povils

Kristijonas Donelaitis

Niam niam linksmybės

povils

Ar gumbu sergi per daugel kabar

ėdęs?Mažu pečenkos

vėl iš pilvo veržiasi laukan?

ESI TAI,KĄ VALGAI

povils

Juk ir tavo tetėns užpernai taip prisiėdęsSu savo pusbroliais, kaip tu, pilvuodami sirgo

povils

Tu tikt vis mėsos kasdien prisiėst išsižioji,O burokų bei lapienės niekini garbę.

povils

Bet ir mūs valgius, lietuviškai padarytus,Tūls išdykėlis nenauds išpeikt nesibijo.

povils

nei utėlė kraujų prisisiurbusi slenka

povils

Kad nei boba jau didei sukrošusi kumpso

povils

Kabiar ir varles visokias svetimas ėda

povils

Jaunas savo dienas glūpai gaišindami lošta

povils

Vos mėsos grečnos gardžiai prisiėdė...

Tuo stuba dėl to visa smirdėti pagavo

povils

Dešros ir lašiniai su kumpiais irgi su sūriaisBaigės jau

povils

Taip išsituštino jau, kad mes, kasydami galvas,Vos jau žinom, ką nusivirt ir kuom pasisotint.

povils

kad skūpas randasi čėsasTaigi nurykim jau prastoką savo kąsnelį

povils

Valgius prastus be priprovų valgė

povils

Bet ir valgių dėl skūpų nei viens nesiskundė.

povils

Pasukų kiek ar išrūgų skystų

prisisurbę,Vis tekini, kaip klapams reik,

atliekame darbus

povils

Tūls, kruopas nedarytas ir vos

pasukas ėsdams,Po vargų našta kasdien vaitoja

pakumpęs

povils

Jau ir blogs skilvys dėl pietų pradeda skųstis;Ale kuomi gal biednas būrs savo vėdarą linksmint,

povils

Taip vargingai jis, savo sausą truputį kramtęs

povils

Kad jam plutos tikt ir kėžas vos pasiliko

povils

O kitsai, stokodams grūdo, gnyba žolelę

povils

Ar kad kokį sau prisikaitęs šutina puodą

povils

Ar kad, kepdams ką gardžiai, pas kaminą sėdi,Tai tau iš drūtų minkšti pasidaro kąsniai.

povils

... o mes prastus išvirdami kąsniusUždaro dairėmės, visur mėsos pasigedę

povils

Ak! jūs kumpiai, jūs dešrelės su lašinėliais,Mes kone verkiam jau, kasdien paminėdami jūsų

povils

,,Tič! tarė Pričkus jam, lietuviškai pasakydams,Eik, žioply! Tu juk kasmets dėl ėdesių skundies

povils

povils

PABAIGA