oficialios krepŠinio taisyklĖs · 2017. 1. 9. · šoninės linijos ir baudų metimo linijos...

0

OFICIALIOS KREPŠINIO TAISYKLĖS

Teisėjo vadovas Dviejų teisėjų mechanika

Elektroninė versija parengta specialiai Švyturio-Kauno Krepšinio Lygai

Galioja nuo 2004 rugsėjo 1 d. Patvirtinta FIBA Centrinės Tarybos. Paryžius, 2004 birželio 12 d.

OFICIALIOS KREPŠINIO TAISYKLĖS

Kauno Krepšinio Lygai

2004 birželio 12 d.

1

TURINYS 1. ĮŽANGA .......................................................................................................................................................... 2 2. PASIRUOŠIMAS RUNGTYNĖMS ....................................................................................................................... 2

2.1. Atvykimas į salę .................................................................................................................................... 2 2.2. Teisėjų susitikimas ................................................................................................................................ 3 2.3. Fizinis pasiruošimas .............................................................................................................................. 3 2.4. Pareigos prieš rungtynes ....................................................................................................................... 4

3. KĖLINIO PRADŽIA ........................................................................................................................................... 6 3.1. Teisėjų veiksmai prieš kėlinio pradžią ................................................................................................... 6 3.2. Pradinis „ginčo“ išmetimas ................................................................................................................... 7 3.3. Teisėjų judėjimas .................................................................................................................................. 8

4. TEISĖJŲ STEBĖJIMO ZONOS IR VIETOS AIKŠTĖJE .............................................................................................. 8 4.1. Teisėjavimo technika ............................................................................................................................ 8 4.2. Stebėjimo zonų paskirstymas aikštėje .................................................................................................. 9 4.3. Vedamasis teisėjas – vietos pasirinkimas ir stebėjimo zonos ................................................................ 9 4.4. Praktiniai patarimai vedamajam teisėjui ............................................................................................... 12 4.5. Vedančiojo teisėjo vieta ir stebėjimo zonos .......................................................................................... 13 4.6. Praktiniai patarimai vedančiajam teisėjui ............................................................................................. 16 4.7. Kiti praktiniai patarimai vedančiajam ir vedamajam teisėjams ............................................................. 18 4.8. „Spaudimas“ ......................................................................................................................................... 18 4.9. Kamuolio įmetimas iš užribio, „spaudžiant“ .......................................................................................... 19 4.10. Dviguba gynyba .................................................................................................................................... 20

5. UŽRIBIO IR ĮMETIMO IŠ UŽRIBIO SITUACIJOS................................................................................................... 21 5.1. Linijų stebėjimas ................................................................................................................................... 21 5.2. Įmetimai iš užribio ................................................................................................................................ 21 5.3. Dvidešimt keturių sekundžių laikmatis .................................................................................................. 26 5.4. Grąžintas į gynybos zoną kamuolys ....................................................................................................... 26

6. METIMŲ SITUACIJOS ...................................................................................................................................... 27 6.1. Kova dėl atšokusio kamuolio................................................................................................................. 27 6.2. Neteisingas kamuolio lietimas ir trukdymas įmesti į krepšį ................................................................... 28 6.3. Tritaškiai metimai ................................................................................................................................. 28 6.4. Žaidimo laiko (kėlinio ar pratęsimo) pabaiga ........................................................................................ 30

7. GESTIKULIACIJA IR PROCEDŪROS .................................................................................................................... 31 7.1. Gestikuliacija ......................................................................................................................................... 31 7.2. Pažeidimai ............................................................................................................................................ 31 7.3. Pražangos ............................................................................................................................................. 32 7.4. Pasikeitimas vietomis po pražangų ....................................................................................................... 32 7.5. Valdančios kamuolį komandos pražanga .............................................................................................. 33 7.6. Pražanga ir sėkmingas metimas ............................................................................................................ 34 7.7. Abipusė pražanga ................................................................................................................................. 35 7.8. Teisėjų padėtys, užfiksvus pražangą ..................................................................................................... 36 7.9. Pažeidimo filsavimo dubliavimas .......................................................................................................... 37

8. BAUDOS METIMŲ SITUACIJOS ........................................................................................................................ 39 8.1. Vedamasis teisėjas ................................................................................................................................ 39 8.2. Vedantysis teisėjas ................................................................................................................................ 39 8.3. Baudų metimai, žaidėjams nestovint prie 3 sekundžių zonos ............................................................... 40

9. MINUTĖS PERTRAUKĖLĖ IR KEITIMAI ............................................................................................................... 41 9.1. Minutės pertraukėlės procedūra .......................................................................................................... 41 9.2. Minutės pertraukėlė, po sėkmingo metimo .......................................................................................... 42 9.3. Žaidėjų keitimo vykdymas ..................................................................................................................... 42

10. ŽAIDIMO LAIKO PABAIGA ............................................................................................................................. 43 10.1. Rungtynių protokolo tikrinimas ............................................................................................................ 43

11. PASIŪLYMŲ SANTRAUKA .............................................................................................................................. 44 12. IŠVADA ........................................................................................................................................................ 45

2

TEISĖJO VADOVAS Dviejų teisėjų teisėjavimas

Visame teisėjo vadove - dviejų teisėjų teisėjavimas - nurodymai vyriškos giminės žaidėjui, treneriui, vadovui ir

kitiems galioja ir moteriškos giminės atstovėms. Reikia suprasti, jog vyriška lytis pasirinkta tiktai dėl praktinių priežasčių.

1. Įžanga

Teisėjavimo mechanika - sistema, sukurta kaip praktinis darbo metodas, skirtas palengvinti teisėjų užduotį aikštėje. Šia sistema siekiama padėti jiems užimti geriausią įmanomą padėtį, leidžiančią teisingai priimti sprendimus dėl taisyklių pažeidimų.

Sveikas protas yra būtinas geram teisėjui. Reikalingas ne tik Oficialių Krepšinio Taisyklių, bet, taip pat, aiškus ir nuodugnus žaidimo dvasios supratimas. Bausdamas kiekvieną smulkų techninį pažeidimą, teisėjas susilauks nepatenkintų žiūrovų, žaidėjų ir trenerių reakcijos.

Sis vadovas yra skirtas teisėjavimo mechanikos standartizavimui ir teisėjo paruošimui šiuolaikiniam žaidimui. Visi teisėjai turi vadovautis šiais esminiais principais. Visa kita priklauso tik nuo jų pačių.

2. Pasiruošimas rungtynėms

2.1. Atvykimas į salę

Diagrama 1

Diagrama 2 Svarbu, kad visi teisėjai taip suplanuotų savo kelionę, kad laiku atvyktų į rungtynių vietą. Kai vyrauja blogas oras,

reikėtų skirti daugiau laiko kelionei, siekiant išvengti vėlavimo į rungtynes. Griežtai reikalaujama, kad teisėjai atvyktų į salę, kurioje vyks rungtynės, mažiausiai prieš valandą iki nustatytos rungtynių pradžios ir praneštų apie atvykimą rungtynių organizatoriui arba komisarui, jei jie yra salėje.

Teisėjai turi būti tinkamai pasiruošę kiekvienoms rungtynėms, t.y. būti geros fizinės ir psichologinės būklės. Paskutinį kartą prieš rungtynes valgyti rekomenduojama likus ne mažiau kaip 4 valandoms iki jų pradžios, varžybų dieną negalima vartoti alkoholio. Svarbi ir asmeninė išvaizda. Teisėjai turi tinkamai rengtis. Tikimasi, kad atvykdamas į varžybų vietą vyras teisėjas vilkės kostiumą (ar sportinę palaidinę) ir kaklaraištį. Teisėjo apranga turi būti tvarkinga, švari ir tinkamai išlyginta. Rungtynių metu teisėjai negali būti su laikrodžiu, apyranke, ar kitais papuošalais.

Žodžiu, norime, kad mūsų teisėjai elgtųsi profesionaliai ir aikštėje, ir užjos ribų.

3

2.2. Teisėjų susitikimas

Diagrama 3 Diagrama 4 Atvykę į salę du (2) teisėjai turi susipažinti ir pasiruošti būsimam darbui. Jie - vienos komandos nariai ir turi daryti

viską, kad sustiprintų savo vienybę. Pasitarimas prieš rungtynes - pats svarbiausias. Punktai, kurie turi būti aptarti: 1. Specialios situacijos: „ginčo" situacijos ir procedūra, techninės pražangos, baudų metimai, TV minutės

pertraukėlės ir kita. 2. Bedradarbiavimas, ypač dubliuojant pažeidimo fiksavimą. 3. Metimai iš trijų taškų zonos. 4. Žaidimo jautimas. 5. Pranašumo/žalos principas. 6. Vietos užsiėmimas ir atsakomybė skirtingose situacijose. 7. Žaidimo be kamuolio stebėjimas. 8. Dviguba komandos gynyba ir spaudimas. 9. Žaidimo laiko (kėlinio ar pratęsimo laiko) pabaiga. 10. Problemų, atsirandančių dėl dalyvių ir žiūrovų, sprendimas. 11. Pagrindiniai bendravimo metodai. 2.3. Fizinis pasiruošimas

Diagrama 5

4

Apsirengęs savo uniformą kiekvienas teisėjas skirtingai ruošiasi rungtynėms. Nepaisant to, reikia priminti, kad

šiuolaikinis krepšinio žaidimas reikalauja ne tik žaidėjų, bet ir teisėjų aukščiausios klasės atletinės formos. Nepaisant teisėjo amžiaus ir patirties, fizinis pasiruošimas prieš rungtynes yra būtinas. Rekomenduojama makšta,

naudojant įvairius pratimus, siekiant panaikinti ar bent sumažinti susižeidimo riziką. Taip pat svarbus psichologinis pasirengimas, leidžiantis teisėjui jaustis žvaliam ir gerai pasiruošusiam busimai veiklai.

Reikalingas aukštas asmeninės motyvacijos ir entuziazmo lygis. 2.4. Pareigos prieš rungtynes

Diagrama 6 Diagrama 7 Teisėjai turi kartu atvykti į žaidimo aikštę bent prieš dvidešimt (20) minučių iki rungtynių pradžios ir vėliausiai likus

penkiom (5) minutėm iki antrosios rungtynių pusės pradžios. Tai yra minimali laiko trukmė, reikalinga tinkamai apžiūrėti įrenginius ir stebėti komandų pramankštą.

Diagrama 8 Diagrama 9 Vyr. teisėjas yra atsakingas už žaidimo aikštės, žaidimo laikrodžio ir visos techninės įrangos, taip pat ir protokolo (ir

žaidėjų licencijų, jei nėra komisaro) patikrinimą. Jis turėtų išrinkti nenaują žaidimo kamuolį, ir aiškiai jį pažymėti, K:u /aidimo kamuolys yra pasirinktas, jo nebegali

naudoti nė viena komanda iki pat rungtynių pradžios. Žaidimo kamuolys turi būti geros kokybės ir atitikti krepšinio taisykles.

Diagrama 10

5

Diagrama 11 Teisėjai turi stovėti priešingoje sekretoriato staleliui aikštės pusėje ir atidžiai stebėti komandas jų apšilimo prieš

rungtynes ir per pertrauką metu, siekiant išvengti veiksmų, kuriais galėtų būti sugadintas rungtynių inventorius. Žaidėjų kybojimas ant lanko taip, kad galėtų pažeisti lanką ar lentą negali būti toleruojamas.

Tokį nesportinį elgesį teisėjas turi stebėti ir pažeidimą padariusios komandos treneris turi būti nedelsiant įspėtas. Jei elgesys pasikartoja, nusižengusiam žaidėjui turi būti skiriama techninė pražanga.

Teisėjas taip pat turi patikrinti, ar sekretorius teisingai paruošė rungtynių protokolą ir įsitikinti, kad likus 10 minučių iki rungtynių pradžios abiejų komandų treneriai patikrino žaidėjų pavardes ir numerius, taip pat trenerių pavardes, pažymėjo startinio penketo žaidėjus ir pasirašė protokole.

Diagrama 12

Diagrama 13 Diagrama 14 Dabar yra įprasta žiūrovams pristatyti žaidėjus, trenerius ir teisėjus. Kai vyksta toks pristatymas, siūlomąjį pradėti likus šešioms (6) minutėms iki rungtynių pradžios. Prieš pristatymą

teisėjai turi atsistoti prie sekretoriato stalelio ir vyr.teisėjas turėtų sušvilpti, kad visi žaidėjai baigtų apšilimą ir nedelsiant grįžtų prie savo komandų suolelių.

Kai žaidėjai, treneriai ir teisėjai yra pristatyti žiūrovams, vyr.teisėjas sušvilpia ir parodo, jog liko trys (3) minutės iki rungtynių pradžios. Tuomet žaidėjai gali pradėti paskutinę apšilimo prieš rungtynes dalį (13 diagrama).

Kai lieka viena minutė ir trisdešimt sekundžių (1:30) iki rungtynių pradžios, vyr.teisėjas sušvilpia ir nurodo žaidėjams baigti apšilimą ir eiti prie savo komandų suolelių (14 diagrama).

Vyr. teisėjas turi patikrinti, ar visi yra pasiruošę pradėti rungtynes, ir ar žaidėjai neturi ant savo kūno neleidžiamų daiktų.

6

Diagrama 15

Diagrama 16 Diagrama 17 Vyr.teisėjas turi žinoti, kas yra abiejų komandų kapitonai. Rankos paspaudimas yra įprastas veiksmas. Tai padės jo

partneriui aiškiai identifikuoti abu kapitonus aikštelėje.

3. Kėlinio pradžia

Diagrama 18 Diagrama 19

Diagrama 20 3.1. Teisėjų veiksmai prieš kėlinio pradžią Prieš įžengdamas į centrinį apskritimą išmesti "ginčo" kamuolio pirmo kėlinio pradžioje ir prieš paduodamas kamuolį

įmetimui visų kitų kėlinių pradžioje, vyr.teisėjas turi, padedant partneriui, patikrinti, ar visi sekretoriato teisėjai yra pasiruošę. Tai turi būti atliekama pakelto nykščio gestu.

Vyr.teisėjas turi uždelsti pradinį „ginčo" kamuolio išmetimą, ar neleisti įmesti kamuolio iš užribio, kol jis nėra pilnai įsitikinęs, jog viskas yra tvarkoje.

7

Pirmo kėlinio pradžioje teisėjas užima vietą netoli vidurio linijos, šalia šoninės linijos, esančios greta sekretoriato stalelio. Jis yra laisvas teisėjas. Tai reiškia, jog jam nereikia išmesti „ginčo" kamuolio, bet jis turi būti pasiruošęs judėti žaidimo kryptimi, kai kamuolys bus teisingai paliestas.

Vyr.teisėjas stovi kitoje pusėje, atsisukęs į sekretoriato stalelį, pasiruošęs įžengti į centrinį apskritimą, kad „ginčo" kamuolio išmetimu pradėtų pirmąjį kėlinį.

Vykdydamas kamuolio įmetimą iš užribio visų kitų kėlinių pradžioje, vyr.teisėjas turi užimti poziciją prie vidurio linijos tęsinio, priešingoje sekretoriato staleliui pusėje, žaidėjo, įmesiančio kamuolį iš užribio, kairėje. Žaidėjas, kuris įmes kamuolį iš užribio, turi būti apžergęs vidurio linijos tęsinį. Teisėjas turi užimti poziciją prie priešingoje pusėje esančios šoninės linijos ir baudų metimo linijos tęsinio menamo susikirtimo, įmetančios iš užribio komandos puolimo zonoje, kad matytų visus žaidėjus.

Kaip reikia judėti abiems teisėjams po kamuolio įmetimo iš užribio, kuris pradeda visus kitus kėlinius, išskyrus pirmąjį, Žiūrėkite paragrafe 5.2.

3.2. Pradinis „ginčo“ išmetimas


Diagrama 23 Diagrama 24 Prieš išmesdamas kamuolį į viršų vyr. teisėjas turi įsitikinti, kad abu žaidėjai yra pasiruošę ir, kad abiejų kojos yra

tame pusapskritimyje, kuris yra arčiau jo komandos krepšio ir, kad abiejų žaidėjų viena koja yra prie vidurio linijos. Kamuolys turi būti metamas vertikaliai tarp dviejų varžovų aukštyn taip, kad nė vienas iš jų jo nepasiektų , kol

kamuolys nepradės žemėti. Išmetus kamuolį į viršų, vyr.teisėjui rekomenduojama nejudėti ir laukti, kol paaiškės, į kurią pusę žaidimas pakryps ir

žaidėjai pajudės iš apskritimo. Išmesdamas kamuolį, jis neturėtų stengtis trauktis atgal, nes tai gali pakenkti išmetimo tikslumui. Teisėjas turi nuspręsti, ar išmetimas buvo taisyklingas, t.y., kad kamuolys buvo pasiekęs savo aukščiausią tašką prieš

numušimą ir, kad kitų aštuonių (8) žaidėjų judėjimas atitiko taisykles. Kai tik kamuolys yra pirmą kartą pamušamas, teisėjas duoda laiko pražios signalą ir juda žaidimo kryptimi priešaky

kamuolio, kad atsirastų vedančiojo teisėjo pozicijoje.

8

3.3. Teisėjų judėjimas

Diagrama 25 Diagrama 26 Kai „ginčo" kamuolys yra numušamas į dešinę pusę laisvojo teisėjo atžvilgiu, jis juda priešaky kamuolio, žaidimo

kryptimi iki pat galinės linijos, užimdamas vedančiojo teisėjo, padėtį (25 ir 26 diagramos). Vyr.teisėjas, išmetęs „ginčo" kamuolį, lieka apskritime ir stebi žaidimą. Kai žaidimas pajuda nuo aikštės vidurio, jis

užima vedamojo teisėjo poziciją ties šonine linija (26 diagrama). Jei pasikeičia kamuolį valdanti komanda ir žaidimo kryptis, abu teisėjai turi prisiderinti prie naujos situacijos. Jie

kontroliuoja tas pačias linijas ir vedamasis teisėjas tampa nauju vedančiuoju teisėju, o vedantysis - nauju vedamuoju.

Diagrama 27 Diagrama 28 Kai kamuolys numušamas į kairę pusę laisvojo teisėjo atžvilgiu, šis juda priešaky kamuolio, žaidimo kryptimi iki pat

galinės linijos, užimdamas vedančiojo teisėjo, padėtį (27-a ir 28-a diagramos). Vyr.teisėjas, išmetęs „ginčo" kamuolį, kurį laiką lieka savo vietoje. Tada jis, netrukdydamas žaidėjams, pajuda link

sekretoriato stalelio ir užima vedamojo teisėjo padėtį (28-a diagrama).

4. TEISĖJŲ STEBĖJIMO ZONOS IR VIETOS AIKŠTĖJE

4.1. Teisėjavimo technika

Diagrama 29

9

Teisėjai turi nuolat stebėti visą aikštę ir turi visada žinoti, kur yra visi dešimt (10) žaidėjų. Vienas teisėjas turi visada stebėti žaidimą be kamuolio, priklausomai nuo kamuolio tuometinės vietos. Žinojimas, kur yra kamuolys, nėra kamuolio stebėjimas. Jei abu teisėjai sušvilpia tuo pačiu metu, paprastai tas, kuris buvo arčiau situacijos, parodo pažeidimo pobūdį

sekretoriatui. Tarpusavio susižvalgymas padės išvengti skirtingų pažeidimų fiksavimo. Kai abu teisėjai sušvilpia pražangą, jie neturėtų daryti skubotų judesių. Kiekvienas teisėjas turi suprasti savo partnerį, net, jei jo sprendimas - kitoks.

Nėra jokio skirstymo į vyr.teisėją ar teisėją, kai kalbama apie pražangų ar pažeidimų ;įt fiksavimą. Jaunesni ar mažiau patirties turintys teisėjai turi tokius pačius įgaliojimus daryti m sprendimus aikštėje, kaip ir jų patyrę kolegos. Bendradarbiavimas ir komandinis darbas yra gyvybiškai svarbūs. Atsakomybė už sprendimus yra bendra.

4.2. Stebėjimo zonų paskirstymas aikštėje

Diagrama 30 Šiuolaikiniame teisėjavime reikia, kad abu teisėjai dirbtų bendradarbiaudami, vienam teisėjui stebint ir vertinant

žaidimą su kamuoliu, kitam - be kamuolio. Kad aprėptų visą reikiamą erdvę, abu teisėjai turėtų stengtis užimti pačias geriausias žaidimo teisėjavimui vietas,

naudojant mechanikos sistemą, kuri yra šio vadovo pagrindas. Palengvinimui, kiekviena aikštės pusė yra padalinta į stačiakampius, sunumeruotus nuo 1 iki 6 (30 diagrama). Pradžioje panagrinėsime vedamojo teisėjo padėtį, susijusią su kamuolio vieta, nurodant aplinkybes, kai jis stebi

žaidimą su kamuoliu ir jį vertina, taip pat pateiksime teisėjavimo technikos sampratą. Po to - vedančiojo teisėjo vietos pasirinkimo analizė ir jo atsakomybės ribos. Paskutiniame skyriuje bus apibendrintas dviejų (2) teisėjų darbas jų stebėjimo zonos, bei pasiskirstymas pareigomis. 4.3. Vedamasis teisėjas – vietos pasirinkimas ir stebėjimo zonos Paprastai, vedamasis teisėjas turi būti žaidimo užnugaryje. Jis turėtų būti šiek tiek užnugaryje ir kairiau nuo

kamuolio, maždaug 3-5 m atstume. 31-oje ir 32-oje diagramose kamuolys yra I-ame stačiakampyje. Vedamasis teisėjas stebi ir vertina žaidimą aplink

kamuolį, tiksliau, žaidėją kuris varosi, meta kamuolį į krepšį ar atlieka kamuolio perdavimą, ir jį dengiantį žaidėją, ar kelis žaidėjus. Kai kamuolys yra šioje aikštės dalyje, vedamasis teisėjas stebi ir vertina žaidimą su kamuoliu.

33-oje ir 34-oje diagramose, kamuoliui esant 2-ame stačiakampyje, vedamasis teisėjas taip pat atsako už žaidimo aplink kamuolį vertinimą.

35-oje diagramoje kamuolys yra 3-ame stačiakampyje, tolimoje vedamojo teisėjo dešinėje. Vėlgi jis stebi žaidimą su kamuoliu. Tačiau šioje situacijoje jis turės rasti geriausią įmanomą poziciją, kad aprėptų veiksmą, ir taip pat turėtų nustatyti kamuolio patekimo užribiu, prie artimiausios šoninės linijos jo dešinėje, kaltininką.

36-oje diagramoje kamuolys yra 3-ame stačiakampyje, netoli trijų taškų linijos. Daugelyje atvejų kamuolys metant, perduodant ar varantis pateks į 4-ą arba 5-ą stačiakampius. Tikėdamasis tokio veiksmo, vedamasis teisėjas turi būti pasirengęs judėti į kairę, kad kontroliuotų žaidimą be kamuolio.

10

Kartais jam reikės vedančiojo teisėjo pagalbos, fiksuojant tritaškių metimų bandymus, ypač, kai jo stebėjimo erdvę užstoja besiginančios komandos žaidėjas. Jei tritaškį metimą meta žaidėjas, kuris yra apžergęs menamą baudų metimo linijos tęsinį (3-as ir 4-as stačiakampiai), vedamojo teisėjo prerogatyva - vertinti šią situaciją.

Vedamasis teisėjas,iš esmės, neturi stebėti galinės ir šoninės linijų jo dešinėje, bet, kai kuriais atvejais, jam reikia padėti savo partneriui nustatyti, kieno liestas kamuolys išlekia į užribį.



Diagrama 35 Diagrama 36 Kamuoliui esant 4-ame stačiakampyje, arčiausiai dešinėje esančiame kampe (37-a ir 38-a diagramos), tarp baudų

metimo linijos tęsinio ir galinės linijos, vedamasis teisėjas neturi stebėti kamuolio ir žaidimo aplink jį. Jo pagrindinė užduotis yra stebėti situacijas be kamuolio. Jis stebi ir vertina vidyrio puolėjų žaidimą arti krepšio, silpnojoje pusėje (kitoje pusėje nei kamuolys), skiriant didelį

dėmesį galimoms netaisyklingoms užtvaroms. Svarbiausia, kad vedamasis teisėjas turi stebėti žaidimą arti krepšio ir ties baudų metimo linija, kai kamuolys, jį

perduodant, varantis ar metant, artėja link krepšio ar galinės linijos.Reikia užimti tokią padėtį, kad geriau matyti plyšius taip žaidėjų.

11

39-oje ir 40-oje diagramose kamuolys yra 3 sek. zonoje (5-as stačiakampis). Šioje situacijoje abu teisėjai turi stebėti žaidimą aplink kamuolį, ypač jei metama į krepšį.

Vedamasis teisėjas stebi kamuolio skrydžio trajektoriją, stebi, ar jis įkrenta į krepšį, puolančiųjų ir besiginančiųjų žaidėjų kovą dėl kamuolio ir susidūrimus. Jis turi būti ypač budrus, vykstant kovai dėl atšokusio kamuolio, skirti ypatingą dėmesį žaidėjams, kurie gali stengtis pasiekti kamuolį iš nepatogių pozicijų.

41-oje diagramoje kamuolys yra 6-ame stačiakampyje, dvitaškių metimų zonoje. Vedamasis teisėjas stebi žaidimą su kamuoliu. Tačiau, jei kamuolys artėja link krepšio, ypač, ties galine linija, vedantysis teisėjas stebi žaidimą aplink kamuolį. Jis turi stebėti vidurio puolėjų žaidimą arti krepšio ir toliau nuo jo.

42-oje diagramoje kamuolys - vis dar 6-ame stačiakampyje, tritaškių metimų zonoje. Vedamasis teisėjas stebi kamuolį ir žaidimą aplink jį, ypač jei metama į krepšį.

Vedamasis teisėjas taip pat atsako už žaidimo krypties nustatymą, kai kamuolys išlekia į užribį, prie artimiausios šoninės linijos jo kairėje.

Dviems (2) teisėjams visada yra labai svarbu aktyviai bendradarbiauti. Ypač situacijose, kai kamuolys yra 6-ame stačiakampyje. Griežtai reikalaujama, kad, kai kamuolys patenka į kitą stačiakampį, ir kitas teisėjas pradeda stebėti žaidimą su kamuoliu, vedamasis teisėjas turi nustatyti, kur yra jo partneris.




12

Diagrama 43 Vedamasis teisėjas stebi žaidimą su kamuoliu, kai kamuolys yra patamsintuose plotuose (43-a diagrama).

Tamsiausiai pažymėtame plote nurodomos jo ir vedančiojo teisėjo bendro stebėjimo ribos. Vedamasis teisėjas pirmiausia stebi šiuos veiksmus: 1. Metimai iš dviejų ir trijų taškų zonos, taip pat sprendimas,ar jau baigėsi kėlinio ar pratęsimo laikas, ar buvo

pažeista 24 sekundžių taisyklė. 2. Neteisingas kamuolio lietimas ir trukdymas įmesti į krepšį. 3. Kova dėl atšokusio kamuolio (ypač iš užnugario). 4. Užtvaros - su kamuoliu ir be jo. 5. Neleistinas lietimas rankomis. 6. Vidurio puolėjų žaidimas arti krepšio, ypač silpnojoje pusėje (be kamuolio). 7. Pražangos, padaromos toli nuo vedančiojo teisėjo. 8. Žingsnių taisyklės pažeidimai (vedamasis teisėjas geriau mato veiksmą). 9. 24 sekundžių prietaiso parodymai. 10. Žaidimas be kamuolio, kai kamuolys yra 4-oje zonoje. Prisiminkite šiuos mechanikos principus: 1. Vedamasis teisėjas turi visada judėti, kai „juda" kamuolys. 2. „Dėžės principas", t.y. visi žaidėjai turi būti tarp dviejų (2) teisėjų. 3. Įsiskverbimas, t.y. judėjimas link krepšio, jei kamuolys patenka už baudų metimo linijos tęsinio metant,

perduodant ar varantis jį link krepšio. 4. Ieškoti plyšių tarp žaidėjų. 4.4. Praktiniai patarimai vedamajam teisėjui 1. Kai vyksta žaidimas, būti šiek tiek užnugary ir kairiau (nors, kartais dešiniau) kamuolio, maždaug už trijų (3) ar

penkių (5) metrų, ieškant plyšių tarp žaidėjų. Tai jums padės platesniu kampu stebėti žaidimą ir pagerinti savo aikštės dalies kontrolę.

2. Jūs esate atsakingas už jums kairėje esančią šoninę liniją, vidurio liniją (gražinto į gynybos zoną kamuolio atvejus) ir už 24 sekundžių prietaiso parodymus, ypač, kai kamuolys išlekia į užribį.

3. Jei puolančiai komandai lieka mažiau nei aštuonios (8) sekundės persi varyti kamuolį į puolimo zoną, prieš įmetant jį iš užribio, gynybos zonoje, reikia pranešti komandoms, kiek sekundžių liko.

4. Jei kamuolys yra prie dešinės šoninės linijos, toli nuo jūsų, ir žaidėjas, besivarantis kamuolį, yra „spaudžiamas", jūs turite prieiti tiek, kiek reikia, kad gerai matytumėte žaidėją. Kai tik galite, jūs grįžtate į įprastą vedamojo teisėjo poziciją.

5. Jūs stebite kamuolio trajektoriją metimo metu, taip pat neteisingus kamuolio lietimus ir trukdymus mesti į krepšį. Reikia stebėti tritaškį metančio žaidėjo pėdas, ypač jei jos yra arti trijų taškų linijos. Įsitikinkite, kad jūs matote plyšį tarp žaidėjų ir galite nustatyti, kas kaltas dėl kiekvieno įvykusio kontakto.

6. Kai metant, varantis ar perduodant kamuolys artėja prie galinės linijos, jūs taip pat turite judėti link jos (bet ne arčiau, negu tritaškių metimo linijos tęsinys). Tai leis jums padėti jūsų partneriui, ypač, jei žaidėjai bandys, pažeisdami taisykles, atkovoti kamuolį, būdami kitų žaidėjų užnugaryje.

13

7. Kai, žaidimo metu, metama į krepšį, pirma reikia stebėti besiginantį žaidėją, o tik po to kamuolį. 8. Jei jūsų partneriui reikia pagalbos stebint žaidimą be kamuolio, būkite pasiruošęs padėti. Aptarkite tokį

bendradarbiavimą pasitarimo prieš rungtynes metu. 9. Keisdamas savo statusą iš vedamojo teisėjo į vedantįjį, nenusisukite ir stebėkite aikštę, žaidėjus visą laiką,

žiūrėdamas sau per petį. 10. Kai jūs stebite situacijas su kamuoliu, ypač žaidimą „vienas prieš vieną", ieškokite plyšių tarp žaidėjų. „Eikite, kur jums reikia eiti, kad galėtumėte pamatyti tai, ką jums reikia pamatyti." 4.5. Vedančiojo teisėjo vieta ir stebėjimo zonos Paprastai, vedantysis teisėjas turi būti priekyje žaidimo. Jis turi kuo greičiau bėgti link galinės linijos, kad pasitiktų

žaidėjus, artėjančius prie krepšio. Vedantysis teisėjas turi visada judėti. Pasiekęs galinę liniją, jis turi judėti tarp trijų taškų linijos jo kairėje ir ne toliau dešiniau jo esančios tolimosios 3 sek

zonos briaunos. Nereikia išeiti už šių ribų. Dažniausiai teisėjai turi naudoti „dėžės principą", kai visi dešimt (10) žaidėjų yra tarp jų. Teisėjai nebūtinai turi būti

skirtinguose įstrižainės galuose. 44-oje ir 45-oje diagramose kamuolys yra I-ame stačiakampyje. Vedantysis teisėjas užima tokią padėtį, kad visi

dešimt (10) žaidėjų būtų tarp jo ir jo partnerio. Jis,visų pirma, stebi žaidimą be kamuolio. Jis turi skirti ypatingą dėmesį netaisyklingoms užtvaroms.

46-oje ir 47-oje diagramose kamuolys yra 2-ame stačiakampyje. Šiuo atveju vedantysis teisėjas visų pirma kontroliuoja žaidimą be kamuolio. Klubais pasisukęs į žaidimo epicentrą (pėdos palei galinę liniją), jis pasiruošęs žaidėjų judėjimui link krepšio.

Kai kamuolys yra 3-iame stačiakampyje (48-ojc ir 49-oje diagramose), vedantysis teisėjas kontroliuoja žaidimą be kamuolio. Jis turi visada žinoti, kur yra kamuolys, kad galėtų padėti partneriui, metimo iš trijų taškų zonos metu. Nereikia judėti kairiau už trijų taškų linijos. Kai kamuolys yra 3-ame stačiakampyje, vedantysis teisėjas stebi vidurio puolėjų žaidimą arti krepšio.

Šiuolaikiniame žaidime būna daug kontaktų tarp žaidėjų ,ypač arti krepšio. Vedančiojo teisėjo pareiga yra užtikrinti, kad šie kontaktai nebūtų žiaurūs ar grubus, galintys padaryti žaidimą nevaldomu. Jei žaidėjui, norinčiam užimti kitą poziciją aikštėje, neleidžiama to padaryti pažeidžiant taisykles, tai yra pražanga.

Šiuose paveikslėliuose, kuriose kamuolys yra I-ame, 2-ame ar 3-ame stačiakampyje tarp vidurio linijos ir baudų metimo linijos tęsinio, vedantysis teisėjas naudoja „dėžės principą", ir jis labiau stebi žaidimą be kamuolio.



14





15

Diagrama 56 50-oje ir 51-oje diagramose kamuolys yra 4-ame stačiakampyje. Vedantysis teisėjas stovi, pasisukęs klubais į žaidimo

epicentrą ir kontroliuoja žaidimą su kamuoliu. Jis neturi judėti į kairę už tritaškių metimo linijos. Čia jis vis dar bus geroje padėtyje, kad stebėtų, kai kamuolys išlekia į užribį prie šoninės linijos, jo kairėje. Jis taip pat

galės padėti savo partneriui, kai tritaškis metamas iš šio ploto. Nors jis atsako už žaidimo su kamuoliu kontrolę, jo antraeilė pareiga yra stebėti vidurio puolėjų žaidimą arti krepšio,

kamuolio pusėje, 4-ame stačiakampyje. Kai kamuolys patenka į 3 sek.zoną, 5-ame stačiakampyje (52-a ir 53-a diagramos), vedantysis teisėjas stebi žaidimą

su kamuoliu. Jis turi stebėti besiginantį žaidėją visose metimo ir žaidimo „vienas prieš vieną" situacijose. Kadangi vedantysis teisėjas yra arčiau veiksmo vietos, jis yra geriausioje padėtyje , kad vertintų visas kontakto

situacijas, ypač kontaktą tarp metančio ir jį dengiančio žaidėjo. Neesminis kontaktas turi būti ignoruojamas, jei žaidėjas prasiveržia prie krepšio ir pelno taškus. Vedantysis teisėjas neturi stebėti kamuolio trajektorijos, metimo į krepšį metu.

54-oje diagramoje, kai kamuolys yra 6-ame stačiakampyje, dviejų taškų zonoje, vedantysis teisėjas juda, kad matytų žaidimą aplink kamuolį, bet visada klubais pasisukęs į veiksmo epicentrą.

Jam nereikia judėti už 3 sek. zonos briaunos,csančios jo dešinėje. Tačiau, jei kamuolys yra tritaškių metimų zonoje, 6-ame stačiakampyje (55-oje diagramoje), vedantysis teisėjas

kontroliuoja žaidimą be kamuolio. Tiksliau, jis stebi vidurio puolėjų žaidimą arti krepšio, žaidėjus, esančius be kamuolio, ypač tuos, kurie stato užtvaras.

Vedantysis teisėjas stebi žaidimą su kamuoliu, jei kamuolys yra 4-ame ar 5-ame stačiakampiuose. Jis yra taip pat atsakingas už 6-ą stačiakampį, kai vyksta vidurio puolėjų žaidimas arti krepšio, ar žaidėjas juda link krepšio. Vedantysis teisėjas turi stebėti besiginančios komandos žaidėją, kai puolantysis žaidėjas, šiose zonose, bando mesti kamuolį į krepšį ar jį varytis.

Vedančiojo teisėjo vieta Vedantysis teisėjas stebi žaidimą su kamuoliu, kai kamuolys yra patamsintuose plotuose (56 diagrama).

Tamsiausiuose plotuose yra abiejų teisėjų bendros atsakomybės zona. Pagrindinės pareigos (stebėjimo objektai): 1. Žaidimas be kamuolio. 2. Netaisyklingos užtvaros. 3. Vidurio puolėjų žaidimas. 4. Žaidimas po krepšiu. 5. Veiksmai 3 sek. zonoje. 6. Bet koks veržimasis prie krepšio. Prisiminkite mechanikos principus: 1. Vedantysis teisėjas turi visada judėti, kai Juda" kamuolys.

16

2. „Dėžės principas": visi žaidėjai turi būti tarp dviejų (2) teisėjų. 3. Ieškoti plyšių tarp žaidėjų. 4. Ženkite žingsnį nuo galinės linijos, kad jūsų stebėjimo laukas būtų platesnis. 4.6. Praktiniai patarimai vedančiajam teisėjui 1. turite bėgti aikšte kuo greičiau, kad spėtumėte užsiimti gerą padėtį. Pastoviai judėkite. Žinokite, kur yra

kamuolys, net jei stebite žaidimą be kamuolio. 2. Jūs turite stebėti galinę liniją ir šoninę liniją kairiau jūsų. Būkite pasiruošęs padėti sekt' 24 sek. prietaiso

parodymus. 3. Būkite pasiruošęs padėti savo partneriui tritaškių metimų atvejais,ypač, jei kamuolys yra prie 4-o stačiakampio.

Pastoviai susižvalgykite su savo partneriu. 4. Stebėkite pozicinį žaidimą ir nustatykite fizinio kontakto lygį, kurį jūs toleruojate. Jūs turite pastebėti ir bausti uz

grubų žaidimą . Jei žaidėjas nori judėti į kitą vietą, stebėkite, ar jo varžovas jam neleistinai netrukdo tai padaryti. 5. Stovėkite toliau nuo galinės linijos (už 2 metrų, jei įmanoma), kad matytumėte veiksmą platesniu kampu.

Platesnis matymo kampas reiškia geresnį matomumą ir tai įtakoja geresnius sprendimus. Norėdamas tai pasiekti, jūs turite visada judėti. Judėkite krepšio link, kai žaidėjas kamuolį varo iš 4-o stačiakampio į 5-ą ar 6-ą. Stebėkite varymo pradžią ir pabaigą.

6. Baigiantis kėlinio ar pratęsimo laikui, nespręskite, ar įvykęs metimas yra įskaitomas. Už tai atsakingas vedamasis teisėjas.

7. Venkite skirti pražangas dėl neesminių kontaktų, kurie neturi įtakos žaidimui, ypač jei žaidėjas prasiveržia prie krepšio ir pelno taškus. Taip pat neskirkite pražangos puolime, jei besiginantis žaidėjas naudodamas vaidybinius sugebėjimus krenta ant grindų. Pražangos turi būti fiksuojamos tik tuo atveju, kai turi tiesioginį poveikį žaidimui (nebent pražangos yra nesportinės).

8. Jei jūsų partneriui reikia pagalbos stebint žaidimą be kamuolio, būkite pasiruošęs iškart ją suteikti. Nustatykite bendradarbiavimo būdus, esant tokioms situacijoms, per jūsų pasitarimą prieš rungtynes.

9. Kai „spaudžiama", kuomet trys (3) ar daugiau besiginančių žaidėjų yra varžovų gynybos zonoje, jūs turite padėti vedamajam teisėjui stebėti žaidimą. Šioje situacijoje nenubėkite į priekį per toli, kad galėtumėte matyti veiksmą.

„Eikite,kur jums reikia eiti, kad galėtumėte pamatyti tai, ką jums reikia pamatyti."



17





18

4.7. Kiti praktiniai patarimai vedančiajam ir vedamajam teisėjams

Diagrama 69

Diagrama 70 1. Stebėkite žaidėjų rankas ir plaštakas, kai kamuolys yra metamas į krepšį. Prisiminkite cilindro principą ir abiejų

žaidėjų teises. Neesminis kontaktas, kuris nedaro įtakos žaidimui, neturėtų būti baudžiamas pražanga. Įsitikinkite, kad matote visą veiksmą.

2. Vertinant vidurio puolėjų žaidimą, prisiminkite, jog gynėjas turi tokią pačią teisę užsiimti teisėtą poziciją, kaip ir puolėjas. Pražangos turi būti fiksuojamos tik tuo atveju, kai kontaktas turi tiesioginę įtaką žaidimui. Stūmimas alkūne, užgulimas, stūmimas, laikymas rankomis ar alkūnėmis yra pražangos. Per grubus vidurio puolėjų žaidimas po krepšiu gali padaryti žaidimą nekontroliuojamu.

3. Kai statoma užtvara, įsitikinkite, kad žaidėjas, darantis tai, nejuda, kai įvyksta kontaktas. Skirkite ypatingą dėmesį ištiestai kojai, keliui ar alkūnei.

Kai kurie žaidėjai bandys imituoti pražangas, specialiai (teatrališkai) krisdami, po lengvo susidūrimo. Įsitikinkite, kad fiksuojate tai, ką tikrai matėte. 4.8. „Spaudimas“

Diagrama 71

19

Diagrama 72 Aktyvi gynyba visoje aikštėje gali sukelti sunkumų teisėjams,stebint žaidėjų veiksmus. Si situacija reikalauja didelės

koncentracijos ir bedradarbiavimo. Jei trys (3) ar daugiau besiginančių žaidėjų yra varžovų gynybos zonoje, „spaudimo" metu, vedantysis teisėjas turi

nebėgti link galinės linijos, puolimo zonoje , kad padėtų savo partneriui stebėti žaidimą. Kai tik kamuolys atsiranda puolimo zonoje, vedantysis teisėjas užima savo įprastą poziciją, prie galinės linijos. 71-oje diagramoje parodyta asmeninė aktyvi gynyba. Tik vienas besiginantis žaidėjas yra varžovų gynybos zonoje,

todėl vedantysis teisėjas turi stebėti visus žaidėjus arčiau jo esančioje aikštės dalyje. Vedamasis teisėjas turėtų būti kuo arčiau žaidimo, kad stebėtų galimas pražangas ir pažeidimus. 72-oje diagramoje trys (3) besiginantys žaidėjai yra savo varžovų gynybos zonoje. Siekdamas padėti savo partneriui

kontroliuoti šią spaudimo situaciją, vedantysis teisėjas nejudės į priekį ir liks prie šoninės linijos, kol kamuolys kirs vidurio liniją.

Teisėjai turi daryti viską, kas įmanoma, kad užtikrintų, jog bet koks kamuolio praradimas, kurį įtakojo spaudimas, būtu taisyklingos gynybos rezultatas. Neteisėtas kontaktas visada turi būti baudžiamas pražanga.

4.9. Kamuolio išmetimas iš užribio, „spaudžiant“

Diagrama 73

Diagrama 74

20

73-oje diagramoje puolančioji komanda susiduria su aktyvia gynyba - „spaudimu". Vedantysis teisėjas, padavęs kamuolį žaidėjui, įmesiančiam jį iš užribio, iškart juda link galinės linijos, kur jis galės

gerai stebėti visus žaidėjus, po kamuolio įmetimo, taip pat, ir žaidėją, įmetantį kamuolį. Teisėjas stebi pozicinį žaidimą, aktyvius gynybinius veiksmus ir kitus žaidėjus, esančius arčiausiai ir galinčius gauti

perdavimą. Jis kontroliuoja, kad įmetant kamuolį iš užribio, nepažeidžiamos taisyklės. Vedamasis teisėjas juda, nes ir kamuolys vis keičia vietą, ir stebi žaidėjus, esančius toli nuo kamuolio. 74-oje diagramoje vedantysis teisėjas stebi pozicinį žaidimą ir galimas užtvaras, žaidžiant be kamuolio. Vedamasis teisėjas, padavęs kamuolį žaidėjui, įmesiančiam jį iš užribio, stebi veiksmus aplink jį ir žaidėjus, esančius

arčiausiai ir galinčius gauti perdavimą. Prisiminkite „dėžės principą". 4.10. Dviguba gynyba


Diagrama 77 Diagrama 78 „Arti ginamo žaidėjo" taisyklės taikymas atlygina už gerą gynybą. Kai arti ginamas žaidėjas (esantis per 1 normalų žingsnį nuo besiginančios komandos žaidėjo (-ų)) laiko kamuolį, jo

neperduoda, nesivaro ir nemeta į krepšį 5 sekundes, lai yra pažeidimas. Visi teisėjai turi susipažinti su gynybinio žaidimo būdais, kai besiginant sudaromas kiekybinis pranašumas prieš

žaidėją, turintį kamuolį. 75-oje ir 76-oje diagramose vedantysis teisėjas stebi veiksmus aplink žaidėją, laikantį kamuolį. Vedamasis teisėjas stebi žaidimą be kamuolio, bet yra visada pasiruošęs padėti savo partneriui, esant dvigubai

gynybai. 77-oje ir 78-oje diagramose vedamasis teisėjas yra kuo arčiau veiksmo, stebėdamas galimas pražangas ar

pažeidimus. Vedantysis teisėjas, naudodamas „dėžės principą", stebi žaidimą be kamuolio.

21

5. Užribio ir įmetimo iš užribio situacijos

5.1. Linijų stebėjimas


Diagrama 81 Dažniausiai (79-oje ir 80-oje diagramose) didesnė atsakomybė už užribio situacijų sprendimus yra tokia: Vedantysis teisėjas - galinė linija ir šoninė linija jo kairėje. Vedamasis teisėjas - vidurio linija ir šoninė linija jo kairėje. Tuo momentu, kai kamuolys pereina iš gynybos zonos į puolimo, atsakomybė yra bendra (81 -a diagrama). Kitas teisėjas neturi įsiterpti savo sprendimais, nebent jo partneriui reikia pagalbos. Tai apsaugos nuo konfliktinių sprendimų ir „ginčo" situacijų. 5.2. Įmetimai iš užribio


22

Diagrama 84 Diagrama 85 Kai kamuolys išlekia į užribį: 1. Teisėjas, stebintis tą šoninę ar galinę liniją, turi sušvilpti ir tuo pačiu metu iškelti savo ištiestą ranką suglaustais

pirštais, tuo stabdydamas rungtynių laikrodį (82-a diagrama). 2. Jis aiškiai nurodo žaidimo kryptį parodydamas į komandos, įmesiančios kamuolį iš užribio varžovų krepšio pusę

(83-a diagrama). 3. Žaidėjui, įmesiačiam kamuolį iš užribio, jis turi nurodyti vietą iš kurios reikia įmesti. 4. Teisėjas paduoda kamuolį žaidėjui i rankas, arba mesteli jį žaidėjui, arba padeda kamuolį ant grindų, įmetimo

vietoje, ir stebi, kad žaidėjas nežengtų išilgai šoninės linijos, nuo nurodytos vietos, daugiau vieno normalaus žingsnio (84-a diagrama).

5. Po sėkmingo metimo, paskutinio ar vienintelio baudos metimo teisėjas neturi žaidėjui paduoti kamuolio, nebent tai pagreitins žaidimo eigą.

6. Teisėjas turėtų parodyti laiko paleidimo gestą, mostelint ranka, kai po įmetimo kamuolys paliečia žaidėją, esantį aikštėje (85-a diagrama).


Diagrama 88 Diagrama 89 Kai kamuolys išlekia į užribį ir teisėjas, atsakingas už šią liniją, nėra įsitikinęs, kuris žaidėjas paskutinis lietė kamuolį

(86-a diagrama), jis sušvilpia, parodo laiko stabdymo signalą, ir tuomet prašo savo partnerio pagalbos (87-a diagrama). Jei kitas teisėjas žino, kuris žaidėjas paskutinis lietė kamuolį, išlėkusį į užribį, jis nešvilpdamas parodys žaidimo kryptį,

kaip aptarta per pasitarimą prieš rungtynes. Teisėjas, atsakingas už liniją, tuomet parodys žaidimo kryptį (88-a diagrama). 89-oje diagramoje abu teisėjai abejoja, kuri komanda turi įmesti kamuolį iš užribio. Šiuo atveju jie, fiksuodami

„ginčą", turėtų iškelti abu nykščius į viršų ir po to parodyti žaidimo kryptį. Pagal pakaitinio kamuolio valdymo taisyklę, kamuolio įmetimas į aikštę turi būti vykdomas arčiausiai tos vietos, kur

kamuolys išlėkė į užribį.

23

Diagrama 90 Po bet kokio pažeidimo sustabdžius žaidimą, kuris bus tęsiamas kamuolio įmetimu iš užribio, įmetimas turi būti

vykdomas arčiausiai pažeidimo ar žaidimo sustabdymo vietos. 4-ame, 5-ame ar 6-ame stačiakampyje artimiausia pažeidimo vieta turi būti nustatyta brėziant dvi (2) menamas

linijas nuo aikštės kraštų iki baudų metimo linijos galų (90-a diagrama). Kamuolio įmetimas į aikštę, dėl pažeidimų šiame plote, turi būti vykdomas iš už galinės linijos, išskyrus tą atkarpą,

kuri yra po lenta.

Diagrama 91 Diagrama 92 Kai kamuolys įmetamas iš užribio vietoje, esančioje tarp aikštės kampo teisėjo kairėje ir artimesnio lentos kampo,

vedantysis teisėjas paduoda kamuolį kairiąja ranka ir tada žengia vieną (1) ar du (2) žingsnius link krepšio (91 ir 92 diagramos).

Diagrama 93

24

Kai kamuolys įmetamas iš užribio vietoje, esančioje tarp tolimojo lentos kampo ir šoninės linijos vedančiojo teisėjo dešinėje, jis atlieka perdavimą žaidėjui tiesiai į rankas arba atsimušant kamuoliui į grindis ir tada grįžta į „dėžės principo" padėtį (93 diagrama).

Visais šiais atvejais, vedamasis teisėjas turi „įsiskverbti" stebėdamas žaidimą be kamuolio. Prisiminkite: Jei kamuolys įkrenta į krepšį, bet metimas neįskaitomas, tai po to sekantis įmetimas iš užribio turi būti vykdomas

nuo baudų metimo linijos tęsinio.

Diagrama 94

Diagrama 95 Kai komanda turi įmesti kamuolį iš už šoninės linijos savo puolimo zonoje, teisėjas, atsakingas už įmetimą, kamuolį

žaidėjui paduos į rankas, perdavimu, arba padės kamuolį įmetimo vietoje. Teisėjas, kuris paduoda kamuolį įmetimui iš užribio, turi stebėti įmetimą ir parodyti laiko paleidimo gestą, kai tik

kamuolys aikštėje paliečia žaidėją. Prieš paduodamas kamuolį žaidėjui, jis žvilgteli,kad įsitikintų, jog kitas teisėjas yra pasiruošęs. 94-oje diagramoje vedantysis teisėjas, kuris yra atsakingas už kamuolio įmetimą iš už jam kairėje esančios šoninės

linijos, nuo baudų metimo linijos tęsinio iki galinės linijos, turi kamuolį žaidėjui paduoti į rankas arba perdavimu. Kadangi po kamuolio įmetimo jis liks vedančiojo teisėjo pozicijoje, jis tai patvirtina savo partneriui stovėdamas ant galinės linijos prie žaidėjo.

95-oje diagramoje parodytas teisėjas, paduodantis kamuolį žaidėjui. Vedamasis teisėjas turi stovėti žaidėjo dešinėje, nes jis išlaiko vedamojo teisėjo poziciją. Vedantysis teisėjas užims tokią poziciją, kad būtų išlaikytas „dėžės principas".

Diagrama 96

25

Diagrama 97 96-oje diagramoje parodytas kamuolio įmetimas, tarp baudų metimo linijos tęsinio ir vidurio linijos. Vedamasis

teisėjas paduoda kamuolį šiam įmetimui ir stebi jį. Jis susižvalgo su savo partneriu, kuris užima vietą, atitinkančią „dėžės principą". 97-a diagrama yra kamuolio įmetimo gynybos zonoje pavyzdys. Vedamasis teisėjas pereis prie toliau nuo jo esančios

šoninės linijos, kad paduotų kamuolį ir stebėtų šį įmetimą. Vedančiojo teisėjo padėtis, įmetant kamuolį, turėtų būti tokia, kaip parodyta 97-oje diagramoje, taikant „dėžės

principą". Vedamasis teisėjas, padavęs kamuolį žaidėjui įmesti į aikštę, perbėga į kitą aikštės pusę įprastą vedamojo teisėjo

poziciją, o vedantysis teisėjas grįžta į savo vietą. Pastaba: „Dėžės principas" nereiškia, kad teisėjai visada turi būti priešinguose Įstrižainės galuose.

Diagrama 98 Diagrama 99 98-oje ir 99-oje diagramose teisėjas kontroliuoja, kad žaidėjas, įmesiantis kamuolį į aikštę, stovėtų užribyje,

arčiausiai įvykusio pažeidimo vietos. Kai artimiausia kliūtis yra daugiau nei už dviejų (2) metrų nuo ribojimo linijos, visi kiti aikštės žaidėjai gali būti prie

pat ribojimo linijos. Jei užribyje, iki artimiausios kliūties yra mažiau nei du (2) metrai, joks besiginantis žaidėjas negali prieiti arčiau vieno

(1) metro iki ribojimo linijos. Tai turi kontroliuoti teisėjas, paduodantis kamuolį įmetimui.

26

5.3. 24 sekundžių laikmatis



24 sekundžių laikmatis yra visuomet sustabdomas, kai kamuolys išlekia į užribį. Laikmatis nėra atstatomas, t.y. naujas 24 sek.laikas neskiriamasjei ta pati komanda vėl valdys kamuolį aikštėje. 100-ojoje diagramoje besiginančios komandos žaidėjas tyčia spiria kamuolį. Tai yra pažeidimas. Dėl to teisėjas

parodo laikmačio atstatymo gestą 24 sekundžių laikininkui (101 diagrama). Teisėjas turi įsitikinti, kad laikmatis rodo „24" (102 diagrama), prieš paduodamas žaidėjui kamuolį įmetimui (103

diagrama).

5.4. Grąžintas į gynybos zoną kamuolys



27

104-oje ir 105-oje diagramose žaidėjas, valdantis kamuolį puolimo zonoje, grąžina kamuolį į gynybos zoną. Tai yra pažeidimas.

Vedamasis teisėjas stebi vidurio liniją ir todėl sušvilpia,parodo laiko stabdymo, grąžinto į gynybos zoną kamuolio ir žaidimo krypties signalus.

Prisiminkite: Grąžinto į gynybos zoną kamuolio pažeidimas turi būti fiksuojamas, kai yra visos trys (3) aplinkybės: 1. Komanda turi valdyti kamuolį. 2. Komanda turi paskutinė liesti kamuolį puolimo zonoje. 3. Ta pati komanda turi pirma paliesti kamuolį gynybos zonoje.

6. METIMŲ SITUACIJOS

6.1. Kova dėl atšokusio kamuolio

Diagrama 108

Diagrama 109 Vedamasis teisėjas labiau stebi kovą dėl kamuolio. Jis turi nupręsti, ar kamuolys įkrito į krepšį, ir parodyti tai

sekretoriatui. Vedantysis teisėjas stebi žaidimą be kamuolio. Tačiau, teisėjas, fiksuojantis pražangą (vedantysis ar vedamasis), visada nusprendžia, ar taškai yra įskaitomi. Nepaisant to, kuris teisėjas fiksavo pražangą, būtina, kad vedamasis teisėjas stebėtų kamuolio skrydį krepšio link,

kaip ir žaidėjus, susijusius su pražanga. Pelniusi taškus komanda neturėtų vilkinti žaidimo, neleisdama greitai vykdyti kamuolio jmetimo į aikštę. Tos

komandos žaidėjas neturėtų liesti kamuolio. Komanda gali būti įspėta tik vieną kartą,o tam tikrais atvejais, techninė pražanga gali būti skiriama net po pirmo tokio veiksmo.

28

6.2. Neteisingas kamuolio lietimas ir trukdymas įmesti į krepšį

Diagrama 110

Diagrama 111 Vedamasis teisėjas stebi kamuolio trajektoriją, metimo melu, todėl turi fiksuoti neteisingą kamuolio lietimą ir

trukdymą įmesti į krepšį. Metant kamuolį į krepšį, besiginančios komandos žaidėjas paliečia besileidžiantį kamuolį, kai jis yra virš lanko, arba

kai yra akivaizdu, kad jis turi paliesti lanką. Vedamasis teisėjas turi sušvilpti ir parodyti, kad du (2) taškai yra įskaityti metusiai komandai (110 diagrama).

Vedamasis teisėjas taip pat fiksuoja puolančios komandos neteisingą kamuolio lietimą ir trukdymą įmesti į krepšį. Kai, metant į krepšį, besileidžiantis kamuolys yra virš lanko bet dar jo nepasiekė arba yra akivaizdu, kad jis lanką pasieks, puolantysis žaidėjas negali liesti kamuolio (111 diagrama). Vedamasis teisėjas turi sušvilpti, sustabdyti laiką, neįskaityti taškų (jei kamuolys įkrito į krepšį) ir nurodyti kitą žaidimo kryptį.

6.3. Tritaškiai metimai

Diagrama 112

29

Diagrama 113 Vedamasis teisėjas stebi visus tritaškius metimus. Jis stebi metančio žaidėjo pėdas, kad įsitikintų, jog metama iš trijų taškų zonos. Nusprendęs, kad metimas yra tritaškis, vedamasis teisėjas iškelia vieną ranką su trimis ( 5) atlenktais pirštais:

nykščiu, rodomuoju ir viduriniuoju (112 diagrama). Jei tritaškis metimas buvo sėkmingas, vedamasis teisėjas patvirtina, kad įskaitomi trys 13) taškai, iškeldamas abi

rankas su trim atlenktais pirštais kiekvienoje (113 diagrama). Vedamasis teisėjas laiko taip iškėlęs rankas, kol įsitikina, kad sekretorius pastebėjo sėkmingo tritaškio metimo gestą. Svarbu, jog vedamasis teisėjas neatsisuktų nugara į žaidėjus, keisdamas poziciją iš vedamojo teisėjo į vedančiojo.

Diagrama 114

Diagrama 115 Ne visi tritaškių metimų bandymai bus aiškiai matomi vedamajam teisėjui. Dažniausiai taip būna, kai metama iš kampo, kuris yra toliausiai nuo jo (4-as stačiakampis). Vedantysis teisėjas yra

arčiau žaidimo ir jis turi padėti partneriui. Kai metamas tritaškis metimas, vedantysis teisėjas iškels vieną ranką su trim (3) atlenktais pirštais. Šį signalą turi

pamatyti vedamasis teisėjas ir jį pakartoti (114 diagrama). Jei tritaškis metimas yra sėkmingas, tik vedamasis teisėjas lai patvirtina iškeldamas abi rankas su trim (3) atlenktais

piršlais (115 diagrama). Glaudus dviejų (2) teisėjų bendradarbiavimas yra būtinas. Jei tritaškį metimą melą žaidėjas, esantis prie linijos tarp 3-io ir 4-o stačiakampių, vedamasis teisėjas turi užimti

poziciją aikštės viduryje.

30


Diagrama 118 Diagrama 119 117-oje diagramoje parodyta, kuris pirmas iš dviejų teisėjų parodys tritaškio metimo gestą. Vedamasis teisėjas stebi

patamsintą plotą, o vedantysis teisėjas – užbrūkšniuolą plolą. Metančio ir besiginančio(-ų) žaidėjų padėtis, kaip ir kiekvieno iš teisėjų matymo laukas nulemia, kuris teisėjas pirmas

parodys tritaškio metimo gestą (117 ir 118 diagramos). Geras bendradarbiavimas ir susižvalgymas tarp dviejų (2) teisėjų yra būtinas, stebint metimus iš trijų taškų zonos ir

arti trijų taškų linijos. Kartais, kai metamas dvitaškis metimas netoli trijų taškų linijos, vedamasis teisėjas turi iškart parodyti dviem

pirštais, kad jei metimas bus sėkmingas, bus įskaitomi du (2) taškai (119-a diagrama). Taip galima išvengti papildomo žiūrovų, trenerių ir žaidėjų spaudimo.

Trijų taškų linija nepriklauso trijų taškų zonai. 6.4. Žaidimo laiko (kėlinio ar pratęsimo pabaiga)

Diagrama 120 Diagrama 121 Metimai, vykdomi žaidimo laiko (kėlinio ar pratęsimo) pabaigoje gali sukelti keblumų įrišėjams, ypač jei salėje yra

daug žiūrovų ir signalas yra prastai girdimas. Sprendimas turi būti priimtas kuo greičiau. Vedamasis teisėjas labiau atsako už taškų įskaitymą. Paprastai vedantysis teisėjas, net jei jis yra vyr.teisėjas, sutinka

su partnerio sprendimu ir jį paremia.

31

Tačiau būna atvejų, kai situacija nėra aiški ir du (2) teisėjai turi pasitarti prieš vyr.teisėjui priimant galutinį sprendimą. Jei reikia daugiau konsultacijų, vyr.teisėjas gali konsultuotis su leisėju, komisam, jei toks yra, ir/arba sekretoriatu. Tačiau vyr. teisėjo sprendimas yra galutinis.

7. GESTIKULIACIJA IR PROCEDŪROS

7.1. Gestikuliacija Kadangi susidomėjimas krepšiniu didėja, susirenka vis daugiau žiūrovų ir spaudos atstovų, būtina, jog teisėjas aiškiai

ir tiksliai kontroliuotų žaidimą. Svarbu, jog teisėjai visiems aiškiai parodytų, kas įvyko. 1. Turi būti naudojami tik oficialūs FIBA gestai. 2. Turi būti naudojamas garsus, šaižus švilpukas. Bet kokiam pažeidimui ar pražangai fiksuoti turi būti švilpiama tik

kartą ir trumpai. 3. Veiksmai yra geriau nei žodžiai. Kalbama turėtų būti tik tada, kai tai yra būtina. 4. Gestai turi būti ryžtingi ir tikslūs. Bus atvejų, kai jie padės teisėjui vai/.džiai parodyti pažeidimą. Nėra būtinybės

vaidinti ir persistengti. 5. Laiko stabdymo gestai turi būti labai aiškūs. Teisėjai turi stabdyti laiką ištiesdami ranką į viršų, sugniaužę kumštį (jei fiksuoja pražangą), atlenktais ir suspaustais

pirštais (jei buvo pažeidimas), arba rodydami techninės, nesportinės ar diskvalilikacinės pražangos ar „ginčo" gestus.

6. Visi gestai sekretoriui turi būti: a) Rodomi, maždaug, šešių (6) - aštuonių (8) metrų atstumu nuo sekretoriato stalelio. Žaidimo laikrodis jau

sustabdytas, todėl nereikia skubėti rodyti gestų. b) Rodomi akių lygyje, ne prie kūno. c) Jei užfiksuota pražanga, yra tokia gestų seka:

1. Žaidėjo numeris. 2. Pražangos pobūdis. 3. Baudųmetimų skaičius arba žaidimo kryptis.

Pastaba: Metimų įskaitymo ar neįskaitymo gestas turi būti rodomas prieš visus šiuos gestus. Teisėjo signalų kokybė pakels jo, kaip teisėjo, įvaizdį. Tai žmonėms parodo, jog jis gerai išmano savo darbą ir jį gerai

atlieka. Tai suteikia pasitikėjimo teisėjams. 7.2. Pažeidimai

Diagrama 122 Diagrama 123 Kai įvyksta pažeidimas, teisėjas, stebintis šią situaciją, turi: 1. Kartą sušvilpti ir iškart stabdyti žaidimo laikrodį, iškeldamas tiesią ranką į viršų (nesulenktą), su suspaustais

atlenktais pirštais (122 diagrama). 2. Tiksliai nurodykite pažeidimo tipą (123 diagramoje žingsniai). Kai kamuolys išlekia į užribį, pažeidimo nėra.

32

Diagrama 124 Diagrama 125 3. Dar aiškiau ta pačia ranka nurodykite naująją žaidimo kryptį (124-a diagrama). 4. Visada pražangą fiksuojantis teisėjas turi perdavimu nuo grindų, ar į rankas paduoti kamuolį žaidėjui (125

diagrama). 5. Gestų seka po pažeidimo:

a) Laikrodžio sustabdymas. b) Pažeidimo tipas. c) Žaidimo kryptis.

7.3. Pražangos

Diagrama 126 Diagrama 127 Kai prasižengiama, teisėjas, stebintis šią situaciją, turi: 1. Kartą sušvilpti ir iškart sustabdyti žaidimo laikrodį, iškeldamas tiesią ranką į viršų (nesulenktą), taip pat ir

suspaustą kumštį (126 diagrama). 2. Įsitikinkite, kad žaidėjas supranta, jog jis baudžiamas pražanga, parodydamas į jo krūtinę ištiesta ranka, delnu

žemyn. Ginčytinose situacijose, kai skiriami baudų metimai, reikia nurodyti, kiek metimų. 3. Bėkite link sekretoriato stalelio ir sustokite, kai sekretorius gali aiškiai ir netrukdomai jus matyti, maždaug

būdamas per šešis (6) - aštuonis (8) metrus nuo jo. 4. Rodykite visus gestus nejudėdamas iš vietos. Labai aiškiai ir lėtai parodykite prasižengusio žaidėjo numerį.

Patartina sulaikyti gestą kelioms sekundėms, nes būtina, kad sekretorius užrašytų teisingą numerį. 5. Tada parodykite pražangos pobūdį. 6. Tęskite, nurodydamas baudų metimų skaičių arba žaidimo kryptį, kuria reikės vadovautis, ir bėkite užimti kitą

poziciją. 7. Kai parodomi gestai, abu (2) teisėjai, paprastai, turi pasikeisti vietomis. 7.4. Pasikeitimas vietomis po pražangų Paprastai, teisėjai turi pasikeisti vietomis ,po kiekvienos užfiksuotos pražangos. Tačiau, teisėjai neturi keistis, kai: • Vedantysis teisėjas fiksuoja pražangą puolime, t.y. parodęs pražangą sekretoriui jis taps naujuoju vedamuoju

teisėju, o vedamasis teisėjas taps naujuoju vedančiuoju teisėju prie priešingos aikštės pusės galinės linijos. • Vedamasis teisėjas fiksuoja pražangą gynyboje, t.y. parodęs pražangą sekretoriui, jis liks vedamuoju teisėju, o

vedantysis teisėjas liks vedančiuoju prie galinės linijos.

33

7.5. Valdančios kamuolį komandos pražanga

Diagrama 128 Diagrama 129 Puolantis žaidėjas, besivarydamas kamuolį atsitrenkia į besiginančios komandos žaidėją, kuris užsiėmė taisyklingą

gynybos padėtį (128 ir 129 diagramos). Teisėjas, stebintis žaidimą su kamuoliu, sušvilpia ir iškart iškelia savo kumštį į viršų, kad sustabdytų laikrodį.

Diagrama 130 Diagrama 131 Iškart po asmeninės pražangos gesto, teisėjas parodo pražangos puolime gestą, sugniaužtu kumščiu rodydamas į

komandos, padariusios pražangą, krepšį (130 diagrama). Užfiksavęs pražangą teisėjas bėgą į vietą, kurioje nėra žaidėjų, esančią maždaug šeši (6) aštuoni (8) metrai nuo

sekretoriato stalelio ir parodo pražangos gestus.

Diagrama 132 Diagrama 133 Jis parodo žaidėjo numerį, šiuo atveju numerį 7 (131 diagrama), ir įsirėžimo su kamuoliu gestą (132 diagrama). Galų gale reikia parodyti naują žaidimo kryptį, naudojant pražangos puolime gestą (133 diagrama).

34

7.6. Pražanga ir sėkmingas metimas

Diagrama 134

Diagrama 135 Diagrama 136 Prieš metantį žaidėją prasižengiama ir metimas yra sėkmingas (134 diagrama). Vedantysis teisėjas sušvilpė ir sustabdė žaidimo laikrodį (135 diagrama). Tada jis turi visiems parodyti, ar taškai yra įskaitomi. Šis gestas turi būti pirmasis, siekiant išvengti žiūrovų, trenerių ir

žaidėjų spaudimo (136 diagrama). Jei teisėjas, kuris užfiksavo pražangą, nėra tikras, ar kamuolys įkrito į krepšį, jis turi paklausti savo partnerio,

naudodamas priemones,aptartas per pasitarimą prieš rungtynes. Galutinį sprendimą, ar metimas yra įskaitomas, ar ne, turi priimti teisėjas, kuris užfiksavo pražangą.

Diagrama 137 Diagrama 138 Teisėjas nubėga į vietą, kurioje nėra žaidėjų, maždaug šeši (6) - aštuoni (8) metrai iki sekretoriato stalelio ir sustoja. Stovėdamas jis, visų pirma, parodo, kad taškai yra įskaitomi. 137-oje diagramoje teisėjas parodo, kad du (2) taškai

yra įskaitomi įmetusiai komandai.

35

Diagrama 139 Diagrama 140 Po to jis parodo prasižengusio žaidėjo numerį (138 diagrama) ir pražangos pobūdį (laikymas) (139 diagrama). Užbaigdamas pranešimo proeedūrą, teisėjas parodo, kad bus skiriamas vienas baudos metimas (140 diagrama). 7.7. Abipusė pražanga

Diagrama 141 Teisėjas, fiksuojantis pražangas, sušvilpia ir iškart parodo abipusės pražangos gestą (141 diagrama).

Diagrama 142

36

Teisėjas nubėga į vietą, kurioje nėra žaidėjų, maždaug šeši (6) aštuoni (8) metrai iki sekretoriato stalelio. Tada jis aiškiai nurodo pirmąją komandą, rodydamas į komandos suolelį, ir tuomet parodo žaidėjo numerį (6).

Šioje situacijoje labai svarbu, jog sekretorius teisingai užrašytų žaidėjo numerį. Tada jis nurodo antrąją komandą, rodydamas į komandos suolelį, ir tuomet parodo žaidėjo numerį (7). Galų gale teisėjas turi parodyti, kad įvyko „ginčo" situacija, ir nurodyti žaidimo kryptį. 7.8. Teisėjų padėtys, užfiksavus pražangą


Diagrama 145 Prieš žaidėją, perduodantį kamuolį, prasižengia gynėjas. Vedamasis teisėjas sušvilpia ir parodo pražangos gestą pakelta ranka ir sugniaužtu kumščiu (143 diagrama). Vedantysis teisėjas (nefiksuojantis pražangos) turi trumpam likti stovėti vietoje ir skirti visą dėmesį žaidėjams

aikštėje. Jis yra vienintelis teisėjas šiuo metu stebintis žaidėjus, nes teisėjas, užfiksavęs pražangą, dabar apie tai pranešinėja

sekretoriui (144 diagrama).

Diagrama 146 Diagrama 147 Teisėjai neturi pasikeisti vietomis (145 diagrama). Gynėjas prasižengia prieš žaidėją, metantį į krepšį. Metimas nėra sėkmingas (146 ir 147 diagramos). Vedantysis teisėjas, kuris stebi žaidimą su kamuoliu, fiksuoja pražangą gynyboje. Vedamasis teisėjas (nefiksuojantis pražangos) turi trumpam likti stovėti vietoje ir įkirti visą dėmesį žaidėjams

aikštėje (147 ir 148 diagramos).

37

Diagrama 148 Diagrama 149 Kai tik partneris baigia pranešinėti apie pražangą, vedamasis teisėjas juda link vietos, kurioje bus tęsiamas žaidimas,

šiuo atveju prie baudų metimo linijos, vis dar stebėdamas /aidėjus (149-a diagrama). Vedantysis teisėjas tampa naujuoju vedamuoju teisėju.

Naujasis vedantysis teisėjas vykdo baudų metimų procedūrą.

Diagrama 150 Valdančios kamuolį komandos žaidėjas, neturintis kamuolio,prasižengia.Vedamasis teisėjas, kuris stebi šį epizodą,

sušvilpia, užfiksuoja pražangą puolime ir parodo tai sekretoriui. Vedantysis teisėjas trumpam lieka savo vietoje ir stebi žaidėjus. Kai jo partneris baigia pranešinėti apie pražangą, jie

apsikeičia vielomis. 7.9. Pažeidimo fiksavimo dubliavimas

Diagrama 151

38

Bus situacijų, kai abu teisėjai sušvilps beveik tuo pačiu metu (pažeidimo fiksavimo dubliavimas). Kai taip atsitinka, abu (2) teisėjai turi iškart susižvalgyti, kad įsitikintai, jog jų sprendimai vienodi. Glaudus dviejų (2) teisėjų bendradarbiavimas yra būtinas.

Šiuo atveju abu teisėjai fiksuoja pražangą gynyboje. Arčiau esantis teisėjas, arba tas, link kurio juda žaidimas, turi parodyti pražangą, kad išvengtų konfliktinių situacijų

tarp dviejų (2) teisėjų. Kadangi ši pražanga yra padaryta arčiau vedamojo teisėjo, jis apie ją ir praneš sekretoriui. Vedantysis teisėjas stebi visus žaidėjus, kol vedamasis teisėjas praneša apie pražangą sekretoriui. Teisėjai nesikeičia vietomis.

Diagrama 152 Du (2) teisėjai fiksuoja pražangą gynyboje beveik tuo pačiu metu. Iš karto neaišku, kuris teisėjas buvo arčiau

situacijos. Teisėjas, link kurio žaidimas judėjo, turi pranešti apie pražangą, nebent kitas teisėjas pastebėjo kokią nors kitą

pražangą ar pažeidimą dar iki pažeidimo dvigubo fiksavimo. I ada vedamasis teisėjas turi pranešti apie pražangą. Šiuo atveju, teisėjų susižvalgymas vėl yra būtinas. Geras bendradarbiavimas yra savybė, kurios visi teisėjai turi siekti,

ypač kai būna to paties pažeidimo dvigubas fiksavimas. Vėlgi, vedantysis teisėjas stebi žaidėjus, kol jo partneris baigia pranešimo apie pražangą procedūrą. Teisėjai nesikeičia vietomis.

39

8. BAUDOS METIMŲ SITUACIJOS

8.1. Vedamasis teisėjas

Diagrama 153

Diagrama 154

153-ojo diagramoje užfiksuota pražanga, paskirti baudos metimai. Naujasis vedamasis teisėjas juda į vietą, kur baudų metimo linijos tęsinys kertasi su tritaškių metimų linija, kairiau nuo žaidėjo, metančio baudas.

Kai vedantysis teisėjas baigia rodyti žaidėjams, kiek bus metama baudos metimų, jis tampa naujuoju vedamuoju teisėju ir rodo baudų metimų skaičių, iškeldamas rankas (154-a diagrama).

Jis yra atsakingas už: 1. Metančio žaidėjo stebėjimą. 2. Žaidėjų, stovinčių priešingoje 3 sek. zonos pusėje, stebėjimą. 3. Penkių (5) sekundžių skaičiavimą. 4. Skriejančio ir ant lanko esančio kamuolio stebėjimą. 5. Patvirtinimą, kad baudos metimas buvo sėkmingas.

8.2. Vedantysis teisėjas

Diagrama 155

Diagrama 156

40

Vedantysis teisėjas užima poziciją po krepšiu, turėdamas kamuolį rankose, ir stebi visus baudos metimus iš šios pozicijos.

Kai žaidėjai teisingai sustoja, vedantysis teisėjas, prieš įeidamas į 3 sek. zoną, pažiūri į sekretoriato stalelį, kad pamatytų, ar paskutiniu momentu nėra prašoma minutės pertraukėlės arba keitimo. Tada jis įeina į 3 sek. zoną ir parodo žaidėjams baudos metimų, kurie bus metami, skaičių (155 diagrama). Tada jis perduoda (nuo grindų) kamuolį žaidėjui, mesiančiam baudos metimus (156 diagrama). Jis paima kamuolį po kiekvieno baudos metimo.

Po kiekvieno baudos metimo jis užima poziciją toliau nuo krepšio, apžergęs 3 sek. zonos linijos tęsinį už galinės linijos.

Kai kamuolys atsiplėšia nuo žaidėjo, metančio baudos metimą, rankos po paskutinio ar vienintelio baudos metimo, jis turėtų žengti vieną žingsnį į dešinę, kad geriau matytų kovą dėl atšokusio kamuolio.

Jis yra atsakingas už: 1. Žaidėjų, stovinčių priešingoje 3 sek. zonos pusėje, stebėjimą. 2. Kontaktinių situacijų ir galimų baudų metimo taisyklių pažeidimų stebėjimą ir, kai žaidėjai įeina į 3 sek. zoną

prieš tai, kai kamuolys atsiplėšia nuo žaidėjo, metančio baudas, rankų. Pastaba: Kai kamuolys yra žaidėjo, mesiančio vienintelį baudos metimą, rankose, negali būti skiriamos minutės

pertraukėlės ar leidžiami keitimai. 8.3. Baudų metimai, žaidėjams nestovint prie 3 sekundžių zonos


Diagrama 159 Už visas technines (157 diagrama), nesportines ir diskvalifikacines pražangas yra skiriami du (2) baudos metimai ir

kamuolio valdymas, įmetant jį nuo vidurio linijos tęsinio, priešingoje sekretoriato staleliui pusėje. Kadangi negalima kovoti dėl kamuolio po baudos metimų, žaidėjai neturi stovėti prie 3 sek. zonos linijų (158

diagrama). Teisėjas, kuris nefiksavo pražangos yra atsakingas už baudos metimų vykdymą. Teisėjas, kuris fiksavo pražangą, stovi prie vidurio linijos tęsinio, priešingoje sekretoriato staleliui pusėje, pasiruošęs

vykdyti kamuolio įmetimą, kai lik baudos metimai bus įvykdyti. Žaidėjas, įmesiantis kamuolį į aikštę, turėtų stovėti apžergęs vidurio linijos tęsinį, ir būti pasiruošęs perduoti kamuolį žaidėjui, esančiam bet kurioje aikštės vietoje (159 diagrama).

41

9. MINUTĖS PERTRAUKĖLĖS IR KEITIMAI

Kai komanda prašo jai priklausančios minutės pertraukėlės, sekretorius turi tai pranešti teisėjams savo signalu,tuo metu, kai kamuolys yra nežaidžiamas, žaidimo laikrodis sustabdytas ir, jei teisėjas pranešinėjo sekretoriui apie pražangą, jam baigus tai daryti.

Teisėjas, esantis arčiau sekretoriato stalelio, sušvilpia ir parodo minutės pertraukėlės signalą. Tada teisėjai eina į savo atitinkamas vietas (161 diagrama), kad stebėtų komandų žaidėjus, keičiančius žaidėjus ir

trenerius, ir susižvalgytų su sekretorium. Kai praeina 50 minutės pertraukėlės sekundžių, laikininkas turi įjungti sireną ir vyr.teisėjas turi sušvilpti, kviesdamas komandas grįžti į aikštę ir tęsti žaidimą. Žaidėjams neleidžiama grįžti į aikštę prieš šiuos signalus.

Minutės pertraukėlė - nėra pretekstas dviejų (2) teisėjų pokalbiui. Bet kokia diskusija turi būti kuo trumpesnė. Jei tai buvo paskutinė leistina komandai minulės pertraukėlė, per rungtynių pusę, jai pasibaigus, vyr. teisėjas turi

informuoti trenerį, kad lai buvojo paskutinė minulės pertraukėlė. 9.1. Minutės pertraukėlės procedūra


Diagrama 162 Kamuolys išlekia į užribį, už šoninės linijos, priešingoje sekretoriato staleliui pusėje ir tai užfiksuoja vedamasis

teisėjas (160 diagrama). Vedantysis teisėjas yra arčiau sekretoriato stalelio, todėl jis turi skirti minutės pertraukėlę. Tada jis užima poziciją

kairėje (veidu į sekretoriato stalelį), kad stebėtų sekretoriatą ir komandą, esančią priešais jį (161 diagrama). Kitas teisėjas, turintis kamuolį, užima poziciją dešinėje, kad stebėtų sekretoriatą ir komandą, esančią priešais jį,

kamuolį laikydamas rankose ar ant grindų (161 diagrama). Kai minutės pertraukėlė baigiasi, teisėjai turi sugrįžti į savo pradines padėtis. Reikia glaudaus teisėjų bendradarbiavimo. Kai visi pasiruošę, kamuolys paduodamas žaidėjui, įmesiančiam kamuolį į aikštę. Teisėjas, kuris vykdo kamuolio

įmetimą, parodo laiko paleidimo gestą, kai tik kamuolys paliečia žaidėją aikštėje (162-a diagrama).

42

9.2. Minutės pertraukėlė, po sėkmingo metimo


Diagrama 165 Treneriui gali būti skiriama minutės pertraukėlė, jei po jo prašymo varžovų komanda įmeta kamuolį į krepšį ir jis

spėja paprašyti prieš tai, kai kamuolys atiduodamas žaidėjui, įmesiančiam kamuolį į aikštę (163 diagrama). Laikininkas sustabdo žaidimo laikrodį ir sekretorius parodo teisėjams, kad prašoma minutės pertraukėlės.

Vedamasis teisėjas sušvilpia ir parodo minutės pertraukėlės gestą. Jis užimą poziciją kairėje (veidu į sekretoriato stalelį), kad stebėtų sekretoriatą ir komandą, esančią priešais jį.

Vedantysis teisėjas užima poziciją dešinėje, kad stebėtų sekretoriatą ir komandą, esančią priešais jį (164 diagrama). Kai visi abiejų komandų žaidėjai grįžta į aikštę ir po to, kai teisėjai susižvalgo,naujasis vedamasis teisėjas paduoda

kamuolį žaidėjui, kuris įmes kamuolį į aikštę iš už galinės linijos (165 diagrama). 9.3. Žaidėjų keitimo vykdymas


43


Kai atsiranda galimybė keitimui, sekretoriui duoda signalą teisėjams, kad prašoma keisti žaidėjus. Teisėjas, esantis arčiau sekretoriato stalelio, patenkindamas keitimo prašymą sušvilpia, parodo keitimo gestą (167 diagrama) ir pakviečia naują(-us) žaidėją(-us) į aikštę. Paprasto teisėjo rankos mostelėjimo užtenka (168 diagrama), svarbu nevilkinti žaidimo.

Teisėjas, vykdantis keitimą, neturėtų būti „kaip policininkas". Labiau atsakingas už penkių žaidėjų aikštėje buvimą po keitimo yra treneris, o ne teisėjai. Žaidėjai, kurie yra keičiami ir palieka aikštę, neturi apie tai pranešti sekretoriui ir gali eiti tiesiai link komandos

suolelio (169 diagrama). Teisėjai visada turi stengtis, kad žaidimas turi būti tęsiamas kuo greičiau. Žaidimas turi būti greitas ir todėl: • Jokiu būdu jis negali būti vilkinimas dėl lėto ir netinkamo teisėjų judėjimo aikštėje, ypač kai žaidimo laikas yra

sustabdytas ir kamuolys yra nežaidžiamas. • Jokiu būdu negali būti tokios situacijos, kai žaidėjai yra pasiruošę tęsti žaidimą (įmetimai į aikštę, baudos

metimai), o teisėjų vis dar nėra reikiamoje pozicijoje, kad galėtų tęsti žaidimą. • Esant tokiai situacijai, kai žaidimo laikas yra sustabdytas ir kamuolys yra nežaidžiamas, jei teisėjams reikia

judėti, jie turi tai daryti greitai.

10. ŽAIDIMO LAIKO PABAIGA

10.1. Rungtynių protokolo tikrinimas

Diagrama 170


Kai nuaidi žaidimo laiko pabaigos sirena, nebent kitaip lemia aplinkybės, du (2) teisėjai turi judėti link sekretoriato stalelio.

Kai sekretorius baigia pildyti protokolą, jis turi užtikrinti, kad jo asistentas, laikininkas ir 24 sekundžių laikininkas užrašytų savo pavardes didžiosiomis raidėmis.

44

Kai sekretorius parašo savo pavardę, protokolas turi būti duodamas vyr. teisėjui, kad jis jį patikrintų. Kai vyr. teisėjas įsitikina, kad klaidų nėra, jį pirma pasirašo teisėjas, po to vyr.teisėjas. Šis patvirtinimas ir protokolo pasirašymas užbaigia teisėjų vadovavimą rungtynėms.


Įprasta padėkoti sekretoriatui ir komisarui už jų pastangas, jie taip pat yra teisėjų komandos dalis. Rankų paspaudimas - pageidautinas gestas.

Diagrama 175 Diagrama 176 Abu teisėjai turi palikti aikštę kartu. Jei žaidimo laiko pabaigoje rezultato skirtumas yra mažas, gali būti atvejų, kai geriau yra be trikdžių tikrinti ir

pasirašinėti protokolą, teisėjų persirengimo kambaryje. Tokiais atvejais, būtina, jog teisėjai prieitų vienas prie kito, rungtynėms pasibaigus ir, jei įmanoma, drauge paliktų

aikštę ir eitų tiesiai į persirengimo kambarį. Jei tokie veiksmai yra būtini, teisėjai turi vengti bet kokių diskusijų su treneriais, žaidėjais ir žiūrovais. Bet kokiu

atveju, teisėjai turi būti mandagūs. Teisėjai sunkiai dirbo. Kartu jie pasirodė kuo geriau: „Aš nebuvau vyr. teisėjas; Tu nebuvai teisėjas; Mes buvome komanda."

11. PASIŪLYMŲ SANTRAUKA

Pasitarimas prieš rungtynes yra būtinas. 1. Žinokite savo stebėjimo zonas aikštėje ir venkite atvejų, kai abu teisėjai stebi žaidimą su kamuoliu. 2. Stebėkite žaidimą be kamuolio, kai jūs esate labiau už tai atsakingas. 3. Kai dubliuojamas pažeidimo fiksavimas, susižvalgykite su partneriu prieš rodydamas gestą.

Prisiminkite: Teisėjas, kuris yra arčiau žaidimo, ar link kurio žaidimas juda, yra labiau atsakingas už veiksmo vertinimą.

4. Padėkite, kai to reikia, užribio situacijose, bet tik tada, kai to prašo jūsų partneris. Pripraskite susižvalgyti. 5. Visada žinokite ne tik, kur yra kamuolys ir žaidėjai, bet ir kur yra jūsų partneris. 6. Greito puolimo atveju, ypač kai yra daugiau puolančios komandos žaidėjų, nei besiginančios, leiskite arčiau

esančiam teisėjui nuspręsti, ar skirti pražangą. Venkite pagundos sušvilpti, kai jūs esate už dešimt (10) ar daugiau metrų nuo žaidimo.

7. Fiksuokite pražangą tik tada, jei ji turi įtakos žaidimui. Atsitiktiniai kontaktai turi būti ignoruojami. Palaukite, kol tikrai reikia sušvilpti.

45

8. Perdėtas lietimas rankomis neturi būti ignoruojamas. Silpna prisilietimas šiaip nėra pražanga, bet netaisyklingas trukdymas bandančiam užsiimti naują padėtį žaidėjui judėti, yra pražanga.

9. Nustatykite savo standartus žaidimo pradžioje. Tada žaidimas busi lengviau kontroliuojamas. Grubus ir argesyvus žaidimas visada turi būti| baudžiamas. Žaidėjai prisitaikys prie to, kaip jūs leisite jiems žaisti.

10. Būkite budrus kovos dėl atšokusio kamuolio situacijose. Jei nepatogioje pozicijoje esantis žaidėjas įgauna neteisėtą pranašumą, tai yra pražanga. Kontaktai, daromi netyčia ir neįtakojantvs žaidimo, turi būti ignoruojami.

11. Judėkite, kai žaidimas juda link jūsų ir stenkitės išlaikyti geriausiąjj poziciją ir platų matymo lauką tarp besiginančių ir puolančių žaidėjų. Gerai matykite veiksmą, kai fiksuojate pažeidimą.

12. Žinokite, kur yra kamuolys, kai fiksuojate trijų (3) sekundžių pažeidimą ir įsitikinkite, kad tikrai suskaičiavote tris (3) sekundes nuo tada, kai matėte puolantį žaidėją įeinantį į baudos aikštelę.

13. Nestabdykite žaidimo tam, kad jspėtumėte žaidėją ar trenerį dėl jo elgesio. Jie įspėjimas yra būtinas, darykite tai, kai žaidimo laikas yra sustabdytas ir kamuolys nežaidžiamas. Jei reikia sustabdyti žaidimą, turi būti skiriama techninė pražanga.

14. Treneriams negalima leisti tapti dėmesio centru dėl vaidybinių gestų ir nuolatinio skundimosi. Toks elgesys nėra toleruotinas. Teisėjai turi tai sustabdyti tik prasidėjus. Nebijokite skirti techninės pražangos, jei treneris bando jus įbauginti ar erzinti.

15. Kai jūs pranešate apie pražangą, su sekretoriumi pasitikrinkite, ar tai yra ketvirtoji (4-oji) ar penktoji (5-oji) tos komandos žaidėjų pražanga, prieš skirdamas nuobaudą.

16. Lėtai rodykite savo gestus sekretoriui, ypač rodydamas žaidėjo numerį. 17. Jūs su partneriu - viena komanda. Stenkitės kuo geriau bendradarbiauti. Susižvalgykite prieš paduodamas

žaidėjui kamuolį įmetimui į aikštę. 18. Jūs ateinate į aikštę kartu. Todėl, kai tik įmanoma, stenkitės palikti aikštę kartu. 19. Visada judėkite. Keiskite savo poziciją, kai kamuolys juda. Jūs taip pat esate atletas.

12. IŠVADA

Teisėjai turi kontroliuoti, kad žaidimas vyktų pagal Taisykles. Jie turi spręsti greitai. Neišvengiamai, bet kokiam greitai priimtam sprendimui kartais trūks racionalumo ir jis gali netgi būti neteisingas. „Joks teisėjas nėra tobulas." Niekada nebus rungtynių, kurias prisiminęs teisėjas pasakys „aš neklydau". Žmonių

veikla skatina žmonių sprendimus. Krepšinyje yra kovojama. Šiame žaidime daug emocijų ir jame gali būti daug temperamento ir trinties, ypač jei

rezultato skirtumas yra mažas. Teisėjai turi visada kontroliuoti žaidimą. Tai reiškia, kad teisėjai turi būti rimti ir nepaveikiami.

Teisėjai turi suprasti žaidėjus ir trenerius, ir žinoti, kas juos suerzina ir kaip jie elgiasi. Nė vienas teisėjas negali puikiai teisėjauti be reikiamo bendradarbiavimo su žaidėjais ir treneriais.

Teisėjai turi suprasti žaidimą, žaidėjų tikslus ir trenerių taktinius manevrus. Teisėjai turi suprasti ir trenerių darbo problemas. Žaidėjai, treneriai ir teisėjai dirba išvien; jie nėra skirtingų frakcijų nariai.

Teisėjams koncentracija yra būtina. To dažniausiai sunkiai mokomasi. Kai žaidėjas turi galimybę trumpam atsipalaiduoti, būdamas tiesiogiai nesusijęs su kamuoliu, teisėjas gali tik trumpai pailsėti, kai skiriamos minutės pertraukėlės ar daromi keitimai. Koncentracija mažėja dėl nuovargio, žaidimui baigiantis.

Fiizinis ir psichologinis pasirengimas yra labai svarbus. Jūs negalite numatyti to, kas įvyks; tačiau svarbu pasiruošti labiausiai tikėtinom situacijom. Paprasčiausiai, tai yra geriausios pozicijos žaidimo stebėjimui nustatymas ir stengimasis įgyti tą poziciją.

Teisėjavimas - tai buvimas reikiamoje vietoje, reikiamu laiku tam, kad užfiksuoti pažeidimą. Gera užimama vieta - svarbiausius faktorius.

Yra didelė sąsaja tarp vietos, kur teisėjas yra, ir jo sprendimų tikslumo. Teisėjavimas nėra lengva užduotis. Žaidėjai yra aukšti ir greiti, žaidimo sparta yra didelė. Sunku kontroliuoti ir netgi

matyti viską, kas vyksta. Geri teisėjai bando sekti žaidimą be kamuolio, bet aišku, kaip ir visi kiti, turi polinkį stebėti nuostabius metimus.

Didžiausias teisėjo privalumas yra nuoseklumas. Svarbu stengtis toje pačioje situacijoje fiksuoti tą patį ir taip pat, nepaisant žaidimo stadijos ir kito spaudimo.

Geriausi teisėjai turi autoritetą, žaidėjų ir trenerių pasitikėjimą, sugebėjimą išlaikyti ramią ir stabilią būseną sunkiausiose situacijose, aiškų žaidimo supratimą ir tikslaus stebėjimo gebėjimus. Jie yra protingi žmonės, esantys puikios fizinės formos.

Krepšinis yra aistringas, įtraukiantis ir reikalaujantis atsidavimo žaidimas, reikalaujantis, kad teisėjai jaustų žaidimą. Kai tampate teisėju, jau niekada nebežiūrėsite rungtynių, kaip paprastas žiūrovas. Nepaisant to, tai yra žaidimas ir turi būti visų mėgiamas.

Net teisėjai gali šypsotis!

oficialios krepŠinio taisyklĖs · 2017. 1. 9. · šoninės linijos ir baudų metimo linijos...

Documents