pagonių tikėjimas

17
Pagonių tikėjimas Kūrė: Atėnė Simanauskaitė, Gabija Pagojūtė 8g

Upload: nedra

Post on 23-Mar-2016

141 views

Category:

Documents


4 download

DESCRIPTION

Pagonių tikėjimas. Kūrė: Atėnė Simanauskaitė , Gabija Pagojūtė 8g. Pagonybės ir krikščionybės palyginimas. Pagonybė. Krikščionybė. Tai tikėjimas, kai tikima į vieną Dievą. Tai tikėjimas, kai tikima į daug dievų. Pagoniškasis dievas. Krikščioniškasis Dievas. - PowerPoint PPT Presentation

TRANSCRIPT

Pagonių tikėjimas

Kūrė: Atėnė Simanauskaitė,Gabija Pagojūtė 8g

Pagonybės ir krikščionybės

palyginimasPagonybė

Tai tikėjimas, kai tikima į daug dievų.

Krikščionybė Tai tikėjimas, kai

tikima į vieną Dievą.

Pagoniškasis

dievas

Tai aukščiausiasis – dangaus dievas.

Krikščioniškasis Dievas

Tai Dievas trijose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Dievas Šv. Dvasia.

Mėnuo – mėnulio dievas, dangaus karalaitis. Jam

kalbamos maldos prašant sveikatos. Perkūnas – vienas svarbiausių dievų, kosmoso

darnos palaikytojas kovojantis prieš chaotiškas, pirmapradiškas ir chtonines jėgas.

Velnias – vienas svarbiausių dievų, siejamų su pasaulio kūrimu, požemiu.

Kalvis – stebuklinių pasakų, kalendorinių apeigų dainų ir sakmių veikėjas.

Vėjopatis – dievybė, milžinas, nupučiantis nuo rojaus vartų nevertuosius.

Pagrindiniai lietuvių pagonių dievai:

Perkūnas

Tai žaibų ir griausmų dievas.

Jis pasaulio tvarkos palaikytojas ir tvarkytojas.

Dabar minimas tik folklore.

Velnias

Tai požeminio pasaulio dievas.

Jo žinioje mirusieji, išmintis, požemio turtai, magija, burtai, žolininkystė.

Dabar minimas folklore.

Nakties šviesos dievas,

laikmečio valdytojas karys, augalijos augimo skatintojas, pagal jį buvo sudarytas kalendorius.

Mėnulis buvo nakties žibintas, išblaškantis tamsybę ir tamsoje slankiojančias piktąsias būtybes, taip padėdamas žmonėms apsisaugoti nuo visokiausių pavojų.

Žvaigždės Mėnulį saugojo nuo velnių ir raganų.

Mėnuo

Laima – deivė, žmonių likimo skelbėja. Dažnai ji

veikia kaip trys laimos skelbiančios gerą, blogą ir tarpinį likimą.

Gabija – ugnies deivė, kuriai kalbamos maldos, ji yra namų židinio, darnos, šeimos ir buities globėja, gyvenanti ugnyje, kartais tapatinama su ugnimi.

Austėja, bičių ir bitininkystės globėja. Spėjama, jog jai aukotos pievos.

Žemyna – žemės, duodančios vaisius, ir viso, kas gyva, deivė, suteikianti žemei vaisingumą.

Kitos deivės: Milda, Aušrinė, Laumė, Saulė, Ragana...

Pagr. deivės

Sakmėse ir etnografinuose

šaltiniuose Laima dažniausiai – likimo lėmėja, likimo deivė. 

Laima lėmė ne tik gimimą, bet ir tolesnį gyvenimo likimą. Nuo jos priklausė sėkmingas ar nesėkmingas žmogaus gyvenimas. Laimos lėmimas buvo laikomas nepakeičiamu. Kartais Laima veikia kartu su Giltinę, retkarčiais laikoma jos seserimi. Jei Laima susieta su žmogaus ir viso gyvojo pasaulio pradžia, tai Giltinė – su pabaiga.

Laima

Ji globojo ne tik namų židinio

ugnį, bet ir visą ūkį, gyvulius, moterų darbus, ypač verpimą prie balanos ar žvakės.

Namų židiniui lietuviai ne tik aukojo aukas, bet rūpinosi juo kaip žmogumi, kad būtų sotus, netgi „klodavo“ patalą, guldydavo, paguldę užklodavo, migdydavo. Galvota, kad ugnis, kaip ir žmogus, po dienos darbo turinti nusiprausti.

Gabija

Austėja lietuvių

mitologijoje – bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja.

 Austėja susijusi su Žemyna. Jos abi susijusios su derlingumu, vaisingumu, nuotakomis, šeimos gausėjimu.

Austėja

Žemyna esanti deivė, kuri

tvarkanti javų derlių ir turinti reikalų su žemdirbiais.

Žemę maitintoją ir rengėją iš didelės pagarbos žmonės įvairiais atvejais bučiuodavo. Dažniausiai bučiuodavo eidami gulti, atsikėlę ar pradėdami įvairius darbus. Bučiuodami Žemę, žmonės kalbėdavo maldas: „Iš Žemelės parėjau, į Žemelę nueisiu“.

Žemyna

Rasos šventė – birželio 24 d. Rugių šventė – rugpjūčio 25 – 26 d. Rudens lygė - rugsėjo 20 d. Ilgės – lapkričio 1 – 2 d. Kūčios, Kalėdos – gruodžio 24 - 25 d. Pusiaužiemis – sausio 25 d. Pavasario lygė – kovo 20 – 21 d. Jorė – gegužės 23 d.

Pagonių šventės

Pagonių tikėjimas yra labai įdomus ir

paslaptingas. Nuo krikščionybės jis skiriasi: dievais (krikščionybėje Dievas yra vienas), šventėmis, apeigomis (krikščionybės apeigos vyksta bažnyčioje, o pagonybės – ant piliakalnių, kur degami aukurai, juos prižiūri vaidilutės).

Išvada

Pamąstykite, kodėl pagonys švenčia kiekvieną

su deive ar dievu susijusią šventę? Palyginkite, krikščionybės ir pagonybės

apeigas. Kaip manote, kuo gamta artima pagonybei? Atraskite pagonybės sąsajas su šiuolaikiniu

žmogumi. Pagonybės išraiška šiuolaikiniame mene.

Klausimai

Linkime geriau pažinti pagonių

tikėjimą