ISSN 1822-6515 ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

654

NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKLOS KOKYBĖS IR EFEKTYVUMO VERTINIMAS

Diana Bagdonienė1, Asta Daunorienė2, Aušra Simanavičienė3

1 Kauno technologijos universitetas, Lietuva, diana.bagdoniene@ktu.lt 2 Kauno technologijos universitetas, Lietuva, asta.daunoriene@ktu.lt

3 Kauno technologijos universitetas, Lietuva, ausra.simanaviciene@ktu.lt

Anotacija Nevyriausybinis sektorius tampa lygiaverčiu partneriu verslo ir valstybės sektoriams, todėl būtina

kiekvienai nevyriausybinei organizacijai, siekiančiai tiekti savo paslaugas vietos, šalies ar tarptautiniu mastu, vertinti savo veiklos kokybę ir efektyvumą, diegiant savireguliacijos mechanizmus tam, kad galėtų užtikrinti kokybiškas paslaugas ir lengviau jas parduoti valstybės ar verslo sektoriams.

Straipsnyje analizuojama NVO veiklos vertinimo rodikliai, kurie parodo kokios veiklos sritys atitinka keliamus reikalavimus ir kurias reikia tobulinti. Nevyriausybinės organizacijos taiko įvairius veiklos efektyvumo ir kokybės vertinimo metodus ir modelius, norėdamos atlikti savo veiklos vertinimą, o gautus rezultatus galėtų palyginti su kitų analogiškų organizacijų pasiekimais. NVO veiklos kokybei ir efektyvumui vertinti naudoja Bendros veiklos vertinimo (BVM) ir Veiklos efektyvumo vertinimo modelius (VETM), tam skirdamos papildomus ir didelius finansinius, laiko ir žmogiškuosius išteklius.

Remiantis BVM ir VETM vertinimo metodikomis, straipsnyje pateikiamas adaptuotas nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelis, kurio tikslas vienu metu įvertinti, kokios organizacijos sritys yra stiprios ir kokias būtina tobulinti.

Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kuriose išskiriami naujojo modelio privalumai. Raktiniai žodžiai: nevyriausybinės organizacijos, veiklos kokybė, veiklos efektyvumas. JEL Classification: M21, H89.

Įvadas Demokratinių principų užtikrinimas ir pilietinės visuomenės ugdymas Lietuvai buvo ir tebėra vienas iš

svarbiausių, tačiau nelengvai pasiekiamų tikslų. Šalyse, kur gyvena daugiau nei vienas milijonas žmonių yra negalima be paprastų piliečių iniciatyvos vienytis, siekiant bendrų tikslų socialinių, ekonominių, kultūrinių, ekologinių, mažumų problemų sprendimo srityje. Todėl siekiant, jog visuomenės atstovai aktyviau dalyvautų šalies valdymo pertvarkos procesuose, turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę ir pasiūlymus vietos ar centrinės valdžios institucijoms, būtina, kad grupės žmonių jungtųsi bendrai veiklai. Nevyriausybinės organizacijos - viena iš sričių, kuri suteikia visuomenei galimybę dalyvauti viešajame administravime. Piliečiai veikdami kartu gali daryti didesnę įtaką valdžiai ir jos priimamiems sprendimams, todėl šiuolaikinėse valstybėse pagrindiniai organizuoto poveikio dariniai yra priskirtini visuomeninių susivienijimų grupei (Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, 2006).

Nevyriausybinės organizacijos (toliau NVO) formalios ne pelno organizacijos turi tas pačias teises ir pareigas, kaip ir visi kiti juridiniai asmenys ir stipriai įtakoja plečiant ir realizuojant demokratinę visuomenę bei užtikrinant jos gyvybingumą, didinant piliečių suvokimą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir nemažiau reikšmingai prisideda plėtojant kultūrinį gyvenimą ir visuomenės gerovę. NVO yra stiprūs valstybės socialiniai partneriai, turintys naujų idėjų aktualioms visuomenei problemoms spręsti bei sugebantys šiam tikslui pritraukti finansinius ir žmogiškuosius išteklius (Ginevičius, R. ir Sūdžius, V., 2008).

Aktualumas. Nevyriausybinėmis organizacijomis jos vadinamos pabrėžiant, kad įkurtos ne valdžios iniaciatyva, tai laisva žmonių valia įsteigtos organizacijos, į kurias žmonės buriasi ir remia savanoriškai. O aktyviai veikiančių Lietuvos NVO darbuotojai dažniausiai motyvuoti. Daugelio NVO veikla duoda gerų rezultatų. NVO veikla yra labai reikšminga Lietuvos visuomenės plėtros raidoje, NVO įvairovė vaidina svarbiausią vaidmenį formuojant pliuralistinę visuomenę. Tačiau reikia pažymėti, kad apskritai Lietuvos nevyriausybinis sektorius yra nepakankamai išsivystęs, nes stokoja lėšų ir organizacinio pajėgumo.

J. E. Colin Roberts lygindamas Didžiosios Britanijos ir Lietuvos NVO, pastebi bendrus bruožus jog abiejose šalyse visuomenės struktūra susideda iš trijų dedamųjų: valdžios, verslo ir „trečiojo“ sektoriaus, kad abiejų šalių NVO turi labai panašią svarbą visuomenės struktūrose – tarpininkauti tarp žmogaus ir valdžios sektoriaus. Didžiosios Britanijos NVO turi gilias tradicijas (šaknys nuo XVI a.), visuomenė stiprėjo, NVO įtaka augo, vis daugiau visuomenei teikė ir teikia paslaugų bei tapo nepriklausomu sektoriumi, o Lietuvoje dar tik kuriamos NVO, ir jų tinklas daug silpniau išsivystęs. D. Britanijoje visuomenė nuolat reikalauja

ISSN 1822-6515 ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

655

vystyti ir plėtoti nevyriausybinį sektorių, nes suvokia, kad visuomenė klesti tik tada, kai kiekvienas iš sektorių daro tai, ką geriausiai sugeba.

Nepaisant nepalankaus palyginimo su kitomis Europos šalimis, R. Šimašius (2003) aptardamas Lietuvoje veikiančias NVO, pastebi keletą išryškėjusių teigiamų tendencijų. Pirmiausia paminėtina sektoriaus stabilizacija. Naujai atsirandančių NVO skaičius šiek tiek didesnis negu išnykusių. Sėkmingai veikiančios ir dauguma naujų NVO formuluoja aiškesnius veiklos tikslus, akcentuoja problemų sprendimą ar paslaugų teikimą.

Sėkmingai veikiančios NVO gali kitoms puikiai pademonstruoti rezultatyvios lėšų paieškos, geros projektų vadybos, veiklos skaidrumo, atskaitomybės, narių įtraukimo, savanoriškos veiklos, visuomenės informavimo kampanijų, koalicijos kūrimų ar lobizmo standartus. Todėl daugelis NVO savo veiklą grindžia 2003 metais išleistu nevyriausybinių organizacijų ir socialinių ne pelno partnerių kokybės vadybos standartu, Lietuvoje labiausiai paplitę yra: bendras vertinimo ir nevyriausybinių organizacijų veiklos efektyvumo vertinimo metodai. Moksliniai tyrimai rodo, kad NVO savo veiklą vertina vien iš pasirinktų metodų. Be to NVO tenka nemažai investuoti ir atsakingai ruoštis tokiam žingsniui, todėl, siekiant taupyti, tikslinga apjungti skirtingas metodus ir vienu metu vertinti tiek kokybę, tiek efektyvumą.

Sparčiai stiprėjant ir plečiantis NVO sektoriui straipsnyje analizuojama problema kaip taupant NVO materialiuosius, žmogiškuosius ir laiko išteklius įvertinti apjungta metodika veiklos kokybę ir efektyvumą, siekiant gauti išsamios informacijos veiklos tobulinimui? Svarbu, kad Lietuvos NVO išnaudotų visas galimybes sustiprėti, kad galėtų pasiekti savo tikslą – kurti „atvirą, teisinę ir darnią pilietinę visuomenę“.

Straipsnio tikslas nustatyti nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo metodikos procesus ir kriterijus.

Straipsnio objektas: veiklos vertinimo procesas. Straipsnio metodika: loginė, sisteminė mokslinių darbų analizė. Straipsnio rezultatai: Sudaryta bendra nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės ir efektyvumo

vertinimo metodika, kuri suteikia nevyriausybinėms organizacijoms taupant laiką, materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius įvertinti ir veiklos kokybė ir veiklos efektyvumą.

Veiklos efektyvumo vertinimas NVO sektoriuje Efektyvumo sąvoka yra labai dažnai vartojama tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose.

Efektyvumas yra neatsiejamas nuo bet kokios veiklos. Tiek viešos, tiek privačios įmonės, įstaigos, organizacijos siekia veiklos efektyvumo. Nėra tokios verslo sferos, kurios nepaliestų efektyvumo klausimas, todėl pagrindinė teorinė prielaida ta, kad veiklos vertinimą gali vykti objektyviai, remiantis rodikliais ir jų interpretavimu išreikšta informacija ir žiniomis (Valančienė, Gimžauskienė, 2009).

Būtina pastebėti, kad norint žinoti ar veikla yra efektyvi, ar neefektyvi reikia ją įvertinti remiantis tam tikrais elementais:

• išteklių panaudojimo efektyvumas; • gamybos proceso efektyvumas; • teikiamų paslaugų efektyvumas; • darbuotojų veiklos efektyvumas; • vadovavimo sprendimų efektyvumas. Česaitės, E. (2005) teigimu, viešųjų institucijų kokybinį veiklos efektyvumą įmanoma įvertinti

remiantis viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumo didinimo priemonėmis, tačiau siekiant įvertinti viešųjų institucijų veiklos efektyvumą kokybiniu aspektu, tikslinga orientuotis į viešojo administravimo tobulinimo priemonių modelio pirmąją veiklos efektyvumo didinimo priemonių grupę - ,,Efektyvumo elementai” (Petrauskienė, 2005) (žr. 1 pav.).

Vakarų šalių mokslininkai (Baltijos – Amerikos partnerystės programos dalyviai), atsižvelgdami į Lietuvos aplinkos specifiškumą parengė organizacijų veiklos efektyvumo vertinimo metodiką, kuri sudaryta iš 4 efektyvios organizacijos veiklos vertinimo elementų (Česaitė, 2005):

1. Valdymo, kuris apima organizacijos tarybos ar valdybos kompetencijas, funkcijas, kontroles bei atskaitomybes suinteresuotoms šalims.

2. Žmogiškųjų išteklių, kurie apima dirbančiųjų kompetenciją, dirbančiųjų mokymąsi ir tobulinimą, jų skatinimą, bendradarbiavimą administracijoje, konfliktų sprendimą.

ISSN 1822-6515 ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

656

1 pav. Viešojo administravimo tobulinimo modelis (Petrauskienė, 2005)

3. Viešųjų paslaugų kokybės, kuri vertinama suinteresuotųjų šalių poreikių patenkinimu ir viršijimu teikiamomis paslaugomis.

4. Mikroklimato kaip faktoriaus, lemiančio emocijas organizacijos viduje ir komunikuojant su išorės partneriais.

Kiekvienas diagnostinis blokas, remiantis teorinėmis įžvalgomis ir ekspertiniu metodu, konkretizuojamas skirtingais diagnostiniais požymiais, atspindinčiais įvairias viešųjų institucijų funkcionavimo ypatybes.

2001 m. parengta „NVO veiklos efektyvumo tyrimo metodika“ (VET) (Jakštaitė, A. ir Diržys, R., 2001) sudaro galimybes visų rūšių Lietuvos NVO pakankamai tiksliai apibrėžti savo stipriąsias ir tobulintinas sritis. Tokiu vertinimu NVO daug sėkmingiau gali pristatyti save potencialiems rėmėjams, visuomenei ir tokiu būdu pritraukti lėšas platesnei organizacijos veiklai Lietuvoje.

NVO veiklos efektyvumo tyrimo metodika NVO veiklos efektyvumo tyrimo metodikoje veiklos efektyvumas vertinamas analizuojant penkias

organizacijos veiklos sritis: 1. Organizacijos valdymas – tai valdybos ar kito kolegialaus valdymo organo bei administracijos vadovo

vaidmuo organizacijoje, strateginių klausimų sprendimas. Institucijos valdymo srityje įvertinami trys dalykai: • administracija (išorinė administracijos veikla, administracijos sudėtis); • misija ir vizija (misijos apibrėžtumas, veiklos ir misijos atitikimas, vizijos aiškumas); • vadovavimas kasdienei veiklai (administracijos vadovo vaidmuo, dirbančiųjų įtraukimas,

priimant sprendimus). 2. Darbo organizavimas. Ši sritis apima darbų planavimą, paskirstymą, dalijimusi informacija

administracijoje. Vertinant planavimą, reikia atkreipti dėmesį į planavimo laikotarpį, planų konkretumą, planų ir pasiektų rezultatų peržvalgą. Darbų paskirstymas apima darbų paskirstymo aiškumą ir darbų koordinavimą. Ne mažiau svarbus dalijimasis informacija apima: komunikacijos būdus, susirinkimų organizavimą, gaunamos informacijos tvarkymą, surinktų duomenų panaudojimą.

3. Išteklių valdymas. Tai finansinių ir nefinansinių išteklių paieška ir panaudojimas žmogiškųjų išteklių valdyme. Ši sritis apima:

• išteklių bazę (finansavimo šaltinių kiekis, vietinės paramos panaudojimas); • lėšų apskaitą ir kontrolę (finansų kontrolė, finansinių ataskaitų išsamumas, finansinių ataskaitų

pateikimas laiku, išlaidų planavimas, projektų lėšų apskaitos atskyrimas); • žmogiškųjų išteklių valdymą (dirbančiųjų kompetencija, dirbančiųjų mokymas ir tobulinimas, jų

skatinimas, bendradarbiavimas administracijoje, konfliktų sprendimas); 4. Programų įgyvendinimas ir paslaugų teikimas. Ši sritis apima žmonių, organizacijų, kurioms

skiriama veikla, pažinimą, veiklos plėtojimo būdus. Išskiriamos dvi sritys, į kurias reikia atkreipti dėmesį: įdirbis sektoriuje (vartotojų rato apibrėžtumas, vartotojų poreikių tyrimai, atsižvelgimas į vartotojų poreikius, patirtis savo veiklos srityje) ir programų plėtojimas (programų egzistavimas, vartotojų indėlis į veiklą, darbų eigos apžvalga, poveikio vertinimas, rezultatų išsaugojimas).

ISSN 1822-6515 ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

657

5. Išoriniai ryšiai. Tai – informacijos apie save ir savo veiklą skleidimas su panašia veikla užsiimančiomis organizacijomis. Išoriniuose ryšiuose svarbūs du aspektai: viešieji ryšiai, (administracijos įvaizdžio formavimas, prisistatymas, ryšiai su žiniasklaida) ir ryšiai su toje pačioje srityje veikiančiomis organizacijomis (žinios apie panašias vietos savivaldybių administracijas, bendradarbiavimo pobūdžius). Veiklos sritys galėtų būti pritaikytos viešųjų institucijų veiklos efektyvumo vertinimui, vertinant kaip:

• palaikomi nuolatiniai ir iniciatyvūs santykiai su vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios politine vadovybe;

• plėtojama partnerystė ir tinklai su svarbiomis suinteresuotomis šalimis (piliečiais, nevyriausybinėmis organizacijomis);

• derinamos interesų grupės, pramonės atstovais, kitomis valdžios institucijomis ir kt.; • politikai ir kitos suinteresuotos šalys įtraukiamos į veiklos rezultatų ir poveikio siekinių nustatymą

bei organizacijos vadybos sistemos kūrimą; • siekiama pripažinimo bei visuomenės informuotumo apie organizaciją (pvz., formuojamas įvaizdis); • kuriama rinkodaros koncepcija (paklausių produktų ir paslaugų tikslingas nukreipimas) ir ji

paskleidžiama organizacijos viduje bei išorėje; • dalyvaujama profesinių asociacijų, atstovaujančiųjų organizacijų ir interesų grupių veikloje.

Naudojantis VET metodika, įvertinami ne organizacijos veiklos rezultatai, o juos sąlygojantis veiklos procesas. Toks vertinimas padeda organizacijoms tobulinti veiklą: gerinti valdymą ir administravimą bei paslaugų teikimą.

Organizacijos veiklos tyrimo rezultatai padeda jos vadovams ir darbuotojams priminti strateginius ir operatyvinius sprendimus (Gimžauskienė, Klovienė, 2010).

Kokybės vertinimo modeliai NVO Požiūris į kokybės vertinimą vystėsi priklausomai nuo besikeičiančio kokybės suvokimo. Kuomet

kokybė buvo suprantama kaip defektų nebuvimas, jai užtikrinti buvo naudojami patikrinimai, testavimai ar pataisymai. Atsiradus platesniam kokybės suvokimui buvo pradėti taikyti rezultatų vertinimai, kokybės auditai ar standartai. Galiausiai kokybės siekimas tapo ne tik produktų ar paslaugų, bet ir pačių procesų, žmogiškųjų išteklių, sąsajų su aplinka (visuomene, suinteresuotomis grupėmis, aplinkosaugos standartų užtikrinimo) reikalavimu. Todėl kokybei užtikrinti pradėti naudoti vertinimai, kurie apima visų organizacijos veiklos aspektų nuolatinį tobulinimą.

Vienas tokių yra Bendrojo vertinimo modelis (BVM). Europos viešojo administravimo instituto BVM modelis sukurtas EKVF tobulumo modelio pagrindu, kuris gali būti naudojamas ir nevyriausybinių organizacijų savęs įvertinimui, t.y. leidžia nustatyti NVO stipriąsias ir silpnąsias vietas ir lyginti gautus rezultatus su kitomis organizacijomis (dalinantis gerąja patirtimi). Šio modelio pagrindas - devyni kriterijai, kurie leidžia įvertinti organizacijos veiklos rezultatus (LR Vidaus reikalų ministerijos ir Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2007).

BVM gali būti taikomas: kaip reformos sisteminės programos dalis arba kaip pagrindas valstybės tarnybos organizacijų tobulinimo kryptims nustatyti.

GALIMYBĖS REZULTATAI

Vadovų veikla

Žmonės

Politika ir strategija

Partnerystė ir resursai

Procesai

Į žmones orientuoti rezultatai

Į klientus orientuoti rezultatai

Į visuomenę orientuoti rezultatai

Pagrindinės

veiklos rezultatai

INOVACIJOS ir MOKYMASIS

2 pav. Bendrojo vertinimo modelio struktūra (http://www.livadis.lt/livadis/lt/upfiles/bvm.pdf).

ISSN 1822-6515 ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

658

Devynių blokų struktūra modelio viduje (žr. 2 pav.) apima svarbiausius aspektus ir kriterijus, kuriuos būtina apsvarstyti vertinant organizaciją. BVM taikymas suteikia organizacijai galimybę pagal pateiktą modelį inicijuoti nuolatinio tobulinimo procesą.

Šukys, (2007) išskiria šiuos BVM pranašumus: • gaunamas įrodymais pagrįstas vertinimas; • juo pasinaudojus, nustatoma veiklos kryptis ir susitariama, kas turi būti daroma, kad būtų

patobulinta organizacijos veikla; • vertinama pagal kriterijus, kurie yra pripažinti visoje Europoje; • kaip pažangos vertinimo priemonę jį galima naudoti periodiškai; • parodo sąsają tarp tikslų, strategijų ir procesų; • padeda užtikrinti tų veiklos sričių tobulinimą, kurios labiausiai keistinos; • sudaro galimybes įžvelgti gerąją patirtį ir vėliau ja dalytis tiek pačioje organizacijoje, tiek su

kitomis organizacijomis; • padeda skatinti darbuotojus įtraukiant juos į organizacijos veiklos tobulinimo procesą; • leidžia nustatyti pažangos lygį ir pasiekimus; • padeda integruoti įvairias veiklos kokybės skatinimo iniciatyvas į įprastus veiklos procesus.

Furmonavičius, (2006) pataria, kad prieš pradedant vertinimo projektą, taikant Bendrojo vertinimo modelį NVO, su organizacijos aukščiausio lygio vadovais išanalizuojamas pasiruošimas, nustatomi kokių tikslų bus siekiama atlikus vertinimą.

Žilienė, (2006) teigia, kad sėkmingam BVM įdiegimui būtina: • vadovybės pritarimas ir palaikymas; • BVM darbo grupės narių kompetencija, pasiryžimas, asmeninės savybės (komunikabilumas,

žingeidumas, sugebėjimas analizuoti, platus požiūris ir pan.) ir motyvacija (siekis tobulėti, imtis naujovių ir pan.);

• BVM modelio etapų išdėstymas (nustatant konkrečias datas); • BVM darbo grupės narių bendravimas ir bendradarbiavimas; • BVM darbo grupes narių įvairovė organizaciniu-hierarchiniu aspektu; • tinkamas vadovas/sekretorius – disciplina, atlikimo terminų sekimas, kilusių neaiškumų

išaiškinimas, konsultavimas (tiek asmeninis, tiek visai darbo grupei); • tobulintinų sričių (priemonių) integravimas į institucijos strateginius veiklos planus; vykdymo

kontrolė.

NVO veiklos efektyvumo ir kokybės vertinimo modelio prielaidos NVO kokybiniam vertinimui gali būti naudojamas Bendrojo vertinimo modelis, o veiklos efektyvumo

tyrimo metodika padeda apibrėžti savo stipriąsias sritis ir tas, kuriose dar galima tobulėti. Naudojant šią metodiką, įvertinami ne organizacijos veiklos rezultatai, o juos sąlygojantis veiklos procesas.

Siekiant taupyti NVO laiką (trumpėja pasiruošimo, modelio taikymo, darbo ir rezultatų analizių laikas), finansinius kaštus (motyvacines sistemas darbuotojams pakanka rengti vieną kartą), žmogiškuosius išteklius (suburiama ir apmokoma viena komanda) reikia parengti naują NVO kokybės ir efektyvumo vertinimo modelį, kuris turi:

• būti paprastas; • tiksliai įvertinti ir parodyti tobulintinas sritis; • būti aiškiai suprantamas; • atitikti VETM ir BVM principus; • būtų minimaliai arba visiškai neinterpretuojamais kriterijais; • padėti stiprius pamatus siekiant sertifikato diegiant tarptautinius standartus (ISO).

NVO veiklos efektyvumo ir kokybės vertinimo modelio kūrimas Veiklos efektyvumo tyrimo metodika suskirstyta į 5 stambias sritis, o BVM - į 9 blokus. Veiklos

efektyvumo tyrimo metodika sukurta konkrečiai NVO, todėl ji naudojama kaip pagrindas kuriant NVO veiklos efektyvumo ir kokybės vertinimo modelį papildant BVM atitinkamomis dalimis.

VETM atliekant organizacijos veiklos efektyvumo tyrimą, įvertinamos penkios organizacijos veiklos sritys (S1, S2, S3, …). Šios sritys įvertinamos, remiantis konkrečiais rodikliais (R1, R2, R3, ...), kurie

ISSN 1822-6515 ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

659

apibrėžia kriterijus (K1, K2, K3, ...), o taikant BVM, vertinami 9 kriterijų blokai (B1, B2, B3, ...). Šie kiekvienas susideda iš skirtingo skaičiaus kriterijų (K1, K2, K3, ...) (žr. 4 pav). VETM ir BVM taikant kiekvieną atskirai, kai kurie kriterijai yra tapatūs, nes analizuoja tas pačias veiklos sritis, todėl kuriant veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelį, tobulinant kriterijus yra įtraukiami tie, kurie plačiau išanalizuoja atitinkamą kriterijų.

B2

B1K2 !

B1K3

B2K2 !

B3K2 !

B3K3 !

B3K4 !

B4K2 !

B4K3 !

B4K4 !

B3K5 !

B1K1 !

Veiklos efektyvumo tyrimo metodika (VETM)

Bendrojo vertinimo modelis (BVM)

S1 S2 S3 S4 S5 B1 B3 B4 B5

B6 B7 B8 B9 S1K1 !

B2K1 !

B3K1 !

B4K1 !S1K1R1

!

S1K1R2 !

S1K1R3 !

S1K2 !

S1K3 !

4 pav. NVO veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelio kūrimo grafinis vaizdavimas

Jungiant VETM ir BVM „Valdybos vaidmuo organizacijoje“ kriterijaus lygmenyje, matyti, kad BVM įvardina konkrečiomis funkcijomis valdybos vaidmenį, o VETM užduoda tik klausimą „Kokias funkcijas atlieka valdyba?“. Kad vertintojai galėtų greičiau ir tiksliau vertinti, reikėtų užduoti kuo daugiau tikslingų klausimų. Kadangi BVM teiginiais analizuoja kriterijus, tai jie paverčiami klausimais (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. VETM ir BVM kriterijų jungimo galimybės

Kriterijus VETM BVM VETM + BVM

1.1. Valdybos vaidmuo organizacijoje

Kokias funkcijas atlieka valdyba?

1. Nurodo organizacijai veiklos kryptį, kurdami jos misiją, viziją ir vertybes

Ar valdyba nurodo organizacijai veiklos kryptį, kurdami jos misiją, viziją ir vertybes?

1. Motyvuoja organizacijos darbuotojus, teikia jiems pagalbą bei rodo pavyzdį

Ar valdyba motyvuoja organizacijos darbuotojus, teikia jiems pagalbą bei rodo pavyzdį?

1. Kuria ir įgyvendina organizacijos, veiklos ir pokyčių vadybos sistemą

Ar valdyba kuria ir įgyvendina organizacijos, veiklos ir pokyčių vadybos sistemą?

1. Bendradarbiauja su politikais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, siekdami užtik000000000000rinti atsakomybės pasidalijimą

Ar valdyba bendradarbiauja su politikais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, siekdami užtikrinti atsakomybės pasidalijimą

ISSN 1822-6515 ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

660

Vertinimų lentelėms pasirinktas VETM pagrindas todėl, kad šios yra konkretesnės ir tiksliau apibrėžia kiekvieno kriterijaus būseną. BVM vertinimai yra vienodi visiems kriterijams, todėl mažiau patyrusiems arba visiškai nepatyrusiems vertintojams yra sudėtinga suprasti, kokia yra kiekvieno kriterijaus tiksli būsena. Kai kurie kriterijai yra pažymėti su dvigubais klausimais, pvz. Kaip (ar) valdyba nurodo organizacijai veiklos kryptį, kurdami jos misiją, viziją ir vertybes? – Tas pats klausimas, prasidedantis “ar”, palengvina suvokimą, ar organizacijoje egzistuoja toks kriterijus ir palengvina balo skyrimą, o tam, kad būtų lengviau pagrįsti pasirinkimą klausimą reikėtų performuluoti į atvirą, t.y.prasidedantį “kaip”.

Toliau pateikiamos tik kai kurios VETM dalys kaip pavyzdys: Organizacijos valdymas papildytas tokiais klausimais:

S1 - Kaip valdyba nurodo organizacijai veiklos kryptį, kurdami misiją, viziją ir vertybes? Kaip valdyba motyvuoja organizacijos darbuotojus, teikia jiems pagalbą bei rodo pavyzdį? Kaip valdyba kuria ir įgyvendina organizacijos, veiklos ir pokyčių vadybos sistemą? Kaip valdyba bendradarbiauja su politikais ir kitomis suinteresuotomis šalimis, siekdami užtikrinti atsakomybės pasidalijimą. Kaip vadovas stengiasi nuolat prižiūrėti ir koreguoti dirbančiųjų veiklą?

Darbo organizavimas papildytas tokiais klausimais: S2 - Kaip mes planuojame savo veiklą?

Ar konkretūs mūsų sudaromi planai (ar iš jų visada aišku, ką, kaip ir kada reikia padaryti?) Ko reikia, kad padaryti planus dar konkretesnius? Ar susirinkimai pakankamai rezultatyvūs? Iš ko galima taip spręsti? Ko reikia, kad susirinkimai taptų rezultatyvesni? Ar visą laiku gauname bei perduodame reikalingą darbui ar šiaip aktualią informaciją? Ko reikia, kad pagreitinti informacijos dalijimąsi? Kaip koordinuojamas atskirų žmonių ar darbo grupių atliekamas darbas?

Išteklių valdymas papildytas tokiais klausimais: S3 - Kaip ieškome galimybių gauti finansinę ir nefinansinę paramą iš mūsų regione veikiančio privataus ir

valstybinio sektoriaus atstovų, bendruomenės? Kokiais vietiniais išteklių šaltiniais naudojamės? Kaip organizacija plėtoja ir valdo technologijas? Kaip organizacija nustato, plėtoja ir panaudoja darbuotojų kompetenciją, sieja individualius ir organizacijos tikslus? Kada ir kaip dirbantieji gali būti skatinami? Iš kur galime pasitelkti tinkamų žmonių laikinai pagalbai?

Programų įgyvendinimas ir paslaugų teikimas papildytas tokiais klausimais: S4 - Ar organizacija kuria, peržiūri ir atnaujina strategiją ir planavimą, atsižvelgdami į suinteresuotų šalių

poreikius ir prieinamus išteklius? Kaip organizacija plėtoja ir teikia į piliečius / klientus nukreiptas paslaugas ir produktus? Kaip atliekamas projekto poveikio klientams (t.y. pokyčių, kuriuos iššaukia projekto rezultatai) vertinimas? Modeliuojant bendrą Veiklos efektyvumo ir kokybės vertinimo modelį reikia atsižvelgti ir į BVM ir

VETM pagrindinius principus, todėl į naują modelį įtraukiamos BVM dalys, kad organizacijos vertintojai įvardintų kriterijų tobulintinas sritis ir pasiūlytų priemones tobulinimui. Antroje lentelėje pateikiama NVO veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelio struktūra.

2 lentelė. NVO veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelio struktūra

Kriterijai NVO veiklos efektyvumo ir

kokybės vertinimo klausimai

vertintojams

VERTINIMAS

balais (1-4)

Trumpas vertinimo

pagrindimas

Tobulintinos sritys (ką organizacija turi

patobulinti?)

Priemonės tobulinimui (kokios bus konkrečios

priemonės?) 1 2 3 4 5 6

I. ORGANIZACIJOS VALDYMAS 1. VALDYBA 1.1. … ... ? x NES ... 1. ...

2. ... 1. ... 2. ...

ISSN 1822-6515 ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

661

NVO veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelio praktinis taikymas NVO veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelį gali taikyti visos nevyriausybinės

organizacijos, kurios jau vykdo veiklą. Nevyriausybinėje organizacijoje taikant veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelį, vertinimas

pagrįstas savianalizės principu, t.y. organizacijos paskirti asmenys patys identifikuoja kokia yra situacija organizacijoje vienoje ar kitoje tiriamoje srityje.

Vertinimas atliekamas laikantis tokio algoritmo: 1. Gaunamas vadovybės pritarimas vertinimui ar net dalyvavimas jame. 2. Vadovybė paskiria vertinimo proceso vadovą. 3. Vertinimo proceso vadovas organizuoja vertinimo procesą. Paprastai proceso vadovas:

• paruošia detalųjį projekto planą, apimantį ir komunikavimo procesą. • bendrauja ir dėl projekto konsultuojasi su suinteresuotomis šalimis (vadovais, darbuotojais,

partneriais ir kt.). • organizuoja savianalizės atlikimo komandos mokymą. Supažindina vertinimo komandą su

vertinimo modeliu. • surenka reikalingus dokumentus arba įrodymus vertinimui. • aktyviai dalyvauja įsivertinimo grupėje. • tarpininkauja, kad būtų pasiektas konsensusas. • redaguoja įsivertinimo ataskaitą. • padeda vadovybei nustatant veiksmų prioritetus ir rengiant veiksmų planą.

4. Vertinimo dalyviai užpildo modelio lenteles ir perduoda jas vertinimo proceso vadovui. Organizacijos vertinimas, naudojant NVO veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelį, vyksta anketavimo forma, surinktos vertinimo grupės kiekvienas narys užpildo kriterijų aprašo skiltis: atsakydami į klausimus, įvertindami kriterijų balu, pagrįsdami savo atsakymus bei nustatydami tobulintinas sritis ir priemones tobulinimui įgyvendinti. Vertintojai pildo 3 – 6 modelio skiltis (žr. 2 lentelę): • trečioje skiltyje vertintojai turi nustatyti balą, kurį skiria pagal dabartinį organizacijos lygį.

Balus skiria remdamiesi vertinimo balų lentele sudaryta pagal VETM vertinimo balų lenteles. ketvirtoje skiltyje kiekvienas vertintojas trumpai pagrindžia vertinimą;

• penktoje skiltyje komanda identifikuoja tobulintinas sritis, kurių organizacija visiškai nevykdo arba valdo silpnai;

• šeštoje skiltyje vertintojų komanda pateikia tobulinimo priemones ar veiksmu. Šioje skiltyje dar galima nustatyti tobulinimo veiksmų atlikimo terminus.

5. Vertinimo proceso vadovas gavęs užpildytas anketas, padaro bendrą visų anketų suvestinę, skaičiuodamas kiekvieno kriterijaus aritmetinius vidurkius. Atsakydamas į kiekvieną klausimą, vertintojas skiria balą keturbalėje sistemoje (kuo geriau vertinamas kriterijus, tuo didesnis balas skiriamas). Remiantis šiais įvertinimais sudaromas organizacijos veiklos efektyvumo profilis, kurį nubraižius galima aiškiau matyti, kokią vietą užima organizacija pagal atskirus veiklos aspektus ir kriterijus. Šis profilis leidžia lengviau įvardyti prioritetines tobulėjimo sritis, numatyti vystymosi ir įvertinti, kas pasiekta per tam tikrą apsibrėžtą laikotarpį. Veiklos efektyvumo profilio pagrindu sudaromas veiklos tobulinimo veiksmų planas.

Išvados Lietuvos NVO norėdamos išlikti lankčios ir prisidėti prie „atviros, teisinės ir darnios pilietinės

visuomenės“ kūrimo, turi nuolat tobulinti savo veiklą, panaudojant veiklos vertinimo metodikas BVM ir VETM .

NVO veiklos efektyvumo ir kokybės vertinimo veiklos modelis paremtas VETM metodikos konstruktu ir duomenų analizei nustatytais reikalavimais. Lyginant BVM ir VETM metodikas dubliuojami tapatūs kriterijai ir įtraukiami nauji kriterijai. NVO veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelyje naudojami atviri klausimai, kas suteikia papildomos informacijos analizuojant gautus vertinimo rezultatus.

NVO veiklos efektyvumo tyrimo metodikoje veiklos efektyvumas vertinamas analizuojant penkias organizacijos veiklos sritis: organizacijos valdymą; darbo organizavimą; išteklių; programų įgyvendinimą ir

ISSN 1822-6515 ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

662

paslaugų teikimą bei įšorinius ryšius, kurių vertinimas padeda organizacijoms tobulinti veiklą, gerinti valdymą ir administravimą bei paslaugų teikimą.

Parengtas naujas NVO kokybės ir efektyvumo vertinimo modelis yra paprastas, tiksliai įvertina ir parodo tobulintinas sritis, aiškiai suprantamas, atitinka vertinimo modelių pagrindinius principus.

Nevyriausybinių organizacijų veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo modelio privalumai: Sukurto modelio taikymas yra paprastenis nei BVM, nes apsiribojama kriterijų vertinimo keturbale

sistema, o gautus rezultatus galima palyginti su kitų nevyriausybinių organizacijų veiklos duomenimis. Tolimesniuose moksliniuose tyrimuose sukurtą NVO veiklos kokybės ir efektyvumo vertinimo

metodiką reikia patikrinti praktikoje ir nustatyti modelio įgyvendinimo galimybes ir trukumus.

Literatūra 1. Baršauskienė, V., Butkevičienė, E., Vaidelytė, E. (2008). Nevyriausybių Organizacijų Veikla. Kaunas:

Technologija. 2. BVM diegusios viešojo administravimo institucijos ir įstaigos. Viešojo Administravimo Kokybės Iniciatyvos.

2010. Prieiga per internetą: http://www.Vakokybe.lt/lt/BVM-diegusios-viesojo-administravimo-institucijos-ir-istaigos

3. Česaitė, E. (2005). Viešųjų institucijų veiklos efektyvumo vertinimo elementai. Jaunasis Mokslininkas. Kaunas, 2005. Prieiga per internetą: http://ev.lzuu.lt/jaunasis_mokslininkas/smk_2005/kaimo%20pletra/Cesaite %20erika.htm

4. Colin Roberts, J. E. (2006). „Jungtinės Karalystės Ir Lietuvos Nevyriausybinių Organizacijų Sektorius – Skirtumai Ir Panašumai“, Lietuvos Nevyriausybinių Organizacijų 9-Asis Forumas. Vilnius.

5. Courtney, R. (2002). Strategic Management for Voluntary Nonprofit Organizations. London. 6. Furmonavičius, G. (2006). Bendrasis Vertinimo Modelis. Organizacijos tobulinimas taikant įsivertinimą. Prieiga

per internetą: http://www.Vrm.lt/fileadmin/padaliniu_failai/viesojo_administravimo_dep/bvm.pdf 7. Gimzauskiene, E., & Gimzauskiene, E. (2010). Research of the performance measurement system: Environmental

Perspective. Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics, 21(2), 180-186. 8. Ginevičius, R., Sūdžius V. (2008). Organizacijų Teorija. Vilnius, Technika. 136-137. 9. Ilgius, V. (2007). „NVO plėtros politikos koncepcija: atsiradimo ištakos ir planuojami veiksmai ateičiai”. Lietuvos

Nevyriausybinių Organizacijų 10-Asis Forumas Vilnius. Prieiga per internetą: http://www.ngo.lt/forumas/lt/video.php (Žiūrėta 2010-02-18)

10. Jakštaitė, A., Diržys, R. (2001). Nevyriausybinių Organizacijų Veiklos Efektyvumo Tyrimo Metodika. Vilnius: Organizacijų Vystymo Centras, Baltijos Amerikos Partnerystės Programa.

11. Kokybės Vadybos metodų diegimo viešojo administravimo institucijose stebėsena. Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų Ministerija. Prieiga per internetą: http://www.vrm.lt/index.php?Id=1018

12. Kolyta, S., Masandukaitė, A., Mikšys, A., Rastauskaitė, J., Vaitkevičius, D. (2002). Verslo Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje vadovas. Vilnius.

13. Kraniauskas, L. (2005).“Lietuvos Nevyriausybinių Organizacijų Situacijos Analizė. Tyrimas”. Klaipėda, 2005. Prieiga per internetą: fttp://www.nisc.lt/files/main/treciojo_sektoriaus_instituciju_situacija_lietuvoje1.pdf

14. Lietuvos Nevyriausybinių Organizacijų bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis. (2006). Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras. Tyrimo Ataskaita.

15. Lietuvos Nevyriausybinių Organizacijų plėtros koncepcija. (2007). Nevyriausybinių organizacijų ir paramos vystymo centras. Vilnius, Prieiga per internetą: http://www.lrv.lt/kairys_meniu/NVO_komisija/pletros %20koncepcija.pdf

16. Organizacijų Vystymo Centras. (2001). „Nevyriausybinių Organizacijų Veiklos Efektyvumo Tyrimo Metodika. I-dalis. Tyrimo Metodikos Ir Procedūros Aprašymas“. Vilnius.

17. Organizacijų Vystymo Centras. (2001). „Nevyriausybinių Organizacijų Veiklos Efektyvumo Tyrimo Metodika. II-Dalis. Vertinimo Kriterijų Aprašas“. Vilnius.

18. Petrauskienė, R. (2006). Lietuvos Savivaldybių Vidaus Administravimo Tobulinimas. Viešoji politika ir administravimas, Nr. 11. Kaunas.

19. Šimašius, R. (2003). „Nevyriausybinės Organizacijos (NVO) Lietuvoje“. Nevyriausybinių Organizacijų Paramos Ir Vystymo Centras.

20. Šukys, R. (2007). „Bendrasis Vertinimo Modelis (BVM). Organizacijos tobulinimas taikant įsivertinimą“. Vilnius. 21. Valanciene, V., & Kloviene, L. (2009). Dimensions of performance measurement system in changes research.

Inzinerine Ekonomika-Engineering Economics(4), 41-48.

ISSN 1822-6515 ISSN 1822-6515 EKONOMIKA IR VADYBA: 2011. 16 ECONOMICS AND MANAGEMENT: 2011. 16

663

22. Žilienė, I. (2006). Ryšių Reguliavimo Tarnyba Įgyvendino Bendrojo Vertinimo Modelį. Valstybės Tarnybos Aktualijos. Nr. 7. Vilnius.

ASSESSMENT OF OPERATIONAL QUALITY AND EFFICIENCY IN NON-GOVERNMENTAL ORGANIZATIONS

Asta Daunorienė, Diana Bagdonienė, Aušra Simanavičienė Summary

Methodology for the research of NGOs operational efficiency allows different Lithuanian NGOs to rather precisely define their strengths as well as areas requiring improvement. The Common Assessment Framework is used for self-assessment by NGOs and allows them identifying their strengths and weaknesses as well as comparing achieved results with those of other organizations (while sharing good practice).

For the purpose of their performance measurement, NGOs often use the Methodology for Assessment of Operational Efficiency of Non-Governmental Organizations and Common Assessment Framework while allocating significant financial and human resources.

Given this fact, the objective of this research paper is presented in the form of the following question: how could different methodologies be integrated to allow simultaneous assessment of NGOs operational quality and efficiency?

The object of the research paper: a process of organization quality and efficiency evaluation. Methodology of the research paper: logical and systematic analysis of scientific papers and statistical data.

Research findings and results: a common methodology for the assessment of NGOs operational quality and efficiency was developed allowing NGOs to assess both quality and efficiency of their operation while simultaneously saving time, material and human resources.

Keywords: non-governmental organizations (NGOs), operational quality, operational efficiency. JEL Classification: M21, H89.