Jiddische Verleger und Übersetzer deutscher Autoren

im spiegel ihrer bÜcherVokiečių rAšytoJų kūrinių

Jidiš kAlbA leidėJAi ir VertėJAi sAVo knygų Atspindžiuose

– Wilna – ווילנע– Wilno – Vilnius

Am 23. September 1943 wurde das zwei Jahre zuvor von den deutschen Besatzern eingerichtete Wilnaer Getto aufgelöst und die noch dort verbliebenen Juden depor-tiert oder im nahegelegenen Ponar ermordet. Damit endete auf grausame und menschenverachtende Weise die Jahrhunderte alte Geschichte des „Jerusalem des Nordens“ oder „Jerusalem Litauens“ – wie das jüdische Wilna genannt wurde. Welche kulturellen Schätze das „Jiddischland“, insbesondere Vilne – so der jiddische Name der heutigen litauischen Hauptstadt Vilnius – hervorbrachte, spiegelt sich nicht zuletzt in der dortigen Theater- und Literaturlandschaft wider. Das damalige Verlagswesen zeugt von einem regen Interesse der Leser-schaft an jiddischer Literatur, aber auch an jiddischen Übersetzungen europäischer, insbesondere deutscher Autoren. Das Lesen half – besonders innerhalb der Get-tomauern – dem ‚geistigen‘ Überleben.

1943 metų rugsėjo 23 dieną buvo sunaikintas prieš dvejus metus vokiečių okupantų įkurtas Vilniaus getas, ten dar likę žydai deportuoti arba nužudyti netoliese esančiuose Paneriuose. Taip siaubingai paminant žmoniškumą bai-gėsi šimtmečių senumo „Šiaurės Jeruzalės“ arba „Lietuvos Jeruzalės“ – kaip buvo vadinamas žydiškasis Vilnius – istorija. Kokius kultūros lobius sukūrė „Jidiš šalis“, o ypač Vilne – toks Lietuvos sostinės Vilniaus vardas jidiš kalba – atsispindi ir tenykščiame teatriniame ir literatūriniame gyvenime. Anuometinė leidybinė veikla liudija gyvą skai-tytojų domėjimąsi literatūra jidiš kalba, taip pat ir Euro-pos, o ypač vokiečių autorių kūrinių vertimais į jidiš kalbą. Skaitymas padėjo – ypač už geto sienų – išlikti dvasiniam gyvenimui.

Verlage, DruckereienLeidyklos, spaustuvės

Tomor-Verlag. Im Frühjahr 1927 erscheinen die ersten Publikationen des Tomor-Ver-lags, bis 1931 auch als Tomor-Kammerma-cher bekannt, welche mit einem Palmbaum als Signet versehen sind. Die Druckerei Notes & Swailich, mit Sitz in Wilna, ist bis 1929 hauptverantwortlich für alle Print-medien von Tomor. Bekannt ist der Verlag vor allem wegen seiner jiddischen Über-setzungen europäischer Werke. Für Tomor übersetzen bis Ende der 1930er Jahre u. a. Max Weinreich, Falk Heilperin, Eliahu Goldschmidt sowie Isaac Bashevis Sin-ger. Die damals erfolgreichsten jiddischen Übersetzungen sind Karl Marxʼ Das Elend der Philosophie und die Lebenserinnerung von Salomon Maimon.

Leidykla Tomor. 1927 metų pavasarį pasi-rodė pirmieji Tomor leidyklos, iki 1931 metų žinomos dar ir kaip Tomor-Kammermacher, leidiniai su leidyklos ženklo įspaudu – pal-mės medžiu. Spaustuvė Notes & Swai-lich, kurios būstinė buvo Vilniuje, iki 1929 metų atliko visus spaudos darbus Tomor leidyk lai. Ši leidykla visų pirma žinoma Europos rašytojų kūrinių vertimais į jidiš kalbą. Tomor leidyklai iki XX a. ketvir-tojo dešimtmečio pabaigos verčia Maxas Weinreichas, Falkas Heilperinas, Eliahu Goldschmidtas ir Isaacas Bashevis Sin-geris. Tuo metu populiariausi buvo Karlo Marxo Filosofijos skurdo ir Salomono Mai-mono gyvenimo prisiminimų vertimai į jidiš kalbą.

3

Vilner Farlag. Boris Arkadevich Kletskin (1875–1937), geboren in Haróditsh, grün-det um 1910 sein eigenes Verlagshaus: den Vilner Farlag fun B. A. Kletskin. Er publi-ziert als einer der Ersten moderne jiddi-sche Literatur. Wirtschaftliche Erwägungen veranlassen 1925 den Verlagsumzug nach Warschau. Der Stadt Wilna bleibt Klets-kin unter anderem aufgrund seiner Ver-bundenheit zum YIVO treu, für welches er von 1926 bis 1938 dessen Filologishe Shriftn publiziert. Zahlreiche Übersetzungen deut-scher Werke erscheinen zwischen 1925 und 1931 im Vilner Farlag.

Vilner Farlag. Borisas Arkadevichius Kletskinas (1875–1937), gimęs Haradziščoje (Haróditsh), apie 1910 metus įkūrė nuosavą leidyklą: Vilner Farlag fun B. A. Kletskin. Jis vienas pirmųjų ėmė leisti moderniąją literatūrą jidiš kalba. 1925 metais ekono-miniais sumetimais leidykla persikėlė į Varšuvą. Vilniui Kletskinas liko ištikimas, be kita ko, ir dėl ryšių su YIVO, kuriam nuo 1926 iki 1938 metų leido jo Filologishe Shriftn. Nuo 1925 iki 1931 metų Vilner Farlag buvo išleista daug vokiečių autorių kūrinių vertimų.

Druckerei Romm / Romm Printing House. Die Familie Romm war seit Ende des 18. Jahrhunderts in Wilna als Buchdrucker und Verleger tätig. Im 19. Jahrhundert war deren Druckerei die größte in Osteuropa. Seit den 1870er Jahren trägt das Unterneh-men den noch heute bekannten Namen Defus haAlmanah ve haAhim Romm (dt. Der Verlag der Witwe und der Brüder Romm). Wurden anfangs ausschließlich religi-öse Schriften wie die Gesamtausgabe des Babylonischen Talmuds gedruckt, erwei-tert sich das Verlagsprogramm auf Schrif-ten der jüdischen Aufklärung (Haskala) und säkulare Literatur. Das Verlagshaus existiert bis 1940 in Wilna. Nach der sowje-tischen Okkupation wird die Druckerei als kommunistischer Betrieb weitergeführt.

Rommų spaustuvė. Rommų šeima nuo XViii a. Vilniuje dirbo kaip spaustuvinin-kai ir leidėjai. XiX a. jų spaustuvė buvo didžiausia Rytų Europoje. Nuo XiX a. aštun-tojo dešimtmečio ši verslovė buvo vadi-nama dar ir šiandien žinomu vardu Defus haAlmanah ve haAhim Romm ( Našlės ir brolių Rommų leidykla). Iš pradžių buvo spausdinami tik religiniai raštai, pavyz-džiui, pilnas Babiloniškojo Talmudo leidimas, bet leidybinė programa buvo pra-plėsta ir imta leisti žydų Apšvietos (Haska-los) ir pasaulietinės literatūros kūrinius. Leidykla gyvavo Vilniuje iki 1940 metų. Sovietinės okupacijos metais spaustuvė buvo nacionalizuota.

Bund. Der Allgemeine jüdische Arbeiter-bund von Litauen, Polen und Russland (jid-disch Algemeyner Yidisher Arbeter Bund in Lite, Poyln un Rusland, (אלגמײנער ײדישער (ארבײטערסבונד אין ליטע,פוילן און רוסלאנדwird 1897 in Wilna gegründet. Ziel ist der Zusammenschluss aller jüdischen Arbeiter in Osteuropa und die Anerkennung einer Jüdischen Nation in Russland. Die säku-lare sozialistische Partei setzt sich für das Jiddisch als jüdische Nationalsprache ein. Viele jiddische Literaten, Übersetzer und Verleger zählen zu den Bundisten.

Bundas. Visuotinė Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos žydų darbininkų sąjunga (jidiš kalba: Algemeyner Yidisher Arbeter Bund in Lite, Poyln un Rusland, אלגמײנער ײדישער (ארבײטערסבונד אין ליטע,פוילן און רוסלאנדbuvo įkurta 1897 metais Vilniuje. Jos tiks-las buvo apjungti visus Rytų Europos žydus darbininkus ir pripažinti žydų tautą Rusijoje. Pasaulietinė socialistinė partija pasirinko jidiš nacionaline žydų kalba. Bun-distams priklausė daugelis jidiš kalba rašiu-sių literatų, vertėjų ir leidėjų.

Übersetzungen VertimAi

Isaac Bashevis SingerStefan Zweig

Romain Rolland, 1929 Romainas Rollandas

Thomas MannDer Zauberberg, 1930 Užburtas kalnas

Erich Maria RemarqueIm Westen nichts Neues, 1930 Vakarų fronte nieko naujo Der Weg zurück, 1931 Kelias atgal

Falk HeilperinFriedrich Schiller

Die Jungfrau von Orleans, 1929 Orleano mergelė Die Verschwörung des Fiasko zu Genua, 1929 Fiesko sąmokslas Genujoje Kabale und Liebe, 1929 Klasta ir meilė Wilhelm Tell, 1929 Vilius Telis

Mendl ElkinMax Nordau

Zwei Welten, 1925 Du pasauliai

Moishe ZilburgGustav Meyrink

Der Golem, 1925 Golemas

Moyshe NadirGerhart Hauptmann

Die versunkene Glocke, 1929 Paskendęs varpas

JournAle, zeitschriften žurnAlAi

Der pinkes (dt. das Register / liet. Sąrašas, registras), 1913

Di yudishe Velt, 1913–1915Grininkes Beymelekh (dt. Kleine grüne Bäume /

liet. Žali medeliai), 1914–1939Literarishe Bleter, 1924–1939Filologishe Shriftn (YIVO), 1926–1938

4 5

Yung Vilne. Zalman Reyzen, Herausge-ber des Vilner tog, ruft im Oktober 1929 einen Künstlerkreis ins Leben: Yung Vilne. Der Name ist Programm: Junge Poeten, Schrift-steller und Maler – pro-grammatisch stellen sie sich und ihr Schaf-fen in den Dienst der jiddischen Kultur, die an die jüdische Arbei-terschaft adressiert ist. Sie proklamieren damit als Avantgarde eine neue Lebensform und ein neues Selbstbewusstsein als Juden. Chaim Grade, Shimshon Kahan, Perets Miranski, Abraham Sutzkever, Elkhonen Vogler, Lejser Wolf und Mosche Kulbak sind deren aktive Mit-glieder. Mit der deutschen Okkupation löst sich der Kreis auf. Viele Mitglieder werden ermordet, andere wie Abraham Sutzkever kämpfen als Partisanen im Widerstand.

Yung Vilne. Zalmanas Reyzenas, dien-raščio Vilner tog (Vilniaus diena) leidėjas, 1929 metų spalio mėnesį įkūrė sambūrį Jung Vilne (Jaunasis Vilnius). Pavadinimas nusako jo programą: jauni poetai, rašy-tojai ir dailininkai skiria savo gyvenimą ir kūrybą tarnauti jidiš kultūrai, kurios adre-satas – žydų darbininkai. Šie menininkai avangardistai paskelbė naują gyvenimo formą ir naują, žydišką, savimonę. Akty-vūs sambūrio nariai buvo Chaimas Grade, Schimschonas Kahanas, Peretsas Miranskis, Abrahamas Sutzkeveris, Elchonenas Vog-leris, Lejzeris Wolfas ir Mosche Kulbakas. Prasidėjus vokiečių okupacijai sambūris iširo. Daugelis jo narių buvo nužudyti, kiti, pavyzdžiui, Abrahamas Sutzkeveris, kovojo partizaniniame pasipriešinimo judėjime.

Jiddisch-יידיש. Die sich aus dem Mittel-hochdeutschen mit Elementen des Heb-räischen, Aramäischen, Romanischen und Slawischen entwickelte Sprache wird seit mehr als 1000 Jahren von den asch-kenasischen Juden Mittel- und Osteu-ropas gesprochen. Die Mameloshn, die „Muttersprache“ war und ist untrennbar mit der Wilnaer Judenheit, die bis in die 1930er Jahre knapp ein Drittel der Wil-naer Bevölkerung ausmachte, verbunden. Jiddisch entwickelte sich dort – wie auch in den polnischen, litauischen und ukrai-nischen Gebieten, einschließlich Gali-ziens und der Bukowina – zur Alltags-, Gelehrten-, Unterrichts-, Literatur- und später auch zur Wissenschaftssprache. Wilna galt als Zentrum der „Jiddischkeit“, die – vergleichbar mit der Warschauer Kehille (jidd. Gemeinde) – identitätsstif-tend war.

Jidiš-יידיש. Jidiš kalba išsivystė iš viduri-nės vokiečių aukštaičių kalbos su hebrajų, aramėjų, romanų ir slavų kalbų elemen-tais. Jau daugiau kaip 1000 metų ja kalba Vidurio ir Rytų Europos žydai aškena-ziai. Mameloshn, „gimtoji kalba“, buvo ir yra neatskiriamai susijusi su Vilniaus žydų bendruomene, kuri iki XX a. ketvir-tojo dešimtmečio sudarė beveik trečdalį Vilniaus gyventojų. Jidiš kalba ten – kaip ir Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos srityse, taip pat ir Galicijoje ir Bukovinoje – išsi-rutuliojo į šnekamąją, mokslo, mokymo, literatūros ir mokslininkų kalbą. Vil-nius buvo laikomas jidiš kultūros centru, kuris, jeigu lygintume su Varšuvos Kehille (jid. bendruomenė) – lėmė identitetą.

JiddischJidiš

stehend Von rechts nAch links stoVi iš dešinės į kAirę

Ben Tzion Michtom (1909–1941) Elchonen Vogler (1907–1969) Schejne Efran Mosche Levin (1907–1941) Khayim Grade (1910–1982)

sitzend, rechts nAch links sėdi iš dešinės į kAirę

Schimschon Kahan (1905–1941) Abraham Sutzkever (1913–2010) Shmerke Kaczerginski (1908–1954) Rochl Sutzkever (1905–1943) Lejser Wolf (1910–1943)

6 7

Isaac Bashevis Singer (1904–1991). Zeit seines Lebens beschäftigt sich der im pol-nischen Radzymin (bei Warschau) geboren Sohn chassidischer Eltern, mit religiöser Tradition und sozialer Realität in der jiddi-schen Welt. Diese werden zum essentiellen Thema seines schriftstellerischen Schaf-fens. Ab 1923 arbeitet er für die Literaishen bleter, es folgten erste Übersetzungen aus dem Deutschen (u. a. Thomas Manns Der Zauberberg [1930] und Erich Maria Remar-ques Im Westen nichts Neues [1930]). 1935 erscheint sein erster Roman Satan in Goraj, im gleichen Jahr emigriert er in die USA. 1978 erhält Singer den Literaturnobelpreis, als bislang erster und einziger jiddischspra-chiger Schriftsteller.

Isaac Bashevis Singer (1904–1991). Len-kijos mieste Radzymine (prie Varšuvos) gimęs chasidų tėvų sūnus visą gyvenimą domėjosi jidiš pasaulio religine tradicija ir socialine realybe. Tai ir tapo pagrindine

jo, kaip rašytojo, kūrybos tema. Nuo 1923 metų jis dirbo leidiniui Literaishe bleter, išvertė pirmuo-sius romanus iš vokiečių kalbos (tarp jų Thomo Manno Užbur-tas kalnas [1930] ir Ericho Marias Remarque’o Vakarų fronte nieko naujo [1930]). 1935 metais buvo išleistas pirmasis jo romanas Šėtonas Gorajuje, tais pačiais metais jis emigravo į JAV. 1978 metais apdovanotas Nobelio literatūros premija – ligi šiol pirmasis ir vienintelis jidiš kalba rašantis rašytojas.

ÜbersetzerVertėjai

װילנעדו ביסט א תהילים אויסגעלײגט פון לײם און אײזן,א תפילה איז איעדער שטײן, א ניגון יעדע – װאנד,

װען די לבנה רינט אראפ אין דײנע געסלעך פון קבלה, ]…[,דו ביסט א טונקעלע קמיע אײנגעפאסט אין ליטע,

פארשריבן גרױ און אלט ארום מיט מאך און מיט לישײעס,א ספר איז איעדער שטײן …

Vilne… Du bist ein Psalmenlied, geformt aus Lehm und Eisen,Gebet wird jeder Stein und Hymne – jede Wand,wenn Mondlicht in die Kabbala der Gassen rinnt, ]…[Du bist ein dunkles Amulett, in Litauen gefasst,mit altersgrauer Schrift, von Moos bedeckt und Flechten:Ein jeder Stein ist Buch …

Vilne… Tu – psalmė, suformuota iš molio ir iš geležies,Akmuo kiekvienas tavo – tai malda, kur siena – himnas ten,kai mėnesiena srūva į gatvelių kabalą, ]…[Esi tamsus tu amuletas Lietuvos apsode,su įrašu, nupilkusiu nuo amžių, apsamanojusiu ir apkerpėjusiu:Akmuo kiekvienas tavo – tai knyga …

Auszug Aus dem 1929 veröffentlichten gedicht „vilne“ von mosche KulbAK (1896–1940), übersetzt von Andrej jendruschištrAuKA iš 1929 metAis pAsKelbto mosches KulbAKo (1896–1940) eilėrAščio „vilne“ voKišKo AndrejAus jendruscho vertimo į lietuvių KAlbą vertė vilijA gerulAitienė

8 9

Sh. Dorman. Es ist wenig bekannt über den Übersetzer von Karl Marx ins Jiddi-sche. 1937 beginnt Dorman die Überset-zung der Schrift Das Elend der Philosophie. Antwort auf Proudhons „Philosophie des Elends“, die Marx 1847 verfasste. Nach eigenen Aussagen bedient er sich dabei sowohl einer aktuellen französischen (1937) als auch der 1913 von Eduard Bernstein und Karl Kautzky herausgegebenen Auflage. Im gleichen Jahr beginnt er zudem Marxʼ Kri-tik zur politischen Ökonomie ins Jiddische zu übertragen. Beide Werke erscheinen 1939 im Tomor- Verlag.

Sh. Dorman. Apie Karlo Marxo vertėją į jidiš kalbą mažai kas žinoma. 1937 metais Dormanas pradėjo versti veikalą Filosofi-jos skurdas. Atsakymas į Proudhono „Skurdo filosofiją“, kurį Marxas parašė 1847 metais. Dormano teigimu, jis rėmėsi ir naujau-siu vertimu į prancūzų kalbą (1937) ir 1913 metais pasirodžiusiu Eduardo Bernst-eino ir Karlo Kautzky’io leidimu. Be to, tais pačiais metais į jidiš kalbą pradėjo versti Marxo Politinės ekonomijos kritiką. Abu veikalai buvo išleisti 1939 metais Tomor leidykloje.

Mendl Elkin (1874–1962). Der in St. Petersburg praktizierende Zahnarzt, der das jiddische Kamar Theater gründet und dort selbst als Schauspieler auftritt, übersiedelt Anfang der 1920er Jahre nach Warschau und fungiert dort als Präsident der Jüdischen Theaterschauspieler. 1923 emigriert er dann mit seiner Frau Esther in die USA. 1925 übersetzt er Max Nord-aus Zwei Welten für den Vilner Farlag ins Jiddische. Ab 1938 arbeitet er in der New Yorker Dependance des Wilnaer YIVO als  Bibliothekar.

Mendl Elkin (1874–1962). Sankt Peter-burge praktikuojantis odontologas, įkūręs jidiš teatrą Kamar ir pats jame vaidinęs, XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje per-sikėlė į Varšuvą ir ten tapo Žydų teatro aktorių prezidentu. 1923 metais su žmona Esthera emigravo į JAV. 1925 metais leidyk-lai Vilner Farlag į jidiš kalbą išvertė Maxo Nordau kūrinį Du pasauliai. Nuo 1938 metų dirbo bibliotekininku Vilniaus YIVO atsto-vybėje Niujorke.

Eliahu-Jankev Goldschmidt (1882–1941/42). Aufgrund seiner profunden sprachlichen und historischen Kenntnisse in seiner Geburtsstadt Wilna verehrt, gilt er als einer der bedeutendsten Übersetzer für den Tomor-Verlag. Neben Übersetzun-gen aus dem Hebräischen (Reubeni 1927) und Französischen (zwei Balzac-Romane) überträgt er 1927 Salomon Maimon aus dem Deutschen ins Jiddische. Für das Jahr 1938 ist die Übersetzung von Kants Kri-tik der reinen Vernunft angekündigt, kann jedoch nicht mehr umgesetzt werden. Während der deutschen Besetzung wird er von der Gestapo gezwungen die jüdischen Buchbestände in Wilna zu sichten. Kurz darauf wird er ermordet.

Eliahu-Jankev Goldschmidt (1882–1941/42). Gimtajame mieste Vilniuje Goldschmidtas buvo labai gerbiamas dėl išsamių kalbos ir istorijos žinių. Jis lai-komas vienu svarbiausių vertėjų, dirbu-sių Tomor leidyklai. Be vertimų iš hebrajų (Reubeni, 1927) ir prancūzų kalbų (du Bal-zaco romanai), 1927 metais iš vokiečių į jidiš kalbą jis išvertė Salomoną Maimoną. 1938 metais buvo paskelbta, kad rengia-mas Kanto Grynojo proto kritikos vertimas, bet šis sumanymas taip ir liko neįgyven-dintas. Vokiečių okupacijos metais jis buvo priverstas tvarkyti žydiškų knygų rinkinius Vilniuje. Netrukus buvo nužudytas.

Falk Heilperin (1876–1945). Als Lehrer für Hebräisch und Jiddisch in Minsk ist Heil-perin zudem als Übersetzer für die Ver-lage Tomor und Kletskin in Wilna tätig. 1929 übersetzt er aus Schillers Werken gleich vier Titel: Die Verschwörung des Fiasko zu Genua, Kabale und Liebe, Wilhelm Tell und Die Jungfrau von Orleans.

Falk Heilperin (1876–1945). Hebrajų ir jidiš kalbų mokytojas Minske dirbo taip pat ir Vilniaus leidykloms Tomor ir Kletskin. 1929 metais jis išvertė iš karto keturis Schillerio veikalus: Fiesko sąmokslas Genu-joje, Klasta ir meilė, Vilhelmas Telis ir Orle-ano mergelė.

10 11

Isaac Reis alias Moyshe Nadir (1885–1943). Unter dem Pseudonym Moyshe Nadir verfasst der in Ostgalizien geborene und als Jugendlicher in die USA emigrierte jiddische Poet und Humorist Isaac Reis zahlreiche Werke, in denen er seine Ein-drücke und Erfahrungen der Einwanderer-generation verarbeitet. Neben Gedichten, Romanen, Kurzgeschichten, Essays und Feuilletons veröffentlicht er zahlreiche Kri-tiken in verschiedenen jiddischen Perio-dika. Für Kletskins Vilner Farlag übersetzt er 1929 Die versunkene Glocke von Gerhard Hauptmann.

Isaac Reis, kitaip Moyshe Nadir (1885–1943). Rytų Galicijoje gimęs ir jaunystėje į JAV emigravęs jidiš kalba kūręs poetas ir humoristas Isaacas Reisas parašė dau-gybę kūrinių Moyshes Nadiro slapyvar-džiu. Juose pavaizdavo imigrantų kartos įspūdžius ir patirtį. Be eilėraščių, romanų, trumpų apsakymų, esė ir feljetonų, jis paskelbė daugybę kritinių straipsnių įvai-riuose jidiš kalba leidžiamuose periodi-niuose leidiniuose. 1929 metais Kletskino leidyklai Vilner Farlag išvertė Gerhardo Hauptmanno dramą Paskendęs varpas.

Gettobibliothek (1941–1944). In den Räumen des Mefitze Haskole (Verein zur Ausbreitung der jüdischen Aufklärung / Haskala) in der Strashun Gasse 6 eröff-net 1941 eine Gettobibliothek, die bereits wenige Monate nach der Eröffnung die 10 000ste Ausleihe verzeichnet. Herman Kruk (1897–1944), der durch sein posthum veröffentlichtes Tagebuch den Alltag im Wilnaer Getto dokumentiert, leitet die Bib-liothek, die bald das kulturelle Herzstück des Gettos bildet. Für einzelne Titel gibt es lange Wartelisten, so beispielsweise für Tolstois Krieg und Frieden, eines der damals meistgelesenen Bücher im Getto. Im Sep-tember 1942 hat die Bibliothek laut Kruks Aufzeichnungen einen Bestand von über 39 000 Titeln. Neben dem rege besuchten Lesesaal und einem Gettoarchiv bietet das Gebäude im Keller Unterschlupf für ein Trainingslager des jüdischen Widerstands FPO (Fareinikte Partisaner Organisatzije) samt kleinem Waffendepot.

Geto biblioteka (1941–1944). 1941 metais Mefitze Haskole (Žydų Apšvietos / Haskalah sklaidos draugija) Strašūno gatvėje 6 ati-darė geto biblioteką, kuri vos per keletą mėnesių jau pažymėjo 10 000-ąją išduotą skaityti knygą. Bibliotekai vadovavo Herma-nas Krukas (1897–1944), kuris dienoraštyje, paskelbtame po mirties, užfiksavo Vilniaus geto kasdienybę. Biblioteka netrukus tapo dvasiniu geto branduoliu. Kai kurioms kny-goms buvo sudaryti ilgi laukiančiųjų sąra-šai, pavyzdžiui, Levo Tolstojaus romanui Karas ir taika – tai buvo anuomet viena skaitomiausių gete knygų. 1942 metų rug-sėjo mėnesį, pagal Kruko užrašus, bibliote-kos fondai sudarė per 39 000 pavadinimų. Greta gyvai lankomos skaityklos ir geto archyvo, pastato rūsyje buvo įrengtas žydų pasipriešinimo organizacijos FPO (Farei-nikte Partisaner Organisatzije) treniruotėms ir ginklams skirtas sandėlis.

Max Weinreich (1894–1969). Der in einem deutsch- und russischsprachigen Elternhaus aufgewachsene Weinreich beendet 1912 sein Linguistik-Studium in St. Petersburg und geht nach Wilna, wo er sich unter dem Einfluss der Bundisten dem Jiddischen zuwendet. 1925 gründet er neben Elias Tcherikower (1881–1943) und Nochum Shtif (1879–1933) das YIVO und betreut dort die Abteilung für Linguistik, Literatur und Folklore. Zwischen 1936 und 1938 übersetzt er Sigmund Freuds Vorle-sungen zur Einführung in die Psychoana-lyse ins Jiddische. Nach seiner Emigration in die USA leitet er ab 1940 das YIVO in New York.

Max Weinreich (1894–1969). Weinrei-chas užaugo žydų šeimoje, kurioje buvo kalbama vokiškai ir rusiškai. 1912 metais baigė lingvistikos studijas Sankt Peter-burge ir išvyko į Vilnių, kur Bundo narių veikiamas susidomėjo jidiš kalba. 1925 metais kartu su Eliasu Tcherikoweriu (1881–1943) ir Nochumu Shtifu (1879–1933) įkūrė YIVO ir vadovavo lingvistikos, literatūros ir folkloro skyriui. Tarp 1936 ir 1938 metų į jidiš kalbą išvertė Sigmundo Freudo vei-kalą Psichoanalizės įvadas. Paskaitos. Emi-gravęs į JAV nuo 1940 metų vadovavo YIVO Niujorke.

InstitutionenInstitucijos

12 13

konzept Elke-Vera Kotowski und Stephan Kummer in Verbindung mit Gabrielė Žaidytė

gestAltung Tomas Mrazauskas

Übersetzung ins litAuische Vilija Gerulaitienė

druck Kopa (Kaunas, Litauen)

coVerbild Jatkowa Straße (dt. Fleischergasse) © Jüdisches Gaon-von-Wilna-Museum

herAusgeberMoses Mendelssohn Zentrum und Kultur-ministerium der Republik Litauen, 2014

Diese vom Moses Mendelssohn Zentrum initiierte Ausstellung wurde realisiert dank der Unterstützung des Kulturministeri-ums der Republik Litauen, der Botschaft der Republik Litauen in Deutschland, Zentrum für internationale Kulturpro-gramme (Vilnius) und der Moses Mendels-sohn Stiftung.

Dank gilt darüber hinaus der Litauischen Martynas-Mažvydas-Nationalbibliothek für die Zurverfügungstellung der ausge-stellten Exemplare der jiddischen Überset-zungen von Sigmund Freud, der Gebrüder Grimm, Gerhart Hauptmann, Salomon Maimon, Thomas Mann, Karl Marx, Max Nordau und Friedrich Schiller, sowie dem Jacob-und-Wilhelm-Grimm-Zentrum (Uni-versitätsbibliothek der Humboldt-Univer-sität zu Berlin) als Präsentationsort der Ausstellung in Berlin.

sudArė Elke-Vera Kotowski ir Stephan Kummer bendradarbiaudami su Gabriele Žaidyte

ApipAVidAlino Tomas Mrazauskas

į lietuVių kAlbą Vertė Vilija Gerulaitienė

spAusdino Kopa (Kaunas, Lietuva)

ViršelyJe Mėsinių gatvė (apie 1915) © Vilniaus Gaono žydų muziejus

išleidoMoses Mendelssohno centras ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, 2014

Ši paroda, kuriai impulsą davė Moses Mendelssohno centras, buvo įgyven-dinta parėmus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respub-likos ambasadai Vokietijoje, Tarptauti-nių kultūros programų centrui ir Moses Mendelssohno fondui.

Taip pat dėkojame Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai už leidimą parodoje eksponuoti Sigmundo Freudo, Brolių Grimmų, Gerharto Hauptmanno, Salomono Maimono, Thomo Manno, Karlo Marxo, Maxo Nordau ir Friedricho Schillerio vertimų į jidiš kalbą leidinius bei Jacobo ir Wilhelmo Grimmų centrui (Berlyno Humboldtų universiteto biblio-teka) už parodos eksponavimui Berlyne skirtą vietą.

YIVO – Dos Yidisher Visnshaftlekher Ins-titut. Im August 1925 trifft sich in Berlin eine Gruppe jiddischsprachiger Intellek-tueller aus Wilna, New York und Berlin. Ihr gemeinsames Anliegen ist die Grün-dung des Yidisher Visnshaftlekher Institut, kurz YIVO. Wilna als ein jüdisch-intellek-tuelles Zentrum Osteuropas soll Hauptsitz werden (Wiwulski-Straße 18), in Berlin und New York werden Zweigstellen errichtet. Deren wissenschaftliche Studien beleuch-ten soziale Strukturen und Bildungsfragen, Kultur und Sprache sowie die wirtschaftli-che Situation der Juden Osteuropas.Wenige Monate nach Ausbruch des Zwei-ten Weltkrieges wird der Hauptsitz nach New York verlegt. 1941 wird das Wilnaer YIVO-Gebäude durch die deutschen Besat-zer geplündert und unter Verwaltung des „ Einsatzstabes Rosenberg“ dort das soge-nannte Institut zur Erforschung der Juden-frage eingerichtet.

YIVO – Dos Yidisher Visnshaftlekher Ins-titut. 1925 metų rugpjūčio mėnesį Berlyne susitiko jidiš kalba kalbantys intelektu-alai iš Vilniaus, Niujorko ir Berlyno. Jų bendras sumanymas buvo sukurti Yidis-her Visnshaftlekher Institut, trumpai YIVO. Vilniuje, Rytų Europos žydų intelek-tualų centre, turėjo būti įkurta jo būstinė (Vivulskio g. 18), Berlyne ir Niujorke – atstovybės. Mokslinės šio instituto studi-jos nušvietė socialines struktūras, švietimo klausimus, kultūrą, kalbą ir ekonominę Rytų Europos žydų padėtį.Po kelių mėnesių nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios būstinė buvo perkelta į Niu-jorką. 1941 metais YIVO pastatą Vilniuje nusiaubė vokiečių okupantai ir įkūrė jame vadinamąjį Žydų klausimo tyrimų institutą, kuriam vadovavo „Operatyvinis Rosen-bergo štabas“.

Strashun Bibliothek. Aus dem Nachlass des gelehrten Wilnaer Rabbiners Matti-tyahu Strashun (1817–1885) wird 1892 eine Bibliothek gegründet, die zahlreiche heb-räische Manuskripte und Bücher umfasst. Bis 1930 steigt der Gesamtbestand auf 35 000 Werke an. Mit der deutschen Okku-pation geht auch die Strashun-Biblio-thek – wie das YIVO – in die Verwaltung des sogenannten „Einsatzstabes Rosen-berg“ über. Zahlreiche Werke werden nach Deutschland verbracht, ebenso wie die Bestände des YIVO und der anderen Wil-naer Bibliotheken. Im März 1945 entdecken amerikanische Truppen Teile der Bestände und überstellen diese 1947 nach New York in die bestehende Dependance des YIVO.

Strašūno biblioteka. 1892 metais iš mokyto Vilniaus rabino Mato Strašūno (Mattityahu Strashun, 1817–1885) palikimo buvo įkurta biblioteka su daugybe hebra-jiškų rankraščių ir knygų. Iki 1930 metų jos fondai padidėjo iki 35 000 veikalų. Vokiečių okupacijos metais Strašūno biblioteka – kaip ir YIVO – perėjo vadinamojo „Opera-tyvinio Rosenbergo štabo“ žinion. Daugybė veikalų buvo išgabenta į Vokietiją, taip pat ir YIVO, ir kitų Vilniaus bibliotekų fondai. 1945 metų kovo mėnesį kariniai amerike-čių daliniai rado pavienes tų fondų dalis ir 1947 metais persiuntė jas į YIVO atstovybę Niujorke.

Botschaftder Republik Litauenin Deutschland

mit unterstÜtzung Von:14

אויך זײער א גרויסער חוץ אלץ איז אין דעם בוך געגעבן א באלערנדיקער בײשפיל, װי אמתער דארשט נאך װיסן איז גובר אלע

מניעות און װי די דענקונגסקראפט קען אין א מענטשלעכן גײסט זיך אנטװיקלען אפילו

אונטער די דריקנדיקסטע אומשטענדן

… Oykh zeyer groyser khuts alts is in dem Bukh gegebn a balerndiker beyspil, vi

emser dorsht nokh visn is guvr ale minies un vi di denkungskraft ken in a ments-hlekhn geyst sikh antviklen afilu unter

di drikndikste  umstenden …

… das Buch gibt ein eindrucksvolles Beispiel davon, wie echter Wissensdurst jeden Widerstand besiegt und wie sich

die Kraft zu selbständigem Denken – auch unter drückendsten Verhältnissen –

im Menschen entwickeln kann …

… knyga pateikia įspūdingą pavyzdį, kaip tikras žinių troškimas įveikia bet kokias

kliūtis ir kaip žmoguje gali prabusti gebėjimas savarankiškai mąstyti –

net jei aplinkybės ir labai nepalankios …eliAhu-jAnKev goldschmidt