nina klebanskaja, uab „tmd partners“ konsultantė

Eksporto kainodaros ypatumai

Nina Klebankaja

• Kainodaros sprendim! svarba firmoje. Kainodaros tikslai.

• Kainodaros metodai: ka"tais gr#sta kaina, suvokiamos vert$s kaina, konkurentin$ kaina.

• Kainodaros ypatumai eksporto rinkose: vartotoj! jautrumo kainai #vertinimas, konkurentin$s situacijos vertinimas, kainos „eskalavimo“ u%sienio rinkose prie%astys. Kainos nustatymas pagal INCOTERMS.

• Kainodaros strategijos: „grietin$l$s nugriebimo“ strategija, prasiskverbimo rinkoje strategija, kainos ma%inimo ir didinimo strategijos, nuolaid! taikymo strategijos.

B&tina #vertinti:

• Kokiose "alyse yra daugiausia j&s! #mon$s produkto vartotoj!?

• Kas pagrindiniai konkurentai?

• Ar j&s! produktas yra pagamintas pagal pasirinktos "alies standartus?

• Ar j&s! pasirinktose "alyse yra importo suvar%ym!?

• Ar verslo aplinka stabili?

• Ar i"pl$tota infrastrukt&ra, transportas ir pan.?

Taip pat reikia atsi%velgti # tai:

• Ar t! rink! vartotojai skiriasi nuo vietin$s rinkos vartotoj! (ar yra ekonomini!, socialini!, kult&rini! skirtum!)?

• Ar pasirinktos rinkos paklausa per pastaruosius penkerius metus did$jo, ar ma%$jo?

• Kokie veiksniai gali daryti #tak' paklausai ateityje?

• Kaip gali keistis vartotoj! poreikiai ir pan.?

Eksporto kainodara: esminis klausimas

• Ar eksporto rinkose produktas yra parduodamas su gamintojo preki! %enklu?

– Jeigu taip, kain' tokiam produktui nustatoma atsi%velgiant # konkurent! kainas.

– Jeigu ne, produktas eksporto rinkoje bus pa%enklintas priva(i! (angl.- private label) prek$s %enklu. )iuo atveju kain' diktuoja privataus prek$s %enklo savininkas. Kaip rodo tyrimai, priva(i! preki! %enkl! produkt! kainos nuo 20 iki 70 proc. ma%esn$s negu gamintoj! preki! %enkl! produkt! kainos.

http://www.storebrandsdecisions.com/news/2011/04/19/price-study-pl-saves-shoppers-upwards-of-33-percent-

Kainodaros sprendim! svarba #mon$je (I)

• Kain! lygis s'lygoja pardavim! lyg#

• Kaina tiesiogiai veikia peln' ir netiesiogiai vidutinius pastovius ka"tus

• Didelis kainos ai"kumas leid%ia palyginti konkuruojan(i! #moni! produktus (ypatingai tais atvejais, kai produkto diferencijavimo galimyb$s yra ribotos).

Kainodaros sprendim! svarba #mon$je (II)

• Kainodaros strategija turi b&ti suderinta su kit! marketingo derinio (mix’o) element! strategijomis.

• Kaina yra svarbus produkto pozicionavimo elementas.

Kainos nustatymo

• Nustatyti kainodaros tikslus

• *vertinti paklaus' ir vartotojo jautrum' kainai.

• Paskai(iuoti ka"tus.

• I"analizuoti konkurent! kainas.

• Nustatyti galutin+ kain'.

Kainodaros tikslai (I)

• Prasiskverbimas rinkoje. Tai %ema kaina, kuri leid%ia #eiti # nauj' rink'. Da%nai taikoma eksporto rinkose. Rizika – pakelti kain' bus sud$tinga.

• Rinkos dalies i"saugojimas/didinimas.

• “Grietin$le nugriebimas”. Auk"ta kaina, da%nai taikoma inovatyviems produktams. Rizika – auk"ta kain' gali i"g'sdinti vartotojus.

Kainodaros tikslai (II)

• Nugal$ti konkurentus: kaina yra ma%esn$ negu konkurent! kaina. Rizika – kain! karas.

• Sukurti #$jimo # rink' kli&tis: nustatoma %ema kain', kas n$ra patrauklu potencialiems konkurentams. Rizika – pakelti kain' bus sud$tinga.

Kainodaros tikslai (III)

• Sutrumpinti atsipirkimo laikotarp#: Kai rinka yra sunkiai prognozuojama d$l technologij! kaitos, trumpo produkto gyvavimo ciklo, politini! veiksni!, potenciali! konkurent! gr$sm$s, kaina turi u%tikrinti kuo greitesn+ investicij! gr'%'. Paprastai, tai auk"ta kaina.

• Apyvartini! l$"! poreikis: kai #monei reikia greitai sugeneruoti pinig! srautus, suma%inti atsargas, kainos ma%inimas paspartina "iuos procesus.

Kainodaros tikslai (IV)

• Vykdyti eksporto #sipareigojimus: eksporto s'lygose kaina yra apibr$%ta ir eksportuotojas privalo "ias s'lygas vykdyti. Kartais kain' gali b&ti ma%esn$ u% ka"tus.

• Optimizuoti gamybini! paj$gum! i"naudojim': kai vietin$ rinka yra ma%a, #mon$s ie"ko eksporto rink!, nes tai leid%ia pasinaudoti masto ekonomija.

Kainodaros tikslai (V)

• Pelno maksimizavimas.Kaina nustatoma pagal

• I"gyventi:, Kaina dengia tik kintamus ka"tus ir dal# pastovi! ka"t!

Paklausos #vertinimas. Vartotojo jautrumas kainai

17

Kaina ir paklausa

• Tarp kainos ir parduot! produkt! kiekio (paklausos) yra

atvirk"tinis ry"ys – kuo didesn$ kaina, tuo ma%esnis parduot!

preki! kiekis. Ar visada?

• Paklausos jautrumas kainai yra vadinamas paklausos

elastingumu.

• Rinkos (geografin$s) skiriasi paklausos elastingumu kainai

17

18

Paklausos elastingumas kainai

• Kainos ma%inimo ar didinimo efektas priklauso nuo paklausos elastingumo kainai.

• Paklausos elastingumas kainai matuoja vartotojo jautrum' kainai:

18

% kiekio pokytis% kainos pokytis

E =

19

Paklausos elastingumas kainai

De

De

Di

Di

Produktovienetokaina

Paklausos kiekis

De:Elastinga paklausa.Nedidelis kainos pokytis sukelia didel# paklausos kiekio pokyt#.

Di :Neelastinga paklausa.Didelis kainos pokytis sukelia ne%ym! paklausos pokyt#.

Elastingumo #taka pardavim! kiekiui ir pajamoms

Kaina, Lt

Elastinga paklausa (E = -3.7)

Kiekis, vnt Pajamos, Lt

12 000 80 000 960 000

9 000 400 000 3 600 000

7 000 1 200 00 8 400 000

Kaina. Lt

Neelastinga paklausa (E = - 0,19)

8.00 300 000 2 400

6.00 320 000 1 920

4.00 340 000 1 360

21

Veiksniai, darantys #tak'

paklausos elastingumui

21



Pakaital! kainos

21



Unikali vert$

Pakaital! kainos

21



Unikali vert$

Pakeitimo ka"tai

Pakaital! kainos

21



Unikali vert$

Pakeitimo ka"tai

Palyginamumo efektas

Pakaital! kainos

21



Unikali vert$

Pakeitimo ka"tai

Kainos/kokyb$sefektas


Pakaital! kainos

21



Unikali vert$

Pakeitimo ka"tai



S'naud! efektas

Pakaital! kainos

21



Unikali vert$

Pakeitimo ka"tai



Galutin$s naudosefektas

S'naud! efektas

Pakaital! kainos

21



Unikali vert$

Pakeitimo ka"tai


Ka"t! paskirstymo efektas



S'naud! efektas

Pakaital! kainos

21



Unikali vert$

Laiko efektas Pakeitimo ka"tai





S'naud! efektas

Pakaital! kainos

21



Sand$liavimo efektasUnikali vert$

Laiko efektas Pakeitimo ka"tai





S'naud! efektas

Pakaital! kainos

Ka"tais gr#sta kainodara

Ka"t! klasifikavimas pagal j! kitim' priklausomai nuo veiklos lygio

Tiesioginiai kintami ka"tai

(KK)

Santykinai kintami ka"tai

(KK)

Pastov&s ka"tai

(PK)

Ka"tai, kurie kinta kartu su veiklos lygiu

Kai kurie ka"t! elementai kinta priklausomai nuo veiklos lygio, ta(iau visi"kai nei"nyksta, kai veikla nutraukiama

Ka"tai, kurie nepriklauso nuo veiklos lygio

Darbo u%mokestis, %aliavos, energija, transportas, kt.

Papildomos i"laidos, susijusios su veiklos lygio padid$jimu, pvz., eksporto ka"tai

Nusid$v$jimas, NT mokes(iai, nuoma, pal&kanos, administracijos darbo u%mokestis, marketingo ka"tai, kt.

Ka"tais gr#sta kainodara

• “Dugno” kaina

Minimali kaina kuri padengia kintamus ka"tus.

• L&%io ta"ko kaina

L&%io ta"kas tai ta"kas (paslaug! kiekis), kuriame pajamos dengia kintamus ir pastovius ka"tus.

• Tikslin$ kaina

Kaina padengia ne tik pastovius ir kintamus ka"tus, bet ir u%tikrina pageidaujam' kapitalo investicij! gr'%'.

• Geid%iama kaina

, Kaina padengia ne tik pastovius ir kintamus ka"tus, bet ir u%tikrina pageidaujam' peln'.

24

Ka"tais gr#sta kaina

Kaina Kaip skai(iuojama Pastabos

“Dugno” kaina vntKK vnt.KK - vidutiniai kintami ka"tai (skai(iuojami produkto vnt.)

L&%io ta"ko kaina vntKK + PK/Q Q- pagamint! produkt! kiekis

Tikslin$ kaina vntKK + PK/Q + r -KI/(Q)

r - pageidaujama investicij! gr'%a

KI– Kapitalo investicijos

Geid%iama kaina (angl. – markup price)

vntBK/(1 – p) vnaBK – produkto vnt. Bendrieji ka"tai

p – pageidaujamas pelnas

26

Ind$lis ( angl.contribution)

Ind!lis - tai skirtumas tarp kainos (pajam!) ir

kintam! ka"t! (gali b&ti skai(iuojamas visiems

produktams arba produkto vienetui).

Pelno/kiekio santykis

Alternatyvos

A B C

1 Pardavim! kiekis, vnt. 100 100 100

2 Produkto vnt. kaina, Lt 10 10 10

3 Pardavim! pajamos, Lt 1 000 1 000 1 000

4 Pastov&s ka"tai, Lt 100 400 100

5 Kintami vieneto ka"tai, Lt 7 4 4

6 Produkto ind$lis, Lt (2 – 5) 3 6 6

7 Bendras ind$lis, Lt (1x6) 300 600 600

8 Pelno/kiekio santykis (6/2) 0.3 0.6 0.6

Leistinas kiekio suma%$jimas kainos padid$jimui padengti

Kainos padid$jimas, %


0,10 0,15 0,20 0.25 0,30 0,35 0,40

1 9,09 6,25 4,76 3,85 3,23 2,77 2,44

2 16,67 11,76 909 7,41 6,25 5,41 4,76

3 23,08 16,67 16,04 10,71 9,09 7,89 6,98

4 28,57 21,05 16,67 13,79 11,76 10,26 9,09

Minimalus b&tinas kiekio padid$jimas kainos suma%$jimui padengti

Kainos suma%$jimas, %


0,10 0,15 0,20 0.25 0,30 0,35 0,40

1 11,11 7,14 5,26 4,17 3,45 2,94 2,56

2 25,00 15,38 11,11 8,70 7,14 6,06 5,26

3 42,90 25,00 17,56 13,60 11,11 9,38 8,11

4 66,67 36,36 25,00 19,05 15,38 12,90 11,11

Papildomi ka"tai eksporto rinkose (I)

• Rinkos tyrim! ka"tai.

• Pardavimo ka"tai –reklama, reklamini! produkt! vertimas, r$mimas, vie"ieji ry"iai ir pan.

• Specialus #pakavimas, etiket$s ir pan.

• Komisiniai mokes(iai tarpininkams/agentams.

• Eksporto kredito draudimas.

• Banko mokes(iai.

Papildomi ka"tai eksporto rinkose (II)

• Tarpininkavimo mokes(iai

• Uosto mokes(iai

• Eksporto muitai

• Sand$liavimo ka"tai

• Dokumentacijos tvarkymo ka"tai

• Nuostoli! kompensavimo ka"tai

• Paslaugos po pardavimo

• Banko paslaugos produkt! eksportuotojams

Banko paslaugos produkt! eksportuotojams

• Eksportuojan(ios #mon$s pagal poreikius gali rinktis trumpalaik# kreditavim':

– trumpalaik+ paskol' apyvartin$ms l$"oms,

– kredito linij',

– faktoring',

– prekybos finansavimo priemones (eksporto akredityvus, akredityv! pervedimus, eksporto inkaso).

Kainos eskalavimas

• Kainos eskalavimas – tai kainos padid$jimas u%sienio rinkose d$l papildom! ka"t! ir mokes(i!.

Kainos padid!jimas u"sienio rinkoje.

Kainos eskalavimo pavyzdys

Paskirstymas vietin$je

rinkoje (#mon$-didmena-ma%mena-

vartotojas)

Toks pats

paskir-

stymas

u%sienio

rinkoje

Paskirstymas

u%sienio rinkoje,

atsiradus

papildomam

tarpininkui -

importuotojui

Galutin$ #mon$s (eksporto) kaina 10 10 10

Draudimas, transportavimas, - 1 1

Prek$s kaina muitin$s sand$lyje - 11 11

Importo mokestis (10 proc.) - 1,1 1,1

Prek$s kaina importuotojui - - 12,1

Importuotojo mar%a (15 proc.) - - 1,8

Prek$s kaina didmenininkui 10 12,1 13,9

Didmenininko mar%a (20 proc.) 2 2,4 2,8

Prek$s kaina ma%menininkui 12 14,5 16,7

Ma%menininko mar%a (40 proc.) 4,8 5,8 6,7

Kaina galutiniam vartotojui (be PVM) 16,8 20,3 23,4

Kainos padid$jimas, lyginant su vietine rinka - 21 proc. 39 proc.

Suvokiamos vert$s kaina

Vartotoj! vert$

Kaina

Gamintojo pelnas

Vartotoj! nauda

Ka"tai

Galim! susitarim!zona(GSZ)

“Bendra” pelno/nuostoli! ataskaita

Galim! susitarim! zona• Vartotojai nenori mok$ti kainos, kuri vir"yt! j! suvokiam' vert+.• Gamintojai (kaip taisykl$) negali parduoti %emiau ka"t!.

• Kaina gali “jud$ti” galim! susitarim! zonoje.

• Kainos didinimas didina gamintojo peln', bet ma%ina vartotojo naud'.

• Pagrindinis tikslas – i"pl$sti galim! susitarim! zon' – arba didinant vartotoj! naud', arba ma%inant gamybos ka"tus.

PelnasVartotojo

nauda

Kaina kaip atsparos ta"kas

Kaina

.

! Vartotojas da%nai moka ma%iau u% suvokiama vert+. Kartais – %ymiai ma%iau. Toki' situacij' s'lygoja dvi prie%astys:

! Gamintojas nustato %em' kain', nes nesuvokia vartotojo naudos.

! Konkurencija. Jeigu produktas/paslauga n$ra diferencijuota ( ma%ai skiriasi nuo konkurento)

! Problemos sprendimas: kombinacija diferencijavimo ir vartotojo vert$s.

Sugeb$ji-mas

suvoktinaud'

Vartotojovert$

Balansas

Diferen-cijavimas

Kaina

Suvokiamos naudos kainodara

• )is metodas remiasi teze, kad prek$/paslauga - tai keli! charakteristik! visuma (naudos paketas).

• Taikant suvokiamos kainodaros metod', reikia:– nustatyti kokyb$s rodiklius. Pvz., naudojant focus grup$s metod',

nustatyti, kokios prek$s savyb$s labiausiai vertinamos,

– #vesti i"vardint! savybi! svarbos svorio koeficientus, t.y. naudojant ekspertinio vertinio metod' nustatyti, kokios savyb$s yra labiau svarbios, kokios ma%iau,

– #vertinti konkurentus. Nustatyti, kaip vartotojai vertina konkurent! pasi&lymus,

– nustatyti kainos/kokyb$s prioritetus. Vartotojas turi pasakyti, koks kainos/kokyb$s santykis jam yra geriausias.

INCOTERM 2011

Pristatymo s'lyg! kodavimas nuo 2011m.

Kodas Reik#m! Vieta

EXW I" #mon$s *mon$s vieta

FCA Franko ve%$jas Sutarta vieta

FAS Franko/pristatymo vieta prie laivo Sutartas pakrovimo uostas

FOB Franko laivo denis Sutartas pakrovimo uostas

CFR Kaina ir frachtas Sutartas paskirties uostas

CIF Kaina, draudimas ir frachtas Sutartas paskirties uostas

CPT Transportavimas apmok$tas iki ... Sutarta paskirties vieta

CIP Transportavimas ir draudimas apmok$tas iki ... Sutarta paskirties vieta

DAT Pristatymas # terminal' Sutartas terminalas paskirties uoste

DAP Pristatyta # viet' Sutarta paskirties vieta

DDP Pristatyta, muitas sumok$tas Sutarta paskirties vieta importuojan(ioje

"alyje

E grup$: EXW

• EXW - pardav$jas #vykdo savo #sipareigojimus, kai savo patalpose pateikia prekes pirk$jui. Pirk$jas (tiesiogiai ar netiesiogiai) turi organizuoti preki! pakrovim' bei eksporto formalum! sutvarkym'. Tai ma%iausius pardav$jo #sipareigojimus numatan(ios s'lygos. Jei pirk$jas pageidauja, kad prek$s b&t! pakrautos # pateikt' transporto priemon+ – tai turi b&ti ai"kiai nurodyta sutartyje.

F grup$: FCA, FAS, FOB

• FCA – pristatyta iki ve%$jo. Pardav$jas #vykdo savo #sipareigojimus, kai pristato prekes ve%$jui # viet', kuri' nurodo pirk$jas. Jei prek$s perduodamos ve%$jui pardav$jo patalpose – tai pakrovimas # transporto priemon+ yra pardav$jo pareiga ir atsakomyb$. Jei prek$s perduodamos ve%$jui pastarojo patalpose arba bet kurioje kitoje vietoje, tai pardav$jas n$ra atsakingas u% j! i"krovim'. Eksporto formalumus FCA s'lyg! atveju taip pat turi atlikti pardav$jas (tiesiogiai ar netiesiogiai). )ios s'lygos naudotinos transportuojant prekes visomis transporto r&"imis.

• FAS – pristatyta prie laivo borto. S'lygos naudojamos tik j&r! transporte. Pardav$jas #vykdo savo #sipareigojimus, kai pristato prekes # krantin+ nurodytame uoste. Nuo to momento visi krovos darbai bei rizika yra pirk$jo atsakomyb$. Eksporto formalumus "iuo atveju turi sutvarkyti pardav$jas..

F grup$: FCA, FAS, FOB

• FOB – pristatyta ant denio. Pardav$jas #vykdo savo #sipareigojimus, kai pristato krovin# ant laivo denio. Pagal "ias s'lygas pardav$jas turi atlikti muitin$s eksporto formalumus. FOB s'lygas galima naudoti tik j&r! transporte. Bet d$l tam tikr! prie%as(i! (pvz. gana ai"kus s'naud! paskirstymas tarp pardav$jo ir pirk$jo) jos gana pla(iau taikomos gabenant krovinius oro transportu.

C grup$: CFR, CIF, CPT ir CIP

• CFR - Kaina ir frachtas - pagal "# termin' eksportuotojas apmoka visas i"laidas ir fracht' iki nurodyto punkto (uosto). Preki! praradimo ar sugadinimo rizika, taip pat papildomi ka"tai, atsirandantys po perdavimo laivo denyje, tenka pirk$jui. Pagal CFR termin' pardav$jas privalo gauti leidim' i"ve%ti prekes. )is terminas taikomas tik vandens transportui.

• CIF - Kaina, draudimas ir frachtas - pagal "# termin' eksportuotojas apmoka i"laidas kaip ir CFR atveju, tik papildomai privalo apdrausti krovin# j&riniu draudimu ir nuo rizikos d$l preki! praradimo ar sugadinimo transportavimo metu. Pagal "# termin' eksportuotojas turi gauti muitin$s leidim' i"ve%ti prekes. )is terminas taikomas tik vandens transportui.

C grup$: CFR, CIF, CPT ir CIP

• CPT - Transportavimas apmok$tas iki - pagal "# termin' eksportuotojas sumoka fracht' u% preki! transportavim' iki nurodytos vietos. Preki! praradimo ar sugadinimo rizika, taip pat papildomi ka"tai pereina pirk$jui po to, kai prek$s yra pristatomos # nurodyt' viet'. Pagal "# termin' eksportuotojas turi gauti muitin$s leidim' i"ve%ti prekes. )is terminas taikomas visoms transporto r&"ims.

• CIP - Transportavimas ir draudimas apmok$tas iki - pagal "# termin' eksportuotojas turi tuos pa(ius #sipareigojimus kaip ir pagal CPT termin', tik papildomai privalo apdrausti krovin# nuo rizikos d$l preki! praradimo ar sugadinimo transportavimo metu. Pagal "# termin' eksportuotojas turi gauti muitin$s leidim' i"ve%ti prekes. )is terminas taikomas visoms transportavimo r&"ims.

D grup$: DAF, DES, DEQ, DDU,DDP

• DAF – perduota pasienyje. Pardav$jas #vykdo savo #sipareigojimus, kai pristato prekes # nurodyt' pasienio viet'. Pardav$jas turi atlikti muitin$s eksporto formalumus, bet n$ra #pareigotas i"krauti prekes i" transporto priemon$s.)iems #sipareigojimams #vykdyti reikalingos tam tikros s'lygos, kurios leist! pardav$jui tinkamai perduoti prekes pirk$jui. Tod$l tai paprastai atliekama muitin$s terminale arba transporto kompanijos terminale.

.

.


• DES – perduota laive. Pardav$jas #vykdo savo #sipareigojimus, kai pristato prekes ant laivo denio numatytame paskyrimo uoste. Nuo "io momento visos s'naudos ir rizika yra pirk$jo atsakomyb$.

.

• DEQ – Pardav$jas #vykdo savo #sipareigojimus, kai pristato prekes # krantin+ numatytame paskyrimo uoste. Pardav$jas yra atsakingas u% visas s'naudas ir rizik' iki to momento, kai prek$s yra i"kraunamos nurodyto uosto krantin$je. Muitin$s formalumai yra pirk$jo atsakomyb$


• DDU – Perduota, muitas nesumok$tas. Pardav$jas #vykdo savo #sipareigojimus, kai pristato prekes, kurioms n$ra atlikti muitin$s formalumai, #. nurodyt' paskirties viet'. Ta(iau preki! i"krovimas i" transporto priemon$s n$ra pardav$jo atsakomyb$. Visos i"laidos, susijusios su muitin$s formalumais (proced&ros atlikimas, mokes(iai, muitas) yra pirk$jo atsakomyb$.

!


• DDP – Perduota, muitas sumok$tas. Pardav$jas #vykdo savo #sipareigojimus, kai pristato prekes, kurioms atlikti muitin$s formalumai, #. nurodyt' paskirties viet'. Ta(iau preki! i"krovimas i" transporto priemon$s n$ra pardav$jo atsakomyb$. Visos i"laidos, susijusios su muitin$s formalumais (proced&ros atlikimas, mokes(iai, muitas) yra pardav$jo atsakomyb$. EXW s'lygos numato ma%iausius pardav$jo #sipareigojimus, o DDP – did%iausius pardav$jo #sipareigojimus

Ka"t! pasiskiratymas tarp pardav$jo ir pirk$jo pagal INCOTERM EXW FAS FCA FO

BCFR CIF CP

TCIP DAT DA

PDDP

Pakrovimas

Muto mokes"iai

Transportas iki eksportuotojo uosto

I#krovimas paskirymo uoste

Uosto rinkliava

Transportas iki importuotojo uosto

Impotruotojo uosto rinkliava

Transportas i# importuotojo uosto

Transportas iki vietos

Draudimas

Muitin$s formalumai, mokes"iai, rinkliavos

Moka pardav$jas

Moka pirk$jas

Kainos kalkuliacija

EWX 100

Kaina 100

FOB 100

43

Kaina 143

CFR arba CPT 143

47

Kaina 190

CIF 190

2

Kaina 192

DDP 192

57

Kaina 249

Kainodaros strategijos

“Grietin$l$s nugriebimo” (skiming) strategija

• Produktas #vedamas # rink' auk"ta kaina

• Trumpas produkto gyvavimo ciklas arba lengvai imituojamas produktas

• Labai pa%angus produktas ir l$tas rinkos augimas.

• Dideli kainos elastingumo skirtumai kiekviename segmente.

• Kainos suma%inimas bus labai s$kmingas.

• Spar(iai kintan(ios technologijos arba sud$tingas rinkos paklausos #vertinimas.

• B&tinumas greitai generuoti finansinius resursus.

Prasiskverbimo (penetration) kainodara

• *vedant produkt' # rink', da%nai taikoma prasiskverbimo kainodara – produktas #vedamas ma%a kaina, siekiant u%imti kuo didesn+ rinkos dal#. Tokia strategija gali b&ti s$kminga jeigu:

– Produkto vert$ vartotojui yra didel$, jautrumas kainai %enklus.

– *vedus produkt' # rink', pasirei"kia ka"t! ma%$jimas.

– Pagrindiniai konkurentai yra silpni.

nina klebanskaja, uab „tmd partners“ konsultantė

Business