paaugliŲ, besigydanČiŲ plungĖs sveikatos centre, …
TRANSCRIPT
Evelina Šriupšaitė
5 kursas, 3 grupė
PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ PLUNGĖS SVEIKATOS
CENTRE, DANTŲ BŪKLĖ BEI JŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į
BURNOS SVEIKATĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbo vadovas:
asistentė Živilė Kristina Matulaitienė
Kaunas, 2017
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
ODONTOLOGIJOS FAKULTETAS
BURNOS PRIEŽIŪROS IR VAIKŲ ODONTOLOGIJOS KLINIKA
PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ PLUNGĖS SVEIKATOS CENTRE, DANTŲ BŪKLĖ BEI
JŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ
Baigiamasis magistrinis darbas
Darbą atliko
magistrantas ....................
(parašas)
Darbo vadovas .....................................
(parašas)
.....................................................
(vardas pavardė, kursas, grupė)
.............................................................................
(mokslinis laipsnis, vardas pavardė)
20....m. ..............................
(mėnuo, diena)
20....m. ................................
(mėnuo, diena)
Kaunas, 2017
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ....................................................................................................................................
Recenzentas: ...................................................................................................................................
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...........................................
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
0,2 0,1 0
bei reikalavimus?
Santrauka
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
0,2 0.1 0
(0,5 balo)
bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
0,4 0,2 0
aktualumas ir reikšmingumas?
tikslas
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
0,4 0,2 0
uždaviniai
hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8 Literatūros
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0
rezultatai ir išvados?
apžvalga
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
0,6 0,3 0
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
0,6 0,3 0
(2 balai)
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės,
0,4
0,2 0
kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
0,4
0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
0,4
0,2 0
reikalavimus?
Rezultatai
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
0
0,2 0,4
(2 balai)
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
0,4
0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
0,4
0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
0,4
0,2 0
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22
Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4
0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
0,2
0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius?
Išvados
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
0,2
0,1 0
(0,5 balo)
atitinka tyrimų rezultatus ?
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
0,4
0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros
teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai?
sąrašas
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2
0,1 0
(1 balas)
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
+0,2
+0,1 0
temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
-1 balas -2 balai
rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
-0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
-2 balai -1 balas
raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
-0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir -0,5
40
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
-0,2 balo
balo
yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar -0,5
41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo
poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
-1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
-0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai?
balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai -0,5
44
(spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo
-0,2 balo
balo
kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
KLINIKINIO - EKSPERIMENTINIO BAIGIAMOJO MAGISTRINIO DARBO
VERTINIMO LENTELĖ Įvertinimas: ....................................................................................................................................
Recenzentas: ...................................................................................................................................
(moksl. laipsnis, vardas pavardė)
Recenzavimo data: ...........................................
Eil BMD reikalavimų
.N BMD dalys BMD vertinimo aspektai atitikimas ir įvertinimas
r. Taip Iš dalies Ne
1 Ar santrauka informatyvi ir atitinka darbo turinį
0,2 0,1 0
bei reikalavimus?
Santrauka
2 Ar santrauka anglų kalba atitinka darbo turinį
0,2 0.1 0
(0,5 balo)
bei reikalavimus?
3 Ar raktiniai žodžiai atitinka darbo esmę? 0,1 0 0
4 Įvadas, Ar darbo įvade pagrįstas temos naujumas,
0,4 0,2 0
aktualumas ir reikšmingumas?
tikslas
5 Ar tinkamai ir aiškiai suformuluota problema,
0,4 0,2 0
uždaviniai
hipotezė, tikslas ir uždaviniai?
(1 balas)
6 Ar tikslas ir uždaviniai tarpusavyje susiję? 0,2 0,1 0
7 Ar pakankamas autoriaus susipažinimas su kitų
0,4 0,2 0
mokslininkų darbais Lietuvoje ir pasaulyje?
Ar tinkamai aptarti aktualiausi kitų
8 Literatūros
mokslininkų tyrimai, pateikti svarbiausi jų 0,6 0,3 0
rezultatai ir išvados?
apžvalga
Ar apžvelgiama mokslinė literatūra yra
(1,5 balo)
9 pakankamai susijusi su darbe nagrinėjama 0,2 0,1 0
problema?
10 Ar autoriaus sugebėjimas analizuoti ir
0,3 0,1 0
sisteminti mokslinę literatūrą yra pakankamas?
11 Medžiaga ir Ar išsamiai paaiškinta darbo tyrimo metodika,
0,6 0,3 0
ar ji tinkama iškeltam tikslui pasiekti?
metodai
12 Ar tinkamai sudarytos ir aprašytos imtys,
0,6 0,3 0
(2 balai)
tiriamosios grupės; ar tinkami buvo atrankos
kriterijai?
Ar tinkamai aprašytos kitos tyrimo medžiagos
ir priemonės (anketos, vaistai, reagentai, įranga
13 ir pan.)? 0,4 0,2 0
Ar tinkamai aprašytos statistinės programos
14 naudotos duomenų analizei, formulės,
0,4
0,2 0
kriterijai, kuriais vadovautasi įvertinant
statistinio patikimumo lygmenį?
15 Ar tyrimų rezultatai išsamiai atsako į iškeltą
0,4
0,2 0
tikslą ir uždavinius?
16 Ar lentelių, paveikslų pateikimas atitinka
0,4
0,2 0
reikalavimus?
Rezultatai
17 Ar lentelėse, paveiksluose ir tekste kartojasi
0
0,2 0,4
(2 balai)
informacija?
18 Ar nurodytas duomenų statistinis
0,4
0,2 0
reikšmingumas?
19 Ar tinkamai atlikta duomenų statistinė analizė? 0,4 0,2 0
20 Ar tinkamai įvertinti gauti rezultatai (jų svarba,
0,4
0,2 0
trūkumai) bei gautų duomenų patikimumas?
21 Rezultatų Ar tinkamai įvertintas gautų rezultatų santykis
0,4
0,2 0
su kitų tyrėjų naujausiais duomenimis?
aptarimas
22
Ar autorius pateikia rezultatų interpretaciją? 0,4
0,2 0
(1,5 balo)
Ar kartojasi duomenys, kurie buvo pateikti
23 kituose skyriuose (įvade, literatūros apžvalgoje, 0 0,2 0,3
rezultatuose)?
24 Ar išvados atspindi baigiamojo darbo temą,
0,2
0,1 0
iškeltus tikslus ir uždavinius?
Išvados
25 Ar išvados pagrįstos analizuojama medžiaga; ar
0,2
0,1 0
(0,5 balo)
atitinka tyrimų rezultatus ?
26 Ar išvados yra aiškios ir lakoniškos? 0,1 0,1 0
27 Ar bibliografinis literatūros sąrašas sudarytas
0,4
0,2 0
pagal reikalavimus?
Ar literatūros sąrašo nuorodos į tekstą yra
28 Literatūros
teisingos; ar teisingai ir tiksliai cituojami 0,2 0,1 0
literatūros šaltiniai?
sąrašas
29
Ar literatūros sąrašo mokslinis lygmuo 0,2
0,1 0
(1 balas)
tinkamas moksliniam darbui?
Ar cituojami šaltiniai, ne senesni nei 10 metų,
30 sudaro ne mažiau nei 70% šaltinių, o ne senesni 0,2 0,1 0
kaip 5 metų – ne mažiau kaip 40%?
Papildomi skyriai, kurie gali padidinti surinktą balų skaičių
31 Priedai Ar pateikti priedai padeda suprasti nagrinėjamą
+0,2
+0,1 0
temą?
Praktinės Ar yra pasiūlytos praktinės rekomendacijos ir
32 rekomendaci ar jos susiję su gautais rezultatais? +0,4 +0,2 0
jos
Bendri reikalavimai, kurių nesilaikymas mažina balų skaičių
15-20 <15 psl.
33 Ar pakankama darbo apimtis (be priedų) psl. (-5
(-2 balai) balai)
34 Ar darbo apimtis dirbtinai padidinta? -2 balai -1 balas
35 Ar darbo struktūra atitinka baigiamojo darbo
-1 balas -2 balai
rengimo reikalavimus?
36 Ar darbas parašytas taisyklinga kalba,
-0,5 balo -1 balas
moksliškai, logiškai, lakoniškai?
37 Ar yra gramatinių, stiliaus, kompiuterinio
-2 balai -1 balas
raštingumo klaidų?
38 Ar tekstui būdingas nuoseklumas, vientisumas,
-0,2 balo -0,5
struktūrinių dalių apimties subalansuotumas?
balo
>20%
39 Bendri Plagiato kiekis darbe (nevert.
reikalavimai )
Ar turinys (skyrių, poskyrių pavadinimai ir -0,5
40
puslapių numeracija) atitinka darbo struktūrą ir
-0,2 balo
balo
yra tikslus?
Ar darbo dalių pavadinimai atitinka tekstą; ar -0,5
41 yra logiškai ir taisyklingai išskirti skyrių ir -0,2 balo
balo
poskyrių pavadinimai?
42 Ar buvo gautas (jei buvo reikalingas) Bioetikos
-1 balas
komiteto leidimas?
43 Ar yra (jei reikalingi) svarbiausių terminų ir
-0,2 balo -0,5
santrumpų paaiškinimai?
balo
Ar darbas apipavidalintas kokybiškai -0,5
44 (spausdinimo, vaizdinės medžiagos, įrišimo -0,2 balo
balo
kokybė)?
*Viso (maksimumas 10 balų):
*Pastaba: surinktų balų suma gali viršyti 10 balų.
Recenzento pastabos: ____________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________ ______________________________________________________________________________
______________________________ ___________________________________ Recenzento vardas , pavardė Recenzento parašas
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................. 13
SUMMARY ...................................................................................................................................... 14
ĮVADAS ............................................................................................................................................ 15
Problemos aktualumas, reikšmingumas ir naujumas ..................................................................... 15
Tyrimo tikslas ................................................................................................................................ 15
Tyrimo uždaviniai .......................................................................................................................... 15
Hipotezė ......................................................................................................................................... 15
1. LITERATŪROS APŽVALGA ..................................................................................................... 16
1.1. Paauglių dantų ėduonies epidemiologinė situacija Lietuvoje ir užsienio šalyse .................... 16
1.2 Moksleivių dantų priežiūros ypatumai bei profilaktinių priemonių panaudojimas išsaugant
sveikus dantis ................................................................................................................................. 17
1.2.1. Paauglių dantų priežiūra ................................................................................................... 17
1.2.2. Liežuvio priežiūra ............................................................................................................ 18
1.2.3. Silantų ir fluoro preparatų svarba dantų ėduonies profilaktikoje ..................................... 19
1.2.4. Mitybos įpročių įtaka ėduonies išsivystymui ................................................................... 20
2. MEDŽIAGA IR METODAI ......................................................................................................... 22
2.1. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka ....................................................................................... 22
2.2. Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai ................................................................................. 23
2.3. Moksleivių burnos klinikinis tyrimas ..................................................................................... 23
2.3.1. Dantų ėduonies intensyvumas ir paplitimas ..................................................................... 23
2.4. Tėvų anketinė apklausa ........................................................................................................... 23
2.5. Statistinė duomenų analizė ..................................................................................................... 24
3. REZULTATAI .............................................................................................................................. 25
3.1. Paauglių burnos sveikata ....................................................................................................... 25
3.1.1. Bendra tiriamųjų charakteristika ...................................................................................... 25
3.1.2. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumo indeksas ....................................................... 25
3.1.3. Dantų priežiūra ir profilaktinės priemonės....................................................................... 27
3.2. Tėvų požiūris į vaikų burnos sveikatą .................................................................................... 33
4. REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................................... 39
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 42
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................................ 43
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 44
PRIEDAI ........................................................................................................................................... 50
SANTRUMPOS
PSC – Plungės sveikatos centras
KPI-D – pastoviojo sąkandžio kariozinių, plombuotų ir išrautų dantų indeksas
kpi-d – pieninio sąkandžio kariozinių, plombuotų ir išrautų dantų indeksas
AAPD – Amerikos Pediatrinės Odontologijos Akademija
ADA – Amerikos Odontologų Asociacija
PAAUGLIŲ, BESIGYDANČIŲ PLUNGĖS SVEIKATOS CENTRE, DANTŲ
BŪKLĖ BEI JŲ TĖVŲ POŽIŪRIS Į BURNOS SVEIKATĄ
SANTRAUKA
Problemos aktualumas ir darbo tikslas
Dantų ėduonis – viena labiausiai paplitusių ligų pasaulyje. Mūsų tikslas buvo nustatyti paauglių,
besigydančių Plungės sveikatos centre, dantų būklę bei jų tėvų požiūrį į burnos sveikatą.
Medžiaga ir metodai
Tiriamųjų kontingentą sudarė Plungės sveikatos centre prisiregistravę 12-17m. amžiaus vaikai
(n=122) bei jų tėvai. Pagal amžių moksleiviai padalinti į dvi grupes: 12-14m ir 15-17m. Paaugliams
buvo atliktos dantų apžiūros, tėvams pateikti klausimynai. Moksleivių apžiūros duomenys susieti su
tėvų apklausos anketomis. Duomenų analizei įvertinti naudotas SPSS 22.0 statistinės programos
paketas.
Rezultatai
Dantų ėduonies paplitimas tarp 12-17m. paauglių siekė 59%. Karieso intensyvumas buvo aukštesnis
vyresniųjų grupėje (4,87) lyginant su jaunesniąja (3,39) (p<0,05). Apklausus tėvus, išsiaiškinta, jog
50% paauglių dantis valosi nereguliariai, 62% vaikų burnos higienai skiria mažiau nei 2 minutes,
nedidelis procentas moksleivių naudoja priemones tarpdančių priežiūrai. Paaugliai užkandžiams
renkasi saldumynus (40%), sausainius, bulvių traškučius (50%), saldžius ir gazuotus gėrimus (36%).
Dažniausiai tėvai su vaikais pas odontologą lankosi vieną kartą per metus (53%); retų apsilankymų
priežastys – ilgos eilės pas odontologą bei tėvų manymas, kad paauglio dantys pakankamai sveiki.
Tėvai (61,5%) manė, jog jų vaikų dantys sveiki. Tuo tarpu apžiūros duomenys parodė, kad 31% vaikų
turėjo ėduonies pažeistų dantų.
Išvados
Plungės sveikatos centre prisiregistravusių paauglių ėduonies paplitimas mažesnis nei anksčiau
Lietuvoje atliktuose epidemiologiniuose tyrimuose. Tačiau tėvai turi labiau motyvuoti paauglius
laikytis burnos higienos bei gerinti jų mitybos įpročius. Dažnesnis lankymasis pas odontologą galėtų
sumažinti ankstyvų ėduonies pažeidimų bei komplikacijų skaičių. Tėvų nuomonė nesutapo su
objektyvios apžiūros duomenimis.
Raktiniai žodžiai: paaugliai, kariesas (ėduonis), higiena, mityba
DENTAL HEALTH STATUS OF ADOLESCENTS ATTENDING PLUNGE
HEALTH CARE CENTRE AND THEIR PARENT’S ATTITUDES TOWARD
ORAL HEALTH
SUMMARY
Relevance of the problem and aim of the work
Dental caries is one of the most common diseases in the world. Our aim was to assess dental health
status of adolescents attending Plunge Health Care Centre and their parent’s attitudes toward oral
health.
Material and the methods
A total of 122 12-17-years-old adolescents attending Plunge Health Care Centre and their parents
were included in the study. Teenagers were separated in two groups aged by 12-14 and 15-17 years
old. Dental examinations were performed on adolescents and the questionnaire was completed by
their parents. Adolescents dental health results were linked to parents answers. Data was analyzed
using SPSS 22.0 software.
Results
Prevalence of dental caries among 12-17 years old adolescents was 59%. Older group had higher
dental caries severity (4,87) than younger group (3,39) (p<0,05). Based on survey answers, 50%
teenagers brush their teeth irregularly, 62% take less then two minutes for dental hygiene, small
percentage of students use interdental cleaning tools. The foods consumed between meals are sweets
(40%), cookies, chips (50%), sweet and carbonated drinks (36%). Mostly parents arrange the
appointment with the dentist once a year (53%); reasons for rare appointments are long queue times
or parents assume there is no need because of good dental condition. Parents (61,5%) thought their
children teeth are healthy, although 31% of them had dental caries.
Conclusions
Prevalence of dental caries among adolescents attending Plunge Health Care Centre was lower than
previously conducted epidemiological researches in Lithuania. However parents should motivate
teenagers for better oral hygiene and improve their dietary habits. More frequent dental visits could
reduce number of early caries lesions and complications. Parents point of view does not correspond
to the examination result.
Key words: adolescents (teenagers), caries, hygiene, dietary
15
ĮVADAS
Problemos aktualumas, reikšmingumas ir naujumas
Paauglystė – sudėtingas laikotarpis, kurio metu stebimi fiziologiniai ir psichologiniai
pokyčiai. Šių permainų laikas ir greitis yra individualus [1], bet paprastai paaugliai apibrėžiami kaip
jaunimas nuo 10 iki 18 metų [2]. Dėl hormonų pokyčių keičiasi paauglių kūnas (ūgis, raumenų masė,
riebalų pasiskirstymas), atsiranda antriniai lytiniai požymiai. Paaugliai nori suprasti save, o tuo pačiu
didėja susirūpinimas kitų žmonių nuomone, ypatingai – bendraamžių [1]. Todėl paauglių burnos
sveikata yra itin svarbi dėl polinkio į prastus mitybos įpročius (didelio angliavandenių ir cukraus
vartojimo užkandžiaujant ir geriant gėrimus), padidėjusios rizikos periodonto ligoms (hormonų
pokyčių, galimo rūkymo ar alkoholio vartojimo), funkcinių ir estetinių problemų (dantų susigrūdimo,
trečiųjų krūminių dantų dygimo), valgymo sutrikimų (anoreksijos, bulimijos), trauminių dantų
sužeidimų bei dantų gydymo baimės [2].
„Iš visų burnos ertmės ligų dantų ėduonis yra labiausiai paplitusi vaikų ir paauglių dantų
liga“ [3]. Todėl svarbu atlikti epidemiologinius tyrimus ir stebėti karieso paplitimą bei imtis
priemonių jam mažinti. Lietuvoje tyrimai paauglių dantų būklei įvertinti dažniausiai atliekami tarp
didžiųjų miestų. Tuo tarpu Plungėje buvo ištirti tik 4-6m. vaikai, ėduonies paplitimas siekė 91%
(2010m.) [4]. Kad įvertinti dabartinę situaciją Plungės mieste tarp 12-17m. paauglių, buvo pasirinktas
Plungės sveikatos centras. Šio tyrimo išskirtinumas – anketomis apklausti tiriamųjų moksleivių tėvai;
jų atsakymai surišti su vaikų apžiūros duomenimis.
Tyrimo tikslas: nustatyti paauglių, besigydančių Plungės sveikatos centre, dantų būklę bei jų tėvų
požiūrį į burnos sveikatą.
Tyrimo uždaviniai:
1. Apibendrinti ištirtų paauglių dantų būklę.
2. Sužinoti tėvų požiūrį į vaikų dantų sveikatą.
3. Išsiaiškinti sąsajas tarp paauglių dantų būklės ir tėvų požiūrio į burnos sveikatą.
Hipotezė:
Plungės sveikatos centre besilankančių 12-17m. paauglių ėduonies intensyvumas yra vidutinis.
16
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Paauglių dantų ėduonies epidemiologinė situacija Lietuvoje ir užsienio šalyse
Viena iš labiausiai paplitusių vaikų burnos ligų yra dantų ėduonis. Įvairiose pasaulio
šalyse atlikti epidemiologiniai vaikų ir paauglių dantų ėduonies paplitimo ir intensyvumo tyrimai
įrodo šio teiginio teisingumą.
Kauno medicinos universiteto, Odontologijos fakulteto mokslininkių 2004 metais
atliktame tyrime nustatyta, jog tarp didžiųjų Lietuvos miestų apžiūrėtų 1035 dvylikamečių vaikų
ėduonies paplitimas siekė 74,5% [5]. Po dviejų metų S.Milčiuvienė su bendraautorėmis aprašė ištirtų
586 Kauno miesto 7-15 metų moksleivių dantų būklę ir pastebėjo dantų ėduonies paplitimo didėjimą
priklausomai nuo vaiko amžiaus [3]. Bėgant metams situacija nepagerėjo – 2010 m. Klaipėdos
universiteto, Sveikatos mokslų fakulteto tyrėjos nustatė, jog Joniškio rajono mokyklose karieso
paplitimas tarp dvylikamečių buvo 89,8%, o tarp penkiolikamečių siekė 96% [6].
Pasak E.Rodakowskos, Palenkės vaivadijoje pastebėtas ėduonies intensyvumo
mažėjimas – 2003m. tarp dvylikamečių KPI-D siekė 4.76, o po septynerių metų sumažėjo iki 3.36
[7]. Tuo tarpu Latvijos tyrėjos Jekaterina Gudkina ir Anda Brinkmane 2010 metais nustatė, jog tarp
96 tirtų 12-mečių KPI-D buvo 4.45 [8].
Lenkijos Lodzės medicinos universiteto mokslininkės 2014 metais apžiūrėjo 328
Lodzės regiono 12-mečių vaikų dantų būklę ir nustatė, jog karieso paplitimas siekė 67,8% (1,4%
mažesnis nei 2007 metais) [9]. Šie rezultatai – geresni nei Lietuvoje.
Natalia Koposova, Harald M. Eriksen su bendraautoriais vertino ir palygino dantų būklę
tarp Šiaurės Vakarų Rusijos ir Šiaurės Norvegijos dvylikamečių. Išsiaiškinta, jog KPI-D indeksas
buvo reikšmingai didesnis tarp Rusijos (3.0) lyginant su Norvegijos (1.2) moksleiviais [10].
Remiantis Malmės universiteto informacija, karieso intensyvumas Lietuvoje tarp
dvylikamečių paskutiniaisiais pateiktais duomenimis (2005m.) buvo 3,7. Panašus KPI-D indeksas
nurodomas Latvijoje (2004m. – 3,4), Albanijoje (2011m. -3,7), Kroatijoje (2013-15m. – 4.2). Karieso
intensyvumo indeksas labiausiai sumažėjo Šiaurės ir Vakarų Europoje – naujausiais pateiktais
duomenimis KPI-D <1 pasiektas Belgijoje (2009-10m.), Danijoje (2014m.), Suomijoje (2009m.),
Vokietijoje (2014m.), Švedijoje (2011m.), Šveicarijoje (2011m.), Jungtinėje Karalystėje (2013m.)
[11].
17
1.2. Moksleivių dantų priežiūros ypatumai bei profilaktinių priemonių panaudojimas išsaugant
sveikus dantis
1.2.1. Paauglių dantų priežiūra
Tinkama asmens burnos priežiūra – vienas pagrindinių uždavinių užkertant kelią
ėduoniui. Svarbiausią vaidmenį palaikant burnos higieną atlieka mechaninis dantų valymas šepetėliu
ir pasta, kuri lengvina apnašų pašalinimą, taip pat praturtina burną antibakterinėmis,
remineralizuojančiomis, kvapą gerinančiomis medžiagomis.
Karieso paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje yra didelis, todėl paaugliams
rekomenduojama naudoti dantų pastą su fluoridais, kurių remineralizuojantis poveikis yra moksliškai
įrodytas. Fluoridai slopina demineraliaciją ankstyvoje karieso stadijoje, kadangi geba susirišti su
hidroksiapatitu ir virsti fluoruotu hidroksiapatitu, kuris yra mažiau tirpus veikiant organinėms
rūgštims [12]. Ėduonies atsiradimo rizikai sumažinti yra svarbi fluoridų koncentracija, kuri
minimaliai turėtų siekti 1000ppm F. Nustatyta, jog fluoro junginių koncentracija dantų pastoje,
skalavimo režimas ir valymo trukmė pagerina šių medžiagų užsilaikymą burnoje [13,14].
Fluoridai taip pat pasižymi antimikrobiniu aktyvumu. Australijoje Kvinslando
universiteto mokslininkai atlikto tyrimą ir nustatė, jog „dantų pastos, savo sudėtyje turinčios
1450ppm fluoridų, labiau slopina Streptococcus mutans ir Streptococcus sanguinis augimą, nei tos,
kuriose <500ppm F“ [15]. Antimikrobiniu aktyvumu pasižymi ir chlorheksidinas, triklozanas,
natūralūs ekstraktai. A. De Rossi su bendraautoriais ištyrė ir nustatė, jog šios medžiagos veikia
antimikrobiškai prieš Gram+ bakterijas ir grybelius, o dantų pasta, turinti natūralių ekstraktų geba
slopinti Pseudomonas aeruginosa augimą [16].
Dantų valymas šepetėliu šalina minkštąjį apnašų sluoksnį ir maisto likučius.
A.Ghassemi su bendraautoriais atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 105 vaikai. Norėta išsiaiškinti apnašų
nuvalymo efektyvumą naudojant rankinį ir elektrinį dantų šepetėlius. Rezultatai parodė, jog abiejų
rūšių dantų šepetėliai buvo efektyvūs šalinant apnašas (73,3% elektriniu ir 61,8% rankiniu dantų
šepetėliais). Palyginus šepetėlius, nustatyta, jog elektrinis šepetėlis apnašas pašalino žymiai geriau,
įskaitant ir sunkiai pasiekiamas vietas [17].
Nors dantų šepetėliu šalinamas minkštas apnašas nuo dantų lygiųjų ir kramtomųjų
paviršių, tačiau tarpdančiuose šereliai gali nepasiekti ar nepilnai pašalinti maisto likučius bei taip
sudaryti sąlygas ilgesniam bakterijų poveikiui. Tam, kad sumažinti dantų ėduonies išsivystymo riziką
interproksimaliniuose paviršiuose, reikalinga naudoti papildomas priemones - dantų siūlą arba
tarpdančių šepetėlius. „Dantų siūlas rekomenduojamas esant glaudiems, o tarpdančių šepetėliai –
esant platesniems interproksimaliniams kontaktams ar sergantiems periodonto ligomis“ [18].
18
Sisteminėse apžvalgose teigiama, jog šalia dantų valymo dantų šepetėliu, tarpdančių šepetėliai
efektyviau šalina apnašas, mažina dantenų uždegimą ir periodonto kišenes nei dantų siūlas ir dantų
krapštukai ar vien tik naudojant dantų šepetėlį [19].
Burnos priežiūros priemonės savo teigiamu efektu turėtų papildyti viena kitą.
Skalavimo skysčiuose yra įvairių medžiagų, kurių dėka burnoje taip pat gali būti mažinamas apnašo
ir Streptococcus mutans kiekis. Tokioms medžiagoms apart fluoridų priskiriamos ir chlorheksidinas,
eteriniai aliejai, triklozanas, cetilpiridinio chloridas bei kitos [20].
Skalavimo skysčiuose fluoridai gali būti įvairių formų ( NaF, SnF2, Na2FPO3, amino
fluoridas) ir koncentracijų, pvz., 0.2% NaF (909 ppm F), 0.05%, NaF (226 ppm F), 0.02% NaF
(100 ppm F) [20]. Yra įrodyta, jog kasdien ar kas savaitę naudoti skalavimo skysčiai su natrio fluoridu
ženkliai sumažino kariozinių pažeidimų pasireiškimą tarp paauglių [21]. Teigiama, jog naudojant
standartinę dantų pastą su fluoridais, papildomai naudos galima gauti bet kuriuo metu (įskaitant ir iš
karto po valgio) skalaujant burną skalavimo skysčiu, kurio sudėtyje yra bent 100ppm F. Jei skaliklis
yra be fluoridų, juo nerekomenduojama skalauti po dantų valymo, kad išvengti fluoridų „išplovimo“
iš dantų pastos. Visgi efektyvumo ir kainos požiūriu, skaliklius su fluoridais rekomenduojama naudoti
esant aukštai karieso rizikai [20].
1.2.2. Liežuvio priežiūra
Liežuvio nugarinis paviršius dėl savo gruoblėtos struktūros sudaro sąlygas daugintis
mikroorganizmams. Jie jungiasi su gleivinės epitelio liekanomis, maisto ir seilių komponentais ir
padengia liežuvį apnašu. Apnašų sluoksnyje galima rasti ne tik periodontopatinių bakterijų, bet ir
Candida grybelių, kurie, esant nusilpusiai imuninei sistemai, gali sukelti infekciją. „Ties liežuvio
šaknimi sukuriamos ypač palankios sąlygos daugumai anaerobinių bakterijų“ [22]. Taip pat
anaerobinė mikroflora išskiria sieros junginius, kurie sukelia blogą burnos kvapą. Todėl valant liežuvį
yra šalinamos patogeninės bakterijos, grybeliai, suirę maisto likučiai bei žuvusios ląstelės. Nuvalius
liežuvį, efektyviau funkcionuoja skonio receptoriai [22,23,24].
Liežuvio apnašą galima mechaniškai šalinti dantų šepetėliu ar liežuvio grandikliu.
Grandikliai gaminami pagal liežuvio anatomiją, gali būti įvairių medžiagų ir formų, skirtingai
kontaktuojančių su liežuvio paviršiumi [22]. Rajashree Gondhalekar su bendraautoriais tyrė dantų
šepetėlio ir liežuvio grandiklio efektyvumą mažinant Streptococcus mutans kiekį. Jų tyrime dalyvavo
dvidešimt 14-15 amžiaus vaikų su panašiais mitybos įpročiais. Paaugliai buvo atsitiktinai suskirstyti
į dvi grupes, kurioms atitinkamai buvo paskirti dantų šepetėliai ir liežuvio grandikliai ir paprašyta
jais valyti liežuvio nugarinį paviršių kasdien 7 dienas. Streptococcus mutans kiekio nustatymui buvo
19
imti išspjautų seilių mėginiai po liežuvio nuvalymo praėjus vienai valandai, 3 ir 7 dienų. Nustatyta,
jog tiek dantų šepetėlis, tiek liežuvio grandiklis ženkliai sumažino Streptococcus mutans kiekį, o tarp
priemonių tam pasiekti reikšmingo skirtumo nebuvo [25].
1.2.3. Silantų ir fluoro preparatų svarba dantų ėduonies profilaktikoje
Silantai
Dantų vagelės – tai vietos, kuriose dažniausiai kaupiasi apnašos, todėl čia yra didesnė
rizika ėduonies išsivystymui dėl apnašų retencijos ir mikroorganizmų veiklos. Giliausias danties
vietas sunku išvalyti dantų šepetėliu, o kartais šereliai jų visai nepasiekia. Dėl šios priežasties
dažniausiai ėduonis pažeidžia krūminius dantis. Dantų vagelės ir duobelės gali būti padengiamos
silantais - skysta hermetizuojančia medžiaga. F. Heinemann su bendraautoriais surinko vienos
Veimaro pagrindinės mokyklos 7-10 metų amžiaus 505 vaikų kasmetinių apžiūrų duomenis (2004 –
2009 metų laikotarpis). Analizė parodė, jog 34.9% vaikų dantyse rastas bent vienas, 10% – 4 silantai.
Vaikai, kurių dantys nebuvo padengti silantais, turėjo daugiau karieso pažeistų dantų. Turinčių 4
silantus - dantų vagelėse ėduonies pažeidimų rasta ženkliai mažiau. Tiriamieji, kurių dantys buvo
padengti silantais anksčiau (t.y. ką tik išdygus dantims), turėjo mažiau karieso pažeistų dantų nei tie,
kuriems silantai buvo padengti vėliau ar išvis jų nebuvo [26].
Dantų vagelių užpildymui gali būti naudojami silantai stiklo jonomero arba
kompozicinės dervos pagrindu; pastarieji gali turėti fluoridų, kurie skverbiasi į dantį ir padeda jam
mineralizuotis. Italijos Sassari universiteto mokslininkai tyrė išskiriamų fluoridų koncentraciją iš
silantų. Eksperimente dalyvavo 2776 vaikai, kuriems dantys buvo padengti skirtingų rūšių silantais:
stiklo jonomeriniu cementu, silantu derviniu pagrindu arba dervinio pagrindo silantu su fluoridais.
Buvo imti interproksimalinių dantų vagelių skysčių mėginiai ir ištirta fluoridų koncentracija. Praėjus
dvejoms dienoms, didžiausia fluoridų koncentracija gauta stiklo jonomerinių ir dervos pagrindu su
fluoridais silantų grupėse. Po 21 dienos stiklo jonomerinių cementų grupėje išliko didžiausia fluoridų
koncentracija [27]. Silantai, išskiriantys fluoridus, apsaugo nuo dantų ėduonies, taip pat jie
papildomai apsaugo arčiausiai silanto esantį gretimą dantį [28].
Silantai, priklausomai nuo užpildo dalelių kiekio, turi skirtingą atsparumą kramtymo
spaudimui, todėl gali laikui bėgant nutrupėti. D. Sundfeld su bendraautoriais atliko tyrimą, norėdami
išsiaiškinti silantų ilgaamžiškumą. Šešiolikai pacientų (9-14 metų amžiaus) 1992-ais metais bent trys
nuolatiniai dantys buvo padengti silantais (iš viso 86 dantys). Po 22 metų buvo susisiekta su dešimt
pacientų ir ištirtas 41 dantis. Silantų retencija buvo kliniškai įvertinta fotografijomis ir skenuojant
20
elektroniniu mikroskopu. Nebuvo rasta nei vieno prarasto silanto ir kariozinių pažeidimų. Silantai
apsaugojo dantis nuo ėduonies išsivystymo [29].
Dantų vagelių hermetizavimas yra nesudėtingas: danties paviršius nuvalomas, vagelės
išėsdinamos rūgštimi ir vėliau padengiamos silantu. Pacientams ši procedūra dažniausiai nesukelia
baimės. A.G. Morgan su kitais tyrėjais siekė išsiaiškinti vaikų pojūčius apie dantų padengimą
silantais. Vaikams, kurių amžius svyravo nuo 3 iki 16 metų, iš karto po silantavimo procedūros buvo
pateiktas klausimynas, į kuriuos atsakė 3 rūšių veidukais: pozityviais, neutraliais ir negatyviais. Buvo
surinkta 200 anketų. Teigiamą arba neutralų atsiliepimą apie procedūros lengvumą paliko 96% vaikų.
Išsiaiškinta, jog vaikai, kuriems buvo anksčiau atliktas vagelių hermetizavimas, į procedūrą žiūrėjo
palankiau, nei tie, kuriems tai buvo atlikta pirmą kartą [30].
Fluoro preparatai
Vietiniai preparatai su fluoridais dažnai naudojamai ankstyvų emalio karieso pažeidimų
remineralizacijai. Tam tikslui pasiekti renkamasi didesnės koncentracijos nei yra dantų pastose
fluoridų lakai, tirpalai arba geliai. Fluoridai susijungia su hidroksiapatito kristalais ir taip sukuria
atsparesnį danties paviršių rūgštims. Toks paviršius tampa mažiau tirpus, o remineralizacija vyksta
greičiau. Taip pat fluoridai slopina apnašo metabolizmą, keičia apnašo sudėtį ir mažina bakterijų
gebėjimą išskirti rūgštis iš angliavandenių [31]. Didesnis fluoridų aplikacijų efektas pasiekiamas
lygiuose paviršiuose, o okliuziniuose paviršiuose dėmesys sutelkiamas į vagelių hermetizavimą
silantais [32].
1.2.4. Mitybos įpročių įtaka ėduonies išsivystymui
Tinkama ir subalansuota mityba – sveikatos šaltinis. Tačiau dėl nuolatinio skubėjimo,
kamuojami streso ar tiesiog norėdami pasmaližiauti, paaugliai dažnai renkasi maistą, turintį daug
cukraus. Per didelis cukraus vartojimas susijęs ne tik su bendrais sveikatos sutrikimais, bet ir su prasta
dantų būkle.
Angliavandeniai yra pagrindinis energijos šaltinis. Burnoje esančios bakterijos
metabolizuoja lengvai skaidomus angliavandenius ir išskiria rūgštinius produktus, dėl kurių ženkliai
sumažėja pH vertė ir gali įvykti dantų demineralizacija. Mikroorganizmai skaido ne tik cukrų, bet ir
gliukozę, fruktozę, todėl kariesogeninių maisto produktų sąrašas tampa dar ilgesnis.
Kiekvieną dieną būtina gauti angliavandenių organizmo funkcijoms palaikyti, tačiau
reikėtų stengtis sumažinti produktų kiekį, kurie yra saldinti cukrumi: saldainių, ledų, sirupų, sulčių.
21
Dažnai paaugliai susivilioja skaniomis greitai paruošiamomis košėmis, sausais pusryčiais, grūdų
batonėliais, nes tai reklamuojama kaip sveikas, grūdinių kultūrų turintis maistas, nors iš tikrųjų jų
sudėtyje yra daug cukraus. Paslėpto cukraus randama kečupe, įvairiuose padažuose, salotų užpiluose,
jogurtuose. V.C.Punitha su bendraautoriais siekė nustatyti, kaip 13-19 metų paauglių mityba yra
susijusi su karieso išsivystymu. Tyrime dalyvavo 916 vaikų, kuriems buvo atliktos apžiūros ir
pateiktos apklausos anketos. Mitybos tipas (vegetarai, nevegetarai), nereguliarus valgymas,
maitinimasis greito maisto užkandinėse ir užkandžiavimas nebuvo reikšmingai susijęs su karieso
intensyvumu. KPI-D indeksas buvo aukštesnis tarp nevegetarų, kurie užkandžavo tarp valgymų. Taip
pat išsiaiškinta, kad tie paaugliai, kurie vartojo gazuotus gėrimus ir konditerijos gaminius,
kariozinėmis ligomis sirgo dažniau [33].
Maisto produktų kariesogeniškumas yra susijęs su jų konsistencija ir apdorojimu.
Burnoje esančios bakterijos negali tiesiogiai skaidyti krakmolo, tačiau jį kaitinant aukštoje
temperatūroje susidaro tinkama struktūra fermentacijai. Bulvių traškučiai, krekeriai, sausainiai dėl
savo lipnumo gali ilgiau užsilaikyti ant dantų paviršių ir vagelių, o tai prailgina poveikį metabolizmo
procese. Priešingai nei lipnūs produktai, saldinti cukrumi ar gliukozės sirupu gaivieji gėrimai burnoje
būna labai trumpai, tačiau geba sumažinti pH. Didesnis saldintų gėrimų vartojimas susijęs su
televizija, reklamomis, gaiviųjų gėrimų prieinamumu mokyklose ir gėrimų automatuose,
bendraamžių bei tėvų įtaka [34]. Naujajame Pietų Velse J. Skinner ir kiti ištyrė 14-15 metų paauglių
dantų būklę ir pateikė klausimynus. Nustatyta, jog dvi ar daugiau stiklinių per dieną išgertų saldžių
gėrimų padidino ėduonies išsivystymą. Kiti veiksniai, susiję su saldžiais gėrimais, buvo šeimos
pajamos, mamos išsilavinimas ir lytis (vaikinai saldžių gėrimų vartojo daugiau) [35]. Kitu tyrimu,
kurį atliko Nicole Larson su bendraautoriais, išsiaiškinta, jog Mineapolyje tarp 6-12 klasių 2793
mokinių daugiau nei trečdalis vartojo sportinius ir 14,7% energinius gėrimus bent kartą per savaitę.
Šių gėrimų vartojimas buvo siejamas su didesniu saldintų gėrimų bei sulčių vartojimu, laiko
praleidimu prie kompiuterinių žaidimų, fiziniu aktyvumu ir sportiniais užsiemimais [36].
22
2. MEDŽIAGA IR METODAI
2.1. Tiriamųjų kontingentas ir jų atranka
Tiriamųjų kontingentą sudarė Plungės sveikatos centre prisiregistravę 12-17 metų
amžiaus vaikai bei jų tėvai. Pasak PSC (Plungės sveikatos centro) statistikos skyriaus vadovės,
prisiregistravusių šiame centre 12-17m. paauglių yra 1225. Rugpjūčio 1 - 30 dienomis (tuomet, kada
vykdėme apžiūrą ir apklausą) odontologijos kabinete apsilankė 184 paaugliai. Norėdami statistiškai
nustatyti imties dydį, tam, kad įvertintume 12-17 metų amžiaus vaikų dantų būklę bei apklaustume
tokį patį skaičių juos atlydėjusių tėvų, kaip generalinę tyrimo visumą (N) ėmėme 184 paauglius.
Imties dydžiui apskaičiuoti pritaikėme Panijoto formulę:
n = ____1____
∆² + 1/N
n – imties dydis (respondentų skaičius, kuriuos būtina apklausti);
Δ – leidžiamos imties paklaidos dydis (mūsų atveju 5 proc.);
N – generalinė visuma (tiriamoji visuma)
n = ____1____ = 127
0,0025 + 1/184
Apskaičiuota, kad rekomenduojama tyrimo imtis turi būti 127 vaikai bei tiek pat jų tėvų.
Tėvų ir paauglių sutikimą apžiūrėtų vaikų duomenis panaudoti tyrime bei apklausti pačius tėvus,
gavome iš 122 respondentų.
Atsako dažnis – 96%. Likę vaikai atvyko be tėvų, todėl negalėjome gauti jų sutikimo
dalyvauti tyrime bei išdalinti tėvams apklausos anketas.
23
2.2. Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai
Naudoti du epidemiologiniai tyrimo metodai – paauglių burnos apžiūra bei raštiška
tėvų apklausa.
2.3. Moksleivių burnos klinikinis tyrimas
Paauglių dantų apžiūra atlikta odontologinėje kėdėje. Dantų būklės įvertinimui
pasitelktas odontologinės kėdės šviesos šaltinis, naudoti sterilūs instrumentai (veidrodėlis ir zondas).
Apžiūrėti 122 12-17 metų moksleiviai. Jie padalinti į dvi grupes : 12-14m. (n=77; 63,1%) ir 15-17m.
(n=45, 36,9%).
2.3.1. Dantų ėduonies intensyvumas ir paplitimas
Nuolatinių dantų ėduonies paplitimas nustatytas sergančių dantų ėduonimi ir visų tirtų
paauglių skaičiaus santykiu, išreikštu procentais [37].
Ėduonimi sergančių žmonių skaičius x 100%
Tirtų žmonių skaičius
Dantų ėduonies intensyvumas nustatytas kariozinių, plombuotų ir išrautų nuolatinių
dantų indeksu (KPI-D). Tyrime dalyvavusių paauglių KPI-D indekso vidurkis apskaičiuotas sudėjus
visų tirtųjų individualias reikšmes ir padalijus iš apžiūrėtų moksleivių skaičiaus [37].
2.4. Tėvų anketinė apklausa
Paruoštos ir išdalintos 122 anketos anksčiau minėtų vaikų tėvams. Anketose pateikta 17
uždarų klausimų – iš jų 9, kur galėjo būti pasirinktas vienas atsakymas iš pateiktų galimų variantų, ir
8 klausimai, kuomet respondentai galėjo pasirinkti vieną ar kelis atsakymus iš pateiktų variantų arba
pareikšti savo nuomonę tuo klausimu. Anketose pateiktos 5 klausimų grupės:
24
1. Bendrieji klausimai – vaikų lytis, amžius ir gyvenamoji vieta.
2. Klausimai apie respondentų vaikų lankymosi pas odontologą dažnumą, priežastis ir nuomonę
apie vaiko dantų būklę.
3. Vaikų burnos higienos įpročiai – dantų valymosi dažnumas ir trukmė, dantų šepetėlio
naudojimo trukmė ir naudojama dantų pasta, kitos burnos priežiūrai naudojamos priemonės.
4. Tėvų atsakymai apie vaikų mitybą – užkandžius ir gaiviuosius gėrimus.
5. Respondentų informacijos šaltiniai dantų priežiūros klausimais, pasirenkama dantų priežiūros
įstaiga paauglių dantų gydymui.
2.5. Statistinė duomenų analizė
Vaikų apžiūros bei tėvų anketų atsakymų duomenų analizei įvertinti naudotas SPSS
22.0 statistinės programos paketas.
Statistinių ryšių stiprumas nustatytas taikant Chi-kvadrato ( ) kriterijų. Jis
naudojamas požymių (su 95 % tikimybe) tarpusavio priklausomumui įvertinti [38].
Įvertintas koreliacijos koeficiento patikimumo lygmuo (p) (jei p < 0,05, laikėme, kad
koreliacijos koeficientas statistiškai patikimas).
Nepriklausomų grupių vidurkiams palyginti naudotas Stjudento t kriterijus. Taip pat
duomenų analizei naudota vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA - tai Sjtudento t kriterijaus
apibendrinimas keletui nepriklausomų imčių [39]. Sutampančių kintamųjų reiškšmių įvertinimui
pasitelktas Kendall τ b koeficientas [40].
Duomenys pateikti ne tik absoliučiais skaičiais, bet ir procentais, tad galėjome pamatyti
kiekvieno klausimo procentinį pasiskirstymą.
25
3. REZULTATAI
3.1. Paauglių burnos sveikata
3.1.1. Bendra tiriamųjų charakteristika
Paauglių burnos sveikata ypač reikia rūpintis šiuo amžiaus tarpsniu, kai vyksta
organizmo pokyčiai. Dėl šios priežasties norėjome išsiaiškinti moksleivių nuolatinių dantų būklę
Plungės sveikatos centre.
PSC besigydančių paauglių pasiskirstymas pagal gyvenamąją vietą, amžiaus grupę bei
lytį atsispindi 1 lentelėje.
Lentelė Nr. 1. Tiriamųjų pasiskirstymas
Amžiaus grupė Gyvenamoji vieta Lytis Iš viso:
Berniukai Mergaitės
12 -14m. Miestas 25 (20,5%) 25 (20,5%) 50 (41,0%)
Kaimas 12 (9,8%) 15 (12,3%) 27 (22,1%)
15 -17m. Miestas 16 (13,1%) 8 (6,6%) 24 (19,7%)
Kaimas 10 (8,2%) 11(9,0%) 21(17,2%)
Iš viso: 63 (51,6%) 59 (48,4%) 122 (100%)
Kaip matome iš pateiktos lentelės, didžiausią apžiūrėtų vaikų procentą (41%) sudarė
12-14m. Plungės miesto gyventojai.
3.1.2. Dantų ėduonies paplitimas ir intensyvumo indeksas
Dantų ėduonies paplitimas tarp 12-17 metų paauglių, besigydančių Plungės sveikatos
centre, siekė 59 proc. Karieso paplitimas buvo nežymiai didesnis tarp vyresnio amžiaus paauglių: 15-
17m – 60 proc. (n=27), 12-14m. – 58,4 proc. (n=45).
26
Išanalizavus apžiūros duomenis, nustatytas reikšmingas ryšys tarp paauglių, turinčių
kariozinių pažeidimų, lyties ir amžiaus (1pav.).
χ²=5,106, df=1, p=0,024
1 pav. Kariozinių pažeidimų turinčių paauglių pasiskirstymas pagal amžių ir lytį.
Dantų ėduonis dažniau nustatytas 12-14m. mergaitėms (66,4%), nei šio amžiaus
berniukams. Vyresnių paauglių grupėje kariesas dažniau nustatytas berniukams (63,0%).
Kliniškai įvertinus vaikų karieso pažeistus, plombuotus bei išrautus dantis, buvo
nustatytas KPI-D indeksas, kurio vidurkis tarp 12-17m. amžiaus moksleivių siekė 3,93. Tyrime buvo
įdomu palyginti KPI-D indeksą tarp jaunesnių ir vyresnių paauglių grupių (2 lentelė).
Lentelė Nr. 2. KPI-D indekso palyginimas tarp 12-14m. ir 15-17m. paauglių
KPI-D indeksas
(vidurkis ± st.
nuokrypis)
Minimali
reikšmė
Maksimali
reikšmė
12-14 m. amžiaus pacientai 3,39±2,99 0 13
15-17 m. amžiaus pacientai 4,87±3,42 0 12
Student t kriterijus: t=-2,498, p=0,014.
35,6%
63,0%64,4%
37,0%
12-14 m. 15-17 m.
Karieso atvejai
Berniukai Mergaitės
27
Kaip matome iš 2 lentelės, KPI-D indeksas buvo statistiškai reikšmingai aukštesnis tarp
15-17 metų paauglių, lyginant su 12-14 metų moksleiviais.
Apžiūrėjus paauglių dantis, nustatėme karieso pažeistų dantų skaičių.
Moksleivių pažeidžiamumo ėduonimi rodikliai pavaizduoti 1 paveiksle.
2 pav. 12-17 metų paauglių pažeidžiamumo ėduonimi rodikliai.
Iš paveikslo matome, jog apžiūrėjome vienodą skaičių paauglių, kurių dantys yra sveiki
(n=50) ir kurių dantyse radome vieną arba du karieso pažeistus dantis (n=50).
3.1.3. Dantų priežiūra ir profilaktinės priemonės
Visų žmonių, tuo pačiu ir vaikų burnoje yra daug ir įvairių bakterijų, kurių dalis turi
nemažą įtaką ėduonies atsiradimui. Ypač burnos sveikata turi pasirūpinti paaugliai, nes šiuo
laikotarpiu padaugėja lytinių hormonų, o organizmas į bakterinį apnašą reaguoja uždegiminiu atsaku.
Dantenos dažnai tampa jautrios, paraudusios bei gali kraujuoti [41], todėl paaugliams valyti dantis
gali būti skausminga ir sudėtinga. Nepasiekus geros burnos higienos, atsiranda didesnė rizika dantų
kariesui. Dėl to būtina mokėti taisyklingai prižiūrėti dantis, bei atlikti kitas brnos profilaktikos
procedūras.
Kaip taisyklingai valyti dantis, paaugliai turėtų sužinoti iš gydytojo odontologo ar
burnos higienisto, o tėvai pasistengti prižiūrėti, jog namie būtų laikomasi jų nurodymų. Paaugliams
50
2426
11
4 31 1 2
0
10
20
30
40
50
60
0 1 2 3 4 5 7 8 10
Atv
ejų s
kai
čius
Karieso pažeistų dantų skaičius
28
rekomenduojama dantis valyti du kartus per dieną [2]. Mums buvo aktualu sužinoti, kiek kartų per
dieną, tėvų nuomone, jų vaikai valosi dantis. Atsakymai pateikti 3 lentelėje.
Lentelė Nr. 3. Paauglių dantų valymo dažnumas
Amžiaus grupė Gyvenamoji vieta Dantų valymo dažnumas
2 kartus ir
daugiau
1 kartą Valo ne
kiekvieną dieną
12-14 m. Miestas 26 (21,3%) 14 (11,5%) 10 (8,2%)
Kaimas 12 (9,8%) 7 (5,7%) 8 (6,6%)
15-17 m. Miestas 3 (10,7%) 9 (7,4%) 2 (1,6%)
Kaimas 10 (8,2%) 8 (6,6%) 3 (2,5%)
Iš viso: 61 (50,0%) 38 (31,1%) 23 (18,9%)
χ²=4,685, df=6, p=0,585.
Kaip matome iš 3 lentelės, 50% 12-17m. vaikų valosi dantis 2 kartus per dieną ir
daugiau. Vos 1,6% valosi dantis nereguliariai (15-17m. vaikai, gyvenantys mieste).
Dantis rekomenduojama valyti dvi minutes ar ilgiau – per šį laiką kruopščiai,
taisyklingais judesiais nuvalomi visi dantų paviršiai.
Apklausus tėvus sužinojome, kiek laiko, jų nuomone, vaikai valo dantis (3 pav).
29
Kendall τb=0,228, p=0,007
3 pav. Dantų valymo trukmė.
Gavus rezultatus išsiaiškinome, jog 37,7% 12-17m. amžiaus vaikų burnos higienai
skiria 2 minutes ar daugiau, o beveik ketvirtadalis paauglių (23,8%) dantis valo 30 sekundžių.
Analizuojant 3 paveiksle pateiktus duomenis, pastebėjome statistiškai patikimą tendenciją – kuo
vyresnis paauglys, tuo ilgiau jis valosi dantis.
Taisyklingas kasdienis dantų valymas gali užkirsti kelią ėduonies ir su juo susijusių
komplikacijų išsivystymui. Tik išdygę nuolatiniai dantys yra labiau pažeidžiami karieso dėl nepilnos
mineralizacijos, todėl paaugliams rekomenduojama naudoti dantų pastą su fluoridais. Fluoridai
dalyvauja remineralizacijos procesuose bei gali skverbtis į emalį, taip sukuriant rūgštims atsparesnį
paviršių [12]. Apklausus PSC besigydančių paauglių tėvus, sužinojome, kokias dantų pastas naudoja
moksleiviai (4pav.).
4 pav. Paauglių naudojamos dantų pastos
18,9%
4,9%
25,4%
13,1%
16,4%
14,8%
2,5%
4,1%
12-14 m. 15-17 m.
30 sek. 1 min. 2-3 min. 3-4 min.
70,5%
13,1%
16,4%
Su fluoridais
Be fluoridų
Nežino
30
Paaiškėjo, jog dažniausiai naudojamos dantų pastos su fluoridais (70,5%). Dalis tėvų
nesidomėjo dantų valymo priemonių sudėtimi.
Dantų šepetėlio šereliai bėgant laikui nusidėvi ir išsiskleidžia, todėl nebe taip efektyviai
šalinamos apnašos. Dėl šios priežasties jį rekomenduojama keisti nauju kas 3-4 mėnesius. Tėvų
atsakymai apie PSC besilankančių paauglių šepetėlių keitimo dažnumą pateikti 5 paveiksle.
5 pav. Paauglių dantų šepetėlio keitimo dažnumas
Atsakymai parodė, jog 48% tėvų paaugliams šepetėlius keičia kas 3 mėnesius. Vos 5
tėvai juos keitė kas metus ar rečiau.
Moksleivių asmeninė burnos higiena itin svarbi, nes jos metu yra šalinamos apnašos ir
mažinamos bakterijų sankaupos. Pagrindinė priemonė tam pasiekti yra reguliarus ir taisyklingas
dantų valymas dantų šepetėliu ir pasta. Tačiau dažnai vien to nepakanka, kadangi patogeninės
bakterijos ir apnašos kaupiasi ne tik lygiuosiuose ir kramtomuosiuose dantų paviršiuose, bet ir
tarpdančiuose bei ant liežuvio paviršiaus. Todėl šiose vietose reikalingos papildomos higienos
priemonės. Mums buvo aktualu sužinoti, kokias dantų priežiūros priemones, tėvų žiniomis, naudoja
paaugliai (6pav.). I šį klausimą buvo galima atsakyti keliais atsakymų variantais.
10% 4%
38%
48%
Įvairiai (arba tuomet, kai
dantų šepetėlis nusidėvi)
Kas metus ir rečiau
Kas pusę metų
Kas 3 mėnesius
31
6 pav. Paauglių naudojamos dantų priežiūros priemonės
Kaip matome iš paveikslo, naudojančių dantų siūlus ir tarpdančių šepetėlius, procentinė
išraiška nesiekia 30%. Tėvų, kurie atsakė, jog jų vaikai naudoja liežuvio grandiklį, buvo 4 (3,3%).
Du tėvai pažymėjo, jog vaikai naudoja dantų krapštukus.
Tinkama ir subalansuota mityba – tai geros sveikatos garantija. Vaikų mitybos įpročiai
pirmiausia formuojasi namuose, todėl patys tėvai turi rodyti gerą pavyzdį perkant ir gaminant maistą.
[34]. Paauglystės laikotarpiu moksleiviai dažnai turi daug veiklos, todėl dėl laiko stokos gali nespėti
pavalgyti pusryčių ar pietų bei alkį malšinti parduotuvėse pirktais greitais užkandžiais. Taigi tėvų
uždavinys – domėtis paauglių mityba, aiškinti sveikos mitybos principus ir jos naudą. Paaugliai
dažnai užkandžiauja mokyklose pertraukų metu ar būdami draugų rate, todėl tėvai turi skatinti juos
rinktis tokį maistą, kuriame nebūtų daug pridėtinio cukraus. Per didelis ir dažnas cukraus turinčių
gaminių vartojimas yra susijęs su prastesne dantų būkle, viršsvoriu, antro tipo diabetu, silpnesniais
kaulais [34].
Tėvų atsakymus apie pasirenkamus papildomus užkandžius matome 7 paveiksle.
1,6%
3,3%
30,3%
6,6%
18,9%
99,2%
Kita
Liežuvio grandiklis
Burnos skalavimo skystis
Tarpdančių šepetėliai
Dantų siūlas
Dantų pasta ir šepetėlis
32
7 pav. Užkandžiai tarp pagrindinių valgymų
Pagal rezultatus sužinojome, jog apie 95% paauglių dienos metu užkandžiauja. Nors ir
didelė dalis vaikų renkasi saldumynus, sausainius ir bulvių traškučius, tačiau džiugu, jog 58%
moksleivių valgo jogurtus ar vaisius, iš kurių gali gauti ir organizmui naudingų medžiagų.
Burnos sveikatai įtakos turi ne tik vartojamas maistas, bet ir gėrimai. Parduotuvėse
gaiviųjų gėrimų asortimentas yra labai platus, tačiau paaugliai turi būti skatinami rinktis ne saldžius
ir gazuotus, o natūralesnius, turinčius kuo mažiau cukraus ir kitų priedų. Ilgas ir dažnas saldžių
gėrimų gurkšnojimas sukelia pH kritimą seilėse ir didina riziką ėduonies išsivystymui [42]. Mums
buvo įdomu sužinoti, kokius gėrimus, pasak tėvų, renkasi paaugliai. Atsakymai pateikti 8 paveiksle.
8 pav. Paauglių pasirenkami gaivieji gėrimai
38,5%
57,4%
50,0%
40,2%
4,9%
Sumuštiniai
Jogurtai, vaisiai
Sausainiai, bandelės, kukurūzai, bulvių traškučiai ir t.t.
Saldumynai (šokoladas, saldainiai, guminukai ir t.t.)
Neužkandžiauja
74,6%
27,9%
36,1%
Vanduo, mineralinis vanduo, arbata (ir kiti nesaldūs irnegazuoti gėrimai)
Natūralūs gėrimai (sultys, kompotas ir pan.)
Saldūs, gazuoti (Fanta, Coca-cola, Sprite ir pan.)
33
Vandenį bei kitus nesaldžius ir negazuotus gėrimus pasirinko beveik 75% respondentų.
Trečdalis tėvų teigia, jog paaugliai vartoja gėrimus, tokius kaip Coca-cola ar Sprite. Juose yra apie
10g cukraus (100ml), todėl geriant didėja rizika išsivystyti ėduonies pažeidimams.
3.2. Tėvų požiūris į vaikų burnos sveikatą
Tėvai turėtų rūpintis savo vaikų sveikata, kuri pablogėjusi gali sukelti nemalonius
pojūčius, skausmą, sutrikdyti kalbos ir kramtymo funkciją. Nors profilaktinės moksleivių burnos
patikros vyksta kas metus, tačiau odontologo kabinete reikėtų lankytis dažniau – du kartus per metus.
Reguliariai lankantis pas odontologą galima pastebėti dar tik pradinius pažeidimus ir taikyti
profilaktines priemones, taip išsaugant natūralų danties audinį. Paauglių lankymosi pas odontologą
dažnumas atsispinti 9 paveiksle.
χ²=1,424, df=2, p=0,491
9 pav. Lankymosi pas odontologą dažnumas.
Apklausus PSC prisiregistravusių 12-17m. paauglių tėvus, sužinojome, jog vos
ketvirtadalis iš jų vaikus pas odontologą veda 2 kartus per metus.
Tėvų paprašėme pažymėti priežastis, dėl kurių odontologo kabinete su vaiku apsilanko
rečiau negu du kartus per metus. Priežastys nurodytos 10 paveiksle.
15,6%
9,8%
32,0%
21,3%
15,6%
5,7%
12
-14
m.
15
-17
m.
2 k. per metus 1 k. per metus Nereguliariai
Am
žius
Apsilankymų dažnumas
34
10 pav. Retų apsilankymų pas odontologą priežastys
Išanalizavus gautus duomenis, paaiškėjo, jog daugiau nei pusė (51,6%) tėvų mano, jog
vaikų dantys yra pakankamai sveiki. Taip pat 41,8% tėvų teigė, jog sunku gauti paskyrimą pas
odontologą dėl didelių eilių.
Norint nustatyti apsilankymo dažnio santykį su dantų ėduonies intensyvumu, statistiškai
reikšmingo skirtumo negavome dėl nedidelės tiriamųjų imties (4 lentelė).
Lentelė Nr. 4. KPI-D indekso vidurkio tiriamųjų grupėse ir apsilankymo dažnio palyginimas
2 k. per metus 1 k. per metus Nereguliariai
Apsilankymo dažnis
25,4%
53,3%
21,3%
KPI-D indeksas
(vidurkis ± st.
nuokrypis)
3,35±2,85
3,69±3,20
5,23±3,45
Anova statistika F=2,873, p=0,060
Visgi gauti rezultatai rodo, jog paauglių, besilankančių odontologo kabinete du kartus
per metus, KPI-D indekso vidurkis yra mažesnis negu tų, kurie lankosi nereguliariai.
2,2%
8,8%
8,8%
14,3%
41,8%
51,6%
Gydymo įstaiga toli
Vaikas bijo atliekamų procedūrų
Laiko stoka
Finansinės priežastys
Sunku gauti paskyrimą
Vaiko dantys pakankamai sveiki
35
Reguliarių profilaktinių patikrinimų metu odontologas pastebėjęs pradinius ėduonies
pažeidimus gali tėvams pasiūlyti neinvazyvių priemonių jiems sustabdyti. Todėl lankantis pas
odontologą du kartus per metus ar dažniau, paaugliai gali išvengti tokių komplikacijų kaip skausmas
ar danties rovimas.
Priežastys, dėl kurių vaikams tenka apsilankyti pas odontologą, pavaizduotos 11
paveiksle. Į šį klausimą tėvai galėjo pateikti kelis atsakymų variantus.
11 pav. Paauglių apsilankymo pas odontologą priežastys
Pasak tėvų, skausmą yra tekę patirti apie 16% moksleivių. Džiugu, jog vis daugiau tėvų
atveda vaikus profilaktiškai pasitikrinti dantis (66,4%).
Mums buvo įdomu sužinoti, kaip tėvai vertina vaikų dantų būklę. Analizuojant
rezultatus nustatėme, jog 61,5% tėvų mano, jog vaiko dantys yra pakankamai sveiki. Maždaug
trečdalis tėvų (32,8%) teigė, jog paaugliai turi skaudančių ar karieso pažeistų dantų. Vos 5,7% tėvų
nežinojo, kaip vertinti paauglių dantų būklę.
Kadangi tėvų apklausos anketos buvo susietos su paauglių apžiūros duomenimis,
nusprendėme palyginti tėvų nuomonę su ištirtų moksleivių dantų būkle (12 pav.)
25,4%
14,8%
66,4%
8,2%
9,8%
50,0%
15,6%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70%
Vaikas pas odontologą lankosi gauti sveikatos pažymą
Profilaktinės procedūros
Profilaktinė apžiūra
Profesionali burnos higiena
Danties rovimas
Karieso pažeisti dantys
Skausmas
36
χ²=5,614, df=2, p=0,060
12 pav. Ryšys tarp tėvų nuomonės ir objektyvios vaikų apžiūros
Gauti rezultatai parodė, jog apie 40 procentų tyrime dalyvavusių tėvų neteisingai
įvertino paauglių burnos sveikatą. Beveik 51% tėvų manė, kad paauglių dantys sveiki, nors vaikai
turėjo kariozinių pažeidimų.
Taip pat nusprendėme paanalizuoti santykį tarp tėvų nuomonės apie paauglių dantų
būklę ir apžiūrėtų moksleivių KPI-D indekso vidurkio (5 lentelė).
Lentelė Nr. 5. KPI-D indekso vidurkio tiriamųjų grupėse ir tėvų atsakymų apie vaikų dantų būklę
palyginimas.
Vaiko dantys
pakankamai sveiki
Vaikas turi karieso
pažeistų arba
skaudančių dantų
Nežinau kaip vertinti
dantų būklę
Tėvų atsakymų
pasiskirstymas
61,5%
32,8%
5,7%
KPI-D indeksas
(vidurkis ± st.
nuokrypis)
3,41 ± 3,23
4,88 ± 2,94
4,14 ± 3,89
Anova statistika F=2,776, p=0,066
49,3%
27,5% 28,6%
50,7%
72,5% 71,4%
Vaiko dantys pakankamaisveiki
Vaikas turi sugedusių arbaskaudančių dantų
Nežino
Ėduonies nėra Ėduonis yra
Ėduonies paplitimas
37
Nors statistiškai reikšmingų rezultatų negavome, tačiau pastebėjome, kad KPI-D
indekso vidurkis yra mažesnis tų paauglių, kurių tėvai mano, jog jų dantys pakankamai sveiki.
Tėvų buvo paprašyta atsakyti, kokią dantų priežiūros įstaigą jie renkasi savo vaikų
gydymui. Gavus rezultatus išsiaiškinome, jog daugiausia tėvų (apie 48%) paauglius veda į viešąją
įstaigą. Panašus skaičius tėvų renkasi gydymą privačioje dantų priežiūros įstaigoje (26,4%) bei
įvairiai – tiek privačioje, tiek viešojoje klinikoje (25,7%).
Norėjome išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp pasirenkamos gydymo įstaigos, paauglių
amžiaus grupės ir gyvenamosios vietos, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo negavome (p>0,05).
Tyrime mums buvo svarbu sužinoti, ar tėvams gydymo įstaigose pakanka informacijos
apie paauglių dantų priežiūrą. Didžioji dalis tėvų (75,4%) teigė, jog informacijos dantų priežiūros
įstaigoje gauna pakankamai; 19,7% - ne visai pakanka ir 4,9% respondentų manė, jog informacijos
nepakanka.
Norėjome palyginti pasirenkamos vaikų gydymui dantų priežiūros įstaigos santykį su
informacijos pakankamumu, tačiau statistiškai reikšmingo skirtumo negavome (13pav.)
χ²=7,025, df=4, p=0,135.
13 pav. Paauglių dantų gydymui pasirenkamos įstaigos ir informacijos pakankamumo palyginimas
Iš paveikslo matyti, jog 0,8% tėvų, vedančių moksleivius tik į viešąją įstaigą, mano
gaunantys nepakankamai žinių apie paauglių dantų priežiūrą.
Tėvams buvo pateiktas klausimas apie informacijos šaltinius paauglių dantų priežiūros
klausimais. Į šį klausimą buvo galima atsakyti keliais atsakymų variantais (14 pav.).
8,3%
2,5%
9,1%
15,7%
22,3%
38,0%
1,7%
1,7%
0,8%
Dantų gydymas tiek viešojoje, tiek
privačioje klinikoje
Dantų gydymas privačioje klinikoje
Dantų gydymas viešojoje įstaigoje
Ne visai pakanka Pakanka Nepakanka
38
14 pav. Informacijos šaltiniai dantų priežiūros klausimais
Apklausus tėvus, sužinojome, jog dažniausiai informacijos suteikia gydytojas
odontologas. Vos 8,2% tėvų atsakė, jog žinių gauna iš mokyklose vykstančių renginių.
8,2%
14,8%
14,8%
41,8%
25,4%
75,4%
0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80%
Mokykla (renginiai, sveikatingumo pamokėlės ir kt.)
Spauda (laikraščiai, žurnalai)
Pažįstami, draugai
Internetas, televizija, radijas
Bendrosios praktikos gydytojas
Odontologas
39
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Ištyrę Plungės sveikatos centre besilankančių moksleivių dantų būklę, nustatėme, jog
ėduonies paplitimas tarp 12-14m. paauglių siekė 58,4%, o tarp 15-17m. – 60%. Šie rodikliai buvo
gerokai mažesni lyginant su prieš šešis metus atliktame tyrime Joniškio rajono mokyklose, kur
paplitimas tarp 12-mečių buvo 89,8%, o tarp 15-mečių siekė 96% [6]. Taip pat išsiaiškinome, kad
karioziniai pažeidimai 15-17m. amžiaus grupėje dažniau nustatyti berniukams, o 12-14m. amžiaus
grupėje – mergaitėms. Anksčiau atliktame S. Milčiuvienės su bendraautorėmis tyrime (2004m.) taip
pat nustatyta, jog dvylikamečių moksleivių ėduonies paplitimas buvo didesnis tarp mergaičių (76,5%)
nei tarp berniukų (72,5%) [5].
Apžiūrėję Plungės sveikatos centro paauglius, nustatėme KPI-D indekso didėjimą su
amžiumi (12-14m. – 3,39, 15-17m. – 4,87). Tokia tendencija buvo stebima ir tarp Joniškio rajono 12-
15m. paauglių (12m. - 3,8, 15m. – 5,9) [6] bei Kauno miesto 7-15m. moksleivių (12m. – 3,42, 15m
– 5,02) [3].
Mūsų anketinėje apklausoje 50% tėvų teigė, jog vaikai valo dantis 2 kartus per dieną ar
dažniau. Tačiau 2006m. Kauno mieste atliktame tyrime paaiškėjo, jog „valymo dažnumas ir valymo
kokybė ne visada sutampa“ [3]. Olandijoje, keturiuose vidutinio dydžio miestuose, apklausus ir
apžiūrėjus 9 bei 15m. amžiaus moksleivių dantų būklę, valymo per dieną dažnumas buvo siejamas su
karieso intensyvumu. Išsiaiškinta, kad moksleivių, valančių dantis rečiau nei du kartus per dieną, kpi-
p ir KPI-P (pirmųjų krūminių dantų) buvo beveik 1,5 karto didesnis lyginant su vaikais, kurie dantis
valė dažniau [43]. Įdomu tai, jog mūsų tyrime nustatyta, kad vyresnių paauglių grupė ilgiau valosi
dantis.
Amerikos Pediatrinės Odontologijos Akademija (AAPD) rekomenduoja paaugliams
naudoti dantų pastą su fluoridais [2]. Visgi 13,1% tėvų, atsakiusių į anketose pateiktus klausimus,
teigė, jog vaikai naudoja dantų pastą be fluoridų. Saudo Arabijoje, Riyadh miesto vaikų odontologijos
klinikoje apklausus 7-12 m.amžiaus vaikų tėvus, apie 30% jų pažymėjo, jog vaikai naudoja dantų
pastą su fluoridais. Tačiau tėvų paprašius atsakyti, kokio gamintojo dantų pastą pastarąjį mėnesį
naudojo paaugliai, paaiškėjo, kad dantų pastą su fluoridais naudoja 55% respondentų vaikų [44].
Galima teigti, jog ne visi tėvai domisi perkamų dantų pastų sudėtimi. Mūsų tyrime apie 84%
respondentų žinojo, ar paauglių dantų pastos turi fluoridų.
Remiantis Amerikos Odontologų Asociacijos (ADA) rekomendacijomis, dantų šepetėlį
reikia keisti kas 3-4 mėnesius arba anksčiau, išsiskleidus šereliams [45]. Apklausus mūsų tyrime
dalyvavusius tėvus, paaiškėjo, kad 38% tėvų vaikams šepetėlius pakeičia kas pusmetį, 4% - kas
metus. S. Vishwanathaiah pateikė klausimyną 10-14m. amžiaus moksleiviams vienoje Saudo
40
Arabijos mokykloje ir sužinojo, jog apie 43% paauglių keičia šepetėlį kas pusę metų ir tik 0,57% -
praėjus metams [46].
Vienas iš ėduonies ir gingivito etiologinių veiksnių yra apnašos, todėl svarbu jas šalinti
ir tarpdančiuose, kad būtų išvengta šių ligų [19]. Anketinėse apklausose apie 19% tėvų pažymėjo, jog
jų vaikai naudoja dantų siūlą ir apie 7% - tarpdančių šepetėlius. J. Mattos – Silveira su bendraautoriais
teigė, kad retas naudojimasis dantų siūlu gali būti motyvacijos stoka, taip pat stebimas manualinių
įgūdžių trūkumas [47].
Cukraus turintys produktai taip pat didina ėduonies išsivystymo riziką. Todėl svarbu ir
paauglystės laikotarpiu mažinti saldaus maisto ir gėrimų vartojimą. Mūsų tyrime apie 4% tėvų teigė,
jog vaikai neužkandžiauja; 40% tėvų pažymėjo, kad paaugliai užkandžiams renkasi saldumynus.
Didelis saldumynų vartojimas (59%) stebimas ir Valencijos pirminės dantų priežiūros skyriuje tarp
6-15 metų vaikų [48].
Ankstyva ėduonies diagnostika gali padėti išvengti įvairių komplikacijų. Pasak tėvų,
16% paauglių yra tekę patirti danties skausmą. Tačiau tyrimo metu sužinojome, jog 66% tėvų atveda
vaikus profilaktinei apžiūrai. Štai Bosnijoje ir Hercogovinoje apklausus trijų miestų 12-15m.
moksleivius (506 vaikus), išsiaiškinta, jog profilaktiškai pas odontologą apsilanko 31,4% vaikų, o dėl
skausmo atvyksta beveik 44% moksleivių [49]. Irane, Khorammabad mieste apklausti 10-15m.
moksleiviai teigia, jog 5% atvyksta pasitikrinti dantis profilaktiškai, o 75% apsilanko gydymo
įstaigoje tik kankinami danties skausmo [50].
Viena iš ėduonies prevencinių priemonių – krūminių dantų padengimas silantinėmis
medžiagomis. Jomis padengiamos dantų vagelės vaikams nuo 6 iki 14 metų. Remiantis Šiaulių
teritorinės ligonių kasų duomenimis, 2016m. ši prevencinė programa buvo prasčiausiai vykdoma
Plungės rajone. Plungės sveikatos centre šios paslaugos suteiktos 9,2% moksleivių (priedas Nr. 1).
Mūsų tyrime 15% tėvų teigė, kad paaugliai yra lankęsi pas odontologą profilaktinėms procedūroms
atlikti.
Nors pas odontologą rekomenduojama lankytis du kartus per metus, tačiau daugiau nei
pusė tėvų kartu su vaikais atvyksta rečiau arba nereguliariai. Dažniausios priežastys – tėvų manymas,
jog paauglių dantys pakankamai sveiki (52%), arba didelės eilės pas gydytoją odontologą (42%).
Beveik 48% tėvų atsakė, jog paauglių gydymui renkasi viešąją įstaigą.
Mūsų tyrime visi tėvai atsakė, jog domisi savo vaikų burnos sveikata. Tėvai
informacijos apie paauglių dantų priežiūrą daugiausiai gauna iš gydytojo odontologo bei
žiniasklaidos. Guelfo miesto (Kanada) penkių pagrindinių mokyklų 142 aštuntokai teigė, jog
informacijos šaltiniams apie sveikatą pirmenybę teiktų tėvams, internetui/žiniasklaidai bei
mokyklai/mokytojams [51].
41
Hipotezės patikrinimas
Hipotezė patvirtinama. Plungės sveikatos centre besilankančių 12-17m. paauglių
ėduonies intensyvumas yra vidutinis (3,93).
Interesų konfliktas
Autoriui interesų konflikto nebuvo.
42
IŠVADOS
1. Plungės sveikatos centre besilankančių 12-17m. paauglių ėduonies paplitimas - 59 proc.
(n=72). Karioziniai pažeidimai dažniau nustatyti 12-14m. mergaitėms nei šios amžiaus grupės
berniukams; 15-17m. amžiaus grupėje ėduonis dažniau stebėti berniukams nei mergaitėms
(p<0,05). Abiejų amžiaus grupių ėduonies intensyvumas – KPI-D tarp 15-17m. paauglių -
4,87, o 12-14m. - 3,39 (p<0,05).
2. Geros burnos higienos laikosi 50% paauglių - dantis valo du kartus per dieną. Moksleiviams
dantų šepetėlius kas pusmetį ar metus keičia 48% tėvų. Didelė dalis vaikų užkandžiams
renkasi saldumynus (40%) bei saldžius ir gazuotus gėrimus (36%). Tėvai su vaikais pas
odontologą dažniausiai atvyksta vieną kartą per metus (53%). Dažniausios retų apsilankymų
priežastys – tėvų nuomonė, jog vaiko dantys sveiki (52%). Gydymo įstaigose 75% tėvų gauna
pakankamai informacijos dantų priežiūros klausimais. Daugiausia žinių tėvai gauna iš
odontologo.
3. Tėvų nuomonė apie paauglių dantų būklę nesutampa su objektyvios apžiūros duomenimis:
61% tėvų galvojo, kad vaikų dantys pakankamai sveiki, nors 31% moksleivių turėjo
kariozinių pažeidimų.
43
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Plungės sveikatos centrui rekomenduojame įrengti burnos higienisto kabinetą. Jame būtų
galima dažniau tikrinti paauglių dantų valymo kokybę, apmokyti moksleivius ir jų tėvus
taisyklingos burnos priežiūros, pritaikyti dantų priežiūrai skirtas priemones, atlikti
profesionalią burnos higieną, motyvuoti paauglius laikytis pastovaus higienos režimo
namuose.
2. Tėvams patartume domėtis, kaip gerinti paauglių mitybą, ribojant cukraus turinčių
užkandžių ir gėrimų vartojimą, kontroliuoti paauglių dantų valymo režimą. Taip pat
skatintume domėtis apie vaikų dantų priežiūrą (naršant internete, žiūrint televizijos laidas)
3. Plungės sveikatos centras galėtų skirti lėšų kviestiniams lektoriams, o mokyklos - juos
kviestis, kad mokytojams būtų pravestos paskaitos apie burnos priežiūrą. Pageidautina, jog
patys mokytojai domėtųsi sveika mityba ir dantų priežiūra bei įtrauktų į planus atskirą
pamoką (bent vieną).
4. Gydytojai odontologai turi glaudžiau bendradarbiauti su tėvais bei burnos higienistais.
44
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. URL: http://apps.who.int/adolescent/second-decade/section2/page3/adolescence-physical-
changes.html
2. American Academy of Pediatric Dentistry. Guideline on Adolescent Oral Health Care. 2015;
37(6); 15/16. URL: http://www.aapd.org/media/policies_guidelines/g_adoleshealth.pdf
3. Milčiuvienė S, Matulaitienė Ž, Narbutaitė J, Vaitkevičienė V, Bendoraitienė E, Timofejeva I.
Kauno miesto moksleivių burnos būklės ir odontologinės pagalbos analizė. Medicina (Kaunas) 2006;
42(5). URL: http://medicina.lsmuni.lt/med/0605/0605-09l.pdf
4. Razmiene J, Vanagas G, Bendoraitiene E, Vysniauskaite A. The relation between oral hygiene
skills and the prevalence of dental caries among 4 - 6-year-old children. Stomatologija. 2011;
13:62-7. URL:
https://www.researchgate.net/profile/Giedrius_Vanagas/publication/51552514_The_relation_betwe
en_oral_hygiene_skills_and_the_prevalence_of_dental_caries_among_4_-_6-year-
old_children/links/0c96052652935bf540000000.pdf
5. Milčiuvienė S, Bendoraitienė E, Vaitkevičienė V, Narbutaitė J, Vasiliauskienė I, Slabšinskienė E.
Dental caries and oral hygiene in 12 year-old Lithuanian schoolchildren. OHDMBSC 2004; 3(4).
URL: https://www.omicsonline.com/open-access/dental-caries-and-oral-hygiene-in-yearold-
lithuanian-schoolchildren-2247-2452-3-200.pdf
6. Drungilienė D, Kvyklienė S, Mockienė V, Darginavičienė R. Burnos higiena ir ėduonies paplitimas
tarp 12-15 metų moksleivių. Sveikatos mokslai 2011; 21(7): 70-74. URL: http://sm-
hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/198/pdf
7. Rodakowska E, Wilczyńska-Borawska M, Bagińska J, Stokowska E. Epidemiological analysis of
dental caries in 12-year-old children residing in urban and rural settings in the Podlaskie region
of north-eastern Poland. Ann Agric Environ Med. 2013;20(2):325-8. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23772585
8. Gudkina J, Brinkmane A. The impact of salivary mutans streptococci and sugar consumption on
caries experience in 6-year olds and 12-year olds in Riga. Stomatologija. 2010;12(2):56-9. URL:
http://sbdmj.lsmuni.lt/102/102-04.pdf
45
9. Rybarczyk-Townsend E, Hilt A, Szczepańska J. Dentition status in 12-year-old children in Lodzkie
province in 2014. Przegl epidemiol 2016; 70(1): 47 – 51,129-32. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27344474
10. Koposova N, Eriksen HM, Widström E, Handegård BH, Pastbin M, Koposov R. Caries
prevalence and determinants among 12-year-olds in North-West Russia and Northern Norway.
Stomatologija. 2013;15(1):3-11. URL: http://sbdmj.lsmuni.lt/131/131-01.pdf
11. URL: https://www.mah.se/CAPP/Country-Oral-Health-Profiles/EURO/
12. J.M. ten Cate. Contemporary perspective on the use of fluoride products in caries prevention.
British Dental Journal 2013; 214: 161-167.URL:
https://www.nature.com/bdj/journal/v214/n4/full/sj.bdj.2013.162.html
13. Cury JA, Tenuta LM. Evidence-based recommendation on toothpaste use. Braz Oral Res. 2014;
28 (Spec Iss 1):1-7. URL: http://www.reposip.unicamp.br/bitstream/REPOSIP/86679/1/2-s2.0-
84897988736.pdf
14. Creeth J, Zero D, Mau M, Bosma ML, Butler A. The effect of dentifrice quantity and
toothbrushing behaviour on oral delivery and retention of fluoride in vivo. International dental journal
2013; 63 (Suppl.2): 14-24. URL: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/idj.12075/epdf
15. Evans A, Leishman SJ, Walsh LJ, Seow WK. Inhibitory effects of children's toothpastes on
Streptococcus mutans, Streptococcus sanguinis and Lactobacillus acidophilus. Eur Arch Paediatr
Dent. 2015 Apr; 16:219. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25403148
16. De Rossi A, Ferreira DC, da Silva RA, de Queiroz AM, da Silva LA, Nelson-Filho P.
Antimicrobial activity of toothpastes containing natural extracts, chlorhexidine or triclosan. Brazilian
Dental Journal. 2014;25(3):186-90. URL: http://www.scielo.br/pdf/bdj/v25n3/0103-6440-bdj-25-03-
00186.pdf
17. Ghassemi A, Vorwerk L, Hooper W, Patel V, Sharma N, Qagish J. Comparative Plaque Removal
Efficacy of a New Children’s Powered Toothbrush and a Manual Toothbrush. J Clin Dent
2013;24(1):1-4. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23547487
18. Carrouel F, Llodra JC, Viennot S, Santamaria J, Bravo M, Bourgeois D. Access to Interdental
Brushing in Periodontal Healthy Young Adults: A Cross-Sectional Study. PLoS
One. 2016;11(5):e0155467 URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27192409
46
19. Jordan RA, Hong HM, Lucaciu A, Zimmer S. Efficacy of straight versus angled interdental
brushes on interproximal tooth cleaning: a randomized controlled trial. Int J Dent
Hyg. 2014;12(2):152-7. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23879344
20. Pitts N, Duckworth RM, Marsh P, Mutti B, Parnell C, Zero D. Post-brushing rinsing for the
control of dental caries: exploration of the available evidence to establish what advicewe should give
our patients. Br Dent J. 2012; 212(7):315-20 URL:
https://www.nature.com/bdj/journal/v212/n7/pdf/sj.bdj.2012.260.pdf
21. Jagan P, Fareed N, Battur H, Khanagar S, Bhat M, Basapathy R. Effectiveness of sodium fluoride
mouthrinses on the prevention of dental caries: A systematic review. Journal of Indian Association
of Public Health Dentistry 2015; 13(2). URL: http://www.jiaphd.org/article.asp?issn=2319-
5932;year=2015;volume=13;issue=2;spage=110;epage=115;aulast=Jagan
22. Beekmans DG, Slot DE, Van der Weijden GA. User perception on various designs of tongue
scrapers: an observational survey. Int J Dent Hyg. 2016. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26865433
23. Matsui M, Chosa N, Shimoyama Y, Minami K, Kimura S, Kishi M. Effects of tongue cleaning
on bacterial flora in tongue coating and dental plaque: a crossover study. BMC Oral Health 2014,
14:4. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/24423407
24. Piyusha S. Patil, Pallavi Pujar, Subbareddy V.V. Effect of different oral hygiene measures on
oral malodor in children aged 7-15 years. J Indian Soc Pedod Prev Dent. 2015;33(3):218-22 URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26156276
25. Gondhalekar R, Richard KM, Jayachandra MG, Aslam S, Reddy VN, Barabde AS. Effect of
Tongue Cleaning Methods and Oral Mutans Streptococci Level. J Contemp Dent
Pract. 2013;14(1):119-22. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23579907
26. Heinemann F, Ifland S, Heinrich-Weltzien R, Schüler IM. Influence of Fissure Sealants on Dental
Health of Elementary School Children in Weimar - A Longitudinal Observational Study under Real-
life Conditions. Gesundheitswesen. 2015. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26630446
27. Campus G, Carta G, Cagetti MG, Bossù M, Sale S, Cocco F et al. Fluoride concentration from
dental sealants: a randomized clinical trial. J Dent Res. 2013;92(7 Suppl):23S-8S. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23690357
47
28. Cagetti MG, Carta G, Cocco F, Sale S, Congiu G, Mura A et al. Effect of Fluoridated Sealants on
Adjacent Tooth Surfaces: A 30-mo Randomized Clinical Trial. J Dent Res. 2014;93(7 Suppl):59S-
65S. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4293722/
29. Sundfeld D, Machado LS, Franco LM, Salomão FM, Pini N, Sundefeld M et al.
Clinical/Photographic/Scanning Electron Microscopy Analysis of Pit and Fissure Sealants After 22
Years: A Case Series. Oper Dent. 2017; 42(1):10-18. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/27723424
30. Morgan AG, Madahar AK, Deery C. Acceptability of fissure sealants from the child's perspective.
British Dental Journal 2014; 217: E2. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25012350
31. Mei ML, Chu CH, Low KH, Che CM, Lo EC. Caries arresting effect of silver diamine fluoride
on dentine carious lesion with S. mutans and L. acidophilus dual-species cariogenic biofilm. Med
Oral Patol Oral Cir Bucal. 2013;18(6):e824. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23722131
32. Ahovuo-Saloranta A, Forss H, Walsh T, Hiiri A, Nordblad A, Mäkelä M, Worthington HV.
Sealants for preventing dental decay in the permanent teeth. Cochrane Database Syst Rev. 2013;
(3):CD001830. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/23543512
33. Punitha VC, Amudhan A, Sivaprakasam P, Rathanaprabu V. Role of dietary habits and diet in
caries occurrence and severity among urban adolescent school children. J Pharm Bioallied Sci. 2015
Apr; 7(Suppl 1): S296–S300. URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4439697/
34. Delpier T, Giordana S, Wedin BM. Decreasing sugar-sweetened beverage consumption in the
rural adolescent population. J Pediatr Health Care. 2013; 27(6):470-8. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/22932228
35. Skinner J, Byun R, Blinkhorn A, Johnson G. Sugary drink consumption and dental caries in New
South Wales teenagers. Australian Dental Journal 2015; 60:169-175. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25988969
36. Larson N, Dewolfe J, Story M, Neumark-Sztainer D. Adolescent Consumption of Sports and
Energy Drinks: Linkages to Higher Physical Activity, Unhealthy Beverage Patterns, Cigarette
Smoking, and Screen Media Use. J Nutr Educ Behav. 2014; 46(3): 181–187. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4023868/
37. Milčiuvienė S, Bendoraitienė E, Jasulaitytė L, Vaitkevičienė V, Vasiliauskienė I, Slabšinskienė
E et al. Vaikų burnos ligos, jų gydymas ir profilaktika. Kaunas, 2004, p.160-163
48
38. Sapogovas J, Vilkauskas L, Rašymas A, Šaferis V. Informatikos ir matematinės statistikos
pradmenys. Kaunas, 2000, p. 21, 36
39. Bekešienė S. Duomenų analizės SPSS pagrindai. Vilnius, 2015, p. 147-148
40. Pukėnas K. Kokybinių duomenų analizė SPSS programa. Kaunas, 2009, p. 17
41. URL: http://www.colgate.com/en/us/oc/oral-health/life-stages/teen-oral-care/article/oral-health-
in-children-as-they-become-teenagers-0913
42. Jawale BA, Bendgude V, Mahuli AV, Dave B, Kulkarni H, Mittal S. Dental plaque pH variation
with regular soft drink, diet soft drink and high energy drink: an in vivo study. J Contemp Dent
Pract. 2012;13(2):201-4. URL:
http://www.jaypeejournals.com/eJournals/ShowText.aspx?ID=2777&Type=PAID&TYP=TOP&IN
=~/eJournals/images/JPLOGO.gif&IID=218&isPDF=YES
43. Dusseldorp E, Kamphuis M, Schuller A. Impact of lifestyle factors on caries experience in three
different age groups: 9, 15, and 21-year-olds. Community Dent Oral Epidemiol. 2015;43(1):9-16.
URL: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/25229181
44. Alshehri M, Kujan O. Parental views on fluoride tooth brushing and its impact on oral health: A
cross-sectional study. J Int Soc Prev Community Dent. 2015; 5(6): 451–456. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4697228/
45. URL: http://www.ada.org/en/about-the-ada/ada-positions-policies-and-statements/statement-on-
toothbrush-care-cleaning-storage-and-
46. Vishwanathaiah S. Knowledge, Attitudes, and Oral Health Practices of School Children in
Davangere. Int J Clin Pediatr Dent. 2016; 9(2): 172–176. URL:
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4921891/
47. Mattos-Silveira J, Matos-Lima BB, Oliveira TA, Jarroug K, Rego RV, Reyes A et al. Why do
children and adolescents neglect dental flossing? Eur Arch Paediatr Dent. 2017;18(1):45-50. URL:
http://link.springer.com.secure.sci-hub.cc/article/10.1007%2Fs40368-016-0266-4
48. Llena C, Leyda A, Forner L, Garcet S. Association between the number of early carious lesions
and diet in children with a high prevalence of caries. Eur J Paediatr Dent. 2015;16(1):7-12. URL:
http://admin.ejpd.eu/download/EJPD_2015_1_1.pdf
49
49. Davidović B, Ivanović M, Janković S, Lečić J. Knowledge, attitudes and behavior of children in
relation to oral health. Vojnosanit Pregl. 2014;71(10):949-56. URL:
http://www.doiserbia.nb.rs/img/doi/0042-8450/2014/0042-84501400034D.pdf
50. Kamran A , Bakhteyar K , Heydari H , Lotfi A, Heydari Z. Survey of Oral Hygiene Behaviors,
Knowledge and Attitude among School Children: A Cross-Sectional Study from Iran. International
Journal of Health Sciences. 2014; 2(2), pp. 83-95. URL:
http://ijhsnet.com/journals/ijhs/Vol_2_No_2_June_2014/7.pdf
51. Racey M, Machmueller D, Field D, Kulak V, Newton GS. Perceptions and use of sources of
health knowledge by young adolescents. Int J Adolesc Med Health. 2016. URL:
https://www.researchgate.net/profile/Megan_Racey/publication/303978192_Perceptions_and_use_o
f_sources_of_health_knowledge_by_young_adolescents/links/576ac2d908aef2a864d20911.pdf
50
PRIEDAI
Priedas Nr. 1
Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa
2015 m. , 2016 m.
Eil
.
Nr.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos
(ASPĮ) pavadinimas
ASPĮ
aptarnaujamų
vaikų
(nuo 6 iki 14
m.)
skaičius
2015-12-21
ASPĮ
aptarnaujamų
vaikų
(nuo 6 iki 14
m.)
skaičius
2016-12-21
Vaikų, kuriems suteiktų paslaugų kodai
1921-1924 skaičius
2015 m. 2016 m.
asm.sk.
Įvyk.
proc. asm.sk.
Įvyk.
proc.
Šiaulių TLK iš viso: 34001 33493 7759
22,8 7539
22,5
Šiaulių m. savivaldybė 9563 9769 1809
19,2 1440
14,7
1 VšĮ Šiaulių centro poliklinika 4940 4801
631
12,8
393
8,2
2 VšĮ Dainų PSPC 3593 3495
730
20,6
619
17,7
3 UAB "Pirmoji viltis" 137 142
122
93,8
95
66,9
4 UAB "Gegužių sveikatos centras" 117
118
36
29,3
94
79,7
5 UAB "Lyros šeimos centras" 16
14
-
-
-
6 UAB Medicinos technologijos 601
594
94
16,0
86
14,5
7 UAB "Alsavita"
213
10
4,7
8 UAB "MediCA klinika" 147
351
19
15,7
10
2,8
9 UAB "Tavo sveikatos namai" 12
41
1
50,0
1
2,4
10 UAB „Dantukų fėja“
176
132
11 UAB "Šiaulių klinika"
Šiaulių raj. savivaldybė 2035 1985 282
13,5 436
22,0
1 VšĮ Šiaulių rajono PSPC 1894 1852
270
14,0
420
22,7
2
VšĮ Šiaulių rajono Gruzdžių
ambulatorija 141 133
12
7,8
16
12,0
Joniškio raj. savivaldybė 1858 1744 653
34,9 509
29,2
1 VšĮ Joniškio PSPC 1045 990
354
32,8
267
27,0
2 UAB "Saulenė" 813,0 383
78
9,8
19
5,0
3 IĮ "V.Neverauskienės klinika-vaistinė" 371
-
36
9,7
4 UAB „Dantukų miestas“
221
187
Pakruojo raj. savivaldybė 1495 1399 396
26,7
377
26,9
1 VšĮ Pakruojo rajono PSPC 1495 1399
396
25,9
374
26,7
2 UAB "Egisima"
13
3
51
Radviliškio raj. savivaldybė 3069 2965 1733
55,3 1830
61,7
1 VšĮ "Radviliškio rajono PSPC" 1940 1901
1
179
59,6
1
150
60,5
2 VšĮ Baisogalos PSPC 235 212
164
60,3
137
64,6
3 VšĮ Sidabravo ambulatorija 96 83
35
33,7
36
43,4
5 VšĮ Šaukoto ambulatorija 63 61
54
81,8
49
80,3
6 VšĮ Grinkiškio ambulatorija 108 95
67
62,6
156
164,2
7 VšĮ Šeduvos PSPC 400 387
156
37,2
164
42,4
8 VšĮ Alksniupių ambulatorija 81 67
75
97,4
60
89,6
9 UAB "Pavilnio klinika" 6 15
1
6,7
10 UAB „Medicinos namai šeimai“ 140 144
3
2,6
77
53,5
Kelmės raj. savivaldybė 2115 2023 805
37,9
781
38,6
1 VšĮ Kelmės rajono PSPC 1200 1160
386
32,5
390
33,6
2 VšĮ Šaukėnų ambulatorija 187
170
51
25,5
59
34,7
3 VšĮ Tytuvėnų PSPC 350 331
188
52,2
121
36,6
4 VšĮ Kelmės rajono BPG centras 188 190
133
70,0
142
74,7
5 A. Jokšo šeimos sveikatos centras 190,0 172
47
25,0
47
27,3
6 Linos Gečienės įmonė
22
Akmenės raj. savivaldybė 1576 1514 827
52,0
765
50,5
1 VšĮ Akmenės rajono PSPC 768,0 741
274
35,4
210
28,3
2 VšĮ Ventos ambulatorija 247,0 238
150
59,8
106
44,5
3 VšĮ Papilės ambulatorija 206,0 185
65
30,5
98
53,0
4 VšĮ Kruopių ambulatorija 65,0 64
10
14,9
8
12,5
5
UAB ,,Antano Lizdenio Sveikatos
centras" 290,0 286
328
115,5
340
118,9
6 UAB Miesto klinika
3
Telšių raj. savivaldybė 3691 3591 371
10,0 415
11,6
1 VšĮ Telšių rajono PSPC 1656 1646
84
5,0
117
7,1
2 VšĮ Varnių PSPC 203 185
112
54,9
135
73,0
3 VšĮ Luokės PSPC 198 175
12
6,4
2
1,1
5 A. Kojelės individuali įmonė 7 4
-
-
-
-
6 I. Miškinienės individuali įmonė 589 558
25
4,2
15
2,7
7 UAB „Telšių sveikata“ 686 671
124
17,5
102
15,2
8 UAB Telšių šeimos klinika 352 352
14
4,1
44
12,5
Mažeikių raj. savivaldybė 4953 4909 404
8,2
531
10,8
1 VšĮ Mažeikių PSPC 1977 1991
112
5,7
173
8,7
52
2 VšĮ Sedos PSPC 201 194
34
16,5
23
11,9
3 VšĮ Mažeikių senamiesčio PSPC 616 604
31
5,0
39
6,5
5 UAB Tirkšlių sveikatos namai 266 245
64
23,4
117
47,8
6 UAB Dr. A. Biržiškos sveikatos centras 205,0 190
49
24,0
96
50,5
7 UAB Šeimos sveikatos centras 852,0 880
26
3,0
44
5,0
8
UAB „Sveikata šeimai“ nuo 2016-11-24
UAB "MediCA klinika" 785 730
80
10,2
36
4,9
9 UAB „Medikvita" 51 75
8
22,9
3
4,0
Rietavo savivaldybė 575 569 256
44,8
266
46,7
1 VšĮ Rietavo PSPC 147 150
78
53,1
34
22,7
2 UAB „Rietavo šeimos daktaras“ 428,0 419
178
42,0
232
55,4
Plungės raj. savivaldybė 3071 3025 223
7,2
189
6,2
1 UAB "Klinika Pulsas" 633,0 667
63
9,8
7
1,0
2 A. Klišonio komercinė firma „Inesa“ 1009,0 979
48
4,8
55
5,6
3 UAB „Plungės sveikatos centras“ 1429,0 1379
112
7,8
127
9,2
53
Priedas Nr. 2
VAIKŲ TĖVŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS AN-KETA Gerbiamieji tėveliai, Sveiki dantys – didelis turtas. Norint turėti sveikus dantis, reikia juos tinkamai prižiūrėti, o pas odontologą lankytis ne tik tada, kai danties skausmas neleidžia užmigti. Šio tyrimo tikslas – sužinoti Jūsų požiūrį į vaiko dantų priežiūrą, išsiaiškinti Jūsų vaiko higienos ir mitybos ypatumus. Prašome atidžiai perskaityti kiekvieną klausimą ir langelyje pažymėti vieną ar kelis Jums tinka-mus atsakymus. Anketa yra anoniminė. Surinkti ir apibendrinti duomenys bus konfidencialūs ir naudojami tik mokslo tikslams. N.B. Jeigu turite keletą vaikų, prašome užpildyti anketas kiekvienam jų. 1. Jūsų vaiko lytis:
Berniukas
Mergaitė
2. Jūsų vaiko amžius (įrašykite metus):
______ 3. Kaip dažnai vedate savo vaiką pas odon-
tologą? (1 atsakymo variantas)
2 kartus per metus (jeigu pasirinkote šį variantą, pereikite prie 5 klausimo)
1 kartą per metus
Nereguliariai, arba tik tada, jei vaikas turi nusiskundimų.
4. Dėl kokių priežasčių vedate vaiką pas odon-
tologą rečiau nei 2 kartus per metus? (galimi
keli atsakymų variantai)
Nėra poreikio, mano vaiko dantys pa-kankamai sveiki
Didelės eilės pas odontologą, sunku gauti paskyrimą
Laiko stoka, nes daug dirbu
Finansinės priežastys (brangus gydy-mas)
Vaikas bijo odontologo atliekamų pro-cedūrų
Toli gydymo įstaiga, sunku atvykti
Kitos priežastys (įrašykite)..............................................
5. Kaip vertinate savo vaiko dantų būklę? (1
atsakymo variantas)
Mano vaiko dantys pakankamai sveiki
Mano vaikas turi sugedusių arba skau-dančių dantų
Nežinau 6. Dėl kokių priežasčių vaikas lankosi pas
odontologą? (galimi keli atsakymų variantai)
Dėl skausmo
Dėl sugedusių dantų
Dėl danties rovimo
Atlikti profesionalią burnos higieną
Profilaktinei apžiūrai
Profilaktinėms procedūroms (dantų dengimui silantais, dantų tepimui fluoro laku)
Vaiką pas odontologą vedu tik sveika-tos pažymai gauti
Kitos priežastys (įrašykite).....................................................
7. Kiek kartų Jūsų vaikas per dieną valo dan-
tis? (1 atsakymo variantas)
2 kartus ir daugiau
1 kartą
Valo ne kiekvieną dieną
Visai nevalo dantų (jeigu pasirinkote šį variantą, pereikite prie 12 klausimo)
8. Kokias priemones Jūsų vaikas naudoja
dantų priežiūrai? (galimi keli atsakymų varian-
tai)
Dantų pastą ir šepetėlį
Dantų siūlą
Tarpdančių šepetėlius
Burnos skalavimo skystį
Liežuvio grandiklį
Kita (įrašykite)..............................................
54
9. Kiek laiko Jūsų vaikas valo dantis? (1 atsa-
kymo variantas)
30 sek.
1min.
2-3min.
3-4min. 10. Kaip dažnai Jūsų vaikas keičia dantų
šepetėlį? (1 atsakymo variantas)
Kas 3 mėnesius
Kas pusę metų
Kas metus ir rečiau
Įvairiai (arba tuomet, kai dantų šepetėlis nusidėvi)
Kita (įrašykite)..........................................................................................
11. Kokią dantų pastą naudoja Jūsų vaikas? (1
atsakymo variantas)
Su fluoridais (*mikroelementas, padedantis
išlaikyti sveiką emalį ir saugantis nuo dantų ėduonies)
Be fluoridų
Nežinau 12. Kokius užkandžius renkasi Jūsų vaikas tarp
pagrindinių valgymų? (galimi keli atsakymų
variantai)
Sumuštinius
Jogurtus, vaisius
Sausainius, bandeles, kukurūzus, bulvių traškučius ir t.t.
Saldumynus (šokoladą, saldainius, guminukus ir t.t.)
Neužkandžiauja
Kita (įrašykite)..............................................
13. Kokius gaiviuosius gėrimus renkasi Jūsų
vaikas? (galimi keli atsakymų variantai)
Saldžius, gazuotus (Fanta, Coca-cola, Sprite ir pan.)
Natūralius gėrimus (sultys, kompotas ir pan.)
Vanduo, mineralinis vanduo, arbata (ir kiti nesaldūs ir negazuoti gėrimai)
Kita (įrašykite)..............................................
14. Į kokią dantų priežiūros įstaigą vedate
savo vaiką dantų gydymui? (1 atsakymo vari-
antas)
Į viešąją
Į privačią
Įvairiai 15. Ar gydymo įstaigoje pakanka informacijos
vaikų dantų priežiūros klausimais? (1 atsa-
kymo variantas)
Taip, pakanka
Ne visai pakanka
Nepakanka 16. Ar domitės savo vaiko burnos sveikata? (1
atsakymo variantas)
Taip
Ne (jeigu pasirinkote šį variantą, neatsakykite į 17 klausimą)
17. Iš kur gaunate informacijos dantų
priežiūros klausimais? (galimi keli atsakymų
variantai)
Iš interneto, televizijos, radijo
Iš spaudos (laikraščiai, žurnalai)
Iš pažįstamų, draugų
Iš mokyklos (renginiai, sveikatingumo pamokėlės ir kt.)
Pataria bendrosios praktikos gydytojas
Pataria odontologas
Kita (įrašykite)..............................................
55
Priedas Nr. 3