1

2008 09 17Nr.4

Nr.42008 09 17

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ Nr.14(269) priedasMûsøvaikai Vasaros poilsis ir darbai

Kà veikëme vasarà? Keliavome, stovyklavome, kûrëme, dirbome. Paau-gome, paþinome, atradome neatrastø þemiø... Smagu apie tai paraðyti,pasipasakoti. Nors praëjusi vasara ne kà maþiau nei kitos atskleidë ir pro-blemø, nusivylimø, ávairiausiø negeroviø. Deja, deja, nepilnameèiai mûsøvaikai ir ðià vasarà gërë, svaiginosi narkotikais, vagiliavo, smurtavo, iðpro-vokavo skaudþiø eismo nelaimiø, dirbo nelegaliai... Ar uþtektø dràsos pra-bilti apie tai? Ne kaltinant, o ieðkant iðeities.

Redakcija

Programos, kurios svarbiausias tikslas – padëti 5–8 metøvaikams ágyti gebëjimø áveikti kasdienius sunkumus ir stre-sà, plëtoti jø socialinæ kompetencijà, vykdytojas VðÁ „Vaikolabui“ intensyviai rengiasi naujiems mokslo metams irdþiaugiasi beveik dvigubai iðaugusiu paraiðkø dalyvautiprogramoje skaièiumi. Siekiant sëkmingai ágyvendinti pro-gramà ir pasirûpinti kokybiðka jos plëtra daug dëmesio ski-riama pedagogø rengimui ir kvalifikacijos tobulinimui. Ðádarbà jau kelerius metus sëkmingai dirba daugiau kaip 40psichologø – programos konsultantø. Atsiþvelgiant á tai, kadprogramos dalyviø skaièius labai sparèiai iðaugo, ðá rug-

„Zipio draugai“rengiasi naujam startui

pjûtá buvo parengta grupë naujø konsultantø, o seniau pa-rengtiems buvo organizuotas kvalifikacijos atnaujinimo se-minaras. Planuojama, jog ðiais ir ateinanèiais mokslo me-tais programoje dalyvaus ne maþiau kaip 12,5 tûkst. vaikøir 700 pedagogø.

Rugpjûèio 18–20 d. Lietuvoje lankësi „Partnership forChildren“ programø direktorë Caroline Egar. Ji dalyvavoprogramos konsultantø rengimo ir konsultantø kvalifikaci-jos atnaujinimo seminaruose, taip pat Ðvietimo plëtotës cen-tre organizuotoje diskusijoje su VðÁ „Vaiko labui“, Jaunimopsichologinës paramos, Ðvietimo plëtotës, Specialiosios

Debatø vasara2008

Lietuvos jaunøjøgeologø renginiai

„Iðgyvenimo“stovykla

Piliakalnio kaime –gamtos stichijø

misterija

Draugystëskaruselë

2

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ priedas Mûsø vaikai

pedagogikos ir psichologijos centrø, Vilniaus pedagoginiouniversiteto atstovais. Diskusijoje buvo aptartos programosplëtros perspektyvos, kokybës laidavimo ir palaikymo prie-monës.

Programà ,,Zipio draugai“ inicijavo ir sukûrë, o dabar tarp-tautiniu mastu koordinuoja organizacija „Partnership forChildren“, ásikûrusi Londone. Ðiai organizacijai priklausoprogramos autorinës teisës. VðÁ ,,Vaiko labui“ turi iðimtinæ„Partnership for Children“ suteiktà licencijà ir yra pasira-ðiusi bendradarbiavimo sutartá su Ðvietimo ir mokslo minis-terija dël ðios programos ágyvendinimo Lietuvos ugdymoástaigose. Programa Lietuvoje vykdoma ikimokykliniø ástai-

gø, darþeliø-mokyklø ir bendrojo lavinimo mokyklø ikimo-kyklinëse bei prieðmokyklinëse grupëse ir pirmosiose kla-sëse. Nuo 2000 m. programoje „Zipio draugai“ yra dalyva-væ beveik 48 tûkst. vaikø, parengta daugiau kaip 1800 pe-dagogø ið visø ðalies apskrièiø.

Programà ið dalies finansuoja Ðvietimo ir mokslo minis-terija, ágyvendindama Nacionalinæ smurto prieð vaikus pre-vencijos ir pagalbos vaikams 2008–2010 m. programà. Ðiosprogramos lëðomis ðiais metais parengti ir iðleisti 5 meto-diniai leidiniai, skirti programà ágyvendinantiems pedago-gams, programos konsultantams psichologams ir konsul-tantø padëjëjams savanoriams.

„Vaiko labui“ inf.

VðÁ Neformaliojo ðvietimo deba-tø centras birþelio 21–29d. Drus-kininkuose organizavo ðalies edu-kacinæ debatø stovyklà „Debatai –pilietiðkumo akademija“. Tai yrasudedamoji dalis ðiø metø Debatøcentro vykdomo projekto „Pilietinisugdymas formaliojo ir neformalio-jo ðvietimo aplinkoje“. Stovyklojebuvo mokyta nauja norinèiø iðmoktidebatuoti vaikø grupë, surengtospaskaitos ir pratybos debatø meist-riðkumo, auditorijos valdymo, psi-chologijos srityse, diskutuota pilie-tiðkumo ir kitais aktualiais jaunimuiklausimais, surengtas debatø tur-nyras „Imigrantø integracija ES ða-lyse yra svarbiau uþ jø kultûrinioidentiteto iðsaugojimà“ lietuviø ir anglø kalbomis. Turnyràlietuviø kalba laimëjo Panevëþio II komanda, anglø kalba –Kauno jëzuitø gimnazijos I komanda.

Liepos 1–6 d. Druskininkuose vyko tarptautinis jaunimoforumas pagal Europos Parlamento paremtà projektà „Jau-nimo debatai Baltijos ðalyse“. Forume dalyvavo 50 jau-nuoliø ið Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Pagrindinës projektotemos yra Europos pilietybë, aktyvus jaunimo dalyvavimasvisuomenës procesuose, tarpkultûrinis dialogas ir sociali-nës átraukties puoselëjimas.

Liepos 23 d. – rugpjûèio 5 d. Bulgarijoje vyko IDEA jau-nimo forumas (IDEA Youth Forum Bulgarija 2008), per kurásurengti du turnyrai: Karlo Popperio debatø pasaulio èem-pionatas ir Tarptautinis miðriø komandø èempionatas.

Karlo Popperio debatø pasaulio èempionate dalyvavotrys Lietuvos komandos. Viena jø – debatininkai Justas Ja-ruðevièius, Dovilë Venskutonytë ir Rugilë Stonytë (visi iðKTU g-jos), trenerë Aistë Dumbrytë (VU) – pasiekë ketvirtfi-nalá, kur 2:3 pralaimëjo turnyro viceèempionams korëjie-èiams. Kitos dvi komandos pasiekë aðtuntfinalius. Ada Þie-mytë (KGT g-ja) ir D. Venskutonytë pateko á geriausiø kal-bëtojø dvideðimtukà. Turnyre ið viso dalyvavo 44 koman-dos (132 debatininkai). Turnyro temos buvo susijusios suþodþio, spaudos, iðraiðkos laisve.

Miðriø komandø èempionate dalyvauja komandos, su-darytos ið skirtingø ðaliø atstovø. Ðiame turnyre A. Þiemy-

Debatø vasara 2008

tës komanda pasiekë finalà, Roko Atkoèiûno (KGT g-ja)komanda – ketvirtfinalá, Andriaus Averjanovo (VU) treniruo-jama komanda – pusfinalá. J. Jaruðevièius tarp individualiøkalbëtojø buvo ðeðtas, á dvideðimtukà geriausiøjø taip patpateko R. Stonytë ir D. Venskutonytë. Ðiame turnyre daly-vavo 31 komanda (93 debatininkai). Turnyro temos buvosusijusios su biokuru ir kitais energijos ðaltiniais.

Aistë Dumbrytë (VU) kartu su dar 24 ávairiø ðaliø lekto-riais skaitë dalyviams paskaitas apie debatus ir turnyro te-mà.

Rugpjûèio 24–29 d. Druskininkuose vyko tarptautinisjaunimo forumas „Tarpkultûrinis Baltijos ðaliø rusakalbiøtautiniø maþumø dialogas“, kuriame tautiniø maþumø ir do-minuojantis jaunimas ið Latvijos, Estijos ir Lietuvos dalijosiþiniomis ir patirtimi, diskutavo apie tautiniø maþumø jauni-mo problemas ir galimybes, ieðkojo bûdø, kaip jauni þmo-nës galëtø padëti vieni kitiems, kaip narystë ES ir Europospilietybë bei apskritai aktyvus pilietiðkumas gali bûti nau-dingas maþumø jaunimui.

Rugsëjo 5–15 d. Vaðingtone vyko Pasaulio mokyklø de-batø èempionatas. Jame dalyvavo Lietuvos komanda: Do-vilë Venskutonytë, Justas Jaruðevièius (abu ið KTU g-jos),Lukas Gelaþauskas, Julija Ravaitytë (abu ið Kauno jëzuitøg-jos), Kotryna Kanapytë (Ðiauliø Didþdvario g-ja), jø tre-nerë Aistë Dumbrytë (VU).

Mûsø inf.

Priesaika – debatams iðtikimi.Naujokø debatø stovykloje Druskininkuose

3

2008 09 17Nr.4

Debatai – pilietinio ugdymo akademija

Pastaruoju metu vis daþniau pastebima tendencija nu-kreipti dëmesá á neigiamus dalykus. Norëèiau atkreipti dë-mesá á tuos dalykus, kurie yra amþini, á tas vertybes, kuriø„kiek rovë neiðrovë“ nei mûsø gyvenimo negandos, neibiurokratizmas, nei talentingai „maþinantys“ popieriná vajøvaldininkai. Á tas vertybes, kurios nepasiduoda jokiai emig-racijai. Á tas, kurios stebuklingai prasiskverbia kaip þolë perasfaltà. Kalbu apie mokinius, vis dar norinèius mokytis, apietuos, kuriems negëda bûti protingiems, kurie nepasiduodamadai trukdyti kitø darbà, kvailioti ir nesiruoðti pamokoms.Kalbu apie dalá vaikø, kurie susibûræ dþiaugiasi, kad esà„visi vienodai nenormalûs“ ir gali laisvai reikðti savo nuo-monæ, þinodami kad bus toleruojami, kad oponentas pulsne já, o jo argumentà. Apie vaikus, kurie geba identifikuotibendruomenës problemas, kuriems rûpi ieðkoti tø proble-mø sprendimo. Tai terpë, kurioje pagaliau kreipiamas dë-mesys á gabø, motyvuotà vaikà ir sudaromos sàlygos josavirealizacijai. Ta terpë – debatai. Labai gaila, bet mûsøðalyje ði programa, deja, nepalaikoma taip, kaip, pavyz-dþiui, kaimyninëje Estijoje, kur vyriausybë kasmet skirialëðø programos administravimui ir projektø ágyvendinimui.Mûsø ðalyje ði programa egzistuoja ðalies Neformaliojoðvietimo debatø centro raðomø projektø bei programojedirbanèiø entuziastø mokytojø bei studentø dëka. (Plaèiauapie Debatø centro veiklà raðyta ð.m. „Ðvietimo naujienø“priede „Mano metodas“ Nr.9.) Dþiaugiamës, kad „debati-niø“ mokyklø direktoriai nuoðirdþiai padeda kuo gali, uþde-ga þalià ðviesà debatø turnyrams, akcijoms, vieðiems de-batams, kartais net pagal iðgales remia vaikø keliones áedukacines stovyklas, forumus, tarptautinius renginius.Dþiaugiamës dël Utenos komandø, kurios sulaukia savorajono valdþios palaikymo ir á debatø stovyklas atvykstarajono skirtu geltonuoju autobusiuku.

Ðià vasarà á Vilniaus Martyno Maþvydo vidurinës mokyk-los debatø klubo organizuotà edukacinæ moksleiviø vasa-ros mokyklà „Debatai – pilietiðkumo akademija“ susirinkovaikai, norintys iðmokti debatø gudrybiø. Be ðeimininkø,galima buvo sutikti Vilniaus Pilaitës, „Santaros“, Vilniausrajono Juodðiliø „Ðilo“, Trakø rajono Lentvario Motiejaus

Ðimelionio viduriniø mokyklø, Vilniaus Mykolo Birþiðkos,Þirmûnø, Jono Pauliaus II-ojo, Vytauto Didþiojo, Þvëryno,Þemynos gimnazijø atstovø.

Pirmà dienà susirinkæ á stovyklà ir susipaþinæ, vaikai mo-kësi debatø taisykliø, stebëjo parodomuosius debatus. Suvaikais dirbo studentai. Dar bûdami moksleiviais jie taipuþsikrëtë debatø „bacila“, kad ir studijuodami nebegali bejø gyventi. Dabar jie ateina á mokyklas kaip debatø klubøvadovai, kaip projektø vykdymo pagalbininkai ir sëkmingaivadovauja edukacinëms stovykloms.

Antrà dienà prie stovyklos naujokø prisijungë ðeðtadie-ninës debatø mokyklos dalyviai ir patyræ Martyno Maþvydomokyklos debatø klubo nariai. Jie buvo priskirti prie naujo-kø komandø ir padëjo jiems ruoðtis bandomiesiems deba-tams. Nuotaika buvo puiki, jaunimas aiðkiai laukë savo jë-gø iðbandymo, debatø azarto pagauti ruoðësi labai atsa-kingai.

Treèià dienà vyko bandomieji debatai. Jiems pasirinktatema „Patyèios tarp paaugliø“. Kokià pozicijà uþimti, kaipdera elgtis panaðioje situacijoje? Tai svarbu, tai aktualu,todël ir debatai buvo karðti. Bûta ir dþiaugsmo, ir nusivyli-mo, ir net aðarø. Taèiau jos greitai iðdþiûvo, juk tai – intelek-tualinis þaidimas. Kitame etape yra ðansø laimëti. Juk svar-biausia – iðmokti kà nors nauja. Viskas buvo atliekama pa-ties jaunimo jëgomis. Net teisëjavo studentai ir ðeðtadieni-nës mokyklëlës debatininkai. Jiems tai buvo gera progaásitikinti, kad teisëjauti nëra taip paprasta.

Á pagalbà atskubëjo ir abiturientai. Vos spëjæ iðlaikyti bran-dos egzaminus, jie surengë parodomuosius debatus, pa-dëjo vesti paskaitas ir pratybas.

Po darbo dienos susidraugavæ vaikai neskubëjo skirsty-tis, bendravo, kalbëjosi su studentais, þaidë, dalijosi patir-timi, klausësi puikiai skambinanèio pianinu Rimo.

Vaikai mielai prisimena mokykloje praleistas vasaros die-nas, nekantriai laukia naujø susitikimø debatø klube.

Zoja RUDAKVilniaus Martyno Maþvydo vid. m-klos

debatø klubo vadovë

Kà man per tris dienas suteikë debatai

„Debatai – pilietiðkumo akademija“. Stovykla, kuri manepakerëjo. Tai buvo kaþkas nepaprasta. Ir ne vien gera nuo-taika, naujos paþintys, ágytos þinios, patirtis, prasmingai pra-leistas laikas... Tai buvo kaþkas daugiau. Kas?

Ðypsenos, þmoniø atsidavimas tam, kà jie daro, drau-gystë, galiausiai – meilë. Dar – ilgi pokalbiai, be galo ádo-mios ir praktiðkos paskaitos, originaliai pateikta informaci-ja... „Mafija“. Visa tai tiesiog prikaustë mano dëmesá ir aðsupratau, ko apskritai atvykau á stovyklà – tobulëti. Nes ben-dravimas su tais þmonëmis – debatininkais – yra ne kaskita, kaip asmenybës tobulinimas, vertybiø formavimas, po-jûtis, kad gali daugiau, negu iki ðiol.

Kai prieð porà mënesiø man patarë mokytis debatuoti, aðpagalvojau – gerai, kodël gi ne, vis tiek nebus kà veikti.Tuomet pamaèiau pirmàjá turnyrà, kuriame buvau stebëto-ja. Ir, tiesà sakant, likau nusivylusi. Ne vien todël, kad jau-èiau, jog galiu pasakyti daugiau, negu girdþiu, bet ir dël to,kad, matyt, tiksliai nesuvokiau, kas yra debatai. O dabar

Ruoðiamës debatams (edukacinis seminarasVilniaus Martyno Maþvydo mokykloje)

4

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ priedas Mûsø vaikai

Debatø metodika gali bûti efektyviaipritaikyta siekiant ágyvendinti mokslei-viø pilietiðkumo ugdymo koncepcijà.Per vieðus debatus ir diskusijas gali-me suteikti moksleiviams naujø savi-

raiðkos galimybiø, atkreipti mokyklos bendruomenës dë-mesá á moksleiviø problemas ir jø sprendimo bûdus, diegtimokyklose demokratiðkumo tradicijos. Ðalies Debatø cen-tras klasiø vadovams siûlo projekto „Pilietinis ugdymas for-maliojo ir neformaliojo ðvietimo aplinkoje“ sukurtà modulá„Pilietinis ugdymas klasës valandëliø metu“. Autoriø tiks-

taip dþiaugiuosi, jog nuëjau á stovyklà. Kodël? Visø pirma,jei ne stovykla, að taip ir nebûèiau iki galo supratusi, kas gitie debatai. Antra, nebûèiau paþinusi tiek nuostabiø þmo-niø, kurie vos per tris dienas man suteikë daug gero. Tre-èia, ir, matyt, svarbiausia – að nebûèiau pamilusi debatø.

Bet ne vien emocinës naudos gavau ið stovyklos. Dabar,kai esu debatavusi vos du kartus, að jau sugebu pritaikytitai praktiðkai. Net per lietuviø kalbos kalbëjimo egzaminàað sugebëjau panaudoti þinias ir ágûdþius, kuriø ágijau sto-vykloje. Per tas tris dienas að sutikau tokiø þmoniø, kuriejau dabar mano gyvenimà daro mielesná. Neþinau, kur dargalima sutikti tokiø auksiukø. Visi jie – motyvuoti, plaèiøpaþiûrø, siekiantys savo tikslo, kuriantys, iniciatyvûs, geri...

Ir dar – treèià stovyklos dienà buvo mano gimtadienis. De-batuotojai mane taip nudþiugino vien savo buvimu, kaddabar stovyklà að prisimenu kaip greitai atëjusià ir per grei-tai pasibaigusià pasakà...

Matyt, pamilau debatus. Ne ið pirmo þvilgsnio, net ne iðantro. Bet pamilau taip, kad neþinau, kas mane galëtø nuojø atplëðti. Net ir nusivylimai, nesëkmës, aðaros ar baimës,manau, neatitrauktø manæs nuo debatø. Nes tai – ne veik-la. Tai net ne gyvenimo bûdas. Tai – gyvenimas.

Aèiû Jums, mielieji! Su Jumis buvo nepaprastai gera...

Paulina GRIGALIÛNAITËVilniaus Mykolo Birþiðkos g-jos X kl. mokinë

Ðià vasarà Pagëgiø savivaldybës Lumpënøir Pilstupënø pagrindiniø mokyklø ðeðtø ir sep-tintø klasiø mokiniø grupë, lydima mokytojø Lai-mos Þemgulienës ir Loretos Zinovjevienës su-rengë kelionæ á Vilniø. Lumpënø pagrindinë mo-kykla jau antri metai dalyvauja Pilietinio ir tautinio ugdymo programos konkur-suose, projekto tema „Lietuvybës puoselëtojas – Enzys Jagomastas“. Ðis pro-jektas parengtas bendradarbiaujant su Kraðto apsaugos ministerija. Todël ið-vykos programà rengë ir ið dalies finansavo ði ministerija. E. Jagomastas yrakilæs ið Lumpënø ir Lumpënø pagrindinë mokykla siekia ðio þymaus lietuvinin-ko vardo. Naciø reþimo metais E. Jagomastas buvo su visa ðeima suðaudytasPaneriuose, prie Vilniaus. Todël mokiniai vaþiuodami á Vilniø pirmiausia aplan-kë savo þemieèio kapà Paneriø memoriale.

Paþintinëmoksleiviø

iðvyka

Primename, kad Vilniuje veikia Ðeðtadieninë debatø mokykla

Tai naujas Debatø centro projektas, kurio tikslas – suteikti galimybæ visiems norintiems Vilniaus miesto moksleiviamsásijungti á debatø programà. Ðeðtadieninë debatø mokykla pradëjo veikti 2007 m. spalá Lietuvos mokiniø informavimo irtechninës kûrybos centre. Ðiais mokslo metais ji veiks Vasilijaus Kaèalovo gimnazijoje. Praðome kreiptis á Debatø centrodirektoræ Virginijà Pakðienæ (virginija.paksiene@gmail.com), Ðeðtadieninës debatø mokyklos vadoves Aistæ Dumbrytæ(aiste_dumbryte@yahoo.com) ir Eugenijà Golubovà (politischverdachtig@yahoo.com).

Klasësvadovui

las – paruoðti klasës valandëliø medþiagà taip, kad klasësvadovas galëtø naudotis mûsø parengta metodine medþia-ga be papildomo ruoðimosi. Jau nuo rugsëjo siûlome se-minarus, kuriuose pristatysime ðià priemonæ, praktiðkai ið-bandysime, kaip jà naudoti. Smulkesnës informacijos tei-raukitës el. p. virginija.paksiene@gmail.com.

Tikimës, kad mûsø kuklia patirtimi nors kiek palengvino-me klasës vadovo sudëtingà ir atsakingà uþduotá ugdantsàmoningà ðalies pilietá.

Virginija PAKÐIENËVðÁ Neformaliojo ðvietimo debatø centras direktorë

Nemenèinëje „iðbandyta“ Lietuvoskariuomenës ginkluotë

5

2008 09 17Nr.4

Vëliau kraðto apsaugos ministro patarëja Rûta Apeikytësupaþindino mokinius su turtinga ministerijos rûmø istorijanepamirðdama ir kaimynystëje esanèiø Prezidento rûmø.

Lumpëniðkiai taip pat aplankë Vilniaus arkikatedrà. GidëAldona Mikulionienë papasakojo apie ðventovës istorijà irarchitektûros raidà. Moksleiviams nepaprastà áspûdá pali-ko Arkikatedros poþemiai, kur palaidotos þymios Lietuvosistorinës asmenybës. Taip pat iðvykos dalyviai susipaþinosu turtinga Vilniaus senamiesèio istorija ir architektûra.

Antrà iðvykos dienà mokiniø ir mokytojø grupë apsilankë

Kraðto apsaugos ministerijos padalinyje, Nemenèinëje, kurbuvo supaþindinti su Lietuvos kariuomenës lengvàja gin-kluote, kariø gyvenimu ir buitimi. Èia taip pat buvo organi-zuotos ðaudymo pneumatiniais ginklais pratybos. Nugalë-tojai apdovanoti vertingais prizais.

Iðvykos programoje buvo suplanuota dalyvauti teatrali-zuotame renginyje sovietiniame bunkeryje netoli Nemen-èinës: vaikams teko vaidinti pionierius. Gráþdami namo mo-kiniai visà kelià aptarinëjo per spektaklá patirtus iðgyveni-mus.

Vytautas MANKEVIÈIUS

Jaunøjø geologø bûreliai Lietuvos mokyklose atsirado1984 m. Ðios prasmingos veiklos pradininkas buvo ðvie-sios atminties geologas ir pedagogas dr. Eduardas Vodzins-kas. Jis sutelkë graþø bûrá jaunøjø geologø. Ðiuo metu bû-reliø veiklai vadovauja geologas, Geologø sàjungos narysVytautas Puronas, organizaciná darbà vykdo ÐMM Lietuvosjaunimo turizmo centras.

Ðiuo metu Lietuvoje veikia 18 jaunøjø geologø bûreliøávairiose mokyklose: Vilniaus Jono Basanavièiaus, Virðu-liðkiø, Anykðèiø Antano Baranausko, Birþø „Auðros“, Ðakiørajono Griðkabûdþio, Raseiniø rajono Betygalos Maironio,Gargþdø „Kranto“, Trakø rajono Lentvario Motiejaus Ðime-lionio, Plungës rajono Kuliø, Ðiauliø rajono Kuþiø vidurinë-se, Vilniaus Þvëryno, Uþupio, Ðalèininkø Lietuvos tûkstant-meèio, Skuodo rajono Mosëdþio, Jonavos Senamiesèiogimnazijose ir Jonavos Batëgalos pagrindinëje. Nauji jau-nøjø geologø bûreliai kuriasi Akmenës ir Papilës SimonoDaukanto vidurinëse mokyklose.

Kasmet jauniesiems geologams yra organizuojami se-minarai, vasaros stovyklos-ekspedicijos, olimpiados, kon-kursai. 2008 m. visi organizuoti renginiai skirti Tarptauti-niams Þemës planetos metams paminëti.

Ðià vasarà Lietuvos jaunimo turizmo centras organizavo

Lietuvos jaunøjø geologørenginiai

ðalies jaunøjø geologø ekspedicijà Birþø rajone, Nemunë-lio Radviliðkyje. Ekspedicijoje dalyvavo 112 mokiniø ir 14mokytojø, vadovavo Lietuvos geologijos ir geografijos ins-tituto mokslo darbuotojai Vytautas Puronas, Birutë Poðkie-në ir Graþina Skridlaitë. Ekspedicijà rëmë Ðvietimo ir moksloministerija, Lietuvos geologø sàjunga, Lietuvos nacionali-nis komitetas Tarptautiniams Þemës planetos metams pa-minëti, UAB „Kauno hidrogeologija“, UAB „Grota“.

Ekspedicijos metu jaunieji geologai ir jø vadovai keliavogeologiniais marðrutais Nemunëlio ir Apaðèios pakrantë-mis, valstybinio geologinio draustinio teritorijoje, aplankëir apraðë Nemunëlio Radviliðkio apylinkëse esanèius gam-tos paminklus: Tabokinës, Muoriðkiø, Velniapilio olos vir-ðutinio devono uolienø atodangas. Sudaræ geologinius ðiøatodangø pjûvius jaunieji geologai galëjo palyginti, kaipkeitësi ar kuo buvo panaðios to laikotarpio paleogeografi-nës sàlygos.

Apleistame Leitiðkiø gipso karjere mokiniai ir mokytojaiprisirinko puikiø kristalinio gipso ir selenito mineralø pa-vyzdþiø savo mokyklø muziejams. Keliaudami jaunieji geo-logai stebëjo bei apraðë ávairias reljefo formas, atsiradu-sias Ðiaurës Lietuvoje tirpstant ledynui ar dël prieledyninioeþero, upës slënio átakos, þmogaus veiklos, atkreipë dë-mesá á ekologinius reiðkinius – augmenijos kaità prisitai-kant prie geologinës aplinkos.

Jaunieji geologai domëjosi ir kitais gamtos bei kultûrosobjektais aplankë Astravo dvarà, tiltu perëjo Ðirvënos eþe-rà, susipaþino su Birþais. Ypaè sudomino Karvës olos, Geo-logø, Lapës smegduobës, Kirkilø karstiniai eþerëliai, daugnerimo sukëlë atsivërusios naujos smegduobës. Ekspedi-cijos metu jaunieji geologai daug suþinojo apie geologi-nius-ekologinius netinkamo ûkininkavimo padarinius.

Vëliau stovykloje vyko ir kiti renginiai. Visi bûreliai paruo-ðë ir pristatë menines kompozicijas ekologine tema. Slëny-je ties Apaðèios ir Nemunëlio santaka ið akmenëliø beiþolyèiø jie kûrë kompozicijas, vaizduojanèias mûsø plane-tà, jos gamtà, ar senovinæ sodybà su gyvuliukais. Tradicið-kai vyko geologiniai konkursai, naujokø krikðtynos, sportovarþybos, vakaronës prie lauþo.

Ðiemet jaunieji geologai dar susitiks spalio–lapkrièio më-nesiais per konkurso „Susipaþink – mûsø gamtinë aplinka“aptarimà ir nugalëtojø apdovanojimà bei 19-àjà jaunøjøgeologø olimpiadà.

Aurelija AUGÛNIENËLietuvos jaunimo turizmo centro metodininkë

Geologams ádomus kiekvienas akmenëlis...

6

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ priedas Mûsø vaikai

Vilniaus jaunieji turistai visus metus aktyviai keliauja, su-sipaþásta su unikaliomis Vilniaus ir visos ðalies vietovëmis,gamtos ir kultûros paminklais bei ádomiais þmonëmis. Tu-ristiniai þygiai, ekskursijos, sporto ðventës ir varþybos, kas-metinës vasaros „iðgyvenimo“ stovyklos – tai sveikatingu-mo, draugiðkumo ir iðtvermës mokykla. Kadangi draugestovyklauja tautiniø maþumø atstovai, vaikai susidraugau-ja, mokosi pagarbos vienas kitam. Kasmet ásikuriama viskitoje vietoje, kad vaikai galëtø praplësti akiratá, paþinti Të-vynës gamtà, kraðto istorijà. 2007 m. vasarà jaunieji Vil-niaus turistai stovyklavo Birþø kraðte prie Nemunëlio upës,dramaturgo Boriso Dauguvieèio tëviðkëje, ðiemet – Varë-nos rajone, graþiame puðyne prie Lavyso eþero.

STOVYKLAUTOJØ BUITIS

„Pirmosios dienos visada bûna sunkesnës, – pasakojoVilniaus jaunøjø turistø centro direktorius Algirdas Kaspa-ravièius. – Reikia ásikurti, susipaþinti su aplinka, su taisyklë-mis, kuriø privalu laikytis gyvenant gamtoje. Juk stovyklau-tojai – net 207 mokiniai nuo penktoko iki dvyliktoko ið Vil-niaus mokyklø – visi miestieèiai. Susiskirstëme bûriais (9–17 vaikø), kuriems vadovavo patyræ þygeiviai mokytojai.“

Deðimt birþelio dienø tarp iðlakiø Dzûkijos puðeliø antminkðto samanø kilimo margavo palapinës. Vaikai didþia-vosi, kad jas pasistatë patys, o maþiesiems padëjo vyres-nieji. Ið didþiøjø turistø mokytasi ir lauþà ákurti, ir valgytiparuoðti, ir aplinkà sutvarkyti.

Kiekvienà rytà vaikai ir vadovai drauge darë mankðtà.Stovyklautojams buvo atveþami ðilti pietûs, o pusryèius irvakarienæ gaminosi patys. Pirmà dienà turistinë koðë gal irne tokia skani pasirodë kaip mamos iðvirta, bet paskui vai-

„Iðgyvenimo“ stovykla„Jaunasis turistas 2008“

kai jà pamëgo. Gal iðmoko skaniau pasigaminti, gal gam-toje apetitas atsirado, o gal èia pat sirpstanèiomis þemuo-gëmis pagardindavo... Direktorius pasakojo, kad prisitaiky-ti gyventi gamtoje naujokams labai padëjo „krikðtas“. Tekopo purvynà ir po dilgëles paðliauþioti, kirvá pabuèiuoti... Jissakë, kad vaikai èia ne tik þygeivystës paslapèiø suþino,savarankiðkumo iðmoksta, bet net ir perkûnijos baimæ nu-gali. Visi draugiðkai dalijasi apsiaustu nuo lietaus ir ska-nesniu kàsneliu. Stovyklautojai ypaè stengësi saugoti gam-tà – budintys bûriai apeidavo teritorijà, apþiûrëdavo, ar ne-ardomas samanø patalas, ar nepriðiukðlinta, ar nelauþomimedþiai, ar tvarkingos lauþavietës. Ne veltui jø ðûkis buvo:„Santarvë su gamta ir þmonëmis“.

Jau antrà vasarà ðioje stovykloje poilsiaujanti bûsimojipenktokë Miglë pasakojo, kad èia iðmoko savarankiðku-mo – palapinæ pasistatyti, lauþà uþkurti net jei malkos ðla-pios, drabuþius iðsiskalbti, indus suplauti. Dabar mergaitëgali prisitaikyti prie visokiø nepatogumø – nesvarbu, kaduodai gelia, o avalynë po lietaus ðlapia, kad èiuþinys pernaktá orà iðleidþia, o palapinës vienas ðonas griûva...

VAIKØ POILSIS IR AKTYVUS JUDËJIMASDERINAMAS SU PAÞINIMU

Þygis pësèiomis aplink eþerà, kelionë á Perlojos miestelá –ne tik fiziniø jëgø iðbandymas, bet ir paþintinë veikla. Ei-nant miðko keliukais vaikams smalsu, kokios èia samanosauga, kodël kai kurios senos puðys taip girgþda, koks paukð-tis medyje gieda...

Perloja ásikûrusi prie Merkio. Legendos byloja apie ku-nigaikðtá Perliø, o istoriniuose ðaltiniuose ji minima nuo1378 m. Tuomet èia stovëjusi pilis atrëmë ne vienà kryþiuo-

èiø antpuolá. 1792 m. miesteliui buvo suteiktos Mag-deburgo teisës. 1918–1923 m. èia gyvavo Perlo-jos Respublika: perlojiðkiai sukûrë parapijos ko-mitetà, ásteigë savo teismà ir netgi kalëjimà. Ilgai-niui buvo suorganizuota kariuomenë ið 300 gin-kluotø vyrø, sugebëjusi atremti ne vienà svetimða-liø puolimà. Perloja garsi savo baþnyèia bei Vytau-to Didþiojo paminklu, pastatytu 1930 m., kurio po-stamente iðkalti þodþiai: „Vytaute Didysai, gyvasbûsi, kol bus gyvas nors vienas lietuvis“. Sovieti-nës okupacijos metais paminklà valdþia norëjo nu-griauti – vyrai ne kartà su kirviais stojo jo ginti nuotraktoriø ir paminklas buvo iðsaugotas.

NË DIENOS BE SPORTO

„Boruþiukø“ bûrio vadovë mokytoja Rûta Rama-nauskienë dþiaugësi, kad jos globotiniai aktyviaidalyvauja organizuojamose varþybose. Per orien-tacinio sporto varþybas miðke buvo paslëpta dau-gybë vëliavëliø – „grybø“. „Boruþiukø“ komandasurado net 22 „grybus“ ir laimëjo. Per bëgimo var-þybas, kurias surengë Lietuvos bëgimo mëgëjø aso-ciacijos prezidentas Romas Bernotas, ðio bûrio

Geriausi „boruþiukø“ bëgikaisu vadove Rûta

„Boruþiukø“ boruþëlë

7

2008 09 17Nr.4

Jau treèius metus ið eilës Ðiauliø sutrikusios klausos vai-kø ugdymo centro pedagogai rengia vaikø socializacijosprogramas, skirtas vasaros poilsiui organizuoti. Ðià vasaràcentre buvo organizuota kraðtotyrinë meninë vaikø vasa-ros poilsio stovykla „Judrieji smalsuèiai“, kurià finansavoÐiauliø miesto savivaldybë. Stovykloje bandyta supaþin-dinti mokinius su vandens telkiniais.

Stovyklautojai, pasiskirstæ á „Delfinukø“ ir „Jûros arkliu-kø“ bûrius, daug keliavo. Linkuvoje stebëjo vingiuotà Du-bysos vagà bei aukðtais ðlaitais árëmintà slëná, pamatë aukð-èiausià tiltà Lietuvoje per Dubysos upæ, apþiûrëjo Tytuvënøbaþnyèios ir vienuolyno ansamblá, lankësi Ðiluvos koply-èioje.

Telðiuose vaikai susitiko su kurèiøjø pagrindinës mokyk-los mokiniais, aplankë „Alkos“ muziejø, Þemaitijos kaimomuziejø, Þemaitiðkà-japoniðkà sodybà-muziejø, groþëjosiMasèio eþeru bei Dþiuginënø miðke esanèiu Ilgio eþeru.Vaikai Palangoje aplankë Tiðkevièiø rûmuose ásikûrusá Gin-taro muziejø bei aplink já esantá botanikos parkà, aukðèiau-sià Palangos kopà – Birutës kalnà. Ðaltas Baltijos vanduovaikø neiðgàsdino. Jie linksmi pakrantëje bëgiojo ir rinkokriauklytes, vandens nugludintus akmenukus. Gráþæ á ug-dymo centrà, ant jûros akmenukø pieðë matytus peizaþus.

Stovykloje vaikai stiprino sveikatà krepðinio, kvadrato,ávairiø estafeèiø varþybose, plaukimo ágûdþius átvirtino plau-kimo mokykloje „Delfinas“. Savo áspûdþius stovyklautojaiáamþino ne tik nuotraukose, bet ir pieðinëliuose. Klausosnegalià turintys vaikai susipaþino su gimtojo kraðto pavel-

Turiningosatostogos

du, bendravo su girdinèiais þmonëmis. Stovykla praplëtëjø akiratá, skatino dalyvauti kraðtotyrinëje veikloje, didinogalimybæ áveikti socialinæ atskirtá bei mokë turiningai atos-togauti.

Rasa TOLEIKIENËÐiauliø sutrikusios klausos vaikø ugdymo centro mokytoja

Þemaitijos kaimo muziejuje

vaikams ypaè sekësi. Geriausiems bëgikams sveèias átei-kë savo atsiveþtas taures ir medalius. Sëkmingai áveikæsbëgimo trasà, neliko neávertintas ir pats jauniausias sto-vyklautojas Dþiugas.

Stovykloje mokiniai ne tik pailsëjo, bet ir fiziðkai sustiprë-jo. Kasdien vyko varþybos: kvadrato, tinklinio, turizmo tech-nikos ir kt. Turistinio futbolo „Tumbi jumbi“ rungtynës buvotikras iððûkis vaikams. Nelengva virvëmis susiriðusiems podu bëgioti ir dar kamuolá spardyti. Smagu þaidëjams ir daugjuoko þiûrovams.

Turistui bûtinus ágûdþius vaikai lavino per mazgø riðimobei palapiniø statymo rungtynes. Ne visi þinojo, kad egzis-tuoja tiek daug mazgø pavadinimø ir jø riðimo bûdø. Be to,viskà reikëjo atlikti kuo greièiau ir teisingai.

„Robinzonados“ varþybose vaikai demonstravo visa, koiðmoko gyvendami po atviru dangumi: kapojo malkas, bri-do á didþiausià purvynà, turëjo áveikti keliavimo miðku ágû-dþius lavinantá kliûèiø ruoþà, ið ðlapiø malkø ákurti lauþà,áminti Pasakø bobutës uþduotà máslæ...

TURISTAMS REIKËJO KULTÛROS

Kasdien prie Lavyso skambëjo dainos, muzika, juokas.Talentø, parodijø vakarui kiekvienas bûrys turëjo parengtikoká nors pasirodymà. Kas skambino gitara ir dainavo, kas

vaidino ar ðoko. Visus nustebino triukai su deglais, mergi-nø pilvo ðokis pritariant muzikai ið „mobiliuko“. Vaikai labaisumaniai gamino „drabuþius“ ið gamtinës medþiagos (þo-liø, ðakeliø...) ir jais puoðë vadovus per madø paradà. Netdu kartus stovykloje lankësi Varënos muzikos mokyklos jau-nimo ansamblis „Serbenta“. Jø iðmokytas dainas turistaitraukdavo vakarais prie lauþø. Buvo prie Lavyso atvykæ irhiphopà ðokantys jaunuoliai ið Vilniaus. Ne vienas turistaspanoro iðmokti ðio ðokio judesiø.

NE MIEGUI SKIRTA NAKTIS

Joniniø naktá turistams reikëjo ieðkoti ne paparèio þiedo,bet miðke iðdëstytø punktø, kuriuose jø laukë uþduotys. Betðventës tradicijai nenusiþengta – vaikai rinko þolynus ir py-në vainikus. Lavyso eþeru plaukë vainikëliai su deganèiomþvakelëm, skambëjo dainos. Norintieji specialiais pratimais„prisijaukinæ“ ugná galëjo pabëgioti po þarijas. Miego nie-kas nenorëjo, juolab kad kità rytà keltis anksti nereikëjo.Juk ðventë.

Atsisveikinimo vakarà tarsi derëtø „labai graudþiai verk-ti“, taèiau liûdna nebuvo – prieð akis dar visa vasara, daugnaujø draugø, o kitais metais vël visus á bûrá sukvies stovyk-la.

Vida PLATÛKIENË

8

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ priedas Mûsø vaikai

Paèioje vasaros pradþioje Piliakalnio kaime (Raitininkøseniûnija), Stasio Slavinsko sodyboje, vieðpatavo keturiosgamtos stichijos – Oras, Vanduo, Ugnis, Þemë, kûrybiðkaidirbo daugiau nei 70 þmoniø – Alytaus rajono mokyklø me-nø disciplinø mokytojø ir mokiniø. Ágyvendinta Alytaus rajo-no ðvietimo ir pedagoginës psichologinës pagalbos centrobei menø disciplinø mokytojø metodinio bûrelio tæstinio pro-jekto „Menø diena“ ðiø metø kûrybinë-praktinë programa„Gamtos stichijø misterija“. Ðios programos idëjos autoriusbei vienas ið vadovø – Butrimoniø vidurinës mokyklos dai-lës mokytojas metodininkas Valentinas Butanavièius, va-dovai – Daugø meno mokyklos Simno struktûrinio padaliniovyresnioji mokytoja Rasa Urbonienë ir Makniûnø pagrindi-nës mokyklos dailës mokytojas metodininkas VidmantasJankauskas. Programos tikslas – supaþindinti su meno prie-monëmis bei ávairiomis technikomis, reikalingomis ugdy-mo procese integruojant menø ir dorinio ugdymo dalykus.

Kûrybinës praktinës programos dalyviai nuo pat ryto bu-vo nusiteikæ produktyviai veikti: besirengdami projektui darnamuose këlë idëjas, ieðkojo jø pristatymo, iðraiðkos bûdø.

Ið miðko pasirodæs Krivis (V. Butanavièius), neðinas Visa-tos simboliu – didþiuliu marguèiu, atliko gamtos pasveikini-mo ritualà, supaþindino su keturiomis gamtos stichijomis.Krivis minëjo, jog þmoguje esama visø keturiø stichijø, ta-èiau bûna, kad vyrauja tik viena. Þmogaus vidus harmonin-gas, kai visø keturiø stichijø jame yra po lygiai. Tad kûrybi-nës laboratorijos dalyviø tikslas buvo paþadinti ir prisijau-kinti stichijas. Krivis kvietë kûrybinio vyksmo metu bûti na-tûraliems – tokiems, kokie iðtiesø esame.

Projekto dalyviai – mokyto-jai ir mokiniai – traukë burtus,nulëmusius, su kuria stichijabendraus ir jà iðreikð menopriemonëmis. Kiekvienoje iðketuriø grupiø buvo ir moky-tojø, ir mokiniø. Pasidalytadarbo priemonëmis: akrilodaþais, teptukais, juoda polie-tileno ir lengva balta plëvelë-mis, tapetø ritinëliais (idëjomságyvendinti taip pat buvo gali-ma naudotis gamtinëmis me-dþiagomis). Keturios dalyviøgrupës, ieðkodamos kampe-lio kûrybai, pasklido po visàvaizdingà sodybà.

PRISTATË SAVÀJÀSTICHIJØ VIZIJÀ

Kûrybinis procesas trukokelias valandas. Vidurdienákiekviena grupë pristatë sa-vàjà gamtos stichijos vizijà.Pradëta nuo Þemës. Þemie-èiai ásikûræ miðke, po graþuo-

Piliakalnio kaime –gamtos stichijø misterija

liu àþuolu, simbolizuojanèiu jëgà, sakë: „Iðëjome á miðkàramybës pasisemti“. Savo stichijà grupë atskleidë daina,saugoti Þemæ kvieèianèiu plakatu ir dailiai suræstu skruz-dëlynu – darnios, darbðèios, tvarkingos bendruomenës sim-boliu. „Jeigu gyventume kaip skruzdëlës skruzdëlyne, bû-tø tvarka ir ramybë“, – sakë Þemës atstovai.

Su Oru draugavusi grupë sukûrë „oro balionà“, kuriuoskristi kvietë kiekvienà norintá. Jaunà puðaitæ apgaubusiàlengvutæ agroplëvelæ, nusagstytà þydrais paukðèiais, vë-jas gundomai kvietë skristi. Á romantiðkà kelionæ kvietë ir„oreiviø“ sudainuota nesenstanti daina „Tu vëjo paklausk“,kuriai gitara pritarë „þemieèiø“ atstovas mokytojas V. Jan-kauskas. Oras nepaprastai svarbus, konstatavo ðios stichi-jos atstovai ir pabrëþë, jog be jo neiðgyventø nei Vanduo,nei Þemë, nei Ugnis.

Ugnies uþkalbëtojai þiûrovø dëmesá patraukë iðraiðkin-gais gestais, temperamentingu ðokiu, kurio kulminacija ta-po raudonø liepsnos lieþuviø sûkurys. Kaitrià stichijos pri-gimtá atspindëjo raudonai paþenklinti simboliai. „Ugnis ap-valo, kvieèiame apsivalyti savo sielas“, – kvietë Ugnies at-stovai.

Kûrusiøjø su Vandens þenklu pristatymas uþliejo ramy-be. Ðios grupës dalyviai, giedodami giesmæ Vandens gar-bei, liepteliu „iðëjo ið eþero“ ir apsistojo krante. Èia ið më-lynais daþais paþenklintø sausø medþiø ðakø buvo suraity-ta magiðka spiralë. Jos viduryje ásikûræs bei vandens spal-vø apdaru apsisiautæs V. Butanavièius pristatë ðià stichijà.Jis priminë, jog vanduo sudaro apie du treèdalius þmo-

gaus organizmo, yra bûtinasgyvybei palaikyti, suteikia ðva-rà, ramybæ, kûno ir dvasios at-gaivà. „Mes bûname vande-nyje, ðalia vandens ir esameið vandens. Tebûnie ðvarus,ramus vanduo – mumyse ir ap-link mus“, – sakë Vandensþmogus.

STIPRINOSI NEÁPRASTOSKONIO KOÐE

Pristaèius visas gamtos sti-chijas, atëjo pietø metas. IðMakniûnø pagrindinës mokyk-los buvo atgabentas katilasneáprastos – saldþios – grikiøkoðës, pagardintos sviestu, ra-zinomis ir cinamonu, kurià pa-gal V. Butanavièiaus receptû-rà iðvirë ðios mokyklos tech-nologijø mokytojas J. Vansevi-èius.

Vos spëjus pasistiprinti, pro-jekto dalyviø pasveikinti atvy-ko Makniûnø pagrindinës mo-kyklos direktorë Elena Rama-nauskienë. Ji nuoðirdþiai pa-

Alytaus r. Butrimoniø vid. m-klos dailës mokytojasmetodininkas Valentinas Butanavièius

Sau

liaus

Gud

aièi

o nu

otr.

9

2008 09 17Nr.4

Pasibaigus mokslo metams, Këdai-niø specialiosios mokyklos pedago-gai ágyvendino trejø metø tæstinës vai-kø laisvalaikio uþimtumo programospirmàjá etapà. „Vasaros uþimtumo sa-vaitës“ projektinëje veikloje dalyvavovidutinæ ir þymià protinæ negalià tu-rintys mokyklos auklëtiniai bei jaunuo-liai, mûsø mokykloje baigæ 10 lavina-mojo ugdymo klasiø ir trejø metø dar-binio ugdymo programà. Projektasnetradicinis, nes á mokyklos veiklà bu-vo átraukti ir prieð keletà metø jà baigæneágalieji. Vyriausiam ið jø – jau tris-deðimt treji. Ðià idëjà ágyvendinti pa-skatino tai, kad sunkià kompleksinænegalià turintys asmenys neturi tæsti-nio ugdymo galimybës kitose ðaliesðvietimo ástaigose. Jaunuoliø tëvai pa-geidauja, kad jø vaikams bûtø orga-nizuojamas dienos uþimtumas mûsøástaigoje. Gaila, kad baigæ specialià-jà mokyklà jauni þmonës lieka gyven-ti ribotoje namø aplinkoje.

Projekto pradþios rytmetá pagal R. Ðtainerio metodikà da-lyviai susipaþino, iðsakë savo lûkesèius bei palinkëjimusdraugams ir projekto vadovëms. Kiekvienam dalyviui buvoáteiktos programëlës, kuriose vaizdþiai atsispindëjo supla-nuota savaitës veikla. Ðiø metø programà sudarë dorinësbei kultûrinës-paþintinës veiklos kryptys, todël daug kelia-vome, iðkylavome, o patirtus áspûdþius áamþinome kûrybi-niuose darbuose. Pirmàjà dienà mokyklos bibliotekoje or-ganizavome savæs ir kitø paþinimo valandëlæ. Vëliau „Auð-ros“ vidurinëje mokykloje aplankëme buvusià mûsø mo-kyklos mokytojà, dailininkæ Marijà Burneikienæ. Projektodalyviai þavëjosi „Auðros“ mokiniø sukurtais paveikslais iðatliekø, sienine tapyba. Negalià turintys vaikai itin dþiaugë-si galëjæ pabendrauti su ðios mokyklos deðimtokais. Moky-tojos ákvëpti po pietø projekto dalyviai patys kûrë meniniusdarbus. Apibendrinti dienos darbø ëjome á relaksacijos kam-

Draugystës karuselë

bará „Ramybës sodas“, kur buvo pasitelkta ðviesos ir garsoterapija.

Antràjà miesto ir gamtos paþinimo dienà pabuvojomepolicijos komisariate. Pareigûnë K. Koliavatova supaþindi-no su policininko darbo specifika bei jaunimo centro veik-la, pakvietë mokinukus apsilankyti jø organizuojamuoserenginiuose vaikams. Ekskursijos po miestà metu pabuvo-jome Rinkos aikðtëje, apþiûrëjome sinagogas, Ðv. Juoza-po ir evangelikø reformatø baþnyèias, pamatëme naujàjátiltà per Nevëþá, prisiminëme Lietuvos karius, þuvusius uþateinanèiø kartø laisvæ. Vëliau uþsukome á gamtininkø na-mus. Margaspalviø papûgø èirðkavimas, „pozuojanèios“iguanos, egzotiðkieji vëþliukai bei gyvatës visiems sukëlëdaug teigiamø emocijø. Dienos áspûdþiai popiet sugulë áiðradingus koliaþus, kuriais papuoðëme mokyklos menøkambará.

sidþiaugë, jog mokiniai ir jø mokytojai kurti ir bendrauti su-sirinko nuostabaus groþio Dzûkijos kampelyje. Projekto da-lyviais dþiaugësi ir Alytaus rajono ðvietimo ir pedagoginëspsichologinës pagalbos centro (toliau – ARÐPPC) direkto-rë Lina Andrulevièienë. Buvo pasveikinti visi dalyvavusieji –Kumeèiø, Santaikos, Venciûnø, Makniûnø, Punios, Vaiso-dþiø pagrindiniø mokyklø bei Daugø Vlado Mirono, Butri-moniø, Pivaðiûnø, Miroslavo viduriniø mokyklø mokiniai irmokytojai, Daugø menø mokyklos mokytojos, programosvadovai. Pedagogams áteiktos padëkos ir kvalifikacijos pa-þymëjimai, mokiniai gavo mielas atminimo dovanëles – avy-tes-taupykles.

IDËJAS SIÛLO PATYS MOKYTOJAI

Tæstinis projektas „Menø diena“ pradëtas prieð ðeðeriusmetus. Idëjà pasiûlë rajono mokyklø menø (dailës, muzi-kos, ðokio, teatro) mokytojø metodinio bûrelio nariai.

ARÐPPS metodininkë, menø disciplinø globëja Irena Sa-vickienë priminë, kad pirmasis projekto (tuomet dar neturë-jusio pavadinimo) renginys vyko Antano Þmuidzinavièiaustëviðkëje. Kitos projekto programos vyko Punioje, Kurnë-nuose, Nemunaityje.

Kiekvienos projekto programos idëjà siûlë patys menødisciplinø mokytojai. Vienintelis projekto rëmëjas – Alytausrajono ðvietimo ir pedagoginës psichologinës pagalbos cen-tras (projektinë veikla finansuojama ið specialiøjø lëðø).

Dþiugu, kad á projektà „Menø diena“ ásijungia vis dau-giau rajono mokytojø, o programos tampa vis turininges-nës, iðradingesnës, ádomesnës. Malonu ir tai, jog „Menødiena“, kaip ir rajono pradiniø klasiø mokytojø metodiniobûrelio projektas „Pirmieji þingsneliai – þingsnis tolyn“ beineformaliojo ugdymo pradinëse klasëse projektas „Pradi-nuko vasara“ þinomi ir gerai vertinami ne tik Alytaus rajo-ne, bet ir visoje ðalyje.

Auðra ÞVINAKEVIÈIÛTË

10

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ priedas Mûsø vaikai

Maironieèiø draugija ðià vasarà keliavo á Lenkijos ðiauræ. Aplankë Þalgiriomûðio vietà, Gdynæ, Sopotà bei Gdanskà, o po to vaþiavo á Malborkà. Èia á akiskrito daugybë Lenkijos tautiniø vëliavø. Jos buvo iðkabintos visur: ant gyvena-møjø namø, ant stulpø ir medþiø, ne tik mieste, bet ir uþmiestyje, pakelëse.Lenkai labai vertina savo kraðto atributikà, ypaè savo vëliavà, didþiuojasi ja irkabina menkiausiai progai esant.

Malborkas – vokiðkai vadinamas Marienburgu – ramus turistinis miestelis,esantis netoli Gdansko. Visame pasaulyje garsus savo áspûdingo groþio, vie-na didþiausiø viduramþiø piliø Europoje, á kurià traukia minios turistø ið visopasaulio. Tai Lenkijos karaliø ir Vokietijos imperatoriø rezidencija, didþiausiaÞeèpospolitos ginklinë, anksèiau buvusi Kryþiuoèiø ordino sostinë. Tuo laikuMarienburgo pilyje buvo kalinamas ir Lietuvos Didysis kunigaikðtis Kæstutis,bet ið nelaisvës jam pavyko pabëgti. Vokieèiai, valdydami pilá, rûpinosi ja kaipsavo ðalies istoriniu palikimu. Po Antrojo pasaulinio karo, miestui atitekuslenkams, pilyje ásteigtas muziejus. Dabar pilis áspûdinga: panaði á mûsø Trakøpilá, taèiau daug kartø didesnë ir praðmatnesnë. Ji pastatyta saloje, á kuriàveda ilgas tiltas. Prie pilies pardavinëjami suvenyrai, vaikðto viduramþiø kos-tiumais persirengæ þmonës. Didþiulis kiemas ir daugybë ekspozicijos kamba-riø þavi viduramþiø dvasia. Uþkopus á apþvalgos bokðtà atsiveria áspûdingaMalborko apylinkiø panorama.

Akvilina KRASAUSKAITËTauragës „Versmës“ g-jos maironietë

Pirmàjà kelionës po Lenkijà dienà ið-vydome lietuviams labai svarbaus Þal-girio mûðio laukà. Kautynës vyko vieto-vëje, kuri yra á pietvakarius nuo Olðtyno,netoli Griunvaldo (todël lenkø istorijojeðis mûðis vadinamas Griunvaldo var-du).

1410 m. liepos 15 d. tarp jungtiniø Lie-tuvos ir Lenkijos pajëgø bei Kryþiuoèiøordino vykusio Þalgirio mûðio vietoje sto-vi keletas dideliø paminklø, skirtø áam-þinti ðá svarbø istoriná ávyká. Aplankëmeir muziejø, árengtà kalvos papëdëje. Teniðvydome mûðio þemëlapius, kuriemums padëjo suprasti Lietuvos ir Lenki-jos karinæ strategijà. Taip pat matëmeviduramþiø ginklø, ðarvø, net moteriðkøpapuoðalø maketø ir originalø. Ekskur-sijos pabaigoje þiûrëjome trumpà filmàapie Þalgirio mûðá.

Gabrielë Marija BUTKUTËTauragës „Versmës“ g-jos maironietë

Visiems mokiniams neiðdildomà áspûdá paliko turizmodienos. Viename ið tolimesniø rajono kampeliø, Paberþë-je, aplankëme Tëvo Stanislovo kapà, jo iðpuoselëtà baþ-nyèià. Pamatëme variniø puodø, kryþiø-sauluèiø, varpø, þi-bintø kolekcijas. Visus sujaudino galimybë pasiklausyti vie-nuolio giedamø giesmiø áraðo. Liaudos upelio slënyje prievasaros vaiðiø stalo dþiaugëmës greitai uþsimezgusia pro-gramos dalyviø draugyste, kurià dar labiau sutvirtino kitosdienos iðvyka á Skinderiðkiø dendrologiná parkà. Pakeliavæpaslaptingais parko takeliais, apþiûrëjæ retus augalus, ma-þieji negalëjo atsidþiaugti judriøjø þaidimø gamtos prie-globstyje laisve, vyresnieji – poilsiu saulutës atokaitoje. Vis-kas buvo tiesiog nuostabu: ir vaiðiø stalas toks platus, ir

draugo sumuðtinis toks skanus, o kur dar nuoðirdûs pokal-biai, prisiminimai, atgaivinta ir naujai uþgimusi draugystë.Tàdien kiekvienas turëjome pasiruoðæ „ðvelnukus“, kuriuos,skambant visø pamëgtoms dainoms, dalijome vieni kitiemsir pasiþadëjome iðsaugoti juos iki susitikimo kitame projek-to etape.

Atsisveikinant neapsieita ir be aðarø. Taip norëtøsi darpabûti kartu: iðkylauti, þaisti, dainuoti, kurti... Dëkojame pro-jekto rëmëjams, Rotary klubo atstovams: S. Grinkevièiui,J. Baniotai, V. Laumakiui, padëjusiems ágyvendinti vaikø, jau-nuoliø, jø ðeimø bei mokytojø lûkesèius.

Auðra STOÐKIENËKëdainiø specialiosios mokyklos mokytoja konsultantë

Þalgirio mûðio laukeÞalgirio mûðio lauke

11

2008 09 17Nr.4

Vasarà visi kà nors veikësukuria puikias sàlygas atvykusiøjø poilsiui. Projektas ágy-vendintas gavus finansavimà ið ES struktûriniø fondø.

Liepà Trakø rajone, Jovariðkëse, netoli Akmenos eþeroásikûrusioje sodyboje, vyko kasmet Lietuvos moksleiviø sà-jungos organizuojama stovykla „Roges ruoðiam vasarà“.Ðeðiasdeðimt moksleiviø ið Vilniaus, Kauno, Ðiauliø, Pane-vëþio, Palangos, Marijampolës, Kazlø Rûdos ir kitø Lietu-vos miestø bei miesteliø penkias dienas gilinosi á nevyriau-sybiniø organizacijø veiklà ir jaunimo politikos subtilybes.Ðià stovyklà rëmë Kraðto apsaugos bei Ðvietimo ir moksloministerijos.

Graþaus ir ádomaus poilsio ðià vasarà sulaukë trijø Ðalèi-ninkø rajono menø mokyklø mokiniai. Birþelá ir liepà septy-niasdeðimt vaikø iðvyko á Gronovo miestelá (ðalia Torunësmiesto) Lenkijoje. Tai jau ðeðtoji edukacinë iðvyka, kuriàorganizuoja Kujavijos–Pamario skyriaus draugija„Wspólnota Polska“. Tai puikiai organizuotas dviejø savai-èiø vaikø vasaros poilsis, kuriame daugybë ekskursijø á þy-mius Lenkijos miestus: Chelmnà, Gdanskà, Sopotà, Toru-næ, Ciechocinekà, Varðuvà, Lichená ir kt. Ðalèininkieèiai su-sipaþino ir susidraugavo su jaunimu ið Baltarusijos ir Gru-zijos. Visi kartu patyrë kûrybos dþiaugsmà dalyvaudami ávai-riuose sporto þaidimuose, konkursuose, ðventëse: „Mis irmisteris“, „Mano atmintyje liks amþinai“ ir kt. Iðradingi, kû-rybingi moksleiviai patys paruoðë sveikinimø koncertà ið-vykos pradþioje ir pabaigoje.

Visa iðvyka – tai nuostabi galimybë geriau susipaþinti suLenkijos kraðtu, kultûra, tradicijomis, stiprinti draugystæ irbendradarbiavimà, patirti daug nauja ir ádomaus.

Kiekvienas dalyvis buvo apdovanotas prisiminimø diplo-mu ir dovanële.

Visi sugráþo namo kupini puikiø áspûdþiø ir pailsëjæ.Akmenës rajono vaikø vasaros poilsio stovykloje „Virvy-

të“ rugpjûtá skambëjo muzika. Ið Anglijos, Belgijos, Italijos,Japonijos, Suomijos atvyko muzikos mokytojai, dirbantyspagal Suzuki metodà, kelios deðimtys jø mokiniø kartu sutëvais. Stovykloje drauge mokësi lietuviai ir estai. Tokiø mu-zikos pamokø stovykla Lietuvoje surengta pirmà kartà.Stovyklautojai turëjo progà pasigërëti nuostabia gamta. VðÁAkmenës rajono socialiniø paslaugø centras rajono savi-valdybës ásteigtas prieð penkerius metus. Ventos regioni-nio parko teritorijoje, prie Virvytës ir Ventos upiø santakos.Centro kompleksà sudaro 2,4 ha teritorija, kurioje ant upëskranto stovi pagrindinis administracijos, poilsio, sporto irpramogø pastatas ir 180 vietø gyvenamasis namas. Kom-plekso teritorijoje árengta parkas ir sporto aikðtynai. Terito-rija ir ávairios centro paslaugos yra gerai pritaikytos neága-liesiems.

Centrà supa Santekliø rekreacinis miðkas, árengta poil-siavietë (þaidimø ir apþvalgos aikðtelës, paplûdimys, pasi-vaikðèiojimo takai, pavësinës, lauþavietës ir pan.). ÐiaurësLietuvos lygumø kraðtovaizdá puoðia vingrioji Venta. Ventosregioninis parkas ákurtas 1992 m. Europos mokslininkaiVentos atodangø radiniais domisi nuo XIX a. pradþios.

Muzikuodami, tapydami, sportuodami ar keliaudami, mû-sø vaikai atidþiau paþvelgë á gimtinës gamtos ir kultûroslobius. Galbût nuo ðios vasaros paþinèiø prasidës didesnisaviugdos dalykai. Gal atsiras ir poreikis gyventi taip, kadgalëtø dràsiai pasakyti: „Èia mano þemë, að èia jauèiuosipilieèiu.“

Mûsø inf.

Rugsëjá dar kalbame apie vasaros uþimtumo pergales irpadarinius. Nenoriai prisimename netektis ir nesëkmes.Nes protingas ir ðiuo klausimu pastebi: taip buvo ir dar ilgaibus, nes vaikai yra vaikai. Bet vis dëlto norisi pasidþiaugtitais darbais, kurie praturtino, paaugino, ko nors iðmokë irbent kiek subrandino mûsø vaikus.

Ðtai Ðiauliuose vis daugiau moksleiviø per vasaros atos-togas pageidauja dirbti, taèiau Savivaldybës socialinës pa-ramos skyriaus darbuotojai á vasaros stovyklà Palangojeiðlydëjo ðiemet dvideðimt moksleiviø ið daugiavaikiø ir so-cialiai remtinø ðeimø. Vaikus ðiai stovyklai atrinko rajonoseniûnijø darbuotojai.

O Dubysos slënyje, prie senojo Dengtilèio malûno, visàsavaitæ stovyklavo daugiau nei pusantro ðimto vaikø. Rajo-no Jaunimo centro sukviesti jie èia rinkosi jau tryliktà vasa-rà. Stovyklautojai varþësi krepðinio, futbolo, tinklinio aikð-telëse, linksminosi diskotekose, keliavo po Dubysos pa-kranèiø miðkus. Stovykloje galëjo ilsëtis ir daugiau moks-leiviø...

Paðvinio eþero pakrantëje veikë tradicinë gamtosauginëstovykla, organizuojama savivaldybës Ðvietimo ir sportoskyriaus. Stovyklautojai susipaþino su Kurtuvënø regioni-nio parko turtais, diskutavo ekologiniais klausimais, dalijo-si patirtimi saugant gyvenamàjà aplinkà. Kurtuvënø parkeapstu gamtos turtø. Miðkais apaugusios kalvø keteros, dau-gybë tarp jø slûgsanèiø pelkuèiø su eþerø akimis ir maþy-èiais miðko upeliais nulemia didelæ augalijos ir gyvûnijosávairovæ. Parko teritorijoje telkðo 30 nedideliø eþerø, sruve-na 20 upokðniø. Per parkà ðiaurës ir pietø kryptimis drie-kiasi trys kalvagûbriai, atskirti kloniais ir eþerø duburiais.Yra kelios termokarstinës duobës („velniaduobës“), ozai,ið kuriø þymiausias Targiø, þemyninës kopos, staèiaðlaitëskalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai.

Parkas – treèias pagal miðkingumà regioninis parkas Lie-tuvoje. Aptikta 981 augalø rûðis, iðskirta 17 draustiniø,europinës svarbos (Natura 2000) ir kertinës miðko buvei-nës. Parke auga seniausios Lietuvoje penkios Bubiø tuo-pos ir yra 49 nekilnojamojo kultûros paveldo objektai, ið jø17 pripaþinti kultûros vertybëmis, ir vienas kultûros pamin-klas – Kurtuvënø piliakalnis. Paðvinio eþero pakrantë – pa-traukli vieta ilsëtis. Ðiauliø rajono savivaldybë kartu su Kur-tuvënø regioninio parko direkcija ágyvendino projektà „Ak-tyvaus turizmo traukos centro sukûrimas prie Paðvinio eþe-ro Ðiauliø rajone“. Sutvarkius pakrantës teritorijà, buvo su-kurta poilsio zona, atitinkanti projekto metu keltus tikslus:iðvalytas maudymuisi skirtos eþero dalies dugnas, sufor-muotas paplûdimys, pastatyta valèiø prieplauka, nutiestitakai pëstiesiems ir asfaltuota automobiliø stovëjimo aikð-telë, pastatytas medinis, prie aplinkos pritaikytas, gelbëji-mo punkto su pagalbinëmis patalpomis, pastatas. Visa tai

12

Informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ priedas Mûsø vaikai

Priedà Mûsø vaikai parengë:

informacinio leidinio „Ðvietimo naujienos“ vyr. redaktorë Zina Rimgailienë, stilistë Ona Banadienë, korespondentëElvyra Mataèiûnienë, tekstø tvarkytojos Auðra Ðumeliauskaitë ir Algita Taraseviè, maketuotoja Eglë Lesniauskienë

Tel. (8 5) 264 9455, faks. 264 9468, el. p. zina.rimgailiene@sac.smm.lt

Greta vasaros malonumø, kelioniø, þygiø, stovyklø, moks-leiviai nori ir uþsidirbti. Taèiau ðis noras ne visada sutampasu darbdaviø galimybëmis. Kaip informavo ELTA, iki liepospradþios ðalyje ásidarbino tik apie 18 proc. Darbo birþojeásiregistravusiø moksleiviø. Darbdaviai paþymi, kad ádar-binti moksleivius nëra lengva dël jaunimo darbà ribojanèiøðalies teisës aktø, todël daugelis darbdaviø laisvas darbovietas siûlo tik jaunuoliams nuo 18 metø. Jaunesniemssiûloma platinti spaudà, reklamines skrajutes, lankstinu-kus, prekiauti ledais, vaisvandeniais, dirbti pagalbiniais dar-bininkais sandëliuose, nuomos punktuose ir kt. Atvirø durødienø bendrojo lavinimo mokyklose ir teritorinëse darbobirþose metu beveik 21 tûkst. moksleiviø buvo supaþindintisu ásidarbinimo vasarà galimybëmis, paklausiomis profe-sijomis, darbo paieðkos bûdais, moksleiviø ádarbinimà reg-lamentuojanèiais ástatymais. Darbo birþø ir jaunimo darbocentrø darbuotojai profesinio orientavimo ir darbo rinkosklausimais individualiai konsultavo daugiau kaip 22 tûkst.moksleiviø.

Geguþæ–birþelá ðalies darbdaviai áregistravo apie 2,5 tûkst.laisvø darbo vietø. Á darbdaviø pasiûlytas darbo vietas ádar-binta beveik 1,6 tûkst. ið daugiau kaip 8,8 tûkst. ásiregistra-vusiø moksleiviø.

Pasak Vilniaus jaunimo darbo centro vadovës JolantosSkirmantienës, centras darbo galëjo pasiûlyti vos ketvirta-daliui á já besikreipianèiø.

Darbdaviai, ádarbinantys moksleivius, turi þinoti Darbo ko-dekse uþfiksuotus apribojimus: dirbti moksleiviai gali, su-laukæ 14 metø. 14–15 metø paaugliams leidþiama dirbti tik

Moksleiviai nori dirbti...ir uþsidirbti

7 val. per dienà. Moksleiviai, kuriems sukakæ 15 metø, galidirbti viena valanda ilgiau. Moksleiviai nuo 16 iki 18 metøgali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per dienà ir 40 val. persavaitæ. Be to, paaugliams neleidþiama dirbti naktimis. Tiksulaukæ 18 m. gali dirbti padavëjais, barmenais.

Kauno darbo birþà per geguþæ aplankë apie 2000 Kau-no moksleiviø. Jiems buvo siûloma dirbti sezoninius dar-bus. Miesto Jaunimo darbo centro konsultantë Dovilë Kul-bokienë þurnalistams sakë, kad ðiemet norinèiø uþsidirbtipadaugëjo, taèiau darbdaviai á tokius darbuotojus þiûri at-sargiai: moksleivis dirbs tik kelis mënesius, be to, já reikiapamokyti.

Ukmergëje dauguma rimtesniø bendroviø, ámoniø ne-pilnameèius vengia ádarbinti dël ástatymuose jiems numa-tytø apribojimø. Atkakliausieji darbà susirasti bando pasi-telkdami gimines, paþástamus. Neretai nepilnameèiai ási-praðo dirbti nelegaliai – be jokios sutarties, neturëdami so-cialiniø garantijø. Tiesa, beveik visus norinèius dirbti moks-leivius per atostogas galëtø ádarbinti ûkininkai. Taèiau jievasarà taip reikalingos darbo jëgos nesulaukia... O ðtai Del-tuvos seniûnijoje vieðøjø darbø programoje neádarbinta nëvieno nepilnameèio. Pasak seniûno Salvijaus Stimburio,Darbo birþa jiems moksleiviø neskyrë. Seniûnas savaran-kiðkai sezoniniam darbui priimti mokiniø neturi galimybiø –tai riboja Darbo kodekso nuostatos.

Utenoje ðià vasarà moksleivius ádarbinti buvo pasirengædaugiau nei 20 ámoniø, taèiau palankiau darbdaviai þiûrë-jo á vyresnius moksleivius. Tauragnø seniûnas Alvydas Da-nauskas dþiaugiasi, kad moksleiviai vasarà – labai didelëparama, nes darbø seniûnijoje niekada netrûksta. Anks-èiau sezono metu seniûnijoje pluðëdavo Darbo birþoje re-gistruoti ilgalaikiai bedarbiai. Per metus jø pavykdavo ádar-binti apie 60. Ðiemet Tauragnø seniûnijoje vieðuosius dar-bus dirbo 11 þmoniø, ið jø 6 moksleiviai. Pasak seniûno,dauguma kaime uþaugusiø moksleiviø pripratæ prie darbo,turi ágûdþiø, pareigas atlieka sàþiningai. Moksleiviai priþiû-ri senàsias kapines, atlieka smulkius remonto darbelius.Uþ vieðuosius darbus gaunamas minimalus atlyginimas –moksleiviams santykinai dideli pinigai, leidþiantys pasijaustisvaresniems.

Plastmasës gaminiø gamyba bei plastikinës pakuotësperdirbimu besiverèianèios UAB „Nagisa“ direktorius Na-palius Kamarauskas sako, kad liepos ir rugpjûèio mëne-siais bendrovë planavo ádarbinti 5–8 moksleivius, darbuo-tojø vaikus, ne jaunesnius nei 16 metø. Moksleiviai èia rû-ðiavo antrines þaliavas. Nepilnameèiai ðioje bendrovëjelaikiniems darbams ádarbinami jau aðtuntus metus, taèiaudirektorius pastebi, kad jaunø þmoniø entuziazmas dirbtipastaruoju metu sumaþëjo.

Mûsø inf.