norintiesiems mesti rŪkyti telefonu teikiamŲ … sveikata/2015.4... · 2020. 9. 18. ·...

2015/4(71) 41

„V ISUOMENĖ S S V EIK ATA” LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS

NORINTIESIEMS MESTI RŪKYTI TELEFONU TEIKIAMŲ KONSULTACIJŲ VEIKSMINGUMAS: SISTEMINĖ APŽVALGA IR METAANALIZĖ

Ieva Radzevičiūtė1, Iveta Petraitytė1, Raimonda Janonienė1, Rasa Povilanskienė1, Marius Strička21Higienos inst i tutas , 2Lietuvos sveikatos mokslų univers i te tas

SantraukaTikslas. Įvertinti norintiesiems mesti rūkyti telefonu teikiamų konsultacijų bei intervencijų, skatinančių rūkančiuosius

kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumą.Tyrimo medžiaga ir metodai. Vertinant telefonu teikiamų konsultacijų veiksmingumą, Cochrane sisteminė apžvalga

„Metančiųjų rūkyti konsultavimas telefonu“ buvo papildyta naujausių tyrimų duomenimis. Siekiant įvertinti, kokios prie-monės skatina rūkančiuosius kreiptis į telefoninės pagalbos liniją, atnaujinta The Community guide sisteminė apžvalga „Tabako vartojimo ir pasyvaus rūkymo poveikio mažinimas: pagalbos telefonu intervencijos“. 2012–2015 m. anglų kalba publikuotų tyrimų paieška atlikta duomenų bazėse MEDLINE (per OVID), PsycINFO, Cochrane, Social Science Citation Index. Intervencijų veiksmingumui vertinti taikyta aprašomoji analizė ir metaanalizė.

Tyrimo rezultatai. Telefonu teikiamos konsultacijos yra veiksmingos mesti rūkyti norintiems asmenims. Reaktyvių konsultacijų efekto dydis (RR) vertinant ilgalaikę abstinenciją yra 1,29 (95 proc. P. I. 1,16–1,43), o vertinant trumpa-laikę abstinenciją – 1,28 (95 proc. P. I. 1,20–1,37). Proaktyvių konsultacijų efekto dydis (RR) yra 1,34 (95 proc. P. I. 1,22–1,46). Gausesnis konsultacijų skaičius susijęs su didesniu efektu.

Visuomenės informavimo priemonių teikiama informacija, nemokamos pakaitinės nikotino terapijos priemonės bei svei-katos priežiūros specialistų siuntimai gali būti veiksmingi siekiant padidinti skambučių į telefoninės pagalbos liniją skaičių. Siūlant nemokamą pakaitinę nikotino terapiją galima tikėtis skambučių skaičių padidinti 267,7 proc. Skelbiant reklamą per visuomenės informavimo priemones bei panaudojant sveikatos priežiūros specialistų siuntimus taip pat padidėja skambinan-čiųjų skaičius, tačiau dėl tyrimų heterogeniškumo bendras efekto dydis nebuvo skaičiuotas. Intervencijų, skatinančių kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumo rezultatus reikėtų vertinti kritiškai, nes daugelio tyrimų kokybė buvo prasta.

Išvados. Telefonu teikiamos konsultacijos rūkyti mesti norintiems asmenims yra veiksmingos. Rūkančiuosius kreiptis pagalbos telefonu gali paskatinti visuomenės informavimo priemonės, nemokamos pakaitinės nikotino terapijos priemo-nės bei sveikatos priežiūros specialistų siuntimai.

Reikšminiai žodžiai: rūkymas, pagalba telefonu, sisteminė apžvalga, metaanalizė.

Adresas susirašinėti: Ieva RadzevičiūtėHigienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centrasDidžioji g. 22, 01128 VilniusEl. p. [email protected]

ĮVADASRūkymas visame pasaulyje išlieka didžiulė visuome-nės sveikatos problema. Kasmet pasaulyje nuo rū-kymo sukeltų ligų miršta beveik 6 mln. žmonių [1]. Tabako vartojimas sukelia sveikatos sutrikimus (pik-tybinius navikus, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos ligas) bei neigiamas ekonomines, aplinko-saugos ir socialines pasekmes [2–4]. Rūkymas taip pat susijęs su padidėjusia infekcinių ligų rizika [5].

2014 m. duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) rūkė 31 proc. vyrų ir 22 proc. moterų [6]. Lietuvoje rūkančių vyrų dalis (33 proc.) panaši į ES vidurkį,

o rūkančių moterų (12 proc.) yra mažiau nei ES vi-durkis [7]. Dauguma rūkančiųjų norėtų mesti rūkyti, tačiau mažiau nei 5 proc. bandžiusiųjų pavyksta tai padaryti savarankiškai [8]. „Eurobarometro“ duome-nimis, dauguma rūkalių (59 proc.) yra nors kartą mė-ginę mesti rūkyti, 19 proc. – mėginę mesti per pasta-ruosius metus. Lietuvoje 23 proc. rūkančiųjų nurodė bandę mesti rūkyti per pastaruosius metus, 78 proc. iš jų teigė, kad, norėdami mesti rūkyti, nesinaudojo jokiomis papildomomis pagalbos priemonėmis [6].

Pasaulio sveikatos organizacija ragina šalis plėto-ti pagalbos rūkyti metantiems asmenims paslaugas ir kaip vieną iš priemonių rekomenduoja įsteigti telefo-ninės pagalbos liniją (TPL), kuria galėtų skambinti asmenys, norintys, kad jiems būtų padėta atsikratyti žalingo įpročio [9]. 2004 m. Lietuva ratifikavo Ta-bako kontrolės pagrindų konvenciją, kurioje siūloma įtraukti priklausomybės nuo tabako diagnozavimą ir

42 2015/4(71)

LIT ER AT ŪROS APŽ VALGOS „V ISUOMENĖ S S V EIK ATA”

gydymą bei konsultavimą dėl metimo rūkyti į nacionalines sveikatos apsaugos ir švietimo programas, planus, strategijas, įkurti telefoninės pagalbos liniją norintiesiems mesti rūkyti, kad apmokyti specialistai teiktų konsultacijas, kaip tai padaryti [10]. 2014 m. ba-landžio 3 d. ES priimta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2014/40/ES įpareigoja šalis nares ženkli-nant tabako gaminių pakuotes pateikti informaciją, kur kreiptis pagalbos mesti rūkyti norintiems asmenims, nurodant pagalbą teikiančios įstaigos telefono numerį, el. pašto adresą arba interneto svetainę [11].

Siekdami suteikti sveikatos politikams išsamią informaciją, reikalingą sprendimui dėl konsultacijų telefonu norintiesiems mesti rūkyti paslaugų įgyven-dinimo Lietuvoje tikslingumo, Higienos instituto spe-cialistai tyrimo metu įvertino mesti rūkyti norintiems asmenims telefonu teikiamų konsultacijų bei interven-cijų, skatinančių kreiptis pagalbos telefonu, veiksmin-gumą, atliko ES šalių praktikos teikiant konsultacijas telefonu minėtiems asmenims analizę ir tokių paslau-gų teikimo Lietuvoje ekonominį vertinimą.

Šiame straipsnyje pristatomi mesti rūkyti norin-tiems asmenims telefonu teikiamų konsultacijų bei intervencijų, skatinančių kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumo vertinimo rezultatai.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAINorintiesiems mesti rūkyti telefonu teikiamų konsul-tacijų bei intervencijų, skatinančių kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumas buvo vertinamas atliekant sisteminę mokslinių literatūros šaltinių apžvalgą. Ver-tinimo metu remtasi Cochrane parengta sistemine apžvalga „Metančiųjų rūkyti konsultavimas telefonu“ [12] bei The Community guide parengta sistemine apž-valga „Tabako vartojimo ir pasyvaus rūkymo poveikio mažinimas: pagalbos telefonu intervencijos“ [13].

Į Cochrane ir The Community guide sistemi-nes apžvalgas buvo įtraukti tyrimai, publikuoti iki 2013 m. Vertinant telefonu teikiamų konsultacijų ir intervencijų, skatinančių kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumą nuspręsta nekartoti jau atliktų siste-minių apžvalgų ir remiantis Cochrane ir The Com-munity guide vertinimo metodika apžvalgas papildyti naujausių tyrimų duomenimis.

Tyrimų atrankos kriterijai. Publikacijoms at-rinkti buvo naudojami tokie patys kaip ir Cochrane bei The Community guide sisteminėse apžvalgose su-formuoti tyrimų atrankos kriterijai (1 lentelė).

Literatūros paieška. Mokslinių publikacijų paieška duomenų bazėse MEDLINE (per OVID), PsycINFO, Cochrane, Social Science Citation Index

atlikta pagal MEDLINE duomenų bazei sukurtą ir kiekvienai jų pritaikytą paieškos strategiją. Paieš-ka buvo ribojama ieškant straipsnių, parašytų anglų kalba ir publikuotų nuo 2012 m. iki 2015 m. vasario mėn. Iš viso rasti 1 566 straipsniai. Tyrimų atranka vykdyta dviem etapais. Pirmajame etape pašalinti besidubliuojantys straipsniai ir atrinkti tyrimai, kurie pagal straipsnio pavadinimą ir santraukoje pateiktą informaciją galimai atitiko tyrimų įtraukimo kriteri-jus. Antrajame etape vertinta tyrimų atitiktis nusta-tytiems kriterijams analizuojant viso teksto straips-nius. Bibliografiniams mokslinių publikacijų įrašams

1 lentelė. Tyrimų atrankos kriterijai

Populiacija

Įtraukimo kriterijus:• rūkantys ir neseniai metę rūkyti asmenys. Neseniai metę rūkyti

(angl. recent quitters) – asmenys, neberūkantys tam tikrą trumpą laikotarpį.

Atmetimo kriterijus:• tyrimai, kuriuose dalyvauja vien tik neseniai metę rūkyti asmenys.

Intervencija

Įtraukimo kriterijai:• reaktyvi ir proaktyvi telefonu teikiama konsultacija. Reaktyvios kon-

sultacijos – konsultacijos, teikiamos norinčio mesti rūkyti asmens iniciatyva. Asmuo, norintis mesti rūkyti, kreipiasi į TPL konsultantus ir, gavęs informacijos apie teikiamą pagalbą, sutinka arba nesutinka gauti paskesnes konsultacijas. Proaktyvios konsultacijos – kon-sultacijos norintiems mesti rūkyti asmenims, teikiamos sveikatos priežiūros specialisto arba TPL konsultanto iniciatyva. Kontaktą su norinčiu mesti rūkyti asmeniu užmezga TPL konsultantas, asmeniui sutikus teikiamos paskesnės konsultacijos (Cochrane sisteminės apžvalgos atnaujinimas);

• intervencijos, skatinančios rūkyti metančius asmenis kreiptis pagalbos telefonu: visuomenės informavimo priemonės, nemo-kamos pakaitinės nikotino terapijos (PNT) priemonės, sveikatos priežiūros specialistų siuntimai (The Community guide sisteminės apžvalgos atnaujinimas).

Atmetimo kriterijus:• ekonominio poveikio priemonės, pvz., cigarečių kainos didėjimo įta-

ka skambučiams į telefoninės pagalbos liniją.

Palyginamoji grupė

Įtraukimo kriterijus:• kontrolinei grupei teikiama savigalbos medžiaga, taikoma minimali

arba standartinė intervencija.

Rezultatai

Įtraukimo kriterijai:• vertinama trumpalaikė ir / arba ilgalaikė abstinencija praėjus 6 ir

daugiau mėnesių nuo intervencijos teikimo pradžios (Cochrane sis-teminės apžvalgos atnaujinimas);

• skambučių į telefoninės pagalbos liniją skaičius (The Community guide sisteminės apžvalgos atnaujinimas).

Tyrimo tipai

Įtraukimo kriterijai:• atsitiktinių imčių kontroliuojami tyrimai arba tariamai atsitiktinių

imčių kontroliuojami tyrimai (Cochrane sisteminės apžvalgos at-naujinimas);

• visų rūšių eksperimentiniai ir stebėjimo tyrimai (The Community gui-de sisteminės apžvalgos atnaujinimas).

2015/4(71) 43


tvarkyti naudota Refworks programa. Tyrimų atran-kos schema pateikta 1 pav.

Cochrane sisteminė apžvalga papildyta dviem naujais tyrimais. Iš viso į šią sisteminę apžvalgą įtraukti 68 tyrimai, kuriuose buvo vertinamas tele-fonu teikiamų konsultacijų veiksmingumas: reak-tyvių konsultacijų veiksmingumas vertintas 17 ty-rimų (15 tyrimų iš Cochrane sisteminės apžvalgos + 2 nauji tyrimai) [14–36], proaktyvių konsultacijų veiksmingumas vertintas 51 tyrime (visi tyrimai iš Cochrane sisteminės apžvalgos).

The Community guide sisteminė apžvalga papildy-ta trimis naujais tyrimais. Iš viso į šią sisteminę apž-valgą įtraukti 45 tyrimai, kuriuose buvo vertinamas intervencijų, skatinančių naudotis telefoninės pagal-bos linija, veiksmingumas [36–80]: visuomenės infor-mavimo priemonių veiksmingumas vertintas 23 tyri-muose (22 tyrimai iš The Community guide sisteminės apžvalgos + 1 naujas tyrimas), nemokamų PNT prie-monių veiksmingumas vertintas 9 tyrimuose (visi ty-rimai iš The Community guide sisteminės apžvalgos), sveikatos priežiūros specialistų siuntimų veiksmingu-mas vertintas 13 tyrimų (11 tyrimų iš The Community guide sisteminės apžvalgos + 2 nauji tyrimai).

Tyrimų kokybės vertinimas. Į sisteminę apžval-gą įtrauktų tyrimų kokybė buvo vertinama naudojant Cochrane klaidų vertinimo klausimyną [81]. Šiuo instrumentu vertinti keturi pagrindiniai klaidų šalti-niai: 1) atsitiktinis dalyvių paskirstymas į grupes, 2) dalyvių paskirstymo į grupes maskavimas, 3) tyrė-jo, vertinančio rezultatus, maskavimas, 4) trūkstamų duomenų analizė. Tyrimų kokybė įvertinta naudojan-tis programa RevMan.

Tyrimų duomenų rinkimas ir analizė. Tyrimų, vertinančių reaktyvių ir proaktyvių konsultacijų bei intervencijų, skatinančių kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumą, duomenys rinkti ir analizuoti atskirai.

Tyrimų, vertinančių reaktyvių konsultacijų veiks-mingumą, duomenų rinkimas ir analizė. Siekiant su-rinkti išsamią informaciją apie intervencijų veiksmin-gumą buvo sukurta duomenų rinkimo forma. Cochrane sisteminėje apžvalgoje nepateikta detalaus interven-cijų – pagalbą metantiems rūkyti teikiančių tarnybų – apibūdinimo, o intervencijų veiksmingumas vertintas neišskiriant skirtingų vertinimo rodiklių (ilgalaikės ir trumpalaikės abstinencijos) ir skirtingų intervencijų efekto stebėjimo laikotarpių (po 6 ir po 12 mėn.). Visi Cochrane sisteminės apžvalgos straipsniai šio verti-nimo metu buvo peržiūrėti iš naujo, siekiant užpildyti šiam vertinimui sukurtą duomenų rinkimo formą.

Vadovaujantis Tabako tyrimų organizacijos reko-mendacijomis [82], pagrindiniu intervencijų veiks-mingumo vertinimo rodikliu pasirinkta ilgalaikė abstinencija, o antriniu rodikliu – trumpalaikė abs-tinencija (2 pav.). Ilgalaikė abstinencija (angl. pro-longed abstinence) suprantama kaip metimo rūkyti rodiklis, rodantis tam tikrą laikotarpį, kurio metu as-muo nerūko. Tyrimai rodo, kad dalis asmenų meta rūkyti nustatytą dieną, tačiau vėliau per trumpą laiko tarpą (paprastai per 2 savaites) surūko keletą ciga-rečių ir tik tada visiškai nustoja vartoti tabaką. Dėl šios priežasties, siekiant kuo tiksliau įvertinti inter-vencijos efektą, ilgalaikės abstinencijos laikotarpio pradžia laikoma ne asmens metimo rūkyti data, o data, gaunama atskaičiavus 2 savaites nuo metimo rūkyti dienos. Trumpalaikė abstinencija (angl. point

Pašalinti besidubliuojantysstraipsniai (n = 8)

Pagal pavadinimą ir santrauką atmesti straipsniai (n = 1 480)

Atmesta (n = 75)Atmetimo priežastys:Intervencija (n = 20)Tyrimo tipas (n = 30)Ekonominis vertinimas (n = 8)Stebėjimo laikotarpis (n = 15)Kalba (n = 2)

Paieška MEDLINE (per OVID), PsycINFO, Cochrane, Social Science

Citation lndex (n = 1 568)

Bendras rezultatas(n = 1 560)

Tyrimai, įtraukti į sisteminių apžvalgų atnaujinimą (n = 5)

Pagal pavadinimą ir santrauką atrinkti straipsniai (n = 80)

1 pav. Tyrimų atrankos schema

44 2015/4(71)


prevalence abstinence) – metimo rūkyti rodiklis, žy-mintis asmens elgseną tam tikru santykinai trumpu periodu, pvz., per 24 val. ar per 7 dienas. Tyrimuose vertinant trumpalaikę abstinenciją dalyvių atsakymai apie metimą rūkyti papildomai gali būti validuojami ir taikant biocheminius matavimo metodus.

Konsultacijų veiksmingumui vertinti duomenų sin-tezė atlikta taikant metaanalizę. Duomenų analizė atlik-ta atskirai kiekvienam rodikliui (ilgalaikė ir trumpalaikė abstinencija), papildomai konsultacijų efektas vertintas atsižvelgiant į stebėjimo laikotarpį (6 mėn. ir 12 mėn.). Vertinant intervencijų efektą skaičiuota santykinė rizi-ka (RR) ir 95 proc. pasikliautinieji intervalai (95 proc. P. I.). Skaičiavimai atlikti taikant ketinimo gydyti me-todą, kai į analizę įtraukiamas pradinis eksperimentinės grupės (EG) ir kontrolinės grupės (KG) dalyvių skai-čius, o pasitraukę iš tyrimo dalyviai laikomi toliau rū-kančiais. Metaanalizėje efekto dydis buvo skaičiuotas remiantis fiksuoto efekto metodu (angl. fixed effects). Metaanalizė atlikta naudojantis programa RevMan.

Tyrimų, vertinančių proaktyvių konsultacijų veiks-mingumą, duomenų rinkimas ir analizė. Atliekant sisteminę literatūros paiešką nerasta nė vieno vėliau nei 2013 m. publikuoto tyrimo, vertinančio proaktyvių kon-sultacijų veiksmingumą, kuriuo būtų buvę galima papil-dyti Cochrane sisteminę apžvalgą. Dėl šios priežasties vertinamas proaktyvių konsultacijų veiksmingumas buvo grindžiamas Cochrane sisteminės apžvalgos duomeni-mis. Išsamesnė informacija apie proaktyvias konsulta-cijas nebuvo renkama, kadangi kuriant Lietuvai tinkamą telefoninės pagalbos linijos modelį daryta prielaida, jog TPL modelio pagrindą sudarys reaktyvios konsultacijos.

Tyrimų, kuriuose vertintas intervencijų, skati-nančių kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumas,

duomenų rinkimas ir analizė. Siekiant surinkti išsamią informaciją apie intervencijų veiksmingumą, sukur-ta duomenų rinkimo forma. Kadangi The Community guide sisteminėje apžvalgoje nebuvo detalaus interven-cijų ir rezultatų aprašymo, visi į The Community gui-de sisteminę apžvalgą įtraukti tyrimai buvo peržiūrėti iš naujo, siekiant surinkti vertinimui atlikti reikalingą informaciją. Intervencijų veiksmingumui vertinti buvo pasirinkti rodikliai – absoliutus ir santykinis skambučių į telefoninės pagalbos liniją skaičiaus pokytis. Bendram intervencijų efekto dydžiui įvertinti buvo skaičiuota mediana. Mediana apskaičiuota vertinant tik nemoka-mų PNT priemonių veiksmingumą. Visuomenės infor-mavimo priemonių ir sveikatos priežiūros specialistų siuntimų veiksmingumui vertinti bendras efekto dydis nebuvo skaičiuojamas dėl tyrimų heterogeniškumo. Šių intervencijų grupių veiksmingumui vertinti taikyta ap-rašomoji analizė (angl. narrative synthesis).

REZULTATAINorintiesiems mesti rūkyti telefonu teikiamų kon-sultacijų veiksmingumasTyrimų apibūdinimas. Į šią apžvalgą įtraukti atsitik-tinių imčių kontroliuojami tyrimai, jų dauguma buvo atlikta JAV. Tyrimuose iš viso dalyvavo 66 563 asme-nys. Tyrimo dalyvių skaičius svyravo nuo 45 [12] iki 6 322 [26]. Visuose tyrimuose dalyviai buvo rūkantys asmenys, tačiau 7 tyrimuose papildomai dalyvavo ir neseniai metę rūkyti respondentai, t. y. neberūkantys tam tikrą trumpą laikotarpį, pvz., 1 dieną [20], 7 dienas [21] ir pan. Daugelyje tyrimų dalyvavo abiejų lyčių at-stovai, devyniuose – tik moterys (dažniausiai šiuose tyrimuose dalyvavo nėščiosios). Daugelio tyrimų da-lyviai buvo suaugę asmenys (18 metų ir vyresni).

Tyrimų kokybė. Visuose tyrimuose buvo tai-kytas atsitiktinis dalyvių paskirstymas į grupes. Ta-čiau daugelyje tyrimų nebuvo pakankamai išsamiai aprašyti arba buvo visai neaprašyti naudoti daly-vių paskirstymo į grupes būdai, todėl tik 18 tyrimų (26 proc.) įvertinti kaip turintys mažą atrankos klaidų riziką. Daugelyje vertintų tyrimų nebuvo pateikta pa-kankamai informacijos, iš kurios būtų galima spręsti apie tai, kaip buvo užtikrintas dalyvių paskirstymo į grupes maskavimas. Pusėje tyrimų nustatyta didelė maskavimo klaidų rizika, nes juose tyrėjas žinojo, kurios grupės duomenis renka ar analizuoja. Dauge-lio tyrimų duomenų analizė atlikta taikant kelis duo-menų analizės metodus – ketinimo gydyti analizę bei nagrinėjant tik baigusių tyrimą dalyvių duomenis. Tik keturi tyrimai pagal visus kokybės vertinimo kri-terijus turėjo mažą klaidų riziką.

Stebėjimo laikotarpis

Stebėjimo laikotarpis

Metimo rūkyti diena

Metimo rūkyti diena

Trumpalaikė abstinencija

Ilgalaikė abstinencija

Nerūkymo trukmė

Nerūkymo trukmė

2 pav. Ilgalaikė ir trumpalaikė abstinencija

2015/4(71) 45


TyrimasEG KG

SvorisSantykinė rizika Santykinė rizika

Metė rūkyti Iš viso


M–H, fiksuoto efekto metodas, 95 % P. I. M–H, fiksuoto efekto metodas, 95 % P. I.

Borland R et al., 2001 35 497 20 501 3,5 % 1,76 [1,03,3,01]Borland R et al., 2003 45 1 050 32 528 7,4 % 0,71 [0,45,1,10]Ferguson J et al., 2012 100 1 296 107 1 295 18,7 % 0 93 [0,72,1,21]Gilbert H et al., 2006 70 753 67 704 12,1 % 0,98 [0,71,1,34]Nohlert E et al., 2014 60 588 61 541 11,1 % 0,90 [0,65,1,27]Smith PM et al., 2004 20 423 3 207 0,7 % 3,26 [0,98,10,85]Zhu SH et al., 1996 190 2 189 46 841 11,6 % 1,59 [1,16, 2,17]Zhu SH et al., 2002 179 1 973 90 1 309 18,9 % 1,32 [1,03,1,68]Zhu SH et al., 2012 184 1 124 92 1 153 15,9 % 2,05 [1,62, 2,60]

Iš viso (95 % P. I.) 9 893 7 079 100.0 % 1,29 [1,16,1,43]Iš viso metė rūkyti 883 518

Heterogeniškumas: Chi2 = 40,31, df = 8 (P < 0,00001); I2 = 80 % Bendro efekto testas: Z = 4,74 (P < 0,00001) Palanku KG Palanku EG

0,1 0,2 0,5 1 2 5 10

Telefonu teikiamų konsultacijų apibūdinimas Reaktyvios telefonu teikiamos konsultacijos. Re-aktyvios konsultacijos, atsižvelgiant į jų struktūrinius elementus, suskirstytos į dvi grupes.

Konsultacijos, kuriose paskesni skambučiai yra inicijuoti konsultantų. Šio tipo konsultacijų veiks-mingumas vertintas 14 tyrimų. Pagrindinis šioje gru-pėje vertintų intervencijų teikimo principas yra tas, kad pirmąjį skambutį į TPL inicijuoja mesti rūkyti norintis asmuo, o likusieji skambučiai yra inicijuoja-mi konsultantų. Pirmosios konsultacijos metu suren-kami duomenys apie asmenį, įvertinamas jo rūkymo tipas, metimo rūkyti patirtis, noras mesti rūkyti ir kiti duomenys. Šios konsultacijos metu paprastai kon-sultantas su rūkančiuoju nustato metimo rūkyti datą. Paskesnės konsultacijos buvo tokios pat trukmės arba trumpesnės nei pirmoji konsultacija. Tokių konsulta-cijų tikslas – išlaikyti norinčio mesti rūkyti asmens motyvaciją. Norintiesiems mesti rūkyti buvo skiria-mos ir papildomos pagalbos priemonės – savigalbos medžiaga (įvairūs metimo rūkyti vadovai, informa-ciniai lankstinukai, žinutės, knygelės) arba nemoka-mos PNT priemonės (pleistrai).

Konsultacijos, kuriose nėra konsultantų inicijuo-tų skambučių. Šiai grupei priskirti 3 tyrimai. Tyrimuo-se konsultacija buvo teikta tik skambinant rūkančiojo iniciatyva (nebuvo paskesnių konsultantų inicijuotų skambučių). Kaip ir pirmos grupės intervencijų atve-ju, konsultacijos buvo panašios struktūros ir trukmės.

Proaktyvios konsultacijos telefonu. Proaktyvios konsultacijos, atsižvelgiant į tyrimo dalyviams taiko-mas priemones, suskirstytos į 3 grupes.

Proaktyvios konsultacijos. Šio tipo konsultacijų veiksmingumas vertintas 30 tyrimų. Pagrindinė tai-kyta pagalbos metantiesiems rūkyti priemonė buvo proaktyvios konsultacijos telefonu. Šiuose tyrimuose konsultacijas telefonu inicijuodavo sveikatos priežiū-ros specialistai. Dalyje tyrimų kaip įprasta praktika dalyviams buvo siūlomi medikamentai, tačiau tai ne-buvo daroma nuolatos.

Trumpa konsultacija, taikoma kartu su proakty-viomis konsultacijomis. Į šią grupę pateko 11 tyri-mų. Dalyviams buvo suteikiamos trumpos sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos ir paskesnės spe-cialistų konsultacijos telefonu, tačiau nesiūlyti medi-kamentai. Tyrimuose teikiamų konsultacijų skaičius buvo skirtingas – svyravo nuo vieno susitikimo iki keliolikos pakartotinių konsultacijų.

Farmakoterapija, taikoma kartu su proaktyvio-mis konsultacijomis. Šiai grupei priskirta 11 tyrimų. Tyrimuose dalyviams buvo taikoma vaistų terapija, papildomai suteikiant konsultacijas telefonu. Taikant farmakoterapiją mesti rūkyti norintiems asmenims buvo pasiūlytos PNT priemonės, gydymas varenikli-nu, bubropionu.

Telefonu teikiamų konsultacijų veiksmingumasReaktyvių konsultacijų veiksmingumas. Konsulta-cijų, kuriose paskesni skambučiai yra inicijuoti kon-sultantų, veiksmingumas. Ilgalaikė abstinencija buvo vertinama 9 tyrimuose. Vertinant ilgalaikę abstinen-ciją, gauti rezultatai palankūs EG – apskaičiuota san-tykinė rizika 1,29 (95 proc. P. I. 1,16–1,43). Tai rodo, kad teikiant reaktyvias konsultacijas, kuriose paskesni

3 pav. Konsultacijų, kuriose paskesni skambučiai inicijuoti konsultantų, efektas vertinant ilgalaikę abstinenciją

46 2015/4(71)


skambučiai yra inicijuoti konsultantų, 29 proc. daugiau asmenų, lyginant su kontroline grupe, meta rūkyti ir iš-laiko ilgalaikę abstinenciją (3 pav.).

Tyrimuose ilgalaikė abstinencija vertinta įvairiais stebėjimo laikotarpiais. Atsižvelgiant į tai, atlikta pogru-pių analizė pagal vidutinės trukmės (po 6 mėn. stebėji-mo laikotarpio) ir ilgalaikės trukmės (po 12 mėn. stebė-jimo laikotarpio) rodiklius. Vertinant intervencijų efektą po 6 mėn. stebėjimo laikotarpio apskaičiuota santykinė rizika 1,32 (95 proc. P. I. 1,20–1,45). Gauti rezultatai pa-lankūs EG. Vertinant ilgalaikę abstinenciją po 12 mėn. stebėjimo laikotarpio gauti rezultatai taip pat palankūs EG – apskaičiuota santykinė rizika 1,15 (95 proc. P. I. 1,02–1,29). Intervencijų efekto dydis po 12 mėn. stebė-jimo laikotarpio yra mažesnis už efekto dydį po 6 mėn. stebėjimo laikotarpio (stebimas labai nežymus pasi-kliautinųjų intervalų persidengimas).

10 tyrimų vertinta trumpalaikė abstinencija. Ver-tinant trumpalaikę abstinenciją gauti rezultatai palan-kūs EG. Apskaičiuota santykinė rizika 1,28 (95 proc. P. I. 1,20–1,37). Tai reiškia, kad eksperimentinė-je grupėje 28 proc. (20–37 proc.) daugiau asmenų, skambinančių į TPL ir gaunančių konsultacijas, sėk mingai meta rūkyti lyginant su kontroline grupe (4 pav.). Stebimas didelis tyrimų heterogeniškumas (I2 = 80 proc.). Bendram intervencijų efekto dydžiui įtakos galėjo turėti tai, kad trumpalaikė abstinencija yra mažiau stabilus matavimo rodiklis [15], be to, ne visuose tyrimuose šis rodiklis buvo validuotas bio-cheminiais matavimo metodais, todėl skirtinguose tyrimuose gauti labai nevienodi efekto dydžiai.

Tyrimuose trumpalaikė abstinencija vertinta skir-tingais stebėjimo laikotarpiais, todėl atlikta pogrupių analizė pagal vidutinės trukmės (po 6 mėn. stebėjimo laikotarpio) ir ilgalaikės trukmės (po 12 mėn. ste-bėjimo laikotarpio) rodiklius. Vertinant intervencijų efektą po 6 mėn. stebėjimo laikotarpio apskaičiuota santykinė rizika 1,32 (95 proc. P. I. 1,23–1,41). Gauti rezultatai palankūs EG. Tik dviejuose tyrimuose [21, 28] papildomai vertinta trumpalaikė abstinencija po 12 mėn. stebėjimo laikotarpio. Vertinant ilgalaikę abstinenciją po 12 mėn. stebėjimo laikotarpio taip pat gauti rezultatai, palankūs EG (RR = 1,15, 95 proc. P. I. 1,01–1,31). Intervencijų efekto dydis, apskai-čiuotas po 12 mėn. stebėjimo laikotarpio, yra ma-žesnis už efekto dydį, nustatytą po 6 mėn. stebėjimo laikotarpio (stebimas labai nežymus pasikliautinųjų intervalų persidengimas).

Konsultacijų, kuriose nėra konsultantų inicijuo-tų skambučių, veiksmingumas. Šiuose tyrimuose vertinta tik trumpalaikė abstinencija. Visuose trijuose tyrimuose [23, 31, 33] po 6 mėn. stebėjimo laikotar-pio nebuvo nustatyta intervencijos poveikio. Rezul-tatai po 12 mėn. stebėjimo laikotarpio vertinti dvie-juose tyrimuose [23, 31]. Tik viename tyrime [23] po 12 mėn. stebėjimo laikotarpio nustatytas intervenci-jos efektas palankus eksperimentinei grupei (RR = 1,88, 95 proc. P. I. 1,08–3,28).

Proaktyvių konsultacijų veiksmingumasCochrane atliktos metaanalizės rezultatai rodo, kad proaktyvios konsultacijos yra veiksmingos

TyrimasEG KG

SvorisSantykinė rizika Santykinė rizika



M–H, fiksuoto efekto metodas, 95 % P. I. M–H, fiksuoto efekto metodas, 95 % P. I.

Danaher BG et al., 2015 156 421 133 424 10,4 % 1,18 [0,98,1,43]Ferguson J et al., 2012 96 1 296 104 1 295 8,1 % 0,92 [0,71,1,20]Gilbert H et al., 2006 114 753 97 704 7,8 % 1,10 [0,86,1,41]Hollis J et al., 2007 499 2 874 250 1 740 24,3 % 1,21 [1,05,1,39]Nohlert E et al., 2014 78 588 83 541 6,8 % 0,86 [0,65,1,15]Rabius V et al., 2004 141 1 804 66 1 716 5,3 % 2,03 [1,53, 2,70]Rabius V et al., 2007 516 4 758 119 1 564 14,0 % 1,43 [1,18,1,73]Sims T et al., 2013 14 209 13 201 1,0 % 1,4 [0,50, 2,15]Smith PM et al., 2004 73 423 42 207 4,4 % 0,85 [0,60,1,20]Zhu SH et al., 2012 369 1 124 232 1 153 17,9 % 1,63 [1,42,1,88]

Iš viso (95 % P. I.) 14 250 9 545 100,0 % 1,28 [1,20,1,37]Iš viso metė rūkyti 2 056 1 139

Heterogeniškumas: Chi2 = 44,18, df = 9 (P < 0,00001); I2 = 80 % Bendro efekto testas: Z = 7,25 (P < 0,00001)

Palanku KG Palanku EG

0,1 0,2 0,5 1 2 5 10

4 pav. Konsultacijų, kai paskesni skambučiai yra inicijuoti konsultantų, efektas vertinant trumpalaikę abstinenciją

2015/4(71) 47


metantiems rūkyti asmenims. Apskaičiuota santyki-nė rizika (RR) buvo 1,27 (95 proc. P. I. 1,20–1,36), nustatytas vidutinis tyrimų heterogeniškumas (I² = 42 proc.). Papildomai Cochrane atlikta analizė sie-kiant atskirai įvertinti visų trijų intervencijų grupių efekto dydžius.

Proaktyvių konsultacijų veiksmingumas. Tyri-muose, kuriuose buvo taikytos proaktyvios konsulta-cijos (tik specialistų inicijuoti konsultavimo skambu-čiai), apskaičiuota santykinė rizika yra 1,34 (95 proc. P. I. 1,22–1,46). Tai reiškia, kad metusiųjų rūkyti skaičius 1,34 karto didesnis nei tokių asmenų skai-čius kontrolinėse grupėse.

Trumpos konsultacijos, taikomos kartu su proak-tyviomis konsultacijomis, veiksmingumas. Tyrimuose, kuriuose taikytos trumpos konsultacijos kartu su proak-tyviomis konsultacijomis, apskaičiuota santykinė rizika buvo 1,41 (95 proc. P. I. 1,20–1,66). Rezultatai palankūs eksperimentinei grupei. Nustatytas efekto dydis šiek tiek didesnis nei proaktyvių intervencijų grupėje.

Farmakoterapijos, taikomos kartu su proaktyvio-mis konsultacijomis, veiksmingumas. Tyrimų, taikan-čių farmakoterapiją kartu su proaktyviomis konsulta-cijomis, grupėje nustatytas palyginti nedidelis vyk-dytų intervencijų poveikis (RR = 1,14, 95 proc. P. I. 1,03–1,27). Proaktyvios konsultacijos telefonu kartu taikant ir farmakoterapiją turėjo mažesnį teigiamą po-veikį lyginant su intervencijomis, kurių metu teiktos tik proaktyvios konsultacijos telefonu, bei lyginant su intervencijomis, kuriose taikytos trumpos konsultaci-jos kartu su proaktyviomis konsultacijomis.

Siekiant nustatyti, ar daugiau konsultacijų lemia didesnį efekto dydį, Cochrane buvo atlikta metare-gresija, įtraukiant tyrimų, vertinančių proaktyvias konsultacijas, duomenis. Jos rezultatai parodė, kad didesnis konsultacijų skaičius nesusijęs su didesniu intervencijų efekto dydžiu. Atlikus pakartotinę ana-lizę ir įtraukus tyrimus, vertinančius tiek proaktyvių, tiek reaktyvių konsultacijų veiksmingumą, rezultatai patvirtino, kad gausesnis konsultacijų skaičius yra susijęs su didesniu efekto dydžiu. Tačiau turimų tyri-mų duomenų neužteko pagrįsti, koks turėtų būti opti-malus telefonu teikiamų konsultacijų skaičius.

Intervencijų, skatinančių naudotis telefoninės pagalbos linija, veiksmingumasVisuomenės informavimo priemonių veiksmingu-mas. Per įvairias visuomenės informavimo priemo-nes skleidžiamos reklamos, skatinančios naudotis TPL, veiksmingumas vertintas 23 tyrimuose [37–66], iš jų 12 – nutrauktų laiko eilučių tyrimai, 7 – prieš

ir po, 5 – ištisiniai tyrimai. Dauguma tyrimų atlikta JAV. Visų tyrimų dalyviai buvo rūkantys asmenys, ta-čiau į vieną tyrimą [52] buvo įtraukti ir neseniai metę rūkyti (per pastarąją savaitę) asmenys. 18 m. amžiaus ir vyresni rūkantys asmenys dalyvavo devyniuose ty-rimuose, tik vienas tyrimas [52] apėmė rūkančiuosius nuo 16 metų amžiaus. Daugelyje tyrimų dalyvių lytis nenurodyta.

Pagrindinė priemonė (18 iš 22 tyrimų), skatinan-ti skambinti į TPL, buvo reklama per televiziją. Ši priemonė dažniausiai buvo derinama su kitais rekla-mos būdais, t. y. radiju, internetu, spausdinta rekla-ma ir pan. Septyniuose tyrimuose vertintas tik per televiziją transliuotos reklamos poveikis. Televizijos reklamos skatino naudotis TPL paslaugomis (pvz., reklamos, kuriose parodomas į TPL skambinantis rūkalius), didino rūkančiųjų motyvaciją kreiptis pa-galbos, informavo apie rūkymo žalą sveikatai, o jų pabaigoje buvo parodomas TPL numeris. Keliuose tyrimuose reklama buvo paremta asmeniniais emo-cionaliais pasakojimais, kai metę rūkyti asmenys pa-sakodavo apie patiriamus rūkymo sukeltus sveikatos sutrikimus. Keturiuose tyrimuose vertinti grafiniai vaizdai ant tabako gaminių pakuočių ir nurodomas TPL numeris.

Vertinimo rezultatai parodė, kad visuomenės in-formavimo priemonės gali būti veiksmingos siekiant padidinti skambučių į TPL skaičių. Atskiruose tyri-muose apskaičiuotas intervencijų efekto dydis sky-rėsi. Tyrimuose intervencijų poveikis vertintas praė-jus nevienodam stebėjimo laikotarpiui: trumpiausias buvo 2 dienos [40], ilgiausias – 9 metai [44]. Tyrime, kurio stebėjimo laikotarpis trumpiausias, vienos die-nos TPL reklama spaudoje skambučių skaičių padi-dino 100 proc. (nuo 7 iki 14 skambučių per dieną). Tačiau šiame tyrime dėl labai trumpo intervencijos taikymo laikotarpio (1 diena) ir labai trumpo stebėji-mo laikotarpio (2 dienos) sudėtinga vertinti, ar skam-bučių į TPL padidėjimas buvo susijęs su taikyta inter-vencija. Tyrime, kurio stebėjimo laikotarpis ilgiau-sias (9 m.), nustatyta teigiama koreliacija tarp rody-tos televizijos reklamos ir skambučių į TPL skaičiaus (vidutinis skambučių skaičiaus pokytis šiame tyrime nenurodytas). Tyrimuose, kuriuose žiniasklaidos pa-teikiama informacija apie TPL buvo taikyta bendrai populiacijai, vidutinis skambučių skaičius išaugo nuo 14 proc. [58] iki 649 proc. [52]. Šioje grupėje bendras intervencijų efekto dydis nebuvo skaičiuo-tas dėl didelio tyrimų heterogeniškumo (tyrimo tipų, stebėjimo laikotarpio, populiacijos). Šios interven-cijų grupės veiksmingumo įrodymus reikėtų vertinti

48 2015/4(71)


kritiškai, kadangi tik kelių tyrimų kokybė buvo gera. Be to, dalyje tyrimų dėl duomenų trūkumo nebuvo galima apskaičiuoti intervencijų efekto dydžio.

Nemokamų PNT priemonių veiksmingumas. Nemokamų PNT priemonių, skatinančių naudotis TPL, veiksmingumas buvo vertinamas 9 tyrimuose [59–67], iš jų 8 – prieš ir po tyrimai, 1 – atsitiktinių imčių kontroliuojamas tyrimas [66]. 8 tyrimai atlikti JAV ir vienas Australijoje [66]. Visų tyrimų dalyviai buvo rūkantys abiejų lyčių atstovai, vyresni nei 18 m. amžiaus.

Tyrimuose dalyviams rekomenduotos dviejų tipų PNT priemonės – nikotininė guma ir nikotino pleis-trai. Daugelyje tyrimų dalyviams buvo siūloma 2 sav. trukmės PNT. PNT priemonės rūkantiesiems buvo nemokamos, tik viename tyrime [66] dalyviams siū-lyta 75 proc. kompensacija už PNT priemones.

Vertintuose tyrimuose nustatytas efekto dydis (tiek absoliutus, tiek santykinis skambučių skai-čiaus pokytis) rodo, kad intervencijos buvo veiks-mingos skatinant rūkančius asmenis naudotis TPL. Apskaičiuotas bendras efekto dydis (mediana) buvo 267,7 proc. (tarpkvartilinis intervalas 104,5–680,9). Tai reiškia, kad taikant intervencijas skambučių į TPL skaičius gali padidėti iki 267,7 proc. per mė-nesį. Atskiruose tyrimuose intervencijų efekto dydis labai skyrėsi – didžiausias efekto dydis nustatytas tyrime [60], kuriame dėl spaudos reklamos, siūlan-čios 2 sav. nemokamą PNT, vidutinis skambučių skaičius per mėnesį padidėjo 2 366,7 proc. (viduti-niškai nuo 180 skambučių per mėn. iki 440 skambu-čių per mėn.). Mažiausias intervencijos efekto dydis nustatytas tyrime [67], kuriame dėl reklamos kam-panijos, siūlančios nemokamą 4 sav. PNT su papil-doma galimybe gauti dar 4 sav. PNT, skambučių į TPL skaičius padidėjo 53,4 proc. (vidutiniškai nuo 2 351 iki 3 606 skambučių per mėn.). Apskaičiuotas labai nevienodas efekto dydis atskiruose tyrimuose gali būti susijęs su tuo, jog labai skyrėsi pradiniai tyrimų rodikliai (vidutinis skambučių skaičius per mėnesį), be to, tam įtakos galėjo turėti intervencijos taikymo intensyvumas (reklamos trukmė, taikymo mastas) ir kitos intervencijų bei rūkančiųjų populia-cijos charakteristikos.

Sveikatos priežiūros specialistų siuntimų veiks-mingumas. Sveikatos priežiūros specialistų teikiamų intervencijų, skatinančių naudotis TPL, veiksmingu-mas vertintas 13 tyrimų [68–80], daugelis jų – atsi-tiktinių imčių kontroliuojami tyrimai. 11 tyrimų buvo atlikta JAV ir po vieną Australijoje [69] bei Jungtinė-je Karalystėje [73]. Tyrimuose buvo įtraukti vienos

konkrečios valstijos ar provincijos pirminės sveika-tos priežiūros (PSP) centrai, odontologijos kabine-tai, ligoninės, skubiosios pagalbos centrai. Dalyvių skaičius tyrimuose buvo labai nevienodas ir svyravo nuo 40 [76] iki 103 597 [68]. Lizdinių atsitiktinių im-čių kontroliuojamuose tyrimuose dalyvavo nuo 4 iki 49 PSP centrų.

Pagrindinis intervencijų teikimo principas buvo tas, kad sveikatos priežiūros specialistas skati-no pacientą naudotis TPL paslaugomis. Sveikatos priežiūros specialistas užpildė standartizuotą pa-ciento duomenų rinkimo formą ir faksu siuntė TPL specialistams arba žodžiu patarė pacientui kreiptis į TPL, nurodydamas TPL numerį. Gavęs informa-ciją apie pacientą, TPL konsultantas skambino jam ir siūlė pagalbą. Prieš siunčiant informaciją TPL specialistams, pacientams buvo suteikiama trum-pa (15–20 min.) ar ilgesnės trukmės (apie 60 min.) konsultacija, siekiant juos motyvuoti mesti rūkyti bei paskatinti skambinti į TPL arba atsiliepti į TPL konsultantų skambučius. Dalyje tyrimų pacientams pasiūlyti ir kiti metimo rūkyti būdai – PNT arba įteikta informacinė medžiaga.

Šios tyrimų grupės veiksmingumo vertinimo re-zultatai parodė, kad dėl asmens sveikatos priežiūros specialistų siuntimų daugiau pacientų skambino į TPL. Didžiausias efektas vertinant su TPL kontak-tavusius asmenis buvo nustatytas tyrime [69], ku-riame dėl PSP gydytojų siuntimų pacientų, kontak-tavusių su TPL, dalis išaugo 1 181,5 proc. daugiau nei kontrolinėje grupėje po 3 mėn. stebėjimo laiko-tarpio. Mažiausias efektas nustatytas tyrime [72], kuriame teikiant konsultacijas ir pacientams reko-menduojant kreiptis į TPL, asmenų, kontaktavusių su TPL, dalis išaugo 57,3 proc. daugiau lyginant su kontroline grupe. Dar viename tyrime [76], taikant konsultacijas ir siunčiant pacientus į TPL, asmenų, kurie kontaktavo su TPL, dalis sumažėjo 4,9 proc. Tačiau šio tyrimo imtis buvo labai maža (40 pa-cientų), todėl rezultatų patikimumas kelia abejonių. Šioje intervencijų grupėje vertintų rodiklių bendras efekto dydis nebuvo skaičiuotas dėl didelio tyrimų heterogeniškumo (tyrimo tipų, stebėjimo laikotar-pio, veiksmingumo vertinimo rodiklių).

APIBENDRINIMASPasaulio sveikatos organizacijos 2015 m. prista-tytoje ataskaitoje išskirtos šešios sritys, kuriose veikiant galima sumažinti tabako vartojimą. Viena iš įvardytų veiklos sričių yra siūlyti pagalbą mesti rūkyti norintiems asmenims. Ši pagalba gali būti

2015/4(71) 49


įvairi: farmakologinės priemonės, pvz., pakaitinė nikotino terapija, šeimos gydytojo ar kito sveika-tos priežiūros specialisto trumpa konsultacija, ki-tos priemonės [83].

Šiame darbe vertintas vieno iš galimų pagalbos metantiesiems rūkyti būdų – telefonu teikiamų kon-sultacijų – veiksmingumas. Vertinimo rezultatai pa-rodė, kad telefonu teikiamos konsultacijos yra veiks-mingos mesti rūkyti norintiems asmenims. Coch-rane sisteminėje apžvalgoje nustatytas reaktyvių konsultacijų efekto dydis (RR) buvo 1,38 (95 proc. P. I. 1,28–1,49). Atnaujintos metaanalizės rezultatai parodė, kad intervencijų efekto dydis vertinant ilga-laikę abstinenciją yra 1,29 (95 proc. P. I. 1,16–1,43) ir 1,28 (95 proc. P. I. 1,20–1,37) vertinant trumpa-laikę abstinenciją. Cochrane atliktą metaanalizę pa-pildžius dviem naujais tyrimais apskaičiuotas efekto dydis iš esmės išliko nepakitęs (stebimas apskai-čiuotos santykinės rizikos pasikliautinųjų intervalų persidengimas).

Cochrane atlikto vertinimo duomenimis, proak-tyvios konsultacijos yra veiksmingos mesti rūkyti norintiems asmenims. Stebimas didesnis konsulta-cijų veiksmingumas, jei proaktyvios konsultacijos teikiamos kartu su trumpa intervencija, tačiau ma-žesnis veiksmingumas, jei proaktyvios konsultacijos taikomos kartu su farmakoterapija. Tokius rezultatus, kad sudėtinės intervencijos (proaktyvios konsultaci-jos kartu su farmakoterapija) yra mažiau veiksmin-gos nei vien tik proaktyvios konsultacijos, galėjo lemti į metaanalizę įtrauktų tyrimų skaičius. Coch-rane sisteminėje apžvalgoje proaktyvių konsultacijų, taikomų kartu su farmakoterapija, veiksmingumas buvo vertinamas tik 11 tyrimų. Lyginant Cochrane sisteminės apžvalgos ir 2015 m. atlikto 54 sistemi-nių apžvalgų apibendrinimo rezultatus nustatyta, kad proaktyvios elgesio keitimo konsultacijos padidina metusiųjų rūkyti skaičių, apskaičiuotas efekto dydis OR = 1,60 (95 proc. P. I. 1,53–1,68). Atlikus metaa-nalizę, į kurią buvo įtraukta 40 tyrimų, nustatyta, jog elgesio keitimo konsultacijas teikiant kartu su farma-koterapija metusiųjų rūkyti skaičius gali padidėti net 82 proc. [84].

NICE 2007 m. atliktame vertinime [85] nustatyta, kad telefoninės pagalbos linijos teikiamos konsulta-cijos norintiesiems mesti rūkyti yra veiksmingesnės nei dalijamoji medžiaga, skirta padėti savarankiškai mesti rūkyti. Minėtoje apžvalgoje dėl didelio tyrimų heterogeniškumo nebuvo skaičiuotas bendras inter-vencijų efekto dydis. 2008 m. JAV Sveikatos ap-saugos ir paslaugų departamento parengtose gairėse

pateikiama metantiesiems rūkyti pagalbos telefonu teikiamų konsultacijų veiksmingumo įrodymų [86]. Į metaanalizę įtrauktų devynių tyrimų bendras kon-sultacijų efektas (OR) yra 1,6 (95 proc. P. I. 1,4–1,8).

Cochrane atliktoje sisteminėje apžvalgoje nusta-tyta, kad pagalba rūkantiems asmenims veiksminges-nė, jei yra teikiamos intensyvesnės konsultacijos, t. y. gausesnis konsultacijų skaičius yra susijęs su dides-niu efektu, tačiau turimų duomenų nepakako daryti apibendrinamąsias išvadas, koks turėtų būti optima-lus konsultacijų telefonu skaičius.

Siekiant užtikrinti, kad telefoninės pagalbos lini-jos paslaugomis būtų optimaliai naudojamasi, būtina rūkantiems asmenims teikti informaciją apie šias pas-laugas ir skatinti juos kreiptis pagalbos į telefoninės pagalbos liniją. Vertinant intervencijų, skatinančių naudotis telefoninės pagalbos linija, veiksmingumą atliktas The Community guide sisteminės apžvalgos atnaujinimas. Veiksmingumo vertinimo rezultatai rodo, kad visuomenės informavimo priemonių sklei-džiama informacija, nemokamos pakaitinės nikotino terapijos priemonės bei sveikatos priežiūros specia-listų siuntimai gali būti veiksmingi siekiant padidinti skambučių į telefoninės pagalbos liniją skaičių. Siū-lant nemokamą pakaitinę nikotino terapiją galima ti-kėtis iki 267,7 proc. padidinti skambučių į telefoni-nės pagalbos liniją skaičių. Skleidžiant reklamą per visuomenės informavimo priemones bei sveikatos priežiūros specialistams teikiant siuntimus taip pat padidėja skambinančiųjų į telefoninės pagalbos liniją skaičius, tačiau dėl tyrimų heterogeniškumo bendras efekto dydis nebuvo skaičiuotas. Šiuos veiksmingu-mo įrodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes tik nedau-gelio vertintų tyrimų kokybė buvo gera, todėl atski-ruose tyrimuose apskaičiuoti efekto dydžiai gali būti gerokai pervertinti.

IŠVADOSTelefonu teikiamos reaktyvios ir proaktyvios kon-sultacijos yra veiksmingos mesti rūkyti norintiems asmenims. Gausesnis konsultacijų skaičius galimai turi įtakos didesniam intervencijų veiksmingumui. Visuomenės informavimo priemonės, pakaitinės ni-kotino terapijos priemonės bei sveikatos priežiūros specialistų teikiami siuntimai gali padidinti norinčių-jų mesti rūkyti kreipimųsi į telefoninės pagalbos lini-ją skaičių. Intervencijų, skatinančių kreiptis pagalbos telefonu, veiksmingumo rezultatus reikėtų vertinti kritiškai, nes daugelio tyrimų kokybė buvo prasta.

Straipsnis gautas 2015-11-05, priimtas 2015-12-09

50 2015/4(71)


Literatūra1. Tobacco. Fact sheet N°339. Prieiga per internetą: .2. Uleckienė S, Didžiapetrienė J, Griciūtė LL ir kt. Dažniausių vėžio

lokalizacijų rizikos veiksniai (Risk factors of main cancer sites). Medicina (Kaunas). 2008;44(12):989-995.

3. Ezzati M, Lopez AD. Estimates of global mortality at tributable to smoking in 2000. Lancet. 2003;362:847-852.

4. Frieden TR, Bloomberg MR. How to prevent 100 million deaths from tobacco. Lancet. 2007;369:1758-1761.

5. WHO global report on trends in prevalence of tobacco smoking 2015. World Health Organization, 2015.

6. Attitudes of Europeans towards Tobacco and Electronic Cigarettes. Europos Komisija. Prieiga per internetą: .

7. Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas 2014. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2015.

8. Fact Sheets. Quitting Smoking. Prieiga per internetą: .

9. Developing and improving national toll-free tobacco quit line services. A World Health Organization manual. World Health Organization, 2011.

10. Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija. Žin., 2004;152-5538.

11. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo ir kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB.

12. Stead LF, Hartmann-Boyce J, Perera R, Lancaster T. Telephone counselling for smoking cessation. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2013, Issue 8. Art. No.: CD002850.

13. Reducing Tobacco Use and Secondhand Smoke Exposure: Quitline Interventions. Prieiga per internetą: .

14. Borland R, Segan CJ, Livingston PM, Owen N. The effectiveness of callback counselling for smoking cessation: a randomized trial. Addiction. 2001;96:881-9.

15. Balmford J, Borland R, Burney S. The role of prior quitting experience in the prediction of smoking cessation. Psychology & Health. 2010;25(8):911-24.

16. Borland R, Balmford J, Segan C, Livingston P, Owen N. The effectiveness of personalized smoking cessation strategies for callers to a Quitline service. Addiction. 2003;98(6):837-46.

17. Danaher BG, Severson HH, Zhu SH et al. Randomized Controlled Trial of the Combined Effects of Web and Quitline Interventions for Smokeless Tobacco Cessation. Internet Interv. 2015 May 1;2(2):143-151.

18. Coleman T, McEwen A, Bauld L, Ferguson J, Lorgelly P, Lewis S. Protocol for the Proactive Or Reactive Telephone Smoking CeSsation Support (PORTSSS) trial. Trials. 2009;10:26.

19. Ferguson J, Docherty G, Bauld L, Lewis S, Lorgelly P, Boyd KA et al. Effect of offering different levels of support and free nicotine replacement therapy via an English national telephone quitline: randomised controlled trial. BMJ. March 2012;344:e1696.

20. Gilbert H, Sutton S. Evaluating the effectiveness of proactive telephone counselling for smoking cessation in a randomized controlled trial. Addiction. 2006;101:590-8.

21. Hollis JF, McAfee TA, Fellows JL, Zbikowski SM, Stark M, Riedlinger K. The effectiveness and cost effectiveness of telephone counselling and the nicotine patch in a state tobacco quitline. Tobacco Control. 2007;16 Suppl 1:i53-9.

22. Nohlert E, Ohrvik J, Helgason AR. Effectiveness of proactive and reactive services at the Swedish National Tobacco Quitline in a randomized trial. Tob Induc Dis. 2014 Jun 3;12(1):9.

23. Orleans CT, Boyd NR, Bingler R, Sutton C, Fairclough D, Heller D et al. A self-help intervention for African American smokers: tailoring cancer information service counseling for a special population. Preventive Medicine. 1998;27(5):S61-S70.

24. McAlister AL, Rabius V, Geiger A, Glynn TJ, Huang P, Todd R. Telephone assistance for smoking cessation: one year cost effectiveness estimations. Tobacco Control. 2004;13(1):85-6.

25. Rabius V, McAlister AL, Geiger A, Huang P, Todd R. Telephone counseling increases cessation rates among young adult smokers. Health Psychology. 2004;23(5):539-41.

26. Rabius V, Pike KJ, Hunter J, Wiatrek D, McAlister AL. Effects of frequency and duration in telephone counselling for smoking cessation. Tobacco Control. 2007;16 Suppl 1:i71-4.

27. Sims TH, McAfee T, Fraser DL, Baker TB, Fiore MC, Smith SS. Quitline cessation counseling for young adult smokers: a randomized clinical trial. Nicotine & Tobacco Research. 2013;15(5):932-41.

28. Smith PM, Cameron R, McDonald PW, Kawash B, Madill C, Brown KS. Telephone counseling for population based smoking cessation. American Journal of Health Behavior. 2004;28(3):231-41.

29. Coleman T. Adding live, reactive telephone counselling to self-help literature does not increase smoking cessation. Evidence-Based Medicine. 2010;15(2):53-4.

30. Pbert L. Enhancing the effect of telephone quitline counseling through proactive call-back counseling. Chest. 2009;136(5):1199-200.

31. Sood A, Andoh J, Verhulst S, Ganesh M, Edson B, Hopkins-Price P. “Real-world” effectiveness of reactive telephone counseling for smoking cessation: a randomized controlled trial. Chest. 2009;136(5):1229-36.

32. Kinne S, Thompson B, Wooldridge JA. Response to a telephone smoking information line. American Journal of Health Promotion. 1991;5:410-3.

33. Thompson B, Kinne S, Lewis FM, Wooldridge JA. Randomized telephone smoking-intervention trial initially directed at blue-collar workers. Journal of the National Cancer Institute. Monographs. 1993;14:105-12.

34. Zhu SH, Stretch V, Balabanis M, Rosbrook BP, Sadler G, Pierce JP. Telephone counseling for smoking cessation - effects of single-session and multiple-session interventions. Journal of Consulting and Clinical Psychology. 1996;64:202-11.

35. Zhu SH, Anderson CM, Tedeschi GJ, Rosbrook B, Johnson CE, Byrd M et al. Evidence of real-world effectiveness of a telephone quitline for smokers. New England Journal of Medicine. 2002;347(14):1087-93.

36. Zhu SH, Cummins SE, Wong S, Gamst AC, Tedeschi GJ, Reyes-Nocon J. The effects of a multilingual telephone quitline for Asian smokers: a randomized controlled trial. Journal of the National Cancer Institute. 2012;104(4):299-310.

37. Erbas B, Bui Q, Huggins R. Investigating the relation between placement of Quit antismoking advertisements and number of telephone calls to Quitline: a semiparametric modelling approach. J Epidemiol Community Health. 2006;60:180-182.

38. Burns EK, Levinson AH. Reaching Spanish-Speaking Smokers: State-Level Evidence of Untapped Potential for QuitLine Utilization. American Journal of Public Health. 2010;100(S1).

39. Carroll T, Rock B. Generating Quitline calls during Australia’s National Tobacco Campaign: effects of television advertisement execution and programme placement. Tobacco Control. 2003;12(Suppl II):40-44.

40. Increases in Quitline Calls and Smoking Cessation Website Visitors During a National Tobacco Education Campaign – March 19-June 10, 2012. Prieiga per internetą: .

41. Cotter T, Perez DA, Dessaix AL. Smokers respond to anti-tobacco mass media campaigns in NSW by calling the Quitline. NSW Public Health Bulletin. 2008; 19(3-4): 68-71.

42. Durkin SJ, Wakefield MA, Spittal MJ. Which types of televised anti-tobacco campaigns prompt more quitline calls from disadvantaged groups? Health Educ Res. 2011;26(6): 998-1009.

43. Farrelly MC, Hussin A, Bauer UE. Effectiveness and cost effectiveness of television, radio and print advertisements in promoting the New York smokers’ quitline. Tobacco Control. 2007;16(Suppl I):21-23.

44. Farrelly MC, Davis KC, Nonnemaker LM. Promoting calls to a quitline: quantifying the influence of message theme, strong negative emotions and graphic images in television advertisements. Tob Control. 2011;20:279-284.

2015/4(71) 51


45. Fellows JL, Bush T, McAfee T, Dickerson J. Cost effectiveness of the Oregon quitline “free patch initiative“. Tobacco Control. 2007;16(Suppl I):47-52.

46. Haviland L, Thornton AH, Carothers S et al. Giving infants a great start: launching a national smoking cessation program for pregnant women. Nicotine Tob Res. 2004 Apr;6 Suppl 2:S181-8.

47. Hurd AL, Augustson EM, Backinger CL et al. Impact of national ABC promotion on 1-800-QUIT-NOW. Am J Health Promot. 2007 Jul-Aug;21(6):481-3.

48. Young JM, Stacey I, Dobbins TA et al. Association between tobacco plain packaging and Quitline calls: a population-based, interrupted time-series analysis. Med J Aust. 2014;200(1):29-32.

49. Miller CL, Wakefield M, Roberts L. Uptake and effectiveness of the Australian telephone Quitline service in the context of a mass media campaign. Tobacco Control. 2003;12(Suppl II):53-58.

50. Miller CL, Hill DJ, Quester PG, Hiller JE. Impact on the Australian Quitline of new graphic cigarette pack warnings including the Quitline number. Tob Control. 2009 Jun;18(3):235-7.

51. Mosbaek CH, Austin DF, Stark MJ, Lambert LC. The association between advertising and calls to a tobacco quitline. Tobacco Control. 2007;16(Suppl I):24-29.

52. Owen L. Impact of a telephone helpline for smokers who called during a mass media campaign. Tobacco Control. 2000;9:148-154.

53. Schillo BA, Mowery A, Greenseid LO. The relation between media promotions and service volume for a statewide tobacco quitline and a web-based cessation program. BMC Public Health. 2011;11:939.

54. Siahpush M, Wakefield M, Spittal M, Durkin S. Antismoking television advertising and socioeconomic variations in calls to Quitline. J Epidemiol Community Health. 2007;61:298-301.

55. Wetter DW, Mazas C, Daza P et al. Reaching and treating Spanish-speaking smokers through the National Cancer Institute‘s Cancer Information Service. A randomized controlled trial. Cancer. 2007 Jan 15;109(2 Suppl):406-13.

56. Willemsen M, Simons C, Zeeman G. Impact of the new EU health warnings on the Dutch quit line. Tob Control. 2002 Dec;11(4):381-382.

57. Wilson N, Grigg M, Graham L, Cameron G. The effectiveness of television advertising campaigns on generating calls to a national Quitline by Maori. Tobacco Control. 2005;14:284-286.

58. Wilson N, Li J, Hoek J et al. Long-term benefit of increasing the prominence of a quitline number on cigarette packaging: 3 years of Quitline call data. NZMJ. 2010 August 27;123:1321.

59. An LA, Schillo BA, Kavanaugh BA. Increased reach and effectiveness of a statewide tobacco quitline after the addition of access to free nicotine replacement therapy. Tobacco Control. 2006;15:286-293.

60. Bauer JE, Carlin-Menter SM, Celestino PB et al. Giving away free nicotine medications and a cigarette substitute (Better Quit) to promote calls to a quitline. J Public Health Manag Pract. 2006 Jan-Feb;12(1):60-7.

61. Bush TM, McAfee T, Deprey M et al. The impact of a free nicotine patch starter kit on quit rates in a state quit line. Nicotine & Tobacco Research. 2008 Sept;10(9):1511-1516.

62. Campbell SL, Lee L, Haugland C et al. Tobacco quitline use: enhancing benefit and increasing abstinence. Am J Prev Med. 2008 Oct;35(4):386-8.

63. Deprey M, McAfee T, Bush T et al. Using free patches to improve reach of the Oregon Quit Line. J Public Health Manag Pract. 2009 Sep-Oct;15(5):401-8.

64. Fellows JL, Bush T, McAfee T, Dickerson J. Cost effectiveness of the Oregon quitline “free patch initiative”. Tob Control. 2007 Dec;16 Suppl 1:i47-52.

65. Maher JE, Rohde K, Pizacani B et al. Does free nicotine replacement therapy for young adults prompt them to call a quitline? Tob Control. 2007 Oct;16(5):357-8.

66. Miller CL, Sedivy V. Using a quitline plus low-cost nicotine replacement therapy to help disadvantaged smokers to quit. Tobacco Control. 2009;18:144-149.

67. Tinkelman D, Wilson SM, Willett J et al. Offering free NRT through a tobacco quitline: impact on utilisation and quit rates. Tobacco Control. 2007;16(Suppl I):i42-i46.

68. Bentz CJ, Bayley KB, Bonin KE et al. The feasibility of connecting physician offices to a state-level tobacco quit line. Am J Prev Med. 2006 Jan;30(1):31-7.

69. Borland R, Balmforda J, Bishop N et al. In-practice management versus quitline referral for enhancing smoking cessation in general practice: a cluster randomized trial. Family Practice. 2008;25:382-389.

70. Carpenter KM, Carlini BH, Painter I et al. Refer2Quit: impact of Web-based skills training on tobacco interventions and quitline referrals. J Contin Educ Health Prof. 2012 Summer;32(3):187-95.

71. Ebbert JO, Carr AB, Patten CA et al. Tobacco use quitline enrollment through dental practices: A pilot study. JADA. 2007;138(5):595-601.

72. Gordon JS, Andrews JA, Crews KM et al. Do faxed quitline referrals add value to dental office-based tobacco-use cessation interventions? J Am Dent Assoc. 2010 August;141(8):1000-1007.

73. Lewis KE, Durgan L, Edwards VM et al. Can smokers switch from a hospital-based to a community-based stop smoking service? An open-label, randomized trial comparing three referral schemes. Nicotine & Tobacco Research. 2009;11(6):756-764.

74. Mahabee-Gittens EM, Gordon JS, Krugh ME et al. A smoking cessation intervention plus proactive quitline referral in the pediatric emergency department: a pilot study. Nicotine & Tobacco Research. 2008;10(12):1745-1751.

75. Rindal DB, Rush WA, Schleyer TK et al. Computer-assisted guidance for dental office tobacco-cessation counseling: a randomized controlled trial. Am J Prev Med. 2013 Mar;44(3):260-4.

76. Schiebel NEE, Ebbert JO. Quitline referral vs. self-help manual for tobacco use cessation in the Emergency Department: a feasibility study. BMC Emergency Medicine. 2007;7:15.

77. Sheffer MA, Baker TB, Fraser DL et al. Fax Referrals, Academic Detailing, and Tobacco Quitline Use. A Randomized Trial. Am J Prev Med. 2012;42(1):21-28.

78. Shelley D, Cantrell J. The effect of linking community health centers to a state-level smoker‘s quitline on rates of cessation assistance. BMC Health Services Research. 2010;10:25.

79. Yano EM, Rubenstein LV, Farmer MM et al. Targeting Primary Care Referrals to Smoking Cessation Clinics Does Not Improve Quit Rates: Implementing Evidence-Based Interventions into Practice. Health Serv Res. 2008 Oct;43(5 Pt 1):1637-61.

80. Willett JG, Hood NE, Burns EK et al. Clinical faxed referrals to a tobacco quitline: reach, enrollment, and participant characteristics. Am J Prev Med. 2009 Apr;36(4):337-40.

81. Higgins JPT, Green S (editors). Cochrane Handbook for Systematic Reviews of Interventions. The Cochrane Collaboration, 2011.

82. Hughes JR, Keely JP, Niaura RS et al. Measures of abstinence in clinical trials: issues and recommendations. Nicotine Tob Res. 2003 Feb;5(1):13-25.

83. WHO report on the global tobacco epidemic, 2015: raising taxes on tobacco. World Health Organization, 2015.

84. Patnode CD, Henderson JT, Thompson JH et al. Behavioral Counseling and Pharmacotherapy Interventions for Tobacco Cessation in Adults, Including Pregnant Women: A Review of Reviews for the U.S. Preventive Services Task Force. Ann Intern Med. 2015 Oct 20;163(8):608-21.

85. Bell K, Richardson L, Greaves L. The Impact of Quitlines on Smoking Cessation. NICE rapid review. 2007.

86. Fiore MC, Jaen CR, Baker TB et al. Treating tobacco use and dependence: 2008 update-Clinical practice guideline. U.S. Department of Health and Human Services, Public Health Service; Rockville, MD, 2008.

52 2015/4(71)


SummaryThe aim. To evaluate the effectiveness of telephone

counselling interventions for smoking cessation and the effectiveness of interventions to promote quitline use.

Material and methods. To assess the effectiveness of telephone counselling, Cochrane systematic review “Telephone counselling for smoking cessation” was updated with the latest researches. In assessing which interventions can promote the smokers to call to quitline, the systematic review of The Community Guide “Reducing Tobacco Use and Secondhand Smoke Exposure: Quitline Interventions” was updated. The search for studies in English, published in 20122015 was conducted in the databases MEDLINE (via OVID), PsycINFO, Cochrane, and Social Science Citation Index. Narrative synthesis and metaanalysis were used to assess the effectiveness of interventions.

Results. Telephone consultations are effective for smoking cessation. Reactive counselling effect size (RR), when assessing the prolonged abstinence, is 1.29 (95 % CI 1.161.43) and when assessing the point prevalence abstinence, it is 1.28 (95 % CI 1.201.37). Proactive counselling effect size (RR) is 1.34 (95 % CI 1.221.46).

Mass media interventions, free nicotine replacement therapy and health care specialists ‘referrals can help to attract callers to quitline. In studies where free nicotine

replacement therapy is offered, it is expected that the number of calls would increase by 267.7 %. Besides, the number of calling people increases as a result of mass media campaigns as well as the result of healthcare specialists’ referrals to quitline. However, considering the heterogeneousness of studies, the general effect size has not been estimated. The effectiveness of the results of the interventions to promote quitline use should be interpreted with caution, because the quality of most studies was poor.

Conclusions. Telephone counselling interventions for smoking cessation are effective. Mass media interventions, free nicotine replacement therapy and health care specialists’ referrals help to attract callers to quitline.

Keywords: smoking, quitline, systematic review, metaanalysis.

Correspondence to Ieva RadzevičiūtėInstitute of Hygiene, Publich Health Technology CenterDidžioji str. 22, LT-01128 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]

Received 5 November 2015, accepted 9 December 2015

The effectiveness of telephone counceling to aid smoking cessation: systematic review and meta-analysis

Ieva Radzevičiūtė1, Iveta Petraitytė1, Raimonda Janonienė1, Rasa Povilanskienė1, Marius Strička21Institute of Hygiene, 2Lithuanian University of Health Sciences

norintiesiems mesti rŪkyti telefonu teikiamŲ … sveikata/2015.4... · 2020. 9. 18. ·...

Documents