlamentma miiRo saqarTvelos axali
konstitucia, romlis Tanaxmadac `saqarTvelo aris damoukidebeli, erTiani
da ganuyofeli saxelmwifo, rac dadasturebulia 1991 wlis 31 martis qveynis
loes droSi moamzadon winadadebebi Semdeg
mTel teritoriaze, maT Soris afxazeTis assr-Si da yofil samxreT oseTis
avtonomiur olqSi Catarebuli referendumebiT da 1991 wlis 9 aprilis saqar-
Tvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis aqtiT~102. konstituci-
aSi aRniSnulia, rom saqarTvelos saxelmwifos teritoria gansazRvrulia
1991 wlis 21 dekembris mdgomareobiT103. saqarTvelos ZiriTad kanonSi saer-
Tod ar aris saubari yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriis
statusze (konstituciaSi naxsenebia mxolod ori avtonomia: afxazeTi da
aWara). Tumca, konstituciis me-2 muxlis mesame punqti iuwyeba, rom `saqarTve-
los teritoriuli saxelmwifoebrivi mowyoba ganisazRvreba konstituciuri
kanoniT uflebamosilebaTa gamijvnis principis safuZvelze qveynis mTel
teritoriaze saqarTvelos iurisdiqciis srulad aRdgenis Semdeg~104. rogorc
Cans, im periodSi qarTveli parlamentarebis varaudiT, saqarTvelos iurisdiq-
ciis aRdgena qveynis mTel teritoriaze arc Tu ise Soreuli perspeqtiva iyo.
1995 wlis 30 oqtombers q. vladikavkazSi gaimarTa Sexvedra (qarTuli da
`samxreT osur~ mxareebs Soris, ruseTis, CrdiloeT oseTisa da euTo-s warmo-
madgenlebis monawileobiT), romelmac faqtiurad safuZveli Cauyara qarTul-
osuri konfliqtis srulmasStabiani daregulirebis Taobaze mudmivi molapa-
rakebebis process. 30 oqtombris Sexvedris oqmSi weria, rom `mxareTa saeqs-
perto jgufebs daevalaT uax
sakiTxebze: usafrTxoebis RonisZiebebi da garantiebi; mxareebs Soris ndobis
aRdgena da ganmtkiceba; ekonomikuri da sameurneo kavSirebis aRdgena; samxreT
102 saqarTvelos konstitucia (1995 wlis 24 agvisto), Tavi 1, muxli 1. 103 saqarTvelos konstitucia (1995 wlis 24 agvisto), Tavi 1, muxli 2. 104 saqarTvelos konstitucia (1995 wlis 24 agvisto), Tavi 1, muxli 2.
94
oseTis statusi105; mxareTa Soris srulmasStabiani mowesrigebis sxva proble-
mebi~. aRniSnuli oqmi, romelsac xeli moaweres, rogorc saqarTvelosa da
ruseTis, ise CrdiloeT oseTisa da `samxreT oseTis~ warmomadgenlebmac, war-
moadgenda sakmaod mniSvnelovan dokuments im TvalsazrisiT, rom masSi cal-
saxad iyo dafiqsirebuli samxreT oseTis politikuri statusis gansazRvris
aucilebloba106. Tumca, samwuxarod, saqme amis iqiT aRar wasula da, realu-
rad, mxareebis mier aRebuli valdebulebebis Sesruleba ar momxdara.
vladikavkazis Sexvedris erTgvari gagrZeleba iyo 1996 wlis 16 maisis mos-
s gamoye-
samoqalaqo mosaxleobis winaaRmdeg; dadebiTad iqna Sefasebuli samarTaldam-
cavi organoebis regularuli Sexvedrebis praqtika; mxareebma mizanSewonilad
miiCnies muSaobis gaaqtiureba Ssk-is farglebSi; konfliqtis srulmasStabiani
lelurad, unda momxdariyo konfliqtis zonis
kovis Sexvedra, romlis drosac saqarTvelos, ruseTis, CrdiloeT oseTis,
`samxreT oseTisa~ da euTo-s warmomadgenlebis mier xelmoweril da parafi-
rebul iqna `memorandumi qarTul-osur konfliqtSi usafrTxoebis uzrunvel-
yofisa da mxareTa Soris urTierTndobis gamyarebis Sesaxeb~. 16 maisis
moskovis memorandumis ZiriTadi muxlebi mdgomareobda SemdegSi: mxareebi
iRebdnen valdebulebas ar gamoeyenaT Zala da ar moexdinaT Zali
nebis muqara, mieRoT zomebi nebismieri marTlsawinaaRmdego qmedebisa da
eTnikuri principiT adamianTa uflebebis Selaxvis aRsakveTad, ganexorciele-
binaT realuri RonisZiebebi ltolvilTa da iZulebiT gadaadgilebul pirTa
problemis Rirseuli gadawyvetisTvis; mxareebi SeTanxmden ar ganexorcie-
lebinaT sisxlis samarTlebrivi devna im pirTa mimarT, romlebic marTalia
monawileobdnen sabrZolo operaciebSi, magram ar CaudeniaT danaSauli
politikuri daregulirebis para
TandaTanobiTi demilitarizacia; ruseTi dasaxelda, rogorc arsebuli SeTan-
xmebebis Sesrulebis garanti.
1996 wlis moskovis memorandumi metwilad imeorebda 1992 wlis 24 ivnisis
soWis (dagomisis) SeTanxmebisa da 1995 wlis 30 oqtombris vladikavkazis oqmis
debulebebs da axdenda garkveuli ganzraxvebis deklarirebas. dokumentSi 105 am punqtTan dakavSirebiT, samxreT osuri mxaris pozicia iyo, rom frazis `samxreT oseTis statusi~ nacvlad oqmSi Caweriliyo aseTi formulireba: `samxreT oseTis problemis mowesrige-is saxelmwifoebriv-samarTlebrivi aspeqtebi~. 106 saqarTvelos mxridan oqms xeli moawera sagareo saqmeTa ministrma irakli menaRariSvilma.
95
saerTod araferia naTqvami imaze, Tu konkretulad rogor unda momxdariyo
konfliqtis srulmasStabiani politikuri daregulireba. memorandumis pream-
gneTis bazroba).
bulaSi saubaria, rogorc saxelmwfoTa teritoriul mTlianobaze, ise erTa
TviTgamorkvevis uflebaze. amasTan, saerTod aRar aris naxsenebi `samxreT
oseTis~ statusis sakiTxi107. dokumenti xelmoweril iqna qarTuli da samxreT
osuri mxareebis mier (rogorc konfliqtis ori mxare), aseve ruseTis federa-
ciis, CrdiloeT oseTis respublika-alaniisa da euTo-s warmomadgenlebis
mier (rogorc Suamavlebi)108.
1996 wlis 9 noembers CrdiloeT oseTsa da `samxreT oseTs~ Soris xeli
moewera SeTanxmebas, socialur-ekonomikuri, samecniero-teqnikuri da kultu-
ruli TanamSromlobis Sesaxeb. am dokumentiT, faqtiurad, gza gaexsna saqar-
TveloSi kontrabanduli tvirTebis Semotanas. SeTanxmebaSi mxareebi calsa-
xad acxadeben, rom eqspluatacias gauweven rokis gvirabs (SeTanxmebis xelmo-
weridan arc Tu ise didi xnis Semdeg amoqmedda er
1997 wlis 4-5 marts moskovSi gaimarTa konfliqtis monawile da Suamavali
mxareebis warmomadgeneli delegaciebis Sexvedra109. Sexvedris safuZvelze
Seiqmna samdivno, romelic gauwevda koordinirebasa da organizebas momdevno
Sexvedrebs. gadawyda, rom Semdgomi muSaoba warimarTeboda politikur-samarT-
lebriv sakiTxebze. ruseTma konfliqtSi monawile mxareebs SesTavaza, SemuSa-
vebuliyo e.w. `Sualeduri dokumenti~, romelic daafiqsirebda konfliqtis
107
грузино-осетинском конфликте – 16.05.1996. dokumentis xelmoweris formulaa `2+3~ (qarTuli mxare, samxreT osuri mxare + rusuli mxare,
CrdiloeT osuri mxare, euTo). es formati ramdenadme gansxvavdeboda Sereuli sakontrolo komisiis (СКК) formatisgan, romelic, Tavis mxriv, SeiZleba gamoixatos formuliT `4+1~ (qar-Tuli mxare, samxreT osuri mxare, rusuli mxare, CrdiloeT osuri mxare + euTo). 109 Sexvedram aCvena, rom sakmaod problemuri gaxda konfliqtis daregulirebis procesSi
Меморандум о мерах по обеспечению безопасности и укреплению взаимного доверия между сторонами в
108
monawile mesame mxareebis statusi: Suamavlis, garantiorisa da monawilis. CrdiloeT oseTs, romelic ar aris saerTaSoriso samarTlis subieqti, eniWeba ufro maRali statusi, vidre
azi euTos rolis dakninebas.
euTos. es Cans am SexvedrasTan dakavSirebiT miRebul sainformacio SetyobinebaSi, romelSic mkafiod aris gamoyofili uflebamosili delegaciebi. SetyobinebaSi euTos warmomadgenlebi fiqsirdebian mxolod pirovnuli monawileobis doneze. molaparakebaTa procesis yvelaze aqti-uri subieqtebi xdebian mxareebis sruluflebian delegaciaTa saeqsperto jgufebi, romlebic awarmoeben konsultaciebs konfliqtis politikuri mogvarebis sakiTxebze. Sesabamisad, es sakiT-xebi gamodis Sereuli sakontrolo komisiis kompetenciis formatidan. amiT, TiTqos kidev erT-xel esmeba x
96
mogvarebis ZiriTad mimarTulebebsa da principebs (am iniciativas daeTanxma
euTos misiac)110.
1997 wlis 14 noembers javaSi gaimarTa e. SevardnaZisa da l. Cibirovis
morigi Sexvedra, romlis drosac, ZiriTadad, ganxiluli iyo socialur-
ekonomikuri sakiTxebi. Sexvedris dasrulebis Semdgom xelmoweril gancxade-
baSi, mxareebi kmayofilebiT aRniSnaven, rom adgili aqvs pozitiur Zvrebs,
rac gamoixata mxareTa Soris ndobis aRdgenasa da molaparakebaTa procesis
irgvliv zogadi politikuri viTarebis gaumjobesebaSi. garda amisa, aRiniSna,
rom qarTul-osuri urTierTobebis prioritetul mimarTulebad kvlavac rCeba
konfliqtis saboloo politikuri daregulireba da ltolvilTa da iZule-
biT gadaadgilebul pirTa usafrTxo dabruneba, risi ganxorcielebac mxo-
lod regionis ekonomikuri reabilitiaciis Semdeg iqneba SesaZlebeli. dade-
biTad iqna Sefasebuli qarTul-osuri konfliqtis zonaSi dislocirebuli
Sereuli samSvidobo Zalebis (ССПМ) saqmianobac.
e. SevardnaZisa da l. Cibirovis Semdgomi Sexvedra gaimarTa 1998 wlis 20
ivniss q. borjomSi (Sexvedras aseve eswrebodnen euTos, gaeros ltolvilTa
umaRlesi komisariatis, ruseTis federaciisa da masSi Semavali CrdiloeT
oseTis respublikis warmomadgenlebi). Sexvedris SedegebTan dakavSirebiT
xelmoweril gancxadebaSi, mxareebma xazi gausves ruseTis `dadebiT rols~
niSani iyo is, rom masSi ZiriTadi aqcenti keTdeboda regionis ekonomikuri
konfliqtis mowesrigebasa da omiT dangreuli meurneobis aRdgenaSi, agreTve,
am procesSi CrdiloeT oseTis respublika-alaniis, euTos, gaeros ltol-
vilebis saqmeTa umaRlesi komisariatis sammarTvelosa da sxva saerTaSoriso
organizaciebis monawileobas. borjomis gancxadebis mTavari damaxasiaTebeli
reabilitaciis aucileblobaze, da ara politikur daregulirebaze (dokumen-
tSi ar iyo naxsenebi is nabijebi, rac saWiro iqneboda mxareebs Soris poli-
tikuri SeTanxmebis misaRwevad). amave konteqstSi, miRebul iqna gadawyveti-
110 euTos araerTi Zalisxmevis miuxedavad, `Sualeduri dokumentis~ xelmowera momavalSi mainc ver moxerxda mxareebs Soris arsebuli uTanxmoebebis gamo (arsebobda `Sualeduri dokumentis~ qarTuli, osuri da rusuli proeqtebi, romlebic mniSvnelovnad gansxvavdebodnen erTmaneTis-gan). osuri mxare moiTxovda konfliqtis gamomwvevi mizezebis istoriul-samarTlebriv Sefase-bas, rac qarTuli mxarisTvis miuRebeli iyo. mxareebi sabolood ver SeTanxmdnen verc `samxreT oseTis~ politikur statusze da verc mis oficialur saxelwodebaze, aseve sxva mniSvnelovan sakiTxebze.
97
leba, rom SeZlebisdagvarad mokle droSi momzadebuliyo ruseTis federaci-
isa da saqarTvelos mTavrobebis axali SeTanxmeba (CrdiloeT oseTisa da
`samxreT oseTis~ mxareebis monawileobiT), qarTul-osuri konfliqtis Sede-
gad dazaralebuli raionebis ekonomikuri aRdgenisa da ganviTarebis Sesaxeb.
aseTi dokumenti (`SeTanxmeba saqarTvelos mTavrobasa da ruseTis fede-
ilTa dabrune-
10-11 seqtemberi). javis Sexvedraze ganixiles mxolod is sakiTxebi, romlebic
ar warmoadgendnen davis sagans mxareTa Soris114. euTos Zalisxmevis Sedegad
raciis mTavrobas Soris qarTul-osuri konfliqtis zonaSi ekonomikis aRdge-
nisa da ltolvilTa dabrunebaSi urTierTqmedebis Sesaxeb~) mogvianebiT marT-
lac iqna momzadebuli da mas xeli moewera 2000 wlis 23 dekembers q.
TbilisSi111. SeTanxmebis Tanaxmad, qarTul-osuri konfliqtis Sedegad dazara-
lebuli reaionebis ekonomikis aRdgenisa da ganviTarebis, agreTve ltolvi-
lTa da iZulebiT gadaadgilebul pirTa adrindel mudmiv sacxovrebel adgi-
lebSi organizebuli dabrunebisTvis pirobebis Seqmnis mizniT, mxareebi iReb-
dnen valdebulebas erToblivi qarTul-rusuli ZalebiT SeemuSavebinaT urTi-
erTqmedebis saxelmwifoTaSoriso programa, konfliqtis zonaSi ekonomikis
aRsadgenaT112. mxareebi aseve SeTanxmdnen SeemuSavebinaT ltolv
bis, mowyobis, integraciisa da reintegraciis saxelmwifoTaSoriso prog-
rama113. Tumca, miuxedavad SeTanxmebaSi dafiqsirebuli valdebulebebisa, rea-
lurad isini mxolod qaRaldze darCa da mxareebis mier maTi Sesruleba ar
momxdara.
23 dekembris Tbilisis SeTanxmebis xelmoweras win uswrebda mxareTa
sruluflebian delegaciaTa saeqsperto jgufebis Sexvedra javaSi (1999 wlis
111 saqarTvelos mTavrobis saxeliT dokuments xeli moawera saxelmwifo ministrma gia arseni-Svilma. 112 ufro adre ruseTis dumam calmxrivad miiRo gadawyvetileba “samxreT oseTis” eleqtroene-rgiiT momaragebis Sesaxeb. am SeTanxmebiT ki saqarTvelos mxarem, faqtobrivad, Tanxmoba gana-cxada, gadaexada davalianeba, romlis warmoqmnaSic mas monawileoba ar miuRia. 113 Соглашение между Правительством РФ и Правительством Грузии о взаимодействии в восстановлении эконо-мики в зоне грузино-осетинского конфликта и в возвращении беженцев – 23.12.2000. 114 imisaTvis, raTa ar daZabuliyo urTierToba konfliqtis mxareebs Soris, javas Sexvedraze specialurad Tavi aarides im sakiTxebze msjelobas, romelTa mimarTac mxareebs gansxvavebuli poziciebi hqondaT, kerZod esenia: 1) e.w. `Sualeduri dokumentis~ dasaxeleba (saqarTvelos dele-gacia mxolod im SemTxvevaSi daTanxmdeboda am sakiTxis ganxilvas, Tu dokuments daerqmeoda `SeTanxmeba~, da ara `xelSekruleba~, rogorc amas iTxovda samxreT osuri mxare); 2) ltolvilTa da iZulebiT gadaadgilebul pirTa dabrunebis sakiTxi (qarTuli mxare iTxovda, rom es pirebi daebrunebinaT TavianT mudmiv sacxovrebel adgilebSi, xolo osuri mxare Tanxmdeboda am pirTa
98
gadawyda, rom saeqsperto jgufebis morigi Sexvedra gamarTuliyo avtsriaSi,
kerZod q. venaSi, sadac unda ganexilaT `Sualeduri dokumentis~ mxareTa
Soris SeuTanxmebeli poziciebi115. venis Sexvedris mosamzadebeli Sekreba gai-
marTa 2000 wlis 31 maiss javaSi. Tumca, arc am Sexvedras gamouRia raime konk-
retuli Sedegi116.
`Sualeduri dokumenti~, romelsac saboloo ganxilvis adgilis mixedviT
`badenis dokumenti~ ewoda, parafirebul iqna mxareTa warmomadgenlebis mier
2000 wlis 13 ivliss (eqspertebis doneze). es faqti Tamamad SeiZleba Sefasdes,
rogorc yvelaze didi miRweva, qarTul-osuri daregulirebis mTeli periodis
manZilze. teqstis analizisas aSkarad Cans, rom SeuTanxmebeli poziciebis
SeTanxmebac miRwevadi SeiZleba yofiliyo, Tu mxareebi gaimoiCendnen kompro-
misisa da konfliqtis samarTlebriv-politikuri mogvarebis survils. samwuxa-
rod, `Sualedur dokumentze~ (`badenis dokumenti~) muSaoba mxolod saeqspe-
rto jgufebis doneze xdeboda, xolo misi umaRles doneze ganxilva ver
moxerxda. Sesabamisad, arc misi Semdgomi xelmowera momxdara.
2001 wlis 19 ianvars evroparlamentma miiRo rezolucia, sadac ZiriTadad
saubaria devnilebis dabrunebis aucileblobis Sesaxeb. amasTan, rezolucia
axdens im faqtis konstatacias, rom afxazeTi da `samxreT oseTi~ de-faqto
aRmoCndnen saqarTvelos iurisdiqciis gareT. es dokumenti mniSvnelovania
imiT, rom masSi pirvelad aris dafiqsirebuli ruseTis agresia saqarTvelos
mimarT (ruseTis agresia, faqtobrivad, aneqsiad aris Sefasebuli). eWvqveS aris
dabrunebas mxolod SesaZlebel sacxovrebel adgilebSi); 3) saerTaSoriso garantiebis sakiTxi(ruseTi sakuTar Tavs ganixilavda garantiorad, euTos ki _ xelSemwyob mxared); 4) piradobis damadasturebeli da samogzauro dokumentebis sakiTxi; 5) saxelmwifoTa teritoriuli mTliano-bisa da erTa TviTgamorkvevis principebis urTierTSeTavseba; 6) saqarTvelos konstituciisa da samxreT oseTis konstituciis sferoebi, samxreT oseTis saxelisuflebo Stoebi, saxelmwifsimbolika da a.S.
o
konfliqtis mSvidobiani daregulirebis procesis nayofierebas da Seamcirebda ruseTis gavlenas.
wlis 22 maiss sofel xeiTSi moklul iqna qarTveli erovnebis xuTi pirovneba. es daemTxva “sam-
lamentis Tavmjdomaris am poziciam cxinvalis separatistuli administraciis aRSfoTeba gamoiwvia.
115 rogorc Cans euTom miiCnia, rom molaparakebebis gatana dsT-is farglebs gareT xels Seuwyobda
116 am momentisaTvis urTierTobebi Tbilissa da cxinvals Soris ukiduresad daZabuli iyo. 2000
xreT oseTis“ mier gamocxadebul xsovnis dRes. 26 maiss osebma ganaxorcieles SeiaraRebuli Setevis mcdeloba e.w. `ZonZebis bazris~ xelSi Casagdebad. SeaiaraRebul aqcias saTaveSi edga `samxreT oseTis prezidentis~ ludvig Cibirovis Zma. am movlenaTa Sefasebisas, saqarTvelos par-lamentis Tavmjdomarem zurab Jvaniam gaakeTa sagangebo gancxadeba, romelSic man `samxreT ose-Tis~ de-faqto xelisufleba pirdapir amxila danaSaulSi TanamonawileobaSi. saqarTvelos par-
99
dayenebuli konfliqtis zonebSi ruseTis miukerZoebloba, saSuamavlo funqciis
ganxorcielebisas.
samwuxarod, qarTuli mxarisa da saerTaSoriso Tanamegobrobis mcdelo-
bebma, romlebic mimarTuli iyo konfliqtis srulmasStabiani daregulire-
bisken (`samxreT oseTis~ politikuri statusis gansazRvris mizniT, saqarTve-
los saerTaSorisod aRiarebul sazRvrebSi), saboloo jamSi, ver gamoiRes
sasurveli Sedegi. amis naTel dadasturebas warmoadgenda 2001 wlis 8 aprili,
rodesac cxinvalis separatistuli xelisuflebis mier miRebul iqna e.w.
samxreT oseTis respublikis konstitucia (ZiriTadi kanoni). konstituciis
Tanaxmad: `samxreT oseTis respublika aris samxreT oseTis xalxis TviTga-
morkvevis Sedegad Seqmnili suverenuli demokratiuli saxelmwifo~ (muxli 1);
zomebs~. wina planze kvlav Sereuli sakontrolo
misia (СКК) gamodis.
velos xelisuflebasTan, konfliqtis srulmasStabiani mSvidobiani dareguli-
`samxreT oseTis respublika damoukideblad gansazRravs Tavis saxelmwifoeb-
riv-samarTlebriv statuss, wyvets politikuri, ekonomikuri, sacialur-
kulturuli mSeneblobis sakiTxebs~ (muxli 3); `samxreT oseTis respublikas
aqvs Tavisi moqalaqeoba, aseve daSvebulia ormagi moqalaqeoba~ (muxli 16).
2001 wlis 22-23 aprils q. vladikavkazSi gaimarTa mxareTa sruluflebian
delegaciaTa eqspertuli jgufebis me-5 Sexvedra. Sexvedris oqmSi `badenis
dokumenti~ moxseniebulic ki ar aris. konfliqtis politikuri mogvarebis
procesSi aSkara regresia. `Sualeduri dokumentis~ Semdeg, romelic Seicavda
konkretul poziciebs konkretuli politikuri sakiTxebis mimarT, ubrunde-
bian isev `ndobis aRdgenis
ko
2001 wlis 14-19 seqtembers q. buqarestSi gaimarTa mxareebis sruluflebian
delegaciaTa saeqsperto jgufebis me-6 Sexvedra, romelsac evrokavSiris warmo-
madgenlobac daeswro. Sexvedris mTavari Sedegi gaxlavT is, rom evrokavSirs
patronaJis qveS ahyavs Ssk (СКК) da misi sxdomebis fondirebas kisrulobs.
ludvig Cibirovis separatistuli reJimi miiCnevda, rom 1990-1992 wlebis
omis Sedegad `samxreT oseTma~ damoukidebloba moipova da mas saqarTvelos-
Tan mxolod Tanaswori, keTilmezobluri urTierTobebi unda hqonoda. miuxe-
davad amisa, garkveul etapze, Cibirovi mzad iyo ewarmoebina dialogi saqarT-
100
rebisa da `samxreT oseTis~ politikuri statusis gansazRvris konceptualur
sakiTxebTan dakavSirebiT. swored am mizezis gamo, ruseTsa da cxinvalis
aciasTan) SeerTebis survils afiqsirebs.
Tumca, saqarTvelos axali xelisuf-
edebi da molodinebi ar gamarTlda. 2004 wlis agvistoSi cxin-
regionSi moqmedi reaqciuli Zalebi ludvig Cibirovs saqarTvelosadmi loia-
lurobaSi sdebdnen brals. situacia kidev ufro daiZaba mas Semdeg, rac Cibi-
rovis met-naklebad `zomieri~ reJimis nacvlad, TviTgamocxadebuli samxreT
oseTis saTaveSi movidnen saqarTvelosadmi ukiduresad mtrulad ganwyobili
Zalebi `prezident~ eduard kokoiTis xelmZRvanelobiT (2001 wlis dekemberi).
am ukanasknelma aqtiurad daiwyo antiqarTuli ganwyobebis danergva. amasTan,
acnobierebs ra, rom `samxreT oseTis~ damoukidebeli saxelmwifos arseboba
sruliad uperspeqtivoa, eduard kokoiTi `samxreT oseTis~ CrdiloeT oseTis
respublikasTan (e.i. ruseTis feder
cxinvalis separatisti liderebi acxadeben, rom samxreTel osebs, erTa
TviTgamorkvevis principis Sesabamisad, ufleba aqvT Seqmnan damoukidebeli
saxelmwifo. Tumca, unda aRiniSnos, rom msgavsi gancxadebebi saerTaSoriso
samarTlis sruliad araswori interpretaciis Sedegia. samxreTeli osebi war-
moadgenen ara `TavisuflebisTvis mebrZol ers~, aramed saqarTveloSi mcxov-
reb eTnikur umciresobas, romelTa istoriuli samSobloc CrdiloeT kavkasi-
aSia. amdenad, maTi moTxovna, Seqmnan calke saxelmwifo an SeuerTdnen ruse-
Tis federacias, seriozul winaaRmdegobaSi modis, rogorc saqarTvelos Sida
kanonmdeblobasTan, ise saerTaSoriso samarTlis sayovelTaod aRiarebul
principebTan da normebTan.
3.2.2. qarTul-osuri dapirispirebis dinamika 2004-2008 wlebSi (`vardebis
revoluciis~ Semdeg 2008 wlis agvistos CaTvliT). `vardebis revoluciis~
Semdeg, saqarTvelos axalma xelisuflebam daiwyo aqtiuri nabijebis gadad-
gma, qveynis mTel teritoriaze saqarTvelos iurisdiqciis aRdgenis mizniT.
mas Semdeg, rac warmatebiT moagvara aWaris avtonomiur respublikasTan
dakavSirebuli problemebi, m. saakaSvilma mTeli Zalisxmeva cxinvalis regi-
onis sakiTxis gadawyvetisken mimarTa.
lebis im
101
valis regionSi qarTul-osuri dapirispirebis eskalacia moxda, ramac
samxedro konfrontaciis saxe miiRo.
konfliqtis ganaxlebis ZiriTad mizezad oficialuri Tbilisi asaxelebda
ergneTis bazrobis daxurvis faqts, rasac kontrabandasTan brZolis aucileb-
iT,
di roli iTamaSa rokis gvirabis faqtorma,
bisTvis rokis gvirabi warmoadgens erTaderT imeds, ruseTTan samomavlo
lobiT xsnida117. ergneTis bazrobis daxurvis Semdeg moxda qarTuli mxaris
iZulebiTi CarTva sabrZolo moqmedebebSi im gagebiT, rom osebis mier cxin-
valis gzis gadaketvam dRis wesrigSi daayena didi liaxvis xeobis qarTuli
soflebis (TamaraSeni, puta, kexvi, aCabeTi) usafrTxoebis uzrunvelyofisa da
sursaTiT momaragebis sakiTxi. swored am problemebis gadawyvetis mizn
qarTulma mxarem daiwyo SemovliTi gzis gayvana da SemdgomSi misi dacva,
rasac saomari moqmedebebi mohyva.
1992 wlidan moyolebuli dRemde, samxreT oseTis TviTgamocxadebul respu-
blikaSi TandaTanobiT Zlierdeboda separatistuli xelisuflebis mmarTve-
lobis organoebi, maT Soris Sinagan saqmeTa saministro, Tavdacvis saminis-
tro da uSiSroebis samsaxuri. swored amis Sedegi iyo is, rom 2004 wlisa da,
gansakuTrebiT, 2008 wlis agvistoSi ganviTarebuli movlenebis dros, rusuli
samxedro SenaerTebis mxardamxar, osuri mxridan sabrZolo moqmedebebSi mona-
wileobas iRebdnen `samxreT oseTis~ Tavdacvis saministros, Sinagan saqmeTa
saministrosa da uSiSroebis samsaxuris qvedanayofebi. amasTan erTad, maT
dasaxmareblad ruseTis federaciidan konfliqtis zonaSi gadmosrolil iqna
daqiravebul boevikTa razmebi.
konfliqtis eskalaciaSi di
romlis meSveobiTac samxreTel osebs pirdapiri kavSiri aqvT CrdiloeT ose-
Tis respublika-alaniasTan. swored am gvirabis wyalobiT, separatistebi regu-
larulad iRebdnen samxedro da sxva saxis daxmarebas ruseTisgan, rogorc
1991-1992 wlebis SeiaraRebuli dapirispirebis, ise 2004 wlis agvistos cnobili
movlenebis dros. faqtiurad, `samxreT oseTis~ marionetuli xelisufle-
mierTebis perspeqtivis TvalsazrisiT. 117 ergneTis bazrobis yovelTviuri tvirTbrunva meryeobda 8.4 mln aSS dolaridan 11.1 mln aSS dolaramde, Sesabamisad, wliurad _ 100.8 mln aSS dolaridan 133.2 mln aSS dolaramde. am gaan-gariSebebze dayrdnobiT, saqarTvelo gadasaxadebis saxiT yovelwliurad kargavda 80-dan 170 mln laramde.
102
2004 wlis 13-14 agvistos q. cxinvalSi gaimarTa Sereuli sakontrolo komi-
siis sagangebo sxdoma, sadac xeli moewera oqms cecxlis Sewyvetis Sesaxeb.
miuxedavad amisa, mxareebi mudmivad brals debdnen erTmaneTs arsebuli
SeTanxmebis darRvevaSi.
cxinvalis regionSi situaciis dRiTidRe gauaresebasTan erTad, saqarTve-
los xelisufleba sul ufro rwmundeboda daregulirebis procesSi saerTa-
Soriso Tanamegobrobis aqtiuri CarTvis aucileblobaSi118. oficialuri Tbi-
lisi dResac mizanSewonilad miiCnevs saerTaSoriso komponentis, gansakuTre-
biT ki euTo-sa da evrokavSiris rolis gazrdas konfliqtis gadawyvetaSi.
kulminacias miaRwia antiqarTulma isteriam ruseTis masobrivi informa-
ciis saSualebebSic. situaciis gamwvavebisa da orive mxridan msxverplis rao-
denobis zrdis gamo, 2004 wlis 13-14 agvistos q. cxinvalSi gaimarTa Ssk-is
(JCC/СКК) sagangebo sxdoma, sadac miRebul iqna oqmi cecxlis dauyovneblivi
Sewyvetis Sesaxeb. mxareebs aseve daevalaT, araugvianes ori kviris vadaSi
gaeyvanaT konfliqtis zonidan yvela SeiaraRebuli SenaerTi, romelic iq
imyofeboda Ssk-is an Sereuli samSvidobo Zalebis (ССПМ) nebarTvis gareSe.
2004 wlis 18 agvistos gaimarTa Ssk-is morigi sxdoma, sadac miRebul iqna
m gaakeTa ganc-
19 agvis-
obis damyarebisa da saomari moqmedebebis
gadawyvetileba samSvidobo Zalebis damatebiTi postebis ganTavsebisa da
gadaadgilebis Taobaze (mxareTa daSoriSorebisa da cecxlis Sewyvetis miz-
niT). Tumca, meore dResve ruseTis sagareo saqmeTa saministro
xadeba, sadac qarTuli mxare miRweuli SeTanxmebis darRvevasa da provokaci-
ebis mowyobaSi daadanaSaula.
Seqmnil rTul viTarebaSi, saqarTvelos prezidentma mixeil saakaSvilma
miiRo forsmaJoruli gadawyvetileba, romlis Tanaxmadac 2004 wlis
tos q. cxinvalis maxloblad qarTuli SeiaraRebuli Zalebis mier dakavebuli
strategiulad mniSvnelovani simaRleebis kontroli Sereul samSvidobo
Zalebs gadaeca119. garda amisa, mSvid
gamarTa saqarTveloSi akreditebuli ucxo qveynebis
118 2004 wlis 17 agvistos saqarTvelos sagareo saqmeTa ministrma salome zurabiSvilma Sexvedra elCebTan, romelTac oficialurad gadasca
prezident saakaSvilis specialuri mimarTva. mimarTvaSi saqarTvelos prezidenti msoflio Tana-megobrobas sTxovda Suamdgomlobas qarTul-osuri konfliqtis mSvidobiani mogvarebis saqmeSi.
rategiul simaRleebze unda gauqmebuliyo yvela samxedro tipis simagreebi, mag-
119 mogvianebiT, 2004 wlis 30 seqtembers-2 oqtombers q. moskovSi gaimarTa Sereuli sakontrolo komisiis sxdoma, sadac mxareebi SeTanxmdnen, rom q. cxinvalis irgvliv qarTvelebis mier gaTa-visuflebul st
103
Semdgomi eskalaciis Tavidan acilebis mizniT, qarTulma mxarem gadadga cal-
mxrivi nabijebi regionis sruli demilitarizaciisken da konfliqtis zonidan
daiwyo yvela samxedro SenaerTis gayvana, samSvidobo Zalebis mandatiT gaTva-
liswinebuli 500 kaciani kontigentis garda. SeiZleba iTqvas, rom samxedro-
strategiuli TvalsazrisiT, cxivnalis misadgomebTan arsebuli simaRleebis
nsi gamoiwvia.
gulisxmeba msxvil-
daTmoba da jarebis gamoyvana warmoadgenda qarTuli mxaris marcxs, Tumca,
meores mxriv es iyo taqtikuri ukandaxeva, romlis wyalobiTac mocemul etapze
Tavidan iqna acilebuli farTomasStabiani sisxlisRvra. Seqmnil viTarebaSi,
vfiqrobT, es swori gadawyvetileba iyo, romelic saqarTvelos prezidentma
globaluri politikidan gamomdinare miiRo. qarTulma mxarem es nabiji
gadadga imisaTvis, raTa ar momxdariyo qveynis CaTreva gacilebiT ufro msxvi-
lmasStabian saomar operaciaSi. am nabijiT saqarTvelos xelisuflebam kidev
erTxel gaakeTa imis demonstrireba, rom oficialuri Tbilisi upiratesobas
mxolod mSvidobian molaparakebebs aniWebda. saqarTvelos xelisuflebis am
samSvidobo iniciativam da konfliqtis zonaSi qarTuli mxaris mier demili-
tarizaciis procesis calmxrivad dawyebam, saerTaSoriso Tanamegobrobis
(evrokavSiri; euTo; aSS) dadebiTi rezona
cxinvalis regionis konfliqtis daregulirebasTan dakavSirebiT oficia-
luri Tbilisis samSvidobo iniciativa faqtiurad warmoadgenda etapobriv
midgomas da iTvaliswinebda sami ZiriTadi nabijis gadadgmas:
1. regionis demilitarizacia da monitoringi, maT Soris saqarTvelo-ruseTis
saxelmwifo sazRvrisa da rokis gvirabis erToblivi kontroli (Sereuli
samSvidobo Zalebis, qarTuli, rusuli da osuri samarTaldamcavi struqtu-
rebis warmomadgenelTa da euTo-s damkvirvebelTa monawileobiT);
2. cxinvalis regionis socialur-ekonomikuri reabilitacia (i
masStabiani ekonomikuri proeqtebis ganxorcieleba, evrokavSirisa da dainte-
resebuli qveynebis dafinansebiT);
3. molaparakebebis aqtivizacia cxinvalis regionis politikuri statusis gansa-
zRvris mizniT (politikuri dialogi).
ram osurma mxarem es SeTanxmeba ar Seasrula. dReis mdgomareobiT, cxinvalis irgliv arsebuli yvela strategiulad mniSvnelovani simaRle osebisa da rusebis sajariso nawilebis mier kontroldeba.
104
samive komponenti Zalzed mniSvnelovania da erTmaneTTan mWidro urTierT-
kavSirSia. pirveli etapis Seusrulebloba safrTxes uqmnis da SeuZlebels
xdis meore etapis realizacias. rac Seexeba politikuri statusis gansaz-
Rvris sakiTxs (mesame etapi), es SesaZlebeli iqneba mxolod pirveli ori
etapis warmatebiT ganxorcielebis Semdgom.
2004 wlis 5 noembers q. soWSi gaimarTa Sexvedra saqarTvelos premier-mini-
strs zurab Jvaniasa da `samxreT oseTis~ de-faqto prezidents eduard koko-
iqna dokumenti, rome-
dneli
saboloo dokumentSi calsaxad aisaxa saqarTvelos damoukideblobis, suvere-
pirve-
o da
iTs Soris. cxinvalis separatistuli xelisuflebisTvis miuRebeli aRmoCnda
oficialuri Tbilisis winadadeba, rokis gvirabTan qarTveli mebaJeebis gan-
lagebis Taobaze. sabolood mxareebma mainc moaxerxes SeTanxmebis miRweva
zogierT sakiTxTan dakavSirebiT. kerZod, xelmoweril
lic iTvaliswinebda cecxlis Sewyvetas da saomari moqmedebebis arganaxle-
bas, konfliqtis zonis srul demilitarizacias. kokoiTisa da Jvanias Sexve-
dris SedegebTan dakavSirebiT gakeTda specialuri gancxadebac. SeTanxmebis
Sesrulebis vadad ganisazRvra 20 noemberi120. Tumca, rogorc mosalo
iyo, osurma mxarem ar Seasrula nakisri valdebulebebi konfliqtis zonis
demilitarizaciasTan dakavSirebiT.
cxinvalis regionis konfliqtis daregulirebis procesSi sakmaod did
rols TamaSobda euTo, romlis misiac saqarTveloSi 1992 wlis dekembridan
funqcionirebda. 1994 wlidan saqarTveloSi euTo-s misia aqtiurad monawile-
obda Ssk-is sxdomebsa da qarTul-osuri uflebamosili delegaciebis eqsper-
tTa jgufebis SexvedrebSi. 1997 wlidan cxinvalSi funqcionirebda euTo-s
adamianis uflebaTa dacvis ofisi, romlis muSaobasac sagangebo mniSvneloba
eniWeboda, cxinvalSi da mis mimdebare dasaxlebul punqtebSi adamianis ufle-
baTa dacvasTan dakavSirebuli saerTo mdgomareobis gamo.
2001 wlis dekemberSi buqarestSi, euTo-s ministrTa sabWos sxdomis
nitetisa da teritoriuli mTlianobisadmi sruli mxardaWera. amasTan,
lad dafiqsirda cxinvalis regionis statusis gansazRvris aucilebloba
wifos SemadgenlobaSi. miuxedavad imisa, rom euTsaqarTvelos saxelm
120 Заявление по итогам встречи З.В. Жвания и Э.Д. Кокойты – 05.11.2004.
105
sxva saerTaSoriso organizaciebi dainteresebulni iyvnen da dResac aqti-
urad arian dainteresebulni cxinvalis regionis konfliqtis daregulirebiT,
samwuxarod seriozuli progresi ar Cans. evropulma struqturebma sabolood
mainc ver SeZles gamokveTili strategiis Camoyalibeba, ris gamoc maTi Zvirad-
Rirebuli programebi ver iZlevian sasurvel Sedegebs. igive SeiZleba iTqvas
evrokavSirzec, Tumca, migvaCnia, rom evrokavSiris SesaZleblobebi konfliq-
tebis daregulirebis TvalsazrisiT jer bolomde ar amowurula.
qarTul-osuri urTierTobebis ganxilva qarTul-rusuli urTierTobebis
liqtis srulmasStabian daregulirebas122. sayuradRe-
m-
axleobas sTavazobda, kons-
konteqstis gareSe, yovlad warmoudgenelia. am TvalsazrisiT, SegviZlia dabe-
jiTebiT ganvacxadoT, rom qarTul-osuri konfliqti ar iarsebebda, rom ar
yofiliyo problemebi qarTul-rusul urTierTobebSi.
cxinvalis regionis politikuri statusis gansazRvra warmoadgens im
sakiTxs, romlis gareSec grZelvadiani da myari pozitiuri mSvidobis miRweva
SeuZlebeli iqneba. es aucilebelia, radgan teritoria gaurkveveli statusiT
mudmivad iqneba daZabulobis, destabilizaciisa da terorizmis wyaro.
2004 wlis 21 seqtembers gaero-s generaluri asambleis 59-e sesiaze saqarT-
velos prezidentma Camoayaliba ZiriTadi principebi, romlebic gansazRvrav-
dnen cxinvalis regionis konfliqtis mowesrigebis Tanmimdevrul process121.
2005 wlis 26 ianvars q. strasburgSi evropis sabWos saparlamento asamble-
aze mixeil saakaSvilma msoflio Tanamegobrobas amcno saqarTvelos mTavro-
bis kompleqsuri samSvidobo iniciativis Sesaxeb, romelic miznad isaxavda
`samxreT oseTis~ konf
boa, rom saqarTvelos mTavrobis mier SemuSavebul am gegmaSi, cxinvalis regi-
oni moxseniebulia, rogorc `samxreT oseTi~123. xsenebuli iniciativis Tanax
ad: saqarTvelos xelisufleba samxreT oseTis mos
tituciuri kanonis safuZvelze farTo TviTmmarTvelobis miniWebas, maT Soris
121 gaero-s generaluri asambleis 59-e sesiaze mixeil saakaSvilis sityviT gamosvlis sruli teqsti ganTavsebulia saqarTvelos prezidentis administraciis oficialur veb-gverdze [http://www.president.gov.ge].
l saakaSvilis sityviT gamosvlis sruli
aRniSnuli samSvidobo iniciativa dauyovnebliv iTargmna inglisur, ze, ris Semdegac oficialuri dokumentis saxiT gadaeca, rogorc
eduard kokoiTis separatistul xelisuflebas, ise ruseTis federacias.
122 evropis sabWos saparlamento asambleaze mixeiteqsti ganTavsebulia saqarTvelos prezidentis administraciis oficialur veb-gverdze [http://www.president.gov.ge]. 123 saqarTvelos mTavrobis aseve osur da rusul eneb
106
adgilobrivi organoebis srul arCeviTobas Tavad mosaxleobis mier; samxreT
oseTi warmoadgenda avtonomiuri statusis mqone saqarTvelos teritoriul
unda yofiliyo samxreT oseTis warmomadgenloba
eobas 1991 wlis Semdeg dagrovil sapensio
ia da gamoeyo saTanado Tanxebi saqarT-
uri
ilebaSi rCeboda:
ivi integracia saqarTvelos erTian SeiaraRebul
ZalebSi);
sazRvris dacva da sabaJo politika;
eva, agreTve saxelmwifo saga-
erTeuls; uzrunvelyofili
saqarTvelos xelisuflebis yvela StoSi; samxreT oseTis teritoriaze osur
enas eniWeboda oficialuri enis statusi saxelmwifo enasTan (qarTuli)
erTad; saqarTvelos mTavroba uzrunvelyofda saqarTvelo-ruseTis saxelm-
wifo sazRvris samxreT oseTis monakveTze gamartivebuli sasazRvro reJimis
dadgenas adgilobrivi mosaxleobisTvis da a.S.
zemoaRniSnulis garda, saqarTvelos mTavroba iZleoda garantias, rom
konstituciuri kanonis ZalaSi SesvlasTan erTad, amoqmeddeboda 1990-1992
wlebis konfliqtSi dazaralebuli mosaxleobis mimarT qonebrivi restitu-
ciis kanoni, yvela dazaralebul ojaxs miecemoda fuladi kompensacia. amas-
Tan, saqarTvelos mTavroba gamoTqvamda mzadyofnas, rom erTjeradad gadau-
xdida samxreT oseTis mosaxl
davalianebas, aseve garantias aZlevda yvela macxovrebels, rom maTi pensiebi
da socialuri SeRavaTebi ZalaSi darCeboda minimum imave raodenobiT. saqarT-
velos xelisufleba kisrulobda valdebulebas, uzrunveleyo regionis srul-
masStabiani ekonomikuri reabilitac
velos saxelmwifo biujetidan, sasicocxlo mniSvnelobis infrastruqturis
sareabilitaciod. ufro metic, saWiroebis SemTxvevaSi, saqarTvelos mTavroba
mzad iyo ganexila samxreT oseTis teritoriaze specialuri ekonomik
zonis Seqmnis sakiTxi.
prezident saakaSvilis mier q. strasburgSi warmodgenili samSvidobo ini-
ciativis mixedviT, saqarTvelos xelisuflebis uflebamos
erovnuli uSiSroebisa da Tavdacvis sakiTxebi;
SeiaraRebuili Zalebis kontroli (gardamaval 3 wlian periodSi xdeboda
osuri Zalebis etapobr
saxelmwifo finansebi, fulis moWra da mimoqc
dasaxado politika;
107
sagareo politika (samxreT oseTis xelisuflebas miecemoda kanoniT gansaz-
Rvruli uflebebi sagareo savaWro urTierTobebis sakiTxebSi);
risTvis kvlav
bis miRebas daefu-
vetis procesi daiZras da
moqalaqeobis sakiTxebi.
rogorc mosalodneli iyo, eduard kokoiTis marionetulma xelisuflebam
uaryo saqarTvelos mTavrobis zemoxsenebuli samSvidobo iniciativa da uari
Tqva mis ganxilvazec ki. saqarTvelos xelisuflebam mxardaWe
saerTaSoriso Tanamegobrobas mimarTa. 2005 wlis 9-10 ivliss q. baTumis
maxloblad (CaqvSi), saqarTvelos mTavrobis iniciativiT Catarda saerTaSo-
riso konferencia, romelic mTlianad mieZRvna oficialuri Tbilisis inici-
ativebs, qarTul-osuri konfliqtis mSvidobian daregulirebasTan dakavSi-
rebiT124. konferecniaze sityviT gamovida saqarTvelos prezidenti mixeil
saakaSvili. sityviT gamosvlisas, saqarTvelos prezidentma seriozuli aqcen-
tebi gaakeTa aRniSnul problematikasTan dakavSirebiT, romelTagan SegviZlia
gamovyoT ramdenime ZiriTdi125:
afxazeTisa da samxreT oseTis sruli damoukidebloba gamoricxulia. manam,
sanam saqarTvelo arsebobs, es arasodes moxdeba. yovelgvari dialogi,
romelic teritoriis raRac nawilis mier damoukideblo
Zneba, apriorSive aris miuRebeli;
saqarTvelo mzad aris ara mxolod maqsimaluri avtonomiebis miniWebisTvis,
aramed mTeli qveynis masStabiT xelisuflebis maqsimaluri gayofisTvisac
(igulisxmeba centraluri mTavrobis doneze xelisuflebis ganawileba);
saqarTveloSi mcxovrebi konkretuli jgufebis identurobisa da TviTmyofa-
dobis SesanarCuneblad, saqarTvelo mzad aris uzrunvelyos saerTaSoriso
praqtikaSi arsebuli yvelanairi legitimuri garantia;
saqarTvelos esaWiroeba saerTaSoriso Tanamegobrobis daxmareba imisaTvis,
raTa samxreT oseTis sakiTxis saboloo gadawy
misi forsireba moxdes;
mowveulTa Soris iyvnen samxreT oseTis separatistuli xelisuflebis warmomadgenlebic,
Tumca maT uari ganacxades konferenciaSi monawileobaze. 125 baTumis saerTaSoriso konferenciaze mixeil saakaSvilis sityviT gamosvlis sruli teqsti ganTavsebulia saqarTvelos prezidentis administraciis oficialur veb-gverdze
124
[http://www.presidpress.gov.ge].
108
unda ganaxldes saqarTvelos premier-ministris Sexvedrebi `samxreT oseTis~
de-faqto xelisuflebis xelmZRvanelTan;
saqarTvelosTvis Zalian mniSvnelovania dialogi ruseTTan, raTa miRweul
iqnas urTierTgageba, rogorc es bazebis sakiTxTan dakavSirebiT moxda.
ruka~ aseve gulisxmo-
ron strategiuli partnioroba `ori saxelmwifos Tanamedrove cxovrebis
saqarTvelos ruseTTan yvela sadao sakiTxis moxsnis survili aqvs, sadao
sakiTxi ki mxolod ori darCa _ samxreT oseTi da afxazeTi.
Caqvis konferenciaze qarTulma mxarem warmoadgina saqarTvelos mTavrobis
mier momzadebuli konfliqtis mogvarebis e.w. `sagzao ruka~ (strategiuli
gegma). es dokumenti, romelic prezidentis gaero-s generalur asambleaze da
evrosabWos saparlamento asambleaze gakeTebul gancxadebebSi dafiqsirebuli
poziciebis detalur CamonaTvals warmoadgenda, iTvaliswinebda konkretul
winadadebebs konfliqtis mogvarebis sxvadasxva mimarTulebebiT. `sagzao
ruka~ aseve iTvaliswinebda mowesrigebis procesSi euTo-s rolis Semdgom
gazrdas, euTo-s farglebSi `megobari qveynebis~ jgufis Seqmnas, romlis wev-
rebic monawileobas miiReben Ssk-is muSaobaSi. `sagzao
bda konfliqtis farTo samxedro monitoringis ganxorcielebas, maT Soris
euTo-s mier ruseTTan saxelmwifo sazRvris monitorings.
qarTuli sazogadoebis sakmaod didi nawili gamoxatavs seriozul SeSfo-
Tebas im faqtis gamo, rom saqarTvelos xelisufleba, konfliqtis dareguli-
rebis Tavis samSvidobo iniciativaSi, cxinvalis regions moixseniebs `samxreT
oseTis~ saxelwodebiT. unda aRiniSnos, rom sazogadoebis am SeSfoTebas
namdvilad aqvs obieqturi safuZveli. Tumca, meores mxriv, am sakiTxze yurad-
Rebis gamaxvileba dRes ukve gviania. komunistebma Tavis droze es sakiTxi
internacionalizmis ideis sasargeblod gadawyvites. asec rom ar iyos, dReva-
ndeli realobidan gamomdinare, aRniSnuli regionis saxelwodebis osuri
elementisgan gawmenda praqtikulad SeuZlebelia.
2005 wlis ivlisis bolos `samxreT oseTis~ e.w. prezidenti eduard koko-
iTi imyofeboda q. gagraSi, sadac ordRiani molaparakebebi gamarTa Tavis
afxaz `kolegasTan~ sergei bagafSTan. Sexvedris SedegebTan dakavSirebiT
gamoqveynebul erTobliv komunikeSi weria, rom mxareebi SeTanxmdnen ganaviTa-
109
yvela sferoSi~126. ufro metic, erTobliv pres-konferenciaze afxazeTis TviT-
gamocxadebulma prezidentma sergei bagafSma aRniSna, rom saqarTvelos mxri-
dan Zalis gamoyenebis muqaris SemTxvevaSi, afxazeTisa da samxreT oseTis
TanamSromlobam SesaZloa samxedro urTierTdaxmarebis saxec miiRos.
afxa-
rulebisas miRebul iqna specialuri gancxadeba saqarTveloze (Statement on Georgia),
2005 w. 20 seqtembers q. cxinvalSi adgilobrivi separatistuli xelisuflebis
mier Catarda e.w. samxreT oseTis respublikis `damoukideblobis dRis~ aRsa-
niSnavi dResaswauli, romelsac Tan axlda samxedro aRlumi mZime teqnikis
TanxlebiT. aRniSnulma faqtma oficialuri Tbilisis didi protesti gamoiwvia.
zemoaRniSnuli faqti warmoadgenda samSvidobo procesis sabaziso dokume-
ntis _ 1992 wlis 24 ivnisis soWis (dagomisis) SeTanxmebis, aseve saqarTvelos
premier-ministris zurab Jvaniasa da regionis de-faqto lideris eduard koko-
iTis 2004 wlis Sexvedraze miRweuli gadawyvetilebebisa da Sereuli sakont-
rolo komisiis (СКК) dadgenilebebis uxeS darRvevas. oficialuri Tbilisis
garda, q. cxinvalSi samxedro aRlumis Catarebis faqti aseve uaryofiTad Sea-
fasa saqarTveloSi euTos misiis xelmZRvanelobamac.
ar daayovna arc saqarTvelos parlamentis reaqciam. kerZod, 2005 wlis 11
oqtombers saqarTvelos parlamentma miiRo specialuri dadgenileba, romlis
Tanaxmadac, im SemTxvevaSi, Tu rusi mSvidobismyofelebi ver SeZlebdnen maTze
dakisrebuli valdebulebebis Sesrulebas, saqarTvelos parlamenti moaxdenda
samSvidoboTa mandatis anulirebas da moiTxovda maT gayvanas konfliqtis
zonebidan. situaciis gamosasworeblad rus samSvidoboebs miecaT Sesabamisi
vadebi, kerZod: cxinvalis regionSi _ 2006 wlis 10 Tebervlamde, xolo
zeTSi _ 2006 wlis 1 ivlisamde. dadgenil vadebSi progresis ararsebobis
SemTxvevaSi, saqarTvelos mxare daiwyebda ruseTis samSvidobo Zalebis gayvanis
proceduras, moiTxovda ra Sesabamisi saerTaSoriso SeTanxmebebis denonsa-
cias da moqmedi saerTaSoriso struqturebis gauqmebas.
gansakuTrebuli aRniSvnis Rirsia euTo-s sagareo saqmeTa ministrebis 2005 w.
5-6 dekembris sxdoma, romelic q. lublianaSi (slovenia) gaimarTa. sxdomis das-
romelsac, euTos sxva qveynebTan erTad, ruseTmac dauWira mxari. dokumentis
126 Независимая газета – 28.07.2005.
110
Tanaxmad, euTo mxars uWers saqarTvelos teritoriul mTlianobas, saqarTve-
los samSvidobo iniciativas (igulisxmeba qarTul-osuri konfliqtis dareguli-
rebis samSvidobo gegma), qveynis teritoriidan ruseTis samxedro bazebis gayva-
erT samSvidobo gegmaSi ar iyo
mkafiod gamokveTili konfliqtis daregulirebis sami etapi (demilitariza-
cia; ekonomikuri reabilitacia; politikuri daregulireba), ris gamoc upira-
saqarTvelos parlamentma miiRo dadgenileba,
nasa da afxazeTSi samSvidobo procesis gaaqtiurebas127.
euTos lublianas Sexvedraze miRweuli progresis miuxedavad, 2005 wlis
dekembris bolodan ruseTis mxridan adgili qonda aSkara mcdelobas, raTa
qarTuli mxaris mier SemuSavebuli samSvidobo gegma ar yofiliyo gamoyene-
buli, rogorc safuZveli (sabaziso dokumenti) konfliqtis srulmasStabiani
daregulirebisTvis (ruseTma ubiZga e. kokoiTs, raTa igi Tavad gamosuliyo
sakuTari samSvidobo gegmiT). amdenad, ruseTis am destruqciuli midgomis
gamo, warmoiSva seriozuli problemebi saqarTvelos samSvidobo gegmis imple-
mentaciis TvalsazrisiT (yvela doneze gamarTuli Sexvedrebis dros, rusi
diplomatebi cdas ar aklebdnen, raTa moexdinaT saqarTvelos samSvidobo
gegmis blokireba). mogvianebiT, rusma maRalCinosnebma isic ganacxades, rom
qarTuli mxaris mier aqamde SemuSavebul arc
tesoba e. kokoiTis `samSvidobo iniciativebs~ unda miniWeboda. ruseTis qmede-
bebi aSkarad gascda diplomatiur CarCoebs da miiRo provokaciuli zewolis
sxvadasxva saxe (energoblokadis mcdeloba, separatistuli reJimebis Semd-
gomi militarizacia da a.S.). amis paralelurad, ruseTis mxridan SeiniSneboda
saerTaSoriso Tanamegobrobis dezorientaciis intensiuri mcdelobebi.
ruseTis federaciis ukiduresad destruqciuli politikis gaTvaliswine-
biT, 2006 wlis 15 Tebervals
sadac cxinvalis regionSi ganlagebuli rusi samSvidoboebis saqmianoba Sefa-
sebulia mkveTrad uaryofiTad, xolo ruseTis federaciis qmedebebi _
saqarTvelos am regionis aneqsiis permanentul mcdelobebad. amasTan, saqarTve-
los mTavrobas daevala, raTa aemoqmedebina Sesabamisi procedurebi 1992 wlis
127 liublianaSi, euTos ministrTa sabWos sxdomaze saqarTvelos Sesaxeb miRebul erTobliv gancxadebaSi, romelsac mxari sxva qveynebis warmomadgenlebTan erTad ruseTis delegaciamac dauWira, calsaxad dafiqsirda, rom `euTo miesalmeba prezident saakaSvilis gaeros genera-luri asambleis 59-e sesiaze gaJRerebul da mxareTa mier mxardaWeril samSvidobo iniciativaze dafuZnebul samSvidobo gegmas, romelic safuZvlad daedeba konfliqtis mSvidobian mogvarebas~.
111
soWis (dagomisis) SeTanxmebis gadaxedvisa da cxinvalis regionSi ganlagebuli
ruseTis samSvidobo Zalebis efeqtiani saerTaSoriso operaciiT Canacvlebis,
aseve axali samSvidobo formatis SemuSavebis mizniT128.
2006 wlis 26 oqtombers evropis parlamentma miiRo rezolucia samxreT
oseTSi arsebuli viTarebis Sesaxeb, sadac kidev erTxel daadastura sruli
mxardaWera saqarTvelos suverenitetisa da teritoriuli mTlianobis mimarT
evaSi, mzad unda iyos,
da calsaxad mouwoda ruseTis mTavrobas, Seewyvita saqarTvelos konfliq-
tur regionebSi arsebuli separatistuli Zalebis mxardaWera. amave konteqs-
tSi, mkacrad aris dagmobili eduard kokoiTis mier q. cxinvalSi 2006 wlis 12
noembers e.w. saprezidento arCevnebisa da referendumis daniSvna129. rezoluciis
teqstSi xazgasmiTaa aRniSnuli, rom evroparlamenti interesiT elis axal
SeTavazebebs konfliqtis zonaSi ganlagebuli Sereuli samSvidobo Zalebis
Sesaxeb. aRiniSna isic, rom axali samSvidobo SenaerTi unda Seicavdes poli-
ciur elements, evrokavSiri ki, aucileblobis SemTxv
raTa Sesabamisi kontigenti gamoyos saamisod.
128 СККxelSesaxebi Sedegi ver gamoiRo. am xnis ganmavlobaSi, xeli moewera 50-ze met oqmsa da uamrav
metic, rusi samSvidoboebis xelSewyobiT, CrdiloeT osuri batalionis bazaze gaZlierda e.w. `samxreT oseTis~ ukanono SeiaraRebuli formirebebi - Tavdacvis saministro, sasazRvro jari, saxalxo laSqari, sabaJo da saemigracio samsaxurebi da a.S. gansakuTrebiT aSkaraa demilitari-
Sereuli sakontrolo komisiis ( ) formatSi mimdinare 15-wlianma molaparakebebma raime
gadawyvetilebas, romelTa umravlesoba, Ssk-is qmediTuunarobis gamo, ar Sesrulebula. ufro
zaciis Taobaze miRebuli gadawyvetilebebis Seusrulebloba, kerZod: regionSi arsebuli ukanono SeiaraRebuli formirebebis ganiaraReba/gayvana, safortifikacio nagebobebis likvidacia, kon-troli mZime teqnikis konfliqtis zonidan gayvanaze da sxv. amasTan erTad, wlebis ganmavlo-baSi, rusuli da osuri mxareebis mier vualirebuli iyo Ssk-is 1992 wlis 12 ivlisis oqmi #3,
wyvita 12 noembers e.w. alternatiuli arCevne-
dauWira mxari. eduard kokoiTisgan gansxvavebiT, dimitri
romelic gansazRvravs `konfliqtis zonas” (teritoria 15 km-is radiusSi cxinvalis centridan) da `usafrTxoebis derefans” (7-7 km-iani zoli yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis admi-nistraciuli sazRvris orive mxares). 129 2006 wlis 12 noembris e.w. saprezidento arCevnebSi, rogorc mosalodneli iyo, `gaimarjva~ e. kokoiTma 50 aTasi xmiT (96%), xolo `referendumSi~ monawile osebis TiTqmis 99%-ma xma misca `samxreT oseTis~ damoukideblobas. Tumca, kokoiTis separatistuli reJimis garda, proqarTu-lma organizacia `osebis xsnis kavSirma~ aseve gadabisa da referendumis Catareba yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriis im nawi-lze, romelic oficialuri Tbilisis mier kontroldeboda. `osebis xsnis kavSiris~ sapreziden-to kandidati gaxda dimitri sanakoevi (warsulSi TviTgamocxadebuli samxreT oseTis respubli-kis premier-ministri), romelsac, `alternatiuli centraluri saarCevno komisiis~ monacemebiT, daaxloebiT 40 aTasamde amomrCevelma sanakoevi proqarTul poziciebs afiqsirebda da mzadyofnas gamoTqvamda, gaemarTa molaparake-bebi oficialur TbilisTan samxreT oseTis politikuri statusis gansazRvris sakiTxTan dakav-SirebiT, erTiani saqarTvelos farglebSi. amgvarad, Seiqmna situacia, roca `samxreT oseTi~, faqtiurad, or banakad aRmoCnda gaxleCili. oficialurma Tbilisma, iseve rogorc saerTaSo-riso Tanamegobrobam, ar scno kokoiTis de-faqto reJimis mier organizebuli `arCevnebi~.
112
2007 wlis mTeli periodis manZilze cxinvalis regionSi mudmivad adgili
hqonda sxvadasxva saxis provokaciebs, SeiaraRebul Tavdasxmebsa da teroris-
tul aqtebs regionis qarTuli soflebisa da mosaxleobis winaaRmdeg, agre-
Tve ruseTis samxedro TviTmfrinavebis mier saqarTvelos sahaero sivrcis
darRvevis faqtebs130. 2008 wlis ivlissa da agvistos dasawyisSi am yvelaferma
bevrad ufro sagangaSo da mSvidobisTvis Zalian saSiSi xasiaTi miiRo131.
2008 wlis 7 agvistos, ruseTis federaciis 58-e regularuli armiis 150-mde
erTeulma javSanteqnikam, rokis gvirabis gavliT, gadmokveTa saqarTvelo-
ruseTis saxelmwifo sazRvari da q. cxinvalis mimarTulebiT daiZra, rac faq-
tiurad saqarTvelos winaaRmdeg farTomasStabiani samxedro operaciis dawye-
bas niSnavda132. konfliqti aSkarad gascda yofili samxreT oseTis avtonomiu-
ri olqis administraciul sazRvrebs, moicva faqtiurad mTeli saqarTvelo,
ramac saboloo jamSi miiRo farTomasStabiani qarTul-rusuli samxedro
konfrontaciis saxe (samxedro aviaciis gamoyenebiT)133.
2008 wlis 12 agvistos miRebul iqna gadawyvetileba cecxlis Sewyvetis Tao-
baze. evrokavSiris SuamavlobiT ruseTis federaciasa da saqarTvelos Soris
daido 6 punqtiani SeTanxmeba, romlis Tanaxmad, ruseTis SeiaraRebuli Zalebi
unda dabrunebuliyvnen samxedro moqmedebebis dawyebamde arsebul xazze da
unda dawyebuliyo saerTaSoriso diskusiebi afxazeTis avtonomiur respubli-
kasa da yofil samxreT oseTis avtonomiur olqSi usafrTxoebisa da stabilu-
130 2008 w. 3 ivliss, cxinvalis regionis qarTuli mxaris mier kontrolirebad teritoriaze, separa-
uflebam miiRo gadawyvetileba regionSi samxedro Senaer-
mosaxleobis evakuacia. aTamde sahaero dartyma miayenes kodoris xeo-as. arsebobda q. Tbilisis aRebisa da saqarTvelos xelisuflebis Zaladobrivi damxobis safrTxec.
tististebma ganaxorcieles teroristuli aqtis mcdeloba droebiTi administraciis xelmZRvanelis d. sanakoevis winaaRmdeg. Tavad sanakoevi gadarCa, Tumca misi Tanmxlebi korteJi seriozulad dazianda. 131 29 ivlisidan 6 agvistos CaTvliT, osi separatistebis mier kontrolirebadi teritoriebidan cxinvalis regionis qarTuli soflebis misamarTiT warmoebda intensiuri cecxli artileri-idan, konfliqtis zonaSi ukanonod Seyvanili tankebidan, aseve yvela sxva saxis iaraRidan, naRm-tyorcnebisa da yumbarmtyorcnebis CaTvliT. 132 ruseTis federaciis am qmedebis sapasuxod da cxinvalis regionSi konstituciuri wesrigis damyarebis mizniT, saqarTvelos xelisTebis Seyvanis Taobaze. 8 agvistos, poziciuri brZolebi ukve q. cxinvalis misadgomebTan mimdi-nareobda, ris Sedegadac qarTulma jarma SesZlo yofili avtonomiuri olqis dedaqalaqis mcire xniT kontrolis qveS moqceva. 133 rusulma moieriSe TviTmfrinavebma saqarTvelos masStabiT mdebare ramdenime strategiul adgi-las bombebi Camoyares, maT Soris senakis samxedro bazaze da foTis portSi, aseve daibomba sar-kinigzo sadguri senakSi, oTxjer daibobma vazianis samxedro baza. ramdenjerme daibomba q. gori, saidanac daiwyo mSvidobiani b
113
r
wera cecxlis Sewyvetis Sesaxeb prezident nikola sarkozis SuamdgomlobiT
miRweul eqvspunqtian SeTanxmebas. 2008 wlis 8 seqtembers ki, evrokavSiris ini-
ciativiT, qarTul da rusul mxareebTan gamarTuli molaparakebebis Sedegad,
ganisazRvra e.w. `sarkozis SeTanxmebis~ Sesrulebis pirvel etapze gansaxor-
cielebeli konkretuli nabijebi135.
cxinvalis regionze gadis mniSvnelovani satransporto magistrali `Crdi-
loeTi-samxreTi~, romelic ruseTs akavSirebs saqarTvelosTan, somxeTTan, azer-
baijanTan, iranTan da TurqeTTan. amdenad, savsebiT gasagebi xdeba igive somxe-
Tis respublikis SeSfoTebac iqidan gamomdinare, rom situaciis gamwvaveba cxin-
valis regionSi safrTxes uqmnis somxeTis sasicocxlo interesebs (miT ufro
afxazeTis rkinigzis blokirebis pirobebSi), rogorc ekonomikuri, ise usafrT-
xoebis uzrunvelyofis TvalsazrisiTac. amitom principulad mniSvnelovania,
rom,
lSic Caideboda ara politikuri faqtorebi, aramed ekonomikuri mizanSewoniloba.
seriozul motivs warmoadgens.
obis Sesaxeb134. 2008 wlis 15 agvistos, saqarTvelos prezidentma xeli moa-
pirvel rigSi, ruseTma gaauqmos Tavisi gadawyvetileba afxazeTisa da `samx-
reT oseTis~ damoukideblobis cnobis Sesaxeb, xolo amis Semdgom, moxdes cxin-
valis regionis sruli demilitarizacia da satransporto komunikaciebis Tavi-
suflad funqcionireba. es erTis mxriv xels Seuwyobda qarTul da osur mxare-
ebs Soris ndobis aRdgenas, xolo meores mxriv Seqmnida xelsayrel pirobebs
strategiuli partniorobisTvis regionis saxelmwifoebs Soris, romlis safuZve-
rodesac Cndeba saerTo ekonomikuri interesi, separatizmi meore planze gadadis,
rac konfliqtis politikuri daregulirebis
134 prezident sarkozis Suamavlobis safuZvelze momzadebuli Tavdapirveli gegma efuZneboda eqvs princips, kerZod esenia: 1) Zalis gamoyenebaze uaris Tqma; 2) sabrZolo qmedebebze saboloo uaris Tqma; 3) humanitaruli daxmarebisTvis Tavisufali mimosvlis uzrunvelyofa; 4) saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebi unda dabrundnen maTi Cveulebrivi dislokaciis adgilebSi; 5) ruseTis SeiaraRebuli Zalebi unda dabrundnen samxedro moqmedebebis dawyebamde arsebul xazze. saerTa-Soriso meqanizmis Seqmnamde, ruseTis samSvidobo Zalebi ganaxorcieleben usafrTxoebis damate-biT zomebs; 6) saerTaSoriso diskusiebis dawyeba afxazeTsa da samxreT oseTSi usafrTxoebisa da stabilurobis pirobebis Sesaxeb. 135 8 seqtembris SeTanxmebis safuZvelze, ruseTis sajariso SenaerTebs 15/IX-mde unda daetovebinaT qalaqebi foTi, senaki da maTi mimdebare teritoriebi; 2008 wlis 10/X-mde arc erTi rusi jaris-kaci aRar unda darCeniliyo saqarTveloSi, `samxreT oseTisa~ da afxazeTis garda. 1 oqtombra-mde ki unda uzrunvelyofili yofiliyo saerTaSoriso meqanizmebis, maT Soris evrokavSiridan 200 damkvirveblis ganTavseba e.w. buferul zonebSi (moicavs konfliqturi regionebis mimdebare teritoriebs). Tumca, moskovma naTlad ganacxada, rom ar apirebs uSualod afxazeTidan da `sam-xreT oseTidan~ gasvlas.
114
115
postsabWoTa separatizmis erT-erT yvelaze TvalsaCino paradoqss warmo-
adgens afxazeTis fenomeni . mTeli paradoqsuloba imaSia, rom separatiz-
mis gzas daadga xalxi, romelic Seadgenda avtonomiuri respublikis mosax-
leobis umciresobas. 1989 wlis aRweriT, afxazeTis avtonomiur respubli-
kaSi cxovrobda 525 aTas 61 adamiani, aqedan _ 239 aTas 872 qarTveli (45.7%),
93 aTas 267 afxazi (17.8%), 76 aTas 541 somexi (14.6%), 74 aTas 913 rusi
(14.2%) . cxovrobdnen agreTve ukrainelebi, berZnebi, estonelebi da sxvebi.
afxazeTis konfliqti, romlis mSvidobian daregulirebazec ukve 15 weliwa-
dze metia, rac uSedegod mimdinareobs molaparakebebi, warmoadgens erT-erT
useriozules problemas, rogorc saqarTvelos, ise mTeli kavkasiis stabi-
lurobisTvis.
3.3. afxazeTis konfliqtis daregulirebis procesi da perspeqtivebi
136
137
3.3.1. omi afxazeTSi (saqarTvelo): konfliqtis mizezebi, eskalacia da
Sedegebi. istoriuli TvalsazrisiT, afxazeTi odiTganve warmoadgenda saqar-
Tvelos ganuyofel sisxlxorceul nawils138. saqarTveloSi demokratiuli
reJimis Zaladobrivi damxobisa da komunisturi wes-wyobilebis damyarebis
Semdgom (1921 wlis 25 Tebervali), adgili hqonda `damoukidebeli afxazeTis~
gamocxadebis mcdelobas (1921 wlis 31 marti)139. Tumca, saboloo jamSi, afxa-
136 afxazeTi mdebareobs saqarTvelos Crdilo-dasavleT nawilSi, misi teritoriaa - 8.7 aTasi kv. m., rac Seadgens saqarTvelos mTeli teritoriis 12.5%-s. 137
138 ruseTis imperiis daSlis Semdeg, 1918 wlidan daiwyo damoukidebeli saqarTvelos saxelmwi-foebriobis daarsebis procesi, romelic gamocxadda 1918 wlis 26 maiss. moZraoba daiwyo aseve quTaisis guberniis Semadgenel soxumis olqSic (afxazeTi). afxazeTis saTaveSi mosulma saxalxo sabWom jer kidev saqarTvelos damoukideblobis gamocxadebamde mimarTa saqarTvelos erovnul sabWos olqis avtonomiuri statusis aRiarebis TxovniT (1918 wlis Tebervali). miRweul iqna SeTanxmeba da Semdeg daido xelSekruleba (1918 wlis ivnisi), romelic aniWebda afxazeTis saxa-lxo sabWos farTo Sida TviTmmarTvelobas, xolo 1919 wlis 20 marts igive organo akeTebs gan-cxadebas imis Sesaxeb, rom afxazeTi Sedis saqarTvelos demokratiuli respublikis Semadgen-
samarTalmemkvidrem - sabWoTa ruseTma - aRiara damoukidebeli saqarTvelo mdinare fsous saz-
wlis 7 maisis xelSekrulebiTac.
nadareiSvili T. SeTqmuleba saqarTvelos winaaRmdeg. Tbilisi, 2000. gv. 22.
lobaSi, rogorc avtonomiuri erTeuli. ruseTis imperiis daSlis Semdeg, misma faqtobrivma
Rvrebamde (e.i. afxazeTis teritoriis CaTvliT). es ganmtkicebuli iyo ruseT-saqarTvelos 1920
139 1921 wlis 31 marts gamocxadda afxazeTis damoukidebeli sabWoTa socialisturi respublika.
rma xelisuflebam maleve
xiT,
am nabijis Sedegi iyo is, rom Seiqmna saSiSi precedenti da Caido separatizmis `naRmi~. Tumca, es imdenad alogikuri da gaumarTlebeli nabiji iyo, rom centralugaauqma es gadawyvetileba da afxazeTi kvlav saqarTvelos SemadgenlobaSi dabrunda. 1921 wlis dekemberSi afxazeTi Sevida saqarTvelos ssr-is SemadgenlobaSi sakavSiro xelSekrulebis sa
zeTi moqceul iqna erTiani saqarTvelos SemadgenlobaSi e.w. `saxelSekru-
lebo respublikis~ formiT, rac 1924 wlidan ssrk-is konstituciebSi inter-
pretirebul iqna, rogorc `avtonomiuri respublika~, rogoradac is forma-
lurad arsebobs kidec 1931 wlidan140. 1931 w-dan afxazeTi oficialurad aris
avtonomiuri respublika, rogorc afxazeTis, ise saqarTvelos konstituciebis
s saxe-
, xolo yvela danarCens ki _ 11 adgili.
mixedviT. ssrk-is 1936 da 1977 wlis konstituciebis safuZvelze, sabolood iqna
gansazRvruli avtonomiebis samarTlebrivi mdgomareoba. kerZod, xsenebuli
konstituciebis mixedviT, avtonomiuri warmonaqmnebi warmoadgendnen sabWoTa
kavSiris wevri respublikebis ganuyofel Semadgenel nawilebs. amasTan, afxa-
zeTis avtonomiuri sabWoTa socialisturi respublika warmoadgenda erTa-
derT avtonomiur warmonaqmns yofil sabWoTa kavSirSi, romelsac Tavis kons-
tituciaSi gaaCnda specialuri muxli saxelmwifo enis _ afxazuris _ Sesaxeb.
afxazeTSi funqcionirebda 25 afxazuri skola, romelTa ricxvic Semd-
gomSi 73-mde gaizarda (afxazuri da Sereuli skolebi), sadac afxazur enaze
ganaTlebas iRebda 5000-mde moswavle. q. soxumSi funqcionirebda afxazeTi
lmwifo universiteti, afxazeTis erovnuli televizia (mauwyeblobda afxazur
enaze), afxazuri dramatuli Teatri, afxazeTis mxareTmcodneobis saxelmwifo
muzeumi, afxazuri cekvisa da simReris ansamblebi, mweralTa da kompozitorTa
kavSirebi da a.S. afxazur enaze ibeWdeboda sxvadasxva mxatvruli da isto-
riul-eTnografiuli literatura. avtonomiuri respublikis mmarTvelobiT da
partiul struqturebSi afxazebs dominirebuli mdgomareoba da, qarTvelebTan
SedarebiT, upiratesi poziciebi ekavaT. garda amisa, 1990 wlamde afxazebi
aseve farTod iyvnen warmodgenilni saqarTvelos centraluri xelisuflebisa
da komunisturi partiis rigebSi. ufro metic, 1991 wels, zviad gamsaxurdias
xelisuflebaSi mosvlis Semdgom, afxazebma imasac miaRwies, rom miRebul iqna
kanoni, romlis Tanaxmadac afxazeTis 65 adgilian parlamentSi afxazebs
ekuTvnodaT _ 28, qarTvelebs _ 26
Cvenis azriT, es arc Tu ise samarTliani gadawyvetileba iyo, vinaidan is ar
asaxavda da, piriqiT, ugulvebelyofda kidec avtonomiur respublikaSi arse-
obaSi is xelSekrulebis safuZvelze Sevida.
xolo 1931 wels afxazeTis sakavSiro respublika gardaiqmna afxazeTis avtonomiur sabWoTa socialistur respublikad saqarTvelos ssr-is SemadgenlobaSi. 140 1924 wlis ssrk konstituciaSi afxazeTi moxseniebulia, rogorc avtonomiuri socialisturi respublika, Tumca saqarTvelos ssr Semadgenl
116
bul realur demografiul suraTs. Tumca, meores mxriv, saqarTvelos erov-
nuli xelisufleba wavida am kompromisze (dapirispirebis eksalaciis Tavidan
acilebis mizniT), radgan xsenebul kanonSi Cadebuli iyo meqanizmi, romlis
mixedviTac, qarTuli deputaciis mxardaWeris gareSe afxazeTis avtonomiuri
respublikis parlaments ar hyofnida qvorumi dadgenilebaTa misaRebad.
yovelive zemoaRniSnuli metyvelebs imaze, rom afxazeTi wlebis manZilze
warmoadgenda avtonomiur respublikas, sadac eTnikurad afxazuri mosaxleoba
sargeblobda araTu Tanabari, aramed upiratesi uflebebiTa da privilegiebi-
Tac, regionis qarTul mosaxleobasTan SedarebiT. amasTan, mWidrod iyvnen ra
dakavSirebulni proimperiul ZalebTan, afxazma separatistebma 1980-iani wle-
bis bolodan da 90-iani wlebis dasawyisSi daiwyes mizanmimarTuli politikis
gatareba, saqarTvelos Semadgenlobidan afxazeTis gamosayofad da daiwyes
iseTi sakanonmdeblo aqtebis miReba, romlebic mniSvnelovnad kvecdnen ofici-
aluri Tbilisis iurisdiqcias141. am yvelafers Tan axlda antiqarTuli pro-
paganda da omisTvis mzadeba (lozungiT `afxazeTi qarTvelebis gareSe~).
saqarTvelos sabWoTa xelisuflebis loialuri politikis Sedegad krem-
lis mier aRorZinebuli afxazuri nacional-separatizmi XX saukunis 90-iani
wlebis dasawyisisTvis metismetad agresiuli gaxda. mas saTaveSi Caudga
sabWoTa kavSiris specsamsaxurebis mier Seqmnili radikaluri organizacia
`aidgilara~, romelic Tavis saqmianobas ori mimarTulebiT awarmoebda. erTis
mxriv, is axorcielebda afxazeTis mosaxleobis ideologiur damuSavebas,
raTa Seqmniliyo sasurveli foni saqarTvelodan afxazeTis gamoyofisTvis,
xolo meores mxriv, CrdiloeT kavkasiel TanamzraxvelebTan da sabWoeTis
centrTan mWidro urTierTkavSirSi, SeiaraRebul boevikebs amzadebda. sabWoTa
kavSiris `kgb~ afxazur mosaxleobaSi avrcelebda azrs, rom afxazeTi mudam
ruseTis Semadgeneli nawili iyo da igi mas stalinma CamoaSora, rac, buneb-
rivia, ar Seesabameba sinamdviles.
sabWoTa imperiis destruqciuli politikis erT-erT TvalsaCino magali-
Tad SegviZlia moviyvanoT nawyveti ssrk-is centraluri komitetis erT-erTi 141 1989 wlis 10 oqtombers saqarTvelos kompartiis afxazeTis saolqo komiteti, afxazeTis assr umaRlesi sabWos prezidiumi da afxazeTis assr ministrTa sabWo Rebuloben dadgenilebas afxa-
esebs hqonda zuri enis ganviTarebis saxelmwifo programis Sesaxeb (zustad analogiur procadgili samxreT oseTis avtonomiur olqSic).
117
mdivnis _ mixeil suslovis saidumlo moxsenebidan, romelic man gaakeTa sab-
WoTa kavSiris komunisturi partiis centraluri komitetis winaSe 1961 wels:
`dRes Tu ara xval qarTvelebi daiwyeben brZolas damoukideblobisTvis. maT-
Tan brZola afxazeTiT unda daviwyoT. samegrelos, svaneTs unda mieces avto-
nomiebi. maTSi cal-calke unda gavaRvivoT kuTxur-erovnuli grZnoba. unda
sStabian SeiaraRebul dapi-
ionalur, eTnikur, enob-
nizacias (dResdReobiT, am debulebam ukve dakarga Tavisi aqtualoba, radgan
praqtikulad dasrulebulia); b) Tu es gaTvaliswi-
davarwmunoT yvela, rom qarTvelebi afxazeTSi Camosaxlebulebi arian. dasavleT
saqarTvelo unda davupirispiroT aRmosavleT saqarTvelos. amis Semdeg unda
SevasruloT momrigeblis roli~142. ufro adre nikita xruSCovs aseve arae-
rTxel uTqvams: `Tu qarTvelebi WkuiT ar iqnebian, maT mivusev afxazebs~143.
TvalnaTliv gaacnobieres ra, rom ar arsebobs afxazeTis saqarTvelodan
gamoyofis aranairi samarTlebrivi meqanizmi, separatistebma gezi SeiaraRe-
buli konflqtisken aiRes, romlis saboloo mizansac warmoadgenda regionSi
arsebuli demografiuli suraTis Secvla da `umciresobis~ gadaqceva `umrav-
lesobad~, qarTvelebis ganadgurebisa da maTi afxazeTidan gamodevnis xarjze.
ssrk-is daSlis Semdgom (1991 wlis dekemberi), am procesma axali impulsi
SeiZina, rac, saboloo jamSi, gadaizarda farToma
rispirebaSi. Tumca, Tanamedrove saerTaSoriso samarTali sakmaod kategoriuli
da mkacria msgavs SemTxvevebSi. Tanamedrove saerTaSoriso samarTali ar axdens
iseTi moqmedebebis sanqcirebas, romelTac SeuZliaT, Tundac nawilobriv,
safrTxe Seuqmnan ama Tu im qveynis teritoriul mTlianobasa da politikur
erTobas. erTiani saxelmwifodan gamoyofa ar warmoadgens erTa TviTgamor-
kvevis uflebis realizaciis aucilebel elements. nac
riv da religiur umciresobebs ar gaaCniaT saxelmwifodan gamoyofis ufleba.
`gaeros praqtikaSi arsebuli ganmartebis Tanaxmad, romelic, Tavis mxriv,
efuZneba 1970 wlis deklaracias, aseve 1993 wlis venis deklaraciasa da moqme-
debaTa programas, saxelmwifodan gamoyofa nebadarTulia Semdeg SemTxvevebSi:
a) Tu es Seexeba im xalxebis teritoriebs, romlebic eqvemdebareba dekolo-
dekolonizaciis procesi
nebulia mocemuli saxelmwifos konstituciaSi (an raime sxva kanonSi); g) Tu
142 nadareiSvili T. SeTqmuleba saqarTvelos winaaRmdeg. Tbilisi, 2000. gv. 32.
gv. 32. 143 nadareiSvili T. SeTqmuleba saqarTvelos winaaRmdeg. Tbilisi, 2000.
118
teritoria, romelic dasaxlebulia garkveuli xalxiT, aneqsirebul iqna 1945
wlis Semdeg; d) Tu xalxebi cxovroben im saxelmwifoSi, romelic ar icavs
maTTan mimarTebaSi Tanasworobisa da TviTgamorkvevis princips da ar uzrun-
velyofs mosaxleobis yvela fenis warmomadgenlobiTobas (yovelgvari disk-
riminaciis gareSe) saxelmwifo xelisuflebis organoebSi~144.
vi
samarTlianobisTvis unda aRiniSnos, rom Tanamedrove qarTul-afxazurma
dapirispirebam mwvave xasiaTi miiRo 1989 wlis 18 martidan, rodesac afxazur
sofel lixniSi miRebul iqna `afxazi xalxis warmomadgenlebis dadgenileba~
da `mimarTva mixeil gorbaCovisadmi~145. xsenebul dokumentebSi saubaria erov-
nebaTSoriso urTierTobebis gajansaRebis aucileblobaze, `afxazeTisTvis
politikuri, ekonomikuri da kulturuli suverenitetis dabrunebis gziT,
federaciis leninuri ideis farglebSi~146. xsenebulma movlenebma oficia-
luri Tbilisisa da qarTuli mosaxleobis aRSfoTeba gamoiwvies. saqarTve-
los, maT Soris, afxazeTis qalaqebi, masobrivi mitingebisa da demonstra-
ciebis talRam moicva (qarTvelebis 12 aTasiani mitingi galSi _ 1989 wlis 25
marti; aseve mitingebi soxumSi, leseliZesa da sxva qalaqebSi).
1990 wlis agvistoSi saqarTvelos umaRlesma sabWom miiRo kanoni arCevne-
bis Sesaxeb. kanoni Seicavda punqts, romelic krZalavda regionuli partiebis
monawileobas respublikuri parlamentis arCevnebSi. rusi politologis k.
gajievis azriT, aRniSnuli kanonis miRebis mTavari mizani mdgomareobda
imaSi, rom ar daeSvaT afxazeTis saxalxo forumis `aidgilaras~ kandidatebis
moxvedra qveynis umaRles sakanonmdeblo organoSi147.
amis sapasuxod, 1990 wlis 25 agvistos afxazeTis assr uzenaesma sabWom
miiRo dadgenileba afxazeTis saxelmwifoebriobis dacvis samarTlebri
garantiebis Sesaxeb. dadgenilebaSi aRniSnulia, rom `...afxazeTis Sesvla
saqarTvelos ssr-Si moklebulia samarTlebriv safuZvlebs; maSasadame, afxa-
zeTis saxelmwifoebriobis kanonieri formaa afxazeTis xalxebis mier nebis
Аналитики, №3 (9). М., 2002. c. 152. 145 masobrivi informaciis calkeul saSualebebSi gavrcelebuli informaciis Tanaxmad, aRniSnul RonisZiebaSi monawileobas iRebda 30 aTasi adamiani, maT Soris, afxazeTis partiuli da samTavrobo struqturebis warmomadgenlebi, aseve 5 aTasamde somexi, berZeni da rusi. 146 Абхазский узел. Документы и материалы. М., 1995. c.115.
144 Алексидзе Л. «Абхазский вопрос»: взгляд из Тбилиси // Институт стратегических оценок и анализа. Вестник
147 Гаджиев К.С. Геополитика Кавказа. М., «Международные отношения», 2001. c. 159.
119
Tavisufali gamovleniT Seqmnili da 1921 wlis 31 marts gamocxadebuli afxa-
zeTis sabWoTa socialisturi respublika~ (punqti 3). amave dadgenilebiT,
afxazeTis assr sabWoTa kavSiris uzenaesi sabWos winaSe svams sakiTxs, 1921
wlis 31 marts gamocxadebuli afxazeTis saxelmwifoebrivi statusis aRdgenis
Sesaxeb (punqti 4).
1990 wlis 25 agvistos afxazeTis assr uzenaesma sabWom, miiRo deklaracia
(XI mowvevis me-10 sesiaze) afxazeTis sabWoTa socialisturi respublikis
a-
saqarTvelos pirvel mravalpartiul saparlamento arCevnebSi (1990 w. oqto-
mberi) zviad gamsaxurdias saarCevno blokis (`mrgvali magida _ Tavisufali
saqarTvelo~) gamarjvebis Semdeg, afxazeTis assr uzenaesma sabWom aqtiurad
saxelmwifo suverenitetis Sesaxeb. deklaraciis ZiriTadi debulebebi mdgoma-
reobda SemdegSi: `afxazeTis ssr aris suverenuli socialisturi saxelmwifo,
romelic Seiqmna afxazi eris TviTgamorkvevis xelSeuvali uflebis ganxor-
cielebis, Tavisi bedis gansazRvraSi xalxis nebis uzenaesobis safuZvelze.
afxazeTis sabWoTa socialisturi respublikis suvereniteti vrceldeba mis
mTels teritoriaze~ (punqti 1); `ssr kavSirisa da saqarTvelos ssr kanonebis
moqmedeba, romlebic arRveven afxazeTis ssr suverenitets da ewinaaRmdegebian
mis uflebebs, Cerdeba afxazeTis ssr aRmasrulebeli da sakanonmdeblo xeli-
suflebis organoebis mier~ (punqti 7); `afxazeTis ssr-s SeuZlia gaxsnas Tavisi
warmomadgenlobebi ssr kavSirSi, sabWoTa respublikebSi, agreTve sazRvarg
reTis qveynebSi~ (punqti 10); `afxazeTis ssr awesebs afxazeTis moqalaqeobas
da yvela moqalaqes aZlevs ssrk moqalaqeobis SenarCunebis garantias~ (punqti
12); `deklaracia aris afxazeTis ssr axali konstituciis safuZveli da gansa-
zRvravs respublikis pozicias samokavSireo xelSekrulebisa da saqarTvelos
ssr-Tan xelSekrulebis dadebis dros~ (punqti 15). meore dResve (26 agvisto),
saqarTvelos ssr uzenaesma sabWom baTilad da iuridiuli Zalis armqoned
gamoacxada afxazeTis assr uzenaesi sabWos 1990 w. 25 agvistos deklaracia.
daiwyo Tbilisisadmi daumorCileblobis politikis gatareba. 1990 w. dekemberSi
afxazeTis avtonomiuri respublikis uzenaesi sabWos Tavmjdomared arCeul
iqna vladislav arZinba. imave sesiaze miRebul iqna gadawyvetileba, momzade-
buliyo kanonis proeqti afxazeTis axali saparlamento arCevnebis Sesaxeb.
120
1991 wlis 28 Tebervals saqarTvelos respublikis uzenaesma sabWom miiRo
dadgenileba, romlis Tanaxmadac, saqarTvelos mTels teritoriaze ikrZale-
boda ssr kavSiris umaRlesi sabWos mier 1991 wlis 17 marts daniSnuli sakav-
Siro referendumis Catareba (punqti 1). amave dadgenilebiT, saqarTvelos res-
publikis uzenaesma sabWom miiRo gadawyvetileba 1991 wlis 31 marts saqarTve-
loSi sayovelTao referendumis Catarebis Taobaze, saqarTvelos saxelmwifo-
ebrivi damoukideblobis aRdgenis sakiTxTan dakavSirebiT148.
afxazeTis assr uzenasma sabWom, ar gaiTvaliswina ra saqarTvelos uze-
naesi sabWos 1991 wlis 28 Tebervlis dadgenileba, monawileoba miiRo 17 marts
gamarTul sruliad sakavSiro referendumSi, ssr kavSiris SenarCunebis Tao-
baze (avtonomiuri respublikis mosaxleobis umravlesobas, qarTuli mosax-
leobis CaTvliT, am referendumSi monawileoba ar miuRia). amis sapasuxod, 1991
w. 22 marts saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWos prezidiumma gamosca
dadgenileba, romlis Tanaxmadac afxazeTis assr teritoriaze, q. cxinvalsa
da javis raionSi 1991 wlis 17 marts gamarTuli ssr kavSiris referendumisa
da #669 soxumis teritoriul saarCevno olqSi Catarebuli ssr kavSiris saxa-
lxo deputatis arCevnebis Sedegebi, CaiTvala iuridiuli Zalis armqoned149.
1991 w. 2 ivliss afxazeTis assr uzenaesi sabWos prezidiumma vladislav
arZinbas meTaurobiT, miiRo dadgenileba, romlis Tanaxmadac afxazeTis teri-
toriaze iuridiuli Zalis armqoned gamocxadda saqarTvelos respublikis
kanoni `saqarTvelos respublikis Sinagani jaris _ erovnuli gvardiis Seqm-
nis Sesaxeb~. amasTan erTad, 1991 wlis ganmavlobaSi, afxazeTis assr uzenaesma
sabWom zedized miiRo mTeli rigi dokumentebisa, romlebic seriozul winaaR-
mdegobaSi modiodnen saqarTvelos respublikis imdroindel konstitucias-
148 1991 wlis 31 marts saqarTveloSi gaimarTa referendumi saqarTvelos saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis Taobaze. referendumi Catarda saqarTvelos mTels teritoriaze, maT Soris afxazeTSic. afxazeTis assr-is teritoriaze monawileoba miiRo amomrCevelTa 61.27%-ma. saqarTvelos saxelmwifoebriv damoukideblobas xma misca 97.73%-ma, rac amomrCevelTa saerTo raodenobis 59.84%-s Seadgenda. referendumSi monawileTa mxolod 1.37% gamovida saqarTvelos saxelmwifoebrivi suverenitetis winaaRmdeg. am referendumis safuZvelze, 1991 wlis 9 aprils, saqarTvelos uzenaesi sabWos mier miRebul iqna saqarTvelos respublikis saxelmwifoebrivi damoukideblobis aRdgenis aqti. 149 saqarTvelos respublikis uzenaesi sabWos prezidiumis 1991 wlis 22 martis dadgenileba.
121
Tan150. yovelive es oficialuri Tbilisis samarTlian protests iwvevda, rac
kidev ufro amwvavebda urTierTobas centrsa da regions Soris.
rogorc erTxel ukve aRiniSna, saqarTveloSi ganxorcielebuli samxedro
gadatrialebis Sedegad (1991-1992 wlebis dekember-ianvari), xelisufleba xelSi
Caigdo samxedro sabWom, romelmac SemdgomSi mTeli Zalaufleba gadasca
saxelmwifo sabWos e. SevardnaZis meTaurobiT. 1992 wlis TebervalSi samxe-
dro sabWom gaauqma saqarTvelos respublikis moqmedi konstitucia (igulis-
xmeba 1978 wlis konstitucia, 1990 wlis cvlilebebis gaTvaliswinebiT) da
aRadgina saqarTvelos pirveli demokratiuli respublikis 1921 wlis 21 Tebe-
rvlis konstituciis moqmedeba. samxedro sabWos am gadawyvetilebiT, faqti-
urad, anulirebul iqna afxazeTis, rogorc avtonomiuri respublikis, saqarT-
velos SemadgenlobaSi yofnis samarTlebrivi baza151. Tumca, amasTanave unda
aRiniSnos, rom samxedro sabWo warmoadgenda sruliad aralegitimur organos
da mis mier miRebuli nebismieri gadawyvetileba an samarTlebrivi aqti Tavi-
suflad SeiZleba Sefasdes, rogorc ukanono da iuridiuli Zalis armqone.
1992 w. 23 ivliss e.w. afxazeTis ssr uzenaesma sabWom miiRo kanoni, romlis
Tanaxmadac afxazeTis sabWoTa socialistur respublikas ewoda `afxazeTis
respublika~. imave dRes e.w. afxazeTis respublikis uzenaesma sabWom miiRo
dadgenileba afxazeTis assr 1978 wlis konstituciis moqmedebis Sewyvetis
Sesaxeb, rac, faqtiurad, warmoadgenda afxazeTis saqarTvelos Semadgenlobi-
dan gasvlis iuridiuli gaformebis kidev erT mcdelobas. xsenebul dadgeni-
lebaSi weria: `afxazeTis assr saxelmwifoebriv-samarTlebrivi statusi da
misi urTierTmimarTeba saqarTvelos ssr-Tan da ssrk-Tan ganisazRvreboda da
regulirdeboda afxazeTis assr da saqarTvelos 1978 wlis konstituciebiT,
agreTve ssrk 1977 wlis konstituciiT ... 1992 wlis TebervalSi saqarTvelos
150 afxazeTis respublikis uzenaesi sabWos prezidiumis 1991 w. 27 seqtembris dadgenileba `afxa-
sabWos prezidiumis 1991 w. 27 noembris dadgenileba `afxazeTSi samobilizacio rezervebis mdgo-
diumis 1991 w. 27 noembris dadgenileba `afxazeTis saxelmwifo uSiSroebis samsaxuris Seqmnis Sesaxeb~; afxazeTis uzenaesi sabWos prezidiumis 1991 w. 29 dekembris dadgenileba `afxazeTis teritoriaze samxedro nawilebis, sasazRvro da Sinagani jarebis, samxedro-sazRvao Zalebis dawesebulebaTa dislokaciisa da maTi funqcionirebis wesebSi cvlilebaTa Setanis Sesaxeb~. 151 saqarTvelos demokratiuli respublikis 1921 w. 21 Tebervlis konstituciaSi afxazeTi moxse-
zeTis suverenitetis ekonomikuri safuZvlebis uzrunvelyofis Sesaxeb~; afxazeTis uzenaesi
mareobisa da namdvil samxedro samsaxurSi gawvevis Sesaxeb~; afxazeTis uzenaesi sabWos prezi-
niebulia ara rogorc avtonomiuri respublika, aramed rogorc `soxumis olqi~ (Tavi XI, muxli 107).
122
droebiTma samxedro sabWom miiRo gadawyvetileba saqarTvelos demokratiuli
respublikis 1921 wlis konstituciaze gadasvlis Sesaxeb, romelSic gaTvalis-
winebuli ar iyo iseTi subieqti, rogoric aris afxazeTis assr ... afxazeTis
assr 1978 wlis konstitucia miRebul iqna saqarTvelos 1978 wlis konstitu-
ciisa da ssrk 1977 wlis konstituciis Sesabamisad. am ukanasknelTa moqme-
debis Sewyvetis Semdeg, afxazeTis assr konstitucias gamoecala Tavisi samar-
Tlebrivi safuZveli da aRar Seesabameba amJamad Seqmnil politikur da iuri-
diul realiebs. amrigad, afxazeT-saqarTvelos urTierTmimarTebaSi samarT-
lebrivi vakuumi gaCnda. am mouwesrigebeli samarTlebrivi vakuumis daZlevis
mizniT, agreTve xelmZRvanelobs ra afxazeTsa da saqarTvelos Soris saxelm-
wifoTaSoriso urTierTobis aRdgenisaken miswrafebiT, afxazeTis uzenaesi
sabWo adgens: 1) miCneul iqnas, rom afxazeTis assr 1978 wlis konstituciam
Sewyvita Tavisi moqmedeba; 2) afxazeTis axali konstituciis miRebamde amoq-
meddes afxazeTis ssr 1925 wlis konstitucia ... sakonstitucio komisiam daaC-
qaros afxazeTis axali konstituciis mosamzadebeli samuSaoebi da 1992 wlis
seqtemberSi warudginos igi afxazeTis uzenaes sabWos~.
rogorc ukve aRiniSna, kremlis Sorsmimavali miznebis miRwevis realur
saSualebad daisaxa afxazeTSi saomari moqmedebebis provocireba, rac warma-
tebiT ganxorcielda kidec 1992 wels, rodesac, saqarTveloSi momxdari saxe-
lmwifo gadatrialebis Sedegad, qveyanaSi umZimesi politikuri viTareba
Seiqmna (am momentisTvis, saqarTveloSi ukve arsebobda erTi SeiaraRebuli
konfliqti, cxinvalis regionis saxiT). ruseTis negatiuri rolis bolomde
gasaazreblad savsebiT sakmarisia Tundac is magaliTi, rom, afxazeTSi sao-
mari moqmedebebis dawyebisTanave (1992 wlis agvisto), ruseTis sainformacio
saSualebebma mTel msoflios auwyes, rom saqarTvelos saxelmwifo sabWos
jarebma omi gamoucxades afxazeTs. sinamdvileSi, movlenebi Semdegnairad
ganviTarda. 1992 w. 10 agvistos saqarTvelos respublikis saxelmwifo sabWos
prezidiumma miiRo dadgenileba, raTa afxazeTSi Sesuliyo saqarTvelos
Tavdacvisa da Sinagan saqmeTa saministroebis garkveuli samxedro kontingent-
i, kontrolis qveS aeyvana sarkinigzo magistrali, aRekveTa iq yaCaRobisa da
tvirTebis gatacebis faqtebi, aseve ganeiaraRebina ukanono SeiaraRebuli for-
123
mirebebi (saqarTvelos respublikis saxelmwifo sabWos prezidiumis 1992 w. 10
agvistos dadgenileba `rkinigzis transportze sagangebo wesebis SemoRebis
Taobaze~)152. afxazeTis rkinigzis dacvas gaaCnda strategiuli mniSvneloba,
vinaidan igi, saqarTvelos teritoriis gavliT, erTmaneTTan akavSirebda ruseTs
da somxeTs. miuxedavad imisa, rom saxelmwifo sabWos aRniSnuli gadawyveti-
leba winaswar iyo SeTanxmebuli piradad vladislav arZinbasTan, gali-oCamCi-
ris administraciuli sazRvris gadakveTisas, afxazurma monoeTnikurma gvar-
diam saqarTvelos sajariso nawilebs cecxli gauxsna. situacia ukiduresad
gamwvavda vladislav arZinbas radiogamosvlis Semdgom, rodesac man sayovel-
Tao mobilizacia gamoacxada. 1992 w. 14 agvistos e.w. afxazeTis respublikis
uzenaesi sabWos prezidiumma gamosca dadgenileba `zrdasruli mosaxleobis
mobilizaciisa da afxazeTis Sinagani jaris polkisaTvis iaraRis gadacemis
Sesaxeb~. afxazeTSi farTomasStabiani sabrZolo moqmedebebis eskalacia daiwyo153.
saomari moqmedebebis dawyebidan mcire xnis Semdeg, 1992 wlis 3 seqtembers
(am momentisTvis qarTuli samxedro SenaerTebi ukve gagraSi iyvnen), ruseTis
iniciativiTa da CrdiloeT kavkasiis respublikebis xelmZRvanelTa monawile-
obiT, q. moskovSi xeli moewera `SeTanxmebas (Semajamebel dokuments) cecxlis
Sewyvetisa da konfliqtis mowesrigebis Sesaxeb~154. am dokumentis muxli 1
iwyeboda Semdegi abzaciT: `uzrunvelyofilia saqarTvelos respublikis teri-
toriuli mTlianoba, konfliqtis monawile yvela SeiaraRebuli formireba
1992 w. 5 seqtembris 12.00 saaTidan wyvets cecxls da yovelgvari Zalis gamoye-
nebas erTmaneTis winaaRmdeg...~. dokumentSi aseve naTqvamia, rom ruseTis fede-
raciis SeiaraRebuli Zalebi, romlebic droebiT imyofebian saqarTvelos
respublikis, maT Soris afxazeTis teritoriaze, icaven mkacr neitralitets 152 zogierTi eqspertis azriT, saqarTvelos saxelmwifo sabWos jarebis afxazeTSi Seyvanis rea-lur mizezs warmoadgenda ara rkinigzis dacva, aramed prezident zviad gamsaxurdias momxree-bis dasja, romlebic afxazeTSi sakmaod mravlad iyvnen. 1992 wlis agvistos dasawyisSi afxaze-TSi adgili qonda yofili xelisuflebis momxreTa (e.w. `zviadistebis~) masiur gamosvlebs,
zogierTi mkvlevari dResac miiCnevs, rom swored es garemoeba iqca afxazeTSi Sesvlis mTavar
153 afxazi separatistebisa da daqiravebuli `boevikebis~ garda, afxazeTSi qarTuli jarebis winaaRmdeg ibrZodnen ruseTis Tavdacvis saministros regularuli samxedro SenaerTebi, maT Soris, ruseTis 345-e sadesanto polki, gudauTaSi dislocirebuli samxedro-sahaero Zalebis
xolo eduard SevardnaZisa da saxelmwifo sabWos Zalaufleba iq, faqtiurad, ar vrceldeboda.
motivad.
eskadrilia, aseve oCamCiresa da gumisTaze dislocirebuli ruseTis Tavdacvis saministros batalionebi. 154 moskovis Sexvedris Semajamebeli dokumenti - 03.09.1992.
124
da ar monawileoben Sinaur konfliqtebSi (muxli 9). ruseTis federaciis
saxeliT, dokuments xeli moawera prezidentma boris elcinma, xolo saqarT-
velos saxeliT _ saxelmwifo sabWos Tavmjdomarem eduard SevardnaZem. doku-
mentSi aseve dafiqsirda im pirTa sia, romlebic daeTanxmnen aRniSnul SeTan-
xmebas. maT ricxvSi iyo afxazi separatistebis lideri vladislav arZinbac.
SeTanxmebis Sesrulebis garantad gamodioda ruseTi. qarTulma mxarem gagri-
dan Tavisi sajariso nawilebi gaiyvana, qalaqSi mxolod mSvidobiani mosax-
leoba darCa. magram, mowinaaRmdege mxarem daarRvia SeTanxmeba da mTeli
samxedro potencialiT Seutia gagras. 1992 wlis 1 oqtombers separatistebma
SturmiT aiRes gagra, sadac daiwyo qarTuli mosaxleobis eTnikuri wmenda.
rac Seexeba 3 seqtembris SeTanxmebis garants _ ruseTs, es ukanaskneli ara
mxolod dumda, aramed aSkara daxmarebasac uwevda afxaz separatistebs
cocxali ZaliTa da SeiaraRebiT.
1993 wlis 27 ivliss, ruseTis SuamavlobiT, qarTul, afxazur da rusul
zonaSi droebiT ganlagebuli ruseTis sajariso kontingenti ... afxazeTis
mxareebs Soris xeli moewera (q. soWSi) SeTanxmebas `afxazeTSi cecxlis Sewy-
vetisa da misi dacvis kontrolis meqanizmebis Sesaxeb~. SeTanxmeba iTvalis-
winebda dapirispirebul mxareTa ganiaraRebasa da konfliqtis zonis eta-
pobriv demilitarizacias. SeTanxmeba krZalavda aviaciis, artileriis, sanao-
sno saSualebebis, yovelgvari samxedro teqnikisa da iaraRis gamoyenebas,
aseve konfliqtis zonaSi jarebisa da sxva formirebebis SeuTanxmebel gada-
adgilebebs, iaraRisa da tyvia-wamlis Setanas, samxedro infrastruqturis
obieqtebis agebas. amasTan, unda Seqmniliyo qarTul-afxazur-rusuli droe-
biTi sakontrolo jgufebi, romelTac meTvalyureoba unda gaewiaT cecxlis
Sewyvetis reJimis Sesrulebis mdgomareobisTvis. SeTanxmebaSi aseve aRiniSna:
`konfliqtis zonaSi dauyovnebliv Sedian saerTaSoriso meTvalyureebi da
cecxlis Sewyvetis Semdeg 10-15 dRis ganmavlobaSi afxazeTis teritoriidan
gavlen saqarTvelos respublikis SeiaraRebuli formirebebi. cecxlis Sewy-
vetis reJimisa da marTlwesrigis dasacavad gamoyenebuli iqneba saerTaSo-
riso samSvidobo Zalebi, agreTve, gaerosTan konsultaciiT, konfliqtis
125
teritoriaze droebiT myofi ruseTis jarebi icaven mkacr neitralitets ...~155.
eduard SevardnaZis xelisuflebam, romelic kvlav ruseTisadmi ndobis poli-
tikis erTguli darCa, soWis SeTanxmebis xelmowerisTanave daiwyo saqarTve-
los SeiaraRebuli Zalebisa da mZime teqnikis foTis mimarTulebiT gayvana.
amis sapirispirod, afxazur mxares ar dauwyia analogiuri procesi, rac,
faqtiurad ukve imis mauwyebeli iyo, rom adgili qonda morig winaswar da-
gegmil provokacias. situacias amZimebda is garemoeba, rom am periodSi
dasavleT saqarTveloSi mimdinareobda SeiaraRebuli Setakebebi zviad gamsa-
cvis ministrTan
lav Ralati miviReT ... Setevaze gadmovidnen
xurdias momxreebsa da eduard SevardnaZis samTavrobo jarebs Soris. buneb-
rivia, Seqmnili viTareba xels aZlevda rus generlebs da afxaz separatis-
tebs, romlebmac 16 seqtembers daiwyes q. soxumis masiuri dabombva. mdgoma-
reobis gamosworebis mizniT, 17 seqtembers adlerSi saqarTvelos saxelmwifo
meTaurma eduard SevardnaZem Sexvedra gamarTa ruseTis Tavda
pavel graCovTan, Tumca, molaparakebam sasurveli Sedegi ver gamoiRo.
18 seqtembers eduard SevardnaZem gaavrcela sajaro mimarTva sxvadasxva
qveynebisa da gaeros generaluri mdivnis saxelze. mimarTvaSi naTqvamia: `1992
wlis 3 seqtembers Cven moskovSi xeli movawereT Semajamebel dokuments ... es
dokumenti daqiravebulTa CeqmebiT gaTeles, romlebmac uiaraRo gagra
SturmiT aiRes ... dabolos, ukve meramdened, vendeT ra ruseTis samSvidobo
misias, mis, rogorc garantisa da Suamavlis rols, davdeT 1993 wlis 27
ivlisis SeTanxmeba da pasuxad kv
`boevikebi~, romlebic TiTqos ganiaraRebuli hyavdaT, da Cven mxolod isRa
dagvrCenia vTqvaT, rom xelSekrulebis Sesrulebis garantma mxarem an ar
isurva, an ver SeZlo yofiliyo garanti ... araviTari dadebiTi Sedegi ar
moutania, jerjerobiT, gaeros uSiSroebis sabWos rezoluciasac da
generaluri mdivnis mtkice gancxadebebs ...~156. miuxedavad imisa, rom aRniSnul
mimarTvaSi daufaravad aris saubari oficialuri moskovis uunarobaze (an
survilis arqonaze) Seesrulebina mSvidobis garantori qveynis funqciebi,
vfiqrobT, e. SevardnaZis xsenebuli gancxadeba mainc arasaTanadod asaxavda
155 SeTanxmeba `afxazeTSi cecxlis Sewyvetisa da misi dacvis kontrolis meqanizmebis Sesaxeb~ (q. soWi) _ 27.07.1993. 156 gazeTi `saqarTvelos respublika~, 1993 wlis 21 seqtemberi.
126
afxazeTSi realurad ganviTarebul movlenebs. saqarTvelos saxelmwifo meTa-
uris mimarTvaSi, oficialuri moskovi ar aris pirdapir dadanaSaulebuli
i samxedro bazis SenarCunebaze
Semdeg xeli moewera komunikes, romliTac, faqtiurad, oficialurad dafiq-
sirda afxazeTis omis Sedegebi158. am komunikes mixedviT, afxazur mxares
imaSi, rom igi Tavad bombavda qalaq soxums da afxazeTis sxva dasaxlebul
punqtebs (Cvenis azriT, mimarTvis teqsti mxolod iribaT Tu miuTiTebs
ruseTis uSualo monawileobaze saomar moqmedebebSi). mimarTvaSi aqcentebi
keTdeba daqiravebul `boevikebze~ da ara ruseTis federaciis regularuli
armiis nawilebze, rac udaod amaxinjebs da bolomde ar asaxavs afxazeTis
tragediis realur suraTs.
samwuxarod, saqarTvelos xelisuflebis mcdelobebs ar mohyolia raime
seriozuli reaqcia saerTaSoriso Tanamegobrobis mxridan. 1993 wlis 27 seqte-
mbers, masiuri Semotevebis Sedegad, q. soxumi daeca157. soxumis dacemidan
zustad sami dRis Semdgom, afxazeTis teritoria mTlianad gaiwminda qar-
Tuli mosaxleobisgan, rac, faqtiurad, genocidis tolfasia.
SevardnaZis xelisufleba, romelic mizezTa mTeli kompleqsis gamo damar-
cxda omSi, daTanxmda dsT-Si Sesvlaze (saqarTvelo dsT-is wevria 1993 wli-
dan), aseve mis teritoriaze ruseTis oTx
(dokuments saqarTvelos teritoriidan ruseTis samxedro bazebis gayvanis
Taobaze, pirvelad xeli moewera 1999 wels, euTos stambolis samitze). miuxe-
davad dsT-Si saqarTvelos Sesvlisa, ruseTma kvlav gaagrZela saqarTvelos
saxelmwifoebrivi interesebis sawinaaRmdego qmedebebi da separatistuli
reJimebisTvis zurgis gamagreba.
1994 wlis 13 ianvars q. JenevaSi, gaeros egidiTa da euTos warmomadgenelTa
monawileobiT, gaimarTa qarTul-afxazuri konfliqtis srulmasStabiani
mowesrigebis Sesaxeb molaparakebebis meore raundi, romlis dasrulebis
daekisra upirvelesi pasuxismgebloba devnilTa dabrunebasa da maT usafr-
Txoebaze. zogierTi eqspertis azriT, xsenebuli dokumentis xelmowera warmo-
adgenda Secdomas saqarTvelos xelisuflebis mxridan. garkveuli Tvalsaz-
157 q. soxumis aRebis operaciaSi monawileobdnen gaerTianebuli rusuli, afxazuri, Crdilo kavkasiuri da somxuri Zalebi. 158 komunike JenevaSi qarTvelTa da afxazTa molaparakebis meore raundis Sesaxeb - 13.01.1994.
127
risiT, am dokumentiT moxda separatistuli reJimis erTgvari samarTlebrivi
reabilitacia, vinaidan afxazur mxares mieca ndobis mandati.
morig dokuments (oTxmxriv SeTanxmebas) xeli moewera 1994 wlis 4 aprils
q. moskovSi (imave dRes, moskovSi aseve xeli moewera gancxadebas `qarTul-
afxazuri konfliqtis politikuri mowesrigebis RonisZiebebis Sesaxeb~). am
dokumentis wyalobiT, afxazeTSi dabruneba ar uweriaT im qarTvelebs, rom-
lebic iaraRiT xelSi ibrZodnen afxazeTSi sakuTari qveynis teritoriuli
mTlianobisTvis (me-3 punqtis `g~ qvepunqti)159. amave dros, dokumentSi
araferia naTqvami im afxazebze, vinc aseve iaraRiT xelSi ibrZodnen saqarTve-
los samTavrobo jarebis winaaRmdeg da safrTxes uqmnidnen qveynis poli-
tikur erTianobas. am SeTanxmebiT, qarTuli mxare erTgvari okupantis rolSi
gamodis, rac sruli absurdia. rac Seexeba afxazeTidan devnili qarTvelebis
erT nawils, maT faqtiurad aekrZalaT qveynis teritoriuli mTlianobis
aRdgenisTvis saomar moqmedebebSi monawileoba da sakuTar saxlebSi upirobo
dabruneba. eduard SevardnaZis mxridan am daTmobaze wasvla warmoadgenda
saqarTvelos interesebis ugulvebelyofas.
1994 wlis 14 maiss q. moskovSi qarTuli da afxazuri mxareebis mier xelmo-
weril iqna SeTanxmeba cecxlis Sewyvetisa da ZalTa daSoriSorebis Sesaxeb
seTis federaciis prezidents boris
(am SeTanxmebiT ganisazRvra usafrTxoebisa da SezRuduli SeiaraRebis zone-
bi)160. SeTanxmeba daido gaeros egidiT da ruseTis mxaris xelSewyobiT da
iTvaliswinebda konfliqtis zonaSi dsT-is samSvidoboebis ganlagebas. garda
amisa, 15-16 maiss mxareebma specialuri werilebiTac mimarTes dsT-is saxel-
mwifo meTaurTa sabWos Tavmjdomares, ru
elcins, mieRo gadawyvetileba konfliqtis zonaSi koleqtiuri samSvidobo
159 oTxmxrivi SeTanxmeba ltolvilTa da iZulebiT adgilnacval pirTa nebayoflobiTi dabru-nebis Sesaxeb. q. moskovi, 04.04.1994. 160 am dokumentiT, romelsac saq rTvel s saxeliT xeli moaw oselian arTuli daafxazuri mxareebi, dsT-is saxelmwifo meTaurTa sabWos 1994 wlis 15 aprilis gancxadebis safuZvelze, TxovniT mimarTaven saxelmwifo meTaurTa sabWos, miiRos gadawyvet
a o era jaba i ma, q
ileba qarTul-afxazuri konfliqtis zonaSi koleqtiuri samSvidobo Zalebis gamoyenebis Taobaze. amave SeTan-xmebiT, mxareTa SeiaraRebuli Zalebis daSoriSorebis erT-erT principad dasaxelda kodoris xeobidan saqarTvelos sajariso nawilebis gayvana maTi dislokaciis adgilebSi, afxazeTis farglebs gareT. aseve gadawyda, rom kodoris xeobaSi ganxorcieldeboda dsT-is samSvidobo Zalebisa da gaeros saerTaSoriso meTvalyureTa regularuli patrulireba.
128
Zalebis gamoyenebis Taobaze161. 1994 wlis 9 ivniss prezidentma elcinma xeli
moawera gankargulebas, ruseTis SeiaraRebuli Zalebis dsT-is samSvidobo
operaciebSi monawileobis Sesaxeb. 21 ivniss dsT-is koleqtiuri samSvidobo
Zalebis kontigenti (КСПМ – Колективные силы по поддержанию мира), romelic mTli-
anad dakompleqtebuli iyo rusi samxedroebiT, qarTul-afxazuri konfliqtis
zonaSi ganlagda162. gamoikveTa usafrTxoebis ori mimarTuleba, kerZod `Crdi-
loeTis~ (kodoris xeobis qveda nawili) da `samxreTis~ (galisa da zugdidis
raionebis administraciul sazRvarTan)163. 1994 w. 21 oqtombers q. moskovSi
gaimarTa dsT-is saxelmwifos meTaurTa sabWos morigi sxdoma, romlis
drosac miRebul iqna gadawyvetileba, qarTul-afxazuri konfliqtis zonaSi
mSvidobis SenarCunebis operaciis mandatis damtkicebis Sesaxeb164. rac Seexeba
gaeros samxedro damkvirvebelTa misias (UNOMIG/МООННГ – Миссия ООН по
наблюдению в Грузии), romelic saqarTveloSi funqcionirebs 1993 wlidan, mas
daevala 14 maisis moskovis SeTanxmebisa da koleqtiuri samSvidobo Zalebis
(КСПМ) operaciis Sesrulebis kontroli (monitoringi)165. gaeros samxedro
damkvirvebelTa meTvalyureobis qveS aseve gadavida usafrTxoebisa da SezRu-
duli SeiaraRebis zonebTan mimdebare sanapiro wylebi da sahaero sivrce.
161
162 `qarTul-afxazuri konfliqtis zonaSi mSvidobis SenarCunebisTvis koleqtiuri Zalebis
1994 wlis ivnis-agvistoSi (gadawyvetileba oficialurad ZalaSi Sevida 22 agvistodan). gadawy-vetileba miRebul iqna eqvsi Tvis vadiT da, SemdgomSi, Sesabamisi gadawyvetilebebis safuZve-lze, grZeldeboda morigi eqvsTviani periodebiT. gaeros uSiSroebis sabWo miesalma 1994 wlis 14 maisis moskovis SeTanxmebis xelmoweras da qarTul-afxazuri konfliqtis zonaSi dsT-is samSvidobo Zalebis ganlagebas. afxazeTSi dislocirebul КСПМ-is SemadgenlobaSi iricxe-boda daaxloebiT 1700-mde samxedro mosamsaxure. 163
gaswvriv) da Seadgens 85 km-s sigrZeSi da 24 km-s siganeSi (12 km-s TiToeul mxareze), moicavda
xoebis zonaSi ar unda yofiliyo SeiaraRebuli Zalebi da mZime sabrZolo teqnika, xolo SezRuduli SeiaraRebis zonaSi _ mZime sabrZolo teqnika. usafrTxoebis zonasa da SezRu-duli SeiaraRebis zonaSi moqmedebdnen adgilobrivi samoqalaqo xelisufalni. rac Seexeba koleqtiuri samSvidobo Zalebis nawilebisa da saerTaSoriso meTvalyureTa gadaadgilebas usafrTxoebis zonis farglebs gareT, es aucileblad unda yofiliyo winaswar SeTanxmebulimxareebTan.
мира в зоне грузино-абхазского конфликта (Москва, 21 октября 1994 года). saqarTveloSi gaeros damkvirvebelTa misiis (UNOMIG) dafuZneba moxda gaeros uSiSroebis
sabWos 1993 wlis 24 agvistos #858 rezoluciis safuZvelze, amave rezoluciiT ganisazRvra
es faqti aisaxa gaeros 1994 wlis 21 ivlisis #937 rezoluciaSic.
gamoyenebis Sesaxeb~ gadawyvetilebis xelmowera moxda dsT-is saxelmwifoTa meTaurebis mier
usafrTxoebis zona gadaWimuli iyo cecxlis Sewyvetis xazis orive mxares (md. enguris
22 sameTvalyureo da 4 sakontrolo punqts. 1994 wlis 14 maisis SeTanxmebis Tanaxmad, usafrT-
164 Решение Совета Глав Государств СНГ об утверждении Мандата на проведение операции по поддержанию
165
misi Tavdapirveli mandatic. qarTul-afxazuri konfliqtis zonaSi dsT-is koleqtiuri samSvi-
s 1994 wlis 21 ivlisis #937 rezoluciaSi. dobo Zalebis ganlagebis Semdeg, bunebrivia, transformacia ganicadaMIG-is mandatmac, rac asaxulia gaeros uSiSroebis sabWo
129
1994 wlis 26 noembers afxazeTis de-faqto xelisuflebam miiRo `afxazeTis
respublikis konstitucia~, romlis Tanaxmadac: `afxazeTis respublika (afsni)
aris suverenuli, demokratiuli, samarTlebrivi saxelmwifo, romelic isto-
riulad Camoyalibda xalxTa Tavisufali TviTgamorkvevis uflebiT~ (muxli
1); `afxazeTis respublika _ saerTaSoriso samarTlis subieqti _ sxva saxelm-
wifoebTan Sedis saxelSekrulebo urTierTobebSi~ (muxli 3); `afxazeTis
respublikis saxelmwifo ena aris afxazuri. rusuli ena afxazuris Tanaxmad
rezoluciebis Sesabamisad~166. sayovelTaod cnobili faqtia, rom gaeros
uciebSi calsaxad aris dafiqsirebuli saqarTve-
aRiarebulia saxelmwifo da sxva dawesebulebebis enad~ (muxli 6).
afxazi separatistebi, cdilobdnen ra konfliqtis daregulirebis pro-
cesSi xelmowerili dokumentebis calkeuli muxlebis Tavisebur interpreta-
cias, acxadebdnen, rom saqarTvelom afxazeTi praqtikulad ukve aRiara
rogorc de-iure damoukidebeli respublika. amis argumentad mohyavdaT, maga-
liTad, 1994 w. 4 aprili, rodesac q. moskovSi, gaeros generaluri mdivnis Tan-
daswrebiT, qarTuli da afxazuri mxareebis, aseve gaeros, euTosa da ruseTis
federaciis warmomadgenlebis mier xeli moewera `gancxadebas qarTul-afxa-
zuri konfliqtis politikuri daregulirebis zomebis Sesaxeb~. separatis-
tebis mtkicebiT, am dokumentiT, faqtiurad, dadasturda afxazeTsa da saqarT-
velos Soris saxelmwifoebriv-samarTlebrivi urTierTobebis ararseboba da
xazi gaesva im garemoebas, rom afxazeTi aRWurvilia suverenuli saxelmwifos
TiTqmis yvela uflebamosilebiT. Znelia eWvi ar SevitanoT afxazi separatis-
tebis am argumentaciaSi. 1994 wlis moskovis gancxadebis me-2 punqti iwyeba
Semdegi sityvebiT: `molaparakeba mimdinareobda gaeros uSiSroebis sabWos
uSiSroebis sabWos rezol
los suverenitetisa da teritoriuli mTlianobis xelSeuxeblobis aucileb-
loba, rac avtomaturad gulisxmobs afxazeTis yofnas oficialuri Tbilisis
iurisdiqciis qveS. rac Seexeba saqarTvelosa da afxazeTs Soris saxelmwifo-
ebriv-samarTlebrivi urTierTobebis `aRdgenas~, gancxadebaSi dafiqsirebulia,
rom saxelmwifoebriv-samarTlebrivi urTierTobebi saWiroeben ganaxlebas,
imdenad, ramdenadac isini Sewyvetil iqna omis Sedegad. sxva sityvebiT, `saqme
166 gancxadeba qarTul-afxazuri konfliqtis politikuri mowesrigebis RonisZiebebis Sesaxeb (q. moskovi) - 04.04.1994.
130
exeba ara am urTierTobebis Tavidan Camoyalibebas, aramed urTierTobebis im
aspeqtebis aRdgenas, romlebic droebiT iqna moSlili~167. afxazeTi aRiare-
bulia, rogorc mxare konfliqtSi (iseve, rogorc qarTuli mxare), rac srule-
biTac ar niSnavs imas, rom afxazeTi vinmes mier unda aRqmul iqnas, rogorc
saerTaSoriso samarTlis sruluflebiani subieqti. de-faqto arsebuli
situacia, rac saomari moqmedebebis Sedegia, ar iZleva imis mtkicebis sababs,
rom afxazeTi de-iure damoukidebelia saqarTvelosgan.
agresiulma separatizmma Sva eTnikuri wmendis sazareli praqtika afxa-
zeTSi, rac genocidis erT-erT formas warmoadgens168. am saxis danaSaulis
cneba da Sinaarsi, Tavis droze, ganisazRvra eqspertTa specialuri komisiis
mier, romelic gaeros uSiSroebis sabWos 1992 wlis #780 rezoluciis
safuZvelze Seiqmna da yofil iugoslaviis respublikaSi arsebul sitauacias
exeboda (komisiam muSaoba daasrula 1994 wlis aprilSi)169. kerZod, eqspertTa
komisiis daskvnebis 129-e punqtSi vkiTxulobT: `yofil iugoslaviaSi eTnikuri
aseve kavSirSia konvenciasTan genocidis Sesaxeb~170. rac
wmenda warmoebs mkvlelobebis, wamebis, TviTneburi dapatimrebisa da daka-
vebebis, gausamarTlebeli dasjis, gaupatiurebisa da seqsualuri xelyofis,
samoqalaqo mosaxleobis Zaladobrivi gandevnis, gadaadgilebisa da depor-
taciis, samoqalaqo mosaxleobasa da raionebze mizanmimarTuli samxedro
Tavdasxmebisa an Tavdasxmebis muqariT, sakuTrebis uazro ganadgurebis gamo-
yenebiT. msgavsi praqtika warmoadgens danaSauls kacobriobis winaaRmdeg da
SeiZleba misi dakavSireba konkretul samxedro danaSaulebebTan. garda amisa,
msgavsi qmedebebi
167
Аналитики, № 3 (9). М., 2002. С. 148. termini `eTnikuri wmenda~ gaeros dokumentebSi figurirebs 1992 wlidan, rodesac
yofil iugislaviis respublikaSi, gansakuTrebiT, bosniasa da hercogovinaSi adgili hqonda saerTaSoriso humanitaruli samarTlisa da 1949 wlis 12 agvistos Jenevis konvenci-ebis uxeSi darRvevis faqtebs, aseve mSvidobiani mosaxleobis masiur mkvlelobebs. gaeros generaluri asambleis 1992 wlis 18 dekembris №47/121 rezoluciiT, `eTnikuri wmenda~ aRia-
Алексидзе Л. «Абхазский вопрос»: взгляд из Тбилиси // Институт стратегических оценок и анализа. Вестник
168
rebulia, rogorc genocidis erT-erTi forma. 169 uSiSroebis sabWos 1992 wlis 6 oqtombris 780-e rezoluciis safuZvelze, 26 oqtombers
gili hqonda yofili iugoslaviis teritoriaze. komisiam
Мая 1994 года на имя Председателя Совета Безопасности //
gaeros generaluri mdivnis butros butros galis mier Seiqmna eqspertTa komisia, romel-sac unda Seeswavla Jenevis konvenciebisa da saerTaSoriso humanitaruli samarTlis sxva darRvevebis faqtebi, romelTac admuSaoba daiwyo 1992 w. noemberSi da daasrula 1994 w. aprilSi. 170 Письмо Генерального Секретаря от 24 Приложение – Заключительный доклад Комиссии экспертов, созданной во исполнение резолюции 780 (1992) Совета Безопасности [http://www.un.org].
131
Seexeba `eTnikuri wmendis~, rogorc terminis ganmartebas, komisiis daskvnebis
130-e punqtis Tanaxmad, `eTnikuri wmenda aris erTerTi eTnikuri an religiuri
jgufis mier SemuSavebuli mizanmimarTuli politika, romelic mimarTulia
garkveuli geografiuli raionebidan sxva eTnikuri an religiuri jgufis
samoqalaqo mosaxleobis gansadevnad, Zaladobisa da teroris meTodebis gamo-
yenebiT. mniSvnelovanwilad igi xorcieldeba fsevdonacionalizmis, istori-
uli wyenisa da SurisZiebis mZlavri mamoZravebeli grZnobis niRabqveS. amis
mizani mdgomareobs teritoriis okupaciaSi da am teritoriidan im jgufis an
jgufebis gandevnaSi, romelTa mimarTac gamoyenebulia es wmenda~171. vfiqrobT,
ori azri ar unda arsebobdes imaze, rom `eTnikuri wmendis~ mocemuli ganmar-
bidan masobrivi gandevnisa da udanaSaulo moqalaqeTa didi raodenobiT
teba, romelic gaeros eqspertebma Tavis droze yofil iugoslaviaSi ganviTa-
rebuli movlenebis magaliTze SeimuSaves, pirdapir esadageba da zedmiwevniT
asaxavs im viTarebas, rasac adgili hqonda afxazeTis konfliqtis dros,
upiratesad qarTuli mosaxleobis mimarT.
afxazTa separatistebis mier qarTuli mosaxleobis mimarT ganxorciele-
buli eTnikuri wmendis politika dagmobilia 1994 wlis 6 dekembris euTos
budapeStis samitis dokumentebSi, sadac monawile qveynebma gamoTqves TavianTi
SeSfoTeba afxazeTis xelisufalTa mier miRebuli calmxrivi gadawyveti-
lebis gamo. monawile qveynebma aseve gamoTqves Rrma SeSfoTeba `eTnikuri
wmendis~, upiratesad qarTuli mosaxleobis TavianTi sacxovrebeli adgile-
daRupvis gamo172.
euTos budapeStis Sexvedris dokumentebSi dafiqsirebul debulebebs mxari
dauWira dsT-is saxelmwifo meTaurTa sabWom, rac aisaxa kidec dsT-is alma-
aTis samitis memorandumSi `dsT-Si mSvidobisa da stabilurobis SenarCunebis
Sesaxeb~ (1995 wlis 10 Tebervali). memorandumis teqstSi aseve Setanil iqna
saqarTvelos winadadeba agresiuli separatizmis173 dagmobis Sesaxeb. arenak-
171 Письмо Генерального Секретаря от 24 Мая 1994 года на имя Председателя Совета Безопасности // Приложение – Заключительный доклад Комиссии экспертов, созданной во исполнение резолюции 780 (1992) Совета Безопасности [http://www.un.org]. 172 euTos budapeStis Sexvedris rezoluciidan (06.12.1994) // gazeTi `saqarTvelos respub-lika~, №208, 1994 wlis 10 dekemberi. 173 agresiuli separatizmi aris demokratiul suverenul saxelmwifoSi mcxovrebi mcireri-cxovani xalxis erovnul, religiur Tu enobriv umciresobaTa liderebis mier danergili
132
leb mniSvnelovani iyo 1995 wlis 26 maiss q. minskSi gakeTebuli dsT-is
prezidentebis gancxadeba. xsenebuli dokumentebi erTmniSvnelovnad uWeren
a da
mxars afxazeTis politikuri statusis gansazRvras erTiani saqarTvelos
SemadgenlobaSi. igive pozicia dafiqsirda dsT-is 1996 wlis 19 ianvris mosko-
vis samitze. ufro metic, 19 ianvris gadawyvetilebiT, dsT-is saxelmwifoebma
ikisres valdebuleba, saqarTvelos centraluri xelisuflebis Tanxmobis
gareSe, ar ganexorcielebinaT raime saxis savaWro-ekonomikuri, finansuri,
satransporto an sxva saxis operaciebi afxazuri mxaris xelisuflebasTan,
aseve ar daemyarebinaT oficialuri kontaqtebi afxazeTis teritoriaze
moqmed struqturebTan da Tanamdebobis pirebTan (punqti 6)174.
aranakleb Sedegiani iyo 1996 wlis 3 dekembris euTos umaRlesi donis
lisabonis Sexvedra (samiti). euTos lisabonis samitis deklaraciaSi ara
marto dagmobilia eTnikuri wmenda, aramed konkretulad aris gansazRvruli
Tu ra igulisxmeba amaSi: `...Cven vgmobT afxazeTSi `eTnikur wmendas~, rasac
mohyva ZiriTadad qarTveli mosaxleobis masobrivi ganadgureba da iZulebiTi
gandevna. separatistebis destruqciuli aqtebi, kerZod ltolvilebis
adgilnacval pirTa dabrunebisaTvis xelis SeSla da gadawyvetileba gaimarT-
os arCevnebi afxazeTsa da cxinvalis regionSi (`samxreT oseTSi~) Zirs
uTxris pozitiur mcdelobas am konfliqtebis politikuri mowesrigebis
mizniT...~175. gaeros uSiSroebis sabWom daadastura es daskvnebi Tavis rezolu-
ideologia da praqtika, romelic asabuTebs am saxelmwifosagan gamoyofis aucileblobas
uli separatizmi~, rogorc termini, pirvelad gamoyenebul iqna qarTuli diplomatiis mier
politikuri dokumentebi jerjerobiT ar Seicaven am termins, Tumca gamoyenebulia iseTi formulebi, romlebic asaxaven agresiuli separatizmis cnebas. 174 ruseTma mxari dauWira afxazeTis winaaRmdeg ekonomikuri sanqciebis SemoRebas da sepa-ratistebisTvis iaraRis miwodebis akrZalvas. Tumca, afxazeTis izolaciis politika gagrZelda mxolod 1999 wlamde. am periodis Semdeg, ruseTma kvlav gaxsna sazRvari separa-
yvela Zalismieri saSualebis, pirvel rigSi ki SeiaraRebuli Zalis gamoyenebiT. `agresi-
afxazeTSi (saqarTvelo) konfliqtTan dakavSirebiT. saerTaSoriso samarTlebrivi Tu
tistul afxazeTTan da gaamartiva sazRvris gadakveTisa da sazRvrispira vaWrobis reJimi. dsT-is samitebis gadawyvetilebaTa sawinaaRmdegod, ruseTis mTavrobis Tavmjdomareebi
dsT-is farglebSi nakisri valdebulebebi.
yovelwliurad gamoscemdnen gankargulebebs afxazeTis reJimisaTvis ekonomikuri yadaRis moxsnis Taobaze, rom aRaraferi vTqvaT rus mesazRvreTa TviTnebobaze. ufro metic, 2008 wlis 6 marts, ruseTis sagareo saqmeTa saministrom gaakeTa oficialuri gancxadeba `dsT-is saxelmwifos meTaurTa mier miRebuli 1996 wlis 19 ianvris gadawyvetilebebidan ruse-Tis federaciis gasvlis Sesaxeb~. amdenad, 2008 w. martidan, moskovma ukve oficialurad Tqva uari Seesrulebina175 euTos umaRlesi donis lisabonis Sexvedris deklaraciidan (03.12.1996) // gazeTi `saqar-Tvelos respublika~, № 246, 1996 wlis 7 dekemberi.
133
ciebSi, sadac araerTxel aris miniSneba euTos budapeStisa da lisabonis
samitebis Sedegebze.
qarTuli mosaxleobis morigi `eTnikuri wmenda~ ganxorcielda 1998 wlis
maisSi afxazeTis galis raionSi, ris Sedegadac 49 aTasamde sakuTar saxle-
bSi spontanurad dabrunebuli mSvidobiani mcxovrebi xelmeored iqca devni-
lda ruseTis politikis
lad176. galis tragikuli movlenebis Semdeg, dsT-is samSvidoboTa umoqme-
dobiT aRSfoTebulma saqarTvelos mTavrobam, daayena moTxovna samSvidoboTa
mandatis gafarTovebis Sesaxeb. oficialurma Tbilisma aseve ganacxada, rom,
Tu ruseTi ar daTanxmdeboda samSvidoboTa mandatis gafarTovebas, maSin
saqarTvelo moiTxovda maT Canacvlebas axali mravalerovnuli samSvidobo
ZalebiT. ukrainam gamoTqva mzadyofna Seesrulebina erT-erTi mSvidobismyo-
feli qveynis roli, oRond, mxolod gaeros uSiSroebis sabWos (da ara dsT-is)
gadawyvetilebis safuZvelze da im SemTxvevaSi, Tu es operacia dafinansde-
boda gaeros mier. Tumca, gaiTvaliswines ra ruseTis aSkarad negatiuri damo-
kidebuleba aRniSnuli sakiTxisadmi, gaerom da euTom ar miiCnies SesaZleblad
afxazeTis konfliqtis zonaSi alternatiuli samSvidobo Zalebis gagzavna.
1999 wels, mas Semdeg, rac prezidentma elcinma premier-ministris Tanamde-
bobaze daniSna vladimir putini, urTierTobebi saqarTvelosa da ruseTs
Soris kidev ufro daiZaba. am process Tan ax
transformacia afxazeTis sakiTxis mimarT. SezRuduli kontaqtebis samwliani
periodis Semdeg (1996-1999), ruseTma xelaxla daiwyo mWidro kavSir-urTier-
Tobebis gaaqtiureba separatistul afxazeTTan177. putinma, faqtiurad, mxari
dauWira afxazeTis saprezidento arCevnebs da referendums, rasac SemdgomSi
afxazeTis mxridan damoukideblobis gamocxadeba mohyva (1999 wlis oqtom-
beri). Tumca, samarTlianobisTvis unda aRiniSnos, rom, oficialur doneze,
ruseTs ar uRiarebia 1999 wlis referendumis Sedegebi da uari ar uTqvams
samSvidobo Zalebis xelSewyobiTa da saomari teqnikis TanxlebiT, cecxli gauxsnes da
ves galis raionis 12 qarTuli sofeli (sida, Tagiloni, zemo barRebi, ri, otobaia, xumuSquri, nabakevi, dixazurga, pirveli gali, saberio,
lekuxona, ganaxleba). wifo
176 galis 1998 wlis maisis sadamsjelo operaciis dros, afxazma separatistebma, ruseTis
amoxoces iq dabrunebuli qarTuli mosaxleobis nawili (daxvretil iqna 75 udanaSaulo adamiani), aseve gadawqvemo barRebi, fiCo
177 1999 wels ruseTma gaxsna sazRvari afxazeTTan da amiT daarRvia dsT-is saxelmmeTaurTa sabWos 1996 wlis 19 ianvris gadawyvetileba.
134
saqarTvelos teritoriuli mTlianobis principis pativiscemaze. 2000 wlis
dekemberSi, gamoxata ra SeSfoTeba pankisis xeobaSi viTom da CeCeni `boevik-
ebis~ arsebobis gamo, ruseTma SemoiRo savizo reJimi saqarTvelosTan, xolo
afxazeTisa da `samxreT oseTis~ regionebTan ki SeinarCuna e.w. sazRvris
gadakveTis gamartivebuli procedurebi (faqtiurad uvizo reJimi).
afxazeTis konfliqtis daregulirebis procesSi gaero (UN) da misi uSiS-
roebis sabWo CarTulia 1992 wlidan (saqarTvelos xelisuflebis Txovnis
safuZvelze). 1993 wels saqarTveloSi gaeros damkvirvebelTa misiam (UNOMIG)
SeimuSava samSvidobo molaparakebaTa kompleqsuri mravalmxrivi meqanizmi,
romelic pirobiTad cnobilia `Jenevis procesis~ saxeliT178. Jenevis procesi
mimdinareobda gaeros egidiT, xolo ruseTi ki gvevlineboda, rogorc
`xelSemwyobi mxare~ (es sakmaod gaurkveveli statusi iyo, rac albaT gulisx-
mobda imas, rom ruseTs xeli unda Seewyo konfliqtis srulmasStabiani
daregulirebisTvis). 1998 wlidan Jenevis process oficialurad miuerTda
dnen euTo, evropis sabWo, dsT. 1997 wels Jenevis procesis farglebSi
gaeros generalur mdivanTan arsebuli `saqarTvelos megobarTa jgufi~ (aSS,
didi britaneTi, germania, safrangeTi, ruseTi), romelic, euTos msgavsad, sar-
geblobda damkvirveblis statusiT. Jenevis procesis dRis wesrigi moicavda
sakiTxTa farTo speqtrs (politikuri, ekonomikuri da humanitaruli sfero-
ebis mixedviT), usafrTxoebis sakiTxebis CaTvliT.
1996 wlidan gaeros uSiSroebis sabWos rezoluciebSi Cndeba formula,
saqarTvelos saxelmwifos SemadgenlobaSi afxazeTis politikuri statusis
gansazRvris aucileblobis Sesaxeb179. am pozicias mxari dauWires da
miuerT
Seiqmna SedarebiT ufro rTuli meqanizmi, romelSic monawileobda `sakoor-
dinacio sabWo~ da misi sami samuSao jgufi konkretuli mimarTulebebis
mixedviT (mis ZiriTad amocanebSi Sedioda: saomari moqmedebebis arganaxleba;
ltolvilTa da iZulebiT gadaadgilebul pirTa dabruneba; ekonomikuri saki-
Txebi). amasTan erTad, araformaluri xasiaTis ormxrivi kontaqtebis gamya-
rebis mizniT, gaerom organizeba gaukeTa specialur forums nbobis aRdgenis
zomebis Sesaxeb.
erSi.
, Положение в Грузии (от 12 июля 1996 г.). 178 molaparakebaTa pirveli raundi gaimarTa q. JenevaSi, 1993 wlis noember-dekemb179 Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1065
135
SevardnaZis xelisufleba erTxanoba Seecada, raTa mieRo dasavleTis
mxardaWera afxazeTis sakiTxSi, e.w. `bosniis modelis~ gamoyenebis mizniT
(igulisxmeboda saerTaSoriso Tanamegobrobis mxridan konstituciuri
SeTanxmebis iZulebiT Tavsmoxveva, rogorc es moxda bosniaSi 1995 wels).
mogvianebiT, rodesac 1999 wels nato-s blokma ganaxorciela sahaero dart-
ymebis mTeli seria belgradis (iugoslavia) winaaRmdeg, kosovos krizisis
periodSi, saqarTvelos umaRles saxelisuflebo eSelonebSi sakmao popula-
robiT sargeblobda mosazreba, romelic iTvaliswinebda e.w. `kosovos mode-
saqarTvelos SemadgenlobaSi, rac saqarTvelos suverenitetisa da terito-
lis~ saqarTveloSi gadmotanas, afxazeTSi ganxorcielebuli qarTuli mosax-
leobis `eTnikuri wmendis~ safuZvelze (igulisxmeboda: nato-s blokis samxe-
dro operacia, rogorc es moxda iugoslaviaSi kosovos gamo)180. Tumca, ofici-
alurma vaSingtonma saqarTvelos xelisuflebas naTlad ganumarta, rom
samxreT kavkasiaSi `kosovos scenaris~ gameoreba ar moxdeboda (aseT SemT-
xvevaSi, dasavleTs mouwevda pirdapir konfrontaciaSi Sesvla ruseTTan).
1993 wlidan moyolebuli 2009 wlamde, afxazeTis sakiTxTan dakavSirebiT
gaeros uSiSroebis sabWos mier miRebulia 40-ze meti rezolucia181. aRsaniS-
navia, rom praqtikulad yvela rezoluciaSi gamoxatulia mxardaWera iseTi
sakiTxebis mimarT, rogorebicaa saqarTvelos teritoriuli mTlianobis
principis pativiscema, mSobliur kerebSi ltolvilTa da adgilnacval pirTa
upirobo da Rirseuli dabruneba, konfliqtis meSveobiT miRweuli demogra-
fiuli cvlilebebis miuRebloba, afxazeTis separatistuli xelisuflebis
mier Catarebuli e.w. arCevnebis aralegitimurad da ukanonod gamocxadeba da
sxva.
gaeros uSiSroebis sabWos rezoluciebis absoluturi umravlesoba erT-
mniSvnelovnad uWers mxars afxazeTis politikuri statusis gansazRvras
riuli mTlianobis mxardaWeras gulisxmobs. gaeros uSiSroebis sabWos 1999 w.
30 ivlisis №1255 rezoluciaSi iwyeba saubari Tbilissa da soxums Soris
konstituciur uflebamosilebaTa gadanawilebis Taobaze, anu xdeba konstitu-
ciuri uflebamosilebebis gamijvnis procesSi gaeros uSualo da warmmarT-
180 kosovoSi serbebma ganaxorcieles albanuri mosaxleobis `eTnikuri wmenda~. 181 2009 wlis 1 ianvris mdgomareobiT.
136
veli rolis gamokveTa. mniSvnelovani iyo 2001 wlis aprilSi gamarTuli
uSiSroebis sabWos specialuri sxdoma, sadac afxazeTis politikur statu-
sTan dakavSirebuli problemebi ganixiles. aRniSnul sxdomaze kidev erTxel
xatavs mxardaWeras ltolvilTa da iZulebiT adgilnacval
dadasturda, rom Tbilissa da soxums Soris konstituciur uflebamosi-
lebaTa gammijvnel dokumentTan dakavSirebiT, megobarTa jgufSi konsensusis
miRweva da mxareTaTvis dokumentis drouli gadacema samSvidobo procesis
umTavres sakiTxs warmoadgenda. samwuxarod, afxazurma mxarem imTaviTve uari
Tqva am dokumentis (e.w. `bodenis dokumenti~) ganxilvaze182.
miuxedavad gaeros uSiSroebis sabWos rezoluciebSi dafiqsirebuli
pozitiuri momentebisa, rezoluciebSi mainc SeiniSneba erTgvari araTanmimdev-
ruloba calkeul sakiTxebTan dakavSirebiT. zogierTma sakiTxma saerTod ver
hpova asaxva uSiSroebis sabWos rezoluciebSi. miuxedavad imisa, rom saqarT-
velom araerTgzis dasva sakiTxi, gaeros uSiSroebis sabWos rezoluciebSi
erTmniSvnelovnad ar dafiqsirebula qarTveli mosaxleobis mimarT ganxorci-
elebuli eTnikuri wmenda. Tu mxedvelobaSi ar miviRebT galis 1998 wlis
maisis movlenebis Semdeg miRebuli rezoluciis (№1187, 30 ivlisi) formuli-
rebebs, uSiSroebis sabWos rezoluciebSi eTnikur wmendasTan dakavSirebiT
mxolod euTo-s samitebze miRebul gadawyvetilebebzea gamaxvilebuli yurad-
Reba. miuxedavad imisa, rom uSiSroebis sabWo Tavis yvela rezoluciaSi erTm-
niSvnelovnad gamo
pirTa upirobo da usafrTxo dabrunebasTan dakavSirebiT, sabWos pozicia ara-
Tanmimdevrulia afxazuri mxaris pasuxismgeblobis gansazRvris sakiTxebSi.
yovelive es aSkarad miuTiTebs gaeros saqmianobis efeqturobis amaRlebis
aucileblobaze, rac, Tavis mxriv, pirdapir kavSirSia am universaluri orga-
nizaciis reformirebis sakiTxTan. miuxedavad imisa, rom gaero dResdReobiT
182 2002 wlis ivlisSi gaeros generaluri mdivnis specialurma warmomadgenelma saqarTve-loSi diter bodenma oficialurad gamoaqveyna Tavisi moxseneba saxelwodebiT `Tbilissa da soxums Soris kompetenciaTa gamijvnis ZiriTadi principebi~ (e.w. `bodenis dokumenti~). am dokumentis mTavari arsi mdgomareobda imaSi, rom afxazeTs unda mieRo yvelaze farTo
magidasTan da daewyo xsenebuli dokumentis
avtonomiis statusi saqarTvelos SemadgenlobaSi. es statusi, faqtiurad, gaTanabrebuli iqneboda `damoukidebeli subieqtis~ xarisxTan, oRond saqarTvelos teritoriuli mTlia-nobis principis dacviT. miuxedavad imisa, rom, formalurad, ruseTma dauWira mxari `bodenis dokuments~, realurad mas ar mouxdenia raime zegavlena afxazur mxareze, raTa es ukanaskneli damjdariyo molaparakebaTa ganxilva.
137
iTvleba yvelaze universalur saerTaSoriso organizaciad, samwuxarod, misma
uSiSroebis sabWom ver SeZlo qmediTi da realurad Sedegis momtani gadaw-
yvetilebebis miReba afxazeTis konfliqtTan dakavSirebiT183.
1999 wlis 12 oqtombers afxazeTis separatistulma xelisuflebam, ruseTis
waxalisebiTa da mxardaWeriT, miiRo `afxazeTis respublikis saxelmwifoeb-
rivi damoukideblobis aqti~. xsenebul dokumentSi aRniSulia, rom afxazTa
da qarTvelTa 1992-1993 wlebis oms mohyva afxazeTis de-iure da de-faqto
damoukidebloba. amrigad, `afxazeTis xalxma daadastura Tavisi mtkice gadaw-
yvetileba ganagrZos suverenuli, demokratiuli, samarTlebrivi saxelmwifos
isebasa da mxardaWeraSi, afxazeTis marionetulma reJimma
_ saerTaSoriso samarTlis subieqtis _ mSenebloba, da miaRwios imas, rom igi
cnos saerTaSoriso gaerTianebam. xalxis nebis gaTvaliswinebiT, Cven kidev
erTxel vadasturebT da vacxadebT afxazeTis respublikis saxelmwifoebriv
damoukideblobas ... mivmarTavT mowodebiT gaero-s, euTo-s, yvela saxelm-
wifos, aRiaron afxazeTis xalxis mier erTa Tavisufali TviTgamorkvevis
uflebis safuZvelze Seqmnili damoukidebeli saxelmwifo~184. amgvarad,
oficialuri moskovis politikis Sedegad, rac gamoixateboda afxazuri
separatizmis waxal
gadadga kidev erTi nabiji separatizmis gzaze, riTic kidev ufro gaarTula
saqarTvelos politikur-samarTlebrivi mdgomareoba da CixSi Seiyvana molapa-
rakebaTa procesi.
separatistebi saerTaSoriso Tanamegobrobas, gansakuTrebiT ki gaerosa da
euTos adanaSauleben saqarTvelos survilis mxardaWeraSi, daabrunos afxa-
zeTi saqarTvelos SemadgenlobaSi avtonomiis statusiT. Tumca, samarTlia-
nobisTvis unda aRiniSnos, rom msgavsi gancxadeba garkveul dezinformacias
Seicavs da Semdgom dazustebas saWiroebs. sinamdvileSi, molaparakebebis
dros, qarTuli mxare mzad iyo (dResac mzad aris) ganexila afxazeTis statu-
sis gazrdis sakiTxi avtonomiuri respublikis donidan federaciis subieqtis
megobarTa jgufis~ mier afxazeTis statusis Sesaxeb momzadebuli dokumentis miReba (ruseTi gaeros uSiSroebis sabWos mudmivi wevria da sargeblobs vetos uflebiT). samwuxa-rod, reseTi dResac inarCunebs am midgomas, riTic, ubiZgebs afxazeTis de-faqto xelisuf-lebas gaeros rekomendaciebis sabotaJisken.
ebrivi damoukideblobis aqti - 12.10.1999.
183 ruseTi yovelTvis cdilobda, raTa gaeros uSiSroebis sabWoSi daebloka `saqarTvelos
184 afxazeTis respublikis saxelmwifo
138
donemde. saqarTvelo mzad iyo gadasuliyo mmarTvelobis federaciul sawyi-
sebze da mieca afxazeTisTvis yvelaze ufro farTo statusi, federaciis sxva
inistraciam) daiwyo afxazeTSi mcxovrebi
2003 w. 6-7 marts q. soWSi gaimarTa saqarTvelos prezidentis e. SevardnaZisa
subieqtebTan SedarebiT. sxva sityvebiT rom vTqvaT, oficialuri Tbilisi
Tanaxma iyo daeregulirebina urTierTobebi soxumTan konstituciuri xelSek-
rulebis safuZvelze da ara afxazeTis damoukideblobis cnobiT da masTan
saerTaSoriso xelSekrulebis gaformebiT. amaSi saqarTvelos xelisuflebas
mxars uWerda saerTaSoriso Tanamegobrobac. rogorc gaeros generaluri
mdivnis yofilma specialurma warmomadgenelma saqarTveloSi diter bodenma
Tavis droze aRniSna: `es gaxlavT gaeros 189 wevri qveynis pozicia~185.
im viTarebis fonze, rodesac gaeros egidiT mimdinare afxazeTis konf-
liqtis politikuri daregulirebis procesi faqtiurad CixSi Sevida (afxa-
zuri mxaris uaris gamo, ganexila `bodenis dokumenti~), ruseTma kidev ufro
gaaaqtiura Tavisi kontaqtebi separatistul afxazeTTan. 2002 wlis aprilSi,
ruseTis parlamentis mier moqalaqeobis Sesaxeb axali kanonis miRebis Semdeg,
ruseTma (krasnodaris mxaris adm
mosaxleobis masiuri pasportizaciis procesi da maTTvis ruseTis moqala-
qeobis miniWeba.
da ruseTis prezidentis v. putinis Sexvedra, romelsac aseve eswreboda afxa-
zeTis araRiarebuli respublikis separatistuli xelisuflebis warmomadge-
neli g. gagulia. Sexvedris dasrulebis Semdgom, saqarTvelosa da ruseTis
prezidentebma xeli moaweres Semajamebel gancxadebas, romlis Tanaxmadac
unda momxdariyo: afxazeTSi, pirvel rigSi ki galis raionSi ltolvilTa da
iZulebiT adgilnacval pirTa dabruneba; `soWi-Tbilisis~ gamWoli sarkinigzo
kavSiris amoqmedeba; `engurhesis~ kaskadis modernizacia da md. enguris zeda
welSi sxva hidroteqnikuri obieqtebis mSenebloba. gancxadebaSi calsaxad
dafiqsirda, rom `soWi-Tbilisis~ rkinigzis amoqmedeba unda momxdariyo devni-
lebis afxazeTSi (galis raionSi) dabrunebis procesis paralelurad (sinqro-
nulad). prezidentebis gadawyvetilebiT, Seiqmna ormxrivi samuSao jgufebi,
185 Газета «Республика Абхазия», 13.10.2000.
139
romlebsac, Sesabamisad, unda emuSavaT usafrTxoebis, devnilebisa da ekonomikis
sakiTxebze.
eduard SevardnaZe aseve daTanxmda afxazeTSi dsT-is samSvidobo Zalebis-
Tvis (КСПМ) mandatis uvado gagrZeldebaze im periodamde, sanam konfliqtis
romelime mxare, kerZod qarTuli an afxazuri mxare, ar gaauqmebda Tavis
Tanxmobas186. aRniSnul sakiTxTan dakavSirebiT, miRebul iqna dsT-is saxelm-
wifo meTaurTa sabWos Sesabamisi gadawyvetilebac `afxazeTSi, saqarTvelo
konfliqtis zonaSi mSvidobis SenarCunebis koleqtiuri Zalebis yofnisa da
konfliqtis Semdgomi daregulirebis zomebis Sesaxeb~ (punqti 1)187. am doku-
ments saqarTvelom xeli moawera 2003 wlis 7 agvistos, xolo ruseTma _ 15
agvistos188. Tumca, mandatis Sewyvetis zusti procedura kvlav sakamaTo
darCa. im SemTxvevaSic ki, Tu qarTuli mxare moiTxovda samSvidoboTa
mandatis gauqmebas, afxazur da rusul mxareebs SesaZloa ganacxadebinaT, rom
saboloo gadawyvetileba am sakiTxze unda mieRo dsT-is saxelmwifo meTau-
rTa sabWos (Совет глав государств СНГ)189.
marTalia gaeros generaluri mdivani oficialurad miesalma ruseTisa da
saqarTvelos prezidentebis 6-7 martis Sexvedras, samarTlianoba moiTxovs
xedavad, momavalSi iqneba saqarTvelo dsT-is wevri Tu ara. mas Semdeg rac saqarTvelom
oficialurad acnoba kidec depozitars, koleqtiuri samSvidobo Zalebis mandati afxaze-mkvirvebelma misiis
is gad
mandatis Sesabamisad, eqvemdebareba dsT-is saxelmwifo meTaurTa sabWos. aRsaniSnavia, rom
yofnisa da konfliqtis Semdgomi daregulirebis zomebis Sesaxeb~ 2003 wlis gadawyveti-leba, romliTac ganisazRvra koleqtiuri samSvidobo Zalebis mandatis Sewyvetis samarT-
lebis xelmZRvanelobas evaleboda, qarTul mxaresTan
ayvana konfliqtis zonidan.
186 manamde moqmedi proceduris mixedviT, afxazeTSi dsT-is koleqtiuri samSvidobo Zale-bis mandatis gagrZeleba xdeboda yovel weliwadSi orjel (eqvsTviani periodebiT). 187 Решение Совета глав государств СНГ о пребывании Коллективных сил по поддержанию мира в зоне конфликта в Абхазии, Грузия и мерах дальнейшего урегулирования конфликта. 188 dsT-is xsenebuli gadawyvetileba, Tavisi formiT da SinaarsiT, warmoadgens saerTaSo-riso xelSekrulebas, romelic dResac ZalaSia da SemdgomSiac darCeba ZalaSi imisda miu-
miiRo gadawyvetileba dsT-is 2003 wlis agvistos gadawyvetilebis Sewyvetis Sesaxeb, rac
TSi avtomaturad unda Semwydariyo. Sesabamisad, unda moxdes gaeros da(UNOMIG) mandat axedvac. 189 afxazeTis teritoriidan samSvidobo Zalebis gayvanis procesis gaWianurebis mizniT, dsT-is aRmasrulebeli komitetis mier SesaZloa dasmuliyo sakiTxi, samSvidoboTa gayvanis Taobaze dsT-is mier damatebiTi gadawyvetilebis miRebis aucileblobis Sesaxeb. amis sababad, SesaZloa, gamoyenebuli yofiliyo is garemoeba, rom samSvidobo Zalebis meTauri,
`afxazeTSi, saqarTvelo konfliqtis zonaSi mSvidobis SenarCunebis koleqtiuri Zalebis
lebrivi meqanizmi, miRebulia swored dsT-is saxelmwifo meTaurTa sabWos mier. xsenebuli gadawyvetilebis 1 punqtis Tanaxmad, romelime mxaris mier samSvidobo operaciis Sewyvetis moTxovnis SemTxvevaSi, samSvidobo ZaSeTanxmebuli gegma-grafikis Tanaxmad, erTi Tvis vadaSi uzrunveleyo kontigentisa da SeiaraRebuli Zalebis g
140
aRiniSnos, rom, realurad, q. soWSi adgili hqonda ruseTis mcdelobas, Seesu-
stebina gaeros roli afxazeTis konfliqtis daregulirebaSi da moexdina
is. rekordul maCvenebels
ar
daTanxmdeboda), faqtiurad uari ganacxada mis Sesrulebaze.
`Jenevis procesis~ Canacvleba e.w. `soWis procesiT~. am mizans emsaxureboda,
Tundac, soWis ormxrivi samuSao jgufebis Camoyalibeba, rac, faqtiurad,
warmoadgenda Jenevis procesis farglebSi arsebuli gaeros sami komisiis
(usafrTxoebis sakiTxebze, iZulebiT gadaadgilebuli pirebis sakiTxebze da
ekonomikur sakiTxebze) pirdapir dublirebas. mravali wlis manZilze, gaero
da ruseTi ecilebodnen erTmaneTs liderobaSi afxazeTis konfliqtTan
dakavSirebul molaparakebaTa procesSi, xolo soWis Sexvedram kidev ufro
gaamyara ruseTis upiratesi roli am TvalsazrisiT190.
2003 wels sagrZnoblad imata savaWro-ekonomikurma aqtiurobam ruseTsa da
afxazeTis TviTgamocxadebul respublikas Sor
miaRwia afxazeTSi rusi turistebis ricxvmac (evrokomisiis moxsenebas Tu
daveyrdnobiT, 2003 wels es maCvenebeli 300 aTass aRwevda), rasac oficialuri
Tbilisis mxridan ruseTis misamarTiT braldebebisa da protestebis morigi
talRa mohyva. 2003 w. 16 ivliss saqarTvelos parlamentma miiRo dadgenileba,
romliTac daavala saqarTvelos mTavrobas, miemarTa gaeros uSiSroebis
sabWosTvis afxazeTSi gaeros wesdebis me-7 Tavis amoqmedebis mizniT191. amave
dadgenilebiT, saqarTvelos mTavrobas daevala, gadaedga Sesabamisi nabijebi
konfliqtis zonaSi mimdinare dsT-is samSvidobo operaciis formatis Secv-
lis mizniT da moemzadebina am formatis transformaciisa da internaciona-
lizaciis winadadebebi. miuxedavad amisa, saqarTvelos mTavrobam, gaacnobiera
ra parlamentis dadgenilebis realizaciis uperspeqtioba (gaero amaze
2003 wlis noembris bolos, `vardebis revoluciis~ Semdgom, saqarTvelos
prezidentis movaleobis Semsrulebelma nino burjanaZem mkacrad gaakritika
oficialuri moskovi imis gamo, rom ruseTis sagareo saqmeTa saministrom q.
moskovSi miiwvia afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis de-faqto liderebi, aseve
190 `vardebis revoluciis~ Semdeg, saqarTvelos axalma xelisuflebam moaxdina erTgvari distancireba 2003 wlis soWis SeTanxmebebisgan, radgan ar surda muSaobis gagrZeleba ormxriv (qarTul-rusul) formatSi. 191 gaeros wesdebis VII Tavi iTvaliswinebs, saWiroebis SemTxvevaSi, Zalis gamoyenebas mSvi-dobis dasamyareblad.
141
aWaris avtonomiuri respublikis maSindeli xelmZRvaneli aslan abaSiZe,
romelic Tbilisisadmi aSkara daumorCileblobis politikas atarebda.
2003 wlis noember-dekemberSi, saqarTveloSi gaeros damkvirvebelTa misiis
(UNOMIG) potencialis gaZlierebis mizniT, gaeros uSiSroebis sabWom miiRo
gadawyvetileba, misiis SemadgenlobaSi gaeros samoqalaqo policiis kompo-
nentis Seyvanis Sesaxeb. gaeros samoqalaqo policiis pirveli jgufi (10 kaci)
Seyvanil iqna galis raionSi, Tumca darCenili kontigentis Seyvena veRar
moxerxda separatistuli afxazeTis e.w. parlamentis negatiuri reaqciis gamo.
sakmaod mZime viTareba Seiqmna afxazeTSi, gansakuTrebiT ki galis raionSi
adamianis uflebebis mxriv, rac, didwilad ganpirobebuli iyo imiTac, rom
afxazuri mxare ar Tanxmdeba galis raionSi gaeros adamianis uflebaTa
dacvis soxumis ofisis filialis gaxsnaze192.
afxazeTis irgvliv situacia daiZaba 2004 wlis agvistoSic, rodesac saqar-
Tvelos prezidentma mixeil saakaSvilma mkacrad gaakritika ruseTi afxazeT-
Tan mWidro savaWro-ekonomikuri kavSirebis gamo da sajarod ganacxada, rom
cecxls gauxsnida ruseTis nebismier sazRvao xomalds, romelic Seecdeboda
afxazeTSi rusi turistebis ukanono Seyvanas. 2004 wlis seqtemberSi dsT-is
astanas samitze m. saakaSvilma kvlav moiTxova ruseTisgan, gaewyvita separa-
tistul respublikasTan nebismieri saxis ekonomikuri Tu politikuri kon-
taqti da Seesrulebina 1996 wlis 19 ianvris gadawyvetilebebi. saqarTvelos
prezidentis mkacri toni ganpirobebuli iyo imiTac, rom dsT-is astanas sami-
tamde zustad erTi kviriT adre, ruseTma, oficialur TbilisTan SeuTanxme-
blad, aamoqmeda sarkinigzo magistrali marSrutiT `soWi-soxumi-soWi~193.
192 gaeros admianis uflebebis dacvis soxumis ofisma aRniSna, rom galis raionis qarT-veli bavSvebi skolebSi moklebulni arian imis SesaZleblobas, rom miiRon ganaTleba TavianT mSobliur enaze. 193 2004 wlis 10 seqtembers, ruseTis federaciam TviTneburad ganaxorciela farTomas-
aRadgina sarkinigzo mimosvla marSrutiT `soWi-soxumi-soWi~. unda aRiniSnos isic, rom, am Stabiani saremonto samuSaoebi sarkinigzo xazis `vesioloe-soxumis~ monakveTze da
periodis ganmavlobaSi, devnilebis afxazeTSi dabrunebis aranairi procesi ar ganxorci-elebula (galis raionSi spontanurad dabrunebuli ojaxebis garda). ruseTis es nabiji
1993 wlis №876-e rezoluciis me-8 muxlTan, romelic
finansuri Tu sxva saxis TanamSromloba.
winaaRmdegobaSi modioda rogorc 2003 wlis 6-7 martis soWis SeTanxmebebTan, ise dsT-is saxelmwifo meTaurTa sabWos 1996 wlis 19 ianvris gadawyvetilebasTan da, rac yvelaze mTavaria, gaeros uSiSroebis sabWosnebismier qveyanas avaldebulebda, ar daeSva Tavisi teritoriidan afxazur mxaresTan ekonomikuri,
142
aRsaniSnavia, rom ruseTma gamoiyena Tavisi ekonomikuri berketi, ara
mxolod afxazeTis wasaxaliseblad, aramed, roca mas es dasWirda, soxumze
zewolis mizniTac. am zewolam Tavi iCina 2004 wlis bolos, afxazeTis ara-
Riarebuli respublikis e.w. saprezedento arCevnebis dros. kerZod, ruseTma
ganaxorciela uxeSi Careva afxazeTSi gamarTul e.w. winasaarCevno maraTonSi,
gadawyvita ra iq xelisuflebis saTaveSi TavisTvis sasurveli kandidatis,
raul xajinbas gayvana. Tumca, mas Semdeg, rac arCevenebis Sedegebis mixedviT,
gamarjveba wilad xvda sergei fagafSs, moskovma gadaketa ruseT-saqarTvelos
saxelmwifo sazRvris afxazeTis monakveTi da moaxdina satransporto
komunikaciebis blokireba, ramac katastrofuli materialuri ziani miayena
afxaz movaWreebs194. bagafSi iZulebuli gaxda wasuliyo moskovTan kompro-
misze da daTanxmeboda sakuTari saprezidento uflebamosilebis SezRudvas
(moskovis favoriti raul xajinba TviTgamocxadebuli afxazeTis vice-prezi-
denti gaxda). ufro metic, 2005 wlis ianvarSi s. bagafSi ewvia q. moskovs,
sadac daadastura Tavisi mzadyofna, xeli Seewyo ruseTTan ufro mWidro
azrsmoklebuli iyo. amis mizezad dasaxelda is, rom `bodenis dokumenti~
savaWro-ekonomikuri TanamSromlobisTvis, afxazeTis ekonomikaSi rusuli
kapitaldabandebebis xvedriTi wilis zrdisTvis da ezruna afxazeTis kanonm-
deblobis ruseTis fedraciis kanonmdeblobasTan harmonizaciaze.
2006 wlis 3 Tebervals JenevaSi gaimarTa gaeros generaluri mdivnis megob-
arTa jgufis maRali donis warmomadgenelTa me-6 Sexvedra, sadac ganxilul
iqna qarTul-afxazuri samSvidobo procesi da is gzebi, romlebmac xeli unda
Seuwyon mxareTa Soris dialogs. Sexvedris dasrulebis Semdgom, gaeros
`megobarTa jgufis~ Tavmjdomarem gaakeTa gancxadeba, sadac Sejamebuli iyo
Sexvedris Sedegebi195. Jenevis Sexvedra mniSvnelovani iyo im TvalsazrisiTac,
rom mis erT-erT mizans warmoadgenda zewolis moxdena ruseTze. ruseTis
delegaciam Sexvedra daiwyo im poziciis mtkicebiT, rom `bodenis dokumenti~
ukve gaxda dabrkoleba samSvidobo procesisTvis da misi Semdgomi gamoyeneba
194 ruseTis es gadawyvetileba sruliad ugulvebelyofda afxazeTSi mcxovrebi ruseTis moqalaqeebis interesebs, romelTa dacvis valdebulebis Sesaxebac ruseTis oficialur pirebs araerTxel ganucxadebiaT.
eneral Geneva, 2-3 195 Statement by the Chairman // High-level meeting of the Group of Friends of the Secretary-GFebruary 2006.
143
miuRebeli iyo afxazebisTvis. Tumca, britaneTisa da aSS-is mtkice poziciis
Semdeg, rusebma ukan daixies da, kompromisis saxiT, Tavmjdomaris gancxade-
zur mxareebs,
am formulirebis dafiqsirebisas, ruseTi
baSi `bodenis dokumenti~ naxsenebi iqna misi sruli saxelwodebiT (`Tbilissa
da soxums Soris kompetenciebis gamijvnis ZiriTadi principebi~). rusebma aseve
moisurves, rom Tavmjdomaris gancxadebis im nawilSi, sadac saubaria `saqarT-
velos suverenitetis, damoukideblobisa da teritoriuli mTlianobis mxar-
daWeraze saerTaSorisod aRiarebul sazRvrebSi~, daematebinaT fraza `da
saerTaSoriso praqtikis Sesabamisad~. am SemTxvevaSi, yvelasaTvis naTelia,
rom ruseTis warmomadgenlebi gulisxmobdnen kosovos momaval precedents.
Tumca, amerikis SeerTebuli Statebisa da didi britaneTis warmomadgenlebis
mtkice pasuxebis Semdgom, ruseTis delegaciam daTmo Tavisi poziciebi da,
amdenad, xsenebuli fraza ar iqna Setanili Tavmjdomaris gancxadebaSi. `mego-
barTa jgufis~ qveynebma daJinebiT mosTxoves qarTul da afxa
daewyoT muSaoba dokumentebis paketze, Zalis argamoyenebisa da ltolvilTa
da iZulebiT gadaadgilebul pirTa dabrunebis Sesaxeb.
analogiuri midgomebi dafiqsirda gaeros uSiSroebis sabWos 2006 wlis 31
martis # 1666 rezoluciaSi. aqac `bodenis dokumenti~ naxsenebia misi sruli
saxelwodebiT (`Tbilissa da soxums Soris kompetenciebis gamijvnis ZiriTadi
principebi~). Tumca, ruseTis moTxovniT, rezoluciaSi aseve Caido Semdegi
debuleba: `[uSiSroebis sabWo] miesalmeba damatebiT ideebs [konfliqtis poli-
tikur mowesrigebasTan dakavSirebiT], romlebic mxareebma SeiZleba warmo-
adginon momavalSi...~196. cxadia, rom
gulisxmobda afxazeTis separatistuli xelisuflebis momaval potenciur
ideebs. amerikelebs Tavdapirvelad surdaT am formulirebis dablokva,
Tumca, Semdgomi analizis Sedegad CaTvales, rom SesaZloa es debuleba
qarTuli mxaris mier momavalSi gamoyenebuli yofiliyo, rogogrc safuZveli
afxazeTis konfliqtis daregulirebis axali, qarTuli mxaris mier
196 Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1666, Положение в Грузии (от 31 марта 2006 г.),
ttp://www.un.org/russian/documen/scresol/res2006/index.html]. [h
144
momzadebuli samSvidobo gegmis gansaxilvelad (cxinvalis regionis konfliq-
tis daregulirebis samSvidobo gegmis analogiis msgavsad)197.
# 1666 rezoluciaSi, uSiSroebis sabWo kvlav mouwodebs afxazur mxares,
seriozulad moekidos ltolvilebisa da iZulebiT gadaadgilebuli pirebis
Rirseuli da usafrTxo dabrunebis sakiTxs, aseve galis raionSi gaeros
samoqalaqo policiis mcirericxovani kontingentis Seyvanisa da adamianis
uflebaTa ofisis gaxsnis sakiTxebs. rac Seexeba dsT-is koleqtiur samSvi-
dobo Zalebs (КСПМ), samwuxarod 31 martis rezoluciaSi aRiniSna, rom, isini
asrulebdnen mniSvnelovan rols konfliqtis zonaSi stabilizaciis Senar-
Cunebis TvalsazrisiT. rogorc Cans, gaeros uSiSroebis sabWos da, maT Soris,
`megobarTa jgufis~ wevrma saxelmwifoebma miiCnies, rom dsT-is samSvidobo
ZalebisaTvis mandatis Sewyveta ar iqneboda mizanSewonili da kidev ufro
eli), sadac gansazRvruli iqneboda afxazeTis adgili
gaarTulebda konfliqtis mSvidobiani daregulirebis process.
gaeros uSiSroebis sabWos 2006 w. 31 martis # 1666 rezoluciis miRebisas,
naTlad gamoCnda oficialuri moskovis poziciis aSkara cvlileba iseT
sabazo debulebasTan dakavSirebiT, rogoricaa saqarTvelos teritoriuli
mTlianobis upirobo mxardaWera. kerZod, ruseTma uari ganacxada, rom rezo-
luciis teqstSi dafiqsirebuliyo debuleba saqarTvelos SemadgenlobaSi
afxazeTis politikuri statusis gansazRvris aucileblobis Sesaxeb, rac
uSiSroebis sabWos wina rezoluciebSi yovelTvis uproblemod fiqsirdeboda.
amdenad, ruseTis destruqciuli poziciis gamo, # 1666-e rezoluciaSi am
Tezisis dafiqsireba ver moxerxda.
saubari meamboxe afxazeTis saqarTvelos SemadgenlobaSi dabrunebaze da
Sesabamisi koncefciebis SemuSavebaze daiwyo jer kidev `vardebis revolu-
ciamde~. Tumca, mTeli am periodis manZilze, oficialur Tbiliss ar SeuTava-
zebia separatistuli afxazeTis de-faqto xelmZRvanelobisTvis raime konkre-
tuli gegma (mod
197 2006 wlis 15 maiss afxazeTis de-faqto sagareo saqmeTa ministris sergei Sambas q.
liqtis srulmasStabiani, mSvidobiani, politikuri mogvarebis erToblivi TbilisSi vizitis dros, qarTulma mxarem afxazur mxares gadasca Tavisi `mosazrebebi afxazeTSi konf«sagzao rukis» ZiriTadi principebis gansazRvris Taobaze~. xsenebuli vizitis farglebSi, sergei Sambam, Tavis mxriv, saqarTvelos xelisuflebas gadmosca afxazuri mxaris mier SemuSavebuli samSvidobo gegma («momavlis gasaRebi»).
145
erTiani qarTuli saxelmwifos samarTlebriv sivrceSi (erTaderT SemTxvevas
warmoadgenda gaeros generaluri mdivnis specialuri warmomadgenlis diter
bodenis mier SemuSavebuli proeqti, e.w. `bodenis dokumenti~, romelsac
daeTanxma qarTuli mxare, magram ar daeTanxma afxazuri mxare). arsebobda
calkeuli politikuri partiebisa da arasamTavrobo organizaciebis mier
SemuSavebuli sxvadasxva koncefciebi, Tumca, arc erT maTgans ar gaaCnda
oficialuri proeqtis statusi. Seqmnili vakuumi nawilobriv gamosworebul
natiuli centri.
iqna `vardebis revoluciis~ Semdgom, rodesac saqarTvelos axalma xelisuf-
lebam SeimuSava da, Sesabamisad, afxazur mxares gadasca (2006 wlis maisSi)
konkretuli `mosazrebebi afxazeTSi konfliqtis srulmasStabiani, mSvido-
biani, politikuri mogvarebis erToblivi `sagzao rukis~ ZiriTadi principebis
gansazRvris Taobaze~198.
2006 wlis ivlisi-agvistos kodoris cnobili movlenebis Semdeg (igulis-
xmeba kodoris xeobaSi saqarTvelos prezidentis yofili rwmunebulis emzar
kvicianis winaaRmdeg Catarebuli antikriminaluri specoperacia), kodoris
xeoba, kerZod sofeli CxalTa saqarTvelos xelisuflebis mier gamocxadebul
iqna afxazeTis droebiT administraciul centrad199. im droisTvis es sakmaod
mniSvnelovani da, amavdroulad, ukiduresad sarisko nabiji iyo, vinaidan zemo
afxazeTSi saqarTvelos iurisdiqciis aRdgeniT, oficialurma Tbilisma
faqtiurad daiwyo afxazeTis konfliqtis irgvliv arsebuli `status-kvos~
realuri Secvla. kodoris xeobaSi _ afxazeTis teritoriis am strategiul
monakveTze _ afxazeTis legitimuri struqturebis funqcionireba warmo-
adgenda sruliad axal realobas, ramac Tavis droze mniSvnelovnad Seamcira
soxumSi myofi separatistuli xelisuflebis legitimurobis xarisxi msof-
lio Tanamegobrobis TvalSi. afxazeTis legitimuri mTavrobis kodorSi
ganTavsebiT, afxazeTis teritoriaze faqtiurad Seiqmna xelisuflebis alter-
198 aRniSnuli dokumenti aseve gadaeca gaeros `megobarTa jgufis~ wevrebs, maT Soris ruseTis federacias. 199 saqarTvelos prezidentis gadawyvetilebiT, 2006 wlis seqtembridan kodoris xeobas
006 wlis 27 dacemis 13 wlis Tavze.
saxelwodeba Seecvala da mas oficialurad ewoda `zemo afxazeTi~. devnilobaSi myofi afxazeTis legitimuri mTavrobis oficialuri ganTavseba xeobaSi moxda 2seqtembers, soxumis
146
miuxedavad imisa, rom gaeros uSiSroebis sabWos 2006 wlis 13 oqtombris #
1716 rezoluciaSi gamoTqmulia seriozuli SeSfoTeba kodoris xeobaSi
qarTuli mxaris mier Catarebuli specoperaciis gamo, ramac qarTul-afxazuri
daZabulobis morigi talRa warmoSva, dokumentSi ar dafiqsirebula moTxovna
afxazeTis legitimuri mTavrobis kodoris xeobidan (zemo afxazeTi) gayvanis
Taobaze. es faqtiurad saerTaSoriso Tanamegobrobis mxridan kodoris xeo-
baSi Seqmnili axali realiebisadmi Seguebas niSnavda200.
mn
o efeqturi, miukerZoebeli ZalebiT. `mas
Semd
iSvnelovan movlenas warmoadgenda saqarTvelos prezidentis gamosvla
gaeros generaluri asambleis 61-e sesiaze (2006 wlis 23 seqtemberi)201. sityviT
gamosvlisas, mixeil saakaSvilma Riad gaakritika oficialuri moskovis poli-
tika da ganacxada, rom afxazeTi da cxinvalis regioni aneqsirebulia ruse-
Tis federaciis mier, rac saerTaSoriso samaraTlis uprecedento darRvevaa.
prezidentis gamosvla mniSnvelovani iyo imiTac, rom gaeros am sapatio tri-
bunidan praqtikulad pirvelad gakeTda saqarTvelos oficialuri ganacxadi
afxazeTsa da `samxreT oseTTan~ dakavSirebuli molaparakebebisa da samSvi-
dobo operaciebis formatebis transformaciis aucileblobis Sesaxeb. xazga-
smiT aRiniSna, rom saqarTvelos suverenuli uflebaa, moiTxovos im qveynis
SeiaraRebuli Zalebis gayvana, romlebic aferxeben konfliqtebis gadawyvetas
da moaxdinos maTi Canacvleba ufr
eg, rac aseTi Zalebi adgilze iqneba, mzad varT gavamyaroT maTi mandati
yovlismomcveli xelSekrulebiT Zalis ar gamoyenebis Sesaxeb~, _ dasZina
mixeil saakaSvilma202. saqarTvelos prezidenti kosovos Temasac Seexo da
aRniSna, rom ruseTis oficialuri pirebis nebismieri mcdeloba, gamoiyenon
kosovos precedenti afxazeTsa da `samxreT oseTTan~ mimarTebaSi, amoraluria
da moklebulia yovelgvar azrs. yvelaze didi ziani, rac moskovma miiRo
saqarTvelos prezidentis gamosvliT gaeros generaluri asambleis 61 sesiaze
201 ruseTis federacia kategoriuli winaaRmdegi iyo imisa, rom konfliqtebis Tema gaTva-liswinebuli yofiliyo gaeros generaluri asambleis 61 sesiis dRis wesrigSi. Tumca, miuxedavad amisa, suam-is qveynebma mainc moaxerxes am sakiTxis gansaxilvelad gatana (16 xmiT 15-is winaaRmdeg, bevrma Tavi Seikava).
].
200 Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1716, Положение в Грузии (13 октября 2006 г.).
202 gaeros generaluri asambleis 61-e sesiaze mixeil saakaSvilis sityviT gamosvlis sruli teqsti ganTavsebulia saqarTvelos prezidentis administraciis veb-gverdze [www.president.gov.ge
147
aris is, rom daiwyo ruseTis monopoliis rRveva, postsabWoTa sivrceSi arse-
buli konfliqtebis daregulirebis procesebSi203. saerTaSoriso Tanamegob-
roba
iniciativebi gulisxmobdnen
bis Zalisxmevis Sedegad uSiSroebis sabWos rezo-
m naTlad dainaxa, rom dsT-is sivrceSi arsebobs alternatiuli, ruseTi-
sgan gansxvavebuli saxelmwifoebrivi pozicia imasTan dakavSirebiT, Tu
rogor unda moxdes konfliqtebis mSvidobiani gadawyveta. cxadi gaxda isic,
rom dsT-is zogierT saxelmwifos kategoriulad aRar surs Tavis terito-
riaze rusuli samSvidobo saqmianobis SenarCuneba.
prezident saakaSvilis axali iniciativebi dafuZnebuli iyo afxazeTis
konfliqtis daregulirebis im samSvidobo winadadebebze, romlebic separati-
stebs 2006 wels q. soxumSi gadaecaT. aRniSnuli
iseTi sakonstitucio sakiTxebis gadawyvetas, rogorebicaa: afxazeTisTvis
farTo politikuri warmomadgenlobiToba saqarTvelos centralur xelisuf-
lebaSi, afxazuri mxarisTvis saqarTvelos vice-prezidentis postis SemoRebis
CaTvliT; afxazuri mxarisTvis vetos uflebis miniWeba im saxis kanonmdeb-
lobis mimarT, romelic dakavSirebuli iqneboda afxazeTis sakonstitucio
statusTan, aseve afxazuri kulturis, enisa da eTnikuri TviTmyofadobis
sakiTxebTan; afxazeTis galis raionSi Tavisufali ekonomikuri zonis Seqmna,
oCamCiris sazRvao portis gamoyenebiT; afxazeTis farTo avtonomiis saerTa-
Soriso garantiebis uzrunvelyofa.
gaeros uSiSroebis sabWo Tavis 2007 wlis 13 aprilis # 1752 da 15 oqtom-
bris # 1781, aseve 2008 wlis 15 aprilis # 1808 rezoluciebSi, kidev erTxel
adasturebs saqarTvelos damoukideblobas, suverenitetsa da misi saerTa-
Sorisod aRiarebuli sazRvrebis urRvevobas. amave konteqstSi, uSiSroebis
sabWo mxars uWers konfliqtis srulmasStabian mowesrigebas e.w. `bodenis
dokumentis~ principebis gaTvaliswinebiT. sagulismoa, rom megobarTa jgufis
absoluturi umravleso
luciebSi Setanil iqna debuleba, romlis Tanaxmadac kerZo sakuTrebis
ufleba ar SeiZleba Seilaxos im garemoebis fonze, rom mesakuTre iZulebuli
203 wlebis manZilze ruseTi rCeboda erTaderT da mTavar mSvidobismyofelad dsT-Si. Sesa-bamisad, ruseTs yovelTvis dominirebuli pozicia ekava samSvidobo operaciebis formatis gansazRvrisas.
148
gaxda gaqceuliyo konfliqtis msvlelobisas, da calsaxad aRiarebulia
konfliqtis zonaSi mesakuTreTa kanonieri uflebebi.
2008 wlis 15 maiss gaeros generalurma asambleam ganixila da xmaTa
umravlesobiT miiRo saqarTvelos mier warmodgenili rezoluciis proeqti
`afxazeTidan, saqarTvelo adgilnacval pirTa da ltolvilTa mdgomareobis
Sesaxeb~. dokumentSi xazgasmulia afxazeTidan yvela ltolvilisa da iZule-
biT adgilnacvali piris usafrTxo da Rirseuli dabrunebis ganuyofeli
ufleba. amasTan, rezoluciaSi gansakuTrebuli yuradReba daeTmo iZulebiT
adgilnacval pirTa, maT Soris eTnikuri wmendis msxverplTa uflebebis
dacvas, sakuTrebis uflebis sakiTxebis CaTvliT.
2008 wlis 21 marts ruseTis federaluri krebis saxelmwifo saTaTbirom
amzada niadagi regionis Semdgomi
SeTavazeba afxazuri mxaris mimarT iTvaliswinebda erToblivi Tavisufali
miiRo gancxadeba `ruseTis federaciis politikis Sesaxeb afxazeTTan, samx-
reT oseTsa da dnestrispireTTan mimarTebaSi~. sagangebo aRniSvnis Rirsia
gancxadebis is nawili, romlis Tanaxmadac saTaTbiros wevrebi sTxoven ruse-
Tis mTavrobas `ganixilos qarTul-afxazuri da qarTul-samxreT osuri konf-
liqtebis zonebSi samSvidobo Zalebis potencialis gaZlierebis SesaZleblo-
ba~. dsT-is saxelmwifos meTaurTa sabWos 1996 w. 19 ianvris gadawyvetilebidan
(`afxazeTSi, saqarTvelo konfliqtis mowesrigebis RonisZiebaTa Sesaxeb~)
ruseTis federaciis calmxrivad gasvlis fonze, saxelmwifo saTaTbiros
zemoxsenebulma `rekomendaciam~ faqtiurad mo
militarizaciis, separatistul reJimebTan Ria samxedro-politikuri Tanam-
Sromlobisa da saqarTvelos winaaRmdeg ruseTis pirdapiri agresiisTvis. amis
logikur gagrZelebas warmoadgenda v. putinis 2008 wlis 16 aprilis gada-
wyvetileba, romlis Tanaxmadac ruseTis sagareo saqmeTa saministros teri-
toriul organoebs daevalaT afxazeTsa da `samxreT oseTSi~ sakonsulo
funqciebis Sesruleba.
ruseTis saxelmwifo saTaTbiros 2008 w. 21 martis gancxadebidan erTi
kviris Tavze, 28 marts, saqarTvelos prezidenti kidev erTxel gamovida
sajarod (teleeTerSi) samSvidobo winadadebebiT afxazeTis konfliqtis
mSvidobian mogvarebasTan dakavSirebiT. kerZod, saqrTvelos xelisuflebis
149
ekonomikuri zonis Seqmnas galisa da oCamCiris raionebSi, afxazebis garanti-
rebul warmomadgenlobas saqarTvelos centralur aRmasrulebel xelisuf-
lebasa da sakanonmdeblo organoSi, saqarTvelos vice-prezidentis konstitu-
ciuri postis SemoRebas da am postze afxazeTis warmomadgenlis daniSvnas,
agreTve vetos uflebas afxazeTis statussa da uflebebTan dakavSirebiT
centraluri xelisuflebis mier miRebul yvela gadawyvetilebaze. kidev
erTxel iqna xazgasmuli, rom saqarTvelos xelisufleba afxazeTs sTavazobs
farTo federalizms, enis, kulturisa da erovnuli identurobis ganviTare-
bisTvis aucilebel yvela pirobas. afxazeTs eqneboda SeuzRudavi avtonomia
saqarTvelos farglebSi, xolo aRniSnuli gegmis garanti ki unda gamxdariyo
saerTaSoriso Tanamegobroba, ruseTis federaciis CaTvliT.
saqarTvelos prezidentis axal samSvidobo winadadebebs raime sapasuxo
gamoxmaureba ar mohyolia arc afxazuri, arc rusuli mxareebisgan. ufro
metic, 2008 wlis 31 maiss, saqarTvelos xelisuflebasTan SeuTanxmeblad,
afxazeTSi Seyvanil iqna ruseTis sarkinigzo jarebis qvedanayofebi da spec-
teqnika. afxazeTis teritoriaze Seyvanili sajariso qvedanayofebis piradi
Semadgenlobis raodenoba, aseve specteqnikis saxeobebi da dagegmili samuSao-
ebis xasiaTi cxadyofda, rom ruseTis federaciam afxazeTSi daiwyo sakuTari
samxedro infrastruqturis gafarToeba da momzadeba saqarTvelos winaaRmdeg
farTomasStabiani samxedro agresiisaTvis.
2008 wlis agvistoSi, mas Semdeg rac cxinvalis regionSi gaCaRebulma
sabrZolo moqmedebebma farTomasStabiani qarTul-rusuli omis saxe miiRo,
TviTgamocxadebuli afxazeTis de faqto prezidentma sergei bagafSma afxa-
zeTis TiTqmis mTel teritoiaze saomari mdgomareoba gamoacxada. 8 agvistos
saartilerio sistemebiT da saraketo danadgarebiT aRWurvilma afxazurma
Zalebma oCamCiris raionidan administraciuli sazRvrisken daiwyes moZraoba.
amas moyva masirebuli afxazur-rusuli erToblivi Seteva qarTvelebis mier
kontrolirebad kodoris xeobaze (zemo afxazeTi), ris Semdegac kodoris
xeoba afxazi separatistebisa da rusi okupantebis kontrolis qveS gadavida.
150
151
3.3.2. evropuli faqtoris mniSvneloba da Savi zRvis ganzomileba afxa-
zeTis konfliqtis gadawyvetaSi. ukve 15 weliwadze metia, rac gaero cdi-
lobs konfliqtis gadawyvetas saqarTvelosa da afxazeTis separatistul
regions Soris, Tumca raime TvalsaCino Sedegi jer miRweuli ar aris (gansa-
kuTrebiT es exeba afxazeTis politikuri statusis sakiTxs). gaeros aSkara
araefeqturobis fonze, sul ufro aucilebeli xdeba, rom konfliqtebis
daregulireba da samSvidobo operaciebi iqces evropis kavSiris (EU) saqmi-
anobis erT-erT mniSvnelovan mimarTulebad. briuselSi unda gaacnobieron,
rom evrokavSiris usafrTxoeba da ekonomikuri keTildReoba uSualo kavSi-
rSia misi mezoblebis usafrTxoebasTan da ekonomikur keTildReobasTan. 2004
wlidan saqarTvelo ukve CarTulia evropis samezoblo politikaSi (ENP),
xolo 2007 wlidan, mas Semdeg, rac rumineTi da bulgareTi gawevriandnen
evrokavSirSi, saqarTvelo gaxda evrokavSiris uaxloesi mezobeli _ saqarT-
velos aqvs saerTo sazRvao sazRvari evrokavSirTan. evrokavSirSi TurqeTis
gawevrianebis SemTxvevaSi ki saqarTvelos eqneba saerTo saxmeleTo sazRvari
evrokavSirTan. es Zalzed mniSvnelovania, radgan Tavad evrokavSiris usafrT-
xoebis interesebSia, rom mis uaxloes samezobloSi mSvidoba da stabiluroba
sufevdes. aqedan gamomdinare, evrokavSiri aucileblad Seecdeba ufro meti
yuradReba gamoiCinos afxazeTis problematikis mimarT da Tavisi pozitiuri
wvlili Seitanos, konfliqtis saboloo daregulirebis mizniT.
saqarTvelo-evrokavSiris urTierTobebi drois sakmaod xangrZliv peri-
ods iTvlis. 1993 wlidan moyolebuli dRemde, evrokavSiri solidur finansur
daxmarebas uwevs samxreT kavkasiis regionis saxelmwifoebs. Tumca, samarT-
lianobisTvis unda aRiniSnos, rom evrokavSiri saqarTvelos ar aRiqvamda,
rogorc calke subieqts (saqarTvelos mimarT ar arsebobda individualuri
midgoma). briuselSi saqarTvelosadmi evrokavSiris politikas yovelTvis
ganixilavdnen, rogorc samxreT kavkasiis mimarT evrokavSiris erTiani poli-
tikis nawils (arsebobda regionuli midgoma). 2003 wlis ivlisSi evrokavSirma
samxreT kavkasiaSi daniSna Tavisi specialuri warmomadgeneli, riTic xazi
gausva am regionisadmi Tavis mzard interess. Tumca, meores mxriv, kvlav
dadasturda is faqti, rom evrokavSiris politikaSi saqarTvelo mxolod
samxreT kavkasiis konteqstSi moiazreboda. es arc Tu ise sasurveli garemo-
ebaa, vinaidan kavkasiuri faqtoris zomaze metad aqcentirebam, SesaZloa,
saqarTvelos Seuqmnas araevropuli tradiciebis mqone qveynis imiji, rac,
bunebrivia, kidev ufro gaarTulebs afxazeTis konfliqtis daregulirebaSi
evropuli komponentis gaZlierebis Sansebs da damRupveli iqneba saqarTvelos
evrokavSirSi gawevrianebis perspeqtivis TvalsazrisiT. amdenad, 2008-2009
wlebSi saqarTvelom TandaTanobiT unda moaxerxos Tavisi Tavis redefinicia
Savi zRvis garSemo da miznad daisaxos Savi zRvis da ara samxreT kavkasiis
regionis aqcentireba (es SesaZlebelia, radgan 2007 wlidan saqarTvelos ukve
aqvs saerTo sazRvao sazRvari evrokavSirTan)204. am TvalsazrisiT, sakmaod
saintereso iniciativas warmoadgenda rumineTis winadadeba Savi zRvis evrore-
gionis Seqmnis Taobaze, romelmac ideaSi xeli unda Seuwyos konfliqtebis
gadawyvetas, xelsayreli regionuli garemos Seqmnis gziT205. Savi zRvis xel-
sayreli geografiuli mdebareobis gaTvaliswinebiT (Savi zRva warmoadgens
Tavisebur xids dasavleTsa da aRmosavleTs Soris), am regions gaaCnia
udidesi mniSvneloba evropisTvis (gansakuTrebiT centraluri evropisTvis).
Savi zRvis regionis aqcentirebiT, saqarTvelo, erTis mxriv, nawilobriv mainc
gaemijneba samxreT kavkasiis danarCen or saxelmwifosTan dakavSirebul
problemebs (Sesabamisad, gaemijneba mTiani yarabaRis problematikasac), xolo,
meores mxriv, Tavs aaridebs axlo aRmosavleTis feTqebad regionTan siax-
loves. saqarTvelos samxreTeli mezoblebi _ somxeTi da azerbaijani _
darCebian e.w. `buferul zonebad~ evrokavSirsa da axlo aRmosavleTs Soris,
xolo saqarTvelo gadainacvlebs evrokavSiris uSualo mezoblebis siaSi.
kidev erTi mniSvnelovani mimarTuleba, romliskenac gezi unda aiRos saqarT-
velom, es aris saqarTvelos evropuli identurobis aqtiuri mtkiceba saerTa-
204 redefiniciis mTavari arsi mdgomareobs imaSi, rom qveyana axdens im regionidan gamosvlas, romelic uaryofiT asociacias iwvevs. msgavsi redefiniciis politikis ganxorcieleba sasur-
konfliqtebis, terorizmisa da organizebuli danaSaulis, aseve socialurvelia saqarTvelosTvisac, radgan dRes samxreT kavkasia iwvevs korufciis, eTnopolitikuri
i siduxWiris asoci-acias. `redefiniciis~ politikis warmatebiT ganxorcieleba saSualebas miscems saqarTvelos,
dakavSirebiT.
raTa naklebad iyos damokidebuli CrdiloeT kavkasiasTan da mTian yarabaRTan dakavSirebul problemebze. 205 2006 wlis 30 marts rumineTis q. konstancaSi, saerTaSoriso konferenciis `regionTaSoriso TanamSromloba Savi zRvis auzSi~ farglebSi, Seikribnen 10 qveynis, maT Soris saqarTvelos warmomadgenlebi, romelTac gamarTes dialogi Savi zRvis evroregionis Seqmnis sakiTxebTan
152
Soriso arenaze. yvela SesaZlo doneze, xazi unda gaesvas saqarTvelos ara
marto istoriisa da sulieri kulturis evropulobas, aramed politikuri
kulturis evropul (da ara kavkasiur) xasiaTsac.
samwuxarod unda aRiniSnos, rom, usafrTxobis TvalsazrisiT, Savi zRva
jerjerobiT ar ganixileba, rogorc evrokavSiris politikis erTiani obieqti.
Tumca, imis gaTvaliswinebiT, rom proevropuli miswrafebebi gaaCniaT ara
marto saqarTvelos, aramed ukrainasa da moldovasac, Savi zRvis garSemo
faqtiurad ikvreba proevropuli ganwyobis mqone saxelmwifoebis sartyeli,
xolo es qveynebi ki, arc Tu ise Soreul perspeqtivaSi, SesaZloa, evrokav-
Siris wevrobis realuri kandidatebic gaxdnen. amasTan, rogorc ukve aRiniSna,
2007 wels rumineTi da bulgareTi ukve miuerTdnen evrokavSirs. arc is aris
gamoricxuli, rom TurqeTis respublika prognozirebad momavalSi evrokav-
Siris wevrobis realuri kandidati qveyana gaxdes. amdenad, drois garkveuli
periodis Semdeg, Savi zRva praqtikulad gaxdeba evropuli zRva. bunebrivia,
aseT viTarebaSi evropa gacilebiT ufro motivirebuli iqneba saimisod, rom
afxazeTis regionSi myari da grZelvadiani mSvidoba damyardes (evrokavSirs
ufro didi stimuli eqneba, raTa Caerios Savi zRvis sanapiroze arsebuli
erTaderTi SeiaraRebuli konfliqtis gadawyvetaSi). maSin ki evrokavSirs
seriozulad mouwevs dafiqreba imaze, Tu rogor unda mogvardes afxazeTis
sakiTxi, ra rolis (pozitiuris an negatiuris) Sesruleba SeuZlia afxazur
faqtors Savi zRvis am axal regionSi, da rogori formiT unda moxdes
afxazeTis integrireba am sivrceSi? am konteqstSi, yvelam naTlad unda gaac-
nobieros, rom afxazeTis integrireba Savi zRvis evropul sivrceSi SesaZ-
lebeli iqneba mxolod danarCen saqarTvelosTan erTad; am procesis raime
sxvagvari ganviTareba Zalzed rTuli iqneba. amdenad, Tu evropas marTlac
surs mSvidoba da stabiluroba Savi zRvis regionSi, man unda gamoiCinos meti
pasuxismgebloba da seriozulad Seuwyos xeli afxazeTis problemis gadaw-
yvetas, saqarTvelos saerTaSorisod aRiarebul sazRvrebSi.
miuxedavad imisa, rom geografiuli TvalsazrisiT afxazeTi jerjerobiT
ar aris evrokavSirTan ise axlos, rogorc Tundac dnestrispireTi, evrokav-
Sirma mainc ufro meti yuradReba unda dauTmos am sakiTxs, radgan evrokav-
153
Siri TandaTanobiT uaxlovdeba samxreT kavkasiis mTel regions da Tavad
afxazeTsac. `farTo evropis~ iniciativaSi evrokavSiri iRebs pasuxismgeblo-
bas, aqtiurad Caerios uSualod misi sazRvrebis maxloblad arsebuli konf-
liqtebis mogvarebaSi206. `farTo evropa da mezobloba gulisxmobs pasuxis-
mgeblobis erTad zidvis tvirTs da urTierTTanamSromlobas konfliqtebisa
da arastabilurobis Tavidan asacileblad~207. am TvalsazrisiT, sakmaod sain-
tereso magaliTad gvesaxeba evrokavSiris politika dnestrispireTis konfli-
qtis daregulirebis mimarT. es politika sainteresoa imiTac, rom igi xorcie-
ldeba amerikis SeerTebul StatebTan da, rac ufro mniSvnelovania, ruseTTan
mWidro dialogis pirobebSi. evrokavSirma moaxerxa Camoeyalibebina gamokve-
Tili politika dnestrispireTis sakiTxSi. msgavsi midgoma unda gamoiCinos
evrokavSirma afxazeTisa da, aseve, cxinvalis regionis konfliqtis mimarTac.
sasicocxlod mniSvnelovania, rom evropa ar darCes gulgrili saqarTvelos
teritoriaze arsebuli konfliqtebis mimarT da aqtiurad Caerios maT
gadawyvetaSi, gansakuTrebiT ki afxazeTis konfliqtis mogvarebaSi. bunebrivia,
afxazeTis konfliqtis srulmasStabiani daregulirebis perspeqtiva, Ziri-
Tadad, damokidebulia erovnul mTavrobebze, maT Soris iseT gavlenian
saxelmwifoebze, rogorebicaa ruseTis federacia da amerikis SeerTebuli
Statebi. am or saxelmwifos gaaCnia udidesi gavlena konfliqtis mxareebze,
iseve rogorc Savi zRvis mTel regionze. swored amitom, evrokavSiris samSvi-
dobo saqmianoba afxazeTis konfliqtis daregulirebis kuTxiT, unda warima-
rTos vaSingtonTan da moskovTan intensiuri dialogis pirobebSi.
dReis mdgomareobiT, evrokavSiri ar TamaSobs xelSesaxeb politikur
rols afxazeTis konfliqtis daregulirebis procesSi (dnestrispireTis 206 `farTo evropis~ iniciativa Camoyalibebul iqna 2002 wlis gazafxulze da ZiriTadad iTvaliswinebda evrokavSiris urTierTobebis gansazRvras ukrainis, moldovasa da belaru-sis mimarT. 2003 wlis martSi gamocemul iqna evrokomisiis mimarTva (communication), romlis mixedviTac ganisazRvra evrokavSiris urTierTobebi aRmosavleT da samxreT mezoblebTan. saqarTvelo `farTo evropis~ iniciativaSi Seyvanili ar iqna (geografiuli faqtoris gaTvaliswinebiT), radgan mimarTva exeboda mxolod evrokavSiris uSualo mezoblebs, rome-
urope – Neighbourhood: A New Framework for Relations with our Eastern and Southern Neighbours“,
lTac sazRvao an saxmeleTo sazRvari gaaCndaT evrokavSirTan. miuxedavad amisa, saqarT-veloSi momxdarma `vardebis revoluciam~ dadebiTi biZgi misca samxreT kavkasiis evrokav-SirTan daaxloebas. 2004 w. saqarTvelo da misi samxreT kavkasieli mezoblebi CarTulniiqnen evropul samezoblo politikaSi (ENP). 207 „Wider ECommunication from the Commission to the Council and the European Parliament, Brussels, 11.03.2003, COM (2003) 104 final. [http://www.europa.eu.int/comm/external_relations/we/doc/com03_104_en.pdf], p. 12.
154
konfliqtisgan gansxvavebiT)208. samxreT kavkasiaSi evrokavSiris specialuri
warmomadgenlis misias ar gaaCnia imis uflebamosileba, rom Seasrulos Suama-
vlis roli raime saxis secesionistur konfliqtSi, afxazeTis konfliqtis
CaTvliT. ufro metic, iqmneba STabeWdileba, rom arc evrokavSirSi da arc
natoSi jerjerobiT ar arsebobs erTiani xedva afxazeTis konfliqtis mimarT
(gansakuTrebiT es exeba afxazeTis konfliqtis Savi zRvis ganzomilebas),
iseve rogorc ar arsebobs naTlad Camoyalibebuli politika Tavad Savi
zRvis regionis mimarT. aRniSnulidan gamomdinare, saqarTvelos xelisuf-
lebam unda mimarTos maqsimalur Zalisxmevas, raTa miaRwios evrokavSiris
komponentis ufro aqtiur Semotanas afxazeTis problemis gadawyvetaSi. briu-
selis mxridan daxmarebis gaaqtiureba da evrokavSiris saxiT kidev erTi
sagareo aqtoris CarTva afxazeTis konfliqtis mSvidobiani daregulirebis
procesSi, aseve postkonfliqtur reabilitaciaSi, udaod win gadadgmuli
nabiji iqneba rogorc saqarTvelosTvis, ise Savi zRvis mTeli regionisTvis.
am TvalsazrisiT nawili samuSao ukve Catarebulia da garkveuli nabijebic
gadaidga. saqarTvelos mTavrobam evropis samezoblo politikisa (ENP) da
evrokavSirTan samoqmedo gegmis formatSi, awarmoa molaparakebebi saqarT-
velos teritoriaze arsebuli konfliqtebis daregulirebis procesis gaaqti-
urebis Taobaze209. evrokavSirma gadamwyveti roli iTamaSa 2008 wlis agvis-
toSi saqarTveloSi rusuli samxedro agresiis SesaCereblad, rom aRaraferi
vTqvaT saqarTveloSi evrokavSiris sadamkvirveblo misiaze (EUMM), romlis
200-mde damkvirvebelic saqarTvelos konfliqtur zonebTan mimdebare terito-
riebze patrulirebs210. Tumca gasakeTebeli gacilebiT ufro bevria. sasur-
veli iqneboda, rom ENP-is farglebSi saqarTvelosa da evrokavSirs Soris
xelmoweril ormxriv samoqmedo gegmaSi (dokuments xeli moewera 2006 wlis 14
noembers), ufro mkafiod gansazRvruliyo saqarTvelos teritoriaze arse-
buli konfliqtebis daregulirebis konkretuli instrumentebi. saWiroa fiqri
208 politikur rols TamaSobs evrokavSiris ramdenime wevri saxelmwifo, kerZod: didi bri-taneTi, safrangeTi da germania (es qveynebi Sedian e.w. `gaeros megobarTa jgufSi~ da swo-red am statusiT monawileobdnen afxazeTis konfliqtTan dakavSirebul molaparakebebSi). 209 molaparakebebi daiwyo 2005 wlis noemberSi da warmatebiT dasrulda 2006 wlis oqtom-berSi. 210 2008 wlis 9 oqtombridan, afxazeTisa da samxreT oseTis mimdebare teritoriaze usafr-Txoebis kontroli saqarTveloSi evrokavSiris sadamkvirveblo misia s gadaeca.
155
afxazeTis konfliqtis gadawyvetis konkretul meqanizmebze. am TvalsazrisiT,
evrokavSiri, SesaZloa, gamovides erTgvari `CarCo~ struqturis rolSic,
romelic Seqmnis Sesabamis niadags sakonstutucio xasiaTis problemebis gada-
sawyvetad. garda amisa, evrokavSirs SeuZlia imoqmedos, rogorc Suamavalma
da arbitrma (mesame mxarem). SesaZlebelia moiZebnos evrokavSiris monawile-
obis raime sxva formac. afxazeTis konfliqtis daregulirebaSi evrokavSiris
SesaZlo monawileobis konkretuli formebisa da meqanizmebis SemuSaveba
SesaZlebelia da ar warmoadgens gadauwyvetel amocanas im SemTxvevaSi, Tuki
iarsebebs saTanado politikuri neba Tavad am organizaciis mxridan. bruno
kopitersis azriT, `evrokavSiris CarTva gaeros generalur mdivanTan arsebul
saqarTvelos megobarTa jgufSi ar warmoadgens iol saqmes. magram, praq-
vliT) gane-
tikuli sirTuleebi, rac dakavSirebulia evrokavSiris pirdapiri monawile-
obis uzrunvelyofasTan, aucileblad unda iqnas gadalaxuli~211.
evrokavSirma unda gadalaxos Tavis SigniT arsebuli Sidapolitikuri SezRu-
dvebi da uSualod CaerTos afxazeTis konfliqtis transformaciisa da
daregulirebis procesSi.
msoflioSi arsebobs evrokavSirisa da nato-s erToblivi RonisZiebebis
praqtikac, romelic cnobilia saxelwodebiT `berlin pliusis~ SeTanxmeba.
`berlin pliusi~ _ es aris xelSekruleba, romelic gamomdinareobs evrokavSi-
risa da nato-s strategiuli partniorobis formatidan da, romelic saSuale-
bas aZlevs evrokavSirs gamoiyenos nato-s resursebi, satelituri komunikaciis
sistemisa da mZime aviaciis CaTvliT212. evrokavSirisa da nato-s komponentis
Semotana afxazeTis konfliqtis daregulirebaSi saWiroa imis gamoc, raTa
moxdes ruseTis gavlenis sagrZnobi Semcireba Savi zRvis regionSi. ruseTis
faqtori warmoadgens kidev erT gamowvevas evropuli da evroatlantikuri
usafrTxoebisTvis. Savi zRvis regioni (azovis zRvis akvatoriis CaT
211
Chapter5.p df#search=%22bruno%20coppieters%2C%20the%20Georgian-Abkhaz%20Conflict%22].
usafrTxoebisa da TavdacviTi politikis (ESDP) deklaracias, romelic miRebul iqna 2002 wlis 13 dekembers. es deklaracia moicavs e.w. `berlin pliusis SeTanxmebis~ oTx komponents: 1) evrokavSiris monawileobis uzrunvelyofa nato-s opoeraciebis dagegmarebaSi; 2) evrokavSiris mier nato-s aqtivebis da SesaZleblobebis gamoyeneba; 3) nato-s evropuli xelmZvanelobis monawileoba evrokavSiris operaciebSi; 4) nato-s Tavdacvis dagegmarebiTi sistemis adaptireba,
Bruno Coppieters. The Georgian-Abkhaz Conflict (Chapter 5), [http://www.ecmi.de/jemie/download/1-2004
212 partniorobis Sesaxeb evrokavSirsa da nato-s Soris arsebuli SeTanxmeba efuZneba evropuli
evrokavSiris mier warmoebul operaciebSi Zalebis gaerTianebis mizniT.
156
kuTvneba nato-s samxreT-aRmosavleTis pasuxismgeblobis zonas da, aqedan gamo-
mdinare, ruseTis nebismieri mcdeloba, xeli Seuwyos afxazeTSi `status-qvos~
SenarCunebas da destabilizacias, pirdapir winaaRmdegobaSi modis evrokavSi-
risa da nato-s grZelvadian interesebTan. evropis usafrTxoebis interesebSia,
rom Savi zRvis regionSi gatardes preventiuli zomebi terorizmis, separatiz-
misa da, rac yvelaze mTavaria, ruseTis agresiuli politikidan momdinare saf-
rTxeebis SesaCereblad. evrokavSirma da natom unda moaxerxon koordinire-
buli midgomis SemuSaveba, saqarTvelos konfliqtur zonebSi samSvidobo
iniciativebis ganxorcielebis mizniT. erT-erT aseT optimalur midgomas war-
moadgens evropis usafrTxoebisa da Tavdacvis politika (ESDP), romlis farg-
lebSic SesaZlebelia samxedro damkvirvebelTa misiis ganxorcieleba.
miuxedavad Savi zRvis regionTan dakavSirebuli mravali problemisa,
dRes ukve Tamamad SeiZleba iTqvas, rom es regioni myarad adgas demokra-
tiuli ganviTarebis gzas. mTavari winaRoba da xelisSemSleli faqtori am
gzaze ukavSirdeba mougvarebel konfliqtebs, romelTa Soris afxazeTis
bis
konfliqti aris erTaderTi SeiaraRebuli konfliqti Savi zRvis sanapiroze.
afxazeTis konfliqti warmoadgens yvelaze did strategiul safrTxes
rogorc saqarTvelosTvis, ise Savi zRvis mTeli regionisTvis. faqtiurad, es
aris Savi zRvis sanapiroze arsebuli kriminaluri anklavi, romelic iq Seiq-
mna moskovis mxridan xelovnurad inspirirebuli lokaluri konfliqtis
Sedegad da, romelic mTeli regionis destabilizacias iwvevs. Savi zRvis
sanapiroze msgavsi anklavis arseboba aris iseTive seriozuli gamowveva
evropuli usafrTxoebisTvis, rogoric terorizmi, narkotrafiki da kontra-
banda. amdenad, sanam ar moiZebneba gamosavali am Cixidan, destabilizaciis
safrTxe Savi zRvis regionSi mudmivad iarsebebs da, Sesabamisad, evropis
politikuri usafrTxoebac ver iqneba bolomde uzrunvelyofili.
afxazeTis konfliqtis daregulireba aucilebelia imis gamoc, raTa dacul
iqnas evropis energetikuli usafrTxoebis interesebi da stabilurad ifunq-
cioniros samxreT kavkasiaze gamavalma energetikulma derefanma. evropa da aSS
dainteresebulni arian am derefnis usafrTxo funqcionirebiT, vinaidan igi war-
moadgens saudis arabeTisa da sparseTis yuris alternatiul wyaros, navTo
157
miwodebis kuTxiT. Savi zRva sul male gadaiqceva evraziis sakvanZo arxad,
romlis meSveobiTac kaspiis navTobisa da gazis maragebi, romlebic ar moedi-
nebian sparseTis yurisa da `opekis~ (OPEC) qveynebidan, miewodeba evropis bazrebs
da ufro Sorsac (mxedvelobaSia misaRebi is garemoeba, rom Savi zRvis, rogorc
evropasa da centraluri aziis energoresursebs Soris arsebuli mTavari deref-
nis m Svneloba, wlidan wlamde sul ufro gaizrdeba). amitom, Savi zRvis regi-
onis grZel mniSv-
nelovania evrokavSirisa da nato-s wevri- ynebis energetikuli usafrTxoebis-
m konfliqtis gadawyveta moiTxos seriozul politikur da ekonomi-
kur C rom
ni
vadiani stabiluroba da misi integracia evropasTan Zalzed
qve
Tvis. Sesabamisad, evrokavSirmac da natomac unda gamoiCinon meti aqtiuroba
imisaTvis, raTa xsenebul regionSi Seiqmnas usafrTxoebisa da stabilurobis
Savi zRvis zona, rac SeuZlebeli iqneba afxazeTis konfliqtis gadawyvetis
gareSe. marTalia, dResdReobiT, evrokavSiri mniSvnelovnad aris damokidebuli
ruseTis gazsa da navTobze da, amis gamo, iZulebulia bevr sakiTxSi angariSi
gauwios oficialur moskovs. magram, miuxedavad amisa, evrokavSirma ar unda
dauTmos poziciebi ruseTs Savis zRvis am strategiul zonaSi.
unda aRiniSnos, rom verc amerikam da verc evropam jerjerobiT ver moa-
xerxes raime gardatexis Setana afxazeTis konfliqtis daregulirebis proc-
esSi (miuxedavad maTi araerTi Zalisxmevisa gaerosa da euTos farglebSi),
vinaidan a
arevas maTi mxridan, rac jer miRweuli ar aris. amasTan, saWiroa,
evropam da amerikam gamoxaton mzadyofna, uzrunvelyon afxazeTSi dasavleTis
samSvidobo Zalebis yofna (afxazeTSi adre moqmedi samSvidobo operaciis
Canacvlebis mizniT), Tuki amis aucilebloba dadgeba. magram, Savi zRvis regionSi
grZelvadiani mSvidobis dasamyareblad aucilebelia, rom ruseTma Secvalos
Tavisi qceva (aravisTvis ar warmoadgens saidumlos is faqti, rom afxazeTis
konfliqtis mogvarebis mTavari sirTule ukavSirdeba swored oficialuri
moskovis destruqciul politikas, romelsac is axorcielebs moceul regi-
onSi). winaaRmdeg SemTxvevaSi, arsebobs savsebiT realuri safrTxe imisa, rom
Savi zRvis afxazeTis monakveTi sakmaod grZelvadiani periodiT darCes dRe-
vandeli `status-kvos~ mdgomareobaSi, rac, TavisTavad, evrokavSiris uSualo
sazRvarTan konfliqturi keris arsebobis grZelvadianobasac gulisxmobs.
158
mTeli ganvlili periodis manZilze, afxazeTTan dakavSirebul molapara-
kebebSi ZiriTadad dominirebda ori fundamenturi sakiTxi: afxazeTis saxelm-
wifoebrivi statusi da qarTvel devnilTa dabruneba. samwuxarod, verc erTi
da regionuli stabilurobis perspeqtivebi
sakiTxis gadawyveta dRemde ver moxerxda, xolo 2008 wlis agvistos omis
Semdeg, molaparakebaTa procesi faqtiurad CixSi Sevida.
3.4. samxreT kavkasiis konfliqtebis SedarebiTi analizi
mTiani yarabaRis, afxazeTisa da cxinvalis regionis konfliqtebis Sedare-
biT analizs Tu gavakeTebT, naTlad davinaxavT, rom samxreT kavkasiis am sam
konfliqts Soris gacilebiT ufro meti gansxvavebaa, vidre msgavseba. samxreT
kavkasiis araRiarebuli respublikebi (`afxazeTis respublika~, `samxreT ose-
Tis respublika~, `mTiani yarabaRis respublika~) sakmaod gansxvavdebian erTma-
neTisgan Tavdacvisunarianobis, saxelmwifo institutebisa da samoqalaqo sazo-
gadoebis ganviTarebis doniT, iseve rogorc istoriiTa da erovnuli ideolo-
giiT. aranakleb gansxvavebulia maTi monawiloebis xarisxi samSvidobo proce-
sebSi. Tumca, miuxedavad amisa, arsebobs mTeli rigi maxasiaTeblebisa, rac saer-
Toa regionis samive konfliqtisTvis. mokled mimovixiloT TiToeuli maTgani.
samxreT kavkasiis konfliqtebis ZiriTadi ganmasxvavebeli niSnebi:
1. formaluri TvalsazrisiT, 2008 wlis agvistomde afxazeTisa da cxin-
valis regionis konfliqtebi warmoadgendnen Sidasaxelmwifoebriv konfliqtebs,
sadac erTmaneTs upirispirdeboda erTis mxriv saqarTvelos centraluri xeli-
sufleba, xolo meores mxriv _ separatistuli regionebis de-faqto xelisuf-
rusuli konfliqtis saxe. Sesabamisad, am periodidan moyolebuli dRemde, ofi-
lebebi. 2008 wlis agvistoSi, mas Semdeg rac ruseTma ganaxorciela farTomas-
Stabiani samxedro agresia da saqarTvelos teritoriebis okupacia, samxreT
oseTis konfliqtma ganicada erTgvari transformacia da miiRo qarTul-
cialuri Tbilisi xsenebul konfliqtis ganixilavs, rogorc saxelmwifoTa-
Soriss. igive iTqmis afxazeTTan dakavSirebiTac. rac Seexeba somxur-azerbai-
janul SeiaraRebul dapirispirebas, is aSkarad saxelmwifoTaSoriso konf-
159
liqti iyo da aseTad rCeba dResac (erTmaneTs upirispirdeba ori suverenuli
saxelmwifo), xolo mTiani yarabaRi ki faqtiurad ganixileba rogorc sadao
teritoria somxeTsa da azerbaijans Soris.
2. miuxedavad imisa, rom samxreT kavkasiis samive konfliqtis SeTxvevaSi
saqme gvaqvs separatizmis sakmaod agresiul gamovlinebasTan, mTiani yaraba-
Risa da cxinvalis regionis konfliqtebs gaaCniaT aSkarad gamokveTili ire-
dentistuli xasiaTi213. iredentizmis tipuri magaliTebia mTiani yarabaRis
ya-
li
, afxazeTis de-faqto prezidentis sergei bagafSis politika
aniasTan, erTiani ruseTis federaciis Semadgen-
gan
ire
kon
saq
somxeTTan da e.w. samxreT oseTis (cxinvalis regioni) CrdiloeT oseTTan See-
rTebis moTxovna. rac Seexeba afxazeTs, iq ufro secesionisturi ganwyobebi214
Warbobs. afxazeTis separatistuli reJimi xazs usvams ruseTTan gansakuTre-
buli urTierTobebis did mniSvnelobas, aris msjeloba ruseTis federaciis
asocirebul wevrobazec, Tumca oficialur doneze afxazeTis de-faqto
xelisuflebas arasdros uTqvams uari afxazeTis sruli damoukideblobis
ideaze. afxazeTis separatistuli xelisuflebis politika SeiZleba Camo
bdes Semdegnairad: ruseTis meSveobiT Tavi daaRwion saqarTvelos, xolo
Semdgom ki rogorme ganTavisufldnen Tavad ruseTis zegavlenisganac. am
TvalsazrisiT
principulad gansxvavdeba im politikisgan, romelsac axorcielebs osi sepa-
ratistebis lideri eduard kokoiTi, romlis oficialurad deklarirebul
mizansac warmoadgens e.w. `samxreT oseTis respublikis~ gaerTianeba Crdi-
loeT oseTis respublika–al
lobaSi. aRniSnulidan gamomdinare, ufro koreqtuli iqneba Tu afxazebs
vixilavT rogorc secesionistebs, xolo samxreTel osebs ki rogorc
dentistebs (yarabaReli somxebis msgavsad).
3. oficialuri baqo ar ganixilavs mTian yarabaRs, rogorc calke mxares
fliqtSi, aseTad is mxolod somxeTis respublikas moiazrebs. rac Seexeba
arTvelos teritoriaze ganviTarebul konfliqtebs, 2008 wlis agvistomde
213 Tanamedrove politikaSi iredentizmi ewodeba romelime qveyanaSi kompaqturad dasax-lebuli erovnuli umciresobis moTxovnas, gamoeyos am qveyanas da SeuerTdes istoriul samSoblos. iredentizmis realizacia ZaliT, suverenuli saxelmwifos Tanxmobis gareSe arakanonieri qmedebaa, radgan igi ewinaaRmdegeba saerTaSoriso samarTlis principebs. 214 secesiis cnebaSi igulisxmeba romelime teritoriis gamosvla saxelmwifos Semadgenlo-bidan da am teritoriaze axali, suverenuli saxelmwifos Seqmna.
160
afx
mxa TaSoriso Tanamegob-
moqmedebs euTos minskis
i
formats, xolo euTo (OSCE) gvevlineboda, rogorc
procesis ZiriTadi formati iyo gaeros `Jenevis procesi~. qarTuli da
azuri da osuri mxareebi oficialurad iyvnen aRiarebulni konfliqtis
reebad, rogorc saqarTvelos xelisuflebis, ise saer
robis mier (amaze metyvelebs 2008 wlis agvistomde arsebuli molaparakebaTa
formatebi, aseve gaeros, euTosa da dsT-is farglebSi miRebuli dokumentebi).
mTiani yarabaRis de-faqto xelisufleba dRemde daJinebiT moiTxovs, rom
mTiani yarabaRi cnobil iqnas konfliqtis calke mxared da, Sesabamisad,
srulyofilad iyos warmodgenili samSvidobo molaparakebebSi215.
4. molaparakebaTa procesis gansxvavebuli formati. samxreT kavkasiis samive
konfliqtis mSvidobian daregulirebasTan dakavSirebuli molaparakebaTa proce-
sebi mimdinareobs erTmaneTisgan sruliad gansxvavebuli saerTaSoriso formatiT.
somxur-azerbaijanuli konfliqtis SemTxvevaSi
jgufis formati (OSCE Minsk Group). amis paralelurad, 2003 wlidan moyole-
buli, somxeTisa da azerbaijanis prezidentebi da sagareo saqmeTa ministreb
drodadro marTaven ormxriv Sexvedrebs e.w. `praRis procesis~ farglebSi.
rac Seexeba afxazeTisa da cxinvalis regionis konfliqtebs, 2008 wlis
agvistomde molaparakebaTa procesebi mimdinareobda Semdegi saerTaSoriso
formatebiT:
a) konfliqti cxinvalis regionSi _ Sereuli sakontrolo komisia (СКК/JCC),
romelic 2008 wlis agvistomde warmoadgenda konfliqtis daregulirebis
erTaderT mudmivmoqmed
procesis fasilitatori;
g) konfliqti afxazeTSi _ 2008 wlis agvistomde samSvidobo molaparakebaTa
afxazuri mxareebis garda, masSi monawileobda ruseTi (rogorc xelSem-
wyobi mxare), gaeros generaluri mdivnis specialuri warmomadgeneli
saqarTveloSi, aseve `megobarTa jgufi~ (damkvirveblis statusiT) da euTo
(damkvirveblis statusiT). Jenevis procesis farglebSi, marTalia forma-
lurad, magram mainc moqmedebda sakoordinacio sabWos formati Tavisi
215 am sakiTxSi azerbaijanis pozicia dRemde ucvleli rCeba: somxeTma unda moaxdinos Tavisi urTierTobebis diferenciacia mTian yarabaRTan da daikavos mkveTrad neitraluri pozicia im SemTxvevaSi, Tu mas marTlac surs, rom azerbaijanma ganixilos yarabaRi, rogorc mxare konfliqtSi (qarTul-afxazuri da qarTu
l-osuri konfliqtebis msgavsad).
161
samuSao jgufebiT. Jenevis procesis paralelurad, 2003 wlidan aseve moqme-
debda e.w. `soWis procesi~ (soWis jgufebis formati).
2008 wlis oqtomberSi, iyo mcdeloba safuZveli Cayroda samSvidobo mola-
parakebaTa axal formats (e.w. `Jenevis molaparakebaTa formati~), romelsac
q buli iyo mxolod rusi samxedroebiT), romelic iq
ссия ООН по наблюдению в Грузии),
unda emsjela afxazeTisa da samxreT oseTis konfliqtebis daregulirebis
perspeqtivebze. Tumca, 15 oqtombers JenevaSi dagegmili molaparakebebis pirveli
raudi CaiSala mxareTa Soris poziciebSi arsebuli principuli uTanxmoebis
gamo, ramac saboloo jamSi SeuZlebeli gaxada `Jenevis molaparakebaTa~
zusti formatis gansazRvra216. Sexvedrebi e.w. `Jenevis molaparakebebis~ farg-
lebSi drodadro imarTeba, Tumca mxareebi kvlav inarCuneben gansxvavebul
midgomebs molaparakebebis formatTan dakavSirebiT.
5. gansxvaveba samSvidobo Zalebis mandatSi. 2008 wlis agvistomde afxa-
zeTsa da cxinvalis regionSi moqmedebda Semdegi samSvidobo operaciebi217:
afxazeTSi dislocirebuli iyo dsT-is koleqtiuri samSvidobo Zalebis
kontingenti (dakomple te
imyofeboda gaeros egidiT da gaaCnda dsT-is mandati (КСПМ – Коллективные силы
по поддержанию мира). afxazeTSi jerjerobiT kvlav funqcionirebs gaeros samxe-
dro damkvirvebelTa misia (UNOMIG/МООННГ – Ми
Tumca, ar aris gamoricxuli, rom momavalSi ruseTma am misiis funqcioni-
rebis dablokva scados.
cxinvalis regionSi ganlagebuli iyo Sereuli samSvidobo Zalebis konti-
ngenti (Sedgeboda qarTuli, rusuli da osuri batalionebisgan), romelic iq
s winaaRmdegi
nileba, ramac Zireu-
aTvliT) samarTlebrivi statusi. kerZod, ruseTis SeiaraRebuli Zalebi,
enaerTebad.
216 uTanxmoeba umTavresad exeboda im sakiTxs, miecaT Tu ara ufleba separatistuli afxazeTisa da `samxreT oseTis~ warmomadgenlebisTvis monawileoba mieRoT oficialur plenarul sxdomaSi. plenaruli sxdoma iTvaliswinebda molaparakebebs saqarTvelos, ruseTsa da aSS-s Soris, organizatorebis - gaeros (UN), evrokavSirisa (EU) da euTos (OSCE) TandaswrebiT. es unda yofiliyo plenaruli sxdoma, romelsac SemdgomSi unda mohyoloda araformaluri Sexvedra separatistuli afxazeTisa da `samxreT oseTis~ warmo-madgenelTa monawileobiT (e.w. samuSao jgufebis Sexvedra). ruseTi am sqemiwavida da moiTxova separatistebis srulfasovani CarTva plenaruli sesiis formatSi. separati-stuli afxazeTis sagareo saqmeTa ministrma s. Sambam JenevaSi ganacxada, rom qarTul mxaresTan pirdapiri Sexvedra ar gaimarTeboda, radgan mxareebi ver SeTanxmdnen Semdgomi molaparakebebis formatze. 217 2008 wlis 28 agvistos saqarTvelos parlamentma miiRo specialuri dadgelad Secvala saqarTvelos teritoriaze dislocirebuli ruseTis samxedro SenaerTebis (e.w. samSvidobo Zalebis Cromlebic imyofebodnen saqarTvelos teritoriaze, maT Soris e.w. samSvidobo Zalebi, gamocxad-dnen saokupacio sajariso S
162
imyofeboda ruseT-saqarTvelos saxelmwifoTaSoriso SeTanxmebis (e.w. dagomi-
sis SeTanxmebis) safuZvelze (ССПМ – смешанные силы по поддержанию мира). Sereuli
samSvidobo Zalebis gaerTianebuli sardloba eqvemdebareboda Sereul sakon-
trolo komisias.
saqarTvelos parlamentis 2008 wlis 28 agvistos dadgenilebiT, saqarT-
velos teritoriaze moqmedi yvela SenaerTi garda saqarTvelos kanonmdeblo-
sa
biT gansazRvruli SenaerTebisa, maT Soris separatistul regionebSi myofi
zemoxsenebuli samSvidobo Zalebi (КСПМ - afxazeTis SemTxvevaSi da ССПМ -
`samxreT oseTis~ SemTxvevaSi), gamocxadda ukanono da saokupacio Seiara-
Rebul Zalebad218. 2008 wlis 1 oqtombridan evrokavSiris 200-mde damkvirve-
beli, romelTa saqmianobasac koordinacias uwevs saqarTveloSi evrokavSiris
sadamkvirveblo misia (EUMM), afxazeTisa da yofili samxreT oseTis admi-
nistraciuli sazRvrebis mimdebare teritoriebze ganTavsda (rusuli mxari
da separatistebis uaris gamo, maTi uSualod afxazeTsa da `samxreT oseTSi~
SeSveba ver moxerxda)219.
rac Seexeba mTiani yarabaRis gamo gaCaRebul somxur-azerbaijanul konf-
liqts, am SemTxvevaSi, saerTaSoriso samSvidobo Zalebis komponenti saerTod
ar figurirebs da arc arasdros figurirebda.
6. gansxvaveba demografiul faqtorSi. afxazebi arasdros warmoadgendnen
afxazeTis assr mosaxleobis umravlesobas220, maSin roca ssrk-is daSlis
momentisTvis (1991) samxreT oseTis avtonomiur olqSi osuri mosaxleoba
eTnikuri dominanti iyo221, rom aRaraferi vTqvaT mTiani yarabaRis avtonomiur
saqarTvelos aRmasrulebel xelisuflebas daevala, uzrunveleyo yvela sxva samarTlebrivi
aqtis gauqmeba, romelic saqarTvelos teritoriaze ruseTis federaciis SeiaraRebuli Zalebis yofnas iTvaliswinebda da romelic Tavad ruseTis federaciis qmedebebiT iqna delegirebuli. 2008 wlis 29 agvistos, saqarTvelos mTavrobam gamosca gankarguleba #552, romelic iTvalis-winebda afxazeTsa da yofil samxreT oseTis avtonomiur olqSi mimdinare e.w. samSvidobo operaciebis uswrafesi Sewyvetisa da ruseTis federaciis SeiaraRebuli Zalebis saqarTvelosteritoriidan dauyovneblivi g219
218
ayvanisaTvis aucilebeli procedurebis dawyebas.
o cialuri Tbilisis mtkicebiT, sarkozi-medvedevis 8 seqtembris Sexvedris dros, ganisaz-
konfliqturi regionebis mimdebare teritoria, xolo Semdgom, cxinvalis regionsa da afxazeT-
SeTanxmebaSi araferia naTqvami ganTavsebis `pirvel~ da `Semdgom~ etapebze. 220 1979 wlis aRweriT, afxazebi Seadgendnen afxazeTis assr mosaxleobis mxolod 17.1%-s, xolo
samxreT oseTis avtonomiuri olqis mosaxleobis 66.2%, lo qarTvelebi _ 29%-s.
fiRvra saerTaSoriso damkvirveblebis ganlagebis areali - mTeli saqarTvelo, pirvel etapze
Sic. Tumca, samarTlianobisTvis unda aRiniSnos, rom sarkozis mier moskovSi xelmoweril
qarTvelebi _ 43.9%-s. 221 1989 wlis aRweriT, osebi Seadgendnen xo
163
olqze, romelic faqtiurad warmoadgenda somxuri mosaxleobis monoeTnikur
regions azerbaijanis sabWoTa socialisturi respublikis SemadgenlobaSi222.
uli done da xarisxi, rac Zalzed mniSvnelovania. migvaCnia,
Cen saqarTvelos Soris.
afxazuri separatizmis mTavari Sedegic mdgomareobda swored imaSi, rom
afxazeTSi ganxorcielda qarTuli mosaxleobis `eTnikuri wmenda~, ramac
kardinalurad Secvala mocemul regionSi manamde arsebuli demografiuli
viTareba (moxda afxazuri `umciresobis~ gadaqceva `umravlesobad~).
7. arsebobs mosazreba, romlis Tanaxmadac, istoriuli TvalsazrisiT,
afxazebi da qarTvelebi ganekuTvnebian afxazeTis ZirZvel mosaxleobas. igive
SeiZleba iTqvas yarabaRel somxebsa da azerbaijanelebzec. rac Seexeba
`samxreTel osebs~, maTi Sida qarTlSi Camosaxleba ZiriTadad XVII-XVIII sau-
kuneebSi daiwyo, xolo eTnikuri osebis istoriuli samSoblo CrdiloeT
kavkasiaSia (amJamindeli CrdiloeT oseTis respublika-alania), romelic samx-
reT kavkasiisgan bunebrivi sazRvriT – kavkasionis qediT aris gamoyofili.
8. konfliqtSi monawile sazogadoebebis antagonizmis araerTgvarovani
done. samxreT kavkasiis konfliqtebSi monawile sazogadoebebs Soris (som-
xuri, azerbaijanuli, qarTuli, afxazuri, osuri sazogadoebebi) arsebobs antag-
onizmis gansxvaveb
rom es antagonizmi Tavis maqsimums aRwevs somxur-azerbaijanul dapirispire-
baSi, xolo minimums _ qarTul-osur dapirispirebaSi (miuxedavad 2008 wlis
agvistos tragikuli movlenebisa). rac Seexeba qarTul-afxazur dapirispire-
bas, antagonizmis donis TvalsazrisiT, mas sadRac Sualeduri pozicia ukavia.
9. mTian yarabaRTan dakavSirebuli konfliqtis gamo, ekonomikuri aqtivoba
azerbaijanelebsa da somxebs Soris faqtiurad nulis tolia. amisgan gansxva-
vebiT, 2008 wlis agvistomde cxinvalis regioni met-naklebad mainc inarCune-
bda ekonomikur kavSirebs danarCen saqarTvelosTan. garkveuli ekonomikuri
aqtivoba (mcdelobebi) SeiniSneboda aseve afxazeTis galis raionsa da danar-
10. afxazeTis galis raionSi, marTalia spontanurad, magram mainc moxerxda
qarTvel devnilTa didi nawilis dabruneba. qarTveli da osi devnilebis
222 1989 wlis aRweriT, somxebi Seadgendnen mTiani yarabaRis avtonomiuri olqis mosaxleobis 78.0%-s, xolo azerbaijanlebi _ 21.5%-s.
164
sagrZnobi nawili dabrunda cxinvalis regionSic. rac Seexeba mTian yarabaRs,
iq dRemde ver moxerxda vercerTi azerbaijanelis dabruneba.
11. 2008 wlis agvistomde afxazeTSi iyo sul mcire erTi regioni mainc,
kerZod kodoris xeoba (zemo afxazeTi), sadac oficialuri Tbilisi inarCu-
nebda Tavis iurisdiqcias. kodoris xeoba ganixileboda, rogorc saqarTvelos
xelisuflebis erTgvari samxedro-politikuri placdarmi afxazeTSi223. igive
SeiZleba iTqvas cxinvalis regionSi mdebare didi da mcire liaxvis qarTul
soflebze, sadac 2008 wlis agvistomde aseve vrceldeboda saqarTvelos
xelisuflebis iurisdiqcia (am soflebis qarTuli mosaxleoba monawileobas
iRebda saqarTvelos xelusuflebis mier gamarTul arCevnebSi, mTel rig sxva
RonisZiebebSi da a.S.), rom aRaraferi vTqvaT sof. qurTaze, sadac ganTavse-
buli iyo cxinvalis regionis droebiTi administracia d. sanakoevis xelmZRva-
nelobiT. absoluturad sxvagvari situaciaa mTian yarabaRSi, sadac azerbai-
janis xelisuflebas ar gaaCnia mciredi dasayrdenic ki. ufro metic, mTiani
yarabaRis garda, oficialuri baqos iurisdiqcia ar vrceldeba yofili avto-
nomiuri olqis irgvliv mdebare Svid azerbaijanul raionze (e.w. usafr-
Txoebis zona)224.
12. samxedro-strategiuli TvalsazrisiT, samxreT oseTis separatistuli
ar warmoadgenda frontis xazs. es garemoeba qarTul mxares aZlevda SesaZ-
respublika imyofeba SedarebiT wamgebian mdgomareobaSi, afxazeTisa da mTiani
yarabaRis araRiarebuli respublikebisgan gansxvavebiT. susti komunikaciebi,
administraciuli sazRvris danawevrebuli monakveTebi, yofili avtonomiuri
olqis teritoriis nawilis gakontrolebis uunaroba _ yovelive es sakmaod
seriozul problemebs uqmnida da dResac uqmnis e. kokoiTis marionetul
mTavrobas. afxazeTisgan gansxvavebiT, 2008 wlis agvistos movlenebamde
administraciuli sazRvari `samxreT oseTsa~ da danarCen saqarTvelos Soris
223 2006 wlis agvistoSi, kodoris cnobili movlenebis Semdeg, kodoris xeoba, kerZod sof. CxalTa saqarTvelos xelisuflebis mier gamocxadebul iqna afxazeTis droebiT administ-raciul centrad, sadac imave wlis 27 seqtembers oficialurad ganTavsda devnilobaSi myofi afxazeTis avtonomiuri respublikis legitimuri mTavroba. garda amisa, saqarTvelos kaTolikos-patriarqis ilia II-is iniciativiT, kodoris xeobaSi bina daido cxum-afxazeTis mitropolitma. 224 somxuri Zlebis mier okupirebulia azerbaijanis respublikis mTeli teritoriis daax-loebiT 20%.
165
leblobas, ganexorcielebina sxvadasxva policiuri reidebi da ganeTavsebina
specialuri blok-postebi yofili avtonomiuri olqis teritoriis sakmaod
did nawilze225. msgavsi ram gamoricxuli oyo mTian yarabaRsa da afxazeTSi
(gamonakliss warmoadgenda mxolod kodoris xeoba). orive maTgans gaaCnda da
dResac gaaCnia mkveTrad gavlebuli sazRvrebi an, yovel SemTxvevaSi, myari
buferuli zonebi. afxazeTis SemTxvevaSi, aseT buferul zonad SeiZleba CaiT-
valos galis raioni. mTian yarabaRs, garda cecxlis Sewyvetis xazisa aseve
gaaCnia e.w. `usafrTxoebis zona~ (somxuri Zalebis mier okupirebuli 7 azerba-
ijanuli raioni). rac Seexeba `samxreT oseTs~, miuxedavad 2008 wlis agvistos
movlenebis Semdgom Seqmnili axali realobisa, wminda samxedro-strategiuli
TvalsazrisiT es regioni dResac SedarebiT wamgebian mdgomareobaSi imyofeba.
13. samarTlebrivi TvalsazrisiT, samxreT oseTisa da mTiani yarabaRis
avtonomiebi ukve ramdenime welia rac aRar arsebobs. isini oficialurad iqna
gauqmebuli saqarTvelosa (1990 wlis dekemberi) da azerbaijanis (1991 wlis
noemberi) centraluri xelisuflebebis mier, xolo am avtonomiebis Semdgomi
aRdgena aRar momxdara. rac Seexeba afxazeTis avtonomias, misi iuridiuli
gauqmeba arc arasdros damdgara qarTuli politikis dRis wesrigSi. afxa-
zeTis avtonomia dafiqsirebulia saqarTvelos moqmed konstituciaSic.
14. `vardebis revoluciis~ Semdgom, saqarTvelos mTavrobam SeimuSava samx-
reT oseTis konfliqtis srulmasStabiani daregulirebis sam etapiani samSvi-
dobo gegma, romelic oficialurad gadaeca `samxreT oseTis~ de-faqto xeli-
suflebas gansaxilvelad226. garda amisa, afxazeTis de-faqto sagareo saqmeTa
ministris sergei Sambas q. TbilisSi vizitis dros (2006 wlis 15 maisi),
qarTulma mxarem afxazur mxares gadasca Tavisi `mosazrebebi afxazeTSi
konfliqtis srulmasStabiani, mSvidobiani, politikuri mogvarebis erTob-
225 qarTuli mxare faqtiurad akontrolebda cxinvalis regionis teritoriis daaxloebiT 60%-s.
da, swored saqarTvelosTvis am xelsayreli ZalTa balansis Secvlis mizniT, ruseTma 2008 wlis agvistoSi ganaxorciela farTomasStabiani samxedro intervencia cxinvalis regionsaSemdgomSi, danarCen saqarTveloSic. dReis mdgomareobiT, cxinvalis regioni (yofili samxreT oseTis avtonomiuri olqis administraciul sazRvrebSi) mTlianad ruseTis mier kontroldeba, xolo q. cxinvalsa da javaSi ruseTis saokupacio jarebis samxedro bazebia dislocirebuli. 226 aRniSnuli gegma mowonebul iqna saerTaSoriso Tanamegobrobis mier euTos 2005 wlis 5-6 dekembris lublianas ministerialze.
166
livi `sagzao rukis~ ZiriTadi principebis gansazRvris Taobaze~227. rac
Seexeba mTiani yarabaRis konfliqtTan dakavSirebul situacias, azerbaijanis
xelisuflebas oficialur doneze ar SeumuSavebia da, Sesabamisad, arc gada-
ucia somxuri mxarisTvis, miT ufro separatistuli mTiani yarabaRis xeli-
suflebisTvis raime saxis samSvidobo gegma an iniciativa (Tumca, sityvier
doneze, azerbaijanuli mxare adasturebs mTiani yarabaRis farTo avtonomiis
uflebas). yvela gegma da proeqti, rac aqamde damdgara dRis wesrigSi mTiani
yarabaRis sakiTxTan dakavSirebiT, iyo warmodgenili saerTaSoriso Suamavl-
ebis mier da ara oficialuri baqos an erevnis mier.
15. mTiani yarabaRis konfliqtTan dakavSirebiT, ruseTis pozicia wlebis
manZilze ucvleli iyo da aseTad rCeba dResac, kerZod oficialuri moskovi
aRiarebs azerbaijanisa da somxeTis teritoriul mTlianobas da momxrea
konfliqtis mSvidobiani daregulirebis. moskovis pozicia oficialur doneze
briv transformacias. kerZod,
am sakiTxSi principulad ucvleli rCeba, rac imas niSnavs, rom mTavari pasu-
xismgebloba yarabaRis problemis daregulirebis saboloo formulis SemuSa-
vebaze, Tavad azerbaijanul da somxur mxareebs ekisrebaT. ruseTi mxars
dauWers problemis gadawyvetis mxolod im variants, romelic misaRebi iqneba
konfliqtSi monawile orive mxarisTvis. kompromisuli SeTanxmebis miRwevis
SemTxvevaSi ki ruseTi mzad aris gamovides Suamavlisa da SeTanxmebis Sesru-
lebis garantis rolSi. rac Seexeba afxazeTisa da cxinvalis regio-
nis/samxreT oseTis konfliqtebs, `vardebis revoluciis~ Semdgom, adgili
hqonda oficialuri moskovis poziciis etapo
2006 wlidan moyolebuli ruseTis oficialuri pirebi sxvadasxva doneze
afiqsirebdnen sakmaod orazrovan poziciebs iseT sabazo debulebasTan dakav-
SirebiT, rogoricaa saqarTvelos teritoriuli mTlianobis mxardaWera228. am
periodidan, ruseTi ukve uars acxadebda gaeros rezoluciaSi im midgomebis
calsaxad dafiqsirebaze (saqarTvelos SemadgenlobaSi afxazeTis politikuri
227 xsenebuli vizitis farglebSi, sergei Sambam, Tavis mxriv, saqarTvelos xelisuflebas gadmosca afxazuri mxaris mier SemuSavebuli samSvidobo gegma («momavlis gasaRebi»).
ceze arsebul `gayinul~ konfliqtebzec gavrceldeboda.
228 2006 wlis 30 ianvars mTavrobis wevrebTan gamarTul TaTbirze ruseTis prezidentma v. putinma sagareo saqmeTa ministrs s. lavrovs misca davaleba imasTan dakavSirebiT, rom kosovos politikur sakiTxze evropel partniorebTan konsultaciebis dros, ruseTis mxares moeTxova am provinciis momavali statusis gadawyvetisas `universaluri~ modelis gamoyeneba, romelic postsabWoTa sivr
167
statusis gansazRvris aucilebloba da a.S.), rac uSiSroebis sabWos wina
rezoluciebSi yovelTvis uproblemod da upirobod fiqsirdeboda229. e.w.
`kosovos precendentis~ Semdeg, oficialuri moskovis toni kidev ufro
s Sexvedrebi ruseTis fede-
raciis umaRles Tanamdebobis pirebTan, maT Soris Tavad ruseTis preziden-
tTan da sag is, rom,
an
gamkacrda, xolo ruseTis Semdgomi nabijebi ki sul ufro agresiuli da arap-
rognozirebadi xdeboda. am tendenciis kulminacias warmoadgenda 2008 wlis
27 agvisto, rodesac ruseTma oficialurad scno saqarTvelos separatistuli
regionebis damoukidebloba. saqarTvelos mimarT ruseTis politikis esoden
kardinaluri cvlilebis umTavresi mizezi unda veZioT saqarTvelos ofi-
cialur sagareo politikur kursSi, romelic gacilebiT ufro principuli
da prodasavluri gaxda `vardebis revoluciis~ Semdgom (strategiuli part-
niorobis gaRrmaveba vaSingtonTan, intensiuri integracia nato-Si, aqtivobis
Semcireba dsT-is farglebSi da a.S.). rac Seexeba somxeTsa da azerbaijans,
maTi sagareo politikuri aqtiurobis done faqtiurad ucvleli darCa.
16. saqarTvelos separatistuli regionebis de-faqto liderebs gacilebiT
ufro mWidro da intensiuri kontaqtebi aqvT oficialur moskovTan, vidre
mTiani yarabaRis de-faqto xelisuflebas (s. bagafSi da e. kokoiTi araerTxel
yofilan miwveulni q. moskovSi, sadac maT mouwyve
areo saqmeTa ministrTan). amis erT-erTi mizezi aris
bolo periodis rusul-azerbaijanuli urTierTobebis sagrZnobi gaumjobese-
bis fonze, oficialuri moskovi erideba mTiani yarabaRis de-faqto xelisuf-
lebasTan raime saxis kontaqtis damyarebas.
17. araerTgvarovania mezobeli qveynebis monawileobis xarisxi samxreT
kavkasiis konfliqtebSi, iseve rogorc am konfliqtebis daregulirebasT
dakavSirebul samSvidobo procesebSi. am konteqstSi, aSkarad TvalSi sacemia
TurqeTis respublikis gazrdili interesi mTiani yarabaRis problematikis
mimarT. ufro metic, mTiani yarabaRis konfliqtis daregulireba warmoadgens
somxur-Turquli urierTobebis gamosworebis erT-erT aucilebel winapirobas.
229
wlis 31 martis #1666 rezoluciis miRebisas, aseve prezident putinisa da sagareo saqmeTa
momavali precedentis universalurobis
ruseTis es destruqciuli midgoma naTlad gamoCnda, Tundac, gaeros uSiSroebis sabWos 2006
ministris sergei lavrovis sajaro gamosvlebSi, romlis drosac isini cdilobdnen kosovos mtkicebas da mis identificirebas saqarTvelos Sida
konfliqtebTan.
168
rac Seexeba ruseTis federacias, is CarTulia samxreT kavkasiis absolutu-
rad yvela konfliqtSi, gansakuTrebiT ki afxazeTisa da cxinvalis regionis
konfliqtebSi.
18. afxazeTsa da `samxreT oseTze~ ruseTis mzardi gavlena mniSvnelovanwi-
lad ganpirobebulia imiTac, rom saqarTvelos es ori separatistuli regioni
uSualod esazRvreba ruseTis federacias (geografiuli siaxlovis faqtori).
rac Seexeba mTiani yarabaRis regions, mas ar gaaCnia ruseTTan saerTo sazRvari.
19. mTiani yarabaRis de-faqto xelisufleba, saqarTvelo-somxeTis urTier-
Tobebis delikaturobidan gamomdinare, Tavs ikavebs afxazeTisa da cxinvalis
regionis separatistul reJimebTan mWidro TanamSromlobis demonstrirebis-
gan, maSin roca is amas sruliad ar erideba separatistul dnestrispireTTan
mimarTebaSi. rac Seexeba uSualod saqarTvelos separatistul regionebs Soris
arsebul urTierTobebs, is sul ufro mWidro xasiaTs iZens. koordinaciis
done afxazeTisa da `samxreT oseTis~ separatistul reJimebs Soris sakmaod
o maxasiaTeblebi
gaizarda (politikuri urTierTqmedebis garda, afxazeTisa da samxreT oseTis
araRiarebul respublikebs Soris arsebobs SeTanxmeba Tavdacvis sferoSi
TanamSromlobisa da urTierTdaxmarebis Sesaxeb).
samxreT kavkasiis konfliqtebis saerT :
elmwifos teritoriuli mTli-
1. somxur-azerbaijanuli konfliqti, iseve rogorc saqarTvelos konf-
liqtebi afxazeTsa da cxinvalis regionSi, warmoadgenen sabWoTa kavSiris
damrTgunveli memkvidreobis Sedegs. TiToeuli maTganis provocirebasa da
Semdgom eskalaciaSi (gansakuTrebiT es exeba saqarTvelos teritoriaze arse-
bul konfliqtebs) `lomis wili~ ekuTvnis oficialuri moskovis politikas.
2. saerTaSoriso samarTlis TvalsazrisiT, samxreT kavkasiis samive konf-
liqtis umTavresi saerTo maxasiaTebeli mdgomareobs imaSi, rom TiToeuli
maTgani ukavSirdeba erTis mxriv suverenuli sax
anobisa da saerTaSorisod aRiarebuli sazRvrebis urRvevobis principebs,
xolo meores mxriv _ erTa TviTgamorkvevis principis araswor interpretacias.
samive konfliqts gaaCnia separatizmis niSnebi, rac seriozul safrTxes uqmnis
mTeli regionis stabilurobas.
169
3. yarabaReli somxebis, afxazebisa da osebis separatizmi efuZvneba im Ziri-
Tad Teziss, rom, TiTqosda istoriul warsulSi mTiani yarabaRi arasdros
ekuTvnoda azerbaijans, iseve rogorc afxazeTi da samxreT oseTi _ saqarTvelos.
nis didi
separatistebi ar uaryofen im faqts, rom, istoriis garkveul monakveTSi (gansa-
kuTrebiT es exeba sabWoTa periods), mTiani yarabaRi Sedioda azerbaijanis,
xolo afxazeTi da samxreT oseTi ki _ saqarTvelos SemadgenlobaSi, Tumca,
maTive mtkicebiT, yovelive es atarebda Zaladobriv da ara nebayoflobiT xasiaTs.
4. afxazeTis, samxreT oseTisa da mTiani yarabaRis separatistuli regio-
nebi warmoadgenen TviTgamocxadebul respublikebs. isini ar arian aRiarebulni
saerTaSoriso samarTlis subieqtebad arcerTi saxelmwifos da saerTaSoriso
organizaciis mier (gamonakliss warmoadgens ruseTis federacia da nikaragua,
romlebmac scnes afxazeTisa da `samxreT oseTis~ damoukidebloba). miuxedavad
amisa, samive `respublikaSi~ adgilobrivi de-faqto xelisuflebebi drodadro
atareben sxvadasxva saxis arCevnebs da marTaven referendumebs.
5. samxreT kavkasiis konfliqtebi ganekuTvnebian SeiaraRebuli konfliqte-
bis ricxvs. mTiani yarabaRis, afxazeTisa da samxreT oseTis separatistulma
regionebma iaraRis Zalis gamoyenebiT SeZles TavianTi de-faqto mdgomareobis
mopoveba. de-faqto mdgomareoba ki gamoixateba imaSi, rom samxreT kavkasiis
regionSi arsebobs sami araRiarebuli respublika.
6. kidev erTi faqtori, rac aerTianebs samxreT kavkasiis samive konfliqts
aris is, rom, samwuxarod, verc erTi maTganis gadawyveta jerjerobiT ver
moxerxda. faqtia, rom am `gayinuli~ konfliqtebis daregulirebasTan dakavSi-
rebuli ormxrivi da mravalmxrivi molaparakebebi sasurvel Sedegebs ver
iZleva, xolo samSvidobo procesi ki faqtiurad CixSia Sesuli (samive konfli-
qtis SemTxvevaSi). samive konfliqti (maTi mougvarebloba) warmoadgens destabi-
lizaciis seriozul safrTxes Savi zRva-kaspiispireTis mTeli regionisTvis da,
aqedan gamomdinare, samive potenciurad saSiSia.
yovelive zemoaRniSnuli naTlad metyvelebs imaze, Tu raoden rTul prob-
lemasTan gvaqvs saqme, rodesac saubari exeba samxreT kavkasiis regionis stabi-
lurobisa da usafrTxoebis perspeqtivebs. msgavsi sirTule upirveles yovlisa
Tavad samxreT kavkasiis geopolitikuri mdebareobiTa da regio
170
eTnolingvisturi siWreliT aris ganpirobebuli. arsebobs samxreT kavkasiis
regionuli stabilurobis xelisSemSleli ramdenime faqtori, romelTagan Seg-
viZlia gamovyoT eqvsi ZiriTadi:
1) ukve arsebuli eTnopolitikuri konfliqtebis daregulirebis sirTule.
afxazeTisa da cxonvalis regionis konfliqtebis, iseve rogorc somxur-azerbai-
januli konfliqtis gadawyveta ramdenadac sasurveli da aucilebelia, imdena-
dve rTuli da droismomcvelic. saqarTvelos SemTxvevaSi, saqme ZiriTadad exeba
ruseTis federaciasTan, aseve separatist liderebTan molaparakebas. rac Seexeba
dapirispirebis aRmofxvras somxeTsa da azerbaijans Soris, naklebadsavaraudoa
rom mTiani yarabaRis sakiTxze kompromisuli gadawyvetilebis miRebis SemTxve-
vaSiac ki, azerbaijansa da somxeTs Soris iseTi megobruli urTierTobebi gan-
viTardes, rom maT SeZlon Seuqcevadi ekonomikuri da politikuri integracia.
2) potenciuri konfliqtebis warmoSobis safrTxe. aranakleb problematuria
javaxeTis somxebisa da qvemo qarTlis azerbaijanlebis sakiTxi, aseve potenciuri
dapirispirebis safrTxe naxiWevanis azerbaijanuli anklavis gamo. sayuradReboa,
rom saqarTvelos mosaxleobis 2002 wlis aRweris mixedviT, qveynis yvelaze mrava-
lricxovan eTnikur umciresobebs warmoadgenen azerbaijanelebi (6.5%) da somxebi
(5.7%), romlebic, Tavis mxriv, kompaqturad arian dasaxlebulni azerbaijanisa da
.w.
somxeTis respublikebTan momijnave or sazRvrispira regionSi, kerZod qvemo qar-
Tlsa da samcxe-javaxeTSi (am regioneze gadis saqarTvelos saerTo saxmeleTo
sazRvari azerbaijanisa da somxeTis respublikebTan). aRniSnuli garemoeba ukve
sakmarisi faqtoria imisaTvis, rom momavalSi, Tundac Teoriulad, saqarTvelos
es ori regioni mTiani yarabaRis msgavsad iqces iredentistuli konfliqtebis
mwvave kerebad. gasaTvaliswinebelia is garemoebac, rom, gaaCnia ra saerTo saxme-
leTo sazRvari azerbaijanTan, somxeTTan, TurqeTTan da ruseTTan, amavdroulad
saqarTvelos ar gaaCnia grZelvadiani xelSekrulebebi usafrTxoebis sferoSi
arc erT maTganTan. ufro metic, arc erT CamoTvlil qveyanasTan (TurqeTis res-
publikis garda), saqarTvelos ar gaaCnia sabolood SeTanxmebuli sazRvari (saz-
Rvris delimitacia-demarkaciis procesi xsenebul qveynebTan jer ar dasrule-
bula), arsebobs sazRvris problematuri monakveTebi, romlebic warmoadgens e
sadao teritoriebs da razec mxareebi dRemde ver SeTanxmebulan.
171
3) samxreT kavkasiuri identurobis ararseboba. samxreT kavkasiis erTian regi-
onad Camoyalibeba iseTi saxiT, rogorc es moxda balkaneTsa da aRmosavleT
evropaSi (mag. baltiispireTSi) TiTqmis SeuZlebelia. es arc aris gasakviri, rad-
gan azerbaijaneli da qarTveli gacilebiT ufro metad gansxvavdeba erTmaneTi-
sgan, vidre latvieli da litveli, an Tundac albaneli da makedoneli. amasTan
erTad, gasaTvaliswinebelia samxreT kavkasiis sakmaod mcire regionSi sami gan-
sxvavebuli (aramonaTesave) enisa da religiis arseboba, rac ukve TavisTavad
mowmobs mocemuli regionis fiqtiur xasiaTze. Sesabamisad, identurobis gansx-
e-
iuri usafrTxoebis xelSekrulebis organizaciis (ОДКБ) wevria, naTlad mety-
lebs msgavsi ideis ararealurobaze.
5) sxva regionuli da araregionuli aqtorebis gansxvavebuli geopoliti-
uri interesebi. regionuli usafrTxoebis potenciuri sistemis Seqmnis arc
Ti iniciativis dros ar yofila saubari mxolod sami samreT kavkasiuri
xelmwifos asociaciaze. somxeTi yovelTvis mxars uWerda iranisa da, gansa-
TrebiT, ruseTis did gavlenas regionSi, maSin roca azerbaijani upirate-
bas aniWebda TurqeTis grZelvadian interesebs. sagareo aqtorebis Carevis
cileblobam da regionis usafrTxoebis TviTuzrunvelyofis SeuZleblobam
Txanoba sakmaod popularuli gaxada e.w. `3+3+2~ sistemis Seqmnis idea (saqar-
velo, somxeTi, azerbaijani + ruseTi, irani, TurqeTi + aSS, evrokavSiri). Tumca,
ogorc ganvlilma periodma gviCvena, regionuli da araregionuli Zalebis
dmivi urTierTdapirispirebis pirobebSi, regionuli usafrTxoebis myari
stemis formirebis raime warmatebul mcdelobaze saubari Zalzed saeWvoa.
vavebulobebidan gamomdinare, regionis integraciis maRali donis miRweva Zalzed
rTuli iqneba. yvelaferTan erTad, saqarTvelos, somxeTsa da azerbaijans gaaCniaT
politikuri kulturis sakmaod gansxvavebuli done, ganviTarebis sxvadasxva
etapze myofi samoqalaqo sazogadoeba da demokratiis araerTgvarovani xarisxi.
4) gansxvavebuli sagareo-politikuri prioritetebi. samxreT kavkasiis saxel-
mwifoebs erTmaneTisgan gansxvavebuli sagareo politikuri orientacia aqvT
aRebuli, rac praqtikulad SeuZlebels xdis regionuli usafrTxoebis erTiani
da myari sistemis Camoyalibebas230. Tundac is faqti, rom somxeTi dsT-is kol
qt
ve
k
er
sa
ku
so
au
er
T
r
mu
si
somxeTis ZiriTad strategiul partniorad kvlav rCeba ruseTi, saqarTvelo mTel imedebs
aSS-ze amyarebs, xolo azerbaijanis yvelaze axlo mokavSire TurqeTis respublikaa.
230
172
6) samxreT kavkasiis siaxlove axlo aRmosavleTis feTqebad regionTan. samx-
xdeba
reT kavkasiis regioni esazRvreba irans, remelsac sadReisod namdvilad ar
gaaCnia maRali prestiJi msoflio arenaze. aseve axlos aris regioni axlo
aRmosavleTis iseT `cxel wertilebTan~, rogorebicaa erayi da israel-pales-
tinis konfliqti. dRes msoflio imdenad globalizebulia, rom ara marto sam-
xreT kavkasiis uSualo samezobloSi (axlo aRmosavleTi ki swored aseTad
SeiZleba CaiTvalos), aramed Soreul wertilebSi mimdinare movlenebmac SesaZ-
loa seriozuli problemebi gamoiwvion.
samxreT kavkasiis politikuri stabilurobis perspeqtivebi damokidebulia
rogorc regionis samive saxelmwifos keTil nebaze, ise saerTaSoriso faqto-
rebzec. gamomdinare iqidan, rom samxreT kavkasiis usafrTxoeba uSualo kavSi-
rSia problemebis sakmaod farTo kompleqsTan, ramdenime saxelmwifosTan da
saerTaSoriso organizaciasTan, gadawvetilebebis miReba unda xdebodes mxo-
lod mravalmxriv safuZvelze. mxolod koleqtiur gadawyvetilebebs ZaluZT
praqtikuli Sedegebis gamoReba. xolo is qveynebi, romelTa gamoTiSvac mo
am procesidan, aucileblad Seecdebian problemebis Seqmnas momavalSi.
173
daskvnebi
• Tanamedrove etapze ar arsebobs eTnopolitikuri konfliqtebis daregulire-
Txeebi da gamowvevebi, romelic am
regions emuqreba xsenebuli konfliqtebis mougvareblobiT, ukavSirdeba
bis universaluri koncefcia. amisTvis saWiroa adamianur qcevaTa da socialur
urTierTqmedebaTa Rrma analizi, romelic mimarTuli iqneba problemis wyaroebis
aRmofxvrisken. mxolod aseTi midgomis SemTxvevaSi aris SesaZlebeli gaCndes
konfliqtis daregulirebisa da `pozitiuri mSvidobis~ damyarebis realuri
Sansi (da ara garantia). samwuxarod, dRemde ar aris moZebnili samxreT kavkasiis
konfliqtebis saboloo gadawyvetis formula. amis mizezi unda veZioT rogorc
Tavad konfliqtSi monawile sazogadoebebSi, ise gareSe faqtorebSi. gareSe faq-
torebSi udidesi mniSvneloba eniWeba Tavad samxreT kavkasiis regionis geopo-
litikur ganzomilebas. xSir SemTxvevaSi metoqeoba sxvadasxva masStabis zesa-
xelmwifoebs Soris, romlebic cdiloben samxreT kavkasiis regionSi sakuTari
gavlenis sferos maqsimalur gafarToebas (miT ufro Tu konfliqtSi monawile
mxareebi `fsons~ erTmaneTis mimarT dapirispirebul zesaxelmwifoebze deben),
kidev ufro arTulebs aRniSnuli konfliqtebis gadawyvetis perspeqtivas.
• eTnopolitikuri konfliqtebis yvelaze fataluri mxare mdgomareobs imaSi,
rom maTi daregulireba SeuZlebelia sayovelTao mSvidobisa da Tanxmobis raime
saerTaSoriso xelSekrulebiT. msgavs gadawyvetilebebs, ukve arsebuli suve-
renuli saxelmwifoebi da saerTaSoriso samTavrobaTaSoriso organizaciebi
iReben. xolo `meamboxe~ eTnosis darwmuneba imaSi, rom misi mizani unda iyos
ara calke saxelmwifos Seqmna, aramed erTiani saxelmwifos farglebSi samo-
qalaqo Tanasworobisa da farTo avtonomiis miRweva, praqtikulad SeuZlebelia.
• mTavari winaaRmdegoba, romelic xels uSlis samxreT kavkasiaSi integra-
ciuli procesebis ganviTarebas aris regionuli arastabiluroba, romlis
ZiriTadi mizezic swored mougvarebel konfliqtebSi unda veZioT. saqme exeba
konfliqtebs cxinvalis regionSi, afxazeTsa da mTian yarabaRSi. samxreT
kavkasiis konfliqturi zonebi da okupirebuli teritoriebi faqtiurad war-
moadgenen gaurkveveli statusis mqone ukontrolo teritoriebs, e.w. `Sav xvre-
lebs~, romlebic seriozul safrTxes uqmnian Savi zRva-kaspiispireTis mTeli
regionis stabilurobas. mTavari safr
174
separatizmis, terorizmis, eqstremizmis, kontrabandis, narkotikebisa da
iaraRis ukanono vaWrobis, aseve organizebuli danaSaulis gavrcelebas.
• samxreT kavkasiis `gayinuli~ konfliqtebis mogvarebis sakiTxi umniSvne-
lovanes datvirTvas iZens im saxelmwifoTa sagareo politikaSi, romelTac am
regionis mimarT gansakuTrebuli geostrategiuli interesi amoZravebT. Tu
aSS-is administracia arsebul konfliqtTa mowesrigebiTaa dainteresebuli,
ruseTis mxaris politikas SesaZloa kontrolirebadi arastabilurobis Senar-
Cunebis survili vuwodoT (kremlis survilia, SeinarCunos konfliqtur zone-
bSi arsebuli `status-kvo~, raTa Tavad Seasrulos mTavari gareSe aqtoris
roli regionis samive konfliqtSi). ruseTis federaciis regionuli poli-
tikis umniSvnelovanesi amocanaa samxreT kavkasiis saxelmwifoebis erTmaneT-
isgan gaTiSva, maTi ormxrivi urTierTobebis sammxriv kalapotSi gadayvana
(moskovis gavliT). moskovma imTaviTve moaxerxa azerbaijanelebsa da somxebs
Soris urTierTobebis gafuWeba da somxeTze sruli kontrolis daweseba.
azerbaijanisa da saqarTvelos strategiuli partnioroba ki ruseTs serio-
zulad aSfoTebs. gaurkvevlobis warmoSoba baqosa da Tbiliss Soris urTi-
oblemebis gadawyveta.
erTobebSi erTgvar simZafres SesZenda or qveyanas Soris arsebul proble-
mebs, ris gamoyenebasac moskovi bunebrivia ar daayovnebs. amdenad, iseT sakiT-
xebSi, sadac ruseTs SeuZlia Tundac iribi zemoqmedebis moxdena baqo-
Tbilisis urTierTobebze, ruseTis faqtoris gaTvaliswineba aucilebelia.
• samxreT kavkasiis konfliqtebis gadawyveta SesaZlebelia mxolod regio-
nuli da araregionuli Zalebis (aqtorebis) erToblivi Zalisxmevis Sedegad.
geopolitikuri da geoekonomikuri mosazrebebidan gamomdinare, dasavleTi
(aSS da evropis qveynebi) dainteresebulia stabilurobis arsebobiT evropis
periferiaSi, iseve rogorc centralur aziasa da axlo aRmosavleTSi. saqarT-
velo ki warmoadgens kavkasiis stabilurobis arsebiT faqtors. am konteqstSi,
gansakuTrebiT mniSvnelovania aSS-is roli da gavlena, romelic sul ufro
izrdeba mTels msoflioSi. Tumca, imisaTvis, raTa saqarTvelom mastabilizi-
rebeli gavlena iqonios mTels kavkasiaze, man jer unda SeZlos sakuTari
usafrTxoebis pr
175
• oficialuri vaSingtoni axerxebs erTmaneTs SeuTavsos energetikul prob-
lemebTan da geopolitikur mosazrebebTan dakavSirebuli RonisZiebebi imisaT-
vis, raTa miaRwios yovlismomcvel regionul stabilurobas samxreT kavkasi-
aSi. evrokavSiri avlens gacilebiT nakleb aqtiurobas, uTmobs ra pirvelobas
kerZo kompaniebs navTobisa da gazis proeqtebis sferoSi. rac Seexeba konf-
liqtebis daregulirebas, am mimarTulebiT verc evropelebma da verc ameri-
kelebma, jerjerobiT ver miaRwies raime xelSesaxeb warmatebebs (miuxedavad
maTi araerTi Zalisxmevisa gaerosa da euTos farglebSi). aSS-s ar aqvs erT-
ganzomilebiani midgoma samxreT kavkasiis samive saxelmwifos mimarT. Tumca,
aSS-s aqvs sami strategiuli interesi, rac saerToa samxreT kavkasiis mTeli
regionisTvis. es interesebia: 1) energetika _ vaSingtons ar erideba imis ganc-
xadeba, rom energetika misi ZiriTadi strategiuli interesia; 2) usafrTxoeba
_ terorizmTan brZola, masobrivi ganadgurebis iaraRis gauvrcelebloba, Sei-
araRebuli konfliqtebis Tavidan acileba, regionis qveynebis teritoriuli
mTlianobis mxardaWera; 3) Sida reformebis ganxorcieleba _ reformebi demo-
kratiisa da ekonomikis sferoebSi231.
• erT-erT yvelaze mniSvnelovan faqtors, romelic xels uSlis regionul
stabilurobas da usafrTxoebas, warmoadgens samxreT kavkasiis saxelmwifoTa
(azerbaijani, saqarTvelo, somxeTi) gansxvavebuli sagareo politikuri veqto-
rebi. samxreT kavkasiis respublikebs Soris `wyalgamyofis~ gaRrmavebis tende-
nciam mizanmimarTuli saxe miiRo im droidan, rodesac regionis ori saxelm-
wifo _ saqarTvelo da azerbaijani _ gamovida dsT-is koleqtiuri usafrTxo-
ebis xelSekrulebidan (ДКБ)232. somxeTi darCa `ДКБ~-Si, ramac 2003 wels gani-
cada Semdgomi institucionalizacia da gardaiqmna koleqtiuri usafrTxoebis
xelSekrulebis organizaciad (ОДКБ)233. koluqtiuri usafrTxoebis xelSekruleba
Tavis droze Camoyalibda, rogorc nato-s sapirwone struqtura da miznad isaxa-
vda Crdilo-atlantikuri aliansis aRmosavleTiT gafarToebis tendenciis
231 miuxedavad imisa, rom azerbaijans mniSvnelovani progresi ar aqvs demokratiis damkvid-rebis TvalsazrisiT, aSS Tavisi energetikuli da samxedro interesebis ugulvebelyofas
uzbekeTic).
ar apirebs da xsenebul sam prioritets Sors balansis SenarCunebas gansakuTrebul mniSv-nelobas aniWebs. 232 azerbaijani da saqarTvelo `ДКБ~-s wevrebi iyvnen 1993 wlidan. 233 `ОДКБ~-s wevrebi arian: ruseTi, somxeTi, belarusi, yazaxeTi, yirgizeTi da tajikeTi (aseve ar aris gamoricxuli, rom am organizacis uaxloes momavalSi miuerTdes
176
SeCerebas. somxeTis respublika samxreT kavkasiis erTaderTi saxelmwifoa,
romlis sagareo (maT Soris regionuli) politika dRemde emsaxureba am mizans.
. am arastabilurobis marTva jerjerobiT
qtorebis meSveobiT. Tumca gasaTva-
liswinebelia, rom samxreT kavkasia warmoadgens Zlieri saxelmwifoebis
• oficialuri vaSingtoni ar axorcielebs politikur zewolas somxeTis res-
publikaze am qveynidan ruseTis samxedro bazebis gayvanis mizniT, radgan es
somxeTis suverenuli uflebaa (aSS-s arc saqarTvelosTvis mouTxovia ruseTis
bazebis daxurva. vaSingtoni ubralod miesalma imas, rom saqarTvelom da ruse-
Tis federaciam miiRes erToblivi gadawyvetileba ruseTis samxedro bazebis
gayvanasTan dakavSirebiT. es Tavad saqarTvelos ambicia iyo, razec ruseTi
iZulebuli iyo daTanxmeboda). vaSingtoni bevrs muSaobs TurqeTisa da somxe-
Tis daaxloebis kuTxiTac. somxeTisa da TurqeTis interesebSic Sedis ormxrivi
urTierTobebis normalizeba. im SemTxvevaSi, Tu momavalSi SesaZlebeli gaxdeba
yarabaRis konfliqtis gadawyvetis `CarCo~ xelSekrulebis gaformeba, amas
mohyveba urTierTobebis gaumjobeseba oficialur erevansa da ankaras Soris.
• samxreT kavkasiis saxelmwfoebSi dRemde ver moxerxda Seuqcevadi demok-
ratiisa da kononis uzenaesobis damyareba, rac mocemul regions kidev ufro
daucvels da arastabilurs xdis234
xerxdeba mTeli rigi Sida da gareSe fa
geopolitikuri da geoekonomikuri interesebis dapirispirebis areals. geost-
rategiuli realiebis araxelsayreli mimarTulebiT Secvlis SemTxvevaSi ki
samxreT kavkasia SesaZloa gadaiqces am sapirispiro interesebis masStaburi
Sejaxebis epicentrad, rac seriozuli safrTxis qveS daayenebs Tundac dRes
arsebul e.w. `marTvadi arastabilurobis~ situacias da gamoiwvevs mis trans-
formirebas `umarTavi arastabilurobis~ mdgomareobaSi. grZelvadiani stabi-
lurobisa da mdgradi ganviTarebis erT-erT umTavres garants warmoadgens
legitimuroba. legitimuroba Tavis mxriv saWiroebs demokratiis maRal xarisxs
da ekonomikis winsvlas, romlis miRwevac mxolod Zireuli reformebiT aris
234 miuxedavad imisa, rom `vardebis revoluciis~ Semdgom saqarTvelos mieca demokratiuli ganviTarebis unikaluri Sansi, seriozuli problemebi am mxriv mainc arsebobs (sasamar-Tlo sistemis Tavisuflebis xarisxi, mTavrobis mxridan mediis kontrolis mcdeloba,
sia da bevrad Camouvardeba saqarTveloSi arsebul viTarebas. adamianis uflebebis dacva da sxv.). somxeTsa da azerbaijanSi, demokratiis xarisxi gacilebiT uare
177
SesaZlebeli. myari da grZelvadiani usafrTxoeba SeuZlebelia demokratiis
maRali xarisxis gareSe.
• samxreT kavkasiis respublikebSi Seuqcevad demokratiul procesebsa da
cvlilebebs gaaCnia sasicocxlo mniSvneloba regionis samive saxelmwifosT-
vis. politikur da ekonomikur reformebs, kanonis uzenaesobas, Tavisufali
sasamarTlo sistemisa da Ria samoqalaqo sazogadoebis formirebas (gansakuT-
rebiT somxeTsa da azerbaijanSi), iseve rogorc adamianis uflebebis ganux-
rel dacvas (maT Soris eTnikuri umciresobebis kuTxiT), gaaCnia gadamwyveti
mniSvneloba samxreT kavkasiis qveynebisTvis, saxelmwifoebriobis ganmtkice-
bisa da gareSe zewolaze adeqvaturi reagirebis unaris gamomuSavebis Tval-
sazrisiT235. demokratizaciis procesi erTis mxriv xels Seuwyobs regionuli
somxur-azerbaijanul, mTiani yarabaRis konfliqtTan dakavSirebiT
stabilurobis gamyarebas da daaCqarebs samxreT kavkasiis qveynebis integra-
cias evropul da evroatlantikur struqturebSi, xolo meores mxriv poziti-
urad imoqmedebs, rogorc regionis eTnopolitikuri konfliqtebis mSvido-
biani daregulirebis dinamikaze, ise SesaZloa somxeTis respublikis sagareo
politikuri veqtoris cvlilebaze.
:
•
mTiani yarabaRis somxebs
xelisuflebasTan. oficialuri erevani Tavis mxriv irwmuneba, rom konfliqti
atarebs sammxriv xasiaTs, romlis mTavari monawileebic arian azerbaijani da
mTiani yarabaRi, xolo somxeTi ki asrulebs meorexarisxovan rols (rogorc
oficialuri baqo mTian yarabaRTan dakavSirebul konfliqts ganixilavs,
rogorc ormxriv saxelmwifoTaSoris konfliqts azerbaijanisa da somxeTis
respublikebs Soris. baqos pozicia efuZvneba somxuri iredentizmisa da teri-
toriuli eqspansiis arsebobis mtkicebas. aqedan gamomdinare, azerbaijani ar
axdens diferenciacias somxeTis respublikasa da
Soris, ris gamoc uars acxadebs pirdapir dialogze stepanakertis de-faqto
dainteresebuli mxare da yarabaReli somxebis usafrTxoebis garanti). oficia-
lur doneze, erevani uaryofs somxuri iredentizmis arsebobas da acxadebs,
rom adgili aqvs mTiani yarabaRis xalxis brZolas TviTgamorkvevisTvis. mTiani
gasakeTebelia.
235 demokratiis mdgomareoba somxeTsa da azerbaijanSi katastrofuli araa, Tumca uamravi ram
178
yarabaRis somxebi mxars uWeren am mosazrebas da daJinebiT moiTxoven maT
srulfasovan CarTvas molaparakebaTa procesSi.
• miuxedavad imisa, rom mTiani yarabaRis araRiarebuli respublika forma-
lur doneze axdens Tavisi damoukideblobis deklarirebas, realurad igi
mTlianad aris damokidebuli oficialur erevanze rogorc samxedro-politi-
kuri, ise ekonomikuri TvalsazrisiT. swored am faqtoris gamoa, rom ukve
va
moqmedebebis ganaxlebis SemTxvevaSi, somxuri samxedro SenaerTebis erT-erT
ramdenime welia rac mTiani yarabaRi aRar monawileobs somxur-azerbaijanuli
konfliqtis daregulirebis procesSi, rogorc calke mxare. manam sanam Senar-
Cunebuli iqneba stepanakertis esoden didi damokidebuleba oficialur
erevanze, mTiani yarabaRis somxuri sazogadoebis ganxilva, rogorc konfliq-
tis calke mxaris, mizanSewonili ar iqneba.
• de-iure mTiani yarabaRi azerbaijanis teritoriaa, de-faqto _ araRiare-
buli respublika, sadac arsebuli xelisuflebis yvela Sto oficialuri
erevnis gavlenis qveSaa. mTiani yarabaRis suverenitetis realuri xarisxi ar
aRemateba avtonomiis statuss, vinaidan misi mosaxleoba somxeTis moqalaqea,
mimoqcevaSia somxuri erovnuli valuta (drami), xolo misi ekonomika ki mTli-
anad integrirebulia somxeTis respublikis erTian ekonomikur sivrceSi. som-
xeTis respublikas arasdros uRiarebia mTiani yarabaRis damoukidebloba da
arc misi aneqsiis formalizeba mouxdenia. somxeTi cdilobs, yarabaRis respu-
blika jer saerTaSoriso samarTlis subieqtad iqces da mxolod amis Semdeg
moxdes misi somxeTTan SeerTeba. mTiani yarabaRis somxeTis mier aneqsiis sx
samarTlebrivi meqanizmis SemuSaveba SeuZlebelia. Tanamedrove saerTaSoriso
samarTali amis saSualebas ar iZleva.
• ukve 15 weliwadze metia, rac somxuri Zalebis mier okupirebulia azerbai-
janis respublikis teritoriis TiTqmis 20%, erTi milioni azerbaijaneli ki
devnilia. bunebrivia, azerbaijani am mdgomareobas didxans ver Seegueba da, im
SemTxvevaSi, Tu samSvidobo procesma Sedegi ver gamoiRo, Tavisi terito-
riebis dasabruneblad oficialurma baqom SesaZloa samxedro operacia
ganaxorcielos, rac damRupveli iqneba mTeli regionisTvis. mTavari safrTxe
mdgomareobs imaSi, rom mTiani yarabaRis gamo farTomasStabiani saomari
179
zulad dazaraldeba saqarTveloc masze gamaval milsadene-
s TvalsazrisiT. aseT damnaSave mxared
eul iqna serbuli sazogadoeba kosovoSi, aseve bosniasa da hercogo-
vinaSi. xedro Careva,
s dasadastureblad aris
bTan erTad.
• miuxedavad imisa, rom aSS dainteresebulia samxreT kavkasiaSi Tavisi sam-
xedro-politikuri yofnis uzrunvelyofiT, maT Soris aqtiuri monawileobiT
somxur-azerbaijanuli konfliqtis daregulirebis procesSi, vaSingtonis (an
natos blokis) samxedro Careva mTiani yarabaRis problemis gadawyvetaSi praq-
tikulad gamoricxulia. gasuli saukunis miwuruls aSS-is da nato-s blokis
mier ganxorcielebuli samxedro da samSvidobo operaciebi (serbeTSi, kosovoSi,
bosniasa da hercogovinaSi) gamomdinareobdnen erT-erTi mxaris `damnaSaveobis
prezumciidan~ konfliqtis gaRvivebi
maSin miCn
aRniSnulis safuZvelze nato-s blokma ganaxorciela sam
ris Sedegadac moxerxda balkaneTSi garkveuli politikuri stabilurobis
damyareba. rac Seexeba mTiani yarabaRis sakiTxs, aq situacia gacilebiT ufro
rTulia. am SemTxvevaSi, verc aSS da verc romelime sxva potenciuri mSvidobi-
smyofeli qveyana (an organizacia) ver SeZlebs ase calsaxad `damnaSavis~ gamov-
lenas, iseve rogorc mis winaaRmdeg SeiaraRebuli sanqciebis ganxorcielebas.
• apelacia istoriul warsulze warmoadgens erT-erT yvelaze kontrprodu-
qtiul faqtors samxreT kavkasiis konfliqtebis daregulirebis konteqstSi
(gansakuTrebiT es exeba mTiani yarabaRis istoriuli kuTvnilebis sakiTxs).
Tanamedrove msoflioSi ama Tu im teritoriis kuTvnilebis samarTlebrivi
aspeqti gacilebiT ufro mniSvnelovania, vidre saistorio wiaRsvlebi. aqedan
gamomdinare, erTaderTi logikuri da xelSesaxebi argumenti mTiani yarabaRis
yofili avtonomiuri olqis teritoriis kuTvnilebi
Semdegi: ssrk daiSala suverenul saxelmwifoebad yofili mokavSire respub-
likebis sazRvrebis gayolebaze (aRniSnuli sazRvrebi aRiarebulia saerTaSo-
180
riso Tanamegobrobis, maT Soris gaeros mier236). azerbaijanis respublika
warmoadgens azerbaijanis sabWoTa socialisturi respublikis samarTalmem-
kvidres da, saerTaSorisod aRiarebuli sazRvrebis urRvevobis principidan
gamomdinare, mas kanonierad ekuTvnis mTiani yarabaRis yofili avtonomiuri
olqis teritoria.
• mTiani yarabaRis mikuTvneba somxeTis respublikisTvis im motiviT, rom
somxebi iq eTnikur umravlesobas Seadgenen, yovlad dauSvebelia. es saxifaTo
precendents Seqmnis sxva qveynebTan, magaliTad saqarTvelosTan mimarTebaSi.
kerZod, imave argumentis gamoyenebiT, somxeTma momavalSi SesaZloa moiTxovos
misTvis javaxeTis gadacemac (daSnaki nacionalistebi dResac dabejiTebiT
amtkiceben, rom javaxeTi somxeTis istoriuli miwaa). amitom, mTiani yarabaRis
araRiarebuli respublikisTvis damoukideblobis miniWeba an misi somxeTis-
Tvis mikuTvneba yovlad dauSvebelia, radgan es Seqmnis kavkasiis wvril-wvril
saxelmwifoebad daSlis precedents.
saqarTvelos teritoriaze arsebul konfliqtebTan dakavSirebiT:
• 2007-2008 wlebSi saqarTvelos xelisuflebisa da saerTaSoriso sazoga-
doebis mier gadadgmul nabijebs, romlebic miznad isaxavda e.w. gayinuli
konfliqtebis mogvarebaSi monawileobisa da samSvidobo procesis internacio-
nalizaciisaTvis realuri pirobebis Seqmnas (rac dadasturebulia gaeros
uSiSroebis sabWos 2007 w. # 1781 da # 1752 rezoluciebiT), ruseTma samxedro
agresiiT upasuxa. miuxedavad saqarTvelos xelisuflebis samSvidobo mcdelo-
bebisa, 2008 w. 7 agvistos ruseTis federacia Riad Caeba konfliqtSi yofili
samxreT oseTis avtonomiuri olqis teritoriaze da ganaxorciela masS-
taburi samxedro intervencia saqarTveloSi. amasTan, ruseTis samxedro nawi-
lebma, aviaciisa da samxedro flotis gamoyenebiT, ganaxorcieles Tavdasxma
kodoris xeobaze (zemo afxazeTi) da saqarTvelos kidev ocdaaTze met qala-
qsa da dasaxlebul punqtze.
• Tanamedrove etapze, separatizaciis procesi afxazeTsa da cxinvalis regi-
onSi imdenad Rrmad aris fesvgadgmuli, rom praqtikulad gamoricxulia maTi
236 gaeros wevri qveyana, afiqsirebs Tavis teritorias, sazRvrebs, mosaxleobas da sxv. gaeros farglebSi.
181
nebayoflobiTi da umtkivneulo dabruneba saqarTvelos erTian samarTlebriv
sivrceSi, oficialuri Tbilisis iurisdiqciis qveS. am problemebis gadasawy-
vetad saqarTvelos dResdReobiT Zalian SezRuduli SesaZleblobebi gaaCnia.
dResdReobiT saqarTvelos ar gaaCnia sakmarisi resursebi, raTa damoukideb-
lad SeZlos am problemebis gadawyveta. miuxedavad saqarTvelos mxridan
wamosuli araerTi samSvidobo iniciativisa, 2008 wlis agvistos movlenebis
Semdeg, konfliqtur zonebSi situacia kvlav feTqebadsaSiSi rCeba. ruseTis
ukiduresad agresiuli politikis fonze, rac gamoixata oficialuri mos-
kovis mier afxazeTisa da `samxreT oseTis~ damoukideblobis cnobasa da saqa-
rTvelos am or regionSi ruseTis samxedro bazebis ukanono gaxsnaSi, SeiniS-
neba teroristuli da diversiuli qmedebebis gaaqtiureba, sxva kriminaluri
safrTxeebis zrda, mSvidobiani mosaxleobis usafrTxoebis garantiebis moSla,
mosaxleoba mZime ekonomikur tvirTad awveba qveynis
eTnikuri wmendis Sedegebis dakanonebis permanentuli mcdelobebi, adamianis
uflebebis masiuri darRvevis faqtebi (afxazeTsa da cxinvalis regionSi dar-
Cenili qarTveli mosaxleoba dRemde ganicdis sistematur terors da adamia-
nis uflebebis Selaxvas). afxazeTSi Seuqcevadi saxe miiRo kerZo da saxelm-
wifo qonebis gasxvisebis ukanono faqtebma. amasTan erTad, saxezea separatis-
tuli reJimebis daufaravi mcdelobebi, ruseTis daxmarebiT miaRwion TavianT
legitimacias saerTaSoriso arenaze237.
• afxazeTisa da cxinvalis regionis konfliqtebi warmoadgenen yvelaze did
strategiul safrTxes saqarTvelosTvis. amasTan, drois svlasTan erTad,
saqarTvelos teritoriuli mTlianobis aRdgenis perspeqtiva sul ufro prob-
lematuri xdeba. devnili
biujets da warmoadgens potenciuri destabilizaciis faqtors saqarTvelos
Sida politikis konteqstSi. manam sanam ar moiZebneba gamosavali am Cixuri
situaciebidan, samxedro moqmedebebis eskalaciis safrTxe mudmivad iarsebebs.
amasTan erTad, unda aRiniSnos isic, rom afxazeTisa da `samxreT oseTis~
konfliqtebis gadawyvetis samxedro-strategiuli gza warmoadgens yvelaze
arasasurvel, Tumca, amave dros, erT-erT legitimur saSualebas. saqarTvelos
wifoebis saerTaSoriso sistemis safuZvels.
237 ruseTis mcdelobebi, moaxdinos kosovosa da montenegros precedentebis universalizacia, separatistul xelisuflebas ubiZgebs daikavos ukompromiso pozicia molaparakebaTa pro-cesSi, aseve xels uwyobs iseTi modelis Seqmnas, romelic zians ayenebs suverenuli saxelm-
182
teritoriuli mTlianobis aRdgenis samxedro scenari SeiZleba CaiTvalos
gamarTlebulad mxolod im SemTxvevaSi, Tu is iqneba sanqcirebuli saerTa-
Soriso Tanamegobrobis mier da samSvidobo resursi iqneba mTlianad amowu-
ruli (yvela sxva alternatiuli gza Sedegs ver gamoiRebs). rac Seexeba alte-
rnatiul gzebs, es pirvel rigSi unda gulisxmobdes samSvidobo procesebis
regulirebas, romelsac samxedro argumentaciis gareSe aseve ar gaaCnia raime
perspeqtiva. gansakuTrebiT es exeba afxazeTis konfliqts, vinaidan am
SemTxvevaSi Cven saqme gvaqvs ara mxolod separatistuli afxazeTis marione-
tul xelisuflebasTan, aramed sakmaod konsolidirebul afxazur sazogado-
ebasTan, romelic bolomde darwmunebulia Tavis damoukideblobaSi da
kategoriulad gamoricxavs qarTvelebTan SesaZlo Tanacxovrebis yovelgvar
perspeqtivas erTiani qarTuli saxelmwifos farglebSi.
• Sidapolitikuri problemebis garda, konfliqturi kerebis arseboba seri-
ozul zians ayenebs saqarTvelos saerTaSoriso imijs. eTnopolitikuri konf-
liqtebis problematika warmoadgens erT-erT yvelaze seriozul faqtors,
ramac SesaZloa xeli SeuSalos saqarTvelos gawevrianebas evrokavSirsa da
nato-Si. am konfliqtebis daregulireba aucilebelia imis gamoc, raTa dacul
iqnas evropis energetikuli usafrTxoebis interesebi da stabilurad ifunqcio-
niros samxreT kavkasiaze gamavalma energetikulma derefanma. mougvarebeli
konfliqtebis gamo aseve xdeba satransporto, gansakuTrebiT sarkinigzo marS-
rutebis blokireba saqarTvelosa da ruseTis federacias Soris, rac kidev
ufro arTulebs Tbilissa da moskovs Soris arsebul isedac ukiduresad
daZabul urTierTobebs.
• ruseTis politikis strategiuli kursi saqarTvelosadmi ganapirobebs mis
taqtikur saSualebebsac, romlebic wlebis manZilze TiTqmis ucvleli rCeba:
afxazeTsa da cxinvalis regionSi situaciis gamwvaveba, energetikuli SantaJi,
Sida politikuri destabilizacia `mexuTe kolonis~ meSveobiT da a.S. amasTan
erTad, ruseTis politikaSi gansakuTrebuli adgili uWiravs saqarTvelos
irgvliv arasasurveli sagareo politikuri garemos Seqmnas, romelic erTis
mxriv gulisxmobs saerTaSoriso sazogadoebriobis TvalSi saqarTvelos
xelisuflebis diskreditacias, xolo meores mxriv, mezobel qveynebTan urTi-
183
erTobebSi saqarTvelosTvis problemebis Seqmnas. saerTaSoriso doneze, mos-
kovs esaWiroeba saerTaSoriso Tanamegobrobis, pirvel rigSi ki amerikis
SeerTebuli Statebis darwmuneba imaSi, rom saqarTvelo, rogorc srulyo-
fili saxelmwifo, ver Sedga da warmoadgens `arSemdgar saxelmwifos~ (Failed
State). am konteqstSi, saqarTvelos konfliqturi regionebi ganixileba metad
efeqtur berketebad ruseTis xelSi, rac saSualebas aZlevs oficialur mos-
kovs, samxedro moqmedebebis ganaxlebis mudmivi safrTxis qveS iyolios saqar-
Tvelos xelisufleba. amdenad, oficialuri Tbilisis nebismier warmatebas
saxelmwifoebrivi suverenitetis ganmtkicebis, ekonomikis gajansaRebis, mmarT-
velobis efeqturobis (Good Governance) gaumjobesebis, evroatlantikuri integ-
raciis an romelime sxva strategiuli mimarTulebiT, aucileblad moyveba
ruseTis mcdelobebi SeiaraRebuli konfliqtebis xelaxla eskalaciis kuT-
xiT. aucileblad gasaTvaliswinebelia is garemoebac, rom ruseTis propagan-
distuli manqana maqsimalurad Seecdeba, raTa qarTuli mxare warmoaCinos,
uri faqtorebi. daZabuli urTierTo-
rogorc konfliqtis mTavari inspiratori da agresori.
• saqarTvelos konfliqtebi afxazeTsa da cxinvalis regionSi ar unda ganvi-
xiloT qarTul-rusuli urTierTobebis konteqstidan amovardnilad. piriqiT,
rom ar yofiliyo problemebi saqarTvelo-ruseTis urTierTobebSi, xsenebuli
konfliqtebis eskalacia SesaZloa saerTod arc momxdariyo. saqarTvelos
usafrTxoeba didwilad damokidebulia swored mis urTierTobebze ruseTis
federaciasTan. dasavleTsac sxva gamosavali ar gaaCnia garda imisa, rom saqa-
rTvelosTan urTierTobebSi gaiTvaliswinos ruseTis istoriuli, geografi-
uli, samxedro-politikuri da ekonomik
bebi Tbilissa da moskovs Soris unda ganxilul iqnas, rogorc struqturuli
xasiaTis problema, romlis gamosworebac naklebad aris damokidebuli
ruseT-saqarTvelos ormxrivi urTierTobebis dinamikaze. swored am mizezis
gamo, araefeqturi iqneba nebismieri saxis politikuri teqnologiis gamoyeneba
ruseTTan mimarTebaSi. qarTuli diplomatiis warmatebuli saqmianoba warmo-
adgens mniSvnelovan, magram arasakmaris faqtors am problemis gadasawyvetad.
• kosovo unikaluri SemTxvevaa saerTaSoriso praqtikaSi, ris gamoc misi
gamoyeneba afxazeTisa da samxreT oseTis konfliqtebTan dakavSirebiT aralo-
184
gikuria. am daskvnis gakeTebis saSualebas iZleva ramdenime garemoeba, kerZod:
iugoslaviis daSlis specifikuri istoria, rasac mohyva masobrivi Zaladoba
da sisxlismRvreli omebi; serbeTis lideris s. miloSeviCis mier ganxorcie-
lebuli kriminaluri saqmianoba da eTnikuri wmenda; miloSeviCis reJimis mier
gaeros uSiSroebis sabWos rezoluciebis permanentuli darRvevebi; 1999 wlis
farTomasStabiani gansaxleba, rasac mohyva didi humanitaruli krizisi; nato-
s blokis sapasuxo reaqcia balkaneTis movlenebze; gaeros uSiSroebis sabWos
# 1244 rezolucia, romlis Tanaxmadac saerTaSoriso Tanamegobrobam itvirTa
edavad, saerTaSoriso Tanamegobrobis
ebis grZelvadiani yofnis uzrunvelyofa, rasac
ufro metic, es erTis mxriv saqarTvelos Seuqmnida seriozul problemas
kosovos administraciuli da samarTaldamcavi funqciebi. xsenebuli punqtebi-
dan praqtikulad arc erTi ar miesadageba qarTuli mxaris qmedebebs, aseve
afxazeTsa da cxinvalis regionSi arsebul realobebs. Sesabamisad, saqarTve-
los SemTxvevaSi `kosovos precedentze~ apelireba moklebulia yovelgvar
logikas. rogoradac ar unda ganviTardes movlenebi kosovoSi, es mainc
Seusabamo iqneba samxreT kavkasiis konfliqtebTan.
• zemoaRniSnuli argumentaciis miux
mxridan kosovos damoukideblobis calmxrivi aRiareba, ruseTisTvis iqca
seriozul stimulad afxazeTisa da `samxreT oseTis~ damoukideblobis cno-
bisTvis, am TviTaRiarebul respublikebSi amJamad mcxovrebi mosaxleobis
`nebis gamovlenis~ safuZvelze. moskovma marTlac gadadga es nabiji da,
saqarTvelos konfliqtur zonebSi SeiaraRebuli provokaciebis mowyobis
Semdeg, calmxrivad scno afxazeTisa da `samxreT oseTis~ damoukidebloba
(e.w. CrdiloeT kviprosis Turquli respublikis (TRNC) analogiis msgavsad,
romelic Tavis droze scno TurqeTma).
• SeiaraRebuli provokaciisTvis maRali riskis zonebia: kodoris xeoba,
galis raioni, cxinvalis regioni mTlianad da, gansakuTrebiT, didi da patara
liaxvis xeobebis qarTuli soflebi. Sesabamisad, aucilebelia am regionebSi
saerTaSoriso damkvirvebl
ruseTi ar Tanxmdeba. ruseTis mxridan provokacia SeiaraRebuli konfliqtis
gaCaRebis mizniT mimarTuli iyo imisken, raTa msofliosTvis daesabuTebinaT
rusi `mSvidobismyofelebis~ separatistul regionebSi yofnis aucilebloba.
185
nato-Si gawevrianebis TvalsazrisiT, xolo meores mxriv, sagrZnoblad gauad-
vilebda ruseTs ganexorcielebina afxazeTisa da `samxreT oseTis~ damou-
kidebel saxelmwifoebad cnobis mcdeloba. aRniSnuli safrTxe miT ufro
realuri iyo im garemoebis fonze, rodesac saqarTvelos xelisufleba erTmni-
Svnelovnad afiqsirebda Tavis pozicias ruseTis samSvidoboebis araefeqtu-
robisa da maTi konfliqtis zonebidan gayvanis aucileblobis Taobaze, afxa-
zeTsa da cxinvalis regionSi samSvidobo operaciebis internacionalizaciis
mizniT.
• ruseTis mxridan afxazeTisa da `samxreT oseTis~ damoukideblobis cnobis
organizaciaSi (NATO) gawevrianebiT. Tumca, mxolod sagareo faqtori ar aris
Semdeg (2008 w. 27 agvisto), konfliqtis zonebSi dislocirebuli ruseTis
yofili samSvidobo Zalebi gadaiqcnen saokupacio Zalebad238. ruseTis samxe-
dro bazebi amJamad afxazeTsa da `samxreT oseTSi~ imyofebian separatistul
xelisuflebebTan gaformebuli ormxrivi SeTanxmebebis safuZvelze, rac sakmaod
arasasurveli faqtoria, vinaidan es SesaZloa gaxdes saqarTvelos mier afxa-
zeTis `de-iure~ dakargvis dasawyisi.
• mas Semdeg, rac aSS-is senatma miiRo dadgenileba Crdilo-atlantikur alia-
nsSi saqarTvelos daCqarebuli integraciis Taobaze (2006), xolo 2008 wlis
aprilSi buqarestis natos samitze miRebul iqna specialuri deklaracia saqar-
Tvelosa da ukrainaze, ruseTma daiwyo sababis Zebna, raTa xeli SeeSala am
procesisTvis. 2008 wlis maisis bolos ruseTma, oficialuri Tbilisis ukiT-
xavad, afxazeTSi TviTneburad Seiyvana damatebiTi samxedro teqnika da sarki-
nigzo jarebis nawilebi. amis Semdgomi nabiji iyo ruseTis samxedro interven-
cia saqarTveloSi, rasac moyva afxazeTisa da `samxreT oseTis~ damoukideb-
lobis calmxrivi cnoba. samarTlianobisTvis unda aRiniSnos, rom samwuxarod
saqarTvelos xelisuflebam ver SeZlo saerTaSoriso resursis saTanado
doneze mobilizeba, raTa Tavidan aecilebina movlenaTa msgavsi scenariT
ganviTareba.
• saqarTvelos SeuZlia win aRudges ruseTis eqspansias sxvadasxva saerTaSo-
riso organizaciebSi, gansakuTrebiT ki Crdilo-atlantikuri xelSekrulebis
238 saqarTvelos parlamentis 2008 wlis 28 agvistos dadgenileba.
186
sakmarisi, raTa bolomde iqnas garantirebuli saqarTvelos usafrTxoeba. ara-
nakleb mniSvnelovania qveynis Sida usafrTxoebis uzrunvelyofa, rac SeuZle-
aer-
ul Zalebs da mas amaSi
molaparakebaTa procesi garkveulwilad unda eyrdnobodes
zewolis meqanizmebsac, gamomdinare saqarTvelos realuri SesaZleblobebidan
da mis samxedro arsenalSi arsebuli resursebidan. arsebiTad mniSvnelovania,
beli iqneba Sidapolitikuri konsensusisa da sazogadoebis konsolidaciis
maRali donis miRwevis gareSe. saWiroa qveynis SigniT nebismieri arasasurveli
eqscesis Tavidan acileba, maT Soris araqarTuli mosaxleobiT kompaqturad
dasaxlebul regionebSi (axalqalaqis r-ni da a.S.). es aucilebelia ruseTis
gavlenis gasaneitraleblad. xolo im SemTxvevaSi, Tu arasasurveli eqscesebi
dasaSveb zRvars gascdeba, saqarTvelom SesaZloa dakargos dasavleTis mxar-
daWera da, Sesabamisad, usafrTxoebis ZiriTadi saerTaSoriso garantiebic.
• saqarTvelos teritoriuli mTlianobis aRdgenis perspeqtivis Tvalsazri-
siT sasicocxlod mniSvnelovania, rom saqarTveloSi gagrZeldes Zlieri,
demokratiuli, evropul faseulobebze orientirebuli saxelmwifos mSeneb-
loba, ekonomikuri winsvla da evroatlantikuri integraciisTvis saWiro
reformebi. rac ar unda xelsayreli saerTaSoriso politikuri garemo (s
TaSoriso koniunktura) Seiqmnas momavalSi saqarTvelos teritoriuli mTlia-
nobis aRsadgenad, susti da ekonomikurad CamorCenili saqarTvelo am Sansis
gamoyenebas mainc ver SeZlebs. saqarTvelo moTminebiT unda daelodos xelsa-
yrel saerTaSoriso viTarebas da mzad unda iyos amisTvis. amisaTvis saWiroa,
rom saqarTvelo warmoadgendes dasavleTis Rirseul partniors, hqondes
ganviTarebuli, evropuli tipis demokratia da ekonomika. amasTan erTad, aseve
aucilebelia saqarTvelos gaaCndes efeqturi specsamsaxurebi, Zlieri da
Tanamedrove teqnikis uaxlesi miRwevebiT aRWurvili armia, haersawinaaRmdego
Tavdacvis sistemebisa da samxedro aviaciis CaTvliT. rusebma, iseve rogorc
afxazebma da samxreTelma osebma unda irwmunon, rom, saWiroebis SemTxvevaSi,
saqarTvelo efeqturad gamoiyenebs Tavis SeiaraReb
dasavleTis mxardaWerac eqneba (samxedro argumentacia)239. Sesabamisad, momava-
lSi samSvidobo
239 aq aucileblad gasaTvaliswinebelia is garemoeba, rom saqarTvelos mier SeZenili teqnika da SeiaraReba ar unda aRematebodes evropaSi Cveulebrivi SeiaraRebuli Zalebis Sesaxeb xelSekrulebiT gansazRvrul kvotebs.
187
rom aRniSnuli zewola unda atarebdes ufro fsiqologiur xasiaTs da ar
unda Seicavdes samxedro Zalis gamoyenebis pirdapir muqaras240.
• xelsayrel saerTaSoriso garemoSi moiazreba mTeli rigi gareSe faqto-
rebisa. am konteqstSi arc is aris gamoricxuli, rom prognozirebad momava-
lSi ruseTisTvis warmoiqmnas axali globaluri safrTxeebi. erT-erT aseT
safrTxed SeiZleba iqces CineTis saxalxo respublika, romelsac SesaZloa
mxardaWerisa da partniorobis sanac-
vlo
fundamenturi, struqtu-
xasiaTis cvlilebebSi igulisxmeba:
gaunCndes seriozuli teritoriuli pretenziebi ruseTis teritoriis garkve-
uli monakveTebis mimarT (cimbiri, Soreuli aRmosavleTi). am safrTxis daba-
lanseba ruseTs mxolod aSS-is daxmarebiT SeuZlia. aRniSnuli niuansis gaT-
valiswinebiT da movlenaTa msgavsi scenariT ganviTarebis SemTxvevaSi, ruseTi
iZulebuli iqneba, raTa vaSingtonis
d miiRos dasavluri `TamaSis wesebi~ da uari Tqvas postsabWoTa sivr-
ceSi separatistuli reJimebis mxardaWeraze, miT ufro im garemoebis fonze,
roca vaSingtoni ar apirebs Tavisi poziciebis daTmobas am sivrceSi.
• imisaTvis, raTa saerTaSoriso koniunqtura Seicvalos saqarTvelos sasar-
geblod da miRweul iqnas realuri progresi saqarTvelos teritoriuli
mTlianobis aRdgenis TvalsazrisiT, aucilebelia
ruli cvlilebebi globalur doneze. winaaRmdeg SemTxvevaSi, veranairi maRali
donis molaparakeba da qarTuli diplomatiis warmateba afxazeTisa da cxin-
valis regionis problemebs ver gadawyvets. absoluturi iluziaa isic, rom
pirdapiri dialogi afxazebTan da osebTan gamoiRebs raime xelSesaxeb Sedegs.
amdenad, afxazeTisa da cxinvalis regionis konfliqtebis saqarTvelos sasar-
geblod gadawyveta SesaZlebelia mxolod im SemTxvevaSi, Tu msoflioSi
moxdeba seriozuli struqturuli cvlilebebi globalur doneze. kerZod,
struqturuli
- ruseTSi amJamad arsebuli avtoritaruli reJimis Secvla (ruseTis demok-
ratizacia);
240
erTxel unda moxdes imis sajarod deklarireba, rom saqarTvelo mzad aris mianiWos afxazur da samxreT osur mxareebs evropuli (da ara sabWoTa) tipis farTo avtonomia, erTiani saqarTvelos farglebSi. bunebrivia, ZalaSi unda darCes qarTuli mxaris mier adre
amavdroulad, saerTaSoriso Tanamegobrobisa da ruseTis federaciis gasagonad kidev
gaJRerebuli yvela samSvidobo iniciativa.
188
- situaciis gamwvaveba CrdiloeT kavkasiaSi im donemde, rom moskovi Tavad
Seecados TbilisTan saerTo enis gamonaxvas da kompromisebze wasvlas;
- interesebis seriozuli Sejaxeba ruseTis federaciasa da amerikis SeerTe-
bul Statebs Soris im donemde, rom vaSingtoni ruseTs kavkasionis qedze
gauvlebs `wiTel xazs~ da wertils dausvams am ukanasknelis politikur
is
es SeuZlebelia. Tumca erTi ram udavoa, rom amaze didwilad
mokidebuli rogorc saqarTvelos konflqtebis bedi, ise samxreT
afxazeTisa da cxinvalis regionis konfliqtebis daregulirebis saqmeSi
leTis mxridan (vaSingtoni; briuseli) saTanado politikuri mxardaWerisa da
Sesabamisi saerTaSoriso garantiebis arseboba. msgavsi mxardaWerisa da garan-
tiebis gareSe sagrZnoblad matulobs riskis faqtori obieqturad arsebuli
safrTxeebis gamo. aseTi mxardaWera dResdReobiT dasavleTis mxridan arse-
bobs, Tumca saqarTvelosadmi mxardaWeris sasurveli done jer mainc miRwe-
miuxedavad evrokavSiris mniSvnelovani rolisa saqarTveloSi stabilu-
robis damyarebis, evrokavSiris sadamkvirveblo misiis (EUMM) funqcionirebisa
da postkonfliqturi reabilitaciis kuTxiT, dResdReobiT evrokavSiri mainc
gavlenas samxreT kavkasiis regionSi;
- interesebis seriozuli Sejaxeba ruseTis federaciasa da CineTis saxalxo
respublikas Soris (ruseTs unda Seeqmnas seriozuli problemebi CineTis
mxridan, ris gamoc ruseTi iZulebuli gaxdeba izrunos vaSingtonTan
samokavSireo urTierTobebis damyarebaze da miiRos amerikis `TamaSis
wesebi~).
is Tu romeli scenariT moxdeba movlenaTa Semdgomi ganviTareba, am
ganWvreta da prognozireba warmoadgens Zalzed rTul amocanas, risi ganxor-
cielebac dR
iqneba da
kavkasiisa da mTeli Savi zRva-kaspiispireTis regionis stabilurobasTan
dakavSirebuli sakiTxebi.
•
saqarTvelos warmatebis miRwevis erT-erTi mniSvnelovani winapirobaa dasav-
uli ar aris.
•
ar TamaSobs xelSesaxeb politikur rols afxazeTisa da cxinvalis regionis
konfliqtebis daregulirebaSi (dnestrispireTis konfliqtisgan gansxvavebiT).
samxreT kavkasiaSi evrokavSiris specialuri warmomadgenlis misias ar gaaCnia
189
uflebamosileba Seasrulos Suamavlis funqcia raime saxis eTnopolitikur
konfliqtSi. ufro metic, arc evrokavSirSi da arc natoSi jerjerobiT ar
arsebobs sabolood Camoyalibebuli erTiani xedva da strategia saqarTvelos
konfliqtebis mimarT, iseve rogorc ar arsebobs naTlad Camoyalibebuli
strategia zogadad Savi zRvis regionis mimarT.
• im SemTxvevaSi Tu momavalSi msoflioSi ar ganxorcieldeba saqarTvelos-
Tvis sasurveli struqturuli cvlilebebi da iseTi sagareo aqtorebi, rogo-
rebicaa evrokavSiri da amerikis SeerTebuli Statebi ar moaxdenen TavianTi
Zalisxmevis gaaqtiurebas saqarTvelos konfliqtebis daregulirebis kuTxiT,
• winamdebare wignSi ganxiluli regionuli stabilurobis xelisSemSleli
faqtorebis gamo, praqtikulad SeuZlebeli xdeba kavkasiaSi regionuli
usafrTxoebis stabiluri sistemis formireba . Tumca es srulebiTac ar
gamoricxavs imas, rom, saTanado politikuri nebis arsebobis SemTxvevaSi,
samxreT kavkasiis qveynebma momavalSi daiwyon erTmaneTTan garkveul doneze
TanamSromloba. kerZod, saerTaSoriso Suamavlebis seriozuli Zalisxmevis
SemTxvevaSi, ar aris gamoricxuli azerbaijanisa da somxeTis respublikebma
ganacxadon Tanxmoba sammxriv regionul TanamSromlobaze (azerbaijani-saqar-
Tvelo-somxeTi) da ar daelodon im dros, roca mTiani yarabaRis konfliqtis
daregulirebis procesi sabolood dasruldeba. am SemTxvevaSi unda ganisa-
zRvros saerTo interesis mqone sakiTxebisa da problemebis is speqtri,
romelic erTis mxriv saerTo iqneba regionis samive saxelmwifosTvis, xolo
meores mxriv pirdapir kavSirSi ar iqneba regionis konfliqtebis dareguli-
arsebobs savsebiT realuri safrTxe imisa, rom xsenebuli konfliqtebi sak-
maod grZelvadiani periodiT darCes dRevandeli `status-kvos~ mdgomareobaSi,
rac ruseTTan problemuri urTierTobebis grZelvadianobasac gulisxmobs.
zemoaRniSnulidan gamomdinare, SegviZlia CamovayaliboT ramdenime reko-
mendaciebi:
241
241 pirveli mowodebebi samxreT kavkasiis qveynebis integraciis Sesaxeb keTdeboda 1996 wli-dan saqarTvelosa da sxva samxreT kavkasieli maRalCinosnebis mier. ixileboda sxvadasxva sqemebi da modelebi, romelTa Soris yvelaze popularuli iyo e.w. `kavkasiis stabilu-robis paqtis~ idea. miuxedavad yvelafrisa, verc `kavkasiis stabilurobis paqtma~ da verc `mSvidobiani kavkasiis~ sxva iniciativebma, saboloo jamSi, mainc ver hpoves asaxva praq-tikul SedegebSi.
190
rebasTan. swored amgvari sakiTxebis irgvliv unda moxdes dialogis warma-
rTva da erToblivi proeqtebis realizacia, rac safuZvels Cauyris samxreT
kavkasiis regionuli TanamSromlobis sakmaod saintereso etaps. saukeTeso
varianti iqneba, Tu samxreT kavkasiis qveynebi am TanamSromlobas ganaviTa-
reben evropis samezoblo politikis (ENP) farglebSi242. mTiani yarabaRis
bebis ganviTarebisa da, rac yvelaze
mTavrobebs eqnebaT Sansi
lvili
konfliqtTan dakavSirebuli samSvidobo procesi unda gamoiyos calke Semad-
genlad, xolo im SemTxvevaSi Tu konfliqtis daregulirebis procesi win
waiwevs da garkveul dadebiT Sedegebsac gamoiRebs, SesaZlebeli gaxdeba
TanamSromlobis gavrceleba sxva sferoebzec.
• evropuli samezoblo politikis (ENP) farglebSi samxreT kavkasiis samma
qveyanam unda SeimuSaos erToblivi samoqmedo gegmis msgavsi dokumenti, romel-
Sic asaxvas hpovebs sammxrivi TanamSromlobis, demokratiis gaRrmavebis, Tavi-
sufali savaWro-ekonomikuri urTierTo
mTavaria, Semdgomi regionuli integraciis fundamenturi principebi (usarTxo-
ebis sakiTxebis CaTvliT).
• aucilebelia regionis realuri da ara imitaciuri demokratizacia. auci-
lebelia, rom samxreT kavkasiis samive saxelmwifoSi uzrunvelyofil iqnas
realurad demokratiuli politikuri, ekonomikuri, socialuri da sasamarTlo
sistemebis funqcionireba, samarTliani arCevnebis organizeba, aseve eTnikur
umciresobaTa uflebebis ganuxreli dacva, iseve rogorc adamianis Tavisuf-
lebaTa xarisxis mniSvnelovani amaRleba. gansakuTrebiT es mniSvnelovania
somxeTisa da azerbaijanisTvis, sadac am mxriv jer kidev seriozuli proble-
mebi arsebobs. azerbaijanisa da somxeTis respublikebSi demokratiuli refo-
rmebis gaRrmaveba gazrdis am qveynebis mTavrobebis legitimurobis xarisxs.
mxolod maRali legitimurobis mqone demokratiul
miaRwion urTierTkompromisebs mTiani yarabaRis sakiTxSi, daZlion siZu
da SeZlon sazogadoebaSi eTnikuri da religiuri Semwynareblobis suliskve-
Tebis danergva. demokratiebi erTmaneTs ar eomebian, isini civilizebul for-
242 2003 w. dekemberSi evroparlamentma SeimuSava rekomendacia, romelic iTvaliswinebda samxreT
tikaSi (European Neighbourhood Policy). 2004 wlis maisSi evroparlamentis rekomendacia dakmayofi-kavkasiis saxelmwifoebis (saqarTvelo, somxeTi, azerbaijani) CarTvas evropis samezoblo poli-
lebul iqna evrokomisiis mier.
191
mebs iyeneben arsebuli problemebis gadasalaxad. mxolod demokratizaciis
maRali donis pirobebSi iqneba SesaZlebeli, rom samxreT kavkasiis regionis
saxelmwifoebma moaxdinon realuri integracia evropul struqturebSi,
romlis saboloo grZelvadian mizansac unda warmoadgendes gawevrianeba
evrokavSirSi (EU).
• samxreT kavkasiis regionSi grZelvadiani stabilurobis miRweva bevrad
gaioldeba im SemTxvevaSi, Tu regionis samive saxelmwifo gaerTiandeba saer-
TaSoriso usafrTxoebis erT sistemaSi. amisTvis aucilebelia regionis samive
qveynis sagareo politikuri prioritetebis harmonizeba, rac SeuZlebeli
iqneba manam sanam oficialuri erevani erTguli darCeba e.w. komlementarizmis
politikis. somxeTma, saqarTvelosa da azerbaijanis msgavsad, unda datovos
dsT-is koleqtiuri usafrTxoebis xelSekruleba da gezi aiRos evroat-
lantikur struqturebSi integraciaze.
• mTianis yarabaRis problemasTan dakavSirebuli praqtikulad yvela samSvi-
• kavkasiis regionSi saerTaSoriso terorizmis safrTxis zrdis gamo
(CrdiloeT kavkasiis faqtori), gadaudebeli rigis amocanad gvesaxeba ruseTis
mimarTulebiT saqarTvelos saxelmwifo sazRvris dacvis gaZliereba da
Tavdacvis saministros nawilebis operatiuli mzadyofnis amaRleba. amasTan,
regionis maRali konfliqturobidan gamomdinare, saerTaSoriso arenaze perma-
nentulad unda warmoebdes kavkasiaSi saqarTvelos gansxvavebulobis propa-
ganda. yvela SesaZlo doneze, xazi unda gaesvas saqarTvelos ara marto isto-
riisa da sulieri kulturis evropulobas, aramed politikuri kulturis
evropul (da ara kavkasiur) xasiaTsac. yovelive aman saboloo jamSi dasav-
lur cnobierebaSi unda daamkvidros azri, rom qarTvelebi kavkasiis sxva
erebisgan gamorCeuli, evropuli saxelmwifoebrivi tradiciebisa da dasav-
leTTan civilizaciuri erTobis mqone eria.
rekomendaciebi somxur-azerbaijanul konfliqtTan dakavSirebiT:
dobo iniciativis marcxi naTlad metyvelebs imaze, rom somxuri da azerbai-
januli sazogadoebebi ar arian mzad kompromisebisTvis. aqedan gamomdinare,
aucilebelia saerTaSoriso Suamavlebis erToblivi muSaoba, raTa somxur da
azerbaijanul sazogadoebebSi Seiqmnas Sesabamisi ganwyobebi, urTierTmisa-
192
Rebi kompromisebis gardauvalobisa da maTi SesaZlo variantebis sajarod
ganxilvis mizanSewonilobasTan dakavSirebiT. es muSaoba ZiriTadad mimarTuli
ogvarebis Semdeg, regionSi ruseTis samxedro
unda iyos imisken, rom somxeTisa da azerbaijanis respublikebSi moxdes iseTi
sazogadoebrivi azris formireba, romelic tolerantuli iqneba konfliqtis
daregulirebis procesSi mosalodneli kompromisebis mimarT da maqsimalu-
rad Searbilebs orive qveyanaSi am kompromisebTan dakavSirebul Sidapoliti-
kur Sedegebs. rogorc azerbaijanis respublikis, ise somxeTis respublikisa
da, aseve, mTiani yarabaRis araRiarebuli respublikis sazogadoebebma naTlad
unda gaacnobieron, rom kompromisi warmoadgens gardauval movlenas, romlis
gareSec gamoricxulia konfliqtis saboloo gadawyveta. winaaRmdeg SemTxve-
vaSi, saerTaSoriso Tanamegobrobis mxridan Tundac `negatiuri mSvidobis~
ganmtkicebisken gadadgmuli nebismieri nabiji sakmaod iluzoruli iqneba da
sasurvel Sedegs ver gamoiRebs.
• saerTaSoriso samarTlis normebis safuZvelze yarabaRis konfliqtis
mowesrigebis SemTxvevaSi (azerbaijanis respublikis teritoriuli mTliano-
bis gaTvaliswinebiT), somxeTs unda mieces unikaluri saSualeba, raTa monawi-
leoba miiRos im regionul proeqtebSi, romlebic mas dRemde gverds uvlian.
farTo, evropuli tipis avtonomiis mqone mTiani yarabaRis yovelmxrivi reabi-
litacia azerbaijanis mTavrobis nomer pirvel prioritetad unda iqces243.
azerbaijanisadmi da sxva mezobeli qveynebisadmi teritoriuli pretenziebis
sanacvlod, somxeTis respublikam aqamde arnaxuli ekonomikuri sargebeli
unda miiRos. sazRvrebis gaxsna daasrulebs somxeTis mravalwlian izolacias
da safuZvels Cauyris mis CarTvas mravalmxriv regionul da regionTaSoris
ekonomikur TanamSromlobaSi. rac Seexeba somxeTis usafrTxoebas, mezoble-
bTan teritoriuli davebis m
yofnis saWiroebac moixsneba dRis wesrigidan. somxeTis respublika, saqarT-
243 navTobidan da bunebrivi airidan miRebuli mogeba azerbaijanma, pirvel rigSi, qveynis socialur-ekonomikur ganviTarebasa da regionSi TanamSromlobis ganmtkicebas unda moaxmaros.
cielebaze, mTiani yarabaRis ekonomikur ayvavebaze, biznesisaTvis SesaZleblobebis Seqmnaze, raTa eTnikuri somxebi da azerbaijanelebi erTmaneTs Seurigdnen da, droTa ganmavlobaSi, mTiani yarabaRis politikur statusTan dakavSirebuli daZabulobis xarisxi Semcirdes. amis
konstruqciulia, rodesac oficialuri baqo saubrobs regionSi kapitaldabandebebis ganxor-
sapirispirod, namdvilad ugunurobaa SeiaraRebuli konfliqtis SesaZlo ganaxlebaze saubari.
193
velosa da azerbaijanis msgavsad, nato-s erTiani usafrTxoebis sistemis
Semadgeneli nawili unda gaxdes.
• somxur da azerbaijanul mxareebs Soris erT-erT kompromisul variantad
esaZloa ganxilul iqnas movlenaTa ganviTarebis Semdegi scenari. kerZod,
derefans~, is SesaZloa
TrebiT euTo-s minskis
S
saerTaSoriso mediatorebis ZalisxmeviT unda moxdes e.w. `madridis princi-
pebis~ Semdgomi srulyofa da, `sapaketo~ da `etapobrivi~ strategiebis kombi-
naciis safuZvelze, morigi yovlismomcveli mravalmxrivi samSvidobo xelSek-
rulebis (e.w. `CarCo~ SeTanxmebis) proeqtis momzadeba. aRniSnuli xelSekru-
lebis xelmoweris SemTxvevaSi, mkacri saerTaSoriso garantiebis pirobiT,
unda moxdes satransporto komunikaciebis gaxsna. somxeTma unda gaaTavisuf-
los mis mier okupirebuli Svidi azerbaijanuli raionidan xuTi mainc (laCi-
nisa da SuSas garda). am gaTavisuflebul raionebSi unda daiwyos azerbaija-
neli devnilebis dabruneba. rac Seexeba e.w. `laCinis
somxuri Zalebis kontrolis qveS darCes mTiani yarabaRis politikuri
statusis saboloo gansazRvramde. yarabaRis politikuri statusis Taobaze
referendumis gamarTvamde, oficialuri baqo unda Seeguos mTiani yarabaRis
amJamindel statuss araRiarebuli respublikis saxiT. amis paralelurad
unda daiwyos somxebis mier kontrolirebad mTian yarabaRSi azerbaijaneli
devnilebis etapobrivi dabrunebis procesi (mTian yarabaRSi unda aRdges
SeiaraRebul konfliqtamde arsebuli demografiuli status-kvo). konfliqtis
zonaSi, kerZod usafrTxoebis neitralur zonaSi unda ganlagdnen saerTa-
Soriso samSvidobo/sapolicio Zalebi gaeros an euTos mandatiT (magram ara
dsT-is mandatiT). aRniSnuli sqemis nawili aseve unda gaxdes somxur-Turquli
urTierTobebis normalizebac, rac am qveynebs Soris sazRvrisa da komuni-
kaciebis gaxsnas gulisxmobs.
• yovlismomcveli mravalmxrivi samSvidobo xelSekrulebis xelmowera
SesaZlebeli gaxdeba mxolod im SemTxvevaSi, Tu amaze Tanxmobas ganacxadeben
azerbaijanisa da somxeTis respublikebis pirveli pirebi. aqedan gamomdinare
aucilebelia, rom saerTaSoriso Suamavlebma, gansaku
jgufis TanaTavmjdomare qveynebma (aSS, safrangeTi, ruseTi) ganaxorcielon
kombinirebuli diplomatiuri zewola uSualod azerbaijanisa da somxeTis
194
respublikebis prezidentebze, am ukanasknelTa mxridan kompromisuli samSvi-
dobo xelSekrulebis xelmoweraze Tanxmobis miRebis mizniT.
rekomendaciebi saqarTvelos konfliqtebTan dakavSirebiT:
• afxazeTsa da `samxreT oseTTan~ dakavSirebul sakiTxebSi saqarTvelos
da
rsebi, satelituri komunikaciis sistemisa da mZime aviaciis CaTvliT245. evro-
xelisufleba unda amovides im realobidan, rom aRniSnuli regionebi okupi-
rebulia ruseTis federaciis mier da dResac grZeldeba maTi srulmasS-
tabiani aneqsiis procesi. aRniSnuli garemoebidan gamomdinare, xsenebuli
regionebis dabruneba saqarTvelos iurisdiqciis qveS mokle an saSualovadian
perspeqtivaSi ararealuria. aseve naklebsavaraudoa maTi qarTuli saxelmwi-
fodan de-iure gasvlac. yovel SemTxvevaSi, saqarTvelos xelisuflebam uari
unda Tqvas moklevadian, populistur amocanebze da mTeli resursebi grZel-
vadiani miznebis miRwevisken mimarTos.
• gaerosa (UN) da euTos (OSCE) aSkara araefeqturobis fonze, mizanSewonili
iqneba Tu konfliqtebis daregulireba da samSvidobo operaciebi gaxdeba evro-
kavSiris (EU) samSvidobo saqmianobis erT-erTi mniSvnelovani mimarTuleba.
aqedan gamomdinare, oficialurma Tbilisma unda mimarTos maqsimalur Zalisx-
mevas, raTa, evrokavSiris komponentis ufro aqtiuri aqcentirebiT, miaRwios am
organizaciis rolis mniSvnelovan gazrdas saqarTvelos teritoriaze arsebuli
konfliqtebis daregulirebis saqmeSi244. am konteqstSi aseve didi rolis Ses-
ruleba SeuZlia natos bloksac (NATO). msoflioSi arsebobs evrokavSirisa
nato-s erToblivi RonisZiebebis praqtikac, romelic cnobilia saxelwodebiT
`berlin pliusis~ SeTanxmeba. `berlin pliusi~ _ es aris xelSekruleba, rome-
lic gamomdinareobs evrokavSirisa da nato-s strategiuli partniorobis for-
matidan da romelic saSualebas aZlevs evrokavSirs gamoiyenos nato-s resu-
244 saqarTvelom unda awarmoos konsultaciebi evrokavSiris xelmZRvanelobasTan, samSvidobo
evropuli
operaciis evrokavSiris egidiT Catarebis Taobaze. aRsaniSnavia, rom evrokavSiri bosniaSi atarebs mniSvnelovan saerTaSoriso sapolicio operacias (EUPM); msgavsi sapolicio operacia Catarda makedoniaSic (PROXIMA), romelic dasrulda 2005 wels. 245 partniorobis Sesaxeb evrokavSirsa da nato-s Soris arsebuli SeTanxmeba efuZneba evropuli usafrTxoebisa da TavdacviTi politikis (ESDP) deklaracias, romelic miRebul iqna 2002 wlis 13 dekembers. es deklaracia moicavs e.w. `berlin pliusis SeTanxmebis~ oTx komponents: 1) evrokavSiris monawileobis uzrunvelyofa nato-s opoeraciebis dagegmarebaSi; 2) evrokavSiris mier nato-s aqtivebis da SesaZleblobebis gamoyeneba; 3) nato-s
195
kavSirma da natom unda SeZlon koordinirebuli midgomis SemuSaveba saqarT-
velos konfliqtur zonebSi samSvidobo iniciativebis ganxorcielebis mizniT.
erT-erT aseT optimalur midgomas warmoadgens evropis usafrTxoebisa da
Tavdacvis politika (ESDP), romlis farglebSic SesaZlebelia samxedro damk-
virvebelTa misiis ganxorcieleba.
• afxazeTisa da cxinvalis regionis konfliqtebi saWiroeben politikur
gadawyvetas. evrokavSiris samSvidobo saqmianoba ki am procesis Semadgeneli na-
wili unda gaxdes. evropis usafrTxoebisa da Tavdacvis politikis (ESDP) kon-
Cinos saqarTvelos
teqstSi, afxazeTsa da cxinvalis regionSi evrokavSiris samomavlo samSvido-
bo saqmianobis savaraudo alternativebad SeiZleba ganvixiloT iseTi tipis
samSvidobo operaciebi, rogorebicaa: mSvidobis damyarebis operacia (Peace-
making Operations), mSvidobis SenarCunebis operacia (Peace-keeping Operations) da krizi-
sul situaciaTa marTvis operacia (Crisis Management Operations)246. amasTan, Zalzed
mniSvnelovania, rom krizisul situaciaTa marTva SeiZleba ganxorcieldes
rogorc samxedro operaciebis, ise krizisul situaciaTa marTvis sxvadasxva
samoqalaqo berketebis gamoyenebiT (Civil Crisis Management Operations). am TvalsazrisiT,
saqarTvelos SemTxvevaSi, pirvel etapze SedarebiT ufro realurad gvesaxeba
krizisul situaciaTa marTvis samoqalaqo berketebis gamoyeneba. vfiqrobT,
saukeTeso varianti iqneba, Tu evrokavSiri gamoiyenebs `berlin pliusis
SeTanxmebas~, radgan es saSualebas miscems aSS-s, rogorc nato-s wevr qveya-
nas, ganaxorcielos garkveuli politikuri kontroli samSvidobo misiaze.
• evropis kavSirma ufro meti yuradReba unda gamoi
okupirebuli teritoriebis mimarT, radgan `farTo evropis~ iniciativaSi igi
iRebs pasuxismgeblobas aqtiurad CaerTos Tavisi sazRvrebis maxloblad
arsebuli konfliqtebis mogvarebaSi. miuxedavad imisa, rom geografiuli
xelmZvanelobis monawileoba evrokavSiris operaciebSi; 4) nato-s Tavdacvis dagegmarebiTi sistemis adaptireba, evrokavSiris mier warmoebul operaciebSi Zalebis gaerTianebis mizniT. 246 1999 wels, amsterdamis SeTanxmebis ZalaSi SesvliT, evrokavSiris wevrma saxelmwifoebma Camoayalibes erTiani midgoma sagareo da usafrTxoebis sakiTxebisadmi - erTiani sagareo da usafrTxoebis politika (CFSP), romelic, Tavis mxriv, iTvaliswinebda evrokavSiris erTiani TavdacviTi politikis Camoyalibebas. amdenad, evrokavSiris evropuli usafrTxoebisa da Tavda-cvis politika (ESDP) evrokavSiris erTiani sagareo da usafrTxoebis politikis (CFSP) Semad-
amocanebi~ (Petersberg Tasks), rac gulisxmobs evrokavSgenel nawils warmoadgens. 1999 wels ESDP-is farglebSi evrokavSirma dasaxa e.w. `petersbergis
iris mier iseTi samSvidobo operaciebis Catarebas, rogoricaa: peace-keeping operations; peace-making operations; crisis management operations.
196
TvalsazrisiT afxazeTi da cxinvalis regioni ar arian evrokavSirTan ise
axlos, rogorc dnestrispireTi, saqarTvelos xelisuflebam unda moaxdinos
evropuli faqtoris ufro meti aqcentireba am TvalsazrisiT. es aucilebelia,
, romelic
gar
(mes
rai
Ses ba ar
radgan evrokavSiri TandaTanobiT uaxlovdeba samxreT kavkasiis mTel
regions da gansakuTrebiT saqarTvelos (2007 wlis ianvridan, mas Semdeg rac
rumineTi da bulgareTi gawevriandnen am organizaciaSi, saqarTvelom gadaina-
cvla evrokavSiris uaxloesi mezoblebis siaSi _ saqarTvelos gaaCnia saerTo
sazRvao sazRvari evrokavSirTan).
• afxazeTis konfliqti aris erTaderTi SeiaraRebuli konfliqti Savi zRvis
sanapiroze. manam sanam ar moiZebneba gamosavali am konfliqtidan, desta-
bilizaciis safrTxe Savi zRvis regionSi mudmivad iarsebebs da, Sesabamisad,
evropis politikuri usafrTxoebac ar iqneba bolomde uzrunvelyofili.
amitom sasicocxlod mniSvnelovania, rom evrokavSiri ar darCes gulgrili
afxazeTis problemis mimarT da aqtiurad Caerios mis mogvarebaSi. evro-
kavSiri SesaZloa gamovides erTgvari `CarCo~ struqturis rolSic
Seqmnis Sesabamis niadags sakonstitucio xasiaTis sakiTxebis gadasawyvetad.
da amisa, evrokavSirs SeuZlia imoqmedos, rogorc Suamavalma da arbitrma
ame mxarem). SesaZlebelia moiZebnos evrokavSiris samSvidobo monawileobis
me sxva formac. afxazeTis konfliqtis daregulirebaSi evrokavSiris
aZlo monawileobis konkretuli formebisa da meqanizmebis SemuSave
warmoadgens gadauwyvetel amocanas im SemTxvevaSi, Tuki iarsebebs saTanado
politikuri neba Tavad am organizaciis mxridan.
• rusuli, afxazuri da samxreT osuri mxareebidan wamoyenebuli bralde-
bebis gasaneitraleblad, qarTulma mxarem bolomde unda daicvas is pozicia,
romelic exeba SeTanxmebis xelmoweras afxazeTsa da `samxreT oseTSi~ samxe-
dro Zalis argamoyenebis Sesaxeb. kerZod, qarTulma mxarem kidev erTxel
calsazad unda daafiqsiros, rom mzadaa bolomde daicvas xsenebuli SeTan-
xmeba. Tumca iqve unda ganimartos isic, rom es SesaZlebeli gaxdeba mxolod
konfliqtis saerTo mowesrigebis konteqstSi da im SemTxvevaSi, Tu daculi
iqneba qarTuli mxarisTvis mniSvnelovani ramodenime winapiroba. aRniSnuli
winapirobebi unda gulisxmobdes Semdegs:
197
a) ruseTma unda gadaxedos Tavis 2008 wlis 27 agvistos gadawyvetilebas,
afxazeTisa da `samxreT oseTis~ damoukideblobis cnobis Taobaze da daiw-
yos am separatistuli regionebis deokupaciis procesi;
b) afxazeTSi 2008 wlis agvistomde arsebuli dsT-is samSvidobo operaciis
araefeqturobis gaTvaliwinebiT, miRweul unda iqnas SeTanxmeba axali, uwin-
delze gacilebiT ufro qmediTi formatis SemuSavebasTan dakavSirebiT. es
bunebrivia gulisxmobs afxazeTsi saerTaSoriso samSvidobo kontigentisa
da saerTaSoriso sapolicio Zalebis ganTavsebas;
g) dokumenti Zalis argamoyenebis Sesaxeb unda warmoadgendes mravalmxriv
da gamoiricxos ruseTis
regionis droebiTi administraciis
valdebulebas, erTis mxriv qarTul mxares, xolo meores mxriv, afxazur,
samxreT osur da rusul mxareebs Soris. amasTan erTad, xsenebul doku-
mentSi aseve unda dafiqsirdes, rom Zalis ar gamoyenebis Taobaze SeTanxme-
bis moqmedebis aucilebeli pirobaa (sine qua non) afxazeTisa da samxreT ose-
Tis mTels teritoriaze devnilTa upirobo etapobrivi dabruneba (anu
konfliqtebamde arsebuli demografiuli status-qvos aRdgena).
d) mravalmxrivi valdebuleba Zalis argamoyenasTan dakavSirebiT unda gamya-
rebul iqnas neitraluri da miukerZoebeli sagareo aqtoris mier (aseTad
qarTuli mxare miiCnevs evrokavSirs). imTaviTve un
Suamavloba, romelic ukve didi xania rac absoluturad diskreditirebu-
lia, rogorc mediatori da samSvidobo procesis xelSemwyobi mxare.
• 2008 wlis 15 oqtombers dawyebuli `Jenevis molaparakebebis~ zusti forma-
tis gansazRvris sakiTxze msjelobisas, qarTuli mxare unda darCes erTguli
im principuli poziciisa, romelic kategoriulad gamoricxavs separatistuli
afxazeTisa da e.w. samxreT oseTis `respublikebis~, rogorc srulfasovani
subieqtebis CarTvas xsenebul molaparakebebSi. im SemTxvevaSi Tu ruseTis
federacia kvlavac daJinebiT moiTxovs `Jenevis molaparakebebSi~ afxazi da
osi separatistebis sruluflebiani wevrebis statusiT CarTvas, saqarTvelos
delegaciam Tavis mxriv unda daayenos sakiTxi, molaparakebebSi afxazeTis
legitimuri mTavrobisa da cxinvalis
warmomadgenelTa CarTvis Taobaze. Tumca, im SemTxvevaSi Tu moxdeba SeTan-
xmeba iseT fundamentur sakiTxze, rogoricaa afxazeTsa da cxinvalis regi-
198
onSi rusuli saokupacio Zalebis Canacvleba saerTaSoriso samSvidobo Zale-
biT, `Jenevis molaparakebebis~ momdevno etapebze qarTuli mxare SesaZlebelia
wavides kompromisze da Tanxmoba ganacxados molaparakebaTa formatis gafar-
Tovebaze soxumisa da cxonvalis marionetuli reJimebis xarjze xarjze.
`Jenevis molaparakebaTa~ zusti formatis gansazRvrasTan dakavSirebuli
obieqturi sirTuleebis miuxedavad, am SemTxvevaSi yvelaze mTavari mainc is
aris, rom adgili aqvs realur mcdelobas Camoyalibdes iseTi saerTaSoriso
formati, sadac saqarTvelo ar iqneba umciresobaSi da sadac ruseTs ar
eqneba yalbi Suamavlis roli.
• im SemTxvevaSi Tu ruseTi gaauqmebs Tavis uwindel gadawyvetilebas saqar-
Tvelos separatistuli regionebis damoukideblobis cnobis Taobaze, xolo
qarTvel devnilebs miecemaT afxazeTsa da cxinvalis regionSi dabrunebis
SesaZlebloba, SesaZloa dRis wesrigSi dadges 2008 wlis agvistomde arse-
buli molaparakebaTa formatebis aRdgenis sakiTxi. Tumca, am SemTxvevaSic
2008 wlis agvistomde arsebulma formatebma unda ganicados seriozuli trans-
formacia (am SemTxvevaSi, sainteresod warmogvidgenia dnestrispireTis konf-
liqtis daregulirebasTan dakavSirebuli formati247). bunebrivia, unda moxdes
meba ar Seicavs specialur debulebebs misi moqmedebis SewyvetasTan dakav-
axali samSvidobo operaciebis mandatis formirebac.
• yofili samxreT oseTis avtonomiur olqSi Sereuli samSvidobo Zalebis
ganlageba ganxorcielda `qarTul-osuri konfliqtis mowesrigebis princi-
pebis Sesaxeb~ 1992 wlis 24 ivnisis soWis (dagomisis) SeTanxmebis safuZvelze.
xolo konfliqtis zonidan am Zalebis gayvanis samarTlebriv meqanizms
warmoadgens saqarTvelos mier xsenebuli SeTanxmebis moqmedebis Sewyveta,
rac moxda kidec saqarTvelos parlamentis 2008 wlis 28 agvistos dadgeni-
lebiTa da saqarTvelos mTavrobis 2008 wlis 29 agvistos # 552 gankargule-
biT, ris Taobazec saqarTvelos sagareo saqmeTa saminitrom Sesabamisi notiT
acnoba rusul mxares. im garemoebis gaTvaliswinebiT, rom aRniSnuli SeTanx-
247 2005 wlis 26-27 seqtembers q. odesaSi gamarTul xuTmxriv Sexverdaze gadawyda, rom dnestri-spireTis konfliqtis daregulirebasTan dakavSirebul samSvidobo procesSi CaerTvebodnen evrokavSirisa (EU) da aSS-is (USA) warmomadgenlebic (damkvirveblis statusiT). amdenad, dnest-rispireTis konfliqtTan dakavSirebulma molaparakebaTa procesma miiRo `5+2~ formatis saxe (moldova, dnestrispireTi, ukraina, ruseTi, euTo + evrokavSiri, aSS).
199
SirebiT, aseT SemTxvevaSi qarTuli mxaris argumentacia unda emyarebodes
saxelSekrulebo samarTlis Sesaxeb 1969 wlis venis konvenciis debulebebs248.
rac Seexeba ruseTis saokupacio jarebis afxazeTidan gayvanis samarTlebriv
meqanizms (dsT-is yofili samSvidobo Zalebi), saqarTvelos mTavrobis zemox-
senebuli gankargulebis me-2 punqtis Sesabamisad, Zaladakargulad gamocxadda
`cecxlis Sewyvetisa da ZalTa daSoriSorebis Sesaxeb~ 1994 wlis 14 maisis
moskovis SeTanxmeba, romelic avtomaturad Caanacvla safrangeTis prezide-
ntis nikola sarkozis eqvspunqtianma SeTanxmebam `cecxlis Sewyvetis Sesaxeb~.
• ruseTis federaciasTan mimarTebaSi sagareo politikis gansazRvrisas,
saqarTvelos xelisuflebam unda gaiTvaliswinos is garemoeba, rom mimdinare
etapze da minimum saSualovadian perspeqtivaSic, moskovis interesebi safuZve-
lSive gamoricxavs masTan Tanasworuflebian TanamSromlobas. Sesabamisad,
oficialurma Tbilisma unda gaataros ruseTis nebismieri gavlenisagan sruli
ganTavisuflebis xisti strategiuli xazi (es ra Tqma unda ar gamoricxavs
taqtikuri xasiaTis kompromisebsa da lavirebas). ormxrivi urTierTobebis
iis maqsimaluri Zalisxmeva. saqarTvelo unda Seecados,
doneze saqarTvelos mxridan gakeTebuli Tundac seriozuli daTmobebis
fasad, SeuZlebeli iqneba ruseTisgan analogiuri nabijebis miRweva.
• saqarTvelos konfliqtebis daregulirebis ukiduresi sirTulidan
gamomdinare, ificialuri Tbilisis mTavari strategia unda orientirebuli
iyos ificialur vaSingtonTan samokavSireo urTierTobebis Semdgom ganviTa-
rebasa da strategiuli partniorobis gaRrmavebaze. saqarTvelom unda miaRwios
saerTaSoriso komponentis gaZlierebas konfliqtebis daregulirebis saqmeSi,
raTa dasavleTma, gansakuTrebiT ki amerikis SeerTebulma Statebma da evro-
kavSirma ganaxorcielon Zlieri diplomatiuri zewola ruseTis federaciaze,
xolo am ukanasknelma ki afxazeTisa da cxinvalis regionis marionetul
reJimebze. es aris strategia, romlis realizaciiskenac mimarTuli unda iyos
qarTuli diplomat
248 saqarTvelos mxridan gayvanis procedurebis dawyebas da venis konvenciaze apelirebas,
bTan, ise saerTaSoriso organizaciebTan. es aucilebelia, vinaidan am sakiTxis mxolod samarTlebrivi kuTxiT dayeneba ar iqneba momgebiani qarTuli mxarisaTvis, radganac samar-Tlebrivi procedurebi, Tavis mxriv, droSi gaiweleba da minimum 1 weliwads mainc gastans.
Tan unda sdevdes aqtiuri muSaoba (politikuri konsultaciebi), rogorc partnior qveyne-
200
nebismieri mniSvnelovani sakiTxis gadawyvetisas ar darCes erTi-erTze Tavis
Crdiloel mezobelTan. aucilebelia dasavleTis (upirvelesad ki aSS-is)
ufro aqtiuri CarTva saqarTvelo-ruseTis ormxriv dialogSi. saamisod,
saqarTvelom kidev ufro meti angariSi unda gauwios oficialuri vaSingto-
nis grZelvadian interesebs da iTamaSos SeerTebuli Statebis upirvelesi
mokavSirisa da dasavluri faseulobebis erTguli damcvelis roli Savi
zRva-kaspiispireTis regionSi. yovlad dauSvebeli da damRupveli iqneba saqar-
Tvelos mxridan amerikis SeerTebuli Statebis interesebis ignorireba an,
Tundac, strategiuli mniSvnelobis sakiTxebze vaSingtonTan konsultaciebis
gareSe moqmedeba. amasTan erTad, rogorc araerTxel aRiniSna, aranaklebi
mniSvneloba eniWeba evrokavSiris, aseve sxva evropuli da evroatlantikuri
institutebis mxardaWeris zrdasac. amave konteqstSi, gansakuTrebuli mniSv-
neloba eniWeba Crdilo-atlantikur aliansis mxridan saqarTveloze gawevria-
nebis samoqmedo gegmis gavrcelebas, rac aucilebeli winapirobaa xsenebul
organizaciaSi sruluflebiani wevrobisTvis.
• strategiuli mokavSireebisa da megobari qveynebis garda, saqarTvelom
unda awarmoos konsultaciebi msoflio politikis sxva globalur moTamaS-
eebTanac. am TvalsazrisiT, yuradRebas imsaxurebs CineTi _ msoflios erT-
erTi udidesi saxelmwifo, romelic mzardi tempebiT viTardeba da gaaCnia
farTo da araerTgvarovani urTierTobebi ruseTis federaciasTan. `didi abre-
Sumis gzis~, rogorc dasavleTis bazrebze umoklesi saxmeleTo gasasvlelis
roli da mniSvneloba CineTisTvis sakmaod Rirebulia. am konteqstSi, kavkasi-
aSi ruseTis destruqciuli politikis wamgebianoba Cinuri mxarisTvis sakma-
ris safuZvels qmnis, raTa oficialurma Tbilisma ruseTTan urTierTobebis
rig sakiTxebSi oficialuri pekinis mxardaWeris mopovebis imedi iqonios. Cine-
Tis mzardi ambicia globalur zesax mwifoobaze mxolod xels Seuwyobs
amgvar tendencias.
• saqarTvelos teritoriis deokupacia da afxazeTisa da cxinvalis regionis
problemis gadawyveta warmoadgens ukiduresad rTul amocanas, rac uamrav
gareSe da Sida faqtorzea damokide . Tu saqarTvelos xelisufleba
sabolood gadawyvets problemis mxo od mSvidobiani gzebiT mogvarebas,
el
buli
l
201
arsebobs Zalzed mxare wava raime
awyvetis erT-erT
iqneba, rom
inaidan ruseTi amas yvela SesaZlo xerxe-
los xelisuflebaze, raTa Tavidan aicilos
ia.
i safr-
tuacias
s Secv-
aZloa Secvalos destruqciuli politika mxolod erT SemTxve-
maRles
Statebis prezidents, aSS-is saxel-
gorebi-
caa `didi rviani~ , `evrokavSiri-ruseTis sabWo~ Partnership
an `nato-ruseTis sabWo~ . nebismieri sxva done da
formati (gaeros da euTos formatebis CaTvliT) arasakmarisia da es kargad
Cans ruseTis qcevidan. mxolod aseT SemTxvevaSi iqneba SesaZlebeli, rom
ruseTi wavides kompromisze dasavleTis winaSe da Searbilos Tavisi pozicia
mcire perspeqtiva imisa, rom mowinaaRmdege
daTmobaze. xolo Tu oficialuri Tbilisi problemis gad
alternativad saomar moqmedebebs moiazrebs, Zalzed rTuli
saqarTvelom am omSi gaimarjvos, v
biT SeewinaaRmdegeba. saerTaSoriso Tanamegobroba aucileblad moaxdens
diplomatiur zewolas saqarTve
regionSi morigi farTomasStabiani SeiaraRebuli dapirispirebis eskalac
ufro metic, saomari moqmedebebis eskalaciis SemTxvevaSi, seriozul
Txe Seeqmneba saqarTvelos nato-Si gawevrianebis perspeqtivas. si
arTulebs is garemoebac, rom ruseTi ar apirebs agresiuli politiki
las da saqarTvelosTan konfrontaciuli urTierTobebis erTguli rCeba.
moskovma Ses
vaSi _ Tuki dasavleTis, kerZod amerikisa da evropis qveynebis mxridan ruse-
Tze ganxorcieldeba Zlieri diplomatiuri zewola umaRles doneze. u
doneSi vgulisxmobT amerikis SeerTebuli
mwifo da Tavdacvis mdivnebs, aseve iseT saerTaSoriso forumebs, ro
(G-8) (EU-Russia Permanent
Council) (NATO-Russia Council)
saqarTvelosTan mimarTebaSi.
202
gamoyenebuli literatura da wyaroebi
1. abaSiZe z. nato da saqarTvelo. utopiidan realobisken. 2000.
2. aleqsiZe l. Tanamedrove saerTaSoriso samarTali. Tb.: Tbilisis
damoukidebeli universiteti, 1994.
3. baxtaZe r. gadawyvetilebis miReba sust saxelmwifoSi. Tb.: bTkk-s saerTaSoriso
b., 2002.
Tb., `mecniereba~, 2003.
matia, weliwdeuli 8, Tbilisis universitetis gamomcemloba, Tb.,
eynebis konstituciebi. Tb.: iuridiuli literatura, 1992.
brobisaken. Tb., `mecniereba~, 2002.
s
olitikis
olitikuri
-agvisto. Tb., 2001. gv. 69-74.
asikuri Teoriebi. geopolitika XIX s. bolos da
los winaaRmdeg. Tb., 2000.
TaSoriso samarTlis aqtebi. Tb., 1997.
WoTa periodSi. Tb.:
bTkk-s saerTaSoriso politikis kvlevebis seria, 2006.
politikis kvlevebis seria, 2007.
4. gaerTianebuli erebis organizaciis wesdeba da saerTaSoriso sasamarTlos
statuti // gaeros sazogadoebrivi informaciis departamenti. T
5. daviTaSvili z. nacionalizmi da globalizacia.
6. daviTaSvili z. kavkasiis konfliqtebi. mizezebi da SesaZlo Sedegebi //
qarTuli diplo
2001, gv. 5-22.
7. demetraSvili a. msoflio qv
8. doRonaZe S. saqarTvelo: gza saerTaSoriso aRiarebidan saerTaSoriso
Tanamego
9. gegeSiZe a. evrokavSiris roli saqarTvelo-ruseTis urTierTobebi
normalizaciaSi: potenciali, SezRudvebi // saqarTvelos strategiisa da
GFSISsaerTaSoriso urTierTobaTa kvlevis fondi ( ), marti, 2007.
10. TurmaniZe T. buferuli saxelmwifoebi. Tb.: bTkk-s saerTaSoriso p
kvlevebis seria, 2006.
11. TurmaniZe T. `samxreT oseTis~ konfliqti // axali azri (p
kvlevebis centris Jurnali), # 1 ivlisi
12. macaberiZe m. geopolitikis kl
XX s. pirvel naxevarSi. Tb.: codna, 1998.
13. nadareiSvili T. SeTqmuleba saqarTve
14. rondeli a. saerTaSoriso urTierTobebi. Tb.: Tbilisis damoukidebeli
universiteti, 1996.
15. saerTaSoriso konvencia adamianis samoqalaqo da politikuri uflebebis
Sesaxeb // saer
16. samuel f. hantingtoni. politikuri statiebi. Tb., 2001.
17. uruSaZe e. rusuli sagareo politikuri azrovneba postsab
203
18. utiaSvili S. patara saxelmwifo da didi mezobeli: saqarTvelo usa
ZiebaSi // politikuri kvlevebis centri, `axali azri~, #5 (11), 2003, gv
frTxoebis
. 26.
eqtivebi afxazeTSi // adamiani da
-praqtikuli, recenzirebadi da
iSvilis sax. Tbilisis
ция Российской внешней политики (1991-1999 гг.). М. 1999.
82-87.
одная жизнь. М., 2003. № 6. Стр. 69-88.
отношения, 1999.
1992.
ие конфликты и кризисы. Консенсус и политические методы его
ь к Примирению. Общ. ред. : Б. Коппитерс, Г. Нодиа, Ю. Анчабадзе. М. :
р. 35-57.
19. futkaraZe i. sakonstitucio kontrolis persp
konstitucia (saerTaSoriso samecniero
referirebadi Jurnali), № 4. Tb., 2002. gv. 26-35.
20. qarTuli sabWoTa enciklopedia, Tbilisi, 1981.
21. javaxeTi – istoria da Tanamedroveoba. tomi I, iv. javax
saxelmwifo universitetis mesxeTis filiali. axalcixe, 2002.
22. Абхазский узел. Документы и материалы. М., 1995. С.115.
23. Алексидзе Л. Абхазский вопрос: взгляд из Тбилиси // Вестник Аналитики. М., ИСОА, 2002, №
3(9). Стр. 142-153.
24. Арицибасов И.Н., Егоров С.А. Вооруженный конфликт: право, политика, дипломатия. М. :
Международные отношения, 1989.
25. Бажанов Е.П., Асфари Д.А. О тенденциях международных отношений на пороге ХХI столетия.
М., 1999.
26. Бажанов Е.П. Эволю
27. Бейлс А. Дж. К. Европейская безопасность после 11 сентября // Мировая экономика и
международные отношения. М., РАН, 2003, № 6. Стр.
28. Белоногов А. Другой ООН у нас нет // Междунар
29. Бжезинский З. Великая шахматная доска. М.: Международные
30. Бутрос-Гали Б. Повестка дня для мира. Превентивная дипломатия, миротворчество и
поддержание мира: Доклад генерального секретаря ООН. Нью-Йорк,
31. Вебер М. Избранные произведения. М., 1990.
32. Гаджиев К.С. Геополитика. М., 1997.
33. Гаджиев К.С. Геополитика Кавказа. М.: Международные отношения, 2001.
34. Гаджиев К.С. Политическая наука. М., 1995.
35. Глухов А.В. Политическ
достижения. Государство и право. М., 1993. № 6.
36. Грузины и Абхазцы. Пут
Весь Мир, 1999.
37. Гусейнов В. О некоторых тенденциях в развитии общеевропейской безопасности и
сотрудничества // Вестник Аналитики. М., ИСОА, 2002, № 1(7). Ст
204
38. Гушер А. Грузино-абхазский конфликт как геополитическая реальность и источник
орни конфликта в Абхазии. Тб., Мецниереба, 2002.
ударства на Кавказе – истоки и последствия. М.: Научно-
го сада. М.: Научно-издательский центр «Ладомир», 2006.
еских переговоров // Международная жизнь. М., 1989. № 8. Стр. 129-139.
М.,
господства права в современном международном праве //
яющих облик мировой политики в первой декаде
: Стрингер, 1992
кторы европейской геополитики. Россия и
.
60. Левин Д.Б. Принципы мирного разрешения международных споров. М.: Наука, 1977.
нестабильности в зоне Южного Кавказа // Вестник Аналитики. М., ИСОА, 2001, № 5.
39. Дипломатический вестник, 1996, № 4. С. 70.
40. Дугин А.Г. Основы геополитики. М., 1997.
41. Ежегодник Большой Советской Энциклопедии, М., 1990.
42. Жоржолиани Г. Исторические и политические к
43. Здравомыслов А.Г. Социология конфликта. М.: Аспект Пресс, 1996.
44. Зонн И., Жильцов С., Россия и США в Центральной Азии и на Кавказе: поиск региональной
стабильности // ЦЕНРАЛЬНАЯ АЗИЯ И КАВКАЗ, № 1(25), 2003, с. 131.
45. Имранлы К. Создание армянского гос
издательский центр «Ладомир», 2006.
46. Имранлы К. Черная судьба черно
47. Ирхин Ю.В. Политология как научное направление и учебная дисциплина. М., 1996.
48. Искуство дипломатич
49. Исраэлян В.Л., Лебедева М.М. Переговоры – искусство для всех // Международная жизнь.
1991. № 11. Стр. 48-55.
50. Каламакарян Р.А., Концепция
Государство и право. М., РАН, 2003, № 6. Стр. 50-57.
51. Киссинджер Г. Дипломатия. М: Ладомир, 1997.
52. Козырев Г.И. Введение в конфликтологию. М.: Владос, 1999.
53. Кокошин А. О явлениях и тенденциях, определ
ХХI века // Вестник Аналитики. М., ИСОА, 2003, № 1(11). Стр. 4-14.
54. Корнелиус Х., Фэйер Ш. Выиграть может каждый. Как разрешить конфликты. М.
55. Конфликтология. Под. Ред. А.С. Кармина. Санкт-Петербург, 1999.
56. Косолапов Н.Н. Порядок и формирующиеся фа
будущее европейской геополитики. Россия и будущее европейского устройства. Ч.1, М., РАН
ИМЭМО, 1994.
57. Кременюк В.А. На пути урегулирования конфликтов // США: экономика, политика, идеология.
М., 1990. № 12. Стр. 47-52.
58. Лебедева М.М. Политическое урегулирование конфликтов. М.: Аспект Пресс, 1999.
59. Лебедева М.М. Трудный путь урегулирования конфликтов // Вестник Московского университета
Серия 18: Социология и политология. М., 1996. № 2. Стр. 54-59.
205
61. Мальцев В.А. Основы политологии. М., 1997.
62. Международный Опыт Разрешения Этнических Конфликтов. Книга 3, Этнические и Региональ-
1997.
.
ания по
а, 1999.
71-201.
еррора – памятники материальной культуры
И
5 (6), 1999.
й войны». ЦЕНТРАЛЬНАЯ АЗИЯ И
едение в политологию. 3-е изд. М.: Аспект Пресс, 1996.
рального секретаря ООН о положении в Абхазии, Грузия, с 1992 по 1999
ит Венеру. Перестройка союзнических приоритетов США //
ликтология переходного периода: Методологические, теоретические,
Россия // Вестник Аналитики. М., ИСОА, 2001, №4.
ународные аспекты. Кептавр, 1992.
ные конфликты в Евразии. Общ. ред. : Б. Коппитерс, Э. Ремакль, А. Зверев. М. : Весь Мир,
63. Международное Право (Словарь-справочник). М.: ИНФРА-М, 1997
64. Ментешашвили А. Грузино-Абхазские отношения в первой четверти ХХ века, в: Разыск
Истории Абхазии/Грузия. Тб.: Мецниереб
65. Мировой порядок после терактов в США: проблемы и перспективы // Комментарий Комитета 65.
Внешнеполитического Планирования // Вестник Аналитики. М., ИСОА, 2002, № 2(8). Стр. 1
66. М.С. Неймат., В.А. Кулиева. Объект армянского т
азербайджанского народа. Баку, 2007.
67. Надареишвили Т. Геноцид в Абхазии. Тб.: Самшобло, 1996.
68. Основы политологии. М., 1990.
69. Пашаева Гюльшен. Карабахский конфликт: есть ли выход из тупика? // ЦЕНТРАЛЬНАЯ АЗИЯ
КАВКАЗ. №
70. Пряхин В. «Чёрный сад» международного сообщества: конфликт в Нагорном Карабахе и
проблемы глобального миро устройства после «холодно
КАВКАЗ. № 6(24), 2004, C. 25.
71. Пугачев В.П., Соловьев А.И. Вв
72. Рар А. О возможных последствиях войны в Ираке // Вестник Аналитики. М., ИСОА, № 1, 2003.
73. Сборник докладов, Гене
гг. Тб.: Программа развития ООН в Грузии, 1999.
74. Сборник документов, касающихся вопроса урегулирования конфликта в Абхазии, Грузия,
принятых в период 1992 по 1999 гг. Тб. : Программа развития ООН в Грузии, 1999.
75. Смирнов П. Марс тесн
Международная жизнь. М., 2003. № 6. Стр. 53-68.
76. Степанов Е.И. Конф
технологические проблемы. М.: Центр конфликтологии. Институт социологии РАН, 1996.
77. Тоидзе Л. К вопросу о политическом статусе Абхазии (1921-1931 гг.) // Разыскания по Истории
Абхазии/Грузия. Тб.: Мецниереба, 1999.
78. Удалов В. Баланс сил и баланс интересов // Международная жизнь. М., 1990. № 5. Ст. 16.
79. Языкова А. Государства Южного Кавказа и
80. Фальц Э. Этнический конфликт и вмешательство: некоторые межд
206
81. Фридман Л. Порядок и беспорядок в новом мире. Изменения в системе международных
отношений: роль Европы. М., ИНИОН, 1995.
а к переговорам. М. : Филинь, 1996.
ошения в контексте геополитической ситуации на Кавказе //
л и назначение истории. М., 1992.
ses. Darthmouth, Gower, 1990.
rly, Vol. 25, No. 1,
5,
:
Studies Department
the Transcaspian. The Harriman
Theory. N.Y., 1992.
82. Фишер Р., Юри У. Путь к согласию. Или переговоры без поражения. М. : Наука, 1990.
83. Фишер Р., Этель Д. Подготовк
84. Хоштария-Броссе Э. Об этнической консолидации абхазов., в: Разыскания по Истории
Абхазии/Грузия. Тб. : Мецниереба, 1999.
85. Чорголашвили Г. Правовые аспекты. Проблема правовой зкспертизы и оценки данного конфликта
// Проблемы и перспективы развития грузино-осетинских отношений, SCIRS, 2004, С. 216.
86. Шлезингер А. Этническая обособленность. 1992.
87. Шугаров Г. Грузино-осетинские отн
Проблемы и перспективы развития грузино-осетинских отношений, SCIRS, 2004, С. 226.
88. Шутов А.Д. Постсоветское пространство. М., 1999.
89. Юридическая конфликтология // Под ред. В.Н. Кудрявцева. М. : Институт государства и права
РАН, 1995.
90. Языкова A. Государства Южного Кавказа и Россия. Вестник Аналитики, M., ISOA, 2001, №4
91. Ясперс К. Смыс
92. Amstutz M.R. An Introduction to Political Science: The Management of Conflict. Glenview (Illunois),
Scott Foresman and Company, 1982.
93. Asmus, Ronald and Bruce Jackson. The Black Sea and the Frontiers of Freedom. Policy Review, No.125,
June/July 2004, pp. 17-27.
94. Azar E.E. The Management of Protractive Social Conflict. Theory and Ca
95. Bazerman M.H., Lewicki R.J. Negotiating in Organizations. Beverly Hills: Sage Publications, 1983.
96. Baran, Zeyno. The Caucasus: Ten Years After Independence. The Washington Quarte
Winter 2002, pp. 221-234.
97. Binnendijk, Hans and Richard Kugler. Transform NATO: Don’t End It. The National Interest, № 7
Spring 2004, pp. 72-76.
98. Bittner J., Peters I. EU Policy towards Georgia. In: EU-US Risk Policy in the European Neighbourhood
The Cases of Modlova and Georgia. Center for Transatlantic Foreign and Security Policy
of Politics and Social Sciences, Freie Universität Berlin, pp. 18-20.
99. Blank, Stephen. A Sacred Place is Never Empty: The External Politics of
Review, Vol. 13, Nos. 1-2, April 2001, pp. 7-22.
100. Boulding K. Conflict and Defense. A General
207
101. Bremer I., Bailes A. Subregionalizm in the Newly Independent States. International Affairs Journal,
74, №1, January, 1998.
Vol
ational Question in the New Europe.
rd. American Primacy and Its Geostrategic Imperatives. N.Y., 1997.
ukes F. Conflict: Practices in Management, Settlement, and Resolution. L., Macmillan, 1990.
ohen R. Negotiating Across Cultures: Communication Obstacles in International Diplomacy. Wash.
ractice: Integration and Application / ad. by D.J.D. Sandole, H. van der
gional Security in the South Caucasus: the Role of NATO. Central Asia:
rn Caucasus. Policy paper for the Committee on Foreign Affairs,
pean Parliament (meeting of 20 January
otiation / ed. by G.O. Fuare, J. Rubin. L., Sage, 1995.
ited
udies, 2005, pp. 79-98.
y. L., 1959.
102. Brubaker R. Nationalism Reframed. Nationhood and the N
Cambridge Unicersity Press, 1996.
103. Brzezincski Z. The Grand Chessboa
104. Burton J. Conflict: Resolution and Prevention. Washington. DC, USA, 1990.
105. Burton J., D
106. Carley P. Nagorno-Karabagh. Searching for a solution. A United States Institute of Peace, 1998.
107. C
(D.C.), US Institute of Peace Press, 1991.
108. Conflict Resolution Theory and P
Merwe. Manchester, N.Y., Manchester Univ.Press, 1993.
109. Cornell, Svante, et al. Re
Caucasus Institute, Johns Hopkins University 2004, pp 4-33.
110. Coppieters B. The Georgian-Abkhaz Conflict. Chapter 5, [http://www.ecmi.de/jemie/download/1-
2004Chapter5.pdf].
111. Coppieters B. EU policy on the Southe
Human Rights, Common Security and Defence Policy of the Euro
2004), [http://www.europarl.eu.int/meetdocs/committees/afet/20040120/wider%20europe%20caucasus.pdf].
112. Cozer L. The Functions of Social Conflict. Glencoe, 1956.
113. Culture and Neg
114. Danilov D. Russia and European Security. Chapter 5 in: What Russia Sees, Chaillot Paper № 74, ed
by Dov Lynch. Paris: European Union Institute for Security St
115. Darendorf R. Class and Class Conflict in Industrial Societ
116. Dawisha, Karen, and Bruce Parrot, eds. Conflict, Cleavage, and Change in Central Asia and the
Caucasus. Cambridge: Cambridge University Press, 1997. (DK859.5.C661997).
117. De Wall, Thomas. Reinventing the Caucasus. World Policy Journal, Vol. 19, No. 1, Spring 2002, pp. 51-59.
118. Deutsch M. The Resolution of Conflict. New Haven, Yale University Press, 1973.
119. Emerson, Michael, et al. A Stability Pact for the Caucasus in Theory and Practice: A Supplementary
Note. Centre for European Policy Studies Conference Report, 21 Sep. 2000.
120. Kamrava, Mehran. State-Building in Azerbaijan: The Search for Consolidation. The Middle East
Journal, Vol. 55, No. 2, Spring 2001, pp. 216-236.
208
121. Kangas, Roger. The Caspean and Central Asian Oil & Gas Report: Developing the Energy Sector
New Frontier. London: SMI Publishers, 2001.
’s
ive Years (1999-2004). Paris: European
.C.: United
onal Negotiation: Analysis, Approaches, Issues / ed. by V.A. Kremenyuk. San Francisco,
gional Actors in Abkhazia, Georgia. 3rd International Silk
. N.Y., 1994.
ge, Mass.: Harvard University, J.F. Kennedy School of
om the Ground. ICG Europe
?id=3652&1=1].
: Make Haste Slowly. Europe Report No.
ynch D. EU policy, interests and stakes. Chapter 5 in: Why Georgia matters, Chaillot Paper № 86,
r L., Shenfield D. Armed Conflict in Georgia: A Case-study in Humanitarian
. The Structure of International Conflict. N.Y., St. Martin’s Press, 1981.
122. Galtung J. Essays in Piece Research. Copenhagen: Ejers, 1978.
123. Gnesotto N. EU Security and Defence Policy: The First F
Security Studies, 2004, pp. 11-32.
124. Goble P. Coping with the Nagorno-Karabagh crisis. The Fletcher’s forum of world affairs, vol 6, №2,
summer, 1992.
125. Gulliver P.H. Disputes and Negotiations. A Cross-Cultural Perspective. New York, Academic Press,
1979.
126. Hampson F.O. Nurturing Peace. Why Peace Settlements Succeed or Fail. Washington D
States Institute of Peace Press, 1996.
127. Internati
Oxford, Jossey-Bass, 1991.
128. Kakachia K. The Role of International and Re
Road Symposium “The Black Sea Region Countries and Prospective Relationships with European Union”,
27-28-29 October, 2006, Tbilisi, Georgia, pp. 75-84.
129. Kissinger H. Diplomacy
130. Kriesberg L. Social conflicts. New Jercey, 1982, Vol. XIII.
131. Kvarchelia L. Georgia-Abkhazia Conflict: View from Abkhazia, in: Hill Fiona (ed.). The Caucasus and
the Caspian: 1996 Seminar Series. Vol. II. Cambrid
Government, 1996.
132. International Crisis Group. Nagorno-Karabakh: Viewing the Conflict fr
Report No. 166, 14 September 2005 (accessed 25 July 2007),
[http://www.crisisgroup.org/home/index.cfm
133. International Crisis Group. Abkhazia Today. ICG Europe Report No. 176, 15 September 2006, pp. 1-33,
(accessed 25 July 2007), [http://www.crisisgroup.org/home/index.cfm?1=1&id=4377].
134. International Crisis Group. Georgia’s South Ossetia Conflict
183, 7 June 2007, (accessed 25 July 2007), [http://www.crisisgroup.org/home/index.cfm?id=1248&1=1].
135. L
edited by Dov Lynch. Paris: European Union Institute for Security Studies, February 2006, pp. 59-80.
136. MacFarlane S.N., Minea
Action and Peacekeeping. Occasional Paper of the Watson Institute. Providence: Brown University, 1996.
137. Mitchell Ch.R
209
138. Nodia G. Nationalism and Democracy, in: Diamond L., Plattner M.F. (eds.) Nationalism, Ethnic
Conflict, and Democracy. Baltimore & London: The Johns Hopkons University Press, 1994: 3-22.
139. Novhannisyan N. The Karabah problem. Factors, Criteria, variants of solution. National Academy of
ciences of Armenia, Institute of Oriental Studies, Yerevan, 1999.
140. Nye J. What New World Ord
ity Press, 1993.
ettlement. N.Y., Random House, 1984.
tion. London: Croom
he Social Psychology of Bargaining and Nagotiation. New York: Academic
146. Rühle, Michael. The Evolution of NATO: Expanding the Transatlantic Tool Kit. American Foreign
y – Flexible solutions to ethnic conflicts. Unites States Institute of Peace, 1997.
Aldershot a.o., Dartmouth
1960.
in the Caucasus: Eight Principles of Regional Cooperation. Central Asia
1, pp. 7-12.
Moldova. The Association of the
ng Geopolitics in the Caucasus. Bulletin of the Georgian academy of
ESCO Yearbook on Peace and Conflict. UNESCO, 1992.
ss // World Politics. 1977. № 1. P. 87-114.
.Y., 1955.
nflict. The journal of Conflict Resolution. 1965. Vol.9, № 4. P.
e Critical but Perilous Caucasus. Orbis, Vol. 48, No. 1,
shington D.C.: The Brookings
s
er? Foreign Affairs. Vol. 71, № 2, 1992.
141. Pruitt D.G., Carnevale P.J. Negotiation in Social Conflict. Buckingham: Open Univers
142. Pruitt D., Rubin J. Social Conflict: Escalation, Stalemate, and S
143. Rangarajan L.N. The Limitation of Conflict. A Theory of Bargaining and Negotia
Helm, 1985.
144. Rapoport A. Fights, Games, Debates. Ann Arbor, University of Michigan Press, 1960.
145. Rubin J.Z., Brown B.R. T
Press, 1975.
Policy Interests, 2007, Vol. 29, pp. 237-242.
147. Ruth Lapidoth. Autonom
148. Ryan S. Ethnic Conflict and International Relations. Second edition.
Publishing Company, 1995.
149. Schelling T. The Strategy of Conflict. Cambridge, Harvard University Press,
150. Shungarian, Rouger. Stability
and the Caucasus, Vol. 1, No. 7, 200
151. Thawing a Frozen Conflict: Legal Aspects of the Separatist Crisis in
Bar of the city of New York The Special Committee on European Affairs.
152. Tsuladze I. The Factors Influenci
sciences. Tb., 166, № 2, 2002, P. 404-406.
153. UNESCO Studies on Peace and Conflict. UN
154. Winham G. Negotiation as a Management Proce
155. Wright Q. The Study of Internationa Relations. N
156. Wright Q. Escalation of International Co
435.
157. Yalowitz, Kenneth and Svante E. Cornell. Th
Winter 2004, pp. 105-116.
158. Zartman I.W. (ed.) Elusive Peace. Negotiating an End to Civil Wars. Wa
Institution, 1995.
210
159. Zartman I.W., Berman M.R. The Practical Negotiator. New Haven, Yale University Press, 1982.
tive Security. Reducing Third World Wars. Syracuse, N.Y.:
rdebi~
identis administracia)
elos parlamenti)
Tvelos sagareo saqmeTa saministro)
is federaciis prezidentis pressamsaxuri)
165. http://www.mid.ru (ruseTis federaciis sagareo saqmeTa saministro)
166
167. http://www.mfa.gov.az (azerbaijanis respublikis sagareo saqmeTa saministro)
a
(euTo)
(euTo-s misia saqarTveloSi)
(evrokomisiis warmomadgenloba saqarTveloSi)
176. http://www.cis.minsk.by (dsT)
177. http://www.icg.org (International Crisis Group)
178. http://www.hrw.org (Human Right Watch)
179. http://www.freedomhouse.hu (Freedom House)
180. http://www.24hours.ge (gazeTi `24 saaTi~)
181. http://www.interfax.ru («Интерфакс»)
182. http://www.rian.ru (РИА «Новости»)
183. http://www.ng.ru («Независимая Газета»)
(«Национальная Информационная Служба»)
160. Zartman I.W., Kremenyuk V.A. Coopera
Syracuse University Press, 1995.
eleqtronuli `veb-gve
161. http://www.president.gov.ge (saqarTvelos prez
162. http://www.parliament.ge (saqarTv
163. http://www.mfa.gov.ge (saqar
164. http://www.kremlin.ru (ruseT
. http://www.president.az (azerbaijanis respublikis prezidentis administracia)
168. http://www.armeniaforeignministry.com (somxeTis respublikis sagareo saqmeT
saministro)
169. http://www.whitehouse.gov (aSS-is prezidentis administracia)
170. http://www.state.gov (aSS-is saxelmwifo departamenti)
171. http://www.cia.gov (aSS-is centraluri sadazvervo saagento)
172. http://www.un.org (gaero)
173. http://www.osce.org
174. http://www.osce.org/georgia
175. http://www.delgeo.cec.eu.int
184. http://www.gazetasng.ru («Газета СНГ»)
185. http://www.caspian.ru («Каспийское Информационное Агентство»)
186. http://www.strana.ru
211
187. http://www.zerkalo.az («Зеркало», Баку)
188. http://www.echo-az.info («Эхо», Баку)
.euronews.net (“Euronews”)
parlamentis dadgenilebebi, sakanonmdeblo da sxva normatiuli aqtebi
ia saqarTvelosa da ukrainas Soris strategiuli xasiaTis
mSvidobisa
TSi
iris “troikasa” da saqarTvelos erToblivi gancxadeba (2006 wlis 2
eore raundis Sesaxeb
da
9.1992.
i).
189. http://www.golos.am («Голос Армении»)
190. http://www
191. http://www.washingtonpost.com (“The Washington Post”)
192. http://news.ft.com/home/europe (“Financial Times”)
193. http://www.reuters.com (“Reuters”)
194. http://www.bbc.co.uk (“BBC”)
195. http://www.cnn.com (“CNN”)
oficialuri dokumentebi: gancxadebebi, memorandumebi da komunikeebi,
196. gancxadeba qarTul-afxazuri konfliqtis politikuri mowesrigebis
RonisZiebebis Sesaxeb (moskovi, 04.04.1994).
197. deklarac
urTierTobebis ganviTarebis Sesaxeb (kievi, 2005 wlis 25 marti).
198. dsT-is wevri saxelmwifoebis meTaurTa sabWos memorandumi dsT-Si
da stabilurobis mxardaWeris Sesaxeb (alma-aTi, 10.02.1995).
199. dsT-is wevri saxelmwifoebis meTaurTa sabWos gadawyvetileba afxaze
(saqarTvelo) konfliqtis mowesrigebis RonisZiebaTa Sesaxeb (moskovi, 19.01.1996).
200. evrokavS
oqtomberi).
201. komunike JenevaSi qarTvelTa da afxazTa molaparakebis m
- 13.01.1994.
202. moskovis Sexvedris Semajamebeli dokumenti afxazeTSi cecxlis Sewyvetisa
konfliqtis mowesrigebis Sesaxeb - 03.0
203. saqarTvelos konstitucia (1995 wlis 24 agvisto).
204. saqarTvelos kanoni iZulebiT gadaadgilebul pirTa-devnilTa Sesaxeb (2001
wlis 18 dekemberi).
205. saqarTvelos kanoni ltolvilTa Sesaxeb (1998 wlis 18 Tebervali).
206. saqarTvelos kanoni saqarTvelos saerTaSoriso xelSekrulebebis Sesaxeb (2000
wlis 16 mais
212
207. saqarTvelos kanoni saqarTvelos saxelmwifo sazRvris Sesaxeb (2001 wlis 22
ivnisi).
208. saqarTvelos kanoni saqarTvelos sazRvao sivrcis Sesaxeb (1998 wlis 24
s 22 ivlisi).
i, 1999).
s VII Tavis
rebiT
vari).
is srulmasStabiani
axalxo
soxumis
i).
s 1999
001 wlis
dekemberi).
209. saqarTvelos kanoni saqarTvelos SeiaraRebuli Zalebis samSvidobo
operaciebSi monawileobis Sesaxeb (1999 wli
210. saqarTvelos kanoni diplomatiuri samsaxuris Sesaxeb (25 ivnis
211. saqarTvelos parlamentis dadgenileba (Tb., 1993 wlis 27 aprili).
212. saqarTvelos parlamentis dadgenileba afxazeTSi gaeros wesdebi
amoqmedebis uzrunvelyofis RonisZiebaTa Sesaxeb (16 ivlisi, 2003).
213. saqarTvelos parlamentis gancxadeba afxazeTTan, saqarTvelo dakavSi
ganviTarebuli movlenebis gamo (Tb., 2003 wlis 30 ian
214. saqarTvelos parlamentis gancxadeba gaeros, euTos, evrokavSiris, evropis
sabWos, natosa da saqarTvelos megobari qveynebisadmi (Tb., 2002 wlis 12
seqtemberi).
215. saqarTvelos parlamentis mimarTva ruseTis federaciis saxelmwifo
saTaTbirosa da saxelmwifo sabWosadmi (Tb., 2002 wlis 26 agvisto).
216. saqarTvelos parlamentis gancxadeba (Tb., 2002 wlis 28 Tebervali).
217. saqarTvelos parlamentis mimarTva saqarTvelos prezidents eduard
SevardnaZes da ruseTis federaciis prezidents vladimer putins (2001 wlis 12
oqtomberi).
218. saqarTvelos parlamentis gancxadeba afxazeTis teritoriaze Seqmnil
mdgomareobasTan dakavSirebiT (Tb., 2001 wlis 11 oqtomberi).
219. saqarTvelos parlamentis gancxadeba afxazeTis konfliqt
mowesrigebis uzrunvelsayofad gadamWreli zomebis miRebis aucileblobis
Sesaxeb (Tb., 2001 wlis 27 seqtemberi).
220. saqarTvelos parlamentis gancxadeba mimdinare wlis 24 noembers e.w. s
krebis _ afxazeTis respublikis parlamentis arCevnebis Catarebis Sesaxeb
reJimis mier miRebuli gadawyvetilebis Taobaze (Tb., 2001 wlis 27 seqtember
221. saqarTvelos parlamentis dadgenileba ruseTis federaciis mier euTo
wlis stambolis erToblivi gancxadebis Seusruleblobis Taobaze (Tb., 2
18 ivlisi).
213
222. saqarTvelos parlamentis gancxadeba cxinvalis separatistuli reJimis mier
deba soxumis separatistuli reJimis mier 2001
bis
2005 wlis 10 marti).
gobari saxelmwifoebis parlamentebs (Tb., 2006 wlis 7 dekemberi).
saqmeTa
saxelmwifos meTaurTa mier miRebuli 1996 wlis 19 ianvris
marti).
velos
gvisto).
deba (1 marti, 2002).
ti, 2002).
areo saqmeTa saministros gancxadeba (31 ivlisi, 2003).
2001 wlis 8 aprilisaTvis dagegmili e.w. referendumis Sesaxeb (Tb., 2001 wlis 30
marti).
223. saqarTvelos parlamentis gancxa
wlis 10 martisTvis dagegmili e.w. adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoe
arCevnebis Sesaxeb (Tb., 2001 wlis 2 marti).
224. saqarTvelos parlamentis gancxadeba (Tb., 2004 wlis 4 ivnisi).
225. saqarTvelos parlamentis biuros gancxadeba (Tb., 2004 wlis 9 ivlisi).
226. saqarTvelos parlamentis dadgenileba (Tb.,
227. saqarTvelos parlamentis dadgenileba qveynis teritoriaze arsebul
konfliqtur regionebSi Seqmnili viTarebisa da samSvidobo operaciebis
mimdinareobis Sesaxeb (Tb., 2005 wlis 11 oqtomberi).
228. saqarTvelos parlamentis dadgenileba yofili samxreT oseTis avtonomiur
olqSi arsebuli viTarebisa da samSvidobo procesis mimdinareobis Sesaxeb (Tb.,
2006 wlis 18 Tebervali).
229. saqarTvelos parlamentis gancxadeba (Tb., 2006 wlis 10 oqtomberi).
230. saqarTvelos parlamentis mimarTva saerTaSoriso organizaciebs, saparlamento
asambleebsa da me
231. saqarTvelos parlamentis gancxadeba ruseTis federaciis sagareo
saministros mier mimdinare wlis 6 marts gakeTebul gancxadebasTan dakavSirebiT
– `dsT-is
gadawyvetilebidan ruseTis federaciis gasvlis Sesaxeb~ (Tb., 2008 wlis 14
232. saqarTvelos parlamentis dadgenileba `ruseTis federaciis mier saqarT
teritoriebis okupaciis Sesaxeb~ (Tb., 2008 wlis 28 a
233. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (16 noemberi, 2001).
234. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxa
235. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (22 marti, 2002).
236. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (29 mar
237. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (18 aprili, 2002).
238. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (11 ivnisi, 2002).
239. saqarTvelos sag
240. saqarTvelos sagareo saqmeTa saminstros gancxadeba (7 ivlisi, 2004).
241. saqarTvelos sagareo saqmeTa saminstros gancxadeba (8 ivlisi, 2004).
214
242. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (22.09.2005).
243. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba cxinvalis regionSi
Tan
6).
los sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (8 marti, 2006).
16 ivnisi).
ss,
ebul
anxmebebis”
i
T (2006
sTan dakavSirebiT (2006 wlis 14
baSi
obaSi
egionSi
eT
stros gancxadeba (4 seqtemberi, 2006).
006).
mimdinare wlis 13-14 ianvars ganxorcielebuli monitoringis Sedegeb
dakavSirebiT (2006 wlis 18 ianvari).
244. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (23 ianvari, 2006).
245. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (3 Tebervali, 200
246. saqarTve
247. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba sahaero sivrcis
darRvevasTan dakavSirebiT (2006 wlis 25 maisi).
248. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba 14 ivniss briuselSi
gamarTul euTo-s donorTa konferenciasTan dakavSirebiT (2006 wlis
249. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba 2006 wlis 4 ivli
moskovSi samxreT oseTis, afxazeTisa da dnestrispireTis TviTgamocxad
respublikebs Soris “parlamentTaSorisi” TanamSromlobis Sesaxeb “SeT
xelmowerasTan dakavSirebiT (2006 wlis 4 ivlisi).
250. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba qarTul-osur
konfliqtis zonaSi euTos misiis damkvirvebelTa dakavebasTan dakavSirebi
wlis 13 ivlisi).
251. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba cxonvalis
regionis/samxreT oseTi irgvliv Seqmnil viTareba
ivlisi).
252. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (20 ivlisi, 2006).
253. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba kodoris xeo
mimdinare movlenebis Sesaxeb (2006 wlis 27 ivlisi).
254. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba kodoris xe
mimdinare movlenebis Sesaxeb (2006 wlis 4 agvisto).
255. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba cxinvalis r
ganviTarebul movlenebTan dakavSirebiT (2006 wlis 7 agvisto).
256. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba alagiri (Crdilo
oseTi) – cxinvali/samxreT oseTi gazsadenis mSeneblobasTan dakavSirebiT (2006
wlis 1 seqtemberi).
257. saqarTvelos sagareo saqmeTa samini
258. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (5 seqtemberi, 2
215
259. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (8 seqtemberi, 2006).
i ruseTis
2
qtomberi).
i).
i).
i).
i).
istros gancxadeba afxazeTSi, saqarTvelo Catarebul
a saministros gancxadeba (2007 wlis 12 marti).
saministros gancxadeba (2007 wlis 26 marti).
eraciis
l sasamarTloSi wardgenil
gareo saqmeTa saministros gancxadeba (2007 wlis 15 maisi).
o saqmeTa saministros gancxadeba (2007 wlis 21 seqtemberi).
mier
an
i).
283. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2007 wlis 16 noemberi).
260. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (20.09.2006).
261. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (29.09.2006).
262. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (30.09.2006).
263. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba saqarTveloS
specialuri samsaxurebis warmomadgenelTa dakavebis Sesaxeb (2006 wlis
oqtomberi).
264. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2006 wlis 7 oqtomberi).
265. saqarTvelos sagareo saqmeTa saministros gancxadeba gaero-s uSiSroebis
sabWos mier #1716 rezoluciis miRebasTan dakavSirebiT (2006 wlis 13 o
266. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (24 oqtomberi, 2006).
267. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2006 wlis 25 oqtomber
268. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2006 wlis 3 noemberi).
269. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2006 wlis 9 noember
270. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2006 wlis 11 noember
271. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2007 wlis 5 ianvari).
272. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2007 wlis 9 Teberval
273. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2007 wlis 2 marti).
274. saq. sagareo saqmeTa amin
e.w. arCevnebTan dakavSirebiT (2007 wlis 5 marti).
275. saq. sagareo saqmeT
276. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2007 wlis 15 marti).
277. saq. sagareo saqmeTa
278. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba saqarTvelo – ruseTis fed
winaaRmdeg addamianis uflebaTa evropu
gancxadebasTan dakavSirebiT (2007 wlis 28 marti).
279. saq. sa
280. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2007 wlis 25 agvisto).
281. saq. sagare
282. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba gaero-s uSiSroebis sabWos
afxazeTSi, saqarTvelo arsebuli mdgomareobis Sesaxeb rezoluciis miRebasT
dakavSirebiT (2007 wlis 16 oqtomber
216
284. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 3 ianvari).
285. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 30 ianvari).
286. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 16 Tebervali).
287. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 24 marti).
288. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 8 aprili).
saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 23 aprili).
inistros gancxadeba (2008 wlis 29 aprili).
tros gancxadeba (2008 wlis 30 aprili).
gareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 5 maisi).
).
,
a misi dacvis kontrolis
tisa da ZalTa daSoriSorebis Sesaxeb (q. moskovi,
расширении энергетического транспортного коридора Восток-
зидентами Армении и Азербайджана (1 апреля 2001 г.).
та
289. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 14 aprili).
290. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 17 aprili).
291. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 19 aprili).
292. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 21 aprili).
293. saq. sagareo
294. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 26 aprili).
295. saq. sagareo saqmeTa sam
296. saq. sagareo saqmeTa saminis
297. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 2 maisi).
298. saq. sa
299. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 27 maisi
300. saq. sagareo saqmeTa saministros gancxadeba (2008 wlis 31 maisi).
301. saqarTvelos delegaciis gancxadeba euTo-s mudmivmoqmedi sabWos sxdomaze
(vena, 2006 wlis 18 ivlisi).
302. saqarTvelos delegaciis gancxadeba, warmoTqmuli euTo-s mudmiv sabWoze 2006
wlis 12 ianvars.
303. saqarTvelosa da ukrainis prezidentebis erToblivi gancxadeba (q. borjomi
2005 wlis 12 agvisto).
304. SeTanxmeba `afxazeTSi cecxlis Sewyvetisa d
meqanizmebis Sesaxeb~ (q. soWi, 27.07.1993).
305. SeTanxmeba cecxlis Sewyve
14.05.1994).
306. Бакинская Декларация о развитии и
Запад - 25/05/05.
307. Брифинг о встречах Буша с Пре
308. ВОЕННАЯ ДОКТРИНА РОССИЙСКОЙ ФЕДЕРАЦИИ (Утверждена Указом Президен
Российской Федерации от 21 апреля 2000 г).
217
309. Вступительное слово В. Путина на встрече с Президентом Грузии Э.Шеварднадзе и глав
исполнительной власти Абхазии Г.Гагулия (Сочи, Бочаров ручей, 07 марта 2003 года
ой
).
на
нии, Грузии и Российской
ья 1998 г.).
я (Сочи,
в Абхазии, Грузия», Москва, 27.03.1997.
е
ва, 15 апреля 1994 года.
(29.06.2001).
та
ря
Грузии Э.А.
в по вопросу о положении в Абхазии, Грузия,
ийской Федерации В.В. Путиным 28 июня 2000 г.).
310. Декларация «За межнациональное согласие, мир, экономическое и культурное сотрудничество
Кавказе», принятая на встрече глав государств Азербайджана, Арме
Федерации, Кисловодск, 3 июня 1996 года.
311. Доклад Генерального Секретаря во исполнении Резолюции 849 (1993) Совета Безопасности.
312. Доклад Генерального Секретаря о положении в Абхазии, Грузия (29 октябр
313. Доклад Генерального Секретаря о положении в Абхазии, Грузия (20 январья 1999 г.).
314. Заключительное заявление по итогам второй встречи грузинской и абхазской сторон, Женева, 23–
25 июня 1998 года.
315. Заявление для прессы после трехсторонней встречи В. Путина с Э.Шеварднадзе и Г.Гагули
Бочаров ручей, 07 марта 2003 г.).
316. Заявление МИД РФ – 19.08.2004.
317. Заявление МИД России в связи с осложнением ситуации в зоне грузино-осетинского конфликта –
03.10.2005.
318. Заявление по итогам встречи З.В. Жвания и Э.Д. Кокойты – Сочи, 05.11.2004.
319. Заявление «О ходе урегулирования конфликта
320. Заявление Совета Глав государств СНГ о проведении операции по поддержанию мира в зон
грузино-абхазского конфликта, Моск
321. Заявление о мерах по политическому урегулированию грузино-абхазского конфликта, Москва, 4
апреля 1994 года.
322. Заявление Сопредседателей Минской Группы ОБСЕ по Нагорному Карабаху
323. Заявление Представителя США Кери Кавано о Нагорном Карабахе (6 июня 2001 г).
324. Итоговое заявление о встречах Президента Российской Федерации В.В.Путина и Президен
Грузии Э.А.Шеварднадзе (Сочи , 7 марта 2003 года).
325. Итоговый документ встречи Президента Ельцина и Президента Шеварднадзе, Москва, 3 сентяб
1992 года [Московское соглашение].
326. Итоговое Заявление о встречах Президента РФ В.В. Путина и Президента
Шеварднадзе (Сочи, 6-7 марта 2003 г.).
327. Коммюнике по итогам второго раунда переговоро
Женева, 11-13 января 1994 года.
328. КОНЦЕПЦИЯ ВНЕШНЕЙ ПОЛИТИКИ РОССИЙСКОЙ ФЕДЕРАЦИИ (Утверждена
Президентом Росс
218
329. КОНЦЕПЦИЯ НАЦИОНАЛЬНОЙ БЕЗОПАСНОСТИ РОССИЙСКОЙ ФЕДЕРАЦИИ
(Утверждена Указом Президента Российской Федерации № 24 от 10.01. 2000 года).
330. Меморандум о мерах по обеспечению безопасности и укреплению взаимного доверия между
вождающее текст Решения о продлении срока пребывания и Мандата
етом глав
лнение
вных сил
7 Мая
рта
нию
ества
9 г.
абаху
сторонами в грузино-осетинском конфликте – Москва, 16.05.1996.
331. Письмо Беларуси, препро
Коллективных сил по поддержанию мира в зоне конфликта в Абхазии, Грузия, принятого Сов
государств Содружества Независимых Государств в Минске 1 июня 2001 года.
332. Письмо Генерального Секретаря ООН от 24 Мая 1994 года на имя Председателя Совета
Безопасности // Приложение – Заключительный доклад Комиссии экспертов, созданной во испо
резолюции 780 (1992) Совета Безопасности.
333. Письмо и.о. Постоянного представителя Украины при ООН, сопровождающее Ялтинское
заявление грузинской и абхазской сторон, Программу действий по укреплению доверия между
грузинской и абхазской сторонами и приложение к Программе действий.
334. Письмо исполнительного секретаря СНГ относительно срока действия мандата Коллекти
по поддержанию мира в зоне грузино-абхазского конфликта.
335. Письмо Постоянного Представителя Грузии при Организации Объединенных Наций от 1
1994 г. на имя Председателя Совета Безопасности.
336. Письмо Российской Федерации по вопросу об операции по поддержанию мира СНГ в зоне
грузино-абхазского конфликта.
337. Письмо Украины, препровождающее письмо президента Украины Леонида Кучмы от 19 ма
2001 года относительно проведения Третьей встречи грузинской и абхазской сторон по укрепле
мер доверия, которая состоялась в Ялте, Украина, 15 и 16 марта 2001 года.
338. Письмо Украины, препровождающее заявление Совета министров иностранных дел Содруж
Независимых Государств, принятое на заседании Совета в Ялте, Украина, 8 октября 1999 года.
339. Письмо Финляндии, препровождающее заявление страны, председательствующей в ЕС,
относительно президентских выборов и референдума в Абхазии, опубликованное 6 октября 199
340. Положения заключительного документа Лиссабонской встречи ОБСЕ, декабрь 1996.
341. Положение о СКК по урегулированию грузино-осетинского конфликта.
342. Постановление Парламента Грузии об обстановке и ходе мирного процесса в бывшей Юго-
Осетинской автономной области (16 декабря 2006 г.).
343. Предложение о создании Координационной комиссии, Москва, 11 мая 1994 года.
344. Пресс-брифинг Сопредседателей Минской Группы ОБСЕ о переговорах по Нагорному Кар
(4 апреля 2001 г).
219
345. Пресс-брифинг участников Минской Группы ОБСЕ по Нагорному Карабаху (17.06.2001).
346. Пресс-брифинг представителя Госдепартамента Кери Кавано по проблеме Нагорного Карабаха (23
овета
Безопасности ООН, № 906, Положение в Грузии (от 25 марта 1994 г.).
Совета Безопасности ООН, № 937, Положение в Грузии (от 21 июля 1994 г.).
овета Безопасности ООН, № 993, Положение в Грузии (от 12 мая 1995 г.).
Безопасности ООН, № 1065, Положение в Грузии (от 12 июля 1996 г.).
узии (от 30 января 1997 г).
ета Безопасности ООН, № 1150, Положение в Грузии (от 30 января 1998 г).
ция Совета Безопасности ООН, № 1225, Положение в Грузии (от 28 января 1999 г).
ция Совета Безопасности ООН, № 1287, Положение в Грузии (от 31 января 2000 г).
та Безопасности ООН, № 1339, Положение в Грузии (от 31 января 2001 г).
июля 2001 г.).
347. Резолюция 1119 (1997) по конфликтам в Закавказье, принятая Парламентской ассамблеей С
Европы, 22 апреля 1997 года.
348. Резолюция Европейского парламента о положении в Абхазии, Грузия, 12 ноября 1996 г.
349. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 849, Положение в Грузии (от 9 июля 1993 г.).
350. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 854, Положение в Грузии (от 6 августа 1993 г.).
351. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 858, Положение в Грузии (от 24 августа 1993 г.).
352. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 876, Положение в Грузии (от 19 октября 1993 г).
353. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 881, Положение в Грузии (от 4 ноября 1993 г.).
354. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 892, Положение в Грузии (от 22 декабря 1993 г).
355. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 896, Положение в Грузии (от 31 января 1994 г.).
356. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 901, Положение в Грузии (от 4 марта 1994 г.).
357. Резолюция Совета
358. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 934, Положение в Грузии (от 30 июня 1994 г.).
359. Резолюция
360. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 971, Положение в Грузии (от 12 января 1995 г.).
361. Резолюция С
362. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1036, Положение в Грузии (от 12 января 1996 г).
363. Резолюция Совета
364. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1077, Положение в Грузии (от 22 октября 1996).
365. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1096, Положение в Гр
366. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1124, Положение в Грузии (от 31 июля 1997 г.).
367. Резолюция Сов
368. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1187, Положение в Грузии (от 30 июля 1998 г.).
369. Резолю
370. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1255, Положение в Грузии (от 30 июля 1999 г.).
371. Резолю
372. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1311, Положение в Грузии (от 28 июля 2000 г.).
373. Резолюция Сове
374. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1364, Положение в Грузии (от 31 июля 2001 г.).
375. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1393, Положение в Грузии (от 31 января 2002 г).
220
376. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1427, Положение в Грузии (от 29 июля 2002 г.).
377. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1462, Положение в Грузии (от 30 января 2003 г).
жение в Грузии (от 30 января 2004 г).
е в Грузии (от 28 января 2005 г).
а Безопасности ООН, № 1656, Положение в Грузии (от 31 января 2006 г).
13 октября 2006).
я 2007 г).
овета Безопасности ООН, № 1656, Положение в Грузии (от 15 апреля 2008 г).
30
г.).
ха (от 29
14
я в отношени Нагорного Карабаха (от 12
ии по урегулированию грузино-осетинского конфликта
о Смешанных силах по поддержанию мира, г. Москва – 06.12.1994.
394. Решение о дальнейших мерах, направленных на урегулирование конфликта в Абхазии, Грузия,
декабрь 1999 года.
395. Решение о дальнейших шагах по урегулированию конфликта в Абхазии, Грузия, Москва, 2 апреля
1999 года.
396. Решение о дополнительных мерах по урегулированию конфликта в Абхазии, Грузия, 28 апреля
1998 года.
397. Решение о развитии операции по поддержанию мира в зоне конфликта в Абхазии, Грузия, Москва,
27 марта 1997 года.
398. Решение Совета глав государств СНГ о продлении срока пребывания и дополнении к Мандату
Коллективных сил по подержанию мира в зоне конфликта в Абхазии, Грузия, Москва, 17.10.1996.
378. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1494, Положение в Грузии (от 30 июля 2003 г.).
379. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1524, Поло
380. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1554, Положение в Грузии (от 29 июля 2004 г.).
381. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1582, Положени
382. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1615, Положение в Грузии (от 29 июля 2005 г.).
383. Резолюция Совет
384. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1666, Положение в Грузии (от 31 марта 2006 г.).
385. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1716, Положение в Грузии (от
386. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1752, Положение в Грузии (от 13 апрел
387. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 1781, Положение в Грузии (от 15 октября 2007).
388. Резолюция С
389. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 822, Ситуация в отношени Нагорного Карабаха (от
апреля 1993
390. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 853, Ситуация в отношени Нагорного Караба
июля 1993 г.).
391. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 874, Ситуация в отношени Нагорного Карабаха (от
октября 1993 г.).
392. Резолюция Совета Безопасности ООН, № 884, Ситуаци
ноября 1993 г.).
393. Решение Смешанной Контрольной Комисс
221
222
399. Решение о пребывании Коллективных сил по поддержанию мира в зоне конфликта в Абхазии,
Грузия, Москва, 16 мая 1996 года.
400. Решение о продлении срока действия мандата Коллективных сил по поддержанию мира в зоне
конфликта в Абхазии, Грузия, Минск, 26 мая 1995 года.
401. Решение о назначении командующего Коллективными силами по подержанию мира в зоне
грузино-абхазского конфликта, Москва, 21 октября 1994 года.
402. СОВМЕСТНОЕ ЗАЯВЛЕНИЕ министров иностранных дел Российской Федерации и Грузии –
Москва, 30.05.2005 .
403. Соглашение о дальнейшем развитии процесса мирного урегулирования грузино-осетинского
конфликта и о Смешанной контрольной комиссии, г. Москва – 31.10.1994.
404. Соглашение о прекращении огня и разъединении сил, Москва, 14 мая 1994 года.
405. Соглашение о прекращении огня в Абхазии и механизме контроля за его соблюдением, Сочи, 27
июля 1993 года.
406. Соглашение о принципах мирного урегулирования грузино-осетинского конфликта, Cочи,
24.06.1992.
407. Сообщение Для Печати МИД РФ О развитии ситуации в Южной Осетии – 08.07.2004.
408. Сообщение для печати МИД РФ о встрече первого заместителя Министра иностранных дел
России В.В. Лощинина с «тройкой» послов государств-членов Европейского союза – 18.08.2004.
409. Соглашение о добровольном возвращении беженцев и перемещенных лиц, Москва, 04.04.1994.
410. European Parliament resolution on Georgia – 11.10.2004.
411. OSCE Lisbon Summit Documents, 1996.
412. CSCE Budapest Summit Documents, 1994.