paaugliŲ, turinČiŲ antsvorĮ ir nutukimĄ, rizikos · paauglių laikysena specialistams taip pat...
TRANSCRIPT
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
INDRĖ MOCKUTĖ
PAAUGLIŲ, TURINČIŲ ANTSVORĮ IR NUTUKIMĄ, RIZIKOS
VEIKSNIŲ IR LAIKYSENOS SĄSAJOS
Magistrantūros studijų programos „Fizinės medicinos ir reabilitacijos“ (valst. kodas
621B30002) baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Dr. Lina Leimonienė
KAUNAS, 2016
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
REABILITACIJOS KLINIKA
TVIRTINU:
Slaugos fakulteto dekanė
Prof.dr. Jūratė Macijauskienė
2016 m. 05 mėn. 16 d.
PAAUGLIŲ, TURINČIŲ ANTSVORĮ IR NUTUKIMĄ, RIZIKOS
VEIKSNIŲ IR LAIKYSENOS SĄSAJOS
Magistrantūros studijų programos „Fizinės medicinos ir reabilitacijos“ (valst. kodas 621B30002)
baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Dr. Lina Leimonienė
2016 m. 05 mėn. 16 d.
Recenzentas
Renata Žumbakytė –
Šermukšnienė
Darbą atliko
Studentas (-ė)
Indrė Mockutė
2016 m. 05 mėn. 16 d.
KAUNAS, 2016
3
TURINYS
SANTRUMPOS ....................................................................................................................................... 5
SANTRAUKA .......................................................................................................................................... 6
SUMMARY .............................................................................................................................................. 7
ĮVADAS .................................................................................................................................................... 8
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ................................................................................................. 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................................ 11
1.1. Paauglystės apibūdinimas ........................................................................................................................... 11
1.2. Fiziologiniai pokyčiai paauglystėje ............................................................................................................ 12
1.3. Nutukimo ir antsvorio paplitimas pasaulyje ............................................................................................... 13
1.4. Nutukimo ir antsvorio paplitimas Lietuvoje ............................................................................................... 13
1.5. Antsvorio ir nutukimo rizikos veiksniai ..................................................................................................... 14
1.5.1. Antsvoris ir nutukimas ........................................................................................................................ 14
1.5.2. Nutukimo ir antsvorio priežastys ......................................................................................................... 15
1.5.3. Antsvorio ir nutukimo pasekmės sveikatai .......................................................................................... 16
1.5.4. Fizinis aktyvumas ................................................................................................................................ 17
1.5.5. Mityba ................................................................................................................................................. 20
1.6. Laikysena ................................................................................................................................................... 21
1.6.1.Taisyklinga laikysena ........................................................................................................................... 21
1.6.2. Netaisyklinga kūno laikysena .............................................................................................................. 23
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS .............................................................. 26
2.1. Tyrimo planavimas ..................................................................................................................................... 26
2.2. Kontingentas ............................................................................................................................................... 27
2.3. Tyrimo metodai .......................................................................................................................................... 30
2.3.1. Anketinė apklausa ............................................................................................................................... 30
2.3.2. Antropometrija .................................................................................................................................... 31
2.3.3. Arterinis kraujo spaudimas .................................................................................................................. 32
2.3.4. Kūno laikysenos vertinamas balais (W.W.K. Hoeger) ........................................................................ 32
2.3.5. Matematinė statistika ........................................................................................................................... 34
3. TYRIMO REZULTATAI................................................................................................................. 35
3.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą rizikos veiksniai ............................................................................ 35
3.1.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą fizinio aktyvumo vertinimas ................................................. 35
3.1.2. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą pasiskirstymas, pagtal išmatuoto AKS rodmenis................... 38
4
3.2. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą rizikos veiksnių paplitimas priklausomai nuo lyties ..................... 38
3.2.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą fizinio aktyvumo pasiskirstymas tarp lyčių ........................... 38
3.2.2. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą arterinio kraujo spaudimo įvertinimas tarp lyčių ................... 41
3.3. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą kūno laikysenos vertinimo duomenų analizė ................................ 42
3.4. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą rizikos veiksnių ir laikysenos sąsajos ........................................... 45
4. REZULTATŲ APTARIMAS ........................................................................................................... 51
5. IŠVADOS .......................................................................................................................................... 54
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................................. 55
7. MAGISTRO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ............................................................... 56
LITERATŪROS SĄRAŠAS................................................................................................................. 57
PRIEDAI ................................................................................................................................................ 64
5
SANTRUMPOS
AKS – arterinis kraujo spaudimas
AH – arterinė hipertenzija
dAKS – diastolinis arterinis kraujo spaudimas
CD – cukrinis diabetas
FA – fizinis aktyvumas
HBSC – angl. Health Behaviour in School-Aged Children
IOTF – angl. International Obesity Task Force
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KMI – kūno masės indeksas
PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija
sAKS – sistolinis arterinis kraujo spaudimas
WHO – angl. World Health Organization
6
SANTRAUKA
Mockutė I. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą, rizikos veiksnių ir laikysenos sąsajos,
magistrantūros baigiamasis darbas/darbo vadovė dr. L. Leimonienė; Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Reabilitacijos klinika – Kaunas, 2016, 73 p.
Darbo tikslas: nustatyti paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą, rizikos veiksnių (arterinis
kraujo spaudimas, fizinis aktyvumas, kūno masės indeksas) ir laikysenos sąsajas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių arterinį kraujo spaudimą.
2. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių fizinį aktyvumą.
3. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių laikyseną.
4. Nustatyti sąsajas tarp rizikos veiksnių ir laikysenos.
Tyrimas buvo atliktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikos,
Endokrinologijos klinikoje. Tyrime dalyvavo 96 10 – 18 metų antsvorį ir nutukimą turintys paaugliai.
Tyrimą sudarė: tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas trumpoji lietuviška versija, laikysenos
vertinimas balais pagal W.W.K. Hoeger metodą, išmatuotas arterinis kraujo spaudimas,
antropometrija.
Išvados:
1. Antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių arterinis kraujo spaudimas nesiskyrė (p>0,05).
2. Nutukimą turinčių paauglių fizinis aktyvumas buvo žemesnio lygio, nei antsvorį
turinčių paauglių (p<0,05). Nutukę paaugliai linkę ilgiau laiko praleisti sėdint nei antsvorį turintys
paaugliai (p<0,05).
3. Antsvorį turinčių paauglių laikysena (dubens, kelių ir čiurnos, liemens, apatinės stuburo
dalies padėtis) buvo geresnė nei nutukusių paauglių (p<0,05). Kitose kūno dalių padėtyse statistiškai
reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05).
4. Nustatytos sąsajos taro kūno masės indekso ir sėdėjimo, tarp diastolinio kraujo
spaudimo ir laikysenos, tarp kūno masės indekso ir laikysenos, tarp sėdėjimo ir diastolinio kraujo
spaudimo (p<0,05). Ilgiau sėdint didėja kūno masės indeksas, didėja diastolinis kraujo spaudimas ir
prastėja laikysena, bei esant didesniam kūno masės indeksui prastėja laikysena, kuo didesnis
diastolinis kraujo spaudimas tuo prastesnė laikysena.
5. Nenustatytos sąsajos tarp sistolinio arterinio kraujo spaudimo ir fizinio aktyvumo,
sistolinio arterinio kraujo spaudmo ir laikysenos, sistolinio arterinio kraujo spaudimo ir kūno masės
indekso, bei diastolinio arterinio kraujo spaudimo ir fizinio aktyvumo (p>0,05).
7
SUMMARY
Mockutė I. Adolscent owerweight and obesity, risk factors and postural connection master
thesis/ supervisor dr. L.Leimonienė; Lithuanian University of Health Sciences, Academy of Medicine,
Faculty of Nursing, Rehabilitation Clinic – Kaunas, 2016, 73 p.
Objective: To determine adolscents who are overweight and obesity, risk factors (arterial
blood pressure, physical activity, body mass index) and posture connection.
Tasks:
1. To assess overweight and obesity of adolscents arterial blood pressure.
2. To assess overweight and obesity of adolscents physical activity.
3. To assess overweight and obesity of adolscents posture.
4. Identify connections between risk factoris and posture.
The study carried out at the Lithuanian University of Health Sciences, Kaunas clinics,
Endocrinology clinic, 96 adolscent in age of 10 – 18 years old with overweight or obesity. The study
consisted: international physical activity questionnaire short version Lithuanian, posture assessment
scores by W.W.K. Hoeger method, arterial blood pressure and anthropometry.
Conclusions:
1. Overweight and obesity of adolscents arterial blood pressure no statistically significant
difference (p>0,05).
2. Adolscents with obesity physical activity was the lower level than the overweight
adolscents (p<0,05). Obese adolscents tend to spend more time sitting than overweight adolscents
(p<0,05).
3. Overweight of adolscents posture (pelvic, knee and ankle, waist, the lower part of the
spine position) was better than of obese adolscents (p<0,05). In other parts of the body position no
statistically significant difference (p>0,05).
4. There where found the conection between body mass index and sitting, between
diastolic blood pressure and posture, between body mass index and posture, between sitting and
diastolic blood pressure (p<0,05). Longer sitting increases the body mass index, diastolic blood
pressure and worse posture, and with higher body mass index is a worse posture, the higher diastolic
body pressure at the lower posture.
5. There where no conection found between sistolic blood pressure and physical activity,
between sistolic blood pressure and posture, between sistolic blood pressure and body mass index,
between diastolic blood pressure and physival activity (p>0,05).
8
ĮVADAS
Paauglių nutukimas ir antsvoris – viena iš didžiausių visuomenės sveikatos problemų XXI
amžiuje. Tai ne tik Europos, bet ir pasaulio valstybių problema. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
antsvorį ir nutukimą įvardina kaip „epidemija“, nes tai yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos
problemų.
Paauglių antsvorio ir nutukimo skaičius auga labai sparčiai, tai kelia nerimą (WHO, 2014).
„Europoje per paskutinius dvidešimt metų ženkliai išaugo antsvorio turinčių paauglių skaičius [95]“.
„Prognozuojama, kad per dešimt metų daugiau kaip 20 mln. vaikų ir paauglių turės antsvorio, iš kurių
5 mln. bus nutukę [96]“.
Pasak E. Adaškevičiene (2008) pastaraisiais metais paauglių sveikata tapo viena ryškiausių
nagrinėjamų temų. Taip yra todėl, jog sveikatos statistikos duomenys rodo prastą paauglių populiacijos
būklę, kuri kasmet blogėja.
Antsvorį ir nutukimą turintys paaugliai turi tikimybę likti nutukę ir suaugę, įgydami didesnę
lėtinių ligų (širdies ligų, aukšto kraujo spaudimo, 2 tipo cukrinio diabeto (CD), didelio cholesterolio
kraujyje kiekio) riziką [1]. Siekiant užkirsti kelią paauglių antsvoriui bei nutukimui, PSO teigia, jog
stebėsena ir prevencija yra tinkamiausios priemonės kontroliuoti šią problemą (WHO, 2013). Vienas iš
pavyzdžių Europos kovos su antsvoriu ir nutukimu chartiją (European Charter on Counteracting
Obesity, 2006), pasirašyta Stambule, 2006 metais, kurioje kalbama, kad naujas požiūris ir pokyčiai yra
reikalingas politiniame, ekonominiame, kultūriniame ir visuomenės lygmenyse (WHO, 2004).
Mokslinėje literatūroje teigiama, kad paauglių fizinis aktyvumas (FA) kaskart vis mažėja.
Empiriniais tyrimais nustatyta, kad normaliai paauglių fiziniai brandai ir sveikatai būtinas kasdieninis
FA (Volbeikienė ir kt., 2007). Dėka FA yra stimuliuojami augimo procesai, gerėja psichinė savijauta,
padidėja fizinis pajėgumas ir sumažinama lėtinių ligų rizika. Dėl FA mažėjimo jau vaikystėje išryškėja
įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai (Masiliauskas ir kt. 2012).
Fizinis pasyvumas pasireiškia ženkliu paauglių sveikatos sutrikimų, antsvorio ir nutukimo,
problemų, kurie yra susiję su pasyvaus laiko leidimo didėjimu (Laskienė, 2008). Remiantis A. Zapala
(2008) tyrimu, vis daugiau jaunimo po pamokų praleidžia naršydami internete, žaisdami įvarius
kompiuterinius žaidimus, žiūrėdami televiziją arba darydami namų darbus, skaitydami knygas.
Paauglių laikysena specialistams taip pat pastaruoju metu kelia susirūpinimą, kadangi
pastebėta, kad lyginant su praeities kartomis, šių dienų paauglių laikysena labiau netaisyklinga (Furian
et al., 2013). Pasak Mallau ir kt. (2010), laikysenos kontrolė priklauso nuo sudėtingo jutimų
komplekso, t.y. klausos, regėjimo, lytėjimo – kylančio iš tokių sensorių šaltinių, kaip raumenys,
sąnariai, oda. Kūno laikysenos formavimasis yra neatsiejama ir labai svarbi paauglių vystymosi dalis,
kuri turi didžiulę reikšmę jo savijautai ir sveikatos būklei. Manoma, kad antsvoris ir nutukimas gali
9
turėti įtakos optimaliai griaučių – raumenų sistemos veiklai. Taip pat pastebėta, kad antsvoris ir
nutukimas yra susijęs su didesne stuburo apkrova ir kūno laikysenos pokyčiais (Goulding, 2002).
Išanalizavus mokslinius straipsnius ir kitą mokslinę literatūrą apie paauglių antsvorio ir
nutukimo rizikos veiksnių ir laikysenos sąsajas, nepavyko rasti daug atliktų tyrimų. Skaitytoje
literatūroje daugiausiai nagrinėjama ikimokyklinio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų sąsajos tarp rizikos
veiksnių ir laikysenos, todėl šio darbo tikslas yra nustatyti paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą,
rizikos veiksnių (arterinis kraujo spaudimas, fizinis aktyvumas, kūno masės indeksas) ir laikysenos
sąsajas.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: Nustatyti paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą, rizikos veiksnių (arterinis
kraujo spaudimas, fizinis aktyvumas, kūno masės indeksas) ir laikysenos sąsajas.
Uždaviniai:
1. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių arterinį kraujo spaudimą.
2. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių fizinį aktyvumą.
3. Įvertinti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių laikyseną.
4. Nustatyti sąsajas tarp rizikos veiksnių ir laikysenos.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Paauglystės apibūdinimas
Seniausias paauglystės apibūdinimas pasirodė prieš daugelį metų. G.S. Hallo atliktame darbe
teigiama (1904), kad paauglystė yra sunkus laikotarpis, kuris būna audringas, šiam laikotarpiui yra
priskiriamos tris svarbiausios savybės: stiprūs nuotaikos svyravimai, rizikingas elgesys ir dažni
konfliktai su tėvais.
Pasak N. Strulienės (2007), „Jau ne vaikas, bet dar ir nesuaugęs” turi gilią prasmę. Paauglystė
– tai kelionė, kuri prasideda punke „vaikas” o baigiasi punkte „suaugęs”, ši kelionė trunka vidutiniškai
dešimt metų.
Remiantis PSO paaugliai – tai 10–19 amžiaus asmenys (WHO, 2008). Paauglystė yra
suskirstyta į tris raidos etapus, remiantis fiziniais, socialiniais ir psichologiniais pokyčiais:
Ankstyva paauglystė – 10/13 - 14/15 metų;
Vidurinė paauglystė – 14/15 - 17 metų;
Vėlyva paauglystė – 17 - 21 metų.
Ankstyvoje paauglystėje ypatingai keičiasi paauglio kūnas, paaugliai pergyvena bei rūpinasi
savo besikeičiančia kūno išvaizda, stipriai didėja rūpestis dėl lyties organų fiziologijos. Ankstyvasis
paauglystės laikotarpis yra sunkus ir skausmingas gyvenimo periodas, jis yra apibūdinamas kaip
greitas fizinis ir emocinis pojūčių išgyvenimas. Patys sunkiausi dvidešimt keturi mėnesiai gyvenime
yra 13 – 14 metai. Tai metas, kai jaučiamas didžiausias socialinės aplinkos spaudimas, nepasitikėjimas
savimi ir nepilnavertiškumas.
Viduriniuoju paauglystės laikotarpiu, sulėtėja fiziniai kūno pokyčiai, pradėda dominuoti
patrauklumo bendraamžiams potraukis bei poreikis. Paauglystėje įvyksta augimo šuolis, šiuo
laikotarpiu didėja miego poreikis ir labai stipriai svyruoja apetitas. Taip pat paauglystės metu atsiranda
abstraktus mąstymas, paaugliai nori būti nepriklausomi.
Vėlyvojoje paauglystėje fizinis brendimas dažnai būna pasibaigęs, atsiranda realus savo kūno
ypatumo suvokimas, identiteto formavimasis (Armontaitė – Engelmanienė, 2008).
Paauglių augimas yra sudėtingas genetinių veiksnių, mitybos, sveikatos ir aplinkos sąveikos
rezultatas, brendimo laikotarpis, kuris siejamas su svorio ir ūgio greitu padidėjimu, skirtingai nei
mergaitėms, berniukams dar keičiasi balsas (Juliusson, 2010). Pagal, J. Tutkuviene (2008)
paveldėjimas turi įtakos: brendimo pradžiai, greičiui ir pabaigai, tačiau vidiniai ir išoriniai veiksniai
pavyzdžiui: įtampa ir stresas, prasta mityba ar kasdieninio gyvenimo sąlygos, tai veiksniai, kurie gali
iškreipti paauglio formavimasi.
12
Taigi apibendrinant paauglystę, tai vienas iš žmogaus amžiaus tarpsnių, kuris paaugliui yra
nelengvas laikotarpis, tačiau labai svarbus ir reikšmingas. Būtina paauglį stengtis suprasti, stebėti jo
pokyčius, būti su jais kantriais ir supratingais.
1.2. Fiziologiniai pokyčiai paauglystėje
Paauglystė pasižymi ne tik fiziologiniais, bet ir socialiniais ir psichologiniais pokyčiais.
Fizinės brandos pati pradžia ir greitis kiekvienam asmeniui yra skirtingi, todėl visiškai normalu, jog
vieniems jaunuoliams šis procesas prasidėjęs, o kitiems – jau būna pasibaigęs.
Paauglystės metu vienas iš reikšmingiausiu žmogaus raidos etapu bei oraganizmo pokyčiu yra
lytinis subrendimas (Grinienė ir Vaitkevičius, 2009). Šiuo laikotarpiu yra spartus galūnių kaulų
augimas, bet pastebėta, jog raumenys vystosi šiek tiek lėčiau, todėl pablogėja paauglių judesiai,
ypatingai koordinacija.
Brendimo metu paauglio ūgis didėja vidutiniškai apie 20 proc., bet svoris gali didėti net
dukart. Berniukų raumenų bendra masė brendimo metu didėja dukart, mergaičių didėja vidutiniškai 50
proc. Riebalinį audinį sudaro apie 12 proc. berniukų ir 20 – 25 proc. mergaičių bendros kūno masės.
Dėl specifinių kūno sandaros ypatybių vaikinų ir merginų fizinės galimybės skiriasi.
Anot K. Milašiaus (2005), sparčiausi mergaičių ūgio didėjimo tempai įvyksta 12 metais, o
berniukų – 14,5 gyvenimo metais. Raumenų masės augimas atsispindi vystymąsi ir brendimą,
ypatingai berniukų lytinio brendimo metu, kai žymiai padidėja testosterono (Milašius, 2005).
Paauglystėje keičiasi ir kvėpavimo sistema – greitai auga plaučiai, didėja jų tūris.
Susiformuoja kvėpavimo tipas: mergaitės ima kvėpuoti krūtine, berniukai – pilvu.
Paauglystės laikotarpiu pradeda aktyviai funkcionuoti lytinės liaukos, todėl tai yra pradžia
ryškių endokrininių pokyčių, jie labai stipriai keičia ir turi įtakos paauglio kūnui ir psichikai. Dėl
hormonų aktyvesnės veiklos gali keistis liaukų funkcionavimas, sulėtėti medžiagų apykaita ar,
atvirkščiai pagreitėti. Bręstantis, augantis paauglio kūnas reikalauja daug jėgų, tai turi įtakos miego
didesniam poreikiui, bei atsiranda didesnė tinkamos mitybos savivertė bei poreikis dažniau valgyti.
Apibendrinant galima sakyti, kad per trumpą laiką vaiko kūnas paauglystėje patiria daug
pasikeitimų. Paauglys jautriai reaguoja į savo paties kūno pokyčius. Nelengva jausti sąvojo „aš“
stabilumą dėl tokių staigių fiziologinių ir fizinių pakitimų. Todėl labai svarbu suprasti paauglį, stengtis
jam paaiškinti apie pokyčius, jeigu matoma, kad paaugliui sutrinka sveikata, būtina kreiptis į
specialistus, kurie ištirtų ir tinkama linke nukreiptų paauglį tolimesniems stebėjimams ir tyrimams.
13
1.3. Nutukimo ir antsvorio paplitimas pasaulyje
Paauglių antsvorio, nutukimo ir nepakankamo svorio paplitimas pagal amžių ir lytį yra
įvairiai pasiskirstęs pasaulyje. Antsvorį turinčių vaikų ir paauglių skaičius pasaulyje siekia apie 10
proc., ir kai kuriose vakarų šalyse artėja prie 30 proc. Literatūros duomenimis, ekonomiškai
besivystančiose šalyse paplitimas didėja daug sparčiau negu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV)
(Iughetti et al., 2010).
Anksčiau buvo manoma, jog antsvoris bei nutukimas yra dideles pajamas gaunančių šalių
problema (WHO, 2013). Analizuojant rezultatus, nutukimo paplitimas išsivysčiusiose šalyse yra du
kartus didesnis nei besivystančiose, bet pagal absoliučius skaičius yra priešingai: apie 35 mln. antsvorį
ar nutukimą turinčių paauglių gyvena besivystančiose šalyse ir 8 mln. išsivysčiusiose (WHO, 2010).
Nutukimo paplitimo didėjimo tendencija išsivysčiusiose šalyse, ypač kelia nerimą (Lazzeri et
al., 2011). Per pastarąjį dešimtmetį antsvorio ir nutukimo paplitimas išaugo visose Europos šalyse.
Remiantis naujausiais duomenimis, kai kuriose Europos šalyse paauglių antsvorio ir nutukimo
paplitimas siekia net 20 proc. Didelė tikimybė, kad paauglys, kuris turi antsvorį ar yra nutukęs, turės
antsvorį ir vyresniame amžiuje (Stralen et al., 2011).
Atlikto tyrimo duomenimis (2009) didžiausio antsvorio paplitimas tarp 11 – 15 metų
mergaičių ir berniukų buvo JAV – 28,8 proc., o mažiausias Latvijoje – 7,6 proc. Pastebėta, kad
antsvorio paplitimas buvo didesnis tarp berniukų nei tarp mergaičių. Šiame tyrime siejamos
pagrindinės priežastys buvo fizinės veiklos stoka ir pusryčių nevalgymas (Moutusi et al., 2012).
Sudane atlikto tyrimo duomenimis, paaugliai turėjo antsvorio ar buvo nutukę atitinkamai 28,5 proc. ir
5,6 proc. (Salih. et at., 2007).
Taigi paaugliai, kurie turi antsvorį ar nutukimą Europoje ir visame pasaulyje skaičius yra
labai skirtingas, tačiau stebima, kad šis skaičiuis palaipsniui didėja ir tai tampa didelė problema.
Duomenis tarp šalių palyginti yra sunku, nes yra naudojami skirtingi metodai, amžių grupių
klasifikacija.
1.4. Nutukimo ir antsvorio paplitimas Lietuvoje
Lietuvoje antsvoris taip pat yra svarbi problema. Remiantis N. Kondrotiene (2007), paauglių
nutukimo paplitimas Lietuvoje, epidemijos masto nesiekia, bet skaičiai sparčiai auga ir kelia nerimą.
Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame gauti rezultatai, kad 20 proc. 12 – 19 metų paauglių berniukų ir
apie 21 proc. paauglių mergaičių, skundžiasi didesniu nei 20 proc. antsvoriu (Kondrotienė, 2007).
14
Deja Lietuvoje atlikta mažai tyrimų, kurie išsamiai išanalizuotų bei nustatytų paauglių
antsvorio ar nutukimo tendencijas bei jų dinamiką. Pastebėta daug daugiau tyrimų, kurie tiria vaikų ir
suaugusiųjų gyvenseną bendrai (galimas nutukimo priežastis) socialinę bei ekonominę aplinką, fizinį
aktyvumą, žalingus įpročius ir kt.
Tarptautinio mokyklinio amžiaus paauglių gyvensenos ir sveikatos tyrime (HBSC), šiame
tyrime dalyvauja Lietuva, buvo analizuojama 11, 13 ir 15 metų moksleivių sveikata ir gyvensena.
Tyrimas buvo vykdomas 2010 metais. Anketoje paaugliai nurodė savo svorį ir ūgį. Remiantis HBSC
tyrimo rezultatais, kurių metų atliekami tarptautiniai palyginimai pagal antsvorio bei nutukimo,
paplitimą, 11 metų paaugliai Lietuvos buvo 26 vietoje iš 39 šalių, kurios buvo įtrauktos į šį tyrimą.
Nustatytas per didelis svoris berniukų 16 proc., o mergaičių – 10 proc. Vertinant 13 metų amžiaus
berniukų ir mergaičių antsvorio bei nutukimo pasiskirstymą atitinkamai procentai pasiskirstė: 13 ir 8
proc. Grupėje – 15 metų antsvorio ir nutukimo pasiskirstymas tarp Lietuvos paauglių buvo vienas iš
mažiausių iš visų tyrime dalyvavusių šalių. Berniukai su padidintu svoriu sudarė 13 proc., pastebėta,
kad mergaičių buvo daug mažiau tik 5 proc. (Currie et.al., 2012).
Apibendrinant galima sakyti, kad dešimties metų bėgyje paauglių nutukimo problema
atsiranda ir Lietuvoje ir dažniausiai dėl netinkamo gyvenimo būdo t.y. kaloringo maisto, fizinio krūvio
atsisakymo. Antsvorį turinčių ir nutukusių paauglių skaičius šiek tiek didėja ir dažnai turėję antsvorį
paaugliai, tampa nutukę. Taip pat pastebėta, kad Lietuvoje trūksta tyrimų, kurie vertintų paauglių
antsvorio ir nutukimo paplitimą bei jų tendencijas.
1.5. Antsvorio ir nutukimo rizikos veiksniai
1.5.1. Antsvoris ir nutukimas
Antsvoris ir nutukimas yra susijęs su daugelio ligų išsivystymu. Nutukimas – patologinė
organizmo būklė, kai susidaro riebalinio audinio sankaupų perteklius (Kazanavičius ir Purtokaitė-
Labutienė, 2007). Pastebėta, kad jei jaunesnis žmogus nutunka, tai jį greičiau pradeda varginti
ankstyvos širdies, kraujagyslių, akių ligos.
Keičiant gyvenimo būdą: didinant FA, keičiant mitybos įpročius, mokinantis pažinti ligą,
galima mažinti nutukimo pavojų. Paauglių nutukimo ir antsvorio pasekmės sveikatai yra kol kas
mažiau ištirtos negu suaugusiųjų. Skelbiama, kad paauglių nutukimas yra susijęs su širdies ir
kraujagyslių ligomis, ortopedinėmis problemomis, psichikos sveikatos sutrikimais, CD, prastesniais
pasiekimais mokykloje bei prastesniu savęs vertinimu. Taip pat nustatyta, kad yra labai artimas
nutukimo ir CD ryšys, 90 proc. paauglių nutukimas yra viena iš pagrindinių CD priežasčių.
15
Paauglių nutukimui, antsvoriui ir liesumui vertinti tarptautinė kovos su nutukimo darbo grupė
IOTF pasiūlė kūno masės indekso (KMI) tarptautines ribines vertes (Cole et al., 2007) (3 priedas). Šios
vertės apibrėžia antsvorį, nutukimą ir įvairaus laipsnio liesumą, atsižvelgiant į paauglio amžių ir lytį.
Galima teigti, kad paaugliams, kurie turi antsvorį ar nutukimą, būtina koreguoti svorį, nes
ateityje padidintas svoris gali turėti įtakos lėtinių ligų atsiradimui, prastesniai sveikatai bei savijautai.
1.5.2. Nutukimo ir antsvorio priežastys
Nutukimas ir antsvoris – organizmo būklė, kai susikaupęs riebalinio audinio masės perteklius
pradeda neigiamai veikti sveikatą. Tai polietiologinė liga, kuri išsivysto dėl neigiamo įvairių veiksnių
poveikio. Kiekvienam paaugliui tikslios nutukimo ir antsvorio atsiradimo priežastys gali būti
nustatomos tik ištyrus jį individualiai (Zumeras ir Gurskas, 2012).
Remiantis atliktu tyrimu, normalus kūno svoris buvo 484 (86,1 proc.) paaugliams, antsvoris
buvo nustatytas 72 (13,4 proc.) paaugliams ir 3 (0,6 proc.) turėjo per mažą svorį (Dobrovolskienė,
2008). Viena iš pagrindinių nutukimo priežasčių yra per didelis su maistu suvartojimų kalorijų kiekis
(Bleich et al., 2008). Nustatyta, kad ši problema ir toliau didėja.
Tyrimais įrodyta, kad užsiimant aktyvia fizine veikla, yra sunaudojamas didesnis kiekis
energijos ir todėl sumažėja nutukimo išsivystymo rizika. Gydytoju teigimu, aktyviai paauglių fizinei
veiklai per savaitę turi būti skiriamos ne mažiau kaip 8 val.
Kūno svorį lemia ir genetiniai veiksniai, todėl genetinį polinkį būti nutukusiam ir turėti
antsvorio galima paveldėti [81]. Atlikto tyrimo duomenimis paaugliams, kurie turėjo antsvorį ir
nutukimą taip pat turėjo įtakos ir mamos rūkymas, kai ji buvo nėščia, taip pat didesnis vaiko gimimo
svoris, bei didesnis negu 20 kg mamos svorio padidėjimas nėštumo metu (Kleiser et al., 2009).
Streso įtaką pagrindžia Jääskeläinen (2014) su bendraautoriais atliktas tyrimas. Mokslininkai
Šiaurės Suomijoje ištyrę 6945 paauglius, nustatė, kad streso sąlygotas valgymas buvo labiau paplitęs
tarp mergaičių negu tarp berniukų, atitinkamai 43 proc. ir 15 proc. Stebimi rezultatai, jog tie tiriamieji
dažniau buvo nutukę ar turėjo antsvorio, kurių valgymas priklausė nuo streso poveikio. Tyrimo
duomenimis, streso sąlygotas valgymas buvo susijęs su nesveiko maisto produktų vartojimu
didesnėmis porcijomis (Jääskeläinen et al., 2014).
Viena iš pagrindinių prastos bei gausios mitybos pasekmė yra sutrikusi energijos pusiausvyra
paauglių organizme: energijos yra gaunama daug daugiau, negu paauglys išeikvoja (Norkus ir kt.,
2009). Taigi, to pasekoje neišeikvota energija ima kauptis riebaliniame audinyje.
Paauglystėje antsvoris sukelia daug gretutinių endokrininių, virškinimo, širdies ir kraujagyslių
ir kt. ligų.
16
Kompleksinės priežastys :
Judrumo stoka;
Sėsli gyvensena;
Neracionali mityba (per daug vartojama riebalų ir angliavandenių);
Stresas;
Paveldimumas.
Nutukimo ir antsvorio atsiradimas priklauso nuo ypatingai sudėtingų organizme įvykstančių
procesų. Tyrimai rodo, kad baltyminės kilmės molekulės yra itin svarbios reguliuojant antsvorį bei
nutukimą. Adipocitai – riebalų ląstelės, jos gamina ir išskiria hormoną leptiną, jis yra atsakingas už
maisto suvartojimą, mažina alkio jausmą ir taip pat svorį. Kai yra ardoma pusiausvyra tarp peptidų,
skatinančių ir mažinančių maisto suvartojimą, kūno svoris ima mažėti arba atvirkščiai didėti, tuomet
vystosi antsvoris ar nutukimas (Stasiūliėnė ir Praškevičius, 2005).
Taigi, galima teigti, kad yra daug priežasčių per didelio svorio išsivystymui. Vienus veiksnius
galima lengviau suvaldyti, pavyzdžiui, mažinti kaloringo maisto vartojimą, mažinti porcijos dydį, bei
užsiimti fizine veikla, užkandžiauti, ilginti nakties miego trukmę, o kiti veiksniai – sunkiau valdomi
arba iš viso nevaldomi, pavyzdžiui, genetika, socialinė ekonominė padėtis.
1.5.3. Antsvorio ir nutukimo pasekmės sveikatai
Paauglių nutukimas turi įtakos visoms pagrindinėms organų sistemoms ir tai lemia didelį
sergamumą bei mirtingumą suaugus (Klish, 2013). Nutukimas vaikystėje ir paauglystėje turi ryšį su
rimtomis sveikatos komplikacijomis (1 lentelė).
Metabolinis sindromas – terminas, naudojamas apibūdinti medžiagų apykaitos rizikos
veiksnių grupę, į kurią įeina: pilvinis nutukimas, dislipidemija, arterinė hipertenzija (AH) ir
hiperglikemija. Širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai pasitaiko ir paaugliams, ypatingai tiems, kurie
turi antsvorio ar yra nutukę (Julia et al., 2009). Pagrindinė šio sindromo priežastis – nutukimas, kuris
lemia perteklinę insulino gamybą ir tai didina arterinį kraujo spaudimą (AKS) bei dislipidemiją
(Daniels et al., 2012).
Remiantis Stralen (2011) atliktu tyrimo duomenimis, įvertinta, jog paauglių, kurių KMI ≥ 95
procentilis (procentilis apskaičiuojamas remiantis amžiumi bei lytimi) šie paaugliai turi apie tris kartus
didesnę riziką susirgti AH, negu tie paaugliai, kurių KMI < 95 procentilio. Aleksandra Aguilar (2010)
atliko tyrimą, kuriama teigiama, kad apie 20 proc. nutukusių paauglių serga AH.
17
1 lentelė. Vaikų ir paauglių antsvorio ir nutukimo įtaka psichinei sveikatai (M.J.Pallan, 2010)
Organų sistema Būklė
Širdies ir kraujagyslių sistema Aretrinė hipertenzija
Aterosklerozė
Dislipidemija
Endokrininė sistema II tipo CD
Metabolinis sindromas
Ankstyvas brendimas
Menstruacijų sutrikimai
Policistinių kiaušidžių sindromas
Kvėpavimo sistema Miego apnėja
Astma
Kaulų – raumenų sistema Plokščiapadystė
Osteoartritas
Skoliozė
Didžiulė visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje yra AH. Stebima vis didėjanti AH
rizikos priklausomybė paaugliams. Epidemiologiniai tyrimai pasaulyje dažniausiai yra atliekami tiriant
suaugusius žmones, todėl turime mažą kiekį informacijos apie atskirų etninių grupių vaikų ir paauglių
atliktus tyrimus.
Tyrimais įrodyta, jog suaugę žmonės turi didesnę tikimybę sirti AH, jeigu paauglystėje turėjo
AKS, kuris priklausė viršutiniam kraujospūdžio procentiliui (Lawlor&Smith, 2005). Paskutinis
dešimtmetis vaikų bendram AKS turėjo neigiamos įtaikos, nes jis labai ženkliai padidėjo. Analizuojant
paauglių AKS, pastebėta, tai, kad pokytis didesnis buvo diastolinio AKS (dAKS) nei sistolinio AKS
(sAKS) (Mukamal et at., 2010).
Antsvorio ir nutukimo problema su metais tampa vis didesnė, todėl svarbu atkreipti dėmesį,
nes antsvoris ir nutukimas lemia kitų ligų atsiradimą net jauname amžiuje.
1.5.4. Fizinis aktyvumas
FA – vienas iš pagrindinių individo fizinės, emocinės ir socialinės gerovės sąlygų. Sveikata,
FA ir gyvenimo kokybė turi glaudų ryšį tarpusavyje. FA – įvairūs aktyvūs judesiai, kuriuos atlieka
18
paauglių raumenys bei sąnariai, atsižvelgiant į tam tikrą laiką ir tam tikrą intensyvumą. Sąvoka negali
būti painiojama su fizinių pratimų sąvoka, kuri yra fizinio aktyvumo subkategorija.
FA klasifikuojama į dvi grupes:
1. Griaučių raumenų sistemos sukelti tam tikri judesiai, kuriuos atliekant energijos yra
išeikvojama kur kas didesnis kiekis negu ramybės būsenoje;
2. Bet kokia veikla, kuri sukelia didesnę medžiagų apykaitą paauglio kūne: ruošimasis
varžyboms, rungtyniaujant, laisvalaikio praleidimo būdas, bendrai tai būtų veikla, kuriai atlikti reikia
didesnių fizinių pastangų nei įprastai (Skurvydas ir kt., 2006).
Visuomenės sveikatos specialistams tai sveikatos stiprinimo priemonė, kiti FA gali suprasti
kaip apibendrinančią daug įvairių sporto šakų sąvoką, laisvalaikio praleidimo pomėgį ar aktyvų
gyvenimo būdą. Tačiau FA, ar kitaip tariant, žmogaus judėjimas, iš tiesų yra viena pagrindinių
žmogaus funkcijų [83].
Žemo lygio FA paaugliams dažniausiai sąlygoja riziką antsvoriui ar nutukimui ir kitoms
lėtinėms neinfekcinėms ligoms, o papildomai FA leidžia racionalizuoti fizinių ypatybių lavinimą
(Adaškevičienė, 2006). Remiantis PSO, ir vidutinio, ir aukšto lygio intensyvumo FA teikia naudą
paauglių sveikatai. Norint, kad FA teiktų naudą paauglio kūnui bei sveikatai, būtina žinoti, jog visa
fizinė veikla turi trukti ne mažiau nei dešimt minučių (Jassen et al., 2010).
Žmogus yra sukurtas judėti. FA – vienas iš svarbių gyvensenos veiksnių, kuris stiprinana
paauglių fizinę išvermę ir kinta visą gyvenimą ir yra viena iš svarbių gydymo sudedamųjų dalių
(Proškuvienė, 2006).
„Reguliarius FA padeda:
Didinti organizmo jautrumą insulino poveikiui;
Deginti kalorijas ir taip mažinti kūno masę;
Mažinti kraujospūdį;
Gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą;
Didinti raumenų ir kaulų masę bei stiprumą;
Padėti organizmui geriau adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, mažina stresą
(Urbanavičius, 2009).“
Užsiimant FA yra panaudojami gliukozės rezervai, tada gliukozės koncentracija kraujyje
turėtų mažėti. Tačiau, tai labai priklauso nuo FA pobūdžio, nuo to priklauso gliukozės koncentracijos
kraujyje kitimas pvz., esant greitai ir trumpai fizinei veiklai: staigus bėgimas iš vietos (sprintas),
raumenys ir kepenys atpalaiduoja gliukozės rezervus, kurie yra iš karto panaudojami, tačiau, fizinei
veiklai užsitęsus gliukozės rezervo naudojimas išauga beveik 20 kartų ir tada gliukozės koncentracija
pradeda kraujyje mažėti.
19
Analizuojant imunologinių tyrimų išvadas mokslininkai pastebėjo, jog FA veikia mūsų
imuninę sistemą (Nieman, 2008). Remiantis, mokslininkų eksperimentų tyrimų rezultatais, mažo
intensyvumo fizinė veikla gali turėti naudos jaunimo sveikatai bei sumažinti nutukimo ir aukšto kraujo
spaudimo riziką (Janssen&LeBlanc, 2010).
FA yra naudingas paauglių sveikatai, tačiau atliktuose tyrimuose, Europos paauglių fizinio
aktyvumo lygis yra nepakankamas ir su amžiumi vis mažėja (DeMeester, 2009). Nutukimą skatinantys
aplinkos veiksniai susiję su FA:
Padidėjęs transporto prieinamumas (pvz. paauglių vežiojimas į mokyklą ir atgal);
Sumažėjusios galimybės būti fiziškai aktyviems laisvalaikiu;
Galimybė žiūrėti televizijos programas ištisą parą;
Pasyvus poilsis (Branca et al., 2007).
Mokslinėje literatūroje akcentuojamas dėmesys ėjimui pėstute į mokyklą ir jo nauda
kiekvieno paauglio kasdienybėje, kuris gali būti vertinamas kaip dalis FA (Sluijs et al., 2009).
Paauglių FA turi priklausomybę su būtent mamos aktyvumo lygiu, kai ji yra nėščia. Nustatyta, kad tie
tėvai, kurie yra fiziškai aktyvesni, jie dažnu atveju užaugina taip pat fiziškai aktyvius savo vaikus
(Mattocks et al., 2008). Fizinis neaktyvumas pasireiškia sveikatos sutrikimais, nutukimo problemomis,
šie veiksniai yra susiję su pasyvaus laiko leidimu didėjimu (Laskienė, 2008).
„PSO (2007) rekomendacijos FA paaugliams yra:
1. Būtina sukaupti mažiausiai 60 min. (iki 2-3 val.) vidutinio ar aukšto intensyvumo
fizinio krūvio kiekvieną dieną;
2. Ne mažiau kaip 2 dienas per savaitę fizinis krūvis turi būti intensyvus, kad padidintų
raumenų jėgą, kaulų tankį, sąnarių lankstumą“.
Pakankamai aktyvūs paaugliai turėtų stengtis intensyviai sportuoti bent 3 dienas per savaitę.
Labiau nutukusiems paaugliams, rekomenduojama pradėti nuo mažesnės apimtiems ir intensyvumo
fizinės veiklos (Spear et al., 2007).
Pradedant sportuoti reikia :
Pasitikrinti sveikatą ir pasitarti su gydytoju;
Pasirinkti tokį fizinį aktyvumą, kuris patinka;
Pradėti nuo 10 – 15 minučių dienoje ir palengva didinti krūvio trukmę;
Sportuoti reikia kasdien tuo pačiu metu;
Reikia išmokti pagal pulso dažnį dozuoti krūvį.
Remiantis mokslininkais Hallal ir Moreno (2008) atliktu tyrimu, jame įrodyta,kad FA
paauglystėje turi ryšį su mažesne lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymo tikimybe vyresniame amžiuje.
FA įgūdžiai susidaro vaikystėje ir paprastai jie išlieka visą gyvenimą (Dregval, 2008). Taip pat FA
20
padeda reguliuoti moksleivių nutukimą, kontroliuoja kraujo lipidų anomalijas, padeda palaikyti
sveikus sąnarius, kaulus ir raumenis. Reguliari fizinė veikla yra svarbi optimaliai širdies kraujagyslių
veiklai ir palaikant normalų svorį (Huhman, 2010).
Vaikų ir paauglių fizinio vystymosi tyrimai yra vieni svarbiausių, norint stebėti jų sveikatos
būklę (Juliusson, 2010). Judesiai yra reikalingi ne tik praktiniais tikslais, bet ir sveikatai stiprinti bei
fiziniam pajėgumui didinti (Adaškevičienė, 2008). Išmintingi tėvai turi padėti savo vaikui ugdyti
sveikatą bei stiprų, gražų kūną (Hesas ir kt., 2006).
Tyrimais įrodyta, kad yra didelė galimybė apsaugoti vaikus ir paauglius nuo nutukimo taikant
pagrindinėse mokyklose sveikatinimo programas, kartu įjungiant FA skatinimą bei sveikos mitybos
įgūdžius (Katz et al., 2011).
Judėjimas – būtina sąlyga paauglio organizmui augti ir normaliai vystytis. Dėl fizinių pratimų
paauglio organizme vyksta daug pokyčių. Pratimai ramina ir stiprina nervų sistemą, pagerina galvos
smegenų darbą bei kelią nuotaiką ir darbingumą. Taigi, fiziniai pratimai yra būtini kiekvienam
paaugliui.
1.5.5. Mityba
Subalansuota bei sveika mityba derinant kartu su fiziniu aktyvumu yra svarbiausia antsvorio
ir nutukimo prevenciniai veiksniai. Mažėjant fiziniam aktyvumui, ilgėjant sėdėjimui bei nesveikai
maitinantis, sutrinka energijos balansas ir mokslinėje literatūroje įvardijama kaip pagrindinės paauglių
nutukimo epidemijos priežastys (Branca et al., 2007).
Mityba – sudėtingas maisto medžiagų, būtinų energijos poreikiams, audinių atnaujinimui,
reguliacinėms funkcijoms patenkinti, patekimo, mechanizmo apdorojimo, įsiurbimo ir pasisavinimo
procesas (Norkus ir kt., 2007). Dažnai vartojantys riebų maistą ir užkandžiaujantys paaugliai turi
didesnę nutukimo riziką (Fisher&Kral, 2008).
Mitybos rėžimas ypatingai svarbus augančio paauglio fiziniam vystymuisi, todėl PSO
suformulavo tris sveikos mitybos įpročius, sveikai paauglių mitybai:
1. Nuosaikumas. Pagrindinis sveikos ir teisingos mitybos principas. Būtina žinoti, kad net
ir vartojant būtina medžiagą be saiko, ji gali turėti ir neigiamą poveikį paauglio sveikatai. Mitybos
gydytojai pabrėžia, kad persivalgymas nėra naudingas sveikatai ir jis kenkia (persivalgius maisto, jam
perdirbti ir suvirškinti gali neužtekti virškinimo fermentų, maistas ilgesnį laiką lieka virškinamaje
trakte), todėl paauglys jaučia diskomfortą.
21
2. Įvairumas. Maistas privalo būti labai įvairus, kad organizmą aprūpintų
reikalingiausiomis medžiagomis. Mitybos gydytojai teigia, kad per parą organizmas turi gauti apie 40
įvairiausių maisto medžiagų (duona, bulvės, daržovės, vaisiai, pienas, mėsa ir kt.)
3. Subalansuotumas. Organizmą būtina aprūpinti reikiamu kiekiu svarbiausių jam
medžiagų o tai yra: baltymai, angliavandeniai, riebalai, vanduo, vitaminai, mineralinės medžiagos.
Staipsnyje, kuriame buvo analizuojama „greito maisto“ paklausa, buvo nustatytas, kad net per
du dešimtmečius apie tris kartus išaugo šio maisto vartojimas ir žinoma to pasekoje pasikeitė žmonių
mityba ir maisto porcijų dydžiai (Hare – Bruun et al., 2011). Išaugęs saldumynų, saldžių gėrimų,
raudonos mėsos, riebaus ir menkos vertės maisto vartojimas turi ryšį su antsvoriu.
Remiantis A. Spear (2007) tyrimu, nustatė, kai kurių maisto grupių sąsają su riebalinio
audinio didėjimu ir padarė tokias išvadas, kad vaisių vartojimas nėra susijęs su svorio augimu, tačiau į
daržovių kaloringumą reikia atsižvelgti, ypač bulvių. Tyrime, kuris vyko Suomijoje, ištyrus 6247 16
metų amžiaus paauglius, buvo nustatyta, kad maisto vartojimas 5 kartus dienoje, statistiškai
reikšmingai mažino antsvorio ir nutukimo riziką paaugliams (Jaaskelainen et al., 2012).
Daugėja, įrodymų, jog pusryčių nevalgymas siejasi su kūno svoriu. Aštuonios Europos šalys
(Olandija, Belgija, Vengrija, Graikija, Norvegija, Slovėnija, Šveicarija ir Slovėnija) vertino 7915 10 –
12 metų paauglių mitybos įpročių sąsajas su antsvoriu bei televizoriaus žiūrėjimo įpročius valgymo
metu. Buvo nustatyta, kad kasdien pusryčiaujantys paaugliai turėjo mažesnę galimybę turėti antsvorio,
lyginant su nepusryčiaujančiais (Bjornara et al., 2013).
JAV Nacionalinis tęstinis paauglių sveikatos tyrimas nustatė, kad reguliarus pusryčių
nevalgymas prisideda prie KMI didėjimo ir padidina širdies ligų riziką. Tyrimo autoriai pabrėžia ne tik
pusryčiavimo svarbą, bet ir FA, kuris yra būtinas palaikant normalų kūno svorį (Smith et al.,2010).
Nepilnavertė mityba, kurioje trūksta vitamino D, kalcio, neigiamai veikia paauglio skeletą, raumenis ir
tai gali lemti netaisyklingą paauglio laikyseną (Sullivan, 2008).
Paauglių antsvoriui ir nutukimui įtakos turi daugelis veiksnių, kai kuriuos iš jų galima keisti,
o pakeitus skatinti paauglį, kad tai būtų kaip geresnio gyvenimo įgūdžiai.
1.6. Laikysena
1.6.1.Taisyklinga laikysena
Žmogus evoliucijos eigoje keitė kūno padėtį iš horizontalios į vertikalią. Tokios laikysenos
privalumas: akys pakilo nuo žemės paviršiaus, kad galėtų matyti daugiau, bei laisvos rankos. Visi
žmonės yra vienodi, nes turi stuburą, tačiau kiekvieno žmogaus laikysena yra skirtinga. Taisyklinga
22
paauglio laikysena priklauso nuo kūno konstitucijos ypatumų, ypač kūno dalių proporcijos (Gorniak et
al., 2006).
Nagrinėjant mokslinę literatūrą, skirtingi autoriai laikysenos apibrėžimą pateikia savaip.
Taisyklinga laikysena – tai įprastinė padėtis, kai žmogus neįtempdamas raumenų, sugeba tiesiai laikyti
liemenį ir galvą (Cameron & Monroe, 2007). Kūno laikysena keičiasi per visą žmogaus gyvenimą ir
tai dažniausiai matoma per dinaminio vystymosi laikotarpius (Balen et al., 2012).
Žmogaus stuburas yra labai panašus į „S“ raidę, sakyti, kad jis yra tiesus būtų netikslinga.
Stuburas – prasideda nuo kaukolės pamato ir tęsiasi iki liemens apačios, jis yra judrus ir juda pagal
kūno ašį (Česnys ir kt., 2008). Žmogus keičia kūno padėtį, ne tik stovi ar sėdi, bet ir eina, klūpo, bėga,
guli įprastine poza (Krutulytė, 2010). Kaklo srityje stuburas išlenktas pirmyn (kaklo lordozė), krūtinės
srityje stuburas išlenktas atgal (krūtinės kifozė), juosmens srityje stuburas ir vėl išlenktas pirmyn
(juosmens lordozė).
Taisyklinga laikysena – įprastinė padėtis, kai žmogus sąmoningai neįtempdamas raumenų
sugeba tiesiai išlaikyti liemenį (Stanos, 2007). Taisyklinga laikysena pradeda formuotis nuo pirmų
gyvenimo minučių ir tęsiasi vaikui augant, pasibaigia augimo pabaigoje, tačiau pastebėta tendencija,
kad visą gyvenimą gali laikysena kisti. Ankstyvojo amžiaus vaikų laikysena formuojasi, šiame
laikotarpyje labai intensyviai auga ir kaulėja skeletas, bet stuburas tebėra lankstus ir ne iki galo
sukaulėjęs (Mockevičienė ir kt., 2007).
C. Maurer su bendraminčiais mokslininkais (2006) teigia, kad norint išlaikyti taisyklingą
laikyseną, reikalingas geras somatosensorinės, vestubuliarinės ir regėjimo sistemų bendradarbiavimas,
kuris užtikrina gerą orientavimąsi erdvėje. Sveikatą ir savijautą sieja glaudus ryšys pvz.: gyvendamas
higieniškomis sąlygomis ir tinkamai besimaitindamas, fiziškai aktyvus vaikas, suteikia sąlygas
taisyklingai laikysenai formuotis (Owczarek, 2005).
1 pav. Vaiko laikysenos kitimas priklausomai nuo amžiaus (A. Dvylaitytė, 2009)
23
Optimali laikysena – minimalus raumenų apkrovimas + minimali raumenų veikla. Bloga
laikysena – netaisyklinga atskirų kūno dalių sąveika (mažėja kūno pusiausvyros ekonomiškumas virš
atramos pagrindo, mažėja raumenų aktyvumas, o tai didina apkrovimo svorį laikančioms struktūroms).
2 pav. Laikysenos tipai
A – normali; B – lordozinė; C – tiesi D – sukumpusi
Skiriami 4 laikysenos tipai (Kendall et al., 2005):
1. Normali. Būdinga į priekį šiek tiek atsikišusi krūtinė, pilvas tiesus, sakingai banguota
nugara;
2. Lordozinė – kifozinė. Lordozinė – kai pilvas būna į priekį atsikišęs, liemens viršutinė
dalis atlošta ir taip pat ryškus juosmeninis linkis. Kifozinė – akivaizdi nugaros kifozė, ryški juosmens
ir sprando lordozė bei ryškiai matoma kumpa nugara;
3. Tiesi. Stuburas tiesus, silpni jo linkiai;
4. Sukumpusi. Viršutinė kūno dalis yra palinkusi į priekį.
Taigi, gera ir taisyklinga laikysena turi labai didelę reikšmę vaiko sveikatai ir savijautai. Ji
būtina ne tik raumenų ir kaulų, bet ir kitų kūno organų normaliam funkcionavimui. Tai žmogaus
estetinė vertybė, ji visais laikais labai svarbi.
1.6.2. Netaisyklinga kūno laikysena
Mokslinėje literatūroje pakitusi kūno laikysena įvardijama kaip ydinga ar netaisyklinga.
Ydinga laikysena – atskirų kūno segmentų netaisyklinga sąveika, kurios metu raumenų aktyvumas
mažėja, svorį laikančių struktūrų apkrovimas didėja bei kūno pusiausvyros ekonomiškumas virš
atramos pagrindo mažėja (Krutulytė ir kt., 2007).
24
Ydinga laikysena pradeda formuotis dar vaikystėje ir palaipsniui progresuoja (Kasiulevičius ir
Strazdienė, 2008). Labai svarbu stebėti 6 – 9 ir 10 – 14 metų amžiaus vaikų laikyseną, kadangi šio
amžiaus vaikai ypač sparčiai auga.
Statistikos duomenimis laikysenos sutrikimų vis daugėja, ir turinčių netaisyklingą laikyseną
žmonių amžius jaunėja (Krutulytė ir kt., 2007). Laikysena atspindi psichinę ir fizinę sveikatą (Geldhof
et al., 2007). Ypatingai daug dėmesio taisyklingos laikysenos mokymui bei stebėjimui turi būti
skiriama, kai vaikas pradeda eiti į mokyklą, nes mokykliniame suole vaikas dažnai sėdi netaisyklingai.
3 pav. Netaisyklinga vaikų laikysena stovint ir sėdint (E. Adaškevičienę, 2004)
Dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra nepakankamas judėjimas, silpnas
raumenynas, pervargimas, taip pat įvairūs neigiami faktoriai – netaisyklinga poza ilgai sėdint (McEvoy
& Grimmer, 2006). Vainoras ir kt. (2008) teigia, kad svarbią reikšmę turi ir kūno kompozicija, tai yra
ūgis, kūno sudėjimo tipas, bei svoris.
Laikysenos sutrikimai gali būti šiose plokštumose: horizontalinėje, frontalinėje, sagitalinėje
plokštumose. Sagitalinėje plokštumoje laikysenos sutrikimai pasireiškia fiziologinių linkių padidėjimu
arba sumažėjimu (Mockevičienė ir kt., 2003). S. Balčiūnienė (2009) ir G. Krutulytė (2010) tvirtina,
kad sagitalinėje plokštumoje yra išskirtos štai šios netaisyklingos kūno laikysenos formos:
Apvali nugara. Esant šiai laikysenos formai yra padidėjusi stuburo krūtininės dalies
kifozė, galva šiek tiek palinkusi yra į priekį, pečiai bei krūtinės ląsta nuleisti, dubens pasvirimo
kampas padidėjęs, mentės atsikišusios, vyrauja pilvo raumenų sutrumpėjimas ir nugaros raumenų
persitempimas (Balčiūnienė, 2009; Krutulytė, 2010).
Apvali, įgaubta nugara. Ši netaisyklinga laikysena formuojasi, kai padidėja stuburo
krūtininė dalis (fiziologinei kifozei bei juosmeninės ir kaklinės dalies lordozėms). Išryškėja (didėja)
25
normalūs stuburo fiziologiniai linkiai, padidėja dubens pasvirimo kampas, dėl kurio, didėja juosmens
lordozė tam, kad kūno svorio centras būtų subalansuotas.
Plokščia nugara. Ši laikysena yra priešinga apvaliai įgaubtos nugaros laikysenos formai.
Esant šiai laikysenai yra sumažėję fiziologiniai stuburo linkiai bei dubens pasvirimo kampas (dėl to
beveik visai išnyksta juosmens lordozė) (Balčiūnienė, 2009; Krutulytė, 2010).
Laikysenos sutrikimai, esantys frontalinėje plokštumoje – asimetrinė arba skoliozinė
laikysena (Adaškevičienė, 2004). Asimetrinė laikysena atsiranda, kai frontalioje plokštumoje sutrinka
simetrija tarp dešinės ir kairės liemens dalies. Lanko formą stuburas įgauna stovimoje padėtyje. Šios
laikysenos lanko viršūnė nukreipta į kažkurią vieną pusę (kairę arba dešinę), o talijos trikampiai (tai
yra tarpas tarp nuleistų rankų, alkūnių ir talijos) yra skirtingi. Šios netaisyklingos laikysenos priežastys
paaugliams gali atsirasti mokykloje, pvz.: netaisyklinga padėtis prie rašomojo stalo, sunkių daiktų
(kuprinės ar knygų) nešiojimas toje pačioje rankoje arba ant to paties peties, stovėjimas ant tos pačios
kojos, kai kita koja pastatyta į šoną (Balčiūnienė, 2009; Krutulytė, 2010).
Horizontalioje plokštumoje vertinama: vizualinė dubens padėtis ir kojų forma. Dubens padėtis
vertinama vaiką apžiūrint (iš nugaros ir viršaus) ir čiuopiant klubakaulių skiauteras ir užpakalinius
viršutinius klubakaulių dyglius. Nustatomas šių atskaitos taškų poslinis horizontalioje plokštumoje.
Norint įvertinti kojų formą, visų pirma reikia įvertinti kelio sąnarių padėtį – genu valgus („X“ formos
kojos) ar genu varus („O“ formos kojos). Šioje plokštumoje, norint įvertinti kojų formą, taip pat yra
vertinami šie atstumai: tarp vidinių kulkšnių ir tarp vidinių blauzdikaulių krumplių (Mauricienė, 2005).
Nutukimas turi neigiamos įtakos laikysenos pokyčiams ir kūno apkrovai. Nekoreguojami
laikysenos atsiradę kūno pakitimai gali turėti įtakos funkciniams ir struktūriniams stuburo bei jo
biomechaniniui vientisumui (raiščiams, raumenims, kraujagyslėms, nervams) bei pakitumų tikimybei
atsirasti. Paaugliai, kurie mažiau juda, daugiau laiko praleidžia sėdint būna fiziškai silpnesni, o tai
skatina tolimesnį prastos laikysenos formavimasį, bei progresavimą ir žinoma didina riziką
tolimesniems sveikatos sutrikimams (Kendall et al., 2005).
Netaisyklinga laikysena sukelia rimtus sveikatos sutrikimus, kadangi nagrinėtoje literatūroje
teigiama, kad netaisyklingos laikysenos vaikų skaičius darosi didesnis, o amžius jaunesnis, tai tampa
opia problema visuomenėje. Taigi, būtina koreguoti antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių laikyseną,
nes prie visų faktorių, kurie turi įtakos netaisyklingos laikysenos atsiradimui prisideda ir daugiau
kenkia padidintas svoris.
26
2. TYRIMO METODAI IR DARBO ORGANIZAVIMAS 2.1. Tyrimo planavimas
Tyrimui atlikti gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro (BEC)
leidimas (protokolo Nr. BEC-FMR(M) – 152) (8 priedas). Tyrimas buvo vykdomas 2015 m. gruodžio
– 2016 m. kovo mėnesiais, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje, Kauno klinikos,
Endokrinologijos klinikoje.
Tyrimo kontingentą sudarė 96 10 – 18 metų paaugliai, kurie turėjo antsvorio ar buvo nutukę,
45 (47 proc.) mergaitės ir 51 (53 proc.) berniukas (4 pav.). Tiriamųjų amžiaus vidurkis 15 metų 4
mėnesiai ± 0,2.
Paauglių tėvai, dažniausiai mama buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais, eiga, gauti
jų raštiški sutikimai. Toliau sekė šių paauglių ištestavimas, kuris vyko šiltoje, jaukioje ir ramioje
patalpoje. Pirma buvo išmatuojamas AKS, tada svoris, ūgis, ir remiantis W.W.K Hoeger vizualiniu
laikysenos vertinimo metodu įvertinta laikysena sagitalioje ir frontalioje plokštumose, taip pat
nustatytas fizinis aktyvumas naudojant lietuvišką tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną trumpąją
versiją. Klausimyne paaugliai pateikė kiek laiko per savaitę užsiima tam tikromis aktyviomis fizinėmis
veiklomis, kiek kartų per savaitę vaikščioja bei vidutiniškai per dieną praleidžia sėdėdami.
Visi rezultatai surašyti į vertinimo anketą ir vėliau susumuojami bei analizuojami.
27
2 Lentelė. Tyrimo planavimas
2.2. Kontingentas
Tiriamąjį kontingentą sudarė 10 – 18 metų paaugliai, kurie turėjo antsvorio ar buvo nutukę.
Tiriamųjų charakteristika pateikta trečioje lentelėje (3 lentelė). Lyginant mergaites su berniukais,
galime teigti, kad grupės pagal amžių, ūgį, svorį, KMI, sAKS, dAKS, FA ir laikyseną nesiskyrė
(p>0,05).
3 lentelė. Tiriamųjų charakteristika (vidurkis ± standartinė paklaida)
Lytis Amžius Ūgis, cm Svoris, kg KMI sAKS dAKS FA, MET Laikysena
Mergaitės
(n=45)
16 metų ±
0,3
166,1± 1,6 82,6 ± 2,9 29,7± 0,8 123,2±2,0 76 ± 1,4 1605,7 ±
226,1
33,2 ± 1,1
Berniukai
(n=51)
15 metų ir
4 mėnesiai
± 0,2
167,6 ± 1,1 84,7 ± 2,0 29,9± 0,6 126,4±1,7 77 ± 0,9 1469,5 ±
132,4
32,6 ± 0,8
Kontingento pasiskirstymas procentaliai pateiktas 4 paveikle. Mergaičių buvo 45, o berniukų
51.
KONTINGENTAS IR TYRIMO
METODIKA
10 – 18 metų paaugliai (96)
Tarptautinio
fizinio aktyvumo
klausimynas
trumpoji lietuviška
versija
W.W.K. Hoeger
vertinimo metodas
Kūno masės
indeksas
Arterinis kraujo
spaudimas
28
4 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal lytį
Amžiaus vidurkis svyravo nuo 10 – 18 metų. Didžiausią apklaustųjų dalį sudarė 18 ir 16
metų paaugliai (5 pav.).
5 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių
Paauglių turinčių antsvorį didžiausią dalį sudarė 16 metų paaugliai, o nutukimą 18 metų
paaugliai (6 pav.). Antsvorį turinčių paauglių svorio vidurkis buvo 25,9 ± 1,4, o nutukusių paauglių
34 ± 5,2.
43 proc.
Mergaitės
Berniukai53 proc.
0
5
10
15
20
25
10 11 12 13 14 15 16 17 18
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Tiriamųjų amžius
2,1
5,2 4,2
6,3
12,5
14,6
16,7
14,6
19,8
29
6 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas amžiaus grupėse pagal antsvorį ir nutukimą
Nustatyta, kad 37 paaugliai 10 – 18 metų amžiaus, neturi problemų su kraujospūdžio
padidėjimu (21 mergaitės ir 16 berniukų), 24 paaugliams buvo nustatytas aukštas normalaus AKS (11
mergaičių ir 13 berniukų) (atitinkantis prehipertenzijos lygį), o net 35 paaugliams nustatytas padidėjęs
AKS (13 mergaičių ir 22 berniukų) (atitinkantis hipertenzijos lygį) (7 pav.).
7 pav. Tiriamųjų arterinio kraujo spaudimo pasiskirstymas pagal kriterijus (normalus, aukštas
normalus, padidėjęs)
Įvertinus tiriamųjų FA per savaitę, buvo nustatyta, kad aukšto lygio intensyvumo turėjo 14
paauglių, vidutinio intensyvumo FA turėjo 54 paaugliai ir 28 paaugliai turėjo žemo intensyvumo FA (8
pav.). Šiose trijose grupėse pagal lytį paaugliai pasiskirtė: aukšto intensyvumo FA turėjo 7 mergaitės ir
0
2
4
6
8
10
12
14
16
18
10 11 12 13 14 15 16 17 18
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Tiriamųjų amžius
Antsvoris
Nutukimas
0
2,1 2,1 3,1
0
4,2
2,1
4,2
5,2
7,3
9,4
5,2
15,6
5,2 6,3
8,3 9,4
10,4
38 proc.
25 proc.
37 proc. Normalus AKS
Aukštas normalus
AKS
Padidėjęs AKS
30
7 berniukai, vidutinio intensyvumo FA – 26 mergaitės ir 28 berniukai ir žemo intensyvumo FA – 12
mergaičių ir 16 berniukų.
8pav. Tiriamųjų fizinio aktyvumo pasiskirstymas pagal kriterijus (aukštas, vidutinis, žemas)
2.3. Tyrimo metodai
2.3.1. Anketinė apklausa
Tyrime buvo naudota tarptautinė fizinio aktyvumo klausimyno trumpoji lietuviška versija (5
priedas). Šį klausimyną sudaro 7 klausimai, jie skirti sužinoti apie FA. Klausimai yra atviro tipo,
tiriamasis turi įrašyti kiek dienų per pastarąsias 7 dienas skyrė tam tikrai veiklai ir kiek laiko užsiėmė
konkrečia veikla per vieną dieną iš tų dienų.
Du klausimai, atspindi labai intensyvią veiklą. Šiai fiziniai veiklai, atlikti reikia didelių fizinių
pastangų ir dėl kurios smarkiai padažnėja kvėpavimas (kėlimas sunkių daiktų, greitas važiavimas
dviračiu, krepšinio žaidimas ir kt.).
Kiti du anketą sudarantys klausimai atspindi vidutiniškai intensyvią fizinę veiklą. Vidutiniškai
intensyvi veikla – tai veikla, kuriai atlikti reikia vidutiniškai pastangų, kvėpavimas šiek tiek padažnėja
(kėlimas lengvų daiktų, vidutiniu greičiu važiavimas dviračiu, badmintono žaidimas ir kt.).
Taip pat anketinėje apklausoje buvo du klausiamai apie vaikščiojimą. Kiek laiko per
pastarąsias dienas praleido paaugliai vaikščiodami, klausime buvo nurodyta, kad vaikščiojimas būtų ne
mažiau kaip 10 minučių ir taip pat vienas klausimas apie praleistą laiką sėdint.
Analizuojant anketoje pateiktus atsakymus į klausimus buvo remtasi IPAQ – LT mokslinio
komiteto rekomendacijomis. FA lygmuo buvo nustatomas taikant MET‘ų skaičiavimo metodą ir
14 proc.
56 proc.
30 proc.
Aukštas
Vidutinis
Žemas
31
formules (4 lentelė). FA galima išreikšti MET/min/sav. arba MET/min/d. Dažniau naudojama
MET/min/sav., todėl FA buvo verčiamas į MET/min/sav.
4 lentelė. Fizinio aktyvumo lygio nustatymas naudojant MET metodą
Ėjimo MET/min/sav. 3,3 * ėjimo minutės * ėjimo dienos
Vidutinio FA MET/min/sav. 4 * vidutinio intensyvumo aktyvumo min * vidutinio FA dienos
Labai intensyvaus FA
MET/min/sav.
8 * labai intensyvaus aktyvumo min * labai intensyvaus FA dienos
Suma MET/min/sav. Suma ėjimo + vidutinio FA + labai intensyvaus FA MET/min/sav.
5 lentelė. Fizinio aktyvumo vertinimo kategorijos
1 žemas lygis 600 MET/min/sav.
2 vidutinis lygis 600 – 3000 MET/min/sav.
3 aukštas lygis <3000 MET/min/sav.
2.3.2. Antropometrija
Tyrimo metu buvo matuojami paauglių ūgis bei svoris. Paauglių antropometriniams
išmatavimams atlikti buvo naudota įranga: SECA ūgio matuoklė, matuojanti 0,1 mm tikslumu bei
SECA svarstyklės, matuojančios 0,1 kg tikslumu.
Antropometriniai paauglių išmatavimai buvo atliekami atskiroje patalpoje – endokrinologijos
poliklinikos kabinete ar vaikų endokrinologijos skyriaus procedūriniame kabinete. Tiriama buvo
atskirai kiekvieną paauglį asmeniškai. Prieš matavimą prašoma nusiauti batus, išsiimti nereikalingus
daiktus, papuošalus, žinomi nueiti į tualetą.
Matuojant svorį paauglys turėjo atsistoti svarstyklių viduryje ir tokioje padėtyje turėjo ramiai
stovėti iki tol, kol bus užregistruojami svarstyklių parodymai.
Ūgio matavimo metu tiriamasis stovi stengdamasis nejudėti, kūną išlaikyti tiesiai, basomis
kojomis, nugarą priglaudęs prie matavimo liniuotės, kurią lietė kulnais, sėdmenimis, mentėmis ir
pakaušiu, o galva laikoma taip, kad galima būtų nubrėžti įsivaizduojamą liniją nuo išorinio ausų
landos krašto iki akies kampo. Paauglio ūgis pamatuojamas, kai slankiojanti liniuotės dalis iš viršaus
stumiama iki viršugalvio.
Kūno masės indeksas nustatytas pagal formulę:
KMI=Svoris (kg)
Ū𝑔𝑖𝑠 (𝑚)⁄2
32
Kūno masės indeksas įvertinamas pagal IOTF tarptautines ribines vertes. Šios vertės apibrėžia
antsvorį, nutukimą atsižvelgiant į paauglio amžių ir lytį (Cole et al.,2007). Antsvoriui buvo priskirti
paaugliai, kurių KMI buvo 19,84 – 25 kg/m2, o nutukimui priskiriami paaugliai, kurių KMI buvo 24 –
30 kg/m2 (3 priedas).
2.3.3. Arterinis kraujo spaudimas
AKS matuojamas elektroniniu kraujospūdžio matavimo prietaisu, kairėje rankoje, tiriamąjam
sėdint. AKS turi būti vertinamas pagal Lietuvos normas, jos sudarytos vadovaujant prof. J.
Tutkuvienei (6 lentelė). AKS buvo nustatomas remiantis paauglių lytimi, amžiumi (4 priedas).
6 Lentelė. Kraujospūdžio lygmenų klasifikacija(Tutkuvienė, 2006)
Kraujospūdžio lygmenys
Sistolinis ir/ar diastolinis kraujospūdis <90‰ Normalus
Sistolinis ir/ar diastolinis kraujospūdis tarp 90‰ – 95‰. Aukštas normalus (prehipertenzija)
Sistolisnis ir/ar diastolinis kraujospūdis ≥95‰ Padidėjęs AKS (arterinė hipertenzija)
Paaugliams, lygus ar didesnis AKS, negu 120/80 mmHg turi būti vertinamas kaip aukštas
normalus kraujospūdis, nepaisant atitinkančių kraujospūdžio lygmens vertinimo procentilių.
2.3.4. Kūno laikysenos vertinamas balais (W.W.K. Hoeger)
Paauglių laikysenai vertinti buvo pasirinktas W.W.K Hoeger 1987 m. vizualinis laikysenos
vertinimo testas (2 priedas). Atskiri kūno segmentai buvo įvertinami frontalioje ir sagitalioje
plokštumose (galva ir kaklas, pečiai, stuburas, pilvas, dubuo, liemuo, kaklas ir viršutinė stuburo dalis,
apatinė stuburo dalis, kojos bei keliai ir čiurnos).
Laikysenos vertinimo balai:
5 – gerai;
3 – patenkinamai;
1 – blogai.
Gauti balai sumuojami ir vertinama bendra kūno laikysena pagal gautą balų sumą (7 lentelė).
33
7 lentelė. Laikysenos vertinimas balais (W.W.K. Hoeger, 1987)
Balai Vertinimas
50 – 45 Puiki
44 – 40 Gera
39 – 30 Patenkinama
29 – 20 Bloga
<19 Labai bloga
Šis laikysenos vertinimas buvo atliekamas paaugliui nusirengus viršutinius rūbus, nusiavus
batus. Tiriamasis turėjo būti nesusikaustęs, stengtis stovėti ramiai, atsipalaidavus, rankas laikant
nuleidus prie šonų, įprastai ir nesistengti stovėti kuo taisyklingiau. Visų paauglių atskirų kūno dalių
padėtis buvo vertinama tiek iš šono, tiek iš nugaros (2 priedas):
Galvos ir kaklo padėtis vertinama frontalioje plokštumoje stovint veidu į sieną.
analizuojama ar galva yra vidurio linijoje, pagal ausų simetriškumą – ar nėra pakrypimo į kairę ar į
dešinę puses.
Pečių juosta. Vertinama stovint veidu į sieną. Sagitalioje plokštumoje apžiūrima ar
mentės nėra atsikišusios. Frontalioje plokštumoje įvertinama ar mentės viename aukštyje.
Stuburas. analizuojama frontalioje plokštumoje ar nėra pakrypimo į dešinę ar į kairę, ar
stuburas tiesus (remiantis stuburo slankstelių keterinių ataugų padėtimi, jų nukrypimu nuo vidurio
linijos), bei sagitalioje plokštumoje įvertinami paauglio kūno fiziologiniai stuburo linkiai.
Pilvas. Sagitalioje plokštumoje patikrinama, ar nėra liemens raumenų atsipalaidavimo.
Dubuo. Stebimas simetriškumas, ar dubuo tiesus, ar vienas jo kraštas ne aukščiau už
kitą (pakrypęs įstrižai).
Kaklas ir viršutinė stuburo dalis. Ši kūno dalis vertinama sagitalioje plokštumoje,
atsižvelgiant į kaklo, pečių bei galvos padėtį, t.y. ar jie yra toje pačioje linijoje, ar galva ir kaklas nėra
pasvirę į priekį, ar pečiai nėra pasukti į vidų, ar krūtinė neįdubusi.
Liemuo. Sagitalioje plokštumoje įvertinamas liemens linkis, ar jis nepadidėjęs
(juosmeninė lordozė).
Apatinė stuburo dalis. Vertinamas dubens pasvirimas į priekį ar atgal, sagitalioje
plokštumoje.
Kojos. Sagitalioje plokštumoje patikrinama ar nėra per didelio tiesimo per kelio sąnarį.
Keliai ir čiurnos. Įvertinama ar pas paauglius nėra „X“ ar „O“ kojų formos požymių
frontalioje plokštumoje. Taip pat šioje plokštumoje įvertinamas pėdų nugręžimo laipsnis pagal Achilo
sausgyslės liniją.
34
2.3.5. Matematinė statistika
Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant programų paketą SPSS (Statistical Package for
Social Sciences) 22.0 for Windows ir Microsoft Excel XP programą.
Atlikus statistinę duomenų analizę, apskaičiuoti kintamųjų aritmetiniai vidurkiai ir standartinės
paklaidos. Nepriklausomų imčių požymių skirtumo patikimumas tikrintas Stjudento t kriterijumi ir
Man – Vitnio. Požymių tarpusavio priklausomybė įvertinta pagal Chi kvadrato (χ2) kriterijumi. Ryšio
tarp požymių stiprumas buvo nustatomas apskaičiuojant Spirmeno koreliacijos koeficientą. Duomenys
yra pateikiami vidurkis ± standartinė paklaida.
Naudoti statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys:
p<0,05 – statistiškai reikšmingas skirtumas;
p>0,05 – statistiškai nereikšmingas skirtumas;
p<0,15 – stebima tendencija.
35
3. TYRIMO REZULTATAI 3.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą rizikos veiksniai
3.1.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą fizinio aktyvumo vertinimas
Analizuojant paauglių bendrą ėjimo lygį, kuris truko ne mažiau kaip 10 min be pertraukos
(duomenys pateikti MET/min/sav.) duomenys pateikti 9 paveiksle. Aukšto intensyvumo ėjimo lygio
neturėjo nei vienas paauglys turintis antsvorio ar nutukęs. Iš visų tiriamųjų, turinčių antsvorį vidutinio
intensyvumo ėjimo lygį turėjo 25 paaugliai, o žemo intensyvumo 23 paaugliai. Iš visų tiriamųjų,
turinčių nutukimą 31 paauglys turėjo vidutinio intensyvumo ėjimo lygį, o 17 paauglių žemo
intensyvumo ėjimo lygį. Tarp antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių ėjimo lygis statistiškai
reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).
9 pav. Ėjimas pėsčiomis ilgiau nei 10 min remiantis fizinio aktyvumo lygiais
Tiriamųjų taip pat buvo klausta apie vidutinio intensyvumo FA. Aukšto vidutinio
intensyvumo lygio neturėjo nei antsvorį nei nutukimą turintys paaugliai. Iš visų paauglių turinčių
antsvorį 10 paauglių buvo vidutinio intensyvumo lygio, o 38 žemo vidutinio intensyvumo lygio.
Vidutinį intensyvumo lygį turėjo 2 nutukę paaugliai, o žemą vidutinį intensyvumo lygį turėjo 46
paaugliai. Duomenys tarp antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių vidutinio ir žemo vidutinio FA lygio,
skiriasi statistiškai reikšmingai, antsvorį turintys paaugliai yra aktyvesni lyginant su nutukusiais
paaugliais (p<0,05) (10 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
Antsvoris Nutukimas
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Aukšas
Vidutnis
Žemas
51,1 47,9
64,5
35,4
0 0
36
10 pav. Vidutinio intensyvumo fizinė veikla per savaitę pagal fizinio aktyvumo lygius
*,** - p<0,05
Įvertinus aukšto intensyvumo FA, pastebėta, kad tik 2 paaugliai turintys antsvorio užsiima
labai intensyvia veikla. Visi kiti atsakė, jog per pastarąją savaitę jiems neteko susidurti su tokio
intensyvumo aktyvumu. Tarp antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių intensyvaus FA skirtumas
statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Įvertinus bendrus fizinės veiklos rezultatus (išskyrus laiką praleistą sėdint) MET/min/sav.,
nustatyta, kad iš visų tiriamųjų turinčių antsvorį aukštą FA lygį turėjo13 tiriamųjų, vidutinį FA lygį 20
ir žemą FA lygį 15 tiriamųjų. Nutukimą turintys paaugliai aukštą FA lygį turėjo 1 paauglys, vidutinį
FA lygį – 34, žemą FA lygį – 13 tiriamųjų. Palyginus šiuos rezultatus grupėse (antsvorį ir nutukimą
turinčių paauglių) tarpusavyje, antsvorį turintys paaugliai turėjo daugiau aukšto lygio FA nei nutukę
paaugliai, o nutukę paaugliai turėjo daugiau vidutinio lygio FA, nei antsvorį turintys paauliai, tarp šių
duomenų, nustatytas statisitiškai reikšmingas skirtumas p<0,05 (11 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Antsvoris Nutukimas
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Aukštas
Vidutinis
Žemas
20,8
79,2
0 0
4,2
95,8
*
*
**
**
37
11 pav. Bendras fizinės veiklos rezultatas (išskyrus laiką praleistą sėdint) per savaitę pagal fizinio
aktyvumo lygius
*,** - p<0,05
Tiriamųjų atsakymo duomenys, apie laiką praleistą sėdint (laikas, kurį paaugliai praleido
sėdėdami mokykloje per pamokas ir laisvalaikio leidimas) pateikti 12 paveiksle. Iki 7 val. mažas
skaičius paauglių praleido sėdėdami – 6 antsvorį turintys paaugliai ir vienas nutukęs paauglys.
Antsvorį turintys 38 paaugliai ir 12 nutukusių paauglių vidutiniškai praleidžia laiko sėdėdami 7 – 9
val. (p<0,05). Kiti rezultatai pasiskirstė taip: 9 ir daugiau val. sėdėdami praleido 10 antsvorį turintys
paaugliai ir 38 nutukę paaugliai (p<0,05). Nutukę paaugliai labiau linkę ilgiau laiko praleisti sėdėdami
9 ir daugiau val., o antsvorį turintys paaugliai 7 – 9 val. Tarp šių duomenų buvo nustatytas statistiškai
reikšmingas skirtumas (p<0,05).
12 pav. Laikas praleistas sėdint
*,** - p<0,05
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Antsvoris Nutukimas
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Aukštas
Vidutinis
Žemas27,1
41,7
31,3
2,1
70,8
27,1 *
*
**
**
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
iki 7 val. 7-9 val. 9 ir daugiau
val.
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Antsvoris
Nutukimas
12,5
2,1
66,7
20,8 20,8
77,1
*
**
**
38
3.1.2. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą pasiskirstymas, pagtal išmatuoto AKS rodmenis
Įvertinus AKS, nustatyta, kad iš visų paauglių turinčių antsvorį normalų AKS turėjo 19
paauglių, aukštą normalų AKS 14 paauglių ir padidintą AKS 15 paauglių. Apibendrinus nutukusių
paauglių AKS, gauta, kad normalų AKS turėjo 18 paauglių, aukštą normalų AKS 10 paauglių ir
padidintą AKS 20 paauglių. Nebuvo statistikai reikšmingo skirtumo tarp antsvorį ir nutukimą turinčių
paauglių AKS parametrų (p>0,05) (13 pav.).
13 pav. Arterinio kraujo spaudimo pasiskirstymas tarp antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių pagal
kriterijus (normalus, aukštas normalus, padidėjęs)
3.2. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą rizikos veiksnių paplitimas
priklausomai nuo lyties
3.2.1. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą fizinio aktyvumo pasiskirstymas tarp lyčių
Įvertinus visų paauglių mergaičių turinčių antsvorį bendrą ėjimo lygį, vidutinio intensyvumo
ėjimo lygį turėjo 16 mergaičių, o žemo intensyvumo ėjimo lygį 10 mergaičių. Mergaitės, kurios
nutukusios, vidutinio intensyvumo ėjimo lygį turėjo 13 mergaičių, o žemo intensyvumo ėjimo lygį 6
mergaitės. Aukšto intensyvumo ėjimo lygio neturėjo nei viena mergaitė. Tarp antsvorį ir nutukimą
turinčių mergaičių ėjimo lygio skirtumas statistiškai nereikšmingas (p>0,05) (14 pav.).
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
Antsvoris Nutukimas
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Normalus AKS
Aukštas normalus
AKS
Padidėjęs AKS
39,6
29,2 31,3
37,5
20,8
41,7
39
14 pav. Mergaičių ėjimas pėsčiomis ilgiau nei 10 min remiantis fizinio aktyvumo lygiais
Vertinant visų paauglių berniukų turinčių antsvorį bendrą ėjimo lygį, vidutinio intensyvumo
ėjimo lygis nustatytas 9 berniukams, žemas intensyvumo ėjimo lygis nustatytas 13 berniukų.
Nutukimą turintiems berniukams, vidutinio intensyvumo ėjimo lygis nustatytas 18 berniukų, žemas
intensyvumo lygis 11 berniukų. Aukšto bendro ėjimo lygio antsvorį ir nutukimą turintys berniukai
neturėjo. Tarp antsvorį ir nutukimą turinčių berniukų bendras ėjimo lygio skirtumas statistiškai
nereikšmingas (p>0,05) (15 pav.).
15 pav. Berniukų ėjimas pėsčiomis ilgiau nei 10 min remiantis fizinio aktyvumo lygiais
Analizuojant mergaičių ir berniukų vidutinio intensyvumo FA, iš visų tiriamųjų turinčių
antsvorį vidutinį FA lygį turėjo 6 mergaitės ir 4 berniukai, žemą FA lygį – 20 mergaičių ir 18
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Mergaičių antsvoris Mergaičių nutukimas
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Aukštas
Vidutnis
Žemas
0
38,5
61,5
0
31,6
68,4
0
10
20
30
40
50
60
70
Berniukų antsvoris Berniukų nutukimas
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Aukštas
Vidutnis
Žemas
0
40,9
59,1
0
62,1
37,9
40
berniukų. Aukštą FA mergaitės ir berniukai neturėjo. Skirtumas tarp antsvorį ir nutukimą turinčių
mergaičių ir berniukų vidutinio FA statistiškai nereikšmingas (p>0,05).
Vertinant paauglių intensyvų FA lygį nustatyta, kad aukštą intensyvumo lygį turėjo 31
antsvorį turintys paaugliai (18 mergaičių ir 13 berniukų) ir 47 nutukę paaugliai (19 mergaičių ir 28
berniukai). Žemo intensyvumo FA turėjo 8 antsvorį turinčios mergaitės ir 9 berniukai, o žemo
intensyvumo FA 1 nutukęs berniukas. Tačiau lyginant intensyvų FA tarp antsvorį ir nutukimą turinčių
mergaičių ir berniukų statistiškai reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05).
Analizuojant mergaičių bendrą FA pasiskirstymą priklausomai nuo KMI, iš visų mergaičių
turinčių antsvorį aukštą FA lygį turėjo 7 mergaitės, vidutinį FA lygį turėjo 12 mergaičių, o žemą FA
lygį 7 mergaitės. Iš visų mergaičių turinčių nutukimą aukštą FA lygį neturėjo nei viena tiriamoji,
vidutinį FA lygį turėjo 14 tiriamųjų, o žemą FA lygį 5 tiriamosios. Palyginus mergaičių bendrą FA
pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas aukšto intensyvumo FA lygyje, antsvorį turinčios
mergaitės yra aukštesnio FA lygio negu nutukusios mergaitės (p<0,05) (16 pav.).
16 pav. Bendras mergaičių fizinio aktyvumo pasiskirstymas priklausomai nuo antsvorio ir
nutukimo, remiantis fizinio aktyvumo lygiais
* - p<0,05
Vertinant berniukų bendrą FA pasiskirstymą priklausomai nuo KMI, iš visų berniukų turinčių
antsvorį aukštą FA lygį turėjo 6 tiriamieji, vidutinį FA lygį 8 tiriamieji, o žemą FA lygį 8 tiriamieji. Iš
visų berniukų turinčių nutukimą aukštą FA lygį turėjo 1 tiriamasis, vidutinį FA lygį 20 tiriamųjų,o
žemą FA lygį 8 tiriamieji. Palyginus duomenys gautas statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris
atskleidė, kad antsvorį turintys paaugliai buvo aukštesnio FA lygio nei nutukę paaugliai ir, kad
nutukimą turintys paaugliai linkę daugiau turėti FA, kuris yra vidutinio lygio, negu antsvorį turintys
paaugliai (p<0,05) (17 pav.).
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Mergaičių antsvoris Mergaičių nutukimas
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Aukštas
Vidutinis
Žemas26,9
46,2
26,9
0
73,7
26,3
*
*
41
17 pav. Berniukų fizinio aktyvumo pasiskirstymas priklausomai nuo antsvorio ir nutukimo,
remiantis fizinio aktyvumo lygiais
*,** - p<0,05
3.2.2. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą arterinio kraujo spaudimo įvertinimas tarp lyčių
Įvertinus mergaičių su padidintu svoriu AKS, gauta, kad iš visų mergaičių turinčių antsvorio
buvo, 11 tiriamųjų turinčių normalų AKS, 9 tiriamosios su aukštu normaliu AKS ir 6 tiriamiosios su
padidintu AKS. Verinant nutukusių mergaičių AKS, gauta, kad 10 tiriamųjų turėjo normalų AKS, 2
tiriamosios aukšta normalų AKS ir 7 tiriamosios padidėjusį AKS. Palyginus mergaičių turinčių
antsvorį ir nutukimą AKS tarpusavyje, statistiškai reikšmingas skirtumas nenustytas (p>0,05) (18
pav.).
18 pav. Mergaičių turinčių antsvorį ir nutukimą arterinio kraujo spaudimo pasiskirstymas pagal
kriterijus (normalus, aukštas normalus, padidėjęs)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
Berniukų antsvoris Berniukų nutukimas
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Aukštas
Vidutinis
Žemas27,3
3,4
36,4
69
36,4
27,6 *
*
**
**
0
10
20
30
40
50
60
Mergaičių
antsvoris
Mergaičių
nutukimas
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Normalus AKS
Aukštas normalus
AKS
Padidėjęs AKS
42,3
34,6
23,1
52,6
10,5
36,8
42
Įvertinus berniukų AKS, gauta, kad iš visų berniukų turinčių antsvorio buvo, 8 tiriamieji
turintys normalų AKS, 5 tiriamieji turintys aukštą normalų AKS ir 9 tiriamieji turintys padidėjusį
AKS. Vertinant nutukusių berniukų AKS, 8 tiriamieji turėjo normalų AKS, 8 tiriamieji turėjo aukštą
normalų AKS ir 13 tiriamųjų turėjo padidėjusį AKS. Palyginus, berniukų turinčių antsvorį ir nutukimą,
AKS duomenys tarpusavyje, statistikai reikšmingas skirtumas nenustatyas (p>0,05) (19 pav.)
19 pav. Berniukų turinčių antsvorį ir nutukimą arterinio kraujo spaudimo pasiskirstymas pagal
kriterijus (normalus, aukštas normalus, padidėjęs)
3.3. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą kūno laikysenos vertinimo duomenų
analizė
Vidutinis paauglių kūno laikysenos įvertinimo balas buvo 32,6 ± 7,4, pagal W.W.K. Hoeger
(1987) vizualinį laikysenos vertinimo modelį. Antsvorį turinčių paauglių laikysenos vertinimo balas
svyravo nuo 22 iki 44, nutukimą turinčių paauglių nuo 16 iki 44. Antsvorį turinčių paauglių vidutinis
laikysenos balas buvo 35,9 ± 5,4, o nutukusių 29,4 ± 7,7. Palyginus antsvorį ir nutukimą turinčių
paauglių laikyseną, pastebėtas, statistiškai reikšmingas skirtumas, kuris parodė, kad antsvorį turinčių
paauglių laikysena yra geresnė (p<0,05) (20 pav.).
0
5
10
15
20
25
30
35
40
45
50
Berniukų antsvoris Berniukų
nutukimas
Pasi
skir
stym
as
(pro
c.)
Normalus AKS
Aukštas normalus
AKS
Padidėjęs AKS
36,4
22,7
40,9
27,6 27,6
44,8
43
20 pav. Antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių laikysenos įvertinimas balais, remiantis
W.W.K.Hoeger (1987)
* - p<0,05
Įvertinus antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių pasiskirstymą pagal laikysenos kategorijas,
pastebėjome, kad iš visų paauglių turinčių antsvorį puikios ir blogos laikysenos neturėjo nei vienas
paauglys, gerą laikyseną turėjo 14 paauglių, patenkinamą 28 paaugliai, blogą 6 paaugliai. Iš visų
nutukimą turinčių paauglių puikią laikyseną turėjo vienas paauglys, gerą 7 paaugliai, patenkinamą 11
paauglių, blogą 25 paaugliai ir labai blogą 4 paaugliai (21 pav.). Palyginus antsvorį ir nutukimą
turinčių paauglių laikyseną tarpusavyje, nustatyta, kad laikysenos kategorijose „patenkinama“ ir
„bloga“ gautas statistiškai reikšmingas skirtumas, taigi, antsvorį turinčių paauglių laikysena geresnė
nei nutukučių paauglių (p<0,05).
21 pav. Antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių pasiskirstymas pagal laikysenos kategorijas,
remiantis W.W.K. Hoeger (1987)
*,** - p<0,05
0
5
10
15
20
25
30
35
40
Antsvoris Nutukimas
Laik
yse
nos
ver
tin
imas
bala
is 35,9
29,4 *
*
0
10
20
30
40
50
60
70
Antsvoris Nutukimas
Laik
yse
nos
ver
tin
imas
bala
is
Puiki
Gera
Patenkinama
Bloga
Labai bloga29,2 14,6
58,3
12,5
2,1
22,9
52,1
8,3
0
*
*
**
**
44
Lygindami paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą laikyseną pagal atskirus pogrupius
frontalioje plokštumoje nustatėme, kad vertinant pečių juostą, antsvorį turinčių paauglių balas (3,5 ±
1,2) buvo aukštesnis negu paauglių turinčių nutukimą (2,7 ± 1,2) (p<0,05). Dubens padėtis antsvorį
turinčių paauglių balas buvo aukštesnis (3,8 ± 1,3) negu nutukusių paauglių (2,8 ± 1,4) (p<0,05). Taip
pat nustatėme, kad vertinant kelius ir čiurnas, antsvorį turinčių paauglių balas (4 ± 1,2) buvo
aukštesnis negu nutukusių paauglių (3,1 ± 1,2) (p<0,05) (22 pav.). Iš pateiktų duomenų, antsvorį
turinčių paauglių laikysena (pečių juosta, dubuo, keliai ir čiurna) statistiškai reikšmingai buvo geresnė
negu nutukusių paauglių (p<0,05).
22 pav. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą laikysenos įvertinimas balais atskirose pogrupiuose,
frontalioje plokštumoje, remiantis W.W.K.Hoeger (1987)
*,**,*** - p<0,05
Vertindami paauglių turinčių antsvorio ir nutukimo laikyseną atskiruose pogrupiuose
sagitalioje plokštumoje, pastebėjome, kad antsvorį turinčių paauglių liemuo vertinamas aukštesniu (3,8
± 1,2) balu negu nutukusių paauglių (2,9 ± 1,5) (p<0,05). Apatinė stuburo dalis antsvorį turinčių
paauglių buvo vertinama aukštesniu (3,6 ± 1,2) negu nutukusių paauglių (2,6 ± 1,4) (p<0,05). Stebima
tendencija, jog kojų hiperekstenzija labiau būdinga nutukimą turintiems paaugliams (3 ± 1,3) negu
paaugliams turintiems antsvorį (3,6 ± 1,1) (p<0,15). Palyginus antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių
laikyseną (liemuo, apatinė stuburo dalis) gautas statistiškai reikšmingas skirtumas, antsvorį turinčių
paauglių laikysena geresnė (p<0,05) (23 pav.).
0
0.5
1
1.5
2
2.5
3
3.5
4
4.5
Galvos
padėtis
Pečių
juosta
Stuburas Dubuo Keliai ir
čiurnos
Laik
yse
nos
įver
tin
imas,
bala
i
Antsvoris
Nutukimas
**
**
*
*
***
***
45
23 pav. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą laikysenos įvertinimas balais atskiruose pogrupiuose
sagitalioje plokštumoje, remiantis W.W.K.Hoeger (1987)
*,** - p<0,05
*** - p<0,15
3.4. Paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą rizikos veiksnių ir laikysenos sąsajos
Koreliacinės analizės rezultatai parodė, kad laikysena ir KMI yra susiję ir koreliuoja
tarpusavyje. Tai rodo, kad kuo paauglio laikysena geresnė, tuo KMI mažesnis. Gauta atvirkštinė, stipri
koreliacija (r=-0,717) (p<0,05) (24 pav.).
0
0.5
1
1.5
2
2.5
3
3.5
4
4.5
Kaklas ir
viršutinė
stuburo
dalis
Liemuo Pilvas Apatinė
stuburo
dalis
Kojos
Laik
yse
nos
įver
tin
imas,
bala
i
Antsvoris
Nutukimas
*
*
**
**
***
***
46
24 pav. Paauglių laikysenos ir kūno masės indekso koreliacija
r=-0,717, p<0,05
Vertinant ryšį tarp paauglių laikysenos ir dAKS duomenų, stebima, kad šie duomenys
koreliuoja tarpusavyje. Kuo paauglio dAKS aukštesnis, tuo laikysena prastesnė. Gauta atvirkštinė,
silpna koreliacija (r=-0,325) (p<0,05) (25 pav.).
Kūno masės indeksas
Laik
yse
nos
ver
tin
imas
bala
is
47
25 pav. Paauglių laikysenos ir diastolinio arterinio kraujo spaudimo koreliacija
r=-0,325, p<0,05
Įvertinus sėdėjimo tukmę ir ieškant koreliacijų tarp duomenų, pastebėta, kad sėdėjimo trukmė
koreliuoja su dAKS duomenimis. Tarp dAKS ir sėdėjimo trukmės buvo, silpna teigiama koreliacija
(r=0,279) (p<0,05) (26 pav.). Kuo ilgiau paauglys praleidžia sėdint, tuo jo dAKS yra aukštesnis.
Diastolinis arterinis kraujo spaudimas
Laik
yse
nos
ver
tin
imas
bala
is
48
26 pav. Paauglių sedėjimo trukmės ir diastolinio arterinio kraujo spaudimo koreliacija
r=0,279; p<0,05
Analizuojant sėdėjimo ir KMI ryšį, nustatyta, kad KMI ir sėdėjimo trukmė koreliuoja
teigiamai, gauta vidutinio stiprumo koreliacija (r=0,569) (p<0,05). Kuo ilgiau laiko praleidžiama
sėdint, tuo didesnis KMI (27 pav.).
Dia
stoli
nis
art
erin
is k
rau
jo s
pau
dim
as
Sėdėjimo trukmė
49
27 pav. Paauglių sedėjimo trukmės ir kūno masės indekso koreliacija
r=0,569; p<0,05
Analizuojant sėdėjimo trukmės ir laikysenos duomenis ir ieškant koreliacijų, nustatyta, tarp
šių duomenų atvirkštinė koreliacija (r=-0,335) (p<0,05). Šie duomenys rodo, kad, kuo paauglio
ilgesnis laikas praleistas sėdint, tuo paauglio prastesnė laikysena (28 pav.)
Sėdėjimo trukmė
Kū
no m
asė
s in
dek
sas
50
28 pav. Paauglių sedėjimo trukmės ir laikysenos koreliacija
r=-0,335; p<0,05
Sėdėjimo trukmė
Laik
yse
nos
ver
tin
imas
bala
is
51
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Antsvoris ir nutukimas tapo iššūkiu šiuolaikinei visuomenei. Siekiant sėkmingai kurti planus
antsvorio ir nutukimo problemos mažinimui, būtina žinoti problemos mastus, pokyčių tendencijas,
nustatyti antsvorio ir nutukimo plitimo priežastis. Svarbu nuolat stebėti ir sekti paauglių fizinę būklę:
pagal įvairių rodiklių kitimus galima spręsti ne tik apie paauglio esamą sveikatą, bet ir apie būsimos
kartos bendrą sveikatos būklę, prognozuoti tam tikrus susirgimus bei patologijų tikimybę ir riziką
vyresniame amžiuje. Šiuo moksliniu darbu buvo siekiama įvertinti paauglių antsvorio ir nutukimo
rizikos veiksnių ir laikysenos sąsajas.
Daugelyje mokslinių tyrimų pateikiama antsvorio ir nutukimo paplitimas, tačiau pateiktus
rezultatus kartais yra sudėtinga palyginti, nes šalys, turinčios savo nacionalinius paauglių augimo
standartus dažniausiai lygina remiantis jais. PSO Europos vaikų ir paauglių nutukimo stebėsenos
iniciatyva buvo pradėta dėl objektyvių duomenų apie nutukimo paplitimą stokos ir vieningos
antropometrinių duomenų tyrimo ir vertinimo metodikos trūkumo.
Vienas iš tyrimo uždavinių buvo nustatyti paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą FA lygį.
Rekomenduojama, kad paauglių FA kasdien truktų ne mažiau nei 60 min/d. Toks FA sudaro tikslingas
ir efektyvias visapusiško paauglio vystymosi galimybes, skatina jo fizinės, protinės ir socialinės raidos
procesą. Tačiau pastaruoju metu stebimos tokių paauglių mažėjimo tendencijos, paaugliai vis dažniau
savo laisvalaikį leidžia pasyviai, jų veikla vis dažniau yra neaktyvi ir tai turi įtakos paauglių svorio
didėjimui (Verloigne et al., 2012). Nustatyta, kad sumažinus laiką praleistą sėdint, tai gali būti net
efektyvesnis būdas mažinti paauglių antsvorį ir nutukimą nei FA, nes tai sumažins suvartojimų
kalorijų skaičių (Joseph et al., 2016). Mūsų tyrimo duomenimis, 66,7 proc. paauglių turinčių antsvorį
ir 20,8 proc. nutukusių paauglių praleidžia sėdint 7 – 9 val., o 9 ir daugiau valandų 20,8 proc. antsvorį
turinčių paauglių ir 77,1 proc. nutukimą turinčių paauglių (p<0,05). HBSC tyrimais nustatytas dažnas
laisvalaikio leidimas sėdint, kurį apibūdina televizijos žiūrėjimas, naudojimasis kompiuteriu.
Nustatyta, kad šis laikas vis ilgėja, nes paaugliai dar ruošia namų darbus, skaito knygas (Currie,
2012). Taip pat gauti rezultatai, kad ilgesnį laiką sėdint praleidžia jau antsvorį ir nutukimą turintys
paaugliai (Haug et al., 2009). Remiantis Lawman (2011) tyrimu, nustatyta, kad didžioji dalis paauglių
net minimaliai laiko neskiria FA. Mūsų tyrime žemą FA lygį turėjo 31,3 proc. antsvorį turintys
paaugliai ir 27,1 proc. nutukę paaugliai. Moksliniu tyrimu buvo nustatya, jog vidutinio intensyvumo
FA – 150 iki 250 min/sav. yra tinkama bei veiksminga priemonė, kuri užkirstų kelią svorio didėjimui,
tačiau kliniškai reikšmingas svorio mažėjimas gaunamas, kai FA siekia daugiau nei 250 min/sav.
(Donnelly et al., 2009). Mūsų tyrime vidutinį FA lygį turėjo 41,7 proc. antsvorį turintys paaugliai ir
70,8 proc. nutukimą turintys paaugliai (p<0,05).
52
Prieš 10 – 20 metų ligų susijusių su antsvoriu, padidėjusiu kraujospūdžiu, 2 tipo CD ir kt.,
tarp paauglių beveik nebuvo, o dabar jų sparčiai daugėja. Retrospektyviniame tyrime pirminės
sveikatos priežiūros centre lankėsi 18,618 vaikai nuo 2 – 19 metų amžiaus, nustatyta, kad sistolinis ir
diastolinis kraujospūdis didėjo, didėjant KMI visose amžiaus grupėse (Matto, 2016). Epidemiologinių
tyrimų duomenimis, JAV beveik 14 proc. visų 5–17 m. amžiaus vaikų kraujospūdis padidėjęs,
Graikijoje šis skaičius apie 12 – 15 proc. tarp 7 – 15 m. vaikų amžiaus (Janssen et al., 2010).Vieno
Kanadoje atlikto tyrimo metu padidėjęs kraujospūdis nustatytas – 7,4 proc. 4 – 17 m. amžiaus vaikų,
kitose šalyse – apie 10 proc. Tai išties dideli skaičiai, kurie rodo, kad maždaug kas dešimtam vaikui
nustatomas padidėjęs kraujospūdis. Mūsų tyrime padidėjęs kraujospūdis buvo diagnozuotas, kai jis ≥
95‰. Ttaigi, rezultatai parodė, kad 10 – 18 metų amžiaus paaugliai, kurie turėjo nutukimą, padidėjusį
AKS turėjo 41,7 proc. paauglių, o padidėjęs AKS antsvorį turinčių paauglių sudarė 31,3 proc. Mūsų
duomenys sutampa su daugelio kitų tyrėjų duomenimis, kurie teigia, kad antsvoris ir nutukimas yra
padidėjusio AKS rizikos veiksnys, kuris didina tikimybę ateityje sirgti širdies ligomis (Tirosh et al.,
2010). Vertinant mūsų tyrime AKS tarp lyčių, 23,1 proc. antsvorį turinčių mergaičių ir 36,8 proc.
nutukusių mergaičių nustatytas padidėjęs kraujospūdis. Tyrimo duomenimis 36,4 proc. berniukų
turinčių antsvorį ir 44,7 proc. nutukusių berniukų, taip pat nustatytas padidėjęs kraujospūdis. Delyje iš
10215 vaikų nuo 5 – 14 metų nustatytas hipertenzija 11,9 proc. berniukų ir 11,4 proc. mergaičių, o
Portugalijoje iš 889 vaikų nuo 5 – 18 metų padidėjęs AKS nustatytas 5,2 proc. vaikų. Šiuose
atliktuose tyrimuose procentų skaičius yra mažesnis, nes jų tyrime dalyvavo paaugliai, kurie turėjo
normalų svorį ir nepakankamo svorio. Analizuojant mokslinius tyrimus, pastebėta, kad AH žymiai
dažniau diagnozuojama nutukusiems vaikams.
J. Gaudinskaitė (2010) teigia, jog kasmet paauglių sveikata vis prastėja, o griaučių bei
raumenų sistemos vystymosi sutrikimai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų. Paauglių
laikysenos sutrikimų daugėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, todėl tai tampa opia ir aktualia
problema paauglių tėvams, pedagogams ir medikams (Bačiulienė, 2006). Remiantis J. Raistenskio
(2012) atlikto tyrimo rezultatais, daugiau nei trečdaliui paauglių buvo nustatyta „patenkinama“ arba
„bloga“ laikysena,vertinant paauglių laikyseną W.W.K. Hoeger metodu. Moksliniais tyrimais įrodyta,
kad liemens raumenys svarbūs kūno laikysenai. E. Gelhof ir kt. (2007) atlikę tyrimą nustatė, kad
antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių liemens padėtis yra prasta, taip ir mes gavome savo tyrime,
vertinant paauglių laikyseną atskirose pogrupiuose. Dažniausi sutrikimai, sagitalioje plokštumoje,
buvo paauglių liemens netaisyklinga padėtis (p<0,05).
Epidemiologiniais tyrimais vertinamas FA ir sveikatos tarpusavo ryšys. Daugelis tyrinėtojų,
pabrėžia teigiamą FA poveikį širdies ir kraujagyslių sistemos darbingumui ir funkcinei būklei
(Poderys, 2005). Ilgalaikiai KMI ir AKS tyrimai parodė, kad egzistuoja stiprus linijinis ryšys tarp šių
rodiklių, o kūno svoris ir svorio padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su AH vystymusi. Savo darbe
53
analizuojant 10 – 18 metų paauglius nustatėme statistiškai patikimą koreliacinį ryšį tarp laikysenos ir
dAKS parametrų (p<0,05). Nutukę paaugliai turėjo reikšmingai prastesnę laikyseną negu antsvorį
turintys paaugliai, kurių dAKS buvo mažesnis. Analizuojant sąsajas tarp sėdėjimo trukmės ir KMI,
pastebėjome ryšį tarp šių duomenų. Taip pat stebimos sąsajos tarp sėdėjimo – dAKS ir sėdėjimo –
laikysenos. Tačiau analizuojant mokslinę literatūrą, neradome panašių atliktų tyrimų.
Tyrimas turėjo ir keletą trūkumų. Nėra vienintelio ir tiksliausio laikysenos vertinimo metodo,
todėl mūsų tyrime naudojome įprastą Lietuvoje taikyti vizualinio laikysenos vertinimo modelį
W.W.K.Hoeger (1987). Taip pat tyrime pastebėtas trūkumas, kad kontingentą galėjo sudaryti ne tik
paaugliai, kurie buvo nutukę ir turintys antsvorio, o dar ir paaugliai, kurių svoris būtų normalus ir per
liesas, taip būtų buvę lengviau analizuoti rizikos veiksnius bei laikyseną.
Apibendrinus visą tyrimą, kad ir jis turėjo keletą trūkumų, jis buvo labai reikšmingas, nes
paauglių turinčių antsvorį ir nutukimą stebėsena ir tyrimai yra labai svarbūs. Juos analizuojant galima
daryti tam tikras išvadas, koreguoti paauglio gyvenimo būdą, stengtis padėti, tam, kad ateityje jiems
būtų mažiau su sveikata susijusių problemų.
54
5. IŠVADOS
1. Antsvorį ir nutukimą turinčių paauglių arterinis kraujo spaudimas nesiskyrė (p>0,05).
2. Nutukimą turinčių paauglių fizinis aktyvumas buvo žemesnio lygio, nei antsvorį
turinčių paauglių (p<0,05). Nutukę paaugliai linkę ilgiau laiko praleisti sėdint nei antsvorį turintys
paaugliai (p<0,05).
3. Antsvorį turinčių paauglių laikysena (dubens, kelių ir čiurnos, liemens, apatinės stuburo
dalies padėtis) buvo geresnė nei nutukusių paauglių (p<0,05). Kitose kūno dalių padėtyse statistiškai
reikšmingas skirtumas nenustatytas (p>0,05).
4. Nustatytos sąsajos taro kūno masės indekso ir sėdėjimo, tarp diastolinio kraujo
spaudimo ir laikysenos, tarp kūno masės indekso ir laikysenos, tarp sėdėjimo ir diastolinio kraujo
spaudimo (p<0,05). Ilgiau sėdint didėja kūno masės indeksas, didėja diastolinis kraujo spaudimas ir
prastėja laikysena, bei esant didesniam kūno masės indeksui prastėja laikysena, kuo didesnis
diastolinis kraujo spaudimas tuo prastesnė laikysena .
5. Nenustatytos sąsajos tarp sistolinio arterinio kraujo spaudimo ir fizinio aktyvumo,
sistolinio arterinio kraujo spaudmo ir laikysenos, sistolinio arterinio kraujo spaudimo ir kūno masės
indekso, bei diastolinio arterinio kraujo spaudimo ir fizinio aktyvumo (p>0,05).
55
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Siekiant mažinti paauglių padidėjusį svorį, reikėtų juos motyvuoti užsiimti vidutinio
lygio FA, tai galėtų būti jiems įdomūs sportiniai užsiėmimai po pamokų, aktyvus laisvalaikis, tokia
veikla skatintų ir geresnę laikyseną.
2. Rekomenduojama periodiškai planuoti ir vykdyti tolimesnius paauglių su padidintu
svoriu stebėjimus, vertinant jų FA, AKS, KMI ir laikyseną. Tai padės stebėti paauglių turinčių
padidintą svorį kitimus, jų būklę, planuoti tolimesnius gerinimo sveikatos veiksmus.
3. Rekomenduojama sekti AKS parametrus, nes 10 – 18 metų paaugliams, jau gali būti
nustatomas AH. AKS stengtis mažinti užsiimant FA.
.
56
7. MAGISTRO PARENGTŲ PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
1. Darbas viešintas Klaipėdoje vykusioje mokslinėje konferencijoje „By the road of
healthy lifestyle and the beauty of existence Vydūnas for youth“, kuri vyko 2016 m. 04 mėn. 06 d. (6
priedas).
2. Darbas viešintas Kaune LSU SMD mokslinėje konferencijoje „Visų mokslų raktas yra
klaustukas“, kuri vyko 2016 m. 04 mėn. 14 d. (7 priedas).
57
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Adaškevičienė E. Silpnos sveikatos vaikų fizinis ugdymas. Klaipėda: Klaipėdos
universiteto leidykla; 2008.
2. Armontaitė-Engelmanienė, R. Brendimas, priežiūros ypatybės. Valius, L.,
Jaruševičienė, L. (Sud.). Paauglių sveikatos priežiūra šeimos gydytojo praktikoje: universiteto
vadovėlis (p. 56-58). Kaunas: Vitae Litera; 2008.
3. Česnys, G., Tutkuvienė, J., Barkus, A., Gedrimas, V., Jankauskas, R., Rizgelienė, R.,
Žukienė, J. Žmogaus anatomija. 1 tomas: Vilniaus universiteto leidykla; 2008.
4. Daktaro disertacija LSMU MA Dobrovolskienė R., I tipo cukriniu diabetu sergančių
vaikų ligos kontrolės ypatumai. Biomedicinos mokslai Kaunas, 2008.
5. Grinienė, E., Vaitkevičius, J., V. Vaikų ir paauglių organizmo sistemogenezė. Šiauliai:
Šiaurės Lietuva; 2009.
6. Jörgerns V., Güsser, Berger M. Mano knyga apie cukrinį diabetą. Vilnius: Viltis 2000.
7. Hesas H., Ėderis K., Montagas H.J., Šut K. Nugaros skausmai. Vilnius: Aviceta; 2006
8. Kasiulevičius, V, Strazdienė, V. Geriau pažinkime ligas. Nugaros skausmas; 2008.
Kaunas: IMIA (p.7-9).
9. Kazanavičius G., Purtokaitė-Labutienė I. Nutukimo priežastys, paplitimas ir gydymas.
Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, 2007, (XII): 2.
10. Krutulytė G., Valatkienė D., Samsonienė L., ir kt. 11-12 metų moksleivių laikysenos
vertinimas pagal W.W.K. Hoeger vizualinio laikysenos vertinimo metodiką. Visuomenės sveikata;
2007.
11. Krutulytė G. Laikysenos vertinimas ir koregavimas. Kaunas; 2010
12. Laskienė S., Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų subjektuvaus išvaizdos ir sveikatos
vertinimas bei fizinio aktyvumo sąsajos. Lietuvos kūno kultūros akademija. Visuomenės sveikata
2008: 3(42):31
13. Masiliauskas, D., Kardelienė, L. Kūno kultūros mokytojo pedagoginio kryptingumo ir
etninės kompetencijos sąsaja su mokinių dalykine pozicija pamokoje; 2012.
14. Milašius, K. Sporto fiziologija. Vilnius; 2005
15. Mockevičienė D., Vaitkevičius J.V., Bakanovienė T. Neįgalaus vaiko reabilitacija
Šiauliuose. Šiauliai: Šiaurės Lietuva; 2005.
16. Norkus A., Baliutavičienė D., Danytė E., Žalinkevičius R. Cukrinio diabeto diagnostika
ir mitybos principai. Kaunas; 2007.
17. Norkus A. Cukrinis diabetas: gydymo mitai ir įrodymais pagrįsta medicina. Gydymo
menas, 2006. Nr. 5.
58
18. Norkus A, Čeponis J, Gavelienė E, Kasiulevičius V, Maleckas A, Miglinas M. ir kt.
Nutukimas šeimos gydytojo praktikoje. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2009, 13 (10).
19. Norkus A., Diabetologija. Kaunas, 2010
20. Ostrauskas R., Žalinkevičius R., Urbonaitė B. Register of IDDM in Lithuania: IDDM as
Risk Factor for Early Mortality. Diabetes Care. 2000; 23.
21. Proškuvienė R. Mityba ir judėjimas. Vilnius; 2006.
22. Raistenskis J, Sinkevičius R, Varnienė L, Doveikienė J. Vaikų nugaros skausmų ir
fizinio išsivystymo sąsajos. Reabilitacija, 2012; 3: 11-16.
23. Stasiūnienė N, Praškevičius A. Peptidai, reguliuojantys maisto suvartojimą bei kūno
svorį. Medicina Kaunas 2005; 41(12).
24. Skurvydas A., Zuozienė I., Stasiulis A., Kamandulis S., Vizbaraitė D., Masiulis N.,
Mačiulis A., Rėklaitienė D. Fizinis aktyvumas ir sveikata. Lietuvos kūno kultūros akademija, 2006.
25. Sturlienė N.Paauglių socialinių įgūdžių ugdymo programa. Kaunas; 2007.
26. Tutkuvienė, J. Lytinis brendimas. Kučinskas, V. ir kt. (Red. kol.). Šeimos sveikatos
enciklopedija (p. 365-366). Kaunas: Šviesa; 2008.
27. Urbanavičiūtė A., Šapoka V. ir Urbanavičius V. Cukriniu diabetu sergančių pacientų
mirtingumo rodikliai Lietuvoje. Gerontologija, 2010.
28. Urbonaitė B., Žalinkevičius R., Marčiulionytė D., Skrodenienė E., Norkus A. Vaikų
sergamumo 1 tipo cukriniu diabetu kaita Lietuvoje 1983-2007 metais. Lietuvos endokrinologija; 2008.
29. Urbanavičius V., Arštikytė I., Kaminskytė L. 1994-2002 metais Lietuvoje mirusiųjų
sergančiųjų cukriniu diabetu mirtingumo priežasčių analizė. Lietuvos endokrinologija; 2005.
30. Urbanavičius V. Cukrinio diabeto klinika, diagnostika ir gydymas. Vilnius, 2009
31. Vaikų cukrinis diabetas-nauji iššūkiai. Kaip juos įveikti? Lietuvos bendrosios praktikos
gydytojas. 2010; 14(7): 550-2
32. Vainoras, A., Daunoravičienė, A., Šiupšinskas, L. ir kt. Kineziologija. Kaunas: Vitea
Litera; 2008.
33. Volbeikienė V., Griciutė A., Gaižauskienė A. 2007. Lietuvos didžiųjų miestų 5 – 11
klasių moksleivių fizinis aktyvumas. Ugdymas.Kūno kultūra. Sportas. Nr. 2(65)
34. Zumeras R, Gurskas V. Mokinių fizinis aktyvumas ir sveikata. Metodinė – informacinė
medžiaga, skirta visuomenės sveikatos priežiūros specialistams bei pedagogams. Sveikatos mokymo ir
ligų prevencijos centras. Vilnius; 2012.
35. Augustinaitė, D. Lapkričio 14-oji-Pasaulinė diabeto ir Jungtinių Tautų diena. Diabetas,
4 (72). Peržiūrėta 2016, sausio 14, adresu: http://www.dia.lt/laikrastis/72/index.html
59
36. Alexandra Aguilar, Vlady Ostrow, Francesco De Luca, Elizabeth Suarez. Elevated
Ambulatory Blood Pressure in a Multi-Ethnic Population of Obese Children and Adolescents. The
Journal of Pediatrics, 2010.
37. Balen L.C, Dijkstra L.J., Hadders-Algra M., Development of postural adjustments
during reaching in typically developing infants from 4 to 18 months. Experimental Brain Research;
2012 Jul; 220(2): 109-19.
38. Bjornara HB, Overby NC, Lien N, Androutsos O, Maes L, et al. Associations between
eating meals, watching TV while eating meals and weight status among children, ages 10--12 years in
eight European countries: the ENERGY cross-sectional study. Int J Behav Nutr Phys Act 2013 May
15;10(1):58
39. Bleich S, Cutler D, Murray C, Adams A. Why is the developed world obese? Annu Rev
Public Health. 2008;29:273-95.
40. Branca F, Nikogosian H, Lobstein T. The Challenge of Obesity in the WHO European
Region and the Strategies for Response. WHO Regional Office for Europe: Copenhagen, 2007.
41. Cameron M.H., Monroe L.G. Physical rehabilitation: evidence-based examination,
evaluation and intervention. Saunders: ELSEVIER, 2007.
42. Claire Friedemann, DPhil student, Carl Heneghan, reader in evidence based medicine,
Kamal Mahtani, NIHR academic clinical lecturer, Matthew Thompson, general practitioner and senior
clinical scientist, Rafael Perera, head of statistics, Alison M Ward. Cardiovascular disease risk in
healthy children and its association with body mass index: systematic review and meta-analysis. BMJ
2012; 345
43. Cole TJ, Bellizzi MC, Flegal KM, Dietz WH. Establishing a standard definition for
child overweight and obesity worldwide: international survey. BMJ 2000 May 6;320(7244):1240-
1243.
44. Currie C, Zanotti C, Morgan A, Currie D, de Looze M, Roberts C, et al. World Health
Organization. Social determinants of health and well-being among people. Health Behaviour in
School-Aged children (HBSC) study: international report from the 2009/2010 survey. 2012:107.
45. Daniels SR, Arnett DK, Eckel RH, Gidding SS, Hayman LL, Kumanyika S, et al.
Overweight in children and adolescents: pathophysiology, consequences, prevention, and treatment.
Circulation. 2005;111:1999–2012.
46. De Meester, F., Lenthe, F. J., Spittaels, H., Lien, N., De Bourdeaudhuij, I.
Interventions for promoting physical activity among European teenagers: a systematic review. The
International Journal Of Behavioral Nutrition And Physical Activity [Int J BehavNutr Phys Act] 2009;
Vol. 6, pp. 82. Date of Electronic Publication: 2009 Dec 06
60
47. Fisher JO, Kral TV. Super-size me: Portion size effects on young children's eating.
Physiol Behav 2008 Apr 22;94(1):39-47.
48. Food and nutrition policy for schools: Programme for Nutrition and Food Security,
World Health Organization Regional office for Europe, Copenhagen: 2006.
49. Geldhof E., Cardon G., De Bourdeaudhuij E., et al. Effects of back posture education
on elementary school children‘s back function. European Spine Journal; 2007; 16(6) 829-839.
50. Iughetti L, China M, Berri R, Predieri B. Pharmacological Treatment of Obesity in
Children and Adolescents: Present and Future. Journal of Obesity 2010;1-13.
51. Hallal PC, Victora CG, Azevedo MR, Wells JCK. Adolescent physical activity and
health: a systematic review. Sports Med; 2006; 36 (12): 1019-30
52. Hare-Bruun H, Nielsen BM, Kristensen PL, Moller NC, Togo P, Heitmann BL.
Television viewing, food preferences, and food habits among children: a prospective epidemiological
study. BMC Public Health 2011 May 13
53. Harjutsalo V, Sjoberg L, Tuomilehto J. Time trends in the incidence of type 1 diabetes
in Finnish children: a cohort study. Lancet 2008;371(9626):1777-82.
54. Huhman, M., E., Potter, L., D., Nolin, M., J., Piesse, A., Judkins, D., R., Banspach, S.,
W., Wong, F., L. (2010). The Influence of the VERB campaign on children's physical activity in 2002
to 2006. American Journal of Public Health, 1541-0048, 2010 Apr, Vol. 100, Issue 4.
55. Jaaskelainen A, Schwab U, Kolehmainen M, Pirkola J, Jarvelin MR, Laitinen J.
Associations of meal frequency and breakfast with obesity and metabolic syndrome traits in
adolescents of Northern Finland Birth Cohort 1986. Nutr Metab Cardiovasc Dis 2012 Aug 14.
56. Janssen, I., LeBlanc, AG (2010). Systematic review of the health benefits of physical
activity and fitness in school-aged children and youth. International Journal of Behavioral Nutrition
and Physical Activity, 7 (40): 1-16
57. Jill P. Crandall, MD. Diabetes Mellitus. The Merck Manual For Health care
Professionals. The Merck Manuals Online Medical Library. 2007
58. Jocelyna, G., Karam,Samy, I., McFarlane. (2010) Update on the Prevention of Type 2
Diabetes. Current Diabetes Reperts, Feb; 10 (1):56-63.
59. Julia Steinberger, MD, MS, Chair; Stephen R. Daniels, MD, PhD, FAHA; Robert H.
Eckel, MD, FAHA; Laura Hayman, PhD, RN, FAHA; Robert H. Lustig, MD; Brian McCrindle, MD,
MPH, FAHA; Michele L. Mietus-Snyder, MD. Progress and Challenges in Metabolic Syndrome in
Children and Adolescents. Circulation. 2009;119:628-647.
60. Juliusson P. B. Overweight and obesity in Norwegian children. Trends, current
prevalence, effect of socio-demographic factors and parental perception: doctor dissertation,
University of Bergen: 2010
61
61. Katz DL., O’Connell M., Nijike VY.,Yeh MC, Nawaz H. (2008). Strategies for the
prevention and control of obesity in the school setting: systematic review and meta–analysis.Yale
Prevention Research Center, Int J Obes ( Lond) Dec;32(12):1780-9
62. Kendall F. P., Kendall E., Provanse P. Muscles – Testing and Functiοn, with Pοsture
and Pain. Lippincott Williams & Wilkins; 2005; 271–281.
63. Klish W.J. Comorbidities and complications of obesity in children and adolescents;
2013
64. Kliegman R. M. et al., editors. Nelson Textbook of Pediatrics 8th
Editon, Philadelphia:
Saunders Elsevier; 2007.
65. Laskienė, S. (2008). Physical Education and Education through Sport in Lithuania. In:
Physical Education and Sport Education in European Union. Paris: Editions Revue EP, p. 229–253.
66. Latalski, M., Bylina, J., Fatyga, M., Repko, M., Filipovic, M., Jarosz, MJ.,Borowicz,
KB., Matuszewski, L., Trzpis, T. 2013.
67. Lazzeri G, Pammolli A, Pilato V, Giacchi MV. Relationship between 8/9-yr-old school
children BMI, parents' BMI and educational level: a cross sectional survey. Nutr J 2011 Jul 19;10:76-
2891-10-76
68. Mattocks, C., Ness, A., Deere, K., et al. Early life determinants of physical activity in
11 to 12 year olds: cohort study. British Medical Journal; 2008; 336(7634), 26-9.
69. Maurer C, Mergner, T, Peterka, RJ. Multisensory control of human upright stance.
Experimental Brain Research, 2006.
70. McEvoy, P. M., Grimmer, K. Reliability of upright posture measurements in primary
school children. BMC Musculoskeletal disorders; 2006; 6(1), 35-39.
71. Moreno, JA.,Cervello, E. Physical self-perception in Spanish adolescents: effects of
gender and involvent in physical activity. Journal of Human Movement Studies; 2007; 48: 291-311.
72. Moutusi R, Debmalya S. Childhood obesity: Determinants, evaluation, and prevention.
Iš Indian Journal of Endocrinology and Metabolism, 2012; 16(2): S192– S194.
73. Nieman, DC. Regular moderate exercise boosts immunity. AgroFOOD industry hi-tech,
Immune system; 2008; 19 (3): 8-10.
74. Pallan M.J. Childhood obesity and its prevention in primary school-aged children: a
focus on South Asian communitie in the UK. College of Medical and Dental Sciences: The University
of Birmingham; 2010
75. Pickup CJ, Williams G., editors.Hand book of diabetes. Ocford: BlackwellScience;
2005
62
76. Rahl, R. L. (2010). Physical Activity and Health Guidelines: Recommendations for
Various Ages, Fitness Levels, and Conditions from 57 Authoritative Sources. United States of
America.
77. Risk factors of postural defects in children at school age. AAEM. 20(3), 583-587.
78. Salih OA, AbdelAziz E. Underweight, overweight and obesity among Sudanese
secondary school children of Khartoum State Ahfad Journal, 2007:38-46
79. Silink M. Thegreatawakening. Diabetesvoice 2009.
80. Sluijs EM, Fearne VA, Mattocks C, Riddoch C, Griffin SJ, Ness A. The contribution of
active travel to children's physical activity levels: cross-sectional results from the ALSPAC study. Prev
Med 2009 Jun;48(6):519–524
81. Smith KJ, Gall SL, McNaughton SA, Blizzard L, Dwyer T, Venn AJ. Skipping
breakfast: longitudinal associations with cardiometabolic risk factors in the Childhood Determinants of
Adult Health Study. Am J Clin Nutr 2010 Dec;92(6):1316-1325
82. Stanos, S. P., McLean, J., Rader, L. Physical Medicine Rehabilitation Approach to
Pain. The Medical clinics of North America; 2007; 91(1), 57–95.
83. Stella Stabouli, Vasilios Kotsis, Christos Papamichael, Andreas Constantopoulos,
Nikos Zakopoulos. Adolescent obesity is associated with high ambulatory blood pressure and
increased carotid intimal-medial thickness. The Journal of Pediatrics, 2005.
84. Timmons JA, Norrbom J, Scheele C, Thonberg H, Wahlestedt C, Tesch P (2006)
Genomics 87:165–172.
85. Tirosh A, Afek A, Rudich A, Percik R, Gordon B, Ayalon N, Derazne E, Tzur D,
Gershnabel D, Grossman E, Karasik A, Shamiss A, Shai I. Progression of Normotensive Adolescents
to Hypertensive Adults. A Study of 26 980 Teenagers. Hypertension. 2010; 56: 203
86. Turner H., Wass JAH, editors. Oxford hand book of endocrinology and diabetes. New
Ypork: Oxford University Press: 2009
87. Van Stralen MM, te Velde SJ, Singh AS, De Bourdeaudhuij I, Martens MK, van der
Sluis M et al. European Energy balance Research to prevent excessive weight Gain among Youth
(ENERGY) project: Design and methodology of the ENERGY cross-sectional survey. BMC Public
Health 2011;11(65):1-31.
88. Verloigne, M., Lippevelde, W.V., Maes, L., Yıldırım, M., Chinapaw, M., Manios, Y.,
Androutsos, O., Kovács, E., Bringolf-Isler, B., Brug, J. De Bourdeaudhuij, I. Levels of physical
activity and sedentary time among 10- to 12-year-old boys and girls across 5 44 European countries
using accelerometers: an observational study within the ENERGYproject. International Journal of
Behavioral Nutrition and Physical Activity; 2012; 9, 34-41..
63
89. World Health Organization. Global Strategy on Diet, Physical Activity and Health;
2006.
90. Global strategy on diet, physical activity and health. World Health Organization; 2014.
91. Zapala, A. L.; Moraes, A. J.; Leone, C.; Doria-Filho, U.; Silva, C. A. A. Pain and
musculoskeletal pain syndromes related to computer and video game use in adolescents. European
Journal of Pediatrics; 2006; 165, p. 408-414
92. Centers for Disease Control and Prevention. Genomics and Health. Obesity and
Genetics: What We Know, What We Don’t Know and What It Means. [Online] Available from:
Internet: <http://www.cdc.gov/genomics/resources/diseases/obesity/obesknow.htm>
93. EASO. European Association for the Study of Obesity. Childhood Obesity (COTF).
[Online]. Available from Internet: <http://easo.org/task-forces/childhoodobesity-cotf>
94. EASO. European Association for the Study of Obesity. Facts & Statistics. [Online].
Available from: Internet: <http://easo.org/task-forces/childhood-obesitycotf/facts-statistics>
95. International Diabetes Federation DIABETES ATLAS. Available at Internet :
<http://www.diabetesatlas.org/content/global-burden>
96. Jääskeläinen A, Nevanperä N, Remes J, Rahkonen F, Järvelin MR, Laitinen J. Stress-
related eating, obesity and associated behavioural traits in adolescents: a prospective population-based
cohort study. BMC Public Health. [Online]. 2014; Available from Internet:<
http://www.biomedcentral.com/1471-2458/14/321>
97. Kleiser C, Rosario AS, Mensink GBM, Prinz-Langenohl R, Kurth BM. Potential
determinants of obesity among children and adolescents in Germany: results from the crosssectional
KiGGS study. BMC Public Health. [Online]. 2009,; Available from: Interner:
http://www.biomedcentral.com/1471-2458/9/46
98. Obesity and overweight. WHO media centre 2011; Available from Internet :
http://www.who.int/mediacentre /factsheets/fs311/en/index.html
99. Physical activity and young people, WHO [Online]. Available from Internet:
<http://www.who.int/dietphysicalactivity/factsheet_young_people/en/>
100. World Health Organization. Media centre. Obesity and overweight. [Online]. Available
from Internet; <http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs311/en/>
101. World Health Organization. Population-based prevention strategies for childhood
obesity;2010:<http://webcache.googleusercontent.com/search?q=cache:C5V8ZfpJfysJ:www.who.int/d
ietphy sicalactivity/childhood/child-obesity-eng.pdf+&cd=1&hl=lt&ct=clnk&gl=lt>.
64
PRIEDAI
65
1 priedas
Anketa, kurią pildo kineziterapeutas
Kodas _____________ Gimimo data ______m.____mėn.____d
Testavimo data ______m.____mėn.____d
Svoris _____________kg
Ūgis _____________cm
Lytis m v
Arterinis kraujo spaudimas _____________mmHg
66
2 priedas
W.W.K.Hoeger vertinimo metodika
67
3 priedas
Paauglių kūno masės indekso IOTF ribinės vertės antsvoriui ir nutukimui nustatyti
pagal lytį ir amžių (Cole et al., 2000)
Paauglio amžius (metais) KMI ribinės vertės
antsvoriui, atitinkančios 25
kg/m2
18m. amžiuje
KMI ribinės vertės
nutukimui, atitinkančios 30
kg/m2
18 m. amžiuje
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
10 19,84 19,86 24,00 24,11
10,5 20,20 20,29 24,57 24,77
11 20,55 20,74 25,10 25,42
11,5 20,89 21,20 25,58 26,05
12 21,22 21,68 26,02 26,67
12,5 21,56 22,14 26,43 27,24
13 21,91 22,58 26,84 27,76
13,5 22,27 22,98 27,25 28,20
14 22,62 23,34 27,63 28,57
14,5 22,96 23,66 27,98 28,87
15 23,29 23,94 28,30 29,11
15,5 23,60 24,17 28,60 29,29
16 23,90 24,37 28,88 29,43
16,5 24,19 24,54 29,14 29,56
17 24,46 24,70 29,41 29,69
17,5 24,73 24,85 29,70 29,84
18 25 25 30 30
68
4 priedas
Lietuvos berniukų sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio įvairovė atsižvelgiant į amžių
Am
žius
Svarbiausi procentiliai
5P 10P 25P 50P 75P 90P 95P 99P
10 96 56 100 60 103 63 105 67 113 72 118 77 123 82 129 87
11 97 58 101 62 104 66 107 70 115 75 120 79 125 84 132 89
12 98 59 102 63 105 67 109 71 116 76 122 80 127 85 135 91
13 99 60 103 64 106 68 111 72 118 77 124 82 131 87 139 93
14 102 61 106 65 109 70 115 75 121 80 129 85 136 91 144 97
15 106 64 110 68 113 73 118 78 126 83 132 88 139 94 148 101
16 108 65 112 69 115 74 119 79 127 85 134 90 142 96 152 103
17 109 66 113 70 116 75 120 80 128 86 135 91 144 97 154 104
18 110 66 113 70 116 75 121 80 129 86 136 91 145 97 155 105
Lietuvos mergaičių sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio įvairovė atsižvelgiant į amžių
Am
žius
Svarbiausi procentiliai
5P 10P 25P 50P 75P 90P 95P 99P
10 87 51 91 55 95 59 101 63 105 68 112 73 118 78 125 83
11 89 53 93 57 98 61 103 65 107 70 114 75 122 80 128 86
12 92 55 96 60 101 64 106 68 111 74 119 79 126 84 133 90
13 97 58 101 63 106 68 111 73 116 77 124 82 131 87 138 93
14 101 62 106 66 111 71 115 75 120 79 128 85 135 90 142 96
15 105 63 109 67 113 72 117 77 123 81 131 86 137 91 146 98
16 107 64 111 68 114 73 118 78 124 83 132 87 139 92 147 99
17 108 65 112 69 115 74 119 79 125 84 133 88 140 93 148 100
18 108 65 112 69 115 74 120 79 126 84 134 88 141 93 149 100
sAKS dAKS
69
5 priedas
70
71
6 priedas
72
7 priedas
73
8 priedas