panevĖŽio miesto savivaldybĖs kontrolĖs ir audito … veiklos... · 3 lietuvos respublikos...

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS

„PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“

VEIKLOS AUDITO ATASKAITA

2018 m. liepos 31 d. Nr. SAA-5

Panevėžys

Su ataskaita galima susipažinti Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje

www.panevezys.lt

SAVIVALDYBĖS KONTROLĖS IR AUDITO TARNYBA

Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba yra subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai,

efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Panevėžio miesto savivaldybės

turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir

naudojami kiti piniginiai ištekliai.

Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atlieka išorės finansinius ir veiklos auditus

Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje, savivaldybės administravimo subjektuose ir

savivaldybės kontroliuojamose įmonėse.

Tarnybos veikla grindžiama nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo

principais.

Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, teikdama audito pastebėjimus ir

rekomendacijas, siekia didinti viešojo sektoriaus efektyvumą ir jo kuriamą naudą visuomenei.

Viešosios įstaigos „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“ veiklos auditą

suplanuota atlikti Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2018 metų veiklos

plane.

Auditą atliko: Lina Kraujelienė (grupės vadovė), Irma Masiliūnienė, Simona Karalevičienė.

Audito ataskaita pateikta viešajai įstaigai „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“,

Panevėžio miesto savivaldybės merui, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetui,

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui.

3

TURINYS

2017 METŲ VEIKLOS PAGRINDINIAI FAKTAI .......................................................................... 4 SANTRAUKA .................................................................................................................................... 5

ĮŽANGA .............................................................................................................................................. 8 AUDITO REZULTATAI .................................................................................................................... 9 1. Įstaigos veikla planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į strateginius tikslus ................................. 9

1.1. Parengtas strateginis veiklos planas. Metine veikla siekta strateginių tikslų ....................... 9 1.2. 2015–2017 m. veiklos palyginimas .................................................................................... 11

2. 2017 metais Įstaigos veikla efektyvi ......................................................................................... 13 2.1. Efektyvumo rodikliai kasmet kinta ..................................................................................... 13 2.2. Įstaiga mokumo problemų neturi, yra finansiškai stabili .................................................... 14 2.3. Pajamos ir sąnaudos priklauso nuo vykdomų projektų apimties ........................................ 15 2.4. Vidutinis darbo užmokestis didesnis nei vyraujantis šalyje ............................................... 17

3. Tinkami valdymo procesai, tačiau nepakankama kontrolė apskaitos ir viešųjų pirkimų srityse

19 3.1. Vadovas vykdo jam teisės aktais nustatytas funkcijas ........................................................ 19

3.2. Inventorizacija turi trūkumų. Neišvengta apskaitos klaidų ................................................ 19 3.3. Ne visi viešieji pirkimai vykdomi skaidriai ........................................................................ 21

REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS ......................................................................... 22

PRIEDAI ........................................................................................................................................... 23 1 priedas Audito apimtis ir metodai ....................................................................................... 23 2 priedas Įstaigos 2017 m. veiklos plano įgyvendinimas ....................................................... 25

3 priedas Įstaigos 2013–2017 m. sąnaudų procentinė dalis pajamų atžvilgiu ........................ 31 4 priedas Įstaigos 2014–2017 m. likvidumo rodikliai ............................................................ 32

4

2017 METŲ VEIKLOS PAGRINDINIAI FAKTAI

36,8 tūkst. Eur Įstaigos grynasis

pelnas

Po 0,7 proc. Gauta pajamų iš

Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių

1995 m.

Įsteigta VšĮ „Panevėžio verslo konsultacinis

centras“

5 projektai Įstaiga vykdė tarptautinius

projektus

2 dalininkai

Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio

prekybos, pramonės ir amatų rūmai

5 mokymų programos, 18

seminarų Įstaiga organizavo

mokymų programas ir nemokamus seminarus

50 proc.

Panevėžio miesto savivaldybei priklauso dalininkų įnašo dalis

30 įmonių Įstaiga padėjo įsiregistruoti

655 val. Įstaiga teikė pirmines,

nemokamas konsultacijas

5

SANTRAUKA

Audito svarba

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme1 įtvirtinta viena iš savivaldybės funkcijų –

sąlygų verslo plėtrai sudarymas ir šios veiklos skatinimas. Įgyvendinant šią funkciją ir pagal Europos

Sąjungos ekonominės pagalbos programą (PHARE), kuri finansuoja ekonomines ir socialines

reformas Centrinėje ir Rytų Europoje, padeda šio regiono šalims kurti rinkos ekonomiką, paremtą

laisva privataus sektoriaus iniciatyva, Panevėžio miesto savivaldybė nuosavybės teise valdo dalį 1995

m. įsteigtos viešosios įstaigos „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“.

Įstaigos dalininkai yra Panevėžio miesto savivaldybė ir Panevėžio prekybos, pramonės ir

amatų rūmai2. Dalininkų kapitalą sudaro 869 Eur. Abiejų dalininkų įnašų dalys yra lygios – po 434,5

Eur.

Dalininkams suteikiamas turtines ir neturtines teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos ir

savivaldybės institucijų teisės aktai. Visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, kiti su jo veikla

susiję klausimai reglamentuojami Viešųjų įstaigų įstatyme3 ir Įstaigos įstatuose4.

Viešosios įstaigos „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“ pagrindinė

veikla:

- teikia informaciją, konsultacijas ir mokymo paslaugas bei praktinę pagalbą pradedantiems

verslą;

- padeda verslo subjektams plėtoti veiklą ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų;

- vykdo tyrimus, renka ir kaupia informaciją verslo klausimais;

- inicijuoja, rengia bei administruoja regiono poreikius atitinkančius projektus;

- teikia mokymo ir perkvalifikavimo paslaugas asmenims, norintiems pradėti savo verslą ar

integruotis į darbo rinką;

- bendradarbiauja su verslo, valdžios ir kt. institucijomis;

- dalyvauja veikloje, susijusioje su Panevėžio regiono socialinių ir ekonominių problemų

sprendimu;

- prisideda prie patrauklaus verslui ir investicijoms Panevėžio regiono įvaizdžio formavimo;

- skatina verslo plėtrą kaimiškose vietovėse.

Viešąją įstaigą „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“ numatyta audituoti

Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2018 m. veiklos plane5, atlikus strateginį

tyrimą – audito sudėtingumo, žmogiškųjų išteklių, kitų pastebėjimų vertinimą.

Audito tikslas

Audito subjektas – viešoji įstaiga „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“,

buveinės adresas: Kranto g. 25, LT-35172 Panevėžys.

Audito tikslas – įvertinti viešosios įstaigos „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS

CENTRAS“ veiklą efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo aspektais.

Pagrindiniai audito klausimai:

- ar pasirinkti geriausiai tinkantys ir mažiausiai kainuojantys ištekliai nustatytiems tikslams

įgyvendinti, ar įsigyti tinkamos rūšies ir kokybės ištekliai už mažiausią kainą;

- ar pasiektas geriausias santykis tarp sukurtų produktų (paslaugų), rezultatų ir tam

panaudotų išteklių, ar:

1 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, 1994-07-07 Nr. I-533 (su vėlesniais pakeitimais), 6 str. 38 p. 2 Prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra savanoriški juridinių bei fizinių asmenų, užsiimančių Lietuvos Respublikos

įstatymų reglamentuojama ekonomine veikla, susivienijimai, ne pelno organizacijos, įgyvendinančios verslo savivaldos

principus. 3 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, 1996-07-03 Nr. I-1428 (su vėlesniais pakeitimais). 4 Įstaigos įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013-04-16, kodas 110062510. 5 Savivaldybės kontrolieriaus 2017-11-10 įsakymas Nr. V-7.

https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_S%C4%85junga

https://lt.wikipedia.org/wiki/Europos_S%C4%85junga

https://lt.wikipedia.org/wiki/Europa

6

- įstaigos veikla efektyvi ir pelninga;

- įstaiga moki ir gali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus;

- įstaigos finansinė būklė stabili ir užtikrinamas veiklos tęstinumas;

- ar įstaigos veikla atitinka galiojančius teisės aktus, ar pasiekti užsibrėžti tikslai ir numatyti

rezultatai.

Audituojami 2017 m. duomenys. Pokyčių ir palyginimų analizei naudoti 2018 m. ir ankstesnių

2013–2016 m. duomenys.

Informacija rinkta tikrinant įstaigos pateiktus dokumentus, nagrinėjant teisės aktus, susijusius

su audituojamo subjekto veikla. Audito metu įrodymai rinkti vadovaujantis nuostata, kad subjektas

pateikė išsamią ir objektyvią informaciją, o pateiktų dokumentų kopijos atitinka jų originalus. Jei

įstaiga prašomų pateikti duomenų ar dokumentų nepateikė, buvo laikoma, kad jų nėra.

Auditas atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus. Audito apimtis ir taikyti metodai

išsamiau aprašyti 1 priede „Audito apimtis ir metodai“ (23 psl.).

Pagrindiniai audito rezultatai

Audito metu nustatėme, kad viešosios įstaigos „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS

CENTRAS“ (toliau – ir Įstaiga) veikla vykdoma efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai.

1. Įstaigos veikla planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į strateginius tikslus.

Įstaigos strateginiu veiklos planu 2014–2018 m. siekiama didinti Įstaigos efektyvumą –

strategijoje nurodyta Įstaigos vizija, misija, išteklių analizė, atlikta Įstaigos stiprybių, silpnybių,

galimybių ir grėsmių analizė. Sudarytas konkretus strateginių tikslų, uždavinių, priemonių planas ir

jų įgyvendinimo vertinimo kriterijai, terminai, lėšos reikalingos priemonių įgyvendinimui bei jų

šaltinis (1.1 poskyris).

Įstaiga 2017 m. vykdydama savo veiklą siekė 2014–2018 m. strateginiame veiklos plane

užsibrėžtų tikslų – didinti Panevėžio regiono konkurencingumą, skatinti visuomenės verslumą, verslo

plėtrą ir užimtumo didėjimą bei siekti Panevėžio ir kitų Lietuvos regionų ekonominio ir socialinio

vystymosi, teikiant kokybiškas, rinkos poreikius atitinkančias paslaugas (1.1 poskyris).

Įgyvendinta didelė dalis (80 proc.) 2017 m. veiklos plane numatytų priemonių, 5 priemonės

vykdytos papildomai (1.1 poskyris).

2015–2016 m. Įstaigos veikla buvo nuostolinga, o 2017 m. grynasis veiklos rezultatas buvo

teigiamas – 36,8 tūkst. Eur. 2017 m. veikla buvo pelninga, nes daug uždirbo iš teritorinių darbo biržų

vykdytų projektų bei gavo didesnį finansavimą vykdant tarptautinius projektus. 2015–2017 m.

laikotarpiu Įstaiga vykdė mokymų kursus, organizavo seminarus, suteikė konsultacijas, pagalbą

ruošiant dokumentus verslo klausimais, kėlė darbuotojų kvalifikaciją, skelbė informaciją

žiniasklaidoje ir kt. 2015 m. ir 2017 m. atnaujino Įstaigos materialinę bazę. 2015 m. Įstaigai skirta

VšĮ „Versli Lietuva“ nominacija už svarbiausią indėlį skatinant moteris verslauti bei nominacija už

kokybiškiausią indėlį teikiant paslaugas pradedančiam verslą (1.2 poskyris).

2. 2017 m. Įstaigos veikla efektyvi.

2015–2016 m. Įstaigos veikla buvo nuostolinga, 2014 ir 2017 m. pelninga. Turto pelningumo

rodiklis 2017 m. geras, turtas buvo naudojamas ir veikla vykdoma efektyviai (2.1 poskyris).

Auksinės balanso taisyklės koeficientas rodo, kad ilgalaikis turtas yra įsigytas nuosavomis

lėšomis, ilgalaikių įsipareigojimų Įstaiga neturi (2.1 poskyris).

Įstaigos likvidumo rodiklių analizė rodo, kad Įstaiga yra likvidi ir mokumo problemų neturi,

likvidumo rodiklių reikšmės labai aukštos, tačiau yra priimtinos. Įstaiga privalo turėti apyvartinių

lėšų projektų vykdymui, nes projektų patirtų išlaidų apmokėjimas iš Europos regiono plėtros fondo

gaunamas etapais: projektų vykdymo metu už jau patirtas išlaidas ir po projekto įvykdymo (2.2

poskyris).

7

Mažesnis nei 0,037 bankroto tikimybės rodiklis rodo, kad finansų srityje Įstaiga yra saugi,

tačiau Įstaigos veikla yra labai priklausoma nuo vykdomų projektų skaičiaus ir pajamingumo, todėl

turi būti itin planuojama (2.2 poskyris).

98,6 proc. pajamų Įstaiga užsidirbo savo iniciatyva, o pajamos už nemokamos informacijos,

konsultacijų teikimą iš Panevėžio m. ir Panevėžio raj. savivaldybių sudaro tik po 0,7 proc. visų

pajamų (2.3 poskyris).

Įstaigos veiklos efektyvumas priklauso nuo vykdomų projektų skaičiaus bei apimties. Kuo

daugiau projektų vykdoma, tuo veikla efektyvesnė, sudaroma darbuotojams galimybė užsidirbti

papildomą darbo užmokestį, didinamas darbuotojų užimtumas (3.3 poskyris).

Projektų lėšomis gerinama Įstaigos materialinė bazė, apmokamos administracinės ir

kanceliarinės išlaidos (2.3 poskyris).

Įstaigoje vyrauja didesnis darbo užmokestis nei vidutinis statistinis šalies darbo užmokestis.

2017 m. darbo užmokesčio sąnaudos su soc. draudimu sudarė 60,0 proc. visų sąnaudų (2.3, 2.4

poskyriai).

3. Tinkami valdymo procesai, tačiau nepakankama kontrolė apskaitos ir viešųjų pirkimų

srityse.

Įstaigos direktorius vykdo jam Viešųjų įstaigų įstatyme ir Įstaigos įstatuose nustatytas

funkcijas. 2017 m. Įstaigos veiklos ataskaitoje nurodyta reikalaujama informacija, detaliai ir išsamiai

aprašyta Įstaigos veikla per 2017 m. Veiklos ataskaita viešinama Įstaigos interneto svetainėje.

Visuotinis dalininkų susirinkimas nepatvirtino Įstaigos teikiamų paslaugų kainų, nenustatė vadovo

darbo funkcijų (3.1 poskyris).

Audito metu turto nebuvimo faktų nenustatyta, tačiau dėl netinkamai atliktos arba neatliktos

įsipareigojimų inventorizacijos, nebuvo aptiktos apskaitos klaidos – buhalterinių likučių neatitikimai

su Balanso duomenimis, neapskaityti atostoginių kaupiniai. Yra rizika neteisingam pinigų srautų

prognozavimui (3.2 poskyris).

Nustatytos klaidos organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus: neužtikrinama viešųjų

pirkimų srities stebėsena ir kontrolė, vykdant kai kuriuos pirkimus pažeisti pirkimų skaidrumo ir

lygiateisiškumo principai (3.3 poskyris).

Rekomendacijos

VšĮ „Panevėžio verslo konsultacinis centras“:

1. Siekiant išvengti klaidų apskaitoje ir finansinėse ataskaitose, siūlome inventorizuoti visą

turtą ir įsipareigojimus, inventorizacijos rezultatus sutikrinti su apskaitos duomenimis.

2. Siekiant skaidrumo vykdant prekių ir paslaugų pirkimus, siūlome sukurti viešųjų pirkimų

vidaus kontrolės sistemą, leidžiančią identifikuoti galimas klaidas ar pažeidimus bet kuriame pirkimų

proceso etape, užkirsti jiems kelią ateityje bei užtikrinti su tuo susijusių rizikos veiksnių valdymą ir

tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą.

Savivaldybės administracijai:

3. Siekiant tinkamai įgyvendinti visuotiniam dalininkų susirinkimui nustatytas teises ir

pareigas ir tinkamai vykdyti įstaigos vadovo darbdavio funkcijas, siūlome inicijuoti Įstaigos visuotinį

dalininkų susirinkimą ir:

3.1. apibrėžti vadovo darbo funkcijas;

3.2. nustatyti paslaugų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles.

Rekomendacijų įgyvendinimo planas pateikiamas 22 puslapyje.

8

ĮŽANGA

Viešoji įstaiga „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“ (toliau – Įstaiga)

yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje

vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu6

(toliau – VšĮĮ) ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos

Respublikos finansų ministro įsakymu7, kitais galiojančiais teisės aktais bei Įstaigos įstatais8.

Pagrindiniai Įstaigos tikslai:

- didinti Panevėžio regiono konkurencingumą, skatinant visuomenės verslumą, verslo plėtrą

ir užimtumo didėjimą;

- siekti Panevėžio ir kitų Lietuvos regionų ekonominio ir socialinio vystymosi, teikiant

kokybiškas, rinkos poreikius atitinkančias paslaugas.

Įstaiga, siekdama savo tikslų, turi teisę verstis bet kokia įstatymų nedraudžiama ūkine

komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. Licencijuojamą veiklą Įstaiga gali

vykdyti tik gavusi atitinkamas licencijas.

Vadovaujantis VšĮĮ9 ir Įstaigos įstatų10 nuostatomis, Įstaiga turi šiuos valdymo organus:

aukščiausiasis organas – visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – Įstaigos

direktorius.

Viešosios įstaigos vadovas11 organizuoja viešosios įstaigos veiklą ir veikia viešosios įstaigos

vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su viešosios įstaigos

darbuotojais. Vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, visuotinio dalininkų

susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui, pranešimą

dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės viešosios įstaigos veiklai, viešosios įstaigos

dalininkų apskaitą, informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimą visuomenei, veiklos

ataskaitos parengimą, viešų pranešimų paskelbimą, kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės

aktuose ir viešosios įstaigos įstatuose.

Visuotiniame dalininkų susirinkime12 sprendžiamojo balso teisę turi visi viešosios įstaigos

dalininkai. Savivaldybės, kaip dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises įgyvendina

Savivaldybės taryba ir administracijos direktorius, suteikdami įgaliojimus Savivaldybės karjeros

valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį (įgaliotiniams),

dalyvaujantiems visuotiniuose dalininkų susirinkimuose. Asmenys įgaliojami atstovauti Įstaigos

visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovaujantis Atstovavimo Panevėžio miesto savivaldybei

viešosiose įstaigose taisyklėmis13.

Įstaigos direktore nuo 1997-01-15 dirba Akvilė Žiaunienė, vyr. buhaltere nuo 2016-07-07 iki

2018-03-30 dirbo Eglė Grabauskaitė, nuo 2018-04-13 dirba Jurgita Nižinskienė.

Įvertinę audito metu surinktus įrodymus, pateikėme išvadas ir rekomendacijas, kurias

tinkamai įgyvendinus Visuotinis dalininkų susirinkimas nustatytų paslaugų kainas ir tarifus, vadovo

darbo funkcijas, būtų ištaisyti veiklos organizavimo trūkumai apskaitos ir viešųjų pirkimų srityse.

6 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, 1996-07-03 Nr. I-1428 (su vėlesniais pakeitimais). 7 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas, 2004-11-22 Nr. 1K-372 (su vėlesniais pakeitimais). 8 Įstaigos įstatai įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013-04-16, kodas 110062510. 9 VšĮĮ 9 str. 3 d. 10 Įstaigos įstatų 4.1 p. 11 VšĮĮ 9 str. 4 d. 12 VšĮĮ 10 str. 3 d. 13 Savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimas Nr. 1-17-31 (su vėlesniais pakeitimais).

9

AUDITO REZULTATAI

1. Įstaigos veikla planuojama ir vykdoma atsižvelgiant į strateginius tikslus

1.1. Parengtas strateginis veiklos planas. Metine veikla siekta strateginių tikslų

Strateginis planavimas – procesas, kurio metu nustatomos veiklos kryptys ir būdai vykdyti

organizacijos misiją, pasiekti numatytus tikslus ir rezultatus, veiksmingai panaudojant finansinius,

materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Strategijose įstaigos turi nurodyti kryptis, kuriomis plėtos

savo veiklą, ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus bei konkrečius rodiklius, kuriais bus matuojami

siekiami tikslai. Plane, be tikslų ir rodiklių, turėtų būti nurodyti priemonių finansavimo šaltiniai,

įstaigos aplinkos analizė, turimi ištekliai ir kt. Jos turėtų būti rengiamos bent trejų metų laikotarpiui.

Įstaigos veiklos rezultatyvumą vertinome tikrindami Įstaigos užsibrėžtiems tikslams pasiekti

numatytų priemonių įgyvendinimą. Ilgojo laikotarpio priemonės numatytos Įstaigos 2014–2018 m.

strateginiame veiklos plane14, o trumpojo laikotarpio – 2017 m. veiklos plane15.

Įstaigos strateginiame veiklos plane 2014–2018 m. nurodyta Įstaigos vizija, misija, atlikta

išteklių analizė – teisinės bazės, organizacinės struktūros, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, apskaitos

tinkamumo, planavimo ir ryšių sistemos. Atlikta Įstaigos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių

(SSGG) analizė. Sudarytas konkretus strateginių tikslų, uždavinių ir priemonių planas.

Numatyti du strateginiai tikslai ir uždaviniai jiems pasiekti. Kiekvienam uždaviniui

įgyvendinti numatyta po 2–7 priemones, nurodytas jų įgyvendinimo vertinimo rodiklis, vykdymo

laikotarpis, finansavimo šaltinis ir reikalingos lėšos.

Įstaiga kasmet sudaro metinius veiklos planus ir sąmatas su reikalingu lėšų poreikiu ir

finansavimo šaltiniais. 2017 m. veiklos plane numatyti darbai suderinti su Įstaigos strateginiu veiklos

planu.

Siekdama strateginių tikslų Įstaiga 2017 m. vykdė įvairią veiklą (žr. 1 pav. ir 2 priedas).

14 Eilinio visuotinio dalininkų susirinkimo posėdžio 2013-06-26 protokolas Nr. 1. 15 Eilinio visuotinio susirinkimo posėdžio 2017-04-28 protokolas Nr. 2.

10

1 pav. Įstaigos strateginiai tikslai, uždaviniai ir jų siekiant 2017 m. vykdyta veikla

Šaltinis – Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba

Pagal planą Įstaiga 2017 m. neorganizavo mokymų pagal dvi mokymų programas, nepateikė

3 projektų Panevėžio rajono vietos veiklos grupei, neorganizavo atvirų durų dienos. Dėl atidėtos

projekto, kurio lėšomis turėjo būti įsigytas turtas, vykdymo pradžios, neįsigytas turtas: nešiojamieji

ir planšetiniai kompiuteriai, spausdintuvai ir fotokamera, neatnaujintos antivirusinės programos.

2017 m. veiklos plane buvo numatytos 44 priemonės, iš kurių 35 įgyvendintos (80 proc.) ir

papildomai vykdytos dar 5 priemonės.

Įstaigos strateginiu veiklos planu 2014–2018 m. siekiama didinti Įstaigos efektyvumą –

strategijoje nurodyta Įstaigos vizija, misija, atlikta išteklių, stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių

analizė. Sudarytas konkretus strateginių tikslų, uždavinių, priemonių planas ir jų įgyvendinimo

vertinimo kriterijai, terminai, lėšos reikalingos priemonių įgyvendinimui bei jų šaltinis.

Įstaiga 2017 m. vykdydama savo veiklą siekė 2014–2018 m. strateginiame veiklos plane

užsibrėžtų tikslų – didinti Panevėžio regiono konkurencingumą, skatinti visuomenės verslumą, verslo

plėtrą ir užimtumo didėjimą bei siekti Panevėžio ir kitų Lietuvos regionų ekonominio ir socialinio

vystymosi, teikiant kokybiškas, rinkos poreikius atitinkančias paslaugas.

Įgyvendinta didelė dalis (80 proc.) 2017 m. veiklos plane numatytų priemonių, 5 priemonės

vykdytos papildomai.

11

1.2. 2015–2017 m. veiklos palyginimas


teigiamas – 36,8 tūkst. Eur. 2017 m. lyginant su 2016 m. Įstaiga uždirbo 2,7 karto daugiau pajamų ir

gavo 5,6 karto daugiau finansavimo pajamų, patyrė 2,1 karto daugiau sąnaudų. 2017 m. veiklos pelną

didžiausia dalimi įtakojo gautos pajamos iš teritorinių darbo biržų vykdytų projektų (79 proc. visų

uždirbtų pajamų) bei gautas didesnis finansavimas vykdant tarptautinius projektus.

Vertinant Įstaigos veiklą ilguoju laikotarpiu palyginome jos veiklą 2015–2017 m. (žr. 2 pav.)

2 pav. Įstaigos veikla 2015–2017 m. laikotarpiu Šaltinis – Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba

Analizuojamu laikotarpiu visais metais Įstaiga vykdė ir kitą veiklą – dalyvavo kitų

organizacijų veikloje, steigė nominacijas ir apdovanojimus Panevėžio rajono įmonėms, naujino

informaciją Įstaigos interneto svetainėje (www.pvkc.lt) ir kt. 2015 m. Įstaigai skirta VšĮ „Versli

Lietuva“ nominacija už svarbiausią indėlį skatinant moteris verslauti bei nominacija už

kokybiškiausią indėlį teikiant paslaugas pradedančiam verslą.

12


teigiamas – 36,8 tūkst. Eur. 2017 m. veikla buvo pelninga, nes daug uždirbo iš teritorinių darbo biržų

vykdytų projektų bei gavo didesnį finansavimą vykdant tarptautinius projektus. 2015–2017 m.

laikotarpiu Įstaiga vykdė mokymų kursus, organizavo seminarus, suteikė konsultacijas, pagalbą

ruošiant dokumentus verslo klausimais, kėlė darbuotojų kvalifikaciją, skelbė informaciją

žiniasklaidoje ir kt. 2015 m. ir 2017 m. atnaujino Įstaigos materialinę bazę. 2015 m. Įstaigai skirta

VšĮ „Versli Lietuva“ nominacija už svarbiausią indėlį skatinant moteris verslauti bei nominacija už

kokybiškiausią indėlį teikiant paslaugas pradedančiam verslą.

13

2. 2017 metais Įstaigos veikla efektyvi

2.1. Efektyvumo rodikliai kasmet kinta

Analizuojamu laikotarpiu Įstaigos veikla 2015–2016 m. laikotarpiu buvo nuostolinga, 2013–

2014, 2017 m. – pelninga (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

2013–2017 m. Įstaigos finansinių rodiklių palyginimas, Eur

Straipsnis 2013 m.* 2014 m.* 2015 m. 2016 m. 2017 m. Pajamos 161 380 107 671 80 459 56 072 173 266 Sąnaudos 142 036 107 647 95 973 63 894 134 908 Pelnas prieš apmokestinimą 19 344 24 -15 514 -7 822 38 358 Veiklos rezultatas 17 486 24 -15 514 -7 822 36 797

* duomenys ataskaitose pateikti litais perskaičiuoti į eurus

Šaltinis – Įstaigos duomenys

Išanalizavus pajamas ir sąnaudas nustatyta, kad veiklos sąnaudos viršijo pajamas: 2015 m. –

7,0 proc., 2016 m. – 10,2 proc. (žr. 3 priedas). Didžiausią veiklos sąnaudų dalį metinių pajamų

atžvilgiu sudaro:

- darbo užmokesčio sąnaudos nuo 31,0 proc. (2017 m.) iki 77,5 proc. (2016 m.);

- vykdomų projektų sąnaudos nuo 13,3 proc. (2016 m.) iki 31,4 proc. (2013 m.).

Įstaigos veiklos efektyvumą parodo pelningumo rodikliai.

Vadovų sugebėjimą uždirbti pelną iš pagrindinės atliekamų paslaugų veiklos rodo veiklos

pelningumo rodiklis. Rodiklis virš 10 – geras, mažiau 5 – nepatenkinamas, mažiau 0 – blogas. Bloga

veiklos pelningumo rodiklio reikšmė parodo žemą pelningumą, o tai gali reikšti negalėjimą

kontroliuoti paslaugų kaštų. Įstaigos veiklos pelningumo rodiklis 2014 m. – nepatenkinamas

(mažesnis nei 5), 2015–2016 m. – blogas (mažesnis nei nulis) ir 2017 m. – geras (didesnis nei 10).

Įstaigos 2014–2017 m. veiklos pelningumo rodiklio dinamika pateikta 3 paveiksle.

3 pav. Įstaigos 2014–2017 m. grynojo pelningumo rodiklio dinamika


Turto panaudojimo efektyvumas

Turto pelningumo rodiklis rodo, ar turtas naudojamas efektyviai. Įstaigos turto pelningumo

rodiklis 2014 m. – nepatenkinamas (mažesnis nei 8), 2015–2016 m. – blogas (mažesnis nei nulis) ir

2017 m. – geras (Įstaigos – 28,79) (žr. 4 pav.).

0,02

-19,28

-13,95

21,24

< 0 blogas

rodiklis

< 5

nepatenkina

mas rodiklis

>10 geras

rodiklis

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

2014 2015 2016 2017

14

4 pav. Įstaigos 2014–2017 m. turto pelningumo rodiklio dinamika Šaltinis – Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba

Ilgalaikis turtas turi būti įgyjamas iš nuosavų ar savininkų lėšų arba naudojant ilgalaikio

finansavimo šaltinius. Auksinės balanso taisyklės koeficientas (iki 1 – geras) parodo, kokia dalimi

ilgalaikis turtas finansuojamas pastoviu kapitalu – nuosavomis lėšomis ir ilgalaikiais įsipareigojimais.

Įstaigos 2014–2017 m. šis rodiklis nuo 0,01 iki 0,06 parodo, kad ilgalaikis turtas yra įsigyjamas

nuosavomis lėšomis.

2015–2016 m. Įstaigos veikla buvo nuostolinga, 2014 ir 2017 m. pelninga. Turto pelningumo

rodiklis 2017 m. geras, turtas buvo naudojamas ir veikla vykdoma efektyviai.

Auksinės balanso taisyklės koeficientas rodo, kad ilgalaikis turtas yra įsigytas nuosavomis

lėšomis, ilgalaikių įsipareigojimų Įstaiga neturi.

2.2. Įstaiga mokumo problemų neturi, yra finansiškai stabili

Atliekant finansinio stabilumo rodiklių analizę nustatyta, kad Įstaiga mokumo problemų

neturi, gali laiku atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus. Likvidumo rodikliai apibūdina

gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Šių rodiklių reikšmės labai aukštos:

- bendrasis likvidumo koeficientas priimtinas nuo 1,2 iki 2,0, Įstaigos 2017 m. – 14,36;

- absoliutaus likvidumo koeficientas neturėtų būti mažesnis kaip 0,2, Įstaigos 2017 m. – 8,59.

Tačiau labai aukštos likvidumo reikšmės (žr. 4 priedas) yra priimtinos. Įstaiga privalo turėti

apyvartinių lėšų projektų vykdymui, nes visas periodinis projektų finansavimas iš Europos regiono

plėtros fondo (toliau – ERDF) turi būti gaunamas tik už patirtas išlaidas už atitinkamą periodą po 14

mėn., tačiau finansavimo lėšos ne visada gaunamos laiku. Pavyzdžiui:

Projekto LLI-131 pradžia 2017-04-01. Visa I-ojo periodo patirtų išlaidų 85 proc. iš ERDF prašoma suma 9177 Eur.

Minėta suma gaunama dalimis:

- 70 proc. (6424 Eur) iki 2018-03-12, – per 11,5 mėn. nuo projekto pradžios (gauta 2018-02-26 – per 11 mėn. nuo

projekto pradžios);

- 30 proc. (2753 Eur) iki 2018-05-26, – per 14 mėn. nuo projekto pradžios, tačiau 2018-07-10 duomenimis lėšos dar

nebuvo gautos.

Kokią įtaką įstaigos veiklai turi pokyčiai finansų struktūroje (skolos, turtas, pajamos,

sąnaudos) padeda įvertinti stabilumo rodikliai. Bankroto tikimybės rodiklis, remiantis veiklos

rezultatais, leidžia įvertinti įstaigos stabilumą. Bankroto galimybei prognozuoti taikytas R. Lis16

modelis. Pagal šį modelį apskaičiuotas bankroto tikimybės rodiklis, susideda iš keturių dedamųjų,

apibūdinančių skirtingus įstaigos finansinės veiklos aspektus (grynojo apyvartinio kapitalo

efektyvumą, bendrąją turto grąžą, sukaupto kapitalo efektyvumą ir bendrojo likvidumo rodiklį). Kai

rodiklio reikšmė mažesnė nei 0,037 tikėtinas bankrotas.

16 R. Lisas – anglų mokslininkas, sukūręs bankroto grėsmės įvertinimo modelį – įmonei nustatoma bankroto grėsmė, jei

apskaičiuotasis Z bankroto ribos rodiklis mažesnis nei 0,037.

0,02

-16,65

-7,26

28,79

< 0 blogas

rodiklis

< 8

nepatenkina

mas rodiklis

> 8

patenkinamas

rodiklis

> 15 geras

rodiklis

-18

-12

-6

0

6

12

18

24

30

2014 2015 2016 2017

15

Įstaigos R. Lis rodiklio reikšmė nuo 2014 – 2017 m. laikotarpiu yra didesnė negu 0,037 (2017

m. yra – 0,15) (žr. 5 pav.).

5 pav. 2014–2017 m. Įstaigos stabilumo rodiklio dinamika Lis metodu Šaltinis – Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba

Įstaigos likvidumo rodiklių analizė rodo, kad Įstaiga yra likvidi ir mokumo problemų neturi,

likvidumo rodiklių reikšmės labai aukštos, tačiau yra priimtinos. Įstaiga privalo turėti apyvartinių

lėšų projektų vykdymui, nes projektų patirtų išlaidų apmokėjimas iš Europos regiono plėtros fondo

gaunamas etapais: projektų vykdymo metu už jau patirtas išlaidas ir po projekto įvykdymo.

Mažesnis nei 0,037 Įstaigos bankroto tikimybės rodiklis rodo, kad finansų srityje Įstaiga yra

saugi, tačiau Įstaigos veikla yra labai priklausoma nuo vykdomų projektų skaičiaus ir pajamingumo,

todėl turi būti itin planuojama.

2.3. Pajamos ir sąnaudos priklauso nuo vykdomų projektų apimties

Analizuojant 2017 m. pajamas, siekta išsiaiškinti, iš kokių šaltinių, už kokią veiklą Įstaiga

gauna pajamas.

Pajamų analizė (žr. 6 pav.) rodo, kad 2017 m. Įstaigos didžiausios pajamos yra iš teritorinių

darbo biržų gaunamos pajamos už vykdomų projektų organizuojamus mokymus – 57,6 proc. bei

vykdomus tarptautinius projektus17 – 24,5 proc. Pajamos iš įvairių įmonių ir įstaigų už mokymus ir

paslaugas verslo klausimais sudaro 15,1 proc., o pajamos už nemokamos informacijos, konsultacijų

teikimą iš Panevėžio m. ir Panevėžio raj. savivaldybių tik po 0,7 proc. (iš viso 1,4 proc.) visų pajamų.

17 Projektai: SAFE (Seeking actively for employment) Nr. NPAD-2016/10090. „Verslo paramos kūrimas ir prieinamumo

gerinimas Žiemgaloje, Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje/ Parama verslui (Creating of business support system and the

availiability in Zemgale, Kurzeme and Northen Lithuania/ Business support)“ Nr. LLI – 131. „Užimtumas ir verslumas

be sienų (Employment and Entrepreneurship without borders (BEE)“ Nr. LLI – 138; "Profesinio mokymo tobulinimas,

atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius/ VocEdu" Nr. LLIV – 265.

0,16

0,32

0,09

0,15

kai < 0,037 tikėtinas

bankrotas0,0

0,1

0,1

0,2

0,2

0,3

0,3

0,4

2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

16

6 pav. 2017 m. pajamų struktūra (TDB – Teritorinė darbo birža)


Sąnaudų analizė rodo, kad 2017 m. didžiausios patirtos sąnaudos yra darbo užmokesčio ir

vykdomų projektų sąnaudos (žr. 7 pav.):

- projektų sąnaudos iš viso sudarė 33,3 proc.;

- darbo užmokesčio sąnaudos iš viso sudarė 60,0 proc., iš jų 20,6 proc. yra už vykdomus

projektus ir apmokėtos projektų lėšomis, 39,4 proc. – iš visos kitos tipinės veiklos.

7 pav. 2017 m. sąnaudų struktūra


Vykdomų projektų sąnaudas sudaro darbo užmokesčio sąnaudos darbuotojams, kurie įdarbinti

konkrečiuose projektuose, projektų tikslais reikalingos išorės ekspertų ir mokymų organizavimo

paslaugų, komandiruočių sąnaudos ir kitos, Įstaigos materialinę bazę gerinančios, sąnaudos. Projektų

sąnaudų detalizavimas pateiktas 8 paveiksle.

17

8 pav. 2017 m. vykdytų projektų sąnaudos

(Skliaustuose – procentinė dalis visų Įstaigos sąnaudų atžvilgiu)


Kuo daugiau projektų vykdoma, tuo efektyvesnė Įstaigos veikla:

- sudaroma galimybė darbuotojams užsidirbti papildomą darbo užmokesčio dalį;

- didinamas darbuotojų užimtumas;

- projektų lėšomis apmokama atitinkama dalis tam tikrų bendrųjų ir administracinių

sąnaudų;

- gerinama materialinė bazė. Projektų lėšomis atliktas mokymų klasės remontas (1,90 proc.

visų sąnaudų), įsigyti baldai (5,29 proc. visų sąnaudų), apmokėtos kitos administracinės ir

kanceliarinės išlaidos (0,89 proc.).

98,6 proc. pajamų Įstaiga užsidirbo savo iniciatyva, o pajamos už nemokamos informacijos,

konsultacijų teikimą iš Panevėžio m. ir Panevėžio raj. savivaldybių sudaro tik po 0,7 proc. visų

pajamų.

Įstaigos 2017 m. darbo užmokesčio sąnaudos su soc. draudimu sudarė 60,0 proc. visų

sąnaudų.

Įstaigos veiklos efektyvumas priklauso nuo vykdomų projektų skaičiaus bei apimties. Kuo

daugiau projektų vykdoma, tuo veikla efektyvesnė, sudaroma darbuotojams galimybė užsidirbti

papildomą darbo užmokestį, didinamas darbuotojų užimtumas.

Projektų lėšomis gerinama Įstaigos materialinė bazė, apmokamos administracinės ir

kanceliarinės išlaidos.

2.4. Vidutinis darbo užmokestis didesnis nei vyraujantis šalyje

Įstaigoje sudaromos nuolatinės darbo sutartys bei projektinės terminuotos darbo sutartys

konkretiems projektams vykdyti. Įstaigos vidutinis metų sąrašinis18 darbuotojų skaičius 2017 m. –

12-a, o vidutinis sąlyginis19 metinis darbuotojų skaičius – 5-i, iš jų 2-u darbuotojai dirba projekto

lėšomis (žr. 9 pav.).

18 Vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius – vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius. 19 Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius – tai vidutinio visą darbo laiką dirbančių darbuotojų ir ne visą darbo laiką

dirbančių darbuotojų, perskaičiuotų į dirbančius visą darbo laiką, skaičiaus suma.

18

Darbuotojams mokamas sutartinis mėnesinis darbo užmokestis ir laikinis darbo užmokestis,

priklausantis nuo vykdomuose projektuose sutarto darbo užmokesčio. Įstaigos sąnaudų, darbo

užmokesčio sąnaudų ir darbuotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal veiklas pateiktas 9 paveiksle.

9 pav. 2017 m. darbuotojų skaičiaus ir darbo užmokesčio sąnaudų su soc. draudimu

pasiskirstymas sąnaudų atžvilgiu Šaltinis – Panevėžio miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba

Audito metu Įstaigos kiekvieną ketvirtį priskaičiuotą vidutinį sąlyginį bruto20 darbo užmokestį

palyginus su statistiniais šalies21 duomenimis, nustatyta, kad 2017 m. Įstaigoje vidutinis statistinis

darbo užmokestis buvo didesnis:

- nuo 6,5 proc. I ketv. iki 25,1 proc. III ketv. nei šalies vidutinis statistinis bruto darbo

užmokestis be individualių įmonių;

- nuo 6,4 proc. I ketv. iki 24,9 proc. III ketv. nei vidutinis statistinis bruto darbo užmokestis

viešajame sektoriuje.

Darbo užmokesčio Įstaigos darbuotojų ir šalies vidutinio statistinio bruto darbo užmokesčio

skirtumas buvo didžiausias 2017 m. 3 ketv. Darbo užmokesčio svyravimai Įstaigoje priklauso nuo

atliekamų darbų bei darbo laiko vykdomuose projektuose (žr. 10 pav.).

10 pav. 2017 m. Įstaigos vidutinio darbo užmokesčio palyginimas su šalies


Įstaigoje 2017 m. vyravo nuo 6 proc. I ketv. iki 25 proc. III ketv. didesnis darbo užmokestis

nei vidutinis statistinis šalies darbo užmokestis.

20 Bruto darbo užmokestis – darbo užmokestis neatskaičius darbuotojo mokesčių. 21 Interaktyvu 2018-07-12: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?theme=all#/.

19

3. Tinkami valdymo procesai, tačiau nepakankama kontrolė apskaitos ir viešųjų pirkimų

srityse

3.1. Vadovas vykdo jam teisės aktais nustatytas funkcijas

Įstaigos direktorius vykdė jam VšĮĮ ir Įstaigos įstatuose nustatytas funkcijas – patvirtino

Įstaigos organizacinę struktūrą, darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareiginius nuostatus, su kuriais

visi darbuotojai pasirašytinai supažindinti, su visais darbuotojais pasirašė darbo sutartis, jose nustatė

būtinąsias sąlygas. Darbuotojams mokėjo darbo sutartyse sutartą darbo užmokestį. Sudarė finansinę

atskaitomybę, pateikė duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui. Kasmet rengė ir Įstaigos

interneto svetainėje (www.pvkc.lt) viešino metinę veiklos ataskaitą.

Įstaigos 2017 m. veiklos ataskaitoje22 nėra nurodyta informacija apie veiklos planus ir

prognozes ateinantiems finansiniams23 metams, tačiau yra parengtas atskiras dokumentas su šia

informacija – 2018 m. veiklos planas ir sąmata24. Nenurodyta visa reikiama informacija apie

dalininkų įnašus ir kapitalo dydį, tačiau visa kita reikalaujama informacija pateikta, detaliai ir išsamiai

aprašyta 2017 m. Įstaigos veikla.

Pastebėjimas. Įstaigos direktorius atliko dalį visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencijai

priskirtų funkcijų:

- patvirtino Įstaigos teikiamų paslaugų kainas25, nors VšĮĮ 26 susirinkimui nustatyta funkcija

– paslaugų, darbų bei produkcijos kainų ir tarifų ar jų nustatymo taisyklių nustatymas;

- patvirtino direktoriaus (savo) pareiginę instrukciją27, nors vadovo darbo funkcijas28

apibrėžti pavesta susirinkimui – būtina darbo sutartyje susitarti dėl darbo funkcijų, kurios

apibrėžiamos darbo sutartyje, pareiginiuose nuostatuose ar darbo (veiklos) apraše29, o darbdavys

leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo

sąlygomis30.

Įstaigos direktorius vykdo jam Viešųjų įstaigų įstatyme ir Įstaigos įstatuose nustatytas

funkcijas. 2017 m. Įstaigos veiklos ataskaitoje nurodyta reikalaujama informacija, detaliai ir išsamiai

aprašyta Įstaigos veikla per 2017 m. Veiklos ataskaita viešinama Įstaigos interneto svetainėje.

Visuotinis dalininkų susirinkimas nepatvirtino Įstaigos teikiamų paslaugų kainų, nenustatė

vadovo darbo funkcijų.

3.2. Inventorizacija turi trūkumų. Neišvengta apskaitos klaidų

Viena svarbiausių bet kurios įmonės vidaus kontrolės priemonių, siekiant užtikrinti apskaitos

duomenų teisingumą ir užkirsti kelią turto grobstymui, yra turto inventorizacija. Be to, iki

atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos ūkio subjekto ataskaitinio laikotarpio

ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie turi būti apibendrinti buhalterinėse sąskaitose. Metinės

finansinės atskaitomybės duomenys turi būti pagrįsti turto ir įsipareigojimų inventorizacijos

duomenimis31.

22 Eilinio visuotinio susirinkimo posėdžio 2018-04-20 protokolas Nr. 1. 23 VšĮĮ 12 str. 2 d. 24 Eilinio visuotinio susirinkimo posėdžio 2018-04-20 protokolas Nr. 1. 25 2017-01-02 direktoriaus įsakymas Nr. IT–1-2(17). 26 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, 1996-07-03 Nr. I-1428 (su vėlesniais pakeitimais), 10 str. 1 d. 3 p. 27 2017-04-03 direktoriaus įsakymas Nr. IT-15-2(17). 28 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, 1996-07-03 Nr. I-1428 (su vėlesniais pakeitimais, 10 str. 1 d. 4 p. 29 Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir

įgyvendinimo įstatymu, 2016-09-14 Nr. XII-2603 (su vėlesniais pakeitimais), 34 str. 2 d. 30 Ten pat, 42 str. 4 d. 31 Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės

sudarymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. 1K-372 (su

vėlesniais pakeitimais), 162 p.

20

Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos taisyklės32 reglamentuoja ribotos civilinės

atsakomybės juridinių asmenų inventorizaciją.

Įstaigoje 2017 m. inventorizacija33 atlikta nesivadovaujant Inventorizacijos taisyklėmis:

- nėra inventorizuotas visas turtas ir visi įsipareigojimai (7 p.); Pavyzdžiui:

Neinventorizuotas trumpalaikis turtas: Gauti išankstiniai apmokėjimai – 2880,37 Eur (DK 202); Gautinos finansavimo

sumos – 36745,33 Eur (DK 24301); Sąskaitos banke – 70675,94 Eur (DK271). Be to, audito metu analizuojant

Inventorizacijos, apskaitos ir banko dokumentus, nustatyta, kad į apskaitą nėra įtraukta projekto34 vykdymui banko

sąskaitoje esanti 6295 Eur suma.

Įsipareigojimų dalyje:

- neinventorizuoti Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 500,14 Eur (DK 446);

- nederinamos tarpusavio skolos ir neinventorizuoti įsipareigojimai su Valstybine mokesčių inspekcija ir Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdyba;

- neskaičiuojami bei neinventorizuojami atostoginių kaupimai.

- nėra inventorizuota panaudos sutartis, pagal kurią turtas nėra subjekto nuosavybė arba nėra

subjekto valdomas patikėjimo teise (17.5 p.). Pavyzdžiui:

2015-12-21 panaudos sutartis Nr. 22-1711 (su vėlesniais pakeitimais).

Atskirais atvejais faktiniai inventorizuotų objektų likučiai nesutikrinti su buhalterinės

apskaitos duomenimis (61 p.). Pavyzdžiui:

Prekybinių skolų tiekėjams inventorizacijos dokumentuose 718,74 Eur (DK 4431) yra daugiau, nei apskaitoje. Teisinga

suma inventorizacijos dokumentuose, tačiau nebuvo tinkamai sutikrinta su apskaitos duomenimis.

Įsakymas dėl inventorizacijos nelogiškas. Pavyzdžiui:

2017-12-28 įsakymu Nr. IT - 85 (17) dėl inventorizacijos atlikimo nurodyta:

- metinę inventorizaciją 2017-12-29 duomenimis atlikti 2017-12-29 (paskutinę metų darbo dieną),

- inventorizacijos aprašus sutikrinti su buhalteriniais duomenimis kitą darbo dieną po inventorizacijos t. y. 2018-01-

02, o inventorizacijos aprašus pateikti pasirašyti iki 2017-12-29 (dar nesutikrintus su apskaitos duomenimis).

Įsigytas ilgalaikis turtas apskaitytas, nurašytas vadovaujantis teisės aktais, turtui teisingai

taikomi Įstaigos patvirtinti nusidėvėjimo / amortizacijos normatyvai, skaičiuojamas nusidėvėjimas /

amortizacija. Pasirinktas patikrinti turtas rastas natūroje.

Neišvengta klaidų 2017 m. apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje

Netinkamai vykdant inventorizaciją nerastos apskaitos klaidos. Pavyzdžiui:

- Prekybinės skolos tiekėjams (DK 4431) apskaitoje suma užmažinta 718,74 Eur, nors Skolų (kreditorių)

inventorizacijos apraše Nr. 5. suma nurodyta teisinga (inventorizacija nesutikrinta su apskaitos duomenimis). 2017 m.

Balanse skolos tiekėjams nurodytos teisingai, tačiau liko šios klaidos:

- Išankstiniai apmokėjimai suma uždidinta 719 Eur (DK 2021) (be to inventorizuota nebuvo);

- Kitos gautinos sumos užmažintos 125 Eur (DK 243);

- Ataskaitinių metų veiklos rezultatas uždidintas 594 Eur (DK 341) (t. p. Veiklos rezultatų ataskaitoje – Veiklos

rezultatas prieš apmokestinimą).

- Į apskaitą nėra įtraukta projekto35 vykdymui banko sąskaitoje esanti 6295 Eur suma, todėl 2017 m. Finansinėse

ataskaitose neįtraukti pinigai ir pinigų ekvivalentai 6295 Eur (DK 271), gautas finansavimas 6302 (DK 3519) ir banko

paslaugų sąnaudos 7 Eur (DK6118);

32 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimas Nr. 719 (su vėlesniais pakeitimais). 33 Direktoriaus 2017-11-27 įsakymas Nr. V-02. 34 „DECO2 – Key competences development using the opportunities of digital era“. Nr. 2017-1-LT01-KA202-035273. 35 Ten pat.

21

- Mokėtinas gyventojų pajamų mokestis (DK 4462) negali būti neigiamas (-21,22 Eur) ir užfiksuotas įsipareigojimų

dalyje, turėtų būti turto, gautinų sumų dalyje (DK 243). Suma nereikšminga;

- Veiklos rezultatas turėtų būti mažesnis 601 Eur (DK 341). Suma nereikšminga.

Darbo užmokesčio sąnaudos turi būti apskaitomos pagal kaupimo principą, kuris reikalauja

sąnaudas pripažinti tą ataskaitinį laikotarpį, kada jos patiriamos, todėl atostoginių kaupiniai turėtų

būti įvertinami ir apskaitoje parodomi tais metais, kada faktiškai atostogos uždirbamos. Pasibaigus

finansiniams metams, atostoginių kaupinių sumos turi būti perskaičiuojamos bei koreguojamos, kad

finansinių ataskaitų datą įmonės apskaitoje būtų kuo tiksliau parodomos darbo užmokesčio sąnaudos

ir įsipareigojimai36.

Įstaiga, pažeisdama teisės aktų nuostatas, atostoginių kaupimų neskaičiuoja, sąnaudų ir

įsiskolinimo darbuotojams apskaitoje neregistruoja.

Audito metu turto nebuvimo faktų nenustatyta, tačiau dėl netinkamai atliktos arba neatliktos

įsipareigojimų inventorizacijos, nebuvo aptiktos apskaitos klaidos – buhalterinių likučių neatitikimai

su Balanso duomenimis, neapskaityti atostogų kaupimai. Yra rizika neteisingam pinigų srautų

prognozavimui.

3.3. Ne visi viešieji pirkimai vykdomi skaidriai

Per 2017 m. Įstaiga atliko viešųjų pirkimų už 61,3 tūkst. Eur (be PVM). Visi viešieji pirkimai

mažos vertės – iki 10 tūkst. Eur.

Viešieji pirkimai organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad asmenys,

atsakingi už sutarčių vykdymo priežiūrą, paskirti tik 2018-04-03 (turėjo būti paskirti nuo 2017-07-

01); Įstaigos direktorė pati organizuoja ir vykdo pirkimus, tačiau pirkimų stebėsenos ir kontrolės

funkcija niekam nedeleguota.

Vykdant pirkimus, nustatytais atvejais, buvo pažeisti viešųjų pirkimų skaidrumo ir

lygiateisiškumo principai, nes sutarties sąlygos neatitiko pirkimo dokumentų. Be to, nustatyti atvejai,

kai pakartotinai kviečiamas tiekėjas, anksčiau nepateikęs pasiūlymo. Tokia praktika kelia abejonių

pirkimo skaidrumu ir yra ydinga vertinant antikorupciniu požiūriu. Pavyzdžiui:

- Baldų mokymo klasei pirkimo sutartyje37 (sutarties vertė 9,0 tūkst. Eur), lyginant su nustatytu pirkimo sąlygose38,

galutinis baldų pristatymo terminas pailgintas 15 dienų. Kiti tiekėjai galimai įvertinę baldų pristatymo terminus, pateikė

pasiūlymus aukštesne kaina.

- Biuro baldų pirkime (sutarties vertė 4,8 tūkst. Eur) buvo kviesti dalyvauti 3 tiekėjai, tame tarpe tiekėjas, kuris vykdant

baldų mokymo klasei pirkimą, nepateikė pasiūlymo. Pasiūlymo nepateikė ir dar vienas tiekėjas. Tokiu būdu pirkimą

laimėjo tiekėjas, su kuriuo buvo anksčiau sudaryta sutartis.

Įstaiga reagavo į teikiamas žodines pastabas dėl viešųjų pirkimų organizavimo: Viešųjų

pirkimų tarnybai pateikė per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, atlikus mažos vertės

pirkimus, ataskaitą, paviešino sudarytas pirkimų sutartis, pirkimus vykdantys asmenys deklaravo

privačius interesus.

Nustatytos klaidos organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus: neužtikrinama viešųjų

pirkimų srities stebėsena ir kontrolė, vykdant kai kuriuos pirkimus pažeisti pirkimų skaidrumo ir

lygiateisiškumo principai.

36 Pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės

sudarymo ir pateikimo taisyklės, patvirtintos Finansų ministro 2004-11-22 įsakymu Nr. 1K-372 (su vėlesniais

pakeitimais), 117, 149 p. 37 2017-09-20 Sutartis Nr. 7/17. 38 Direktoriaus 2017-08-28 įsakymas Nr. IT-45-1 (17).

22

REKOMENDACIJŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS

Rekomen-

dacijos

eilės

numeris

ataskaitoje

Rekomendacija

Subjektas kuriam

pateikta

rekomendacija

Veiksmas /

Priemonės /

Komentarai*

Rekomendaci-

jos

įgyvendinimo

ir informavi-

mo apie

įgyvendinimą

data*

1 2 3 4 5

1. Siekiant išvengti klaidų

apskaitoje ir finansinėse

ataskaitose, siūlome

inventorizuoti visą turtą ir

įsipareigojimus, inventorizacijos

rezultatus sutikrinti su apskaitos

duomenimis.

VšĮ „PANEVĖŽIO

VERSLO

KONSULTACINIS

CENTRAS“

Atlikti metinę

inventorizaciją

pagal galiojančias

inventorizacijos

taisykles.

Nuolat

2. Siekiant skaidrumo vykdant

prekių ir paslaugų pirkimus,

siūlome sukurti viešųjų pirkimų

vidaus kontrolės sistemą,

leidžiančią identifikuoti galimas

klaidas ar pažeidimus bet

kuriame pirkimų proceso etape,

užkirsti jiems kelią ateityje bei

užtikrinti su tuo susijusių rizikos

veiksnių valdymą ir tinkamą

viešųjų pirkimų vykdymą.

VšĮ „PANEVĖŽIO

VERSLO

KONSULTACINIS

CENTRAS“

Viešieji pirkimai

bus organizuojami

ir vykdomi

vadovaujantis

teisės aktų

reikalavimais.

Nuolat

3. Siekiant tinkamai įgyvendinti visuotiniam dalininkų susirinkimui nustatytas teises ir pareigas ir

tinkamai vykdyti Įstaigos vadovo darbdavio funkcijas, siūlome inicijuoti Įstaigos visuotinį

dalininkų susirinkimą ir:

3.1. apibrėžti vadovo darbo funkcijas; Savivaldybės

administracijos

direktorius

Visuotiniam

dalininkų

susirinkimui bus

pateikti svarstyti

klausimai dėl

vadovo pareiginės

instrukcijos

patvirtinimo,

teikiamų paslaugų

kainų nustatymo.

2018-10-01

3.2. nustatyti paslaugų kainas ir

tarifus ar jų nustatymo taisykles.

* priemones ir terminus rekomendacijoms įgyvendinti pateikė VšĮ „PANEVĖŽIO VERSLO

KONSULTACINIS CENTRAS“ ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija.

Atstovai ryšiams, atsakingas už Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos informavimą apie rekomendacijų

įgyvendinimą plane nustatytais terminais:

VšĮ „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“ direktorė Akvilė Žiaunienė

tel. 8 45 465454, el. p. [email protected].

Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža

tel. 8 45 501360, el. p. [email protected].

Savivaldybės kontrolierė Laima Skeirytė

Audito grupės vadovė,

vyr. patarėja Lina Kraujelienė

23

PRIEDAI

Viešosios įstaigos „PANEVĖŽIO VERSLO

KONSULTACINIS CENTRAS“ veiklos

audito ataskaitos

1 priedas

Audito apimtis ir metodai

Audito apimtis

Audito tikslas – įvertinti VšĮ „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“ veiklą

efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo aspektais.

Pagrindiniai audito klausimai:

- ar pasirinkti geriausiai tinkantys ir mažiausiai kainuojantys ištekliai nustatytiems tikslams

įgyvendinti, ar įsigyti tinkamos rūšies ir kokybės ištekliai už mažiausią kainą;

- ar pasiektas geriausias santykis tarp sukurtų produktų (paslaugų), rezultatų ir tam

panaudotų išteklių, ar:

- įstaigos veikla efektyvi ir pelninga;

- įstaiga moki ir gali atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus;

- įstaigos finansinė būklė stabili ir užtikrinamas veiklos tęstinumas;

- ar įstaigos veikla atitinka galiojančius teisės aktus, ar pasiekti užsibrėžti tikslai ir numatyti

rezultatai.

Audituojamas subjektas – VšĮ „PANEVĖŽIO VERSLO KONSULTACINIS CENTRAS“.

Audituojamas laikotarpis – 2017 m. pokyčių ir palyginimų analizei naudoti 2018 m. ir ankstesnių

2013–2016 m. duomenys.

Auditas atliktas pagal Valstybinio audito reikalavimus39.

Audito duomenų rinkimo ir vertinimo metodai

Audito ataskaitos

skyrius

Taikyti duomenų rinkimo ir vertinimo

metodai Tikslai

1 2 3

1. Įstaigos veikla

planuojama ir

vykdoma

atsižvelgiant į

strateginius

tikslus

Dokumentų peržiūra

Nagrinėjome Įstaigos:

- planinius dokumentus;

- metines veiklos ataskaitas;

- visuotinio dalininkų susirinkimo

posėdžių protokolus;

- direktoriaus įsakymus;

- kitus dokumentus ir teisės aktus.

Nustatyti, ar planuojama Įstaigos veikla, jei taip, ar

vykdomi planai ar jais siekiama didinti Įstaigos

efektyvumą.

Palyginti Įstaigos veiklą 2015–2017 m. laikotarpiu.

Palyginamoji analizė

Analizavome planų įgyvendinimą.

Nustatyti, ar vykdomi planai.

Palyginti Įstaigos veiklą 2015–2017 m. laikotarpiu.

Pokalbiai su Įstaigos direktore. Susipažinti su Įstaigos vykdoma veikla.

2. 2017 metais

Įstaigos veikla

efektyvi


Analizavome Įstaigos finansines

ataskaitas, apskaitos duomenis.

Nagrinėjome Įstaigos pirminius

apskaitos dokumentus.

Surinkti auditui reikalingus įrodymus, įvertinti

priimamų sprendimų ekonominį efektyvumą ir

pagrįstumą bei finansinę padėtį ir veiklos tendencijas,

analizuojant Įstaigos pajamas ir sąnaudas.

39 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus 2002-02-21 įsakymas Nr. V-26 „Dėl Valstybinio audito reikalavimų

patvirtinimo“.

24

Audito ataskaitos

skyrius

Taikyti duomenų rinkimo ir vertinimo

metodai Tikslai

1 2 3

Skaičiavimas ir duomenų analizė

Iš finansinių ataskaitų duomenų

skaičiavome Įstaigos finansinius

santykinius rodiklius ir vertinome

pagal normatyvinius finansinių

santykinių rodiklių standartus.

Analizavome:

- gaunamas pajamas ir patiriamas

sąnaudas;

- darbo užmokesčio ir darbo laiko

apskaitos žiniaraščius.

Atlikti finansinių santykinių rodiklių skaičiavimus ir

analizę, įvertinti ar:

- Įstaigos vadovybė geba pelningai naudoti patikėtas

lėšas ir uždirbti pelną iš pagrindinės Įstaigos veiklos,

efektyviai naudoti visą turtą ir savininkų investicijas;

- Įstaiga moki ir finansiškai stabili.

Atlikti:

- pajamų ir sąnaudų analizę ir nustatyti pagrindinius

pajamų šaltinius, įvertinti didžiausias patiriamas

sąnaudas;

- darbo laiko, darbo užmokesčio analizę.


Lyginome Įstaigos einamųjų

finansinių rezultatų duomenis su

ankstesnių metų duomenimis. Įstaigos

darbuotojų darbo užmokestį su

atitinkamais šalies rodikliais.

Įvertinti Įstaigos veiklos tendencijas bei priimamų

sprendimų ekonominį efektyvumą – palyginti 2013–

2017 m. Įstaigos finansinės būklės pokyčių tendencijas.

Palyginti darbuotojų darbo užmokestį su vidutiniu darbo

užmokesčiu šalyje.

Pokalbiai su Įstaigos direktore,

darbuotojais.

Susipažinti su Įstaigos vykdoma veikla. Aptarti

nustatytus neatitikimus ir jų sprendimo būdus.

3. Tinkami

valdymo

procesai, tačiau

nepakankama

kontrolė

apskaitos ir

viešųjų pirkimų

srityse


Nagrinėjome Įstaigos:

- įstatus;

- 2017 m. veiklos ataskaitą;

- informacijos viešinimo priemones;

- direktoriaus įsakymus;

- visuotinio dalininkų susirinkimo

posėdžių protokolus;

- apskaitos politiką;

- darbo sutartis, pareiginius

nuostatus,

- atlyginimo žiniaraščius;

- ilgalaikio turto dokumentus;

- inventorizacijos dokumentus;

- viešųjų pirkimų dokumentus;

- sutartis ir su jomis susijusius kitus

dokumentus;

- kitus dokumentus ir teisės aktus.

Nustatyti ar:

- darbo sutartyse su Įstaigos darbuotojais susitarta dėl

būtinųjų darbo sutarties sąlygų, mokamas sutartas

atlyginimas, paruošti pareiginiai nuostatai, darbuotojai

pasirašytinai su jais supažindinti, Įstaigos darbuotojų

pareigybės atitinka patvirtintą organizacinę struktūrą;

- veiklos ataskaitoje pateikta informacija, kurią

privaloma nurodyti pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, ar ji

viešinama teisės aktų nustatytomis priemonėmis;

- visuotinis dalininkų susirinkimas ir vadovas vykdo

Įstaigos įstatuose, kt. teisės aktuose priskirtas funkcijas;

- turtas apskaitomas, inventorizuojamas, nurašomas

vadovaujantis teisės aktais, pagal teisės aktų nuostatas

nustatyti nusidėvėjimo / amortizacijos normatyvai;

- atliekama inventorizacija, inventorizacijos

rezultatai sutikrinti su apskaitos duomenimis,

neatitikimai atspindėti apskaitoje.

- tinkamai organizavo ir vykdė viešuosius pirkimus.

Skaičiavimas

Skaičiavome darbo užmokestį,

darbuotojų skaičių.

Nagrinėjome Įstaigos dokumentus

susijusius su ilgalaikiu turtu.

Patikrinome ilgalaikį turtą natūroje.

Nustatyti:

- vidutinį darbo užmokestį, vidutinį sąlyginį ir

sąrašinį darbuotojų skaičių;

- ar teisingai skaičiuojamas nusidėvėjimas /

amortizacija;

- ar pasirinktas Įstaigos turtas yra natūroje.

Pokalbiai

su Įstaigos direktore, darbuotojais.

Išsiaiškinti ar nėra problemų:

- personalo valdymo ir kontrolės srityje;

- turto valdymo ir kontrolės srityje,

- viešųjų pirkimų stebėsenos ir kontrolės srityje.


Lyginome Įstaigos:

- inventorizacijos duomenis su

apskaitos duomenimis, finansinėmis

ataskaitomis;

- darbo užmokestį su vidutiniu

statistiniu darbo užmokesčiu šalyje;

- 2017–2018 m. atrinktus viešųjų

pirkimų dokumentus.

Patikrinti ar visas Įstaigos apskaitoje esantis turtas ir visi

įsipareigojimai inventorizuojami.

Išsiaiškinti Įstaigos darbuotojų darbo užmokesčio lygį

lyginant su šalies rodikliais.

Nustatyti, ar Įstaigos tinkamai atliko viešuosius

pirkimus. Įvertinti, ar ištaisytos klaidos, nustatytos

organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.

25



audito ataskaitos

2 priedas

Įstaigos 2017 m. veiklos plano įgyvendinimas

Eil.

Nr. Priemonė

Priemonės

įgyvendinimo

terminas

Finansavimo

šaltinis

Įgyvendinta /

vykdyta

(Taip / Ne)

Pastabos

1 2 3 4 5 6

1. Vykdyti tarptautinius projektus:

1.1. Tęsti projektą „SAFE

(Seeking actively for

empoyment)“

(Aktyvus

įsidarbinimas)

2018 m.

gegužė

Šiaurės–

Baltijos šalių

bendradarbiavi

mo programa

„Nordplus

Adult“

Taip Vyko projekto partnerių

susitikimai Latvijoje ir Danijoje,

paruoštas el. leidinys apie

vyresnių asmenų sėkmės

istorijas pradedant verslą,

parengta neformalaus mokymo

verslumo skatinimo programa

skirta asmenims 50+, sukurta

projekto internetinė svetainė

(www.safe-project.net, anglų

kalba)

1.2. „Employment and

Entreprenuership

without Bordes“

(BEE) (Užimtumas ir

verslumas be ribų)

2019 m. kovas Europos

regioninės

plėtros fonas

Taip Vyko partnerių susitikimai

Panevėžyje ir Dobelėje, pradėta

ruoštis amatininkų mokymams,

suremontuota mokymų klasė,

įsigyti nauji mokymo klasės

baldai

1.3. „Crating of business

support system and

the availiability in

Zemgale, Kurzeme

and Northern

Lithuania“ (Business

support) (Kurti verslo

palaikymo sistemą ir

prieinamumą

Žiemgaloje, Kuržeme

ir Šiaurės Lietuvoje)

Europos

regioninės

plėtros fonas

Taip Vyko projekto partnerių

susitikimai Jelgavoje ir

Šiauliuose. Įstaigos darbuotojai

kvalifikaciją kėlė projekto

partnerių organizuojamuose

TOP konsultantų mokymuose,

dalyvavo darbiniame seminare

apie eksporto galimybes

Lietuvoje ir Latvijoje. Įstaiga

suorganizavo 2 darbinius

seminarus „Kompetencijos

verslumui“, įsigijo naujus biuro

baldus konsultantų darbo

vietoms

1.4. „Green Agriculture

without Borders“

(BAG) (Žalioji

žemdirbystė abipus

sienų)

2019 m. Latvijos,

Lietuvos ir

Baltarusijos

bendradarbiavi

mo programa

Taip 2017 m. spalio mėn. priimtas

sprendimas dėl finansavimo,

tačiau įgyvendinimas atidėtas.

2018 m. gegužės mėn. pasirašyta

sutartis. Projektas bus pradėtas

vykdyti 2018 m. spalio mėn.

1.5. Pateiktas projektas

„Promotion of

Creative

Entrepreneurship

through Cross-border

innovation for Urban

Art“ (Art Across)

(Skatinti miesto

- - - Vieno etapo nepraėjo, paraiška

pateikta kitam etapui –

atsakymas dar negautas

26

Eil.

Nr. Priemonė

Priemonės

įgyvendinimo

terminas

Finansavimo

šaltinis

Įgyvendinta /

vykdyta

(Taip / Ne)

Pastabos

1 2 3 4 5 6

kūrybinį verslumą

abipus sienų)

Plane nesuplanuota:

1.6. „DECO2 –

Pagrindinių gebėjimų

ugdymas, naudojant

skaitmenines eros

galimybes“

2019 m.

rugpjūtis

Europos

komisija

Taip Panevėžyje įvyko pirmasis

partnerių susitikimas, kurio metu

aptartos projekto veiklos. Atlikti

paruošiamieji darbai projekto

įgyvendinimui

2. Teikti informaciją ir konsultacijas:

2.1. Teikti smulkiojo ir

vidutinio verslo

(SVV) atstovams

konsultacijas pagal

Nacionalinio verslo

konsultantų tinklo

reikalavimus

2017 m.

gruodis

VšĮ „Versli

Lietuva“

Taip Suteikta 352 val. konsultacijų

2.2. Teikti pirminę

nemokamą

informaciją –

konsultaciją

norintiems pradėti

savo verslą

Panevėžio

miesto ir

rajono

savivaldybės

Taip 180 val. nemokamos

informacijos-konsultacijų

suteikta Panevėžio miesto ir 123

val. – rajono savivaldybės

gyventojams

2.3. Teikti konsultacijas

verslo organizavimo

ir kitais klausimais

Klientai Taip

3. Ruošti projektus,

verslo planus

įmonėms

Klientai Taip Padėjo įregistruoti 30 naujų

įmonių, 8 įmonėms pakeitė

įstatus, 2 įmonėms – įstatinį

kapitalą, 1 įmonei atlikta

reorganizacija

4. Organizuoti mokymus:

4.1. „Gaisrinės saugos

mokymai įmonių

vadovams“ mokymo

programa

2017 m.

gruodis

Klientai Taip 8 val. (43 klausytojai, 4 grupės)

4.2. „Darbuotojų saugos ir

sveikatos specialisto,

dirbančio visų

ekonominės veiklos

rūšių įmonėse“

mokymo programa

Klientai Taip 100 val. (24 klausytojai, 5

grupės)

4.3. „Darbdavio,

darbdaviui

atstovaujančio

asmens, atliekančio

darbuotojų saugos ir

sveikatos tarnybos

funkcijas visų

ekonominės veiklos


mokymo programa

Klientai Taip 8 val. (25 klausytojai, 4 grupės)

4.4. „Darbdavio įgalioto

asmens, atliekančio


sveikatos tarnybos

funkcijas visų

ekonominės veiklos

Klientai Ne

27

Eil.

Nr. Priemonė

Priemonės

įgyvendinimo

terminas

Finansavimo

šaltinis

Įgyvendinta /

vykdyta

(Taip / Ne)

Pastabos

1 2 3 4 5 6


mokymo programa

4.5. „Darbdavio,

darbdaviui

atstovaujančio

asmens mokymo


sveikatos klausimais“

mokymo programa

Klientai Ne

Plane nesuplanuota:

4.6. Apskaitininko

mokymo programa

Lietuvos darbo

birža

Taip 800 val. (71 klausytojas, 5

grupės)

4.7. Įmonės darbo

organizatoriaus

mokymo programa

Lietuvos darbo

birža

Taip 880 val. (22 klausytojai, 3

grupės)

5. Organizuoti seminarus:

5.1. Darbų saugos

klausimais

2017 m. spalis Klientai,

Įstaiga

Taip Nemokamas seminaras darbo

saugos klausimais

5.2. Buhalterinės

apskaitos klausimais

2017 m.

lapkritis

Klientai,

Įstaiga

Taip Rengti nemokami seminarai

„MB apskaita“ ir „Mokesčių

pakeitimai“, kuriuos vedė

Įstaigos darbuotojas

5.3. Finansavimo šaltinių

paieškos klausimais

2017 m.

rugsėjis

Klientai,

Įstaiga

Taip Rengtas nemokamas seminaras

„Kur gauti pinigų“

5.4. ES paramos

klausimais

2017 m.

gruodis

Klientai,

Įstaiga

Taip Kartu su Panevėžio rajono vietos

veiklos grupe rengtas

nemokamas seminaras „Apie ES

paramą“ verslo plėtrai

5.5. Lietuvos darbo biržos

seminarai:

Savarankiško

užimtumo paramos

priemonės (4 kartus

per metus)

Įstaiga Taip Rengtas nemokamas seminaras

„Parama pradedantiems verslą“,

du nemokami praktiniai

seminarai „Kompetencijos

verslumui“ , kartą į ketvirtį

seminarai bedarbiams apie

verslumo ugdymą, kurie vyko

Lietuvos darbo biržoje

5.6. Vartotojų teisių

apsaugos klausimais

2017 m. spalis Įstaiga Taip Nemokamas seminaras kartu su

Lietuvos metrologijos

inspekcijos Panevėžio apskrities

skyriumi ir Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos

Panevėžio apskrities skyriumi,

kuris buvo skirtas Panevėžio

miesto ir rajono naftos produktų

degalinių vadovams bei jų

atstovams

5.7. Gaisrinės saugos

klausimais

2017 m.

lapkritis

Klientai,

Įstaiga

Taip Nemokamas seminaras

priešgaisrinės saugos klausimais

5.8. Organizuoti 4

verslumo seminarus

Panevėžio miesto ir

rajono mokykloms

2017 m.

gruodis

Įstaiga Taip Rengti nemokami seminarai

tema „Verslumo skatinimas“

Panevėžio Raimundo Sargūno

sporto gimnazijos, Panevėžio

Margaritos Rimkevičienės

paslaugų ir verslo centro

mokyklos, Panevėžio Juozo

Miltinio gimnazijos bei

28

Eil.

Nr. Priemonė

Priemonės

įgyvendinimo

terminas

Finansavimo

šaltinis

Įgyvendinta /

vykdyta

(Taip / Ne)

Pastabos

1 2 3 4 5 6

Panevėžio „Šaltinio“

progimnazijos mokiniams

Plane nesuplanuota:

5.9. Seminaras „Naujo

darbo kodekso

taikymas praktikoje“

2017 m.

rugsėjis

Įstaiga Taip 100 dalyvių

6. Dalyvauti kitų organizacijų veikloje:

6.1. Panevėžio prekybos,

pramonės ir amatų

rūmų veikloje

2017 m.

gruodis

Įstaiga Taip Dalyvavo renginiuose – 2017 m.

vasarį „Panevėžio regiono

specializacijos kryptys. Ne tik

robotika...“, 2017 m. kovą

„Rūmų narių verslo forumas“,

2017 m. lapkritis „Plėtros kryptis

– eksportas“, 2017 m. gruodį

„Lietuvos – Ukrainos

ekonomikos forumas“,

dalyvaujant mokamuose

renginiuose suteikiamos

nuolaidos, mokamas nario

mokestis

6.2. Verslo centrų

asociacijos veikloje

Įstaiga Taip Dalyvavo dviejuose

susirinkimuose – 2017 m. sausio

ir gegužės mėn., mokamas nario

mokestis

6.3. Suaugusiųjų švietimo

asociacijos veikloje

Įstaiga Taip 2017 m. lapkričio mėn. rengtas

bendras seminaras suaugusiųjų

mokymosi savaitei – 2017

„Mokymosi galia ir žavesys“,

mokamas nario mokestis

7. Reklamuoti Įstaigos veiklą ir paslaugas:

7.1. Pastoviai naujinti ir

dėti aktualią

informaciją į Įstaigos

internetinę svetainę ir

Facebook paskyrą

(kartą per mėnesį)

2017 m.

gruodis

Įstaiga Taip www.pvkc.lt,

www.facebook.com – VšĮ Pvkc

7.2. Dalyvauti mugėje

„EXPO Aukštaitija

2017“

2017 m.

rugsėjis

Įstaiga Taip Sudalyvavo IQ forume

„Panevėžys: galimybės laimėti šį

kėlinį“ rengtame parodos metu

8. Kita veikla:

8.1. Paruošti ir pateikti 2

projektus ES ir kitų

fondų finansavimo

konkursams

2017 m.

gruodis

Įstaiga Taip Teikta paraiška projektui „Mano

Panevėžys – svetingas miestas“,

gautas finansavimas, bet

projektas atsisakytas, nes buvo

skirtas per mažas finansavimas.

Pasibaigus projektui „DECO“

teikta paraiška antram jo etapui

ir gautas finansavimas

„DECO2“ projektui.


projektus Panevėžio

miesto vietos veiklos

grupei

Įstaiga Taip Pateiktos 2 paraiškos. Projektui

„Darbingų ekonomiškai

neaktyvių Panevėžio miesto

gyventojų verslumo skatinimas“

– atsakymas gautas ir pritarta

finansavimui, dėl projekto

„Kūrybingų bei darbingų

ekonomiškai neaktyvių

http://www.pvkc.lt/

http://www.pvkc.lt/

29

Eil.

Nr. Priemonė

Priemonės

įgyvendinimo

terminas

Finansavimo

šaltinis

Įgyvendinta /

vykdyta

(Taip / Ne)

Pastabos

1 2 3 4 5 6

Panevėžio miesto gyventojų

verslumo skatinimas“ atsakymas

dar negautas


projektus Panevėžio

rajono vietos veiklos

grupei

Įstaiga Ne

8.4. Parengti 5 paraiškas

pagal „Savarankiško

užimtumo rėmimas“

projektą

Lietuvos darbo

birža

Taip Parengtos 7 paraiškos

8.5. Paruošti 1 paraišką

vietinio užimtumo

iniciatyvos projektui

Lietuvos darbo

birža

Taip Parengta 1 paraiška klientui

8.6. Priimti 2 studentus

praktikai

Įstaiga Taip 6 studentai ir 2 mokiniai atliko

praktiką

8.7. Organizuoti atvirų

durų dieną

2017 m. spalis Įstaiga Ne

8.8. Organizuoti

suaugusiųjų mokymo

savaitę

2017 m.

lapkritis

Įstaiga Taip Organizuota kartu su

Suaugusiųjų švietimo asociacija

tema „Kaip apsisaugoti nuo

telefoninių sukčių“

8.9. Informaciniai

straipsniai apie PVKC

veiklą žiniasklaidoje

(4 kartus per metus)

2017 m.

gruodis

Įstaiga Taip GNTV interviu apie verslo

skatinimą, LNK žinios –

http://lnkgo.alfa.lt/visi-

video/zinios-kriminalai-

15/ziurek-zinios-2146,

„Sekundė“ laikraštyje straipsnis

„Dėmesio centre: verslo kūrimas

ir prieinamumo gerinimas“,

„Sekundė“ laikraštyje straipsnis

„Lietuvos ir Latvijos verslumą

skatins naujas projektas“ bei

straipsnis, kuriam interviu davė

Įstaigos vadovas –

https://www.delfi.lt/verslas/vers

las/buve-emigrantai-grizo-i-

gimtaji-miesta-ir-dziaugiasi-

gyvenimu.d?id=75858873

8.10. Steigtos nominacijos

ir apdovanojimai

Panevėžio raj.

įmonėms

2017 m.

lapkritis

Įstaiga Taip 1 įmonė

Plane nesuplanuota:

8.11. Vertintos idėjos,

kokiais būdais būtų

galima skatinti

jaunimo užimtumą

Panevėžio mieste

tema „Jaunų žmonių

užimtumas tavo

mieste“

2017 m.

gegužė

Įstaiga Taip Dalyvavo Panevėžio atviro

jaunimo centro renginyje, kur

buvo pristatytos idėjos

Panevėžio miesto įvaizdžio

įgyvendinimui

30

Eil.

Nr. Priemonė

Priemonės

įgyvendinimo

terminas

Finansavimo

šaltinis

Įgyvendinta /

vykdyta

(Taip / Ne)

Pastabos

1 2 3 4 5 6

9. Sudaryti sąlygas

darbuotojų

kvalifikacijos kėlimui

– kiekvienam

darbuotojui suteikti

galimybes dalyvauti

mokymuose,

seminaruose (ne

mažiau kaip 4 kartus

per metus

kiekvienam)

2017 m.

gruodis

Įstaiga Taip Darbuotojai dalyvavo 27

kursuose / seminaruose /

konferencijose

10. Turtinti Įstaigos materialinę ir informacinę bazę:

10.1. Atnaujinti

antivirusines

programas

2017 m.

gruodis

Projektų

„BEE“,

„BAG“ ir

„Business

support“ lėšos

Ne

10.2. Įsigyti 3 nešiojamus

kompiuterius

Ne

10.3. Įsigyti 10 planšetinių

kompiuterių

Ne

10.4. Įsigyti 2

spausdintuvus

Ne

10.5. Įsigyti fotokamerą Ne

10.6. Įsigyti baldus

mokymų klasei: 20

vnt. kėdžių, 10 vnt.

stalų, 3 vnt. lentynų

Taip Pagal projektą „Užimtumas ir

verslumas be sienų (BEE)“

mokymų klasėje pakeisti baldai

10.7. Mokymų klasės

remontas

Taip Pagal projektą „Užimtumas ir

verslumas be sienų (BEE)“

mokymų klasėje padarytas

remontas, pakeisti šviestuvai

darbo vietose ir 2 mokymo

klasėse

31



audito ataskaitos

3 priedas

Įstaigos 2013–2017 m. sąnaudų procentinė dalis pajamų atžvilgiu

Eil. Nr. Sąnaudų pavadinimas 2013 m 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

1 2 3 4 5 6 7

Visos sąnaudos pajamų atžvilgiu sudaro, proc. 88,01 99,98 119,28 113,95 77,86

1. Suteiktų paslaugų, parduotų prekių savikaina 9,29 5,78 12,33 3,79 7,98

2. Veiklos sąnaudos 78,72 94,20 106,95 110,16 69,88

2.1. Darbuotojų išlaikymo 35,06 51,80 56,79 77,53 31,00

2.2. Nusidėvėjimo (amortizacijos) 2,05 1,32 1,29 1,07 0,36

2.3. Patalpų išlaikymo 1,80 2,66 3,14 4,41 1,60

2.4. Ryšių 0,45 0,85 1,03 1,19 0,38

2.5. Transporto išlaikymo 0,77 1,87 1,94 1,85 1,05

2.6. Kitos veiklos 38,59 35,68 42,77 24,12 35,47

2.6.1. Patalpų, transporto, turto draudimo 0,30 0,46 0,54 0,70 0,23

2.6.2. Komandiruočių 0,25 0,10 0,21 1,35 0,07

2.6.3. Veiklos mokesčių 0,06 0,09 0,10 0,16 0,01

2.6.4. Neatskaitomo PVM 1,39 1,42 2,03 0,93 0,63

2.6.5. Bankinių paslaugų 0,12 0,19 0,22 0,27 0,14

2.6.6. Nario mokesčių, klaidų taisymo 0,26 0,31 0,42 0,45 0,19

2.6.7. Ūkinės, sanitarinės 0,13 0,09 0,54 1,22 0,57

2.6.8. Beviltiškų skolų 0,09 0,00 0,00 1,54 0,00

2.6.9. Reprezentacines 0,15 0,52 0,57 0,43 0,08

2.6.10. Turto priežiūros ir eksploatacijos 0,94 0,82 1,61 0,88 3,12

2.6.11. Kitos bendrosios ir administracinės 0,46 1,00 3,57 0,22 1,88

2.6.12. Spaudos ir elektorinių leidinių prenumeratos 0,20 0,23 0,54 0,16 0,10

2.6.13. Teisinių, Registrų centro paslaugų 0,05 0,02 0,00 0,00 0,00

2.6.14. Darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, savišvietos 0,18 0,27 0,96 0,00 0,08

2.6.15. Darbuotojų sveikatos tikrinimo 0,00 0,00 0,00 0,02 0,00

2.6.16. Mažaverčio trumpalaikio turto 0,18 0,00 0,00 0,03 0,17

2.6.17. Nuomojamų patalpų 2,25 0,00 0,00 1,05 0,66

2.6.18. Projektų rengimo 0,00 1,86 3,34 0,79 1,01

2.6.19. Finansinių konsultacijų 0,15 0,27 0,53 0,56 0,26

2.6.20. Projektų 31,40 28,04 27,61 13,37 26,26



audito ataskaitos

4 priedas

Įstaigos 2014–2017 m. likvidumo rodikliai

Eil.

Nr.

Likvidumo

rodikliai 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Rodiklio reikšmės vertinimo kriterijai

1 2 3 4 5 6 7

1. Bendrasis

likvidumo

koeficientas

52,63 222,00 5,51 14,36 Rodiklio reikšmė tarp 1,2 ir 2,0 yra priimtina.

Aukšta reikšmė gali rodyti nesugebėjimą

efektyviai panaudoti įmonės turtą.

2. Kritinio

likvidumo

koeficientas

51,20 221,43 5,50 13,92 Žemesnė nei 0,5 reikšmė laikoma

nepatenkinama, tarp 1,0 ir 1,5 normali.

3. Absoliutus

likvidumo

koeficientas

30,20 202,21 4,31 8,59 Tam tikrai atvejais galioja nuostata, kad šis

rodiklis neturėtų būti mažesnis kaip 0,2.

Aukšta rodiklio reikšmė gali rodyti silpną

įmonės finansų ir pinigų srautų valdymą,

neefektyvų piniginių lėšų panaudojimą.

panevĖŽio miesto savivaldybĖs kontrolĖs ir audito … veiklos... · 3 lietuvos respublikos...

Documents