newen wittgenstein filosofiniai tyrinejimai

5/26/2018 Newen Wittgenstein Filosofiniai Tyrinejimai

1/9

ALBERT NEWENEIKE VON SAVIGNY

[vadas ianalitinq filosofljqI5 vokieiiq kalbos verteALGIRDAS DECUTIS

baltos lankos


2/9

84 I. Frege, Russellas ir Wittgensteinaskalbos riba. Jie parodo kalbos ribas; bet koks meginimas isreikiti etines,estetines ar religines tiesas pasmerktas nesekmei. Kadangi tai,k4paro-do neprasmingi sakiniai (tautologijos, priestaravimai, sakiniai su for-maliosiomis bei vertybinemis s4vokomis), negali bnti pasakyta (LFT4.7272) ir kadangi mokslas nagrineja tik prasmingus sakinius, jis i5principo niekuo negali padeti, kai kasdiene kalba meginama reikstinenusakomus dalykus. Tokia yra paskutine Traktnto teze:

LFT 7 Apie k4 negalima kalbeti, apie tai reikia tyleti.Wittgensteino isitikinimu, visa, k4 filosofija, suvokianti ir pripaZis-tanti savo ribas, i5 principo gali pasakyti, jis pasake Traktate. Tod6l Siveikal4 uZbaiges jis met6 filosofija ir i5vyko mokytojauti i kaimo mo-kykl4 Zemutineje Austrijoje.3.7.7 Traktato itakaTrqktatas padare didZiulq itaka Vienos rateliui, kuriam, be kitq, pri-klause Moritzas Schlickas, Friedrichas waismannas, Rudolfas Car-napas, ottas Neurathas ir Hansas Reichenbachas. Si mokslininkq gru-pe iSkilo i vie5um4 7929 metais,kai paskelbr-i programini raSinl,,Moks-line pasaul6 LTir a" (,,W ssenchaf tliche Weltanschauung" ). Tas rasinysbuvo loginio empirizmo filosofijos pradLia. I5 Wittgensteino Traktatojie per6me lsitikinim4, kad visi prasmingi sakiniai yra gamtos mokslqsakiniai. Atmetg,,metafizik4" (kuri4 Aristotelis laik6 svarbiausia filo-sofijos atsaka) ir laikydami ja netikusios filosofijos sinonimu, loginiaiempirikai rimdsi Pastangq kurti ekonomi5k4 gamtos mokslq teoriiqaiskinim4, nes botent dia funkcionuoja gamtos mokslq sakiniai. I5 Sitlpastangq kilo mokslo teorija.

Traktato kalbos filosofija taip pat paskatino semantikos, grindZia'mos teisingumo s4lygu ideja, bei galimq pasauliq teorijos pletotq'Traktate sakinys apibreZiamas kaip savo paties teisingumo salygq i5-raiSka (LFT 4.431). Vadinasi, sakinio prasme gali b0ti visi5kai paai5'kinta nurodant jo teisingumo s4lygas. Kita vertus, sakinio Prasmqgalima apibreZti nurodant galimq pasauliq aibq, kurioie jis bus tei'singas. Galimas pasaulis dia suvokiamas kaip visq tam tikrame pasau.lyje egzistuojaniiq dalykq paddiirr aibe. Siuo poZiuriu Traktatas yra

3. Ludwigas Witt gensteinaspirmtakas galimq pasauliq semantikos, kuri buvo i5pletota septin-lajame de5imtmetyje siekiant paai5kinti modalinirl teiginity tokiq kaip,,(lalima, kadp",,,Butina, kad p", prasmq.t.2 F ilosofiniai tyrinijimai1.2.1 PaskatosIt)29 metais griZqs i KembridZa ir pirm4kart profesionaliai nagrine-rl,rmas filosofijos problemas, ra5inyje ,,Pastabos apie loginq form4"Wittgensteinas atmete savo ankstesni postulat4 apie elementariq sa-kiniq tarpusavio nepriklausomybq, nes tas postulatas pasirode nesu-,lt'rinamas su i5orinir4 ir vidiniq savybiq vaidmeniu elementariuose:,,rkiniuose (plg. 3.1.5). Tam tikros elementariq sakiniq (priklausaniiqt,r i paiiai,,dimensijai") teisingumo s4lygq kombinacijos nera galimos.I'avyzdZiui, jeigu objektas A yra raudonas, jis negali b0ti Zalias; net;,'igu ,,A raudonas" nera elementarus sakinys, reikia pripaZinti, kadr,lt'mentarius sakinius gali sieti nesuderinamumo santykiai. Tokios pri-klirusomybes, kaip ,,kas yra raudona, negali biti i.alia', (jas Carnapasl),rvadino ,,prasmes postulatais", Lr. p.115), siaurina elementariq sa-kiniq sudarymo galimybes ir Sitaip veikia ju prasmq nepriklausomair r r r o a tvaizdo*teonj_o_s- p_os tuluojamo reprezentSgijo g s antykio, Repre-zt,ntacijos-santyki papildo kitas prasmes Saltinis - kalbines i5rai5kosr rt'ta kalbos sistemoje.'lai buvo pirmoji paskata tolesniems tyrimams; juos uZbaigus Witt-licrrsteino atsakymas i klausima ,,Kodel sakinys turi prasmg?,, jauI'rrvo ne,,Todel, kad jo sudedamiejiLymi objektus", o,,Todel, kad jis, r t I ieka tam tikr4 vaidmeni kalbiniame Zaidime". Klausimas, kaip kon-k rt'r=iai ivyko 5i Wittgensteino minties transformacija, vis dar yra jor,rSytinio palikimo, uZpildandio trejq metq spragA tarp Filosot'ini4 pas-t,rl'tt (Philosophische Bemerkungen) ir Filosofines gramatikos (Philosophi-',, ltt Grammafik), tyrimrl objektas.Antroji paskata galejo b0ti Wittgensteino pasigauta i,odlirlir Sach-rrr,rtq figurq analogija. Tam tikra figura yra ,,Lirgas" todel, kad ji galilrtlcti tik tam tikru budu. Jos reikimq apibreZia 5i judejimo taisykle,{) n(' reprezentacijos santykis; pana5iai ir vartojimo taisykles gali


3/9

l. Frege, Russellas ir Wittgenstetnasapibr6Zti (ir i5 dalies neiSvengiamaiaplbri:Lia,kaip rodo Prasmds Pos-tututr{ butinybd) L.odhiureikSmq' Koks,,Zirgo " "diimo" "lLvaldan'ft"a5tuoneta nauju langeliq vaidmuo, savo ruoZtu priklauso nuo kittlZaidimo taisyktiq. Taigi Sachmatq fighros vaidmuo priklauso nuoSachmatq taisykliq visumos; vadovaudamasis Sia

analogija' Wittgen-steinas daro i6vad4, kad kiekvieno ZodZio prasme priklauso nuo kal-bos sistemos.

Kalbant konkrediau, jis atmeta vardo ir objekto pirmykstes Eas"aiosid6ja nes prisipaZista, kad,, parodomajam apibrriZimui " - pavy zdliui',,raudona yra visa tai, kas turi sio daikto spalv4" - daro itaka kalbossistema, kuriai tas apibreZimas priklauso: juk tai' kad Biuo atveiu kal-bamaapiespalv4,tuributiartikuliuota'Netelementariausiasparodo-masis ipibrdZimas - pasakymas,,raudonas"' lydimas-parodomojogesto, - priklurro r',.ro krlbos sistemos; pati Sesto nuoroda (net jeigu jinesunkiai i5mokstama) vis delto n6ra objektyvus ar prigimtinis daly-kas. Parodomojo gesto prasmes priklausomyb6 nuo kalbos sistemosliudija,kadZenklasirveiksmasnegaliiSesmrisskirtis.UZraSasalgarsas tampa Zenklu tik ddl io vartoiimo taisykl6s'Taigi Uifa igyla prasmq ne d6l reprezentacinio santykiosu tikrovg:;i yra ieilIiau titd;t*i"e distema; o iai rei5kia, kad jos neriboja kokia,lo., pi.rnir,e ar vibnintele funkcila - pavyzdLiui' tikroves apra5ymo -ir kad ji apr6pia daugybq skirtingu ir vienodai teisehl Zenklq vartojimotaisykiiq. faliau Witigensteinas labai anksti suprato' kad parodomoiogesio problema iikylair taisykliq sistemos atZvilgiu: kaip taisykl6s igyfai.us*qf Jeigu taisykle sako, kad tam tikras budvardis gali buti varto-pmas tam tit u* objektui apibudinti, tai patios taisykles santykis sukonkreiiu jos taikyrno atveju yra panaSus i isako santyki su jo vykdy-mu. Taiiau isakas, kad jis galdhrbutivykdomas' tuributi suprantamas'Jeigu visas kalbos supratimas remiasi kalbos taisykliq taikymu' tai tam'tai fut,r galima kaltos taisykles taikyti, reikdtq papildomu taisyklitlnurodaniiq, kaiP tos taisykl6s taikomos' ]eigu kalbos supratimas yrakalbos taisykliq iaikymas, tai reikalingos taisykles' paaiSkinaniios' kaiptudbutitaikomospirmosios'TaiiauirSiqpapildomqtaisyklirlatZvil-giu i5kyla ta pati problema - atsiranda nuolatines regresijos pavoius'"Durvienaproblem4katbostaisykliqsistemosatZvilgiukeliaautori.teto regresiia' Taisykl6s gali buti nustatytos arba sutartines' ]eigu kaZ-

3. Ludwigas Wittgensteinaskas nustato taisykles, kuriomis kiti turi vadovautis, jos privalo btrtiautoritetingos - turi bUti papildomai nurodyta arba sutarta, kad kaZ-kam suteikiama galia tokias taisykles nustatyti. Jeigu del taisykliqsutariama, tai turi biiti nustatyta arba sutarta, kad tokio sutarimoprivalu laikytis. Taigi ir iia susiduriame su regresija; ,,auk5diausiojotrutoriteto" btrti negali - kas antraip jam paiiam butq autoritetas?3.2.2 Kalbinis Zaidimas ir prasmeNagrinedamas tokio pob0dZio problemas Wittgensteinas pakeite au-tonomines kalbos sistemos koncepcija nauja - kalbiniq Zaidimq kon-cepcija. |i yra pamatine Filosofini4 tyrinejim4 (FT), svarbiausio Witt-gensteino veikalo po Traktato, ideja. Nors Filosofiniai tyrinejimaiilesmesbuvo baigti dar 7946 metais, knyga dienos Svies4 i5vydo tik 1953-iai-siais, praslinkus dvejiems metams po Wittgensteino mirties. Glaustaipanagrinekime svarbiausius kalbiniq Zaidimrl koncepcijos bruoZus.Knlba ir aeiksmasKalba nera vien simboliq vartojamU pagal apibreZtas taisykles, sis-tema (ji nera ,,formalizmas", kaip daZnai teigia Wittgensteinas); kal-ba - tai visq pirma vartojimas. Kalb4 Zmonds vartoja veikdami, ir pativeikla yra kalba:

Visum4 - kalb4 ir veiksmus, I kuriuos kalba ipinta, - taip pat va-dinsiu,,kalbiniu Zaidimu". (FT 7)Veikla, kai kalba atlieka savo funkcija, apibrdLia vartojamqjq sa-kiniq prasmq.lsivaizduok, kad nuvyksti kaip tyrinetojas i nepaZistam4 kraSt4, ku-riame kalbama tau visi5kai svetima kalba. Kokiomis aplinkybemispasakytum apie tenyk5dius Zmones, kad jie duoda paliepimus, su-pranta juos, vykdo, prie5inasi jiems ir t.t.? (FT 206)Kad Siq Zmoniq lingvistiniai veiksmai galetq tureti, pavyzdiiui, pa-licpimo arba isakymo prasmq, privalo egzistuoti veiksmai, kurie suvo-kiami kaip vykdymas, prieiinimasis (paprastai kartu su isakandiojo


4/9

I. Frege, Russellas ir Wittgensteinaspastangomis ji igyvendinti); turi egzistuoti atpaZistami autoritetobei pavaldumo santykiai ir pan. Wittgensteinas daZnai vartoja frazq,,kalbinis Zaidimas" taip, kad galima lsivaizduoti atskirus ,,kalbiniusZaidimus".Antai koki4 kalbiniq Zaidimq ivairovg pateikia Sie ar pana50s pa-vyzdliai

[sakyti ir veikti pagal isakym4Apradyti objekt4 pagal jo i5vaizd4 arba matmenisSukonstruoti objekt4 pagal jo apra5ym4 (pie5ini)Duoti ivykiq tekmes ataskait4ISdestyti spejimus del lvykiq tekmesISkeIti hipotezq ir j4 patikrintiPateikti eksperimento rezultatus lentelemis ir diagramomisISgalvoti istorija; ja skaitytiVaidinti kaip teatreSokti ratell ir dainuoti[minti mislesLaidyti s4mojus; pasakctiI5sprqsti skaidiavimo uZduotiVersti i5 vienos kalbos i kitaPra5yti, dekoti, keiktis, sveikinti, melstis. (FT 23)

Akivaizdu, kad kalbiniai Zaidimai susijq tarpusavyje; antai isakymoatveju neklusnumas uZtraukia tam tikras pasekmes; neklusnumas galireik5tis Zodiniu atsisakymu ji vykdyti. Kitaip tariant, su isakymu su-sijes kalbinis Zaidimas neatsiriboja nuo prie5inimosi kalbiniu Zaidimu,-.. . x.ir atvirk5diai. Siuo poZiuriu kasdieng kalb4 galima traktuoti kaip skir-tingq, vienas kit4 apibreZiandirl kalbiniq Zaidimq visum4.Norint suprasti Wittgensteino kalbiniq Zaidimq koncepcija pir-miausia bDtina suvokti, kad kalbiniq -1aiS,kq p-f4qmg lqmlql-e_p_q,qkalbejimas, o veikiau ekstralingvistinis elgesys. Sitai paaiSkeja, kaiklausim4 meginame kelti supaprastintai, - ji taip ir kelia pats Wittgen-steinas - kaip suvokiame, kad Zmones nepaZistamame kraSte varto-dami tam tikrus i,odlius,pavyzdZiui, k4 nors isako? Galime pasiten-kinti Sia isakymams budinga taisykle:

3. Lu dto igas Wit t gen s t einas

|eigu asmuo x turi ga1i4 isakyti asmeniui y atlikti veiksm4 z, ir xisako y atlikti z, tai y privalo atlikti z, ir x turi atsakyti ui. z pa-sekmes.

Tarkim, kad nustateme, jog asmuo A (kuri laikome vadu) turi gali4isakineti medZiokleje asmeniui B (kuri laikome kariu). Tad jeigu B ryteatvyksta pas A, ir A jam pasako ,,Abrakadabra", tai B privalo vykti imedZioklq; jeigu medZiokle B atitraukia nuo darbq savo fikyje, o joartimieji kreipiasi pagalbos i A, tai A privalo k4 nors pasiqsti jiemspagalbon. Visa tai gana ai5kiai liudija, kad tokiomis aplinkybemis,,Abrakadabra" turi Sitoki4 prasme: A isako B vykti i medZioklq.Paproiiai ir taisyklesSis faktas musq pavyzdyje priklauso nuo tam tikrq s4lygq: A yraautoritetas B atZvilgiu, B ipareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus, Ayra atsakingas. Tokios s4lygos susikuria del to, kad Zmones ypatingaielgiasi vienas su kitu: jie, pavyzdLiui, nesitaikstys su faktu, kad B,uZuot vykgs i medZioklq, griebesi plugo, ir ltrauks ji i medZiotojq brri.O B artimieji nuvyks pas A ir neduos jam ramybes tol, kol tas nepasiqsko nors jiems pagalbon. Kitais atvejais Sios s4lygos dar ai5kesnes.

K4 bendra turi taisykles i5rai5ka - tarkim, kelrodis - su mano veiks-mais?[...] kelrodZio laikomasi tik tiek, kiek egzistuoja nusistovejes nau-dojimosi juo paprotys. (FT i98)

Atsakymas i klausim4, kaip su kelrodZiu susije veiksmai suteikiaprasmq paiiam kelrodZiui, butq toks: kelrodis rodo vietoves, kuriosvardas ant jo uZra5ytas, krypti nes egzistuoja bendras Zmoniq pa-protys eiti rodykles smaigalio kryptimi. Jeigu b[tq iprasta eiti rodyk-lei prie5inga kryptimi, kelrodis turdtrl nuorodos eiti prieSinga kryp-timi prasmq. (Tada jis, Zinoma, butq statomas kitaip.) Lygiai taip patkiekviena kalbos i5rai5ka igyja prasme tik del vienokio ar kitokio josvartojimo paprotio.

[traukdamas i kalbinirr Zaidimq koncepcij4,,paprodio" s4vok6 Witt-gensteinas iSsprendZia abi problemas, kurias, kaip mateme, taisykless4voka kelia autonomines kalbos sistemos koncepcijai. Ankstesnioji


5/9

tI. Frege, Russellas ir Wittgensteinastaisykliq samprata rdmdsi modeliu, kai taisykles iSd6stomos atskirus4ra5u, i kuri galima apeliuoti siekiant nustatyti, ar tam tikras veiksmasatitinka taisyklq. Sio modelio taisykle yra pirminis dalykas, ir butentjos pagrindu sprendZiama, ar tam tikras elgesys su ja suderinamas.Tadiau lggptgvejus paprodiui padetis prie5inga: taisyklingas/ regu-liarus elgesys yra pirminis dalykas, o kaip turi atrodyti ji apibudinantitaisykle, sprendZiama to elgesio pagrindu. Zmoniq iprotis kelrodinau-doti butent taip suponuoja i5vadq, kad vadovaujamasi taisykle:,,KelyjeI A atradqs kelrodi su uZraSu A toliau Zenk rodykl6s smaigalio kryp-timi." Tokio pobudZio teisingai elgsenai pakanka, kad Zmones iprastaireaguoja i rodyklq; jie taip iSmokyti. Zmonems nebutina apeliuoti ikokias nors atskiru s4ra5u pateiktas taisykles, kad veliau galetq jastaikyti; taigi neiSkyla abejoniq del ju taikymo, vadinasi, ir nebutinaapeliuoti i papildomas taisykles, paSalinandias 5i4 abejonq.Veikiau prie5ingai: jeigu Zmon6s daZnai abejotq, k4 jiems darytii5vydus kelrodi, manytume, kad minetojo paproiio nera (kelrodisneturi jokios prasmes). Pasak Wittgensteino, taisyklemis besivado-vaujantis elgesys i5mokstamas (FT 237) ir kart4 i5moktas tampa savai-me suprantamas (FT 238): Zmogus nespelioja, k4 jam reiketrl daryti(FT 210), jis nesirenka i5 alternatyvu (FT 213, 219), nedvejoja (F"l 272,213), veikia nesiai5kindamas/ ar jo veiksmai pagristi, ar jis gerai in-formuotas (FT 277-273, 279, 222-223); nelsivaizduoja, kad galimaveikti kitaip (FT 279,231), jaudiasi lZeistas, jei kas pasielgia kitaipI240). Todel ir autoriteto problema esant paproiiams negali i5kilti.Paproiiai galioja ne todel, kad jie buvo tokie nustatyti ar kad del jubuvo susitarta, o todel, kad visi paprastai elgiasi pagal tam tikr4 mo-del| paproiiai saisto atskir4 individ4 su kitais tiek, kiek jis taikosi priekitq individq lukesdiq. Kur tokio prisitaikymo nera, ten ir paprotiainesusiformuoja. (Wittgensteinas nesprendZia klausimo, kaip papro-iiai atsiranda ir kodel i5lieka; jam pakanka parodyti, kad jie neabe-jotinai egzistuoja ir lemia lingvistiniq i5raiSkq prasmg.)Reikime ir aartojimasWittgensteinas kartais nagrineja ne pra5ymo, d6kojimo, isakymo, pra-neSimo ir t.t. kalbinius Zaidimus, bet Zaidimus, siejamus su atskiraisi,odLiais ar sakiniais. Antai jis samprotauja apie sakinio,,]am skauda"

3. Ludutigas Witt gensteinasarba apie L,odZio,,skausmas" kalbinius Zaidimus (FT 300). Tokiaisatvejais jis omenyje turi visum4 kalbiniq Zaidimq, kuriuose figuruoja5ie ZodZiai arba sakiniai. Kalbiniai Zaidimai, siejami su tam tikru Zo-dZiu ar sakiniu, yra, Wittgensteino teigimu, \odLio ar sakinio ,,var-tosena"; taip suvokiam4 vqrtosel4 jis tapatina su ZodZio reik5me (pa-vyzdliui, FT 30), tiesa, jos beveik niekada ekspliciti5kai netapatin-damas su sakiniq prasme (pavyzdLiui,FT 20).

Kartais Wittgensteinas pateikia kalbinio Zaidimo dramaturgija, ypaipirmuose 64-iuose Filosofinit4 tyrinejim4 paragrafuose. Ten apra5yti su-konstruoti pavyzdLiai, kuriais siekiama parodyti, kaip ZodZiq reik5mepriklauso nuo veiksmq bei bendro kalbinio Zaidimo konteksto.

Perejimas nuo taisykliq (taisykliq savado) prie paproiiq gali paaiS-kinti, kodel Wittgensteinas taip Inirtingai puola (FT $ 65-80) ideja,lidd savokas privalu vartoti pagal grieLtus kriterijus, kurie galiotqvisiems busimiems ju taikymo atvejams. Sia ideja jis laiko prietaru,kuris ZodZiq vartojim4 sieja su nustatytomis taisyklemis; juk taisyklesveikia tik tiek, kiek ju taikymas konkrediu atveju nepriklauso nuokonkrediq aplinkybiq. Taiiau faktiSkai vartojamos kalbos atZvilgiutokia prielaida klaidinga, ji t6ra prietaras; faktiskai kasdiene kalbavartojama nesikamuojant d6l abejonitp o tai rodo, kad i5 anksto nu-statytq taisyklirf ideja neturi pagrindo. Wittgensteino alternatyva -lprasta, savaime suprantama, visiems bendra kalbos iSraiSkq varto-sena-leidZia suprasti ir jo ideja, kad daugmaZ panaSrls faktai, kuriuosaprepiame ta paiia savoka, sudaro tam tikr4,,Seimyniniq pana5umq"tinkla (FT 66 ,67).PavyzdZiui, jeigu A, B, C ir D yra kalbiniai Zaidimai,tai nebutina, kad jie turetq koki nors bendr4,,Zaidimo esmes" api-breZim4; pakanka to, kad A yra pana5us lB, D - iC, o C-lD (arba B -i D). Nera butini kokie nors esminiai Zaidimq bruoZai (,,Zaidimo es-me") butent todel, kad i,odLiLl,vartojimo sritis gali btrti plediama ne-numatomomis, tadiau taisyklq atitinkaniiomis kryptimis. Tarkim, Ayra Zaidimas, kai leidZiant Zieda per rankas paskutinis, kuris ji gauna,turi pabuiiuoti vien4 dalyviq kai sugalvojamas B, lo5imas kauliukais,jis taip pat be abejoniq laikomas Zaidimu * galbut del to, kad taureirgi eina per rankas ir atsitiktinumas taip pat svarbus; taiiau niekasgali neZinoti, kas Siuo atveju lemia, kad abejoniq neiSkyla. AtsiradusD, pasiansui, visi galbut neabejodami sakytty jog tai ntira Zaidimas


6/9

I. Frege, Russellas ir Wittgensteinas(veikiau demesio koncentravimo pratimas); tatiau jeigu prie5 tai b[tqatsiradqs C, skatas, jis galbut butq suteikgs trukstam4 .panaSumqtilt4". Taigi galimi Zaidimo t4sa - nenumatomas dalykas, nes neima-noma numatyti, kokie pana5umai gali buti reik5mingi. Tadiau Zai-dimq atsiradimo procesas vyksta pagal taisykles, t.y. kaip savaimesuprantamas.Socialinis reikdmes pobiidisNustatomas taisykles keisdamas paprodiu Wittgensteinas Zengia lemia-m4 Zingsni - nuo individualistines prie socialines reikimes teorijos.Taisykliq s4vadu asmuo gali naudotis individualiai; jam pakanka turetitaisykles formuluotg, kuri uZra5yta arba kuri4 jis prisimena. [sitiki-nimas, kad reik5me, kuri4 asmuo suieikia LodLiui, priklauso nuo vaiz-dinity kuriuos jis su tuo ZodZiu sieja,yra pladiai paplitqs tiek filosofijoje,tiek kasdieneje m4stysenoje. Paprastai lsivaizduojama, kad tai, kokiareik5mg asmuo teikia ZodZiui ar sakiniui , yra jo reikalas; ZodZio nesu-prantant klausiama, k4 jis turi galvoje? Filosofijoje Sia prasme daLnaivartojama,,intencijos" s4voka; es4 reik5me, kuri4 turi tam tikro asmensvartojama iSrai5ka, priklauso nuo to asmens,,intencijos". Kadangi tokiuatveju asmuo turetq pasikliauti vartojimo taisyklemis, tad ir Zinoti tqtaisykliq prasmq, t.y. turetq remtis vartojimo taisykliq vartojimo taisyk-lemis ir t.t., visa 5i koncepcija veda I ydinga begalybg keldami klausim4k4 rei5kia, kad kalbantysis teikia tam tikr4 prasmq i,odliui, gaunarneatsakym4 jog jis jau disponuoja ,,vidine" kalba (nors jos atZvilgiu galibuti keliamas tas pats klausimas). Wittgensteinas Filosofinius tyrinejimuspradeda butent nuo Sios koncepcijos kritikos (W 7,32), pabreZdamassocialini kalbiniq Zaidimq pobudl.Kritik4 sustiprina jo argumentas, kuriuo meginama lrodyti, kad,,privati kalba" negalima (FT 243-315). Pagal apibreZim4 privati kalbayra toji, kurios negali suprasti niekas, iSskyrus pativartotoja. eia nag-rinejama hipotetine privati kalba, kuri tariamai atspindi nekomuni-kuojamus vidinius pojuiius; klausimas, ar tokia kalba yra tik atskiras,,privadios kalbos" atvejis, ar sudaro patl jos apibreZim4, interpre-tuotojq tebera gindijamasi tadiau dia mums nebutina ji sprgsti, nes patsargumentas bet kuriuo atveju gali bnti taikomas daug pladiau. Svar-biausi argumento momentai i5destyti FT 258: jeigu asmuo nori suteikti

3. Ludwigas Wittgensteinasprasmq privadiam - taigi pagal apibrdZima kitq nesuprantamam/ ne-paaiSkinamam ir nei5mokstamam - i.odLiui ,,E", iuo pavadindamastam tikr4 savo pojuti,'tai tokiu budu jis dar neapibrdLia to i.odLiovartosenos. juk iia nera iprastas ivardijimas (kai i5kart paai5kdja, ko-kias pasekmes kitiems jis sukels). Jis negaletq, i5 naujo patirdamas t4pojuti remtis prisiminimu, kad butent jis iam dave vardA ,,8", ir Eioprisiminimo pagrindu ji vadinti ,,8"; nes faktas, kuri jis lsivaizduojaprisimen4s, nera apibreZtas. eia negalima kalb6ti apie teisinga (arneteisingd prisiminim4, kurio pagrindu galetq atsirasti ,,8" varto-senos taisykle. ,,E" lieka beprasm6 israiska; solipsistiniame kontekstejokiam Zenklui neimanoma suteikti jokios reik5mds.

Pagal Wittgensteino kalbiniq Zaidimq koncepcija nei ,,turejimasgalvoje", nei supratimas nera problema. Vartodamas i5rai5k4 ,,2x"individas turi galvoje dauginim4 i5 dvieju, jeigu jis laikosi iprasto ,,2x"vartojimo budo; vartodamas ,,*'" iis turi galvoje kelima kvadratu,jeigu ji vartoja taip, kaip jis paprastai vartojamas. Vartodamas ,,x12"jis turi galvoje dauginim4 i5 dvieju jeigu ta i5rai5ka jis vartoja taip,kaip yra iprasta vartoti ,,2x", arba turi galvoje kelima kvadratu, jeiguja .rartolu taip, kaip yra iprasta vartoti i5raiSka ,,*'" 1FT 190). Varto-d.amas iSrai5ka,,*"'ittdi.ridas j4 supranta kaip kelima kvadratu, jeigujis laikosi iprastos ,,x?" vartosenos; butent 5is ,,dispozicinis" supra-timas yra reik5mds arba,,intencijos" pagava' Kas Sia dispozicine pras-me suvokia sek42, 4, 6, B, tas gali ja tgsti iprastu budu (FT 145). Tiesa,egzistuoja ir ,,epizodinis" supratimas, kuri galima datuoti: ,,Priei-damas ketvirt4ji sekos skaiiiu jis suprato sekos sudarymo taisyklq";tatiau Sis epizodinis supratimas t6ra dispozicinio supratimo pradLia(FT 757,779).3.2.3 Samone ir elgsenaDemesys pojtriiq kalbines raiSkos problemai paskatino Wittgensteinosocialing reikSmes koncepcija pletoti trimis kryptimis pateikiant: a),,paradigming" s4mones reiSkiniq interpretacij4, b) ekspresyvaus kal-bos vartojimo analizq ir c) socialing ekspresyvios nelingvistin6s elg-senos interpretacij4.


7/9

l. Frege, Russellas ir WittgensteinasSqmoningumo t'aktai knip paradigmosS4moningumo faktai - taip dia vadinsime Zmogaus pojuiius, jausmus,nuostatas, poZiurius, pomegius, norus, lsitikinimus, prisiminimus,motyvus, ketinimus, sprendimus, mintis, suvokimus, vaizdinius, sva-jones ir t.t. - susiis su Zmogaus elgsena. Iprasta sakyti, kad jie pasi-rei5kia tam tikru elgesiu - tiek nelingvistiniu (pavyzdLiui, kai i5 bai-mes Zmogus pa5oka), tiek lingvistiniu (pavyzdZiui, kai savo paniek4Zmogus atskleidZia pikta fraze ,,Esi visi5kas kvailys "). Filosofinirq tyri-nejim4 antrosios dalies pirmame skyriuje, kalbedamas apie elgesio,kuriuo reiSkiami s4moningumo faktai, pobudi Wittgensteinas vartojai,odi,,paradigma". Jl dia vartosime Siek tiek supaprastintai, tardami,kad Wittgensteinas vadovaujasi tokia dalyko samprata: s4moningu-mo faktr4 ir jU aprai5kos santykis toks, koks tam tikros paradigmos irjos daliq santykis. Antai skausmas su suZeidimu, vaitojimu, glostymuir t.t. susijqs taip, kaip kryZiaus paradigma - su savo komponentaisbei jq iSdestymo tvarka. 5i s4mones reiSkiniq ry5io su elgesio faktaissamprata nuosekliai destoma FT 143-155, taip pat FT 179-184, kurkalbama apie supratimo aprai5kas bei atskirai (FT 156-178) apie skai-tym4. (Skaitymas problemi5kas del to, kad ZodZiq junginys ,,skaitytigarsiai" pateikia psichologinq akustinio elgesio charakteristika.) Tapaii4 sampr at4 F ilosofiniuose tyrinijimuose liudija daugelis kitq pasta-

bU, pavyzdLiui, kai kalbama apie,,turejim4 omenyje" (FT 33-35), va-dovavim4si taisykle (FT 798-242), skausma (FT 286,287), m4stym4(FT 327-333), isivaizdavi^a (FT 363-374),laukim4 bei ivairius kitussamones reiSkinius (FT 437465), veiksmo intencija GT 677432).GriZkime prie analogijos: nupie5t4 kryZirf sudaro susikertantysskersinis ir i5ilginis bruk5niai. Analogijos esme yra ta, kad, pana5iaikaip negali btti kryZiaus be Sitaip iSdestytq brukinirl negali bati jokiosupratimo apie skausm4 be minetq jo aprai5kq. Toji analogija yranetgi glaudesne: ta pati kryZiaus paradigma gali buti realizuojamalabai skirtingai (susikertandios sijos, maluno sparnai, namq blokusskirianiios gatves); skausmas pasireiSkia ne tik nurodyta elgsena, bet,pavyzdLfiti, ir tada, kai pastebime ZmogU krupiiojant, i5vystameskausmo i5kreipt4 jo veid4, matome, kaip jis kiSa rank4 i dalt4 vandenlir t.t. Kitokie Sios elgsenos komponentq deriniai gali i5reikiti kitokias

3. Ludwigas Wittgensteinasparadigmas; tas pats elgsenos budas kitame kontekste gali nurodytikitoki s4mones fakta (a5aros sutikus ilgai laukt4 Zmogq reiSkia vei-kiau dZiaugsm4/ o kruptelejimas del staigaus judesio - veikiau iSgastinei skausma). Sios paradigmos nepastebimai pereina viena i kit4:nuostaba, nusivylimas, pasipiktinimas. |ose gali buti spragq bei trik-dZiu"pavyzdZiui, kai jausmas rei5kiamas tik uZuominomis. Trukstantdaugelio paradigmos elementq, ji pati i5nyksta; taiiau tai, ko trukstaviename jos gale, gali buti aptikta kitame - antai skausmas nebutinaireiSkiamas vaitojimu, apie ji gali byloti suk4sti dantys. Paradigmosgali susipinti, kai Zmogus vienu metu reiSkia i5tis4 jausmU gam4; josgali slepti viena kit4, kai vaidinama siekant jausmq neatskleisti.

Kai yra tam tikri paradigmos komponentai ir jie reikiamai i5destyti,atsiranda ir pati paradigma; 5is santykis, Zinoma, nrira prieZastinis.Taigi matydami komponentus, iSdestytus tam tikra tvarka, matomeir padi4 paradigm4. Lygiai taip pat, pasak Wittgensteino, galime su-vokti s4moningumo faktus suprasdami atitinkamus elgsenos faktus.Siq faktrr nededukuojame remdamiesi elgsenos faktais; juos matometyrinedami elgsen4. (Zinoma, gali buti, pavyzdLiui,kad tas steb6jimasnebus pakankamai ilgas arba kad paradigm4 nustelbs kita paradigma,kai ji bus strukturizuota laike.) Taiiau i5 principo Zmogaus s4monesfaktai tokie pat atviri kaip ir visi kiti faktai. Mai.a to, pavyzdLiui,sielvarto aprai5kas pastebime kartais tik suvokq Zmogaus sielvart4 -pana5iai, kaip nuZvelgdami peizai.4 pirmiausia pastebime horizont4ir tik veliau - Zemg ir dangU.SauiraiikaLingvistine rai5ka yra svarbi s4moningumo faktrl paradigmq sudeda-nroji dalis. ,,O " galireikiti nuostab4, ,,Tu par5e " - pasipiktinim4, ,,Ly-ja" - isitikinim4, kad lyja. Kartais tokios rai5kos priemones yra sakiniai,kuriuose,,a5" atlieka veiksnio funkcij4: ,,aS suprantu" gali reik5ti supra-timo akt4,,man skauda" - skausm4. Siekdamas parodyti, kad tokiaissakiniais kalbantysis nieko neteigia apie save (ir atmesdamas tokittsakiniq neklaidingumo interpretacij4, apie kuri4 netrukus kalbesime),Wittgensteinas i5kelia idomiE funkcionalistinq hipotezq:-odLiai siejami su pradine, naturalia pojuditl raiSka ir vartojami jos

vietoje. Vaikas susiZeidZia ir rekia; suaugusieji ji i5moko skausm4


8/9

FI. Frege, Russellas ir Wittgensteinas

reik5ti pirmiausia Suksniais, o vdliau - ir sakiniais. Jie ji i5mokonaujos skausmo elgsenos. (W 244)Fraze ,,siejami ir vartojami jos vietoje" turi buti interpretuojama tiesio-gine prasme, kaip toje paiioje pastraipoje sako pats Wittgensteinas:,,Zodine skausmo rai5ka pakeiiia riksm4, ji jo neapra5o". Tokia savi-rai5ka (qaowal) nera apra5ymas, nes ji negrindZiama pojudiq stebrijimu(FT 290). Ji taip pat nera aptariam4ji objekta atitinkantis apra5ymas;saviraiSka nera grindZiama tuo, kad ji atitinka savo objekt4. Toks atiti-kimas - vienintelis kalbos i5raiSkq vartojimo pagrindas:

Vartoti Zodi jo nepagrindZiant nereiskia ji vartoti nepagristai.(FT 289)Savirai5ka grindZiama veikiau tuo, kad tam tikra paradigma i5reik5tipojtdiai ar i5gyvenimai dera tarpusavyje ir prie aplinkybiq (FT 155,179), kuriq visuma sudaro paradigm4, signalizuojam4 tos rai5kos.Taigi skausmo iSraiSka ,,man skauda" - kad ji butq pagrlsta - turiatsirasti tinkamoje atpaZlstamos skausmo rai5kos paradigmos vietoje(pakeisdam a, pavyzdLiui, vaitojimfl .Kadangi Zmones i5moksta Siuos dalykus reik5ti tinkamai, tokiasavirai5ka paprastai netrikdo paradigmty yra patikima. Todel stebe-tojas gali ja - pana5iai kaip vaitojim4 - laikyti patikimu tam tikross4mones busenos Zenklu; antai tas, kuris sako,,suprantu'// paprastaisupranta. Butent Sitai yra saviraiSkos patikimumo Saltinis. Kitas toksSaltinis yra garantija, kad dauguma saviraiSkos btdtl atlieka socialiaiv-gitinga fu-4kcija. ,,Man skauda" paprastai rei5kia skundim4si, ,,ny-liu tave" - meil6s prisipaLinim+,,tikiuosi sekmes" - sekmes vilti keltiabejones del tokios savirai5kos patikimumo arba jakritikuoti papras-tai nesuderinama su visuomenes poZiuriu. Butent todel jos palieka-mos uZ kritikos ribt1.

Su visuomenes pripaZinimu siejamas savirai5kos budq patikimu-mas leidZia Wittgensteinui diagnozuoti klaid4, kuria remiasi tokiakoncepcija: savirai5ka atspindi individo Zinias apie io vidini pasauli.jeigu,,man skauda" iSties reikStq teigini apie individo asmens pasauliir jeigu jo s4mone jam b0tq neklystamai prieinama, tada saviraiSkostikrumas galetq buti jos neklaidingumo garantija. M6ginant taip inter-

i. Ludtoigas Wittgensteinas 97pretuoti tikrum4 - kaip tai daro fakti5kai visa Siuolaikind postde-kartiSkoji filosofija - tud bUti postuluojamas s4mones prieinamumasjos subjektui. Wittgensteinas, ai5kindamas s4mones rei5kinius, me-gina i5qiversli be 5io abejotino postulato.Zinoma, tokia saviraiSkos interpretacija paliko pddsak4: Wittgen-steinas privalejo pripaZinti, kad s4mones fakto rai5ka i5 dalies aplbrdLiapati sqmones fakt4. Kad ir del to, jog ji sudaro tam tikros paradigmosdali o paradigmos pobudis priklauso nuo j4 sudaraniiq elementq. Kal-biniai paradigmos komponentai turi ypating4 reik5mq: jie teikia, tech-nikos kalba tariant, daugiausia informacijos. Sachmatq lenta vadinamaSachmatq lenta tik todr5l, kad joje tam tikra Zinoma tvarka i3detyti 32juodi ir 32 balti langeliai. Jeigu langelis e4 butrl raudonas, Ienta nebe-butq Sachmatq lenta; ji yra Sachmatq lenta tik tada, jeigu langelis e4baltas. Tadiau 5i langelio e4 ,,reikSme" niekuo nesiskiria nuo kitq lan-geliq reik5mes; joks atskiras langelis neturi i5skirtines reikSmes Sach-matq lentos apibreZtumui.

Tadiau saviraiSkos atveju viskas yra prie5ingai. Egzistuoja dau-gybe elgsenos fakttL kurie liudija, tarkim, tam tikr4 individo isiti-kinima. Tai, kad ryte jis mano, jog dien4 lis, byloja tokie faktai: jisapsivelka lietpalti, pasiima sketi, i miesta vaZiuoja autobusu, uZuotapsivilkqs striukg ir vaZiavqs dviradiu. Taiiau joks nelingvistiniselgesys (ryte) negali i5reik5ti fakto, jog individas mano/ kad popietbus dargana. Kodel? Nors Wittgensteinas aiSkiai nepasako, tadiausuprantama, kad nelingvistine elgsena Zmogaus suvokimo poZifrriuyra kur kas maZiau artikuliuota negu lingvistin6 rai5ka. Se5iq ZodZiqsakinio pasirinkimas atspindi pasirinkim4 i5 didZiules aibes sakiniq,sudarytq i5 Se5iq L,odLi:rl; skeiio pasirlmimo prasme nusako pasi-rinkimas turbUt tik i5 kokio tuzino reik5mingU elgsenos budq esanttokiai situacijai. Tad tam tikros kalbos sakinio vartojimas teikia (d6lkalboje artikuliuotq galimybiq gausos) kur kas daugiau informacijosnegu bet koks nelingvistinis elgesys. Galb0t tai susijq su faktu, kadZmogus pasiZymi ypatingais garsq artikuliavimo ir jq pagavos gebri-jimais, nors Wittgensteinas nieko apie Siuos gebejimus nekalba. fistiesiog priima fakt4 kaip savaime suprantam4. Tatiau pasiekus tamtikr4 rib4, tik lingvistines raiSkos skirtumai pradeda lemti s4monesbukles skirtumus:


9/9

98 I. Frege, Russellas ir WittgensteinasSakome, jog Suo bijo, kad Seiminkas ii muS; bet nesakome, jog Suobijo, kad Seimininkas ji mu5 rytoj. Kodel? (FT 650)

Kontekstas (W 649) rodo, koks butqWittgensteino atsakymas:5uo ne-disponuoja reikiamais lingvistinio elgesio igudZiais. Ir 5i nesutapim4lemia skirtingos artikuliacines, o ne akustines elgsenos galimybes.Socialine saairaiikos interpretacijaK4 konkreiiai atskiras saviraiSkos aktas suteikia paradigmines s4mo-nes fakto i5rai5kai, priklauso nuo jo lingvistines reik5mes, kuri pagalWittgensteino kalbiniq Zaidimrl koncepcija yra socialinis reik5inys.Kiek s4mones bukles lingvistine iSrai5ka apibreZia padi4 s4monesb0klq, tiek toji iSraiSka, bDdama lingvistine, taigi ir socialine, lemia,kaip bus suvokiama individo s4mones bukle - ar individas kaZkolaukia, tikisi, baiminasi, viliasi. Nors to jau pakanka, antrojoje Filo-sofini4 tyrinijimy dalyje, maZdaug nuo 315-o skirsnio, Wittgensteinaspasitelkia pavyzdLitl, kurie leidZia plaiiau apibendrinti. Antai indi-vido noras pasiekti druskinq rei5kiamas ne tik kalba, bet ir (tarkim,prie vai5iq stalo) tam tikrais gestais, kurie,,patenkinami" perduodantjam druskinq. Taigi noro turini - gauti druskinq - apibreZia tokioselgsenos iprasta interpretacija.Kai kurie Wittgensteino pavyzdLiai itartinai priarteja prie bendrqjqteoriniq teiginirl. Anksiiau tai mateme kalbedami apie,,turejim4 gal-voje": norint suteikti prasmq i5raiSkai ,,x 2", j4 reikia sieti su kita,vartojama pagal tam tikr4 standart4. PaZvelkime i lsivaizdavimo beiketinimo pavyzdi. Tikslingas veiksmas, pasak Wittgensteino, neraelgesys, kuri kaip nors reguliuoja ketinimas, o veikiau visiSkai [val-dytas elgesys (FT 628-630); jo prie5ybe - klumpantis elgesys. Prisi-minus Wittgensteino paprotio s4vokos apibreZim4, paai5keja, kadklausimas, kokiu mastu individas yra k4 nors ivaldqs, priklauso nuovisuomenes pripaZintq standartq. Kitas pavyzdys pabreZia socialinqvaizdiniq turinio determinacij4. Wittgensteinas sugretina,,A isivaiz-duoja, kad ..." su,,A elgiasi taip, tarsi ...", sugestionuodamas analogijasu teatru.

Turbut net galiu isivaizduoti [...], kad kiekvienas sutiktasis gatvejejautia baisius skausmus [...]. Kitaip tariant, aS atlieku vaidmeni

3. Ludtoigas Wittgensteinas 99elgiuosi taip, tarsi kiti jaustq skausmq. Kai ta darau, apie mane sako,jog aS lsivaizduoju, kad ... (FT 391)

Kas mate kinq teatro pie5inius, kuriq prasme kinq publikai yra visiS-kai akivaizdi, o europiediui tera terra incognita, tas Lrno: atsakymas iklausim4, ar individas elgiasi taip lyg x, ar taip lygy, yra tam tikroskonvencijos dalykas. Taigi tiek, kiek,,A isivaizduoja,kad ..." gali butiinterpretuojama kaip ,,A elgiasi taip, tarsi ...", isivaizdavimo turinysyra socialiai s4lygotas. Tas pat pasakytina ir apie tuos atvejus, kaiisivaizdavimas lyginamas su paveikslq stebejimu arba apra5ymu, kai,pavyzdZiui, tas apra5ymas leidZia nupieSti objekto paveiksl4:

Psichinis vaizdinys yra toks vaizdas, kuris apra5omas, kai kas norsapra5o isivaizduojam4 objekt4. GT 367)O kq atspindi tas vaizdas, priklauso nuo visuomeneje priimttlvaiz-davimo budq.Socialinis s4mones faktq determinuotumas musq nestebins, jeiguprisiminsime dvi paradigmq ypatybes. Pirmiausia paradigma yrakontekstu apibreZiamas dalykas; ,,s" i,odyje,,sodas" yra ne stilizuotasskaiiius ,,5" , o raide. Elgsenos paradigmq kontekst4 sudaro pirmiau-

sia socialiniai faktai:Matau paveiksl4, vaizduojanti besiSypsanti veida. K4 darau, kai t4Sypsen4 vien4kart suvokiu esant draugi5k4, o kit4kart -pikta? [...][sivaizduoju, kad besiSypsantis pirmuoju atveju Lvelgia i L.ai-dZiandius vaikus, o antruoju - i kendianti prieS4. (FT 539)

Kita vertus, daugelis paradigmq egzistuoja tik tiems Zmonems, kuriegeba jas atpaZinti. KryZiaus komponentai, i5destyti tam tikra tvarka,galetq tokie ir pasilikti; tadiau jie rei5kia kryZiq tiems Zmonems, kurieyra i5mokq t4 padi4 paradigm4 i5skirti i5 daugybes kitq komponentq.Tq paradigmq, kurios pasireiSkia Zmoniq elgesiu, tapatum4 lemiaZmoniq reakcijos pana5umas. Individo elgsena atspindi skausm4 tiktam individui susijus su kitais, kurie i ja reaguoja ir rei5kia uZuojaut4ar teikia pagalb4.

newen wittgenstein filosofiniai tyrinejimai

Documents