nuotykiai · 2018-12-19 · Šis klausimas keliamas amerikiečių rašytojos gayle forman romane...
TRANSCRIPT
Nr. 2
20
18
spa
lis
Nuotykiai
1 4
EMOS MILIŪTĖS IR GABRIELĖS ŽIOBAKAITĖS PROJEKTINIS DARBAS . DARBO VADOVĖ MILDA ŠUKIENĖ
„Tai – apie mus“ skaitytojai,
norime padėkoti už gražius atsiliepimus ir
pastabas. Kiekvienas jūsų žodis motyvuoja
toliau stengtis ir kurti. Šis laikraštis mums
didžiulis nuotykis, kuriantis naujas pažin-
tis, draugystes ir leidžiantis atrasti save.
Todėl ir šio mėnesio tema – nuotykiai. Pa-
sirodo, spalis ne toks nuobodus, kaip gali
atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekvienas sa-
vo kasdienybę nuspalvinkime vaivorykštės
spalvomis, patirdami naujus įspūdžius ir
pasinerdami į nuotykius!
Mes skaitom knygas
Savaitgalis Baltijos
jūroje
Keliautoja iš pri-
gimties
Po mokyklos ne į
universitetą, o į Ita-
liją
Naujokų nuotykiai
Klausimėlis
Šis klausimas keliamas amerikiečių rašytojos Gayle Forman romane „Tik
viena diena“. Pagrindinė veikėja Alison – tai mergina, kurios gyvenimas
suplanuotas mamos nuo 13 metų. Mokyklos baigimas aukščiausiais pažy-
miais, medicinos studijos viename geriausių šalies universitetų. Kaip do-
vaną baigus mokyklą Alison gavo turą po Europą. Didžiam nusivylimui iš
visų miestų liko neaplankytas tik išsvajotasis Paryžius dėl atšaukto skry-
džio. Būnant Londone žavus vaikinas Vilhemas, vaidinantis Šekspyro pje-
sėse, suteikia Alison pasiūlymą – Paryžius vienai dienai. Mergina sutinka
su beprotiška avantiūra ir leidžiasi į kelionę su nepažįstamuoju. Viena die-
na pakeičia merginos visą gyvenimą. Ši knyga apie savęs ieškojimą, nuo-
tykius ir gyvenimą keičiančius atsitiktinumus.
Kas gali nutikti per vieną dieną?
Spalio 12 dieną vyko KJPUG „Darželinukų krikštynos".
Naujokams rytas prasidėjo nuo linksmybių bei užduočių. Vi-
są dieną mokyklos koridoriuose aidėjo juokas. Po pamokų
visi skubėjo į aktų salę, kur vyko II g klasės organizuojamas
renginys. Šventė prasidėjo direktorės Astos Burbienės sveiki-
nimu. Taip pat žodį tarė naujasis Mokinių parlamento prezi-
dentas Jokūbas Jankauskas. Naujokai stebino išradingais pa-
sirodymais ir greita reakcija atlikdami užduotis. Nuobodžiau-
ti neleido II g klasės kūrybiški filmukai, šokiai ir linksmi vaidinimai. Visus prajuokino naujokų atsaky-
mai į klausimus apie mokytojus, gimnaziją. Pirmokai davė priesaiką: pasižadėjo gerai mokytis, lankyti
pamokas ir gerbti mokytojus. Po šių žodžių jie tapo pilnaverčiai gimnazijos nariai.
Naujokų nuotykiai
„Bet jei Šekspyras uždavė ne
tą klausimą? Jei svarbu ne
būti apskritai, o kaip būti?“
Man labai patiko krikšty-
nos, kadangi pats prisi-
dėjau prie organizavimo.
Renginys žiūrint iš šalies
atrodė visai neblogas.
Mane krikštynos sužavėjo.
Diena buvo kitokia nei
įprastai. Renginys labiau-
siai patiko, pasirodymai
įdomūs.
Man patiko krikštynų
rytas. Manau, jog rengi-
nys pernai buvo geresnis.
Labai įsiminė antrokų
video.
Gvi
das
Žvi
nkl
ys 1
d
Irm
antė
Budgin
ait
ė 1e
Vale
nta
s M
ark
ausk
as
2c
Kokį įspūdį jums paliko krikštynos?
ŠIAME LAIKRAŠTYJE:
Pasipuošę lapais ąžuolų, draugai,
Švęskit rudeninę šventę.
Jei gyvenimas toks trumpas, tai linksmai
Reikia jis gyventi.
Jei šešėliai rudeniop ilgėja
Ir džiaugsmai praeina,
Apie saulę, vasarą ir vėją
Tebūnie gražiausios dainos.
Tik akimirkos suteikia
Laimės amžinybę...
Jos kaip gėlės vysta veikiai.
Džiaugsmo dievišką saldybę
Paragauja vien tik tas,
Kas išmoksta momentą suprast.
(Vytautas Mačernis)
Rudens sonetai: 5
2 2 3
Vytautas Petras Ru-
dys – 37 laidos
abiturientas. Vos
baigęs gimnaziją
iškeliavo autostopu
į Italiją. Apkeliavęs
pusę Europos dabar
mokosi Vilniaus
universitete.
Kaip sugalvojai keliauti autostopu?
Pradėjau tranzuoti iš mokyklos bei į mokyklą ir tai
man labai patiko. Aš pamačiau, kad nėra taip baisu
keliauti autostopu, kaip visi mano. Taip atsirado
daug draugų mano gyvenime, kurie irgi tuo užsiė-
mė. Jie pasakojo apie savo „odisėjas“ ir tai suvilio-
jo mane. Pagalvojau, kad ir man reikia kažko pana-
šaus. Kadangi man labai patinka keliauti, tai pasi-
rodė puiki alternatyva brangioms kelionėms.
Kokie sunkumai iškilo keliaujant?
Nelengva surasti, kur miegoti, nes viešbučiuose
nenakvojau dėl didelių kainų. Be to, Italijoje karš-
ta, kai ilgai nestoja mašinos, ima trūkti ir vandens,
ir geros nuotaikos. Pasirodo, Italijoje nelegalu tran-
zuoti, tai buvo sunku, nes automobiliai nestojo. Per
kelionę susirgau, nors galėjau to išvengti. Šiek tiek
trukdė ir kuprinės svoris, galbūt vertėjo įsidėti tru-
putį mažiau drabužių. Tačiau buvau nustebęs: buvo
lengva ir smagu taip keliauti.
Kaip keliavimas autostopu tave pakeitė?
Sakyčiau, kad padėjo atsikratyti kompleksų ir davė
šiek tiek ekstravertiškumo, nors paprastai esu visai
tylus ir nebendraujantis. Dabar lengviau tvarkytis
su gyvenimiškomis situacijomis, turiu daugiau
kantrybės. Dabar visai ne problema nakvoti pas
draugus ant grindų ar panašiai.
Ar rekomenduotum kitiems?
Tik jei patys to norite ir nebijote. Turite mokėti
saugot save ir naudotis logika bei sveiku protu.
Kaip gyveni dabar?
Puikiai, šiuo metu stengiuosi gerai mokytis. Studi-
juoju programų sistemas Vilniaus universitete. Pa-
menu, kaip dokumentus dėl studijų pildžiau kal-
nuose.
Ar galėtum pavadinti kelionę į Italiją didžiausiu
gyvenime nuotykiu? Kodėl?
Didžiausiu tai ne. Tačiau nuotykiu, be abejo. Kas
dieną gyvenime daugybė nuotykių. Reikia tik mo-
kėti juos patirti.
Tai kelionė, apie kurią žino turbūt kiekvienas gimnazistas.
Jau tapo tradicija paskutinį rugsėjo savaitgalį praleisti gro-
žintis trijų šalia Baltijos jūros esančių valstybių – Latvijos,
Estijos ir Švedijos – sostinėmis. Tai integruota kelionė
„Pamokos kitaip“: geografijos, istorijos, literatūros, muzi-
kos pamokos. Miestų architektūra ir įdomios lankytinos
vietos visada traukia būrį mokinių. Kiekvieną sykį kelionė
kažkuo kitokia, išskirtinė. Šiais metais pirmąją kelionės
dieną gimnazistus sužavėjo Taline aplankytas muziejus
apie miesto mitus ir legendas. Aktoriai, šviesos ir specialie-
ji efektai perteikė pasakojimus, susijusius su miesto istori-
ja. Atsiveriančios sienos, skraidantys knygų lapai, prieš akis šmėžuojantys pjūklai leido suprasti, kad to-
kiame muziejuje dar nė vienas iš kelionės dalyvių nebuvo lankęsis. Toks vaizdingas informacijos patei-
kimas parodė, jog muziejus tai nebūtinai tik salė su eksponatais ir jų aprašymais. Ne ką mažesnį įspūdį
paliko kelionė keltu į Švediją. Gimnazistai lankėsi naktišokiuose, stebėjo saulėtekį ir saulėlydį Baltijos
jūroje. Antroji kelionės diena buvo skirta bent šiek tiek pažinti žavųjį Stokholmą, jo architektūrą, sena-
miestį ir kultūrą. Dienos pabaigą vėl vainikavo linksmybės kelte. Trečią dieną pra-
sidėjo kelionė autobusu namo. Nepamiršta liko ir Ryga. Nors ir trumpam mokiniai
pasivaikščiojo senamiesčio gatvėmis. Pavargę, bet laimingi kelyje namų link gim-
nazistai dainavo dainas ir dalinosi kelionės įspūdžiais. Tai buvo nepamirštamas
savaitgalis. Ši kelionė kasmet suteikia naujų įspūdžių ir plečia draugystės ryšius.
Savaitgalis Baltijos jūroje
Dalia Zibalienė – istorijos mokytoja. Ji mokykloje
dirba nuo 1988 vasario 1 dienos. Nors tiek metų
jau praleido mokykloje, D. Zibalienė laiko tikrai
nešvaisto veltui. Mokytoja yra laimėjusi apdovano-
jimą „Ant pašaukimo sparnų“ už etninės kultūros
puoselėjimą, mokinių motyvacijos geriau pažinti
kraštą skatinimą. Jos gyvenime daug nuotykių.
Kodėl pasirinkote būti istorijos mokytoja, o gal
buvo kitų variantų?
Aš niekada nežadėjau būti mokytoja. Baigiau ne
pedagoginį, o Vilniaus universitetą. Nė vienos die-
nos nesimokiau būti mokytoja. Norėjau visai kito-
kio darbo – būti archeologe, dirbti muziejuje. Ka-
dangi Kretingoje nebuvo jokių perspektyvų, atėjau
dirbti į mokyklą ir esu čia jau 31 metus.
Jau 31 metus
dirbate mokyto-
ja, ar mokiniai
vis dar padaro
dalykų, kurie
stebina?
Žinoma, šuny-
bes mokiniai vis
dar daro sėkmin-
gai. Kiekvieną
kartą vis išradin-
giau ir išradingiau nusirašinėja. Vaikai tampa, visų
pirma, drąsesni. Skirtumas tarp mokinio ir mokyto-
jo vis mažėja. Anksčiau buvo didesnė atskirtis, o
dabar ji sėkmingai nyksta. Iš tikrųjų mokiniai kuo
toliau, tuo labiau stebina savo išradingumu.
Kaip jūs sugalvojote pradėti organizuoti keliones
mokiniams?
Gerai prisimenu, jog mano pirmoji kelionė buvo
organizuota į Kryžių kalną. Gavau naujus auklėti-
nius, penktokus. Lietuva neseniai buvo išsivadavu-
si iš Sovietų Sąjungos, tuo metu kelionių niekas
neorganizavo. Labai gerai prisimenu tą kelionę.
Autobuse, kuriame telpa 50 žmonių, važiavo apie
70. Visi labai norėjo važiuoti, teko sėdėti po tris
ant dviejų sėdynių. Taip nutiko, nes atsirado vis
daugiau ir daugiau muziejų, įvairių turizmo marš-
rutų Lietuvoje. Lietuva augo, keitėsi. Bet vis dėlto
mane paskatino pirmieji auklėtiniai.
Kur norisi sugrįžti vėl ir vėl?
Aš labiausiai myliu Vengriją. Europoje yra tiktai
porą šalių, kuriose nebuvau. Europa yra išvažinėta
skersai ir išilgai, bet aš kiekvieną kartą noriu su-
grįžti į Budapeštą, apskritai į Vengriją. Tai man
gražiausia šalis.
Kokia jūsų dabar didžiausia svajonė?
Nuvažiuoti pas dukrą į Granadą. Dukra jau septy-
nerius metus gyvena Ispanijoje. Ten dirba, ten mo-
kosi, rašo daktaro disertaciją. Granados universite-
te ji apsigynė du magistro laipsnius, dirba kalbų
akademijoje anglų kalbos dėstytoja. Ir aš noriu pas
ją nuvažiuoti. Labai ten noriu.
Keliautoja iš prigimties
Po mokyklos ne į universitetą, o į Italiją.