nr. 32 - nemunas · sak menotyrininkºs vaidos almonaitytºs-navickie-nºs, ji Ægijo net...

www.nemunas.net . 2013m. rugsëjo 19�25 d., Nr. 32 (881)

2013 m.rugsëjo 19�25 d.

Nr. 32(881)

20 p.Vladas ORÞEKAUSKAS. ,,Ðventvietë�. 2013 m.

Dvi dienos galerijoje


2

***

Ið tavo ánirðio,kuris buvo toks tirðtas,paskubom suminkiau teðlà,ji beregint kilobe jokio raugo ir be mieliø,kaupojo per dubens kraðtus,prikepiau bandeliøplonø ir traðkiøkaip popierius,paðlakstytø viena kita aðara.

Visi jas godþiai valgëir kaþkodël ðypsojosi.

Zita MAÞEIKAITË

Rièardo SAMUILIO iliustracija


3Fotografija

� Gimei dailës pedagogø ðeimoje, nedideliameLietuvos miestelyje, Gargþduose. Kaip tavo, kaipmenininko, pasaulëjautà ugdë tëvai, draugai, ap-linka? Kokià átakà kûrybai darë meno studijos?Kaip buvai / esi susijæs su lietuviø menininkais?� Tëvas labai anksti pradëjo mokyti pieðti. Sa-

kë, kai buvau ketveriø metø, vis parodydavo, kaipteisingai laikyti pieðtukà. Nuo to viskas ir prasidë-jo. Jauèiau didelæ vaizdø, fantazijos objektø trau-kà. Vaikystëje buvau gana vieniðas, laikà leisda-vau laukuose su pieðimo sàsiuviniu, o paskui irfotoaparatu � viskas atrodë be galo ádomu.Studijavau vizualines komunikacijas, tad te-

ko iðbandyti daug dailës technikø, susipaþinti suávairiom technologijom. Ið jø labiausiai sudo-mino fotografija. Pirmame kurse prisilieèiau prieLietuvos fotografijos mokyklos autoriø kûrybos,pajutau didelæ pagarbà ir traukà jø stiliui (R. Ra-kausko, A. Sutkaus, S. Þvirgþdo, R. Poþerskio).Paskui apie porà metø �kvëpavau� vien fotogra-fija, lyg kempinë bandþiau sugerti visà prieinamàinformacijà, domëjausi analoginës fotografijosaparatûra ir procesais. Daugiausia bendravau suvyresniø kursø studentais, susibûrë artimesniødraugø, taip pat ieðkanèiø alternatyviø iðraiðkosbûdø, grupë. Daug kalbëdavome apie vaizduoja-màjá menà, muzikà, kinà. Tuo metu susipaþinausu dabar jau mirusiu Klaipëdos fotomenininku Ar-vydu Stubra. Já prisimenu kuo ðilèiausiai. Kitasþmogus, su kuriuo nuo tada palaikau ryðius � ma-no geras draugas ir mokytojas fotomenininkas Al-girdas Darongauskas. Algiui jauèiu didelæ pagar-bà ne vien dël labai savito poþiûrio á fotografijà irmenà, bet taip pat gyvenimo supratimo � to visa-da ið jo mokiausi.� Pirmas tavo kûrybinis darbas � fotografijø

ciklas �Tylios ðventovës�. Jame uþfiksuota tuo me-tu tau artima aplinka, gamtovaizdþiai, kuriuos pa-þinojai nuo vaikystës. Kuo ádomus buvo ðis kûrybi-

nis tarpsnis ir kodël rinkaisi fotografijos raiðkà,juk tuo metu ir pieðei?� Tas ciklas � mano vaikystës bastymosi rezulta-

tas. Labai mëgau bûti atvirose vietose, stebëti, kaipplaukia debesys, juda þolë vëjyje, kaip upëje sûku-riuoja vanduo. Turbût natûralu, kad norëjosi kaipnors prisidëti prie kûrybinio gamtos proceso, o vie-nintelis bûdas, kurá tada þinojau, buvo vaizdavi-mas. Taip ið pradþiø ir pradëjau pieðti, o paskui � irfotografuoti. Peizaþai kaupësi, ir galø gale ið jø su-dëliojau paèiø geriausiø ir man artimiausiø vaizdøciklà. Jis labai asmeniðkas, atspindintis tylø, atsi-skyrëliðkà, gan melancholiðkà romantiðkumà.Fotografija sudomino kaip alternatyvi raiðkos

technika pieðimui, su kuriuo draugavau gerokaiilgiau. Tuo metu negalvojau apie jokià profesio-nalià dailininko karjerà ar kà nors panaðaus. Tie-siog veikiau, kas man patiko.� Studijuodamas VDA susidomëjai Tolimøjø Ry-

tø menu, senovës Kinijos bei Japonijos estetika irfilosofija. Kuo tau patrauklus Rytø menas, kà ja-me atradai ir kaip tai paveikë kûrybà?� Mane sudomino dzenbudizmo ir Dao filosofi-

ja bei jos idëjos, iðreikðtos vaizduojamajame me-ne. Ið senovës Kinijos ateinantis visatos suprati-mas ir reiðkiniø aiðkinimas man atrodë gerokai pa-trauklesnis nei vakarietiðkasis. Senovës kinai vi-satà matë kaip vientisà, sudëtingà sàmonæ turintáorganizmà, o gyvybæ � kaip vienà ið jos apraiðkø.Didelá áspûdá padarë tuðo tapyba � ta neátikëtinaisubtili tonø dermë, kuri, beje, turi nemaþai pana-ðumo su nespalvotos fotografijos tonalumu. Savonuotraukose stengiausi tà tonalumà pabrëþti. Ta-da ir pradëjau tapyti tuðu, bandþiau iðmokti jiemsbûdingo kone kaligrafiðko teptuko pëdsako grakð-tumo. Tie paveikslai labai primena �Tyliø ðvento-viø� ciklo nuotraukas � tie patys peizaþai.� Kalbant apie naujausià tavo kûrybos ciklà,

fotomontaþus �Rekviem posovietiniam sapnui�,

bûtina aptarti �sintetinës dailës� idëjà, nuo ku-rios, kaip teigi, viskas ir prasidëjo. Gal gali pla-èiau tai pakomentuoti?� Kai pradëjau fotografuoti ir ëmë kauptis vaiz-

dai, po truputá radosi ávairiø minèiø, kà bûtø gali-ma su jais nuveikti. Norëjosi �iðlaisvinti� atskirusvaizdo elementus nuo vieno kadro kompozicijosribotumo, perkelti juos, keisti kontekstà ir jø pras-mæ. Þodþiu, su fotovaizdu elgtis taip, kaip elgiesikomponuodamas paveikslà. Tada ir pradëjau skait-meninti negatyvus bei eksperimentuoti kompiute-riu. Ketinau sujungti fotovaizdà ir ranka atliktà gra-fikos darbà á visumà, kad tarp jø iðnyktø ribos. Ðitøeksperimentø rezultatai ir tapo �Rekviem posovie-tiniam sapnui�. Juose susilieja per devynerius me-tus nufotografuotø vaizdø fragmentai su grynaiskaitmenine grafika.� Ar tai reiðkia, kad tavo kûrybiniams sumany-

mams nepakako vienos raiðkos / technikos?� Mane domina vaizdø kûrimas. Esmë � rasti

vizualinæ sumanymo formà. Kokiomis priemonë-mis galima tai padaryti, svarbu tiek, kiek reikiaformà suderinti su turiniu. Fotografiniam vaizduiistoriðkai esame suteikæ stiprià átikinamàjà galià.Susitarëme, kad tai, kas nufotografuota, materialu-mo prasme yra daugiau ar maþiau TIKRA. Ne-abejotinai labiau tikime fotografija nei pieðiniu,antraip pasuose turëtume pieðtus portretus. Tad la-bai ádomu pasitelkti fotografiná vaizdà norint ið-reikðti kà nors, kas nëra tiesiogiai susijæ su mate-rialia realybe. Prisidengus fotografinio realizmokauke pasakoti sapnà, svajonæ, pasakà. Taip atsi-randa intriga, kurios ið meno ir laukiame.

Nukelta á 16 p.

Kauno valstybinëje filharmonijoje iki spalio 22 d. veiks jauno meni-ninko, kilusio ið Klaipëdos kraðto, ðiuo metu gyvenanèio Ðefilde (Didþio-ji Britanija), Augustino Naðlëno fotomontaþø paroda �Rekviem poso-vietiniam sapnui�. Prieð devynerius metus pradëtoje kurti serijoje � ryð-kiausi autoriaus vaikystës ir paauglystës prisiminimai, sapnai, vizijos irviltys, susijusios su posovietine realybe. 2010 m. trys serijos darbai da-lyvavo Lietuvos fotomenininkø sàjungos konkurse �Debiutas� ir buvoávertinti treèiàja vieta. 2011 m. vienuolika atspaudø parodyti personali-nëje A. Naðlëno parodoje �Fotomontaþai� (Vilnius), 2012 m. parodasurengta Ðefilde. Prieð kelis mënesius serijos kompozicijos dalyvavoWo-olgather Art Prize konkurso finalininkø parodoje Lydse (Didþioji Brita-nija) ir ten uþëmë antràjà vietà. Nuo praeitø metø, papildyta naujaisdarbais, ji eksponuojama Lietuvoje. Paroda surengta Klaipëdoje, Nido-je ir Ðilutëje. Ið Kauno keliaus á Ðiaulius ir Gargþdus. Jà Lietuvoje orga-nizuoja VðÁ �Meno menë�.Apie tai, kaip didþiuliuose popieriaus lakðtuose nugulë autoriausmin-

tys ir komponavosi anuometinio gyvenimo refleksijos, su A. NAÐLËNUsusiraðinëjome elektroniniais laiðkais.

Augustino NAÐLËNO asmeninio archyvo nuotrauka

Pakilumonostalgija...


4 Vyksmas

Architektûrinis iðprusimas, kaip teigia organi-zatoriai, naudingas ir valstybei, ir savivaldybei, irverslui. �Dalyvaudama kasdieniniame kiekvienoþmogaus gyvenime, architektûra labai veikia jo gy-venimo lygá ir savijautà, taèiau þmoniø pasiruoði-mas suprasti architektûrà ir jos procesus gana men-kas. Visuomenë architektûrà daþniausiai vertina ne-kilnojamojo turto prasme, bet kaip meno objektasji suprantama ypaè retai�, � teigia G. Balèytis. Vie-nas renginio tikslø � suartinti architektø bendruo-menës ir plaèiosios visuomenës krantus. Blogai,kai ðiø dviejø grupiø atstovai susitinka konkreèiøporeikiø vedami ir visiðkai negali susikalbëti. Ug-dyti visuomenës suvokimà ar bent jau elementarøsusidomëjimà yra ir paèiø architektø uþdavinys.Kita vertus, jie taip pat negali atitrûkti nuo visuo-menës poreikiø ir vis kintanèio gyvenimo bûdo,socialiniø realijø.Ðiø metø renginio tema: �Istoriniai miestø cen-

trai bei jø ryðys su upëmis�, nes mûsø mieste van-duo vis dar teka �laukinëmis sàlygomis� kaip promiðkus ir klonius. Taèiau tai tik vienas iðryðkintastaðkas bendrame plane, kuriame svarbu apskritaisupaþindinti þmones su architektûros ir Lietuvosarchitektø potencialu. Pristatyti jau esamà ir gali-mà architektûrà kaip galimybæ kurti miestø ávaiz-dá, patogø gyventi ir áspûdingà kitiems parodyti.Jau nuo rugsëjo 2 d. projektas �Laisvës impul-

sai� Kauno Laisvës alëjoje sutinka kiekvienà èiauþsukusá. Ne taip retai dabar parodos ieðko þiûro-vø, o ne jie parodø. Didþiuliai stendai iðkilo tarsirealios Laisvës alëjos alternatyva, mistifikuotas,menamà potencialà imituojantis jos pavidalas, kurisniekada netaps tikrove. Didþiausia Kauno archi-tektus neraminanti problema � naujosios architek-tûros integracija á saugomas paveldo teritorijas.Kaunas jau kurá laikà stingsta praeityje ir sunkiaiásileidþia inovatyvius sprendimus, ypaè dràsiai irjuntamai keièianèius aplinkà. Ðtai tokià situacijà,kol kas tik sàmonës, o ne realijø lygmeniu, mëginakeisti �Laisvës impulsai�. Tai bûdas iðprovokuotidiskusijas apie tai, kaip galëtø kisti mums áprastaistorinë aplinka, kokios jos transformacijos gali-mos ir nepageidautinos. Pavyzdþiui, ðalia savival-dybës esanèio vieðbuèio antro aukðto rekonstruk-cija sulaukë kontroversiðkø, tiesiog drastiðkø nei-giamø nuomoniø, o dabar stende mato daug pro-vokatyvesná sprendimà. Juk daþnai bûna, kad pa-grindinëje miesto gatvëje stovintys griuvësiai, ap-leisti pastatai nepastebimi, nes akys jau pripratu-sios, o naujas statinys atmetamas kaip svetimkû-nis. �Ðioje istorinëje gatvëje yra daug apleistø pa-statø, nesutvarkytø vietø, kuriø uþstatymus ar funk-cijas galiausiai vis tiek reikës suplanuoti ir ágy-vendinti, tad tokiam atsakingam þingsniui deraypaè rimtai pasirengti ir apsvarstyti visas galimasalternatyvas�, �manoG. Balèytis, mëginantis ruoðtivisuomenæ neiðvengiamoms permainoms. Parodo-je, kuri taiko �idëjø lietaus� principà, fantazija ku-ria iðties áspûdingus vaizdinius, taèiau kaþkodël

dalis jø, regis, nepaiso pagrindiniø estetikos prin-cipø. Nors parodoje dalyvauti leista tik jauniemsautoriams, ðá kartà praktiðkumas, realizavimo gali-mybës neturëjo jokios reikðmës, bet netikëtos idë-jos, seno ir naujo dermës, estetizmo principai visdëlto privalëjo suveikti. Tø, kuriuos ðá tema intri-guoja, spalio 22 d. �Þalgirio� arenos GALA amfi-teatre laukia diskusija �Kauno centrinë dalis � se-nos ir naujos architektûros lydinys?�Kad naujoji architektûra, kuri jau realiai atsiras

mûsø mieste, remsis á praeitá ir ateitá kaip á pagrin-dinius atramos polius, neverta net abejoti, todël irfestivalyje akcentuojamos praeities vertybës ir pa-þangiausi ðiandienos kûriniai. �Þalgirio� arenojekaip tik dabar pristatoma Kauno tarpukario archi-tektûra. Organizatoriø nuomone, tai turëtø tapti pa-moka, kaip per dvideðimt nepriklausomybës metøsugebëta integruotis á bendrà paþangiausià Euro-pos moderniosios architektûros kontekstà, kuriorezultatais turëtume didþiuotis ir ðiandien, naudo-ti já kaip traukos objektà garsinant miestà. Ðios pa-rodos intencijos prieðingos (kita vertus, visiðkaiintegralios) anksèiau minëtosioms � apima gali-mybes ir iððûkius iðsaugoti paveldo objektus besi-keièianèioje kasdienybëje.Festivalyje akcentuojamas dar vienas svarbus,

nors labai nevienareikðmiðkai vertinamas archi-tektûros periodas � sovietmetis. Tik ðá kartà jaukalbant apie atskiras asmenybes, nes tai dar vie-na festivalio parodø ir pristatymø forma. �Pram-projekto� patalpose eksponuojama Alfredo Pau-lausko akvareliø paroda. O BLC verslo centregalime apþvelgti architekto Antano AlgimantoSprindþio darbus. Ðiame rinkinyje � ryðkiausi so-vietmeèiu Kaune statyti pastatai: universalinëparduotuvë �Merkurijus� Laisvës alëjoje, siu-vykla �Mada�, Pramoninës statybos ir Miestø sta-tybos projektavimo institutai, kaviniø interjerøir Juliaus Janonio (dabar � Vienybës) aikðtës pro-jektai. Pristatomos pastatø nuotraukos ir projek-tø pieðiniai, kurie architektams tampa precizið-ko darbo siekiamybe.Pirmieji A. Sprindþio sukurti pastatai Klaipë-

doje ir Druskininkuose dar nedaug turi vëliau ar-chitekto kûryboje iðryðkëjusiø bruoþø. Tada, pa-sak menotyrininkës Vaidos Almonaitytës-Navickie-nës, ji ágijo net manieristiniø bruoþø, derintø susovietmeèiu naudotø medþiagø lemiamu minima-lizmu ir funkcionalumu. A. Sprindþio kurtø pasta-tø likimai labai skirtingi: �Merkurijus� nugriau-tas, taèiau niekaip nepasirodo já pakeisiantis Lais-vës alëjos naujokas. Vienybës aikðtës projektas at-kûrus nepriklausomybæ sulaukë paties autoriauskorekcijø. Taip pat rengtas ir Prisikëlimo baþny-

Architektûros festivalisturëtø vykti kasdien...

Mies van der Rohe paroda net be tinkamo apðvietimo sulaukë lankytojø.

...taip, kaip kiti kasdien reikalingi dalykai. Gal jis net tam tikra prasme ir vyks-ta, taèiau Kaune ne itin gerai organizuojamas. Tik dabar ne apie metaforiná, o apierealø pirmàjá renginá mûsø mieste, kuriam vadovauja Lietuvos architektø sàjun-gos Kauno skyrius, o konkreèiai � programos kuratorius Gintaras Balèytis. KAFeKaune pasirodë pirmà kartà, bet su neslepiamomis ambicijomis tapti reguliariu,kas dvejus ar trejus metus vyksianèiu renginiu, skirtu ne tik Kauno, bet ir visosLietuvos gyventojams. Balansuoti taip, kad bûtø ádomu ir suinteresuotiems dile-tantams, ir profesionalams, nëra lengva, taèiau bûtina, kad renginys taptø pra-smingas. Kol kas, regis, laviruojama gana sëkmingai. Festivalis dar tik ásibëgëja.


5Vyksmas

èios projektas, �Miestprojektas� ir jo aplinka pasi-keitë beveik neatpaþástamai, �Mada� irgi ágijo ki-tà vaizdà, tuomet atspindëjusá itin nuosaikø funk-cionalizmà. Jau niekada nevakarieniausime nei�Rambyne�, nei �Kauke�. Þodþiu, vienas reikðmin-giausiø sovietmeèio architektø sulaukë tiesiogi-nës ar stilistinës savo kûriniø mirties. Ir tai turëtøbe galo liûdinti. Tiesa, architektas, kaip teigia V.Almonaitytë-Navickienë, labiau nerimauja ne dëlkonkreèiø savo darbø, o dël lietuviðkosios archi-tektûros, kuri praranda savitumà ir skiriamuosiusbruoþus bendrame pasaulio kontekste.Taip, savitumà reikës iðsaugoti, taèiau labai ge-

rai bûtø þinoti, kokioje apsuptyje, kad netektø ið-radinëti dviraèio. Dël to rugsëjo 13 d. Kauno �Þal-girio� arenos parodø erdvëje pristatyta iðskirtinëparoda � raudonas taðkas festivalio iðklotinëje.Miesvan der Rohe Award (European Union Prize forContemporary Architecture 2013) architektûrosdarbø konkursas kas dvejus metus organizuojamasBarselonoje. Ðiais metais minëta 25 metø sukaktis,todël galime pasidomëti konkurso praeitimi ir tuo,kas geriausio ávyko ðiemet � arenoje eksponuoja-ma 40 geriausiø 2012 m. projektø bei 18 ankstes-niø metø nugalëtojø darbø.

Á parodos atidarymà atvyko sveèiø, prisistaèiu-siø miestieèiams diskusijoje �Naujos kryptys�. Na,diskusija ðio renginio gal ir nepavadinsi, nes pre-legentai tik perskaitë praneðimus, pristatë savo dar-bus, bet naujos informacijos vis dëlto buvo paþer-ta. Architektas Ivanas Blasi, Mies van der Rohefondo kuratorius, pasakojo, kaip organizuojamaskonkursas, atrenkami kandidatai, balsuojama uþfinalininkus ir laimëtojus. Kalbëjo apie kovos, ku-rioje kaunamasi dël geresnës architektûros ateities,svarbà, nes taip skatinami radikalûs, dràsûs spren-dimai, darantys átakà einantiesiems paskui. Vienasvarbiausiø ðiuolaikinës architektûros uþduoèiø,kurià pabrëþë ir architektûros tyrinëtoja Jûratë Tut-lytë, architektas Audrys Karalius, yra jos humanið-kumas, ðiuolaikinës visuomenës poreikiø paisymas,jaukiø, ávairius þmones burianèiø vieðøjø erdviøkûrimas. Architektûra gali ir burti, ir skirti, todëllabai svarbus dialogas tarp menininkø, mokslinin-kø, architektø ir kitø aktyviø visuomenës nariø,kurie siektø bendro rezultato. Todël minëtame kon-kurse (ir mums pristatytoje parodoje) galime ap-þiûrëti ne tik daugiausia visuomenës, o ne indivi-dualioms reikmëms skirtus pastatus, bet ir juos su-panèià erdvæ. Naujosios technologijos, novatorið-

kos idëjos ir konteksto paisymas pateikia tikrai ne-tikëtø rezultatø. Gal todël dauguma finalininkø la-bai ramiai ásilieja á aplinkà, nors panaudoja tech-nines naujoves, sukuria savità ðiuolaikinës archi-tektûros braiþà ir nekartoja praeities.Vienas tokiø pavyzdþiø � architektoWimoMen-

teno ið Belgijos pristatytas projektas �Gento tur-gaus aikðtë�, kuris tapo vienu 2013 m. konkursofinalininkø. Paèiame istorinio Gento centre galëjoatsirasti daugiaaukðtë maðinø stovëjimo aikðtelë,taèiau visuomenë pasirinko gerokai patrauklesnásprendimà � ðiek tiek pakilusá nuo þemës, atkarto-jantá senøjø pastatø formas, jaukaus medinio fasa-do pastatà ir já supantá nedidelá parkà, skirtà mies-tieèiø susibûrimams.Tiesa, kaip ir visuose konkursuose, neapsieina-

ma be interesø konfliktø ir átakos zonø. Atstovøteirautasi, ar projektai, virðijantys bankrutavusiøðaliø biudþetus, tikrai yra geros architektûros eta-lonai, ar svarbu, kaip pasiekiamas ðis pribloðkia-mas rezultatas, kaip tarpusavyje konkuruoja dide-lio ir maþo biudþeto projektai. Tai dar viena pro-blema, prapleèianti architektûros átakos ribas.Lietuva pirmà kartà Mies van der Rohe konkurse

dalyvavo 1998 m. Iki ðiol pateikti 42 darbai, tarpkuriø yra �Þalgirio� arena, Lietuvos sveikatos moks-lø universiteto biblioteka, Kauno oro uosto rekonst-rukcija ir kiti, bet tarp geriausiøjø atsidurti dar ne-pavyko. Kaip graudþiai juokauta diskusijoje, jei áarchitektø laimëjimus kada bus investuojama tiek,kiek á krepðiná, gal ir mums pavyks kà nors nuste-binti. O jei ir toliau kankinsimës ið esmës nekeisda-mi sistemos ir poþiûrio, liksime praëjusiame laike.Festivalis tæsis iki spalio 25 d., todël liko dar

daug renginiø ir parodø, kuriuose galite lankytisnemokamai. Pagrindinë KAFe erdvë � Kauno �Þal-girio� arena, kitos vietos: Laisvës alëja, VDU di-dþiosios salës fojë, verslo centras BLC, �Prampro-jekto� patalpos.Programà rasite adresu http://www.kafe2013.lt.

Tiesa, organizatoriai áspëja, kad �Þalgirio� arenosekspozicijø erdvëje veikianèias parodas galite ap-lankyti èia vykstanèiø renginiø metu, nes tik tuo-met ðios erdvës oficialiai atidaromos (t. y. ájungia-mas apðvietimas, jei bûtini � ekranai, atidaromi ar-timiausi áëjimai). Taèiau tokie nepatogumai tikrainemaþai grupei susidomëjusiøjø nesutrukdë uþei-ti á arenà ir be minios kitø renginiø lankytojø. Ge-rai, nes paroda reikalauja rimtø studijø prie kiek-vieno projekto.

Parengë Audronë MEÐKAUSKAITË

�Laisvës impulsai�.

norime priminti ir paraginti uþsiprenumeruoti savaitraðtá �Nemunas�paskutiniajam ðiø metø ketvirèiui. Prenumerata � pats patogiausias irekonomiðkiausias bûdas mums pasiekti Jûsø namus. Kiekvienàketvirtadienio rytà savo mëgstamà laikraðtá rasite paðto dëþutëje, tadnereikës, merkiant rudeniniam lietui, jo ieðkoti kioskuose.

Prisiminkime ir graþià tradicijà � dovanoti prenumeratà draugams arartimiesiems, sunkiau besiverèianèiai kultûrinei ástaigai ar gimnazijai.

Prenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu � www.post.lt, www.prenumerata.ltir redakcijoje (tel. (8 37) 322244).

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 Lt, metams � 99 Lt. Rugpjûèio mënesáatostogaujame.

Mielieji mûsø skaitytojai,


6 KûrybaVladimiras Nabokovas (1899-1977) � amerikieèiø ir rusø literatûros klasikas. Raðytojas, gebë-

jæs naudotis dviejø kalbø galiomis, gimë Peterburge, gyveno Europoje ir JAV, mirë Ðveicarijoje.Pirmoji knyga � eilëraðèiai, iðleisti 1916 m.V. Nabokovas savo kûryboje � poezijoje, prozoje, literatûrologinëse studijose � iðkart atmetë

poezijos ir realybës konfliktà, kaip ir paprastumo erezijas. Nuo jaunystës buvo ásitikinæs, kad pa-saulis nëra beprasmis materijos judëjimas arba lengvabûdis pokðtas, bet nuostabus þaidimas. Dau-giaprasmis A. Nabokovo talentas visur � gamtoje, gyvenime, kûryboje � atvërë ir þaidimo stichijà.Visata ir eilëraðtis egzistuoja gaubiami tos paèios galios. Net klystant ir patyrus praradimø gyveni-mo gelmë, taip pat ir kûrybos erdvës, negali prarasti svarbiausiø atramø � ákvëpimo ir tikslumo.Ðie ásitikinimai nuo pat jaunystës padëjo A. Nabokovui iðsivaduoti nuo �prakeiktø klausimø� slëgioir jø sureikðminimo, sutvirtino ásitikinimà, kad kûryba siejasi su Visatos paslaptimis ir yra DidþiojoÞaidimo esminë dalis � Kûrëjo bendravimas su kûrëju.Praþûtingiausias blogis tokioje estetizuotoje Visatoje � neðvankumas. Bet kokiu pavidalu � lëkð-

tos minties, primityvaus þodyno, iðduotos ir naikinamos dvasios, spekuliatyvios ideologijos, amþi-nøjø vertybiø niekinimo... Tokie neðvankumo pavidalai paþeidþia visuotinæ harmonijà, todël yramirtinai pavojingi ir atkarûs.Tai ir yra V. Nabokovo estetinis humanizmas, ðvytintis visoje jo kûryboje.

Kregþdë

Tà vakarà nieko nesvarstëm.Tylëjai nelyg uþburta.Sakyki, paklausiau, lig karstoatminsi kregþdutæ tà?

Neuþmirðiu! � atsakas tavopro aðaras tàsyk giedravolyg gyvenimo mums paþadai.Amþinybë � regëjos � alsavovakarëjant � ant tilto � kadai � �

Ðermenys

Milijonai kapø,milijonai kapø,Rusija tu þiaurioji!Tëvyne, tëvyne,mes amþinai tavo,nudrengti, iðtikimi ðildom alsavimuledines tavo kojas.

Ar uþteks tau jëgø?Ar uþteks tau jëgø?Tu seniai jau apakusi...Cerkvës prietemoj gieda,raudoj nusiskandinasusikûprinæ skurdþiai,vadina tave juodø pelenø debesiu.

Vaðkas laða,laða vaðkasir ant pirðtø kietëja.Þilagalvis dejuojaprie ikonos nuðvitusios,dusliai gieda � maldapragarmën ritasi,lûkuriuoja ir nebylëja.

Laða vaðkas,laða vaðkaskaip aðara, kanèios iðraudota.Spragsi kodylas prie lavono �prie karsto.Tëvyne, tëvyne!Pûga tave uþþarsto.Kaip pusnis prieð mane tu miglota.

Skandina tamsa,skandina tamsa...Nejau dar tikëti ámanoma?Mes tikim, mes tikim,svajonæ paþemintà dar pasilikæ.Tikim,nors ðirdy � tiktai nerimas.

Milijonai kapø,milijonai kapø,Rusija tu þiaurioji!Ar girdi, ar matai �mes amþinai tavo,nudrengti, iðtikimi ðildom alsavimuledines tavo kojas.

***

Stambiais laðais nulijo. Plati, gili mëlynë.Vidurdienis. Drëgni � berþyno pakraðtysir saulë. Suskaièiuodama gegutë þino,kiek aukso nuo ðakø vëjûkðtis nukratys.

Ir dþiaugiasi kerða varlë, kad kuprà sudrëkino.Nuslydus valkon skruzdëlë jau saulës nematys.Ir stûkso storas grybas nesulytassu lietsargiu raudonu. Valkoj mirgesyssuþybsi ratilais � laðams nukritus ðvyti.Þiogelis meldþiasi po varvanèia þole.Ir lyg vandenimis nuslysta vorelepadange debesys � �

Tylus ruduo

Aptaðko man peèius prie gonkøpalinkusi ðaka. Boluojantys skliautaiir saulë, panaði á pilnatá. Tolokai,gana toli, lyg ûkana, lyg skambesys � antaiakiraty uþ ðvelniai paauksuotoskaidraus berþyno, upës � jau juodos.Ir liûdesys, atrodo, ðirdþiai atvangos neduosir priekaiðtaudamas bandys pasekt uþ guotoberþø nutolstanèias tolybën gerves.

Vladimiras NABOKOVAS


7Kûryba

Balsai jø tirpsta blandoje dausø.O saulë palengva rusena. Jau esukartu su liûdesiu � mane jis pervesplatëjanèiom ertmëm, tylos laukais,kuriø iðaukðtinta ramybë gal pakeistà paslaptingà ðnabþdesá, kur slypisaviapgaulës beprasmybë �

***

Trikampis jis, dvisparnis, bekojis,apvalaus veido, kur groþio apstu,regis, uþvytas beproèio pavojaus,kambará visà apskridæs ratu,

luoðas maþylis, kanèiø daug patyræs,sveèias paklydæs � kur dingo dangus?Þmogaus iðsigandæs, blaðkës apmiræs...Tuo tarpu á kertæ spraudës þmogus �

kaklaraiðtis baltas � vestuviø gal laukia?Iðtiesæs rankas � gal ners á gelmes,persmelktas baimës, sustingæs ið siaubo �kad tik ði bûtybë neliestø manæs �

Kad jis tik iðlëktø, kad pamatytøatvirà langà, kur þvaigþdës spindës,tûptø á mëlynà lizdà maþytis,suglaudæs sparnus, angeliukas nakties �

***

Kaip persikas padangë, tirpstanti dykynëj,ir þiburiø atoðvaistës vandenyje Venecijà primins.O gatvë toji, regis, baigias Kinijoj.Ana þvaigþdë � virð Volgos mirkèiot ims.

Prisieki � tuo tiki, ko niekados nebûna,kad bûsi pasakai iðtikima tiktai,kad celëj savo sielos neákalinsi nei kûno,ir rankà tiesdama netarsi � siena ðtai.

Ið prieblandos � kas kartà nelauktaiji pasirodydavo � staigiai lyg ðeðëlis,jau tolstanti nuo áprastos stichijos.

Ðviesa iðkart paliesdavo tik kojas,þengianèias atsargiai, kad atrodë �ji eina iðtemptu lynu.

Nakties spalvos trumpa suknelë priminëþibintus ir ðeðëlius, ir kamienus, gatvës blizgesá,regëjos � baltesnius uþ jos rankasir tamsesnius uþ veidà.

Beprotis

Já þino daugelis � jis gatvës fotografas,bet tuo poetas jis ir grafas(ligoninëj ilgokai uþdarytas)byloja: neprislëgs manæs didþiûnø kriptos.Garbës nereikia man. Jinai pati atslinko.Jau uþmirðau, kas mûzà mokë � rinkosar aukðtosios, � jos kelias tik tiesus.Bièiuliams niekad nebuvau baisus.Ið liûto letenos netraukdavau rakðties.Nors kauks pûga, bet roþë ant lëkðtës.

Palaima � burtai. Kokia man brangidëkonë prieðo, kai ausin trenki.Nevykëlá iðgàsdinti að greitaskaip ir þavius sapnus suregzt mergaitëms,ir ðviestamsoj apþiûrinëti uoliaiskeletà ðeðëliuoto pavyduolio �

Kai balade mënulá að vilioju,net medþiai virsta uþ tvoros ið kojø,bandydami patekti be eilëseilëraðtin. Ir nieks nenutylësmanosios galios, ir paklus kaimynas.

Ir laimë viskuo su visais dalijas,ir spindesiu galva taip vainikuota,kad net þodynai, nepavaldûs protui,mintis sutinka ir kaip dangûs ðvyti, �að niekad jø nedrásiu uþraðyti �

Bet kai kada � kitu patapti noriu!Greièiau! Malûnininku ar teplioriu,o dar geriau � su fotoaparataiskaip pasakoj gyvent: draugauti su pirataisir paveiksluot vaikø sûpynëse ðeðëliussu ðunimi ant pripustyto smëlio.

Numeris vieðbutyje

Lyg suolas � gulti ar sëdëti.Tapetai potëpiø rudø.Pakrypæs veidrodis. Dvi këdës.Ir mudu su ðeðëliu � du.

Tamson atvertas langas remias,jame sublyksi spindulys.Naktis juoda, uþgniauþus amà,lojimas trûkèiojàs toli.

Þvelgiu nelyg apmiræs aðen �ten, kur dangaus gilus vidus,nelyg medaus auksinis laðasmënulis blûsèioja saldus.

Ið rusø kalbos vertë Robertas KETURAKISRièardo SAMUILIO iliustracija


8 Kûryba

� Kadangi norinèiøjø ðnekëti, kaip matau, ne-bëra, tai, jehe... ir að tarsiu keletà þodþiø. Prisipa-þinsiu, nesu kalbëtojas. Man kur kas lengviau hek-tarà þolës nupjaut ar nuogaliai visà dienà akmenisskaldyti. Sklandþiai, teisingai, uþ dûðios griebian-èiai porino ið sostinës atvaþiavæ ponios Silvijosdraugai ir draugës, jehe... bendradarbiai, na ir, þi-noma, tas, kurá smiltele apipylëm, atleiskit uþ... aðarà.O mes visi ðioje srityje esam gagriai, molio motie-jai, nukvakëliai, dagys man á uþpakalá. Paguodatik viena, kad ir seimûnai, kurie á tribûnà ðoktelikaip kokie pranaðai, ar tie, jehe, keistas toks þodis,nuo �oro� prasideda � orokulai ar orakulai, persi-

praðau, skiedþia nei á tvorà, nei á mietà. Taigi sava-noriø neatsirado, dagys man á uþpakalá. Èia ne të-vynæ nuo zarazø ginti. Taigi metëm kauliukà. Podu kartus. Tai, jehe, akys ant kaktos strykt, vosnustovëjau � kaip ið pypkës dvylika balø surin-kau. Man visada taip. Teleloto bilietà kokia besi-vaipanti smailiaakë pasiûlo, capt á saujà kaip lai-mës pasagëlæ, o kai vëpsau á televizoriø � ðpygàtaukuotà. Visas ðpygas á krûvà sumetus, bûtø pil-nas krepðys kaip rudená kelmuèiø, dagys man á uþ-pakalá. O jei reikia sunkø darbà padaryti � visadalaimiu. Draugai springdami gagena � �tu vieninte-lis toks nelaimëlis visame pasaulyje�. Að irgi kva-

toju, prasiþioju, bet atsikirsti negaliu. Lûpos it le-dinës.Aèiû jums visiems uþ graþias ir graudþias ðne-

kas. Aðtrûs þodþiai ðirdin per paþastis sulindo, aða-ras ið akiø iðkrapðtë, bet sakët galingà tiesà: moky-tojas toks ir buvo. Taip mes á já ir kreipdavomës.Nejaugi ðauksi �Lyzai� ar �Alyzai�?! Kaþkaip, je-he, prasèiokiðkai skamba, piemeniðkai, zimagorið-kai. Taip manëm mes, dagys mums á uþpakalá. Ojam � o! � nepatiko. Raukësi, ûmijosi � �Kas að,gal Jëzus Kristus? Jis toks vienas. Uþtai Rabiu, t. y.Mokytoju, ir vadino.� O kartà rëþë visai siuèiai,nirtulingai: �Kad daugiau negirdëèiau. Að jo ma-

Vladas KALVAITIS

Sliekai, sraigës, struèiai...,arba Augustino þosmë per gedulingus pietus palaidojus Patronà

Ramuniø takas� Ádomø takà grindi, pone Liudai, � pagyriau

sodybos ðeimininkà, buvusá bendradarbá, uþva-kar rytà eidamas pro ðalá á autobusø stotá.Tà patá pakartojau ir vakar vakare, gráþdamas

ið stoties á namus.Ponas Liudas neatsakë. Gal mano þodþius á

skutelius sudraskë þviegiantys automobiliai, ogal jo galva buvo kuo kitu uþimta.Nieko gero nesitikëjau ir ðiandien, kulniuo-

damas á seniûnijà. Ir, þinoma, apsirikau.Abi ausys iðkart pagavo sausà kimø atsakà:� Aha...Atsistojo. Pasukiojo sprandà. Pramankðtino

juosmená, mentes, rankos briauna nuo keliø nu-muðë þvirgþdus ir smëlá.� Atjauèiu, � pasakiau nuoðirdþiai. � Pats sun-

kiausias darbas visame pasaulyje. Tikra katorga.Klûpëti ant keliø muðant saulei á pakauðá ir grás-ti grindiná � menkas malonumas.� Nepasakyèiau, kad katorga. Kartais bûna ir

labai mielas, kai gerai sekasi. Tik ðtai akmenëliøtrûksta. �Maximoj� nenusipirksi. Neseniai atsi-veþiau porà karuèiø, tris dienas padirbëjau � irneliko. Anksèiau geriau buvo. Kiekvieno kol-chozo palaukëse stûksojo didþiausios krusnos...Privaþiavai ir kraukis. Net padëkodavo. Niekaipnesuprantu, kur jie dabar dëjosi? Kiba giliau áþemæ sulindo? Kiekvieno akmenuko dabar ieð-kai kaip aukso grynuolio. Visø eþerø atkranteapvaþinëjau, visus senus smëlio karjerus. Prie kaikuriø eþerëliø vienà kità randi, o karjeruose �purvinos balos ir prarûgæs vanduo... O man ne

visi akmenukai tinka. Viduriukams � gelsvø irrausvø � penkis kibirus ið Ðventosios atsiveþiau.Manau, visam takui pakaks. O lapeliams � pail-gø, baltø � sakau, kaip aukso ieðkau. Vakar kai-mynas patarë nuvaþiuoti á buvusá Kalpoko dva-rà. Girdi, ten visokiø yra � ir dideliø, kuriø bekrano neákelsi, ir tokiø kaip arklio galva, ir ma-þesniø, kokiø man reikia. Tik, sakë, visos krus-nos stambiais kieèiais apþëlusios. Ðiandien jauvëlu, be to, ir tolokai. Beveik devyni kilometrai.Sunkveþimá samdyti brangu. Ryt ið ryto patep-siu tekinius ir � á kelionæ...� Labai graþu! Labai! Þiedais kloji. Niekur

nieko panaðaus nemaèiau. Tikras menas. Nuo ða-ligatvio puikiai atrodo. Kadangi ákalnëlë � kiek-vienas þiedas matomas.� Toks èia ir menas. Labiau ið reikalo. Taip

jau likimas liepë.� O kaip tos ramunës? Pats sumanei ar kas

nors patarë? Gal koks kaimynas?� Kaimynams nelabai ir rûpi. Matai � tujø sie-

nomis atsitvëræ. O man kito pasirinkimo kaip irnebuvo... Rûkai? Ne. O að uþsirûkysiu...Truktelëjo porà dûmø.


9Kûrybaþojo pirðtelio nevertas.� O mûsø Julijonas tuokartprikando lûpà. Irgi ambicingas. �Tai kaip tamstàvadinti? Gal Patronu?� Tas klausimëlis visiems lygsu kuoka per galvà. Ið kokio velnio nugriebë tokánelietuviðkà, negirdëtà þodá? Kà jis reiðkia? Dvilkt,jehe, visi á Julijonà, o tas raudonas kaip cviklas.Aiðkiai matosi � neþino. Smilkiná smiliaus nagugremþia. Taip ir iðsiskirstëm. Kas á savo kambarius,kas á bobø lovas, dagys man á uþpakalá. Bene átreèià dienà paaiðkëjo � lotyniðkas þodis. Reiðkia�uþtarëjas, gynëjas, globëjas�. Mokytojas nebesi-spyriojo, ir mums akys praðviesëjo. Geras þodis,daugiareikðmis, talpus, skambus, pagarbus. O pa-garbos ponas Aloyzas nusipelnæs. Didelës pagar-bos.Galvus vyras. Tiesus vyras.KoðësDievas abiemsaujom drëbtelëjo. Davë ðviesià galvà, supratingu-mà, nusimanymà apie visus darbus. Labai gera kra-melë, labai. Kaip to Dagolio ar Èerèilio.Bet dabar kaþkokie nuodvasos kitaip ëmë va-

dinti � nors þiebk á snuká. Kaþkaip paðiepiamai.Gal dideliems ponams nepatiko? O mums tas an-glas suprantamas ir savas. Jehe... Ir ilgus storus (pa-gal save) cigarus rûkë, ir á kauðà nespjaudë. Ciga-rai Patronui ne prie dûðios. Ir mus, jehe, ûdijo:�Gamtà terðiat�, � sakydavo. Mes nepësti, atsikirs-davom: �Kaminai labiau dûmija, danguje skylespragrauþë, ir niekas lopyti nesiruoðia. Be to, Patro-ne, visi kaimieèiai þino, kad rûkyta mësa ilgiauiðsilaiko, ne taip greitai kirminai suryja. O dël kva-po, jehe, juokas vienas. Danø kiauliø dvokas, Pa-trone, deðimties kilometrø spinduliu ir jaunus, irsenus ant menèiø guldo. Dûsta, koso, vaistus rieð-kuèiom ryja, o iðsigelbëjimo nematyti... dagys maná uþpakalá... Seniûnas naujam mirusiøjø miesteliuivietos ieðko...Bet að á lankas, persipraðau, nuvaþiavau. Sakiau,

kad kalbëti nemoku... Burto pasirinkimas nevykæsbuvo, jehe... nevykæs... Va, matot, prakaitas þliau-gia. Nuo jaudulio ir nemokëjimo kalbëti.

Ið pradþiø mûsø dvylika buvo. Jehe, dvylikaapaðtalø... ir... ir... Patronas... Jo patarimu ir susime-tëm á daiktà... Po to, kai susivienijimà á gabalussuraikë. Á septynis gabalus, dagys man á uþpakalá...Iðdalijo popieriukus � ir eik á visas keturias puses,kur akys mato, kur kojos veda. Kojos gal ir nukrei-votø, bet galvos neþino, kur. Gryna sumaiðtis. Otokiø kaip mes pilni paðaliai: ðaltkalviai ir suvirin-tojai, palikæ kûjus, reples, þirkles, kaskes... Ið kabi-nø iðmesti vairuotojai, ið lentpjûvës iðguiti gateri-ninkai ir darbininkai... Ko griebtis? Nuo ko pradë-ti? Pradëjom, dagys man á uþpakalá, nuo smuklës.Joje geriam, joje miegam. Rytà, vos prabudæ, uþ

bokalo. O jame � tik keli laðai. Pinigëliø � ne prû-dai, skolintis nëra ið ko. Jehe, visi vienodi, standar-tiniai... Kaip kojinës, tos paèios mezgëjos megz-tos. Galvos plyðta. Liûdna kaip per pakasynas.Kaukti norisi. Tada, atsimenu, prasiveria durys.Tarpdury � Aloyzas-Patronas.� Kiek jûsø èia? (Dairosi, skaièiuoja.) Devyni!

Genute! Kiekvienam po bokalà.Atsisëdo á tarpà. Sriûbtelëjo putø.� Kada baigsim atlaidus?Tylim.� Pasiûlymà turiu...Tylim.� Patiems reikia darbo vietas kurti. Ûkio minis-

terija pataria.Dar tylim. Jehe, ne viskas suprantama...� Turiu tëvø þemës. Tris hektarus geros, dirba-

mos, ariamos, tris � tokio pusmiðkio, kerynø, ða-bakðtynø, vienas kitas medis, ið kurio vienà kitàlentà gali iðsipjauti...Dar nieko nesuprantam. Galvos it akmeninës,

nors verk, dagys man á uþpakalá...� Kas toliau? � klausia vienas. O gal ir visi kar-

tu, tik kitø balsø nesigirdi, nespëjo iðskristi ið srëb-tuviø.� Kalsim paðiûres. Auginsim putpeles... Taip pa-

taria Þemës ûkio ministerija. Ir su dukra kalbëjau.Pritaria.Dar þemiau nuleidom galvas. Kone á patá tarp-

klyná. Jehe, kaþkokia netvarka su...� Putpeliø kiauðiniai brangûs. Atsivërë uþsie-

nio rinka. Visi restoranai ima tûkstanèiais. Be put-peliø kiauðiniø nerasi në vieno patiekalo. Ir þinot,kas labiausiai kiauðinëlius perka? Moterys. Maiðosu viðtos kiauðiniais ir kepa kiauðinienæ... vyrams,demografinei padëèiai gelbëti... Galima ir papras-èiau. Po du kiauðinius kasdien. Vyras laimingas, oþmona � dvigubai. Ðvytinti kaip...Átikino Patronas. Ir kà manot? Prie pirmøjø kiau-

ðiniø � eilës... Gamybà pleèiam. Jehe... veþam áÐiaulius... á uþsiená... Ministerija adresà davë ir pa-darë tà vadinamàjà protekcijà.Vienus pinigus gamybos plëtrai skyrëm, kitus �

á unijà juodai dienai (taip Patronas patarë). Ir stai-ga, jehe, lyg þarstekliu per momená: putpeliø kiau-ðinëliai, jehe, kaip tas þodis?! � nebepaklausûs.Patronas � á ministerijà, o ið ten, persipraðau, gráþosu aðarom. Uþsieniui nebereikia. Pats perës � pi-giau ir patogiau. Be to, atsirado dar didesnis kon-kurentas: pigesnis, patogesnis, patvaresnis � viag-ra. Su ja nepakovosi. Po keliø dienø nauja þinia:girdi, pamëginkit auginti pievagrybius ar sliekus...Dalis kiauðinëliø supuvo, putpelaites iðkepëm. Su-

valgëm su draugais ir kaimynais.Po putpeliø vajaus mus paliko penki vyrai. Du

iðëjo uþkuriais pas gyvanaðles, vienas � dingo su-visai, neva iðvaþiavo á miestà laimës ieðkot, dviðeimos patraukë uþsienin. Viena á Airijà, kita � áIspanijà. O mes, likusieji, dagys man á uþpakalá,susidomëjome, kaip patarë ministerija, pieva-grybiais ir sliekais...Vëliau auginom serbentus, spanguoles ir srai-

ges. Kaip klostësi, jehe, mûsø verslas? Banguotai.Rodos, viskas gerai, ir ûmai � kaip á smegduobæ.Aèiû Dievuliui ir Patronui, vieno didelio gal-

vos skausmo iðvengëm. Taip jau ávyko. Mûsiðkiaiviename ðeðiø butukø name ásikûræ. Visà laikà dëlðilumos vargom. Þinot, kaip tame tarybiniame pra-gare. Tai anglis netikusi, smulki it pelenai, tai peè-kurys girtas. Ðventi, sakykim, Kalëdas ar Velykas,o tau kojos ðàla. Be storo megztinio neiðkentësi. Ir,jehe, pasiûlë Patronas, o jam visi vienbalsiai prita-rë. Nusipirkom du patobulintus �Atramos� katilus,pasistatëm, atsijungëm nuo visos sistemos, ir, jehe,papûskit mums á uodegà. Kiek norim, tiek kûre-nam. Malkas ruoðiamës patys, dar prisiperkam bri-ketø ar pusbrikeèiø. Va taip... Akyse kaip per sumàðviesu.O pastaruoju metu susidomëjom struèiais. Aèiû

poniai Silvijai uþ pritarimà. Patrono þemëje iðkir-tom kerokðlius, iðpylëm þvirtaká paukðèiams pasi-lakstyti, árengëm voljerus, paðiûres. Susitarëm susumaniu augintoju... Atsiveþëm vienà patelæ, kurilabai pamilo Patronà. O ðiuo metu mums veþa trisuþperëtus kiauðinius. Struèiø augintojas dievago-jasi, kad ið vieno iðaugs patinas... Pradþia yra... Taiva, ponai, kas dar kà nori pasakyti, praðom... O tu,Juliau, kodël esi èia? Kitur turëtum bûti.Visi suþiuro á Julijonà, stovintá prie durø. Pa-

kviestas Augustino rankos mostu, priëjo prie jo irkaþkà sukuþdëjo á ausá. Augustinas abiem ranko-mis ásikibo á stalo briaunas... Vos nustovëjo. �Da-gys man á uodegà�, � sumurmëjo. Atgalia rankanusiðluostë prakaità.� Mû-mûsø, ne mû-sø, bet nupirkta kilminga

patelë ir du uþperëti kiauðiniai susidûrë su stambiuvilkiku. Suprantate? Nieko neliko, dagys man á uþ-pakalá. Net kiauðinienës neiðsikepsi. Kas dabar bus?Gal patarsit, jehe, ponia, á kokià sritá muðtis. Girdë-jau, kaþkas elnius augina, kaþkas bizonus, kiti vil-kus ir ðernus. Persipraðau, ponia Silvija, labai per-sipraðau... Ei! Kas ten turit?.. Atneðkit kokio eterioar amoniako... Dagys man á uþpakalá... Viceminist-rë apalpo!..O jûs uþkàskite... Iðgerkite... Koþnam po pusan-

tro ðimto... Uþ Patronà!

� Prieð dvi savaites tokia skaudi mënesienatrobà apglëbë, jog iðkart priþadino. Panorau uþ-sirûkyti, nors niekad naktim dûmo netraukda-vau, ir iðbëgau laukan. Dvilktelëjau á kiemo gi-lumà, o tenai � va ðitoje altanëlëje, kur kavà ger-davome, ji sëdi. Tokia iðblyðkusi, pavargusi, ne-laiminga. Kraujai metësi á smilkinius, vos nusto-vëjau ant kojø. Nepamenu, kad bûèiau ko klau-sæs, gal ir nesuspëjau, nes ji pati prabilo, taiplëtai lëtai. Sako, kelias ilgas, kylantis á virðø,kaip ir mûsø kiemo ávaþiavimas, o akmenys di-deli, pilvoti, nelygûs, aðtrûs... Atmuðiau visas pë-das, supûliavo, sukraujavo... Padëk, jei gali. Þi-nau, kad gali.Trenkiau cigaretæ þemën, bato galu sutraið-

kiau, dvilkt � o jos jau nëra.� Ko?� Ramunës. Þmonos. Dar prieð ðventà Onà,

jos pirmasis vardas, palaidojau. Sunkumas plau-èius buvo uþgulæs. Gydytojai nepagelbëjo. Ta-kà taip ir kloju, kad neuþkliûtø në vienas pirðte-lis, kad lengviau bûtø eiti...

Rièardo SAMUILIO iliustracija


10 Kûryba

Poezija mums visuomet kalba giliàja esatimi.Tokios jos ir ilgimës. Su gyvenamojo laiko kontû-rais, prasmiø orientyrais, dvasiniø atramø nuojau-tom, tikrøjø vertybiø dvelksmu, egzistencinëmjungtim. Taèiau ðiandieninëje literatûroje, dauge-liu atvejø � provokatyvioje, praradusioje vertybi-nius riboþenklius, ardanèioje tradiciná bûties pa-matà, ne itin daug turime jaunøjø poezijos, kuriojebûtø ryðki konkreti, aiðkiai iðskaitoma pozicija,nuostatos. Regimanto Þilio eilëraðèiø knyga ,,Ben-drabûvio esatyje atpaþinta�* ðiandieninës poezi-jos lauke iðsiskiria vidiniu sutelktumu á savo ver-tybiná pasaulá, tikrosios bûties prasmës paieðkas.Tai eilëraðèiai, kurie visø pirma skirti sau, atsisa-kantys ,,poezijos visiems� niðos, tarsi teigiant su-vokimà, kad svarbiausi ir pirminiai yra savos eg-zistencinës saviþinos matmenys.R. Þilá, kitaip nei kitus jo kartos kûrëjus, per

pasaulá veda sutelkianti filosofinë mintis, liudijanti,,klasikinius� poreikius � taurinanèios vienatvës,pasaulio groþio iðgyvenimo, harmoningø ryðiø tarpdaiktø iðsaugojimo ilgesá, egzistenciná prieðinimàsi

postmoderniai ,,tuðèiam þenklui�. Jam reikalingasreiðkiantis, pastovus, nekintamas þenklas. Toks kû-rybos motto vaizdþiai iðsakytas eilëraðtyje:

Kelias � kad lauktumItakë � kad sugráþtumIrklas � kad pamirðtumSuolas � kad ilgëtumeisÞodis � kad ieðkotumMëlynë � kad svajotumIlgesys � kad mylëtum �savyje sukurtoj amþinybëj

Jei apibendrintume Regimanto asmenybës ir kû-rybos visumà � jis yra ástabiø kasdienybës blyks-niø fiksuotojas, paverèiantis juos amþinybe, nuo-lat ieðkantis amþinybës parametro dabarties esaty-je. Todël neatsitiktinai menininkas � fotografas irpoetas, kuris tai, kà mato, vertina profesionalausfilosofo þvilgsniu.,,Bendrabûvio esatyje atpaþinta� � tai nuolati-

nis ëjimas atpaþinimo keliu, vadovaujantis visais

bûties kelio þenklais, vedanèiais á tikrumà, sieloskatarsá, nuðvitimà. Ðios poezijos þmogus atëjæs þe-mën, kad atpaþintø, pirmiausia � meilæ, iðmokan-èià pamatyti kità, pajausti ðviesà, ðilumà, gërá, fizi-næ traukà, paþadinti visus savo pojûèius. Be mei-lës pasaulis � ,,tik tuðèia þenklø dykuma � be tavæsbe raudos ir maldø, be darnos�.Þmogus atvestas á þemæ atpaþinti draugystæ, jos

tikrumà ir tvirtumà, duoto þodþio galià ir reikðmæ,patikrinti jo esmæ. Draugystë bei meilë tiesiogiaisusietos su þodþiu � ir reiðkiasi, tvirtëja, ir griûvaper já. Todël þodis R. Þilo poezijoje � ypatingaspasaulio þenklas:

Að dalinuos su Tavimi kas skirta savastim ir duotaIr tuo kas Tau priklauso pojûèiu nuo pat pradþiosBet Tu neatsakai á þodá kurs atpaþásta jausmà ið

kalbos.

Þodis � metafiziniø ieðkojimø þenklas. Jis irgelbsti nuo vienatvës, ir þenklina jà, veda mintiestrajektorijomis:

Inga STEPUKONIENË

Bûties groþio ieðkojimai

Selemonas PALTANAVIÈIUS

Paveikslas be rëmø. DetalësUþarta kaimo riba

Lietuvoje niekas nedráso suarti takelio � kambûtø galvon ðovusi tokia ðventvagystë: iðtrinti gi-jà tarp kaimo sodybø, nutraukti ryðá su kaimynaisir uþsiverti nuo pasaulio? Suardavo tik takà ar ke-lelá, jungusá su iðtuðtëjusia sodybviete � lyg bijo-dami, kad þolëm aptekusia jo briauna neateitø kai-mà naikinantis maras. Taip buvo...Maras atëjo ne mirusiais, net ne gyvais takais ir

keliukais. Jis atburzgë tiesiai per laukà, ið paskos vilk-damas daugybe noragø þemæ verèianèià þagræ. Arda-mas laukà, radæs deðimtmeèiais plûktà takelá, trakto-rius pûstelëdavo tamsesniø dûmø debesá, bet nei su-stodavo, nei greitá sumaþindavo. Kai takus ir keliukussuarë, neliko vietos sodyboms � laukai turi bûti dideliir tvarkingi, jiems nevalia trukdyti! Taip buvo...

Kada? Kai kas dar nepamirðo, kiti � spëjo uþaug-ti to jau nematæ. Su tëtuku sustojæ vidur lauko ban-dom prisiminti, kur buvo mûsø takas, mûsø keliu-kas. Kad nors akmuo ar medis koks bûtø likæs akimsuþkliûti. Nuo jø galëtume matuoti ir skaièiuoti.� Niekam tas takelis jau nereikalingas, � tyliai

sako tëtukas. � Kur jis vestø, jei sodybø neliko?Taèiau nematau ir mûsø kaimo ribos, o ji tikraibuvo. Uþ mane senesniø nëra, kas jà beprisimins.Negi ir jà galima suarti?Pasirodo, galima. Suarti laukà ir lyg bevardæ þe-

mæ uþsëti nereikalingais rapsais. Taip yra...

Tas pats vieversiukas

Ir vël pavasaris. Jam sukurti neprireikë nei dauglaiko, nei ðilumos � visur dar bolavo sniegas, at-

sispindëdama saulë plieskë nuo suledëjusio jo pa-virðiaus, kai iðniro kupstai, keliuku nuvinguria-vo murzina tirpsmo srovë ir pakvipo nauju, visàþiemà nejaustu aromatu. Pirmà pavasario þingsnáávertino vieversys, praskridæs pro pat stogus ir il-gam pakibæs virðum numargusio dirvono.� Ne taip dràsiai... Pasisaugok! � nuo skiedry-

no jam sako tëtukas. Jis jau kada nusivoþë kepuræir pamovë jà ant oþio malkoms pjauti, kad viever-siukà girdëtø... � dar nereikia skubëti, kas þino,kada tikrasis pavasaris bus...Tëtukas tàkart neatspëjo. Diena keitë dienà,

visos viena uþ kità graþesnës, ir vieversio dirvo-nas visai nupliko. Virð jo paukðèiui taip gera gie-doti...� Tik vieno nesuprantu, � tëtukas ant vinies

kabina kepuræ ir sëdasi stalo gale, savojon vie-ton. � Tiek metø prabëgo, tiek pavasariø maèiau,


11KûrybaDar diena toli ir laiko visa kasdienybëBet þemë dar miega kartu su skliautuO man neramu paskui mintá keliautiKai esu po vienatvës � þodþio sparnu

Ápoetintas Regimanto þodis iðsiskiria tuo, kadapima ir áprasmina tik savo patirtá, nepritraukda-mas jokios svetimos, kuri uþtemdytø teksto centrà �subjektyvià kalbanèiojo sàmonæ. Todël eilërað-èiuose, regis, reikðminga vien tai, kas iðgyvenamapaties, kas siejasi su savo þinojimo, regos, lytëji-mo lauku, akistata su savimi. Taip tarsi iðreiðkiamaprustiðkoji nuostata, kad vienintelis tikras ir pra-smingas paþinimas � tai subjektyvi tiesa, o visoskitos tëra didþiulë metafora. Tad poetinis kalbëto-jas nuolat lydimas atradimo sakralumo � jis gyve-na, stebi, iðjauèia makro- ir mikroesatá, kad per-teiktø savos tiesos ir groþio nuðvitimo akimirkas.Regimanto þmogus atvestas á pasaulá atpaþinti ir

save, savo ribas. Kas jis yra, tegali sau atsakyti tuo,kà veikia. Þmogui duotas laikas � tik sauja, kumð-tis, trumpas blykstelëjimas, kurá arba ástengi sugriebt,arba iðkart netenki. Savasties atradimas, iðsaugoji-mas, tolesnis kûrimas � ðvieson vedantis kelias. At-rasti save � tai pajusti kuriamàjà jëgà, gebëti prakal-binti ne tik savo, bet ir praeities kartø atmintá, nu-tiesti gyvybinæ egzistencijos linijà su anksèiau bu-vusiaisiais. Vadinasi � liudyti, kurti nuolatiná dia-logà su viskuo: gamta, þmonëmis, mylimàja.

Jûra keliasi þvaigþdþiø akyse atviraTaip ilgiuos per þodá tylø ir liûdintáTavo keterø tavo bangø krantus apkabinusiøBegaliniø uþgæstanèiø toliø naktyIlgiuosi audros á uolas atsirëmusiosLemties ir kelionës baigties nenumaldomosBei padangës kriðtoliniø erdviø uþsimirðusiøAteinu trapia gyvastim tau savo likimo akimirka

liudyti

Atrasti save � tai atrasti savo ðaknis, per gilumi-ná ryðá su motina besidriekianèià sàsajà su gimtàjaþeme, su tauta. Taip moderniuose eilëraðèiuose at-siveria tradicinio poetinio pasaulëvaizdþio sluoks-nis, kurá persmelkia lyrinio subjekto abejonë: arpavyks aptikti tautos kultûros gelmëse glûdinèiàdidþiàjà gyvenimo iðmintá, atsikratyti negatyvu-mo ir � kalbëti su saule:

Kai atëjai � ar buvai priimtas �Beginklis ir iðsiilgæs begalybësEsi ant motinos ir þemës veidoEsatyje be sienø be ribø ir laikoTik tam kad ásilietum á savo bûtáKraðtovaizdþio kalbëjime su saule

Ðiuose tekstuose ypatingas pasaulio þenklasyra þmogus � kuriantis, griaunantis, esantis, vei-kiantis ir iðnykstantis kaip dulkë be jokio þen-klo, lemties vedamas ,,per tyrlaukius á Niekà, áðaltà þemës glëbá � bekalbes aðaras raudos � / jeinegali iðtarti bûsiu iki skirtø atodûsiø dienos�.Jis varginamas kasdienio buvimo, nuolat slegia-mas opoziciniø aðiø (,,kai vëtroje nurimstaðauksmas ir balsas gæsta auðroje�), bereikðmioþvilgsnio, kurtumo garsams bei aklumo spal-voms:

Akla diena jausmø padangëjir akys kurèios atvaizdamsgirdþiu kaip reginiai praëjæið tolimø prisiminimø sklendþiair ilgesys praþysta vasaros kaitra

Vis dëlto � gelbstimas paprasto artojiðko þemësartumo, pavasariðkos ðilumos, vasaros spalvø beinuotaikø. Todël neatsitiktinai �þemë� � vienas daþ-niausiø þodþiø rinkinyje.

Mano ðeðëlis prieky manæsPraðau leiskit ir jam tylëtiKelià suraikë bevaisëm vagomSugniuþdë gelmëj jo esantá pradàJûs neverkit laukai kad drástuÞengti per jûsø virpanèius toliusAð be jûsø keliaut negaliuPer beprasmius minèiø monologus

Autorius nepoetizuoja þemës darbø, nesakrali-zuoja agrarinio lietuviø pasaulëvaizdþio, kaip bû-dinga daugeliui lietuviø poetø. Bet þemë jam �ypatingo þmogaus ryðio su pasauliu þymuo, be ku-rio neásivaizduojamas buvimas. Þemës ávaizdisglaudþiai susietas su ávairialypiais tylos kodais;su tyla kaip dvasine pasaulio tuðtuma, tyla kaipsiekiamu ðventumu, aiðkumo ieðkojimais. Ji � ið-kalbinga:

Átrûkæs aklas rytas sunkus ir aðarotasSluoksniuojasi peizaþas á erdvesO medþiø galvos nuogos begalybëjTik àþuolas pritvinkæs juodaisÐeðëliø siluetais kelia tylàO baltas kelias sukasi ir kylaÁ tuos kraðtus kur gëlës ne tikLaikus ir bûsenas nusineða á savà tylà

Taigi pasitelkus kalbà patenkama á tylos ir tuð-tumos plotà, ,,praryjantá� kalbantájá. Tai vieta, kurgalima iðnykti, patirti ,,nebuvimo stebuklà�. Ta-èiau lyrinis ,,að� nesitapatina su tuðtëjanèiu pasau-liu; jo þenklai neretai iðjudëjæ ið áprastø vietø, betnedingæ ir galintys staiga apsireikðti kaip eilërað-tyje ,,Pavasario rytas�:

Plieninio skliauto rëþá saulë lydiIð vakarø matyt þibintas rytuoseKai liûdesys voratinkliais nutásta tyliaiRasos gausa pagirdo þemës toláIr tu ir þemë padangëje nebe vienaÐukuoja vëjas pavasario berþø kasasIr sveikina tarytum kvieèia ir liûliuojaSveiki sugráþæ nors niekad neiðëjæTuðti laukai arimai ir miðkai padangëSveiki visi nematomais dangaus keliaisParëjæ ilgesio ir begalybës paukðèiai

Teigiama, kad á bûtá nuolat gráþta gaivi paslap-tis, amþinas atgimimo stebuklas. Tik privalai mo-këti regëti.Regimantas simboliðkai yra plaèiai ,,regintis�.

Todël neatsitiktinai vienas daþniausiø semantiniøkalbos þenklø jo poezijoje yra su ðaknimi reg-:�regimybë�, ,,beregis laiko tylëjimas rate�, �regi-nys�. Savo ruoþtu jis � ne regimybës, tariamybës, ogyvenimiðkosios tikrumos dainius:

... kas supa mus � ne regimybë �Savæs ieðkojimas � ir mëlumoj iðblëstanti giedraTuomet nakty dienos kurèia þyme uþgæsta jausmasIr tebûnie ko ieðkau bûva beþiedþio slaptimi �Plakimo dûþiais � duoties buvimo esaty.

* Regimantas Þilys, Bendrabûvio esatyje atpa-þinta. � Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos lei-dykla, 2013.

o vieversys virð mûsø dirvono gieda tas pats...� Kaip tas pats?� Na, taip, að gi nekurèias, girdþiu ir prisime-

nu: kasmet èiulba tas pats paukðtis! Jo giesmë to-kia sava, taip vienodai atsiðaukia visuose kiemokampuos...� Bet vieversys gyvena trumpai... Gal metus ar

dvejus.� Netiesa. Vaikystës vieversys gyvena visà am-

þiø, � tëtukas þvelgia á kiemà, kur laigo saulë irant malkø krûvos plazda drugiai. � Tereikia juotikëti, ir jis niekur nepradingsta. Jei netikit, eikitkieman, pasiklausykit.

Vienos arbatos receptas

Jeigu jus kada papraðys iðvirti tokios paèiosþoliø arbatos, kaip virdavo moèiutë, niekada tonesiimkite. Manau, ir að, ir jûs puikiai þinote, kadto padaryti neámanoma!Visai paprasta plikyti þoliø arbatas: turi puo-

delá verdanèio vandens, þoleliø, jas uþpili, palai-kai ir � skanaus. Jei norite, kaskart keièiate þoliøsantyká, ir arbata � visai kitokia. Taèiau kitokia jibûna net ir tada, kai nieko nekeièiate...Moèiutës arbata kvepëdavo taip skaniai, kad

jà gerti buvo didþiausias ryto malonumas. Virtu-vëlëje pusryèiams ji kasdien kaisdavo senà þal-variná puodelá, ámesdavo þiupsnelá þoliø � nei ma-tavusi ar seikëjusi, nei tam ruoðusis. Taèiau arba-

ta visada bûdavo be galo gardi...Kada tai buvo? Prieð pusæ amþiaus. Bet atmin-

ty iðsaugojau tø pusryèiø arbatos kvapà (ja tikraipakvipdavo visi namai) ir skoná. Kiek sykiø ban-dþiau surinkti þoleliø, ruoðti vis kitokius jø miði-nius, � nieko panaðaus nesutaisydavau. Moèiutëseniai pas Dievulá, o jos uþminta máslë liko neat-spëta.Galiu jà tik apraðyti: jos ðviesgintaræ spalvà,

maloniai svaigø aromatà ir su niekuo nesulygina-mà skoná. Taèiau tai � tikrai ne moèiutës arbatosreceptas. Gali bûti, kad jo niekada nesuþinosiu.Teks paèiam virti savo arbatas ir jomis vaiðintianûkus.

Autobuso ir paðto nebus!

Tik sendamas supranti, kad kadaise girdëti se-nelio ir moèiutës pasakojimai apie nedylanèià jau-nø dienø atmintá yra tikri. Metai bëga, ir galiau-siai pats tampi ðios tiesos liudininku. Nieko èianepakeisi, tik... ar atmintis negalëtø iðsaugoti vienmalonius dalykus? Taèiau kur tau: kai nereikia,jos slogutis ákyriai bruka bjaurius maþmoþius, pa-kiða senà nuodëmæ ar nelemtà poelgá...Kaþkada seniai (ar kam rûpi, kada?) buvo toks

áprotis kasdien tikrinti paðto dëþutæ. Jis atsiradone ðiaip � tada visi kaimo namai prenumeravonors vienà ar du laikraðèius, kiti � daugiau, dëþu-tëse �nutûpdavo� laiðkai ir praneðimai apie gau-

tas perlaidas. Tiesa, ar dar prisimename tas paðtodëþeles, lyg plokðèius avilius su keletu durø? Priesenosios mûsø mokyklos tokia buvo ásprausta tarpegliø kamienø, prie jos vedë numintas takeliu-kas. O greta sustodavo autobusas. Patogu: iðlipai,gráþdamas ið miesto, atvërei to avilio dureles...� Ar laikraðèius paëmei? � tai mama.Jau vëlus rudens vakaras, á langà caksi lietus.

Pamirðau... Bet að tuoj.Ne kartà ir ne du taip buvo, uþantyje nuo lie-

taus ar ðlapdribos saugodamas laikraðèius ëjau perjuodà tamsà, kojomis èiuopdamas savo takelá.Svetimo bûèiau neradæs...Daugybë metø prabëgo. �O laikraðèiai?� �

blyksteli mintis, ir net sapne pamatau aviliukà �laiðkø dëþæ po eglëmis. Ji pilna laikraðèiø ir þur-nalø, jø pribiræ ant þemës. Kaip negerai... O, kadtai bûtø nutikæ tik vienà kartà. Tas prisiminimastoks ryðkus, kad já daþnai matau.Vaþiuodamas proðal sustojau prie senosios mo-

kyklos. Kur ta laiðkø dëþë? Jos nelikæ, nëra ir eg-liø. Takelio � në þymës. O autobusas sustoja...� Cha, cha, cha! Autobusas!.. � pratrûksta juok-

tis pakalbinti vaikai. � Kokio jums reikia autobu-so? Èia jau ðimtà metø niekas nestoja...Ðtai ir viskas, pamaniau. Dabar iðsitrins ta se-

noji atmintis, nes paðto niekas neneða, o autobu-so nëra. Kur tau! Ðiànakt vël pamaèiau visa, kàregëdavau: aviliukà su durelëm tarp egliø, take-liukà. Ir dar klausiantis mamos balsas: �O laikrað-èius paëmei?..�


12 Kûryba

�Akys girdi sielagëlæ� � pirmoji filosofijos daktaroAugustino Dainio poezijos knyga. Joje filosofija ir kû-ryba � sukibusios kaip viena kità palaikanèios seserys.Toks poþiûris, kai dvi sritys randa bendrystæ, atrodosveikintinas ir praturtinantis, nes filosofø idëjas norin-tis atskleisti autorius renkasi kûrybà � veiklà, virpi-nanèià lyriná subjektà, ar, kaip raðytø autorius, jo sielà.A. Dainio eilëraðèiuose apstu jautriø bandymø pa-

justi ir suvokti pasaulá, meilæ bei kûrybà. Lygprisiskaièius senøjø tekstø didþiagabarièiø vertimø,visa tai perteikiama proziðkai, kiek patosiðkai: �Ta-èiau ði mano sielos versmë nerimastingai / pulsavoversdama patirti nerimà ir aukðtesnës / tikrovës ilge-sá. Ir kol nebuvau nublokðtas / á patá gyvenimo dug-nà, buvau atskirtas / nuo iðganingojo savo virpanèiossielos pulso� (p. 19). Taigi tekstai turi maþai bendru-mo su verlibru, bet norima suteikti ankstesniøjø lai-kø kalbësenos áspaudà. A. Dainio kuriamas subjektaspanaðus á atsiskyrëlá minezingerá, trubadûrà ar tie-siog ikoniðkà senøjø laikø poetà, mëginantá prabilti�aukðtuoju stiliumi�, kurá viename tekste autorius su-prieðina ásivyravusiai ðiuolaikinei gatvës ðnekai (�su-

prask, per tai pasirodo Bûtis�, p. 97).Nors dar neiðlavintas, toks kalbëjimo bûdas sa-

vaip dera prie knygos turinio. Ði poezija iðduoda am-þinøjø vertybiø ilgesá, sieká eilëraðèiuose itin iðryð-këjusià lyrinæ pajautà perteikti átakingai, taèiau visu-ma atskleidþia, kad pavyksta ne tiek rasti minèiai for-mà, jà suvaldyti, kiek tiesiog impresyviai iðsisakytiarba perteikti proziðkus pamintijimus apie amþinybæir laikinumà, slypinèias po kasdienybës vaizdiniøgausa. Skaitant knygà daug kam gali kilti noras lanks-tyti puslapiø kampuèius, juos braukyti pieðtuku arkitaip iðlukðtenti filosofø mintis � jos iðties atviraieksplikuojamos. Pavyzdþiui, Platono: �daþnai esa-me priversti vaikðèioti / blausioje prietemoje ir ap-graibomis / (...) / Mums duoti groþio / blyksniai, kadjais atsirakintume duris / á ðventosios þemës sodus�(p. 23). Tai, kas persakyta, tampa savaime vertingateksto aðimi, bet sukuria nepatogià situacijà A. Dai-niui: subjekto retransliuojamos filosofø idëjos ge-rokai uþgoþia poeto pastangà kalbëti autentiðkai,atsiskleisti. Jo poezijoje gamta þadina lyrinio hero-jaus pojûèius, filosofiná apmàstymà, meilë � gërio ir

Augustinas Dainys �Akys girdisielagëlæ�: eilëraðèiai. � Vilnius:Lietuvos raðytojø sàjungosleidykla, 2013.

kûrybos pradus, taèiau tariami alegoriniai pasakoji-mai, lyg gavæ ákvëpimà ið poezijos didþiûnø ar netgiið grakðtøjá neuþbaigtumà atverianèios rytietiðkospraktikos, pradedanèiajam kûrëjui vis dar neáveikia-mi, nes A. Dainys nevengia prabilti tiesiogiai ir kolkas atrodo susikaustæs � neatvëræs poetinës klausos.Eilëraðèiuose atgyjantys universalieji simboliai (pvz.,Troja, Elenos seserys, princesës ir karalaièiai) pritai-komi schemiðkai, o sodrus, palyginti savarankiðkastekstas neretai priartëja prie neskoningumo:

Jø nepamatysime ant þurnalø virðeliø,besiðypsanèiø sintetinio cukraus ðypsenëlëmis.(...) Jø sielos ðviesios ir trapios, taèiaugiliuose pasàmonës uþkambariuose slepiasipabaisa, kuri virs ðvytinèiu princu, jei busrasta jëgø paþvelgti jam á akis ir iðtarti:�Að tave myliu�(p. 50)

Net jei siekiama sugráþti prie ðiø dienø realijø irkritikuoti vartotojiðkà kultûrà, lengvabûdiðkumà, re-miamasi abstrakcijomis, o monotoniðka, á trakta-tyvumà, visaþinystæ apeliuojanti tonacija solidþiosapimties leidinyje virsta slegianèiu nuoboduliu. Re-gis, poeto debiutui (A. Dainys yra iðleidæs romanà�Angelofilai�, 2012) bûtø pakakæ maþesnës apimtiestekstø pluoðto, nes jie gana greitai atskleidþia, kasdvasingam autoriui svarbu.A. Dainio �Akys girdi sielagëlæ� tikrai negesina

idëjos, kad filosofija ir poezija gali bûti artimos. Taipbuvo visada, o bûdø pajusti ðá artumà esama daug. Ðiknyga tebus pastangø apie tai prabilti balsiailiudytoja.

Neringa BUTNORIÛTË

Jeigu Dianos Ðarakauskaitës eilëraðèiams galëèiauiðrinkti pavidalà, galbût jie bûtø panaðûs á krûvelætvirtø, ðiurkðtokø lininiø ryðulëliø, kuriuose telpa ne-vaikiðkos baimës ir noras árodyti buvimà � per kalbà,per pergyventà tautos istorijos slinktá. Taèiau ið jøkylantis atpaþástamas dvelksmas masina atriðti irþvilgtelëti vidun. Juk bûna tokios poezijos, kuri tarsiásispitrija, uþplûsta vos atsivertus leidiná.Vienas ið �Septyniø gailestingumo darbø kûnui�

sandø � subjekto santykis su tautiniu identitetu. Toksskambus pasakymas ðiek tiek baugina dël jo svorio,kai ðios sàvokos nuskalautà átaigà mintyse pasvarstaiiðsitraukusi ið apdulkëjusiø iðeiviø ar atgimimo lai-kotarpiu paþymëtø poezijos knygø. Nenaujai, daþ-nai ir ávairiai eskaluojamai temai, susijusiai su tapa-tumu, tautos istorija, sunku ákrauti poetinës stipry-bës, o D. Ðarakauskaitë jos turi. Postmoderniste þemi-ninke apibûdintos iðeivës eilëraðèiuose pastebiupoezijos posûká nuo vietos (tëvynës, þemës, prieð-prieðø su iliuzijø erdve) prie universalios laiko ka-tegorijos � jo tëkmë svariai iðryðkina kartø ir verty-biø skirtumus, netektis ir iniciacijas. Tai padëtis, kaine aplinkybës, o dabartis (kaip iðeities taðkas) nëraaiðki: �tikrovës tvirtovë nepaimta / su tavim be ma-næs be visko kà gini ir gynei / kas nëra tavo neprime-na tavæs neatspindi tavæs / nuplaukia vaizdai ir tu tikveidas veiduose kûnas kûnuose� (p. 15).Ko gero, toks posûkis yra viena ið prieþasèiø, le-

mianèiø fragmentiðkai suvokiamà ir perteikiamà sub-jekto savastá. Neretai pojûèiams ir reiðkiniams poetësuranda kûnelá, o ðtai subjektà �decentruoja� � iðve-da ið þmogiðko kûno ribø, já dalija, perteikia per au-galo, ðaknimis, lûpomis ásitvërusio þemës, motyvà.

Tik visa tai ne vien liudija vietos svarbà � veikiaupadeda jà paversti esamybe, átvirtinti laiko slinktyje.Mat iðeivës poezijoje prabylantis subjektas greièiau-siai priklausytø kartai, kuriai tinka priraðyti post-. Po-linkis reiðkinius saistyti su �buvimu po� tikriausiainëra netikëtas, taèiau D. Ðarakauskaitës tekstuose jisiðryðkëja gana natûraliai: jie reprezentuoja sàmonæ,kuri taikstosi su nutikimais po karø � po nepriklauso-mybiø � dabar. Taigi iðlieka laiko apibrëþtyje. Kartaibûdingi atbukæ pojûèiai (�bandau prisiminti kada nu-stojau juoktis�, p. 13), ji gaubiama neprasmingos,postmodernizmo pasaulëjautai bûdingos neþinios:

kaip gerai kad tàsyk buvai ðalia kai pamaèiausave nakties stikle ir greitai uþsklendþiau uþuolaidàta moteris uþ lango jos pakraupusios akyskad tik bëdos nepriðauktøko ji vis stoviniuoja ko lûkuriuoja ko dar tikisi(�Juozapota mano sese�, p. 42)

Subjektas save atpaþásta kaip suvieniðëjusá kità(�að griûvanèio pastato plytgalis ámestas á eþerà�,p. 25), kartu toká regi santykyje su savais, svetimais,daþnai � patirèiø naðtà sugobusiais anapilieèiais (�ta-vo kaulai yra mano laivas debesø pataluose�, p. 46;�mano akims telieka vardai rimais rimbais / vien var-dai tik vardai pilkos antkapiø pelës raidës�, p. 33).Perteikdama nuolatiná, skrodþiantá protëviø alsavi-mà subjektui á nugarà, D. Ðarakauskaitë gal kiek uþsi-þaidþia, taèiau tokie intarpai prisideda prie kuriamostapatybës: ir dabar esi besàlygiðkai su jais susijæs,visa paveldima su skaudþios, grûdinanèios �pilkøjø(ne)eiliniø� istorijos palikimu.

Knygos �Septyni gailestingumo darbai kûnui�pradþioje prabylama vaiko balsu, bræstanèiu susi-dûrus su nevaikiðkø, gyvenimo etapus inicijuojan-èiø nuoskaudø dydþiais: �tëvø ir vaikø þaidimasyra iðeiti � / paþadëti gráþti ir negráþti / net ir dabarjis pats baisiausias� (p. 29). Ryðkëja svarbûs tëvo irmotinos vaidmenys, kurie �subrendusiam� subjek-tui tampa tolygiai reikðmingi it ryðys su tëvyne:�taip jie suaugino mus ir mûsø istorijà su atrajotakalte / ropliomis ropliomis mes jø vaikai ir vaikai-èiai� (p. 62). Galiausiai visuose eilëraðèiuose praby-lama subjekto � moters � balsu, ji visada iðlaikogalimybæ tapti motina, o kartu � atþalos tëvyne (ver-tybiniu aspektu). Tad tekstø visuma sukuria dau-giasluoksná patirèiø laukà, savotiðkà apytakos ratà,kurio aorta yra skausminga tautos istorija ir iðsau-gota kalba. Pastaroji tampa vertybiø iðlaikymo re-zultatu. Laikas aktualizuoja suvokimà, kad �mûsøsentëviø kalba tik deguonies burbulai blurbt blurbtblurbt� (p. 28), o D. Ðarakauskaitë, neretai iðtardama�mes�, dràsiai ir gana deklaratyviai jà vartoja. Þino-ma, bûtø galima klausti, kiek tokia tonacija kiek-vienam priimtina. Taèiau iðeivës kalbos jausmas pa-lieka gerà áspûdá: ji sàmoningai fragmentuota, betneprarasdama atspalviø perteikia pasakymo turiná.Eilëraðèiuose esama aliuzijø á ávairius siuþetus:

Hamleto, Gerdos ir Kajaus, Pelenës, Alisos, Juozapo-tos. Galima pridëti � ir ðiurpokø lietuviø liaudies pasa-kø. Jiems ne tiek suteikiamas naujas kontekstas, kiektransformuojamos reikðmës: �nukapoti plaðtakø pele-kai uþ slapukavimà / ir pëdø pirðtø galiukai kraujuo-jantys / tai jums uþ kurpaitës matavimàsi / stiklai kaipdëlës sulenda á tarpupirðèius� (p. 50). Simptomiðka,kad daugelis minimø veikëjø vienaip ar kitaip klajoja,ieðko. Tiesa, kuria ilgà laikà tikëta, pasirodo abejotina,o laimingø pabaigø scenarijai ir schemos nesuveda-mos á vienà linijà, nes yra prisodrinamos papildomøniuansø. Realybë � kur kas prieðtaringesnë, o ðvelniojileksika, tarsi tai árodant, poezijoje nepasitelkiama.D. Ðarakauskaitës �Septyni gailestingumo darbai

kûnui� neprimena puoðniø dekoracijø, o intensyvuskalbos pulsavimas nekvieèia medituoti nuosaikia lo-toso poza. Gal todël atsimeni tekstus, �vis dar gyvuspo mûsø oda einanèius laþà� (p. 95). O tai, kas átaigu,tikiu, turi daugiausia ðansø iðlikti.

Etaþerë

Diana Ðarakauskaitë �Septynigailestingumo darbai kûnui�:eilëraðèiai. � Kaunas: �Kauko laiptai�, 2013.


13Kûryba

Pagaliau skaitytojus pasiekë ilgai laukta Regi-nos Tumalevièiûtës knyga �Scenoje ir uþ jos...�(Lietuvos muzikø sàjungos leidinys, 2013 m.).Sudëtinga raðyti apie knygà, kuri yra vienos ið-

kiliausiø mûsø operos solisèiø R. Tumalevièiûtësþodinis paveikslas, nes jis iðkart susilieja su tavoemocijom; juk matei ir girdëjai, þavëjaisi, uþgniau-þusi kvapà sekei jos Margarità, Mikaelà... Tokiabuvo pirmoji paþintis, ávykusi dar pokario metais,kai krikðto motina dr. Jadvyga Þakovièaitë seseráir mane, gimnazistukes, nusivedë á Kauno valsty-biná muzikiná teatrà. Taigi.Versdama puslapá po puslapio jauèiuosi taip,

tarsi ne skaityèiau, bet klausyèiausi autorës sëdë-dama jos jaukiuose namuose. Sakinys lyg slenks-tëtas upeliukas, kupinas meilës, romantikos, lyri-niø pastebëjimø, plaukte plaukia per ávykius, permûsø tautos, mûsø kasdienio gyvenimo dvasiniusatodûsius, dþiaugsmus ir skaudulius. Tose detalë-se, gyvenimo atplaiðose, atsivërimuose � solistë irþmogus, asmenybëmûsø tautos istorijos fone. Teks-tas kompaktiðkai sujungtas, darnus. Epitetai pas-teliðki, turintys novelës atspalviø � atspindintysknygos autorës vidiná pasaulá, jautrià ðirdá.Skyriø pavadinimai � taiklûs, trumpi, reziumuo-

jantys. Pridëtas pagrindiniø koncertø sàraðas. Kny-goje � daugybë iliustracinës medþiagos: nuotrau-kø, spektakliø, koncertø afiðø bei programø, yradainininkei dedikuotø jos gerbëjø ir draugø eilë-raðèiø, laiðkø.Dabartiniam skaitytojui, nemaèiusiam ir negir-

dëjusiam operos primadonos R. Tumalevièiûtës,pasiekusios meistriðkumo virðûnæ, nepatyrusiamprieðkarinës Lietuvos gyvenimo, jo dvasinës at-mosferos, ði knyga � atradimas, tikra egzotika, kuriintriguoja pasakojimais apie daugybæ asmenybiø,charakteriø, ávykiø, situacijø, paproèiø.Atsiveria laikotarpis ir jame nuotaikingai auto-

rës nutapyti sutiktø asmenybiø portretai. Tai sce-nos partneriai � Jonas Èepaitis, Paulius Rûtenis,Jonas Stasiûnas, Kipras Petrauskas, Juozas Indra,Vladas Èesas, Vaclovas Daunoras, Kazys Gutaus-kas, pedagogai � Viktoras Dineika, Vladislava Gri-gaitienë, Nina Karnavièienë, Antanas Raèiûnas, di-rigentai � Mykolas Bukða, Rimas Geniuðas, Algi-mantas Kalinauskas, Margarita Dvarionaitë, Vytau-tas Virþonis... Kiekvienas puslapis, nors R. Tuma-levièiûtei ir neakcentuojant, yra tarsi tvirtybës ant-spaudas, neleidþiantis iðnykti mûsø tautos kultû-ros atminèiai.Þinoma, reikia papasakoti, kaip R. Tumalevi-

èiûtë atëjo á muzikos pasaulá. Bûsima dainininkëgimë Kaune. Tëvas � Kipras Tumalevièius � inteli-gentiðkas, plaèiø kultûros poreikiø paðto tarnauto-jas. Abu tëvai buvo muzikalûs. Motina turëjo uni-kalø balsà, tad duktë Regina, sakosi, tikriausiai iðjos ir paveldëjusi. Uþ sunkiai sutaupytus pinigusðeima ásigijo �Philips� firmos radijo aparatà. Tëvàkilnojo ið vienos vietos á kità: Kavarskas, Onuðkis,Kaiðiadorys... Þinoma, ir Reginai tekdavo pereitivis á kito miestelio mokyklà. Ir visur lydëjo muzi-ka. Sutikti þmonës skatino ugdyti gabumus, do-mëjosi jos pasiekimais. Knygos autorë tai ávertinasu meile ir pagarba.R. Tumalevièiûtës gyvenime lemtinga K. Pet-

rausko asmenybë. Á miestelá, kur maþoji Regina sutëvais gyveno, atvyko reklaminis veþimas. Mer-gaitë buvo labai smalsi, o èia � neregëta atrakcija:liliputas pasakojo apie tualetinius muilus �Þuve-lë� ir �Kipras Petrauskas�, vardijo jø privalumus.K. Petrausko pavardæ jau buvo girdëjusi per radijà,kai jis taip nuostabiai dainavo, todël nuskubëjopas tëvà praðydama nupirkti jai tà vardiná muilà.Þinoma, kai po ilgø �derybø� nupirko, mergytëëmë juo uoliai praustis po kelis kartus per dienà.

Vëliau, pokariu R. Tumalevièiûtë gyveno Kaune,dirbo Dramos teatre aktore ir studijavo konserva-torijoje. Daugelis dramos teatro aktoriø ir operossolistø, vengdami represijø, pasitraukë á Vakarus.Trûko profesionalø arba galinèiøjø jais tapti ir su-stiprinti menines pajëgas. Kaip tik tuo laiku kon-servatorijà bebaigianti R. Tumalevièiûtë ir buvopastebëta garsaus dainininko: �Kartà sutiktas Kip-ras Petrauskas primygtinai siûlë pereiti á operà, sa-kë tuo pasirûpinsiàs. Ar að galëjau kada nors pa-galvoti, kad tokia operos áþymybë atkreips á manedëmesá?! Bûdamas Vilniuje, meno reikalø valdy-boje, maestro susitarë, kad mane pervestø á operoskolektyvà� (p. 63).Ðtai vyriausiasis teatro reþisierius Juozas Gry-

bauskas imasi statyti Charles�o Gounod operà�Romeo ir Dþuljeta�. Skelbimø lentoje pakabi-namas vaidmenø sàraðas. Romeo � K. Petrauskasir Juozas Indra, Dþuljeta � R. Tumalevièiûtë irJustina Jasaitytë. �Padëti pasisiûlë mano drau-gas Juozas Indra. Jis puikiai skambino fortepijo-nu, todël kartu repetavome Dþuljetos ir Romeoduetus. Kasdien dirbdavome nuo 10 val. ryto ikipietø ir dar apie tris valandas po pietø. Po savai-tës að jau atmintinai mokëjau ne tik savo, bet irRomeo partijà. Daugiau nesu maèiusi tokio dar-bui atsidavusio þmogaus, koks buvo Juozas In-dra� (p. 85). Pasak autorës, Dþuljetos vaidmeniuji gyvenusi dienà ir naktá. Prie jo muzikinës trak-tuotës dirbo su savo dëstytoja Nina Karnavièie-ne. Scenoje su Regina jau repetavo pats K. Pet-rauskas. �Kipras Petrauskas man rodë begalinæðilumà, labai stengësi padëti. Nuoðirdþiai gludi-

Marija MACIJAUSKIENË

Primadonos atsiminimai

nome kiekvienà detalæ. Kai nebûdavo Kipro, re-petuodavau su Juozu Indra� (p. 86).R. Tumalevièiûtës gyvenimas nebuvo viens-

palvis... Jis tekëjo giliai, vadovaujantis ið tëvøpaveldëtu jautrumu tam, kà darai, ko sieki. Neveltui autorë sako: �Daug maloniau, kai þmogusviskà pasiekia darbu� (p. 118). Gyvenimas � nepokðtas, ne kazino... Kokia skaidri buvo pirmojimeilë, kai jiedu su Jurgiu Lauþoniu, mediku stu-dentu, neturëdami lëðø pragyvenimui, niekam nie-ko nesakæ, susituokë... Meilë buvo tokia stipri ir,atrodë, �ant visados�. Bëgo skurdo dienos, abuánikæ á mokslus. Bet pasaulin turëjo ateiti jødvie-jø meilës vaisius. Deja, uþgriuvo iðbandymai �sûneliø netektis, ilgai trukusi kritiðka gimdyvëssveikatos bûklë... �Jonà ir Donatà Jurgis parsine-ðë namo. Sukalë pusës metro ilgio karstelá, bet jisbuvo trumpokas, vaikelius teko paguldyti sulenk-tais keliukais. Mamytë ið marlës pasiuvo tunikë-les, aprengë ir paguldë juos greta. Karstelá á mies-to kapines (Vytauto prospekte � M. M.) neðë Jur-gis, o abi mamos ëjo ðalia. Vëliau sûneliø palai-kus perkëlëme á Petraðiûnø kapines� (p. 79). Jau-nos ðeimos tragedija sujaudino teatrà: �K. Petraus-ko iniciatyva prie algø stalelio buvo padëtas la-pas, ir visi teatro darbuotojai, imdami algas, tenáraðydavo man skiriamà sumà� (p. 79). Laiko þir-gai nelaukia. Reikëjo tæsti studijas konservatori-joje; èia pat ir naujas pastatymas � Ch. Gounod�Faustas�, R. Tumalevièiûtei patikëtas Margari-tos vaidmuo. Mykolas Bukða, sako knygos auto-rë, �daug nereikalaudavo, nes þinojo, kad studi-juoju konservatorijoje, ruoðiuosi valstybiniamsegzaminams� (p. 80).Buvo ir daugiau svarbiø akimirkø: susitiki-

mas su garsiuoju estø dainininku Georgu Otsu,darbai su kûrybinga ir temperamentinga reþisie-re Vlada Mikðtaite, gastrolës Maskvoje ir po vi-sà Lietuvà populiarinant lietuviø kompozitoriødainas ir pasaulio klasikø romansus, operø ari-jas. Dalyvauta radijo ir televizijos laidose. Darvienas indëlis á mûsø kultûros aruodà � R. Tu-malevièiûtës darbas Valstybinës konservatorijosaktorinio meistriðkumo katedroje. Po reiklios irsavo auklëtinius mylinèios dainavimo pedago-gës sparnais glaudësi Dalia Tamulevièiûtë, Do-loresa Kazragytë, Petras Venslovas, Vladas Bag-donas, Kristina Gudonytë, Kostas Smoriginas,Kristina Kazlauskaitë, Remigijus Vilkaitis, Vy-tautas Grigolis, Vladas Petkevièius, VytautasKernagis, Eimuntas Nekroðius, Sigitas Raèkys,Nijolë Oþelytë, Violeta Podolskaitë.Noriu uþsiminti apie dar vienà Reginai skirtà

likimo dovanà: antroje santuokoje gimë sûnus Eu-genijus. Jis buvo ir yra didþiausiasmotinos dþiaugs-mas. Rûpestingasis Eugenijus Tumalevièius yravienas þymiausiø ralistø Lietuvoje, tarptautinësklasës sporto meistras. Malonu paþymëti, kad jis irparëmë ðios knygos leidybà.�Scenoje ir uþ jos...� baigia D. Kazragytës, Ju-

rijaus Kalco, A. Kalinausko, R. Geniuðo, Veroni-kos Vitaitës, Virginijos Dapkutës, Graþinos Ru-èytës-Landsbergienës, Vaclovo Juodpusio atsi-minimai. Juose pabrëþiama R. Tumalevièiûtës in-teligencija, nuoðirdumas, geranoriðkumas ir pa-garba kiekvienam, su kuriuo bendravo, þavima-si jos nuostabia atmintimi, kûrybingumu, reik-lumu sau, atsakomybe uþ kiekvienà garsà, pau-zæ, intonacijà.

Pasiraðyta paramos sutartisLietuvos raðytojø sàjunga pasiraðë paramos sutartá su UAB �Vagos prekyba� ir UAB �Knygø

namai LT�, kuria minëtosios verslo organizacijos pasiþadëjo paremti Lietuvos raðytojus, perves-damos á Lietuvos raðytojø sàjungos fondà po vienà lità uþ kiekvienà leidyklos �Vaga� iðleistà ir�Vagos prekybos� valdomo knygynø tinklo �Vaga� bei �Knygø namai LT� valdomo knygynøtinklo knygynuose parduotà knygà. LRS pagal ðià sutartá ásipareigojo perduotà paramà naudotiLietuvos raðytojø sàjungos nariams finansiðkai remti. Parama pagal galimybes turëtø bûti skiria-ma ir raðytojø socialinëms reikmëms, ir autoriø leidybos projektø realizavimui.

Lietuvos raðytojø sàjungos informacija


14 Vilniaus langas

Sostinëje tæsiasi grandioziniø, visaliaudiniørenginiø metas � praëjusià savaitæ raðiau (tiksliau,raðëme, nes buvusiame tekste �að� laikinai tapau�mes�) apie naujam gyvenimui prisikëlusá Ber-nardinø sodà (mano galva, tai ávykis, simbolinereikðme prilygstantis naujo tilto nutiesimui, galnet ir já pranokstantis; parko atnaujinimas � tary-tum bandymas rekonstruoti ir perkurti miesto dva-sià, o tai � lyg ið naujo, bet tik simboliðkai, pasta-tyti patá miestà). Na, o ðià savaitæ karûnuoja sek-madiená, rugsëjo 15 d., vykæs Vilniaus marato-nas, kuriame savo jëgas ir, þinoma, gatviø duobë-tumà susiruoðë iðmatuoti bene deðimt tûkstanèiøbëgikø � tikrai áspûdingas skaièius þinant, kadðalyje nëra jokiø maratonø bëgimo tradicijø (ogal að klystu?).Kodël ðioje skiltyje miniu renginá, kuris tarsi

nenusipelnytø mano kaip kultûros apþvalginin-ko dëmesio? Juk jis, kaip pasakytø daþnas skaity-tojas, priskirtinas ne kultûrai, o sportui.Norint tai suvokti, bûtina nusikelti koká pen-

kiolika dvideðimt metø á praeitá � á niûrokas, tiektiesiogine, tiek perkeltine prasme dar visai pilkaskà tik nepriklausomybæ atgavusios valstybës sos-tinës gatves ir aikðtes, kuriose anuomet taip ne-kaltai ir áþûliai pleveno neapykanta, nukreiptaprieð bet kokià � net paèià kukliausià, paèià tai-kingiausià � individualumo ir laisvës apraiðkà.Suprantama, pirmiausia toji neapykanta smo-

gë kultûrai, nes ji simbolizavo viskà, kas ið prin-cipo negali bûti pavergta � gariûnlaikiu domëtisknygomis, paveikslais, spektakliais atrodë pasi-baisëtinai áþûlu (ar bent nebuvo geras tonas); to-kia pati lemtis iðtiko ir intelektualesná kinà, neitin bukas televizijos laidas ir net tokius stalo þai-dimus kaip ðachmatai.Paradoksalu, bet tam tikru lygiu odiozinis ta-

po net ir sportas, kurá kietakaktë statistinë miniatarsi laikë rezervavusi Lietuvos vyrø krepðiniorinktinei (tokiam áteisinimui pretekstà teikë so-vietmeèiu �Þalgirio� iðkovotos pergalës) bei uþ-daruose sporto klubuose lankytis galintiems ban-ditams. Tai laikai, kai maratono bëgimas (ir netnepretenzingas bëgiojimas miðkelyje palei na-

mus) mûsø ðalyje nebûtø buvæs ámanomas ne viendël to, kad retas kuris ásivaizdavo, jog tokius at-stumus áveikti gali ir ne profesionalûs sportinin-kai (ir kad �lakstyti� apskritai gali bûti malonu),bet ir dël to, kad bëgimas (bëgiojimas) tikriausiaibûtø buvæs suprastas kaip iðsiðokëliðkumo ir ne-paklusnumo tiems, kurie vieni buvo sau palikælaisvæ uþsiimti raumenø auginimu, aktas, o gretato � ir totalus nuopuolis, leidþiàs tuometiniameiliniam padaryti iðvadà, kad esi skurdþius ir galdar truputá trenktas.Maþdaug prieð penkiolika metø, pakerëtas min-

ties iðsivaduoti ið troleibusø ir autobusø vergijos,nusipirkau dviratá ir ëmiau juo vaþinëtis marðrutuFabijoniðkës � kokia nors vieta Senamiestyje �Fabijoniðkës. Nesumeluosiu pasakæs, kad ðaligat-viais vaikðtinëjanèios arba pro savo automobiliøstiklus pasaulá stebinèios daugumos akyse tà pa-èià akimirkà praradau reputacijà ir netekau betkokio pasitikëjimo. Reikëjo susitaikyti, kad, ap-þergæs dviratá, ypaè jei tau daugiau nei aðtuonio-lika metø, tà paèià akimirkà tapsi kvaileliu ir bom-þu, kuris, jø manymu, nepajëgia ásigyti maðinos.Automobiliai pralëkdavo pro ðalá beveik nelenk-dami, lyg jø vairuotojams bûtø baisiai knietëjæmane kliudyti � tarytum netyèia. Be abejo, jiepypsëdavo, rodydavo fakus, jø þiurkikës þvieg-davo ið pasitenkinimo... Suprantama, kaltë dël vi-sø neðvarumø laiptinëje irgi krisdavo man � jukdviratis tepa...Neþinau, kada tiksliai þlugo senoji tvarka ir

þmonës masiðkai iðbëgo bei dviraèiais iðvaþiavoá gatves (be abejo, tai buvo laipsniðkas procesas),taèiau tai, be abejo, buvo pergalë. Pergalë prieðmûsø kûniðkumà suvarþiusá bukumà ir, spëèiau,naivø bejëgiðkumà, prieð apatijà ir dirbtines, ne-aiðku, kada ir kieno nubrëþtas ribas, prieð nepro-tingà neatitikimà tarp to, kas natûralu, ir to, kaspagirtina.Ádomiausia, kad tai (to turbût nesuvokë në pa-

tys revoliucijos dalyviai, taip pat nesupratæ ir to,kad daro revoliucijà) buvo ne vien kova uþ savokûnà ir sveikatà, kà ir dabar nuolat kartoja televi-zija, bet ir uþ kultûrà, kurios esmæ sudaro besàly-giðka laisvë iðbandyti ir suprasti save.Niekada nesu bëgæs maratono, taèiau áveikda-

mas mano fiziniam pasirengimui per ilgas dviraèiø

trasas arba artëjant man per aukðtø kalnø virðûnëms(nors sunkesná vietoj lengvesnio rinktis mane tur-bût neretai skatindavo tuðtybë), visada jausdavau,kad kraupus, kartais neþmoniðkas fiziniø jëgø ið-bandymas turi gilià etinæ, kultûrinæ prasmæ, ir ið-gyvenimo gyliu kartais gali pranokti ir daþnai pra-noksta scriptum (t. y. kas paraðyta). Trumpai ta-riant, metai ið metø vis tvirtëjo ásitikinimas, jogtarytum beprasmiðkai lieti prakaità, net ir suvo-kiant, kad tai niekada nevirs kokiu nors tvariu in-telektualiniu kûnu, vis tiek tam tikra prasme, � galnet tiksliau bûtø sakyt, savo beprasmybe, � yra pras-minga. Tai bent jau maiðtas prieð tamsybæ ir buka-protiðkumà apskritai, kaþin koks prieðnuodis, veiks-mingai sergintis nuo kraðtutinumø ir netiesos.Maratono edukacine reikðme galutinai patikë-

jau paskaitæs komentarus internete, tarp kuriø bu-vo anaiptol ne vien dþiugûs ir sveikinantys bal-sai: nemaþai þmoniø piktinosi dël trasas pakeitu-sio visuomeninio transporto teigdami, esà uþsie-nyje taip nebûna (bet ið tikrøjø bûna � taip yravisur). Kaltino maratono rengëjus tyèiojantis iðgarbaus amþiaus þmoniø (tiesa, nesupratau, ko-dël), laisvai liejosi ið praeities puikiai paþástamapanieka �veltëdþiui�, neturinèiam gyvenime koveikti, todël �lakstanèiam� ir t. t. Ir nors niurgzliøbei bambekliø buvo gerokai maþiau nei tø, kuriedþiûgavo dël ðauniai praleisto savaitgalio, aki-vaizdu: nors áveikta daug � ir sustabarëjimo, irnepasitikëjimo savo jëgomis, gal ir instinktyviosbaimës pasirodyti kitokiam jausmo, maratono bë-gikams � plaèiau kalbant, paèiai maratono idë-jai � pas mus dar reikës áveikti daug kliûèiø.Ðtai kodël reikia bëgti: vieno bëgiko prakaitas

visos visuomenës atþvilgiu gal ir yra beprasmis,taèiau daug jø gali suteikti impulsà keistis � o taiyra svaigus pasiekimas.Bene panaðiai turbût galvojo maþosios Lietu-

vos leidyklos, praeitais metais sumaniusios susi-burti ir surengti Vilniaus knygø festivalá, nevaorientuotà á intelektualø, rimtos ir kokybiðkos li-teratûros iðsiilgusá skaitytojà. Vieðai ávardijamastikslas � �knygø kultûros ir ávairovës populiari-nimas su meno ir intelektualiosios literatûros ak-centu�.

Nukelta á 15 p.

Maratonas irknygneðystë

Andrius JAKUÈIÛNAS

Agnës ALIJAUSKAITËS nuotrauka


15Fotografija

Triveidëknyga

Romualdas RAKAUSKASIð spaudai rengiamo albumo

Raðytoja Laura SintijaÈerniauskaitë

Mylimiausia mano spalva � þalia. Bet irvisos kitos graþios. Raudona, mëlyna...

Spalvose daug gyvybës. Bet kodël nespal-vota fotografija veikia stipriau?

Fotografuodamas daþniausiai kalbi viso-kius nereikðmingus niekus, kad palaiky-tum gyvybingumà. Uþkluptas tokio neti-këto raðytojos klausimo, jauèiu, kad nesu-sikaupæ mano þodþiai nepajëgs iðryðkintisudëtingumo esmës, todël einu iðmindþio-tu takeliu � gràþinu klausimà: o kaip jûs,didieji gyvenimo þinovai, tai aiðkinate?

Knygneðystë ir maratonasAtkelta ið 14 p.

Deja, rugsëjo 12-15 d. Vilniaus dailës akademijos�Titanike� vykæs festivalis (ðiemet � antrà kartà) kolkas, atrodo, nepateikë aiðkiø atsakymø, kaip jam seka-si (ir ar iðvis sekasi) savo tikslus ágyvendinti. Veikiauatvirkðèiai � jis parodë organizatorius nesugebëjus nu-matyti, kad festivaliui teks rimtai konkuruoti su kitaissostinëje ir uþ jos ribø tuo paèiu metu vykstanèiaisrenginiais: jø, smarkiai nusiurbusiø potencialiø festi-valio lankytojø srautà, vyko ne vienas ir ne du, áskai-tant ir tekstilës bienalës atidarymà Kaune, sutraukusámenininkus ir meno mëgëjus ið visos Lietuvos. Trum-pai tariant, átariu, kad nei lankytojø, nei parduotø knygøstatistika, jei kas tokià paskelbtø, nebûtø áspûdinga �nors ir labai norëtøsi manyti, kad yra prieðingai.Vis dëlto atrodo, kad ðis festivalis, nors ir kuk-

lus, sugebëjo praneðti visuomenei tam tikrà þinià(jog egzistuoja skaitymo kultûra, jog ne bet koksskaitalas yra literatûra ir t. t.), o tai, þvelgiant á per-spektyvà, yra bene svarbiau nei leidyklëliø pelnas(nors jo, tikëkime, irgi buvo).Vienas reikðmingiausiø (tiesà sakant, pats reikð-

mingiausias) festivalio akcentø, tarytum já áprasmi-nusiø ir suteikusiø platesnæ reikðmæ, buvo �naujojoknygneðio� premijos ásteigimas. Knygneðystës sà-vokos adaptacija dabarèiai ir jos susiejimas su lite-ratûros kritika, apþvalgø raðymu, �uþklasine� kul-tûrine veikla socialiniuose tinkluose apskritai atro-do visai vykæs vieðøjø ryðiø jaukas, kurá klusniaiprarijo laikraðèiai, televizijos bei radijas � pirma-jam laureatui, poetui ir vertëjui Mariui Burokui te-ko ilgai ir nuobodþiai atsakinëti á þiniasklaidos at-stovø klausimus.

Ar vienas �knygneðys� (t. y. knygø mylëtojas /apþvalgininkas / kritikas) gali daryti regimà átakàvisuomenës skaitymo kultûrai (t. y. ar ámanomaindividuali knygneðystë, ar ðioje kolektyvizmoepochoje ji neiðvengiamai yra kolektyvinis proce-sas)? � toks buvo mano klausimas laureatui.�Ðiaip labai regimos átakos daryti negali, bet ma-

þà, taèiau pastebimà � taip: jei ilgai kalsi á galvà tamtikrus pavadinimus � autoriø, knygø ar dar ko nors,neiðvengimai anksèiau ar vëliau bus susidomëta. Beto, ðiais socialiniø tinklø laikais tie dalykai veikiariedanèio akmenuko principu: nuo vieno prie dvie-jø, tada trijø � þiûrëk, jau nemenka griûtis. O kai dvi-deðimt þmoniø nori kà nors paskaityt � jie tampa gir-dimi, o paskui, manau, bet kokia individuali knyg-neðystë po truputá virsta kolektyvine mada � tavodarbo principai vienaip ar kitaip, turint vienokiø arkitokiø tikslø, perimami. Tada galima trauktis ið þai-dimo ir sugalvoti naujà�, � tvirtino M. Burokas.


16 Fotografija

Pakilumonostalgija...

Atkelta ið 3 p.

� Kurdamas fotomontaþø serijos �Rekviem po-sovietiniam sapnui� kompozicijas, kaip teigi, aprë-pi prisiminimus ir tai, �kas ateina ið pasàmonës�.Esi prasitaræs, kad tavo darbø logikai didelës áta-kos turi siurrealistø judëjimas ir jø teorijos, susiju-sios su þmogaus psichologija, okultizmu ir dvasiniumisticizmu. Kuo patrauklios tau ðios idëjos ir kiekjos svarbios serijoje �Rekviem posovietiniam sap-nui�?� Esame ápratæ identifikuotis vos su vienu sàmo-

nës aspektu � tiesioginiu koncentruotu dëmesiu. Sa-ve suprantame pirmiausia kaip màstanèià, analizuo-janèià ir blaiviai problemas sprendþianèià asmeny-bæ. Taèiau ið psichologijos þinome, kad tai toli gra-þu ne visas sàmonës ávaizdis. Daugybë aspektø sly-pi uþ mums áprastos kasdienës problemø sprendimobûsenos. Esame iðmokæ juos tobulai ignoruoti � ne-jauèiame ir savæs su jais netapatiname.Kai XX a. pradþioje Sigmundas Freudas pradëjo

praktikuoti psichoanalizæ, susidomëta, kaip tuos pa-ribinius psichikos procesus iðkelti á �dëmesinës� sà-monës ðviesà. Kitaip tariant, kaip jiems suteikti ma-terialesnæ formà, kad bûtø galima analizuoti. Sukur-tos vadinamosios �automatinio� raðymo ir �auto-matinio� pieðimo technikos. Subjektas panardina-mas á transo bûsenà hipnozës, meditacijos ar intok-sikacijos bûdu ir jam sakoma uþraðyti ar vaizduotipatiriamà minèiø srautà. Paskui rezultatai analizuo-jami ir daromos iðvados apie subjekto pasàmonësbûsenà, ieðkoma slaptø jos tendencijø ir t. t. XX a.pradþioje tokie eksperimentai buvo labai populia-rûs ne vien mokslinëje-akademinëje aplinkoje. Me-nininkai greitai suvokë èia slypinèias kûrybinës ið-raiðkos galimybes. Siurrealistø judëjimas susikûrëbûtent aplink tokiais eksperimentais uþsiimanèià ra-ðytojø grupæ. Ðiø ir panaðiø eksperimentømetu pada-rytais atradimais sekë menininkai Maxas Ernstas, Le-onora Carrington, Remedios Varo, Salvadoras Dali,Andre Massonas, fotografai Manas Ray�us, RaoulisUbacas, Phillipe�as Halsmanas. Bûtent ðiø idëjø ve-dami jie sukûrë ir iðtobulino koliaþo bei montaþotechnikas, kurias dabar jau priimame kaip savaimesuprantamas. Jø esmë � keisti, netikëti, spontaniðkiprasmiø deriniai, atsirandantys jungiant elementus,paimtus ið skirtingø kontekstø. Ið keleto pradiniørealybiø sukuriama nauja �sintetinë� su savitais, ori-ginaliais prasminiais ryðiais. Ji neretai primena sap-no ar narkotinio transo metu kylanèius vaizdinius.Pasàmonës átaka tokio pobûdþio kûrybai labai aki-vaizdi ir svarbi.Serija �Rekviem posovietiniam sapnui� prasidë-

jo panaðiai. Pradëjau eksperimentuoti su savo foto-archyvu, karpyti ir jungti vaizdus, dëlioti keistas,lyg nieko nereiðkianèias kompozicijas. Tuo metuvisai negalvojau apie konkreèius siuþetus ar kà norspanaðaus, tiesiog spontaniðkai þaidþiau medþiaga.Vëliau, kai atsirado keturios ar penkios neuþbaigtos

kompozicijos, þiûrëdamas á jas staiga suvokiau siu-þeto uþuomazgas, kuriø iki tol nemaèiau. Nuo tomomento jau dirbau kryptingiau, natûraliai susifor-mavusius elementus papildydavau sàmoningai su-ieðkotais ir stengiausi viskà jungti á visumà. Be pra-dinio spontaniðkumo nieko panaðaus nebûèiau su-kûræs. Ðá metodà dabar nuolat pasitelkiu. Kûrybinësfantazijos ðaknys slypi anapus konkretaus sàmonin-go màstymo, ir tikrai patrauklus menas yra toks, ku-riame spontaniðka pasàmonës þaismë dera su inte-lektiniu ieðkojimu.� Kodël manai, kad uþfiksuotas vaizdas nëra pa-

kankamas ir já reikia perkurti (tai tu ir darai, kon-struodamas naujus vaizdinius ið keliø deðimèiø arnet ðimtø kadrø)? Ar / kaip keièiasi ðiø vaizdø pras-mës tavo kûriniuose?� Pradinë mintis nebuvo visiðkai tokia. Jungti

vaizdus ëmiau ne todël, kad nepasitenkinau áprastafotografija. Tai dariau labiau ið spontaniðko smalsu-mo: o kas, jei?.. Prasmës pleèiasi ir kinta. Skirtingøkontekstø elementai sulimpa ir sukuria naujà þen-klà, kurá þiûrovas perskaito kitaip nei atskirus ele-mentus. Pavyzdþiui, vienas ið darbuose besikarto-janèiø �padarø� yra mechaninë þuvis su uodegonámontuotu laikrodþiu, kuriai ant nugaros sëdi kos-tiumuotas verslininkas ir ánirtingai mina su laikro-dþiu sujungtus pedalus � laikrodis sukasi, árenginysjuda. Kartais ðie �padarai� pasirodo danguje ir bars-to þemën banknotus, kartais juos galima pamatytiupës tëkmëje. Patys savaime visi elementai yra ið,regis, nieko bendra neturinèiø kontekstø � dviraèiuvaþiuojanèio kostiumuoto vyro figûra, laikrodis, þu-vis. Taèiau atitinkamai sukomponuoti visi ágaunanaujø, netikëtø prasmiø. Jø kûrimas man pats sma-giausias þaidimas. Labai ádomu dar ir tai, kad ðiasprasmes þiûrovai skirtingai supranta. Daþnai jø in-terpretacijos bûna smagesnës nei mano. Todël suparoda keliauja sveèiø knyga, kur kiekvienas kvie-èiamas apraðyti keliais þodþiais, kà áþiûrëjo.� Tai savotiðkas manipuliavimas realiu vaizdu.

Tam tikra prasme tu já perdirbi, klastoji. Kaip atsi-

randa tavo istorijos ir pasakojimai, nuo ko priklau-so jø turinys? Ko ieðkai ið pradþiø � vaizdo, ar min-ties?� Fotografinis vaizdas yra dvimatis þenklas,

regimas ant popieriaus ar monitoriaus ekrane. Þiû-rovas já skaito panaðiai kaip uþraðytà þodá ar kelioþenklà � atpaþástamos formos mintyse susiejamossu sutartinëmis reikðmëmis. Að tyèia sukeièiu þen-klø elementus, kad jie tiesiogiai nenurodytø á ápras-tines reikðmes. Taip sukuriamas netikëtumas, ir þiû-rovas kvieèiamas atrasti naujø, originaliø asociaci-jø. Galima sakyti, tam tikra prasme kûrybinis proce-sas vyksta ne tik mano, bet ir þiûrovømintyse. �Rek-viem posovietiniam sapnui� turinys iðaugo ið spon-taniðkø eksperimentø, o pasakojimo nebuvo iki tamtikro kritinio momento. Paskui turiná suformavaujau sekdamas netikëtai áþvelgtas siuþetines linijas.� Minëjai, kad ðiam fotomontaþø ciklui labai

svarbi darbø seka, siuþetinë linija, pasakojimo na-ratyvas. Ar galëtum trumpai pakomentuoti visà se-rijà, apie kà tavo pasakojimas, nuo ko jis prasidedair kuo baigiasi? Kas yra tavo personaþai, kuriuosfiksuoji, pieði ir ákurdini savo kûriniuose? Ðiose sa-votiðkose orgijose �dalyvauji� ir pats. Kodël?� Dabar serijà sudaro septyniolika darbø, o dar

trys yra pakeliui. Ðiame etape kûriniø seka yra ga-lutinai susiformavusi ir uþbaigta, jà tik papildaunaujais tarpiniais epizodais. Serija pasakoja vai-ko, uþaugusio posovietiniame pasaulyje, gyveni-mo istorijà. Pirmojoje kompozicijoje matome ma-þà berniukà, ankstyvà rytà sëdintá ant upës krantoir vandenyje regintá keistà vizijà. Paskutiniame dar-be � grupë duobkasiø, kasanèiø kapo duobæ pa-þliugusiame pavasariniame purve ir prie jø artë-janti laidotuviø procesija. Neþinau, kiek þodþiai�naratyvas� ir �siuþetinë linija� yra tikslûs. Pasa-kojimas èia veikiau poetinis nei naratyvinis. Ðievaizdai veikia per emocijas ir pasàmoniniø simbo-liø asociacijas. Sunku kalbëti apie tai, kas ið prin-cipo þodþiais neiðreiðkiama. Vaizdø kalba lanks-tesnë nei þodinë.

,,Utopinë menininkø dirbtuvë�. Ið serijos �Rekviem posovietiniam sapnui�. 2010 m.

,,Siurrealûs veikëjai ir neáprastos situacijos�. Ið serijos �Rekviem posovietiniam sapnui�. 2011 m.


17Mozaika

�Parengtas pirmasis istorijosir kultûros þurnalo �Þiemgala�numeris. Leidinio tikslas � su-paþindinti su Lietuvos Þiemga-la visus besidominèius ðio krað-to praeitimi ir dabartimi�, �prieð 15 metø áþanginiame þo-dyje raðë ið laikraðèio á þurnalàvirtusio leidinio sudarytojas irredaktorius Vytautas Didþpet-ris, primindamas, kad po lietu-viø þiemgaliai buvo toliausiaipolitiðkai paþengusi baltø gen-tis, o pietinë Þiemgala ankstiáëjo á Lietuvos valstybës sudë-tá. Þiemgalos kraðtas pirmà kar-tà paminëtas ðvedø runose IX a.Þodá �þiemgala� dabar varto-jame Lietuvos þemëms � ðiau-rës Lietuvos pakraðèiui � api-bûdinti. Þodis �þiemiai�, t. y.ðiaurë, tebevartojamas ne tikðiame kraðte, bet ir visoje Lie-tuvoje.Ðtai ðiemet pasirodë jau 31-asis �Þiemgalos� nu-

meris. Tarp þurnalo bendradarbiø � nemaþas bûrysgarsiø mokslininkø: kalbininkas Kazimieras Garðva,istorikas Edvardas Gudavièius, architektas Algiman-tas Miðkinis, literatûrologë Aurelija Mykolaitytë, kuripirmuosiuose numerio puslapiuose pateikia ádomøstraipsná apie savità, taèiau primirðtà raðytojà PetràRimkûnà (1913-1944). Autorës pasirinkta tema ��Gimtinë Petro Rimkûno kûryboje�. Primenama, kadraðytojas, tikras Þiemgalos sûnus, kûriniuose áamþinoðio kraðto gamtà ir þmones. Ypaè pagarsëjo 1943 m.iðleista noveliø rinktinë �Kiemënø kaimas�, kuriojesodriai nutapytas tuometinës apylinkës vaizdas irþmoniø portretai. �Tai yra pilna to þodþio prasme�þemininkas� beletristas, Bradûno kartos amþinin-kas, gimtàjá kaimà ir jo þmogø apraðæs sultinga, gai-via, tiesiog lietuviðkais arimais garuojanèia proza�, �savo redaguojamame þurnale �Lietuviø dienos� vë-liau raðë kraðtietis Bernardas Brazdþionis.1939-øjø kovas Lietuvai davë du ryðkius poetus �

Jonà Strielkûnà ir Mykolà Karèiauskà. Apie vienà jø

spalvingai raðo literatûrologasVitas Areðka straipsnyje �Þe-miðkojo stiliaus spalva Myko-lo Karèiausko poezijoje�. Þi-nomas poetas M. Karèiauskaskilæs �ið vienos turtingiausiøÞiemgalos þemiø. Ne tik tur-tingiausiø þemiø derlingumu,bet ir istoriniais ávykiais, dva-sinës kultûros pasiekimais. Iðèia yra kilæ þymus poetas Ber-nardas Brazdþionis, prozinin-kas Jonas Mikelinskas, garsi-næs lietuviø teatrà aktoriusRegimantas Adomaitis�, � ra-ðo V.Areðka, skaitytojà nukel-damas áÞvirgþdëskaimà,Krin-èino miestelá, esanèius tameÞiemiø kraðte. Ir primindamas,kad poeto M. Karèiausko kû-rybos jëga bei originalumasslypi tarmiðkuose kalbos at-spalviuose, o ákarðtá ir perne-lyg didelá aistringumà vësina

istorinë Þiemgalos pasakojimo prigimtis.Skaitytojus sudomins Jurgio Baryso prisiminimai

apie Pazûkø kaimà netoli Puðaloto. Autorius raðo gra-þia, paprasta ir sodria kalba, prisimindamas vaikystæbei kaimo praeitá: �Pazûkø kaimo laukai, kaip ir vi-sur iki vienkiemiø, buvo suskirstyti á tris laukelius:pûdymà, rugius ir vasarojø. Kiekviename lauke ûki-ninkas turëjo po 5-6 rëþius. Kad atskirtø juos vienànuo kito, kiekvienas turëjo savo pavadinimà: Lazdy-në, Þvyrinë, Plaèioji, Trakelis, Lieknelis, Ðilalë... Pie-vos taip pat turëjo savo vardus.� Autorius pateikiaatsiminimø apie tëvus, mokytojus, pasakoja apie Pa-nevëþio gimnazijoje dirbusius skulptoriø Juozà Zi-karà, raðytojà Gabrielæ Petkevièaitæ-Bitæ, kalbininkàJuozà Balèikoná, Matà Grigoná.Þurnale skaitytojas ras daug kitø ádomiø

straipsniø: savo raðinyje Ðiauliø �Auðros� muzie-jaus 90-metá mini Virginija Ðiukðèienë, ðiaurës Lie-tuvos kaimus lanko ir jø architektûrà apraðo Marty-nas Purvinas, Krinèino baþnyèios istorijà pateikia Va-lentinas Cibulskas.

� Kiek tau asmeniðkai teko paþinti sovietø siste-mà? Koká susidarei ðios santvarkos vaizdà ir ar /kodël manai, kad jis reikðmingas tavo gyvenime, kû-ryboje?� Sovietinæ sistemà paþástu tik ið vyresnës kartos

þmoniø pasakojimø ir vieðosios nuomonës. Didelioskirtumo tarp jos ir post-kapitalistinës korporatyvi-nio verslo sistemos, kurioje dabar gyvename, nema-tau. Socialinë ir politinë prievarta nûdien gerokai sub-tiliau uþmaskuota, individui leidþiama turëti kiekdaugiau laisvës, bet tai � tik pavirðiniai skirtumai.Giluminiai jëgos, valdþios ir átakos pasidalijimo prin-cipai nesikeièia. Didþiausias skirtumas, jei lygintu-me su buvusia sistema, � psichologinis þmoniø pasi-tenkinimas faktu, kad mûsø valstybë vël yra Europosþemëlapyje. Taip pat galime dþiaugtis laisve keliautiir galimybe paþinti Vakarø kultûrà. Man tai atrododidþiausia nepriklausomybës laikø dovana.Posovietinæ realybæ paþástu gerokai geriau � uþ-

augau ir brendau pirmaisiais atkurtos Lietuvos de-ðimtmeèiais. Ið vaikystës prisimenu tada tvyrojusákeistai pakilø jausmà, lyg ateitis bûtø visiðkai neri-bota, ðviesios galimybës � prieð akis. Paskui jis potruputá tirpo, ir dabar, kai sprendimai jau priimti, okryptys pasirinktos ir toli graþu ne viskas yra taip,kaip norëjosi, pakilumo nebëra. Serija �Rekviem po-sovietiniam sapnui� kartu iðreiðkia ir nostalgijà ðiamjausmui.� Dëkoju uþ pokalbá.

Kalbëjosi Danguolë RUÐKIENË

,,Pradþia � iliuzijø ir laukimø metas�. Ið serijos�Rekviem posovietiniam sapnui�. 2010 m.

Alfas PAKËNAS

Ðiaurës kraðto metraðtis

Ðiais metais bardø festivalis �Esu ruduo� � jau ket-virtasis. Jame groja ir patyræ muzikantai, dalyvavæ neviename festivalyje, ir visai jauni, tebejauèiantys sce-nos baimæ, bet jau priimti á dainuojamosios poezijosatlikëjø pulkà ir tokiu bûdu galintys augti. Festivalioorganizatoriai, numatydami �tradiciná� lietø, ðventærengia klojime, pilname ið neþinia kur suneðtø senie-nø: radijo imtuvø, lygintuvø, þibaliniø lempø, vaikið-kø mediniø arkliukø, senø nuotraukø, sukabintø ðaliadar senesniø bièiø koriø... Nuo kiekvieno daikto sklin-da jo �gyvenimo� istorija, kuri nejuèia ásipina á dainà,á bendrà nuotaikà. Iðnykusiø sodybø, iðëjusiø þmo-niø ir metø ilgesys festivalá nuspalvina lengva lyggelstantys lapai melancholija. �Esu ruduo� � nepre-tenzinga, bet charakteringa daina poezijos ir muzi-kos ðventæ pradeda bardas Rolandas Þekonis, vienasið ansamblio �Vitraþai� (vadovas Algirdas Svidins-kas) dalyviø. Ðis keturiø gitarø ansamblis susibûrëbene prieð septynerius metus. Jo nariai � patyræ bar-dai:A.Svidinskas,R.Þekonis,LinasZizas irGiedriusPaðkevièius. Vyrai koncertuoja ir individualiai, kiek-vienas turi savà repertuarà, pasirenka mëgstamas dai-nas. Besiklausant, kaip atlikëjai derina gitaras, mankð-tina balsus, susidaro áspûdis, kad jie linksmai, vyrið-

kai þaidþia, tam tikra prasme prisijaukina aplinkà, okai iðgirsti grojant ir dainuojant, negali nepajusti �ðitaip santûriai jie iðsako liûdesá, kartais net skausmà,nors rauda, paslëpta pomelancholiðku rudens lapø ple-venimu, ne þeidþia, bet gydo...Kiekvienas atlikëjas � individualybë, tai atsispin-

di ir jaunøjø atlikëjø dainose. Pasirinkti arba paèiøsukurti tekstai, melodija, atlikimo bûdas, tempera-mentas ir daugybë kitokiø niuansø sudaro graþø, ádo-mø ðventës margumynà. Jauniausias atlikëjas IgnasLapienis � dar moksleivis, taèiau neabejotinai cha-rizmatiðka asmenybë. Anot A. Svidinsko, jaunimasturi kà pasakyti, ir ðitai dþiugina. Tereikia mokëtiklausyti. Vytautas Trakimas ir jo draugë Rugilë Þu-rauskaitë atsargiai rinkosi þinomø poetø þodþius, betpuikiai pritaikë melodijà, klausytojus pakerëjo ir ðva-riais, ðviesiais balsais. Rièardas Kasiukevièius patsraðo eiles ir kuria joms melodijas. Jo atlikimas eks-presyvus, jaunuolis nebijo eksperimentuoti, dràsiaiiðreiðkia save. IgnëMarkauskaitë sulaukë gausiø aplo-dismentø uþ ðvelnià lyrikà � paèios kuriamas eiles irádomià balso moduliacijà.

Nukelta á 18 p.

�Esu ruduo�


18 Muzika

� Scenoje esi daugiau nei deðimt metø. Tikriau-siai per juos iðryðkëjo tam tikri kûrybos etapai. Argalëtum juos ávardyti?� Turbût muzikantui etapus derëtø skirstyti pagal

atliktus darbus. Pirmiausia tai � koncertai, kuriø bu-vo iðties daug. Vieni � geresni, kiti � blogesni. Visøatsiminti neámanoma. Be to, per dvylika metø su gru-pe áraðëme keturis albumus. Taigi jie geriausiai ir at-spindi kûrybos etapus.� Mëgsti rusiðkà avangardinæ muzikà. Ar ji tau

daro átakà?Nemanai, kad kitasmuzikinis etapas kryp-tø avangardo link?� Na, pirmiausia mielai klausausi ne tik rusiðko

avangardo. Yra daug nuostabiai kurianèiø atlikëjø.Rusø kalba man priimtina dël to, kad jà puikiai su-prantu, bet abejoju, ar manomuzika kryps ðia linkme.Esu kitoks. Daþniausiai ákvëpimo semiuosi ið to, kàiðgirstu, taèiau, jei groèiau avangardinæ muzikà, ne-sijausèiau savo vëþëse. Bet visko gali bûti (ðypsosi).� Kiekviena tavo daina dvelkia optimizmu. Kokia

to paslaptis?� Neþinau... Nëra jokios paslapties. Kaip þiûri á

daiktus, taip ir yra. Tai nereiðkia, kad nematau juodosspalvos. Man patinka teigiami herojai ir filmai, ku-riuose laimi gëris. Tas pats ir kalbant apie muzikà.Tikriausiai mano optimizmas iðplaukia ið pasàmo-nës. Na, bet juk repertuare turiu ir liûdnø dainø. Kele-tà. Visgi geroje poezijoje ir apskritai literatûroje vi-suomet yra liûdesio. Gal mano kûryba bus prastesnë,bet tegu viskas bûna ðviesiau (ðypsosi).

� Viename interviu esi sakæs: �Muzika juk skirtatam, kad gyvenimas bûtø ðviesesnis.� Kokia muzikatavo gyvenimà daro ðviesesná?� Tokia, kuri yra truputá netikëta. Bet kuriuo po-

þiûriu. Tai gali bûti tekstas, kai negali atspëti toles-nës eilutës. Be abejo, jis turi bûti kokybiðkas, kaikiekviena frazë stebina ir verèia pagalvoti. Arba mu-zika, kuri nebûtinai skatina trypti kojom, bet kvieèiasusimàstyti, ásiklausyti, stabtelëti. Foninë muzika ne-paveiki, nors galbût kai kam padeda ritmingai valgy-ti (ðypsosi).� Visai neseniai áraðei naujà, jau ketvirtàjá albu-

mà�Kiekvienas teisus�. Jis gerokai skiriasi nuo anks-tesniø. Kuo ðis albumas ypatingas?� Pirmas klausimas buvo apie etapus, tad ðis albu-

mas ir þymi visiðkai kità tarpsná. Jis brandesnis, la-biau iðmàstytas, jame maþiau pankavimo, o daugiaunuoðirdumo, atvirumo. Tai pirmas kartas, kai áraðinë-jant neteko prie nieko taikytis, viskas vyko savaime.Grupës nariai mano idëjoms pritarë, në vienam nerei-këjo nuolaidþiauti, viskas ágyvendinta drauge.� Jei albumà turëtum ásiûlyti tavo muzikos neklau-

sanèiam þmogui, kaip tai padarytum?� (Juokiasi.) Nesiûlyèiau. Nemëgstu to, nes kai

þmogui kà nors perði per jëgà, jis visuomet atmeta.Bet jei ateitø ir paklaustø, kurie tavo kûriniai geriau-si, tikrai atsakyèiau.� Turi draugø bardø. Jungtiniø koncertø metu jø

klausaisi. Ar matai jaunø perspektyviø atlikëjø?� Perspektyviausi man atrodo draugai (ðypsosi).

Andrius Zalieska-Zala:

�Tikriausiai manooptimizmasiðplaukiaið pasàmonës�

Spalio 14-20 d. Lietuvoje vyks tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis�Tai � að�, kurá organizuoja Vilniaus mokytojø namai. Jau vienuolika metø jamepasirodo geriausieji Lietuvos bei uþsienio bardai. Ðiais metais renginys klausytojamspateiks staigmenø, kurios pradþiugins Kauno publikà. Iki ðiol �Tai � að� baigiamasiskoncertas vykdavo tik Vilniuje, o nuo dabar � ir Kaune. Jame pasirodys visiems pui-kiai þinomas muzikantas, grupës �Arbata� lyderis Andrius ZALIESKA-ZALA. Artë-jant festivaliui atlikëjà kalbino renginio organizatoriai.

Lino VASILIAUSKO nuotrauka

Kalbant apie labai jaunus þmones � taip, yra keletasádomiø, taèiau tikro �uþtaiso� jø kûryboje kol kas darnepastebiu. Bet tai nieko nereiðkia, tiesiogmano pras-tas regëjimas � stebuklingi dalykai atsiranda staiga.� Artëjant festivaliui �Tai � að� kaunieèiai turbût

labai laukia grupës koncerto. Ko jie gali tikëtis?� Në neþinau. Nuostabu, kai groji �gyvai� ir nieko

nesi susiplanavæs.Yramuzikantø, kuriøpasirodymuo-se to pasigendu, nes jie net ir deðimt metø gali atliktiidentiðkà programà. Toká koncertà bûtø ádomu ið-girsti vienà ar du kartus, treèià jau taptø nuobodu, oketvirtà � net nepadoru. Manau, �gyvos� muzikoskoncertai dël to ir yra brangûs: juose þmonës galiiðgirsti tai, kas scenoje vyksta tik vienàsyk. Tokiospat akimirkos nepasikartos. Tai lyg spektaklis.� Koks festivalis �Tai � að� atrodo tau?� Man, kaip muzikantui, tai jau ketvirtas festiva-

lis. Jo aura fantastiðka, nes kiekvienais metais susipa-þástu su naujais þmonëmis. Kaip ir visi, kartais apsi-brëþiu tam tikrus rëmus, kuriø neleidþiu sau perþeng-ti, bet festivalis priverèia ið jø iðtrûkti. Ta atmosfera,muzika, þmonës � stebuklingi (ðypsosi).� Dauguma muzikantø miestuose, kuriuose groja,

patiria linksmø istorijø. Kas ásimintiniausio tau nu-tiko Kaune?� Èia yra iðties ádomiø þmoniø. Man vienaip ar

kitaip tenka su jais susidurti ir bendrauti. Koncertus,kuriuose esamekvieèiami groti, rengia bûtent tie þmo-nës. Atvaþiavæs á Kaunà þinau, kad mane pakvies pa-sisveèiuoti, bûsiu pavaiðintas, o kai teks vykti namo� ið dþiaugsmo skaudës galvà. Visos ðiame miesteávykusios istorijos yra ypatingos. Pavyzdþiui, buvolabai smagu, kai pirmà kartà bûtent Kaune grojomesu kultine grupe �DharmosWhalkatos�. Tai pats áspû-dingiausias pasirodymas, nes jis tæsësi iki ryto (ðyp-sosi).� Kà tau reiðkia þodis �apriboti�?� (Ilga pauzë.) Tai kaþko neleisti. Liûdna, ir tiek.

�Esu ruduo�Atkelta ið 17 p.

Bardø sàraðas ilgas, be minëtøjø dar dalyvavoGintautasKirkila-Klarkas,AntaninaFetingienë,Kas-tytis Petryla, Marina Soboleva, Vaidotas Mineikis,Gintarë Ruþinskaitë, Jonas Bagdonavièius. Kiekvie-nas jø � nepakartojamas.Kasmet festivalio sveèiø laukia malonûs netikë-

tumai. Ðiemet tai � Romo Juðkelio nuotraukø paroda�Hari Kriðna�. Uþfiksuotose akimirkose � kriðnaitøgyvenimas ið arèiau: ðvenèiø, maldos, susimàstymomomentai ir buitiniai rûpesèiai. Ði paroda, o paskui irkriðnaitø grupës pasirodymas bei mantrø giedojimaskiek praskleidë paslaptá � kitokià gyvensenà ir màs-tysenà. Dar vienas malonus netikëtumas � Ramuèiø(Kauno r.) kantri muzikos ðokiø kolektyvo �Saulë-gràþa� pasirodymas (vadovë Rasa Juzulënienë), pa-gyvino lyriðkà rudenæ nuotaikà.Festivalio �ðeimininkas� ir organizatorius � Rai-

mondas Puiðys, �Ðaltupio� kaimo turizmo sodyboje

svetingai priglaudæs ir dalyvius, ir sveèius, daugeliuiþinomas kaip kalnø sporto entuziastas, fotomeninin-kas, neseniai iðleidæs albumà �Þemumos aukðtumos�.Raimondas prisipaþino, kad já visuomet traukë ádo-mûs þmonës, ne tik turintys kà pasakyti ar parodyti,bet ir norintys tuo dalytis su kitais. �Ðaltupyje� kiek-vienà pavasará vykstamëgëjiðkø teatrø kolektyvø ðven-të, ruduo kvieèia dainuojamosios poezijos mylëtojus.Graþi aplinka su mielomis pasëdëti kertelëmis, medi-

nëmis trinkelëmis grásti pasivaikðèiojimo takai, senassodas, tvenkinys, èia pat, uþ aptvaro, besiganantys po-niai ir oþiukai � visa tai kuria jaukumà, savumà, norà�pabûti�. Juoba kad èia susirenka neatsitiktiniai pra-ðalaièiai: festivalis �Esu ruduo� jau turi savo klausyto-jus, kuriø kasmet gausëja. Ir dar � svarbu ne tik tai, kasvyksta tuo metu, svarbiau, kas nutinka tau vëliau: ra-mu, gera, truputá ilgu, bet... neskaudþiai.

Regina JASUKAITIENË


19Kinas

Savaitgalis prie televizoriaus

Gediminas JANKAUSKAS

Namø kino kolekcija

�Debesøþemëlapis�Kembridþo universiteto mokslininkai neseniai

paskelbë ðokiruojamus tyrimø rezultatus, kurie liu-dija, jog þmonija pastebimai kvailëja. Þinoma,moks-lo genijø ir dabar pasitaiko, bet jie visais laikaisbuvo maloni iðimtis. O ðtai pagrindinës þmoniø ma-sës, be didelio pasiprieðinimo kapituliavusios prieðvartojimo visuomenës pagundas, ankstesnëms kar-toms savo protine veikla jau neprilygsta.Ðià nelinksmà iðvadà mokslininkai paaiðkina tuo,

jog norinèiam iðgyventi ðiuolaikiniame pasaulyje,

dabartiniam þmogui jau nereikia tokiø intelekto pa-stangø. Pernai sukurto filmo �Debesø þemëlapis� au-toriø manymu, ateitis ðià tendencijà dar labiau iðryð-kins, o senamadiðki Dievo ásakymai bus pakeisti ak-tualesniais naujojo katekizmo postulatais.Ðiø eiluèiø autorius, pritardamas garbingiems

mokslo akademikams, dar viena intelektualumokoeficiento maþinimo prieþastimi norëtø ávardytiviso pasaulio kine ir televizijoje masiðkai kuria-mus tuðèius ir kvailus reginius.

Laimë, kartais pasitaiko filmø, kuriø autoriai ak-tyviai prieðinasi visuotinës þmoniø debilizacijos(galima jà vadinti ir labiau áprastu smegenø plovi-mu) politikai. Ðtai �Debesø þemëlapis� � geras pa-vyzdys, kai puikiai dera modernios amerikietiðkostechnologijos, japonø futuristinës vizijos ir senogero europietiðko kino tradicijos.Pagal Davido Mitchello romanà sukurtame fil-

me veiksmas apima bemaþ 500 metø. Á nuostabiàsimfonijà, kurios nuolat augantis tempas primenaMaurice�o Ravelio ðedevrà �Bolero�, supinamosðeðios istorijos. O jø personaþus, iðradingai keisda-mi iðorinius pavidalus ir charakterius, vaidina gar-sûs aktoriai.Filme vienas herojø sako: �Mano gyvenimas

egzistuoja toli uþ mano ribø.� Ði frazë gerai atspin-di ir patá �Debesø þemëlapá�. Ambicingas sumany-mas apima didelá laiko tarpà nuo XIX a. vergovëslaiko iki XXIV a. postapokaliptinës ateities, kurio-je, anot Alberto Einsteino, jei ir vyks pasauliniskaras, tai pagrindiniai ginklai bus lankai ir strëlës.Ðios dvi istorinës þmonijos epochos vaizduoja-

mos pasitelkus jau áprastus pasakojimo modelius,o finalinëje novelëje sena praeitis susitinka su to-lima ateitimi.Siuþetines linijas valdo du esminiai dalykai. Ne

tokia jau originali mintis apie amþinà Gërio ir Blo-gio kovà atskiras istorijas susieja á glaudø kintan-èio laiko bei nepajudinamø kaip matematinë kon-stanta þmogiðkø geismø ir konfliktø kaleidoskopà.O jo emocinæ iðraiðkà gerai nuspalvina taip pat �De-besø þemëlapiu� pavadintas sekstetas � graþi mu-zikinë kompozicija, kurià, beje, sukûrë pats T. Tyk-weris, Reinholdas Heilas ir Johnny Klimekas. Kaiperpratæs autoriø pasiûlytas þaidimo taisykles nu-stoji prieðintis specifinei ðio filmo magijai, prade-di suprasti esminæ �Debesø þemëlapio� mintá: �Aðtikiu, kad mirtis � tai ne pabaiga. Mirtis � tik var-tai, uþ kuriø prasideda naujas gyvenimas.�

�Debesø þemëlapis� (�Cloud Atlas�)Vokietija, JAV, Honkongas, Singapû-ras, 2012 m. Reþ. Tomas Tykweris,Andy ir Larry Wachowski. VaidinaTomas Hanksas, Hugo Weavingas,Halle Berry, Jimas Broadbentas.

DVD: �Acme�.

Seni arkliai vagos negadinaPrieð trejetà metø ekranuose pasirodæ �Nesu-

naikinami� (penktadienis, 21.00 val., LNK) ta-po garsiu sezono veiksmo filmu vien todël, kadjame susirinko septyni patys þymiausi koviniokino aktoriai: Sylvesteris Stallone, ArnoldasSchwarzeneggeris, Bruce�as Willisas, JasonasStathamas, Jetas Li, Mickey Rourke�as ir DolphasLundgrenas. Filmo siuþetas labai paprastas. Pro-fesionaliø samdiniø komanda gauna uþduotá vie-noje Pietø Amerikos valstybëje, tapusioje tikranusikaltëliø irðtva, nuversti þiaurø diktatoriø. Pa-naðu, kad to siekia JAV vyriausybës iðlaikomosslaptosios tarnybos, bet jos nori viskà padarytitaip, kad niekas nesuuostø politiniø motyvø. To-dël ir griebiasi tarpininkø, kurie panaðias uþduo-tis atlieka uþ pinigus.�Tigrø ðalimi� (penktadienis, 21.55 val., Lie-

tuvos ryto TV) JAV reþisierius Joelis Schuma-cheris pavadino tà vietà Amerikoje, kur prieð ke-turis deðimtmeèius buvo árengta paskutinio eta-po mokymø bazë. Ið jos gerai parengti JAV ka-riai vyko tiesiai á Vietnamo pragarà. Ne visi ðio-je �tigrø ðalyje� pavirsdavo bejausmëmis þudy-mo maðinomis. Filme spëjame artimiau susipa-þinti su nemaþu jaunuoliø bûriu, kuriame iðsi-skiria á jokius rëmus nenorintis tilpti eilinis Ro-landas Bozas (aktorius Colinas Farrellas), tapæstikra rakðtimi karo meno já mokantiems karinin-kams. Maiðtininkas lengvai pelno likimo drau-

gø palankumà ir pagarbà. Jam net pavyksta pa-dëti keliems kareiviams iðvengti kelionës á Viet-namà.Penktadienio vakarà �Snobo kine� pristatomas

filmas �Seksas ir melas nuodëmiø mieste� (penk-tadienis, 23.10 val., TV1) pasakoja tikrà istorijà,atsitikusià nuodëmiø miestu vadinamame Las Ve-gase. 1998-aisiais èia staiga mirë legendinio kazi-no �Pasaga� savininkas milijonierius Tedas Binio-nas. Oficiali versija skelbë, kad jis perdozavo nar-kotikø, taèiau velionio sesuo iðsikovojo teisæ at-likti dar vienà ekspertizæ. Po jos á teismà buvo pa-traukta �Pasagoje� striptizo ðokëja dirbusi Tedomeiluþë Sendë Merfi ir jos draugas.Bene garsiausià visø laikø literatûriná seklá Ðer-

lokà Holmsà ir jo iðtikimà padëjëjà daktarà DþonàVatsonà kriminaliniø istorijø mëgëjai iki ðiol pa-þinojo ið britø raðytojo Arthuro Conano Doyle�ioknygø ir jø ekranizacijø. Bet reþisierius Guy�us Rit-chie�as ákvëpimo naujam filmui pasisëmë visai iðkito ðaltinio � Lionelio Wigramo komiksø. Todëlir jo �Ðerlokas Holmsas� (ðeðtadienis, 21.00 val.,LNK) nepanaðus á filmà, kuriame veikë ankstesnëðaunioji porelë. Autoriai �Ðerlokà Holmsà� visøpirma adresuoja komiksø ir ekstremalaus veiksmogerbëjams. Todël neverta stebëtis, jog Londonas,pasitelkus kompiuterinius efektus, tapo panaðus áGotemomiestà, o ÐerlokasHolmsas ir daktarasVat-sonas labiau primena ne XIX a. britø dþentelme-

nus, bet kietø vyrukø porelæ, kalbanèià prasèiokið-ku dialektu.Vis labiau nuo iðorinio pasaulio izoliuojama

Rusija atsigræþia á praeitá, kurioje bando karðtli-giðkai ieðkoti naujos nacionalinës idëjos ir sem-tis stiprybës buvusios imperijos idealuose. Siek-ti ðio tikslo padeda ir áspûdingai sukurtas �Ad-mirolas� (sekmadienis, 21.00 val., BTV), kurioherojumi tapo neseniai reabilituotas AleksandrasKolèakas. Aktoriaus Konstantino Chabenskiodëka matome tikrà riterá, ákûnijantá karininko gar-bei iki mirties iðtikimà þmogø. Vyrams imponuo-ja herojiðka Kolèako povyza ir elegantiðkai dë-vima admirolo paradinë uniforma. O moterys, þi-noma, labiau uþ ðiuos neatremiamus tikro vyroiðorinius bruoþus ávertins romantiðkà jûrø vilkosubtilumà ir net drovumà meilës reikaluose.Romantinëje komedijoje �Prancûziðkas bu-

èinys� (sekmadienis, 21.15 val., LRT) linksmuo-lë Keitë (aktorë Meg Ryan) jau numatë vedybøsu simpatiðku gydytoju Èarliu dienà, bet visosjos svajonës sprogsta kaip muilo burbulas. Dëlkvailos baimës skristi lëktuvu mergina atsisakokartu su Èarliu vykti á Paryþiø. Todël jaunikis ánuobodþià mokslinæ konferencijà skrenda vie-nas ir tuoj pakliûva á apsukrios Þiuljetos glëbá.Drama �Treneris Karteris� (sekmadienis,

0.00 val., TV3) pasakoja tikrà istorijà, nutikusià1999 m. Rièmonde. Mokyklos krepðinio koman-dos treneris Kenas Karteris uþdraudë á aikðtelæ ið-bëgti tiems, kurie blogai mokosi. Komandai tainebuvo naudinga, bet mokiniai gavo gerà gyveni-miðkos iðminties pamokà.


20 Dailë

Audronë MEÐKAUSKAITË

Dvi dienos galerijojeRugsëjo 11 d.

Galerijoje �Aukso pjûvis� atidaryta AuðrosBarzdukaitës-Vaitkûnienës tapybos paroda �Nak-tis ir diena�. Taip, ðiais metais pristatyta tiek dai-lininkës parodø, kad pokalbiuose ji vis uþsimenaapie iðsiilgtà pauzæ ir poilsá. Taèiau tapybos dro-bëse nejusti nei nuovargio, nei pervirðio ar kûry-binës energijos trûkumo. Naujieji darbai � ypaègaivûs ir erdvûs.Naktis ir diena yra tokios talpios metaforos,

kad gali skleistis paèiais ávairiausiais savitumais.A. Barzdukaitë-Vaitkûnienë ðioms paieðkomsrenkasi dideles drobes, kuriose iðsibarsto nera-maus potëpio mirgëjime susislëpusios maþutësdetalës. �Drobëse daþnai matyti, rodos, visai ne-

reikalingø menkniekiø, ðiukðleliø. Kitur nuta-pyti nutriuðæ medþiai, apleisti namai... Jei tokákraðtovaizdá iðvystume kur nors mieste, tikrai no-rëtøsi já tvarkyti, taèiau èia viskas savaip sutvar-kyta tapytojos, todël veriasi labai netikëti daly-kai�, � mintimis dalijasi menotyrininkë KristinaBudrytë-Genevièë. Ji menininkës darbuose, ku-riuose dràsiais, patirties nugludintais potëpiaisvaizduojamas iðorës pasaulis, skatina ieðkoti ne-abejotinai slypinèios vidinës tikrovës. Kad neviskas matyti paveikslø pavirðiuje, mums prane-ða ankstesniøjø autorës darbø intelektualinis in-tensyvumas ir ið naujausiøjø drobiø sklindantipaslaptingumo, keistumo, nenuspëjamumo ener-gija. A. Barzdukaitë-Vaitkûnienë gali pasakotiuþ kiekvieno peizaþo slypinèias istorijas, gali ir

nutylëti. Taip susidëlios skirtingos, taèiau lygia-vertës darbø interpretacijos, kuriose vis dëltosvarbiausi akcentai yra ne ðviesa, ðeðëliai ir spal-vos, o tai, kas slypi uþ jø. �Gyvenimà ir pasaulástebëti man darosi taip ádomu, kad net norisi uþ-siraðyti nutinkanèias istorijas. Ið to ir paveikslaiatsiranda. Þinoma, jose daug asmeniðkumø, ta-èiau kiekvienas gali atrasti savø dalykø�, � tei-gia menininkë ir pasakoja keistà ávyká apie vai-vorykðtinius debesis virð tujø � juos iðvydo vie-nà sau svarbià dienà. Taip vienusyk, kad nespë-tø iðsisklaidyti mistiðka potyrio nuotaika, buvonutapyta drobë �Varteliai tujose ir vaivorykðti-niai debesys�. Taèiau daþniausiai paveikslai ne-atsiranda greitai ir spontaniðkai. Jie kuriami,komponuojami ilgai, daug kartø pertapant, to-

Auðra BARZDUKAITË-VAITKÛNIENË. �Rytas. Dykvietë Kaune�. 2013 m. �Naktis kurorte�. 2011-2012 m.

Laima ORÞEKAUSKIENË. Ið ciklo ,,Draperija�. Vladas ORÞEKAUSKAS. ,,Giraitë�. 2013 m.


21Dailëdël spontaniðkumo ir sugautos akimirkos áspû-dis pasiekiamas visai kitomis priemonëmis. Bû-na, pasakoja autorë, kad keièiasi ne tik detalës,bet ir idëjos. O ðá kartà visø jø ðaltinis � kaþkadaatsitiktinai nugirstas Alfonso Andriuðkevièiauspaminëtas motyvas. �Jau senokai jis ÐMC rengëtapybos parodà �Nakties ir dienos tapyba�. Me-nininkai buvo suskirstyti á �naktinius�, kuriemsbûdingas tamsus koloritas, pasàmoniniai impul-sai, ir �dieninius�, kuriø tapyboje daugiau ðvie-sos, spalvø. Tuomet pamaniau, kad að galiu bûtiir tokia, ir kitokia. Taip atsirado ði paroda � re-plika á tuomet girdëtà mintá�, � pasakoja A. Barz-dukaitë-Vaitkûnienë. Nakties þavesys tapytojaiveriasi sapnuose, jø netikëtumuose, taèiau ir die-nà ji teigia �sapnuojanti� savus sapnus, kuriuo-se realybë dëliojasi á labai keistas kompozicijas,jungiasi su regimais paraleliniais pasauliais. Juosatrasti ir iððifruoti galime uþmigæ tapybiðku nak-ties ir dienos miegu, kurio sapnus padiktuos me-nininkë.

Rugsëjo 12 d.

Vël ta pati �Aukso pjûvio� galerija, taèiaujau naujos ir kitokios istorijos. Dar du galerijosaukðtai paskirti pernai pradëtam, o ðiais metaistoliau tæsiamam parodø ciklui �Duetai�. Prista-tomi labai artimai susijæ menininkai Laima Or-þekauskienë ir Vladas Orþekauskas. Garsiostekstilininkës �sienoje� � du darbø ciklai. Ke-turios tapiserijos bendru pavadinimu �Kai Jûsgulëjote ligos patale�, alsuojanèios vos junta-ma gæstanèios, nykstanèios gyvybinës energi-jos dvasia. Einant nuo vienos jø prie kitos, pa-talo klostës rangosi, juda ir pasakoja lëtà, iðtá-susio, skausmingai slenkanèio laiko istorijà,kurioje beveik girdëti tylûs atsidusimai, pasun-këjæs kvëpavimas net tada, kai nematyti jokiøkûno þenklø. Ðis nebuvimas veriasi skaudþiau-sia ámanoma nebûties nuojauta. Taèiau kûnàrandame keturiø skaitmeniniø atspaudø cikle�Draperija�. Èia draperijomis krinta pats kûnas.Laiko tëkmës þenklai? Jo prilyginimas daiktui?Kûno � sielos drabuþio metafora? Dar begalës ga-limø interpretacijø, taèiau L. Orþekauskienëstekstilëje svarbi ne pati medþiaga ir net ne idë-ja, jø santykio kuriamas daugiaplaniðkumas, otai, kas lieka uþ jø. Tiksliau, kas stovi prieðais.Þiûrovas, gaudantis sklindanèias vibracijas, ku-rios iðties stiprios, gal net slegianèios, ðiek tiekgniuþdanèios, taèiau visada þadanèios iðsigel-bëjimà. Ðis kentëjimo, skausmo, laikinumo san-tykis su paskui ateinanèia sakralia ðvara yrasvarbiausia tekstilës darbø þinia.V. Orþekauskas kuria skaitmeninæ grafikà ir

pristato monochrominiø kûriniø ciklà, skendintásidabriniuose rûkuose. �Autoriaus penkiø nau-jø darbø bendra atmosfera yra miglà keliantysrûkai, þiûrëjimo ir áþiûrëjimo plotai, jø fantastið-kos kompozicijos ir reljefiðkos, vizijas þadinan-èios zonos bei jø neaplenkiantys sûkuriai�, � tei-gia menotyrininkë K. Budrytë-Genevièë, pri-mindama daþnas autoriaus kûrybos sàsajas suitin mëgstamu Leonardo da Vinci�u.Beveik visiðkai iðblukæ miðkø siluetai,

baimingai tolumoje tirpstantys jø vaizdai ty-liai ðnabþda apie kitokio, o gal kito pasauliogalimybæ. Mistifikuotas, nutildytas, taèiauemociðkai áaudrintas vaizdas primena roman-tizmo laikus, senøjø graviûrø stilistikà ir bau-giø pasakø nuotaikà. Þodþiu, viskà, kas galë-tø pakviesti persikelti uþ ðio gyvenimo rea-lybës iliuzijos ir atvertø nepaþintà, bet jauneiðvengiamà esatá; sukeistø skirtingas egzis-tencijos tikroves vietomis. Juk bûna dienø, oypaè naktø, pro kurias taip lengvai prasiðvie-èia kitos realybës kontûrai. Bûna menininkø,kurie ne paprasèiausiai jø laukia ir tikisi, osavo kûrybine potencija kuria, iðburia, sufor-muoja jø atspindá.

Rugsëjo 10 d. Birðtono sakraliniame muziejujeatidaryta jau tradicinë paroda, pasibaigus vienuolik-tajam Birðtono plenerui �Vasaros impresijos�.Kasmet renginio kuratorë Irena Mikulièiûtë kvie-

èia menininkus kurorte ne ilsëtis, o kurti. Ðiais metaisjame dalyvavo: Auðra Andziulytë, Romanas Averin-cevas, I. Mika ir Algirdas Ðakalys. Sakraliniame mu-ziejuje dailininkai eksponuoja pasteles, pieðinius, ak-vareles.�Ðià vasarà vyko daugybë plenerø � kiekvienas

jø savitas ir nepakartojamas. Kudirkos Naumiestyje

Plenerøvasara

portretavau vietinius gyventojus, o Irena mistifikavogamtà ir urbanistikà. Tytuvënuose architektûra nu-teikë sakraliai, o vëliau pasinërëme á pasaulietiná gy-venimà ir jo kasdienybæ. Tytuvënø pleneras buvoskirtas ðviesaus atminimo poetui Stasiui Stacevièiui,todël poetø Viktoro Gulbino ir Kristinos Poderytëssodyboje vyko ne tik pleneras, bet ir poetiniai skaity-mai.Vasarai baigiantis persikëlëme á kitàNemunokran-

tà. Pradëjau paiðyti dar besikeliant laiveliu. Vëliaudëmesá patraukë Vytauto Didþiojo skulptûra. I. Mika

nuklydo savais suabstraktintos gamtoskeliais. A. Ðakalio nedideliame pieðimolape aliejine pastele ekspresyviai nupieð-ta Birðtono baþnyèia atrodo didingesnënei realybëje. A. Andziulytë nesileidþia ádetales ir nuoseklø jø aiðkinimà � kalbauþuominomis, metaforomis. Ðiuolaikinëstapybos kontekste iðsiskiria jos kuriamasvaizdas ir koloritas. Norint tai perprasti,tenka ásigilinti, ásiklausyti á atlikimo tech-nikà, monochrominá daugiasluoksniðku-mà bei kaligrafijà.Perþiûrëjus vasaros darbus, Nijolë

Lukðonytë iðskyrë I.Mikos pasteles, ku-riose tiek gyvumo, judëjimo ir jau-kumo. Daiktai tarsi groja þiûrovoemocijomis�, � plenerø áspûdþiais da-lijosi R. Averincevas.

�Nemuno� informacija

Auðra ANDZIULYTË. �Pieva�.

Irena MIKULIÈIÛTË. �Peizaþas su figûra�.


22 Kampas

18 d., treèiadiená, 18 val. Maþojoje scenoje � JuozoTumo-Vaiþganto �Þemës armoters�.Komedija. ReþisieriusTomasErbrëderis. Spektaklio trukmë�1val. Bilieto kaina �30 Lt.19 d., ketvirtadiená, 20 d., penktadiená, 18 val. Ilgojoje

salëje �AntonoÈechovo �Palata�. Vienos dalies spektaklis.Inscenizacijos autorius ir reþisierius RolandasKazlas. Spek-taklio trukmë � 1.50 val. Bilieto kaina � 50 Lt.21 d., ðeðtadiená, 12 val. Maþojoje scenoje � Agnës

Sunklodaitës �Kiðkis pabëgëlis�. Vienos dalies muzikinisspektaklis vaikams nuo 5 iki 105 metø pagal Liudviko Jaki-mavièiaus knygelæ �Lapë ir kalioðai�. Reþisierë Agnë Sun-klodaitë. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 15 Lt.22 d., sekmadiená, 15 val. Ilgojoje salëje � Inesos Paliu-

lytës �Liûdnasdievas�.Skaudi istorijavisai ðeimai.ReþisierëInesa Paliulytë. Spektaklio trukmë�1.30 val. Bilieto kaina �25 Lt.22 d., sekmadiená, 18 val.Maþojoje scenoje � Mariuso

von Mayenburgo �Bjaurusis�. Skalpelio pjûvis. ReþisieriusVilius Malinauskas. Spektaklio trukmë � 1.50 val. Bilietokaina � 30 Lt.25d., treèiadiená, 18val.Premjera!Didþiojoje scenoje �

Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis �Mûsø kla-së�. Reþisierë Yana Ross. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilietøkainos � 14-40 Lt.Tarptautinis ðokio festivalis AURA �2319 d., ketvirtadiená, 18.30 val.Didþiojoje scenoje � Cie

Jant-Bi / Germaine Acogny (Senegalas) �Songook Yaaka-ar�.ChoreografijaGermaineAcogny,PierreDoussain.Spek-taklio trukmë � 1 val. Bilietø kainos � 20, 30, 40, 60 Lt.19 d., ketvirtadiená, 20 val. Rûtos salëje � Nadar Rosa-

no, Ido Tadmor, Offra Idel (Izraelis) �Tuðèias kambarys�.Choreografija Ido Tadmor. �Off-line�. Choreografija NadarRosano. �Arklio uodega�. ChoreografijaOfra Idel. Spektak-liø trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 40 Lt.20 d., penktadiená, 18.30 val. Didþiojoje scenoje � Li-

quidLoft (Austrija) �Kalbanti galva�.Choreografija Stepha-nieCumming, LukeBaio. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilietøkainos � 20, 30, 40, 60 Lt.20 d., penktadiená, 20 val. Rûtos salëje � Kaolack Dan-

ce Company (Senegalas / Dramblio kaulo krantas) �Rogo-nouMaame�.ChoreografijaPape IbrahimaNdiayeKaolack.Pertrauka. Kingsley A. Odiaka (Nigeria) �iAlone�. Choreo-grafija Kingsley A. Odiaka. Spektaklio trukmë � 1.20 val.Bilieto kaina � 40 Lt.21 d., ðeðtadiená, 18.30 val.Didþiojoje scenoje � Tchek-

poDanceCompany (Benini /Vokietija) �CaresseDuVent�.Choreografija TchekpoDanAgbetou. Spektaklio trukmë �1 val. Bilietø kainos � 20, 30, 40, 60 Lt.21 d., ðeðtadiená, 20 val.Rûtos salëje �CiaAnania (Ma-

rokas) �Aleeff�. Choreografija Taofiq Izeddiou. Spektakliotrukmë � 0.45 val. Bilieto kaina � 40 Lt.21 d., ðeðtadiená, 22 val. Didþiojoje scenoje � Kettly

Noel ir Nelisiwe Haba (Malis / Haitis / Pietø Afrika) �Susi-raðinëjimai�.ChoreografijaKettlyNoel,NelisiweXaba.Spek-taklio trukmë � 0.50 val. Bilietø kainos � 20, 30, 40, 60 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30�19 val.,

tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

19 d., ketvirtadiená, 12 val. Pakruojo J. Paukðteliovieðojoje bibliotekoje (Vytauto Didþiojo g. 41, Pakruo-jis), 16 val. Panevëþio A. Banzos kûdikiø ir vaikø globosnamuose (Staniûnø g. 41, Panevëþys) � susitikimas suNacionalinës kultûros ir meno premijos laureate, raðytojaRamute Skuèaite ir dailininke Jûrate Raèinskaite.24 d., antradiená, 17.30 val. Raðytojø klube (K. Sir-

vydo g. 6, Vilnius) � Onës Baliukonës poezijos vakaras:knygos �Onë Baliukonë. Eilëraðèiai� ið leidiniø serijos�Poezijos pavasario laureatø bibliotekëlë�, kurià iðleidoKauno meno kûrëjø asociacija ir leidykla �Naujasis lan-kas�, pristatymas. Renginys ið ciklo �Kûrybos atodan-gos�. Renginyje dalyvaus knygos sudarytoja, literatûrolo-gë, prof. Viktorija Daujotytë, aktorë BirutëMar, violonèe-lininkë Ramutë Kalnënaitë, pianistë Jûratë Kaminskienë,leidiniø serijos �Poezijos pavasario laureatø bibliotekëlë�projekto vadovas, poetas Petras Palilionis, leidyklos �Nau-jasis lankas� direktorius Vidmantas Zavadskis.24 d., antradiená, 14 val. Jiezno gimnazijoje (Vytauto

g. 42, Jieznas, Prienø r.), 17 val. Prienø Justino Marcin-kevièiaus vieðojoje bibliotekoje (Kauno g. 2B, Prienai) �susitikimai suNacionalinës kultûros irmeno premijos lau-reatu, poetu Antanu A. Jonynu ir trimitininku DominykuVyðniausku. Renginiai ið ciklo �Kûrybos atodangos�.26 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Raðytojø klube raðy-

tojo Rimanto Ðavelio autorinis vakaras su nauja knyga�Ðiek tiek mënesienos�. Vakare dalyvaus knygos auto-rius, literatûros kritikas Stasys Lipskis, poetë Alma Karo-saitë, aktorius Vladas Radvilavièius. Vakarà ves literatû-ros kritikas Valentinas Sventickas.27 d., penktadiená, 17 val. Raðytojø klube Rimvydo

Stankevièiaus autorinis vakaras. Vakare dalyvaus kankli-ninkas, gitaristas Gediminas Þilys.Raðytojø klube iki rugsëjo 23 d. veikia raðytojo Euge-

nijaus Aliðankos fotografijø paroda �Veidai ir akmenys /Peru signatûros�.Smulkesnë informacija tel. (85) 2629627; (85)

2617727; el. p.: [email protected].

24 d., antradiená, 18 val. fortepijoninio dueto �Dvi PoDvi� koncertas �Kai nereikia þodþiø�PianistësElenaMun-trimienë ir Viktorija Gailiutë. Programoje: C. Debussy,S. Rachmaninoff, G. Bizet, C. Saint-Saens, A. Piazzolla,P. Tchaikovsky kûriniai. Bilieto kaina � 15 Lt, mokslei-viams, studentams, senjorams, þmonëms su negalia ir turin-tiems �Daily Card�, �Omni ID� nuolaidø korteles � 10 Lt.

Kauno kamerinis teatras20 d., penktadiená, 22 val. Tarptautinis ðokio festiva-

lis AURA �23 � ðokio teatro �Aura� (Lietuva) spektaklis�Melancholijos dëþutë�. Choreografas J. Wieland. Spek-taklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 30 Lt.25 d., treèiadiená, 18 val. Fransua Rablë �Gargantiua

ir Pantagriuelis�. Uþstalë tikriesiems gurmanams (N-18).Spektaklio trukmë � 1.55 val. Bilietø kainos � 40, 50 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V 14�18 val.,

VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platinaBilietai.lt irBilietø pasaulis.

20 d., penktadiená, 19 val.Aleksej Slapovskij �Nuo rau-donos þiurkës iki þalios þvaigþdës�. Reþisierius Darius Raba-ðauskas. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 30 Lt.22 d., sekmadiená, 12 val. �Kreivos daiktø istorijos�.

Reþisierius Audrius Baniûnas. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilieto kaina � 15 Lt.24 d., antradiená, 19 val.Mindaugo Valiuko �Septy-

niolika�. Reþisierë Edita Prakuliauskaitë-Milinienë. Spek-taklio trukmë � 1.10 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.25 d., treèiadiená, 19 val. Gintaro Grajausko �Rezer-

vatas�. Reþisierius Alius Veverskis. Spektaklio trukmë �1.40 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III�V 15�

19 val., VI 15�18 val., VII � valandà prieð spektaklá, tel.:40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt.

Kauno valstybinis lëliø teatras21 d., ðeðtadiená, 12 val. �Maþasis Mukas�. Ar sunku

bûti kitokiam? Nuo 5 m. Reþisierius Algimantas Stanke-vièius.22 d., sekmadiená, 12 val. �Katës namai�. Muzikinë

pasaka apie tikrà ir tariamà draugystæ. Nuo 5 m. Reþisie-rius Algimantas Stankevièius.Bilietø kainos � 8, 10, 12Lt. Teatro kasa (Laisvës al. 87A)

dirba IV�V 11�17 val., VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91.Bilietus taip pat platina Bilietø pasaulis.

21 d., ðeðtadiená, 17 val. Lietuvos valstybinis simfo-ninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas GintarasRinkevièius), Kauno valstybinis choras (meno vadovas irvyr. dirigentas Petras Bingelis). Dirigentas Gintaras Rin-kevièius. Bilietø kainos � 10, 15, 20 Lt, su senjoro paþy-mëjimu bilietams taikoma 50 proc. nuolaida25 d., treèiadiená, 18 val. Vakaras su aktoriais � Kos-

tu Smoriginu, Vladu Bagdonu ir Virginija Kochanskyte.Bilieto kaina � 33 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II�VI 14�

18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat platina Tiketa.

21 d., ðeðtadiená, 17 val. prie S. Dariaus ir S. Girënopaminklo Kaune (Àþuolyne, Sporto g.) � �Lituanicos�skrydþio per Atlantà 80-øjø metiniø paminëjimo baigia-masis koncertas. Dalyvaus Kauno bigbendas su Justu La-patinsku, Kauno puèiamøjø instrumentø orkestras �Àþuo-lynas� su grupe �ÞAS�. Koncertas nemokamas.

20 d., penktadiená, 17 val.Maironio lietuviø literatû-ros muziejuje (Rotuðës a. 13, Kaunas) � renginys, skirtaspaminëti 90-àsias raðytojos, aktorës Birutës Pûkelevièiû-tës (1923�2007) gimimo metines. Dalyvaus Vilniaus ar-kivyskupas metropolitas Gintaras Gruðas, doc. dr. Þydro-në Kolevinskienë, dr. Dalia Cidzikaitë, Iðeiviø literatûrosskyriaus vedëja dr. Virginija Paplauskienë, solistë RitaPreikðaitë, pianistë BeataVingraitë ir aktorëVirginijaKo-chanskytë. Prieð renginá bus pristatyta paroda �Realybënëramenkesnë uþ svajonæ...� (Birutei Pûkelevièiûtei � 90),kurià parengë Iðeiviø literatûros skyriaus vedëja V. Pa-plauskienë, apipavidalino dailininkë Inga Zamulskienë.20 d., penktadiená, 11.30 val. Vaikø literatûros mu-

ziejuje (K. Donelaièio 13, Kaunas) � raðytojos Linos Na-vickaitës knygelës �Visa tiesa apie vëjà� sutiktuvës. Suvaikais bendraus autorë, gal á sveèius atlëks ir pagrindinispasakos veikëjas Vëjas.24 d., antradiená, 17 val.Maironio lietuviø literatûros

muziejuje � raðytojosLidijos Ðimkutës dvikalbës eilëraðèiøknygos �Kaþkas pasakyta / Something is Said� sutiktuvës.Kartu suknygos autoredalyvaus literatûrologëRamutëDra-genytë, redaktorë Janina Riðkutë, gitara gros Artûras Kelp-ða. Renginá ves muziejaus direktorë, raðytoja Aldona Ru-seckaitë.26 d., ketvirtadiená, 17 val.Maironio lietuviø literatû-

ros muziejuje � VincoMykolaièio-Putino 120-øjø gimimometiniøminëjimas.DalyvausVincoMykolaièio-Putinome-morialinio buto-muziejaus vadovë Ramunë Ðorienë, litera-tûros tyrinëtoja, vertëja Irena Marija Balèiûnienë, aktoriusRimantas Bagdzevièius, pianistas Darius Kudirka. Rengináves muziejaus direktorë, raðytoja Aldona Ruseckaitë. Prieðrenginá bus pristatyta paroda �Einu per pasaulá tartum perðventovæ� (Vincui Mykolaièiui-Putinui � 120), kurià pa-rengëÐiuolaikinës literatûros skyriausvedëjaVirginijaMar-kauskienë, apipavidalino dailininkë Inga Zamulskienë.

19 d., ketvirtadiená, 16 val.Nacionalinio M. K. Èiur-lionio dailës muziejaus A. ir P. Galauniø namuose (Vydû-no al. 2, Kaunas) � �Þaliakalnio metraðèio� III-os daliespristatymas.

Lietuvos kamerinës muzikos festivalis 201319 d., ketvirtadiená, 18 val.M.K.Èiurlionio dailës gale-

rijoje � koncertas �Rudens svajos�: Asta Krikðèiunaitë(sopranas), Audronë Kisieliûtë (fortepijonas). Programo-je: H. Berlioz, E. Chausson, H. Duparc, G. Verdi, P. Mas-cagni, J.Massenet, R.Hahn, S.Donaudy ir kt. Bilieto kaina �15 Lt, senjorams, moksleiviams, studentams � 10 Lt.


23Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: [email protected] adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: [email protected]

Apþvalgos, korektûra � Neringa Butnoriûtë �tel. (8-627) 54244

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Jurga Tumasonytë (publicistika)Aldona Þemaitytë (publicistika)Romualdas Rakauskas (fotografija)Eugenija Þakienë (muzika)Gediminas Jankauskas (kinas)Gediminas Jankus (teatras)Zenonas Baltruðis (fotografija)Lina Navickaitë (kalba)

19 d., ketvirtadiená, 14 val. Kauno apskrities vieðo-joje bibliotekoje (Radastø g. 2, 314 kamb.) � �KAVBprenumeruojamos duomenø bazës. VGTU el. knygø ko-lekcijos� pristatymas. Dalyvaus VGTU leidyklos �Tech-nika� direktorë E. Dagienë. Bûtina iðankstinë registracija:Elektroninës informacijos skaitykloje (Radastø g. 2, 321kamb.), el. p. [email protected] arba telefonu (8 37) 32 42 54.19 d., ketvirtadiená, 15 val.K. Donelaièio g. 8, salëje �

edukacinis renginys-pristatymas �Senoji knyga interne-te�. Registracija tel. (8-37) 32 42 77, 32 43 76.20 d., penktadiená, 13.30 val. Radastø g. 2, 314

kamb. � pristatymas �Informacija apie Kaunà virtualiojeerdvëje�. Radastø g. 2, 314 kamb.24 d., antradiená, 14 val. Radastø g. 2, 406 kamb. �

kûrybinës dirbtuvës �Ágûdþiai per menà�, skirtos 10-12m. vaikams. Uþsiëmimà ves Meno leidiniø skyriaus dar-buotoja V. Gerasimovienë ir dailininkë V. Kneiþytë.24 d., antradiená, 16 val. Radastø g. 2, II a. fojë �

S. Dariaus ir S. Girëno skrydþio per Atlantà 80-osiomsmetinëms skirtos parodos �Lituanica � (ne)ámanoma misi-ja� pristatymas bei J. Èepo ir S.Dargio dokumentinio filmo�Lituanica� nemari atminties ðviesoje� perþiûra. Koncer-tuos Lietuvos kariuomenës Kariniø oro pajëgø orkestras.

19 d., ketvirtadienis 18 val. Kauno tautinës kultûroscentre (A. Jakðto g. 18) � tapybos mokymai suaugusie-siems �Priemolberto�: klasikinës tapybos pagrindai, kom-pozicija tamsiais ir ðviesiais tonais. Veda dailininkas Gvi-das Latakas.23 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veiklos stu-

dijoje (Kalnieèiø g. 180) � mokymai jaunimui ir suaugu-siesiems �Kûrybos dþiaugsmai�. Veda dailininkë DaliaÞiurkelienë. Informacija tel. (8 670) 49 904.24 d., antradiená, 18 val. KTKC � mokymai suau-

gusiesiems �Vakarojimai seklyèioje�: netradiciniai teks-tilës gaminiai. Veda Daiva Vainauskienë. Registracijatel. (8 679) 36 715.V tarptautinis vaikø folkloro festivalis �Baltø rað-

tai 2013�, skirtas Lietuvos Sàjûdþio 25-èiui20 d., penktadiená,13 val. KTKC � festivalio vëliavos këlimas. Nemuno

ir Neries santakoje � Festivalio ugnies áþiebimas14 val. Kauno pedagogø kvalifikacijos centre (Vytau-

to pr. 44) � seminaras �Baltø kultûros reliktai tautodailëje,kalboje,muzikoje�.16 val. KTKC � KTKC studijos �Kauno bandonija�

kompaktinës plokðtelës pristatymas.17 val. Lietuvos kariuomenës Kauno águlos karininkø

ramovëje (A. Mickevièiaus g. 19) � atidarymo koncertas�Saulë pina vainikëlá � Saule pina vainadziu�, meninë ak-cija �Baltø þenklai�.21 d., ðeðtadiená,11 val. KTKC � þaidimø rytmetis �Taukðt taukðt

katutes�.11 val. ir 12 val. Vaikø literatûros muziejuje (K. Do-

nelaièio g. 13) � edukacinë programa �Bruknelë�.13 val. KTKC � instrumentinës muzikos koncertas

�Skambioji stygelë�.13 val. VðÁ Kolpingo kolegijoje (A. Jakðto g. 6) �

IV-oji vaikø ir moksleiviø autentiðkos lietuviø liaudiesdainos ðventë �Po tëviðkës dangum�. Projekto �Aukðtai-èiø tarmë XXI amþiuje� kompaktinës plokðtelës �Kas tartaka par dvarëlá� pristatymas.14.30 val. KTKC � koncertas �Pilna Laimos trobe-

lytë�.16 val. KTKC � subatvakaris �Pas mus bus smagu�.22 d., sekmadiená,9-13 val. Kelionë laivu �Algirdas� á Lietuvos liaudies

buities muziejø Rumðiðkëse (dalyviams).14 val. VðÁ Kolpingo kolegijoje � mokymai �Baltø

dailieji amatai�.Uþdarymo ðventë:16 val. Kauno arkivyskupijos kurijoje (Rotuðës a.

14A, III a.) � koncertas �Nemunëliais á Baltijà�. Santa-kos parke � festivalio vainiko iðplukdymas á Baltijà.18 val. Palemone, Lakðtingalø slënyje (S. Nëries g.) �

rudens lygiadienis su Kauno Palemono vidurinës mokyk-los folkloro ansambliu �Bitula�.19 val.KTKC � festivalio vëliavos nuleidimas, ugnies

uþgesinimas.Festivalyje dalyvaus: Latvijos ir Lietuvos vaikø fol-

kloro ansambliai ir klubai.Visi renginiai nemokami.

Ketvirtajam pasaulio litvakøkongresui skirti renginiai Kaune24 d., antradiená,13 val. IX forte (Þemaièiø pl. 73) � Kauno þydø

bendruomenës ir Kauno IX forto bendras renginys, skir-tas Holokausto aukoms pagerbti. Dalyvaus: Kauno IXforto direktorë Jûratë Zakaitë, Lietuvos þydø (litvakø)bendruomenës pirmininkë Faina Kukliansky, Kauno þy-dø bendruomenës pirmininkas Gercas Þakas, Kaunomiesto savivaldybës atstovai.14.30 val. Sugiharos namø (Vaiþganto g. 30) � ap-

lankymas. Dalyvaus Sugiharos namø direktorius Si-monas Davidavièius. �Lietûkio� garaþo (Miðko g. 3,Kaunas) aplankymas. Dalyvaus Kauno þydø bendruo-menës pirmininkas Gercas Þakas.15.30 val. Kauno miesto muziejuje (Valanèiaus

g. 6) � parodos �Kauno þydø bendruomenë istorijosðaltiniuose� atidarymas. Espozicijoje � dokumentai apieKauno þydø bendruomenæ nuo XIX a. pradþios iki Ant-rojo pasaulinio karo pabaigos, þydø geto policijos fon-de esantys Seniûnø tarybos ástatai, geto policijos prane-ðimai apie ávykius, Jordano paþymëjimai, darbo ir maistokortelës, fotodokumentai ið geto gyvenimo.17 val.M. K. Petrauskø lietuviø muzikos muziejuje

(K. Petrausko g. 31) � parodos �Þydø muzikai tarpuka-rio Lietuvoje�, skirtos Europos þydø kultûros dienoms,atidarymas. Skambës þydø kompozitoriø kûriniai. Da-lyvaus: Kauno M. Petrausko muzikos mokyklos smui-kininkø ansamblis (vadovë Giedra Meðkauskaitë); Kau-no J. Naujalio muzikos gimnazijos mokytojo-ekspertoVitaliaus Þemaièio klasës moksleiviai Stasys ir RokasMakðtuèiai (klarnetininkai), akompanuos Jolita Makð-tutienë; kamerinis ansamblis �Musica Camerata Balti-ca�: Leonidas Melnikas (fortepijonas), Borisas Trau-bas (smuikas), Valentinas Kaplûnas (violonèelë); Kau-no J. Gruodþio konservatorijos kamerinis orkestras irjaunieji solistai Joris Rubinovas (baritonas), GabrielëJocaitë (sopranas), vadovë Kristina Domarkienë; smui-kininkai Borisas Kirzneris ir Michailas Bolðûnas. Svei-kinimo þodá tars Lietuvos þydø (litvakø) bendruomenëspirmininkës pavaduotoja Maða Grodnikienë.

19 d., ketvirtadiená, 17 val. Nacionalinio M. K. Èiur-lionio dailës muziejaus Istorinëje Lietuvos RespublikosPrezidentûroje (Vilniaus g. 33, Kaunas) � naujo Lietuvosgyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro(LGGRTC) leidinio �Vyèio apygardos partizanø vadasDanielius Vaitelis-Briedis� pristatymas.

20 d., penktadiená, 17 val.Klaipëdos apskrities I. Simonaitytës vieðosios biblio-

tekos Gerlacho palëpë (H.Manto g. 25) � �Dainu dainelæ,savo giesmelæ�. LRT ir Valstybinës lietuviø kalbos komi-sijos dokumentinis filmas �Europos dinozauras� apie �Di-dþiojo lietuviø kalbos þodyno� svarbà lietuviø kalbosmoks-lui ir visai lietuviø kultûrai. Literatûrinë giesmë �Dainudainelæ, savo giesmelæ...�.21 d., ðeðtadiená,15 val. Miesto atminimo þenklø apvaikðèiojimas �

�Ðiame name gyveno...� (1). Pradþia prie H. Manto g.23 namo.18 val. galerijoje-arbatinëje �Pajûrio laiðkai� (Kurpiø

g. 7) � �Rudens lygës (lygiadienio) vakarotuvës�.22 d., sekmadiená,15 val.Miesto atminimoþenklø apvaikðèiojimas � �Ðia-

me name gyveno...� (2). Pradþia prie paminkloKristijonuiDonelaièiui.18 val. galerijoje-arbatinëje �Pajûrio laiðkai� (Kurpiø

g. 7) � �Pilnatis, arba Viskas yra miglø migla�.23 d., pirmadiená, 17 val. Klaipëdos apskrities I. Si-

monaitytës vieðosios bibliotekos Gerlacho palëpë � �Kla-joklio iðpaþintis�.Visi renginiai nemokami.


24Kauno valstybinio muzikinio teatro naujojo kûrybinio sezono

akcentu ðiais metais tampa opera. Teatras þiûrovams pateiks ne tiktrijø ðio þanro spektakliø premjeras, bet pakvies ir á jubiliejineskoncertines programas, kuriose skambës graþiausi þinomø ar reèiaugirdimø operø fragmentai.Rugsëjo 28 d. þiûrovø teismui kolektyvas atiduos net dvi ko-

miðkas operas-farsus � dviejø italø kompozitoriø G. Rossini�o �Ve-dybø vekselá� ir G. Puccini�o �Dþaná Skiká�. Muzikos stiliausatþvilgiu operos priklauso skirtingiems laikotarpiams: pirmoji bran-dþiam klasicizmui, antroji � vëlyvam verizmui. Taèiau abi siejapanaði tematika: linksmai ar net su nemaþa doze sarkazmo papasa-kota, kaip suktybës ir godumas valdo daþnà ið pirmo þvilgsnio doràpilietá, bet ydos visgi sulaukia dësningo atpildo.Tai itin reta proga vieno vakaro metu pamatyti du spektaklius.

Pasak operø reþisieriaus Nerijaus Petroko, �farsas nëra daþnai pasi-taikantis reiðkinys operinëje literatûroje, taèiau tai puiki priemonësmagiai pateikti pamokomas istorijas. Abiejø operø siuþetuose pa-sakojama, kaip jaunos poros uþ romantiðkà meilæ grumiasi nely-gioje kovoje su miesèioniðka ir net grobuoniðka aplinka... Ir tebû-nie tai viltinga, nors ir naivu...�Abi operas sumanæs statyti ir jas diriguojantis Julius Geniuðas

sako, jog ðiuo metu muzikantø ir artistø tikslas � siekti, kad sudë-tingos operø muzikinës partitûros nuskambëtø ðmaikðèiai ir leng-vai. Ðiandien þiûrovai ieðko pramogø. Gal kada mûsø repertuareatsiras ir Richardo Wagnerio opera, bet dabar publika mieliau lan-ko lengvesnio þanro spektaklius. Viliuosi, kad ðiose premjeroseiðvysime ir operos vengianèiø þiûrovø. Pasak J. Geniuðo, operosnereikia suprasti, jà reikia pajusti. Dirigentas primena, kad pirmàkartà scenoje pasirodþius �Dþaniui Skikiui� kritikai raðë, jog spek-taklis tinka ir operos visiðkai nepaþástanèiam þmogui, nes kûriniomuzikinë kalba ir dramaturgija pateikiama aiðkiai, su didele humo-ro doze.Skirtingà kûriniø instrumentinæ ir vokalinæ kalbà dirigentas nu-

sakë dailës terminais: �Vedybø vekselis� yra aðtriu pieðtuku atlik-tas grafikos darbas, o �Dþanis Skikis� � ryðki ekspresionistinë dro-bë. Atlikëjams tà patá vakarà persiorientuoti ið vieno kûrinio á kità �nemenka uþduotis. Pirmojoje dalyje iðgirsimeG. Rossini�o bel canto,antrojoje � G. Puccini�o verizmà.�Spektakliø scenografas � Sergëjus Bocullo, kostiumø dailinin-

kë � Diana Kuzmickaitë. Dainuos didelis bûrys ávairiø kartø teatrosolistø: Tomas Ladiga, Liudas Mikalauskas, Gediminas Maciule-vièius, Kristina Siurbytë, Þivilë Lamauskienë, Justina Tomkutë,Kæstutis Alèauskis, Mindaugas Zimkus, Auðra Cicënaitë, GraþinaMiliauskaitë, Rita Preikðaitë, Sabina Martinaitytë, Raimondas Ba-ranauskas, Tadas Girininkas, Egidijus Bavikinas, Þanas Vorono-vas, Andrius Apðega ir kiti.

Laimuèio BRUNDZOSnuotraukos

nr. 32 - nemunas · sak menotyrininkºs vaidos almonaitytºs-navickie-nºs, ji Ægijo net...

Documents